Universitas Vilnensis, 2007 m. vasario mėn. Nr. 1 (1675)

hinc itur ad astra

. vsniv^

universitas

g

vilnensis w/ į

2007 m. vasario mėn.

Nr. 1 (1675)

ž

http://www.vilnensis.vu.lt

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.______________________________ PLATINAMAS NEMOKAMAI r,---------------------- ’ Siame numeryje L___ -_______________________ J

Tarp Lietuvos mokslo premijų laureatų VU mokslininkai Skaitykite p. 3

mokslo ir studijų reforma t nu VU Tarptautinių Reikia kokybiškos santykių ir politikos mokslų institutas šven­ reformos, kad universitetai netaptų fabrikėliais čia 15 metų jubiliejų

Laisvė nesirenka datų Skaitykite p. 6

Keičiasi užsiėmimų laikas VU T.

$

;

'%■ ' ...Ą?

.

*ė Pasirašomi instituto įkūrimo dokumentai. Nuotr. iš TSPMI archyvo.

Skaitykite p. 9

Filolo­ gijos fakulteto

reforma: artėja dekano

rinkimai Skaitykite p. 10

Naujasis „Knygoty­ ros“ vadovėlis Vilniaus knygų mugėje Skaitykite p. 13

„Tarptautinio spindesio žvaigždės“ nominacija - VU merginų chorui „Virgo“ Skaitykite p. 14

Skelbiamas konkur­ sas VU himno žodžiams sukurti Skaitykite p. 14

Vasario 7 dieną sukako 15 metų, kai Vilniaus universite­ to ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto inicia­ tyva buvo įkurtas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (VU TSPMI). „Kiekvieno jubiliejaus proga įprasta skaičiuoti metus, išvardinti nuveiktus darbus. Vertinant instituto 15 metų veiklą, statistika-nesuskai­ čiuojami mokslo renginiai, tarptau­ tinės konferencijos, viešos diskusi­ jos, profesūros publikacijos, alumnų skaičius - nublanksta prieš ko­ kybinį VU TSPMI rezultatų įvertini­ mą. Instituto studentai yra nuolati­ nis diplomatinio korpuso atsinauji­ nimo šaltinis. Baigusieji institutą yra svarbūs pareigūnai Prezidentūroje, Vyriausybėje, Krašto apsaugos mi­ nisterijoje bei kitose valstybės insti­ tucijose. Plataus akiračio, išsilavi­ nę, vertybiškai jautrūs instituto alumnai yra neišmatuojamas instituto in­ dėlis į Lietuvos valstybės tarnybą, dedantis pagrindus kokybiškai nau­ jam jos valdymo etapui“, - teigia VU TSPMI direktorius prof. habil. dr. Rai­ mundas Lopata.

VU TSPMI pradėjo politikos moks­ lų raidą nepriklausomoje Lietuvo­ je. Šiandien institutas yra neabejo­ tinai svarbiausia aukštojo mokslo įstaiga mūsų šalyje, rengianti politi­ kos mokslų ir tarptautinių santykių specialistus bei atliekanti politikos mokslų tyrimus. įgyvendindamas vieną iš savo strateginių tikslų rengti aukštos kvalifikacijos politi­ kos mokslų, lyginamosios politikos, tarptautinių santykių ir diplomatijos,

Europos studijų, viešojo admi­ nistravimo ir Europos viešojo administravimo specialistus - VU TSPMI vykdo trijų pakopų nuosek­ liųjų studijų programas: bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros. Iki 2007 m. VU TSPMI vykdomas studi­ jų programas baigė 1094 studentai (702 bakalaurai, 392 magistrantai). Šiuo metu TSPMI dirba 6 profeso­ riai, 25 docentai, atskirus kursus skai­ to vizituojantys profesoriai iš užsie­ nio universitetų, VU TSPMI vykdo mokslinius tyrimus Lietuvos ir kitų valstybių politinės rai­ dos, užsienio politikos ir tarptautinių santykių srityse. Svarbiausi šių tyrimų rezultatai skelbiami instituto periodi­ niuose leidiniuose „Politologija“, „Lithuanian Foreign Policy Review“, „Lithuanian Political Science Yearbook“.

Institutas dalyvauja įvairiuose tarp­ tautiniuose projektuose ir programo­ se, bendradarbiauja su tarptautinė­ mis organizacijomis ir fondais, yra daugelio tarptautinių akademinių or­ ganizacijų bei akademinių instituci­ jų tinklų narys, yra pasirašęs ben­ dradarbiavimo sutartis su įvairiais užsienio valstybių universitetais.

Institutas aktyviai dalyvauja viešo­ joje politikoje. Bendradarbiaudamas su Lietuvos valstybinėmis institucijo­ mis bei nevyriausybinėmis organiza­ cijomis VU TSPMI organizuoja mo­ kymus bei kvalifikacijos kėlimo kur­ sus, teikia ekspertizes valstybinėms institucijoms, organizuoja viešus ren­ ginius, inicijuoja nevyriausybinių or­ ganizacijų kūrimąsi, skatina politinės kultūros ir pilietinės visuomenės ša­ lyje formavimąsi, formuoja viešosios politikos nuomonę šalies vidaus ir už­ sienio politikos klausimais.

VU TSPMI inform.

Vietoj šortų mažą berniuką aprenkite šiltomis kelnėmis, ant marškinėlių užvilkite storą megztinį, o vasarines basutes pakeiskite sunkiais žieminiais batais. Berniukui bus šilčiau, bet ar nuo to pasikeis jo mąstymas? Vilniaus universi­ teto Filosofijos fakulteto profesorius Marius Sadaus­ kas teigia, kad mokslo ir studijų reforma yra lyg drabužėlių keitimas vaikui pakeičiama išorė, bet ne vaiko mąstysena, t. y. ne Universiteto dvasia.

Laura GINTALAITĖ „Jei aukštasis mokslas nebus tin­ kamai reformuotas, po 10 metų uni­ versitetus galėsime vadinti paskaitų skaitymo fabrikėliais“, - konstatuoja

Reforma universiteto esmės nepakeis, tik išorę. Žygimanto Lukšo karikatūra kitas „U. V.“ pašnekovas, Premjero sudarytos darbo grupės narys, Vil­ niaus universiteto docentas dr. Man­ tas Adomėnas. Ir priduria, kad refor­ ma iki šiol neįvyko, nes buvo bando­ ma įgyvendinti tobulą reformą.

Plačiau apie tai skaitykite p. 4-5

Masinės studentų apeliacijos - šantažas ar teisybės paieškos?

Ši sesija nebuvo labai rami ir sklandi, ypač Matematikos ir

informatikos fakulteto (MIF) studentams. MIF studentai, dėda­ miesi „nekaltais avinėliais“, pateikė 76 apeliacijas dėl įskaitos vertinimo, kuriose kaltina informatikos teisės dėstytoją Tomą Lamanauską nekokybišku dėstymu, neaiškia vertinimo kriterijų sis­ tema. Toks apeliacijų skaičius MIF - rekordinis.

Plačiau apie tai skaitykite p. 8

2

___________________________________________________

universitas

vilnensis

2007 vasaris

wkronika Prancūzus domina ne tik studijos, bet ir krepšinis

VU viešėjo Kazachstano pedagoginio universiteto delegacija Sausio 30 d. popietę Vilniaus universitete lankėsi Kaza­ chijos nacionalinio Abajaus pedagoginio universiteto at­ stovai. Svečius pasitiko VU rektorius akademikas Benedik­ tas Juodka. Jis supažindino svečius iš Kazachstano su senojo Vilniaus universiteto istorija, kultūra, struktūra ir stu­ dijų sistema. VU rektorius didžiavosi, kad Lietuva vienintelė iš visų Europos Sąjungos šalių pasirinko Universitetą rep­ rezentuoti Lietuvą Europoje. 2006 m. karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga „Mini Europos“ parke Briuselyje buvo atidengtas Lietuvą pristatantis Vilniaus universiteto mo­ delis.

Kazachijos nacionalinio pedagoginio universiteto rek­ torius Sadykovas Tokmukhamedas pabrėžė, kad jam gar­ bė lankytis visoje Europoje žinomame senajame Vilniaus universitete. Pedagoginio universiteto vadovas pastebėjo, kad abu universitetai panašūs savo studentų skaičiumi (apie 22 tūkst.) ir struktūra (tik Kazachstano pedagoginia­ me universitete nėra Medicinos fakulteto). Todėl S. Tokmuk­ Atsisveikindami rektoriai apsikeitė simboliniais su­ hamedas pasiūlė Vilniaus universitetui bendradarbiauti su venyrais. L. Katišovos nuotr.

Kazachijos nacionaliniu Abajaus pedagoginiu universite­ tu, turinčiu giminingų fakultetų, daugiausiai dėmesio ski­ riant studentų bei mokslinės informacijos mainams. „U. V."inform.

Studijų mugė vyko Kaune Gražina GABINAITIENĖ Studijomis Vilniaus universite­ te domėjosi ne tik busimieji pagrin­ dinių studijų studentai, - buvo do­ mimasi ir pokoleginėmis bei išlyginamosiomis studijomis, taip pat magistrantūros studijomis. Pa­ tys drąsiausi ir smalsiausi, jau ži­ nantys, kokią kryptį nori studijuoti, aktyviai prašė argumentuoti, kodėl turėtų rinktis studijas būtent Vilniaus universitete. „Aš noriu tapti gera gy­ dytoja, kodėl siūlote rinktis studijas Vilniaus universitete?“ - atkakliai klausinėjo Kauno miesto mokslei­ vė. Moksleiviai domėjosi, ar Vilniaus universitete dėstoma daug praktinių dalykų. Domino kineziterapijos, bio­ fizikos, medicinos, teisės studijų pro­ gramos. Taip pat buvo klausiama, ar didelis konkursas j odontologijos studijų programą, buvo domimasi ir politikos mokslais. Atvykusieji turė­ jo galimybę pabendrauti su dabar­ tiniais Ekonomikos, Teisės fakulteto studentais, kurie mielai dalijosi sa­ vo stojimo į Vilniaus universitetą bei studijavimo patirtimi. Buvo dalija­ mas leidinys „Kviečia Vilniaus uni-

Studijų mugėje, vasario 3 dieną vykusioje Kaune, dalyvavo visos Lietuvos aukšto­ sios mokyklos ir kelios Lietuvos kolegijos. versitetas 2007“.

Busimieji studentai buvo kviečiami pasižiurėti, kokie buvo praėjusių metų įsto­ jusiųjų aukščiausi ir Studijų mugėje Kaune moksleiviai ieškojo juos žemiausi balai, kaip bus skaičiuojamas dominančios informacijos. V. Laugalio nuotr. konkursinis balas.

Taip pat buvo domimasi ir studentų versiteto Kauno humanitarinis fakul­ iš kito miesto apgyvendinimu, ben­ tetas linksmino atvykusiuosius tauti­ drabučiais. Vilniaus universitetu do­ niais šokiais, Vytauto Didžiojo univer­ mėjosi apie 1200 moksleivių, t. y. be­ sitetas suteikė galimybę sudalyvauti veik dvigubai daugiau nei studijų smagiame inscenizuotame stojimo j mugėje, šiais metais vykusioje Šiau­ universitetą procese. liuose. Busimuosius studentus aukš­ Kita paroda „Mokymasis, studi­ tosios mokyklos bei kolegijos džiu­ jos, karjera 2007“ vyks Vilniuje, „Ligiai pasitiko su balionais, rašikliais, texpo“ parodų rūmuose, vasario 22-24 dienomis, o studijų mugė pieštukais, kalendoriukais, įvairiais lankstinukais, leidiniais. Vilniaus uni­ Klaipėdoje - kovo mėnesį.

VU ligoninės medikai pirmg kartą Lietuvoje atliko minimaliai invazinę pilvo aortos išsiplėtimo operaciją Aorta - stambiausia žmogaus kraujagyslė, kuria kraujas teka iš šir­ dies. Sergant tam tikromis ligomis aorta išsiplečia, o didėjant skersmeniui atsiranda tikimybė jai plyšti. Pil­ vo aortos plyšimas sukelia intensy­ vų kraujavimą, ir laiku nesuteikus pagalbos ligonis miršta. Plyšimo ti­ kimybė didėja augant išsiplėtimo skersmeniui. Todėl pilvo aortai išsi­ plėtus iki pavojingo skersmens, li­ goniai turi būti operuojami.

Minimaliai invazinis pilvo aortos išsiplėtimo gydymas ligoniui yra žymiai saugesnis už įprastą chirur­ ginę operaciją. Procedūros metu rentgenologinių vaizdavimo prie­ monių pagalba per šlaunies ar klu­ binę arteriją į aortos išsiplėtimo vie­ tą implantuojamas vamzdelis, kuris arba savaime išsiplečia, arba yra išplečiamas specialiais balionė­ liais. Implantas sutvirtina aortos sienelę, o aortos išsiplėtimo erdvė aplink tą vamzdelį ilgainiui sukreša ir surandėja. Po tokios procedū­ ros pranyksta tikimybė, kad išsiplė­ timas plyš, o ligonis pasveiksta. Be to, ūmiais atvejais, jeigu yra gydo­ mas jau plyšęs aortos išsiplėtimas, ligonis nustoja kraujuoti.

Vį „ VU ligoninės Santariškių klinikų informacija

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (VUL SK) sausio 11 d. pirmą kartą Lietuvoje pilvo aortos išsi­ plėtimas išoperuotas minimaliai invaziniu būdu. Šią ope­ raciją atliko VUL SK Kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centro medikai dr. Gintaris Vilkevičius ir dr. Marijus Gutauskas bei Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojai Valdas Bilkis ir Nerijus Misionis, padedant profesoriui iš Italijos Robertui Pacchioniui iš Mantovo ligoninės.

Operacijos momentas

Sausio 11-13 dienomis Prancūzijoje, Amienso mieste, vyko tarptautinis forumas „Studijuoti ir dirbti Europoje“.

Vilniaus universitetas buvo pa­ kviestas dalyvauti šiame renginyje kaip svečias ir forume turėjo nemo­ kamą plotą savo stendui šalia kitų aukštojo mokslo institucijų ne tik iš Europos, bet ir iš JAV, Kanados, Aust­ ralijos, Kinijos ir kitų šalių. Vilniaus universitetui atstovavo Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Rima Masiulienė.

Forumas „Studijuoti ir dirbti Eu­ ropoje“ skirtas informuoti Prancūzi­ jos Pikardijos regiono jaunimą apie įvairias studijų galimybes, tiek Pran­ cūzijos, tiek užsienio universitetuo­ se ir padėti jiems susiorientuoti ieškant geresnio profesinio pasirin­ kimo ir galimybių studijuoti, įsidar­ binti ar kurti savo verslą vietinėje ir tarptautinėje rinkoje. Šiame forume studentai galėjo gauti labai išsa­ mios informacijos ne tik apie studi­ jas, mokslą ir apie darbo galimybes, bet ir apie kitus jiems rūpimus so­ cialinius klausimus: apgyvendini­ mo, maitinimosi, transporto, sveika­ tos draudimo ir net seksualinius.

Viso renginyje dalyvavo daugiau kaip 300 institucijų, taip pat ir įvairių įmonių konsorciumai, asociacijos,

valstybinės, privačios įmonės bei ne pelno siekiančios organizacijos.

Forume apsilankė keli tūkstan­ čiai studentų bei vidurinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivių. * Šis renginys vyksta jau 19 kartą. Šiais metais Lietuvai atstovauti buvo pa­ sirinktas Vilniaus universitetas, kaip vienas seniausių ir prestižinis Rytų Europos universitetas.

Forume vyko seminarai, kuriuo­ se Rima Masiulienė pristatė Vilniaus universitetą ir galimybes Prancūzi­ jos jaunimui čia studijuoti. Lietuvos stendas ir VU sulaukė didelio susi­ domėjimo, prancūzus (ir ne tik stu­ dentus) labai domino Lietuva, kaip dar kai kam mažai žinoma Europos Sąjungos šalis, jie labai apsidžiaug­ davo sužinoję, kad užsieniečiams siūlomi kursai užsienio kalbomis, domėjosi galimybe siekti aukštojo mokslo diplomo Vilniaus universite­ te. Kiek netikėtas buvo trijų studen­ tų klausimas: „Labai daug žinome apie garsias jūsų krepšinio koman­ das ir domimės jomis, labai norėtu­ me vienoje jų žaisti, kokios yra gali­ mybės?“ TPFIS inform.

Nacionalinė pažangos /K premija kviečia teikti NAc >NE paraiškas

1

Nuo vasario 1 d. priimamos paraiškos Mokslo pažangos, Partnerystės pažangos ir Kultū­ ros pažangos premijomis. NPP ko­ mitetas paraiškų lauks iki 2007 m. kovo 19 d.

Specialią kandidatų paraiš­ kos formą ir reikalavimus teikia­ miems darbams galima rasti tinklalapyje www.npp.lt. Laureatus paskelbti iškilmingoje apdova­ nojimų ceremonijoje numatyta 2007 m. gegužės viduryje.

Kaip teigia NPP komiteto kancleris, Vilniaus universiteto Mokslo reikalų prorektorius prof.

Juozas Vaitkus, šiemet patikslin­ ti reikalavimai Nacionalinei pažangos premijai teikiamiems darbams ir nustatyti aiškesni ver­ tinimo kriterijai jų vertintojams.

Specialiai suburta mokslininkų grupė iš Lietuvos mokslų akade­ mijos, Lietuvos mokslo tarybos ir Vilniaus universiteto, remdama­ si pirmųjų premijos metų patirti­ mi, šiek tiek sugriežtino reikala­ vimus tiek teikiant paraiškas, tiek jas įvertinant. „Šiemet NPP komitetas ir ne­ priklausomi ekspertai kreips ypatingą dėmesį į pretendentų veiklos pavyzdines, užkrečian­ čias, Lietuvoje pozityvias per­ mainas įtakojančias savybes, parodančias kiekvieno preten­ dento nacionalinės reikšmės nuopelnus. Tai padės objekty­ viau įvertinti kandidatų veiklą ir nuopelnus Lietuvos pažangai“, -teigia prof. J. Vaitkus.

Mokslo pažangos premi­ ja bus skirta mokslininkams ar jų grupėms už išradybinės ir tai­ komosios veiklos produktyvumą bei plėtojamos mokslo šakos pastebimumą viso pasaulio mastu.

PAŽANGOS

Nacionalinė pažangos premija akademinę, verslo ir kultūros visuo­ menę kviečia teikti pa­ raiškas 2007 m. apdo­ vanojimams. Ši premija orientuota į aukščiau­ sius pasaulinius mokslo standar­ tus ir Lietuvos intelektualinio po­ tencialo vystymą.

Partnerystės pažangos pre­ mija apdovanos už indėlį į kon­ kurencinio šalies pranašumo di­ dinimą bei bendradarbiavimą diegiant praktikoje pažangiau­ sias technologijas ir naujoves.

Skiriant šią premiją didelė reikš­ mė bus teikiama komercinės veiklos vystymui ir diegimui tam tikroje veiklos srityje. Taip pat bus vertinama pretendentų įtaka ša­ lies gerovei ir pripažinimui bei svarbiausiems artimiausių de­ šimtmečių šalies ekonominio vystymosi veiksniams.

Kultūros pažangos premi­ ja bus skirta už kūrybinę energi­ ją, individualų kūrėjo talentą bei išradingumą, lemiant šalies pra­ našumą tam tikroje kultūros sri­ tyje. Bus vertinami kandidatų kū­ rybiniai ieškojimai, inovacijos bei įtaka masiniam kultūros lygiui.

Kandidatus Nacionaline: pa­ žangos premijai 2007 m. gali siū­ lyti ne tik mokslo institucijos, ver­ slo, pramonės, meno, kultūros asociacijos ar pelno nesiekian­ čios organizacijos, bet ir ne ma­ žesnės kaip penkių asmenų mokslininkų, verslininkų ar kul­ tūros veikėjų iniciatyvinės gru­ pės.

Všj "Nacionalinė pažangos premija” inform.

universitas

2007 vasaris

vilnensis

3

w kronika

Tarp Lietuvos mokslo premijų laureatų VU mokslininkai Lietuvos mokslo premijų komisija vasario 5 d. posė­ dyje slaptu balsavimu sky­ rė 2006 m. Lietuvos mokslo premijas. Tarp laureatų - ir Vilniaus universiteto moksli­ ninkai bei jų darbai.

nijai Stumbrienei (pateikė VU Se­ natas, UAB „Baltų lankų“ leidy­ ba“, UAB „Gimtasis žodis“).

Fizinių mokslų srityje įver­ tintas Artūro Dubicko funda­

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje įvertintas taiko­

mentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų darbų ciklas „Algebrinių skaičių pasiskirstymas (1986— 2005 m.)“ (pateikė Vilniaus uni­ versiteto Senatas). Šioje srityje Lietuvos mokslo

mosios mokslinės veiklos (ekspe­ rimentinės plėtros) darbų ciklas„Lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymas: situacijos tyrimas, meto­ dika ir jos taikymas (1995— 2005 m.)“. Lietuvos mokslo premi­ jos skirtos mūsų mokslininkėms Meilutei Ramonienei, Loretai Vilkie­ nei, Joanai Pribušauskaitei, Virgi­

premija taip pat skirta VU moksli­ ninkams Edmundui Montrimui, Valentui Gaideliui, Vygintui Jan­ kauskui už taikomosios moksli­ nės veiklos (eksperimentinės plėtros) darbų ciklą „Organinė optoelektronika: naujos organi­ nės medžiagos, fotoreceptoriai ir fizikiniai reiškiniai juose (1980-

2005 m.)“ (pateikė Vilniaus uni­ versiteto Senatas).

Biomedicinos mokslų sri­ tyje įvertintas Rasos Bagdo­ nienės, Rasos Sirtautienė taiko­ mosios mokslinės veiklos (eks­ perimentinės plėtros) darbų ciklas „Savalaikės diagnostikos ir modifikuotų gydymo metodų pritaikymo svarba šiuolaikinėje aklumo prevencijoje (1994— 2005 m.)“ (pateikė Vilniaus uni­ versiteto Senatas, VšĮ Vilniaus universiteto Vaikų ligoninė, Všj Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos).

VU fizikui - garbingas sostinės apdovanojimas 2006 m. gruodžio 14 d. Vilniaus lininko sukurta chaoso valdymo te­ rotušėje buvo pagerbti žmonės, pas­ orija naudojama įvairiausiose moks­ taraisiais metais labiausiai nusipel­ lo srityse - ne tik fizikoje, bet ir mate­ nę Vilniaus miestui. Garbingas sos­ matikoje, chemijoje, biologijoje, tinės apdovanojimas - šv. Kristoforo ekonomikoje. Per 15 metų, kai pa­ statulėlės - tradiciškai buvo įteiktos saulis žino „Pyrago chaoso valdy­ dešimčiai įvairiose srityse pasižy­ mo metodą“ („Pyragas' Chaos Conmėjusių vilniečių. Tarp apdovano­ trol Method“), daktaras įvairiuose straipsniuose buvo cituotas beveik tųjų - ir VU mokslininkas.

Už nuopelnus mokslui šv. Kristo­ 2000 kartų. Tai turbūt didžiausias „ciforo statulėlė įteikta Vilniaus univer­ . tavimo indeksas“ Lietuvoje, o būtent siteto fizikui Kęstučiui Pyragui - te­ šis indeksas pripažįstamas patiki­ miausiu tiksliųjų mokslų atstovų dar­ oretikui, profesoriui, habilituotam daktarui. Jo darbai įnešėv nemažą bų naudingumo, jų įtakos pasauli­ indėlį į pasaulinį mokslą. Šio moks­ nio mokslo progresui rodikliu.

Laureatams diplomai bus iškilmingai įteikti kovo 2 die­ ną 11 vai. Vyriausybės rūmuo­ se (Gedimino pr. 11, Vilnius).

Malonus pasiūlymas VU mokslo žurnalui 2007 metų sausį Vilniaus uni­ versiteto mokslo žurnalo „Transformation in Business & Economics“ vyriausiasis redaktorius prof. V. Pranulis gavo netikėtą laiš­ ką ir pasiūlymą iš Jungtinėje Ka­ ralystėje įsikūrusios leidyklos „Emerald Group Publishing Limited“. Ši leidykla aktyviai stengiasi

įsigyti kokybiškus žurnalus ir duo­ menų bazes, siekdama papildyti

ir išplėsti savo produkciją. Tokį pasiūlymą gavo ir Vilniaus uni­ versiteto Kauno humanitarinio bei Ekonomikos fakultetų žurna­ las, leidžiamas kartu su Brno tech­ nologijos universitetu bei Latvi­ jos universiteto vadybos ir ekonomikos fakultetu. Žurnalo re­ dakcija tvirtina, kad nesirengia parduoti leidinio, tačiau sako, jog buvo malonu gauti tokį pasiūly­

mą ir pasijusti vertinamiems tarp­ tautinės bendruomenės, nes „Emerald Group Publishing Limited" jau daugiau nei 40 metų yra viena iš pagrindinių leidyklų, lei­ džiančių vadybos srities žurnalus ir duomenų bazes. Jų leidinių spektras apima tiek akademinę, teorinę ir probleminę, tiek prakti­ nę veiklos sritis.

KHF inform.

VU tiesia bendradarbiavimo tiltus su JAV mokslininkais Laura GINTALAITĖ Konferenciją organizavo Lietu­ vos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Rektorius Benediktas Juodka sakė, kad geriausi yra JAV mokslininkai, jie gauna daugiau­ sia Nobelio premijų. „Dauguma JAV universitetų yra privatūs, turi visišką autonomiją, nepalyginamą su Lietuvos univer­ sitetais, mokslas yra mokamas, studijas dažniausiai finansuoja tė­ vai“, - pasakoja su JAV mokslinin­ kais bendradarbiavęs Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto direktorius prof. Artūras Žukaus­ kas, dirbantis su naujos kartos švie­ sos technologijomis.

Lietuvos mokslo tarybos pirmi­ ninkas, chemikas, profesorius habil. dr. Eugenijus Butkus, dirbęs mokslinį darbą JAV, kartu su ame­ rikiečiais publikavęs bendrus straipsnius moksliniuose žurna­ luose, sako, kad Amerikoje dirba nemažai chemikų, bet nuolati­ niam darbui įsitvirtinti ten sunku.

Lietuviai mokslininkai, dirbantys Amerikoje, kviečiasi Lietuvos stu­ dentus doktorantūros studijoms ir trumpiems vizitams, tačiau atsira­ dus daugiau galimybių dirbti Eu­ ropos Sąjungos valstybėse, j Ameriką išvažiuoja mažiau moks­ lininkų.

Vilniaus universitetas yra pasi­ rašęs sutartis su 8 JAV universite­ tais, tačiau tik su keletu realiai bendradarbiaujama. „Institucinis

JAV vienam universitetui finansuoti skiriama tiek lėšų, kiek visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai. Tokia mintis buvo išsakyta sausio 26 dieną Vilniaus univer­ sitete vykusioje konferencijoje „Tiesiant tiltus tarp Lie­ tuvos ir JAV mokslininkų“.

bendradarbiavimas nėra efekty­ vus. Universitetai pasirašo sutar­ tis, o bendradarbiauti turi žmo­ nės“, -sako dr. Eugenijus Butkus.

JAV mokslininkai sausio 25 dieną lankėsi Fizikos fakultete, Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institute. Vakarų Virdžini­ jos universiteto profesoriui Johnui B. Barnettui šviesos techno­ logijos padarė įspūdį, tačiau jis pastebėjo ir tai, kad fakultetui rei­

kia daugiau lėšų, naujesnių la­ boratorijų. Profesorius J. Barnettas mano, kad Lietuvos mokslas gali konkuruoti su užsieniu pasi­ rinkęs specifines nišas. Tokia niša, jo nuomone, yra ir naujos šviesos technologijos.

Konferencijoje pranešimus biotechnologijų ir medžiagotyros temomis skaitė penki mokslinin­ kai iš skirtingų JAV universitetų bei Lietuvos mokslininkai.

JAV mokslininkai Fizikos fakulteto laboratorijose domėjosi šviesos technologijomis. V. Naujiko nuotr.

Prof. K. Pyragui garbingą apdovanojimą Įteikė Vilniaus miesto meras A. Zuokas. A. Žygavičiaus nuotr.

ŽURNALE „SCIENCE“ - BENDRI LIETUVOS IR DANIJOS MOKSLININKŲ ATRADIMAI Žurnalo „Science“ 2007 m. sau­ sio mėnesio 19 d. numeryje publi­ kuojamas straipsnis „Balanced Inhibition and Excitation Drive Spike Activity in Spinal Half-Centers“, ku­ riame pristatomas nugaros smege­ nų motoneuronų aktyvavimo me­ chanizmas. Straipsnį paskelbė Vilniaus universiteto Gamtos moks­ lų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros docentas dr. Aidas Alaburda kartu su kolegomis iš Kopenha­ gos universiteto dr. Rune'u W. Ber­ gu ir prof. Jornu Hounsgaardu. „Science“ žurnalo numerio viršelis iliustruotas prof. J. Hounsgaardo pa­ siūlytu vėžlio motoneurono vaizdu.

Tai pirmasis Gamtos mokslų fakul­ teto mokslininkų straipsnis tokiame prestižiniame žurnale.

Trisdešimt penkerių metų docen­ tas dr. Aidas Alaburda 1994 m. bai­ gė VU Fizikos fakultetą, 2000 m. ap­ gynė daktaro disertaciją Kauno medicinos universitete. 20002003 m. dirbo Kopenhagos univer­ sitete prof. J. Hounsgaardo labora­ torijoje. 2003 m. grįžo j Lietuvą ir nuo tada dirba Vilniaus universite­ to Gamtos mokslų fakulteto Bio­ chemijos ir biofizikos katedroje. „Bet kuris mokslinis straipsnis re­ miasi tam tikra medžiaga, nes tai eksperimentinis darbas. Viskas pra­ sidėjo nuo to, kad gauti eksperimen­ tiniai rezultatai nesutapo su priimto­ mis hipotezėmis, nusakančiomis nugaros smegenų neuronų aktyvavimą. Tai sukėlė intrigą. Mūsų hipo­ tezę patvirtino atlikti tolimesni tyri­ mai“, - pasakoja doc. A. Alaburda.

Todėl mokslininkai nusprendė sa­ vo tyrimų rezultatus pasiūlyti aukš­ čiausio reitingo moksliniam žurna­ lui. Šis straipsnis buvo rašomas būtent žurnalui „Science“. Šiame žurnale publikuojamiems straips­ niams keliami ypatingi reikalavimai, ypač akcentuojamas atradimo nau­ jumas, kontroversiškumas, netikėtu­ mas. Nuo atradimo iki publikacijos pasirodymo, doc. A. Alaburdos verti­ nimu, praėjo daugiau nei treji metai.

Straipsnyje pasakojama apie nugaros smegenų motoneuronų aktyvavimo mechanizmus. Nuga­ ros smegenų motoneuronai yra neuronai, kurių aktyvumas pri­ verčia susitraukti raumenis. Iki šiol buvo manoma, kad nugaros smegenų motoneuronai yra sinapsiškai aktyvuojami tada, kai raumuo turi susitraukti, bei sinapsiškai slopinami, kai raumuo turi būti atsipalaidavęs. Remiantis gautais eksperimentiniais rezul­ tatais nustatyta, kad raumeniui su­ sitraukiant jį valdantys motoneu­ ronai yra sinapsiškai aktyvuojami ir slopinami vienu metu. Motoneu­ rono aktyvavavimo lygį nusako jaudinančio ir slopinančio sinap­ sinių įėjimų balansas. Šis atradi­ mas verčia iš naujo pergalvoti hi­ potezes, kuriomis bandoma aiškinti nugaros smegenų neuro­ nų tinklo organizavimą bei veiki­ mą. Verta paminėti, kad pagrindi­ niai eksperimentiniai duomenys gauti naudojant originalų integ­ ruotą vėžlio nugaros smegenų preparatą, prie kurio kūrimo doc.

A. Alaburda aktyviai prisidėjo stažuodamasis prof. J. Hounsga­ ardo laboratorijoje. „U. V.“ inform.

universitas

4

f

vilnensis

2007 vasaris

f mokslo ir studijų reforma

Reikia kokybiškos reformos, kad universitetai netaptų fabrikėliais Laura GINTALAITĖ

Studijų kokybė - ta pati, kaina - skirtinga Panašu, kad aukštasis moks­ las priėjo liepto galą. Visi sutaria, kad reforma būtina, tačiau nenu­ stoja ginčytis, kokia ji turi būti.

Premjero Gedimino Kirkilo suda­ rytos darbo grupės pasiūlytą par­ tijų susitarimo dėl mokslo ir studi­ jų reformos projektą galima būtų pavadinti reformos gairėmis. Kas konkrečiai bus daroma, dar ne­ sutarta.

Partijų susitarimo projekte siū­ loma, kad studijų finansavimas susidėtų iš valstybės kompensuo­ jamos dalies (studento krepšelio), asmeninio studento įnašo ir kitų šaltinių, pavyzdžiui, verslininkų paramos. Abiturientai jau baimi­ nasi, kad gali tekti mokėti už stu­ dijas. Politikai ramina, kad veiks efektyvi paskolų sistema, be to, patys gabiausi studentai ir dabar gauna vardines stipendijas. Ta­ čiau geresnės studijų kokybės, la­ boratorijų atnaujinimo teks pa­ laukti penketą metų.

Jei reforma bus pradėta vyk­ dyti šį rugsėjį, galima teigti, kad būsimieji abiturientai mokės už studijas, o žadamomis kokybiš­ kesnėmis studijomis džiaugsis dabartiniai aštuntokai. Vilniaus universiteto Studentų atstovybės

Vietoj šortų mažą berniuką aprenkite šiltomis kelnėmis, ant marškinėlių užvilkite storą megztinį, o vasarines basu­ tes pakeiskite sunkiais žieminiais batais. Berniukui bus šil­ čiau, bet ar nuo to pasikeis jo mąstymas? Vilniaus univer­ siteto Filosofijos fakulteto profesorius Marius Šaulauskas teigia, kad mokslo ir studijų reforma yra lyg drabužėlių keitimas vaikui - pakeičiama išorė, bet ne vaiko mąstyse­ na, t. y. ne Universiteto dvasia. „Jei aukštasis mokslas nebus tinkamai reformuotas, po 10 metų universitetus galėsime vadinti paskaitų skaitymo fabrikėliais“, - konstatuoja kitas „U. V.“ pašnekovas, Premje­ ro sudarytos darbo grupės narys, Vilniaus universiteto do­ centas dr. Mantas Adomėnas. Ir priduria, kad reforma iki šiol neįvyko, nes buvo bandoma įgyvendinti tobulą reformą.

(VU SA) prezidentė Nora Žukaus­

kaitė sako, kad studentams svar­ bu, kas bus pereinamuoju laiko­ tarpiu: „Ką tik įstojęs studentas turės mokėti pilną kainą, kai kur­ su vyresnis jos nemokės, o stu­ dijų kokybę abu gaus tokią pa­ čią. Kodėl silpniausia grandis studentai - turi būti apkrauti vals­ tybės pareiga mokėti už aukštąjį mokslą, juolab kad kokybė dėl to gerės tik per 5-10 metų?“ Stu­ dentų atstovė abejoja, kiek stu­ dentų įnašas pagerins studijų ko­ kybę. „Tik tada, kai matysime ne metmenis, ne projektus, o kaip sistema veiks nuo A iki Z, galėsi­ me pasakyti, ar studentai pritaria reformai“, - teigė VU SA prezi­ dentė.

Nutylimi reformos aspektai N. Žukauskaitė, dalyvavusi įvai­

riose su mokslo ir studijų reforma susijusiose darbo grupėse, įvardi­ ja nutylimus mokslo ir studijų re­ formos aspektus: „Nėra plano, kaip pritraukti verslą, nekalbama, kiek valstybė gali skirti studijoms, nėra sudėlioti prioritetai, kurios mokslo kryptys būtų finansuoja­ mos, nekalbama apie tinkamą stu­ dentų pasiskirstymą tarp universi­ tetų, kolegijų ir profesinių mokyklų, nekalbama, kaip bus reformuota socialinė parama studentams.“ N. Žukauskaitė primena, kad prie kiekvieno VU fakulteto veikia Alumnų draugijos, kurių nariai gabiems studentams skiria sti-

Doc. dr. M. Adomėnas teigia, kad jei nebus tinkamos reformos, po dešimties metų universitetai taps paskaitų skaitymo fabrikėliais.

R.Vasiliausko nuotr. pendijas. „Kiekvienas fakultetas turėtų būti suinteresuotas, kad alumnai remtų studentus. Verslas kartu su valstybe turėtų būti su­ interesuoti, kad universitetai pa­ rengtų reikiamą kiekį specialistų.

Studentas po praktikos lieka dirb­ ti, tuo tarpu verslas remia jo toles­ nes studijas - apie tokius mode­ lius nėra kalbama, bet aš manau, kad tai vienas iš pagrindinių da­ lykų kalbant apie aukštąjį moks­ lą,“ - dėsto VU SA prezidentė.

Studentų atstovybės preziden­ tė VU studentams pasiūlė atsakyti į klausimus „Kas yra studijų koky­ bė?“, „Kaip įsivaizduojate kokybiš­ kas studijas?“. Anot jos, dauguma studentų atkreipė dėmesį į techni­ nius aspektus - elektroninius kon­ spektus, bendravimą su dėstyto­ jais: „Tam nereikia finansinių investicijų. Reikia tik noro ir dėsty­ tojo siekio rūpintis savo dėstomu dalyku, kad jis būtų konkurencin­

gas kitų dalykų atžvilgiu, studento motyvacijos reikalauti ir prašyti.“

Studento krepšelis savotiška paskata Premjero suformuotos darbo grupės narys, vienas iš aukštojo mokslo reformos principų rengė­ jų, Demokratinės politikos institu­ to vadovas, Vilniaus universiteto docentas dr. Mantas Adomėnas sako, kad įvedus studento krep­ šelio sistemą, universitetai bus suinteresuoti konkuruoti dėl finan­ savimo ir todėl kels studijų koky­ bę, stengsis pritraukti geriausius dėstytojus.

Darbo grupės narys papasa­ kojo stojamojo konkurso tvarką, kuri turėtų įsigalioti po reformos: Universitetas nežino, ar konkur­ se dalyvaujantis abiturientas turi

Nukelta į p. 5

KOMENTARAI UAB „Fermentas" mokslo direktorius prof. Eugenijus Arvydas Janulaitis: „Studento krepšelis problemos neišspręs“

Filosofijos fakulteto profesorius Marius Povilas Šaulauskas: „Klerkai turi reformuoti save, o ne universitetus ar mokslą“

Universitetai deklaruoja, kad gali teikti universitetinį išsilavinimą, nors iš tikrųjų tam neturi nei pakankamai pinigų, nei dėstytojų.

Svarbu, kad didžiulės vidinės universitetų problemos būtų pripažįstamos ir universite­ to viduje. Dėstytojai į pirmą vietą iškelia sa­ vo interesus: stengiasi turėti valandų savo kursams, neatsižvelgdami į tai, ar jie apskri­ tai reikalingi. Studijų programų turinys tu­ rėtų atitikti tai, kas dėstoma pasaulyje.

Skelbiama, kad studijų kokybę išgelbės stu­ dento krepšelis ir panašūs dalykai. Manau, kad tai tik kitas būdas, kaip universitetai gaus pinigus. Diplomai bus „parduodami“ taip pat kaip vakarinėse ir neakivaizdinėse studi­ jose. Ir kai kurie universitetų žmonės pripa­ žįsta, kad studento krepšelis problemų neiš­ spręs.

Dėl sistemos, kai universitetų darbuoto­ jai vienas kitą renka, susidaro tam tikros grupuotės, nebūtinai pagal kompetenciją.

Užsienio ekspertai ne kartą rekomendavo naują valdymo ir vadybos modelį, kuris, de­ ja, jau padėtas į stalčių. Modelio esmė: rek­ torių renka ne kolektyvas, o skiria taryba.

Po to rektorius formuoja savo komandą, žmones pasirinkdamas kaip privačiame ver­ sle. Universitetui leidžiama savarankiškai formuoti programas, nustatyti, kam kokį at­ lyginimą mokėti, suteikiama teisė steigti ak­ cines mokslo bendroves, būti jų dalininkais.

Taryba nesikiša į akademinius dalykus. Kai šį modelį neseniai norėta įvesti Danijoje ir Airijoje, universitetų bendruomenės tam priešinosi, todėl jis pirmiausia pritaikytas vienam universitetui, vėliau ir kiti panoro įvesti minėtą modelį. Mano nuomone, eks­ perimento tvarka šį modelį reikėtų įvesti VU ir KTU. Lietuvoje universitetų tarybos yra diskredituotos, nes į jas žmonės paren­ kami neatsakingai.

Jokia administracinė reforma negali pakeisti giluminių dalykų, universiteto dvasios. Vertę universitetui suteikia ypatingas dėstytojų ir stu­ dentų bendravimo būdas, nerašytos taisyklės, tradicijos, kuriomis persisunkusios ir sienos.

Viena yra pakeisti vaiko drabužėlius, polietile­ nines sauskėlnes - į popierines, kita - pakeisti mąstymą. Reforma reikalinga ne vaiko sielą, ne universiteto principus keisti, o drabužėlius, išorę, t. y. prastą įrangą keisti geresne ir pan.

Norime tokios reformos, kuri netrukdytų dirbti. Reforma reikalinga ne universitetams, o valdžiai. Klerkai ir klerkų institucijos turi re­ formuoti save, savo pačių neprotingą elgesį, o ne universitetus. Tai valstybinio mokslo ir stu­ dijų valdymo ir kontroliavimo reforma, moks­ lo ir studijų valdininkų reforma. Mokslo nega­ li reformuoti joks Seimas, jokia ministerija, nes jie apie tai supratimo neturi.

Universitetinei kultūrai per 16 metų buvo padaryta daug žalos ir dabar reikalinga refor­ ma, kad politikai sumažintų tą žalą. Sukom­ promituotas studento, profesoriaus ir visos akademinės kultūros vardas. Universitetais pradėtos vadinti profesinės mokyklos, techni­ kumai, institutai, rengiantys siauro profilio specialistus, o ne universalius išsilavinusius žmones. Tik ta įstaiga, kuri rengia aukščiausio pasaulinio lygio profesorius, yra universitetas.

Universitetinės studijos tęsiasi 10 metų. Baka­ lauro studijos yra nepilnas universitetinis išsi­ lavinimas. Dabar universitetai traktuojami kaip batų taisyklos arba „maksimos“.

Lietuvoje oficialiai yra 22 universitetai, rea­ liai - 2-3 universitetai. Keturmetę mokyklą taip pat galima pavadinti universitetu... Galime tuč­ tuojau sugalvoję vienas kitam įteikti šauniosios grafaitės ir šauniojo grafo titulus, bet nuo to netapsime grafais. Kompetencija universitete perteikiama betarpiškai, iš rankų į rankas, ver­ tingiausi studento kaijeros momentai yra gyvas

Yra iškreipta situacija tarp darbo rinkos poreikių įvairių kvalifikacijų specialistams ir ruošiamų specialistų proporcijų. Darbo rin­ kai daugiausia reikia kolegijų ir profesinių mokyklų ruošiamų specialistų, o nepropor­ cingai daug jaunų žmonių mokosi universi­ tetuose. Kad studijų kokybė pagerėtų, visų pirma reikia sureguliuoti studijų sistemą taip, kad sumažėtų universitetų mokymo, padau­ gėtų kolegijų ir profesinio mokymo. Reikia sudaryti galimybę studentams pereiti visas tris grandis nuo profesinių mokyklų į kole­ gijas ir universitetus. Dabar, jeigu kolegijos studentas nori pereiti į universitetą, jis turi mokėti už mokslą, yra ir kitų barjerų.

Iki šiol neatsirado politikų, matančių stra­ tegiškai ir įsisąmoninusių, kokioje krizėje yra aukštasis mokslas. Jie buvo įtakojami labai galingos lobistinės grupės, kurią galima įvar­ dyti kaip rektorių konferenciją.

Verslininkai turi mažai galimybių paveikti universitetus. Mano, kaip mokslininko, dir­ bančio versle, patyrimas yra labai liūdnas. Ne­ sakau, kad universitetai turi daryti taip, kaip pasako verslas, tačiau į kai kuriuos siūlymus galėtų atsižvelgti.

bendravimas su aukščiausio lygio specialistais, įskaitant ir šią minutę (apie interviu su dar stu­ dijuojančia žurnaliste - aut. past.). Dėl to nega­ li būti profiliuoto universiteto, nes jis tuomet tampa specializuota mokykla.

Tą reformą, kurios universitetams reikia, gali padaryti tik patys universitetai. Studijų ko­ kybė pagerės tada, kai studijų programos bus integruotos su mokslu. Dėstytojas turi dėstyti remdamasis savo tyrimų pagrindu. Norint su­ žinoti, ar konkretaus dėstytojo studijų kokybė bus gera, reikėtų pažiūrėti, ar jis yra parašęs mokslinių straipsnių ar knygų apie savo dėsto­ mą dalyką. Studentai turi mokytis daryti moks­ lą, o ne iškalti faktų virtines. Jeigu norime, kad smarkiai pagerėtų kokybė, turime mažinti stu­ dentų skaičių. Reikėtų atsisakyti lygiavos, pra­ dedant dėstytojų, studentų kvalifikacijos įver­ tinimais, baigiant studijų programų kriterijais.

Reikia daugiau dėstytojų iš užsienio, o mūsiš­ kius dėstytojus priversti naudotis modernio­ mis technologijomis. Studentai turėtų būti 56 mokslinių draugijų nariai. Vadinasi, patys studentai turėtų būti aktyvesni.

V Naujiko nuotr.

universitas

2007 vasaris

vilnensis

Reikia kokybiškos reformos, kad universitetai netaptų fabrikėliais Atkelta iš p. 4 finansavimą, ar ne. Jis mato tik jo egzaminų rezultatą. Universite­ tas, remdamasis rezultatais, pa­ siūlo studentui vietą su sąlyga, kad šis susiras lėšų studijoms. Ta­ da studentas dalyvauja konkurse krepšeliui, t. y. valstybės finansa­ vimui gauti. „Visi universitetai turėtų teisę didinti studentų skaičių, bet krep­ šelių skaičius nuo to nepadidėtų.

Kiek studentų universitetas pri­ ims, lemtų tik universiteto gebėji­ mas suteikti kokybiškas studijas.

Tarkim, iš 80 abiturientų 60 abitu­ rientų gauna krepšelius, o kitus 20 abiturientų pagal egzaminų pažymius universitetas priimtų, bet jie krepšelių negauna, - nau­ ją finansavimo tvarką paaiškina dr. M. Adomėnas. - Tada tie 20 abiturientų gali ieškoti tikslinių fondų, verslininkų paramos, imti paskolą visai studijų kainai sumo­ kėti. Pavyzdžiui, jei abiturientas nori studijuoti mediciną, bet ne­ gauna krepšelio, jis gali dalyvau­ ti, tarkim, Sveikatos apsaugos mi­ nisterijos konkurse. Tokį konkursą laimėjęs abiturientas įsipareigo­ tų, pavyzdžiui, baigęs studijas dirbti Lietuvoje 5 metus, o ne iš­ važiuoti į Norvegiją...11 Anot dr. M. Adomėno, gavu­ siam krepšelį studentui turėtų bū­ ti sudaryta galimybė studijuoti ten, kur jis nori, nedarant skirtumo tarp valstybinių ir privačių universite­ tų. Prieš tai turėtų atsirasti kelios reitingavimo sistemos, abiturien­ tai turėtų gauti daugiau informa­ cijos apie studijų pasirinkimo ga­ limybes.

Darbo grupės vardu dr. M. Ado­ mėnas sako, kad nemato kito bū­ do, tik padidinti studentų suinte­ resuotumą tiek renkantis specialybę, tiek kontroliuojant studijų kokybę: „Studento krepše­ lis - savotiškas spyris, siekiant aukštąjį mokslą išjudinti iš mirties taško. Kai aukštojo mokslo siste­ ma pradės normaliai veikti, gal­ būt to galėsime atsisakyti.“ Dr. M. Adomėnas stengiasi at­ remti priekaištus, kad tokia finan­ savimo sistema būtų rinkos san­ tykių įvedimas į universitetus ir reikštų mirtį techninėms discipli­ noms, kurios yra brangesnės, bei humanitariniams mokslams, kur nėra aiškaus atsiperkamumo prin­ cipo. Demokratinės politikos ins­ tituto vadovas sako, kad nuo to apsaugotų „valstybės užsaky­ mas“: universitetai dalyvautų kon­ kurse, pavyzdžiui, rengti branduo­ linius fizikus.

Finansavimas - ne šlamštui Pasak dr. M. Adomėno, pagal partijų susitarimą finansavimas turėtų būtų didinamas tuo pačiu jį kitaip paskirstant. „Dabar 80 pro­ centų mokslui skiriamų pinigų at­ eina administracinio paskirstymo būdu, neatsižvelgiant į tai, ar ku­ riamas visiškas šlamštas, ar ko­ kybiškas mokslas, 20 procentų per konkursus. Yra daugybė bū­

dų imituoti mokslą, kokybiškas studijas. Pavyzdžiui, publikacijos užsienio provincijos universitetų ar institutų žurnalėliuose vertina­ mos taip pat, kaip mokslinės pub­ likacijos tarptautiniuose pripažin­ tuose leidiniuose“, - konstatuoja darbo grupės narys. Siūloma mokslą 100 procentų finansuoti per konkursus, o palaikomasis mokslo finansavimas priklausytų nuo mokslinių pasiekimų.

Trūksta dėstytojų kon­ kurencijos VU Matematikos ir informati­ kos fakulteto profesorius, Prem­ jero sudarytos darbo grupės na­ rys Alfredas Račkauskas abejoja, kad reforma galėtų būti pradėta 2007 metų rugsėjį. Pro­ fesorius A. Račkauskas pasako­ ja, kad pasaulyje žinoma prakti­ ka, kai įmonė apmoka studento studijas, o jis baigęs turi 5 me­ tus toje įmonėje atidirbti. Jis ma­ no, kad tai būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje.

Kad pagerėtų studijų kokybė, anot A. Račkausko, tarp dėstyto­ jų turėtų atsirasti konkurencija: „Amerikoje į profesoriaus vietą yra 20 kandidatų, Prancūzijoje - 14.

Dėstytojų atestacijas reikėtų iš­ kelti iš universitetų ir padaryti vie­ ną bendrą visų universitetų dės­ tytojų atestaciją.“

Universiteto bendruo­ menė - nebe bau­ džiauninkai Dr. M. Adomėnas siūlo įvesti viešąjį universitetų statusą, kuris būtų tarpinis tarp privataus ir vals­ tybinio statuso. Tokio universiteto steigėjais galėtų būti valstybė, akademinė bendruomenė (stu­ dentai ir dėstytojai) ir socialiniai partneriai. „Studentai ir dėstytojai jaustųsi ne baudžiauninkai, o vi­ saverčiai, tikrieji universiteto sa­ vininkai. Be to, reikėtų peržiūrėti ir universitetų autonomijos sam­ pratą. j ją įeina ir valdymo pasi­ rinkimas.“ „Realaus kokybinio pasikeiti­ mo per 16 metų nepavyko pasiek­ ti, nes buvo bandoma sukurti to­ bulą reformą. Reikia kurti ne tobulą, iki galo išbaigtą reformą išstudijavus viso pasaulio patirtį iki panagių, o tokią, kurią galima taisyti jai vykstant. Reformos sėk­ mė labai priklauso nuo studentų aktyvumo reikalaujant studijų ko­ kybės ir atsakingai renkantis pro­ fesiją“, - aiškina dr. M. Adomėnas.

Darbo grupės narys pripažįsta, kad iš reformos iniciatorių trūksta aktyvumo konsultuojantis su stu­ dentais. „Jau dabar susiduriame su pasi­ priešinimu iš valdininkų, kurie ne­ tektų dalies galių. Silpnesnių univer­ sitetų atstovai suvokia, kad katino dienos baigėsi“, - apie pasiprieši­ nimą reformai kalba dr. M. Adomė­ nas. Ir priduria, kad konkurencija leistų vieniems universitetams pri­ sijungti prie kitų, kai kurie universi­ tetai galėtų tapti kolegijomis.

5

AUKŠTOJO MOKSLO REFORMA BŪTNA 2006 m. gruodžio 14 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas VU Tarybos salėje surengė simpoziumą „Lietuvos univer­ sitetai: šiandiena ir rytojus“. VU Filosofijos fakulteto dekanas doc. dr. K. Dubnikas atidary­ damas simpoziumą teigė, jog akademinė bendruomenė vis labiau suvokia reformos būtinybę ir jos svarbą. Susirinkusieji siekė aptarti sėkmingos reformos principus. Ren­ ginį moderavo prof. M. Šaulauskas (FilosF). Daug metų Universitete dėstęs prof. Arvy­ das Janulaitis, UAB „Fermentas“ mokslo direktorius, apžvelgė Lietuvos aukštojo mokslo būklę. Doc. Romas Lazutka (FilosF) kalbėjo apie studijų finansavimą, doc. Gintaras Valinčius (Biochemijos institutas) - apie mokslo finansavimą. Universitetų tinklo reformą ir reitingavimą apžvelgė Studijų kokybės vertinimo centro direktorius dr. Eugenijus Stum­ brys. Doc. Vytautas Radžvilas (TSPMI) kalbėjo apie aukštojo mokslo reformos kryptis.

Simpoziumo dalyviai priėmė pareiškimą dėl aukštojo mokslo reformos.

LIETUVOS UNIVERSITETŲ AKADEMINĖS BENDRUOMENĖS NARIŲ, SIMPOZIUMO DALYVIŲ, PAREIŠKIMAS DĖL AUKŠTOJO MOKSLO REFORMOS Mes, Lietuvos universitetų akademinės bendruomenės nariai, susirinkę į teorinįpraktinį simpoziumą „Lietuvos universitetai: šiandiena ir rytojus", konstatuojame, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema išgyvena didelę krizę ir turi būti neatidėliotinai ir radi­ kaliai pertvarkyta. Esame įsitikinę, kad dali­ nėmis ir pusinėmis reformomis įveikti tokio masto krizės neįmanoma. Aukštojo mokslo reforma gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei­ gu ją vykdant bus išvengta dviejų vienpu­ siškų ir klaidingų nuostatų - tikėjimo, kad aukštojo mokslo problemas įmanoma iš­ spręsti vien didinant valstybės finansavimą šiai sričiai bei stiprinant jos reguliavimą, ir vis dažniau peršamo požiūrio, kad šios pro­ blemos savaime išnyktų sistemą pertvarkius vadovaujantis tik vadinamosios „laisvosios rinkos“ principais. Nemanome, kad univer­ sitetų problemas galima išspręsti juos pri­ vatizavus. Reformos sėkmę smarkiai lems tai, ar bus įsiklausyta į pačios akademinės bendruomenės - aukštųjų mokyklų studen­ tų, dėstytojų ir darbuotojų - balsą.

Manome, kad aukštojo mokslo reforma turi būti vykdoma vadovaujantis šiais pama­ tiniais principais. ♦ Reforma turi būti visuminė ir kompleksi­ nė. Ji turi apimti visą mokslinių tyrimų, aukš­ tojo mokslo ir studijų sritį. Būtina pertvarkyti ne tik universitetų, bet ir kolegijų bei mokslo tiriamųjų institutų veiklos organizavimo bei finansavimo, taip pat jų sąveikos ir bendra­ darbiavimo principus. ♦ Pertvarkant mokslo ir studijų finansavimą būtina užtikrinti realią aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų atskaitomybę už gaunamas lėšas ir sudaryti sąlygas lygiateisei bei są­ žiningai jų konkurencijai. Aukštųjų studijų finansavimas turi būti grindžiamas progra­ miniu valstybės užsakymu, dėl kurio turi konkuruoti atitinkamas studijų programas siekiančios vykdyti aukštosios mokyklos.

Pertvarkant valstybinį mokslinių tyrimų finan­ savimą turi būti aiškiai nustatyti valstybės prioritetai šioje srityje ir radikaliai padidinta projektų ir programų konkursinio finansavi­ mo reikšmė ir dalis. ♦ Būtina pertvarkyti bei tobulinti studijų pro­ gramų ekspertinį vertinimą. Turi būti įstaty­ miškai apibrėžta tokį vertinimą atliekančių ekspertinių institucijų nepriklausomybė nuo neleistino politinio, administracinio ir suin­ teresuotų grupių poveikio bei praplėsti jų įgaliojimai, taip pat juridiškai apibrėžtas ir įtvirtintas šiame procese dalyvaujančių už­ sienio ekspertų statusas.

♦ įgyvendinant studijų finansavimo reformą iš pradžių turi būti atliktas visų šalies aukštosio­ se mokyklose vykdomų studijų programų eks­ pertinis vertinimas. Kvalifikacinių reikalavimų neatitinkančios studijų programos turi būti nai­ kinamos arba joms suteikiamas tikrąjį jų pobū­ dį bei lygį atitinkantis statusas. Turi būti patiks­ linti ir griežčiau apibrėžti universitetinėms aukštosioms mokykloms keliami kiekybiniai ir kokybiniai mokslo bei studijų kvalifikaciniai rei­ kalavimai, taip pat įstatymiškai įtvirtinta gali­ mybė keisti studijų programų bei aukštosios mokyklos statusą atsižvelgiant į ekspertinio ver­ tinimo rezultatus. ♦ Būtina sumažinti studentų skaičių valstybi­ niuose universitetuose, kartu užtikrinant, kad asmens galimybes studijuoti tokiuose univer­ sitetuose lemtų ne jo socialinė ir finansinė pa­ dėtis, o tik jo gebėjimai. Vykdant studentų ma­ žinimo programą turi būti panaikinta universitetų finansavimo priklausomybė nuo studentų skaičiaus ir užtikrinamas visiškas vals­ tybinio užsakymo finansavimas. ♦ Siekiant paspartinti aukštojo mokslo siste­ mos reformą ir išvengti nereikalingų klaidų ją vykdant tikslinga sudaryti sąlygas vienamdviem šalies universitetams eksperimento tvar­ ka pirmiesiems pradėti akademinės veiktos ir valdymo esminę pertvarką griežtai vadovau­ jantis pamatinėmis reformos nuostatomis. ♦ Turi būti pašalintos atgyvenusios akademinės hierarchijos formos bei atgyjantys ir vis labiau įsigalintys komandinio administravimo pradai.

♦ Turi būti įgyvendinta universitetinių aukštųjų mokyklų valdymo reforma aiškiai apibrėžiant akademinės laisvės ribas ir universiteto valdy­ mo institucijoms bei administratoriams sutei­ kiamus įgaliojimus. Naujas universitetų valdy­ mo modelis turi būti kuriamas ir įgyvendinamas atsižvelgiant į visuomenės ir pertvarkomos aukštojo mokslo sistemos poreikius bei vyk­ dant reformą išryškėsiančias jos raidos tenden­ cijas. Universitetų valdymo reforma neturi būti paversta tikslu sau. Neturi būti įtvirtinamas uni­ fikuotas ir smulkmeniškai valstybės reglamen­ tuojamas valdymo modelis, jis turi atitikti visuo­ menės interesus ir konkretaus universiteto statusą ir poreikius. Universiteto autonomija turi užtikrinti realią akademinę laisvę bei atvirumą visuomenei ir socialiniams partneriams. Uni­ versiteto taryba - ne vyriausybinės, o visuo­ meninės kontrolės institucija. Būtina išplėsti ir sustiprinti studentų, darbuotojų ir mokslo ben­ druomenių ir draugijų vaidmenį universitetų valdyme. Valstybė universitetų veiklos priežiū­ rą pirmiausia turi vykdyti per nepriklausomas studijų ir mokslo vertinimo institucijas.

Reiškiame viltį, kad šias nuostatas parems šalies akademinė bendruomenė ir kad joms pritars valstybės valdžios institucijos.

universitas

2007 vasaris

vilnensis

6

istorija

Laisvė nesirenka datų Valstybės atkūrimo 89-osioms metinėms Vasaris nėra tinkamiausias metas išoriškai reikšti šventės džiaugsmq. Tačiau laisvė nesirenka datų. Ji ateina tuomet, kai iškovoja­ ma. Taip į mūsų gyvenimą atėjo ir Vasario 16-oji.

Doc. dr. Sigitas JEGELEVICIUS Lietuvos istorijoje buvo daug lū­ žių. Buvo daug svarbių įvykių ir įsi­ mintinų datų. Visi tie lūžiai ir įvykiai susiję su Valstybės likimu, su tau­ tos laisve. Neįmanoma visų tų svar­ bių įvykių datas laikyti šventėmis ar bent atmintinomis dienomis. Šventinės ir atmintinos datos tie­

siog supanašėtų, vėl taptų papras­ tomis kalendorinėmis datomis.

Turime tris iškiliausias Lietuvos istorijos datas. Pirmąja ir neabe­ jotinai svarbiausia yra liepos 6-oji -Valstybės diena. Vasario 16-oji kaimynų suniokotos tos mūsų Vals­ tybės atkūrimo diena.

Tą dieną prieš 89 metus buvo priimtas Valstybės atkūrimo Aktas, kuriame deklaruojama: „Lietuvos Taryba, kaipo vienin­ telė lietuvių tautos atstovybė, rem­ damos pripažintąja tautų apsi­ sprendimo teise ir Lietuvių Vil­ niaus konferencijos nutarimu rug­ sėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarky­ tą Lietuvos valstybę su sostine Vil­ niuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra bu­ vę su kitomis tautomis. Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lie­ tuvos valstybės pamatus ir jos san­ tykius su kitomis valstybėmis pri­ valo galutinai nustatyti kiek gali­ ma greičiau sušauktas Steigiama­ sis Seimas, demokratiškai visų jos gyventojų išrinktas. “ Lietuvos Tarybos nariai - Vasa­ rio 16-osios Akto signatarai - Vals­ tybės atkūrimo aktą pasirašė ne sau, ne kokioms nors politinėms grupėms ar partijoms, o visiems lietuviams, visiems Lietuvos pilie­ čiams, nežiūrint jų kilmės ir socia­ linės padėties, politinių pažiūrų ar įsitikinimų (išskyrus bolševikųojančius, kurių taip pat netrūko, tuo metu buvusius sąmoningais ar ne­ sąmoningais Rusijos agentais, Lietuvos valstybingumo priešais).

Aktas ir jo politiniai bei teisiniai pa­ dariniai buvo skirti visiems, kurie laikėsi protėvių palikimo ir jį bran­ gino: kalbos, savojo rašto, tikybos, kaimynystės santaros. Visiems tiems, kurie laisvai apsispręsda­ mi savoje Valstybėje siekė patys spręsti savo reikalus.

Neteisinga būtų tvirtinti, jog tuo­ met visa lietuvių tauta, kiekvienas jos narys norėjo ir siekė nepri­ klausomos Valstybės atkūrimo.

Paprastai taip nebūna. Tautos jė­ ga - vienybėje. Tai neginčytina.

Toji tautos stiprybė slypi moralinė­ se pajėgose. Tautos lūkesčiai vi­ suomet geriausiai pasireiškia per juos suvokiančias iškilias asme­ nybes ar jų grupes. Lietuvos Tary­ ba ir buvo tokių iškilių asmenybių grupė, turinti vieną bendrą siekį tarnauti savo krašto gerovei. Va­ sario 16-osios Akto signatarai in­

tuityviai suvokė, ko nori Lietuvos žmonės, ko reikia visam kraštui.

Lietuvos Taryboje būta ir rimtų nesutarimų. Taryboje buvo įvairių politinių pažiūrų žmonių. Pagaliau suvokus, jog svarbiausia yra Lie­ tuva, Valstybės atkūrimas, Tarybos nariams pakako politinės nuovo­ kos kol kas atidėti į šalį partinius nesutarimus, Vardan tos Lietuvos!

Tai rodo, kad visi jie buvo tikri vals­ tybininkai.

Signatarai rėmėsi senojo Lietu­ vos valstybingumo istorine tradi­ cija. Vasario 16-osios Akte ir Vil­ nius paminėtas būtent dėl to, kad šito reikėjo, norint pasiremti Lietu­ vos Valstybės istoriškumo argu­ mentu. Užtat Akte pagrįstai kalba­ ma apie Valstybės atkūrimą, o ne naujos Valstybės gimimą. Buvo deklaruojamas Valstybės atstaty­

mas etnografinėse ribose su isto­ rine jos sostine Vilniuje, nesiekiant pajungti sau svetimų teritorijų nepretenduojant j istorines 1772 m. sienas, kaip to siekė kaimynai.

Nežiūrint istorinės valstybingu-^ mo tradicijos, Vasario 16-osios Ak­ tas išreiškė sąmoningo lietuvių veikimo siekius tautinio atgimimo laikais (XIX a. pabaiga - XX a. pra­ džia). Didysis Vilniaus Seimas 1905 m. gruodį tarė pirmąjį žodį autonomija, o Lietuvos Taryba 1918 m. vasarį žengė toliau, tar­ dama - Valstybė, Nepriklausomy­ bė. Kelias į Nepriklausomybę ėjo per Jono Basanavičiaus „Aušrą“, Vinco Kudirkos „Varpą“, visą ne­ legalią lietuvišką spaudą ir slap­ tas vargo mokyklėles, per 1905 m.

Didįjį Vilniaus Seimą ir vėlesnį tau­ tinį judėjimą. Per tą laiką buvo iš­

ugdyta ir subrandinta tautos lais­ vės valia ir siekis.

Lietuvos Taryba veikė vokiečių okupacijos sąlygomis, kai Lietu­ vą valdė karinė okupacinė admi­ nistracija. Dėl to Taryba neretai buvo priversta laviruoti. Tokio la­ viravimo rezultatas - 1917 m. gruodžio 11 d. aktas, kurio tekstą padiktavo okupacinės administra­ cijos pareigūnai. Šis aktas verti­

namas prieštaringai, neretai vie­ nareikšmiškai, kaip orientacija į Vokietiją. Pažvelgus atidžiau - ma­ tosi toliau ir daugiau. Tais karo su­ keltos sumaišties laikais orienta­ cija j Vokietiją reiškė Lietuvos klau­ simo pavertimą tarptautiniu. Jei­ gu būtų orientuotasi į Rusiją, šitai būtų reiškę, kad Lietuvos klausi­ mas lieka Rusijos vidaus klausi­ mu. Rusija formaliai tebebuvo Lie­ tuvos siuzerenu. Orientuotis į Va­ karus Lietuvai taip pat buvo pro­ blematiška: Anglija ir JAV atkak­ liai palaikė vieningos ir nedalo­ mos Rusijos (taigi ir su Lietuva) idėją, Prancūzija palaikė stiprios Lenkijos valstybės (kurioje matė ir vietą Lietuvai) sukūrimo idėją.

Lietuvos Nepriklausomybės paskelbi aktas Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 &. vianu balsu nu­ tarė kreiptis; 1 Rusijos.Vokieti jos ir kitu valstybių vyriausybės Šiuo

pareiškiau:

Lietuvos Taryba,'Vienintelė lietuvių tautos atstovybė,readaaos pripažintaja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais,skelbia atstatanti nepriklau­

soma demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje Ir ta valstybe atskirianti nuo visų valstybinių ryfeių,kurie

yra buvę su kitomis tautomis.

Drauge Lietuvos Taryba pareiškia.kad Lietuvos

valstybės pama­

tus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti

kiek galima graibiau sušauktas steigiamasis seimas,demokratiniu būdu

visu jos gyventojų išrinktas.

Lietuvos Taryba pranešdama apie tai .........................................

vyriausybei,prafeo pripažinti neprįklausomą Lietuvos valstybę.

Tautų apsisprendimo principą/ teisę tuomet skelbė ir Vakarai, ir Rytai. 1918 m. sausį paskelbti Thomo Woodrow VVilsono (Tomo Vudro Vilsono) 14 punktų, kur kalba­ ma apie apsisprendimą, bet iš es­ mės tokia teisė suteikiama tik Len­ kijai. 1917 m. lapkritį sovietai pa­ skelbė Rusijos tautų teisių dekla­ raciją: formaliai pripažįstama tau­ tų teisė apsispręsti iki atsiskyrimo nuo Rusijos ir savos valstybės su­ darymo. Tik pagal bolševikų inter­ pretaciją aukščiausia tautų apsi­ sprendimo forma - „apsisprendi­ mas“ likti Rusijos sudėtyje. Kuo toksai „apsisprendimas“ skyrėsi nuo Vakarų palaikomos vieningos ir nedalomos Rusijos imperinės idėjos?

Lietuvos Taryba patikėjo visų deklaruojama apsisprendimo tei­ se, nes tai atitiko Lietuvos siekius ir lūkesčius. Tik daugelyje sosti­ nių manyta, jog Lietuva pernelyg toli nuėjo interpretuodama dekla­ ruojamą tautų apsisprendimo tei­ sę. Ar tuomet tai buvo paskutinis kartas, kai kilo tokios abejonės?

Tuomet Vakaruose jau buvo už­ mirštas ar bent primirštas Didžio­ sios prancūzų revoliucijos iškovo­ jimas - 1789 m. paskelbta „Žmo­

gaus ir piliečio teisių deklaracija“ - savotiškas politinis testamentas visai Europai.

Lietuvos Taryba 1917-1918 m. svyravo ar laviravo karinių bei po­ litinių aplinkybių verčiama, bet niekuomet neišsižadėjo Nepri­ klausomybės idėjos, nors kartais sprendimai buvo konjunktūriški, tačiau politiniu požiūriu neišven­ giami. Lietuvos Taryba visuomet nenukrypstamai laikėsi pagrindi­ nės politinės nuostatos, suformu­ luotos Lietuvių konferencijoje Vil­ niuje 1917 m. rugsėjį: tik demo­ kratiškai visų piliečių išrinktas Steigiamasis Seimas galėsiąs nu­ statyti būsimą krašto santvarką ir santykius su kitomis valstybėmis.

Taip bet kokie kiti Tarybos spren­ dimai a priori taptų niekiniais.

1918 m. vasario 16 d. priimtas Valstybės atkūrimo Aktas tuokart dar buvo tik deklaracija. Lietuva tuo metu stokojo svarbių požymių, kad būtų valstybe: neturėjo aiškiai apibrėžtos teritorijos ir sienų, val­ džios ir savivaldos institucijų, po­ licijos ir kariuomenės. Paskelbtai atkurtąja Valstybei trūko realių val­ džios galių. Praktiškai Lietuva dar buvo svetimos valstybės okupa­ cinės administracijos žinioje. Dėl to Lietuvos Taryba negalėjo dar užuomazgoje palaužti svetimųjų viduje inspiruojamo pasipriešini­ mo Lietuvos nepriklausomos Vals­ tybės idėjai. Be okupanto leidimo Lietuvos Taryba negalėjo sudary­ ti valdžios institucijų. Nebuvo val­ džios - tai nebuvo ir valstybės.

Pagal Vasario 16-osios Aktą, kaip kelrodę žvaigždę, Valstybę re­ aliai atkurti turėjo Tauta. Ir tai pa­ darė mūsų tėvai, seneliai, oroseneliai ir proproseneliai. Lietuvos Valstybė faktiškai egzistuoti pradė­ jo 1918 m. lapkritį.

Vis dėlto Vasario 16-oji - tai kur kas daugiau nei data kalendoriu­ je. Tai Lietuvos modernios Valsty­ bės gimimo data. Neužilgo po Va­ sario 16-osios tokią mintį „Lietu­ vos aide“ suformulavo Akto sig­ nataras Petras Klimas: „Mūsų is­ torijoje ji yra naujos gadynės pra­ džia.“ Vasario 16-osios Aktas - tie­ sioginė prielaida atsirasti Kovo 11-osios Aktui, atkūrusiam Nepri­ klausomybę, tai pagrindas mūsų Valstybės dabarčiai ir ateičiai.

universitas

2007 vasaris

7

vilnensis

---------------------------------------------------------------------------- mes - studentai

Gyvenimo budos aktyvi veikla Bemaž kiekvienas Vilniaus universiteto studentas yra apsilankęs Vilniaus universiteto Studentų atstovybės centri­ niame biure, esančiame VU Centrinių rūmų Observatorijos kiemelyje. Ir tikrai dauguma jų žino, kad ten visada gali pamatyti organizacijos vadovę, VU SA prezidentę Norą Žukauskaitę (žinoma, jei tuo metu ji nedalyvauja Rektorato, Senato komisijos, Senato, Tarybos ar kitų VU valdymo organų posėdžiuose). Kalbiname jau antrą kadenciją VU SA prezidente dirbančią Norą.

Rimantas UKNEVIČIUS Apibūdink save trimis žo­ džiais.

Labai sunkus klausimas, tačiau, manau, tiktų šie: energija, šypse­ na, ryžtas.

Kam gyvenime teiki priori­ tetus ir kokie jie yra?

Pagrindinį prioritetą teikiu visuo­ meninei veiklai, kurią aš vykdau vardan kitų, t. y. dėl VU studentų, atstovybės narių ir jaunimo orga­ nizacijų.

Koks tavo laisvalaikis?

Laisvalaikį skirstyčiau j aktyvų ir pasyvų. Atskleisiu paslaptį-vis la­ biau pradedu vertinti miegą, ramy­ bę, tylą. Labai mėgstu skaityti, žiū­ rėti istorinius filmus. Jeigu laisva­ laikis būna aktyvus, tai, be abejo, kaip didžioji dauguma jaunimo, studentų, lankausi įvairiose kavi­ nėse, baruose, pasilinksminimo įstaigose, kur gali sutikti įvairiau­ sių žmonių, pabendrauti ir pasi­ semti naujų idėjų. Per atostogas mėgstu keliauti. Manau, kad kitų žmonių bei kultūrų, tradicijų, gam­ tos pažinimas labai praturtina žmo­ gų.

Ar turi namie gyvūną?

Ne, šiuo metu neturiu. Bet ko­ kiam gyvūnui reikia skirti daug dė­ mesio, deja, dabar neturiu tam lai­ ko.

Ar turi sesių, brolių?

Turiu vyresnę sesę. Tai nuosta­ bus ir man labai artimas žmogus.

Ar tokia pat aktyvi kaip ir tu? O gal aktyvumas - gimi­ nės bruožas?

Tam tikra prasme tai galbūt ir gi­ minės bruožas, tačiau sesei buvo kitaip, nes tuo metu, kai studijavo, dar nebuvo tiek galimybių, kiek šiandien turime mes - galimybių realizuoti save visuomeninėje veik­ loje.

Nuo ko pradėjai savo akty­ vią veiklą?

Nuo gimimo (juokiasi). Jeigu da­ bar šalia būtų mano mama, neleis­ tų sumeluoti, - vaikystėje buvau la­ bai aktyvus, netgi hiperaktyvus vai­ kas. Konkrečios veiklos užuomaz­ ga prasidėjo jau mokykloje. Pradi­ nėse klasėse lankiau muzikos mo­ kyklą. Po to sportavau, buvau ir mo­ kyklos kvadrato ir krepšinio rinkti­ nės narė, vėliau perėjau j profesio­ nalųjį tinklinį. Taip pat veikiau mo­ kyklos vadovų klube, savaitgaliais organizuodavome ir dalyvaudavo­ me įvairiuose seminaruose. Na, o po to rimta veikla prasidėjo Vilniaus universitete. Pirmomis dienomis Ekonomikos fakultete atėjau į EF SA ir įsitraukiau į tarptautinio komiteto veiklą, nes, kaip jau minėjau, kelio­ nės, kultūrų pažinimas man labai artima. Norėjau toje srityje save re­ alizuoti. Ilgainiui, didėjant patirčiai, atėjau į centrinį biurą ir užėmiau

su ja. Deja, toks jau tas gyveni­ mas, visada sa­ kau: „Mama, da­ bar tas momen­ tas, kai tavo duk­ ra kuria savo gy­ venimą, ir ateitis priklauso nuo to, kaip jį susikurs.“ Tad mama laukia to meto, kai aš susikursiu savo gy­ venimą ir galėsim, praleisti daugiau laiko kartu. Bet vis tiek manau, kad tokie žmonės kaip aš visada turės papildomos veik­ los. Tiesiog toks yra gyvenimo bū­ das.

Koks tavo, kaip organiza­ cijos, turinčios virš 800 akty­ vių narių, va­ dovės, pagrin­ dinis tikslas?

Organizacijoje Nora Žukauskaitė, kiek save atsimena, visada buvo yra labai daug iniciatyvi, norinti kažką veikti vardan kitų - tobulinti, žmonių, tad tam gerinti, padėti ir prisidėti tikrų tikslų siekia­ me organizacijos žmonių vardan, o pagrindinė or­ tarptautinių reikalų koordinatorės ganizacijos veikla skirta studen­ vietą. O po to atėjo tas metas, kai tams. pradėjau vadovauti visai organiza­ Šiandien pagrindinis mano tiks­ cijai. las - kad visi organizacijoje vei­ Ar šeima nepyksta, kad ta­ kiantys žmonės suprastų, jog kiek­ ve tenka pamatyti gana retai? vienas jų yra organizacijos veidas. Žinoma, kiekvieno vaiko tėvai Kad kiekvienas iš 800, veikdamas norėtų, kad jis kuo daugiau laiko bet kur, galėtų ir būtų kompeten­ praleistų su jais. Tai aš manau, kad tingas atstovauti mūsų organiza­ pyktis yra natūralus. Bet turiu nuo­ cijai ir visiems VU studentams. stabią mamą, kuri yra labai jaunat­ O pagrindinis tikslas, kalbant apie viška, labai suprantanti, labai rū­ VU studentus - kad kiekvienas stu­ pestinga ir manimi labai rūpinasi. dentas žinotų, jog šalia jo yra orga­ Kai turiu laisvą minutę namuose, nizacija, j kurią jis gali kreiptis bet stengiuosi praleisti su ja. Šnekam, kada ir bet kokiu klausimu. Esame diskutuojam apie įvairius dalykus, tam, kad studentai justų mūsų vie­ apie jaunimą, politiką, mokslą, nes nybę. mama labai domisi tomis temomis.

Kurioms VU SA sritims teiki Be abejo, ir jai norėtųsi kuo dau­ prioritetą? giau laiko praleisti su manim, ir man

„Neformatas II" - issukis lietuviškam peroksidiniam pornopopsui Kultūros vadybos agentūra „Tactus Verus“ pristato naują muzikinį projektą fantastinę roko opere­ tę „NEFORMATAS. Epizodas II“.

suomet ieško geriausio bendro

jančią tautinę beskonybę.

sprendimo. Be to, skaudžiai kanda

Skirmantas Valiulis, atliksiantis

Be žinomo kritiko, projekte da­

lyvaus Justė Arlauskaitė („Pieno

(dažniausiai į petį arba raktikaulį)!

Tai draugė, esanti šalia visais gy­

lazeriai”), Svaras („G&G Sindika­

venimo atvejais!

tas“), Saulius Prūsaitis („Happyendless”), Rafailas Karpis (ope­

ros solistas), Algis Ramanauskas-Greitai, Ingrida Žiliūtė, Rimas

muzikinį spektaklį mąstantiems ir kokybiškų reginių ieškantiems

Šapauskas ir kiti.

Pirmasis „Neformatas“ buvo

žiūrovams.

lodijas iš beveik 15 atlikėjų - „Bi-

Noros bendradarbiai apie jq

bar turime tokią situaciją, jog rei­

nereiškiantys žodžiai visuomenei

skamba patraukliai.

prieš sovietinę beskonybę, o da­

kurti ir parodyti gyvą, estetišką

nijantis auditoriją, pamažu pra­ randančią viltis, kad be lietuviš­ ko peroksidinio popso nieko ge­ ro Lietuvoje nebus sukurta.“ Žiūrovai išgirs pažįstamas me­

metu sakau, kad liko finišo tiesioji, ir turime užbaigti viską gerai, pra­ dėti naujus darbus arba bent jau pateikti žmonėms naujas idėjas ir naujas mintis tam, kad gegužės 12 dieną galėčiau drąsiai užlipti ant scenos ir pasakyti, kad aš ir mano komanda padarėme viską, ką bu­ vo įmanoma padaryti per šiuos metus.

Ko palinkėtum visiems 27 tūkstančiams VU studentų?

Mielieji, aš Jums nuoširdžiai lin­ kiu būti aktyviems visais įmano­ mais gyvenimo etapais. Aktyviems nebūtinai dalyvaujant konkrečio­ je veikloje, bet taip pat ginant savo nuomonę, stebint aplinką.

Būkime aktyvūs mūsų Alma Mater, Vilniuje, Lietuvoje. Nes tik nuo mūsų priklauso, kaip mes gyven­ sime ateityje.

Aš visada sakau, kad jaunimas - ne ateitis, jaunimas - šiandiena.

kia maištauti jau prieš besikero-

spalvomis. Nuo rožinės spalvos

visi beprasmiai, vulgarūs ir nieko

anksčiau jaunimas maištavo

teigė projekto kūrybos vadovas Arūnas Matačius, siekiama su­

„Pakviesti „neformatiniai“ kul­ tūros ir meno atstovai - režisie­ riai, kompozitoriai, vokalistai, mu­ zikantai, estetai, - sako Arūnas.

- Manome, kad tai bus įvykis, vie­

Be abejo, akademiniams ir so­ cialiniams reikalams. Tai, kas su­ pa mus, studentus, yra socialinė aplinka, o ar studentas jaučiasi ge­ rai Universitete ir, be abejo, ar jis patenkintas savo studijuojamu da­ lyku, atspindi akademinė aplinka.

Kai baigi darbą centriniame biure, dažniausiai apie 18 vai. ar vėliau, dar galvoji apie dar­ bą ar jau nebenori?

Nesumeluosiu sakydama, kad galvoju visada. Ir, beje, išganin­ giausios mintys gimsta naktį. Užsi­ rašau, ryte, atėjusi į darbą, aptariu su savo kolegom, kurie išdėsto ir savo mintis. Retai, bet dukart per metus ateina toks metas, kai pa­ vargsti nuo veiklos. Bet tai praei­ na, ir tada vėl sėkmingai galvoji.

Ar kandidatuotum trečiajai kadencijai?

Jeigu nuoširdžiai, tai šiuo metu apie tai negalvoju. Yra labai daug darbų, kuriuos reikia pabaigti. Šiuo

Marius Skuodis, viceprezi­ dentas, atsakingas už akade­ minius reikalus Nora (kitaip dar vadinama direk­ toriumi) yra 24 valandas per parą kasdieniu darbu gyvenantis žmo­ gus. Sėkmingas akimirkas ar orga­ nizacijos nesklandumus ji dažnai išgyvena ir asmeniškai. Direktoriui kartais sunkiai sekasi pamiršti ne­ sibaigiančią veiklą, tačiau ypatin­ gomis progomis atsipalaiduoti tik­ rai moka...

Būsimiems pavaldiniams išduo­ siu paslaptį: vadovė yra reikli ir vi­

vieną iš vaidmenų, mano, kad

Kaip spaudos konferencijoje

llll

parodytas 2004 m. rugsėjo 18 d.

Vingio parke, kai buvo minimas Vilniaus universiteto 425-erių me­

Vasario 23 d. „Siemens“ arenoje įvyks fantastinės roko operetės „Neformatas. Epizodas II“ premjera

tų jubiliejus. Renginys sulaukė di­

čių“, „Bix“, „Anties“, „Happyend-

su sirenų balsais. Deja, žmonės

žmonių dėmesio ir įvertinimo. Ta­

less”, „G&G Sindikato“, „I. R.“, Marijaus Bernoto ir kitų - albu­ mų..

pilkoje visuomenėje nesuvokia, kad juos lyg marionetes valdo iš­ plėtotas „pero-porno“ tinklas. Ne­ suvokia, nes trigalvis robotas pa­ sidabinęs ryškiai rožinėmis

„Neformato II“ pagrindinis he­ rojus yra rožinis trigalvis robotas

delio visuomenės ir kultūros

da 10 tūkstančių žiūrovų miniai teatralizuotą muzikinį vaidinimą gyvai atliko per 70 atlikėjų ir mu­

zikantų. „Tactus Verus“ inform.

Inga Balžekaitė, viceprezi­ dentė, atsakinga už organiza­ cijos žmogiškuosius išteklius Kad ir kiek galvočiau apie Norą ir jos atliekamą darbą, žodis, la­ biausiai tinkantis tam apibūdinti fantastika! Nora yra žmogus, kuris daro daug ir gerai. Tai organizaci­ jos variklis, kurio dėka tobulėjame ir žengiame tik pirmyn. Ji sugeba būti gera, reikli, miela ir atsakinga vienu metu. Turbūt negaliu kalbėti objektyviai, nes ji daugiau nei va­ dovė - ji draugė, kuri visad šalia, kai to labiausiai reikia. Nuoširdžiai džiaugiuosi galėdama dirbti jos ko­ mandoje.

universitas

2007 vasaris

vilnensis

8

g t a ^studijos čiau ir aš taip elgiausi, bet porą

Masinės studentų apeliacijos šantažas ar teisybės paieškos? Ši sesija nebuvo labai rami ir sklandi, ypač Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studentams. MIF studentai, dėdamiesi „nekaltais avinėliais“, pateikė 76 apeliacijas dėl įskaitos vertinimo, kuriose kaltina informatikos teisės dėsty­ toją Tomą Lamanauską nekokybišku dėstymu, neaiškia vertinimo kriterijų sistema. Dėl kai kurių kaltinimų, išdėstytų apeliacijose, pagrįstumo ginčytis neįmanoma - dėstytojas po įskaitos neparodė studentams jų darbų, iš 16 paskaitų išdėstė tik 9, tačiau atsiskaitant reikalavo mokėti tik tai, ką buvo išdėstęs. Tuo tarpu patys studentai paskaitose buvo reti svečiai ir paskaitų kokybe semestro metu nesiskundė.

Toks apeliacijų skaičius MIF - rekordinis.

Egzaminų apeliacinė komisija papjovė „nekaltus avinėlius“, t. y. apeliacijas atmetė. Vienai studentei dėstytojas darbą įskaitė, o likusiems vertinimai liko tokie patys.

V. Tumasonis:

„Masinės ape­

liacijos yra šan­

tažo forma.

76 apeliacijos

su svajonėmis

gauti įskaitą šiaip sau -

Laura GINTALAITĖ

Studentai šantažuoja?

Darbams aptarti reikėtų dviejų parų Pagal studijų nuostatus, „įvertin­

MIF Egzaminų apeliacinės ko­

ti atsakymai j egzamino (įskaitos)

misijos pirmininkas docentas Vla­

klausimus ir rašto darbai saugomi

das Tumasonis aiškina, kad ape­

dalyką dėsčiusio dėstytojo kated­

liacijos atmestos, nes nerasta pa­

roje du mėnesius nuo įvertinimo

kankamai įrodymų, jog egzamina­

dienos“. Taigi studentams turėtų

vimo procesas pažeistas ar įverti­

būti sudarytos sąlygos bet kada ka­

nimai neatitinka rezultatų.

„Studentai nelinkę daug dirbti, tad dėstytojas, rimtai žiūrintis į sa­

tedroje pažiūrėti savo darbą. Ta­

čiau informatikos teisės dėstytojas T. Lamanauskas aiškina, kad stu­

vo darbą, principingai vertinantis

dentui neužtektų tik pamatyti savo

studentų žinias, tiksliau, jų nežino­

darbą, reikėtų parodyti klaidas, pa­

jimą, susiduria su tam tikromis pro­

aiškinti, kodėl darbas neįvertintas.

blemomis. Manau, kad tai nėra

„Su keliais studentais, kurie man

normalu. Jeigu pasiduotume stu­

skambino, aptarėme darbus. Su

dentų šantažui, studijų lygis būtų

dar žemesnis“, - taip situaciją api­ būdino apeliacinės komisijos pir­

vienu žmogumi aptarti darbą rei­

kia 20-30 minučių. Atsižvelgiant j tai, kad neišlaikiusių studentų yra

mininkas. Paklaustas, ką laiko stu­

virš šimto, darbų aptarimas užtruk­

dentų šantažu, docentas V. Tuma­

tų dvi paras. Kaip užtikrinti šimto

sonis atsakė: „Masinės apeliacijos

neišlaikiusių įskaitos studentų tei­

yra šantažo forma. 76 apeliacijos

sę susipažinti ir aptarti kiekvieną

su svajonėmis gauti įskaitą šiaip

darbą individualiai, jei apeliaciją

sau - šioks toks spaudimas.“

reikia pateikti per tris dienas nuo

Studentai turi maldauti savo darbų

įskaitos rezultatų paskelbimo?“ -

klausia T. Lamanauskas.

Egzaminų apeliacinės komisi­ jos pirmininkas doc. V. Tumasonis

Nenorėjęs prisistatyti studen­

mano, jog paskelbus rezultatus

tas (pavardė redakcijai žinoma)

prisipažino buvęs tik keliose pa­

apeliacijas reikėtų leisti pateikti bent per penkias dienas, kad dės­

skaitose, tačiau sako, kad buvo

tytojas spėtų parodyti darbus:

tokių studentų, kurie mokėsi in­

„Sunku užfiksuoti skelbimo mo­

formatikos teisę ir įskaitos neiš­

mentą. Pavyzdžiui, vienoms gru­

laikė. „Pagal kriterijus turėjo už­

pėms rezultatai įvedami vieną die­

tekti bendro supratimo, bet dės­

ną, kitoms - kitą dieną. Studentas

tytojas pareikalavo bendro teisi­

turi būti įsitempęs ir kas pusvalan­

nio supratimo, dėl vieno kito žo­

dį tikrinti savo duomenų bazę.“

džio neužskaitė viso klausimo.

Doc. V. Tumasonio nuomone, rei­

Jeigu dėstytojas būtų parodęs

kėtų arba mažinti studentų, arba

darbą, būčiau nerašęs apeliaci­

priimti daugiau dėstytojų, kad jie

jos“, - aiškina studentas.

spėtų su studentais aptarti darbus.

VU studentų atstovybės (VU SA)

viceprezidentas, akademinių rei­

kalų vadovas Marius Skuodis ma­ no, kad neteisūs ir studentai, ir

Apeliacijos autoriui įskaitą pasirašytų

šioks toks R. Vasiliausko nuotr.

metu, jeigu manė, kad paskaitos skaitomos nekokybiškai ir skubo­

spaudimas.“ Trečdalis_studentų nepajėgus studijuoti?

tai. „Iš 300 studentų paskaitose lankydavosi apie 100, o įskaitą

Trisdešimt procentų neigiamų

išlaikė 200 studentų. Kokybiškai

pažymių MIF yra norma. VU SA

galima dėstyti tiems studentams,

Akademinių reikalų komiteto va­

kurie yra paskaitoje“, - „U. V.“ tei­

gia dėstytojas.

dovo M. Skuodžio nuomone, tai nenormalu: „Dėstytojas nesuge­

Apeliacijas rašo tinginiai?

yra per aukšti. Pagal „varpo prin­ cipą“ mažiausią ir didžiausią pa­

ba išdėstyti arba jo reikalavimai

Studijų direktorius, akademinių

žymius turi gauti nedidelė dalis studentų, vidutinį pažymį - di­

reikalų prorektoriaus pavaduoto­

džiausia dalis. Vertinti reikėtų pa­

jas dr. docentas Gintaras Dikčius

gal kurso lygį: net jei studentas

nepalaiko studentų protesto: „Pir­

nesurinko maksimalaus balų

ma, visi tvirtina, kad dėstytojas

skaičiaus, bet surinko didžiausią

geras. Antra, apeliacijas rašo tin­

balų skaičių savo kurse, jis turė­

giniai. Dauguma tų, kurie kalba

tų gauti didžiausią pažymį.“ Studijų direktorius doc. G. Dik­

apie dėstymo nekokybiškumą, paskaitų nelankė.“ Studijų direktorius dr. doc.

G. Dikčius, ir pats prisiimdamas

čius sutinka, kad nenormalu, kai egzaminų neišlaiko trečdalis stu­ dentų, bet priduria, kad lygiai taip

kaltę, įžvelgia administracinės

pat nenormalu, kad Universitete

priežiūros stoką: „Turėjo būti

griežtai aprašyta, kaip turi būti at­

yra tiek daug studentų: „Daugiau kaip pusė abiturientų įstoja į uni­

siskaitoma. Kalti programų vado­

versitetus. Trečdalis yra gerų stu­

vai ir studijų prodekanas, kuris

dentų, trečdalis vidutiniokų, treč­

patvirtino šio dalyko dėstymo sandą. Jeigu kviečia gerą spe­

dalis nepajėgūs studijuoti. Uni­ versitetą baigia maždaug 65-67

cialistą, fakultetas gali prie jo pri­

procentai įstojusiųjų.“

sitaikyti ir leisti paskaitas dėstyti

gali būti pateikiama ne tik paskai­

MIF dekanas Feliksas Ivanaus­ kas pasakoja, kad fakultete studen­ tai nuolat šalinami dėl nepažangu­

tų forma. Esama ir dėstytojo kal­

mo: „Po pirmo kurso „nubyra“ ne

tės: turėjo pasakyti, kad galės

mažiau 10 procentų studentų. Jie grįžta studijuoti po metų kitų. Daliai

ciklais. Be to, studijų medžiaga

vesti ne visus užsiėmimus.“ MIF dekanas Feliksas Ivanaus­

kas aiškina, kad yra nustatyta pa­ skaitų vykdymo tvarka, ir tik išskirti­ niais atvejais paskaitos išdėstomos

per dvi savaites ar mėnesį: „Jeigu visi pradės dėstyti, kam kada pato­

mūsų studentų, matyt, būna sudė­

tinga įveikti visą programą. Tų, ku­ rie kartoja kursus, yra gana daug.

Yra vienas pirmakursis, kuris j mū­ sų fakultetą įstojo ketvirtą kartą.“

Neoficialius perlaiky­ mus mėgsta dėstytojai „iš šono"

dėstytojas: „Netikiu, kad visi stu­

Dėstytojas T. Lamanauskas

gu, bus pažeisti studijų nuostatai.“

dentai įskaitai buvo gerai pasi­

juokauja, kad jei turėtų tokius įga­

Studijų direktorius doc. G. Dik­

ruošę. Baisiausia, kad dėstytojas

liojimus, apeliacijos autoriui su

čius nuogąstauja, kad Universi­

neišdėstė paskaitų ir neparodė

džiaugsmu pasirašytų įskaitą:

tetas gali netekti gero specialis­

MIF Egzaminų apeliacinės ko­

„Apeliacijos tekstas parašytas

to, ir konstatuoja, kad vis sunkiau

misijos pirmininkas V. Tumasonis

kina, jog pažeidimų visame Uni­

neblogai, be to, teisės dalis yra ir

prisikalbinti žmones ateiti dėsty­

versitete pilna: studentai turi mal­

mokėjimas ginti savo teises.“

ti, jie gauna 10 kartų mažesnį at­

sako, kad dėstytojas T. Lama­ nauskas dėsto jau penktus me­

darbų.“ VU SA viceprezidentas ti­

dauti, kad dėstytojas parodytų jų

Ryšių reguliavimo tarnybos

lyginimą, nei dirbdami, pavyz­

tus ir iki šiol įskaitos neišlaikyda­

darbus, o šis pasiūlo rašyti ape­

(RRT) direktoriaus pavaduotoju

džiui, valdžios įstaigose: „Univer­

vo maždaug tiek studentų kaip ir

liaciją. Kai VU SA nariai paskam­

dirbantis T. Lamanauskas stebi­

sitete dirba truputį fanatikai. Jau­

šiemet: „Dėstytojas, kaip supra­

bina dėstytojams, šie darbus pa­

si, kodėl studentai nesiskundė

nesni dėstytojai galėtų gauti ge­

rodo.

prasta dėstymo kokybe semestro

riau apmokamą darbą.“

tau, iš humaniškų sumetimų leis­ davo perlaikyti per sesiją. Anks­

metų taip nebesielgiu.“ Neišlaikę egzamino ar įskaitos studentai juos perlaikyti turėtų tik per pakartotinę sesiją. Kai dėsty­ tojas leidžia perlaikyti egzaminą neoficialiai, nesibaigus sesijai, tai nesąžininga iš pirmo karto egza­ miną išlaikiusių studentų atžvilgiu.

Kartais jie net turi mokėti už moks­ lą dėl to, kad antrąkart neoficialiai

perlaikęs egzaminą kurso drau­ gas gauna aukštesnį pažymį.

Pirmo kurso magistrantūros stu­ dentas Rimvydas, MIF studijuojan­ tis informatiką, pasakoja, kad ir se­ niau, kai jam dėstė T. Lamanaus­ kas, nebūdavo daug paskaitų, ta­ čiau įskaitą dauguma studentų iš­ laikydavo. „Perlaikymai pas šį dės­ tytoją būdavo neoficialūs. Apskri­ tai tie dėstytojai, kurie yra „iš šo­ no“, kuriems Universitetas nėra pagrindinė darbovietė, mėgsta ne­ oficialius perlaikymus.“ MIF dekanas Feliksas Ivanaus­ kas aiškina, kad pastaruoju metu įvesta griežta perlaikymų tvarka: „Be prodekano leidimo dėstyto­ jas negali keisti pažymio, įrašyto į duomenų bazę, tačiau yra pen­ kių dienų periodas, per kurį dės­ tytojas privalo užregistruoti pažy­ mį. Sunku pasakyti, ar per tas penkias dienas dėstytojas leidžia pakartotinai perlaikyti, ar ne.“ M. Skuodis mano, kad patys studentai turi būti suinteresuoti, kad nebebūtų neoficialių perlai­ kymų: „Jie mato, kaip kolegoms leidžiama perlaikyti egzaminą pažeidžiant studijų nuostatus, ir gali apie tai pranešti fakulteto ar

Universiteto vadovybei.“

Vietoj perlaikymo pažymio sumažinimas Kolektyvinė MIF studentų apelia­ cija - ne vienintelis studijų nuostatų pažeidimus atskleidžiantis atvejis.

Viename didžiausių Lietuvos dienraš­ čių neseniai buvo paskelbtas dviejų neradusių teisybės Universitete stu­ dentų laiškas, kuriame pasakojama, kad MIF dėstytojas per egzaminą pusvalandžiui išėjo iš auditorijos, stu­ dentai nusirašinėjo. Du studentai pa­ teikė apeliacijas dėl egzamino tvar­ kos pažeidimo ir paprašė leisti per­ laikyti egzaminą. Negana to, kad ape­ liacinėje komisijoje nebuvo studentų atstovo, dėl ko negalėjo vykti posė­ dis, studentams pažymiai buvo suma­ žinti. Tada jie kreipėsi į Senato ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri fakultetui pavedė iš naujo sudaryti apeliacinę komisiją. Ši paliko sumažintą pažy­ mį, tik tarp komisijos narių nebebuvo egzaminavusio dėstytojo... VU SA at­ stovas M. Skuodis „U. V.“ sakė, kad tokiu atveju reikėjo iš naujo suformuoti Egzaminų apeliacinę komisiją, kad joje nebūtų nė vieno iki tol buvusio asmens.

Šią sesįją egzaminų apelia­ cinėms komisijoms fakultetuose buvo pateikta tiekapeliacjjų:

Chemijos fakultete - 1 Komunikacijos fakulteto - 4 Teisės fakulteto - 21 Matematikos ir informatikos fakulteto- 76 (išjų 29 MIF apeliacijos pasiekė VU Ginčų nagrinėjimo komisiją).

VU Studijų direkcijos inform.

universitas

2007 vasaris

9

vilnensis ■«

u n ta

akademinės aktualijos I

AA |

Keičiasi užsiėmimų laikas VU

Norėjau pasiteirauti apie Fizikos fakulteto vykdomą politiką, nes iš skirtingų žmo­ nių išgirdau vis kitokių nuo­ monių. Ar laisvųjų dalykų, jeigu jie yra diferencijuoja­ mi, pažymys skaičiuojamas sudarinėjant rotacinę eilę?

Ar yra koks nors įsakymas, draudžiantis tai daryti?

Fizikos fakulteto studentas

Pavasario semestrų studen­ tams užsiėmimai Vilniaus universitete prasidėjo

nevienodu laiku. 2006 m. gruodžio 21 dienų susirin­

kusi Senato komisija atsi­ žvelgė į Vilniaus mero Artūro Zuoko siūlymų

Atsako Studijų direktorius prof. Gintaras Dikčius

pradėti paskaitas 9 vai., siekiant sumažinti sostinėje

Laisvieji dalykai sudarant konkursinę eilę įskaitomi arba ne priklau­ somai nuo fakulteto tarybos sprendimo. Konkrečiai Fizikos fakultete jie įskaitomi. Senato komisija 2007. 01. 10 nutarė, kad nuo pavasario semestro visuose fakultetuose laisvųjų dalykų vertinimai sudarant kon­ kursines eiles nebus įskaitomi.

rytines transporto spūstis.

Kadangi toks prašymas VU užklupo įpusėjus mokslo metams, kiekvienam fakultetui leista reguliuoti darbo pradžios laikų

savarankiškai.

Atokiau nuo miesto centro,

Rytinės transportospustys koreguoja ir studentų paskaitų tvarkaraščius.

Liudmilos Katišovos nuotr.

Saulėtekyje, įsikūrusiuose VU fa­

Chemijos fakultete užsiėmimai prasideda 9 vai. Šio fakulteto ad­

kultetuose paskaitos studentams

ministracija mano, kad ši akcija

dėl įgrisusių kamščių ir amžino

prasideda skirtingu laiku. Teisės

neišspręs A. Zuoko keliamų trans­

vėlavimo, tačiau kaimynystėje

fakultete užsiėmimai pavasario

porto spūsčių problemų. Gal tik

įsikūrę fakultetai nenori ryžtingai

semestrą prasidės 8 vai. Fakul­

studentai ilgiau pamiegos.

keisti savo įprasto grafiko, ir šie

vienodu laiku - 8 vai. Filologai jau seniai norėjo keisti paskaitų laiką

teto administracija nusprendė

Matematikos ir informatikos fa­

priversti prisiderinti prie jų. O ru­

nekeisti tvarkaraščių, nes prie­

kultete paskaitos prasideda 8.30

denį, pasak FilF dekano dr.

kiltų problemų iš naujo suderinti

vai.

M. K. Čiurlionio gatvėje įsikūrę

užsiėmimų laiką su savo darbo­

Medicinos ir Gamtos mokslų fa­

tas 9 vai.“

vietėmis.

kultetai darbą pradeda 8 vai. Me­

VU Tarptautinių santykių ir po­

šingu atveju daugumai dėstytojų

Komunikacijos fakulteto admi­

Chemijos fakultete atida­ ryta Theodoro von Grotthusso auditorija Sausio 19 dienų Vilniaus

universiteto Chemijos

pat iš užsienio atvykęs Theodoro

von Grotthusso giminaitis.

fakultete atidaryta Theodo­

VU Chemijos fakulteto dekanas

A. Smetonos, „mūsų kantrybė bus

ro von Grotthusso auditori­

prof. Aivaras Kareiva džiaugėsi

pasibaigusi ir pradėsime paskai­

ja. Theodoras von Grotthus-

suteikta galimybe pavadinti vie­

sas - žymus mokslininkas,

prieš 200 metų garsinęs

ną iš fakulteto auditorijų Theodo­ ro von Grotthusso vardu, tokiu bū­ du garsinant žymaus mokslinin­

dikų paskaitos ir praktiniai užsiė­

litikos mokslų institutas darbo

nistracija dėl tos pačios priežas­

mimai pavasario semestrą prasi­

pradžios laiko pavasario semest­

ties taip pat kol kas nekeičia se­

deda 8 vai. Kaip „U. V.“ informavo

rą nekeitė. Kaip „U. V.“ teigė

nojo paskaitų pradžios laiko - 8

šio fakulteto akademinių reikalų

toli pralenkęs to meto visuomenę. Šiandien Theo­

do valdybos narė, Grotthussų gi­ minės palikuonė Marija Čiurlienė

(Grotuzaitė) pasakojo apie kultū­

mūsų kraštų pasaulyje, savo darbais ir pažiūromis

ko vardą ir tarp studentų.

Theodoro von Grotthusso fon­

vai. Laiką fakultetas žada keisti

prodekanas doc. Rimantas Stu-

TSPMI direktoriaus pavaduotoja studijoms Margarita Šešelgytė,

nuo rugsėjo 1 dienos.

kas, medikų pavasario semestro

pakeitus paskaitų laiką darbo

doras von Grotthussas

Fizikai ryžosi bandomajam lai­

tvarkaraštis buvo sudarytas jau

diena sutrumpėja viena valanda.

kotarpiui ir pradėjo paskaitas 9

laikomas elektrochemijos ir

rinių ryšių užmezgimą, Grotthus­

2006 m. lapkričio viduryje, laikas

Jiems, turintiems ribotą auditori­

vai. ryto. Fakulteto tinklalapyje

fotochemijos klasiku,

sų giminės vardo garsinimą bei

buvo suderintas su klinikinėmis li­

jų skaičių, būtų sudėtinga per­

buvo užduotas klausimas, koks

goninėmis, kur darbas prasideda

kelti pirmąsias paskaitas, be to,

sukūrusiu pirmųjų elektroli­

paveldo išsaugojimą pasaulyje.

zės teorijų bei nustačiusiu

Taip pat pabrėžė apie Juozo Al­

gimanto Krikštopaičio knygos

paskaitų laikas patogesnis. Maž­

7 vai., o šiose ligoninėse studen­

pratęsus darbo dieną, kai kurios

daug vienodas internautų skai­

tai atlieka praktikos darbus ir stu­

paskaitos baigtųsi net 22 vai.

pagrindinius šviesos povei­

čius pasisakė ir už tai, kad pa­

dentai turi derintis prie ligoninės

TSPMI vadovybė mano, jog jų

kio dėsnius.

skaitos prasidėtų 8 vai., ir už tai,

darbo grafiko. Perdaryti tvarkaraš­

studentų nėra tiek daug, kad jie

čio jie neturėjo galimybės.

„apkrautų“ viešojo transporto

kad nuo 9 vai. Ar liks tas pats lai­

„Pralenkęs

laiką:

THEODOR

GROTHUSS“ vertimo į vokiečių

Artūras ŽALGA

kalbą galimybę, tokiu būdu supa­

žindinant ir vokiečių bendruome­

kas ir rudes semestrą, fakulteto

Gamtininkai taip pat aiškino,

vadovybė kol kas nežino, žiūrės,

kad jiems pakeisti paskaitų laiką

Daugumos fakultetų vadovai

1994 m. birželio 17 d. buvo

nę su garsiu XVIII a. lietuvių kil­

kaip seksis dirbti naujuoju laiku.

sutrukdė jau lapkričio mėnesį su­

pasisako už vieningą paskaitų

įsteigtas lietuviškas Theodoro

mės mokslininku. Visi kiti rengi­

Tačiau pripažįsta, jog nėra gerai,

darytas paskaitų tvarkaraštis, su­

pradžios laiką Vilniaus universi­

Grotthusso paramos fondas. Sie­

nyje pasisakę dalyviai: prof. Juo­

zas Algimantas Krikštopaitis, prof.

Libertas Klimka, dr. Birutė Railie­

priemones.

kad visi VU fakultetai paskaitas

derintas darbo laikas su valandi-

tete, kitaip, anot jų, problema bus

kiama atgaivinti garsaus Lietuvos

pradės skirtingu laiku.

ninkais ir kitais dėstytojais.

ne kamščiai mieste, o „tvarkaraš­

mokslininko atminimą, paremti

Ekonomikos fakultete paskai­ tos prasideda 9 vai.

Vilniaus senamiestyje įsikūrę

čių chaosas“.

keturi fakultetai darbą pradeda

BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS EUROPOS SĄJUNGA

„U. V.“ inform.

Lietuvos švietimą, mokslą ir kul­

nė ir kt. - taip pat kalbėjo apie nu­

tūrą bei palaikyti tarptautinius

sipelniusio Lietuvai ir visam

mokslinius ryšius.

mokslo pasauliui gamtos tyrinė-

Iškilmingoje auditorijos atidary­

tojo, elektrolizės teorijos pradinin­

mo šventėje dalyvavo nemažai

ko Theodoro von Grotthusso

garsių Lietuvos mokslininkų, taip

reikšmę ir svarbą.

ss7yAS

VILNIAUS UNIVERSITETO MAGISTRANTŲ DĖMESIUI! Tęsiama magistrantų registracija į bendrųjų kompetencijų mokymų II ir III ciklus.

Mokymus veda UAB „Žmogaus studijų centras“.

Išsamesnės informacijos ieškokite www.benkom.karjera.vu.lt .

REGISTRACIJA IR DALYVAVIMAS NEMOKAMI! Informacijos teiraukitės: VU Karjeros centras, Saulėtekio ai. 9, III rūmai, Vilnius

Tel. (8 5) 236 62 98, mobil. 8 616 78 330, faks. (8 5) 236 6018, ei. p. benkom@karjera.vu.lt

1 1

Siegfriedas von Grotthussas (dešinėje) visus renginio svečius supažin­ dino su Grotthussų giminės istorija, žymaus mokslininko pasiekimais.

Autoriaus nuotr.

universitas

2007 vasaris

vilnensis

10

11 * /akademinės aktualijos

Filologijos fakulteto reforma: artėja dekano rinkimai Laura GINTALAITĖ

Pirmieji pertvarkymai jau atlikti Vasario 1 d. įsigaliojo nauja Filo­ logijos fakulteto struktūra. Rusų filo­ logijos ir Slavų filologijos katedros sujungtos į Slavistikos katedrą, ten iš 24 etatų lieka 17. Dekanas aiški­ na, kodėl slavistų etatų mažinama daugiausia: „Buvo aiški dispropor­ cija: kai vokiečių filologijoje 130-čiai studentų dėstė 10 dėstytojų, slavų programose 130-čiai studentų dės­ tė 24 dėstytojai.“ Baltistikos ir ben­ drosios kalbotyros katedra pervar­ dinta Baltistikos katedra ir sumažinta 2,5 etato. Vietoj Lenkų filologijos ka­ tedros įkurtas Polonistikos centras (sumažinta 2 etatais). Suformuotas A. J. Greimo semiotikos ir literatū­ ros teorijos centras, kuris iš univer­ sitetinio pavaldumo perėjo į fakultetinj ir buvo sujungtas su Literatūros istorijos ir teorijos katedra.

Laikinai einantis pareigas Filo­ logijos fakulteto dekanas dr. Anta­ nas Smetona tikina, kad fakulteto re­ forma vyksta pagal planą. Dekanas mano, kad struktūriniai ir etatų per­ tvarkymai leis fakultetui atsikvėpti fi­ nansiškai. A. Smetona pastebi, kad fakulteto bendruomenė anksčiau buvo truputį pasyvesnė, o vykstant reformai tapo aktyvesnė.

Kai kurie konkurso nelaimėję dėstytojai dėstys toliau „Turime apie 1400 studentų, va­ dinasi, turi būti apie 120 dėstytojų.

Anksčiau jų buvo 150. Pagal Švieti­ mo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pa­

tvirtintą finansavimo metodiką, Filo­ logijos fakultete 12-ai studentų turėtų tekti vienas dėstytojas. Jeigu 1400 studentų padalintume iš 12, gautume 116. Reikia nepamiršti, kad yra ir tų retųjų filologijų, pvz., skandinavų, čekų, kroatų, joms mi-

Neseniai įsigaliojo nauja Filo­ logijos fakulteto struktūra, ta­ čiau fakulteto pertvarka tuo nesibaigė. Artėja dekano rinkimai, kuriems jau ruošiasi laikinai einantis dekano pa­ reigas dr. Antanas Smetona. nisterijos instrukcijos leidžia, kad 7 studentams tektų 1 dėstytojas“, - in­ formuoja A, Smetona.

Dekanas mano, kad kol kas svar­ biausia „tilpti“ j skiriamą finansavi­ mą: „Jeigu pasirodys, kad pagal fi­ nansavimą mes turime mažiau etatų, niekas netrukdys dėstytojams kelti atlyginimus, skirti premijas, steigti mokslininkų etatus.“ Kai kurie konkurso nelaimėję dėstytojai dar kiek laiko dėstys Filo­ logijos fakultete, mat fakultetas yra įsipareigojęs vykdyti studijų progra­ mas. „Jei dėstytojas ir nelaimėjo konkurso, o jo dalykas yra studijų programoje iki rugsėjo, jis ir dėstys iki rugsėjo. Serbų programos liko pusantrų metų, taigi dėstytojas dirbs pusantrų metų, o kaip toliau, dar ne­ aišku. Tapsime lankstesni: jeigu su­ galvosime priimti studentus į serbų filologiją, turėsime dėstytoją, jeigu sugalvosime nepriimti, mums nerei­ kės laikyti dėstytojo be krūvio“, konstatuoja dekanas. Per konkursą sumažėjo 5,5 slavistų etato, bet at­ leisti bus tik 3, nes kiti laimėjo kon­ kursą mažesnei etato daliai, nei tu­ rėjo iki šiol. Anot dekano, tie dėstytojai, kurie nelaimėjo konkur­ so ir kurių dėstomi dalykai nėra ne­ išvengiamai būtini arba nepakeičia­ mi, bus atleisti iš karto.

Į dekano postų kol kas tik vienas kandidatas Kovo 2 dieną vyks Filologijos fakulteto dekano rinkimai. Rinki­ mų kampanija jau paskelbta, ta­ čiau kol kas daugiau kandidatų, be A. Smetonos, nėra. Laikinai ei-

V. Naujiko nuotr.

Į FilF dekano postą kol kas kandidatuoja tik dr. A. Smetona nantis pareigas Filologijos fakul­ teto dekanas A. Smetona sako, kad jei bus išrinktas dekanu, im­ sis peržiūrėti studijų programas ir dėstymą. A. Smetona mano, kad turi mažėti paskaitų krūvis, didėti konsultacijų ir seminarų apimtys, reikia svarstyti, kaip tradicines programas įvilkti į naują „rūbą“.

Filologijos fakulteto vadovas ma­ no, kad reikėtų rengti universales­ nius studentus.

Jei būtų išrinktas dekanu, A. Sme­ tona siūlytų įvesti modulinę siste­ mą: du trečdalius programos su­ darytų specialybės modulis, o kitą trečdalį pasirenkamasis modulis, t. y. dalykų grupė, o ne pasirenka­ mieji dalykai, kurie, anot dekano,

dabar pasirenkami be sistemos. „Paprastai didžioji dalis studentų renkasi savo krypties modulį, bet jiems būtų sudaryta galimybė rinktis ir kitos krypties modulį. Pa­ vyzdžiui, jeigu filologas įsivaiz­ duoja, kad sugebės atidaryti lei­ dyklą arba knygyną, jam reikia turėti ir ekonomikos žinių“, - ko­ mentuoja A. Smetona. Dekanas priduria, kad dar neaišku, kiek tai pavyktų įgyvendinti, nes reikia de­ rinti su bendra Universiteto politi­ ka, su Studijų kokybės ir vertinimo centru. Be to, reikės atsižvelgti ir į mokslo ir studijų reformą. „Iš ERASMUŠ mainų parsivežti kreditai parašomi vietoj tam tikrų dalykų, kurie turėtų būti studijuo­ jami pagal programą. Jeigu anglis­ tas parsiveža anglų filologijos da­ lykų, tai ne problema, bet jeigu lituanistas vietoj lietuvių sintaksės atsiveža čekų arba estų sintaksės kreditą, o mes jam išduodame lie­ tuvių filologijos bakalauro diplomą, tai jau blogai, - kalba dekanas. -

Jeigu būtų modulių sistema, lietu­ vių sintaksė ir kiti pagal programą privalomi dalykai būtų privaloma­ jame modulyje, ir jokio įsiterpimo į programą neliktų.“

Pertvarkos vaisius skinsime po penkerių metų Pasak A. Smetonos, ar pertvarka ką nors davė fakultetui, bus galima pamatyti po penkeflų metų dekano kadencijos. Ankstesnės publikaci­ jos žiniasklaidoje, anot dekano, ne­ pakenkė fakulteto reputacijai: „Per atvirųjų durų dienas Saulėtekyje be­ sidominčiųjų studijomis Filologijos fakultete dėmesiu nesiskundėme.

Be to, žinome, kad visokia reklama yra gerai. O visi viešumon iškilę reika­ lai apskritai buvo mums parama: jei kam ir kilo pagunda pasitaikius pro­ gai kaip nors nederamai susidoroti su fakultetu, viešumas to neleido“, - ži­ niasklaidoje maždaug prieš pusmetį pradėtos pertvarkos sukeltą šurmulį komentuoja dr. A. Smetona.

i /studentų projektai

Lietuvoje pirmą kartą išrinkti geriausi ryšių su visuomene projektai Irmina ŠALČIUTĖ Magistrantai, kuruojami VU KF lektorės dr. Renatos Matkevičienės, siekė susipažinti su praktiniais ryšių su visuomene veiklos ypatumais ir palyginti, ar reali šiuolaikinių ryšių su visuomene veikla atitinka viešųjų ry­ šių tradicijas, t. y. ar teorija atitinka praktiką. Konkursas, paskelbtas 2006 m. rugsėjį, sulaukė nemažo viešojo sektoriaus susidomėjimo buvo pateikti 34 projektai iš kultūros, švietimo ir mokslo, aplinkos, inova­ cijų, sveikatos, susisiekimo bei finan­ sų sričių. Šiais vykdytais projektais siekta spręsti tiek siauresnei audito­ rijos daliai svarbias, tiek globalias problemas.

Dalyvavusiems konkurse pro­ jektams vertinti sudaryta nepriklau­ somų ekspertų komisija - jais suti­ ko tapti žinomų ryšių su visuomene agentūrų ir žiniasklaidos atstovai, kompetentingi projektus pateiku­ sių sričių specialistai. Konkursui komunikacijos fakulteto magist­ rantai iš anksto parengė vertini­ mo metodiką, kurią palankiai įver­ tino komisijos nariai, o ryšių su visuomene profesionalai praktikai

Sausio 25 d. VU Komunikacijos fakultete įvyko geriausių valstybinių institucijų ryšių su visuomene projektų konkur­ sas. Šis renginys - pusę metų ryšių su visuomene magistrantūros studijų programos II kurso studentų vykdyto pro­ jekto dalis. Priešpaskutinę sesijos dieną vykusiame rengi­ nyje pirmą kartą išrinkti ir apdovanoti pastaraisiais metais įgyvendinti ryšių su visuomene projektai. prisipažino norintys ją panaudoti ir savo veikloje.

Svarbiausias magistrantų vykdyto projekto etapas - renginys, kuriame norėta ne tik pristatyti projektus, bet ir pakalbėti apie ryšių su visuome­ ne veiklą, poreikį planuoti ir tikslin­ gai vykdyti ryšių su visuomene veiks­ mus.

Pasidalinti patirtimi į renginį atvy­ ko Lietuvos ryšių su visuomene są­ jungos pirmininkė L. Kasparavičie­ nė, „Strateginių komunikacijų centro“ direktorė Dalia KutraitėGiedraitienė, pranešimus skaitė pro­ fesorius Gintautas Česnys - Lietu­ vos mokslų akademijos narys ekspertas, habilituotas mokslų dak­ taras, bei Kristina Vaičiūnaitė - VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Mokslo, tarptautinių

ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja. Ren­ ginio organizatorius ir svečius atvy­ ko pasveikinti VU KF prodekanė stu­ dijų reikalams, informacijos ir komunikacijos katedros vedėja do­ centė Zenona Atkočiūnienė.

Renginio netikėtumas - geriau­ siais pripažinti net trys projektai: „Nacionalinės pažangos premi­ ja“ (Všį „Nacionalinė pažangos premija“), „Mes prieš AIDS“ (Lie­ tuvos AIDS centras) ir „Lietuvos viešųjų bibliotekų portalas“ (Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka).

Dar aštuoniems projektams bu­ vo skirtos tokios nominacijos: • už geriausią idėją - projektas „At­ rask save Lietuvoje“ (Švietimo ir mokslo ministerija); • už tiksliausius komunikavimo bū­ dus - projektas „Egzaminai. Ne-

sinervink.lt“ (Švieti­ mo ir mokslo minis­ terija); už netradicines įgy­ vendinimo priemo­ nes-„Europos pa­ veldo dienos 2006.

Europa, bendras paveldas. Išsaugo­ Klausytojus sudomino Kristinos Vaičiūnaitės kime praeitį“ (Kul­ (TSPMI) pranešimas tūros paveldo de­ partamentas); už tęstinumą - „Nacionalinė Lie­ Projekto kuratorė lektorė dr. Fl. tuvos bibliotekų savaitė“ (Lietu­ Matkevičienė teigė: „Džiugu, kad vos bibliotekininkų draugija); pirmasis tokio pobūdžio renginys už plačiausią atgarsį visuomenė­ Lietuvoje buvo įgyvendintas labai je - „Spalis - kovos su krūties vė­ sėkmingai - įsitraukė nemažai vals­ žiu mėnuo“ (VU Onkologijos ins­ tybinių institucijų, į renginį atvyko da­ lyviai ne tik iš sostinės, bet ir Šiaulių, titutas kartu su partneriais); už didžiausią naudą visuomenei - „Neatlygintinos kraujo donorys­ tės propagavimas“ (Všį „Nacio­ nalinis kraujo centras“); už novatoriškumą ir interaktyvu­ mą - „Draugai iš šiaurės. Šiaurės šalių vaikų ir jaunimo literatūros savaitė“ (Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje); už taisyklių laužymą - „101,3 KM: Konkurencija ir bendradarbiavi­ mas“ (Šiuolaikinio meno centras).

Panevėžio, Kernavės. Svečiai džiaugėsi iniciatyva ir siūlė pana­ šius renginius organizuoti kasmet tai skatina pasitempti, siekti dides­ nio profesionalumo.“ Ryšių su visuomene magistran­ tai džiaugėsi sulaukę pasitikėjimo.

Pasak jų, bendras darbas peržen­ gė teorines studijų dalyko ribas', o įgytą patirtį jau nekantraujama pri­ taikyti bei gilinti praktikoje kuriant naujus prasmingus projektus.

universitas

11

vilnensis

2007 vasaris

studentai užsienyje tau a *

Mūsų „erazmininkai" užsienyje tampa neoficialiais šalies ambasadoriais Pagal ERASMUS programą į užsienį išvykę Vilniaus universiteto studentai ne tik studijuoja ir domisi svetimos šalies kultūra, bet ir tuo pačiu atstovauja Lietuvai bei mūsų Alma Mater, pasakodami apie studijas bei įvairius gyvenimo šalyje aspektus. Pateikiame kelių užsienyje studijuojančių mūsų studentų pasakojimus apie tai, kaip sekasi „am­ basadoriauti“ svetur ir populiarinti VU siūlomas studijas užsienio kalba.

Hamburge Lietuvą reprezentavo ir studenčių kepti sausainiai Vaida STRIKAITYTĖ, Justina ŽUKAUSKAITĖ, Aušra VITKUTĖ, VU KHF studentės, Hamburgas-Vilnius Mums-trims ERASMUS studen­ tėms - teko gana nelengva užduo­ tis - pristatyti Lietuvą Hamburgo universiteto tarptautinės dienos lankytojams. Susilaukėme ne itin daug būtent studijomis suintere­ suotų asmenų, bet stabtelėjusių prie mūsų stendo buvo iš tiesų ne­ mažai.

Vieni tiesiog bandė perskaityti šalies pavadinimą, teiravosi, ar tikrai mes kalbame ne anglų ar ru­ sų kalba; kiti prašė parodyti žemė­ lapyje, kur ta mūsų Lietuva yra, ar šiek tiek papasakoti, koks gyveni­ mas mūsų šalyje.

Mūsų stendas stovėjo pats pir­ masis; tad visi besidairantys su­ stodavo prie jo - spalvingas sten­ das iš tiesų atrodė puikiai, lanky­ tojus traukė šalia stendo ant sta­ liuko patiekti mūsų pačių iškepti sausainiai ir pyragas, lankytojų akj traukė prie stendo nuolat be­ sisukinėjančios šešios lietuvaitės, pasirengusios papasakoti apie savo šalį.

Pirmasis susidomėjęs Lietuva studentas buvo magistrantūros studijas šiais metais Hamburgo

universitete pradėjęs vaikinas.

Per du mėnesius, praleistus Vo­ kietijoje, tai buvo pirmasis Aušros sutiktas žmogus, žinantis, kad tarp gausybės gerų Europos universi­ tetų yra ir Vilniaus universitetas.

Bet, svarbiausia, jis ketina tęsti magistrantūros studijas mūsų Universitete. Vaikiną vilioja gali­ mybė lankyti paskaitas VU anglų kalba, o ypač galimybė lankyti pa­ skaitas „Intemational Business School“, taip pat pigesnis negu Vokietijoje pragyvenimas, drau­ giški žmonės (šis studentas dirbo keturis mėnesius Lietuvoje, tai jau turėjo šioki tokį įspūdį apie Lietu­ vą). Tačiau jis žino, kad Lietuvoje ne visur galima susikalbėti angliš­ kai, sunku mokytis lietuvių kalbos, neįspūdingi bendrabučiai ir 1.1. Šios priežastys verčia kol kas ne­

skubėti j Lietuvą.

Tačiau nudžiugino tai, kad tarp visų jo išvardytų trūkumų nebuvo nė vieno argumento, kad VU mokslo ar studijų lygis yra žemas, o tai, manau, yra svarbiausia. Ne VU skamba užsienio studentams neviliojančiai, o pati Lietuva.

Galbūt mums nepavyko suvi­ lioti studijų galimybėmis mūsų šalyje daug studentų, bet iš tiesų sudominome šios Hamburgo uni­ versiteto mugės lankytojus. Ma­ nome, kad tokie savo šalies bei universitetų pristatymai itin nau­ dingi - vis daugiau žmonių suži­ no, kur yra Lietuva ir kuo ji pa­ traukli. Žinoma, reikia pastebėti, kad

kai kurie aspektai nėra itin pa­ lankūs norint pritraukti studentus iš svetur studijuoti VU: pa­ vyzdžiui, ne itin daug paskaitų anglų kalba; gana sudėtinga at­ siskaitymų sistema; nedidelė su­ teikiama stipendija vykstantiems studijuoti į mūsų šalį ir pan. Sten­ gėmės, kad lankytojai pajustų, jog Lietuva jų visada laukia. No­ rėtume, jog ERASMUS progra­ mos dalyviai neaplenktų ir mūsų šalies, nes tai puiki galimybė pa­ žinti šalies kultūrą bei universi­ tetinę sistemą; įgyti asmeninės patirties ir pasidalinti sukaupto­ mis žiniomis, papasakoti apie sa­ vo šalies tradicijas.

Taigi kur yra Lietuva? Dabar ji dar beveik neatrasta ERASMUS studentų, bet tikimės, kad pama­ žu ja, kaip mainų programos šali­ mi, susidomės vis daugiau įvairių šalių studentų.

Lietuvą garsina ir architektūros paminklai, ir nacionalinė virtuvė

Belgijos studen­ tams rūpi studijų kokybė VU Aistė URBONAVIČIŪTĖ, Teisės fakulteto V k. studentė, Belgija-Lietuva 2006 lapkričio 23 d. Gento uni­ versitete, Belgijoje, vyko tradicinis informacinis vakaras Belgijos stu­ dentams, kuris rengiamas jau ke­ letą metų daugelyje Belgijos mies­ tų. Šiame vakare ERASMUS stu­

dentų organizacijos nariai prista­ tė ERASMUS programą belgų stu­ dentams, o vėliau mes, įvairių ša­ lių ERASMUS studentai, turėjome savo informacinius stalelius ir be­ sidomintiems pasakojome apie programos galimybes mūsų vals­ tybėse bei universitetuose. Aš, pusmetį studijuojanti Gento uni­ versitete tarptautinę bei Europos Sąjungos teisę, turėjau progą pri­ statyti ERASMUS programą Vil­ niaus universitete. Kaip ir buvo ti­ kėtasi, didžiausio belgų susidomė­ jimo susilaukė Italijos, Ispanijos, Portugalijos universitetai, tačiau nesunku buvo pastebėti, jog Rytų Europos valstybės taipogi neliko nuošalyje. Daugiausia Belgijos studentai domėjosi, kokius daly­ kus galima studijuoti Vilniaus uni­ versitete, ir svarbiausia - kurie iš jų dėstomi anglų, vokiečių ar kito­ mis užsienio kalbomis. Užtikrino­ me, kad Vilniaus universitete yra aukštas mokymosi lygis ir dirba kompetentingi dėstytojai, todėl jų žinios dalyvaujant mainų progra­ moje tikrai nenukentės, be to, kaip ir kitose Europos valstybėse, Lie­ tuvoje įdiegta ECTS sistema, todėl problemų dėl egzaminų įskaitymo nacionaliniuose universitetuose neturėtų kilti.

Be abejo, studentams kilo daug praktinių klausimų, kaip antai ko­ kios galimybės gyventi studentų bendrabučiuose, koks šalies pra­ gyvenimo lygis, socialinis gyveni­ mas. Nuraminau Belgijos studen­ tus, jog Vilniaus universitetas ski­ ria pakankamai vietos ERASMUS studentams savo bendrabučiuo­ se, o net ir nesant galimybių arba tiesiog nenorint rinktis studentų bendrabučių, Vilniaus universite­ to studentai mielai padeda susi­ rasti gyvenamąją vietą, kurios nuoma nėra brangi, kaip ir pragy­ venimo lygis, lyginant su Belgija.

Socialinis gyvenimas Lietuvos sostinėje yra tikrai intensyvus ir studentai randa užtektinai užsiė­ mimų tiek Universitete, tiek už jo ribų. Be to, daug dėmesio susilau­ kė ir studentų organizuojamos iš­ vykos į kaimynines valstybes.

ERASMUS studentų organizaci­ jos prezidentas pasakojo, jog to­ kie vakarai, rengiami jau keletą metų, labai gerai veikia šią mai­ nų programą, nes Belgijos stu­ dentai turi galimybę ne tik gauti bendros informacijos, bet ir pa­ bendrauti su juos dominančios valstybės studentais bei užduoti jiems rūpimus klausimus, kitaip ta­ riant, sužinoti viską iš „pirmųjų lū-

VU studentės Vokietijoje sulaukė įvairiausių klausimų apie Lietuvą

pų“. Taipogi tai gera proga mums, ERASMUS studentams, susitikti su Belgijos studentais bei paska­ tinti mainus su mūsų valstybių universitetais.

Klaidingi stereoti­ pai ir informacijos stoka trukdo atrasti Lietuvą ELENA Dapkūnaitė Filologijos fakultetas, IV k. studentė, Vokietija-Lietuva Lapkričio 23 d. Europos Viadrinos universitete Frankfurte prie Oderio (Vokietija) vyko tradiciniai renginiai, skirti tarptautinei stu­ dentų dienai. Viename jų buvo pristatomi užsienio universitetai.

Viename iš stendų buvo prista­ tomi ir Lietuvos universitetai (Vil­ niaus universitetas bei M. Romė­ no universitetas). Deja, renginys

nesulaukė Vokietijos studentų su­ sidomėjimo, taip pat ir Lietuvos stendas. Daugiausia buvo klausi­ nėjama apie studijų programas VU, kokiomis kalbomis dėstoma, ar Lietuvoje draugiškai priimami užsienio studentai, kokios gyve­ nimo sąlygos. Nemaloniai stebi­ no bendri klausimai apie Lietuvą, kurie atskleidė Europos studentų „tamsumą“: kai kurie net nenuma­ nė, kad Lietuva yra Europoje, kad Lietuvoje gyvena daugiau nei 300 žmonių, kad turime savo kalbą, kad pas mus ne tik sniego pus­ nys. Daugiausia Lietuva domėjo­ si tie studentai, kurie jau yra buvę mūsų šalyje ir norėjo pasidalyti sa­ vo įspūdžiais bei atgaivinti lietu­ vių kalbos žinias. Šusidarė įspūdis, kad Lietuva

ir mūsų universitetai nebuvo įdo­ mūs kaip užsienio studijų part­ neriai dėl informacijos stokos ir klaidingų stereotipų. Tačiau ga­ lime pasidžiaugti, kad Lietuvoje jau studijavę studentai parsive­ žė gražių įspūdžių apie šalį ir buvo patenkinti studijų kokybe.

VILNIAUS UNIVERSITETO

KARJEROS MUGĖ

www.muge.vu.lt VU STUDENTŲ DĖMESIUI! 2007 m. gegužės 3-4 d. Saulėtekio akademiniame miestelyje organizuojama Karjeros mugė. Norintys iš anksto pateikti savo CV mugėje dalyvaujančioms įmonėms ir organizacijoms, kviečiami registruotis VU Karjeros centro VUCCIS duomenų bazėje.

Išsamesnė informacija apie renginį: tel.: (8 5) 236 6010, 236 6011; mob. tel. 8 616 78 330; ei. p. muge@karjera.vu.lt; www.karjera.vu.lt

Organizatorius

Partneris

Generaliniai informaciniai rėmėjai LffTUVOSj

rytas

KARJEROS CENTRAS

respublika

Informaciniai rėmėjai ZlElUVOS ŽINIOS

Panevėžio balsas

AINA

ųį'antaka

________

7

universitas

12

vilnensis

2007 vasaris

,f f f k ksukaktys________

Mokytoja, tapusi bibliotekininke 2006 metų gruodį Vilniaus universite­ to biblioteka ir Vilniaus ainių klubas paminėjo vilnietės lietuvės, ilgame­ tės VU bibliotekos bibliografės Jadvygos Kazlauskaitės 100-qsias gimimo metines.

Snieguolė MISIŪNIENĖ, VU biblioteka Jūratė BURKAITĖ, Vilniaus ainių klubo pirmininkė J. Kazlauskaitė gimė 1906 m. gruodžio 16 d. Vilniuje, amatininko šeimoje. Jos tėvai bu­ vo lietuviai, tačiau namuose buvo kalbama lenkiškai. „Ir tik dėka mano krikšto mamai, mano mamytės draugei, ir kunigui V. Liegui atidavė mane mokytis j Vilniaus lietuvių gim­ naziją 1917 m., kurioje ir išmokau lietuviš­ kai“, - rašė savo prisiminimuose J. Kazlaus­ kaitė.

1926 m. ją, baigusią Vilniaus Vytauto Di­ džiojo lietuvių gimnazijos septynias klases, sunkios gyvenimo sąlygos privertė mesti mokslą ir pradėti dirbti. J. Kazlauskaitė pen­ kerius metus mokytojavo Vilniaus lietuvių švietimo „Ryto“ draugijos mokyklose.

1932 m. eksternu baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo lietuvių gimnaziją ir išvyko studi­ juoti fizinį lavinimą Krokuvos Jogailos uni­ versitete. „Direktorius Šikšnys pasiūlė man

studijuoti šią mokslo šaką, kadangi tuo me­ tu šios srities specialistų lietuvių nebuvo“, rašė J. Kazlauskaitė.

1935 m., baigiant universitetą, „pavasarį gavau Šikšnio laišką, kuriame jis pranešė,

kad nuo rudens galėsiu dirbti gimnazijoje“, - prisimena J. Kazlauskaitė.

1935-1936 m. J. Kazlauskaitė jau dirbo Vilniaus Vytauto Didžiojo lietuvių gimnazi­ jos fizinio lavinimo mokytoja.

1936 m. pabaigoje Krokuvos Jogailos uni­ versitetas suteikė J. Kazlauskaitei fizinio la­ vinimo magistro laipsnį už darbą „Mokykli­ nių vadovėlių tyrimai higienos atžvilgiu“ (Badanie ksiąžek szkolnych pod vvzględem higienicznym). Jis buvo atliktas vadovaujant prof. A. Safarevvicziui ir atspausdintas Vil­ niaus medicinos draugijos metraštyje (1937 m., 1 sąs.). Savo darbe ji nagrinėjo, kokį po­ veikį mokinių regėjimui daro spausdintų rai­ džių storis, atstumai tarp raidžių, žodžių, po­ pieriaus spalva ir kt. Magistrante, atlikusi kruopščius laboratorinius tyrimus, padarė iš­ vadą, kad visi tirti vadovėliai buvo su trūku­ mais, neigiamai veikė mokinių regėjimą.

J. Kazlauskaitė - pirmoji vilnietė lietuvė, kuriai buvo suteiktas fizinio lavinimo magist­ ro laipsnis.

Vilniaus Vytauto Didžiojo lietuvių gimna­ zijoje J. Kazlauskaitė supažindino mokslei­ ves su įvairiomis sporto šakomis, rengė spor­ tinių žaidimų - krepšinio, tinklinio - varžy­ bas, turistines išvykas. Jos išmokytos moki­ nės gimnazijoje rengiamuose koncertuose šoko lietuvių tautinius šokius, o tai Vilniaus publikai buvo didelė naujiena. Žurnale „Lie­ tuviškas baras“ (1938 m., nr. 11) rašoma: „Po choro dainų J. Kazlauskaitės parengtos ir tautiškais rūbais pasirėdžiusios mokinės pašoko 3 naujus, net mūsų krašte dar nere­ gėtus lietuviškus tautiškus šokius - blezdin­ gėlę, kubilą ir sukčių.“ J. Kazlauskaitė ne tik lavino mergaites, bet

Kad gerumu sugrįžtų išdalintas gerumas Pedagogui, filosofui Konstantinui Kazimierui Raičinskiui —100 Įprasta kalbėti apie šimtamečius medžius, rečiau - apie šimtamečius žmones, jų pasiekimus ir užaugin­ tus vaikus, patirtį ir išmintį - didžią­ sias vertybes kaupiamas visą gyvenimą. Vasario 3-iqjq Alytaus Angelų sargų bažnyčioje vyko renginys, skirtas pagerbti žinomą pedagogą, filosofą Konstantiną Kazimierą Raičinskį, švenčiantį ypatingą - 100 metų - jubiliejų.

Jubiliatą sveikino Alytaus miesto valdžios atstovai, darbštumo ir atkaklumo pavyzdžiu senolį laikan­ tys jam nepalūžti linkėjo vaikai ir vaikaičiai, buvę mokiniai ir bendra­ minčiai linkėjo, kad gerumu sugrįž­ tų jo išdalintas gerumas. Vilniaus universiteto biblioteka šiai progai parengė virtualią parodą Pedago­ gui, filosofui Konstantinui Kazimierui Raičinskiui - 100.

Nijolė ŠULGIENĖ Vienas iš pirmųjų matematinės logikos pra­ dininkų Lietuvoje, filosofas, pedagogas K. K. Raičinskis (iki 1927 m. - Račinskis) gimė 1907 m. vasario 5 d. Užkalnių kaime, Karklė­ nų apyl., Kelmės rajone. Baigęs gimnaziją įstojo į Lietuvos universitetą Kaune. Prof.

S. Šalkauskui pasiūlius, Teologijos-filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje studijavo filosofi­ ją, ir kaip šalutines disciplinas - pedagogiką bei psichologiją. 1933 m. K. K. Raičinskis pa­ rašė diplominį darbą „Matematinis logikos metodas“. Tai buvo pirmas darbas Lietuvoje iš matematinės logikos. Šis darbas prilygo studijai, kurios pirmoji dalis buvo įvertinta ir

apginta kaip diplominis darbas, o antroji - ori­ ginalioji dalis - pripažinta kaip disertacija.

K. K. Raičinskiui buvo suteiktas licenciato laipsnis ir teisė dėstyti aukštojoje mokykloje.

Lietuvos studentai, studijavę Vakarų Europos universitetuose, jau buvo susipažinę su nau­ jomis logikos mokslo idėjomis, tačiau pagrin­ dinis šaltinis matematinės logikos raidai Lie­ tuvoje pažinti, kaip rašo prof. Alfonsas Vaišvi­ la, lieka minėtoji K. Raičinskio studija, o jos autorius pelnytai laikomas vienu iš matema­ tinės logikos pradininkų Lietuvoje. (A. Vaišvi­ la. Logikos mokslas Lietuvoje. V., 1980). Po studijų K. K. Raičinskis atliko būtinąją karinę tarnybą. Sušlubavus sveikatai, kurį laiką ne­ turėjo nuolatinio darbo, rinko medžiagą lietu­ vių kalbos žodynui, tačiau 1936 m. Lietuvos išradėjų patentų sąraše įregistruoti net trys K. K. Raičinskio išradimai. 1937-1940 m.

K. K. Raičinskis vėl studijavo to paties univer­ siteto Matematikos-Gamtos fakultete matema­ tiką ir fiziką, be to, gilino graikų, lotynų kalbų žinias, mokėsi naujų, nes ruošėsi studijuoti Oksfordo universitete. Dirbo Krašto apsau­ gos minięterijos Ginklavimo valdybos biblio­ tekos vedėju ir laborantu Tyrimų laboratorijo­ je. Čia K. K. Raičinskis susidomėjo Melvilio

Dewey (Diujo) „Dešimtaine klasifikacija“ ir Briuselio bibliografijos instituto keliamomis dokumentacijos indeksavimo idėjomis ir ban­ dė jas logiškai apibendrinti. 1939 m. K. K. Rai­ činskis buvo siunčiamas į Oksfordo universi­ tetą rašyti daktaro disertacijos apie gamtos mokslų filosofiją ir mokslų klasifikacijos logi­ nius pagrindus, tačiau dėl Europoje kilusio karo studijuoti neišvyko.

K. K. Raičinskis domėjosi logikos, mokslotyros ir pedagogikos problemomis. Parašė studijas „Psichotechniniai svetimų kalbų mo­ kymo metodai“, „Sėkmingas vaiko ugdymas“ (abi 1938 m.). Jos abi buvo palankiai įvertin­

J. Kazlauskaitė (viduryje) su bendradarbėmis M. Kremer, R. Rozet ir A. Jurčiukoniene Didžiajame kieme. 1956 m. ir mokėsi pati. Atlikusi praktiką ir išlaikiusi valstybinius egzaminus, J. Kazlauskaitė 1938 m. gavo vidurinės mokyklos mokyto­ jos diplomą, o 1939 m., baigusi kursus, įgijo teisę mokyti dailiojo čiuožimo.

Pirmoji sovietinė ir vokiečių okupacijos su­ trikdė normalų mokytojos gyvenimą.

1942 m. ji radikaliai pakeičia profesiją - tam­ pa bibliotekininke.

Vilniaus universiteto bibliotekoje dirbo 1944-1962 m., su pertraukomis iki 1986 m.

Tyrinėjo Vilniaus spaudą. Parengė rodykles: „Vilniaus periodiniai leidiniai, 1760-1918“ (1988), „Vilniaus lietuvių periodiniai leidiniai, 1904-1940“ (1988); personalines rodykles ir apžvalgas apie Stanislovą Bonifacą Jundzilą (1969) ir Marceliną Šikšnį-Šiaulėniškj (1964). Rankraščių skyriuje tvarkė Vilniaus universiteto XVIII a. dokumentus. Parašė at­ siminimus apie Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją ir visuomenės veikėją M, ŠikšnįŠiaulėniškj (rankraštis).

J. Kazlauskaitė buvo senųjų vilniečių bei jų vaikų mylima, visų meiliai vadinama „Kiš­ ka“. Ji mokėjo lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių kalbas ir mėgiamą literatūrą skaitė originalo kalbomis. Vilniečiai mėgdavo svečiuotis jos namuose, pasidalinti miesto kultūrinėmis naujienomis, aptarti perskaitytas knygas, žurnalus, kūrybinius darbus ir kt. Tai buvo savotiškas salonas, atviras kiekvieną trečia­ dienį (kol ji gyveno Pilies gatvėje), ir juokais vadinamas „šrody literackie“ (literatūriniai trečiadieniai). Čia lankydavosi daugelis to meto žinomų visuomenės veikėjų.

Didžiąja jos gyvenimo meile buvo Vilnius, miesto istorija, vilniečiai ir jų darbai. J. Kaz­ lauskaitės fonde išsaugoti straipsniai, laik­ raščių iškarpos, atsiminimai, įvairūs doku­ mentai, susiję su Vilniaus universitetu, Vil­ niaus Vytauto Didžiojo lietuvių gimnazija visa tai eksponuojama J. Kazlauskaitės 100 metų jubiliejui skirtoje parodoje.

tos kritikų. Studija „Psi­ chotechniniai svetimų kalbų mokymo meto­ dai“ tuo laiku buvo pir­ mas platesnis tokio pobūdžio darbas lie­ tuvių kalba. Kartu su žmona Matilda Sutkaityte-Raičinskiene pa­ rašė studiją „Mokėk mokytis. Metodiniai nurodymai mokslei­ viams“ (1940). Deja, visas šios studijos ti­ ražas „Sakalo“ leidyk­ loje buvo sunaikintas 1940-aisiais, Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą.

K. K. Raičinskis (kairėje) su jo mokslinio palikimo tyrinėtoju prof.

K. K. Raičinskis da­ Adolfu Vaišvila lyvavo 1941 m. birže­ lio 23 d. sukilime. Ne 1993-1996 m. buvo išleistos K. K. Raičins­ kartą buvo areštuotas, tardytas. Laimė, Sibiro kio knygos „60-ties metų ieškojimai ir atradi­ tremties ar didesnių nelaimių jo šeimai pavy­ mai po Majos skraiste“ (3 tomai), „Laiko ver­ ko išvengti. Po karo apie mokslinę karjerą bu­ petai ir erdvės sūkuriai: būties suvokimas ir vo galima tik svajoti. Pokario metais K. K. Rai­ kultūros evoliucija laiko ir erdvės“ (1999). Nuo činskis dirbo pedagoginį darbą įvairiose Lie­ studijų metų iki dar neseno laiko rašė straips­ tuvos mokyklose. Apsigyvenęs Alytuje, poli­ nius periodinei spaudai. 2000 m. išleistame technikume, II vidurinėje mokykloje dėstė ma­ dokumentų rinkinyje 1941 m. Birželio sukili­ tematiką, fiziką, vokiečių, prancūzų ir anglų mas yra publikuoti sukilimo dalyvio K. K. Rai­ kalbas. Nuoširdžiai stengėsi savo žinias per­ činskio atsiminimai. teikti mokiniams, išmokyti juos tas žinias įsi­ Vilniaus universiteto bibliotekai K. K. Rai­ savinti. Jo vadovaujamas Alytaus II vidurinės činskis perdavė dalį asmeninės bibliotekos mokyklos fizikų-technikų būrelis ne vieną kar­ knygų, Rankraščių skyriuje yra sudarytas tą buvo iškovojęs teisę dalyvauti Visasąjun­ jo vardo rankraštinis asmens archyvas, ku­ ginėje liaudies ūkio pasiekimų parodoje ir už riame saugomi publikuoti ir dar neskelbti darbus pelnęs apdovanojimus. darbai, dalykinė korespondencija su moks­ K. K. Raičinskis nepriklausė jokiai partijai, lininkais, buvusių mokinių laiškai, memua­ visada siekė tiesos ir teisingumo. Išėjęs j už­ rai, įrašyti į magnetines juostas, ikonografi­ tarnautą poilsį, toliau gilinosi į ontologinę nė medžiaga. Visa ši medžiaga laukia pa­ mokslo teoriją, logismatiką, rašė studijas. At­ siruošusių gilintis į filosofo veikalus, vertinti gimimo laikotarpiu aktyviai dalyvavo Alytaus juos. mokytojų sąjūdžio veikloje, Alytaus medvil­ K. K. Raičinskis yra 1993 metų Alytaus mies­ nės kombinato kultūros ir technikos rūmuose to savivaldybės Kultūros premijos laureatas, organizavo Pasaulėžiūros seminarą inteli­ 1997 m. už nuopelnus apdovanotas Lietu­ gentijai, skaitė paskaitas, dalyvavo diskusi­ vos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino jose, leido mėnesinį pasaulėžiūros leidinį Karininko kryžiumi. „Versmės“. J K. K. Raičinskio namus neretai Su žmona Matilda Raičinskiene užaugino belsdavosi praradę dvasinę pusiausvyrą, pa­ šešis vaikus, iš kurių net trys- fizikai, gydyto­ galbos ieškantys žmonės. Daugeliui K. K. Rai­ ja, inžinierius ir ekonomistė. činskis padėdavo.

universitas

2007 vasaris

•

vilnensis

13

i iki knygos

įvertintas Mažosios Lietuvos kultūros paveldas Iveta, JAKIMAVIČIUTĖ, doktorantė Sausio 23 d. Vilniaus uni­ versiteto Senato salėje buvo pristatyta kq tik iš­ leista knyga „Mažosios Lietuvos kultūros paveldas“*.

Leidinyje publikuota tris­ dešimt straipsnių ir apžvalgų, ku­ rių autoriai atstovauja Austrijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Rusi­ jos ir Vokietijos mokslo įstaigoms.

Beveik visi jie iliustruoti nuotrau­ komis, kuriose užfiksuotas Mažo­ sios Lietuvos kultūrinis paveldas ir jo šiandieninė būklė. Straips­ nių rinkinio sklaidai tiek Lietuvo­ je, tiek už jos ribų pravarčios san­ traukos anglų ir vokiečių kalbomis. Konferencijos prane­ šėjų parengti siūlymai ir sprendi­ mai dėl kultūrinio paveldo išsau­ gojimo Klaipėdos krašte paskelbti lietuvių, anglų ir vokie­ čių kalbomis. Toks leidinio dau­ giakalbiškumas naudingas ne tik tyrėjams, bet ir visiems tiems, ku­ rie domisi Mažosios Lietuvos is­ torija. Tenka apgailestauti, kad lei­ dinio tiražas nedidelis.

Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo valstybinė komisija patvirtino leidinio tiražo paskirs­ tymo planą, pagal kurį egzemplio­ riai pasklis po Lietuvos bibliote­ kas, mokslo institucijas, institutus ir kitus tyrimo centrus. Knygą gauti dovanai galėjo tik apsilankę ren­ ginyje. į knygos sutiktuves atvyko Vil­ niaus universiteto mokslo reikalų prorektorius akademikas J. V. Vait-

* Mažosios Lietuvos kultūros pa­ veldas / sudarytojas ir ats. redak­ torius Domas Kaunas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006. 385 p.: iliustr.

Mažosios Lietuvos paveldas rupi gausiai daugiakalbei auditorijai kus, Vokietijos ambasados pirma­ sis sekretorius teisės, spaudos ir kultūros reikalams D. R. Hauptas, Goethe's instituto vadovė I. Hubatsch, Rusijos ambasados kul­ tūros patarėjas A. Klimas, Klaipė­ dos rajono savivaldybės meras V. Dačkauskas, Šilutės savivaldy­

bės meras A. Jakas, Pagėgių sa­ vivaldybės meras K. Komskis, bei šio regiono bendruomenės nariai.

Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus uni­ versiteto dėstytojai, institutų moks­ lo darbuotojai, paveldosaugininkai, muziejininkai, bibliotekininkai, bibliofilai, žurnalistai ir, kaip sakė renginio organizatorius prof. D. Kaunas, Mažosios Lietuvos kultū­ rinio paveldo „simpatikai“.

Renginio pradžioje organiza­ torius dar kartą priminė susirinku­ siems leidinio gimimo ir atėjimo pas skaitytojus istoriją. Atskleidė aplinkybes, kurių paskatintas ėmėsi šio darbo. Profesorius pa­ brėžė, kad pirmiausia gimė min­ tis organizuoti konferenciją jau 2003 m. gegužę Lemonte (JAV), XII pasaulio lietuvių mokslo ir kū­ rybos simpoziume, per jo plena­ rinės sesijos „Mažosios Lietuvos

aktualijos“ dalyvių diskusiją. To­ dėl pirmiausia 2005 m. rugsėjo 22 d. buvo surengta tarptautinė kon­ ferencija Vilniuje, o siekdami įver­ tinti esamą Klaipėdos krašto kultū­ rinio paveldo būklę konferencijos dalyviai nusprendė rugsėjo 2324 d. pasižvalgyti po jos apylinkes ir susipažinti su pačiais objektais, o tik po to įvertinti ir priimti sprendi­ mus bei siūlymus. Jie skirti ne tik Vakarų Lietuvos savivaldybėms, paveldosaugos ir kultūros institu­ cijoms, visuomeninėms organi­ zacijoms, bet ir visuomenei, kuri, kad ir kaip skaudu būtų sakyti, pri­ sideda prie Mažosios Lietuvos paveldo niokojimo. Tik visų gera­ noriškumu ir bendromis jėgomis tausojant, puoselėjant Mažosios Lietuvos kultūros paveldą, dar ga­ lime jį išsaugoti. Prof. D. Kaunas papasakojo ir parodė įvykusios konferencijos vaizdus, kurie lei­ dinio autorius ir renginio dalyvius dar kartą nukėlė į vaizdžias Šilu­

tės, Rusnės, Pagėgių bei Rambyno kalno vietas. Pranešėjas sa­ vo kalbos pabaigoje parodė unikalią istorinę nuotrauką, ku­

VILNIAUS UNIVERSITETO PROFESORIAUS JOZEFO FRANKO ATSIMINIMAI IŠLEISTI ITALIJOJE Nijolė BULOTAITĖ Sausio 15 d. Pavijos uni­ versitete surengtas Vil­ niaus universiteto profe­ soriaus Jozefo Franko memuarų pirmojo tomo pristatymas. Tai pirmasis J. Franko memuarų I to­ mo leidimas ir pirmasis vertimas į italų kalbą.

Knygą išleido Pavijos universiteto istorijos stu- > dijų institutas.

Medicinos mokslas Lietuvoje glaudžiai susijęs su žymaus mediko Johano Peterio (1745-1821) ir jo sūnaus Jozefo (1771-1842) Frankų vardais. 1804 m. Frankai atvyko į Vil­ nių iš Vienos.

Pirmas Jozefo Franko atsiminimų tomas susijęs su Pavija ir apima 1785-1796 me­ tus. Memuaruose gyvai ir su humoru iliust­ ruojama Pavijos miesto ir Pavijos universi­ teto istorija bei Johano Peterio Franko ir italų profesorių nesutarimai. J. R Frankas buvo vienintelis vokietis profesorius Pavijoje, ku­ ris netrukus užėmė Milano kunigaikštystės Sveikatos departamento vadovo postą Šių memuarų istorija labai įdomi. Jie pa­ rašyti Jozefo Franko ranka, 1830-1840 me­

tais buvo peržiūrėti ir taisyti profesoriui lankantis Karlsbade pas artimą draugą, pran­ cūzų kilmės gydytoją Jeaną de Carro. Kai 1842 m. J. Fran­ kas mirė, jo našlė Kristina Gerhardi kreipėsi į dr. de Car­ ro norėdama sužinoti, ar jis negalėtų pasirūpinti išleisti memuarus. De Čarro norėjo 6 knygas sutraukti į dvi, nes jos buvo per didelės. Dakta­ ras pardavė memuarus len­ kų didikui kunigaikščiui Rei­ noldijui Tyzenhauzui, kuris juos atidavė Vilniaus medici­ nos draugijai. Dėl priežasčių, kurios niekad nebuvo tiksliai nustatytos, V to­ mas pradingo. Yra hipotezė, kad šioje knygo­ je, parašytoje Frankui išvykus iš Vilniaus, bu­ vo daug komentarų apie Vilniaus universitetą, 1831 metų studentų sukilimą ir ypač apie ru­ sų įtaką. Galbūt nutarta sunaikinti knygą, ne­ norint turėti problemų ir bėdų su carine valdžia.

Beje, Pavija ir Vilnius yra susigiminiavę miestai. Vertėjas ponas Giovannis Gailis tiki­ si, kad abiejų miestų savivaldybės galėtų su­ sitarti ir ką nors bendrai padaryti Franko at­ minimui įamžinti, nes, jo manymu, Jozefas Frankas yra svarbiausias elementas, pa­ grindžiantis dviejų miestų susigiminiavimą.

„U. V." inform.

rioje užfiksuota 1913 m. lietuvių sueiga Rambyne. Jos metu buvo tariamasi dėl K. Donelaičio 200ųjų gimimo metinių įamžinimo ir priminė, kad mums dabar pats lai­ kas pradėti jau planuoti 300-ųjų metinių šventinius renginius.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos, instituto direktorė dr. S. Pocytė sveikindama visus susirinkusius į ką tik išleistos knygos sutiktuves pabrėžė, kad Mažoji Lietuva yra maža plotu, tačiau didi jame gi­ musiais kultūros žmonėmis, jų parašytais ar išspausdintais lei­ diniais, kultūros paminklais ir siū­ lanti nedelsiant pradėti rengti kul­ tūrinio paveldo registrą.

Dar iki prasidedant renginiui vienas iš pirmųjų malonumą per­ skaityti knygą turėjo Kultūros, fi­ losofijos ir meno instituto direkto­ rius doc. Vacys Bagdonavičius.

Jis pasidžiaugė, kad leidinyje at­ skleidžiama Mažosios Lietuvos istorija prijungiant ir Karaliau­ čiaus kraštą. Jis priminė, kad kar­ tu su Vydūno draugijos nariais su­ tvarkė ir iki šiol tvarko Bitėnų kaimo kapinaites.

Vytauto Didžiojo universiteto doc. V. Almonaitis prisiminė, kad rašyti straipsnį rinkiniui dvejojo la­ bai ilgai, tačiau atsisakyti negalė­ jo, nes tai daryti įpareigojo du da­ lykai. Pirma - viename renginyje Bitėnuose išgirstas nepagrįstas Lietuvos Respublikos Seimo nario požiūris į lietuvninkus. Jis manė, kad šiuo metu lietuvninkų jau ne­ bėra, arba yra tik keletas šeimų, o laikui bėgant nebeliks ir jų. Antra, mokykliniuose vadovėliuose rašoma, kad Lietuvos etnokultūri­ niai regionai yra keturi, o Klaipė­ dos kraštas priskirtas Žemaitijai.

Vokietijos ambasados pirma­ sis sekretorius teisės, spaudos ir kultūros reikalams D. R. Hauptas

sakė, kad šio regiono kultūros paveldą kūrė dvi tautos - lietuvių ir vokiečių. Čia jie gyveno ir per­ davė mums savo patirtį. Šioje is­ torijoje, kaip sakė svečias „tikrai stipresnis buvo lietuviškasis ele­ mentas, antruoju - vokiškasis.

Tačiau prie šio regiono kultūri­ nio paveldo pagrindinių formulių priklauso taikus žmonių sugyve­ nimas kartu ir darni kaimynystė“.

Svečias pabrėžė, kad regionai tikrai neprarado savo kultūrinės reikšmės iki šiol.

Pagėgių savivaldybės meras K. Komskis trumpai pristatė šio kraš­ to liuteronų evangelikų bažnyčių būklę, apgailestaudamas, kad jų ar­ chitektūra nyksta. Meras mano, kad bendrai susitelkus ir priėmus tei­ singus sprendimus, šį Mažosios Lietuvos kultūrinį paveldą dar gali­ ma išsaugoti ir panaudoti šio kraš­ to bendruomenės reikmėms. Šilutės savivaldybės meras

A. Jakas visų šilutiškių vardu prof.

D. Kaunui įteikė padėkos raštą už šio krašto kultūrinio paveldo puo­ selėjimą ir saugojimą.

Knygos sutiktuvių proga buvo gauti sveikinimai iš Mažosios Lie­ tuvos fondo pirmininko V. Trumpjono ir Lietuvos Respublikos ge­ neralinio konsulato Karaliaučiuje kultūros atašė A. Juozaičio. Savo prisiminimais pasidalijo M. Jankaus anūkė I. Jankutė, o Šilutės I gimna­ zijos direktorė L. Spirgienė bei Mokslų akademijos vicepreziden­ tė V. Vasiliauskienė pasveikino ne tik knygos autorius, bet ir visus ren­ ginio dalyvius, kurie prisideda prie šio krašto kultūrinio paveldo puo­ selėjimo ir išsaugojimo.

Už galimybę išleisti knygą, skir­ tą Mažosios Lietuvos kultūros pa­ veldui, autorių vardu dėkojame Li­ tuanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo valstybinei komisijai ir jos pirmininkui Č. Juršėnui.

NAUJASIS „KNYGOTYROS" VADOVĖLIS BUS

PRISTATYTAS VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE Kartu su praėjusių metų pabaigoje pažymėtu Komu­ nikacijos fakulteto 15-mečiu sutapo jo dėstytojų parašyto naujo vadovėlio „Knygotyra“ pasirodymas. Kaip rašoma pratarmėje, pirmuoju Lietu­ voje knygotyros dalyko vado­ vėliu tapo senojo Vilniaus universiteto darbuotojo Alek­ sandro Bohatkevičiaus „Vei­ kalas apie visuotinę biblio­ grafiją“ (1830). Šis mokslas ir mokymas jau turi dviejų šim­ tų metų istoriją, o jo mokyklos kūrėjai buvo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius ir Lie­ tuvos mokslų akademijos na­ rys Vaclovas Biržiška, pokariu - Vilniaus universiteto profesorius Levas Vladimirovas. Naujajame vadovėlyje dėstoma kny­ gotyros teorija ir metodologija, knygos kū­ rybos ir gamybos procesai, jos sklaidos būdai ir informavimo apie knygą sistema, skaitytojo ir vartotojo santykis su tradicine ir skaitmenine knyga, rankraštinio ir spau­ dos paveldo reikšmė išsaugant kultūros tapatumą. Knygą rengė autorių kolekty­ vas: lėkt. Violeta Černiauskaitė, prof. Aud­

ronė Glosienė, dokt. Iveta Jakimavičiūtė, prof. Domas Kaunas (taip pat sudarytojas ir ats. redaktorius), doc. Remigijus Misiū­

nas, doc. Vita Mozūraitė, doc. Aušra Navickienė, prof. Vanda Stonienė, doc. Julija Zinkevičienė, architektoniką kūrė vie­ nas žymiausių Lietuvos knygos dailininkų Alfon­ sas Žvilius. Vadovėlis gausiai iliustruotas, iš­ spausdintas ant gero po­ pieriaus ir įrištas į kietus viršelius. Gera teksto kal­ ba (redagavo Jolanta Storpirštienė) ir sklandus leidybos procesas liudi­ ja, kad Vilniaus universi­ teto leidykla pajėgi kon­ kuruoti Lietuvos knygų rinkoje. Vadovėlį finansavo Švietimo ir mokslo ministerijos Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisija, bet, gaila, neapskaičiavo paklausos. Visas lei­ dinio tiražas išplatintas per kelis mėne­ sius, šiuo metu jau spausdinamas antra­ sis jo leidimas. Naujojo „Knygotyros“ vadovėlio pristatymas įtrauktas į po dvie­ jų savaičių prasidedančios tarptautinės Vilniaus knygų mugės kultūros renginių programą.

KF Integruoto informacijos centro inform.

universitas

14

vilnensis

2007 vasaris

uiikultūra------------------------------------------------------------------

Vilniaus universiteto rektorius ir Senatas, manydami, kad mūsų sena ir garbinga aukštoji mokykla, kaip ir daugelis pasaulio universitetų, privalo turėti savo himną, skelbia šias konkurso sąlygas jo žodžiams sukurti:

1. Konkurse gali dalyvauti visi Vilniaus universiteto bendruomenės nariai: studentai, dėstytojai, moks­ lo, administracijos ir kiti darbuotojai, alumnai.

2. Konkursui teikiami tekstai turėtų aukštinti Vilniaus universitetą, jo studentus ir dėstytojus, sietis su Universiteto misija, atspindėti senas jo tradicijas ir ateities viziją, propaguoti mokslo ir akademines vertybes, studentų draugystę ir meilę, visų mūsų bendrumo pajautą. Teksto apimtis neturėtų viršyti 3-4 strofų.

3. Konkursui teikiami tekstai dedami j voką, ant ku­ rio užrašomas jūsų pasirinktas slapyvardis, ir užklijuojama. Į atskirą voką, ant kurio užrašytas tas pats slapyvardis, jūs turite įdėti lapą su savo tikrais duomenimis: vardu, pavarde, fakultetu ar kitu padaliniu, kuriame dirbate ar mokotės, prašome nurodyti ir pareigas. Šį voką taip pat užklijuokite.

4.

5.

6.

7.

Abu šie vokai siunčiami VU Informacijos ir ryšių su visuomene skyriui.

Galutinis terminas pateikti tekstus konkursui: 2007 m. birželio 25 d.

Paraiškas vertins rektoriaus sudaryta komisija. Trys geriausi tekstai bus skelbiami laikraštyje „Universi­ tas Vilnensis“.

Pirmųjų trijų vietų laimėtojams gali būti pasiūlyta tobulinti VU himno žodžius ir suteikta pagalba.

Konkurso nugalėtojui skiriama 1000 Lt premija.

Antrosios vietos laimėtojas gauna 300 Lt, trečio­ sios - 200 Lt. Premijas įteiks rektorius 20062007 m. m. pabaigtuvių šventėje „Finis semestri“ arba 2007-2008 m. m. atidarymo šventėje „Initium semestri“.

Universiteto himnas nepanaikina ir nepakeičia stu­ dentiško himno „Gaudeamus igitur", kuris ir toliau bus giedamas per akademines šventes.

„Tarptautinio spindesio žvaigždės" nominacija VU merginų chorui „Virgo" Sausio 24 d. Lietuvos chorų sąjun­ gos prezidiumo posėdyje buvo svars­ tomos geriausių šalies chorų kandida­ tūros metų nominacijoms. Komisijos sprendimu „Tarptautinio spindesio žvaigždės“ nominacija skirta VU mer­ ginų chorui „Virgo“. Šio choro, įkurto

1980 m., kūrybinėje biografijoje - 12 laimėtų tarptautinių konkursų, daugiau nei 25 su koncertais aplankytos užsie­ nio šalys, kuriose „Virgo“ skleidė ir pro­ pagavo Lietuvos chorinę kultūra.

Tai jau antroji „Aukso paukštė“, „atskrendanti“ į Vilniaus universi­ tetą. 2005 m. Metų nominacija „Naujai suspindusi Lietuvos žvaigždė“ buvo skirta VU chorui „Pro musica“.

Abiejų chorų vadovė - Rasa Gelgotienė.

Metų nominacijų ir vertingo pri­ zo - „Aukso paukštės“ - įteikimo ce­ remonija vyks kovo 3 d. 15 vai. Šv.

Kotrynos bažnyčioje, Vilniuje.

Dialektologines ekspedicijas prisiminenant Ūla AMBRASAITĖ, Vilma BALSYTĖ Vakaro rengėjai svečiams ro­ dė filmuotus vaizdus, kur buvo matyti tai, kas nepatenka užrašius vien garsinę medžiagą, j pasako­ tojo ir jo aplinkos fiksavimą, kurio siekti labai raginami tautosakos rinkėjai, dėmesį atkreipė dr. Sau­ lė Matulevičienė, ji ypač džiau­ gėsi filmuku, kuriame kone šim­ tametė močiutė gyvai, nuosekliai seka pasaką apie kvailį.

Trečiakursis lituanistas Darius Rudzinskas pristatė keletą įspūdin­ giausių vilniškių krašte aplankytų vietų. Tai dar vienas ekspedicijų džiaugsmų - juk kiekviename kai­ me ar pakeliui j jį atrasi akį trau­ kiančių senų bažnyčių, kapinių, dvarų ar, deja, jų griuvėsių. O va­ sarą ekspedicijose ypač malonu savo pietų lauknešėlį skanauti prie kokio legendomis apipinto ak­ mens, gražaus ežero ar užkopus ant aukšto piliakalnio. Visą vakarą ekrane keitėsi nuotraukos, dar kar­ tą primindamos nuostabią Rytų Aukštaitijos gamtą, buvo galima pasigėrėti ir senolių rankdarbiais - austinėmis lovatiesėmis, rank­ šluosčiais, kitais rankdarbiais, ku­ rių gana dažnai močiutės parodo jauniesiems ekspedicininkams.

Po vakaro „rimtosios“ dalies (nors- ir per ją nuobodžiaujančių nebuvo) kilo ilgos diskusijos, vy­ resnieji ekspedicininkai maloniai dalijosi savo patirtimi su jaunai­ siais. Išsiaiškinome, kad labiausiai pasikeitė techninės galimybės, dėl jų - ir surenkama medžiaga. Iš doc.

Reginos Venckutės ir prof. Bonifa­ co Stundžios pasakojimų bei ren­ ginyje vartytų maždaug aštuntojo dešimtmečio dialektologines eks­ pedicijos užrašų susidarėme įspū­ dį, kad dažniausiai būdavo renka­ mi būdingesni to krašto žodžiai, transkripcija užsirašomi pavieniai sakiniai. Šiandien ekspedicijose užrašomi ištisi tekstai, pasakojimai įvairiausiomis temomis, taigi su­ renkama medžiaga teikia daugiau galimybių nagrinėti ją naujesniais aspektais ne tik kalbininkams - ji gali būti naudinga ir kitų humani­ tarinių bei socialinių sričių moks­ lininkams. Įsiplieskė gyva diskusija dėl vai­ šingumo skirtinguose Lietuvos re­ gionuose - tai labai aktualu visą

2006 m. gruodžio 13-osios vakarą grupelė lietuvių fi­ lologijos studentų pakvietė visus į vakarg, skirtą pasi­ dalyti dialektologinėse ekspedicijose, rengiamose Ignalinos ir Švenčionių ra­ jonuose, patirtais įspū­ džiais, padiskutuoti apie ekspedicijų reikalingumų ir naujas galimybes. dieną vaikštant po trobas, dažnai net pamiršus įsimesti kokį obuolį iš namų. Dėstytojai ir studentai dali­ josi savo patirtimi, kaip juos priimdavę kaimo žmonės, kaip atsisklei­ džia jų bendravimas tarpusavyje ir su svečiais, kokios pastebėtos sa­ vitos etikos normos. Buvo vienin­ gai pritarta minčiai, kad lietuviai vaišingi, o doc. Regina Venckutė net paneigė mitą, kad suvalkiečiai šykštūs. Taip pat docentė pasako­ jo apie keletą bendravimo ypaty­ bių. Esą dzūkės, norėdamos man­ dagiai nutraukti viena kitą, sakančios: „aha, gerai sakai“, ir to­ liau kalbančios už kaimynę, kurios kalbos užrašyti ir atėję studentai.

Prof. Bonifacas Stundžia paste­ bėjo, kad būna ypač smagu su­ tikti „filologų iš prigimties“ - žmo­ nių, kurie patys paaiškina, kuo

STUDENTŲ KŪRYBA KVAILAS ŽVIRBLIS

| . i Į | . i Į i

Patirtimi su jaunaisiais ekspedicijų dalyviais dalijosi vyresnioji karta.

V. Balsytės nuotr. skiriasi jų ir gretimų kaimų kalba.

O dr. Vytautas Kardelis papasa­ kojo praėjusios vasaros nuotykį, panašų j kone chrestomatinį kal­ bininkų anekdotą apie Joną Jab­ lonskį, kuriam provokuojamas že­ maitis niekaip nepasakęs taip rūpimos žodžio formos.

Vakaras tęsėsi ilgai ir linksmai dainavome Ignalinos krašte užrašy­ tas dainas, šokome tradicinius šokius prof. Bonifacui Stundžiai griežiant armonika, vaišinomės na­ miniais sūriais, medumi, gira ir dar daug kuo. Namo visi grįžo kupini

malonių minčių ir atgaivintų prisimi­ nimų. Už šio vakaro idėją ir nuolati­ nį bendradarbiavimą jam rengian­ tis esame dėkingi savo ekspedicijų vadovui dr. Vytautui Kardeliui. Ačiū Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, remiančiai ekspedicijas. Dėkojame visiems dėstytojams, kurie nepagai­ lėjo laiko ateiti j susitikimą, pasida­ lyti patirtimi, pabendrauti su studen­ tais ne paskaitose. Juk, kaip gražiai apibendrino dr. Saulė Matulevičie­ nė, svarbiausia - buvimo kartu džiaugsmas. Ir ekspedicijose, ir kal­ bantis apie jas.

i Į i I

Čirenantis Žvirblis Užšoko Ant stogo.

Galvoja: „Blogiau jau nebus“ Juk skristi nemoka, Nes išmetė jį Iš prestižinės Žvirblių mokyklos.

(Už nepadorų elgesį, Bet čia jau paslaptis.)

Taigi, pažiūrėjęs į miestą Nuo stogo, Sumanė jau šokti Žemyn.

Tačiau tas jo šuolis Išėjo Kaip girto akmens Žemyn galva

♦

j Į krūmus. i Nuo to karto Nebešokinėja I Žvirblis | Nuo stogų, i Bet gauna pašalpą (Juk Invalidas!)

I Ir gyvena | Išlaikomas i Senų tėvų.

ATMERKTOM AKIM...

Jau pabudau, Tačiau vis dar sapnuoju Atmerktom akim.

Sapnuoju auksinį ryklį, Kuris išpildys paskutinį mano norą, Kaip tam anekdote Juokinga be galo...

Ir panorėjau.

Nepasikuklinau, Išrėžiau: „Noriu krištolinių kurpaičių Kaip Pelenės; Gal tada sutiksiu savo princą, Kuris už mane išmoktų geometriją.“ Ryklys apstulbo, Nusispjovė Ir nuplaukė.

Tegul... (begėdis) Pabudau, Dabar jau iš tikrųjų.

Kaip keista sapnuot Atmerktom akim...

Ekspedicijose dalyvauja gausus būrys šiuolaikine technika „ginkluotų“ filologų.

Z. Dragūnaitės nuotr.

Evelina, (VU ChF)

t

y

universitas

2007 vasaris

vilnensis

15

tuisportas f

I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I

GERIAUSIA 2005-2006 M. VU SPORTO KOMANDA IR GERIAUSIŲ SPORTININKŲ DEŠIMTUKAS Geriausia VU sportinių žaidimų komanda - tinklinio rinktinė (2005 m. Lietuvos studentų paplūdimio tinklinio čempionai, Lietuvos studentų salės tinklinio II vietos laimėtojai, įvairų tinklinio turnyrų nugalėtojai ir prizininkai; treneris V. Burakinskijus).

VU geriausiųjų sportininkų dešimtukas: 1. Lina Šaltytė, irklavimas, TF, Pasaulio jau­ nimo irklavimo čempionato V vietos laimėtoja, Lie­ tuvos suaugusiųjų irklavimo čempionatų dukart čem­ pionė, pasaulio studentų irklavimo III vietos laimėtoja, Lietuvos studentų čempionė; trenerė A. Tamulevičienė.

2. Jekaterina Kiseliova, plaukimas, FilosF, Pasaulio ir Europos suaugusių čempionatų plauki­ mo dalyvė, Lietuvos čempionė ir rekordininkė, du­ kart SELL žaidynių nugalėtoja, keturiskart Lietuvos studentų plaukimo čempionatų nugalėtoja; trenerė Ala Kiseliova.

3. Aina Valatkevičiūtė, lengvoji atletika, MIF, Europos suaugusiųjų čempionato XI vietos laimėto­ ja, Lietuvos čempionė, SELL žaidynių čempionė, Lietuvos studentų lengvosios atletikos čempionė; trenerė Palmyra Zukienė.

4. Vytautas Beliūnas, orientacinis sportas, MIF, Pasaulio jaunimo V vietos laimėtojas, Lietuvos čempionas; treneris Audrius Deltuva.

5. Simona Jakubėnaitė, dziudo, TSPMI, Pa­ saulio jaunimo dziudo čempionato III vietos laimė­ toja; treneriai: Ramunė Aleknevičienė ir Zenonas Vencevičius.

6. Salomėja Zaksaitė, šachmatai, TF, Lie­ tuvos suaugusiųjų čempionė, SELL II vietos laimė­ toja; treneris Ričardas Fychmanas.

7. Nerijus Selenis, plaukimas, MIF, Lietu­ vos čempionas, SELL VI vietos laimėtojas, Lietu­ vos studentų čempionas; treneriai: Robertas Šuipis ir Aleksandra Bliumkinienė.

8. Vitalijus Paplavskijus, sunkioji atletika, MIF, Lietuvos suaugusiųjų čempionas, Lietuvos stu­ dentų čempionas; treneris Kondrotas Šiupakovas.

9. Marius Žiūkas, lengvoji atletika, MIF, Lie­ tuvos suaugusiųjų čempionas, Pasaulio ėjimo tau­ rės dalyvis; treneris Kastytis Povilonis.

10. Brigita Virbalytė, lengvoji atletika, KF, Lie­ tuvos suaugusiųjų čempionė, Pasaulio ėjimo tau­ rės dalyvė, aukštųjų mokyklų čempionato nugalė­ toja; treneris Kastytis Povilonis.

I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I

VU sunkiaatlečiai dar kartą Vilniaus miesto čempionai M. Jaras, MIF, II k.

Jau tradiciškai prieš Naujuosius metus vyksta Vilniaus miesto sunkio­ sios atletikos čempionatas, kai j spor­ to klubą „Sportas“ susirenka geriau­ si Vilniaus sunkiaatlečiai, tarp jų - ir Universiteto komanda, vadovaujama trenerio R. Cijūnėlio.

Svorio kategorijoje iki 56 kg Vil­ niaus čempionu tapo MIF II k. stu­ dentas V. Butkus. Pats svariausias šių varžybų rezultatas buvo pasiektas 62 kg svorio kategorijoje, o džiugiau­ sia, kad jo autorius MIF pirmakursis V. Paplavskijus, be to, Vladimiras gruodžio pradžioje Kaune vykusia­ me Lietuvos suaugusių sunkiosios atletikos čempionate pelnė antrosios vietos apdovanojimus. Neblogai štangą kėlė šioje kategorijoje daly­ vavęs ir kitas komandos narys D. Vit­

kus, MIF II k. studentas. Jis liko ant­ ras. Kitoje svorio kategorijoje varžė­ si trys pajėgūs sunkiaatlečiai: L. Šverčiauskas (FF, I k.) pasipuošė sidabro, o gana greitai progresuojantis O. Strolia (MIF, II k.) - bronzos medaliu. Ket­ virtas liko asmeninių rezultatų pasie­ kęs R. Radžiūnas (MIF, I k.).

Kovos kitose svorio kategorijose irgi buvo sėkmingos. Pirmą kartą uni­ versitetui atstovaujantis R. Sverčiauskas (ChR I k.) iškovojo antrąją vietą, V. Glavackas (GMF, IV k.) - ketvirtąją.

Sunkiausių vyrų kategorijose ne­ pralenkiami buvo VU rinktinės sen­ buviai. FF doktorantas V. Ragelskis laimėjo dalyvaudamas iki 105 kg svo­ rio kategorijoje, o MIF III k. studentas A. Ąrutiunianas - virš 105 kg svorio kategorijose. Susumavus komandi­ nius rezultatus pirmą vietą iškovojo Universiteto sunkiaatlečiai, antrąją SK „Sportas“, o trečiąją - SK „Ge­ ležinis vilkas“.

7

Vilniaus universiteto studentai fechtavimo čempionai Vilma RĖBŽDAITĖ Vilniaus universiteto komanda, treniruojama Rimo Kabučio, taškų skaičiumi (117 taškai) daugiau nei dvigubai aplenkė antrąją vietą už­ ėmusią Lietuvos kūno kultūros akademijos studentų komandą (46 taškai).

Trečioje vietoje - Kauno tech­ nologijos universiteto (KTU) fech­ tuotojai (36 taškai). Likusios koman­ dos eilės tvarka išsidėstė taip: Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU) - 30 taškų, Mykolo Romė­ no universitetas (MRU) - 19 taš­ kų, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) - 18 taškų, Vilniaus Gedimi­ no technikos universitetas (VGTU) 11 taškų, Vilniaus dailės akademi­ ja (VDA) - 2 taškai.

Varžybose buvo kovojama dvie­ jų rūšių ginklais - špaga ir kardu.

Dalyviai buvo suskirstyti į pogru­ pius, kuriuose buvo varžomasi dėl teisės j pusfinalius ir finalą. Pogru­ piuose buvo kovojama iki 5 dūrių, pusfinalyje ir finale - iki 15 dūrių.

Kadangi dalyvaujančių buvo ne­ mažai, kovos vyko visą dieną. Nuo ryto iki pietų studentai kovojo špa­ ga, o tuomet iki vakaro vyko kardi­ ninkų varžybos.

Diena prasidėjo merginų, besifechtuojančių špaga, kovomis. Ge­ riausiai špagą valdė ir medalius iško­ vojo keturios fechtuotojos: N. Puikytė (LKKA), kuri tapo čempione ir taip apgynė pernai iškovotą titulą, G. Krasikovienė (VDU), iškovojusi antrąją vietą, ir G. Gazbulatova (KTU) bei L. Asadauskaitė (VPU),

2006 m. gruodžio 10 dieną vyko Lietuvos studentų fechta­ vimo čempionatas. Bendroje komandų įskaitoje taurę ir nugalėtojos vardą antrus metus iš eilės iškovojo Vilniaus universiteto komanda. užėmusios dvi trečiąsias vietas. Vil­ niaus universitetui atstovavo šešios fechtuotojos-V. Šmigelskaitė, I.Tarasevič, V. Rėbždaitė, K. Drigotaitė, A. Burokaitė ir I. Medišauskaitė.

Nors medalių joms ir nepavyko iš­ kovoti, sirgaliams paliko įspūdį šių dalyvių ryžtas ir siekis nepasiduoti labiau patyrusioms fechtuotojoms.

Vėliau vyko vaikinų špagininkų varžybos. Jos buvo įtemptos, fech­ tuotojai drąsiai kovėsi. Tačiau ko­ voje dėl medalių Vilniaus universi­ teto fechtuotojams (J. Atroškevičiui, T. Kriščiūnui, J. Stalmakocui ir R. Janauskui) teko nusileisti patyrusiems fechtuotojams: čempionu tapusiam T. Krasikovui (LKKA) bei antrąją vietą laimėjusiam J. Kinderiui (MRU). Kitas dvi prizines vietas užėmėT Makarovas (VPU) ir G. Strelecas (VGTU).

Popiet prasidėjo studentų fech­ tavimo kardu varžybos. Nors šiuo­ laikinis fechtavimas kardu yra olim­ pinė sporto šaka, ji taip pat siejama su senomis studentiškomis fechta­ vimo tradicijomis, kurias daugiau­ sia puoselėja studentų korporaci­ jos. Tarpukariu Lietuvos studentų korporacijų plėtotą sportą šiuolai­ kinėje Lietuvoje atgaivino atgimu­ sios ar naujai susikūrusios korpo­ racijos. Šiose varžybose, be kitų

dalyvių, taip pat dalyvavo ir studen­ tai iš Vilniaus universiteto Tarptau­ tinių santykių ir politikos mokslų kor­

poracijos „RePublica” (R. Skardžiūtė, I. Sinkevičiūtė, G. Čibiraitė, V. Norvilaitė, G. Balevičiūtė, J. Grubliauskas, D. Lipskis bei E. Mardosas) bei tautinės studentų korpora­ cijos „Neo-Lithuania”, kurios būstinė įsikūrusi Kaune, nariai. VU TSPMI studentų korporacijos „RePublica” studentams, besifechtuojantiems vos antrus metus, se­ kėsi visai neblogai, jie iškovojo tris medalius - už dvi antrąsias ir tre­ čiąją vietas.

Fechtavimo kardu varžybose Vilniaus universiteto studentai su­ sišlavė beveik visus medalius. Tarp merginų nepralenkiama buvo V. Rėbždaitė (VU), kuri tapo čem­ pione, o antrąją vietą po įnirtingos kovos pelnė R. Skardžiūtė (VU). Dvi trečiąsias vietas pasįdalijo I. Sin­ kevičiūtė (VU) ir V. Šmigelskaitė (VU).

Vaikinų fechtavimo kardu varžy­ bos buvo labai atkaklios. Įtempta­ me finale, kur pergalę lėmėv vienas taškas, pergalę išplėšė V. Česlevičius (KTU), o antrą vietą iškovojo J. Grubliauskas (VU). Trečiosios vietos atiteko ne mažiau atkakliai kovojusiems K. Rušui (KTU) ir J. At­ roškevičiui (VU).

Aktyviai sirgalių palaikomi Vil­ niaus universiteto studentai dar kartą pademonstravo, kad fechta­ vimo sporte jie yra stipriausi tarp kitų aukštųjų mokyklų sportininkų.

wnaujos knygos VU ir VGTU sporto specialistų Remigijus Naužemys, parengtame vadovėlyje nagrinė­ Rimantas Turskis, Jonas jama svarsčių kilnojimo sporto Jankauskas, Algirdas raida ir pasekėjai Lietuvoje, šio Šulinskas. Svarsčių kilnoji­ sporto reikšmė ir privalumai, kla­ mo treniruočių metodika. sikinių veiksmų technika ir jos mo­ Vilnius, 2007 kymas, treniruočių metodika, pla­ navimas ir efektyvumas. Išsamiai pateikti specialieji pratimai jėgai ir ištvermei ugdyti, treniruočių prie­ monės ir kiti sportininkams aktualūs dalykai. Svarsčių kilnojimo te­ orines ir didaktines žinias siekiama išdėstyti kaip vientisą mokslu pagrįstą sistemą. Vadovėlis rekomenduojamas treneriams, sporto in­ struktoriams, kūno kultūros ir sporto specialistams bei visiems svars­ čių kilnojimo sporto mėgėjams.

Svarsčių

KILNOJIMO

TRENIRUOČIŲ

METODIKA RjMIGflL'S NAUŽF.MTS

Rimantas Torsais jonas Jankauskas

AtfitRUSS ŠULINSKAS

2006 m. Lietuvos suaugusių sunkiosios atletikos čempionato antros vietos laimėtojas ir Vilnaius m. čempionas V. Paplavskijus (MIF, I k.)

Vilniaus universiteto lengvaatlečiai - antri Doc. J. ARMONIENĖ VU rinktinei atstovavo 25 leng­ vaatlečiai, o du dalyviai, nepate­ kę į komandą, startavo individua­ liai. Antrus metus iš eilės VU rinktinė užėmė garbingą II vietą, užleisdama į priekį tik LKKA stu­ dentus, trečiąją vietą užėmė Šiaulių universiteto sportininkai,

ketvirti liko VGTU lengvaatlečiai, VPU studentai iškovojo penktąją vietą.

Bene daugiausia dalyvių star­ tavo 60 m bėgime vyrams ir mo­ terims. Vyrų grupėje startavo 51 dalyvis, moterų grupėje - 41 da­ lyvė. VU komandai atstovavo net 6 sprinteriai. Aukščiausius rezul­ tatus pasiekė TSPMI I kurso stu­ dentas Artūras Kulnis, kuris už­ ėmė V vietą, įveikęs distanciją per 7.08 s ir pasiekęs asmeninį re­ kordą. Džiaugiamės, kad A. Kul­ nis tapo šių varžybų čempionu 400 m distancijoje. 60 m moterų bėgime puikiai startavo Filologi­ jos fakulteto IV kurso studentė Li­ na Spurgevičiūtė, kuri iškovojo VI vietą ir įveikė distanciją per 7.90 s. Žiemos aukštųjų mokyklų

čempionais tapo Andrejus Jagorovas, MIF II k. studentas, laimė­ jęs 1500 m bėgimą, Marius Žiū­ kas, MIF IV kurso studentas, pirmas finięavęs 5000 m sporti­ niame ėjime, Aina Valatkevičiū­ tė, MF III k. studentė, laimėjusi moterų 800 m bėgimą. 400 m bė-

Vasario 3 dieną Vilniaus lengvosios atletikos ma­ nieže vyko 2007 metų stu­ dentų žiemos lengvosios atletikos čempionatas.

Varžybose dalyvavo net 11 aukštųjų mokyklų stu­ dentai. Nepabūgęs šaltu­ ko bei nepaisydamas žiemos atostogų, gausus būrys lengvaatlečių rung­ tyniavo šuolių, metimo, bėgimo sektoriuose. gimė II vietą užėmė KF 1 mag. kur­ so studentė Vlada Musvydaitė, o orientacinio sporto atstovė Rasa Ptašekaitė buvo antra. MIF I k. studentas Jonas Gvildys 1500 m rungtyje finišavo trečias, 800 m dis­ tancijoje III vietą užėmė MIF I k. studentė Indrė Arlinskaitė, rutulio stūmime III vietą užėmė EF IV k. studentas Aleksas Abromavičius.

Džiugu buvo stebėti 4x200 m estafetinį bėgimą tiek vyrams, tiek moterims. Abi mūsų komandos iš­ kovojo trečias vietas ir pasipuo­ šė bronzos medaliais. Merginų komandoje startavo Lina Spurge­ vičiūtė (FilF IV k.), Vlada Musvy­ daitė (KF mag. I k.), Aina Valatke­ vičiūtė (MF III k.) ir Irma Matijošiūtė (EF III k.). Vaikinų komandoje startavo Justinas Bartkevičius (MIF II k.), Domas Janulionis (EF II.k.), Yannas Hafneris (TF), Artūras Kul­ nis (TSPMI I k.)

universitas

2007 vasaris

vilnensis

16

* mes - dėstytojai

Realybės šou - kaip fantastinėje vaikystės knygoje Televizijoje - kaip fantastinė­ je knygoje: nespecialistų komanda įsodinama į „nurašytą“ kosminį laivą ir laukiama, kas bus, žinoma, truputį parežisuojant. Tai patyrė Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedros dėstytojas dr. docentas Algirdas Budrevičius, išgar­ sėjęs kaip televizijos projek­ to „Ledo žvaigždės“ dalyvis, čiuožėjas vienišius.

Laura GINTALAITĖ

Tikrieji vertinimai - ne komisijos, o vaikų Docentas stebėjo panašų j TV3 „Ledo žvaigždžių“ projektą Rusijos pirmuoju kanalu. A. Budrevičius nuolat čiuožia „Akropolyje“ ir prisi­ pažįsta laukęs kvietimo į projektą.

Dėstytojas A. Budrevičius ant le­ do šoko vienas. Mokslininkas pa­ sakoja, kad projekto rengėjai jam siūlė šokio partneres, tačiau jis sa­ ko norėjęs, kad partnerė arba mo­ kėtų gerai čiuožti, arba galėtų iš­ mokti. Televizijos žiūrovai būtų iš­ vydę A. Budrevičių šokantį poroje, jeigu pati pirmoji rengėjų pasiūlyta partnerė, gera čiuožėja, būtų galė­ jusi dalyvauti visuose pasirodymuo­ se, tačiau ji turėjo išvykti.

Dėstytojas aiškina, kad televizija jį pristatė kaip profesionalų čiuo­ žėją, todėl ir vertinimo komisija kar­ telę užkėlė per aukštai: „Buvo kriti­ kuojama, kad poroje nepavyktų at­

likti tokių judesių, kuriuos dariau vienas. Tokia kritika neteisinga. Ko­ misijai galėčiau atsakyti, kad cho­ re dainuoti yra lengviau, negu so­ lo, kur visas dėmesys yra nukreip­ tas į vieną žmogų.“ Komisija A. Budrevičių kritikavo ir už tai, kad jis dažniausiai sukasi į vieną pusę. „Vieni žmonės sriubą valgo laikydami šaukštą kaire ran­ ka, kiti - dešine. Suktukai irgi daro­ mi arba j kairę, arba į dešinę, bet yra žmonių, kurie gali valgyti abi­ em rankom. Galiu suktis ir į kitą pu­ sę, bet man, kaip ir daugeliui, pato­ giau suktis į kairę pusę, ir jeigu šo­ kis nereikalauja suktis į priešingą pusę, aš to nedarau“, - teisinasi dėstytojas.

Tikraisiais vertinimais docentas laiko vaikų vertinimus. Maža mer­ gaitė, čiuožianti „Akropolio“ ledo arenoje, pasakė: „Kaip gražu!” Kai vienas berniukas paklausė dėsty­ tojo: „Kaip jums tai pavyksta?“, šis atsakė: „Vaikystėje manęs niekas nepagaudavo.“

Kaip skrendant į kosminę kelionę Projektą „Ledo žvaigždės“ gali­ ma pavadinti realybės šou, o A. Budrevičius siūlytų šį renginį vadinti „Žaidžiame žvaigždes“.

Mokslininkas prisimena vaikystė­ je skaitęs fantastinę knygą, kurio­ je pasakojama, kaip j kosminę ke­ lionę renkama nespecialistų ko­ manda, jiems duodami „nurašyti“, nuolat gendantys kosminiai laivai, bet jie turi galimybę kažką laimėti.

A. Budrevičius treniravosi indi­ vidualiai, tuo tarpu kiti dalyviai tu­

rėjo trenerius. Dėstytojas save ly­ gina su minėtos fantastinės kny­ gos herojais: „Televizija sugalvo­ jo sukurti ekstremalias sąlygas ir pažiūrėti, kas iš to išeis. Realybės šou yra žaidimas. Nemanau, kad tai blogai. Žinojau, kad bus žai­ džiama, ir priėmiau žaidimo taisyk­ les.“ 52 metų docentas žiūrovams pa­ sirodė du kartus. Pasirodyti trečiąjį kartą A. Budrevičiui sutrukdė bron­ chitas ir aukšta temperatūra. Moks­ lininkas pasakoja skambinęs pro­ diuseriams, iš jų gavęs SMS žinutę su pažadu paskambinti, bet prodiu­ serių skambučio taip ir nesulaukė. „Per televiziją staiga išgirstu, kad manęs iki paskutinės minutės lau­ kė pasirodant. Tarsi būtų nežinoję, kad manęs nebus... Po to diskvali­ fikavo iš žaidimo neva dėl to, kad nepateikiau motyvuoto paaiškini­ mo, kodėl neatvykau į filmavimą“, - televizijos užkulisius atskleidžia docentas.

Dėstytojas sako „Akropolio lede“ dažnai sutinkantis studentų, dėl to santykiai su jais tapo šiltesni, ir ma­ no, kad dalyvaudamas „Ledo žvaigždėse“ „įsiderino j jaunatviš­ ką studentišką lygį“.

Dėstytojas išvedė čiuožimo formulę „Esu sugalvojęs formulę, kas tu­ rėtų atsispindėti čiuožiant: „Fizika + muzika + choreografija“. Čiuo­ žime fizikos dėsniai valdo viską, muzika valdo tuos dėsnius, tai su­ kuria natūraliąją choreografiją.

Choreografija yra mano silpniau­ sia vieta, šokti niekur nesimokiau.

Jeigu pavyksta kūnu perprasti di­ namikos, masės, greičio, inercijos ir kitus fizikinius dėsnius, judesiai tampa plastiški“, - pasakoja dės­ tytojas.

Dailusis čiuožimas dar vadina­ mas figūriniu, nes anksčiau priva­ lomose programose reikėjo labai

A. Budrevičius įsitikinęs, kad čiuoždamas tapo savas studentams.

TV3 nuotr. tiksliai ant ledo nubrėžti tam tikras figūras, pavyzdžiui, aštuoniukę.

Dėstytojas tikina, kad kiekvienas, kuris čiuožia ne pagal taisykles, gali surasti unikalių figūrų, ir pats tokias figūras kuria.

Docentas savo čiuožimo stilių vadina laisvuoju. „Lėktuvų kon­ struktoriai sako, kad negražus lėk­ tuvas skristi negali. Aš sakau: „Ne­ gražus suktukas nešisuka.“ Jeigu jis yra negražus, žmogus sustoja, griūva. Jeigu suktukas gražus, jis ir taisyklingas. Tik tos taisyklės fizi­ kos, o ne žmonių sukurtos“, - apie čiuožimo techniką kalba docentas.

Vaikystėje stebino profesionalų fotografę Docentas A. Budrevičius čiuožti, kaip ir fotografuoti, pra-

dėjo vaikystėje. Tada jis žaidė Marijampolės ledo ritulio koman­ doje, jį kviesdavosi lengvosios at­ letikos, šuolių į tolį treneriai. Su intelekto tyrimais susijusias dis­ ciplinas dėstantis docentas in­ tensyviai - po kelias valandas per savaitę - čiuožti pradėjo, kai at­ sirado „Akropolio ledas“. Trys li­ gos savaitės - ilgiausias laikotar­ pis per 5 metus, kai docentas ne­ buvo apsiavęs pačiūžų.

O fotografuoti A. Budrevičius pradėjo 11-12 metų, pats ryški­ no juosteles, su klasės draugu ryškalams gaminti pirkdavo che­ mikalus. Kaimynystėje gyvenęs fotografas nepatikėjo, kad vaikas daro spalvotas nuotraukas, nes tuo metu spalvota fotografija Lie­ tuvoje dar buvo naujovė.

TSPMI pradėjo dėstyti Algirdas Brazauskas

Fotografija - dar viena A. Budrevičiaus aistra. A. Budrevičiaus nuotr.

Musų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: Iiana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino UAB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Laura Gintalaitė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redak­ cijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Platinant šio leidinio informaciją nuoroda į „Universitas Vilnensis“ būtina.

Vilniaus universiteto Tarptau­ tinių santykių ir politikos mokslų institute buvęs LR Prezidentas Algirdas Bra­ zauskas nuo šio semestro pradėjo skaityti paskaitas tema „Politikos formavimo procesas Lietuvoje“.

A. Brazauskas ir anksčiau keletą kartų skaitė paskai­ tas TSPMI. Ekspremjero paskaitas lankanti 30 studentų grupė susiformavo greičiau nei per dvi savaites.

Laura GINTALAITĖ Prieš keletą mėnesių A. Bra­ zauskas sakė, kad jaudinasi, jog reikės dėstyti, tačiau po pirmosios paskaitos tikino, kad jaudulys pra­ ėjo. Tokia praktika, kai paskaitas skaito buvę diplomatai, politikai, valstybių vadovai, ypač populiari

JAV. Naujai „iškeptas“ dėstytojas mano, kad ir kiti buvę Lietuvos po­ litikai turėtų ir galėtų dėstyti stu­ dentams.

TSPMI direktoriaus pavaduoto­ ja studijoms Margarita Šešelgytė,

paklausta, kodėl institutas pakvie­ tė dėstyti A. Brazauską, atsakė, kad TSPMI dalis kursų yra teori­ niai, o kitą dalį dėsto praktiškai po­ litikoje dalyvavę ar dalyvaujantys žmonės. „Manau, kad A. Brazaus­ kas yra vienas iš nedaugelio žmo­ nių, kurie gali papasakoti apie po­ litikos formavimo procesus Lietu­ voje, nes juose dalyvavo nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo laikų iki dabar“, - teigia M. Šešelgytė.

Per pirmąją paskaitą vasario 7 dieną A. Brazauskas apžvelgė Lietuvos politinę situaciją iki Ne­ priklausomybės paskelbimo, su­ laukė kelių studentų klausimų, vė­ liau jų tikisi daugiau, mat Prezi­ dentui patinka diskusijos. A. Bra­ zauskas pirmajai paskaitai sakė ruošęsis iš vakaro: paskaitęs lite-

„Jaudulys praėjo“, - po pirmosios paskaitos sakė A. Brazauskas.

R. Vasiliausko nuotr. ratūros, prisiminimų, prisiminęs kai kurias pavardes, datas.

Paskaitos klausiusios studentės pasakojo, kad A. Brazauskas pir­ mojoje paskaitoje pažymėjo, jog Kauno politechnikos institute Įgi­ jo inžinieriaus hidrotechniko spe­ cialybę, pasakojo, kaip klostėsi jo politinė karjera, ir vos neužmiršo paminėti, kad yra apsigynęs dak­ taro disertaciją. Prezidentas savo paskaitose žadėjo daugiausia remtis asmenine politine patirtimi.