Universitas Vilnensis, 2001 m. sausis Nr. 1 (1618) by Vilniaus universitetas

hinc itur ad astra

\ universitas

Sausis

vilnensis

Nemokamai http:llwww. vilnensis. vu.lt

\___ >

Vilniaus universiteto laikraštis Nr. 1 (1618)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D. Pripažinimas

J--------------------------------------------------

ŠIAME NUMERYJE:

VILNIAUS UNIVERSITETO MOKSLININKAI PELNĖ TARPTAUTINĮ PRIPAŽINIMĄ

p. Busimųjų durų į VU biblioteką istoriją ženklina skandalai

p. Dvi gruodžio savaitės - ištisas chemikų benefisas!

4 p. Senate patvirtinti mokesčiai už studijas

7 p. Tarptautinės studijų programos

Vilniaus universiteto leidykla renkame;

redaguojame,

maketuojame, (iš dešinės) UNESCO asocijuoto Išskirtinio mokslo ir studijų centro direktorius, projekto CEBIOLA - „Ląstelių biologija ir lazeriai: naujų technologijų link“ mokslinis vadovas akad. B. Juodka, šio centro direktoriaus pavaduotojai _________ dr. V Kirvelienė irakad. A. Piskarskas

Liana B1NKAUSKIENĖ

Sausio 10 d. surengtoje spaudos kon ferencijoje buvo pristatytas Vilniaus uni versiteto UNESCO asocijuoto Išskirtinio mokslo ir studijų centro parengtas projek

tas CEBIOLA - „Ląstelių biologija ir la zeriai: naujų technologijų link“. Šis pro jektas vienintelis iš Lietuvos gavo Euro pos Sąjungos paramą, skirtą geriausiems Rytų Europos mokslo centrams, siekiant skatinti jų integraciją į Europos mokslo sis

temą. Projektą pristatė jo moksliniai va dovai: Mokslo reikalų prorektorius akad. Benediktas Juodka, VU Kvantinės elektronikos katedros vedėjas akad. Al gis Piskarskas. Nukelta į 2 p.

ĮSIGALIOJUS ĮSTATYMUI DĖL PENSIJŲ APRIBOJIMO DIRBANTIEMS PENSININKAMS UNIVERSITETĄ PALIEKA ŽYMUS MOKSLININKAI IR DARBUOTOJAI LR Seimui priėmus Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstaty mo 23 ir 32 str. pakeitimo įstatymą, kuriuo apribojamas pensijų mokė jimas dirbantiems pensininkams, situaciją Universitete komentuoja VU Personalo direktorius dr. Rimantas LUKOŠEVIČIUS. kalingus pensijai gauti dokumentus per tokį trumpą laiką - nuo šv. Kalė dų ir Naujųjų metų? Žmonės prisi

V Naujiko nuotr.

Seimui priėmus Pensijų įstatymo pataisas apie tai, kad dirbantiems pen sininkams bus mokama tik bazinė pensija, pokyčius iš karto pajuto ir VU Personalo direkcija. Daugelis pensi ninkų sujudo tik 2000 m. gruodžio pa baigoje, o kai kurie kreipėsi ir naujo jo tūkstantmečio pradžioje. Kilo dau gybė problemų - kaip sutvarkyti rei

pažindavo, kad iki pat paskutinės mi nutės tikėjosi, jog įstatymo pataisos nebus priimtos. Į pensiją išėjo garsūs Universite to pedagogai - buvęs Aukštojo moks lo ministras FilF Klasikinės filologi jos katedros profesorius Henrikas Zabulis, KomF Informacijos sistemų katedros vyr. m. darbuotoja dr. Ni jolė Šaduikienė, MIF Diferencialinių lygčių ir skaičiavimo matematikos katedros doc. Vytautas-Aliezas Mer kys, žymus krepšinio treneris, Svei katos ir sporto centro doc. Vytautas Bimba, 15 Ūkio direkcijos, 3 Bendra

bučių ir butų ūkio tarnybos darbuo tojai bei vienas kitas darbuotojas iš kitų VU padalinių. Prognozuojame, kad prašančių at leisti iš darbo pensininkų gali padau gėti kitą mėnesį, kai žmonės gaus pensijas, suskaičiuotas pagal naują metodiką, ir pamatys, ar jiems verta toliau dirbti. Deja, 2001 m. nenumatome ryš kesnio pagerėjimo. Kaip rodo pirmi nė analizė, biudžeto lėšų 2001 m. Lie tuvos aukštosioms mokykloms skiria ma net keliais procentais mažiau nei „liesaisiais“ 2000-aisiais. Tačiau apie tai bus galima plačiau kalbėti tik po to, kai lėšos bus paskirstytos aukšto sioms mokykloms.

spausdiname: monografijas, vadovėlius, mokomąsias knygas,

brošiūras, blankus. S. Skapo g. 7, 2734 Vilnius Tek: 61 39 60.68 72 62, faksas 68 72 60. EI. p.: lcidykla@lcidykla.vu.lt

JAPONIJOS VYRIAUSYBINE PARAMA ORIENTALISTIKOS CENTRUI

VNaujiko nuotr. Sutartį pasirašo Japonijos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Masaki Orita ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis

2001 metų sausio 19 dieną Vilniaus universiteto Mažojoje auloje bu vo iškilmingai pasirašyta sutartis dėl vyriausybinės Japonijos paramos Vilniaus universiteto Orientalistikos centrui. Plačiau apie tai skaitykite 2 p.

U n i versi tas Vilnensis

VILNIAUS UNIVERSITETO MOKSLININKAI PELNĖ TARPTAUTINĮ PRIPAŽINIMĄ Atkelta iš 1 p.

VU pernai įsteigtas UNES CO asocijuotas Išskirtinis moks lo ir studijų centras. Jį įkūrė Bio chemijos ir biofizikos katedra, Kvantinės elektronikos katedra su Lazerinių tyrimų centru bei Kompiuterijos katedra. Pristaty tas projektas susijęs su dviem technologijų šakomis: biotech nologija ir lazerių technologija. „Tai neeilinis įvykis ne tik VU, bet ir Lietuvos mokslo gyvenime, didelis Universiteto mokslininkų tarptautinis pripažinimas. Pro jektas „Ląstelės biologija ir laze riai: naujų technologijų link“ pralenkė 8 pretendentus iš Lie tuvos, prieš pat Naujuosius me tus pasirašėme kontraktą tre jiems metams. Tai didžiausia do vana, kurią aš esu kada nors ga vęs“, - pripažinimą vertina akad. B. Juodka. 1999 m. viduryje Europos Ko misija iš šalių kandidačių į ES at rinko 30 mokslo centrų, suteik dama jiems Išskirtinių mokslo centrų statusą, ir įsipareigojo ati tinkamai papildomai finansuoti šių centrų veiklą trejus metus. Buvo paskelbtas konkursas, su daryta tarptautinių, ekspertų grupė, vertinusi pateiktas paraiš kas. Europos Komisijai buvo pa teiktos 185 paraiškos. Tarptau tinių ekspertų atranka parodė, kad praktiškai geriausiais galima pripažinti ne 30, o 34 Centrinės ir Rytų Europos centrus. Mūsų žiniomis, tarp 185 pretendentų konkurse dalyvavo 8 Lietuvos mokslo institucijos. VU Išskirti nio mokslo centro mokslininkai pateiktam projektui „Ląstelės biologija ir lazeriai: naujų tech nologijų link “skirtas 631 tūkst. eurų (apie 2 mln. Lt) fi nansavimas trejiems metams. Akad. B. Juodka pažymėjo, kad už projekto pinigus negalėsime pirkti mums taip trūkstamos aparatūros, reagentų. Ši Euro pos Sąjungos parama Rytų Eu ropos centrams yra ypatinga tuo, kad visos lėšos turi būti skiria mos mūsų mokslininkų moksli nėms stažuotėms Europos Są jungos centruose ir Vakarų mokslininkų moksliniams tyri mams Rytų Europos institutuo se finansuoti. Projekte nemaža dėmesio skiriama jaunų specia listų mokymui, tarptautinėms konferencijoms ir seminarams. Tai ryšių stiprinimo projektas. Europos Komisija mano, kad mūsų Vyriausybė taip pat turė tų paremti Išskirtųjų mokslo

centrų mokslininkus ir skirti lė šų perspektyviausių mokslo cen trų infrastruktūrai tobulinti. Projekto mokslinis vadovas akad. B. Juodka šią mokslininkų sėkmę prilygino olimpinėse žai dynėse laimėtam auksui. Apie tai buvo informuotas ir eksprem jeras V. Kubilius. „Jeigu mes ne gausime papildomo finansavimo iš valstybės, šie projektai gali žlugti. Be papildomos valstybės pagalbos mes neišgyvensime“, teigė akad. B. Juodka. Juo la biau kad ir skirstomas Mokslo ir studijų biudžetas 15 aukštųjų mokyklų ir 29 valstybiniams ins titutams tikrai nenuteikia opti mistiškai. 2001 m mokslui ir stu dijoms skiriama mažiau pernai. Šį projektą vykdys apie 70 žmonių iš Lazerinių tyrimų cen tro, Kvantinės elektronikos ka tedros: apie 10 profesorių, 40 mokslo daktarų ir kt. Biochemi nėje projekto dalyje numatyta iš vystyti biotechnologijai svarbius metodus: genų inžinerijos būdu gautus baltymus išskirti iš bak terijų, pagerinti fermentų inžine rijos produktų stabilumą ir ak tyvumą. Taikomuosius darbus numatoma paremti fundamenti niais tyrimais, kurių tikslas yra pažinti ląstelių, genų funkcijas, biomolekulių struktūrą, stabilu mą ir aktyvumą. Fizikai užsibrė žė sukurti modernius lazerinius prietaisus, kurie padėtų gilinti ži nias apie šviesos poveikį gyvajai ir negyvajai materijai. Numaty ta ištirti šviesos sūkurių netiesi nius virsmus, ypatingai trumpų šviesos impulsų generacijos prin cipus. Gauti duomenys bus nau dojami daugiafunkciniams laze riams kurti ir tobulinti. Bioche mikai ir fizikai į projektą įtrau kė užterštumo matavimo meto dų ir priemonių kūrimą ir tobu linimą. Numatyta bendra veikla, skirta vėžio diagnostikai, navikų gydymui, ląstelių atsako į povei kį dėsningumams atskleisti. Prof. A. Piskarskas, supažin dinęs su projekto dalimi, už ku rią atsakingas Lazerinių tyrimų centras, teigė esąs įsitikinęs, jog šis centras leis dar labiau sukon centruoti jėgas įvairioms proble moms spręsti. Ši programa rodo, kad Lietuvos mokslininkai pajė gūs tuos uždavinius išspręsti, te reikia programą paremti finan siškai. „Pritariu akad. B. Juod kai, kad šis projektas Lietuvoje turėtų būti įvertintas taip pat, kaip ir tarptautiniu mastu. Op-

TRUMPAI ♦ SIŪLYMAS. Vilniaus univer siteto Studentų atstovybė iš Ka zachstano ambasados gavo užklau simą, ar Kazachstano studentų dar bo būriai negalėtų padirbėti Lietu vos Respublikos statybose bei KO LŪKIUOSE. VUSA, tikėdamiesi tikslesnės informacijos, kreipėsi į Kazachstano ambasadą Lietuvoje, tačiau ambasados darbuotojai apie šią iniciatyvą nieko nežinojo.

* SUTAUPĖME. Ūkio direk cijos skaičiavimais, už 2000 m. gruodį sunaudotą šilumą ir karš tą vandenį mokomuosiuose pa

statuose ir bendrabučiuose mo kėjome 150 000 Lt mažiau nei už

1999 m. gruodį. 2000 m. lapkritį už minėtas paslaugas mokėjome

net 250 000 Lt mažiau nei už 1999 m. lapkritį.

timistiniai ditirambai Lietuvos mokslo politikai nebus nieko verti, jei nesulauksime atitinka mos finansinės paramos iš mūsų valdžios“, - teigė profesorius. Jis pranešė žinią, kad Europos Ko misija formuoja šeštąją rėminę programą (Frame-6), kuriai nu matoma daug didesnis finansa vimas. Pagal šią programą Išskir tiniai moksliniai centrai, kurie jau yra dvylikoje šalių kandida čių, bus ir toliau finansuojami įtraukiant juos j dar platesnes Europos programas ir galbūt juos paverčiant Europos cen trais. Kitaip tariant, po trejų me tų, kai bus įvykdytos Išskirtinių centrų programos, jų veikla vėl bus įvertinta, geriausiai pasiro dę vėl gaus išskirtinį Europos Komisijos finansavimą. Todėl mūsų valdžios atstovai privalo atkreipti į juos dėmesį. Jau vien tas faktas, kad į Lietuvą per 3 metus turi atvažiuoti apie 100 Vakarų mokslininkų atlikti mokslinius tyrimus biochemijos ir lazerių fizikos laboratorijose bei dalyvauti konferencijose ir seminaruose, verčia pasitempti. „Ar galite įsivaizduoti, kaip jau simės priimdami garbius Vaka rų pasaulio mokslininkus, jei dirbsime su sena aparatūra, bet turėsime aukštą mokslinį poten cialą ir būsime pripažinti tarp tautiniuose vandenyse?“ - klau sė prof. A. Piskarskas. Mūsų mokslininkai dar turbūt nepriprato prie to, kad reikia nuolat, o ne vieną kartą per pen kerius metus, rašyti projektus. Taip daro Vakarų profesoriai. Reikėtų pradėti skaičiuoti ir mū sų Universitete, kiek kiekvienas profesorius atneša uždirbtų grantų. Prof. A. Piskarskas pateikė pavyzdį, kad iš gausaus preten dentų skaičiaus į profesoriaus vie tą Vakaruose skiriamas profeso rius, pažadėjęs atnešti ne mažiau grantų nei jo atlyginimas. Akad. A. Piskarsko nuomone, norma lios finansavimo sistemos Lietu voje nebus tol, kol nebus natūra lios mokslo struktūros. O natūrali mokslo struktūra yra tokia, kai mokslą sudaro fundamentiniai tyrimai, taikomieji tyrimai, tech nologinės plėtros ir aukštos tech nologijos produkcijos gamybos. Savo ruožtu fundamentiniai tyri mai gerai finansuojami tik tada, kai šalyje klesti ekonomika. Jei gu kyla aukštų technologijų ga myba, įkuriamos darbo vietos in telektualioms asmenybėms.

♦ PER DAUG ETATŲ. Se nato posėdyje, vykusiame sausio 11d., apibūdindamas esamą finan sinę situaciją Administracijos rei kalų prorektorius A Pikturna at kreipė dėmesį į tai, kad pedagogi nio personalo etatų per daug yra Filologijos (20), Medicinos (35) ir Teisės (13) fakultetuose. • MOKESTIS. Stojantys į magistrantūrą mokės 50 Lt stojamąjį mokestį. Tai patvirtino VU Sena tas sausio 11 d.

2001 m. sausis

BUSIMŲJŲ DURŲ Į VU BIBLIOTEKĄ ISTORIJĄ ŽENKLINA SKANDALAI Vilniaus universiteto bibliotekos fasadas pasipuoš įspūdingomis 0,4 mln. litų vertės durimis. Šiam projektui trukdžiusias kliūtis pašalino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R. Pavilionis. Liana Binkauskienė Paties R. Pavilionio teigimu, įvai rių biurokratinių įstaigų leidimų šiam projektui Universitetas negalė jo gauti net ketverius metus. Anot profesoriaus, viena iš labiausiai truk džiusių įstaigų buvo Kultūros verty bių apsaugos departamentas (KVAD), kuris rūpinosi rūmų fasa do neliečiamybe. Universiteto bibliotekos durys yra skirtos pirmosios lietuviškos knygos jubiliejaus ir jos autoriaus Martynui Mažvydui atminimui. Du ris iš žalvario pagamino menininkas Jonas Meškelevičius, joms skirtas raudono granito portalas. Visa pa minklinė konstrukcija svers apie 30 tonų. Šių durų istorija skandalingai nu skambėjo žiniasklaidoje. Pasklidus įvairiems gandams „Respublikoje“ Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R. Pavilionis priminė tautai tokių išskirtinių durų sumanymo istoriją. 1995 metais, kai Lietuva UNESCO ir visas raštingas pasaulis ruošėsi minėti pirmosios lie tuviškos knygos - M. Mažvydo „Ka tekizmo“ - 450 metų sukaktį, Vals tybinė komisija tarp daugybės ren ginių ir projektų nutarė įamžinti lie tuviškos knygos ir paties Universite to istoriją autentišku meno kūriniu. Projektui įgyvendinti kitų seniausių Europos universitetų pavyzdžiu bu vo pasirinktas įėjimas į Vilniaus uni versiteto biblioteką, kurioje ir sau gomas unikalus „Katekizmo“ eg zempliorius. 1996 m. kovo 12 d. Vil niaus miesto tarybos Paminklų, me morialinių lentų, biustų statybos ko misija pritarė dailininko J. Meškelevičiaus pasiūlytai paminklinių durų idėjai. Prieš tai ši idėja ne kartą bu vo svarstyta Universiteto Senate. Dar tuomet buvo sutarta, kad, kaip rašo R. Pavilionis „Respublikoje“, „Vyriausybė skiria dalį lėšų iš M. Mažvydo jubiliejinės programos, kitus pinigus užsidirba, surenka ir su kaupia pats Universitetas, neimda mas iš valstybės kišenės nė vieno pa pildomo cento“ .VU reikalų valdyto-

Būsimosios durys į biblioteką papuoš Universiteto rūmų ansamblį V Naujiko nuotr.

jas Sigitas Sunelaitis „U. V.“ patiki no, kad ir durys, ir portalas jau pa gaminti, už šiuos darbus beveik atsi skaityta. „110 tūkst. Lt gauta iš M. Mažvydo valstybinės jubiliejinės programos dar 1997 m„ likusi suma - Universiteto uždirbti pinigai,“ - sa kė S. Sunelaitis. Jis teigė, kad jam ne suprantami gandai, jog durys stato mos iš mokamų už studijas pinigų. „Juk durys stovės Universitete ir jį puoš. O architektūrinis autorinis kū rinys nėra pigus. Ir po šimto metų dabartinių studentų vaikų vaikai jo mis gėrėsis. Čia ne vienkartinis da lykas ar užgaida. Visiškai normalų reiškinį stengiamasi išpūsti. Panašiai buvo ir su Sarbievijaus kieme dau giau kaip 10 metų stovėjusia tvora. Pradėjus ją tvarkyti, žiniasklaida pra dėjo domėtis, iš kokių pinigų tai da roma. Mane stebina, kad mūsų vi suomenė gyvena viena diena“, - tei gė reikalų valdytojas. Jis taip pat pri minė, kad panašiai įvykiai klostėsi ir statant Vilniaus universiteto šv. Jo nų bažnyčios vargonus. Atrodo, kad daliai žmonių geriausia, kai nieko nedaroma. Reikalų valdytojas pati kino, gražios Universiteto bib liotekos durys tikrai stovės.

JAPONIJOS VYRIAUSYBINĖ PARAMA ORIENTALISTIKOS CENTRUI Vytis VIDŪNAS, Orientalistikos centro vedėjas Sutartį pasirašė Japonijos Nepa prastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Masaki Orita ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų minist ras Antanas Valionis. Pasirašymo ce remonijoje dalyvavo Japonijos am basados Lietuvoje atstovai, Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai, Sei mo nariai, kiti oficialūs asmenys. Pa dėkos žodį tarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmi ninkas prof. Rolandas Pavilionis ir laikinai einantis VU rektoriaus pa reigas doc. Saulius Vengris. Pagal pasirašytą sutartį Orienta listikos centras gauna apie 400 tūkst. JAV dolerių vertės techninę Japoni jos vyriausybės paramą - maždaug tiek kainuotų įranga, skirta šiuolai kinei kompiuterizuotai audiovizua linei laboratorijai, vaizdajuosčių per

žiūros centrui ir galingai palydovinei antenai. Tokio pobūdžio paramą Ja ponijos vyriausybė konkurso tvarka skiria kasmet, tenka tik džiaugtis, kad pernai iš kelių pretendentų buvo pa sirinktas Orientalistikos centras. Mo dernus studijų centras turėtų įsikur ti dabartinės Filologijos fakulteto au diovizualinės laboratorijos vietoje, kurios patalpas, prieš instaliuojant dovanojamą įrangą, tektų iš pagrin dų suremontuoti ir pertvarkyti Gre ta jau remontuojamos patalpos, ku riose netolimoje ateityje įsikurs Orientalistikos centras. Naujasis au diovizualinis centras būtų skirtas ja ponų kalbos ir kultūros studijoms. Jis aptarnautų ne tik Orientalistikos centro studentus, kuriems šios tech ninės priemonės būtų didelė paspir tis jų nelengvose studijose. Centro durys būtų atviros ir kitų specialybių studentams bei platesniems visuo menės sluoksniams, besidomintiems tolimos Rytų šalies realijomis.

Universitas Vilnensis

2001 m. sausis

Sukaktys

\_____________________

HUMANITARINIŲ MOKSLŲ DAKTAREI INAI MEIKSINAITEI -80 Kai įvairių kartų ir laidų Vilniaus universiteto germanistai susirenku į būrį ir dalijasi atsiminimais apie studijų metus, studentiško gyvenimo epizodus bei dėstytojus, pirmiausia

prisimena humanitarinių mokslų daktarę docentę Iną Meiksinaitę, kuri prisiminimų skliaute šviečia pirmo ryškio žvaigžde."Slinku ne tik suskaičiuoti, bet net ir įsivaizduoti, kiek vokiečių

kalbos ir literatūros specialybės absolventų yra išleidusi į gyvenimą ši nuostabi pedagogė. Doc. dr. Saulius LAPINSKAS, Vokiečių filologijos katedros vedėjas

Ina Meiksinaitė gimė 1921 metų sausio 19 dieną Nevelyje (Baltarusija), tarnautojų šeimo je, Kaune lankė vokiečių pra džios mokyklą, o po to ir vokie čių gimnaziją. 1939 m. ji įstojo j Kauno Vytauto Didžiojo univer siteto Humanitarinių mokslų fa kulteto Germanistikos skyrių. Lietuvai atgavus Vilnių persikė lė čia tęsti studijų. Vėliau dėstė vokiečių kalbą Vilniaus Vytau to Didžiojo gimnazijoje. Prasi dėjus karui pasitraukė su šeima į Rusiją ir mokytojavo Nižnij Novgorodo srities Čiupaleikos

kaime. 1942 m. I. Meiksinaitė įstojo į Nižnij Novgorodo užsie nio kalbų instituto Germanisti kos skyrių, o 1944-1945 m dės tė šiame institute kartu su TSRS Mokslų akademijos nariu, Oks fordo garbės daktaru profeso riumi V. Žirmunskiu ir Gėtės premijos laureatu profesoriumi V. Admoniu. Po karo Ina Meik sinaitė su šeima grįžo į Lietuvą

ir pradėjo dirbti Vilniaus univer siteto Užsienio kalbų katedroje (dabar Vokiečių filologijos ka tedra) dėstytoja. Tačiau mokslas traukė jos šir dį, tad 1960 metais Ina Meiksi naitė tampa prof. V. Žirmunskio doktorante, o 1972 m. apgina daktaro disertaciją „Sintaksinės bendraties funkcijos dabartinė je vokiečių kalboje“. Nuo šiol vi sas jos gyvenimas bus glaudžiai susietas su vokiečių teorinės gra matikos tyrinėjimais. 1979 m iš leidžiamas vadovėlis „Probleme der modemen deutschen Grammatik“, o 1984 m. pasirodo „Se minare der theoretischen Grammatik der deutschen Gegenwartssprache“ - abu šie vadovė liai neprarado savo aktualumo net ir dabar. Daugiau nei pusšimtį metų dirbusi vokiečių filologijos ba ruose Ina Meiksinaitė nuspren dė pasidomėti ir vokiečių kalbos bei filologijos dėstymo istorija Lietuvoje. Germanistikos isto rijos tematikai skirti moksliniai straipsniai, susilaukę pripažini mo ir atgarsio užsienyje. Tai „Die erste deutsche Grammatik in Vilnius“ (1986), „Die Vil-

niusser Gottschedgrammatik dės 18. Jhs.“ (1989) ir „Zur Situation der Germanistik in Litauen“ (1995). Už viso savo gy venimo pedagoginę veiklą ir mokslinius darbus Ina Meiksi naitė išrenkama Niujorko mokslų akademijos tikrąja na re. Esu vienas iš daugybės šimtų docentės Inos Meiksinaitės mo kinių. Nors baigiau VU prieš 24 metus, niekuomet neužmiršiu docentės paskaitų ir seminarų. O dėstė ji pačius sudėtingiau sius vokiečių filologijos dalykus: teorinę gramatiką, stilistiką, šiuolaikinę vokiečių kalbą, nag rinėjo su studentais Goethe’s „Faustą“, Thomo Manno „Už burtąjį kalną“, „Daktarą Faus tą“ ir „Budenbrokus“, Arnoldo Zweigo kūrinius ir daugybės ki tų vokiečių bei austrų autorių kūrinius. Kiekvienas jos semi naras buvo gyvenimo pamoka, sudėtingiausių istorinių, politi nių, filosofinių ir filologinių pro blemų genialiai paprastas išnar pliojimas ir išdėstymas. Tos pa skaitos ir seminarai buvo gai vaus oro gurkšnis debiliškai slo gioje tų metų aplinkoje.

V Naujiko nuotr.

Ar galime suskaičiuoti tuos busimuosius aspirantus ir dok torantus, kurie kreipdavosi į docentę, prašydami sukurti di sertacijos temą, ar galime apsa kyti, kiek ji jiems padėdavo pa tarimais ir konsultacijomis? Abejoju tuo. Ir kokia daugybė doktorantų gali pasigirti, kad jų daktaro disertacijoms vadova vo pati Ina Meiksinaitė! Juk vien per pastaruosius dvejus metus humanitarinių mokslų

daktaro darbus sėkmingai ap gynė dvi doktorantės (Vita Ba nionytė ir Vaiva Žeimantienė). Ir nors gerbiamai docentei jau aštuoniasdešimt, ji dar ir dabar vadovauja trims doktorantams. Norėtųsi visų docentės Inos Meiksinaitės mokinių vardu pa linkėti mūsų mylimiausiai Mo kytojai tvirtos sveikatos, gied ros nuotaikos ir daugybės pui kių mokslinių darbų!

Disertacijos

DVI GRUODŽIO SAVAITĖS - IŠTISAS

CHEMIKŲ BENEFISAS! Doc. Zenonas MAČIONIS Dvi paskutinės gruodžio savai tės buvo itin sėkmingos Chemijos fakulteto jauniesiems mokslinin kams. Per tokį trumpą laiką tokio gausaus apgintų disertacijų der liaus nepamena visa fakulteto is torija. Maža to, chemikus graužia įtarimas, kad tokio intensyvaus di sertacijų gynimo iki šiol nebuvo ne tik šiame, viename iš mažiausių Universitetofakultetų, bet ir bet ku riame kitame mūsų senojo Univer siteto padalinyje. Spręskite patys: nuo gruodžio 15 iki 28 d. fakulteto doktoran tūros komitetuose apgintos sep tynios daktaro disertacijos. Net penkias iš jų apgynė Analizinės ir aplinkos chemijos katedros (AAChK) doktorantai. Štai jie paskutiniojo chemikų benefiso kaltininkai: Vilma Olšauskaitė - AAChK, disertacijos tema - „Naujos ka piliarinės elektroforezės siste mos neorganiniams jonams at skirti ir nustatyti“, vadovas prof. A. Padarauskas.

Ingrida Šeduikienė - AAChK, „Aromatinių ir policiklinių aro matinių angliavandenilių nusta tymas vandenyje ir dirvoje“, va dovė - doc. V. Vičkačkaitė. Rolandas Plaušinaitis AAChK, „Tradiciniai ir kietos fa zės mikroekstrakcijos metodai dujų chromatografinėje analizė je“, vadovas - doc. J. Petraitis. Daiva Pockevičiūtė - AAChK, „Inversinio elektroanalizinio pėdsakinių metalų nustatymo gamti nių vandenų sistemose tyrimai“, vadovas - doc. S. Armalis. Erika Kubilienė — AAChK, „Tinklinė stiklo anglis inversinėje elektroanalizėje“, vadovas doc. S. Armalis. Daiva Tauraitė - Organinės chemijos katedra, „Lipofilinių feroceno ir 1,4-naftochinono da rinių sintezė bei jų saviorganiza cijos ir redokso savybių tyrimas“, vadovas - prof. E. Butkus. Arūnas Teišerskis - Bendro sios ir neorganinės chemijos ka tedra, „Aukštatemperatūrio su perlaidininko YBa2Cu3O7x sluoksniai ant perovskitinių ir metalinių padėklų: sintezė iš me

talų organinių junginių garų fa zės ir savybių tyrimas“, vadovas - prof. V. Abrutis. Žinoma, tokiam gausiam di sertacijų derliui turėjo įtakos pa lankiai susiklosčiusios aplinky bės: sutapo pagal dažnai besikei čiančius doktorantūros planus rengtų disertacijų baigimo termi nai. Tačiau aplinkybės paprastai palankios tiems, kurie patys ryž tingai siekia užsibrėžto tikslo. O chemikams, ir ne tik šiam septy netukui, ryžto ir darbštumo sko lintis nereikia: per pastaruosius penkerius metus Chemijos fakul tete nebuvo atvejo, kad bent vie nas doktorantas nespėtų apginti disertacijos iki doktorantūros planuose numatyto ar dekretinių atostogų kiek pakoreguoto ter mino. Pavydėtinas pastovumas! Gaila tik, kad pats disertacijų gy nimo procesas fakultete taip įslaptintas: nusistovėjo prasta tradicija, kad apie būsimą gyni mą fakultete nepranešama nė mažiausiu skelbimėliu, nors tai ne toks jau menkas įvykis, ver tas ir didesnės afišos...

2001 metų gegužės 25-27 dienomis VU poilsio namuose Palangoje įvyks

LIETUVOS STUDENTŲ LITUANISTŲ V MOKSLINĖ KONFERENCIJA Konferencijoje gali dalyvauti lietuvių literatūros ir kalbos, li

teratūros teorijos, folkloristikos, tarpdisciplininių pranešimų au

toriai, atrinkti universitetinėse studentų lituanistų konferencijo se arba pasiūlę savo pranešimus tiesiogiai konferencijos rengė

jams ir praėję paskutinio turo atranką. Konferencija yra atvira,

joje gali dalyvauti ir nelituanistinių specialybių studentai, tačiau būtina, kad siūlomi pranešimai turėtų lituanistinį literatūrinį ar

ba kalbinį aspektą. Pranešimų tezes (1 -2 spausdinti puslapiai, pa geidautina Windows 98 arba Windows 95 formato byla) prašome iki gegužės 14 d. atsiųsti į VU Lietuvių literatūros katedrą elek

troniniu paštu lie.t.lit@flf.vu.lt, faksu 687217 arba paprastu paštu adresu Lietuvių literatūros katedrai, Vilniaus universitetas, Univer

siteto g. 5, LT-2734 Vilnius. Kalbinių pranešimų tezės gali būti siun čiamos tiesiai į Lietuvių kalbos katedrą (adresas tas pats, faksas 687213). Tezės bus publikuojamos.

Konferenciją remia Valstybinis mokslo ir studijų fondas ir Vytauto Kavolio fondas VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTŲ LITUANISTŲ MOKS LINĖ KONFERENCIJA ĮVYKS 2001 M. BALANDŽIO PAB.-GEGUŽĖS MĖN. KVIEČIAME GALVOTI APIE KONFERENCIJĄ IR JAI RUOŠTIS!

Lietuvių literatūros katedra

U n i versi ta s Vilncnsis

2001 m. sausis

Senate______ \---------------------------------------------------------------Mokesčiai už studijas užsieniečiams

PATVIRTINTI MOKESČIAI UŽ STUDIJAS 2001-2002 MOKSLO METAIS Sausio 11 d. vykusiame Senato posėdyje patvirtinti mokesčiai už studijas 2001-2002 mokslo metais Vil

niaus universitete. Metiniai mokesčiai už studijas (MGL) 2001/2002 m. m. klausytojams, įstojusiems į Vilniaus universitetą

1998 m. arba vėliau, taip pat grįžusiems (priimtiems iš kitų aukštųjų mokyklų) tęsti studijų Vilniaus univer sitete į ketvirtų ar žemesnius kursus Eil. Nr. L 2. 3. 4.

5. 6. 7. 8.

9. 10.

11.

12. 13.

14. 15. 16. 17. 18.

Fakultetas (padalinys), studijų programa Chemijos fakultetas (ChF) Ekonomikos fakultetas (EF) Filologijos fakultetas (FilF) Filosofijos fakultetas (FilosF)

psichologija filosofija Fizikos fakultetas (FF) Gamtos mokslų fakultetas (GMF) Istorijos fakultetas (IF) Kauno humanitarinis fakultetas (KHF) lietuvių filologija, anglų filologija, vokiečių filologija, vokiečių ir rusų kalbos, anglų ir rusų kalbos Komunikacijos fakultetas (KF) bibliotekininkystė ir informacija Matematikos ir informatikos fakultetas (MIF) informatika, finansų ir draudimo matematika ekonometrija Medicinos fakultetas (MF) slauga, visuomenės sveikata, medicinos biologija stomatologija Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (TSPMI) Teisės fakultetas (TF) teisė (turintiesiems aukštąjį išsilavinimą) Tarptautinio verslo mokykla (TVM) Užsienio kalbų institutas (ŪKI) Aplinkos studijų centras (ASC) Orientalistikos centras (OC) Religijos studijų ir tyrimų centras (RSTC)

1 įstojusiems j Vilniaus universite tą 2000 metais arba anksčiau, taip pat gr jžusiems (priimtiems iš kitų aukštųjų mo kyklų) tęsti stūdiju Vilniaus universitete į antrą ar aukštesnius kursus

Metiniai mokesčiai už studijas (MGL) 2001/2002 m. m. klausy tojams, įstojusiems į Vilniaus uni versitetą 1997 m. arba anksčiau, taip pat grįžusiems (priimtiems iš kitų aukštųjų mokyklų) tęsti stu dijų Vilniaus universitete į penktą ar aukštesnius kursus Pastaba: Konkretus mokesčio už studijas dydis litais už rudens se mestrą skaičiuojamas imant MGL vertę rugsėjo 1 d., o užpavasario - va sario 4 d.

Aktualijos

Pagrindinės studijos Magistrantūros studijos D D — 12,0 12,0 15,0 44,0 35,0 29,0 37,0 25,0 10,0 35,0 12,0 44,0 29,0 22,0 (N) 29,0 29,0 25,0 37,0 — 20,0 30,0 20,0 30,0 25,0 12,0 37,0 24,0 (V) 44,0 35,0 29,0

12,0 37,0 22,5 — 30,0 —

Mokesčiai už studijas laisviesiems klausytojams (hospitantams)

37,0

25,0

29,0 25,0 15,0 12,01 30,0

14,0 —

35,0 —

44,0 —

—

44,0 37,0 15,0 12,0* 30,0

20,0 49,0 43,0

—

64,0

—

65,0 36,0

44,0

— 35,0

—

36,0 —

26,0 20,0

—

38,4 — — 25,0

38,4 (V) 15,0 — —

44,0 30,0 37,0

— — —

34,0 —

—

Laisvieji klausytojai (hospitantai) moka 1,3 karto didesnį studijų mokestį nei klausytojai, mokantys už studijas. Dalyko kurso mokes tis nustatomas proporcingai dalyko apimčiai (kreditais) konkrečio je studijų programoje. Laisvųjų dalykų kursų mokestis nustatomas remiantis fakulteto (instituto, centro) studijų programų mokesčio aritmetiniu vidurkiu konkrečiai studijų pakopai. Laisvieji klausyto jai (hospitantai) už įskaitos ar egzamino perlaikymą, darbo gynimą iš naujo privalo sumokėti mokestį kaip ir kiti klausytojai.

Perlaikymo mokestis Klausytojai už įskaitos ar egzamino perlaikymą, darbo gynimą iš naujo privalo sumokėti lentelėje nurodytą mokestį (MGL):

Atsiskaitymo forma

D - dieninės studijos; V - vakarinės studijos; N - neakivaizdinės studi jos; SP - specialiosios profesinės studijos. Pastaba: Konkretus mokesčio už studijas dydis litais už rudens semestrą skaičiuojamas imant MGL vertę rugsėjo 1 d., o už pavasario - vasario 4 d.

Eil. Nr.

Užsieniečiai, studijuojantys dieninių pagrindinių studijų progra mas EF, FilF, FilosF, IF, KHF, KF, MIF, TSPMI, TF, TVM, ŪKI. RSTC, OC privalo sumokėti 7 000 Lt mokestį už vienerių metų stu dijas; ChF, FF, GMF, ASC- 11 000 Lt; MF (išskyrus stomatologiją) - 15 000 Lt; stomatologiją - 24 000 Lt. Užsieniečiai, studijuojantys magistrantūros ir specialiųjų profe sinių studijų programas, moka 1,5 karto didesnį mokestį nei studi juojantieji pagrindinių studijų programas, o studijuojantys vakari nių studijų programas - 0,8 karto, neakivaizdinių studijų - 0,5 karto didesnį mokestį nei dieninių studijų studentai. Užsieniečiai, studijuojantys atskirus dalykų kursus, moka studijų mokestį, proporcingą dalykų apimčiai ir padidintą 30 proc. Laiko ma, kad vieno semestro įprastinė studijų apimtis lygi 20 kreditų. Užsieniečiai už lituanistikos ir rusų kalbos studijas mokės: □ už vieno semestro studijas - 4 000 Lt; □ už vasaros keturių savaičių kursus - 2 000 Lt; □ už vasaros dviejų savaičių kursus - 1 300 Lt; □ už žiemos dviejų savaičių kursus -1 000 Lt; □ už vakarinius vieno semestro kursus - 800 Lt. Registracijos į lituanistikos studijas (kursus) mokestis - 100 Lt. Už praktinės lietuvių kalbos egzaminą eksternu privalu sumokė ti 150 Lt mokestį.

Fakultetas (padalinys), studijų progpama

L Ekonomikos fakultetas (EF)

Pagrindinės studijos N (V) D 12,0 -

2. Filologijos fakultetas (FilF)

6,0

3. Istorijos fakultetas (IF)

7,0

4. Kauno humanitarinis fakultetas (KHF)

10,0 (V)

5. Medicinos fakultetas (MF) stomatologija

6. Teisės fakultetas (TF)

25,0

45,0

28,0

20,0

Pagrindinių studijų dalykas

Antrosios pakopos studijų dalykas 0,90

0,60 Egzaminas, darbo gynimas 0,48 0,72 įskaita Pastaba: konkretus perlaikymo mokesčio dydis litais skaičiuoja mas imant MGL vertę perlaikymo mėnesio 1 dieną.

Mokesčiai už studijas eksternams Eksternai moka trigubai didesnį mokestį nei perlaikymo mokestis.

Už gyvenimą bendrabutyje reikės atsiskaityti kiekvieną mėnesį Asmenys, gyvenantys bendrabučiuose, turėtų atsiskaityti kas mė nesį pagal kiekvieno mėnesio faktinius kaštus, nors tai skaičiuoti yra labai didelis darbas. Taip Senatą informavo reikalų valdytojas S. Sunelaitis. Jis paaiškino, kad žiemą mokesčiai bus didesni, o vasarą gy ventojai mokės žymiai mažiau. Taip pat siūlyta, kad kiekvienas stu dentas, nuo naujų mokslo metų (2001 m rugsėjo 1 d.) apsigyvenęs bendrabutyje, mokėtų avansinį mokestį (150 Lt), kaip tai daroma ki tose aukštosiose mokyklose, kurio likutis bus grąžintas gyventojui at siskaičius ir jam išvykus iš bendrabučio. Taip pat siūloma už faktines praeito mėnesio sąnaudas atsiskaityti per 20 dienų. Tačiau šis projektas Senate dar nebuvo patvirtintas, nes su šiais siūlymais nesusipažinusi Studentų atstovybė, juos turės apsvarstyti ir Finansų komisija. Nutarimas bus priimtas vėliau. Gyvenantys ben drabučiuose už sausio mėnesį mokės pagal seną tvarką, patvirtintą. Senate 2000 m. rugsėjo 30 d. y „ i|rform

X.___________________________________

JUOZO RADŽIUKYNO STIPENDIJA PAPILDĖ VARDINIŲ STIPENDIJŲ SĄRAŠĄ Kitais mokslo metais (nuo 2001 m. rugsėjo 1 d.) studentus pradžiu gins Juozo Radžiukyno stipendija, kurią VU Senatas velionio J. Radžiu kyno pageidavimu skirs Istorijos ir Filologijosfakultetų trečio ir ketvirto kurso bakalaurams bei paskutiniojo kurso magistrantams. Kanados lie tuvis, miręs 1999 m. spalį, savo palikimo dalį (12 tūkstančių Kanados dolerių, t. y. apie 31 tūkst. litų) skyrė Vilniaus universiteto studentams. Palikimo reikalais rūpinosi Stasys Jakaitis.

Lina KULIEŠIŪTĖ Studijų skyriaus vedėjo dr. Eu genijaus Stumbrio siūlymu paliki mo dalį buvo nuspręsta padėti į VU sąskaitą banke kaip terminuotą in dėlį, o metines palūkanas skirti dviem studentams (filologui ir is torikui). Šis sprendimas leis J. Ra

džiukyno stipendijai gyvuoti ne po rą metų , o gerokai ilgiau - tai pri klausys nuo infliacijos tempų. Pa

sak dr. E. Stumbrio, tokiu būdu bus ilgesniam laikui įamžintas Juo zo Radžiukyno vardas. Savotiška padėka, anot Studijų skyriaus ve dėjo, galėtų būti magistrantų kur siniai darbai, skirti šiai neeilinei asmenybei, apie kurią mes tiek ma žai žinome. Juozas Radžiukynas gimęs Leipa lingyje, Lazdijų rajone, gyveno Port Hope, Kanadoje. Šeimos neturėjo. Lietuvoje gyvena velionio giminės.

J. Radžiukyno stipendijos nuo statų projekte skelbiama, kad visi norintys ir, be abejo, atitinkantys reikalavimus gali pateikti prašymus stipendijai, tiksliau -vienkartiniam priedui prie stipendijos (apie 500 Lt) gauti. VU filologijos ir Istori jos fakultetų sudarytos komisijos stipendijos laimėtojus nustatys po pavasario semestro. Dr. E. Stumb rys ragina studentus rodyti inicia tyvą, nes vardinių stipendijų skyri mo patirtis rodo, kad kartais norin čių būna mažiau nei galimybių gauti stipendiją. Tada belieka ją kam nors pasiūlyti. Siekiant kuo plačiau supažindinti studentus su stipendijų skyrimo (ir gavimo) tvarka, ruošiamasi išleisti vardinių stipendijų nuostatus, kurie padėtų atsirinkti ir nurodytų, kur kreiptis susidomėjus viena ar kita sti pendija.

BENDRADARBIAUS VU TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ INSTITUTAS IR KARO AKADEMIJA Sausio 9 d. Lietuvos karo akademija ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (TSPMI) pasirašė ketvertų metų bendradarbiavimo sutartį.

Lietuvai rengiantis narystei NATO būtina paruošti karininkų tarptautinių santykių specialistų, kurie vėliau sieks karjeros krašto apsaugos sistemoje, bus tinkamiausi kandidatai tapti gynybos atašė, dirbti tarptautinėse organizacijose. Geriausieji karininkai vėliau ga lės siekti tarptautinių santykių magistro laipsnio bei studijuoti kapi tonų kursuose. Pasak Karo akademijos pranešimo spaudai, jau parengta moder ni tarptautinių santykių bakalauro studijų programa, pagal kurią mo kyti bus pradėta nuo šių metų rudens. Tarptautinių santykių baka lauro programą, be TSPMI dėstytojų, padėjo parengti JAV Vest Pointo, Anglijos Sandhersto bei Danijos karo akademijos. Sutartyje Karo akademija ir TSPMI numato drauge steigti Stra teginių tyrimų centrą, kurio tikslas - vykdyti fundamentalaus ir tai komojo pobūdžio strateginius tyrimus, teikti kvalifikuotą ekspertų pagalbą gynybos politikos srityje. Taip pat rengiamasi realizuoti daug bendrų projektų - rengti seminarus, konferencijas, bendrai vykdyti mokslinius tyrimus tarptautinių santykių srityje. Pagal BNS inform.

Atmintis

NEPAMIRŠTAMO MŪSŲ PROFESORIAUS JUOZO PIKČILINGIO 75-OSIOMS GIMIMO METINĖMS Gyvas ir amžinas senovės graikų dievas Chronas, nuolat gimdantis ir ryjantis savo vai kus. Prie kapo duobės nuoširdžiausiai prisiekiame: „Amžinai gyvas būsi mūsų atmintyje", o tas negailestingas Laikas vis barsto ir barsto užmaršties dulkes tarsi tikrindamas prisie kusiųjų žodžio tikrumą. Abi šio straipsnelio autorės esame iš tų gausaus būrio prisiekusių jų, ir mūsų pareiga nors retkarčiais stabtelėti, pamąstyti apie šio žmogaus reikšmę dauge lio gyvenimuose. Juozas Pikčilingis buvo mūsų kolega, profesorius, vadovas. - gimtosios kalbos. O kiek kar tų jo klausėsi gimtasis Zanavy kų kraštas (Profesorius yra gi męs Joniškiuose, Šakių r.), to

Prof. Aldona PAULAUSKIENĖ, doc. Regina KOŽENIAUSK1ENĖ

75 metai. Tai ne žmogaus gy venimo riba - dar buvo galima gyventi ir dirbti, o jau beveik 10 metų Jo nebėra tarp mūsų. Ta čiau, nors ir labai greitai sude gė Profesoriaus gyvenimas (1926-1991), jo šviesa ir šiluma iki šiol tebešildo tuos, kurie jį pažinojo, gerbė ir mylėjo. O Juozą Pikčilingį pažinojo visa Lietuva. Visa Lietuva girdėjo jį kalbantį „Sparnuotu žodžiu apie žodį“, susisielojusį dėl to, kad tauta neprarastų savo bran giausio turto ir gyvasties šaltinio

Seminaras

Universitas Vilnensis

2001 m. sausis

dėl gera, kad kasmetinės jo ini cijuotos Kalbos šventės tame krašte dažniausiai pradedamos jo vardu, jo mintimis, jo tikrai sparnuotais žodžiais, kad prie jo kapo Sintautuose nuolat nevys ta gyvų gėlių žiedai. Juozas Pikčilingis, kaip ir vys kupas Motiejus Valančius, laikė aukštai iškėlęs blaivybės vėlia vą. Juk suprato: argi gali ką do ra nuveikti prasigėrusi tauta? Vilniaus universitete, kuria me dirbo nuo 1954 m. iki mir ties, Juozas Pikčilingis taip pat

nuvertė kalnus: mokė gražios, stilingos kalbos, vadovavo stu dentams, aspirantams, dokto rantams. Apginta jo vadovautų netoli dviejų dešimčių diserta cijų, t. y. sukurta „ant pliko ak mens“ lietuvių kalbos stilistika. Visų darbų bibliografiją galima rasti specialiuose leidiniuose, enciklopedijose, bet aišku, kad Valstybės mokslo premija apdo vanota jo dviejų tomų „Lietuvių kalbos stilistika“ (I t. 1971 m., II t. 1975 m.) yra visų jo moks lo darbų viršūnė. Ir dabar iš jos mokosi studentai, pasiremia doktorantai, visi, kuriems rūpi stilistikos mokslas. Profesorius, katedros vedėjas, Filologijos fa

kulteto dekanas buvo doras, są žiningas, linkęs visiems padėti: nuo studento iki mokslininko. Ypač daug dėmesio ir širdies jis skyrė tiems, kuriems buvo sunkiau dirbti ar gyventi - ligos prispaustiems, į neviltį pateku siems. Kaip savo mylimus vaikus gynė studentus neakivaizdinin kus, tuo metu rašiusius sinchro ninės kalbotyros darbus, nes ir pačiam buvo sunkių laikų. Su klestėjus baltistikai, istorinei kalbotyrai, dialektologijai į sti listiką buvo žiūrima šiek tiek iš aukšto, buvo reikalaujama skir ti grožinę literatūrinę ir lingvis tinę stilistiką arba stilistiką griežtai skirti nuo kalbos kultū ros. Juozui Pikčilingiui atrodė, kad netaisyklinga kalba jau sa vaime negali būti stilinga, o sti listas turi gerai išmanyti ir rem tis literatūra. Savo stipriais katedros vedė jo pečiais jis užstojo ir vieną iš šio straipsnelio autorių, pasirin kusią sinchroninę kalbotyrą (A. Paulauskienę - red. past.). Ji dėkinga už įžvalgumą Profe soriui, suvokusiam ir nujautu siam, ko reikės ateity mūsų stu dentams ir visuomenei. Kai at ėjo kitas katedros vedėjas, ji pa siguodė Juozui Pikčilingiui, esą.

kas dabar ją užstosiąs. O Pro fesorius atsakęs: „Nebijok, er žilo oda ir ant balkio žvengia“. Toks buvo jo dėmesys kitiems, šalia esantiems, jo pagalbos rei kalingiems. Jautrus, kaip įtemp ta styga, jis jautriai atsiliepda vo į kito žmogaus sielos virpe sius. Neseniai į paskutinę kelionę Vilniaus universitetas palydėjo vieną iš Profesoriaus bendramin čių ir bendraamžių - Joną Bal kevičių. Iš Universiteto traukia si išskirtinė senoji J. Pikčilingio karta, kurios nepajėgs praryti net negailestingasis Chronas.

profesinės veiklos faktams - Ame rikos lietuvių periodikos istorija V. Biržiškos darbuose, V. Biržiška ir jo požiūris į jaunųjų ūkininkų ra telių knygynėlius, Vaclovo Biržiš kos brolio Mykolo Biržiškos epis tolinis palikimas ir pan. Kituose pranešimuose buvo žvelgiama tiek į knygotyros, bibliografijos, biblio tekininkystės retrospektyvą, tiek į perspektyvą-analizuojama 19181940 m viešųjų bibliotekų vaikų skyrių veikla, senoji lituanistika prof. Kazio Varnelio bibliotekoje, nacionalinės medicinos bibliogra fija Lietuvos medicinos bibliote koje ir kt. Seminaro pranešimai bus publikuoti mokslo darbuose „Knygotyra“ dar prieš Kalėdas. Seminaro dalyviams, kurių šiais metais buvo virš 50, Vilniaus ap skrities Adomo Mickevičiaus vie šosios bibliotekos darbuotojai pa rengė parodą apie V. Biržišką. Malonus seminaro siurprizas bu vo doc. G. Raguotienės ką tik pub-

likuotos knygos „Greta įžymiojo Vaclovo Biržiškos“ pristatymas. Knygoje pateikti devyni mokslinio pobūdžio straipsniai apie XX a. 37 deš. kultūros veikėjas, svarbias V. Biržiškos gyvenimo moteris. Daugelis jų dirbo su juo Kauno uni versiteto bibliotekoje, vienaip ar ki taip jautė jo įtaką savo darbuose. Rašydama apie šias moteris autorė naudojosi ir jau publikuota infor macija, ir archyvų, rankraštynų šal tiniais, periodika, epistoliniu paliki mu, memuarais ir kt. Kalbėtasi ir su aprašomų moterų artimaisiais, gi minėmis, užrašyti jų pasakojimai. Knygos idėja gimė iš noro mūsų kul tūros ir bibliotekininkystės istoriją daugiau reprezentuoti per jos as menybes. Knygos leidybą rėmė Vil niaus universitetas ir Europos Ta rybos informacijos ir dokumentaci jos centras. Knyga platinama ir VU KF Dokumentinės komunikacijos instituto Bibliotekininkystės kated roje (teL 36 61 09).

tų interesus, kelti jų profesiona lumo lygį, kaupti duomenis apie RSV mokymo programas užsie nio aukštosiose mokyklose bei potencialias darbo vietas, už megzti bei palaikyti kontaktus su kitomis Lietuvos ir užsienio RSV asociacijomis, vykdyti švie tėjišką veiklą, keistis informaci ja bei teikti visokeriopą dalyki nę pagalbą. Pastaruoju metu ryšių su vi suomene specialistų paklausa Lietuvoje didėja. Šalyje egzistuo

Vilniaus universitetas kasmet parengia vidutiniškai 10-15 RSV specialistų. „Didėjantis ryšių su visuomene profesijos populiaru mas suteikia mums naujų vilčių ir galimybių realizuoti sukauptas žinias, - sako A. Kiškūnas. - Su sibūrę į Asociaciją bandysime įrodyti, kad esame entuziastin gi, imlūs naujovėms ir turime ką pasiūlyti.“

j-----------------------------------------------

DEŠIMTIEJI V. BIRŽIŠKOS SKAITYMAI SEMINARAS AKTUALIAIS KNYGOTYROS BEI BIBLIOTEKININKYSTĖS KLAUSIMAIS Gruodžio 1 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vyko jubiliejiniai dešimtieji Vaclovo Biržiškos skaitymai. Doc. Audronė GLOSIENĖ, asist. Rasa RACEVIČIŪTĖ, VU KF Dokumentinės komunikacijos institutas, Bibliotekininkystės katedra

Vaclovas Biržiška (1884-1956) - bibliotekininkas, bibliografas, kultūros istorikas, knygotyrinin kas, Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesorius, bibliografinių leidinių „Knygos“ ir „Bibliografijos žinios“, tęstinio lei dinio „Mūsų senovė“ redaktorius, „Lietuviškosios enciklopedijos“ vyriausiasis redaktorius ar darbo

organizatorius, daugelio kultūros ir knygos draugijų iniciatorius, stei gėjas irvadovas. Jo rašto veikla tru ko beveik 50 metų. Kaip publicis tas ir mokslininkas V Biržiška reiš kėsi istorijos, kultūros, švietimo, politikos, teisės srityse, tačiau dau giausia nuveikė ir nusipelnė kny gotyros baruose. Tai buvo ambicin ga, įvairiapusė, enciklopedinio aki račio, nepaprasto darbštumo ir energijos, iškili kultūros ir mokslo asmenybė. Biržiškos skaitymai - tai moks linis seminaras, rengiamas kiek vienais metais Vaclovo Biržiškos

gimimo dieną Vilniaus universi teto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės katedros ini ciatyva. Seminaro tematika knygos, bibliografijos, spaudos, bibliotekų ir kultūros istorija, te orija ir aktualūs knygotyros bei bibliotekininkystės klausimai. Dešimtajame seminare prane šimus skaitė prof. Klemensas Sin kevičius, prof. Vanda Stonienė, doc. Bronius ir Genovaitė Raguo čiai, kiti knygotyros ir biblioteki ninkystės specialistai bei tyrinėto jai. Dalis pranešimų buvo skirta paties V. Biržiškos gyvenimo ir

l’ Dėmesio, studentai! j................................................ .... ................... ..........

STEIGIAMA LIETUVOS RYŠIŲ SU VISUOMENE STUDENTŲ ASOCIACIJA Sausio 23 d. Vilniaus universitete įvyko steigiamasis Lietuvos ryšių su visuomene studentų aso

ciacijos (LRsVSA) susirinkimas. Asociacijos kūrimą inicijavo Vilniaus universiteto Komunika cijos fakulteto Ryšių su visuome

ne magistro programos II kurso studentai. „Idėją steigti ryšių su visuomene studentus vienijančią organizaciją brandiname jau ant rus metus, - teigia LRsVSA or ganizacinio komiteto narys Aud rius Kiškūnas. - Būtinybę kurti

šią asociaciją paskatino keletas priežasčių. Visų pirma ryšiai su visuomene Lietuvoje yra ganėti nai nauja profesija, kol kas dar neturinti aiškaus statuso visuo menėje. Be to, jauniesiems RSV specialistams yra gana sudėtinga integruotis į darbo rinką - ši spe cialybė Lietuvos aukštosiose mo kyklose pradėta dėstyti tik prieš

porą metų (1998-1999 m. VU įkūrus RSV magistrantūros stu dijų programą), todėl ryšių su vi suomene srityje dirbantys prak tikai gana atsargiai vertina minė tas studijas baigusio studento ži nių lygį ir įgūdžius.“ Būsimos Asociacijos tiksluose numatyta remti ir plėtoti RSV profesiją, ginti šios srities studen-

ja daugiau nei 20 firmų, besispecializuojančių ryšių su visuome ne srityje, jų skaičius nuolatos au ga. Rinkos poreikiams patenkinti

Išsamesnės informacijos pra šome kreiptis į Kristiną Zeb-

liauskaitę arba Audrių Kiškūną tel.: (8 286) 35 626, (8 298) 11 266, n. 79 06 62, ei. p. kristina@inyourpocket.com, akiskuna@takas.lt.

2001 m. sausis

Universitas Vilnensis

KUO SKIRIASI MECENATAS NUO SPONSORIAUS Jau tris vasaras iš eilės Mary ir Gordono Snow šeima, gyvenanti garsiajame Oksfordo mieste, pasikviečia po dvi Anglų filologijos katedros studentes trijų savaičių neforma liems anglų kalbos ir kultūros kursams. Studentėms šie kursai nekainuoja nieko - ši neįtikėtinai dosni šeima nuperka joms lėktuvo bilietus ir finansuoja visą jų viešnagę Anglijoje - keliones po šalį, teatro, muziejų bilietus ir įvairias kitas pramogas. Šie kursai suteikia puikią galimybę dviem laimingosioms aktyviai tobulinti kalbos įgūdžius bei pa žinti studijuojamos kalbos šalį, jos papročius, tradicijas, kultūrą ir žmones. Kiekvienais metais sudaroma vis kita programa, kurioje atsižvelgiama į praėjusių metų patirtį, o taip pat ir į potencialių kandidačių pageidavimus. Anglų filologijos katedros dėstytojos Laima KATKUVIE NĖ ir Gražina KARPUVIENĖ kalbėjosi su Mary ir Gordonu Snow jų viešnagės Lietuvoje metu. Norėjosi daugiau sužino ti apie šiuos nuostabius žmo nes: anglų kalbos ir literatūros specialistą Gordoną, gyvai be sidomintį kalbomis, istorija, ar cheologija, politika ir vaikų psi chiatrę bei teatro fanatikę Ma ry, grojančią penkiais muzikos instrumentais ir aranžuojančią muzikos kūrinius. Buvo įdomu sužinoti, kas juos, sulaukusius brandaus amžiaus, paskatino skirti ir savo dėmesį, ir nema žas pinigų sumas Vilniaus uni versiteto studentams. Gražina Karpuvienė (toliau - G. K.): Kaipgi atsitiko, jog tu

rėdami tiek daug užsiėmimų Jūs susidomėjote Lietuva? Gordonas Snow (toliau -

G. S.): Priežasčių yra keletas.

Mūsų duktė Rosamunda mo kykloje mokėsi rusų kalbos Anglijoje tai nebuvo populiari disciplina. Artėjo egzaminai, ir mes pagalvojome, jog vertėtų nuvažiuoti į Rusiją ir pažiūrėti, kaip jai seksis susikalbėti. Kaip tik tuo metu -1989 metais - bu vo organizuojama kelionė pa vadinimu Meet the Russians, ir mes su Rosamunda patraukė me į Maskvą ir Leningradą, o į Vilnių atvažiavome iš Minsko ir iš karto pastebėjome - tai kito kia šalis, kitokia kultūra, čia rū pinamasi ir keliais, ir namais, o

netrukus galėjome pasakyti čia ir žmonės kitokie, nes suti kome labai malonią ponią Gra žiną Karpuvienę, kuri mums tuoj pat paaiškino, jog atvažia vome ne j Rusiją, o į Lietuvą. Atvykome kaip tik Sąjūdžio klestėjimo metu, ir visa mūsų grupė dalyvavo Sąjūdžio minė jime. Ten išgirdome apie visus tuos blogus darbus, kuriuos Ru sija padarė Lietuvoje, ir nuo ta da rusų kalbos mokytoja Oks forde neteko perspektyvios mokinės. Be to, Anglijoje dar gyva sena tradicija visada palai kyti silpnesnįjį, o Baltijos šalys patyrė sunkią rusų imperijos priespaudą. Visi lietuviai, kuriuos esame iki šiol sutikę, yra nuostabiai malonūs žmonės. Aš lankiausi Lietuvoje penkis kartus, Mary - tris, o Rosamunda su savo draugu Corinu - du kartus. Kodėl pasirinkome anglis tus? Be abejo, susipažinti su Anglijos kultūra, pakeliauti po šią šalį verta visiems Lietuvos studentams, tačiau mes pasirin kome būtent Anglų filologijos katedros studentus, kadangi jų busimoji profesija - anglų kal ba, ir jiems labai svarbu pasitik rinti savo anglų kalbos žinias įvairiose situacijoje, suvokti sa vo stipriąsias ir silpnąsias vie tas. Aš visą laiką stebiuosi, kaip gražiai jūsų katedros dėstytojai kalba angliškai, nors dauguma jų aplankė Angliją pirmą kartą tik Lietuvai atgavus Nepriklau

somybę. Jūsų studentai gimė geresniu laiku. Stipendijos idė ja mums kilo prieš trejus metus, kai 1997 metais mirė mano mo tina. Visą gyvenimą ji troško ke liauti, bet, deja, tam nebuvo są lygų. Mano tėvas tarnavo kara liškajame laivyne, ir, matyt, jo pasakojimai apie aplankytas ša lis ir įkvėpė tą kelionių ir sveti mų šalių ilgesį. Po mamos mir ties liko nedidelis palikimas, ir mudu su Mary pagalvojome, jog geriausias būdas pagerbti miru siosios atminimą - įsteigti jos vardo stipendiją, kad jauni žmo nės iš Europos galėtų daryti tai, ko mano motina taip troško keliauti ir susipažinti su tolimais kraštais. Deja, pinigų trūkumas Jūsų studentams dažnai nelei džia įgyvendinti šių svajonių; jie neturi tų galimybių, kurias turi jų bendraamžiai Vakarų Euro pos šalyse. Mes jau kurį laiką turėjome kontaktų su Lietuva ir žinojome, jog jos ekonominė si tuacija ne iš gerųjų, todėl ir nu tarėme įsteigti Snow vardo sti pendiją. Tarp mūsų pažįstamų yra bene dvi šeimos, kurios taip pat turi panašius projektus. Laima Erika Katkuvienė (to

liau - L. E. K.): Man irgi susi

darė įspūdis, jog Anglijoje dar gyva mecenavimo tradicija. Kai mano sūnus studijavo EastAnglia universitete, už jo mokslą sumokėjo viena anglų šeima, pas kurią gyvenau, stažuodama Anglijoje. Pas mus dažnai gal vojama, jog mecenatais būna la bai turtingi žmonės, nežinan tys, kur dėti pinigus. Aš gi pa mačiau, kad šie žmonės gyve na labai kukliai ir taupiai, lai kydamiesi principo „dėk grū dą prie grūdo ir sudėsi aruo dą“. Jie nemėto pinigų bran giems drabužiams ar puo toms restoranuose, tačiau vi sada turi pinigų teatrui, kny goms, ir, kaip matote, lietu vių studentams. G. K.:Kaip Jūs organizuo jate savo kursus? Mary Snow (toliau M. S.): Iš viso studentai pra

VU studentės Milda Balčiūnaitė, Aistė Masiokaitė, Evelina Steponaitytė, Ugnė Vitkutė, Jurga Zabiliūtė (stovi) su Mary irGordon Snow irdėst. Gražina Karpuvienė

leidžia Anglijoje tris savaites. Pirmąją savaitę jie aklimatizuojasi Oksforde: rytais vyks ta anglų kalbos pamokos, o po pietų vaikščiojame po miestą, - žiūrėti tikrai yra į ką, be to, stengiamės parody

Mary ir Gordonas Snow laimingi galėdami padėti kitiems

ti ir aplinkines vietoves. Papras tai važiuojame į Stratfordą aplankome vietas, susijusias su Šekspyru, einame į Karališkąjį Šekspyro teatrą. Kitą savaitę parodome studentams tas Lon dono vietas, kurių eilinis turis tas paprastai nemato - dokus, Grinvičą ir pan., o po tojau lei džiame jiems patiems apžiūrėti Parlamento rūmus, Vestminsterio abatiją, šv. Pauliaus kated rą, muziejus - visas įprastines turistines atrakcijas. G. K.: Esu girdėjusi, jog Jūs duodate studentėms kišenpini gių - ar tai jau ne per daug ge rai? M. S.: Matote, skirtingai nuo Lietuvos, Londone reikia ne mažai mokėti, jeigu nori pakliū ti į šv. Pauliaus katedrą ar Tau erį, o būti Londone ir jų nema tyti būtų apmaudu. L. E. K: O ką veikiate pas kutinę savaitę? G. S.: Mūsų kelionių geog rafija gana plati: pirmuosius studentus vežėme į Jorkšyrą tai Mary gimtasis kraštas, ir ji jam jaučia daug sentimentų. Pakeliui aplankėme Ežerų kraštą. Praeitais metais vyko me į Pietų Angliją - Potsmutą ir Velsą, o šiais metais nusiga vome net iki Škotijos, kur pa matėme romėnų statytą Adriano sieną. L. E. K.: Šį projektą kated

roje kuruoja Gražina Karpuvie nė. Gal vertėtų pakalbėti, ko kiais kriterijais remdamiesi mes atrenkame šias laimingąsias? G. K.: Tai nelengvas proce sas, ir sprendimą priimu tik po ilgų apmąstymų... Visų pirma trečio kurso dėstytojos reko menduoja šiai stipendijai apie dešimt studentų; tada papra šau parašyti nediduką esė man įdomu, kaip jos dėsto mintis, ar tai subrendusios as menybės, kuo domisi. Beje, šiuo atveju nebūtina turėti aukščiausius pažymius iš spe cialybės. Dar labai svarbu, kad tai būtų pirmas vizitas į Angli ją ir kad studentės nebūtų ki lusios iš labai pasiturinčių šei mų. Mat šios stipendijos tiks las yra padėti tiems, kurie šiuo metu negali leisti sau tokios kelionės. L. E. K.: Manau, jog dar la bai svarbu yra parinkti tokius

studentus, kurie sugeba įvertin ti, ką jiems duoda ši stipendija, maksimaliai ja pasinaudoti, ir, be abejo, turėti dėkingumo jausmą. G. K.: Taigi, kaip matote, tin kamus kandidatus nelengva pa rinkti. Prisipažįstu, jog vis dėl to daugiausia vadovaujuosi in tuicija. L. E. K.: O kokie gi Jūsų įspūdžiai apie mūsų studentus - per šiuos metus jau galėjote susidaryti nuomonę? G. S.: Galiu pasakyti tik vie na -jie yra puikūs Lietuvos am basadoriai, ir ligi šiol ir mes, ir mūsų duktė palaikome su dau guma jų ryšius. G. K.: Jums šis projektas kai nuoja nemaža pinigų, atima daug laiko, o kartais ir sudaro daug rūpesčių, netgi nemalonu mų - pamenu, ir Jūs, ir pirmo sios studentės praleido Londo no oro uoste gerą pusdienį, nes jų nenorėjo įsileisti į šalį, kol nesulaukė fakulteto pažymos, jog jos tikrai mūsų studentės ir tikrai grįš namo. Kodėl Jūs tą darote? M. S.: Matote, mes ne tik duodame - mes labai daug ir gauname. Visų pirma mes kito mis akimis pamatome savo ša lį. Studentėms čia viskas nauja, įdomu; mes matome jų džiaugs mą ir entuziazmą, ir tai jų do vana mums. G. S.: Kitas dalykas, Lietuvo je plečiasi mūsų pažįstamų ra tas. Mergaitės supažindina mus su savo šeimomis, ir šią vasarą turėjome progos apkeliauti vi są Lietuvą - turime draugų jau ne tik Vilniuje. Be to, susitik dami su savo pirmosiomis stu dentėmis matome, kaip jos at siskleidžia, sužysta, ir mums malonu, jog gal prie to ir mes šiek tiek prisidėjome. G. K.; L. E. K.: Gal nebus nekuklu tikėtis, jog ir Anglų fi lologijos katedra taip pat prie to prisidėjo. Tiesa, mes taip ir neatsakėme į klausimą, kuo gi skiriasi nūnai toks populiarus žodis „sponsorius “ nuo sena madiško „mecenato“ ar „filan tropo“. Gal kai kas jums jau ir paaiškėjo, susipažinus su Ma ry ir Gordono Snow šeima. Be to, jūsų dispozicijoje - žodynai.

Nuotr. iš asm. albumo

Universitas Vilnensis

2001 m. sausis

Tarptautinių ryšių skyriaus Informacija

_____________________ J

____________________________

„

Ši informacija, kurią teikia VU Tarptautinių ryšių skyrius, mokslo skyrius ir Studijų užsienyje informacijos centras, skirta Universiteto bendrijos nariams. Publikavimo tikslas - suteikti informaciją, kuri leistų mokslininkams, dėstytojams, doktorantams, studentams ir administratoriams nuspręsti, ar juos domina tarptautinė programa, ir į ką jie turėtų kreiptis, norėdami jose dalyvauti. Kreipiantis į skyrių ar centrą reikėtų nurodyti lapelio viršuje parašytą numerį ar datą. 1NFOR Leonardo 1 A TITLE: Leonardo ABLE/Lithuania project. student internships at Blancco Ltd.

in Finland. DURATION: 3-6 montlis, starting approxiniately Febniary 5th TO VVHOM IT MAY CONCERN: Vilnius University students of computer

science. IT management or similar in their 3rd or 4th year. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Workpractice at tlie Blancco Ltd. conipany (Joensuu, Finland) specializing in data erasure software applications. Tite first project (ending on May 9thJ is to develop a new version of sotne current software: - prograinniinginC + +, - testing software nsing onr testing methods. - documentation nsing onr standards. The second project (ending on July 31 st) is to develop a web based CRM (cnstomer relationship nianageinent) system: - prograinining in HTML and java, - testing software, - documentation. DEADLINE: January 31st, 2001. REŲUIREMENTS: Excellent academic and personai records. good English.

Professional reqnirenients: - good experience of Unix (or Linux); - knowledge of nisdos; - good programmiiig skills of C/C + + with Unix (perhaps also nisdos). Otlier reqnirements are (not essential): - java, litini prograinining; - sql (mysql. oracle). ADDITIONAL INFORMATION: To learn abont application. please contact Aurelija Valeikienė, International Relations Office, Vilnius University, Universiteto 3, Vilnius. Room 26 or 41, pilone: 68 70 47.

INFORD-1 PAVADINIMAS: Konkursas Danijos mokslo ir studijų institucijose:

- 2-9 mėnesių studijoms; - mokslinėms stažuotėms. TRUKMĖ: 2001/2002 mokslo metai. KĄ TAI GALĖTI) SUDOMINTI:

1. Pagrindinių studijų (ne žemesnio kaip 3 kurso) ir podiplominių studijų studentus. 2. Mokslininkus (iki 50 m. amžiaus). 3. Dėstytojus (iki 50 m. amžiaus). STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Įvairios KREIPIMOSI TERMINAI: Iki 2001 vasario 5 dienos. REIKALAVIMAI:

Norintys dalyvauti konkurse Thrptautinių studijų centrui pateikia šiuos dokumentus: 1 Prašymą su detalia argumentacija, adresuotą Valstybinei tarptautinių studijų komisijai. 2. Dvi rekomendacijas, studentui - specialybės dėstytojo, mokslinio vadovo. Mokslininkui, dėstytojui mokslo institucijos ir mokslinio darbo vadovo ar savo srities specialisto. Tūri būti nurodyta rekomenduojančio asmens tiksli pavardė, vardas pareigos, mokslo laipsnis, adresas bei telefonai. 3. Išsilavinimo dokumentų ir priedų kopiją (baigusiems). Dviejų paskutinių semestrų rezultatus, patvirtintus dekanate (studentams). 4. Gyveninio, mokslinės veiklos aprašymą, mokslinių darbų sąrašą. 5. Pažymą apie gerą užsienio kalbos mokėjimą, patvirtintą užsienio kalbų katedroje. 6. Asmens duomenų anketą (spec. formą). 7. Danijos priimančios mokslo ir studijt) institucijos pakvietimo kopiją. 8. Institucijos, kurioje asmuo mokosi arba dirba, tarpininkavimo raštą. Visi pretendentai bus pakviesti pokalbiui su Valstybinės tarptautinių studijt) komisijos nariais, apie jo datą ir laiką dokumentus pateikę kandidatai bus informuoti telefonu arba ei. paštu. Konkursą laimėję kandidatai turės pateikti papildomus dokumentus anglį) kalba. PAPILDOMA INFORMACIJA: Išsamesnės informacijos bei anketų formų prašome ieškoti Mokslo ir studijų departamento interneto puslapyje: www.mokslas.lt, telefonas pasiteirauti: 62 09 64. Anketų galima gauti taip pat VU Tarptautinių ryšit) skyriuje. CR 41 kab, tel. 68 70 48.

INE Us-Trvl

TITLE: EAAS Tkavel grants 2001-2002

For the Study in the United Statės The Transatlantic Grant. DURATION: Tliree to eiglit weeks. TO VVHOM IT MAY CONCERN: Postgraduate students in the Hunianities and Sočiai Sciences who are registered for a higlier research degree at any European University. Only students registered for a Ph. D. are eligible to apply for tliese Grants. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Research in relationship between the United Statės and Europe, or between the united Statės and a country or countries within Europe in the designed University in the United Statės. DEADLINE: March 3,2001. REŲUIREMENTS: Aplications mušt be niade on the official forui and sliould

include written confirmation from the host institut ion tliat the researcher will liave access to the necessary resource niaterials, and a letter from student’s academic supervisor. ADDITIONAL INFORMATION: Grants will cover retuni travel. living expenses, and a limited amount of travel within the United Statės where appropriate. Health ensurance will also be provided. The maxiniuni single grant will be 6000 USD. CONTACT:

For information and application niaterials please contact: Application forms are available from the EAAS liome page on the World Wide Web. at http:llwww.lct.uu.nlleaaslgrant.htm INFORJP1A TITLE: GRIPS - National Graduate Institute for Policy Studies, Mastcr’s Degree. DURATION: Minimum one year. TO VVHOM IT MAY CONCERN: Holders of Bachelor’s degree from a recognized/

accredited university of the higliest standard. Preferenceisgiventogovemment officials and senior students who are planning careers as govemment officials. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Public Policy Program DEADLINE: January 30,2001 REŲUIREMENTS: Candidates are evaluated for admission according to tlieir

academic record and intellectual distinction. personai characteristics, motivation, evidence of leadership potential. promise for nianageinent and career growth. and work experience. Otlier reųuirements: English language knowledge. good health, preference of liaving previous work experience in policy-niaking or implementat ion. It is reconmiended tliat students liave completed introductory courses in calculus and statistics. ADDITIONAL INFORMATION: Available funding - Japanese Governinent (Monbusho) Scholarship. Applications available at: http://www.grips.ac.ip r Aurelija Valeikienė, International Relations Office, Vilnius University, Universiteto 3, Vilnius. Room 26 or 41. pilone: 68 70 47.' INFORAT-6A TU LE: Salzburg Seminar, 2001 Program: Schloss Leopoldskron Confercnce Centeg Core Sessions, The llniversities, 2001 Special Sessions, Alumni Network. DURATION: One week. Start and end dates varies according to the program,

the earliest ones begiu in March 2001. TO VVHOM IT MAY CONCERN: Mid-career professionals in the relevant fields

INFORCZ-1

PAVADINIMAS: Konkursas studijoms Čekijoje. TRUKMĖ: 2001/2002 mokslo metai. KĄ TAI GALĖTI) SUDOMINTI: 1. Pagrindinių ir magistrinių studijų studentams 5-10 mėn. studijos.

2. Doktorantams 3-10 mėnesių studijos. 3. Dėstytojų, mokslininkų trumpalaikiai moksliniai vizitai moksliniam darbui, paskaitų skaitymui iki 1 mėn. 4. Slavistikos vasaros kursai (dėstytojams ir studentams). STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Įvairios KREIPIMOSI TERMINAI: Norintys dalyvauti konkurse iki 2001 kovo 5 dienos pateikia Valstybinei tarptautinių studijų komisijai šiuos dokumentus: 1. Asmens prašymą dalyvauti konkurse su detalia argumentacija. 2. Asmens duomenį) anketą (spec. forma). 3. Dviejų paskutinių sesijų rezultatus, patvirtintus dekanate - pagrindinių studijų studentams, diplomo ir priedo kopiją podiplominių studijt) studentams, diplomo ir priedo kopiją bei mokslinio laipsnio diplomo kopiją - mokslininkams. 4. Aukštosios mokyklos Čekijoje sutikimo priimti studijoms raštą. 5. Dvi rekomendacijas. PAPILDOMA INFORMACIJA: Visi pretendentai bus pakviesti pokalbiui su Valstybinės tarptautinių studijt) komisijos nariais. Laimėjusieji konkursą turės pildyti papildomus dokumentus su ji) vertimais į vieną iš šit) kalbų - anglį), vokiečių, prancūzt). ispanų ar čeki). Išsamesnės informacijos bei anketų formų prašome ieškoti Mokslo ir studijt) departamento interneto puslapyje www.mokslas.lt, telefonas pasiteirauti 62 09 64. Anketų galima gauti taip pat VU Tarptautinių ryšit) skyriuje. CR 41 kab., tel. 68 70 48.

INFORDE1 A TITLE: Kiel Summer School (KiSS) program 2001. DURATION: June lst - July 27th. 2001. TO VVHOM IT MAY CONCERN: Eligible students sliould at least have completed their second year at a university and be

in either finai years of undergraduate studies or already graduate students. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Economics. business administration. quantitative methods. sočiai sciences. Gerinau language (basic, intermediate and advanced levels). Each course consists of at least 28 contact hottrs or 4 hottrs per week. Higli ųuality academic courses are supplemented by a possibility to have an internship with local institutions and businesses. Upon successful completion, students receive the KiSS Certificate of Achievement and a transcript of grades. DEADLINE: Vilnius University’s International Relations Office mušt receive applicants’ documents by March 5th REŲUIREMENTS: Only the most ųualified applicants will be admitted. Tite applicant’s academic record mušt be documented by officially certified credentials (transcripts, diplomas etc.) and two letters of recommendation from current or previous professors. A good working knowledge of English is absolutely necessary for all applicants. Non-native English speakers will doeument their proficiency in the language preferably by taking either TOEFLor IELTS tęst. ADDITIONALINFORMATION: A limited nuinber of fttll and partial scholarships available. Recipients are seleeted on the basis of academic and personai ųualifications, provided tltey meet all reųuirements for admission. The completed application fortn sliould be submitted together with the necessary snpporting documents to the KiSS office. Application forms could be downloaded from: http://www.bwl.uni-kiel.de/KiSS KiSS Office Akademisches Auslandsamt Cliristian -Albrechts-Universitat sn Kiel 24098 Kiel. Germany e-mail: kiss@bwl.uni-kiel.de Fax: +49-(0)431-880 1666.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH:

• • • • • • • • • • • • • • • • •

Ethnicity. Rače. Religion and Ainerican Identity; Europe in the Globai Community: Economics. Diplomacy, and Security; Patient Safety and Medical Error; Museums in the 21 st Century; Sustaining Deniocracy and in the Modern VVorld; LinkingTheory and Practice in Nonprofit Leadership and Management; International Legal Perspectives on Hunian Riglits; The Sočiai and Economic Determination of the Public’s Health; Technology and the Integrated Classroom; Biotechnology: Ethical, Legal. and Sočiai Issttes; Environment. Energy, and Economics in Asia; Community Leadership and Policy Change; University Administration and Finance; Academic Structure and Governance within the University; Meeting Students’ Needs, and the Role of Students in Institutional Affairs; Technology in Higlier Education; The University and Civil Society. DEADLINE: Varies accordingto theprogram. the earliest one onFeb lOth, 2001 REŲUIREMENTS: English proficiency. Individuals on a leadership patli in tlieir careers who seek a continuing education experience tliat exposes tliein to dialogue at an international level. A typical participant: age rouglily between 30 to 45. demonstrated interest or background in the topic. ADDITIONAL INFORMATION: http://www.salzburgseminar.org/ info@salzburgseminar.org For application fortns and additional information. please contact: Aurelija Valeikienė. International Relations Office. ph: 68 70 47, room 26.

INFORUS8A TITLE: International Fellows in Philanthropy Program by the Jolins Hopkins Institute for Policy Studies. Center for Civil

Society Studies. DURATION: In 2001-2002 academic year, full year or one semester. TO VVHOM IT MAY CONCERN: Candidates sliould:

1) liave demonstrated a liigli degree of interest. experience, and professional competence in research, management. or general leadership related to the voluntary. nongoverniuental, nonprofit, or philanthropic sector; or 2) nonprofit liaison officers established by governments and multinai ional organizations who play a role in linking with nonprofit organizations through project partnerships, legal reform initiatives. and a variety of otlier activities. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: This program based in Baltimore, Maryland, USA, affords an opportunity for advances study. research, and training for up to eiglit participants each year who are involved in studying or managing private nonprofit, or philanthropic organizations outside of the United Statės, or working as NGO liaisons in the pnblic or commercial sectors. Fellowships are available at botli the Junior and Senior level. DEADLINE: Apply by February 25,2001. Awards will be annouticed by April 25. REŲUIREMENTS: 1) Candidates are expected to have attained a university diplomą eųiiivalent to the Ainerican Bachelors of Arts or Science degree and be capable of carrying out independent research and inųuiry. 2) A higli degree of English fluency is required as demonstrated by a score of 600 or higlier on the TOEFL exani. 3) Tliere are no restrietions as to nationality (except tliat US citizens are excluded from eligibility). 4) Fellows are required to attend the annual International Fellows in Philanthropy Conference prior to their fellowship year and are strongly encouraged to participate in subseųuent annual conferences. ADDITIONAL INFORMATION: For more information. or todownload an application. visit: www.ihu.edu/~philfellow/or contact Program Manager Carol Wessner (cwessner@ihu.edtt) at Jolins Hopkins Center for Civil Society Studies Wyman Building, Fifth Floor 3400 N. Charles Street Baltimore, MD 21218, USA. Phone: 410-516-7182; Fax: 410-516-8233.

2001 m. sausis

Universitas Vilnensis &VUSA

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; ei. paštas: vusa@cr.vu.lt

SESIJA?!?... Na, na, brangieji!!! Štai ir atkurnėįo kam lauktoji, kam išsvajotoji (T!), o kam tiesiog eilinė sesija. Paprastai studentui ji asocijuojasi su trumpu lai ko tarpu, kruopščiu pasiruošiamuoju darbu (nebūtinai moksliniu), raus telėjusiomis akimis ir... Ne veltui studentų miesteliuose tomis dienomis elektros energijos suvartojama tikrai daugiau. Tai va, kad nebūtų ilgi ir gūdūs žiemos vakarai, siūlome pasiskaityti šį straips niuką ir bent puse lūpų šyptelėti - na, ne vienam man taip, ne vienam... Laikykit, laikykitės, o mes visada jus palaikysimu!

Jeigu pasaulio populiaciją suspaus tume j šimto žmonių bendriją išlaiky dami visas esamas proporcijas, tai ben drija atrodytų maždaug taip: 57 azijie čiai, 21 europietis, 14 pietų ir šiaurės amerikiečių, 8 afrikiečiai; 52 moterys, 48 vyrai, 70 ne baltųjų, 30 baltųjų; 89 heteroseksualai, 11 homoseksualų; 80 gyventų be pastogės arba namuose be patogumų... 70 nemokėtų nei skaityti, nei rašyti; 50 badautų; 1 būtų prie mir ties, 1 netrukus gimtų, 1 (taip, tiktai vienasjturėtų aukštąjį išsilavinimą! Tad jei gu šį rytą atsibudai ir jautiesi labiau svei kas nei sergantis... esi laimingesnis už milijoną žmonių, kurie kitos savaites nebesulauks. Jeigu niekuomet nepaty rei vienatvės kalėjime, paskutinės kan kinimų agonijos, žūtbūtinės kovos ar mirtino badavimo kančių... esi laimin gesnis už 500 milijonų šios žemės gy ventojų, jau nekalbant apie kitus gyvus sutvėrimus. Jeigu gali nevaržomai reikšti savo įsitikinimus, tau negresia pavojus būti suimtam, kankinamam ar net nu žudomam... esi laimingesnis už 3 mili jardus tokių pačių kaip tu. Jeigu visuo

met turi ką valgyti, apsirengti, stogą virš galvos ir vietą kur miegoti... esi turtin gesnis už likusius 75 proc. visų šian dien gyvenančių žmonių. Jeigu turi pi nigų banke, grynųjų piniginėje ir nors keletą centų kur nors stalčiuje ar tau pyklėje... esi vienas iš 8 proc. turtingiau sių šiame pasaulyje! Taigi... tu jau rete nybė. Jeigu šypsaisi ir iškėlęs galvą džiaugiesi tuo, kas esi ir ką turi... esi išskirtinis. Dauguma žmonių neabejo tinai galėtų džiaugtis, tačiau labai daž nai kuo labiau gali, tuo labiau to neda ro. Jeigu gali laikyti kieno nors ranką savojoje, apkabinti ar nors pabūti kar tu... esi vienas laimingiausių pasaulio žmonių. Daugeliui ši galimybė buvo prievarta atimta, o labai daug tų, kurių niekas nevaržo, deja, pamiršo kaip tai daryti. Stabtelk dar kartą... juk tu skai tai šias eilutes, o tuo tarpu daugiau nei 2 milijardai žmonių nemoka skaityti... be to, jei jos tave pasiekė, tai kažkas tikriausiai galvoja apie tave, o gal min timis net yra su tavimi...

Daugelyje Europos universitetų jau daug metų sėkmingai veikia va dinamoji mentorių programa. Siekiant, kad Vilniaus universitetas ne sijaustų išskirtinis blogąja šio žodžio prasme, jau senokai galvojama apie panašią programą ir pas mus. Sistemos principas, tikslai ir įgyven dinimas yra labai paprasti ir lengvai suprantami kiekvienam studentui. Svarbiausia - padėti jaunuoliui, atvažiavusiam studijuoti pas mus iš kitos šalies, adaptuotis Vilniaus universitete.

Mentoriais gali tapti beveik visi VU studentai, atitinkantys tam tikrus reikalavimus. Svarbiausia yra noras bendrauti su užsienio studentais, taip pat gebėjimas bendrauti ir su savo ko legomis lietuviais studentais. Taip pat žmogus, norintis tapti mentoriumi, tu ri turėti bent porą valandų per savai tę laisvo laiko. Na, o vienas iš pagrin dinių dalykų - bent vienos užsienio kalbos mokėjimas. Draugiškumas, ko munikabilumas, noras ir gebėjimas bendrauti su skirtingų kultūrų, tikėji mų, tradicijų, tautų atstovais - šiuos reikalavimus turi atitikti studentas, pretenduojantis tapti mentoriumi. Kadangi nauji mokslo metai pra sideda rugsėjo pirmąją dieną, ši die na yra ir pirmoji mokslo metų diena užsieniečiams, nutarusiems mokytis pas mus. Vidutiniškai jų būna apie šimtą per metus. Mentorius, kuris „vadovauja“ trijų keturių užsieniečių grupelei, yra atsakingas už tai, kad šie susipažintų su VU, Vilniumi, geriau siais klubais, barais, vietomis, kurgalima nueiti pailsėti, pabūti su draugais.

NEBŪK PASYVUS - BŪK AKTYVUS. JUNKIS PRIE MŪSŲ!!! VUSA GmbH reikalingi: Studentai, jau turintys laisvo laiko ir norintys jį gerai praleisti. Tie VU studentai, kurie yra iniciatyvūs, turi LAIKO bei idėjų ir nori jas įgyvendinti, taip pat patikrinti savo specialybės žinias praktikoje, yra laukiami

Vilniaus universiteto Studentų atstovybėje.

Mes nežadame pinigų. Mes žadame gerą kompaniją, įdomų laisvalaikį bei aštrių pojūčių. Darbdaviui galėsi pasakyti: „Aš jau tą esu daręs!” Tai geriau nei televizorius!!! Tik nuo Tavęs priklauso, kokia VUSA bus ateityje - niekam nežinoma uždara organizacija ar

VISŲ Universiteto STUDENTŲ draugiška bendrija, kurios nariai PADEDA vieni kitiems. Tau nebūtina būti išrinktu parlamentaru tam, kad galėtum daryti tai, kas Tau patinka.

Tam užtenka idėjų ir noro, kad ir kitiems taip pat būtų gera. Ypatingai laukiami PIRMAKURSIAI ir ANTRAKURSIAI - juk studentavimo metai taip greitai

prabėga... Taigi jei nusprendei ateiti, kreipkis. NORI DIRBTI INFORMACIJOS SKLAIDOS IR ANALIZĖS SRITYJE? (Žurnalistams, archyvistams ir kitiems komunikacininkams, taip pat visiems, kurie domisi informacija) Rašyk: justina@vusa.lt

DOMIESI STUDENTŲ PROBLEMOMIS BENDRABUČIUOSE IR KITAIS SOCIALINIO

GYVENIMO KLAUSIMAIS? (Sociologai, fizikai, matematikai ir visi, kurie nori padėti studentams gyventi geriau ir patogiau) Rašyk: soc@vusa.lt

Visos visos VAIDA ir GERDA ©

MENTORIŲ PROGRAMA VILNIAUS UNIVERSITETE

Mindaugas REINIKIS, VUSA viceprezidentas

STUDENTAI SKIRSTOMI Į PASYVIUS IR AKTYVIUS.

Tai neturi tapti prievole - jei tik men torius pamato, kad jo grupelėje vie nas ar kitas studentas nepritampa, iš karto kalbasi su programos koordina toriumi ir ieško sprendimo. Dažniau siai tokiu atveju yra skatinamas gru pelių mobilumas. Apskritai, propa guojamas kuoplatesnis mentorių ir jų kuruojamų studentų bendradarbiavi mas. Bendraujama tol, kol jaučiama paklausa, idealiausiu variantu - visą užsieniečio studijų laiką. Per pusmetį, likusį iki rugsėjo pir mosios, numatomi apmokymai mentoriams, tai yra tiems, kurie jau praėjo atranką. Taipogi numatoma bendra vi sų mentorių ir visų užsienio studentų stovykla rugsėjo pabaigoje. Tiems, kurie susidomėjo mentorių programa, rekomenduočiau rašyti elektroninio pašto adresais: mindaugas@vusa.lt, inter@vusa.lt arba tiesiog užsukti į VUSA „štabą“ Centriniuose VU rūmuose, Observatorijos kieme lyje. Laukiame Jūsų dabar arba po se sijos. Jeigu atėję nerasite Mindaugo Reinikio, tiesiog palikite savo koordi nates aiškiai matomoje vietoje. Ypatingai laukiami studentai, pa tys studijavę užsienyje pagal SOCRATES arba ERASMUS programas.

NORI KĄ NORS VEIKTI TARPTAUTINIŲ REIKALŲ SRITYJE, O GAL TAU ĮDOMUS UNIVERSITETE STUDIJUOJANČIŲ UŽSIENIEČIŲ GYVENIMAS? (Tarptautininkai, teisinin kai, istorikai, filologai ir visi kiti, kurie kalba nors viena užsienio kalba ir orientuojasi pasaulio

situacijoje) Rašyk: inter@vusa.lt

TAU ĮDOMUS STUDENTŲ LAISVALAIKIS - KLUBAI, KINAI, KREPŠINIS, PIRTYS? (Vis:

studentai) Rašyk: freetime@vusa.lt NORI PRISIDĖTI GERINANT STUDIJŲ KOKYBĘ? NERVINA PIKTI DĖSTYTOJAI?

O GAL NORI PADĖTI ATLIKTI SOCIOLOGINĘ APKLAUSĄ UNIVERSITETE?

(Sociologai ir kitų fakultetų atstovai) Rašyk: kristina@vusa.lt

PATS LAIKAS SVEIKATĄ TAISYTI PO SESIJOS SVEIKATINGUMO CENTRAS LAUKIA JŪSŲ bromo, terpentino, bišofito, jūrų

Primename, kad už simbolinę kainą (100 litų) studentas 18 parų šiame centre turės stogą virš gal vos ir galimybę du kartus per die ną pavalgyti: pusryčius 7-9 vai. ir pietus 16-19 vai. Studentui siūlo mos ir šios nemokamos paslaugos: klasikinis ir taškinis masažas, mik robangų rezonansinė terapija, fizioterapinis gydymas, dantų gydy mas ir protezavimas, injekcijos (pvz., nuo gripo), gydymas vaista žolių arbatomis, vitaminų koktei liais, homeopatiniais vaistais; at liekamos balneologinės ir hidroterapinės procedūros: povandeni nis masažas, cirkuliacinis ir Šarko

dytojo siuntimą, su juo atvykti į sa vo fakulteto studentų atstovybę ar ba (jei fakultete studentų atstovy bės nėra) kreiptis į VUSA (Univer siteto g. 3, Observatorijos kiemelis)

dušai, perlinės, vaistažolių, jodo-

ir, palikus siuntimą, užpildyti spe

dumblių vonios; yra sauna su basei nu; atliekama muzikos terapija, tei kiamos psichoterapeuto konsultaci jos. Programų grafikas sudaromas in dividualiai pagal studento poreikius ir galimybes. Maitinimas ir proce dūros derinamos su studento pa skaitų tvarkaraščiu. Norint gauti vietą Sveikatingu mo centre reikia gauti gydančio gy

cialią anketą. Studentas elektro niniu paštu arba paskambinęs te lefonu 68 71 44 per kelias dienas sužinos, ar gavo vietą Studentų sveikatingumo centre (Olandų g. 51). Tuomet jis turės Atstovy bėje pasiimti gydytojo siuntimą bei VUSA rekomendaciją. Su šiais dokumentais, studento pažy mėjimu ir 100 litų reikia nuvykti į Studentų sveikatingumo centrą ir

užsiregistravus tą pačią dieną ga lima ten persikelti. Išsamesnės informacijos tei raukitės fakultetų studentų at stovybėse arba VUSA telefonu 68 71 44.

VUSA inform.

2001 m. sausis

Universitas Vilnensis

Po sesijos - į kelionę

NELIK PASKUTINIS!!! Studentai ir dėstytojai, pats laikas ruoštis į kalnus Margarita STARKIENĖ

Kalnai, kalnai, kalnai... Nesi baigiantys pagyrūniški pasakoji mai apie įspūdingas trasas, klai džius miškus, užkariautas viršu kalnes ir vos vos išvengtas be dugnes... Ar jums dar nepabodo žiūrėti į sveikai įraudusius drau gų veidus, žibančias akis, kai jie grįžta iš nuotaikingų kelionių su slidžių lazdomis po pažasčia eu foriškai šūkčiodami, o tu kovoji su vidurius draskančiu pavydu? Pats laikas tai patirti savo kai liu. Mėgėjus paslidinėti labiau siai vilioja gana pigios kelionės

į Žemuosius ir Aukštuosius Tatrus Slovakijoje. Kelionės kaina dešimčiai dienų gali svy ruoti nuo 650 iki 1500 Lt. Tai lemia norimas komfortas. Sli dinėjimas Šveicarijos bei Aust rijos kalnuose brangesnis - nuo 900 iki 2000 Lt. Pasikelti kel tuvu jums kainuotų apie 40-400 Lt, tuo tarpu Slovakijoje apie 40 Lt, slidžių nuoma -25 Lt. Keltuvai Slovakijoje įjungiami gruodžio viduryje, tačiau slidi nėti pradedama tik pakanka mai prisnigus. Didžiausias slidinėtojų antplūdis būna per Kalėdas ir studentų bei moks leivių atostogas. Tuomet kal nuose tikrai netrūksta „žiopliu

kų“, kurie kimšte užkemša su dėtingesnes trasos vietas ir kaip bičių spiečius aplimpa kel tuvus. Tačiau... kur mūsų daug, ten dvelkteli tikra studentiška jėga! Slidinėti gali išmokti kiekvie nas - nuo vaiko iki senučiuko. Pirmasis bandymas paprastai baigiasi vienodai - žemyn nosi mi. Tačiau vėl pakilęs ant kojų jau gali rinktis vieną iš trijų spal vomis sužymėtų trasų: mėlyna spalva pažymėtos trasos - vadi namieji varlinukai - skiriamos pradedantiesiems, raudonos sudėtingesnės, o juodos skirtos profesionalams. Sveiko nuovargio spėriai at sikratysite pasimaudę šiltų mi neralinių vandenų baseinuose ir žvaliai sau šoksite diskoteko je iki paryčių! Kitą dieną, jei tik dar kojos neš (o studento jos niekad nenuvilia), savo smalsu

KOMANDIRUOTE Į DANGŲ Keliolika VU Žurnalistikos instituto studentų ir šiaip Marijos žemės žurnalistų dar pirmam sniegui neiškritus buvo išsiųsti į komandiruotę. Ne bet kur - į patį dangų. Mat Krašto apsaugos ministerijos Visuomenės informavimo skyrius ir Savanorių pajėgos nusprendė, kad padangių žydrų reikėjo ne tik berniukams, bet ir žurnalistams. Tad ėmė ir pakvietė į Dariaus ir Girėno mokymo centrą Kyviškėse, kur savanoriai kelis lėktu vus turi ir su parašiutais šokinėti mokosi. Prieš išvažiuojant Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pik. A. Po cius pažadėjo siurprizą danguje... Ilona SKUJAITĖ

Kabam tarp žemės ir dangaus O žinot, Kyviškėse sutiktų lakūnų kepurės visai ne tokios kaip Dariaus ir Girėno ant 10 litų kupiūros! Tačiau tai smul kmena. Svarbu, kad jie lėktuvą pilotuoti moka. Ir skanią kavą virti - ja buvome pavaišinti

prieš kelionę į dangų. Apšilę ir susipažinę su instruk toriais nukeliavome į angarą pa žiūrėti parašiutų. Jie gulėjo iš skleisti ant grindų - maždaug tri viečio bendrabučio kambario „Niujorke“ dydžio. Turėjome juos tvarkingai sukišti į papras čiausią kuprinę. Išklausę instruk torių nurodymus, supuolę po ke lis prie vieno, painiodamiesi ir tarpusavyje lenktyniaudami mi

siją šiaip taip įvykdėme. Tačiau mūsų laukėjau kitas išbandymas. Buvome nuvesti į mokymo aikš telę lauke. Ten patys smalsiausi buvo pakabinti... ne ant šakos, ačiū Dievui - jiems buvo suteik ta galimybė pakyboti parašiuto makete, pasimokyti, kada ir kaip jį reikia išskleisti, valdyti. Kad ga lėtume pajusti grįžimo iš dangaus į žemę efektą, buvome nuvesti prie trijų pakylų. Aukščiausioji

mą patenkinsite aplankydami vi duramžių tvirto ves ir senuosius miestus bei sta laktitų urvus. Skrandukas ne liks abejingas ne paprastai aštriai picai „Česnakova“ (tik 10 Lt), česnakinei sriu bai, karštoms dešrelėms... O kur dar karštas gro gas ir... alus!!! Nelik paskutinis atsikratyk įkyraus pavydo ir ke liauk į kalnus. Atostogas Slovakijos kalnuo se kviečiame praleisti kartu su turizmo agentūra „Titano var tai“, kuri studentams suteikia 10 % nuolaidą (žr. nuolaidų ka talogą).

siekė gal du metrus. Nušokti nuo jos - tas pats, kaip ir nusileisti pa rašiutu ant žemės. O kad kojos į užpakalį nesulįstų, pravartu ir kūlvirstį padaryti. Vėliau užsiropštėme į bokštelį, iš kurio duo dami nurodymai skrydžiams. Čia patys galėjome palaikyti lėktuvo vairalazdę, užsidėti lakūno ausi nes ir net lėktuvo uodega „paviz ginti“.

Mirtis Gavrilai, arba Artėja „paskutinioji“ Kol bastėmės po mokymo cen trą, kažkam atėjo „paskutinioji“, t. y. paskutinė akimirka prieš šo kant parašiutu. Ne mums, bet pa rodomąją programą turėjusiems pademonstruoti savanoriams. Rimtai stebėjome jų ruošą. „Ar

Specialios kelionės studentams: Sausio 26-vasario 4 dienomis (10 dienų) Kaina su nuolaida - 650 Lt. Kreiptis į VUSA tel.: 68 71 44, 68 71 45; „Titano vartus“ tel.: (8-22) 62 55 50, mobil. (8-286) 10 113. jaučiate baimę?“ - paklausė kaž kuris. „Žinai, kas nebijo? Tik dur nius“, - atsakė ne vieną dešimtį šuolių atlikęs instruktorius. Tuo metu net didžiausi parašiutizmo entuziastai susimąstė, ar tikrai iš drįstų iššokti pro atviras lėktuvo duris... Apmąstymus nutraukė karei viška košė. Nors buvome išalkę, ne retas svarstė, arverta ją valgyti. Mat tik ką buvo paaiškėjusi pik. A Po ciaus žadėtoji staigmena - visi tu rėjome būti paskraidinti Virš galvų praskrido lėktuvas. Iš jo išdribo žmogus su kažkuo panašiu į parašiutą. Priėjo nusku bėjo „greitoji“. Pasirodo, šmaikš tuoliai savanoriai išmetė mane keną Gavrilą... Tuomet iš dan gaus pasipylė tikri parašiutinin kai. Visi vėpsojome net išsižioję.

Jau danguje, bet dar ne rojuje

Žurnalistai jau danguj, „kukuruzniko“ viduj...

Į VUSA FOTOKLUBĄ RINKOSI NET NEMOKANTYS FOTOGRAFUOTI „Aš labiau mėgstu piešti, bet radau seną tėvo fotoaparatą, ir nežinau, ką su juo daryti. Norėčiau sužinoti”, - prisipažino Skandinavijos filologijos specialy bės pirmakursė Kristina, atėjusi į pirmąjį steigiamofotoklubo susitikimą. Tai dar vienas sėkmingai įgyvendintas projektas, prie kurio prisidėjo VUSA

Gerda INČIŪRAITĖ

„Kai kas susitinka prie alaus, o fotografai - prie fotonuotrau kų”, - buvo pasakyta bandant su planuoti kitą klubo susitikimą, kuris įvyks vasario mėnesį, nes se

sija - šventas dalykas. Kebliausia rasti susitikimo vietą, nes pirmą kart susirinkusieji išgąsdino „vusiečius“ - daugiau nei dvidešim čiai fotografijos mėgėjų VUSA patalpų neužteko, teko persikel ti į Senato salę. Tačiau kitam kar tui fotografai ar bent jau preten

Straipsnio autorė išbando parašiutą. Tiesa, kol kas ant žemės ir su instruktoriaus pagalba. Autorės nuotr.

Birbdamas mūsų laukė lėktu vas „kukurūznikas“. Į jį lipome su nerimu ir viltimi pajusti kaž ką nepakartojama. Vos pakilus prilipome prie langų - daug kas pirmąkart matė žemę iš paukš čio skrydžio: miniatiūrines sody bas, lygiai atmatuotus žemės sklypus, miškus ir kalvas. Staiga vaizdas dingo - panirome į de besis. Tuo pat metu pilotas su manė priminti kareivišką košę mūsų skrandžiuose. Nėrėme že myn, po to - aukštyn, sukome ra tus. .. Iš tiesų buvo smagu - tokį cypimą ir juoką lakūnai turbūt nedažnai išgirsta. Kelias akimir kas pasijutę dangaus užkariau tojais vis tik džiaugėmės kojomis pajutę tvirtą žemę...

buvo išklausytos susirinkusiųjų mintys apie fotolaboratoriją; susi tikimus su profesionaliais fotogra fais; seminarus, kurių metu būtų apžvelgiamas fotografavimo ir fo toaparato pažinimo pradžiamoks lis; teminius vakarus, kuriuose bū tų galima dalytis patirtimi, aptarti kolegų darbus, rodyti savuosius; klubo elektroninę fotogaleriją ir 1.1. „Svarbiausia iš pradžių tapti kumščiu”, - teigė T Šarūnas. Fotoklubo koordinatorius pa sakojo, jog jis pats yra lankęs Kauno fotografijos meno mokyk

lą, tačiau be kompanijos esą sun ku tobulėti. Jam antrino Mate matikos fakulteto doktorantas Antanas: „Fotografuoju jau se nokai, tačiau laikui bėgant pasi darė per skaudu žiūrėti į savo pa ties nuotraukas“. Kiti prisipaži no, kad tiesiog mėgsta eksperi mentuoti arba ardyti fotoapara tus, o gal tiesiog atėjo laikas žiū rėti nebe į objektyvą, o pro jį. Dėl tikslesnės informacijos galima kreiptis į VUSA Fotoklu bo koordinatorių ei. paštu blinda(Skatalikas.lt.

duojantieji tokiais būti pageida vo kiek intymesnės aplinkos. To kią pažadėjo rasti VUSA vicepre zidentas Artūras Šaltis. Jis kartu su fotoklubo koordinatoriumi Ta du Šarūnu susitikime grojo pir mu smuiku, bandė apibrėžti klu bo veiklą, struktūrą, perspektyvas ir realią situaciją. Svarbiausia, jų manymu, išsi rinkti asmenis, kurie rūpintųsi klubo vidaus (palaikyti ryšius su kitų universitetų fotografų būre liais) bei užsienio (užmegzti ryšius su kitų šalių fotoklubais, kad bū tų įmanoma tobulėti ne tik Lie tuvoje) ryšiais, finansais. Taip pat

Puslapius rengė Vaida MORKUNAITĖ ir Gerda INČIŪRAITĖ

2001 m. sausis

Universitas Vilnensis ® (įJUM'TOVŽJJt

Replika

J-----------------------------------

AKADEMINĖJE VISUOMENĖJE - „BALTI NEGRAI". KAS KALTAS? Vilmantas RADŽIŪNAS Nieko rasistiško neturiu ome ny. Tiesiog neradau kaip geriau nusakyti atitinkamą asmens iš prusimą. Galbūt teko girdėti, kad da bartinio meto visuomenė vadina ma informacine. Infomemai (memas - informacijos matavi mo vienetas) plūsta iš spaudos, televizijos, radijo ir, žinoma, in terneto. Pastaroji informacijos priemonė ypač populiari tarp studentų. Tiems 5 proc. valstybės ateitį formuosiančių (ir formuo jančių) piliečių pasaulis patiekia mas lyg ant lėkštutės. Tačiau į ši tą 5 proc. mažumą GMF studen tai (apie kitus fakultetus nekal bu) nepatenka. Konservatyvūs, priešiškai nusistatę išorinio pa saulio įvykių, judėjimų, naujovių atžvilgiu. Tarsi įrodymas, jog iš tikrųjų esame viso labo tik tre čiojo pasaulio šalis - atsilikusi tiek ekonomiškai, tiek kultūriš kai. Akmens amžius. Nekalbė čiau taip, jeigu atsakydami į klau simą, kas yra Dži Em Ou (nemo kantiems anglų kalbos, jeigu to kių yra VU, paaiškinu: GMO Genetic Modified Organisms), gamtininkai nebūtų paistę: gėlių mylėtojų organizacija, gamtos mokslų organizacija ir panašius vėjus. Graudu, jog akademinė vi suomenė, ypač biologai, kuriems skaitomas genetikos kursas, pa stato ausis, išgirdę apie pasauly

je seniai vykstantį ir daug triukš mo keliantį judėjimą. Juolab jog tai skverbiasi į rytus ir palies mū sų visuomenę tiesiogiai. Kur glūdi neišprusimo (jeigu čia tinka šis žodis) priežastys? Sutinku su Kauno humanitari nio fakulteto puslapyje spaudinto Andriaus Zakarausko straipsnio „Kodėl verkia lietu vis“ mintimi, jog Lietuvoje ne bėra studentų. Yra tik „turtin gų tėvelių vaikai, perkantys mokslą; moksliukai, kurie per dienas mokosi ir žaidžia kom piuteriais; aktyvūs studentiškų organizacijų veikėjai, kuriems Studentų Sąjunga - geras tram plinas į politinę karjerą“. Dar pridurčiau - yra juodnugariai, dirbantys ir laisvu laiku prisė dantys prie knygų. O kur aukso vidurys? Kur šiuolaikinis stu dentas, neberiantis greitakalbe sausų sąvokų arba išvis tylintis pokalbiuose ne „tūsovkės“ te ma? Kur mąstantys žmonės? Atsakysite, kalta ekonomika, mažos stipendijos, dėstytuvų reikalavimai atpilti vadovėlines žinias. Keistina nusistovėjusi „sauso“ kalimo sistema, į kurią tūlas galvos savininkas „įsodina mas“ dar mokykloje. Mokausi ir žinau tik tiek, kiek reikalauja ma. Tačiau ko vertos žinios, įka lintos smegenų kalėjime? Be praktinio taikymo, be intelektu alios ir mąstančios asmenybės susiformavimo. Tad susimąstykime, jeigu dar sugebame tai padaryti...

Sustok, akimirka, žavinga v ______________ / Gamtos mokslų fakultete - Naujametinio karnavalo šėl smas. Paskutinis pasispardymas prieš tūkstantmečio sesi ją... Kaukėti gamtininkai linksminosi. Vyko įvairios atrakci jos: užpakalio jautrumo matavimas, raudonų kelnaičių kon kursas, šokiai pokiai. Geriausios kaukės rinkimus laimėjo Nematomas žmogus. Gaila, jog fotoaparato lęšiai nepajėgė užfiksuoti šio fenomeno. O šiaip buvo gera!

APLINKOS STUDIJŲ CENTRAS RUOŠIA NE TIK EKOLOGUS Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete studijuojantys III kurso biologijos specialybės studentai mokslo metų pradžioje turi pasirinkti konkrečią studijų kryptį, kurioje specializuosis, rašys pirmuosius moks linius darbus ne vienerius ir ne dvejus metus. Iš alternatyvių specializacijų - zoologijos, botanikos ir ekologi jos - ekologinės biologijos studentai dažniausiai renkasi pastarąją. Kasmet Į Aplinkos studijų centrą (ASC) ateina daugiau nei pusė III kurso studentų. Apie populiarią specializaciją ir patį centrą sutiko papasakoti ASC direktorius doc. Stanislovas SINKEVIČIUS.

Nerijus ZABLECKIS - Kokia ASC įkūrimo istorija? -Iš pradžių Universitete veikė vi suomeninė grupė, vienijanti besirū pinančius ekologijos ir aplinkotyros studijomis. 1995 m. ši grupė oficialiai įteisino tarpfakultetinį padalinį Ap linkos studijų centrą su savo tikslais ir uždaviniais. ASC organizuoja nau jos, gana integruotos specialybės - ap linkotyros ir aplinkotvarkos - univer sitetines magistro studijas, mokslinius tyrimus. Suburiamas jau esamas at skiruose fakultetuose mokslinis-pedagoginis universiteto potencialas bei pasitelkiami pagalbon užsienio universitetai. Sujungę įvairiuose fa kultetuose dėstomas aplinkotyros ir aplinkotvarkos disciplinas sudarėme vieningą studijų programą, kuri lei džia rengti platesnio profilio specia listus, mokslininkus. Orientuojamės į tai, jog Lietuvos ekologinėms bei ap linkotvarkos problemoms spręsti XXI a. reikės ekologų, sugebančių kompleksiškai suvokti gamtos ir žmo gaus ryšius.

-Aryra galimybių laisvai pasirink ti bakalauro ar magistro darbo temą ASC irją toliau vystyti? - Siūlome labai daug bakalauro ir magistro darbų temų. Ekologija - in tegralus mokslas, negali egzistuoti kaip visiškai atskira disciplina. Eko logijos specializacija - sąlyginis pava dinimas. Studentų darbų temos įvai rios: pradedant konkrečios rūšies po puliacijos tyrimais, baigiant ekologi ne teise ar ekonomika. Rašomi dar bai temomis, kurios Lietuvoje dar ne prigijo, tačiau jau seniai žinomos vi same pasaulyje. Tai aplinkos auditas, rizikos faktoriaus apskaičiavimas, ekologinė teisė. Žinoma, dalis stu dentų renkasi tiesiogiai su biologija susijusias temas, pvz.: ekologija ir zoo logija, ekologija ir mikrobiologija ir

1.1. Tačiau mūsų centre šios temos nagrinėjamos plačiau, atkreipiant dė mesį tiek į biotinių, tiek į abiotinių veiksnių įtaką. Be to, temos pasirin kimas priklauso nuo to, kaip pasise ka suderinti studentų norus su mūsų išgalėmis. Mat vienas darbo vadovas turi būti iš katedros pagal pasirinktą darbo temą, o kitas - iš ASC. Turint omeny, jog šiuo metu ASC studijuo ja apie 100 studentų, o etatai-tik trys (pedagogas doc. S. Sinkevičius, me todininkas prof. R. Lekevičius ir dok torantas P. Pranaitis, kuris taip pat gali būti vadovu), suspėti tikrai sunku.

- Ar ASC studijų programos ski riasi nuo VUfakultetų? Kokie dalykai dėstomi? - Studijų sistema, kaip ir visame VU, yra dviejų pakopų: bakalauro ir magistro. Bakalauro studijose yra vien tik ekologijos, o magistro - ekologijos (bendrosios ekologijos tąsa) ir aplinkotyros-aplinkotvarkos specializacijos. Reikia paminėti, jog aplinkotvarkininkai dirba su konkrečiais projektais ap linkotvarkos srityje. Visa aplinkotyros ir aplinkotvar kos magistro 2 metų (4 semestrų) studijų programoje yra daug dalykų. Jos sąrašą galima rasti VU studijų programų knygoje, interneto svetai nėje. Galiu paminėti charakterin giausias: aplinkos chemija, gamto naudos ekonomika, GIS (geografi nės informacinės sistemos), Europos gamtosauginė politika, globalinės ekologinės problemos ir kt. Magist ro darbus aplinkotyros ir aplin kotvarkos centre apsigynė 42, o eko logijos - 22 studentai. Dar 40 studen tų baigė bakalauro studijas.

- Vis dėlto 100 studentų - nemažas skaičius. Reikia ir patalpų, ir labora torijų. Kokia materialinė ASC bazė? - Esame įsikūrę GMF patalpose. TUrime 2 auditorijas, magistrantų ir doktorantų kambarį su personali niais kompiuteriais bei dėstytojų

kambarį-biblioteką. Pas mus įrengta vienintelė VU geografinių informa cinių sistemų (GIS) technologijų mokomoji laboratorija su geriausia tam skirta kompiuterine įranga. Fi nansavimą laimėjome TEMPUS projektų konkurse. Vis gausėja ASC profesionalios literatūros biblioteka.

- VU studentai dažnai iš anksto planuoja savo tolesnes studijas užsie nyje. Ką gali pasiūlyti Jūsų centras? - ASC bendrauja su kitomis Lie tuvos ir užsienio institucijomis, vyk do bendras mokymo ir mokslinių ty rimų programas, projektus aplinko tyros ir aplinkotvarkos srityje. Dalis studentų, baigę ASC, įstoja į magist ratūrą ir studijuoja Švedijos, Suomi jos, Vokietijos universitetuose. Kai kurie ten tęsia ir doktorantūros stu dijas. Grįžę iš užsienio studentai daž nai atvirai pripažįsta, jog ASC įgytų žinių lygis yra ne prastesnis nei Suo mijos, Anglijos, JAV, Kanados uni versitetuose. Centro magistratūroje studijuoja ne tik Gamtos mokslų, fizikos, che mijos, ekonomikos fakultetų studen tų, bet ir kitų universitetų - Kauno, Klaipėdos - absolventų. Bakalauro studijas čia baigia ekologijoje besispecializuojantys Gamtos fakulteto studentai.

- Tačiau centras nėra Ekologijos katedra... -Taip, teisingai, GMF nėra tokios katedros. Kadangi aš pats esu rašęs mokslinį darbą Zoologijos katedro je, o vėliau pasirinkau ekologijos kryptį, norėjosi sukurti centrą, kuria me studentai galėtų įgyti ekologijos specialybę. Mes tik kuruojame bio logijos specialybės studentus, pasi rinkusius ekologijos specializaciją. Neseniai priimtas nutarimas, kuriuo jau ir ekologinės krypties magistrai bus centro, o ne GMF studentai.

- Ačiū už pokalbį.

Kamikadzė ir dvi snieguolės Nuotr. iš asm. albumo

III kurso biologų fauna

Arabams sekasi su lietuvaitėmis: šįkart atvykėlio grobis - Juodoji našlė

Rengėjas Nerijus Zableckis

Redakcijos adresas: Čiurlionio 27-141, Vilnius, LT-2009.

COR666@takas.lt

2001 m. sausis

Universitas Vilnensis & Komunikacijos fakultetas

Komunikacijos fakulteto puslapis Laukiame Jūsų pasiūlymų, kaip pavadinti šį puslapį. Siūlymus ir kitas pastabas siųskite ei. paštu noema@centras.lt

20 y2 VALANDOS DIENA Septintą valandą vakaro, kai daugelio žmonių darbo diena jau baigiasi,jų - tik įpusėjo. Trumpas pokal bis kavinėje, ir darbas tęsiasi. Kartais jiems pavyksta grįžti namo ir prisiminti studijas. Savaitgaliais die notvarkė visiškai susipainioja, ir dirbti tenka sekmadienį. O visam kitam - miestui, barams, klubams, drau gams - lieka tik viena diena - šeštadienis (kartais). Taip savo gyvenimo ritmą apibūdino VU KF studentai informologas Vytautas PAUKŠTYS ir komunikacijos mokslus studijuojantis Andrius URBANAVIČIUS, dir bantys UAB „M-l“ interneto vystymo departamento projektų vadovais. Vaikinai juokaudami minėjo ketu rias pagrindines priežastis, dėl kurių jie dirba šį darbą: 1. pinigai, 2. pinigai, 3. linksmybės ir 4. pinigai. Kada susidomėjote kompiute riais ir jų pritaikymo galimybė mis? Vytautas Paukštys (toliau V. P.): Kompiuterių pasauliu do mėjausi jau prieš įstodamas į Ko munikacijos fakultetą. Mokyklo je daugiau domėjausi kompiute rių taikymu. Rimtai savo idėjas įgyvendinti pradėjau fakultete, nes čia tam buvo sąlygos. Pirma me kurse visai netikėtai gavau pasiūlymą dalyvauti konkurse Integruoto informacijos centro (IIC) informacijos vadybininko vietai užimti. Nelabai suvokiau, kokia veikla teks užsiimti. Tuo met dar neįsivaizdavau savo at eities perspektyvų. Apie jas su simąsčiau tik po pusės metų, kai IIC gavau galimybę padirbėti kuriant ryšių su visuomene, mar ketingo ir informacinių techno logijų projektus (SIS - Studen tų informavimo sistemą, KF po puliarinimo akciją, Studentų praktikos plėtros projektą ir 1.1.) Andrius Urbanavičius (toliau - A U.): Niekada nesidomėjau

Sesija

programavimu ir kompiuteriais kaip veiklos objektu. Kompiute rija mane domino kaip vadybos sritis. Baigus mokyklą reikėjo ap sispręsti, kur stoti. Informatika netiko. Sužinojau apie Vilniaus universitete įsikūrusį naują, per spektyvų Komunikacijos fakul tetą. Jame dėstomos kryptys ati tiko mano tikslus ir poreikius, ža dėjo geras karjeros perspekty vas. Čia taip pat suteikiama ga limybė įgyti patirties dirbant IIC. Dirbau informacijos vadybinin ku. Mano darbo sritis buvo IIC ir KF savireklama. Kaip kilo mintis sukurti internetinį projektą ir jį pasiūlyti „M1“ - vienai iš pagrindinių infor macinių kompanijų Lietuvoje? A. U.: Dirbdami IIC ir vykdy dami projektus atradome dar naują ir mažai Lietuvoje pritaiky tą kompiuterinės komunikacijos sritį - intemetinę žiniasklaidą. Ki lo idėja informacines aktualijas pateikti elektroninėje terpėje. Ta čiau šis, kaip ir visi tokie projek tai, reikalauja labai daug lėšų tiek žmogiškųjų, tiek ir finansinių.

V. P.: Kaip žinoma, „M-l“ yra vienas iš žiniasklaidos lyderių. Po ilgų derybų su šia kompani ja gavome pasiūlymą įgyvendin ti virtualaus „M-l“ portalo pro jektą naujame interneto vysty mosi skyriuje. „M-l“ yra atvi ras naujoms, perspektyvioms verslo kryptims. Kaipjūsų projekto įgyvendini mas susijęs su VU KFstudentais? V P.: Vykdant Internetinės žiniasklaidos projektą atsirado galimybė suteikti KF studen tams praktikos vietas. Taip pat konkurso būdu VU studentai tapo virtualios „M-l“ redakci jos dalimi; čia jie gali įgyti dau giau praktinių žinių. Pasinaudo dami proga norime pakviesti aktyvius, komunikabilius ir veiklius VU studentus prisi jungti prie mūsų! Galėsite pa sireikšti įvairiose veiklos sfero se, įgysite patirties, darbo įgū džių, susipažinsite su įdomiais žmonėmis, susirasite naujų draugų. A. U.: Pritariu kolegai „M-l“ gali būti ta kompanija,

| BS MII

Andrius Urbanavičius (kairėje) ir Vytautas Paukštys laivalaikį stengiasi praleisti be kompiuterio

kurioje abu norėtumėme siekti tolesnės karjeros. Idėjų turime ir nežadame apsiriboti vien tik šiuo darbu. Ateityje bus vykdomi in formacijos, pramogų ir paslaugų internete projektai, dalyvauti juo se būtinai kviesime Vilniaus uni versiteto studentus. Tai tikrai nau dinga. Mokslą ir darbą suderinti nėra lengva, žymiai sumažėja lai ko laisvalaikiui ir miegui, padidė ja atsakomybė, bet tai suteikia pa sitenkinimą bei pasitikėjimą savi mi, padidina savo vertės jausmą. Visiems patarčiau bandyti! (Susi domėję rašykite: andrius.urbanavicius@m-l.lt. vytautas.paukstys@m-l.lt - aut. past.). Darbas su projektais, studijos Universitete... Ar lieka laiko asme niniam gyvenimui ir poilsiui?

A. U.: Kad ir kaip būtų keis ta, bet dirbant ir studijuojant lieka laisvo laiko - tuomet stengiuosi visai nematyti kom piuterio. Laisvalaikį leidžiu su savo mergina, draugais, atsipa laiduoju sodyboje kaime, spor tuoju, keliauju. V. P.: Mūsų devizas - laisva laikis be kompiuterio! Svar biausi, žinoma, tada būna drau gai ir sportas: kalnų dviračiai, bėgimas ir turizmas. Aktyvus darbas reikalauja aktyvaus po ilsio! Dėkoju už pokalbį. Linkiu sėk mės per sesiją ir įgyvendinant sa vo projektus! Kalbino Vitalija ŠVENČIONYTĖ *1

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

ANTROJO ŽODŽIO LAIKOTARPIO KRONIKA

„Girdėjom, - sakė mums vyresnieji broliai, - kad yra du žodžiai, nusakantys veiklą Universitete -„studentavimas“ ir „studijavi mas“. Kažkaip beveik visiems be išimties mielesnis pasirodė pirmasis... Ir visai nekeista, kodėl būtent tokį veiklos pobūdį pasirinko dauguma mūsų. Tačiau štai atėjo laikas, kai tenka apversti monetą ir išvysti kitą jos pusę. Tai - reversas, kuriame iškaltas piktas kurio nors egzaminui nagus pasigalandusio dėstytojo portretas. Išvydęs tą paveikslėlį vargšas studentas staiga išmoksta bei suvokia ir antrąjį žodį... Kitaip sakant, nors ir sunku pripažinti, vis dėlto kiekvienam, net ir pačiam tingiausiam studentui, šiuo „maloniu “ laikotarpiu pagaliau tenka paragauti mokslų.

Benas BUIVYDAS

Klaidžiojant Komunikacijos fakulteto koridoriais šiuo metu galima nesunkiai apsirikti - ga na lengva supainioti šią mokslo įstaigą su ligonine. Aplinkui knibžda perbalusių, drebančiais balsais vienas kitą drąsinančių žmogėnų - fuksų, mažiau perba lusių ir jau drąsiau besielgiančių antrakursių bei aukštesnių kur sų studentų. Vieni laksto kaip akis išdegę, trypinėja iš vieno ko ridoriaus galo į kitą, šokinėja, daužo galvas į sienas ir dar galas žino ką daro. Kiti sėdi ant grin dų turkų fakyro poza ir iš lėto linguoja pirmyn atgal, nieko ne matančiu žvilgsniu žvelgdami tiesiai priešais save. Treti vaikš tinėja aplinkui ir visus ramina, aiškindami, kad „nėra čia ko bi joti, viskas bus gerai“, tuo dar la biau aštrindami situaciją. Pa prastam praeiviui, užsukusiam į Universitetą, šiaip sau neapsiverstų liežuvis tokį užkalbinti, nes, atrodo, akis iškabint galėtų - tokie veidai... O paskui staiga kažkur už nugaros pasigirsta ne-

žmoniškas riksmas ir pro šalį pra švilpia nežinia ko džiaugsmingai šūkaujančių subjektų gauja. Ir ką čia galima pasakyti? Į Universitetą užsukęs praei vis pirmiausia nustebtų ir savęs paklaustų, kodėl gi visi šie jauni žmonės taip siunta; jam čia pat būtų paaiškinta, jog dabar sesi ja. Taip, tai toks magiškas žodis, kuris galbūt daug kam asocijuo jasi su bemiegėmis naktimis ir pamėlusiais paakiais, skaudan čia galva ir drebančia širdimi juk tais keliais egzaminais, ku riuos studenčiokas turi išlaikyti, nulemiama jo materialinė padė tis pusmečiui į priekį - spren džiamas klausimas, kuris mokės kuriam: Universitetas studentui, ar studentas - Universitetui. Nors pirmas variantas visada yra mielesnis, tačiau norint tai pa siekti reikia daug ir atkakliai dirbti. Tik štai juokingas klausi mas: ar tokia mintis bent kada šauna j galvą studentui dar ne prasidėjus sesijai? Štai ir dabar situacija tokia pati - fuksai ragauja karčių mokslo šaknų... Ir spjaudosi,

kosti. Tačiau aplinkybės verčia vėl ir vėl ragauti, o tuo pačiu ku riam laikui pamiršti visas kas dienes pramogas: kompiute rius, grožinę literatūrą, televi ziją ir laikraščius, parkus ir šu nis, katinus ir papūgėles, kar tais studentas užmiršta net sa vo artimiausius draugus ir mais tą! Štai ką iš jo padaro sesija. Dabar, kai sesija jau artėja į pabaigą, galima papasakoti, kaip sekėsi mūsų studentams. Vieniems buvo ne kas, kitiems buvo išvis ne kas, o treti di džiausiam pirmųjų ir antrųjų siaubui net nepastebėjo, kad vyksta kažkas neįprasto (bet tai išimtis, bent jau tarp fuksų). Nesvarbu, kiek egzaminų teko laikyti - pagaliau po pusmečio visi yra įvertinami ir gali pada ryti išvadas apie savo žinias ar ba dėstytojų teisingumą. Vieni dėstytojai nuolaidžiauja ir ke lia pažymius, kiti - atsiima už visus kartu praleistus mėnesius ir padaro taip, kad studentai ima gailėtis apskritai ėmęsi mokslų, treti užverčia neiš sprendžiamomis užduotimis ir

neatsakomais klausimais. Kiek vienas savaip. Tačiau tik jie patys mano, jog jų klausimai neatsako mi, o užduotys neįveikiamos - stu dentai nebūtų verti savo vardo, jei neatvertų savo slaptų sugebėjimų skrynelių ir iš jų nepažertų paruoštukių, visokiausių laidų, mik rofonų ir kitokių informavimo įrenginių bei, kad ir kaip būtų keista, tikrų, iš nieko nepasisko lintų Žinių. Štai kur pasireiškia nuostabus žmogaus gebėjimas bė dai ištikus sutelkti visas jėgas į darbą, visą energiją skirti naujos informacijos įsisavinimui - nepa kartojamas gebėjimas per vieną naktį perskaityti tris keturių šim tų penkiasdešimt penkių puslapių storio vadovėlius, pasigaminti paruoštukes ir kitą dieną stovėti pe tys petin su savo likimo broliais priešais dėstytoją ir drąsiai žvelg ti jam į akis! Dažnas tokių išban dymų neatlaiko ir palūžta, nere tam pasiruošti „pritrūksta pusės valandos“... Be to, neretas palūž ta paskutiniu momentu - neatlai ko rūstaus dėstytojo žvilgsnio ir viską pamiršta. Ne per seniausiai

viename filme buvo pasakyta, kad negalima per ilgai žiūrėti juodvarniui į akis, nes jis gali pa vogti sielą. Universitete egzami nų metu susiklosto analogiška si tuacija - negalima per ilgai žiū rėti dėstytojui į akis, nes jis gali pavogti visas galvoje esančias ži nias. O tada belieka melstis. Dabar jau galima pradėti skai čiuoti vidurkį ir mąstyti ant akme nėlio parimus, kaip gi čia baigsis su tuo mokėjimu už mokslą. Vie nijau švenčia, kiti skandina savo liūdesį arba tiesiog skandinasi pa tys - nieko nepadarysi, toks jau tas vargšo studento gyvenimas sunkus, sumautas. Tačiau sesija baigiasi ir vėl prasideda “pirmo jo žodžio laikotarpis”, vėl gyveni mas geras, vėl niekas nerūpi... O paskui - o ne, geriau neprisimin ti! Amžinas ratas.

Puslapį rengia Vitalija ŠVENČIONYTĖ

2001 m. sausis

Universitas Vilnensis

z-x

KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO PUSLAPIS

Laukiame Jūsų pasiūlymų, kaip pavadinti šį puslapį. Rašykite ei. paštu neringa.velickaite@takas.lt

PASIRASYTOS DVI AKADEMINIO BENDRADARBIAVIMO SUTARTYS Tūkstantmečio pabaigoje buvo pasirašytos dvi KHF akademinio bendradarbiavimo sutartys: pir moji - tarp KHF Verslo etikos centro ir Lenkijos mokslų akademijos Filosofijos ir sociologijos insti tuto bei L. Kozminskio aukštosios verslo ir vadybos mokyklos, antroji - tarp KHF Užsienio kalbų katedros ir Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Filologijos fakulteto. Europos vadybos vystymo fondas pagal europietiškus ko kybės gerinimo standartus L. Kozminskio aukštajai verslo ir vadybos mokyklai yra suteikęs akreditaciją. Tai pirmoji ir kol kas vienintelė šio fondo akredi tuota mokykla Rytų ir Vidurio Europoje (Europoje šią akredi taciją yra gavusi 21 mokykla). Be kita ko, pernai ši mokykla pripa žinta geriausia tarp privačių Lenkijos mokyklų. Bendradar biavimo sutartį su minėta mo kykla pasirašiusi KHF Verslo eti kos centro vadovė doc. N. Vasiljevienė akcentavo, jog Lenkijo je esama kur kas glaudesnio ry šio tarp mokslo ir viešojo gyve nimo: socialiniai, humanitariniai mokslai, dažnai pasitelkiant žiniasklaidos priemones, tiesiogiai veikia visuomenės pilietines do rybes. Jei pas mus vyrauja moks las dėl mokslo, tai kaimyninėje Lenkijoje mokslas ir praktika kur kas glaudžiau susiję. Jei Lie tuvoje televizijos kanalais tran sliuojamas etinis įvairių institu cijų darbuotojų analfabetizmas, tai Lenkijoje žiniasklaidos prie monės pasitelkiamos formuo jant pilietines dorybes ir šiuolai kinius elgesio standartus. Todėl

natūralu, kad ten jau egzistuoja visiškai kitoks požiūris (ir san tykis), pvz., į toleranciją ar ko rupciją. KHF Verslo etikos centro bendradarbiavimas su lenkais turėtų padėti mažinti atotrūkį tarp Lietuvos mokslo ir viešojo gyvenimo, kurti pilietinę visuo menę, kurioje visų susitarimu ir bendru rūpesčiu į kasdienį gy venimą būtų diegiami dorovi niai ir teisiniai principai. * * * Antroji pasirašyta sutartis nė ra bendradarbiavimo pradžia, bet ilgai trukusių akademinių ry šių dokumentinis įtvirtinimas. Su Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Filologijos fakulte to Fonetikos ir užsienio kalbų dėstymo metodikos katedra ben draujama nuo 1997 m, kai mū sų fakultete buvo suburta ekspe rimentinių fonetinių tyrinėjimų mokslininkų grupė ir įkurta eks perimentinės fonetikos labora torija. Bendraujama įvairiomis kryptimis: tyrinėjamos bendros mokslinės temos, keičiamasi kompiuterinėmis programomis, dalyvaujama abiejų šalių rengia mose konferencijose. Jau pernai KHF doktorantė S. Juzelėnienė

dvi savaites stažavo Sankt Peter burgo Filologijos fakultete. Kaip sakė didžiausia šios su tarties iniciatorė ir „kaltininkė“ Užsienio kalbų katedros vedėja doc. D. Balšaitytė, Sankt Peter burgo universiteto akademikai anaiptol nežiūri į mus kaip į pro vincialus. Rudenį vykusioje tradi cinėje KHF filologų konferenci joje dalyvavę net keturi dėstyto jai iš Sankt Peterburgo apie ren ginį atsiliepė labai gerai. Bendradarbiavimo sutartis, kurios projektą parengė KHF, Sankt Peterburge buvo pasirašy ta be pataisų. Numatytas išties įvairiapusis bendradarbiavimas. Kol kas bendros programos dar nėra, tačiau jau žinoma, kad gre ta įprastinių pasikeitimų dėsty tojais, doktorantais vyks studen tų kalbinės praktikos. Pavasarį į Kauną atvyks keletas aukšto rango Sankt Peterburgo dėstyto jų, kurių paskaitas bus galima laisvai pasirinkti. Taigi jų klau syti galės ne tik filologai, bet ir ekonomistai. Be akademinio, numatomas ir kultūrinis bendra darbiavimas. Jau šį pavasarį į Kauną atvyksta Sankt Peterbur go Filologijos fakulteto studen tų teatras.

PINIGŲ NĖRA, O MOKSLAS VIETOJE NESTOVI Šiomis dienomis Lietuvos aukštosios mokyklos negali pasigirti turtingu biudžetu. Tačiau tai nėra pateisi nama priežastis, leidžianti pamiršti, jog mokslas vietoje nestovi. Vis daugiau disciplinų nebeįsivaizduojamos be naujų technologijų, o kompiuterinis „neraštingumas“ stoja skersai kelio įvairių disciplinų teorijai bei prak tikai. Universitetas - vieta, kur studentai ne tik susipažįsta su įvairių disciplinų pagrindais, bet ir aktyviai seka naujoves, kurios ilgainiui tampa naujų teorinių ieškojimų kertiniais akmenimis. Tai dažnai neįmanoma be naujausios kompiuterinės įrangos ar interneto. Taigi tenka ieškoti būdų, kurie leistų už mažiausią kainą įsigyti naujausios technikos. Viena iš galimų išeičių - lizingas. Į Kauną ši idėja atkeliavo sekant VU Tarptau tinės verslo mokyklos pavyzdžiu.

Tarpininkaujant AB „Alna“ Kauno skyriui buvo pasirašyta li zingo sutartis su Hevvlett Packard (Suomija), pagal kurią KHF pa siekė 22 kompiuteriai (su legalia programine įranga), serveris, ko pijavimo aparatas, grafoprojektorius, multimedia projektorius, magnetinė lenta ir kt. Pasirašyta 38 944 dolerių vertės lizingo su tartis trejiems metams. Visa mi nėtoji suma bus išmokėta kas ket virtį HP kompanijai pervedant po 3 719 dolerių. Pasak AB ,Alna“ Kauno skyriaus direktoriaus A Kaubrio, Vakaruose lizingo su tartys - įprastas dalykas, tuo tar pu Lietuvoje daugeliui atrodo saugiau įsigyti pageidaujamą įran gą, kuri, kaip žinoma, po metų bus pasenusi. Lizingo sutartis leidžia jau po metų atnaujinti turimą

įrangą. Tai ypač aktualu akademinėms instanci joms, kuriose tiek studen tams, tiek dėstytojams tu ri būti užtikrintos geros darbo sąlygos. A Kaubrys akcentavo ir tai, jog šios sutarties kredito riumi buvo bankas, kuris yra dukterinė HP įmonė. Tai sutei kė KHF papildomų nuolaidų. Taip pat sutartyje numatyta, jog tam tikrą dalį technikos ir pro graminės įrangos bus galima įsi gyti ne tik iš HP, bet ir iš kitų fir mų, nesudarančių pastarajai konkurencijos. Esama gaminto jų (pvz., Microsoft), kurie savo produkcijai, kurią nori įsigyti akademinės institucijos, taiko nemažą nuolaidą. Kaip sakė KHF administra

Naujos knygos

NAUJAMETINIS RESPECTUS Besibaigiantis Nepriklausomybės dešimtmetis - laiko, erdvės atkarpa - su ponuoja retrospektyvų žvilgsnį bei (savi)refleksijas. Pasisakymai, kartais virs tantys dialogais, (ne polilogais), ypač tarp humanitarų, liudija poreikį apiben drinti. Tokie, pasak mokslinio tęstinio leidinio „Respectus Philologicus“ redak toriaus R. Karmalavičiaus, „apibendrinantys“, provokuojantys diskusiją buvo gruodžio 20 d. KHF skaityti pranešimai bei laisvosios minties temperamentą liudijančio žurnalo trečiojo numerio pristatymas.

Rima POCIŪTĖ Doktorantas V. Norvaiša apiben drino lietuvių literatūros, neturinčios teorinio mąstymo tradicijos, raidą ir (savi)refleksijas. Jo pranešimas „Lie tuvių literatūrologinės minties de šimtmetis: metmenys diskusijai“ ypač „kuteno“ (at)mintj, provokavo aptarti ideologemų, mitų ir ritualų nužymėtą lietuvių mąstysenos istoriją bei atsiveriančias modernios, save re flektuojančios savimonės kūrimosi galimybes šiandienos Lietuvos kultū roje. Lietuvių literatūros mokslo inertiškumas suponuoja klausimą: ar literatūrologinė mintis atsinaujina kokybiškai, ar yra tik naujais ideolo giniais akcentais performuluoto paveldo/mitologinių literatūros ir pasaulėvokos provaizdžių įsikūnijimo sklaida, „nenorint/bijant/nesugebant“? Profesorius A. Radzevičius, atsto vavęs vyresniajai literatūrologų kar tai, akcentavo, kad būtina skirti lite ratūros mokslą nuo kritikos. V. Ku biliaus, V. Daujotytės ir kt. autorių, visada rašiusių apie gyvuosius, dar bai yra kritika, o ne istorija. Kitas da lykas, kad jie rašo vadovėlius ar isto riją. Literatūros mokslas turi būti ob jektyvus (tiriantis struktūrą, santykį su kitais objektais). Pasak prelegen to, problemiškas yra objektas, ne ty rinėtojas. Sovietinis objektyvizmas tariamas, todėl „jaunųjų“ reakcija į jį neperspektyvi. Konstatuotas litera tūros kritikos vaidmens padidėjimas „pereinamaisiais periodais“. Toks kritiškumo skverbimasis į mokslą, li te ratu rologiją sąlygoja probleminį mąstymą - vienintelį humanitarinių mokslų laidą. Naujasis „Respectus Philologi cus“ numeris kaip visada „eretiškas“. Jo laisvos minties temperamentą liu dija lietuvių kalbotyrą ir literatūrologiją sumaniai koreguojančios, sta biliais režimais abejojančios įžvalgos. R. Karmalavičius supažindino su paskutinio numerio lingvistinėmis publikacijomis: L. Bondarko “3ByKOBait 6a3a 4aHHbix KaK

torė D. Žilinskienė, įsigyta tech nika dėstytojams leis įdomiau ir efektyviau pateikti dėstomą me džiagą. 15 gautų kompiuterių bus atiduota Informatikos katedrai, 4 - pavasarį atidaromai dėstyto jų skaityklai. Likę bus paskirstyti katedroms ir naujai suformuo tam dekanatui, steigiamam Stu dijų skyriui. Penktoji auditorija bus specialiai pritaikyta multime dia projektoriui. AB „Alna“ dar buotojai supažindino su įsigyta technika, visą sutarties galiojimo laiką teiks serviso paslaugas.

OCHOBa Jt-'IH COnOCTaBHTeJTbHNX H THnoJionnecKMX MCCjie.no Baitui!“,

L. Lassan “Tckct h co3HaHne 90x: BMCKycHBUbifi auajiH3“. Pasak J. Abaravičiaus, „Poetinės skyrybos naujovės“ atsiranda daugiausia siste mos periferijoje; analizuojama skyry bos reikšmių semantika, jų stilistinė vertė. Autorius siūlo atsižvelgiant į periferinės skyrybos vartoseną papil dyti bendrąsias skyrybos taisykles, tiksliau apibūdinti fakultatyviosios autorinės skyrybos sritį. VI. Žulys ty

rinėja skaitvardžių vietą dabartinėje lietuvių kalboje. N. Katinienė savo publikacija „Gnomic Qoutations“

nesutinka su literatūros kritikais, su plakančiais du skirtingus reiškinius - citatą ir aliuziją - į vieną sąvoką. Literatūrinės citatos įvairuoja struk tūra, poveikiu, komunikacijos for momis. Šnekamojoje kalboje dėl dažnos reprodukcijos literatūrinė ci tata virsta kliše, vadinamąja „nykš tukine citata“, rašytiniame tekste at liekančia įvairias stilistines funkcijas. Literatūrologijai numeryje atsto vauja du straipsniai: R. Bagdanavičiūtė aktualizuoja postmodernaus autoriaus H. Kunčiaus romaną „Matkapitka“, pasitelkdamaŽ. Lacano teoriją atveria užsąmoninę teksto autentiką. Pasak autorės, šis darbas - diskusinės erdvės išmėgi nimas. Kalba nesanti vien tik prie monė; taierdvė, skatinanti egzisten ciją. Psihoanalitiškai interpretuoja mas kūrinys atveria galimybes ypač platiems autorės intelekto (į)žaidžiamiems kontekstams. R. Pociū tės „Modernybėspost ir neo sandū ros K. Jurgelionio kūryboje“ (kuri buvo tiesiogiai veikiama vakarietiš kojo bei amerikietiškojo moderniz mo) bandoma atskleisti šio XX a. pirmosios pusės reiškinio genezę, pažvelgti į autorių ne vien iš euro pietiškų pozicijų, pristatyti pastaro jo dešimtmečio modernizmo teori jų pokyčius. Recenzijų skyriuje V. Norvaiša, apžvelgdamas J. Lindės-Dobilo epistoliarinį palikimą, gan išsamiai atskleidė marginalią šio autoriaus vietą lietuvių kultūroje; R. Karma lavičius recenzuoja R. Pavilionio „Prieš absurdą: straipsniai, kalbos, pokalbiai apie Universiteto ir gy venimo filosofiją“ kaip knygą-poziciją, kai problemos spręstinos „per žmogaus, civilizacijos ir kul tūros išlikimo praktiką“. Kartu analizuojama šių dienų Nepriklau somybės situacija, ne pastarosios naudai lyginant ją su prieškario lai kotarpiu. Iš „Respectus Philologicus“ lais vosios tribūnos šįkart prabyla E. Racevičiūtė, teigdama: „Be egzistenci nės abejonės: J. Tysliava ir J. Me kas“. Spausdinami pastebėjimai apie pastarųjų metų įvykius lituanis tikoje, apskritai humanitarinėje sfe roje. Į perdėm optimistišką D. Strio gaitės studijos .Avangardizmo sū kuryje“ vertinimą V. Norvaiša atsa ko objektyvia šio darbo kritika. E. Mieželaičio „lyrinę genomą“ analizuoja ir vertina R. Karmalavi čius. Aptariami ir 1999-2000 KHF įvykiai: literatų klubo reanimacija, naujosios Žalčio menės prezentaci

ja, moksliniai seminarai, konferen cijos. Taigi: „imkiet ir skaitykiet...“, idant plistų polilogiškumas.

Puslapį rengia Neringa VELIČKAITĖ

Universitas Vilnensis &Sportas

2001 m. sausis

2001 m. sausis Nr. 3 „UNIVERSITAS VILNENSIS“ PRIEDAS

RENGIA VU SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAS

KŪNO KULTŪRA IR SPORTAS VERTYBĖS, KURIŲ NEKEIČIA AMŽIAI 2000-uosius Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) palydėjo minėdama savo veiklos dešim ties metų sukaktį, pagerbė geriausius šalies visų laikų praėjusio šimtmečio sportininkus studentus. Mintimis apie tai, koks gi tas šimtmetis buvo Universiteto sportininkams, su „U. V." skaitytojais dalijasi VU Sveikatos ir sporto centro direktorius prof. habil. dr. jonas jANKAUSKAS. Į praeito šimtmečio geriausių ša lies studentų sportininkų sąrašus pa teko nemažas būrys mūsų atletų, visi jie dalyvavo Kauno muzikiniame te atre geriausių XX amžiaus Lietuvos studentų sportininkų pagerbimo šven tėje. Be to, LSSA 10-mečiui pažymėti skirtoje Generalinėje asamblėjoje la biausiai pasižymėjusiems darbuoto jams buvo Įteikti apdovanojimai. Gar bės raštu apdovanotas ir mūsų univer siteto 1. e. rektoriaus pareigas doc. dr. Saulius Vengris, pagerbti ir ge riausi kiekvienos aukštosios mokyklos sportininkai bei komandos.

Štai jų sąrašas: IV dešimtmečio geriausia Lietuvos studentė sportininkė Tatjana Karumnaitė, VDU (krepšinis); IV dešimtmečio geriausias Lietuvos studentas sportininkas Zenonas Puzinauskas, VDU (krepšinis);

V dešimtmečio geriausia Lietuvos studentė sportininkė Genovaitė Sviderskaitė, KKI (rankinis); V dešimtmečio geriausias Lietuvos studentas sportininkas Stepas Butautas, KKI (krepšinis);

V dešimtmečio geriausia Lietuvos studentų komanda KKI vyrų krepšinio komanda;

VI dešimtmečio geriausia Lietuvos studentė sportininkė Birutė Kalėdienė, KKI (lengvoji atletika);

VI dešimtmečio geriausias Lietuvos studentas sportininkas Algirdas Šocikas, KKI (boksas); VI dešimtmečio geriausia Lietuvos moterų studentų komanda KKI moterų rankinio komanda; VII dešimtmečio geriausia Lietuvos studentė sportininkė Genovaitė Ramoškienė, KKI (irklavimas);

VII dešimtmečio geriausias Lietuvos studentas sportininkas Danas Pozniakas, VPI (boksas);

VII dešimtmečio geriausia Lietuvos studentų komanda „Atletas", KKI vyrų rankinio komanda; VIII dešimtmečio geriausia Lietuvos studentė sportininkė Angelė Rupšienė, VPI (krepšinis);

VIII dešimtmečio geriausias Lietuvos studentas sportininkas Modestas Paulauskas, KKI (krepšinis); VIII dešimtmečio geriausia Lietuvos studentų komanda „Mokslas“, VU moterų krepšinio komanda; IX dešimtmečio geriausia Lietuvos studentė sportininkė Lina Kačiušytė, VPI (plaukimas);

IX dešimtmečio geriausias Lietuvos studentas sportininkas Šarūnas Marčiulionis, VU (krepšinis); IX dešimtmečio geriausia Lietuvos studentų komanda Lietuvos studentų futbolo rinktinė;

X dešimtmečio geriausia Lietuvos studentė sportininkė Rūta Garkauskaitė, KKI (stalo tenisas); X dešimtmečio geriausias Lietuvos studentas sportininkas Virgilijus Alekna, KKI (lengvoji atletika); X dešimtmečio geriausia Lietuvos studentų komanda „Žuvėdra“, KU sportinių šokių komanda.

Apžvelgiant mūsų Universiteto kūno kultūros ir sporto gyvenimą ir rezultatus būtų teisinga suskirstyti juos j tris periodus: I 1919-1944; II - 1945-1959; ir III 1960-2000 me tai. Kalbant apie pirmąjį periodą rei kia pažymėti, kad sporto šurmulys buvo jaučiamas ir Stepono Batoro universitete 1919-1939 m. Nors lie tuvių čia mokėsi mažai, vis tik vertė tų prisiminti ir šį laikotarpį, nes ten vykę kūno kultūros ir sporto reiški niai turi sąsajų su vėlesne kūno kul tūros ir sporto raida Vilniaus univer sitete. Paminėsime keletą jų. Visų

VU moterų krepšinio komanda „Mokslas“ - XX a. 8-ojo dešimtmečio geriausia Lietuvos studentų komanda (trenerė L. Gedminienė)

Genausias 2000 m. universiteto sportininkas Gediminas Šarakauskas (GMF) pirma Stepono Batoro universitetas buvo Vilniaus universitetas, antra, jame mokėsi būrys lietuvių ir nelie tuvių, kurie vėliau dirbo Universite te ir yra prisidėję prie sporto plėto tės, trečia, Universitete veikė sava noriška lietuvių studentų sporto sek cija, įkurta 1932 m. (sporto klubas 1934 m.), ketvirta, Universiteto sporto mėgėjai ilgą laiką naudojosi lenkiškajame universitete sukurta sporto baze. Aktyviausi buvo futbo lo, irklavimo, lengvosios atletikos, stalo teniso, turizmo mėgėjai. Buvo rengiama nemažai varžybų, dalyvau jama Vilniaus pirmenybėse ir tarp tautiniuose renginiuose, tinklininkai dalyvavo Lietuvos tautinėje olimpia doje Kaune (1938 m.) ir ten užėmė pirmąją vietą. 1939 m. Humanitarinis fakultetas buvo perkeltas iš Kauno į Vilnių, kur veikė irfizinio lavinimo katedra, pra dėti rengti kūno kultūros specialis tai, ji veikė ir 1940 m. Tarybų Sąjun gai okupavus Lietuvą. Buvo rengia mi masiniai slidinėjimo ir bėgimo krosai, krepšinio, lengvosios atleti kos, stalo teniso, šachmatų, tinklinio varžybos, pėsčiųjų ir vandens žygiai. Deja, jaunatvišką sportinį polėkį nu traukė vokiečių okupacija. II etapas. 1945 m. Universiteto jaunimas vėl pradėjo organizuoti fizkultūrinį sportinį darbą. Ir šiuo sun kiu laikotarpiu buvo atstatoma spor tinė bazė, perkamas inventorius, for muojamos sporto sekcijos: šaudymo, slidinėjimo, krepšinio, tinklinio. Su rengiami slidinėjimo, bėgimo krosai, šaudymo, lengvosios atletikos varžy bos. Krepšininkai ir tinklininkai da lyvavo Vilniaus pirmenybėse, su rengtos varžybos su Kauno krepši nio komandomis. 1947 m. atkuriama fizinio auklėjimo katedra. 1948 m. surengta universiteto I kompleksinė tarpfakultetinė spartakiada Rekto riaus prof. Z. Žemaičio taurei laimė ti. Rengiami sporto vakarai, regist ruojami pirmieji rekordai, respubli

kos čempionėmis tampa tinklininkės, susiklosto masinio fizinio lavi nimo ir sporto tradicijos, išugdyti pirmieji sostinės, respublikos čem pionai. III etapas. Tai tolesnio materia linės bazės plėtimo, Kūno kultūros masiškumo didinimo ir pirmųjų stambesnių sportinių laimėjimų uni versiadose, Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse metai, {steig tas Universiteto turistų klubas, ren giami sudėtingi žygiai į kalnus, ku rių viršukalnės pavadinamos Lietu vos, Čiurlionio ir kt. vardais. Kated ros dėstytojai pradėjo mokslo dar bą, buvo išspausdintos pirmosios knygos, surengtos mokslinės konfe rencijos, apgintos disertacijos. Į Eu ropos ir pasaulio sporto arenas įsi veržė stalo teniso, akademinio irkla vimo, lengvosios atletikos ir kitų sporto šakų atstovai. Europos stalo teniso čempionato sidabro medaliu pasidabina A. Saunoris, pirmąjį olimpinį sidabro medalį Romoje (2+) valčių klasėje iškovoja A. Bag donavičius. Į Tokijo olimpiadą de leguojami irkluotojai A. Bagdona vičius, P. Karia (tapo prizininkais), E. Levickas, P. Liutkaitis, lengvaat letis A. Vaupšas. Ant Europos irkla vimo aukščiausios nugalėtojų paky los atsistoja irkluotojos G. Strigaitė, S. Korkutytė, S. Bubulytė, krep šininkės R. Minkevičiūtė, Z. Bareikytė, L. Vinčaitė ir R. Šidlauskaitė, tinklininkė T. Mitrofanova, lengva atletis K. Šapka. Olimpinių žaidynių bronzos medalius iškovoja A. Bag donavičius, A. Juozaitis, J. Pinskus, S. Šaparnis pasipuošia komandiniu sidabro medaliu, Olimpinėmis čem pionėmis tampa krepšininkė V. Šulskytė ir rankininkė S. Strečen. Š. Marčiulionis, dviratininkas G. Umaras - Seulo olimpiniai čem pionai (pirmasis savo triumfą pa kartoja Barselonoje ir Atlantoje tapdamas prizininku), irkluotojas S. Kučinskas olimpinių žaidynių Seule dalyvis (4-) ir pasaulio čem pionas. „Universiadoje ‘87“ nugalė tojais tampa futbolininkai V. Baltušnikas, R. Mažeikis, R. Tautkus, du kart pasaulio jaunimo čempionėmis tampa rankininkės D. Kalauskaitė, A. Miklušytė, V. Katarskytė. Gerai startuojama Respublikos aukštųjų mokyklų spartakiadose, vis didesnį mastą įgauna savarankiškos studen tų sporto pratybos. Universiteto sportininkų pasiekimus akivaizdžiai iliustruoja šie skaičiai: parengta 109 sporto ir tarptautinės klasės sporto meistrai. Geri mums buvo 2000-ieji - olim piniai metai. Po ilgos pertraukos vėl mūsų bendruomenę pradžiugino universiteto auklėtinė D. Gudzinevičiūtė, tapusi olimpine čempione stendiniame šaudyme. Parolimpinėse žaidynėse Sidnėjuje Universite tui garbingai atstovavo Komunika cijos fakulteto studentas E. Biknevičius. Jis pripažintas geriausiu 2000 m. Lietuvos akademinio spor to atstovu parolimpinėse žaidynėse. Į šalies geriausių metų studentų sportininkų dešimtuką pateko ge riausias metų sportininkas šachma tų didmeistris G. Šarakauskas. At gaivintos Rektoriaus taurės tarpfa-

Šarūnas Marčiulionis -1988 m. Seulo olimpinių žaidynių čempio nas, 1992 ir 1996 m. olimpinių žaidynių prizininkas, 1985 m. Universiados čempionas, XX a. 9-ojo dešimtmečio geriausias Lietuvos studentas sportininkas

kultetinės olimpinių vilčių varžybos. Suformuotas naujas požiūris j kūno kultūrą, sportą, sukurta nauja struk tūra šiems tikslams įgyvendinti. Vei kia stipriausio kolektyvo Respubli koje pozicijų neprarandantis Žygei vių klubas. Šiuo metu Sveikatos ir sporto centre dirba 16 lektorių - trenerių, tarp jų du habilituoti mokslų dakta rai, profesoriai, penki mokslų dak tarai, docentai. Universiteto sporto elitas pasie kė įspūdingų pergalių Europos, pa saulio čempionatuose. Vien tik olim pinėse žaidynėse 16 studentų sėk mingai atstovavo mūsų kraštui, iš jų penki grįžo su aukščiausiais apdova nojimais. Sportas garsina mūsų Uni versitetą, ypač tarptautinėje areno je. Studentai kūno kultūros ir spor to renginiuose stiprina savo sveika tą, fizinį parengtumą, ruošiasi pro fesinei veiklai ir garsina mūsų Uni versiteto ir Lietuvos vardą olimpinė se žaidynėse, Europos, pasaulio čempionatuose, universiadose. Universitete visais laikais buvo siekiama, kad sportas tarnautų žmo gaus harmoningam vystymuisi, ža dintų ir jungtų j darnią visumą kū no, valios ir dvasios savybes, kad kū no kultūra ir sportas taptų populia rūs ir būtų neatskiriama mūsų tau tos kultūros dalis, skatintų kurti tei singą ir sveiką visuomenę. Esu tikras, kad kūno kultūra ir sportas kaip socialinis sąjūdis - vienas iš svarbiausių reiškinių pereitame am žiuje - užims svarbią vietą bendroje žmonijos vertybių sistemoje ir šiame amžiuje. Įžengus j naująjį tūkstantmetį Sveikatos ir sporto centro kolektyvas orientuojasi j naujus darbus, kurie sie jami su studentų sveikatos stiprinimu, sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymo strategija, tolimesne sporto plėtote. Mes - už darnią asmens fizinės, dvasi nės ir socialinės sveikatos raidą, už sveikos gyvensenos įgūdžių formavi mą, už gebėjimą derinti mokymąsi su fiziniu aktyvumu, už kūno kultūros ir sporto propagandą siekiant puikių sporto rezultatų ir deramą atstovavi mą Universitetui šalies ir tarptauti niuose renginiuose. Nuotr. iš SSC archyvo

2001 m. sausis

Universitas Vilnensis

Kutturajf/) O. K. TEATRAS KALBA ŠIUOLAIKIŠKAI Vygaudas JUKNELIS, O. K. atstovas ryšiams su visuomene Oskaro Koršunovo teatras Lietuvos teatro žemėlapyje at sirado tik prieš dvejus metus, ta čiau režisieriaus vardas žinomas jau nuo 1990-ųjų. Tada Akade miniame dramos teatre jaunas menininkas debiutavo spektak liu „Ten būti čia“ pagal Daniilo Charmso kūrybą, kuris publikos ir kritikos buvo sutiktas ypač pa lankiai. „Kaip teatre atpažinti talentą? Pasidaro lengviau kvė puoti“. „Ateina naujas žmogus, ateina stilius, ateina naujas te atras“ - tokiomis ir panašiomis antraštėmis prieš dešimtmetį buvo sutiktas jaunas režisierius. Šiandien jam tik 31-eri ir jis jau žinomas visoje Europoje. Jau prieš dešimtmetį kritika pranašavo, kad O. Koršunovas gali sukurti savo teatrą. Palan kesnės sąlygos susidarė tik 1998-aisiais. Tiesą sakant, jos nėra palankios ir dabar, bet ne žiūrint to Lietuvoje kuriasi vis daugiau nepriklausomų meni nių struktūrų. Per dvejus veiklos metus O. K. teatras sukūrė 8 naujus spektaklius. Su jais apkeliavo vi-

są Europą, savo spektaklius nuo lat rodo Lietuvoje. Pagrindinis O. K teatro kūrybinis orientyras - kalbėti šiuolaikiškai, supranta mai, kalbėti jaunajai kartai apie ją. Neatsitiktinai didžiausia teat ro gerbėjų dalis - jauna išprusu si publika.

„Shopping and fucking“ Kultinis jaunimo spektaklis. Pjesę britas Markas Ravenhilas parašė paskutinio praėjusio am žiaus dešimtmečio pabaigoje. Pirmasis jos pastatymas Londo ne sukėlė sensaciją ir skandalą. Puritoniški anglai buvo šokiruo ti, kai iš scenoje karaliavo keiks mažodžiai, atviras seksas, homo seksualizmas ir panašūs „gyvai“ dar nematyti dalykai. Skandalai pjesę lydėjo visoje Europoje, kur tik šis spektaklis buvo statomas. Lietuva - ne išimtis. O. Koršu novui pradėjus repetuoti šį spek taklį žiniasklaida ėmė daryti iš to sensaciją, pristatydama pjesę kaip „amoralią“, „kažin ar tinka mą Lietuvai“ ir pan. Po spektak lio premjeros buvo pareikšta įvairiausių nuomonių - nuo ka tegoriškų „prieš“ iki dar kategoriškesnių „už“. Pastarąją išsakė jauni žmonės. Būtent jie atviriau priėmė šiuolaikinių ženklų kal bą ir suvokė, kad negatyvūs da-

tykai spektaklyje atidengiami ne dėl savitikslio šokiravimo, o no rint atskleisti išsigimstančius santykius visuomenėje: viskas perkama ir parduodama, o jau nas žmogus, neturintis ką par duoti, bet norintis pritapti visuo menėje, privalo parduoti save. Pjesės autorius M. Ravenhi las, dar vadinamas šiuolaikinės dramaturgijos pradininku, pra ėjusią vasarą lankėsi Vilniuje ir pripažino, kad O. Koršunovo pa statytas „Shopping and fucking“ yra vienas geriausių darbų. Spektaklyje vaidina aktoriai Ra sa Samuolytė, Airida Gintautaitė, Dainius Gavenonis, Darius Gumauskas, Vaidotas Martinai tis ir Vidas Petkevičius.

„Šarlotės“ O. K teatre spektaklius kuria ne vien režisierius O. Koršuno vas. Choreografė Andželika Choliną čia pastatė šokio spek taklį „Pamišusių merginų šo kiai“, režisierius Rokas Rama nauskas - estų dramaturgo Marto Kivastiko pjesę „Romas ir Arūnas“, Ramunė Kudzmanaitė - prancūzų dramaturgo Liusjeno Lamberto komediją „Šar lotės“. „Šarlotė“ prancūzų kalboje reiškia „juokdarį“ arba „bande lę“. Pasak režisierės R. Kudzmanaitės, perskaičius „Šarlotės“ ki lo pirmas, galbūt apgaulingas įspūdis, kad tai-lėkšta pjesė. Įsi gilinusi režisierė suvokė, kad po tariamu pjesės paviršutiniškumu slypi didelės herojų - aktorių -

dramos. Aktorius - viena iš pa slaptingiausių ir romantiškiausių profesijų, žiūrovams atsiverianti patraukliausiomis ypatybėmis. Teatro žvaigždžių gyvenimas at rodo kupinas aistrų, šurmulio ir džiaugsmo. Bet žvaigždžių - vie netai; daugybei aktorių ši profe sija teatneša nusivylimą, pažemi

OSKARO

nimą ir amžiną laukimą. Pjesė je pasakojama apie dvi aktores, kurios vis dar laukia savo Vaid mens. Laukiant susipina realy bė ir vaidyba, tekstai iš pjesės ir iš gyvenimo, tikra patirtis ir vai dinamų personažų jausmai. Vai dina Neringa Bulotaitė ir Jolan ta Dapkūnaitė.

KORŠUNOVO

TEATRAS

VASARIO mėnesį Nacionaliniame dramos teatre Kasos tel. 62 97 71

Didžioji salė Vasario 21 d. (trečiadienis) 18 vai. W. Shakespeare’o komedija VASARVIDŽIO NAKTIES SAPNAS

rež. Oskaras Koršunovas Bilieto kaina: 10-20 Lt Vasario 27, 28 d. (antrad., trečiad.) 18 vai. M. Bulgakovo MEISTRAS IR MARGARITA rež. Oskaras Koršunovas

Bilieto kaina: 20-35 Lt

Mažoji salė Vasario 5 d. (pirmadienis) 19 vai. ir vasario 12 d. (pirmadienis) 19 vai. M. Ravenhill’o SHOPPING AND FUCKING rež. Oskaras Koršunovas

Bilieto kaina: 20 Lt. Vasario 9 d. (penktadienis) 18 vai. L. Lamberto komedija ŠARLOTĖS

rež. Ramunė Kudzmanaitė Bilieto kaina: 12 Lt. Vasario 10 d. (ketvirtadienis) 18 vai. M. von Mayenburgo UGNIES VEIDAS rež. Oskaras Koršunovas

Bilieto kaina: 20 Lt.

Recenzija

SPEKTAKLIS - KAIP LINIJOS ANT DELNO (Spektaklis „Dienos ir dainos" vyks sausio 26 d. 18 vai. Akade miniame dramos teatre)

Daiva ŠABASEVIČIENĖ, teatro kritikė Žiūrovai paprastai mano, kad mūsų mūšis prasideda tą dieną, kai jie pirmą kartą išgirsta mūsų vardus. Jiems neateina į galvą, kad mes grūmėmės metų metus, kai jie nė neįtarė mus egzistuojant, ir kad galė jom likti nežinomi, jeigu likimas nebūtų teikęsis draugiškai patapšnoti mums perpetį. Edith Piaf Visada norėjau dainuoti Edith Piaf dainas. Man atrodo, kad tos dainos labai „aktorinės“. Kiekviena daina - lyg mažas spektaklis, su savo istorija, su savo vaizdais. Norėčiau į kiekvieną iš tų dainų-spektaklių įnešti ką nors savo ir sukurti vientisą, dainuojamą spektaklį apie Edith Piaf- moterį, dainininkę. Rasa Rapalytė Prieš pat Naujuosius Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvy ko paskutinė praėjusio tūkstant mečio premjera - „Dienos ir dai nos“. Šis „dainuojantis“ spektak lis skirtas Edith Piaf - dramatiš ko gyvenimo dainininkei. Vis daž nėja atvejų, kai medžiagą spektak liui pasirenka aktorė, o tą medžia gą suvaldyti padeda bendraminčių komanda. Kūrybiniame vakuume vienas pats su savimi ir neįgyven dintomis vizijomis šiandien gyve na ne vienas aktorius, tačiau že maitiško užsispyrimo vedama ak torė ir dainininkė Rasa Rapalytė „pralaužė“ dar vienas Dramos te atro duris. Tik likus kelioms sa vaitėms iki premjeros galutinai su siformavo spektaklio koncepcija, buvo parašyta inscenizacija. Gali pasirodyti gana keista, o gal net ir įžūlu teatre „identifikuo

tis“ su tokia asmenybe kaip Edith Piaf. Tačiau šias ambicijas „sutvar kė“ inscenizacijos autoriaus ir re žisieriaus Rimo Morkūno ranka. Epinio teatro užuominų pagalba R. Morkūnas tiksliai nubrėžė dra matiško Edith Piaf gyvenimo punktyrą iš perpus padalintos Piaf-žmogaus ir Piaf-žvaigždės užuominų. Nuo gimimo - iki ne mirtingų jos dainų. Spektaklio kū rėjai, praskriedami visu Edith Piaf gyvenimu, sugebėjo ne tik tiksliai suformuluoti ir žiūrovui pateikti kulminacinius dainininkės gyveni mo taškus, bet ir įminti mįslę, ko dėl jos dainos iki šių dienų jaudi na. - Madam, jūsų pasirodymas sce noje tolygus mirčiai. - Tokia savižudybė man patin ka. Spektaklio kūrėjai nepabūgo

primityvumo, neužbaigtumo - sa vybių, būtinų profesionaliam spektakliui. Siausdami scenoje jie su vitališka jėga priartėjo prie kū rybos pradmenų, kada scenos me nas gimsta ne iš sunkiasvorių reikšmių ir prasmių, o iš nežymių štrichų bei potėpių. Spektaklio dailininkas Vytautas Poška taip pat neprieštaravo tokiam sprendi mui, kur laikraščio skiautė ar po pierinis lėktuvėlis lemia daugiau nei didesnių formų rekvizitas. Scenos chaosas „įsminga“ į Edith širdį ir atvirkščiai: širdis tarpsta chaose, chaosas „praryja“ mažą, bet stiprią Edith, kurios gyvenimo nuoplaišos inkrustuojamos daino mis ir sušildomos visos kūrėjų ko mandos išmonės. Toks spektaklis galėtų tęstis be pabaigos, jis pa lankus kūrybai, jis, be abejo, ir keisis. Viskas vaikiškai paprasta: jei kalbama apie vaikystę, tai ma žą mergaitę būtinai simbolizuoja gražus minkštas meškis, ant kurio gaurų pilamas vynas, praskiestas pienu, kuriuo mažą Edith girdy davo močiutė, norėdama greičiau ją užmigdyti; gyvenimo blaškoma dainininkė identifikuojama su boksininku: aktorei uždedamos bokso pirštinės ir - į areną... Iš laikysi ar ne? Rodos, paprasčiau ir būti negali. Tačiau - tai veikia. Toks spektaklis balansuoja ties be dugnės riba, tačiau tokiame „kli mate“ labai gražiai išryškėja Edith Piaf dainos. Galų gale laiko at mosfera, nukelianti į pokario Prancūziją. Pavyzdžiui, R. Morkū nas susodina savo „personažus“ į „kvapnų“ tų laikų kino teatriuką. Rodos, ten matai ne tik juos, bet ir save, nors dar pats gimęs nebu

vai. Režisierius tiksliai parenka spektaklio atmosferą žyminčius reiškinius - jų išgryninimui, matyt, dar reikia šiek tiek laiko. R. Rapalytės partneriai - Muzi kos akademijos studentai - dar kve pia žalumu; režisierius nefiksuoja jų judesių ir sceninės reikšmės. At likę savo „išėjimus“, išmoningai su kurtus choreografės Vestos Grabštaitės, jie dažnai lieka reiškiniais „už borto“. Retsykiais nepagrįsto mis grimasomis, neišvystyta sceni ne kalba jie spektaklį „nubloškia“ į meninę provinciją. Todėl ir matyti, kaip jiems (o kartais ir žiūrovams) retsykiais spektaklis slysta iš po ko jų. O tikri muzikantai - gyvi ir tiks lūs. Nuoširdumas ir profesionalu mas spinduliuoja net nekreipiant dėmesio į juos. Instrumentinis trio „Vilniaus salonistai“ (Daumantas Slipkus, Juozas Gabartas, Sigitas Rubis) - koloritingi muzikantai. Skirtingų amžių (o tai nebūdinga grupėms), skirtingų „faktūrų“, jie lyg tikri Edith Piaf laikų virtuozai. Todėl bisui skirta paskutinė Rapalytės-Piaf daina nuskamba kaip at skiras spektakliukas: muzikantams pritariant dainininkė sukuria mini spektaklio atmosferą, kurios įtaigai pasiduoda ne vien jausmų ir emo cijų ištroškusi publika, bet ir paty rę scenos praktikai. Įvertinę realiu darbu ir išgyvenimu įprasmintą E. Piaf gyvenimą, jie užpildo salę aplodismentų lavina. Taip Rasa Ra palytė, į spektaklį „nulipusi“ iš žiū rovų salės, vilkėdama kuklią pilkš vą suknelę, papurusiais, sugarbiniuotais plaukais, sceną palieka lyg iš naujo siekdama kūrybinių išgy venimų: išvargusių, svajingų akių, išblyškusio veido, dar nepražydusių ašarų tamsoje ji sielvartingai atsi

sveikina su publika, ilgam išsinešančia Edith Piaf-Rasos Rapaly tės dainas, kurias, pasirodo, net Naujų metų šampanas sunkiai iš plauna iš galvos. Rasa Rapalytė: Kaip visada, sta tant spektaklį, iškyla įvairiausių sunkumų, problemų, bet visos jos kaip nors išsisprendžiamos. Turbūt pati Piaf man padeda. Ji visu savo gyvenimu, savo dainomis moko mane nenuleisti rankų, beviltiš kiausioj padėty už ko nors kabin tis ir tikėti, tikėti. Aš tą ir darau: dainuoju jos-savo monologus ir ti kiu. Edith Piaf: Aš matau, tai pasi liko nuo tų laikų, kai buvau akla Garsai turi formą, veidą, gestus, balsus... Jie kaip linijos ant delno - vienodų nebūna... Dainuoti dai nas - pati nuostabiausia profesija pasaulyje. Aš nežinau, ar yra stip resnis ir tikresnis džiaugsmas negu tas, kurį patiria artistas, suvokęs, kad savo dainomis gali perduoti žmonėms dalelę savo vidinio tur to.

Iii

>ul tik Ii ii

Sausio 27 d., šeštadienį, 18 vai.

Šv. Jonų bažnyčioje koncertuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto akademinis choras

„Gabija“ vadovė Rasa Viskantaitė Maloniai kviečiame!

įau

Universitas Vilnensis

2061 m. sausis

Bravo“ statulėlės - vietoj hantelių H toko veteranų grupė „Pelenai“ įsit kinusi, jog geriausiai sugeba kur ne šokių muziką, o lėtas dai nas, skirtas klausytis. Būtent todėl |1 ktyvas nutarė išleisti baladžių rinkinį „Tykai“, kurį jau galima ras ti n uzikos parduotuvių lentynose. Albume -11 kūrinių, iš kurių 5 dar m irdėtt „Svarbiausia - nebana lūs tekstai“, - nesikuklino koleki\l) lyderis Česlovas Gabalis. Kie. viena daina yra skirta konkreB i žmogui, tačiau tai netrukdo jų j opuriarumui. Pagrindinės te mos - tarpusavio santykiai, meilė, vj| iatvė. „Įdėjome į šį albumą labai daug širdies“, - „Universitas Viiiensis“ korespondentei sakė nd ikantai. Šiemet „Pėlenai“ švęs peij ktąsias atsikūrimo metines. Ne B ame festivalyje grupė yra lai■I usi pirmąsias vietas, bet apdo■ ijimai jai niekada nebuvo laB svarbūs. „Visuomet grojome < .J • _ _ 1 • dėl ;avęs ir savo gerbėjų“, - aiškino itlikėjai Kolektyvas yra gavęs B Tetą „Bravo“ statulėlių. „Jos muiI ns nieko nereiškia - naudojameI vietoje hantelių“, - kvatojosi vyrukai

Alb mas išleistas rekordiškai greitai ■ iruodžio pabaigoje Vilniaus M gresų rūmuose įvyko koncer■ „Roko klasikos metamorfoEfl kuriame pasaulinius roko B ikos šedevrus atliko Lietuvos lij lybinis simfoninis orkestras ir ■s popdainininkai Andrius MaB įtovas, Povilas Meškėla, Igoris

r C

K°fas, Arina ir kitos įžymybės. Po rlviAni dviejų cn su rviic#* puse noni parų kinzn buvo iel/ajefo išleista kompaktinė plokštelė su koncer to garso įrašu. Tai naujas rekordas Lietuvos muzikiniame gyvenime. Vos renginiui pasibaigus juosta su koncertiniu įrašu buvo nuvežta į Kauną pakoreguoti, po to buvo ga benama į Krokuvą, kur patobulin ta fonograma buvo parengta ko pijavimui. Tuo pat metu buvo ma ketuojamas viršelis. Dar po dienos naujas albumas jau gulėjo ant par duotuvių prekystalių.

Andriui Mamontovui savimi būti lengviau Kas reikalauja daugiau muzi kanto ir aktoriaus Andriaus Ma montovo energijos - koncertas ar spektaklis? Pasirodo, fiziškai An drių labiau išvargina spektaklis. „Vaidinant kūnas dažnai yra pri verstas daryti mažiau įprastus ju desius. Koncerte tu judi natūraliai reaguodamas į muziką“, - aiškino skirtumus A Mamontovas. Pasak jo, tai, kas natūralu, mažiau vargi na. „Visa, ką nori padaryti gerai ir įtikinamai, reikalauja daug ener gijos. Tačiau spektaklis mane iš sunkia dvasiškai, o koncertas „pa krauna“. Ir išvis - būti savimi yra lengviau nei kuo nors kitu, ko rei kalauja scena“, - sakė Andrius.

„Personų“ nuomonė apie gerbėjus keičiasi Grupės „Naktinės Personos“ nariai Alanas ir Aras įsitikino, kad jų muzika patinka ne tik paaug lėms. Neseniai vyrukai surengė tik ro garso koncertą bohemiška dva sia garsėjančiame Palangos klube ,Anapilis“ Dueto narius nustebi-

no tai, kad dauguma {koncertą su sirinkusių žiūrovų buvo vyresni net už juos pačius. Šiltai priėmę gyvas dainas naujieji gerbėjai po pasiro dymo spaudė muzikantams ran kas. „Kai kurie prisipažino iki šiol skeptiškai vertinę mūsų grupės kū rybą ir savo nuomonę pakeitę tik po šio gyvo garso koncerto“, - tvir tino popžvaigždės. Sausį ir vasarį „personos“ ketina surengti tikro garso koncertų turą, nes akustiniai koncertai jiems yra didžiausias ,Laitas“ „Mes puikiai susigrojame su pagalbininkais - vienas kitą su prantame vien iš žvilgsnio“, - pa sakojo Aras.

vykioje likusių alpinistų skubiai for

Lvertikali riba"

vauti imasi Peteris (akt. Krisas O’Do-

(Vertieji Limif)

nuose prieš trejus metus. Ekspedi

Ar svajoji įkopti į aukščiausią pa’sul o viršukalnę? Taip? Tuomet šis iii J is, pelnęs du „Oskarus“ ir du

„Man atrodo, kad mes kuriame ne visiems suprantamą muziką“, į klausimą, ar įtrauktų j albumą dainą, jei visi sakytų, kad ji labai prasta, atsakė Klaipėdos technogrupės ,Lxem“ narys Kryžius. „Muzikiniu skoniu nesiskundžiu, pareiškė muzikantas. - Be abejo, yra kūrinių, kurių neįtraukiame į albumus, tačiau jie nėra blogi. Gal šiek tiek agresyvesni ar mažiau pri taikyti Lietuvos rinkai, bet tikiu, jog ir tokie kūriniai ateityje bus iš leisti“ Kryžiaus ir Viliaus nuomo ne, albume „Studio“ yra surastas balansas tarp muzikos publikai ir muzikantų širdims artimos muzi kos. Kryžius teigia, kad muzikan tai negali groti vien sau. „Tam tik rą duoklę reikia atiduoti ir klausy tojams, nes kam tada iš viso gro ti?“ - stebėjosi muzikantas, kuriam smagu savo kūrinius matyti topuo se. Parengė Živilė VITEIKAITĖ

nelas), kurio tėvas tragiškai žuvo kal

cijos rėmėjas pažada 1 mln. dolerių

premiją gelbėtojams. Būtent dėl šios

,Au esinius gaublius“, kaip tik tau. Tai kvapą gniaužiantis pasakojimas

diciją pasiryžta gydytoja Monika

apie kalnus, žmonių bendravimą,

jimą išpažįstantis pakistanietis, du

HK ir išgyvenimus ekstremaliose ose.

draugai linksmuoliai ir patyręs alpi

.■ rupelė alpinistų pasiryžta įkopii Į antrą pagal aukštį pasaulio vir>uk|lnę. Ekspedicija prasideda

kas (akt. Skotas Glenas).

BOMBA FILMS ir UIP pristato režisieriaus Džėjaus Roučo mirtinai juokingą komediją

(akt. Izabela Skorupko), islamų tikė

„Paskutinis jaunikio išbandymas"

nistas atsiskyrėlis Montgomeris Vi-

(Mftr THE PARENTS)

Kaip herojams seksis susigrumti

su gamtos stichija, ar siekdami tiks

uąHrna, nieko bloga nepranašauiana a vakarone. Tačiau kitą rytą al-

lo visi gelbėtojai liks gyvi, sužinosite

tams kelią pastoja pūga. Po jos

pažiūrėję filmą. Meistriškai nufil

tos sniego griūties gyvi išlieka tftl |ts alpinistai. Jie sužeisti, nega Iilį iše iti iš ledinio tarpeklio. Iš sto-

muoti epizodai ne tik neleis nuobo džiauti salėje, bet ir privers ir krūp

telėti minkštoje kėdėje...

Kuklus vaikinukas Gregas Poke ris (akt. Benas Staileris) susipažįsta su labai gražia mergina Pem (akt. Ten Polo). Vieną gražų vakarą ji pakvie čia būsimą vyrą supažinti su jos tė vais... Iš pirmo žvilgsnio senstelėjęs Džekas (akt. Robertas De Niro) at rodo visiškai ramus, geras ir ne-

BOMBA FILMS pristato režisieriaus Kyneno Aivorio Vajanso siaubingą juodojo humoro komediją

„Pats baisiausias filmas 7 (SCARY MOVIE)

fonas suskamba dar kartą. Kitame lai do gale ir vėl tas pats užkimęs piktas balsas. Šį kartą jis pagiria gražią mergi

J| en eną4 gražų vakarą mokyklos gras5 Driu Deker (akt. Kaimen Elekartuose suskamba telefonas. Neamasis nori sužinoti, koks baisus 7*3 ’ Jai labiausiai patikęs. Į tokius Paistalus Driu nekreipia dėmesio ir toaū 5 pragina kukurūzus. Tačiau tele-

nos krūtinę ir pareiškia norą pamatyti, kaip atrodo jos viduriai. Nejuokais iš sigandusi Driu puola bėgti, tačiau toli pabėgti nepavyksta... Kitą rytą mokykloje visi tik ir kal ba apie žiaurią gražiausios merginos žmogžudystę. Studentai mėgina ją išaiškinti. Juolab kad maniakas pra deda skambinėti Sindi Kempbel

Atsakyk į pateiktus klausimus ir laimėk naujausių garso įrašų!

1. Kiek albumų yra išleidusi grupė „Pe lenai“? 2. Kuri grupės daina buvo pripažinta geriausia Nidos festivalio daina? 3. Kam buvo skirta daina „Lopšinė“? Vienas teisingai atsakęs gaus naujausią „Pelenų“ albumą „Tyliai“.

1. Koks „Naktinių Personų“ vokalisto Alano Chošnau antras vardas ir iš kur jis atsirado? 2. Kas yra „Naktinių perso nų“ vadybininkas? 3. Kuri leidybinė kompani ja išleido naujausią grupės albu mą „Diena naktis“? Vienas teisingai atsakęs gaus paskutinį „Naktinių personų“ al bumą „Diena naktis“. L Iš kokio Lietuvos miesto yra grupė „B’avarija“? 2. Kokia grupės daina buvo išrinkta geriausia Jūros šventėje 2000? 3. Kuris grupės narys yra pats šnekiausias?

Vienas teisingai atsakęs gaus paskutinį „B’avarijos“ albumą „Mylėk mane“. Nugalėtojai bus išrinkti burtų keliu ir paskelbti kitame „Univer sitas Vilnensis“ numeryje. Atsakymus prašome atsiųsti arba atnešti į redakciją (VU, Centri niai rūmai, Universiteto g. 3,16 kab., tel. 68 70 89) iki vasario 12 d.

kenksmingas, tik kažkaip labai jau dažnai kartoja juokingą būsimo žen to pavardę. Šis dar nežino, kas jo lau

muojama gelbėtojų grupė. Jai vado

priežasties vykti į gelbėjimo ekspe

Konkursas!!!

Exemai: „Negalima groti vien sau“

Knosafėse I COLUMBIA PICTURES pristato režisieriaus I Martino Kempbelo filmą

(akt. Ana Faris). Mergina netikėtai prisimena, kad praėjusiais metais per Helouvyną ji partrenkė ant ke lio nepažįstamą žmogų, o jo kūną paslėpė. Galbūt tai jis atgijo ir pra dėjo žudyti įvykio kaltininkus? Akivaizdžiame pavojuje atsiduria sek sualioji Bafi (akt. Šenon Elizabet), geriausias mokyklos futbolo koman dos žaidėjas Rėjus (akt. Šonas Va-

jansas), pamišęs dėl sekso vaikinu kas Bobis (akt. Džonas Abraham-

kia... Svarbiausias išbandymas - me lo detektorius. Ir tai dar ne viskas! Kur kas didesni „malonumai“ prasi deda, kai netikėtai dingsta mylima Džeko katytė, kurios elgesį sunkoka apibūdinti gražiais žodžiais. Čia bu simajam uošviui į pagalbą ateina jau nosios mamytė Dina (akt. Blait Daner). Nenuostabu, kad Gregas Fokeris nustoja svajoti apie vedybas su Pem. Jam svarbiausia kuo greičiau pabėgti iš šių namų. Tačiau dabar tai padaryti ne taipjau paprasta... Kad komedijos „Paskutinis jauni kio išbandymas“ scenarijus vertas dėmesio, įrodo faktas, kad šį filmą ketino režisuoti pats Stivenas Spil bergas, pagrindiniam vaidmeniui kalbinęs Džimą Kerį, tačiau vėliau perleido darbą šnipo Ostino Pauerso „tėveliui“ Džėjui Roučui. Kino spe cialistai spėja, kad kompozitoriaus Rendžio Niūmeno sukurta daina, A Fool in Love“ gali pretenduoti į „Os karo“ apdovanojimą.

sas)... Sąmyšiu susidomi ambicinga TV reporterė Geil Heilstrom (akt. Šeri Oteri).

Režisierius Kynenas Aivoris Vajansas iš visų geriausių pastarojo dešimt mečio siaubo ir kitokių žanrų filmų pa darė juodojo humoro parodiją. Joje la bai lengva atpažinti labiausiai įstrigu sius momentus iš filmų „Riksmas“, ,Aš žinau, ką jūs padarėte praėjusią vasarą“, „Projektas: Bleiro ragana“, „Penktadienis, 13-oji“, „Šeštasis pojū

tis“, „Matrica“, „Paprasti įtariamieji“, „Šindlerio sąrašas“, „Titanikas“, „Ko vos klubas“, „Amerikos grožybės“, „Įsimylėjęs Šekspyras“, „Bėk, Lola,

bėk“, „Helouvynas“.

COLUMBIA PICTURES ir CINEMARK pristato nuotykių dramą

„Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas" Grožis, aistra, meilė, kova - vis kas, dėl ko mes einame į kiną. Epi nė Ango Ly nuotykių drama nukels į senovės Kiniją. Tai netradicinis ro mantinis pasakojimas apie kovas, in

trigas, pavojų, meilę kvapą gniau žiančios nuostabios senovės Kinijos gamtos fone. Dviejų moterų - gėrio ir blogio - kova dėl senovinio kardo išreiškiama stipriomis emocijomis, įspūdinga plastika, neįtikėtinais ak robatiniais kovų triukais. Nuotaiką sustiprina nepakartojama kompozi toriaus Tan Dun pagal XIX a. kinų muzikos motyvus sukurta muzika, jau apdovanota prestižiniu „Auksi nio Arklio“ prizu. Kritikai teigia, kad „Sėlinantis tigras, tūnantis drako nas“ turėtų tapti vienu iš pačių ge riausių metų filmų. Jis jau iškovojo „Auksinio Arklio“ apdovanojimą net 6 kategorijose, laimėjo Publikos simpatijų prizą Toronto kino festiva lyje, tapo hitu Kanų kino festivalyje bei užima pirmąją vietą „Time ma gazine“ paskelbtame geriausių filmų dešimtuke; pretenduoja į 3 „Oska ro“ apdovanojimus.

Universitas Vilnensis

UŽSIENIO STUDENTAI RŪPESČIŲ DĖL PAŽYMĖJIMŲ NETURI I

Šiuo metu studijuoju Danijoje. Žinios iš tėvynės labai domina, todėl be galo džiugu kiekvieną mėnesį gauti naują „Universitas Vilnensis" numerį. Tai vienintelė popieriniu pavidalu mane pasie kianti spauda, - kiekvieną eilutę perskaitau itin įdėmiai. Nustebino spalio mėnesio numeryje iš spausdintas straipsnis apie studentų pažymėjimus. Nutariau pasidomėti, ar kyla dėl to problemų kitose šalyse. Pakalbinau keletą savo bendrakursių, užsienio studentų. Įdomu, kad nė vienas jų už studento pažymėjimą nemoka. Arina-Karia Bogefors (Stok tarptautinį studento pažymėjimą. holmo mokytojų seminarija, Islandijoje studentams taikomos Živilė VITEIKAITĖ, Švedija) tikrai didelės nuolaidos, ypač kul specialiai „U. V." Švedijoje visi studentai turi tūros įstaigose - teatruose, mu iš Kopenhagos vienodas korteles (vadinamas ziejuose, koncertų salėse, taip pat CSN) - jose netgi nėra nurody transportui ir turizmui. Gunnaras Amasonas (Islan ta mokslo vieta - tik vardas, pa dijos universitetas, Islandija) Caecilia ffidagdo (Bina Nusanvardė ir asmens kodas. Kadangi Mano šalyje yra tik trys uni tara universitetas, Indonezija) kortelė yra be nuotraukos, galio versitetai. Įstojus į bet kurį iš jų ja tik su kitu dokumentu. Pažy Visos mokyklos turi skirtingus reikia sumokėti mokestį studi pažymėjimus. Turtingesnės, pri mėjimų gamyba ir dalijimu užsi jų fondui. Mokestis labai sim ima ne mokslo įstaiga, o specia vačios turi gražesnius, spalvotus, bolinis, visiems vienodas. Dau panašius į kreditinę kortelę, kitos lus studijų centras. giau už nieką mokėti neberei Kiekvienas studentas šį pažy -paprastus popieriaus lapukus su kia - knygas, kopijas, mokomą mėjimą gauna paštu praėjus po nuotrauka ir antspaudu. Nei vals ją medžiagą, taip pat ir studen rai savaičių nuo mokslo metų tybiniuose, nei privačiuose uni tų pažymėjimus gauname dy pradžios - kai mokyklos atsiun versitetuose atskirai už jį mokėti kai. Netgi nuotrauką pažymėji čia patvirtintus savo studentų nereikia. Studento pažymėjimas mui padaro veltui - rugpjūčio sąrašus. Pažymėjimas duoda duodamas ketveriems metams. pabaigoje iškabinami skelbi Nutraukus mokslą anksčiau (o tai mas nemokamai ir keičiamas mai, kur ir kada kuris kursas fo kiekvieną semestrą - neišlaikę pasitaiko labai retai), pažymėjimą tografuojasi. Po kelių dienų egzaminų ir pašalinti iš mokslo reikia grąžinti. kiekvienas studentas gauna vi įstaigos pažymėjimo nebegau Pažymėjimai paprastai galioja same pasaulyje galiojantį ISIC na. Pametus pažymėjimą naujas tame mieste, kuriame yra univer bei knygelę apie jo teikiamas paprastai užsakomas telefonu sitetas. Studentai gali pigiau apsi nuolaidas. Atskirų pažymėjimų arba ei. paštu ir atsiunčiamas pirkti aplinkiniuose prekybos cen mokyklos neturi - kam gaminti per savaitę. truose, knygynuose, kitose vieto du, jei užtenka vieno. Islandijos Kiekvienas studentas gauna se, su kuriomis susitaria administ studentai labai daug keliauja, slaptažodį ir gali lankytis specia racija. Visoje šalyje galima įsigyti tad jiems vis tiek tektų įsigyti liuose interneto puslapiuose. pigesnius transporto bilietus.

NUSIPELNĖME GYVENTI PIGIAU Simona DUMČIŪTĖ, Ieva ŽIGAITĖ, Žurnalistikos instituto / k. studentės

Šiais sunkiai laikais valdžiai labiau rūpi pagerinti mūsų kraš to saugumų, o ne padidinti inte lekto koeficientą. Vis tik atsiran da „gerų dėdžių“, kurie stengiasi padaryti studentų gyvenimą šiek tiek lengvesnį. Kai stipendijos tie siog juokingos, o darbą ne taip lengva susirasti, tie „geri dėdės“ padeda sutaupyti pinigėlių: į klu bus, kino teatrus gauname nuo laidų, pigiau perkame batus ar kerpamės. Nusprendėme išsiaiš kinti, ką apie tai galvoja patys stu dentai. Paklausėme, ar užtenka informacijos apie taikomas nuo laidas, arjų užtenka. Taip pat teiravomės apie įvairius nesusipra timus bandant ką nors gauti pigiau.

Artūras Stepanovi-

čius, Isto rijos fakul tetas, I k., istorija: „Manau, kad nuo laidų užtenka. Kai dalijo studen tų pažymėjimus, davė ir kažko kias knygutes. Paskaitai ir žinai, kur tos nuolaidos yra, o kur nėra. Man aktualiausia, kad galima va žiuoti traukinius už pusę kainos. Na, ir j klubus, aišku, kai kurio mis dienomis einu nemokamai. Buvo kažkada toks „bajeris“ „Mi nisterijoj“. Knygutėje parašyta, kad įėjimas nemokamas, o pirmas bokalas alaus - tik 5 et. Nuėjome, o apsauginis taip „mandagiai pa siuntė“, sako, įėjimas 5 Lt. Nemo kėjom. Iš kur studentas turės 5 Lt?“ Kristina Stankevičiūtė, Medi cinos fakultetas, I k., medicina: „Negalėčiau pasakyti, kad dažnai tenka naudotis nuolaidomis. Ta-

Mūsų adresas: Universiteto 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 68 70 89. EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Mobil. tel. 8-285-12909 Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidyklos Leidybos centras. Spausdino AB „Spauda“. Redaktorė Liana Binkauskienė Stilistė Indrė Klimkaitė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

čiau kai jos skelbiamos, sten giuosi pasinaudoti. Norėčiau, kad viskas būtų kuo pigiau, bet suprantu, kad kiekviena prekė ir kiekviena paslauga turi savo kai ną, kurios neįmanoma sumažin ti iki nulio. Norėčiau, kad būtų daugiau nuolaidų teatruose, nes tuomet galėčiau ten dažniau ap silankyti. Prieš pirkdama kokią nors prekę ar naudodamasi paslauga dažniausiai iš anksto nežinau, kad joms taikoma nuolaida. Tik prie kasų būna lipdukai, skel biantys apie nuolaidas. Tad kodėl jomis ne pasinaudojus? Vieną kartą no rėjau pirkti spausdintuvą ir juokais užsiminiau, kad jam tai koma nuolaida. Tačiau net par davėjas apie ją nieko nežinojo. Buvo smagu „pagirti“ jį už do mėjimąsi savo darbu. Tiesiog iš

II GNI SI ■ J A

N 1

M o

1. A

1 K

R A Š T 1 s■

Jaunimo laikraštis Kaina tik 60 et. Ieškokite spaudos kioskuose! Numeryje skaitykite:

+ DJ Saga „Pramogų verslas tai vietinis turgelis: pigiausia prekė išperkama akimirksniu V Žemę lanko ufonautai +Džonis Depas maištininkas gyvenime •♦■Kodėl nerimauja Andriaus Mamontovo gerbėjai

2001 m. sausis Taip pat studentams taikomos nuolaidos muziejuose, restora nuose, įvairiose parduotuvėse bei poliklinikose. Užsienyje CSN negalioja.

Tony’is Vallance’as (Čaičesterio menų ir technologijos kole džas, Anglija) Vieni koledžai, universitetai turi įmantrius plastikinius pa žymėjimus, kitų pažymėjimai tiesiog spausdinami spausdin tuvu, o tuomet ranka įrašomas vardas, pavardė, amžius. Kas turi draugų studentų sąjungo je, gali nesunkiai gauti pažymė jimą, net jeigu ir nėra studen tas. Pažįstu nemažai žmonių, kurie naudojasi sufalsifikuotais pažymėjimais, ypač norėdami patekti į naktinius klubus - ten prieblanda, apsauginiams sun ku įžiūrėti, ar pažymėjimas tik ras ar ne. Pažymėjime nerašomas kur sas, o tik studento amžius arba gimimo metai. Jis galioja 11-12 mėnesių ir keičiamas kasmet. Studentai gali pigiau nusipirkti drabužių, knygų, muzikos įrašų. Itin didelės nuolaidos taikomos vairavimo pamokoms.

Tokius pačius naudoja ir kiti uni versitetai, skiriasi tik universite to pavadinimas, spausdinamas viršuje. Pažymėjimus duoda ne mokamai ir kasmet pratęsia reikia antspaudo ir dekano parašo. Studento pažymėjimo savininkai gali važinėti traukiniais ir autobusais už pusę kainos, ne mokamai naudotis internetu bibliotekose (ribotą laiką), lankytis sporto salėje ir baseine, įeiti į kai kurias bibliotekas. Patekti) bendrabutį galima irgi tik paleikus pažymėjimą. Padirbinėti pa žymėjimus nepopuliaru - daug dažniau pasitaiko, kad pažymė jimus draugai skolinasi vieni iš kitų - į nuotrauką mažai kas pa sižiūri.

Peteris Skovas (Kopenhagos universitetas, Danija)

Mūsų studento pažymėjimaibaltos pailgos popierinės korte lės su nuotrauka, kurias visi įsi deda į dėklus, kad nesiglamžytų.

Kiekvienas studentas priei prasidedant mokslo metams paštu gauna studijų programa, li teratūros sąrašus, dėstytojų ei pašto adresus bei studento pa žymėjimą. Aukštesniosiose mo kyklose pažymėjimai kitokie vieno standarto nėra, nes ir nau dojami jie gana lokaliai. Pažyme jimą turiu rodyti eidamas į egza minus ir įskaitas bei norėdamas patekti į fakulteto patalpas po 17 vai. Bibliotekos skaitytojo bilie tas yra kitas, bet norint jį gauti taip pat reikia pateikti studento pažymėjimą.

principo ten ne pirkau. Šiaip in formacijos apie nuolaidas užten ka - yra knygelė. Tik kartais pa mirštu ją pasiskaityti...“ Kristina Zabielinaitė, Komu nikacijos fakultetas, IV k., bib liotekininkystė: „Nuolaidų yra daug, bet ne visi jomis naudoja si. Aš naudojuosi nedažnai, nes nesilankau ten, kur jos taikomos. Man ten neįdomu. Galėtų būti daugiau nuolaidų kine, teatruo se ir parodose. Buvo nuolaida Šiuolaikinio meno centre. Dabar net trečiadieniais įėjimas moka mas. Galėtų būti nemokamas, nes parodų daug, o pinigų nėra. Galėtų būti nuolaidos ir tarp miestiniuose autobusuose“. Ksenija Bessonova, Filologi jos fakultetas, I k., prancūzų fi lologija: „Kar tais naudojuosi nuolaidomis, kai einu ką nors pirkti. Bet, pa vyzdžiui, kavi nėse jomis nela bai pasinaudosi. Apie nuolaidas išgirstu iš draugų, dar turiu kny gelę. Aišku, nuolaidų galėtų bū ti daugiau. Jų trūksta kino teat ruose - galėtų būti ne tik pirma dieniais, nes tuomet būna labai

daug žmonių. Galėtų būti nuo laidų ir kanceliarinėms prekė ms. Dažniausiai pardavėjai nustem ba, kad jų parduotuvėje esama nuolaidų studentams. Karlais taip pasako, kad geriau jau išvis nepirkti...“ Audrius Jakubauskas ir jo draugas. Istorijos fakultetas, II L istorija: „Nuolaidomis naudoja mės labai dažnai - ypač kino te atruose. Turime tokią knygelę apie nuolaidas, bet jos neskaito me. Trūksta pigesnių nakvynės vietų kituose miestuose. Tokios nuolaidos tikrai nedidelės - šiaip kainuotų 100 Lt, o su nuolaida80 Lt. Norėtume, kad kainuoi 40 Lt. Marius Vilčinskas, Filologui fakultetas, I k., lietuvių fi lologija: „Man nuolaidų už tenka. Naudo juosi jomis dažnai - ypač įvairiose par duotuvėse. — Nueini, pasi klaus!: „Ar studentams nuolaidi netaikote?“ Galėtų nuolaidi) pa daryti teatruose. Kai studentą traukia iš kišenės 30 Lt, labai gai la pasidaro. Tai juk visa stipcndi ja. Pašalpa, kokia ten stipendija

Anastasia Ananina (Valstybi nis Petrozavodsko universitetas, Rusija)

Sunkią netekties valandą mielai kolegei ir dėstytojai doc. dr. Elenai Lakienei reiškiame nuoširdžią užuojautą dėl mo tinos mirties ir linkime stiprybės. VU Vokiečių filologijos katedros dėstytojai ir student®

Nuoširdžiai užjaučiame profesorių habil. dr. Vaidutį Kučins ką mirus broliui Ksaverui.

Medicinos fakulteto Žmogaus genetikos centro darbuotoj®