hinc itur ad astra z
universitas
vilnensis
---- \ Sausio
21d. 1998 m. Nemokamai
\_____ 7
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 1 (1566)
UNIVERSITETO TARYBA SUTEIKĖ PEDAGOGINIUS VARDUS Gruodžio mėnesį Universiteto Ta rybos posėdyje buvo svarstomi ir tvir tinami pedagoginiai mokslo vardai. Mokslo reikalų prorektorius B. Juod ka informavo, kad Doktorantūros ir habilitacijos komisija aptarė preten dentų pedagoginiams vardams gauti mokslinę ir pedagoginę veiklą. Komi sija nepritarė Ekonomikos fakulteto vyresn. asistentės G. Kasnauskienės fakultetas); V Kazakevičiui, R. Leipui įrašymui suteikti docentės vardą, nes (Matematikos fakultetas); R. Rudaijos parengtos metodinės priemonės tytei, Z. Babickienei (Filologijos fakul tik įteiktos spaudai, bet dar neišleis tetas); P. K. Mackui, G. Valiuliui, tos. Ekonomikos fakulteto vyr. asis R. Rotomskui (Fizikos fakultetas); tentui V. Titarenko nesuteiktas do A. Kareivai, R. Raudoniui (Chemijos cento vardas, nes nepakanka moksli fakultetas); A. Jokūbaičiui (TSPMI). nių straipsnių. Filosofijos fakulteto Be to, Tarybos nariai aptarė klau vyr. asistentei G. Gudaitei docentės simą, kaip Universiteto teritoriją Sau vardas nesuteiktas dėl trumpo darbo lėtekio alėjoje panaudoti darbuotojų stažo. gyvenamųjų sublokuotų ir daugiabu Vėliau prorektorius B. Juodka pa čių namų statybai. Rektorius tvirtino, pasakojo Tarybos nariams apie siūlo kad apie tai kalbama jau beveik me mų pretendentų pedagoginiams var tus, klausimas svarstytas Senate. Uni dams gauti veiklą. Slaptu balsavimu versitetas, besirūpinantis savo darbuo profesorių vardai suteikti: A. Žebraus tojais, siūlo jiems burtis į bendriją ir kui (Ekonomikos fakultetas), K. Pilec- statyti daugiabučius namus VU teri kui (Matematikos fakultetas), R. J. torijoje. Kol kas didelė jos dalis Sau Rakauskui (Fizikos fakultetas), O. lėtekio alėjoje yra nenaudojama, Vil Rukšėnui (Gamtos fakultetas). Do niaus vadovai priekaištauja dėl tuščio centų vardai suteikti: R. Šatinskui ploto. Kyla grėsmė jį visai prarasti. Be (Gamtos fakultetas); A. O. Mikalaus to, anapus “raudonųjų” VU teritori kienei, T. Brazaitienei, P. Moščinskui jos linijų atsiranda nauji statiniai, ku (Ekonomikos fakultetas); A. Kamins rie taip pat ims riboti teritoriją ir pla kui, J. Vaitkevičiui, J. Danienei, Ž. Pet- nuojamas statybas. Todėl siūloma leis rulionienei, K. Laurikėnui (Medicinos
ti darbuotojams statyti gyvenamuosius namus VU teritorijoje. Taryba pritarė šiam siūlymui. Se natui ir Rektoriui pavesta kreiptis' į Vilniaus savivaldybę ir Vilniaus ap skrities administraciją dėl šios terito rijos dalies žemės naudojimo tiksli nės paskirties pakeitimo. Senatui pa vesta inicijuoti darbuotojų bendrijos steigimą ir nustatyti priėmimo į ją tvarką. "U. V." inform.
ŠIAME NUMERYJE:
Senato posėdis Medicinos fakultete 2 psl. Studentų kreipimasis 5 psl. Sesija ir pinigai BBBI ® psiKnygos 7 psl. Kalėdinės vagystės 10 psl.
2
Universitas Vilnensis
Senate
1998.01.21
I SENATORIAI SVARSTĖ MEDICINOS FAKULTETO ATEITĮ
Sausio 8 d. Medicinos fakultete vykusiame Senato posėdyje buvo aptartas šio fakulteto raidos pla nas. Aptarime dalyvavo VU Senato nariai, sveikatos apsaugos ministras J. Galdikas, universitetinių klinikų vadovai, ligoninių direktoriai, fakulteto dėstytojai, atvyko nemažai žurnalistų.
Pagrindines raidos gaires nusa kęs fakulteto dekanas prof. G. Čes
nys pabrėžė, kad Medicinos fakul
turinti universitetinės ligoninės statuso. Sveikatos apsaugos ministras
studentų skaičių ministras sakė ne galįs nurodyti, kiek Lietuvai reikia
teto pedagogai “siekia ne vien pa rengti gerą medicinos specialistą,
J. Galdikas pasidomėjo, ar VU Me dicinos fakulteto studijų progra
vienos ar kitos specialybės gydyto jų. “Tokio klausimo negalima kel
bet ugdyti pilietį, formuoti jo eti nių ir pilietinių vertybių sistemą, kuri padėtų išsaugoti idealizmo pa matus”. Šiam tikslui pasiekti būti
mos ir kokybė atitinka Europos są jungos patvirtintas programas. Kal
ti, nes tik gyvenimas gali parodyti, kiek iš tikrųjų reikia gydytojų”, -
bėdamas apie ligoninės struktūrą
teigė J. Galdikas. Rektorius R. Pa vilionis iškėlė klausimą, kodėl į ant
Svarstant Medicinos fakulteto
na bendradarbiauti su kitais VU fa
ministras tvirtino raidos plane pa sigedęs motyvų, kodėl Antakalnio
kultetais. Kita vertus, Medicinos fakultetas Universitete turi skleis
ligoninė turėtų būti universitetinė. Iškeltas ir Vilniaus klinikinės Žal
proc. baigusiųjų pirminę reziden tūrą. “Ar tai nereiškia, kad lėšos,
ti sveikatos, higienos ir kitas inteli
girio ligoninės statuso klausimas.
išleistos neįstojusių studentų pa
gentui būtinas žinias.
Ministerija norėtų aktyviau daly
rinę rezidentūrą priimama tik 60
Labai reikšmingi, dekano many
vauti sprendžiant Universiteto ligo
grindinėms ir pirminės rezidentūros studijoms, yra paprasčiausiai iš
mu, fakultete vykdomi mokslo dar
ninės valdymo klausimus. J. Galdi
švaistomos?” - svarstė rektorius.
bai. Tyrimai atliekami remiantis
kas pranešė, kad yra skirtos lėšos Lazdynų Greitosios pagalbos ligo
Senato posėdyje buvo siūloma į
Europos ir pasaulio patirtimi, jie
atitinka šiandienos medicinos rei kalavimus. Fakulteto klinikos tei kia aukščiausio lygio medicinos pa
ninės antrajam korpusui baigti, to dėl jau artimiausiu laiku VU Me dicinos fakultetas, SAM ir Vilniaus
galbą. Dekano įsitikinimu, Medici
savivaldybė turėtų nuspręsti, kokie
nos fakultetas privalo tarti savo žo dį pertvarkant Lietuvos sveikatos
skyriai ten bus įkurti. Posėdyje pa
priežiūros sistemą. Prabilus apie sunkumus pir miausia buvo paminėta, jog ketu
riasdešimt VU Medicinos fakul teto katedrų ir centrų yra įkurta skirtingose Vilniaus vietose. Vie
brėžta, kad universitetinių ligoni nių klausimas keliamas labai seniai, tačiau iki šiol neišspręstas, todėl reikėtų ryžtingesnių žingsnių ir sprendimų.
Administracijos reikalų prorek torius A. Pikturna pasiteiravo mi
antrinę rezidentūrą priimti bent 80 proc. studentų.
Viena iš skaudesnių temų Medi cinos fakultete yra kadrų klausi mas: vyresnės kartos dėstytojai jau čiasi ignoruojami ir išstumiami jau nesniųjų. Dekanas G. Česnys sakė, kad šis klausimas iškilo tik šiemet,
kai dėl lėšų stygiaus iš darbo reikė jo atleisti penkiasdešimt žmonių.
“Dėl kiekvieno iš jų buvo daug svarstoma, ieškoma kompromisų tai labai graudus procesas”, - tiki no dekanas. Rektorius paragino iš
na iš ateities užduočių - sukurti
nistro nuomonės, kas turėtų finan
aiškų vientisą Universiteto ligo
suoti gydytojų tobulinimo kursus. Šiemet Universitetas gydytojų to
suteikiančią solidumo ir fakultetui,
bulinimui pinigų negavo. J. Galdi
ir Universitetui.
ninės modelį. Svarbiausiais ligo ninės centrais turėtų tapti “San-
tariškių klinikos” ir Greitosios pagalbos ligoninė, kol kas dar ne
kas mano, kad šias lėšas turėtų skir ti valstybė.
saugoti vyresnės kartos profesūrą,
Romualda STONKUTĖ
1998.01.21
Universitas Vilnensis
3
UKRAINOS AMBASADORIUS TAPO VU GARBĖS SENATORIUMI Gruodžio mėnesį VU Senato nutarimu Ukrainos ambasadoriui Lietuvoje R. Belodidui buvo su teiktas Vilniaus universiteto Gar bės senatoriaus vardas. VU rektorius R. Pavilionis pa brėžė didelę ambasadoriaus pagal bą bendradarbiaujant su Ukraina, ypač atkuriant ryšius su Ukrainos mokslininkais ir mokslo įstaigomis. ' Ukrainos ambasadorius, pats bū damas mokslininkas, labai padėjo ir stengėsi, kad būtų atkurta tai, kas prieš kelerius metus prarasta”, - sa kė rektorius. Jis ypač pabrėžė sva rų R. Belodido kaip humanisto in dėlį į Lietuvos žmonių gyvenimą. Buvo prisiminta didelė ambasado riaus pagalba siunčiant į Odesos akių klinikas gydyti apakusį Lietu vos mokytoją.
Įteikus Garbės senatoriaus vardą liudijantį dokumentą ir už rišus VU juostą, R. Belodidas pa sakė padėkos kalbą. Jis pabrėžė Universiteto svarbą Lietuvai. “Kol gyvas Universitetas, tol gy va tautos mintis, tol gyva tauta”, teigė ambasadorius. R. Belodidas prisipažino jaučiąs didelį dvasinį ryšį su Universitetu. “Sunkiausio mis gyvenimo valandomis ramy bės ieškau Šv. Jonų bažnyčioje”, - sakė Ukrainos atstovas. Ambasadorius pažadėjo ir atei tyje Universitetui teikti įvairią pa ramą. “Kaip gerai - dabar galėsiu bet kada ateiti j Universitetą ne svečiuotis, o aplankyti kolegų sena torių”, - džiaugėsi R. Belodidas.
R. BELODIDAS tapo VU Garbės senatoriumi. Vilniaus universitetą ambasadoriui primins garbės juosta ir Universiteto istorijos knyga. V NAUJIKO nuotr.
"U. V." inform.
VILNIAUS BANKAS REMIA VU STUDENTUS Gruodžio mėnesį VU Senato sa lėje buvo pasirašyta Vilniaus ban ko ir Vilniaus universiteto sutartis. Joje teigiama, kad Vilniaus bankas nutarė skirti tris 400 litų stipendi
jas geriausiems VU studentams, studijuojantiems bankininkystę. Vilniaus banko valdybos pirmi ninkas J. Niedvaras sakė tikįs, kad šios stipendijos paskatins studen
Sutartį pasirašė Vilniaus banko valdybos pirmininkas J. Niedvaras ir VU rektorius R. Pavilionis. V. NAUJIKO nuotr.
tus dar atkakliau studijuoti, domė tis bankininkystės naujovėmis ir rengtis dirbti Vilniaus banke. “Ma nau, mes investuojame į ateitį”, teigė J. Niedvaras. VU rektorius R. Pavilionis džiaugėsi tokiu Vilniaus banko dė mesiu. Jo manymu, tai liudija, jog VU studentai yra gerai parengia mi - jais rūpinasi ir kviečia dirbti vienas solidžiausių bankų. “Tai, ži noma, didina ir mūsų Universiteto absolventų atsakomybę”, - mano rektorius. Vilniaus banko stipendijos kiek vieną semestrą bus skiriamos trims geriausiai besimokantiems banki ninkystės studentams. "U. V." inform.
Ųniversitas Vilnensis
4
1998.01.21
VILNIAUS UNIVERSITETAS VYKDYS
TEMPUS 1997 gruodžio 15 d. iš Europos Komisijos Europos Lavinimo Fondo (European Training Fondation) gauti dokumentai, jog patvirtintas TEM PUS projektas Nr. S_JEP-12459-97 “Universiteto valdymas per Informa cinių Technologijų (IT) Infrastruktū rą”. Šis dvejų metų projektas turėjo būti pradėtas dar praeitų metų rug sėjį, bet dėl Europos Sąjungos refor mų vėlavo, todėl prasidėjo 1997 me tų gruodžio 15 d. ir tęsis iki 1999 me tų gruodžio 14 d. Bendra projektui skirtų pinigų suma sudaro 266200 ECU (1 mln. 331 tūkst. Lt). Įgyven dinant projektą planuojama refor muoti Vilniaus universiteto finansų valdymą, studijų administravimą, su kurti ir įdiegti kokybės užtikrinimo
PROJEKTĄ
sistemą, tobulinti Informacijos ir ry šių su visuomene skyrių, padėti Tarp tautinių ryšių skyriui pasirengti kitai ES finansuojamai SOCRATES pro gramai, pertvarkyti fakultetų valdy mą. Siekiant visų išvardytų tikslų bus kuriama integruota informacinė Uni versiteto sistema. Numatyta aktyviai bendradarbiauti su Klaipėdos univer sitetu ir skatinti jų vadovus bei admi nistratorius kelti kvalifikaciją. Projek te dalyvauja nemažai užsienio šalių universitetų: Lundo universitetas (Suomija), Alborgo universitetas (Danija), Utrechto universitetas (Olandija), HIS (Vokietijos Aukštų jų mokyklų informacijos sistemos), Vasedos universitetas (Japonija), Kreitono universitetas (JAV). Teisė
LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ SISTEMOS REFORMA Europos komisija pavedė Vo kietijos akademinių mainų tar nybai (DAAD) patarti Lietuvai reformuojant aukštųjų mokyk lų sistemą. Šiam tikslui Europos Sąjunga iš PHARE programos lėšų skyrė 2,2 milijono ECU. DAAD pavestoms užduotims vykdyti prireiks 850 000 ECU. Akademinių mainų tarnyba projektui vykdyti sudarė tarp tautinę ekspertų grupę, kuriai vadovauja buvęs Hanoverio (Vokietija) universiteto prezi dentas, buvęs Europos rektorių konferencijos prezidentas pro fesorius Heinrichas Seidelis. Ši grupė glaudžiai bendradarbiau ja su Anglijos, Suomijos, Veng rijos ir Prancūzijos šios srities specialistais. Pagal dvejiems metams numatytą reformų pro gramą Lietuva turėtų sulaukti
nemažai patarimų. Ypač daug dėmesio bus skiriama naujai kuriamam Lietuvos aukštųjų mokyklų įstatymui ir aukštųjų mokyklų bei valdžios instituci jų ryšiams. Vokietijos akademinių mai nų tarnyba ketina paremti aukštųjų mokyklų teisės, vady bos, kokybės užtikrinimo, di plomų pripažinimo bei infor macinės sistemos kūrimo sritis; tai turi padėti aukštosioms mokykloms greičiau apsispręsti. Svarbiausias refor mų tikslas - sukurti harmonin gus autonomiškų aukštųjų mo kyklų ir už jas atsakingų minis terijų santykius. Pagal "UniReport" 1997 gruodžio 17 d. Nr. 9 parengė Indrė KLIMKAITĖ
būti kontraktoriais (t.y. būti finansiš kai atsakingais už projekto vykdymą ir valdyti finansus) pirmą kartą Lie tuvos universitetams suteikta šiais 1997/98 akademiniais metais. Ligtol Lietuvos universitetai galėjo tik da lyvauti projekte ir būti administrato riais (t.y. koordinuoti partnerių veik lą). Vilniaus universitete projektą ko ordinuoja administracijos reikalų prorektorius A.Pikturna, administ ruoja - A. Valeikienė. 1997 m. sausio 24-30 d. Vilniuje įvyks pirmas projekto partnerių ir Pro jekto valdymo komiteto, sudaryto iš partnerių atstovų, darbo susitikimas. Tarptautinių ryšių skyriaus referentė
Aurelija VALEIKIENĖ
Vilniaus universitete 1997 m. gruodžio mėnesį disertacijas apgynė: Aba VITĖNAS - disertacijos tema: “Stem plės ir kardijos ligų klinikinės ir rentgeninės diagnostikos optimizacija” (medicinos moks lų sritis, medicinos kryptis). Aušra MARTIŠIŪTĖ - disertacijos tema: “Vydūno dramaturgija” (humanitarinių mokslų sritis, literatūrologuos kryptis).
Bendrabučių nuostatai nepatvirtinti 1997 m. gruodžio 23 d. VU Tarybos po sėdyje VUSA parengti VU bendrabučių nuo statai nebuvo patvirtinti. Prieš tai nuostatai turėjo būti tvirtinami Senato posėdyje, tačiau atsakingi VU administracijos darbuotojai tam nepritarė. Jų manymu, naujieji nuosta tai Vilniaus universitetui suteikia nedaug tei sių sprendžiant bendrabučių ūkio ir valdy mo klausimus. Senatoriai pavedė atsakin giems VUSA ir VU asmenims dar kartą ap svarstyti bendrabučių nuostatus ir pateikti Senatui kartu parengtą projektą. "U. V." inform.
1998.01.21
Universitas Vilnensis
5
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Gediminui Vagnoriui Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1997 m. gruodžio mėn. 11d.
VLSA
Lietuvos Jaunimo organizacijų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų organizacijų
BENDRAS KREIPIMASIS Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuolat pabrėžia Lietuvos siekį integruotis į Vakarų politines ir ekonomines struktūras. Mes pritariame šiai Vyriausybės politikos krypčiai ir manome, kad tik narystė Europos Sąjungoje ir NATO gali užtikrinti Lietuvos ekonominę gerovę bei garantuoti jos saugumą. Lietuvos Vyriausybė deda daug pastangų siekdama pagreitinti integracijos procesą. Netruko išryškėti ir teigiami rezultatai. Vis dėlto ilgainiui išryškėjo ir keletas mūsų šalies politikos nesklandumų. Šie trūkumai pirmiausia yra susiję su kvalifikuotų politikos mokslų bei tarptautinių santykių specialistų stoka politinėse ir administracinėse vals tybės struktūrose. Tik profesionalus požiūris į politiką gali ateityje užtikrinti deramą Lietuvos vietą Europos valsty bių tarpe.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (TSPMI) yra svarbiausia Lietuvos aukš tojo mokslo institucija, rengianti kvalifikuotus vidaus ir užsienio politikos sričių specialistus. Institute rengiami poli tikos mokslų magistrai, turintys Europos studijų ir lyginamosios politikos specializacijas. Bendradarbiaujant su Va karų aukštosiomis mokyklomis jau parengtos ir 1998 m. bus pradėtos įgyvendinti tarptautinių santykių ir viešojo administravimo magistro lygio studijų programos. TSPMI yra vienintelė Lietuvos akademinė institucija, pajėgi turė ti politikos mokslų doktorantūrą. Šiuo metu pagrindinė instituto problema yra patalpų klausimas. TSPMI glaudžiasi penkiuose VU Filosofijos fakulteto kabinetuose, o auditorijas paskaitoms bei seminarams skolinasi iš to paties fakulteto. Kadangi šio fakulte to patalpos ir taip yra perpildytos, tai labai apsunkina studijas Institute. Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo iš Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto buvo atimta mokomoji Kongresų rūmų dalis ir skirtos patalpos Žirmūnų gatvėje. Be to, tirti prašymus dėl patalpų Kongresų rūmuose buvo sudaryta speciali darbo grupė, vadovaujama p. T. Kazlauskienės. Remdamasi šios grupės išvadomis, Vyriausybė 1997 m. spalio 23 d. nutarimu iš esmės paliko galioti ankstesnįjį savo sprendimą. Naujosios “patalpos Žirmūnų gatvėje” - tai apleista “Vilmos” gamykla, visiškai nepritaikyta studijų reikmėms. Todėl mes manome, jog galutinis Vyriausybės nutarimas buvo priimtas tinkamai neišnagrinėjus situacijos. Šiuo nu tarimu sukelta daugiau sumaišties, negu pasistūmėta realaus sprendimo link, o pati problema iš esmės liko neiš spręsta.
Mes kreipiamės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašydami spręsti TSPMI patalpų klausimą. Netikrumo bū sena, kurioje yra paliktas Institutas šiuo metu, yra pati prasčiausia išeitis iš susidariusios situacijos. Institutui būtina aiški perspektyva, į kurią jis galėtų orientuoti savo ateities planus. Patalpų klausimas yra akivaizdi kliūtis dinamiš kam TSPMI vystymuisi. Mes tikimės, kad Vyriausybė artimiausiu metu iš naujo svarstys Instituto patalpų klausimą. Delsimas, neduodan tis jokios naudos, daro labai didelę žalą Institutui. Manome, kad Vyriausybė, suprasdama sunkumus, su kuriais susiduria aukštasis mokslas šiuolaikinėje Lietuvoje, parodys gerą valią ir teigiamai išspręs šią problemą.
Su pagarba 33 Lietuvos studentų ir jaunimo organizacijos
(organizacijų atstovų parašai) Redakcijos pastaba: kreipimosi tekstas netaisytas.
Universitas Vilnensis
6
Tema
1998.01.21
ŽINIOS AR PINIGAI
Naujųjų metų pradžia - vieniems tai atokvėpis po praėjusių metų dar bų ir švenčių, kitiems - pats darbyme tis. Pastariesiems priklauso ir nema ža tautos dalis - studentija. Jai sausio mėnuo - vilčių išsipildymų, nemigos naktų ir galvos skausmų laikotarpis. Bibliotekos sausakimšos, bendrabu čiuose kiaurą parą negęsta šviesos, smegenys tinsta nuo informacijos prasidėjo sesija. Šiandien studento toli gražu nepa vadinsi savarankišku žmogumi. Kaip dentiškasis solidarumas po truputį seniau iš mokyklos grįždamas, taip ir ima nykti, ypač ten, kur už studijas po kiekvieno egzamino namų duris turi mokėti nemaža kurso dalis. Stu praverdamas, pirmiausia sutinki rūs dentai pasakojo, kad, nors ir retai, bū tų tėčio žvilgsnį ir klausiančias ma na atvejų, kai per egzaminą paskunmos akis - kiek? Kiekvienas pažymys džiamas nusirašinėjantis kolega. Vis gali reikšti, kad šeimos biudžetas su mažiau tobulinamos nusirašinėjimo mažės keliais tūkstantėliais. sistemos, nebesidalijama “špargalNe paslaptis, kad stipendijos Lie kių” slėpimo paslaptimis - nusiraši tuvoje - beviltiškai mažos: vos šimtas nėtojai turi slėptis ne tik nuo dėsty litų. Tačiau kiek jėgų dėl jos paauko tojo, bet ir nuo kurso draugų. Štai ką jama! Stipendijas studentams skiria daro pinigai - pasidžiaugs užkietėjęs valstybė. Pavyzdžiui, Vilniaus univer kapitalistas. Pasirodo, varnas varnui sitete kiekvienam fakultetui pagal gali kirsti akį. studentų skaičių yra skiriamas stipen dijų fondas. Jis apskaičiuotas lygia Dėstytojai neuždarbiauja vos principu: stipendijų turėtų pakak ti 85 proc. fakulteto studentų. Kiti 15 Beje, šioje istorijoje negalima pa proc. paprastai moka už studijas. Ly miršti ir dėstytojų. Ne vienas “dos gybės, kaip žinia, šiandien nėra. Ge niųjų” fakultetų studentas savo dės riau besimokantieji turėtų gauti dau tytojus laiko humaniškais žmonėmis. giau, tinginiai patys galėtų mokėti “Jie juk puikiai supranta, kokia yra Universitetui. Tačiau prasidėjus da kiekvieno mūsų materialinė padėtis. lyboms prasideda ir visos įdomybės. Būna net taip, kad susistabdęs kie me paklausia, ar gausiu šį semestrą Konkurencija stipendiją”, - pasakojo vienas trečia kursis. Jis pripažįsta, kad objektyvu keičia tradicijas mui šiuo atveju lieka nedaug vietos. VU akademinių reikalų prorekto Kita vertus, studentas suabejojo, ar riaus S. Vengrio teigimu, visi skaičia prastus pažymius rašantys dėstytojai vimai ir pats gyvenimas liudija, kad tokiu būdu neužsidirba pinigų? VU prorektorius S. Vengris, at labai gerai mokytis ir aukščiausius įvertinimus gauti gali tik apie 10 proc. sakydamas į tokį klausimą, tvirtina, studentų. Vidutinis pažymys, kurį kad dėstytojai tokiu atveju asmeni gauna dauguma, turėtų būti 7. Taip nės naudos turi labai nedaug. Pasi yra visoje Europoje. “Kai didžioji fa rodo, tik 15 proc. sumos, gautos iš kulteto studentų dalis mokosi labai studijų mokesčių, yra skiriama dės gerai, kyla objektyvaus vertinimo tytojams skatinti. “Tačiau ir šiuo at veju nėra jokių garantijų, kad pini klausimas”, - svarsto prorektorius. Kur pakvimpa pinigais ir svarsty gus gaus griežtai žinias vertinantis mais, kas turi mokėti, neišvengiamai dėstytojas. Fakulteto vadovai pini atsiranda konkurencija. Garsus stu gus skiria, jų manymu, geriausiems
dėstytojams”, - aiškino prorek torius. Vis dėlto, net ir nesitikėdamas as meninės naudos, dėstytojas ne visa da išlieka objektyvus. Suprasdami pa žymio ir pinigų ryšį humaniškieji dės tytojai imasi labdaros: kuo aukštesnį įvertinimą studentas gauna, tuo dau giau gali tikėtis stipendijos. Studen tai šiuo atveju, savaime suprantama, jokių pretenzijų nereiškia. Principin gi ar linkę kerštauti mokslo žmonės lengva ranka gali sudaryti palankia' sąlygas mokėti už studijas. Štai tada ir prasideda didžiulės diskusijos ir ne sibaigiantys ginčai, kas teisus. Kaip ži nia, dėstytojas visada gali įrodyti, kad jo auklėtiniai mokosi prastai. Studen tas šiuo atveju turi daug mažiau gali mybių.
Studentai nesiskundžia Vilniaus universiteto studentų at stovybė sakėsi nesulaukusi studentų skundų dėl neteisingo įvertinimo. O ir pasiūlyti atstovybė šiuo atveju ne turėtų ką. Belieka apeliuoti į gerą dėstytojo valią. VU prorektorius S. Vengris tvirtino seniai mąstąs, kaip spręsti šį klausimą. Jis, remdamasis Olandijos pavyzdžiu, siūlys steigti ne priklausomą apeliacinę komisiją, kuri galės objektyviau spręsti. Tokios ko misijos svarstymuose turėtų dalyvauti ir studentų atstovai. Kaip ten bebūtų, niekas nelinkęs aukštosios mokyklos labui atsisakyti vieno kito tūkstančio litų. Juo labiau kad tam tikrais atvejais studentas ga li būti atleistas nuo mokesčio. Būtent tuo visi ir skuba pasinaudoti. Kartais studentas ne mokosi, kad geriau išlaikytų sesiją, o vaikšto po valstybines įstaigas ir renka jo prastą materialinę padėtį įrodančius doku mentus. Net neakivaizdinio skyriaus studentai, prieš stojamuosius egzami nus žinoję, jog teks mokėti, po kurio laiko ieško būdų išsisukti nuo mokes čio. “Kaip valstybėje - taip ir univer sitete”, - apibendrino viena studentė. Romualda STONKUTĖ
Universitas Vilnensis
1998.01.21
7
Knygos "AKADEMIJOS LAURAI" DAR VIENAS UNIVERSITETO ISTORIJOS PUSLAPIS Praėjusių metų pabaigoje dienos šviesą išvydo dar 1970 m. pradėta reng ti knyga “Akademijos laurai” (Laureae academicae). Tai didelės apimties rankraštinė knyga lotynų kalba apie mokslinių laipsnių teikimą Vilniaus universitete. Ją išleido parengė VU biblioteka. “Akademijos laurai arba laipsnių teikimo ir daktaro, licenciato, magistro ir bakalauro laipsnių siekian čių Vilniaus Jėzaus Draugijos Akade mijoje knyga” pradėta rašyti 1650 m., bet joje yra ir 1584 m. įrašų. Paskutinė knygoje randama data - 1781 metai. “Akademijos laurus”, saugomus VU bibliotekoje, iššifravo M. Svirskas - fi lologas, bibliografas, ilgametis Univer siteto bibliotekos senų spaudinių sky riaus darbuotojas. Prof. R. Plečkaitis įvadiniame straipsnyje teigia, kad “Laureae aca demicae” yra vienas vertingiausių Lietuvos mokslo paminklų. Iš šios knygos sužinome apie Vilniaus uni versitete vyravusią mokslo dvasią ir akademinę aplinką. Viduramžiais Vilniaus universite tas promocijomis orientavosi į pro
blemų išdėstymą, savo požiūrio išsa kymą ir jo gynimą. Pavyzdžiui, filo sofijos fakultete tik gabūs studentai filosofijos bakalaurą įgydavo dar stu dijų metais, parengę ir apgynę vienos ar kelių disciplinų tezes. Mažiau ga biems bakalauro laipsnis būdavo tei kiamas baigiant filosofijos fakultetą: studentai turėdavo laikyti vadinamąjį bakalauro egzaminą. Magistro laips nis būdavo teikiamas gabesniems stu dentams, išlaikiusiems magistro eg zaminą, gabiausiems leisdavo ginti magistro laipsnio tezes. Mokslo laipsnius teikdavo Univer siteto mokslo taryba, vadinama Dak tarų senatu. Promocijos būdavo at liekamos Universitete, kartais Sv. Jonų bažnyčioje ar jėzuitų rezi dencijoje Lukiškėse. Tezės būdavo gi namos viešai. Laipsnį gaunantis as muo, priklaupęs susirinkusiųjų aki vaizdoje, pasižadėdavo laikytis visų pareigų ir privilegijų, kurias teikia mokslo laipsnis, visur skleisti moks lo žinias. Naujajam daktarui būdavo padovanojama mokslinė knyga ir už maunamas žiedas: taip jis būdavo tar
si sutuokiamas su savuoju mokslu. Be to, ceremonijos kaltininką apgaubda vo epomida (antikiniu drabužiu) ir uždėdavo daktaro beretę - taip jis bū davo įšventintas į mokslininkus. Į iš kilmes susirinkdavo galybės žiūrovų, atvykdavo net pats karalius. Štai M. Sarbievijaus promocijose dalyva vo Lenkijos karalius, Lietuvos didy sis kunigaikštis ir popiežiaus pasiun tinys. Po iškilmių bet kokie nesaikin gumai, vaišės Universiteto patalpo se buvo draudžiama. Universiteto va dovybė už promocijas draudė imti do vanas. Remiantis “Laureae academicae” įrašais, per 198 metus (1583 1781 m.) Universitetas suteikė moks lo laipsnius 4076 asmenims. Tarp jų buvo nemažai garsių istorinių asme nybių: K. Sirvydas, Z. Liauksminas, A. Kojelavičius, M. Počobutas, T. Žebrauskas ir kt. “Akademijos laurai” - svarbus Lie tuvos kultūros istorijos šaltinis, pri einamas visiems Lietuvos istorikams ir užsienio šalių tyrinėtojams. Vaidas BUČYS
Publikuojami studentų darbai
Artėja A. Mickevičiaus jubiliejus
“Litteros” knygyne galima įsigyti “IF’o”, Istori jos fakulteto studentų leidinio, 1997 m. antrąjį nu merį. Čia rasite netrumpą pokalbį su fakulteto de kanu A. Bumblausku, kelis studentų straipsnius is torijos temomis, 1997 metais fakultete gintų studen tų darbų sąrašą. Redakcija kviečia skaitytojus daly vauti intelektualinėje dvikovoje. “IF’e” bus spaus dinamos diskusijos įvairiais istorijos klausimais. Įvairių specialybių studentų darbai skelbiami di delėje Interneto enciklopedijoje “Studentų darbų informacinė bazė”. Čia savo kursinius, diplominius ir kitus rašto darbus publikuoja visų Lietuvos aukš tųjų mokyklų auklėtiniai. Jei norite paskaityti, ką mąsto kolegos, ar bijote, kad jūsų atradimai neap dulkėtų stalčiuose, atsiverskite Interneto puslapį www.tdd.lt/sdib.
Šiemet Lietuvos literatūros klasikui Adomui Mickevičiui su kanka 200 metų. Šiai datai paminėti sudaryta Valstybinė komi sija, kuriai pirmininkauja J. Marcinkevičius. Komisijos narys yra ir VU rektorius R. Pavilionis. Vilniaus universitete bus surengta A. Mickevičiui skirta konferencija, VU bibliotekoje veiks jubi liejinė paroda. Bibliotekos direktorė B. Butkevičienė teigė, kad VU saugo visus, net pirmuosius, A. Mickevičiaus raštus. Bibliotekai priklauso ir memorialinis A. Mickevičiaus muzie jus. Jo vadovas R. Šalna po muziejaus pastatu rado nenaudojamus senovinius rūsius. Jie bus restauruojami ir panaudoti muziejaus renginių salei įrengti. Bibliotekos direktorė sakė sulaukusi Lenki jos ambasados generalinio konsulo dr. W Lipka-Chudziko skam bučio. Konsulas pranešė, kad jo iniciatyva lenkų kilmės Niujorko dailininkai surengė kūrinių aukcioną. Surinktus pinigus jie skyrė A. Mickevičiaus muziejui. Už pervestus 25 tūkst. JAV dolerių bus remontuojamas rūsys ir rengiama salė. Remonto darbai - Vilniaus universiteto rūpestis.
"U. V." inform.
"U. V." inform.
***
Universitas Vilnensis
8
VU ŽADA IŠDUOTI VIENODAS AKADEMINES PAŽYMAS Kiekvienas studentas svajoja išvyk ti studijuoti į užsienį, bet visi iš ten parvykę papasakos, kokią galybę do kumentų prieš tai tenka sukaupti. Ne vienas, pildydamas krūvas anketų, praranda entuziazmą. Akademiniai studentų mainai Universitetui yra labai svarbūs, tačiau jie kelia ir nemažų sunkumų. Sudė tingiausia yra įvertinti grįžusių stu dentų pasiekimus, darbą, užsienio universitetuose gautus vertinimus. Įvairių šalių vertinimo sistemos labai skiriasi, todėl buvo sukurta bendra Europinė kreditų perkėlimo sistema (angį. ECTS). Jos besilaikantys uni versitetai vykstantiems studijuoti į už sienį studentams išrašo standartines ECTS akademines pažymas. Akademinės pažymos yra didelė Universiteto bėda. Iki šiol jas išrašyda vo ir tvirtindavo fakultetų dekanai. Da lykų pavadinimų vertimas į užsienio kal bą buvo pačių studentų reikalas. Taigi kiekviena pažyma atrodydavo vis kitaip. Tarptautinių ryšių skyriaus darbuotojai tvirtino, kad dėl to atsitikdavo ir labai kurioziškų dalykų. Į vieną užsienio uni versitetą nukeliavo kelios visiškai skir tingos VU pažymos. Be to, jose buvo įrašyti mums įprastos dešimtbalės sis temos vertinimai. Užsienio kolegos tik gūžtelėjo pečiais. Šiandien rengiama ECTS standar tus atitinkanti VU pažyma. Joje bū tų įrašyti dešimtbalės sistemos verti nimai ir juos atitinkantys ECTS kre ditai. Tokiu būdu VU studentus pri imantys universitetai galės šias pažy mas “perskaityti”. Kol kas nėra su derintos VU ir ECTS vertinimo sis temos, tačiau netrukus tai turėtų bū ti padaryta. Taigi ateityje studentams nereikės versti į kitas kalbas studijų knygelių įrašų ir diplomų priedų, tvirtinti jų pas notarą ir prašyti dekano pasira šyti. Tarptautinių ryšių skyrius žada jiems pagelbėti. "U. V." inform.
1998.01.21
KONFERENCIJOS Sausio 30 dieną Komunikacijos fakultetas drauge su Lietuvos žurnalis tikos centru rengia konferenciją “Teisinis RTV reguliavimas Baltijos šaly se”. Atsakingas asmuo - doc. dr. L Tapinas, tel. 62 47 80, 22 68 07.
*** Vasario 6 d. Vilniaus universitetinė ligoninė “Santariškių klinikos” ir VU Medicinos fakulteto Žmogaus genetikos centras rengia respublikinį darbo pasitarimą “Prenatalinė ir ankstyva įgimtų anomalijų diagnostika”. Pasitarimas vyks Vilniaus universitetinės ligoninės “Santariškių klinikos” auditorijų korpuse. Atsakingas asmuo - prof. hab. dr. V. Kučinskas, tel. 72 00 77. ***
Sausio 29 - vasario 1 dienomis Jūrmaloje (Latvija) vyks Baltijos šalių studentų konferencija “Koks statybininkas, toks ir namas”. Ją Jūrmalos viešbutyje “Baltija” rengia Studentų krikščionių klubas “Naujasis gyveni mas”. Telefonai pasiteirauti 74 14 70, 74 36 00.
“Leonardo da Vinci” programa Gauta informacija apie Europos Sąjungos “Leonardo da Vinci” pro gramos koordinavimo paramos fondo rengiamą seminarą, kuris vyks Vil niaus “Draugystės” viešbutyje š.m. sausio 30-31 d. Šio seminaro tikslas padėti pasirengti Lietuvos institucijoms dalyvauti “Leonardo da Vinci” programoje. Programa skirta remti ir skatinti ES šalių bendradarbiavimą tobulinant profesinį rengimą. Pagrindinė programos idėja - studijos visą gyvenimą. Daugiau informacijos apie “Leonardo da Vinci” programą galite rasti Internete: http:lleuropa.eu.intlenlcommldg22lleonardo.html. ***
Gerbiami kolegos,
kviečiame dalyvauti šių metų balandžio 24 d. Kauno medicinos akade mijos mokomajame laboratoriniame korpuse (Eivenių 4) įvyksiančioje trečiojoje Lietuvos gydytojų rezidentų mokslinėje konferencijoje. Siunčiamas konferencijai mokslinių darbų tezes prašoma spausdinti 12.5x17.0 dydžio rėmelyje tokia tvarka: darbo pavadinimas (didžiosiomis raidėmis), autorių pavardės ir pirmosios vardų raidės, klinikinė bazė, kurioje atliktas darbas, tekstas su vienu intervalu tarp eilučių. Kompiuteriu surinkto teksto šriftas - Times LT 10 pt., pavadinimo pusjuodis Times LT 12 pt. Darbo vadovai į autorių sąrašą neįtraukiami. Prie tezių prašytume pri dėti trumpą mokslinio darbo anotaciją ir darbo vadovo rekomendaciją spausdinti. Tezes ir rekomendacijas prašome pateikti iki š.m. vasario 15 d. adresu: Podiplominių studijų centras, Kauno medicinos akademija, Mickevičiuas 9, Kaunas, 3000. Podiplominių studijų centro dekanas R. Žebrauskas
1998.01.21
Universitas Vilnensis
Sveitąname jubibiatus, sausio mėnesį švenčiančiusgarbingas su/ja/jtis 50-mečius švenčia: Irena Cypkūnienė (Restauravimo skyriaus restauratorė), Jonas Remigijus Naujalis (Botanikos ir genetikos katedros profesorius), Danuta Gudan (Baltupių ūkinio komplekso valytoja), Aldona Veronika Sčukauskaitė (Lazerinės chirurgijos skyriaus vyresnioji inži nierė), Jadvyga Bajarūnienė (Visuotinės literatūros katedros docentė), Valerija Gerikienė (Vadybos katedros docentė), Virginija Meilė Kupčiūnienė (Tarptautinės verslo mokyklos referentė), Marija Sniečkutė (Mokslo skyriaus vedėja), Jonas Nedzveckas (Finansų ir apskaitos katedros docentas).
55-erių metų jubibiejaus proga sveitąname: Universiteto mokslo reikalų prorektorių Benediktą Juodką, VU ligoninės “Santariškių klinikos” direktorių Antaną Vinkų.
60-mečius švenčia: Jonas Gediminas Pauliukevičius (Hidrologijos ir klimatologijos katedros pro fesorius), Juozas Varaneckas (Kieto kūno elektronikos katedros vyresnysis mokslo dar buotojas), Česlavas Sokolinskis (Vyriausiojo energetiko skyriaus elektromonteris), Meilutė Liucija Asanavičienė (Informatikos katedros vyresnioji lektorė), Valerijus Kolomenskis (Bendrosios ir pedagoginės katedros vyresnysis inži nierius), Marcelė Sarkienė (Aptarnavimo sektoriaus bibliotekininkė), Sigitas Jegelevičius (Naujosios istorijos katedros vedėjas), Vanda Bikelienė (Matematinės statistikos katedros docentė), Nijolė Aldona Laužikienė (Farmakologijos ir mikrobiologijos katedros vaistų sintezės ir tyrimo laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja), Danuta Volčak (Centrinių rūmų valytoja), Simonas Giedrius Zareckas (Komercijos katedros profesorius), Vytautas Tumonis (Saulėtekio mokomųjų rūmų ūkinio komplekso sargas), Vanda Kielienė (Naugarduko gatvės ūkinio komplekso valytoja), Lilija Talmantienė (Anglų filologijos katedros vyresnioji asistentė), Leonora Keršulienė (Organinės chemijos katedros vyr. laborantė), Vytautas Jonas Rinkevičius (Puslaidininkių fizikos katedros docentas), Vytautas Petras Rančelis (Botanikos ir genetikos katedros vedėjas).
70-ojojubibiejaus proga sveitąname Teorinės fizikos katedros profesorių Viktorą Šugurovą.
9
Universitas Vilnensis
10
1998.01.21
MOKĖTI PLAUKTI NE PRABANGA, O BŪTINYBĖ Vanduo - gyvybės šaltinis, bet kiekvienais metais skęsta šimtai žmo nių: vieni - nemokėdami plaukti, ki ti - nemokėdami elgtis vandenyje. Plaukimas ne tik gyvybiškai svarbus įgūdis. Senovės Graikijoje apie nekul tūringą žmogų buvo sakoma: “Jis ne moka nei plaukti, nei skaityti”. Seno vės filosofas Platonas požiūrį į plau kimą išreiškė šiais žodžiais: “Ar gali ma žmogui, kuris nevertina išminties, plaukti ir skaityti nemoka, patikėti tarnybą?” Senovės Romos rašytojas Plinijus vyresnysis (124-79 m.pr.m.e.) rašė: “Romėnai nuo visų ligų gydėsi vandeniu, ir šešis amžius jie neturėjo gydytojų”.
Mes nenorime moralizuoti ar smerkti nemokančiųjų plaukti. Dau gelis nesimoko plaukti dėl objektyvių priežasčių: trūksta baseinų, sunki ekonominė padėtis, gėda pasirodyti prieš bendraamžius. Kūno kultūros centras (KKC) pa siteiravo I kurso studentų, ar jie mo ka plaukti. Paaiškėjo, kad 22 proc. Universiteto naujokų negali tuo pa sigirti. Daugiausia plaukikų yra tarp Medicinos fakulteto vaikinų ir Fizi kos fakulteto merginų. Prasčiausiai plaukia busimosios medikės ir Fizi kos fakulteto bei TSPMI vaikinai. Šie duomenys nėra patikimi. Įvertinti, ar žmogus moka plaukti, gali tik specialistas. Plaukti ir plū
duriuoti - skirtingi dalykai. Dėl lė šų stygiaus KKC negali nuomoti ba seino norintiems jį lankyti. Vilniaus baseinai teikia didelę nuolaidą moksleiviams ir studentams, norin tiems čia lankytis dieną. KKC yra pakankamai specialistų, galinčių iš mokyti plaukti arba patobulinti Jū sų plaukimo įgūdžius.
Studentus, pageidaujančius lankyti baseiną, prašome kreiptis į KKC vyr. asistentus A.Bliumkinienę ir A. Baublį, tel. 633246. Mes tikrai Jums padėsime. A.BAUBLYS, A.BL1UMKINIENĖ
AR VISIEMS ŠVENTĖS RAMIOS? Jaukūs ir šilti namai, kalėdinės do vanos - su šiais dalykais paprastai asocijuojasi žiemos šventės. Deja, šie met kai kurie studentai, jau antrąją Kalėdų dieną skubėję grįžti į Vilnių ir pulti prie knygų, buvo labai nema loniai nustebinti. Filologų bendrabu
tyje Nr. 15 (Saulėtekio 8) net septyni šeštojo aukšto kambariai buvo api plėšti. Vagys duris išlaužė arba atra kino pritaikę raktą. Išnešti du televi zoriai, du magnetofonai, papuošalai, kompaktiniai diskai, net stiklainis medaus. Studentai bandė ieškoti tei sybės, tačiau atsakingi Universiteto asmenys tik skėsčioja rankomis. Ne žinia, kas turėtų pasirūpinti tvarka bendrabučiuose - ar neseniai išrink ti bendrabučių direktoriai, ar admi nistratoriai. Vieni kaltina kitus, o tvarkos taip ir nėra. Naktinis polici ninkų budėjimas Saulėtekio bendra bučiuose panaikintas, neseniai įreng tos elektroninės durys, studentų tei gimu, nieko negelbėja - budėtojomis dirbančios senyvos moterys įleidžia visus, kas stipriau padaužo duris, nes pačios bijo. Panašu, kad šiuo atveju studentų teisė yra kaip tų skęstančių jų: jų turto apsauga - jų pačių rei kalas. Vagystę tiriančio Vilniaus 5-ojo policijos komisariato komisaras tei
gė, kad teks rimtai susirūpinti Saulė tekio bendrabučių bėdomis. Kai me džiaga buvo rengiama, trūko vieno pareiškimo (pareiškimus turi parašyti kiekvienas nukentėjusysis), todėl ty rimas dar nepradėtas. Komisaras tei gė, kad vagys gali būti ir bendrabu čio gyventojai, ir svetimi žmonės. Vis dėlto, jo nuomone, budėtojos turėjo pastebėti, kad nešami nemaži daik tai - televizoriai, magnetofonai. Be je, Universiteto policijos nuovada Saulėtekyje panaikinta, naktį patru liai nebudi, nes, anot komisaro, išlai dos buvo didelės, o naudos nedaug vagysčių vis tiek nemažėjo, ypač per šventes. Ar Saulėtekio alėjoje vėl bus pradėta patruliuoti, spręsti turėtų Vy riausiasis policijos komisariatas. Apie vagystės tyrimo rezultatus komisaras žadėjo pranešti. Beje, per Naujųjų metų šventes nukentėjo ir VU Centriniai rūmai čia išdaužtas vienas langas. "U.V." inform.
z
11
Universitas Vilnensis
1998.01.21
—
x
/Jau gaUta įsigyti suue.niįyiį! Šiemet laiką būtina skaičiuoti pagal neseniai išleistą suvenyrinį VU kalendorių su senosios Observatorijos vaizdais. Skubantiems žmonėms Universitetą primins kišeniniai kalendoriai su mūsą Alma Mater ir bibliotekos Smuglevičiaus salės nuotraukomis. Kiekvienas rytas turi prasidėti nuo kavos puodelio, papuošto Universiteto herbu. Dabar Jūsų svečiai tikrai neišvažiuos tuščiomis. VU suvenyrų galite įsigyti “Litteros” knygyne ir Centrinių rūmų fojė.
UŽSIENIO SPAUDOJE Studentų kojos ilgėja Groningeno universitetui (Olandi joje) teko iš naujo įrengti auditorijas. Naujieji stalai ir suolai bus didesni, palikta daugiau vietos kojoms. Mat naujos kartos studentai auga vis aukš tesni. Jie nuolat skundžiasi stuburo skausmais. Pertvarkymai universite te kainavo apie 5,5 mln. Lt.
Studentai pervargsta Vokietijos aukštųjų mokyklų stu dentai dažnai nėra, pakankamai su brendę ir negali atitikti tokių reika lavimų, kurie jiems keliami, teigia so ciologai. Į universitetus patenka daug žmonių, kurie nėra pasirengę rimtai studijuoti. Šį faktą kritikavo busima sis rektorių konferencijos preziden tas Klausas Landfriedas. Jis reikalau ja, kad būtų sukurta nauja “pastangų kultūra”, verčianti busimuosius stu dentus susikaupti.
Nusirašinėtojus - į kalėjimą Norint tapti mokslų daktaru, ten ka nemažai paplušėti. Italijoje tie, ku rie per egzaminus nusirašinėja, vie toj savęs atsakinėti siunčia kitą žmo
gų arba grupinį darbą pateikia kaip savą, sodinami į kalėjimą. Neseniai aukščiausiasis Romos teismas nu sprendė, kad medicinos studentas iš Veronos pateikė grupinį darbą kaip savą ir dėl to turi atlikti bausmę ka lėjime.
Moterys ir mokslas Švedų mokslininkai nustatė, kad seksizmas viešpatauja ir mokslo pa saulyje. Moterys čia aiškiai skriau džiamos: kad gautų lėšų moksliniams tyrimams, jos turi būti 2,5 karto “ge resnės” nei vyrai. Keisčiausia, kad šis faktas nustatytas tik dabar - senokai emancipuotoje Švedijoje. Dvi imunologės panoro išsiaiškinti, kodėl 44 procentus baigusiųjų biomediciną su daro moterys, bet profesorėmis tam pa tik 7 procentai. Analizuojant tyri mams skirtų lėšų paskirstymą paaiš kėjo, kad iš 20 patvirtintų projektų 16 vykdys vyrai. Žinoma, tai galėjo reikš ti ir prastesnius moterų gabumus, to dėl buvo pasitelktas antras kriterijus - publikacijų skaičius ir kokybė. Pa aiškėjo, kad jei moteris nori būti įver tinta taip pat gerai kaip vyras, ji turi paaukoti 2,5 karto daugiau pastangų. Tai prilygsta trijų straipsnių prestiži
niuose žurnaluose “Science” arba “Nature” vertei.
Naujasis Salzburgo archyvas Jei kartais tektų lankytis Salzbur go universitete Austrijoje, nepamirš kite aplankyti ir naujojo Salzburgo li teratūros archyvo, įkurto praėjusių metų liepos mėnesį. Šiame archyve saugomi Franzo Kafkos, Peterio Handkes, Adalberto Stifterio, Fran zo Grillparzerio ir kitų garsių auto rių rankraščiai. Archyvo iniciatorius germanistas Adolfas Haslingeris tei gia, kad literatūros mokslo tyrimui la bai svarbu, kaip atsiranda tekstas. Iš skirtingų tekstų variantų ir korektū rų autoriaus dvasinė būsena ir keti nimai atsiskleidžia daug geriau nei spausdintame kūrinyje. “Antai Fran zo Kafkos “Pilies” rankraštyje labai aiškiai matyti, kuomet autorius rašė “vienu prisėdimu”, o kada jam sekė si sunkiai ir teko daug ką keisti”, teigia Adolfas Haslingeris. Beje, naujausią informaciją apie šį literatūros archyvą galima rasti ir In ternete: http:llwww.sbg.ac.at/gerl SLitAIAktuelles.htm. Parengė Indrė KL1MKAITĖ
Universitas Vilnensis
12
1998.01.21
ATVIROS LIETUVOS FONDO NAMAI JŪSŲ PASLAUGOMS Vilniaus senamiestyje Šv. Jono gatvės 5-ame name yra įsikūrę Atvi ros Lietuvos fondo namai. Čia Jūsų laukia: BIBLIOTEKA. Ji savo lankyto jams siūlo apie du tūkstančius retų ir vertingų knygų, kurių niekur kitur ne rasite. Jeigu domitės filosofijos isto rija ir teorija, etika, sociologija, poli tine filosofija ir teorija, politikos so ciologija, tarptautiniais santykiais, kultūrine antropologija, istorija, psi chologija ir kitais socialiniais bei hu manitariniais mokslais, ateikite - Jūs tikrai rasite reikalingą literatūrą. Siekdami, kad pati pažangiausia mintis pasiektų ir mūsų skaitytoją, kad ir jis galėtų įsitraukti į aktualią intelektualinę diskusiją, mes užsako me pačias naujausias, labiausiai pa saulyje skaitomas ir komentuojamas knygas. Dauguma jų yra anglų, kitos - lietuvių, vokiečių, prancūzų, rusų, lenkų kalbomis. Daug informacijos galėsite rasti naujoje Encyclopaedia Britannica CD-97 versijoje. Domitės daile? Turime Luvro ir Britų nacionalinės galerijos kolekci jas kompaktiniuose diskuose su pro fesionaliais gidų komentarais. Knygas ir žurnalus galite skaityti ne tik skaitykloje, bet ir jaukioje mū sų namų kavinėje. Ateikite susipažinti su naujomis idėjomis!
VIDEOTEKA su puikia ir gausia (daugiau nei 300 pavadinimų) žy miausių vaidybinių, dokumentinių,
muzikinių ir eksperimentinių užsie nio bei lietuviškų filmų kolekcija. Visi užsienio filmai yra originalo kalba su angliškais titrais. Čia rasite ir spek taklių vaizdo įrašų. Gal jūs dar ne matėte tokių kino šedevrų kaip I. Bergmano “Fanny and Alexander” B. Bertolucci’o “Lašt Tango in Paris”, L. Bunuelio “Un Chien Andalou”, F. Fellini’o “La Dolce Vita” ar naujau sių DannyBoyle’o “Trainspotting”, Ethano Coeno “Fargo”? AUDIOTEKA, kurioje per šimtą kompaktinių diskų su šiuolaikinės muzikos įrašais. Gal dar negirdėjote kompozitoriaus Philipo Glasso muzi kos? Turime puikią jo kūrybos kolek ciją, žymaus “Kronos Quartet” atlie kamos įvairių kompozitorių muzikos, muzikinių filmų (Francesco Rosi’o “Carmen”, Milošo Formano “Hair”, Alano Parkerio “Pink Floyd. The Wall”, Franco Zeffirelli’o “La Travia ta ”) bei G. Verdi’o ir R. Wagnerio ope rų vaizdajuosčių ir kt. Pasinaudokite galimybe nemoka mai pamatyti pasaulinę kino klasiką, pasiklausyti dar negirdėtos muzikos!
MENE. Čia vyksta poleminio ir in formacinio pobūdžio renginiai - kny gų pristatymai, filmų peržiūros, dis kusijos, paskaitos. Jau pirmaisiais veiklos metais ALF namai surengė daugiau kaip penkias dešimt įvairių diskusijų įdomiais ir aktualiais klausimais. Vyko vaidybinių ir dokumentinių filmų peržiūros: Soros Documentary Fund vadovė Kyoko Inouye pristatė
Musų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 61 35 46, mob. tel. 8 299 5 93 50 Ei. p.: vilnensis@vu.lt Tiražas 1000 egz. 1,5 spaudos lanko. SL 321. Užs. Nr. 6. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorė Romualda STONKUTĖ
filmus “Licensed To Kili” (rež. Arthuras Dongas) ir “Calling the Ghosts" (rež. M. Jacobsonas, K. Jelincic), fil mų ir knygų autorius dr. Bobas Mullanas - filmą "Jainism ”, vyko Krzysztofo Kieslowskio filmų retrospekty va, demonstruoti “Radio B92” filmai “The Crime that Changed Serbia”, “East by East-West ”, “Marble Ass ”. Įvyko daug įdomių susitikimų. Sve čiavosi Felix Meritis fondo preziden tas Steve’as Austinas,,4rts Chanel di rektorė Linda Bouws, keliautojas ir fotografas Paulius Normantas, Nobe lio premijos laureatas poetas Czeslawas Miloszas, poetas Tomas Venc lova, sociologas Vytautas Kavolis. Savo knygas pristatė diplomatijos ir politikos istorikas Alfredas Erichas Sennas (“Gorbačiovo nesėkmė Lietu voje”) ir ilgametis “Akiračių” redak torius Liūtas Mockūnas (“Pavargęs herojus”). Jūs galite tapti mūsų namuose vykstančio kultūrinio ar visuomeni nio dialogo dalyviu! Apie artimiausio mėnesio rengi nius galite perskaityti savaitraštyje “7 meno dienos”. Kvietimus gausite prieš porą dienų užsukę į ALF namus. INTERNETO kambarys. Jame, iš anksto užsiregistravę telefonu, galite nemokamai naudotis pasauliniame kompiuterių tinkle esančia informaci ja ar išsiųsti žinutę elektroniniu paštu. Nepasiklysti informacijos jūroje jums padės mūsų darbuotojas! KAVINĖ. Jaukiai įrengtame rūsy je lankytojai gali išgerti kavos, užkąs ti, paskaityti laikraštį ar žurnalą.
Laukiamejūsų darbo dienomis nuo 12 iki 20 valandos. Musų telefonai:
Administratorė Biblioteka Videoteka, audioteka Interneto kambarys
22 36 98 22 38 06 22 36 98 22 37 01