cr\nvBiQir> suuDencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. sausio 18 d.
Į ŽURNALO
„STUDENČESKIJ MERIDIAN“
SKAITYTOJUS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Išėjo naujo mėnesinio vi suomeninio politinio ir literalūrlnio meninio VLKJS CK ir TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos žurnalo „Studenčeskij meridian“ pirmasis numeris. Numerio pradžioje — TSKP CK Generalinio sekretoriaus draugo L. Brežnevo Kreipima sis į žurnalo ..Studenčeskij merldlan“ skaitytojus.
Man labai malonu kreiptis nuoširdaus sveikinimo žo džiais j jus, mūsų jaunieji bičiuliai — aukštųjų mokyklų studentai, technikumų moksleiviai, — [ visus Jaunuosius naujo studentų žurnalo skaitytojus. Šiomis dienomis, kai visoje šalyje susumuojami trečiųjų penkmečio metų rezultatai ir neregėtai plačiai vyksta visos liaudies lenktyniavimas dėl 1974 metų planų ir įsipareigo jimų įvykdymo pirma laiko, mes ypač pajuntame mūsų meto didybę. Darbininkų klasė, kolūkinė valstietija, tary binė inteligentija, partijos vadovaujamos, pasiekė naujų didžiulių laimėjimų komunizmo statyboje. Žymiai padidėjo ekonominis šalies potencialas, nuolat kyla liaudies gyve nimo lygis. Dar labiau sustiprėjo socialinė politinė ir idė jinė tarybinės visuomenės vienybė. Nuosekliai įgyvendinama TSKP XXIV suvažiavimo iškelta Taikos programa. Tarybinių žmonių nuotaika gera: tvirtai, užtikrintai žengia mūsų didžioji Tėvynė j numatytą tikslą. Mums, pirmosios socializmo šalies komunistams, džiugu ir malonu, kad kovoje už komunistinės visuomenės sukū rimą aktyviai dalyvauja tarybinis jaunimas ir jos kovinis smogiamasis būrys — Lenino komjaunimas. Svarų indėlį į didžius mūsų liaudies darbus ir žygius įneša tarybinė studentija. Susumuodami lemiamųjų penk mečio metų rezultatus, mes su pasitenkinimu pažymime padidėjusią studentų, technikumų moksleivių atsakomybę už savo svarbiausio darbo — mokymosi — rezultatus. Kartu — ir tai ypač džiugina — mūsų studentija pagal gerą tradiciją trečiuosius penkmečio metus pažymėjo nau jais ir, atvirai pasakysime, žymiais darbo laimėjimais. 550 tūkstančių studentų statybos tūrių kovotojų pasiaukojamai dirbo svarbiuose liaudies ūkio objektuose. Aktyviai daly, vaudami pramonės ir žemės ūkio įmonių, naujų mokyklų ir gyvenamųjų namų statyboje, jie įsisavino vieną milijardą rublių kapitalinių įdėjimų, už visus šiuos šaunius darbus tarybiniai žmonės su džiaugsmu rašo jums, bičiuliai, aukš tųjų mokyklų komjaunimui, labai gerą pažymį. Dar atsakinqesni ir sudėtingesni naujos visuomenės kū rimo uždaviniai laukia mūsų ateityje Jums, brangūs bi čiuliai, teks nuveikti didžiulį darbą visuose komunizmo statybos baruose — darbą, kuris reikalauja gilių ir tvirtų žinių, pasiaukojamos energijos ir polėkio, kūrybos ir no vatoriškumo, revoliucinio entuziazmo. Jūs turėsite nešti lenininę kovos ir darbo estafetę į ateitį. Partijos Centro Komitetas tvirtai įsitikinęs, kad mūsų šaunioji jaunoji gvardija — Spalio Tėvynės jaunystė — garbingai įvykdys šią istorinę misiją, visada mokysis, ko vos ir dirbs taip, kaip prisakė mums didysis Leninas. Linkime jums, brangūs bičiuliai, didelių laimėjimų moks le ir darbe, įsisavinant mūsų svarbiausią ginklą — marksistinę-lenininę teoriją, — kasdieninėje kovoje už komunis tinės visuomenės sukūrimą.
Geros sesijos žinios Egzaminų sesijos įkarštis neslūgsta. Atostogos — savo laiku! O dabar — tik pusė atsiskaitymo už viso praėju sio semestro darbą... Istorikai, įsitaisę istoriniuo se rūmuose, užsikrovę sto riausiom knygom ir skaityk loje, ir prie auditorijos, kt> rioje rausta, kaista draugai bei ramus sėdi egzaminato rius. .. .Daugelis laiko trečiąjį kursą svarbiausiu. Todėl, kad tada studentas turi dvejų metų studijavimo ir egza minatorių tyrinėjimo patirtį, todėl, kad laukia mediumas... O kaipgi dabar sekasi? Niekas neatsako Būreliui prie
auditorijos durų ne tas gal voje — juk Naujųjų amžių istorijos egzaminas, juk kas ne kas, o docentas J. Galvy dis „išpurtyti" moka. Kny gų iki paskutinės minutės nepaleido I. Ananejovaitė (nuotraukoje dešinėje) ir M. Jasiūnaitė (nuotraukoje apa čioje), kurias kurso draugai „persekiojo": — Užteks, kas bemoka, jei jūs neišmokot?.. Iš tiesų, šios merginos iš sinešė po antrąjį per šią se siją „labai gerai" studijų knygelių V semestro lapuo se. A. GENĖTIS
i:
TĖVYNĖS PASITIKĖJIMĄ —
BUKIME DARBŠTUS IR
ATKAKLUS, PUIKIAI MOKYKIMĖS
L. BREŽNEVAS TSKP CK Generalinis sekretorius
TSRS Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumo įsaku me daliu „Už darbo šaunumą" apdovanota Filologijos fakul teto prancūzų kalbos ir lite ratūros specialybės IV kurso studentė Regina Vaitonytė. Tai džiugi žinia visam Uni versitetui, jo komjaunimo organizacijai, kurios jau tre čias narys per paskutiniuosius kelerius metus susilaukia garbingo vyriausybinio ap dovanojimo už aktyvų da lyvavimą darbo ir poilsio stovyklose, už pagalbą žem dirbiams rudens talkose. •. .Regina ką tik išlaikė pirmąjį žiemos sesijos eg zaminą. Sėdime nuošaly nuo studentų triukšmo, au ditorijų įtampos — mažam centrinių rūmų kambarėly. — Studentiška darbo vasa ra mane paviliojo jau nuo pirmo kurso: tada dalyvavau interklubo stovykloje Jona vos rajone, — pasakoja R. Vaitonytė. — Baigusi antrą kursą, su draugais išvažiavau į Ignalinos rajono Suvorovo kolūkį. Praėjusią vasarą pra leidome vėl ten pat. Regina Suvorovo kolūky, galima sakyti, jau sava. Ge rai pažįsta kaimo žmones, ži-
Akistatoje su darbu no jų darbus ir rūpesčius. O tą didžiulę karvidę, kurią ir šiemet statė jie vieni — fi lologai ir fizikai, ji pradėjo prieš porą metų nuo pamatų. — Taip ir stovyklos, man regis, tampa tais pamatais, ant kurių vėliau tvirtai atsi stoja „pastatas" — mūsų ko lektyvas. Dvi vasaras atidir bęs, jau išmoksti vertinti žmones, juos pažinti, sužinai, ko kas vertas. Stovyklos, Regina, tarsi apnuogina žmones, akistatoje su darbu mes priversti nusi mesti „karaliaus rūbus" — savo gražbylystę, egoizmą, abejingumą, silpnumą. Aš nesakau, kad tas procesas nevyksta auditorijoje, bet čia jis, matyt, lėtesnis. Čia mes dar dažnai gyvename savo reikalais, manome, kad eg zamino pažymys — privatus dalykas. Kaip tu besimoky tum (tiesa, tave už tai bars, priekaištaus, belsis į sąžinę, baus) — studijų ratas nesu stos sukęsis. Stovykloj ar talkoj gi — visai kitaip. Pri
PATEISINKIME PARTIJOS IR
1
simenu (praėjęs jau nemažas laiko tarpas), būdami antra kursiai, talkininkavome vie name Vilkaviškio rajono ūky je, netoli Kybartu Antrąją darbo savaitę paskyrė mus į džiovyklą. Dirbome dešimt žmonių ištisą parą — dviem pamainom. Naktis, akys lim pa, kojos irgi linksta, o tu tempi su karučiais maišą ru gių, išpili į bunkerį ir vėl dardi paimti kito. Atrodo, jau paskutinis, daugiau nebeiš tversi, viskas. . . Pasižiūri į draugus, — tie, nors ir sun kiai, tempia maišus, nestena (nors gal irgi tą patį galvo ja kaip tu). Mestum ir eitum gulti. Bet juk liks tavo drau gai, jiems bus sunkiau — reikės ir už tave dirbti, džio vyklos negalima stabdyti, iš ryto kombainai vėl prikuls gausybę rugių. .. — Stovykloje daug kas priklauso nuo žmonių. Štai ir šiemet, atrodo, visi šau niai padirbėjo, bet kažkodėl norisi išskirti pirmąją pamai ną, — sako Regina.
Ji vardija geriausių sto vyklautojų pavardes, prisi mena kiekvieno vardą (tik riausiai ir mato dabar juos, nužertus prakaito ir šypse nos — savo draugus): fizikai trečiakursiai A. Selskis ir L. Vaitkevičius, antrakursiai germanistai R. Barzda ir B. Bilinskaitė, trečiakursis ang listas P. Kuprys. .. Aš per traukiu ją — Regina, matyt, galėtų daug papasakoti apie juos, ir tada tikrai patikę tum, kad šio garbingo apdo vanojimo verta ne tik ji vie na, bet daugelis jos drau gų. .. Aš žinau, patikėtum. . . — Šią vasarą tu, Regina, buvai stovyklos komisarė. Gal kelis žodžius apie šias pareigas? — Patiko aktyvūs kaimo komjaunuoliai. Todėl leng viau buvo mums ką nors or ganizuoti. Surengėme nema ža koncertų savam ūky ir gretimuose, šaunias palydėtu ves kombainininkams, skaitė me paskaitas, buvome įsteigę konsultacinį punktą... Nieko
Jiems dabar lengviau: su PUBLICISTINIAI POKALBIAI sigyvenę, anot žmonių. Va dina vienas kitą vardu, yra apie ką pakalbėti. O ir gru pėse jie, tur būt, labiau per ypatingo — visur taip. gyvena dėl draugo nesėkmės, Žinomi Bet visur ne taip stengiasi jam padėti. Jie jau jau lengva „organizuoti", žino, ką reiškia draugo pe„surengti"... Ir jeigu rengi tis. Ir žino ,kaip sunku būna, niai puikiai pavyko, jeigu jie kai apvili draugus, tikinčius ne formalūs, o palietė žmo tavimi. Ir žino, kaip džiaugia nes, — čia jau didelis darbas, si visa grupė, kai nė vienas Regina. „nesusikerta" per sesiją. Gal — O ką įsimintiniausio jie dabar nebetiki, kad stu paliko praėjusios vasaros? dijų ratas nesustoja... — Visada prisimenu kol — O kaip kitą vasarą? ūkiečius, su kuriais teko — Būtinai važiuočiau. No bendrauti, kartu dirbti. La rėčiau su išvažiuojamuoju bai vertinu jų darbščias ran būriu į kitą respubliką. Da kas, mintyse aš vis grįžtu pas bar taip pripratau, nežinau, juos ir pergyvenu: „Kaip se kaip be stovyklos jausčiausi. kasi?" Tokią nuotaiką mes, Tik va, praktika laukia... Aš šis apdovanojimas matyt, visi atsivežėme iš sto žinau, vyklos. daug įpareigoja, verčia dar Prisimenu vieną labai sun labiau pasitempti visuomeni kią dieną. Mes jau antra sa nėje veikloje. vaitė įtemptai mūrijom. At Partija ir Tėvynė tiki jau eina kartą pirmininkas ir pra nąją karta, jos darbštumu, šo Į talką: lietus, pūva der atkaklumu ir pasiaukojimu. lius laukuose. Žinau, kad visi Šį didelį pasitikėjimą stengia baisiai pavargę, bet nė vie si savo darbais pateisinti ir nas neburbteli, keliasi ir vėl Filologijos fakulteto studentė velkasi darbo drabužius. Va, Regina Vaitonytė, jos kole tokiais momentais studentų gos. autoritetas kolūkiečių akyse A. JUODUPIS labai pakyla.
ĮŽYMUS MOKSLININKAS - ISTORIKAS IR SOCIOLOGAS 1962 m. Vilniaus Valsty binio V. Kapsuko universite to mokslinė Taryba suteikė Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių pažangiajam veikė jui Antanui Bimbai istorijos mokslų daktaro garbės var dą. Tai pirmasis užsienio lie tuvis, kurio mokslinė veikla taip aukštai įvertinta senaja me mūsų universitete. Per beveik šešiasdešimt literatūrinės veiklos metų (nuo 1915 m.) A. Bimba lie tuvių ir anglų kalbomis para šė ir išleido daugiau kaip dvidešimt mokslinio ir teorinio-publicistinio pobūdžio darbų, kurie pelnė jam au toritetingo istoriko marksisto vardą. A. Bimbos moksliniai inte resai istorijai ir sociologijai užsimezgė studijuojant Valparaise (1915—1919 m.). To laiko referatuose jau keliami ir nagrinėjami įvairūs socia liniai, iš dalies filosofiniai žmogaus ir visuomenės klau simai. Jau tada klostėsi A. Bimbos pirmieji moksliniai užsimojimai. Jį pirmiausia sudomino Amerikos moterų — darbi ninkių gyvenimo klausimai, kurie to laiko JAV mark sistinėje istoriografijoje kiek plačiau nebuvo tyrinėti. Vie na po kitos pasirodo istorinio-sociologinio pobūdžio A.
Bimbos knygos — „Amerikos darbininkė" (1923 m.), dviem leidimais (1925 m. ir 1926 m.) — „Moteris ir išpažin tis". Mokslininkas tose kny gose nagrinėja JAV darbinin kių gyvenimą istoriniu po žiūriu, pradedant JAV kapi talizmo įsigalėjimo laikotar piu ir baigiant gyvenamojo laiko reiškiniais. Jis tiria vi są kompleksą socialinių-ekonominių, politinių bei mora linių tos temos klausimų. Jų istorinę ir sociologinę anali zę A. Bimba grindžia gausia ir įvairia faktologine medžia ga — gyvenimo praktikos, statistikos, sociologinių tyri nėjimų, spaudos duomenimis ir dokumentais. Vietomis ar gumentacijai jis pasitelkia ir emocines kategorijas, tačiau nuosaikus jo emocionalumas nepersveria, o tik sustiprina, mokslinio mąstymo ir anali zės įtaigumą. JAV proleta riato moterų gyvenimo isto rinė ir to laiko problematika liečiama ir kituose raštuose („Darbininkė ir bedarbė arba kova prieš badą ir išnaudoji mą", 1931 m.). Greta minėtos temos, A. Bimba ruošia kitus darbus iš JAV darbininkų judėjimo istorijos. 1925 m. pasirodė jo studija „Istorija klasių kovos Amerikoje" — vienas iš pir mųjų marksistine metodolo-
visuomeninę veiklą, ry šium su septyniasdešim tosiomis gimimo metinė mis Vilniaus Valstybinio Darbo Raudonosios Vėlia vos ordino V. Kapsuko universiteto docentas, tei Už ilgametį vaisingą sės mokslų kandidatas, mokslinį darbą ir aktyvią Lietuvos TSR nusipelnęs
LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUME
Naujas fakultetas Partijos Universiteto komiteto pasiūlymu nuo 1974 m. sausio 2 d. Iki tol veikusių visuomeninių profesijų gru pių pagrindu rektoriaus įsakymu Nr. R-168 įkurtas Visuo meninių profesijų fakultetas. Kalbamės su VPF dekanu doc. V. Germanu. — Gal galėtumėte supažindinti mūsų skaitytojus su fa kulteto struktūra? — Fakultete veikia paskaitinės propagandos („Jaunųjų lektorių mokykla"), sporto, turizmo ir ekskursijų, meno profesijų — choro ir vokalinio ansamblio, liaudies inst rumentų ir pučiamųjų orkestrų, šokių, dailės, dramos ko lektyvų vadovų grupės — skyriai. Nuo rudens numatoma pastarąjį praplėsti — sudaryti estradinių orkestrų ir me ninių agitbrigadų vadovų grupes, įsteigti naują — meni nės fotografijos — skyrių. Yra patvirtinta ir fakulteto taryba: pirmininko parei gos teko dekanui, pirmininko pavaduotoja — doc. A. Bartusevičienė, tarybos sekretorius — doc. C. Ladukas, na riai — doc. P. Sližys, e. doc. p. P. Urbonas, vyr. dėst. V. Matulaitis, komjaunimo komiteto sekretoriaus pava duotojas J. Pečkaitis, vyr. dėst. V. Juodakis, kultūros klubo pirmininkas Z. Levickas. — Koks naujojo fakulteto tikslas? — Fakultetas prisidės prie studentų idėjinio politinio auklėjimo gerinimo, visapusiško būsimų specialistų ugdy mo ir ruošimo aktyviai visuomeninei veiklai. Pagrindiniai visuomeninių profesijų fakulteto uždaviniai yra: — suteikti studentams žinių ir praktinių įgūdžių, bū tinų organizuojant masinį, politinį, kultūrinį, švietimo, sporto ir turizmo bei ekskursijų darbą, vadovaujant meno saviveiklos kolektyvams, technikos ir kitiems būreliams; — supažindinti studentus su pelitinių, meno, mokslo ir technikos žinių propagavimu dirbančiųjų tarpe; — ugdyti studentų estetinį požiūrį ir skonį. — Kaip vyks mokymas naujajame fakultete? — Mokslas fakultete truks nuo 2 iki 3 metų, priklau somai nuo specialybės. Iki šiol veikusiose visuomeninių profesijų grupėse mokymas iki rugsėjo mėnesio vyks pa gal ankstesnes programas. Nuo rugsėjo 1 d. pereisime prie naujų mokymo planų ir programų. Užsiėmimai fakul tete bus organizuojami laisvu nuo paskaitų bei kitų užsi ėmimų metu, atsižvelgiant į studentų pageidavimus. — Kokia tvarka klausytojai priimami J fakultetą? — Visuomeninių profesijų fakulteto klausytojais gali būti pažangūs moksle studentai, norintys įsigyti atitinka mą visuomeninę profesiją. Prieš įstodami į fakultetą, stu dentai dalyvauja pokalbyje su tos specialybės, kurią jie nori įsigyti, dėstytojais. Pareiškimai rašomi Universiteto Visuomeninių profesijų fakulteto dekano vardu. Studentams, sėkmingai baigusiems fakultetą, bus įteikia mi pažymėjimai apie visuomeninės profesijos įsigijimą.
ANTANO BIMBOS 80-MEClUI
gija paremtų JAV darbinin kų istorijos tyrinėjimų. Prie šio veikalo, jį koreguodamas ir papildydamas, A. Bimba grįžo kelis kartus. Pilniausiu pavidalu, paremtas šių laikų moksliniu patyrimu, tas dar bas pasirodė Tarybų Lietuvo je 1963 m., pavadintas „JAV darbininkų judėjimo istori ja". Didelę minimo veikalo vertę liudijo tuoj po pasiro
dymo išėję keli jo leidimai anglų kalba (1927 m., 1934 m., 1936 m.). Angliškai iš leista ši A. Bimbos studija savo laiku buvo plačiai nau dojama JAV Komunistų par tijos narių švietimui ir savi švietai. Ji 1930 m. buvo iš versta j rusų kalbą. Tarybi niai istorikai, nagrinėjantieji JAV darbininkų judėjimo klausimus, dažnai remiasi šiuo veikalu. Nurodysime tik neseniai pasirodžiusią R. Pet rovo monografiją „Komunis tų partijos įsikūrimas JAV ir jos kova už legalizavimą" (1971 m.), kurioje A. Bimba pristatomas kaip autoritetin gas JAV darbininkų judėji mo istorikas, kurio nuomone ir sprendimais ne kartą mi nėtoje monografijoje remtasi. Sis jo mokslinis veikalas pla čiai įėjęs į amerikiečių bei tarybinę istoriografiją. Joje žinomas ir kitas originalus A. Bimbos tyrinėjimas „Mo li Magvairs (1932 m.), iš ėjęs angliškai, paskui (1950 m.) rusų kalba ir lietuviškai (1962 m.). Kruopščiai ir kritiškai iš analizavęs surinktus istorinius dokumentus ir šaltinius, jis pirmasis JAV istorinėje lite ratūroje atkūrė istorinę tiesą apie XIX a. aštuntojo de šimtmečio Pensilvanijos ang liakasių judėjimą, jo įvykius
ir vadinamos „Moli Mag vairs" organizacijos istoriją. Jo pateikta Pensilvanijos angliakasių įvykių savaran kiška analizė neprarado mokslinės vertės iki šiol. 1970 m. išėjo antrasis „Moli Magvairs" leidimas anglų kalba. A. Bimba yra taip pat pa rašęs marksistinės-lenininės teorijos populiarinimo darbų, paremtų JAV darbininkų ir komunistinio judėjimo prakti kos bei problemų medžiaga („Kas tai yra trockizmas", 1929 m., „Kaip Leninas mokė kovoti su oportunistais ir oportunizmu", 1932 m., „Krikščionybė ar komuniz mas", 1935 m. ir kt.). Socia lizmo ir komunizmo teorinespraktines problemas Tarybų Sąjungos patyrimo pagrindu mokslininkas svarsto knygo je „Kelias į naują gyvenimą" (1937 m.) ir kt. Antiklerikalinės-ateistinės problematikos knygose „Religija ir piktadarystės", 1925 m., „Krikščionybė ir darbininkai", 1929 m., isto riniu aspektu analizuoja mas religijos, ypač bažnyti nių institucijų reakcinis so cialinis bei moralinis vaid muo apskritai kapitalistinės visuomenės, darbininkų kla sės gyvenime. Publicistas ir mokslininkas
visą laiką įdėmiai sekė gim tojo krašto gyvenimą. Leidi niuose „Lietuvos respublika ir jos ateitis" (1926 m.), „Kas tie fašistai" (1927 m.) nagrinėjami buržuazinės Lie tuvos valstybės gyvenimo reiškiniai ir problemos. Kri tišką, bekompromisinę pozici ją lietuviškos buržuazijos valdančiųjų sluoksnių reakci nės politikos atžvilgiu jis grindžia kruopščia istorinesociologine analize. Tarybų valdžios atkūrimą Lietuvoje 1940 m. A. Bimba sutiko kaip dėsningą istorijos logikos ir vyksmo lemtą įvykį. Iš įvai rios Amerikos lietuvius pa siekusios medžiagos jis pa rengė rinkinį „Naujoji Lie tuva faktų ir dokumentų šviesoje" (1940 m.). Kitos dvi jo knygos apie Lietuvą — „Prisikėlusi Lietuva“ (1946 m.) ir „Klesti Nemuno kraš tas" (1967 m.) paruoštos A Bimbai apsilankius gimtajame krašte. Minėtose knygose ypač išryškėja jo tyrinėjimo metodo ypatumai — dokumentiškumas ir populiarizatoriškumas. Jose A. Bimba atsiskleidžia kaip gimtojo krašto patriotas-internacionalistas. Senojo Vilniaus universite to mokslininkai, dėstytojai, studentai didžiuojasi, kad jų garbės mokslininkų tarpe yra Antanas Bimba — žymus JAV istorikas, visuomenės veikėjas ir publicistas. Doc. B. RAGUOTIS
teisininkas Kęstutis Doma ševičius apdovanotas Lie tuvos TSR Aukščiausio sios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu.
suomeninę veiklą, ry šium su septyniasdešimto siomis gimimo metinėmis Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto do centas Antanas Daukša apdovanotas Lietuvos TSR Už mokslinį pedago Aukščiausiosios Tarybos ginį darbą ir aktyvią vi Prezidiumo Garbės raštu. Dabar į Miestelį studentai eina nesiskubindami — pa skaitų nėra — nepavėluosi... O galvą prieš egzaminą reikia išmaudyti tyrame ore, kad neatsidurtum formulių, schemų, žodžių ir skaičių vandenyne... Finansų ir apskaitos fakulteto ekonominės kibernetikos II kurso II grupės studentė V. Stankevičiūtė (nuotraukoje pirmoji) sugeba ir išstudijuoti, ir nepasimesti prieš eg zaminatorius, kuriems belieka rašyti penketus. Mergina jau laikė du egzaminus, ir abu įvertinti „labai gerai“. A. UŽUNEVĖŽIO nuotr.
Geros sesijos žinios
1974 M. DIPLOMANTAI
Prieš penkerius metus jos dar nepažino viena kitos, ir net negalvojo, kad kada nors susitiks, taps draugėmis. Da bar jas dažnai galima pama tyti kartu gatvėje" ar skai tykloje. Ir fakultetas didžiuo jasi jomis. „Mūsų pirmūnės, Lenino stipendininkės" — kažkaip švelniai, šiltai kalba mokslo draugai apie Gamtos fakulteto biologijos specialy bės diplomantes Alidą Moc kutę ir Janiną Bražėnaitę. Alida kilusi iš Kretingos, bet dar vaikystėje su tėvais persikėlė į Pakruojo rajoną, kur baigė Linkuvos vidurinę mokyklą. Kaip ir daugelis, po abitūros egzaminų jį atsidū rė kryžkelėje. Mokykloje, ži noma, svajojo apie biologiją. Bet... .. .Juk visą savo laisvalai kį skirdavo poezijai, prozai. Kažkada net pati eilėraščius rašė. „Studijuosiu lietuvių kalbą ir literatūrą" — tarda vo sau tyliai. Kitą dieną vėl suabejodavo. Vis dėlto meilė
DVI DRAUGĖS biologijai, noras sužinoti, kas dedasi tame plikai akiai ne matomame mikrobiologijos pasaulyje nustelbė viską. Ki tais metais, jau galutinai ap sisprendusi, Alida tapo Gam tos fakulteto pirmakurse. Ga bi mergina greit atėjo į mokslo pirmūnų gretas. Nuo trečio kurso jai paskirta Le nino stipendija. Aktyvi A. Mockutė visuomeninėje veik loje. Ji Studentų mokslinės draugijos narė, kurso seniū nė, mikrobiologų grupės se niūnė. Ta mergina didelėmis mėlynomis akimis kukli, kar tais užsisvajojusi ir vis dėl to reikli sau ir kitiems. To kia ji matyt ir išliks, kai ga vusi diplomą, atsisveikins su Alma Mater. Ir dar. Alida literatūros nepamiršo. Mėgsta lietuvių rašytojų kūrybą, skaito naujausias knygas, lanko teatrą, kiną. O gal pir mūnai visi tokie? Alidos draugė Janina į Universitetą atvyko iš Molė tų rajono. Gal būt, nuostabūs
Molėtų ežerai, kalvomis iš raižyti gamtovaizdžiai sukėlė merginai meilę gamtai, norą dar labiau pažinti jos paslap tis. O gamta savo ruožtu vei kia žmogų, daro jį taures niu. Jau antraisiais studijų me tais J. Bražėnaitė pasirodė kaip puiki organizatorė, gabi studentė, tapo Lenino stipen dininke. Dabar diplomantams neleng vos dienos. Pasibaigė sesija, reikia parašyti diplominius darbus. Alidai ir Janinai tai ne toks didelis darbas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jos abi ilgametės Studentų mokslinės draugijos narės, parašiusios ne vieną mokslinį darbelį. Dar keli mėnesiai, ir jos, gavusios diplomus, nusilenks Alma Mater paskutinį kartą. Liks prisiminimai apie stu dentišką draugystę, vasaras, prabėgusias išvykose, eks kursijose, praktikose, įspū džiai iš I-ojo Respublikinio
studentų sąskrydžio, kuriame joms teko dalyvauti. Nežinia dar kaip susiklostys jų gy venimas, kur ir kuo jos dirbs. Žinome ir tikime, kad jos išliks tokiomis pat darbš čiomis, stropiomis ir parei gingomis. Alina VAIČIULYTE GF I k. studentė, ,,TS" korespondentų posto narė ĮTEIKTI DIPLOMAI Praėjusią savaitę prorek torius doc. B. Sudavičius įteikė aukštojo mokslo bai gimo diplomus Filologijos fakulteto vokiečių kalbos ir literatūros specialybės V kurso studentėms V. Bernatavičiūtei, Z. Bubnytei, L. Rakovskajai, J. Staniukaitytei, I. Vaidotaitei. Šios merginos metus studi javo Vokietijos Demokratinė je Respublikoje — Graifsvaldo universitete. Sugrįžusios į Vilnių, jos sėkmingai išlai kė valstybinius egzaminus ir pirmosios iš 1974 m. diplo mantų atsisveikino su Uni versiteto studijomis.
1973 metų pabaigoje Vilniaus Valstybiniame pedagoginiams institute vyko 1973—74 m. m. respublikinė aukštųjų mo kyklų studentų geriausių mokslinių darbų apžiūra. Jai buvo pateikti 735 darbai. Mūsų universitetas atsiuntė 458 darbus.
Mūsų laimikiai respublikinėje apžiūroje
Įvertintų geriausių darbų nių-geologinių tyrimų meto nių ir techninių pakitimų iš- ninku kuopų atstovų veikla kapitalistinėje pirmajame buržuazinės Lietusąraše matome šias Universi dikos klausimais" (vadovas vakarėse geol.-min. m. kand. V. Skuo mažmeninėje prekyboje" (va- vos seime" (vadovas doc. K. teto studentų pavardes: dis), II k. stud. D. Baltrušai dovas doc. A. Venckus). Domaševičius); trečia vieta paskirta V k. tytei už darbą „N. rajono Matematikos sekcija Pirma vieta paskirta V k. geologinė sąranga, tektonika Buhalterinės apskaitos ir fi- stud. E. Bieliūnui už darbą .Spalvotosios fotografijos pastud. E. Gaigalui už darbą ir naudingos iškasenos" (va nansų-kredito sekcija Antra vieta paskirta V k. naudojimas nusikaltimų tyrigeol.-min. m. kand. „Pirminių skaičių pasiskirsty dovas stud. A. Grušui už darbą me" (vadovas dėst. A. Valiumas realiuose kvadratiniuose R. Gailius). „Gamybos išlaidų apskaita lis), VI k. stud. P. Rumbauskūnuose" (vadovas prof. dr. Biologijos sekcija ir produkcijos savikainos kai- kui už darbą „Teisinė gamJ. Kubilius); Pirma vieta paskirta V k. kuliavimas konditerijos pra- tos ir kultūros paminklų apantra vieta paskirta V k. (vadovė ekon. m. sauga" (vadovas teisės m. stud. J. Trapanauskaitei už stud. L. Vitkauskaitei-Mickė- monėje“ darbą „Dvimatės diferencia nienei už darbą „Tiamino ir kand. A. Jankaitienė), IV k. kand. A. Marcijonas), VI k. linių lygčių sistemos tyrimas" nikotino rūgšties lokalizacija stud. V. Norkūnaitei, R. Mil- stud. A. Zujevai už darbą (vadovas doc. P. Golokvoš- kai kurių augalų sėklose" kintaitei, G. Nečiuškytei ir „Darbo sutarties nutraukimas (vadovas prof. dr. P. Bluzma- Z. Meškaitei už darbą „Ga- už darbo drausmės pažeidičius); mybos išlaidų apskaita ir mus" (vadovė dėst. D. Kazatrečia vieta paskirta V k. nas); trečia vieta paskirta V k. produkcijos savikainos kai- kaitienė). stud. P. Gudynui už darbą „Specialaus pavidalo mišraus stud. V. Naktiniui už darbą kuliavimas maisto pramonė fosfotransferazių je" (vadovas doc. J. Macke- Literatūros sekcija momento įvertinimas, esant „Bakterijų V. NAUJIKAS specifiniam vičius), IV k. stud. V. CerPirma vieta paskirta IV k. Markovo tipo reguliarumui", panaudojimas Pro baltą miglą... ir niauskaitei už darbą „Finan- stud. R. Kasparui už darbą (vadovas prof. dr. V. Statule- nukleozidų, nukleotidų vičius) ir IV k. stud. A. Šta oligonukleotidų fosforinimui" sų planavimas ir jo tobuli- „V. Krėvės apsakymų („Šiaurui už darbą „Banginės sis (vadovai doc. B. Juodka ir nimas" (vadovas prof. dr. A. dinėj pastogėj") etnografinistautosakinis pagrindas" (vatemos su disipatyvumu Grino staž. L. Liorančaitė), V k. Žilėnas); funkcijos tyrimas" (vadovas stud. E. Sokolovui už darbą trečia vieta paskirta III k. dovas dr. D. Sauka); „Augalų mutabilumo priklau stud. Z. Šilingui už darbą Akademinėse grupėse vyr. dėst. F. Ivanauskas). antra vieta paskirta III k. somybei nuo pažeidimo laips „Ekonominio skatinimo fon- stud. A. Jonynui už darbą nio Mi kartoje" (vadovas dų sudarymo naudojimo ir >X. Rėzos „Prutenos" I d. Fizikos sekcija Pirma vieta IV k. stud. V. doc. V. Randelis). apskaitos tvarka Vilniaus baladės" (vadovas vyr. dėst. Balevičiui už darbą „Mole plastmasinių dirbinių gamyk- A. Jovaišas), IV k. stud. S. Geografijos sekcija kulių sąveikos sistemoje tret. • los pavyzdžiu“ (vadovė ekon. Griadovai už darbą „AntriAntra vieta paskirta V k. butanolis — acetonas tyrimas m. kand. A. Jankaitienė), IV ninko motyvas Leonovo ir PMR spektroskopijos meto stud. J. Černiauskaitei už k. stud. A. Savickajai už dar- Dostojevskio kūryboje" (vadu" (vadovas fiz.-mat. m. darbą „Ryšys tarp mėnesinio bą „Gamybos išlaidų apskai- dovė doc. E. Kondiurina); kand. L. Kimtys ir doc. M. nuotėkio netolygumo koefi ta ir produkcijos savikainos trečia vieta paskirta IV k. ciento ir nuotėkio pasiskirs kalkuliavimas kailių pramo- stud. T. Baj, O. Sergijenko, Geografų 11 kurse įvyko Štai vienas disputo klausi- į Balevičius); tymo per metus" (vadovas antra vieta paskirta V k. disputas: „Yra viena tikra mas: „Ar gerai, kad žmogus nėję" (vadovas doc. J. Mac- I- Vetiugovai, L. Lazdin, E. vertybė — tai žmogaus ry abejingai reaguoja į jam pa- ? stud. V. Gavriušinui už dar- doc. A. Barisas); kevičius), IV k. stud. K. Sta- Lichačiovai ir T. Udincevai trečia vieta paskirta I k. šys su žmogumi". Gal nesu sakytus komplimentus ar pa- / bą „Dvifotonės šviesos abnilevič už darbą „Gamybos už darbą „Žmogaus koncepciklysiu sakydama, kad tokie stabas? Ar tai turi įtakos sorbcijos puslaidininkiuose stud. A. Rupkutei už darbą valdymo ir aptarnavimo išlai- ja Dostojevskio kūryboje" pokalbiai reikalingi pirmųjų kolektyvui?" tyrimas ir jo taikymas laze- „Lietuvos miestų vystymasis dų analizė" (vadovas ekon. (vadovė doc. E. CervinskiePrieštaraudama kai kurių (rio impulso trukmės valdy- po Didžiojo Tėvynės karo" m. kand. G. Savoniakienė). nėb kursų studentams. Žmogaus pasaulėžiūra formuojasi tada, nuomonėms, Loreta K. gynė mui" (vadovai doc. J. Vait- (vadovas prof. dr. C. Kuda kai žmogus vis daugiau sa- savo įsitikinimą, kad „apkal- j kus ir vyr. moksl. bendr. R. ba), IV k. stud. A. Valeškai- Istorijos sekcijai Kalbų sekcija varankiškėja, kada ieško sa betas" žmogus neras jau ma- Baltramiejūnas), IV k. stud. tei, V. Giedraitytei, I. Kve Pirma vieta paskirta V k. pirma vieta paskirta IV k. daravičiūtei, D. Lukaitei, D. vojo „aš". Tada žmogus lonaus bendravimo su tokiais j K. Sutkui už darbą „Elektrostud. A. Subačiūtei už darbą stud. H. Semenovič už darbą Paškauskaitei ir A. Chvainicjautriai reaguoja, darosi at žmonėmis, kurie palietė jo grafinių sluoksnių elektrinis „Lietuvos TSR Centrinio ..Žodžių grupės, reiškiančios sargesnis su žmonėmis, sa elgesį ar išorę vienokiais ar laidumas SAD diapazone" kaitei už darbą „Frontinių valstybinio archyvo fondo nusikaltimus ir nusikaltėlius, vaip juos vertina, daugiau kitokiais žodžiais. Taip gali (vadovas vyr. dėst. V. Va- kritulių kokybinių charakte „Lietuvos TSR Liaudies ūkio leksiniai-semantiniai ryšiai" ristikų tyrimas baltuoju me taryba" apžvalga" (vadovas (vadovė doc. L. Sudavičienė); susirūpina dėl savo poelgių, gimti „susivaržymas" kolek-į liukėnas); tų laiku Pietų Pabaltijyje" išorės ir vidinio pasaulio tyve, užsidarymas savyje. To- J trečia vieta paskirta III k. vyr. dėst. S. Jagelevičius); antra vieta paskirta V k. grožio, kuklumo, paprastumo dėl mes privalome išmokti į stud. R. Barkauskui už darbą (vadovė doc. V. Matulevičie antra vieta paskirta V k. stud. R. Vaitiekūnaitei už nė). ir harmonijos. Stebi kai ku žiūrėti į draugišką pastabą < „Reliatyvistinio kuloninio užstud. A. Paulauskui už darbą darbą „Šnekamosios kalbos riuos žmones ir pavydi: jų ar patarimą ne abejingai, o' davinio energijos spektras, Liaudies ūkio ekonomikos „Kaišiadorių rajono archeo- elementai Gėtės ir Šilerio elgesyje viskas — ir jumoras, kritiškai. Reikia neslėpti sa- S kraštinei sąlygai esant baig- sekcija loginiai paminklai" (vadovas jaunystės dramose" (vadovė ir tvirtumas, ir paslaptis, ir vo klaidų ir nevienašališkai > tiniame nuotolyje" (vadovas doc. P. Kulikauskas); fii. m. kand. I. Meiksinaitė); Antra vieta paskirta IV k. atvirumas savo vietoje. Pasi žiūrėti į tuos žmones, kurie > doc. J. Kaladė), V k. stud. stud. R. Eimutavičiui už dar trečia vieta paskirta III k. trečia vieta paskirta IV k. taiko ir tokių, kurie kolek išdrįso apie jus prabilti, nes į B. Vengaliui už darbą „Elekt- bą „Mokslo-gamybos“ ciklo stud. D. Kaunui už darbą stud. J. Palionytei už darbą tyve neturi savo nuomonės, kartais tokie žmonės gali Toninių kaitinimo anizotropi- trukmės analizė eksperimenti „Lietuviškoji Priekulės „Galąstuvo ir plaktuko pavaneranda savęs. Dažnai jie bū tapti artimiausiais draugais. jos temperatūrinė priklauso- nio metalo {Rovimo staklių spaustuvė" (vadovas doc. V. dinimai lietuvių kalbos tarna linkę į paklusnumą — Dėl klausimo „Kaip tu į mybė n-tipo silicyje" (vado- mokslinio tynmo instituto ir Žukas), V k. stud. P. Kizniui mėse" (vadovas prof. V. „ką paliepsi, tą padarysiu, skirstai žmones?“ kilo daug f vai prof. dr. J. "Viščakas ........ ir gamyklos „Stankokonstrukci- už darbą „Tarybų Lietuvos Urbutis), V. k. stud. V. Šriuo galvoti tai aš nesugebu." ginčų. Apibendrinimą galėjo-į j. m. bendr. Z. Martūnas). ja" Vilniaus filiale" (vadovas bendradarbiavimas su kito- bėnaitei-Vitkauskienei už darKur kūrybiškumo jausmas? me susidaryti iš Minos K. ekon. m. kand. M. Krejeris); mis tarybinėmis respubliko- bą „Bendros pastabos apie Juk mes atėjome į aukštąją pasisakymo, kuri kalbėjo, į Chemijos sekcija trečia vieta paskirta V k. mis atkuriant ir išvystant prancūzų kalbos intonaciją" mokyklą ne tik sužinoti, kas kad nėra gerų ir blogų žmo- į Pirma vieta paskirta V k. stud. P. Leonaičiui už darbą energetinį ūkį -(1945—1965)" (vadovas doc. A. Skūpas), padaryta, bet ir stengtis nių, bet yra tik geri ir blo- stud. J. Jurkevičiūtei už dar k. stud. M. Černiauskai „Sanitarinės-hlgieninės dar (vadovas doc. K. Strumskis). tll įnešti naujo; juk tiek žmo gi santykiai, ir, kad konkre- < bą „Cd2 nustatymas — ditiotei už darbą „Dalelytės lietubo sąlygos" (vadovas doc. nėse, tiek ir geografijoje — čių ribų tarp mėgstamų ir S indolato tetraetilamonio drusTeisės sekcija vių ir anglų kalbose" (vadodaugybė paslapčių. nemėgstamų, patraukiančių j ka" (vadovė chem. m. kand. J. Ragalevičius). Pirma vieta paskirta V k. vas fil- m. kand. L. Valeika), Besiaiškindami priėjome iš ir nepatraukiančių žmonių į G. Berzinia LVU); Prekybos ekonomikos ir pre stud. J. Grambai už darbą vadą, kad bendravimą su nėra, kad žmogus artimiau S antra vieta paskirta III k. kių mokslo sekcija „Kai kurie ypatingosios tei- Psichologijos sekcija žmonėmis apsprendžia jų pa bendrauja tik su keliais žmo- į stud. A. Malinauskui už darPirma vieta paskirta III k. senos klausimai tarybiniame Antra vieta paskirta IV k. čių mokėjimas reguliuoti sa nėmis, kurių interesai atitin- s bą „Izomerinių bromciklobu- stud. J. Ruževičiui už darbą civiliniame procese" (vado- stud. A. Abariūnaitei ir II k. vo poelgius. Dažnai skun ka didesnę dalį jo interesų. Į tanolių tyrimas" (vadovas „Kai kurių acetatinio pluoš vas teisės m. kand. S. Vėly- stud. L. Ostrauskaitei už dardžiamės, kad nėra kolektyvo, Bet vėl kažkuris pareiškė j doc. P. Kadziauskas); to medžiagų specifinių savy vis); bą „Profesinių mokyklų motrečia vieta paskirta III k. bių kitimas, veikiant jas ult nėra draugų, visi užsidarę, pastabą: jei žmonės geri, tai antra vieta paskirta IV k. kinių interesų struktūra" (vapilki.. . Šitp nebūtų, jeigu kam tada dar nagrinėti klau- j stud. K. Mikučioniui už dar- ravioletiniais spinduliais" (va stud. D. Patkačimaitei už dovas doc. J. Lapė); kiekvienas mes stengtumė simą: „Už ką smerki žmo- į bą „Šarminio nikeliavimo dovas dėst. Z. Kėvelaitis); darbą „Demokratijos vieta trečia vieta paskirta IV k. mės nesudaryti tam sąlygų. gų?“ Betgi pasmerkti už ką i elektrolito sklaidomosios gaantra vieta paskirta IV k. visuomenės vystymosi pro- stud. G. Juknevičiūtei už dar" Nėra harmonijos mūsų bend nors žmogų, tai nereiškia pa- į Uos tyrimas" (vadovas chem. stud. A. Merkelytei už darbą cese" (vadovas doc. A. Čir- bą „Ženklo minimalaus kamravime, vadinasi, mūsų aki smerkti visą žmogų, kuriame į n1- kand. A. Karpavičius), „Vilniaus maistprekybos par tautas), IV k. stud. H. Zai- pinio dydžio nustatymas" ratis čia gana siaurokas. Ir yra gerų ir blogų savybių. į UI k. stud. R. Mikučioniui duotuvės „Vyturėlis" patalpų kauskaitei už darbą „Darbi- (vadovas prof. A. Gučas). dažnai, mes vengiame pana Mes smerkiame jo blogąsias < už darbą „N-vinilpirolidono išplanavimas prekybos tech šių pokalbių, jau iš anksto savybes — taip kalbėjo Al-j polimerizacija ir kopolimeri- nologijos požiūriu" (vadovas IŠ RYGOS MEDICINOS INSTITUTO SUGRĮŽUS galvodami, kad niekas nuo bertas K„ kuris nemėgsta zacija" (vadovas doc. L. Ra- doc. A. Venckus), III k. stud. to nepasikeis, atseit, „neapsi abejingų ir dviveidžių žmo- > džiūnas). V. Šniaukštaitei už darbą Praėjusų metų pavasarį MF anatomijos-histologijos bū moka leistis į tokias „aukštas nių. s „Ekonominių ryšių tarp pra relis užmezgė draugiškus ryšius su Rygos Medicinos insti Paskui dar išgirdome Ro- i Geologijos-mineralogijos sek monės ir prekybos vystyma tuto anatomijos būreliu filosofijas". Aš pragyvensiu kaip nors, nes man ir taip mos M. pastabą, kad leng- Į c*ia sis" (vadovas ekon. m. kand. Todėl, gavę rygiečių kvietimą dalyvauti studentų gerai." viausia esą pasmerkti kitus, < Pirma vieta paskirta V k. V. Kindurys); mokslinėje konferencijoje, mietai sutikome. Pasiuntėme Daugelis, mano, kad jokios o ne save patį. Tai tiesa. Be 1 stud. M. Ulgiui už darbą trečia vieta paskirta IV k. darbą „Moksle atsiliekančių vaikų fizinis išsivystymas ir kitos priemonės negali pa to, pasmerkimas yra teisin- j „Porinių vandenų dinamikos stud. J. Daktarui už darbą lytinis subrendimas". Šį darbą atlieka MF studentai R. Eikeisti gyvo žmonių bendravi gas ir naudingas tada, kada tyrimai vandens parose" (va „Tiesioginiai ilgalaikiai ryšiai, maitytė, V. Kancevičiūtė, V. Bačiulis, vadovaujami doc. mo, kaip bendri interesai, jį taria žmogus, kuris neturi dovas geol.-min. m. kand. tiekiant mašinų ir įrengimų G. Česnio. kurie įgauna kolektyvinę tokių neigiamų savybių, už R. Mikšys); produkciją" (vadovas vyr. Konferencija tęsėsi dvi dienas. Studentų pranešimai nuomonę įvairiausiais klausi kurias pasmerkė. trečia vieta paskirta I k. dėst. G. Smalenskas), III k. buvo įdomūs. Dauguma dalyvių savo darbus komentavo mais. O išmokti nuomonę Net nepajutome, kaip pra stud. N. Bogdonovič už dar- stud. D. Romeikaitei ir L. sklandžiai, įtikinamai. Ir buvo aišku, kad kiekvienas dar apginti galima ginče arba ėjo daugiau kaip dvi valan bą „Požeminių vandenų geo- Stankevičiūtei už darbą „Vi bas sprendė kokį nors konkretų uždavinį. Pas mus dar diskusijoje. Mūsų grupėje dos. Ir nesunkiai buvo gali loginė veikla" (vadovas doc. tamino C tyrimas salieruose pasitaiko, kad studentas daug kalba apie savo darbą, o gal net per anksti (kai dar ma pastebėti, kad daugelis J. Paškevičius), IV k. stud. ir svogūnų laiškuose" (vado kokia jo nauda — taip ir nesužinai. nebuvome gerai susipažinę) išėjo iš auditorijos susimąs R. Rinkevičiui už darbą „Ta- vė doc. K. Vaištarienė), n k. Konferencijos šeimininkai šiltai ir draugiškai- priėmė buvo tuo susirūpinta: rengia tę... rybinės ir užsienio mokslinės stud. K. Dapkevičiūtei už svečius kihj respublikų. Už tą rūpinimąsi norime tar mi panašūs pokalbiai. R. ANTANAITYTĖ literatūros apžvalga inžineri- darbą „Naujausių organizaci ti didelį ačiū. V. BAČIULIS
Apie draugo žodį
Jaunųjų specialistų skirstymo tvarka Ar galiojantys įstatymai numato kokias nors išimtis ar lengvatas jauniesiems specialistams, skirstant juos j darbą? Taip, tokios lengvatos nu matytos. Kaip jau minėjome, skirstymo komisija turi atsi žvelgti ne tik j jaunojo spe cialisto pageidavimus, bet ir į jo šeimyninę padėtį, jo šei mos narių sveikatos būklę, t. y., į tokius faktorius, kurie gali turėti reikšmės jauna jam specialistui busimajame darbe. Atsižvelgiant j minė tas aplinkybes, Nuostatai ir diferencijuoja lengvatas, tai komas jauniesiems specialis tams, skirstant juos į darbą. Jaunieji specialistai, pirmos arba antros grupės invalidai, skiriami į darbą pagal šei mos nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau, jiems pageidau jant ir sutikus, gali būti nu kreipti dirbti į vieną iš tų vietų, kurias siūlo komisija. Jaunieji specialistai, kurių tėvai yra pirmos arba antros grupės invalidai, ir šeimoje nėra daugiau darbingų šei-
(Pradžia Nr. 1)
mos narių, skiriami dirbti į jų tėvų nuolatinę gyvenamą ją vietą. Jauniems specialistams, kurių vyras (žmona) yra karininkas, liktinės tarnybos seržantas arba viršila, darbas suteikiamas vyro (žmonos) nuolatinėje tarnybos vietoje, jeigu ten yra darbas pagal įgytą specialybę. Tikrosios tarnybos kariams, o taip pat karinių mokyklų kursantams ši taisyklė netaikoma. Jauniesiems specialistams, moterims nėštumo atveju ar ba jeigu jos turi iki vienerių metų amžiaus kūdikį, dar bas suteikiamas šeimos (vyro, tėvų) nuolatinėje gyvenamo joje vietoje. Sutuoktiniams, kurie aukštą ją arba specialiąją vidurinę mokyklą baigia vienu metu, darbas suteikiamas įmonėse ar organizacijose, esančiose tame pačiame mieste arba ra jone. Jeigu vienas iš sutuok tinių mokyklą baigia anks čiau, tai jam darbas suteikia mas bendrais pagrindais, ta čiau numatant tai, kad į tą patį miestą arba rajoną bus nukreiptas kitas sutuoktinis,
o jeigu mokyklą baigia vė liau, tai skiriamas į dar bą toje vietoje, kur jau yra paskirtas kitas sutuoktinis. O jeigu jaunieji specialis tai sukuria šeimą po skirsty mo? Jeigu jaunieji specialistai sukuria šeimą po to, kai skirstymo komisija baigė darbą ir abu sutuoktiniai jau paskirti į atitinkamas darba vietes, tai sutuoktinių darbo vieta nustatoma, susitarus toms ministerijoms ir žiny boms, kurių įmonėse ir or ganizacijose jiems suteiktas darbas. Nepriėjus vieningo sprendimo, klausimą galutinai sprendžia ta ministerija ar ba žinyba, kurios žinioje yra duotoji aukštoji mokykla, kurią baigė jaunieji specia listai. Šiuo atveju ypač svarbu atkreipti dėmesį į tikslingą jaunųjų specialistų panaudojimą. Kokia tvarka skirstomi į darbą jaunieji specialistai, kuriuos mokytis siuntė įmo nės, statybos, kolūkiai? Kaip žinoma, TSRS Minist rų Tarybos 1959 m. rugsėjo 18 d. nutarimas numato, kad
įmonėse ir organizacijose, savo nuožiūra, arba, pasta esančiose tame pačiame rajam prašant suteikia teisę mieste ir rajone, kuriame yra įsidarbinti savarankiškai. ta įmonė arba organizacija, Šiais atvejais aukštųjų ir kuri vieną iš sutuoktinių specialiųjų vidurinių mokyk lų vadovai privalo teikti vi jaunieji specialistai, kuriuos siuntė mokytis. Jeigu abu sutuoktiniai jau sokeriopą pagalbą padedant mokytis siuntė pramonės įmonės, statybos organizaci nieji specialistai — buvo rasti darbą pagal specialybę jos, tarybiniai ūkiai, kolūkiai siųsti mokytis sutinkamai su ir ne vėliau kaip likus mė ir kitos organizacijos, skirs minėtu vyriausybės nutari nesiui iki mokymo įstaigos tant nukreipiami į jas. Ta mu, tai jų darbo vieta nusta baigimo turi pateikti davinius čiau įstatymas numato ir toma, tarpusavyje susitarus apie jų įdarbinimą ministe vieną išimtį: jeigu minėtosios toms įmonėms ir organizaci rijai (žinybai), kurios žinio įmonės ir organizacijos su joms, kurios siuntė juos mo je yra duotoji mokymo įstai tinka, šie jaunieji specialis kytis. Jeigu susitarti nepa ga. tai gali būti paskiriami į vyksta, tai klausimą galuti Kas turi teisę pakeisti per darbą ir kitose įmonėse bei nai sprendžia jaunųjų specia sonalinio skirstymo komisijos listų personalinio skirstymo sprendimą? organizacijose. Jaunieji specialistai, kurie komisija arba ta ministerija Komisijai baigus darbą, jos buvo priimti mokytis nekon- (žinyba), kuriai pavaldi kon sprendimą gali atšaukti ar kursine tvarka, o taip pat kreti mokymo įstaiga. Visais ba pakeisti tik ta ministeri kooperavimo tvarka, skirs atvejais turi būti atsižvelg ja (žinyba), kurios žinioje tant sąjunginių respublikų ta į jaunųjų specialistų pa yra duotoji mokymo įstaiga. Ministrų Tarybų nukreipiami naudojimo tikslingumą. Kokiais atvejais jaunie Jeigu ta ministerija (žiny ministerijų ir žinybų, kurios siuntė juos mokytis, žinion. siems specialistams palieka ba), kurios įmonėse ir orga suteiktas darbas Kokius ypatumus numato ma teisė įsidarbinti savaran nizacijose jauniesiems specialistams, minėtasis vyriausybės nuta kiškai? Kaip jau žinome, persona nesutinka su komisijos spren rimas, skirstant jaunuosius linio Skirstymo komisija, dimu, tai ji per 10 dienų specialistus? Jeigu vienas iš sutuokti skirstydama į darbą, turi at nusiunčia motyvuotą priešta ministerijai, kurios nių, baigiančių aukštąją arba sižvelgti į jaunųjų specialis ravimą specialiąją vidurinę mokyklą, tų, jų šeimos narių sveikatos žinioje yra mokymo įstaiga. yra pasiųstas mokytis sutin būklę, šeimos padėtį ir kitus Pastarosios sprendimas lai kamai su minėtu vyriausybės momentus, kurie išdėstyti komas galutiniu. nutarimu, tai, nepriklausomai aukščiau. Jeigu komisija tais Jus konsultavo nuo to, kuris iš jų anksčiau atvejais negali suteikti darbo Teisės fakulteto dėstytojas baigia mokyklą, kitam su sutinkamai su planu, ji nu Anzelmas KATKUS tuoktiniui suteikiamas darbas kreipia jaunąjį specialistą
o ne valdovų jėga. Seniai dul žmogus neregėtas, nepanašus USĘ keturių ryto (pa kėmis pavirtęs dailininkas pri į įsivaizduotąjį. . . gal pagal pavarytus Gidė prancūzų turistų gru kausto mūsų žvilgsnius į ku laikrodžius) užsimetėm polo ornamentiką ir labiau pei šneka: „Tik pažvelkite Naujausiame, 8-jame, Uni• kuprines ir patraukėm bunpaveikia protą, negu emyro aplinkui — tai užkonservuota versiteto bendrabutyje gyve idančiomis Urgenčo gatvelė senovė!" Nesinori šituo tikė karo žygiai. nimas palaipsniui įeina į nor mis. Urgenjčas — Panevėžio mus ti: žmonės šičia gyvena ne .. .Kad nežiūrėtų į malias vėžes. Jau išrinkta didumo, įsitaisęs palei Amukaip į baltas varnas, nusipir praeitimi, o šia diena; kiek nauja, IV kurso istoriko S. darją besitęsiančioje žemu kau tiubeteiką. Su ja buvau vienas valgo, dirba ir galvo Patkausko vadovaujama, ta moje. Prie veidų pradėjo egzotiškiausias žmogėnas vi ja apie rytdieną. ryba, iš „vienuolyno" per tarsi klijuotis drėgnas karštis. soje Vidurinėje Azijoje ir tei vežti stendai, kai kurie bal idesnių draugų už sinausi originalia mintimi: dai ir kt. Neseniai bendrabu vairuotojus nesurasi tis gavo naują televizorių. paėmęs kapeikas už įlipimą į . . .Lyg stebuklas apsireiš1 kas visiškai netinka, tai jau me. Šnekėjomės su Bendrabučio vidus keičiasi minaretą. Nei tikėti juo, nei MAZ'ų vilkstinė su Taškento šiek tiek tinka.. . Pasukome į čaichaną prie emyro rūmų saugotojais, med . numeriais. Vienas kasdien, studentai gali pasi netikėti.. . sustojo. vaivorykštė- vilnės fabriko darbininkais, naudoti vis naujais ir naujais Mums neskubant atsisaky Įsiropštėm. Mielai klanktelė- šniokščiančio, patogumais. Čia didelis bu ti geros vietos stebėjimui, kas jo durys. Mašina kratydamasi mis tviskančio fontano po seniais, bobulėm, turgaus pre vusios bendrabučio Nr. 2, o darosi gyventojų kiemuose, į lėkė ir lėkė, o mes žiūrėjo medžiais. Gerti visada labiau kijais, išdidžia viešbučio fi Tik dabar bendrabučio Nr. 8 minaretą įlipo mandagus vy me, kaip per kelią tiesiasi norėjom, negu valgyti. Cai- lialo administratore... komendantės I. Ragaišienės riškis, vatmano lapais nešinas. smėlis. Padūmavusios tolu chanoje sėdi senai ir bobu vairuotojai mus labiausiai su nuopelnas. Ji stengiasi, kad Jis — Samarkando archi mos temdė orą, o ir šiaip ar tės — siurbčioja žalią arbatą. prato: juk jie kelionių žmo studentai kuo greičiau galėtų tektūros instituto dėstytojas, tėjo vakaras. Mašina traukė Ateina jie dar anksti rytą, o nės! Taigi, labiausiai pažino kilometrų išsiskirsto saulei nusvirus. me juos. Štai prisivijo vyriš pajusti visus naujojo studen atsivežęs studentų praktikai. devyniasdešimt greičiu, bet rankai lauke ne Sėdi, šnekučiuojasi arba ty kis nuosava „Volga", tikriau tų namo pranašumus. Švietė jis mus apie trejetą Plonomis kojelėmis pra siai, kolūkio pirmininkas. Rėli. Geria tik arbatą. buvo vėsiau. valandų: nuo Chivos, Bucha S. BUCHAVECKAS kaukšėjo asiliukas, linguoda ros, Samarkando minaretų, Lietuvos kaime pensininkas kavom: jis apie sunkų medPo dviejų valandų važia mas ausimis, tempdamas di atradome tos pačios išdirba daugiau darbadienių, vilnės auginimą, mes apie džiulį vežimą. Jis buvo taip portalų ornamentų iki sky vimo Šv. tvarkingumą, negu koks jaunėlis, o Uzbe uzbekų patogiai įkinkytas, jog, rodos, lutės, pro kurią chanas stebė autokolonos sunkvežimį, ku kijoje, užauginę vaikus, tė Onos bažnyčią. .. vežimas pats rieda! Senis ne davęs besimaudančias žmo riam sprogusi padanga, Čia vas ir motina yra verti poil Dienos ėjo ir ėjo, o mes Sausio 21 d. 17 vai. įvyks skubėdamas nužvelgė mus. nas; nuo šių dienų uzbekų vairuotojas prakarksojęs dvi LLKJS Universiteto komiteto Nutarėm, jei kada būsiu mi jaunimo minčių iki kupolo sa paras: nei rėkt, nei bėgt! sio ir nieko neveikia. Nebent buvome vis kitur. Štai daposėdis. Komiteto narių ir nistru, tai pasirūpinsiu, kad vybių vėsinti. Susidarą kaž Suvažiavo visa vilkstinė, ir lengvus ir malonius darbus, bar — Samarkande. Vis nau fakultetų komjaunimo biurų atvežtų į Lietuvą keletą eše kokios oro srovės. Suradę ku čiupomės keisti padangą. Tuo kad peįgrįstų toks gyvenimas. ji vaizdai, nauji veidai, nebe .. .Stirtos vynuogių, krūvos aišku ar matei, ar kalbėjai, sekretorių dalyvavimas bū lonų asilų (turiu galvoje gy polo formos nišą, tuoj patik metu, mūsų vairuotojo pri sakymu, keli kūrė laužą ir vyšnių, obuolių, kriaušių; po ar tik sapnavai. Gyvenimas tinas. vulius), nes jie kompaktiškes- rinome. Ko gero — tiesa! rengė puotą mūsų garbei už kojom painiojasi vaikai — neišsemiamas, bet kelionė pa WU komjaunimo komitetas ni už sunkius arklius, kuriuos Išėję iš Avicenos muzie pardavinėja vandenį, kibire rodo, kad jis bėga kaip as jaus, sutikome moterį su atkaklią povestuvinę kelionę. tabaluojasi ledo gabalas. Jau faltas po sunkvežimio ratais, dažnai pavaduotų. Pavaryti laikradžiai rodė Pra dardėjo keli sunkveži ketvertu mažyčių vaikų; vie pirmą valandą nakties, kai į nos merginos ir vaikinai už kaip kilometrų stulpeliai, pra PAŠALINTI miai. Sumojavom. Vienas su nas dar ant rankų. Iškart pa laužo pusę atsuko stiprias prekystaliu žaižaruoja noru, eiviai, pirkios, miškai. .. Ke jutom, kad ji nori pasišnekė stojo. sunkvežimio šviesas. Aplink ką įsiūlyti pirkėjui. Turgus lionėje ne taip gaila bėgančio NEPAŽANGUS — Ar nepavežėtumėt į ti. Iš kur, kaip, kas? O! laužą įsitaisė du uzbekai, du didžiulis, ūžia, per kelis gar gyvenimo... Atsisveikinę užgirdom šau STUDENTAI Chivą? Monumentaliausi ir gražiau rusai, žydas ir totorius. Ir siakalbius dainuoja, žmonės kiant: moteriškė stovėjo įx Sušokom į kėbulą ir laimin mes — garbingiausioje vie grūdasi, skuba ir neskuba. si senovės statiniai Samarkan šypsojosi: Filologijos fakulteto I k. gi atstatėm prieš vėją senogiedrai toje — kur nelenda dūmai! Labai nebrangių vaisių ir dar de pastatyti mirusiems. Šachistudentai V. Gudinavlčlus, N. kai praustus veidus. Lenkė — Parašykite! Draugausi- Spragsėjo sukaulėjusios ša žovių gausybė, o priedo par Zinda ansamblis — „mirusių Kolesnikovas, D. Markutytė, me marguojančias mergaites,me! kos, žiežirbos šokinėjo ir tir davėjos ar pardavėjo šypse jų miestas". Tai Timūro bei V. Žiemytė, einančias ravėti medvilnės. Apėmė gaivus džiaugsmas. po tvankioje tamsoje. Pylė na — pirkėjas gali rinktis.. . jo anūko Ulugbeko laikais Istorijos fakulteto I k. stu Arykais veržėsi vanduo ir Beragaujant žandai aplipo statyti mauzoliejai. Ant ma ATVELĖSE sutikti vai- arbatą, siūlė laužti papločio. arbūzų sultimis, visko prisi syvių sienų nerasj nė pusės dentai D. Šimkutė ir B. liejosi į kiekvienją medvilnės Vairuotojai plepėjo apie dar kai sveikinosi i: ir suVenckūnas, lauko vagą. Kvepėjo dumb bą, šaipėsi iš savo ir kito valgėm, bet raudoniausių kvadratinio metro, kuris ne spigę dingdavo už kie nesėkmių. Plikinom gerkles pomidorų kilogramą nutarėm būtų ornamentuotas. Glazū Matematikos ir mechanikos lu. mo sienos. Paskui įsidrąsino ir žalia arbata, kuri sako, ilgina nupirkti iš penkerių metų ruotų plytų ir terakotos de fakulteto II k. studentė F. būreliu ėmė sekti, rėkauda žmogaus amžių. Jutome ge mergytės, kuri turėjo dešim riniai gausybe spalvųI mirMichalčenko, I Gamtos fakulteto II k. stu- ( mi pasisveikinimą. Atsakinė riausias naujųjų draugų šir tis plonų kasyčių, ilgas blaks ga akyse. Prie kelių dekoro < dentė V. Makštutytė. ... Sunkvežimis įvažiavo jom: ,,Salam, salam..." Šali dis. tienas ir nenusakomą šypse-1 detalių prabėgo visas meistpro didingus gynybinės sie kelėj, už miesto stovėjo du ro gyvenimas... nėlę. nos vartus, mes pasilenkėm, sunkvežimiai, sulig dviejų . . .Keturiasdešimt du laipsARGA suknelių, cha lyg jie siektų galvas! aukštų namu prikrauti bal Smorgonyse sėdom į uklabiau latų, juostų, tiubeteikų niai, uzbekai tiktai Nuo vieno slenksčio į mus tutėlių šilkverpio kokonų. Vy srovė įnešė mus į dar paraudę, o mes aptekę devy rainiečio inžinieriaus „Žigužiūrėjo senis ir šypsojosi. Už rai mėtė virves ir mezgė pas turtingesnį spalvom miestą. niais prakaitais. Visą laiką Ii". Jis skubinosi į Palangą. kalbino, paklausė iš kur. Ir kutinius mazgus. Pasisukio- Buchara. Ant minaretų viršū norėjom gerti, stoviniavom Taip pralinksmėjom, kad su kad apsidžiaugs: jis Lietuvoje pa- jom aplink ir po penkių n nių gandrai susisukę lizdus. prie kiekvieno gazuoto van grįžtam, jog būtume galėję kariavęs prieš hitlerininkus, nučių buvome kelyje atgal j Mečečių, medresių ir minare dens pardavėjo ir nešiojomės neišlipę važiuoti su jais iki dabar nieko nebeveikiąs — Urgenčą. Iš ten turėjome pa tų sienos išpuoštos sudėtingais prisipylę porą gertuvių. Mums Palangos, paskui į Rygą, į vaikai užauginti; net į meče pasistūmėti apie keturis šim reljefiniais ir spalviniais or buvo prisakę, kad kentėtu Taliną, į Leningradą — nes tę nebeeinąs. tus kilometrų per Kyzilkumų namentais. Samanidų mauzo me ir negertume, bet kur čia visur gyveno draugai. Ir jų Mes tyčia į kelionę ne- dykumą į pietryčius, į kur liejus saugo dešimto amžiaus tuo rūpinsies ir galvosi, jei durys, jų širdys buvo atviros ėmėm fotoaparato, o čia vis kas senesnį miestą — Bucha- meistrų garbę ir valdovų var eini po karšta Bucharos pa pakeleiviui. kas sustatyta lyg fotografa (Pabalga. Pradžia Nr. 1) rą. A. STANEVIČIUS dą. Dabar žavimasi meistrų, dange; kiekvienas pastatas, vimui ar filmavimui: nepa 2 32000 Vilnius — MTP-3 buvęs Chivoje, neįsivaizduo LAIKRAŠTIS EINA REDAKTORIUS KAINA 2 KAP. Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" tum VidurinėjREDAKCIJOS Azijos miesADRESAS: NUO 1950 METŲ ALGIS KUSTA Užs. Nr. 243 LV 00538 Telefonas — 25884 ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815 to viduramžiais. Nė vieno naujoviško namo. Miestas ne ką teišėjęs už gynybinės sie nos. Pilko molio gyvenamoji dalis supa mėlynomis, gla zūruotomis plytelėmis dengtus statinius. — Į dažus dėjo žmogaus kraujo, todėl atrodo, kaip vakar dažyta, — sakė senis,
TRUMPAI P
STUDENTIŠKA POVESTUVINE KELIONE
D
I
M