hinc iturad astra
vilnensis
1989 m. Sausio 27 d. Penktadienis
Nr.2 3 Kaina. 4 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis
* Sausio 12 dieną Universiteto Sąjūdžio Taryba susitiko su Re ktoriumi Jonu Kubiliumi. Buvo aptarti kai kurie Universiteto gy venimo klausimai. Kalbėtasi dėl Vasario 16-osios ir Universiteto 410 ųjų metinių paminėjimo. * Sausio 13 dieną Universiteto kolektyvas kandidatais į TSRS liaudies deputatus iškėlė: Lenino teritorinėje rinkiminėje apygar doje Nr. 685 prof. Bronių Genzelj ir LKP CK pirmąjį sekreto rių Algirdą Brazauską^ Lenino
nacionalinėje rinkiminėje apy gardoje Nr. 225 akademiką Jo ną Kubilių ir akademiką Eduar dą Vilką. Buvo siūloma ir prof Stasio Uosio kandidatūra, tačiau jis nesurinko reikiamo balsų skaičiaus. Visi kandidatai savo pasisaky muose pažymėjo, kad būdami de putatais jie sieks respublikos su vereniteto. Bronius Genzelis sakė, kad jeigu bus išrinktas deputatu, sieks esamos TSRS Konstitucijos pakeitimo. Algirdas Brazauskas
pasakė, kad LTSR Konstitucijos projekte 70 straipsnis išliks toks, kaip jį suformulavo darbo grupė prie LTSR AT, t. y. TSRS įstaty mai Lietuvos teritorijoje įsigali tik tuo atveju, jeigu jie neprieš tarauja LTSR Konstitucijai. Pir majam sekretoriui buvo pateikta daug klausimų. Algirdas Bra zauskas pažymėjo, kad jis prita ria Universiteto autonomijos idė jai. * Sausio 19 dieną Universiteto Taryba svarstė visuomenės moks
lų problemas. Posėdyje dalyvavo prof. R. Pavilionis. Jis pažymėjo, kad tomis reformomis, kurios bus įgyvendinamos pavasario semest ro metu, apsiriboti negalima, jos turi būti vystomos toliau. Svars tant pakeitimus aktyviau turėtų dalyvauti visos Universiteto ka tedros, fakultetai. * Universiteto Sąjūdžio Tarybos pirmininku pusės metų laikotar piui išrinktas prof. A. Sakalas. * Sausio 21 dieną Universiteto Teatro salėje vyko Lietuvos psi
chologų sąjungos steigiamasis su važiavimas. Lietuvos psichologų sąjungos pirmininku išrinktas Universiteto docentas A. Bagdo nas. Tą pačią dieną Didžiojoje auloje vyko Lietuvių kalbos draugijos atkuriamasis suvažiavi mas. Lietuvių kalbos draugijos Centro Tarybos pirmininku iš rinktas Universiteto prof. J. Pa lionis. * Universitetas į Vilniaus „Trem tinio" klubo sąskaitą pervedė 10000 rublių.
Profesorius Rolandas Pavilionis - naujasis prorektorius — Paprastai manoma, kad pro rektorius mokymo reikalams — studentams „baubas". Kas būsite Jūs? — Stengsiuosi tokiu nebūti. Noriu, kad visi reikalai būtų sprendžiami kolegialiai, atsižvel
giant į studentų interesus. Ma nau, kad reikia siekti decentrali zacijos, rektoratui nevykdyti tų funkcijų, kurias gali atlikti fa kultetai. Juk fakulteto vadovy bė turi geriausiai žinoti studentų reikalus.
— Baigiasi pirmoji Jūsų darbo diena (kalbėjomės pirmadienį — Red.) naujose pareigose. Ko kie (spūdžiai? — Užgriuvo popierių lavina. Pirmiausia stengįuosi išsiaiškinti, kam ir kiek jų reikia. Manau,
kad prorektorius turėtų užsiimti mokymo proceso organizavimu, konfliktinįų situacijų svarstymu, o ne popierių kilnojimu. — Ar sutikdamas užimti šias pareigas, tikėjotės toliau dirbti mokslinį darbą?
— Tik turėdamas viltį, kad ga lėsiu skirti laiko mokslui, sutikau būti prorektoriumi. Aš manau, kad turėdamas autoritetą, kaip mokslininkas; galiu tikėtis turėti autoritetą ir kaip pro rėk torius.
Kodėl mes neįstojome į asociaciją 1988 m. lapkričio 28—gruo džio 3 dienomis Maskvoje buvo surengta pirmoji visasąjunginė studentų — medikų konferencija, kurioje buvo įkurta studentų — medikų asociacija. Mūsų respub likai atstovavo trys de legatai iš VU ir keturi iš KMI. Atstovauta buvo visoms, tiek formalioms, tiek ir neformalioms studentų visuomeninėms organi zacijoms. Delegatai važiavo į Maskvą turėdami tvirtus rinkėjų priesakus ir tikslą — apginti mūsų studentų, respublikų aukš tųjų mokyklų interesus nuo nau jo Maskvos kabinetinio diktato. Pasipiktinimą sukėlė jau stei giamos asociacijos įstatų projek tas, skelbiantis dar vienos cent ralizuotos organizacijos įkūrimą. Ji turėsianti vadovauti visų TSRS institutų ir universitetų me dicinos fakultetu studentų moky mui ir auklėjimui internacionaliz mo dvasia, kursianti naujas mo kymo programas. Ji „suvienodin sianti" specialistų paruošimo ko kybę. Organizuosianti studentų „pagalbą" atsiliekantiems medi cinos požiūriu rajonams, o, svar biausia, „vadovausianti ir tobu linsianti" visasąjunginį studen tų — medikų paskirstymą. Delegatų įspūdžiai: Matyt, šiuo, etatų mažinimo lai kia pradėti statyti nuo pamatų.
Matyt, šiuo etatų mažinimo lai kotarpiu kai kam iškilo grėsmė likti be minkštos kėdės, todėl kažkuriame kabinete buvo nu spręsta įkurti dar vieną organi zaciją. Aparatas reikalau ja visiško paklusnumo ir pa valdumo, nuleidinėja instrukci jas. Teiginiai apie visasąjungi nio absolventų skirstymo .tobuli nimą mažų mažiausiai sukelia nusistebėjimą... ...Važiavome į Maskvą apgin ti Lietuvos interesų ir neįstoti į tokią struktūrą ir tokius tikslus turinčią organizaciją. Kita ver tus, buvo ir pagrįstų nuogąsta vimų, kad delegatų daugumai nubalsavus už asociacijos įkūri mą, būsime prievarta inkorpo ruoti į šią organizaciją. Baimin damiesi, kad taip neįvyktų, svar stėme, ar nevertėtų visai neva žiuoti į konferenciją, arba nu važiavus atsisakyti delegatų man datų ir pan. Tačiau tokiu atveju niekas neišgirstų, kokia mūsų pozicija, kokia dabar situacija Lietuvoje, kokie tikrieji mūsų siekiai. Prieš išvykdami vilnie čiai, suderinę su LPS juristais, parengė deklaraciją, kurioje bu vo išdėstyti demokratiniai prin cipai, kurių pagrindu turėtų bū ti steigiama bet kuri nauja vi suomeninė organizacija.
Deklaracija buvo pateikta kon ferencijos organizaciniam komi tetui, ir, oi sunkiai, buvo gau tas parašas, kad orgkomitetas su ja susipažino. Kauniečiai išleido specialų „Bičiulio" numerį (KMI šiuo metu studentų iniciatyva leidžiami laikraščiai „Bruzdulys" ir „Bičiulis") rusų kalba, kuriame be minėtos deklaracijos buvo G. Jefremovo straipsnis „Didžiavaisty binis internacionalizmas prieš nacionalinius interesus" ir LPS programa Laikraštis išdalintas konferencijos delegatams, orgkomiteto nariams, visiems besido mintiems. Susitikome su Latvijos, Es tijos, Gruzijos, Vakarų Ukrainos, Sibiro, Archangelsko, Leningra do, Maskvos antrojo medicinos instituto delegacijomis. Kalbėjo mės apie situaciją Lietuvoje, aukštųjų mokyklų autonomijos privalumus, demokratinių organi zacijų kūrinjosi principus. Šio „užkulisinio" darbo ir laikraščio dėka nebuvome sutikti kaip na cionalistai ar ekstremistai, mus išklausė. Ir net stojo ginti mūsų pozicijų. Nuo pat pirmos dienos kartu su latviais, estais nusprendėme laikytis bendros platformos, ku rios pagrindą sudarė visiškos au tonomijos aukštosioms mokyk
loms reikalavimas ir demokratiš kos naujo tipo studentų medikų asociacijos įstatų projekto dekla ravimas. Šią poziciją mes ir iš dėstėme sekcijoje „Studentija ir aukštosios mokyklos reforma". Tai nebuvo paprasta. Dauguma kalbėjusių studentų kėlė smul kias „kiemo" problemas. Buvo siūlomos vienokios ar kitokios kosmetinės pataisos. Tačiau net ir šios pataisos, esant dabartį niam centrinių žinybų diktatui, atrodė nerealios. Diskusijoms pa tekus į aklavietę naujai nuskam bėjo Pabaltijo atstovų reikalavi mas suteikti aukštosioms mokyk loms visišką autonomiją. Ne vi si delegatai tam buvo pasiruošę. Susidarė įspūdis, kad pats žodis „autonomija" juos baugino, aso ciavosi su atsiskyrėliškumu ir atsiribojimu. Prireikė net papil domo vakarinio posėdžio, tru kusio iki 24 vai. Pasiremdami atsivežtu VU autonomijos pro jektu (tada dar neskelbtu) atsa kėme į visus iškilusius klausi mus. Diskusija vyko labai aud ringai, kartais atrodė, kad prasi dės tikros kautynės, ypač, kai mūsų pozicijas ėmė ginti Lenin grado ir Archangelsko aukštųjų mokyklų atstovai. Visa tai nenuėjo veltui. Kitą dieną autonomijos klausimas jau įvo svarstomas kaip savaime
Veikia įvairios jaunimo organi zacijos — skautų, ateitininkų, šokių rateliai. Aš priklausau skautams. — Andriau, Tu jau grynas amerikietis, ir tikriausiai galė tum išsiversti be lietuvių kalbos, kas nulėmė Tavo apsisprendimą likti lietuviu? — Pirmoji mano išmokta kalba buvo lietuvių, iki šiol šeimoje daugiausia bendraujam lietuviš kai. Didelių sentimentų Lietuvai neturiu. Aišku, aš galėjau rinktis tautybę ir sąmoningai apsispren džiau būti lietuviu.Nes tauta yra lobis. Kuo geriau žinai kalbą,
papročius, istoriją, tuo geriau įsisąmonini senąją pasaulėžiūrą. Sąmoningai pasirenkant tautą, kaip savo dvasios šventovę, la bai praturtinama ir brandinama asmenybė. — Tačiau Tavo bendraamžiai Amerikos lietuviai tikriausiai jau yra nutolę nuo tautiškų da lykų? — Mūsų aplinka yra amerikie tiška, natūralu, kad ir pasaulė žiūra amerikietiška. Sakysime, mano požiūris į demokratiją yra visiškai kitoks, negu mano se nelių, kurie gyveno nepriklauso moje Lietuvoje. Kadangi gyve
suprantamas dalykas, buvo apta riamos jo detalės. Mūsų iškel tas autonomijos reikalavimas bu vo be pataisų įteisintas, kaip visos konferencijos rezoliucija kuri turėjo būti perskaityta Svie timo darbuotojų suvažiavime. Deja, nebuvo. Tuo pačiu metu redakcinė ko misija svarstė asociacijos įstatų projektą. Tai buvo pats svar biausias konferencijos klausimas. Tai patvirtino ir iki 8 vai. ryto užtrukę komisijos posėdžiai. Bū tent čia ir įvyko esminis konfe rencijos lūžis: Pabaltijo atstovų dėka asociacijos įstatai buvo per rašyti praktiškai iš naujo, o nau joji redakcija jau visiškai atiti ko mūsų delegacijos išdėstytus principus! Pastebėjome, kad de legatai įsitikino tikrų demokra tinių jstatų privalumais. Buvo akivaizdu, jog dauguma delega tų prieš tai net nežinojo, kad tikroji demokratija neturi būti pagrįsta daugumos diktatu mažu mai. Nežinojo ir to, kad demo kratinio centralizmo principą ga li vadinti demokratiniu tik dau gumos atstovai. Daug kas naujai pažvelgė į iki tol tariamai ne egzistavusias „amžinosios mažu mos" problemas, daug kam su-
(nukelta į 4 psl.)
„Lietuva yra o’kay“ — sako Andrius Kulikauskas, lietuvis iš Kalifornijos, metams atvykęs į mūsų Universitetą. — Pradžioje papasakok apie save. — Gimiau 1964 metais Pieti nėje Kalifornijoje, netoli nuo Los Andželo miesto. Mokiausi Čikagos universitete, ten gavau bakalauro laipsnį, po to dvejus metus mokiausi Kalifornijos uni versitete, San Diego mieste, ten man suteikė magistro laipsnį. Aš matematikas, tačiau domiuosi fi losofija. Grįžęs žadu rašyti dak taro disertaciją.
Tėvai yra „dipukų" kartos; jie gimę Lietuvoje, po karo pateko į Vokietiją, 1949 metais jų šei mos nesusitarusios atvažiavo i Čikagą, ten tėvai ir susituokė. — JAV lietuvių centras yra Čikaga, o ar daug lietuvių gyve na Los Andžele? — Siaurės Amerikoje yra 20 ar 30 lietuvių kolonijų. Čikagoje gyvena apie 10 tūkstančių akty viai besireiškiančių lietuvių. Los Andžele per lietuvių dienas susi renka apie pusantro tūkstančio mūsų tautiečių. Tautiškumo cen trai yra bažnyčios, kuriose lietu vių kalba laikomos pamaldos.
name nelietuviškoje aplinkoje, tautinių dalykų, tautinės dva sios gauname tik fragmentiškai. Natūralu, kad kai kurie silpnai kalba lietuviškai, ar užmiršta pa pročius, bet svarbu, kad žmonės gyvai domisi, deda daug pastan gų, kad pažintų Lietuvą. Aš žy miai labiau vertinu Amerikos lietuvį, ar Lietuvos rusą, lenką, kurie stengiasi išmokti lietuviš kai, negu lietuvį, kuris nededa jokių pastangų tobulinti savo kalbą, nesidomi savo tautos isto rija. Išeivijos lietuviai nori pra-
(nukelta į 5 psl.)