Universitas Vilnensis, 2008 m. vasaris Nr. 1 (1685)

hinc itur ad astra

universitas

/

vilnensis 2008 m. vasaris

Nr. 1 (1685)

-1579- % 5

M6

http://www. vilnensis. vu. lt

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Rektoriaus komandai 100 dienų 2007 m. rugsėjį VU rektoriumi antrajai kadencijai perrinktas akad. Benediktas Juodka. Po rinkimų iš dalies atsinaujino ir prorektorių komanda, joje atsirado naujų veidų - mokslo reikalų prorektoriumi tapo prof. habil. dr. Jūras Banys, o akademinių reikalų prorektoriaus pareigas pradėjo eiti dr. Juozas Galginaitis. Nauja rektoriaus komanda buvo patvirtinta spalio 9 d. Senato posėdyje, o šių metų sausio viduryje jai suėjo 100 dienų. Ta proga mes siūlome savo skaitytojams interviu su Vilniaus univer­ siteto rektoriumi akad. Benediktu Juodka ir pirmą savo kadenci­ ją einančiais prorektoriais, kuriems šios 100 dienų iš dalies buvo naujos patirties mokykla.

Plačiau skaitykite p. 4-5

Rektoriaus akad. B. Juodkos (centre) komandai (iš kairės) - dr. J. Galginaičiui, prof. habil. dr. J. R. Lazutkai, dr. A. Pikturnai ir prof. J. Baniui 100 dienų buvo įtempto darbo pradžia

„Vilniaus universiteto karjeros dienos ‘G studentai - studentams Pirmą kartą Vilniaus universiteto (VU) istorijoje karjeros dienas organizuoja labiausiai tuo suinteresuoti žmonės studentai. Penkis mėnesius įnirtingai dirbusi karjeros dienų projekto komanda vasario-kovo mėnesiais pateiks savo darbo rezultatus.

Skelbiamas piešinių konkursas Vilniaus universiteto darbuotojų vaikams, anūkams, giminaičiams!

Konkurso tema - „Piešiame Vilniaus uni­ versitetą“. Konkurse gali dalyvauti vaikai ir paaugliai iki 18 metų. Piešinius prašome iki 2008 metų kovo 15 d. atnešti j VU Infor­ macijos ir ryšių su visuomenę skyrių (Cen­ triniai rūmai, 354 kab., tel. 268 7001) arba siųsti adresu: Vilniaus universitetas, Infor­ macijos ir ryšių su visuomene skyrius, Uni­ versiteto g. 3, LT-01513, Vilnius (ant voko pažymėkite - Konkursui „Piešiame Vilniaus universitetą“).

Kitoje piešinio pusėje reikia nurodyti vaiko vardą, pavardę, amžių, adresą ir te­ lefoną.

VU Centriniuose rūmuose ir fakultetuo­ se bus surengtos piešinių parodos.

Visų konkurso dalyvių laukia staigmenos.

„U. V.“ inform., V. Naujiko nuotr.

Dar neprasidėjus karjeros dienų rengi­ niams visą informaciją galite pamatyti internetiniame puslapyje (www.vu-kd.lt), ku­ riame pateikiama daug naudingos informacijos: kaip rašyti profesionalų CV, motyvacinį laišką ir teisingai pasiruošti dar­ bo pokalbiui.

Pirmiausia studentas gali užpildyti as­ meninį gyvenimo aprašymą, kurį galės ma­ tyti karjeros mugėje dalyvaujančios įmo­ nės. Tai padidins kiekvieno studento šansus surasti tai, ko jis ieško. Karjeros die­ nų tinklalapyje užpildytą profesionalią CV formą studentai galės ne tik atsinešti j kar­ jeros dienas, bet ir naudoti patinkančio dar­ bo paieškoms kitur.

Vasario 26-28 d. startuoja pirmieji kar­ jeros dienų renginiai - seminarai. Juos ves septynių garsių įmonių ir televizijos atsto­ vai (Vytautas Sinius, Edmundas Jakilaitis ir kt.), jie dalysis patirtimi ir patarimais, kaip pradėti karjerą ir toliau jos siekti. Šiemet organizatoriai pateiks iki šiol nie­ kur nematytą mokymų koncepciją. Per mo­ kymus bus rodomas filmuotas darbo pokal­ bis, kuriame dalyvaus studentai. Personalo atrankos įmonė pakomentuos visas darbo pokalbio metu padarytas klaidas ir pateiks

Karjeros dienų organizatoriai tikisi didelio studentų dėmesio daug patarimų, kaip padaryti pokalbį dėl darbo ne tokį paslaptingą ir baisų.

VU karjeros dienų svarbiausia dalis mugė - vyks kovo 13 d. Saulėtekio rū­ muose. Šis renginys orientuotas į visus

VU studentus, nesvarbu, kuriame kurse ir kokią specialybę jie studijuoja. Be to, karjeros mugėje dalyvaujančios įmonės galės pasiūlyti ne tik darbo vietų, bet ir praktikos galimybių jaunesnių kursų stu­ dentams. Šiemet organizatoriai sugebėjo pakvies­

ti 32 įvairių sričių lyderiaujančias įmones, tokias kaip „Microsoft“, „Citco“, „Deloitte“, „Saulės spektras“, SEB bankas, „Ernst&Young“ ir kt. Džiaugiamės, kad mu­ gėje dalyvaus ne vien verslo atstovai, o ir valstybės sektorius.

Karjeros mugė suteiks puikią galimybę įmonėms ir studentams susitikti ir pabendrauti akis į akį. Studentai galės pasidomėti įmonės veikla, užduoti rūpimus klausimus darbda­ viams, o įmonės - surasti tinkamiausius kan­ didatus į jų siūlomas vietas. Be to, visiems atėjusiems studentams bus nemokamai dali­ jamas „Karjeros dienų įmonių katalogas“. Ja­ me studentai ras įmonių aprašymus ir nau­ dingus kontaktus, kuriais galės pasinaudoti ateityje. Taip pat karjeros dienų komanda, siekdama pagerinti studentų pasiruošimą dar­ bo pokalbiui, suteikia galimybę mugės metu konsultuotis su profesionalais, tad nepamirš­ kite atsinešti savo CV. Projekto sėkmės negarantuoja nei pa­ teikta programa, nei organizatorių darbas.

Tik nuo Jūsų aktyvumo ir susidomėjimo pri­ klauso renginio efektyvumas.

2

universitas

2008 m. vasaris

------------------------------------------------------- vilnensis

aukronika

Paskelbti Lietuvos mokslo premijų laureatai Lietuvos mokslų akademija vasario 5 d. paskelbė šių metų Lietuvos mokslo premijų laureatus. Šiais metais buvo pateikta daug įdomių ir vertingų mokslinių darbų, o j vieną premiją

pretendavo 2-3 darbai. Nuspręsta premijuoti 15 mokslo darbų humanitarinių ir sociali­ nių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse. Tarp Lietuvos mokslo premijų laureatų - ir septyni VU mokslininkai.

Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijoje premijuotas Filologijos fakulteto Klasiki­ nės filologijos katedros profesorės dr. Eugenijos Ulčinaitės darbų ciklas „Lotyniškosios Lietuvos literatūros XVI—VIII a. tyrinėjimai“.

Fizinių mokslų sekcijoje nuspręsta premijuoti Chemijos fakulteto Analizinės ir aplinkos chemijos katedros prof. habil. dr. Eimučio Juzeliūno ir Fizikinės chemijos katedros prof.

Rimanto Ramanausko darbą „Elektrocheminė medžiagotyra - nuo nanostruktūrų iki eko­ logijos“ ir Gedimino Juzeliūno, Bronislovo Kaulakio ir Juliaus Rusecko darbų ciklą „Spin­ duliuotės ir trikdžių poveikis atominėms ir molekulinėms sistemoms: spektrai, dinamika, kinetika, matavimai“.

Taikomosios mokslinės veiklos premija paskirta Gamtos mokslų fakulteto Hidrogeolo­ gijos ir inžinerinės geologijos katedros profesorių dr. Roberto Mokriko ir dr. Jono Mažei­ kos darbų ciklui „Baltijos artezinio beseinio hidrogeocheminis-izotopinis įvertinimas: da­ bartinė sandara ir raida“.

Biomedicinos mokslų sekcijoje reikšmingiausias buvo pripažintas Gamtos mokslų fa­ kulteto Biochemijos ir biofizikos katedros prof. habil. dr. (HP) Rimanto Daugelavičiaus ir doc. dr. Elenos Bakienės darbų ciklas „Mikroorganizmų apvalkalėliai: laidumo įvertinimo metodai ir įveikimo būdai“.

Lietuvos mokslo premijas įsteigė Vyriausybė. Vienos premijos dydis - 44,2 tūkst. litų.

VU įteikti kvietimai kurti integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) programas Vasario 1 d. Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė įteikė kvieti­

mus kurti Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) programas.

Slėnių plėtros programų projektų rengimą stebės ir koordinuos suda­ rytos stebėsenos grupės.

Vilniaus universitetas aktyviai da­ lyvauja dviejų centrų programose: Pirmoji programa - Vilniaus Saulė­ tekio technologijų slėnio. Slėnio pro­ veržio kryptys: lazerių ir šviesos technologijos; medžiagotyra ir nanotechnologijos; pus­ laidininkių fizika, elektronika ir organinė elektronika; civilinė inžinerija.

Antroji programa - Vilniaus Santaros slėnio iniciatoriams. Slėnio proveržio kryptys: bio­ technologija, biofarmacija, molekulinė medicina ir stambiamolekulinės medžiagos; mo­ deliavimas, informatika ir komunikacijų technologijos.

Mokslo, studijų ir verslo slėnių plėtra siekiama sukurti Lietuvoje tarptautinio lygio žinių ekonomikos branduolius, paspartinti žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus. Slėnių kūrimas vykdomas dviem etapais. Pir­ majame etape buvo paskelbtas slėnių vizijų kūrimo konkursas. Gautos vizijos buvo įver­ tintos pasitelkus Lietuvos ir užsienio ekspertus ir patobulintos pagal gautas pastabas.

Antrajame etape, kuris prasidėjo vasario 1 d., slėnių iniciatoriai turės parengti slėnių plėtros programas, kurios po ekspertų vertinimo bus teikiamos tvirtinti Vyriausybei. Paren­ gus ir Vyriausybėje patvirtinus programas prasidės realus Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų kūrimas. Slėnių plėtra bus finansuojama iš įvairių šaltinių: ES struktūrinių fondų, privačių lėšų, valstybės turto atnaujinimo programos, užsienio investicijų.

Kvietimas rengti slėnių plėtros programas yra labai svarbus įvykis Lietuvos mokslui, ekonomikai ir visai valstybei. „U. V.“ ir ŠMM inform.

Gerbiami Vilniaus universiteto darbuotojai ir studentai, ponios ir ponai, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas sudaro galimybę teikti paramą neatvėrus piniginės. Kiekvienas Lietuvos pilietis iki 2 proc. valstybei sumokėto gy­

ventojų pajamų mokesčio gali skirti pasirinktai organizacijai.

Maloniai kviečiame ir šiais metais iki gegužės 1 dienos skirti iki 2 proc. sumokėto pajamų mokesčio Vilniaus universitetui, puoselėjančiam švietėjiškas ir akademi­

nes vertybes. Norėdami skirti dalį savo mokesčių, turite užpildyti specialios formos

prašymą (forma FR0512). Prašymo blankus nemokamai išduoda apskričių valstybi­ nės mokesčių inspekcijos ir jų teritoriniai skyriai, taip pat juos galima atsisiųsti iš VMI interneto svetainės http://www.vmi.lt arba paimti Vilniaus universiteto Finansų ir

Vyriausybėje pagerbti geriausi Lietuvos studentai 2007 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gedimi­ nas Kirkilas Vyriausybės rūmuose iškilmingai pagerbė aktyviausius ir gabiausius Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus, kurie 2007 m. pasiekė Lietuvai svarių laimėjimų mokslo, meno ar kitoje su busimąja profesija susijusioje srityje, tapo prizininkais Respublikos ir tarptautiniuose konkursuo­ se, olimpiadose, festivaliuose ir kituose renginiuose.

Geriausių VU studentų rankose - diplomai ir dovanos. V. Naujiko nuotr.

Arminas ŠILEIKIS Ministras Pirmininkas padėkos raštais ir asmeninėmis dovanomis apdovanojo 250 Lietuvos valstybinių ir nevalstybinių aukš­ tųjų mokyklų studentų už aktyvumą, kūry­ bingumą, pasiektus svarius laimėjimus, džiuginančius aukštąją mokyklą ir visą Lie­ tuvą. Tarp apdovanotųjų - 18 VU studentų: Anastasija Kostiučenko, Povilas Sugintas,

Dovilė Naktinytė, Gytis Jarašius, Martynas Jočys, Asta Bagdžiūnaitė, Linas Petraus­ kas, Andrius Stankevičius, Vilius Visockas, Adomas Paltanavičius, Rūta Rudinskaitė, Ignas Paukštys, Julius Zaleskis, Agnė An­ drijauskaitė, Gintarė Pažereckaitė, Kamilė Michailovskytė, Ieva Narkutė ir Paulius Lu­ kas Tamošiūnas. Visi šie studentai buvo ap­ dovanoti diplomais ir asmeninėmis dova­ nomis.

NACIONALINĖ PAŽANGOS PREMIJA kviečia teikti paraiškas NACIONALINĖ PAŽANGOS PREMIJA akademinę,

verslo ir kultūros visuomenę kviečia teikti pa­ raiškas 2008 m. apdovanojimams. Apdovanoji­ NACIONALINĖ PAŽANGOS PREMIJA

mai, įgiję „Lietuvos Nobelio premijos“ vardą, bus teikiami jau trečių kartų.

Nuo š. m. vasario 1 d. priimamos paraiškos trims 70 000 Lt vertės (Mokslo pažangos, Partnerystės pažangos ir Kultūros pažangos) premijoms. NPP komitetas paraiškų premi­ joms lauks iki 2008 m. balandžio 1 d.

Specialią kandidatų paraiškos formą ir reikalavimus teikiamiems darbams galima rasti tinklalapyje www.npp.lt. Laureatų paskelbimas iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje numatytas 2008 m. antroje gegužės pusėje.

Mokslo pažangos premija bus skirta mokslininkams ar jų grupėms už mokslo ir Lietuvos intelektinio potencialo plėtojimą. Ši premija orientuota į aukščiausius pasauli­ nius mokslo standartus ir atradimus, kurių rezultatai turi didelę įtaką Lietuvos pažangai.

Partnerystės pažangos premija bus apdovanojama už indėlį į gyvenimo kokybės gerinimą ir šalies konkurencingumo didinimą. Premija skiriama mokslininkams ir versli­ ninkams - už sėkmingą bendradarbiavimą diegiant praktikoje pažangiausias technologijas ir naujoves, už sėkmingą drąsiausių eksperimentų taikymą versle.

Kultūros pažangos premija bus skirta už pasaulinės patirties ir savo talento sklaidą ugdant Lietuvos ateities kartas visomis kultūros raiškos formomis.

Kandidatus 2008 m. NACIONALINEI PAŽANGOS PREMIJAI gali siūlyti ne tik mokslo

institucijos, verslo, pramonės, meno, kultūros asociacijos ar pelno nesiekiančios organi­ zacijos, bet ir ne mažesnės kaip penkių asmenų mokslininkų, verslininkų ar kultūros veikėjų iniciatyvinės grupės.

NACIONALINĖS PAŽANGOS PREMIJOS iniciatyva jungia ir vienija pagrindinius šalies akademinės visuomenės segmentus. Projekte aktyviai dalyvauja Lietuvos mokslų aka­ demija, Lietuvos mokslo taryba, šalies aukštosios mokyklos, mokslinių tyrimų įstaigos bei institutai ir ekspertinės institucijos. Jų pagrindu sudarytas NACIONALINĖS PAŽANGOS PREMIJOS komitetas, kuris ir vertina premijoms pateiktas paraiškas.

NACIONALINĖ PAŽANGOS PREMIJA-tai nuo 2006 m. teikiami apdovanojimai, kuriais pagerbiami Lietuvos pažangai idėjomis, atradimais, originaliais sprendimais ar pasauli­ niais laimėjimais nusipelnę mokslo, verslo ir kultūros žmonės. NACIONALINĖS PAŽANGOS

PREMIJOS misija - pažangos motyvacija ir įkvėpimas.

NACIONALINĖS PAŽANGOS PREMIJOS iniciatoriai: Vilniaus universitetas, LNK ir Han-

sabankas.

ekonomikos direkcijoje (centrinių rūmų 244 kabinete).

Daugiau informacijos: http://www.npp.lt

♦

2008 m. vasaris

universitas

3

vilnensis

------------------------- kronika

tano

VU gavo netikėtą dovaną VU bibliotekoje apsilankė kultūros ministras Einant į pabaigą 2007 metams Vilniaus universitetas sulaukė netikėtos dovanos. Buvusi VU Gamtos mokslų fakulteto darbuoto­ ja Elena Galvelytė perleido universi­ tetui dalį savo tėvų žemės. Vilniaus universitetas tapo 3,98 ha sklypo, esančio Rokiškio rajone prie Našio ežero, savininku. Žemės dovanotoja tikisi, kad šis sklypas leis išplėsti Vilniaus universiteto galimybes.

„Kai prieš daug metų dirbau Vilniaus uni­ versiteto Gamtos mokslų fakultete, mes neturėjome bazės, kur galima būtų atlikti praktiką. Tuo tarpu tuometinis Pedagogi­ nis institutas, kuris ruošdavo panašaus profilio specialistus, turėjo savo pagalbinį ūkį Aukštadvaryje. Instituto studentai ten galėjo sėti pasėlius, atlikti eksperimentus ir kitus būtinus darbus“, - atsimena E. Gal­ velytė. Pasak jos, būtent šie atsiminimai ir pastūmėjo ją padovanoti žemę Vilniaus universitetui.

Garbaus amžiaus moteris prisipažįsta, kad neturi nei jėgų, nei pinigų dirbti atgautą tėvų žemę, o parduoti jos bet kam taip pat nesino­ rėjo. E. Galvelytė pabrėžia, kad vien tam, jog žemė būtų grąžinta, jai teko kovoti ištisus 16

Elena Galvelytė pasirašo žemės dovanojimo aktą. V. Denisenko nuotr. metų, tad ši dovana yra labai brangi ne tik materialine, bet ir moraline prasme.

Pasak administracijos reikalų prorekto­ riaus dr. Alekso Pikturnos, atstovavusio Vil­ niaus universitetui juridinėje žemės dova­ nojimo procedūroje, kol kas nėra visiškai aišku, kaip šis sklypas bus panaudotas. Pa­ sak jo, pirmiausia numatoma apsvarstyti tą idėją, apie kurią kalbėjo ir E. Galvelytė įrengti padovanotame sklype mokslinę ba­ zę Gamtos mokslų fakulteto studentams. „U. V.“ inform.

„Rytojaus lyderių" projektas sulaukė naujų partnerių Vasario 5 d. Vilniaus universitetas, atstovaujamas rektoriaus akad. Bene­ dikto Juodkos, pasirašė bendradarbiavimo sutartį su keturiais naujais partneriais, nusprendusiais prisijungti prie VU Karjeros centro vykdomo „Rytojaus lyderių“ projekto. Nors šis projektas plėtojamas jau nebe pirmus metus, numanoma, kad ateityje jis taps dar efektingesnis - naujų partnerių įsiliejimas į projekto veiklą skatins šį procesą.

Pasirašyti bendradarbiavimo sutarties atvyko tarptautinės kom­ panijos „Mercuri Intemational“ vadovas Lietuvoje Saulius Pata­ šius, Všį „Kitokie projektai“ direk­ torius Artūras Deltuva, UAB „Ad verum“ direktorė Daina Elena An­ drikienė ir Lietuvos spaustuvinin­ kų asociacijos prezidentė Erika Furman. Kaip pabrėžiama, pasi­ rašytos partnerystės sutarties tiks­ las yra abipusiškai naudinga veik­ la įgyvendinant projektą „Rytojaus lyderiai“. Naujieji VU partneriai prisiėmė nemažai įsipareigojimų, tarp jų - siekis padėti suformuoti Partneriai pasirašo sutartį ir tikisi abipusiškai naudin­ universiteto studento lyderio kon­ gos veiklos. V. Denisenko nuotr. cepciją. Be to, jie rengs pagal pro­ jektą atrinktiems studentams se­ minarus, ruoš leidinį, kuris pristato „Rytojaus lyderius“ suinteresuotiems verslo struktūrų atsto­ vams, ir vykdys kitą sutartyje numatytą veiklą.

VU Karjeros centro vykdomo projekto tikslas - ne tik išskirti pačius pažangiausius pirmosios studijų pakopos ir vientisųjų studijų absolventus. Neretai iškyla būtent lyderystės klausimas - ne visi pažangiausi studentai turi lyderiams tinkamų savybių, kartais jų žinios apie lyderystę būna gana miglotos. „Rytojaus lyderių“ projektas skirtas ir ugdyti šias aukštų studijų rezultatų pasieku­ sių studentų savybes. Be to, projektu siekiama, kad didžiausios sėkmės sulaukę absolventai galėtų ir toliau tobulėti, o darbdaviai turėtų galimybę pasirinkti tikrai geriausius iš geriausiųjų.

„U. V.“ inform.

Atnaujintas Vilniaus universiteto laikraščio „Universitas Vilnensis" interneto tinklalapis www.vilnensis.vu.lt Atsižvelgdama į naujų laikų iššūkius, laik­ raščio redakcija nusprendė padaryti internetinę leidinio versiją interaktyvesnę, negu ji buvo iki šiol. Naujasis tinklalapis leis daug sparčiau pateikti naujienas, suteiks skaity­ tojams straipsnių komentavimo galimybes, siūlys dalyvauti apklausoje ar virtualioje dis­ kusijoje. „Universitas Vilnensis“ redakcija planuoja pateikti interneto vartotojams pla­ tesnį leidinio variantą, čia bus dubliuojamas ne tik popierinio laikraščio turinys, bet ras vietą ir kitos, papildomos medžiagos, nušvie­ čiančios Vilniaus universiteto gyvenimą,

anonsuojamos svarbiausios popierinio „Uni­ versitas Vilnensis“ publikacijos. Naujienos ir informacija apie VU gyvenimą nuo šiol bus atnaujinama realiu laiku. Redakcija tikisi, kad tai suteiks www.vilnensis.vu.lt tinklalapiui daugiau gyvumo, priartins jį prie šiuo­ laikinio savarankiško informacinio portalo standartų.

Vilniaus universitetas leidžia laikraštį „Uni­ versitas Vilnensis“ nuo 1950 metų. A3 for­ mato 16 puslapių laikraštis pasirodo kartą per mėnesį. „U. V.“ inform.

Vasario 1 d. Vilniaus universiteto bibliotekos kvietimu senojoje VU bibliotekoje lankėsi Lietuvos Respublikos kultūros ministras Jonas Jučas, ministerijos sekreto­ rius Rolandas Kvietkauskas ir Informacinės visuomenės plėtros skyriaus specia­ listės Ramunė Petuchovaitė ir Jurgita Pemaravičiūtė. Šio vizito tikslas - supažin­ dinti Kultūros ministerijos vadovybę su bibliotekoje vykstančiomis permainomis, susijusiomis su istorinių patalpų rekonstrukcija ir naujojo bibliotekos pastato statyba. Susitikime su KM vadovais dalyvavo ir bibliotekos finansavimo klausi­ mus aptarė VU rektorius Benediktas Juodka, VU mokslo reikalų prorektorius Jūras Banys, VU administracijos reikalų prorektorius Aleksas Pikturna, VU bibliotekos generalinė direktorė prof. Audronė Glosienė ir VU bibliotekos direktorė informaciniam aprūpinimui, ūkio ir finansų reikalams Irena Krivienė.

A. Glosienė teigė, kad VU biblioteka nuo kitų šalies universitetų biblio­ tekų skiriasi tuo, kad ji vienintelė turi valstybinės reikšmės bibliotekos sta­ tusą. „Tai reiškia, kad mes saugome spaudos rankraštinį kultūros ir mokslo paveldą, kuris yra reikšmingas ne tik vienai institucijai, Vilniaus uni­ versitetui, bet ir visai Lietuvai“, - paaiškino A. Glosienė.

Ministrui J. Jučui ap­ VUB generalinė direktorė prof. A. Glosienė parodė kultūros silankymas ir ekskursija ministrui naujai įrengtas patalpas. V. Denisenko nuotr. po rekonstruotas VU bibliotekos patalpas padarė labai gerą įspū­ Anot jo, tai yra viena seniausių bibliotekų ne tik Lietuvoje, bet ir aplink ją. „Sukauptas dį. „Aš bibliotekoje ne pirmą kartą. Kokius milžiniškas kiekis vertybių, ir apskritai visas penkis šešis kartus per metus čia lankausi. universiteto kompleksas yra didžiulė pavel­ Bet nesu buvęs naujose skaityklose. Kai ku­ do vertybė. Kolektyvas dirba puikiai ir kol kas rios bibliotekos skaityklos ne prižiūrimos dar­ galiu tik gera pasakyti“, - pagyrų nešykštėjo buotojų, o stebimos vaizdo kameromis. Aš J. Jučas. manau, kad tokie nauji dalykai bibliotekai Panašus susitikimas su ministrais biblio­ naudingi. Pats esu liberalus žmogus ir ma­ tekoje jau ne pirmas. Šiek tiek anksčiau jo­ nau, kad reikia žmogui suteikti laisvę, bet je lankėsi švietimo ir mokslo ministrė Roma kartu parodyti, kad jis turi būti atsakingas“, Žakaitienė.

VUB inform. tikino J. Jučas.

Aukštųjų mokyklų mugėje Kaune - abiturientų antplūdis Šių metų aukštųjų mokyklų mugė, vykusi sausio 26 d. Kaune, maloniai nustebino tiek renginio organizato­ rius (LAMA BPO), tiek pačias aukštąsias mokyklas. Šio akademi­ nio renginio dalyviai - universitetai ir pora kolegijų - greičiausiai nesitikėjo tokio didelio skaičiaus lankytojų ir aktyvaus domėjimosi studijomis.

nalistikos (KF), psichologijos (FilosF) ir, žino­ ma, ekonomikos (EF), vadybos ir verslo admi­ nistravimo (EF) bei teisės (TF) studijų progra­ mos. Taip pat daugelis klausinėjo apie nau­ jas - branduolinės energetikos fizikos (FF) ir informacinių technologijų (MIF) - studijų pro­ gramas. Daugiausia vyravo klausimai apie konkursinio balo formavimą, praėjusių metų konkursinius balus, bendrojo priėmimo pro­ cedūras, bendrabučių skyrimo tvarką. Neką mažesnio dėmesio susilaukė ir antrosios pa­ kopos (magistrantūros ir specialiosios profe­ sinės) studijos. Ir čia populiarios buvo Ekono­ Ramūnas VAKETIS mikos, Teisės ir Komunikacijos fakultetų bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų insti­ Kaip ir kiekvienais metais didžiausio būsi­ tuto studijų programos. Ypač aktyviai klau­ mų studentų dėmesio susilaukė pirmosios pa­ sinėta apie išlyginamąsias studijas minėtuo­ kopos (pagrindinės ir vientisosios) studijos. se fakultetuose. Į daugelio moksleivių ir stu­ Domino daugelio Vilniaus universiteto fakul­ dentų rankas pakliuvę aukštųjų mokyklų da­ tetų siūlomos studijos, tačiau ypač „geidžia­ lyti suvenyrai - balionai, rašikliai, pieštukai, mos“ buvo finansų ir draudimo matematikos kalendoriukai, įvairūs lankstinukai ir leidi­ (MIF), ekonometrijos (MIF), medicinos ir odon­ niai - tikėtina, primins apie įdomią šių metų tologijos (MF), politikos mokslų (TSPMI), žur­ studijų mugę. Vilniaus uni­ versiteto leidinys „Kviečia Vilniaus universitetas 2008“ buvo vienas geidžiamiausių tarp visų kitų aukštąsias mokyklas reprezentuojan­ čių leidinių. Lankytojų skai­ čiumi mugė kone prilygo praėjusių metų studijų pa­ rodai „Mokymasis. Studijos.

Karjera 2007“ Vilniuje. O kiekgi besidominančių stu­ dijomis susirinks j šiųmetę studijų parodą „Mokymasis.

Studijos. Karjera 2008“, vyksiančią „Litexpo“ paro­ dų centre, Vilniuje, sužino­ sime jau gana greitai - va­ Moksleiviai aktyviai domėjosi studijomis Vilniaus univer­ sario 21-23 dienomis. sitete. G. Gabinaitienės nuotr.

universitas

2008 m. vasaris

vilnensis

4

i iiiižvilgsnis------------------------------------------------------------------

Rektoriaus komandai - 100 dienų Viktoras DENISENKO

Akad. Benediktas Juodka: „Turime daug svarbių darbų" Švietimo ir mokslo

Gerbiamas rektoriau, kaip vyksta Jū­ sų atsinaujinusios komandos darbas?

Mes nusprendėme, kad visą savo dar­ bą per ateinančius 5 metus skirsime tam, kad būtų įgyvendintas praėjusiais metais priimtas naujas vidutinės trukmės strategi­ nis veiklos planas. Jis kaip tik sutampa su 5 metų kadencija - apima 2007-2012 m. laikotarpį. Esame numatę nemažai svar­ bių darbų. Bandome atsižvelgti į įvairius indikatorius - mokslą, studijas, valdymą.

Nuo tų indikatorių priklauso universiteto veiklos kokybė. Buvo sudaryta darbo gru­ pė administracijos optimizavimui, jos už­ davinys - pateikti kiek galima konkretesnę Vilniaus universiteto valdymo schemą (da­ bar mes einame decentralizacijos keliu).

Fakultetuose oficialiai atsirado administ­ ratoriaus pareigybės. Anksčiau šią funkci­ ją atlikdavo prodekanai, bet jie ne visada turėjo galimybę visiškai atsiduoti tam dar­ bui. Dabar pagal Vyriausybės nutarimą rek­ toriaus, prorektorių, dekanų ir prodekanu darbas oficialiai tampa administracinio po­ būdžio. Žinoma, jie turi teisę dirbti peda­

goginį darbą, bet tik papildomai - puse eta­ to. Pagrindinis jų dėmesys turi būti skiriamas administraciniam darbui.

Galiu drąsiai pasakyti, kad iš dalies at­ sinaujinusi prorektorių komanda stropiai dirba, siekia įgyvendinti numatomus poky­ čius, pagerinti bendrą VU darbą. Koman­ doje du nauji prorektoriai - tai mokslo rei­ kalų prorektorius fizikas prof. habil. dr. Jūras Banys ir akademinių reikalų prorektorius teisininkas dr. Juozas Galginaitis. Jiems tai nėra visiškai naujas darbas. J. Galginaitis dirbo Teisės fakulteto studijų prodekanu, o J. Banys - Fizikos fakulteto dekanu. Man smagu, kad naujai atėję prorektoriai atne­ šė į visos prorektorių komandos darbą švie­ žumo. Tai nauji žmonės su naujomis idė­ jomis. Tikrai nesuklydau, siūlydamas J. Galginaitį ir J. Banį į prorektorių parei­ gas - esu patenkintas jų darbu.

Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie numatomą administracinę re­ formą?

Jau nuveikti tam tikri darbai. Pavyzdžiui, pakeista Skaičiavimo centro struktūra - jis tapo Vilniaus universiteto Informacinių tech­ nologijų taikymo centru. Šis reformuotas pa­ dalinys jau nuveikė didelį darbą-įdiegė nau­ jas informacines sistemas, kurios yra labai svarbios kokybiškam studijų procesui užtik­ rinti. Atsisakyta studijų knygelių - egzamina­ vimo rezultatai įvedami tiesiogiai į informa­ cinę sistemą. Lygiai taip pat - elektroniniu būdu - studentai registruoja savo pasirink­ tus dalykus. Be to, informacinės technologi­ jos leidžia kovoti su nusirašinėjimo proble­ ma. Atitinkamą sistemą mes, panaudodami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, išbandėme ir įdiegėme per šią sesiją.

Tam tikros transformacijos laukia ir Stu­ dijų direkcijos. Joje turi atsirasti atsakingas už kokybę padalinys. Noriu pabrėžti, kad „kokybę“ čia reikia suprasti plačiąja pras­ me - ne tik studijų, bet apskritai visos uni­ versiteto veiklos kokybė. Numatoma, kad at­ eityje šis padalinys gali būti išskirtas iš Studijų direkcijos ir tapti savarankiškas.

Taip pat žengiami pirmieji žingsniai sie­ kiant optimizuoti Vilniaus universiteto leidyk­ los darbą. Šiuo metu leidykla yra viešoji įstaiga, o universitetas - jos steigėjas. Mes ieškome būdų, kaip galima būtų teisiškai pritraukti privatų kapitalą leidybos infrastruk­ tūrai gerinti. Deramės su kai kuriomis stam­ biomis šalies leidyklomis. Šį reikalą kaip

tik kuruoja prorektorius J. Banys.

Tikriausiai yra nemažai darbų, ku­ riuos pradėjo dar praėjusios kaden­ cijos prorektorių komanda, o už­ baigti teks šiai. Ar daug tokių darbų susikaupė?

Mes tęsiame darbą, pradėtą kuriant mokslo, studijų ir verslo integracijos slėnius.

Anksčiau Vilniaus universitetas jau buvo pa­ teikęs dviejų slėnių - Saulėtekyje ir Santariškėse - vizijas. Kaip tik prieš keletą dienų

ministerija ir Ūkio ministerija patvirtino penkių Lietuvos slėnių vizijas, tarp jų ir mūsų pasiūlytų Saulėtekio techno­ logijų bei Vilniaus Santaros slėnių.

Dabar reikia žengti kitą žingsnį - pa­ rengti slėnių veiklos programas.

Svarbu ir įpras­ ti darbai. Baigėsi 2007-ieji, reikia ruoš­ ti Vilniaus universite­ to ataskaitą. Nors tai iš esmės tradicinis darbas, mes nu­ sprendėme pertvar­ kyti ataskaitos struk­ tūrą pagal strateginio veiklos plano struktū­ rą. Pertvarkyti ją-dar vienas papildomas uždavinys.

Labai didelis darbas - 2008 m. biudžeto sąmatos sudarymas. Reikia spręsti labai svar­ bius klausimus numatyti pajamas bei išlaidas, suba­ lansuoti biudžetą. Tą darbą galima būtų prilyginti ištisos valstybės biudžeto forma­ vimui. Reikia parengti projektą, kuris bus teikiamas universiteto Tarybai ir Senatui.

Tai irgi nenaujas, bet labai daug pastan­ gų ir laiko reikalaujantis darbas.

Artimiausiu metu planuojama paruošti investicinį Šv. Jonų bažnyčios varpinės re­

konstrukcijos projektą, kurio numatoma są­ mata yra apie 10 mln. litų. Taip pat toli pa­ žengta Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro pastatų įrengimo ir rekonstrukcijos darbuose. Turime viltį gauti tam paramos iš vieno Norvegijos fondo. Be to, nereikia pa­ miršti, kad laukia 52 dar 2004-2006 m. pra­ dėti vykdyti ES struktūrinių fondų projektai.

Siekiant, kad jie būtų sėkmingai užbaigti, o pinigai laiku įsi­ savinti, irgi tenka daug dirbti.

ti. Pavyzdžiui, visuomenėje daug aistrų kelia naujas Lietuvos mokslo ir studijų įstatymo pro­ jektas. Mes irgi negalime palikti jo be dė­ mesio. Su prorektoriais esame apsvarstę paskutinį projekto variantą. Galima pasa­ kyti, kad pastaruoju metu aktyviai prie jo dirbame - kai kur kritikuojame, kai kur tei­ kiame savo formuluotes. Nuo šio įstatymo daug kas priklauso, todėl tikimės, kad į mū­ sų nuomonę bus atsižvelgta. Tas projek­ tas tikrai yra stebimas.

Formuojant rektoriaus komandą atsi­ rado naujos - rektoriaus patarėjo pareigos. Ar tai pasiteisino? Kokios yra rektoriaus patarėjo funkcijos?

Vėl paminėsiu naują VU strateginį veik­ los planą. Jame yra vienas labai svarbus punktas - internacionalizacija. Tai ryšių su užsienio universitetais palaikymas, stu­ dentų iš užsienio pritraukimas. Čia iš tikrų­ jų tenka spręsti labai daug klausimų. Nu­ tarta, kad rektorate būtų naudinga turėti žmogų, kuris skirtų visą dėmesį internacio­ nalizacijos klausimams.

Buvusi akademinių reikalų prorektorė doc. dr. Birutė Marytė Pociūtė labai daug domėjosi internacionalizacijos galimybė­ mis studijų srityje, lankėsi daugybėje kon­ ferencijų, kur buvo analizuojami atitinka­ mi klausimai. Aš pagalvojau, kad būtų išmintinga panaudoti jos patyrimą ir papra­ šiau ją puse etato eiti mano patarėjo pa­ reigas ir, kuruojant Tarptautinių programų ir ryšių skyrių, padėti įgyvendinti mūsų uni­ versiteto internacionalizacijos programą.

Galimybių čia yra nemažai. Pasaulyje įprasta kartu su kitais universitetais vykdyti jungtines studijų programas (joint degree).

Viena tokia programa jau veikia VU Medi­ cinos fakultete. Mes taip pat turime kelias tarptautines magistrų programas, dėsto­ mas užsienio kalba. Į jas labai svarbu pri­ traukti daugiau studentų iš užsienio. Be to, reikia galvoti ir apie atitinkamas bakalauro pakopos programas, apie tai, kuo jos ga­ lėtų sudominti studentus iš užsienio, kaip jas galima būtų vykdyti.

Kaip matote, darbo yra tikrai nemažai, todėl esamoje situacijoje be patarėjos, ku­ ruojančios tarptautinius VU ryšius ir studi­ jų internacionalizacijos klausimus, dirbti būtų labai sunku.

Ar prorektorių komanda ste­ bi įvykius švie­ timo reformos srityje? Žinoma, stebi.

Kitaip ir negali bū-

Dr. Juozas Galginaitis: „Tikrai nesu pamiršęs studentų" Jūs jau 100 dienų einate akademi­ nių reikalų prorektoriaus pareigas.

Su kokiais netikėtumais teko susi­ durti šiame darbe? Kas Jums buvo nauja?

Manau, kad vadinti tai netikėtumais bū­ tų per skambu. Aš turiu administracinio dar­ bo patirties, kurią įgijau ne tik dirbdamas Teisės fakulteto prodekanu. Daugiau ma­ žiau žinojau, koks darbas čia manęs gali laukti, todėl nuoširdžiai pasakysiu, kad pa­ vadinti netikėtumais tai, ką čia patyriau, bū­ tų neteisinga. Žinoma, tam tikrų naujovių šiame darbe

yra. Pavyzdžiui, negalvojau, kad teks pasi­ rašinėti tiek įvairių raštų, sutarčių. Pačioje kadencijos pradžioje teko pasirašinėti pa­ skolų sutartis. Vienas studentas kartais ima

net ne vieną paskolą. Būdavo taip, kad jau netgi nešdavausi popierius namo.

Kitas naujas patyrimas - dalyvavimas rektorato posėdžiuose. Čia aš pamačiau, kad kartais būtų neblogai, jei tam tikri de­ kanai dalyvautų sprendžiant klausimus. To­ kios būtų mano pagrindinės pastabos.

Kuo darbas Vilniaus universiteto centrinėje administracijoje skiriasi nuo darbo fakultete? Ar nesigailite sutikęs eiti šias pareigas?

Skirtumas yra akivaizdus. Darbas čia, centrinėje administracijoje, jau daugiau mažiau primena ministerijos aparato dar­ bą. Dirbdamas fakultete gali pajusti, kad esi tikrai akademinėje aplinkoje. Daugiau matai studentus - susitinki juos koridoriuose, paskaitose. Truputį kitokios ir dalykinio bendravimo kryptys - kai dirbau fakultete,

dažniau darbo reikalais tekdavo bendrauti su pro­ rektoriais, o kai pats tapau pro­ rektoriumi, paste­ bėjau, kad tenka daug lankytis mi­ nisterijose ir kito­ se, taip sakant, išorinėse institu­ cijose. Tokį atsto­ vavimą visam universitetui aš pavadinčiau ko­ kybiniu skirtumu.

Nesigailiu pradėjęs eiti prorek­ toriaus pareigas

Akademinių reikalų prorektorius dr. Juozas Galginaitis atėjo dirbti į centrinę Vilniaus universiteto administraciją iš Teisės fakulteto

1

2008 m. vasaris

vilnensis

5

k ta žvilgsnis------------------------------------------------------------

Rektoriaus komandai - 100 dienų Atkelta iš p. 4 todėl, kad tiesiog žiūriu j priekį, nes spren­ dimas jau priimtas. Jei kažkas viduje būtų kuždėjęs, kad nereikia čia eiti, tai ir nebū­ čiau ėjęs. Bent per šimtą dienų nepajutau, kad būčiau pavargęs ir ilgėčiausi kiek ra­ mesnio darbo. Darbas fakultete buvo irgi labai jterrfptas. Studijos yra studijos - tai procesas, kuris visada reikalauja daug dė­ mesio.

Ar jau pajutote prorektoriaus darbo ritmą? Kokia Jūsų darbo diena? Ka­ da ji prasideda ir kada baigiasi?

w

Aš mėgstu ilgai ir daug dirbti. Pamačiau, kad tikrai nesu čia vienišas. Būna, kad ati­ dirbęs savo normą, vakare išvažiuodamas namo, matau, kad vieno kito prorektoriaus automobilis dar stovi aikštelėje. Vieną kar­ tą mano kolega administracinių reikalų pro­ rektorius dr. Aleksas Pikturna prisipažino, kad sėdėjo darbe net iki 22 vai. vakaro. Šiaip aš nesu darboholikas, nes galiu pui­ kiausiai jaustis ir nedirbdamas. Išdirbu sa­ vo normą - 12 valandų. Darbe būnu apie 6.45 vai. ir paprastai išeinu 18.45. Darbo kodeksas leidžia dirbti 12 valandų - ne daugiau. Todėl kartais juokaudamas prie­ kaištauju kolegoms, kurie dirba ilgiau, kad jie pažeidžia įstatymą ir, jei nesiliaus to da­ ryti, kreipsiuosi į Konstitucinį Teismą, kad jų darbo rezultatus pripažintų antikonstitu­ ciniais. Aš moku gerai atsipalaiduoti nuo darbo. Jau įsėdęs į automobilį sugebu ati­ trūkti ir namuose mane retai aplanko min­ tys, susijusios su darbo reikalais.

Dabar, jau turėdamas patirties, gal galėtumėte pasakyti, kokios asme­ ninės savybės Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektoriui yra pačios svarbiausios? Kodėl?

Manau, kad pati vertingiausia akademi­ nių reikalų prorektoriaus savybė - palan­ kumas studentams. Kitaip - privengiant, nemėgstant studentų - šio darbo neįmanoma dirbti. Kita svarbi savybė - nebijoti juodo darbo. Be to, prorektorius turi įsiklausyti į įvairias idėjas. Aš manau, kad geriau vie­ nas nedidelis kasdienis žingsnis į priekį nei skambūs pareiškimai, ir stengiuosi to laikytis. Prorektorius turi jausti tą sistemą, su kuria dirba. Jis turi mokėti ją suvaldyti.

Einant šias pareigas tenka labai daug bendrauti. Stengiuosi tam kuo geriau pa­ naudoti šiuolaikines komunikacijos priemo­ nes - netgi sakyčiau, kad mano pokalbiai telefonu ar gyvi pokalbiai su kolegomis ir studentais užima mažiau laiko nei bendra­ vimas su jais elektroniniu paštu. Kasdien gaunu kelias dešimtis žinučių ir maždaug tiek pat parašau atsakydamas į iškilusius klausimus. Kas su manimi ilgiau dirba, ži­ no tokį mano darbo stilių.

Taip pat reikia susitaikyti su laiko trūku­ mu. Kai pradėjau dirbti prorektoriumi, kar­ tu dirbau Teisės istorijos ir teorijos kated­ ros vedėju, tačiau tų pareigų jau atsisakiau. Kitą semestrą dar iš senesnių įsipareigojimų dėstysiu vieną kursą, bet tikrai nežinau, ar galėsiu ir toliau derinti savo pedagoginę veiklą su prorektoriaus darbu. Mokslui laiko irgi beveik nelieka. Šiuo požiūriu akademinių reikalų prorek­ toriui reikia meilės savo darbui, o meilė, kaip žinoma, reikalauja atsidavimo ir pasi­ aukojimo.

W

♦-

Kokiems klausimams spręsti per šią savo kadenciją Jūs skirsite ypatingą dėmes)? Kuriuos klausimus, Jū­ sų manymu, reikėtų išspręsti pir­ miausia?

Kokias Jūs žadate naujoves?

Vertindamas savo gyvenimo patirtį ir, ma­ tyt, būdą, aš esu šalininkas evoliucijos - ne revoliucijos. Jeigu tikrai nori ką nors daryti ir padaryti - reikia įsiklausyti, įsijausti į pro­ cesus, o po to pakreipti juos reikiama lin­ kme. Reikia būti savotišku režisieriumi, ku­ ris stebi iš šalies ir kartais, gal net aktoriams nepastebint, kai ką koreguoja.

Manau, kad labai svarbu užtikrinti grįž­ tamąjį ryšį tarp studentų ir dėstytojų. Stu­ dentams turi būti sudaryta galimybė ver­ tinti dėstytojus ir jų dėstomus dalykus. Kai kurie fakultetai tai daro, kiti dar ne. Mes norime centralizuoti šį procesą, padaryti bendrą sistemą. Kiekvienam dėstytojui būtų naudinga pamatyti savo darbo silpnąsias

Prof. Juras Banys: „Darbo ritmas visur yra darbo ritmas"

puses. Tačiau ne mažiau svarbu, kad būtų išgirstas ir dėstytojas, todėl tiek viso uni­ versiteto, tiek kamieninių padalinių admi­ nistracija tiesiog privalo organizuoti efek­ tyvų grįžtamąjį ryšį su dėstytojais. Kaip visa Su kokiais netikėtumais Jums teko tai „neskausmingai“ įgyvendinti mūsų ben­ susidurti šiame darbe? Kas Jums bu­ druomenėje, suka galvą mano vadovau­ vo nauja? jamos darbo grupės nariai. Dirbame, susi­ Vienintelė didesnė naujovė buvo posėdžių rinkdami ne rečiau kaip du kartus per kiekis.

Nemaniau, kad jų bus tiek daug. Dau­ mėnesį, jau nuo lapkričio 28 d. ir planuo­ giau jokių netikėtumų kaip ir nebuvo. Kadangi jame pirmuosius savo darbo rezultatus pri­ visą gyvenimą, nuo 1985 metų, dirbu Vilniaus statyti Senatui balandžio 22 d. Beje, Moks­ universitete, tai jau esu apsipratęs su esama lo ir studijų įstatymo projekte, kurį šiomis vidaus tvarka. Bet daugybė posėdžių, kuriuo­ dienomis taip audringai aptarinėja visa ša­ se tenka dalyvauti, buvo tikrai nauja. lis, numatyta, kad aukštosios mokyklos privalo turėti vidinę kokybės užtikrinimo sistemą. Ruošiamės ir tam - jau vasario mėnesį turėtų pradė­ ti veikti naujas Vil­ niaus universiteto padalinys - Kokybės vadybos centras.

Kaip teisininkui man itin rūpi klausi­ mai, susiję su studi­ jas reglamentuojan­ čiais teisės aktais. Yra studijų nuostatos, bet kai kurie jų punktai šiek tiek pasenę. Sa­ kyčiau, reikalinga ne tik nauja nuostatų re­ dakcija, bet totali vi­ sų studijas regla­ mentuojančių teisės aktų kodifikacija.

Nes, be nuostatų, yra daug atskirų Senato ar Senato komisijos priimtų dokumentų.

Manau, kad visiems būtų geriau, jeigu Vil­ niaus universitetas turėtų bendras ir tar­ pusavyje gerai de­ rančias akademinius procesus reglamen­ tuojančias taisykles.

Reikia skirti dėme­ sio ir mokymosi visą Prieš pradėdamas eiti Vilniaus universiteto mokslo reikalų gyvenimą aspek­ prorektoriaus pareigas prof. habil. dr. Jūras Banys buvo Fizikos tams. Ne taip seniai fakulteto dekanas. Dabar jo darbo kabinetas yra toli nuo savojo sužinojau, kad, sta­ fakulteto - centriniuose VU rūmuose tistiniais duomeni­ mis, Europos Sąjungoje per pastaruosius Ar yra skirtumas tarp darbo fakultete kelis mėnesius vienokius ar kitokius kur­ ir centrinėje administracijoje? sus lankė 10 proc. gyventojų. Lietuvoje, Toks skirtumas, žinoma, yra. Net sakyčiau pavyzdžiui, tokių gyventojų buvo apie 5 didelis skirtumas. Kai dirbi fakulteto dekanu, proc., o Švedijoje-23 proc. Tad šioje srity­ tai tik už tą fakultetą ir esi atsakingas. Dirbda­ je turime labai didelių perspektyvų. Pavyz­ mas centrinėje universiteto administracijo­ džiui, Lenkijoje dėl emigracijos ir demo­ je, nors ir atsakai tik už vieną kuruojamą sritį, grafinių priežasčių jau jaučiamas faktiškai dirbi su visais akademiniais padali­ reguliariųjų studentų trūkumas. Lietuvai ir­ niais. Kartu ir nagrinėjamų problemų spek­ gi greitai teks susidurti su šia problema.

Jūsų kompetencijai dabar priklau­ tras yra daug platesnis ir įvairesnis.

so visi Vilniaus universiteto studen­ tai. Kaip Jums sekasi su jais ben­ drauti? Su kokiais klausimais jie pas Jus ateina dažniausiai?

Dirbant prorektoriumi tiesioginio kontak­ to ir bendravimo galimybių yra mažiau ne­ gu fakultete, dirbant prodekanu. Per tą šim­ tą dienų buvo tik keli atvejai, kai man asmeniškai teko bendrauti su studentais, atvykusiais į Studijų direkciją gauti infor­ macijos įvairiais juos jaudinančiais klau­ simais. Daugiausia bendrauju su Studen­ tų atstovybe, su studentų atstovais Senate.

Kartą per mėnesį rengiame su jais tradici­ nius susitikimus - jau buvome susirinkę tris kartus. Susirinkimuose mes svarstome įvai­ rius klausimus. Paskutinį kartą, pavyzdžiui, aptarinėjome studentų organizuotą akciją „Nenusirašinėk!“ ir problemas, susijusias su studentų, vykstančių studijuoti į užsie­ nio universitetus pagal ERASMUS progra­ mą, rezultatų įskaitymu bei šių studentų įtraukimu į konkursines eiles. Artėja vasa­ ra, kai nemaža dalis studentų nori išvykti padirbėti į užsienį. Noras suprantamas, ta­ čiau ar jo įgyvendinimas visada dera su mūsų studijų procesu? Labai abejoju ir, tie­ są sakant, nežinau, ar šiuo atveju sugebė­ siu sukurti situaciją, kai „ir vilkas sotus, ir avis sveika“...

Ar pasikeitė Jūsų darbo ritmas?

Norėčiau pasakyti, kad darbo ritmas vi­ sur yra darbo ritmas. Čia didelio skirtumo tik­

rai nepajutau.

Ar nesigailite, kad sutikote eiti šias pareigas?

Ar dabar, pradėjęs dirbti, galiu pasakyti, kad gailiuosi? Žinoma, galima pajuokauti ir pasa­

kyti, kad žinojau, jog bus blogai, bet kad bus taip blogai, net neįtariau. Rimtai kalbant, šis darbas turi savo specifiką. Pagrindinė proble­ ma ta, kad jį labai sunku derinti su moksliniu darbu. Kai dirbau fakultete, per laisvą minutę visada galėjau užeiti į laboratoriją. Dabar dir­ bu centriniuose rūmuose ir laboratorija liko toli. Per laisvą minutę į ją jau nebeužsuksi.

Ar bandote derinti administracinį ir mokslinį darbą?

Bandau derinti, kiek galiu. Pavyzdžiui, penktadienis man yra diena, skirta Fizikos fakultetui. Tą dieną aš dirbu su studentais, bet tai yra labai mažai. Be to, būna, kad penk­ tadieniais vyksta ir posėdžiai, kuriuose turiu dalyvauti kaip prorektorius. Būna ir administ­ racinių darbų, kuriuos reikia skubiai padary­ ti. Tad penktadieniais kartais irgi tenka ne­ mažai keliauti ir būti toli nuo fakulteto.

Kada prasideda Jūsų darbo diena ir kada ji pasibaigia?

Negaliu pasakyti, kad esu iš tų žmonių, ku­ rie ateina į darbą labai anksti. Esu labiau lin­ kęs ilgiau padirbėti vakare ir po to gerai išsi­ miegoti. Darbe dažniausiai būnu apie aštuntą valandą ryto. Sunkiau pasakyti, kada tas dar­ bas baigiasi. Pavyzdžiui, antradieniais po dar­ bo centriniuose rūmuose važiuoju į fakultetą, turiu ten seminarą su doktorantais. Būna, kad ir centriniuose rūmuose tenka dirbti ilgiau, tad darbas gali baigtis ir aštuntą, ir devintą valan­ dą vakaro. Čia jau kaip pasiseka.

Ar galėtumėte pasakyti, kokios as­ meninės savybės Vilniaus universi­ teto mokslo reikalų prorektoriui yra pačios svarbiausios?

Ko man pačiam trūksta - tai greito mąsty­ mo. Reikia išmokti labai greitai orientuotis, kadangi problemų yra daug. Tiesiog, jeigu kiekvieno klausimo sprendimui skirsi marias laiko (tai, žinoma, būtų idealu), nieko nespė­ si. Be to, be problemų sprendimo, dar turiu bendrauti su žmonėmis. Visiems šiems dar­ bams tikrai reikia truputį kitokio - greitesnio, tikslesnio mąstymo.

Jūs sakote, kad tenka spręsti labai daug problemų. Ar jau Išmokote op­ timizuoti laiką, skiriamą kiekvienos problemos sprendimui?

Kaip minėjau, bandau derinti laiką, ban­ dau mąstyti greičiau, bet ne visada tai pa­ vyksta padaryti. Kiekviena problema yra la­ bai individuali. Problemų sprendimo klausimas visada opus, nes mes neturime vieno tikslaus problemų sprendimo recepto.

Kiekvieną kartą reikia šnekėtis su žmonė­ mis, tartis su kolegomis ir tokiu būdu ieškoti klausimo sprendimo.

Ar eidami šias pareigas pamatėte naujų esminių problemų?

Visos problemos buvo aiškios ir anksčiau. Čia Amerikos tikrai neatrasi. Pagrindinė pro­

blema, nuo kurios nepabėgsi, ta, kad Lietu­ voje mokslas ir studijos finansuojami nepa­ kankamai. Tai nuo mūsų visiškai nepriklauso.

Paskutinis atradimas, kurį man pasakė mano kolega strateginės plėtros reikalų prorektorius, prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka, - kad Suomija mokslui skiria tiek pat, kiek ir Lietuva.

Tiksliau, suma yra ta pati, tik skirtumas tas, kad Suomija tiek skiria eurais ir per vienerius metus, o Lietuva - litais ir per septynerius me­ tus. Tai reiškia, kad, palyginti su Suomijos uni­ versitetais, mes gauname kur kas mažiau lė­ šų. Čia pat reikia nepamiršti, kad šiandien

mokslas yra globalus reiškinys, norint ką nors pasiekti, konkuruoti reikia ne vietiniu, o pa­ sauliniu mastu. Kitaip sakant, mums gyvybiš­ kai svarbu žaisti toje pačioje lygoje, bet tam reikia ir atitinkamo finansavimo.

Ar jau sugalvojote, ką galima būtų padaryti esant tokiai padėčiai?

Padaryti kai ką, žinoma, galima. Norėčiau pabrėžti, kad situacija yra sudėtinga, bet ne katastrofiška. Pavyzdžiui, šių metų biudžete daug daugiau dėmesio skirta mokslui ir leidy­ bai. Šios sritys turi gauti padidintą finansavimą.

Kita džiugi iniciatyva - bus sudarytas at­ skiras fondas doktorantų kelionėms į konfe­ rencijas. Visada pabrėždavau ir pabrėžiu, kad doktorantai - mūsų ateitis, jie, atėjus laikui, visus mus pakeis. Todėl esu įsitiki­ nęs, kad jie turi pamatyti, kas dedasi pasau­ lyje. Kaip sakoma - ir save parodyti, ir į kitus pažiūrėti. Manau, turi būti iškeltas tikslas, kad doktorantas per savo doktorantūros lai­ kotarpį bent vieną kartą gautų lėšų nuva­ žiuoti į tarptautinę konferenciją. Tai labai rei­ kalingas dalykas, nes, kaip sakoma, savam krašte pranašu nebusi. Yra ir kitas privalu­ mas - pamačius, kas ir kaip kitur daroma, paaiškėja, jog ir čia nėra taip blogai, kaip atrodo.

V Naujiko nuotr.

2008 m. vasaris

vilnensis

6

tuifakultetuose _______ tų perkelta į 2008-2009 mokslo metų rudens semestrą. Žurnalistikos instituto direktorius

Žurnalistikos institute permainų metai Studijuojantiesiems žurnalistiką nuo 2007-ųjų buvo atnau­ jintos bakalauro ir magistro studijų programos. Peržiūrėjus bendrojo universitetinio lavinimo, studijų pagrindų ir spe­ cialybės dalykus, suteikta daugiau pasirinkimo galimy­ bių. Be kitų disciplinų, žurnalistikos studentai nuo šiol vėl mokysis logikos, pasaulio literatūros istorijos, religijotyros, sociologijos įvado, etikos ir kt. Įvestas privalomas internetinės žiniasklaidos kursas. Tuo tarpu magistrantai turės galimybę studijuoti apskritai naują dalyką Lietuvoje žiniasklaidos psichologiją.

Aurelija MEŠKAITĖ Kaip teigė studijų koordinatorė Zita Kemeraitienė, pokyčiai „at­ eina su kiekvienu direktoriumi“, tad ir studijų programų atnaujini­ mas buvo 2006 m. Žurnalistikos instituto direktoriumi tapusio (da­ bar - ir Komunikacijos fakulteto dekano) doc. dr. Andriaus Vaišnio iniciatyva.

A. Vaišnio teigimu, studijų prog­ ramų atnaujinimas susijęs su šiuolaikinės žurnalistikos kitimu: nuolat tobulėja informacinės technologijos, turinčios didelę įtaką informacijos srautams, išau­ go reikalavimai žurnalistui - jis vienas gebės fiksuoti faktus ne tik raštu, žodžiu, bet ir garsu, vaiz­ du. „Tai verčia mus modeliuoti studijų programas taip, kad žmo­ gus, norįs dirbti žurnalistikoje, bū­ tų pakankamai plačiai išsilavi­ nęs, kad galėtų įvertinti informa­ cijos vertę ir sukurti naują infor­ macijos vertę“, - sakė jis. Deka­ nas pabrėžė, kad žurnalistui, baigusiam universitetą, keliami aukštesni reikalavimai nei tam, kuris neturi universitetinio išsila­ vinimo: „Universitetinė žurnalis­ tikos mokykla turi suteikti nuovo­ ką apie darnų ryšį tarp informa­ cijos teorijos žinių ir humanisti­

nių vertybių.“ Prisimindamas stu­ dijų programų atnaujinimą, A. Vaišnys atkreipia dėmesį į svar­ bų kolegų - kolektyvo dėstytojų Danguolės Skarbalienės, Romo Sakadolskio, Žyginto Pečiulio, Jo­

lantos Mažylės, Audriaus Lelkaičio, Deimanto Jastramskio, Skir­ manto Valiulio indėlį, intensyvias diskusijas apie šiuolaikinės žur­ nalistikos konvergenciją, radijo, televizijos, spaudos žurnalistikos modulius, apie mūsų universite­ tinės žurnalistikos mokyklos atei­ tį. Pasak A. Vaišnio, tokie lektoriai kaip, pavyzdžiui, Danguolė Skarbalienė, kurie turi kuriamąjį pe­ dagoginį pradą, „padeda ne tik perduoti senas gerąsias žurnalis­ tikos studijų tradicijas naujai kar­ tai, bet ir siekti studijų kokybės“.

A. Vaišnys taip pat pažymėjo, kad tokios studijų programos, ko­ kios yra dabar, nėra galutinės.

Bus tiriama, kaip jos įgyvendina­ mos, kokios suteikia naudos, ko­ kia yra studentų ir darbdavių re­ akcija ir ką galima padaryti ge­ riau nuo 2008 m. rugsėjo pirmo­ sios naujai ateinantiems žmo­ nėms. Studijų programoje svarbus veiksnys yra studentų praktikos.

Po pirmo kurso praktiką siūloma atlikti regioninėje spaudoje, po antro kurso - elektroninėje ži-

ypač džiaugiasi studentų aktyvu­ mu, kuris atsiskleidžia 2007 m. įkūrus Žurnalistikos studentų asociaciją (ŽISA). A. Vaišnys ne­

abejoja, kad kritiškas šios orga­ nizacijos lyderių požiūris į profe­ sijos esmę, studijų gerinimą, jų dalyvavimas posėdžiuose svars­ tant problemas stiprins instituto bendruomenę, laisvą akademinę dvasią.

Vienas iš svarbių sprendimų, suplanuotų 2007 m., - Žurnalisti­

Žurnalistikos instituto di­ rektorius doc. dr. A. Vaišnys mano, kad žurnalistikos stu­ dijų programos turi priside­ rinti prie šiuolaikinės žurna­ listikos. V. Denisenko nuotr. niasklaidoje, po trečio kurso praktika gali būti atliekama nacio­ nalinėse visuomenės informavi­ mo priemonėse pasirinktinai.

Kaip teigė A. Vaišnys, tokia tvar­ ka buvo nustatyta visą laiką, tie­ siog studentams buvo pasiūlyta labiau jos laikytis.

Dėl praktikų tvarkos 2007 m. buvo kilęs konfliktas tarp direkto­ riaus ir trečio kurso studentų, ku­ rių dauguma nebuvo atlikę prak­ tikos Lietuvos regionų žiniasklaidoje, tad jiems buvo pasiūlyta vykti į regionus. Kai kurie studen­ tai išreiškė skeptišką požiūrį.

Kaip teigia ketvirtakursis Mindau­ gas Jackevičius (pernai ėjęs grupės seniūno pareigas), stu­ dentai esą nebuvo nusistatę prieš praktikas regionuose: pirmiausia, jų apie tai „neinformavo laiku“, be to, žiniasklaidos rūšys ir priemo­ nės buvo paskirstytos neatsižvel­ giant į studentų valią. Anot Min­ daugo, „buvo tokių, kurie visas tris praktikas atliko spaudoje, ir tų, kurie tik nacionalinėje žiniasklaidoje, nors praktikų regla­ mentas to neleidžia“. Dr. doc.

A. Vaišnys, prisimindamas „maiš­ tininkų“ požiūrį, pirmiausia įvar­

PROTŲ SUSIGRĄŽINIMO PROGRAMA

Buvęs alumnas stažavosi savo fakultete Nuo 2007 m. gruodžio 14 d. iki 2008 m.

sausio 11 d. VU Chemijos fakultete stažavosi Volongongo universiteto mokslo darbuotojas dr. Germanas Peleckis. Jo vizitą finansavo struktūrinių

fondų projektas „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“.

Prof. habil. dr. Aivaras KAREIVA Vizito Vilniaus universitete me­ tu Germanas Peleckis perskaitė keturias paskaitas. Susirinkusius į seminarus jis supažindino su

atradusiems gigantiškos magne-

tovaržos efektą. Viename semi­

nare Germanas Peleckis kalbė­

jo apie energijos kaupimo me­ džiagų sintezę ir apibūdinimą.

Mažėjant žemės plutoje naftos ir anglies atsargų, mokslininkai vis

naujausiais mokslo laimėjimais superlaidininkų srityje, su spintroninėmis medžiagomis, jų sin­ tezės metodais, tyrimų Volon­ gongo universitete rezultatais ir

daugiau dėmesio kreipia į alter­

pasiūlė idėjų ateities tyrimams.

Būtent viena iš 2007 m. Nobelio

džiagos yra vienintelės medžia­

gos, kurios gali šiluminę energi­

premijų atiteko mokslininkams,

ją tiesiogiai konvertuoti į elektrą

natyvių energijos šaltinių paieš­

ką. Ličio ir saulės baterijos - tik

keli iš tokių alternatyvių šaltinių pavyzdžių. Termoelektrinės me­

ir atvirkščiai. Germanas Pelec­ kis ne tik padarė pranešimą apie oksidinės prigimties temoelektrines medžiagas, bet pats šio trumpo vizito metu ir sintetino jas Bendrosios ir neorganinės che­ mijos katedros zolių-gelių che­ mijos grupėje.

Per pertraukėles tarp seminarų ir mokslinių tyrimų Germanas Pe­ leckis daug pasakojo apie gyve­ nimo Australijoje ypatumus - ką australai labiausiai mėgsta veikti laisvalaikiu, ką valgo, geria, kaip dirba ir ilsisi. Parodė daug gražių nuotraukų - ypač visus sužavėjo nuostabūs paplūdimiai, egzo­ tiška pakrančių gamta, laisvai lakstančios kengūros. Germanas Peleckis kol kas negrįžta į Lietu­ vą, į gimtąjį universitetą, tačiau ateityje žada glaudžiai ir aktyviai bendradarbiauti su Chemijos fa­ kulteto mokslininkais.

dija jam įstrigusį viešai teiktą stu­ dentų motyvą nevykti į praktiką Lietuvos regionuose esą dėl ne­ pakankamo rajonų, apskričių re­ dakcijų profesionalumo. Be to, dabartinis Komunikacijos fakulte­ to dekanas teigia, kad pradžioje žurnalistikos studentams yra skel­ biamas pasiūlymas, o studento valia - siūlyti ir savo variantą, ta­ čiau tik pagal galiojančią studijų programą. A. Vaišnys pabrėžia, kad praktikos regione tikslas - ne tik ir ne tiek gausiai publikuoti (jei nepavyksta dėl kokių nors objek­ tyvių aplinkybių), kiek pažinti Lie­ tuvą, jos socialinę problematiką, žmones viešoje erdvėje, padėti sau ir institutui pažinti Lietuvos ži­ niasklaidos sistemą, tos sistemos darbdavius. Direktoriaus many­ mu nereikėtų jaunam žmogui „į Lietuvą žiūrėti iš aukšto“, nes yra „ne tik Vilniaus Lietuva“.

A. Vaišnys norėtų, kad geriausi studentai pasinaudotų galimybe atlikti žurnalisto praktiką užsieny­ je. Dekanas yra tikras, kad nuo šių metų žurnalistikos trečio kur­ so studentai jau galės turėti sau visiškai laisvą vasaros laikotar­ pį - tai reiškia, kad jų praktika bū­

kos bibliotekos ir informacijos centro atnaujinimas, talkinant Vil­ niaus universiteto mokslinei bib­ liotekai. Naujoji vedėja Dalia Juodienė susistemino bibliotekos fondus ir pateikė šiuolaikinio žur­ nalistikos informacijos centro perspektyvinį planą.

Dekano manymu, Žurnalistikos institutui reikėtų gerinti studijų ko­ kybę labai dėmesingai vertinant dėstytojus - ypač jei bus įvesta visame VU vienoda studentų ap­ klausų ir dėstytojų vertinimo sis­ tema. Tačiau tarp žurnalistikos studentų kyla diskusijų apie dip­ lomo specialybės pavadinimo kei­ timą į žurnalistikos bakalaurą (šiuo metu žurnalistiką baigę as­ menys gauna komunikacijos ir in­ formacijos bakalauro diplomą).

Fakulteto dekanas mano, kad jos kyla iš istorinio patyrimo: ankstes­ nės absolventų kartos gaudavo VU diplomus, kuriuose būdavo įrašoma žurnalisto kvalifikacija.

Informacija apie Žurnalistikos instituto gyvenimą skelbiama praėjusiais metais sukurtame tinklalapyje www. universitetozurnalistas.lt, ten pat dedamas ir 1977 m. įsteigtas, o 2007 m. at­ kurtas mokomasis „Universiteto žurnalisto“ laikraštis.

Kaip ilgai fakulteto dekanas de­ rins ir Žurnalistikos instituto direk­ toriaus pareigas? „Pavasarį bus paskelbtas konkursas instituto di­ rektoriaus pareigoms“, - atsako A. Vaišnys.

Germanas Paleckis 2001 m.

Vilniaus universitete baigė pirmosios pakopos studijas ir įgijo chemijos bakalauro laipsnį. Tais pačiais metais įstojo į doktorantūrą Tokijo technologijos universite Japo­ nijoje. Ten jo studijos buvo itin sėkmingos - po 2 metų studi­ jų ir tiriamojo darbo apgintas magistro diplominis darbas.

Gavęs medžiagų inžinerijos magistro laipsnį Tokijo tech­ nologijos universite, Germa­ nas Peleckis 2003 m. be kon­ kurencijos pateko į doktoran­ Dr. Germanas Peleckis stažavosi tūros stud jas Volongongo uni­ Vilniaus universiteto Chemijos versitete (Naujojo Velso vals­ fakulteto Bendrosios ir neorganinės tija, Australija). Iki doktorantū­ chemijos katedroje. Nuotr. iš asm. ros pabaigos su vadovais ir ki­ albumo tais bendraautoriais jis paskel­ bė 9 mokslinius straipsnius aukšto reitingo tarptautiniuose žurnaluo­ se. 2006 m. sėkmingai apgynė medžiagų inžinerijos krypties daktaro disertaciją. Tikriausiai Germanas Peleckis yra pirmasis VU absolven­ tas, o gal net pirmasis ir iš Lietuvos, Australijoje apgynęs technologi­ jos mokslų srities medžiagų inžinerijos krypties daktaro disertaciją.

Kaip itin gabų ir perspektyvų mokslininką Volongongo universiteto vadovybė jį paliko dirbti šio universiteto Superlaidžių ir elektroninių medžiagų instituto mokslo darbuotoju. Šiek tiek vėliau jam buvo pati­ kėtos atsakingos minėto instituto direktoriaus pavaduotojo pareigos.

nn universitas

2008 m. vasaris

vilnensis

7

a r< fakultetuose------- -------Filologijos fakultetui - aukštų svečių dėmesys Vasario 7 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą ap­ lankė NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoop Schefferis su žmona Jeanine de Hoop Sheffer van Oorschot. Aukštų svečių domėjimasis Filologijos fakultetu ne­ atsitiktinis - ponia Sheffer pati studijavo prancūzų kalbq ir literatūrų Leideno universitete Olandijoje, o vėliau dirbo prancūzų kalbos mokytoja Hagoje ir Briuselyje.

NATO generalinis sekretorius J. de Hoop Schefferis (trečias iš kairės) ir jo žmona susitiko su prancūzų kalbos studentais Aukštus svečius pasivaikščio­ jimo po Filologijos fakultetą metu lydėjo mokslo reikalų prorektorius prof. habil. dr. Jūras Banys, fakul­ teto dekanas dr. Antanas Smeto­ na ir prodekanė doc. habil. dr. Re­ gina Rudaitytė. Generaliniam NATO sekretoriui ir jo žmonai bu­ vo parodytas Filologijos fakulteto architektūrinis ansamblis, Vinco Krėvės auditorija. Aukštieji sve­ čiai taip pat turėjo galimybę pa­ bendrauti su Vilniaus universite­ to Prancūzų filologijos katedros dėstytojais ir studentais.

A. Smetona pabrėžė, kad jam yra didžiulė garbė priimti Jaapą de Hoop Schefferį ir jo žmoną sa­ vo fakultete. „Labai malonu, kad

NATO susitikimo reikalai pakrypo filologine linkme. Simboliška, kad šalia karo dievų žygiuoja ir mū­ zos“, - pasidžiaugė Filologijos fa­ kulteto dekanas.

Generalinis NATO sekretorius ir jo žmona buvo trumpai supažin­ dinti su Vilniaus universiteto isto­ rija ir prancūzų kalbos dėstymo Vilniaus universitete tradicijomis.

Jiems buvo įteiktos „filologinės“ dovanos, simbolizuojančios dvie­ jų kalbų - prancūzų ir lietuvių santykį bendroje kultūrinėje Eu­ ropos erdvėje, t. y. knygos su pran­ cūzų autorių vertimais į lietuvių kalbą ir lietuvių poeto Vlado Bra­ ziūno eilių, išverstų į prancūzų kalbą, knyga. „U. V." inform.

„Sonex Technologies" tapo VU MIF partneriu Vilniaus universiteto Matematikos ir infor­ matikos fakultetas sėkmingai plečia bendradarbiavimą su verslo įmonėmis, dirbančiomis infor­ macinių technologijų srityje. Praėjusių metų rugsėjį bendradar­ biavimo sutartis buvo pasirašyta su įmone „Teltonika“, o šių me­ tų vasario 8 d. pa­ naši sutartis pasi­ rašyta su UAB „Sonex Technologies“. Sutartį pasirašė Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Feliksas Ivanauskas ir „Sonex Technologies“ generalinis direktorius Henrikas Genutis.

Pastaruoju metu vis labiau pa­ brėžiama verslo ir mokslo bendra­ darbiavimo svarba. įmonė „Sonex Technologies“ kaip pagrindinę sa­ vo vertybę įvardija būtent joje dir­ bančių specialistų žinias. Kaip pa­ tikino šios kompanijos personalo vadovas Ernestas Letukas, nema­ žai įmonėje dirbančių specialistų yra arba baigę Vilniaus universite­ tą, arba dar jame mokosi, tad spren­ dimas užmegzti glaudesnį ryšį su VU MIF yra visai natūralus.

Bendradarbiavimo sutartis nu­ mato, kad UAB „Sonex Technolo­ gies“ kartu su Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakul­ tetu vykdys bendrą abipusiškai nau­ dingą veiklą studijų bei mokslo sri­ tyje. Taip pat numatoma galimybė studentams įmonės padaliniuose atlikti gamybinę ir mokomąją prak­ tiką, gauti vardinę stipendiją. VU Matematikos ir informatikos fakul­ tetas planuoja kviesti „Sonex Tech­ nologies“ specialistus skaityti pa­ skaitas studentams ir dalyvauti

rengiant praktinius studentų užsiė­ mimus. Tikimasi, kad tokia veikla leis stiprinti praktinį studentų pasi­ ruošimo lygį, suteiks jiems daugiau galimybių sužinoti apie darbdavių keliamus reikalavimus. Kartu ben­ dradarbiavimas padidins įmonių grupės „Sonex“ vardo žinomumą akademinėje visuomenėje. „Sonex Technologies“ generalinis direktorius H. Genutis teigia, kad, pra­ dėjusi bendradarbiavimą su VU MIR įmonė tikisi sulaukti daugiau kvalifi­ kuotos darbo jėgos, parengtos se­ niausio Lietuvos universiteto. „Univer­ sitetas suteikia labai daug gerų teorinių žinių, bet studentams dažniau­ siai trūksta praktinių įgūdžių. Mes tiki­ mės, kad toks bendradarbiavimas pa­ dės studentams pagerinti savo praktinio darbo kompetenciją“, - tei­ gia H. Genutis. Jis taip pat pažymėjo, kad studentai, gerai užsirekomenda­ vę per praktiką, gali tikėtis sulaukti pa­ siūlymo tapti „Sonex Technologies“ darbo komandos nariais. „U. V." inform.

Bendradar­ biaus Teisės fakultetas ir Teisingumo ministerija Sausio pabaigoje Teisingu­ mo ministerijoje buvo pasi­ rašyta teisinių paslaugų tei­ kimo sutartis tarp Vilniaus universiteto ir Lietuvos Res­ publikos teisingumo minis­ terijos. Ja bus siekiama bendradarbiavimo ir teisi­ nės partnerystės. t Vilniaus universiteto Teisės fakul­ tetas, atsakingas už šios sutarties vykdymą, ministerijos prašymu at­ liks rengiamų teisės aktų, tarptauti­ nių sutarčių, Europos Sąjungos tei­ sės aktų projektų teisinę ekspertizę, teiks išvadas dėl jų ir padės rengiant įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir ki­ tų teisės aktų projektus. Tuo tarpu studentai įgis galimybę atlikti prakti­ ką Teisingumo ministerijoje, susipa­ žinti su jos veikla, darbo specifika.

Pasak sutartį pasirašiusio Teisės fakulteto prodekano doc. dr. G. Šve­ do, tarp akademinės bendruomenės ir teisės praktikų vykstantis sėkmin­ gas bendradarbiavimas naudingas abiem pusėms: fakultetas turi gali­ mybę ruošti pasirengusius darbui teisės specialistus, o valstybinės įstaigos - konsultuotis teikiant iš­ vadas dėl teisės aktų bei normų.

Panašias bendradarbiavimo su­ tartis seniausia ir didžiausia Lietu­ voje teisininkų rengimo įstaiga - Vil­ niaus universiteto Teisės fakultetas jau yra pasirašęs su Lietuvos Res­ publikos Vyriausybe, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės institu­ tu, Teisingumo ministerija, Kalėji­ mų departamentu, keletu Lietuvos advokatų kontorų.

TF inform.

aiitrumpai KHF pristatyta monog­ rafija apie Balį Sruogų

seckas“, kurioje pasakojama apie Amerikos lietuvį, lakūną sklandytoją, aviacijos istoriką, il­

2007 m. pabaigoje Vilniaus universiteto leidykla išleido Gabi­ jos Bankauskaitės-Sereikienės monografiją „Balys Sruoga - tarp tradicijos ir modernumo“. Prieš pat šventes Kauno humanitarinia­ me fakultete knyga buvo pristaty­ ta plačiajai auditorijai.

Europos anglistų asociacijos žurnale renginio VU atgarsiai 2007 m. rugsėjo 6-8 d. Vilniaus universiteto Senato salėje vyko ESSE (Europos anglistikos asocia­ cijos) valdybos posėdis, kurį or­ ganizavo šios valdybos narė VU Filologijos fakulteto mokslo reika­ lų prodekanė prof. dr. Regina Ru-

The European

English Messenger V»|, iti.2

gametį Amerikos lietuvių inžinie­

rių ir architektų sąjungos žurnalo „Technikos žodis“ redaktorių Beverly Shores miestelio (JAV) lie­ tuvių bendruomenės klubo pirmi­ ninką.

Balys

SRUOGAtaip tradicijos ir modernumo

daitytė. Posėdyje dalyvavo atsto­ vai iš 24 Europos šalių. Šį renginį plačiai ir teigiamai nušvietė Eu­ ropos anglistų asociacijos lei­ džiamas žurnalas „The Europe­ an English Messenger“ (2007, Nr. 16.2). Straipsnyje pažymima, kad renginys buvo puikiai orga­ nizuotas, svečiai buvo sužavėti Vilniaus universitetu ir sena­ miesčiu. Ne vienas svečias iš­ reiškė norą dar kartą sugrįžti į VU, galbūt kaip vizituojantys profesoriai.

Išleista biografinė knyga apie lakūnų ESSE-9 (2008) AARHUS CONFERENCE Proyramme & Catls for Papers

Geriausias „PatiRtis 2007“ ryšių su visuo­ mene projektas „Misija Afganistanas“

VU Sveikatos ir sporto centro doc. Remigijus Naužemys išlei­

do biografinę knygą „Vytautas Pe-

tautas Sakalauskas, dr. Eglė Vileikienė) parengė ir išleido naują va­ dovėlį „Socialinės deviacijų pro­ blemos“. Vadovėlio sudarytoja dr. Jolanta Aleknevičienė, recen­ zentai - prof. habil. dr. Viktoras Justickis, doc. dr. Arūnas Poviliū­ nas, dr. Algimantas Čepas.

Naujas vadovėlis besidomintiems de­ viacijų problemomis VU Filosofijos fakulteto autorių kolektyvas (dr. Jolanta Aleknevičienė, doc. dr. Laima Bulotaitė, prof. dr. (HP) Aleksandras Dobryninas, prof. habil. dr. Danutė Gai­ lienė, Aušra Gavėnaitė, dr. Gin­

Vadovėlis yra skirtas sociologijos-kriminologijos, psichologijos-kriminologijos magistrantams, teisės ir kriminologijos specialy­ bės studentams, viešosios politi­ kos analitikams, taip pat visiems besidomintiems deviacijų proble­ momis. Jis parengtas pagal pro­ jektą „Tarpkryptinės plečiamosios kriminologijos studijos Vilniaus universitete“. Daugiau informaci­ jos: http://www.krimstud.vu.lt.

Antrą kartą Lietuvoje VU Komu­ nikacijos fakulteto studentų orga­ nizuotame konkurse „PatiRtis 2007“ rinkti geriausi valstybės įstaigų ir ne pelno organizacijų ry­ šių su visuomene projektai. Ge­ riausiai ekspertų įvertintas Kraš­ to apsaugos ministerijos projektas „Misija Afganistanas“, jis gavo ap­ dovanojimą už geriausią idėją.

Iš viso konkurse „PatiRtis 2007“ varžėsi beveik dvi dešimtys valsty­ bės įstaigų ir ne pelno organizaci­ jų vykdytų ryšių su visuomene pro­ jektų. Juos vertino nepriklausomi ryšių su visuomene specialistai, žurnalistai ir kitų sričių ekspertai.

Daugiau informacijos apie konkursą galima rasti konkurso svetainėje www.kf.vu.it/rsv2007.

Parengta pagal fakultetų inform.

universitas

2008 m. vasaris

vilnensis

8

9

/ f t * /žvilgsnis___________________

Studijos Vilniaus universitete studentams iš Prancūzijos buvo įdomios ir vertingos Vilniaus universiteto strateginiame veiklos plane studentų ir dėstytojų mobilumas traktuoja­

mas kaip viena pagrindinių priemonių studijų kokybei tobulinti ir institucijos tarptautiškumui stiprinti. Kita vertus, augantys mobilumo rodikliai didina mūsų universiteto prestižą ir „pastebimumą“ tarptautinėje mokslo ir studijų erdvėje. Praėjusiais mokslo metais dalinių studijų į užsienį išvyko daugiau kaip 400 mūsų universiteto studentų, o studijuoti pas mus pagal tarptautinių mainų programas atvyko beveik 200 užsieniečių. VU yra pasirašęs dėstytojų ir studentų mainų sutartis su 215 užsienio universitetų, o visi fakultetai iš viso turi apie 350

mainų sutarčių. Tarptautinių mainų prasmė yra ir ta, kad atvykęs studijuoti į kitą šalį stu­ dentas ne tik susiduria su nauja dėstymo metodologija, bendravimo ypatumais, bet ir tiesiogiai susipažįsta su kitos šalies kultūra, ekonomika, žmonėmis. Tai ir yra tikrasis jauno

žmogaus pažinimo džiaugsmas, kuris grįžus į savo šalį paskleidžiamas plačiau. Šiame straipsnyje studijų Vilniaus universitete ir gyvenimo naujame krašte įspūdžiais dalijasi

magistrantai iš Prancūzijos, 2007-2008 mokslo metų rudens semestre pagal ERASMUS programą studijavę Ekonomikos fakultete ir Tarptautinio verslo mokykloje. Ekonomikos fakultetas yra pasirašęs apie 40 studentų ir dėstytojų tarptautinių mainų sutarčių, o šio fakulteto dėstytojai siūlo daugiau kaip 30 kursų užsienio kalbomis.

Julien CORNU, Thomas HERMENT, Hugues LEVIS Amiens Picardie aukštosios komercijos mokyklos (Prancūzija) magistrantai

Julien: Progą išvykti studi­ juoti pagal ERASMUS programą man suteikė dvišalė sutartis tarp mano mokyklos ir VU Ekonomi­ kos fakulteto. Nusprendžiau stu­ dijuoti semestrą Lietuvoje dėl keleto priežasčių. Viena vertus, troškau susipažinti su kitos ša­ lies kultūra, praplėsti savo ben­ drą supratimą apie kultūrą, ypač dėl to, kad viena nuo kitos paly­ ginti netoli esančios šalys kul­ tūros atžvilgiu įgauna įdomų bendrą charakterį. Sparčiai eko­ nomiškai besivystanti Lietuva man tampa galimybe praplėsti nacionalinės ekonomikos sufor­ muotą požiūrį. Iš tiesų drįstu tvir­ tinti, kad Lietuvos ekonominė padėtis pagerėjo visai neseniai, ir jos ekonominė ir socialinė po­ litika čia vykdoma kiek kitaip ne­ gu Prancūzijoje.

Kita vertus, rašau baigiamąjį magistro darbą apie Baltijos ša­ lių ekonomikos raidą, todėl stu­ dijuodamas Lietuvoje turėjau galimybę stebėti ir analizuoti kai kuriuos Lietuvos ekonomikai būdingus veiksnius ir tendenci­ jas, kuriais remdamasis galėsiu kreipti savo studijų perspektyvą atitinkama linkme. Žinoma, ne­ pamirštu ir to, kad viena iš prie­ žasčių atvažiuoti studijuoti į Lie­ tuvą buvo mano noras patirti ki­ tokį mokymo stilių, naujus studi­ jų metodus, palyginti dėstytojų ir studentų bendravimo kultūros skirtumus, ir mano lūkesčiai pa­ sitvirtino su kaupu. Mokymosi dalykus rinkausi tarpininkaujant VU Tarptautinių ryšių skyriui, ku­ ris stengėsi, kad jausčiausi čia kuo geriau. Visą semestrą klau­ siau įvairių būsimai profesinei veiklai reikalingų kursų-ekspor­ to vadybos, globalizacijos, tarp­ tautinio verslo strategijos, koky­

bės vadybos sistemų kūrimo, tarptautinių finansų ir 1.1. Beveik visi studijuoti dalykai buvo verti dėmesio. Vis dėlto labai norėčiau išskirti visuotinės kokybės vady­ bą, kurią profesorius Juozas Ru-

ževičius dėstė puikia prancūzų kalba. Aš dar niekad nebuvau studijavęs tokio fundamentalaus dalyko, ir jis man labai patiko.

Esu tikras, kad panaudosiu šio kurso metodologiją ir modelius savo baigiamajame magistro darbe. Dėl aukšto lygio pedago­ gikos jaučiau profesionalumo ir draugiško bendravimo derinį profesoriaus Juozo Ruževičiaus paskaitose, kuriose buvau priim­ tas be galo šiltai. Net neabejoju, kad tai ilgam išliks mano atmin­ tyje. Beje, mus tikrai nustebino, kad profesorius Juozas Ruževičius yra išleidęs knygą „Kokybės vadyba" prancūziškai! Ši knyga kaip mokymo priemonė yra skir­ ta ERASMUS studentams, pasi­ rinkusiems kokybės vadybos ir visuotinės kokybės vadybos da­ lykus. Jos tikslas - padėti geriau suprasti kokybės vadybos prin­ cipus būsimiems vadybinin­ kams, išmokti pritaikyti ir tobulinti aplinkosaugos vadybos priemo­ nes ir kokybės vadybos sistemą savo įmonėse. Pagal turinį ši knyga yra orientuota į veiklos ge­ rinimą ir Lietuvos ekonomikos plėtrą tarptautiniame kontekste.

Kita vertus, tai puiki galimybė studijuoti iš kitokio, svečios ša­ lies specifiką ir Lietuvos ir Pran­ cūzijos ekonomikos ir kultūros sąsajas atspindinčio vadovėlio.

Prieš atvykdamas studijuoti, pir­ miausia susisiekiau su savo mentore lietuve, kuri man paaiškino, ką daryti vos atvykus į universite­ tą, papasakojo, ką galima pama­ tyti ir nuveikti sostinėje, žadė­ jo netgi pasitikti oro uoste. Vil­ niaus oro uoste nusileidau rugsė­ jo 1-ąją, ten manęs jau laukė ma­ no mentorė Agnė ir palydėjo ligi pat bendrabučio Saulėtekyje.

Na, o apvainikuodamas savo įspūdžius norėčiau karštai padė­ koti už šiltą visų dėmesį nuo pat

pirmos dienos Lietuvoje. Turiu

stebinantis. Vienas iš esmingiau­

pripažinti, kad toks dėmesingu­ mas užsieniečiui studentui ma­ ne privertė įsimylėti šią šalį.

sių dalykų, kalbant apie užsie­ nietišką patirtį, yra galimybė pa­

Thomas: Rugsėjo 2-ąją, pali­ kęs gimtąją Prancūziją ir vykda­ mas į Lietuvą, nekantravau susi­ pažinti su nauja sparčiai augan­ čia Europos valstybe. Vos atsi­ stojęs ant Lietuvos žemės, iškart pajutau šiltą ir draugišką šio miesto ir, žinoma, visos šalies at­ mosferą. Mano anglų kalbos ži­ nios nėra pačios geriausios, ta­ čiau nuo pat tada, kai atvykau, visi man buvo labai kantrūs, prie­ šingai nei daugelyje Europos

sostinių (pavyzdžiui, mano ša­ lies sostinėje - Paryžiuje). Ne mažiau nustebino ir tai, kad vos atvykus studentui yra paskiria­ mas mentorius.

Svetimoje šalyje mentoriaus pagalba yra labai vertinga. Gali­ mybė bendrauti su vietiniu mentoriumi padeda pažinti tos šalies kultūrą ir pastebėti esminius jos skirtumus nuo savos šalies kul­ tūros. Su jo pagalba kur kas pa­ prasčiau išsiaiškinti, ką galima pamatyti ir nuveikti sostinėje ir apskritai Lietuvoje. Be viso to, mūsų mentorė mums labai pa­ dėjo tvarkant administracinius reikalus, renkantis dalykus, pa­ pasakojo, su kokiomis proble­ momis čia galime susidurti.

Nutariau studijuoti Lietuvoje, norėdamas pamatyti kitokius mokymo metodus Europoje. Pa­ sirinkau nemažai dalykų, kurių Prancūzijoje nesimokiau, ir bu­ vau labai nustebintas šiltų dės­ tytojo ir studento santykių, grįs­ tų pasitikėjimu ir draugiškumu (kaip pavyzdį norėčiau čia pa­ minėti savo kokybės vady­ bos dėstytoją Juozą Ruževičių ir kitus).

Lietuva yra labai smagiai gy­ venanti šalis, kurios jaunimas lin­ kęs skaniai valgyti, išgerti, pa­ šėlti. Vilniuje gausu visokių ori­ ginalių restoranų ir barų, išsiski­ riančių savo interjeru ir aptarna­ vimu. Šis miestas išties gražus ir

žinti įvairias kultūras. Kadangi

esu studentas, nutariau gyventi universiteto bendrabutyje. Tai buvo pats protingiausias mano

pasirinkimas, nes bendrabutyje turėjau galimybę pabendrauti su įvairiausių kultūrų studentais, geriau ir artimiau pažinti lietuviš­

ką kultūrą. Nuostabu ir tai, kad

patys lietuviai labai noriai ben­ drauja su mumis, užsieniečiais.

Dėl to dažnai nueidavome pas juos į svečius bendrabučiuose.

Grįžimas atgal į Prancūziją kelia man prieštaringus jausmus. Vie­ na vertus, labai džiaugiuosi ga­

lėsiąs vėl sugrįžti namo, pasima­

tyti su šeima ir draugais. Bet kita vertus, labai liūdna palikti tokią nuostabią šalį, jos geraširdiškus žmones ir turtingą kultūrą.

Hugues: Man labai pasisekė, kad galėjau semestrą pastudi­ juoti užsienyje. Pasirinkau Lietu­ vą, nes ligi pat rugsėjo ničnieko nežinojau apie Baltijos šalis.

Lietuva susidomėjau todėl, kad ji šiuo metu yra sparčiai ekono­ miškai auganti šalis, ir tie poky­

čiai labai ryškūs, ypač tarptauti­ nės komercijos, kurią studijuoju Prancūzijoje, požiūriu. Mano ERASMUS viešnagė Lietuvoje prasidėjo dar gerokai anksčiau, nei čia atvykau: susirašinėda­ mas su VU Tarptautinių ryšių skyriumi, susitvarkiau iki galo vi­ sus būsimų studijų formalumus, sužinojau mentoriaus vardą ir t. t. Rugsėjį atvykusį j Vilnių ma­

ne labai šiltai ir draugiškai pasi­ tiko mano mentorė Airida. Ka­ dangi jau žinojau, kur gyvensiu, jos lydimas galėjau iškart keliau­ ti į bendrabutį, esantį Saulėtekio ai. 39. Paskui labai greit susi­ tvarkėme visus dokumentus stu­ dento pažymėjimui gauti, užsire­ gistravome migracijos tarnyboje ir 1.1. Atvykęs į bendrabutį, paty­ riau lengvą šoką, pamatęs, kaip

jie atrodo iš išorės. Tačiau įėjęs vidun labai greit nusiraminau.

Bendrabutis švarus, jaukus, žmonės ten mieli ir svetingi. Pa­ čiame Vilniaus universitete mane

taip pat labai šiltai sutiko, tik ma­ no studijų sutartis sudarė šiokių tokių nepatogumų, nes kai kurie mano pasirinkti dalykai dėl vieno­ kių ar kitokių priežasčių negalėjo būti patvirtinti. Tad teko rinktis iš naujo. Tačiau jau spalio pradžio­ je visi dalykai buvo sėkmingai pa-”

tvirtinti ir galėjau normaliai lankyti paskaitas. Anglų kalba dėstomus dalykus buvo sunkoka suprasti.

Tačiau man ir dar dviem draugams teko laimė klausyti profesoriaus Juozo Ruževičiaus dėstomo ko­ kybės vadybos kurso. Niekada anksčiau nebuvau studijavęs ko­ kybės, bet šis kursas man labai patiko (užbūrė geras dėstytojas!!!) ir tikrai įgijau labai daug vertingų žinių ir įgūdžių tiek būsimai profe­ sinei veiklai, tiek bendram išsila­ vinimui. Dalykai, kuriuos pasirin­ kau, buvo labai įdomūs, daugiau ar mažiau orientuoti į mano spe­ cialybę - tarptautinę komerciją.

Visi dėstytojai puikūs, o jų interak­ tyvūs dėstymo metodai tikrai verti dėmesio.

Kalbant apie gyvenimą už uni­ versiteto ribų, džiaugiuosi turėjęs progą pakeliauti po Lietuvą: ap-» lankyti Klaipėdą, Trakus, Kryžių kalną ir kitas nuostabias vietas.

Naktinis Vilniaus gyvenimas ver­ da kaip reikiant: visų kavinių, ba­ rų ir klubų aplinka fantastiška, didžėjai leidžia labai gerą muziką.

ERASMUS pusmetis Vilniuje jau

išseko. Ir man labai gaila, kad lai­ kas taip greit prabėgo, bet kiek­ viena akimirka čia buvo nuostabi.

Labai dėkoju ERASMUS progra­ mai, VU Tarptautinių ryšių skyriui, ypač Ritai, taip pat savo mentorei Airidai, lietuviams studentams, visiems kitiems ERASMUS studentams, prof.

Juozui Ruževičiui ir dr. Daliui Serafi­ nui, ir visiems kitiems dėstytojams. * Iki pasimatymo Prancūzijoje!

Iš prancūzų kalbos vertė Asta Toleikytė

universitas

9

vilnensis

2008 m. vasaris

--------------------------------------------------------------------- mes - studentai

Lietuvos studento pažymėjimą gausime laiku?

Vilniaus universiteto studen­ tų atstovybė (VU SA) nu­ sprendė pakeisti Lietuvos studento pažymėjimo (LSP) administravimo sistemą.

Nuo šiol į pagalbą bus pasitelktos visų fakultetų studentų atstovybės. Šiuo sprendimu tikimasi paspar­ tinti studento pažymėjimo išdavimą ir palengvinti su juo susijusių problemų sprendimą.

Arminas VARANAUSKAS

Sprendimas studentų labui Vilniaus universiteto Lietuvos stu­ dento pažymėjimo projekto koordi­ natorius Jonas Klevas teigia, kad di­ džiausią įtaką priimant šį sprendimą turėjo studentų skundai: „Vilniaus universiteto studentų atstovybė yra tam, kad padėtų studentams, o tai, jog pastarieji skundžiasi, rodo, kad dar ne viskas yra gerai, tad siekdami pagerinti sąlygas nusprendėme pa­ keisti Lietuvos studento pažymėjimo administravimo sistemą.“ Nuo šiol kiekvieno fakulteto stu­ dentų atstovybė turės atsakingą žmogų, tvarkantį su LSP susijusius klausimus. Ši praktika nėra visiškai nauja. Dėl atstumo ji jau ilgą laiką taikoma bendradarbiaujant su Kau­ no humanitariniu fakultetu (KHF).

Pokyčiai viduje J. Klevas patvirtino, kad pati pažy­ mėjimo išdavimo tvarka nėra ydin­

ga ir neturėtų būti keičiama. „Tvar­ kos keisti nereikia. Mes net negali­ me to padaryti, tai Lietuvos studentų atstovybių sąjungos jurisdikcija. Tad ir toliau teks registruotis internetinėje duomenų bazėje, spausdintis kvi­ tą ir nešti jį į banką“, - aiškino koor­ dinatorius.

Pasikeitimų bus dvejopų-vidinių bei išorinių. „Didieji pokyčiai įvyks viduje“, - pabrėžė idėjos autorius.

Iki šiol LSP duomenis tvirtindavo du žmonės, vienas iš jų atsakingas už KHF, kitas - už visus Vilniuje esan­ čius fakultetus, centrus bei institu­ tus. Iš viso gauta apie 30 tūkst. pa­ raiškų. „Kelis kartus teko prašyti ko­ legų pagalbos dėl didžiulio srauto, jau nekalbant apie tai, kad ir iki iš­ naktų reikėdavo dažnai užsisėdėti.

Bet labiausiai visą procesą lėtina daugybė iš studentų gaunamų laiš­ kų. Suprantama, visas šis reikalas yra labai painus, todėl dažnai rašy­ dami studentai patys nesuvokia, kas jiems išties kelia rūpesčių, be to, dažnai jie net neprisistato, lyg aš pažinočiau visus, tad užuot atsaki­ nėjęs į jų klausimus turiu surasti siū­ lo galą ir paaiškinti studentui, o kur dar vienas kitas grasinantis teis­ mais ar kitkuo - tai labai vargina.

Ačiū Dievui, beviltiškų laiškų yra mažuma, bet vis tiek vienam žmo­ gui fiziškai nelabai įmanoma susi­

tvarkyti, kai per dieną gauni 150 ži­ nučių ir dar keletą privačių skam­ bučių ne pačiu parankiausiu metu ir turi aptarnauti gyvai atėjusius stu­ dentus.“ įvedus naują tvarką dirbs ne du žmonės (Vilniuje ir Kaune), o net 15.

Tad duomenų tvirtinimas ir atsaki­ nėjimas į laiškus turėtų gerokai pa­ spartėti, o tai leistų pagreitinti LSP gamybą, kai iškyla nesklandumų, ir išvengti konfliktinių situacijų su stu­ dentais.

VU SA jau dabar rengia mokymus būsimiems LSP koordinatoriams. O studentų atstovybės su LSP susiju­ sius klausimus pradės spręsti nuo pavasario semestro pradžios, tad tu­ rės pakankamai laiko pasiruošti „di­ džiajam bumui“ rudens pradžioje.

Problemas spręs kitaip Išoriniai pokyčiai susiję su studi­ jas baigiančiais studentais. Norint atiduoti pažymėjimą jiems nebeteks keliauti į centrinius Vilniaus univer­ siteto rūmus. Nuo šiol jie tai galės sutvarkyti savo fakulteto studentų at­ stovybėje. Tai ypač palanku Saulė­ tekyje studijuojantiems ir gyvenan­ tiems studentams.

Be to, ir tie studentai, kurie pames LSP ar iš kurių jis bus pavogtas, vi­ sus reikalus galės sutvarkyti savo fa­ kulteto studentų atstovybėje. „Tai itin patogu geografiškai, nes visus rei­ kalus jie galės tvarkyti ten, kur studi­ juoja, taip sutaupydami laiko.“

Kauniečiai patenkinti, o vilniečiai - dar ne Paklausinėję studentų apie LSP iš­ davimo tvarką vieningos nuomonės neišgirdome. Daugelis vis dėlto tei-

Vilniaus universitete - investicijų valdymo centras VU studentų investicinis fondas (VU SIF) - pirmasis studentų investicinis fondas Lietuvoje, kurio veikla skirta supažindinti aukštosiose mokyklose studijuojantį jaunimą su investicijų valdymo pasauliu. VU SIF, įsikūręs Ekonomikos fakultete, turi ką pasiūlyti kiekvienam studentui - ir pradedančiajam, ir jau gerokai pažengusiam investicijų valdymo srityje.

VU SIF - investicijų valdy­ mo švietimo centras „Ūkio banko akcijų buvo perleis­ ta už 3 mln. litų, jų kaina sumenko 6,13 proc. iki 2,91 lito. „Teo LT“ ak­ cijos atpigo 3,24 proc. iki 2,09, lito, jų suprekiauta už 2,6 mln. litų. Šiau­ lių banko vertybinių popierių apy­ varta sudarė 2,3 mln. litų, o kursas nuriedėjo žemyn 5,83 proc. iki 2,91 lito.“ Tai investuotojo gyvenimo, ku­ ris, neslėpkime, vilioja ne tik profe­ sionalus, kasdienybė. Studentų, pa­ sirenkančių gautą stipendiją arba uždirbtus pinigus investuoti į verty­ binius popierius, vis daugėja, tačiau čia susiduriama su keliais sunku­ mais - pradedančiam investuotojui reikia ne tik trupučio sėkmės, bet ir daug darbo bei žinių.

VU studentų investicinis fondas (VU SIF) - pirmasis studentų investi­ cinis fondas Lietuvoje, kurio veikla skirta supažindinti aukštosiose mo­ kyklose studijuojantį jaunimą su in­ vesticijų valdymo pasauliu. VU SIF,

įsikūręs Ekonomikos fakultete, turi ką pasiūlyti kiekvienam studentui ir pradedančiajam, ir jau gerokai pažengusiam investicijų valdymo srityje. „Jau antrus metus veikiantis VU SIF - tai mokomasis investicinis fondas, kurio pagrindinė veikla-re­ alaus investicinio portfelio valdymas ir atvirų asmeninių finansų bei in­ vesticijų valdymo mokymų organi­ zavimas universiteto studentams, teigia šio projekto iniciatorius ir ko­ ordinatorius Vilius Oškeliūnas, VU Ekonomikos fakulteto magistran­ tas.-Tikimės toliau sėkmingai plėsti VU SIF veiklą ir tapti investicijų val­ dymo švietimo centru Vilniaus uni­ versitete.“

50 tūkst. litų - septynių studentų rankose Vienas pagrindinių šio investici­ nio fondo tikslų - studentų moky­ mas investuoti realiu laiku su rea­ liais pinigais. „Partneriai VU SIF pa-

tikėjo valdyti net 50 tūkstančių litų, taip padėdami VU SIF veikloje da­ lyvaujantiems studentams suteikti įmonių ir rinkų analizės bei portfe­ lio valdymo pagrindus ir vykdyti ki­ tą šviečiamąją veiklą. VU SIF val­ dybą sudaro kasmet renkami sep­ tyni studentai, kurie ir priima spren­ dimus dėl portfelio sudėties, - tei­ gia p. Oškeliūnas. - Valdyboje sprendimai priimami balsuojant kiekvienas iš 7 narių turi vieną bal­ są, o lemia balsų dauguma.“ Pagal vidaus tvarkos taisykles valdybos susitikimai turi būti rengia­ mi ne rečiau kaip kartą per savaitę, bet studentai renkasi bent po du. „Apskritai portfelio valdymu užsii­ mama kasdien-studentai savaran­ kiškai analizuoja įmones, portfelio padėtį, rinkas, o jų analizės apta­ riamos valdybos susitikimuose, ku­ riuose priimami atitinkami sprendi­ mai“, - sako VU SIF koordinatorius.

Žinios dalijamos visiems Be VU SIF valdybos narių, kurie atlieka investicinio portfelio valdy­ mą, VU SIF nepamiršta ir kitų inves­ ticijomis besidominčių studentų. Vil­ niaus aukštosiose mokyklose jau spėjo išpopuliarėti nuolat rengiami investicijų valdymo mokymai. Tokios paskaitos sutraukia pilnas auditori­

„Naujoji administravimo tvarka leis dirbti našiau“, - teigia J. Klevas gė, kad jiems nėra svarbu, savaite vėliau ar anksčiau, nes miesto vie­ šajame transporte pažymėjimą at­ stojo įmokos už LSP gamybą čekis. „Kai nešiau dokumentus, buvau iš­ kart perspėtas, kad pažymėjimo ga­ myba gali užtrukti. Tad buvau pasi­ ruošęs LSP gauti tik spalį“, - pasa­ kojo užkalbintas Komunikacijos fa­ kulteto studentas.

Tačiau ne visi buvo tokie „libera­ lūs“. Ypač nepatenkinti esama tvar­ ka studentai, atvažiavę mokytis į Vil­ nių iš tolimesnių gyvenviečių, nes negalėdavo naudotis tarpmiestinio transporto lengvatomis. „Traukinių stoties kasininkai ar autobuso vai­ ruotojai iš tokio popiergalio (įmokos čekio - aut. past.) tik juokiasi ir gėdi­ na, kad drįstame prašyti kažkokios nuolaidos. O dėl viešojo transporto mieste-tai bijojau rizikuoti, nes drau­ gai pasakojo, jog vieni kontrolieriai praleisdavo, o kiti pareikalaudavo susimokėti baudą, todėl jokiomis lengvatomis nesinaudojau iki tol, kol gavau studento pažymėjimą“, - ne­ slėpė nepasitenkinimo Sandra.

Pirmakursė Aušra iš Žurnalisti­ kos instituto labiausiai piktinosi tuo,

jas asmeninių finansų valdymu ir apskritai investavimu besidominčių vaikinų ir merginų. „VU SIF moko ne tik tuos studentus, kurie yra valdy­ boje. Organizuojame seminarus, ku­ riuose dalyvauti gali visi užsiregist­ ravę studentai", - aiškina Vilius Oš­ keliūnas. Į kiekvieną paskaitą užsi­ registruoja daugiau kaip 100 inves­ tavimu besidominčių studentų. Nors didžiausią dalį mokymų dalyvių su­ daro Vilniaus universiteto studentai, VU SIF seminarai domina ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Mykolo Romerio universiteto bei ki­ tų universitetų studentus.

Investavimu aktyviai domisi ne tik ekonomistai, bet ir matematikos bei informatikos, fizikos, teisės ir kitus mokslus kremtantis jaunimas.

Studentai, apsilankę paskaitose, mielai dalijasi savo įspūdžiais. „Po kiekvienos paskaitos sulaukiame pasiūlymų, pastabų bei komenta­ rų, į kuriuos stengiamės atsižvelgti.

Nuolat gausėjantis užsiregistruo­ jančių studentų būrys rodo, kad pa­ skaitos tikrai vertos dėmesio ir apie jas dalyviai praneša savo drau­ gams“, - dėsto V. Oškeliūnas. Skai­ tyti paskaitų ir vesti seminarų kvie­ čiami autoritetingi investicijų ir as­ meninių finansų valdymo žinovai.

Pasak V. Oškeliūno, pernai stu­ dentai buvo mokomi asmeninių fi­ nansų valdymo, vertybinių popie­ rių rinkos ir įmonių analizės. 20062007 mokslo metais VU SIF suren­ gė 11 paskaitų, kuriose apsilankė 806 užsiregistravę dalyviai. Pen­ kios paskaitos organizuotos ben­

kad ilgai buvo neatsakoma j jos laiškus dėl vėluojančio LSP taip pat dėl to, kad niekas jai nepranešė apie jau pagamintą pažymėjimą. „Tuo metu buvau tikrai įsiūtus, bet paskui pamaniau, kad ne visi žmo­ nės grįžo iš atostogų, o ir grįžę ne­ sugeba iškart priprasti ir apdoroti didelių duomenų kiekių taip grei­ tai“, - svarstė ji.

Vilniečių skundai KHF studentams yra visiškai neaktualūs. Veik visi jie sakė, kad problemų su LSP išdavi­ mu neturėjo. „Viskas čia labai gerai ir niekas nevėluoja“, - teigė šio fa­ kulteto studentė.

LSP koordinatorius Vilniaus uni­ versitete J. Klevas susidariusią pa­ dėtį paaiškino trumpai: „Kaip jau mi­ nėjau, Kaune yra atskiras žmogus, kurio krūvis kur kas mažesnis, todėl jis darbą gali atliekti greičiau ir koky­ biškiau.“ Būtent šią patirtį VU SA no­ ri perkelti ir į Vilniuje esančius fakul­ tetus. Tiek iniciatoriai, tiek apklausti studentai tiki, kad šis pertvarkymas padės lengviau spręsti iškilusias problemas ir laiku gauti Lietuvos stu­ dento pažymėjimą.

Armino Varanausko nuotr.

dradarbiaujant su Finansų analiti­ kų asociacijos (FAA) nariais, dar dvi skirtos pristatyti rinkos dalyvius ir institucijas, o didžiausio populiaru­ mo susilaukė keturių paskaitų mo­ kymų ciklas „Investavimas ža­ liems“.

VU SIF, padedamas partnerių, 2008 m. planuoja atskleisti studen­ tams vertybinių popierių vertinimo, investicinio portfelio valdymo stra­ tegijos, rizikos valdymo subtilybes ir nagrinėti kitas su šiomis sritimis susijusias temas.

Ambicingi ateities planai VU SIF pradėtas kurti dar 2005 m. pavasarį. Per gana ilgą laikotarpį iki pirmosios VU SIF valdybos narių at­ rankos fondo idėja keitėsi ir plėtė­ si - šalia pagrindinės investavimo veiklos atsirado atviri investicijų val­ dymo mokymai Vilniaus universite­ te, pradėta kurti VU SIF Investicijų valdymo biblioteka, aktyviai ruošia­ masi pradėti bendradarbiavimą su panašaus pobūdžio užsienio stu­ dentų organizacijomis. 2007 m. ru­ denį atšventęs savo pirmąjį gimta­ dienį, VU SIF naująjį sezoną prade­ da siekdamas toliau skatinti koky­ bišką studentų švietimą investavimo srityje, surengti dar daugiau paskai­ tų ir valdyti dar didesnį investicinį portfelį. „Mūsų šūkis - „Investuok į save!“, - teigia V. Oškeliūnas. - Sie­ kiame, kad visi besidomintys inves­ ticijų valdymu galėtų į save inves­ tuoti kuo daugiau, nes būtent ši in­ vesticija duos didžiausią grąžą!“

universitas

vilnensis

10

2008 m. vasaris

iiitvardai________________________________________ Profesorius Ernstas Kristofas Ribbatas: „Kai gavau VU garbės daktaro vardą, pasijutau grįžęs į Lietuvą" Profesorius daktaras Ernstas Kristofas Ribbatas, Vilniaus universiteto garbės daktaras (2002 m.), - dažnas svečias Vilniaus universitete. Vokiečių literatūros tyrinėtojas E. K. Ribbatas jaučia turįs ypatingo ryšį su Lietuva. Jis gimė Šilutėje, tačiau per Antrąjį pasaulinį karq jo šeima pasitrau­ kė į Vakarų Vokietiją. J Lietuvą jis vėl atvyko 1989 m. ir nuo to laiko reguliariai atvažiuoja į VU skaityti paskaitų, puose­ lėja ryšius tarp Vokietijos ir Lietuvos mokslininkų.

E. K. Ribbatas kuruoja visus į Miunsterio universitetą atvyks­ tančius lietuvių studentus, doktorantus ir dėstytojus, taip pat yra atsakingas už vokiečių profesorių mokslinį lanky­ mąsi Vilniaus universitete. Be to, jis vadovauja Tarpdiscipli­ niniam Baltijos studijų institutui.

E. K. Ribbato mokslinių interesų ratas yra labai platus. Jis studijavo germanistiką, evangelikų teologiją ir filosofiją. 1968 m. sėkmingai apgynė daktaro disertaciją naujo­ sios vokiečių literatūros srityje, o 1974 m. - ir habilitacijos darbą. Pro­ fesorių jo vizito Vilniaus universitete metu kalbina „U. V.“ koresponden­ tas Viktoras Denisenko.

Gerbiamas profesoriau, Jūs lankotės Lietuvoje ir Vilniaus universitete jau ne pirmą kar­ tą. Kokius pokyčius, įvykusius per tą laiką, pastebite? Ar tai pokyčiai j gerąją pusę?

Pastebiu čia daug pokyčių. Vil­ niaus miestas labai išgražėjo. į akis krinta artumas Vakarų kultūrai, kurį įgyja Vilnius, ir šį pokytį aš, be jokių abejonių, vertinu teigiamai.

Pirmą kartą Vilniuje lankiausi, kai dar egzistavo Sovietų Sąjunga ir bu­ vo aiškiai juntamas konfliktas tarp Sąjūdžio ir tuometinės valdžios. No­ rėčiau pateikti tokį pavyzdį. Atvažia­ vęs į Lietuvą pirmą kartą aš aplan­ kiau Trakų pilį - be ekspozicijos, by­ lojančios apie Lietuvos senovę, bu­ vo didžiulė paroda apie socializmo sistemos laimėjimus. Po kelerių me­ tų vėl apsilankęs Trakų pilyje šios parodos jau neradau - jos vietoje veikė ekspozicija apie tarpukario nepriklausomos Lietuvos gyveni­ mą. Man tai buvo pats akivaizdžiau­ sias pokyčių pavyzdys.

Universitetas taip pat smarkiai pa­ sikeitė, bet norėčiau pažymėti, kad jame, ypač Filologijos fakultete, ku­ rį labiau pažįstu, ir anksčiau buvo gana aukštas filologijos mokslų ly-

VU garbės daktaras prof. E. K. Ribbatas jau aštuoniolika metų reguliariai atvyksta į Vilniaus universitetą skaityti paskaitų. V Naujiko nuotr.

Prof. E. K. Ribbatas brangina VU suteiktą titulą. V. Naujiko nuotr. gis, todėl žlugus Sovietų Sąjungai bu­ vo galima tiesiog tęsti tas senąsias kryptis, orientuojantis, žinoma, j Va­ karų mokslą. Nereikėjo visko pradėti nuo nulio, kaip, pavyzdžiui, Teisės ar Ekonomikos fakultetuose.

Ką Jums reiškia Vilniaus uni­ versiteto garbės daktaro var­ das?

Tai aš vertinu kaip didžiulį pripa­ žinimą. Galiu tik pasidžiaugti ben­ dradarbiavimu, kuris vyko ir vyksta tarp Vilniaus ir Miunsterio universi­ tetų. Mūsų partnerystė pagrįsta mai­ nais. Mes keičiamės dėstytojais, studentais.

Garbės daktaro titulas man buvo suteiktas nuostabios ceremonijos metu. Noriu pažymėti, kad kartu su manimi šis garbingas vardas tą die­ ną buvo suteiktas ir kitiems moksli­ ninkams - lenkų juristui Andrzejui Zollui, rusų lingvistui Jurijui Stepanovui ir norvegų paleoekoiogui Dagfinnui Moe. Tai rodo, kad Vilniaus uni­ versitetą galima laikyti Europos mokslo centru. Bendradarbiavimas su kitų šalių mokslininkais yra labai svarbus.

Man asmeniškai šis titulas labai brangus. Kaip žinote, esu gimęs Ši­

lutėje. Kai buvau dar visai mažas,

mano šeima turėjo pasitraukti į Vo­ kietiją. Gavęs VU garbės daktaro vardą pasijutau grįžęs į Lietuvą, nors ir kitu lygiu. Tai buvo tiesiog nuostabu.

Kokius kursus Jūs skaitote Vilniaus universiteto studen­ tams?

Vilniaus universiteto studentams skaitau du paskaitų ciklus, susiju­ sius su pagrindinėmis vokiečių tra­ dicijos ir kultūros sritimis. Tai vo­ kiečių klasika ir romantizmas, ar­ ba, kitaip sakant, „Goethe's epo­ cha“ - XVI11—XIX amžius. Kitas pa­ skaitų ciklas skirtas vokiečių mo­ dernizmui - tai 1890-1930 metai, periodas, kada vokiečių literatūra buvo itin produktyvi. Jai pavyko pa­ siekti aukštą lygį. Tai būtina pažy­ mėti, nes buvo laikotarpių, kai vo­ kiečių literatūra buvo tiesiog pro­ vinciali.

Pratybose mes nagrinėjame vo­ kiškas balades. Baladžių žanras yra įdomus ir svarbus VU studentams, nes jį galima sieti su lietuvių liau­ dies dainomis. Tiesa, baladės yra aukštesnio meninio lygio žanras.

Kito seminaro tema - vokiečių rašytojo Alfredo Doblino romanas „Berlynas. Aleksandro aikštė“. Tai

puikus kūrinys apie didmiestį - reikš­ mingiausias šios tematikos romanas vokiečių literatūroje. Jis iki šiol ne­ pralenktas. Kai Vokietija susijungė ir Berlynas tapo vieningos Vokietijos sostine, tas romanas vėl tapo itin ak­ tualus.

Ar Vilniaus universiteto stu­ dentai skiriasi nuo Miunsterio universiteto studentų? Kur sly­ pi tas skirtumas?

Esminis skirtumas būtų tas, kad Miunsterio universitete besimokan­ tiems studentams vokiečių kalba yra gimtoji, o čia vokiečių kalba ir literatūra - užsienio kultūros dalis.

Bet tai toks skirtumas, kuris egzis­ tuoja visur.

Vilniaus universitete aš dėstau ket­ virto kurso studentams. Reikia pažy­ mėti, kad jų kalbos mokėjimo lygis labai aukštas. Mes seminaruose be jokių kliūčių galime aptarinėti sudė­ tingas problemas, nagrinėti literatū­ ros teorijas.

Norėtųsi sužinoti jūsų nuo­ monę, ar kitoms europinėms li­ teratūroms kelia grėsmę anglakalbės literatūros dominavi­ mas?

Pirmiausia reikia pasakyti, jog po­ puliariausia yra ne anglų, o ameri­ kiečių literatūra. Visos Europos lite­ ratūros susiduria su amerikiečių li­ teratūros dominavimu. Tai kaip Holi­ vudo filmai, kurie populiarūs visame pasaulyje. Tačiau norėčiau pažymė­ ti, kad ypač pastarąjį dešimtmetį JAV atsirado nemažai gerų romanų au­ torių.

Tai, kad dominuoja amerikiečių literatūra, yra ne vien kalbos prob­ lema. Tai, mano manymu, politinės, ekonominės, kultūrinės galios klau­ simas. Tačiau nereikia būti tokiems skeptiškiems. Pasižiūrėkime, kokios didelės knygų mugės vyksta Vokie­ tijoje - Frankfurte prie Maino, kituo­ se miestuose - Leipcige, Miunche­ ne, Štutgarte. Galima sakyti, kad

knyga šiandien vaidina didžiulį vaid­ menį. Už Vokietijos ribų taip pat pa­ stebiu panašias džiuginančias ten­ dencijas. Ne taip seniai Lietuva bu­ vo plačiai atstovaujama Frankfurto knygų mugėje. Pastebiu, kad Lietu­ voje verčiama daug literatūros -taip pat ir iš vokiečių kalbos - ne tik iš anglų, prancūzų ar italų. Todėl aš nesu skeptiškas ir tikiu, kad Euro­ pos kalbos yra gyvybingos ir kiek­ viena iš jų palaiko aukštas indivi­ dualias kultūras.

Profesoriui Jonui Remigijui Naujaliui „lakstyti paskui augalus" neatsibosta Sausio 11 d. Gamtos mokslų fakultete buvo pagerbtas buvęs šio fakulteto dekanas, Botanikos ir genetikos kated­ ros vedėjas, VU Senato pirmininko pavaduotojas, LMA narys korespondentas prof. habil. dr. Jonas Remigijus Naujalis. Tam buvo net dvi svarbios progos. Šių metų sausio 1 d. J. R. Naujaliui sukako 60 metų ir pasirodė naujoji jo knyga „Paskui augalus po Varėnos apylinkes“, skirta plačiam skaitytojų ratui.

Pagerbti J. R. Naujalio susirinko ne tik Gamtos mokslų fakulteto, bet ir viso Vilniaus universiteto akade­ minės bendruomenės atstovai pasveikinti jį su gražiu jubiliejumi ir naujos knygos pasirodymu at­ ėjo VU rektorius akademikas Be­ nediktas Juodka ir strateginės plėt­ ros reikalų prorektorius prof. ha­ bil. dr. Juozas Rimantas Lazutka.

Susirinkę VU akademinės ben­ druomenės nariai pabrėžė, kad

prof. J. R. Naujalis yra vienas žy­ miausių Lietuvos botanikų. Ypač pažymėta tai, kad jis „vienas pir­ mųjų permetė tiltą iš botanikos j genetiką“. Buvo linkima, kad jis ir toliau išsaugotų smalsumą, jud­ rumą ir norą „lakstyti paskui au­ galus“.

J. R. Naujalis pristatė svečiams savo knygą. Pasak jo, „Paskui au­ galus po Varėnos apylinkes“ su­ daro „romanantiškai moksliški

pasakojimai apie augalus“. Auto­ riaus manymu, ši knyga gali būti įdomi ir moksleiviui, ir studentui, ir bet kuriam žmogui, neabejin­ gam gamtos pasauliui. J. R. Nau­ jalis pabrėžė, kad visi j knygą įė­ ję tekstai yra pagrįsti jo paties ieškojimais.

Botanikos ir genetikos katedros vedėjas kalbėjo ne tik apie savo knygą, bet ir apie praeitą akade­ minį kelią, papasakojo apie liki­ mo vingius, privertusius susieti gy­ venimą būtent su botanikos moks­ lu. Ypač šiltai J. R. Naujalis minė­ jo savo tiesioginius ir netiesiogi­ nius mokytojus, žmones, kurių moksliniai ieškojimai ir laimėjimai padarė jam didelę įtaką. Jubilia­ tas su dideliu malonumu prisimi­ nė 1979 m. dabartinio VU rekto­ riaus B. Juodkos skaitytą bioche­ mijos kursą, taip pat profesorių

T. Rabotnovo, A. Severcovo, B. Mirkino ir kt. paskaitas, išklau­ sytas universitete Maskvoje.

Lietuvos gamtos draugijos centro na­ riai už aktyvų bendra­ darbiavimą suteikė J. R Naujaliui draugi­ jos garbės nario var­ dą, o pats jubiliatas prisipažino, kad ge­ riausiai jaučiasi ne prie rašomojo stalo ar universiteto auditorijo­ je, bet lauke su savo kolegomis, rinkdamas floros pavyzdžius ar tiesiog „lakstydamas paskui augalus“.

„U. V.“ inform.

Augalų mylėtojui prof. J. R. Naujaliui kolegos dovanojo daug gėlių. V. Naujiko nuotr.

MULA* V V1O11U0

2008 m. vasaris

vilnensis

11

_____________________________________________ biblioteka

Bibliotekos pailgino darbo laiką Žiemos sesijos metu universiteto studentai buvo maloniai

dirbtų pernakt. Ypač - sesijos me­

nustebinti - dauguma bibliotekų ir skaityklų pailgino

tu. Užsienio universitetuose tai jau

darbo laikq (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų

seniai nėra naujiena“, - idėjomis

instituto, Istorijos, Fizikos, Komunikacijos, Ekonomikos,

dalijosi Darius.

Teisės, Matematikos ir informatikos bei Gamtos mokslų

Paklaustas, kaip įvertintų savo

fakultetų bibliotekos). Studentai labai džiugiai priėmė šiq

pasiruošimą egzaminams dirbant

dovanų ir noriai jose lankėsi. Sesijos metu per pratęstų VU bibliotekos darbo savaitę (savaitgaliais) Centrinėje (CB) ir fakultetų bibliotekose (FB) iš viso apsilankė 453 studentai, iš jų CB - 82, FB - 371. Šitoks studentų antplūdis visiškai

pateisino VU bibliotekos administracijos ir fakultetų biblio­

bibliotekoje, studentas teigė, kad literatūros perskaitė daugiau nei

įprastai ruošiantis namie: „Bendra skaityklos atmosfera „užvedė“

mokytis.“ Deja, tačiau ne visų fakultetų stu­

tekų sprendimų atsižvelgti į sesijos sunkumus ir prisitaikyti

dentai buvo patenkinti pratęstu bib­

prie studentų poreikių.

liotekų darbo laiku. Kai kuriems jis buvo per trumpas, o kai kur biblio­

Rimantas UKNEVIČIUS

vietoje. Palankiai buvo priimta ga­

tekos dirbo įprastu grafiku. Tarptau­

limybė užsakyti knygas skaityti

tinių santykių ir politikos mokslų

Pailgintas darbo laikas sesijos metu - maloni staigmena studentams.

D. Šepečio nuotr.

sekmadienį, siunčiant jų detalų

instituto studentė Ieva teigė, kad tik

bibliotekoje. įsivaizduokime, kad

tai labai trukdo susikaupti. Tikrai pa­

juojantis Darius buvo patenkintas

aprašymą elektroniniu paštu Cen­

du sesijos savaitgalius (sausio 12

studentas baigia darbą 17 valan­

geidaučiau, kad sesijos metu ekskur­

galėdamas savaitgaliais ruoštis

trinės bibliotekos saugykloms.

ir 19 d.) galima buvo naudotis bib­

dą, o biblioteka užsidaro 18. Kol

sijos į gausiausiai studentų lanko­ mas skaityklas būtų uždraustos“, -

Trečiame kurse istoriją studi­

kitos savaitės egzaminams: „Ap­

Studentas Darius teigia, kad

lioteka. Beje, tik 3 valandas, nuo 9

nuvažiuoji iki universiteto, žiūri, jau

sidžiaugiau, kad turėjau galimy­

knygų, reikalingų ruošiantis egza­

iki 12 vai. (nors šiokiadieniais bib­

ir nebespėja!. Dėl poros valandų

piktinosi daug laiko skaitykloje per

bę ruoštis pirmadienio egzaminui.

minui, užteko ir pačioje skaityklo­

lioteka dirbo nuo 9 iki 18 vai.). „Po­

niekas ir nevažiuoja. Ypač kai yra

sesiją praleidžianti studentė.

Sekmadieniais paprastai namie

je. Be to, visose centrinių rūmų

litikos mokslus studijuojantiems

pavargę ar namie laukia šeima. Ra­

būna visa šeima, tad labai sunku

skaityklose veikė belaidis interne­

studentams tai sukėlė daug nepa­

miai mokytis gali tik bibliotekoje.“

susikaupti. Be to, skaitykloje at­

tas, tad daug studentų ateidavo su

togumų, reikėjo keliauti iki centri­

Centrinės bibliotekos bendrojo­

ministracijos atsižvelgė į savo po­

nešiojamaisiais kompiuteriais.

nių rūmų skaityklų ir ieškoti infor­

je skaitykloje mokęsi studentai taip

tencialių lankytojų lūkesčius. Pa­ sibaigus sesijai Universiteto bib­

mosfera tiesiog traukte traukė mo­

Iš tikrųjų turime pasidžiaugti, kad

Vilniaus universiteto bibliotekų ad­

kytis - žmonių dvigubai daugiau

Vilniaus universitetas, įvedęs ši­

macijos ten. Tačiau ne visuomet ir

pat piktinosi čia organizuojamomis

negu įprastai, visos kompiuteri­

tokias naujoves, neturėtų sustoti

tai pavykdavo, nes daugumą spe­

ekskursijomis. „Skaitau knygą ir gir­

lioteka visų nuomones bei komen­

zuotos vietos užimtos.“

tobulindamas bibliotekų veiklą.

cializuotos literatūros galima rasti

džiu, kaip į salę įžengia nemenkas

tarus apie šį sprendimą įvertins ir

„VGTU skaitykla dirba visą naktį,

tik TSPMI bibliotekoje, - sakė pa­

o tai labai patogu studentams, ku­

šnekovė. - Ne paslaptis, kad dau­

būrys užsieniečių su gide priešaky. Šitokie apsilankymai labai blaško.

padarys teisingas išvadas. Tad at­

skaityklose besilankiusių studen­

tų patiko, kad knygos, enciklope­

rie gali bet kuriuo paros metu at­

guma neakivaizdininkų dirba, tad

O kai dar ekskursijų dalyviai prade­

sąlygų ramiam ir niekieno ne­

dijos, žodynai, straipsnių rinkiniai

eiti ir mokytis. Būtų nuostabu, jei

atsiranda dvigubai didesnis porei­

da vaikščioti po skaityklą ir žiūrėti

blaškomam mokslui Alma Mater

įvairiomis kalbomis yra čia pat,

ir Vilniaus universiteto bibliotekos

kis mokytis po darbo savo instituto

tau į knygą - „ką gi tu ten skaitai?“ -

bibliotekose bei skaityklose.

Didžiajai daliai centrinių rūmų

Vilniaus universiteto bibliotekoje elektroninės knygos Jau daugiau nei 15 metų VU biblioteka savo bendruomenės nariams - studentams, dėstytojams, mokslininkams, tyrėjams - siūlo elektroninės informacijos paslaugas.

1993 m. pradėtas kurti bibliotekos elektroninis katalogas, 1995 m. sukurta pirmoji bibliote­

eityje galime tikėtis dar geresnių

nutolusiems vartotojams iš namų

koks kitas kopijavimo būdas. Pa­

ar kitų ne universiteto tinklo kom­

gal nustatytas sąlygas vieno pri­

piuterių. Slaptažodžiai duodami

sijungimo metu galima nukopi­

tik VU bendruomenės nariams ir

juoti ar išsisaugoti iki 20 proc. vie­

tik asmeniniam naudojimui. Ga­

nos ei. knygos.

vę slaptažodžius vartotojai regist­

VU biblioteka stengiasi plėsti

ruojami VUB duomenų bazėje.

elektroninių paslaugų ir išteklių

Nuo 2007 m. rugsėjo suteikti 235

spektrą, kad vartotojai gautų kuo

slaptažodžiai naudotis „Springer“

kos interneto svetainė. Nuo 1999 m. pradėtos prenumeruoti pirmosios užsienio komercinės duomenų bazės, kurių šiuo metu siūloma net 50. Tai įvairių tipų duomenų bazės: visateks-

daugiau studijoms ir mokslinei

ei. knygomis, o statistiniai duo­

veiklai reikalingos informacijos

menys rodo, kad per 2007 m. var­

tės - teikiančios prieigq prie viso teksto straipsnių, bibliografinės - teikiančios biblio­

pagal principą „čia ir dabar“, t. y.

totojai pasinaudojo elektroninė­

dirbdami prie savo asmeninio

grafinę informacijq ir santraukas, ir statistinės. Duomenų bazės apima įvairias mokslų sritis, jose galima rasti pačiq naujausių mokslinę informacijų. Plečiantis pasaulinei elek­

mis knygomis 2335 kartus.

kompiuterio ir negaišdami papil­

Visos „Springer“ ei. knygos jau

domo laiko kelionėms į pačią bib­

troninės informacijos rinkai, didėjant elektroninės informacijos paklausai ir tobulėjant informacinėms technologijoms, VU biblioteka stengiasi neatsilikti ir teikti savo

yra suregistruotos VU bibliotekos

lioteką. Kaip tik šiuo metu kuria­

elektroniniame kataloge, todėl at­

ma nauja bibliotekos interneto

vartotojams vis įvairesnes elektroninės informacijos paslaugas ir patenkinti vartotojų informacijos poreikius. Viena iš tokių naujovių - prieigos prie garsios pasaulyje „Springer“ leidyklos elektroninių knygų organizavimas. Šios leidyklos ei. knygomis VUB vartotojai gali naudotis nuo 2007 m. liepos.

liekant paiešką tam tikra tema re­

svetainė, kurioje bus galima rasti

Julija NIAURAITĖ, vyr. bibliografė

zultatai pateikiami su ei. knygo­

ne tik dabar siūlomas įvairias duo­

mis ir jų nuorodomis tinkle. Varto­

menų bazes, ei. knygas, skaitme­

tojai, turėdami ei. knygų asmeni­

ninius archyvus, bet ir kitus nau­

nius slaptažodžius, gali iš karto

dingus elektroninius išteklius ir

registruotis skaityti konkrečią

paslaugas.

(http://

Blacwell Synergy, VViley Inter

knygą, rastą kataloge, ir naudo­

Vilniaus universiteto biblioteka

www. m b. vu. It/duombaz/e-kny-

Science) ir minėtų „Springer“

tis ta paslauga namuose bet ku­

laukia kiekvieno studento ir dėsty­

riuo paros metu.

tojo ir visada yra pasiruošusi pa­

liotekos

svetainėje

gos.html). Skaitytojų patogumui

LINK elektroninių knygų. Norin­

Biblioteka teikia prieigą prie

svetainėje pateikiami šių knygų

tys gauti slaptažodžius turėtų

Reikia nepamiršti, kad elektro­

dėti bet kokiais informaciniais klau­

daugiau nei 800 ei. knygų, kurios

abėcėlinis ir teminis sąrašai, o su­

kreiptis elektroniniu paštu Juli­

ninė informacija yra saugoma au­

simais. Duomenų bazių ir ei. kny­

sudaro dvi kolekcijas: pirmoji -

siradus knygą, kuri atitinka varto­

ja.niauraite@mb.vu.lt ir nurodyti

torių teisių įstatymų ir licencinių

gų vartotojų laukiame bibliotekos

socialiniai, humanitariniai moks­

tojo poreikius, galima pasinaudoti

savo vardą, pavardę, fakultetą,

susitarimų. Todėl VU bibliotekos

Bibliografijos ir interneto skaityk­

lai ir teisė; antroji - verslas ir eko­

„Springer“ leidyklos siūloma pa­

studento pažymėjimo numerį (jei

turimų duomenų bazių straipsniai

loje kiekvieną darbo dieną nuo 9

nomika. Kolekcijų knygų temati­

ieška pačioje knygoje.

tai studentas/-ė) arba pareigas

ar ei. knygos gali būti naudojami

iki 20 vai., kur kvalifikuotas kon­

tik asmeniniais, mokslo ar moky­

ka labai įvairi ir daugiaaspektė. Čia naudingos informacijos ras

Nors dauguma VU bibliotekos

(jei dėstytojas/-a). Asmeniniai

duomenų bazių galima naudotis

slaptažodžiai suteikiami per vie­

mo tikslais. Draudžiama kopijuo­

sultacijas teikia Vartotojų aptarna­ vimo skyriaus vedėja Žibutė Pet­

visi, kurie domisi švietimu, filolo­

tik iš VU tinklo kompiuterių, ta­

ną darbo dieną, o juos gavęs var­

ti informaciją ištisai. Kiekvienas

rauskienė ir vyr. bibliografė Julija

gija, filosofija, istorija, komunika­

čiau savo bendruomenės na­

totojas gali naudotis duomenų

tiekėjas licencinėje sutartyje nu­

Niauraitė. Jei neturite laiko užsuk­

cijos mokslais, politologija, psi­

riams (studentams, dėstytojams ir

bazių siūlomais informacijos iš­

stato savas informacijos panau­

ti į biblioteką, galite skambinti te­

chologija, teologija, teise, vady­

darbuotojams) biblioteka siūlo as­

tekliais iš bet kurios kompiuteri­

dos taisykles. Pavyzdžiui, prisi­

lefonu 268 7124 arba pateikti sa­

ba, ekonomika ir pan. Visa infor­

meninius prieigos slaptažodžius

zuotos darbo vietos su interneto

jungus prie „Springer“ ei. knygų

vo klausimus ei. paštu žibute.pet-

macija apie „Springer“ elektroni­

prie 5 duomenų bazių (EBSCO.

ryšiu. Taip pat suteikiama teisė

jas galima skaityti visas, tačiau

rauskiene@mb.vu.lt arba juli-

nes knygas pateikiama VU bib­

JSTOR, Oxford Referente Online,

naudotis „Springer“ ei. knygomis

ribojamas jų spausdinimas ar bet

ja.niauraite@mv. vu. lt.

12

vilnensis

2008 m. vasaris

1 KKKKStudijOS---------------------------------------------------------------

Universiteto kova su plagiatu tęsiasi Akvilė KAVALIAUSKAITĖ

Vienas šiurkščiausių pažeidimų

Dabar studentai turi galimybę naudotis ne tik knyga, bet ir internetu, todėl plagijavimo problema universite­ tuose tampa ypač opi. Šalinimas iš universiteto - griež­ čiausia bausmė, taikoma už nesavarankiškai atliktq raš­ to darbq - gąsdina toli gražu ne kiekvienq.

Pagal universitete galiojančią

studijų rezultatų vertinimo tvarką visi studentų rašto darbai privalo būti atlikti savarankiškai. Rašto

darbas laikomas nesavarankišku,

jei jis yra visas ar iš dalies para­

šytas kito autoriaus, juo pažei­

Taikoma griežčiausia bausmė

džiamos autorių asmeninės ne­

turtinės ir turtinės teisės. Darbas, visas arba iš dalies panaudotas vertinant kitą dalyką VU ar kituo­

„Programinė plagiato identifi­ kavimo įranga nebaudžia. Ji tik parodo, koks procentas tikrinamo darbo gali būti atliktas nesavaran­ kiškai. Ar darbas iš tikrųjų yra pla­ giatas, sprendžia dėstytojas“, teigia S. Trumpulytė. Pagal VU stu­ dijų rezultatų vertinimo tvarką ver­

se universitetuose, taip pat su­

prantamas kaip nesavarankiš­ kas. VU etikos kodekse yra konkrečiai įvardyti atvejai, kada studento darbas gali būti traktuo­

jamas kaip plagiatas: kai sveti­ mas tekstas pateikiamas be cita­ vimo ženklų - kabučių arba kitokio

pobūdžio išskyrimo iš viso teksto, kai perpasakojama arba cituoja­ ma svetima idėja, iliustracinė me­

džiaga ar duomenys nenurodant šaltinio. Plagijavimas, kaip ir suk­ čiavimas, padirbinėjimas bei ky­

šininkavimas, yra laikomas vienu

šiukščiausių akademinio sąžinin­

gumo principo pažeidimų.

Teisinė ir moralinė problema Pasak Teisės fakulteto Civili­ nės teisės ir civilinio proceso ka­ tedros vedėjo doc. Vytauto Mizaro, plagiatas yra ir teisinė, ir moralinė etikos problema, žei­ džianti universiteto bendruome­ nę. „Vogti daiktą yra blogai, taip pat blogai ir vogti kitų mintis bei kūrybą. Savintis svetimus kūrybi­ nius ir mokslo darbus ar jų dalis ir neatskleisti tikrojo autoriaus yra nesąžininga, amoralu ir, aišku, ne­ teisėta. Akademinėje bendruomeneje, kur visas darbas iš es­ mės grindžiamas individualia intelektine kūrybine veikla, tai ypač aktualu. Autorinio kūrinio ar jo dalies pateikimas skaitytojui nenurodant tikrojo autoriaus var­ do ir šaltinio autoriui daro morali­ nę skriaudą ir materialinę žalą.

Autorystės teisė yra neatsiejamai susijusi su asmeniu, kūrėju. Šios teisės niekam negalima nei per­ leisti, nei atsisakyti. Juo labiau ne­ galima be autoriaus sutikimo vie­ šai naudoti kūrinius ir visuomenei juos pateikti kaip savo“, - teigia docentas.

Plagiato pradžia mokykla VU Egzaminavimo centro spe­ cialistė darbui su rašto duomenų baze ir plagijavimo identifikavimo sistema Sandra Trumpulytė ma­ no, kad plagijavimo problema prasideda jau mokykloje, daž­ niausiai iš nežinojimo - nėra aiš­ kinama, kaip naudotis informaci­ ja. „Ne visi studentai suvokia, kas yra plagiatas ir kodėl plagijuoti yra blogai, kai kurie nežino, kad darbe panaudojus svetimą teks­ tą būtina nurodyti, kieno tai min­ tys“, - sako S. Trumpulytė. Anot

dos: „2006-aisiais Kauno huma­ nitariniame fakultete buvo pa­ rašytas bakalauro diplominis dar­ bas, 2007-aisiais tą patį darbą apsigynė VU Tarptautinės verslo mokyklos studentas. Tą kartą pa­ žeidimas nebuvo pastebėtas, bet dabar toks atvejis būtų iškart už­ fiksuotas.“ Kol kas nustatyti pla­ giato atvejai nėra sisteminami, bet ateityje tai turėtų būti daroma.

Studentai turi žinoti, kaip naudotis informacija, kad nepatektų j painią situaciją. V. Naujiko nuotr.

Komunikacijos fakulteto Informa­ cijos ir komunikacijos katedros lėkt. dr. Laimos Nevinskaitės, daugybė abiturientų neapsi­ sprendžia, ką būtent norėtų stu­

dijuoti, įstoja į nepatinkančią spe­ cialybę, todėl ir bando kuo lengviau išsisukti. „Kartais stu­ dentai mano, kad dėstytojai iš vi­ so neskaito rašto darbų. Būna, kad randu keletą identiškų referatų.

Juk referato tikslas yra apžvelgti įvairias nuomones, skirtingus duomenis, viską susisteminti ir pateikti, padaryti išvadas, o ne pažodžiui nurašyti tekstą“, - ste­ bisi dėstytoja. Tuo tarpu žurnalis­ tikos pirmakursis Aidas Balbierius sako, kad jau pati referato kon­ cepcija skatina plagijuoti: „Reng­ damas referatą studentas turi ra­ šyti tai, kas jau parašyta, tai nuobodu, todėl ir stengiamasi darbą atlikti kuo greičiau ir leng­ viau.“ Vertimą magistrantūroje studijuojanti Lina Katkutė mano, kad plagijuojančių magistrantų yra nedaug: „Šį pažeidimą nusta­ tyti darosi vis lengviau. Šiuolai­ kinės technologijos leidžia ne tik nesunkiai kopijuoti medžiagą, bet ir nustatyti originalaus teksto autorių.“

Nėra autoriaus - nėra nuosavybės L. Nevinskaitė tikina, kad šiuo­ laikinės technologijos supapras­ tina plagijavimo procesą: „Naudo­ tis kompiuterio funkcija „copy pašte“ sugeba kiekvienas. Seniau studentai remdavosi tik knygo­ mis, ranka perrašinėdavo, taip jie buvo priversti dirbti daugiau. In­ ternete ne visada būna nurody­

autoriaus vardo. Pasak L. Nevins­ kaitės, dažniausiai plagiatas at­ siranda iš nežinojimo, bet pasi­ taiko ir piktybinių plagiato atvejų.

Jau parašytų darbų atsisiuntimas iš interneto portalų - vienas jų. „Gerai, kad Lietuva - maža šalis, o lietuvių kalba nėra paplitusi pa­ saulyje. Kitaip internete informa­ cijos būtų tiek daug, kad pačiam dėstytojui identifikuoti plagiatą pa­ sidarytų beveik neįmanoma. Ši problema dar opesnė didžiosio­ se pasaulio šalyse, ypač JAV“, teigia Egzaminavimo centro spe­ cialistė S. Trumpulytė.

Kovai su plagiatu programinė įranga 2006 m. gegužės mėnesį uni­ versitete pradėtas vykdyti projek­ tas „Žinių ir specialiųjų kompeten­

cijų vertinimo sistemos vystymas įkuriant Vilniaus universiteto Eg­ zaminavimo centrą“. Centro tiks­ las - studijų kokybės gerinimas, užtikrinant kokybišką žinių ir spe­ cialiųjų kompetencijų vertinimą.

Viena centro funkcijų yra diegti

ir palaikyti programinę įrangą, leidžiančią sulyginti naujai įve­ damus darbus su jau esančiais sistemoje darbais ir kitais elektro­ niniais šaltiniais, siekiant kontro­ liuoti darbų plagijavimą. Duome­ nų bazėje yra dedami diplominiai ir kursiniai studentų darbai. Kom­ piuterinė programa nuosekliai tik­ rina teksto simbolių seką ir pažy­ mi vietas, besikartojančias ir kituose duomenų bazėje esan­ čiuose darbuose. Mūsų universi­

tas teksto autorius, galbūt todėl susidaro įspūdis, kad kopijuoda­

tete įdiegta sistema kol kas nely­ gina darbų su internete esančia medžiaga, bet ateityje planuoja­ ma tobulinti programą papildant ją šia funkcija. Šiuo metu projek­

mas tekstą studentas nedaro nie­

te dalyvauja Komunikacijos, Tei­

ko blogo.“ Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą fizinis as­ muo, kurio vardas įprastu būdu nu­ rodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Ši nuostata taikoma ir tuo

sės, Ekonomikos fakultetai bei Tarptautinių santykių ir politikos

atveju, kai vietoj autoriaus vardo

nurodytas pseudonimas, neke­ liantis jokių abejonių dėl tikrojo

mokslų institutas, bet siekiama, kad duomenų bazėje darbus dė­ tų ne tik visi VU fakultetai, bet ir visos Lietuvos aukštosios mokyk­ los. L. Nevinskaitė sako, kad vien tai, jog darbus galima lyginti tar­ pusavyje, duoda nemažai nau­

tindamas rašto darbą ir nustatęs, kad studentas jį atliko nesavaran­ kiškai, dalyko dėstytojas tarnybi­ niu raštu informuoja kamieninio akademinio padalinio vadovą apie nesąžiningumo atvejį ir pa­ teikia jam studento rašto darbą bei įrodymus, kad jo darbas atliktas nesąžiningai. Kamieninio akade­ minio padalinio vadovas, susipa­ žinęs su studento pasiaiškinimu, taiko jam nuobaudą, nustatytą Universiteto studijų nuostatuose.

Daugeliu atvejų už plagijavimą baudžiama ypač griežtai - šali­ nama iš universiteto, kartais net­ gi be teisės grįžti. Dauguma stu­ dentų nėra patenkinti tokia sankcija, jie argumentuoja tuo, kad bet kada gali būti apkaltintas sąžiningai dirbęs žmogus.

Studentai šalinami beveik kasmet j nesavarankiškai atliktus dar­ bus ypač kritiškai žiūrima VU Tarptautinių santykių ir politikos

mokslų institute. TSPMI Etikos ir ginčų nagrinėjimo komisijos na­ rė ketvirtakursė Lina Nefaitė sa­ ko, kad instituto dėstytojai rašto darbus tikrina labai atidžiai ir at­ sakingai, todėl studentai yra pri­ versti viską atlikti sąžiningai, net­ gi konsultuojasi su dėstytojais bandydami išvengti įtarimų dėl nesąžiningumo. Vis dėlto kiekvie­ nais metais bent keletas studen­ tų dėl plagiato yra šalinami iš uni­ versiteto. Daugiausia tokių atvejų pasitaiko tarp studijuojančiųjų pirmojoje studijų pakopoje. Vien iš TSPMI 2002-aisiais pašalinti 5, 2003-iaisiais - 4, 2005-iaisiais 2, 2006-aisiais -1 studentas. Išim­ tis - 2004 metai, kai taip griežtai niekas nebuvo nubaustas. Neaki­ vaizdinio skyriaus studentai ir ma­ gistrantai plagijuoja rečiau. Ypač atsakingai į studijas žiūri studen­ tai, pasirinkę lyginamosios politi­ kos magistrantūrą - TSPMI istori­ joje neužfiksuota nė vieno plagiato atvejo.

Plagijavo savo vadovo darbą L. Nefaitė įvardijo keletą išskir­ tinių plagiato atvejų: „TSPMI mo­ kėsi vaikinas, atvykęs iš Ispani­ jos. Jis išvertė knygą iš ispanų

kalbos, o jo baigiamasis darbas buvo sudarytas beveik vien iš to vertimo. Tikriausiai studentas ma­ nė, kad Lietuva - pasaulio pro­ vincija, tos knygos dar niekas ne­ buvo išvertęs nei į anglų, nei į lietuvių kalbą, taigi identifikuoti plagiatą bus visiškai neįmanoma.

Deja, viena dėstytoja, mokanti is­ paniškai, neseniai buvo skaičiu­ si tą knygą. Yra pasitaikęs ir dar didesnis kuriozas: studentas pa­ rengė baigiamąjį darbą - plagia­ tą, o nuplagijavo ne ką kitą, bet savo darbo vadovą. Žinoma, ir jam nebuvo leista baigti studijų.“ Pa­ sak L. Nefaitės, kartais net institu­

to Etikos ir ginčų nagrinėjimo ko­ misijai sunku nuspręsti, ar darbas yra nuplagijuotas. Pasitaiko, kad dėstytojai pernelyg griežtai verti­ na, taip pat sunku nustatyti, ar dar­ bas atliktas nesavarankiškai, jei yra perfrazuotos kito žmogaus mintys. „Komisija dažniausiai sten­ giasi netaikyti griežčiausios nuo­ baudos, leisti studentui pasitaisy­ ti, o ir patys studentai plagijuoja vis rečiau. TSPMI tikrai suteikia pa­ kankamai informacijos apie tai, kas yra nesavarankiškai atliktas darbas ir kaip to išvengti. Žinoma, darbų pirkimo problema išlieka, o identifikuoti asmenį, už kurį dirbo kažkas kitas, yra beveik neįmano­ ma“, - teigia ketvirtakursė.

Tiksliukai priversti dirbti sąžiningai Tiksliųjų mokslų fakultetai su plagijavimo problema susiduria gerokai rečiau. Chemijos fakulte­ to studijų reikalų prodekanė Sau­ lutė Budrienė mano, kad ChF pla­ gijuoti yra beveik neįmanoma: „Mūsų fakultete rašto darbų už­ duodama nedaug. Baigiamuo­ siuose darbuose reikalaujama nedidelės teorinės dalies, visa ki­

ta - eksperimentai, atliekami la­ boratorijoje.“ Praėjusiais metais 4 studentai buvo pašalinti iš Mate­ matikos ir informatikos fakulteto už nusirašinėjimą, bet plagiato at­ vejų nepasitaikė. Per visą Fizikos fakulteto istoriją nė vienas stu­ dentas nebuvo nubaustas už ne­ savarankiškai atliktą darbą. Gam­ tos mokslų fakultete buvo svarstyta keletas plagijavimo at­ vejų, bet griežčiausia bausmė nebuvo taikoma. Tarp busimųjų

medikų plagiato taip pat nėra pasitaikę. Išimtis - Ekonomikos fakultetas, iš kurio pernai buvo pašalintas vienas studentas. So­ cialinių ir humanitarinių mokslų fakultetuose situacija šiek tiek skiriasi. Filosofijos fakultete 2004 m. studijų neleista tęsti dviem bakalauro pakopos stu­ dentams, 2006 m. - vienai dok­ torantei. Kauno humanitariniame fakultete per pastaruosius penke­ rius metus neleista ginti 3 diplo­ minių darbų, Teisės fakultete 2 studentai dėl plagijavimo nebai­ gė magistro studijų. Tarp istorikų ir filologų plagiato atvejų nėra bu­ vę. Pasak Komunikacijos fakulte­ to prodekanės Renatos Matkevičienės, KF kiekvienas metais išaiškinama keletas plagiatų, dažniausiai baigiamųjų darbų.

universitas

2008 m. vasaris

vilnensis

13

nistudijos

Nusirašinėjimo prevencija Vilniaus universitete Halina ORVIDAITĖ Šiuo metu viena opiausių ir daugiausia diskusijų sukeliančių problemų Vilniaus universitete studentų nesąžiningumas per at­ siskaitymus, t. y. nusirašinėjimas.

Tam tikslui naudojamų priemonių yra visa įvairovė - nuo papras­ čiausių popierinių paruoštukų iki tobuliausių elektroninių ryšio prie­ taisų. Darbo rinkos ir socialinių ty­ rimų instituto 2001-2002 m. atlik­ to aukštųjų mokyklų absolventų tyrimo duomenimis, penktadalis apklaustųjų teigė, kad dėstytojai yra pakankamai tolerantiški nusi­ rašinėjančių studentų atžvilgiu.

Taip pat, pasak studentų, nusira­ šinėjimą skatina pati egzamina­ vimo tvarka universitete. Taigi ieškant būdų, kaip padėti dėstyto­ jams užkirsti kelią šiai opiai proble­ mai, buvo suplanuota prevenci­ nė akcija „Nenusirašinėk“.

Akciją inicijavo Vilniaus univer­ siteto studentų atstovybės Socia­

linių ir akademinių reikalų komite­ tai planuodami savo metų veiklą.

Idėja susilaukė daug diskusijų, ta­ čiau balsų dauguma lėmė, kad projektą nuspręsta įgyvendinti jau 2007-2008 m., per žiemos sesiją.

Buvo suburta keturių žmonių dar­ bo grupė, į kurią įėjo dvi studentės iš Matematikos ir informatikos fa­ kulteto ir dvi iš Ekonomikos fakul­ teto. Prasidėjus darbams, gruo­ džio mėnesį kolektyvą papildė dar du savanoriai iš Gamtos mokslų fakulteto. Suformuluotas projekto tikslas - „Padėti dėstytojams su­ daryti kuo geresnes sąlygas stu­ dentams parašyti egzaminą ar įskaitą sąžiningai, savo jėgomis, ne­ suteikiant galimybių nusirašyti“ - ir uždaviniai, kuriais remdamiesi ga­ lėjome pristatyti projektą kiekvie­ no Vilniaus universiteto fakulteto ir centrinei administracijoms. Po pirminės apklausos paaiškėjo, kad projekte dalyvauti sutiko 10 fa­ kultetų. Atsisakė tik Istorijos ir Me­

Apdovanoti dėstytojai, puoselėjantys akademinį sąžiningumą Vasario 6 d. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) organizavo dėstytojų, skatinančių Lietuvos studentus studi­ juoti sąžiningai, apdovanojimus. Nors ceremonija vyko Vilniuje, į ją suvažiavo aukštųjų mokyklų dėstytojai iš visos Lietuvos. Žinoma, ne visi iš daugiau negu penkiasdešim­ ties apdovanojimą pelniusių akademinės bendruomenės atstovų galėjo asmeniškai dalyvauti ceremonijoje, bet LSAS patikino, jog neatvykę atsiimti simbolinių stiklo rutulių vis vien gaus juos vėliau.

Kaip buvo pabrėžiama, šiais ap­ dovanojimais Lietuvos studentai no­ rėjo išreikšti pagarbą tiems žmo­ nėms, kurie negaili laiko ir jėgų, stengdamiesi pažaboti nesąžiningu­ mą, kurio kartais pasitaiko tarp stu­ dentų. Apdovanojimų ceremonijos organizatoriai tikisi, kad ateityje su­ lauks dar daugiau nominantų šiai simbolinei premijai gauti. „Tikimės, kad kitais metais tuo pačiu laiku ga­ lėsime pagerbti gausesnį tokių dės­ tytojų būrį“, -sakė LSAS prezidentė Indrė Vareikytė.

Pasižymėję dėstytojai buvo apdo­ vanojami graviruotais stiklo rutuliais su padėka „už studentų skatinimą sąžiningai laikyti egzaminus“. Cere­ monijos metu buvo pažymėta, kad apdovanojimas turi ir simbolinę reikš­ mę - rutulys yra idealios formos pa­ vyzdys, o jo skaidrumas ir permato­ mumas turi priversti susimąstyti apie

būtiną visos studijų sistemos - ypač egzaminų - sąžiningumą.

Tarp pagerbtų dėstytojų buvo ir ke­ turi Vilniaus universiteto atstovai - VU Chemijos fakulteto prodękanas doc. dr. Rimantas Raudonis, Žurnalistikos instituto lektorius Romas Sakadolskis, VU Filologijos fakultete dirbantys doc. dr. Irena Smetonienė ir lektorius Laimutis Laužikas.

Per apdovanojimų ceremoniją svečiai galėjo pailsėti nuo kasdie­ nių akademinių darbų, pasiklausyti muzikos, atliekamos styginių kvarte­ to. Taip pat jiems buvo parodytas stu­ dentiškos internetinės televizijos Ne TikS TV reportažas apie kyšių-dovanų tradicijas aukštosiose mokyklo­ se. Reportaže studentai, be kita ko, bandė išaiškinti, ar galima papirkti dėstytoją, atnešus jam dovanų, pa­ vyzdžiui, automobilio padangą. „U. V."inform.

Doc. dr. R. Raudonio (ChF) rankose - stiklinis rutulys, kaip padėka už studentų sąžiningumo skatinimą. Šalia - LSAS prezidentė Indrė Vareikytė.

V. Naujiko nuotr.

dicinos fakultetai. Sulaukę daugu­ mos universiteto padalinių palai­ kymo, pateikėme projekto aprašy­ mą ir studentų stebėtojų skyrimo tvarką, pagal kurią įsipareigojome nevėluodami pateikti studentų ste­ bėtojų sąrašus akcijoje dalyvau­ jantiems fakultetams.

Tuo pat metu buvo pradėta stu­ dentų stebėtojų registracija. No­ rą dalyvauti pareiškė 62 studen­ tai, tačiau sutartį pasirašė 55 stebėtojai, iš jų ChF - 3, TSPMI 2, MIF-8, FF-3, EF-27, KF-1, FilosF-4, GMF-6.TF-1.

Stebimų egzaminų sąrašus at­ siuntė tik 8 fakultetai iš 10 dalyvau­ jančių. Buvo prašoma stebėti 92 egzaminus: ChF - 5, TSPMI - 13, MIF-16, FF-3, EF-37, KF-1, FilosF - 4 ir GMF - 13. Dalis fakul­ tetų egzaminų sąrašus atsiuntė lai­ ku, tačiau dalis vėlavo ir per visą sesiją pildė egzaminų tvarkaraštį.

Tai sukėlė labai daug problemų skirstantis stebimus egzaminus, nes kartais tekdavo ieškoti stebėtojo į egzaminą, kuris vyks kitą rytą, ta­ čiau visi stebėtojai jau būdavo pa­ siskirstę po kitus fakultetus ar patys laikydavo egzaminą. Tad buvo tiki­ masi, kad bus įmanoma rasti kom­ promisą dėl egzaminų tvarkaraščio pateikimo datos per kitą sesiją. Ke­ letas dėstytojų paprašė stebėtojų pagalbos išgirdę gerus atsiliepimus

L. Januškevičienės nuotr. iš prevencinėje veikloje dalyvaujan­ čių kolegų. Akcijoje dalyvavę dės­ tytojai džiaugiasi, kad studentams buvo sumažintos galimybės nusira­ šyti. Ypač patenkinti studentų stebė­ tojų pagalba dėstytojai buvo suren­ kant egzaminų darbus, kai dėl kylančios sumaišties kartais įmano­ ma pasinaudoti paruoštuku ar žvilg­ terėti į draugo darbą. Vienas toks bandymas nusirašyti neliko be pa­ darinių - iš 3 kurso Ekonomikos fa­ kulteto studentės buvo atimtas paruoštukas ir įskaityta egzaminuoto dalyko akademinė skola.

Studentai stebėtojai pasako­ jo, kad kai kuriuos egzaminus stebėti prailgdavo, nes egzami­ nuojami studentai net nebandy­ davo naudotis pagalbinėmis prie­ monėmis. Taip pat džiaugtasi,

kad kai kuriuose fakultetuose sėkmingai kovojama su nusiraši­ nėjimo problema. Tačiau, pasak jų, kai kuriuose pagalba tikrai bu­ vo reikalinga, nes dėstytojas fi­ ziškai neįstengia sužiūrėti didžiu­ lio būrio studentų.

Visi egzaminai praėjo, tad ak­ cijos vykdymo darbai jau pasibai­ gę. Dabar atliekama projekte da­ lyvavusių dėstytojų ir studentų stebėtojų apklausa, pagal kurią bus galima pamatyti, kokie ne­ sklandumai iškilo vykdant projek­ tą, įvertinti trūkumus, įvardyti pri­ valumus. Darbo grupės vadovė džiaugiasi, kad kol kas ją pasie­ kiantys dėstytojų atsiliepimai yra teigiami. Sulaukta ir ne vienos as­ meninės padėkos už stebėtojų suteiktą pagalbą per egzaminus.

Vasario 27 - kovo 1 d.

Jaunojo verslininko konkursas pakvies varžytis studentus Konkurso eiga Kiekvieną konkurse dalyvaujan­ čią komandą sudaro keturi nariai, kurie gali būti susibūrę iš skirtingų universitetų, tačiau privaloma są­ lyga - studijuoti ekonomiką arba verslo vadybą. Šį projektą sudaro

trys užduotys - esė rašymas, si­ muliacinis žaidimas ir atvejo ana­ lizė.

Konkurso atrankinė užduotis yra esė. Įvertinus šias užduotis at­ renkamos 12 komandų, kurios pakviečiamos dalyvauti kitose konkurso dalyse. Šių metų esė te­ mą pateiks „Respublikos“ leidinių grupė.

Antroji užduotis - simuliacinis žaidimas. Iki šių metų dalyviai žaisdavo CELEMI simuliacinį žaidimą, tačiau jau šiemet jo vie­ tą užims CĖSIM. Nors ir sudėtin­ gos, žaidimo užduotys yra intri­ guojančios ir pateikia daugybę iššūkių, su kuriais studentams teks susidurti akis į akį tikrajame verslo pasaulyje. Trečiojoje kon­ kurso dalyje dalyviai mėgins iš­ analizuoti konkretų verslo atvejį.

Jau žinoma, kad antrus metus iš eilės šią užduotį rengs SAMPO bankas, kuris visada aktyviai ir geranoriškai remia studentų to­ bulėjimą skatinančius konkursus ir projektus.

Akivaizdu, kad konkursas ne­ bus orientuotas vien tik į darbą dalyviai turės galimybę pasiklau­ syti išskirtinės paskaitos, daly­ vauti netradicinėje ekskursijoje,

Ekonomikos fakulteto studentų atstovybė vasario 27 kovo 1 d. organizuoja Jaunojo verslininko konkursą. Ja­ me kviečiami dalyvauti geriausi verslo vadybos ir eko­ nomikos studentai iš Baltijos jūros regiono šalių. Projekto metu dalyviai gali išbandyti savo teorines žinias ir loginį mąstymą dirbtinėje verslo aplinkoje. artimiau susipažinti ir bendrauti teminiame socialiniame vakare.

Organizatoriai Jaunojo verslininko konkursą organizuoja VU Ekonomikos fakul­ teto studentų atstovybė (EF SA).

Jaunojo verslininko konkursą EF SA pirmąkart surengė 2004 m.

Nuo to laiko šis konkursas - vie­ nas didžiausių kasmetinių EF SA organizuojamų renginių, kuriam būna mobilizuojamos nemažos studentų pajėgos.

Dalyvauja verslo įmonės Konkurse yra numatytas ir ak­ tyvus verslo bendruomenės da­ lyvavimas.

Prie jau minėtų rėmėjų „Respublikos“ leidinių grupės ir SAMPO banko šiemet prisidėjo ir viena sėkmingiausių telekomuni­ kacijų bendrovių Lietuvoje „TeIe2“. „Remiame, nes puikiai žino­ me, ko reikia verslui, - sako M. Savickas, „Tele2“ marketingo direktorius. - Konkursas skatina studentų kūrybiškumą, o kūryba

versle yra itin svarbi. Visa „Tele2“ istorija rodo, kad standartinių at­ sakymų versle nėra, nuolat reikia sukurti kažką naujo.“ Anot vienos konkurso partne­ rių UAB „Hewlett-Packard“ vado­ vo Egidijaus Andriuškevičiaus, įmonė dalyvauja konkurse veda­ ma keleto tikslų. „Pirmiausia, tai atitinka pasaulinę „Hewlett-Packard“ filantropijos politiką ir socia­ linės atsakomybės tikslus plėto­ jant edukacines programas ir palaikant ne pelno siekiančių or­ ganizacijų iniciatyvas remti jau­ nimo ugdymą ir švietimą, - sako E. Andriuškevičius. - Be to, jauni­ mo iniciatyvų palaikymas suteikia joms didesnį pagreitį ir padeda jas perkelti į praktinį lygį.“ Anot „Hevvlett-Packard” vado­ vo, verslo dalyvavimas panašiuo­ se jaunimo projektuose suteikia įmonėms galimybę dairytis poten­ cialių darbuotojų, įvertinant nau­ jąją kartą praktiniu būdu - daly­ vių ekonomines ir vadybines žinias, taip pat jų sugebėjimą dirb­ ti komandoje.

EF SA inform.

universitas

2008 m. vasaris

vilnensis

14

k t tames - studentai______________________________

Kq mano pirmakursiai?

Akvilė KAVALIAUSKAITĖ Jau baigėsi pirmasis semestras, kuris turbūt sunkiausias ir labiausiai gąsdinantis atrodė universiteto pirmakursiams: neįprasta mokymo programa, nauji kolegos, o daugu­ mai - ir nepažįstamas miestas. Dabar įdomu sužinoti, ar tikrai patenkinti tie, kurie dar rugsėjį į auditorijas suėjo pilni lūkesčių ir susidomėjimo, ir ko jie tikisi ateityje.

Rimgaudas Bernotas TSPMI, politikos mokslai Iš tiesų studijos yra tokios, kokias ir įsivaizdavau. Aš vieną bakalaurą jau baigiau, taigi prieš stodamas maždaug žinojau, ko noriu ir ką gausiu. Bet ko­ kios studijos yra vertos tiek, kiek pats jas padarai vertingas. Aukšti balai, ku­ rių reikia, jei nori studijuoti politikos mokslus, parodo abiturientų susido­ mėjimą šia specialybe. Šiaip čia įstoti yra sunkiau negu studijuoti. TSPMI su­ daro visas sąlygas gauti žinių, bet rei­ kia ir pačiam jų siekti. Kad ir kokie geri būtų dėstytojai, už studentą jie nesukramtys ir į bumą neįdės. Jeigu tik karpysi ausimis ir miegosi per paskai­ tas, tikrai nieko neišmoksi. Aišku, yra šiokių tokių organizacinių ne­ sklandumų, bet tai jau ne žinių klausimas - visur atsiranda nesusikalbė­ jimo ir nesusipratimų. Kartais atrodo, kad studentas administracijai yra problema, kad būtų geriau, jei jo nebūtų. Neretai nepagalvojama, kad administracija ir yra tam, kad spręstų studentams kylančias problemas.

Kamilė Paklanytė MIF, informatika Maniau, paskaitos paskatins pla­ čiau domėtis pasirinkta specialybe, o kolegos studentai bus veiklios as­ menybės, ir mes nesiskirsime nuo ry­ to iki vakaro. Dėstytojus įsivaizdavau beveik tokius, kokie ir yra. Jie visiškai pateisino mano lūkesčius, tik nema­ tau prasmės lankyti paskaitas, nes jų turinys nuobodesnis už naudojimąsi instrukcijomis. Jau galiu labai greitai konspektuoti ir įsiminti pagrindinius faktus, dar išmokau lankstyti lėktuvė­ lius. Kai kurie studentai šaltoki ir ne­ drąsūs, nors yra tikrai įdomių asme­ nybių, ne visi jaučiasi esą savo vieto­ je, kai kurie negauna to, ko norėtų. Tikiuosi, kad kito semestro studijų pro­ grama pražys kaip pavasarinė gėlė. Gal rasiu ir aš įdomių dalykų...

Daiva Šalc KF, žurnalistika Prieš pradėdama studijuoti šiek tiek ki­ taip įsivaizdavau studijų programą, ne­ maniau, kad bus kai kurios disciplinos.

Teko išgirsti įvairių gandų, kurie nebuvo teigiami, tačiau savomis akimis įsitikinau, kad nebuvo ir teisingi. Dabar galiu pasa­ kyti, kad studijos atitinka mano lūkesčius, dėstomi dalykai man atrodo naudingi vieni daugiau, kiti mažiau. Vis dėlto sun­ ku ką nors spręsti po pirmo semestro, per mažai laiko dar praėjo. Galbūt galėčiau labiau pasistengti, bet pirmieji egzaminų rezultatai džiugina - vadinasi, einu tinka­ ma linkme. Rudenį buvau suabejojusi sa­ vo pasirinkimu - kolegos atrodė protingesni, labiau tinkantys šiai specia­ lybei. Vėliau, kai apsipratau, suvokiau, kad esu ten, kur ir turiu būti.

VUSA išleido leidinį ERASMUS studentams Vilniaus universiteto studentų atstovybė (VU SA), siekdama palengvinti iš užsienio atvyks­ tančių studentų adaptaciją, išleido specialų leidinį, kuriame atvykėliai gali rasti daug naudingos informaci­ jos, padėsiančios orientuotis naujoje šalyje.

Sandra BUZAITĖ Jaunatviškas, spalvingas anglų kalba parašytas leidinys „Guide“ leidžiamas jau nuo 2001 m. ir kas­

met atnaujinamas. Šis leidinys skir­ tas visiems tarptautinės mainų pro­ gramos ERASMUS dalyviams, at­ vykstantiems studijuoti j Vilniaus uni­ versitetą. Net šimto šešiolikos pus­ lapių leidinyje užsieniečiai gali ras­ ti visą jiems reikalingą informaciją ir dar daugiau. Spalvotuose pusla­ piuose šmaikščiai ir nenuobodžiai studentas supažindinamas su svar­ biausiais Lietuvos istorijos faktais, šalies geografija, tradicijomis, de­ mografine padėtimi, aprašomas kli­ matas ir net gražiausi Lietuvos mies­ tai. Be viso to, pateikiamas lietuvių kalbos žodynėlis, kuris, kaip tikisi lei­ dėjai, bent šiek tiek palengvins iš

Vilma Urbonaitė MIF, finansų ir draudimo matematika Dar prieš stodama žinojau, kad mano pasirinkta specialybė yra la­ bai populiari, kad sunku įstoti ir mokytis, reikės daug darbo ir pa­ stangų. Pažįstami mano pasirin­ kimą vertino prieštaringai: vieni sakė, kad neverta net bandyti, nes mokslai gali būti per sunkūs, kiti skatino studijuoti finansų ir drau­ dimo matematiką, nes tai - per­ spektyvi specialybė. Mano lūkes­ čiai iš dalies pasiteisino. Rugsėjį mokslai pasirodė dar sunkesni, negu įsivaizdavau, ir dėl to patyriau šoką. Po truputį pripratau ir studijos man patinka. Studijuodama MIF pajutau, kaip mano mąsty­ mas tampa racionalesnis, dabar sugebu greičiau reaguoti, įvertinti situaciją. Aktyviai dalyvauju universiteto gyvenime, todėl sužinojau daug naujo apie investavimą, ekonomiką, netgi literatūrą ir meną!

VU - tai ne tik studijos, tai - visapusiškas asmenybės ugdymas.

Artūras Bendorius KF, verslo informacijos vadyba Galbūt pasirodys, kad esu egoistas, bet prieš pradėdamas studijuoti daugiausia galvojau apie save, o ne apie studijas. Ma­ niau, kad vienintelis nežinosiu, kas vyksta universitete, įsivaizda­ vau save kaip pasimetusį pirmo­ ką. Daug kas atrodė sudėtinga, nežinoma, nauja, bet stengiausi žvelgti optimistiškai ir dabar vis­ kas gerai. Po pirmojo semestro sunku spręsti, ar lūkesčiai tikrai pasiteisino-pastebėjau, kad uni­ versitete daug kas gali labai grei­ tai pasikeisti. Dabar atrodo, kad viską, ką patyriau per pastarąjį pus­ metį, panašiai ir įsivaizdavau. Vilniaus universitete studentas gauna galimybę save realizuoti ir parodyti kietiems. Džiugina ir tai, kad kol kas nejaučiu per didelio krūvio - lieka laiko ne tik studijoms, bet ir kitokiai veiklai. Esu patenkintas ir dėstytojais, ir kurso draugais. Ti­ kiuosi, kad ateityje jie liks tokie pat draugiški ir humaniški.

Žinojau, kad biofizika - moks­ las, reikalaujantis daug pastangų, šiek tiek bijojau, kad bus sunku išsilaikyti universitete, išgyventi ki­ tame mieste. Bet tikėjausi, kad vis­ kas susidėlios į savo vietas. Taip ir įvyko! Čia man patinka-turiu daug veiklos, kasdien susipažįstu su naujais žmonėmis, gaunu patir­ ties. Vis dėlto kažko dar trūksta, kad galėčiau save vadinti tikru stu­ dentu. Jeigu pavyks sėkmingai baigti pirmąjį kursą, manau, būsiu savimi patenkintas. Tikiuosi, teks pastudijuoti užsienyje ir tikrai su­ prasiu, kur mano vieta.

Agnė Zapalskytė MIF, ekonometrija

Maniau, kad mano balų neuž­ teks, kad įstočiau į ekonometriją.

Kai sužinojau, kad vis dėlto įsto­ jau, pajutau, kad viena mano sva­ jonė jau pradėjo pildytis. Girdėjau kalbų, kad MIF mokytis labai sun­ ku, bet stengiausi į jas nekreipti dė­ mesio. Prieš rugsėjį tikrai bijojau juk studijos - naujas gyvenimo eta­ pas, bet ir degiau noru išbandyti jėgas. Žinojau, kad ekonometrijos

Dovilė Bradulskaitė MF, odontologija Iš vyresnių studentų kai ką jau žinojau apie studijų programą prieš stodama, įsivaizdavau, kaip vyks anatomijos paskaitos - su kaulais, raumenimis, lavo­ nais... Nustebau savo stu­ dijų programoje pamačiusi fiziką, nes maniau, kad jos niekada gyvenime nebe­ teks mokytis. Žinau, kad stu­ dijuodama VU gausiu žinių, reikalingų mano busimo darbo prakti­ koje. Gaila, kad mokymosi programa plati, o laiko vis trūksta. Būna, grįžtu namo ir nežinau, nuo ko pradėti. Pirmame kurse studijos abst­ rakčios ir atrodo net nesusijusios su specialybe. Be to, įskaitas dabar pakeitė egzaminai, dar labiau padidėjo krūvis, paskaitos vyks­ ta įvairiuose fakultetuose, todėl daug brangaus laiko atima vien važinėjimas iš vienų rūmų į kitus. Dėstytojai man patinka, džiau­ giuosi, kad galima pasirinkti laisvąjį dalyką. Vyresni studentai pa­ sakojo, kad odontologiją studijuoti kasmet yra vis įdomiau. Tikiuo­ si, taip bus ir man. Priklausau studentų mokslo draugijai, tai pade­ da plėsti akiratį ir susidomėjimą.

užsienio atvykusio studento adap­ tacinį laikotarpį ir sumažins gąsdi­ nantį kalbos barjerą. Bene svarbiau­ sia informacija, pateikiama leidiny­ je, yra susijusi su studijomis Vilniaus universitete, VU bendruomenės veikla, studentų atstovais, buvusių ERASMUS studentų nuomonėmis.

Taip pat atvykėlis gali rasti visą infor­ maciją apie kavines, klubus ar kitas vietas, kur galima pailsėti.

Daugelyje Europos universitetų jau daug metų sėkmingai veikia vadina­ moji mentorių programa. Šios progra­ mos principas, tikslai ir įgyvendini­ mas yra labai paprasti ir lengvai su­ prantami kiekvienam studentui. Svar­ biausia - padėti jaunuoliui, atvažia­ vusiam studijuoti pas mus iš kitos ša­ lies, adaptuotis Vilniaus universitete, pažinti naują kultūrą, miestą. Kiekvie­ nam atvykusiam užsieniečiui skiria­ mas mentorius, kuris būna išklausęs

Ernestas Svirbutavičius GMF, biofizika

mentorių programos mokymų kursą.

Per visą semestrą užsieniečiams or­ ganizuojami tam tikri renginiai, išvy­ kos ir pan. Daugiausia pastangų rei­ kalauja pagrindinis renginių ciklas „Orientacinė savaitė" - organizuoja­ mas pirmąją kiekvieno semestro sa­ vaitę. Šių renginių pagrindiniai tiks­ lai - parodyti dalelę Lietuvos kultūros ir VU tradicijų, padėti studentams iš užsienio susipažinti tarpusavyje.

Mentoriais gali tapti beveik visi VU studentai, atitinkantys tam tikrus rei­ kalavimus. Svarbiausia noras ben­ drauti su užsienio studentais, taip pat gebėjimas bendrauti ir su savo kole­ gomis lietuviais studentais. Žmogus, norintis tapti mentoriumi, turi turėti bent porą valandų per savaitę laisvo laiko. Na, o vienas iš pagrindinių da­ lykų - bent vienos užsienio kalbos mokėjimas. Draugiškumas, komuni­ kabilumas, noras ir gebėjimas ben-

studijų programoje dėstoma ma­ tematika, bet net nenutuokiau, kad bus ir programavimo paskaitos!

Nieko tokio, informatika nėra toks baubas, kokį maniau ją esant. Sa­ vo ateitį sieju būtent su ekonomet­ rija. Esu girdėjusi, kad statistikos ba­ kalaurą baigusiųjų paklausa pa­ kankamai didelė. Man atodo, kad MIF dėstytojai yra pasiruošę kiek­ vienam studentui padėti rasti vietą po saule. Aišku, reikia stengtis ir patiems studentams - aš ne tik mo­ kausi, bet ir darau viską, kad tap­ čiau visaverte universiteto ben­ druomenės nare.

drauti su skirtingų kultūrų, tikėjimų, tradicijų, tautų atstovais - šiuos rei­ kalavimus turi atitikti studentas, pre­ tenduojantis tapti mentoriumi.

*

universitas

2008 m. vasaris

15

vilnensis

iiikultūra------------------------------------------------------------------------------- ?

Pavasario šventę VU teatras pradeda premjera Laurynas PAPLIAUŠKA Jau gražia tradicija virsta tai, kad meilės šventės su­ tikimas sutampa su teatro premjera.

Taip, teatras neatsilieka nuo nūdienos aktualijų ir stengiasi būti šiuolaikiškas visomis prasmėmis, net jei tai ir nėra visiškai pačiam teatrui priimtina. Mes derinamės prie dominuojančio stiliaus, įneš­ dami ironijos dalį į šį vis labiau komerciškėjantį pasaulį. Paiškinsiu, kodėl taip sakau. Visų pirma todėl, kad pavasaris, kurį skelbia šv. Valentinas, ateina Italijoje, ta­ čiau ne visada Lietuvoje, ir daž­ nai šventė virsta viena iš žiemos atrakcijų, visų antra, mūsų spek­ taklis yra ne toks „glamūrinis“, kaip būtų norima jį matyti tokios šventės proga. Jis daugiau ironiš­ kas, žaidžiantis judesio formomis ir idėjomis, kurios gal ir nėra vi-

mi manijų: Ham­ letas - depresyvus neurotikas, Makbetas - vizi­ jas matantis val­ džios atstovas, o Otelas-apkalbų ir paranojos au­ ka. Žmonės juos

Meilės ir pavasario šventę VU teatro A. Pulkauninko kinetinė trupė pradeda premjeriniu spektakliu „Aš jus visus myliu/mėgstu (Ignacas)“, kuris bus ro­ domas vasario 14 d.

18 vai. VU Teatro salėje (Universiteto g. 3). Plačiau pakomentuoti šį įvykį pa­ prašėme Kinetinės trupės vadovą A. Pulkauninką. siškai Vasario 14 dienos temai tin­ kančios.

Tačiau tai globalios proble­ mos, išlendančios iš pasą­ monės - kaip sapnas?

Ta realybės dalis mus domina labiausiai, juk pats įdomiausias žmogus yra afekto būsenos. Ko­ dėl dažniausiai domimasi ribi­ niais, o ne vidutiniais žmonėmis, kodėl maniakas yra įdomesnis

Scena iš spektaklio nei biuro sekretorė? Visa tai mus jaudina vien dėl to, kad ribinių žmonių ir jautrumas yra ribinis, sensorika ant pjautuvo ašmenų.

Sapnas šiuo atveju ypač svarbus, kaip nekontroliuojamas minčių srautas, įvilktas į teatrinę formą. Juk dauguma Šekspyro veikėjų, net ir

patys romantiškiausi, buvo valdo­

vertina per jų meninę išraišką, tačiau niekas niekada nežiū­ rėtų spektaklio apie santechni­ ką Hamletą ar batų pardavėją Otelą, kurie visą gyvenimą pralei­ do prie televizoriaus.

Taigi teatrą domina ribinės asmenybės. Ar jų yra ir Lie­ tuvoje?

Geras klausimas. Lietuvoje taip pat turime „prabangių“ asme­ nybių, apie kurias dažnai pamirš­ tame. Visi kino mėgėjai žino išgal­

Schola Cantorum Vilnensis - Universiteto tradicija atgyja po Šv. Jonų skliautais Jonas VILIMAS, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorius, LRT muzikos laidų prodiuseris Lietuvos valstybė, siekdama su­ kurti brandžių piliečių demokratiją, vis reformuojasi. Žinoma, dažna naujovė tėra naujai atrastas praei­ ties lobis. Senajam ir tikrajam Vil­ niaus ir visos Lietuvos universitetui ši tiesa ypač dera. Universitetas kaip auklėtojas ir išminties moky­ tojas pirmiausia yra asmenybės ug­ dymo vieta. Dažnai socialinių trans­ formacijų ir visuotinių reformų metais visuomenė primiršta am­ žiais nekintamas savas vertybes bei socialines sambūvio formas.

Antikos ugdymo ir vėlyvaisiais Vi­ duramžiais susiformavusias visa­ pusiškai dorybingos ir Tiesos ieš­ kančios asmenybės lavinimo tradicijas iki mūsų laikų Europoje išlaikė būtent universitetai. Jų misi­ ja - išsaugoti tradicinių Europos vertybių kraitį. Šito kraičio, o kartu ir bendro piliečių visuomenės gėrio, bendraturčiu tampa universiteto bendruomenės ugdoma jauno pi­ liečio siela.

Europos universitetų akademi­ nio bendruomeniškumo dvasios ugdymas neatsiejamas nuo scho­ la cantorum tradicijų tąsos per išti­ sus amžius. Schola cantorum - li­ turginėse apeigose ir aktyviai universiteto gyvenime dalyvaujan­ čios bendruomenės giedojimo mo­ kykla. Turbūt ne vienam teko girdė­ ti įstabius Oksfordo ir Kembridžo koledžų schola cantorum įrašus ar dalyvauti kilnaus grožio kupinose akademinei bendruomenei skirto­ se liturginėse apeigose. Žinoma, šie universitetai lenktyniauja ne tik akademinio irklavimo valtimis, bet ir tūkstantmetes tradicijas puose­ lėjančių giedojimo mokyklų grožio sklaida. Neįkainojami Vilniaus uni­ versiteto Šv. Jonų bažnyčios baro­ kinio paveldo turtai, aukščiausia miesto bažnyčios varpinė byloja šventovę buvus pagrindine mies­

tiečių bažnyčia. Į neaprėpiamų skliautų akustiką įsiliejantys didžiau­ si Lietuvoje Šv. Jonų bažnyčios var­ gonai (pagaminti žymiausių meist­ rų A. G. Casparini ir T. Tiedemano) mums primena Vilniaus universi­ teto šventovėje puoselėtą turtingos liturginės schola cantorum tradici­ jos svarbą Vilniui.

Istorinės schola cantorum šak­ nys mena antikinės Romos laikus.

Pirmąją schola cantorum IV a. įkū­ rė popiežius Silvestras I. Netrukus scholos tapo itin svarbia vis gražėjančių ne tik popiežiškosios, bet ir kitų Romos bazilikų apeigų dalimi.

Popiežius Grigalius I (590-604) ga­ lutinai įtvirtino scholų vaidmenį lo­ tyniškoje liturgijoje, o kartu ir išpuo­ selėtą lotyniškąjį vienbalsį sakralinį giedojimą, vėliau pavadintą griga­ liškuoju choralu, visuose lotyniš­ kuose Vakaruose.

Per apeigas schola atlikdavo su­ dėtingas, profesionalumo reikalau­ jančias giesmes, kartu melodiškai išreikšdama sakralinio teksto prasmę. Sykiu schola buvo ir labai svarbi ugdymo institucija. Romos schola cantorum išgudė ne vieną popiežių, teologą, filosofą, žymų muziką. Savaime aišku, kad didieji krikščionių mąstytojai vienuoliai ir kunigai - Augustinas, Alkuinas, To­ mas Akvinietis, Bonaventūra ir kiti buvo savųjų brolijų scholų nariai.

Tiek grigališkasis choralas, tiek scholos vaidmuo išlieka reikšmin­ ga katalikų liturgijos dalis ir mūsų dienomis. Tai patvirtino ir XX a. pa­ baigoje įvykęs II Vatikano susirinki­ mas, ir XXI a. pradžioje pagarbą lotyniškajai Bažnyčios liturgijai ir Europos dvasiniam tapatumui su­ sigrąžinti kviečiantis popiežius Be­ nediktas XVI. Lietuvoje viena pirmųjų scholų buvo įkurta Vilniuje XV a. Savas scholas įkūrė ir Vilniaus pranciš­ konų bei dominikonų vienuolijos.

Tai liudija iki šiol išlikę šių vienuo­ lynų grigališkojo choralo giesmy­ nai. 1513 m. Šv. Jonų bažnyčioje buvo įkurta mokykla, kurioje šalia lotynų kalbos, gramatikos ir kitų da­ lykų buvo mokoma ir bažnytinio giedojimo, būtent grigališkojo cho-

Schola Cantorum Vilnensis idėją atkūrė buvę Universiteto auklėtiniai ralo. 1571 m. Šv. Jonų bažnyčią sa­ vo žinion perėmė jėzuitai, ir po kelerių metų ji jau tapo ne tik viena pagrindinių Vilniaus miesto, bet ir universiteto bažnyčia. 1574-ųjų ru­ denį joje jau vyko iškilminga jėzui­ tų kolegijos mokslo metų pradžia, kurioje kartu su kviestiniais sve­ čiais ir mokytojais dalyvavo ir 361 moksleivis. Ilgainiui Šv. Jonų baž­ nyčioje imtos ginti disertacijos, iškil­ mingomis liturginėmis apeigomis žymimi svarbiausi miesto ir valsty­ bės įvykiai (pvz., 1586 m. bažny­ čioje įrengtas iškilmingas katafal­ kas mirusiam karaliui Steponui Batorui pagerbti).

Tikėtina, kad besimokydamas Vilniaus universitete šioje bažny­ čioje ir joje gyvavusioje schola cantorum giedojo ir vienas garsiau­ sių XVII a. lietuvių, jėzuitų moksli­ ninkas, retorikos profesorius, pirma­

sis Lietuvos liturginės muzikos te­ oretikas Žygimantas Liauksminas, 1667 m. išleidęs vadovėlį „Ars et praxis musica“ ir du liturginius giesmynėlius-„Graduale“ ir „Antiphonale“. Ši trilogija daugiau kaip šimt­ metį (XVII—XVIII a.) visoje Lietuvoje (ir ne tik jėzuitų) buvo naudojama kaip pagrindinė grigališkojo cho­ ralo giedojimo ir apskritai muzikos teorijos žinių mokymo priemonė.

Sulig jėzuitų ordino uždraudimu už­ geso ir gražiai išplėtota universite­ to akademinės bendruomenėsjiturginė ir akademinė kultūra Šv.

Jonų bažnyčioje.

Po šimtmečių pertraukos Šv. Jo­ nų bažnyčios skliautus vėl užpildė lotyniškas sakralinis giedojimas.

VU Filosofijos fakultete sumanyta ir globojama „Ad Fontes“ (Šaltinių link) vasaros akademija Kražiuose padėjo pagrindus Šv. Jonų bažny­

votą kanibalą Lekterį, tačiau už­ miršta, kad Lietuvoje yra nuosavas kanibalas Ignacas, vertina Medė­ ją, bet pamiršta Almą Jonaitienę iš Kražių, taigi šitos padermės žmo­ nių esama ir pas mus ir jie neką mažiau „vertingi“ kaip personažai meniniams sprendimams. Aš ver­ tinu jų dvasios, motyvacijos kraš­ tutinumus, iššūkį, kurie jį privedė iki tokios elgsenos formos, ir, aiš­ ku, jei mes apie tai tylėsime ir pa­ miršime, tai kartos dar ir dar kartą, kol kas nors nustos romantizuoti žmogiškąjį pykį, kol įvertins gyve­ nimą kaip daugiaspalvį, o ne mo­ nochrominį sėkmės ir gėrio pro­ pagandinį bukletą.

Nebloga Intriga - apie ką gi yra tas jūsų spektaklis?

Spektaklis yra kelionė po žmo­ gaus pasąmonės gelmes rituališ­ kai apžaidžiant tamsiąją ir šviesią­ ją vaizduotės puses. Tegu tai ir lieka intriga.

Ačiū už pokalbį.

čios akademinės scholos tradici­ jos atgimimui.

Universiteto akademinės dva­ sios ugdymui svarbus ne tik esa­ mos bendruomenės narių indėlis, bet ir tolimesnė alumnų veikla ir jų sugrįžimas į savo Alma Mater. At­ kurti universiteto Schola Cantorum Vilnensis idėją į savą Universitetą sugrįžo jos auklėtiniai, dabar dirban­ tys gamtos mokslų ir biotechnologi­ jos, filologijos, medicinos, filosofijos, istorijos ir muziejininkystės, verslo ir pramonės ir kitose srityse. Prie scho­ los bendruomenės telkimo taip pat prisidėjo ir kitų aukštųjų mokyklų auklėtiniai ir dabartiniai dėstytojai, talkinami muzikos profesionalų ir muzikologų. Schola Cantorum Vil­ nensis vadovauja žinomas Lietu­ vos chorvedys, M. K. Čiurlionio me­ nų gimnazijos dėstytojas, profesionalių muzikų choro „Aidija“ meno vadovas ir dirigentas Ro­ mas Gražinis, vienintelis Lietuvos profesionalus muzikas, studijavęs grigališkąjį choralą Paryžiaus kon­ servatorijoje.

Schola Cantorum Vilnensis tra­ dicijos gaivintojai ne tik atkūrė gie­ dojimo mokyklą ir liturginę tarnystę Šv. Jonų bažnyčioje, bet ir remiasi pačių scholos narių vykdomų aka­ deminių Lietuvos lotyniškųjų gies­ mynų ir liturginių tradicijų tyrinėji­ mų rezultatais. Būtent tai leidžia metodiškai pagrįstai formuoti ne ko­ pijuotą, o autentišką, tyrinėjimų re­ zultatais pagrįstą Vilniaus scholos giedojimo mokyklą ir jos muzikinį skambesį. Šias Schola Cantorum Vilnensis pastangas netruko pastebėti žy­ miausias pasaulyje grigališkojo choralo festivalis Belgijoje (Watou), į kurį jauna universiteto schola yra pakviesta atstovauti Lietuvai. Tik ant­ rus metus gyvuojantis ansamblis jau koncertavo tokiuose festivaliuo­ se kaip „Banchetto musicale“, „Pax et Bonum“, „Fundamentum collegii“, „Vox academia“, iškilmingų ren­ ginių metu koncertuota Vilniaus ir Panevėžio mokyklose.

Tikimės, kad naujai Vilniaus uni­ versitete atgimstanti ir vieno seniau­ sių universitete Filosofijos fakulte­ to globojama schola vėl užims svarbią vietą telkiant ir ugdant uni­ versitetinę bendruomenę, dalyvau­ jant liturginėje tarnystėje Šv. Jonų bažnyčioje.

Schola Cantorum Vilnensis gieda grigališkąjį choralą penktadieniais 18.30 vai. Šv. Jonų bažnyčioje per mišpa­ rus arba „Vesperes“ (liturginę valandą).

universitas

16

vilnensis

r

2008 m. vasaris

uupaskurinis puslapis----------------------4

Istorijos fakulteto auditorijose ■ XIX a. ir XX a. pradžios freskos Viktoras DENISENKO

r

ir

Suremontuotame Vilniaus universiteto Is­ torijos fakultete jau vyksta užsiėmimai. Tvar­ kant fakulteto patalpas daug pasidarbuoti te­ ko ne tik statybininkams, bet ir restauratoriams. Atliekant fakulteto rekonst­ rukciją buvo aptiktos XIX a. pabaigos - XX a. pradžios freskos. Jų restauravimo darbai už­ truko beveik dvejus metus. Šiems darbams vadovavo architektė restauratorė Neringa Šarkauskaitė. Pasak jos, pats netikėčiausias dalykas buvo tas, kad po tiek ankstesnių re­ konstrukcijų, kurių Vilniaus universitetas per savo amžių matė nemažai, remontuojamo­ se fakulteto patalpose pavyko aptikti istori­ nio dekoro elementų. Kai kurie atradimai ypač įdomūs.

Sienų tapybos elementų buvo aptikta M. Daukšos kiemo pietinę ir vakarinę dalį juosiančiose patalpose. Pasak N. Šarkauskaitės, tyrimų metu užfiksuoti trys pagrindi­ niai dekoravimo etapai: pirmasis - būdingas XIX a. pirmos pusės klasicistiniam stiliui, ant­ rasis ir trečiasis - XIX a. pabaigai - XX a. pradžiai. Daugiausia sienų tapybos išliko an­ tro aukšto patalpose (ji priskiriama pirmo eta­ po dekorui).

N. Šarkauskaitė pažymėjo, kad kai kuriuos sienų tapybos elementus pavyko aptikti ten, kur niekas to nesitikėjo. Architektės restau­ ratorės teigimu, daug kur sienų dekoras bū­ na pažeidžiamas remonto metu, kai veda­ ma elektros instaliacija ar atliekami sienų apšiltinimo darbai, tad kiekvienas netikėtas sienų tapybos atradimas suteikia ypatingą džiaugsmą. Žmogų, pirmą kartą patekusi į suremon­ tuotas Istorijos fakulteto patalpas, gali nuste­ binti čia aptinkamos sienų tapybos įvairovė.

Nors daugiausia dekoro fragmentų sudaro įvai­ rūs ornamentai, čia yra ir įdomesnių freskų.

Pavyzdžiui, žmogaus galva, žiūrinti į jus iš aukš­ tai, arba šalia jos esančio paveikslo, kurio siu­ žeto, deja, neįmanoma atsekti, nes iš visos kom­ pozicijos yra išlikusi tik viena žmogaus figūra, fragmentas.

Vienas įdomiausių sienų tapybos pa­ vyzdžių buvo aptiktas dabartiniame Istorijos fakulteto dekano kabinete. „Universitas Vil­ nensis“ jau rašė apie šią freską. Tai klasicisti­ nės epochos kūrinys - peizažas su figūromis.

Pasak N. Šarkauskaitės, pirmiausia buvo ati­ dengtas peizažo fonas ir tik tada, kai pavyko aptikti peizaže pavaizduotos pušies šakelės fragmentą, restauratoriai suprato, kad turi rei­ kalą su tikrai rimtu ir įdomiu radiniu. N. Šarkauskaities teigimu, šis kūrinys buvo labai su­ nykęs, teko padėti labai daug pastangų tam, kad galima būtų jį atkurti. „Dar vienas įdomus dalykas, kad šis kūrinys buvo tapomas būtent kaip paveikslas. Nežinomas autorius nutapė net jo rėmą“, - pažymi N. Šarkauskaitė.

Rekonstrukcijos metu aptikti ornamentai irgi gali nustebinti netikėtais atradimais. Pa­ sakodama apie dekorą su vynuogių elemen­ tais, N. Šarkauskaitė atkreipia dėmesį į deta­ lę, kurios iš karto tiesiog nepastebi. „Čia pavaizduotos skirtingai sunokusios vynuo­ gės. Vienos iš jų yra jau visai prisirpusios,

Istorijos fakultete restauruotų freskų ir patalpų fragmentai.

V. Naujiko nuotr.

___________

kitos mažiau, o trečios išvis dar žalios“, - pa­ brėžia architektė restauratorė. Istorijos fakul­ teto patalpose nemažai išliko ir sienų tapy­ bos darbų, kuriuose panaudoti tradicinių ornamentų motyvai. Vienas iš tokių yra meandro motyvas, kuris, pasak restauratorės, pats savaime yra labai senas, bet kartu mėgs­ tamas ir naudojamas dekoratorių ir šiandien.

N. Šarkauskaitė pažymėjo, kad Vilniaus universiteto vadovybė yra ypač tolerantiška visiems vykdomiems sienų tapybos restaura­ vimo darbams. Šie darbai iš dalies tebevyks­ ta ir dabar. Šiuo metu restauratorių dėmesys sutelktas ties patalpa, kurioje aptikta ypač daug dekoro elementų (neoficialiai patys res-

tauratoriai pagal išlikusius dekoro elementus šią patalpą vadina paprastai - „auditorija su liūtukais“). Nors čia išlikę fragmentai yra la­ bai blogos būklės, tačiau jie leidžia perprasti šios patalpos dekoravimo principą ir atkurti visą jos dekorą.

Gana simboliška, kad būtent Istorijos fa­ kulteto patalpose buvo atrasta tiek daug sie­ nų tapybos pavyzdžių. Fakulteto pastatas, ga­ lima sakyti, yra netiesiogiai susijęs su Lietuvos tapybos istorija. Pavyzdžiui, antra­ jame ir trečiajame dabartinio Istorijos fakul­ teto aukštuose 1803 m. buvo įrengti Vilniaus universiteto profesorių butai. Patalpose, ku­ riose šiandien įsikūrusios 327-330 auditori­

z Mūsų adresas: Universiteto ; g. 3, LT-01513 Vilnius,

jos, buvo tapytojo ir žymaus pedagogo profe­ soriaus Jono Rustemo butas. 1798 m. Jonas Rustemas buvo paskirtas Pranciškaus Smug­ levičiaus adjunktu Vilniaus universiteto Pieši­ mo ir tapybos katedroje. Su šiomis patalpo­ mis siejami ir kiti garsūs istoriniai vardai.

Z"

VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 7089 Mobil. tel. 8-687 49018 EI. p. liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė įima Dunderienė Korespondentas Viktoras Denisenko

Dėl mylimos dukters Eglės mirties nuoširdžiai užjaučiame doc. Genovaitę ir Bronių Raguočius.

VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekinin­ kystės ir informacijos mokslų instituto darbuotojai

Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojai

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

X.

Dėl mylimos Mamos mirties nuoširdžiai užjaučiame Vilniaus universiteto Komunikaci­ jos fakulteto lektorių dr. Rimvydą Laužiką.

Nuoširdžiai užjaučiame Komunikacijos fakulteto lektorių dr. Rimvydą Laužiką dėl mylimos Mamytės mirties.

X.

Daugiau naujienų www.vilnensis.vu.lt

VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkys­ tės ir informacijos mokslų instituto darbuotojai

J

X.

į/

*