Visų šalių proletarai, vienykitės!
1975 m. sausio 10 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 1 (901)
Į PARTIJOS RAGINIMĄ ATSAKYSIME DARBAIS Apsvarstyti TSKP Centro Komiteto Krei pimosi j partiją, į tarybinę liaudį susirin ko antradienį į Aulą Universiteto profesū ros, administracijos, visuomeninių organi zacijų, studentų atstovai. Mitingą pradėjo partijos komiteto sek retorius doc. P. Bernatavičius. Jis pabrė žė, kad Universiteto kolektyvo laukia at sakingi uždaviniai, toliau gerinant specia listų rengimą, mokslo tiriamąjį darbą. Sį penkmetį Universitetas, toliau kelda mas mokslinių tyrimų teorinį lygį ir efek tyvumą, glaudžiai siedamas tai su specia listų ruošimu, pasiekė apčiuopiamų rezul tatų. Apie mūsų mokslo darbuotojų įna šą į mokslo ir technikos progresą — apie pritaikomojo pobūdžio darbus mitinge kal bėjo administracijos partinės organizacijos sekretorius R. Šimkūnas. 1971—1974 m. įdiegtas 171 mokslo tyrimo darbas ir
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume Už nuopelnus sveikatos ap saugos srityje ir vaisingą mokslinį pedagoginį darbą bei aktyvią visuomeninę veik lą suteiktas Lietuvos TSR nu sipelniusio gydytojo garbės vardas Universiteto Hospitalinės terapijos katedros pro fesoriui medicinos mokslų daktarui Juozui Rugieniu!.
gautas bendras ekonominis efektas 16,3 mln. rub. — Nėra abejonės, kad Universiteto mokslininkai, atsiliepdami į partijos kvieti mą, pasieks dar geresnių rezultatų, ku riuos panaudos komunizmą kurianti tary binė liaudis, — pasakė R. Šimkūnas. Apie komjaunimo organizacijos siekimą gerinti politinį, akademinį darbą kalbėjo komjaunimo komiteto sekretorius doc. S. Imbrasas, apie gerėjančias studentų mate rialines sąlygas, apie busimųjų specialistų, kuriems teks vykdyti jau dešimtojo penk mečio užduotis, ruošimą kalbėjo Filologi jos fakulteto prodekanas doc. J. Balkevi čius. Mitingo dalyviai priėmė sveikinimo laiš ką TSKP Centro Komitetui. Jame reiškia mas Universiteto kolektyvo pasiryžimas dar geriau dirbti.
Dekanatas man šiek tiek panašus į kliniką, kur visada tyliai vaikšto seselės ir laborantės, kur sėdi kiek pavargusių akių gydytojas ir įdė miai skaito ligos lapus, retkarčiais ką-ne-ką pa sižymi, užsirašo, paskui, įėjusiojo balso lyg pa žadintas, lėtai pakelia galvą ir paprašo sėstis. Ši tas klinikos įspūdis ypač sustiprėja per sesijas, kada dekanatan pradeda plaukti įskaitų, egzami nų lapai, daromos įvairiausios suvestinės. Iš jų paaiškėja kiekvieno fakulteto „sveikata" ir ne galavimai.
SMD taryba
Šiomis dienomis veikla Respublikinė kraštotyros dar bų paroda, skirta LTSR išva davimo trisdešimtmečiui. Į parodą suvežė darbus pajė giausi Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos rajonų ir miestų skyriai, organizaci jos, klubai. Geriausia kraštotyros eks pedicijų medžiaga pripažinti Universiteto Kraštotyrininkų klubo aplankai — pagrindas monografiniams straipsnių rin kiniams apie Sarių (Svenčioni9 raj.) ir Luokės (Telšių raj.) apylinkes.
nas: nė vieno dvejeto, daug ketvertų, penketų. Daug silpniau laiko materialinio aprūpinimo trečiakursiai. Iš sandėlių ir taros ūkio egzamino — penki dvejetail Ekonominių teorijų istorijos — trys dvejetai, tik du išlaikė labai gerai. Si sesija — ne išimtis. Praeitų metų žiemos sesiją ketvertais ir penketais teišlaikė 17 procentų šios grupės studentų, t. y. keturi žmonės. Užtat buvo pats didžiausias fakultete trejetukininkų procen tas — 13. Bendras grupės pažangumas buvo 3,69 — fakulteto vicečempionai iš antro galo. „Daug su šia grupe vargo, kiek kartų šnekėta peršnekėta", — kremtasi dekanas doc. L. But kevičius. Matyt, belieka paskutiniausioji priemo nė — salint nepažangius. Nors, tiesa, kol atėjo iki trečio kurso, grupė jau gerokai išsibarstė, ir — išvadų jokių. . . * * * . . .O fuksai alpinėj a, ramsto sienas, sutrikę šypsosi ir patys nežino iš ko, kartais filosofiškai padūsauja, koks sunkus gyvenimas. . . Per se siją visi daromės išmintingesni, atitraukę akis nuo konspektų, dažniau susimąstom — kam vi sa tai.. . Jiems, busimiesiems prekybos ekonomistams, maisto prekių mokslo egzaminas. Ar labai skiriasi fuksas, ypač pirmąkart „kvo čiamas", nuo vyresnių? Mergytė paraudonijus, lūpos virpa, kalba pusbalsiu. Jaučiu, kaip vyr. dėstytoja Irena Degutytė „padeda", ramiai, ty liai išklausdama. Ir mergytė atsimena, kad< vo veraitę (t. y. „voverušką") yra mačiusi, baravy
Jau pranešėme, kad įvyko SMD ataskaitinė rinkiminė konferencija. Ji išrinko nau ją Universiteto SMD tarybą: P. Šileikis (MF aslst.) — pirmininkas R. Stuokaitė (MF vyr. labo rantė) — pirmininko pava duotoja Z. Besasparytė (IF II k.) — sekretorė E. Baškytė (GF V k.) V. Razumas (ChF II k.) V. Zaikauskas (IF II k.) E. Orlovas (PEF III k.) J. Niaura (FAF V k.) A. Baura (Fil. F II k.) V. Butkus (PF III k.) A. Zabulionis (MMF III k.) N. Gelusevičlus (TF III k.) V. Balevičius (FF stažuoto jas)
Pirmasis prizas
Sesija moko išminties
Trisdešimt trys III k. prekybos ekonomistai jau išlaikė specialvbės egzaminą — prekybos orga nizavimo. Docentas Alfonsas Venckus parašė de šimtį ketvertų, devynis penketus. Be kitų, juos gavo ir Virginija Zabinskaitė, grupės seniūnas Vidas Kundrotas, akademinio choro dalyvis Vi lius Butkus. Jiems penketai — ne pirmiena. Kaip ne pirmiena dvejetai Nijolei Ptakauskaitei, vienintelei šįkart neišlaikiusiai. Prekybos ekonomikos ir prekių mokslo oberfuksėms sėkmingas buvo farmakologijos egzami
LINKIME SĖKMINGAI IŠLAIKYTI EGZAMINUS!
ką taip pat, tada jau ne taip sunku ir atskirti, kuris iš šių grybų — vamzdelinis. . . — Nemėgstat grybų? Kai žmogus nemoka, vi suomet sako, kad nemėgsta. .., — nieko nepada rysi — trejetukas. Gal nemokėjo, o gal iš tik rųjų nelengva atsakinėti po gavusios dvejetą. Visa laimė, kad tas dvejetas vienintelis. Šiaip, seniūnės Nijolės Kenstavičiūtės žodžiais, egza minas sunkus nebuvo. Penketai Rūtai Kambaraitei ir pačiai Nijolei (nuotr. apačioje dešinėje), Violetai Šileikytei (viršuje), Margaritai Gružaitei (dešinėje) ir dar keturiems draugams. Trejetėliai viso labo trys. Vadinasi, likusieji džiaugiasi (ar ne visai) ketvertais: Elytė Rimgailaitė (apačioje kairėje), grupės komjaunimo organizacijos sekre toriaus pavaduotojas Vitas Baliukonis (dešinė je). . . Liko tik du egzaminai — TSKP istorijos ir aukštosios matematikos. Kiekvienam Dasiruošti laiko pakankamai: egzaminas kas pirmadienį. Vadinasi, sesija pagal fuksų pečius, kokia ir tu ri būt pirmoji — kad iš vėžių neišmuštų.
LAIKYKITĖS, PIRMAKURSIAI!
KOVINE EILIŲ APŽIŪRA
Vykdydama VLKJS XVII suvažiavimo nutarimą, Uni versiteto komjaunimo organi zaciją 1975/1976 m. turi pa keisti visiems komjaunuo liams komjaunimo dokumen tus. Dokumentų keitimas — tai svarbi organizacinė politi nė priemonė, kurios tikslas — kelti kiekvienos akademi nės grupės komjaunimo or ganizacijos kovingumą, susi telkimą, padidinti jos įtaką jaunimui. 1975 metų kovo 1 dieną bus įteiktas pirmasis naujas komjaunimo bilietas, bet iki šventės akademinių grupių komjaunimo organizacijų biu rų, fakultetų biurų sekreto riai ir nariai, visas komjau nimo aktyvas, visi komjau nuoliai turi atlikti sausio— vasario mėn. didelį organiza cinį darbą. Pirmiausia — tai komjauni-
Ruošiantis komjaunimo dokumentų keitimui mo įskaitos tvarkymas. Pagal VLKJS įstatus, kiekvienas komjaunuolis, atėjęs j naują darbovietę, mokymo įstaigą privalo per 15 dienų įsirašyti į įskaitą komjaunimo komi tete. Pasitaiko, kad komjau nuoliai pamiršta savo parei gą, o biurai per mažai krei pia dėmesio į komjaunuoliš kos drausmės laužytojus. Mo kosi studentas, dalyvauja grupės visuomeninėje veiklo je moka nario mokestį — o neįrašytas į įskaitą, pvz: Pre kybos fakulteto II kurso stu dentės S. Palytė, L. Kriukelytė, Filologijos fakulteto II kurso studentės R. Janeliūnaitė, R. Rudminaitė, Medici nos fakulteto III kurso stu dentė V. Monkevičiūtė ir ki
ti. KOMJAUNUOLI, Tavo pa reiga laiku įsirašyti į kom jaunimo įskaitą! Daug sunkumų komjaunimo komitetui ir organizacijai su daro komjaunuoliai, dėl įvai rių priežasčių išvykę iš Uni versiteto, bet neišsirašę iš įskaitos. Čia daug gali padėti grupių aktyvas, nariai. Juk jie žino, kur dingo jų gru pės draugas, gali pranešti mums naują darbo ar moky mosi vietą. Būtina iki kovo mėn. išaiškinti visus neišsira šiusius iš įskaitos, pranešti komjaunimo komitetui jų ad resus. KOMJAUNUOLI, at mink, kad, išvykdamas iš Uni versiteto, privalai išsirašyti iš komjaunimo įskaitos! Sausio—vasario mėn. gru
pių biurų sekretoriai turi pa tikrinti visų komjaunuolių bilietus: ar jie tvarkingi, ar atžymimas nario mokęstis. Dingus bilietui arba jį pame tęs komjaunuolis privalo ne delsdamas pranešti apie tai grupės sekretoriui arba fakul teto biurui. Grupės komjauni mo organizacijos susirinki mas turi išnagrinėti komjau nuolio personalinę bylą. Na grinėti personalines bylas rei kia diferencijuotai, griežtai individualiai, atsižvelgiant į aplinkybes, žmogaus savybes. Fakultetų komjaunimo ir gru pių biurai turi peržiūrėti per sonalines bylas dėl komjau nuoliškų bausmių panaikini mo. Neretas atvejis, kada bausmės nepanaikinamos 3'—
4 metus, kai pagal VLKJS įstatus aktyviai dalyvaujan čiam visuomeninėje veikloje, gerai besimokančiam kom jaunuoliui galima ją panai kinti po pusės metų. Komjaunimo dokumentų keitimui reikalingos nuotrau kos. Visi komjaunuoliai pri valo iki š. m. vasario mėn 20 d. turėti 3 nustatyto pa vyzdžio nuotraukas komjauni mo dokumentams ir pateikti jas grupės sekretoriui, o šis fakulteto biurui. Nuotraukos — matinės, baltame fone, 25X25 mm formato. Fotogra fuojamės fotoateljė Nr. 4, Gorkio 86. KOMJAUNUOLI, nelauk paskutinės (jienos, o šį darbą atlik rytoj!
Komjaunimo dokumentų keitimas vyks pagal komjau. nimo komiteto patvirtintą ger grafiką. Pirmieji naujus bilie tus gaus mūsų diplomantai. los Todėl prašytume juos akty pat viai įsijungti į šį svarbų dar ir bą. Nuo Jūsų organizuotumo, susitelkimo priklausys ir ko aut miteto darbo sėkmė. Keitimas vyks prisilaikant Universiteto j komjaunimo organizacijos] struktūros, t. y. akademinių grupių pagrindu. Visa šios svarbios politinės I priemonės sėkmė Universite- I te priklausys nuo to, kaip 1 komjaunimo aktyvas padirbės I paruošiamuoju laikotarpiu. Sėkmės! „H dir Jonas BAGDONAS chf KA LLKJS Universiteto komiteto J sekretoriaus pavaduotojas Tr<
MEDIKAI PATARIA
Jeigu nori gauti penketą Vėl sesija! Vėl prasideda nemigo naktys! Vėl užplūsta me skaityklas ir laisvas auditorijas, „drebame" prieš egza miną ir... laimingi spaudžiame studijų knygeles su geru pažymiu. Girdite: tik su geru pažymiu! Kuo mažiau dve jetų ir trejetų. Ne vienas paklausit — kaip to pasiekti. Iš tiesų — kaip? Keli konkretūs patarimai. Į juos ypač atkreipkit dėmesį Jūs, pirmakursiai. Jums ši sesija sunkiausia, nes ji — pirmoji. Visada prisiminkit, kad norintis sėkmingai studijuoti tu ri: a) gerai pažinti save; b) žinoti pagrindinius protinio darbo higienos reikala vimus. Manau, kad pirmasis teiginys aiškus. Jei tau geriau įsi mena skaitymas rytinėmis valandomis, tai ir planuok savo darbo dieną taip, kad mokytis galėtum tomis valandomis. Miegoti eik anksčiau, na, ir kelkis anksčiau. Gali būti ir atvirkščias variantas. Apsistosime ties antruoju (b) teiginiu. Imkimės darbo iš karto, nuo pat pirmųjų sesijos die nų. Nepamirškime, kad perskaityta medžiaga lengviau įsi menama ir ilgiau išlaikoma atmintyje, kai: 1. ši medžiaga yra prasminga; 2. mes patys ją skaitydami sutvarkome, suskirstome į skyrius ir net juos savaip pavadiname; 3. kuo didesnį dėmesį sutelkiame į įsisavinamą dalyką; 4. mokomės atsižvelgdami į savo atminties tipą (regėji mo, klausos, judesių). Skaitydami būkime atidūs, stenkimės viską gerai su prasti. Pirmą kartą skaitomas dalykas labiausiai patraukia mūsų dėmesį. Sunkiau suprantamas vietas reikia tuojau pat ar truputį vėliau pakartoti. Kartais tą pačią medžiaga reikia skaityti keletą kartų. Kai kartojame praėjus tam tikram laiko tarpui, medžiagą įsisaviname geriau, negu kartotume tik baigę skaityti. Jei turime nuosavą vadovė lį, galime nekonspektuoti, o tik svarbesnes vietas pabrauk ti pieštuku. Skaityti įpraskime be balso. Tai sutelkia dė mesį, mažiau vargina, leidžia skaityti greičiau. Svarbu, kad mokymosi vieta ir aplinka būtų tvarkingos. Stenkimės mokytis toje pačioje gerai apšviestoje vietoje, įpraskime susikaupti taip, jog pašaliniai pašnekesiai ir triukšmas darbui netrukdytų. Kas 45 mokymosi minutes darykime pertraukėles, o po trijų valandų būtina ilga per trauka. Miegokime 8—9 valandas. I. Pavlovas miegą laikė ap sauginiu slopinimu, kuris užtikrina ne .tik visišką poilsį, bet gali turėti ir gydomosios reikšmės. Kad miegas būtų ramus, vakare venkime stiprių įspūdžių, sunkaus protinio darbo, sunkiai virškinamo maisto. Valgykime keturis kartus per dieną. Daugiau vanoki me mėsos, kiaušinių, daržovių, žuvies, pieno. Beveik kas dien gerkime rūgštaus pieno arba kefyro. Geriausias poilsis prieš egzaminą — pasivaikščiojimas ar koks nevarginantis fizinis darbas. G. ŠURKIENE MF Higienos katedros asistentė
LLKJS UNIVERSITETO KOMITETE 1974 m. gruodžio 26 d. {vy kusiame komiteto posėdyje į VLKJS eiles priimti GF III k. stud. V. Vainiūtė, IF II k. stud. A. Bunytė, TF II k. stud. S. Zabita ir J. Nosevlč, FAF IV k. stud. P. Uspenskis, FF IV k. stud. G. Ruibys.
Už komjaunimo bilietų nesaugojimą pareikštos komjaunuoliškos nuobaudos FF I k. stud. R. Šečkutei, IF III k. stud. G. Kriščiūnui, FAF V k. stud. T. Aron. KOMJAUNUOLI! Tu privalai iki vasario 20 d. turėti 3 nustatyto pavyzdžio nuotraukas (baltam fone, ma tinės, 25X25 mm) komjauni mo dokumentams pakeisti ir
Bibliotekininkų PIRMAS EGZAMINAS IR... Praverkim auditorijų duris, kuriose pirmąjį egzaminą lai ko busimieji knygų specialis tai, mokslinės-tecfminės in formacijos darbuotojai. Štai pirmakursė V. Labeikytė
TSKP istorijos dėstytojai doc. V. Kašauskieijei aiškina jos manymu gan sudėtingą klausi mą apie teisingus ir neteisin gus karus. Studijų knygelėje buvo įrašytas patenkinamas pažymys. Žymiai geriau seka si jos kurso draugei L. Pauliukonytei (nuotr. kairėje). Aukštosios matematikos labi rintuose, dėst. A. Pikturnos
tvirtinimu, ji orientuojasi ketvertui. Trečiakursiai bibliotekinin kai gamtos mokslų pagrindus šturmuoja tikrai karingai. Dėstytojas R. Šimkūnas į jų studijų knygeles jau įrašė net 14 labai gerų įvertini mų. Dalykiškas pokalbis vyksta tarp trečiakursės V. Lizdeny
tės bei visuomeninės -’ politi nės literatūros bibliografijos dėstytojos doc. Ž. Zaveckienės (nuotr. dešinėje). Studen tės žinios įvertinamos ketver tu. Tikime, kad ji ir kiti jos kurso draugai žiemos sesijos egzaminus išlaikys tikrai ge rai. Sėkmės jums, biblioteki ninkai! D. KAUNAS
...PASKUTINE PASKAITA Prabėgo penkeri metai Uni versitete. Praėjusias dienas nuo dabarties skiria lyg riba — paskutinė paskaita. Daug šiltų žodžių ir linkė jimų mums tarė doc. V. Žu kas, doc. G. Raguotienė, doc. J. Basiulis, doc. Ž. Zaveckienė, doc. V. Urbonas, dėst. S. Matulaitytė, kurso vadovas P. Saudargas. Kibirkščiuoja švenčių tau rėse šampanas. Jis mums primena ir liūdnas atsisvei kinimo akimirkas.
D. MORKVĖNAITE
DRAUGŲ PORTRETAI
Lituanisto studento „meniu“ per sesiją. A. SNARSKIO pieš.
pateikti jas grupės sekretoriui. Fotografuojamės fotoatelje Nr. 4, Gorkio 86. DĖMESIO! Fakultetų komjaunimo biurų sekretoriai renkasi š. m. sausio 13 d. (pirmadie nį) 16.30 vai. Komjaunimo komiteto posėdis įvyks š. m. sausio 16 d. (ketvirtadienį). Komiteto narių ir fakultetų komjauni mo biurų sekretorių dalyva vimas BŪTINAS.
Pirmiausia paklausiau jos draugų: už ką gerbiate Gali ną? Kokie jos būdo bruožai labiausiai jums patinka? — Gera draugė, visada ga li padėti tau. — Labai gabi, protinga. Vi sose situacijose gerai orien tuojasi, draugiška. — Kaip čia atsakius trum piau? Geras draugas. . . Taip. Vėliau aš kalbėjausi su pa čia Galina Siundikova, III k. rusiste. Ji — L. Tolstojaus stipendininkė. Kaip tokių rezultatų pasie kėte? Kokia sistema vadovau jatės mokydamasi? Ar daug mokotės? Kokie dalykai la biausiai patinka? — paklau siau. — Ypatingos mokymosi sis temos neturiu. Daug mokausi. Labiausiai patinka rusų lite ratūra , —tarstelėjo Galina. — Kokie dėstytojai labiau siai patinka? — Labiausiai man patinka
Galina Siundikova docentė E. Kondiurina, kurią prisimenu dar nuo pirmo kurso. Ji dėstė mums litera tūros mokslą. Vertinu už tai, kad visada sako savo nuomo nę, dalyką nuoširdžiai dėsto. — Gal galėtum pasidalinti savo patyrimu su draugais? Kaipgi turėtų mokytis studen tai, norėdami pasiekti gerų rezultatų? — Svarbiausia — noras mokytis. Reikia mokėti pa sverti savo jėgas: žinoti, ku ris dalykas sunkiau sekasi, o kuris lengviau, kuriam iš jų kiek laiko skirti. — Ar dalyvauji visuomeni nėje veikloje? — Taip. Esu atsakinga už stipendijų dalijimą. Praeitą semestrą ruošiau polltinformacijas. — Kaip vertini fakulteto organizacijos komjaunimo darbą? — Man patinka mūsų fa kulteto komjaunimo darbas.
Bet gaila, kad nėra jokių ry šių tarp specialybių, pavyz džiui, tarp lituanistų ir rasis tų ir kt. Kiekvienos specia lybės komjaunimo grupės dir ba atskirai. — Tikriausiai turi ir savo mėgstamų užsiėmimų? Ar tam lieka laiko? — Laisvo laiko ne visada ir lieka. Jei kada turiu lais vų valandėlių, jų metu mėgs tu skaityti, susitikti su drau gais. — Ar turi geriausią drau gę? Už ką ją myli? Taip. Turiu netgi ne vieną. Myliu už protą, už gerumą. .. .Tas trumputis dialogas vargu ar jus pilnai supažin dino su Galina. Pagaliau — juk ir visas gyvenimas jai dar priešaky. Jis daug ką papildys, ištaisys, pakeis. Mes tik norėjom pasakyti, kad jį Galina pradėjo gerai. Kalbėjosi I k. žurnalistė A. RACIULAITYTE
v entų tintą ’ilie,kt darlino, ko-
■Universitete vyko 1974/75 m. m. respublikos studentų geriausių mokslinių darbų apžiūra. 9 aukštosios mokyklos (VU, VISI, VPI, KPI, LŽŪA, SPI, KMI, VDI, VK) buvo pateikę 665 darbus, premijuota 130 (mūsų atitinkamai 304 ir g2 _ daugiausia). Supažindiname su premijuotų darbų
autoriais — Universiteto studentais.
mas teto :ijos inių CHEMIJOS SEKCIJA
inės lite rai p ’bės
Pirmojo laipsnio diplomą skirti: V. DAUJOClUI už darbą „Lydinio Ag-Sb elektronusodinimo tyrimas". Moks), vad. chem. m. k. doc. T. JAN KAUSKAS.
Trečiojo laipsnio diplomus ir premijas skirti:
4 iri os iem>ros os ;eci-
MATEMATIKOS SEKCIJA
Pirmojo laipsnio diplomą skirti
o o a
VVU stud. Z. KRYŽIUI už darbą „Viena tikimybinės skaičių teorijos lema". Moksl. vad. fiz-mat. m. dr. prof. J. KUBILIUS. Antroj o laipsnio diplomus skirti:
■ rvu stud. A. ŠTARUI už
s
i t s
i i r
dįbą „Banginės sistemos su disipatyvumu Grino funkci jos tyrimai". Moksl. vad. fiz.mat. m. k. vyr. dėst. F. IVA NAUSKAS. i'VU stud. A. MITAŠIŪNUi už darbą „Dvilypės ho mogeninės skirtuminių dife rencialinių lygčių sistemos". J®ksl. vad. fiz.-mat. m. k. doj. A. MIŠKELEVlClUS. Ti ečlojo laipsnio diplomus
skirti:
GEOGRAFIJOS SEKCIJA
IR PREKIŲ MOKSLO
Pirmojo laipsnio diplomą skirti:
SEKCIJA
Pirmojo laipsnio diplomą skirti
VVU stud. D. BEND1KAITEI už darbą „Visuomeninio maitinimo organizavimas Uni versitete". Mokslo, vad. ekon. m. k. B. CEREŠKA. Antrojo laipsnio diplomus skirti:
VVU stud. J. RUŽEVICIUI už darbą „Studentų mitybos priklausomybė nuo sezonišku mo". Moksl. vad. doc. A. BUCEVlClŪTĖ. VVU stud. I. VALANČIŪ TEI, A. ŽVALIONYTEI ir L. M1LONAITEI už darbą „Ava lynės kokybės kitimas varto jimo metu". Moksl. vad. vyr. dėst. V. MIKALAUSKAS.
GERIAUSI jų maitinimo organizavimas Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje". Moksl. vad. doc. A. VENCKUS. VVU stud. A. JURGAIČIUI už darbą „Pakruojo rajono kolūkių ir tarybinių ūkių ap rūpinimas materialinėmistechninėmis priemonėmis franko-vartotojo ūkių sąlygo mis". Moksl. vad. doc. J. STANKEVIČIUS. VVU stud. V. PAŠKAUSKAITEI ir E. BERTAUSKAITEI už darbą „Karotinio kie kio nustatymas daržovėse". Moksl. vad. doc. K. VAIŠTARIENĖ.
GEOLOGIJOSMINERALOGIJOS SEKCIJA
Pirmojo laipsnio diplomą skirti
LIAUDIES ŪKIO EKONOMIKOS SEKCIJA
apdovanoti stud. A. KVIKLY TĘ, I. NOREIKAITĘ ir V. ŠILEIKĮ, pateikusius vertingus mokslinius darbus.
BIOLOGIJOS SEKCIJA Pirmojo laipsnio diplomą skirti:
VVU stud. D. VALATKAI TEI už darbą „Apie pestici dų likučius maisto produktuo se ir dirvoje Kauno zonos rajonuose 1969—-1972 metais". Moksl. vad. biol. m. k. doc. R. KAZLAUSKAS.
Antrojo laipsnio diplomus skirti: VVU stud. D. BENDORAITYTEI už darbą „Augimo sti muliatoriaus (indolilacto rūgš ties) poveikio Nitella syncarpa ląstelių K. elektrochemi niam gradientui tyrimai". Moksl. vad. biol. m. k. L. N. VOROBJOVAS ir biol. m. k. R. ŽILINSKAS. VVU stud. A. MOCKUTEI už darbą „Spiritinių žlaugtų ir pieno išrūgų įtaka pašari nių mielių Candida scottiiTul — 6 augimui, angliavande nių asimiliavimui ir azoto su kaupimui". Moksl. vad. vet. m. k. doc. J. PEČIULIS.
VVU stud. B. KAIRIUI už darbą „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) sta Antrojo laipsnio diplomus tybos ir eksploatacijos inžine skirti: rinės-geologinės sąlygos". Moksl. vad. geol.-min. m. k. VVU stud. V. VAŠKELAI- vyr. dėst. V. SKUODIS. ClUI už darbą „Įrengimų iš laikymo ir eksploatavimo iš Antrojo laipsnio diplomą laidų mažinimo rezervai „Sig skirti: mos" susivienijime". Moksl. vad. ekon. m. dr. doc. V. BA VVU stud. A. KAIRIUI už RANAUSKAS. darbą „Kai kurie ordoviko Trečiojo laipsnio diplomą VVU stud. S. ŠILKARSKIUI graptolitų tyrimai ir šiaurinės skirti: už darbą „Lietuvos TSR pra Lietuvos horizontų koreliaci monės susivienijimai ir jų ja su graptolitinėmis zono VVU stud. A. CHMIEveiklos ekonominės išdavos". mis". Moksl. vad. prof. J. LIAUSKIENEI už darbą „Pes Moksl. vad. ekon. m. k. K. PAŠKEVIČIUS. ticidų likučių tyrimas vai PRUNSKIENE. siuose, uogose ir daržovėse". Trečiojo laipsnio diplomus Moksl. vad. biol. m. k. vyr. Trečiojo laipsnio diplomą skirti: dėst. V. RAŠKAUSKAS. skirti: VVU stud. L ZUPKAITEI ir A. MISEVICIŪTEI už darbą „Lietuvos TSR maisto pramo nės įmonių naujuose regioni niuose centruose dirbančiųjų struktūra". Moksl. vad. geogr. m. k. S. VAITIEKŪ NAS. Siūloma VVU Rektoratui apdovanoti stud. N. JUŠKAI TĘ ir R. MISIŪNĄ, pateiku sius vertingus mokslinius darbus.
VVU stud. A. KUZINUI už darbą „Tarpmoreninių smėlin gų darinių sutankėjimo proce so modeliavimas ir geologinė interpretacija". Moksl. vad. geol.-min. m. k. vyr. dėst. R. MIKŠYS. VVU stud. S. MACIŪNUI už darbą „N. rajono geologi nė saranga ir naudingos iška senos". Moksl. vad. geol.min. m. k. vyr. dėst. R. GAI LIUS.'
Antrojo laipsnio diplomą skirti:
VVU stud. A. PAULAUS KUI už darbą „Anglija ir VVU stud. I. MANC1AUS- „Bendroji rinka" 1957—1973 KAITEI už darbą „Rytų Lie metais". Moksl. vad. vyr. tuvos agrarinių ūkių specia dėst. A. BACYS. lizacijos". Moksl. vad. geogr. Trečiojo laipsnio diplomus m. dr. prof. A. BASALYKAS. skirti: Antrojo laipsnio diplomą VVU stud. D. KAUNUI už skirti: darbą „Klaipėdiečių spauda VVU stud. O. DŽIOVALAI- ir spaustuvės (iki 1923 m.)". TEI už darbą „Dirvos drėgnu Moksl. vad. filol. m. dr. doc. mo ir temperatūros tyrimas V. ŽUKAS. VVU stud. M. VLADIMIfacijiniame pagrinde". Moksl. vad. geogr. m. k. doc. V. ROVAI už darbą „Automati zuota informavimo sistema ŠČEMELIOVAS. „MEDLARS". Moksl. vad. Trečiojo laipsnio diplomus vyr. dėst. A. KANCLERIS. skirti:
VVU stud. G. KOPŪSTAITEI už darbą „Gamtinių ir vi suomeninių reiškinių dinami kos kartografavimas". Moksl. vad. geogr. m. dr. prof. V. CHOMSKIS. VVU stud. G. RIMKŪNAITrečiojo laipsnio diplomus TEI už darbą „Lietuvos TSR vandenų užterštumas". Moksl. skirti: vad. geogr. m. k. doc. D. BUHALTERINES APSKAITOS VVU stud. M. VARENBER- GALVYDAITĖ. Siūloma VVU Rektoratui GIENEI už darbą „Dirbančių IR FINANSŲ-KREDITO SEKCIJA
VVU stud. R. DŽEVECKAITEI ir Z. NARVILAITEI už darbą „Difenilo eilės skysti kristalai". Moksl. vad. doc. GBDIENYS ir jaun. m. bendr. O. ADOMENIENE. Siūloma VVU Rektoratui apdovanoti stud. R. MIKUCIONĮ ir S. ZUBAITYTĘ, pa Pirmojo laipsnio diplomą teikusius vertingus moksli skirti: nius darbus. t Siūloma VVU Rektoratui VVU stud. J. ŠNIUOLIEuž sėkmingą vadovavimą stu dentų moksliniams darbams NEI už darbą „Produkcijos apdovanoti mokslinį vadovą realizavimo apskaita ir anali zė". Moksl. vad. doc. J. MAC doc. G. DIENI. KEVIČIUS. VVU stud. A. RUDŽIUI už FIZIKOS SEKCIJA darbą „Kolūkių bendrųjų ir grynųjų pajamų struktūros ir Pirmojo laipsnio diplomą paskirstymo dinamika 1969— skirti 1972 m. m. (Švenčionių rajo kolūkių pavyzdžiu)". VVU stud. A. PAŠKEVI no ČIUI už darbą „Seleno sluoks Moksl. vad. doc. S. UOSIS. nių struktūros įtaka elektroAntrojo laipsnio diplomą fotografiniams parametrams". skirti: Moksl. vad. fiz.-mat. m. dr. e. prof. p. E. MONTRIMAS ir VVU stud. L. ŠEPUTYTEI vyr. m. bendr. B. PETRETIS. už darbą „Produkcijos reali Antrojo laipsnio diplomus zacijos plano vykdymo ap skaita automatizuotos valdy skirti: mo sistemos sąlygomis". VVU stud. V. GINEITYTEI Moksl. vad. ekon. m. k. A. už darbą „Benzodioksano 1,4 JANKAITIENĖ. darinių molekulių gryno Trečiojo laipsnio diplomą elektroninio šuolio dažnio nu skirti: statymas". Moksl. vad. fiz.mat. m. k. V. URBA. VVU stud. J. NIAURAI už VVU stud. K. ARLAUSKUI darbą „Pinigų teorijos ir jų už darbą „Anomali magneto- esmė". Moksl. vad. doc. S. varža skystame selene". UOSIS. Moksl. vad. fiz.-mat. m. k. G. Siūloma VVU Rektoratui JUŠKA ir vyr. dėst. S. VENG apdovanoti stud. E. SAVIC RIS. KAITĘ, R. KULIKAUSKAITĘ ir A. RYLIŠKĮ, pateikusius Trečiojo laipsnio diplomą vertingus mokslinius darbus. skirti: VVU stud. S. TALUNTYTEI už darbą „Chinolino komplek sų su kai kuriais elektronų akceptoriais tripletiniame bū vyje tyrimas“. Moksl. vad. doc. E. ŽURAUSKIENE.
i-
VVU stud. A. LENKŠCIUI už darbą „Dujotiekio vamz džių diametrų skaičiavimas, minimizuojant kapitalinius įdėjimus". Moksl. vad. fiz.mat. m. dr. doc. A. BIKEL1S. VVU stud. M. MEILŪNUI už darbą „Dengiančioji homotopija išsluoksniuotų erd vių kategorijoje". Moksl. vad. fiz.-mat. m. k. doc. A. MATUZEVICIUS. Siūloma VVU Rektoratui apdovanoti stud. S. ŠLOZBERGĄ, pateikusį vertingą moks linį darbą.
PREKYBOS EKONOMIKOS
ISTORIJOS SEKCIJA
Pirmojo laipsnio diplomą skirti:
jos vartotojo paruošimas”. Moksl. vad. vyr. dėst. A. KANCLERIS. METODIKOS SEKCIJA
Antrojo laipsnio diplomą skirti: VVU stud. N. ALEKNAI TEI už darbą „Naudojimasis žodynu lietuvių mokyklų IV klasėse". Moksl. vad. vyr. dėst. D. CEPELYTE.
KALBŲ SEKCIJA Antrojo laipsnio diplomus skirti:
VVU stud. E. CELUNOVAI už darbą „Lietuvos Statuto PSICHOLOGIJOS SEKCIJA maskviškės redakcijos gimi nystės terminai". Moksl. vad. doc. L. SUDAVICIENE. Pirmojo laipsnio diplomą VVU stud. Z. LIAUDINSskirti: KAITEI už darbą „Žodis VVU stud. A. ŠJ.AUTKU- „strazdanotas, -a" ir jo sino LIUI už darbą „Audiovizuali nimai tarmėse". Moksl. vad. nės percepcinės sąveikos fa prof. V. URBUTIS. zių tyrimas". Moksl. vad. Trečiojo laipsnio diplomus doc. A. BAGDONAS. skirti: Antrojo laipsnio diplomą skirti: VVU stud. A. PŪRAITEI VVU stud. G. JUKNEVI už darbą „Anglų kalbos saki ČIŪTEI už darbą „Statinės ir nių Tipo „there be N/NP" dinaminės informacijos spal vertimas į lietuvių kalbą". vinis kodavimas". Moksl. vad. Moksl. vad. filol. m. k. doc. L. PAŽŪSIS. prof. A. GUČAS. VVU stud. R. KACIUŠKAITrečiojo laipsnio diplomus TEI už darbą ,,Zum Gebrauch dės Genitivs in der skirti: Sphare dės Pradikats“. Moksl. VVU stud. J. BOR1SAITEI vad. filol. m. k. L. PETRAVI už darbą „Socialinio neprisi- ČIUS. Siūloma VVU Rektoratui taikymo rodiklių nustatymas“. Moksl. vad. vyr. dėst. A. apdovanoti stud. S. KR1NICKAITĘ, L. RAMELYTĘ ir V. SUSLAVIČIUS. VVU stud. G. CERNECKIUI GIPIŠKYTĘ, pateikusias ver už darbą „Delinkventinės pa tingus mokslinius darbus. auglio asmenybės motyvaci ja savęs aktualizacijos aspek LITERATŪROS SEKCIJA tu". Moksl. vad. prof. L. JO VAIŠA. Pirmojo laipsnio diplomą VVU stud. M. RAGAUS skirti: KAITEI už darbą „Koreliaci jų tarp dėmesio savybių ir VVU stud. S. ŽUKUI už rūšių tyrimas". Moksl. vad. darbą „Keli mitologiškumo doc. A. BAGDONAS. aspektai M. Martinaičio poe zijoje". Moksl. vad. filol. m. k. V. PAKERIENĖ. TEISES SEKCIJA Pirmojo laipsnio diplomą skirti:
Antrojo laipsnio diplomą skirti:
VVU stud. I. VETIUGOVAI VVU stud. Š. VILČINSKUI už darbą „Nuosavybės teisės už darbą „Moralinė proble sąvoka". Moksl. vad. doc. P. matika ankstyvojoje L. Leo VITKEVIČIUS. novo kūryboje". Moksl. vad. doc. E. KONDIURINA. Antrojo laipsnio diplomus skirti: Trečiojo laipsnio diplomus skirti: VVU stud. A. BIMBIRIUI už darbą „Nužudymas, perVVU stud. D. DUOBAITEI žiangiant būtinosios ginties už darbą „Vokiečių ekspre ribas". Moksl. vad. vyr. dėst. sionizmas ir lietuvių poezija". A. KLIMKA. Moksl. vad. doc. V. AREŠVVU stud. A. PUMPUČIUI KA. už darbą „TSRS ir sąjunginių VVU stud. L. VIŠOMIRSrespublikų suveriniteto san KYTEI už darbą „E. Bondo tykis". Moksl. vad. vyr. dėst. „žiaurumo teatras". Moksl. E. MEDŽYS. vad. doc. G. BAUŽYTE. VVU stud. A. VOLSKYTEI Trečiojo laipsnio diplomus už darbą „K. Bonelaičio „Žie skirti: mos rūpesčių kompozicija". Moksl. vad. doc. A. JOVAI VVU Stud. A. STANKA- ŠAS. RUI už darbą „Nepilnamečio, Siūloma VVU Rektoratui įvykdžiusio teisės pažeidimą, apdovanoti stud. M. VILKELĮ, socialinė-psichologinė charak A. SEMIONOVĄ, E. BORUteristika". Moksl. vad. doc. SEVICIŪTĘ, I. BACĖNAITĘ A. LIAKAS. ir S. BANIONYTĘ, pateiku VVU stud. I. BLAŽUKAI- sius vertingus mokslinius dar TEI už darbą „Nesantuokinio bus. vaiko tėvystės nustatymo są Siūloma VVU Rektoratui voka". Moksl. vad. doc. P. už sėkmingą vadovavimą stu VITKEVIČIUS. dentų moksliniams darbams VVU stud. E. KIVILIŪTEI apdovanoti mokslinį vadovą už darbą „Nepaprastosios pa doc. A. JOVAIŠĄ. dėties taikymas buržuazinėje Lietuvoje". Moksl. vad. doc. M. MAKSIMAITIS.
VVU stud. J. PALECKIUI PEDAGOGIKOS SEKCIJA už darbą „Komunistų partijos lenininė nacionalinė politika Antrojo laipsnio diplomą Lietuvoje socializmo kūrimo skirti: metais (1940—1951)". Moksl. vad. ist. m. k. P. VITKAUS VVU stud. V. LABANAUS KAS. KAITEI už darbą „Informaci
Pastaba. Darbų, užėmusių pirmąsias vietas, moksliniai vadovai apdovanoti LTSR aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministerijos Pa gyrimo raštais.
KAIP KALBAME Šeštuosius metus baigia Lietuvos TSR paminklų ap saugos ir kraštotyros draugi jos Kalbos komisijos leidi nys ,,Mūsų kalba". Ją lei džia mūsų universitetas, to dėl nieko nuostabaus, kad čia plačiai atspindimas Universi teto lingvistinis gyvenimas. Kronikos skyriuje išsamiai in formuojama apie dėstytojų, Studentų mokslinės draugijos konferencijas, lituanistų dip lominius darbus ir kt. Savo straipsnių čia išspausdino dauguma mūsų kalbininkų, o daugiausia rašo docentai J. Marčenka, A. Paulauskienė, J. Pikčilingis, A. Piročkinas, A. Tekorius, J. Žukauskaitė, profesoriai V. Urbutis, Z. Zin-
„MUSŲ KALBA“ kevičius. Kartais įdedamas ir vienas kitas geresnis studen tų straipsnelis. Ir šiaip stu dentai — dideli „Mūsų kal bos" talkininkai: iš lituanistų surinktos medžiagos buvo pa rašyti keli nemaži vertingi kalbos kultūros straipsniai. „Mūsų kalba" — leidinys teminis. Kiekvienas jo sąsiu vinis (jų išeina per metus po 9, nuo 1975 m. išeis po 6) skiriamas kurios nors buities, technikos, meno ar mokslo šakos specialistams. Buvo ap tarta istorikų, geologų, medi kų, matematikų, teisininkų, sportininkų, buitininkų kalba, rašoma apie „Minties" leidyk los leidinius ir lietuvių kalbos žodynus, apžvelgti kai kurie
Universiteto leidiniai ir jame apgintos disertacijos. Antai 1973 m. 3-jame numeryje V. Grabauskas tarp kitų nagrinė jo ir Universiteto išleistų M. Apanavičiaus, J. Bernatavičienės, A. Bucevičiūtės, A. Klimkos, A. Morkevičiaus, J. V. Raškausko, A. Žilėno kny gų kalbą. Taigi daugelio sričių spe cialistai yra gavę sau skirtus sąsiuvinius. Bet visi tie sąsiu viniai ypač naudingi studen tams lituanistams, žurnalis tams, teisininkams — tai jų tiesioginis studijų šaltinis kalbos kultūros kursui. Na, o lituanistai čia ras kalbotyros žodynėlį, kuris tam tikrais
„Poetų kunigaikštis“ Suėjo 450 metų nuo Pjero de Ronsaro (Pierre de Ronsard) — vieno iš žymiausių prancūzų Renesanso epochos rašytojų — gimimo dienos. 1524 metais Posonjeros pilyje, Vandomua provincijoje, beveik pačiame Prancūzijos centre, Lui de Ronsaro šeimo je gimė šeštas vaikas, kuriam buvo lemta tapti garsiausiu prancūzų Renesanso poetu. Tai buvo epocha, kada, G. Koano žodžiais tariant, žmonės džiaugėsi šviesa, lyg po ilgų klaidžiojimų jie būtų ištrūkę iš tamsios olos. Jaunystėje P. de Ronsaras pradėjo šaunią diplomatinę karjerą, bet greitai jos atsisakė ir pasinėrė į humanistines studijas. Su savo draugais jis išleidžia garsųjį Plejados poetų manifestą — „Prancūzų kalbos gynimą ir pašlovini mą" (1549), kuriame įtikinėja, kad prancūzų kalba savo grožiu galinti prilygti visoms kitoms, kuriomis sukurta gausi literatūra. Reikalingi tik entuziastingi savo kalbos gy nėjai ir poetai. P. de Ronsaro kūrybinis palikimas gana didelis: jis rase odes, nusižiūrėjęs į Antikos poetų Pindaro bei Anakreonto poezijos pavyzdžius, neramiais religinių karų metais rašo ,prakalbas" bei patriotines eiles, kviesdamas santarvei ir pakantumui, o kai kada net kandžias satyras, jis bando sukurti nacionalinę epopėją (rašo „Fransiadą"), tačiau bene geriausiai jam pasisekė sonetai, pradžioje rašyti italų poe to F. Petrarkos maniera. Daugelis tyrinėtojų įrodinėja, kad P. de Ronsaro kūniškos ir erotinės meilės bei fizinių džiaugsmų atributika turi alegorinę prasmę ir slepia plato nišką meilę. Ištiesų, kaip mes jį bepriimtume — ar tiesio gine, ar perkeltine prasme — jo poezija yra persunkta gy venimo džiaugsmu, o kai kada ilgesiu, ir įtikinančiai per duoda visą žmogaus jausmų, išorinio ir vidinio pasaulio niuansų turtingumą. Į senatvę džiaugsmingą P. de Ronsaro jaunystės poeziją pakeičia gilūs ir melancholiški susimąstymai apie greit prabėgusį laiką, nebesugrąžinamus jaunystės džiaugsmus, apie išsekusią fizinę jėgą. Skaitome jo sonetus („Sonetai Elenai de Siuržeres", 1578) ir jaučiame giliausią žmogišką dramą. Mirė P. de Ronsaras 1585 m. P. de Ronsaras sukūrė poetinę mokyklą, buvo visų mė giamas ir skaitomas, senatvėje net pramintas „poetų kunigaikŠČiU"Gv. BARTKUS Užsienio literatūros katedra
Žemiau pateikiame keletą P. de Ronsaro eilėraščių, ku riuos išvertė iš prancūzų kalbos SMD narys, III k. roma nistas V. bikulCius.
Sesija Kaip toj patarlėj — ardami arti, pjaudami plauti moko mės. Egzaminus laikyti irgi — laikydami. Paskiau gal apsipraslm, gal ne taip ir drebėsim, o dabar — pirmasis! Tiesa, buvo abitūros, buvo stojamieji — gal net sunkes ni už būsimus. Bet šis — pir masis Universitete. Dvidešimt penki matemati kai pirmakursiai (antroji gru pė) iš aukštosios algebros
Tada aš ją galiu palyginti su ta, Kuri, iš jūros kriauklėje išplaukus, Šviesius ir suraitytus savo plaukus, Ranka šukuoja balta, putų išprausta. Ne, žemėje tarp moterų tokios nėra, Kuri prilygtų jai šypsniu, žvilgsniu, kakta, — lt žvakė spindinčių akių vyzdžiais.
Nei tarp uolų, nei miškuose, nei vandeny Nerasi nimfos, kuri būtų taip daili, Kaip mano mylima plaukais šviesiais.
Ji — vaikiška graži penkiolikmetė: Auksinės garbanos — lyg krepo klostės, Odos spalva — šviesi, kakta — lyg rožes; Jos juokas, — galvą aš nuo jo pametęs. Tiktai dorybės tokio balto grožio — Krūtinė — sniegas, baltas pieno kaklas, Jauna širdis brandžioj krūtinėj plaka. Ji moteris, — lyg deivė man atrodo.
Lyg burtai jos švelniai tyli daina: Man skamba tai juoku, tai aimana: Štai kuo manasis protas sužavėtas.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
Buhalterinės apskaitos ka tedros posėdyje tą dieną kal bėję dėstytojai, nors ir gai lėjosi studentės Rimos Gražy tės, negalėjo nieko kito pa siūlyti, kaip tik pašalinti ją iš Universiteto. Mergaitei, keturis mėnesius tebuvusiai studente, tai didelė bausmė. Kuo Rima nusikalto? Ji mokėsi Vilniaus 7 vid. mokykloje, mokėsi prastai, be noro, vis kitų paraginama. Tyli, uždara, užsispyrusi, Ri ma ėjo iš klasės į klasę. Kar tu su kitais, bet lyg ir šalia, be didelių tikslų, vieną kar
JUMORESKA
Tokia realybė...
Ta diena studentui kaip šventė. Žengia jis, kupinas A. PUPKIS pasitikėjimo bei gražiausių vilčių, ir mąsto: „.. .juk ne visų išeito kur so klausimų gerai nemoku. Yra, vadinasi, tokių, kur mo ku. Kiti tik iš pradžių tokie neaiškūs, mažai begirdėti — taip ir norisi bilietą atgal pa dėti. Bet ne. Pamažu pradedi. Įsitrauki. Įsilinguoji. Termi nais, sąvokomis pakaičiui operuoji, intelektą, savo ži nias viešai demonstruoji. Efektinga. . . Svarbu nieko nepabrėžti, neakcentuoti, leisti dėstytojui pačiam reziumuoti. Tik jam valia tave pertraukti, ne laukti kol baigsi kalbėti. Ge ras dėstytojas studentą su pras, teiginių aibėje reikalin gą atras.. . Tiesa, papuola kartais klau simėlis ir toks: „Pasakyk, lik trumpai, tą tą ir tą. Ir sa kyk, — spiria, — tą, būtent tą". Klausimas, aišku, ne koks. Knygius didžiausias — ir tas apsijuoks. Kam gi dar reikia neuronus kankinti, smegenis savo veltui džio vinti?" „Ir dar, — mąsto studen
(vyr. dėst. A. Matuliauskas) gavo po penkis penketus ir trejetus, trys — neišlaikė. . . Lolita Mockevičiūtė (K. Tunkūno nuotraukoje), kaip ir vi si likusieji, parsinešė ketver tą. Sesija nebus lengva: penki egzaminai. Greitai antrasis — TSKP istorijos. Laikydami laikyti mokomės. Pirmasis dvejetas — rimčiausias per spėjimas, kad reikia susi griebti: iš pirmo kurso iškris ti nesunku, o Į tavo vietą — daug kandidatų...
SVETIMI
Kada dievaitė mano velkasi rytais Auksiniais rūbais, krintančiais lig žemės, Ir kai visai šviesių plaukų klostelės Po pirštais jos banguoja sūkuriais,
Nuo žvilgsnio jos naktis diena pavirsta, Nuo rankos jos man nerimas sutirpsta — Aš visiškai jaučiuosi nugalėtas.
atvejais gali atstoti nesamo vadovėlio skyrius. ■ Redaktorių kolegija, kurią sudaro žinomi respublikos kalbininkai, seniai gyve na 1975-aisiais. Parengtas spaudai 1-asis nr. — filoso fų kalba, rengiamas 2-asis — politinės ekonomijos specia listų kalba. Įdomus turėtų bū ti 4-asis sąsiuvinis, skiriamas studentų kalbai. Jame bus ap tariami studentų spaudos, dip lominių darbų, sieninių laik raščių kalbos dalykai. O šiaip kolegija stengiasi, kad kiekvienas skaitytojas „Mūsų kalboje" rastų ne tik įdomių dalykų, bet ir pasisemtų iš jos žinių, kaip pagerinti savo kalbą, padaryti ją tobulą, vaizdžią, išraiškingą.
tą panorėdama tai artiste bū ti, kitą — matematike. Kai ji baigė vidurinę, pedagogų taryba rekomendavo R. Gra žytę į spec. vidurinę mokyk lą. Ji metė tam nutarimui pirštinę, ir... laimėjo: stoja muosius išlaikė visai gerai, ir buvo priimta studijuoti bu halterinę apskaitą. Kodėl gi ne, būna — mokykloje pras tas mokinys, o aukštojoje — tūlą penketukininką aplenkia. Deja, Rima toliau nebestebi no. Asp. E. Kunevičienė: „Rima buvo nedrausminga talkoje kolūkyje". Mergina vėl nepritampa prie grupės, turi tik kelis iš rinktuosius draugus. Per juos (iš dalies) ir pražūva. Tą die ną Rima šventė draugės gi-
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas* Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
tas, šventišką mintį bevystydamas, svarbesnius punktus išryškindamas, — ne tiek svarbu sklandžiai atsakinėti, kiek savo išore įtikinėti. Jei akys nuo nemigos neparau dusios, laikysena laisva, reakcija į dėstytojo sąmojus visais atvejais teigiama, va dinasi, studentas mokėsi sis temingai, tokiam ir egzami nas turi baigtis laimingai". Jaučia studentas visa esy be, kaip gimsta, formuojasi jo asmenybė. Eina, mąsto i džiaugiasi. Labai jau jis savo vertę supranta. „Keista, — galvoja, —; juk visos tos studijos mar: tik smagus pasivaikščiojimas Iš kurso — į kursą, iš kurso — į kursą . . Strik, pastrik. . Žiūrėk, ir baigiau. O ter, diplomas, gėlės, šampanas tostai. . . Tokia realybė!" Bet grįžta studentas iš eg zamino, pilkas kaip žemė, ir i mąsto. . . Algirdas ŽALNERAUSKAS III k. teisininką __________ Piešinys iš Rygos Politech nikos instituto laikraščio „Jaunais inženieris“.
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI Matematikos ir mechanikos fakulteto II k. stud. V. Švelna, Chemijos fakulteto II k. stud. V. Moleškaitė, Filologijos fakulteto I k. stud. S. Rukšėnas ir T. Dambraus kas, Istorijos fakulteto I k. stud. N. Vanagienė, Fizikos fakulteto I k. stud. R. Paradauskas Ir A. Musteikis, Finansų ir apskaitos fakulteto I k. stud. V. Venclovaltė
mimo dieną. Po to abi nu ėjo į Istorijos fakulteto pir makursių krikštynas. „Man pasidarė bloga, nes mes buvom išgėrusios", — ra šo Rima Gražytė. Nutarė pa kvėpuoti grynu oru. Matyt, nemenka gėrimo dozė buvo tekusi jos daliai, nes, grįžda ma atgal, tebejuto kojose silpnumą. Ir susisuko galve lė. . . Kai atsipeikėjo, pama tė, kad su ja kalbasi du dės tytojai. Plaukė, sukosi galvo je spalvoti ratilai... Lengvabūdiškai, negerbda ma žmogaus orumo ir tarybi nio studento vardo, bandė gyventi Rima. Tokiu keliu ei ti toliau negalima. Tai gerai suprato ir jos kurso draugai, pasmerkę šį elgesį. Tik.. . persistengė kurso komjauni mo organizacija: paskyrė Ri mai Gražytei griežtą papeiki mą. O ji — nekomjaunuolėl Štai kaip mes vieni nuo kitų toli gyvenam.
Studentų profsąjungos kc. mitetas gavo šiuos sanatori-: nius kelialapius: į Palangą — nuo 1.25 (1301 rub.), į Birštoną — nuo 1.31 (lOCj rub.) ir turistinius kelialapius po i Uzbekiją ir Turkmėniją —I nuo 1.24 (20 dienų, 130 rub.) I Studentų profkomitetas ga-| vo turistinių kelialapių į: Teberdą nuo sausio 21 d Teberdą nuo sausio 23 d. Jeremčią nuo sausio 20 d I Karpatus nuo sausio 17 d. j Kelialapio kaina 65 rub., į Studentų profsąjungos na I riai moka 3O°/o kelialapi I vertės. Pareiškimus su fakul-1 tetų profbiurų tarpininkavi I mu nešti į Studentų profsa j jungos komitetą. Norintieji važiuoti į Karpa i tus su pareiškimais ateina! pirmadienį (13 d.) 16 vai. Studentų profkomifet. ■
LKP CK leidyklos spaustuvė LV 09518 Užs. Nr. 82
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA!