cr\nvBiQir> suuDencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. sausio 18 d.
Į ŽURNALO
„STUDENČESKIJ MERIDIAN“
SKAITYTOJUS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Išėjo naujo mėnesinio vi suomeninio politinio ir literalūrlnio meninio VLKJS CK ir TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos žurnalo „Studenčeskij meridian“ pirmasis numeris. Numerio pradžioje — TSKP CK Generalinio sekretoriaus draugo L. Brežnevo Kreipima sis į žurnalo ..Studenčeskij merldlan“ skaitytojus.
Man labai malonu kreiptis nuoširdaus sveikinimo žo džiais j jus, mūsų jaunieji bičiuliai — aukštųjų mokyklų studentai, technikumų moksleiviai, — [ visus Jaunuosius naujo studentų žurnalo skaitytojus. Šiomis dienomis, kai visoje šalyje susumuojami trečiųjų penkmečio metų rezultatai ir neregėtai plačiai vyksta visos liaudies lenktyniavimas dėl 1974 metų planų ir įsipareigo jimų įvykdymo pirma laiko, mes ypač pajuntame mūsų meto didybę. Darbininkų klasė, kolūkinė valstietija, tary binė inteligentija, partijos vadovaujamos, pasiekė naujų didžiulių laimėjimų komunizmo statyboje. Žymiai padidėjo ekonominis šalies potencialas, nuolat kyla liaudies gyve nimo lygis. Dar labiau sustiprėjo socialinė politinė ir idė jinė tarybinės visuomenės vienybė. Nuosekliai įgyvendinama TSKP XXIV suvažiavimo iškelta Taikos programa. Tarybinių žmonių nuotaika gera: tvirtai, užtikrintai žengia mūsų didžioji Tėvynė j numatytą tikslą. Mums, pirmosios socializmo šalies komunistams, džiugu ir malonu, kad kovoje už komunistinės visuomenės sukū rimą aktyviai dalyvauja tarybinis jaunimas ir jos kovinis smogiamasis būrys — Lenino komjaunimas. Svarų indėlį į didžius mūsų liaudies darbus ir žygius įneša tarybinė studentija. Susumuodami lemiamųjų penk mečio metų rezultatus, mes su pasitenkinimu pažymime padidėjusią studentų, technikumų moksleivių atsakomybę už savo svarbiausio darbo — mokymosi — rezultatus. Kartu — ir tai ypač džiugina — mūsų studentija pagal gerą tradiciją trečiuosius penkmečio metus pažymėjo nau jais ir, atvirai pasakysime, žymiais darbo laimėjimais. 550 tūkstančių studentų statybos tūrių kovotojų pasiaukojamai dirbo svarbiuose liaudies ūkio objektuose. Aktyviai daly, vaudami pramonės ir žemės ūkio įmonių, naujų mokyklų ir gyvenamųjų namų statyboje, jie įsisavino vieną milijardą rublių kapitalinių įdėjimų, už visus šiuos šaunius darbus tarybiniai žmonės su džiaugsmu rašo jums, bičiuliai, aukš tųjų mokyklų komjaunimui, labai gerą pažymį. Dar atsakinqesni ir sudėtingesni naujos visuomenės kū rimo uždaviniai laukia mūsų ateityje Jums, brangūs bi čiuliai, teks nuveikti didžiulį darbą visuose komunizmo statybos baruose — darbą, kuris reikalauja gilių ir tvirtų žinių, pasiaukojamos energijos ir polėkio, kūrybos ir no vatoriškumo, revoliucinio entuziazmo. Jūs turėsite nešti lenininę kovos ir darbo estafetę į ateitį. Partijos Centro Komitetas tvirtai įsitikinęs, kad mūsų šaunioji jaunoji gvardija — Spalio Tėvynės jaunystė — garbingai įvykdys šią istorinę misiją, visada mokysis, ko vos ir dirbs taip, kaip prisakė mums didysis Leninas. Linkime jums, brangūs bičiuliai, didelių laimėjimų moks le ir darbe, įsisavinant mūsų svarbiausią ginklą — marksistinę-lenininę teoriją, — kasdieninėje kovoje už komunis tinės visuomenės sukūrimą.
Geros sesijos žinios Egzaminų sesijos įkarštis neslūgsta. Atostogos — savo laiku! O dabar — tik pusė atsiskaitymo už viso praėju sio semestro darbą... Istorikai, įsitaisę istoriniuo se rūmuose, užsikrovę sto riausiom knygom ir skaityk loje, ir prie auditorijos, kt> rioje rausta, kaista draugai bei ramus sėdi egzaminato rius. .. .Daugelis laiko trečiąjį kursą svarbiausiu. Todėl, kad tada studentas turi dvejų metų studijavimo ir egza minatorių tyrinėjimo patirtį, todėl, kad laukia mediumas... O kaipgi dabar sekasi? Niekas neatsako Būreliui prie
auditorijos durų ne tas gal voje — juk Naujųjų amžių istorijos egzaminas, juk kas ne kas, o docentas J. Galvy dis „išpurtyti" moka. Kny gų iki paskutinės minutės nepaleido I. Ananejovaitė (nuotraukoje dešinėje) ir M. Jasiūnaitė (nuotraukoje apa čioje), kurias kurso draugai „persekiojo": — Užteks, kas bemoka, jei jūs neišmokot?.. Iš tiesų, šios merginos iš sinešė po antrąjį per šią se siją „labai gerai" studijų knygelių V semestro lapuo se. A. GENĖTIS
i:
TĖVYNĖS PASITIKĖJIMĄ —
BUKIME DARBŠTUS IR
ATKAKLUS, PUIKIAI MOKYKIMĖS
L. BREŽNEVAS TSKP CK Generalinis sekretorius
TSRS Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumo įsaku me daliu „Už darbo šaunumą" apdovanota Filologijos fakul teto prancūzų kalbos ir lite ratūros specialybės IV kurso studentė Regina Vaitonytė. Tai džiugi žinia visam Uni versitetui, jo komjaunimo organizacijai, kurios jau tre čias narys per paskutiniuosius kelerius metus susilaukia garbingo vyriausybinio ap dovanojimo už aktyvų da lyvavimą darbo ir poilsio stovyklose, už pagalbą žem dirbiams rudens talkose. •. .Regina ką tik išlaikė pirmąjį žiemos sesijos eg zaminą. Sėdime nuošaly nuo studentų triukšmo, au ditorijų įtampos — mažam centrinių rūmų kambarėly. — Studentiška darbo vasa ra mane paviliojo jau nuo pirmo kurso: tada dalyvavau interklubo stovykloje Jona vos rajone, — pasakoja R. Vaitonytė. — Baigusi antrą kursą, su draugais išvažiavau į Ignalinos rajono Suvorovo kolūkį. Praėjusią vasarą pra leidome vėl ten pat. Regina Suvorovo kolūky, galima sakyti, jau sava. Ge rai pažįsta kaimo žmones, ži-
Akistatoje su darbu no jų darbus ir rūpesčius. O tą didžiulę karvidę, kurią ir šiemet statė jie vieni — fi lologai ir fizikai, ji pradėjo prieš porą metų nuo pamatų. — Taip ir stovyklos, man regis, tampa tais pamatais, ant kurių vėliau tvirtai atsi stoja „pastatas" — mūsų ko lektyvas. Dvi vasaras atidir bęs, jau išmoksti vertinti žmones, juos pažinti, sužinai, ko kas vertas. Stovyklos, Regina, tarsi apnuogina žmones, akistatoje su darbu mes priversti nusi mesti „karaliaus rūbus" — savo gražbylystę, egoizmą, abejingumą, silpnumą. Aš nesakau, kad tas procesas nevyksta auditorijoje, bet čia jis, matyt, lėtesnis. Čia mes dar dažnai gyvename savo reikalais, manome, kad eg zamino pažymys — privatus dalykas. Kaip tu besimoky tum (tiesa, tave už tai bars, priekaištaus, belsis į sąžinę, baus) — studijų ratas nesu stos sukęsis. Stovykloj ar talkoj gi — visai kitaip. Pri
PATEISINKIME PARTIJOS IR
1
simenu (praėjęs jau nemažas laiko tarpas), būdami antra kursiai, talkininkavome vie name Vilkaviškio rajono ūky je, netoli Kybartu Antrąją darbo savaitę paskyrė mus į džiovyklą. Dirbome dešimt žmonių ištisą parą — dviem pamainom. Naktis, akys lim pa, kojos irgi linksta, o tu tempi su karučiais maišą ru gių, išpili į bunkerį ir vėl dardi paimti kito. Atrodo, jau paskutinis, daugiau nebeiš tversi, viskas. . . Pasižiūri į draugus, — tie, nors ir sun kiai, tempia maišus, nestena (nors gal irgi tą patį galvo ja kaip tu). Mestum ir eitum gulti. Bet juk liks tavo drau gai, jiems bus sunkiau — reikės ir už tave dirbti, džio vyklos negalima stabdyti, iš ryto kombainai vėl prikuls gausybę rugių. .. — Stovykloje daug kas priklauso nuo žmonių. Štai ir šiemet, atrodo, visi šau niai padirbėjo, bet kažkodėl norisi išskirti pirmąją pamai ną, — sako Regina.
Ji vardija geriausių sto vyklautojų pavardes, prisi mena kiekvieno vardą (tik riausiai ir mato dabar juos, nužertus prakaito ir šypse nos — savo draugus): fizikai trečiakursiai A. Selskis ir L. Vaitkevičius, antrakursiai germanistai R. Barzda ir B. Bilinskaitė, trečiakursis ang listas P. Kuprys. .. Aš per traukiu ją — Regina, matyt, galėtų daug papasakoti apie juos, ir tada tikrai patikę tum, kad šio garbingo apdo vanojimo verta ne tik ji vie na, bet daugelis jos drau gų. .. Aš žinau, patikėtum. . . — Šią vasarą tu, Regina, buvai stovyklos komisarė. Gal kelis žodžius apie šias pareigas? — Patiko aktyvūs kaimo komjaunuoliai. Todėl leng viau buvo mums ką nors or ganizuoti. Surengėme nema ža koncertų savam ūky ir gretimuose, šaunias palydėtu ves kombainininkams, skaitė me paskaitas, buvome įsteigę konsultacinį punktą... Nieko
Jiems dabar lengviau: su PUBLICISTINIAI POKALBIAI sigyvenę, anot žmonių. Va dina vienas kitą vardu, yra apie ką pakalbėti. O ir gru pėse jie, tur būt, labiau per ypatingo — visur taip. gyvena dėl draugo nesėkmės, Žinomi Bet visur ne taip stengiasi jam padėti. Jie jau jau lengva „organizuoti", žino, ką reiškia draugo pe„surengti"... Ir jeigu rengi tis. Ir žino ,kaip sunku būna, niai puikiai pavyko, jeigu jie kai apvili draugus, tikinčius ne formalūs, o palietė žmo tavimi. Ir žino, kaip džiaugia nes, — čia jau didelis darbas, si visa grupė, kai nė vienas Regina. „nesusikerta" per sesiją. Gal — O ką įsimintiniausio jie dabar nebetiki, kad stu paliko praėjusios vasaros? dijų ratas nesustoja... — Visada prisimenu kol — O kaip kitą vasarą? ūkiečius, su kuriais teko — Būtinai važiuočiau. No bendrauti, kartu dirbti. La rėčiau su išvažiuojamuoju bai vertinu jų darbščias ran būriu į kitą respubliką. Da kas, mintyse aš vis grįžtu pas bar taip pripratau, nežinau, juos ir pergyvenu: „Kaip se kaip be stovyklos jausčiausi. kasi?" Tokią nuotaiką mes, Tik va, praktika laukia... Aš šis apdovanojimas matyt, visi atsivežėme iš sto žinau, vyklos. daug įpareigoja, verčia dar Prisimenu vieną labai sun labiau pasitempti visuomeni kią dieną. Mes jau antra sa nėje veikloje. vaitė įtemptai mūrijom. At Partija ir Tėvynė tiki jau eina kartą pirmininkas ir pra nąją karta, jos darbštumu, šo Į talką: lietus, pūva der atkaklumu ir pasiaukojimu. lius laukuose. Žinau, kad visi Šį didelį pasitikėjimą stengia baisiai pavargę, bet nė vie si savo darbais pateisinti ir nas neburbteli, keliasi ir vėl Filologijos fakulteto studentė velkasi darbo drabužius. Va, Regina Vaitonytė, jos kole tokiais momentais studentų gos. autoritetas kolūkiečių akyse A. JUODUPIS labai pakyla.