Universitas Vilnensis, 2013 m. sausis Nr. 1 (1716)

ISSN 1822-1513

" hinc itur ad astra

<"O157>A & %

niversitas

lnensis

http://naujienos.vu.lt

Nr. 1 (1716)

2013 m. sausis

PLATINAMAS NEMOKAMAI

* LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Įvertinti Rektoriaus premijomis

Noriu nuoširdžiai palinkėti Jums gražių švpncių, puikios

Palydint 2012 metus

nuotaikos, mažų stebuklų, meilės ir santarvės tiek šeimoje,

gruodžio 20 d. šventiniame

tiek mūsų didelėje ir margoje bendruomenėje.

vakare pagerbti ir Rektoriaus premijomis įvertinti

Dirbame ir mokomės puikiame universitete, kurį garsi­

universiteto akademinės

bendruomenės nariai.

na ne tik istorija, bet ir mokslo laimėjimai, gabūs studentai 2012 METŲ REKTORIAUS

ir talentingi mokslininkai, visados siekiantys daugiau. Te­

MOKSLO PREMIJOS LAUREATAI:

Prof. Audrius Beinorius (OC)

gul ateinančiais metais už nuoširdų ir kūrybingų darbų vi­

Prof. Rūta Dubakienė (MF)

Prof. Gintautas Dzemyda (Matematikos ir

siems būna pelnytai atlyginta, tegul bendruomenės parama

informatikos institutas)

Prof. Saulius Juršėnas (TMI) Prof. Domas Kaunas (KF)

visiems suteikia daugiau jėgų, valios ir kūrybinio polėkio įveikti visus sunkumus. Tegul ateinantys metai būna pilni

prasmingos veiklos, išminties ir džiugių naujienų, sėkmingi

Prof. Zenonas Norkus (FsF)

y////t:

Prof. Konstantinas Pileckas (MIF)

iillĮ

Prof. Rimantas Rakauskas (GMF) Prof. Kristina Rudžionienė (KHF) Prof. Donatas Surgailis (MIF) Prof. Virginijus Šikšnys

(Biotechnologijos institutas)

Prof. Vytautas Usonis (MF) Prof. Artūras Žukauskas (TMI)

—-— Jums irJūsų šeimoms.

2012 METŲ JAUNIEJI MOKSLININKAI:

Dr. Zita Liutkevičiūtė (Biotechnologijos institutas)

Dr. Andrius Melninkaitis (FF)

J. m. d. Eglė Preikšaitienė (MF)

■a ■■

»■ ig U e ■ Jj| ProfesoriusJwįįsnBanys

■»

L. e. Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas

Dr. Kristupas Sabolius (FsF) Dr. Pranciškus Vitta (TMI)

GERIAUSIEJI 2012 METŲ DĖSTYTOJAI:

Prof. Virginija Jurėnienė (KHF)

Prof. Jurgis Vidmantas Kadziauskas (GMF) Doc. Jolita Buzaitytė-Kašalynienė (FsF)

Dr. Salvijus Kulevičius (IF) Doc. Vilius Stakėnas (MIF)

Prof. Sigitas Tumkevičius (ChF)

Lėkt. Dalytė Zita Vasiliauskienė (ŪKI) Doc. Inga Vinogradnaitė (TSPMI)

vdEsis

2

2013 m. sausis

Naujas VU statutas keliauja į Seimą Profesoriaus Vlado Žuko knygą pasitinkant

Vilniaus universiteto Senatas 2012 m. gruodžio 18 d. patvirtino naują VU statuto redakciją. Dabar savo žodį turės tarti Seimas. Vilniaus univer­ sitetas, išlaikydamas istorinę tradiciją, teikia savo naują statutą kaip lexspecialis įstatymą. Tikimasi, kad tokia VU statuto forma, kurios laikomasi nuo 1990 m., ras ir parlamento pritarimą.

Naujoji VU statuto redakcija buvo rengiama ilgai ir kruopščiai. Šio do­ kumento rengimo darbo grupė siekė atsižvelgti ir į reikalavimus, kuriuos nustato po Konstitucinio Teismo

2011-12-22 nutarimo pataisytas ir papildytas Mokslo ir studijų įstatymas.

Tai jau antroji naujai parengta VU statuto redakcija. Pirmąją Vilniaus uni­ versitetas atsiėmė iš Seimo 2011 m. lapkričio mėnesį, atsižvelgdamas į tai, kad buvo laukiama Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Mokslo ir stu­ dijų įstatymo atitikties pagrindiniam šalies įstatymui.

Antroji naujojo VU statuto redakcija pradėta rengti po to, kai Seimas, su­ laukęs Konstitucinio Teismo sprendi­ mo, pataisė Mokslo ir studijų įstatymą.

Darbas prie naujosios VU statuto redakcijos kiek užsitęsė, tačiau darbo grupei, vadovaujamai akademinių reikalų prorektoriaus dr. Juozo Galginaičio, pavyko parengti statuto redak­ ciją, kuri atspindi Vilniaus universiteto istorines ir akademines tradicijas. Tai liudijo ir balsavimas Vilniaus univer­ siteto Senate - naujajai VU statuto redakcija buvo pritarta vienbalsiai.

Tikimasi, kad Seimas galės priimti savo sprendimą dėl naujo VU statuto kuo greičiau.

„U.V."inform.

Vilniaus universitetas bendradar­ biaus su AB„Lietuvos geležinkeliai" Gruodžio 19 d. buvo pasirašyta dvišalė bendradarbiavimo sutartis tarp Vilniaus universiteto ir AB „Lie­ tuvos geležinkeliai“.

Sutartį pasirašė VU I. e. p. rektorius prof. habil. dr. Jūras Banys ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius dr. Stasys Dailydka.

Kaip prieš pasirašant sutartį pažy­ mėjo J. Banys, bendradarbiavimas su AB„Lietuvos geležinkeliai" atveria VU studentams naujas praktikos atlikimo galimybes. AB„Lietuvos geležinkeliai" gali suteikti praktikos vietas dideliam skaičiui įvairaus profilio specialistų.

J. Banys išreiškė viltį, kad savo indėlį į šį bendradarbiavimą įneš ir moksli­ ninkai.„Manau, kad šiandien, pasira­ šydami šią sutartį, žengiame žingsnį link realaus bendradarbiavimo, kuris bus naudingas abiem pusėms", - sakė I. e. p. rektorius.

AB„Lietuvos geležinkeliai" vadovas S. Dailydka pažymėjo, kad jam labai

V. Naujiko nuotr. malonu pasirašyti partnerystės su­ tartį su Vilniaus universitetu, nes VU, pasak jo, yra „seniausia ir iškiliausia Lietuvos mokslo tvirtovė". S. Dailydka pabrėžė, kad jo vadovaujama įmonė jau turi bendradarbiavimo su kitomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis patirtį ir jam yra džiugu, kad dabar toks bendradarbiavimas vyks ir su Vil­ niaus universitetu.„Ši sutartis suteikia mums naują, gražią perspektyvą. Be mokslo žmogus negali daryti pažan­ gos, todėl aš ypač džiaugiuosi, kad VU

sutiko būti mūsų partneriu", - sakė S. Dailydka.

Pasirašytos sutarties tikslas yra plataus masto bendradarbiavimas, siekiant įgyvendinti Vilniaus universi­ teto studentų praktiką, organizuojant seminarus ir mokslines konferencijas, rengiant metodinius nurodymus, in­ formacinius biuletenius, reklaminius prospektus ir kitus leidinius geležin­ kelio transporto veiklos klausimais. „U. V." inform.

Prof. Eugenijus Butkus išrinktas Eu­ ropos mokslo fondo viceprezidentu Europos mokslo fondo (European Science Foundation, ESF) generalinė asamblėja ESF viceprezidentu išrinko Lietuvos mokslo tarybos pirmininką,

VU Chemijos fakulteto prof. Eugenijų Butkų. Nacionalinės institucijos vado­ vas viceprezidentu renkamas trejų metų kadencijai.

Rinkimai įvyko generalinėje asam­

blėjoje dalyvaujant 55 nacionalinėms organizacijoms iš 72, atstovaujančių beveik 30 šalių. ESF valdančiajai tary­ bai rekomendavus, šias pareigas prof.

E. Butkus ėjo nuo 2012 m. balandžio

mėnesio.

Viceprezidentu prof. E. Butkus išrinktas vykstant ESF pertvarkai, kuria siekiama performuluoti fondo

mus projektus ir rasti naujas veiklos formas, kurios tenkintų nacionalinius mokslinius tyrimus finansuojančių ir

koordinuojančių organizacijų porei­ kius. Pertvarką numatyta užbaigti 2015 m.

Gruodžio 7 d. pristatyta profesoriaus Vlado Žuko monografija apie Vaclovą Biržišką „Gyvenimas knygai: Vaclovas Biržiška“.

Kšištof TOLKAČEVSKI

“1

Kaip ir pati knyga, pristatymas buvo įtraukiantis ir aprėpė ne vieną V. Biržiš­ kos gyvenimo ir veiklos sritį.

Su V. Biržiškos darbais prof. V. Žukas susipažino pradėjęs dėstyti lietuvių bibliografijos istoriją Vilniaus uni­ versitete. Ir nors jau tuo metu buvo minčių išleisti knygą, to nebuvo gali­ ma padaryti dėl sovietinės cenzūros, kadangi V. Biržiška, kaip emigrantas, neatitiko Sovietų Sąjungos politikos.

Reali galimybė atsirado tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tada ir buvo parašyta pirmoji monografijos dalis.

Keitėsi tyrimo objekto vertinimo kriteri­ jai - plėtėsi knyga, kai ką reikėjo pildyti.

Taip atsirado plati, V. Biržiškos įnašą į Lietuvos mokslą vertinanti dalis, taip pat skyrius, aptariantis V. Biržiškai skirtą istoriografiją, renginio dalyvių pramin­ tas „biržiškiada". Galiausiai profesoriui atsirado galimybė pasinaudoti nauja medžiaga, atvežta Mykolo Biržiškos anūkų iš užsienio. Todėl ši knyga yra kupina naujų, įdomių, retų faktų ir dar neskelbtos ikonografinės medžiagos.

Pagiriamąjį žodį knygai skyrė prof.

Vygintas Bronius Pšibilskis. Istorikas pabrėžė knygoje puikiai atskleistą ne tik paties Vaclovo gyvenimą ir darbus, bet ir brolių Biržiškų santykius, gyve­ nimo ir veiklos sankirtas. Nors mono­ grafijoje atskiro skyriaus apie tai ir nėra, tačiau, istoriko teigimu, rašant apie vieną Biržišką, negalima kitų palikti nuošaly. Prof. Domas Kaunas įvertino

Prof. V. Žuko monografija apie

V. Biržišką kupina naujų, įdomių ir

retų faktų knygos universalumą, patikimumą, es­ tetinę išvaizdą ir ilgaamžiškumą. Prof.

D. Kauno pranešimas baigėsi idomia, atskiro straipsnio verta diskusija su doktorantu Tomu Petreikiu apie tai, ar V. Biržiška buvo bibliofilas. Vis dėlto po daugybės argumentų į iškeltą klausimą neatsakyta, todėl abu kny­ gotyrininkai liko prie savo nuomonių. Šią monografiją drąsiai galime

vadinti monumentu Biržiškoms ir su viltimi laukti knygos, skirtos trečiajam broliui - Viktorui Biržiškai.

Dariaus Versecko nuotr.

Orientalistikos centro moksli­ ninkų knygų pristatymas Gruodžio 7 d. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje buvo pristatytos dvi Orientalistikos centro mokslininkų parengtos knygos - profesoriaus Au­ driaus Beinoriaus monografija „Indija ir Vakarai: kultūrų sąveikos pjūviai" ir XIII a. Indijos poeto Džajadevos poema „Gytagovinda", kurią iš sanskrito į lietu­ vių kalbą vertė ir paaiškinimus parašė docentas Valdas Jaskūnas.

Dvi Orientalistikos centro moksli­ ninkų parengtos knygos vainikuoja Lietuvos ir Indijos diplomatinių san­ tykių dvidešimtmečiui skirtų renginių ciklą ir yra įžanga į kitą jubiliejų 2013 m. VU Orientalistikos centras minės orientalistinių studijų atkūrimo Vilniaus universitete dvidešimties metų sukaktį. Pristatyme dalyvavęs buvęs Indijos Respublikos garbės konsulas

Lietuvoje p. Rajinderas Kumaras Chaudhary pasidžiaugė besiplėtojančiais Lietuvos ir Indijos kultūriniais bei moksliniais ryšiais ir išreiškė viltį, kad ateityje panašaus pobūdžio leidinių bus daugiau. Literatūrologas doc.

RegimantasTamošaitis aukštai įvertino V. Jaskūno vertimo profesionalumą ir atkreipė dėmesį į vertimų iš originalo kalbų svarbą. Filosofas ir kultūrologas docentas Naglis Kardelis išreiškė nuo­ monę, kad A. Beinoriaus monografija yra vienas iškiliausių pastarųjų metų mokslo veikalų humanitarinių mokslų srityje ir nusipelno kuo aukščiausių įvertinimų.

Abi knygas išleido Vilniaus univer­ siteto leidykla.

VU Orientalistikos centro inform.

ESF įkurtas 1974 m., siekiant ska­ tinti bei remti aukšto lygio mokslo

plėtrą Europoje. ESF ilgą laiką buvo viena įtakingiausių Europos Sąjungos

institucijų, koordinuojančių bendrus mokslinius tyrimus, rengiančių moks­ lo plėtros analizes, vykdančių mokslo ir institucijų ekspertizę, rengiančių tarptautines mokslines konferencijas ir metodologinius seminarus.

ESF veikloje Lietuvos mokslo taryba dalyvauja nuo 2009 m.

tikslus ir veiklos prioritetus, sustiprinti

įgyvendinančios struktūros Strasbūre kontrolę, užbaigti pradėtus ir vykdo­

„U. V." inform.

LMT nuotr.

Dviejų knygų, kurias parengė Orientalistikos centro dėstytojai, pristaty­ mas. V. Naujiko nuotr.

universitas

2013 m. sausis

3

vilnensis

______________________________________________ pristatymai iii lygio puslaidininkių optoelektronikos, medžiagotyros bei tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai. Čia sutelkta nau­ jausia technologinių medžiagų charakterizavimo mokslinė aparatūra bei puslaidininkių prietaisų technologinė įranga. Tai vieta, kur gyvas mokslas, čia gimsta inovacijos, čia ugdomi aukščiausios kvalifikacijos specialistai.

TMI mokslininkai ateities planus sieja su Nacionali­ nio fizinių ir technologinių mokslų centro statyba

Kokie svarbiausi uždaviniai ir iššū­

Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto direktoriumi tapo prof. Saulius Antanas Juršėnas, šio instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. Jis pakeitė 10 metų institutui vadovavusį prof. Artūrą Žukauską.

Gerbiamas Profesoriau, papasa­

kokite plačiau apie savo mokslinę

jF

veiklą.

Visa mano mokslinė veikla susijusi su VUTaikomųjų mokslų institutu irVU Fizikos fakultetu. Čia pradėjau dirbti dar būdamas studentas ir perėjau visas tyrėjo pakopas nuo jaunesniojo mokslo darbuotojo iki TMI Puslaidi­ ninkinės optoelektronikos skyriaus vedėjo ir dabar direktoriaus. Taip pat teko dirbti mokslinį darbą Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Taivane.

Visada patiko dirbti mokslų sandū­ roje, todėl pradėjus mokslinę veiklą puslaidininkių spektroskopijos srityje vėliau moksliniai interesai pakrypo į puslaidininkių nanodarinių, organinių bei biologinių sistemų tyrimus. Turiu mokslinių darbų, kur tiriami keisčiausi objektai, nuo mažiausių kelių nanometrų puslaidininkių nanosferų iki juodligės sporų ar net šiltnamio musių.

Kartu su kolegomis esu paskel­ bęs daugiau kaip 150 mokslo dar­ bų. Už didelio tankio krūvininkų ir

fononų dinamikos bei puslaidininkių spektroskopijos tyrimus esu du kartus pelnęs Lietuvos mokslo premiją, kitus apdovanojimus.

Mūsų pastarųjų metų aistra yra organiniai puslaidininkiai. Minkštos organinės medžiagos yra naujos kartos aukštatechnologiniai dariniai, jau dabar pakeičiantys įprastus pus­ laidininkius. Dėl šių medžiagų unikalių savybių ir technologinio lankstumojų pagrindu kuriami lazeriniai spausdin­ tuvai, elektronikos schemos, mobiliųjų telefonų ir delninukų vaizduokliai, saulės celės ir kt. Taigi dabar daugiau esu chemikas nei fizikas, bent jau dauguma mūsų darbų spausdinama chemijos ar cheminės fizikos mokslo žurnaluose. Beje, esu dėkingas, kad šių metų mūsų moksliniai rezultatai organinės optoelektronikos srityje įvertinti VU rektoriaus premija.

Dalį savo laiko skiriu dėstymui VU. Esu Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius, dėstau organinių puslaidininkių ir organinių optoelektronikos technologijų kur-

Istorijos fakulteto dekanas prof. R. Petrauskas - tarp tradicijų puoselėjimo ir tarptautiškumo plėtros

Nuotr. iš asm. archyvo sus magistrams. Taip pat man labai patinka bendrojo lavinimo dalykas „Fizikinis pasaulėvaizdis", kurį kartu su kolegomis dėstome ne fizikos specia­ lybių studentams - pasakojame, kaip modernaus mokslo ir technologijų laimėjimai keičia pasaulio sampratą.

Taikomųjų mokslų instituto misi­ ja - vykdyti aukščiausio tarptautinio lygio tyrimus, nukreiptus į aukštųjų technologijų plėtrą Lietuvoje. Insti­ tutas yra vienas svarbiausių Vilniaus universiteto mokslinių padalinių, kur vykdomi aukščiausio tarptautinio

kiai laukia Jūsų kolektyvo ?

Viena aktualiausių problemų, kurią reikia nedelsiant spręsti, yra kasmet mažėjantis biudžetinis ir didėjantis konkursinis mokslo finansavimas. Mes sveikiname konkursinio finansavimo dalies didėjimą, tačiau didelė problema yra mokslo projektų „kietumas", kai ne­ galima laisvai disponuoti lėšomis ir dar­ buotojų etatais, kai reikia mokslo veiklą planuoti 3-4 metams į priekį. Mokslinė veikla ir inovacijų kūrimas nėra gamyba ir projektų vykdymas. Ji yra rizikinga ir mokslininkas turi turėti teisę klysti.

Jis turi turėti galimybę siūlyti naujas idėjas, kurios gali ir nelaimėti konkurso.

Mes dažnai nežinome, kas išeis ir kokių medžiagųar resursų reikės kitam veiklos etapui. Todėl administracijos uždavi­ nys - sukurti sistemą, kuri amortizuotų konkursinio finansavimo netolygumą ir leistų mažiau galvoti apie viešuosius pirkimus, o daugiau apie kūrybą.

Kokią vietą užima taikomiejimoks­ lai šiandien, koks jų vaidmuo, perspektyva? Šiuo metu Lietuvoje yra milžiniškas

taikomųjų tyrimų poreikis. Rinkoje yra susikaupusios didelės sumos rizikos kapitalo, kuris intensyviai ieško inves­ tavimo galimybių. Tačiau investicijos į didelę pridėtinę vertę kuriančių aukš­ tųjų technologijų įmones atsiranda tik

Nuotr. iš asm. archyvo

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanu tapo prof. Rimvydas Petrauskas - istorijos moks­ lų daktaras, medievistas, VU Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių istorijos katedros vedėjas.

Jis pakeitė 10 metų fakultetui vadovavusį prof. Zenoną Butkų.

Kokie svarbiausi uždaviniai ir

iššūkiai laukia Istorijos fakulteto ?

Kokią fakulteto ateitį matote?

Svarbiausias dalykas - tai per pastaruosius kelerius metus smarkiai pakitęs ir tebekintantis bendrasis kontekstas Lietuvos švietimo ir moks­ lo politikoje: krepšelių sistema ir jos likimas, doktorantūros stambinimas, Lietuvos mokslo tarybos vaidmens išaugimas ir mokslo finansavimo koncepcijos kaita (projektinio mokslo finansavimo akcentas), kokybinis mokslo produkcijos vertinimas ir kt.

Fakultete stengiamės laiku ir adekva­ čiai reaguoti į vykstančius procesus, deriname kartais neišvengiamus improvizacinius sprendimus su racio­ nalia veikla ilgalaikėje perspektyvoje. Šiuo metu pagrindinė užduotis studijų procese - naujos modulinės sistemos įgyvendinimas bakalauro studijų programose ir jos tobulinimas.

Esame vieni pirmųjų universitete ne tik sukūrę tokias programas, bet ir jas užregistravę, todėl turime būti pasiruošę po kelerių metų įvyksiančiai ataskaitai. Kartu tai bus gera proga savirefleksijai, pažiūrėti, ar teisingą

modelį rinkomės, ar reikia ką nors keisti.

Kokias žadate naujoves fakultete,

ką žadate tobulinti, plėsti, diegti,

ko atsisakyti? Ar esate labiau reformatorius, ar linkęs tęsti

pradėtus darbus? Šiais laikais turbūt neįmanoma ne­ būti reformatoriumi, nes tenka nuolat atsiliepti į vykstančius pokyčius. Kita vertus, dabartiniai fakulteto rodikliai (tiek studijų programų pasirinkimo, tiek mokslo produkcijos vertinimo požiūriais) yra neblogi, todėl kardina­ lių pertvarkų imtis tikrai nėra reikalo.

Tiesiog turime toliau puoselėti tradi­

ciją, kuri išskiria mus Lietuvos studijų ir mokslo žemėlapyje.

Vienas svarbiausių dalykų - toliau tęsti ilgalaikius ir su fakultetu susiju­ sius projektus - tai Lietuvos Statutai ir Metrika, LDK paveldas, Dubingių

ir Kernavės archeologiniai tyrimai ir kt. Tik reikėtų šiuos ir kitus įdomius tyrimus aktyviau pristatyti tarptauti­ niu mastu. Nors situacija šioje srityje gerėja, vis dėlto tarptautiškumas tebelieka Lietuvos humanitarinių ir

Prof. RIMVYDAS PETRAUSKAS 1990-1997 m. studijavo VU Istorijos fakultete ir Bazelio universitete. Nuo 1998 m. dėsto Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedroje. Stažavosi Berlyno, Greifsvaldo ir Krokuvos universitetuose, Herderio institute Marburge. 2001 m. VU apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją„Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje - XV a.: sudėtis-struktūra-valdžia" (išleista 2003 m.). Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto viceprezidentas (nuo 2004 m.), Lietuvos mokslo tarybos narys (nuo 2008 m.), Vokiečių istorijos instituto Varšuvoje mokslinės tarybos narys (nuo 2008 m.),Tarptautinės Vokiečių ordino tyrimų istorinės komisijos narys (nuo 2012 m.). Kelių mokslinių monografijų au­ torius. Mokslinių interesų sritys - XIII—XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė ir socialinė istorija, viduramžių recepcija moderniojoje visuomenėje. socialinių mokslų probleminė vieta.

Galima aktyviau naudotis leidybiniais instrumentais - fakulteto leidiniais „Lietuvos istorijos studijos" ir „Archaeologia Lituana", kurie yra ir mūsų mokslo ženklas, ir komunikacinis mechanizmas. Elektroninės leidybos plėtra (be kita ko, su tuo susijusios galimybės dalyvauti infrastruktūros projektuose) - specializuotų duo­ menų bazių/archyvų (archeologinė medžiaga, Lietuvos Metrikos duo­ menų ir kt.) kūrimas. Kartu tai laukas, kuriame galima integruoti studijas ir mokslą, pritraukiant į šiuos projektus studentus ir doktorantus.

Žvelgdamas į šį universitetui esminį studijų ir mokslo derinimo aspektą, dideles viltis sieju su naujos mokslinės skaityklos įrengimu. Atviros prieigos biblioteka sudarytų fakulteto dės­ tytojams ir studentams patogesnes studijų ir mokslo tiriamojo darbo są­ lygas - būtų galima pasiekti specialiai atrinktus leidinius: šaltinių rinkinius, monografijas, istorinę periodiką, pa­ rankinius žodynus ir žinynus.

Dar viena būtinybė - tarpusavyje labiau sieti vėlesnes studijų pako­ pas - magistrantūros, doktorantūros, podoktorantūros studijų. Akivaizdi tokių studijų, sutelktų apie tam tikras prioritetines tyrimų sritis, koordinavi­

tose vietose, kur yra sukurta aukšto lygio mokslinė kultūrinė terpė, kur yra mokslo mokyklos, gilus supratimas ir technologinė infrastruktūra, ugdomi aukščiausio lygio specialistai. Šitai mes ne kartą matėme kuriantis laze­ rių, biotechnologijų ir visai neseniai saulės energetikos technologiniams klasteriams. Tik tokia pramonė gali garantuoti Lietuvai ilgalaikį konkuren­ cingumą ir darnią plėtrą.

Kokią instituto ateitį matote?

Savo ateities planus mes siejame su Nacionalinio fizinių ir technolo­ ginių mokslų centro statyba. Tai yra vienas pagrindinių mūsų šios dienos rūpesčių. Šiame centre bus įdiegta mokslinės technologinės įrangos už 100 mln. litų. Mūsų instituto moksli­ ninkai dalyvauja įprastų ir organinių puslaidininkių prietaisų, technologi­ nės įrangos, inžinerinių tinklų, švarių zonų, technologinių ciklų planavimo, projektavimo ir užsakymo procedūro­ se. Tai labai sudėtingas kompleksinis uždavinys, kurį sprendžia daugybė mokslininkų, inžinierių, projektuoto­ jų, vadybininkų. „Saulėtekio" slėnio mokslinių centrų sukūrimas užtikrins milžinišką technologinį proveržį pus­ laidininkių, lazerių iroptoelektronikos, chemijos ir nanotechnologijų bei gyvybės mokslų kryptyse.

Papasakokite trumpai apie savo pomėgius, laisvalaikį.

Su žmona irdraugais labai mėgstame vaikščioti.Vasarą - kalnuose, žiemą vaikš­ tome po Lietuvą, dažniausiai lankomės Druskininkų apylinkėse. Jei savaitgalį nenueiname 20 km ir neišsimaudome šaltame ežere, jaučiamės nepailsėję.

Parengė Liana BINKAUSKIENĖ

mo būtinybė. Verta dar aiškiau išskirti sritis, kur fakultetas arba yra, arba turi potencialą būti lyderiu Lietuvoje ir tarptautiniu mastu - archeologijos, medievistikos studijos, istorinės atmin­ ties, paveldo, etnokonfesinių mažumų, užsienio politikos tyrimai ir kt.

Esame numatę kasmetinius semi­ narų ciklus specialiomis temomis derinant temas nuo archeologijos iki naujausiųjų laikų istorijos. Tai galėtų būti savotiška fakulteto veiklos kas­ metinė ataskaita - katedrų organi­ zuojami renginiai, skirti akademinei bendruomenei ir suinteresuotai vi­ suomenei, kuriuose galėtų dalyvauti ne tik mokslininkai, bet ir doktorantai bei magistrantai. Galbūt iš šios vei­ klos galėtų išaugti stambesnis ir itin aktualus projektas - rengimas serijos istoriografinių sintezių, kurios padėtų istorijos mokytojams, studentams ir kitiems susigaudyti neaprėpiama virs­ tančioje dalyko istoriografijoje.

Didesnio aktyvumo reikalauja vie­ šinimo sritis. Fakultete tikrai daroma daug įdomių darbų, fakulteto žmonės pasižymi įvairiopa veikla, tačiau ši informacija nėra nuosekliai renkama, todėl dažnai paskęsta informacijos sraute. Atnaujintame fakulteto tinklalapyje ir kitur turime intensyviau pristatyti save ir savo darbus - tyrėjų, lektorių, ekspertų. Įdomu sužinoti apie Jus daugiau,

kokie Jūsų pomėgiai, laisvalaikis.

Turbūt kaip kiekvienas humanita­ ras, esu aistringas skaitytojas, nors kuo toliau, tuo labiau darbai ir šeima (esu dviejų vaikų tėvas) šiam pomė­ giui palieka tik vėlų vakarą. Panašiai ir su kitu pomėgiu - sportu. Taip jau susiklostė, kad krepšinio šalyje dau­ gelis istorikų yra pasirinkę futbolą. Bet vėlgi ir jį pastaruoju metu esu visiškai apleidęs. Žvelgdamas pro langą į apsnigtą lauką, norėčiau kada nors ištrūkti į kalnus paslidinėti...

Parengė Liana BINKAUSKIENĖ

universitas

4

2013 m. sausis

vilnensis

f 1 f konferencijos____________________________________________

Nanochemijos ir nanomedžiagų konferencijoje dalytasi patirtimi ir naujausiais laimėjimais Tarptautinė jaunųjų chemikų konferencija „Nanochemija ir nanomedžiagos“ („Nanochemistry and Nanomaterials“), vykusi 2012 m. gruodžio 7-9 d.

Palangoje, buvo skirta Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto įkū­ rimo 215-osioms meti­ nėms paminėti.

Živilė STANKEVIČIŪTĖ, Chemijos fakulteto mokslininkė stažuotoja Konferencijoje dalyvavo doktoran­ tai, magistrantai, jaunieji mokslininkai, podoktorantūros stažuotojai ir didelę mokslinio darbo patirtį turintys tyrė­ jai iš Vilniaus, Kauno technologijos

Nanochemijos ir nanomedžiagų konferencijos dalyviai

universitetų, chemijos, biochemijos, onkologijos institutų bei kitų Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų. Plena­ riniame posėdyje pranešimus skaitė penki kviestiniai užsienio svečiai. Šiai konferencijos sesijai vadovavo doc. dr. E. Garškaitė. Profesorius dr.

U. Schubertas iš Vienos technologijos universiteto pasidalijo patirtimi, kaip skirtingais būdais sintetinti metalų,

{kurtai Chemijos katedrai vadovavo plataus gamtamokslinio ir humanita­ rinio išsilavinimo lenkų kilmės profesorius A. Sniadeckis, garsus savo mokslo

darbais ir socialiniu gyvenimu -jis rašė knygas, skaitė viešas paskaitas, skelbė filosofinio pobūdžio gamtos mokslų problemų apibendrinimus. A. Sniadeckio

moksliniai interesai apėmė chemiją, fiziką, mediciną, farmaciją, o jo dviejų

dalių monografija „Organinių būtybių teorija“ yra vienas pirmųjų pasaulyje biochemijos, biofizikos ir teorinės biologijos vadovėlių.

jų oksidų, nitridų, silicidų nanodaleles naudojant skirtingas polimerų matricas. Profesorius M. Kozlovvskis iš Lenkijos Poznanės A. Mickevičiaus universiteto apžvelgė anglies jungi­ nių ir jų nanodarinių panaudojimo katalizatoriais galimybes įvairiose technologijose, daugiau dėmesio skyrė norimos formos dalelių sintezės galimybėms ir problemoms nagrinėti.

Profesorius G. Salazar-Alvarezas iš Stokholmo universiteto pristatė savo darbo grupės rezultatus - jie sintetina nanokubines geležies oksido daleles ir tiria jų magnetines savybes. Profeso­ rius J. E. Jorgensenas iš Danijos Orhuso universiteto tiria geležies turinčių jun­ ginių struktūrą, magnetizmą ir superlaidumą. Šiuo metu Rygos technikos universitete dirbantis dr. K. A. Grossas,

Prof. M. Kozlovvskis skaito pranešimą

sukaupęs nemažą patirtį kalcio hidroksiapatitų sintezės ir analizės srityje, savo pranešime pristatė kalcio fosfatų panaudojimo galimybes nanomedicinoje. Keraminis hidroksiapatitas šiuo metu yra viena perspektyviausių protezavimo medžiagų chirurgijoje padengiant įvairius implantus ir taip sumažinant įvairių nepageidaujamų reiškinių - uždegimų, implantų tir­ pimo organizme ir kitų - tikimybę.

Kaulų audinių inžinerijoje porėtasis kalcio nanohidroksiapatitas naudoja­ mas kaip užpildanti medžiaga esant kaulų defektams ir priauginant kaulus

arba kaip dirbtinė kaulų persodinimo medžiaga. Taip pat jį galima naudoti pigmentų gamyboje ir kaip įvairių cheminių reakcijų katalizatorių. Sida­ bro turintis hidroksiapatitas pasižymi plačiu antibakterinio veikimo spektru.

Be medicininio taikymo, hidroksiapatitą galima naudoti įvairių metalų jonų sorbcijai iš tirpalų, taip išvalant vandenį nuo įvairių metalų. Prof.

K. A. Grossas apžvelgė ir skirtingus kalcio fosfatų sintezės būdus, kai gau­ tų junginių pritaikymą riboja fazinis grynumas, kristališkumas, porėtumas ir kiti faktoriai.

Stendinių pranešimų ir diskusijų metu užsienio svečiai noriai dalijosi patirtimi su jaunaisiais mokslinin­ kais, o šie domėjosi jų laimėjimais ir galimybėmis stažuotis užsienio universitetuose. Iš užsienio svečių sudaryta komisija išrinko geriausius stendinius pranešimus. Jų autoriai Kristina Klemkaitė-Ramanauskė ir Artūras Katelnikovas, doktorantūros studijas baigiantys Chemijos fakulte­ to doktorantai. Aptartos artėjančios 2013 m. konferencijos. Konferenciją, vykusią Palangoje, rėmė Lietuvos mokslo taryba.

Straipsnio autorė dėkoja Lietuvos mokslo tarybai už galimybę dalyvauti mokslinėse konferencijose ir finansa­ vimą pagal Europos Sąjungos struk­ tūrinių fondų įgyvendinamą projektą „Podoktorantūros (post doc') stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje".

Jurgio Pilipavičiaus nuotr.

Žmogaus teisės - tai, kas aktualu ir šiandien Žmogaus teisės - tai tema, kuriai reikia nuo­ latinio dėmesio. Dėl to sutarė visi Vilniaus uni­ versitete vykusios kon­ ferencijos „Žmogaus teisės šiandien: pasau­ lis, Europa, Lietuva“ dalyviai.

Prof. L. Donskis pristatė savo

Viktoras DENISENKO

įžvalgas. V. Naujiko nuotr.

Šią konferenciją organizavo VU Studentų atstovybė kartu su Žmogaus

teisių stebėjimo institutu ir Europos Parlamento Informaciniu biuru Lietu­ voje. VU SA prezidentas Arminas Varanauskas pažymėjo, kad inicijuodama tokio pobūdžio konferenciją studentų atstovybė norėjo parodyti, jog būtent akademinė terpė leidžia kvalifikuotai kalbėti ir veikti žmogaus teisių srityje.

Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė ir I. e. p. rektorius prof.

habil. dr. Jūras Banys. Jis pažymėjo, kad žmogaus teises galima susieti ir su aukštųjų mokyklų bei akademinės bendruomenės teisėmis, ir priminė, kad būtent Vilniaus universitetas iš­ kėlė aukštųjų mokyklų autonomijos, kaip pamatinės universitetų teisės, klausimą, kai į ją buvo bandoma pa­ sikėsinti. Tai parodė, kad savo teises verta ne tik žinoti, bet ir ginti.

Nuo tolerancijos iki žmogaus teisių Konferencijoje savo įžvalgas žmo­ gaus teisių klausimu pristatė Europos Parlamento narys prof. Leonidas Donskis. Anot jo, klaidinga manyti, kad su-

teisių padėtį gali pakenkti šių valstybių investiciniam klimatui. Šiuo atveju

Konferencijos dalyviai kėlė klausimus ir ieškojo atsakymų. V. Naujiko nuotr.

sivienijusioje Europoje žmogaus teisių klausimas nėra aktualus, kad dėl jo yra rastas bendras sutarimas. Dėl žmogaus teisių vyksta nuolatinė kova - ne tik už Europos Sąjungos ribų, bet ir pačioje ES. Profesorius atkreipė dėmesį, kad rūpintis žmogaus teisėmis, vertinant tai istoriškai, pradėta ne taip jau ir seniai.„Žmogaus teisių idėja daugiau

Jis pažymėjo, kad ES šalyse žmogaus teisių problematika kartais būna ne mažiau aktuali nei valstybėse, kurios nepriklauso Europos Sąjungai. „Dėl minties ir sąžinės laisvės Europos valstybėse iš esmės yra sutarta, bet dėl seksualinių mažumų, taip pat vai­ kų ir moterų lygybės sutarimo nėra. Žmogaus teisių gynėjams dar ilgai

mažiau sutampa su tolerancijos idėja Europoje. Humanistų diskusijos apie žmogaus orumą buvo pirmas akmuo į žmogaus teisių pamatus", - pažymėjo L. Donskis.

Europos Parlamento narys ypa­ tingą dėmesį skyrė žmogaus teisių klausimui bendrame europiniame kontekste. „Daliai politikų Europoje atrodo, kad žmogaus teisės yra pato­ gus užsienio politikos instrumentas, tačiau toks požiūris lemia žmogaus teisių sąvokos marginalizaciją. Būtų klaida traktuoti žmogaus teisių klau­ simą kaip priemonę daryti spaudimą kitoms valstybėms", - sakė L. Donskis.

bus ką veikti", - kalbėjo L. Donskis.

Jis išreiškė nuomonę, kad žmogaus teisėmis turi rūpintis nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos, o ne valstybė.

Profesorius pabrėžė, kad kova dėl žmogaus teisių yra sunkus uždavi­ nys. Iš esmės vieną ar kitą valstybę galima paraginti laikytis tam tikrų normų, tačiau ne visada tai yra susiję su giluminiu žmogaus teisių svarbos perpratimu.„Tokioms valstybėms kaip Kazachstanas arTurkmėnija mažai rūpi žmogaus teisės, bet jos yra susirūpi­ nusios dėl savo įvaizdžio ir investicijų pritraukimo. Bloga žinia apie žmogaus

kiekvieną pozityvų postūmį žmogaus teisių srityje lemia ne rūpestis dėl žmogaus teisių, o įvaizdžio veiksnys", pažymėjo L. Donskis.

Svarbu ugdyti laisvai mąstantį žmogų Apie žmogaus teisių svarbą kalbė­ jo ir kiti diskusijos dalyviai. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto atstovas, psichiatras prof. dr. Dainius Pūras teigė, kad pirmiausia turi būti ginamos pačių pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių teisės, bet tuo pat metu reikia suprasti, kad žmogaus teisių gynimas yra visuotinai svarbus dalykas. „Kiekvienas individas turi būti gerbiamas visuomenėje", - sakė D. Pūras. Jis pažymėjo, kad Lietuvai tik siekiant tapti Europos Sąjungos nare į žmogaus teises buvo žiūrima daug rimčiau nei dabar.„Nuo įstojimo į ES momento mes tik regresuojame, nes iš tikrųjų nesupratome laisvės ir žmogaus teisių idėjos", - mano D. Pūras. Šią problemą jis sieja ir su

bendru Lietuvos pilietinės visuome­

nės silpnumu. Jis kritikavo ir šalyje su­ siformavusią partinę sistemą, partijų nesugebėjimą išryškinti savo priorite­ tų. „Mano svajonė - kad per rinkimus būtų aišku, kokia partija už kokias ver­ tybes pasisako", - prisipažino D. Pūras.

Vertindamas dabartinę visuomenės būklę, profesorius pabrėžė pastebi­ mą agresijos perteklių. „Matau, kad agresijos Lietuvoje nemažėja. Su tuo yra susijęs ir aukštas savižudybių lygis mūsų šalyje", - sakė D. Pūras.

Kalbėdamas apie žmogaus teisių problematiką ne mažiau kritiškas buvo ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egidijus Aleksandravičius.

Jis pažymėjo, kad teisinėje Lietuvos sistemoje visos žmogaus teisių normos yra gana sėkmingai adaptuotos, tačiau svarbiausia - tai, kaip šie įstatyminiai aktai veikia.„Mes greičiau įsisaviname žodžius, bet ne esmę", - apgailestavo E. Aleksandravičius. Pasak jo, kai kuriais bruožais Lietuva yra vakarietiškas kraš­ tas, bet pagal teisės aktų įgyvendinimą ir žmonių požiūrį mūsų valstybė yra „visiški Rytai". E. Aleksandravičiaus manymu, Lietuvoje susiformavo galių struktūrų viešpatystė, o individas vertinamas„kaip nulis".

Diskusijos dalyviai bandė rasti ir atsakymą, kas galėtų padėti pagerinti situaciją žmogaus teisių srityje - ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tarp įvairių institucijų buvo įvardijamos ir aukštosios mokyklos. Diskusijos dalyvių teigimu, būtent universitetai turėtų ugdyti laisvai mąstantį žmo­ gų, suprantantį laisvių ir teisių (taip pat ir pareigų) svarbą. „Nuoširdžiai tikiu, kad universitetas privalo rengti nepriklausomai mąstantį žmogų, o jeigu jis parengia konformistą - tai jau savaime yra nesėkmė", - apibendrino šią diskusijos dalį Europos Parlamento narys L. Donskis.

2013 m. sausis

universitas

5

vilnensis

_______________ kon ferencijos iii

Išbarstytą atmintį berenkant Jaunieji mokslininkai tęsia prof. Vlado Gronsko darbus Lapkričio 15-16 d. vyko VU Komunikacijos fakulteto ir VU biblio­ tekos organizuota mokslinė konferencija „Sugrąžinta praeitis: prof. Levo Vladimirovo fenomenas ir mokslinių idėjų sklaida“.

VU KHF Verslo ekonomikos ir vadybos katedra kartu su Finan­ sų ir apskaitos katedra magistrantus ir doktorantus kviečia įsi­ traukti į mokslinę diskusiją įvairiais probleminiais klausimais. Šiemet tradicinei (9-ajai) konferencijai „Ūkio plėtra: teorija ir praktika“ suteiktas iškilaus žmogaus ir žymaus mokslininko prof. habil. dr. Vlado Gronsko vardas.

Jubiliejinė konferencija buvo surengta siekiant prisi­ minti profesoriaus asmenybę, jo darbus bei įtaką bibliote­ kininkystės ir informacijos mokslams, studijoms, teo­ rijai ir praktikai. Pagerbiant L. Vladimirovo nuopelnus susigrąžinant išblaškytą Vil­ Doc. dr. Ingrida ŠARKIŪNAITĖ, niaus universiteto paveldą, dr. Miglė SARVUTYTĖ, konferencijoje daugiausia dė­ KHF Verslo ekonomikos ir vadybos mesio skirta atminties institu­ cijų kolekcijoms, jų istorinės ir katedra skaitmeninės rekonstrukcijos problemoms, migruojančiam Plenarinis posėdis kultūros paveldui.

Konferencijoje pristatyti 25 pranešimai, kurių trečdalį skaitė užsienio svečiai iš Bal­ Prof. R. Gudauskas, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo biblio­ Pagerbiant prof. V. Gronsko atminimą nuo šiol tarusijos, Latvijos, Ukrainos ir tekos generalinis direktorius ir prof. D. Kaunas (KF Knygotyros į KHF 5-oji auditorija bus vadinama profesoriaus Vokietijos. Mokslininkai nagri­ ir dokumentotyros institutas) vardu, čia kabės jo atminimą įamžinanti memo­ nėjo L. Vladimirovo mokslines rialinė lentelė. idėjas ir palikimą, atminties institucijų rinkinių viena didžiausių ir seniausia istorinė Lietuvos Plenarinį posėdį pradėjo fakulteto choras „Veni raidos tyrimus ir perspektyvas, nacionalinio kultū­ knygų kolekcija, reprezentuojanti Lietuvos gaudere" (meno vadovė ir dirigentė A. Mikalkė­ ros paveldo judėjimo (išvežimo) problemas. Taip mokslo ir kultūros tradicijas. Atsigręžti į praeitį nienė), doktorantas M. Akulavičius perskaitė prof. pat aptartos galimybės susigrąžinti „artimame ir aptarti profesoriaus nuveiktus darbus taip pat V. Gronsko mintis apie darbą fakultete C,Tobulėti skatino studentai"). Šiltais prisiminimais apie prof. užsienyje" išblaškytus kultūros paveldo rinkinius, paskatino siekis pristatyti visuomenei L. Vladimi­ V. Gronską - tikrą universiteto žmogų - dalijosi jo diskutuota apie paveldo kilmę, jo likimą, išsaugo­ rovo indėlį plėtojant daugialypės informacinės mokiniai ir sekėjai: prof. habil. dr. R. Čiegis ir doc. dr. jimą ir sklaidą. sąveikos visuomenėje idėjas, bibliotekininkystės D. Pilinkus iš Verslo ekonomikos ir vadybos katedros.

L. Vladimirovas puikiai suprato kultūros ver­ tradicijų ir modernumo, bibliotekų ir knygos Visi, kuriems teko garbė bendradarbiauti su tybių reikšmę Lietuvai ir Vilniaus universiteto istorijos tyrimus", - teigia VU Komunikacijos fa­ profesoriumi V. Gronsku, jautė jam didelę pagar­ istoriniam tapatumui. Jo iniciatyva į gimtinę kulteto profesorius, konferencijos organizacinio parkeliavo ne viena dešimtis popierinių branga­ komiteto pirmininkas Arvydas Pacevičius. kmenių.,^. Vladimirovo dėka buvo rekonstruota KF inform.

profesoriaus Vlado Gronsko atminimui

Apdovanojimas„Už geriausią pranešimąekonomikos sekcijoje" atiteko jaunajai mokslininkei Linai Slavickaitei (KTU), kuri skaitė pranešimą „Lobistinė veikla:ekonominių interesų grupių veikla Lietuvoje ir Europos Sąjungoje".

Marketingo sekcijos pranešimai išsiskyrė jaunųjų mokslininkų įžvalgomis ir siūlomais problemų sprendimo modeliais ekologijos tema. Šioje sekcijoje dalyvavo ir kelios grupelės moks­ leivių, kurie pristatė savo verslo idėjas ir kvietė diskutuoti apiejų įgyvendinimo galimybes. Jiems buvo sudarytos sąlygos pabendrauti su fakulteto SA nariais ir geriau susipažinti su studijų VU KHF privalumais. Geriausiu sekcijos pranešimu buvo pripažintas Vilmos Paulauskaitės (VU KHF) pranešimas„Ekologiškai sąmoningų vartotojų elgsena tausojančio vartojimo kontekste".

Vadybos sekcijoje buvo perskaityta 14 prane­ šimų apie naujausias vadybos tendencijas ir ky­ lančius iššūkius. Geriausio pranešimo įvertinimą pelnė fakulteto magistrante Ieva Leonavičiūtė už pranešimą„Darnaus vartojimo populiarinimo su žaliųjų biurų pagalba teoriniai aspektai".

Finansų sekcijoje pranešėjai dalijosi teori­ nėmis įžvalgomis apie globalios finansų krizės

- Kaune diskutavo geolingvistai ir sociolingvistai Gruodžio 6-7 d. VU Kauno humanitariniame fakultete (VU KHF) vyko fakulteto Lietuvių filologijos katedros ir Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus mokslinin­ kų organizuota tarptautinė mokslinė konferencija „Geolingvistikos ir sociolingvistikos polilogas XXI amžiuje“.

Doc. dr. Daiva ALIŪKAITĖ, KHF Lietuvių filologijos katedros vedėja Tai jau antroji VU KHF ir LKI mokslininkų rengta mokslinė konferencija, kurios pagrindi­ nis tikslas - įvairinti lietuvių tarmėtyros tyrimų *■ perspektyvas, integruojant statiškosios dialek­

tologijos teorinį modelį, kuriuo pagrįsta beveik visa XX a. lietuvių tarmėtyra, ir dinamiškosios dialektologijos, t. y. geolingvistikos, teorinį mo­ delį, apimantį sociolingvistines kalbos duomenų analizės schemas. Šiais metais konferencijoje į mokslinę disku­ siją įsitraukė tyrėjai iš Slovėnijos, Lenkijos ir Lie­ tuvos universitetų bei Lietuvių kalbos instituto.

Konferencijoje perskaityti 22 pranešimai.Tyrėjų darbas organizuotas trijuose posėdžiuose.

Plenariniame posėdyje „XXI a. tarmėtyros tarpdalykiškumas: kognityvioji irgeolingvistinė perspektyva" pranešimus skaitė 4 prelegentės. Doc. Danila Zuljan Kumar iš Frano Ramovšo slovėnų kalbos instituto (Slovėnija) konferen­ cijos dalyviams pristatė slovė­ nų kalbos atlasą. Prof. Anna Zielinska iš Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos studijų instituto (Lenkijos) svarstė aktualią regioninės geolin­ gvistikos problematiką - pa­ sienių arealų kalbinę situaciją.

Prof. Danguolė Mikulėnienė (Lietuvių kalbos institutas) pranešimą skyrė tradicinės tarmės transformacijos klau­

simui. Prof. Dalia Pakalniškienė ir doc. Jūratė Lubienė (Klaipėdos universitetas) vertindamos tarminių punktų būklę pateikė rekomendacijų dėl lietuvių kalbos punktų tinklo optimizavimo.

Pirmo posėdžio „Vertikalusis kalbos varian­ tiškumo skaidumas: tradicijos ir perspektyvos" prelegentai diskutavo apie slengą, medialektus, sociolingvistinę akomodaciją ir kt.

Antrame posėdyje „Statiškosios ir dinamiš­ kosios dialektologijos sankirtos" buvo skaitomi pranešimai, skirti visuotinės dotacijos projekto „Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarmi­ nės informacijos sklaida" darbams ir rezultatams pristatyti.

Konferencijos dalyviai ir svečiai turėjo galimy­ bę pasiklausyti KHF choro„Veni gaudere" (choro vadovė A. Mikalkėnienė) atliekamų adventinių dainų.

Aidos Čižikaitės nuotr.

Prof. V. Gronsko atminimas pagerbtas atidarant jo vardo auditoriją

bą dėl jo paprastumo, kantrybės, pagarbos pa­ šnekovui ir šviesios asmenybės. Katedroje kartu su juo yra dirbę nemažai ir kitų garbių profesorių, bet, jam gyvam esant pasakius Profesorius (be jokių vardų ir pavardžių), visi puikiai žinojo, kad čia kalbama būtent apie profesorių V. Gronską. „Jis visada buvo galva aukščiau mūsų, ir mes tai puikiai jautėme ir didžiavomės, kad esame šalia tokios iškilios asmenybės Lietuvos ekonomikos moksle", - sakė profesorius hab. dr. R. Čiegis.

Posėdžio pabaigoje viešnia iš Latvijos žemės ūkio universiteto B. Miltoviča kalbėjo apie tai, kaip Baltijos regione kuriamomis strategijomis reaguojama į iššūkius.

Konferencijos darbas penkiose sekcijose Ekonomikos sekcijoje konferencijos dalyviai atstovavo Vilniaus universitetui, Kauno technolo­ gijos universitetui, Mykolo Romerio universitetui, ISM vadybos ir ekonomikos universitetui, Vytauto Didžiojo universitetui, Lietuvos kūno kultūros akademijai. Šiais metais konferencijoje dalyvavo ir jaunieji mokslininkai iš Ukrainos, Moldovos, Latvi­ jos. Pranešėjai gvildeno šiandieninei ekonomikai aktualias temas - tai TUI investicijų pritraukimas, gyventojų pajamų pasiskirstymas ir nelygybė, moterų diskriminacija, interesų grupių vaidmuo viešojoje politikoje ir kt.

priežastis, migraciją ir jos įtaką pensijų sistemai, pradedančių investuotojų vertybinių popierių analizės būdus, Lietuvos tekstilės pramonės padėtį ir perspektyvas ir kt. Nugalėtoju finansų sekcijoje tapo Jurgitos Remenčiūtės (VU KHF) pranešimas „Kapitalo struktūros finansavimo šaltinių pasirinkimą lemiantys veiksniai".

Kultūros vadybos sekcijoje naujos VU KHF magistro studijų programos „Meno vadyba" studentai diskutavo apie žmogiškųjų išteklių vadybą meno ir kultūros organizacijose, atskirų kūrybos industrijų šakų veiklos ypatumus bei perspektyvas, kultūrinio ir kūrybinio, paveldo turizmo industrijas. Geriausiu šioje sekcijoje buvo pripažintas meno vadybos studijų programos maaistrantės Juditos Petkutės pranešimas „Ne­ įgaliojo jaunimo įtraukimas į laisvalaikio veiklą, kaip socialinės atskirties mažinimo galimybė".

Platus konferencijoje dalyvavusių jaunųjų mokslininkų interesų spektras ir aktyvios diskusi­ jos konferencijoje - tai pats tikriausias įrodymas, kad fakultete tebegyvi profesoriaus hab.dr. Vlado Gronsko priesakai „neužsidaryti savo kiaute, pa­ laikyti glaudžius ryšius su kitomis aukštosiomis, aktyviai perimti geriausią pedagoginę mokslinę patirtį, pažangius darbo metodus". Todėl Profe­ soriaus viltys, kad VU padalinys Kaune sėkmingai tęs savo veiklą rengdamas puikius specialistus, garsinančius fakulteto vardą, pildosi.

Lauryno Žilinsko nuotr.

universitas

6

2013 m. sausis

vilnensis

fff

Kaip Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus Kinų Naujieji metai - didžiau­ sia tradicinė šventė Kinijoje Tuo metu, kai visa Lietuva ir Vakarų pasaulis sausio 1 d. triukš­ mingai sutinka Naujuosius metus, Kinijos gatvėse būna gana ramu. Pirmąją kalendorinių metų dieną kinai ilsisi, tikrosios linksmybės šios tautos laukia sausį arba vasarį, priklausomai nuo Mėnulio kalendoriaus. Per antrąją jaunatį nuo žiemos lygia­ dienio Kinijoje sutinkami tradiciniai Naujieji metai. 2013-aisiais si švente vyks vasario 10 d.

Vilma ŠNIUKŠTAITĖ, Orientalistikos centras, Konfucijaus institutas Kinų Naujieji metai, dar kitaip vadinami Pavasa­ rio švente (chunjie), yra didžiausia tradicinė šventė Kinijoje, savo svarba prilygstanti mūsiškoms šv.

Kalėdoms. Šventinis laikotarpis trunka net 15 dienų ir pasižymi įvairių papročių gausa.

Tradiciškai pasiruošimas šventei prasideda 12-ojo mėnesio 23 dieną, kai Namų, arba kitaip Virtuvės, dievas, gyvenantis kiekvienuose namuo­ se, iškeliauja į dangų pranešti apie namiškius ir jų elgesį praėjusiais metais.Tą dieną dievybei suruošiamos saldžios vaišės, sudeginamas paveikslas su dievybės atvaizdu, kabantis prie viryklės ar krosnies, taip pat ir popieriniai pinigai. Stengiamasi pamaloninti ir įtikti, idant Virtuvės dievo prane­ šimas dangaus dievams būtų kuo palankesnis.

Danguje paviešėjęs kelias dienas, Virtuvės dievas grįžta Naujųjų metų išvakarėse.

Naujuosius metus būtina sutikti su savo šeima, todėl likus maždaug savaitei iki šventės visoje Kinijoje žmonės masiškai ima grįžti namo iš mies­ tų, kuriuose dirba. Tuomet traukinių stotys būna perpildytos laukiančiųjų, o nusipirkti traukinio bilietą tampa beveik neįmanoma. Didžiuliai ke­ liaujančiųjų srautai juda iš didmiesčių į provincijas.

Pasiruošimas Naujiesiems neatsiejamas nuo namų tvarkymo ir valymo, kuris prasideda išly­ dėjus Virtuvės dievą. Namai puošiami raudonais žibintais, karpiniais, ant durų kabinamos juostos su įvairiais palinkėjimais. Įdomu tai, kad laimės hieroglifas dažnai kabinamas apverstas aukštyn kojomis: kinų kalboje yra daug panašiai skam­ bančių žodžių, o junginiai „laimė apversta" (fu dao) irjaimė atėjo" (fudao) skamba lygiai taip pat.

Todėl apverstas laimės hieroglifas simbolizuoja laimės atėjimą.

Taiyuan miesto gatvės nuklotos raudona spalva. Autorės nuotr.

Kinijoje raudona spalva siejama su džiaugs­ mu ir laime, tikima, kad ji atbaido blogio jėgas.

Legenda byloja, jog Naujųjų metų dieną iš kalnų nusileidžia žmogėdra Nian, kuri bijo raudonos spalvos ir triukšmo. Dėl šios priežasties puošia­ mas! raudonai, sprogdinamos garsinės petardos ir leidžiami fejerverkai. Kiniškai švęsti Naujuosius būtų guonian, o ši frazė dar reiškia ir pabaisos Nian nuėjimą, nuvarymą.

Paskutinį senųjų metų vakarą namiškiai sėdasi prie gausiai vaišėmis nukloto stalo. Vienas svarbiausių patiekalų - virtinukai, taip pat patiekiamas Naujųjų metų pyragas. Virtinukai simbolizuoja senųjų metų palydėjimą ir naujųjų atėjimą, o pyragas - kasmet

vis gerėjantį gyvenimą. Ant stalo dar turi būti žuvies, kuri reiškia perteklių ir klestėjimą. Negali trūkti ir saldžių patiekalų simbolizuojančių saldų gyvenimą ateinančiais metais. Naujųjų metų naktį ilgai neinama miegoti.Tikima, kad tai lems ilgą gyvenimą.

Pirmąją Naujųjų dieną atsikėlus svarbiausia ati­ daryti duris ir susprogdinti garsines petardas, kad blogosios jėgos aplenktų namus. Joms susproginė­ jus ant grindinio turi likti storas raudonų popierėlių sluoksnis, kuris simbolizuoja turtą ir gerovę. Nevalia šluoti, nes taip galima iššluoti atėjusią laimę.

Pirmąją Naujųjų metų dieną einama lankyti giminių, draugų ir pažįstamų, dovanojamos do­ vanos. Vaikai gauna raudonus vokelius su pinigais.

Naujametinės šventės Indi­ joje švenčiamos pakiliai Vytis VIDŪNAS, Orientalistikos centro lektorius

Naujuosius metus Kinijoje būtina sutikti su savo šeima prie gausiai vaišėmis nukrauto šventi­

nio stalo

Pasaulyje plačiai švenčiamos didžiosios metų šventės - šv. Kalėdos ir Naujieji metai - šiuo metu daugiausia siejamos su krikščioniškomis tradicijomis. Indijoje didžiąją gyventojų dalį sudaro nekrikščioniškų tikėjimų išpažintojai hindai, musulmonai, sikhai, džainai, budistai.

Krikščionių palyginti nėra daug - apie 2,5 nuo­ šimčio (vertėtų prisiminti, kad Indijoje dabar gyvena 1 milijardas ir 300 milijonų gyventojų).

Atrodytų, kad nekrikščionys turėtų abejingai sutikti didžiąją pasaulio dalį drebinančias šventes - juk jų ir metų skaičiavimai pagrįsti kitais atskaitos taškais. Tačiau tradicinės metų šventės Indijoje švenčiamos taip pat pakiliai, kaip ir krikščioniškų tradicijų šalyse.Toks įprotis bus susiformavęs dar tais laikais, kai Indija buvo valdoma britų, kurie kolonijose aktyviai diegė savo papročius ir tradicijas. Šiuo metu Indija, kaip ir daugelis pasaulio

šalių, yra perėmusi visuotinai priimtą metų skai­ čiavimą, todėl Naujųjų metų sutikimui yra skirta šventinė diena, kuria indai su džiaugsmu pasi­ naudoja. Dera pasakyti, kad Indijos gyventojai ir šiaip labai mėgsta švęsti - čia švenčiamos visų tikėjimų šventės, o šventinių dienų kalendoriuje nepalyginti daugiau nei pas mus. Naujieji metai ypač mėgstami didesnių miestųjaunimo, kuris apskritai labiau linkęs pasiduoti globalioms tendencijoms. Garsiausia Naujųjų metų sutiki­ mo vieta yra Goa - buvusi portugalų kolonija vakarinėje pakrantėje. Čia sutikti Naujųjų metų

susirenka daug jaunimo - tiek atvykėlių iš Va­ karų pasaulio, tiek iš pačios Indijos. Šv. Kalėdų diena taip pat yra šventinė oficia­ Naujųjų metų išvakarės Kovalamo paplūdimyje. Kerala, Indija (2011 metai)

liame kalendoriuje, nors tradicines Indijos reli­

gijas išpažįstančiose šeimose ji nėra švenčiama.

Tačiau Indijoje yra vietų, kur istoriškai susifor­ mavo stiprios krikščioniškos bendruomenės.

Gana stipri krikščioniška įtaka jaučiama Pietų Indijoje, kur yra ir viso pasaulio krikščionims svarbių piligrimystės vietų. Čenajaus (anksčiau

Madrasas) mieste yra apaštalavęs šv.Tomas, čia pastatytoje bazilikoje ilsisi ir jo palaikai. Keralos irTamil Nadu valstijose aktyviai veikė krikščio­ niškosios misijos, todėl čia dažnai miestuose y pamatysime krikščioniškas bažnyčias, aplink kurias susibūrusios bendruomenės švenčia šv.

Kalėdas ir kitas krikščioniškas šventes.

1994 m. teko sutikti šv. Kalėdas Motinos Teresės misijoje Kolkatoje (anksčiau Kalku­ ta) - iki šiol širdyje išlikęs rytinių šv. Mišių, kuriose dalyvavo dabar jau šviesaus atminimo Motina Teresė, įspūdis. 2010 m. šv. Kalėdos mane užklupo nedideliame Pelingo miestelyje Himalajų papėdėje Šikime. Sikimo gyventojai išpažįsta budizmą, tačiau Kūčių vakarą miestelio jaunimas puošė araukarijų medelius (jie visoje Indijoje atstoja mums įprastas eglutes), kūrė laužus, prie kurių buvo visai malonu pasišildyti gruodžio naktimis Šikime temperatūra krinta žemiau nulio, tikros Kalėdos! Vakare į nedidelį „Garudos" viešbutėlį susirinko dar keletas pri­ klydėlių iš Vakarų pasaulio, su jais valgėme improvizuotas Kūčias, pasikeitėm nedidelėmis dovanėlėmis. Kalėdų rytą nuskaidrino pro debe­ sų šydą pasirodžiusi Kangčendžanga - šventasis Sikimo kalnas. Kadangi tais metais pagal mainų programą dėsčiau Pietų Indijoje - Keralos Thiruvananthapuramo (anksčiau Trivandrumas) universitete, tai po kalėdinių atostogų (o tokios būna ir daugumoje Indijos universitetų) Šikime 4 grįžau į pietus. Todėl Naujuosius 2011 metus sutikau Kovalamo mieste netoli savo univer­ siteto. Naujųjų metų naktis priminė šventimą

universitas

2013 m. sausis

7

vilnensis

švenčia pasaulyje

W. A. Mozarto „Requiem" sutraukė šimtus atlikėjų ir tūkstančius klausytojų Gruodžio 8 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje nuskambė­ jo Vilniaus universiteto Kultūros centro projekto „Klasika visiems“ baigiamasis koncertas, pritraukęs daugybę dalyvių ir klausytojų.

Eglė TOLEVIČIŪTĖ

2011 m. Naujieji metai Kovalamo mieste. Kerala, Indija

Vilniuje - į dangų keletą valandų kilo fejerverkai, sproginėjo petardos, visas miestelis džiūgavo. Šventiniame šurmulyje jau negalėjai atskirti, kur

hindas, kur musulmonas, kur krikščięnis - čia jau šventė visi.

Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad Naujieji metai jau yra tapę visos Indijos šven­ čiama švente, tuo tarpu šv. Kalėdos daugiau švenčiamos su krikščioniškomis konfesijomis susijusiose bendruomenėse.

Nuo pat ryto į bažnyčią rinkosi užsiregistravę natas pažįstantys muzikos mėgėjai, pasiruošę kartu su VU chorais„Virgo",„Pro musica",„Gaudeamus", VU kameriniu orkestru (vadovas P. B. Koncė) ir profesionaliais solistais Gunta Davidčuka (sopra­ nas, Latvija), Nora Petročenko (mecosopranas), Mindaugu Zimkumi (tenoras) ir Nerijumi Masevičiumi (bosas) atlikti W. A. Mocarto „Requiem".

Kūrinį dirigavo VU chorų meno vadovė ir projekto iniciatorė Rasa Gelgotienė. Projekte dalyvavo apie puspenkto šimto muzikos mėgėjų, atvykusių iš Vilniaus ir kitų Lietuvos vietovių. Norinčiųjų dainuoti W. A. Mozartą skaičius pranoko projekto organizatorių lūkesčius, net teko sustabdyti kai kurių balsų dalyvių registraciją. „Projekto tikslas įgyvendintas - pavyko sėkmin­ gai įtraukti muziką mylinčius žmones, bendrame skambesyje suvienyti jų balsus ir priartinti visus prie klasikinės muzikos lobyno", - teigė VU chorų

Organizatoriai džiaugiasi, kad koncerte daina­ vo įvairaus amžiaus žmonės. Projekto rengėjus nudžiugino ir tai, kad dalyviai atvyko gan gerai pasiruošę, pasimokę kūrinį. Paklausti apie pro­ jektą, dainininkai dėkojo už galimybę atlikti W. A. Mozarto šedevrą ir skatino rengti tokio pobūdžio projektus ateityje.„Repetuodamas taip pamėgau savo partijos dalis, kad jos man nuolat skamba galvoje", „muzikuoti ne vienam daug smagiau, lengviau, dainuodamas su kitais patiri daug di­ desnį muzikinį malonumą", „tikiuosi gerai atlikti kūrinį, mano lūkesčiai pasiteisino su kaupu jau per repeticiją", - šie ir daug kitų panašių atsiliepimų, skambėjusių dalyvių lūpose, patvirtina, kad toks renginys svarbus tiek kaip edukacinis, tiek kaip keliantis daug emocijų ir paliekantis gražų prisimi­ nimą. Projekte dainavusi choreografė Indrė sakė,

kad tai buvo didžiausios jos svajonės išsipildymas. „Man buvo labai svarbu, kad mūsų choristai, VU studentai, kaip mokytojai repeticijose padėtų

kitiems dalyviams. Sumaniau, jog pramaišiui su­

Japonai mėgsta Naujuo­ sius metus Yoshimi Oikavva, studentė, pagal mainų programą atvykusi dalinių studijų į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą iš Japonijos, pasakoja, kad japonai mielai švenčia ir Kalėdas, ir Naujuosius metus, tačiau šios šventės turi jiems kiek kitokią reikšmę, nei yra įprasta Vakarų pasaulio kultūroje.

Japonijoje dauguma žmonių išpažįsta bu­ dizmą ir sintoizmą. Krikščionių šioje šalyje, Y. Oikavvos teigimu, yra labai nedaug, todėl Kalėdos čia atrodo kitaip nei Europoje. Vakarų pasaulyje Kalėdos tradiciškai - šeimos šventė, o čia jos vertinamos kaip įsimylėjusių porų - vyro ir moters šventė. Pasak Y. Oikavvos, per Kalėdas įprasta šventiškai puošti gatves, o parduotuvės rengia kalėdines muges ir išpardavimus, tačiau oficialiai Kalėdos Japonijoje nėra šventadienis tai paprasta darbo diena.

Japonijos gyventojai labiau mėgsta Nau­ juosius metus, kurie yra viena didžiausių ir

svarbiausių žiemos švenčių. Pasak Y. Oikavvos, sausio 1 d. dauguma japonų eina į šventyklas.

Ten jie geria amazake (specialus šventinis nealkoholinis gėrimas) ir dalyvauja omairi ceremonijoje - meldžiasi, kad naujais metais viskas būtų gerai. Be to, per Naujųjų metų šventę yra įprasta susitikti su giminaičiais ir draugais prie šventinio stalo, dėkoti jiems už viską, kas buvo gero praėjusiais metais, ir linkėti gerų naujųjų metų. Šventėms gaminami ir specialūs valgiai. Pasak

Y. Oikavvos, specialūs dienos pietūs per Naujų­ jų metų šventės dienas Japonijoje vadinami osechi. Tarp populiarių šventinių delikatesų japonai ypač išskiria krabus. Peržiemos šventes jie valgo daug makaronų, nes yra tikima, kad tai garantuos gerą sveikatą ir savijautą kitais metais.

Parengė Viktoras DENISENKO

Šv. Jonų bažnyčioje W. A. Mocarto „Reųuiem“ atliko apie puspenkto šimto muzikos mėgėjų.

V. Naujiko nuotr.

Šventiškai pasipuošęs Jokohamos miestas. Yoshimi Oikavvos nuotr.

meno vadovė R. Gelgotienė. Anot dirigentės, Lietuvoje daug gabių, natas pažįstančių ir muziką mylinčių žmonių, tereikėjo juos paskatinti, pa­ kviesti, pažadinti jų snaudžiančius talentus.„Man visada norėjosi, kad senamiesčio širdyje esantis Vilniaus universtitas taptų kultūrinės traukos cen­ tru, savotišku klasikos populiarinimo židiniu, nes nuo seno mūsų Alma Mater buvo žinių ir kultūros skleidėja", - pabrėžė projekto sumanytoja.

Gyvas muzikavimas pažįstančius natų raštą uždegė noru įsiklausyti į vieną didingiausių XVIII a. šedevrų ir pajusti šio kūrinio įtaigą, eks­ presiją ir dramatizmą. Beveik prieš mėnesį iki koncerto gavę natas ir partijų įrašus, projekto dalyviai„nuotoliniu būdu" mokėsi W. A. Mozarto muzikos. Visą dieną vykusios repeticijos sujun­ gė VU choristus ir užsiregistravusius dalyvius į vieną didžiulį, darnų chorą. Per pertraukas tarp repeticijų dalyviai dalijosi įspūdžiais apie kūrinį, pasakojosi apie tai, kaip nusprendė prisijungi prie projekto, džiaugėsi bendru darbu. Pro­ jekto baigiamasis koncertas sulaukė ypatingo klausytojų dėmesio, Šv. Jonų bažnyčia buvo sausakimša, buvo užimtos ne tik sėdimos vietos, sunku buvo rasti, kur ir atsistoti.

sodinsiu kas antrą mūsų choristą ir užssiregistravusį projekto dalyvį - irtai nuostabiai pasiteisino: nuolat mačiau, kaip jie padeda rasti reikiamą vietą natose, paaiškina tą ar kitą niuansą, lotyniško teksto tarimą", - prisiminė R. Gelgotienė.

Specialiai iš Sankt Peterburgo dalyvauti pro­ jekte atvykusi chorvedė Marina Kirejeva maloniai nustebo, kad universitetas vykdo tokią išskirtinę muzikinės edukacijos misiją. Jos nuomone, tokį drąsų projektą galima įgyvendinti tik labai imlioje ir atviroje visuomenėje. Pakylėti buvo ir klausy­ tojai: vilnietė Jurgita pasakojo, kad, darbovietės kalėdinį vakarėlį iškeitusi į šį koncertą, jame susitiko į aštuntą dešimtį įkopusią savo kaimynę, kuri vietą bažnyčioje užsiėmė likus net valandai iki koncerto pradžios.

Pasak organizatorių, viena iš projekto idėjų buvo populiarinti chorinę kultūrą ir supažin­ dinti plačiąją visuomenę su klasikine muzika.

Po koncerto susirinkusiems kalbėjusi VU choro „Gaudeamus" prezidentė Gintaute Žemaitytė taikliai apibendrino, kad tokia dalyvių ir klausy­ tojų gausa aiškiai parodė, kaip ši muzika mums visiems reikalinga.

universitas

8

2013 m. sausis

vilnensis

f f K žvilgsnis_______ Esperanto kalbai -125

menhofas. Taigi visi esperantininkai yra šiek tiek lietuviai", - pažymėjo Pasaulinės esperantininkų asociacijos (Universalą Esperanto-Asocio) pirmi­ ninkas R. Corsetti.

Jau 125 metus esperanto kalba vienija daugybę viso pasaulio bendraminčių, kurie siekia, kad tarptautinis bendravimas taptų lengvesnis, prieinamesnis ir pigesnis.

Dr. Gediminas DEGĖSYS, VU Užsienio kalbų institutas Lygiai prieš 125 metus Varšuvoje pasirodė pirmasis esperanto kalbos vadovėlis rusų kalba. 1887 m. žymus lietuvių rašytojas Aleksandras Dam­ brauskas-Jakštas viename Varšuvos laikraštyje perskaitė pranešimą apie naujai sukurtą tarptautinę kalbą. Po trejų metų (1890) pasirodė pirmas esperanto kalbos vadovėlis lietuviams.

Netrukus ir kitose pasaulio šalyse pra­ dėta leisti tarptautinės kalbos vado­ vėlius, versti į šią kalbą knygas, statyti spektaklius, esperanto buvo įvedama j mokyklas ir universitetus, kiek vėliau imta ja garsinti filmus, ji skverbėsi ir į kitas mūsų gyvenamo pasaulio sritis.

Vilniaus universiteto studentams Užsienio kalbų institutas jau keletą metų siūlo mokytis esperanto kalbos kaip laisvai pasirenkamo dalyko.

Pasaulio kalba sukurta lietuviškoje provincijoje Esperantininkų judėjimas ir pati šios pasaulinės kalbos kūrėjo asmenybė yra glaudžiai susiję su Lietuva. L. Zamenhofo gimtasis mie­ stas- Baltstogė, esanti buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje.Tačiau pačios kalbos gimi­ mo vieta - nuo XVI a. žinomas vienas gražiausių mažų lietuviškų Dzūkijos miestelių - Veisiejai. L. Zamenhofo žmona - Kauno žydaitė, kurios tėvas buvo karštas pasaulinės kalbos idėjos šalininkas ir mecenatas. Kodėl lietu­ viams tokia svarbi yra pasaulinės kalbos idėja ir kaip lietuviai (čia turi­ me galvoje lietuviai esperantininkai) suvokė esperanto kalbos misiją mūsiškose prarastose, okupuotose ir vėl laisvę atgavusiose žemėse?

Esperanto kalba - la lingvo internctcia- kukli, nepaveldėjusi lek­ sikos, semantikos ir morfologijos įmantrybių, kuriomis didžiuojasi daugelis kitų kalbų. Tačiau šios iš pirmo žvilgsnio„mažos kalbos" dvasia ir ambicijos gerokai praauga kuklią gramatinę ir leksinę išvaizdą. Štai

Esperanto „pastangos orientuotos [energijos taupymą“

kaip apie esperanto kalbą rašė To­ mas Venclova: „Eilėraščius rašau tik lietuviškai (nors esė pajėgiu rašyti dar angliškai, lenkiškai ir rusiškai), taigi kai vartau jų vertimus į esperanto,

mane labiausiai domina akivaizdus tų dviejų kalbų kontrastas. Viena jų - lietuvių - pati archajiškiausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, kita esperanto - pati jauniausia." Umberto Eco teigia, kad esperanto kūrėjo „kilmė ir asmenybė neabejotinai prisidėjo prie naujos kalbos idėjos ir galimos sėkmės". Čia vertėtų priminti ir apie sunku­ mus, su kuriais Veisiejuose susidūrė esperanto kalbos kūrėjas. Vienas L. Zamenhofo biografas atskleidžia vietinių gyventojų nuotaikas, atvy­ kus jam, kaip gydytojui specialistui, į Veisiejus: „Gydytojas specialistas atvyksta į šamanų kraštą, kuriame vietiniai gydytojai ir žydai ortodoksai yra sukaustyti savo tradicijų ir prieta­ rų. Jis priimamas įtariai, nes čia labiau pasitikima dvasiomis ir raganavimu, o ne klasikiniais terapeutiniais gydymo metodais. Liudvikas jaučiasi truputį nereikalingas" (Centassi, Masson 2001: 66). Esperanto kalba baigiama kurti būtent čia. L. Zamenhofo, kaip profesionalaus gydytojo, nepripažini­ mas paženklino ir tarptautinės kalbos istoriją - esperanto vis dar atmetama, užsisklendžiama daugiakalbystės chaoso kuluaruose, nepripažįstant genialios ir profesionalios idėjos.

Toliau L. Zamenhofo planuose - kal­ bos bei daugiakalbystės problemos sprendimo pristatymas visuomenei.

Taigi lietuviškoje provincijoje bai­ giama kurti pasaulio kalba. L. Zamenhofas, provincijos gydytojas ir niekam nežinomas kalbininkas, gerokai rizi­ kavo dėl savo pripažinimo. Netrukus esperanto autorius išvyksta į Varšuvą. „Palyginti su„lietuviškąja provincija", teigia L.Zamenhofo biografe Marjorie Boulton, -Varšuvoježydaijautėsi kur

kas laisviau."

Neabejotina, kad Veisiejų aplinka buvo nepalanki profesiniam L. Za­ menhofo darbui, tačiau ideali espe­ ranto kalbai kurti. Veisiejai buvo tarsi užuovėja, oazė, ypač kai L. Zamen­ hofo sveikata šiek tiek sušlubavo ir jis

„Lietuva galėtų rimčiau žiūrėti į esperanto kalbą, kaip į galimybę sutaupyti

pinigų ir išgarsėti pasaulyje“, - sako dr. Gediminas Degėsys, VU Užsienio kalbų institute jau kelerius metus dėstantis esperanto kalbą

nutarė palikti triukšmingą Varšuvos žydų kvartalą. Taigi drąsiai galime teigti, kad didelę įtaką L. Zamenhofui ir pasaulinei kalbai padarė Veisiejai.

Kuklus miestelio architektūrinis ir urbanistinis paveldas, krašto gamta ir provincijos ramybė buvo didieji talkininkai, užbaigiant kurti tarptau­ tinę kalbą.

patyrė ir neretai dar ligi šiol patiria persekiojimų. Tarptautinės kalbos gyvavimo istorijoje gausu pasakojimų apie persekiojamus jos sekėjus, pati idėja kartais niekinamai įvardijama kaip „žydo išsigalvojimas". Tačiau gerai žinoma, kad viena svarbiausių esperanto misijų - griauti sienas tarp tautų, rasių ir skirtingų dvasinių pasaulių. Lietuvai, kuri dažnai lieka

„Žydas iš geto“

nežymi didžiųjų pasaulio tautų ir kalbų kontekste, tai itin aktualu.

Bene svarbiausias veiksnys, paska­ tinęs L. Zamenhofą iškelti pasaulinės kalbos idėją ir kartu palengvinti žmo­ nijos bendravimo problemas, buvojo žydiškumas, kurį autorius pats giliai suvokė ir jautė.

Persekiojimas, giliai persmelkęs žydų tautos istoriją, apima ir lietuviš­ kąjį kontekstą. Net keturis dešimtme­ čius buvo nežinomas L. Zamenhofo laiškas, kurį jis 1905 m. parašė bičiuliui Alfredui Michaux. Laiške autorius vadina save „žydu iš geto", kuriam ir gimė pasaulinės kalbos idėja. L. Zamenhofas pamini savo darbų ir idėjų bendrininką - priklausymą„šiai senai ir tiek daug kentėjusiai bei kovojusiai tautai, kurios istorinę misiją sudaro (...) tautų suvienijimas, siekiant pažinti vieną Dievą" (cit. pagal Lins

L. Zamenhofas pats atskleidė svarbiausią pasaulinės kalbos idėjos motyvaciją, tačiau įdomu palyginti tuometinių litvakų padėtį su kitų Eu­ ropos žydų padėtimi. Tai dar aktyviau paskatino puoselėti pasaulinės kalbos

2005:8-10).

Kurį laiką L. Zamenhofas slėpė savo tautybę, taip norėdamas apsaugoti

esperanto kalbą nuo išankstinių nusistatymų ir vertinimų. Yra žino­ ma, kad esperantininkų judėjimas

idėją. L. Zamenhofas dar būdamas vaikas išgyveno tautų nesantaiką ir susiskaldymą, lydimą per visą žydų tautos persekiojimų istoriją. Būtent tai esperanto autorių pastūmėjo visiškai atsiduoti tarptautinės kalbos kūrimui.

Svarbu ir tai, kad L. Zamenhofas buvo litvakas.Tuometinė Lietuvos žydų situ­ acija sustiprino ir dar aiškiau atspindėjo žydų kaip benamės tautos biografiją.

2005-aisiais Vilniuje surengtas Pasaulio esperantininkų kongresas bent trumpam leido pasijusti pasau­ lio tautų bendradvasiais. „Lietuvos geografinė padėtis - tiltas tarp Rytų ir Vakarų - yra patogi tūkstančiams esperantininkų iš viso pasaulio su­ kviesti. Esperantininkams Lietuva yra svarbi ir tuo, kad čia yra gyvenęs esperanto kalbos pradininkas L. Za-

Ona Žuromskienė, esperantininke iš Alytaus, šios kalbos pradėjo mokytis išėjusi į pensiją. Tai tapo galimybe keliauti ir pažinti kitas kultūras.

VU Filologijos fakulteto studentas Mindaugas Žuromskas parodos „Espe­ ranto 125“ atidaryme Alytaus miesto bibliotekoje

Pasauliniame kongrese Kopenhagoje su esperanto kalba dainuojančia šeima iš Švedijos

Vokiečių inžinierius, dyzelinio vari­ klio išradėjas Rudolfas Dieselis vienas pirmųjų atkreipė dėmesį į esperanto kalbos ekonominius aspektus.

Vienas pagrindinių esperanto kal­ bos tikslų yra laiko, lėšų ir pastangų taupymas. „Aš, kaip inžinierius, ma­ nau, - teigė R. Dieselis, - kad šios kal­ bos pastangos orientuojasi į energijos taupymą. (...) Esperanto kalbos tikslas yra sutaupyti laiko, energijos, darbo, pinigų ir paspartinti bei supaprastinti tarptautinius santykius. Šiuo požiūriu sunku suprasti kaskart iškylančius prieštaravimus tarp žmonių, kurie pasisako prieš tokio svarbaus dalyko pritaikymą visai žmonijai" (cit. pagal Centassi, Masson 2001:257).

Daugelis Lietuvos gyventojų ne­ suvokia esperanto kalbos svarbos ir naudingumo ne tik atskiram žmogui, bet ir pačiai valstybei. Nors valstybių istorijoje būta atvejų, kai svarstytas esperanto, kaip antros valstybinės kalbos, statusas, tačiau iki šių dienų nė viena valstybė nesiryžo žengti tokio žingsnio. Lietuvos vadovai iki šiol nėra svarstę panašaus klausimo.

Tačiau neabejotina, kad finansinės ir intelektinės investicijos į espe­ ranto kalbą, kuri būtų suvokiama kaip antroji valstybinė kalba, būtų veiksmingesnės negu į kitas artimas sritis. Antros oficialios valstybinės kalbos - esperanto kalbos - statuso įtvirtinimas išgarsintų Lietuvą pasau­ lyje. Toks faktas atvykstančiusdirbti ir studijuoti į mūsų šalį skatintų mokytis tarptautinės kalbos, tačiau kartu ir atkreiptų didesnį dėmesį į mūsų neįkainojamą turtą - lietuvių kalbą.

Tarptautinė kalba, gyvuodama šalia lietuvių kalbos, ne tik jos neužgožtų, bet kaip tik labiau apsaugotų nuo dis­ kriminavimo. Esperanto kalbos, kaip antros valstybinės kalbos, įtvirtinimas Lietuvoje skatintų ir kitas šalis pana­ šiai pasielgti, ir tai būtų milžiniškas mūsų šalies nuopelnas, žengiant tarp­ tautinio kultūrinio polilogo link.

Pagyvėtų knygų leidyba esperanto kalba - tai praplėstų skaitančiųjų gretas, turint galvoje, kad leidėjai dažnai nesuinteresuoti leisti vertingo turinio knygų dėl per mažo skaitytojų skaičiaus (lietuvių yra kiek daugiau nei 3 milijonai, o skaitančiųjų kur kas mažiau).„Siekiame, kad kuo daugiau žmonių suprastų esperanto kalbos ju­ dėjimo prasmę ir lygiateisio tarptau­ tinio bendradarbiavimo galimybes, o ne būtinai išmoktų šią kalbą. Dabar esperanto kalba Lietuvoje dažnai pristatoma kaip neaiškus kai kurių žmonių pomėgis. Norėtume keisti šią nuostatą, juolab kad pasaulyje labai gili visiems bendros tarptautinės kalbos problema", - sakė Lietuvos esperantininkų sąjungos ir minėto kongreso organizacinio komiteto pirmininkas P. Jegorovas.

Lietuviams, kurie turi mokytis daugybės užsienio kalbų, itin aktualus lengvos tarptautinės kalbos gyvavi­ mas. Sugaištą laiką kalbų mokymuisi būtų galima skirti savo profesiniam tobulėjimui. Esperanto kalbos, kaip antros valstybinės ir leidybinės kalbos, klausimas turi būti diskutuojamas.

Lietuva, viena mažiausių pasaulio valstybių, turėtų labiau susirūpinti kalbų problematika ir ekonominiu jos aspektu.

Nuotr. iš asm. archyvo

•

4

universitas

2013 m. sausis

9

vilnensis

_____:_______________________________________ >>> Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas K. Nastopka, sužinojęs apie premiją, pasakė: „Neįtikėtina!"

Tarp 2012 m. Nacionalinės kultūros ir meno premi­ jos laureatų yra ir Vilniaus universiteto atstovas VU Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro afiliuotasis profesorius habil. dr. Kęstutis Nastopka. Garbingas apdovanoji­ mas jam paskirtas „už pasaulinį pripažinimą pelniu­ sius lietuviškosios semiotikos plėtojimą ir literatū­ ros kūrinių suvokimo meną“. K. Nastopka su „U. V.“ dalijasi pamąstymais apie semiotiką, literatūrologiją ir kūrybinio bei mokslinio darbo įvertinimus.

Viktoras DENISENKO Ar Jūs žinojote, kad esate no­ minuotas Nacionalinei kultūros ir meno premijai? Ar tikėjotės gauti šį apdovanojimą?

Kad esu nominuotas - žinojau, bet nesitikėjau, kad tapsiu laureatu.

Viskas prasidėjo nuo leidyklos „Bal­ tos lankos" iniciatyvos. Jie kreipėsi į mane, kad pateikčiau duomenis.

Sakė, kad nori pristatyti mane šiam apdovanojimui. Aš jiems pasakiau, kad gauti šią premiją man jokių šan­ sų nėra, nes yra kūrėjų, kurių svoris visuomenėje yra daug didesnis. Jie man atsakė, kad tai „ne mano reika­ las". Žinoma, kai vėliau jau likau tarp

w

dvylikos pretendentų premijai gauti, buvo smagu, bet vis vien netikėjau savo sėkme, nes maniau, kad finišo tiesiojoje mane turėtų aplenkti kiti.

Pats sprendimas buvo man netikėtas iki pat paskutinės minutės. Šią žinią man pranešė telefonu

žmona. Kaip tik buvau grįžęs namo iš universiteto. Universitete tuo metu dar niekas nieko nežinojo. Mano reakcija į šią naujieną buvo paprasta.

Pasakiau: „Neįtikėtina!"

Kaip pažymėjo Nacionalinės

kultūros ir meno premijos komisi­ jos pirmininko pavaduotojas Sta­ nislovas Žvirgždas, premija Jums buvo suteikta „už platų požiūrį į

literatūrą ir jos lyginimą su kitomis meno sritimis". Kaip formavosi toks

Jūsų darbo metodas?

Čia yra S. Žvirgždo interpretacija.

Oficialioje formuluotėje nurodyta, kad premija skirta „už pasaulinį pri­ pažinimą pelniusius lietuviškosios semiotikos plėtojimą ir literatūros

kūrinių suvokimo meną". Iš esmės buvo akcentuota, kad premija paskirta ne už mokslo darbą, o už meną. Man tokia interpretacija patinka, nes mano veikla yra dvilypė. Kaip semiotikas aš, žinoma, daugiau esu mokslininkas, bet kadaise atėjau j literatūrinį gyvenimą kaip literatūros kritikas. Šiandien aš

jau mažiau reiškiuosi šioje srityje, bet, galima sakyti, bandau skaityti ir interpretuoti. Jeigu tą mano skaitymą kas nors pavadina menu - man tai patinka.

Kaip formavosi Jūsų profesinis požiūris? Kada Jūs susidomėjote

semiotika?

Mano semiotinės veiklos istorija yra gana ilga. Pirmą kartą apie semiotiką išgirdau, kai buvau aspirantūroje Rygoje - rašiau ten darbą apie lie­ tuvių ir latvių literatūros ryšius. Tas mokslinis tyrimas nieko bendra su semiotika neturėjo, tačiau būtent Rygoje aš susipažinau su studentais rusistais, kurie jau tada važinėjo (Tartu universitetą - į semiotines Jurijaus Lotmano vasaros mokyklas. Daug iš jų sužinojau, perjuos gaudavau ir atitinkamus leidinius. Pradėjau ati­ džiai sekti semiotikos raidą. Kai grįžau (Vilnių, atsimenu, čia Tomas Venclova bandė suburti semiotikų būrelį. Vėliau klausiausi ir J. Lotmano paskaitų, kai jis atvykdavo į Vilnių. Vieną mėnesį net pas jį stažavausi. Taigi iš pat pradžių semiotika man buvo būtent J. Lotmano semiotika.

Tačiau 1971 m. į Lietuvą atvyko Algirdas Julius Greimas. Turiu prisi­ pažinti, kad tuo metu aš nieko apie jį nebuvau girdėjęs. Pasirodo, jis jau buvo skaitęs kai kuriuos mano straipsnius, tiesa - ne semiotinius, bet

su polinkiu į šį mokslą. Jis panoro su manimi susipažinti - mes susitikom, o vėliau susirašinėjom. A. J. Greimas pradėjo siuntinėti man savo darbus ir tada aš susidomėjau vadinamąja Paryžiaus semiotika.

Tad mano gyvenime buvo du tokie etapai ir dvi semiotikos. Šios semioti­ kos yra daug kuo panašios, bet turi ir skirtumų. Mano atveju galų gale nusvėrė domėjimasis A. J. Greimo semiotika, nors mūsų centras ir aš asmeniškai iki šiol palaikom ryšius ir su Tartu semiotikais.

Vilniaus universitetas turi A. J. Greimo semiotikos ir literatū­

ros teorijos centrą, rengiami jauni semiotikos specialistai. Ar galima

būtų kalbėti apie kokią nors specifi­

nę lietuvišką semiotinę mokyklą?

Komisijos, paskyrusios man Na­ cionalinę premiją, sprendime gana patetiškai kalbama apie lietuviškąją semiotiką.Tiesą sakant, aš asmeniškai šiek tiek droviuosi kalbėti apie lietu­ višką semiotinę mokyklą. Ji turbūt yra.

Yra jos specifinė padėtis tarp Tartu ir Paryžiaus. Yra būrys mokslininkų, kurie dirba šioje srityje. Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, jau po A. J. Greimo mirties, buvo įkurtas VU A. J. Greimo centras. Jau yra ir vyresnės, ir jaunesnės kartos mokslininkų. Nuo 1992 m. reguliariai rengiamas tradici­ nis tarpdisciplininis A. J. Greimo centro seminaras,) kurį renkasi įvairių mokslų atstovai, susipažinę su semiotika.

Svarbu, kad 2005 m. mums pavyko įsteigti magistrantūrą. Anksčiau kas dveji metai priimdavom studentus į šią studijų programą, dabar jau

darome tai kasmet. Pas mus ateina studentai, baigę įvairias bakalauro studijų programas. Įdomiausia, kad jie bando susieti savo turimas žinias su semiotinių reikšmių ieškojimu.

Kaip Jums atrodo, kokia yra

semiotikos perspektyva šiandieni­ niame mokslo pasaulyje?

Čia yra du dalykai. Jeigu mes kal­ bame apie mokslo konjunktūrą, tai semiotika nėra populiari. Ji ne itin populiari tiek Lietuvoje, nors čia jos populiarumui padeda A. J. Greimo vardas, tiek Vakaruose. Moksliniame pasaulyje semiotikos teritorija nedi­ delė. Šiandien ji yra nemadinga. Bet, kita vertus, tai yra gerai, nes, kaip sakė A. J. Greimas, dabar, kai semiotikos mada praėjo, „mes galėsime ramiai dirbti".Taigi yra mokslininkų, kurie dir­ ba šioje srityje. Šis mokslas nėra masi­

nis, bet jis žinomas visame pasaulyje.

Tad man atrodo, kad semiotikos pers­ pektyvos gana geros. Beje, A. J. Grei­ mas net nevadino semiotikos mokslu.

Pasak jo, semiotika - tai „mokslinis projektas, kuris yra tęsiamas". Tai tebevykstantis procesas. Atsiranda naujos semiotikos šakos - pavyzdžiui, sociosemiotika, vaizduojamųjų menų semiotika ir pan.

Kalbant apie kitą Jūsų veiklos kryptį - literatūros kritiką - norė­

tųsi paklausti, kokia. Jūsų manymu,

yra literatūros ir meno kritikos padėtis Lietuvoje šiandien?

Galbūt mano veiklos kryptis yra ne tiek kritika, kiek literatūros kūri­ nių analizė. Tai nebūtinai yra kritika, kaip mes ją suprantame - tai labiau mokslinis darbas. Kai pradėjau šį tą

rašinėti, labai aktyviai reiškiausi kriti­ koje, bandydavau perskaityti beveik visas naujas knygas - ypač poezijos, nes daugiausia rašiau apie ją. Bet kai susidomėjau semiotika, nuo tos gyvosios kritikos nutolau. Dabar aš gana retai rašau kritinius straipsnius, tad negalėčiau savęs laikyti aktyviu literatūros kritiku.

Kritikos padėtis yra gana sunki.

Sakyčiau, kad beveik nėra gyvos ir aktyvios literatūros kritikos. Manau, kad lietuvių literatūros kritikos isto­ rijoje pastaraisiais keliais dešimtme­ čiais pirmiausia galima būtų išskirti Vytautą Kubilių, kuris buvo vienas ryškiausių kritikų. Vėliau, iš jaunesnės kartos, galima būtų išskirti Valdemarą Kukulą, kuris buvo tikras gyvas kriti­ kas. Jis stengėsi skaityti viską - visus periodikoje spausdinamus kūrinius ir sugebėdavo juos įvertinti. Tai buvo tikras kritikas iš prigimties, aistringas skaitytojas. Po jo mirties, manau, pas mus jau tokių kritikų nebėra. Yra rašančių kritinius straipsnius, bet nėra žmonių, kurie būtų panirę į tai visa šir­ dimi. Man atrodo, kad dabar kritikoje stinga ryškesnių asmenybių.

Nacionalinė kultūros ir meno premija - ne vienintelis apdova­

nojimas Jūsų profesinėje karjeroje.

Kuris iš visų gautų apdovanojimų ir profesinių įvertinimų Jums yra pats

brangiausias?

Pagal prestižą, žinoma, reikia išskirti šią Nacionalinę kultūros ir meno pre­ miją. Sovietmečiu buvau gavęs LTSR valstybinę premiją už savo studiją apie lietuviško eilėraščio poetiką, bet tai buvo kitoje epochoje. Suprantama, kad tada tekdavo rašyti derinantis prie ideologinių reikalavimų, bet man atrodo, kad toje studijoje aš gana sąmoningai viską išdėsčiau.

Iš kitų įvertinimų man labai malo­ nus yra prancūzų Akademinių palmių riterio ordinas, kurį man įteikė už kul­ tūrinę veiklą populiarinant prancūzų literatūrą.

Turbūt labiausiai ir galėčiau išskirti šiuos du apdovanojimus - iš lietuvių tai Nacionalinė kultūros ir meno premija, o iš tarptautinių įvertinimų minėtas prancūzų ordinas. Žinoma, visi profesinės veiklos įvertinimai yra labai malonūs.

Ačiū už pokalbį.

VU Chemijos fakulteto 215-osios įkūrimo metinės - su prof. A. Sniadeckio kūryba Lapkričio 30 d. Lietuvos mokslo istorikų ir filo­ sofų bendrija sukvietė Vilniaus universiteto chemijos profesoriaus Andriaus Sniadeckio (1768-1838) kūrybos žinovus į popietę, skir­ tą paminėti Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto 215-osioms įkūrimo metinėms.

Birutė RAILIENĖ •

Neatsitiktinai renginio vieta buvo pasirinkta kavinė„De Paris" - ji įsikū­ rusi name, kuriame gyveno ir mirė A. Sniadeckis.

Popietės vedėja Birutė Railienė trumpai pristatė A. Sniadeckio nuo-

Rimantas Raudonis, Ona Voverienė, Birutė Railienė. Autorės nuotr. pelnus Vilniaus universitetui, jo indėlį į chemijos ir medicinos raidą, mažai Lietuvoje tyrinėtą jo publicistikos pa­ veldą. A. Sniadeckio satyriniai rašiniai Vilniuje leistame Šubravcų draugijos

laikraštėlyje „VViadomosci brukowe"

buvo labai populiarūs ne tik Vilniuje, bet ir jo apylinkėse. Kai kuriuos teks­ tus autorius pasirašydavo Sotvaro slapyvardžiu. A. Sniadeckis kandžiai pajuokdavo to meto visuomenės prie­ tarus, ribotumą, įsigalėjusias ydas.

Trumpą pranešimą apie A. Snia­ deckio mokslinės veiklos aplinką perskaitė prof. Juozas Algimantas Krikštopaitis; prof. Aivaras Kareiva papasakojo apie šio mokslininko atminimo įamžinimą ir mokslinės veiklos sklaidą kitose konferencijose, apie jaunimo dalyvavimą; prof. Ona Voverienė nušvietė A. Sniadeckio kaip mokslininko ir mokytojo konf­ liktą Vilniaus universitete; satyrinės kūrybos ištraukas skaitė prof. Libertas Klimka; Nijolė Bulotaitė, remdamasi archyviniais dokumentais, paaiškino, kurios pastato, kuriame vyko rengi­ nys, patalpos anuo metu priklausė A. Sniadeckiui; Karolina Paliulienė, cituodama Jozefo Franko dienoraštį, priminė apie A. Sniadeckio ir Napo­ leono pokalbį Vilniaus universitete 1812 m., kai į imperatoriaus ironišką klausimą„Kokia gi chemija čia dėsto­ ma?" profesorius nesutrikęs atsakęs: „Tokia pati, kaip ir Paryžiuje"; Emilija Ivaškevič ir Dobilas Kirvelis dar kartą iškėlė veikalo„Organinių būtybių teo­

rija" (Teorya jestestvv organicznych) vertimo į lietuvių kalbą klausimą.

Renginyje buvo aptarti įvairūs mokslo paveldo sklaidos klausimai, svarstyta, kokia kryptimi derėtų kreip­ ti būsimus A. Sniadeckio skaitymus, kurie bus rengiami ateinančių metų lapkričio 30 d. - A. Sniadeckio vardo ir gimimo dieną.

A. Sniadeckio skaitymai organizuo­ jami siekiant atkreipti dėmesį į mažai tyrinėtą šio profesoriaus rašytinį pa­ veldą. Tikimasi, kad šie skaitymai ga­ lėtų tapti nauja chemijos ir medicinos paveldo sklaidos tradicija Vilniuje. Žymus profesorius A. Sniadeckis yra nepaprastai daug nusipelnęs Lietuvos chemijai. Su jo vardu siejamas chemijos mokslo tvirtėjimas ir populiarėjimas Lietuvoje, jam pelnytai skiriamas se­ nosios chemijos mokyklos įkūrėjo ir puoselėtojo vardas. Jo laimėjimai netik chemijos, bet ir fiziologijos srityje buvo pripažinti darjam gyvam esant. Jis buvo gerbiamas kaip puikus chemikas, gydy­ tojas praktikas, visuomenės veikėjas.

universitas

10

2013 m. sausis

vilnensis

f k t studijos_________________________________________________

VU Vaikų universitetas - mokslu besidomintiems moksleiviams Mokslu besidomintiems, žinių trokštantiems moksleiviams jau keletą metų Vilniaus universitetas siūlo lankyti vaikams ir jau­ nuoliams skirtą Vaikų universitetą, kuriame jie gali ne tik suži­ noti daug naujų ir įdomių dalykų apie įvairias mokslo sritis, bet ir pasijusti tikrais Vilniaus universiteto studentais.

Bendrosios universitetinės studijos: turi būti įdomios, keisti požiūrį ir įkvėpti atradimams Aukštosios mokyklos siekia, kad jų studentai įgytų ne tik spe­ cifinių savo pasirinktos mokslo srities žinių, bet ir plėtotų savo socialinius, dvasinius, intelektinius gebėjimus, kurie formuoja žmogaus pasaulėžiūrą, gebėjimą vertinti kultūrinius, politinius, visuomeninius procesus ir juose dalyvauti. Vilniaus universi­ tete šio tikslo siekiama įgyvendinant bendrųjų universitetinių studijų (BUS) koncepciją.

Viktoras DENISENKO Apie svarbiausius šios koncepcijos aspek­ tus kalbamės su Vilniaus universiteto Studijų direkcijos vadove Jekaterina Bortkevič, kuri yra įsitikinusi, kad bendrosios universitetinės studijos naujiems atradimams turėtų įkvėpti ir studentus, ir dėstytojus.

Kodėl universitetui reikalingi bendrųjų

universitetinių studijų dalykai?

Vaikai - smalsus Vaikų universiteto studentai. V. Naujiko nuotr.

„Vaikų universiteto tikslas - sudominti vaikus mokslu, žadinti žinių troškimą. Vilniaus universi­ tetas yra sukaupęs vertingų žinių ir patirties, todėl norime pasidalyti ja su jaunąja karta. Tikime, kad apsilankę Vaikų universiteto paskaitose mažieji studentai ne tik patiria naujų įspūdžių, bet ir susi­ žavi kuria nors mokslo sritimi", - teigia akademinių reikalų prorektorius doc. dr. Juozas Galginaitis.

Paskaitos Vaikų universiteto „studentams" gali būti įdomus iššūkis ir dėstytojams, nes moksleivių auditorija labai skiriasi nuo studentų auditorijos: jie trumpiau išlaiko dėmesį, labiau reiškia tiek teigiamas, tiek neigiamas emocijas.

Dėl šios priežasties pasirengimas Vaikų univer­ siteto paskaitai, jos pritaikymas pagal klausytojų amžių gali užimti daugiau laiko nei įprastai, tačiau suteikia kitokios patirties. „Skaityti paskaitas kviečiami dėstytojai, ku­ rie nori pasidalyti savo turimomis žiniomis su moksleiviais. Daugelis dėstytojų teigia, kad jiems Vaikų universiteto paskaitų skaitymas buvo labai įsimenanti, teigiama patirtis", - teigia studijų direktorė Jekaterina Bortkevič.

Vaikų universiteto paskaitas jau skaitė tokie dėstytojai kaip prof. dr. Kęstutis Arlauskas, prof. dr. Albinas Bagdonas, prof. dr. Gintaras Dikčius,

prof. dr. Rimantas Jankauskas, prof. habil. dr.

Vytautas Nekrošius, prof. dr. Rimantas Raudonis, doc. dr. Vaiva Hendrixson, doc. dr. Romualdas Kašuba, doc. dr. Rimvydas Laužikas, doc. dr.

Donatas Narbutis, doc. dr. Rimantas Vaitkus, lėkt. Linas Būtėnas, lėkt. dr. Andrius Petrašiūnas, lėkt. dr. Grita Skujienė ir daugelis kitų Vilniaus universiteto bendruomenės narių.

Vaikų universiteto paskaitos yra skirtos dviejų amžiaus grupių moksleiviams: 8-11 ir 12-15 metų.

Du kartus per metus (žiemą ir vasarą) vyksta pas­ kaitų sesijos, dalis jų yra skirta jaunesniems moks­ leiviams, kita dalis - vyresniesiems. Artimiausia žiemos sesija prasidės 2013 m. sausio 15 d. ir vyks kiekvieną antradienį iki vasario 12 d.

Vienos sesijos metu paskaitų gali klausyti apie 1500 jaunųjų „studentų", o per visą Vaikų universiteto istoriją paskaitose dalyvavo apie 10 000 moksleivių.

Vaikų universiteto paskaitos yra nemokamos, tačiau dalyvauti gali tik ribotas skaičius jaunųjų studentų, todėl būtina išankstinė registracija.

Visą dominančią informaciją apie buvusias ir būsimas paskaitas, registraciją galima rasti in­ terneto svetainėje www.kvieda.vu.lt.

Studijų direkcijos inform.

Akademinis sąžiningumas siekiamybė, bet dar ne realybė Taip nusprendė Vilniaus universiteto Senato salėje gruodžio 11 d. vykusios diskusijos „Akademinis sąžiningumas: siekiamybė ar realybė?“, kurią surengė Vilniaus universiteto Studentų atstovybė, dalyviai.

Diskusijoje dalyvavo studentai iš daugelio universiteto fakultetų, VU Kokybės vadybos centro direktorė I. Milišiūnaitė, VU Elektroninių studijų ir egzaminavimo centro direktorius S. Preidys ir VU Filologijos fakulteto studijų prodekanė N. Juchnevičienė. Studentai kartu su administracijos atstovais ir dėstytojais ne tik kėlė įvairias galimas problemos priežastis, bet ir ieškojo tinkamų

sprendimo būdų. „Labai sveikinu iniciatyvą drąsiai kalbėti apie šią problemą, tai - dar vienas žingsnis jos spren­ dimo link. Studentai, kuriems rūpi akademinė etika, ko gero, ir yra ta kritinė masė, kuri gali sukelti ženklesnius pokyčius. Vertinant dėstytojų požiūriu, matau tik vieną sprendimą - keisti vertinimo metodus taip, kad galimybės nusirašyti išvis nebeliktų. Nors to, deja, nepavyksta padaryti taip greitai, kaip norėtųsi, tai nereiškia, kad to iš viso neįmanoma padaryti. Akademinis sąžiningumas nėra amžina problema, ją galima išspręsti ir aš džiaugiuosi, kad mūsų universitete ją tikrai bandoma spręsti", - mintimis dalijosi I. Milišiūnaitė.

VU SA akademinio proceso reikalų koordinatorius D. Anusas pažymėjo, kad panašių diskusijų ateityje ketinama organizuoti daugiau, tikintis į jas įtraukti kuo didesnę akademinės bendruomenės dalį ir visiems kartu ieškoti būdų akademiniam sąžiningumui užtikrinti.

VU SA inform.

Universitetinės studijos, palyginti su kitomis, išsiskiria tuo, jog universitete studentai įgyja ne tik specifinių žinių ir gebėjimų, susijusių su pasi­ rinkta studijų sritimi, bet ir platesnį išsilavinimą, leidžiantį ne tik naudotis esamomis sistemomis, jas analizuoti bei pateikti įžvalgas, bet ir kurti, tobulinti jas.Taigi ta svarbia, išskirtine universiteto misija yra vadinamas bendrasis universitetinis lavinimas, t. y. bendras pasaulio pažinimas ir pasaulėžiūros formavimas, erudicijos ir kūry­ bingumo, gebėjimo kritiškai mąstyti ugdymas ir pan. Kitaip sakant, tai gebėjimai, kurie yra neatskiriama universitetinio išsilavinimo dalis.

Siekdami kokybės šioms studijoms skiriame ypatingą dėmesį ir keldami sau aukščiausius kriterijus peržiūrime Vilniaus universitete iki šiol įgyvendinamą BUS modelį. VU siekiama, kad BUS dalykai pirmiausia atskleistų bendrųjų universitetinių studijų tikslus, būtų įdomūs ir tenkintų studentų lūkesčius. Tai priklauso ne tik nuo paties dalyko, bet ir nuo dėstytojų.Todėl BUS dalykus kviečiame rengti dėstytojus, kurie turi didelį mokslinį potencialą ir ypatingų pe­ dagoginių gebėjimų. Svarbiausias uždavinysužtikrinti, kad visi dalykai, kuriuos studentai gali laisvai rinktis, būtų aukštos kokybės, todėl tam yra sukurtos priemonės.

Kaip vyksta BUS dalykų atranka?

Pavasarį buvo patvirtinta atnaujinta Bendrųjų universitetinių studijų koncepcijos redakcija pakoreguotas BUS dalykų atrankos mechaniz­ mas. Šiuo metu dėstytojas (ar jų grupė) gali inicijuoti tokio dalyko teikimą savo padalinio tarybai. Po to, kai dalyką aprobuoja taryba, jo aprašas yra pateikiamas Studijų direkcijai ir ji įvertina, ar pasiūlytas dalykas atitinka formaliuo­ sius reikalavimus, taip pat teikia metodinius siū­ lymus dėl dalyko tobulinimo. Atitinkantys tuos reikalavimus dalykai vėliau pateikiami Studijų komitetui, kuris ir atlieka ekspertinį vertinimą.

Teigiamai įvertintus dalykus Studijų komitetas siūlo įtraukti į Bendrųjų universitetinių studijų dalykų (modulių) aprašų registrą. Galutinį sprendimą priima Senato komisija. Manome, kad BUS dalyko svarstymas įvairiais lygmenimis leis studentams pasiūlyti geriausiai bendrojo lavinimo idėją atitinkančius dalykus.

Nuo kitų studijų metų planuojama vykdyti bendrąsias universitetines studijas remiantis atnaujinta BUS koncepcija visose pirmosios pakopos studijų programose. Kurie padali­

nelygiavertis, nesanksčiau tradiciškai dauguma bendrųjų universitetinių dalykų priklausė huma­ nitarinių ir socialinių mokslų sričiai.Todėl ir siū­ lymų daugiausia sulaukėme iš šių sričių atstovų.

Tačiau dabar gana įdomių pasiūlymų sulaukia­ me ir iš tiksliųjų mokslų atstovų. Neabejoju, kad šių dalykų spektras plėsis ir netrukus turėsime platų dalykų pasirinkimą. Kaip minėjau, vienas iš BUS dalykams keliamų reikalavimų - tas, kad jie turėtų būti patrauklūs irsuprantami visų mokslo sričių studentams. Tai reiškia, kad, rengdami tokius dalykus, dėstytojai turėtų įdėti daugiau pastangų orientuodamiesi į visus VU studentus.

Bendrųjų universitetinių dalykų registre šiuo metu turime 30 studijų dalykų, atspindinčių įvairias mokslo sritis. Šiandien realiai įgyvendinami dar ne visi

patvirtinti BUS dalykai. Dėl kokios priežas­ ties taip nutiko?

Tai priklauso nuo padalinio apsisprendimo, kadangi ne visi dalykai bus įgyvendinami kie­ kvieną semestrą. Nepamirškime, kad yra kitos studijų programos ir kiti procesai, atitinkamai suplanuoti tiek dėstytojų, tiek studentų krūviai.

Tad padaliniai, atsižvelgdami į visa tai, pasi­ renka, kuriame studijų metų semestre vienas ar kitas BUS dalykas bus dėstomas. Nė viena nauja sistema negali būti statiška jos diegimo laiku, jei norime, kad ji veiktų patogiai. Vyksta pokyčių procesas, ir visi žinome, kad tokiais atvejais visiems patogiausio, efektyviausio kelio paieška yra natūralus dalykas. Juk bet kokiems pokyčiams ir naujiems procesams, kurie įgyven­ dinami viso universiteto lygiu ir kuriems reikia specialaus pasirengimo dėl išsikeltų kriterijų tenkinimo, reikia laiko.

Kurie BUS dalykai šiandien yra populia­ riausi? Ar buvo analizuojami jų populiarumą lėmę veiksniai?

Koncepcijoje numatyta, kad VU Kokybės vadybos centras ir Studijų komitetas kokybinę BUS dalykų analizę turėtų atlikti kartą per metus.

Pirmų metų ciklas dar nesibaigė, bet apklausos bus daromos jau artimiausiu metu, pasibaigus semestrui išgirsime studentų nuomonę, kuri yra vienas iš svarbesnių veiksnių atliekant ana­ lizę. Čia ypač pabrėžiama dėstytojo kontakto su studentais svarba. Tai rodo ir šiuo metu populiariausių BUS dalykų sąrašas. Trys patys populiariausi BUS dalykai rudens semestrą buvo Istorijos fakulteto prodekano prof. dr. Alfredo Bumblausko skaitoma„Civilizacijų/civilizacijos istorija", Filosofijos fakulteto dekano dr. Kęstučio Dubniko„Pasaulio religijos" irto paties fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docento dr.

Remigijaus Bliumo „Psichologija". Kalbant apie populiarumo veiksnius, kaip ir esu minėjusi - tai daugiausia priklauso nuo dėstytojų, jų gebėjimo sudominti, komunikuoti su auditorija ir būti vedliais į atradimus, kurie įkvepia.

Planuojama ir BUS dalykų užsakymo siste­

niai jau šiandien yra įsitraukę į BUS koncep­

ma. Kaip ji veiks?

cijos įgyvendinimą?

Nevadinčiau to žodžiu „užsakymas". Pirmiau­ sia mes norime ištirti BUS dalykų poreikį. Norime sužinoti, ar neliko itin svarbių temų ar problemų, kurios gali būti BUS dalykų objektais ir kurios neanalizuojamos šiuo metu įgyvendinamuose BUS dalykuose. Siekiame, kad studentai turėtų kuo įvairesnį pasirinkimą, galimybę į mokslo, studijų ir apskritai pasaulį žvelgti plačiau, giliau, su didesniu susidomėjimu. Be to, mes norime paraginti BUS dalykus rengti kuo daugiau mūsų universiteto dėstytojų, kurie galėtų pasiūlyti įdomias ir koncepciją atitinkančias BUS temas, tarpkryptinį požiūrį į jas. Būtent noras pažvelgti į tam tikrų sričių studijas kiek kitokiu, nauju kampu, kuris galėtų įkvėpti studentus naujoms įžvalgoms bei atradimams, slypi po žodžiu „užsakymas".

Šiuo metu BUS studijų dalykus lanko VU Chemijos, Filologijos, Filosofijos, Istorijos, Ko­ munikacijos, Kauno humanitarinio fakultetų, Orientalistikos centro ir Užsienio kalbų instituto studentai. Iš viso šiame semestre BUŠ dalykus

lanko 833 studentai. Pavasarį turėtų prisijungti ir Gamtos mokslų fakultetas, o nuo kitų metų rugsėjo 1-osios į procesą turėtų įsitraukti visi VU padaliniai, kurie vykdo pirmosios pakopos studijų programas.

Galimybę siūlyti BUS dalykus turi kie­ kvienas akademinis padalinys. Ar visi VU fakultetai yra pateikę svarstyti bendrųjų universitetinių studijų dalykų aprašus?

Dauguma padalinių vienokia ar kitokia forma yra pasiūlę BUS dalykų. Aišku, tas pateikimas yra

universitas

2013 m. sausis

11

vilnensis

_____________ studijos! ! !

sportasm

Šešios naujovės 2012 metais studijų srityje

Geriausi universiteto 2012 metų sportininkai

Siekdama sudaryti ir užtikrinti studijų lankstumo galimybę, tobulinti studijų procesą, gerinti studijų informacijos sklaidą, 2012 m. Studijų direkcija pradėjo įgyvendinti kelias iniciatyvas studijų srityje.

Kaip ir kasmet Sveika­ tos ir sporto centras surengė geriausių universiteto studentų sportininkų rinkimus.

Kandidatus siūlė ir treneriai, ir patys stu­ dentai. Pagrindinis kriterijus - kuo aukš­ tesni pasiekimai pašau lio, Europos, Lietuvos čempionatuose 2012-aisiais.

Bendrųjų universitetinių studijų

Studijų sutarčių sudarymas elek­

(BUS) dalykai / moduliai. Siekiama

troniniu būdu. Pakviestieji studijuoti

kokybiškai įgyvendinti BUS koncep­ ciją- didėja BUS dalykus / modulius besirenkančių studentų skaičius, be to, vis daugiau studijų programų įtrau­ kiama į bendrą BUS įgyvendinimą. Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. jau visų universite­ te vykdomų pirmosios pakopos studijų programų studentai turės galimybę rinktis BUS dalykus / modulius.

Gretutinės studijos. Nuo 2012 m.

VU sukurta galimybė atitinkamų studijų programų studentams įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį - greta pagrindinės studijų krypties (šakos) programos pasirinkti kitos studijų krypties (šakos) programą. Pirmųjų metų gretutinių studijų praktika pa­ rodė, kad pasiūla yra didelė, tačiau studentai šia galimybe naudotis gali ribotai dėl studijų proceso nelanks­ tumo derinant pagrindines studijas su gretutinėmis. Todėl nuolat vyksta studijų proceso atnaujinimas ieškant būdų, kaip jį padaryti lankstesnį ir labiau prieinamą studentams.

galėjo sudaryti sutartisjiems patogiau­ siu būdu: atvykdami pasirašyti j universitetąartiesiog iš namų, naudodamiesi elektroninės bankininkystės paslauga.

Apie 40 proc. pakviestųjų į pirmosios pakopos ir vientisąsias bei antrosios pakopos studijas sutartis sudarė neatvykdami į Vilniaus universitetą.

Nuo rugsėjo mėnesio įsigaliojo

Mokymosi visą gyvenimą (MVG) priemonių VU koncepcija. Jos tiks­

las - plėtoti MVG veiklas VU, tai yra didinti ir skatinti įvairių universitete teikiamų su studijomis ir mokymusi susijusių paslaugų (pavyzdžiui, atitin­ kamos specialybės mokytojų kvalifi­ kacijos kėlimo kursų, kitų kursų, skirtų naujoms žinioms, įgūdžiams įgyti) prieinamumą tikslinėms grupėms.

nauji su studijomis susiję doku­ mentai ir esamų pakeitimai. Buvo

patvirtinti Įmokų už studijas Vilniaus universitete mokėjimo, grąžinimo ir išieškojimo tvarkos, Vilniaus univer­ siteto studijų atnaujinimo tvarkos, VU gretutinių studijų organizavimo tvarkos, Studijų nuostatų pakeitimai.

Patvirtinta VU pažangumo eilės sudarymo ir taikymo tvarka, patvir­ tintas Studijų programų reglamentas, Studijų pasiekimų vertinimo tvarka, Akademinio kamieninio padalinio studijų pasiekimų vertinimo apelia­ cijos komisijos nuostatai. Visus šiuos dokumentus galima rasti VU internetinėje svetainėje, skiltyje Studijos -> Studentams -> Studijas reglamentuo­ jantys dokumentai.

Sukurta stojantiesiems skirta in­

terneto svetainė www.kvieda.vu.lt,

kurioje jie gali rasti daug naudingos informacijos apie studijų pasirinkimą, galimybes apsilankyti Vilniaus uni­ versitete, aktualią Vaikų universiteto informaciją ar užduoti klausimus.

KOMENTARAI "j Akademinių reikalų prorektorius

doc. dr. Juozas Galginaitis: Vilniaus

universitete siekiame ne tik suteikti asmenims kuo geresnį išsilavinimą, bet ir ugdyti iniciatyvius, kūrybingus, plataus akiračio studentus, gebančius analizuoti irvertinti aplinkoje vykstan­ čius procesus, atsakingai priimti spren­ dimus - studentus, kurie būtų aktyvūs visuomenės nariai ir geri valstybės piliečiai. Tikimės, kad įgyvendinamos studijų naujovės suteiks studentams dar daugiau galimybių pakreipti stu­ dijas norima linkme, gauti daugiau žinių ir įgyvendinti savo asmeninius siekius.

Studijų direktorė Jekaterina Bortkevič: Studentų patogumui Vilniaus

universitetas nuolat siekia gerinti studijų ir administracijos procesų vyk­ dymo kokybę. Šiais metais tai atliekama įgyvendinant daug naujų iniciatyvų, panaudojant technologinius sprendi­ mus. Norime studentams suteikti kuo geresnes, lankstesnes, patogesnes studijų sąlygas, užtikrinti jų galimybes tobulintis visą gyvenimą. Savo idėjomis, įgyvendinamomis naujovėmis siekia­ me būti pavyzdžiu kitoms aukštosioms mokykloms ir stengiamės suteikti savo studentams visa, kas geriausia.

Studijų programų skyriaus vedėja dr. Daiva Lepaitė: Universiteto lygiu

svarbu yra palaikyti ir puoselėti studijų programų savitumą ir studijų įvairovę, tačiau kartu susitarti dėl bendrų princi­ pų, vienijančių universitetines studijas.

Prie to labai prisideda BUS dalykai, ku­ rių pagrindinė paskirtis yra intelektua­ lios ir inteligentiškos asmenybės ugdy­ mas. Gretutinėse studijose įžvelgiame galimybes studentams išbandyti savo potencialą ir kitoje studijų kryptyje.

Taip pat pabrėžčiau bendradarbiavimo tarp Studijų programų komitetų narių ir Studijų programų skyriaus svarbą bendradarbiavimo nauda jaučiama ir

universiteto, ir studijų programos lygiu, nes mūsų skyrius stebi ir vertina ten­ dencijas, į kurias būtų galima atkreipti dėmesį sukuriant bendradarbiavimo ir geresnio informuotumo aplinką tarp studentų, programų įgyvendintojų ir administratorių. Ragintume studentus, esančius Studijų programų komitetuo­ se, aktyviau įsitraukti į jų veiklą ir teikti savo pasiūlymus.

Studijų planavimo ir koordinavi­ mo skyriaus vedėja Rasa Matonienė:

Studijų direkcija, siekdama užtikrinti efektyvesnį ir sklandesnį studijų pro­ ceso organizavimą, 2012 m. tobulino studijų informacinę sistemą, peržiūrėjo visus dokumentus, reglamentuojan­ čius studijų procesą. Vienas iš pagrin­ dinių dokumentų, kuris 2012 m. buvo pakeistas - VU studijų nuostatai. Be to, siekiant, kad vienas dokumentas reglamentuotų panašias studijų sritis, kai kurie dokumentai buvo sujungti (iki tol galiojusius Geriausiųjų studen­ tų eilės sudarymo tvarką ir Studentų studijų finansavimo valstybės lėšomis skyrimo, nutraukimo ir sumokėtos kainos kompensavimo tvarkos aprašą pakeitė Pažangumo eilės sudarymo ir taikymo tvarka).

Studijų komunikacijos ir infor­ macijos skyriaus vedėja Ugnė Naujokaitytė: 2012 m. daug dėmesio

skyrėme ne tik studentams, bet ir sto­ jantiesiems. Jiems buvo sukurta nauja internetinė svetainė www.kvieda.vu.lt, kurioje galima pamatyti VU reprezen­ tuojančius filmukus, o greitu metu pasirodys ir naujų. Ateityje sieksime, kad ši svetainė taptų dar interaktyves­ nė ir įdomesnė. Studijų direkcijoje yra daug naujų idėjų, kaip studijasVilniaus universitete pristatyti dar įdomiau, to­ dėl tikimės, kad naujais metais atsiras daugiau įvairių patrauklių informacijos skleidimo būdų.

Parengė Studijų direkcija

Geriausių rezultatų šiais metais, kaip ir pernai, pasiekė lengvaatletė, šuolininke į aukštį, Komunikacijos fakulteto studentė Airinė Palšytė. Ji išrinkta geriausia universiteto metų sportininke. Už tai gruodžio 11 d. jai buvo įteiktas Lietuvos studentų spor­ to asociacijos padėkos raštas. Geriausi A. Palšytės pasiekimai: vasaros olim­ pinės žaidynės - 11 vieta; pasaulio uždarų patalpų čempionatas-9 vieta; Lietuvos čempionatas - 1 vieta.

Rūta Aksionova (Fsf) - dziudo, sambo. Pasaulio sambo čempiona­ tas - dalyvė; Europos universalios kovos čempionatas - 1 vieta; SELL žaidynės - 1 vieta; Lietuvos dziudo čempionatas - 1 vieta; Lietuvos sam­ bo čempionatas -1 vieta.

Lina Batulevičiūtė (MF) - šiuolai­ kinė penkiakovė. Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionatas-31 vieta; Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės čempionatas - 1 vieta; Lietuvos žiemos fechtavimo čempionatas2 vieta; SELL žaidynės (plaukimas) 1 vieta.

Dominyka Batkovskytė (ChF) šachmatai. Lietuvos moterų komandų šachmatų lyga - 1 vieta; Lietuvos merginų iki 20 metų čempionatas -1 vieta; pasaulio merginų iki 20 metų čempionatas - 33 vieta.

Arnas Butkevičius (TVM) - krep­ šinis. Europos U-20 čempionatas1 vieta.

Stalo teniso rinktinė pripažinta geriausia universiteto komanda jau trečius metus iš eilės. SSC arch. nuotr.

Mindaugas Jaras (MIF) - svarsčių kilnojimas, galiūnų sportas. Lietuvos

svarsčių kilnojimo čempionatas1 vieta; Europos galiūnų mėgėjų čem­

pionatas- 9 vieta; Lietuvos galiūnų reitinge 7 vieta.

Aistė Marija Macaitė (TF) - stalo

tenisas. Lietuvos komandinis čem­ pionatas - 1 vieta; Lietuvos jaunimo čempionatas - 1 vieta (vieneto ir

dvejeto rungtys), 3 vieta (mišraus

dvejeto rungtis); Lietuvos asmeni­ nis čempionatas - 3 vieta (dvejeto rungtis).

Modestas Talačka (FIF) - svarsčių

kilnojimas. Lietuvos čempionatas-

1 vieta; Lietuvos jaunimo čempiona­ tas - 2 vieta.

Ovidijus Tarutis (TF) - svarsčių

kilnojimas. Lietuvos suaugusiųjų čem­ pionatas - 1 vieta; pasaulio jaunimo

Airinė Palšytė (K.F) antrą kartą

išrinkta geriausia universiteto spor­ tininke. SSC arch. nuotr.

Tarp universiteto rinktinių geriausia

čempionatas - 2 vieta.

komanda trečius metus iš eilės tapo

Ieva Venslavičiūtė (EF) - sta­ lo tenisas. Pasaulio komandinis

stalo teniso rinktinė, treniruojama

čempionatas - 47 vieta; Europos čempionatas - 17 vieta (moterų dvejeto rungtis); Europos asmeninis čempionatas - 65 vieta; Pabaltijo komandinis čempionatas - 2 vieta; Lietuvos komandinis čempiona­

Džiuljetos Liepinaitienės. Komanda šį titulą gavo už 1 vietą Lietuvos suaugu­

siųjų komandiniame čempionate bei

Lietuvos universiadoje ir už Europos komandinių sporto šakų studentų

žaidynėse iškovotą 11 vietą. Prie šių

tas - 1 vieta; Lietuvos čempionatas -

rinktinės pasiekimų prisidėjo Auksė

1 vieta (moterų dvejeto ir mišraus

Gecevičiūtė (TF), Agnė Gečiauskaitė

dvejeto rungtys); Lietuvos asmeninis čempionatas -1 vieta; Lietuvos stalo teniso asociacijos taurė - 2 vieta.

(MF), A. M. Macaitė (TF), Aušra Stirbytė (FIF), Monika Tamulionytė (MF),

I. Venslavičiūtė (EF).

Aerobinės gimnastikos rinktinės jubiliejinis sezonas pradėtas istorine pergale Vilniaus universiteto aerobinės gimnastikos rinktinė per paskutinį mėnesį iškovojo net du labai svarbius apdova­ nojimus.

Žygintą LAUNAGAITĖ Pirmą kartą istorijoje rinktinės spor­ tininkės laimėjo vienas svarbiausių Lietuvoje - Lietuvos taurės varžybas, vykusias gruodžio 8 d. Lazdijuose.

VU sportininkės Anita Zezyulchik (MF), Igne Vinciūnaitė (KF), Kristina Koniuševa (ChF absolventė), Marga­ rita Malceva (MIF), Viktorija Mankevič (MIF) ir Žygintą Launagaitė (MF)

suaugusiųjų šešeto rungtyje aplenkė visus priešininkus ir užlipo ant nuga­ lėtojų pakylos, įrodydamos, kad šiuo metu yra stipriausios visoje Lietuvoje.

Rinktinės šešetas pasipuošė aukso medaliais ir tarptautinių atvirųjų

Rinktinės 20 metų jubi­ liejus iškilmingai paminėtas Rektoriaus taurės varžybose gruodžio 19 d. Per tuos me­ tus aerobinės gimnastikos rinktinė, treniruojama Te­ resės Gritėnienės, pasiekė tikrai daug: tapo daugkartine aukštųjų mokyklų čempio­ ne, SELL varžybų čempione (2003 m.), Lietuvos čempione (2011 m.), Lietuvos taurės laimėtoja (2012 m.), sporti­ ninkai dalyvavo Europos ir pasaulio čempionatuose. Ne kartą rinktinė išrinkta ir viena geriausių universiteto sporto komandų.

Pastaruoju metu vis po­ puliarėjanti aerobinė gim­ nastika, praktikuojama mūsų VU aerobinės gimnastikos rinktinė įrodė, universitete jau 20 metų, kad yra stipriausia Lietuvoje yra pretendentė į olimpines sporto šakas.

Visuomet laukiame naujų, entuzi­ Baltijos miesto sąjungų varžybose astingai nusiteikusių naujų narių savo „Klaipėda Open'12", vykusiose lapkri­ treniruotėse! čio 23-25 d.

universitas

12

vilnensis

2013 m. sausis

11 fpaskutinis puslapis

Filologijos fakultete - naujos mozaikos Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto me­ nės pasipuošė dar vie­ nu prof. Vitolio Algiman­ to Trušio darbu. Naujas mozaikų ciklas buvo atidengtas menėje šalia ankstesnio menininko darbo - mozaikų ciklo „Iš lietuvių mitologijos“.

Tą pačią dieną buvo pri­ statyti per dvejus metus šio fakulteto parengti ir išleisti leidiniai.

Tarp dviejų menininko darbų - 33 metai Verta pažymėti, kad žinomiausias V. A. Trušio darbas, mozaikų ciklas „Iš lietuvių mitologijos", puošiantis Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros menę, buvo kuriamas ketverius metus - nuo 1974 iki 1978 m. Kaip prisimena pats mozaikos meistras, projektavimo ir sumanymo įgyvendinimo darbai anuomet iš viso užtruko beveik 8 me­ tus. Menė, papuošta šiuo kūriniu, buvo atidaryta švenčiant Vilniaus universi­ teto 400 metų jubiliejų. Kitaip sakant, mozaikų ciklą „Iš lietuvių mitologijos" ir šį naują V. A. Trušio darbą skiria 33 metai, tačiau, anot meistro, šie darbai turi daug sąsajų.

Prieš 33 metus atliktą darbą V. A.Trušiui kurti padėjo ir Vilniaus univer­ siteto mokslininkai. „Teko studijuoti labai daug medžiagos, kurią anuomet man padėjo surinkti universiteto dėstytojai. Turėjau sąrašą, kuriame buvo apie šimtą pagoniškos Lietuvos dievų. Mozaikoms buvo atrinkti aštuoni pagrindiniai dievai", - prisimena V. A. Trušys. Mozaikose taip pat pa­ vaizduotas žaltys, mėnulis ir saulė. Čia dirbantys dėstytojai juokaudavo, kad jie „ateina su saule, o išeina su mėnu­ liu" (saulė ir mėnulis pavaizduoti virš įėjimų į menę).

Už mozaikų ciklą„lš lietuvių mitolo­ gijos" V. A. Trušys buvo apdovanotas Respublikine premija.

Naujas mozaikos meistro darbas irgi organiškai papildo Filologijos fakulteto erdves. „Dabar padariau nedideles kabinamas mozaikas, kurios turi sąsajų su mano ankstesniu darbu.

Jose išlaikoma ta pati mitologinė dva-

sia - tiesiog pasirinkta kitokia išraiškos forma", - sakė V. A.Trušys. Darbą prie naujo ciklo, kuris papuošė Vilniaus uni­ versitetą, mozaikos meistras pradėjo 2007 m., o paskutinis iš ciklo darbų buvo sukurtas jau šiemet.

Parodoje - 45 leidiniai Artėjant šventėms Filologijos fa­ kultete buvo surengta ir leidinių, kuriuos per pastaruosius dvejus metus išleido fakultetas, paroda. Joje buvo demonstruojamos monografijos, stu­ dijos, žodynai, mokomoji medžiaga, vertimai su mokslininkų komenta­ rais ir mokslo darbų rinkiniai. Iš viso parodoje eksponuotos 45 knygos, pasirodžiusios 2011—2012 m. Pasak Filologijos fakulteto prodekanės dr.

(HP) Reginos Rudaitytės, rengti tokio pobūdžio parodas prieš šv. Kalėdas yra gera fakulteto tradicija. „Dažniausiai mes rengiame tokią parodą kas antri metai, taip apžvelgdami nuveiktus darbus", - sakė R. Rudaitytė.

Redakcijos adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius,

VU centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 2687089, mobil. tel. 8-687 49018,

ei. p. vilnensis@vu.lt Tiražas 4000 egz. 3 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla.

Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė, Gedimino pr. 12A,

LT-01103 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė

Vyresn. redaktorė įima Dunderienė

Vyresn. korespondentas Viktoras Denisenko

„U. V." inform.

Nauji mozaikos meistro V. Trušio darbai organiškai papildo Filologijos fakulteto erdvę šalia Klasikinės filologijos

katedros. V. Naujiko nuotr.

*