visų Salių
proletarai, vienykitės!
cčmivbidis
ŠIAME
NUMERYJE LIETUVOS KOMJAUNIMUI 60 SMD DIPLOMAI GERIAUSIEMS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO 1979 REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ /£'
SAUSIO 29-OJI — LIETUVOS KOMJAUNIMO GIMIMO DIENA Sutikdami Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo Sąjun gos 60-metį, dar kartą prisi mename tuos, kurie kūrė or ganizacijų, sunkiais revoliuci jos metais gynė jos iškovoji mus. Prisimename tuos, kurie savo asmeniniu pavyzdžiu už degė ir vedė į priekį nau jas kaitas. Lietuvos komjau nimo istorija — kovos prieš buržuazinę santvarką ir fa šizmą, už tėvynes laisvę, jos ateitį,, komunistinės visuome nės kūrimą — istorija. Ji at skleidžia kelių jaunimo kar tų dvasinį stiprumą, atsidavi mą partijos ir darbininkų kla sės interesams, pasiryžimą kovoti ir laimėti. Spalio revoliucijos pagim dyta Rusijos komunistinė jau nimo Sąjunga darė didelį po veikį kitų šalių, taip pat ir Lietuvos jaunimo revoliuci niam judėjimui. Pirmojo jaasaulinio karo Lietuvos metais pažangūs moksleiviai Voroneže V. Kap suko paraginti sukūrė „Jau nimo Internacionalo" organi zaciją. Jos nariu buvo ii A. Sniečkus. Deja, ši organi zacija gyvavo neilgai: dalis narių įstojo į Raudonąją Ar miją, dalis 1918 m. grįžo į Lietuvą ir čia tęsė revoliuci nę kovą. Jau 1918 m. Lietuvoje pra dėjo kurtis savanoriškos kom jaunimo kuopelės. Jose vieni josi revoliucinis darbininku ir valstiečių jaunimas, grįžę iš Rusijos komjaunuoliai, taip pat vietinių jaunimo organi zacijų, nutraukusių ryšius su oportunistais, nariai. Sunkiom s kaizerinės okupacijos są lygomis, komunistų partijai vadovaujant, Vilniuje buvo sukurta pirmoji komjaunimo
kuopelė, suburusi 10—12 komjaunuolių. Šiuo sunkiu istoriniu laikotarpiu — revo liucijos pakilimo laikotarpri — Komjaunuoliai vykdė partijos pavedimus: platino ko monistinę spaudų, supirkinėjo ir slapta vežė ginklus. Tuo metu revoliucinio jaunimo kuopelės kūrėsi ir kitose Lie tuvos vietose. Suaktyvėjo revoliucinė veikla Rokiškio apylinkių jaunimo tarpe, Pa nevėžyje, Vilkaviškyje. Reikėjo sudaryti bendrą centrą, kuris vadovautų vie-
kaitė, A. Matulaitytė, V. Rim ša, A. Kronikas ir kt. Miesto revoliucinio jauni mo centru tapo Darbininkų klubas Varnų gt. 5 (dabai Komunarų g-vė Nr. 5). Įsi tvirtinus mieste Tarybų val džiai, komjaunuolių gretos sparčiai augo. Legaliomis veiklos sąlygomis 1919 m. Vilniaus komjaunuoliai orga nizavo masinius renginius jaunimui, dirbo piatų agitaci nį darbą. Kartu stengėsi iš naudoti kiekvieną laisvą mi nutę savišvietai, mokslui.
Padaryta daugiau, šimtmečius tinėms organizacijoms, rū pintųsi naujų kūrimu, sušauk tų pirmąjį Lietuvos Komu nistinės jaunimo Sąjungos su važiavimą. 1919 m. Vilniuje buvo išrinktas Komunistines Jaunimo Sąjungos Laikinas Centro Biuras. Ši data — sausio 29 d. — laikoma Lie tuvos komjaunimo gimimo diena. Susikūrus organizaci jai, buvo paruošti ir išleisti „Lietuvos komunistinės jau nuomenės sąjungos programa ir įstatai". Jais iki suvažia vimo turėjo vadovautis vieti nės komjaunimo organizaci jos. Programa ir įstatai buvo paruošti, remiantis Rusijos komunistinės jaunimo sąjun gos dokumentais. Vilniaus komjaunimo orga nizacija- įrašė šlovingą pus lapį į to laikotarpio L’etuvos komjaunimo istoriją. Jos ei lėse augo ir brendo daugelis žymių revoliucionierių — po grindininkų, partijos ir tarybų valdžios veikėjų: Eug. Taut-
LTSR Aukščiausiosios Tarybos LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO ĮSA KAS DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO GEOLOGIJOS DARBUOTOJO GARBES VARDO SUTEIKIMO R. TARVYDUI
Tarybų valdžia šiam reikalui skyrė didžiulį dėmesį. Buvo įvestas nemokamas mokymas gimtąja kalba, organizuo jamos bibliotekos, pirkiosSkaityklos, klubai, kovojama su neraštingumu. Buvo atkuitas caro reakcijos uždarytas Vilniaus universitetas. Jo dar bas buvo organizuotas taip, kad mokytis jame galėjo plačiosios liaudies masės. 1919 m. kovo 13 d. patvirtintas dekretas „Dėl darbo universiteto Vilniuje atidary mo". Šis dokumentas rodė jaunos tarybinės vyriausybės rūpestį kadrų auginimu, jau nimo mokymu. Komjaunuoliai turėjo daug sumanymų, svajonių, kurias siekė paversti tikrove. Tačiau vykstant aštriai klasių kovai, jie savo pareiga laikė būti priešakinėse gretose. Visi uo liai pradėjo mokytis karinių dalykų. Būriui vadovavo iš Maskvos atvykęs Uralo kom jaunuolių organizatorius N. . -n'•
Rytoj atsisveikinsime Visą gyvenimą į kalną kopiame, Visą gyvenimą į kalną lipame, Ir už šventę šiokiadieniais mokame. .
Šiame straipsnelyje apie įsimintiną paskaitą dažnai kartosis žodis „paskutinis'. Tad, štai, — 72 bibliotekinin kystės specialybės studentams prieš paskutinę sesiją, pasku tiniams rudens lapams krin tant, įvyko paskutinė paskai ta. Tai paskutinė galimybė „užlopyti" žinių spragas. Nu tarėme išklausyti visų dėsty tojų — tegul paskutinės pa skaitos metu mums išdėsto, kaip gyventi, kad nebūtume paskutiniai. Tegul kalba auto I Vitai ritetai! — Laimė? — susimąsto Mokslinės informacijos kated LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS ros vedėjas L .Vladimirovas, — pasiekti užsibrėžtą tikslą. I prezidiume Mano laimė — absolventuose, kai žinau, kad jie — geri Už aktyvią žurnalistinę ir visuomeninę veiklą Vilniaus specialistai, nenuilstantys ieš valstybinio Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko kotojai ir kūrėjai. universiteto žurnalistikos katedros docentas, istorijos moks — Likite tokie, kaip pirma lų kandidatas Stasys Makauskas apdovanotas Lietuvos TSR me kurse, — sako prodekanė Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštu, G. Raguotienė, — su tokiais
Už nuopelnus geologijoje, vaisingą mokslinį pedagoginį darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą suteikti Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko valstybinio uniI versiteto gamtos fakulteto
dekanui, hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos kated ros vedėjui, laikinai einan čiam profesoriaus pareigas Rimvydui Tarvydui Lietuvos TSR nusipelniusio geologijos darbuotojo garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkus A. BARKAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. NAUJALIS
I
Volovas. Kai Vilniaus komjaunuolius pasiekė žinia apie žvėrišką Vokietijos komunistų parti jos vadų Rozos Liuksemburg ir Karlo Libknechto nužudy mą, buvo nutarta pavadinti būrį ,K. Libknechto vardu, šįs būrys 1919 m. narsiai ko vėsi už Tarybų valdžią Vil niuje. Būrio gretose sparčiai augo. Kovotojų tarpe buvo 8 merginos. Tarp jų A. Ma tulaityte, Eug. Tautkaite, se serys Bronė ir Apolonija Kaz lauskaitės. Kai padėtis fron te komplikavosi — Vilniaus komjaunuoliai vienbalsiai pri ėmė sprendimą — visiems stoti ginti Spalio revoliucijolaimėjimus. Dalis K. Libk nechto būrio kovotojų buvo pasiųsta į Ukmergę, į Rozos Liuksemburg partizaninį būrį. Ten išvyko ir būrio vadas N. Volovas. Vietoj jo kovo tojams pradėjo vadovauti Lietuvos ir Baltarusijos kom jaunimo Jungtinio Centro ko miteto sekretorius Juozas Greifeidrigėris. Vilniuje likę komjaum oliai kovojo mieste su įsiveržusiais lenkų legionierias sartu su tarybiniais darbuote.uis K Libknecnt.būrio kariais 3 dienas ko z m miesto gatvėse. Tik gavęs išs kymą pidUaukti, žymiai Mi mažėjęs K. Libknechto kom jaunuolių būrys per Zarasus nužygiavo į Daugpili. Vilniaus komjaunuolių did vyriškumas ir narsa, kurią jie parodė 1919 m. gindami re voliucijos iškovojimus, gar bingas Lenino komjaunimo is torijos puslapis. Jų vardai neužmiršti, jie įkvėpė komjaunuolius, kovojusius sun kiais fašizmo metais giliame pogrindyje. O. SIDARAVIČIŪTt TSKP istorijos katedros asistentė
gražiais siekiais ir didelėmis svajonėmis. Mylėkite savo darbą ir jūs pajausite, kad neveltui gyvenate! — O aš bijau, — sako doc. K. Sinkevičius, — bijau kai atsakinėjate. Gal ne viską pasakiau, gal mažai aiškinau? Ir vis tikiu, kad neapvilsite. Dovanojam gėles už tą am žiną dėstytojų nerimą, už be galinę ištvermę ir rūpestį. Ar padėkosim už viską? — Pri valom! — Ne, neaprašysi XXIV laidos diplomantų pagal nau jas bibliotekinio aprašo tai sykles, — teigia dėstytoju D. Kastanauskaitė, — ir ne reikia. Būkite nepakartojami, būkite tvirti ir laimingi! — Nepavydžiu jums dabar studentai, — sako „vakarykš čia“ absolventė d. E. Mace vičiūtė. — Juk paskaita — tai paskutinė... Kai ketvirtakursiai atsisvei kino su mumis, neliko abejo nių — buvom studentai. C pamokymų ir linkėjimų, vis negana. Visus juos paskutirų (o gal pirmutinį) kartą kori spektavo vaikinai. E. JOVAIŠAITc
m. sausio 5 d. Nr. 1 (1066) KAINA 2 KAP.
PARENGIAMASIS SKYRIUS PRADĖJO MOKSLO METUS
SPORTAS
JUBILIEJINIAMS METAMS
PUIKŲ MOKYMĄSI! Turbūt ne vienas labai gerai besimokantis Universi teto studentas nekantrauda mas laukė gruodžio 21-os die nos, kuomet galės atsilankyti „Pirmūnų vakare", kuris, kaip ir daugelis renginių, buvo skirtas VU jubiliejui. Į vakarą buvo pakviestas VU rektorius prof. J. Kubi lius, partinio komiteto sek.etorius K. Poškus, pavaduoto jas V. Gobis, Prekybos fakul teto dekanas doc. L. Butkevičius, Fizikos fakulteto prodekanas doc. B. Aleksejūnas, Matematikos fakulteto dėka nas V. Merkys, Pramonės fa kulteto prodekanas V. Grigoras, Istorijos fakulteto part: nio biuro sekretorius doc. V. Urbonas, dalyvavo fakul tetų komjaimimo biurų sek retoriai. Vakarą pradėjo komjauni mo komiteto sekretorius H. Ramonas. Savo kalboje jis pabrėžė, jog šie susitikimai jau tapo tradicija. Pirmasis toks vakaras buvo surengtas 1970 metais. Šis — aštuntasis pirmūnų forumas yra kaip tik ypatingas tuo, kad jis skir tas VU 400-tųjų metinių ju biliejui. Čia Universiteto pir mūnai susipažįsta vieni su ki tais, pasidalina savo patirti mi, gauna ir pateikia vieni ki tiems nemaža naudingų pata rimų. Studijos — tai pa grindinė studentų veikla, ta čiau mūsų pirmūnas — taj ne tik gerai besimokantis studen tas, jis ir aktyvus visuomeni ninkas. Tad kaip gi reikia mokėti suderinti visuomeninę veiklą ir gerą mokslą? Buvo ginčijamasi tokiais klausimais: kokį vaidmenį pirmūnas vaidina kitų studen tų tarpe, ar daug draugų turi gerai besimokantis studentas, kodėl į Universitetą stojantvs studentai pirmus metus moko si gerais ir labai gerais pažy miais, kodėl vyresniuosiuose kursuose pirmūnų skaičius mažėja. Į šituos ir dar dau gelį klausimų buvo pateikti atsakymai, pareikštos įvairios nuomonės. Iš pradžių visi tokie ne drąsūs ir daugelis nepažįsta mi, šių draugiškų ginčų metu tapo artimais bičiuliais, Pra monės ekonomikos fakulteto pirmūnės padainavo pačių sukurtą dainą lietuvių liau dies dainų motyvais apie savo vargus stojant, mokantis, apie „varganą" studentų gyveni mą, o Istorijos fakulteto at stovai — šoko „polką su ragučiais". Visiems grojo fi zikų ansamblis Po linksmų pertraukėlių buvo surengta viktorina apie VU istorinę praeitį. Čia galėjai išgirsti ir labai protingų, rimtų atsa kymų bei ligi valios pasijuokti iš humoristinių pasisa kymų. Ant dėstytojų stalo gulėjo jumliejinio vakaro dalyvių kreipimasis į VU studentus,
Egzaminų sesija Tavo žinių
įvertinimas. Tavo darbo ataskaita Universitetui, Tėvynei kuris prasidėjo šiais žodžiais. ,Mes, VU jubiliejinio va karo dalyviai kreipiamės j visus senojo VU studentus". Pirmūnai pasižada mokytis tik gerais ir labai gerais pažymiais, aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, visur būti pavyzdžiu kitiems. „Mes pasižadame — to'iau buvo rašoma kreipimesi — tvirtai įsisavinti marksizmoleninizmo teoriją, — pagrin dinį mūsų gyvenimo ir veik los kelrodį"! Šiandieną pirmoji jubilieji nių metų sesijos diena. Įskai tos išlaikytos, prasidėjo egza minai. Vieni studentai jų turi mažiau, kiti daugiau. Bet visi jie turi būti tik gerais ir la bai gerai pažymiais išlaikyti. Įgytos Universitete žinios pa dės tapti puikiais specialistais. savo dalyko žinovais. Asta MIKELEVlClCTĖ Jolanta BABIUOTE
LLKJS — 60 Komjaunimas tuo metu dir bo labai glaudžiai bendradatbiaudamas su partine organi zacija, kuriai vadovavo buvę komjaunimo komiteto sekre toriai J. Bielinis, C. Kudaba. Turbūt ir tas ryšys tarp dvląjų organizacijų buvo labai natūralus ir beatodairiškas. Komjaunimo organizacija va dovavo ir padėjo visoms stu dentijos organizacijoms: prof sąjunginei, SMD, Sporto ir Turistų klubams, LDAALR, Liaudies draugovei ir kt. Šiam VU komjaunimo organizacijos laikotarpiui būdingas ryškus posūkis į visuomeninę veikią už Universiteto ribų. 1957— 1958 m. komjaunimo organi zacija ėmėsi tokių darbų, kaip komjaunimo Vilniaus mieste šefav-imas, pradėjo organizuo ti pirmąsias darbo stovyklas. Daug darbo dienų po paskai tų komjaunuoliai dirbo ?.
Į UNIVERSITETĄ BE KONKURSO Prasidėjo nauji mokslo me tai VU parengiamajame sky riuje. Plačiau papasakoti apie jį, darbo specifiką, uždavi nius, iškilusias problemas paprašėme šio skyriaus vedė ją A. BERENI. TSKP CK ir TSRS MT nuta rimu J 969 metais Prie šalies aukštuiu mokyklų imta steigti parengiamieji skyriai. Sakykite prašom. kada ir kokiu tikslu buvo įsteigtas parengiamasis skyrius VU? Musu Universitete dieninis parengiamasis skyrius veikia nuo 1970 metu. Pagrindinis jo uždavinys — padėti pir maujančiam darbo jaunimui pasirengti studijoms šalies seniausios aukštosios mokyk los dieniniuose skyriuose. Kas gali stoti i parengia mąjį skyrių? Kokioms specia lybėms galima čia pasiruoš ti? Tokia teise stoti turi pra monės imoniu, statybiniu, ry šiu, transporto, geologinio žvalgymo organizacijų, tary biniu ukiu darbininkai, kol ūkiečiai, demobilizuoti ka riai, turintys vidurini išsila vinimą ir ne mažesni kaip vieneriu metu nepertraukto darbo stažą siunčiančiose Įmonėse, organizacijose, kol ūkiuose. I medicinos specia lybe leidžiama priimti ir jau nesniąsias medicinos seseris bei sanitarus, i prekybos ekonomikos specialybe — pardavėjus, kasininkus-kontrolierius, virėjas ir kondite res. Šiems stojantiesiems nu matytas dveiu metu darbo stažas. Noriu pabrėžti, kad i parengiamąjį skyrių gali stoti ne visi šių kategorijų dirbantieji, bet tik tie, ku riuos imoniu, organizacijų, kariniu daliniu visuomeninės organizacijos rekomenduoja mokytis. Dabartiniu metu parengia majame skyriuje galima pa siruošti sttidiiuoti daugumą VU specialybių. Tai ekonomi kos specialybės, išskyrus prekių mokslą, medicinos, biologijos, geografijos, istori jos, bibliotekininkystės, žur nalistikos, anglu, vokiečių, lietuviu kalbos ir literatūros, fizikos ir matematikos spe cialybės. O kaip priimama i skyrių, kada prasideda ir baigiasi mokslas? Stojančiųjų pasirengimo ly gis patikrinamas žodžiu. Pa ruošiami kontroliniai klausi mai. Parengiamojo skyriaus klausytojas kartoja bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos kursą. Ypatingas dėmesys kreipiamas toms disciplinoms, iš kuriu reikia laikyti stoja muosius egzaminus. Klausy tojai, jvykdę mokymo pro gramą ir išlaikę baigiamuo sius egzaminus, priimami i dieninio skyriaus pirmą kur są be konkurso. Užsiėmimai prasideda gruodžio mėnesi ir baigiasi liepa. Yra 3 pagrin dinės kryptys: medicina-biologija, ekonomika-geografija ir fi!oloqija-istorija. Ka rodo parengiamojo sky riaus statistika? Anksčiau priimdavome po 100 klausytoju, paskutiniai siais metais po 125. Šiemeti nis priėmimas buvo padidin tas iki 175 žmonių, t. y. be veik 10% bendro priėmimo plano i Universiteto pirmą kursą. Medicinos, biologijos qeografi|os, pramonės plana vimo, prekybos ekonomikos ir kitose specialybėse paren giamojo skyriaus klausytojai sudaro apie 20% viso pirma kursiu skaičiaus. 1970 —1977 metais i skyrių buvo priimti 875, baigė — 696, t. y. apie 80%. Per pas taruosius ketverius metus baigiančiųjų skaičius nuo 64 — 67% išauqo iki 8590%.
Cvirkos aikštės tvarkymo ir P. Cvirkos paminklo statybo je. Aktyviai buvo tvarkoma Čiurlionio bendrabučių terito rija. 1957 metų vasarą buvo suorganizuota pirmoji VU darbo stovykla Kaišiadorių rajone. Čia dirbo kelių fakul-
studentus j stovyklą, buvo žiūrima, kokius darbus jie moka, ką sugeba meno saviveikloje. Tuo metu kolūkiai nebuvo pasiruošę priimti tokio būrio studentų, neturėjo indų, puo dų, šaukštų. Todėl kiekvienai
Tas dienas prisiminus tetų studentai medikai, eko nomistai, teisininkai. Kitur — Žilinuose —• statė kultūros namus Filologijos ir istorijos fakulteto studentai. Įdomu pažymėti, kad stu dentai labai kruopščiai ruoš davosi darbo stovyklai. Buvo suorganizuoti kursai, kuriuose buvo ruošiami mūrininkai, tinkuotojai. Važiuojantys ne įėjo kuo daugiau padaryti, parodyti, kad piarama kaimu, yra ne formali. Dirbom paskaitinį, kultūrinį-masinį darbą. Parenkant
Ar vra kokiu nors naujo vių šiemet? Nauja mums tai, kad orga nizuotos fizikos, matemati kos, buhalterinės apskaitos ir ekonominės informacilos me chanizuoto apdorojimo spe cialybių qrupės. dėstomąją rusu kalba. Jums turbūt iškyla spręs tinu klausimu, problemų? Dideli susirūpinimą kelia tai, kad i parenqiamaii sky rių palyginti mažas stoiančiuiu konkursas. Geriausiu at veju, vidutiniškai i viena vieta būna apie 2 pareiški mus. šiais metais konkursas i didesne dali specialybių buvo minimalus — apie 1.2 i vieta. Kiek daugiau pareiš kimu (2—2,25) buvo paduota i medicinos, biologijos, geo grafijos ir istoriios specialy bes. Ir pažymiai atestatuose, prastesni už tu. kurie stoia konkurso tvarka. Todėl būti na imtis visu priemonių ge resniam komplektavimui, ge resniam klausytoiu parengi mui skyriuje. Tam vra rea lios galimybės. Norėtųsi, kad fakultetai, kuriems ruošiame studentus, aktyviau dalyvau tu skyriaus komplektavime Juk fakultetu dėstytojai, stu dentai. susitinka su mokslei viais, dirbančiu jaunimu. To kios galimybės yra ir stoja mųjų eqzaminu metu. Labai norėtųsi, kad fakultetu admi nistracijos ir visuomeninės orqanizaciios žiūrėtu i paren giamai! skyrių kaip i savo fakulteto sudėtine dali. Tačiau dar vra nemažas klausvtoiu nubvrėiimas. Deja, palankios mokymosi sąlygos dar neqarantuoia kad visi buvę skyriaus klausytoiai sėkmingai studijuos mūsų Universitete. Ypač di delis klausvtoiu nubyrėjimas buvo pirmaisiais iskyriaus darbo metais. Dabar- padėtis qerėja, bet padaryta dar n* viskas. i VU Norėčiau kreiptis ypač komjaunimo komitetą. j fakultetu komjaunimo biu___ _______ pagalbos. rus, _prašydamas Ar negalėtu matematikai, fi zikai, chemikai, biologai ir kalbininkai studentai imti še fuoti skyriaus klausytoiu, pa dėti užpildyti iu spraaas, ge riau pasirenqti įskaitoms ir egzaminams Tad nejaugi nė vieno VU fakulteto komiaunlmo ar profsąjungos biurai nenasidomėio. kas mokosi paren giamajame skvriuie. kas at eis i fakultetus. Parenqiamoio skyriaus klausytoiu visuomeninėmis organizacijomis, politiniu auklėjamuoju darbu rūpinasi tik Universiteto partinis ko mitetas. 0 juk fakultetu vi suomeninės orqanizaciios i ši darba galėtu inešti lemiami indėli. Sakykite prašom, kaip ruo šiatės . sutikti VU 400 metu iubilieiu? Parengiamojo skyriaus is torija, palyginti su turtinqa Universiteto istorija, kukli Manau, kad skyrius teisėtai gali laikyti save pokario me tais veikusio darbininku fa kulteto tradicijų tesėju. Mi nint Universiteto 400 metu iubilieiu. istorikai qalėtu pa nagrinėti parenqiamoio sky riaus istorija, pasidomėti, ka veikia, ko pasiekė buvę klau sytojai. Jeigu mus paremtu VU komjaunimo organizaci ja, jubiliejiniais metais norė tume surenqti studentu — buvusiu skyriaus klausytoiu susitikima. Fil. m. k. K Ambrasas dirbantis skyriuje nuo pirmųjų io veiklos me tų. ruošiasi imtis iniciatyvos, ruošiant parengiamojo sky riaus metrašti. Pasiūlymas la bai laiku ir realus. Ka dar be žinių jūsų klau sytojai gauna? Buvę skyriaus auklėtiniai žymiai lengviau iveikia adaptacilos periodą. qreičiau ir efektyviau lsi|unqia i Univer siteto visuomenini qvvenima. Iš iu R. Vosylius. Z. Besasparytė. S. Malakauskas ir kiti. 0. KALASAUSKAITĖ
stovyklai buvo nupirkti (Komjaunimo komiteto inicia tyva) indai, puodai ir visa kita. Komjaunimo komitetas turėjo palapines, nes kartais tekdavo įsikurti ir jose. Dirbo studentai stovyklose labai entuziastingai. Kartais darbo laikas tęsėsi 10—12 vai. Ir tai buvo ne prievarta, bet entuziazmas. Vieni su ki tais lenktyniavo. Pavyzdžiui, jeigu brigada sužinodavo, kai jų draugai atvežė 5 mašinas velėnos, tai kiti norėdavo at vežti daugiau, norėjo greičiai:
užbaigti savo barą (Tai buvo Kaišiadorių rajono stovyklo je). Įdomus komjaunimo darbo baras buvo nepilnamečių, sunkiai auklėjamų vaikų vi durinė mokykla, organizuota 1958—1960 m. m. Komjau nuoliai, partinės organizacijos ii rektorato remiami suorga nizavo tą mokyklą ir dirbo su mokiniais — dėstė jiems vidurinės mokyklos kursą. Tai buvo rimtas pedagoginių sugebėjimų, susitvarkyti su sunkia mokinių klase, išban dymas. Neretai mokytojai — komjaunuoliai ateidavo iš klasės su ašaromis, bet vis tiek kitą kartą eidavo. Dirbti buvo sunku dar ir todėl, kad besimokančių drau gai ateidavo ir visais gali mais būdais trukdydavo mo kytojams. Todėl kiti komjau nuoliai budėdavo, saugodavo savo jaunuosius mokytojus.
Česlovas LADUKAS
ĮTEIKTI DIPLOMAI Neseniai pasibaigė VII Vi sas,Įjungimas studentų darbų konkursas visuomenės moks lų, VLKJS ir tarptautinio jau nimo judėjimo istorijos klau simais, kuris buvo skirtas Di džiosios Spalio socialistinės revoliucijos 60-mečiui. Džiu gu, kad jame gausiai dalyva vo ir mūsų Universiteto stu dentai: pirmam turui darbus turi pateikti 6657 autoriai. Gruodžio 22 d. Rėkto ato Su tje susirinko Universiteto studentei, VII konkurso res publikiniame ture užėmę pri zines vietas. VU SMD moks linis vadovas e. doc. p. P. Ši leikis perskaito Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministro H. Zabulio įsakymą dėl student) bei mokslinių vadovų, kurių studentai VII konkurso res publikiniame ture užėmė pir mąsias vietas, apdovanojimo Ministerijos diplomais bei Diplomus Pagyrimo raštais. gavo 63 studentai, iš kurių 13 buvo įteikti I laipsnio diplomai, taip pat 10-čiai mokslinių vadovų buvo įteikti Pagyrimo raštai. Partinio biuro atstovas doc. J. Karosas perskaitė VU rek toriaus prof dr. J. Kubiliaus įsakymą dėl apdovanojimo pi niginėmis premijomis studen-
tų. užėmusių konkurse prizi nes vietas. Prof. K. Navickas, įteikęs apdovanojimus, pasveikino VII Visasąjunginio studentų darbų konkurso dalyvius: — Konkursas turi didelę mokslinę, auklėjamąją, idėji nę reikšmę. Labai džiugu, kad jame dalyvavo gamtos, mate matikos, fizikos, bei kitų mokslų atstovai. Didelį dėmesį partija ski lia, auklėjant lunimą mark sizmo leninizmo dvasia, piimame plane — visuomenes mokslas, Tik su juo galima atskleisti dėsningumus, pereinant iš socializmo j komunizmą. Tad leiskite palinkėti jums geriausios kloties. Tikime, kad iš jūsų bus ne tik dėstytojai, bet ir mokslininkai. Lietuvos TSR Aukštojo ii specialiojo vidurinio mokslo ministro įsakymu pareikšta padėka konkurso respubliki ■ nio turo, aktyviems organi zatoriams: VU prorektoriams prof. J. Grigoniui ir e. prof. p. B. Sudavičiui, prof. K. Navickui, doc. J. Mačiuliui, kom jaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojai Z. Besasparytei ir kitiems. V. KVEDARAS, M. MATULIONYTE
NUPAIŠYSIU MARGĄ SODŽIŲ...
jo kaimo atstovais bei paša kojama apie ekspedicijos ra dinius, pernelyg vienodos. La biau pavyko nuotraukos, įvai resnės turinio atžvilgiu: „Be jėgų", „Nupaišysiu margą sodžių", „Maro aukoms at minti'1. Pavadinimai — taik lūs, gyvi, lipte prilimpa. Įsi minė nuotrauką „Mes iš vie no sodžiaus", kurioje žilagal vė senutė stipriai priglaudusi prie savęs anūkę. Pirmame plane — raukšlėtos, tvirtos ir kartu švelnios rankos, o vei duose mes išskaitome būtent tai, ką autorius išsakė pava dinimu — tą tvirtą ryšį SJ sava žeme, sava sodyba Prieš mus — neišardoma kartų są junga, atsinaujinimo simbo lis. Kaip tik tokių stambiu.planių portretų ir pasigendi Klaudijaus darbuose apie šią ekspediciją. Jau vien todėl, kad portretai jam pavyksta. Sprendžiant iš šių ir ankstes nių darbų, autorius gerai pa žįsta kaimo žmogų ir leng vai įsigyja jo pasitikėjimą. O tai jau šį tą reiškia. .. AUDRONĖ BARANAUSKAITE (IV k. žurn.)
Per dieną daugybė studentų pakyla į trečiąjį aukštą Isto rijos fakultete ir pasuka į skaityklą. Eidami siauru kori doriumi, be abejo, užmeta akį į kabančias ant sienų fo tografijas. O tie, kurie tuii reikalų TSKP istorijos arba Psichologijos katedrose ir yra priversti ilgiau paslankioti už durų, turbūt gerai jas išstudijuoja, Manau, kad ir prabėgančius ir ilgiau stabteĮėjusius II-o kurso žurnalisto Klaudijaus Driskiaus fotoda1bai, pasakojantys apie prof. Dundulienės vadovaujamą ekspediciją Švėkšnos apylin kėse, nuteikia gana optimis tiškai. Giedros, kiek lyriškos nuotaikos dominuoja šio jau no autoriaus fotografijose. Ne visi darbai lygiaverčiai, tačiau jų visuma atskleidžia autoriaus polinkį į reportažįškumą. Fotografijos, kurio se bandoma atkurti tuos ne paprastus tyrinėtojų susitiki mus su senaisiais lietuviško-
KOVO 4 D. — TSRS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS RINKIMAI. Lietuvos TSR rinkiminės komisijos rin kimams į dešimtojo šaukimo TSRS Aukš čiausiosios Tarybos Tautybių Tarybą pir mininku patvirtintas V. Kapsuko Universi teto rektorius J. Kubilius. Taip pat Vilniaus Dzeržinskio rinkimi nės apygardos Nr. 226 rinkiminės komisi jos pirmininku patvirtintas Universiteto TSKP istorijos katedros vedėjas K. Navic-
^>nuo :o Į |enktadienioj>
iii Įnhtadienio Atrodo, visai neseniai Che mijos fakultete vyko interkl ibo organizuotas vakaras, ku riame dalyvavo XI-ojo Pasau linio jaunimo ir studentų fes tivalio Kuboje dalyvis, ketvirtakursis medikas Kęstutis Trainavičius. Tąsyk pavykęs renginys ne tik sudomino jo dalyvius, bet interklubo pirmininkei, bio chemijos specialybės II kur so studentei Rozvitai Liūdžiūtei atnešė nemažai sumany mų. Vienas jų jau įgyvendin tas. Kartu su Gamtos fakul teto interklubo pirmininke Danute Dyraite surengė abie jų fakultetų interklubų bend rą vakarą •— susitikimą su Kauno Darbo raudonosios vė liavos ordino „Drobės" susi vienijimo komjaunimo sekre tore Reda Zabelavičiūte, kuri su respublikos komjaunimo delegacija lankėsi Vietnamo Demokratinėje Respublikoje. Viešnia jiasidalijo kelionės įspūdžiais, parodė atvirukus skaidres. Džiugu, kad interklubų na riai plėtoja savo veikią vis naujais sumanymais. J. VARAPNICKAITĖ, I kurso žurnalistė Praėjusią savaitę Gamtos fakultete salė vos talpino vi sus smalsuolius, gausiai susi rinkusius į satyros ir jumoro vakarą, skirtą Universiteto jubiliejui. Griaudėjo juokas, aidėjo plojimai. Kurie suma nesni? Kurie išradingesni7 Juokėmės iš draugų, juoke mės patys čš savęs. Kas pri minė bendrabučio gyvenimo nuotykius, o kas paskaitas. Štai pirmakursiai dar nepa miršo kolūkio bei stojamųjų egzaminų, suteikusių garbe tapti jubiliejiniais fuksais. O jie tikrai verti to vardo. Biologai parodė trumpą mu zikinį spektakliuką. „Meilei kliūčių nėra".
Pasirodymus vertino autori tetinga žiuri: dekanas prof R. Tarvydas, dėstytojas B. Usinienė, R. Bandžiulienė, P. Kavaliauskas, profsąjungos ir kultūros klubo nariai. Be di delių svarstymų pirmoji vie ta buvo pripažinta biologijos I kursui:. Antroji atiteko biologijos IV kursui. Trečioji — I kurso ir III kurso geo gralams. Gaila, kad nematė me geologų. Vyrai santū rūs, Jie pasirodys kitą kar tą. F. KAVOLIUTE
* * Neseniai įsikūrusi žurnalis tų sekcija pradėjo darbą. Pir majame susirinkime, vykušiame gruodžio mėn., Įspūdžiais iš Vladivostoko dalijosi IV k. žurnalistas L. Skirpstas. Daug įdomaus apie mūsų kaimynus, Tartu universiteto žurnalistus papasakojo B. Joįialtytė (V k.) ir E. Bukinas (IV k.).
v.
KANlSAUSKAITĖ
* ¥ Mes, Istorijos fakulteto et nografijos būrelio nariai, jau seniai bendraujame su Rygos universiteto etnografais. Ne seniai mums teko svečiuotis pas bendraminčius latvius. Pa sidalinome darbo patirtimi, pasikeitėme planais ir suma nymais, Aplankėme Rygos istorijos muziejų, kur susipažinome su respublikos etnografija. Tikime, kad mūsų bendra darbiavimas ir toliau stiprės. Juo labiau, kad draugai iš Latvijos žadėjo dalyvauti ju biliejinėje SMD etnografijos sekcijos konferencijoje.
T. ZEMGULYTĖ,
ŠLOVINAM TĖVYNĘ Vieni į Universiteto akių salę rinkosi iš smalsumo, kiti su nerimu — kaip seksis? Dažnai perskaitę afišą apie skaitovų konkursą; numojame ranka, sakydami, „nieko gera ten nebus". . . Su tokia min timi atėjome ir mes į šį va karą. Tačiau.. . Prieš pradedant dailiojo skaitymo „Šlovinam Tėvynę" konkursą, užkalbinome verti nimo komisijos pirmininkę VU Partinio komiteto narę prof. Aldoną Bartusevičienę — Skaitymo konkursai vyksta kiekvienais metais. Jie didina studentų idėjinįpolitinį lygį. Kasmet vis dau giau studentų skaito savo kūrybą. Mums svarbu ne tik skaitymo menas, bet ir apranga, laikysena. Profesorė A. Bartusevičienė jau kele-ri metai dalyvau; ja skaitovų konkursų žiuri. Ji pasakojo, kad kaskart jau čiamas vis didesnis studentų dėmesys šiam renginiui, jų kūrybingumas. O kaip šiais
kas. Salyje vykstančiuose rinkiminiuose su sirinkimuose toliau keliami kandidatai į dešimtojo šaukimo TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatus. Rinkėjai siūlo kandi datais geriausius darbininkų klasės, kol ūkinės valstietijos, inteligentijos atstovus. Vienus iš pirmųjų jie kelia į aukščiausią jį šalies valstybinės valdžias orgauą Ko munistų partijos ir Tarybų valstybės va dovus.
metais? .. Pasirinkti autoriai ir kūli mai įvairūs. Studentai ypač pamėgę poetų Just. Marcin kevičiaus, Alf. Maldonio, J. Macevičiaus, D. Saukaitytes, J. Strielkūno eiles. Iš visų dvidešimt keturių skaitovų — pusė .buvo pasirinkę Just. Marcinkevičiaus kūrinius. Ge rai tai ar blogai? .. Nors i: ne tuos pačius kartojo eilė raščius, bet ar tik nebuvo žiūrovui šiek tiek nuobodu. Kodėl nepaįvairinus ir kilų autorių kūriniais? Ne tik šiemet, bet ir pra ėjusiais metais Filologijos fa kulteto trečio kurso studen tai L. Genys ir fizikos fa kulteto trečiakursė R. Stanke vičiūtė skaitė savo kūrybos eiles. Jie buvo apdovanoti paskatinamosiomis premijo mis. Tokių skaitovų galėtų būti ir daugiau. Itin gerą įspūdį paluko Fi lologijos fakulteto penktakur sė V. Mickevičiūtė, Medici nos fakulteto ketvirto kurso studentė D. Vosyliūtė, Mate matikos fakulteto penktakur sis J. Banionis. Jiems ir ati teko prizinės šio konkurso vietos — kelialapiai po Ta rybų šalį. Paskatinamosiomis premijo mis buvo apdovanoti pen ki dalyviai: S. Bolšakova, (EKFF III k.), E. Petrikyte (IF IV k.), V. Zagurskytė (P? I k.), E. Rūkaitė (IF II k.). S. ČERNIAUSKAITĖ
Kraštotyrininkai: padaryta nemažai I Kraštotyrininkų klube va■karones keičia susitikima’, ■susitikimus iškylos. . . Kas gi ■nuveikta per dvejus metus, ■kokie ateities planai? Apie tai ■buvo kalbama, neseniai įvy■kusiame Vilniaus V. Kapsimo ■liniversiteto Kraštotyrininkų ■klubo ataskaitiniame-rinkimi■niame susirinkime. I Ataskaitiniame pranešime ■Kraštotyrininkų klubo tarybos ■pirmininkas vyr. dėst. V. Ma■čiekus pabrėžė, 1kad narių ■skaičius beveik nesikeitė, y. jų buvo apie■ 190. Šiais ■metais ryžtingai atsisakyta ■„popierinių" narių. Klubas daugiau dėmesio skyrė pačiam Universitetui. Tai nulemia pasiruošimas ar tėjančiam Universiteto 400 metų jubiliejui. „Pirmas dar bas, —■ pabrėžė pranešėjas, — tai pažangių Universiteto pro fesorių, dėstytojų, docentų sąrašas. Jį ruošdami, krašto tyrininkai pervertė enciklo pedijų tomus, išnaršė Rasų, Bernardinų ir kitas Vilniaus kapines. Kraštotyrininkų jė gomis buvo suorganizuotos dvi talkos Rasų kapinėse. Kraštotyrininkų klubo ir TSKP būrelio iniciatyva maždaug prieš metus buvo pradėti kaupti Universiteto auKlėtiniu atsiminimai apie studijų dienas, visuomeninį darbą, profesorius. Aktyviai į šį darbą įsijungė klubo nare EKFF studentė L. Viščiūt-’?.
Kraštotyrininkų klubas daly vavo kuriant Universiteto komjaunimo muziejų. — Klubas surengė dvi eks pedicijas: lauragnuose (19/7 m. ir Upninkuose (1978 m.),— sako dėstytojas V. Mačiekus. Tauragnų ekspedicijoje su rinkti eksponatai (jų 87) paUtenos kraštotyros, pildė LTSR Istorijos-etnografijos ir LTSR Liaudies buities muziejaus fondus. Visi Upninsų ekspedicijoje surinkti ekspo natai (jų apie 140) atiteko LTSR Liaudies buities muziejui. Eksjjedicijų metu organizuojami įvairūs renginiai. Tai susitikimai su kolūkiečiais, kolūkių vadovais, vietos in teligentija, kurių metu mes propaguojame kraštotyrą, aiš kiname ekspedicijų tikslus. Rajonų šeimininkai papasako jo apie kolūkių laimėjimus, planus, socialistinio kaimo ateitį. — Surinkti medžiagą, — vėl tęsia pranešėjas, ■— tai tik pusė darbo. Būtina ją sutvarkyti ir apibendrinti, ati duoti į mokslo aruodus. Kraš totyros klubo nariai ne tiktai renka medžiagą, jie organi zuoja įvairius renginius, šven čia mūsų tarybinės valstybės šventes, pamini žymių revo liucionierių atminimą, prisi mena anksčiau dirbusius kraš totyrininkus. Per ataskaitinį laikotarpį buvo paminėtas Di džiosios Spalio socialistines
Mokėkime valgyti
I I
I I I I
I
I
I I I
I I I I I
Į
Pusryčiauti būtinai reikia Racionali mityba — sveika tos pagrindas. „Skrandis vai iki paskaitų pradžios. Jeigu do visą organizmą", — sako valgoma 3 kartus per dieną, gydytojai. Apie studentų mai pusryčiams turi tekti 30% tinimąsi kalbuosi su Medici viso paros kaloringumo, Pienos fakulteto higienos kated tūs — 13—14 vai. apie 50% ros asistentu JERONIMU kcal, vakarienė — 20% kcal. MASKEL1UNU. Maitinantis 4 kartus per die Kuo charakteringa studentų ną, maisto racioną tikslin giausia paskirstyti taip: pus mityba įvairiose šalyse? TSRS 1977 metais įvairių ryčiams — 25% kcal, prieš aukštųjų mokyklų dieniniuo piečiams ar pavakariams — se skyriuose mokėsi apie 5 10%, pietums — 45%, vaka mln studentų, LTSR — apie rienei —■ 20%. 40 000. Panašus procentinis Studentai dirba protinį dar studentų santykis ir JAV, bą, didesnę dienos dalį pra VFR, VDR, Čekoslovakijoje. leidžia, sėdėdami paskaitose Taigi, studentai sudaro dldc- arba ruošdamiesi joms. Todėl lę visuomenės dalį. studentų maisto kaloringumas Įvairių šalių studentų mitv- netiiri būti didelis. Vyrams ba skiriasi priklausomai nuo rekomenduojame sunaudoti krašto įpročių, mitybinių tra- per parą 3300 kcal, o mote dicijų, auklėjimo šeimoje, ša- rims — 2400—2500 kcal. lių ekonominio lygio ir t. t. Kaip keičiasi studentų mi Mūsų respublikos studentų tyba sesijos metu? (kaip ir kitų gyventojų gruKatedroje atlikti tyrimai Pių) mitybai charakteringas parodė, kad per sesiją stu gana didelis gyvūninės ktl- dentų maitinimasis padažnė mės produktų kiekis racione, ja ir pagausėja. Intensvvaus Studentai vartoja per daug protinio darbo metu reikia gyvulinės kilmės riebalų, o vartoti daugiau vitaminų. Pomerginos — saldumynų bei reikis kalorijoms nepadidėja. aukštos rūšies miltų gaminių: Todėl sesijos metu reikėtų bandelių, sausainių, pyragai- valgyti daugiau vitaminingų čių. Mažai mūsų respublikos produktų. studentai vartoja žuvies, vaiKaip veikia pirmakursius šių, daržovių, augalinio alie- 1 mitybos režimo aukštojoje jaus. mokykloje pakitimas? Ką gaJAV mitybos režimo nesi lėtumėte jiems patarti? laiko 30—40% studentų, Če Padažnėję virškinamojo koslovakijoj — vien tik pus trakto susirgimai aukštųjų ryčiu režimo nesilaiko mokyklų pirmųjų kursų stu 4C,6°į , o 15% iš viso nepus deniams rodo, kad maitinu ryčiauja. Mūsų respublikoje masi neteisingai. Taip yra totik 39,7% studentų ir 29,7% dėl, kad pirmakursiai patenstudenčių valgo iki užsiėmi ka Į visiškai naujas sąlygas. mų pradžios. Yra nemažai Suvažiavę iš rajonų arba kitų studentų, valgančių 1—2 kar miestų, studentai visų pirma tus per dieną. Mitybos reži netenka tėvų kontrolės. Pasi mą visose šalyse daugiau pa keitusios sąlygos, įtemptas žeidinėja merginos negu vai protinis darbas, „buterbrodikinai. nė" nereguliari mityba ir pri Neteisingai maitmamasi veda prie virškinamojo trak dažniausiai dėl pačių studen to susirgimų. tų kaltės: jauni žmonės ap Vienintelė profilaktinė prie skritai mažai rūpinasi savo monė — laikytis racionalios sveikata. Be to, iš ryto nori mitybos reikalavimų. ilgiau pamiegoti ir nespėja Paprastai jaunos merginos pavalgyti. nori išlaikyti grakščią figūią O koks turėtų būti studen ir stengiasi kuo mažiau val tų mitybos režimas? gyti. Ar takia dieta nepavo Studentams rekomenduoja jinga organizmui? Jei dieta ma valgyti 3—4 kartus per gali būti naudinga, tai kaip lieną tomis pačiomis valan jos laikytis? domis. Žinoma, kartais sunku Jeigu žmogus yra sveikas, reguliariai maitintis, bet fak- jam nereikalinga jokia dieta. ,as, kad apie 10% VU atu- Jūs sakot, kad merginos lai lentų laikosi mltybos reži- kosi dietos, o aš sakyčiau, mo, įrodo, jog tat įmanoma. kad joms visiškai nerūpi jų
revoliucijos šešiasdešimtme tis (dalyvavo revoliucioniere pogrindininke J. Komodaitė), Tarybinės Armijos 60-metis (dalyvavo Stalingrado gynė jas papulkininkis P. Belikas), surengtos keturių komunaių — K. Požėlos, J. Greifenbergerio, K. Giedrio, R. Carno — 50-jų žuvimo metinių mi nėjimas, paminėtos 1863 m. sukilimo vadų K. Kalinausko ir A. Mackevičiaus gimimo sukaktys. Tradicines tapo naujų klubo narių vardynos, Naujųjų Metų sutikimas, Tarptautinei Moterų dienai skirta etnografinių valgių vakaronė, klubo narių — dip lomantų palydos. Didelė pa rama Kraštotyrininkų klubui yra Visuomeninių profesijų fakulteto (VPF) Kraštotyros organizatorių skyrius. Pranešėjas pažymėjo, kad proletarinės revoliucijos Lie tuvoje ir LKP įkūrimo 60metį Universiteto kraštotyri ninkai pasitinka naujais daibais. Kraštotyrininkų klubas savo veiklą derino su Uni versiteto partijos komitetu. Gerai su klubo reikalais yra susipažinęs partinio komiteto sekretoriaus pavaduotojas doc. V. Gobis. Klubas prašy tų didesnės partinio komite to paramos, įtraukiant dau giau istorijos specialybės stu dentų į klubo veiklą, tuo pačiu ir į VPF (tai busimie siems istorijos mokytojams
yra aktualu, nes daugeliui iš jų teks vadovauti kraštoty rai mokyklose). Šiuo metu Universiteto garažo vadovybė išskiria autobusą nuvažiuoti į ekspedicijos vietą, o apie grįžimą paprastai „pamiršta", nežiūriu* pateiktos raštiškos paraiškos ir garažo vadovy bės pažadų. Savo nuomonę pareiškė ir diskusijose dalyvavusi VPF prodekanė prof. A. Bartusevičienė. Diskusijose dalyvavęs doc. V. Gobis pabrėžė, kad ateity sociologai daugiau domėtųsi žmonėmis, anksčiau baigusiais Universiteto VPF. Pokario metais buvo paruošta nauja inteligentijos karta, kuri da bar atlieką vadovaujantį vaid menį mūsų respublikos visuo meniniame gyvenime. — O kodėl gi nepatyrinejus jos? — tęsia doc. V. Go bis. Apsvarsčius ir įvertinus klubo veiklą, buvo priimtas nutarimas, kurio punktai įpa reigoja: per ateinančius dve jus metus užrašyti 150 buvu sių Universiteto studentų — aktyvistų, mokslo pirmūnų atminimų, rinkti eksjaonatus Komjaunimo šlovės muziejui, vasaros atostogų metu su rengti dvi kompleksines kraštotyros ekspedicijas, pa teikti spaudai straipsnių rin kinius iš Upninkų ir Panemu nėlio ekspedicijų. Naujai išrinktos tarybos vardu sveikinu visus laikraš čio skaitytojus su 1979 me tais. Linkime, kad ir jūs šiais metais įsijungtumėte į musų klubo veiklą. Klaudijus DRISKIUS
figūros. Jos gi nevalgo, ne valgo, nevalgo, o paskui tik riausiai nusprendžia apdova noti save už tokią didelę kantrybę ir prisivalgo saldu mynų. O saldumynų pertek lius organizme virsta rieba lais. Taigi, spręskit, kas ge riau: ar normaliai maitintis ir nestorėti, ar badauti, pradžiu ginant kartais save saldumy nais. Žinoma, žmogus yra žmogus, bet vis dėlto— Suprantama, būna atvejų, kai dieta iš tikrųjų reikalin ga, tačiau kiekvienu atveju būtina pasikonsultuoti su gy dytoju, kuris, tik ištyręs or ganizmo medžiagų apykaitą, galės kvalifikuotai patarti. Kuo prisideda higienos katedros darbuotojai prie stndentų mitybos racionalizavimo ir optimizavimo? Daugelis katedros darbuo tojų, vadovaujant prof. V. Kvikliui, Įeina į Įvairių pro bleminių komisijų, nagrinė jančių studentų sveikatingu mo ir mitybos problemas, su dėtį ir tuo pačiu prisideda prie šių klausimų sprendimo. Higienos katedra ir higie nistų SMD būrelis kasmet or ganizuoja temines konferenci ' jas „Studentų sveikata", ku riose nagrinėjamos ir studen 1tų mitybos problemos. Higienos katedros darbuo ltojai ruošia sanitarinio švie itimo lapelius studentų mi 1tybos klausimais, pagal ga limybes skaito populiarias ]paskaitas mitybos higienos klausimais, pastoviai tiria stu 1 dentų mitybą. < Baigdamas norėčiau primin i kad gera sveikata yra di ti, (džiulė gamtos dovana, kurią 1branginti ir tausoti privalome 1kiekvienas.
Studentų medikų tarpe nuo seno gilias tradicijas turi mokslinė veikla. Daugelis ;ų savo žinias gilina moksliniuo se būreliuose. Vienas iš tokių — fakultetinės terapijos būre lis, nuo savo įsikūrimo die nų pasirinkęs pulmonologijos kryptį. Neseniai įvyko eilinis bū relio susirinkimas. Gausiai su sirinko ne tik ketvirto kurso studentai, kurie šiemet moko si fakultetinės terapijos dis cipliną, bet ir penktakursiai, aktyvūs būrelio nariai. Prane šimą „Antibiotikų terapijos klausimai" perskaitė būrelio pirmininkė, penkto kurso stu dentė A. Jakštaitė. Tai labai aktuali tema, kadangi antibio tikai — vienas stipriausių ginklų dabartinio gydytojo ■rankose. Labai daug priklau so nuo to, kaip mes mokame jį panaudoti. Išsamiai buvo nušviesti antibiotikų klasifi kacijos, derinimo, klinikinio panaudojimo klausimai. Penkto kurso studentė M. Tamulaitienė panagrinėjo re tą, bet jravojingą mielominę ligą konkrečiu atveju. Diskusijose aktyviai daly vavo būrelio vadovas med. m. kand. V. Capkevičius, doc. E. Nekrašas ir kiti būrelio nariai. Kaip ir - visi ' Universiteto studentai, taip ir mes savo darbus skiriame artėjančiam Universiteto 400 jubilie jui. Pernai SMD konferencijo je užėmėme 2 prizines vietas, ir šiemet tikimės pateikti įdo Dėkojit už pokalbį. mių darbų. R. ALEKNAITE V. KANIŠAUSKAITF MF V k. stud.
Prajėusių metų SMD ataskaitinėje-rinkiminėje konfe rencijoje Baltų filologijos bū relis bttvo pripažintas vienu iš geriausių. Iš tiesų, būrelio nariai reguliariai rinkosi kiekvieną savaitę, skaitė tar minius tekstus, transkribavo. Organizavo susitikimus, ruo šėsi SMD konferencijai, ku riai buvo pateikti 6 darbai (J iš jų užėmė prizines vietas). Naujasis Lietuvių kalbos ir Baltų filologijos būrelis pra dėjo savo veiklą. Sudarytas
Išaiškinti Kasmet daugėja bendrabu čių: jau baigia įsikurti pas kutiniai gyventojai ir 14-jame, o vasarį studentiški bai sai suklegės ir viename iš šešiolikaaukščių, turinčiame 540 vietų. Pagrindinį darbą bendrabu čiuose atlieka tarybos. Nuo jų ir priklauso, kokios bus sąlygos dirbti ir ilsėtis. Profsąj ungos komitetas, siekda mas aktyvinti jų darbą, kas met skelbia konkursą „Gpriausiai dirbanti bendrabučio taryba", Tikslas — įvertinti tarybos veiklą, kompleksiškai: organizacinis, kultūrims masinis darbas, kova su tvar kos pažeidėjais, švara ir tvar ka, sportinė veikla. Šiais me tais konkurso nuostatai buvo papildyti — vertinamas ir ry tinės mankštos organizavi mas. Šiandien jau susumuoti re zultatai, žinomi nugalėtojai, išaiškintos tarybų darbo spra gos. Pirma vieta pripažinta 10 — I tarybai (pirmininkas V. Kursevičius), antrą — 10 — III (pirmininkė — D. Lukanskaitė), ir 11 — II (pir mininkas —■ Vaiciukevičius), trečia — 10 — II (pirminin kas E. Brizaitiš). Praėjusiais mokslo metais 10 — III tarybos darbas bu vo svarstytos profsąjungos komiteto prezidiumo posėdy je. Šios tarybos veikla buvo įvertinta nepatenkinamai >r priimti nutarimai, įpareigoj antys Prekybos fakulteto profbiurą, bendrabučio tarybą pagerinti darbą. Malonu, kad nauja tarybos vadovė D. Lukanskaitė įvertino praėjusių metų kritiką, puikiai apipavi dalintas bendrabutis,- aukšto meninio idėjinio lygio rengi niai. Ir pagaliau iškovota ant roji vieta. Nemaža kultūrinių masini.; renginių, kuriuos organizuoja bendrabučių tarybos, tapo gražia tradicija. Iš jų — Et nografinių valgių vakaras, poezijos vakaras. Bendrabu čiuose aptariamos L. Brežne vo knygos „Mažoji žeme', „Atgimimas", „Plėšiniai". Ant rame darbo pusmetyje reikė tų dar daugiau renginių skir ti artėjančiam Universiteto 400 metų jubiliejui. Profsąjungos komiteto bend rabučių buities komisijai
Tik ką sutikome Naujuosius — Universiteto jubiliejinius metus. Senis Šaltis šiemet neaplenkė ir mūsų. -Visiems visiems jis perdavė nuoširdžius sveikinimus ir palinkėjo gauti kuo daugiau penketų per sesiją. V. Valužio nuotr.
LIETUVIŲ KALBOS IR BALTŲ FILOLOGIJOS BŪRELYJE darbo planas, kuris rodo, kad šįmet bus dar įdomiau, negu pernai. Susirinkimai, kaip ir įpiasta, vyks kiekvieną sa vaitę, kas 2—3 savaitės bus ruošiami susitikimai su įvai rių kalbos sričių specialis tais K, Garšva, V. Vitkaus ku, V. Ambrazu, V. Ivanovu ir kt. SMD konferencijai nu-
daugiausia rūpesčių kelia bendrabučiai, kuriuose gyve na įvairių fakultetų studen tai. Juose sunkiausia suburti veiklią tarybą, o ir vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų čia būna daugiausia. Praėjusiais mokslo metais profsąjungos komitete buvo svarstyti už tvarkos taisyklių pažeidimus 113 bendrabutiečių, iš kurių net 35 buvo Istorijos fakulteto, 28 — Fi lologijos, ir 20 — Gamtos mokslų fakulteto studentai. Šių fakultetų profhiurams verta peržiūrėti savo darbo organizavimą. Gražių rezulta tų yra pasiekę Teisės, Pramo nės ekonomikos fakultetų profbiurai, bendraudami su bendrabučių tarybomis. Šių fakultetų studentai buvo ma žiausiai kartų svarstyti už tvarkos taisyklių pažeidimus bendrabutyje. Bendrabučių tarybų darbas didele dalimi priklauso nuo to, kaip komendantai talkina joms. 10 bendrabučio ko mendante M. Vendrickienė, 3 bendrabučio S. Leonavičie nė savo darbą dirba labai nuoširdžiai. Susumuoti „Sieninės spau dos ir vaizdinės agitacijos’1 konkurso rezultatai. I vieta pripažinta 11 — I (pirminin kas R. Andrikis), II vieta — 10 — III, III vieta — 10 — II. Visuose bendrabučiuose yra literatūriniai, satyriniai, sien laikraščiai, fotostendai. Ne blogas meninis apipavidalini mas. Antrame darbo pusme tyje reikės aktyviau propa guoti sportą, nes kai kurios tarybos išvis nebeleidžia spo to stendo. Organizuojant šį darbą, ta rybos turi pažinti savo bend rabučio gyventojus, pasitelkti juos, grąžinant aplinką. Jau kuris laikas 3 bendrabučio fojė puošia pačių bendrabutiečių dailės kūrinėlių paroda. tarybų daiSusumuoti bo rezultatai,, turim kuo nė kiek pasidžiaugti, tačiau I ne mažesnis darbas mūsų lau kia antrame darbo pusmetyie. J. POCIUS, Studentų profsąjungos pavaduotojas bendrabučiųbuities reikalams
matėm pateikti 7 darbus, ku riuos prieš konferenciją aptarsim būrelyje. Nors po pirmojo susirinki mo šiais mokslo metais pra ėjo tik mėnuo, šis tas jau padaryta — kiekvieną pirma dienį 116 auditorijoj -(19 va landą) vyksta susirinkimą’. Vienam iš jų aspirantas B.
Stundžia skaitė pranešimą apie gramatinės giminės kategorijas, kitame — būrelio vadovas doc. A Girdenis išdėstė savo naujas teorijas apie šiaurės žemaičių dzūkavimo kilmę. Jau įvyko tradi cinė dialektologų vakaronė, skirta 1978 metų ekspedicijų rezultatams aptarti. M. SLUŠ1NSKAITĖ, Lietuvių kalbos ir baltų filologijos būrelio pirmininkė
Aptariant metų darbus Gruodžio 25 dieną vyko iš kad gamybinė mankšta bend pirštinis VU studentų profsą rabučiuose vyktų bent paten jungos komiteto posėdis. Po kinamai. Tai — vis trukumai. Turi sėdžio meitu buvo išklausy tos komisijų pirmininkų ata me ir pasiekimų. Buvo orga nizuotas konkursas „Sienine skaitos. Akademinio darbo komisi spauda ir vaizdinė agitacija jos pirmininkas D. Morkūnas bendrabutyje", kurio nugalė tapo bendrabučio saro ataskaitoje pasakė, kad tojais ypač šiais — jubiliejiniais Nr. 10 II korpusas. „Geriau metais akademinio baro — siai dirbanti bendrabučio tapažangumo, drausmės, tvarkos iryba" (nugalėtojai tie patys,, — klausimai labai svarbūs. konkursas „Geriausias ben.iGlaudžiai bendradarbiaujant įabučio kambarys" nugalėto su komjaunimo komitetu, bu jai — bendrabučio Nr. 6 207 vo pasiekta neblogų rezulta kambarys. Bendrabučių buities komisi tų, siekiant pagerinti moky mosi sąlygas bendrabučių ir jos iniciatyva organizuotos fakultetų skaityklose, stipri kelios paskaitos -r susitikimai nant paskaitų lankymo kont- skirti Universiteto 400 metu j ubiliejui. įolę. Nemažą darbą nuveikė ir Pasitaikė daug nesklandu mų. Reidų metu opeiatyvines sporto-sveikatingumo komist grupės ne kartą atkreipė dė ja. VU studentus nuo 1977 ra. mesį į senų bendrabučių — 6, 5, 4, 3 — skaityklas. Jos pabaigos aptarnauja ūkiskaimažos, tvankios .trūksta kė tinė įmonė „Studentai", Bedžių, o didelis triukšmas už je, Universiteto studentai durų neleidžia dirbti. Deja, maitinimu toli gražu nėra ūkio ir butų skyriai niekuo patenkinti. Mažai maitinimo nepaidėjo, nors buvo ne kar įstaigų. Visuomeninių kontro tą apie tai kalbėta. Patys lierių grupė prie studentų studentai skaityklose nesilai profsąjungos komiteto išaiški ko elementariausių mandagu no trūkumus, pastoviai kon:sanitarinį - higieninį mo taisyklių: rūko, braižo, roliavo laužo skaityklos inventorių. maitinimo įstaigų stovį. Organizaciniais klausimais Bendrabučių buities komisi jos pirmininkas R. Jancevi- kalbėjęs VU studentų profsą čius pastebėjo, kad dar dides jungos komiteto pirmininko nį dėmesį reikėtų skirti ope pavaduotojas A. Kumža, pa ratyvinių grupių reidams į brėžė, kad reikia didinti prof bendrabučius. Šiais metais sąjungos reikšmę. Ateinan apsvarstyta net 113 bendru- tiems metams numatytos nau bučių drausmės laužytojų, 38 jos priėmimo į profsąjungą studentams pareikšti Rekto sąlygos, Bus organizuojami riaus papeikimai, 9 — paša priėmimo į profsąjungą renginiai. linti iš bendrabučių. Bendrabučių gyventojams blogai pristatoma spauda. Iki J. BABILIUTt dabar dar nepavyko pasiekti, D. VALUKONYTE
Trečius gyvavimo metus atšventė Universiteto VPF fotoklubas „Momentum". Ta proga Jungiamajame korpuse atidaryta paroda. Nors ji ne ataskaitinė už praėjusius me tus ir jos dalyviai pateikė ne geriausius savo daarbus, bet tos nuotraukos JK fojė sukėlė gyvas diskusijas ne tik tarp besidominčių fotografijos menu. Tie besidomintys praėjusį pirmadienį susirinko aptarti parodos. Susirinkusiems kalbos netrūko. ,,Kaltininkas1 — perspektyvus klubo narys, EKFF trečiakursis A. Kryžanauskas. Nemaža autorių pradėjo taikyti sudėtingesnę techniką, stengiasi naujų išraiškos priemonių ieškoti portretuose. Štai ketvirtakursio istoriko Ė. Svetiko ,.Danguolė" — re tos . reljefo" technikos pavyzdys. Nuotrauka iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip piešinys. Technika išryškina mergi nos veido bruožus, perteikia susimąstymą. Daug ginčų sukėlė penktakursio chemiko A. Samaliaus. panaudojimo pseudosoliarizacijos metodą, nuotrauka. Net septynias nuotraukas pateikė GF atstovas R. Dauk ša. Pagirtinas jo aktyvumas, tačiau nuotraukos nevieno do lygio. Pavyzdžiui, „Žiemkenčiai" — ir kontrastas, ir ryškios detalės be pretenzijų į pilkumą. O ciklą „Atgimęs senamiestis" reikėtų vertinti dvejopai. Jeigu pirmoji ar antroji dalis, paimtos atskirai, dar išreiškia pavadinimo esmę, sužadina smalsumą, tai visos trys kartu atrodo kaip beprasmiškas pasikartojimas. Savitos kito Gamtos fakulteto studento E. Butėno nuo traukos. „Žvilgsnis nuo perėjos" — vienas geriausių me niniu požiūriu parodoje eksponuojamų darbų. E. Svetiko nuomonei, kad „trūksta nuotraukai monumentalumo, jos mintis nebetelpa materialiuose rėmuose" pritarė bemaž visi jaunieji fotomėgėjai. Visų portretų vertinimo kriterijumi buvo pasirinkti lat vių fotomenininko G. Bindės, kurio darbų paroda veikia Vilniaus fotomeno salone, portretai. Aptarę atskiras nuo traukas, visi diskutavo apie išankstinio siužeto būtinumą fotografijoje. Daug kas taisytina „Momentum" klubo veikloje. Kad ir ši paroda — darbai atrinkti paskubomis, kaip reikiant
AFRIKOS JAUNIMO PROBLEMOS Llnivęrsiteto fakultetų stu Kartais būna ir taip.. . dentą'. komjaunimo mokyklos kiaušy te jai. rinkosi į eilini A. Bu n iki o piešiniai. užriėmimą. Šį kartą paskaitos. kurią skaitė doc. S. lmbrasas, tema — „Afrikos jaunimas ir jo problemos" Docentas dėstė Mali, Kongo, aukštosiose mokyklose, skai tė paskaitas Dramblio Kauio kranto, Zairo ir kitų Afrikos šalių studentams. Sužinome, kad Mali respublikoje nuo 1963 m., greta kitų pasaulio mokslininkų, dirba ir tarybi niai mokslininkai. Šiuo metu Mali licėjuose įvairias dis ciplinas dėsto 102 tarybiniai dėstytojai. Docentas pasakojo apie Afrikos studentų gyvenimą, jų rūpesčius, jų laisvalaikį. Mokymo sistema Mali respublikoje skiriasi nuo mūsiš kės. Egzaminai laikomi tiktai raštu, kartais po 2—3 per dieną. Žinios vertinamos nuo 0 iki 20 balų. Studentai la bai aktyvūs paskaitų ir se minarų metu, noriai dalyvau ja diskusijose. Čia dėsto mokslininkai ir iš kitų pasaulio šalių su skirtin gomis socialinėmis santvarko mis. Studentams sunku su orasti kai kuriuos ekonom ■ mus ir politinius klausimus Tarybiniai dėstytojai, negai Su šventine nuotaika gruo lėdami jėgų, stengiasi padėti kiekvienam studentui suvok džio 27 d. susirinko VU PEF ti vieno ar kito visuomeni darbuotojai ir svečiai pažy mėti Ekonominės istorijos ir nio irerškinio esmę. Mariečiai labai domisi Ta geografijos katedras jubilie rybų Sąjunga, jos pasiekimais jųKonferencija pradėjo PEF ir laimėjimais. Tai rodo ir toks faktas: 1963 m. res dekanas doc. P. Kiuberis. Jis publikoje buvo vos keletas palinkėjo darniam ir darbš rusų kalbos žinovų, šiuo čiam kolektyvui geros nuotai metu .rusų kalbą studijuoja kos, pedagoginės sėkmės ir geros kloties asmeniniame gy 8000 žmonių. Nepastebimai prabėgo lai venime. Sutinkant šį jubilie kas. į namus skirstėmės, su jų, nors ir mažą, palyginti su žinoję daug naujo apie Afri Universiteto 400 metų sukak ką ir jos ateities kūrėjus — timi. Dėstytojai glaudžiai sieja jaunimą. Pranas ŠIMKUS pedagoginį darbą su moksli TF IV k. nę veikla, kvalifikacijos kėli ■
Katedros jubiliejus
REDAKCIJOS ADRESAS 232000 — MTP-3
mu. Nemažai dėstytojų savo kvalifikaciją n žymiausiose TSRS, bet ir už sienio aukštojo mokslo įstai gose. įdomiai ąpie Vilniaus uni versiteto apygardos mokyklų edukacinį fondą XVIII a. pb. — XIX a. pr. pasakojo doc. K. Truska- Kaimo gyvenvie čių socialinio pertvarkymo problemas nagrinėjo doc. S. Vaitiekūnas. Numatoma, kad 1980 m. vienam kaimo gy ventojui teks 21 m2 bendro gyvenamojo ploto, kai miesto gyventojui teks 13 m2 gyve namojo ploto, Mažėja vien kiemių skaičius respublikoje,
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 617920, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
O Q-
S 5 C u 6 o S nepasvėrus, neaptarus kiekvieno. Tada ir aštresniu žo džių, vertinant nuotraukas, būtų daugiau. Nutarta rengti daugiau susitikimų su žymiais fotomeni ninkais. Po Naujųjų Metų numatoma organizuoti parodų ciklą, skirtą Universiteto jubiliejui. Kritiškas parodos aptarimas pastūmės ieškojimams, nau jiems kūrybiniams bandymams ne vieną parodos dalyvį. V. BEITNARAE. Svetikas. Danguolė.
Neseniai is Rygos turnyio naujomis pergalėmis ii Vilniaus miesto kulkinio įspūdžiais grįžo Univeisiteto šaudymo 1978 metų pirmenymerginų ir vyrų rankinio bėse Universiteto komanda ekipos „Mokslas". Šis turny bendroje įskaitoje užėmė i ras -buvo jubiliejinis. Koman vietą. * dos susirinko j Latvijos sosti nę pažymėti Rygos universi teto rankinio sekcijos 20-etį. Alytuje 1978 m. SSD „Žai Varžybos buvo draugiškos, giris" Centro tarybos tinkli tačiau jos parodė komandų nio pirmenybės, Dalyvavo stipriąsias ir silpnąsias pu abi mūsų komandos. Šį syki merginos gerokai pralenki ses. Abi „Mokslo" komandos vaikinus. iškovojo garbingas trečiąsias KPI (3:0) Laimėjusias prieš bei VISI (3:2) Ko vietas. Tai . nereiškia, kad mandas ir pralaimėjusios jau viskas pasiekta. Vaikinų Šiaulių „Šarūno" komanda ekipos trenerio A. Vyganto (2:3), iškovojo pirmąją vie nuomone, vyrai galėjo iško tą. Merginos įvykdė voti ir aukštesnę prizinę vie to į TSRS sporto kandida ta. Galbūt prisidėjo ir tai, kai normą. S. Soprunovaimeistrus (II k. į turnyrą negalėjo atvykti FF) 1 buvo įteiktas geriausio vienas geriausių komandos puolėjos prizas. puolėjų S. Apanavičius. Vaikinai tarp keturių ko Merginos taip pat turėjo mandų pasitenkino tik ketvii realių galimybių stovėti ant tcįja vieta. aukštesnės turnyro apdovano Baigiasi rudens mokslo jimų pakopos. Šį kartą žai dė antroji komandos sudėtis, semestras, o sportinis sėmės. Kaip nes jragrindinės žaidėjos tuo ras dar tik įpusėjo. metu su „Eglės" komanda ko sekasi? Pasakoja „Mokslo" vojo tarptautiniame turnyre klubo pirmininkas E. Paške vičius: Vengrijoje. — Jau įvyko penkių sporto Šeimininkai įdomiai orga: šakų varžybos. Susumavus nizavo šį turnyrą. Buvo rezultatus, paaiškėjo, jog kol įsteigta keletas prizų geriau kas lyderio marškinėlius ga si eras, techniškiausiems žai- lėtume atiduoti Matematikes dėjams. Vieną iš jų ir „nu fakultetui. Nedaug nuo jų at skynė" geriausias turnyro gy- silieka ir EKFF. Būtinai reikia rėjas R. Normantas, MF V pasitempti Teisės, Prekybų. kurso studentas. fakultetams, Jie smarkiai at Dabar mūsų rankininkai silieka nuo pirmaujančiųjų, Studentai noriai sportuoja rengiasi sutikti turnyrą, skir tą Vilniaus universiteto 40C Pasitaiko ir išimčių, kurios metų jubiliejui. Sausio 31 tikrai nedaro garbės fakultetų —vasario 2 d. rankininkai iš komjaunimo biurų sporto sek bandys jėgas tarptautiniame toriams. Reikėtų paminei i turnyre. Jame dalyvaus Tar Teisės, Chemijos fakultetu-;, tu, Greifsvaido, Rygos uni nesugebėjusius atsiųsti nei versitetų rankininkų koman vieno žmogaus į stalo tenise dos. Ką gi, linkime sėkmės varžybas. Pramonės ekonomi ir daug įvarčių. Aišku, į prie i.os fakultetą — nesuradusi merginos, mokančios plaukti šininkų vartus. Taip pat Prekybos fakultetą, V. SVII.AS neatsiuntusį nei vienos mer R. SARTATAVlClUS ginos į šaudymo varžybas.
daugėja kompaktiškų kolūki nių gyvenviečių. Sprendžiant šias problemas, būtina atsi žvelgti į žemės ūkio vysty mosi perspektyvas. Dar daž nai nepaisoma administraci nių apylinkių ir rajonų ribų. Aktuali jaunimo problema kaime. Kiti katedros darbuotojai taip pat aptarė savo darbus Svečiai iš rektorato, kitų fa kultetų nuoširdžiai pasveikino jubiliatus, įteikė atminamo dovanėles. Ypač glaudžiai Ekonominės istorijas ir geo grafijos katedra bendradar biauja su gamtos fakultetu. Dingusį studento pažymėji Bendromis pastangomis ren giami ekonominės geografijos mą Nr. 750946, išduotą Skaid specialistai. Gamtos fakulte rai Žakarytei, laikyti negalio to atstovas prof. C. Kudabd linkėjo dar didesnės sėkmės. jančiu.
dbimai
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
I
Tiražas 4757 LV 05803 Užs. Nr. 14
REDAKTORE A. NUGARAITE