hinc iturad astra
------------ --------- (
Sausio
22 Trečiadienis ? 1992 m. Kaina 10 kap.
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
JUS KVIEČIA VILNIAUS UNIVERSITETAS SPECIALYBES
kystės ir bibliografijos specia lybes. Rusų kalba ir literatūra (žodžiu) — į rusų filologijos specialybę. Rusų kalba ir literatūra (žodžiu) ir vbkiečių kalba (žodžiu) į referento-vertėj o iš rusų ir vo kiečių kalbų specialybę. Anglų kalba ir literatūra (žo džiu ir raštu) — į anglų filolo gijos specialybę. Vokiečių kalba ir literatūra (žo džiu ir raštu) — į vokiečių fi lologijos specialybę. Prancūzų kalba ir literatūra (žo džiu ir raštu) — į prancūzų fi lologijos specialybę. Stojantiems į žurnalistikos specialybę yra kūrybinis kon kursas.
dieninis skyrius
VILNIUJE — matematika', in formatika", fizika", radiofizika ir elektronika", chemija, biochemi ja, biologija, geografija, geolo gija, medicina, lietuvių filolo gija"* (yra danų kalbos specia lizacija), klasikinė filologija, rusų filologija" (yra lenkų kal bos specializacija), anglų filolo gija, vokiečių filologija, pran cūzų filologija, žurnalistika, bib liotekininkystė ir bibliografija, informologija, istorija, sociologi ja, psichologija, filosofija, eko nomika", teisė". KAUNE — lietuvių filologija, anglų filologija, ekonomika. NEAKIVAIZDINIS skyrius VILNIUJE lietuvių filologija, rusų filologi ja, bibliotekininkystė ir biblio grafija, istorija — priimama pa gal stojamųjų egzaminų rezul tatus; žurnalistika, ekonomika", teisė" — priimama pagal stojamųjų egzaminų rezultatus ir sutartis; filosofija — priimami turintieji aukštojo mokslo diplomą pagal sutartis antrai specialybei. VAKARINIS SKYRIUS KAUNE informacinis aprūpinimas, referentas-vertėjas iš rusų ir vo kiečių kalbų, vokiečių filologija — priimama pagal stojamųjų egzaminų rezultatus; ekonomika — priimama pagal stojamųjų egzaminų rezultatus ir sutartis. " — yra grupės su dėstoma rusų kalba. ** — yra grupė baigusių rusų arba lenkų kalba vidurines mo kyklas. r
PRAŠYMŲ SU DOKUMENTAIS PRIĖMIMO TVARKA I Vilniaus universitetą priima mi asmenys, turintys vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą. Stojantieji pateikia priėmimo komisijai dokumentus du kartus: 1. Nuo kovo 3 iki balandžio 22 d. — prašymą leisti laikyti egzaminus, 2 fotonuotraukas (3x4 cm). Baigusieji ankstesniais metais pateikia vidurinio moks lo baigimo pažymėjimą, o šie met baigiantys vidurines mokyk las pateikia galiojantį mokinio pažymėjimą. Dokumentai priimami: VILNIUJE, Saulėtekio ai. 9 (Skaičiavimo centras, 26 kam barys), nuo 9.30 vai. iki 17.30 vai.; šeštadieniais nuo 9 vai. iki 15 vai. KAUNE, Muitinės g. 8, nuo 10 vai. iki 18 vai.; šešta dieniais nuo 11 vai. iki 15 vai. Už stojamųjų egzaminų doku mentų tvarkymą ir egzaminų laikymą bus imamas mokestis. Prašyme būtina nurodyti tuos egzaminus, kurie reikalingi pre tenduojant įstoti į vieną ar ki tą specialybę arba Vilniuje, arba Kaune. 2. Nuo liepos 2 d. iki liepos 7 d., pagal priėmimo komisijos sudarytą grafiką, — prašymą leisti dalyvauti pageidaujamos specialybės konkurse, dokumen tą apie baigtą vidurinį mokslą (originalą) arba aukštąjį mokslą (diplomo nuorašą), sveikatos pa žymėjimą (forma Nr. 086 y), 4 fotonuotraukas (3x4 cm), pilie
PRIĖMIMO TVARKA
čio pažymėjimą (pasą).
STOJAMIEJI EGZAMINAI Stojamieji egzaminai — nuo gegužės 2 d. iki birželio 29 d. (dviem etapais). I etapas (ben drieji egzaminai) gegužės 2 d- — gegužės 20 d.; II etapas (specialieji egzaminai) — birže lio 20 d. — birželio 29 d.
zaminus tvarkaraštyje nurody tu laiku ir nurodytoje auditori joje. Be pateisinamos priežas ties neatvykusiems į egzaminą, taip pat pažeidusiems egzami nų laikymo tvarką toliau laikyti egzaminų neleidžiama. Bendrieji egzaminai Lietuvių kalba ir literatūra
cialybes. Išlaikiusiems bendruosius eg zaminus leidžiama laikyti spe cialiuosius egzaminus (egzami nas yra išlaikytas, jeigu gautas ne mažesnis kaip 4 balų įverti nimas). " — stojantieji Į neakivaizdinį ir vakarinį skyrius užsienio kal bos egzamino nelaiko.
Studentų priėmimo į Vilniaus Universitetą 1992 m. tvarka Stojantieji egzaminuojami pagal vidurinių mokyklų programas; jų žinios vertinamos 10 balų sistema. Bendrieji egzaminai, išlaikyti universitete, gali būti Kultūros ir švietimo ministerijos teikimu įrašyti į 1992 m. laidos brandos atestatus pagal universitete iš duotą egzaminų lapelį. Egza minai pakartotinai išlaikyti vi durinėje mokykloje, universite te nebus įskaitomi. Baigę mokyklas nelietuvių dėstomąja kalba prieš egzami nus (balandžio 27—29 d. d.) privalo išlaikyti lietuvių kal bos įskaitą (trumpo teksto ver timas raštu, pokalbis ir atsa kymai į klausimus — žodžiu), o stojamuosius egzaminus gali laikyti rusų arba lenkų kalba. Stojantieji privalo laikyti eg
(raštu) — stojantiems į visas lie tuvių kalba dėstomas specialy bes. Rusų kalba ir literatūra (raš tu) — stojantiems į rusų filolo giją, į referento-vertėj o iš rusų ir vokiečių kalbų specialybę ir rusų kalba dėstomas grupes. Matematika (raštu) — į ma tematikos, informatikos, geologi jos, geografijos, informacinio aprūpinimo, psichologijos, socio logijos, informologijos, ekono mikos specialybes. Užsienio kalba (raštu) į biologijos, medicinos, lietuvių filologijos, klasikinės filologi jos, rusų filologijos, istorijos, bibliotekininkystės ir bibliogra fijos, ' žurnalistikos", filosofijos, informacinio aprūpinimo, infor mologijos, ekonomikos", psicho logijos, sociologijos, teisės" spe
Specialiejt egzaminai
Matematika (žodžiu) — į mate matikos ir informatikos specia lybes. Chemija (žodžiu) — į chemijos, biochemijos specialybes. Biologija (raštu), chemija (raštu) — į biologijos, medicinos spe cialybes. Fizika (žodžiu) — į fizikos, radiofizikos ir elektronikos spe cialybes. Istorija (raštu) į žurnalistikos, sociologijos, filosofijos, teisės specialybes. Istorija (žodžiu ir raštu) — į is torijos specialybę. Geografija (žodžiu) — į geog rafijos ir geologijos specialybes. Lietuvių kalba ir literatūra (žo džiu) — lietuvių filologijos kla sikinės filologijos, bibliotekinin
1. Priėmimas į universitetą vyks liepos 10—14 d. d. 2. Be stojamųjų egzaminų pri imami į Matematikos, Fizikos. Chemijos fakultetų specialybes matematikos, fizikos, chemijos olimpiadų laureatai ir 1992 m. olimpiadų prizininkai; į biologi jos specialybe — 1992 m. ben drosios biologijos olimpiadų pri zininkai. 3. Atskiru konkursu, skiriant iki 50 proc. vietų, priimami vyrai ir merginos į dieninio skyriaus šias specialybes; biologija, geo grafija, geologija, medicina, lie tuvių filologija, klasikinė filo logija, rusų filologija, anglų fi lologija, vokiečių filologija, prancūzų filologija, žurnalistika, istorija, bibliotekininkystė ir bibliografija, informologija, psi chologija, sociologija, filosofija, ekonomika, teisė. Tarp priimtų į šias specialybes vyrų ir mer ginų balų skirtumas negali būti didesnis kaip 3 balai. 4. Atskiru konkursu į dieninio skyriaus teisės specialybės Vi daus Reikalų ministerijos gru pę priimami pagal stojamųjų eg zaminų rezultatus ir sutartis. 5. Stojantiems į teisės specialy bės neakivaizdinį skyrių, eko nomikos specialybės neakivaiz dinį ir vakarinį skyrius ne ma žiau kaip 50 proc. vietų skiria ma dirbantiems pagal pasirinktą studijuoti specialybę ir 50 proc. vietų — konkurso tvarka, bet balų skirtumas negali būti di desnis kaip 3 balai. 6. Į visas kitas specialybes pri imami vyrai ir merginos bendru konkursu pagal surinktą balų skaičių. 7. Surinkusiems vienodą balų skaičių pirmenybė teikiama: a) prašyme nurodžiusiems mo kymo formą ir specialybę kaip pirmąją; b) baigusiems vidurines mo kyklas aukso medaliu arba aukš tesniąsias mokyklas su pagyri mu; c) baigusiems vidurines mo kyklas sidabro medaliu; d) turintiems aukštesnį ates tato pažymių vidurkį. Visus priėmimo klausimus sprendžia priėmimo komisija. Informacija teikiama: VILNIUJE iki 1992 m. kovo 1 d. telef.: 61-14-48 — studijų sky rius. Nuo kovo mėn. 1 d. iki balandžio mėn. 22 d. telef.: 76-93-96 — Skaičiavimo cent ras. Nuo gegužės 1 d. Priė mimo komisija. 76-89-59. KAU NE — telef.:' 20-13-33, 20-12-33. REKTORIUS
2
Universitas Vilnensis
BENDRASIS UŽSIENIO KALBOS EGZAMINAS Bendrasis užsienio kalbų egzaminas Vilniaus Universitete vėl kaip ir pernai vyks 1992 m. gegužės mėn. Stojantieji turės atlikti kontrolinį darbą—testą raštu. Testo tikslas — patikrinti mokykloje įgytas užsienio kalbos žinias iš gra matikos, leksikos, žodžių darybos, sintaksės. Bus tikrinama, kaip stojantieji, skaitydami be žody no grožinės literatūros bei mokslo populiarini mo literatūros adaptuotus tekstus (4—5 proc. nežinomų žodžių), suvokia jų turinį, pritaikyda mi žodžių darybos, daugiareikšmiškumo žinias, geba išsiaiškinti nežinomų žodžių, sakinių bei viso teksto prasmę, remdamiesi kontekstu bei žodžių formos panašumu gimtojoje bei užsienio kalbose. Testas leis patikrinti, kaip stojantieji sugeba pritaikyti morfologijos bei sintaksės ži nias, turima žodžių atsargą. Testą sudarys keturios užduotys. Vienoje užduotyje pateikiamas 1200—1300 spaudos ženklų apimties tekstas turinio suprati mui patikrinti. Tai atliekama klausimų — atsa kymų forma. Po kiekvieno teksto bus 5 klausi mai, kiekvienam klausimui duoti 4 atsakymai, iš kurių tik vienas teisingas. Tą teisingą atsakymą reikia surasti ir pažymėti. Kitoje testo užduotyje tikrinamos gramatikos žinios. Pateikta 20 sakinių, kiekviename iš jų yra praleistos žodžių formos, žodžių grupės sa kiniai, sujungiamieji bei prijungiamieji jungtu kai, bendraties grupės. Kiekvienam sakiniui pa teikti 4 variantai, reikia nustatyti, kuris iš jų teisingas ir jį pažymėti.
Trečioje užduotyje tikrinamas gebėjimas su daryti klausimus — tai labai svarbus komunika cijos dalykas. Šitoje užduotyje pateikiami 5 sakiniai, kiekviename iš jų pabraukti žodžiai ar žodžių junginiai, kuriems reikia raštu sudaryti klausimus. Ketvirta užduotis skirta leksikos bei gramati kos žinioms patikrinti. Užduotyje bus pateikti penki klausimai, į kuriuos reikės atsakyti raštu. Klausimai suformuluoti taip, kad atsakant į kie kvieną iš jų, reikės parašyti nemažiau kaip 2—3 sakinius. Atliekant šią užduotį reikia atk reipti ypatingą dėmesį į žodžių derinimą saki niuose, į sakinio dalių išsidėstymą paprastuose bei sudėtiniuose sujungiamuosiuose ir prijungia muosiuose sakiniuose su įvairiais jungtukais. Klausimai pateikiami tokia tematika: 1. Autobiografija, 2. Mūsų šeima. 3. Mano darbo diena. 4. Mano mokykla. 5. Mano drau gas. 6. Mano namai. 7. Mėgstama knyga. 8. Mėgstamas rašytojas. 9. Atostogos. 10. Ekskur sija. 11. Kinas, teatras. 12. Sportas (anglų k., vokiečių k.). 13. Lietuva. 14. Vilnius — Lietu vos Respublikos sostinė . 15. Mano gimtasis miestas (kaimas). 16. Lietuvos įžymūs žmonės. 17. Šalis, kurios kalbą mokausi. 18. Šalies, ku rios kalbą mokausi, miestai. 19. Šalis. kurios kalbą mokausi, įžymūs žmonės. 20. Metų laikai (prancūzų k.).
Komunikacijos fakultetas
VALDANTIEJI INFORMACIJĄVALDO PASAULĮ Šiuolaikinės visuomenės in formaciniai resursai yra tokios pat svarbos, kaip energetiniai ar medžiaginiai. Atsiradus informa cinei industrijai, pereiname nuo industrinės visuomenės prie in formacinės. Vienu svarbiausių valstybių pramoninio ir politi nio potencialo vertinimo krite rijų tampa informacija, teleko munikacinių tinklų kiekis, kom piuterizuoto informacijos kaupi mo ir perdavimo galimybės. Ak tyviai formuojantis pažinimo sritims, būtina ir kokybiškai nauja informacijos specialistų rengimo metodologija. 1991 m. Vilniaus universitete bibliotekininkystės ir žurnalisti
kos specialybių ir struktūrų pa grindu įsteigtas Komunikacijos fakultetas. Jį sudaro Komunika cijos ir informacijos teorijos, In formacijos sistemų, Biblioteki ninkystės, Knygotyros katedros bei Žurnalistikos Institutas. Ko munikacijos mokslams priskiria mos disciplinos, informaciniu požiūriu tiriančios įvairių tipų komunikacinius procesus, pačią komunikaciją suprantant kaip informacijos, žinių perdavimą. Komunikacijos fakultete koncen truojamos mokslinės kryptys, ti riančios socialinės ir techninės informacijos procesus bei vys tančios bendrąją komunikacijos ir informacijos teoriją.
Doc. I. NORKAITIENE HMF Vokiečių kalbcs katedra
ir magistro vardus. Baigusiems pirmosios pakopos studijas bus įteikti aukštojo mokslo baigimo diplomai. Studentai studijuos Lietuvos istorijos, visuotinės istorijos, pa galbinės istorijos disciplinas, iš klausys nemažai filosofijos kur sų. Pagal pasirinktas speciali zacijas (nuo III kurso) studijuos ir siauresnius dalykinius kursus. Vasaros atostogų metu organi zuojamos mokomosios praktikos (archeologijos, etnografijos, ar chyvinė, muziejinė). Fakultete veikia 4 katedros: Archeologijos ir etnologijos (ve dėjas prof. M. Michelbertas) senovės ir vidurinių amžių is torijos (vedėjas prof. M. Jučas), Naujųjų amžių istorijos (vedė jas doc. S. Jegelevičius) ir Nau jausių laikų istorijos (vedėjas doc. A. Kasperavičius). Pagrin dinės mokslinių tyrimų kryptys — Lietuvos Statutų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės poli tinės raidos tyrimai.
Iki pastarojo laikotarpio Ko munikacijos fakultete buvo ren giami dviejų sričių — bibliote kininkystės ir žurnalistikos spe cialistai. Jų veiklos sferos yra pakankamai nusistovėję, tradici nės, tad norėtume supažindinti su nuo 1992 metų įvedama nau ja informologijos specialybe. Tai nėra informatika, paprastai su prantama kaip informacinės technikos gamyba, panaudoji mas bei programinis aprūpini mas (computer science). Infor mologijos atitikmuo būtų mok slas, kuris, sekant angliškąja (amerikietiškąja tradicija, vadina, o mas ..Information science"), vokiškąja — Informationswissenchaft“. Informologija atspindi vyraujančią šiuolaikinio pasau lio raidos tendenciją —- visuo menės informatizavimą. Šis mok slas nagrinėja informaciją ir in formacijos procesus visuomenė je plačiąja prasme: specialiųjų komunikacijų (informacijos įs taigose, bibliotekose, archyvuo se, muziejuose, knygų prekybo je ir pan.) ir masinių komunika cijų sistemose, gamyboje, ko
mercijoje, politikoje, kultūroje, teisėje, buityj'ė ir t. t. Informo logija tiria įvairius informacijos resursų ir procesų aspektus — filosofinius, valdymo, ekonomi nius, socialinius, teisinius, tech ninius bei technologinius, psi chologinius, pedagoginius ir t. t. Studijų metu busimieji spe cialistai susipažins su įvairiomis informacijos ir komunikacijos teorijomis, visuomenės informa cine infrastruktūra, jos organi zavimo ir valdymo būdais, iš moks formuoti ir naudoti duo menų bankus, analizuoti 'ir ap doroti informacijos šaltinius, kurti ir taikyti informacijos pa ieškos sistemas, organizuoti in formacijos masyvus, informaci jos srautus, tirti ir tenkinti skir tingiausius informacijos porei kius. Studijuojantieji susipažins su informacijos industrija, rin ka, marketingu, taip pat teisi niais informacijos panaudojimo aspektais, Lietuvos ir pasaulio informacijos resursų plėtotės kryptimis ir daugeliu kitų daly kų. Informologijos specialisto ga
limybės labai didelės. Tai — in formacijos menedžeris, taikantis savo žinias bet kurioje srityje nuo specializuotos informacinės veiklos (pvzz,į informacinio ap rūpinimo, dokumentinių sistemų organizavimo ir valdymo) iki vadinamojo strateginio menedž mento, leidžiančio informaciniu požiūriu užtikrinti strateginių (ekonominių, politinių, kultūri nių ir t. t.) uždavinių sprėndimą. Informologo išsilavinimas yra geras pamatas diplomato, informacijos analitiko ar politi ko karjerai, moksliniam darbui. Tad įsidėmėkite, kad nėra žmogiškosios veiklos srities, ku ri apsieitų be informacijos, pri siminkite, kad valdantieji infor maciją valdo pasaulį, neabejo kite. Tik informacijos žino vas gali parodyti kelią į šiuo laikinį mąstymo, darbo ir gyve nimo būdą. doc. R. GUDAUSKAS Komunikacijos fakulteto dekanas doc. A. AUGUSTINAITIS Komunikacijos ir informatikos teorijos katedros vedėjas
rinkti lenkų kalbą. Kaip ir visame universitete, Filologijos fakultete studijos yra dviejų pakopų. Pirmuosius trejus su puje metų bus studi juojama pasirinktosios kalbos ir literatūros pagrindai, bendri humanitariniai dalykai. Nuo ant rojo kurso teks pasirinkti ir dar vieną, mokykloje nesimo kytą užsienio kalbą (tokių kal bų šiandieniniame mūsų , re pertuare“ — daugiau kaip de šimt). Kai kurie, įveikę pirmą ją studijų pakopą, gavę atitin kamą diplomą, galbūt pasirinks praktinį darbą, kuriame reikia mokėti praktinę kalbą, išmanyti literatūrą. Kai kam galbūt tai taps starto aikštele stvšiijoms užsienyje ar kituose fakultetuo se. Nusprendę (ir gavę teisę) stu dijuoti antrojoje pakopoje (dar pusantrų metų) visų specialybių studentai galės pasirinkti vieną iš šešių programų, specializaci jų: lingvistikos, literatūros moks lo mokytojų, vertėjų, leidybosredagavimo, kultūros ir švieti mo organizavimo. Visos penkerių metų filologinės studijos baigtųsi II pakopos arba magist ro diplomu. Tokia yra tipinė filologijos studijų programa, ta čiau manome. kad gabiausieji turės teisę studijuoti pagal pa koreguotą, individualų planą. Doc. K. URBA Fakulteto dekanas
Istorijos fakultetas Istorijos fakultetas — vienas mažiausių Universitete.' Čia stu dijuoja apie 500 studentų (die niniame ir neakivaizdiniame skyriuose). Fakultetas, kaip ir visa Alma Mater, šiandien išgy vena pertvarkymų laikotarpį, žengiami pirmieji žingsniai re formuojant mokymo programas. Istorijos fakultetas palaipsniui pereina prie dviejų mokymo pakopų (4+2, viso 6 metai mo kymosi) sistemos. Pirmo ir antro kursų studentai klauso 12 pri valomų disciplinų (ir užsienio kalbą) ir laisvai pasirenka stu dijuoti dar 8 disciplinas. Sėk mingai įveikę pirmosios pako pos barjerus — išlaikę baigia muosius egzaminus, apgynę kur sinį darbą, galės tęsti mokslus antroje pakopoje. Šioje moky mo pakopoje didesnis dėmesys jau skiriamas specializuotoms studijoms, praktinėms praty boms. Išklausius pilną mokymo programą (6 metai) ir sėkmingai apgynus diplominį darbą, stu dentai pretenduos į bakalauro
Filologijos fakultetas Agituoti stoti į Filologijos fakultetą nėra būtinybės. Pre tendentų studijuoti kalbas ir li teratūras Vilniaus universitetas niekada nestokojo, o pastarai siais metais konkursai į filolo giją yra didžiausi. Tai byloja, kad humanitarinės kultūros ge nai Lietuvoje visada buvo ga jūs. Dabar, pasikeitus politi nei situacijai, kalbų ir litera tūrų specialistai tampa itin rei kalingi. Taigi — belieka paaiškinti kiek Dasikeitusia studijų struk tūra jų perspektyvas. Šiemet bus priimama į šešias specialy bes: lietuvių, rusų, anglu, vo kiečių, prancūzų ir klasikinę fi lologiją. Jau treti metai įstoju sieji į lituanistiką gali pasirink ti skandinavistikos specializaci ja, t. y. bė gimtosios kalbos ir literatūros studijuoti kurią nors skandinavu kalba, literatūrą, kultūra. Šiais metais tai bus da nu kalba. Atskirai norėtųsi at kreipti dėmesį j šiek tiek pra radusią populiarumą rusistiką. Nereikia galvoti, kad rusų fi lologijos specialistai Lietuvai taps nereikalingi. Keičiasi tik jos statusas: rusų kalba tampa viena iš užsienio kalbų dės tomų vidurinėse mokyklose, ji funkcionuos kaip viena iš po litinio, ekonominio, kultūrinio bendravimo kalbų. Beje, šiemet įstojusieji į rusų filologiją ga lės kaip specializaciją pasi
4992. 04. 22
Vido NAUJIKO nuotr.
4992. 04. 22
Universitas Vilnensis
I*
Filosofijos fakultetas Filosofijos fakultetas Vil niaus Universitete buvo įkurtas 1579 metais, kartu su pačiu uni versitetu. Tačiau nuo XIX a. tre čiojo dešimtmečio iki 1989 m. Vilniaus Universitete Filosofijos fakulteto nebuvo. Vadinamojo socializmo metais, siekiant išsau goti vienintelės teisingos mark sistinės pasaulėžiūros monopolį, filosofinių disciplinų dėstymas buvo sutelktas pirmiausia Mask voje ir Leningrade. Taigi, tik ket virti metai mūsų Universitete po ilgos pertraukos vėl veikia Fi losofijos fakultetas. Fakultete yra trys specialybės: filosofija, psichologija ir sociologija. Bendra fakulteto akademinė orientacija — platus humanitari nis išsilavinimas ir visapusiško bei kiįj^ko mąstym<|^pgdymas. Tai reiškia, kad šalia specialybės žinių ypač rūpinamasi bendrąja mąstymo kultūra. Tai aktualu tiek teoriniu, tiek ir pilietiniu aspektu. Mokslų specializacija šiandien tokia didelė, kad atski rų mokslo šakų atstovai net tar pusavyje nelengvai susišneka. Dar daugiau — tiesiog nejučio. mis atskirų, siaurai specializuotų mokslų kalba, jų mąstymo ma niera mėginama paversti visam pažinimui bei mąstymui privalo mu dalyku. Trumpai tariant, spe cialus pažinimo ir mąstymo va riantas norimas paversti visuoti niu. Tokios pretenzijos, panašiai kaip ir mąstymo uždarumas, yra
žalingos intelektualinei veiklai. Juo labiau, kad šitokios tenden cijos slepia labai pavojingą sociališkai vienpusio, dogmatizuoto mąstymo nuostatą. Pastaroji, kaip gerai žinoma, mūsuose iš tisus dešimtmečius buvo kuo ak tyviausiai propaguojama, nes tik dogmatinis mąstymas sudaro teorinį pagrindą totalitarizmui. Orientuojantis į demokratinę, šiuolaikinius civilizacijos stan dartus atitinkančią visuomenę, labai aktualu įveikti dogmatinį, į vienintelę tiesą pretenduojantį mąstymą ir ugdyti daugiaplanį, kritišką, pliuralistiškai orientuo tą mąstymą. Tai — tiek pat sun kus, kiek ir aktualus uždavinys. Nors mūsų naujai atkurtas fa kultetas dar labai jaunas, mes labai stengiamės, kad studentai įgytų kuo platesnį pasaulinės fi losofijos, psichologijos ir socio logijos dalykų supratimą ir, svar biausia, įgūdžius laisvai, neka nonizuotai mąstyti, paslankiai operuoti pačia didžiausia žmo gaus vertybe — protu. Būtent šita aplinkybė leidžia tikėtis, kad mūsų fakulteto absolventai turės ne siaurai specializuotą, o platų intelektualinį išsilavinimą, kurio labai reikia atkuriamai Lietuvos valstybei.
Doc. Justinas KAROSAS Filosofijos fakulteto dekanas
Fizikos fakultetas Šiuolaikinė fizika — XX am žiaus pasididžiavimas. Jos vys. tymasis nesustojo sukūrus relia tyvumo teoriją, ir kvantinę me chaniką. Vien pastaraisiais de šimtmečiais fizikoje atsirado daug navflk'ių. Tai jLtiesinė op tika ir kvantinė ^elektronika, aukštos temperatūros superlaidumas ir daugelis kitų. Labai svar bi žmonijos gyvenime radiofizika, kyla biofizikos svarba. Su sigriebta gelbėti gyvąją gamtą, saugoti žmonių sveikatą, kurti be atliekų veikiančias pramo nes, žemės ūkio technologijas. Artėja laikas, kai daugelis šiuo metu gaminamų kietojo kūno elektronikos elementų pakeis genų inžinerijos sukurti funkci niai biomolekuliniai komDleksai. Vystant gamtosaugą labai svar bus vaidmuo tenka fizikiniams medžiagotyros metodams. yDač šiuolaikinei spektroskopijai. Deja, nemažai abiturientų fi zika laiko sunkiai įkandama. Fi zikai visomis išgalėmis kovoja su visuomenėje paplitusia nuo. mone. kad fizika yra sausas ir perdėtai rimtas mokslas. Yr>ač nelengva dabar, kai humanitari niams mokslams tenka ypatingas dėmesys. Tik ar galima įsivaiz duoti Europos valstybės pyvenima be šiuolaikinio lygio pram''n°s technologijų, be gamtosau gos sistemos, pagrįstos ne skam biomis kalbomis, o šiuolaikiniais eksoerin itiniais metrais ir 1.1. Visose išsivysčiusiose valstyb4. se didelis dėmesys tenka tikslių jų mokslų specialistų rengimui. Tai — gyvenimo būtinybė. Stojantieji į Fizikos fakulte te iš karto pasirenka vieną iš dviejų specialybių: fiziką arba radiofiziką ir elektroniką. Po trečiojo kurso studentai pasi renka siauresnes specializacijas. Didžioji dauguma mūsų studentų rengiami moksliniam gamybi niam darbui, dalis studentų — Pedagoginiam darbui. Nuo 1991 metų įvestos dvipakopės studi jos. pirmojoje pakopoje, bendro siose studijose, studentai moky sis 4 metus ir sėkmingai jas bai gę gaus fiziko diplomą. Tačiau tai nebus vien tik bendrosios studijos. Studentai galės įgyti
specializaciją. Specializuotos stu dijos truks dar pusantrų metų, į jas pateks tik labai gerai ir gerai baigę pirmosios pakapos studijas. Sėkmingai baigę specia lizuotas studijas mūsų studentai gaus fizikos magistro diplomą. Tokios studijos bus tiktai mokslinio-gamybinio profilio studen tams. Pedagoginio profilio stu. dentai (pasirinkę šį profilį po trečiojo kurso) studijuos lygiai 5 metus. Gerai ir labai gerai bai gę studijas taip pat gaus fzikos magistro diplomą. Aukščiausioji studijų pakopa — doktorantūra. Doktorantūros studijos truks 4 metus. Sėkmingai baigė šias stu dijas gaus mokslų daktaro laips nį. Specializuotųjų studijų no menklatūra ir jų turinys sudaro mi nagai prognozuojamus res publikos poreikius bei patirtį kaimyninėse valstybėse. Mieli abiturientai, jeigu jus traukia tikslieji mokslai, pasirin kite fiziką. Mūsų studentai įgy ja ne tik dalykinių žinių, bet tamoa ir gana aktyviais visuo meninio gyvenimo dalyviais. Prof. Liudvikas KIMTYS Bendrosios fizikos, astronomijos Ir spektroskopijos katedros vedėjas
Medicinos fakultetas
LAUKIA PASIŠVENTUSIŲ Medicinos fakultetas, 1991 m. pabaigoje minėjęs savo 210 me tų sukaktį, yra ne. tik vienas se niausių, bet ir didžiausių bei su dėtingiausių Universiteto pada linių, ir tai nulėmė pastarųjų de šimtmečių jo istorijos vingiai. Praūžus karui, nuskuręs ir api plėštas, Medicinos fakultetas vistik ruseno senuosiuose savo rūmuose Čiurlionio gatvėje. Kai kas buvo likę iš Stepono Batoro universiteto Medicinos fakulte to struktūrų, kai ką paveldėjome iš Vytauto Didžiojo Universite to, kai ką teko kurti iš naujo. Šešto ir septinto dešimtmečio sandūroje, fakultetas ėmė plėstis, tapo visai lietuviškas, įsisiūbavo ir mokslo gyvenimas. Tai buvo susiję su nuostata, kad kraštui
Gamtos mokslų fakultetas
rijomis. Čia biologines studijas galite pasirinkti pagal savus polinkius: arba labiau tradicinę — klasikinę biologiją, arba modernesnę — —eksperimentinę biologiją. Studijuojant klasiki nę biologiją didesnis dėmesys skiriamas botanikai , zoologijai, ekologinėms sistemoms ir ma žiau — tiksliesiems mokslams. Eksperimentinę biologiją studi juojantiems daugiau teks skir ti laiko chemijai, fizikai, mate matinėms disciplinoms, dirbti biocheminėse, mikrobiologinė se, biofizikinėse laboratorijose. Pasirinkę šią kryptį bus orien tuojami į ateinančias biotech nologijas — naujus gėrybių ga mybos būdus. Pasirinkę studijas Gamtos
Jei norite suprasti gamtą, matyti jos silpnąsias Ir stiprią sias puses .nuspėti jos vysty mosi kelius ir sugebėti tai har moningai kreipti norima linkme — visų pirma privalote įsigyti reikiamą išsilavinimą, kurį Jums suteiks VU Gamtos fakultetas. Jeigu domina žmonių buvei nė — Žemė, galite studijuoti geografiją arba geologiją. Pra dėję studijas bendraisiais viso pasaulio ir Lietuvos surėdymo dalykais, aukštesniuose kursuo se galėsite specializuot's bei gi lintis kartografijoje, hidrologi joje, meteorologijoje, krašto
vaizdžio geologijoje, bei nau dingų iškasenų paieškos daly kuose. Jūsų paslaugoms dvi geografinės ir dvi geologinės katedros su savomis mokslinių tyrimų grupėmis ir laboratori jomis. Jeigu Jus traukia gyvoji kar ta — gyvūnų, augalų, mikroor ganizmų pasaulis, arba gilesni ge netiniai, fiziologiniai dėsnin gumai, arba net dar sudėtin gesni biocheminiai — biofizikiniai dėsningumai, šiame fakul tete Jums padės keturios bio loginės katedros su atitinkamo mis mokslinių tyrimų laborato
Šiais metais į Chemijos fakul tetą bus priimta 60 studentų. Iš jų 10 vietų bus skirta biochemi. jos, o likusios — chemijos spe cialybės studentams. Analizinės chemijos katedros mokslininkų kolektyvas kuria naujus ir tobulina žinomus ele mentų ir junginių nustatymo įvairiuose objektuose metodus ir prietaisus. 1988 m. fakultete praktiškai naujai įkurta Bendrosios ir ne organinės chemijos katedra Jos mokslinio darbo tema — šiuo laikinės funkcionalios kerami kos sintezė ir tyrimas (aukštos temperatūros superlaidininkai, termorezistoriai ir kt.). Fizikinės chemijos katedroje tiriami elektrocheminiai pro cesai vandeniniuose ir nevande niniuose elektrolituose, nagrinė jama įvairių priedų įtaka elek trolitinių dangų savybėms, elek trodinių virsmų greičiui. Organinės chemijos katedro je sintezuojami ir tiriami alicikliniai ir heterocikliniai organi niai junginiai. Tiriant šių me džiagų biologinį veikimą, nusta-
Chemijos fakultetas
Ekonomikos fakultetas Numetant Tėvynei „tą margą rūbą, kurį jai buvo užvilkę sve timi" .pajutome, ką kraštui reiš kia geri verslo organizatoriai (menedžeriai), sumanūs komer santai, įžvalgūs ekonomistai. Tie sa, ir anksčiau ekonomistų bu vo ruošiama daug, bet jie visi buvo orientuoti į „valdininkų luomą", o ne į rinkos ūkio tvar kymą. Dabar mūsų fakultetas pa keitė savo mokymo planus. Per ėmė ,kas buvo geriausia, ruo šiant ekonomistus tarpukario Lietuvoje. Daug pasimokyta iš ekonomistų mokymo patyrimo užsienio šalyse. Visi ekonomistai pirmus du kursus mokosi pagal bendrus mokymo planus. Dalykinė spe-
labai trūksta gydytojų, kad būti na ekstensyvinti jų rengimą, dažnai numojant ranka į koky bės reikalus. Daugėjo studentų, buvo atidaryti atskiri pediatri jos ir higienos skyriai, kad kuo anksčiau būtų įgyjama speciali zacija. 1977 m. atsiskyrė Gydy tojų tobulinimo fakultetas, iš sivedęs daug gerų darbuotojų. Visa tai suskaldė vientisą fakul teto organizmą į beveik nesąvei kaujančias dalis, juolab, kad mo kymo ir mokslo bazė beveik ne gerėjo. Istoriniai pastarojo meto mū sų visuomenės žingsniai verčia iš naujo pažvelgti į gydymo, me dicinos mokslo ir gydytojų ruo šimo bei tobulinimo perspekty vas. Gydytojų, ypač gerų, per
teklius, bedarbystės pavojus vėl grįžo į Medicinos fakultetą. skatina keisti jų ruošimą, dau Integracijos su fakultetu galimy giausia dėmesio kreipti į .jų bių ieško ir kai kurie mokslo profesionalumą. Sekdami pasau • institutai, kurie iki šiol mokyme line tendencija, nu0 1991 m. į arba visai įiedalyvavo, arba da Medicinos fakultetą priėmėme lyvavo menkai. studentus vieningu srautu, nes Pasikeitė ir fakulteto struktū kirdami į gydomąją, pediatrijos ra. Vietoj daugelio klinikinių ar higienos specialybes. Jos įgy katedrų gimė Universitetinės jamos vėliau. Perpus sumažėjo klinikos ir centrai. Tai ypatingos priėmimas, mažinamos ir akade struktūros, jungiančios tris me dicinos gyvenimo grandis: gy minės grupės, kad būtų galima dymą, mokymą ir mokslą. Fakul dirbti individualiai. Juk maža naudos, kai prie ligonio lovos tetą dabar sudaro 9 katedros, 25 susirenka 12—-14 studentų. Vėl universitetinės klinikos ir 6 gi, sekant tarptautiniu patyrimu, centrai. Iš viso 40 padalinių, iš sibarsčiusių po visą miestą. Ne pailgėjo studijos: norint tapti specialistu nepakanka tų įprastų sakome, kad viskas padaryta ge. 6 metų, dar 4—5 metus teks stu rai, tačiau galimybės šiuolaikiš dijuoti taip vadinamoje reziden-. kai ruošti gydytojus jau sukur tos. Reikia tik darbo ir pasišven tūroje. Tai speciali studijų maloniai forma, kai būsimas specialistas timo. Kas to nebijo, kviečiame į vieną didžiausių ir dirba pagal individualų planą, jam vadovauja patyrę dėstyto sudėtingiausių Universiteto pa dalinių — Medicinos fakultetą. jai. Pagaliau, siekiant sutelkti jėgas, mokslines ir pedagogines, Prof. Gintautas ČESNYS Fakulteto dekanasGydytojų tobulinimo fakultetas
cializacija visuomenės ir įmonių ūkio mokslų srityse prasideda nuo trečiojo kurso. Tada mūsų fakultete galima įgyti šias eko nomines specialybes: tapti ban kų, finansų, apskaitos, persona lo, informatikos, rinkotyros (marketingo), gamybos organiza toriais, aukštos kvalifikacijos komersantais, galinčiais dirbti vi sose vidaus ir užsienio preky bos, paslaugų sferose, plataus profilio ekonomistais (finansistais, makroekonominės analizės, ūkio statistikos, tarptautinių ekonominių santykių, miesto ūkio, įvairių sričių draudimo specialistais). Ūkio studijos mūsų fakultete siejamos su visu sostinės ir
tyta, kad kai kurios iš jų pasi žymi priešuždegiminiu, anestezuojančiu, kardiotoniniu veiki mu. Polimerų chemijos katedros mokslinio darbo tematika susiju si su vandenyje tirpių ir hidro filinių/kopolimerų sinteze bei tyrimu. Ypatingas dėmesys ski riamas efektyvių polimerinių paviršiaus aktyvių medž'a?ų (flokuliantai, priedai į lakus, metalin'ų paviršių fosfatavimo tir palai) bei polimerinių antistatikų sintezei. Mūsų absolventų — bakalau rų — laukia kvalifikuotas dar bas įvairiose valstybinėse ir pri vačiose įmonėse .magistrų — kū rybinis darbas mokslo-tiriamuosiuose institutuose, stambiose fir mose, aukštosiose ir aukštesnio siose mokyklose.
Doc. T. JANKAUSKAS Chemijos fakulteto dekanas
Lietuvos ekonominiu gyvenimu. Mes rengiame ne kabinetinius, nuo gyvenimo aktualijų nuto lusius specialistus, bet ūkinio gyven'mo vairuotojus, mokan čius rinkti ir analizuoti gyveni mo faktus, dirbti su žmonėmis. Stengiamės palaikyti nuolati nius studijų ryšius su JAV, Skandinavijos šalių, Vokietijos, Belgijos, Lenkijos universitetais, ūkio akademijomis, aukštosio mis prekybos mokyklomis. , Fakultetas laukia energingų sumanių, linkusių į praktinę veiklą vaikinų ir merginų. Lie tuvai reikalingi nauji jurgučiai, pakniai, galvanauskai, vailokai čiai! Studijuodami mūsų fakulte te Jūs galėsite tokiais tapti.
S. MARTIŠIUS Fakulteto dekanas
mokslų fakultete įsi j unksite į atgimstančios Lietuvos svar biausių kasdieninio gyvenimo įvykių verpetą: moksliškai pa žinę gamtos sambūvio dėsnin gumus, saugosite gamtą, neįeisi te jos plėšrūniškai alinti, ieš kosite harmoningų kelių jai išlikti ir vystytis. Tie harmonin gi keliai — tai naujos biotech nologijos, nauji bioinžineriniai metodai, kurie, ko gero, gal ir vieninteliai, galintys išsaugoti mūsų gyvenimo komfortą, gam tos švarumą ir gyvybingumą, o tuo pačiu ir žmonių sveikatą. O tai ir yra kasdieninio mūsų gyvenimo pagrindas Doc. D. KIRVELIS Gamtos mokslų fakulteto dekanas
metus. Biochemijos ir biofizikos ka tedra, kurioje ruošiami bioche-
BIOCHEMIJA- PERSPEKTYVU Biochemija — mokslas, ti riantis gyvojo pasaulio sanda rą ir jame vykstančius chemi nius procesus. Vilniaus universi tete Chemijos fakultete bio chemikai pradėti ruošti nuo 1962 metų ir dabar ruošiami iš Chemijos fakulteto studentų. Kiekvienais metais priimame po 10—12 studentų, kurie nuo pirmo kurso studijuoja pagal atskirą programą. Būsimi bio chemikai, be pagrindinių che minių disciplinų, fizikos, mate matikos bei humanitarinių moks lų nuo pat pirmo kurso prade da studijuoti ir biologines dis ciplinas: bendrąją ir molekulinę biologij anatomiją, fiziologiją, genetiką, mikrobiologiją, bioche miją ir kt. Kaip ir chemikams, bio chemikams numatyta dviejų pa kopų studijų sistema. Pirmos pakopos trukmė — 4 metai. Po 4 metų studentai laiko valsty binius egzaminus, gina baka lauro darbą. Patys gabiausi stu dentai galės tęsti studijas antro je pakopoje, įgyti magistro dip lomą. Šios studijos truks dvejus
mikai, turi pakankamai gerą materialinę bazę, kurioje stu dentai atlieka laboratorinius bandymus, įgauna eksperimen tinio darbo įgūdžius, susipažįsta su molekulinės biologijos tyri mo metodais. Katedrą sudaro dvi biochemi nio profilio mokslinės labora torijos, kuriose tiriama ribonukleininių rūgščių pirmtakų pro cesingo mechanizmai, kai kurie fermentai, jų imobilizacijos ant įvairių nešiklių galimybės, nu kleininių rūgščių ir baltymų transporto per biologines memb ranas energetika, fotodinaminės terapijos molekuliniai mecha nizmai. Daugelis studentų pra deda domėtis moksliniu darbp jau nuo I—II kursų ir jie dar buojasi katedros mokslinėse la boratorijose. Kviečiame studi juoti biochemiją — vieną įdo miausių ir perspektyviausių mokslo šakų Lietuvoje. akad. Benediktas JUODKA Biochemijos ir biofizikos katedros vedėtas
Matematikos fakultetas Universiteto studijų sistemą vienu sakiniu galima apibūdnti taip -a-.dvi studijų pakopos (ben droji tr specializuotoji) su atitin kamais baigimo diplomais ir ba kalauro bei magistro kvalifikaci nių laipsnių suteikimu gabiau siems. Matematikos fakultete pir mosios pakopos trukmė — 4 me tai, antrosios — 2. Sėkmingai baigusieji pirmąją pakopą gauna Universiteto baigimo pirmojo laipsnio (aukštojo mokslo) bai gimo diplomą. Bakalauro ar magistro laipsnio suteikimo kriterijus Matematikos fakultete yra atitinkamos pako pos pažymių vidurkis. Pažymių vidurkis lemia ir skiriant sti pendijas, nustatant pirmenybe skirstymo į specialybes ar spe cializacijas metu ir kt. Visi stojantieji į Matematikes
fakultetą priimami bendro kon kurso tvarka, neskirstant j spe. cialybef Ir tik po pirmo kurso pasirenkama viena iš keturių specialybių: matematika — ga mybinis ir pedagoginis skyriai, matematikos taikymai, informati ka. Po antrojo kurso vėl skirsty mas — šį kartą į specializacijas. Viena iš tolesnių studijų specia lizacijose ypatybių — daugėja laisvai pasirenkamų mokymosi dalykų. Pateikdami šią sausoką infor maciją, neagituojame stoti į Ma tematikos fakultetą. Abiturientai, jaučiantys potraukį matematikai ar kompiuteriams, manome, jau pasirinko savo kelią, o kiti vargu ar rastų savo laimę mū sų fakultete. Prof. Vigirdas MACKEVIČIUS
4
Universitos Vilnensis
1992. 01. 22
KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS EKONOMIKA IR SAVIVALDYBIŲ OKIŲ VALDYMAS Lietuvoje vis didesnę svarbą įgauna savivaldybės. Su jų veik la susiję kiekvieno Respublikos gyventojo interesai. Labai dide li darbai laukia tvarkant miestų ūkį, ugdant kultūrą, švietimą, gerinant sveikatos apsaugą, so cialinę rūpybą. VU Kauno Humanitariniame fakultete dieniniame skyriuje nuo 1991 m studijuojama nauja specialybė ekonomika ir sa vivaldybių ūkių valdymas. Žios srities specialistai labai reika lingi organizuoti eksploatuoti ir plėtoti savivaldybių ūkiui, ku riam priklauso įvairios šakos. Šios specialybės mokymo pla nuose išskiriamos kelios studijų pakopos: bazinio mokymo laiko tarpis — studentai studijuoja būtinus aukštosios matematikos, ekonomikos teorijos, technologi nių sistemų pagrindus, ekonomi nes informatikos bei personali nių kompiuterių ir informacinės technologijos disciplinas. Aukš tesniuose kursuose — ekonomi kos matematinius metodus ir modelius, makroekonomiką, fi nansus ir kreditą, įmonės eko
nomiką bei kitas ekonomistams reikalingas disciplinas, taip pat marketingą ir tarptautinius eko nominius santykius. Studentai išklauso valdymo teorijos, valdymo darbo organi zavimo, sistemų teorijos, valdy mo sistemų projektavimo, teri torinės informacinės ir duome nų apdorojimo sistemų kursus. Studijų metu išsamiai dėstomi savivaldos raidos istorijos, savi valdos teorijos pagrindų, savi valdybės ūkio šakų ekonomi kos, organizavimo ir ūkinės veiklos analizės kursai. Studentui, sėkmingai baigu siam keturis kursus, ir surinku siam nustatytą balų sumą, su teikiamas bakalauro laipsnis. Po to studentai dar gali dvejus me tus tęsti specialiąsias studijas ir įgyti magistro laipsnį. Absol ventai galės dirbti savivaldybių ir jų padalinių ekonomistais, menedžeriais. Magistrai galės studijuoti doktorantūroje ir įgy ti mokslo daktaro laipsnį.
prof. V. PAŠKEVIČIUS Katedros vedėjas
KOMPIUTERINĖS DOKUMENTŲ SISTEMOS-INFORMACIJOS AMŽIUJE Vis daugiau organizacijų, ak cinių bendrovių, privačių firmų nusiperka IBM — personalinius kompiuterius ir nori juos pa naudoti firmos informatizavimui. Daug apskaitos ir valdymo už davinių sprendžiama tose fir mose, ir be kompiuterio, naudo jant kalkuliatorius ar skaitliu kus. Kompiuterio panaudojimą jiems spręsti nulemia didelės in formacijos apimtys, greitaeigiš kumas, pagaliau tiesiog noras padaryti tvarką. Tačiau daugu ma ten dirbančių ekonomistų nesugeba persiorientuoti į kom piuterinę tokių uždavinių spren dimo technologiją, programavi mą ir kompiuterius laiko jiems neįveikiamu užsiėmimu. Tam reikia įveikti savotišką kompiu terinės kultūros barjerą. Mažose firmose nėra tikslinga samdyti kompiuteristus profe sionalus. Jie gerai išmano Jcompiuterius, bet blogai žino pačią firmos specifiką, apskaitos me todus. Šiuo metu pasaulyje vis populiaresnė tampa „programa vimo be programuotojų" tenden cija. Patys busimieji vartotojai kompiuteriu realizuoja savo už davinius. Finansininkai broke
riai, buhalteriai, sandėlininkai, patys firmų vadovai — visi jie turi derinti specifines žinias ir kompiuterinį paruošimą. Šią spe cialybę pasirinkę abiturientai gauna geras ekonomines žinias ir derina jas su kompiuteriniais mokslais. Informatikos katedro je yra gera personalinių kom piuterių bazė, studentai atlieka daug individualių užduočių. Ši specialybė — ateities specialy bė. Mes ruošiame informatikusekonomistus. Jie turi mokėti dirbti su kompiuteriniais doku mentais — failais, integruoto mis sistemomis, elektroninėmis lentelėmis, elektroniniu paštu, kompiuterizuotais archyvais ly giai taip pat, kaip dabartiniai specialistai dirba su popieriniais dokumentais. Studijas galėsite tęsti ir magistro laipsniui įsigy ti. Jos bus specializuotos infor macinio verslo kryptimi — ruoš ti žmonėms, norintiems organi zuoti savo firmas, kuriose pa grindinė prekė yra informacija. Tokių informacinio ' verslo spe cialistų, žengiant į informacinę visuomenę, reikės vis daugiau. Doc. E. TELEŠIUS Informatikos katedros vedėjas I
NAUJA EKONOMIKOS SPECIALIZACIJA
BE APSKAITOS IR FINANSŲ-NEI ŽINGSNIO „SCIENCE — CONSCIENSE — INDEPENDANCE" — šis de vizas lietuviškai reiškia „MOK SLAS — SĄŽININGUMAS — NEPRIKLAUSOMYBE". Tai tarp tautinės apskaitos profesijos žmonių organizacijos devizas. Tikėkime, kad šie žodžiai tiks ir atgimstančios Lietuvos apskaitos ir finansų sferos darbuotojams. Apskaitos tikslas — surinkti, apdoroti, išanalizuoti ir perduoti finansinę informaciją. Mūsų valstybė siekia įsilieti į pasauli nę rinką, nori tapti pasaulinės ekonominės sistemos dalimi. Tai vargu ar įmanoma nežinant vi suotinai priimtų tam tikrų ap skaitos normų, sąvokų, jos pa grindų. Ar gali mūsų įmonės sėkmingai bendradarbiauti su užsieniniais partneriais, jei jų apskaitininkai ir finansininkai nesugebės tinkamai paruošti fi nansinės informacijos. Juo la biau, jei jie nesupras jiems pa teiktos partneriais finansinės in formacijos. O juk be finansinės
informacijos normalus ekonomi nis bendradarbiavimas neįmano mas. Koks apskaitos ir finansų sis temos darbuotojų poreikis Lie tuvoje? Kaune? Galbūt šios pro fesijos specialistų jau neberei kia? Jų trūksta, nežiūrint į tuos struktūrinius poslinkius, kurie vyksta užimtumo sferoje. Porei kį diktuoja ir esama ekonominė situacija. Vyksta privatizacija, kuriasi daug įvairaus profilio įmonių (dažniausiai smulkių) — prekybinių, gamybinių, teikian čių įvairiausias paslaugas. Ku riasi bankai ir biržos, atsiranda naujos visuomeninės organizaci jos, naują reikšmę įgyja savi valdybių ekonominės tarnybos. Joms būtina žinoti realią eko nominę-finansinę padėtį, ūkinės veiklos rezultatus, laiku atsis kaityti su klientais ir tiekėjais, reguliuoti santykius su valsty bės ir savivaldybių biudžetais ir t. t. Čia padėti gali finansistai ir
apskaitininkai. Kiekviena, net ir pati mažiausia firma, net šeimy ninė individuali įmonė privalo turėti žmogų, kuris tvarkys jos apskaitą, reguliuos finansinius santykius su visuomene. Tai tu ri būti geras specialistas, nes kitu atveju įmonė jau nuo jos veiklos pradžios yra pasmerkta žlugimui. Todėl ši specialybė yra reikalinga dabar ir abejoti jos perspektyva netenka. Beje, tai vieni iš pirmųjų suprato pri vačių įmonių savininkai, kurie stengiasi į savo firmas pritrauk ti geriausius šios srities specia listus. Finansai ir apskaita — funda mentalios ekonominės discipli nos, be kurių neįmanoma išsi versti. Nei gamyboje, nei pre kyboje, nei kitose ekonominėse veiklose.
Eridanas JAKŠTAS VU KHF Finansų Ir apskaitos katedros asistentas
REFERENTAI IR VERTĖJAI (IŠ VOKIEČIŲ IR RUSŲ KALBŲ) Referavimo ir vertimo (vo kiečių ir rusų k.) specialybės studentai rengiami dviem pako pomis: referentai (vokiečių k. ir rusų k.) 5 metai (arba 4,5 m.) ir referentai, vertėjai (vokiečių k., rusų k.) — 2 metai (1,5 m.). Tęsti studijas antroje pakopoje gali studentai, pažangiai baigę pirmos pakopos studijas ir gavę fakulteto dėstytojo sutikimą va dovauti jo tiriamajam darbui. Per penkis (4,5 m.) studijų metus išklausomi pagrindiniai kursai, kurie Susideda iš 5 da lių: 1. Visuomeninių mokslų ben dros disciplinos: politologija, fi losofijos įvadas, socialinė psi chologija, XX a. istorija. 2. Filologinio profilio bendros disciplinos: Rusijos istorija ir kultūra, Vokietijos istorija ir kultūra, filologijos įvadas, termi nologija, leksikografijos pagrin dai. 3. Kalbinės disciplinos: vokie čių kalba (praktinė fonetika, praktinė gramatika, praktinė sti
listika, leksika), rusų kalba (praktinė fonetika, gramatika ir stilistika, leksika) lietuvių kal ba (praktinė gramatika, kalbos kultūra). 4. Informatikos disciplinos: in formatikos pagrindai, informaci nis aprūpinimas, mokslinėstechnirės informacijos paieškos sistemos. 5. Specializacijos disciplinos: vertimo teorija ir metodika, tekstologija ir teksto analizė, referavimo pagrindai, raštvedy bos pagrindai, mašinraštis. Speckursai ir specializacijos disciplinos skaitomi 6—10 se mestruose. 6 ir 8 sem. atliekami kursiniai darbai iš teksto anali zės, o 10 semestre (9) — bai giamasis darbas. Baigiamajam darbui ir pasiruošimui egzami nui iš referavimo teorijos ir metodikos skiriamos trys dienos per savaitę, per kurias nėra pa skaitų. Apgynusiems baigiamąjį darbą ir išlaikiusiems egzaminą, suteikiamas bakalauro kvalifika cinis laipsnis.
Gavę bakalauro laipsnį, gali tęsti studijas dar du (ljj m.) metus. Išklausomi pagrindiniai teoriniai fundamentalūs filolo gijos kursai (teorinė gramatika, (vokiečių ir rusų k.), vokiečių ir rusų literatūros istorija, naujųjų laikų literatūra, stilistika, teks tologija, vertinimo teorija), es tetika, pasirenkami specialūs dalykai. Nuo pat pradžių dirba mas mokslinis darbas, kuris, baigiant studijas, pateikiamas ginti. Apgynusiems mokslinį darbą suteikiamas magistro laip snis. Specialistai su bakalauro kva lifikaciniu laipsniu „referentas" (vokiečių k., rusų k.) gali dirb ti visur, kur reikia vokiečių ir rusų kalbų žinojimo, mokėjimo apdoroti medžiagą, dirbti su do kumentais. Gavęs magistro laipsnį, vertė jas galės dirbti leidyklose, fir mose ir pan. Doc. Žana LEClCKAJA Katedros vedėja
GYVENIMAS UGDO NAUJUS VERSLININKUS Vykstanti respublikoje pirmi, nio turto privatizacija, priimtas mažų įmonių įstatymas palaips niui formuoja naujo tipo versli ninkus, komersantus, kuriems, besiformuojančios rinkos sąly gomis, reikalingos teorinės ir praktinės verslo, komercinių įmonių organizavimo, ūkinės, fi nansinės veiklos, marketingo, valdymo žinios. Jeigu įstosite j smulkaus verslo ir prekybos or ganizavimo specialybę, tai šias
bei kitas teorines ir praktines žinias, reikalingas pradėti savo biznį, gausite jau pirmaisiais mokymo metais. Ketvirtais ir penktais mokymo metais galėsi te giliau studijuoti minėtas be: kitas disciplinas. Surinkus atitin kamą balų sumą ir parašius bai giamąjį darbą po penkerių mo kslo metų suteikiama komersan to bakalauro kvalifikacija. Ga biausi studentai galės tęsti studi. jas magistratūroje. Kadangi
smulkaus verslo ir prekybos or ganizavimo specialybė yra plati, galėsite pasirinkti vieną iš šių specializacijų: mažų įmonių ko mercija, amatų verslo, prekybos marketingas ir valdymas, maiti nimo marketingas ir valdymas, reklamos marketingas ir valdy mas.
Prof. V. VENGRAUSKAS Prekybos ekonomikos katedros vedėjas
-APLINKOS EKONOMIKA Aplinkos ekonomika — nauja ekonomikos specializacija. Vie tos savivaldybės sprendžia ap linkos apsaugos bei racionalaus gamtinių išteklių naudojimo klausimus. Savivaldybės savo te ritorijoje reguliuoja įmonių ūkinę veiklą teisinėmis ir ekono minėmis priemonėmis, kontro liuoja šią veiklą, nustato aplin kos naudojimo ir užterštumo normatyvus. Ypač svarbus yra ekonominio mechanizmo, skatinančio ūkinės
veiklos subjektus nedaryti žalos gamtai įgyvendinimas. Šis ekono minis mechanizmas turėtų apim ti mokesčius už taršą ir gamti nių išteklių naudojimą, limituo tą leidimų taršai pardavimą, mo kesčių lengvatas, baudas už pa žeidimus, kreditus bei dotacijas. Šiems klausimams spręsti ekono mistai turi turėti tvirtų žinių iš ekologijos bei aplinkos inžineri. jos.
G. m. dr. B. GAILIUSlS
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas: 61-06-18. Tiražas 4500 egz. 1 spaudos lankas. SL. 321 Užs. Nr. 96. Spausdino Lietuvos leidybos įmonė „Spauda". Redaktorė L. BINKAUSKIENf
INFORMACINIO APRŪPINIMO SPECIALYBĖ Pernai šiame fakultete įsteigta nauja — informacinio aprūpini mo — specialybė. Informacinis aprūpinimas yra laikomas nauju šiuolaikiniu informaciniu darbo etapu, į kurį orientuojasi visos mokslinės techninės informaci nės tarnybos. Būtent šiose tarny bose, veikiančiose mokslo, projektavimo-konstravimo įstaigo se, įmonėse, firmose ir dirba in formacinio aprūpinimo specialis tai. Jie, naudodamiesi tradicinė mis ir automatizuotomis infor macijos sistemomis, aprūpina in formacija visų šalių ir kitų vei klos sferų specialistus. Naujomis ūkininkavimo sąly gomis informacinio aprūpinimo specialistams atsiveria didelė perspektyva: jie galės išbandyti
savo jėgas informacinės rinkos (informacinio marketingo) sri tyje užsiimdami informaciniu verslu pavieniui arba steigdami privačius informacinius biurus, firmas, bei teikdami mokamas in. formasines paslaugas. Informacija visame pasaulyje tapo sunkiai prieinama ir bran gia preke. Be infornfacijos ir kvalifikuoto informacinio tarpi ninko (informatoriaus) negali ir negalės sėkmingai dirbti nei se nos, nei naujai besikuriančios valstybinės, privačios, kooperati nės, akcinės bendrovės bei įmo nės, norinčios išlaikyti savo ly gį bei konkurenciją. Vakarų rin kose informaciniai tarpininkai (angį. Information broker) jau surado savo vietą. Reikia many
ti, kad šie specialistai suras savo vietą ir Lietuvoje. Studijuojantys šią specialybę išmoks dirbti su kompiuteriais, automatizuotomis duomenų bazė mis, bus mokoma užsienio kal bų, politologijos, filosofijos, lo gikos, aukštosios matematikos, ekonomikos, teorijos ir marketin. go^pagrindų, informatikos, mo kslinės techninės informacijos ir kitų disciplinų. Studijos — dvie jų pakopų. Pirmoji pakopa — penki metai (bakalauras), antroji — du metai (magistras). Po pir mos pakopos absolventai palės dirbti praktinį darbą informaci jos srityje, o baigę antrąją pa kopą — ir mokslinį. Doc. J. CEPYTE