Siame NUMERYJE: LAIKOME ĮSKAI TAS. IKI EGZAMINŲ LIKO KELIOS DIENOS. DAR GALIMA DAUG IŠMOKTI?!
*
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO
1950 METŲ
1980 įn. sausio 4 d.
Nr. 1 (1105)
Kaina 2 kap.
*
*
Šiandien pasakojame apie Vilniaus universi teto bendradarbiavimą su VDR aukštosiomis mokyklomis. Redakcija nuošir džiai dėkoja medicinos kandidatui ANTANUI ADOMAIČIUI, daug padėjusiam rengiant numerj.
Į naujuosius su naujais siekiais
VĖL
ATKOPDAMA BUDINO.; Štai ir sulaukėme Nau jųjų metų, o kartu su jais Ir žiemos sesijos. Palinko prie knygų pirmakursiai, antrakursiai.. .
Kęstučio Taločkos nuo traukose: sunku surasti laisvą vietą skaitykloje, Dar reikia pasitikslinti, ar pagilinti žinias apie vieną ar kitą dalyką. Juk tuojau prasidės egzami-
MOKYMO AUKLĖJIMO KOMISIJOJE
Rūpesčiai, darbai, sumanymai formacija apie studentus, praleidusius paskaitas be pateisinamos priežasties. Šiems vaikinams ir mer ginoms yra pareiškiamos nuobaudos už akademinės drausmės laužymą. Komi sijos nariai labai rūpinasi pirmakursiais. Silpniau besimokantiems stengia Gerai dirba mokymo masi padėti surasti bend auklėjimo komisija mate rą kalbą su dėstytojais. matikos fakultete. Devy netas vaikinų ir merginų kontroliuoja busimųjų matematikų mokymosi procesą. MAK-o nariai skiria didelį dėmesį pa skaitų lankymui, pirma kursių adaptacijos proce so ir kitiems klausimams. Kartą per mėnesį komisi jos narian aptaria darbe rezultatus. Fakultete griežtai kont roliuojamas paskaitų lan Universiteto Mokslinės kymas. Kiekvieną savaitę bibliotekos Lelevelio saMAK-ui pateikiama in- toje atidaryta naujų- kny-
Tajp pat rengiasi pirma kursių vakarai, kuriuose pasisako dėstytojai, deka nato atstovai, patirtimi dalijasi pirmūnai, vyres niųjų kursų studentai. Po sesijos nepažangių pirma kursių tėvams išsiunčiami laiškai .kuriuose infor muojama apie studento blogą mokymąsi. Matematikos fakulteto
studentai ruošiasi konkur sui ,,Geriausia i akademi nei grupei išaiškinti", ku ris yra skirtas V. Lenino 110 gimimo metinėms. Tad mokymo auklėjimo komisijos nairių laukia didelis ir atsakingas dar bas. O dabar sesija. Linki me visiems sėkmės.
Rita UŽTUPAITĖ
KVIEČIA KNYGŲ PARODA gų paroda, kurią organi zavo informatikos sky rius. Čia skaitytojai susi pažįsta su naujomis knygomis, specialistaį randa įvairių medicinos, psichologijos, matematikos ir kitų sričių leidinių. Norimą knygą galimą iš kar to užsisakyti.
Ekspozicija keičiama kas savaitę, veikia nuo antradienio iki penktadie nio. Si naujovė padės ge riau tenkinti Universiteto darbuotojų ir ‘studentų poreikius.
Limlna KEPALAITĖ
OĮ?oo4
Baigėsi 1979-ieji Jubilieji niai metai, kupini gražių darbų, Įdomių renginių ir sumanymų. Turiningi ir Įsi mintini Jie buvo ir mūsų, Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto komjaunimo organizacijai, kuri pernai pa žymėjo savo Įkūrimo dešimt metį. Vis didesnis dėmesys skiriamas darbo kokybei ir efektyvumui. Spręsdama šiuos uždavinius, komjauni mo organizacija Įgavo dau giau savarankiškumo. Pa grindinį dėmesį komjaunimo biuras skyrė fakulteto stu dentų mokymosi problemoms spręsti, pažangumui kelti. Fakultete kasmet didėja pir mūnų, pernai jų buvo per 50. Šimtaprocentini pažangu mą pasiekė buhalterinės ap skaitos spec. 11 k. VI grupė, III-ą vietą „Geriausios aka deminės grupės" konkurse iškovojo ekonominės infor macijos spec. II k. II gr. Pagyrimo žodžių nusipelnė studentai — pirmūnai, akty vūs visuomenininkai Lenino stipendininkas L. Cekanavičius, Markso stipendininkas K. Banevičius, komjaunimo biuro nariai Tumėnaitė R„ Misevičius A. ir daugelis ki tų. Tačiau dar labai daug ne išspręstų uždavinių lieka at eičiai. 1980 metus komjauni mo biuras paskelbė fakultete sustiprinto lankymo kontrolės metais. Fakulteto mokymoauklėjimo komisija vis labiau remiasi akademinėmis gru pėmis ir aktyvina Jose mo kymo auklėjamąjį procesą. Tik darbinga nuotaika ir ne pakantumo atmosfera kiek vienam apsileidėliui grupėje ugdo komjaunuolišką princi pingumą, tik tokiomis sąly gomis organizuotas darbas gali duoti norimą efektą. Dar dažnai studentu susido mima, kai jis tampa nepažangus, o tai jau būna per vėlu. Kad taip neatsitiktų, būtina organizuoti profilaktinį dar bą grupėse, specialybėse, fa kultete. Gerus rezultatus fakulteto komjaunimo organizacijai da vė tinkamas Lenininės Įskai tos ir VPP organizavimas. Dabar visose idėjinio-politinio auklėjimo srityse, vienaip ar kitaip jaučiama Lenininės įskaitos Įtaka. Mes pasiekė me, kad kiekvienas fakulteto studentas turėtų visuomeninį įpareigojimą, bet dar dides nis uždavinys pasiekti, kad kiekvienas fakulteto studen tas juos laiku, sąžiningai ir kokybiškai vykdytų.
Fakulteto komjaunimo or ganizacija atliko nemažą darbą ir sukaupė tam tikrą patyrimą, auklėdama studen tus tarybinio patriotizmo ir proletarinio internacionalizmo dvasia. Daugelyje grupių vyksta Įdomūs renginiai in ternacionaline tematika, bendradarbiaujama su Tartu, Latvijos universitetų stu dentais. Tačiau mes dar per mažai skiriame dėmesio in ternacionaliniam auklėjimui. Kaip tik Internacionalinio po būdžio renginiai bei priemo nės teigiamai veikia jaunų žmonių jausmus, ugdo naujas tradicijas. Neužmirštame fa kulteto tnterklubo pasiekimų, tačiau turime pripažinti, jog jis nepatenkina mūsų išau gusių poreikių. Jo renginiai turėtų išeiti iš uždaro rato, Jis turėtų egzistuoti ne sau, o pritraukti kiek galima dau giau studentų. Fakultete platus karinio patriotinio baro darbas. Fa kulteto komanda Universite to trečiajame Sąjunginio žy gio sąskrydyje užėmė 11-ąją vietą. Daugiau kaip 100 stu dentų dalyvauja ekspedicijo je „Mano Tėvynė — TSRS". Su pakilia nuotaika fakul teto studentai pažymėjo Universiteto 400 metų jubi liejų. Mūsų fakulteto akade minės grupės aktyviai Įsijun gė Į Jubiliejinį renginį „400 akademinių grupių — Uni versiteto jubiliejui". Fakulte tas buvo apdovanotas „Ge riausio renginio organizato riaus" prizu. Beveik visos grupės užmezgė ryšius su gamybiniais kolektyvais ir aukštosiomis mokyklomis, Rrupėse vyko pokalbiai Jubi liejine tematika, Įvyko savi veiklos programų apžiūra, skiria Universiteto jubilie jui. 1980-ieji metai — Lenino 110-jų metinių melai. Juos mūsų fakulteto komjaunimo organizacija ruošiasi sutikti su naujomis gražiomis inicia tyvomis, naujais darbais. Mes savo kukliu darbu stengsimės prisidėti prie di delio komjaunuoliškų darbų vainiko, kurį šiam jubiliejui padovanos Universiteto komjaunuoliai. Naujųjų metų proga norisi pasveikinti visus fakulteto komjaunuolius, palinkėti Įgyvendinant sėkmės mums Iškeltus uždavinius.
G. JAKUTIS EKFp komjaunimo biuro sekretorius
i':-:'
j
Mūsų universiteto medikai bendrauja su kolegomis iš Prahos, Greifsvaldo universi tetų, Erfurto medicinos aka demijos ir kitų socialistinių šalių aukštųjų mokyklų. Tačiau bene efektyviausias bendradarbiavimas yra su Vokietijos Demokratinės Respublikos aukštųjų mokyklų kolegomis. tiltas Tvirtas draugystės nusitiesė tarp dviejų susiglmlnlavuslų Greifsvaldo ir universitetų. Si Vilniaus draugystė, užsimezgusi 1969 metais, kasmet tvirtėja ir plečiasi .naudinga abiem pu sėms. Daug mūsų mokslinin kų lankėsi Greifsvalde, o didelis būrys VDR medikų viešėjo Vilniuje. Bendromis jėgomis sprendžiamos moks linės problemos. Keičiamasi patirtimi, literatūra, skaito mos paskaitos, rengiami sim poziumai. Štai Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto me fakulte'o higienos dicinos katedra ir Greifsvaldo universiteto higienos institutas teminius mokslinio derina darbo planus, keičiasi dėsty mo metodikos naujovėmis ir pan. Sutarta bendrai tyrinėti kaimo higienos problemas, keistis duomenimis. Mūsų universiteto atstovai dalyva vo simpoziume Europos kai mo medicinos klausimais, ku ris vyko Neubrandenburge. Profesorius V. Kviklys čia skaitė pranešimą apie vaikų ir paauglių sveikatos apsau gą TSRS kaimo vietovėse, vadovavo sekcijos darbui. Labai gerai buvo įvertintas
Asmeniniai ir dalykiniai
kompleksinis šešių Vilniaus Universiteto medicinos fakul teto katedrų atliktas darbas, nagrinėjant kaimo mokslei vių pažangumo klausimus. Šių tyrimų metodika susido mėjo ne tik Vokietijos De mokratinės Respublikos, bet ir Lenkijos, Čekoslovakijos, Jugoslavijos higienininkai. Docentas A. Bitė Greifsval de susipažino su VDR medi kų atliktais kaimo mechani zatorių sveikatos tyrimais. Ne kartą Vilniuje lankėsi ir Greifsvaldo chirurgai. Stebė dami žinomo Lietuvos kar diochirurgo prof. A. Marcin kevičiaus daromas kraujagys lių operacijas, jie pasisėmė nemaža patirties. Profesorius iš VDR R., Redingas, susipa žinęs su mūsų specialistų pa siekimais, atidarė skyrių ir Greifsvaldo klinikinėje ligo ninėje. Ir čia jau sėkmingai daromos kraujagyslių opera cijos. Numatoma atlikti bendrus tyrimus kraujagys lių chirurgijoje. Gana sėkmingai bendra darbiauja Vilniaus ir Greifs valdo universitetų anatomai. Prof. S. Pavllonis ir prof. A. Domas, parašė knygą „Vaiko augimo ir brendimo diagnostika", kuri jau (teikta leidyklai (autoriai nuotrauko je viršuje). Mūsų universiteto medikai užmezgė ryšius ir su viena seniausių pasaulyje medici nos mokyklų — Erfurto me dicinos akademija (medici nos fakultetas čia jau veikė 1392 m.). Vilniuje lankėsi otoloringologas H. Raineris, chirur-
ryšiai tarp
Vilniaus ir Greifsvaldo universitetų higicnaninkų užmegzti 1971 metais, pirmą karią nuvykus į Greifsvaldo universitetą pagal tarpuniversitetinę mokslinio-techninio bendradarbiavimo sutartį VVU Medicinos fakulteto Higienos katedros vedėjui prof. V. Kvikliui. Jau tada paaiškėjo, kad abiejų univer sitetų higienistai dirba mokslinį tiriamąjį darbą panašio mis higienos problemomis ir būtų abipusiškai naudinga keistis darbo patirtimi. Tais pačiais metais Į Vilnių atvy ko Greifsvaldo universiteto Bendrosios ir komunalinės hi gienos instituto direktorius PROF. V. VEUFENAS, kuris susipažino su VVU Higienos katedra, jos moksliniais tyri mais. 1972 metais Į Vilnių vėl atvyko GU Higienos insti tuto direktorius PROF. H. KNABĘ ir buvo paruošti kon kretūs metiniai ir perspektyviniai bendradarbiavimo planai-programos, kurioms pritarė abiejų universitetų rekto riai. Buvo susitarta koordinuoti mokslinius tyrimus ir keistis atliktų darbų patirtimi tokiomis problemomis, kaip kaimo gyventojų sveikatos apsauga ir higiena (prof. V. Kviklys — PROF. H. KNABĘ), žemės ūkio mechani zatorių darbo higiena (doc. A. Bitė — DOC. E. TILE), gydymo - profilaktinių įstaigų higiena (doc. S. Kučingis — PROF. V. VEUFENAS), vaikų ir paauglių higiena (prof. V. Kviklys — PROF. V: JERIGAS), įjungiant į šį darbą ir kitus atitinkamų higienos šakų bendradarbius. Greifsvaldiečiai higienistai profesoriai H. Knabę, V. Veufenas, K. Jerigas, moksliniai bendradarbiai S. CUNGAS, A. KRAMERIS, H. GUJOFAS, kurie jau ne kartą yra pabuvoję Vilniaus universiteto Higienos ka tedroje, pažymėjo, kad jiems šis bendradarbiavimas labai padeda susipažinti su Tarybų Sąjungos ir Tarybų Lietuvos higienistų ir sanitarijos gydytojų moksliniais pasiekimais ir sanitarinės tarnybos organizacija. Iš kitos pusės Vil niaus universiteto higienistai — prof. V. Kviklys, doc. A. Bitė, doc. Š. Kučingis, kurie jau po 2—3 kartus buvo nuvykę į Greifsvaldo universiteto Higienos institutą ir jo atskirų higienos šakų katedras, konstatavo didelę nau dą ten įsisavinant analogiškų higienos tyrimų metodikas, dalyvaujant jų organizuotuose simpoziumuose, tarprespub likinėse ir respublikinėse konferencijose, instituto ir ka tedrų posėdžiuose, keičiantis mokslinio ir pedagoginio dar bo palirtimi. Teigiamai vertinamas keitimasis paskaitomis studentams ir gydytojams.
gas O. Volfas, paskaitas stu dentams skaitė prof. Zundermanas ir prof. Fyringas. Er furto Medicinos akademijoje kolegų iš VDR darbu susipa žino profesoriai S. Pavilonis, P. Šimulis, J. Rugienius ir kiti. Patyrimą įgytą bendra darbiaujant ir mūsų, ir Erfur to medikai sėkmingai taiko mokymo procese ir tiriamajame darbe. simpoziuTarptautiniame me Erfurte su pranešimals dalyvavo profesoriai J. Ru gienius ir K. Ambrozaitis. Plataus pripažinime, didelio susidomėjimo čia susilaukė J. Rugienio išrastas zondas intrakardiniams tyrimams. Čekoslovakijos, Lenkijos, Vengrijos, VDR, Kanados ir kitų šalių medikai, susipažinę konferencijoje su profesoriu mi ir jo darbais, atvyksta į mūsų respubliką, kliniką, kurloje dirba J. Rugienius moky'.is širdies mlkrokateterlzacijos metodikos. Ateinančiame penkmetyje Vilniaus Ir Erfurto medikų ryšiai dar labiau išsiplės. Abiejų mokyklų higieninin kai kartu tirs darbo sąlygas gyvulininkystės kompleksuo se, farmakologai — kai ku rių vaistų veikimą, kardiolo gai rašys vadovėlį ir kt. Ryšiai su socialistinių ša lių mokslininkais ne tik ple čia akiratį, įgalina sėkmingai keistis naujovėmis, bet. suartina medikus, ugdo t tų draugystės žiedus. Atsakingas už ryšius su užsieniu Medicinos fakultete Medicinos kandidatas Antanas ADOMAITIS
Greifsvaldo vardas yra kilęs iš dviejų žodžių: vokiš kai „Greit" reiškia grifą — pasakose minimą paukštį grifą, kuris feodalizmo lai kais dažnai būdavo vaizduo jamas herbuose, o antroji žo džio dalis reiškia mišką („Wald"). Greifsvaldas įkur tas dar XII amžiuje. Dabar Greifsvaldas — mažiausias VDR universitetinis miestas, kuriame nėra stambių pra monės įmonių ir didmiesčio triukšmo, todėl studijoms ir .moksliniam darbui sąlygos yra palankesnės, negu kitur. Greifsvaldo universitetas pasižymi įvairiais požiūriais turtinga istorija. Universiteto (steigėjas buvo • mies’o bur mistras HEINRICHAS RUBENOVAS, tapęs intrigų auka (praėjus 6 metams po įsteigi mo jis buvo nužudytas). Na poleono laikais liaudies są monę prieš priespaudą kėlė istorijos profesorius ERNSTAS MORICAS ARNDTAS (1769—1860). Jau nuo Uni versiteto Įkūrimo veikė ir Medicinos fakultetas, kuria me mokėsi Ir dėstė daug vi same pasaulyje žinomų žmo ', chirurgijos nių, pavyzdžiui, T. profesoriai 7, BILROTAS A. BYRĄS (1829—1894), F. ZAUERBU(1861—1947) “ —1951), terapeuCHAS (1875 , tas ir diabetologas H. KA (1887—1961), R. KOCAS mokinys higienistas CHO F. LEFLERIS (1852—1915) ir kt. Todėl Greifsvaldo univer siteto medikai pasižymi ori ginaliais darbais ir turi ilga amžes tradicijas. VIDAUS LIGŲ PROPEDEUTIKOS KATEDRA BENDRA DARBIAUJA SU GREIFS VALDO UNIVERSITETO VI DAUS LIGŲ KLINIKA,
VVU Higienos katedros darbuotojai dalyvauja ir stam besniuose VDR higienistų renginiuose: Europos kaimo medicinos ir higienos simpoziume, kuriame prof. V. Kvik lys pirmininkavo Vaikų ir paauglių higienos sekcijai ir skaitė pranešimą apie kaimo mokinių sveikatos apsaugos organizavimą TSRS ir Lietuvos TSR (1974); doc. S. Ku čingio dalyvavimą VDR Komunalinės higienos klausimais konferencijoje Neubrandenburge ir gydymo įstaigų anti septikos klausimais Plaucene (1979). Vilniaus universiteto Higienos katedra paruošė VDR leidžiamam daugiatomiui „Antiseptikos vadovas" definicijas (terminologija) rusų ir vokiečių kalbomis (apie 150 psl.), kuris bus išspausdintas 1981 metais. Naudingas bendradarbiavimas ir pedagoginio bei stu dentų auklėjimo srityse. Doc. A. Bitė su pranešimais apie studentų higieninį mokymą ir auklėjimą Vilniaus univer sitete bei jo 400 melų sukaktį dalyvavo Greifsvaldo uni versiteto medicinos skyriaus me'odinėje konferencijoje (1978). Taip pat apie Vilniaus universitetą ir jo 400 metų sukaktį doc. S. Kučingis pranešė Greifsvalde ir Neubran denburge (1979 m.). Abu partneriai sistemingai keičiasi jų išleidžiama moksline, metodine literatūra ir vaizdinėmis priemonėmis. Mes esame iš įų ir per juos iš Drezdeno Higienos muziejaus gavę daugiau kaip 30 Įvairių higienos šakų vadovėlių ir metodinių leidinių, 4 komplektus skaid rių ir apsčiai sanitarinio švietimo^ brošiūrų bei lapelių. Pastaraisiais metais dalykiniai bendradarbiavimo ryšiai užsimezgė ir su Erfurto medicinos akademijos Darbo hi gienos institutu. Jo direktorius PROF. V. SUNKAS pas mus lankėsi 1976 m., to Instituto mokslinis bendradarbis K. HUKE stažavosi mūsų katedroje 1979 m. Su jais esame pradėję bendradarbiauti tiriant darbo sąlygas gyvulinlngystės kompleksuose ir paukščių fermose. Užsimezgė ry šiai ir su VDR centriniu Mitybos institutu. Jo atstovas D. JOHNSENAS pas mus lankėsi ir sutarta keistis patir timi tiriant moksleivių mitybą Ir ją higieniniai vertlnant. Už aktyvų ir sėkmingą bendradarbiavimą su Greifsvaldo universitetu jo rektoratas mūsų katedrą apdovanojo Jubiliejiniu Ernsto Morico Arndto medaliu (1976), o už aklyvų dalyvavimą ir pasiekimus vystant mokslinį-techninį bendradarbiavimą tarp TSRS ir VDR, tarpvalstybinė komisija VVU Higienos katedros vedėją prof. V. Kviklį apdovanojo Garbės raštu ir „25-čio bendradarbiavimo su kakties medaliu".
kurios vadovas yra prof. R. NILIUS, atvykęs Į Greifsvaldą Iš Halės po prof. Fr. MIULERIO mirties. Šios klinikos mokslinio darbo spe cifika Išsiskiria virškinimo trakto mikrofloros origina liais ilgamečiais tyrinėjimais ir kirais svarbiais moksliniais darbais. Vidaus Ilgų propedeutikos katedra pagal drau gystės ir bendradarbiavimo sutari) su Greifsvaldo univer sitetu drauge nagrinėja virš kinimo trakto kai kuriuos mikroekologijos klausimus, o nuo 1978 m. susitarta bend rai tirti ir alkoholinius kepe nų pažeidimus. Todėl buvo derinami tyrimo suvienodini mo klausimai, kad būtų gali ma palyginti gautus duome nis, be to numatyta skelbti bendrus straipsnius. Greifsvaldo universitetas organizavo du simpoziumus virškinimo trakto mikroflo ros klausimais, kuriuose da lyvavo vieną kartą vyr. dėst., med. kandidatė J. Urbelienė, o kitą kartą teko dalyvauti šių eilučių auto riui. Man teko dalyvauti ir simpoziume lėtinio hepatito Tuose slmpoziuklausimais. — muose buvo padaryti mūsų kurie pateikti pranešimai, spaudai. Juose dalyvavo sve čių ir iš kitų socialistinių bei kapitalistinių šalių. Iš Greifs valdo bendradarbiavimo klau simais buvo atvykę BIOLO GIJOS DAKTARĖ H BERNHARDT su vyru Bernhardtu, o taip pat MEDICINOS DR. M. KNOKE, kuris dalyvavo Lietuvos TSR Respublikinėje gastroenterologų konferen cijoje 1978 m. padarė prane šimą apie savo atliktus mik rofloros tyrimus. M. Knoke susipažino su Vidaus ligų
* propedeutikos katedroje at moksliniais darliekamais bals. H. Bernhardt ir M. Knokei už jų tyrimus buvo pripažintas mokslinis daktaro laipsnis. Kiekvienos išvykos į užsie nį metu domiuosi ir visuo menės gyvenimu svetimuose kraštuose. Ten galima rasti daug Įdomių dalykų. Mane domina, pavyzdžiui, kova su girtavimu, rūkymo įpročiu. Domėjausi tais klausimais ir Greifsvalde, kuriame medici nos dr. M. Knoke yra akty vus veikėjas ir padėjo susi pažinti su ten atliekamu dar bu. Apie tai rašiau „Šeimo je", iškeldamas VDR labai mėgstamo alučio problemą, kuri gali būti labai skaudi. Šie paskelbti įspūdžiai ir pa stebėti dėsningumai buvo la bai teigiamai įvertinti ir vi sai netikėtai atsidūriau tarp „Šeimos" 1979 metų laurea tų. Taigi bendradarbiavimas su kitų kraštų aukštosiomis mokyklomis naudingas ir vi suomeninio, ir mokslinio bei pedagoginio darbo požiūriais. Mūsų patirtis rodo, kad toks tarpuniversitetinis kūry binis bendradarbiavimas yra naudingas, nors sutarčių rea lizavimas reikalauja nemažai pastangų bei triūso. Be sve timų kalbų mokėjimo bend radarbiauti iš tikrųjų neįma noma, todėl visiems labai pa tartina mokytis užsienio kal bų, ypač anglų ir vokiečių. Tuomet kontaktai bus veiks mingesni, bendradarbiavimo pagrindas bus tvirtesnis, nes iš anksto bus galima išstudi juoti literatūros šaltinius už sienio kalbomis. Prof. Marijonas KRIŠTOPAITIS
Draugauja VVU ir Erfurto akademijos dėstytojai. Draugauja miestai, aukštosios mokyklos.. . Kas met plečiasi moksliniai ryšiai. Erfurto Akademijos dėstytojai atvyksta susipažinti su mokslo naujovė mis j senąjį Vilniaus universitetą,jos kardiologų ir kardiochirurgų pasiekimais, kolegos iš Vilniaus vyksta į Erfurtą pasikeisti patyrimu, Prieš keletą metų VVU klinikose svečiavosi bu vęs Erfurto Medicinos akademijos klinikų direkto rius prof. Zundermanas, visiems žinomo vidaus ligų vadovėlio autorius, dabartinis direktorius prof. An selis, Akademijos katedrų vedėjai prof. Prancramas, prof. Haušteinas, prof. Fyringas. Jie susipažino su mūsų klinikomis, skaitė įdomias paskaitas iš savo mokslinių tyrimų srities. 1978—79 metais mūsų Universiteto kardiologinė se klinikose pabuvojo medicinos daktarė, docentė M. Rubezamen ir doc. med. dr. A. Lautenas. Jie buvo atvykę susipažinti su širdies laidžiosios siste mos potencialų registravimu bei įvairiais kitais intrakardinių tyrimų metodais, kurie sėkmingai vystomi VVU Gydytojų tobulinimosi fakulteto Kardiologijos katedroje. Sis darbas susilaukė pasau linio pripažinimo. Kai kurias vilniečių tyrimo meto dikos kolegos iš Erfurto įdiegė savo praktiniame darbe. Šiais metais Erfurte pabuvojo VVU kardiologas, katedros vedėjas prof. J. Rugienius ir katedros doc. A. Vidugiris. Prof. J. Rugienius skaitė paskaitas Erfurto medi cinos akademijos dėstytojams apie širdies laidžio sios sistemos potencialų registravimo metodikas (intrakardinėje elektrokardiogramoje bei diferen cijuotai sustiprintoje ĘKG nuo kūno paviršiaus) bei jų reikšmę širdies aritmijų, diagnostikai bei gydymui. Doc. A. Vidugiris įsisavino kai kurias širdies nepakankamumo bei aritmijų diagnostikos ir tyri mo metodikas. Erfurto medicinos akademijoje lankėsi ir skaitė paskaitas prof. L. Laucevičius, prof. Ch. Kibarskis. VVU Gydytojų tobulinimosi fakulteto kardiolo gijos katedra ir Erfurto medicinos akademija dar buojasi bendrose mokslinėse srityse. Vilniečiai su kolegomis iš Erfurto numato išleisti klinikinės far makologijos vadovėlį gydytojams bei mokslinių darbų rinkinį, apibendrinantį širdies aritmijų dia gnozavimo ir gydymo laimėjimus, kurių pasiekė VVU ir VDR kardiologai. Prof. Juozas RUGIENIUS
Kasmet stiprėja broliškų socialistinių šalių drau gystė ir jų bendradarbiavimas. Tai atsispindi ir Vilniaus V. Kapsuko universiteto Medicinos fakul teto bendradarbiavime su Erfurto medicinos akade mija ir Greifsvaldo Ernisto Morico Amdto univer sitetu. Sudarytoje mūsų Universiteto bendradarbia vimo sutartyje su VDR minėtomis aukštosiomis medicinos mokyklomis numatyta keistis ne tik dės tytojų, bet ir
Studentų grupėmis pažintinei gamybinei praktikai
CHIRURGAI Su Greifsvaldo universite to chirurgijos klinika ypač glaudžiai bendradarbiaujama kraujagyslių chirurgijos sri tyje. Ką joje pasiekė Vil niaus universiteto klinikos, greifsvaldiečiai pradėjo do mėtis 1972 metais, kai prof. A. Marcinkevičius Greifsval do chirurginėje klinikoje perskaitė porą paskaitų. Pir muoju svečiu iš Greifsvaldo buvo PROF. REDINGAS, kuris pareiškė norą perimi! kai kurią rekonstrukcinės ar terijų chirurgijos patirtj. Jis atsiuntė j Vilniaus kliniką vyriausiąjį gydytoją chirurgą OTTO RAGELĮ, kuris įsisa vino smulkių arterijų re konstrukcijos metodus ir juos pritaikė Greifsvaldo universi teto chirurginėje klinikoje. Vyresnysis Greifsvaldo chi rurginės klinikos gydytojas R. BEKERTĄS, kuris dukart ilgiau pradirbo mūsų klini koje, tapo dideliu ne tik Vilniaus chirurgijos, bet ir Vilniaus žinovu bei entuzias tu. Greifsvaldo chirurginėje klinikoje jau lankėsi Bend rosios chirurgijos ka'edros docentai D. Kavoliūnas, G. Martinkėnas, V. Triponis ir vyr. m. b. P. Pauliukas. Buvo nutarta kartu tyrinėti sergan čiųjų cukralige kraujagyslių patologiją. Greifsvaldiečiai turi didelį kraujagyslių už akimų diagnostikos patyrimą, gerą diagnostinį centrą, ku riam vadovauja pas mus jau svečiavęsis gydytojas O. Ra gelis. Todėl bendri darbai — greifsvaldiečių daugiau diag nostikoje, o vilniečių chirur gijoje gali duoti daug nau dos gydau' diabetikus. Si rudenį pas mus lankęsis PROF. KYblŽ ir pamatęs vil niečių kraujagyslių chirurgų operacijas, užsidegė dar vie nu noru — įsisavinti smege nis maitinančių arterijų re konstrukcijas. Jis pakvietė mūsų bendradarbius dalyvau ti konferencijoje, kur bus gvildenami smegenų kraujo takos sutrikimai. Greifsvaldo Ir Vilniaus chi rurgai bendradarbiauja gana vaisingai. Greitai numatoma paskelbti darbą spaudoje. Di delė nauda ir praktinė: ope racijų bei chirurginio darbo, bei studentų mokymo meto dai *uri skirtumų. Todėl abi pusis patyrimo - studijavimas skatina įdiegti naujoves, pa deda progresui. Medicinos kandidatė Dalia TRIPONIENfi
Mūsų šalyje ruošiant jaunus specialistus didelis dėmesys skiriamas jų praktiniams įgūdžiams ugdy ti. Todėl pagal aukštųjų medicinos mokyklų moky mo planus, studentai po keturių kursų vyksta ga mybinei praktikai į respublikos rajonines ligonines. Čia prasideda jų pirmieji savarankiški žingsniai, čia jie pilnai pajunta teorijos ir praktikos ryšį, įsi tikina, kad būsimam gydytojui būtina kaupti pa tirtį. Į pažintinę gamybinę praktiką kiekvienais metais važiuoja po grupę mūsų studentų, baigusių keturis kursus, į Erfurto medicinos akademijos ir Greifsvaldo universiteto klinikas, o iš ten — į Vil niaus universiteto Medicinos fakulteto klinikinę bazę. Toks pasikeitimas studentais gamybinei prak tikai nors ir nedidelėmis 8 studentų grupėmis labai, naudingas tiek specialybės*požiūriu, tiek auklėjant studentus internacionalizmo dvasia, nes per prak tiką artimiau susipažįsta ne tik studentai, užsimez ga draugystė, bendradarbiavimas, asmeninės pažin tys, bet ir plačiau sužinoma apie tą šalį, jos mokslo, kultūros ,meno, ekonomikos laimėjimus. Nors ir trumpai pabuvoti užsienio klinikose ir studentams, ir dėstytojams yra visapusiškai naudin ga. Erfurto medicinos akademijos klinikose gamy binė praktika atliekama akušerinėje, terapinėje ir chirurginėje klinikose. I šią grupę skiriami geriausi gydomosios specialybės studentai. Greifsvaldo uni versiteto (klinikose praktika pagrindinai atliekama pediatriniuose skyriuose. Ši grupė paprastai kom plektuojama iš geriausių pediatrijos specialybės studentų. Praktikos metu tiek studentai, tiek jų vadovai su sipažįsta su darbo apimtimi, jo organizacija klini kose, kai kuriais jų darbo rodikliais, tyrimo, gydy mo metodais, aparatūra, stebi operacijų eigą, nere tai ir asistuoja. Be to įdomu ir naudinga dalyvauti vizitacijose, ligonių aptarimuose. Vilioja Erfurto medicinos akademijoje ir Greifsvaldo universiteto klinikose esančiose bibliotekose turtingi knygų fondai. Po darbo studentai ir grupių vadovai domisi pagrindiniais vadovėliais, vietine ir užsienio perio dika ir kita ten sukaupta literatūra. Be to studentų grupės supažindinamos su darbu ir jo organizavimu ir kitose klinikose, tokiose kaip torakalinės chirurgijos klinika Bad Berke, ortopedi ne ir radiologine universiteto klinika, centriniu diabeto institutu Gerchardt—Katė Karlsburge, far makologijos institutu. Laisvalaikiu organizuojami susitikimai su klinikų vadovais, su kitų socialistinių šalių studentais, at liekančiais ten praktiką, forumai-susitikimai su par tiniais Medicinos akademijos darbuotojais, su Urfiversiteto rektoriumi. Taip pat organizuojamos eks kursijos į kitus miestus: Drezdeną, Leipcigą, Berly ną, Potsdamą ir plačiau susipažįstama su kraštu, jo kultūra, įžymybėmis, architektūriniais paminklais, muziejais, parkais. Įdomu apsilankyti tokiose isto rinėse vietose kaip pavyzdžiui, ten, kur Didžiojo Tėvynės karo metu vyko žiaurūs mūšiai šturmuo jant fašizmo citadelę. Be to didelį įspūdį palieka Veimaras ir netoli jo kalvoje fašizmo laikų Bu chenvaldo koncentracijos stovykla, kalvos šlaite ištisas tūkstantis statinių kompleksas fašizmo au koms atminti. Mūsų studentus savotiškai žavi ir Baltijos pajūrio miestai — Rostokas, Vememiundė, Liugeno salos. Doc. Balys KAZLAUSKAS
Ypač graži draugystė užsimezgė tarp mūsų fakul teto mokslinės draugijos ir Erfurto medicinos aka demijos studentų mokslinių būrelių. Mūsų fakulte te veikia net 17 SMD būrelių, o draugai vokiečiai taip pat labai aktyviai dalyvauja moksliniame ti riamajame darbe. Pagrindinė mūsų bendradarbiavimo forma —
MOKSLINĖS KONFERENCIJOS Kiekvienais metais mūsų senajame Universitete skaito savo darbus medikai iš Erfurto, o mūsų SMD aktyvistai supažindina su savo tyrinėjimais Erfurto* medicinos akademijos studentus ir dėstytojus. Štai pereitais mokslo me tais į VDR skaityti mokslinių pranešimų buvo išvykusios MF studentės Sarulytė ir Jakštaitė. Ketvirtakursė Sarulytė skaitė pranešimų „Koreguojan čių širdies operacijų įtaka vaikų augimui". Tiek kardiochirurgijoje, tiek vaikų fizinio vystymosi ty rimo metodikoje mūsų fakulteto darbuotojai yra suk/Upę didelį patyrimų .todėl šis pranešimas susi laukė susidomėjimo tarp konferencijos šeimininkų. Gerai buvo įvertintas ir studentės Jakštaitės prane šimas „Polinozės Lietuvoje", kuris pelnė Erfurto medienos akademijos studentų mokslinės draugijos diplomų.
— Pastaraisiais metais pra profilaktikos kryptis diagnostika dėta bendradarbiauti su prenatalinė greifsvaldiečiais ir kita — reikalauja sudėtingų problema: pediatrijos ka biocheminių tyrimų, ku tedra užmezgė kontaktus rie neįmanomi vienoje pirmuosius kontaktus su su Greifsvaldo medicini klinikoje ar laboratorijo kolegomis iš VDR užmez nės genetikos institutu. je. Tiriami susirgimai pa gė 1973 metais. Tais me Jo bendradarbiai tiria vi sitaiko retai, todėl toks tais pas mus svečiavosi sus VDR naujagimius, no bendradarbiavimas bus tuometinis Greifsvaldo rėdami anksti diagnozuo labai naudingas abiem universiteto vaikų klini ti dažniausias vaikų pa mokslo įstaigoms. kos docentas, o dabar veldimas ligas — fenilkeRūpinimasis vaikų svei Jau direktorius profeso tonuriją ir mukoviscido- kata, vaikų organizmo atsispindi ir rius medicinos mokslų zę. Ankstyva diagnostika ypatumai daktaras K. JERIGAS. įgalina anksti pradėti gy problemose, kurias spren Buvo aptartos bendradar dyti, o tuo pačiu pa džia mūsų Universiteto biavimo galimybės, tyri siekti geresnių rezultatų. pediatrai, bendradarbiau mų kryptys. Per septyne Man mokslinės stažuotės dami ir su Erfurto medi rius metus pirmieji kon Greifsvaldo universitete cinos akademijos atsto taktai išaugo į tikrą kū metu teko susipažinti su vais. Mūsų universiteto rybini bendrą darbą. Tiek šio didelio atsakingo dar doc. J. Sadauskas, doc. J. Vilniaus universiteto pe bo programa, įsisavinti Umbrasienė, e. doc. p. B. diatrams .tiek ir greifsval- tyrimų metodus ir pasi Siaurusaitis lankėsi Er dlečiams, pasirodo .aktua naudojant jais pateikti furte, susipažino su tyri lūs dažnai kvėpavimo li eilę vertingų pasiūlymų mais vaikų gastroentero gomis sergančių vaikų mūsų respublikoje pana logijos bei vaikų chirur sekimo, gydymo, profi šius tyrimus atliekantiems gijos srityje, skaitė pa laktikos klausimai. Pe Respublikinio medicinines skaitas apie savo patyri diatrijos katedros profe genetikos kabineto dar mą bei mokslinio darbo sorė M. Kiauleikienė ir buotojams. Medicininės rezultatus. Prof. P. Šimu Greifsvaldo vaikų klini genetikos srityje bendra lis perskaitė Erfurte šiais kos docentas medicinas darbiaujama ir toliau — mokslo metais ciklą pa DR. Z. VIRSBICKIS nuo bandoma įdiegti Greifs skaitų vaikų kardiologijos latos keičiasi savo tyrimų valde ir Vilniuje kai ku klausimais. Pas mus lan duomenimis, palygina Vil riuos bendrus vaikų ge kėsi šios aukštosios mo niuje ir Greifsvalde gau netinių ligų tyrimus. Šiais kyklos PROFESORIUS K. tus gydymo rezultatus, mokslo metais Vilniuje MENCELIS, numatoma to panaudoja efektingesnlam lankėsi Greifsvaldo uni liau glaudžiai bendradar vaikų gdymui abiejų kli versiteto genetikos insti biauti tiriant naujagimių nikų bendradarbių su tuto mokslinis bendradar susirgimus bei vystymosi kauptą patyrimą. Gimė bis G. MACHILAS, kuris ypatumus. nemaža mokslinių straips aptarė su pediatrais ir Žmonių, ir ypač vaikų, nių, skaityti bendri pra akušeriais - ginekologais sveikata — didžiausias nešimai apie vaikų gydy bendradarbiavimo galimy visuomenės turtas. Rūpi mo rezultatus, naujausias bes prenatalinėje paveldi nimasis juo yra dviejų profilaktikos priemones mų ligų diagnostikoje. šalių mokslo įstaigų ryšių konferencijose Lietuvoje, Kaip žinoma, perspekty objektas. VDR, Vengrijoje. Doc. V. BASYS viausia paveldimų ligų
GREIFSVALDO IR VILNIAUS PEDIATRAI
Bendradarbiavimas su Greifsvaldo universiteto darbuotojais prasidėjo 1976 metų spalyje, kai pirmą kartą nuvykau j šį miestą. Klinika, įsteigta prieš šimtą metų, turi ne tik senas tradicijas, bet ir žymių pasiekimų. Čia dir bo Žinomi Europoje vo kiečių oftalmologai LIOLEINAS, ŠlRMERiš, RIO MERIS ir kt. Šio amžiaus septintame dešimtmetyje PROF. G. GIUNTERIO dė ka klinika tapo VDR ra genos persodinimo centru. Labai anksti pradėtos (nuo 1969 m.) mikrochirurginės operacijos. Šiuo metu Greifsvaldo univer siteto akių ligų klinika yra VDR lazerių gydymo centras akių pakenkimų prie cukraligės. Ši klini ka, vadovaujama PROF. H. GILĖM už didelius mokslinius ir praktinius pasiekimus 1979 m. buvo apdovanota K. Markso
Mes keičiamės patirtimi, toliau vystydami SMD veiklų, domimės Erfurto studentų mokslinio-tiriamodojo darbo metodais, baze. Matyt, netolimoje atei tyje bus skaitomi pranešimai, kuriuos ruošime kartu, nes pastebėjom, kad kai kurie būreliai spren džia analogiškas problemas, todėl įdomu būtų paly ginti rezultatus, suvienodinus tyrimo metodus. Tie sa, mūsų draugai iš Erfurto susidomėjo Medicinos fakultete kasmet rengiama konferencija „Studentų sveikata", jos organizavimu. Aišku, draugystė neapsiriboja dalyvavirųu konfe rencijose. Vienį kitus supažindiname su aukštosio mis mokyklomis ir savo miestais, visada vieningai nuspręsdami, kad Vilnius ir Erfurtas — gražiausi miestai pasaulyje. Tarp konferencijų draugystė ne nutrūksta — SMD nariai susirašinėja. Pernai sveiki nome savo draugus VDR 30-čio proga, o jie mus su Universiteto jubiliejumi. Šis bendradarbiavimas skatina mus pasitempti, dar geriau dirbti. Į Erfurtą, vyksta tik aktyviausi SMD nariai — būrelių, pirmininkai, tarybos nariai ir, aišku, tik tie, kurių paruoštas mokslinis prane šimas gali tinkamai atstovauti mūsų aukštųjų mo kyklų. Dainius PORAS Medicinos fakulteto V kurso studentas
ordinu. Tai vienintelė VDR medicininė įstaiga, gavusi aukščiausią vy riausybinį apdovanojimą. Nuo pat pirmos dienos atvykus į kliniką buvau įtraukta į aktyvų jos gy venimą: rytinės ir vaka rinės vizitacijos, sunkių ligonių aptarimas, ligonių tyrimas stacionare ir po liklinikoje, darbas opera cinėje. Man buvo sudary tos puikios darbo sąlygos įsisavinti mikrochirurginę techniką, fluorescentinę angiografiją, darbą su argoniniu lazeriu ir įvairius naujus ayrimo metodus, kuriuos ne tik stebėjau, bet viską darydavau ir pati. 1977 metais šioje klini koje praleidau 3 mėne sius, kadangi tyrimo me todai buvo jau kiek žino mi, tai galėjau dirbti kū rybingiau ir daugiau dė mesio skirti moksliniam darbui. Šios išvykos metu drauge su prof. G. Giliem paruošiau 2 mokslinius straipsnius, kurie paskelb ti VDR oftalmologinėje literatūroje, buvau bend raautorė pranešimo apie akių susirgimų gydymą, kuris buvo skaitytas tarptautiniame simpoziu me. Šios išvykos metu buvo numatytos tolesnio mokslinio bendradarbiavi mo gairės tarp Vilniaus ir Greifsvaldo universite tų oftalmologų ir pasira šyta trejiems (1978—80) metams sutartis. Dėl jos įgyvendinimo 1979 metų rudenį vieną mėnesį vėl teko buvoti Greifsvaldo universiteto akių ligų klinikoje. Daugiausia lai ko skyriau moksliniam darbui. Numatyta jau 1980 metais drauge su šiuo metu vadovaujančiu Greifsvaldo universiteto akių ligų klinikai PRON. G. FRANKE paskelbti spaudoje straipsnį apie
akių tinklainės krauja gyslių užsikimšimo gydy mą argoniniu lazeriu pir muosius rezultatus. Šiam uždaviniui įgyvendinti te ko gydyti pacientus, ste bėti jų sveikatą juos gy dant. Be to buvo surink ta klinikiniai archyviniai duomenys iš ligos istorijų ir literatūra vokiečių bei angių kalbomis. Per tris šias išvykas buvau dviejų tarptautinių simpoziumų ir trijų VDR oftalmologų konferencijų dalyvė, todėl gerai susi pažinau su moksliniu darbu ir jo organizavimu VDR. Buvo sudarytos ga limybės aplankyti Rūsto ko, Magdeburgo, Drezde no ir du kartus Berlyno akių ligų klinikas, garsų jį Katšo diabetologinį institutą, Berlyno tomo grafinio kompiuterio sky rių. Visa tai labai pra plėtė mano ,kaip oftalmologės, akiratį. Grįžusi į Vilnių apie visas įsisavin tas naujoves referuoda vau Vilniaus oftalmologų draugijos nariams ir stengiausi pagal galimy bes įgyvendinti Vilniaus akių ligų skyriuose. Minėtų išvykų metu perskaičiau 6 mokslinius pranešimus VDR oftalmo logams, keletą paskaitų studentams. Su Greifsval do akių ligų klinikos dar buotojais buvo paruošti 2 kino filmai apie naujau sius operacinio gydymo metodus, kurie naudoja mi mokyti VVU Medici nos fakulteto studentus ir gydytojų tobulinimosi kursantus. Bendradarbiavimas su Greifsvaldo akių ligų kli nika yra puiki perspekty va tolesniam bendram moksliniam darbui, kuris numatomas ir kitame penkmetyje.
Doc. G. JUSA1TIENĖ
nuotraukose: viršuje — prof. V. Kviklys 1974 m. Neubrandenburge po 40 metų vėl susitiko su Jugoslavijos sveikatos apsaugos instituto direktoriumi prof. D. Miškov: Viršuje dešinėje — prof. A. Marcinkevičius ir Greifsvaldo universiteto prof. R. Redingas operacinėje; apačioje — aptariami bendro darbo klausimai: medicinos dakta ras M. Knoke, inžinierė I. Malukienė ir prof. M. Krikštopaitis.
Kaip Vilniaus universiteto profesoriai — A.Sniadeckls, J. Simkevičius, J. Frankas laikomi mūsų pediatrijos mokslo pradi ninkais, taip Greifsvaldo universitetas di džiuojasi F. LEFLERIU (F. LOEFFLER) — difterijos bacilų atradėju, G. BERNDTU ir kitais. Ir mūsų respublikos, ir Vokietijos De mokratinės Respublikos pediatrams išky la analogiški aktualūs VAIKŲ PULMONOLOGIJOS klausimai: plaučių ligų diagnostika, gydy mas, dispanserizacija, šių ligų etiologija, epidemiologija.
Pastaruoju laiku nagrinėjamos lėtinės vaikų plaučių ligos — tiriami įvairūs ro dikliai longitudinalinės studijos aspektu. Šių tyrimų rezultatai bus apibendrinti 1980 metais socialistinių šalių vaikų pulmonologų suvažiavime. Remiantis atlikto darbo rezultatais, pla nuojama bendrai paruošti ir išleisti mono grafiją apie vaikų plaučių ligų diferencinę diagnostiką ir gydymą lietuvių ir vokiečių kalbomis. Pediatrijos katedros Prof. M. KIAULEIKIENE
Draugystė: Greifsvaidąs - Vilnius Ir po atidarymo 1945 vejais studentai Greifs metais Greifsvaldo uni valde? Pas mus studentas, ku versitetas pradėjo žengti tuo keliu, kuriuo žengė ris neišlaikė egzamino, visos busimosios VDR gali jj perlaikyti vieną aukštosios mokyklos: Uni kartą. Leidžiama perlai versitete galėjo mokytis kyti du kartus išimties ne tik privilegijuoti — tvarka. O j eitu ir vėl ne jis buvo atviras visiems. pasiseka, jis priverstas Vilniuje Jūs dirbate ne Šiandien Universitetas yra palikti Universitetą. Pa pirmi metai. Tikriausiai pramonės šakų, medicinos prastai, po pirmosios ne studentas pasi jau puikiai susipažinote ir humanitarinių mokslų sėkmės su mūsų miestu. Ar ski kadrų kalvė, kuri ugdo ruošia gerai ir gali toliau pirmiausia studijuoti. riasi kuo nors Vilnius specialistus šiauriniams VDR rajo Ką ir kam Jūs dėstote nuo Greifsvaldo? Vilnius nuo Greifsval nams. Šešiolikoje sekcijų mūsų Universitete? Ar do skiriasi jau savo dy studijuoja daugiau kaip daug darbo? džiu: Greifsvalde gyvena 3000 studentų. Aš dėstau trečiame ir 75 tūkst. gyventojų, o Jūs buvote jubiliejinės ketvirtame kurse šneka Vilniuje — beveik pusė mūsų šventės liudininke. mąją kalbą. Per pratybas milijono; Vilnius yra sos Ar buvo tokių momentų, kalbame, diskutuojame, tinė, kultūros ir pramo kurie įsimins, visam gyve ginčijamės, nes tik tolau nės centras, Greifsvaldas nimui? būdu galima gerai išmokti — tam tikra dalimi pro Visi jubiliejiniai ren kalbos. Be to aš dar tei vincijos miestelis. Todėl giniai buvo įspūdingi. Ta kiu konsultacijas. Greifsvaldas yra tylus, čiau labiausiai įstrigo at Kaip pasiruošę studen nuošalus ir jo materialiai mintin koncertas Sporto tai ateina į Jūsų paskai pusei .pavyzdžiui, sena rūmuose. Jis pakerėjo tas. Kurias geresnes gru miesčio restauravimui, mane, pes ar studentus galėtute skiriama mažiau dėmesio. Saiko, kad visi studen išskirti? Mūsų Universitetas ne tai vienodi. Ir vis dėlto Paprastai mano paskai jaunas, bet jūsiškis — manome, kad Greifsvaldo toms studentai pasiruošia dar senesnis. Kada ir kas studentai turi tokių bruo normaliai. Nekalbėsime jj įkūrė, kokius esmin- žų, kurių mūsiškiai stoko apie geriausius studentus gesnius jo istorijos bruo ja. Ar taiip? ar grupę, nes visi turi Taip, tai tiesa. Studen apdailinti kalbos sklandu žus galėtute išskirti? Greifsvaldo universite tai visur lieka studentais mą. tas buvo įkurtas 1456 me ir jais turi būti. Kaip Ar įmanoma mūsų stu tais tuometinio miesto kiekvienas turi savo pliu dentus išmokyti taisyklin burmistro Heinricho Ru- sų, taip kiekvienas turi gai vokiškai tarti „r"? benovo iniciatyva. Jam ir minusų, kuriuos paša Aš manau, kad, jei tik padėjo kai kurie profeso linti kartais labai sunku. tai nori, gali išmokti vis Kaip Jūsų Universitete ką. O jeigu tik „r" būtų riai, kurie dėl pažangių pažiūrų buvo priversti vyksta mokymo procesas? bloga — viskas būtų ge palikti Rostoko universi Kokioms jo formoms Jūs rai. tetą ir persikėlė į Greifs- teikiate pirmenybę? Metai baigėsi. Ko Jūs Kiekviena specialybė nesuspėjote padaryti, ką valdą. XIX a. pradžioje čia turi specialias mokymo teks nuveikti 1980-ą imokėsi Ernstas Moricas formas, kurios atitinka siais? Arndtas, mokslininkas, tos specialybės charakte Artėjant Naujiesiems kuris kovojo prieš feoda rį, ir kurių pagalba pasie Metams kiekvienas žmo lizmą Vokietijoje ir rei kiama geriausių rezulta gus kažką planuoja. Ka kalavo baudžiavos panai tų: tai gali būti semina dangi ateinančiais metais rai, paskaitos arba praty aš atsisveikinsiu su Vil kinimo. Labai svarbaus vaid bos. Ir pedagogas negali niumi, norėčiau kiek ga mens Universitetas Vo-. mokyti to, ko jis nori. lima daugiau jį apžiūrėti kieti jos istorijoje nesu Reikia daryti tai, kas rei ir pamatyti. vaidino. Tiktai, man atro kalinga ir kas turi būti Nuoširdžiai dėkojame do, reikėtų paminėti, kad padaryta. už atsakymus ir linkime 1945 m. balandžio mėnesį Egzaminų bijo visi — didelio pasisekimo peda Universiteto rektorius vokiečiai, lietuviai.. . Mū goginiame darbe, laimės tarpininkavo be kovos sų studentams juos kar gyvenime. perduodant miestą Raudo tais tenka perlaikyti. O Šiltų Jums žiemos atos najai Armijai. kaip „jaučiasi" tokiais at togų! Greifsvaldo universitetf dėstytoja Grahl šiuo metu dirba Vilniaus universitete. Mūsų neetatinis korespon dentas Rimantas Jankauskas ir V kurso germanistas Jo nas Beinorius laskėsi Vokie čių filologijos katedroje ir paprašė atsakyti į keletą klausimų.
Viršuje — teto rektorius tinio komiteto Kazys Poškus
VVU partinio komiteto sekretorius Kazys Poškus. Greifsvaldo universi prof. dr. Werneris Imigas, VVU rektorius prof. dr. J. Kubilius. GU par sekretorius Richardas Broi; apačioje — partinių komitetų sekretoriai — (VVU) ir Volfgangas Miulė (Erfurto medicinos akademija).
Redakcijos adresas: 232000 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studenlas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. Laikraštis išeina penktadieniais. «Tapn6anuc cryAeHTac* |«CoBeTCanfi CTyAenr»). Opran napncoMa, peaTopaTa, KOMmeTa AAKCM, MecTKOMa n npotpKOMa opAenoB TpyAOBoro KpacHoro 3HaMenn m ApyacOu HapoAoa BnAsmocCKoro yHHBepcirreTa hm. Bunųaca Kancyicaca Am. CCP. Ha abtobckom H3MXe.
Tiražas 4757 LV 10004 Užs. Nr. 13
REDAKTORE A. NUGA RAITĖ