'
£ ii
i
$
o
hinc itur ad astra
universitas
vilnensis
Sausio mėn. Platinamas nemokamai \http://www. vilnensis. vuJt^
VILNIAUS UNIVERSITETO LAIKRAŠTIS Nr. 1 (1647)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
NUMERYJE SKAITYKITE:
Prorektorius Algimantas Raugale patyrė avariją
3
p.
Istorikai įžvelgia sėkmingus Vilniaus universiteto bandymus derinti praeitį su dabartimi Šie metai bus įrašyti į Vilniaus universiteto istoriją - senoji Alma Mater švenčia įkūrimo 425 metų jubiliejų. Šią neeilinę Lietuvai ir mokslo įstaigai datą vertina VU Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas, profesorius Alfredas BUMBLAUSKAS.
Administracijos reikalų prorek torius dr. Aleksas Pikturna: „Galbūt ir reikės trupučiuką susiveržti diržus...“
6-7
p
VU SA informacija
8
p.
Dėstytojas yra Dievas: jis arba sužlugdo, arba padeda
9
p-
Lengvatos mokantiems už studijas aukštosiose mokyklose
Liana BINKAUSKIENĖ p.
11
Per pusnis j atvirų durų dieną KHF
p
12
Chorai žmonėms su klausos negalia padovanojo kalėdinę dovaną - koncertą
Kaip istorikai vertina šią datą Lietuvos ir Europos istorijos kontekste? Viena vertus, istorikai labai lengvai gali įvertinti Vilniaus universiteto reikšmę - tai Universitetas su didžiuliu paveldo klodu. Tai vienas iš Lietuvos kultūros fenomenų, kuris atskirais laikotarpiais formavo pagrindinę šalies kultūros dalį. Tarkime, XVIIXVIII a., XIX a. pirmajame trečdalyje tur būt nebuvo tokio kultūros reiškinio, kuris vienaip ar kitaip nebūtų susijęs su Vilniaus universitetu. Antra vertus, ypač sudėtinga įvertinti dabartinį, galima sakyti, postmodernų Universitetą visuomenės ir kultūros kontekste, nes šiuolaikinė visuomenė nori būti kiek įmanoma pragmatiškesnė ir jai iš tikrųjų labiau rūpi Universiteto branda, jo atvirumas šiuolaikiniam mokslui, kultūrai, visuomenės poreikiams. Šiuo požiūriu isto rikų vertinimas yra komplikuotas dalykas, nes istorikas gali pasakyti tik tiek - istorijos vaidmuo yra pervertinamas.
Jeigu Universite Prof. A. Bumbtas gyventų tiktai pra lauskas: „Jeigu eitimi -jis būtų Uni Universitetas versitetas pensinin gyventų tiktai kas. Jis neturėtų atei praeitimi -jis ties vizijos. Gyveni būtų Universitetas mas garbinga praeiti pensininkas“. mi nėra šiuolaikišku mo požymis. Tačiau kultūros paveldo „prakalbinimas“ ir suaktualinimas da barčiai yra kitas da lykas. Šia prasme aš matau sėkmingus mūsų Universiteto bandymus suderinti tą praeities liniją su dabartimi. Pirmiau sia turime materialų jį senojo Universite to paveldą, lai biblioteka, senieji rinkiniai, ran kraščiai, J. Lelevelio išskirtinės kartografinės kolekcijos. Antras dalykas - pastatai. Juk šian dien Lietuva nieko kito nesugalvojo (o aš ma-
nau, kad teisingai sugalvojo), kaip Briuselyje Europos makete pristatyti Vilniaus universi tetą - tai yra labai gražu ir netikėtai išmintinga. Nukelta į p. 12
2
Universitas Vilnensis
Aktualijos_____
J-----------------------
2004 m. sausis
/
v
Onutė MACKONYTĖ VU SA ir Studijų skyrius atli ko neįgaliųjų VU studentų moky mosi sąlygų ir poreikių tyrimą, no rėdami surinkti informacijos apie Universitete studijuojančius neįga liuosius studentus, sužinoti, kokios psichologinės, techninės, finansi nės pagalbos jiems trūksta, su ko kiais pagrindiniais sunkumais ten ka susidurti bei kokie yra jų porei kiai bei lūkesčiai. Susitikime dalyvavo kai kurie neįgaliųjų studentų atstovai. Iš vi so Universitete mokosi 54 neįga lūs studentai. Dalyvavusieji išsakė savo nuomonę, pageidavimus bei pasiūlymus. Aptartos trys pagrin dinės šių studentų problemos: mo kymosi priemonių trūkumas turin tiems regos sutrikimų, prastos ju dėjimo galimybės studentams su ju dėjimo negalia ir problemos per se siją turintiems klausos sutrikimų. Daugiausia rūpesčių tokiems studentams kelia specialios litera tūros bei kompiuterizuotų darbo vietų trūkumas. Jaučiamas kom pensacinės technikos stygius (dik-
tofonų, vaizdą didi nančių įrenginių), per menkas apšvieti mas auditorijose, ko ridoriuose. Neįgalių jų studentų atstovai siūlo VU išleidžia mas knygas leisti kar tu su kompaktiniais diskais. Dar viena problema - dėstytojų supratimo trūkumas. Kai kurie jų netiki ir nesistengia suprasti, kad tokiems studen tams reikia daugiau laiko pasiruošti egzaminui ar įskaitai. Kliūčių iškyla ir per paskaitas bei semina rus: didelėse audito rijose neįgalūs stu Neįgalūs studentai susitikę su rektoriumi išsakė savo dentai ne visada suge pastabas bei pageidavimus ba gerai išgirsti ir su VNaujiko nuotr. prastiną sako dėsty tojas. Šių studentų pasiūlymas pa Susirinkime rektorius B. Juod prastas - auditorijose reikia mik ka Universiteto personalą paragi rofonų. Atkreiptas dėmesys ir į no pradėti veikti ir atlikti tai, kas bendrabučius. Turintys negalią stu buvo aptarta, „kad nebūtų kaip prieš dentai pageidauja dviviečių kamba penkerius metus, kuomet tik pa rių. kalbėta ir nieko nepadaryta“.
Mokslo muziejaus nuosavybė ir, kaip teigė Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nijolė Bulotaitė, šiame kalendoriuje eks ponuojamos vertybės pirmą kartą pateikiamos viename leidinyje. 2002 m. jos buvo demonstruoja mos net du kartus: Vilniaus uni versiteto bibliotekoje surengtoje VU regalijų parodoje ir Toninės universiteto bibliotekoje. Kalendorius skiriamas Vil niaus universiteto 425 metų su kakčiai paminėti. Jį parengė VU Informacijos ir ryšių su visuome ne skyrius.
Liana B1NKAUSKIENĖ Prieš pat Kalėdas nesėkmė išti ko VU prorektorių medicinai, Vai kų ligų klinikos vadovą prof. Algi mantą Raugalę. Profesoriaus vai ruojamas visureigis „Nissan lerano“ kelyje Švenčionys-Melagėnai nusi rito nuo 3 metrų šlaito. Iš apvirtusio automobilio pro fesorius su žmona išsilaisvino pa tys. Vilniaus universitetinės grei tosios pagalbos ligoninės Neuro chirurgijos skyriuje prof. A. Raugalei buvo diagnozuotas juosmens slankstelio kompresinis lūžis, lai
mė, stuburo smegenys liko nepa žeisti. Kartu važiavusiai A. Raugalės žmonai nustatyti krūtinkau lio ir šonkaulių lūžiai. Suteikus pagalbą, žmona išleista į namus gydytis ambulatoriškai, o profeso rius buvo paguldytas į ligoninę. Šiuo metu jis gydosi reabilitacijo je vienoje iš Druskininkų sanato rijų ir į darbą tikisi sugrįžti vasa rio pradžioje. Prisimindamas šį įvykį, prof. A. Raugale džiaugėsi, kad jie važiavo nors ir senu, bet tvirtu auto mobiliu. Profesorius nebuvo prisi segęs saugos diržo, žmona buvo su saugos diržu. Tačiau šiuo atveju ji patyrė daugiau lūžių. Kelias, anot
Pirmosios premijos įteiktos: Daliai Dilytei STASKEVIČIENEI (FilF) už vadovėlį „Antikinė litera tūra“; išleistą 1998 m. V. Čekanavičiui, G. Murauskui (MIF) už vadovėlį „Statistika ir jos tai kymas: 2 dalys“; išleistą 2001 ir 2002 m. V. Kučinskui (MF) už vadovėlį „Genetika“; išleistą 2001 m.
Antrosios premijos įteiktos: P. Subačiui (FilF) už vadovėlį „Tekstologija: teorijos ir praktikos gai rės“; išleistą 2001 m. V. Rančeliui (GMF) už vadovėlį „Genetika“; išleistą 2000 m. R. Dubakienei (MF) už vadovėlį „Alergologija“; išleistą 2002 m. A. Raugalei, V Bačiuliui, V. Basiui, L. Cimbalistienei, R. K. Dobrovols kiui, N. Drazdienei, I. L. Indrėjaitytei, A. Jučaitei, O. Kinčinienei, V. Ku činskui, L. Ragelienei, M. D. Rudzikienei, J. Sadauskui, N. Tilindienei, J. Tutkuvienei, R. T Urbonavičienei, A. Utkui, A. Valiuliui, A. Vingrui, V. Ži linskaitei (MF) už vadovėlį „Vaikų ligos: T. 1“; išleistą 2000 m.
Trečioji premija įteikta: E. Trimoniui (GMF) už vadovėlį „Jūrų ir vandenynų geologija“; išleis tą 2002 m.
Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrai įteiktas „Europos pažymėjimas“ 2003 m. Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrai įteiktas „Eu ropos pažymėjimas“. Įvertinimas „Europos pažymėjimu“ - tai kalbų mo kymo ir mokymosi iniciatyvų pripažinimas, paskatinimas kurti novatoriš kus kalbų mokymo ir mokymosi projektus, skleisti juos įtraukiant kuo didesnę auditoriją.
Paskirtos Kultūros ministerijos premijos 2003 m. skirtos 2 kasmetinės konkursinės Kultūros ministerijos premijos: •
Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, rašti
jos istorijai ir knygos menui paskirta Almai BRAZIŪNIENEI, Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėjai. •
Premija už bibliotekininkystės, bibliografijos ir knygotyros mokslinius tyrinėji mus bei praktinę veiklą bibliotekose skirta Audronei GLOSIENEI, Vilniaus
Sv. Kristoforo apdovanojimai žymiems VU mokslininkams Sv. Kristoforo apdovanojimus, skiriamus už nuopelnus mokslui, menui, švietimui, kultūrai, sveikatos apsaugai, teisėsaugai ir sportui, taip pat už vieti nio turizmo plėtrą, iniciatyvas ir kūrybiškumą bei verslo indėlį žinių visuome nės plėtrai, gavo prof. A. PISKARSKAS (už nuopelnus mokslui) ir doc. N. PORVANECKAS (už nuopelnus sveikatos apsaugai).
Mokslo skyriaus inform.
VILNIAUS UNIVERSITETO REGALIJOS
VILNIUS UNIVERSITY NEGALIA
„U. V.“ inform.
Prorektorius Algimantas Raugale patyrė avariją
2003 m. gruodžio 17 d. įteiktos 8 (3 pirmosios, 4 antrosios, 1 trečioji) premijos aukštojo mokslo vadovėlių rengėjams (už 1998-2002 m. vadovėlius).
universiteto Komunikacijos fakulteto docentei.
Naujajame VU kalendoriuje Universiteto regalijos Išleistas naujas reprezentaci nis Vilniaus universiteto kalen dorius 2004-2005 metams. Puoš niame kalendoriuje, beje, išsiskiriančiame savo netradiciniu dy džiu, pristatomos Vilniaus uni versiteto regalijos. Kalendoriaus viršelyje - naujasis VU herbas ir vėliava, puslapius puošia pagrin diniai Vilniaus universiteto stei gimo dokumentai, ankstyviausias Universiteto antspaudas, herbas, diplomas, visų žinomų VU rek toriaus skeptrų atvaizdai. Rega lijų galeriją užbaigia šiuolaikinės Vilniaus universiteto rektoriaus togos, grandinės ir kepurės at vaizdas. Šios regalijos yra VU
y
Premijos - aukštojo mokslo vadovėlių rengėjams
VU sprendžiamos neįgaliųjų problemos Gruodžio viduryje Studijų skyrius ir VU SA sukvietė neįgaliuosius Universiteto stu dentus į susitikimą su Universiteto valdžia. Susitikime aptarta negalią turinčių studentų dabartinė padėtis: su kokiomis problemomis ir kliūtimis jiems tenka susidurti studijuo jant Vilniaus universitete.
Mokslas
Bibliotekoje - nauja itališka knyga, kurioje minimas VU Vilniaus universiteto biblioteka pasipildė dar viena- nauja knyga, kurioje daug dėmesio skiriama Vilniaus universitetui. Tai rašytojo Džiovanio Galio kūrinys „Laglio piramidė".
Onutė MACKONYTĖ profeso riaus, buvęs labai gerasnei slidus, nei šlapias, jie važiavę saugiu grei čiu (50 km/ h), automo bilio padan gos buvo žieminės, kelyje jie buvo vieni, tad tokia nelaimė jiems buvo labai neti kėta. Profesorius su žmona važiavo į sodybą Švenčionių rajone. Kelias jam buvo gerai pažįstamas, tik keli ninkams jį išasfaltavus ir šonuose nukasus nemažus šlaitus jis tapo ga na pavojingu. „Štai ir pagal taisykles važiuojant gali visko nutikti, o jeigu kvailioji, tai juo labiau. Reikia visa da būti labai budriems“, - perspėja avariją patyręs prorektorius.
Italas Dž. Gali prieš metus atvyko į VU biblioteką ir Rankraščių skyriuje ke lias savaites rinko medžiagą apie Univer siteto profesorių Jozefą Franką. Rašytoją į Vilnių atvedė smalsumas, mat netoli jo gimtojo Komo miesto Laglio kaimelyje stovi originalios piramidės formos ant kapis, pastatytas žymiam Vilniaus univer siteto profesoriui Jozefui Frankui. Ant kapis sukurtas pagal kruopštų paties pro fesoriaus aprašą, išlikusį jo testamente. Dž. Gali, remdamasis VU Ten nurodytas ir piešinys, vaizduojantis bibliotekos archyvais, parašė piramidę, po kuria gydytojo palaikai bu knygą apie Universiteto vo perlaidoti praėjus dešimtmečiui po jo profesorių J. Franką mirties. Dž. Gali jau senokai atsiuntė į V. Naujiko nuotr. Vilnių itališkai parašytą knygą apie Frankus ir Laglio kaimelyje stovinčią piramidę. Knygoje daug vietos skiria ma Vilniaus universitetui, dėkojama žmonėms, prisidėjusiems prie jo idėjos įgyvendinimo. Jozefas Frankas ir jo tėvas, garsusis Johanas Peteris Frankas, atvy ko į VU 1804 m. Tėvas 1805 m. buvo pakviestas į Peterburgą dirbti caro rūmų gydytoju ir Peterburgo medicinos akademijos rektoriumi, o sūnus profesoriavo Vilniaus universitete iki 1823 m.
_____ Aktualijos______ j-------------------------------------------------------------------------------
Administracijos reikalų prorektorius dr. Aleksas Pikturna: „Galbūt ir reikės trupučiuką susiveržti diržus...“ Šie metai Universitetui žada būti neeiliniai: filosofijos studentai turės naujas patal pas, pati aukštoji mokykla minės 425 metų jubiliejų. Kokie šie metai Universitetui bus finansiškai, komentuoja administracinių reikalų prorektorius dr. Aleksas PIKTURNA.
Onutė MACKONYTĖ Pernykščiai darbai
Pernai peržiūrėtos visų centri nės administracijos darbuotojų pa reigybės ir susisteminti atlyginimai pagal išsilavinimą, kvalifikacijas bei užimamas pareigas. „Tai didžiulės permainos. Paruošti visų skyrių nuostatai ir kiekvieno darbuotojo pareigybių aprašymas: ką jis įparei gotas veikti, už ką atsakingas, kam pavaldus. Šiemet manoma toliau tvarkyti fakultetų ir institutų struk tūrą bei darbuotojų pareigybių ap rašymą. Ryšiai tarp centrinės ad ministracijos ir fakultetų yra nepa kankami. Fakultetų ir padalinių ad ministracijos struktūra ne visuomet atitinka centrinės administracijos struktūrą, todėl bendrauti nėra pa prasta. Norėtųsi, kad centrinė ad ministracija sugebėtų metodiškai vadovauti fakultetų administraci joms bei teiktų kokybiškas paslau gas. Į centrinę administraciją dirbti atėjo keletas naujų darbuotojų, taip pat ir jaunų žmonių. Ypač sustiprė jo Studijų direkcija“, - teigė prorek torius. Vienas svarbesnių šių metų uždavinių - sustiprinti ryšius tarp fakultetų ir centrinės administraci jos. Bus rengiami seminarai, pasi tarimai, mokymai, padėsiantys žmonėms geriau dirbti. Taipogi ke tinama tobulinti Universiteto infor macinę sistemą, padėsiančią leng viau bendrauti įstaigoje, nes visos problemos kyla dėl nesusikalbėji mo tarp VU padalinių. Kalbama ir apie vidinio interneto tinklo kūri mą Universiteto darbuotojams. Didės darbuotojų atlyginimai ir stipendijos
Darbo užmokestis pedagogi niam moksliniam personalui per nai buvo padidintas maždaug 2030 procentų. Studijų pagalbiniam personalui peržiūrėti etatai. Admi nistracijos atlyginimai iš specialio sios programos lėšų priedų forma padidėjo apie 150 litų. Tas padidė jimas liks ir šiemet. Anot prorek toriaus A. Pikturnos, nuo gegužės pirmosios pagal Vyriausybės pa tvirtintą programą atlyginimai tu rėtų didėti maždaug 10 procentų visiems, kadangi bus didinama ba zinė mėnesinė alga. Stipendijų šiemet daugės. Pats stipendijos dydis (1 ir 2 MGL) ne sikeis, tačiau šiek tiek padidės sti pendijų skaičius už studijų rezul tatus nuo naujo semestro pradžios. Taip pat ketinama sumažinti so cialinėms stipendijoms skiriamų pinigų kiekį. Praėję metai parodė, kad dalis lėšų, skirtų socialinėms stipendijoms, liko nepanaudota, todėl reikėjo šiuos pinigus per skirstyti metų pabaigoje, o tai pa reikalavo daug laiko ir papildomo darbo. Dėstytojai „nebebėgios"
Visos aukštosios mokyklos su siduria suvadinamąja „bėgiojančio“ dėstytojo problema. Nieko nestebi
3
Universitas Vilnensis
2004 m. sausis
na tas pats keliose aukštosiose dės tantis žmogus. Dėl tokio nepasto vumo nukenčia tas Universitetas, kuriam dėstytojas priklauso. Anot prorektoriaus A. Pikturnos, tie, ku rie aktyviai dirba Universitete, ne turi jokio reikalo bėgioti kur nors kitur. VU yra daug galimybių, kur galima gauti papildomą užmokes tį. Žinoma, visada norisi išlaikyti jauną darbuotoją, kuriam Universi teto siūlomas atlyginimas yra nepa kankamas, ir jis mėgina dar papil domai gauti lėšų iš kitur. Tačiau tai nėra vien tik mūsų Universiteto bė da. Lietuvoje yra net savotiška tra dicija dėstyti keliose aukštosiose. Bene drastiškiausiai prieš tai pasi sako LTU. Vilniaus universitetas kol kas nedraudžia dėstytojauti ki tur. Tačiau kai kurie fakultetai ima si atitinkamų priemonių: priedai už atitinkamus darbus mokami tik tiems, kurie dirba pagrindinėse pa reigose ir nebando uždarbiauti pa pildomai kitose aukštosiose. Valstybės finansuojami studentai - pelningesni
Teisės fakultetas yra bene pats pelningiausias VU. Iš jo gaunama didžiausia dalis pinigų bendroms Universiteto reikmėms. „Į jį, kaip į pinigų uždirbėją, žiūriu labai pa garbiai. Tai daug duodantis Uni versitetui fakultetas“, - juokavo A Pikturna. Šiuo metu yra tokia tendencija, kad valstybės finansuojamus stu dentus, išskyrus socialinių mokslų programas, apsimoka priimti la biau. Mat su valstybės finansuoja mais studentais Universitetas gau na daugiau pinigų, nei pats studen tas gali sumokėti už studijų pro gramą. Taip yra todėl, kad kai ku rių studijų krypčių įkainiai yra ma žesni nei gaunamas finansavimas iš valstybės. Jau treti metai Uni versitete dalis (apie 50 proc.) stu dentų, moka 500 Lt studijų įmoką, tačiau studentai, kurie moka visą studijų kainą studijas per pusan trų metų baigs ir išeis iš Universi-
Prorektorius dr. A. Pikturna mano, kad šiais metais išgyvensime V. Naujiko nuotr.
teto. Todėl pajamos už mokamas studijas praktiškai mažėja, o ne di dėja palyginti su 2001 metais. Lėšų trūkumą galėtų kompensuoti vals tybės biudžeto subsidija, tačiau ji di dėja kol kas per mažu tempu. Jubiliejaus džiaugsmai ir rūpesčiai
Šiais metais ketinama baigti re novuoti naująjį būsimą Filosofijos fakulteto pastatą. Tikimasi, kad naujuosius mokslo metus filosofi jos studentai sutiks turėdami nau jus namus. Taipogi yra numatytas pradėti finansuoti projektas naujai Universiteto bibliotekai Saulėteky je statyti. Universiteto jubiliejui Vy riausybė neskyrė prašytų lėšų. Tai gi pažymėti 425 Universiteto me tus iš VU biudžeto, prorektoriaus manymu, reikėtų skirti maždaug 250 tūkstančių litų. Ar dėl skiria mų jubiliejui pinigų nenukentės Universiteto finansinis gyvenimas? „Dėl to Universitetas neturėtų nu kentėti. Manau, kaip ir kasmet, iš gyvensime. Galbūt trupučiuką ir reikės veržtis diržus, bet ne dėl ju biliejaus, o dėl numatomų struktū rinių pertvarkymų. Tačiau finansų valdymas kasmet vis gerėja, taigi problemų kilti neturėtų“, - opti mistiškai prognozavo administra cijos reikalų prorektorius.
Bendradarbiavimo sutartis numato Vilniaus universiteto Botanikos sodo perspektyvas Sausio 14 dieną Vilniaus universiteto Rektoriaus au loje LR Aplinkos bei Kultūros, Švietimo ir mokslo minis terijos, Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus universi tetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria numato ma siekti, kad VU Botanikos sodas taptų reprezentaci niu Lietuvos botanikos sodu. Partneriai įsipareigojo vi sokeriopai remti ir skatinti mokslinę, aplinkosauginę, kul tūrinę, švietėjišką bei rekreacinę Botanikos sodo plėtrą. VU Botanikos sodą 1781 m. įkūrė prof. Ž. E. Žiliberas. Pirmoji Botanikos sodo vieta - Pilies gatvės 22 namo kiemas. 1919 m. Botani kos sodas įsteigtas Vingio parko va karinėje dalyje, o 1974 m. jam skir tas sklypas Kairėnuose, senojoje dvarvietėje su išlikusiu angliško sti liaus parku, keturiolika besijungian čių tvenkinių, šimtamete liepų alėja. Šiandien VU Botanikos sodas - didžiausias Lietuvoje (bendras plotas Vingio parke ir Kairėnuose -199 ha), turintis gausiausią auga lų (apie 9 tūkst. pavadinimų) ko lekciją. Botanikos sodas, prildausantis VU Gamtos mokslų fakulte tui, rūpinasi ne tik moksliniais pro jektais. Čia organizuojamos įvairios parodos, kultūriniai renginiai. Sutartyje numatomi konkretūs partnerių įsipareigojimai. Aplinkos ministerija' padės spręsti VU Botanikos sodui aktua lias aplinkosaugines problemas (nuotekų ir atliekų tvarkymo); pri sidės prie VU Botanikos sode su kaupto turtingiausio Lietuvos auga lų genofondo išsaugojimo ir tyrimo; teiks organizacinę ir metodinę pa ramą įgyvendinant aplinkos apsau gos visuomenės informavimo, eko loginio švietimo bei palankaus ap linkai gyvenimo būdo propagavimo projektus, leidžiant leidinius gam tos tematika, organizuojant specia listų kvalifikacijos kėlimo, profesi nio perorientavimo kursus. Kultūros ministerija padės įgy vendinti Botanikos sodo Kairėnų dvaro pastatų restauravimo ir jų pri taikymo turizmo reikmėms progra mą, tarpininkaus dėl struktūrinių fondų paramos; prisidės atgaivinant Vingio dvaro pastatų architektūri nį ansamblį; bendradarbiaus orga nizuojant kultūrinius renginius, skirtus plačiajai visuomenei, padės Botanikos sodui įsijungti į tarptau tinio kultūrinio turizmo maršrutus ir programas.
Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigoja užtikrinti VU Botani kos sodo finansavimą; skatins bo tanikos sode veikiančių mokslinių padalinių veiklą, Botanikos sodo bazės panaudojimą VU ir kitų aukš tųjų mokyklų gamtamokslinėms studijoms; padės parengti ir įgyven dinti Botanikos sodo gamtamoks linio švietimo programą bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams. Vilniaus miesto savivaldybė padės įgyvendinti Botanikos sodo plėtrą, atitinkančią Vilniaus mies to strateginio vystymo programos tikslus, kuriais siekiama sukurti Kairėnuose patrauklų gamtinį-rekreacinį parką. Rems Botanikos so do infrastruktūros vystymą, sie kiant ją pritaikyti lankytojams, pa dės organizuoti šventes bei įvairius renginius, skirtus plačiajai visuo menei; kartu su VU rengs ir įgy vendins projektą, integruosiantį Botanikos sodo padalinį Vingyje į bendrąją Vingio parko struktūrą, plečiant jo rekreacines funkcijas, tačiau išsaugant istorinį paveldą, mokslinį, mokomąjį ir švietėjišką pobūdį. Vilniaus universitetas įsiparei goja plėtoti Botanikos sodą kaip mokslo ir studijų centrą, siekiant paversti jį pagrindiniu šalies bota nikos sodu. Norima, kad artimiau siu metu Botanikos sodas taptų prieinamesnis lankytojams ir tenkin tų universitetinius bei plačiosios vi suomenės poreikius, suderinamus su sodo veikla; aktyviai dalyvaus ir rems Botanikos sodo veiklai arti mas partnerių kultūrines, švietėjiš kas bei mokomąsias programas. Bus sudaryta Taryba, spręsianti strateginius Vilniaus universiteto Botanikos sodo veiklos klausimus. Joje dalyvaus ir partnerių atstovai. Botanikos sodo raidos planas bei detalieji planai bus svarstomi ir de rinami Vilniaus miesto Taryboje.
„U. V.“ inform.
Stipendijos
Už geriausius mokslo rezultatus vardinės stipendijos Gruodžio 11 dieną vykusiame Senato komisijos posėdyje įteiktos AB banko „Snoras" vienkartinės stipendijos TSPMI bakalauro dieninių studijų programos studentams Povilui ŽIELIUI (III k.) ir Miglei MOCKUTEI (II k.).
2003 m. liepos 9 d. VU ir AB bankas „Snoras“ pasirašė sutartį dėl paramos įsteigiant dvi vardines stipendijas TSPMI studentams. Studentai šiai stipendijai gauti atrenkami remiantis konkurso „Stipendijos geriausiems politikos mokslų bakalauro programos studentams“ nuostatais. Dviem konkurso nugalėtojams stipendijos skiriamos už geriausius semestro akademinius rezultatus ir aktyvią mokslinę kūrybinę veiklą. Konkurso tikslai - skatinti TSPMI studentų mokslinę kūrybinę veiklą bei gerą mokymąsi. Konkurse dalyvauja visi bakalauro lygio IIIV kurso studentai. 1500 Lt dydžio stipendija skiriama rudens semestrui.
TSMPI inform.
Įteikta Marijos Gimbutienės stipendija Istorijos fakulteto archeologi jos magistrantūros dieninių studi jų programos II k. studentei Jus tinai Bliujūtei 2003 m. gruodžio 15 d. Rektoriaus įsakymu Nr. Ss242 paskirta prof. Marijos Gim butienės vardinė stipendija. 2003 m. gruodžio 16 d. Senato komisijos posėdyje Justinai Bliu jūtei įteiktas Lietuvos skaučių se serijos įsteigtas prof. Marijos Gimbutienės stipendijos vienkar tinis 300 Lt priedas. VNaujiko nuotr. Justina
Studijų skyriaus inform.
Bllujūte ~Prof' Mari)os Gimbutienės stipendininkė
4
Universitas Vilnensis
f
Konferencijos
\
Mokslinė konferencija Ekonomikos fakultete „Lietuvos ūkis ir Europos Sąjunga: integracijos iššūkiai mažai ekonomikai“ 2003 m. gruodžio 5 d. VU Ekonomikos fakultete įvyko mokslinė konferencija „Lietuvos ūkis ir Europos Sąjunga: integracijos iššūkiai mažai ekonomikai", kurioje žymūs šalies bei užsienio ekonomistai, Lietuvos valstybės institucijų ir verslo atstovai dalijosi mintimis apie integracijos procesų keliamus iššūkius Lietuvos ūkiui bei socialiniams mokslams.
Doc. dr. Linas ČEKANAVIČIUS, Ekonomikos fakulteto prodekanas Socialiniai mokslai atsilieka nuo pasaulio akademinių standartų Konferenciją pradėjo VU Ekonomikos fakulteto dekanė doc. dr. Birutė Galinie nė. Konferencijos dalyvius pasveikino ir įžanginį žodį tarė VU rektorius prof. B. Juodka, savo kalboje pabrėžęs mokslo svarbą tinkamai pasitinkant ir įvei kiant eurointegracijos keliamus iššūkius Lietuvos visuomenei. Rektorius pažymė jo, kad kai kuriuose fizinių bei biologinių mokslų srityse (pvz., lazerių fizikoje, bio technologijoje) Lietuva netgi turi santyki nių pranašumų, palyginti su kitomis Euro pos šalimis. To, deja, negalima pasakyti apie socialinius mokslus, tarp jų ir ekono miką, kurie dėl 50 metų trukusių minties laisvės suvaržymų ir vienpusiškos plėtros, taip pat dėl pastaruoju metu ryškiai paste bimo „smegenų nuotėkio“ į valstybės val dymo bei privatų sektorius, dar gerokai at silieka nuo pasaulio akademinių standar tų. Prof. B. Juodka pakvietė konferencijos dalyvius bei svečius sutelkti jėgas, siekiant užpildyti šią spragą, ir išreiškė viltį, kad konferencijos darbas taps žingsniu reikia ma kryptimi.
įvertintas Lietuvos kelias į Europą Europos Komiteto generalinis direk torius Petras Auštrevičius apibendrino Lietuvos kelio į Europos ūkinę erdvę gai res. Buvęs vyriausiasis šalies euroderybininkas pažymėjo, kad Lietuva stoja į ES pasiekusi bemaž 40 proc. (lyginant su ES vidurkiu) bendrojo vidinio produkto (BVP) vienam gyventojui lygį. Tai nėra mažai, ypač turint omenyje, kad kai kurių anksčiau įstojusių į ES šalių (pvz., Portu galijos) atitinkamas rodiklis stojimo me tu buvo dargi mažesnis. Palyginti visai ne blogai pasauliniame kontekste atrodo ir Lietuvos makroekonominio konkurencin gumo rodiklis - pagal jį Lietuva užėmė 40-ąją vietą, pralenkusi netgi „didžiajam septynetui“ priklausančią Italiją (41 vie ta). Anot P. Auštrevičiaus, prognostiniai skaičiavimai rodo, kad narystė Europos Sąjungoje per artimiausius 5 metus pridės prie Lietuvos BVP maždaug 17 proc. tiek jis bus didesnis palyginti su tuo, kokį pasiektume likę už ES ribų. Pranešimą apie tiesioginių užsienio in vesticijų (TUI) įtaką Lietuvos ekonominei plėtrai perskaitęs Lietuvos plėtros agentū ros direktorius R. Kabečius pažymėjo, kad mūsų šalies atsilikimas nuo kaimyninių Baltijos šalių pagal TUI apimtį, tenkančią vienam gyventojui, nors kol kas dar išlie ka, tačiau gan sparčiai mažėja. Antai per nai TUI Lietuvoje buvo didesnės negu Lat
vijoje ir Estijoje kartu paėmus, o TUI augi mo tempas (24 proc.) gerokai viršijo BVP metinį prieaugį (6,8 proc.). Žengiant į Europos ūkinę erdvę svarbu tinkamai „inventorizuoti“ savo konkuren cinius pajėgumus ir resursus. Lietuvos dar bo išteklių kiekybinės kaitos problemas sa vo pranešime gvildeno Klaipėdos univer siteto profesorius S. Vaitekūnas, o valsty bės kontrolierius J. Liaučius Lietuvos ke lią į Europą įvertino vadybos požiūriu.
Sesijose - apie verslą ir eurą Antroji konferencijos sesija buvo skirta Lietuvos verslo politikai ir konkurencingu mui. Verslo sluoksnių požiūrį į Lietuvos verslo dabartinę būklę, jo perspektyvas Eu ropos Sąjungoje bei galimus kliuvinius pa sirengiant konkurencijai Europos ekonomi nėje erdvėje savo pranešime tyrė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezi dentas dr. V. Navickas. VU Prekybos eko nomikos katedros vedėjo prof. V Vengrausko pranešimas buvo skirtas Lietuvos paslau gų verslo integracijos į ES paslaugų verslo sistemą perspektyvų apžvalgai. Lietuvos nacionalinės valiutos lito li kimui buvo skirta trečioji konferencijos se sija. Lietuvos banko Pinigų politikos de partamento direktorius B. Povilaitis savo pranešime apibūdino numatomus laipsniš kos Lietuvos integracijos į Europos pinigų sąjungą etapus, prognozuodamas, kad visavertiškam įsijungimui į „euro zoną“
Būsimiejl vadybininkai nagrinėjo verslo paslaptis ir vadybos vingrybes bei nevengė pikantiškų temų Kiekvienais metais Ekonomikos fakultete organizuojamos vadybos ir verslo administravimo I kurso studen tų mokslinės konferencijos. Jose studentai skaito pranešimus įvairiausiomis temomis, susijusiomis su šia spe cialybe. Konferencijų iniciatorius doc. V. Kindurys gruodžio 15 d. surengė jau vienuoliktąjį tokį renginį. Atlikti organizacinį darbą docentas patikėjo I kurso studentų komandai, kuri tokiu būdu galėjo išbandyti jėgas bei įgyti patirties naujoje srityje.
Romėną ŽUKAUSKAITĖ
Vienuoliktojoje konferencijoje „Verslo paslaptys ir vadybos vingrybės“ perskaityta 12 darbų pačiomis įvairiausiomis temomis. Kaip ir buvo tikėtasi, daugiausia praneši mų autorių gvildeno su verslu susijusias te mas. Studentai aptarė klausimus, nuolat iš kylančius verslo pasaulyje: kaip turi būti valdomi santykiai su klientais, ar reikalingi psichologiniai testai atrenkant darbuotojus, kaip valdyti įmonę remiantis socialiniais principais ir siekiant gauti pelną ir 1.1. Šios temos aktualios ir Lietuvos verslininkams, tad buvo kalbama ir apie tai, kaip jie kovoja su dar nepažintomis problemomis. Studen tai nepabijojo ir netradicinių temų. Itin di
delio dėmesio susilaukė pranešimas „Mo terų verslininkių lūkesčiai ir problemos“. Buvo paliestas ir gana pikantiškas klausi mas: ar Lietuvoje reikia legalizuoti prosti tuciją, namuose gaminamų alkoholinių gė rimų bei lengvųjų narkotikų prekybą? Busimieji vadybininkai analizavo ir tas temas, kurios dabar galbūt dar neturėtų būti jiems aktualios. Daug trūkumų atrasta tiek naujoje kompensuojamųjų vaistų tvarkoje, tiek įgyvendinant naują pensijų sistemą. Bu vo atkreiptas dėmesys į tai, kaip reikia pa sirinkti pensijų kaupimo bendrovę bei pa gal ką vertinti jų rizikos laipsnį. Anksčiau ar vėliau tai bus aktualu kiekvienam. Išklausius konferencijos pranešimus ga lima pamąstyti apie tai, kad nauja vadybi ninkų karta galbūt bandys atgaivinti ir šiek tiek pamirštas verslo sritis. Pranešimas „Ki
no verslo ypatumai ir problemos“ atsklei dė esamas problemas Lietuvos kino versle ir parodė, kaip pelninga būtų atgaivinti Lie tuvos kiną ir kokios galimybės yra sėkmin gai jo plėtrai. Šioje konferencijoje pranešimų nebuvo itin gausu, tačiau temos ir jų analizavimo būdas vertas dėmesio. Žinoma, I kurso stu dentams dar trūksta sugebėjimų tiek rašant mokslinį darbą, tiek jį pristatant. Ne vi siems pranešėjams pavyko sudominti klau sytojus bei atskleisti savo darbo svarbą. Keista, kad šios konferencijos pasiklau syti atvyko vos keletas svečių iš Ekonomi kos fakulteto. Anksčiau konferencijos su silaukdavo ir verslininkų dėmesio - atvykę verslo atstovai klausydavosi ir vertindavo pranešimus, kartais ir naujų idėjų pasisemdavo.
2004 m. sausis
Lietuva bus pasirengusi jau apie 2007 me tus. VU vizituojantis Eurofakulteto profe sorius J. D. Hansenas (Pietų Danijos uni versitetas) išsamiai išnagrinėjo lauktinus Lietuvos įsijungimo į Europos monetarinę sąjungą kaštus ir naudą. Prof. J. D. Hanse no vertinimu Lietuvos narystės euro zono je nauda, kuri visų pirma sietina su valiutos stabilumo užtikrinimu, persveria su tuo su sijusias netektis.
Žinios - svarbiausias ekonomikos augimo išteklis Svarbiausiu ekonomikos augimo ištek liu šiandien tampa žinios. Artėjanti narystė Europos Sąjungoje kelia iššūkius ne tik ša lies ūkiui, bet ir Lietuvos mokslui. Ar būsi me pajėgūs konkuruoti Europos akademi nėje erdvėje? Kokios socialinių mokslų rai dos perspektyvos Lietuvoje? Atsakymų į šiuos klausimus paieškai buvo skirta baigia moji konferencijos dalis. Ją pradėjo Lietu vos humanitarinių ir socialinių mokslų plė totės strategijos rengimo darbo grupės vado vas dr. G. Viliūnas, savo pranešime išsamiai apibūdinęs Lietuvos humanitarinių ir socia linių mokslų padėtį rimtų iššūkių, kylančių dėl būsimos narystės ES, išvakarėse. Statisti kos katedros vedėjas prof. S. Martišius giliau pažvelgė į Lietuvos ekonominę mintį pasau liniame ekonomikos mokslo raidos konteks te. Jo nuomone, Lietuvos ekonomistų tyri mams dažnai trūksta empirinio pagrindo, ne retai jie yra perdėm siauros tematikos, gan paviršutiniški, stokojantys aiškaus teorinio konteksto. Šias pranešėjo mintis papildė Te
orinės ekonomikos katedros vedėjo prof. P. Gylio pranešimas apie viešųjų finan sų politinę ekonomiją, kuriame taipgi buvo pažymėta pastebima spraga Lietuvos ekono mikos moksle - viešųjų gėrybių teikimo op timizacijai skirtų tyrimų stoka. Apibendrindamas konferencijos rezul tatus, organizacinio komiteto pirmininkas prof. J. Mackevičius išreiškė įsitikinimą, kad dalyvių pranešimai ir pasisakymai dis kusijose padėjo ir mokslininkams, ir prak tikams geriau suvokti, kuo mes dabar esa me ir kas mūsų laukia Europos ūkinėje bei akademinėje erdvėje. Norint tinkamai pa sirengti ateities iššūkiams - svarbu juos tei singai suvokti.
Diskutuota dėl biblio tekininkų atestacijos Violeta ŽALAUENĖ, KomF, Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos magistrante 2003 m. gruodžio 17 d. Amerikos informa cijos centre įvyko seminaras-diskusija „Ar rei kalinga bibliotekininkų atestacija?“ Vienos di džiausių kultūros sferos grandžių - bibliotekų darbuotojų - kvalifikacijos kėlimo ir atestacijos klausimą pirmą kartą platesnėje profesinėje au ditorijoje svarstė įvairioms bibliotekoms ir pro fesinėms grupėms atstovavę specialistai. Seminaro-diskusijos organizatorės - Vil niaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos stu dijų magistrantės. Šis grupės projektas buvo parengtas ir įgyvendintas kaip kurso „Bibliote kų ir informacijos centrų vadyba“ (doc. Aud ronė Glosienė ir lėkt. Ramunė Petuchovaitė) užduotis, grįsta probleminio mokymo metodi ka. Kasmet bibliotekų ir informacijos centrų vadybos studijų programos pirmo kurso ma gistrantai turi parengti probleminį seminarą. Seminarą suorganizuoti padėjo Amerikos in formacijos centras, jį parėmė uždara akcinė bendrovė ENIRO-Lietuva bei Bibliotekininkys tės ir informacijos mokslo institutas. Šių metų seminare siekta viešoje diskusijo je išsiaiškinti, ar reikalinga bibliotekininkų ates tacija Lietuvoje, ir aptarti tolesnes strategijos gaires.
Plačiau apie tai skaitykite kitame „U. V.“ numeryje
Universitas Vilnensis
2004 m. sausis
5
Atmintis
\____________ __ ____________ 7 'V
Ona Šimaitė - gerumo šviesa
koncertai, vaidinimai, sporto ir šimtatūkstantosios knygos išdavimo šventės. Ir visa tai - iš begalinio troškimo gyventi... O. Ši
Sausio 6 dieną Vilniaus universiteto bibliotekoje buvo atidaryta paroda, skir ta VU bibliotekininkės, publicistės, žydų gelbėtojos Onos Šimaitės 110-osioms
maitė, tarpininkė tarp išorinio pasaulio ir geto, giliai įsijautė į ten atsidūrusių žmo nių padėtį, regis, pamiršdama, kad jai gre sia toks pat pavojus, kaip ir jos globoja miems žmonėms. VU Lituanistikos semi naro patalpose ji keturis su puse mėnesio slėpė mergaitę Sali Wachsman (literatūri nis vardas - Ktana). Net tris kartus vokie čiai O. Šimaitę buvo suėmę, bet Universi tetui vis pavykdavo ją išvaduoti. 1944 me tų pavasarį kažkas įskundė O. Šimaitę sa vo bute slepiant dešimtmetę žydaitę. Ba landžio 28 dieną darbe O. Šimaitė buvo suimta ir vokiečių okupacinės valdžios nuteista mirties bausme. Universiteto dar buotojų surinktomis lėšomis papirkti vo kiečių pareigūnai mirties bausmę pakeitė koncentracijos stovykla. Dokumentai liudija, kad O. Šimaitė iš pradžių buvo išvežta į Pravieniškių ir Dachau koncentracijos stovyklas, vėliau į Lidelang kalėjimą Elzase. 1944 rugsėjo 1 d. ji buvo išlaisvinta. O. Šimaitė apsigyveno Paryžiuje. Išgelbė tos iš geto Sali Wachsman kviečiama 19531956 m. ji lankėsi Izraelyje. Sugrįžusiai į Pa ryžių jai buvo paskirtos prancūzų valdžios ir Izraelio pensijos. Lankė siuvimo kursus, kad galėtų gražiai ir pigiau apsirengti, kad ben drautų su žmonėmis ir, būdama grupėje vie nintelė lietuvė, jiems pasakotų apie Lietuvos meną ir kultūrą. Ir labai ilgėjosi Lietuvos, iš kurios ilgai negavo jokių žinių. Tik 1957 me tais O. Šimaitę pasiekė pirmieji artimųjų -
gimimo metinėms paminėti.
Nijolė ŠULGIENĖ Ona Šimaitė (1894 m. sausio 6 d.1970 m. sausio 17 d.) Rygoje lankė pradžios mokyklą prie lenkų katalikų vienuolių baž nyčios, baigė gimnaziją. Pirmojo pasauli nio karo metais visa šeima atsidūrė Rusijos gilumoje. Kelerius metus O. Šimaitė pra
leido Maskvoje, mokėsi ir dirbo įvairius darbus. Lankė D. Tichomirovo pedagogi nius, 1918-1919 m. prof. V Kaščenkosdefektologijos kursus, dr. Bielskio paskaitas. Maskvos universiteto Teisės fakultete klau sė prof. A. I. Elistratovo ir M. I. Gerneto paskaitas, kurios O. Šimaitės širdyje ugdė meilę ir pagarbą žmogui. O. Šimaitė aist ringai mėgo teatrą, žiūrėti spektaklių nu vykdavo net į Petrapilį. Stengėsi nepraleisti A. Lunačiarskio paskaitų apie baletą. Lan kydavosi dailės galerijose. Žavėjosi poetų J. Baltrušaičio, S. Jesenino, K. Balmonto, V. Briusovo, A. Bloko, J. Jevtušenkos kū ryba. 1922 metais iš Maskvos O. Šimaitė grį žo į Lietuvą su vieninteliu turtu - maišu mėgstamų autorių knygų. Materialinės ver tybės jai nerūpėjo, buvo svetimos ir nesu prantamos. Ji puoselėjo ir vertino žmonių dvasinius ryšius. Meilė ir parama kitiems buvo jos gyvenimo prasmė. Kaune prabėgo aštuoniolika O. Šimai tės gyvenimo metų. O. Šimaitė bendravo su kūrybine inteligentija. 1940 metų sau sio 16 d. Vaclovas Biržiška O. Šimaitę, mokančią užsienio kalbų - rusų, vokiečių, latvių, prancūzų, - jau turinčią biblioteki nę patirtį, išmanančią literatūros dalykus, perkėlė dirbti į Vilniaus universiteto bib lioteką. Čia ji dirbo knygų kataloguotoja, Senų spaudinių skyriaus vedėja, biblio
grafe, Lituanistikos seminaro sekretore. Kultūros klausimais 1940-1941 metais ji rašė į „Vilniaus balsą“. Prasidėjęs Antra sis pasaulinis karas, nacių okupacija, žmo nių žudynės O. Šimaitę ypatingai sukrėtė. Iš vaikystės įskiepytas pagarbos ir meilės žmogui jausmas atgaivino jos mylimo se nelio žvejo Daujoto, daug bendravusio su žydais, žodžius, pasakytus Onutei išva žiuojant pas tėvus į Rygą: „Daug kas tau apie žydus kalbės blogai, bet tu netikėk“. Šie žodžiai liko jos sieloje visam laikui, nulėmė jos tolesnį likimą. Žmonių žudy nės ir kultūrinių vertybių naikinimas ska tino ją tiesti pagalbos ranką Vilniaus gete uždarytiems žmonėms. Iš okupacinės val džios gavusi leidimą Vilniaus gete rinkti iš buvusių studentų žydų negrąžintas bib liotekai knygas, O. Šimaitė krepšyje iš ge to išnešdavo užmigdytus vaikus, mirti pa smerktų žmonių laiškus, dienoraščius. Šiai rizikingai veiklai pritarė bibliotekos di rektorius Vaclovas Biržiška. Išneštus do kumentus ji slapstydavo Universitete. Nuo 1941 metų rugsėjo 14 iki 1943 metų ba landžio 26 dienos O. Šimaitė legaliai ir nelegaliai lankė geto gyventojus, kasdien rizikuodama savo ir Universiteto darbuo tojų Mykolo ir Vaclovo Biržiškų, Jono Berželionio, Zigmo Žemaičio, Elenos Eimaitytės, Mykolo Riomerio, Augustino Janu laičio, bičiulių Kazio Borutos ir Kazio Jakubėno, padėdavusių išrūpinti nelegalius pasus, surinkti pinigus, kad išpirktų žmo nes, gyvybėmis. Pinigus, gautus už darbą bibliotekoje, ji išleisdavo pirkdama mais to produktus. Nenusakomą įspūdį O. Ši maitei paliko gete niekinami ir kankina mi žmonės, kurie, nepaisydami alkio, pa žeminimų, nesiliovė gyvenę kultūrinį gy venimą: veikė mokyklos, buvo rengiami
seserų Julijos ir Liudvikos, brolio Kazio ir draugų - laiškai. Laiškais ją lankė išsisklaidę po pasaulį žmonės, išgyvenę tragiškus įvykius Vilniaus gete. Artimieji kvietė O. Šimaitę grįžti gyventi į Lietuvą. Jausdama artimųjų bėdas ir rūpesčius, pabijojo būti našta ir grįž ti nesiryžo... O. Šimaitė siuntė į Lietuvą nau jas knygas, žurnalus Vilniaus universiteto ir valstybinei respublikinei bibliotekoms, įvai riose kultūros srityse dirbantiems žmonėms; perskaičiusi ir pasidžiaugusi gautomis lietu viškomis knygomis, jas perduodavo Ameri-
Ona Šimaitė karo metais globojo ir gelbėjo žydus
kos, Izraelio ir Prancūzijos bibliotekoms, nes visa širdimi troško, kad lietuviška knyga kuo plačiau paplistų po pasaulį. Laiške lite ratūrologei D. Striogaitei O. Šimaitė rašė: „Nors manęs niekas neprašo, niekas neski ria, bet aš taip norėčiau platinti gerą lietu višką knygą ir būti kultūriniu Tėvynės am basadoriumi.. Už išgelbėtas žmonių gyvybes, huma nišką ir gyvybei pavojingą poelgį nacių oku pacijos metais 1966 metais Lietuvos pilie tei Onai Šimaitei buvo suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas, o 1967 metų lap kričio 30 dieną Izraelio ambasadoje Pary žiuje ambasadorius Walteris Eytanas jai įtei kė Pasaulio Tautų Teisuolio atminimo me dalį. Jeruzalėje Pasaulio Tautų Teisuolių alėjoje auga O. Šimaitės medis. 2002 metais Lietuvos Respublikos Pre zidentūroje įvyko apdovanojimo „Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi“ ceremonija. Ap dovanoti 42 asmenys, nacių okupacijos lai kais gelbėję nuo mirties žydus. O. Šimaitė -viena iš jų. Mirė Ona Šimaitė senelių namuose ne toli Paryžiaus (Cormeiles-en-Parisis) 1970 metų sausio 17 dieną.
Dvi gyvenimo pusės du renginiai 2003-ieji simboliškai paskelbti švietėjo, knygų mylėtojo, Nepriklau somos Lietuvos karininko, majoro Petro JAKŠTO (1899-1988) metais. Neseniai iš jo palikimo atskira knyga išleistas rankraštis „Knygos", ap lankyta gimtinė, ant kapo uždegta žvakelė, o jo gyvenimo kelias pami nėtas studentų organizuotuose dviejuose renginiuose. Aistė ABROMAITYTĖ, KomF, bibliotekininkystės ir informacijos studentė Petras Jakštas buvo aktyvus kultūros veikėjas, nepaprastai energingas, šviesaus proto ir nepalūžtančios dvasios žmogus. Gyvenime jis derino dvi veiklos sritis, du mokslus, į kuriuos jo gyvenimas skatina mus pažvelgti nauju žvilgsniu. Baigė Lie tuvos karo mokyklą ir studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Karininkas, majoras ir bibliofilas-knygų mylėtojas, kaupė didžiu lę asmeninę biblioteką, pats rašė knygas. Atskleidžiant svarbiausias P. Jakšto gy venimo puses, renginiai jo asmenybei pa minėti įvyko gimtajame bibliofilo krašte Rokiškyje, rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Vilniuje. Ren ginius organizavo VU Komunikacijos fa
kulteto bibliotekininkystės ir informacijos studijų ketvirtakursiai ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariū nai, Studentų programą kuravo doc. Aud ronė Glosienė, renginių metu kalbėjo ir nuotraukų parodas parengė KomF deka nas prof. Domas Kaunas. Organizuoti ren ginį taip pat padėjo Rokiškio rajono savi valdybės viešoji biblioteka, Karo akademi jos Ramovė ir choras „Kariūnas“, rengi niuose dalyvavo Šilutės folklorinis ansam blis „Verdainė“. Renginiuose pristatyta knyga apie kny gų gyvenimą - P. Jakšto asmeninę bibliote ką, pavadinta „Knygos“. Devyniuose jos skyriuose aprašytas bibliotekos formavimo kelias ir jos likimas. Spalio 28 d. nuvykus į Rokiškį susipa žinta ir su pačiu kraštu, jo apylinkėmis, kul tūriniais paminklais, aplankyti kapai. Nu vykta į P. Jakšto gimtąjį Stramilių kaimą. Renginys įvyko malonioje aplinkoje, kraš-
VU Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės ir informacijos studijų ketvirtakursiai ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai pagerbė P. Jakšto atminimą
to žmonės šiltai priėmė vilniečius, susido mėję išklausė pasakojimo apie P. Jakšto as menybę, kuri dar yra išlikusi ir jų atminty je. Vakaro metu peržvelgtos kraštiečio gy venimą atspindinčios nuotraukos, pavarty ta karininko asmeninės bibliotekos istori ja „Knygos“ ir prisiminta maloni knygos skaitymo tradicija prie židinio, su taure vy no rankoje. Lapkričio 18 d. renginys vyko Vilniuje, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, karininkų ir kariūnų Ramo vės patalpose. Renginio metu papasakota
apie P. Jakšto įvairias gyvenimo puses, patį Šilutės kraštą, jo žmones, kalbą ir papro čius. Knygos gyvenimas apibūdintas kaip neatsiejamas nuo ją skaičiusio, pažinusio žmogaus: „Nėr žmogaus, nėra ir knygos“. Petras Jakštas - ypatinga, unikali asme nybė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalių regione. Jo kariškas atkaklumas ir energi ja, negęstanti viltis subtiliai išsiveržė mei lės pavidalu kultūrai, švietimui ir knygai. Iš tiesų prasminga prisiminti tokią iškilią asmenybę ir bent simboliškai paskirti jos atminimui šiuos metus.
6
Universitas Vilnensis
2004 m. sausis
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija
Aplankykite
www.vusa.lt Ypatingas TELE2 pasiūlymas studentams!!! ■ Nėra vienkartinio SIM kortelės registracijos mokesčio ■ Užtenka rekomendacijos
Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 2687 144, 2687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt
Dėstytojai taip pat turi laikytis drausmės Registruok dėstytojus, kurie nesilaiko drausmės, t. y. nevaikšto į paskaitas, nesilaiko VU Studijų nuostatų ir 1.1. Tik mūsų visų bendromis pastangomis galime įvesti šiokią tokią tvarką ir išsikovoti pagarbą mums, studentams. Būtina parašyti tokio dėstytojo vardą, pavardę, dėstomą dalyką, Jūsų fakultetą ir kursą ir, aišku, kada tai įvyko (papildoma detalesnė informacija apie įvykį taip pat nepakenktų). Visą šią informaciją siųskite ei. pašto adresu: soc@vusa.lt. Tai labai svarbu, kai yra svarstomos įvairios sankcijos studentams už drausmės nesilaikymą. Jei dėstytojai jos nesilaiko, tai kodėl turi kentėti vien studentai?
Jeigu nesutinki su egzaminavimo tvarka ir (ar) egzamino (įskaitos) įvertinimu Turi teisę ne vėliau kaip per tris dienas nuo egzamino (įskaitos) įvertinimo paskelbi mo motyvuotu raštu kreiptis į fakulteto (instituto, centro) egzaminų apeliacinę komisi ją (prieš tai pasikonsultuok su VU SA atstovais). Daugiau apie tai skaityk toliau.
tą, koks dėstytojas (specialistų komisija) Jus egzaminavo, koks buvo studijų rezultatų ver tinimo (egzaminas ar įskaita) bei atsiskaitymo (raštu, žodžiu, raštu ir žodžiu) būdas. •
Nurodyti kokioms aplinky bėms esant ar dėl kokių prie žasčių, Jūsų nuomone, susi klostė situacija, dėl kurios krei
piatės į fakulteto egzaminų apeliacinę komisiją. Motyvuo
tai ir argumentuotai paaiškinti, kodėl nesutinkate su egzamina vimo tvarka ir (ar) su egzamino (įskaitos) įvertinimu. Paaiškin
Egzaminų apeliacinę komisi ją iš 3-5 narių trejiems metams sudaro fakulteto (instituto, cen tro) taryba. Komisijoje turi būti
•
bent vienas studentų atstovas.
Egzaminų apeliacinė komisija dirba vadovaudamasi nuostatais, kuriuos tvirtina fakulteto (insti tuto, centro) taryba. Kol egzaminų apeliacinė ko misija nepateikia savo sprendi mo, jokie su svarstomais studijų rezultatais susiję dekanato (ins tituto, centro administracijos) sprendimai tau kaip klausytojui negalioja. Kreipdamasis į fakulteto eg zaminų (įskaitų) apeliacinę ko misiją motyvuotu raštu, Tu turė tum:
• •
•
Tiksliai nurodyti savo vardą, pavardę, studijų knygelės arba studento pažymėjimo numerį, VU fakultetą, studijų tipą (nuosekliosios ir nenuoseklio sios), pakopą ir formą (pagrin dinės (bakalauro ir profesi nės), aukštesniosios (magistra tūra, specialiosios profesinės ir rezidentūra) ir podiplominės (doktorantūra) bei kursą. Nurodyti tikslią apeliacijos datą ir vietą. Nurodyti, į ką šiuo motyvuotu raštu kreipiatės: Vilniaus uni versiteto Teisės fakulteto egza minų apeliacinei komisijai.
kite, kokie atsakymai, Jūsų nuomone, yra teisingi, verti aukštesnio įvertinimo, ir kuo remiantis taip manote.
Ją gali atsiimti atėjęs į Vilniaus universiteto Studentų atstovybę (VU SA), Universiteto g. 3 (Observatorijos kiemelis), tel. 26 87 144, 26 87 145. Su šia rekomendacija bet kurioje TELE2 atstovybėje galėsi tapti JOKER paslaugos vartotoju išskirtinėmis sąlygomis. Dėl rekomendacijos kreipkis į VU SA darbo dienomis nuo 9 vai. iki 16 vai. Informaciia: tele2(a)vusa. lt ____ _ . „
VU SA inform.
Vilniaus universiteto Studentų atstovybė jau išduoda Tarptauti STUDENTAS nius studento pažymėjimus ISIC Lietuves universitetas visiems dieninio skyriaus stu , Rainutei Jonas dentams!!! 03KI&T978 Jei nori įsigyti ISIC, turi: 09/2000 • 12/2001 1. Ateiti į VU SA (Universite to g. 3, Observatorijos kiemelis). 2. Atsinešti savo nuotrauką. 3. Atsinešti galiojantį LSP. 4. Turėti 20 Lt. tettnuaoMlIMM kfeftttfy
ISIC bus padarytas per kelias minutes. Kartu gausi ir nuolaidų katalogą. Daugiau informacijos ieškok internete: www.vusa.lt
VU SA inform.
Dėl laisvųjų dalykų pasirinkimo ir apmokėjimo tvarkos Vilniaus universiteto Studentų atstovybė pastaruoju metu gavo nusiskundimų iš studentų, kad iš jų reikalau jama mokėti už studijuotus laisvuosius dalykus atgaline data, o tai nėra teisėta. Norėdami informuoti studentus apie laisvųjų dalykų pasirinkimo ir apmokėjimo tvarką, publikuojame senato protokolą, kuriame ji paaiškinama. I.
1. Studentas gali pasirinkti ir nemokamai studijuoti laisvąjį dalyką bet kuriame Universiteto padalinyje viršydamas programos studijuo jamo semestro studijų apimtį ne daugiau kaip dviem kreditais (t. y. pasirinkti 3 ar 4 kreditų apimties laisvąjį dalyką, jei programoje lais viesiems dalykams skirti bent 2 kreditai). Susidarantis kreditų už lais vuosius dalykus perviršis studento pageidavimu įskaitomas aukštesniajame semestre, kurio programoje numatyti laisvųjų dalykų kredi tai. 2. Studentas privalo registruotis laisvajam dalykui pagal „Regist ravimosi į pasirenkamųjų ir laisvųjų dalykų tvarką“ padalinyje, orga nizuojančiame laisvąjį dalyką, ir tame padalinyje, kurio programos studentas jis yra. Registruodamasis laisvąjį dalyką organizuojančiame padalinyje, studentas turi pateikti prašymą to padalinio vadovo vardu su savo fakulteto administracijos tarpininkavimu. 3. Atsiskaityti už laisvąjį dalyką studentas gali tik turėdamas savo padalinyje išduotą Senato patvirtintos formos egzamino (įskaitos) la pelį, pasirašytą padalinio vadovo.
n.
Aiškiai ir smulkiai išdėstyti si tuaciją: (kokį ir kada egzami
mas studentui, antras - saugomas studento asmens byloje.
1. Studentas, pageidaujantis klausyti daugiau laisvųjų dalykų, nei numato (kreditais) jo studijuojama programa, sudaro Laisvojo dalyko studijų sutartį tame padalinyje, kurio dalyką registruojasi klausyti, ir moka Senato patvirtintą įmoką, kurios dydis apskaičiuojamas remiantis to padalinio studijų programų mokesčio aritmetiniu vidurkiu kon krečiai studijų pakopai (išskyrus Užsienio kalbų institutą). 2. Jei laisvąjį dalyką siūlo akademinis padalinys, neturintis nuo sekliųjų studijų programų, įmoka skaičiuojama pagal Senato patvir tintus įkainius. Užsienio kalbų instituto siūlomi užsienio kalbų kur sai, studijuojami sudarius Laisvojo dalyko studijų sutartį, apmokami pagal Senato patvirtintą įkainį. 3. Studentas, neatsiskaitęs už laisvąjį dalyką, studijuotą sudarius Laisvojo dalyko studijų sutartį, skolininku nelaikomas. 4. Atstovauti universitetui sudarant Laisvojo dalyko studijų sutartį įpareigojami universiteto akademinių kamieninių padalinių vadovai. Patvirtinta Senato 2002 04 18 posėdyje, protokolas Nr. 8
ną (įskaitą) laikėte, kelintą kar
VU SA inform.
VU SA inform.
Dar kartą nurodyti savo var dą, pavardę bei pasirašyti. Apeliacinės komisijos posėdį šaukia jos pirmininkas arba komi sijos išrinktas pirmininko pava duotojas ne vėliau kaip per dvi
•
savaites nuo apeliacijos pateiki mo dienos.
Išrašas iš apeliacinės komisi jos posėdžio protokolo dėl apelia cijos surašomas raštu dviem eg zemplioriais, kuriuos pasirašo komisijos pirmininkas. Vienas išrašo egzempliorius atiduoda
7
Universitas Vilnensis
2004 m. sausis
VU SA Kalėdos - gimtadienis ir 14 kilogramų tortas Juo daugiau švenčių - juo geriau! O šiemet studentai turėjo galimybę Kalėdas atšvęsti net du kartus. Gruodžio 23 d., prieš pat tikrąsias Kalėdas, klube „Terminalas" vyko Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Kalėdos, surengtos visų fakultetinių atstovybių nariams. Be to, buvo prisimin tas dar ir nepamirštas VU SA keturioliktasis gimtadienis.
Kalėdos Filosofijos fakultete: etnografija, spektaklis ir stebuklai
Lina ČERNIAUSKAITĖ Pasitikti Naujuosius be skolų
Kadangi, kaip žinome, negražu likti skolingu Naujais metais, pačioje renginio pradžioje suskubta atiduo ti visas skolas. „Ekstremalų” varžy bų „Survival game” rengėjai - Eko nomikos fakulteto Studentų atsto vybė - parodė filmuką, kuriame užfiksuotos šių žaidynių nelengvos išbandymų rungtys, ir įteikė apdo vanojimą Medicinos fakulteto ko mandai, VU SA taip pat neliko sko linga ir diplomus atsiimti pakvietė vasariškos nuotaikos „Madų šou“ nugalėtojus. Dovanos
Kai skolų nebeliko, fakultetinės atstovybės buvo pakviestos parody ti savo paruoštų kalėdinių pasiro dymų. Kas dainavo, deklamavo ei lėraštį, kas šoko, kas ant veidų klija vo žvaigždutes, kurias pabučiavus pildosi norai, o kas prisipažino, kad nieko per metus gero nenuveikė ir pasiūlė už tai juos išperti kilimų mušekliu... Nebuvo pamirštos ir dovanos. Kiekviena fakultetinė atstovybė stengėsi įteikti tokią dovaną, kuri, jų manymu, labiausiai pravers VU SA. Svečiai buvo dosnūs. Filosofi jos fakultetas VU SA padovanojo psichologinę konsultaciją, kuria val-
VU SA Kalėdų vakaro metu scena lūžo nuo svečių. M. Ruko nuotr.
dybos nariai pažadėjo pasinaudoti. Taip pat VU SA nuo šiol turės veid rodį, viešbučiuose naudojamą skam butį, fotoaparatą ir dar krūvą kitų dovanų, kurių nespėjo išvynioti sce noje. Vakaro svečiai
Į šį renginį buvo pakviesti ir VU SA „veteranai“. „Terminale“ šių bu vusių aktyvių VU SA narių susirin ko nemažas būrys. Ir tai nestebina juk VU SA atstovauja ir dirba stu dentams jau 14 metų. Tiek kalbė dami ant scenos, tiek ir besilinks mindami „veteranai“ nestokojo ge ros nuotaikos ir nuoširdžiai džiau gėsi padovanotomis naujosiomis Vilniaus universiteto kepurėlėmis.
14 metų 14 kilogramų
Renginio pabaigoje Tarptauti nio komiteto komanda įteikė padė kos dovaną už aktyvią veiklą laik raščio „Studentų era” komandai. Prisidedantiems prie „Universitas Vilnensis” leidybos ir aktyviausiems straipsnių rašytojams padėkojo ir šio laikraščio redaktorė Liana Binkauskienė, įteikusi padėkos raštus. Vakarą vainikavo dar viena VU SA staigmena - didžiulis 14 kilog ramų sveriantis tortas, skirtas vi siems šventės dalyviams. Pasivaiši nę studentai toliau leido vakarą šok dami, bendraudami ir kitaip links mindamiesi.
Karščiausias studentų renginys „Specialybė maudymosi kostiumėlyje ” Pirmąją gruodžio savaitę Vilniaus universitete prasidėjo vasariškos nuotaikos ir maudy mosi kostiumėlių paieška. Prie Vilniaus senamiestyje esančio „Intro" klubo iš nežinia kur atsirado smėlio krūva, o pro langus matėsi popierinių palmių lapai. Ir visa tai - dėl madų šou „Specialybė maudymosi kostiumėlyje", kurį organizavo Studentų atstovybė.
Guoda PEČIULYTĖ
Madingiausi komunikacininkai
Renginyje dalyvavo šeši VU fakultetai - Ekonomikos, Mate matikos ir informatikos, Komu nikacijos, Filosofijos, Filologijos, Gamtos mokslų. Kiekvienos ko mandos tikslas buvo sukurti pen kis maudymosi kostiumų mode lius, kurie atspindėtųjų profesiją. Madingiausio fakulteto var das atiteko Komunikacijos fakul teto komandai, kuri buvo paruo šusi istoriją apie skandintis į Vil nelę einantį žurnalistą, suviliotą žavios undinės bibliotekininkės. Skęstantįjį bando išgelbėti Super Vivas ir informologas, tačiau ne sėkmingai. Galiausiai visus „suarchyvuoja” ir išgelbsti angeliu kas - archyvistė. Ši komanda bu vo vakaro favoritė, labiausiai pa tikusi žiūrovams ir gavusi publi kos numylėtinių titulą. Kompetentingą komisiją „komfakas” sužavėjo drabužiais
Kalėdų nuotaika prieš šventes apimdavo ir vos įžengus pro Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto duris. Mat čia nebuvo pamirštos artėjančios šventės ir įvairiais būdais buvo stengia masi sukurti atitinkamą atmosferą: visą gruodžio mėnesį vyko fakulteto puošimo konkursas, gruodžio 18 dieną valgykloje bu vo pateiktas advento meniu, kuris susilaukė gana prieštaringų vertinimų, tačiau visi sutiko, jog idėja be galo originali. Tą patį vakarą studentai surengė nuostabų renginį, skirtą susiburti vi siems drauge bei pajusti švenčių dvasią.
Indrė PADARAUSKAITĖ
Tai pirmasis šio fakulteto ka lėdinis renginys, todėl rengėjai ne sijautė labai užtikrinti jo sėkme, juolab kad netrūko skeptiškų stu dentų nuomonių. Nepaisant nie ko, rengėjams pavyko net geriau nei buvo tikėtasi. Daugiausiai su sidomėjimo kėlė vakaro svečiai. Bene svarbiausia viešnia buvo žy mi etnografė Gražina Kadžytė, kurią j sceną palydėjo Vilniaus J. Basanavičiaus vidurinės mo kyklos folklorinio ansamblio (va dovė mokytoja J. Skupienė) atli kėjai. Etnografė pasakojo apie se novės lietuvių papročius, adventą ir jo reikšmę, istorijas pagyvinda ma pašmaikštavimais bei prisimi nimais. Studentus, o ypač mergi nas, sudomino burtai, susiję su meile, vedybomis bei pinigais. Puikiai skambėjo į etnografės pa sakojimus įsiterpusios sutartinės, o labiausiai žiūrovus sužavėjo vos trejų metukų dainininkė Gabrie lė Skupaitė, atlikusi dainelę apie meškutę. Kiek melancholišką, tačiau la bai tinkančią paslaptingam Kūčių vakarui nuotaiką sukūrė merginų
choras „Gaida“. Nuostabūs mer ginų balsai salę apgaubė ramybe, tačiau ją sudrumstė netikėtai atsi radęs Kalėdų Senelis su pilnu maišu dovanų. Visiems buvo iš dalyti Kalėdų pašto laiškai bei kūčiukai, o daugiausiai aplodis mentų sulaukė prodekano Remi gijaus Bliumo sveikinimas bei prorektorės Birutės Pociūtės var du fakultetui įteikta dovana - di džiulis maišas saldainių. Kaip jau minėta, visą gruodį studentai rungėsi fakulteto puoši mo konkurse, ir būtent dėl šios priežasties fakultetas spindėte spin dėjo. Konkurse dalyvavo beveik vi si I-IV kurso studentai. Šventinį vakarą paaiškėjo nugalėtojai - tre čiakursiai psichologai, kuriems iš kilmingai buvo įteiktas didelis tor tas bei Universiteto kepurėlės. Pabaigoje žiūrovai išvydo „Psi klubo“ spektakliuką, kurio tiks las buvo paraginti žmones tikėti stebuklais, ypač per Kalėdas. Trumpas, tačiau su labai aiškiai iš sakyta mintimi vaidinimas priver tė susimąstyti ne vieną skeptiką. Studentų atstovybė nuošir džiai dėkoja fakulteto vadovybei, kuri labai palaikė šį projektą, ir tikisi ateityje surengti daugiau pa našių švenčių.
Mentorių programa Super Vivas - kultinis šou dalyvis M. Rūko nuotr.
iš kompaktinių diskų, magnetinių juostelių, kompiuterinės pelės, pripučiamo... vaizduoklio ir kitų šio fakulteto specialybes simboli zuojančių atributų. Nominacijos
Vertinimo komisija origina liausios kolekcijos titulą skyrė Fi losofijos fakultetui, vasariškiausiai atrodė MIF atstovai, specialybiškiausia komanda pripažintas Gamtos fakultetas, o profesiona-
Karšti vaizdai šaltą žiemą M. Rūko nuotr.
liausiai darbą atliko kruopščiosios filologės. Geriausiu modeliu - zuikiu - šįmet galės didžiuotis ekonomistai. VU SA organizuojamas madų šou vyksta jau antrus metus. 2002 metais studentai savo originalumą demonstravo čiuožykloje ant le do. Šiemet klubas buvo dekoruo jamas vasariškai: smėlis, hamakai, pripučiami baseinai, kuriuose bu vo demonstruojamos mados.
Daug kam žodis „mentorius“ kelia įvairias asociacijas ir yra skirtingai interpretuojamas. O iš tikrųjų tai paprasčiausiai žmogutis, kuruojantis, globojantis, padedantis adaptuotis ir šiaip visaip kitaip gelbstintis užsienietį studentą, atvažiavusį studijuoti į Vilniaus universitetą. Mentoriumi gali būti bet kuris aktyvus VU studentas. Dalyvauti mentorių programoje reiškia: turėti galimybę pabendrauti su skirtingų kultūrų žmonėmis, pagilinti užsienio kalbos žinias, kartu švęsti šventes ir rengti teminius vakarėlius, keliauti po Lietuvą ir kaimynines šalis. Taigi garantuojamas įdomus ir turiningas laisvalaikis, nauji įspūdžiai, platesnis akiratis. Kodėl ir tau nesudalyvavus Mentorių programoje???
Plačiau apie mentorių programą skaityk www. rusa. lt ir teiraukis mentor&vusa.lt
VU SA informaciją parengė Audrius RADZEVIČIUS laikrastis@vusa.lt
8
Universitas Vilnensis
2004 m. sausis
c------------------------- 's Sesija
Dėstytojas yra Dievas: jis arba sužlugdo, arba padeda Daug išgertų puodelių kavos, paraudusios nuo skaitymo akys ir maži lapeliai, pilni ketvirto dydžio šriftu prirašytos informacijos... Tokia dau gumos studentų prasidėjusi sesija. Kaip sunku jai ruoštis, ypač žiemei, kai galva dar sunki nuo praėjusių švenčių... Bet mintyse kirba menkutė viltis: „Kaip nors išlaikysiu..."
Laura ŠAULYTĖ, KomF I k. studentė
Tačiau pasiseka ne visiems studen tams, ir ne tik dėl jų pačių kaltės. Sesiją apkartina ir dėstytojai, per konsultacijas pareiškę, kad dauguma studentų neišlai kys, o kartais ir užsiminę, kuriems bū tent nepasiseks. Kartais vertinimo atžvil giu laimi subjektyvumas: dėstytojų sim patijos ir antipatijos, studentų mokėjimas įsiteikti. Ir dėl nepakankamo objektyvu mo iš dėstytojų pusės, ir dėl pačių stu dentų apsileidimo keletas procentų stu dentų po sesijos vargina savo galveles ruošdamiesi perlaikymui. Tai kas gi čia kaltas: dėstytojai ar studentai? O gal sklindantys gandai, kad Universitetas tu ri surinkti tam tikrą pinigų sumą iš sko lininkų, vis dėlto yra tiesa?
Tado Graičiuno grupėje pavydo scenų dėl geresnio įvertinimo nebūna
Žinoma, visi dėstytojai pastarąjį faktą neigia. Vieni griežtai atsako „Ne!“, kiti nėra tokie kategoriški. Prof. S. Juršėnas teigia: „Nėra jokio išanks tinio nusistatymo. Universiteto finan sinių planų nežinau“, o prof. J. Čičins kas sako, kad to nėra bent jau TSPMI: „Gink Dieve, to dar nesugalvojo nie kas“. Tačiau pas prof. S. Juršėną, jo pa ties teigimu, iš pirmo karto egzamino neišlaiko daugiau nei 1/3 studentų, doc. J. Šulskus nuliūdina apie 10 proc., prof. J. Čičinskas neigiamai įvertina 57 proc. studentų, o doc. R. Kropienė studentų išvis nevargina ir vertina kau piamuoju pažymiu, taigi neišlaikiusių nebūna. Paklausus dėstytojų apie pagyras ar prie kaištus dėl vertinimo objektyvumo, išaiškėja, kad arba VU studentai gaili gerų (ir nelabai gerų) žodžių, arba mūsų dėstytojai kuklūs. „Jokiomis pagyromis niekas nesivargina, ne-
Busimoji medikė Laura Žalnieriūnaitė
patenkinta savo grupe - konkurencijos prieš sesiją ji nejaučia
Prof. S. Juršėnas, vertindamas studentų žinias, neturi išankstinio nusistatymo
bent padėkoja kai kas, kai visi vargai būna baig ti“, - teigia prof. J. Čičinskas. Kiti iš vis sako pagyromis nesidomintys (gal bijo, kad nieko gero neišgirs?), tik doc. A Budrevičius teigia sulaukiąs ir pagyrų, ir priekaištų. Iš studentų pasakojimų atrodo, kad reikia tik studijuoti ir džiaugtis gyvenimu: egzami nų nebijo, jaučiasi jiems gerai pasiruošę, o jei ne-dar suspės... Vyresniųjų kursų studentams jau yra pasitaikę neišlaikyti egzaminų. Penk takursis istoriją studijuojantis V Semeška vie ną egzaminą laikė tris kartus, o trečiakursis M. Abraškevičius, būsimas moderniųjų tech nologijų vadybininkas, teigia iš pirmo karto neišlaikęs gal keturių egzaminų ir dar dabar turintis skolą. Daugumai antrakursių to dar nėra pasitaikę. Gal geriau mokosi, o gal tie siog dėstytojai sušvelnėjo...
Konkurencijos prieš sesiją tarp kurso draugų studentai teigia beveik nejaučiantys. Busimoji medikė L. Zalnierūnaitė būtent to dėl ir yra patenkinta savo grupe. Antrakur siai T Greičiūnas ir J. Pališaitis sako, kad jau čia jų grupėje atsiradusį šiokį tokį uždaru mą, tačiau pavydo scenų niekas nekelia. Dėstytojų objektyvumą studentai vertina teigiamai, nors kartais ir pasitaiko vertini mų „už nieką“, kaip teigia V Semeška. „Dės tytojas yra Dievas: jis gali arba sužlugdyti, arba padėti“, - sako J. Pališaitis, o M. Ab raškevičius iš vis siūlo į egzaminą eiti kaip į šventę. Nors kartais gali atsakinėti kiek tik nori - vis tiek gausi minimumą. Taigi, brangieji, mokykitės, bet per daug nevarkit: kartais viską nulemia vien tik dės tytojo nuotaika ar jūsų plati šypsena.
Mikas Abraškevičius jau susidūrė su dėstytojų „ kietumu “
Vytautas Semeška pastebėjo, kad kartais dėstytojai vertina „užnieką“
Sesijos pabaiga „barakuose“ būna triukšmingiausia Sesija - bene pats baisiausias metas studento gyvenime. Tačiau ji taip pat kada nors baigiasi. O tada jau prasideda tikrosios linksmybės... Niekas nepaneigs, kad studentas - padaras, tiesiog sutvertas „tūsams". Kad ir kaip nesinorėtų moralizuoti, bet ne visos linksmybės baigiasi laimingai. Apie laimingas ir nelaimingas pabai gas bei originaliausiai besilinksminančius „barakų" gyventojus kalbėjomės su Vilniaus universiteto bendrabu čių šefu (oficialiai: VŠĮ „ Vilniaus Universiteto būstas" direktoriumi) Nerijumi Cicelioniu ir Saulėtekio ai. 6 senbuviu, TSPMI ketvirtakursiu Gerdu.
Milda PISKARSKAITĖ, Justė RADZEVIČIŪTĖ, KomFŽurnalistikos instituto I k. studentės Nerijaus Cicelionio teigimu, triukšmin giausia ir konfliktiškiausia būna sesijos pa baiga, kada studentai „aplaisto“ egzaminų re zultatus. Tačiau priežasčių švęsti nepristinga visus metus. Kaip pavyzdį direktorius pami nėjo tradicines rugsėjo šventes: fuksų krikšty nas ir „cementovkes“. N. Cicelionis netgi pa teikė „juodąjį sąrašą“ tų bendrabučių, kurių studentai kelia daugiausiai rūpesčių ne tik ad ministracijai, bet ir policijai. Tai Saulėtekio ai. 12 (pasirodo, matematikai ne visada ap skaičiuoja savo galimybes) ir 41 (sako, fizikai
geria tol, kol nebejaučia oro pasipriešinimo). Žaliesiems įstatymų sergėtojams (policinin kams) įsilinksminusius ypatingomis progomis studentus tenka raminti po kelis kartus per die ną, tačiau dažniausiai užtenka kartelio per sa vaitę. Tiesa, norėtųsi priminti, kad policija ben drabučių teritorijose turėtų patruliuoti iki 23 valandos kasdien. Tačiau net pats direktorius juos paskutinįkart matė prieš kelis mėnesius. Ne paslaptis, kad rytą po audringos nak ties neretai pasigendama kai kurių asmeninu daiktų (kai dėl visiems suprantamų ir pateisi namų priežasčių užmiršti užrakinti kambarį, į jį užsuka neprašyti svečiai, kurie „pasivaiši na“ ne tik arbata). Todėl, Nerijaus Cicelionio teigimu, reikia rakinti duris, nepasitikėti ne pažįstamaisiais. Bet tokios priemonės ne vi sada būna veiksmingos. Daug vagysčių įvyks ta per Kalėdų atostogas ir laisvas dienas po
Prof J. Čičinskas džiaugiasi, kad TSPMI studentai vertinami už žinias
sesijos. Todėl visi pasilikusieji turi užsiregist ruoti pas budintįjį, ir lankytojai įleidžiami tik į tuos kambarius, kuriuose dar yra gyventojų. Nejaučiantys saiko studentai netenka vie tos bendrabutyje. Vis dėlto daugiausia proble mų sukelia svečiai, nes patys gyventojai jaučia atsakomybę ir bijo prarasti stogą virš galvos. Jau penktus metus tuo stogu virš galvos džiaugiasi TSPMI studentas Gerdas, gyvenan tis „Niujorke“. Jis pasidalijo įspūdžiais apie tikrą studentišką gyvenimą, apie kurį admi nistracija ne viską žino. Gerdas teigė, kad anks čiau „tūsai“ bendrabučiuose būdavo smages ni. Dabar fuksai atvažiuoja „kažkokie ne to kie“, bijo valdžios. Gal todėl senbuviai šven čia su „sava chebra“, o pirmakursiai lieka „už borto“. O nepritapėlių linksmybės būna grei tai nutildytos. Tada jau iškasamas karo kirvis. Gerdo nuomone, įvairios muštynės, kurias su
kelia fuksai - tik bandymas rasti savo vietą, pritapti ir išsikovoti pagarbą: „Atsimenu, ir mes pirmuosiuose kursuose taip šėldavome, kad ryte tekdavo atsiprašinėti kaimynų už apspardytas duris, šlapius skudurus ant ranke nų, kiaušiniais „padabintą“ virtuvę“. Studentams kyla problemų ir dėl bendra bučiuose gyvenančių statybininkų. Tačiau šiuos nesutarimus stengiamasi išsiaiškinti be administracijos pagalbos. Gerdas pasakojo, kad prieš porą metų buvo kilusios rimtos muš tynės su statybininkais, gyvenusiais 11 aukš te, mat šie pernelyg susižavėjo „barako“ mer ginomis. „Pavargau gyvent bendrabutyje: esu pe dantas, sunku beveik kasmet taikytis prie nau jų žmonių, - sakė Gerdas. - Porą mėnesių teko gyventi su vaikinuku, nevengusiu patrauk ti žolytės. Kai pradėjo „užknisti“ - uždrau džiau naudotis visais savo daiktais, ir lapkri čio mėnesį draugiškai atsisveikinome.“ Paklaustas apie vagystes Gerdas tik nusi šypsojo: jau ketverius metus naktimis neraki nąs kambario. „Kaimynai yra nukentėję, o mums gal tiesiog sekėsi, be to, turėjom mergi nas, kurios užsukdavo ir naktį...“ Tokia gyvenimo bendrabutyje realybė. Tiesiog reikia būti tinkamu laiku tinkamoje vietoje, pasitikėti savo sėkme ir vis dėlto nors kartais užrakinti kambarį. Tuomet neteks su sidurti nei su administracija, nei su policijos pareigūnais. Saugių jums „tūsų“po sesijos!
Universitas Vilnensis
2004 m. sausis
Z
Viltis - kitame laido gale Ne paslaptis, kad pirmaujame pasaulyje pagal savi žudybių skaičių: statistikos duomenimis, Lietuvoje kas dien nusižudo 4-5 asmenys. Nerimą kelia tai, kad vis daugiau savo noru iš gyvenimo pasitraukia jaunų žmo nių. Šiai opiai problemai spręsti 1993 m. buvo įkurta ne vyriausybinė nepelno organizacija „Jaunimo psichologi nės paramos centras" (JPPC), kuri, be daugelio kitų tiks lų, vykdo savižudybių ir psichologinių krizių prevenciją. Vienas sėkmingiausiu JPPC projektų yra „Jaunimo lini ja". Plačiau apie jos veiklą sutiko papasakoti Paulius SKRUIBIS, JPPC ir „Jaunimo linijos" prezidentas.
V
Paulius prie psichologinės pagalbos telefono savanoriškai budėjo daugiau kaip 1000 valandų
rime, bet, kiek čiau informuo 2002 m. Vilniaus „Jaunimo žinau, ryškių ti visuomenę linijos" telefonas skambėjo pokyčių nėra, apie mūsų tar 19338 kartus, t. y.,vidutiniškai skambinančių nybos veiklą. 52 kartus per dieną. Pokalbiuo skaičius pro Be to, tuo pačiu se dažniausiai minimos proble centais pagal numeriu vienu Kasyra,Jaunimo linija “? mos: amžių, pro metu veiks 4-5 „Jaunimo linijoje“ dirba sava • vienišumas (35 proc.), blemų pobūdį telefono linijos, • nepasitikėjimas savimi noriai, kurie kiekvieną mėnesį vi ir kitus rodik (24 proc.), todėl ir paslau dutiniškai 25 valandas savo laiko • santykiai su tėvais (23 proc.) lius beveik ne gos bus plačiau skiria tam, kad padėtų žmonėms, ir bendraamžiais (22 proc.), kinta. Sunku prieinamos. išgyvenantiems krizes, ketinan • 530 arba 21 proc. skambin pasakyti, ku Jauni žmo tiems nusižudyti ar susidurian tojų kalbėjo apie ketinimus rią dalį mūsų nės,ypačstuden tiems su kitokiais sunkumais. Čia nusižudyti, kaip priežastį klientų sudaro tai, vis daugiau paskambinę yra išklausomi be iš dažniausiai įvardydami pri studentai, nes laiko praleidžia ankstinio nusistatymo, nesmer klausomybę nuo alkoholio skambučiai prie kompiute (54 proc.), artimo žmogaus kiant ir neprimetant kitokios nuo yra anonimiš rio. Ar teikiate mirtį (45 proc.), nedarbą monės, kartu sprendžiamos proble ki, be to, jei as (43 proc.), namų nebuvimą psichologinępa mos, siūlomi kiti pagalbos būdai, (43 proc.) ir patiriamą psi muo papasa galbą internetu? suteikiama informacija apie psi chologinį smurtą (42 proc.). koja apie save Taip. Jauni chologinę, socialinę bei medicini plačiau, ši in mo psichologi nę pagalbą teikiančias tarnybas. formacija yra nės pagalbos Ar kiekvienas pageidaujantis gali konfidenciali. Kadangi „Jaunimo centras 2002 m. sudarė bendros tapti, Jaunimo linijos “ savanoriu ? linija “ yra iš esmės orientuota į jau veiklos sutartį su viena lankomiauDeja, ne. Norint dirbti mūsų nimą, nenuostabu, kad vidutiniš sių jaunimo svetainių „Draugas“. komandoje, neužtenka vien noro kai kas penktas mūsų klientas yra Taip šiame internetiniame pusla padėti, reikia ir tam tikrų savybių, studentiško amžiaus (19-23 me pyje atsirado „Jaunimo linijos“ skil o ypač - žinių bei įgūdžių. Busi tų). tis, kurioje savanoriai kiekvieną sa mieji savanoriai turi pirmiausia Šiuo metu Vilniaus, Kauno, Klai vaitę pateikia po kelis atsakymus į įveikti atranką, po to baigia 8 mė pėdos ir Šiaulių , Jaunimo linijų “ te lankytojų klausimus. Ateityje pla nesių parengiamuosius kursus (150 lefono numeriai yra skirtingi, bet ne nuojame sukurti specializuotą sve akademinių valandų) ir tik tada pra seniai pradėtas bendro , Jaunimo li tainę. deda budėti prie telefono. Regulia nijos“ numerio projektas. Kaip seka Kiek dėmesio JPPC ir jauni riai vyksta papildomos pratybos, si jį vykdyti? Kada numatote baigti mo linijos “ veiklai skiria valstybinės keliama savanorių kvalifikacija. Te darbus? institucijos? ko susipažinti su panašiomis orga Bendrą „Jaunimo linijos“ nu Finansinė valstybės parama nizacijomis Europoje, ten darbuo merį planavome įvesti prieš porą 2002 m. siekė 49 proc. visų gautų tojams parengti skiriama kur kas mėnesių, de lėšų (72133 Lt) ir buvo didžiausia mažiau laiko. ja, užtruko per visą „Jaunimo linijos“ gyvavi Kokia yra procedūros Savanorių vertinimu, daugeliu mo laikotarpį. Džiaugiamės, kad padėtis šiemet, atveju savižudybės riziką pokalbio teisinis įfor skambučiai į mūsų psichologinės lyginant su metu pavyko sumažinti. minimas. Jei pagalbos tarnybą yra nemokami, praėjusių metų „Jaunimo linijos" telefonas: neiškils kitų nes jų kainą padengia Socialinės skambučių 8-800-28888 (nuo 16:00 iki 7:00 vai., kliūčių, pro apsaugos ir darbo ministerija. Stam statistika? Ku savaitgalį-visą parą). Pokalbiai ne jektas turėtų biausias privatus rėmėjas šiais me rią dalį visų mokami. būti įgyven tais buvo AB „Lietuvos Telekoskambinančių „Jaunimo linija" internete: mas “ . Žinoma, pinigų niekada nė dintas maž sudaro studen www.draugas.lt. Daugiau informa daug po mė ra tiek, kiek reikia. Norėtume pail tai? cijos apie psichologinę pagalbą ga nesio. Mano ginti „Jaunimo linijos “ darbo lai Šių metų lima rasti internete adresu WWW.iDDC.lt me, kad taip ką, skirti lėšų kitų idėjų įgyvendi statistinių duo bus papras nimui. menų dar netu
Klausiate - atsakote j-----------------------------------------
Atsako VU Studijų skyriaus vy resnioji specialistė Rūta VIRBICKAITĖ: Vadovaujantis LR Darbo ko dekso 181 straipsniu, darbuoto jams, kurie mokosi nustatyta tvar ka įregistruotose aukštosiose mo kyklose, pagal šių mokyklų pažy mas suteikiamos mokymosi atos togos: 1) eiliniams egzaminams pa sirengti ir laikyti - po tris dienas kiekvienam egzaminui;
2) įskaitoms pasirengti ir lai kyti - po dvi dienas kiekvienai įskaitai; 3) laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi - tiek dienų, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose; 4) diplominiam (bakalauro, magistro) darbui baigti ir ginti trisdešimt kalendorinių dienų; 5) valstybiniams (baigiamie siems) egzaminams pasirengti ir
Aktualu
N
J
Lengvatos mokantiems už studijas aukštosiose mokyklose
Tomas KNABIKAS, KomF Žurnalistikos instituto I k. studentas
Esu aukštosios mokyklos studentas ir dirbu vienoje įstaigoje. Ar dirbančiam studentui priklauso atostogos per sesiją? Ar darbdavys privalo suteikti atostogas, skirtas mokymuisi? Ar tos atostogos gali būti tik nemokamos? Kokios trukmės jos gali būti?
9
laikyti - po šešias dienas kiekvie nam egzaminui. Į mokymosi atostogų laiką ne įskaitomas kelionėje sugaištas lai kas. Kaip numatyta LR Darbo ko dekso 210 straipsnyje, darbuoto jams, kurie mokosi turėdami įmonių siuntimus, už suteikiamas mokymosi atostogas šios įmonės moka ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojams, kurie mokosi savo iniciatyva, mo kėjimo už mokymosi laiką klau simas sprendžiamas kolektyvinė se sutartyse arba šalių susitarimu.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas pagal 2002-07-02 Gyventojų pa jamų mokesčio įstatymo Nr. IX1007 (toliau - GPMĮ, Žin., 2002, Nr. 73-3085) 21 straipsnio nuosta tas iš savo metinių apmokestina mųjų pajamų gali atimti per mo kestinį laikotarpį patirtas šias iš laidas: 1) savo sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) nau dai sumokėtas gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui; 2) savo ir sutuoktinio naudai sumokėtas pensijų įmokas į Lie tuvos Respublikoje sudarytus pen sijų fondus; 3) palūkanas už paimtą kredi tą gyvenamajam būstui statyti ar ba jam įsigyti, sumokėtas banko, kitoms kredito įstaigoms arba fi nansų ministro sąraše nurody tiems užsienio valstybių fondams ir valstybinėms finansinėms insti tucijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) pa keto turėtojai yra užsienio valsty bių vyriausybės, taip pat palūka nas, sumokėtas finansų įmonei už gyvenamojo būsto finansinę nuo mą (lizingą); 4) už studijas (kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat doktorantūros bei meno aspi rantūros studijas) studijuojančių nuolatinių Lietuvos gyventojų su mokėtas sumas. Jei už studijas su mokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos pa skola), tai iš pajamų gali būti atim ta per mokestinį laikotarpį grąžin ta šios paskolos dalis.
Bendra visų paminėtų atima mų išlaidų suma negali būti dides nė kaip 25 proc. apmokestinamų jų pajamų sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų atėmus GPMĮ 16 str. 1 d. 1-5 punktuose nurodytas sumas. 21 str. 1 d. 4 punkto ir 2 d. nuo statos taikomos nuolatiniams Lie tuvos gyventojams, studijuojan tiems aukštosiose mokyklose, ku rias baigus įgyjamas aukštasis išsi lavinimas ir (ar) suteikiama kva lifikacija, taip pat studijuojantiems doktorantūros bei meno aspiran tūros studijose. Aukštasis išsilavi nimas - išsilavinimas, įgytas bai gus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mo kykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje. Svarbu žinoti, kad minėta leng vata taikoma nuolatiniams Lietu vos gyventojams, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, neatsi žvelgiant į šių studijų formą (die ninės, vakarinės ar neakivaizdi nės), ar šios studijos universiteti nės, ar neuniversitetinės, bei į tai, kelinto aukštojo išsilavinimo šie asmenys siekia. Šio punkto nuo stata netaikoma nuolatiniams Lie tuvos gyventojams, studijuojan tiems aukštesniosiose mokyklose
(įskaitant ir konservatorijas), ku rias baigus įgyjamas aukštesnysis išsilavinimas. Tuo atveju, kai už studijas su mokėta skolintomis lėšomis (pa imta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis. Ši lengvata bus tai koma neatsižvelgiant į paskolos suteikimo momentą ir trukmę (t. y., asmuo, baigęs minėtas studijas ir dar kelerius metus grąžinantis likusios paskolos dalį kredito įstaigai, galės sumažinti savo ati tinkamo mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas). Jeigu ne vyresnis kaip 26 me tų nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį negali pasinaudoti teise atimti studijų iš laidų iš savo metinių apmokesti namųjų pajamų, nes tokių pajamų gavo nepakankamai, gavo vien ne apmokestinamąsias pajamas ir (ar) pajamas iš veiklos, vykdytos turint verslo liudijimą, arba nega vo jokių pajamų, tuomet šia teise gali pasinaudoti vienas iš tėvų (įtė vių) ar globėjų. Nuolatinio Lietuvos gyventojo teisė sumažinti per mokestinį lai kotarpį gautas apmokestinamąsias pajamas sumokėta už studijas su ma turi būti grindžiama įmokų su mokėjimą patvirtinančiais doku mentais, turinčiais privalomus ap skaitos dokumentų rekvizitus, bei mokslo ir studijų institucijos išduo tu laisvos formos dokumentu, pa tvirtinančiu, kad nurodytas įmokas institucija gavo. Kai už studijas su mokama skolintomis lėšomis (iš kredito įstaigos paimta paskola), tokios sumos grindžiamos kredito įstaigos sutarties originalu arba ko pija ir šios paskolos grąžinimą pa tvirtinančiais dokumentais, turin čiais privalomus apskaitos doku mentų rekvizitus, bei kredito įstai gos išduotu laisvos formos doku mentu, patvirtinančiu, kad nurody tas įmokas įstaiga gavo. Iš pajamų atimti GPMĮ 21 straipsnyje nustatytas išlaidas nuolatinis Lietuvos gyventojas gali pasibaigus mokestiniam laikotar piui iki kalendorinių metų, einan čių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos, kai jis pateiks mokesčio administratoriui meti nę praėjusio mokestinio laikotar pio pajamų mokesčio deklaraciją ir joje deklaruos visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas bei už jas sumokėtą pajamų mo kestį. Gyventojas 2003 mokesti nių metų pajamų mokesčio dekla raciją turi pateikti mokesčio ad ministratoriui iki 2004-05-01. Metinė pajamų mokesčio dekla racija bei jos užpildymo ir patei kimo taisyklės patvirtintos Valsty binės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2003-12-30 įsakymu Nr. V-343 (Žin., 2004. Nr. 5-107). Atkreipiame dėmesį, kad pasinaudojęs minėta lengvata, nuolatinis Lietuvos gyventojas Nukelta į p. 10
Universitas Vilnensis
10
Lengvatos mokantiems už studijas aukštosiose mokyklose Atkelta iš p. 9
privalo saugoti sumokėjimą pa tvirtinančių dokumentų origina lus arba notaro patvirtintas jų ko pijas ne trumpiau kaip 10 metų po atitinkamo mokestinio laiko tarpio metinės pajamų deklaraci jos pateikimo. Pavyzdžiai: 1. Tarkime, kad dvidešimtmečiui nuolatiniam Lietuvos gyven tojui per 2003 mokestinius metus apskaičiuota ir išmokėta 12000 Lt su darbo santykiais susijusių paja mų suma. Per mokestinius metus jis už savo studijas universitete su mokėjo 4000 Lt. Šiuo atveju nuo
latinio Lietuvos gyventojo atima mų išlaidų suma negali būti dides nė kaip 25 proc. sumos, apskai čiuotos iš visų per mokestinį lai kotarpį gautų pajamų, atėmus GPMĮ 16 str. 1 dalies 1-5 punk tuose nurodytas sumas, t. y. ne di desnė kaip 2130 Lt suma [12000— (290x12) x 25/100]. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, nuola tinis Lietuvos gyventojas, pateikęs metinę pajamų mokesčio dekla raciją, galės iš metinių apmokes tinamųjų pajamų atimti ne dides nę kaip 2130 Lt sumą ir perskai čiuoti pajamų mokestį. Likusia už studijas sumokėta sumos dalimi (1870 Lt) galės pasinaudoti jo vie nas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų, kai pateiks savo metinę pajamų mo kesčio deklaraciją, jei atimamų iš laidų suma neviršys GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatyto dydžio. 2. Tarkime, kad nuolatinis Lie tuvos gyventojas, ne vyresnis kaip 26 metų, per mokestinius metus nega vo jokių apmokestinamųjų pajamų. Per mokestinius metus už studijas universitete sumokėta 3000 Lt. Šias
patirtas išlaidas iš savo pajamų ga lės atimti vienas iš jo tėvų (globėjų), kai pateiks savo metinę pajamų mo kesčio deklaraciją, jei atimamų iš laidų suma neviršys GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatyto dydžio. 3. Tarkime, kad per mokesti nius metus tėvas už savo 25 metų vaiko, nuolatinio Lietuvos gyven tojo, studijas aukštojoje mokyk loje užsienyje sumokėjo 5000 Lt (buvo paimta paskola iš kredito įstaigos). Per mokestinį laikotarpį bankui grąžino 3000 Lt paskolos. Šiuo atveju pasibaigus mokesti niam laikotarpiui, tėvas, pateikęs savo metinę pajamų mokesčio de klaraciją, galės iš savo metinių ap mokestinamųjų pajamų atimti šią 3000 Lt sumą ir perskaičiuoti pa jamų mokestį, jei atimamų išlai dų suma neviršys GPMĮ 21 str. 3 dalyje nustatyto dydžio. Informuojame, kad daugiau in formacijos šiais klausimais galite rasti VMI prie FM interneto pus lapyje adresu: http:llwww.vmi.lt Vilniaus apskrities valstybi nės mokesčių inspekcijos Švietimo ir konsultavimo skyrius
r
L
Sportas
2004 m. sausis
A
VU šachmatininkai - Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmenybių čempionai Doc. dr. Jūratė ARMONIENĖ 2003 m. gruodžio 6-7 dienomis Kaune vyko Lietuvos aukštųjų mokyklų šachmatų pirmenybės. VU komanda ketvirtą kartą tapo nugalėtoja. Komandą sudarė šie VU studentai: Martynas Limontas (MIF, III k.), Robertas Bastys (MIF, MA I k.), Romanas Buršteinas (KomF, MA I k.), Dmitrijus Chosenka (MIF, II k.) ir TFI k. studentės Vesta Kalvytė bei Salomėja Zaksaitė. Asmeninėse varžybose čempionais tapo Romanas Buršteinas ir Vesta Kalvytė. Sveikiname varžybų nugalėtojus, linkime sėkmingų startų garsinant Universiteto vardą tarptautinėse bei respublikinėse varžybose.
Sėkmingiausi sunkiaatlečių startai 2003 metais Rimantas CIJVNĖLIS, SSC lektorius Praėjusių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiai nepašykštėjo mūsų sunkiaatlečiams varžybų. Įsimintinas Gamtos mokslų fakulteto pirmakursio Vytauto Glovacko startas Švedijoje vyku siame Šiaurės šalių jaunimo čem pionate - iškovota trečioji vieta. Garbingu laimėjimu gali didžiuo
tis ir kitas šio fakulteto sunkiaat letis - Mantas Vaičekauskas, ku ris Lietuvos jaunimo varžybose Panevėžyje atstovaudamas Vil niaus miesto rinktinei iškovojo bronzos medalį. Universiteto stipruoliai gali didžiuotis svariausiais komandi niais pasiekimais atvirose Vil niaus miesto pirmenybėse. Uni versiteto garbę jose gynė S. Krovalis (MF, III k.), R. Aleksejevas (ChĘ IV k.), A. Ratkevičius (EF,
IV k.), G. Strazdas (MIF, III k.), Andrius ir Mantas Vaičekauskai (GMF, I k.) M. Smilevičius (GMF, III k.), V. Glovackas (GMF, I k.), P. Navickas ir D. Javorskis (TVM, II k.). V. Glovackas ir P. Navickas ta po Vilniaus miesto čempionais. Si dabro medaliais pasipuošė S. Krovalis ir A. Vaičekauskas, bronzos - M. Vaičekauskas ir A. Ratkevi čius, R. Aleksejevui teko ketvirto ji vieta. Pasiektas Andriaus Vaiče
kausko rezultatas leido šiam spor tininkui Vilniaus miesto koman dos sudėtyje dalyvauti finalinėse Lietuvos jaunimo iki 20 metų am žiaus varžybose Klaipėdoje. Prieš akis sunkiaatlečiams dar nemažai įvairių varžybų, bet svarbiausias bus Lietuvos aukštų jų mokyklų čempionatas, vyksian tis balandžio mėnesį Kaune, kur Universiteto studentai sunkiaatle čiai gins praėjusiais metais iško votus čempionų vardus.
Matematikos ir informatikos fakultete MIFSA
Apeliacijos! Jei manai, kad esi neteisingai įvertintas per sesiją, gali kreiptis į fakulteto apeliacinę komisiją. Be je, tai turi padaryti motyvuotu raš tu per tris darbo dienas nuo įverti nimo paskelbimo datos. Daugiau informacijos apie ape liacinių komisijų veiklą rasi LR aukštojo mokslo įstatyme, VU sta tute, VU Studijų nuostatuose bei MIF SA puslapyje www.mifsa.lt. Aišku, nereikia atmesti galimy bės, kad savo jėgas pervertinai, ta čiau išdėstyti situaciją ir pasiteirauti,
ar apeliacija bus patenkinta, verta bet kuriuo atveju. Kompetentingos pagalbos sulauksi iš Matematikos ir in formatikos fakulteto Studentų atstovybės bei fakulteto apelia cinės komisijos nario Vaido Adomausko. Mobil. tel. 8 676 20994, ei. paštas mifsa@mifsa.lt. Šis studentas patars, ar verta ra šyti apeliaciją, padės ją parašyti ir gins Tavo teises fakulteto ape liacinėje komisijoje.
Busimieji MIDI organizatoriai kels kvalifikaciją Lietuvoje nuolat populiarėja seminarai, skirti įvairių firmų ir organizacijų darbuotojų kvalifika cijai kelti. MIF Studentų atstovy bė tokį seminarą savo nariams rengia jau antrą kartą. Šių metų vasario 6-8 dienomis aktyviausi bei darbingiausi MIF SA nariai iš vyks į trijų dienų mokymus, skir tus komandinio darbo, strateginio planavimo, derybų meno, krizių valdymo bei projektų vykdymo pamokoms. Be teorinių dalykų, dalis apmo kymų bus skiriama ir praktikai. Se minaro dalyviai žais smagų simu liacinį žaidimą „MIDI 2004“. Tai
bus savotiškos pratybos busimie siems MIDI organizatoriams. Įvai rūs sunkumai, su kuriais susidurs žaidėjai, liks tik simuliacija, tiesa, pamokančia ateityje elgtis taip, kad klaidų būtų išvengta. Per šį žaidi mą bus aptariama MIDI organiza cinė struktūra bei busimoji šio linksmiausio ir žymiausio mate matikų ir informatikų renginio MIDI programa. Seminarą ves patyrę lektoriai, o jo temų sąrašas ilgas ir profesio naliai sudarytas. Taigi galima drą siai tikėtis, kas šių metų MIDI bus dar linksmesnės bei įspūdinges nės nei pernai.
Ateik, pamatyk, pasilinksmink! Po varginančių egzaminų kiek» f • f •f f vienas save gerbiantis studentas turi deramai atšvęsti semestro pabai’KTy&rA gą. O kas yra geriau už linksmą pa sisėdėjimą su draugais kokiame nors bare? Na, nebent daugybė draugų ir masinės sesijos pabaigtuvės klube, įsikūrusiame pačiame Vilniaus centre! Ar tai įmanoma? Taip! Iniciatyviausi Matematikos ir informatikos bei Gamtos mokslųfakultetų studentai sesijos pabaigos proga rengia lotyniš kų šokių vakarą, išradingomis idėjomis nustebinsiantį ne vienąjo svečią. Sesijos pabaigtuvės vyks sau sio 27 dieną klube-restorane „Terminalas“, Vokiečių g. 2. Renginio pradžia 21.00, tema Lotynų Amerikos kultūra. Visų apsilankiusiųjų lauks šokių meistrų pamokos, braziliškų šo kių pasirodymai, barmenų ugnies
šou, „body painting“ specialistų paslaugos, šventinių šukuosenų kūrimas, įvairūs konkursai, gau sybė prizų ir dar daugybė akcijų. Dėmesio! Pirmoji renginio akci ja vyks renginiui dar neprasidė jus: pirmieji vakaro svečiai bus ap dovanoti rėmėjų prizais.
.-Trumpai ir aiškiai---------------------------------• Gerai besimokantiems MIF studentams praėjusių metų gruodis buvo itin sėkmingas. Visiems gaunantiesiems padi dintas stipendijas už gerus mokslo rezultatus gruodį Uni versitetas paruošė staigmeną. Pažangieji studentai gavo ka lėdines premijas. Be to, gaunan čiųjų padidintas stipendijas są rašas gruodį pailgėjo. Tad ge rai mokytis Vilniaus universi tete apsimoka ne tik dėl įgyja mų naudingų žinių. • Akcija „Studentas - vaikams“ neaplenkė ir Matematikos ir informatikos fakulteto. Netru kus po to, kai ši akcija buvo pa skelbta, MIF fojė jau kabėjo di delis spalvingas skelbimas, kviečiantis visus prisidėti prie akcijos ir dovanėlėmis pra džiuginti vaikų namų auklėti nius. Studentai kvietimui neli ko abejingi ir iki Kalėdų pa pildė dovanų fondą. • MIF pirmakursiai, perėję sun kų krikšto kelią ir iš „nulių“ virtę „fuksais“, gavo vertingų apdovanojimų: garbingą „fukso“ vardą, nemokamą vakarėlį žymiame Vilniaus klube - ta čiau tuo dovanos dar nesibai gė. Jau paruošta medžiaga knygai, kuri skirta šių metų MIF pirmakursiams ir jų ku ratoriams. Netrukus knyga tu rėtų būti atspausdinta. • Gruodžio gale MIF informa ciniame leidinyje „Matemati kų ir informatikų žinios“, skir tame fakulteto dėstytojams ir
administracijai, buvo pasakoja ma apie MIF Studentų atstovy bės veiklą ir pasiekimus. Lei dinyje išsamiai supažindinama su MIF SA 2003/2004 metų prioritetais, įvairiais projektais bei komitetų veikla. • Nuo šiol MIF SA valdybos na riai gali pasigirti ne tik tuo, kad dirba gausiausiai fakultetinei studentų atstovybei, bet ir savo vizitinėmis kortelėmis. Dabar jiems nereikės darbo kolegų prašyti užsirašyti jų duomenų, užteks paduoti kortelę. Taip bus išvengta laiko gaišaties ir kitų nepatogumų. • Oranžinis, kompaktiškas, ori ginalus. Kas? Gal tai naujos kartos mobilusis telefonas? Anaiptol, tai naujasis MIF Studentų atstovybės lankstinukas. Origi nalaus dizai no nedidu kas lanksti nukas ne tik džiugina akį, bet ir su teikia infor macijos apie organizaci ją, joje vei kiančius ko mitetus bei trumpai pa sakoja apie Matematikų Šis lankstinukas ir informati puikiai reprezen tuoja MIF Studentų kų dienas atstovybę MIDI.
Įsivėlė klaida Praėjusiame šio laikraščio numeryje įsivėlė klaida. Nuotraukas iš įvairių MIF renginių rasite ne adresu http://www.foto.mifsa.lt. o http://foto.mifsa.lt.
Matematikos ir informatikos fakulteto Studentų atstovybė Naugarduko g. 24; tel.: 2336027, ei. paštas mifsa@mifsa.lt Rengė Gabrielė Mockutė, ei. paštas pr@mifsa.lt
Universitas Vilnensis
2004 m. sausis
11
Gamtos mokslų fakultete
Komunikacijos fakultete
Gamtininkai sukūrė “Košmarą per Kalėdas”
Ryšių su visuomene magistrantai pristatė kompaktinę plokštelę
Miuziklai Gamtos mokslų fa kultete jau tampa tradicija. Ši kartą
visus nustebino fantastiškas miu ziklas „Košmaras per Kalėdas“. Pikta mergaitė pagrobia Senelį Šaltį, o trys šiaurės elniai leidžia si jo ieškoti, kol galų gale Senelis surandamas. Per Kalėdas būna ir taip. Miuziklas nebūtų išvydęs ka lėdinės šviesos be šauniosios re žisierės, molekulinės biologijos specialybės trečiakursės Agnės Či
vilytės pastangų.
Parengė Laura LEVINSKAITĖ
Kauno humanitariniame fakultete
Per pusnis į atvirų durų dieną KHF
2003 m. gruodžio 19 d. Ko
tams dėsto viena iš RSV specia
munikacijos fakultete ryšių su vi suomene II kurso magistrantai
lybės pradininkių Lietuvoje doc. V Gudonienė, Tarptautinių
pristatė kompaktinę plokštelę „Ryšiai su visuomene Lietuvoje“, kurioje pateikiama informacija apie ryšius su visuomene (RSV), siekiant informuoti potencialius ir būsimus RSV magistrantūros studentus. Šiame projekte pateikiamos
žinių ekonomikos ir vadybos centro įkūrėjas prof. R. Gudaus kas, žurnalistė ir laidų vedėja R. Grinevičiūtė, VU Personalo skyriaus direktorius R. Lukoševi čius ir daugelis kitų puikių šios srities žinovų. Dėstomi dalykai,
pagrindinės žinios apie antros pa kopos studijas VU Komunikaci jos fakultete, RSV specialybėje. Būsimi studentai labai išsamiai informuojami apie šios specialy bės programą, dėstomus dalykus. Pasakojamos žymių RSV specia listų, baigusių VU Komunikaci jos fakultete RSV magistrantūros studijas, sėkmės istorijos. VU Komunikacijos fakultetas
2000 metais išleido pirmąją RSV specialistų laidą. RSV magistran
kurie tiesiogiai ar netiesiogiai su siję su RSV (komunikacijos įgū džiai, derybų menas, tarptautiniai ryšiai su visuomene, ryšiai su žiniasklaida, krizių vadyba, perso
nalo vadyba iretc.). Šią specialybę baigę studen
tai yra puikiai pasirengę dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje. Šį projektą galima rasti ir in
ternete. Tad visi norintieji gali pasiskaityti adresu http:// www.kf.vu.lt/rsv
Pradėjęs skaičiuoti 40-uosius akademinės veiklos metus, sausio 10 d. VU Kauno hu manitarinis fakultetas būsimus pirmakursius pakvietė į tradicinę atvirų durų dieną.
Joana LOPUŠINSKAITĖ Kodėl būtent VU KHF?
Geras VU vardas, senos ir pa tikimos dėstymo tradicijos, nova toriškos bei perspektyvios KHF studijų programos, puiki geogra finė padėtis kiekvienais metais vi lioja vis daugiau abiturientų ne tik iš Kauno, bet ir iš daugelio kitų Lietuvos miestų mokyklų. Džiugu, kad šiemet net spustelė jęs šaltukas bei nemažos pusnys nesutrukdė dvyliktokams atvyk ti į VU KHF ir susipažinti su spe cialybėmis, studijų pobūdžiu, priėmimo sąlygomis, taip pat ir su fakulteto aplinka. Savo pasirinkimą stoti į VU Kauno humanitarinį fakultetą moksleiviai motyvavo tuo, kad čia siūlomos ne tik tradicinės, bet ir dvigubos studijų progra mos, imponuoja ir galimybė pa sirinktas studijas tęsti užsienio šalių mokslo įstaigose (Aalborgo universitete Danijoje, Tron heimo universitete Norvegijoje
ir kt.), su kuriomis fakultetas yra pasirašęs bendradarbiavi mo sutartis. Kelios abiturientės, atvažia vusios iš Tauragės, teigė, jog no rėtų studijuoti kultūros vadybą, tačiau truputį nerimaujančios dėl ypač didelio konkurso į šią specialybę. Domėjosi mokslei viai ir lietuvių filologija bei re klama. Populiarumo nepraran da ir vadyba bei verslo administ ravimas, išsiskiriantis plačiu specializacijos profiliu. Pripa žįstamas ir verslo informatikos perspektyvumas. Apgultis prie informacinės medžiagos
Prieš metus darytos apklau sos rezultatai parodė, kad bene daugiausia informacijos apie Lietuvos aukštąsias mokyklas busimieji pirmakursiai gauna iš įvairių studijoms skirtų leidinių, interneto puslapių, reklaminių skrajučių bei įvairių lankstinu kų. Per atvirų dieną fakulteto re klaminiai stendai užėmė net du
Geras VU vardas vilioja būrius abiturientų
aukštus. Norintys juos paskaityti moksleiviai rikiavosi į eilę. Šie met ypač paklausi buvo ir infor macinė medžiaga tiek apie patį VU, tiek ir apie Kauno humanita riniame fakultete siūlomas studi jų programas. Savotiška naujove tapo VU KHF Studentų atstovybės dalija ma medžiaga apie jų veiklą. Pa girtinas ir ypač aktyvus SA narių bendravimas su dvyliktokais: jie atsakinėjo į užduodamus klausi mus, dalijosi įspūdžiais apie stu dijas bei studentavimą fakultete, supažindino su SA atliekamais projektais („Studentas - vaikams“, „Dėstytojas studento kailyje“) bei su Kuratorių programa. Netrūko ir abiturientų, pageidaujančių nu sifotografuoti su VU KHF simbo liu - žaliuoju pelėdžiuku. O būsimiems studentams mū sų fakulteto dekanas doc. S. Gir dzijauskas palinkėjo būti ryžtin giems ir drąsiai žengti pro moks lo vartus. Nuoširdžiai tikimės, kad šiais vartais daugeliui į renginį at vykusių dvyliktokų taps VU Kau no humanitarinis fakultetas.
Norintys paskaityti informaciją stenduose rikiavosi į eilę
Žurnalistikos studentų byla Vincui Kudirkai Įsivaizduokite, kad tapsite žymiu Lietuvos visuome nės veikėju - tokiu kaip Vincas Kudirka. Ir ateities kar tos minės Jūsų jubiliejų - kaip besibaigiant 2003-iesiems buvo nepamirštos publicisto, Lietuvos himno autoriaus 145-osios gimimo metinės. Koks jubiliejaus minėjimas patiktų Jums? Vilniaus universiteto žurnalistikos insti tuto studentai gruodžio 16-ąją Vilniaus aktorių namuose išdrįso Vincui Kudirkai kelti bylą.
Giedrė ČIUŽA1TĖ, KomF Žurnalistikos instituto III k. studentė Po vakaro iniciatoriaus - dr. Andriaus Vaišnio - trumpo pra nešimo apie V Kudirkos asmeny bę ir jo veiklos vertinimus šian dien, ant nedidelės scenos lipo vieno žymiausių tautinio atgimi mo žadintojo „gynėjai“ ir „kaltin tojai“. Ar žinote, kad garbusis dak taras garsėjęs antisemitizmu ir žy dus netgi su erkėmis lyginęs? Kad jo bendražygiai kalbėjo: Kudirka bandęs būti teologu, filosofu, vė liau daktaru - ir vis be pašauki mo. O inteligentų akivaizdoje iš silavinimo spragas bandęs mas kuoti, pavyzdžiui, laikydamas na muose medicinos mokslų žurna lų krūvą, nors jų nė nevartęs. Kalbėta, kad Lenkijoje iš mei lės Lietuvos šviesuoliui nusišovu si turtinga grafaitė, kurią Kudir ka lenkų kalbos mokęs. Kad ki lusios paskalos, kai netikėtai ta
po nėščia Kudirkos tarnaitė... Kad vienai suomių rašytojai, Mailai Talvio, lietuvių tautos ža dintojas palikęs tokį įspūdį, jog vėlesniame savo meilės romane pagrindiniam herojui suteikė daktaro iš Plokščių bruožus. Šių faktų ir paskalų žurnalis tikos studentai Artūras Anužis, Ieva Dauguvietytė, Renata Grikšelytė, Jurga Laurinėnaitė, Gied rė Čiužaitė, Rytis Masilionis ir
Mindaugas Nastaravičius rado publicistikos veikaluose bei XX a. pradžios spaudoje - ir, ga lima sakyti, ruošdamiesi Vinco Kudirkos bylai, gal kiek pilkoką ir pabodusį iš istorijos vadovė lių bei enciklopedijų žvelgiantį daktaro paveikslą papildė dau gybe naujų atspalvių. Vis dėlto Didysis Varpininkas, tautos gai vintojas, Nepriklausomybės šauklys, redaktorius, publicistas, vertėjas, muzikantas improvi zuotoje žurnalistikos studentų byloje išteisintas...
Universitas Vilnensis
12 Z
Kultūra
\____
2004 m. sausis
N
J
Chorai žmonėms su klausos negalia padovanojo kalėdinę dovaną - koncertą Gruodžio 20 dieną VU Kultūros centras surengė Muzikos valandą Šv. Jonų bažnyčioje ir pado
vanojo klausytojams ypatingą kalėdinę dovaną - koncertą žmonėms su klausos negalia.
Laura LEV1NSKAITĖ Kaip gimė tokio koncerto idė ja , pasakoja VU abiejų chorų va dovė Rasa GELGOTIENĖ: „Kai VU Akademinio choro pre zidentas J. Jankauskas susitarė su Vilniaus savivaldybe, kad choras surengs koncertą neįgaliesiems, aš susimąsčiau, koks tai turėtų bū ti koncertas. Surengti nemokamą koncertą ir pakviesti visus neįga liuosius - tai tradicinis kelias, bet man jis nepatinka. Negalia būna įvairi: tai ir aklieji (jie ir patys tu ri stiprių muzikinių kolektyvų), ir žmonės invalidų vežimėliuose (jiems būtų sunku patekti į baž-
Drąsi chorų vadovės R. Gedgau dienės mintis - nuostabi dovana žmonėms su klausos negalia
nyčią), ir kurtieji, kurie yra visiš kai uždari muzikai. Pagalvojau la
Istorikai įžvelgia sėkmingus Vilniaus universiteto bandymus derinti praeitį su dabartimi Atkelta iš p. 1
XVII a. Europos universitetai plėtojosi moderniųjų laikų europi nių mokslų plėtros dvasia. Jėzuitų universitetas (XVII-XVIII a.) bu vo geras vidutinio lygio europinis Universitetas. Labai ryškus Uni versiteto pakilimas buvo XVIIIXIX a. sandūroje. Martyno Počo buto dėka Vilniaus universiteto observatorija užėmė pirmaujančias pozicijas astronomijos moksluose. Stebėdamas, kaip lenkai didžiuo jasi savo Krokuvos universitetu ir perfrazuodamas jų mintį, galiu pa sakyti, kad Vilniaus universitetas nuo savo įkūrimo buvo europinio universitetinio tinklo forpostu. Tai buvo toliausiai į Rytus nutolęs Eu ropos universitetas. Taigi nuo XVI a. II pusės iki XVIII a. vidu rio mūsų Universiteto vaidmuo toks. Man, kaip istorikui, to pakan ka. Man pakanka, kad (iki Maskvos universiteto įkūrimo) Universiteto garbė yra praeity! O kas iš dabarties taps istorija, pasakys jau kitos istorikų kartos. Spėjama, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą dar daugiau nei
dabar studentų ir mokslininkų iš važiuos į kitas šalis. Savo Univer siteto istoriją ir unikalumą mes tu rėtume labiau išnaudoti. Ne pa slaptis, kad daugelį abiturientų studijuoti mūsų Universitete pa traukia būtent VU istorija, senųjų rūmų ansamblis, čia saugomos ver tybės. Gal mums dar labiau verta išnaudoti savo istoriją ? Tai skamba labai optimistiškai. Mane patį labai patraukė Vilniaus universitetas - paslaptimi dvelkian tys rūmai, paslaptinga aura. Bet taip tikriausiai yra daugelyje pasaulio universitetų. Mes mąstome analo gijomis: jei vakariečiai daro taip, tai ir mums reikia taip daryti. Bet va kariečiai teigia labai paprastą daly ką: jūs neužmirškite, kad esate Vi durio Rytų Europoje, jūsų kitokia egzistencinė patirtis, esate postko munistinėje erdvėje, ir nereikia pra rasti Rytų kalbų išmanymo, nerei kia bijoti rusiško, baltarusiško ar ukrainietiško klodo išmanymo. Yra tokių dalykų, kurie lyg ir liudy tų, jog mes turime unikalią geocivilizacinę situaciją, esame tarsi ant kažkokios ribos tarp vakarietiško jo, lotyniškojo ir Rytų europietiškojo - stačiatikiškojo - pasaulių.
Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai ritmai, III aukštas, 55 kab. Tel. 268 70 89. Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 3 spaudos lankai. SL321. Maketavo VU leidykla. Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-2056 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.
bai drąsiai: o kodėl nepabandžius koncerto surengti būtent jiems? Laukiant Jėzaus gimimo, susi rinkti visiems ir giedoti Kalėdų giesmes - sena krikščioniška tra dicija. Chorui giedant Kalėdų gies mes, sukuriama tam tikra atmo sfera, kuri ne tik girdima, bet ir jaučiama. Giesmių tekstus galima skaityti, deklamuoti, parodyti ges tais, įterpti pantomimos vaidinimą. Choristams teko ilgokai pa vargti, kol išmoko gražiai paro dyti gestais keletą frazių. Jų mo kytojai buvo kurčiųjų reabilitaci jos centro merginos ir vaikinai. Choristė Gintaute Lidžiuvienė gražiai išvertė giesmių tekstus, parašė išsamius komentarus. Ku-
Choristams teko ilgokai pavargti, kol išmoko gražiai parodyti gestais keletą frazių. Autorės nuotr.
nigas A. Saulaitis pasakė jaudi nančią kalbą. Kurčiųjų mokyklos vaikai deklamavo kalėdinius ei lėraščius. Šiuo koncertu labai džiaugėsi kurčiųjų tėvai, na ir, žinoma, pa tys klausytojai. O gruodžio 29 d. VU merginų choro „Virgo“ ir kamerinio an samblio surengtame koncerte skambėjo pasaulio tautų Kalėdų giesmės ir instrumentinė Kalėdų muzika. Tą vakarą Šv. Jonų baž nyčia buvo pilnutėlė - Vilniaus chorinės muzikos mėgėjai neblo
Europa neleidžia sau užmiršti jokio čios varpinė yra puikiausias Vil senojo kultūros paveldo, netgi esant niaus senamiesčio apžvalgos taškas, šiuolaikinėms pačioms moderniau ji galėtų tapti turistų gausiai lanko sioms tendencijoms. Tik keliami ma vieta, jei įrengtume pakėlimą. klausimai, kaip pagerinti prieigą prie Aš seniai manau, ar Vilniaus uni to paveldo kuo platesniam visuome versitetui nereikėtų kelti klausimo, nės ratui, kad vertybės funkcionuo ar visas šitas Universiteto ansam tų. Jeigu tik atsiranda galimybės blis, kuris yra didelė vertybė ir tam mūsų senojo Universiteto įvaizdį pa Lietuvos įvaizdžio reprezentu, plėtoti ir propaguoti, irjeigu tas įvaiz nevertas pačių didžiausių valstybės investicijų, kad jis ati dis iš tiesų „lošia“ mū tiktų ir darbo, ir studi sų dienų margoj kaitoj Viliuosi, kad -tai sveikintina. jų, ir turistinius stan VU - ne tik di Kaip vertinate mūsų dartus. Universitetas džiausia biudže jubiliejaus minėjimą kas be valstybės paramos tinė organizaci penkeri metai? Ar taip to negali padaryti. Aš ja Lietuvoje, bet švęsdami ir minėdami manau, kad pusė mū ir reikšmingiau neprarandame tikrosios sų žmonių nėra matę, sia kultūros ins šventės pakilumo ? kas šiais laikais, per titucija. 425 metai - labai pastarąjį dvidešimtme apvali data. Tai ketvir tį, yra padaryta, jau ne tis amžiaus, ir tai pui kalbant apie bibliote kiai išmano visi numizmatai. Gali kos lobynus. ma svarstyti, ar verta minėti jubilie O gal Universitetas irjo istori jų kas penkmetį. Bet aš visada gy ja įdomi tik mums patiems? niau šią Universiteto poziciją. Tarsi Istoriškai taip susiklostė, kad ir nėra daugiau tokios progos paban Vilniaus universitetu labai domi dyti susikaupti ir pamąstyti, ką rei si lenkai. Taip pat ir austrai. Štai kia padaryti su Universiteto pavel Graco universitete visi istorikai du, simbolika ir daugeliu kitų daly puikiai žino Vilniaus universitetą kų. Žinoma, būtų geriau, jei tie dar ne dėl to, kad mes dabar kažkuo bai būtų daromi savaime, nesiejant ypač pasižymime, bet dėl to, kad jų su jubiliejais. Bet tai yra mūsų kul VU buvo kuriamas kaip priklau tūros specifika ir tokia realybė. Štai santis Austrijos jėzuitų provinci mūsų miesteliai visaip stengiasi su jai. Austrijos Graco universitetas rasti įvairių datų, nes žino: bus jubi buvo įkurtas 1586 metais, o VU liejus - bus pinigų. Mūsų Universi 1579 metais. Istorija veltui nepra tetas šia prasme nėra nei geresnis, eina, tas paveldas kažką reiškia. nei blogesnis. Austrai gerai žino ir visą Lietuvos Universitetas atsiveria turistams Nepriklausomybės bylą, lygina sa ir mielaipasirengęspriimti ne tik sve ve su mumis. Vilniaus universite čius pagal diplomatinį protokolą, bet to vaidmuo turbūt dar iki galo ne irparodyti savo vertybes kuo plates ištirtas ir erdvės jį propaguoti tam niam visuomenės ratui. Kaip Jūs ver tikrais dalykais yra. Sakykime, Ru tinate Universiteto ansamblio ir ver sijos, Baltarusijos ar Ukrainos ša tybių pateikimą turistams? lių istorijose Vilniaus universite Man atrodo, kad kol kas žengti tas jau savaime didelė vertybė. Štai tik pirmi žingsniai. Šv. Jonų bažny Rusijos universitetai 1803 metais
Nuoširdžiai užjaučiame dėstytoją Virginiją JURGELEVIČIŪTĘ mirus jos Mamai. ŪKI Vokiečių kalbos katedros bendradarbiai
gai pažįsta šiuos aukšto meninio lygio VU kolektyvus. Nusivilti ne teko. VU kamerinis ansamblis, kuriam vėl po kelerių metų per traukos (buvo išvykęs dirbti į Is paniją), vadovauja Paulius Koncė, džiugino klausytojus darniu an samblio skambesiu ir puikiai pa ruoštomis solinėmis partijomis. O choro solistės Natalijos Dutkevič atliekama G. Kačinio „Avė Ma ria“ bei viso choro atliekamas G. Holsto kūrinys tuo pačiu pava dinimu buvo palydėti publikos šūksniais „bravo“.
buvo pertvarkomi pagal Vilniaus universiteto modelį. Ar istorikams daryra „baltų dė mių“ Universiteto istorijoje? Dar yra daug erdvių senojo Vilniaus universiteto ne tik fakti nėms žinioms praplėsti. Juk mokslo raidos, atskirų mokslo idėjų ir pasekmių įvertinimas kitas dalykas. Galima sakyti, mokslo istorija yra atskira isto rijos mokslo šaka. Ką mes dar at rasime, sakykime, jėzuitų ar Ste pono Batoro universitete, kurį is torikai buvo nurašę kaip lenkiš kąjį universitetą? Ką reikia pada ryti, kad S. Batoro universiteto kultūrinį paveldą integruotume į Lietuvos kultūrą? Čia jau neuž tenka bendrosios kultūros istori ko kompetencijos. Reikia būti ge rai pasikausčiusiu atskirose mokslo šakose, kad pamatytum to reiškinio vertę mokslo ir bendro sios kultūros istorijos kontekste. Ar vertas istorikų dėmesio pas kutinis Universiteto dešimtmetis? Istorikai paprastai natūraliai bi jo ir nenori atsakyti į tokius klausi mus. Istorikui reikia laiko distanci jos. Tik iš laiko perspektyvos gali įvertinti, ar tokie svarbiausi dalykai kaip mokslo pasiekimai yra dera mai vertinami dabar. Labai dažnai istorikas sutrinka vertindamas mokslo istoriją. Mat norint deramai įvertinti mokslo pasiekimus reikia turėti specifinių mokslo žinių. Mes kartais nesugebame įvertinti, kurie iš prieš 200-300 metų buvusių įvy kių yra svarbūs grynai mokslo isto rijos požiūriu, o ką jau kalbėti apie naująją šių dienų istoriją. Jei kalbė sime iš spekuliatyvesnio taško (ben drasis vaidmuo kultūroje ir 1.1.), tai aš galvoju ir viliuosi, kad VU - ne tik didžiausia biudžetinė organiza cija Lietuvoje, bet ir reikšmingiau sia kultūros institucija.
Nuoširdžiai užjaučiame Civilinės ir darbo saugos 'kyriaus inspektorių Antaną ZIGAJTĮ dėl tėvelio mirties.
Bendradarbiai