Tarybinis Studentas, 1979 m. sausio 19 d. Nr. 2-3 (1067-1068)

Kviečiame studijuoti Vilniaus V. Kapsuko universitete V7SŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!

Specialus

taimudis

numeris vidurinių mokyklų

abiturientams, norintiems

studijuoti universitete

sucioencas

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

1979 m. sausio 19 d.

Nr. 2—3 (1067—1068) KAINA 4 KAP.

EINA NUO 1950 METŲ

RINKIMAMS ARTĖJANT Universitete Įvyko rinkiminis susirinkimas, skirtas kandida­ tams Į TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatus iškelti.

TSKP istorijos katedros ve­ dėjas, profesorius K. Navic­ kas atstovu Į šalies aukščiau­ siosios valdžios organą pasiū­ lė TSKP CK Politinio biuro nario TSRS gynybos ministro, Tarybų Sąjungos maršalo Dmitrijaus Ustinovo kandida­ tūrą, o Ekonominės kiberne­ tikos ir finansų fakulteto de­ kanas, LTSR Mokslų akade­ mijos narys-korespondentas, profesorius A. Žilėnas iškėlė kandidatu Į TSRS Aukščiau­ siosios Tarybos deputatus Universiteto rektorių, Socia­ listinio Darbo Didvyrj, aka­ demiką, profesorių Joną Ku­ bilių.

Pasiūlytas kandidatūras pa­ laikė susirinkime kalbėję Matematikos fakulteto taiko­ mosios matematikos katedros vedėjas, profesorius, dakta­ ras A. Bikelis, Pramonės eko­ nomikos fakulteto docentas S. Imbrasas ir kt.

Priimtame nutarime susirin­ kimas vieningai nutarė kan­ didatais j TSRS Aukščiausio­ sios Tarybos deputatus Vil­ niaus Lenino rajono rinkimi­ nėje apygardoje Nr. 225 rin­ kimams j Tautybių Tarybą iškelti TSKP CK Politinio biuro narj, TSRS gynybos mi­ nistrą, Tarybų Sąjungos mar­ šalą Dmltrijų Ustinovą ir Universiteto rektorių Joną Kubilių.

KUR IR KIEK PRIIMSIME 1979 METAIS

MEDICINOS FAKULTETAS

Gydomoji medicina Higiena, sanitarija, epidemiologija Pediatrija

Materialinio-techninio aprūpinimo ekonomika ir organizavimas 50 25 75

— —

Matematika Taikomoji matematika

200 100

— —

25 —

125

—

—

CHEMIJOS FAKULTETAS

Chemija

75

—

—

50 25

— —

50 _

PREKYBOS FAKULTETAS

30

—

—

Prekybos ekonomika Prekių mokslas

60 150 50

50 50 —

50 75 —

75 25

— —

— —

100

_

125

Finansai ir kreditas Buhalterinė apskaita Ekonominė kibernetika Ekonominės Informacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimas Statistika

100 75

25 25

50 50

90

25

.—

TEISĖS FAKULTETAS

30 100 60 25

_ 25 — —

25 50 50 —-

PRAMONĖS EKONOMIKOS FAKULTETAS Pramonės planavimas Darbo ekonomika

GAMTOS FAKULTETAS Biologija Geografija Hidrogeologija ir Inžinerinė geologija

Žurnalistika Bibliotekininkystė ir bibliografija Istorija Psichologija

25

EKONOMINĖS KIBERNETIKOS IR FINANSŲ FAKULTETAS

ISTORIJOS FAKULTETAS

FIZIKOS FAKULTETAS Fizika

Lietuvių kalba ir literatūra Rusų kalba ir literatūra Romanų ir germanų (anglų, vokiečių, prancūzų) filologija

50

— —

FILOLOGUOS FAKULTETAS MATEMATIKOS FAKULTETAS

50

50 50

30 30

Teisė

Paaiškinimas. D — dieninis skyrius, V — vakarinis sky­ rius, N — neakivaizdinis skyrius.

KAUNO VAKARINIS FAKULTETAS

75 50

50 25

50 25

Filologijos skyrius — lietuvių kalba ir literatūra, kalba ir literatūra, anglų kalba ir literatūra.

25 30

Istorijos skyrius — bibliotekininkystė ir bibliografija Ekonomikos skyrius — pramonės planavimas, prekybos ekonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, darix> ekonomika.

rusų

VISOS SPECIALYBES GEROS

i

tas statyti skaičiavimo cent­ Netrukus mokyklose nu­ B. SUDAVICIUS, ras. skardės Šimtadienio šventė. prorektorius mokymo reikalams Studentas ne vien knyga Po šimtadienio likę šimtas gyvas. Daugelis turbūt girdė­ dienų — tai kruopštaus ir at­ kaklaus darbo, siekiant geriau galima sėkmingai studijuoti dien jos metodus naudoja ne jo apie mūsų gražias tradici­ išlaikyti baigiamuosius egza­ (ypač biologines disciplinas) tik astronomas, fizikas, inži- jas — pirmakursių imatrlkuminus ir gauti geresnį atesta­ ir turint aukštą konkretaus nierius, kas jau seniai įpras- įiaciją, mediumo — pusės tą, dienos, tai ateities kelio vaizdinio intelekto lygį- Sun­ ta, bet ir ekonomistas, biolo­ studijų — šventę, diplomantų apmąstymo dienos. Kiekvieną kiau sekasi studijos universi­ gas, medikas, net kalbinin­ palydas, — daugelį renginių abiturientą jaudina klausi­ tete vidutinio ir ypač nuosai­ kas, teisininkas, psichologas, rodo televizija.

Siekimas išugdyti visapumas, ką veikti, kokį kelią pa­ kaus verbalinio tipo asme­ daugelio kitų sričių specialis­ sirinkti, baigus vidurinę mo­ nims. Jiems trūksta sugebėji­ tai. Matematiniai metodai siškai ir harmoningai jšvyslykyklą. Klausia jis tėvų pata­ mų tiek abstrakčiai, tiek skverbiasi visur: mateinatt- tą asmenybę daro studentų rimo, konsultuojasi su moky­ konkrečiai mąstyti. Todėl to­ zuojami ne tik atskiri moks­ gyvenimą turiningą Ir įdomų. kiems studijos universitete lai, bet ir įvairių liaudies Universitetas garsus meno tojais, pats savęs klausia.

Renkantis profesiją, kyla nerekomenduotinos. Kas ge­ ūkio šakų planavimas ir val­ saviveikla. Mūsų dainų ir šo­ daug klausimų: kurią specia­ riausiai galėtų čia patarti? dymas. Vadinasi, visur čia kių ansamblis pripažintas ab­ lybę pasirinkti, ar seksis dar­ Universiteto psichologijos ka­ reikalingi aukštos kvalifikaci­ soliučiai geriausiu šio žanro turi PROFESINIO jos matematikai. Baigiantieji meno saviveiklos kolektyvu bas, kurioje mokykloje būtų tedra geriausia mokytis, o gal, ne­ ORIENTAVIMO IR KONSUL­ šią specialybę gauna pasky­ respublikoje, jis yra komjau­ paisant tėvų patarimo ir noro, TAVIMO KABINETĄ. Ja­ rimus į daugelį ministerijų, nimo premijos laureatas, tapo baigti su mokslais ir iš karto me konsultuoja kvalifikuo­ gamyklų, mokslinių institutų pirmojo sąjunginio meno sa­ viveiklos festivalio laureatu, įsijungti j gamybinę veiklą. ti dėstytojai. Pirmiausia čia ir kt.

Norėčiau atkreipti stojan­ koncertavo Kremliuje, Kas Kokį patarimą duoti jau­ galima susipažinti su spe­ nuoliui, besiruošiančiam stu­ cialybėmis ir darbu, jas čiųjų dėmesį: gamtos, fizi­ nežino mūsų kiemo teatro, dijuoti aukštojoje mokykloje, baigus. Kabinete galima pasi­ kos, matematikos, chemijos kaimo kapelos, akademinio ir kurioje aukštojoje mokyklo­ tikrinti, ar jūsų sugebėjimai fakultetų . studentai ruošiami vyrų choro, pučiamųjų orje geriau mokytis — institute■ atitinka polinkius, inlere- gamybinio ir pedagoginio pro­ kestro ir kitų meno ko­ ar universitete? Į šį klausimąi sus. Jei atitinka —seksis ir filio, filologijos fakulteto auk­ lektyvų. Studentai turi sa­ studijos, ir darbas. Jei ne — lėtinių dauguma dirba moky­ vo organizacijas. ir klu­ nelengva atsakyti.

Universitetas ruošia platausi reikia gerai pagalvoti ar ver­ tojais, o jų su aukštuoju iš­ bus. Plačiai žinomas Interna­ cionalinis klubas (rengia tarp­ profilio specialistus gamybi­ ta jus dominančią specialybę silavinimu labai trūksta.

Universitetas ruošia istori­ tautinius politinės dainos fes­ niam, pedagoginiam, kultūri­ iš viso studijuoti. Mūsų šaly­ niam ir moksliniam darbui. je visos profesijos lygiai rei­ jos ir visuomenės mokslų pa­ tivalius), jaunieji kraštotyri­ Mokymo planai sudaryti taip, kalingos ir gerbiamos, visos grindų, lietuvių kalbos ir li­ ninkai kas vasarą išvyksta į anglų, vokiečių, kompleksines ekspedicijas, kad pagrindinis dėmesys ski­ specialybės geros. Ir pasiren­ teratūros, riamas ne vienai kuriai siau­ kant studijuoti specialybę, prancūzų kalbų, matemati­ renka tautosaką, krašto isto­ rai specialybei įgyti, o bend­ būtina atsižvelgti į savo su­ kos, fizikos, chemijos, biolo­ rinės ir revoliucinės praeities roms teorinėms disciplinoms, gebėjimus, j visuomenės po­ gijos, geografijos mokytojus faktus, ruošia monografijas, vidurinėms mokykloms ir dės­ Aktyviai dirba sporto, turistų kurios yra keleto artimų spe­ reikius.

Jaunuolio sugebėjimai iš­ tytojus technikumams bei klubai. cialybių pagrindas. Svarbiau­ Universitete veikia vlsuosias Universitetą baigusio ryškėja vidurinėje mokykloje aukštosioms mokykloms.

Kartais manoma, kad pe­ meninių profesijų fakultetas. specialisto bruožas — platus ir žymia dalimi atsispindi ir tvirtas mokslinis-teorinis atestate. Brandos atestatas — dagogo darbas labai sunkus. Baigs j|> studentai įgyja ant­ tai kelialapis j aukštąją mo­ Bet turbūt nėra tokio svar­ rą — visuomeninę — specia­ pasiruošimas.

Universitetinis mokymas kyklą, j specialybę. Pavyz­ baus ir atsakingo darbo, ku­ lybę ir gauna atitinkamą pa­ visų pirma siekia suteikti džiui, 1978 m. laikiusiųjų sto­ ris būtų lengvas. Sunkiausias žymėjimą. Fakultete yra paskaitinės propagandos, kraš­ studentui fundamentalių jamuosius egzaminus j uni­ yra nemėgstamas darbas.

Išlaikyti stojamuosius egza­ totyros, gamtos apsaugos, me­ mokslų pagrindus, svarbius versiteto dieninį skyrių (lai­ tiek mokslo-tlriamajai, tiek kė 4072 jaunuoliai) atestato minus — tai tik didelio darbo ninės fotografijos, sporto, tu­ praktinei veiklai. Tokia mo­ vidurkis buvo 4,5 balo, o j pradžia. Penkerl studijų me­ rizmo ir ekskursijų, meno kymo kryptis kelia atitinka­ gydomosios medicinos specia­ tai pareikalaus daug triūso profesijų — choro ir vokali­ mus reikalavimus ir žmogaus lybės 40 vietų laikė egzami­ ir jėgų, pasišventimo pasi­ nio ansamblio, liaudies instru­ psichikai. Sėkmingos studijos nus 47 jaunuoliai, baigę vi­ rinktai specialybei. Studentas mentų ir pučiamųjų orkestro, Universitete reikalauja mąs­ durinę mokyklą su aukso me­ — tai ne tik būsimas specia­ šokių, dramos kolektyvų va­ tymo savarankiškumo. Sava­ daliu arba specialiąją viduri­ listas. Tai būsimas inteligen­ dovų — skyriai.

Svarbų vaidmenį universi­ rankiškai mąstantis asmuo nę mokyklą su pagyrimu. tas, kuris turi būti pasiruo­ moka pats rasti problemas ir Priimtųjų į pirmą kursą ates­ šęs vykdyti ir svarbias visuo­ teto gyvenime vaidina stu­ 4,61 balo, o menines funkcijas. dentų mokslinė draugija. Tai jas išspręsti savo jėgomis. tato vidurkis Partija ir vyriausybė vi­ pirmųjų mokslinių bandymų, Jis sugeba analizuoti gyveni­ j medicinos fakultetą 4,8 ba­ mo reiškinius ir mokslinę li­ lo, prekybos ekonomiką — soms aukštosioms mokykloms savo ištvermės patikrinimo teratūrą, išskirti esminius da­ 4,8 balo, biologiją — 4,7 ba­ iškėlė labai svarbius uždavi­ mokykla.

Studentų gyvenimą labai lykus, apibendrinti atskirus lo. Taigi į kai kurias univer­ nius — ruošti aukštos kvalifi­ faktus ir daryti naujas pagris­ siteto specialybes gali įstoti kacijos, idėjiškai užgrūdintus praturtina universiteto ryšiai tas išvadas. Labai svarbu ir jaunuoliai (išlaikę labai ge­ specialistus, sugebančius kū­ su kitomis aukštosiomis mo­ mąstymo lankstumas, kuriuo rai stojamuosius egzaminus), rybiškai atlikti jiems pavestą kyklomis. Bendraujama su pasižymintis asmuo sugeba kurių atestato vidurkis 4,5 — darbą, nuolat gilinti savo daugeliu Tarybų Sąjungos žinias, morališkai taurius, mo­ mokyklų, pasirašytos bendra­ pakeisti klausimų, problemų 5 balai. sprendimo būdus, jei taiko­ Didelė laimė studijuoti Vil­ kančius dirbti su žmonėmis, darbiavimo sutartys su Lat­ mi būdai nėra efektyvūs. niaus V. Kapsuko universite­ aktyvius partijos politikos vijos, Odesos, Baltarusijos ir Tbilisio universitetais.

Studijų Universitete sėkmė te — seniausioje šalies aukš­ skleidėjus.

Universitete sudarytos vi­ Plečiasi ryšiai su užsienio priklauso ir nuo asmens inte­ tojoje mokykloje, kuri šiais mokyklomis. lekto tipo. Psichologai skiria metais mini keturių šimtme­ sos sąlygos studijuoti, tapti aukštosiomis net keturis žmonių intelekto čių jubiliejų. Gal šios dide­ geru pasirinktos specialybės Glaudžius dalykinius ryšius Greifsvaldo tipus — pagal jų polinkį į lės šventės iškilmių dalyviai žinovu. Mes turim laboratori- palaikome su konkretų vaizdinį ar abstrak­ bus ne vienas abiturientas, jas ir kabinetus, aprūpintus (VDR), Krokuvos (LLR), Pra­ tų loginį mąstymą: 1) never­ dabar mokyklos suole svajo­ šiuolaikine mokslo aparatūra, hos (CSSR) universitetais, Er­ balinį, 2) stiprų verbalinį, jantis apie savarankiško gy­ labai turtingą (3,8 mln. leidi- furto medicinos akademija. nių) mokslinę biblioteką. Lie­ Su jais mes keičiamės moks­ 3) vidutinį verbalinį, 4) nuo­ venimo pradžią.

Komunistų partijos liniais darbuotojais, studen­ saikų verbalinį. Leningrado Kasmet didelis būrys jau­ tuvos praktikantais, studentų A. Ždanovo universitete buvo nuolių nori studijuoti mūsų Centro Komiteto ir respubli­ tais rūpesčiu grupėmis vasaros darbo ir tiriamas studentų mokymosi aukštojoje mokykloje. Pavyz­ kos vyriausybės turtėja universite­ poilsio stovyklose. Būna at­ priklausomumas nuo jų inte­ džiui, 1978 m. buvo gauti nuolat to materialinė bazė. Anta­ vejų, kai studentus universite­ lekto tipo. Gauti rezultatai 6792 pareiškimai.

1979 metais universitetas kalnyje, simbolišku vardu pa­ tas siunčia studijuoti ir į už­ parodė, kad sėkmingiausiai studijuoja stipraus verbalinio priims į pirmą kursą 3060 vadintoje Saulėtekio alėjoje, sienio aukštąsias mokyklas.

Kviečiame jus, jaunieji intelekto tipo asmenys, gerai žmonių: j dieninį skyrių — statomas studentų miestelis. mokosi ir neverbalinio tipo 1905 (iš jų 175 bus priimti iš Teisės, fizikos ir trys ekono­ draugai, į mūsų universitetą. asmenys ir silpniausiai — parengiamojo skyriaus), j va­ mikos fakultetai jau persikė­ Atkakliai siekite savo tikslo, nuosaikaus verbalinio tipo karinį skyrių — 450, į ne­ lė j naujus šiuolaikinius rū­ nebijokite darbo ir sunkumų, asmenys. Atskirų intelekto ti­ akivaizdinį — 705. Ruošiami mus, čia pat iškilo daugia­ nes viskas pasiekiama tik at­ pų asmenų mokymosi pažan­ 30 specialybių specialistai. aukščiai bendrabučiai, pradė- kakliai dirbant. gumas iš dalies priklauso ir Kiekvienos specialybės stu­ nuo disciplinų. Visuomeninius dentai ruošiami siauresnėmis mokslus žymiai geriau už ki specializacijomis — jų uni­ tus mokosi stipraus verbali­ versitete yra 74. Be to, ne nio tipo atstovai, o blogiau- konkurso j tvarka siunčiame šiai — neverbalinio tipo at­ studijuoti Į kitas šalies aukš­ stovai. Tai visai suprantama, tąsias mokyklas. Pavyzdžiui, nes čia būtina sugebėti ab­ pernai — studijuoti filosofi­ strakčiai mąstyti. Matematikos jos, mokslinio komunizmo, disciplinas geriausiai mokosi politinės ekonomijos Maskvos taip pat stipraus verbalinio universitete, i sporto medicinos tipo atstovai, po jų eina ne­ Tartu universitete, archyvisti­ verbalinio tipo atstovai ir kos Maskvos istorijos archy­ blogiausiai — nuosaikaus ver­ vų institute ir kt. balinio tipo atstovai. Matema­ Kokiais srautais pasklis no­ tikos disciplinoms svarbu ir rintys tapti studentais, kokios abstraktus (algebra) ir kon­ specialybės bus populiariau­ kretus vaizdinis mąstymas sios, galima tik numanyti. Vi­ (geometrija). Biologijos ge­ sada didelis konkursas būna riausiai mokosi neverbalinio į teisės, prekybos, istorijos, tipo atstovai. Tai leidžia da­ medicinos specialybes. Ir la­ ryti išvadą, kad labiau išvys­ bai dažnai „pamirštamos" to­ tytas abstraktus loginis mąs­ kios pat įdomios ir reikalin­ tymas (būdingas stipriam ver­ gos specialybės, kaip matema­ baliniam intelekto tipui) yra tika, buhalterinė apskaita, fi­ svarbiausia prielaida sėkmin­ nansai ir kreditas, statistika. goms studijoms universitete, Sakykim, matematika. Šian­

Nuotraukose: sesijos metu; kasdien gražėja naujasis uni­ versiteto studentų miestelis; tolyn vingiuoja turistų keliai; apačioje — universiteto dainų k šokių ansamblis.

KNYGŲ IR INFORMACIJOS LOBIŲ SAUGOTOJAI Bibliotekų ir informacijos tarnvbu darbuoto ius mūsų resnublikai ruošia Biblioteki­ ninkystės ir Mokslinės infor­ macijos katedros. 1953 m šalia dieninio skyriaus buvo organizuotas ir neakivaiz­ dinis skyrius (šiuo metu i ši skyrių priimama 50 studen­ tu). n nuo 1965 m. prie Vil­ niaus universiteto Kauno bendramokslinio fakulteto buvo organizuotas vakarinis bibliotekininkystės skyrius (priimami — 25 žmonės).

Padaugėjo ivairiu tipu bib­ liotekų musu respublikoje ir išsiplėtė iu darbas.

Būtina buvo pradėti ruošti specialis­ tus diferencijuotai.

Buvo peržiūrėti ..Bibliotekininkys­ tės ir bibliografijos specialy­ bės“ mokvmo planai.

Nuo 1968 m .pradėta ruošti spe­ cialistus Pagal naujus tobulesnius mokvmo Planus, ku­ riuose buvo numatytas dife­ rencijuotas specialistu ruoši­ mas masinėms, vaiku ir mo­ kyklų. techninėms biblio­ tekoms. Šiuo metu specializa­ cijų skaičius dar papildytas žemės ūkio ir visuomeninėspolitinės literatūros speciali­ zacijomis. Šios specializaci­ jos atstovai vnač šiuo metu reikalingi mokslinėse ir spe­ cialiose bibliotekose.

Visu šių soecializaciiu stu­ dentai turi išklausvti bendrus dalykus: bendrauniversitetivisuomeniniu polltlniu

mokslų disciplinos — TSKP istorija, marksistlnė-lenininė filosofija, politinė ekonomija, mokslinis komunizmas ir t. t., taip pat pedagogika ir psichologija. Antra visu specializaciiu studentams priva­ lomu disciplinų ciklą sudaro specialybės dalykai: kultūros darbo pagrindai, biblioteki­ ninkystės. mokslinės informa­ cijos ivadas. informacinės pa­ ieškos sistemos. bendroji bibliografija, knygos ir bib­ liotekų istorija ir pan.

Su „informacijos sprogimu” ir vis platesniu automatizaciios priemonių panaudojimu bib­ liotekų ir Informaciios tarnv­ bu darbe, visu soecializaciiu studentams būtina išklausyti aukštosios matematikos Ir ESM ir programavimo kur­ sus“.

Sėkmingam darbui bibliote­ kose reikalingas ir užsienio kalbų mokėiimas. Ju mūsų specialybės studentai turi iš­ klausyti dvi.

Kita dėstomų disciplinų dalis derinama su specializacija, pvz.. masiniu Ir vaiku bei mokyklų biblio­ tekų soeclalizaclios studentai turi išklausvti lietuviu, ta­ rybinės Ir užsienio literatūros istorijos kursus, o vaiku spe­ cializacijos studentai — vai­ ku literatūros kursą.

Techninės specializacijos studentai literatūros discipli­ nų neklauso, bet užtat iie turi išklausvti pramonės technologijos Ir ekonomikos kursus ir t. t. Šiuo metu mo­ kvmo pianai vra tobulinami, atsižvelgiant 1 naujus porei­ kius.

Katedros dėstytojų kolek­ tyvą sudaro pritvre pedago­ gai. savo dėstomu disciplinų teorijos žinovai. Dalis iu turi ilgameti. gamybinio darbo staža. fnoksllnius laipsnius Ir vardus, žinomi ne vien mūsų respublikoje, bet ir toli už jos ribų.

Mūsų absolventu pareikala­ vimas vra labai didelis, šiuo metu tik devvni procentai musu respublikos bibliotekų ir informaciios tarnvbu dar­ buotoju turi aukštai! specia­ lųjį išsilavinimą Su kultūri­ nės ir mokslinės-techninės revoliuciios užmoju, auga ir bibliotekų bei informaciios tarnvbu skaičius ir iu vaid­ muo.

Visa fai užtikrins geras oerspektvvas Ir mūsų specia­ lybės absolventams.

L. VLAD1MIROVAS Mokslinės informaciios katedros vedėtas

Ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimas Viena iš labiausiai aktuarą ir sudėtingų problemų yra žinių, reikalingų įmonių ir organizacijų darbui tvarkymo ir apdorojimo sistemų kurimas bei eksploatavimas. K,iriant tokias sistemas, kaip automatizuotų valdymo sistemų pagrindines dalis reikia nustatyti visos įvedamos ;r saugomos skaičiavimo masinose informacijos turinį, parinkti informacijos rinkimo, perdavimo, keitimo ir suradimo (paieškos) procesus, jiems reikiamą techniką, sudaryti uždavinių sprendimo elektroninėms skaičiavimo mašinoms (ESM) algoritmus ir programas. Aktualus ir įdomus yra tų projektavimo darbų automatizavimas, kuriems skiriama vis daugiau dėmesįo.

Pagal paruoštus projektus informacija yra apdorojami mašininio skaičiavimo įmo' nėse (MSĮ) — skaičiavimo biuruose, stotyse ar centruose. MSĮ — tai įmonės su sudėtinga ir specifine gamyba, jose naudojamos įvairios skaičiavimo mašinos, tvarkoma ir apdorojama informacija, o jų produkcija — skaičiavimo rezultatai.

Didelė projektavimo, jo to* bulinimo, automatizavimo ir informacijos apdorojimo mašininio skaičiavimo įmonėje darbų dalis kaip tik tenka ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimo specialistams, kurie yra tos naujos srities — informacijos apdorojimo šiuolaikinėmis skaičiavimo mašinomis technikos priemonėmis — technologai.

Toks gana plataus profilio kiekvieną kartą vis naujas, nemažai išradingumo reikalaujantis darbas, gerai gali būti atliekamas tik turint pakankamai žinių apie nauja isią šiuolaikinę techniką, jos panaudojimo projektavimą bei prognozavimą. Todėl be bendro lavinimo, visuomeninių mokslų disciplinų, aukšto* sios matematikos, yra dėstomos ir informacijos apdoroįimo specialistą formuojančios disciplinos, kurias galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: skaičiavimo mašinų ir informacijos rinkimo bei perdavimo priemonių veikimo principų, jų nustatymo konkietiems darbams ir eksploa-

tavimo; informacijos struktū­ ros, išdėstymo dokumentuose ir mašininiuose nešėjuose, jos fondo (duomenų bankų) organizavimo, jos rinkimo ir apdorojimo procesų sutvarkymo, pritaikymo mašininiam apdorojimui, ekonominių ir informacinių procesų matematinio modeliavimo, algoritmizavimo, esamų programų ir jų paketų pritaikymo bei naujų programų rašymo šiuolaikinėse algoritminėse kai­ bose; liaudies ūkio įmonių planavimo, apskaitos, analizės ir reguliavimo darbų atlikimo, panaudojant skaičiavimo techniką.

Vienu iš būdingesnių bruožų, studijuojant šią specialybę yra glaudus „bendiavimas" su skaičiavimo tecnnika, mokantis teisingai rašyti programas, naudotis anksčiau paruoštomis standartinėmis, jų paketais.

Apgynus diplominį projektą suteikiama inžinieriausekonomisto kvalifikacija. Darbui nukreipiami į tas vietoves, kur yra mokslinio tyri“ mo ar projektavimo organizacijos, sprendžiančios skaičiavimo technikos panaudojimo klausimus, stambesnės mašininio skaičiavimo įmonės.

Kaip rodo jaunųjų specialistų skirstymas, jie yra labai reikalingi liaudies ūkiui ir ten laukiami. Ypač daug inžinierių ekonomistų reikia sparčiau pradėtoms kurti ir diegti automatizuotoms valdymo sistemoms bei steigiamiems individualiems ir ypač kolektyvinio naudojimo skaičiavimo centrams.

Baigusieji šią specialybę, sėkmingai gali dirbti mokslinio tyrimo institutuose, laboratorijose, kur tiriamos informacijos ir jos fondų (duomenų bankų) organizavimo plo­ blemos, nagrinėjami jos apdorojimo klausimai, aukštosiose ir specialiose vidurinėse mokyklose, kur dėstomos skaičiavimo mašinų, jų panaudojimo informacijos apdorojimo projektavimo organizavi­ mo disciplinos. Pasirinkę šią darbo kryptį, absolventai sėkmingai dirba mokslinio tyrimo darbus, mokosi aspirantūloje.

Doc. L. SIMANAUSKAS, Ekonominės informacijos katedros vedėjas

KVIEČIAME STOTĮ Į EKONOMINĖS KIBERNETIKOS IR FINANSŲ FAKULTETĄ

Buhalterinė apskaita Buhalterinės apskaitos specialybė — viena iš seniau­ sių. Dar Antikos laikais ūkinės operacijos buvo sistemin­ gai fiksuojamos ir apibendrinamos. Buhalterinės apskaitos moksliniai pagrindai formavosi maždaug nuo XV amžiaus.

Jos pagrindus pirmą kartą suformulavo žymus italų ma­ tematikas Luką Pačiolis.

Ilgainiui toli j prlekj pažengė tiek ekonomikos mokslas ir atskirai imant — buhalterinė apskaita. Palaipsniui kei­ tėsi sąskaitybos darbuotojo darbo pobūdis.- nuo primity­ vių knygų, skaitytuvų šiuo metu pereinama prie labiau­ siai pažangių sąskaitybos formų ir metodų, pasitelkiant sudėtingiausias elektronines skaičiavimo mašinas (ESM).

Buhalterinės apskaitos specialybė — reikalingiausia liau­ dies ūkyje. Dabar nerasime respublikoje Įmonės, įstaigos ir organizacijos, kuri apsieitų be buhalterio. Vienok kvali­ fikuotų buhalterių ekonomistų, baigusių aukštąjį mokslą mūsų respublikoje dar labai nedaug.

Ne paslaptis, kad- abiturientai, ieškodami savo vietos gyvenime neretai aplenkia šią specialybę. Dažnai įsivaiz­ duojama: buhalteris sėdi už stalo, apkrauto šūsniais po­ pierių ir tauškina skaitytuvais. Ši atgyvenusi pažiūra ne­ retai žmonėms trukdo teisingai vertinti buhalterio ekono­ misto profesiją, atitraukia nuo studijų jaunimą, turintį po­ traukį šiai specialybei.

Ekonominė reforma, iškėlusi naujus reikalavimus buhal­ terinei apskaitai, drauge formuoja ir naują pažiūrą į bu­ halterio ekonomisto' profesiją. Šios profesijos žmonėms valstybė patikėjo ne tik kontroliuoti, bet ir apibendrinti įmonės darbą visos ūkinės veiklos srityse.

Gamybos procese visos tarnybos — tiek ekonominės, dek techninės — negali išsiversti be buhalterinės apskai-

Ekonominė kibernetika — tai ūkio valdymo mokslas.

Visų kraštų ekonomika, mū­ sų šalies ūkis, ypač pastarai­ siais metais, nepaprastai išau­ go, sustambėjo, gamybos procesai pasidarė sudėtingi, labai pagreitėjo. Ūkio valdy­ mo uždaviniai tapo labai su­ dėtingi. Antra vertus, nuo jų teisingo sprendimo vis la­ biau priklauso visos ekono­ mikos plėtotė. Taigi, visu ūgiu . iškilo ūkio valdymo mokslinio pagrįstumo proble­ ma.

Kaip žinoma, mūsų amžiaus viduryje pradėjo sparčiai for­ muotis kibernetika, septyn­ myliais žingsniais ėmė žengti Į priekį jos pagalbininkės — elektroninės skaičiavimo ma­ šinos (ESM). Kibernetika, ma­ tematiniai metodai, ESM bu­ vo pasitelkti vis sudėtingėj au­ tiems ūkio valdymo uždavi­ niams spręsti. Ėmė formuotis ekonominė kibernetika — ekonomikos ir matematikos mokslų sintezė.

Ekonomistas - kibernetikas nuo kitų mūsų Universiteto ruošiamų ekonomistų skiriasi visų pirma tuo, kad į kasdie­ ninius ūkinius reiškinius (dar­ bo ’ našumo didinimą, savikai­ nos mažinimą, naujai stato­ mos įmonės vietos parinkimą, gyventojų piniginių pajamų ir prekių pasiūlų suderinimą Ir t. t.) sugeba pažvelgti, va­ dovaudamasis kibernetikos principais, griežtais matemati­ niais skaičiavimais, atliktais ESM. Dėl to ekonominės kiberne­ tikos specialybėje daug vie­ tos skiriama Įvairių matema­ tikos dalykų studijoms, susi­ pažinimui su elektroninėmis skaičiavimo mašinomis. Ta­ čiau matematikos paskirtis ekonomistui-kibernetikui yra kitokia, negu, pvz., jų kole­ goms, studijuojantiems ma­ tematiką. Ekonomistas-kiber

Statistika Statistika — gana platus savarankiškas mokslas, nagri­ nėjantis socialinius-ekonominius reiškinius ir procesus.

Statistikos darbo turinys bei statistikos mokslo reika­ lavimai nulėmė ir šios specia­ lybės mokymo planą. Be bendrų visuomeninių mokslų, dėstomos matematikos, kon­ krečios ekonomikos discipli­ nos, specialybės dalykai, skaičiavimo mašinos ir jų panaudojimas statistiniams duomenims surinkti ir apdo­ roti. Iš mokymo plano ma­ tyti, kad statistikas — ne siauros šakos specialistas, bet visapusiškas ekonomistas, su­ gebantis tirti socialinius eko­ nominius reiškinius, juos api­ bendrinti analizuoti ir dary­ ti išvadas. Statistikos specia­

EKONOMINĖ KIBERNETIKA netikas — tai visų pirma ge­ ras ekonomistas, mokantis matematiką, o ne atvirkščiai. Čia studijų metu pagrindinis dėmesys skiriamas taikomo­ sios matematikos įsisavini­ mui, bendros matematinės mąstymo kultūros išugdymui, kad specialistas sugebėtų ūkio valdymo procesus na­ grinėti matematiškai. Aišku, norint kibernetikos princi­ pus, matematinius metodus taikyti ūkio valdyme, pir­ miausia reikia tą ūkį ir jo valdymą giliai pažinti, žino­ ti jų raidos dėsningumus. Dėl to ekonomistai - kibernetikai plačiai studijuoja gamybos technologiją, ekonomiką, or­ ganizavimą, planavimą.

Gilios pramonės ekonomi­ kos žinios yra toji medžiaga, iš kurios, remiantis kiberneti­ kos principais ir matemati­ niais metodais, sudaromi ūkio valdymo problemų aprašy­ mai — ekonomlniai-matematiniai modeliai. Sprendžiant ūkio valdymo problemą, daž­ nai turime situaciją: ūkio valdymo problemą reikia su­ formuluoti kaip matematinį uždavinį, moksliškai tai va­ dinama ekonominių procesų matematiniu modeliavimu. To­ kio modelio sprendimas ga­ limas tik pasitelkus šiuolai­ kinę skaičiavimo techniką.

Sprendžiant matematikos už­ davinį mokykloje, darbas baigtas, kai gaunamas spren­ dinys. Kitaip yra, spren­ džiant ekonominius-matematlnius uždavinius. Gavus spren­ dinį, jį reikia patikrinti eko­ nominės teorijos gyvenimo praktikos požiūriu. Čia taip pat reikalingos plačios eko­ nomikos ūkio valdymo prak­ tikos žinios. Ūkio valdymas, kaip ir bet

listai Universitete pradėti ruošti nuo 1971 metų. Šių specialistų pareikalavimas respublikoje gan didelis, nes baigusių aukštąjį mokslą sta­ tistikų ekonomistų dar labai nedaug. Baigę šią speoialybę dirba valstybės valdymo apa­ rate ir liaudies ūkio šakose: LTSR Centrinėje Statistikos valdyboje ir jos žemutinėse grandyse — miestų ir rajon Į valstybinės statistikos infor­ macijos skaičiavimo centruo­ se ir stotyse, Valstybiniame Plano komitete, šakinėse val­ dybose, ministerijose, pra­ monės bei žemės ūkio įmo­ nėse, statybos ir prekybos organizacijose, mokslinio ty­ rimo institutuose, biuruose bei laboratorijose.

Baigus šią specialybę sutei­ kiama ekonomisto kvalifikaciDoc. J. lAŠKOVAS,

tos duomenų. Buhaiterijon tartum armijos štaban suplaukia informacija apie Įvairiausius gamybinius Ir negamybinius reiškinius, vykstančius Įmonėje. Buhalteris ekonomistas jau dabar iš esmės atsipalaidavo nuo techninio darbo, nes jam vis intensyviau talkininkauja ESM. Jam belieka tikrinti dokumentacijos būklę, ją grupuoti ir sekti.

Buhalteris svarbiausią dėmesį dabar galės skirti ūkinės veiklos anali­ zei, kuria remdamasis 'teiks gamyklos administracijai savo pasiūlymus kaip gerinti Įmonės darbą, ištaisyti trūkumus.

Turėdamas smulkiausią informaciją apie gamybinę veik­ lą, buhalteris kaip niekas kitas yra reikalingas įmonės kolektyvui. O juk nėra didesnio pasitenkinimo už tą, kai patiri, kad kolektyvui, visuomenei esi labai reikalingas. Įmonės, įstaigos ar organizacijos vyriausiasis buhalteris privalo užtikrinti kontrolę, ar teisingai ir laiku Įformina, mos materialinių-piniginių vertybių priėmimas ir jų nau­ dojimas, gatavos produkcijos realizavimas, darbo užmokes­ čio fondo naudojimas, taip pat ar laikomasi biudžetinių mokėjimų bei finansinės drausmės, ar teisingai ir laiku priskaitomi ir įmokami valstybiniai mokesčiai į biudžetą ir kt. Įmonės buhalteris turi imtis visų reikiamų priemo­ nių, kad užkirstų kelią piniginių lėšų bei materialinių vertybių trūkumams, išeikvojimams, neteisėtam naudoji­ mui ir kitokiems piktnaudžiavimams.

Dauguma buhalterių, buvusių Universiteto absolventų dirba įmonių, susivienijimų ir ministerjų vyriausiaisiais buhalteriais, o kai kurie vadovauja net visam ekonomi­ niam darbui, dirba vyriausiais ekonomistais.

Taigi buhalterio ekonomisto profesija tampa vis įdomes­ nė ir turiningesnė. Esu įsitikinęs, ji vis daugiau jaunuolių pašauks Į Vilnių į V. Kapsuko universitetą.

Prof. J. MACKEVIČIUS, Buhalterinės apskaitos katedros vedėjas

kuris valdymas, yra informa­ cinis procesas: ūkio sprendi­ mų paruošimas Ir priėmimas.

Norint ūkinius sprendimus paruošti, reikalinga ekonomi­ nes problemas nusakyti, su­ formuluoti, aprašyti. šiaip ekonomistas jas formuluoja žodžiais, pasitelkęs statistikos ir kitokias žinias. Ekonomistas-kibernetikas jas aprašo matematiškai. Kiekvienas toks aprašymas nusako, kokia rei­ kalinga ekonominė informaci­ ja uždaviniui spręsti ir kokią informaciją gausime, išsprendę uždavinį.

Tiek mūsų respublikoje, tiek ir visoje šalyje vyksta sparti ūkio valdymo mecha­ nizacija bei automatizacija, kuriamos automatizuotos |o valdymo sistemos. Tokias sis­ temas kuria dideli įvairių specialistų kolektyvai, eko­ nomistai, matematikai, Infor­ macijos apdorojimo specialis­ tai, elektronikos žinovai ir t. t. Čia reikalingi Ir ekonomistai-kibernetlkai: jie val­ dymo problemas reguliuoja kaip ekonominius-matemailnius uždavinius, juos išsprendę — analizuoja gautus sprendinius. Ūkio valdymas, be savo technologinės pusės (kaip ekonominė informacija per­ dirbama ir priimami sprendi­ mai), turi ir socialinę pusę: jis išreiškia žmonių, kolekty­ vų interesus. Dėl to ekonomistas-kibernetikas, sakytume, yra socialinio gyvenimo In­ žinierius. Studijų metais Jis domisi sociologijos, psicholo­ gijos, žmonių elgsenos pro­ blemomis, nes šios žinios rei­ kalingos teisingam valdy­ mo uždavinių formulavimui, sprendinių aiškinimui, o praktiniame gyvenime glau­

džiai bendradarbiauja ne tik su įvairaus profilio ekono­ mistais, bet ir su sociologais, darbo psichologais.

Baigusieji šią specialybę, dirbs respublikos pramonėje: įmonių gamybos — planavi­ mo skyriuose, ekonominės analizės biuruose, susivieniji­ mų, ministerijų ekonominiuo­ se padaliniuose, respublikos ūkio planavimo organuose, įvairiuose mokslinio tyrimo institutuose, projektavimo biuruose, skaičiavimo cent­ ruose ir t. t. Žodžiu, visur ten, kur su matematika ir ESM ieškoma geriausių spren­ dimų. Praktikoje ekonomistokibernetiko laukia nuolatiniai sunkūs ieškojimai. Vadinasi, studijos nesibaigia su Uni­ versiteto baigimu. Teks nuo­ latos studijuoti valdymo pro­ blemas, tobulinti Jų tyrimo metodus (gilintis į matemati­ ką ir skaičiavimo techniką).

Bet šis iš tiesų nelengvas darbas šimteriopai apsimoka naujų atradimų džiaugsmu.

Ekonominės kibernetikos specialybė, žinia, kelia Ir tam tikrus reikalavimus. Jau mi­ nėjome, kad pasirinktina tiems, kurie mėgsta matema­ tiką. Ir ne tik dėl jos pa­ čios, o dėl to, kad ji lei­ džia išspręsti svarbius prak­ tinio gyvenimo uždavinius.

Būsimą specialistą turi domin­ ti visuomeninės ir, visų pir­ ma, ekonominės problemos.

Kadangi ši specialybė yra ekonomikos ir matematikos sintezė, tai ji reikalauja abstraktaus mąstymo, atidu­ mo, kruopštumo, valios, greta to ir lakios fantazijos, nes ekonominių procesų modelia­ vimas dar yra pusiaukelėje tarp mokslo Ir meno.

Prof. dr. R. RAJECKAS, Ekonominės kibernetikos katedros vedėjas

Susipažinkite: pramonės ekonomikos fakultetas Darbo ekonomikos uždavi­ nys — atskleisti darbo orga­ nizavimo dėsningumus socia­ lizme, padėti plėtoti visuome­ ninę qamybą, taupyti darbo laika ir palengvinti žmonių darba, siekti, kad nuolat di­ dėtų darbo našumas, kiltų darbo žmonių materialinė ge­ rovė.

Darbo ekonomikos specia­ lybė yra labai plataus profi­ lio. Ja baigusieii absolventai nukreipiami i respublikos įvairias ministeriias ir žiny­ bas, pramonės, statybines or­ ganizacijas, ryšiu, transporto, buitinio gyventoiu aptarnavi­ mo imones, nes visose liau­ dies ūkio šakose vra spren­ džiami darbo mokslinio orga­ nizavimo, planavimo, darbo užmokesčio, normavimo, kad­ rų klausimai. Visas tas žinias mūsų specialybės studentai igija studiiuodami Universi­ tete penkerius metus. Bend­ ra mokslinė pasaulėžiūra susiformuoia studiiuoiant TSKP istorija, dialektini ir istorini materializma, mokslini komu­ nizmą, politine ekonomija.

Specialybės žinios įsisavina­ mos studiiuoiant darbo eko­ nomiką, darbo mokslini or­ ganizavimą, darbo technini normavimą, pramonės plana­ vimą .gamybos valdymą, pra­ monės imoniu orqanizavimą ir planavima, buhalterine ap­ skaitą, pramonės finansus, sociologiją, darbo fizioloųila. darbo psichologiją, gamybos sanitariją ir higiena, ūkinės veiklos analize, statistiką.

Mūsų fakulteto paqrindinis tikslas — ruošti specialistus pramonės Įmonėms, todėl dauguma darbo ekonomikos specialybės absolventu — per 50°/,, dirba pramonės imonėse ekonomistais, vyr. ekonomistais, normuotojais, darbo užmokesčio, planavimo skyrių viršininkais bei iu pa­ vaduotojais. Isigiiusieii darbo ekonomikos specialybe atlie­ ka ne tik praktini-ekonominj darba. bet sėkmingai dar­ buojasi ir mokslo-tiriamajame bei pedagoginiame darbe dar­ bo ekonomikos srityje.

Bū­ tent mokslo tiriamosiose įstai­ gose dirba apie 180/, dienini skyrių baiqusiu darbo eko­ nomistų. Mokslini-pedagogini darbą dirbantieji nagrinėla darbo ekonomikos problemas stengiasi atskleisti bendrus dėsninqumus. Praktini darba dirbantieii — pritaiko ir idieaia visa tai camyboie. ši specialybė reikalauja daug ištvermės, ryžtingumo,

qerų orqanizacinių sugebėji­ mų, mokėjimo dirbti su žmo­ nėmis, sklandžiai reikšti sa­ vo mintis raštu, šią specialy­ bę rekomenduotina pasirinkti vyrams.

Z. GAIGALIENĖ Darbo ekonomikos katedros docentė * * * Gamybos organizavimas valdymas ir planavimas turi svarbia reikšmę, yra būtina komunistinės visuomenės kū­ rimo sąlygą.

Sėkmingai spręsti tokio po­ būdžio uždavinius gali tik aukštai kvalifikuoti specialis­ tai — pramonės planuotoiai.

Tokie aukštos kvalifikacijos specialistai ruošiami pramo­ nės ekonomikos fakultete. Jie turi turėti qiių teorini pasi­ ruošima. kuris įgalintu kūry­ biškai panaudoti ekonomikos mokslo teorinius teiginius.

Pramonės planavimo spe­ cialybės studentai ruošiami kaip plačios erudicijos spe­ cialistai.

Mokymo planuose žymią vieta užima visuome­ ninės bei bendro ekonominio lavinimo disciplinos. Tai Įga­ lina gerai pažinti visuomenės vystymosi dėsnius, objekty­ vias ios vystymosi tendenci­ jas. Taip pat plačiai studiiuoiamos specialybės disciplinos"? kurios (galina studentus pa­ žinti pramonėje pasireiškian­ čius obiektyvius socializmo dėsnius, planavimo metodolo­ giją, busimo darbo specifika.

Praktiniams įgūdžiams Įgy­ ti, teorinėms žinioms įtvirtin­ ti studentai penkeriu metų studijų trukmės metu atlieka pramonės imonėse dvi prakti­ kas. Mokslo tiriamoio darbo Įgūdžius studentai gauna ruošdami kursinius darbus, dalyvaudami moksliniuose ty­ rimuose bei studentu moksli­ nės draugijos darbe. Studijų pabaigoie yra rašomas diplo­ minis darbas. jgyie planavimo specialybę, geriausi studentai linkę i mokslini darbą, paliekami dirbti Universitete, arba ski­ riami i kitas aukštąsias mo­ kyklas ir mokslo tiriamąsias istaiųas. Kita dalis skiriama dirbti i pramonės imones, ministeriias, proiektavimokonstravimo organizacijas, planavimo Įstaigas.

doc. J. TAMULEVIČIUS Pramonės imoniu planavimo katedros vedėjas

Universiteto matematikai seniai bendradarbiauja su Vilniaus A. Vienuolio viduri­ ne mokykla — IX, X, XI klasių mokiniai mokosi dirbti ATEMATIKŲ šeima kviečia Jus, abiturientai, j su elektroninėmis skaičiavi­ Jubiliejinę šventę, kurią švęsime Jums įstojus mo mašinomis, mokosi prog­ į Universitetą. Laukia Ir tikisi gabaus jaunimo, ramuoti, Universiteto skai­ kuris pirmąją rugsėjo Iš mokyklinio suolo persės j stu ­ čiavimo centre atlieka prak­ dentišką. tiką.

Ne vienas Iš Jūsų jau seniai paslapčia galvojate ir tik Abituriente, Tavo bendra­ nedrįstate garsiai Ištarti „šventus" žodžius: „aš nutariau amžiai reiškia mintis apie pasirinkti taikomosios matematikos specialybę". Dalis Jūsų fakultetą, taikomosios mate­ šj šventą nuosprendį paskelbėte „šeimos posėdyje". Nema­ ir matematikos spe­ ža ir tokių, kurie, nebijodami draugų atakų, atvirai pa- matikos relškėte, kad Jūs nejslvaizduojate šiuolaikinės visuomenės cialybes. Paslapčia susipažin­ be matematikos. Siek tiek sunkiau „universalams", bet, be kime, ką jie rašo.. . . . .visuomet, kada tik einu abejo, racionalus mąstymas ir juos atves Į matematikos pro Universitetą, akys neju­ fakultetą. čiom nukrypsta į „šviesa ir Matematikos poreikį pradeda suprasti Ir didžiausi „kon­ protu dvelkiančio pastato servatoriai". Apie matematikos augančią Įtaką visiems langus". Visuomet nori suži­ mokslams primena ir vidurinių mokyklų programa. Valkas, noti, kas slypi už tų senovi­ žiūrėk, dar tik peržengė mokyklos slenkstį, o tėvai jau nių storų sienų. Universite­ galvas susiėmę: nebežino, kaip jam paaiškinti matematiką. tas traukia mus savo skirtin­ Jūsų tėvukai, be abejo, supranta, kad natūralu gimtąją giausiomis specialybėmis: nuo kalbą mokytis nuo pirmos klasės, kad kalba — bendra­ griežtų matematikos mokslo vimo priemonė, o kalbos kultūra — žmogaus kultūros fakultetų iki laisvu romanti­ dalis. Bet nuomonės pradeda skirtis, kai kalbama apie niu polėkiu pasižyminčių hu­ matematiką, nors ją mokomės Irgi nuo I klasės. Galime manitarinių mokslų fakultetų.

Išgirsti: mano Petriukas bus humanitaras, jam matemati­ Kiekvienas čia gali pasirinkti širdžiai mielą ir artimą spe­ kos nereikia. cialybę. ..

Ar iš tikrųjų? Kalbininkai, spręsdami savo srities prob­ . . .man tuoj bus 18. Abi­ lemas, jau šaukiasi matematikus talkon. Bibliotekininkai turientas. ..

Kartais apima taip pat mokosi matematikos, nes be jos, be elektroninių keistas širdies nerimas, kai skaičiavimo mašinų, jau sunku susigaudyti informacijos pagalvoji, kad tuoj turėsi tvane. Matematika dėstoma psichologams. Artėja laikas, pasirinkti savo gyvenimo ke­ ir gana sparčiai, kai matematikos disciplina bus kiekvie­ lią. Daug kas gyvenime lai­ name fakultete. kina— draugai, materialinės Kai 1971 metais Universitete buvo kuriama taikomosios vertybės ir net pažiūros, o matematikos katedra, rektorius prof. J. Kubilius sakė, profesija — ji doram žmo­ kad pirmiausia mes, dėstytojai, turime padėti respublikos gui amžina. .. Profesija — tai mokslininkams, liaudies ūkio specialistams spręsti visas gyvenimas. Ir kažkaip keista, problemas, panaudojant matematikos metodus, o Įgytą kad šiais metais spręsi savo patyrimą perteikti studentams. ateitį. Aš svajoju tapti ma'eJ. Kubiliaus mokykloje greta skaičių teorijos, tikimybinės matiku-pedagogu. Savo gy­ skaičių teorijos ir tikimybių teorijos krypčių susiforma­ venimą sieju su mokiniais, vusių Į savotiškus fakultetus, atsiranda skaičių teorijos įdėmiai klausančiais mano aiškinimus. Matematikos dės­ ir tikimybių teorijos taikymo „fakultetas". tymas yra įdomus ir sunkus Studentai mokosi formuluoti matematinius uždavinius, dalykas. Ir aš, atrodo, pasikurti matematinius modelius, juos tirti ir galiausiai daryti pagrįstas išvadas. Sukurti originalų matematinį modelĮ ten­ ka tada, kai jo nėra. Panašiai būna ir kostiumo pirkėjui.

Parduotuvėje kostiumų daug. Gali būti, kad iš jų rasi sau tinkamą, bet gali grįžti ir nusivylęs. Šiuo atveju jam mo­ delį pasiūlys siuvėjas.

Korektiškas matematinio uždavinio formulavimas — tik nedidelė darbo dalis. Tenka jį tirti teoriniais Ir skaitiniais metodais, jeigu būtina, panaudoti ir elektronines skaičia­ vimo mašinas. Taigi, šiam darbui reikia gilių matematinių žinių, kurių ekonomistams ar biologams įgyti gana sunku.

Gal Jums apsispręsti padės fiziko N. Boro mintys, kad matematika daugiau nei mokslas — ji kalba.

MATEMATIKA IR DABARTIS M

Prof. dr. A. BIKELIS. Taikomosios matematikos katedros vedėjas

Tikimybinė skaičių teorija Skaičių, tų „matematikos rūmo plytų", savybės jau nuo seno domino mokslininkus.

Glaustai formuluojamos pro­ blemos pareikalaudavo sub­ tilių sprendimo metodų, o kai kada taip ir likdavo neįveik­ tos, žadindamos kitų kartų kūrybines jėgas. Genialusis K. Gausas skaičių teoriją va­ dino matematikos „karalie­ ne", jai „tarnavo" daugelis žinomų matematikų. Net ir poetas A. Baranauskas neat­ sispyrė magiškai skaičių trau­ kai, atskleidė keletą jų sa­ vybių.

Sistemingi skaičių teorijos tyrimai Universitete, beje, ir Lietuvoje, buvo pradėti po­ kario metais. 1946 m., dar būdamas Vilniaus universite­ to studentas, J. Kubilius pra­ dėjo nagrinėti garsią met­ rinėje skaičių teorijoje Malerio hipotezę ir greitai pateikė dalinį jos sprendi­ mą. Beveik po dvide­ šimties metų, vystydamas šias idėjas, pilnai hipotezę įrodė prof. J. Kubiliaus mokinys V. Sprindžiukas (dabar Balta­ rusijos MA narys korespon­ dentas). Koks džiaugsmas mo­ kiniui, koks atpildas vadovui — iš šios hipotezės išplaukė vienos skaičių klasės, numa­ tytos Malerio klasifikacijoje, egzistavimas! Ar neprimena šis įvykis Neptūno, 102-ojo elemento atradimų? Dauge­ lis klasikinių problemų yra susijusios su algebrinių skai­ čių savybėmis. Šie skaičiai yra algebrinių lygčių spren­

diniai, juos nagriijėja gausus būrys profesoriaus mokinių, jaunų mokslo kandidatų, sėkmingai tęsiančių vadovo pradėtus tyrimus.

Jau kelių tūkstančių me­ tų istoriją turinti skaičių teo­ rija nagrinėja determinuotų objektų — skaičių savybes, o palyginti jauna matemati­ kos šaka — tikimybių teorija — atsitiktinių reiškinių, tu­ rinčių masinį pobūdį, dėsnin­ gumus. Aprašydama įvairios prigimties tikrovės procesust tikimybių teorija bei jos sri­ tis matematinė statistika turi neribotas taikymo galimybes.

Praktika ir vidiniai poreikiai skatino jos vystymąsi. Šiame bare aktyviai reiškiasi Lie­ tuvos tikimybininkai, susilau­ kę plataus pripažinimo pa­ saulyje. O jų darbų pradžia buvo kiek netikėta! Šeštojo dešimtmečio viduryje prof. J. Kubilius pastebėjo natūrinių skaičių funkcijų kitimo „at­ sitiktinumus" ir tarp jų įžvel­ gė dėsnius, būdingus tikimy­ bių teorijai. Griežtai apibrėž­ tuose objektuose — atsitikti­ niai reiškiniai? „Pirminiai skaičiai žaidžia azartinį loši­ mą", — juokavo matematikai.

(Pastebėsime, kad azartiniai žaidimai stimuliavo tikimybių teorijos atsiradimą.) J. Kubi­ lius sukūrė originalų metodą, problemas perkelti į tikimy­ bių teoriją ir čia jas sėkmin­ gai spręsti. Pergalė vienoje srityje, nauji uždaviniai kito­ je. Kartais ir tikimybių teori­ ja nepajėgė jų spręsti. Rei­

kalingi nauji metodai, nauja teorija su savom aksiomom!

Gimsta nauja matematikos šaka — tikimybinė skaičių teorija, kurios „kertiniai ak­ menys" išdėstomi monogra­ fijoje. Apie šių darbų reikš­ mę TSRS MA akademikas J. Linikas rašė: „J. Kubiliaus darbai yra stambus indėlis dviejų mokslų — tikimybių teorijos ir skaičių teorijos — sankirtoje. Iki tol šioje srity­ je buvo tik kai kurie sam­ protavimai ir izoliuoti faktai.

Dabar jo sukurta darni ir to­ li išvystyta teorija. Nustaty­ tas esminis skaičių teorijos ir tikimybių teorijos lygiagretiškumas, kurio mokslinė reikšmė turi netgi filosofinį atspalvį". Profesoriaus vado­ vaujamą skaičių teorijos, ti­ kimybių teorijos ir tikimybi­ nės skaičių teorijos mokyklą imta vadinti „Kubiliaus mo­ kykla". Joje išaugo nemaža talentingų matematikų, moks­ lo kandidatų bei daktarų, kasmet į ją įsilieja gabiausi ir darbščiausi studentai. J. Kubiliui už didelius tarybinio mokslo ugdymo nuopelnus suteiktas Socialistinio Darbo Didvyrio vardas.

Mielas abituriente, pasi­ rinkdamas matematikos spe­ cialybę, Tu galėsi tapti „Ku­ biliaus mokyklos" nariu, pasi­ nerti jos veiklos verpete, tik maža dalele čia atspindėtam.

Doc. E. MANSTAVICIUS

rinkau šį kelią. .. .aiškiausia ir liūdniausia tai, kad 1979 m. rugsėjo 1 d. neteks peržengti mokyklos slenksčio. Prieš akis driekia­ si ilgas ir labai šakotas ke­ lias. Ir nė vienoje kryžkelėje nerasi akmens, kuriame būtų nurodyta: šis takelis atves į laimę. Kad žmogus taptų lai­ mingas, pirmiausia turi įsigy­ ti mėgstamą specialybę. Ne­ žinau, ar taikomoji matema­ tika man labiausiai prie šir­

nimiška specialybė. Mokytis visur sunku, bet po to bus gera džiaugtis darbo vaisiais.

Svarbiausia nebijoti sunku­ mų, jų buvo ir bus. .. .man patinka daugelis profesijų, bet, apsilankęs Universiteto skaičiavimo centre, keletą naktų iš džiaugsmo neužmigdavau. Šios profesijos, mano nuo­ mone, dykaduoniai nesirenka. . . .frazės „aš matematikas", „noriu tapti matematiku",

KRYŽKELĖJE BE RODYKLIŲ dies, bet įdomu dirbti su ESM. Patyriau tą per prakti­ ką. Tai naujas mokslas, o specialistų trūksta. Pamėgin­ siu ir aš stoti į studentus — tos linksmos ir išradingos liaudies gretas. . . .taikomosios matematikos panaudojimui nėra ribų. Ji reikalinga beveik visur. Kuo platesnis taikomosios mate­ matikos panaudojimo ratas, tuo daugiau sričių, kuriose gali būti pionieriumi, o to­ kia perspektyva vilioja mane. . . .matematiką aš laikau svarbiausia mokslo šaka. Tik jos dėka šiuo metu gyvena­ me civilizuotame pasaulyje.

Kai kas laiko taikomąją ma­ tematiką sausu dalyku, ta­ čiau jau pats pavadinimas sako, kad tai labai gyveni-

„aš programuotojas" skamba labai išdidžiai ir garbingai, ibet po išdidžiu profesijos pa­ vadinimu ne vien tik gėlės ir garbė slypi. Kalbant apie visas profesijas reikia paste­ bėti, jei nori pasirinkti gyve­ nime tikslą, pirmiausia rei­ kia įdėti milžinišką darbą, o gėlės Ir garbė po to. .. .dabartiniame gyvenime be matematikos negalima žengti nė žingsnio. Nė vie­ name moksle nėra tokio pla­ taus pasaulio, kaip matemati­ koje. O kur platus pasaulis, ten ir įdomu. Mes visus vie­ nuolika metų kartojam kad dukart du — keturi, o gal iš gimusiųjų 1961 m. atsiras ir tokių, kurie įrodys, kad tai netiesa. Platus matematikos pasaulis, dar ne visas atpa­

žintas, ne į visas sritis įsi­ skverbęs žmogaus protas. .. .atmintyje, tikriausiai vi­ sam laikui išliks mokomosios programavimo praktikos die­ nos Universiteto skaičiavimo centre. Juk kaip smagu pa­ sijusti devintokui, vėliau de­ šimtokui lygiam su studen­ tais, oriai ir išdidžiai pra­ eiti Universiteto koridoriais ir pasukti į salę, kur ūžia skaičiavimo mašinos. . . .gal kas bijo, kad stu­ dijuodamas matematiką taps „sausu", neįdomiu žmogumi.

Manau, be reikalo — tavo gyvenimas priklauso tau ir nuo tavęs pareis, koks tu bū­ si žmogus. . . .manau man pasisekė. . .

Ne todėl, kad mokausi ma­ tematinėje klasėje, bet to­ dėl, kad šioje klasėje turime progos susipažinti su viena iš labai perspektyvių profe­ sijų. . . .. .turbūt negalima nesido­ mėti taikomąja matematika, elektroninėmis skaičiavimo mašinomis, nes ši matemati­ kos šaka turi labai dideles perspektyvas vystytis, tobulė­ ti. .. .. .taikomoji matematika mano svajonė. Manau, kad greitu laiku taps realybe. . . .. .taikomoji matematika moko koncentruoti rtiintis, lo­ giškai matematiškai galvoti.

Abiturientų A. Naudžiūno, R. Ramanauskaitės, G. Do­ marko, R. Mikšto, R. Boguslauskaitės, L. Bačiulytės, V. Ciplytės, D. Lėckaitės, N. Mikalauskaitės, R. Leipaus mintis užrašė

Taikomosios matematikos katedros vyr. d.

J. AMBRASAS

JAUNŲJŲ MOKSLAS ASMET atsiranda keli šimtai abi­ rizuoja fakulteto mokslinį autoritetą bei turientų, pasiruošusių studijuoti ma­ Lietuvos matematikų pripažinimą. Jie ta­ tematiką. Tai užsispyrę, nevengian­ ve abituriente, gali patraukti ir kartu gąs­ dinti. Tačiau kelias į matematiką prasideda tys darbo, ambicingi žmonės, pasiryžę tarnauti (jei jau tarnauti) mokslų karalie­ fakulteto auditorijose —- paskaitose bei nei ir tarnaitei. Juos yra sužavėjęs Pita­ seminaruose, rašant kursinius ir diplomi­ goras, Euklidas ir Archimedas, Dekartas, nius darbus, darant pranešimus studentų Leibnicas ir Niutonas, Oderis, Gausas ir moksliniuose būreliuose. Toliau jis eina į Lobačevskis, Cebyšovas, Markovas ir Ko- specialistų seminarus ir mokslinę spaudąlomogorovas, ..., Kubilius, Statulevičlus ir Kelias į matematiką yra jaunimo kelias, Grigelionis. Tie, nuo kurių priklausė, pri­ nes, prof. J. Kubiliaus žodžiais tariant, ma­ klauso ir priklausys progreso sparta — tematika yra jaunųjų mokslas. mokslo poezijos kūrėjai, kurių išvestomis Fakultetas ruošia matematikos ir taiko­ formulėmis nori papuošti savo atradimus mosios matematikos specialistus. Studentai daugelis tiksliųjų mokslų atstovų. Nes kas jau studijų eigoje, atsižvelgiant Į jų polin­ matematiko sukurta, yra teisinga visam kius vienai arba kitai matematikos bei laikui, yra tai, kuo abejoti neįmanoma. taikymo sričiai, yra skirstomi į specializa­ Tai, kas pasakyta, nė kiek nemenkina ki­ cijas: matematikai Į aštuonias, o taikomie­ tų mokslų, menų ir filosofijos vaidmens. ji j keturias. Visi fakulteto' studentai yra Iš tikrųjų, žmonijos kūrybos bei atradimų supažindinami su elektroninėmis skaičiavi­ aibė yra nepaprastai turtinga ir sudėtin­ mo mašinomis bei programavimu joms ir ga. >. mokymo procese bei moksliniame darbe Ar verta rinktis matematiko profesiją? naudojasi fakulteto skaičiavimo centro, Taip. Jeigu Jus žavi matematikos dar­ aprūpinto modernia technika, paslaugomis. na, jeigu besimokant jos Jus dažniau už Universitetiniai matematikų ruošimo pla­ kitus lydėjo sėkmė, jeigu Jūs atkakliai nai ir programos yra labai turtingos. Mo­ ieškojote kelių sunkesniems uždaviniams kymo procese studentai supažindinami su išspręsti, jeigu Jūs džiaugėtės, išanaliza­ daugeliu matematikos šakų bei matemati­ vę ir pagrindų sunkaus uždavinio sprendi­ nių tyrimų metodų įvairove (šiame laik­ mą. raštyje sužinosite tik labai mažą jų dalį).

Istorinis procesas lėmė Vilniaus univer­ Matematikos ir jos metodų taikymo me­ sitetui — jo Matematikos fakultetui — no moko žymiausi respublikos matemati­ tapti pagrindine matematikų kadrų kalve kai: Universiteto rektorius prof. J. Kubi­ respublikoje. Matematikos fakultetas, iš­ lius, profesoriai P. Katilius, Vyt. Paulaus­ augęs tarybiniais metais, yra vienas di­ kas, A. Bikells, V. Statulevičius, B. Gri­ džiausių Universitete. Jis nuo 1944 m. yra gelionis, E. Vilkas ir nemažas būrys do­ išleidęs ne tik gausų būrį matematiku, centų bei mokslo kandidatų. bet ir išvystus mokslinius tyrimus dauge­ Ką dirba fakultetą baigę jaunieji spe­ lyje matematikos šakų: tikimybių teorijo­ cialistai? Dalis patenka Į aspirantūrą, kiti je, skaičių teorijoje, funkcijų teorijoje ir Į aukštąsias mokyklas, mokslinio tyrimo kitose. Profesoriai J. Kubilius, V. Statule- institutus, skaičiavimo centrus, konstrukto­ vičius, B. Grigelionis, tai pavardės asmeny­ rių biurus, modernias gamyklas.

Dalis bių, kurios per palyginti trumpą laiką, sa­ matematikos specialybės studentų tampa vo darbais tapo pripažinti visame žemės mokytojais. Būsimo darbo sritis priklauso rutulyje. Pakanka paminėti J. Kubiliaus nuo studijų rezultatų, polinkių ir noro, o mokslinį seminarą, kuriame daugiau kaip poreikis matematikų kadrams yra ir bus 20 metų yra nagrinėjami naujausi tikimy­ bių teorijos bei skaičių teorijos rezultatai, gana didelis.

Ar sunku tapti fakulteto studentu? Ne­ formuluojami aktualiausi teorijai ir pri­ taikymams uždaviniai. Sis seminaras yra sunku, jeigu Jūsų matematikos mokėjimą aprobavęs per 150 kandidatinių ir dakta­ mokytojai vertina ketvertu („nepatemptu"). rinių disertacijų. Jame mokslinius prane­ Patempti pažymiai, aišku, negali būti šimus yra skaitę žymiausi Tarybų Sąjun­ Jums savikontrolės kriterijumi.

Fakulteto matematikų vardu noriu pa­ gos mafematikal. Jis yra tradicinė fakul­ teto svečių iš užsienio tribūna. Pakanka linkėti Jums visiems sėkmės baigiant vi­ paminėti žurnalą „Lietuvos matematikos durinę mokyklą ir pakviesti matematikos rinkinį" (vyriausias redaktorius prof. mylėtojus atvykti studijuoti Į senąjį Uni­ P. Katilius), kuris jau keleri metai JAV versitetą, kuris per šimtmečius Lietuvai yra ištisai verčiamas Į anglų kalbą, arba ir kaimyninėms tautoms išugdė daug fakulteto specializuotą mokslinę tarybą mokslo, kultūros ir progresyvios minties daktarinėms ir kandidatinėms tikimybių švyturių. teorijos srities disertacijoms ginti (šios ta­ H. JASIONAS, rybos pirmininkas prof. J. Kubilius).

Matematikos fakulteto prodekanas Bene geriausiai šie keli faktai charakte­

K

Kas

„maitins“ mašinas?

I Šiais laikais retai besutiksi i uogų, kuris nebūtų girdėjęs H jie elektroninę skaičiavimo l ašiną (ESM). Audringas visų

negyva. Žmogus ją paleidž'a ar sustabdo, „gydo" ligos atveju, „maitina" darbais.

Skaičiavimo centro darbuoto­ laudies ūkio šakų vystymasis jų skaičius jau persirito per g eaplenkė ir skaičiavimo šimtą ir nepaliaujamai auga tolyn. Atskirai galima pami­ ] 'dinikos.

■ Tik dešimtmetis praėjo nuo nėti matematikų-programuo■ į laikų, kai Universitete bu- tojų, inžinierių-technikų, duo­ 1 o skaičiuojama nepatikima menų paruošimo skyrius.

Matematikai - programuo­ firmos kartos lempine ESM dinsk-14", o dabar jau tre- tojai sudarinėja algoritmus ir os kartos mašinos laukia, programas, pagal kurias skai­ kada gi jas pakeis dar .tobu­čiuoja ESM, inžinieriai užtik­ linę technika. Įsikūrusi 1965rina mašinų darbą be sutriki­ į lėtais skaičiavimo laborato- mų, duomenų paruošimo spe­ i ja išaugo į stambų Univer- cialistai ruošia informaciją, Steto padalinį, aprūpintą ke- kurią apdoroja programuoto­ ■įriomis ESM, sugebančiomis jų sudarytos programos.

Studijų metu su ESM susi­ Ker vieną sekundę atlikti apie ■50 tūkstančių aritmetinių ar pažįsta ne tik matematikai ar loginių veiksmų. Skaičiuoklių fizikai, bet ir tokių tolimų ritaikymo skalė tokia plati, nuo technikos specialybių I ad sunku ją ir aprašyti. Štai studentai, kaip psichologai, I iena veiklos sritis, kurioje bibliotekininkai ir kiti. Maši­ l:SM naudojama. Tu skaitai šį nų paslaugomis naudojas I traipsnelį ir galbūt svajoji daugelio fakultetų mokslo I apti Universiteto studentu. darbuotojai: medikai statisti I am tikru būdu aprašyta kai apdoroja duomenis apie I biturientų priėmimo proce- ligonius, ekonomistai kuria I !ūra pateikiama ESM. Gyve- gamybos valdymo sistemas, I ime ši procedūra atliekama fizikai tiria aparatūros cha­ rakteristikas ir pan. Kasme I rimis etapais: I a) pareiškimų priėmimas; skaičiavimo centre ūkiskaiti­ I b) stojamųjų egzaminų lai­ niais pagrindais liaudies ūkiu: atliekamų darbų apimtis sie­ kymas; I c) priėmimas į studentus. kia 300 tūkstančių rublių.

I Įvedus į mašiną abiturien- Tad darbų mašinoms pakan­ I ų pareiškimus (kartu su an- ka.

I etiniais duomenimis) bei sto- 1979 metai — Universiteto amųjų egzaminų įvertinimus, garbingo jubiliejaus metai. Ju­ i pateikia mandatinėms ko- biliejinė dovana skaičiavimo nisijoms pagal priėmimo tar centrui bus nauji rūmai. Sta­ ykles sudarytas abiturientų tybininkai jau pereina prie liriėmimo sąrašus (eiles). Tai- pastato vidaus apdailos dar l;i mašina rekomenduoja pri- bų. Naujos ESM beldžiasi į I mti ar ne Tave į studentus. duris. Skaičiavimo centras I iėkmės atveju ESM per visas gyvena audringą plėtimosi I tudijas kaups informaciją laikotarpį.

I pie Tave.

V. NEKRAŠAS, I ESM atmintis ir galia nerifiz.-mat. m. kand.

I roti, bet be žmogaus mašina

r

Matematinė analizėI ii milžiniška matematikos dalis, susijusi J u ribos, tolydumo, išvestinės, integralo I ąvokomis. Kalbant kelionių klubo termi| als, didesnė pusė šiandien žinomo mate-

I latikos pasaulio priklauso analizės impeI ijal; dar yra algebros karalystė, matemaI nės logikos išminčių sala, kitų didesnių I r mažesnių teritorijų. Neabejotinai yra ir I lealrastų šalių.

I Analizės imperijos seniausią teritoriją I maro diferencialinis ir integralinis skaičlaI imas; žygius į šią teritoriją jau darė ArI nimedas (III a. p. m. e.), o galutinai ją 1 žėmė I. Niutonas ir G. Leibnicas (XVII a.).

Iena analizės sritis ir variacinis skaičiaI Imas, kurio tipiška problema tokia: paI ai kokią kreivę pelė turi rausti urvą, I ad žirniai iš aruodo Į pelės lizdą riedėtų I reičiausial? (Šį uždavinį suformulavo ir I 696 m. išsprendė J. Beruulis).

I Pagrindinis ginklas analizėje — riba. Jis teikiamo tikslumo pasiekė tik praeitame

JŪSŲ LAUKIA MATEMATIKOS FAKULTETAS

Doc. A. JONUŠAUSKAS

sprogdinus vandenilinę bom­ bą. Aišku, mokslininkams niekas neleis tokias bombas sprogdinti vien tik tam, kad būtų patikrintos kurios nors termobranduolinės reakcijos savybės (be to, kas ir kaip jas tikrins sprogimo epicent­ re!). O tirti termobranduoli­ nę reakciją būtina todėl, kad jos metu išsiskiria didžiulė energija. Jeigu pavyktų šią energiją pažaboti, sukurti val­ domą termobranduolinį reak­ torių, tai žmonija gautų praktiškai neišsemiamą ener­ gijos šaltinį. Šį nepaprastai svarbų uždavinį mokslininkai sprendžia, naudodamiesi ša­ lia kitų, fizikinių metodų ir skaitiniu eksperimentu.

Mat, termobranduolinę reakciją, koks tai bebūtų su­ dėtingas reiškinys, galima ap­ rašyti tam tikromis matemati­ nėmis lygtimis. Šios lygtys yra sprendžiamos ESM pagal­ ba, t. y. atliekamas skaitinis eksperimentas. Tokių spren­ dimų, keičiant kokius nors lizikinius parametrus, galima gauti pakankamai daug — tai reiškia, kad daug kartų

TRADICINĖ ŠVENTĖ „(...) Kuris studentas ne­ nori sužinoti, kaip ten tuos „užsieniuos" jo džinsuoti bendraamžiai gyvena, ką mąs­ to, kaip mokosi? Visi nori, o laimingieji mes — matemati­ kai. Prof. V. Statulevičius ne tik apie JAV studentiją, te­ nykštę mokymo sistemą pa­ pasakojo, bet ir tikrą Ameri­ ką skaidrėse parodė.

Su kokia nekantrybe ir dės­ tytojai, ir studentai laukė tre­ čiadienio. Šachmatų turnyras „Žaibas" — beveik vienin­ telė galimybė studentui pasi­ justi aukštesniam, nei docen­ tas ar net profesorius. (...)" „(...) Kitos dvi dienos bu­ vo labai rimtos. Susikaupusių veidų jūra, nežemiškos rim­ ties pilnos akys, prasminga tyla... Vyksta matematiką olimpiada (...)" ,,(...) Kalbom sotus nebūsi

(ką bylojo ir užrašas ant tri­ būnos: „Geriau ilga dešra, negu ilga kalba"). Tą nesun­ kiai nutuokė ir dekanatas, ir tetulė profsąjunga (vieną kar­ tą per metus tokia dosni).

Prasidėjo nugalėtojų garbini­ mas, diplomų ir dovanų teiki­ mas už visų metų ar už šios savaitės triūsą. Laimė cere­ monialas buvo baigtas beveik laiku, nes nuo plojimų ištino delnai ir pradėjo spengti au­ syse. .. „(...) Jei kada išgirsite: „matematikai nesutverti links­ mybėms", patikėkit — tas žmogus negavo kvietimo į Matematikų savaitės baigia­ mąjį vakarą...”

Taip apie priešpaskutinę matematikų šventę rašė ma­ tematikė L. Cvirkaitė „Tary­ biniame studente" 1977 m. balandžio 22 d. Stokite į Ma­ tematikos fakultetą, galėsite ne tik paskaityti apie paska­ tinę Matematikų savaitę, bet ir dalyvauti rengiant naująją.

A. Blaškevičiaus nuotrau­ koje — dekanas doc. V. Mer­ kys sako trumpą kalbą.

BRANGINKITE LAIKĄ

šimtmetyje (L. Košl, N. Abelio ir kitų ma­ tematikų darbi; dėka). Su jo pagalba analizė atkariavo iš algebros kompleksinio kintamojo funkcijų teoriją. Šis ginklas to­ bulinamas iki šiol ir per topologiją pa­ siekė neregėtą galingumą. Juo nepaprastai išplėsta funkclonalinės analizės sritis, ku­ rios gaminamais įrankiais skaldomos dife­ rencialinių lygčių uolos ir išlaikomas ana­ lizės diktatas mato teorijai, tikimybių teo­ rijai ir daugeliui kitų matematikos, o taip pat mechanikos ir net teorinės fizikos sri­ čių.

Analizės ryšiai su kitomis matematikos pasaulio dalimis — platūs ir visapusiškai naudingi, nes, kaip 1900 m. II Tarptau­ tiniame matematikų kongrese Paryžiuje pasakė D. Hilbertas, „matematikai vystan­ tis, jos vieningumas nenyksta, o vis la­ biau ryškėja". Pačios analizės valdos ne­ aprėpiamos, daugybė turtų jose atrasta, o dar daugiau neatrasta.

Kuris iš Jūsų norėtų įvaldyti matemati­ kos Įrankius ir imtis atradėjo darbo?

Skaitinis eksperimentas I Vokiečių astronomas V. Ga■' 1846 m. atrado planetą jptūną anglų matematiko K. Adamso ir prancūzų tematiko U. Leverje nurooje vietoje. Šis įvykis sū­ dė žmonių vaizduotę, nes neta buvo atrasta ne tyėjant dangaus skliautą obvatorijoje, o kabinetinėje oje matematinių skaičiavi>ų pagalba.

Praėjus šimtui metų, buvo s kurta pirmos kartos elektI minė skaičiavimo mašina I :SM). Ji davė galingą įranI į moksliniams tyrimams vykI yti. Išsiplėtė matematikos liikymo galimybės.

I Bene svarbiausias šiuolaikilės matematikos taikymo bū|as yra sparčiai plintantis j 'altinis eksperimentas. Apie ■ zikinius, cheminius, kosmi1 ius eksperimentus girdėjo įeveik visi, o ką reiškia są­ voka „skaitinis ’ eksperimentas"? Įsivaizduokime kokį nors fizikinį eksperimentą, ■vz., termobranduolinės reakS* eigą. Kaip žinoma, daŽemėje tokia reakcija jali iii būti įvykdyta tik su-

Pernai pavasarį penktą kartą buvo organizuota Ma­ tematikų savaitė. Ši šventė jau tapo tradicinė. Joje da­ lyvauja visi fakulteto studen­ tai, dėstytojai, gausu svečių iš kitų respublikos, šalies aukštųjų mokyklų. ,,{...) Savaitė iš tikrųjų bu­ vo _pilna įdomių susitikimų, rimtų ir linksmų pokalbių, juoko ir susikaupimo. Sunku viską surikiuoti, papasakoti.

Gal pradėti iš pradžių? ..

Oficialią šventės pradžią paskelbė šmaikštusis kvies­ lys su visa svita, su oriu mu­ zikantu priešakyje. Linksmu maršu beldėsi jis į kiekvienos katedros duris. Maloniai pa­ garbintas ir paprašytas per susirinkusių smalsuolių mimą prie spalvom žėrinčio name­ lio prasibrovė Dekanas, idant tradicinę juostelę perkirptų. „Stovi pasakų namelis Kir-vir-bam, kir-vir-bam.

Seka pasaką Dekanas Tik labai geriem vaikam..

(Ir stipendiją dekanas duo­ da tik labai geriems vaikams — red. past.)

sprogdinamos įsivaizduoja­ mos „vandenilinės bombos".

O iš gautų skaitinių rezultatų jau daromos konkrečios fizi­ kinės išvados.

Yra daug pavyzdžių, kai žmogus gali atlikti tik skai­ tinį eksperimentą, nematyda­ mas ir nežinodamas, kaip vyktų tikrasis. Tai ir proce­ sai tolimose žvaigždėse, ir demografiniai visuomenės pa­ kitimai ir pan. Būtina tik, kad mokslininkai sugebėtų savo tiriamą reiškinį užrašyti ma­ tematinėmis lygtimis. Deja, dažniausiai jos gaunamos to­ kios sudėtingos, kad jas gali­ ma spręsti tik apytiksliai, o tai iškelia aibę naujų, jau matematinių klausimų. Ma­ tematikai tikrina skirtingus sprendimo metodus (tai pa­ čiai lygčiai jų gali būti labai daug), ieško tarp jų kokia nors prasme geriausio, tikri­ na, ar gautas apytikslis spren­ dinys yra artimas tikrajam sprendimui ir t. t.

Brangus abituriente, jei Ta­ ve domina skaitinis eksperi­ mentas, kviečiame studijuoti Vilniaus universiteto Mate­ matikos fakultete.

Doc. F. IVANAUSKAS, f. m. m. k. A. ŠTARAS

„Tarybinio studento“ neeta­ tinė korespondentė kalbėlosi su VU Matematikos fakulteto taikomosios matematikos ka­ tedros docentu. Komjaunimo premijos laureatu (gavo pre­ miją už darbą „Ribinis per­ ėjimas Markovo procesu op­ timaliojo stabdymo uždavi­ niuose“) Viqirdu Mackevičiu­ mi.

Pradžioj tradicinis klausi­ mas: kada ir kodėl pradėjote domėtis būtent matematika?

Vargu ar mano potrauki prie tiksliųjų mokslu lėmė vien genai, iuo labiau, kad mano tėvai — menininkai.

Dar paauglystės metais mate­ matikoje pajutau daug žais­ mingu idomybiu. tačiau le­ miamos itakos mano pašauki­ mui turėjo puikus pedago­ gai: A. Vienuolio vidurinės mokyklos mokytojas J. Terespolskis. išmokės mane daug ir atkakliai dirbti. Uni­ versiteto prof. B. Grigelionis, vadovavęs man šiuolaikinės tikimybių teorijos pažinimo kelyje.

Ar taip įsivaizdavote savo vietą gyvenime? Ar esate pa­ tenkintas pedagoginiu darbu ar būna ir nusivylimu?

Apskritai dirbti-su studen­ tais. bendrauti su jaunimu patinka, idomu. Norisi ir pa­ čiam augti, tobulėti. Ir senti kažkaip neskubi. Tik va. pa­ skaitų krūvis nemažas — po 12 — 16 valandų per savaite.

O kai skaitai nauia kursą tai dar tiek pat laiko, jei ne daugiau, skiri pasiruošimui Ak. jeigu paskaitų būtu mažėllau. arba. . . jeigu savaitė turėtu daugiau dienu, klek brangaus laiko liktu moksli­ niam darbui.

De.ia. antro ii galimybė nereali, o anie Pir­ mąja galima pasvajoti. Tiesa, kartais gauname kūrybiniu atostogų. Štai ir šiuo metu esu mokslinėje stažuotėje

Su geometrija — viena iš seniausių matematikos šakų — susipažinti tenka jau vidu­ rinėje mokykloje. Tačiau vi­ durinėje mokykloje daugiau­ sia naudojami „grynai" geo­ metriniai metodai, tik atski­ rais atvejais pasitelkiant į pa­ galbą algebrą. Aišku, kad nagrinėjimų, naudojantis tik šiuo metodu, galimybės yra ribotos, todėl, susipažinus su vidurinės mokyklos kursu, at­ rodo, jog geometrija užbaig­ tas mokslas, jog čia nebėra ką „atrasti". Tuo tarpu porei­ kiai geometriniams nagrinė­ jimams — dideli, nes geomet­ rija dabar yra mokslas ne tik apie kūnų kiekybinius santy­ kius ir formas (su šia dalimi susipažįstama vidurinės mo­ kyklos kurse), bet apie kitus tikrovės santykius ir formas, kurie savo struktūra panašūs į erdvinius; o tokius santy­ kius sutinkame, pavyzdžiui, specialiojoje reliatyvumo teo­ rijoje, kuri yra šiuolaikines fizikos kertinis akmuo. Toks geometrijos „išsiplėtimas" ta­ po galimas tik tada, kai geo­ metrija pradėjo naudotis kitų matematinių disciplinų pasie­ kimais. Geometrijos studijavi­ mas ir prasideda susipažinimu su kitais metodais, naudoja­ mais geometrijoje, pirmiausia — sistematingu algebros (ana­ lizinė geometrija), o vėliau ir matematinės analizės (dife­ rencialinė geometrija) panau-

LTSR MA Matematikos ir ki­ bernetikos institute. galiu pilnai pasinerti i man rūpimu uždaviniu sprendimą.

Pernai tapote Lietuvos Komjaunimo premijos laurea­ tu. Kaip Jums tai pasisekė?

Jei ne paslaptis, kokios iūsu darbo pritaikymo praktikoje galimybės?

Paslapčių neturiu. Premija suteikta faktiškai už kandi­ datine disertacija, papildyta kai kuriais naujesniais rezul­ tatais. Kaip turbūt ir dauge­ lis matematiku dirbau dau­ giau iš kūrybinio smalsumo negalvodamas ar tie kuklūs mano ieškojimai bus kada nors pritaikyti praktikoje Juk dažnai teoriniai matema­ tiku darbai siejasi su abstrakčiu menu, kuri ne kiekvienam išaiškinsi. jau nekalbant apie koki nors pritaikymą. ..

Be pedaqoginiu pareigu dar, ko qero, yra ir visuo­ meniniu. ,. žinoma. Kaip ir dauguma mūsų dėstytojų, aš būnu akademinės grupės kurato­ riumi. domiuosi studentu mokslo ir buities klausimais.

Tačiau pagrindiniu savo vi­ suomeniniu darbu laikau ak­ tyvu dalyvavimą, respubliki­ niu moksleiviu ir studentu matematikos olimpiadų orga­ nizavimą.

Na, ir koks Įspūdis iš olimpiadų?

Ką galėtumėte pasakyti apie respublikos mo­ kyklų matematikos lygi?

Daug lemia mokytojas, io talentas, entuziazmas, reiklu­ mas. nes matematikai gabiu iaunuoliu visur esama — tiek didžiuosiūose miestuose tiek ir periferijoje. Tik rei­ kia juos atrasti, puoselėti, nuolat skatinti, žmogaus pa­ sitenkinimas neblogu vidur­ kiu vėliau labai skaudžiai

GEOMETRIJA dojimu.

Katedrai vadovauja prof.

P. Katilius — visų respubli­ koje išaugusių matematikų mokytojas, pagrindinių geo­ metrijos vadovėlių aukšto­ sioms mokykloms autorius, Lietuvos matematikos rinkinio atsakingasis redaktorius, Res­ publikinės premijos laureatas. Šioje katedroje dirbo ir vie­ nas pirmųjų geometrų, pra­ dėjusių mokslininko kelią jau Tarybų valdžios metais, pro­ fesorius, fizikos-matematikos m. dr. K. Grincevičius (1917 —1972). Šie profesoriai labai daug nuveikė vystydami geo­ metriją respublikoje. Ir ne tik savo moksliniais darbais, bet ir tuo, kad išugdė ir toliau ugdo jaunuosius geometrus.

Prof. K. Grincevičiaus inicia­ tyva dar 1956 m. organizuo­ tas diferencialinės geometri­ jos seminaras mūsų Univer­ sitete greitai tapo Vilniaus miesto geometrų seminaru, kuriame be prityrusių geo­ metrų, aktyviai dalyvauja ir studentai. Vienas iš seminaro dalyvių — asistentas K. Navickis jau yra pasiekęs žymių rezultatų, paskelbęs arti 10 mokslinių straipsnių ir paruo­ šęs kandidatinę disertaciją.

Paminėtoji sritis dar ne­ apima viso katedroje atlie­ kamo darbo. Viena naujausių

atsiliepia Universitete, kai net buvę penketukininkai neišlai­ ko studijų Įtampos, nes per­ nelyg lengvai kolekcionavo tuos penketus, atkakliai ir savarankiškai dirbti taip pat neišmoko. Čia suveikia lyg koks inercijos dėsnis.

Daž­ nas gabus matematikai pir­ makursis, be dideliu pastan­ gų suvokdavęs vidurinės mo­ kyklos kursą, mano taip pat lengvai ..pražygiuos" ir per Universiteto matematikos programa. Supratus skaudžia klaida, dažnai būna per vėlu — geriausiu atveju matema­ tikos fakultetą baigia užkie­ tėjęs trejetukininkas.

Laisvalaikio, aišku, ašaros; bet tikriausiai trupinėlis lie­ ka mėgstamam užsiėmimui taip madinqai vadinamam hobi...

Ypatingo hobi neturiu.

Mėgstu gamta, domiuosi ne vien matematikos, bet ir kitu sričių menu — daile, teatru.

Sergu už Vilniaus „Žalgiri" (tik krepšinis nelabai trau­ kia).

Artėja Vilniaus Universite­ to 400 metu jubiliejus. Ko norėtumėte palinkėti Jubilieji­ nių metu fuksams?

Greta tradiciniu linkėjimu — laimės, sėkmės, jaunystės romantikos, norėtųsi pasakyti kažką labai ypatingo. Tačiau pasitenkinsiu tuo. ko papras­ tai linkiu kiekvienu mokslo metu pradžioje savo studen­ tams. Jaunystės metai (bent jau matematikams) yra patys imliausi ir kūrybingiausi. To laiko kaina neįvertinama jo­ kiomis aukso uncijomis. Tad branginkite laika, mylėkite savo Alma Mater, kalu ir motiha. kuri ius pagimdė...

Nuoširdžiai Jums dėkoju už pokalbi ir linkiu sėkmės.

Kalbėlosi MARGARITA MATULIONYTĖ

geometrijos šakų — topolo­ gija — dabar užima svarbią vietą visos matematikos vystimesi. Ir šioje srityje turime gerų specialistų. Pirmasis tų — tikras topologijos entuzias­ tas doc. A. Matuzevičius, ku­ rio vadovaujamuose semina­ ruose įdomius pranešimus su­ geba paruošti jau ir žemes­ nių kursų studentai. Pastaruo­ ju metu topologija vystosi la­ bai įvairiomis kryptimis. Ka­ tedroje turime įvairių kryp­ čių atstovų ir tai turėtų būti ypač įdomu ir naudinga pasiryžusiems studijuoti geometri­ ją ir topologiją. S. Lapiskis baigė aspirantūrą Varšuvoje, A. Ceponkus ir K. Karčiaus­ kas (pastarasis jau paruošė ir kandidatinę disertaciją) — Leningrade, S. Endriuška — Maskvoje, R. Kašuba — Greifsvalde (beje, R. Kašuba ten apgynė ir disertaciją).

Pagaliau reikia priminti ir tai, kad visi minėtieji geo­ metrai yra ne tik geometrijos žinių perteikėjai, moksliniai darbuotojai ir mokslinio dar­ bo organizatoriai, bet ir geri studentų draugai, patariantieji ir padedantieji jiems įvairiau­ siais kasdienio gyvenimo klausimais. Tolesniam vaisin­ gam darbui reikia mums kie­ kybiškai ir kokybiškai augti Todėl laukiame pagalbos iš jaunųjų draugų, besimokan­ čių vidurinėse mokyklose.

Doc. P. VAŠKAS

Jūsų laukia Filologijos fakultetas Gerbiamieji ablturientall

Persisvėrė 1 antra ia Duse Daskutinieii mokslo metai vi­ durinėje mokykloje. Jau da­ bar lūs susimąstėte: kas to­ liau? Aukštosios mokyklos jums pasiūlys daug Keru spe­ cialybių. pakvies studijuoti.

Tarp jūsų vra nemažai tokiu, kuriuos vilioja kalbos, litera­ tūra. Kviečiame: ateikite pas mus i FlloloKiios fakulteta.

Jis — vienas didžiausių Uni­ versitete. Filologijos fakulte­ tas — tai 1250 studentu (be to dar apie 900 neakivaizdi­ ninku bei vakarlnuku). tai 13 katedrų. kuriose dirba apie 220 dėstytojų, iu tarpe 10 profesorių bei mokslo daktaru. Jis — pagrindinė filologu kalvė respublikoje. Čia kasmet atvažiuoja gra­ žus jaunimo būrvs studliuoti lituanistikos, rusistikos. ang­ lu, voldeClu. prancūzu kalbos ir literatūros Dar vra dvi specializacijos — klasikinės filologijos ir vertėju. Mes di­ džiuojamės. kad čia paskaitas skaitė profesoriai B. Sruoga.

V. Mvkolaitls-Putinas. J. Bal­ čikonis. B. Pranskus-Zallonis, J. Lebedys ir kiti. Didžiuoja­ mės savo auklėtinių, paskli­ dusių po visą respubliką va­ romu plačiu pedagoginio, mokslinio, kūrybinio darbo baru. Septyniolika iu — res­ publikiniu premijų laureatai, šešiolika — nusipelnė moks­ lo. kultūros ar meno veikė­ jai. trisdešimt aštuonl nusi­ pelnė dėstytojai ar mokytojai, septyniasdešimt keturi — kū­ rybiniu sa jungu nariai.

Mokyklos, ištaigos laukia, žinoma, geru mokytoju, -kva­ lifikuotu darbuotoju. Ar fa­ kultetas pajėgus juos, tokius

parengti? Drįstame atsakyti: ..raiD". Savaime suprantama Čia turime galvoje tuos, ku­ riems nestinga geru noru darbo pamėgimo, rvžto ir iš­ tvermės. Beje, kažkoks ypa­ tingas pašaukimas nebūtinas.

Gero pasirengimo pamatu pamatas —• kruopščios stu­ dijos. Čia skaito paskaitas profesoriai, docentai, kurių ne vienas vra didžiausias tos mokslo šakos autoritetas, ži­ nomas ne tik respublikoje bet ir sąjungoje, visame pa­ saulyje.

Kokios studijos ius laukia šiame fakultete? Kuo busite ji baigė?

Ne vienas svajojate: tapsiu rašytoju — poetu, prozinin­ ku. literatūros kritiku. Ir ne vienam fakulteto auklėtiniui tos svajonės vra išslpildžlusios. Gal daugiau kaip du trečdaliai dabartiniu respub­ likos rašytoju vra baigė Vil­ niaus universitetą. Ne vienas, baigęs fakultetą, nuėjo dirbti 1 leidykla, redakcija, tapo vertėju, gidu turizmo ištaigo­ je.

Gerai pasirodžiusieii mokslo tiriamojo darbo bare buvo pakviesti 1 mokslini institutą, palikti dėstytojais aukštojoje mokykloje.

Ir vis dėlto didžiuma Fi­ lologijos fakulteto auklėtiniu eis dirbti i vidurines mokyk­ las bei technikumus, nes Pir­ mučiausia jie rengiami mo­ kytojo profesijai. Profesijai kuri vra viena reikalingiau­ siu. ryškiausiu ir garbingiau­ siu.

Turime gerai irengta audovizualini centrą, eksperi­ mentinės fonetikos laborato­ rija. techniniu mokymo prie­ monių kabinetą, magnetofo­ nu irašu klausvmo sale. Są­ junginėje LOPP už ekspozici­

Liaudies ūkiui reikalingi oamllnlnkal Gamtos mokslų fakulteto uždavinys — ruošti aukštos kvalifikacijos gamtininkų kadrus respublikos liaudies ūkiui. Fakultete ruošiami biologai, geografai ir geologai.

Visose specialybėse mokslas trunka 5 metus. Priimtieji jau I kurse pasirenka specializaciją ir profilį — gamybi­ nį ar pedagoginį. Galutinis pasiskirstymas į specializacijas vyksta po dvejų studijų metų, kada studentai susipažįsta su bendromis atitinkamo mokslo žiniomis, dėsniais, sąvo­ komis, taisyklėmis ir uždaviniais. Stojantys į biologijos specialybę gali pasirinkti botanikos, augalų fiziologijos, mikrobiologijos, genetikos ir selekcijos zoologuos, hidrobiologijos-ichtiologijos ir biofizikos specializacijas. Geogra­ fijos specialybėje yra 4 specializacijos: fizinės geografijos jlandšaftotyros), ekonominės geografijos, sausumos hidro­ logijos, meteorologijos ir klimatologijos. Geologijos specia­ lybėje specializacijų nėra? Kasmet studentai priimami ne į visas specializacijas. Šiais 1979 m. stojantys j Gamtos mokslų fakultetą negalės pasirinkti geografijos specialybė­ je fizinės geografijos (landšaftotyros) ir sausumos hidro­ logijos, o biologijos specialybėje — hidrobiologijos, iclitlologijos ir augalų fiziologijos specializacijų. Į šias spe­ cializacijas studentai bus priimami kitais metais.

Universitete sudarytos visos sąlygos tapti kvalifikuotu geologu, biologu ir geografu. Gamtos mokslų fakultete yra 8 stambios katedros, daug specializuotų, aprūpintų naujau­ sia moksline aparatūra laboratorijų ir kabinetų. Ruošiant specialistus aktyviai dalyvauja prie daugelio katedrų vei­ kiančios probleminės ir žinybinės mokslo tiriamosios labo­ ratorijos bei botanikos sodas su puikiais šiltnamiais, ku­ riuose Ištisus metus auginami įvairūs augalai ir atliekami bandymai. Fakulteto studentams paskaitas skaito kvali­ fikuočiausi respublikos biologijos, geografijos, ir geologijos specialistai — mokslininkai.

E. prof. p. R. TARVYDAS, Gamtos mokslų fakulteto dekanas GEOLOGIJA

Vienintelė Lietuvoje aukštoji mokykla .ruošianti hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos specialistus, yra mūsų unjversitetas.

Geologai tiria žemės gelmių sąrangą, jos raidą ir, a.psiginklavę mokslinėmis žindomis bei technika, ieško įvairių naudingų iškasenų. Geologija — labai platus mokslas apie Žemę. Šiuo metu geologijos moksluose išskiriama net keliolika specialybių. Mūsų Universitete pagal liaudies ūkio poreikius ruošiami inžinieriai-hidrdgeologai.

Hiidrogeologijos ir inžinertnės geologijos specialybės studentai studijuoja požeminius vandenis, jų dinamiką, vandeningų horizontų susietarymą, jų pasiskirstymą žemės gelmėsę, nustato atsargas. sprendžia miestų, pramonės objektų ir gyvenviečių e.orūptaimo. kokybiniu vandeniu problemas. Tai labai įdomi geologijos mokslo sritis. Požemtaiuš ir paviršinius vaudenis galima vaizduotis kaip

Žemės kraują, kuris, cirku­ liuodamas žemės gelmėse, sąlygoja ir didele dalimi nulemia mūsų planetos vystymosi pobūdį, sąlygas, grožį, jos turtingumą naudingomis dškasenomis, augaliją ir gyvūniją.

Besimokantiems šioje specialybėje taip pat skaitomos ir inžinerinės geologijos paskaitos.

Inžinerinė geologija — geo­ logijos mokslo šaka, nagrinėjauti geologinius procesus bei reiškinius, uolienų fizines ir mechanines savybes, geologinę aplinką, kuri turi įtakos arba, apsprendžia įvairių inžinerinių statinių projektavimą, statybą ir jų eksploatavimą.

Tarp hidrogeologijos ir ta­ žinerinės geologijos yra daug bendro. Dažnai šie mokslai sprendžia bendrus klausimus, Todėl paminėtos dvi geologijos mokslo šakos sudaro vieną bendrą specialybę. Pažymėtine., kad besimokantys hidrogeologijos ir inž. geologijos specialybėje susipažįsta su klasikinės geologijos mokslo šakomis, įsisavina jų

jos vadovėlio autorius. . . Vė­ liau Adomas Mickevičius.

J. Slovackis. S. Daukantas.

S. Stanevičius. S. Valiūnas Mūsų laikais — profesoriai B. Sruoga. V. Mykolaitis-Pu­ tinas. P. Pranskus-Zalionls. įspūdingas kiekvienu metu ivykis fakulteto gyvenimo kronikoje — iaunuiu Plunks­ nos draugu kūrybos konkur­ sas ir geriausiuiu premijavi­ mas. taip pat kasmetinis renginys — laureatu kūrybos vakaras, i kuri visuomet at­ silanko svečiu — žymiu res­ publikos poetu ir prozinin­ ku. literatūros kritiku. Šie skaito savo kūrinius, vertina jaunųjų kolegų darbus.

Filologai turi geras moksli­ niu Įgūdžiu puoselėjimo są­ lygas. Trvs kursiniai darbai’ diplominis. Prie mokslo tiria­ mojo darbo metodikos jus būsite pratinami nuo antrojo kurso. Savo sugebėjimus, bei įgūdžius jūs ugdysite studen­ tu mokslinės draugijos būre­ liuose. kuriu fakultete vra vienuolika. Čia turėsite pui­ kiu progų pasakyti savo Pir­ ma ii: ..Eureka!“.

Darbus skaitysite mokslinėse konfe­ rencijose. eksponuosite res­ publikinėse apžiūrose, būsite premijuojami. Yra studentu, dalyvavusiu sąjunginiuose tu­ ruose ir laimėjusiu prizines vietas. Yra darbu, spausdin­ tu .,Kalbotyroje“. ..Literatūro­ je“. leidinyje ..Baltistika“ Ge­ rai esame pasirodę kasmet vykstančioje olimpiadoje ..Stu­ dentas ir mokslo bei techni­ kos pažanga“. Gabūs studentai norintys specializuotis vieno­ je kurioje sritvie. studijuoja pagal individualius fakulteto tarybos patvirtintus planus.

Filologijos fakultetas sve­ tingai atveria Jums, jaunieji kolegos, prasmingu studiiu duris.

ja centras apdovanotas dviem medaliais.

Visiems jums bus skaitomi kalbotvros. literatūros moks­ lo Įvado kursai. Itin didelis dėmesvs kreipiamas i Platu ir intensvvu pasirinktosios specialybės disciplinų studija­ vimą — dabartine lietuviu, rusu ar atitinkama užsienio kalba, tų kaibų istorijos ir teorijos disciplinas, tautosa­ kos. literatūros disciplinas.

Kaip ir visi kiti tarybinės aukštosios mokyklos studen­ tai. jūs studijuosite visuome­ nės mokslus. padedančius formuoti tvirta pasaulėžiūra ir rengtis visuomeninei veik­ lai. Kadangi diduma jūsų eis dirbti i vidurines mokyklas, mokymo plane vra visas cik­ las pedagoginiu disciplinų.

Visi jūs atliksite pedagogine praktika pionierių stovyklose, vidurinėse mokyklose. Litua­ nistai ir rusistal jau pirmuo­ se kursuose bus atlikę dialektologine ir tautosakine prak­ tika Įvairiose respublikos vie­ tose. germanistai ir romanis­ tai turės vertimo praktika.

Beje, vokiečiu kalbos Ir lite­ ratūros soecialvbės studentai dar vyksta praktikuotis i VDR. Greifsvaldo universite­ tą.

Antraisiais studijų metais jūs suskilsite 1 kalbininkus ir literatus ir klausysite specia­ liąsias disciplinas, specialius kursus.

Fakultetas turi senas ir garsias literatūrines tradici­ jas. Jos ataidi jau iš sep­ tynioliktojo Almae Matris gy­ vavimo šimtmečio. M. K. Sar­ bievijus. . Poetas humanistas savo lvrika žavėjęs visa Eu­ ropa. K. Sirvydas, ..Punktai Doc. J. PIKČIL1NGIS sakymu“ autorius. Z. Lauksminas. retorikos mokytojas, Filoloniios fakulteto dekanas

Jei nori būti Kiekvienais metais respub­ kių mokslo ir prekybos orga- j likoje atidaroma šimtai naujų nizavimo specialybę (mokslas I parduotuvių bei visuomeni­ trunka 4 metus) dažniausiai I nio maitinimo įmonių. Pasto­ dirba prekių žinovais bei pre- j viai plečiama prekybos ma­ kybos organizatoriais. Šios I terialinė-techninė bazė. Visa specialybės absolventų laukit Į tai reikalauja aukštos kvali­ didmeninės bazės, sandėliai į fikacijos prekybos darbuoto­ stambios prekybos įmones, j nemaža jų dirba organizacinį- 1 jų.

Pagrindinė aukštos kvalifi- vadovaujantį darbą prekybos 1 ke.cijos prekybos darbuotojų organizacijose. Norėtųsi, kad I kalvė — Universiteto Preky­ šia specialybe daugiau pasi Į bos fakultetas. domėtų vaikinai.

Prekybos fakultete ruošia­ Ypač plačios perspektyvos I mi trijų specialybių darbuo­ atsiveria absolventams, baigų- I tojai: prekybos ekonomistai, siems materialinio-techninio I prekių mokslo ir prekybos aprūpinimo specialybę (moks organizavimo bei materiali­ las trunka 5 metus)... Šios I nio-techninio aprūpinimo spe­ specialybės kadre,! yra reikti I cialistai. lingi visoms liaudies ūkio ša- I Studentai, baigę prekybos koms, kadangi visur susidu J ekonomikos spec. (mokslas riama su materialiniu-techni- I trunka 4 metus) dirba, Lietu­ niu aprūpinimu. Nemaža dalis I vos TSR Prekybos ministeri­ šią specialybę baigusių stu I jos bei Lietkoopsąjungos sis­ dentų dirba vyriausioje ma temų prekybos įmonėse bei terieJinio-techninio aprūpini- I organizacijose.

Absolventai mo valdyboje bei jai pavai- I dirba įmonių vadovais, direk­ džiose įmonėse. torių pavaduotojais, sekcijų Prekybos fakulteto dėstyto- I bei skyrių vedėjais .dalis — jų kolektyvas laukia abi- I ekonomistais. Nuo studento turientų, kuriems patinka or- I studijų gabumų^bei organiza­ ganizacinis darbas, nuolatinis I cinių sugebėjimų priklauso, bendradarbiavimas su žmonė- I kokioms pareigoms jis reko­ mis. Jų taip pat laukia dau- I menduojamas. giatūkstantinis respublikos I De.lis absolventų nukreipia­ prekybos darbuotojų kolekty- I ma į mokslo tiriamuosius ins­ vas. titutus, technikumus.

Doc. L. BUTKEVIČIUS Prekybos fakulteto dekana. I Studentai, kurie baigia pre­

Kam artima matematika ir vusiio studento, ir tavo darbo j fizika, biofizikoje dirbdamas triūsas davė gerus daigus. ras tikrą džiaugsmą. Gamtos Prof. P. BLUZMANAS, fakultete biofizikas turi dau­ Aug. fiziologijos ir 4 giausiai aparatūros. Daugelį mikrobiologijos katedros sudėtingų prietaisų jie ir pa­ vedėjas, tys pasigamina. Čia labai Doc. R. KAZLAUSKAS daug galimybės pasireikšti kū Zoologijos katedra rybinei minčiai. Ir tiriamo|i sritis — nervų fiziologija. — GEOGRAFIJA labai patraukli, nors ir sunkiu Abiturientai, kurie 1979 m j Genetikai, tirdami gyvūnų ir augalų genetinį pagrindą, -----vasarąą stos į Universitetą I pasitelkia pagalbon ne tik studijuoti geografiją, turės j elektroninį mikroskopą, bet pasirinkti meteorologų os-kli j ir kitus sudėtingus prietaisus. matalogijos arba ekonominei I specializacijas I Jų tiriama mutagenų bei už­ geografijos terštos aplinkos poveikio gy­ Pusė studijuojančių ruošiasi ■ viems organizmams problema pedagoginiam darbui, kita j pusė — gamybiniam. labai viliojanti.

Absolventai gamybininkai I Labai kruopštus mikrobio­ logo darbas, jis reikalauja di­ tiek ekonominės geografijos H delio atidumo. Da.ug bandy­ specialistai, tiek meteorologai I mų tenka atlikti, kol gauna­ eina dirbti į įvairia.-; respub I mi norimi rezultatai. Kaip likos‘žinybas. Baigę ekonome I smagu girdėti gerus atsiliepi­ nę geografiją — skiriami į H A. Levicko nuotr: geologai geodezinėje praktikoje. mus apie mūsų mikrobiolo­ mokslines bei gamybines-pro f jektines organizacijas, už- 1 gus, dirbančius duonos, pamokslinius pagrindus ir prak­ ba.T labai populiarus ir dide­ šarų, daržovių bei vaisių imančias erdvinių ekonominiu ti tinio darbo metodus bei įgū­ lę praktinę reikšmę liaudies konservavimo, vyno ar kito­ arba socialinių sistemų plane- I vimu ir kūrimu, teritoriniii n S' ūkiui turintis mokslas, ir se gamyklose. džius. įvairaus re.ngo gamybiniu_ ■ t f Tie, kas įstoja į geologijos daugelis jaunuolių pageidau­ Koks kilnus uždavinys — specialybę, be geologinių dis­ ja tapti šios šakos speciaLiskompleksų tvarkymu, Šios toch išsaugoti ateities kartoms mū­ srities specialistų ruošime, be I ciplinų taip pat studijuoją tais. aukštąją matematiką, fiziką, Gamtos fakultete kaip tik sų augaliją. Studentai botani- Gamtos mokslų fakulteto geo- tos visuomenines discipltam, ne­ ir ruošiami respublikai tokie . kai su katedros darbuotojais grafinių katedrų, dalyvaus ir iHu mažai turi chemijos paskaitų specialistai. Jie papildo biolo­ tiria, respublikos augalų rūši­ Pramonės ekonomikos takui- žilį.o ir praktinių užsiėmimų. Per gų mokslininkų gretas, akty­ nę sudėtį bei jų bendrijas, re­ teto Ekonominės istorijos ir Ii penkerius metus studentai viai dirba gamyboje įvairio­ tuosius, globojamus bei įvai­ geografijos katedra. Kam ne riilč turi 6 mokomąsias ir 2 ga­ se srityse. Juos sutiksi ir rius naudinguosius augalus. svetimas ekonominis ir kart i ■ b Zoologai — tikri nenuora­ erdvinis mąstymas, kam seka­ kita Gamtos apsaugos komitete, mybines praktikas.

Jos atliekamos Lietuvoje, Sanitarinėje epidemiologinėje mos. Vasarą juos rasi ir prie si matematika ir braižyba, H? Kryme, Vid. Azijoje, Urale, stotyje, hidrocheminėje labo­ žuvų tvenkinių, ir neliestose tesirenka studijuoti naują mū­ m; s Kaukaze ir kitose TSRS vieto­ ratorijoje, gamyklose, kur draustinėse giriose, ir stebin­ sų universiteto specializacij i ■ r _ ... ka» vėse. Apgynusiems diplomi­ gaminami fermentai ir visa čius didžiųjų stumbrų gyve­ — ekonominę. „geografiją. tiriančius paukščių Ne mažesnio matematinii da :i nius darbus ir išlaikiusiems gamyba remiasi mikrobiologi­ nimą, valstybinius egzaminus spe- niais procesais. Aišku, nema­ biologijos paslaptis. Jų dė­ bei techninio pasiruošimo rei stat ciriistams yra suteikiama in- ža dalis tampa aukštos kva­ mesį patraukia ne tik žuvys, kalauja ir kita — meteorolo zikq žinieriaus-geologo kvalifika­ lifikacijos biologijos ar che­ bet ir smulkiausi vandens gy­ gijos — specia'izacija. Sti kui mijos dėstytojais, mokytojais: vūnėliai — žuvų maisto ob­ dentai privalo įsisavinti bene maj cija.

Didelė baigusiųjų dalis ski­ pusė įstojusių į biologijos jektai. Studentai zoologai la­ ruosius aukštosios matemat r<x i riama į Geologijos valdybą specialybę skiriami į pedago­ bai daug prisideda steigic.it kos, fizikos kursus, statistini' line prie LTSR Ministrų tarybos, ginę grupę. Tiesa, tai nereiš­ ir tiriant respublikos zoologi­ skaičiavimo metodus, hidro H J dinamiką, dinaminę meteoro mac Lietuvos geologijos institutą, kia, kad iš šios grupės vėliau nius draustinius.

Mokomųjų praktikų metu logiją, sinoptiką, klimatologij Pr<< Inžinerinių tyrinėjimų institu­ negali tapti gamybininkais, studentai biologai ne tik iš ­ ir kitus kursus. Baigę meteo Jo| i tą, „Hidroenergprojektą", Lie­ lygiai, kaip gamybininkų gru­ tuvos autokelių projektavimo pėje studijuojantys gali tapti moksta pažinti įvairius gyvū­ rologijos specialybę absolver. j’i pedagogu. Žymia dalimi t<v nus ar augalus, bet ir jų su­ tai, kaip ir ekonomgeografa: riaiinstitutą ir kt.

Hidrogeologijos ir inžineri­ priklauso ir nuo paties studi­ rinktos kolekcijos papildo- skiriami dirbti mokytojais ii elel Universiteto zoologijos mu­ į gamybines įstaigas. Meteo PU nės geologijos specialybėje juojančio.

Nuo trečio kurso praside­ ziejų, herbarą. Jų tyrimų re­ rologų gamybininkų daugi,- rei: yra lietuvių ir rusų kalbomis da studentų specializavimas. zultatų rasi paskelbtų respub­ ma eina dirbti į Hidrometeo- radi dėstomos gTupės. prof. J. PAŠKEVIČIUS Busimasis biologas, būdamas likinėje spaudoje, jų praneši­ rologinę tarnybą inžinieriai-■ < Geologijos ir mineralogijos plataus profilio biologu, kar­ mų išgirsi respublikos ar Pa­ sinoptikais, klimatologais, ag- &a i katedros vedėjas tu tampa, vienos kurios nors baltijo ornitologų konferenci­ rometeorologais, respubliko: zik į šakos gilesniu specialistu. Ne­ jose, o dažniausiai — moks­ orų biuruose bei meteorolo- ei ja. ginėse stotyse. Meteorologu no BIOLOGIJA retai jaunuoliai, jau stodami liniame būrelyje.

Gerai padirbėjusiam biolo­ dalis, daugiausia vyrai, ski- nau] į Universitetą, būna susifor­ Senas biologijos mokslas mavę kurios tai siauros bio­ gui diplominio darbo gyni­ rierni į žvejybos laivyną arba vadi šiuo metu lyg ir atjaunėjo. loginės šakos gerbėjai. Itin mas, kuriame jis susumuoja į mokslinius ekspediciniu: naui rijos Naujausi atradimai genetiko­ dažnai tai liečia zoologus ir visų penkerių metų tyrimų laivus. prof. A. BASALYKAS venl je, biochemijoje ir kitose ša­ botanikus, nes e.pie tai jie rezultatus, tampa tikra šven­ Fizinės geografijos ir ii kose įliejo naujų žinių į šį girdėjo gana daug jau vidu­ te. Smagu, kai keleriems me­ mokslą. Kuo toliau, tuo dau­ rinėje mokykloje. Bet mūsų tams praėjus po baigimo, at­ kartografijos katedros vedėjas inžli giau įvairių paslapčių gamta fakultete galima tapti ir mik­ važiavęs biologas pasidalina prof. C. KUDABA ’°S- ■ atskleidžia ir kaskart vis nau­ robiologu, augalų fiziologu, savo džiaugsmais ir vargais jos problemos iškyla. Nieko biofizikų, genetiku ar selekci­ su buvusiais profesoriais ar Hidrologijos ir klimatologijos ml: dėstytoje.is. Jauti, kad ir bukatedros vedėjas I nuostabaus, kad biologija da- ninku.

CVIEČIAME aas ai eos ia ii, ‘S, lios įd ri-

STUDIJUOTI

IZIKĄ

■ Kasmet Į Fizikos fakulteIi priimame po 125 abiturien|iS (100 į lietuvių kalba dės­ tomas grupes ir 25 j rusų 1 alba dėstomą grupę). Studi| >s trunka penkerius metus, į įsiems, sėkmingai baiguos jems fakultetą, suteikiama flliko, fizikos dėstytojo kvaliic I 1 kaclja. s* l 9 Juos ruošiant, didelis dė~ os I > esys skiriamas teorinių ži­ d- I lų taikymui praktikoje. Toa- I Jįl neatsitiktinai mūsų fakul­ u- I teto studentai daugiau kaip ii- I visų mokymo procesui js I skirtų valandų praleidžia mo11- I komoslose laboratorijose, at­ a- I teka 4 praktikas: pionierių u- I 1 ovykloje, mokomąją-pažintiii- I lę (Įvairiose respublikos Įmujįse, laboratorijose, instituo- I liose, gamyklose), pedagogiii- I |ę (Įvairiose respublikos vlkl- I lurinėse mokyklose), praktiką lis I pagal specialybę. Dalis stu,ė- I u- I os I

dentų (apie 40) mokomająpažintinę praktiką atlieka už­ sienyje — Prahos Karlo (CSR), Liublino M. Skladovskos-Kiuri (LLR) universitetuo­ se bei Magdeburgo (VDR) Aukštojoje technikos mokyk­ loje.

Fakultetas turi pakankamai geras mokymo ir mokslinio darbo laboratorijas, aprūplr tas modernia aparatūra.

1978/79 mokslo metais darbo sąlygos fakultete dar page­ rėjo, nes falAiltetas gavo nau­ ją 8 aukštų mokymo kor­ pusą.

Be abejo, visus domina, kur dirba mūsų paruošti spe­ cialistai. Daugelis jų pasi­ švenčia moksliniam darbui.

Iki šiol Į mokslinio tyrimo institutus ar aukštąsias mo­ kyklas buvo nukreipiama pu­ sė ir daugiau baigiančiųjų.

Nemažai dirba gamyklose, (vairiuose konstravimo biu­ ruose, technikumuose ir vidu­ rinėse mokyklose. Fizikų po­ reikis nemažėja.

Fakultete veikla 6 kated­ ros. Kiekviena jų turi savo atitinkamą specializaciją.

Doc. R ALEKSIEJŪNAS Fizikos fakulteto prodekanas

yJS as I

PUSLAIDININKIAI Puslaidininkių fizika — jauna fizikos mokslo šaka. Rim­ tai puslaidininkius imta tirti tik po antro pasaulinio karo, kada puslaidininkiuose Bardinas ir Brateinas atrado tran­ zistorinį efektą, kuris siejasi su elektrinio signalo sustip­ rinimu. Fizikai iš karto įžiūrėjo daug principinių tranzis­ toriaus pranašumų prieš elektroninę lempą: tranzistoriai •teoriniu požiūriu ilgaamžiai prietaisai, nereikalaujantys kaitinimo srovės ir didelės maitinimo įtampos. Šis žymus puslaidininkių praktinis panaudojimas sukėlė labai didelį susidomėjimą jais, skatino teorinį ir praktinį jų tyrinėji­ mą. Teoriniu požiūriu puslaidininkis yra labai sudėtingas, nes jis yra sudarytas iš daugelio atomų. Šalia teoretikų darbuojasi eksperimentatoriai, kurie tik­ rina kiek esamos teorijos atitinka realybę, t. y. ar sutinka teorija su eksperimentiniais puslaidininkių tyrimų rezul­ tatais. Šis darbas, dažnai atliekamas glaudžiai bendradar­ biaujant eksperimentatoriui su teorijos specialistu, yra ypač įdomus, labai kūrybingas, nes iš anksto paruoštų kelių, kaip reikia ištirti vieną ar kitą kylantį puslaidinin­ kių pažinimo klausimą, dažniausiai nėra. Tenka, remiantis anksčiau gautais teoriniais ir eksperimentiniais rezultatais, sukurti naujo klausimo sprendimo metodiką, o gautus naujus eksperimentinius duomenis, kurie netelpa į esamų teorijų rėmus, matematiškai aprašyti. Šis darbas nors yra sunkus, duoda didžiulį kūrybinį pasitenkinimą jį įvykdžiu šiam.

Puslaidininkių fizikos katedroje yra tyrinėjami puslai­ dininkiai juos apšvietus galingais lazerio spinduliais. Ga­ lingas elektromagnetinis laukas pakeičia įprastines pus­ laidininkių fizikines, jų tarpe ir optines savybes. Turime vadinamuosius netiesinius optinius reiškinius, kurie pasi­ reiškia tuo, kad nuo lazerio šviesos pakinta medžiagos optinės konstantos: lūžimo rodiklis absorbcijos koeficien­ tas. Todėl nustoja galioję įprastiniai geometrinės optikos dėsniai, pastebime naujus krūvininkų rekombinacijos dės­ ningumus, kitaip vyksta krūvininkų pernešimo bei liumi­ nescencijos reiškiniai. Šie ir panašūs klausimai dar nėra ištirti, daug gabaus jaunimo iš studentų tarpo randa kū­

Optika ir spektroskopija

X) S, ir

os IS,

S, ra

B. tą es li­ es is. įsi .ta

RADIOFIZIKA ■ Radiofizikos katedra įkurta ttk prieš 18 metų.

■ Radlofiziką mūsų respublikoje yra jauna besivystanti fijikos mokslo šaka. Žodžio „radiofizlka" nerasime netgi Abartiniame lietuvių kalbos žodyne, tačiau negalima jos tapatinti su radiotechnika. ,®Radioiizika — tiria fizikinius procesus radioelektronie sistemose ir jų elementuose, radiotechnika — elektechnikos mokslo šaka, tirianti radijo panaudojimo meus ir technines priemones.

1 intensyvaus radiofizikos mokslo vystymosi nuolaplečiasi ir jos nagrinėjamų problemų ratas. Dabar gaa Išvardinti šias fizikos kryptis, kurios sudaro radiofios pagrindą: i) elektromagnetiniai virpesiai ir bangos įvairiose elektrijėse grandinėse, sistemose ir aplinkose; ) elektroniniai procesai vakuume, dujose ir kietuose komose, sąveikaujant su elektromagnetinėmis bangomis; ) radijo bangų generavimas, spinduliavimas ir sklidiodėl studijuojantys radlofiziką, be bendrų visiems' fizls kursų, įsisavina specialiąsias disciplinas: superaukštų •Ufnių elektroniką, elektrodinamiką, impulsinę techniką, istikinę radiofizlką, dielektrikų ir segnetoelektrikų flir kitas. Klausydami superaukštų dažnių elektronikos •^■są, studentai susipažįsta su labai didelio dažnio elektro’netinių virpesių generavimo sąlygomis Ir būdais. Elekt­ rodinamika nagrinėja jų perdavimą bei sąveiką su ap. a. iuolaikinės impulsinės technikos mikromazguose, inforijos užrašymui bei superaukštų dažnių generavimui pradėti taikyti puslaidininkiai segnetoelektrlkai ir superjopiniai junginiai. erduodant Ir priimant signalus, juos stiprinant susldua su svarbia problema — elektriniais triukšmais, tromagnetinių bangų generavimu, perdavimu, truinradijo Ir video impulsų formavimu, segnetoelektrinių kinių tyrimu. Tai problemos, kurios nagrinėjamos ioflzlkos katedroje. ai au nuo pat pirmųjų studijų metų, katedros studentai ag# įsijungti Į mokslinį darbą. Katedroje veikla radiofięo- »i burelis, studentų mokslinės draugijos radioflzikos sekIc Cij ■ Studentai, dalyvaudami sekcijos veikloje ne tik suži>g iš katedros dėstytojų. mokslinių bendradarbių apie ki­ Jauslus atskirų radiofizikos šakų pasiekimus, bet jų rbi 9 ovaujami, patys įgyja mokslinio darbo įgūdžius, (valdo iuil jausią techniką ir atlieka tyrimus mokslinėse laborato, skaito pranešimus draugijos konferencijose. Absolasi tal radiofizikai yra laukiami liaudies ūkyje. Vieni iš 1 i Jų irba mokslinį darbą moksliniuose institutuose, kiti — jasp nėrinį darbą gamybinėse organizacijose. Nemaža spę­ stų, baigusių radlofiziką, dirba pedagoginį darbą aukšbA se ir specialiosiose arba bendrojo lavinimo vidurinėse jc m<4 nykiose. ja/| * A. ORLIUKAS, Fizikos-matematikos mokslų kandidatas

Fizika šiandien taip pla­ čiai išsišakojusi, kad bevelk neįmanoma ją visą aprėpti.

Todėl abiturientams siūloma pasirinkti atskiras fizikos kryptis. Viena iš tokių kryp­ čių Vilniaus universiteto Fi­ zikos fakultete yra optika ir spektroskopija.

Optika ir spektrai abiturientams ne naujiena. Apie juos mokomės mokykloje. Universiteto fizi­ kos kurse tie dalykai išeina­ mi daug plačiau. Bet viso to dar neužtenka, jei norime geriau pažinti spektrus, iš­ mokti naudotis sudėtinga spektrine aparatūra, spektrų pagalba įsibrauti į atomų ir molekulių vidų. Viso to mo­ kysis tik tie, kurie pasirenka optikos ir spektroskopijos specializaciją.

Ką dirba mokslininkai ir ką dirbs studentai pasirinkę šią specializaciją? Bendrosios fizikos ir spektroskopijos ka­ tedroje, kuriai priklauso ši specializacija, nagrinėjami molekulių spektrai ir jų pa­ naudojimą Įvairiems proce­ sams, kurie vyksta molekulių

Astronomija Tų, kuriuos vilioja Visa­ tos toliai, laukia Vilniaus uni­ versiteto Fizikos fakulteto au­ ditorijos. Čia jie ras viską, kas patenkins jų smalsumą ir viltis. Pasirinkusieji astro­ fizikos specializaciją į savo mėgiamos srities paslaptis įninka trečiame kurse.

Studentams atviros Uni­ versiteto Astronomijos obser­ vatorijos laboratorijų durys. Čia, vadovaujant observatori­ jos darbuotojams, Studentaiastrofizikai atlieka mokslinius darbus, rašo kursinius ir dip­ lominius darbus.

Vilniaus astronomai ste­ bi dangų su teleskopais, esančiais ant Kaldinių kalno (Molėtų raj.) ir net ant Maidanako kalno (Uzbekijos TSR). Studentai - astrofizikai būtinai aplanko šias mokslo įstaigas, talkininkauja astro­ nomams, na, ir patys paban­ do savarankiškai kai ką pa­ stebėti. Tik kurie galutinai pamėgsta įdomų, bet ir ne­ lengvą astronomo darbą, pa­ silieka Universiteto observa­ torijoje arba nukreipiami į Mokslų Akademijos Fizikos instituto astrofizikos sektorių.

viduje arba tarp molekulių tirti. Tie tyrimai nėra lengvi.

Molekulė daug sudėtingesnė sistema negu atomas. Todėl savaime aišku, kad ir meto­ dai jai pažinti turi būti įvai­ resni ir sudėtingesni. Jei atomų spektrai susiję su elektronų, skriejančių apie branduolį energijos poky­ čiais, tai net tie pokyčiai mo­ lekulėje žymiai sudėtingesni, nes joje daug atomų ir ato­ mai juda vienas kito atžvil­ giu — svyruoja. Tas irgi kei­ čia molekulės energiją ir at­ siranda svyravimų spektrai.

Besisukant molekulei irgi vyksta energijos pokyčiai, kurie pasireiškia rotaciniuose spektruose. Taigi čia spektrai žymiai įvairesni, negu tie, ku­ rie naudojami elementų spekt­ rinei analizei. Molekulinė spektrinė analizė taip pat yra. Bet molekulių atpažini­ mas kitas negu atomų. Atpa­ žinti, pavyzdžiui, žmogų ga­ lima dvejopai. Pagal fotogra­ fiją arba nurodant visus po­ žymius: ūgį, akių ir plaukų spalvą, kaip žmogus vaikšto, kaip jis elgiasi ir pan. Atomų spektrai tai lyg atomų foto­ grafija. O molekulės atpažįs­ tamos antruoju būdu. Iš jos spektro galima pasakyti ko­ kios atomų grupės sudaro molekulę, kaip jos išsidėsčiu-

Pastaruoju metu vis dides­ nį susidomėjimą kelia lazerių (šviesos kvantinių generato­ rių) taikymas įvairiose moks­ lo ir technikos srityse.

Todėl visiškai suprantama, kad liaudies ūkis reikalauja vis daugiau aukštos kvalifi­ kacijos specialistų — „lazeristų", kuriuos šiuo metu res­ publikoje rengia, tik VU. Galima pažymėti, kad Ast­ ronomijos ir kvantinės elekt­ ronikos katedroje, vadovau­ jant doc. A. Piskarskui, pir­ mą kartą pasaulyje buvo su­ kurti daugiaspalviai tolygiai derinamo de.žnio pikosekundi­ niai lazeriai, kai kurie eks­ perimentinių tyrimų metodai. Šiuo metu katedros vykdomi tyrimai yra labai aktualūs. Ti­ kimasi, kad ateityje dalį energijos mums teiks gyvoji gamta — tavp puikus saulės energijos akumuliatorius. To­ dėl fotosintezės eigą būtina žinoti jau dabar. Baigusių šią specializaciją jaunų specialis­ tų laukia įdomus ir kūrybin­ gas darbas LTSR MA Fizikos institute, VU, kitose mokslo įstaigose, taip pat mokyklo­ se.

A. PUČINSKAS f.-m. m. k. G. DIKČIUS

rybinį pasitenkinimą juos tirdami.

Antroji kryptis, vykdoma Puslaidininkių fizikos kated. roję ir probleminėje laboratorijoje yra optoelektronikos kryptis. Čia fotojautrūs puslaidininkiai tarnauja priimant, atsimenant ir valdant optinių sistemų gaunamą informa­ ciją. Didelė ateitis priklauso lazerinei televizijai, kada ma­ žas puslaidininkinis ekranas (kineskopas) talpina kelių kvadratinių metrų dydžio vaizdą, kuris gali būti projek­ tuojamas į didelį ekraną. Šie darbai yra vykdomi bendra­ darbiaujant su žymiais Tarybų Sąjungos broliškų respub­ likų institutais, pavyzdžiui, su TSRS MA N. P. Lebedevo Fizikos institutu. Šis bendradarbiavimas dažniausiai vyks­ ta ūkiskaitinių sutarčių sudarymo pagrindu. Ūkiskaitinėse sutartyse gali dalyvauti gabesni, gerai besimokantys stu­ dentai (jeigu egzaminų sesija yra išlaikoma be trejetų) ir šalia stipendijos gauti pusės etato atlyginimą. Darbas ūkiskaitinėse sutartyse daugeliui studentų yra puiki moks­ linio tiriamojo darbo mokykla.

Vienas aktualiausių klausimų, kuris kyla stojančiajam, — ką aš galėsiu dirbti įgijęs puslaidininkių fizikos specia­ lizaciją. Atsakant į jį drąsiai galime sakyti, kad perspek­ tyvos yra geros. Puslaidininkių fizikos specialistas gali dirbti įvairiuose institutuose, probleminėse laboratorijose, aukštosiose - respublikos mokyklose, gamyklose, kurios gamina įvairius puslaidininkinius prietaisus, mikroschemas, šturmuoja milimetrinių radijo bangų diapazoną, subnanosekundinius puslaidininkinius elementus, sprendžia sudė­ tingas funkcionalinės mikroelektronikos problemas. Jau­ nųjų specialistų laukia daug naujų darbo vietų, įsidarbinti pagal specialybę nėra jokių sunkumų.

Puslaidininkių praktinio panaudojimo srityje jau daug kas padaryta. Sukurti puslaidininkiniai prietaisai plačiai taikomi buitinėje elektronikoje, panaudojami pramonėje, iš prekybos tinklo juos gali įsigyti eilinis radijo mėgėjas.

Vienok susidomėjimas puslaidininkiais moksliniu požiūriu yra nė kiek nesumažėjęs. Tai yra todėl, kad puslaidininkių fizikos ir optikos, radiofizikos, kvantinės elektronikos moks­ lų sandūroje atsiranda naujos aktualios kryptys, reikalau­ jančios tolimesnių puslaidininkiuose vykstančių procesų tyrimo.

Doc. M. MIKALKEVlClUS

sios ir iš to galima charakte­ rizuoti pačią molekulę, pa­ sakyti kokiam junginiui ji priklauso, kokia struktūra.

Ar svarbu tai žinoti? La­ bai. Yra molekulių, kurios sudarytos Iš tų pačių atomų, bet kurių struktūra nežymiai skiriasi. Viena jų labai reika­ linga gyvam organizmui, o kita didžiausias nuodas.

Spektriniai metodai leidžia jas atskirti. Medžiagos savy­ bės irgi labai priklauso nuo molekulių struktūros. Mole­ kulės kontaktuodamos veikia viena kitą. Dėl to keičiasi molekulių spektrai ir iš tų pakitimų galima apskaičiuoti ir sąveikos energiją ir nusa­ kyti kokie pakitimai vyksta molekulėse. Čia bene svar­ biausi klausimai, kuriuos nagrinėsite pasirinkę mūsų spe­ cializaciją.

Optikos ir spektroskopijos specializacija labai tinka tiems abiturientams, kuriems sunku pasirinkti tarp fizikos ir chemijos.

Doc. H. JANAITI3

TIOHINf:

FIZIKA Mūsų Universiteto Teorinės fizikos katedra pokario me­ tais buvo įkurta prof. A. Ju­ cio, kuris tuo metiu buvo vie­ nintelis katedros narys ir jos vedėjas, skaitė visus teorinės fizikos kursus. Dabar katedra žymiai išsiplėtė. Ji palaik glaudžius ryšius su respubli ■ kos Mokslų akademijos Fizi­ kos ir Puslaidininkių fizikos institutais, bendradarbiauja su Elektrografijos institutu bei kitais šakiniais institutais respublikoje, su mokslinėmis įstaigomis Maskvoje, Lenin­ grade, Kijeve ir kituose ša­ lies miestuose.

Katedros bendradarbiai gvildena atomų bei moleku­ lių spektrų teorijos klausi­ mus, tiria kieto kūno savy­ bes, dirba girotropinių me­ džiagų elektrodinamikos sri­ tyje.

Katedros personalas trokšta perduoti savo žinias ir moks­ linį potencialą jaunimui, ku­ ris galėtų naujai pažiūrėti į esamas mokslines problemas, pamatyti naujas ir sugebėti įžiūrėti naujus kelius toms problemoms išspręsti. Mes vi­ si esame labai suinteresuoti naujais smalsiais jaunuoliais.

Tad laukiame jūsų pareiški­ mų į VU Fizikos fakulteto teorinės fizikos specialybę.

Prof. V. ŠUGUROVAS

Kas atrado tranzistorius?

Kieto kūno elektronikos katedroje studentai susipažįsta su viena iš pagrindinių šiuolaikinės fizikos sričių — kie­ to kūno fizika. Čia studentai nagrinėja kieto kūno struk­ tūrą, elektromagnetinio spinduliavimo sąveiką su medžia­ ga, plonų sluoksnių ir puslaidininkinių prietaisų fiziką, elektrofotografijos fizikinius pagrindus ir t. t.

Kieto kūno fizikos laimėjimai yra labai svarbūs moks­ le ir technikoje. Šioje srityje atliktų fundamentalių tyrimų dėka šiandien mes turime įvairius diodus, tranzistorius, fotorezistorius, Integralines mikroschemas, įvairiausius da­ viklius bei keitiklius ir t. t., be kurių neišsiverčia nei viena mokslo bei technikos sritis. Dėl to labai svarbu pa­ žinti fizikinius procesus, vykstančius kietame kūne. Ka­ tedroje plačiai tyrinėjamos kietų kūnų, amorfinių stiklo pavidalo bei organinių medžiagų optinės, elektrinės bei fotoelektrinės savybės. Tam naudojama tėvyninė ir užsie­ ninė naujausia aparatūra, kurios pagalba katedros moksli­ ninkai kartu su studentais skverbiasi į kieto kūno fizikos paslaptis. Daug dėmesio skiriama mokslo pergalių panau­ dojimui praktikoje. Katedros laboratorijose kuriami nauji ir tobulinami didelio efektyvumo elektrofotografiniai sluoksniai, mažakadriniai televizijos vamzdeliai, optoelekt­ roniniai keitikliai, fotorezistoriai, vienakanaliai ir daugia­ kanaliai defektoskopai, mozaikiniai gama introskopai, dozimetrai ir kitos naujovės, kurios panaudojamos tech­ nikoje ir įvairiose liaudies ūkio šakose.

Doc. A. ŠIRVAITIS

rų fizikos, polimerų modifika­ vimo kursus. Lakininkams skaitoma filmojų, pigmentų ir dažų chemija, polimerinė dangų technologija, jie spe­ Kelias į mediciną atviras ir tiesus, tačiau šioms studi­ aliuminio, vario galvanines tingesnė, įdomesnė ir svar ­ Su nepaprastai išsiplėtusiu cializuojasi vandenyje tirpių joms reikalingas geras pasiruošimas, išlavinta atmintis ir dangos, apsaugančios metalus ir suklestėjusiu tarybiniais besnė problema, negu garsio­ polimerų sintezės srityje.

To ­ metais Chemijos fakultetu jo deguto šaukšto nustaty­ nuo korozijos, suteikiančios kie polimerai panaudojami sugebėjimas aktyviai ieškoti, kaupti naujas žinias. Humi niškiausia specialybė — medicina reikalauja iš mediku turės galimybių patys susipa­ mas medaus statinėje: mūsų jiems gražią išvaizdą ir mo­ vandenyje tirpių dažų, chi aukštų moralinių savybių, didelės meilės žmonėms. žinti įstosiantys į jį mokytis analitikų paruošti metodai difikuojančios dengiamo , pa­ Turginių siūlų, prolinguoto Medicinos fakultete yra 3 pagrindiniai skyriai — specia­ abiturientai. Tokių laimingųjų sėkmingai taikomi ne tik viršiaus savybes. Fizikines veikimo vaistų gamyboje, tai­ šiais metais bus 75. Per pas­ maisto produktų, bet ir ypa­ chemijos katedra, labai glau­ komi nutekamųjų vandenų lybės: 1) gydomasis (suaugusių), 2) pediatrijos (vaikų ligų) taruosius keletą metų į šias tingai grynų metalų, puslai­ džiai bendradarbiauja su LTSR valymui, fotofilmų gamyboje. ir 3) higienos, sanitarijos bei epidemiologijos.

Pusšimtį vietų gydomajame (suaugusių ligų) skyriui; 75 vietas pretenduoja po 100 dininkių, dirvožemio, geria- MA Chemijos ir cheminės Dalis šios specializacijos stu­ —120 abiturientų. Fakultete mo ir techninio vandens tyri­ technologijos institutu, kuris dentų atlieka. diplominius kasmet užima pirmakursiai. Gana greit, jau antraisiais stu­ viena specialybė — chemija, mui. Šio profilio specialistus koordinuoja galvaninių dan­ darbus baltymų modifikavimo dijų metais, prasideda jų pažintis su klinikinėmis, medici­ tačiau trys specializacijos: į darbą priima eilė mokslinio gų gavimo ir tyrimo klausi­ srityje. Polimerininkai reika­ ninėmis disciplinomis. Suprantama, be teorinių chemijos chemija, gamtinių junginių tyrimo institutų ir praktiškai mus ne tik Tarybų Sąjungoje, lingi gamyklose, kur perdir­ fizikos, biologijos ir kitų šakų žinių labai sunku, gal net;; neįmanoma tapti rimtu gydytoju, todėl pirmuose kursuoschemija ir stambiamolekulių visos gamyklos: visada reikia bet ir visose socialistinėse ša­ bamos plastmasės ir atliekami junginių chemija. Vieną iš analizuoti žaliavas, pusfabri­ lyse. Daugelis studentų ■ — dažymo darbai. Juos kviečia teorinėms disciplinoms tenka skirti daug laiko, jos reika­ elektrochemikų šiame institute į darbą kai kurie taikomojo lauja iš studentų rimtų pastangų, kasdieninio darbo. Kas jų reikia pasirinkti ištaikius kačius ir produkciją. bodisi jo, tas turėtų rinktis visiškai kitą šaką. Trečiame, Dauguma organinę chemiją atlieka praktiką, ruošia kur­ pobūdžio institutai. visus stojamuosius egzaminus, per pokalbį su fakulteto de­ pasirinkusių studentų specia­ sinius ir diplominius darbus, Ypatingą padėtį fakultete ketvirtame ir penktame kursuose „bręsta" jaunieji medi­ kano vadovaujama priėmimo lizuojasi biologiškai aktyvių po to paliekami dirbti jo sek­ užima bioorganlnės chemijos kai, o šeštame kurse jau prasideda pradinė specializacija. medžiagų sintezėje. Šie dar­ toriuose. Dauguma šio insti­ specializacijos studentai. Jie Gerai besimokantis, mylįs mokslinį darbą, ga’i pasirinkt komisija.

Daugiausia abiturientų — bai glaudžiai susiję su prak­ tuto darbuotojų, įskaitant di­ labai -glaudžiai susiję su gam­ išsvajotą specialybių grupę — terapijos, chirurgijos, akus 40—45 priimama į chemijos tikos poreikiais: prie organi­ rektorių akademiką R. Višo- tos fakultete įsikūrusia bio­ rijos-ginekologi j os.

Pediatrijos skyriuje susirenka visi tie, kurie nori p a­ specializaciją. Iki trečio kur­ nės chemijos katedros dirba chemijos katedra, kurioje so šios specializacijos studen­ seniausia Universiteto proble­ specializuojasi, atlieka kursi­ švęsti save vaikų sveikatos apsaugai. Kaip gležnas vaiko tai mokosi tuos pačius daly­ minė laboratorija — proble­ nius ir diplominius darbūs. organizmas skiriasi nuo suaugusių, taip ir medicinin s kus — įgyja tvirtus matema­ minė vaistų sintezės ir tyri­ Šios specializacijos studentai mokslas apie juos Teikalauja papildomų, specifinių žinių Higienos, sanitarijos ir epidemiologijos skyrius ruoš : tikos ir fizikos pagrindus, stu­ mo laboratorija. Čia kartu su papildomai studijuoja bendrą­ dijuoja neorganinę ir ana'i- medikais ieškoma naujų efek­ ją biologiją, mikrobiologijų, medikus itin kilniems tikslams, nes jame įkūnyta visosl zinę, fizikinę ir organinę che­ tyvių vaistų širdies ir krauanatomiją, fiziologiją, geneti­ tarybinės medicinos profilaktinė kryptis, jos devizas „sva miją. Nuo penkto semestro jagyslių sistemos sutrikimams ką, biochemiją, praktiką at­ blausia — ne ligą gydyti, o neleisti jai išsivystyti". šie studentai gali pasirinkti gydyti, ' " 'kuriami * ‘ nauji nu­ Visuose skyriuose teorinės studijos trunka 5 metus. Ket­ lieka Mokslų akademijos siauresnę chemijos sritį: skausminantys ir priešuždegi­ Biochemijos institute, Taiko­ virtą studijų vasarą pabuvojama praktikoje įvairiose res­ analizinę, organinę chemiją miniai preparatai. Kai kurie mosios enzimologijos ir Eks­ publikos ligoninėse. Keletas studentų grupių išvyksta ga­ arba. elektrochemiją, kartu šioje laboratorijoje susinteperimentinės medicinos insti­ mybinei praktikai į užsienį — Vokietijos Demokratinę ar studijuodami visiems privalo­ tinti junginiai svarbūs žemes tutuose. Jų studijos ir dar­ Čekoslovakijos Socialistinę respublikas (Greifsvaldą ir Pra­ mus chemijos dalykus — po­ ūkyje — jie įgalina žymiai bas dviejų mokslų — chemi­ hą). Šeštais metais studentai, jau vadinami subordinatolimerų chemiją, cheminę padidinti bulvių ir miežių jos ir biologijos — sandūroje riais, t. y. gydytojų padėjėjais, profesorių, docentų ve.do-| technologiją, procesų mode­ derlių. Dalis studentų — or- mirskį, mūsų fakulteto ypatingai įdomus, nors ir ne­ vaujami, dirba klinikose gydomąjį darbą (higienos sk\ ■ liavimą ir kitus. ganikų dirba naujų, labai auklėtiniai.

Elektrochemijos lengvas. Šios srities specialis­ riaus studentai tęsia studijas).

Chemikai analitikai dau­ įdomių medžiagų, vadinamų specialistus mielai priima į tų laukia, jau minėti institu­ Užbaigę šeštuosius studijų metus ir išlaikę valstybinius giausia laiko praleidžia juos skystais kristalais, sintezės ir darbą jmonės, turinčios gal­ tai ir biocheminio profilio egzaminus, absolventai, gaudami gydytojo atlygini® mokoglobojančioje Neorganinės ir tyrimo srityje. Šie junginiai vaninius cechus. gamyklos Vilniuje, Kėdai­ speoializuojasi toje srityje, kurią jie pasirinko, analizinės chemijos katedro­ randa pritaikymą elektronikos Stambiamolekulių junginių niuose ir kitur. si dar metus internatūroje.

Doc. M. SAKALINSK. S je. Čia jie susipažįsta su pramonėje (laikrodžių, skai­ (polimerų) chemijos speciali­ Mūsų laikų istorija -kuria­ cheminiais ir fizikiniais-che- čiavimo technikos gamyboje;, zacijos studentai gilinasi į ma šiandien. Tikimės, kad Medicinos fakulteto prodekari., miniais analizės metodais, su taikomi matavimo prietaisuo­ polimerų sintezės, tyrimo ir respublikos šiuolaikinės che­ retųjų elementų chemija, me­ se. Baigę organinės chemijos modifikavimo klausimus. Jie mijos istoriją savo darbais talų analize, organinių jungi­ specializaciją absolventai lau­ išklauso polimerų chemijos, kurs ir gražus būrys šių metų nių panaudojimu analizėje, kiami Mokslų Akademijos ir polimerizacijos reakcijų me­ abiturientų, dar vidurinės mo­ išmoksta dirbti su analizine Taikomosios enzimologijos chanizmų, monomerų sintezės, kyklos suole pamėgusių che­ aparatūra. Diplominiai ana­ institutuose, buitinės chemijos gamtinių polimerų analizės miją ir pasiryžusių ją studi­ litikų darbai susiję su meta­ bei maisto pramonės įmonėse. kursus ir atlieka atitinkamus juoti Vilniaus V. Kapsuko lų mikrokiekių nustatymu.

Elektrochemijos sritį pasi­ le.boratorinius darbus. Nuo Universiteto Chemijos fakul­ Šiuolaikinėje socialistinėje ninkams keliami dideli reik i-, Ruošiami nauji analizės meto­ rinkę studentai išklauso teo­ ketvirto kurso šie studentai tete. visuomenėje vis didesnis dė­ lavimai, įsigijant visuomeni dai, tiriami tuose metoduose rinės elektrochemijos, elekt­ paskirstomi į plastmasių ir Laukiame jūsų, jaunieji mesys skiriamas organizuotu­ nib darbo įgūdžius, nes jia naudojamų reakcijų mecha­ rocheminės kinetikos ir gal­ lakų—dažų chemijos srautus. chemijos entuziastai! mui, drausmei, tarybinių žmo­ yra susiję su jo specialybe nizmai, susidarančių produk­ vanotechnikos speckursus. Jų Plastmasininkai išklauso plast­ nių aktyvumui didinti. Tai J;is turi mokėti kalbėti audiJ tų savybės. Tai žymiai sudė­ „duona" — plonytės sidabro, masių technologijos, polimeDoc. Z. MAClONIS sudaro vieną iš svarbių ko­ torijai, tiksliai išreikšdamas munistinės visuomenės kūrimo savo mintis, įstatymo reikala­ prielaidų. Tačiau žmonių or­ vimus ir t. t. Išmokti dilbų ganizuotumas ir drausmė sa­ visuomeninį darbą fakultct! mentinius tyrimus, rinkti jį palankiai savo atžvilgiu. vaime neatsiranda. Jie kuria — gera dirva. duomenis apie žmogaus psi­ Žurnalistika, kaip ir visos mi pačių žmonių veikla. Čia chinius procesus, būsenas, Studijų metu jau pirmaniij asmenybės savybes. Negali­ kitos specialybės, reikalauja didelį vaidmenį vaidina socia­ kurse formuojama tardymį ma gerai suprasti psichiniu gimtosios kalbos mokėjimo, listinė teisė, ir visų pirma specializacijos grupė. Trečiai procesu be gamtos mokslo Tik žurnalisto naujai priimta TSRS ir Lie­ me kurse likusieji studentą žinių apie žmogų. Todėl yra raštingumo. studijuojama biologija, gene­ raštingumas skiriasi nuo ra­ ISTORIJA cialybės studentai a.Uieka ar­ tika, žmogaus anatomija ir šytojo, inžinieriaus ar agrono­ tuvos TSR Konstitucijos, ku­ pasiskirsto dar į dvi speciali cheologinę arba etnografinę fiziologija, nervu sistemos fi­ mo, nes mes neturime laiko rios nustato svarbiausias tary­ zacijas: valstybines teisės ir kt. Psichologinių binių piliečių teises ir parei­ ūkinės teisės. Valstybinės sj Pastaraisiais meteis daug mokomąją praktiką, archyvi­ ziologijaduomenimis kiekybiš­ ilgiems apmąstymams, nes ne­ gas, socialistinių organizacijų cializacijos studentai gilinąs kas veržiasi studijuoti istori­ nę, muziejinę, pedagoginę, tyrimu kai sutvarkyti tenka naudo­ galime atidėti rašymo ryto­ tarpusavio santykius, kitus į valstybinių organų veikli ją- Tai visiškai suprantama, darbo su pionieriais praktiką; tis matematiniais metodais, jaus dienai.

Mes nuolat svarbiausius socialistinio gy­ plačiai studijuoja Liaudid net skaičiavimo mašinomis. nes visus domina tiek mūsų be to, dalis jų vyksta atlikti Psichologas skubame rašyti, nes kaip vie ­ mokosi aukšto­ venimo pagrindus. Kuriant deputatų Tarybų darbą, šalies, tiek -kitų šalių ir tautų praktiką ir į Lenkijos Liau­ sios matematikos, statistiniu noje dainoje apie žurnalistus praeitis ir dabartis, visi nori dies Respubliką. metodu, tikimybių teorijos, sakoma „užduočių mums du­ įstatymus ir kitus teisinius ūkinės specializacijos studel aktus, juos taikant, labai tai daugiau dėmesio skiri! suprasti sudėtingus visuome­ Baigę studijas, istorijos programavimo.

Psichologijos mokslo stu­ kart nekartoja", nes kitaip reikšmingas yra teisininko įmonių, organizacijų ūku nės vystymosi procesus, tarp­ specialybės studentai nukrei­ dijos yra idomios, tačiau rei­ nebūsime „pirmieji tenai, kur vaidmuo. Žinodamas pagrin­ veiklai nagrinėti. tautinių santykių ir tarptauti­ piami dirbti į bendrojo lavi­ kalaujančios daug darbo, at­ Tėvynė šturmuoja rytojų".

Baigę teisės fakultetą dinius reikalavimus, kurie ke­ nės padėties klausimus. Bet nimo vidurines mokyklas, ar­ kaklumo, iniciatyvos. Psicho­ Dvidešimtojo amžiaus ypa ­ logo darbas — atsakingas ir liami priimant normatyvinius įgyję teisininko kvalifikacijJ daugelis pamiršta, kad, no­ chyvus, muziejus, turizmo ir nelengvas.

Jei esate sukau­ tybė — kelionės. Žurnalistas aktus, jų taikymo tvarką bei absolventai skiriami į prokJ rint visa tai gerai įsisavinti ekskursijų biurus ir kitas pęs pakankamai žinių mo­ kelyje amžinai. Ir nebūtinai sąlygas, teisininkas savo veik­ ratūros, vidaus reikalų maru kykloje, esate darbštus ir, ir teisingai suprasti, reikia įstaigas bei žinybas. svarbiausia, mokate bendrau­ ten, kur egzotika, o ten kur la aktyviai prisideda prie so­ terijos organus, teismus, Liaul daug ir atsidėjus dirbti, daug Doc. R. ŽIUGŽDA ti su žmonėmis, studijuokite reikia. Ir nebūtinai lėktuvu, cialistinio teisėtumo ir teisė­ dies deputatų Tarybų VykdJ perskaityti. psichologija. mašina ar kokia nors kita muosius komitetus, garny!

Doc. J. LAPĖ transporto priemone, o daž­ tvarkos užtikrinimo.

Tie, kurie nepabūgs sun­ Studijuoti, susipažinti su įmones ir kt. Žodžiu, teisini: niausiai pėstute.

Vienintelė PSICHOLOGIJA kaus darbo, -turės galimybę teisiniu darbu yra sudarytos ko laukia tardytojo, advo ŽURNALISTIKA mūsų privilegija — bėgti dėl reikiamos sąlygos, Studentai to, teisėjo, juriskonsulto, n<j plačiau susipažinti su archeo­ kelių eilučių ar nuotraukos Nuo 1969 metu Universite ­ logijos ir etnografijos pagrin­ Gerbiamieji abiturientai, reikalingų laikraščiui, kelių naudojasi vienos iš stambiau- taro, Liaudies deputatų Tara rengia psichologus (dar­ dais, paleografija, istorine tas šių respublikoje . ____ J _ mokslines bos vykdomojo komiteto da.l bo ir inžinerinės, socialinės gavus atestatą, nelengva ap­ geografija, pirmykštes visuo­ pedagoginės * psicholoaiios sispręsti, ką tolta’i veikti. Ar žodžių radijo ar televizijos bibliotekos paslaugomis, kuri buotojo ir kt. darbas. Ne' menės istorija, senovės ir vi­ specializacijos). Eiti studijuo­ eiti dirbti, ar mokytis toliau. transliacijai, dešimtis, šimtus yra turtinga teisinės literatū- žai teisininkų, turėdami plfl reikia nusitei­ kilometrų. durinių amžių istorija, TSRS tikuspsichologija Be to, Teisės fakultetas tų humanitarinį pasiruošimi būti specialistu, kuris Ir liaudies ūkio įmonės ir Kaip įsitikinote, žurnalisto ros. istorija, Lietuvos TSR istori­ dirbdamas gamykloje, profe­ įvairios mokyklos kabinetą, dirba politinį, komjaunui vilioja. darbas nesiskiria nuo kitų turi kodifikacijos sinio orientavimo kabinete ja, pietų ir vakarų slavų is­ Ypač sunku pasirenkant spe­ profesijų, bet jis reikalauja kur sukaupti svarbiausi res- darbą o taip pat kituose v| projektavimo, biure ir kt. torija, Azijos ir Afrikos ša­ konsultuotu jaunimą dėl pro­ cialybę publikos ir sąjungos įstaty­ suomeniniuose organuose. Si visam gyvenimui. lių istorija, Europos ir Ame­ fesijos pasirinkimo, padėtu Klaida padaryta stojant į nuolatinės įtampos, nuolati­ mai bei kiti normatyviniai prantama, kad visa tai reik! rikos šalių naujųjų ir nau­ spręsti faunu darbininku aukštąją ar specialiąją mo­ nio degimo. Todėl, kaip tei­ aktai. Studentų pastangoms laija iš teisininko ne tik g! adaptavimosi įmonėje, ga­ gia SNO organizacijų statis­ jausiųjų laikų istorija. Be to, mybinio mokymo klausimus, kyklą, Užtaisome, sunkiai. Kar­ tiniai (taip pat šių žodžių šiuolaikinė technika aprūpė­ rai nusimanyti specialiuos! teks susipažinti su logika, konstruktoriui teiktu reko­ tais visą gyvenimą tenka tas kriminalistikos kabinetas, teisiniuose klausimuose, b<] psichologija, tarybinės teises mendacijas apie psichologi­ dirbti nemėgstamą darbą. Kad autoriaus asmeniniai) stebėji­ kuriame mokoma, kaip pa­ ir išmanyti daugelyje kili mai, mūsų specialybės dar ­ nes savybes, i kurias reiktu pagrindais, istorijos dėstymo klaidos išvengtumėte, buotojų amžius, kaip ir ang­ naudoti naujausius mokslo klausimų. Visa tai reikalam! konstruolant žmo­ šios metodika, toliau studijuoti atsižvelgti pasiekimus, kad greitai ir pil­ iš teisininko nuolatos tobui: gaus darbui reikalingas stak­ leiskit trumpai paminėti, ko užsienio kalbas. Kaip ir vi­ les, patartu tėvams vaiku reikalaujama iš žmogaus dir­ liakasių, trumpiausias. na.;. atskleisti padarytą nus:- ti savo įgytas žinias, būti 'i Taigi, jei turite stiprų kū­ kaltimą, užfiksuoti nusikaltimo suomeninio gyvenimo priešįj siems Universiteto studen­ mokymosi ir auklėjimo klau­ bančio žurnalistu. vadovams — kaip iš­ ną ir galvą, nebijote kelionių tams .dėstomos visuomenės simais, 1 Pirmiausiai, žurnalistika ir rašote laikraščiams, radijui, pėdsakus ir kt. Prie šio ka­ kyje. vengti konfliktu kolektyve mokslų disciplinos. padėtu išspręsti žmonėms (de.’-bas ir studijos) reikalauja bineto yra fotolaboratorija, Visus, kurie turite aišl| televizijai, ELTA-i, Jūsų kurioje studentai mokomi tei­ tikslą, savo veikla norite p'l asmenines problemas. Šio Nuo trečiojo kurso studen­ darbo tradicijų nėra, todėl stiprios sveikatos. Žurnalisti­ laukia seniausiojo TSRS uni­ tai istorikai paskirstomi TSRS būtinas gilus teorinis ir pla­ ka reikalauja geros galvos. versiteto žurnalistikos sky- sinės fotografijos ir filmavi­ sidėti prie socialistinio teisi praktinis pasirengimas. tumo ir teisėtvarkos stipri"!

Tik ši galva turi sugebėti žai­ rius. Kiti pavojea (kūrybinis mo. istorijos, Lietuvos TSR istori­ tusBusimieji psichologai pla­ Atsižvelgiant į teisininkams mo, siekiate būti aukštos k-1 jos, visuotinės istorijos, ar­ čiai studijuoja bendrąją psi­ biškai orientuotis greitai be­ konkursas, stojamieji egzamikeliamus reikalavimus, moky­ lifikacijos juristas — kvieči šio sikeičiančioje situacijoje, žur­ cheologijos muziejininkystės, chologija ir įvairias šakas: amžiaus tarps­ nalistas turi mokėti per ke­ nai) argi pavojingi tikriems mo programa reikalauja iš me į Teisės fakultetą. archyvistikos, ekskursijų va­ mokslo niu. pedagogine, darbo, inži­ lias sekundes užmegzti kal­ žurnalistams? studento daug įvairiapusiško dovų, TSKP istorijos speciali­ nerine, socialine, medicininę Doc. V. PAVILOY Doc. L. V. ŽEIMANTAS ir įtempto darbo. Kartu teisizacijomis. Visi istorijos spe­ ir kt. Mokosi atlikti eksperi­ bą su nepažįstamu, nuteikti

Studijuokime chemiją

Jei vilioja medicina

KA PASIRINKTI?

REDAKCIJOS ADRESAS 232000 — MTP-3

Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 617920, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343

I

Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje

I

Tiražas 4757 LV 09223 Užs. Nr. 194

(

REDAKTORE

A. NUGARAI!1