Universitas Vilnensis, 1989 m. sausio 27 d. Nr. 2-3

hinc iturad astra

vilnensis

1989 m.

Sausio 27 d.

Penktadienis

Nr.2 3 Kaina. 4 kap.

Vilniaus Universiteto savaitraštis

* Sausio 12 dieną Universiteto Sąjūdžio Taryba susitiko su Re­ ktoriumi Jonu Kubiliumi. Buvo aptarti kai kurie Universiteto gy­ venimo klausimai. Kalbėtasi dėl Vasario 16-osios ir Universiteto 410 ųjų metinių paminėjimo. * Sausio 13 dieną Universiteto kolektyvas kandidatais į TSRS liaudies deputatus iškėlė: Lenino teritorinėje rinkiminėje apygar­ doje Nr. 685 prof. Bronių Genzelj ir LKP CK pirmąjį sekreto­ rių Algirdą Brazauską^ Lenino

nacionalinėje rinkiminėje apy­ gardoje Nr. 225 akademiką Jo­ ną Kubilių ir akademiką Eduar­ dą Vilką. Buvo siūloma ir prof Stasio Uosio kandidatūra, tačiau jis nesurinko reikiamo balsų skaičiaus.

Visi kandidatai savo pasisaky­ muose pažymėjo, kad būdami de­ putatais jie sieks respublikos su­ vereniteto. Bronius Genzelis sakė, kad jeigu bus išrinktas deputatu, sieks esamos TSRS Konstitucijos pakeitimo. Algirdas Brazauskas

pasakė, kad LTSR Konstitucijos projekte 70 straipsnis išliks toks, kaip jį suformulavo darbo grupė prie LTSR AT, t. y. TSRS įstaty­ mai Lietuvos teritorijoje įsigali tik tuo atveju, jeigu jie neprieš­ tarauja LTSR Konstitucijai. Pir­ majam sekretoriui buvo pateikta daug klausimų.

Algirdas Bra­ zauskas pažymėjo, kad jis prita­ ria Universiteto autonomijos idė­ jai. * Sausio 19 dieną Universiteto Taryba svarstė visuomenės moks­

lų problemas. Posėdyje dalyvavo prof. R. Pavilionis. Jis pažymėjo, kad tomis reformomis, kurios bus įgyvendinamos pavasario semest­ ro metu, apsiriboti negalima, jos turi būti vystomos toliau. Svars­ tant pakeitimus aktyviau turėtų dalyvauti visos Universiteto ka­ tedros, fakultetai. * Universiteto Sąjūdžio Tarybos pirmininku pusės metų laikotar­ piui išrinktas prof. A. Sakalas. * Sausio 21 dieną Universiteto Teatro salėje vyko Lietuvos psi­

chologų sąjungos steigiamasis su­ važiavimas. Lietuvos psichologų sąjungos pirmininku išrinktas Universiteto docentas A. Bagdo­ nas. Tą pačią dieną Didžiojoje auloje vyko Lietuvių kalbos draugijos atkuriamasis suvažiavi­ mas. Lietuvių kalbos draugijos Centro Tarybos pirmininku iš­ rinktas Universiteto prof. J. Pa­ lionis. * Universitetas į Vilniaus „Trem­ tinio" klubo sąskaitą pervedė 10000 rublių.

Profesorius Rolandas Pavilionis - naujasis prorektorius — Paprastai manoma, kad pro­ rektorius mokymo reikalams — studentams „baubas". Kas būsite Jūs?

— Stengsiuosi tokiu nebūti.

Noriu, kad visi reikalai būtų sprendžiami kolegialiai, atsižvel­

giant į studentų interesus. Ma­ nau, kad reikia siekti decentrali­ zacijos, rektoratui nevykdyti tų funkcijų, kurias gali atlikti fa­ kultetai. Juk fakulteto vadovy­ bė turi geriausiai žinoti studentų reikalus.

— Baigiasi pirmoji Jūsų darbo diena (kalbėjomės pirmadienį — Red.) naujose pareigose. Ko­ kie (spūdžiai?

— Užgriuvo popierių lavina.

Pirmiausia stengįuosi išsiaiškinti, kam ir kiek jų reikia. Manau,

kad prorektorius turėtų užsiimti mokymo proceso organizavimu, konfliktinįų situacijų svarstymu, o ne popierių kilnojimu.

— Ar sutikdamas užimti šias pareigas, tikėjotės toliau dirbti mokslinį darbą?

— Tik turėdamas viltį, kad ga­ lėsiu skirti laiko mokslui, sutikau būti prorektoriumi. Aš manau, kad turėdamas autoritetą, kaip mokslininkas; galiu tikėtis turėti autoritetą ir kaip pro rėk torius.

Kodėl mes neįstojome į asociaciją 1988 m. lapkričio 28—gruo­ džio 3 dienomis Maskvoje buvo surengta pirmoji visasąjunginė studentų — medikų konferencija, kurioje buvo įkurta studentų — medikų asociacija. Mūsų respub­ likai atstovavo trys de­ legatai iš VU ir keturi iš KMI. Atstovauta buvo visoms, tiek formalioms, tiek ir neformalioms studentų visuomeninėms organi­ zacijoms.

Delegatai važiavo į Maskvą turėdami tvirtus rinkėjų priesakus ir tikslą — apginti mūsų studentų, respublikų aukš­ tųjų mokyklų interesus nuo nau­ jo Maskvos kabinetinio diktato.

Pasipiktinimą sukėlė jau stei­ giamos asociacijos įstatų projek­ tas, skelbiantis dar vienos cent­ ralizuotos organizacijos įkūrimą.

Ji turėsianti vadovauti visų TSRS institutų ir universitetų me­ dicinos fakultetu studentų moky­ mui ir auklėjimui internacionaliz­ mo dvasia, kursianti naujas mo­ kymo programas. Ji „suvienodin­ sianti" specialistų paruošimo ko­ kybę. Organizuosianti studentų „pagalbą" atsiliekantiems medi­ cinos požiūriu rajonams, o, svar­ biausia, „vadovausianti ir tobu­ linsianti" visasąjunginį studen­ tų — medikų paskirstymą.

Delegatų įspūdžiai: Matyt, šiuo, etatų mažinimo lai kia pradėti statyti nuo pamatų.

Matyt, šiuo etatų mažinimo lai­ kotarpiu kai kam iškilo grėsmė likti be minkštos kėdės, todėl kažkuriame kabinete buvo nu­ spręsta įkurti dar vieną organi­ zaciją.

Aparatas reikalau­ ja visiško paklusnumo ir pa­ valdumo, nuleidinėja instrukci­ jas. Teiginiai apie visasąjungi­ nio absolventų skirstymo .tobuli­ nimą mažų mažiausiai sukelia nusistebėjimą... ...Važiavome į Maskvą apgin­ ti Lietuvos interesų ir neįstoti į tokią struktūrą ir tokius tikslus turinčią organizaciją. Kita ver­ tus, buvo ir pagrįstų nuogąsta­ vimų, kad delegatų daugumai nubalsavus už asociacijos įkūri­ mą, būsime prievarta inkorpo­ ruoti į šią organizaciją. Baimin­ damiesi, kad taip neįvyktų, svar­ stėme, ar nevertėtų visai neva­ žiuoti į konferenciją, arba nu­ važiavus atsisakyti delegatų man­ datų ir pan. Tačiau tokiu atveju niekas neišgirstų, kokia mūsų pozicija, kokia dabar situacija Lietuvoje, kokie tikrieji mūsų siekiai. Prieš išvykdami vilnie­ čiai, suderinę su LPS juristais, parengė deklaraciją, kurioje bu­ vo išdėstyti demokratiniai prin­ cipai, kurių pagrindu turėtų bū­ ti steigiama bet kuri nauja vi­ suomeninė organizacija.

Deklaracija buvo pateikta kon­ ferencijos organizaciniam komi­ tetui, ir, oi sunkiai, buvo gau­ tas parašas, kad orgkomitetas su ja susipažino. Kauniečiai išleido specialų „Bičiulio" numerį (KMI šiuo metu studentų iniciatyva leidžiami laikraščiai „Bruzdulys" ir „Bičiulis") rusų kalba, kuriame be minėtos deklaracijos buvo G. Jefremovo straipsnis „Didžiavaisty binis internacionalizmas prieš nacionalinius interesus" ir LPS programa Laikraštis išdalintas konferencijos delegatams, orgkomiteto nariams, visiems besido­ mintiems.

Susitikome su Latvijos, Es­ tijos, Gruzijos, Vakarų Ukrainos, Sibiro, Archangelsko, Leningra­ do, Maskvos antrojo medicinos instituto delegacijomis. Kalbėjo mės apie situaciją Lietuvoje, aukštųjų mokyklų autonomijos privalumus, demokratinių organi­ zacijų kūrinjosi principus. Šio „užkulisinio" darbo ir laikraščio dėka nebuvome sutikti kaip na cionalistai ar ekstremistai, mus išklausė. Ir net stojo ginti mūsų pozicijų.

Nuo pat pirmos dienos kartu su latviais, estais nusprendėme laikytis bendros platformos, ku­ rios pagrindą sudarė visiškos au­ tonomijos aukštosioms mokyk­

loms reikalavimas ir demokratiš kos naujo tipo studentų medikų asociacijos įstatų projekto dekla­ ravimas. Šią poziciją mes ir iš dėstėme sekcijoje „Studentija ir aukštosios mokyklos reforma".

Tai nebuvo paprasta. Dauguma kalbėjusių studentų kėlė smul­ kias „kiemo" problemas. Buvo siūlomos vienokios ar kitokios kosmetinės pataisos. Tačiau net ir šios pataisos, esant dabartį niam centrinių žinybų diktatui, atrodė nerealios. Diskusijoms pa­ tekus į aklavietę naujai nuskam bėjo Pabaltijo atstovų reikalavi­ mas suteikti aukštosioms mokyk loms visišką autonomiją. Ne vi­ si delegatai tam buvo pasiruošę.

Susidarė įspūdis, kad pats žodis „autonomija" juos baugino, aso ciavosi su atsiskyrėliškumu ir atsiribojimu. Prireikė net papil­ domo vakarinio posėdžio, tru­ kusio iki 24 vai. Pasiremdami atsivežtu VU autonomijos pro­ jektu (tada dar neskelbtu) atsa­ kėme į visus iškilusius klausi­ mus. Diskusija vyko labai aud­ ringai, kartais atrodė, kad prasi­ dės tikros kautynės, ypač, kai mūsų pozicijas ėmė ginti Lenin­ grado ir Archangelsko aukštųjų mokyklų atstovai.

Visa tai nenuėjo veltui. Kitą dieną autonomijos klausimas jau įvo svarstomas kaip savaime

Veikia įvairios jaunimo organi­ zacijos — skautų, ateitininkų, šokių rateliai.

Aš priklausau skautams.

— Andriau, Tu jau grynas amerikietis, ir tikriausiai galė­ tum išsiversti be lietuvių kalbos, kas nulėmė Tavo apsisprendimą likti lietuviu?

— Pirmoji mano išmokta kalba buvo lietuvių, iki šiol šeimoje daugiausia bendraujam lietuviš­ kai. Didelių sentimentų Lietuvai neturiu. Aišku, aš galėjau rinktis tautybę ir sąmoningai apsispren­ džiau būti lietuviu.Nes tauta yra lobis. Kuo geriau žinai kalbą,

papročius, istoriją, tuo geriau įsisąmonini senąją pasaulėžiūrą.

Sąmoningai pasirenkant tautą, kaip savo dvasios šventovę, la­ bai praturtinama ir brandinama asmenybė.

— Tačiau Tavo bendraamžiai Amerikos lietuviai tikriausiai jau yra nutolę nuo tautiškų da­ lykų?

— Mūsų aplinka yra amerikie­ tiška, natūralu, kad ir pasaulė­ žiūra amerikietiška.

Sakysime, mano požiūris į demokratiją yra visiškai kitoks, negu mano se­ nelių, kurie gyveno nepriklauso­ moje Lietuvoje. Kadangi gyve­

suprantamas dalykas, buvo apta riamos jo detalės. Mūsų iškel tas autonomijos reikalavimas bu vo be pataisų įteisintas, kaip visos konferencijos rezoliucija kuri turėjo būti perskaityta Svie timo darbuotojų suvažiavime.

Deja, nebuvo.

Tuo pačiu metu redakcinė ko­ misija svarstė asociacijos įstatų projektą. Tai buvo pats svar biausias konferencijos klausimas.

Tai patvirtino ir iki 8 vai. ryto užtrukę komisijos posėdžiai. Bū­ tent čia ir įvyko esminis konfe rencijos lūžis: Pabaltijo atstovų dėka asociacijos įstatai buvo per­ rašyti praktiškai iš naujo, o nau joji redakcija jau visiškai atiti­ ko mūsų delegacijos išdėstytus principus! Pastebėjome, kad de legatai įsitikino tikrų demokra tinių jstatų privalumais.

Buvo akivaizdu, jog dauguma delega tų prieš tai net nežinojo, kad tikroji demokratija neturi būti pagrįsta daugumos diktatu mažu­ mai. Nežinojo ir to, kad demo kratinio centralizmo principą ga­ li vadinti demokratiniu tik dau gumos atstovai. Daug kas naujai pažvelgė į iki tol tariamai ne­ egzistavusias „amžinosios mažu mos" problemas, daug kam su-

(nukelta į 4 psl.)

„Lietuva yra o’kay“ — sako Andrius Kulikauskas, lietuvis iš Kalifornijos, metams atvykęs į mūsų Universitetą.

— Pradžioje papasakok apie save.

— Gimiau 1964 metais Pieti­ nėje Kalifornijoje, netoli nuo Los Andželo miesto. Mokiausi Čikagos universitete, ten gavau bakalauro laipsnį, po to dvejus metus mokiausi Kalifornijos uni­ versitete, San Diego mieste, ten man suteikė magistro laipsnį. Aš matematikas, tačiau domiuosi fi­ losofija. Grįžęs žadu rašyti dak­ taro disertaciją.

Tėvai yra „dipukų" kartos; jie gimę Lietuvoje, po karo pateko į Vokietiją, 1949 metais jų šei­ mos nesusitarusios atvažiavo i Čikagą, ten tėvai ir susituokė.

— JAV lietuvių centras yra Čikaga, o ar daug lietuvių gyve­ na Los Andžele?

— Siaurės Amerikoje yra 20 ar 30 lietuvių kolonijų. Čikagoje gyvena apie 10 tūkstančių akty­ viai besireiškiančių lietuvių. Los Andžele per lietuvių dienas susi­ renka apie pusantro tūkstančio mūsų tautiečių. Tautiškumo cen­ trai yra bažnyčios, kuriose lietu­ vių kalba laikomos pamaldos.

name nelietuviškoje aplinkoje, tautinių dalykų, tautinės dva­ sios gauname tik fragmentiškai.

Natūralu, kad kai kurie silpnai kalba lietuviškai, ar užmiršta pa­ pročius, bet svarbu, kad žmonės gyvai domisi, deda daug pastan­ gų, kad pažintų Lietuvą. Aš žy­ miai labiau vertinu Amerikos lietuvį, ar Lietuvos rusą, lenką, kurie stengiasi išmokti lietuviš­ kai, negu lietuvį, kuris nededa jokių pastangų tobulinti savo kalbą, nesidomi savo tautos isto­ rija. Išeivijos lietuviai nori pra-

(nukelta į 5 psl.)

Universitas Vilnensis

2

1989.0127

Skelbiamas Vilniaus universi­ teto statuto projektas yra svar­ bus dokumentas keliais požiū­ riais. Visų pirma, jis juridiškai įteisina siekiamą Universiteto savarankiškumo sampratą. An­ trą, statutas, būdamas taisyklių rinkinys, vis dėlto yra Universi­ teto koncepcijos atspindys. To­ dėl, atsižvelgiant j nepaprastai greitą dabartinę visuomenės ir kiekvieno jos nario pažiūrų kai­

tą, būtina labai atsakingai vertin­ ti siūlomą Vilniaus universiteto statuto projektą.

Pagrindiniu svarstomo projekto trūkumu laikome tai, kad jis paruoštas anksčiau už Vilniaus universiteto koncepciją. Nesant pakankamai plačiai pripažintos jos sampratos dabar, mes netu­ rime ir statuto vertinimo atskai­ tos taško. Manome, jog diskusi­ ja būtų vaisingesnė, jei, greta statuto projekto, komisija būtų paskelbusi ir savo koncepcijos esmę.

Iki šiol Vilniaus universitetas vaidino svarbų vaidmenį Lietu­ vos moksle ir kultūroje. Todėl jo koncepcija negali būti suvo­ kiama kitaip, kaip dalis Respub­ likos mokslo ir kultūros koncep­ cijų. Šito, kaip ir neišven­ giamos materialinės priklauso­ mybės, nereikia pamiršti ban­ dant suvokti būsimą universite­ tinio gyvenimo procesą. Senų humanistinių tradicijų pripaži­ nimu ir tautinės savimonės gili­ nimo tikslo konstatavimu galėtų tapti toks šio Lietuvos mokslo ir kultūros židinio pavadinimas — „Vilniaus tautinis (nacionali­ nis) universitetas". Šis pavadini­ mas taptų koncentruota koncep­ cijos išraiška ir įpareigotų kelti sau aukštus reikalavimus. Čia verta prisiminti rektoriaus prof.

J. Kubiliaus svajonę apie tai, kad Universiteto šūkis būtų „Hinc itur ad astra" („Iš čia einama į žvaigždes").

Savo samprotavimus grindžia­ me remdamiesi Vilniaus universi­ teto, kaip mokslo įstaigos, kurios pagrindiniu uždaviniu yra inteli­ gentijos ugdymas, suvokimu.

Tai reiškia, jog statutą vertina­ me pagal tai, kiek jis stimuliuo­ ja studentų ruošimą įtraukiant juos į kūrybinį darbą, ir tuo pačiu padeda tautinės savimonės ugdymui. Būtina sąlyga siekiant šio tikslo laikome pačių dėstyto­ jų aktyvią mokslinę veiklą.

Reikia pripažinti, kad mokslas Universitete dabar vertinamas tiek kiek, jis yra papildomu lėšų šaltiniu. Iš tokios nuostatos išp­ laukia griežtas pedagoginio ir mokslo personalo atribojimas.

Deja, tai atsispindi ir statuto pro­ jekte. Pavyzdžiui, 12ame statu­ to punkte, kuriame be kita ko nustatoma aukščiausio Universite­ to valdymo organo — Universi­ teto tarybos — sudėtis, sakoma, jog pusę jos sudaro pedagoginis ir tik ketvirtį — mokslinis, pa­ galbinis bei ūkinis personalas.

Analogiškai sudaroma ir fa­ kultetų tarybų sudėtis (20-as punktas). Vadinasi į fakulteto ta­ rybą, susidedančią iš 28 narių, praktiškai įeis ne daugiau kaip 2—3 žmonės tiesiogiai susiję su mokslu. Šiuo požiūriu netgi „TSRS aukštojo mokslo įstaigų nuosta­ tų" projektas buvo pažangesnis.

Pagal jo 8.2 punktą, iki 50—60 proc. Tarybos sudėties turėtų su­ daryti pedagoginiai ir mokslo darbuotojai. Minėtame projekte yra ir daugiau sektinų nuosta­ tų. Pavyzdžiui, pagal jo 4.3 pun­ ktą, studentai negali būti naudojami darbui, nesusijusiam su mokymo procesu. Turint tokį statuto punktą, būtų lengviau sprendžiamas rudens talkų klau­ simas.

Dar vienas abejotinas dalykas renkant tarybas, tas, kad į jų sudėtį pagal pareigas įtraukiami (fakultetuose) prodekanai, ka­ tedrų vedėjai ir visuomeninių organizacijų atstovai. Egzistuoja stereotipas, jog atsisakyti šio reikalavimo reiškia prieštarauti, jog, asmenys užimantys minė­ tas pareigas, priklausytų tarybos sudėčiai.

Mūsų nuomone, tiek Univer­ siteto,, tiek fakultetų tarybų sudė­ tis, išskyrus studentų dalį, negali būti iš anksto numatoma. Žmo­ gus būtų renkamas, pavyzdžiui į fakulteto tarybą, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra katedros vedė­

jas, ar — tik dėstytojas, ar — mokslo darbuotojas. Tai būtų lengviausias žingsnis siekiant panaikinti formalius skirtumus tarp dėstytojų ir mokslo dar­ buotojų. Statuto IV skyriuje įvedamas terminas „mokslo ir pedagoginis personalas", nieko nekeičia minėtu aspektu. Antra vertus, į tarybą renkame atsiž­ velgdami į dalykines ir morali­ nes savybes, o ne į užimamas pareigas. Todėl tie katedrų ve­ dėjai, kurie kartą jau buvo iš­ rinkti savo pareigoms užimti, be abejonės pateks į fakulteto tary­ bos sudėtį. Tokiu būdu, iš vie­ nos pusės, išreikšime didesnį pa­ sitikėjimą rinkėjų objektyvumu, iš kitos _pusės, didesnį autoritetą įgys išrinkti, o ne kooptuoti, ta­ rybos nariai. Tuo atveju, jei kuris iš reikalingų asmenų nebus išrinktas, jam tai taps rimtu pers­ pėjimu. Tam, kad taryba būtų kompetentinga,<> neišrinkti pa­ dalinių vadovai turėtų įeiti patariamojo balso teisėmis, t. y. jie nedalyvautų tik balsavime ruošiant tarybos sprendimus. Ne­ patekus . į tarybos sudėtį kuriam nors visuomeninės organizacijos lyderiui, nereiškia, jog ši organi­ zacija nebus atstovaujama kitų jos narių. Tai reikštų tik lyderio autoriteto smukimą, ir turėtų mobilizuoti aktyvesniam darbui.

Taip, pat, savarankiškų padalinių atstovavimo Universiteto tary­ boje požiūriu, fakultetai turi bū­ ti lygiateisiais.

Statutas turėtų atspindėti ir jau egzistuojančius Universiteto stru­ ktūros elementus. Pavyzdžiui, ma­ tematikos fakultete reguliariai vyksta prodekanų, katedrų ve­ dėjų ir visuomeninių organizacijų atstovų susirinkimai vadovaujant dekanui. Statute tai galima būtų įteisinti kaip kolegialų valdymo organą prie dekano, suteikiant jam kai kurių klausimų sprendi­ mo prerogatyvas. Šis organas ga­ lėtų vaidinti fakultete tą vaidme­

nį, kurį atlieka senatas Universi­ teto mastu.

Atsižvelgiant į rašinio pradžio­ je minėtą, statuto, kaip Universi­ teto savarankiškumo išraiškos sampratą, reikėtų numatyti ir fik­ suoti jame tai, ką Universitetas gali ir privalo spręsti pats. Pa­ vyzdžiui, realu Universitetui, tu­ rėti teisę: 1) spręsti leidybos, mokslinių publikacijų (ir užsienyje), ryšių palaikymo su užsieniu klausimus; 2) teikti mokslo vardus (pagal 20 punkto 6 dalį, fakulteto ta­ ryba teikia tik profesoriaus ir docento vardus).

Deja, iki šiol dalis šių klausi­ mų sprendžiama arba tvirtinama tokiose įstaigose, kaip Vyriausfbji valstybinių paslapčių spau­ doje saugojimo valdyba, Liaudies švietimo ministerija, Aukščiausio­ ji atestacinė komisija. Konkre­ čiai minėtas funkcijas realizuo­ ti galėtų fakulteto Mokslinė ta­ ryba, kuriai tikslinga pavęsti ir kitus klausimus, reikalaujančius mokslinės kompetencijos. Pavyz­ džiui: 1) nagrinėti darbuotojų atitiki­ mo užimamoms pareigoms ir ates­ tacijos klausimus; 2) atlyginimo kėlimo nustaty­ tose ribose (arba esant sutaupy­ tam darbo užmokesčio fondui), atsižvelgiant į mokslinį darbą, ir kitus materialinio skatinimo klau­ simus.

Taip pat būtina suderinti mok­ slo laipsnių ir mokslinių vardų tvirtinimo klausimus su LTSR AT dešimtojoje sesijoje aprobuo­ tos Konstitucijos 104 straipsnio 10 dalimi.

Pabaigai norime palinkėti ko­ misijai ne apsiriboti pastabų ir pasiūlymų rinkimų, bet ir jais vadovautis, ateityje ruošiant gali­ mus pakeitimus. Todėl tikslinga numatyti šalia statuto galioji­ mo, taip pat ir jo keitimo tvar­ ką.

Rimas NORVAIŠA

Ūkio taryba savo pastabas dėl Universiteto busimojo Statuto pateikė komisijai dar prieš skelkiant jo projektą spaudoje. Į kai kurias rekomendacijas buvo atsi­ žvelgta .(str. 1, 37, 44). Dar kar­ tą kritiškai apsvarsčiusi savo keltus pasiūlymus, Ūkio taryba norėtų atkreipti Universiteto vi­ suomenės dėmesį štai į ką.

1. Statuto projekte Taryba (str.

12) ir Senatas (str. 15) daug kur dubliuoja valdymo funkcijas. Pa­ kaktų vieno organo — Univer­ siteto Tarybos, kurią derėtų va­ dinti Senatu (pagal pasaulyje nu­ sistovėjusią šio žodžio reikšmę „aukščiausioji valdžia"). Toks pa­ vadinimas patogus dar ir todėl, kad tarybų Universitete daug, o Senatas būtų tik vienas.

Be to, juk ir rektoratas yra valdžios vykdomasis organas Uni­ versitete; reikia Statute apibrėž­ ti jo sąvoką ir funkcijas.

2. Universiteto teisių sąrašą (str. 11) reikėtų papildyti: 11.6. Sudaryti ekonominio ska­

tinimo fondus: gamybos vystymo bei socialinių-ikultūrinių priemo­ nių fondą ir materialinio skatini­ mo fondą.

11.7. (Visai naujas ir svarbus!)

Universitetas turi teisę leisti pe­ riodinius, tęstinius ir vienkarti­ nius leidinius, aprobuotus Uni­ versiteto vidaus tvarka.

3. Universiteto valdymo orga­ nais (III skyr.) siūloma laikyti: Senatą (aukščiausioji valdžia) ir Rektoratą (vykdomasis organas). Ūkio tarybos statusą ir funk­ cijas derėtų taip apibūdinti (plg. str. 16—18): a) Ūkio taryba yra visuomeni­ nis patariamasis organas, kuris padeda rektoratui nustatyti svar­ biausias Universiteto ūkinės veiklos gaires, spręsti konkrečius, aktualius jos klausimus: ūkio tar­ nybų darbo tobulinimo, statybos ir remonto darbų eigos, Universi­ teto materialinio ir techninio ap­ rūpinimo, patalpų racionalaus pa­ skirstymo, teritorijų ir patalpų tvarkymo bei estetinio apipavida­

linimo. b) Ūkio tarybą sudaro Senato renkamas pirmininkas, ūkio rei­ kalų prorektorius, finansų ir pla­ navimo skyriaus viršininkas, fa­ kultetų išrinkti teritorinių komp­ leksų įgaliotiniai ir darbuotojų bei studentų visuomeninių orga­ nizacijų deleguoti atstovai. c) ūkio tarybos nuostatus, as­ meninę sudėtį ir metinius darbo planus tvirtina Rektorius.

4. Universiteto Rektorius turė­ tų būti renkamas ne trejiems, o penkeriems metams (str. 12.1).

5. Universiteto prorektoriai ne­ turėtų būti renkami. Juos Rek­ torius pasiūlo Senatui (tarybai), kuris patvirtina juos (arba nepa­ tvirtina jų) slaptu balsavimu pap­ rasta balsų dauguma.

Fakultetų tarybos tokiu pačiu būdu tvirtina (arba nepatvirtina) dekano pasiūlytus prodekanus.

6. Universiteto Statute reikėtų atskiro skyriaus „Studentų teisės ir pareigos". Šiame Statuto skyriuje galėtų

būti, be kita ko, įrašyti ir straips­ niai apie studentų visuomenines organizacijas. Pavyzdžiui: a) Studentų visuomeninių or­ ganizacijų veiklą koordinuoja Universiteto studentų taryba, į kurią savo atstovus renka visos visuomeninės organizacijos. b) Studentai gali steigti Respub­ likoje veikiančių visuomeninių judėjimų bei organizacijų pirmi­ nes grupes arba kurti savaran­ kiškas, tik Universitetui būdingas draugijas, korporacijas, susivieni­ jimus ir kt. c) Studentų organizacija įgau­ na Universitete juridinį statusą, kai jos pavadinimą, nuostatus, atributikos ir simbolikos pavyz­ džius įregistruoja Universiteto Studentų taryba.

7. Kelios tikslinamosios pasta­ bos: Str. 12.9. Projekto sakinį „Su­ daro revizijos komisiją" išplėsti taip: „Sudaro ūkinės-finansinės veiklos kontrolės komisiją".

Str. 13. Pradžiai pakanka sa­

kinio: „Rektorius vadovauja vi­ sai Universiteto veiklai".

Str. 14. Siūlome tokią formu­ luotę: „Rektorių tam tikru lai­ kotarpiu (neilgiau kaip 2 mėn.) gali pavaduoti jo paties įsakymu vienas iš prorektorių".

Str. 20.4. Sakinį „...ruošia spe­ cialybių mokymo planus" papil­ dyti: „ir specializacijų".

Str. 20.6. Sakinį .... teikia pro­ fesoriaus ir docento vardus" pa­ pildyti „ir vyr. mokslinio bend­ radarbio".

Str. 20.11. Vietoje „...steigia, pertvarko ir naikina..." rašyti: „Siūlo Rektoriui steigti, pertvar­ kyti ar naikinti..."

Str. 20.13. „Šalina iš Universi­ teto nusižengusius vidaus tvar­ kai studentus* >— visai išbraukti, nes apie studentų pašalinimą ra­ šoma str. 20 (Dekanas teikia Rektoriui...).

Filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybės partinės grupės susirinkime 1988 m. gruodžio 28 d. buvo apsvars­ tytas Universiteto statuto projek­ tas. 1989 m. sausio 11d. tas pats klausimas buvo svarstytas filolo­ gijos fakulteto darbuotojų ir stu­ dentų susirinkime, lituanistų susi­ rinkimo mintys buvo išplėtotos ir papildytos. Pritarta Universite­ to autonomiškumo idėjai, kai ku­ riems darbuotojų kvalifikacijos kėlimui palankiems punktams: IV skyriaus 28, 29, 30 ir kt. Tačiau pripažinta, kad projektas iki ga­ lo neįtvirtina dabartinės visuome­ nės iškeltų demokratijos princi­ pų. Įteisinant Universiteto auto­ nomiškumą, paliekama perdėm ryški centralizacija jo vidaus gy­ venime. Kai kurias pastabas, pa­ siūlymus nutarta suformuluoti konkrečiai.

1. Universiteto Rektoriaus, de­ kanų rinkimai privalo būti visuo­ tiniai, iš kelių kandidatų. Univer­ siteto taryba ar Senatas tvirtina tik rinkimų procedūros teisėtu­ mą.

2. Statute paliekamas demago­ giškas prieštaravimas formuluo­ tėse, kad Rektoriui (dekanui) pri­ valomi Universiteto (fakulteto) tarybos nutarimai, o tie nutari­ mai įsigalioja tik po Rektoriaus (dekano) įsakymo.

3. Statute beveik jokių teisių nenumatyta katedroms — pagrin­ dinei pedagoginio proceso ląste­ lei. (Išskyrus teisę siūlyti kan­ didatą J katedros vedėjo postą).

Katedra turėtų pati slaptu balsa­ vimu rinkti vedėją, o jų r.nkimus tvirtintų fakultetų tarybos. Pro­ filinės katedros privalo savaran­ kiškai sudaryti mokymo planus ir atsakyti už jtį realizavimą. Mo­ kymo planus tvirtina fakultetų tarybos. Nėra prasmės planus tvirtinti Universiteto taryboje ar senate, nes tvirtinimo procese naujai dalyvautų tik nespecialistai.

4. Neišspręsta mokslinių kadrų rengimo problema. Katedroms reikia suteikti teisę siūlyti ir pri­ imti į aspirantūrą, neabejotinai gabius ir perspektyvius diplo­ mantus, neatsižvelgiant į jų įdar­

binimo perspektyvą.

5. Siekiant mokslinio darbo efektyvumo, produktyvumo vi­ soms katedroms būtina turėti mokslinių bendradarbių etatus.

6. Siauros yra fakultetų moks­ linių tarybų teisės. Fakultetų ta­ rybos turėtų būti paskutinė ins­ tancija, tvirtinant specialybių mo­ kymo planus, sudarant tvarkaraš­ tį, laisviau disponuoti pedagogi­ nių vardų teikimu ir skirstymu katedroms.

7. Siekiant išvengti atsitiktinu­ mo, šeimyniškumo ir 'kitų blogy­ bių renkant vedėjus, dekanus, statute reiktų konkrečiau api­ brėžti šių pareigybių statusą (mokslinius, pedagoginius, mora­ linius kriterijus).

8. Neapgalvotai iki 3 metų su­ trumpinta Rektoriaus pareigų kadencija.

9. Neaiškiai apibrėžtos Senato funkcijos, pastebimas jo ir Uni­ versiteto Tarybos veiklos dublia­ vimas. Manytume, kad pakanka vieno aukščiausios valdžios or­ gano — Senato. (Žemesniuose padaliniuose liktų tarybos — fa­

kulteto taryba, SMD taryba ir pan.). Į Senatą, kaip j aukščiau­ sią valdžios organą, turi vykti demokratiniai, laisvi rinkimai, neatstovaujant jokioms organiza­ cijoms. Reikia numatyti, kad į Senato sudėtį negali įeiti vykdo­ mosios valdžios atstovai — rek­ torato darbuotojai, dekanai ir kt.

Išimtis — Rektorius, automatiš­ kai tampąs Senato nariu.

10. Neatnaujinta Universiteto klausytojų priėmimo tvarka. Tuš­ čia formuluotė, liečianti laisvųjų klausytojų kategoriją: laisvieji klausytojai priimami, tik „jei yra laisvų vietų" (V skyrius, 34). Bet tokių laisvų vietų niekada nebū­ na! Į Universitetą turėtų būti pri­ imamas didesnis klausytojų skai­ čius, leidžiama studijuoti savo lėšomis. Taip susidarytų sveika konkurencija.

11. Mokymasis Universitete — tik lietuvių kalba. Nemokantys lietuvių kalbos tam tikrą laiką gali būti hospitantais.

12. Neturėtų būti griežtai ka­ nonizuotas diplomantų skirsty­ mas į darbą. Universitetas turi

padėti įsidarbinti diplomantams, bet ne priverstinai juos skirti į darbą.

13. Universitetas privalo stip­ rinti humanitarines tradicijas.

14. Pedagoginės krypties fa­ kultetuose turi būti įvestas lais­ vai pasirenkamas pedagoginis cenzas. Priverstinis fakultetų supedagoginimas yra nehumaniš­ kas, nepagrįstas, neatitinka Uni­ versiteto profilio.

15. Statute visai nekalbama apie Universiteto leidybos teises.

Nenumatyta moksliųės bibliotekos vieta Universiteto struktūroje.

16. Kasmet turi būti viešai skelbiama Universiteto finansinė ataskaita, kurioje atsispindėtų lė­ šų paskirstymas fakultetams, ki­ tiems padaliniams.

17. Statutas galėtų numatyti Garbės teismo statusą Universi­ tete.

18. Universiteto statutas turi būti priimtas ir patvirtintas fakul­ tetų ir kitų padalinių atstovų su­ sirinkime.

Susirinkimų medžiagą parengė vyr. dėstytojas Kęstutis URBA

Vilniaus Universiteto

Statutas

(svarstymas)

Doc. J. BALKEVIČIUS ūkio tarybos pirmininko pavaduotojas

Universitas Vilnensis

1989.01.27

Tauta ir kultūra Kas esu AS? Kas esame Mes kaip tauta? Tai fundamentalūs žmogaus ir tautos savimonės klausimai, turintys lemiamos reikšmės žmogaus ir tautos buvi­ mui. Jie kyla kaip žmogaus ir tautos brandos paliudijimas. Šių klausimų apmąstymo re­ zultatas Lietuvos Respublikoje buvo lietuviškoji kultūros filo­ sofija. Jos kūrėjas Stasys Šal­ kauskis (1886—1941) jau anksty­ vuosiuose darbuose įžvelgia lie­ tuvių tautos pašaukimą būti Rytų ir Vakarų pasaulio sinteze. Tai ,,gyvastingas reikalas, nuo kurio pareina krašto nepriklausomas gyvenimas ir klestėjimas" (S. Šalkauskis. Lietuvių tauta ir jos ugdymas. 1933 p. 119). Šia sintetizmo dvasia grindžiama vi­ sa S. Šalkauskio ,.pilnutinio gy­ venimo“ filosofija.

S. Šalkauskio mokinys Anta­ nas Maceina (1908—1987) nepa­ neigia kultūros sintezės idėjos.

Tačiau kitaip ją interpretuoda­ mas, studija ,.Kultūros sintezė ir lietuviškoji kultūra" taria sa­ vą žodį lietuviškosios kultūros tyrinėjime. Jis atmeta išbaigtų kultūros kūrinių sintetinimo ga­ limybę („šioje srityje yra gali­ mas tik kultūrų sumaišymas" Nr. 4 p. 4o0). Tačiau priima kul­ tūros sintezę kaip žmogiškosios sintezės ir sintetinės tautinės in­ dividualybės, tautinės kultūros atveju, rezultatą. Tai reiškia, kad kultūrinė sintezė galima esant plačiai žmogaus dvasiai ir įvairiai, turtingai tautinei indi­ vidualybei. Šį kultūros sintezės modelį A. Maceina taiko lietu­ viškosios individualybės ir lietu­ viškosios kultūros pagrindų sklai­ dai. Tuo autorius atsako į pagrin­ dinį studijos klausimą — ar lie­ tuviškoji individualybė ir iš jos sekanti lietuviškoji kultūra yra sintetinio . pobūdžio, kas liudytų apie jos linkimą į kultūrini uni­ versalizmą.

Kad mums pavyktų pasekti A. Maceinos mintį, turime aptarti jo tautos ir kultūros sampratą.

Tautos sklaidai A. Maceina yra paskyręs disertacinį darbą „Tau­ tinis auklėjimas" (1934). Jame' autorius akcentuoja tautos bendduomeninį pobūdį. Tauta nėra įs­ teigta, nėra sudaryta, bet atsira­ dusi ir išsivysčiusi. Būtent rasė (vėliau įvedė platesnę „etnologi­ nės struktūros" sąvoką), gyvena­ moji aplinka ir istorinis likimas gimdo tą. žmonių vidinę jungtį, kuri vadinama tautine individua­ lybe arba tautybe. A. Maceina pažymi, kad tautinė individualybė neturi savaiminio substancialumo,

•Židinys, 1939 Nr. 4, 5—6, 7, 10, 4JL.J2

\/

bet yra konkreti žmogaus būsena ir veiksena, konkreti žmogišku­ mo raiškos forma.

Kultūros samprata išdėstyta „Kultūros filosofijos įvade" (1936), kur ji aptariama kaip žmogiš­ koji kūryba. Žmogiškosios bū­ tybės pagrindas yra asmuo (są­ moninga ir atsakinga būtybė).

Tad pirmasis žmogiškosios kūry­ bos aktas yra žmogaus savimonės

dingas indoeuropiečiams. Tuo tarpu matriarchatinis yra pavel­ das dar ankstesnių mūsų protė­ vių. Ryškiausi mūsuose nomadinio prado pasireiškimai, A. Ma­ ceinos pastebėjimu, buvę Vytau­ to galybė ir Lietuvos Statuto su­ kūrimas. Tačiau krikščionybės priėmimas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės smukimas, A. Maceinos manymu, liudija apie matriarchatinio prado įsigalėjimą mūsų tautinėje individualybėje.

Tai, kad mūsų tautinė individua­ lybė yra veikiama dviejų šalia vienas kito esančių pradų, pa­

3

tuvio susitelkimą savyje, polin­ kį į vidinį gyvenimą. Užtat lie­ tuvių istoriniai žygiai į Rusijos žemes LDK laikotarpiu stiprino mušų visuomeniškumą, valstybi­ nę sąmonę, gabumą organizuoti ir valdyti. Tuo tarpu santykiai su lenkais buvę daugiau karinio politinio pobūdžio. Todėl, pasak A. Maceinos, lenkiškoji įtaka bu­ vusi paviršutiniška, tik savotiš­ ka maniera, nepalietusi mūsų tau­ tinės individualybės gelmių.

Valstybės sukūrimas yra tautos išsivystymo ir brandos požymis.

A. Maceinos žodžiais tariant

Antano Maceinos

studiją „Kultūros sintezė ir lietuviškoji kultūra“*

skaitant ir apsisprendimo aktas. Tik pas­ tarasis įgalina kultūrinę kūrybą kaip žmogiškumo raišką.

Taigi, jei tautiškumas yra kon­ kreti žmogiškumo raiškos forma, tai kultūra, būdama žmogiškoji kūryba, reiškiasi tautine forma.

Kultūra tautos atžvilgiu yra ją išryškinantis ir atbaigiantis veik­ snys. Sį vaidmenį kultūra atlie­ ka per tautos istorinį likimą. Bū­ tent „istorinis likimas yra ne kas kita, kaip vienodi ir bendrai atlikti bei pergyventi kultūriniai tam tikros žmonių grupės žygiai" (Nr. 4. p. 447).

Reziumavę, kad kultūra, A. Maceinos teigimu, yra žmogaus ženklas, o tautinė kultūra — tautinės individualybės ženklas, sekame lietuviškosios individualy­ bės ir lietuviškosios kultūros aptarimą šioje studijoje.

Lietuviškosios , individualybės nusakymas pradedamas etnologi­ nės lietuvių tautos struktūros apibūdinimu. Pasak A. Maceinos, lietuviškojo gyvenimo gelmėse glūdi nomadinis ir matriarchatinis etnologinis pradas. Nomadi­ nis etnologinis tipas, kaip pir­ mykštės. kultūros ■ tipas, buvo bū-

aiškina Lietuvos istorijos para­ doksalumą. Tokią išvadą A. Ma­ ceina padaro, aptaręs lietuvių tau­ tos etnologinę struktūrą.

Kitas svarbus veiksnys, for­ muojantis tautinę individualybę, yra tautos gyvenamoji aplinka.

Skirdamas gyvenamojoje aplin­ koje klimatą, žemę ir kraštovaiz­ dį, A. Maceina įžvelgia, kad jie mus nuteikia melancholijai, vidi­ niam susitelkimui, lyriškumui gamtos atžvilgiu.

Jei pirmųjų dviejų veiksnių įtakoje tauta formuojasi kaip gamtinis vienetas, tai istorinis li­ kimas, suprastas kaip vienodi bendrai pergyventi kultūriniai žygiai, suformuoja tautą kaip to­ kią. A. Maceina, skiria šiuos is­ torinius įvykius, turėjusius ryš­ kiausios įtakos tautiniam gyve­ nimui: krikščionybės įvedimą, Santykius su slavais, valstybės praradimą ir valstybės atgavimą.

Kokius gi bruožus. lietuviškoje tautinėje individualybėje yra pa­ likę šie istoriniai įvykiai?

Krikščionybė, pasak A. Macei­ nos, pasaulio sudvasinimo, orien­ tacijos į žmogaus vidų idėja, dar labiau išryškino ir sustiprino lie-

valstybė yra tautos objektyvacija. Valstybėje tautinė individua­ lybė reiškia® viešojo gyvenimo pavidalais. Tuo tarpu savos val­ stybės netekimas grąžina tautą į etninės bendruomenės lygį. Sa­ vos valstybės praradimas, ilgas valstybingumo neturėjimas išvys­ tė mūsų tautinėje individualybė­ je viešojo gyvenimo nepagarbą ir- netięsųtna santykiuose su vals­ tybinėmis instancijomis. ..Mes nemylime savos valstybės, ries mes per ilgai buvome priversti nekęsti svetimos valstybės" (Nr. 1‘li p, 509).

Reziumuodamas visų tautą for­ muojančių veiksnių išvystytus bruožus A. Maceina lietuviškąją individualybę charakterizuoja kaip gyvenančią savyje, kaip receptyvią santykiuose su išoriniu pasauliu, kaip didžių žygių be­ siilginčią ‘iį- kaip prišijišūsią'prie žemės. „Lietuviškas žmogus yra subjektyvus, receptyvus, plačiadvasis ir žemę mylįs žmogus" (Nr. 11. p. 514).

Dar kartą pažymėję, kad tau­ tinė kultūra yra tautinės indi­ vidualybės ženklas, jos išraiška, sekame lietuviškosios ■ kultūros

pagrindų ir gairių numatymą šia­ me A. Maceinos darbe.

Lietuvio subjektyvumas, pasak A. Maceinos, kūryboje pasireiš­ kia vidinės kultūros vyravimu.

Tai ryšku lyriniame mūsų kūry­ bos pobūdyje. Dėl šios priežasties mūsų literatūroje yra stipri lyri­ ka, tačiau silpnesnė drama, ryš­ kus linkimas į psichologinį roma­ ną, bet didelių laimėjimų nesu­ laukė istorinis romanas. Muziko­ je ši linkmė išryškina mūsuose dainą, simfoniją, bet nuošaliau palieka operą. Dorovėje mums svarbiau sutarimas su sąžine nei ritualų ar išorinių normų- laiky­ masis.

Lietuvio receptyvumas („veik­ lus vidinis priimtų įtakų perkūri­ mas savo dvasios viduje" Nr. 12. p. 699) irgi išryškina vidinį mū­ sų kultūros pobūdį. O vidinės kultūros persvara lietuviškoje kūryboje padaro neryškią ir ne­ aiškią formą. Šia prasme A. Ma­ ceina taria, kad lietuviškoji kul­ tūra yra lyg nebaigtas kūrinys.

Lietuvio plačiadvasiškumas, daugiau kaip nomadinio prado paveldas, lietuviškoje kultūroje reiškiasi savotišku didybės troš­ kimu, idealistiniu nusiteikimu.

Tai sukelia fantastiškumo pavo­ jų. Tačiau, pasak A. Maceinos, šis plačiadvasiškumas yra dau­ giau kuriančios dvasios negu pa­ čios kūrybos žymė.

Ir apie paskutinį lietuviškosios individualybės bruožą — prisiri­ šimą prie žemės. Kaip jis pasi­ reiškia kultūroje? Visų pirma, jis reiškia, kad lietuviškoji kultūra yra kaimo kultūra. Kaimo kultū­ ra ir visas kaimo gyvenimas', reprezentuojamas namų židinio, yra sinkretiškas. Tai reiškia, kad ši kultūra nežino diferencijacijos. Čia kiekvienas žmogus dirba vi­ sus darbus ir kuria visose srity­ se. Šis bruožas, A. Maceinos ma­ nymu, yra įspaudęs mumyse pa­ linkimą į visumą.

Taigi, reziumuodami lietuviš­ kosios kultūros pagrindų nusa­ kymą šiame darbe, pažymime, kad lietuviškoji kultūra yra vi­ daus ir visumos kultūra.

Ar šie 'lietu Viškosioš kultūros pagrindai liudija apie jos sinte­ tinį pobūdį? A. Maceina duoda teigiamą als-akymą. Būtent, kaip sinkretiškai, visumos kultūrai, linkimas į sintezę yra prigimtas.

O kaip vidinei kultūrai, linkimas į sintezę yra siekinys, siekimas objektyvuotis. Užtat dėmesys for­ mai, pavidalui ir būtų pagrindi­ nis lietuviškosios kultūros užda­ vinys. „Tik tokios sintezės pa­ siekę, mes atbaigsime savo kul­ tūrą, kuri dabar yra neužbaigtas kūrinys“, —’ taria A. Maceina studijos pabaigoje.

Tautinis ir dorovinis atgimimas aktualizuoja daugelį fundamenta­ lių klausimų. Atsakymus į juos padeda rasti ir ši A. Maceinos studija.

• Algimantas-'JANKAUSKAS

Fizikas Gintas Vilkelis tęsia studijas Amerikoje

Mokytis Į vieną iš Pitsburųo universitetų (JAV) išvyko FF II kurso studentas Gintas Vilkelis.

Mokslas truks metus.

Gruodžio 31 d. dar spėjau su juo pasikalbėti, o sausio 4 d.

Gintas į Vilnių, j namus pas­ kambino jau iš Pitsburųo.

L. Sanauskas: Gintai, kodėl Pitsburge susidomėjo tavimi?

G. Vilkelis: XVIII tarptautinėje jaunųjų fizikų olimpiadoje su­ sidraugavau su Brajanu Byti vienu JAV rinktinės nariu (G. Vilkelis — antrasis lie­ tuvis. dalyvavęs Tarp­ tautinėje jaunųjų fizjkų olimpiadoje. Čia, kaip ir 1971 m, Vitas Saldžiunas. jis '1987 m. pelnė' pagyrimo raštą. — L. S.).

Vė­ liau susirašinėjom. Jis istojo i Pitsburgo uni­ versitetą ir prasitarė apie mane šio univer­ siteto fizikos fakulteto dekanui.

Sis pasakė, kad yra galimybė pa­ kviesti mane pasimo­ kyti. Brianas parašė laišką ir paklausė, kaip aš i visa tai žiū­ rėčiau.

L. S. Tau teks mokėti už val­ ui, mokslą?

G. V. Už mokslą, kambarj, maistą apmokės amerikiečiai. Ir kelione taip pat (pirmyn ir at­ gal). žodžiu, visiškas išlaikymas.

L. S. Gal bandysi ten dirbti?

G^ V. Taip, elementariųjų •da­ lelių ir branduolio teorinės fizi­

kos srityje.

Amerikiečiai sa­ kė, kad mielai pasistengs su­ daryti tam visas sąlygas Ir mū­ sų Fizikos institute iau kuriasi qrupė, kuri šioje srityje dirbs..

L. S. Kelionei pradėjai ruoštis rudeni Kokių buvo sunkumu?

G. V. Biurokratinis aparatas.

Užsienyje buvę žmonės man pranašavo, kad per kelis mėne­ sius nespėsiu sutvarkyti doku­ mentu Maskvoje sakė, kad to­ kio atvejo (kad kas nors vyktų tokiu statusu kaip aš) dar nebu­ vo. Nervų kainavo.

L. S. Įdomu kuo tavo statu­ sas ypatingas? Juk j JAV vyks­ ta tarybiniai studentai.

G. V, Jų vietoje atvyksta amerikiečiai Mano atvejis — tai altruistinis poelgis iš amerikie­ čių pusės. Mūsų biurokratai ne­ žinojo. ka daryti. Vienu momen­ tu buvo labai rimta padėtis, instrukcijos tokiam atvejui dar nesukurtos, ir Lietuva ėmėsi rizikos. Esu dėkingas FF doc. A. Smilųai ir kitiems, kurie padėjo sutvarkyti dokumentus laiku.

Jeigu ne jie. dabar neišvažiuo­ čiau.

L. S. Gintai, metus tavęs ne-

matysim Vilniaus Universitete.

Praleisi egzaminus?

G V. Mūsų dekanas sakė, kad Amerikoje išlaikytus egzaminus užskaitys ir Vilniaus Universite­ te... ( L. S. Jeigu jau pradėjome apie egzaminus. . . Prieš pusant­ rų metų ,,Tarybinis studentas“ rašė apie tave, kaip įstojusį... be egzaminų (tokia lengvata su­ teikiama Tarptautinių olimpiadų dalyviams). O kiek egzaminų Universitete išlaikei eksternu?

G. V. I semestre buvo trys egzaminai, eksternu išlaikiau du. ii semestre — iš keturių du.

III semestre — iš trijų tris. Dar išlaikiau rusų kalbos egzaminą, kuri turėčiau laikyti ateinančia sesiją.

L. S. Beje, ar gerai moki anqlų kalbą?

G V, Beveik visi toki klausi­ mą užduoda. Moku pakankamai kad galėčiau susišnekėti ir klau­ syti paskaitų.

L. S. Amerikoje susitiksi sy lietuviais išeiviais.

Ką papasa­ kosi apie dabartine situaciją Lietuvoje bei TSRS? G. V. Taip, kaip yra. objektvvią situaciją. Pasekmių vertinti

niekas nesiryš, galima nupasa­ koti tik įvykių eigą.

L. S. Ar laikai save Sąjūdžio rėmėju?

G. V Taip.

L. S. O partijos?

G. V. Partija — labai neapi­ brėžta Turi du sparnus — per­ sitvarkiusį ir nepersitvarkiusj.

Galima tik remti vieną ar kitą sparną. Jei remi Sąjūdį, tai re­ mi ir persitvarkiusią partijos dalį.

L. S. Diplomatiškai skamba.

O ar rastum Amerikoj laiko pa­ rašyti laikraščiui „Universitas Vilnensis“?

G. V. Sunku pasakyti, bet ti­ kiuosi. Nors rašyti nesu labai greitas.

L. S. Ką dar mėgsti be fizi­ kos?

G. V. Matematiką. Matematiką, kiek ji gali praversti fizikoje.

L. S. O hobi?

G. V. Groti gitara.

L. S. Ačiū už pokalbį. SėĮkmės Amerikoje — gerai mokykis ir garsink Lietuvą!

Kalbėjosi Leonas SANAUSKAS

Universitas Vilnensis

4

SAUSIS

1988-uosius baigėme iškeldami varpą Sarbievijaus kieme. Kad didįjį tautos Žadintoją primintų ir mums patiems nurimt neduo­ tų. Varpo dūžiuose atsikartojo šios vasaros tūkstantinių mitingų valiavimai. „Su kokiu istoriniu momentu galėtume palyginti pra­ ėjusius metus?" — klausė rimtos firmos (Lietuvos kultūros fondd) korespondentas. „Mm, iš tiesų.

Iš karto ir nepasakysi. Gal su „Aušros" išleidimo metais?" Ko gero. Kiek kvapą užimančių vil­ čių — kaip ir anais, tais 1883aisiais, kada „anei rašto, anei druko" ir staiga: lietuviško žo­ džio lakštelis, kviečiąs ne tik susiburti, bet ir galvą pakelti!

Varpui mūsų kieme iškilmin­ gai suskambėjus, lengva pasi­ duoti iliuzijoms. Atrodo, kad skelbiama atgimimo valanda vi­ siems — taigi ir tiems gerai pa­ žįstamiems dvidešimtmečiams, kurie nepilnavertiškumo, netik­ rumo, baimės, nepasitikėjimo bu­ vo genami j. savojo vienatvės pasaulio gūdų užkampį. Tokių ne­

maža. Jų daug daugiau negu da­ bartinės lituanistų „Varpo" kor­ poracijos aktyvistų, „Sietyno" ir „Būdo“ (leidžiamo studentų litu­ anistų) bendradarbių.

Varpo iškėlimas Sarbievijaus kieme nejučiom kreipė mintis į audringus įvykius, vykstančius Universiteto pašonėje: kaimynų VDI studentų jau daug metų kunkuliavęs tylus įniršis pasibai­ gė visuotiniu streiku. Tai pirmo­ ji aukštoji mokykla pas mus, pa­ sirinkusi tokį bekompromisinį kelią. Na, o apie streiko moty­ vus, nors ir specifinius, kūrybi­ nėje mokymo įstaigoje, neorošal mums visiems pagalvoti.

Jaunieji dailininkai, daug me­ tų kentę biurokratinio adminis; travimo naštą, pagaliau nebeišt vėrė — nes jiems labai ir labai ne vis tiek, kaip praleisti studijų metus. Jiems šitie metai nušvies­ ti didžiųjų vilčių fakelu — kada amato priemonės prisitaikomos pagal save, kada kliedima — gal tikro, gal ir netikro — savojo talento ieškojimais. Jauniesiems

Donatas SAUKA

dailininkams profesijos pamatų dėjimas ir asmenybės saviraiška — neatplėšiami dalykai. Kaip tik skaudžiau, nei kas kita ir žeidė asmenybės nepastebėjimas, ne­ vertinimas ar kartais ir grubus pažeminimas, įteisintas ankstyves­ nės Instituto vadovybės.

Prisipažįstu, laukiu, kada ir mūsų studentai atkakliai ir vie­ ningai ims reikalauti dėmesio sa­ vo asmenybei. Ne taip despera­ tiškai, streikais, nes taip skaus­ mingai jiems neiškyla talento brandinimo būtinybė, taigi parlamentariškesniu, manau, būdu — bet taip pat ryžtingai. Ne tik filologai, istorikai, teisininkai, bet ir kiti — nehumanitarai.

Dėmesį asmenybei aš suprantu kaip poreikio saviauklai paskatas ir prielaidas. Tiktai saviaukla lei­ džia žmogui išpuoselėti kūrybinį pradą ir iš naujo atrasti studijas kaip savęs realizavimo galimybę.

Ne ko kito, o kaip tik šitokio požiūrio į studijas šiandien la­ biausiai trūksta. Ir kaip netrūks, jei visa švietimo ir auklėjimo

1989.0127

sistema buvo, o iš tiesų savo es­ me ir tebėra nuožmus žmogaus nuasmeninimas. O kokį tuiime vaistą prieš tokį nuasmeninimą?

Ar apskritai jo ieškome?

Tiesa yra ta, kad jaunuolis, peržengęs vidurinės mokyklos slenkstį, yra paliktas sau. Kole­ gos pedagogai, kurie gal neturi pastovių tiesioginių reikalų su aš­ tuoniolikmečiais — dvidešimtme­ čiais, tikiuos, paskaitinėja jauni­ mo spaudą. Apie ką joje rašo­ ma? Apie vidurinėje mokykloje kaupiamą per sunkų, ne pagal jėgas mokslinį bagažą (vien fizi­ kos tiek, jog su mokyklinėmis žiniomis II kurso fizikos specia­ lybės egzaminą galima esą išlai­ kyti ketvertu). Apie to bagažo paviršutinišką, bet alinantį kau­ pimą ir užtatai žiojėjančias kitas, skausmingesnes, spragas — dva­ sinį vakuumą, idealų stoką. Su tuo vakuumu, netikėjimu, ilgai­ niui įgaunančiu net neurozės for­ mas, jis ir paliekamas sau, tur­ būt galvojant, kad amžiaus ligas lemta kiekvienam pergyventi.

(Nors nuo tų ligų, deja, neišsiva duojama sulaukus ir 25, ir 30 metelių — spaudoje užtektinai medžiagos apmąstymams).

Taip ateina jaunuolis su tokia nykia tuštuma sieloj į auditori ją, o čia į jo sielą niekas beveik ir nesikreipia. Čia darbui įkinko­ mas tik jo protas, atmintis — ir įkinkoma, beje, taip, jog neju­ čiomis jis virsta klusniu automatu.

Paskaitų tvarkaraštis iki šiol taip prigrūstas, jog studentas ištisa dieną mechaniškai skrebena plunksną. Taip nenorom užtęsiama jo mokiniška paauglystė, nors jis pats — jau po ūsu.

Ne man iš viršaus samprotau­ ti, kuo užpildyti iš vidurinės iš­ sinešamą tuštumą. Kartoju, norė­ čiau matyti jaunimą tiek subren­ dusį, jog pats keltų konkrečius savo pageidavimus. Jegu bus to­ kia kryptinga vidinė pastanga, manau, studijų pradžiai praverstų ciklas humanitarinių fakultatyvų — psichologijos, filosofijos, me­ no ar literatūros istorijos. Bet tik kad tai nebūtų mokslas var­ dan mokslo. Fakultatyvų turinys turi atitikti jaunimo dvasinės brandos poreikius.

Bet ir specialybių katedros tu­

rėtų sukrusti. Dabar, kai rengia­ masi Statuto svarstymui, reikia apie tai kalbėti. Iki šiol katedrų vaidmuo formuojant mokymo kryptį buvo labai menka: iš Maskvos nuleisti tipiniai projek­ tai nereikalavo iš katedqj sa­ varankiškos atsakomybės. Beje, ir paskelbtame Statuto projekte katedroje parengtus mokymo planus numatyta tvirtinti ne fa­ kulteto taryboje, o administraci­ niame biurokratiniame organe — Senate. Kur logika? Kol kas reformų dvasios apskritai dar ne­ jaučiame. Vis dėlto pabėgti nuo jos nepabėgsime. Turėsime paga­ liau specialybės dalykams su­ teikti primatą prieš visuomeninius-politinius mokslus, iki šiol dominavusius ne vien filologų mokymo sistemoje.Bet ne tik tai.

Turėtume apskritai iš naujo ap­ galvoti loginį ryšį tarp atskirų disciplinų, jų sekos tikslingumą.

Katedrai prisiimant šitą atsako­ mybę, visų pirma būtų pagalvota apie studentą — kad jo gauna­ mos skirtingų mokslų žinios susi­ klostytų į integralų pasaulėvaiz­ dį. Kai katedros aktyviai įsit­ rauks į tokio pasaulėvaizdžio projektavimą, iš pagrindų keisis dėstytojų ir studentų santykiąv Dėstytojas žinos, ko reikalauti iš studento. (Dabar, nuolat krintant vidurinio mokslo lygiui, dėstyto­ jas taikosi prie vis kuklesnio ži­ nių minimumo). Studentas žinos, ko laukti iš dėstytojo. O kated­ ra galės reikliau kontroliuoti stu­ dijų eigą, turėdama aiškų supra­ timą, kokios kompetencijos spe­ cialistą ji rengia. ... Varpo balsas — viltinga, džiuginanti 1989-ųjų metų uver­ tiūra. Bet kodėl nuo jos mititis suka prie nebe naujų ir, tiesą sa­ kant, labai bendrų problemų? At­ sakysiu: todėl kad šituo tautinio atgimimo metu Universitetui svarbu pajusti savyje visuomeni­ nę ir intelektualinę galią. To pa­ jautimo, deja, dar labai trūksta.

Tokios realios ar potencinės ga­ lios nepajutau nė pradėjusioje veikti, keliskart posėdžiavusioje ir susitikusioje su Rektorium Uni­ versiteto Sąjūdžio taryboje. Ką gi, turėkime kantrybės — dar tik pirmieji jos žingsniai.

noro) papasakoti tikrosios įvy­ kių eigos. Net demokratiškasis „Požiūris", du kartus filmavęs konferencijos darbą, nė vienu žodžiu neužsiminė apie sambrūz­ džio, matyto TV ekrane priežas­ tis, apie įteiktą jiems i rankas „Bičiulio" numerį. Tikrai neleng­ vas ir erškėčiuotas viešumo ke­ lias. Ne veltui kai kas mus va­ dino separatistais, nacionalistais.

Esant informacijos priemonių monopoliui „žaidimas j vienus vartus" labai pavojingas.

Kai kas gali paklausti, ar mes nieko nepraradome atsisakę sto­

ti į sąjunginę asociaciją. Juk egzistuoja pasaulinė studentų— medikų asociacija, turinti savo sekcijas daugelyje pasaulio šalių.

Tačiau mūsų kelias į- šią asocia­ ciją nebūtinai turi eiti per Mas­ kvą Be to, toliau dirbsime kur-, darni Pabaltijo studentų—medikų konfederaciją. Bet visų pirma, mums reikia Universiteto auto­ nomijos.

atskirų valstybinių organų ben­ dradarbiavimo rezultatas.

Gerai žinant Lietuvos valsty­ bingumo ir suvereniteto tragišką likimą 1940-sials metais, neblo­ giau suprantama, kad siūlomo mums LTSR Konstitucijos pro­ jekto 7 skirsnio nuostata į’ra ne kas kita, kaip priemonė sudary­ ti regimybę Lietuvos suverenite­ to, kurio faktlnal nėra ir net te­ oriškai federalizmo sąlygomis ne­ gali būti. Todėl, Jkl veiks TSRS Konstitucijos 70 straipsnis, į mums siūlomą LTSR Konstituci­ jos projekto 7 skirsnio nuostatą reikia žiūrėti ne kaip j Pagrindi­ niu įstatymu realiai {gyvendina­ mą deklaraciją, bet kaip į aplin­ kybę, kurios nėra. Pastarąjį tei­ ginį patvirtina kiti TSRS Konsti­ tucijos straipsniai (73 str., 1988 m. pakeistas 113 straipsnis ir kt.).

Einant persitvarkymo, „baltųjų dėmių" likvidavimo ir tautos at­ gimimo keliu, šiandien mes turi­ me pasakyti TSRS Konstitucijai ryžtingą „NE!". Kovoje už tikrą, realų Lietuvos suverenitetą mes

turime nepripažinti TSRS ir Vo­ kietijos 1939—1940 metų sutar­ čių, taip vadinamų MolotovoRibentropo, Stalino-Hitlerlo pak­ tų, Pagal kuriuos Lietuva pateko į TSRS „interesų sferą". Mes taip pat turime nepripažinti 1940 metų Liaudies Seimo nutarimų, dėl Lietuvos paėmimo j TSRS su­ dėti. Reikia sutelkti visas mūsų tautos jėgas ir siekti, kad LTSR Aukščiausioji Taryba pripažintų neteisėtais ir panaikintų tuos prievarta mums primestus nuta­ rimus. Tiktai tokj sprendimą pri­ ėmę mes būsime laisvi nuo pri­ mestų mums TSRS Konstitucijos pančių ir turėsime realias gali­ mybes priimti savo parlamente tokią Konstituciją, kurt atitiktų mūsų tautos tikruosius norus ir lūkesčius. Žudyta, kankinta, daug išken­ tėjus!, bet gyva mūsų tauta tel­ kia jėgas ir vienijasi, o atgimi­ mas suteikia drąsos, ištvermės ir ryžto atkovoti mūsų Tautai tikrąjį suverenitetą ir valstybin­ gumą.

Kazimieras MOTIEKA

Vido NAUJIKO nuotr.

Kodėl mes neįstojome į asociaciją (atkelta iš 1 psl.)

prantamas tapo ir Pabaltijo res­ publikų suvereniteto reikalavi mas.

Deja, tikrai gerą įspūdį apie konferenciją sugadino baigiama­ sis posėdis. Pajutę, jų diktatui iškilusią grėsmę į baigiamąjį po­ sėdį atvyko ir niekieno nekviesti prezidiume atsisėdo TSRS Svei­ katos apsaugos ministro pav. drg. Denisovas, VLKJS CK at­ stovai (iki tol visus posėdžius vede patys studentai). Šių instan­ cijų spaudimas buvo jaučiamas ir

anksčiau. Užtenka paminėti, kad, paruošus naująjį įstatų projektą, jau kitą dieną buvo „rastas" naujas VLKJS CK parengtas va riantas iš esmės deklaravęs tas pačias senojo projekto idėjas.

Baigiamajame posėdyje spau­ dimas buvo atviras, akivaiz­ dus. Ne visiems užteko drąsos — taip tarp asociacijos valdančiųjų organų atsirado VLKJS CK, TSRS SAM, TSRS Liaudies švie­ timo komitetas ir kitos solidžios įstaigos. Tai buvo vienintelis, tačiau esminis pataisymas, nulė­ męs tai, kad Pabaltijo, kaip be­

je, ir Sibiro, Vakarą Ukrainos, Gruzįjps, Leningrado delegacijos stoti į naujai steigiamą asociaci­ ją atsisakė.

Atmosfera salėje įkaito... Laimei viskas baigėsi taikiai, tačiau pirmą kartą pajų tome, kaip priešiškai sutinka­ mas bet koks naujas mąstymas, drąsesnė mintis, ar neįprastas veiksmas.

Kažkodėl interviu su lietuviais neišspausdino „Izvestijos", „Komsomolskaja pravda", nors jų ko­ respondentai su mumis kalbėjosi.

Tiek TV programose, tiek spau­ doje niekas neišdrįso (ar nepa­

Tik suvereniteto regimybė Antradienį Mokslų Akademi­ joje įvyko susitikimas su LTSR AT parlamentinės komisijos LTSR Konstitucijai rengti pirmininku, LKP CK pirmuoju sekretoriumi A. Brazausku. Kalbėta apie ko­ misijos baigtą rengti Konstituci­ jos projektą. Susitikimą filmavo Lietuvos televizija, todėl užuot pateikę jo ataskaitą, paprašėme LPS Seimo tarybos narį K. Mo­ tieką pareikšti savo nuomonę apie esminius projekto momen­ tus.

Tapo žinoma, kad š. m. vasario pradžioje bus paskelbtas visa­ liaudiniam svarstymui LTSR Kon­ stitucijos (Pagrindinio įstatymo) projektas. Parengusi projektą, LTSR Aukščiausiosios Tarybos ko­ misija siūlo mums tok| Lietuvos statusą: „7 skirsnis. Lietuvos TSR — suvereni valstybė TSR Sąjungoje" Ši deklaracija savo turiniu yra iš esmės prieštaringa ir objekty­

viai negali būti įgyvendinta. Su­ verenitetas — tai visiškas val­ stybės nepriklausomumas nuo kitų valstybių tvarkant jos vi­ daus reikalus ir užsienio santy­ kius. Tuo tarpu TSRS Konstitu­ cijos 70 straipsnis skelbia, jog TSR Sąjunga — vieninga sąjun­ ginė daugianacionalinė valstybė, sudaryta remiantis socialistinio federalizmo principu. Neliečiant istoriškai melagingų Lietuvos apsisprendimo, lygiateisiškumo bei savanoriškumo įstojant į TSRS pagrindų, reikia pasakyti, kad iš tarptautinės teisės pagrin­ dinių principų yra žinoma, jog federallnėse valstybėse kiekviena atskira valstybė, priešingai vi­ siems jos konstitucijos tvirtini­ mams ir priešingai visiems iškil­ mingiems pareiškimams, savo su­ vereniteto neišsaugo. Federaliz­ mo principu organizuotoje vals­ tybėje valdžios suvereniteto rei­ škėjas yra tiktai visa sąjunga,

bet ne valstybė esanti tos sąjun­ gos sudėtyje. Sąjunginė respubli­ ka Lietuva TSRS sudėtyje yra surišta sąjungine konstitucija ir turj klausyti visų jos jstatymlnių normų. Esanti tokioje sąjungoje respublika išlaiko ne savo suve­ renitetą, o tiktai kai kuriuos grynai formalius (bet ne fakti­ nius) valstybinio savarankiškumo požymius (vėliavą, himną, kalbą ir pan.). Tačiau šie požymiai ne­ turi nieko bendro su deklaruoja­ mu valstybės suverenitetu. Fede­ racijoje sudaryta vieninga sąjun­ ginė pilietybė, vieningi sąjungi­ niai valstybės organai ir t. t. To­ dėl visa sąjunginės respublikos teisėtvarka nustoja būti suvere­ ni ir nepriklausoma. Ji neturi suverenių valdžios ir valdymo organų. Bendra ir vienintelė val­ džia čia taip organizuota, kad visi valstybinės — ūkinės — socia­ linės veiklos sprendimai yra gau­ nami kaip bendrų sąjunginių ir

Egidijus BACEVIČIUS Robertas KUORAS

1989.0127

Universitas Vilnensis

„Lietuva yra o’kay“ (atkelta iš 1 psl.)

ktiškai padėti Lietuvai. Dabar Lietuvoje kuriasi skautų, ateiti­ ninkų organizacijos, Amerikoje tokios lietuvių organizacijos se­ niai yeikia, jos galėtų suteikti paramą.

— Sakei, kad priklausai skau­ tams, gal papasakotum apie tai.

— Į skautus aš įstojau būda­ mas šešerių metų. Berniukai vadi­ nosi vilkiukais, o mergaitės pau­ kštytėmis. Kiekvieną vasarą bū­ davo stovyklos, būdavo labai smagu. Stovyklaudavom kartu su mergaitėmis.

Nepriklausomoje Lietuvoje to beveik nebūdavo.

Tokia tradicija atsirado Vakarų Vokietijoje, nes lietuviai norėjo, kad jų vaikai bendrautų, kurtų lietuviškas šeimas.

Stovyklose gyvendavom palapinėse ir tuo labai didžiuodavomės, nes, pa­ vyzdžiui, ateitininkų stovyklos būdavo daug mandresnės, jie gy­ vendavo patalpose. Dienos metu sportuodavome, vakarais rinkda­ vomės prie laužo. Naktimis rei­ kėdavo eiti sargybą, dar organi­ zuodavome sesių, stovyklos už­ puolimus. Parapijų skautų orga­ nizacijos renkasi kas savaitę, kas dešimt metų organizuojamos tautinės stovyklos.

Išeivijoje

skautų yra apie pusantro tūks­ tančio.

— Andriau, tu matematikas, Į Vilnių atvažiavai domėtis filoso­ fija, o neseniai dar koncertavai Sporto rūmuose.

— Taip. Girdėjau, kad kai kam nepatiko mano dainos, nes ten yra žodžiai „Lietuva okupuota", sakė, tas studentas čia atvažia­ vo mokytis, ar politikuoti.

O šiaip aš muzikantas mėgėjas. Aš seniai norėjau, kad būtų lietu­ viška roko muzika, išeivijoje to­ kios nebuvo! Turiu draugę Lore­ tą Grikavičiūtę, ji lietuviškai silpnai kalba, bet vadovauja amerikietiškai roko grupei, aš jai pasiūliau parašyti lietuviškų dainų. Parašęs dainą, pats ir sudainavau, nors iki tol nebu­ vau mėginęs dainuoti. Esame iš­ leidę savo kasetę. Vasarą žada­ me dalyvauti „Roko marše", ža­ da atvažiuoti ir kitas lietuvis dainininkas Edis Punkris.

— Mes, Lietuvoje, žinome, kad išeivijoje veikla daug visokių or­ ganizacijų, gal papasakotum trum­ pai apie jas.

— Lietuvoje daug kas mano, kad Amerikoje yra daug vadina­ mųjų pažangiųjų, taip nėra. Pa­ žangieji tie, kurie atvyko į Ameriką šimtmečio pradžioje,

kada Amerikoje dar buvo stip­ rūs socialistiniai judėjimai. Da bar jie nieko nereiškia. Ta kar­ ta, kuri atvyko po Antrojo pa­ saulinio karo yra priešingų pa­ žiūrų, nes jie yra nukentėję nuo stalinizmo.

Amerikoje vyksta diskusijos dėl ryšių su Lietuva.

Vieni pasisako už tai, kad būtų kuo daugiau ryšių su okupuota Lietuva, nes tada bus galima ge­ riau suprasti, kuo gyvena Lietu­ va. Kiti mano, kad visi ryšiai su Lietuva yra aneksijos ir dabar­ tinės valdžios pripažinimas. Abi pusės priėjo kompromisą, dau­ giausia dėl politinės padėties pa­ sikeitimo. Dabar pripažinta, kad ryšiai yra teigiamas dalykas, tik reikia stengtis kuo mažiau ben­ drauti _per partinius organus, o daugiau privačiai.

Pagrindinės organizacijos: Vy­ riausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas (VLIK) ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenė. VLIK as, panašiai kaip ir Laisvės Lyga, konkretaus gal jie ir nieko ne­ padarė, bet laikosi principingai.

PLB veikloje dalyvauja apie 10000 žmonių, jie rūpinasi prak­ tiniais dalykais — švietimu, spor­ tu. Ji stengiasi padėti Sąjūdžiui, bet sako, kad tikrus tautos sie­ kius atspindi Laisvės Lyga.

— Kokia Išeivijoje nuomonė apie Sąjūdi?

— Aš jau trys mėnesiai Lie­ tuvoje, tad negaliu pasakyti, ko­ kia dabar nuomonė. Man atrodo, kad išeivijoje pervertino Sąjūdį, galvojo, kad viskas tuoj bus pa­ siekta. Aš manau, kad Sąjūdis nepilnai išreiškia tautos siekimus.

Jis tik paruošia dirvą tiems sieki­ mams toliau augti.

Manau, kad Sąjūdis turi daug problemų su savo demokratija, aš pasigendu kritiškų Tarybos po sėdžių įvertinimų. Juk Tarybos nariai yra skirtingų požiūrių, ta­ čiau tai kažkaip neatsispindi, jie nori dirbtiną vienybę išlaiky­ ti. Vienybė ne tada, kai visi vie­ nodai galvoja, o kai gerbiamos kito pažiūros. Per demokratiją, viešumą netikros mintys atpuola pačios. Štai Petkevičiui leido pa­ kalbėti televizijoje, ir jis prara­ do iki šiol turėtą populiarumą.

— Andriau, kai mes susitiko­ me Sąjūdžio suvažiavime, atsto­ vavai Čikagos „Draugą".

— Tada aš dar nęt įgaliojimų neturėjau, neseniai man suteikė.

Tai visuomeninis darbas, visa lietuviška veikla Amerikoje grin­ džiama entuziazmu. Aš jau pa­ rašiau du straipsnius apie Sąjū­

džio suvažiavimą, apie ateitinin­ kų organizacijos atkūrimą, nes išeivijoje labai tuo domisi. Da­ bar renku medžiagą apie partijų kūrimąsi.

— Žinau, kad turėjai prob^mų su bendrabučiu.

— Aš norėjau gyventi kartu su studentais, o mane apgyven­ dino užsienio studentų bendra­ butyje. Ten visame aukšte gyve­ nom tik dviese. Užsienio ryšių skyriuje aiškino, kad turiu būti­ nai gyventi ten. Tada pasiūliau savo pagalbą, sakau, leiskit man, aš susirasiu, su kuo apsikeisti.

Manau, kad būtų atsiradęs žmo­ gus, kuris norėtų gyventi atski­ rame kambaryje. Pagaliau surado vietą, bet laukė, kol žmogus iš­ važiuos mokytis į Maskvą. Pa­ radoksas, tačiau gyvenu kartu su TSKP istorijos aspirantu.

— Tu jau keli mėnesiai Vil­ niuje, ar gali, pasakyti, koks skirtumas tarp Amerikos univer­ sitetų ir mūsiškio?

— Amerikos universitetų tiks­ las ugdyti žmogų, o čia ruošia specialistą.

— Dėkoju už pokalb).

Kalbėjosi Audrius SIAURUSEVICIUS

Politologija: dėstomosios disciplinos pagrindai Sausio 31 d. VU Didžiojoje auloje (vyks Lietuvos aukštųjų mokyklų visuomenės mokslų dės­ tytojų pasitarimas šių mokslų pertvarkymo klausimais; vasario 1—2 dienomis — tarprespubliki­ nis visuomenės mokslų katedrų vedėjų pasltarimas-seminaras, da­ lyvaujant Pabaltijo aukštųjų mo­ kyklų visuomenės mokslų kated­ rų bei TSRS ir Pabaltijo Liau­ dies švietimo komitetų ir minis­ terijų atstovams, TSKP CK, LKP CK darbuotojams. Universitete vi­ suomenės mokslai bus dėstomi naujai jau nuo šio semestro pra­ džios. Apie jų struktūrą rašėme Nr. 1. Šioje publikacijoje patei­ kiame vieną iš teorinės politolo­ gijos dalies — socialinės-politinės visuomenės teorijos — dės­ tymo variantų.

Politikos mokslas turi nagrinė­ ti realius visuomeninius santy­ kius. Tai santykiai tarp klasių ir nacijų, partijų ir visuomeninių organizacijų dėl valdžios iškovo­ jimo, išlaikymo ir panaudojimo.

Politikos mokslas turi atskleisti demokratinių politinių santykių — optimaliausių ir humaniškiausių valdžios veikimo formų — rea­ listiškumą ir svarbą. Demokrati­ ja, demokratizacija per visą žmo­ nijos istoriją buvo politinio vi­ suomenės progreso ašimi.

Ne perspektyvoje utopinis „valsty­ bės nunykimas", bet demokrati­ nės politinės visuomenės organi­ zacijos sukūrimas — tai pagrin­ dinis mūsų uždavinys. Iš čia iš­ kyla problema: paversti demok­ ratiją funkcionalia vertybe, nu­ lemiančia politikos teoriją ir po­ litinę praktiką.

Demokratijos, kaip pagrindinės visuomenės politinio progreso ašies interpretacija tampa moko­ mosios disciplinos šerdimi. Siū­ lydamas šį politologijos, kaip dėstomosios disciplinos projektą, rėmiausi šia idėja. Todėl į kursą įtraukiau tas temas, kurios paro­ do demokratijos raidą, atskleidžia šio reiškinio aksiologinę ir funkcionalinę pusę, aiškina šio reiš­ kinio egzistavimo sąlygas ir me­ todus.

Kursas apskaičiuotas 80 valan­ dų. 50 valandų — paskaitos (25 paskaitos), 30 valandų — semi­ narai (15 seminarų).

PASKAITŲ KURSAS: Pirmoji dalis. Įvadas į politikos mokslą.

1. Politologijos objektas Politologijos būtinumas ir ak­ tualumas. Skirtumas tarp polito­ logijos ir mokslinio komunizmo.

Santykis su kitais visuomenės mokslais.

2. Politikos samprata Politinių santykių atsiradimas ir raida. Politika ir ideologija.

Politikos sampratų įvairovė.

3. Šiuolaikinės politologinės koncepcijos Politologijos mokslo padėtis mūsų šalyje ir socializmo šalyse.

Vakarų politologinių mokyklų ir koncepcijų apžvalga.

Antroji dalis skirta atskleisti demokratijos, kaip politinio pro­ ceso šerdies, raidai.

4. Demokratijos samprata Demokratijos sampratos atsira­ dimo istorinės prielaidos. Demo­ kratijos koncepcijų įvairovė ir demokratijos politinė reikšmė.

Demokratijos atributai: viešu­ mas, pliuralizmas, tolerancija, li; beralizmas ir t. t. jų esmė ir rea­ li padėtis dabartinėje visuomenė­ je.

5. Klasių kova ir partijos Klasiniai interesai kovoje dėl valdžios. Politinės partijos esmė ir paskirtis. Partijos ir partinė kova. Vienpartinė ir daugiapar­ tinė sistemos — trūkumai ir pri­ valumai. Komunistų partijos vaid­ muo socialistinėje visuomenėje, jos vieta, santykis su valstybe ir visuomeninėmis organizacijomis.

6. Valdžios fenomenas Valdžios samprata. Valdžia ir socialinių-politinių interesų įgy­ vendinimas. Valdymas ir valdy­ mo subjektas.

7. Valstybė kaip politinės val­ džios įrankis Valstybės esmė ir formos (uni­ tarinė, federacinė, konfederaci­ nė). Teisinės valstybės samprata.

Visaliaudinės valstybės idėja.

Valstybė ir anarchija. Valstybės nunykimo problema.

8. Politinės kovos metodai Politinis kompromisas ir poli­ tinis ekstremizmas. Politinis va­ dovavimas ir agitacija. Lenininė politinės kovos taktika ir strate­ gija. Politinio sprendimo ir at­ sakomybės problema.

9. Demokratija Ir totalitariz­ mas Demokratijų vystymasis kovoje prieš autokratiją ir totalitarizmą.

Totalitarizmo šaknys. Fašizmas, stalinizmas, maoizmas kaip tota­ litarizmo atmainos.

10. Lygybės problema politinė­ je ideologijoje Lygybės samprata. Politinis ly­ gybės asnpktas. Lygybė ir ly­ giava. Politinės skirtingų lygy­

bės interpretacijų pasekmės.

11. Pilietis ir valstybė Asmenybė ir pilietis. Piliečio teisės, pareigos ir atsakomybė.

Piliečio oolitinio aktyvumo ir pasyvumo reikšmė visuomenei.

Konformizmas ir nonkonformiz­ mas.

12. Politinė kultūra Politinės kultūros samprata.

Kultūra — asmenybė — politika.

Politinis amoralumas.

13. Šiuolaikinės vakarų demok­ ratijos teorijų įvairovė Vakarų Europos demokratijos teorijos. Amerikietiškoji demok­ ratija. Populistinės demokratijos formos. Pilietinės demokratijos idealas ir reali pilietinė demok­ ratija.

14. Socialistinės revoliucijos teorija Socialistinės revoliucijos būti­ nybė. Revoliucinė situacija. Tai­ ki ir netaiki socialistinės revoliu­ cijos forma. Socialistinės revoliu­ cijos tikslai.

15. Socialistinės demokratijos samprata Lenininė socialistinės demokra­ tijos samprata. Socialistinį de­ mokratijos interpretacija staliniz­ mo, stagnacijos ir persitvarkymo laikotarpiuose. Socialistinės de­ mokratijos idealas ir reali so­ cialistinė demokratija.

16. Socializmo teorijų įvairovė šiuolaikiniame pasaulyje Socializmo traktavimo ypaty­ bės socialistinėse šalyse. Europietiškojo socializmo koncepcijos.

Eurokomunizmas. Afrikietiškas ir islamiškas socializmas.

17. Nacionalizmas ir interna­ cionalizmas Nacionalumo ir internacionalumo dialektika. Patriotizmas ir kosmopolitizmas. Tautinė savi­ monė ir bendražmogiškusios ver­ tybės.

Trečioji dalis. Aktualios politi nės problemos.

18. Socializmo prieštaravimai ir jų politinis sprendimas Antagonistiniai ir neantagonistiniai prieštaravimai socialistinėje visuomenėje. Ekonominiai, socia­ liniai, kultūriniai, nacionaliniai, ideologiniai prieštaravimai ir jų politinis sprendimas. Prieštaravi­ mai tarp socialistinių šalių.

19. Nacionalinis klausimas ir jo sprendimo būdai Nacionalinio klausimo atsiradi­ mas. Lenininiai federacijos prin­ cipai — socialistinis nacionali­ nio klausimo išsprendimo būdas.

Federacinių pradų deformacija

tarybinėje daugianacionalinėje nybės kulto socialinės, politinės, visuomenėje 4—9 dešimtmetyje. psichologinės ištakos ir neigiama Nacionalinio klausimo sprendimo reikšmė socialistinės visuome­ pavyzdžiai kitose socialistinėse nės vystymąsi. Asmenybės kul­ šalyse. Federatyvinių santykių to įveikimas — demokratijos prie­ patirtis nesocialistiniame pašau laida. lyje.

Seminaruose nevertėtų aklai 20. Visuomeniniai demokrati­ kartoti paskaitų temų. Paskai­ tos ir seminarų santykis turėtų niai judėjimai Ekologiniai, antikariniai, žmo­ būti konkretizuojantis santykis. gaus teisių gynimo judėjimai. Tai, ką paskaitose studentas įsi­ Šiuolaikinės visuomeninės orga­ savina kaip bendrą koncepciją, metodą jis turi pritaikyti spręs­ nizacijos TSRS ir Lietuvoje —jų reikšmė, jų veiklos tikslai ir re­ damas konkretaus seminaro klau­ alūs rezultatai, pasekmės: Sąjū­ simą. Tai leistų seminarą pada­ ryti probleminių, suaktyvinti dis, Kultūros fondas, interfron studento savarankišką mąstymą. tai, „Jedinstvo" ir t. t.

Taigi, seminaruose vertėtų na­ 21. Tarptautiniai santykiai grinėti atskirų autorių konkre­ Tarptautinių santykių charakte čius kūrinius, įvertinant ir inter­ ris. Istorinis socialinių-politinių pretuojant tuos kūrinius sukaup­ sistemų rungtyniavimas. Ekono- tos paskaitinės medžiagos pag­ minė-kultūrinė integracija. Tarp­ rindu. Tuo pačiu pradžioje būtų kaip tautinio darbininkų ir komunistų išspręstas toks klausimas, judėjimo problemos.

Pasaulinė literatūros trūkumas. Lietuvių kal­ ba atsiras užtektinai originalių socializmo sistema. kūrinių ir jų ištraukų, kuriuose 22. Globalinės problemos paliestos politinės problemos. Tai Karo ir taikos problema. Tai­ antikiniai autoriai: Platonas, Aris kus sambūvis ir naujas politinis totelis, Ciceronas. Viduramžių mąstymas. Nusiginklavimo prob­ ir Renesanso — šv. Augustinas, lemos. Ekologinė problema ir po­ Dantė, Makiavelis, T. Hobsas. litinės jos išsprendimo prielai­ T. Moras. Naujųjų amžių — Š. dos. Energetinė, maisto, demo­ Monteskjė, 2. 2. Ruso. grafinė ir t. t. problemos.

Galbūt sudėtingiau rasti litera­ 23. Futurologinės valstybės tūros, tačiau vis dėlto įmanoma raidos teorijos Pagrindinių futurologinių kon­ pasiruošti XIX —XX amžiaus po­ cepcijų apžvalga: postindustri­ litinių koncepcijų išnagrinėjimui.

Reikia skirti keletą seminarų nės, technokratinės, informacinės ir t. t. visuomenių koncepci­ Markso ir ypač Lenino kūrinių jos ir jų politinis-ideologinis naujam perskaitymui. Skirti se­ vaidmuo. Socialistinės utopijos. minarą lietuvių ikikarinės po­ litinės minties nagrinėjimui ir Utopijos ir antiutopijos. taipogi šiuolaikinėms proble­ 24. Valdžios biurokratizacija moms, pav.: Konstitucijos pro­ Socialinėspolitinės biurokrati­ jekto nagrinėjimui, Sąjūdžio, jos atsiradimo prielaidos. Biu­ Liaudies frontų, „Jedinstvo" ir rokratija ir demokratija. Biuro­ kitų organizacijų programų pa­ kratija ir politika. Biurokratijos lyginimui ir įvertinimui ir t. t. įveikimo sąlygos.

25. Asmenybės kultas Lauras BIELINIU Autoritarinė asmenybė. Po­ VU Mokslinio komunizmo katedros dėstytojas litinio vadovo asmenybė. Asme­

Nežinote, kaip praleisti atostogas?

Nenusiminkite! UTK „Žygeivis" Jus kviečia Į Žiemos turiad.

Ji vyks š. m. vasario 4 dieną, Luokės vidurinėje mokykloje, Su savimi pasiimkite kaukes. At švęsime ir Užgavėnes.

Smulkesnę Informaciją galite gauti užėję į Saulėtekio 31, „Žy geivto" tarybą.

1989.01.27 į

Universitas Viinensis

Tarybų Sąjungos studentų laikraščiuose Htgoemco c 6nonCpr

1927rogc

Apžvelgdami kai kurių TSRS aukštųjų mokyklų spaudą kreipėme dėmes} j dalykus, kurie ga­ lėtų sudominti mūsų skaitytojus. Yra bendrų problemų,( kad ir karinis rengimas, autonomija), tačiau dėl vietos stokos, negalime apžvelgti visų joms skirtų straipsnių. Pateikiame keletą pu­ blikacijų apie taip vadinamas neformalias organizacijas, bei samprotavimus apie mokymo uni­ versitete pertvarkymą ir universiteto autonomiją.

su „D. S “etikete

„Spalis“ ir pertvarka—revoliucija tęsiasi?

Kazanės universiteto laikraš­ padarinys; ministerijos — tai rrwinistrac'fJė-komandinė siste­ tyje „Leninietis“ rašoma apie monopolijos, valdančios gamybą ma bus pakeista liaudies orga­ „Laisvamanių studentų iniciaty­ ir diktuojančios savo valią var­ nais. kuriems priklausys visos vinę grupę „Spalis“.

Taip š a toto jamis. ekonominės ir politinės valdy­ grupę vadina vienas iš jos na­ mo funkcijos. Tuo pačiu pri­ „Spalio“ nariai nusprendę kur­ riu O. Prošinas savo straipsnyje biurokratiją ir pažįstama. kad tikslios politinės „Mes susibūrime kovai prieš tis kovai prieš nėra, ji kuria­ konservatizmą, giliai studijuoti platformos dar biurokratiją“. (neapsiri­ ma tačiau jau bandoma sudary­ ,,Spalis". kuris kiekvienam marksizmą-leninizmą ti savo frakciją komjaunimo or­ politiškai išsprususiam žmogui bodami universiteto programa), ganizacijoje. turėtų asocijuotis su Spalio re­ realiai „iš apačios“ padėti revo­ O. Prošinas rašo, kad grupė voliucija. gimė 1987 m. „litera­ liuciniam atsinaujinimui. Straip­ tūrinių ketvirtadienių“ metu. I snyje teigiama, jog pasirenkant imta persekioti_ net neišklausius ios narių požiūrio. nors atitin­ veiklos formas pravertė bolševi ­ juos susirinkę studentai skaity­ prieš kami organai įsitikino. jog „taip davo ir aptardavo aktualius kų partijos, kovojusios straipsnių^, studijavo klasikų patvaldystę, patirtis ir metodai. vadinamoje pogrindinėje veiklo­ je. nėra jokio kriminalo“ Siekiant politiškai suaktyvinti kūrinius, bandė savarankiškai „rasti tiesą“, išsiaiškinti stagna­ žmones imta leisti atsišaukimus, Tame pat puslapyje spausdi­ cijos priežastis. Diskusijų rezul­ rengti atvirus teorinius semina­ namame straipsnyje studentas R. tatas — išvados, kad socializmo rus ir organizacinius susirinki­ Safigulinas kaltina „Spalio“ plat­ A'f,z mūsų šalyje praktiškai nėra; mus. formą demagogija, infantilizmu, valdžią savo rankose laiko biu­ ,,Spalis“ deklaruodamas pliura­ socialiniu nihilizmu, nekonkretu­ pert­ mu ir kompiliacija rimtai sua­ rokratinio pobūdžio. atitrūkęs lizmą stoja už radikalią nuo liaudies partinis-valstybi- varką kurią gali užtikrinti t;k bejodamas. ar visos neformalios nis aparatas; ekonomikos stag­ organizuotas masinis liaudies grupuotės padeda pertvarkai ir judėjimas; jo nariai tiki, kad ad „musų visuomenės pažangai“. nacija — neteisingos politikos

Totorių visuomeninis centras Gruodžio 12 d. „Leniniečio“ numeryje išspausdintas E. Gubejevo interviu apie Totorių vi­ suomeninio centro konferenci­ ją. j klausimus atsako centrą jkurusios iniciatyvinės grupės narys, Kazanės universiteto do­ centas A. Muliukovas.

— Konferencijoje dalyvavo apie tūkstantį žmonių iš Mask­ vos. Permės, Ufos, Kuibyševo, Uijanovsko. čeliabinsko, Sverdlovsko. Kalbėta daugiausia apie totorių socialinį-kultūriinj vysty­ mąsi. Netrūko dėmesio ir eko­ nomikos bei ekologijos proble­ moms Dalyvavusieji reiškė rim­ tą susirūpinimą totorių kalbos padėtimi. Siūloma ne tik suda­ ryti totorių grupei darželiuose, atidaryti daugiau totoriškų mo­ kyklų. bet ir įkurti totorių sky­ rius respublikos (Totorijos ATSR — red.) aukštosiose mokyklose.

Vienas iš pagrindinių Totorių visuomeninio centro uždavinių — konstitucinis tiek totorių, tiek rusų kalbų statuso įtvirti­

nimas. Beje, Totorijos ATSR Centrinio vykdomojo komiteto ir Liaudies komisarų tarybos 1926 m. birželio 25 d. dekretu Toto­ rijos ATSR teritorijoje valstybi­ nėmis laikomos abi šios kalbos.

Konferencijoje buvo kalbama ir apie būtinumą studijuoti totorių istoriją, nes literatūroje ir kai kuriuose vadovėjiuose pateikia­ ma iškreipta medžiaga.

Totorių visuomeninis centras, sako A. Muliukovas, tai demo­ kratinis judėjimas, pripažįstan­ tis TSKP XXVII suvažiavimo ir XIX konferencijos nutarimus kaip savo idėjinį pagrindą, pa­ sisakantis už socialistini nuomo­ nių pliuralizmą bei politinės sistemos pliuralizmą, už sociali­ nį teisingumą, žmogaus teises ir tautų lygiateisiškumą.

Centre dirba tarpnacionalinių santykių komisija, kurioje įkur­ tos ir tebesikuria žydų kultūros, čiuvašų, marių ir kt. sekcijos.

Komisijose, kurių yra septynio­ lika, dirba įvairių tautybių ats­

tovai. Deja, ne visi supranta, ką reiškia žodžiai „nacionalinis“ ir „nacionalistinis“. Žmogui, ke­ liančiam nacionalinius klau­ simus, neretai lipdoma „na­ cionalisto“ etiketė* Taip A. Mu­ liukovas atsako j būgštavimą, kad bus nuslysta j nacionalis­ tines pozicijas.

Totorių visuomenini centrą stipriai remia Kazanės universi­ teto dėstytojai ir studentai. Ka­ tedrose, studentiškose grupėse ir kituose padaliniuose kuriasi rėmimo grupės. Centras palaiko ryšius su Kazanėje įsikūrusiu Liaudies frontu („mes dirbame tą patį darbą; padedame parti­ nėms. tarybinėms ir visuomeni­ nėms organizacijoms vykdyti pertvarką kovojame prieš trū­ kumus. biurokratiją. stagnaciją“ — sako A. Muliukovas); i cent­ ro sudėti įėjo draugija „Buįgar ai žedet“. tirianti istorijos klau­ simus.

„Demokratinė sąjunga". Prie­ štaringas šios organizacijos ver­ tinimas atsispindi ir Leningrado pedagoginio instituto laikraštyje išspausdintame V. Morozovo straipsnyje. Tikėdamiesi, kad ja­ me be vertinimų bei autoriaus nuomonės rasite ir informacijos apie „D. S.", pateikiame straips­ nį nežymiai sutrumpintą.

Nuo dėkingumo iki paniekos — toks diapazonas vertinimų, kuriuos gavo .Demokratinės są­ jungos partija" susitikimo, or­ ganizuoto istorijos falkultete, metu. Daug naujo (kabutėse ir be kabučių) sužinojo žmonės, pirmąkart išvydę lyderius ir na­ rius partijos, kurią gyvenimui prikėlė... Stop! KAS? Visuome­ nės demokratizacija? TSKP ideo­ loginio darbo silpnumas ir klai­ dos? Dorų žmonių nuoširdus no­ ras ant stagnacijos griuvėsių pa­ statyti naują . demokratinę visuo­ menę? Ar grupelės politinių ne­ regių, pasiklydusių teorijos prad‘ me'nyse, stojusių į kovą su Le­ ninu ir leninizmu, ambicijos?

Dalyvavusiej i susitikime, rado atsakymą į šj trumpą klausimą, kiekvienas pagal savo išprusimą, simpatijas, tikėjimą TSKP siekių grįžti prie Lenino ir leninizmo sąžiningumu.

Taigi, „D. S." lyderiai skel­ biasi priklausą partijai, neigian­ čiai „Lenino ir leninizmo kul­ tą". Plius privati nuosavybė, vi­ siška valstybės deideologizacija; JAV, kaip modelis, etalonas vi­ suomenės, kurią „Demokratinė sąjunga" trokštų matyti mūsų te­ ritorijoje.

Tokios „malonios" subtilybės,, kaip leidimas „D. S." egzistuoti frakcijoms, ateityje virsiančiomis savarankiškomis partijomis; galimybė bendradar­ biauti su progresyviąja TSKP dalimi; asmenybės interesų prio­

ritetas prieš valstybės interesus šiame fone netenka savo pat­ rauklumo.

Kartais susidarydavo farso, surežisuoto veiksmo įspūdis. Glo­ baliniai pareiškimai apie žmo­ gaus prioritetą, ir bandymai iš­ vengti konkretaus atsakymo apie realią „partijos" atsakomybę už savo veiksmus arba bent jau dalį to, kas vyksta mūsų visuo­ menėje. Suabejoji, ar streikai ir manifestacijos bei mitingai, skelbiami strategijos ir taktikos pagrindu duos teigiamų rezulta­ tų.

Vis dėlto vargu ar teisinga priekaištauti „D. S." nariams, kad jie neturi aiškaus tikrovės supratimo. Mano nuomone, jie puikiai supranta visuomenės diskusijų, atvirumo troškulį. „D. S." nariai atėjo į institutą, turėdami aiškų tikslą: „Auga mūsų partijos narių skaičius.

Mūsų veikla dabar — įtraukti.

Mūsų susitikimas — kvietimas pagalvoti ir paduoti pareiškimą".

Vienas iš kalbėjusių, baigiant diskusiją, studentų, atrodo, labai gerai perprato „D. S." idėjų žo­ dinio apvalkalo esmę: mes su­ žinojome, kokie yra „D. S." na­ riai, nesvarbu, ką jie patys apie save galvoja. Jie pasirinko la­ bai patogią poziciją: kažkas kažką pridarė, o mes nieko kon­ kretaus neveikiam, niekada nie­ kuo nesusitepsime.

Norėčiau užduoti „D. S." ly­ deriams dar vieną klausimą: „Kaip jūs jaučiatės vienoje kompanijoje su Stalinu, iškrai­ piusiu Lenino mokymą ir sušaudžiusiu jo bendražygius ir mo­ kinius, su Hitleriu, norėjusiu ug­ nimi išdeginti leninizmą, su Brež­ nevu, kuriam vadovaujant dar visai neseniai buvo išdavinėja­ mos Lenino idėjos?“

fakultetų absolventai privalėtų žinoti evoliucijos teoriją, gam­ tos ir technikos vystymosi dės­ nius, pagrindines MTR kryptis ir tendencijas, informatikos bei skaičiavimo technikos pagrindus, mokėtų su šia technika apsieiti.

Natūralu, kad tokia žinių apim­ tis sąlygos ilgesnį mokymosi lai­ ką: 6—7 metus.

Autonomija, rašo profesorius D. Mutagirovas, tai teisė visiems universiteto kolektyvams patiems spręsti visus vidaus klausimus, supantama , neprieštaraujant vei­ kiantiems įstatymams. Tai visiš­ ka studentų savivalda, jų atsto­ vų dalyvavimas organizuojant mokymo procesą, formuojant dės­ tytojų sudėtį, vertinant studen­ tų žinias. Tai — profesorių teisė slaptu balsavimu rinkti savo va­ dovus (katedrų vedėjus, deka­ nus), dalyvauti sprendžiant vi­ sus katedrų, fakultetų, universi­ teto gyvenimo klausimus. Rek­ torių ir prorektorius (ne daugiau, kaip 3—4) rinktų profesūra ir studentų atstovai.

Aukščiausias universiteto val­ džios organas — Taryba, būtų renkama dvejiems metams iš fa­

kultetų bei mokslo padalinių at­ stovų. Jos pirmininkas — rek­ torius.

Liaudies švietimo komitetas turėtų atlikti tarpininko *arp kadrų užsakovų ir užsakymų vykdytojų vaidmenį, tirti aukš­ čiausios kvalifikacijos specialis­ tų paklausą, rinkti paraiškas ir skirstyti jas aukštosioms mokyk­ loms bei kontroliuoti kadrų pa­ rengimo kokybę. Nė viena šalies žinyba negalėtų kreiptis į uni­ versitetą įsakydama ir nurody­ dama, tik prašydama ir siūlyda­ ma.

D. Mutagirovas nurodo tokius universiteto lėšų šaltinius: Valstybė ar užsakovas perve­ da j universiteto sąskaitą lėšas būtinas užsakytam specialistų skaičiui parengti. Universitetas gauna pelną iš savo mokslinin­ kų leidinių, ūkiskaitinių, sutar­ čių; atsiskaitymų už laikinus že­ mės ūkio ar statybos darbus, sa­ vanoriškų asmenų ar organiza­ cijų įnašų, pelną duotų ir uni­ versiteto laboratorijos bei dirb­ tuvės, kitų kolektyvų narių dar­ bų mokslinės ekspertizės.

Svajonės, utopija? Ne —ieškojimas!

Atsiliepdamas į laikraštyje „Leningrado universitetas" išs­ pausdintą straipsnį „Autonomizacija -r- išeitis iš anabiozės", savą universiteto autonomijos, mokymo reformos supratimą dėsto profesorius D. Mutagirovas: — Reikia siekti tokio mokymo-mokslo proceso universitete organizavimo, kad darbas, nuo­ širdus žinių troškimas taptų pag­ rindiniais faktoriais. Kaip tai padaryti?

Atmesdamas apmokamo moks* lo idėją profesorius siūlo: — Pirmiausia reikėtų panai­ kinti stojamuosius egzaminus.

Jie seniai nebeatlieka savo vaid­ mens, tapo vienų piktnaudžiavi­ mo ir subjektyvizmo, o kitų — tragedijų ir nuoskaudų šaltiniu.

Reikėtų įvesti taisyklę, kad į pirmąjį kursą įrašomi visi, tu­ rintys atitinkamą išsilavinimą, kaip tai daroma daugelyje pasau­ lio universitetų. Kiekvienam fa­ kultetui, kiekvienam kursui ski­ riamas tam tikras stipendijų kiekis: priklausomai nuo užsa­ kymų. Į jas gali pretenduoti vi­ si. Stipendija suprantama ne tik kaip tam tikra pinigų suma, bet

ir kaip vieta bendrabutyje, bib­ liotekoje, studentų valgykloje.

Kam atiteks stipendijos, spren­ džiama kasmet vykstančiose žinių universiadose, kuriose dalyvau­ ja visi, įvykdę žemesniųjų kursų programas. „Kartelė" keliama vis aukščiau, ir stipendiatu tampa tas, kas ją įveikia. Universiados dalyvių žinias vertina autorite­ tinga komisija, sudaryta iš žy­ mių kiekvienos mokslo šakos specialistų ir studentų (iš nuga­ lėtojų). Atsižvelgiama į visų mokslo metų pasiekimus. Kas ne­ įveikia „kartelės", ateinantiems metams netenka stipendijos, bet gali toliau mokytis kaip kandi­ datai į studentus, lankyti pas­ kaitas, konsultacijas, bibliotekas.

Kandidatai patys save išlaiko.

Antra, reikėtų leisti tiek ats­ kirų kursų, tiek ir visos univer­ siteto programos egzaminus lai­ kyti eksternu. Tokie asmenys už visas universiteto jiems teikia­ mas paslaugas turėtų atitinkamai užmokėti.

Trečia. Universiteto absolven­ tai gautų trijų laipsnių diplomus: pirmojo (tik labai geri pažymiai), antrojo (geri ir labai geri pažy­ miai) ir trečiojo (įvairūs pažy­

miai) laipsnio. Absolvento dar­ bo užmokestis iki pirmosios ates­ tacijos (pirmuosius penkerius me­ tus) priklausytų nuo to, kokio laipsnio diplomą jis turi. Pro­ fesoriaus nuomone, universitetinį išsilavinimą reikėtų suteikti „blo­ kais" ir palaipsniui, etapais: gamtos mokslai ir visuomenės mokslai. Jų pagrindus reikėtų giliai studijuoti pirmuosius dve­ jus metus. Kitus dvejus metus būtų specializuojamasi šiuose moksluose: (1.1.) matematikoje, (1.2.) fizikoje, (1.3.) geologijoje; (II.l.) politekonomijoje...

(II.5.) visuotinėje istorijoje; (II.8.) tei­ sėje..., (11.10.) literatūroje ir 1.1.

Siame etape atskiruose fakulte­ tuose studijuojami bendrieji kur­ sai. Trečiasis, baigiamasis etapas (2—3 metai), skiriamas pasirink­ to mokslo žinioms gilinti speckursų ir specseminarų pagalba.

Turėtų būti savaime suprantama, kad universiteto studentai — universantai — kaip reikiant iš­ studijuoja visuotinę istoriją, fi­ losofiją ir pasaulinę literatūrą, politėkonomiją; teisę, socialinespolitines teorijas, be gimtosios ir rusų kalbos moka dvi—tris užsienio kalbas. Humanitarinių

1989.0127

Universitas Vilnensis

7

Novosibirsko lietuvių adresai — Visi mes čia tremtinių pa­ likuonys, — pasakė viena Novo­ sibirsko universiteto dėstytoja.

O kur buvo tremiami žmonės, ten visada gali sutikti lietuvių.

Apie du iš jų, skirtingais keliais patekusius į Novosibirsku, ir norime papasakoti.

Ne taip seniai, lankydamasis Kauno Medicinos institute, su­ žinojau, kad Novosibirske gyve­ na ir dirba lietuvis, medicinos mokslų daktaras Danielius Ša­ kalys. Jau pirmą dieną atvažia­ vęs į Novosibirską paskambinau į Medicinos Mokslų Akademijos Sibiro skyriaus terapijos Institu­ tą teleiono numeriu, kurį atsi­ vežiau iš Kauno. Atsiliepė mo­ teris. Išgirdau, kad Danielius Ša­ kalys jau instituto direktoriaus pavaduotojas. Susitarėme su juo susitikti. Kitą dieną su fotogra­ fu G. Kudaba apsilankėme minė­ tame institute.

Danielius Šakalys papasakojo tipišką vietos lietuvio istoriją: 1941 metais, būdamas dvejų me­ tų amžiaus, kartu su tėvais at­ sidūrė Altajaus krašte. Ten bai­ gė vidurinę mokyklą, įstojo į medicinos institutą, vėliau stu­ dijuoti persikėlė į Novosibirską.

1958 metais tėvas buvo visiškai reabilituotas ir išvyko į Lietuvą, iki mirties gyveno Kapsuke. Ten iki šiol gyvena motina ir se­ serys. Tėvams išvykus Danie­ lius pasiliko tęsti studijų. Ve­ dė, apsigynė kandidato ir dak­ taro disertacijas ir gyvena iki šiol.

Ar negalvoja grįžti Į Lietu­ vą?

— Žinote, aš subrendau šio­

je aplinkoje Ir sunku būtų per­ sikelti kitur. Čia aš įgijau aukš­ tąjį išsilavinimą, čia baigiau aspirantūrą, čia parašiau diserta­ ciją ir dabar jaučiuosi skolin­ gas čia gyvenantiems žmonėms.

Negražu būtų viską mesti ir išvažiuoti.

Kalbėjomės su Danielium ša­ kaliu ir apie Lietuvos mediciną.

Jo nuomone, medicinos mokslas Lietuvoje toli pažengęs. Pakar­ tojo TSRS sveikatos apsaugos ministro J. Cazovo žodžius, kad į Pabaltijį nėra ko važiuoti, nes ten ir taip viskas gerai.

— Tačiau negalima nutylėti, kad medicinoje klesti kyšininka­ vimas. Mano mama jau sena, dažnai turi reikalų su gydytojais, ir aš žinau visus tuos reikalus.

Novosibirske šito dar nėra. ’— sakė Danielius Šakalys.

Sėdome į medicininės pagalbos automobilį. Nors ir labai sku­ bėdamas (važiavo į rajoną kon­ sultuoti ligonių) Danielius Ša­ kalys pasiūlė mus pavėžėti iki Dzeržinskio gatvės, kur laukė dar vienas susitikimas — su kar­ vedžio Vytauto Putnos sūnumi Algirdu.

Algirdas Putna — dailininkas.

Ilgai dirbo Novosibirsko televi­ zijoje, dabar pensininkas. Kam baryje ant sienos pamatėme tė­ vo nuotrauką. Algirdas Putia iš karto nuspėjo mūsą vizitą tikslą: — Tai apie tėvą klausii'ėsite?

Jis matė tėvo draugus Uborevičių, Bllucherį, Jakirą. Po tėvo nužudymo gyveno taip vadina­ mose „darbo komunose", kurios

Algirdas Putna glaudėsi Sibiro žemėje.

Algirdas Putna prisiminė, kaip po tėvo mirties jam ne kartą buvo siūloma pase, grafoje, kur žymima tautybė, įrašyti „ru­ sas" — taip būsią saugiau.

Labiausiai mus domino pas­ kutinysis Vytauto Putnos gy­ venimo tarpsnis.

— Mes tada gyvenome Londonė, — prisimena A. Putna, — aš mokiausi anglų gimnazi­ joje, nes tėvas galvojo, kad joje įgysiu geresnį išsilavini­ mą. Buvo 1936 metai, vasara.

Tėvas atostogoms man buvo išnuomavęs kambarį kažkur prie ežero.

Vieną dieną atvažiavo pasiuntinybės darbuotojas ir pasakė, kad tėvas prašė, jog

Vyriausiajame stabe Gruodžio 27 d. 11 vai., — 10°C, vėjuota. Prieš mus — Vy­ riausiasis sausumos kariuomenės štabas. Iš išorės didingas stali­ nizmo laikų statinys. Priimti bu­ vome be ypatingo svetingumo.

Pirmieji mūsų delegacijos tvirti žingsniai truputį susvyravo, kai leidimų skyriuje mums pasiūlė „minutėlę palaukti" ir paėmė mūsų atvežtą raštą — susipaži­ nimui!? Praėjus „minutėlei", t. y.

4val., išdavė leidimus. Supran­ tama „minutės" praleistos leidi­ mų skyriuje suartino delegaci­ jos narius (du studentus ir pa­ pulkininkį V. Kravčenką), ap­

mąstėme būdus, kaip pranešime giminėms, jei. . .

Pirmasis barjeras — kareivis, stovintis prie durų. Teko susi­ kaupti ir nesišypsoti, kad veido išraiška puse atitiktų tikrovę.

Po kelių minučių jau lifte ir ky­ lame į n-tąjį aukštą. Durys at­ siveria ir mus pasitinka besišyp­ santis, geranoriškumu spindu­ liuojantis pulkininkas Augustinovičius — karininkas, kuris tiesiogiai bendrauja su karinė­ mis katedromis. Maždaug 15 min. truko studentiškai kalbant „makaronų kabinimas".

Deja, pulkininkas šypsojosi tik mums,

studentams, o į V. Kravčenką dirsčiojo gan piktokai, kelios frazės nuskambėjusios jo adresu sveikinimais nekvepėjo.

Po įžangos perėjome prie konkrečių mūsų reikalavimų: Pirma. Nešaukti studentų iš aukštųjų mokyklų į Tarybinę Armiją, vidurinių mokyklų ir technikumų abiturientams suteik­ ti teisę stoti į aukštąsias mokyk­ las prieš pašaukiant juos į kari­ nę tarnybą.

Atsakymas. Šis klausimas jau seniai svarstomas. Jūsų, studen­ tų, pusėje visi — ir Liaudies švietimo komitetas, ir Gynybos

Danielius Šakalys

Gintaro KUDABOS nuotr.

sugrįžčlau į Londoną. Ten jau gulėjo Vorošilovo telegrama, kviečianti tėvą į Maskvą. Mes su mama palydėjome tėvą Lon­ dono aerouoste ir daugiau ne­ bematėme. Apie nelaimę dar nie­ ko nenujautėme. Grįžtant iš Londono į Maskvą, kai traukinys ilgai stovėjo Varšuvos stotyje, į mūsų kupė įsiveržė būrelis žur­ nalistų, „Jūs madam Putna?".

Mama linktelėjo galva. „Ar tei­ sybė, kad ir jūsų vyras liaudies priešas?". Mama nespėjo nieko atsakyti, ji nualpo. Taip mes su­ žinojome. Vėliau apie tai pas­ kelbė ir laikraščiai. Žinote, Lon­ dono gimnazijoje, kurioje aš mokiausi, vaikai dažnai apšauk­ davo mane „bolševiku". Ten aš

pirmą kartą Išgirdau, kad Sta­ linas toks pat diktatorius, kaip ir Hitleris. Tada negalėjau su­ tikti, juk Stalinas „pats geriausias, pats protingiausias", dabar ma­ nau, kad iš tiesų jie niekuo ne­ siskiria...

Taigi, du adresai, du likimai.

Danielius Šakalys Lietuvą paliko būdamas dve­ jų metų, Algirdas Putna tėvo gimtinę pamatė tik poka­ rio metais. Šių žmonių gyveni­ mą ir likimą savaip „pakorega­ vo" Stalinas. Beje, ir Danieliaus Šakalio ir Algirdo Putnos duk­ ros pasuose tautybės grafoje įrašė „lietuvė". Jų valkai kažin ar taip padarys.

Audrius SIAURUSEVIC1US

ministerija. Viskas dabar prik­ lauso nuo TSKP CK. Klausimas gali būti išspręstas rytoj, o gali ir po metų.

Antrąja klausimo dalimi nus­ tebintas — nesu nieko apie tai girdėjęs. Abiturientai turi būti šaukiami į TA ne vasarą, o rudenį, t. y. po stojamųjų egza­ minų. Praneškite man konkre­ čiai, kokių miestų kariniai ko­ misariatai taip savivaliauja, aš išsiaiškinsiu. (Visus, ką nors ži­ nančius apie tokius šaukimus, prašome pranešti VU karinės katedros viršininkui pulk.

J. Andriuškevičiui, tel. 63-98-18 — K. J.).

Antra. Studentams, tarnavu­ siems TA, suteikti teisę pasi­ rinkti — lankyti ar ne karinę

katedrą. Esamą 450 vai. progra­ mą peržiūrėti (netarnavusiems).

Atsakymas. Dabar yra paruoš­ tos dvi programos: 450 vai. — netarnavusiems, 350 vai. — tar­ navusiems. Nuo 1989 m. vasa­ ros stovykla sutrumpinama, iki 30 dienų.

Svarstant šį klausimą pokal­ bis tapo aštresnis. Teko pareik­ šti, kad tokie „kosmetiniai" pa­ keitimai mūsų nepatenkina, kad programa sudaryta neatsižvelgus į studentų pasiūlymus.

Savo ruožtu, studentai turi moralinę teisę boikotuoti karinio rengimo užsiėmimus, kol nebus paruošta normali programa.

(nukelta į 8 psl.)

Motiejaus Valančiaus blaivystės Sąjūdžio iniciatyvinės grupės laiškas tautai ir visiems Lietuvos gyventojams Mes kreipiamės į Jus, Lietuvos vyrai ir moterys, nesvari®, ku­ rios esate tautybės, amžiaus, iš­ silavinimo, įsitikinimų, profesi­ jos; kreipiamės į miesto ir kai­ mo žmones, Lietuvos jaunimą.

Kreipiamės į Jus visus, kviesda­ mi pakilti į žygį už blaivią Tė­ vynę. Mums gresia pavojus, nes esame priėję bedugnę: per pas­ taruosius dešimtmečius svaigalų vartojimas Lietuvoje padidėjo 5 kartus, yra per 60000 registruo­ tų chroniškų alkoholikų. Didėja girtaujančių palaidumas ir nusi­ kalstamumas. Kas trečią nusikal­ timą ir kas penktą autoavariją padaro neblaivūs žmonės. Skver­ biasi į gyvenimą narkomanija bei toksikomanija. Vidutinė girtuok­ lių gyvenimo trukmė Respubliko­ je — vos 45,8, o narkomanų — 35 metai. Didėja mirtingumas, išsigimimai, daugėja savižudybių ir tragiškų nelaimių. Gausėja de­ bilų ir idiotų.

1987 ir 1988 metais Lietuvos gyventojai alkoholiniams gėri­ mams išleido pusantro milijardo rublių! Šiemet svaigalų gamyba ir prekyba vėl padidinta. Nebepaisoma 1985-ųjų pavasarį TSRS ir Lietuvoje paskelbtų nutarimų

dėl priemonių girtavimui ir alko­ holizmui sustabdyti.

Lietuvos vyrai! Prieš 130 me­ tų Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus paraginti, mūsų žmo­ nės, nors dauguma buvo beraš­ čiai ir mažaraščiai, karčemoms atsuko nugarą ir šitaip per dve­ jus metus „arielkos" vartojimas Lietuvoje sumažėjo net 8 kartus.

O dabar? Liaukimės gėrę! Var­ dan savo vaikų ir anūkų, savo žmonų, savo šeimų, savo tautinio Atgimimo, savo brangios Tėvy­ nės, jos ateities. Patys įrodykime ir kitiems padėkime įrodyti, kad Lietuva gali būti blaivi.'

Lietuvos moterys! Saulę tem­ do šeimyniniai vaidai, nesantaika.

Per 40 metų skyrybų padaugėjo 15 kartų. Jūs, mielosios, geriau, nei kas kitas, matote visas mūsų nuopolio šaknis ir priežastis. Bet dabar jau kas aštunta chroniška girtuoklė Lietuvoje — moteris.

Sutelkite visas savo pastangas ir išgales, darykite viską, ką tik sugebate ir pajėgiate, kad Jūsų šeima būtų blaivi ir dora.

Lietuvos jaunime! Tu — tau­ tos viltis, jos ateitis. Tu žinai, kad tik blaivi tauta gali būti sveika, šviesi, laisva, laiminga,

siekianti aukščiausių idealų. Į persitvarkymo kelią žengiančiai Lietuvai reikalingas ne tik ryžtin­ gas, veiklus, bet ir visiškai blai­ vus jaunimas.

Lietuvos artojai ir darbininkai!

Neleiskite, kad Jūsų sunkiai pel­ nytas uždarbis virstų svaigalu, nešančiu skausmą, nelaimes ir ašaras.

Lietuvos mokslo, meno žmo­ nės, liteiatūros kūrėjai, žurnalis­ tai ir publicistai! Ryžtingai ir drąsiai tarkite žmonėms savo įtai­ gu Jūsų žodį išgirsta visas jaunarkotikų žalą, būkite šviesus blaivystės pavyzdys.

Lietuvos pedagogai, tautinės mokyklos kūrėjai! Jūsų rankose Tėvynės rytdiena. Ruoškite gyve­ nimui blaivų žmogų, puoselėkite kiekvienos jaunos asmenybės do­ rovę ir dvasingumą, ugdykite sveiką gyvensenos sampratą ir poreikį. Kiekviena mokykla da­ bar turi tapti šviesiausiais blai­ vystės skatinimo ir propagavimo namais. Kiekvienai mokyklai — pradinei, vidurinei ar aukšta] at — jaunųjų blaivystės rėmėjų są­ jūdžius.

Lietuvos gydytojai, mieli me­ dicinos darbuotojai! Ne visi

žmonės suvokia, koks baisus sveikatos griovimo slibinas yra alkoholis ir nikotinas. Nugalėki­ te tą slibiną! Sakykite visuome­ nei visą tiesą apie svaigalus ir nikotiną!

Lietuvos dvasininkai! Tegu Jus įkvepia Motiejaus Valančiaus blaivystės veiklos pavyzdys, jo pamokos, ganytojiški laiškai ti­ kintiesiems ir šios iškilios as­ menybės blaivystės patirtis. Tegu blaivystė grįžta į visas Lietuvos vyskupijas, dekanatus ir parapi-1 jas. Tegu skamba, kaip M. Va­ lančiaus laikais, Jūsų ganytojiš­ kas, dvąsingumą keliantis žodis iš sakyklų, tegu tas žodis pasie­ kia kiekvieną tikintįjį.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjū­ džio rėmėjai! Steikite ir orga­ nizuokite Motiejaus Valančiaus blaivystės judėjimo rėmimo gru­ pes įmonėse ir įstaigose, ūkiuose, mokyklose, bendrabučiuose, kū­ rybinėse ir visuomeninėse orga­ nizacijose, tarp studentų, — te­ gu Jūsų žodį išgirsta visas jau­ nimas.

Brangūs tautiečiai ir visi Lie­ tuvos žmonės! SKELBIAME 1989uosius LIETUVOS BLAIVYSTĖS METAIS, gegužės mėnesį — ma­

sinių akcijų prieš alkoholį ir narkotikus mėnesiu.

Lietuvos atgimimui reikalingas sveikas, blaivus protas. Tik blai­ vus protas — drąsus. O drąsus protas — tai laisvas žmogus. Į ŽYGĮ UŽ BLAIVIĄ LIETU­ VĄ!

Blaivystės sąjūdžio iniciatyvinės grupės vardu: vyskupas Antanas VAIČIUS, garbės narys; architektas Donatas DAUKŠA, pedagogas Jonas GE­ ČAS, žurnalistas Juozas JURE­ VIČIUS, inžinierius Juozas KANCYS, kunigas Algimantas KEINA, radijo diktorė Bernadeta LUKOŠIŪTE, akademikas Algi­ mantas MARCINKEVIČIUS, žur­ nalistas Romas MASTEIKA, so­ ciologas Zigmantas MORKŪNAS, profesorius Juozas PIKCILINGIS, gydytojas Vaclovas RALYS, gy­ dytojas Vincas RASTENIS, rašy­ tojas Kazys SAJA, profesorius Vytautas SIRVYDIS, aktorius, Česlovas STONYS, sociologas Vytautas TURClNAVlClUS, inži­ nierė Inlta TAMOŠIŪNIENE, in­ žinierius Vytautas UOGELĖ.

Lietuvos M. Valančiaus blai­ vystės sąjūdžio iniciatyvinės gru­ pės adresas: 232012, Vllnius-12, a d 2007.

i 1989.01.27 į i

Universitas Vilnensis

8

VU Statutas (svarstymas)

Reanimacijos nereikia Beveik visą gyvenimą dirb­ dama su neakivaizdininkais, nie­ kaip negaliu atsistebėti, kaip gali valstybė švaistyti tiek pini­ gų tokiai neefektyviai mokymo fbrmai. Daugelį metų dėsčiau lotynų kalbą rasistams, žiūrėda­ ma J juos kaip į žmones, t. y., kaip į stacionaro studentus.

Stropiai žymėj ausi įskaitų ir kontrolinių darbų rezultatus ir suvokiau tokį dėsnį: iš 38 są­ raše esančių žmonių visas už­ duotis atlieka 5. Vėliau išlaiko dar kokie trys studentai. Ir vis­ kas. Ką veikia kiti, — nežinau.

Jei studentų kurse daugiau ar mažiau, skaičiai kiti, bet pro­ porcijos tos pačios: tik kas šeš­ tas ar septintas įstengia studi­ juoti neakivaizdiniu būdu. Daž­ niausiai tai esti fiktyviai įsidar­ binusieji.

Gal lotynų kalba — ne argu­

mentas, per kietas riešutas? Pra­ šom, imkime literatūrą. Jau ko­ kie penkeri metai dėstau antiki­ nę literatūrą žurnalistams ir li­ tuanistams. Deja, rezultatai tie patys: šeštadalis išlaiko, o kiti — kaip į vandenį. Įdomiausia, kad jie neateina nei po trejų, nei po penkerių metų.

Ar nebūna malonių išimčių?

Būna. Štai pernai antikinės li­ teratūros egzaminą išlaikė net 10 lituanistų. Tai gal bus jau ketvirtadalis kurso. Bet tai ne tie dirbantieji jaunuoliai, kurių interesus, pasitelkęs socialinio teisingumo lozungą, gina „T. S." (1988. Nr. 36) prorektorius I. Žeberskis. Tai penketais ir ket­ vertais išlaikę stojamuosius eg­ zaminus į stacionarą, bet nepra­ ėję konkurso, vidurinių mokyk­ lų absolventai.

Kiti, turintieji stažą, siekia ne žinių, bet dip­

lomo. Paprastai jie neturi rei­ kiamų vidurinio mokslo pagrin­ dų, neturi gabumų, bet magiš­ kas žodis „stažas" atvėrė jiems Universiteto duris. Viena kita išimtis tik patvirtina taisyklę.

Todėl labai apsidžiaugiau, ne­ radusi Universiteto Statuto pro­ jekte žodžių „neakivaizdinis skyrius". Man rodosi, kad tiems penkiems darbštuoliams iš tris­ dešimties tinginių yra priimtina projekte siūloma eksterno for­ ma ar laisvojo klausytojo statu­ sas.

Prorektorius labai susirūpinęs tautos kultūrinio lygio kėlimu ir siūlo į neakivaizdinį skyrių priimti asmenis, jau turinčius aukštojo mokslo cenzą. Mano nuomone, tokią švietėjišką fun­ kciją reikėtų palikti liaudies universitetams, Marksizmo-leni­ nizmo universitetui ir pana­

šioms įstaigoms. Jei kas labai norės, baigs mūsiį Universitetą eksternu.

Taigi, jei mums rūpi Univer­ siteto prestižas, pripažinkime, kad nieko doro iš neakivaizdi­ nio mokymo formos nebus. Pro­ rektorius leidžia ar net reika­ lauja dirbti su neakivaizdinin­ kais taip, kaip su stacionaro stu-

dentais, tikėdamasis, kad reika­ lai pagerės. Aš visą gyvenimą taip dirbu, bet naudos, kaip ma­ tote, iš to nedaug. Man rodosi, jog neakivaizdinio mokymo forma, kaip stagnacijos laikų produktas, atmirė, ir jokia kon­ ferencija jai nepadės. Neverta jos gaivinti.

Dalia STASKEVIČIENĖ

LLKJS VU KOMITETO NUTARIMAS

Aplbendrlndamas diskusijas dėl komjaunimo išskirtinio atsto­ vavimo Universiteto Mokslo Ta­ ryboje, komjaunimo komitetas pažymi, kad visi aukščiausiojo Universiteto valdžios organo na­ riai, Išskyrus Rektorių, turi būti renkami. Tokia formavimo tvar­ ka yra demokratiškiausia.

Visuomeninės organizacijos

galėtų būti atstovaujamos per jų narius, išrinktus | Mokslo Ta­ rybą.

Universiteto Mokslo Tarybos sprendimai turėtų įsigalioti juos paskelbus arba po atitinkamo laikotarpio be papildomų tvirti­ nimų (Rektoriaus (sakymų).

Priimtas 1988.12.29.

Vyriausiajame štabe (atkelta iš 7 psl.)

Trečia. Nedelsiant atleisti nuo karinio rengimo merginas.

Atsakymas. Pagal 1988 m. lie­ pos mėn. direktyvą merginos, pradėjusios studijuoti karinį rengimą privalo jį užbaigti. Bet mes kai ką pakeitėme — baig­ ti reikės toms, kurios studijuoja karinį rengimą paskutinius me­ tus. Nuo 1989 m. rugsėjo 1 d. visos merginos ATLEIDŽIA­ MOS nuo karinio rengimo (na, ką gi — lauksime įsakymo — K. J.).

Ketvirta. Formuojant karines katedras atsižvelgti į tai, kad jose dirbantys mokėtų naciona­ linę kalbą.

Atsakymas. Šiuo požiūriu jums atviri visi keliai. Tegul karinin­ kai, mokantys lietuvių kalbą ir tarnaujantys bet kuriame TSRS kampelyje, kreipiasi į mane, prieš tai susitarę su aukštosios mokyklos rektoriumi, o aš vi­ suomet padėsiu. Iki šiol niekas nesikreipė, turbūt nenori... Bet neužmirškime, kad mūsų tiks­ las vienas — ginti Tėvynę. Ir Tėvynė mūsų viena — TSRS. Penkta. Karinę katedrą pada­ ryti tiesiogiai pavaldžią aukšto­ sios mokyklos rektoriui.

Atsakymas. Anksčiau progra­ mą keisti buvo galima tik 15%, dabar Karinės katedros viršinin­ ko galimybės neribojamos. Jis savo nuožiūra galės bet ką keis­

ti, svarbu galutinis rezultatas, t. y. atsargos karininko paruo­ šimas.

Ko verti tokie pakeitimai, jei valandų skaičius (350) privalo iš­ likti? Nedaug pasikeičia aukšto­ sios mokyklos rektoriaus ir Mokslinės tarybos^ padėtis. Įdo­ mu, kaip bus galima suderinti aukštosios mokyklos autonomiją ir tik dalinį karinės katedros pa­ valdumą rektoriui.

Kokią išvadą galima padaryti po šio pokalbio? Mūsų proble­ mos karinei vadovybei buvo ži­ nomos, išskyrus kai kuriuos niuansus. Juda studentai, pra­ dėjo judėti ir karinė vadovybė, gal ne taip greitai kaip norėtu­ me. Sprendžiant iš to, kiek te­

Laiškai

'

ko laukti priėmimo, o taip pat iš atsakymų, vargu, ar šis po­ kalbis karinei vadovybei buvo malonus. Stengtasi pateikti pa­ vyzdžių, remiantis kitomis aukš­ tosiomis mokyklomis (atsieit, tik Universitete tokie nesutarimai ir t. t.). Argumentai, kad mes pa­ laikome ryšį su visomis respub likos (ir ne tik respublikos) aukštosiomis mokyklomis, kad mūsų reikalavimai bendri, neįti­ kino. Gal vertėtų pagalvoti apie panašius „pokalbius" ir kitų aukštųjų mokyklų atstovams (latviai jau ėmėsi šio „darbo“)?

Kadangi atsakymas į pirmąjį reikalavimą nukreipė į TSKP CK, tą pačią dieną teko pabu­ voti ir ten. Operatyvumu CK

nustebino. Formalumai su leidi­ mais truko 5 min„ atsakymą, jei tai galima pavadinti atsaky­ mu, gavome per 10 min. Mūsų delegaciją priėmė TSKP CK in­ struktorius drg. V. Muratovas. įdėmiai perskaitė pateiktą raš­ tą, taip pat įdėmiai užsirašė ad­ resą ir, nesileisdamas į jokias diskusijas, atsakymą pažadėjo duoti raštu. Į klausimą, kokį ryšį jis turi su kariniu parengi­ mu, atsakė — „jokio, bet. aš perduosiu jūsų raštą, kur rei­ kia" ir pridūrė — „Laimingų Naujųjų Metui" Kęstutis JASKUTĖLIS

...............

„Pasakyk, kas tavo tėvai, pasakysiu, kiek metų gausi“ Taip stalinistai perfrazuotų se­ ną posakį" pasakyk, kas tavo draugai, ir aš pasakysiu, kas tu".

Visarionoviškį ideologai išskyrė ir išaukštino vieną klasę — pro­ letariatą — kapitalizmo duobka­ sį. Šią klaidą, mano nuomone, darė ir marksizmo klasikai, bet, jiems tai galima atleisti — jie neįsivaizdavo savo inteligentiškų teorijų pasekmių pačiai inteli­ gentijai. Bet grįžkime „prie sa­ vo avinų“. Nepriklausymas „pra­ radusių grandines" klasei grėsė liūdnomis pasekmėmis. Tuo tar­

pu proletariška kilmė gelbėjo nuo bausmės net už kriminalinį nusikaltimą. Su širdgėla tai iš­ juokė Bulgakovas „Šuns širdyje".

Deja, tai aktualu ir dabar. Sis po­ žiūris atsispindi įvairiose anketo­ se, kurios pildomos kiekviena proga, kai tik tenka susidurti su valstybiniais institutais. Anketos, asmens bylos, asmens kortelės, įskaitos ląpai, „formos" ir kiti „dokumentai" su „geležiniu" kvapeliu populiarūs kaip ir ank sčiau. Skaudu, kad Universitetas nėra išimtis. Stebina perdėtas

dėmesys anketuojamojo partišku­ mui, „komjaunuoliškumui". Tai žmogaus (jei administratoriai stu­ dentus tokiais laiko) asmeninis reikalas. Na, o duomenys apie tėvus — grynas Josifo Visarionovičiaus riaugtelėjimas.

Net keista, kodėl nesiteiraujama apie jų partiškumą ar giminių daly­ vavimą ginkluotoje kovoje prieš „išvaduotojus".

Siūlau asmenims, tvarkantiems kartotekas, kuriose registruoja­ mi piliečiai — VU studentai, peržiūrėti anketinius klausimus.

Tikiuosi, kad tai galima padaryti be Maskvos leidimo. (Jei ne, į Statutą siūlau įtraukti straipsnį: „VU pats nustato savo biurokratizacijos formą ir raštvedybos turi­ nį. Senatas seka, kad pastarieji neprieštarautų Ženevos, Helsin­ kio bei kitiems tarptautiniams dokumentams žmogaus teisių klausimais"). Norėtųsi, kad stu­ dentai pareikštų savo nuomonę praktiniais veiksmais — nepil­ dytų anketų grafų, kurios var­ žo jų, piliečių ir, žmonių, teises.

Suprantu, kodėl VU ad­

ministraciją domina pirmakursių tėvų koordinatės. Tai pravers ne­ laimės atveju ar norint padėko­ ti už gerą elgesį ir stropumą moksle. V kurso studentus, pil­ dančius formą nr. 13 (59), tai stebina. Gal VU valdininkai ke­ tina ir toliau palaikyti draugiš­ kus ryšius su mūsų tėveliais, lankyti juos, rašyti laiškus?

V. LUNEVICIUS VU fizikos fakulteto studentas

Apie juodąją ir baltąją magiją Iškart skaitytoją norėčiau įs­ pėti, kad tai ne fantastinis apsa­ kymas ir ne humoreska. Be to, kiekvienas buvęs studentas ga­ lėtų prie šio straipsnio pridėti savo prisiminimų ir patarimų.

Taigi, ką veikia merginos ir vaikinai, prieš stojamuosius eg­ zaminus, pasiėmę porcelianinę lėkštutę, žvakę ir popieriaus la­ pą, primenu, kad veiksmas vyks­ ta tamsoje. Tik nepagalvokite ko nors vulgaraus — jie dalyvauja spiritizmo seanse. Technologijos neaprašinėsiu, žodžiu, iškviečia­ ma žinomo žmogaus siela, pavyz­ džiui barono Mlunhauzeno, prieš

Dingusį

studento

pažymėjimą

Nr. 840879, išduotą

1F studentui

Kęstučiui GUDMANTUI,

keletą metų buvo labai populia­ ri (neaišku kodėl) J. Stalino vė­ lė, ir tardymo metodu bandoma sužinoti, kuris bilietas iš dešinės bus laimingas, arba kokia bus lietuvių kalbos egzaminų raštu tema. Kad spiritizmas — aktua­ lus ir reikalingas, galėtų patvir­ tinti ir šiemetiniai fuksai.

Bet (domiausi dalykai praside­ da vėliau. Kada studentui labiau­ siai reikalinga visų fizinių, mo­ ralinių ir antgamtinių jėgų pa­ galba? Žinoma, sesijos metu. Ką čia siūlo juodosios ir baltosios magijos žinovai? Prieš egzaminą

GRIEŽTAI draudžiama: plauti galvą, rengtis visiškai naujais, nenešiotais rūbais; rekomenduo­ jama: išeinant iš namų pažiūrėti Į veidrodį Ir mirktelėti sau, vyk­ ti į egzaminą tuo pačiu maršru­ tu, turėti talismaną, vilkėti „lai­ mingais“ rūbais.

Pasidalinsiu asmenine patirti­ mi. Iš mano studijų metais laiky­ tų 22 egzaminų, dvidešimtyje bu­ vau kostiumuotas, dviejuose vil­ kėjau mezgtinlu ir džinsais. Koks rezultatas? Aš šitų egzaminų ne­ išlaikiau. Dabar net nesialškinu, kur priežastys — kam kompli­ kuoti sau gyvenimą.

Toliau trumpai apie pranašiš­ kus ženklus. Juoda katė. Šiek tiek banaloka, bet vis tik, jei perbėgo kelią, siūloma apie 50 metrų eiti kulnimis į priekį. Jei į egzaminą važiuojate taksi, ir ties bent vienu šviesoforu tenka sustoti, nes dega raudona švie­ sa, penketo nematysite, todėl naudokitės visuomeniniu trans­ portu. Vykstant troleibusu ar autobusu ši taisyklė negalioja.

Prieš trisdešimt metų studentai buvo mažiau originalūs, jie eg­ zamino rytą labiausiai bijojo pir­ mąją sutikti moteriškę. Šiandien

tai neaktualu, nes mūsų Univer­ sitete kai kuriuose fakultetuose būtų labai daug perlaikymų.

Baigdamas norėčiau pasiūlyti kelias nuomones aukščiau apra­ šyta tema. Griežtas moralistas pa­ sakytų: „Kai nėra tvirtų žinių, tai ir prireikia dvasių pagalbos."

Psichologas paaiškintų: „Talisma­ nai, pranašiški ženklai padidina pasitikėjimą savo jėgomis, nu­ ramina žmogų, arba atvirkščiai".

O mano manymu, be burtų ir stebuklų gyvenimas pasidarytų liūdnesnis, ar ne? ’ Danas PRANSKUS

laikyti

negaliojančiu.

Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 129 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60.

Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Universitas Vilnensis". Telefonas: 61-11-79.

Redaktorių

A. L1PŠTAS