visą šabiąpRorecaaavvienyKires!
CARVBiniS
LEIDŽIAMAS NUO 1950
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
* 1987 M. SAUSIO 9 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PAPTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
KAINA 2 KAP.
iniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii'iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii'niiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiii V SESIJA
▼ SESIJA
▼ SESIJA
Filologijos fakulteto lietuvių literatūros katedroje užkalbinau prof. Donatų Saukų, dėstantį pirmakursiams tautosakos kursų. Keletas klau simų apie sesijų: — Dažnas studentas sako, kcd sesija — poilsio metas dėstytojui. O kų jūs apie tai manot! — Aišku, kad poilsis: tiek studentui, tiek dėstytojui. Tik pats egza minas — ne itin maloni procedūra. — Kiek, Jūsų manymu, procentų pažymio priklauso nuo studento, kiek — nuo dėstytojo! — 95 procentai — studento rankose, 5 — dėstytojo... 100 procentų — negali būti, nes ai visgi gyvas žmogus, ne mašina. Pažymį lemia ne tik studento žinios, bet Ir įvairios aplinkybėj, mano jausmai, emocijos. Pavyzdžiui, aš jau dabar bijau, kad būsiu neobjektyvus egzamino me tu vyrukams, tik gruodj grįžusioms iš kariuomenės. Nei jie įsivažiuoti į bendrų ritmų dar nespėjo, nei pasiruošti egzaminui neturės pakanka mai laiko. Nenorti gi aš jų „nusodinti" iš karto. — Jūs pats buvot sųžiningu studentu, nė karto nebandė! nusirašyti per egzaminų ar įskaitų! — Deja, buvau sųžiningu. Net prof. Balčikonio gavau penketų, o tais laikais retas kuris išeidavo Iš jo egzamino su tokiu pažymiu. Kodėl deja! O todėl, kad jei studentas stengiasi dėl savus — lai nusirašinėja, nusirašinėdamas vis tiek nieko neišmoks, sau nieko nepadės, o ir ne pakenks. Blogai tai, kad susidaro nelygybė — vienas nusirašo, kitas — ne. O jei dėstytojas nepastebi — vienodų pažymį gauna ir sųžlningas ir nesąžiningas studentas. — Kaip išlaikyčiau savo egzaminų pats! Prisipažinsiu, bijočiau. Nelengvas man būtų egzaminas. Kai laikiau, dar būdamas studentu — tai komedija, ne egzaminėlis, o dabar tautosaka — jau mokslas, jau daug darbų, knygų prirašyta. Ir aišku, didesni reikalavimai.
Niką AUKSTAITYTĖ
•V SESIJA
▼ SESIJA
▼ SESIJA
— Kų jaučiate, kai atsisėdate prieš dėstytojų laikyti įskaitos! — klausiu gru pę studentų. AUDRIUS R., IF: — Jausmas toks, tarytum sėdėtum stomatologo kėdėje, o jis dar nepradėjo savo darbo, tik dezinfekuoja reples ir murma pro dantis: „Na, brangusis, da bar tau tai bus!" Kankina vienintelė mintis — kaip bus gerai, kai išeisiu. RENATA B., IF: — Aš nejaučiu jokios baimės. Paprasčiausiai jaučiuosi kaip scenoje. Dė mesį kausto tik dėstytojo akys. Jei jos pakenčiamai geros, aš jaučiuosi nor maliai. RASA M., Fil. F: — Jaučiuosi kaip dvikovoje. Bet tai maloni dvikova. Ir visada truputį jau dinuos. REMIGIJUS S., MaF: — Pirmame kurse jausdavau paraližuojančių baimę, o po to prasidėdavo isteriškas juokas: Visada taip virpėdavo rankos, kad dėstytojui galėdavo kilti negeras įtarimas. Dabar virpu, bet stengiuosi valdytis ir likti ramus bei šalta kraujiškas. AUDRIUS R.. — Jei išeinu su parašu, tai pasaulis tampa labai geras. O ypač ima juokas tada, kai nesųžiningai mokiausi, bet išlaikiau įskaitų. Jei išeinu be parašo, pa saulis atrodo labai juodas, bet ne tamsesnis nei sėdint prieš dėstytojų. RENATA B.: — Jei su parašu — na, kų gi, viskas gerai, kas gerai baigiasi, o išeiti be parašo dar nepasitaikė. RASA M.: — Gavusi įskaitų jaučiu palengvėjimų, bet kai turiu visus parašus, atsiran da kažkokia tuštuma. Neišlaikyti įskaitos nepasitaikė. REMIGIJUS S.: — Neišlaikęs įskaitos stengiuosi save nuraminti, na o jei išeinu iš auditori jos su parašu, dėstytojas ar dėstytoja tampa tokie geri, kaip mano senelis ar bobutė. Raimondas KOLESINSKAS
LANKĖSI MIESTELYJE Gruodžio 25 d. studentų miestelyje, Saulėtekio alėjoje apsi lankė LKP CK pirmasis sekretorius P. Griškevičius, LKP Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius V. Mikučiauskas, LKP CK sekretorius L. Šepetys, LKP CK mokslo ir mokymo {staigų sky riaus vedėjas S. Imbrasas, LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis. Svečiai domėjosi studentų buities ir poilsio sąlygomis, apžiūrėjo valgyklą, parduotuvę, sporto komp leksą, 16-ame bendrabutyje kalbėjosi su studentais, atsakė į jų klausimus. Partijos ir vyriausybės vadovus lydėjo Universiteto Rektorius J. Kubilius, prorektoriai B. Sudavlčius, P. Elgmlnas, partinio komiteto sekretorius V. Gobls, komjaunimo komiteto sek retoriaus pavaduotojai G. Maniu šis ir N. Dilytė, studentų prof sąjungos komiteto pirmininkas S. Povilaitis.
'Z-W/'^^ZZZZ<<<<6<'ZZZZZZZ//ZZZZZZZZZ/ZZZZZZ<'ZZ<<<6<<ZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZ<W^ZZZ<<.'%<ZZ?Z'^^ kronika Gruodžio pabaigoje įvyko rublių. VVU darbuotojų profsąjungos Itomlteto pirmininkas drq. L. studentų statybinių būrių pasita $r><-. lenktyniavimo nugalėto GASIONAS atleistas Iš užimami; rimas. Praėjusios vasaros rezul jais pripažinti: Pareigų, ryšium su perėjimu dirbti | švietimo, aukštųjų mo tatus paskelbė Kęstutis Baušys STATYBOS BŪRIAI: kyklų ir mokslo jstalųų darbuo — VU darbinės veiklos štabo tojų profsąjungos Lietuvos res I vieta — FF „Kernavė" viršininkas. Praėjusių vasarų stu publikinį komitetą. II vieta — IF „žilinai" VVU darbuotojų profsąjungos dentų būriuose dirbo 1460 žmo komiteto posėdyje šio komiteto III vieta — PEF „Akordas" pirr.iininku išrinktas drq. A. nių. Vien statybos būrių studen ŽEMDIRBYSTĖS BŪRIAI: PIKTURNA, pavaduotoju drg. K. BAt ŠYS. tai atliko darbų už 645 fūkst. I vieta — MaF „Polinomas"
II vieta — TF „Temidė" III vieta — FEF „Gabija" SPECIALIZUOTI BŪRIAI: I vieta — FIIF „Sūduva"
II vieta — ChF „Aurum" III vieta — PF „Saulėtekis" Geriausių būrių vadai buvo ap dovanoti garbės raštais. V. JASIUS
SDAALR PLENUMAS Gruodžio 22 dienų įvyko Uni versiteto SDAALR organizacijos III plenumas „Apie Univer siteto SDAALR ir komjau nimo organizacijos uždavi nius auklėjant studentus pat riotine dvasia ir rengiant juos karinei tarnybai". Pranešimą šiuo klausimu pa darė Bronius Burkauskas, kari nės {skaitos skyriaus viršininkas. Pranešėjas pažymėjo, kad vTsi pirmakursiai, tinkantys karinei tarnybai, garbingai atlieka sa vo pilietinę pareigų. Daugelis buvusių Univ ersiteto studentų yra karinės ir politinės pareng ties žymūnai. Universiteto visuo meninės organizacijos gauna ka rinių dalių vadų laiškus apie gerų studentų tarnybų bei pa vyzdingų drausmę. įsigalėjusi nauja šaukimo Į armijų tvarka, padės geriau pradėti studijas po tarnybos. Apie tarnybų armijoje kalbė jo IF studentas Vytautas Luk šys. Jonas Rastenis — karinės katedros ciklo viršininkas, L. Majorovas sporto katedros dės tytojas. Plenume dalyvavo Lenino ra jono SDAALR komiteto pirmi ninkas S. Žūk. Universiteto SDAALR komiteto pirminin kas A. Sapožnikovas paskel bė soc. lenktyniavimo rezultatus. Pirmųjų vietų laimėjo PF, ant rųjų — MF ir trečiųjų filo logijos fakulteto SDAALR orga nizacijos. Geriausi SDAALR ko mitetų aktyvistai: Jakovas Kapustlnas (TF), Saulius Navickas (FF), Rasa Gabedankaltė bei Valdas Tušas (EKFF), Dangis Valiukas (PF) Rektoriaus įsaky mu buvo apdovanoti piniginėmis premijomis bei vertingomis do vanomis. Jonas MOCKĖNAS
1 Tarybini* studentą*
▼ SESIJA
r SESIJA
▼ SESIJA
V SESIJA
Dimitrijus GERASIMOVAS
PRADŽIA NE VISIEMS SĖKMINGA (KAIP LAIKĖME IKI SAUSIO 7 D.)
Matematikos fakultete pirmieji egzaminą laikė ketvirtakursiai. Geriausiai išlaikė II taikomosios matematikos grupė (fiziką), blogiausiai — II ma tematikos grupė (politinę ekonomiją) — penki dvejetai. Iš viso to dieną nepatenkinamai buvo įvertintos vienuolikos ketvirtakursių žinios. XXX O gamtos fakultete sesijos egzaminus pirmieji pradėjo laikyti pirmakursiai geografai. Bendrąją chemiją sėkmingai išlaikė visi. XXX Prastoka pradžia buvo Istorijos fakultete: treč dalis istorijos specialybės IV kurso I grupės stu dentų politinės ekonomijos egzamino gavo dve jetus. Tuo tarpu to paties kurso III grupė gerai išlaikė TSRS istorijos istoriografiją. Gerai spec. kurso egzaminui buvo pasiruošę ir trečiakursiai istorikai. O štai net penki trečiakursiai psicho logai gavo psichologijos istorijos egzamino dve jetus. XXX Kol kas su sesija pagirtinai grumiasi antrakur siai chemikai, iki šiol (sausio 7 d. duomenys) įsi
Gruodžio mėn. 25 d. 83ials gyvenimo metais mirė bu
gudrinę negauti nė vieno dvejeto. Neblogai se kasi ir ketvirtakursiams: koloidų chemijos bei cheminės technologijos egzaminų pabūgo tik vie nas neatvykęs laikyti kolega. Tai vienintelė nesėkmė. XXX Fizikos fakultete bene geriausiai išlaikytas ESM programavimo egzaminas (laikė II kurso I fizi kų grupė): keturiolika penketų ir du ketvertai. Nepatenkinamai įvertinti trijų II kurso II fizikų grupės (bendrosios fizikos egzaminas), dviejų II kurso II radiofizikų grupės (diferencialinių lyg čių egzaminas), vieno III kurso I fizikų grupės (atominės fizikos egzaminas) bei vieno III k. II fizikų grupės (istorinio materializmo egzaminas) studentų atsakymai. ' XXX Egzaminai tęsiasi. Sėkmingai pradėjusiems juos laikyti linkime dar sėkmingiau baigti, na, o tiems, kuriems nepasisekė — kad tai būtų pas kutinis dvejetas ne tik per šią sesiją, bet ir per visas likusias studijas. „T. S." informacija
STUDENTAI APIE DABARTIES PROBLEMAS Gruodžio mėn. 23 d. che mijos fakultete vyko moksli nio komunizmo konferencija, skirta Didžiosios Spalio so cialistinės revoliucijos 70osioms metinėms. Penkto ir ketvirto kursų studentai savo pranešimuose aptarė aktua liausias dabarties problemas, iškylančias tobulinant socia listinę visuomenę mūsų šaly je, MTR reikšmę šalies socia linės-ekonominės pažangos spartinimui. Ypatingo dėmesio susilaukė
V kurso 1 grupės studentės R. Tilingaitės darbas „Demok ratija, drausmė ir atsakomy bė socialistinėje visuomenė je". R. Tllingattė savo refe rate ne tik teoriškai apibūdi no demokratijos sampratą, socialistinės demokratijos es mę, bet ir pabandė paanali zuoti, kaip šis principas prak tiškai įgyvendinamas akade minėje grupėje, kokios čia iškyla problemos.
studentei R. Tilingaitei II vieta paskirta IV k. 3 gr. studentei L Juškevičiūtei. III vieta paskirta V k. 5. gr. studentėms D. Rasimavičiūtei ir A. Virkutytei Konferencijoje dalyvavo fa kulteto dekanas prof. A. Levinskas, fakulteto partinės or ganizacijos sekretorius V. Daujotis, mokslinio komuniz mo dėstytojas K. Skerstonas ir fakulteto komjaunimo ko
Referatai įvertinti taip: I vieta paskirta V k. I gr.
miteto sekretorius L. Padegi
vęs
Universiteto
vyriausiasis
buhalteris ir Ilgametis darbuoto
jas Dimitrijus Gerasimovas.
Velionis gimė 1904 m. rugsė jo 11 d. Vilniuje. Anksti
tapęs
našlaičiu, vos 16 metų sulaukęs D. Gerasimovas pradėjo
dirbti
statybose darbininku, vėliau pa siuntiniu, buhalteriu.
Atkūrus Vilniaus Universitetą, velionis nuo 1947 m. iki pasku tinės gyvenimo dienos dirbo sąskaitininku, buhalteriu, vyriausiojo buhalterio pavaduotoju ir vyriausiuoju buhalteriu (1970—1973 m). Pablogėjus sveikatai, D. Gerasimovas išėjo Į pensiją tačiau liko dir bti Universiteto buhalterijoje. Savo ilgamete patirtimi ir praktiškais patarimais padėjo tvarkyti augančios Alma Mater apskaitą. D. Gerasimovas buvo labai darbštus, nuoširdus žmogus, geras savo darbo specialistas, padėjęs išaugti daugeliui jaunesnės kartos buhalterių, kurie jį laiko savo mokytoju. Šviesus D. Geraslmovo atminimas ilgam pasiliks jį pažinojusių atminty. ADMINISTRACIJA
„Mažylis" — tai MF SMD pe diatrijos mokslinio būrelio emb lema. Praėjusių metų pabaigoje antrą kartą jis pakvietė į Klini kinės ligoninės Pediatrijos ka tedrą. O susirinkime entuzias tingai nutarėme aplankyti Res publikinę Nemenčinės Vaikų li goninę.
pedijos-traumatologijos, pefrologijos (inkstų ligų) skyrių spe cialistai. Veikia gydomosios kū no kultūros, masažo, fiziotera pijos, aerozolių terapijos kabi netai. Pradėtas statyti baseinas Ligoninę šefuoja Gydytojų tobu linimosi instituto Vaikų ligų ka tedra. Konsultuoja prityrę spe
VĖL ŠYPSOSI „MAŽYLIS “ K
J. BALTRŪNAITE
mas.
„PAMYRAS“ KOMISARO AKIMIS KONKURSUI „TRECIASIS SEMESTRAS" Studentų statybinis būrys „Pamyras”, vadovaujamas E Kubiliaus, vasarą talkininkavo Leninabado statybininkams. Pra gaištinga jėga, stichinė nelaimė — žemės drebėjimas, sugriovė namus ir pastatus, nuo Žemės paviršiaus nušlavė retą augme niją... Su būrio komisaru Arūnu GY LIU kalbasi mūsų neetatinė ko respondentė Audra SlMAITYTE. Nors apie orą mėgsta šnekė ti daugiausia anglai, tačiau da bar, kai lauke per dvidešimt laipsnių šalčio, tikslinga būtų prisiminti...
Arūnas GYLYS: ...karštis die ną ir naktį, prakaitas žliaugte žliaugia, nenori nė valgyti. Oro temperatūra virš trisdešimt. Vie tos gyventojai „aušinasi" karš ta arbata. Lauki nakties — ti kiesi, kad atvės, bet temperatū ra ne ką pasikeičia. Gyvenom toj pačioj gamykloj, kurią sta tėme. Kondicionierių nebuvo, tai lipdavom miegoti ant stogo po atviru dangumi... A. S. ..bet Tadžikijoje, kaip ir kituose pietų miestuose, tur būt, iškirsti arykai? ARŪNAS: ...taip. Net keista. Vandens mieste, atrodo, trūks ta, tačiau gatvėse jis teka arykais, srove švirkščia iš neužsuk tų kranų. Karštj vanduo sumaži na tik keletu laipsnių. A. S. Kokią gamyklą statėte? ARŪNAS: Mieste darbo daug, nes iš tiesų, sugriauta nemažai pastatų. Spalio mėnesj žemės drebėjimas smarkus buvęs. Atsi menu netgi gamyklos pavadi nimą. Mes statėme ją kartu su vietiniais statybininkais Leninabade
dirbo
studentų sta
tybiniai būriai iš visos
Sąjungos. Ypač
Tarybų
susidraugavome
su armėnų medikų būriu. Išleis
tuvių vakarą jie iščirškino šaš lykų ir pakvietė mus, o mes, savo ruožtu, ketinome juos pa vaišinti cepelinais... Bet iš Ta džikijos bulvių viso labo tik ku gelį iškepėme. Mūsų būrį sudarė trisdešimt žmonių: istorikai, fizikai, preky bininkai. Pusė būrio — mergi nos. Bet jos labai gerai dirbo, nors statybos, mano supratimu, vyriškas darbas. Net gaila bū davo pamačius kaip jos sunkiais kapliais mojuoja. Vaikinai sten gdavosi joms padėti. Vietiniai darbininkai stebėjosi tiek mu mis, tiek mūsų darbu. Sakė, kad greitai dirbame. Išvažiuojant „priteikė" garbės raštų už dar bą, už saviveiklą, už ūkinę veik lą. Parsivežę nežinojom, kur dėti.
Dirbti be sustojimo negali. Poilsio metu futbolą, tinklinį žaidėm. Varžėsi agitbrigados. Mūsiškė tarp visų buvo pagar sėjusi. Savo agitbrigadoje turė jom Džiugą Vaičiūną, istoriką. Jis labai mėgsta „bajerius". Ir armėnai, ir kitų būrių vaikinai klausė, iš kur tą artistą ištrau kėm... Vežė mus j ekskursijas, grožėjomės nuostabia Samarkando, Taškento architektūra. .. .Mes vis laukėm, kada že mė pradės drebėti. Visa laimė, kad nepradėjo. Ką gali gamta stebėjome ekrane — žiūrėjome filmą apie žemės drebėjimą. Le ninabade, kaip ir daugelyje Ta džikijos vietovių, nukentėjo daug žmonių. Komjaunimas mums pavedė šefuoti tadžikų šeimą. Toje šeimoje buvo du broliai. Vienas iš jų žuvo Afga nistane. Padėjom atstatyti jiems namą. Labai susidraugavom. Kartais tas šefavimas būna for malus, iš pareigos. Bet tuomet mūsų vaikinai dirbo tikrai nuo širdžiai. Pavargsti per karštą
dieną gamyklos statyboje, bet vakare nemurmėdamas skubi pas tą šeimą. Mums įdomu buvo pa matyti vietinių žmonių gyveni mo būdą, tradicijas, kurios labai skiriasi nuo mūsiškių. įsiminė plovo valgymas. Susėsdavome visi aplink katilą ir tam tikru būdu sudėję pirštus valgydavo me.
Kartais šeštadieniais, sekma dieniais grupelėmis eidavome j kalnus. Buvo mūsų būryje „už kietėjusių" turistų, kuriuos kal nai traukia it magnetas. Kalnai — tai ne Medvėgalis ar Šatrija. Mūsų piliakalniai tik nykštukai prieš juos... ...Koks idealus statybinis bū rys?. Na, visų pirma, jeigu va žiuoji su statybiniu būriu, tai važiuoji ne šiaip laiko leisti, o dirbti. Suprantama: kiekvienas nori užsidirbti. Todėl dirbi iš pe ties, į draugus nesidairydamas. Vakarus ir laisvalaikį norėtųsi praleisti linksmai. Kad sugrįžtų per dieną prarastos jėgos, ir kitą dieną j darbą galėtum kibti su naujom jėgom. Ar norėčiau kitąmet vėl va žiuoti į Tadžikiją su SSB? Ne labai. Dirbome brigadinj darbą sumaišyti su vietiniais darbinin kais, koeficiento nebuvo, už dirbome tik šimtą rublių per mėnesį, be to — dar nežmoniš kas karštis... Nesigailiu, kad pernai važia vau. Važiuoti verta dėl egzoti
kos. Bet tik vieną kartą... A. S. Turbūt
apie
SSB
kalbėti
reikia
žiemos
viduryje,
laiko pusiaukelėje tarp buvusio ir būsimo studentų darbo
įsigilinti į studentų
SS8,
pageidavi
mus, pabandyti išspręsti
prob
lemas, kurios gali susivyti į kon
flikto kamuolį. Arba ne...
Respublikinė Nemenčinės Vai kų (reabilitacinė) ligonine įsikū rusi pušyne, apsupta ežerų. Čia stengiamasi, kad vaikams būtų jaukiau, linksmiau. O vaiku čiai atvažiuoja iš visos Lietu vos kaimų ir miestų. Daugiausia iš Vilniaus rajono, Kauno, Pane vėžio, Šiaulių, Klaipėdos. Čia jie ir gydosi, ir mokosi. Vyr. gydytojos pavaduotoja ir kiti darbuotojai mielai mums parodė ligoninės patalpas, mo kyklą, kurioje nuolat vyksta pa čių šeimininkų ir svečių — dai lininkų iš Vilniaus, Kauno — darbelių parodos. Vaikučių pie šiniai puošia ir palatas bei poil sio kambarius. Ligoninėje vienu metu gyve na apie 300 vaikų nuo vienerių iki 14 metų. Juos prižiūri pul monologijos (plaučių ligų), orto-
cialistai — doc. Jablonskyte, doc. Šaltenis ir kiti. Čia mes susitikome ir su Ra sele Prascevičiūte. Tuo metu ji saldžiai . miegojo, nuvarginta Radviliškio rajono laikraščio ko respondento. Bet pabudus vėl linksmai čiauškėjo, rodė savo dovanas ir sveikinimus. O laiš kus Raselei siunčia ne tik iš Lie tuvos, kitų sąjunginių respubli kų, bet ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos Demokra tinės Respublikos. Prie lovutės nuolat šypsosi gražuolė lėlė iš Švedijos. Būrelio kuratorius doc. A Vingras mus lydėjo su fotoapa ratu. Jo nuotraukoje ir matote šio susitikimo akimirką. Džiuginta MORKŪNAITĖ MF II k. studentė
„KOMJAUNIMO PROŽEKTORIAUS" REIDAS
KAI BUDINČIOJO NĖRA Dažnai budintys studentai leidžia visus norinčiuosius į bendrabutį be leidimo ar atitin kamo pažymėjimo. Etatiniai dar buotojai reiklesni. Tačiau ne vi sada pastaruosius galima rasti darbo vietoje. Gruodžio 15 d. Universiteto „Komjaunimo pro žektoriaus" nariai nuo 13 iki 18 vai. aplankė trylika Universiteto bendrabučių. Bendrabutyje Nr. 4, 15 vai. 50 min. budinčiojo nebuvo. Pagal budėjimo grafiką čia nuo 8 iki 16 vai. niekas ne-
budi. Etatinės darbuotojos O. Rainytės (pagal budėjimo gra fiką) nebuvo 1G bendrabučio II korpuse nuo 13 vai. 20 min. iki 13 vai. 40 min. 13 bendrabutyje nuo 13 vai. 50 min. iki 14 vai. irgi etatinio darbuotojo nerasta. Komendantai apie etatinių dar buotojų nebuvimą turėtų atžy mėti darbo tabeliuose. Tačiau, ar visada taip būna! Ko norėti tuo met iš budinčių studentų, kai pavyzdžiai tokie. A. ANDRIJAUSKIENĖ
3 Tarybinis studentas
ARTURAS TERESKINAS PIRMASIS PLENTAS. 1839
PROLOGAS NR. 25 LEIDŽIA UNIVERSITETO LITERATŲ BŪRELIS
ALBINAS REKAŠIUS Lietuvių tautosakos kūriniuo se dažnai minimi medžiai. Pasa kose jie personifikuojami, t. y.r suteikiamos įvairios žmogiškos savybės (kalba, mąsto, užjaučia ir gelbsti herojų). Daugelyje dai nų medžių pasaulis artimas žmonių pasauliui, o medis tampa lyrinio subjekto paralele gamti niame pasaulyje. Sunku būtų suskaičiuoti, kiek liaudis yra sukūrusi apie juos mįslių, patar lių, priežodžių, burtų. Nemažiau medžiai reikšmingi ir liaudies sakmėse. Jose pastarieji nėra sužmoginami kaip pasakose, ne rasime ir paralelės tarp žmo gaus ir medžio kaip dainose (iš skyrus vieną kitą etiologinę sakmę). Mitologinėse sakmėse netgi pastebimos priešingos ten dencijos — medžiai labiau susi ję ne su žmogumi, o su žmogui priešiška aplinka. Su jais susijusi aplinka mitologinėse sakmėse tampa įprastine mitinių būtybių veiklos sfera'. Mitologinių sak mių medžiai saugo savyje ga lingą antgamtinę jėgą, galinčią daryt blogą tiek mitinio pasau lio atstovams, tiek žmonėms. Tik turintys „specialųjį mitinį išsi lavinimą" šią jėgą gali pasukti sau norima linkme (pvz.. hero jus šermukšnio lazda aplupa velnią, šermukšnio ar lazdyno kaladėle užkištoje stebulėje su deginami ten besislepiantys ait varai ir t. t.). Apie įvairias jų atliekamas funkcijas mitologinė se sakmėse būtų galima daug pasakyti, tačiau šio darbelio tiks las kitoks. Čia mes norėtume apžvelgti vieną rečiau tautosa kos kūriniuose minimą ir tur būt dėl to profesionalių fol kloristų netyrinėtą Lietuvos me dį (arba krūmą) — kadagį (Juniperus communis), liaudyje dar vadinamą kadugiu, ėgliu, ėgliuku, verba. Pirmasis kadagį, kaip prūsų ir pasienio žemaičių labai gar binamą bei laikomą šventu, pa minėjo K. Henenbergeris XVI a.*23Visi prūsų bei lietuvių gar binami ir šventais laikomi me džiai buvo siejami su kokiais nors dievais ar žemesnio rango mitinėmis būtybėmis, tad nėra prasmės manyti kadagį buvus išimtim. Kaip jau buvo minėta, tautosakos kūrinių, kuriuose bū tų minimas kadagys, daug ne užrašyta, tačiau juose pasitaiko gan reikšmingų užuominų, deta lių. Didžiojoje dalyje kūrinių, kur minimas kadagys, užsime nama apie velnią, kuris kartais netgi gan aktyviai dalyvauja siužete. Vienoje mitologinėje sakmėje pasakojama: Kitąsyk minė mįsllus. „Na tu atmink — kas veda uogas be žiedų?*'. Nieks neatminė. Vaiks, d a nešnekėjęs, lopšy atsiliepė: „Ėglius“ (kadagys). Už lango atsi liepė: — Tai jūs laimė; kad val kas atspėjo, o kad ne, tai būt buvę visiem šlėktai". LTR 325 (94). Sis kūrinys reikšminga dau geliu aspektų. Nors mitinė būty bė sakmėje neįvardijama tačiau iš viso konteksto be vargo ga lime įspėti, kad tai chtoniška būtybė velnias, atėjusi nubaus ti ilgai vakarojančių (pažeidžian čių tabu) žmonių. Kadagio ry šį su velniu atspindi ne tik siu žetas (velnio mįslės įminimas — kadagys), bet ir tai, kad šis me dis atsiranda „velnio žanre“ — mįslėje (liaudies tikėjimai sako velnią džiaugiantis męnant mįs les ir liūdint, kai žmonės dai nuoja). Dar aiškesnis mums pa sidarys kadagio pasirodymas šia me kontekste, jei prisiminsime paprasto žmogaus pagarbą au galams, turintiems „paslaptingų" vegetacinių savybių (papartis ir J° paslaptingas žiedas, grybai, -vyriškos ir moteriškos" kana pes ir t. t.). Įdomus ir šios mįs lės siužetas, kuris galbūt dar
turi išlaikęs senojo mito nuo trupų. Prisiminkime Edipo mitą ir pastebėsime, kiek daug bend ro tarpusavyje turi šis senas graikų mitas ir trumputė, tačiau daug informacijos turinti sakmė, užrašyta ketvirto dešimtmečio pradžios Lietuvos kaime.4 Edi pui mįslę užmina chtoniška pa baisa — sfinksas, vakarojantiems kaimiečiams — taip pat chto niška būtybė — velnias. Neįs pėjus mįslės, Edipui gresia ne išvengiama mirtis, mįslių mėgė jams — taip pat gręsia miglo tas, tačiau ne ką mažesnis pavo jus. Mįslė įminta — sfinksas žū va5*, velnias pasitraukia. Abiem atvėjais „Mįslės įminimas ima jau atrodyti kaip iššūkio priėmi mas ir galynėjimasis ne žmogaus su žmogumi, o žmogaus su sta bu, su sudievinta gamta."6 Ir
vienu, ir kitu atveju herojui tre čio kelio nėra, nes „Atsakymas į klausimą būna tik teigiamas — gyvybė arba neigiamas — mir tis."7* Noras susieti kadagį su vel niu ryškiai pastebimas sakmėse apie netikrus vaiduoklius. Dau gelyje jų pateikėjas spėja buvus velnią, o vienoje netgi teigiama: „muni (...) velns vadžiuojas tin" LTR 5478 (11). Šių kūrinių he rojai grumiasi su tariamai ant gamtiniu priešininku, kuriuo pa laikomas kadagys.
KADAGYS — BAIDYKLĖ Buvau aš jau trylikos ar ketu riolikos metų, vienu žodžiu, buvo laiks pirmojo pasaulinio karo. Ėjau nakties metu nuo kai mynų j namus. Teko eit per ganyklas (...). 21ūriu — ant ta ko velniuką su dviem ragais sė di ir kraipos (...) sarmata bėgti — nu iš velniuko neišbėgsi, jis gal greitesnis. Nutariau eiti Ir tiek (...) Jeigu Jis čiups, aš JĮ čiupsiu. Ir vot Jau prieinu ir reik tiktai kojį pakelt, ir aš jau be veik ant jo. Pajutau (...) J ranką (...) dygle pradėjo durt. Pačiupinėjau — gi kadagys beesąs. (...) LTR 4061 (89). Si sakmė įdomi tuo, ypač pri siminus velnio ryšį su gyvuliais etiologinėse ir ypač mitologinė se sakmėse („velnio banda", vel nias su dievu „tveria" gyvulius, pusiau zoomorfinis velnio paveik slas tautosakoje ir t. t.)’, kad velnias — kadagys pasirodo ga nykloje.
Kitoje sakmėje pasakojama: „Tolešiens bruolis, ons me res yr. Ons eje žebaia perkt. Ir pareje gerts. (..) Kadagls bova. Ons mesiija, ka velns. Ka ons draskė ton kadagį. Sake, prllenku, prllenku, ons vlel atslstuo. Prllenku — atsistuo. Ta ritinėti ej veizet. Ton žebaia tebrada pastatita. Ir ton kadagį nudraskęs. Tas kadagls (buvo — A. R.), vuo anam ruodis, ka velns būva". LTR 4828 (8).
Panašių sakmių užrašyta kelio lika, skiriasi tik kai kurios deta lės: kadagys palaikomas grėsmin gu žmogumi, laikančiu iškeltą lazdą (LTR 1420 110), dviem tar pusavyje besimušančiais vyrais (LTR 4726 (17a)), baisiais mil žinais (LTR 4726 (83)), dviem neaiškiom būtybėmis, viena prieš kitą linguojančiomis (LTR 4724 (161)), velniu (LTR 5478 (11)), liepsnojančia galva žmogumi (LTR 4062 (201)) ir pan. Grum tynių, klaidinimo motyvas bū dingas mitologinėms sakmėms apie velnią. Žmogus iš visų jė gų grumiasi su velniu — vaiduliu, velnias klaidina žmogų miš kuose ir pelkėse, apdumia akis lobių ieškotojams. Veiksmas bai giasi, sugiedojus gaidžiui, išau šus rytui, t. y., pasibaigus tam sos jėgų galiai. Kartais kadagį pakeičia kitas medis: Jurgila kitąkart net patrūka beslmdas su pikta dvasia — ry tą pasižiūri — beržas. (LTR 325 (80)). Iš pirmo žvilgsnio gali susida ryti įspūdis, jog nesvarbu, kas taps herojaus „partneriu". Ta čiau taip nėra. Savo mitine pras me beržas artimas velniui. Mi tologinėse sakmėse velnių pa sikviestas herojus (dažniausiai muzikantas) pasijunta besėdįs berže, nuo velnių gauti pinigai pasirodo beesą beržo žievėmis, saldainiai — žirginėliais, žirgas — beržo rąstgaliu ar beržo vir šūne, marškiniai — tošimi. Pri siminkime taip pat lietuviškas laidotuvių apeigas (velnio ryšys su mirusiais), kuriose neapsiei nama be beržo šakelių. Kaip matome, sakmėse kadagys pa keičiamas ne bet kokiu medžiu, o tik tokiu, kuris liaudies tra dicijoje yra artimas velniui. Dėmesį patraukė viena gan ne tipiška, kontaminuota sakmė: Naktį namo einančiam vaiki nui kažkas pasiūlo imtis. Herojus ilgai grumiasi su nenugalimu priešininku, tačiau mirtinai iš vargsta ir pabėga. (LTR 325 (81)). Sakmėje neįvardijama, su kuo herojus grumiasi — su kokia nors mitine būtybe (pvz., velniu) ar su realiu objektu (pvz., ka dagiu, beržu ar pan).. „Pasako jamosios tautosakos motyvų ka taloge"9 šis kūrinys priskiriamas motyvui „Vaiduokliu palaikytas daiktas", nors galėtų būti skiria mas ir prie sakmių apie numirė lius ar velnius, nes pasiūlyti (!) imtis gali tik velnias-vaidulis. (Mitologinėse sakmėse, skirtin gai nuo pasakų ir kai kurių etiologinių sakmių, medžiai — nebylūs.). Herojaus pabėgimas rodo šį kūrinį priklausant gru pei apie netikrus vaiduoklius, nes mitologinėse sakmėse žmo gus su velniu — vaiduliu gru miasi), kol nugali (ypatingais at vejais, — kol pats žūva). (B. d.)
'pi žr. Vėlius N. Senovės bal tų pasaulėžiūra. V., 1983. p. 115 —139. 2ten pat, p. 123. 3Rankraščių kalba čia ir to liau nekeista. 4Kazlų Rūdos km. 1931. 5pl žr. Kūnas N. Senovės Grai kijos mitai ir legendos. K., 1984, p. 363 -372. "Sauka D. Lietuvių tautosaka. V., 1982, p. 219. 7ten pat, p. 220. •pi. žr. Vėlius N. Senovės bal tų pasaulėžiūra. V., 1983, p. 94 —115. Vėlius N. „Velnio banda" «CTAAO BRAHUCA. EAATO-CAABRHCKHE HCCAEA.OBAHUR, 1980, M., 1981, p. 11J— 121. "Balys J. Lietuvių pasakoja mosios tautosakos motyvų ka talogas. Tautosakos darbui, t. 2, K., 1936.
plentas taip garsiai nuo Tauragės lig Šiaulių
vedasi bobą sušutuslom pažastim šunta boba šustinius su karalium mikalojum pirmuoju tūkstantis kalnų po jų katilais aštuoni šimtai veidrodžių o upių trisdešimt devynios jose prigeria metai XXX karvelio mėnesį nusileidžia nuo varpinių iš skaistyklų karvellškos mūsų sielos sienos suplojusios sielas suplonėja ištirpsta karvelio mėnesį sveikina svetimi papročiai baltos žvakės karveliškas mūsų akis
GIESMĖS MYLIMAI I. tarsi akmenj vedu tave avj baltą be rūbų paguldyslu sesele
pagirdysiu už pažemintus už angelus savo rankų vėsa prie Jeruzalės
nuteistiesiems vargdieniams ir įnirusiems mūsų vaikai krintantys lapai 2. juodas antkapis mėlynos gėlės — tai tu mylimoji gražūs tavo laiškai gražūs kaulai o gražiausias tai karstas kas dieną atkasu tave kartodamas: tu atjosi ant asilės tu romi kaip žolė pas mano duris
XXX
esate jūs ir esate nebešvarūs ir esate dėl žodžių kuriuos sukalbėjote esate jūs ir neslprausiate nuo amžiaus galo
AN1TA KAPOClOTĖ
IS „LAIŠKŲ SIGITUI"
KETVIRTOJI KELIONĖS DIENA Kažin, kur pranyksta žmonės? Aš jau daugelį metų stoviu čia ir žiūriu į juos. Daug jų praėjo pro šalj, po vieną ar keliese, šnekėdavo, dainuodavo ar eidavo pa niurę — visada pakeldavo galvą ir pažvelgdavo į mane. Ir dingda vo. Nesu matęs to paties žmogaus antrą kartą. Ant vienos mano lentelės skaičius aštuoni. Ant kitos — penkioli ka. Visiems ateinantiems pranešu, kiek kilometrų liko iki miestelių, kuriuose pats niekados nesu buvęs. Jie žingsniuoja plačiu nulytu vieškeliu, o aš lieku rymoti, ir nie kad neapleidžia mintis: kur gi nueina žmonės? Kodėl jie niekad nebegrįžta? Nuo seno pamėgau j juos žiūrėti, man regis, savotiškai pamilau juos, galbūt net ėmiau suprasti. Tik nežinau, kodėl jie iš tirpsta, vos pasislėpę už horizonto? Kodėl grįždami jau būna kiti? Nesiliaujantis laiko vieškelis teka pro mane, o aš stoviu šalimais ir turbūt esu laimingas. Per ilgą gyvenimą aš tiek daug mačiau ir galėčiau papasakoti įvairiausių istorijų, tik žmonėms nėra kada sus toti pasišnekėti su manimi. Skubinasi kiekvienas, užsisklendę* savo sekundėje — ištisa virtinė prieš mano akis — ir jokio tarpelio įsis prausti pavėlavusiai. Turbūt sunku įsivaizduoti, kaip gera žiūrėti į žmones. Einu su kiekvienu nuo horizonto iki horizonto, ir išsiskiriant pasidaro truputį liūdna, lyg atsisveikinant su geru pažįstamu. Negalėčiau be jų gy venti — truputį keista, kad jie apie tai negalvoja. Tik kartą šalia manęs stovėjo žmogus. Mudu ilgai šnekėjomės, ir dabar aš nuolat prisimenu jį. Man juk nieko daugiau nelieka, tik tai, ką žmonės įpratę vadinti prisiminimais. Naktimis, kai reti praei viai sulenda j savo gūžtas, aš lieku vienas ir galvoju apie juos. Galvoju apie tą, kuris mane jau pamiršo. Jis buvo jaunas. Turbūt gražus. Turbūt liūdnas. Ilgai rymojo tylėdamas, atsišliejęs į mane. Baisu, kai žmogus stovi ir tyli. Maniau, kad jis verkia. Bet jis ne verkė. Nebemokėjo. O gal paprasčiausiai buvo pamiršęs. O paskui jis kalbėjo, o aš klausiausi, nes niekuo daugiau negalėjau jam pa dėti. Jis pasakojo apie žmogų, nereikalingą pilkaakei merginai, liku siai už penkiolikos kilometrų, gal dar tebežiūrinčiai į asfaltą, kuria me neliko pėdų... Tarsi pats nebūtų pagrindinis šios istorijos perso nažas. Jis nežinojo , kad suprantu jį. Kalbėjo, ir, matyt, jam darėsi geriau (kalbėti dar nebuvo pamiršęs). O paskui kažkas pasirodė iš už horizonto, ir jaunuolis nuėjo tolyn j amžinybę. Dabar aš retkarčiais ilgiuosi jo. Jeigu kas nors vėl prieis prie manęs ir sustos, liūdnas ir neby lus — tikriausiai vėl bus jis, bet aš jo nebepažinsiu. O galbūt jis susitaikys su mergina prie lango ir pamirš ateiti papasakoti savo istorijos pabaigą... Aš nesu matęs, kaip miršta žmonės. Regėjau, kaip jie veža sa vo artimą juodoje dėžėje atvirame sunkvežimio kėbule, ir negalėjau suprąsti. Pernelyg ilgai mačiau juos gyvus, besivejančius savo aki mirką. O tas žmogus nebebėgo. Galbūt jis nė nebebuvo žmogus. Ir man buvo keista matyti daugybę juodų figūrų, nuleistomis akimis kiūtinančių paskui katafalką. Bet aš žinojau (ko jie galbūt niekada nesupras), kad nebe žmogus dabar reikalingas jiems, tikusiems. Ta po reikalingu, kai liovėsi būti žmogumi ir tapo prisiminimu. Kiek vienas nešiojasi savo maišelį prisiminimų ir, jeigu stabteli pailsęs ir uždusęs, rankioja smulkius atminties grūdelius, varto, dėlioja, žai džia... O aš, pasirodo, neturiu prisiminimų, nes neturiu ir laiko, visa, kas buvo, kas yra ar dar kada nors bus, yra mano vienas vieninte lis dabar. O jie žiūri iš savo sekundžių lyg pro traukinio langą ir sako apie mane: „Jis buvo", nors aš tebestoviu, kaip stovėjęs. Kartais man rodosi, kad aš pats po truputį virstu žmogumi. Kiek vienas praeidamas ką nors palieka: kas žvilgsnį, kas šypseną, kas melodijos nuotrupą... Jei užlipčiau ant kelio, patekčiau į viską nuš luojančią laiko srovę. Bet cementinės šaknys pakankamai tvirtai lai ko mane žemėje. Vis. dėlto nežinau, ką reiškia būti žmogumi. Ar norėčiau pamė ginti? Nežinių. Galbūt išsigąsčiau. Juk kelio atgal nėra. Dabar aš reikalingas. Labai reikalingas tiems, kurie neseniai bu vo taškeliai tolumoje, o dabar virto būreliu paauglių. Štai, jie jau ša lia manęs, sustoja, susimeta kuprines į lipnų šlapią sniegą ir susėda patys, ištiesę pavargusias kojas. — Aštuonis jau nuėjome, — ištarė vienas. — Dar penkiolika liko, — atsiliepė antras. — Tomai, duok kon densuoto pieno. Vaikinukas prabeda dvi skylutes skardinėje, ir jie paeiliui geria tirštą saldų skystį, po to pamažu stojasi, užsiverčia naštą ant pečių ir nueina, nė neatsisveikinę. O aš lydžiu juos žvilgsniu iki jie išnyksta.
4 Tarybinis studentas
Sirija — nedidelė šalis, šiau rėje besiribojanti su Turkija, ry tuose su Iraku, pietuose — su lordanija, o vakaruose — su Izraeliu, Libanu ir Viduržemio jūra. Salyje gyvena apie 12 milijonų gyventojų, Po Izraelio agresijos j arabų šalis, Sirijoje gyvena apie pusė milijono Pa lestinos pabėgėlių, kariu ne vieną stovyklą matėme kelionės metu. Sirija — respublika, kurioje įstatymų leidimas priklauso parlamentui, o vykdomoji val džia — prezidentui. Šiuo metu šalies prezidentas yra Hafezas Asadas, musulmonas,, šiitas; atgimimo Arabų socialistinio partijos generalinis sekretorius. Kelionės metu visur matėme jo portretus: i ant namų, mašinų, tvorų, restoranuose ir įstaigose, parduotuvėse ir kirpyklose. Mūsų viešbutyje Damaske, be didžiulio portreto hole, buvo dar šeši prezidento gipsiniai biustai. Kiekviename kioske galima įsigyti ženkliu kų ir atvirukų su prezidento at vaizdu. Sirija — senos civilizacijos šalis, viena seniausių pasaulio valstybių. Archeologiniai kasi nėjimai liudija, kad čia jau ke prieš mūsų li tūkstantmečiai erą gyveno žmonės. Tai dyku mų ir pusdykumių kraštas, sau lės išdegintos sauso smėlio ly gumos, nuolat glostomos pietų vėjo chamsino (tuo mes patys jsitikinome kelionės metu). Ne atsitiktinai, matyt, ant Sirijos banknotų vaizduojamas žirgas: kas arabas be žirgo dykumoje? dauguma gyventojų Absoliuti arabai, nors gyvena ir kitataunacionalinės mažumos — armėnai, čerkesai, kurdai ir kiti. Arabų gyvenimo būdui ir papročiams formuotis didelės įtakos turėjo ir tebeturi islamas, gyventojų muSirijoje 85% sulmonai, likusieji — krikščionys ir kitų religijų atstovai (nors ir patys musulmonai dar skirs tomi j semitus, šiitus ir druzus). Nors sutinkamai su šiuo Tęsinys. Pradžia Nr. 40 (1936 m.|
metu galiojančia 1973 m. Kons titucija bažnyčia atskirta nuo valstybės, tačiau ta pati kons titucija numato, kad valdžią jgyvendinti gali tik musulmonas. Mokyklose vedamos tikybos pa mokos, tačiau pažymys j atesta tą nerašomas. Aukštosiose mo kyklose tikyba nedėstoma. Valstybė visiems dvasininkams moka algas, šiems reikalams
7 vaikai. Kadangi išpirka už žmoną (arabiškai „machr") labai didelė — 15000—20000 svarų, siriečiai tuokiasi gana solidaus amžiaus — 35—40 metų. Islamas leidžia vyrui turėti keturias žmonas,. .jeigu . _i tik sugeba jas išlaikyti. Gidas pa sakojo, kad tokių šeimų, ypač kaimo vietovėse, pasitaiko ne taip jau retai. Gatvėse neatsi-
TIE TOLIMI ARTIMIEJI RYTAI SIRIJA: ŽVILGSNIS 1$ ARČIAU yra net speciali Religijos reika lų ministerija. Visiems dvasi ninkams vadovauja siriečių musulmonų bažnyčios galva — Didysis muftijus, o vietose — imamai (kurie, beje, specialių rūbų nedėvi). Vienas iš penkių islamo arkanų — „tikėjimo stul pų" (reikalavimų) — kasdien penkis kartus melstis. Iš meče čių, pasitelkus naujausią radi jo techniką, kasdien penkis kar tus imamai kviečia maičiai savo tautiečius, Mus pradžioje neigiamai veikė ivmv „kvieti„i tokie mai", ypač anksti ryte, kai miegas saldžiausias. Islamas nustatė nelygiateisę moters padėtj tiek šeimoje, tiek ir visuomenėje: jei j na mus ateina svečias vyras, mo teris turi išeiti ir būti „moteriš kojoje" namų dalyje. Patar nauja sūnus arba brolis. Mo kyklose berniukai ir mergaitės mokosi atskirai (tik aukštojoje mokykloje bendrai). Vyro žodis šeimoje — neginčijamas įsta tymas. žmona nedirba — ji au gina vaikus, tvarko ūkį. šeimos paprastai daugiavaikės — 6—
tiktinai aplink beveik vieni vy rai: moterys tik kur ne kur — lyg jų visai ir nebūtų. Vyrai tvarko gėlynus, patarnauja restoranuose, kepa ir verda, perka Pasižvalgius po ir parduoda. arabų miestus ir miestelius, kai mus ir gyvenvietes, susidaro įspūdis, kad arabai iš prigim tis prekiautojai. Stovi du to kie, su keija ant galvos, bas nirčia įsispyrę į sandalus, - iki žemės „sijonuoti", rankomis energingai gestikuliuoja, prekę pakelia ir padeda, tirada žo džių, vėl prekė daug kartų ap žiūrima, vėl grąžinama, ginči jamasi ir deramasi, o po pusva landžio tokio „vodevilio" lyg niekur nieko išsiskiriamą taip ir nesudarius sandėrio. Pasisudairius po arabišką turgų, sidaro jspūdis, lyg visi parduo da, tik neaišku, kas perka. Sirija — agrarinė šalis, nuo seno garsėjanti dirbiniais iš odos ir vario, aukso ir sidabro kalinėjimais, perlamutru inkrusTodėl nenutuotais baldais, stebsite, kad ūksmingose sepo atviru namiesčio gatvelėse
dangumi arabas čia pat gamina savo rankdarbius. šalyje pra monė menkai išvystyta, todėl dalis gyventojų uždarbiauja užsienyje. Ekonomikoje viešpa tauja privatus sektorius, vals tybinis sektorius sudaro tik 40%, tik 25% prekybos — valstybi nė. Intensyviai vystomas turiz mas: yra net Turizmo ministeri ja. Kursuoja privatūs ir valsty biniai autobusai. Pragyvenimas palyginti bran gus, tačiau, kaip teigė gidas, bedarbių nėra. Nors ir trumpai norėtųsi pa pasakoti apie aukštąjį mokslą, šalyje trys universitetai — Da maske, Chalele ir Latakijoje, ir 83 dvimečiai koledžai. Damaske dar yra technologijos institu tas, konservatorija (mokosi apie 260 studentų). Damasko univer sitete — 12 fakultetų: medici nos, farmacijos, žemės ūkio, istorijos, chemijos ir kt. Jame mokosi apie 32000 studentų, iš jų apie 5000 merginų, nemaža Į užsieniečių. Už mokslą univer I sitete — tik simbolinis mokes tis — 100 svarų per metus. Ne mažai siriečių mokosi užsienio, taip pat ir TSRS bei kitų socia listinių šalių aukštosiose mo kyklose. Mokslo metai praside da spalio 1 d. ir tęsiasi iki ba landžio pabaigos. Dvi egzami ■ nų sesijos: balandžio ir sausio mėn. Kiekvienoje — po vieną egzaminą. Pažymiai nerašomi: žinios vertinamos balais. Mak simalus balų, kuriuos gali su rinkti studentas skaičius — 100. Kad tęstum studijas toliau, bū- I tina surinkti ne mažiau, kaip I 50 balų. Stipendijos nemoka- I mos. Merginų ir vaikinų bend- Į rabučiai — atskiri. Mokslas Į trunka penkeris metus, medici- Į nos fakultete — šešeris. Stu- Į deniai vasaros metu neatlyginti- I nai dirba darbo stovyklose. I Mokyklos tiek valstybinės, tiek I ir privačios, pastarosiose moks- I las kainuoja 2000 svarų per me- I tus. Vidurinėje mokslas trunka I 12 metų. Privalomas pradinis I mokslas. Doc. Anzelmas KATKUS I
SPORTAS
DĖSTYTOJŲ SPARTAKIADOS JUBILIEJUS Šiais mokslo metais pažymime kuklų Universiteto darbuotojų spartakiados 20tles metų jubiliejų. Spartakiados susikūrimo priešistorė maždaug tokia. Kadangi WU studentų spartakiada vykdoma jau nuo 1948 m., tai energingesnt dėstytojai 1954 m. organizavo DASK (darbuotojų ir administraci jos sporto klubo) koma.. lą, kuri kaip lygi su lygiais kovojo su stu dentais pastarųjų spartakiados varžybose. Tiesa, pirmasis startas nenusisekė, bet jau kitais metais DASK kompleksinėje sparta kiados iškaltoje užėmė 5 vietą, o S. Timonovo vadovaujami fech tuotojai buvo pirmi. Vėlesniais metais DASK ne visuomet pavykda vo išstatyti savo rinktines visose spartakiados rungtyse, bet stabi liausiai rungtyniavo vyrų krepšinio komanda. Jos garbę anais lai kais gynė fizinio auklėjimo katedros dėstytojai E. Paškevičius, P. Urbonas, S. Krlčala, (V. Vygontas, R. Lukauskas, V. Matulaitis, A. Sabeckis, A žumbakis, chemikas I. Blažys ir kt. Švietimo, aukštųjų mokyklų ir tnokslo (stalgų profkomltetul pra dėjus vykdyti respublikinę spartakiadą, kilo būtinumas organizuoti savarankiškas iVVU darbuotojų spartakiados varžybas. Šios sparta kiados tikslas taip pat buvo pagyvinti Universiteto darbuotojų sportini gyvenimą. Šią .priemonę apsiėmė organizuoti Universiteto darbuotojų profkomitetas. Profkomiteto sporto sektoriui vadovavo fizinio auklėjimo katedros dėstytojai E. Paškevičius, (R. Lukauskas, R. Budrys, o'nuo 1971 m. iki 1985 m. — E. Bodindorfas. Deja, minėti aktyvistai jau nebedirba 'mūsų Alma Mater, dėstytojų sporto sąjūdis anais laikais neturėjo savo metraštininko, tad tik E. Bodlndorfo sudarytos Bpartakiadų suvestinės lentelės leidžia atkurti istoriją tapusius (vykius. Pirmųjų spartakiadų varžybas ir jų rezultatus gaubia „amžių už danga". Pirmoji spartakiada, įtepie kurią (turime rašytinių duomenų (R. Lukausko stralpsnj „Tarybiniame studente") — 1968 m. Tų įmetu spartakiados programoje buvo 7 sporto šakos (krepšinis, šachmatai, šaškės, Stalo tenisas, plaukimas, slidinėjimas V badmintonas), daly vavo 9 komandos, o nugalėjo MaF dėstytojai (49 Itšk,), antroje vie toje palikę fizinio auklėjimo katedrą 1(48 tšk.), o trečioje — fizikus (46 tšk.). Iš Įvykusių 20-tles spartakiadų yra protokoluoti ir todėl ži nomi 15-os rezultatai. Neginčijamais spartakiados favoritais ir nuo latiniais prizininkais visada buvo matematikai. MaF sporto organizaci niam darbui sėkmingai vadovavo R. |Kudžma, R. Kundrotas, A. Lenkšas, V. Akromas. (Kitų iakultetų pasirodymas spartakiadose būda vo gana „banguotas", ir tik iškilus tarp sporto organizatorių ne eiliniam entuziastui, ir kitiems padaliniams pasisekdavo nuskinti čempionų laurus. 3 kartus tai pavyko padaryti medikams (vadovau jant MF sporto organizatoriui V. Lapinskui), 2 kartus fizikams (A. Žlndulls ir J. Kapturauskas), po 1 kartą chemikams (I. Blažys) ir jungtinei F11F-IF komandai (S. Plaušinaitis), o paskutiniaisiais me tais ir „gryniems" filologams (R. Remeika). Taigi, (5-oje spartakia dų matematikai .7 kartus buvo pirmi, 6 — antri ir 2 — treti. Po jų
efna medikai (3 pirmosios 1 antroji ir 5 trečiosios vietos), fizikai (ati tinkamai, 2,3 ir 3), chemikai (1, 1,2), jungtinė FJ1F-IF komanda, (1, 1,1). Be to, spartakiados prizininkais yra Jiuvę jlF (2 'kartus), GF ir fizinio auklėjimo k-ra (po 1). Norėtųsi paminėti labiausiai nusipelniusius dėstytojus, ilgą laiką gynuslus (ir tebeginančius) savo fakultetų ir Universiteto garbę sportinėse varžybose. Populiariausio žaidimo — krepšinio varžybose nuolatos sėkmingai dalyvaudavo I. Blažys, N. Karvelis (abu ChF), A. Svičiulis, J. Ma skeliūnas (abu MF), A Pavllonls, R. Gaška, L. Kullomlnas (visi FF), S. Kropas (EKFF), R. DaUidėnas (FilF), A. Gumullauskas (IF) kr kiti. Tlnklinlnkai .— fizinio auklėjimo katedros dėstytojai S. Krlčala, A. Tulko, L. Majorovas, R. Lukauskas, istorikas V. tArtamonovas, gyd. A. Raugalė, A. Bubnys, matematikas P. Rutkauskas, chemikas G. Purvaneckas yra laimėję LTSR švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo (stalgų darbuotojų spartakiadą ir atstovavo mūsų respublikai Krokuvoje. Šaudymo varžybose ne kartą yra pasižymėję K. Lapinskas (TF), R. Rakauskas (FF), J. Tupčlauskaltė (GF), V. Bačiulis (GTF), P. Že brauskas, J. Jautaklenė (abu MF), karininkai A Serochvostovas, V. Sapeginas, A. Lakota, I. Vlrko, dėsi. S. Strazdas (fizinio auklėjimo katedra). Prie šachmatų lentų dar ir dabar sėkmingai kovoja veteranai V. Mickevičius (FF), R. Kudžma, A Matullauskas (abu MaF), M. Saka linskas, 1. Mačiūnas, E. Janullonytė (visi (MF), p. Stabinytė (GF), | O. 21čklenė (administracija), filologai A. Girdenis, R. Slderavičlus, A. Jovaišas, na. Ir ryškiausia „žvaigždė" >— sporto meistras V. Gefenas. V. Dobilo Sašklninkų-veteranų — A. Kentros, J. Tumavlčlfitės, (vist FilF), P. Žlabio (MF), J. Ketlerio (GF) kompaniją papildė ir pirmaisiais smuikais dabar „groja" 2 kandidatai į sporto meistrus, istorikai A. Morkūnas ir K. Gecevlčius. Stalo teniso turnyruose (vairiu įmetu „karaliavo" {T. Jankauskas (ChF) M. Bložė, J. Antanavičienė (abu IF), B. Juodka, M. Dobkevi čius (abu GF). A. Venckauskas, A. Svičiulis, L. Sasnauskaitė (visi MF), M. Laurlnčikienė (MaF), o pastaraisiais metais — kandidatas ( sporto meistrus G. Subačius (FilF). Plaukimo varžybose greičiausiais „ichtiandrais" yra buvę R. Batura (IF), A. Pavllonls, (FF), G. Purvanecklenė, (FF), A. Juozaitis (EKFF), T. Garšva (MaF), G. Rimkevičius l(GF). paminėsime tik Kadangi kroso varžybos vykdomos neseniai, tai l dukartlnį šių varžybų laimėtoją A. Mickevičių (IF). ( WU dėstytojai didžiuojasi savo spartakiada, jos unikalumu (to klos neturi jokia kita Vilniaus aukštoji mokykla) ir tikisi, kad ji ir toliau puoš Universiteto darbuotojų sportinį gyvenimą. VVU darbuotojų prcfkomiteto narys V. LAPINSKAS
LTSR MA MOKSLININKŲ ROMUOSE SAUSIO 9 O. (PENKTADIENI: 18.30 Mokslininkų rūmų gobė lenų salėje (Turistų 49) diskusi ja tema: „Pasaulis Naujųjų 1987-ųjų metų panoramoje*. (Tarptautinio gyvenimo proble mos Ir perspektyvos). Jai vado vaus vautybines konservatoriĮos docentas, filosof. m. kand. V. KAZLAUSKAS ir žurnalistas tarptaut.n.nkas A. CEkUuLIS. („Gaublio* klubo ir Mokslininkų rūmų viešas renginys) Pastabai Nuo Politinio švieti mo namų (Z AngarleNo 7) 9 d. 17.00 vai. išvyks užsakyti auto busai | Verkius. 13 D. (ANTRADIENI) 18.30 vai. Mokslininkų rūmų gobelenų sa lėje (Turistų 49) diskusija tema: „Šventės problema*. įžanginį pranešimą skaitys filosofijos dėstytojas P. PECIORA. Disku sijai vadovaus akad. P. SLAVĖ NAS. (Sveiko gyver Imo būdo problemų m .sekcijos viešas renginys).
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830441, išduotą MF studentui Arūnui BARKUI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830465, išduotą MF studen tei Reginai JANICKAITEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831614, išduotą TF studen tei Redutei STADALYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830861, išduotą IF studen tui Vygantui KIULKIUI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 801716, išduotą EKFF stu dentei Jolitai BUTKEVICIŪTEI laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851081, išduotą PEF studen tei Irmai BALUTYTE1, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840730, išduotą MF studen tei Linai VANAGAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831390, išduotą EKFF stu dentei Ramutei BENTNORIŪTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820847, išduotą FilF studen tei Elonai KNIZIKEVlClOTEI. laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8610568, išduotą FilF stu dentei Elvyrai OSTROVSKAJAI, laikyti negaliojančiu.
Dėl ilgamečio Universite to darbuotojo Dimitrijaus GERASIMOVO mirties rek toratas ir visuomeninės or ganizacijos, buhalterijos dar buotojai nuoširdžiai užjaučia velionio šeimą ir artimuo sius. Vilniaus universiteto mok slinės bibliotekos darbuotojai nuoėlrdžial užjaučia dailinin kę Joaną Danutę PLIKONYTĘ-BRU2IENĘ jos motinai mirus.
Vilniaus universiteto sodi ninkų bendrijos „Mokslas" sodininkai liūdi dėl sodinin ko Dimitrijaus GERASIMOVO mirties, nuoširdžiai užjaučia velionio šeimą bei artimuo sius. Vilniaus universiteto mok slinės bibliotekos kolektyvas dėl filologijos m. kand., doc. A. SPRINDŽIO mirties nuo širdžiai užjaučia velionio šeimą ir artimuosius. Teisės fakulteto dekanatas ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia valsty bės ir teisės teorijos ir isto rijos katedros vyr. laboran tę Arianą ZABULENIENĘ jos tėvui mirus.
Medicinos fakulteto deka natas ir visuomeninės orga nizacijos nuoširdžiai užjau čia valkų ilgų katedros ve dėją, docentą Algimantą RAUGALE dėl tėvo mirties.
LV 06019. Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 42. Nr. 3115. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telefonas: 61-11-79. Redaktorius «CoBeTcKHŪ cryAenT* — opran napmoMa, peicropaTa, KoMvreTa KOMCOMOAa, npcnpKOMa opAeHOB TpyAOBOr° Kpacnoro MaMenH ■ Apyjnču A. UPSTAS uapoAon BnAtmoccKoro ynuBcp cnreTa hm. B. Kancykaca. Bhabbioc. PeAaKTop A. AŪnuiTac. Ha abtobckom n3Bixe.