VISlį ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖSI
o
O c
TU»ENTA$ VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
1955 m. sausio 13 d., ketvirtadienis
KOMJAUNIMO AKTYVISTAS SESIJOS METU Ą ĮSIVERIA auditorijos durys, ir išeina įkaitusiais veidais su komjaunimo ženkleliu ant krūtinės mergina, į prie auditorijos susispietusių draugų klausimus: „Na kaip? Kokį pažymį gavai?", ji pakelia aukštyn ranką su išskėstais penkiais pirštais. — Ar aš nesakiau, kad mūsų sekretorius niekad grupei gėdos nepadarys. Ji — pavyzdys mums visiems, — taip atsiliepia apie savo komjaunimo grupės sekretorių drg. Sleinytę trečio kurso geografai. Ir teisėtai didžiuojasi Onute Sleinyte grupės studentai. Egzaminų sesijos metu didelė atsakomybė krinta ant kom jaunimo aktyvistų pečių. Tomis atsakingomis dienomis kom jaunimo sekretoriai, biurų nariai turi būti pavyzdžiu savo grupės, kurso draugams — sėkmingai laikyti egzaminus, įskaitas. Sesija juk yra ne tik viso universiteto studentų, bet ir visų visuomeninių organizacijų darbo patikrinimas. Sesija parodys, kokią pagalbą universiteto komjaunimo or ganizacija teikė dėstytojams ir partinei organizacijai ruo šiant ir auklėjant busimuosius specialistus. Ir todėl blogas tas komjaunimo vadovas, kuris tik kitus ragina sistemin gai, kruopščiai dirbti, o pats egzaminų metu atsakinėja silpnai, bilieto klausimus išaiškina apgraibomis. Toks žmo gus niekada savo kolektyve neturės autoriteto. Teisingai apie tai kalba ir lietuvių patarlė: „žodžiai pamoko, o pa vyzdys patraukia". Visai kitas reikalas bus, kai grupės komjaunimo sekretorius, biuro narys egzaminus laikys tik „labai gerai". Toks komjaunimo aktyvistas yra pilnai ver tas jaunimo vadovo vardo, nes jis ne tik nukreipia, bet ir pats rodo jiems pavyzdį, nuoširdžiai pildydamas svarbiau sią studento pareigą — kruopščiai mokydamasis. Tačiau tai dar tik viena dalyko pusė. Iki šiol kai kurie aktyvistai prisilaikė nuomonės, kad egzaminų metu kom jaunimo darbas kursuose, fakultetuose turi būti susilpnin tas arba net visiškai sustabdytas. Ta nuomonė yra iš esmės neteisinga. Atvirkščiai, komjaunimo darbas ir sesijos metu turi būti vystomas taip pat intensyviai, kaip ir anksčiau, tik, žinoma, darbo formos jau turi būti kitos. Sesijos metu negalima organizuoti jokių susirinkimų, ar pasitarimų, ku rie atitrauktų studentus nuo pasiruošimo įskaitoms bei eg zaminams. Taip pat šiuo metu nėra tikslinga studentamskomjaunuoliams duoti įpareigojimus atlikti tą ar kitą dar bą už universiteto ribų. Sesijos metu grupių komjaunimo organizacijų sekreto riai, komjaunimo aktyvistai gali ir turi suteikti didelę pa ramą dekanatams bei dėstytojams, stiprinant drausmę, už tikrinant aukštą organizuotumą. Reikia pasiekti, kad sesijos metu kiekvienas studentas jaustų, jog kolektyvas domisi kiekvienu savo nariu, jog už savo pasiruošimą egzaminams kiekvienas studentas neša atsakomybę prieš visą kolektyvą. Sesija yra nelengvas studentų išbandymas. Tinkamam pasiruošimui tam ar kitam egzaminui didelę reikšmę turi ir draugų parama. Komjaunimo aktyvistai turi įdėmiai sek ti, kaip jo grupės draugai ruošiasi artėjančiam egzaminui, pasiteirauti, ar nereikalinga dėstytojų bei draugų parama, pakartojus visą medžiagą, organizuoti kolektyvų neaiškių klausimų išsiaiškinimą. Ypatingu rūpesčiu reikalinga apgaubti pirmo kurso stu dentus. Juk jie laiko pirmuosius sesijinius egzaminus uni versitete. Vyresnieji draugai — komjaunimo aktyvistai gali daug kuo Jiems padėti: patarti, kaip ruoštis egzaminams, kaip planuoti savo darbo dieną, kaip teisingai ir gerai su planuoti atsakymus į bilietų klausimus. Egzaminų sesijos metu negalima užmiršti ir apie stu dentų kultūringo poilsio organizavimą. Komjaunimo akty vistai, seniūnai turi ir toliau organizuoti kolektyvinius ki nų, teatrų lankymus. Juk geras poilsis — sėkmingo egza minų laikymo laidas. Sesija įpusėjo. Visos studentų, dėstytojų ir visuomeni nių organizacijų pastangos turi būti nukreiptas į tai, kad sesija vyktų organizuotai. * «
Kolūkio pirmininkas pas studentas
Ekonomikos fakulteto studentai domisi kaskart stiprėančiais respublikos kolūkiais. Neseniai Jie turėjo susitiki mą su žemės ūkio pirmūnais,dalyvavusiais Visasąjunginėje žemės ūkio parodoje. Nuotraukoje: studentai kalbasi su Šiaulių rajono „Nau jo gyvenimo" kolūkio pirmininku drg. Navicku. L. Butkevičiaus nuotr.
|
Draugai studentai ! Egzaminu sesija jau įpusėjo. Sėkmingas ir organizuotas jos bai gimas priklauso tik nuo mūsų ! Racionaliai išnaudokime laiką, skirtą medžiagai pakartoti! Kovo kime už savo grupės, savo kurso, savo fakulteto garbę!
Kaina 20 kaD.
EGZAMINAI - MUSŲ ATASKAITA TĖVYNEI ☆
Laikėme politinę ekonomiją
*
i
☆
PIRMĄJĮ -EGZAMINĄ IŠLAIKIUS
Nepastebimai praėjo rudens pasitaiso krintančius ant akių semestras pirmo kurso žurna garbanotus plaukus. Merginos ir draugai spau listams. Viskas čia jiems bu vo nauja ir kartu neįprasta, džia Algio ranką, sveikina Jį bet greitai jie įaugo į stu su pirmuoju penketu. Laikrodžio rodyklė priartė dentų kolektyvą. Draugai pa dėjo ištaisyti klaidas ir išsi jo prie pusės trijų, kai baigė aiškinti įvairius neaiškumus, atsakinėti paskutinis grupės su kuriais tenka susidurti at studentas. ėjus į aukštosios mokyklos Kitos dienos rytą prie tos suolą. pačios auditorijos būriavosi Prieš sesiją abi grupės su- jau antros grupės studentai. rengė gamybinį pasitarlmą, Daugelis grupės studentų pui kuriame dar kartą apsvarstė kiai žinojo lietuvių tautosa pasiruošimo egzaminams klau kos rinkimo istoriografiją, ge simą. Į susirinkimą atsilankė rai išnagrinėjo pasakas, dai vyresnieji draugai — V kur nas, mįsles, atskirų žanrų so žurnalistai, kurie patarė, vystymąsi. Iš antros grupės kaip ruoštis egzaminams, pa 25 studentų 13 studentų žipasakojo apie garbingą žurna nios buvo įvertintos labai geral. listo darbą. Studentai Sarmaitytė, PoLinksmai prabėgo Naujieji metai, ir sausio 3 dienos rytą vllėnas, Mundrys, Saldausprie <33 auditorijos ėmė bu kaitė, Pauraitė ir daug kitų riuotis pirmos grupės atsto parodė gilų žinių įsisavinimą, vai. Dauguma juokavo, — ki o tai liudija, jog neveltui ti skaitė užrašus, treti, susto buvo klausyta paskaitos, stu ję prie lango, patylomis kal dijuota tautosakos kūriniai. bėjosi. Atrodė Jog viskas ži Porą savaičių prieš sesiją noma, kad nėra ko jaudintis. jau tokius studentus, kaip Bet visgi fai buvo pirmasis S. Daunys Sargūnas, Povilėnas, Sčesnusesijos egzaminas. .. . Pagaliau iš auditorijos levlčlus Ir kitus galėjai rasti išeina Tadas Adomulis. Dar skaityklose. Jie myli ir bran GERAI IR LABAI GERAI nespėjus uždaryti durų, visi gina lietuvių liaudies žodinę apspinta draugą, vienas po ki kūrybą, domisi ja. Tautosakos Anatomija — sunkus ir su to pasipila klausimai. egzaminą pirmo kurso žurna dėtingas mokslas. Vien tik pa — Na, kaip atsakei? Pen listai išlaikė tik gerai ir labai vadinimų čia keli tūkstančiai. ketui? gerai. Šiam egzaminui antro kurso — Gerai, —- atsako šypte Baigęs priiminėti egzami I grupės medikai ruošėsi labai lėjęs, bet dar pastebimai jau ną, dėstytojas drg. Jonynas kruopščiai, perskaitė visą lite dindamasis vaikinas. pasakė, kad sesiją pirmo kurso ratūrą. Studentai Graudytė, Ilgai netilsta koridorluje žurnalistai pradėjo sėkmingai Latanaitė, Palaima, Kubiliūtė kalbos. Praeina dar valandėir reikia jiems palinkėti, taip šį atsakingą egzaminą išlai lė, ir pasirodo džiaugsmu pat gerai išlaikyti ir kitus se kė labai gerai. Gi likusieji švytinčiu veidu Algis Jazsijos egzaminus. grupės draugai — gerai. Tuo dauskas. V. Kasinskas tarpu, kai pirma II kurso — Labai gerai, — atsako Istorijos-filologijos fak. medikų grupė ruošėsi anatomi i draugų klausimus ir ranka I k. stud. jai, II grupė laikė rusų kalbos egzaminą. Iš 14 laikiusių 13-os žinios buvo įvertintos labai gerai. Ekonomikos fa rą savo specialy Geriausią žino bės dalyko įsisa jimą parodė drg. II kurso medikai, puikiai kulteto II k. pra monės specialybės vinimą. Didesnė drg. V. Baika, A. pradėję egzaminų sesiją, pa studentai laikė podalis studentų eg Janiokaitė, E. siryžę ją išlaikyti tik gerais litekonomijos eg Daubaras ir kt. ir labai gerais pažymiais. zaminą. Ekono zaminą išlaikė tik K. Auksutis labai gerai. mistai parodė geM. Daukša Teisės fakulteto II kurso studentai jau išlaikė antrą žie mos sesijos egzaminą — ka pitalizmo politinę ekonomiją. Nors kursas buvo praeitas per vieną semestrą, tačiau stu dentai parodė neblogą dalyko įsisavinimą. Daugumos atsaky mai įvertinti labai gerai. Išsa mūs draugų R. Greičiaus, V. Nekrašo, V. Gaivenio, J. Mi siūno ir kitų atsakymai rodo, kad egzaminui buvo rimtai pa siruošta. Tačiau reikia pažymėti, kad komjaunimo grupė dar nepa siekė to, kad visų studentų žinios būtų įvertintos labai ge rais ir gerais pažymiais. A. Rūškenytės žinojimas įver tintas tik patenkinamai. O to galėjo nebūti, jei ji būtų laiku sudrausta už akademinės draus mės laužymą, būtų labiau pa kontroliuota. Tą klaidą grupės komjaunimo organizacijai (sekretorius I. Tautkutė) arti miausiu laiku reikia ištaisyti.
KĄ PARODĖ SESIJA Apie tai, kaip Teisės fakul teto IV kurso studentai laikė žiemos egzaminus, pravartu sužinoti visiems ir padaryti iš to atitinkamas išvadas. Sį semestrą IV kurso teisi ninkai laikė penkis egzaminus: dialektinį materializmą, rusų kalbą, civilinį procesą, krimi nalistiką ir žemės teisę. Sesija nemaža, reikalaujanti daug darbo ir kruopštaus pa sirengimo. Puikiai egzaminus laikė studentai Maksimaltis, Stankevičius, Petrauskas, Zurauskas. Tačiau tai tik pavieniai reiškiniai. Bendrai paėmus, IV kurso teisininkai egzaminus laikė blogai. Štai, per pirmąjį dialektinio materializmo egza miną 8 studentų žinios buvo įvertintos tik patenkinamai arba blogai. Studentai Kli manskaitė, Kutkaltė, Sa dauskaitė, Dambrauskaitė, Rasimavičiūtė, parodė silpnas žinias, menkai orientavosi pa grindiniuose dialektinio mate rializmo klausimuose.
Na, dialektinis materializ mas kiek sunkesnis dalykas, tačiau kuo pateisinti tai, kad ir rusų kalbos egzamino metu neapsieita be nepatenkinamų pažymių. Juos gavo jau minė tos studentės Klimanskaitė ir Sadauskaitė. Vienetais buvo įvertinti Korsako, Usaitės ra šomieji darbai. Čia vien tik faktai. Bet ka me gi viso to priežastys? — paklaus ne vienas. Priežasčių ilgai ieškoti neteks. Visų pir ma, kalti IV kurso abiejų grupių komjaunimo organiza cijų biurai bei jų sekretoriai Korsakas ir Venslova. Per iš tisą semestrą jie nevedė gru pėse jokio darbo, nesidomėjo, kaip grupės draugai dirbo na muose, ruošėsi seminarams, egzaminams. Tiesa, retkarčiais buvo šaukiami susirinkimai, bet jie būdavo formalūs. Negalima sakyti, kad IV kurso teisininkai šį semestrą būtų labai praleidlnėję paskai tas. Ne. Jie ateidavo į jas. Juk
v
PAS GEOLOGUS Neseniai prie II geologijos auditorijos durų nekantriai stoviniavo būrelis studentų, Tai busimieji geologai — nuotraukinlnkai, kurie laikė paleontologijos speckurso eg zaminą. Geologija — mokslas, tampriai susijęs su praktiką. Vasaros metu IV kurso geolo gai — nuętrauklninkal buvo išskirstyti praktikai po įvai riausius mūsų plačiosios ša lies kampelius. Studentas Dancevičlus atliko praktiką netoli Baltosios jūros krantų už Onegos ežero, studentai Rukšlaupytė, Jackevičius, bu vo Ukrainoj Volynės-Podolės masyve, Riškus — Baltarusi joje, Duškevičius — Urale. Pagrindinis šios praktikos tikslas buvo sudaryti geologlnius-palesntologlnius žemėla pius ir ištirti toje vietoje esančias iškasenas. Praktikos metu kiekvienas studentas pri sirinko įvairių uolienų pavyz džių. Tie, kurie rado įvairių žemės vystymosi periodų fau nos, parsivežė ją į Lietuvą. Šio semestro bėgyje, stu dentai laboratorijose prepara vo fauną, sudarinėjo jos ka talogus, monografijas, o taip pat, mikroskopų pagalba, įvai riose uolienose bei minera luose ieškojo faunos liekanų. Egzaminų dieną daugelio studentų rankose buvo galima matyti dėžutes su faunos pa vyzdžiais. Studentai Rukšlau pytė, Jackevičius nemaža jų parsivežė iš Ukrainos. Geras ir nuoširdus darbas metų ei goje davė puikius rezultatus. Iš 11 studentų, laikiusių speckurso egzaminą, 8 žinios buvo įvertintos labai gerai, kitų — gerai. Ypač puikią orientaciją, sprendžiant prak tinius klausimus, parodė stu dentai Sliaupa, Riškus, Duš kevičius. Iš besišypsančio egzamina toriaus. dėst. Zeibos veido buvo galima matyti, kad jis patenkintas savo auklėtinių darbu. ti. Mažonytė
to reikalauja fakulteto deka ir privedė prie apverktinų re nas. Tačiau kas iš tokio for zultatų. malaus paskaitų lankymo, jei Negalima nepaminėti, kad jų metu studentai nesidomėjo kai kurie IV kurso teisininkai dėstytojų perteikiamomis ži serga išpuikimo nuotaikomis, niomis, užsiiminėjo pašali per daug pasitiki savo gabu niais darbais. mais. Jau praeitų mokslo metų Štai stud. Kaloška dažnai pavasario egzaminų sesiją IV tyčiojasi iš savo besimokančių kurso teisininkai išlaikė blo draugų, vadindamas juos „zubgai, tačiau šios pamokos neuž rilomis”. teko. Užuot grupėse darbą su — Štai, imkit pavyzdžiu stiprinus, jis buvo visai apleis mane. Niekad „nezubriju” ir tas. Pirmos grupės komjauni trejetų negaunu, — sakydavo mo organizacijos sekretorius jis draugams. šį kartą Korsakas pats nerodė drau gabumai apvylė,Deja, ir jo įskaitų gams pavyzdžio, masiškai pra- knygelėje atsirado pora pa leldlnėjo paskaitas, nesilankė tenkinamų pažymių. ir nesiruošė seminarams. IV kurso teisininkai mokosi Ką grupė padarė su tokiais universitete priešpaskutinius draugais, kaip Sadauskaitė, metus. metais jie išeis Rasimavičiūtė, Žukauskas, ku dirbti į Kitais įvairias teisines įstai rie jau antrą sesiją iš eilės lai gas. Reikėtų ar ko blogai? Galima sakyti, nie žmonės, turėdamipagalvoti, menką žinių ko. Jų mokymosi klausimas bagažą, sugebės bent patenki buvo paliktas savieigai. namai atlikti savo darbą. Paša Egzaminams buvo ruošia linti spragas studentų žinoji masi urmu. Per ištisus pus me — toks uždavinys iškyla antrų metų studentai blogai ne tik komjaunimo organiza lankė rusų kalbos paskaitas ir cijai, bet ir fakulteto vado pradėjo jomis domėtis tik vams. prieš egzaminus. Tai aiškiai V. Eerytė
f
Pokalbis apie spargaikas
ŽYauji (J. Astrausko eilėraščiai
— Mama, ką ten daug kal Profesorius Gabrleljanas at sidūsta. Štai atsakys dar du bi su tais paršais. Jiems tik žmonės, Ir V kurso rusų kal snukius Ištalžyti — žinos bos Ir literatūros grupė filo ant Sašos užsipuldinėti, — iš Laiškai Studentui -draugui sofijos istoriją bus Išlaikiusi. už durų nuskamba Sašos bro Vieni geriau, kiti blogiau at lio balsas. . . — Na, nieko. . . motl- Tu mano laiškų nesaugok, Nusibodo prie knygų Ir sakė, tačiau bendrai grupė Ką berasti juose manai? man. — šauniai padirbėjo per semest na nenorėjo kalbėti, tai mes Viskas buvo, atrodo, seniai, Nepalaukia gyvenimas, rą. „Paklausysime dabar, tuojau su tėvu išsiaiškinsime. Nuo to laiko abu išaugom, skuba tuo tarpu. kaip šis jaunuolis atsakys", Jis — senas komunistas, at Daug daugiau suprantam ir Noris pulti mūšin pirmam — — pagalvoja jis apie prie sakingas darbuotojas.. . — stalelio prieinantį stud. Stun- ramina komjaunimo komiteto Daug geriau vienas kitąžinom, Imtis tikro, sekretorius susijaudinusius didelio žėną. pažlnom. darbo. Stunžėnas pradeda aiškinti grupės komjaunuolius, rinkda bilieto klausimus. Aiškina, mas telefono numerį. Tačiau, nespėjus ištarti nė Nemėgstu atgal dairytis. Bet kovos nelaimėsi staiga. — blaškydamasis, užsikirsdamas, Priešo armijos slinko painiodamas žodžius ir sąvo žodžio,, trobelėje suaidl val Na Ir kam gi, nuėjus pirmyn, Maskvon šlmtabokštėn, kas. Profesorius, dar klek dingas balsas: — Ko jūs visi ant Sašos Vėl užžėlusias kryžkeles mint? O Tėvynė vis telkė jėgas jį paklausinėjęs, pratęsia studijų knygutę su nepa užsipuolate! Jūs net jo pus Juk gyvenimas mūsų — dar Lig Berlyno rytas, tenkinamu pažymiu. Tačiau padžio neverti. . . priešui . . . Viskas ima ryškėti: Juk gyvenant ir dirbant Iš studentas, užuot paėmęs kny nublokšti. vieno gelę, katės šuoliu prišoka štai kodėl Aleksandras Fedoprie besiruošiančio draugo Ir rovlčius visai nesiskaito su Mūsų meilė stiprės kasdieną. Nors atrodo: ištraukia iš pasuolės „Filoso grupės kolektyvo nuomone, formules kalti — skriauda, štai kodėl Jis Jau ne pirmas Jei būtų, ko būti negali: fijos Istoriją". Jei tvirtoves kiti darbo egzaminus Įžūliai Išsiskirtų mūsų takai, fronte Ima, — Štai, pasidžiaukite, ką kartas per knygomis. Aš žinau: Nepadės ir seni laiškai — jūsų gerieji Išdarinėja! ■— Iš naudojasi Tačiau ant pirmininkaujan Juos nusvies! paskaičius į laimėsi tada. pila įsikarščiavęs Stunžėnas. čiojo stalo guli ne vien tik šalį. Kai gerai — Apsaugok viešpatie, Fedorovičiaus knyga. Begė paruoši profesoriau, tai ne mano, — diškai bado akis filosofinis Pačiai saulei už šilo pranykus, puolimą! ginasi Aleksandras Fedorovl- žodynas, Įvairaus formato la Nesušildys atošvaistė likus. člus. peliai . Pranešėjas Titarenko Baigiasi egzaminas, ir. Išei veltui kelintą kartą prašo: damas Iš auditorijos, dėstyto — Draugai, būkite sąžijas įdomumo dėlial pažvelgia ningi: prisipažinkite, kas nau- Pavasarls bręsta, Sumokėt ir užmiršt, į pasuoles: jose knibždėte dojotės špargalkomis. .. kaip atrodė — Dienos karštyn. knibžda įvairaus formato, Auditorijoje mirtina tyla, Karklynai pageltusį pūką jau Aš skolingas todėl, įvairių rankų rašytos Ir net — Liubimkova žino, tegu kad aš — meta. spausdintos „pagalbinės prie ji pasako, — prataria grup- Už mėnesio — kito obelis, monės". orgas. — Nėra ko laukti, kol Išauginta tėvynės sode. baigias penkti To tylomis apeiti nega pabus surambėjusi sąžinė. Mano studijų penkmečio lima, — pasako profesorius Būna gyvenime tokių psi metai. O vaismedžius tuos, komjaunuoliams. chologinių momentų, kada kur vaisių neves, — Draugai, vakare susirin komjaunuoliška sąžinė negali Neišlaikę kaitros Kal vasara nutylėti apie savo ir savo kimas! — praneša grupės ar nušalę, tėviškėn mano ateis, sekretorius. — O kur Alek draugų klaidas, tačiau šiaudaIš šaknų iškirstus Ir liepa pražys, dūšlškumas ir savimeilė to sandras? — paklausia jis tėvynė numes virš vartų palinkus, padaryti neleidžia. Tokią būk draugų. Kaip bevertę šiukšlę į šalį. Sugrįšiu aš dirbt lę pergyveno ir Lida Liubim — Saša man kalbėjo, kad kova. Na, bet Ji pasirodė, Ir su tais atslteist, jis šiandien vakare užimtas, kaip tikra komjaunuolė, kuri Kam lig šiolei jaučiausi Tą skolą reikėtų pas jį į namus nueiti suklydusi galėsiu pilnai atiduot skolingas. nebijo prisipažinti. ir pakviesti, — prataria kaž Tik tada, — Draugai! Nors aš šitam kurį mergina. kai gyvenimas baigsis. egzaminui ir labai nuoširdžiai — Gerai, mes su Bronium ruošiausi, tačiau nepasitikė Tėvai. Ir gėrėsis Už gyvybę užeisime! — pasižada Vadi jau savo jėgomis. Ir dėstyto atslinkęs vėlyvas ruduo mas Titarenko. jui išėjus, pažvelgiau Į kon Skolingas skolingas aš jiems. Mano darbo nunokusiais vaisiais. Ilgai spaudė Vadimas ir spektus. Špargalkomis taip Ir tiems, Bronius skambutį prie Fedo- pat naudojosi Titova, Mlcharskas mokslan man tad rovlčlaus durų, kol jas paga- kaja, Dvukrajeva, Spllevskelią pramynė, Nėra mano naujam plane llau atidarė pagyvenusi mote- kaja. Dienų tuščių, Tačiau paminėtos merginos, Skolingas ris. draugams, nei minčių nuskurdusių. — — Sašos nėra ir nebus išskyrus Dvukrajevą, nerado mylimiems Ir kitiems Lig šiol namuose! Jis Išėjo pas žmo- savyje pakankamai drąsos at Aš skolingas gyvenimas kūrė mane. ną! — kategoriškai atrėžė jo virai ir tiesiai pripažinti savo visai Tėvynei. Nuo šiolei motina. — O kas užsidegė, kaltę: vienos pasižiūrėjo, bet aš kad jo taip skubiai prireikė? ,,nieko” nematė, kitos „nebu Skola ne tokia, tokios kvailos", kad tokių gyvenimą kursiu! kad kiekvienas galįs — Matote, jis per egzami vo lengvų klausimų nežinotų ir ną naudojosi knyga. . . — pan. ♦ buvo bebandąs aiškinti gru Šiandien skaudu ir gėda pės sekretorius, tačiau įsl- kalbėti apie tai, kad kai Trūksta, inventoriaus karščiavusi mama jam baigti kurie V kurso rusų kalbos ir nedavė. literatūros grupės studentai Liepos 21-os bendrabučio qy- Studentai tokios padėties to— Kas?! Mano vaikas dar nesupranta, Jog naudoji ventojai dažnai naudojasi ja- liau pakęsti negali. špargalką! Ne, čia jūs jau mas Įvairių „pagalbinių prie vėl jį norite skandinti! Spiaut monių" egzaminų metu yra me veikiančia skalbykla, Ta- Bendrabučio taryba ir univer man ant jūsų grupės, mano ne tik paties savęs apgaudi čiau skalbykloje trūksta rei siteto ūkio skyrius turi tuo vaikas gabus! Kam Jam špar nėjimas, bet ir apgaudinėji kiamo inventoriaus. Naudojan klausimu susirūpinti. Jeigu galkos! — pasipylė tirada. mas tarybinės liaudies, kuri tis skalbykla, skalbti priseina yra skalbykla, ji turi būti pil — Tai gal pasakysite, kur mus maitina ir aprengia, kuri nai aprūpinta reikalingu inven. jo žmona gyvena. . . laukia mūsų, tampant gerais tik rankomis: nėra skalbimo lentų, pakankamo kiekio indų, toriumi. — Nežinau. . . Ir, bendrai, savo specialybės žinovais. M. žemaitis jūs.. . M. Pranckus kurių dauguma -kiauri.
PIRMASIS BANDYMAS Gausų universiteto meni nės saviveiklos kolektyvų bū rį papildė dar vienas naujas, tačiau jau pajėgus kolekty vas — lietuvių dramos būre lis. Dramos mėgėjai (vadovas ,. ir režisierius M. l-'aullukonlenė) šiomis dienomis parodė studentams savo pirmą pasta tymą V. Dychovlčno vodevilį „Vestuvinė kelionė". Teisingai pasielgė kolektyvas, ėmęsis statyti velkalą, kuriame vaizduojamas mums visiems pažįstamas, supranta mas mūsų amžininkų gyveni mas. Pjesės pagrinde — be siruošiančio moksliniam dar bui tarybinio jaunimo drau gystės Ir meilės tema. Juokdamasis Iš trijų jaunų draugų — aspirantų nalvaus nutarimo niekada nesiskirti, drauge mokytis, drauge gyventi, drauge dirbti, autorius kartu parodo, kad užsidary mas siaurame bendrabučio kambario kolektyve priveda prie klaidingų pažiūrų į drau gystę ir meilę Kaip gi pavyko mūsų jau niesiems aktoriams scenoje atkurti autoriaus sumanymus? Sukuriant gudriojo, links mosios trejukės sielos — Andriušos ir atkaklaus mergi nų priešo, nutarusio būti am žinu viengungiu — Marko
LV 000?0
valdmenls atlikėjams A. Paukštalčlul Ir J. Mykolai čiui teko parodyti daug ener gijos ir sumanumo. Jie abu Išvengia čia labai ga limo falšo, efektų vaikymosi. Netgi galima padaryti priekaištų dėl per didelio jų kuklumo — neišnaudojimo visų vodevilio žanro teikiamų galimybių. Perdėtas bijoji mas „nuslchaltūrinti" tikrai sumenkino antrojo paveikslo pokalbio su profesorium Sinelnikovu sceną. Minėta trum pa scenelė leidžia kandžiai išjuokti studentijos tarpe už silikusias praeities ydas, pil nai parodyti vadinamųjų puošeivių gyvenimo banalumą. Visos veiksmo painiavos „kaltininką", naivų Ir viską priimantį už gryną pinigą Kostlą (V. Vitkauskas) visuo se veiksmuose žiūrovas mato .nuoširdžiai besirūpinantį, kad jo draugai Ir jis pats patektų į organizuojamą mokslinę ekspediciją. V. Vitkauskas pajėgė įtikinti ir patraukti žiūrovą, ypatingai svarbiose didesnio įtempimo scenose. Jis silpnesnis eilinėse, kriti nėse scenose. Dėkingo Nastenkos vaid mens sukūrimas atiteko B. Neverauskaltei. Teisingai su pratusi savo vaidmenį, ji paBadakciĮos
adresas: Vilnius,
sirodė kaip gabi atlikėja. Jos sukurta Nastenka — mergina ištikima draugystei, daranti viską, kad padėtų savo drau gei ir kartu randanti savo as meninę laimę. B. Neverauskaltės valdyba pilnai įtikinan ti, spalvinga. Klek silpnesnė ji paskutiniame paveiksle: iš bendros paveikslo nuotaikos Išsiskiria bereikalingas jos blaškymasis, perdėtas susiner vinimas. B. Neverauskaltel reikėtų vengti dar pasitaikan čio jos vaidyboje žalingo sie kimo netlek sukurti ryškų Nastenkos paveikslą, kiek pa rodyti pačią save. Šturmano Olgos Atamanenko (J. Ladlgaltė) vaidmuo nors pagal tekstinę medžiagą ir trumpas, tačiau daugiapusiškas: Olga iš vienos pusės ge raširdė, moteriška, iš kitos — laisva, savarankiška, pla taus akiračio Jūrų šturmanas. Pirmąją vaidmens pusę J. Ladigaitė atkuria pilnai, tačiau jos .sukurtoje Olgoje pasigen dama bruožų, liudijančių, jog ši mergina dar neseniai pali ko laivą. Prie silpniau pavykusių tenka priskirti Zojos (J. Dominaitytė, R. Nezabitauskaltė) ir profesoriaus Slnelnikovo (A, Steponavičius, A. Zagorskas) vaidmenų atlikimą. Tiek J. Dominaitytės, tiek R. Nezabitauskaitės vaizduojamai Zojai trūksta vidinės šilumos,
Stuokos-Gucevičiaus
laisvumo. Atlikėjos pilnai neįsljaučla į subtilų Zojos cha rakterį, silpnai santykiauja su scenos partneriais. Daro mas klaidas galima nesunkiai pašalinti daugiau įsigilinus į Olgos vaidmens paskirtį vo devilyje, į Olgos santykius su kitais veikėjais. Profesorių Slnelnikovą norėtųsi matyti solidesnį, gyvesnį, kartu savotiškesnį, nuoširdžiau besido mintį jaunimo gyvenimu. Visumoje jaunas kolekty vas teisingai suprato ir gerai perteikė žiūrovui pagrindines vodevilio mintis. Ne vien tekstine medžiaga, bet Ir nuo širdžia valdyba, sceniniais vaizdais jaunieji dramos mė gėjai įtikino žiūrovą, kad nuoširdi meilė, asmeninė lai mė ne trukdo, o padeda tary biniam žmogui dirbti, ne ar do, o stiprina draugystę, kad moteris nėra kliūtis nuošir džiai vyrų draugystei. Pa kiliai praeina baigiamoji scena, Iš kurios galutinai pa aiškėjo, kad mūsų herojai suprato, jog laikas pradėti kelionę Iš jaunystės į subren dimą, kad visos trys jaunave džių poros savo vestuvinę ke lionę atliks nedykinėdami, o dalyvaudami naudingoje moks linėje ekspedicijoje. Palyginti per trumpą laiką tokio, žanro atžvilgiu gana sunkaus, spektaklio pastaty mas, paruošimas ne tik pagrin dinių, bet ir dubliuojančių at-
n
Į
Praėjo jau dvi savaitės, kai Latėnas) laimėjo pirmą vietą, sostinės gatves, parkus, apy įveikusi distanciją per linkes padengė sniegas. Tuo 1.56,05 vai. Antroji vyrų ko pasinaudodami, universiteto manda (Juška, Vaitkus, Vllvalslidininkai ėmė dar intensy šis, Barkauskas, Merkšaltls) viau ruoštis artėjančiai LTSR užėmė antrą vietą, palikusi už Aukštųjų mokyklų spartakia savęs Pedagoginio instituto ko dai. mandą. USK pirmoji moterų koman Sekmadienį universiteto sli dininkai pirmą kartą šiemet da (Sakalytė, Pelionytė, Babėišbandė savo jėgas varžybose naltė) be ypatingos kovos taip — miesto žiemos sezono ati pat užsitikrino sau pirmą vie daryme. Varžybų programoje tą. Antroji ir ketvirtoji vietos buvo 3X3 km moterų ir 5X5 taip pat atiteko universiteto km vyrų estafetės. USK išsta atstovėms. tė dvi vyrų ir tris moterų ko Individualiai geriausią laiką mandas. Iš visų dalyvavusių parodė Latėnas, 5 km distanci varžybose komandų jos pasi ją įveikęs per 20:45 minutes, rodė geriausiai. USK pirmoji ir Babėnaitė, pravažiavusi 3 vyrų komanda (Tamulaltis, Za km per 15:54 min. biela, Kasperavičius, Blažys, A. Bajorūnaitė Universiteto rinktinė — diplomantai
Antradienį universiteto spor vėl lygi — 37:37. Čia univer to salėje įvyko pirmosios tra siteto rinktinės treneris Palta dicinės draugiškos krepšinio rokas ima minutės pertrauką; rungtynės tarp baigiančių šiais tariasi su jaunaisiais krepšinin metais universitetą studentų ir kais dėl žaidimo taktikos. Ne universiteto krepšinio rinkti snaudžia ir diplomantų trene nės. ris Apanavičius. Pirmajame kėlinyje nei vie Persvėrus Saunoriul rezulta nai, nei antrai komandai nepa siseka Įgyti persvaros. Rezul tą dviem taikliais baudos me tatas 5:5, 12:12, 17:17. Di timais, rungtynėse įvyksta per plomantų komandai taškus silaužimas. Iniciatyvą galuti nuolat pelno Medicinos fakul nai paima universiteto rinkti nė, kuri ir laimi šias įdomias teto studentas Saunoris, akty rungtynes rezultatu 51:46. viai žaidžiantis teisininkas Šios draugiškos rungtynės Ciočys. Gi iš universiteto rink tinės gražiu apgalvotu žaidimu tačiau paliko gana blankų išsiskiria filologas Vaineikis ir įspūdį universiteto krepšinio gamtininkas Eltminavičius, ku rinktinės atžvilgiu. Jai reikia rie kėlinio pabaigoje tiksliais dar daug ir intensyviai treni metimais persveria rezultatą ruotis, norint geriau pasirodyti artėjančioje LTSR Aukštųjų savo naudai 22:17. Likus septynioms minutėms mokyklų spartakiadoje. iki žaidimo pabaigos, pasekmė D. Dobilas
MUMS
RAŠO
IŠ DUŠŲ ISTORIJOS
Puikus Liepos 21-osios bendrabutis. Daug kas gali jo gyventojams pavydėti. Čia net dušai Ir tie Įrengti. Na, o jei jau įrnegtl, tai, reikia ma nyti, kad jie kada nors buvo naudojami. Tiesa, praėjusiais metais jie vėl buvo bebandą veikti. Ir gana sėkmingai. Džiaugėsi gyventojai. Tačiau mūsų ūkiniai vado vai tuo dar nepasitenkino. Bu vo nutarta statyti naują katilą. Girdi, senasis per didelis, daug kuro reikalauja, o naudos duo da mažai. Aišku, Jei jau nu tarta, tai lieka tik įvykdyti. — Pastatysim naują katilą, tai vandens jums bus Iki kak lo, o jeigu jau ne visai Iki kaklo, tai vis vieną, du ar tris kartus į savaitę Išslmaudyslte, — ramino Inžinierius Reinas bendrabučio tarybos narius. Ką gi, jei jau Inžinierius
likėjų rodo, kad Iki šiol merdėjęs lietuvių dramos būrelis šiais metais ryžtingai ėmėsi darbo. Apie vaisingus darbo rezultatus kalba Ir labai šiltas pirmųjų spektaklių priėmimas. Tačiau tai nereiškia, kad jau viskas padaryta. Trūkumų dar yra labai Ir labai daug. Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į atlikėjų kalbą, dikciją. Ne tik A. Zagorskio, R. Nezabltauskaitės, bet ir kitų spektak lio dalyvių žodžiai dažnai ne pasiekia žiūrovų ausies. Saki niuose dažnai nesilaikoma tei singo loginio kirčio, neišlaiko mas frazės tonas. Reikia pa siekti didesnio vaidmenų atli kimo meistriškumo, iškelti di desnį sceninį ansambliškumą, bendravimą. Ugdant meistriš kumą, nereikėtų užmiršti, kad jam labai daug padeda geras sceninis vaizdas. Pirmuose spektakliuose blogas grimas, labai pakenkė profesoriaus ro lės atlikėjui ir ypač sumenki no visumoje gerai sukurta bendrabučio komendantės (S. Budrytė) vaidmenį. Tikimės, kad dar padirbėję prie šio pastatymo jaunieji dramos mėgėjai pavasario se mestro pradžioje jį dar kartą parodys universiteto scenoje gausesniam studentų skaičiui, o ateityje praturtins universi teto poilsio vakarus naujais, įdomiais Ir meistriškais pasta tymais. A. Cižauskas
kalba, matyti žino. Ir belieka tik laukti. Pirmasis dušų pa leidimo terminas buvo Spalio švenčių išvakarės. Tačiau vel tui laukė ir tarybos nariai, ir bendrabučio gyventojai paža dėtos pirties. — Nėra molio, — dejavo Inžinierius, kai Į jį kreipėsi bendrabučio taryba. Aišku, jei jau tokia nelai mė, tai teks laukti, nes be molio krosnies nesulipdysl. Po kiek laiko buvo surastas tas nelemtas molis. Tada atsi rado vėl nauja kliūtis: pasiro do, kad naujojo katilo, Išmai nyto Iš kažkurios organizaci jos, atskiros dalys netinka. Tada vėl dušų paleidimo ter miną teko atkelti, Ir iki šiai dienai katilas taip Ir nesu montuotas, Ir neaišku, kada bus galų gale įrengtas. Tuo tarpu sklinda pikti gandai, kad mūsų senasis katilas išga bentas į naują vietą stojo dar ban net po keletos savaičių, ir tos įstaigos vadovai dabar pa tylomis šaiposi lengvai apgavę Inžinierių. Tokie pat dušai, jei dar ne geresni, yra įrengti ir nauja me Čiurlionio 23b bendrabu tyje. Tačiau, kurį laiką pavei kę, jie ir čia sugriuvo. Bendra bučio taryba nuo pat mokslo metų pradžios ėmėsi žygių, kad vėl juos grąžintų į rikiuo tę. Ne kartą jos nariai varstė universiteto ūkio dalies duris, tačiau ten išgirsdavo tik sau sus atsakymus: — Stengiamės. . . Matote, dabar sudužo termometrai. . . Po kurio laiko termometrai atsirado. Tada buvo atsakoma taip: — Nėra monometro. . Kiauros lubos ir t. t. Pagaliau, po didelių vargų buvo dušai paleisti. Nežinia, kiek dienų jie velkė. Tas ne svarbu, svarbu, kad šiuo metu jie vėl neveikia. Eina kal bos, kad perdegęs motoras. — Tačiau nėra bėdos be Iš eities, — taip bent guodžia save mūsų ūkiniai vadovai. — Atremontuosime Ir vėl veiks.. Tačiau kas garantuos, kad, vieną ar du kartus paleidus, vėl kas nors nesuges. Juk kur trumpa, ten Ir trūksta, kur nė ra kontrolės, nėra Ir atsakomy bės. J. Stankevičius Komjaunimo komiteto narys " JJ
Redaktorius P. MIKUCKAS
g-vė Nr. 3, telef. 2-10-38. Spaudi „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1.000 egs.
Užs. Nr. 0020