Universitas Vilnensis, 1997 m. vasario 20 Nr. 2-3 (1557-1558)

hinc itur ad astra

universitas

VASARIO

20 d.

1997 m.

vilnensis <___ y Nemokamai

Nr. 2—3 (1557-1558) Vido NAUJIKO nuotr.

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

ATVIRŲ DURŲ DIENOS VILNIAUS UNIVERSITETE 1997 m.

Chemijos fakultete - balandžio 3 d. 11 vai., Naugarduko 24 Ekonomikos fakultete - balandžio 3 d. 13 vai., Saulėtekio ai. 9, II rūmai Filologijos fakultete - balandžio 5 d. 11 vai., Universiteto 5 Filosofijos fakultete - balandžio 4 d. 12 vai., Didlaukio 47 Fizikos fakultete - balandžio 4 d. 12 vai., Saulėtekio ai. 9, III rūmai Gamtos mokslų fakultete - balandžio 2 d., M.K.Čiurlionio 21/27 geografija, geologija - 11 vai. biologija - 13 vai.

Istorijos fakultete - balandžio 4 d. 12 vai., Universiteto 7 Kauno humanitariniame fak. - balandžio 2 d. 12 vai.. Muitinės 8 (Kaunas) Komunikacijos fakultete - balandžio 2 d. 11 vai., Saulėtekio ai. 9,1 rūmai žurnalistika - balandžio 2 d. 12 vai., Maironio 7 Matematikos fakultete - balandžio 2 d. 11 vai., Naugarduko 24 Medicinos fakultete - balandžio 2 d. 11 vai., M.K.Čiurlionio 21/27

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute - balandžio 2 d. 11 vai., Didlaukio 47 Teisės fakultete - balandžio 2 d. 13 vai., Saulėtekio ai. 9, Jungiamieji rūmai

2

Universitas Vilnensis

1997.02.20

Prorektorius S. Vengris: "STOJAMŲJŲ EGZAMINŲ IŠVENGTI NEĮMANOMA" Netrukus Universiteto bendruomenė sulauks naujų na­ rių. Ar bus paprasta jais tapti, kokie reikalavimai keliami stojantiesiems? Apie tai kalbėjomės su VU akademinių rei­ kalų prorektoriumi Sauliumi VENGRIU.

- Ar nenukentės vadinamosios stipriosios, prestiži­ nės mokyklos?

- Iš vienos pusės šių mokinių moksleiviams bus sun­ kiau, tačiau šios mokyklos gali savo mokymo lygį laikyti sustiprintu, t. y. A arba S lygiu. Universitete atsižvelgiama

- Kodėl atsisakyta kai kurių stojamųjų egzaminų?

į mokymo lygį ir pridedama atitinkamai 1 arba 2 balai.

- Kiekvienas egzaminas yra stresas. Universitetas ma­ no, kad reikėtų vegti stresų, kai tai yra įmanoma. Viskas

Be to, laikantiems stojamuosius egzaminus moksleiviams jų žinios tikrai pravers. Vis dėlto vertinimo sistema turė­

turėtų baigtis su abitūros egzaminais. Be to, linkstama la­

tų būti sutvarkyta pirmiausiai mokykloje, ne stojant į uni­

biau pasitikėti vidurine mokykla ir ten gaunamais pažy­ miais. Stojantieji turės atsinešti pažymą su 10 ir 11 klasės metiniais įvertinimais. Manome, kad tokiu būdu objekty­

versitetą reikėtų aiškintis, kas yra ko vertas.

-Ar jau nustatytas mokamų vietų skaičius?

- Kol kas jis dar nėra aiškus. Švietimo ir mokslo mi­

viau galėsime įvertinti tikrąsias mokinių žinias. Norėtume pažiūrėti, kaip mūsų busimieji studentai mokėsi viduri­ nėje mokykloje, ne vien kaip laikė abitūros egzaminus.

vai. Sužinojus, kiek šiemet valstybė Universitetui skyrė pinigų, teks patiems skaičiuoti, kiek galėsime priimti stu­

Be to, paliekama mažiau šansų nelabai sąžiningai gauti pažymį. Vis dėlto, priimant į populiarias specialybes, sto­ jamųjų egzaminų išvengti neįmanoma.

- Dabar stojamųjų egzaminų komisijai teks daugiau skaičiuoti?

nisterija nepasako, kiek ir kokių specialistų reikia Lietu­

dentų į valstybės finansuojamas vietas ir kiek galime skirti mokamų vietų. Mes manome, kad patys gabiausi ir darbš­

čiausi studentai turėtų būti išlaikomi valstybės.

-Ar tokios priėmimo tvarkos bus laikomasi ir vėliau?

- Dabar svarstoma galimybė visoje Lietuvoje įkurti te­

- Konkursinį balą sudarys tiys pažymiai: stojamojo eg­

stavimo centrus, kur bet kada galėtų atvažiuoti mokslei­

zamino įvertinimas balais laikiusiems stojamuosius eg­

viai pasitikrinti savo žinių. Jie turėtų parašyti norimo da­

zaminus; 10-os, 11-os klasių mokomųjų dalykų metinių

lyko testą, ir aukštosios mokyklos dėstytojai įvertintų jų

įvertinimų vidurkis; nurodytų brandos atestato mokomų­

žinias. Moksleiviai ir jų mokytojai sužinotų savo silpną­

jų dalykų metinio įvertinimo arba pasirenkamųjų bran­

dos egzaminų įvertinimo ir brandos egzaminų įvertini­

sias vietas ir galėtų sėkmingiau rengtis stojamajam tes­ tui. Ši sistema padėtų įstoti mažesnių vietovių mokslei­

mo bendras vidurkis balais. Konkrečiau visa tai išdėstyta

viams, ne vien vilniečiams, kurie gali mokytis pas tos pa­

Universiteto išleistoje knygelėje apie priėmimo tvarką. Žinios yra vertinamos 10 balų sistema, kai kurie egzami­

čios aukštosios mokyklos dėstytojus.

nai - 20 balų.

Vilniaus universiteto studentų atstovybė:

Kalbėjosi Romualda STONKUTĖ

Veikla

• studentiškų dainų, anekdotų, eilėraš­ čių rinkinių leidimas ir populiarinimas.

• Studentų akademinių ir pilietinių teisių gynimas; • socialinių problemų sprendimas, studentams taikomų lengvatų vystymas; • akademinių ir kultūrinių mainų pro­ gramų organizavimas užsienyje ir Lietu­ voje; ■ seminarų ir konferencijų organiza­ vimas; • studentiškų švenčių rengimas; • istoriškai nusistovėjusių Universite­ to studentų tradicijų puoselėjimas; • studentiškų akcijų, piketų ir de­ monstracijų organizavimas; • informacijos apie Lietuvoje regist­ ruotas studentų ir jaunimo organizacijas teikimas; • studentų aprūpinimo gyvenamuoju plotu organizavimas;

VUSA studentams ir jaunimui teikia šias paslaugas: • išduoda tarptautinius studentų, jau­ nimo, moksleivių, dėstytojų pažymėji­ mus; • parduoda aviabilietus; • platina vykstančiųjų į užsienį svei­ katos draudimą; • organizuoja kalbų kursus užsienyje: • padeda susirasti darbą Lietuvoje ir užsienyje; • platina bilietus į koncertus ir kitus kultūrinius renginius; • parduoda turistinį inventorių; • teikia informaciją apie studentiškas ir jaunimo organizacijas.

Paslaugos

1997.02.20

Universitas Vilnensis

Vilniaus universiteto biblioteka laukia Jūsų

3

FAKULTETAI IR PAGRINDINIŲ STUDIJŲ KRYPTYS ❖ CHEMIJOS FAKULTETAS

Naugarduko 24 Dekanas prof. Rolandas Kazlauskas, tel. 63 09 87 Studijų kryptys: biochemija, chemija. ❖ EKONOMIKOS FAKULTETAS

Saulėtekio ai. 9, II rūmai Dekanas prof. Stanislovas Martišius, tel. 76 93 58 Studijų kryptys: ekonomika, verslo administravimas ir vadyba.

O FILOLOGIJOS FAKULTETAS

Universiteto 5 Dekanas doc. Kęstutis Urba, tel. 61 82 86 Studijų kryptys: lietuvių filologija, anglų filologija, prancūzų filologija, vokiečių filologija, rusų filologija, lenkų filologija, slavų filologija (serbų-kroatų), klasikinė filologija.

Vido NA UJIKO nuotr.

Vilniaus universiteto biblioteka, įkurta 1570 metais, yra seniausia Lietuvoje ir savo amžiumi pranoksta net patį Uni­ versitetą. Per visą gyvavimo laikotarpį biblioteka intensy­ viai kaupė spaudinius, todėl čia rasite daug įdomių leidinių.

Greta puošnių inkunabulų - pirmųjų spausdintų knygų kukliai glaudžiasi mums visiems labai brangūs lietuviškos spaudos pirmagimiai. Tarp jų - ir Martyno Mažvydo “Kate­ kizmas”, pirmoji lietuviška knyga, kurios 450 metų sukaktį atšventėme š. m. sausio 8 dieną. Tai vienintelis Lietuvoje saugomas šios knygos egzempliorius. UNESCO 1997 me­ tus paskelbė pirmosios lietuviškos knygos jubiliejiniais me­ tais, todėl įvairūs šiai datai skirti renginiai vyks visus metus.

Vienas turtingiausių Lietuvoje VUB senų ir retų leidinių fondas (180 tūkstančių spaudos vienetų), gausios rankraščių kolekcijos (214 tūkstančių vienetų), įdomi grafikos darbų ko­ lekcija (70 tūkstančių vienetų) - neišsenkantis šaltinis ne vien Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkams bei tyrinėtojams.

Dabar bibliotekoje saugoma per penkis milijonus spau­ dinių. Pagrindiniai bibliotekos fondai saugomi centrinėje bibliotekoje, įsikūrusioje senajame Universiteto ansambly­ je. Čia yra bibliotekos katalogai, čia jūs galėsite dirbti ben­ drojoje, mokslo darbuotojų, laikraščių, specialiųjų skyrių skaityklose. Pačią naujausią ir aktualiausią mokymo bei mokslinę literatūrą rasite penkiolikoje fakultetų bibliote­ kų, kurios fondai komplektuojami pagal fakulteto profilį ir dėstytojų pageidavimus. Šiandieninės Universiteto bibliotekos užduotis - greitai pateikti skaitytojui pačią naujausią informaciją. Nebūtinai tai turi būti spausdinta knyga ar žurnalas. “Interneto” ryšys pa­ deda naudotis įvairiomis duomenų bazėmis. Bibliografijos ir informacijos skyriuje galėsite peržiūrėti kompaktinius diskus.

Bibliotekoje nuo 1993 metų veikia elektroninis katalo­ gas, padedantis rasti informaciją apie pačius naujausius lei­ dinius. 1996 metais, vykdant TEMPUS projektą, Universi­ teto skaičiavimo centre pradėta kaupti duomenis apie Vil­ niaus pedagoginio universiteto, Lietuvos policijos akademi­ jos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekų gaunamus leidinius. Mūsų bibliotekos kataloguose esantis kompiuteris leis pamatyti, kokias naujausias knygas gali pa­ siūlyti šios Vilniaus aukštųjų mokyklų bibliotekos.

Vilniaus universiteto biblioteka atvira visiems. Mes lau­ kiame kiekvieno skaitytojo. Lauksime ir Jūsų.

Irena Krivienė, VU bibliotekos direktorės pavaduotoja

<> FILOSOFIJOS FAKULTETAS

Didlaukio 47 Dekanė doc. Birutė Pociūtė, tel. 76 15 81 Studijų kryptys: filosofija, sociologija, psichologija, socialinis darbas. ❖ FIZIKOS FAKULTETAS

Saulėtekio ai. 9, III rūmai Dekanas doc. Gintaras Dikčius, tel. 76 44 55 Studijų kryptys: fizika (astrofizika, fizika, fizikos mokytojai, radiofizika ir elektronika, taikomoji fizika). ❖ GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS

M.K.Čiurlionio 21/27 Dekanas doc. Jonas Remigijus Naujalis, tel. 63 52 39 Studijų kryptys: biologija (ekologinė biologija, molekulinė bio­ logija), geografija, geologija.

O ISTORIJOS FAKULTETAS

Universiteto 7 Dekanas doc. Alfredas Bumblauskas, tel. 61 27 72 Studijų kryptys: istorija, archeologija. < KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

Kaunas, Muitinės 8 Dekanas doc. Algirdas Šalčius, tel. (8-27) 20 05 22 Studijų kryptys: taikomoji kalbotyra (rusų, vokiečių kalbos), lietuvių filologija, anglų filologija, vokiečių filologija, verslo administravimas ir vadyba, informacijos verslas. < KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS

Saulėtekio ai. 9,1 rūmai Dekanas doc. Renaldas Gudauskas, tel. 76 89 53 Studijų kryptys: informologija, verslo informacijos vadyba, bib­ liotekininkystė, žurnalistika. < MATEMATIKOS FAKULTETAS

Naugarduko 24 Dekanas doc. Ričardas Kudžma, tel. 63 60 28 Studijų kryptys: matematika (matematika, matematikos mo­ kytojai, matematikos taikymai), statistika, informatika. ❖ MEDICINOS FAKULTETAS

M.K.Čiurlionio 21/27 Dekanas prof. Gintautas Česnys, tel. 63 02 43 Studijų kryptys: higiena, medicina, pediatrija, slauga, stoma­ tologija. < TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ IR POLITIKOS MOKSLŲ INSTITUTAS

Didlaukio 47 Direktorius doc. Egidijus Kūris, tel. 76 26 72 Studijų kryptis: politikos mokslai.

O TEISĖS FAKULTETAS

Saulėtekio ai. 9,1 rūmai Dekanas prof. Valentinas Mikelėnas, tel. 76 89 60 Studijų kryptis: teisė.

4

Universitas Vilnensis

CHEMIJOS

FA K U LT ETAS

Kviečiame į Chemijos fakultetą Mokykloje Jūs visi mokėtės chemijos, per biologijos pamokas sužinojote apie organizme vykstančius biocheminius pro­ cesus. Tbrbūt daugelis per šias pamokas išgirstų dalykų Jums pasirodė įdomūs, nors ir nelengvai suprantami. Kviečiame pasirinkti chemijos arba biochemijos spe­ cialybę ir studijuoti VU Chemijos fakul­ tete!

Pagrindinės (bakalauro) studijos Che­ mijos fakultete, kaip ir kituose fakulte­ tuose, trunka ketverius metus. Jau nuo pirmųjų metų chemijos ir biochemijos specialybės studijų programa yra skirtin­ ga. Studijų pradžioje pagrindinis dėme­ sys skiriamas bendriesiems dalykams: matematikai, fizikai, užsienio kalbai.

Aukštesniuose kursuose didėja cheminių disciplinų dalis, o biochemikams prade­ dami skaityti biochemijos kursai. Daug studijų laiko užima laboratoriniai darbai.

Trečiajame ir ketvirtajame kursuose stu­ dentai kai kuriuos dalykus renkasi patys.

Chemijos specialybės studentai ketvirta­ me kurse studijuoja vieną iš pasirinktų specializacijų: analizės, fizikos, neorga­ ninę ir polimerų chemiją. Sėkmingai iš­ laikę egzaminus, atlikę ir apgynę baigia­ mąjį darbą, studentai gauna bakalauro di­ plomą.

Dalis bakalauro laipsnį turinčių stu­ dentų pradeda savarankiškai dirbti. Kita dalis renkasi dvejų metų studijas magistrantūroje. Magistrantai, išlaikę pasirink­

tų dalykų egzaminus, laboratorijose atli­ kę ir apgynę baigiamąjį mokslinį darbą, gauna magistro diplomą. Jie gali pradėti savarankišką veiklą arba tęsti studijas doktorantūroje.

Turintys bakalauro diplomą studentai gali pasirinkti ir specializuotas pedagogi­ kos studijas Chemijos fakultete. Šios stu­ dijos tęsiasi vienerius metus, o jas baigu­ sieji gauna dokumentus, patvirtinančius chemijos mokytojo kvalifikaciją. Šiuo me­ tu rengiama ir derinama dar viena spe­ cializuotų studijų kryptis - technologų va­ dyba. Šių studijų absolventai, papildomai išklausę ekonominių ir teisinių disciplinų kursus, dirbtų naujų šiuolaikinių techno­ logijų importo ir įsisavinimo srityse.

Neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinio pasaulio be naujausių chemijos ar bioche­ mijos pasiekimų. Šios dvi kryptys glaudžiai susipynusios su kitais gamtos mokslais: medicina, biologija, ekologija, geologija, fizika. Chemikai dirba visur, todėl pasau­ linėje mokslo rinkoje tiek chemija, tiek biochemija - labai paklausios specialybės.

Norint tuo akivaizdžiai įsitikinti tereikia paskaityti skelbimus užsienio mokslo žur­ naluose. Išsisvysčiusios pramonės šalyse chemikų ir biochemikų darbo užmokes­ čiai - vieni didžiausių. Pagal šį rodiklį abi specialybės pasaulyje užima trečią vietą (po teisininkų ir gydytojų).

Sėkmingai į pasaulinę rinką įsilieja ir mūsų absolventai. Jie dirba beveik visuo­

EKONOMIKOS

1997.02.20 se pasaulio kampeliuose - nuo Vakaru Europos iki Amerikos ar Australijos. Vie­ ni jų dirba cheminio profilio kompanijo­ se, kiti tęsia studijas, pradėtas Vilniaus universitete. Tiek jie, tiek jų vadovai pa­ tenkinti aukštu studijų lygiu.

Mūsų pagrindinis tikslas - parengti ge­ rus specialistus, galinčius sėkmingai ir produktyviai dirbti čia, Lietuvoje. Esame įsitikinę, kad būtent Jūsų kartos kvalifi­ kuotiems chemikams ir biochemikams atsiveria didžiausios perspektyvos! Vie­ nas svarbiausių Lietuvos ūkio atkūrimo programos etapų - šiuolaikinių techno­ logijų diegimas. Tai padaryti gali tik kva­ lifikuoti, gerai savo darbą išmanantys ir gerai uždirbantys specialistai. Chemijos ir biochemijos pramonė Lietuvoje turi se­ nas tradicijas ir geras perspektyvas. Spar­ čiai kuriasi naujos firmos, prisitaikusios prie naujų ekonomikos sąlygų. Chemikai ir biochemikai sėkmingai dirba analizės ir kontrolės tarnybose, aplinkosaugos struktūrose. Daugelyje firmų, kurių veik­ la tik iš dalies susijusi su chemija, taip pat dirba mūsų absolventai. Ateityje kvalifi­ kuotų chemikų ir biochemikų reikės dau­ giau. Jie pakels Lietuvos ūkį iki išsivys­ čiusių Vakarų Europos valstybių lygio!

Mūsų fakultete jūsų laukia ne tik rim­ tas darbas, bet ir įdomus studentiškas gy­ venimas. Vyksta pirmakursių (fuksųl krikštynos, kiekvienais metais organizuo­ jama įdomi Chemiko diena. Norintieji gali įsitraukti į Universiteto meno ir spor­ to kolektyvų veiklą.

Prof. habil. dr. R. KAZLAUSKAS, Chemijos fakuteto dekanas

FAKULTETAS

Ekonomikos fakultetas laukia veiklaus jaunimo Jaunuoli! Stovi kryžkelėje: visi ke­ liai atviri, ir nežinai kur eiti... Tu jau­ nas, energingas, veiklus, nenurimstan­ tis. Stok į Ekonomikos fakultetą! Lie­ tuvai reikalingi geri vadybininkai, eko­ nomistai. Rinkdamasis studijas, prisi­ mink garsaus XX a. ekonomisto Džo­ no Keinso žodžius: “Neatrodo, kad ekonomikos mokslo studijos reikalau­ tų specifinio ar ypatingo talento. Sako­ ma, kad tai lengvas mokslas, jei jį ly­ ginsime su filosofija arba tiksliaisiais mokslais. Tačiau šioje “lengvoje srity­ je” kažkodėl vos vienas kitas žmogus išsiskiria”. Kodėl taip yra? Garbus eko­ nomistas taip atsako į šį klausimą: “Tik­ ras ekonomistas gali pasigirti gabu­ mais, kuriuos turi retas žmogus. Jis tu­ ri būti matematikas, istorikas, politikas, filosofas. Jis turi suprasti simbolius ir mokėti mintis reikšti žodžiais”. Taigi,

jei vidurinės mokyklos suole mėgai ge­ ografiją, istoriją, politologiją, nebijojai matematikos, nebuvo svetima grožinė literatūra - stok į mūsų fakultetą, nenusivilsi! Reikia sutikti su gerbiamu lor­ du, kad “ekonomistas turi suvokti de­ talę visuotinumo požiūriu ir viena min­ timi aprėpti ir abstraktumą, ir konkre­ tumą. Jis privalo tyrinėti šiandieną pra­ eities šviesoje vardan ateities tikslų”.

Jau studijų metais ekonomistas, kūry­ bingas vadybininkas turi gyventi ateiti­ mi, matyti XXI amžiaus horizontus. Tai darydamas, “jis turi turėti galvoje vi­ sus žmogaus prigimties ar jo sukurtų institucijų ypatumus”. Profesionalus ekonomisto ir vadybininko (komersan­ to, apskaitininko, siauresnės srities va­ dybos specialisto) darbas visada susi­ jęs su sprendimais, todėl “ekonomistas privalo matyti tikslą ir jo siekdamas būti

bešališkas, laisvas, nepaperkamas kaip menininkas ir dažnai toks žemiškas, koks esti tik politikas”. Norint tapti XXI amžiaus Lietuvos monetarinės ir fiskalinės politikos vairuotojais, įvairių firmų vadovais, šiandien reikia daug dirbti, mokytis, studijuoti. Fakultetas sukurs visas sąlygas gauti daug įvairiu žinių. Jums rekės tik išmoktyi rimtai studijuoti, dirbti vakarietiškais meto­ dais. Netiesa, kad į Ekonomikos fakul­ tetą sunku įstoti, o lengva studijuoti' Fakultete studijos tikrai įdomios, nag­ rinėjami aktualūs klausimai, todėl mo­ kytis yra be galo įdomu. Tik mūsų fa­ kultete, brangus jaunime, ūkio studijos!

Prof. habil. dr.

Stanislovas MARTIŠIUS,

Ekonomikos fakulteto dekanas

1997.02.20

Universitas Vilnensis

F I Z IKOS

5

FAKU LTETAS

Studijuokite Fizikos fakultete!

Manau, visi suvokia, kad fizikos mokslas yra lyg švyturys visiems gamtos mokslams, kartu su matematika suteikiantis tvirtą teorinį pamatą visų mokslų rūmui. Fizikais visada tampa patys sumaniausieji moksleiviai. Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas - vienintelis šalyje, suteikiantis universitetinį visų pakopų fiziko išsilavinimą.

Fizikos fakultete dėsto patyrę profesoriai ir docentai, žy­ miausieji mokslininkai iš Fizikos, Puslaidininkių fizikos, bei Ast­ rofizikos ir teorinės fizikos institutų. Fakulteto dėstytojų rei­ tingas yra aukščiausias ne tik Vilniaus universitete. Daugelis fakulteto darbuotojų yra gerai žinomi ir vertinami tarptauti­ nėje mokslo bendruomenėje, kviečiami atlikti mokslinius tyri­ mus ir skaityti paskaitas į įvairius užsienio universitetus.

Pagrindinės studijos Vilniaus universiteto Fizikos fakultete trunka ketverius metus. Jos yra keturių krypčių - fizikos, tai­ komosios fizikos, radiofizikos ir elektronikos bei astrofizikos.

Iš tiesų, pirmųjų dvejų metų studijos visiems fakulteto studen­ tams yra beveik vienodos. Nedideli skirtumai atsiranda dėl da­ lykų, kuriuos studentai renkasi patys. Per šiuos dvejus metus Įgijamos bendrosios fizikos, aukštosios metamatikos, informa­ tikos ir kompiuterių mokslų žinios, studijuojamos dvi užsienio kalbos bei kiti humanitariniai ir socialiniai mokslai.

Trečiaisiais ir ketvirtaisiais studijų metais daugiausiai dėmesiuo skiriama pasirinktosios krypties dalykams, atliekama prak­ tika, rengiami kursiniai ir diplominiai darbai. Tuo pat metu gali­ ma papildomai lankyti pedagogikos, psichologijos dalykų paskai­ tas, šių dalykų reikia mokytojo kvalifikaciniam sertifikatui įgyti.

Sėkmingai apgynę diplominį darbą absolventai įgija fizikos ba­ kalauro kvalifikaciją.

Dalis absolventų pasirenka darbą įvairiose ūkio šakose, o didesnė dalis tęsia dvejų metų specializuotas magistro studi­ jas. Fizikos fakultetas siūlo devynių specializacijų magistro pro­ gramas: aplinkos fizikos, astronomijos, biofizikos, kietųjų kū­ nų fizikos ir elektronikos, lazerių fizikos, medžiagotyros ir pus­ laidininkių fizikos, radiofizikos ir elektronikos, spektroskopi­ jos ir cheminės fizikos, teorinės fizikos.

Reikia pasakyti, kad visos studijos Fizikos fakultete grin­ džiamos studentų savarankiškumo principu. Dėstytojai tik aiš­ kina, konsultuoja, pataria -1, y. sukuria sąlygas sėkmingai stu­ dijuoti. Šalia išvardytų magistrinių programų Fizikos fakultete dar galima (tęsiant bakalaurines) per vienerius metus įgyti fizikoinžinieriaus kvalifikaciją. Studijuojant pagal šią programą di­ džiausias dėmesys skiriamas elektronikai, ryšių technikai, radiofizikai, kompiuteriams. Baigę studijas ir apgynę diplominį projektą absolventai gauna fiziko-inžinieriaus diplomą.

Gerai ir labai gerai besimokantiems studentams yra moka­ mos stipendijos, visi atvykusieji studijuoti iš įvairių šalies vie­ tovių apsigyvena studentų bendrabutyje. Nemažai fizikų vyks­ ta studijuoti į įvairius Vakarų Europos universitetus. Vien tik 1996/97 akademinais metais apie dvidešimt fakulteto studentų studijavo Amsterdamo, Kopenhagos, Updsalos, Jenos, Gento, Hanoverio, Ciūricho ir kituose universitetuose.

Aišku, studentai ne tik studijuoja. Jie dar ir šoka, dainuoja, rengia garsiąsias Fizikos dienas - FiDi, pirmakursių “krikšty­ nas”, daug keliauja.

Kaip įstoti į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą?

Iš karto noriu pabrėžti - stojamųjų egzaminų laikyti nereikia!

Konkurso atveju pirmiausiai priimami Fizikos, Chemijos, Informatikos respublikinių olimpiadų laureatai ir dalyviai, “Fo­ tono”: mokyklos pirmūnai, Lietuvos fizikos čempionatų prizi­ ninkai, “Fizikos Olimpo” mokyklos moksleiviai.

Stokite į Fizikos fakultetą! Neapsiriksite!

Gintaras DIKČIUS, fakulteto dekanas

Radiofizika ir elektronika įdomus ir praktiškas mokslas Žodis radijas asocijuojasi su informacijos šaltiniu, o tą informaciją įvairiomis linijomis ir laisvąja erdve neša įvairaus dažnio elektromagnetinės bangos. Pasitelkęs į pagalbą mažiausią, greičiausią ir paklusniausią materia­ laus pasaulio gyventoją, elektroną, žmogus išmokė jį kur­ ti, priimti, valdyti ir nešti elektromagnetines bangas kartu su žmogaus užšifruota informacija. Radiofizika tiria elek­ tromagnetinių bangų žadinimo, stiprinimo, sklidimo, pri­ ėmimo ir sąveikos su įvairiomis medžiagomis procesus ir reiškinius.

Didėjant informacijos kiekiui, reikia naudoti vis di­ desnius elektromagnetinių bangų dažnius. Dabar di­ džiausias informacijos kiekis cirkuliuoja per dirbtinius žemės palydovus mikrobangomis, nes tik tokios bangos praeina pro debesis ir jonosferą. Jomis perduodami te­ lefoniniai pokalbiai, televizijos programos, elektroninio pašto ir kita informacija tarp tolimų šalių. Visi ryšiai su kosminiais laivais, visa informacija iš jų į žemę patenka tik mikrobangomis. Kompiuteriniai tinklai irgi naudoja impulsus, atitinkančius mikrobanginius dažnius, todėl mikrobanginių ryšių specialistai, įvaldę matematikos pa­ grindus ir fizikos metodus, Lietuvai ir pasauliui labai rei­ kalingi.

Vilniaus universiteto Radiofizikos katedra rengia bū­ tent tokius specialistus: skaitomos mikrobangų fizikos mikrobanginės elektronikos, elekrodinamikos ir mikro­ banginių matavimų bei kitos paskaitos, studentai labo­ ratorijose atlieka praktikos ir mokslinius darbus. Mik­ robangoms kurti, sklisti ir valdyti ieškoma vis naujų fizi­ kos efektų ir reiškinių. Todėl Radiofizikos katedros mokslininkai tiria mikrobangų sklidimą ir jų sąveiką su kietaisiais kūnais. Prof. Vlvaška su bendradarbiais tiria mikrobangų sklidimą bangolaidžiais ir anizotropinėmis aplinkomis. Šių eilučių autorius su kolegomis doc. A.Brilingu, Dr.J.Baniu, Dr.R.Mizaru, Dr.R.Sobiestijanskiu ir kitais tiria mikrobangų sąveiką su feroelektrikais, superjonikais, puslaidininkiais ir kitomis medžiagomis, mik­ robangomis tiria fazinius virsmus ir su jais susijusius reiš­ kinius minėtų medžiagų kristaluose. Prof. A.Orliukas su Dr. A.Kežioniu mikrobangomis tiria kietuosius elektro­ litus ir kuria naujus energijos šaltinius. Mums aktyviai talkininkauja studentai. Katedroje buvo sukurti origina­ lūs mikrobanginių tyrimų metodai ir kompiuterių val­ domi spektrometrai, pasaulio žurnaluose paskelbta per pusantro šimto mokslinių straipsnių, o praėjusiais me­ tais JAV Gordon & Breach Publ. Ine. leidykla anglų kal­ ba išleido šių eilučių autoriaus monografiją Feroelektri­ kų ir giminingųjų krislatų mikrobanginė dielektrinė spek­ troskopija, kurioje apibendrinti 25 metų mokslinių tyri­ mų rezultatai. Bendradarbiaujame su Lenkijos, Prancū­ zijos, Šveicarijos, Vokietijos, Amerikos, Indijos, Japoni­ jos ir kitų šalių universitetais, kur gali išvykti mūsų pa­ grindines studijas baigę studentai.

Prof. habil. dr. J. GRIGAS, 1997 m. Nacionalinės mokslo premijos laureatas

Universitas Vilnensis

6

FILOSOFIJOS

FAKULTETAS

Kviečiame studijuoti Filosofijos fakultetas turi senas ir gilias tradicijas. Filosofijos fakultetas greta Teolo­ gijos (šio fakulteto dabar nėra) pradėjo veikti nuo pat Vilniaus Akademijos įkūri­ mo prieš 417 metų. Nė vienas rimtas Euro­ pos universitetas negalėjo likti be logikos, gamtos filosofijos, metafizikos ir etikos stu­ dijų. Iš filosofijos išsirutuliojo ir savaran­ kišką statusą įgavo daugelis humanitarinių ir net tiksliųjų bei gamtos mokslų. Keitėsi mokyklos, mąstymo būdai, tačiau išliko am­ žini būties pažinimo, tiesos ir gyvenimo pra­ smės klausimai.

Mieli abiturientai, jei šie klausimai jums nėra tušti ir niekam nereikalingi dalykai, jei nesi dedate viską žinančiais ir nebijote daug skaityti, bet likti be galutinių atsakymų, jūs galite pasirinkti filosofijos specialybę. Filo­ sofinis mąstymas turi didžios pustrečio tūks­ tantmečio istorinės tradicijos pamatą. Tik jos pažinimas pirmaisiais studijų metais leis gilintis į įvairias šiuolaikinių filosofinių mo­ kyklų keliamas problemas. Filosofams su­ teikiama galimybė laisvai pasirinkti specia­ liuosius kursus, ir ne tik Filosofijos, bet ir Istorijos, Filologijos ir kt. fakultetuose. Pri­ valomųjų dalykų sąraše - filosofijos istori­ jos kursai, etika, estetika, logika, religijų is­ torija, lotynų ir graikų kalbos etc.

Filosofo diplomas nenurodo konkrečios darbo vietos, tačiau įgyta filosofinė erudi­ cija gali atverti kelią pedagoginei, kultūro­ loginei, leidybinei, žurnalistinei ir net poli­ tinei veiklai. Gabiausi studentai, įgiję ma­ gistro laipsnį, gali studijuoti doktorantūro­ je ir dirbti mokslinį darbą.

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kviečia jus, mieli abiturientai, pasirinkti is­ toriko profesiją. Jei kitos socialinių ir huma­ nitarinių mokslų šakos nagrinėja atskiroms visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo sritims priklausančius reiškinius, tai istorija suteikia visą gyvenimo panoramą. Juk tik įvertinę praeities procesus galime spėti ateities ten­ dencijas ir nekartoti akivaizdžių klaidų, to­ dėl istoriko profesija yra prasminga ir uni­ versali. Karinės istorijos specialistas gali ne­ sunkiai pritaikyti žinias organizuojant kraš­ to gynybą, politikos ir teisės istorijos tyrinė­ tojas-valdant valstybę. O ką jau kalbėti apie “istoriškas” specialybes: paminklosaugą, muziejininkystę, archyvotyrą?

Tačiau studento kelias į profesines aukš­ tumas yra gana ilgas: bakalaurinės studijos (4 metai), magistrantūra (2 metai) ir dokto­ rantūra (4 metai). Mūsų fakultete studijuoja­ mos istorija ir archeologija. Taip pat galima studijuoti neakivaizdiniu būdu. Stojantieji is­ torijos egzaminą laiko raštu ir žodžiu. Egza­ minas raštu - tai testas, sudarytas pagal stoja­ mųjų egzaminų programą, kuri atitinka mo­ kyklos programą. Per egzaminą žodžiu sie­ kiama įvertinti stojančiojo erudiciją ir apsi­ sprendimo studijuoti pagrįstumą, kartu svars­ tant perskaitytas istorines knygas.

Pagrindinės istorikų ir archeologų studi-

Šių dienų filosofijos fakultetas - ne tik filosofija. Jame yra dar trys artimos, į kon­ kretesnę veiklą orientuotos specialybės: psi­ chologija, sociologija, socialinis darbas.

Jau daug metų viena populiaresnių spe­ cialybių Universitete yra psichologija. Moks­ las apie sielos galias ir negandas domina dau­ gelį jaunų žmonių, net kuriami mitai apie ypatingus ir kai kam net pavojingai atrodan­ čius psichologų gebėjimus kiaurai matyti ki­ to žmogaus vidinį pasaulį. Iš tiesų tai “kie­ tas” mokslas, reikalaujantis filosofijos, me­ dicinos ir net matematikos žinių. Norėtųsi tikėti, kad abiturientų aktyvumą renkantis šią rimtą profesiją lėmė ir ateityje lems no­ ras dirbti sunkų, bet įdomų darbą. Psicholo­ go kvalifikacija reikalinga sprendžiant įvai­ rius konfliktus ar užkertant jiems kelią bet kokiame kolektyve, šeimoje, tarp draugų. Ji būtina teikiant terapinę pagalbą medicinos įstaigose, psichologinės paramos centruose, mokyklose. Ši kvalifikacija įgijama baigus dviejų pakopų studijas: pirmuosius ketverius metus pagrindinis dėmesys skiriamas ben­ drosioms asmenybės, amžiaus tarpsnių, kognityvinės, biopsichologijos ir kt. disciplinoms.

Dar dveji mokslo metai leidžia specializuo­ tis organizacinės, pedagoginės ir klinikinės psichologijos srityse.

Visus, kuriuos domina visuomenės struk­ tūros analizė, viešosios nuomonės tyrimai, bendruomeninių santykių teorijos, kviečia­ me studijuoti labai perspektyvią sociologo specialybę. Busimieji sociologai nagrinėja so­ cialines teorijas, mokosi naudotis sociologi­ nių tyrimų metodais, dirbti šiuolaikine tech­

ISTORIJOS

1997.02.20 nika. Studentams dėstomos įvairios filosofi­ nės, politologinės, ekonominės bei psicho­ loginės disciplinos. Įgydami bendrą huma­ nitarinį išsilavinimą, jie gali gilintis į konkre­ čius sociologinius klausimus: religijų, darbo, mažųjų grupių, politinio gyvenimo, populia­ rumo reitingų nustatymo ir kt. Sociologija yra teorinis mokslas ir taikomoji disciplina todėl absolventai gali rinktis darbą konkre­ čiose firmose, įmonėse, organizacijose, at­ likti ten reikalingus tyrimus arba gilintis į bendrosios sociologijos mokslą.

Socialinis darbas - Lietuvoje nauja spe­ cialybė. Mūsų fakultete ją galima įgyti die­ ninių ir neakivaizdinių studijų būdu. Pagei­ dautina, kad j neakivaizdines studijas stotu asmenys, dirbantys socialinės ir sveikatos apsaugos bei švietimo sistemose. Socialinio darbuotojo klientai yra pavieniai asmenys jų grupės, bendruomenės ir organizacijos Ibi savotiškas tarpininkas tarp žmogaus ir įstaigų bei organizacijų, bendruomenes veiklos sveikatos, socialinėje ir švietimo sri­ tyje organizatorius. Jam būtina gerai žinoti žmogaus elgesį, valstybės socialinę politi­ ką, poveikio ir pagalbos žmogui būdus, iš­ manyti teisę ir ekonomiką. Studijų progra­ moje numatyta daug psichologijos, peda­ gogikos, ekonomikos, teisės, medicinos ir kitų sričių disciplinų. Didelis dėmesys bus skiriamas praktiniams įgūdžiams, todėl daug laiko skiriama mokomosioms ir pro­ fesinei praktikoms. Socialiniai darbuotojai paprastai dirba savivaldybių socialiniuose skyriuose, internatuose, pensionuose, rea­ bilitacijos centruose ir pan.

Apsispręskite ir ateikite studijuoti į Fi­ losofijos fakultetą. Ką bepasirinktumėte.

Jūs būsite reikalingi visuomenei ir, viliamės, rasite savo gyvenimo kelią.

Dr. K. DUBNIKAS, fakulteto prodekanas

FAKULTETAS

Studijos istorijos fakultete jos trunka ketverius metus. Šią pakopą gali­ ma suskirstyti į dvi dalis: įvadines studijas (III kursai) ir specializuotąsias studijas (IIIIV kursai). Įvadinės studijos sudarytos iš pri­ valomųjų, privalomai-pasirenkamų ir laisvai pasirenkamų kursų. Studentai privalo išklau­ syti įvadą į studijas, 4 Lietuvos ir 4 bendruo­ sius pasaulio istorijos kursus. Privalomai pa­ sirenkamų disciplinų sąraše yra filosofija, ekonomikos teorija, filosofijos istorija, so­ ciologija, politologija, psichologija, religijo­ tyra ir kitos disciplinos. Iš_šio sąrašo reikia per dvejus metus pasirinkti 4 kursus, o vie­ ną kursą studentai pasirenka visiškai laisvai.

Galima rinktis iš Istorijos fakultete, kituose universiteto fakultetuose ar kitose aukštojo mokslo institucijose siūlomų kursų.

III-IV kurse pasirenkama pirmoji spe­ cializacija: viduriniai amžiai, naujoji istori­ ja, etnologija, kultūros istorija. Per tiria­ muosius seminarus rengiami bakalauro dar­ bai. Bakalauro laipsnį turintys studentai ga­ lės dirbti muziejuose, archyvuose, pamin­ klosaugos inspekcijoje ir kt.

Norintieji toliau studijuoti gali siekti ma­ gistro laipsnio. Pirmaisiais metais vyksta spe­ cializuoti magistriniai seminarai, o antraisiais - mokslinės ir taikomosios praktikos pagal numatomą darbo vietą. Studijos baigiamos magistro darbu. Magistro studijos turi šias specializacijas: medievistikos, naujosios is­ torijos, istorijos teorijos, meno istorijos, et­ nologijos, archeologijos, archeologijos ir res­ tauracijos, archyvotyros ir paminklotyros Magistro laipsnis suteikia teisę tęsti moks­ lus doktorantūroje.

Gabiausieji fakulteto studentai vyksta studijuoti į Europos ir Amerikos universite­ tus. Nuo kitų metų Istorijos fakultetas (kaip vėliau ir visas Universitetas) turėtų prisijung­ ti prie Europinės kreditų perkėlimo sistemos (European Credit Transfer System), kuri su­ vienodintų mūsų ir Europos universitetų (apie 140 institucijų) kreditų skaičiavimo sis­ temą. Tai padėtų mūsų studentams studijuoti užsienyje.

Nortautas STATKUS

Universitas Vilnensis

1997.02.20

GAMTOS

MOKSLŲ

Biologijos studijos Turbūt kiekvienoje, net ir pačioje nuošaliausioje Lietuvos mo| kykloje, yra merginų ir vaikinų, kurie miškuose ar pievose jaučiasi geriau nei savo namuose, kurie gali valandų valandas uodų kandžiojami ar lietaus merkiami sėdėti prie paukščių lizdaviečių ar palinkę prie mikroskopo laboratorijose ieškoti dar neatskleistų ląs­ telių. Visus juos ir tuos, kurie tiesiog nori daug sužinoti apie gyvus organizmus ir gamtines sistemas, kviečiame studijuoti biologiją Gamtos mokslų fakultete. Šiais metais tai padaryti bus visai nesu­ dėtinga - reikia tik noro ir pasiryžimo, kadangi gerokai padidintas priimamų studentų skaičius ir nebereikia laikyti stojamųjų egza­ minų. Tačiau vienas sunkumas atsiras dar nepradėjus biologijos studijų. Mat kiekvienas, norintis studijuoti biologiją, turės pasi­ rinkti ekologinės biologijos ar molekulinės biologijos studijas. Eko­ loginės biologijos studijas derėtų rinktis tiems abiturientams, ku­ rie jaučiasi gamtininkais plačiąja šio žodžio prasme. Tbo tarpu mo­ lekulinės biologijos studijos rekomenduotinos abiturientams, mėgs­ tantiems krapštytis laboratorijose ir eksperimentuoti. Molekuli­ nės biologijos studijų profilio planuose daugiau laiko skiriama che­ mijai, fizikai ir matematikai, atitinkamai mažiau laiko lieka bota­ nikos ir zoologijos studijoms. Pirminis biologijos studijų profilio pasirinkimas vėliau (trečiame kurse) nulemia studentų specializa­ cijos pobūdį. Ekologinės biologijos profilio studentai gali rinktis detalesnes botanikos, ekologijos ir zoologijos studijas. Molekuli­ nės biologijos specialybės studentai specializuojasi augalų fiziolo­ gijos, biofizikos, genetikos ir mikrobiologijos srityse. Specializaci­ jos pasirinkimas priklauso nuo studento noro.

Pagrindinės visų biologų studijos trunka 4 metus. Per šiuos me­ tus studentai išklauso daugybę paskaitų, atlieka šimtus laboratori­ nių darbų, išmoksta pažinti augalus bei gyvūnus, susipažįsta su pa­ grindiniais biologinių tyrimų bei eksperimentų principais ir meto­ dais. Savo stebėjimus, tyrimų ir eksperimentų rezultatus studentai apibendrina kursiniuose bei baigiamuosiuose bakalauriniuose dar­ buose ir gauna biologijos bakalauro diplomą. Šis diplomas sutei­ kia teisę siekti dar didesnių mokslo aukštumų mūsų fakultete ar kitose aukštosiose mokyklose. Magistrantūros studijos trunka dve­ jus metus. Čia biologai gilinasi į jau išvardytas bei naujas, pavyz­ džiui, neurobiologijos, sritis. Magistro diplomas suteikia teisę stu­ dijuoti doktorantūroje.

Visus studentų sumanymus ir norus padeda įgyvendinti 4 ka­ tedros: Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos, Biochemijos ir bio­ fizikos, Botanikos ir genetikos bei Zoologijos. Prie katedrų veikia įvairios krypties mokomosios ir mokslinės laboratorijos, kuriose net pirmųjų kursų studentai gali pasinerti į pilną paslapčių moks­ linių tyrimų pasaulį.

Po bakalauro studijų visi norintieji dar vienus metus gali studi­ juoti pedagogines disciplinas ir po to gauti mokytojo kvalifikaciją patvirtinantį diplomą.

7

FAKULTETAS

Visada jauna geografija Kai išgirstame sakant - “geografas”, išsyk įsivaizduoja­ me populiaraus Žiulio Verno romano personažą, kurio gal­ voje tilpo pasaulio žemėlapis su visomis smulkmenomis, iš­ skyrus vieną - lemtingą, tapusią ilgų klajonių priežastimi.

Profesorius Paganelis rastų darbą ir Lietuvoje, nes geogra­ fijos nežinojimas yra ganėtinai dažnas reiškinys. Tiesa, šiuo­ laikiniams paganeliams nepakanka būti pasaulio žinovais, nes geografijos mokslų turinys yra daug platesnis nei Žiulio

Verno laikais. Į XXI šimtmetį žvelgianti geografija yra te­ orinis gamtonaudos ir gamtosaugos pagrindas, subalansuo­ to visuomenės vystymosi filosofija. Geografija tiria medžia­ gų ir energijos srautus, kiekybinius ir kokybinius ryšius, sie­ jančius gamtos elementus, organizuojančius juos j vieningą visumą - kraštovaizdžius. Mes gyvename labai trapiame pa­ saulyje, ir tai suvokti padeda geografija - bene labiausiai ekologizuota mokslo kryptis, sėkmingai integruojanti įvai­ rių gamtos ir visuomenės mokslų žinias.

Ką atras Vilniaus universitete jaunas žmogus, pasirinkęs geografijos studijas? Kvalifikuotus dėstytojus - žinomus Lie­ tuvoje mokslininkus, dirbančius Bendrosios geografijos bei Hidrologijos ir klimatologijos katedrose; lanksčią mokymo programą, suteikiančią galimybę studijuoti ir siauros specia­ lizacijos, ir gretimų mokslo sričių dalykus; artimąsias ir toli­ mąsias mokomąsias lauko praktikas; galimybę ir pareigą dirbti mokslo darbą.

Pirmieji studijų metai prabėga gilinantis j bendruosius, visiems geografams būtinus dalykus, o antrame kurse pasi­ renkama siauresnė specializacija. Bendrosios geografijos ka­ tedra siūlo auklėtiniams tris kryptis - ekogeografiją, visuo­ menės geografiją ir kartografiją, o Hidrologijos ir klimato­ logijos katedra - hidrometeorologiją. Siauresnės specializa­ cijos (geomorfologija, kraštotvarka, politinė geografija, de­ mografija, upėtyra, ežerotyra, okeanologija, klimatologija ir kt.) pasirenkamos rašant kursinius bei bakalaurų (baigia­ muosius) darbus, magistrantūroje ir, žinoma, doktorantū­ roje. Į ją gali įstoti ištvermingiausi ir gabiausi absolventai.

Visi norintieji gali studijuoti pedagogines disciplinas ir įgyti pedagogo kvalifikaciją, kuri suteikia teisę dirbti geografijos mokytoju ar dėstytoju.

Prof. K. KILKUS, Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas

doc. A. ČESNULEVIČIUS,

habil. dr. doc. J. NAUJALIS, Gamtos mokslų fakulteto dekanas

Bendrosios geografijos katedros vedėjas

Geologijos studijos Geologų kompetencijoje yra nemaža Lietuvos gamtinės aplin­ kos dalis - žemės gelmės. Niekas, be Lietuvos geologų, neištirs ir neįvertins mūsų šalies žemės gelmių. Šiandien keičiasi žemės gel­ mių tyrimų ir naudojimo principų samprata iš vartotojiškos į tau­ piai vartotojišką.

Deja, ne visi įvertina geologijos reikšmę šalies ūkiui - minerali­ nių žaliavų, gėlo požeminio vandens, energetikos išteklių progno­ zavimo reikalingumą. Be to, vidurinėse mokyklose nėra geologi­ jos pagrindų kurso.

Jau daugiau kaip 50 metų dvi Gamtos mokslų fakulteto geolo­ gijos katedros (Geologijos ir mineralogijos bei Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos) rengia geologus.

Pirmuosius dvejus metus studijuojami bendri gamtos ir žemės mokslų dalykai. Po to galima rinktis vieną iš dviejų specialybių: geologinės nuotraukos ir naudingų iškasenų telkinių paieškų arba hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos specialybę. Sėkmingai bai­

gusiems 4 metų studijas studentams įteikiamas geologijos specia­ lybių bakalauro dipolomas. Gabūs ir norintys toliau mokytis ab­ solventai gali dar dvejus metus studijuoti magistrantūroje.

Studijų procesas apima ne tik paskaitas, praktinius bei labora­ torinius darbus, bet ir įdomias mokomąsias bei gamybines prakti­ kas. Jos atliekamos žavingose Vilniaus miesto, Molėtų ežerų apy­ linkėse, Lenkijos Šv. Kryžiaus kalnuose, Suomijoje ir Norvegijoje.

Lietuvos gelmės yra unikalios ir įdomios. Tad mokykimės pa­ žinti savo šalies geologines paslaptis.

Doc. K. DUNDULIS, Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros vedėjas Doc. P. MUSTEIKIS, Geologijos ir mineralogijos katedros vedėjas

Universitas Vilnensis

8

KAUNO

HUMANITARINIS

1997.02.20

FAKULTETAS

Verslo administravimas ir vadyba PAGRINDINIŲ STUDIJŲ KRYPTYS Dieninės studijos

KAUNE - taikomoji kalbotyra (rusų ir vokiečių kalbos), lietuvių filologija, anglų fi­ lologija, vokiečių filologija, verslo administ­ ravimas ir vadyba, informacijos verslas.

Vakarinės studijos KAUNE - verslo administravimas ir va­ dyba.

X________________________________________________ /

Informacijos verslas Informacijos verslo specialistų poreikį Lietuvoje le­ mia objektyvios sąlygos: trūksta žaliavų, bet yra ne­ blogas intelektinis potencialas. Lietuvoje perspektyvą turi intelektinį produktą kuriančios firmos. Norėda­ mos plėtoti verslą jos suinteresuotos turėti visą reika­ lingą mokslinę, techninę ir ekonominę informaciją apie kitų (konkuruojančių ar jai padedančiuų) firmų veik­ lą. Informacinės paslaugos reikalingos nedidelėms fir­ moms, stambioms korporacijoms ir valstybinėms įmo­ nėms. Į šios specialybės mokymo planą įeina informacijos teorijos, kompiuterių ir ekonomikos mokslų studijos.

Puikus kompiuterinių tinklų ir tarptautinių duomenų bazių išmanymas leis mūsų absolventams nuolat jaus­ ti pasaulio informacijos pulsą. Mūsų absolventai mo­ kės ne tik rasti ir pasiimti informaciją iš “Interneto”, bet ir siųsti savo informaciją. Suprantama, be anglų kalbos tarptautiniuose kompiuterių tinkluose nėra ką veikti, todėl šios specialybės studentams numatytas su­ stiprintas anglų kalbos mokymo kursas. Informacijos verslo specialybės studentai supažindinami su netie­ sioginių tyrimų metodais, kurie padeda atskleisti sle­ piamą informaciją. Taikomoji studijų plano dalis nėra orientuota į vieną informacijos rūšį,todėl jos absolven­ tai galės įsitraukti ir į kitos verslo, mokslo ar mokymo firmos veiklą arba steigti privačią informacijos paslau­ gų firmą. Vakaruose šie specialistai vadinami “information broker”.

Vaikinai ir merginos, linkę j kruopštų ir dinamišką darbą, mėgstantys kompiuterius, gebantys lengvai ben­ drauti su žmonėmis, tai jūsų specialybė. Ateitis pri­ klauso tiems, kas valdo informaciją.

Verslininku gali tapti kiekvienas žmogus. Tai įmanoma tik įgijus tam tikrų teorinių žinių, praktinių įgūdžių, nes ver­ slininku negimstama, juo tampama. Kaip? Tai sužinosite pra­ dėję verslo studijas Vilniaus universiteto Kauno humanita­ riniame fakultete.

Pirmuosius dvejus studijų metus gilinamasi į bendruo­ sius, fundamentaliuosius dalykus. Trečiame kurse studen­ tas gali rinktis verslo administravimo ir vadybos studijų kryp­ ties specializaciją. Pirmos pakopos studijos tęsiasi 4 metus.

Po jų išduodamas verslo administravimo ir vadybos baka­ lauro diplomas. Pažangiai baigusieji bendrąsias bakalauro studijas studentai galės tęsti antros pakopos specializuotas magistrantūros studijas. Jas sėkmingai įveikus įteikiamas pa­ sirinktosios specializacijos magistro diplomas. Dalis magist­ rantų galės gilinti teorines žinias studijuodami doktorantū­ roje. Gabiausi fakulteto studentai siunčiami tobulintis į Va­ karų universitetus.

Taip mokomasi dieniniame skyriuje. Šią specialybę gali­ ma įgyti ir vakariniame skyriuje. Jame bakalauro studijos tęsiasi penkerius metus. Gabiausieji studentai toliau gali mo­ kytis dieninio skyriaus magistrantūroje ir doktorantūroje.

Verslo administravimo ir vadybos specializacijos yra ke­ lios.

Verslo organizavimas (dieninė ir vakarinė grupės) - čia rengiami plataus profilio praktinę veiklą išmanantys eko­ nomistai. Jie dirbs privataus ir viešojo (valstybinio, munici­ palinio) verslo įmonėse, kuriose gamyba, finansai ir komer­ cija yra labai susiję.

Municipalinė ir gamtosaugos vadyba (tik dieninė gru­ pė). Plečiantis vietos savivaldybių veiklai vis daugiau reikia kvalifikuotų specialistų, kurie spręstų įvairius socialinius ir ekonominius klausimus savivaldybių teritorijose. VU KHF nuo 1995 metų rengiami šie profesionalūs specialistai. Stu­ dijuojant išmokstama, kaip geriau plėtoti ekonominį teri­ torijos sektorių, efektyviai reguliuoti socialinius ir ūkinius procesus, ryšius su valstybinės ir vietinės valdžios instanci­ jomis, kitomis savivaldybėmis bei užsienio firmomis. Kvali­ fikuoti savivaldybių specialistai taip pat sprendžia aplinkos apsaugos bei racionalaus gamtinių išteklių naudojimo už­ davinius, skatina valstybinių, privačių ir kt. įmonių ūkinę veiklą, nustato aplinkos naudojimo ir užterštumo normaty­ vus.

Municipalinės ir gamtosaugos vadybos specialistai lau­ kiami finanasinėse bei komercinėse savivaldybių tarnybo­ se, jie formuos vietinį biudžetą, racionalizuos investicijų, gamtinių išteklių naudojimą.

Marketingas ir prekybos vadyba (dieninė ir vakarinė gru­ pės). Tai viena populiariausių specializacijų. Ją renkasi tie. kurie pradeda ar plečia savo verslą, o tam reikalingos teori­ nės ir praktinės komercinių įmonių organizavimo ūkinėsfinansinės veiklos, marketingo ir valdymo žinios.

Apskaita, finansai ir bankininkystė (dieninė ir vakarinė grupės). Įvedus naują apskaitos sistemą visų nuosavybės for­ mų įmonėms ir organizacijoms prireiks kvalifikuotų finanNukelta į 9 psl.

Universitas Vilnensis

1997.02.20

KAUNO

HUMANITARINIS

Verslo administravimas ir vadyba Atkelta iš 8 psl.

sų apskaitos specialistų, o komerciniams bankams - banki­ ninkystės apskaitos žinovų.

Verslo informacijos sistemos (dieninė grupė). Laikraščių reklamose mirga firmų skelbimai, kur ieškoma specialistų, mokančių apskaitą, užsienio kalbą ir puikiai dirbančių kom­ piuteriais. Jos ieško mūsų rengiamų specialistų. Verslo infor­ macijos sistemų specializacijos mokymo planas pagrįstas eko­ nomikos ir kompiuterių mokslų sinteze. Ekonomikos studi­ jos yra orientuotos į verslo sritis, reikalaujančias daugiau skai­ čiavimų ir tyrimų (apskaita, finansai, marketingas). Studijuo­ jant kompiuterius, akcentuojama taikomoji jų pusė. Mūsų ab­ solventai žino pagrindines informacijos kaupimo technologi­ jas, išmoksta projektuoti, programuoti bei diegti informaci­ jos sistemas verslo firmose. Studentai išmokomi rasti reika­ lingą informaciją “Internet” tinkle, o taip pat pateikti infor­ maciją apie savo firmą bei jos paslaugas ar gaminius į “Inter­ net” kompiuterių tinklą. Vakarų pasaulyje kiekvienas versli­ ninkas, o ką jau kalbėti apie firmų vadovus, naudojasi asme­ niniu kompiuteriu, kaip mes plunksnakočiu. Anglų kalba tai ir kompiuterio kalba, todėl pasirinkę šią specializaciją ga­ lėsite geriau išmokti anglų kalbą arba pradėti jos mokytis iš pradžių, jeigu vidurinėje mokykloje mokėtės kitos užsienio kalbos. Kompiuteris tampa patogiausiu ir būtiniausiu versli­ ninko darbo instrumentu.

Vaikinai ir merginos, išsiskiriantys loginiu ir analitiniu mąstymu bei nesitikintys lengvų studijų, tai Jūsų specialybė.

Germanų filologija Atsivėrus vartams j pasaulį, Lietuvos visuomenė suvokė užsienio kalbos svarbą, todėl pretendentų studijuoti kalbas nestokojame. Šiemet į anglų filologijos dieninį skyrių bus priimta 16 studentų, į vokiečių filologijos dieninį skyrių 16 studentų. Šių specialybių studijos yra dviejų pakopų. Pirmuosius ketverius metus bus dėstomi pasirinktos kalbos filologijos pagrindai, kalbotyros ir literatūros mokslo įvadas, kalbos is­ torija, bendri humanitariniai dalykai. Nuo antrojo kurso teks mokytis ir antrąją užsienio kalbą, rašyti kursinius darbus ir pasirinkti papildomas disciplinas.

Kai kurie studentai, įveikę pirmąją studijų pakopą ir ga­ vę bakalauro laipsnį, galės pasirinkti praktinį darbą ir to­ liau nestudijuos. Nusprendusieji toliau studijuoti, išlaikę sto­ jamuosius egzaminus, galės pasirinkti vieną iš VU siūlomų specializuotų programų.

Lietuvių filologijos studijos Jau tris dešimtmečius Kauno humanitariniame fakulte­ te rengiami lituanistai. Dauguma absolventų yra lietuvių kal­ bos ir literatūros mokytojai, redakcijų bei leidyklų redakto­ riai, kultūros įstaigų darbuotojai.

9

FAKULTETAS

Kauno humanitariniame fakultete lietuvių filologijos stu­ dijos yra dviejų pakopų: bakalauro ir magistro.

Bakalauro studijos trunka ketverius metus. Busimieji lituanistai studijuoja filosofiją, politologiją, pedagogiką ir kitus bendruosius dalykus, tobulina užsienio kalbų įgū­ džius, mokosi senųjų kalbų, gilinasi į dabartinės lietuvių kalbos ir jos istorijos problemas, studijuoja lietuvių ir už­ sienio literatūrų raidą, žymiausių dabarties rašytojų kūry­ bą, lietuvių tautosaką. Be privalomųjų dalykų, galima rink­ tis įvairius kitus teorinius kursus.

Nuo pat pirmojo kurso studentai susipažįsta su moks­ linio darbo pradmenimis: rengia seminarinius bei kursi­ nius darbus, vyksta į kalbines ir tautosakines ekspedici­ jas. Studijos baigiamos bakalauro darbu, o klausytojui įtei­ kiamas lietuvių filologijos bakalauro diplomas, kuris lei­ džia pradėti dirbti lituanisto darbą.

Magistrantu ros trukmė - dveji metai. Kalbininkai gili­ nasi į lietuvių kalbos, literatai - į lietuvių literatūros pro­ blemas. Pasirinkusieji lietuvių kalbos specializaciją klau­ so kalbos filosofijos, kalbotyros istorijos ir jos metodų, da­ bartinės lietuvių kalbos ir jos istorijos teorinių kursų, pa­ sirenkamųjų dalykų. Literatai gilinasi į literatūros teori­ jos, estetinės minties raidos, literatūros meistriškumo ir kitus klausimus. Tiek kalbininkai, tiek literatai daugiau kaip pusę magistrantūros studijų laiko skiria moksliniam darbui. Sėkmingai baigę studijas ir apgynę magistro dar­ bą kalbininkai gauna lietuvių kalbos, o literatai - lietuvių literatūros magistro diplomą. Na, o toliau - pagal norą ir sugebėjimus: arba kvalifikuotas lituanisto darbas, arba doktorantūros studijos.

Taikomoji kalbotyra (vokiečių ir rusų kalba) Pagal šios bakalauro studijų krypties programą rengia­ mi vertėjai į/iš vokiečių ir rusų kalbų. Tai dar nauja spe­ cialybė VU ir Lietuvoje.

Sparčiai plečiantis ryšiams su užsieniu, kuriasi bendros įmonės, kuriose taikomos vis naujesnės darbo formos. Spe­ cialistas, mokantis dvi kalbas, gebantis naudotis kompiu­ terine technika, nesutrinkantis dėl informacijos srauto, bus nepakeičiamas naujose įmonėse.

Busimieji vertėjai studijuoja vokiečių ir rusų kalbų lek­ siką, fonetiką, gramatiką, kalbos kultūrą, kalbotyros įvadą, vokiečių bei rusų kalbų istoriją ir kt. Kvalifikuoto vertėjo rengimo programą sudaro ir humanitarinių (filosofijos įva­ das, logika, estetika, Vokietijos istorija ir kultūra ir kt.) bei socialinių (sociologijos įvadas, teisės pradmenys, profesinė etika, ekonomikos teorija ir kt.) dalykų studijos. Per praty­ bas ugdomi vertimo raštu bei žodžiu įgūdžiai, mokoma re­ feravimo, redagavimo, dokumentų tyrimo pagrindų.

Studijuojant reikia atlikti dvi mokomąsias - dviejų ir keturių savaičių - specialybės praktikas.

Bakalauro studijos baigiamos specialybės dalykų kva­ lifikaciniais egzaminais (vokiečių kalba, rusų kalba).

Sėkmingai baigusiems bakalauro studijas studentams suteikiamas bakalauro laipsnis.

Doc. R. PARE1CIS, fakulteto prodekanas

10

Universitas Vilnensis

MEDICINOS

1997.02.20

FAKULTETAS

VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETAS IR JO KRYPTYS Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas - vienas di­ džiausių ir reikšmingiausių Vilniaus universitete. Tai se­ niausioji medicinos aukštoji mokykla Lietuvoje, ji buvo Įkurta 1781 metais. Čia rengiami penkių pagrindinių specialybių specia­

listai: gydomosios medicinos, pediatrijos, higienos, sto­ matologijos ir slaugos. Dvi pastarosios specialybės gyvuo­ ja neseniai: 1996 metų rugsėjo 1 dieną po 46 metų per­ traukos buvo atkurta stomatologijos ir įsteigta slaugos specialybės.

Ateityje kiekvienais metais į gydomosios medicinos specialybę numatoma priimti 90 klausytojų, į pediatrijos specialybę - 25, į higienos specialybę - 25, į slaugos spe­ cialybę - 20, j stomatologijos specialybę -15 klausytojų.

NJokslo darbas fakultete vyksta šiomis pagrindinėmis kryptimis: lietuvių fizinė antropologija ir etnogenezė; Lie­ tuvos gyventojų mitybos ir kai kurių medžiagų apykaitos grandžių tyrimai ligų patogenezės aspektu; širdies, krau­ jagyslių, krūtinės ir pilvo chirurgijos problemos, atstato­ moji ir plastinė chirurgija, organų transplantacija; naujų diagnostikos, gydymo ir prevencijos metodų paieškos ir taikymas kardiologijoje, pulmonologijoje, gastroentero­ logijoje, nefrologijoje ir kitose terapijos srityse; žmogaus genomo įvairumas, vaisiaus būklės diagnostika, perinatologinės problemos, vaiko organizmo ypatumai, stomatogeninės sistemos, akių, ausų, nosies ir gerklės ligų diag­ nostika, gydymas, reabilitacija ir profilaktika; socialinė medicina.

Medicinos fakultete rengiamų specialybių studijų struktūra: Gydomosios medicinos studijos sudarytos iš pagrindi­ nių (ikidiplominių) ir podiplominių studijų. Ikidiplominės studijos trunka 6 metus.

Pirmuosiuose kursuose studijuojami teorinės medici­ nos pagrindai. Vėlesniuose kursuose studijuojamos kli­ nikinės medicinos disciplinos. Po šeštojo kurso laikomas valstybinis egzaminas. Podiplominės studijos trunka nuo 1 iki 5 metų. Jos skirstomos į pirminę, antrinę ir tretinę rezidentūrą. Pirminės rezidentūros trukmė -1 metai. Bai­ gusieji 6 kursus pradeda pirminę rezidentūrą. Tai pirmi­ nis podiplominis studijų etapas, privalomas visiems me­ dicinos fakulteto absolventams, norintiems įgyti teisę dirbti gydytoju. Baigus pirminę rezidentūrą laikomas na­ cionalinis egzaminas ir suteikiamas medicinos gydytojo diplomas. Apie 60 procentų gydytojų po pirminės rezi­ dentūros gali tęsti podiplomines studijas antrinėje rezidentūroje, kurios trukmė - 2 metai. Baigus šią reziden­ tūrą įgijama viena iš šių specialybių: bendrosios prakti­ kos, vidaus ligų, rentgenologijos ir radiologijos, kliniki­ nės laboratorijos, patologinės anatomijos, psichiatrijos, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Dalis sėkmin­ gai baigusiųjų antrinę rezidentūrą gali specializuotis subspecialybių arba vadinamojoje tretinėje rezidentūroje, studijuoti reikia 1-2 metus. Parengiami aukštos kvalifi­ kacijos siaurų tarpinių specialybių gydytojai: pulmonologai, gastroenterologai, kardiologai, endokrinologai ir kiti. Studijas galima tęsti 2 metų doktorantūroje, ją bai­

giant reikėtų apsiginti disertaciją. Už ją suteikiamas me­ dicinos mokslų daktaro laipsnis.

Pediatrijos studijos skirstomos į ikidiplomines ir po­ diplomines. Ikidiplominės studijos trunka 6 metus. Po to 60-70 procentų baigusiųjų priimami į bendrąja (pirmi­ nę) vaikų ligų rezidentūrą. Likusiems absolventams su­ teikiama teisė dirbti pediatro darbą mokyklose, lopše­ liuose-darželiuose, kūdikių ir vaikų namuose. Baigus ben­ drąją vaikų ligų rezidentūrą, įgijama teisė dirbti vaikų ligų gydytoju. Beveik pusė sėkmingai baigusių bendrąją vaikų ligų rezidentūrą studentų priimama į pediatrinių subspecialybių (vaikų kardiologijos, vaikų neurologijos, neonatologijos, vaikų reanimacijos ir intensyvios terapi­ jos ir kt.) specialiąją rezidentūrą, kurios trukmė -1-2 me­ tai. Ją baigusieji įgija teisę dirbti minėtų specializacijų gydytojais. Rengiant naujus pediatrijos specialybės stu­ dijų planus, daug dėmesio buvo skiriama genetikai, vai­ kų psichikos studijoms, medicinos etikai, teisiniams me­ dicinos pagrindams. Studijas galima tęsti 2 metų dokto­ rantūroje.

Pasirinkus pediatrijos specialybę, studentams pereiti į kitą specialybę neleidžiama. Specialybę keisti galima tik iš naujo laikant stojamuosius egzaminus.

Gydytojai higienistai rengiami pagal trijų pakopų sis­ temą. Pirmoji pakopa - higienos bakalauro 4 metų studi­ jos. Tai pirmasis aukštojo mokslo kvalifikacinis laipsnis.

Higienos bakalaurai įgija aplinkos ir sveikatos, asmens sveikatos priežiūros, sveikatos ekonomikos, sveikatos tei­ sės, komunikacijos ir kitų žinių. Jie gali dirbti inspektuo­ jamąjį darbą įvairiose visuomenės sveikatos priežiūros institucijose. Antroji pakopa - higienos magistro 2 metų studijos. Baigusieji šias studijas įgijas atskirų higienos sri­ čių gydytojų higienistų asistentų kvalifikacinius laipsnius.

Jie gali dirbti visuomenės sveikatos priežiūros instituci­ jose ir atlikti visuomenės sveikatos priežiūros eksperti­ zę, aplinkos ir sveikatos tyrimus. Jie siūlo teisines ir eko­ nomines priemones visuomenės sveikatai išsaugoti. Tre­ čioji pakopa - 1-2 metų rezidentūrą. Ją baigę gydytojai higienistai įgija vaikų, mitybos, darbo, aplinkos, radiaci­ nės higienos, epidemiologo specializaciją. Šie specialis­ tai dirbs kvalifikuotą darbą visuomenės sveikatos prie­ žiūros tarnybos įstaigose, specializuotuose mitybos, dar­ bo medicinos, ekologinės medicinos centruose, Higienos institute ir kitur. Vėliau studijas galima tęsti 2 metų dok­ torantūroje; apsigynusiems disertaciją gydytojams sutei­ kiamas higienos daktaro mokslinis laipsnis.

Slaugos studijos yra dviejų pakopų. Pirmoji pakopa pagrindinės 4 metų bakalauro studijos. Jas baigusiems studentams suteikiamas slaugos bakalauro laipsnis. Di­ plomas suteikia galimybę dirbti slaugos pagrindų ir slau­ gos praktikos dėstytojais aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose, slaugos sistemos organizatoriais, aukštos kva­ lifikacijos slaugos specialistais įvairiose sveikatos apsau­ gos srityse. Antroji pakopa - 2 metų magistratūros studi­ jos. Numatytos 6 šių studijų kryptys: terapinių ir chirurNukelta į 11 psl.

1997.02.20 Atkelta iš 10 psl.

ginių ligonių slauga, vaikų slauga, psi­ chinių ligonių slauga, geriantrinė slauga, visuomeninė slauga, reabili­ tacinė slauga. Baigus šias studijas su­ teikiamas slaugos magistro laipsnis.

Slaugos magistrai galės dėstyti spe­ cialybės slaugą aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, tapti slaugos sistemos organizatoriais ir administ­ ratoriais, dirbti ten, kur labai svarbu aukšta slaugytojo kvalifikacija ir pro­ fesionalumas.

Vilniaus universiteto Matematikos fakultete galima įgyti aukščiausios kvalifikacijos matematinį išsilavinimą.

Moksleiviai, kurie svajoja apie mate­ matiko profesionalo karjerą, turi ge­ rą progą tuo įsitikinti. Kelias į moks­ lo aukštumas yra labai ilgas. Reikia įveikti tris studijų etapus - bakalau­ ro, magistro ir doktoranto.

Pirmasis etapas - ketverių metų ba­ kalauro studijos. Matematikos fakul­ tete galima įgyti informatikos, statis­ tikos, matematikos, matematikos tai­ kymų specialybes bei matematikos mokytojo kvalifikaciją. Atskiri kon­ kursai bus į informatikos, statistikos ir matematikos (matematika, mate­ matikos taikymai, matematikos moky­ tojai) studijų kryptis. Stojantieji į Ma­ tematikos fakultetą galės stoti į visas tris kryptis, nes jas vienija bendras sto­ jamasis matematikos (raštu) egza­ minas.

Iš viso į Matematikos fakultetą 1996 metais buvo priimta 200 studen­ tų. Po truputį pradedadama įgyven­ dinti studijų mokesčių sistema. Ar stu­ dentas mokės už mokslą, ar jis gaus stipendiją, priklauso nuo stojamojo egzamino bei mokymosi rezultatų.

Kol kas už semestrą Matematikos fa­ kultete reikia mokėti simboliškai 300 litų. Realios mokymo išlaidos yra apie 6 kartus didesnės.

1995 metais išleidome pirmąją ba­ kalaurų laidą. Žmogus su bakalauro diplomu jau gaii dirbti, tačiau pasau­ lyje yra įprasta, kad matematikos ba­ kalauras, turintis fundamentalias ma­ tematikos ir informatikos žinias, tęsia magistro studijas Ekonomikos ar ko­ kiame kitame fakultete. 1995 ir 1996 metais dauguma mūsų fakultete ge­ rai ir labai gerai baigusių bakalauro studijas studentų įstojo į Matematikos fakulteto magistrantūrą ir toliau tęsia studijas.

Universitas Vilnensis Vėliau studijas galima tęsti 2 me­ tų doktorantūroje. Apgynus diserta­ ciją suteikiamas slaugos daktaro mokslinis laipsnis.

Stomatologijos studijos yra 2 da­ lių: ikidiplominės ir diplominės. Bai­ gus ikidiplomines 4 metų bakalauro studijas įgijama burnos higienisto specialybė, o baigus 2 metų magist­ ratūros studijas - burnos ligų gydy­ tojo specialybė. Pirminė rezidentūra trunka 1 metus, o studijų specialioje rezidentūroje laikas gali svyruoti nuo

MATEMATIKOS

11

1 iki 4 metų. Baigus pirminę rezidentūrą įgijama burnos ligų gydytojo spe­ cialybė, o baigus specialiąją rezidentūrą - gydytojo periodontologo, endodontologo, ortodonto, ortopedo, rentgenologo, burnos chirurgo, vai­ kų burnos ligų gydytojo, veido-žandikaulių chirurgo specialybė. Studi­ jas galima tęsto doktorantūroje ir igyti medicinos mokslų daktaro laipsnį.

Med. dr. Dalia URBONIENĖ,

Užsienio ryšių prodekanė

FAKULTETAS

Matematikos reikia visiems Po magistrantūros galima studijuo­ ti doktorantūroje. Tai aukščiausia stu­ dijų pakopa, kurią sėkmingai užbaigus gaunamas mokslų daktaro laipsnis. Šiuo metu Matematikos fakultete yra 11 doktorantų. Dar keletas studijuoja užsienyje.

Lietuvoje dabar populiari informa­ tikos specialybė. Matematikos fakul­ teto informatikos specialybė labai su­ sijusi su matematika. Anksčiau ši spe­ cialybė paprasčiausiai buvo vadinama programavimu.

Matematikos fakultetas kartu su asociacija INFO-BALT organizuoja programavimo kursus. Jų nugalėtojai dalyvauja tarptautiniame matematinio modeliavimo konkurse (Mathematical Contest in Modeling). Siame konkur­ se dalyvauja trijų žmonių komandos.

Jie uždaviniui išspręsti turi tris paras.

Gediminas Adomavičius, 1995 metais pelnęs antrąjį įvertinimą (Meritorious), gavo prestižinę Fulbraito stipen­ diją ir dabar studijuoja Niujorko uni­ versitete informatikos doktorantūroje.

Fakultete populiari matematikos taikymų kryptis finansų bei draudimo sferose. Pasirodė, kad finansų reiški­ nius galima gana neblogai modeliuoti tikimybiniais metodais. Tam prireikia ir realių duomenų statistinės analizės.

Lietuvos tikimybių teorijos ir statisti­ kos mokykla yra tikrai pasaulinio ly­ gio, todėl mes tikimės, kad galėsime neblogai parengti šios krypties specia­ listus.

Matematikos fakultete 1996 metais vyko Aktuarinių (draudimo) mokslų mokykla. Atvyko klausytojų iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos, tai draudimo kompanijų darbuotojai, universitetų dėstytojai ir Vilniaus universiteto Ma­

tematikos fakulteto studentai. Mokyk­ la parodė, kad Lietuva šioje srityje yra pranašesnė už mūsų Baltijos kaimynes.

Statistikos specialistų trūkumas privertė įkurti atskirą statistikos stu­ dijų kryptį. Tikimės, kad besidomin­ čiųjų šia perspektyvia mokslo krypti­ mi netrūks.

Klasikinės matematikos krypčiai, nuo kurios prasidėjo kompiuterių vys­ tymasis, priklauso fizikinių, biologinių procesų modeliavimas diferencialinė­ mis lygtimis ir jų sprendimas artutiniais metodais. Mūsų fakulteto profesorius F. Ivanauskas kartu su bendraautoriais iš Matematikos ir informatikos insti­ tuto už šios srities darbus gavo 1995 m.

Lietuvos valstybinę premiją.

Matematikos fakultete yra pasauli­ nio lygio skaičių teorijos mokykla, va­ dovaujama prof. J.Kubiliaus. Jo 75mečio proga 1996 m. įvykusi tarptau­ tinė skaičių teorijos konferencija Pa­ langoje tai dar kartą patvirtino. Mate­ matikos fakulteto profesorius A.Laurinčikas už skaičių teorijos darbus ap­ dovanotas 1994 metų valstybine pre­ mija. Ilgą laiką buvo manoma, kad skaičių teorija - pats gryniausias moks­ las be rimtų praktinių taikymų. Dabar­ tinė kriptografija, kodavimo teorija skaičių pritaikė informatikoje.

Matematikos fakultete rengiami ir matematikos mokytojai. Fakulteto darbuotojai kuria naujas mokyklinės matematikos programas, rašo moky­ mo priemones, organizuoja įvairius konkursus.

Matematikos fakultete mokytis įdo­ mu, nors nelengva. doc. R. KUDŽMA, Matematikos fakulteto dekanas

Universitas Vilnensis

12

IR

1997.02.20

TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ POLITIKOS MOKSLŲ INSTITUTAS Jūsų laukia pasaulis

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institu­ tas įkurtas 1992 metų vasario mėne­ sį. Nuo pat pirmųjų mokslo metų jis patraukė besidominčiųjų politika, valdymu ir tarptautiniais santykiais dėmesį. Tai liudija ir stojamieji egza­ minai. Norinčiųjų studijuoti Institu­ te skaičius kasmet auga: 1996 ir 1995 metais stojamuosius egzaminus į po­ litikos mokslų specialybę laikė beveik 300 pretendentų, t. y. net 13-14 pre­ tendentų į vieną vietą..

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas - viena iš nedauge­ lio Lietuvos aukštojo mokslo institu­ cijų, rengiančių profesionalius poli­ tikos mokslų ir tarptautinių santykių specialistus. Instituto absolventai ga­ lės tapti politikais, politikos tyrinėto­ jais (apžvalgininkais ir mokslinin­ kais), diplomatais, valstybės pareigū­ nais. Jų žinios bus reikalingos ir or­ ganizacijoms (taip pat ir privačioms), ypač palaikančioms nuolatinius ryšius su užsieniu.

Studijos institute yra dviejų pako­ pų - 4 metų bakalauro ir 2 metų ma­ gistro - studijos. Pirmoji pakopa skir­ ta bendriesiems politikos mokslų da­ lykams. Mokymo struktūra grindžia­ ma Vakarų Europoje pripažintu mo­ dulių principu: visos dėstomos discip­ linos sudaro vieningą ir nuoseklią sis­ temą. Pavyzdžiui, galima paminėti šiuos modulius: bendrosios politolo­ gijos disciplinos (politikos mokslo pa­ grindai ir politikos sociologija; poli­ tinių idėjų istorija; šiuolaikinės poli­ tinės doktrinos; geopolitika; politinė psichologija; politinė kultūra; demok­ ratijos teorijos ir kt.); lyginamieji po­ litikos tyrimai (Latvijos ir Estijos; Ru­ sijos ir NVS šalių; Vokietijos; Vaka­ rų Europos; Vidurio Europos; Šiau­ rės šalių; JAV ir kitų šalių politikos studijos); viešoji administracija arba valstybės valdymas (viešoji administ­ racija; politikos analizė ir kt.); Lietu­ vos politika (Lietuvos politinė siste­ ma; Lietuvos diplomatijos istorija; už­ sienio politika ir kt.); tarptautiniai santykiai (tarptautinių santykių isto­ rija; pasaulio politika; tarptautinė tei­ sė; tarptautinės organizacijos, tarp­ tautinis saugumas; Europos integra­ cija ir kt.). Siekiantys bakalauro laips-

nio studentai taip pat studijuoja eko­ nomikos, vadybos ir viešosios teisės pagrindus, ryšius su visuomene ir ki­ tas disciplinas. Reikalaujama, kad baigiantieji bakalauro studijas mokė­ tų dvi užsienio kalbas (viena iš jų anglų, kurią rekomenduojama mokė­ ti jau stojant į Institutą arba jos žinių pagrindus įgyti per pirmuosius studi­ jų metus).

Politikos mokslų bakalauro pro­ gramos tikslas - suteikti bendruosius politikos mokslo įgūdžius, leidžian­ čius profesionaliai ir kvalifikuotai analizuoti Lietuvos ir pasaulio poli­ tinį gyvenimą, suvokti politikos dės­ ningumus ir objektyvius ryšius. Tai, kad visuomenė vis labiau nusivilia Lietuvos politine sistema ir joje vyks­ tančiais procesais, galima paaiškinti ir mūsų politikų profesionalumo bei kompetencijos stoka, nesugebėjimu įvertinti savo galimybių realizuojant kartais tikrai puikius ketinimus. To­ dėl tuos studentus, kurie pasirinks šią profesiją, mes laikome ne tik savotiš­ kais pionieriais, bet ir žmonėmis, ku­ rių ryžtas ir nuostatos turi didžiulę so­ cialinę vertę. Tikime, kad kaip tik mū­ sų šiandieniniai studentai ateityje lems Lietuvos politinį gyvenimą.

Politikos mokslų studijos Institu­ te neapsiribos tik bakalauro progra­ ma. Politikos mokslų bakalaurai (pir­ moji laida baigs 1997 m.) galės gilin­ ti savo žinias kurioje nors jų pasirink­ toje politikos mokslų srityje, orien­ tuodamiesi į savo busimąją veiklą.

Planuojama, kad magistro studijos bus diferencijuojamos į kelias specia­ lizacijas: nuo 1997 m. rugsėjo mėn. bus pradėta dėstyti pagal Tarptauti­ nių santykių/Europos studijų bei Po­ litikos mokslų/Lyginamosios politi­ kos programas, nuo 1998 m. rugsėjo mėn. - pagal Viešosios administraci­ jos bei Tarptautinių santykių progra­ mas. Be to, jau vykdoma bendra su VU Komunikacijos fakultetu Tarp­ tautinės komunikacijos programa. Šių studijų tikslas - suformuoti moks­ linio ir profesinio darbo įgūdžius, rei­ kalingus busimiesiems diplomatams, politikams ir politikos tyrėjams bei valstybės pareigūnams. Politikas rimta profesija, todėl jai turti būti kruopščiai rengiamasi.

Institutas - jauna mokykla. Čia dirba daugiau kaip trisdešimt darbuo­ tojų, jų amžiaus vidurkis nesiekia tris­ dešimt penkerių metų (bendras VU mokslinio ir pedagoginio personalo amžiaus vidurkis - virš penkiasdešimt penkerių metų). Du iš jų turi habili­ tuoto daktaro, septyniolika - dakta­ ro laipsnį. Institute taip pat dėsto ir kitų fakultetų ir aukštųjų mokyklų dėstytojai, specialistai praktikai, kai kuriuos kursus skaito dėstytojai iš už­ sienio. Todėl viena iš pagrindinių są­ lygų stojantiesiems į Institutą yra ge­ ros vienos užsienio kalbos (anglų, prancūzų arba vokiečių) žinios; taip pat pageidautina, kad kiekvienas sto­ jantysis bent patenkinamai mokėtų anglų kalbą, kuria dažniausiai paskai­ tas skaito iš užsienio atvykstantys dės­ tytojai. Kadangi didžioji dalis reko­ menduojamos literatūros yra anglų kalba, visiškai nemokant šios kalbos studijuoti Institute vargu ar apskri­ tai būtų įmanoma.

Institutas palaiko glaudžius ryšius su Vakarų Europos (Danijos, Švedi­ jos, Anglijos, Belgijos, Olandijos, Vo­ kietijos, Prancūzijos, Suomijos, Nor­ vegijos ir kitų šalių) bei Amerikos aukštosiomis mokyklomis. Tikimės, kad geriausieji mūsų studentai išvyks mokytis į užsienį. Beveik kas ketvir­ tas Instituto studentas mokėsi (vie­ ną ar du semestrus) užsienio univer­ sitetuose (Didžiojoje Britanijoje, Šve­ dijoje, Danijoje, Olandijoje, Vokieti­ joje, Norvegijoje). Trumpesnės Ins­ tituto organizuotos studentų išvykos į užsienį (taip pat ir mokomosios) taip pat nėra retos.

Institutas nuolat papildo savo bib­ lioteką geriausiais pasaulio politolo­ gų veikalais. Šioje srtityje mums ne­ mažai talkina užsienio valstybių am­ basados Lietuvoje. Nuo 1994 metų Institute veikia moderni kompiuterių laboratorija.

Stojantiems į Tarptautinių santy­ kių ir politikos mokslų institutą ke­ liami aukšti reikalavimai. Buvo me­ tas, kai reikalauta, kad užsienio kal­ bos brandos egzamino žinios būtų įvertintos ne mažiau 9 balų. Dabar, liberalizuojant stojimo į VU tvarką, Nukelta j 13 psl.

1997.02.20

Universitas Vilnensis

Atkelta iš 12 psl.

atsisakyta stojamojo užsienio kalbos egzamino. Visi stojantieji laiko psi­ chologinį ir politologijos testą, kurio pažymys ir bus vienas iš svarbiausių kriterijų priimant į TSPMI. Stojamo­ jo testo programą (su praėjusių me­ tų politologijos stojamojo testo klau­ simų pavyzdžiais) netrukus bus gali­ ma įsigyti VU Studijų skyriuje arba pačiame Institute. Taip pat svarbūs gimtosios kalbos, politologijos, geog­ rafijos ir istorijos brandos atestato pa­ žymiai bei gimtosios ir užsienio kal­ bų brandos egzaminų įvertinimai.

Planuojama, kad šiais metais po­ litikos mokslų specialybės bakalau­

ro studijas TSPMI pradės 45 studen­ tai. Tačiau jų skaičių nustatys VU priėmimo komisija, atsižvelgdama į Vyriausybės skirtą VU biudžetą.

Klausytojai, kurie bus priimti į ne valstybės finansuojamas vietas, už studijas pirmaisiais mokslo metais turės mokėti patys. Pagal bendrąją Vilniaus universiteto tvarką, nuo antrųjų mokslo metų už studijas ne­ reikės mokėti tuo atveju, jei atsiras laisvų valstybės finansuojamų vietų, o klaustytojo (-os) sesijos pažymių vidurkis bus didesnis nei 8. Tai, ži­ noma, nėra patraukli sąlyga patiems studentams, bet parengti politikos mokslų specialistą kainuoja išties ne­ mažai. Mokslas Institute (kaip, be­

TEISES

13

je, ir visose kitose aukštosiose mo­ kyklose) turi tendenciją brangti, juo­ lab kad Vyriausybė aukštajam moks­ lui neskiria pakankamai lėšų. Todėl su kiekvienu įstojusiuoju bus suda­ roma sutartis, kuria nustatoma mo­ kėjimo už mokslą tvarka ir mokes­ čio dydis. Šiais metais studijos kai­ nuoja 2600 litų, bet vėliau šis mo­ kestis gali didėti. Kita vertus, studen­ tai, mokantys už studijas, turi visiš­ ką moralinę teisę reikalauti iš dės­ tytojų aukštos studijų kokybės.

Laukiame Jūsų ir linkime sėkmin­ gų stojamųjų egzaminų!

Dr. Raimundas LOPATA, TSPMI direktoriaus pavaduotojas

FAKULTETAS

Lietuvai labai reikia teisininkų Dauguma advokatų, notarų, teisė­ jų ar prokurorų Lietuvos Respubli­ koje - VU Teisės fakulteto absolven­ tai. Tai lemia didelį fakulteto presti­ žą, konkurenciją per stojamuosius eg­ zaminus (paprastai į vieną vietą pre­ tenduoja 8-10 kandidatų). Universi­ tetinį teisinį išsilavinimą Lietuvoje galima įgyti tik VU Teisės fakultete.

Policijos akademijos ir kitų įstaigų, kuriose dėstomos teisės disciplinos, absolventai gali dirbti teisinį darbą, tačiau jie negali būti advokatai.

Fakulteto istorija sietina su 1641 metais, kai Lietuvos Didžiosios Kuni­ gaikštystės pakanclerio Kazimiero Leono Sapiegos iniciatyva Počajevičių dvaras su 16 kaimų fakultetui per me­ tus pradėjo skirti 30 tūkst. auksinų. Šiandien Saulėtekio alėjoje įsikū­ ręs fakultetas - tai apie 670 dieninio skyriaus ir 560 neakivaizdinio sky­ riaus studentų, 5 profesoriai, 27 do­ centai ir kiti dėstytojai, darbuotojai.

Atsisakius stojamojo testo ir užsienio kalbos egzamino, 1997 metais kandi­ datai į fakulteto pirmakursius bus at­ renkami pagal lietuvių kalbos ir Lie­ tuvos istorijos testų rezultatus. Į neakivaizdinį skyrių piimami tik aukštąjį išsilavinimą turintys asme­ nys. Šiame skyriuje studijos yra mo­

kamos. Už 1996/97 akademinius me­ tus teko mokėti 2600 litų.

Stipendijas gauna tik dieninio sky­ riaus studentai. Stipendijų skaičius nėra griežtai ribojamas, t. y. jį lemia studentų pažangumas.

Studijos fakultete trunka penke­ rius metus. Busimieji juristai I kurse studijuoja logiką, valstybės ir teisės teoriją, užsienio šalių valstybių ir tei­ sės istoriją, lotynų kalbą, romėnų ci­ vilinę teisę, Lietuvos konstitucinę teisę.

II kurse pradedama susipažinti su administracine teise, civiline teise, baudžiamąja teise (bendroji dalis), fi­ nansų teise. Minėtinos ir tokios dis­ ciplinos kaip Lietuvos politinės min­ ties istorija, teisės sociologija, kalbos kultūra, politologijos įvadas.

III kurse gilinamasi į darbo teisę, civilinį procesą, baudžiamosios teisės ypatingąją dalį, baudžiamąjį procesą, kriminalistiką, kriminologiją, sociali­ nio aprūpinimo teisę.

Studentų specializacija - krimina­ listinė teisė, darbo ir socialinė apsau­ ga, valstybės valdymas, tarptautinė teisė, komercinė teisė, jurisdikcinė veikla - pasirenkama III kurse, o re­ alizuojama TV kurse. Be visoms spe­ cializacijoms bendrų dalykų, pvz. ekologinės teisės, komercinės teisės, tarptautinės viešosios teisės, filosofi­ jos įvado, studijuojamos ir kiekvieno studijų plano varianto specifiką ati­

tinkančios disciplinos. Pvz., krimina­ listai susipažįsta su nusikaltimų tyri­ mo metodika, įrodymais baudžiama­ jame procese, tarptautininkai - su tarptautinėmis organizacijomis, tarp­ tautine jūrų teise. Be to, studentai ga­ li laisvai rinktis spcckursus.

V kursas - baigiamasis studijų eta­ pas. Dabar rašomi ir ginami diplomi­ niai darbai (laisvai pasirinkta tema­ tika) bei laikomi valstybiniai egzami­ nai. Sėkmingai baigusieji studijas di­ plomus gauna birželio mėnesį.

Moksliniu-pedagoginiu darbu su­ sižavėję absolventai gali likti dirbti fa­ kultete ir rašyti daktaro darbą. Tam būtina laikyti specialius egzaminus ir įstoti į doktorantūrą.

Teisininko profesija reikalauja pla­ taus išsilavinimo, nuovokumo, kriti­ nio mąstymo, todėl fakultetas laukia studentų, sugebančių suvokti teisės trūkumus, pasiryžusių siekti profesio­ nalumo.

Specializuotų grupių, sukėlusių vi­ suomenės nepasitenkinimą 1996 me­ tais, neliko. Nuo kiekvieno stojančio­ jo, jo tėvų ir rėmėjų priklausys, ar stojamieji egzaminai į fakultetą 1997 metais vėl taps apkalbų ir intri­ gų objektu.

Dr. E. ŠILEIKIS,

Teisės fakulteto prodekanas

Universitas Vilnensis

14

KOMUNIKACIJOS

1997.02.20

FAKULTETAS

KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS KVIEČIA studijuoti žurnalistiką, bibliotekininkystę, informologiją, verslo informacijos vadybą KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS:

• JAUNIAUSIAS VILNIAUS UNIVERSITETO FAKULTETAS, ĮKURTAS 1991 METAIS; • VIENINTELĖ LIETUVOJE KOMUNIKACIJOS IR INFORMA­ CIJOS SPECIALISTŲ RENGIMO AUKŠTOJO MOKSLO INSTITU­

CIJA; • RENGIA INFORMOLOGIJOS, VERSLO INFORMACIJOS VADY­ BOS, BIBLIOTEKININKYSTĖS IR ŽURNALISTIKOS SPECIALISTUS; • MOKOSI 615 STUDENTŲ; • 1997 METAIS PRIIMS 150 NAUJŲ STUDENTŲ BAKALAURO STUDIJOMS: 60 - Į BIBLIOTEKI­ NINKYSTĘ, 40 - Į INFORMOLOGI­ JĄ, 30 - Į ŽURNALISTIKĄ IR 20 - Į

NAUJĄ STUDIJŲ KRYPTĮ - VER­ SLO INFORMACIJOS VADYBĄ; • YRA 66 DARBUOTOJAI, IŠ JŲ

3 PROFESORIAI IR 19 DOCENTŲ, 3 HABILITUOTI MOKSLŲ DAK­ TARAI IR 31 MOKSLŲ DAK­ TARAS. Šiek tiek istorijos. 1991 m. Vilniaus universitete buvo įkurtas Komunikaci­ jos fakultetas (KF). Iki tol biblioteki­ ninkystės ir žurnalistikos specialistai buvo rengiami Istorijos fakultete, ku­ rio tradiciškai susiklosčiusi struktūra nebeatitiko naujos šių specialybių sam­ pratos, neskatino spartesnės bibliote­ kininkystės ir žurnalistikos raidos. Ak­ tyviai formuojantis savarankiškoms pa­ žinimo sritims, kurių tyrinėjama pro­ blematika susijusi su informacijos ga­ myba, perdavimu ir naudojimu visuo­ menėje, tapo būtina ir nauja informa­ cijos specialistų parengimo metodolo­ gija, naujas jų mokymo organizavimo būdas. Komunikacijos mokslams pri­ skiriamos disciplinos, informaciniu po­ žiūriu tiriančios socialinės komunika­ cijos procesus ir plėtojančios bendrąją komunikacijos ir informacijos teoriją.

Komunikacijos fakultetas siekia ne tik atspindėti, bet ir daryti jai įtaką, nagri­

nėti žinių vaidmenį visuomenėje, op­ timalius žinių organizavimo būdus, mo­ deliuoti informacijos vartotojų po­ reikius.

Komunikacijos samprata. Komu­ nikaciją mes suprantame kaip infor­ macijos, žinių perdavimą. Užsienio ša­ lyse ji yra laikoma savarankiška moks­ lų kryptimi. Sistemingas masinių ir specialių komunikacijų tyrimas dauge­ lyje pasaulio šalių tampa prioritetiniu mokslo arealu. Informacijos technikos ir technologijos gamybos, panaudoji­ mo bei programinio aprūpinimo klau­ simus tiria informatika (Computer Science), tačiau į jos klausimų lauką nepatenka socialiniai informacijos as­ pektai.

Komunikacijos ir informacijos mokslas aprėpia tokią problematiką: • visuomenės informacinė infra­ struktūra, • masinė komunikacija, • viešoji komunikacija (ryšiai su vi­ suomene, reklama), • organizacinė komunikacija, • tarptautinė ir tarpkultūrinė komu­ nikacija, • informacijos resursai, • informacijos veikla ir jos organi­ zavimas, • bibliotekininkystė, • bibliografija, • knygotyra, • informacijos vadyba, • strateginė informacijos vadyba, • komunikacijos ir informacijos technologijos, • informacijos paieškos kalbos ir sis­ temos, • komunikacijos ir informacijos te­ orijos.

KF misija, tikslai ir uždaviniai. Šiuolaikinei visuomenei informacija tokia pat svarbi kaip energija ir me­ džiagos. Informacija yra asmens, įstai­ gos, organizacijos ir valstybės sėkmin­ gos raidos veiksnys. Nuo visų informa­ cijos institucijų - visuomenės informa­ vimo priemonių, bibliotekų, archyvų, informacijos paslaugų, kompiuterių ir

informacijos technologijų firmų, vie­ šosios nuomonės tyrėjų - integracijos ir bendradarbiavimo priklauso infor­ macinės visuomenės ateitis. Komuni­ kacijos fakulteto misija - rengti specia­ listus, sugebančius organizuoti ir valdyti informaciją kultūros, mokslo, verslo, valdymo institucijose bei specialiose in­ formacijos struktūrose, pateikti infor­ maciją visuomenei, formuoti ir realizuo­ ti informacijos politiką; atlikti komuni­ kacijos ir informacijos mokslinius ty­ rimus.

SPECIALYBĖS IR STUDIJOS. Studijos KF yra trijų pakopų: bakalau­ ro studijos, magistrantūra ir doktoran­ tūra.

Bakalauro studijos turi kelias kryp­ tis: žurnalistiką, bibliotekininkystę ir informologiją, o nuo 1997 m. - dar ir verslo informacijos vadybą (kartu su Ekonomikos fakultetu). KF rengiamų specialistų veiklos spektras labai platus: televizija, radijas, spauda, ryšiai su vi­ suomene, bibliotekos bei archyvai, mokslo, kultūros ir valdymo instituci­ jos, informacijos verslo firmos, kompiu­ teriniai tinklai. Žurnalistikos studijų tikslas yra pa­ rengti specialistus, per visuomenės in­ formavimo priemones pateikiančius in­ formaciją apie socialinius, ekonomi­ nius, politinius ir kultūrinius reiškinius.

KF rengiami spaudos, radijo ir televi­ zijos žurnalistai. Jų veiklos sfera ypač išsiplėtė pastaraisiais metais, didėjant visuomenės informacijos priemonių rinkai. Nauja visuomenės informacijos priemonių sistema kelia nemažus rei­ kalavimus ir studijoms. Žurnalistikos institute studentai mokomi žurnalisti­ kos teorijos ir praktikos, jie specializuo­ jasi spaudos, televizijos ir radijo srity­ se. Bakalauro programa yra labiau orientuota į praktinius dalykus, magist­ rantai specializuojasi pasirinktoje eko­ nomikos, politikos, kultūros ar visuo­ menės informavimo priemonių (VIP) tyrinėjimo srityje. Rengti aukštos kvaNukelta į 15 psl.

1997.02.20 Atkelta iš 14 psl.

lifikacijos žurnalistus padeda šiuolaiki­ nė instituto informacijos technika ir 1993 m. atidaryta Jyl VFreedom Forum Joumalism biblioteka.

Bibliotekininkystės studijos Vilniaus universitete turi senas tradicijas. Mo­ derni bibliotekininkystės samprata for­ muoja požiūrį į biblioteką kaip į visuo­ menės informacijos infrastruktūros da­ lį. Bibliotekininkystės ir informacijos studijos yra tarpdisciplininės, dinamiš­ kos ir lanksčios. Jos integruoja žinias, mokėjimus, įgūdžius ir metodus, užtik­ rinančius efektyvų aptarnavimą. Bib­ liotekininkystės bakalauro studijų tiks­ las - rengti specialistus, galinčius pla­ nuoti, diegti, valdyti ir vertinti biblio­ tekines ir informacines sistemas bei pa­ slaugas. Bakalauro laipsnį turintis bib­ liotekininkas, išmanantis ne tik tradi­ cinę bibliotekininkystę, bet ir moder­ nias informacijos technologijas, galės pritaikyti savo žinias ir įgūdžius visų ti­ pų bibliotekose bei informacijos tar­ nybose.

Informologija tiria informacijos pro­ cesus visuomenėje plačiąja prasme: spe­ cialiųjų ir masinių komunikacijų siste­ mose, kultūroje, politikoje, gamyboje, komercijoje ir pan. bei įvairius informa­ cijos resursų ir procesų aspektus - so­ cialinius, ekonominius, valdymo, tech­ ninius ir kt. Baigusiems šios specialybės bakalauro studijas suteikiama informa­ cijos vadybininko kvalifikacija. Informa­ cijos vadybininkų rengimas - naujovė ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio aukštojo mokslo sistemoje. Informacijos vadyba laikomas efektyvus informacinių struk­ tūrų formavimas įstaigose ir organiza­ cijose, informacinių procesų planavi­ mas, realizavimas ir kontrolė. Informa­ cijos vadybininkas galės dirbti mokslo, kultūros ir valdymo institucijose, steigti privačias firmas, teikiančias mokamas informacijos paslaugas, imtis speciali­ zuotos informacinės veiklos (informa­ cijos brokeris, konsultantas).

Verslo informacijos vadyba - šiuolai­ kiška vadybos sritis, susikūrusi ekono­ minės informatikos ir informacijos va­ dybos sričių sankirtoje. Šios studijų krypties tikslas - parengti specialistus pramonės įmonių vadybai ir plėtotei, naudojant informacijos technologijas ir informacijos vadybos metodus.

KF studentai susibūrė į Informaci­ jos menedžerių korporaciją (IMK). Tai savarankiška, nepolitinė, pelno nesie­

Universitas Vilnensis kianti organizacija, vienijanti VU stu­ dentus, absolventus ir doktorantus, stu­ dijuojančius informacijos mokslus ar dirbančius informacijos srityje. Pagrin­ diniai IMK uždaviniai yra profesinių įgūdžių formavimas ir tarptautinių ry­ šių užmezgimas bei plėtojimas. IMK bendrauja su mokslo ir verslo žmonė­ mis, organizuoja mokslines konferen­ cijas, seminarus ir kitus renginius. IMK padeda organizuoti kasmetines Infor­ macijos dienas. IMK nariu gali tapti bet kuris studentas, absolventas ar dok­ torantas. Dabar IMK vienija apie 50 narių. Žurnalistikos specialybės studentai leidžia laikraštį “Tvanas”; informologai - “Komunikacijos AIDS”. Pažan­ giausiam bibliotekininkystės specialy­ bės studentui kasmet skiriama Marty­ no Mažvydo stipendija.

Magistrantūra. Komunikacijos ir informacijos mokslų magistrantūroje studijos prasidėjo 1995 m. rugsėjo mėn.

Rengiami informacijos vadybos ir ko­ munikacijos mokslų informologijos ma­ gistrai Bibliotekininkystės magistrantūros specializacijos yra bibliotekų ir in­ formacijos centrų vadyba bei knygotyra 1996 m. pradėtos Žurnalistikos ir Tarptautinės komunikacijos (kartu su Tarptautinių santykių ir politikos moks­ lų institutu) magistrantūros studijos, ar­ timiausiu metu numatoma atidaryti dar dvi naujas magistrantūros studijų kryp­ tis: knygų leidyba ir prekyba bei vie­ šieji ryšiai.

Magistro studijų tikslas - rengti spe­ cialistus, gebančius numatyti ir prog­ nozuoti socialines, kultūrines ir tech­ nologines permainas, darančias įtaką informacijos ir komunikacijos institu­ cijų veiklai. Komunikacijos ir informa­ cijos magistrų veiklos sritis galės būti strateginė informacijos vadyba, lei­ džianti informaciniu požiūriu spręsti ekonomikos, politikos, kultūros ir ki­ tus uždavinius. Tokio lygio specialistai galės dirbti bibliotekų, informacijos ir mediacentrų vadovais, viešųjų ryšių specialistais, informacijos, tarptautinės komunikacijos ekspertais, konsultan­ tais, analitikais, informacijos sistemų projektuotojais.

Perspektyvos. Komunikacijos ir in­ formacijos problematika peržengia so­ cialinių mokslų srities ribas. Fakultete ateitis siejama su Europos Sąjungos TEMPUS projektų Informacijos vady­

15

bos programa Lietuvai ir Tarptautinės komunikacijos programa Lietuvai rea­ lizavimu. Kasmet užsienio aukštosiose mokyklose studijuoja 13 fakulteto ma­ gistrantų, 15 dėstytojų ir darbuotojų stažuojasi Vokietijoje, Anglijoje, Olan­ dijoje ir Švedijoje; šių šalių kolegos or­ ganizuoja intensyvius kursus Vilniuje, konsultuoja modernių mokymo planų ir programų sudarymo bei realizavimo klausimais. Fakultete pradėtas kurti In­ tegruotas informacijos centras, kurį su­ darys dvi kompiuterių laboratorijos, ap­ rūpintos moderniausia įranga, reikalin­ ga informacijos paieškai pasaulio infor­ macijos tinkluose ir duomenų bazėse.

KF siekia rengti naujos kartos informa­ cijos vadybininkus ir tarptautinės ko­ munikacijos specialistus. Šie specialis­ tai turi sugebėti įdiegti, palaikyti, įver­ tinti ir valdyti informacijos sistemas ir paslaugas, koordinuoti vidinius ir išori­ nius informacijos srautus, siekiant or­ ganizacijų strateginės veiklos sėkmės.

Naujo tipo specialistai turi integruoti dabar atsietas bibliotekos ir kompiute­ rių centro paslaugas. Tarptautinės ko­ munikacijos specialistai galės taikyti ži­ nias ir įgūdžius vyriausybės struktūro­ se, diplomatinėse tarnybose, tarptau­ tinėse organizacijose, tarptautiniame versle. Tokie profesionalai ypač reika­ lingi Lietuvai, besiruošiančiai tapti in­ tegralios Europos nare.

Informacinės veiklos perspektyvų negalima apriboti vien naujų informa­ cijos technologijų kūrimu bei diegimu.

Rengdamas naujo tipo informacijos ir komunikacijos specialistus, Komunika­ cijos fakultetas galės daryti įtaką infor­ macijos industrijos, informacijos poli­ tikos ir informacijos infrastruktūros raidai.

Viena iš Komunikacijos fakulteto prioritetų yra tarptautinių ryšių plėto­ tė. Mes siekime sudaryti sąlygas fakul­ teto studentams ir dėstytojams semtis žinių ir patyrimo užsienio universite­ tuose, priartėti prie Europos akademi­ nių standartų, kurti fakultete aplinką, skatinančią dirbti ir ieškoti, eksperi­ mentuoti ir rizikuoti. Jeigu esate ini­ ciatyvus, nuovokus, jei ieškote naujo­ vių ir jų diegimo perspektyvų, Komu­ nikacijos fakultetas laukia Jūsų.

Doc. Renaldas GUDAUSKAS, Komunikacijos fakulteto dekanas Doc. Marius LUKOŠIŪNAS, Žurnalistikos instituto direktorius

Universitas Vilnensis

16

FILOLOGIJOS

1997.02.20

FAKULTETAS

Filologija - kalba ar literatūra?

Filologijos sąvoka apima ir kalbą, ir literatūrą, todėl pasirinkusiems bet kurią specialybę (programą) mūsų fakultete teks studijuoti ir viena, ir kita. Tiesa, ne visose programose kal­ bos ir literatūros dalykų santykis yra vienodas. Literatūros studijos dau­ giau laiko atims tose programose (specialybėse), kurių pagrindą suda­ ro gimtoji kalba - lietuvių, rusų, len­ kų filologija. Dažnai stojančiųjų in­ teresai labiau krypsta į vieną kurią nors pusę - kalbą arba literatūrą.

Baimintis dėl to nereikia: specializa­ cija jau pirmojoje studijų pakopoje iš dalies galima - per kursinius dar­ bus, pasirenkamuosius kursus ir kt.

Pagal santykį su vidurinių mokyk­ lų ir gimnazijų programa Filologijos fakulteto specialybes galima būtų su­ grupuoti į tris blokus. Pirmasis - tai gimtosios kalbos ir ja sukurtos lite­ ratūros studijos: lietuvių, rusų, len­ kų filologija. Antrasis blokas - kal­ bos, kurių studijos pradėtos mokyk­ loje, o universitete gilinamos ir plė­ tojamos: anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų (kaip negimtoji) filologija. Pa­ galiau universitete galima pradėti

studijuoti kalbas, kurių mokykloje nesimokyta: lenkų, serbų ir kroatų (slavų), lotynų ir senąją graikų. (Jau ne vieną apvylė žinia, kad į populia­ riąją skandinavų filologiją šiemet grupė nebus sudaroma.)

Pasirinktosios kalbos ir literatūros studijos sudaro pagrindinę progra­ mos dalį, tačiau tuo neapsiribojama.

Į privalomųjų dalykų sąrašą įeina ne vienas bendro pobūdžio literatūro­ loginis, kalbotyros kursas, užsienio kalba, antikinė ir visuotinė literatū­ ra. Apie trečdalį studijų programos studentas susiplanuoja pats - rink­ damasis iš gana gausaus fakulteto ir universiteto disciplinų “meniu”. Vis dar labai populiaru pradėti mokytis kurią nors naują užsienio kalbą (o jų fakultete dėstoma apie dvidešimt), tačiau ir j kitą fakultetą ar net į kitą aukštąją mokyklą studentai filologai vis dažniau užsuka...

Kaip ir visame universitete, taip ir Filologijos fakultete studijos yra dviejų pakopų. Iki šiol buvo kalbėta apie bakalauro studijas. Po ketverių metų, gavus bakalauro diplomą, ga­ lima dalyvauti konkurse ir įstoti į magistrantūrą. Štai ten tikrai galima su­ sitelkti į vieną kurią nors sritį - kal­ bą ar literatūrą. Tačiau magistrantais nori tapti ne visi. Bakalauro diplo­ mas - tai jau aukštojo mokslo diplo­ mas, ir jis nemažam mūsų studentų būriui suteikia galimybę ieškoti ir rasti darbą.

Kokia atsiveria veiklos, darbo perspektyva turinčiajam filologo di­ plomą? Tradiciškiausia profesija mokytojo. Mokytojo darbui išties yra galimybė pasiruošti jau bakalau­ ro studijose arba po jų - profesinė­ se studijose. Parengti kuo daugiau mokytojų yra vienas iš kilniausių mūsų fakulteto tikslų, tačiau studen­ to valia - rinktis šią gyvenimo kryp­

tį ar ne. Deja, šiuo metu dažniau svajojama apie kitą mūsų diploman­ tams charakteringą veiklą - vertėjo darbą. Tokių įgūdžių studijų metu galima įgyti, tačiau... kai kam būna netikėta, jog šiam darbui reikia ne tik puikiai kalbą mokėti, bet ir tu­ rėti papildomų, įgimtų savybių. Tre­ čioji filologų darbų sritis - leidyba: redaktoriai, korektoriai, stilistai .Na, dar po keletą kasmet pasuka į literatūros arba kalbos mokslo sri­ tis, rengia disertacijas. Vienas kitas tampa bibliotekininku, archyvaru, muziejininku. Ne, neverta toliau vardyti, nes per pastaruosius metus diplomo turinys ir darbo pobūdis neretai paradoksaliai nesutampa, netikėtumų būna daugiau negu įprastumo. Gal taip yra dėl to, kad studijos Filologijos fakultete yra tik­ rai gilios ir universalios, teikiančios platų išsilavinimą, kurį įmanoma

pritaikyti netikėčiausioje sferoje...

Galvojant apie filologijos studijas, reikia apie daug ką galvoti: apie po­ linkius ir sugebėjimus, apie įgūdžius daug ir atkakliai dirbti, apie savo dva­ sines nuostatas ir perspektyvą - tiek artimąją, tiek tolimąją. Čia aš turiu galvoje gana skirtingą konkurenciją stojant į mūsų fakulteto specialybes: taip, kol kas Lietuvoje populiarūs ir

reikalingi anglų, vokiečių, prancūzų kalbų žinovai, tačiau po kelerių me­ tų ne mažiau reikalingi bus rusų ir

lenkų kalbų specialistai (santykiai su artimiausiais kaimynais plėtojasi!), nekalbant apie serbų ir kroatų kal­ bas, kurias studijuoti šiemet Lietu­ voje yra pirmoji ir galbūt vienintelė

Musų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 53 kab.

Tel. 61 16 87.

Tiražas 3500 egz. 2 spaudos lankai. SL 321.

Užs. Nr. 74.

Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius.

Spausdino VU spaustuvė.

Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ

galimybė. Be to, Filologijos fakulte­ te tarp atskirų specialybių beveik ir nėra neperžengiamų ribų. Filologija yra viena: viena didelė galimybė tapti išprususiam, išmintingam, tapti kul­

tūros žmogumi.

Doc. Kęstutis URBA, Filologijos fakulteto dekanas