visų Salių
proletarai, vienykitės!
cčmivbidis
ŠIAME
NUMERYJE LIETUVOS KOMJAUNIMUI 60 SMD DIPLOMAI GERIAUSIEMS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO 1979 REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ /£'
SAUSIO 29-OJI — LIETUVOS KOMJAUNIMO GIMIMO DIENA Sutikdami Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo Sąjun gos 60-metį, dar kartą prisi mename tuos, kurie kūrė or ganizacijų, sunkiais revoliuci jos metais gynė jos iškovoji mus. Prisimename tuos, kurie savo asmeniniu pavyzdžiu už degė ir vedė į priekį nau jas kaitas. Lietuvos komjau nimo istorija — kovos prieš buržuazinę santvarką ir fa šizmą, už tėvynes laisvę, jos ateitį,, komunistinės visuome nės kūrimą — istorija. Ji at skleidžia kelių jaunimo kar tų dvasinį stiprumą, atsidavi mą partijos ir darbininkų kla sės interesams, pasiryžimą kovoti ir laimėti. Spalio revoliucijos pagim dyta Rusijos komunistinė jau nimo Sąjunga darė didelį po veikį kitų šalių, taip pat ir Lietuvos jaunimo revoliuci niam judėjimui. Pirmojo jaasaulinio karo Lietuvos metais pažangūs moksleiviai Voroneže V. Kap suko paraginti sukūrė „Jau nimo Internacionalo" organi zaciją. Jos nariu buvo ii A. Sniečkus. Deja, ši organi zacija gyvavo neilgai: dalis narių įstojo į Raudonąją Ar miją, dalis 1918 m. grįžo į Lietuvą ir čia tęsė revoliuci nę kovą. Jau 1918 m. Lietuvoje pra dėjo kurtis savanoriškos kom jaunimo kuopelės. Jose vieni josi revoliucinis darbininku ir valstiečių jaunimas, grįžę iš Rusijos komjaunuoliai, taip pat vietinių jaunimo organi zacijų, nutraukusių ryšius su oportunistais, nariai. Sunkiom s kaizerinės okupacijos są lygomis, komunistų partijai vadovaujant, Vilniuje buvo sukurta pirmoji komjaunimo
kuopelė, suburusi 10—12 komjaunuolių. Šiuo sunkiu istoriniu laikotarpiu — revo liucijos pakilimo laikotarpri — Komjaunuoliai vykdė partijos pavedimus: platino ko monistinę spaudų, supirkinėjo ir slapta vežė ginklus. Tuo metu revoliucinio jaunimo kuopelės kūrėsi ir kitose Lie tuvos vietose. Suaktyvėjo revoliucinė veikla Rokiškio apylinkių jaunimo tarpe, Pa nevėžyje, Vilkaviškyje. Reikėjo sudaryti bendrą centrą, kuris vadovautų vie-
kaitė, A. Matulaitytė, V. Rim ša, A. Kronikas ir kt. Miesto revoliucinio jauni mo centru tapo Darbininkų klubas Varnų gt. 5 (dabai Komunarų g-vė Nr. 5). Įsi tvirtinus mieste Tarybų val džiai, komjaunuolių gretos sparčiai augo. Legaliomis veiklos sąlygomis 1919 m. Vilniaus komjaunuoliai orga nizavo masinius renginius jaunimui, dirbo piatų agitaci nį darbą. Kartu stengėsi iš naudoti kiekvieną laisvą mi nutę savišvietai, mokslui.
Padaryta daugiau, šimtmečius tinėms organizacijoms, rū pintųsi naujų kūrimu, sušauk tų pirmąjį Lietuvos Komu nistinės jaunimo Sąjungos su važiavimą. 1919 m. Vilniuje buvo išrinktas Komunistines Jaunimo Sąjungos Laikinas Centro Biuras. Ši data — sausio 29 d. — laikoma Lie tuvos komjaunimo gimimo diena. Susikūrus organizaci jai, buvo paruošti ir išleisti „Lietuvos komunistinės jau nuomenės sąjungos programa ir įstatai". Jais iki suvažia vimo turėjo vadovautis vieti nės komjaunimo organizaci jos. Programa ir įstatai buvo paruošti, remiantis Rusijos komunistinės jaunimo sąjun gos dokumentais. Vilniaus komjaunimo orga nizacija- įrašė šlovingą pus lapį į to laikotarpio L’etuvos komjaunimo istoriją. Jos ei lėse augo ir brendo daugelis žymių revoliucionierių — po grindininkų, partijos ir tarybų valdžios veikėjų: Eug. Taut-
LTSR Aukščiausiosios Tarybos LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO ĮSA KAS DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO GEOLOGIJOS DARBUOTOJO GARBES VARDO SUTEIKIMO R. TARVYDUI
Tarybų valdžia šiam reikalui skyrė didžiulį dėmesį. Buvo įvestas nemokamas mokymas gimtąja kalba, organizuo jamos bibliotekos, pirkiosSkaityklos, klubai, kovojama su neraštingumu. Buvo atkuitas caro reakcijos uždarytas Vilniaus universitetas. Jo dar bas buvo organizuotas taip, kad mokytis jame galėjo plačiosios liaudies masės. 1919 m. kovo 13 d. patvirtintas dekretas „Dėl darbo universiteto Vilniuje atidary mo". Šis dokumentas rodė jaunos tarybinės vyriausybės rūpestį kadrų auginimu, jau nimo mokymu. Komjaunuoliai turėjo daug sumanymų, svajonių, kurias siekė paversti tikrove. Tačiau vykstant aštriai klasių kovai, jie savo pareiga laikė būti priešakinėse gretose. Visi uo liai pradėjo mokytis karinių dalykų. Būriui vadovavo iš Maskvos atvykęs Uralo kom jaunuolių organizatorius N. . -n'•
Rytoj atsisveikinsime Visą gyvenimą į kalną kopiame, Visą gyvenimą į kalną lipame, Ir už šventę šiokiadieniais mokame. .
Šiame straipsnelyje apie įsimintiną paskaitą dažnai kartosis žodis „paskutinis'. Tad, štai, — 72 bibliotekinin kystės specialybės studentams prieš paskutinę sesiją, pasku tiniams rudens lapams krin tant, įvyko paskutinė paskai ta. Tai paskutinė galimybė „užlopyti" žinių spragas. Nu tarėme išklausyti visų dėsty tojų — tegul paskutinės pa skaitos metu mums išdėsto, kaip gyventi, kad nebūtume paskutiniai. Tegul kalba auto I Vitai ritetai! — Laimė? — susimąsto Mokslinės informacijos kated LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS ros vedėjas L .Vladimirovas, — pasiekti užsibrėžtą tikslą. I prezidiume Mano laimė — absolventuose, kai žinau, kad jie — geri Už aktyvią žurnalistinę ir visuomeninę veiklą Vilniaus specialistai, nenuilstantys ieš valstybinio Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko kotojai ir kūrėjai. universiteto žurnalistikos katedros docentas, istorijos moks — Likite tokie, kaip pirma lų kandidatas Stasys Makauskas apdovanotas Lietuvos TSR me kurse, — sako prodekanė Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštu, G. Raguotienė, — su tokiais
Už nuopelnus geologijoje, vaisingą mokslinį pedagoginį darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą suteikti Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko valstybinio uniI versiteto gamtos fakulteto
dekanui, hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos kated ros vedėjui, laikinai einan čiam profesoriaus pareigas Rimvydui Tarvydui Lietuvos TSR nusipelniusio geologijos darbuotojo garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkus A. BARKAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. NAUJALIS
I
Volovas. Kai Vilniaus komjaunuolius pasiekė žinia apie žvėrišką Vokietijos komunistų parti jos vadų Rozos Liuksemburg ir Karlo Libknechto nužudy mą, buvo nutarta pavadinti būrį ,K. Libknechto vardu, šįs būrys 1919 m. narsiai ko vėsi už Tarybų valdžią Vil niuje. Būrio gretose sparčiai augo. Kovotojų tarpe buvo 8 merginos. Tarp jų A. Ma tulaityte, Eug. Tautkaite, se serys Bronė ir Apolonija Kaz lauskaitės. Kai padėtis fron te komplikavosi — Vilniaus komjaunuoliai vienbalsiai pri ėmė sprendimą — visiems stoti ginti Spalio revoliucijolaimėjimus. Dalis K. Libk nechto būrio kovotojų buvo pasiųsta į Ukmergę, į Rozos Liuksemburg partizaninį būrį. Ten išvyko ir būrio vadas N. Volovas. Vietoj jo kovo tojams pradėjo vadovauti Lietuvos ir Baltarusijos kom jaunimo Jungtinio Centro ko miteto sekretorius Juozas Greifeidrigėris. Vilniuje likę komjaum oliai kovojo mieste su įsiveržusiais lenkų legionierias sartu su tarybiniais darbuote.uis K Libknecnt.būrio kariais 3 dienas ko z m miesto gatvėse. Tik gavęs išs kymą pidUaukti, žymiai Mi mažėjęs K. Libknechto kom jaunuolių būrys per Zarasus nužygiavo į Daugpili. Vilniaus komjaunuolių did vyriškumas ir narsa, kurią jie parodė 1919 m. gindami re voliucijos iškovojimus, gar bingas Lenino komjaunimo is torijos puslapis. Jų vardai neužmiršti, jie įkvėpė komjaunuolius, kovojusius sun kiais fašizmo metais giliame pogrindyje. O. SIDARAVIČIŪTt TSKP istorijos katedros asistentė
gražiais siekiais ir didelėmis svajonėmis. Mylėkite savo darbą ir jūs pajausite, kad neveltui gyvenate! — O aš bijau, — sako doc. K. Sinkevičius, — bijau kai atsakinėjate. Gal ne viską pasakiau, gal mažai aiškinau? Ir vis tikiu, kad neapvilsite. Dovanojam gėles už tą am žiną dėstytojų nerimą, už be galinę ištvermę ir rūpestį. Ar padėkosim už viską? — Pri valom! — Ne, neaprašysi XXIV laidos diplomantų pagal nau jas bibliotekinio aprašo tai sykles, — teigia dėstytoju D. Kastanauskaitė, — ir ne reikia. Būkite nepakartojami, būkite tvirti ir laimingi! — Nepavydžiu jums dabar studentai, — sako „vakarykš čia“ absolventė d. E. Mace vičiūtė. — Juk paskaita — tai paskutinė... Kai ketvirtakursiai atsisvei kino su mumis, neliko abejo nių — buvom studentai. C pamokymų ir linkėjimų, vis negana. Visus juos paskutirų (o gal pirmutinį) kartą kori spektavo vaikinai. E. JOVAIŠAITc
m. sausio 5 d. Nr. 1 (1066) KAINA 2 KAP.
PARENGIAMASIS SKYRIUS PRADĖJO MOKSLO METUS
SPORTAS
JUBILIEJINIAMS METAMS
PUIKŲ MOKYMĄSI! Turbūt ne vienas labai gerai besimokantis Universi teto studentas nekantrauda mas laukė gruodžio 21-os die nos, kuomet galės atsilankyti „Pirmūnų vakare", kuris, kaip ir daugelis renginių, buvo skirtas VU jubiliejui. Į vakarą buvo pakviestas VU rektorius prof. J. Kubi lius, partinio komiteto sek.etorius K. Poškus, pavaduoto jas V. Gobis, Prekybos fakul teto dekanas doc. L. Butkevičius, Fizikos fakulteto prodekanas doc. B. Aleksejūnas, Matematikos fakulteto dėka nas V. Merkys, Pramonės fa kulteto prodekanas V. Grigoras, Istorijos fakulteto part: nio biuro sekretorius doc. V. Urbonas, dalyvavo fakul tetų komjaimimo biurų sek retoriai. Vakarą pradėjo komjauni mo komiteto sekretorius H. Ramonas. Savo kalboje jis pabrėžė, jog šie susitikimai jau tapo tradicija. Pirmasis toks vakaras buvo surengtas 1970 metais. Šis — aštuntasis pirmūnų forumas yra kaip tik ypatingas tuo, kad jis skir tas VU 400-tųjų metinių ju biliejui. Čia Universiteto pir mūnai susipažįsta vieni su ki tais, pasidalina savo patirti mi, gauna ir pateikia vieni ki tiems nemaža naudingų pata rimų. Studijos — tai pa grindinė studentų veikla, ta čiau mūsų pirmūnas — taj ne tik gerai besimokantis studen tas, jis ir aktyvus visuomeni ninkas. Tad kaip gi reikia mokėti suderinti visuomeninę veiklą ir gerą mokslą? Buvo ginčijamasi tokiais klausimais: kokį vaidmenį pirmūnas vaidina kitų studen tų tarpe, ar daug draugų turi gerai besimokantis studentas, kodėl į Universitetą stojantvs studentai pirmus metus moko si gerais ir labai gerais pažy miais, kodėl vyresniuosiuose kursuose pirmūnų skaičius mažėja. Į šituos ir dar dau gelį klausimų buvo pateikti atsakymai, pareikštos įvairios nuomonės. Iš pradžių visi tokie ne drąsūs ir daugelis nepažįsta mi, šių draugiškų ginčų metu tapo artimais bičiuliais, Pra monės ekonomikos fakulteto pirmūnės padainavo pačių sukurtą dainą lietuvių liau dies dainų motyvais apie savo vargus stojant, mokantis, apie „varganą" studentų gyveni mą, o Istorijos fakulteto at stovai — šoko „polką su ragučiais". Visiems grojo fi zikų ansamblis Po linksmų pertraukėlių buvo surengta viktorina apie VU istorinę praeitį. Čia galėjai išgirsti ir labai protingų, rimtų atsa kymų bei ligi valios pasijuokti iš humoristinių pasisa kymų. Ant dėstytojų stalo gulėjo jumliejinio vakaro dalyvių kreipimasis į VU studentus,
Egzaminų sesija Tavo žinių
įvertinimas. Tavo darbo ataskaita Universitetui, Tėvynei kuris prasidėjo šiais žodžiais. ,Mes, VU jubiliejinio va karo dalyviai kreipiamės j visus senojo VU studentus". Pirmūnai pasižada mokytis tik gerais ir labai gerais pažymiais, aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, visur būti pavyzdžiu kitiems. „Mes pasižadame — to'iau buvo rašoma kreipimesi — tvirtai įsisavinti marksizmoleninizmo teoriją, — pagrin dinį mūsų gyvenimo ir veik los kelrodį"! Šiandieną pirmoji jubilieji nių metų sesijos diena. Įskai tos išlaikytos, prasidėjo egza minai. Vieni studentai jų turi mažiau, kiti daugiau. Bet visi jie turi būti tik gerais ir la bai gerai pažymiais išlaikyti. Įgytos Universitete žinios pa dės tapti puikiais specialistais. savo dalyko žinovais. Asta MIKELEVlClCTĖ Jolanta BABIUOTE