Tarybinis Studentas, 1982 m. sausio 22 d. Nr. 2-3 (1181-1182)

visu Saliu

proletarai, vienykitės!

rapž/Binis suuDencas VILNIAUS

DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

EINA NUO 1950 METŲ

Mielas abituriente, iau da­ bar Tau rūpi, kur pasukti baigus vidurinę mokyklą. Juk nuo būsimos specialybės pri­ klausys Tavo gyvenimas Tad kokią specialybę pasirinkti?

I šį klausimą padeda atsaky­ ti tėvai, mokytojai, profesi­ nio orientavimo kabinetu dai buotojai. Tačiau, turbūt atsa­ kymą turi rasti pats, žinoma protingai įvertinęs savo su­ gebėjimus .ištvermę, ryžtą.

Mūsų šalvie visos profesi­ jos vienodai reikalingos ii ly­ giai vertinamos bei gerbia­ mos. Svarbu tik, kad Jūsų pasirinktoji teiktu Jums mo­ ralinį pasitenkinimą ir duotu Tėvynei kuo didesnę naudą Na, o ką patarti abiturien­ tui, trokštančiam studijuoti seniausioje mūsų šalies Alma Mater?

Pirmiausia Universitetas ruošia plataus profilio specia­ listus gamybiniam, pedagogi­ niam. kultūriniam ir moksli­ niam darbui.

Universiteto mokymo planai sudaryti taip, kad pagrindinis dėmesys ski­ riamas ne vienai kuriai siau­ rai specialybei įgyti, o bend­ roms teorinėms disciplinoms, kurios vra keleto artimų spe­ cialybių pagrindas. Svarbiau­ sias Universitetą baigusio specialisto bruožas — platus ir gilus mokslinis-teorinis io pasiruošimas.

Universitetinis mokymas visu pirma siekia suteikti bū­ simam specialistui fundamen­ talių mokslu pagrindus, svar­ bius tiek mokslo-tiriamajai, tiek praktinei veiklai. Tokia mokymo kryptis kelia atitin­ kamus reikalavimus ir žmo­ gaus psichikai.

Sėkmingos studijos Universitete reika­ lauja mąstymo savarankišku­

1982 m. sausio 22 diena, penktadienis

Nr. 2—3(1181—1182)

Bronius Sudctvičius Mokymo reikalų prorektorius litinę ekonomiją, Tartu uni­ versitete — sporto mediciną, Maskvos istorijos archyvų institute —■ archyvistiką ir kt.

Visada didelis konkursas būna i teisės, prekybos, me­ dicinos specialybes.

Labai dažnai „pamirštamos" tokios taip pat įdomios ir reikabngos specialybės , kaip mate­ matika, buhalterinė apskaita, finansai ir kreditas, statistika.

Norėtųsi atkreipti stoiančiųjų dėmesį: gamtos, fizikos, matematikos, chemijos fakul­ tetu studentai rengiami ga­ mybinio ir pedagoginio pro­ filio. Taip pat dauguma filo­ logijos fakulteto absolventų dirba mokytojais.

Universitetas rengia istori­ jos ir visuomenės mokslų pa­ grindų. lietuviu kalbos ir li­ teratūros, rusų kalbos ir lite­ ratūros, anglų, vokiečiu, prancūzu kalbu, matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos mokytojus viduri­ nėms mokykloms. Pedagogo darbas sunkus, atsakingas, ta­ čiau labai reikalingas.

Aukštosios mokyklos užda­ vinys — rengti aukštos kva­ lifikacijos, idėjiškai užsigrū­ dinusius specialistus, sugeban­ čius kūrybiškai atlikti jiems duotą darbą, nuolat gilinti ži­ nias.

Universitete sudarytos vi­ sos sąlygos studijuoti, tapti puikiu savo pasirinktos spe­ cialybės žinovu Mes turime laboratorijas ir kabinetus, ap­ rūpintus naujausia šiuolaikine mokslo technika. Labai gaiši ir Universiteto mokslinė bib­ lioteka, kurios turtais gali naudotis kiekvienas studen­ tas.

Auga ir turtėja Universiieto materialinė bazė. Antakal­ nyje, simbolišku vardu pava­ dintoje Saulėtekio alėjoje, statomas studentu mieste’-s. Čia jau įsikūrė teisės, fizi­ kos ir 3 ekonomikos faku?etai, Universiteto skaičiavimo centras. Čia pat išaugo ir studentu bendrabučiai, val­ gyklos.

Universitetui tenka labai svarbus vaidmuo, nes lis organiškai sieja mokslo tiria­ mąjį ir pedagogini darbą.

Universitete šiuo metu dirba mokslini ir pedagogini darną 1527 žmonės; iš jų 100 pro­ fesorių ir daktarų bei 738 do­ centai ir mokslo kand datai.

Universitete yra susikūrę ke­ liolika originalių mokslinių krypčių ir mokyklų, kurioms vadovauja Universiteto rekto­ rius prof. dr. J. Kubilius, profesoriai P. Norkūnas. A. Marcinkevičius ir kiti moksli­ ninkai.

Studentai turi gali­

LAIKRAŠČIO

NUMERIS SUPAŽINDINS TAVE,

ABITURIENTE, SU SENIAUSIĄJĄ mūsų

Šalies

AUKŠTĄJA

MOKYKLA

Kaina 4 kap.

Į MOKSLO VIRŠŪNES mo. Savarankiškai mąstaavs asmuo moka pats rasti pro­ blemas ir jas išspręsti savo jėgomis. Jis sugeba analizuo­ ti gyvenimo reiškinius ir mokslinę literatūrą, išski'ti esminius dalykus, apibendrin­ ti atskirus faktus ir daryti naujas pagrįstas išvadas. La­ bai svarbu ir mąstymo larkstumas, kuriuo pasižymintis asmuo sugeba pakeisti klau­ simų, problemų sprendimo būdus, jei taikomi būdai nė­ ra efektyvūs.

Pernai į Universiteto die­ ninį skyrių buvo priimti 1875 studentai, į vakarinį skyrių — 450, o i neakivaizdini — 705. Priimtųjų į dieninio sky­ riaus pirmąjį kursą atestato vidurkis 4,71 balo. Taigi į kai kurias specialybes gali įs­ toti tik tie vaikinai ir mergi­ nos (išlaikę labai gerai sto­ jamuosius egzaminus), kūnų atestato vidurkis 4,5—5 balai.

1982 metais Universitetas priims i pirmąjį kursą 3010 žmonių: į dienini skyrių — 1830 (iš jų apie 160 b.is pri­ imti iš parengiamojo sky­ riaus), į vakarini — 450 jreakivaizdinį — 730. Ruošiami 31 specialybės specialistai.

Kiekvienos specialybės stu­ dentai rengiami siauresnėmis specializacijomis — jų Uni­ versitete per 70. Be to ne konkurso tvarka siunčiame studijuoti i kitas šalies aukš­ tąsias mokyklas. Pavyzdžiui, Maskvos ir Leningrado uni­ versitetuose studijuoti filoso­ fiją, mokslini komunizmą, po

SIS

mybę klausyti tokiu žinomų mokslininkų, kaip matemati­ kų P. Katiliaus, A. Bikeiio, fiziku J. Vaitkaus ir E. Montrimo, geografų C. Ku­ dabos ir A. Basalyko, chemi­ kų K. Daukšo ir V. Daukšo, ekonomistų J. Mackevičiaus ir A. Žilėno, kalbininku V. Mažiulio ir Z. Zinkevičiaus, istoriko K. Navicko, filosofo E. Meškausko ir daugelio kitų.

Sięjpmas išugdyti visapusiš­ kai ir harmoningai išvystytą asmenybę daro studentu gy­ venimą turiningą ir įdomu.

Turbūt visiems teko girdėti apie tokias puikias studentiš­ kas tradicijas: pirmakursių imatrikuliacija, mediumo — pusės studijų — šventę, dip­ lomantu palydas... Mūsų dai­ nų ir šokių ansamblis pripa­ žintas absoliučiai geriausiu s o žanro meno saviveiklos ko­ lektyvu respublikoje, jis vra komjaunimo premijos laurea­ tas. Kas nežino mūsų kiemo teatro, kaimo kapelos, etnog­ rafinio ansamblio, akademi­ nio mišraus ir vyrų chorų, pučiamųjų orkestro ir t. t.

Studentai aktyviai dalyvauja įvairiu klubu veikloje. Inter­ nacionalinis klubas palaiko ryšius su daugeliu šalies ir užsienio aukštųjų mokyklų, rengia politinės dainos lestivalius, internacionalines die­ nas. Kraštotyrininkai Kas va­ sarą išvyksta i ekspedicijas, renka tautosaką, krašto istori­ nės ir revoliucinės praeities faktus, ruošia monografijas.

Universitete veikia visuo­ meninių profesijų fakultetas, kuri baigę studentai igyja antrąją — visuomeninę — specialybę ir gauna atitinka­ mą pažymėjimą. Fakultete yra paskaitinės propagandos, kraštotyros, gamtos apsaugos, meninės fotografijos, sporto, turizmo ir ekskursijų, me­ no profesijų — choro ir vo­ kalinio ansamblio, liaud’es instrumentu ir pučiamųjų or­ kestro, šokių, dramos kolek­ tyvų vadovų — skyriai Svarbu vaidmenį Universi­ teto studentijos gyvenime vaidina studentu mokslinė draugija. Tai ne tik pirmųjų mokslo bandymų ir atradimu, bet ir ištvermės, mokslinio darbo įgūdžiu mokykla. , Senosios Alma Mate; auk­ lėtinio gyvenimą pratu-tina ir aukštosios mokyklos ryšiai su kitomis aukštosiomis mo­ kyklomis. Draugu vra ne ‘ik Tarybų Sąjungos mokyklose, bendradarbiavimo sutartys pasirašytos ir su Greifsvaloo (VDR), Krokuvos (LLR), Pra­ hos (CSSR), Debreceno (VLR) universitetais, Erfurto medicinos akademija. Su jais mes keičiamės mokslo daibuotojais, studentais praktikantais, studentų grupėmis vasaros darbo ir poilsio sto­ vyklose. Būna atvejų, kai stu­ dentus Universitetas siunčia studijuoti ir i užsienio aukš­ tąsias mokyklas.

Didelė laimė dirbti ir stu­ dijuoti mūsų senajame Uni­ versitete. Kviečiame Jus, jau­ nieji draugai, j mūsų Alma Mater. Atkakliai siekiantiems savo tikslo, nebijantiems daibo, Universitetas taps antrai­ siais namais.

v

200

Stojantieji 1982 metais 1 geografijos specialybę specializuosis meteorolo­ gijos ir ekonominės geo­ grafijos srityse.

Meteorologija — vienas iš seniausių mokslų Uni­ versitete. Nuo jo įkūrimo gamtos filosofijos kursp buvo skyrius vadinamas Meteorologijos katedra siteto fizikas J. Počapovskis 1643 m. išleido loty­ nų kalba vadovėlį „Me­ teorologija Universa".

1770 metais Universitete prie Astronomijos kated­ ros buvo pradėti kasdie­ niniai meteorologijos ste­ bėjimai — pirmieji siste­ miniai stebėjimai Pabalti­ jyje. Prieš 50 metų Kau­ no universitete įsteigta Meteorologijos katedra pradėjo ruošti Dirmr csius Lietuvoje rjieteoiolo gus. Iki šiol katedra pa­ ruošė 165 specialistus (14

Gamtos fakulteto užda­ vinys — rengti respubltkos liaudies ūkiui aukš­ tos kvalifikacijos biolo gus, geografus, ir geolo­ gus. Visose specialybėse mokslas trunka 5 metus.

Jau pirmame kurse stu­ dentai pasirenka speciali­ zaciją ir profilį — gamy­ binį ar pedagoginį.

Biologijos specialybės studentai gali pasirinkti botanikos, augalų fiziolo­ gijos, mikrobiologijos, ge­ netikos ir selekcijos, zoo­ logijos, hidrobiologijosMokslą apie žemę, jos ichtiologijos ir biofizikos specializacijas. Geografi­ susidarymą^ sudėtį, san­ jos specialybėje yra 4 darą, joje vykstančius specializacijos; fizinės geologinius procesus, jos geografijos (landšaftoty naudingas iškasenas vadi­ geologija.

Sis ros), ekonominės geogra­ name susiformavo fijos, sausumos hidrologi­ mokslas jos, meteorologijos ir XVIII—XX amžiuose. Da­ klimatologijos. Geologijos bartiniu metu geologija specialybėje specializaci­ jungia net keliolika sava rankiškų specialybių. Mū­ jų nėra. sų Universitetas ruošia Universitete sudarytos visos sąlygos tapti kvali­ hidrogeologijos ir inžine­ fikuotu geologu, biologu rinės geologijos specia­ ir geografu. Gamtos fakul­ listus. tete yra 8 katedros, daug Hidrogeologijos ir inži­ specializuotų, aprūpintų nerinės geologijos specia­ naujausia moksline apa­ lybės studentai studijuo­ ratūra laboratorijų ir ka­ ja požeminių vandenų binetų. Prie daugelio ka­ susidarymą, jų pasiskirs­ tedrų veikia probleminės tymą žemės sluoksniuo­ ir žinybinės mokslo tiria­ se, dinamiką, cheminę mosios laboratorijos bei sudėtį, aiškina požeminių botanikos sodas su pui­ vandenų atsargas, jų pa kiais šiltnamiais. Juose pildymą, kokybę, nagri­ auginami įvairūs augalai nėja vandenvietes ir ju ir atliekami bandymai. tinkamumą miestų, pra­ Fakulteto studentams pa­ monės objektų, gyvenvie­ skaitas skaito kvalifikuo­ čių aprūpinimu geru, šva­ ti respublikos biologijos, riu vandeniu. Tai labai geografijos ir geologijos įdomi tyrimų sritis. Šie specialistai. vandenys sudaro plokš­ čias požemines arterijas, E. prof. p. R. TARVYDAS tekančias gelmėse. Jie Gamtos fakulteto dekanas tirpina uolienas, sudaro

GEOLOGIJA

GEOGRAFIJA prieškariniais metais).

Meteorologija nagrinė­ ja sudėtingus atmosferos fizikos klausimus, naudo­ jasi šiuolaikiniais stebėji­ mo, tame tarpe ir kosmi­ niais, metodais. lodė!

šios specialybes studentą' privalo mokytis nemažai matematikos bei fizikos disciplinų. Vasaros prak tikas jie atlieka meteoro­ logijos bei aerologijos stotyse, orų prognozių biuruose.

Baigę studijas meteoro­ logai skiriami dirbti į mokyklas, kiti dirba inži-

nieriais sinoptikais. klimatologais bei agrometeo­ rologas. Treti atlieka ne­ lengvą ekspedicinį moksli nį darbą laivuose pasaulio jūrose ir vandenynuose.

Ekonominė geografija — viena iš naujausių spe­ cializacijų Vilniaus uni­ versitete. Pirmoji šio pro­ filio specialistų geografų laida Alma Mater baigė 1980 metais. Mokslo bei technikos pažanga, inlen syvus liaudies ūkio vysty­ masis, platūs planavime ir kraštotvarkos darbų barai pareikalavo geogra­ fų, turinčių gerą ekonomi­ nį pasiruošimą. Ruošiant šio profilio specialistus glaudžiai bendradarbiauja Gamtos fakulteto bendro sios geografijos ir karto­ grafijos bei Pramonės ekonominės geografijos ir istorijos katedros. Kai kuriems speckursams skai-

naujus mineralus, uolie­ nas ir naudingas iškase­ nas žemės gelmėse ir jos paviršiuje. Be to, požemi­ niai vandenys nulemia ir landšafto turtingumą, jo grožį, .augalijos vešlu­ mą.

Antroji minėlos specia­ lybės šaka yra inžinerinė geologija, kuri tiria inži­ nerinius geologinius pro­ cesus ir reiškinius, uolie­ nų fizines ir mechanines savybes, jų atsparumą ir kt. Šios žinios yra būti­ nos projektuojant inžine­ rinius statinius, juos sta­ tant ir eksploatuojant.

Hidrogeologijos ir inži­ nerinės geologijos spe­ cialybės studentai klauso klasikinės geologijos pa­ skaitų, domisi Lietuvos, Tarybinio Pabaltijo ir vi­ sos Tarybų Sąjungos re­ gionine geologija, įsisavi­ na jos tyrimo metodus, įtvirtina darbo įgūdžius lauko praktikose. Todėl baigę Universitetą specia­ listai dirba ne tik hidro­ geologijos ■ ir inžinerinės geologijos, bet ir naudin­ gų iškasenų paieškų ir žvalgybos bei geologinio kartografavimo srityse.

Be specialybės discipli­

nų, jie taip pat studijuo­ ja kitus gamtos bei visuo­ menės mokslus. Geologai atlieka 6 mokomąsias ir 2 gamybines lauko prak­ tikas Lietuvoje, Kiyme, Kaukaze, Vidurinėje Azi­ joje, Altajuje, Urale ir kitose TSRS vietose.

Išlaikius valstybinius egzaminus ir apgynus diplominius darbus, spe­ cialistams suteikiama in­ žinieriaus geologo-hidrogeologo kvalifikacija.

Mūsų absolventai dirba Lietuvos TSR geologijos valdyboje, Lietuvos geo­ logijos mokslo tiriamaja­ me institute, inžinerinių tyrinėjimų, hidroenergetikos projektavimo, Lietu­ vos autokelių ir projek­ tavimo institutuose ir kt.

Hidrogeologijos ir inži­ nerinės geologijos spe­ cialybės yra dėstomos lie­ tuvių ir rusų kalbomis.

Prof. dr. J. PAŠKEVIČIUS Geologijos ir mineralogijos katedros vedėjas

Universiteto zoologijos mu­ ziejus gerokai senesnis už nūnai taip išsiplėtusi Kauno T. Ivanausko zoologijos mu­ ziejų. Jo istorija siekia Gam­ tos fakulteto įkūrimo ištakas.

Per visa savo gyvenimo lai­ kotarpį muziejus daug kartų keitė šeimininkus.

Buvo organizuojama daug ekspedicijų net į tokias toli­ mas šalis kaip Lotynų Ame­ rika, Afrika, Pietrytinė Azija.

Dar ir dabar išlikę nemaža ypač vertingų eksponatų iš šių vietovių. Labai liūdni mu­ ziejaus istorijoje yra 1832 — Universiteto uždarymo metai.

Tuomet caro įsaku daug muziejau^ eksponatu buvo perduota kitų Rusijos aukštų­ jų mokyklų — Peterbu'go, Maskvos, Kijevo universite-

BIOLOGIJA

metu savarankiškai bando nagrinėti vieną ar kita pro­ blemą, kuri vėliau tampa diplominio darbo pagrindu.

Jau pirmųjų kursų studentai, įstoję į studentų mokslinės draugijos būrelius, pradeda gvildenti kokią nors temą apie rezultatus pasakoja bū­ relio susirinkimuose ar stu­ dentų mokslinėje konferen­ cijoje. Jaunieji biologai daž­ nai dalyvauja Pabaltijo ir sąjunginėse studentų moksli­ nėse konferencijose. Jų pa­ vardes neretai išvysi greta vadovo pavardės išspausdin­ tame moksliniame straipsny­ je. Studentai biologai neven­ gia ir respublikinėje spaudo­ je gvildenti opias biologijos problemas.

Dažniausiai — tai straipsniai apie mūcų gamtos apsaugą.

Busimiesiems mūsų stu­ dentams tikriausiai įdomu kokias sritis apima biologi­ jos specializacijos Universi­ tete?

Studijuojant zoologiją ten­ ka pažinti įvairius gyvūnus, suvokti jų sandarą. Daug dėmesio skiriama populiaci­ niams tyrimams.

Zoologai studentai yra sudarę savo „Raudonąją knygą", į kurią

įrašo visus respublikos gy­ vūnus, kuriems reikalinga globa. Neužmirštama tirti ir gyvūnus, darančius žalą že­ mės ar miškų ūkiui.

Tokie tyrimai padeda riboti šių gyvūnų skaičių. Daugelis mūsų absolventų yra žinomi respublikos ornitologai, ich­ tiologai, entomologai, teriologai.

Botanikai studijuoja auga­ lų sandarą jų vystymąsi gyvybinę veiklą Daug mūsų studentų keliauja po respub­ liką, tiria įvairių vietovių augalinę dangą, ruošia her­ barus iš surinktų augalų.

Genetikai studijuoja auga­ lų, gyvūnų, mikroorganizmų paveldinumą, kintamumą, ti­ ria mutagenų bei užterštos aplinkos poveikį gyviesiems organizmams. Studentai gene­ tikai dirba ir ekspedicijose ir laboratorijose prie elekt­ roninio mikroskopo ar kitų sudėtingų prietaisų.

Juos taip pat galima pamatyti li­ goninėse, nes ir žmogus y a jų tyrimų objektas.

Mikrobiologai, tiriantys mikroorganizmus, stengiasi geriau pažinti jų prigimtį, santykius su aukštesniaisiais organizmais, jų reikšmę or­

Biologija — senas moks­ las. Prieš 200 metų jį pradė­ ta dėstyti Vilniaus universi­ tete.

Stojantieji į biologijos spe­ cialybę 1982 metais galės pasirinkti vieną iš penkių specializacijų: botaniką, zoo­ logiją, genetiką mikrobiolo­ giją ar biofiziką. Kiekvienos šakos specialistai labai rei­ kalingi liaudies ūkiui. Uni­ versitetas ruošia ir gamybi­ ninkus, ir biologus pedago­ gus, taip reikalingus mūsų vidurinėmis mokykloms. To­ dėl įstojus į I kursą pasi­ renkamas arba pedagogo, arba gamybininko kelias.

Pirmuosius dvejus metus studentai paskaitas, labora­ torinius užsiėmimus lanko drauge. Vasarą vyksta į mo­ komąsias praktikas, mokosi pažinti įvairius gyvūnus, au­ galus, stengiasi suvokti jų paplitimo dėsnius. Nuo tre­ čio kurso studentų biologų keliai išsiskiria, nes pradeda­ ma klausyti speckursų. Vy­ resniųjų kursų studentai vasaros gamybinių praktikų

E. piof. p. R. TARVYDAS Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros vedėjas,

IŠ ZOOLOGIJOS

MUZIEJAUS

ISTORIJOS

i

tyti kviečiami žymiausi respublikos liaudies ūkio specialistai iš kitų įstai­ gųŠių metų ekonominės geografijos specializacijos studentai pirmakursiai bus ketvirtoji šio profilio geo­ grafų laida. Jiems teks greta bendrųjų geografi­ jos disciplinų studijuoti į įsisavinti liaudies ūkio organizavimo planavime pagrindus, susipažinti su kraštotvarkos projektų sudarymo metodika. Ji? įsigys ir specialų matema­ tinį pasiruošimą. Busimie­ ji absolventai dirbs peda­ gogais, taip pat mokslinė­ se ir gamybinėse ūkinėse bei projektinėse organiza­ cijose. Šiose organizacijo­ se jie atliks gamybines bei priešdiplomines prak­ tikas.

Doc. V. ŠČEMELIOVAS Doc. P. KAVALIAUSKAS

tų muziejams. Vien Kijevo universiteto muziejui buvo perduota apie 18 tūkstanč ų eksponatu.

Muziejus labai nukentejo per abu pasaulinius karus.

Per Antrąjį pasaulinį karą, kai vokiečių okupacijos lai­ kotarpiu muziejaus patalpose buvo įrengta karo ligoninė, daugelis eksponatų buvo iš­ grobstyti ar paprasčiausiai išmesti lauk. Labai liūdna, kad tuo metu nukentėjo dau­ gybė vertingiausių eksponatų, tarp iu ir puiki Belovežo gi­ rios stumbro iškamša.

Pokario metais buvo imtasi muziejaus atkūrimo darbų.

Daug pastangų čia padėjo zoologijos katedros darbuoto­ jai T. Ivanauskas, S. Jan­ kauskas, V. Kondrotenka, R. Kazlauskas ir daugelis kitų Šiuo metu muziejaus eks­ pozicijoje ir fonduose yra apie 20 tūkstančių eksponatų.

Tai palyginti nedaug, tačiau žinant, kad respublikinėje yra puikūs Kauno zoologuos ir Klaipėdos jūrų muziejai, Universiteto muziejui labai plėstis nėra prasmės. Tačiau nemaža eksponatų atvežama iš ekspedicijų, gaunama do­ vanų iš privačių kolekcijų.

Malonu, kad eksponatus mu­ ziejui teikia ne vien zoologai, bet ir daugelis kitų specialy­ bių žmonių.

A. LIUTKUS Zoologijos muziejaus vede'as

ganinių medžiagų apykaitai tai dirba pramonėje, mikro­ biologinėse stotyse.

Matematinius polinkius tu­ rintys biologai studijuoja biofiziką. Jų sritis — biolo­ ginių reiškinių fiziniai bei fizinlai-chemlniai dėsningu­ mai. Biofizikai tiria fizinių procesų vaidmenį ląstelių bei organų veikloje, (vairių fizinių reiškinių poveikio gyviesiems organizmams me­ chanizmus bei jų molekulinę prigimtį.

Biologijoje nėra neįdomių specializacijų.

Pasirinktoji specializacija bus dar arti­ mesnė, jeigu daug dirbsi ią studijuodamas.

Doc. R. KAZLAUSKAS, Doc. R. ŠIMKŲ" iAS

Perspektyvi specialybė

JUS KVIEČIA

ISTORIJOS FAKULTETAS

ISTORIJA Šiandien kiekvienas įdėmiai seka įvykių eigą tarptautinėje arenoje, do­ misi Tarybų valstybės taip pat kitų šalių ir tau tų praeitimi ir dabartimi jų vidaus ir užsienio po­ litika, tarptautiniais san­ tykiais. Todėl neatsitikti­ nai pastaraisiais metais daug kas nori plačiau iš­ siaiškinti sudėtingus vi­ suomenės vystymosi pro­ cesus, veržiasi studijuoti istorijos mokslus.

Norintiems pasitinkti istoriko specialybę žino­ tina, kad studijų Univer­ sitete metais jiems teks daug ir kruopščiai dirbti, daug perskaityti, kad daugeliui iš jų teks dirb­

.. .Gyveno devynios sesės, mūzomis vadi­ namos. Viena už kitą dailesnė buvo. O kai draugėn sueidavo, tai smagumui ir giedrai galo nebūdavo. Pasa­ koja, jog sykį, kada visos seses linksmos šoko, dainavo, tyliai vartus pravėrė ir kie­ man įėjo nepažįstama pavargusi keliautoje..

Prisėdo ji po medžiais ir džiaugėsi, žiūrėda­ ma į devynias gražuo­ les. Šios pamačiusios nekviestą viešnią, su­ bėgo ir paklausė, kas ji esanti.

— Jūsų sesuo, — atsakė viešnia.

— Negali būti, — netikėjo mūzos.

— Jūsų sesuo, — pakartojo.

— Apsišaukėlė! — drėbė kuri iš seserų — Tikrai! — pritarė kita. — Tik pažiūrėkit į ką jinai panaši. •.

Basa, apsisiautus drobule — ir ta lopų prašo.

— Kiemus supainio­ jai, viešnele, — tęsė dar viena.

— Kokia tu mums sesuo? Juk mes visai ir nepanašios...

— Paklydai, viešne­

PSICHOLOGIJA I

Nors žmogus toli pažengė spręsdamas ii supančio pa­ saulio problemas, tačiau 10 vidinis pasaulis, psichika dar tebėra paslaptis. Psicho­ logas ir bando ii atskleisti.

Todėl ši specialybė tampa vis aktualesne ir reikalinges­ ne. Psichologui tenka spręsti įvairiausias žmogaus gyveni­ mo ’ problemas: asmeniniai sunkumai, nęsutarimai šeimo­ je, profesijos pasirinkimas, adaptacija kolektyve, darbo sąlygų gerinimas, vaiko as­ menybės vystymasis, sutriku­ sios asmenybės elgesio kore­ liacija ir t. t Iš daugelio psichologijos mokslo šakų, mūsų Universi­ teto studentai gali pasirinkti

mokslą, lotynų kalbą, už­ sienio kalbas. Kaip ir visiems Universiteto stu­ dentams, istorikams dės­ tomos visuomenės moks­ lų disciplinos.

Nuo trečiojo kurso studentai istorikai pa­ skirstomi TSRS istorijos, Lietuvos TSR istorijos, visuotinės istorijos, muziejininkystės (archeolo­ gijos), archyvistikos, eks­ kursijų vadovų, TSKP istorijos specializacijo­ mis ir klauso atitinkamus spec. kursus, rašo kursi­ nius darbus. Visi istori­ jos specialybės studentai atlieka archeologinę arba etnografinę mokomąją praktiką, archyvinę, mu­ ziejinę, pedagoginę ir darbo su pionieriais

praktikas. Visi jie turi galimybę toliau gilinti savo žinias Studentų mokslinės draugijos moksliniuose būreliuose.

Baigusiems studijas, sėkmingai apgynusiems diplominius darbus ir iš­ laikiusiems valstybinius egzaminus suteikiama is­ toriko, istorijos ir visuo­ menės mokslo dėstytojo kvalifikacija.

Dauguma istorijos specialybės ab­ solventų nukreipiama dirbti į bendrojo lavini­ mo vidurines mokyklas, kiti — j archyvus, muzie­ jus, turizmo ir ekskursijų biurus, kitas įstaigas bei žinybas.

le, paklydai, — šaukė kos amžius apginklavo ją šeimininkės. pačiomis naujausiomis komunikacijos priemonė* * ' mis (pavyzdžiui, dabar laikraštį gudruolė ZurnaIlgai dar galima būtų- listika gali išleisti susipasakoti, kaip sugrįžo draugavusi su ESM), tanamo dešimtoji mūzų se- čiau ne tokia ji aikštinsuo — Žurnalistika. Tik ga — ir šiandien gali pės šitoji klajūnė vis nenu- čia nupėdinti ten, kur lastygdavo vietoje — žiū- blausiai reikalinga. Nors

nalistų pamėgta skaityk­ la, kurios fonduose arti 11000 leidimų. O kur dar laikraščio „Univeisiteto žurnalistas" redakcija, mokomieji televizijos oei radijo kabinetai... Tiesa, fotolaboratorijos valdos kiek arčiau Centrinių Universiteto rūmų. Jose studentai ne tik mokosi fotografuoti, bet ir klau­ so fotografijos teorijos kritikos paskaitų.

Ir vis dėlto, jei sustabdytume penktojo l.urso žurnalistą, besisukinėjan­ tį mūsų katedros kieme­ lyje, ir paklaustume, kas labiausiai jam įsiminė, jis greičiausiai atsakytų: praktika. O jų per pen­ kerius metus — net ke­ turios. Štai tada dešimto­ sios mūzos pašonėje ieš­ kai kelių į jos draugystę, kuri reikaiauja kantrvbės, valios ir ištikimybės.

Ji — stipriųjų mūza.

ti istorijos mokytojais.

Tie, kurie nepabūgs sunkaus darbo ir sėkmin­ gai išlaikys stojamuosius egzaminus į istorijos spe­ cialybę, turės galimybę plačiau susipažinti su ar­ cheologijos ir etnograiijos pagrindais, paleogra­ fija, istorine geografija, pirmykštės bendruomeni­ nės santvarkos istorija, senovės ir vidurinių am­ žių istorija, TSRS istori ja, Lietuvos TSR istorija, pietų ir vakarų slavų is­ torija, Azijos ir Afrikos šalių istorija, Europos ir Amerikos šalių naujųjų ir naujausiųjų laikų isto­ rija. Be to, teks studijuo­ ti logiką, psichologiją, estetiką, tarybinės teisės pagrindus, pedagogiką, istorijos dėstymo metodi­ ką, istorijos šaltinių

STIPRIŲJŲ MŪZA ir nuotoliai matuojami būtų šimtais kilometrų. ■.

Na, o tie, kurie ryžosi siekti žurnalistikos drau­ gystės, kas rytą skuba j Pilies skersgatvį, kuria­ me šalia įvairių respubli­ kos leidinių redakcijų, XVI a. pirklio name įsi­ kūrus Žurnalistikos ka­ tedra. Tiesa, ji viena iš jauniausių senuko Un versiteto vaikų. Prieš ke­ lerius metus Vilniaus universiteto žurnalistikos katedra pažymėjo savo 30-metį.

Pilies skersgatvis, 11.

Tai čia klausomės žurna­ listikos istorijos, teorijos Tokia ji, mūsų Žurna­ paskaitų. Čia vyksta vi­ listika, dešimtoji mūza. suomenės mokslų, ekono­ Smagi, šmaikšti, nepa­ mikos, literatūros semina­ vargstanti. Nors techni rai. Čia ir studentų žuirėk, jau vėl kur iškuldenusi. Paskui visos seses jos taip pasiilgdavusios. kad užvis labiausiai jos namie reikėdavę... Štai susipešė dvi išdy­ kėlės, kur buvus, nebu­ vus — dešimtoji nura­ mins. O kai pargrįždavo iš tolimų kelionių, visos nuščiuvusios jos klausy­ davusios. Tuomet išvys­ davo ne tik kraštus, sesu­ lės aplankytus, — įsiklau­ siusios į sesulės žodžius, regėdavo ją už visas gražiausią. ..

socialinės, pedagoginės ir in­ žinerinės- psichologijos spe­ cializacijas.

Psichologu gali tapti ne kiekvienas, nes ši specialy­ bė iškelia nemažai reikalavi­ mų jo asmenybei. Pagrindims reikalavimas — gilus domėrimasis žmogumi, jo proDlemomis ir poreikis padėti žmogui. Kad galėtų spręsti iš­ kylančias problemas, psicho­ logas turi sugebėti lengvai užmegzti kontaktą su žmonė­ mis.

Psichologijoje naudojami metodai labai specifiniai, nes šio mokslo objektas yra tik iš dalies prieinamas betar­ piškam stebėjimui. Tyrimai atliekami testų, anketų, ap­ klausos lapų pagalba, naudo­ jami pokalbio, stebėjimo re­ zultatai. Šiais tyrimo , meto­ dais gautų rezultatų tvarky­

mas reikalauja nemažai „juodo" darbo. Todėl psicho­ logas turi būti pasiruošęs ir tam.

Psichologijos tyrimų duo­ menims sutvarkyti tenka nau­ dotis matematiniais metodais, skaičiavimo mašinomis. To­ dėl psichologai mokosi aukšosios matematikos, statist1nių metodų, tikimybių teori­ jos, programavimo.

Busimieji psichologai stu­ dijuoja šias specialybės dis­ ciplinas: bendrąją psicholo­ giją, amžiaus tarpsniu psi­ chologiją, pedagoginę psicho­ logiją, socialinę psichologiją, patopsichologiją ir t. t. Be savo specifinės srities be turi domėtis ir kitais moks­ lais: pedagogika, socioidgija, anatomija ir fiziologija .cent­ rinės nervų sistemos anato­

Doc. R. ŽIUGŽDA Visuotinės istorijos katedros vedėjas

Unė VIDUKLYTĖ

mija, genetika.

Studentai mokosi atlikti savarankiškus eksperimentus ir tyrimus, rinkti duomenis apie žmo­ gaus psichikos procesus bū­ senas, asmenybės savybes. Šių tyrimų rezultatus studen­ tai apibendrina rašydami kursinius ir diplominius da'bus, ruošdami mokslinius pranešimus.

Psichologai dirba gamyklų ir įmonių darbo mokslinio organizavimo skyriuose, mokslo tiriamuosiuose insti­ tutuose, profesinio orientavi­ mo kabinetuose, švietimo įstaigose, šeimos konsultavi­ mo kabinetuose. Jų taip pat reikia mokykloms, vaikų dar­ želiams, ligoninėms.

Senasis Vilniaus universite­ tas yra garsus savo ilgaamžė­ mis bibliotekinėmis tradicijo­ mis. Universiteto bibliotekos darbuotojų yra ne vien su­ kauptas didžiulis praktikos patyrimas per keturis šimtus metų aptarnaujant knyga ivairių epochų skaitytojų dvasinius poreikius, bet ne­ mažai padirbėta nutiesiant bibliotekininkystės teorijos pagrindus. Štai kodėl, kai 1940 m. atkūrus Lietuvoje Tarybų valdžią, iškilo būtiny­ bė pradėti ruošti kvalifiLuotų bibliotekininkų kadrus spar­ čiai augančiam bibliotekų linkiui, pirmą kartą istoruoje buvo nutarta organizuoti šio profilio specialistų rengimą Vilniaus universitete.

Tam tikslui čia buvo įkurta Bibliologijos katedra.

Tačiau karo pradžia ir fašistinė oku­ pacija neleido šiai naujai ka­ tedrai pradėti savo darbo.

Tik po karo vėl iškilo aukštos kvalifikacijos bibliotekininkų rengimo klausimas, ir štai 1949 m. prie Vilniaus univer­ siteto Lietuvių literatūros ka­ tedros buvo Įsteigtas bibliote­ kininkystės skyrius, kuris po trijų metų tapo savarankiška Bibliotekininkystės katedra.

Jeigu kitos Universiteto spe­ cialybės perėmė iš ankstyves­ niųjų kartų tam tikrą teorinį palikimą ir prityrusių dėsty­ tojų kadrus, tai bibliotekinin­ kystės katedrai teko savo veiklą pradėti „nuo nulio“ — ne tik rengti specialistus respublikos bibliotekoms, bet taip pat ir dėstytojų kairus bei kelti jų moksio kvalifika­ cijas. 1954 m. buvo išleisti pirmieji šios naujos specialy­ bės absolventai, viso 15 jau­ nų specialistų. Šiuo metu Lie­ tuvos TSR bibliotekose, infor­ macijos tarnybose, aukštosio­ se ir vidurinėse mokyklose jau dirba arti 1900 mūsų specialybės absolventų. Kas­ met Į bibliotekininkystės ir bibliografijos specialybę stoja 100 Jaunuolių j dienini ir 50 į neakivaizdinį skyrius, be to, dar 25 j tą pačią specia­ lybę Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakulte­ te. Šiuo metu specialistus jau rengia trys katedros — Bib­ liotekininkystės ir mokslinės informacijos katedros Vilniu­ je bei Bibliotekininkystėm ir bibliografijos katedra Kaune.

Tose katedrose šiais mokslo metais dėstė specialybės da­ lykus du profesoriai, 12 do­ centų ir mokslo kandidatų.

Savo mokslo personalo kvali­ fikacijomis mūsų Universiteto šios specialybės katedros yra vienos pirmaujančių šalvie tarp šio profilio katedrų. Prie Mokslinės informacijos ū bi­ bliotekininkystės katedrų vei­ kia ir aspirantūra, kuroje 10 aspirantų ruošia mokslo kandidatų disertacijas aktua­ liais bibliotekininkystės, bib­ liografijos, informatikos liet knygotyros klausimais.

Daugelyje TSRS respubllsų bibliotekininkystės specialis­ tai rengiami Kultūros ar Pe­ dagoginiuose Institutuose. Vil­ niaus universitetas yra pir­ masis, organizavęs šio profi­ lio specialistų rengimą. Tai turi daug gilesnę prasmę.

Bibliotekininkas turi būti ne siauras specialistas, o euclklopedininkas, plačios kultūros, erudicijos žmogus, o tokį spe­ cialistą daug geriau galima parengti ir išauklėti kaip tik Universitete, kur viešpatauja „universitas scientiarum" (mokslų bendrumo) dvasiu.

Per penkerius studijų Uni­ versitete metus biblioteki­ ninkystės specialybės stu­ dentai ne tik susipažįsta su savo specialybės dalykais, bi­ bliotekininkystės ir bibliogra­ fijos, Informatikos ir knygo­ tyros pagrindais, bet gauna

Doc. J. L/\PE Psichologijos katedros J vedėjas

tvirtą visuomeninių-politinių mokslų fundamentą, be kurio būtų neįmanomas ateityje sėk­ mingas darbas bibliotekoje.

Juk bibliotekininkas — lai ne vien paprastas knygų tvarkytojas ir saugotojas, o aktyvus visuomeninkas, cidžiųjų komunizmo idėjų pro­ paguotojas. Jis privalo turė­ ti ir pedagogo bei psichologo teorinių žinių bei įgūdžių ir, žinoma, būti knygos, jos is­ torijos ir jos vaidmens, o taip pat grožinės, mokslinės ir techninės literatūros žinovu.

Svarbus ir lingvistinis stu­ dentų pasiruošimas. Be lie­ tuvių ir rusų kalbų, jie iš­ moksta dvi užsienio kalbas.

Dabar, kai literatūros ir in­ formacijos srautai milžiniški, su jais jau nebeįmanoma „su­ sidoroti" tradiciniais ranki­ niais bibliografinlo-informacinio darbo metodais, į pagal­ bą bibliotekininkui ateina ESM ir matematiniai infor­ macijos apdorojimo ir paieš­ kos metodai, štai kodėl mūsų specialybės mokymo planuose yra įtraukti aukštosios ma­ tematikos ir programavimo kursai. Specialisto rengime ypač svarbi gamybinė prakti­ ka, kurią studentas atlieka geriausiose mūsų respubiikos mokslinėse, viešosiose ir ma­ sinėse bibliotekose bei infor­ macijos centruose. Nuo tre­ čiojo kurso, kai išryškėja stu­ dentų polinkiai ir sugebėji­ mai, studentų kontingentas padalijamas i penkias specia­ lizacijas: masinių bibliotekų, vaikų, jaunimo ir mokyklų bibliotekų, techninių bibliote­ kų, humanitarinių mokslų li­ teratūros, gamtos mokslų li­ teratūros.

Mūsų gyvenamojoje kul­ tūrinės ir mokslinės bei tech­ ninės revoliucijos epochoje bibliotekos vaidmuo vis didė­ ja, tai specialybė, kuriai pri­ klauso ateitis. Mūsų respubli­ kai labai reikalingi aukštai kvalifikuoti bibliotekininkai, juk pagal statistiką tik 13 procentų bibliotekininkų tu­ ri aukštąjį specialųjį moksią, o jų, žinoma, reikia daug daugiau, ir tai visų tipų bi­ bliotekoms ir informacijos tar­ nyboms.

Iš buržuazijos viešpatavimo laikų, kai į knygų spintą, taip pat ir į biblioteką buvo žiūrima kaip į nereikalingą baldą, kai kur ir dabar į bi­ bliotekininko profesiją dar užsilikusi neigiama pažiūra kaip į visiškai neperspektyvų „skurdžių ir neveiksiu ama­ tą". Socialistinėje visuome­ nėje bibliotekininkas atlieka svarbią visuomeninę funkciją, jis yra vienas aktyviausių kultūrinės revoliucijos orga­ nizatorių, juk jo ranko­ se toks nuostabus žmo­ nijos pažangos įrankis ir variklis, kaip knyga. Padėti vaikui pasirinkti pirmąją kny­ gą, operatyviai aprūpinti mokslininką arba inžinierių literatūra ir informacija, rei­ kalinga sprendžiant opią mokslo arba gamybos proble­ mą, o, kas svarbiausia, pa­ versti knygą ir skaitymą bū­ tinu sudedamuoju tarybinio žmogaus gyvenimo elementu, tai didžiai svarbus, atsakin­ gas ir garbingas uždavinvs, kurį sprendžia mūsų laikų bibliotekininkai.

Pokalbis po filologų berželiu

Metraštininkas: Girdėjau, abituriente, teiravais apie Fi­ lologijos fakultetą.

Gerai, bus tavo smalsumas patenkin­ tas. Sena liaudies išmintis sa­ ko: norėdamas dalyko esmę pažinti, turi pažinti io pra­ džią. Tad klausyki! x Ir susirinko metais tūkstan­ tis penki šimtai septyniasde­ šimtais šimtas ir šešios de­ šimtys jaunuolių i garsui: Vilniaus miestą, i Kolegijos kiemą. Ir džiaugėsi jie ir šventė savo mokslu pradžią.

Ir nežinojo, kad dar labiau džiaugtis turi, nes Kolegija pranašavo Universiteto gimi­ mą. Ir po devyneriu metų iš tikro Universitetas Vil­ niaus mieste užgimė. O per tą laiką jau ne vienas Kolegi­ joj filologijos mokslus buvo išėjęs, — tris gramatikos kla­ ses, vieną poetikos ir vieną retorikos klasę pabaigęs.

Ir didžiuotis, ir džiaugtis turim: pirmus žingsnius žengt Universitetą Filologija išmo­ kė. Bet nesiruošiu čia Filolo­ gijos girti ir liaupsint (geras daiktas pagyrų nereikalauta).

Ir tave perspėt norėčiau: ne­ aušink tuščiai burnos, nesi­ girk, ką nuveikti galėtum, bet veiki! Ir knygas storas pavar­ tyki, prieš žengdamas : š'ą mokslu šventovę, i senąją Alma Mater, sužinok, kokius žmones mokslų penu ji maiti­ no, filologijos duona kasdie­ ne, kad kada nors vėlyvą metą tamsiame Filologijos fa­ kulteto kiemely prakilnų še­ šėli sutikęs, jį vardu pašauk­ ti, prakalbint mokėtum.

O dabar tau duodu valią. me skyriuose mokosi 2000 su Klausinėk sau i sveikata. viršum studentų Juos moko Abiturientas: Kokius spe­ 11 profesorių arba rcoksių cialistus ruošia Filologijos daktarų, 78 docentai arba fakultetas? mokslų kandidatai ir ap'e Doc. J. Balkevičius, fakulte­ pusantro šimto vyr. dėstyto­ to dekanas: Filologijos fakul­ jų ir asistentų. Fakultetas tu­ tetas vienas didžiausiu Uni­ ri dvi mokomąsias laboratori­ versitete. Jo dieniniame, ne­ jas su 9 audiovizualiniais ka­ 3 specializuotas akivaizdiniame ir vakarinia- binetais ir

teisingumo menas įkūrus Vilniaus Akademi­ ją, pradėfa rūpintis, kad bū­ tų dėstomi teisės dalykai.

Tačiau dėl įvairių priežasčių Teisės fakulteto steigimas gerokai užsitęsė. Tik 1641 m. spalio 11 d. buvo gauta ka­ raliaus Vladislavo Vazos pri­ vilegija, kurioje sakoma, kad akademijoje leidžiama viešei dėstyti kanonų ir civilinės teisės kursus ir kad tiems, kurie pasirodytų iš tų moks­ lų tinkamai pasiruošę, ojtų suteikiami visi moksliniai laipsniai kaip ir kitose aka­ demijose bei universitetuose.

Beje, betvarkant fakulteto išlaikymo ir katedrų kom­ plektavimo reikalus, praėjo dar trys metai. Tad Teikės fakultetas realiai pradėjo funkcionuoti 1644 metais. šiandien Vilniaus universi­ teto Teisės fakultetas yra vienintelė respublikos mo­ kymo įstaiga, ruošianti aukš­ tos kvalifikacijos specialis­ tus teisininkus. Šiuo metu fa­ kultete yra du skyriai: sta­ cionarinis ir neakivaizdinis.

Stacionariniame skyriuje yra grupė, kur mokoma rusų kal­

ba. Nuo trečio kurso studen­ tai skirstomi j atskiras gru­ pes pagal pasirinktą specia­ lizaciją: teismo ir prokuratū­ ros, ūkinės teisės, valstybi­ nės teisės. Baigę trečią kur­ są, studentai atlieka moko­ mąją praktiką, o penktame kurse — gamybinę praktiką. šiuolaikine technika ap­ rūpinta kriminalistikos la­ boratorija, kurioje studentai mokosi filmuoti ir fotografuo­ ti, tirti nusikaitimų pėdsa­ kus, nusikaltimų padarymo būdus, nagrinėja nusikaltimų išaiškinimo metodus. Yra ki­ no salė — auditorija, kurio­ je demonstruojami mokomie­ ji kino filmai, taikoma pro­ gramuota mokymo sistema.

Praktika atliekama teismuo­ se, prokuratūroje, miestų ir rajonų vykdomuosiuose ko­ mitetuose bei kitose valsty­ binėse įstaigose. Baigusieji dirba teismo, prokuratūros, tardymo, liaudies ūkio iuricinės tarnybos organuose ir valstybinio valdymo įstaigo­ se.

Jaunimo tarpe teisininko specialybė labai populiari.

Tai rodo dideli stojančiųjų konkursai. Tačiau dar karią norisi pabrėžti: tarybinio tei­ sininko darbas yra sunkus, atsakingas, reikalaujan'is įvairiapusiškų žinių, aukšių moralinių savybių.

Mokymo formos — labai įvairios: paskaitos ir semina­ rai, pratybos ir kursiniai dar­ bai, koliokviumai.

Teisininkai studijuoja te­ kias pagrindines specialybes disciplinas: valstybės ir tei­ sės teoriją, politinių teorijų istoriją, TSRS valstybės ir teisės istoriją, TSRS liaudies ūkio šakų ekonomiką, įvai­ rias tarybinės teisės sritis — vatstybinę, administracinę, fi­ nansų, žemės ir gamtos ap­ saugos, kolūkinę, civ;|iaę, baudžiamąją, darbo, sociali­ nio aprūpinimo, šeimos teisę, teismą ir teisingumą TSRS, ta­ rybinį civilinį procesą, tary­ binį baudžiamąjį procesą, Nukelta į 7 psl.

skaityklas. Fakultetas ruošia 5 specialybių filologus, kurie, baigę Universitetą, dirba dės­ tytojais arba mokytojais, moksliniais bendradarbiais, vertėjais, redaktoriais, stilis­ tais.

Abiturientas: Girdėjau, kad lituanistai antrame kurse renkasi kalbininko arba lite­

Medicinos fakultetas — vienas seniausių Universite­ te — jau 200 metų kaip slenkstį mina Hipokrato prie­ saikos siekiąs jaunimas, rer ilgą laiką visko būta: ir šlovingo klestėjimo, ir skaudaus nuopolio akimirkų.

XIX a. pirmoje pusėje jis ypač garsėjo savo profeso­ riais ir studentais, turtingais jubiliejiniais renginiais. Gy­ dytojai buvo rengiami dau­ geliui kaimyninių Baltarusi­ jos, Lenkijos, Ukrainos bei Rusijos provincijų. Vėliau, carinės reakcijos metais, fa­ kultetas buvo uždarytas, o jo turtai išblaškyti po įvai­ rius kraštus. Pilnakraujam gyvenimui Universiteto me­ dicina atgimė tik tarybiniais metais. Šiandieną Medicinos fakultetas pasitinka ne vien tik senų tradicijų paunksmčje, bet ir verždamasis į nau­ jas mokslo, praktikos ir pe­ dagogikos gilumas. Jo bran­ duolį sudaro per 300 peda­ goginio ir mokslinio perso­ nalo darbuotojų, triūsiančių 17-o|e katedrų, 5-iose labora­ torijose. Tarp jų yra 23 mokslų daktarai, 125 mokslų kandidatai. Toli už respubli­ kos ribų garsūs profeso *ų A. Marcinkevičiaus, P. Nor­ kūno, V. Kviklio, L. Lauce­ vičiaus, J. Markulio, jų ko­ legų bei mokinių vardai.

Nerasime tokio respublikos rajono ar net gydymo įstai­ gos, kur nedirbtų fakulteto auklėtiniai. Todėl visuomet įdomu pažvelgti į tuos, kas pirmą kartą sės į fakulteto suolą, o vėliau pratęs vyres­ niųjų tradicijas. Pasiryžė­ liams verta priminti, kad jie renkasi ne tik sunkią ir garbingą gydytojo profesiją, bet ir tam tikrą gyvenimo būdą, reikalaujantį aukoti savo jėgas, o kartais net sa­ vo interesus, laisvalaiki ser­ gančiam, reikalingam pagal­ bos žmogui. Šis nelengvas gyvenimo ritmas atbaido su­ klydusius ar nepasiruošusius jau pirmaisiais studijų me­ tais. Juk ne juokai, per še­

ratūros tyrinėtojo studijų ke­ lią. Kas laukia lituanisto-kalbininko Universitete ir bai­ gus ii?

Prof. Z. Zinkevičius, Lie­ tuvių kalbos katedros vedė|as: Vilniaus universitete darbščiam lituanistui yra ko pasimokyti ir kur padirbėti, atskleisti savo sugebėjimus.

Visiems lituanistams skaito­ mos Kalbotyros įvado, paltų filologijos įvado, dabartines lietuvių kalbos ir jos istori­ jos, taip pat praktinės stilis­ tikos bei kalbos kultūros d’sciplinos. Atsiskyrę nuo lite­ ratų, kalbininkai be to klauso specialiąsias disciplinas apie senovės prūsų kalbą, naujau­ sias kalbotyros kryptis ir kt.

Norintieji giliau pažinti lygi­ namosios kalbotyros paslaptis, gali klausyti fakultatyvines senovės indų, graikų, hetitų, lyginamosios indoeuropiečių kalbų gramatikos ir kitas pa­ skaitas.

Jau nuo pirmųjų studijų dienų 10 lituanistų gali pasi­ rinkti klasikinės filologijos specializaciją, kur be bendrų­ jų lituanistikos dalykų plačiau ir giliau mokomasi lotynų ir graikų kalbų, susipažįsta­ ma su antikine literatūra. O šįmet lituanistų laukia dar viena galimybė. Tie, kurie mokėsi vidurinėse mokykloje prancūzų kalbos, galės stųd’iuoti lietuvių kalbą ir litera­ tūrą, kartu įgydami prancūzų kalbos mokytojo kvalifikaci­ ją.

Abiturientas: O kokia dalia laukia lituanisto-literatūros tyrinėtojo?

Doc. V. Areška, Lietuvių literatūros katedros vedėjas: Universitetas ruošia aukščiau­ sios kvalifikacijos specialistus teoretikus. Lietuvių literatū­ ros katedra atsižvelgia i stu­ dentų polinkius ir gabumus, • orientuodama juos į atitinka­ mas darbo sritis. Vieni stu­ dentai rašo darbus iš lietuv ų

literatūros istorijos, kiti labiau kreipiami į literatūros kriti­ kos sritį. Kur bedirbtų Uni­ versiteto literatai — visur tie galės realizuoti savo kūrybi­ nius gabumus ir profesiona­ lius įgūdžius. Rašytojų Filolo­ gijos fakultetas, suprantama, neruošia, tačiau Lietuvių li­ teratūros katedra yra Univeisiteto jaunųjų literatų kurato­ rius. Pirmuosius kūrybinius žingsnius šiame būrelyje žen­ gė bemaž visi šiandien pa­ garsėję lietuvių rašytojai, poetai, kritikai, žymūs lite­ ratūrologai.

Abiturientas: Kokius norė­ tumėte matyti busimuosius pirmo kurso lituanistus?

Doc. V. Daujotytė-Pakerie­ nė: Neištižusius!

Abiturientas: Ar nesūri* u studijuoti rusų kalbą ir lite­ ratūrą tiems, kurių gimtoji kalba yra ne rusų kalba?

Doc. R. Sideravlčius, Rusų literatūros katedros vedėjas: Sunkumų nereikia bijoti.

Rusų kalbos mokėjimas užtik­ rina kontaktus ne tik su vi­ somis Tarybų Sąjungos tau­ tomis ir jų kultūra, bet ir su visais pasaulio kraštais, kur rusų kalbos populiarumas labai sparčiai auga.

O nacionalines mokyklas baigu­ sių laukia dar ir gražios per­ spektyvos dirbti lyginamosios lietuvių ir rusų kalbų grama­ tikos srityje arba tyrinėti lie­ tuvių ir rusų literatūrų wšius. Tai labai svarbi mūsų kultūrinio gyvenimo sritis.

Siųsdami mūsų studentus ar­ ba absolventus į Maskvos ir kitus žymiausius šalies uni­ versitetus, pirmenybę teikia­ me baigusiems lietuvių kalba dėstomąsias mokyklas.

Abiturientas: Kokių užsie­ nio kalbų specialistus reng a Filologijos fakultetas?

Doc. L. Petravičius, Vokie­ čių filologijos katedros vedė­ jas: Universitete ruošiami tri­

šerius mokslo metus reikia Išlaikyti per 50 egzaminų, o ir diplomas ne visuomet garantuoja pergalingą sėkmę praktinėje veikloje.

Mūsų fakultete rengiami trijų profilių gydytojai: gy­ domosios medicinos, pediat­ rijos ir sanitarijos, higienos ir epidemiologijos specialis­ tai. Mokslai visuose skv-

giją, fiziologiją, mikrobiolo­ giją ir kitus dalykus. Visas šis žinių bagažas pritaikomas kitame etape, perėjus moky­ tis j klinikines — praktines katedras. Kai prie ligonio lovos galima praktiškai įveitlnti savo žinias, orientaciją, pastabumą. Baigiantis studi­ joms kiekvienas studentas renkasi konkrečią medicinl-

riuose trunka šešerius me­ tus, o gydomosios medicincs atstovai ir valkų ligų spe­ cialistai dar vienerius metus stažuojasi Internatūroje. Ir jau tik po to dirba pagal paskyrimą.

Tuos šešerius metus, studentų medikų pra­ leistus dėstytojų globoje, ga­ lima būtų suskirstyti į 3 svarbius tarpsnius. Pirmai­ siais studijų metais studen­ tai iš šono atrodo besimaiti­ nantys tik knygų išmintimi ir eksperimentais. Tuo metu jie studijuoja tokias svar­ bias bazlnes-teorines discipli­ nas, kaip anatomiją, hlstolo-

nę specialybę.

Baigę gy­ domosios medicinos skyrių gali dirbti chirurgijos, vi­ daus, nervų, odos Veneros, infekcinių ligų, akušerijos ir ginekologijos srityse.

La­ biausiai šie specialistai lau­ kiami rajonų centrinėse ligo­ ninėse, kaimo ambulatorijo­ se, poliklinikose. Gabiau­ siems studentams gali atsi­ verti ir mokslinių institutų durys. Jaunieji specialistai metus—kitus padirbėję gali dar labiau specializuotis vie­ noje iš 160 smulkių medici­ nos specialybių. Visa tai tinka ir pediatriją bei sani­

jų užsienio kalbų specialistai — anglų kalbos ir literatūros, vokiečių kalbos ir literatūros ir prancūzų kalbos ir literatū­ ros. Tai labiausiai pasaulyje paplitusios užsienio kalbos.

Be pagrindinės studijuojamos kalbos mokymo planas numa­ to platų 7 semestrų antrosios užsienio kalbos kursą: anglis­ tams — vokiečių k„ germa­ nistams — anglų k„ romanis­ tams — ispanų arba italų k.

Be to fakultete įvairiomis for­ momis dėstomos ir kitos kal­ bos: latvių, lenkų, čekų, bul­ garų, švedų, portugalų, ven­ grų.

Abiturientas: Ką duoda žmogui geras kalbų mokėji­ mas?

Doc. L. Pažūsis, Anglų Fi­ lologijos katedros vedėjas: Išmokdamas svetimą kalba, žmogus nutiesia sau tiltą į pasauli, į didesnes pažinimo galimybes.

Metraštininkas: Ir šio, ir to išmoksti čionai atėjęs, ir tvir­ tesnis jautiesi, ir kitomis aki­ mis i pasauli žiūrėti imi, ir dar didesni mokslų troškulį pajunti, už Filologijos vartų išėjęs. Ouantnm ėst, quod nescimus! (O, kiek mes dar nežinome!).

Bet ne vien išminties se­ miesi, čionai atėjęs. Ir links­ mumo, ir sąmojaus mokais, ir kitus išradingumu stebini. Ir imatrikuliacijomis, ir mediu­ mais, ir palydėtuvėmis ir vi­ sokiom kitokiom šventėm fa­ kultetas garsėja, senas tradi­ cijas atgaivinęs. Ir jūsų čia nemaža linksmybės laukia.

Bet mokslai — pirmiausia.

Studia adulescentiam alunt (mokslas jaunuomenę maiti­ na).

Tad ateikit i garsųjį fakul­ tetą išminties semtis! Bet prieš tai, kaip Horacijus sakė, gerai apgalvokit, ką jūsų pe­ čiai atlaikyti gali ir ko nega­ li.

tariją, higieną ir epidemiolo­ giją studijuojančiam jauni­ mui. Tik būsimieji vaikų li­ gų specialistai be visų tų disciplinų, su kuriomis susi­ pažįsta gydomosios medici­ nos atstovai, kuo rimčiausiai studijuoja savo pediatrlnės problematikos dalykus. Bai­ gusieji pediatrijos skyrių, dirba valkų chirurgais ir bendro profilio vaikų ligų gydytojais.

Pasirinkę higienos, sanita­ rijos Ir epidemiologijos sky­ rių įsigyja gydytojo-higienisto, epidemiologo kvalifi­ kaciją. Tai profilaktikos gy­ dytojai, kurie užsiima visos visuomenės, mus supančios aplinkos, sveikatinančių priemonių organizavimu. Šios specialybės studentai be bendrųjų medicininių discip­ linų, gilinasi į specialiuosius higienos mokslus. Jie moko­ si komunalinės, darbo, vaikų ir paauglių, mitybos, radiaci­ nės ir kitų higienos mokslo rūšių. Daugelis baigusiųjų šluos mokslus dirba sanitari­ nėse epidemiologinėse stoty­ se, žinybinėse laboratorijose, mokslinio tyrimo institu'uose.

Kiekvieną vasarą studentai medikai turi puikias galimy­ bes patikrinti savo teorines žinias gamybinių praktikų metu. Jau po trečiojo kurso atliekama medicinos sesers praktika, o baigusieji ketvir­ tąjį kursą dirba kaip gydvtojai, prižiūrimi vyresniųjų kolegų. Atkakliausieji, nuo­ lat ieškantys, dalyvauja stu­ dentų mokslinės draugijos veikloje. Viso fakultete 17 būrelių, kuriuos lanko pusė fakulteto studentų. Kasmet yra rengiamos studentų mokslinės konferencijos. Ge­ riausi pranešimai skaitomi respublikinėse ir sąjunginėse konferencijose.

Taigi busimųjų mūsų fa­ kulteto auklėtinių laukia įdomios studijos ir turiningi darbai.

A. ANDRIUŠIS, MF internatūros vedėjas

EKONOMINĖ KIBERNETIKA Ekonominė kibernetika paly­ ginti jauna ekonomikos moks­ lų šaka, sprendžianti efekty­ vaus ūkio valdymo problemas.

Mūsų šalies liaudies ūkis, ypač pastaraisiais metais, ne­ paprastai išaugo, sustambėjo, gamybos procesai pasidarė su­ dėtingi, labai pagreitėjo. Ūkio valdymo uždaviniai tapo la­ bai sudėtingi; Antra vertus, nuo jų teisingo sprendimo vis labiau priklauso visos ekonomikos plėtotė. Taigi, vi­ su ūgiu iškilo ūkio valdymo mokslinio pagrįstumo proble­ ma.

Kaip žinia, mūsų amžiaus viduryje pradėjo sparč’ai formuotis kibernetika, sep­ tynmyliais žingsniais ėmė žengti j priekį jos produktas — elektroninės skaičiavimo mašinos (ESM). Kibernetika, matematiniai metodai, ESM buvo pasitelkti vis sudelingėjantiems ūkio valdymo už­ daviniams spręsti. Ėmė foimuotis ekonominė kiberneti­ ka — ekonomikos ir mate­ matikos mokslų sintezė.

Ekonomistas - kibernetikas nuo kitų mūsų Universiteto ruošiamų ekonomistų skiriasi visų pirma tuo, kad į kasdie­ ninius ūkinius reiškinius (darbo našumo didinimą, sa­ vikainos mažinimą, naujai statomos įmonės vietos rarinkimą, gyventojų piniginių pajamų ir prekių pasiūlų su­ derinimą ir t. t.) sugeba pa­ žvelgti, vadovaudamasis ki­ bernetikos principais, griež­ tais matematiniais skaičiavi­ mais, atliktais ESM. Dėl to ekonominės kiberne­ tikos specialybėje daug vie­ tos skiriama įvairių matema­ tikos dalykų studijoms, susi­ pažinimui su elektroninėmis skaičiavimo mašinomis. Ta­ čiau matematikos paskiras ekonomistui kibernetikui yra kitokia, negu pvz., jų kole­ goms, studijuojantiems mate­ matiką. Ekonomistas - kiber­ netikas — tai visų pirma ge­ ras ekonomistas, mokantis matematiką, o ne atvirkščiai. Čia studijų metu didelis dė­ mesys skiriamas matematikos įsisavinimui, bendros mate­ matinės mąstymo kultūros išugdymui, kad specialistas sugebėtų ūkio valdymo piocesus aprašyti matematiškai.

Aišku, norint kibernetikos principus, matematinius me­ todus taikyti ūkio valdyme, pirmiausia reikia tą ūkį ir jo valdymą giliai pažinti, ži­ noti jų raidos dėsningumus.

Dėl to ekonomistai - kiber­ netikai plačiai studijuoja ga­ mybos technologiją, ekono­ miką, jos organizavimą ir planavimą. Ūkio valdymas, kaip ir bet kuris valdymas, yra in­ formacinis procesas, sprendi­ mų paruošimas ir priėmimas.

Norint ūkinius sprendimus paruošti, reikalinga ekonomi­ nes problemas nusakyti, su­ formuluoti. aprašyti. Šiaip ekonomistas jas formuluoja žodžiais, pasitelkęs statistikos ir kitokias žinias. Ekonomistas-kibernetikas jas aprašo matematiškai.

Kiekvienas toks aprašymas nusako, ko­ kia reikalinga ekonominė in­ formacija uždaviniui spręsti ir kokią informaciją gausi­ me, išsprendę uždavinį.

Tiek mūsų respublikoje, tiek ir visoje šalyje vyksta sparti ūkio valdymo mecha­ nizacija bei automatizacija kuriamos automatizuotos jos valdymo sistemos. Tokias sis­ temas kuria dideli įvairių specialybių kolektyvai, eko­ nomistai, matematikai, infor­ macijos apdorojimo specialis­ tai, elektroninės skaičiavimo technikos žinovai ir t. t. Čia vedantysis vaidmuo tenka ekonomistams - kibernetikams, kaip specialistams mu­ rintiems kompleksines žinias ir atliekantiems rišantįiį vaidmenį tarp įvairių siičių specialistų. Ūkio valdymas, be savo technologinės pusės (kaip ekonominė informacija per­ dirbama ir priimami sprendi­ mai), turi ir socialinę pusę: jis išreiškia žmonių, komktyvų interesus. Dėl to eko­ nomistas - kibernetikas, sa­ kytume, yra socialinio gyve­ nimo inžinierius.

Studijų metais jis domisi sociologijos, psichologijos, žmonių elgse­ nos problemomis, nes šios ži­ nios reikalingos teisingam valdymo uždavinių formula­ vimui, sprendinių aiškinimui, o praktiniame gyvenime glaudžiai bendradarbiauja ne tik su įvairaus profilio eko­ nomistais, bet ir su sociolo­ gais, darbo psichologais.

Ekonominės kibernetikos specialybė, žinia, kelia ir tam tikrus reikalavimus. Jau minėjome, kad ši specialybė pasirinktina tiems, kurie mėgsta matematiką bei ap­ lamai konstruktyviai spręsti iškilusias problemas. Būsimą specialistą turi dominti vi­ suomeninės ir, visų pirma, ekonominės problemos. Ka­ dangi ši specialybė yra eko­ nomikos ir matematikos sin­ tezė, tai ji reikalauja ir ab­ straktaus ir konkretaus mąs­ tymo, atidumo, kruopštumo, valios, o greta to ir lakios fantazijos.

Praktikos darbe ekonomistas-kibernetikas susidurs su žmonių valdymo problemo­ mis. Dėl to iis turi būti or­ ganizuotas, mokėti bendrauti su žmonėmis, nesibodėti vi­ suomeninio darbo.

Prof. dr. R. RAJECKAS Ekonominės kibernetikos • katedros vedeias

Susipažinkite: Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto specialybės FINANSAI IR KREDITAS Finansininkai ir kredil.'ninkai yra ekonominių, prekinių piniginių santykių, kurie su­ daro finansų ir kredito esmę ir turinį, organizavimo ir re­ guliavimo, piniginių išteklių fondų formavimo ir naudoji­ mo specialistai. Finansininko ir kredifininko (bankininko) profesija yra labai sena, at­ siradusi gamybinių visuome­ ninių santykių užuomazgoje, kada darbo produktas įgavo prekės formą, atsirado mai­ nai ir pinigai, kūrėsi valsty­ bės, finansų aparatas ir ban­ kai.

Finansai ir kreditas išreiš­ kia sudėtingus piniginius santykius su visomis įmonė­ mis, įstaigomis, gyventojais.

Finansininkai ir kreditininkai nuo kitų profesijų ekonom.stų skiriasi tuo, kad jie yra ne tik piniginių santykių or­ ganizavimo ir reguliavimo specialistai, bet ir valstybes kontrolieriai, padedantys įgy­ vendinti valstybės ekonomi­ kos politiką. Bendra tai, kad, baigus šią specialybę, kaip ir kitas ekonomikos specialy­

Nūnai nerasime respub­ likoje įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje nedirb­ tą buhalteris. Tačiau kvalifi­ kuotų buhalterių, ekonomis­ tų, baigusių aukštąjį mokslą mūsų respublikoje dar nepa­ kanka.

Ne paslaptis, kad abitu­ rientai, Ieškodami savo vie­ tos gyvenime, neretai ap­ lenkia šią specialybę. Dažnai įsivaizduojama: buhalteris sėdi už stalo, apkrauto šūs­ nimis popierių ir tauškina skaitytuvais. Ši neteisinga pažūra neretai žmonėms trukdo getai vertinti buhal­ terio ekonomisto profesiją, atitraukia nuo studijų jauni­ mą, turintį potraukį šiai pro­ fesijai.

Gamybos procese visos tarnybos — tiek ekonominės, tiek techninės — negali iš­ siversti be buhalterinės ap­ skaitos duomenų. Buhalterijon tartum armijos štaban suplaukia informacija apie įvairius gamybinius ir nega­ mybinius reiškinius vykstan­ čius įmonėje. Buhalteris eko­ nomistas jau dabar iš esmės atsipalaidavo nuo techninio darbo, nes jam vis intensy­ viau talkina šiuolaikinė skai­ čiavimo technika. Buhalteris svarbiausią dėmesį dabar

EKONOMINĖS INFORMACIJOS MECHANIZUOTO APDOROJIMO ORGANIZAVIMAS Skaičiavimo mašinos vis pla­ čiau pasitelkiamos viso liau­ dies ūkio ir atskirų grand-.ių darbui planuoti, apskaityti ir reguliuoti. Jos panaudojamos žinių apie gamybinius ir ūki­ nius procesus, jų eigą ir re­ zultatus rinkimui saugojimui ir perdirbimui. Šis darbas, va­ dinamas ekonominės informa­ cijos apdorojimu, glaudžiai siejasi su valdymo tobulinimu ir automatizuotų valdymo sis­ temų kūrimui. Jis atliekamas pagal iš anksto paruoštus projektus, sudarytas progra­ mas. Kaip tik tokiems projek­ tavimo darbams ir skaičiavi­ mų organizavimui pagal juos ruošiami, ekonominės informa­ cijos mechanizuoto apdoroji­ mo organizavimo specialistai.

Atliekant tokį darbą, reikia gerai nusimanyti apie naudo­ jamas priemones ir būdus, mokėti numatyti ir organizuo­ ti surinktos informacijos ap­ dorojimą ir reikiamų skaičia­ vimų rezultatų gavimą. Todėl ruošiant informacijos apdoro­ jimo organizavimo specialistus greta bendrų žinių būtinų

šiuolaikiniam specialistui duo­ dama daug specialių, kurios įsisavinamos studijuojant skai­ čiavimo mašinų ir informaci­ jos rinkimo bei perdavimo priemonių veikimo principus, algoritmų ir programų sudary­ mo principus. Daug laiko ski­ riama informacijos apdoroji­ mo procesų tvarkymo, eko­ nominių ir informacinių pro­ cesų matematinių modelių algoritmų ir programų ruoši­ mui, duomenų bankų ir taiko­ mųjų programų paketų panau­ dojimui. Studentai sužino ir tai, kaip yra organizuojamas ir planuojamas darbas liau­ dies ūkio šakose, įmonėse, kaip vedama apskaita ir pan. įgytos žinios panaudojamos paruošiant ir apginant ketu­ ris kursinius projektus ir tris darbus. Jos baigiamos paruo­ šiant konkrečių įmonių ar organizacijų ekonominės in­ formacijos apdorojimo auto­ matizavimo ar mašininko skai­ čiavimo mašinomis diplominį projektą.. Apgynus projek­ tą, absolventams suteikiama inžinieriaus — ekonomisto

kvalifikaciją.

Studentai, studijų metais be­ sidomintys mokslinio tyrimo darbais, įsijungia į veikiantį prie ekonominės informacijos katedros mokslinį būrelį. Da­ lyvaudami būrelio veikloje, vadovaujant nemažą patyrimą turintiems dustytojams, stu­ dentai gilinasi į automatizuotų valdymo ir informacijos ap­ dorojimo sistemų ir duomenų bankų kūrimo teorijos bei metodikos klausimus, ruošia pranešimus, kuriuos skaito studentų mokslinėse konferen­ cijose, vykstančiuose univer­ siteto ir kitose respublikos bei šalies aukštosiose mokyklose, padeda spręsti skaičiavimo technikos panaudojimo liau­ dies ūkyje klausimus.

Absolventai daugiausia nu­ kreipiami dirbti į mokslinio tyrimo bei projektavimo or­ ganizacijas ir įstaigas, kur sprendžiami skaičiavimo tech­ nikos panaudojimo ir automa­ tizuotų valdymo sistemų kū­ rimo klausimai, tam tikra da­ lis patenka į skaičiavimo cent­ rus. Kaip rodo jaunų specia­

bes, sukeikiama viena ir ta pati „ekonomisto" kvalifika­ cija (įrašoma diplome). At­ likdami s,avo funkcijas, fi­ nansininkai ir kreditininkai bendradarbiauja su planuoto­ jais, normuotojais, statistikais, buhalteriais ir kt. Jie turi suprasti jų darbą, kad galėtų atlikti valstybės duo­ tas funkcijas. Bendradarbiau­ jama ir su kitų sričių specia­ listais: inžinieriais, chemikais, medikais, teisininkais ir kt.

Tiriant gamybos operacijas, pasitelkiami inžinerinių tar­ nybų specialistai, ginant vals­ tybės interesus, jie atstovau­ ja teisingumo organuose ir t t.

Finansininkai ir kreditinirkai — geri finansinių įstaty­ mų ir normatyvinių dokumen­ tų žinovai, sugebantys ne tik kontroliuoti, bet ir teikti pa­ galbą, duoti rekomendacijas įmonėms ir įstaigoms, ka p geriau organizuoti finansinę veiklą, didinti gamybos efek­ tyvumą, gerinti piniginius santykius. ši savybė y<a svarbiausias reikalavimas šios

profesijos specialistams.

Finansininkai ir kreditinin­ kai turi gerai žinoti šalies, respublikos, savo miesto ir rajono ekonomiką bei kultū­ rą, liaudies ūkio, kultūros ir gyventojų gerovės kėlimo perspektyvas.

Atsižvelgiant į finansų ir kredito sistemos sandarą ir respublikos, poreikius, ren­ giami 3 specializacijų specia­ listai: finansų, kredito ir pramonės finansų.

FINANSŲ SPECIALIZACI­ JOS specialistai įdarbinami miestų ir rajonų finansų sky­ riuose, valstybinio draudimo įstaigose ir Finansų ministeri­ joje. Jie dirba ekonomistą s, vyr. ekonomistais, revizo iais, vyr. revizoriais ir kt.

KREDITININKAI įdarbina­ mi Valstybinio banko miestų ir rajonų skyriuose. Valstybi­ nio banko ar Statybos banko kontorose, taupomųjų kasų sistemoje. Dirba ekonomis­ tais ir vyr. ekonomistais, re­ vizoriais, skyrių ir kitų pada­ linių viršininkais, jų pava­ duotojais.

PRAMONES FINANSŲ SPE­ CIALISTAI dirba įmonių, su­

BUHALTERINĖ APSKAITA skiria ūkinės veiklos anali­ zei, kuria remdamasis teikia gamyklos administracijai sa­ vo pasiūlymus, kaip gerinti įmonės darbą, ištaisyti trūku­ mus. Turėdamas smulkiausią informaciją apie gamybinę veiklą, buhalteris kaip nie­ kas kitas yra reikalingas įmonės kolektyvui. O juk nėra didesnio pasitenkinimo, kai patiri, kad kolekty­ vui esi labai reikalingas. Tai­ gi buhalterio ekonomisto profesija tampa vis įdomesnė ir turiningesnė. Šiuo metu buhalterinės ap­ skaitos darbuotojus su aukš­ tuoju mokslu liaudies ūkiui rengia Vilniaus universitetas, Žemės ūkio akademija, Mask­ vos kooperacijos instituto Vilniaus filialas ir Universi­ teto Kauno vakarinis fakulte­ tas. Pagal buhalterinės ap­ skaitos specialistų parengimą mūsų Universitetas pirmauja respublikoje. Iš viso’ nuo 1956 metų, kai buvo pradėti ruošti buhalterinės apskaitos specialistai, Universitetas iš­ leido per 2000 absolventų.

Tačiau kvalifikuotų buhalte­ rinės apskaitos specialisfų su aukštuoju išsilavinimu dar labai trūksta, todėl pa­ listų skirstymas, jie yra labai reikalingi liaudies ūkiui ir laukiami ten, kur ekonomis­ tams padeda skaičiavimo arba sprendžiami tų mašinų panau­ dojimo klausimai.

Baigus šią sperialybę, sėk­ mingai gali dirbti mokslinio tyrimo institutuose, laborato­ rijose, kur tiriama ekonominė informacija, nagrinėjami jos tvarkymo, apdorojimo algoritmizavimo ir programavimo klausimai, kur kuriami duo­ menų bankai, aukštosiose ir speialiose vidurinėse mokyklo­ se, kur dėstomos skaičiavimo mašinos ir jų panaudojimo disciplinos. Pasirinkę šią dar­ bo kryptį, absolventai sėkmin­ gai dirba mokslinio tyrimo darbą.

Studijuoti šios specialybės kviečiami visi tie, kurie do­ misi fizika, technika, matema­ tika, gamybos valdymu, kurie nori ne tiek kurti tą techni­ ką, vystyti matematikos ar mokslus, kiek automatizuoti tą darbą, kuri atlieka gamybos valdymo organiza­ toriai pagreitinimui padėti jiems ii atlikti pasitelkiant šiuolaikinę skaičiavimo tech­ niką.

Doc. L. SIMANAUSKAS

staraisiais metais daugiau priimama studentų į buhalte­ rinės apskaitos specialybę.

1982 metais bus priimta 150 studentų į dieninį skyrių, 25 studentai j vakarinį skyrių ir 75 studentai j neakivaizdinį skyrių. Pažymėtina, kad die­ niniame ir neakivaizdiniame skyriuose studentai gali stu­ dijuoti akademinėse grupėse, kur dėstoma lietuvių ir rusų kalbomis. Buhalterinės ap­ skaitos specialybėje neseniai įvesta biudžetinės apskaitos specializacija, kur ruošiami specialistai sveikatos apsau­ gos, švietimo, finansų, kre­ dito, mokslo įstaigų sistemai.

Buhalterinės apskaitos spe­ cialybė yra plataus pmfillo.

Be specialybės disciplinų (buhalterinė apskaita, ūkinės veiklos analizė, revizija ir kontrolė, produkcijos savi­ kainos kalkuliavimas) buhal­ terinės apskaitos specialybės studentai studijuoja politinę ekonomiją, dialektinį ir is­ torinį materializmą, pramonės ekonomiką, pramonės įmonių organizavimą Ir planavimą ir kt. Baigę Universitetą, bu­ halterinės apskaitos specialy­ bės studentai įgyja ekono­ misto kvalifikaciją ir dirba

sivienijimų arba šakinių mi­ nisterijų finansinėse tarnybo­ se (skyriuose, valdybose] ekonomistais, vyr. ekonomis­ tais. Jie gali dirbti kituose padaliniuose [realizacijos, tiekimo, planavimo skyriuo­ se, ekonominėse laboratorijo­ se ir kt.) planuotojais, anali­ tikais, ekonomistąis, padali­ nių vadovais.

Finansininko ir kreditininko reputaciją ir prestižą lemia profesinis pasirengimas, da­ lykinės žinios, kvalifikaciniai sugebėjimai.

Svarbiausias profesijos bruožas — pasta­ bumas, operatyvumas ir grei­ ta orientacija, principingu­ mas ir drausmingumas, reik­ lumas sau ir kitiems, nepa­ kantumas neūkiškumui ir stropus direktyvų ir normaty­ vinių dokumentų vykdymas.

Baigus studijas, pagal pa­ skyrimą reikia dirbti 3 me­ tus; vėliau galima savaran­ kiškai įsidarbinti pasirenkant pageidaujamą darbavietę ir darbą. Svarbu tik turėti gerą profesinį pasirengimą, gilias dalykines žinias, įgūdžius ir profesinę reputaciją.

Doc. B. KILIUS įvairiose liaudies ūkio šako­ se — pramonės, prekybos, visuomeninio maitinimo, transporto, buitinio aptarna­ vimo, statybos įmonėse ir organizacijose.

Buhalterinės apskaitos spe­ cialybėje verda įdomus stu­ dentiškas gyvenimas: akty­ viai dirba buhalterinės ap­ skaitos ir ūkinės velkies analizės mokslinis būrelis, turiningas priemones rengia komjaunimo aktyvas ir aka­ deminės grupės, visada fa­ kulteto apžiūrose gražiai pa­ sirodo saviveiklininkai, sva­ riai įvairiose varžybose star­ tuoja sportininkai. Studentaibuhalteriai — jaunatviški, veržlūs, gražiai ir išmoningai organizuoja įvairius studen­ tiškus renginius, aktyviai da­ lyvauja studentų statybos būriuose.

Buhalterinės apskaitos ka­ tedros kolektyvas tikisi, kad pasirinkę buhalterinės ap­ skaitos specialybę, Jūs ne tik gerai studijuosite, bet pra­ turtinsite ir toliau vystysite geriausias šios specialybes tradicijas.

Prof. dr. J. MACKEVlCHJS Buhalterinės apskaitos katedros vedėjas

STATISTIKA Statistika — gana pla­ tus savarankiškas moks­ las, nagrinėjantis socialinius-ekonominius reiški­ nius ir procesus.

Statistikos darbo turi­ nys bei statistikos moks­ lo reikalavimai nulėmė ir šios specialybės mokymo planą. Be bendrų visuo­ meninių mokslų, dėsto­ mos matematikos, konkre­ čios ekonomikos discipli­ nos, specialybės dalykai, skaičiavimo mašinos ir jų panaudojimas statisti­ niams duomenims surink­ ti ir apdoroti. Iš mokymo plano matyti, kad statis­ tikas — ne siauros šakos specialistas, bet visapusiš­ kas ekonomistas, gan pla­ čiai įsisavinęs statistikos metodus, kurie sėkmingai taikomi ne tik socialinių ekonominių reiškinių ty­ rime, bet ir fizikoje, bio­ logijoje, medicinoje, tei­ sėje ir kitose mokslo ir

praktikos srityse.

Statistikos specialistai Universitete pradėti ruoš­ ti nuo 1971 metų. Šių specialistų pareikalavimas respublikoje didelis, nes baigusiųjų aukštąjį moks­ lą statistikų dar labai ne­ daug. Mūsų absolventai dirba valstybės valdymo aparate ir liaudies ūkio šakose: LTSR Centrinėje statistikos valdyboje ir jos žemutinėse grandyse — miestų ir rajonų vals­ tybinės statistikos infor­ macijos skaičiavimo cent­ ruose ir stotyse, Valsty­ biniame Plano Komitete, šakinėse valdybose, mi­ nisterijose, pramonės bei žemės ūkio įmonėse, sta­ tybos ir prekybos organi­ zacijose, mokslo tyrimo institutuose, biuruose bei laboratorijose.

Doc. J. LASKOVAS Statistikos katedros vedėjas

GEOMETRIJA IR TOPOLOGIJA Pradėkime iš pradžių. Pa­ davimai byloja. ..

Kartą gyveno pasaulyje du gražūs papurgalviai — Geomytė ir Aigebriukas. Gra­ žūs tai buvo pabiručiai — akytės kaip žvaigždelės, il­ gos, gražios, liaunos ranke­ lės. O ir protingi jie buvo labai labai.

Iš visų žaislų Aigebriukas labiausiai mėgo maišelį, kuriame knibždėjo raidelės, tašxeLiai, pliuseliai, skliausteliai, o Geomytė ne­ siskirdavo su plonyčiais pa­ galėliais, kurių galus būda­ vo galima varstyti. Dėlioda­ vo abudu ant mėlynų marių krantelio savo nebaigiamas raizginėles, į tinklus pana­ šias, raidėmis nusagstytas, pakels, būdavo, savo mąslias, jautrias akeles kartais, pakrykštaus kiek užsimiršę ir vėl nebaigiaman žaidiman įpuola. Tik sušnypštė, supu­ tojo kartą jūra, už kopų krašto drakoną pamačiusi.

Nežinome tolesnio tų vai­ kelių gyvenimo.

Tikriausiai išsigelbėjo jie, ar išvaduoti buvo, ar jų raizginius kas aptiko.

Nes ir dabartiniai mokykliniai brėžiniai labai į juos panašūs.

Na, na, sakysite Jūs, jau apie geometriją tai žinom, girdėjom. Čia jau ne mums ta geometrija, štai algebra, tai daug aiškiau, beveik pa­ tinka. Ko trūksta, brėžinyje nematyti ir, jei matyti, tai neaišku ar taip ir yra. žinoma, nykščio nago dy­ džio brėžiny ir Nežiniukas — vienas šviesiausiųjų protų — pasiplūktų iki valiai. Jei­ gu brėžini padidinote, tai • dar reikalinga Pitagoro, at­ siprašau, olimpinio kumšty­ nių čempiono Pitagoro (tai buvo fizinio mokytojo radi­ nys!) teorema.

Gerai, dabar jau su geo­ metrija susitvarkysim, tarsi­ te Jūs. O topologija, kas ji per paukštytė? Čia Jūsų ne­ patiklumas pagrįstas. Su to. pologais atsargiai! Jeigu parodysite tokiam beveik naują padangos kamerą, su kuria ir Nemune nebaisu, tai jis pareikš, kad ji savo pavidalu nesiskiria nuo puodeJio su ąsele. Su puodeliu jis sušlaptų.

Ir baloj džinsus . ....

Bet charakterį tai turi. Sa­ kosi, kad visa tai išaiškintų net pačiam nepatikliausiam per valandėlę menką.

Su­ prantam, suprantam jau,

bet vis tiek su puodeliu Ne­ muno neperplauksi.

— Pala, pala, o tame Dzū­ kijos kaime topologas irgi bus pirštus prikišęs.

Tame gražiame kaime tarp pušynų susipyko trys broliai, kurie turėjo tris mašinas ir tris garažus. Taip susilupo, jog ir namus kiekvienas sau su­ rentė. Tik va bėda, nei vie­ nas nenori perkirsti kito ta­ Topologas ko į jo garažą. vasarojo kaimynystėje.

Ką bepadės Jo mokslai prie tų žemiškų aistrų. Ne, ir jam reikia, Niekaip nepatikėtum. išaiškino jis broliams — tur­ būt kiekvienam atskirai iš pradžių, kad nepavyks jiems visiems kito tako nelietus į garažą nusigauti. Iš pykčio broliai net apsiverkė ir. . susitaikė.

O kitą kartą pokylyje prie sumuštinių.. .

O dabar pakalbėkime dar rimčiau. Jau pajutote, kad disciplina, vardu matemati­ ka, nesvarbu, ar algebros, ar geometrijos pamoka vyk­ tų, reikalauja įtempto sme­ genų darbo. Tai nėra labai lengva vien dėl to, kad Jums per savaitę išaiškina tai, ko žmonės ieškojo šimt­ mečiais. Ne kiekvienam tai lenda galvon, taigi, ne kiek­ vienam ir patinka. Apskritai, ne kiekvienas mėgsta gliau­ dyti uždavinius. O ir išspręs­ ti galvosūkį, tai ne tas pats, kaip galėti jį išspręsti. Rei­ kalinga savigarba, charak­ teris, reikalingas dažnai di­ desnis už įprastinį užsispyri­ mas.

Reikalingas noras jį išspręsti. Žmonių pastangas lydi didžiulė įvairių emocijų skalė. Kartais atrodo, jeigu uždavinys virstų naujoku, atėjusiu mokytis į Jūsų kla* sę, tai tegu nepasipina po ranka. . .

Neslėpkime dar ir to. iinoma, jei patinka, tai ne visada sekasi. Bet paprastai, atkakliai dirbant ir patinka ne mažiau, ir sektis prade­ da.

Esame skaitę nemaža apie garsius boksininkus, ku­ riuos mokykloje laikė palie­ gusiais, apie plaukikus, bijo­ jusius vandens ar ant oačiūžų nenustovinčius garsius čiuožėjus. Tai turbūt ne fan­ tazija. Taip būna. Tie žmo­ nės žinojo, kuo jie labai no­ rėtų būti.

Mums atrodo, jog ne taip svarbu, kokia matematikos sritimi daugiausia domėsitės, jeigu sveika ambicija atves­ tų Jus į mūsų fakultetą. Gal tapsite tikimybių ar tikimy-

Kaip rodo mokslo vysty­ masis, artimiausioje ateityje matematikos vaidmuo išaugs tiek, kad kiekvienos specia. lybės atstovų darbui reikės gero šiuolaikinės matemati­ nant į žemės atmosferą Ir sėkmingai „ _ ------------ o_. tirti kos metodų žinojimo.

Toks leido jaos matematikos reikšmingumo dar tada, kai eksperimentiš­ didėjimas susijęs su jos uni­ kai nagrinėti nebuvo galimy­ versalumu ir ESM išradimu. bių. ESM modeliuodama ma­ fiziki­ Tradiciniai matematiniai me­ tematiškai aprašytas sistemas, konstruktori­ todai žmogaus praktinėje nes veikloje, tinka tik tol, kol niuose darbuose atliko aero­ teisingiems sprendimams dinaminius, termodinaminius, gauti pakanka apdoroti pa­ atsparumo ir kitus skaičiavi­ lyginti nedidelius informaci­ mus, atliko taip, kad vėlesni jos kiekius. Ir tai sprendinių bandymai natūroje tikslesnių neduodavo.

Su gavimas formulių pavidalu rezultatų yra daugiau išimtis, negu ESM prasidėjo automatizuo­ taisyklė. Jeigu logaritmų iš­ tų valdymo sistemų kūrimas.

Tačiau praktika rodo, kad radimą Laplasas vertino Kaip priemonę, kelių mėnes ų reikia ne vien tiktai techni­ kos.

Technika duoda mate­ skaičiavimus sutrumpinančią o sėk­ iki kelių dienų darbo ir dvi­ rialines prielaidas, panaudojimui gubai prailginančią astrono­ mingam ESM reikia mokslinio fundamento mo gyvenimą, jeigu Leverje ir Adamsonas, nepriklauso­ — teorijos. Pirmoji pasauly­ pasirodžiusi 1945 mai vienas nuo kito popie. je ESM, ' riaus lape atradę Neptūną, metu pabaigoje, tebuvo pri­ šaudymų nustatę jo masę, atstumą iki taikyta artilerijos Saulės Norint ir padėti dangaus lentelėms skaičiuoti. skliaute skaičiavimų gausu- ja skaičiuoti ką kita, reikėjo mu ir Vėliau dau­ tikslumu nustebino keisti schemas. imta atlikti pasaulį, jeigu kuriant pirmą- geli operacijų ją atominę bombą atrodė, mašinoje nereikalaujant spe­ kad reiks atlikti daugiau cialių programų, buvo tvar­ skaiičavimų, negu visa žmo­ koma mašinų logika ii ar­ nija iki tol buvo atlikusi, tai chitektūra, kuriamos algoritneperdedant galima tvirtinti, minės kalbos, transliatoriai, bibliotekos.

Pa­ kad žmonijos Istorijoje ne programų sudarančių tiek jau daug buvo išradi­ pildomu darbų, mų, savo reikšmingumu prl. taip vadinamą ESM matema tinę įrangą, kaina pasirodė lygstančią ESM išradimui. mašinos 1950-jų metų viduryje pir­ didesnė už pačios mosios tarybinės ESM be­ kainą. Po to paaiškėjo, kad matematine veik 100% tarnavo mokslui. ir su tradicine 1960-jų metų pabaigoje jau įranga toli nenuvažiuosi. Su­ apie 80% laiko buvo naudo­ dėtingesnius uždavinius pra­ jama ekonomikos ir valdymo deda pernelyg ilgai skaičiuo­ uždaviniams spręsti.

ESM ti. ne visi metodai pakanka­ modeliavo procesus, kylan­ mai veiklūs. Vėl tęsėsi naujų čius kosminiam aparatui Įei- sprendimų ieškojimai. . Kar-

TAIKOMOJI MATEMATIKA

MATEMATIKA

MOKSLŲ KARALIENĖ binės skaičių teorijos specia­ listais.

Tai sritis, kurioje mūsų krašto atstovai labiau­ siai garsūs. Gal gilinsitės į skaičiavimo matematiką su programavimu?

Jeigu Jums labiausiai pa­ tiktų įvairios vaizdinio mąs­ tymo formos.

Jums būtų įdomu specializuotis mūsų — geometrijos ir topologijos katedroje.

Pasakysime keletą žodžių apie jos žmones. Jau daugelį ' dešimtmečių — nuo pat jos atsiradimo — mums vadovauja seniausias respublikos matematikas, žinomas geo­ metras prof. P. Katilius. Jis yra mokęs, ko gero, visus mūsų krašto matematikus, parašęs pagrindinius geo­ metrijos vadovėlius studen­ tams. Profesorius pasaulinio garso matematikos žurnalo atsakingasis redaktorius.

Mūsų katedroje dirbo ir per anksti mirties išrautas, ryš­ kius geometrinius tyrimus palikęs prof. dr.

Kleopas Grincevičius. Šie profesoriai mūsuose buvo geometrijos pradininkai.

Jau geras dešimtmetis, kai mūsų katedroje auga topologų — abstrakčių geometrų — gretos. Šio mokslo neži­ nojo XIX amžiaus mokslo metraščiai, šiandien jis — visų lūpose.

Docentas Vincas Padervins. kas jau daugelį metų vado­ vauja neakivaizdinio sky­ riaus ekonomistų matemati­ niam rengimui, Jūs ir Jūsų mokytojai neapsieina be do­ cento Petro Vaško verstų Pirmasis topolo­ vadovėlių. gas katedroje docentas Al­ girdas Matuzevičius vado­ vauja katedros mokslų tai­ kymams gamyboje.

Mokslu toliuose gražiai at­ rodytų ir Jūsų žvaigždutė.

Fiz.

mat.

R. KAŠU8A kandidatas

tu prireikė * matematikų, se­ kančių naujas idėjas ir me­ todus, galinčių padėti moks­ lininkams, liaudies ūkio speccialistams spręsti iškilusias problemas matematinių me­ todų pagalba. Ypač reikalin­ gi tapo tokie matematikai, kurie matematiniais metodais stengiasi pažinti reiškinių prigimtį, moka rasti reikia­ mą tyrimo aparatą, prakti­ kos uždavinius ima išeities tašku bendramoksliniams ap­ mąstymams, kuria teorijas, apimančias ne tik konkretų uždavinį, bet ir daugeli ki­ tų. šiems poreikiams patenkinti pradėta rengti *aiko. mosios matematikos specialistus.

Konkrečios disciplinos ..taikomoji matematlxa“ nėra ir taikomosios matema­ tikos bei matematikos spe­ cialybių atskyriams daugely­ je aukštųjų mokyklų faktiš­ kai atspindi du pagrindinius matematikos vystymosi šalti­ nius. Išorinį, susijusį su bū­ tinumu matematiniais meto­ dais spręsti kitų mokslų, technikos, ekonomikos užda­ vinius ir vidinį, susijusį su poreikiu sistematizuoti su­ rastus faktus, aiškinti jų tarpusavio ryšį, išvystyti ir apibendrinti matematinius rezultatus. Taikomąją mate­ matiką galima studijuoti uni­ versitetuose ir technikos aukštosiose mokyklose.

Mūsų Universitete nema­ žas dėmesys skiriamas tiki­ mybių teorijai ir matemati­ nei statistikai, optimizacijos teorijai. Studentai susipažįs­ ta su įvairių uždavinių sprendimo metodais, išmoks­ ta dirbti su ESM, analizuoti situacijas.

A. MATKEVIČIUS

FUNKCIJŲ TEORIJA IR FUNKCIONALINĖ ANALIZĖ Funkcijos sąvoka yra viena iš pagrindinių matematikos sąvokų. Sunku rasti tokią ma­ tematikos šaką, kurioje nebū­ tų nagrinėjamos funkcijos, jų savybės ir pritaikymai. Funk­ cijų teorjoje nagrinėjami bendri funkcijų tyrimo meto­ dai. Jie nuolat papildomi kito­ se matematikos šakose sukur­ tais specializuotais metodais, pritaikytais konkrečių mate­ matikos problemų tyrimui. To­ kių specializuotų metodų su­ kūrimas turi ir savo trūkumų: dėl specifinių vienai matema­ tikos šakai sąvokų, terminų ir

ženklų naudojimo šių metodų dažnai nesupranta ir negali pritaikyti matematikai, dir­ bantys kitose srityse. Todėl šio šimtmečio viduryje buvo išvystyta nauja matematikos šaka, vadinama funkcionaline analize, kurioje pavyko su­ kurti „bendrą kalbą". įvairių specialybių matematikams. Si kryptis matematikoje ir dabar intensyviai vystoma.

Klasikinės funkcijų teorijos ir moderniosios funkcionalispecialistus nės analizės ruošia matematinės analizės katedra. Praėjusiais metais į

DIFERENCIALINĖS LYGTYS IR SKAIČIAVIMO MATEMATIKA

šios katedros kolektyvą įsi­ jungė mokslinį darbą dirban­ tys atskirų procesų ir paskirs­ tymų begalinio matavimo erd­ vėse srityse, kurios labai glau­ džiai susietos su funkcionaline analize, tikimybių teorijos specialistai. Dabar tai viena iš didžiausių Matematikos fakul­ teto katedrų.

Matematinės analizės katedroje rengiami gamybinio ir pedagoginio pro­ filio specialistai, kurie dirbs įvairiuose moksliniuose insti­ tutuose, gamyklose, skaičia­ vimo centruose ir kitur.

Doc. V. KABAILA

I

Dauguma abiturientų ge­ rai orientuojasi problemose, kurios šiandien jaudina žmo­ niją. Kas nėra girdėjęs apie energetinę bei ekologinę kri­ zes, kosmoso įsisavinimą, kovą su infarktu ar vėžiu? Šias problemas sprendžia arba jų sprendimu naudosis turbūt kiekvienas žmogus Žemėje.

Ir Jūs, busimieji 1982 metų pirmakursiai po penkerių — septynerių metų, o ir dar anksčiau įsijungsi­ te į mokslininkų, inžinierių, kitų sričių specialistų kolek­ tyvus, sprendžiančius pačius sudėtingiausius uždavinius.

Jūsų pasirinktame kelyje lin­ kiu sėkmės, tačiau kol tas kelias dar nepasirinktas, no­ riu papasakoti apie savo mokslinių interesų sritį — matematikos šaką, be kurios neįmanomas šiuolaikinis anksčiau išvardintų proble­ mų sprendimas. Tai — dife­ rencialinės lygtys ir skaičia­ vimo matematika. Beveik vis­ kas abstrakčioje ir „sausoje“ matematikoje turi konkrečius pritaikymus, pavyzdžiui, pi­ ramidės tūrio formulę žinojo ir ja naudojosi jau senovės egiptiečiai. Tačiau diferencia-

Jau žiloje senovėje spręs­ dami gyvenimo padiktuotus uždavinius žmonės susidur­ davo su paprasčiausiomis al­ gebrinėmis pirmo laipsnio lygtimis (pavidalo ax—b).

Apsiribojus tik sveikais skai­ čiais, tokią lygtį nevisaaa galima išspręsti. Tokio tipo lygčių sprendimas vertė ma­ tematikus plėsti skaičių ai­ bes, analizuoti jų savybes.

Vien šis uždavinys įtikinamai rodo glaudų alę/bbros ir skai­ čių teorijos ryšį. Iki XX a. pradžios svarbiausias algeb­ ros objektas buvo lygtys.

Analizuodami aukštesniojo laipsnio lygčių ir lygčių sis­ temų išsprendimo galimybes, mokslininkai sukūrė garsias ir svarbias teorijas.

Mūsų dienų algebra yra matemati­ kos šaka, tirianti veiksmų su sveikais dydžiais bendrąsias savybes, nepriklausomai nuo tų dydžių kilmės.

Skaičių

linių lygčių pritaikymo pa­ šiuolaikinė matematika, Jei vyzdžių yra tiek daug ir jie būtina išspręsti konkrečią tokie svarbūs, kad šiuo at­ diferencialinę lygti, aprašan­ žvilgiu nesunku pastatyti čią konkretų gamtos reiški­ greta kokią kitą matematikos nį, matematikai naudoja kitą šaką. Praktiškai visa mecha­ galingą ginklą — elektroni­ nika ir fizika gali būti ap­ nes skaičiavimo mašinas rašyta diferencialinėmis lyg­ (ESM). Matematikui tereikia timis, nemažai tokių lygčių užrašyti diferencialines lyg­ sudarę chemikai ir biologai. tis mašinai suprantama kal­ Jums gerai žinomas antras ba, įvesti į ESM atmintį, ir Niutono dėsnis (F=ma) yra po kelių minučių ar valandų diferencialinė lygtis, visos jo rankose skaičių stulpeelektromagnetinės bangos, liai, grafikai. Patyrusi akis be kurių panaudojimo ne­ iš skaičių ar grafiko greitai įmanomas šiandieninis gyve­ nustato, kaip gali vykti ter­ nimas, aprašomos Maksvelo mobranduolinė reakcija, diferencialinių lygčių siste­ kaip perduodama genetinė ma. Norint sužinoti papras­ informacija, kokia trajekto­ čiausias tiesiaeigio judėjimo rija turi leistis į Žemę kos­ ar radijo bangų sklidimo sa­ minis laivas.

Daugelyje vybes, nebūtina vargti fizi­ mokslinių laboratorijų tokie kos laboratorijoje — matema­ skaitiniai eksperimentai yra tikas tas savybes įrodo ant reguliariai greta vykdomi popieriaus lapo, naudodama­ realių, fizikinių.

Jie gelbsti sis pieštuku ir, aišku, savo ten, kur realūs eksperimen­ žiniomis. Daugybė anksčiau tai yra pavojingi, brangiai nežinomų reiškinių buvo pir­ kainuojantys, netikslūs ar miausia atrasta „pieštuku net iš viso neįmanomi. Žino­ ant popieriaus“, o tik vė­ ma, ir skaitinis eksperimen­ liau eksperimentiškai pa­ tas nėra paprastai atlieka­ tvirtinta.

Bet dar daugiau mas — dideli mokslininkų liko neatrastų dalykų.

Kad kolektyvai dirba kartais ke­ ir kaip besistengtų matema­ lis metus, nagrinėdami dife­ tikai, jie vieni niekada ne­ rencialines lygtis, pritaikyda­ pajėgs visko ištirti.

Mat, mi jas darbui su ESM, at­ daugybę tarpinių dauguma diferencialinių lyg­ likdami čių, tarp Tikiuosi, kad jų Niutono ir skaičiavimų.

Maksvelo, negali būti tiksliai po kelerių metų į tokius ko­ išspręstos, Ten, kur gamtos lektyvus įsijungsite ir Jūs reiškiniai ypač sudėtingi, — 1982 metų abturientai, metų Diferencialinių kur reikia daug įvairių jėgų, 1987 diferencialinių lygčių teorija lygčių ir skaičiavimo mate­ absolven­ nebegali padėti kitų sričių matikos katedros mokslininkams. Bet ne vien tai. teoriniu diferencialinių lyg­ A. ŠTARAS Fiz.-mat. kandidatas čių nagrinėjimu apsiriboja

ALGEBRA IR SKAIČIŲ TEORIJA teorija nagrinėja sveikųjų skaičių ir aritmetinių funkci­ jų savybes, o taip pat al­ gebrinių skaičių savybes.

Mums gerai pažįstami natū­ riniai skaičiai slepia savyje daug mįslingų savybių ir paslapčių, kurios iki šiol dar nėra atskleistos.

Pastarajame dešimtmetyje buvo išspręsta ne viena svarbi skaičių teorijos problema.

Joms spręsti taikomi elemen­ tariniai, analidiniai, algebri­ niai, logikos ir tikimybiniai metodai. Neveltui Universite­ te yra įkurta vienintelė Ta­ rybų Sąjungoje Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedra, kurios vedėjas yra tikimybių teorijos ir skaičių teorijos tyrimų Lietuvoje

pradininkas, tikimybinės skaičių teorijos kūrėjas, Uni­ versiteto Rektorius, LT3R MA akademikas J. Kubilius.

Jo pastangomis katedroje buvo išugdyta grupė jaunų perspektyvių mokslo kandi­ datų — docentų, kurie, prof.

J. Kubiliaus vadovaujami,, ruošia algebros ir skaičių teorijos specialistus Vilniaus universitete.

Tuos, kurie mėgsta ab_’ strakčiai mąstyti, kuriuos domina įvairiu lygčių spren­ dimai ir skaičių teorijos pa­ slaptys, kviečiame studijuoti MateVilniaus universiteto nuo matikes fakultete. Čia trečiojo kurso Jūs ųalėsite nelengvą, tačiau pasirinkti ir patrauklią labai įdomią matematikos mokslo šaką algebrą ir skaičių teoriją.

Doc. M. MAKNYS, Doc. G. MISEVIČIUS

V. NAUJIKO nuotraukoje: Matematikos iaKuiteto proiesuncti (is nmies * nesinę) Bronius Grigelionis, Eduardas Vilkas, Petras Katilius, Vytautas Paulauskas, Jonas Kubilius, Vytautas Statulcvlčius, Algimantas Bikelis, Vygantas Paulauskas. tvarkingu­ įranga rūpinasi matematikai- Kruopštumas ir PROGRAMAVIMAS programuotojai.

Aparatūrinę mas, sugebėjimas logiškai ir ESM jrangą įsivaizduoti nesunku, abstrakčiai mąstyti charakte­

Su elektroninės skaičiavi­ mo technikos vystymosi tem­ pais nedaug kas šiuo metu gali pasaulyje galynėtis. Pir­ moji skaitmeninė skaičiavi­ mo mašina su programiniu valdymu MARK—1 buvo su­ kurta 1944 metais. Jau 1965 metais elektroninių skaičia­ vimo mašinų parke buvo virš 50 tūkstančių Įvairios paskirties skaičiuoklių, o da­ bar gi jų skaičius jau ritasi per milijoną.

Skaičiavimo mašiną supap­ rastintai galima įsivaizduoti kaip aparatūrinės bei prog­ raminės įrangos visumą. In­ žinierių bei technikų parei­ ga — užtikrinti, kad ESM dirbtų. Programine mašinos

tuo tarpu apie programinę reikia pasakyti keletą žodžių atskirai. Skaičiavimo mašinos anaiptol nepasižymi intelekgalvoti. tu ar sugebėjimu Kiekvienas duomenų apdorojimo procesas turi būti aprašytas vienareikšmiškai mašinai suprantama kalba, Tokių aprašymų-programų sudarymas ir yra programuoto­ jų kasdieninė duona. Maši­ nos darbą, tokiu būdu įsi­ vaizduojam kaip konkrečios programos instrukcijų vyk­ dymą nuo pradžios iki galo.

Klaida programoje neišven­ giamai veda prie klaidingų rezultatų todėl galima tvir­ tinti, kad programuotojo dar­ bas didžiąja dalimi lemia laukiamų rezultatų kokybę.

rizuoja gerą programuotoją.

Tarp matematikos ir prog­ ramavimo ESM egzistuoja gi­ lus ir, amerikiečių mokslinin­ ko D. Knuto žodžiais tariant, intymus ryšys. Skaičiavimo mašinų atsiradimas iškėlė grynai matematines proble­ mas, matematikos raida stu­ mia į priekj programavimą.

Laukiami tiek matematikes mokslą, tiek programavimo meną mėgstantys abiturientai, idant po penkerių studijų metų ir vieni, ir kiti galėtų didžiuotis: „mes valdome šiuolaikines skaičiavimo ma­ šinas, ir pasaulis be mūsų — tai žemė be oro, jūra be vandens ar dangus be sau­ lės".

Doc. V. NEKRAŠAS

STUDIJUOKITE FIZIKĄ Nors optika yra se­ niausia fizikos mokslo šatra, tačiau ir šiandien ji ne 1'k tebėra labai svarbi ir aktua­ li, bet jos aktualumas bei tai­ kymo sritys vis labiau plečia­ si. Apie tai geriausiai byloja visa fizikos istorija. šiandieninės optikos ir spektroskopijos pagrindinė užduotis — tirti elektromag­ netinio spinduliavimo sąveiką su medžiaga.

Fizikos fakultete optikos ir spektroskopijos specialistai rengiami Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedroje.

Visi katedros dėstytojai turi mokslinius laipsnius, be to, specialų kursą dėsto LTSR MA Puslaidininkių fizikos instituto profesorius, dakta­ ras A. Šileika. Studentams skaitomi atomų ir molekulių spektroskopijos, liuminescen­ cijos ir jos praktinio taiky­ mo, radiospektroskopijos la­ zerinės spektroskopijos, tai­ komosios optikos, kietoje kū­ no spektroskopijos teoriniai kursai. Praktinius užsiėmimus studentai atlieka naujausia moksline aparatūra aprūpin­ tose atominių, elektronin'ų, vibracinių spektrų, radospektroskopijos bei lazerinės spektroskopijos laboratorijo­ se, išmoksta praktiškai taikyti spektriniuose tyrimuose eit-ktronines skaičiavimo mašinas, įgyja praktines žinias ap,e šiuolaikinę optoelektronirę aparatūrą.

Optika ir spektroskop'ia reikalauja didelio atidų no, kruopštumo, kantrybės, bet kartu yra nepaprastai įdomi mokslo sritis.

Laukiame gabių abiturien­ tų!

Doc. B. KRlSČlONIENĖ

Puslaidininkių fi­ zikos specializacijos stu­ dentai, kaip ir visi fizikos specialybės stu­ dentai, mokosi bendrosios ir teorinės fizikos, aukštosios matematikos, susipažįsta su

Šiandien visi, besidomintys mokslu ar technika žino, kaip veikia lazeris. Žino, kad aktyvioj lazerio terpėj sukuriama neigiama tempe­ ratūra (kuria nusakomas su­ žadintų atomų perteklius), kad veikiant parinkto dažnio šviesos kvantams, didžiulis kiekis sužadintų atomų išs­ pinduliuoja to paties dažnio kvantuą, kai visi tie kvantai yra tiksliai suderinti laike ir erdvėje. Žino taip pat ir nuostabias lazerio spindulio savybes, jo platų atliekamų darbų spektrą: jau šiandien matome lazerį gydytojų chi­ rurgo ir terapeuto rankose, mokslinėse biologų ir chemi­ kų laboratorijose, sutinkame gamvklose, meteorologinėse stotyse, išgirstame apie jo veiklą metalurgijoje, naviga­ cijoje, lokacijoje, jis nepa­ keičiamas registruojant oro ir vandenų užterštumą. Žinot tai žino. Tik gal ne visi žinantieji įsivaizduoja, koks dar jaunas ir nepatyręs yra tas pats lazeris.

Kiek daug dar jis norėtų išmokti, kiek dar neišnaudotų gali­ mybių slypi tarp jo rezona­ toriaus veidrodžių, jo akty-

radioelektronikos pagrindais.

Kadangi baigus jiems sutei­ kiama fiziko-dėstytojo kvali­ fikacija, jie mokosi dėstymo metodikos, pedagogikos ir psichologijos. Tačiau pagrin­ dinį specialisto veidą for­ muoja specializacijos kursai ir laboratorijos. Jų tikslas padėti studentams išnagrinė­ ti pagrindinius fizikinius pro­ cesus, vykstančius puslaidi­ ninkiuose ir jų pasireiškimą įvairiuose prietaisuose. Gre­ ta to susipažįstama su pus­ laidininkių elektronikos, tech nologijs pagrindais, detaliai nagrinėjamos mikroelektroni­ kos technikos ir technologi­ jos problemos, kitos funkci­ nės elektronikos šakos, kaip optoelektronika, superaukštų dažnių kvantinė elektronika.

Nemažą įtaką specialisto ugdymui daro studentų dar­ bas mokslinėse laboratorijo­ se, į kurias jie kviečiami nuo pat pirmojo kurso. Jo­ se dirbdami studentai susi­ pažįsta su fizikinio eksperi­ mento technika, skaičiavimo mašinų taikymu informacijos apdorojimui, o be to, daly­ vauja atliekant puslaidinin­ kių tyrimus panaudojant la­ zerio spindulius, kuria laze­ rius valdančius puslaidinin­ kinius elementus, tiria fizi­ kinius procesus tiek klasiki­ niuose, tiek ir naujuose su­ kuria' fotoelektrinius keitik­ lius, taikomus robotuose ir kitokiuose optinės informaci­ jos sistemose. Nemažas dė­ mesys skiriamas kuriant naujus puslaidininkių para­ metrų matavimo metodus bei juos diegiant į praktiką, kas supažindina studentus su šios dienos puslaidininkių pramonės problemomis.

Kviečiame visus, norin­ čius jungtis į šios besiplėtojančios mokslo ir techni­ kos šakos vystymą, žinant, kad kol kas specialistų pak­ lausa gerokai viršija jų pa­ siūlą.

Prof. J. VAITKUS

Lazeris tai ateitis viosios terpės energijos lyg­ menyse! Ne veltui 1981 me­ tų Nobelio premija vėl pa­ skirta lazerio tyrėjams.

Vienas iš dar tebesprendžiamų uždavinių — lazerio spindulio dažnio derinimas.

Si sudėtinga mokslo ir tech­ nikos problema gvildenama Vilniaus universiteto Astro­ nomijos ir kvantinės elektro­ nikos katedroje. Yra svarių pasiekimų — sukurtas dau­ giaspalvis lazeris, jo pagrin­ du pagaminti prietaisai „Pi­ kosekundinis lazerinis spekt­ rometras" ir „Lazerinis vibromatis", 1979 m. TSRS liau­ dies ūkio pasiekimų parodo­ je pelnę garbės diplomą, aukso ir sidabro medalius.

Vilniaus universiteto fizi­ kų indėlis į lazerių tobuli­ nimą ir taikymą pripažintas ne tik Sąjungoje, bet ir už­ sienyje. Visai neatsitiktinai būtent Vilniuje rengiamos

Chemija — viena iš gam­ tos mokslų disciplinų, dėsto­ ma mūsų Universitete 200 metų. Tuo tarpu stambiamolekulinių junginių (SMJ) chemija viena iš jauniausių­ jų chemijos šakų, pas mus dėstoma tik truputį daugiau nei 20 metų. Pirmieji būdin­ gi SMJ ypatumai, pvz., didelis tirpalų klampumas, galimybė sudaryti plėveles bei pluoštą. Tačiau maždaug pnes 50 metų, po iigų ir didelių mokslinių ginčų, SMJ chemija išsiskyrė į atskirą chemijos discipliną — SMJ chemiją. Taigi SMJ chemija yra mokslas apie didelės molekulės masės (nuo dešimčių tūkstančiu iki milijonų) medžiagas, jų susidarymą, kitimą, mokslas, kuris nagrinėja šių medžia­ gų savybių priklausomybes nuo medžiagos prigimties ir struktūros. Šiuolaikinis SMJ chemijos mokslas nepapras­ tai plati chemijos sritis.

Nors Lietuvoje nėra išvys­ tyta polimerinių medžiagų gamyba, tačiau pakankamai yra išplėstas polimerinių medžiagų perdirbimas, ku­ ris reikalauja didelio kva­ lifikuotų polimeru chemijos specialistų skaičiaus.

Taip, tą. be to daug SMJ chemi­ jos specialistų reikalauja įvairūs projektavimo-konstravimo biurai, mokslo-tyrimo

ANALIZINĖ Chemija — tai mokslas apie cheminių medžiagų per­ skyrimą ir jų sudėties bei cheminės sandaros nustatymą.

Ji leidžia pažinti įvairių me­ džiagų sudėtį, teikia informa­ ciją apie naujų medžiagų ir junginių sudėtį, technologui nurodo, ar teisingai vykdo­ mas procesas.

Analizinė chemija naudoja turtingą spektrą metodų, ku­ rie remiasi įvairiausiomis me­ džiagų savybėmis — chemi­ nėmis, optinėmis, elektroche­ minėmis, magnetinėmis ir ki­ tokiomis. Naujausi chemijos, fizikos, eletkronikos pasieki­ mai plačiai pritaikomi tyriant medžiagų sudėtį. Studentai studijų metais ir susipažtsta su įvairiais tyrimo meto tais.

Be bendro analizinės chemi­ jos kurso, jiems skaitoma *iemaža specialių kursų — ana­ lizinės chemijos teoriniai pegrindai, atmosferos chemija, cheminiai analizės metodai, chromatografija, retųjų ele­ mentų chemija, organinių junginių taikymas analizėje, koncentravimo metodai anzlizėje, vandenų ir gruntų už­ terštumo kontrolė ir kiti.

Analizinė chemija užima labai svarbią vietą tarp kitų chemijų sričių. Naujos che­ minės reakcijos, naujų chemi­

tarptautinės lazerių taikymo mokyklos (mokykla — tai tokia mokslininkų bendravi­ mo forma, kai (žymiausi ats­ kirų sričių specialistai skaito mokslo jaunuomenei paskai­ tas apie naujausius pasieki­ mus). 1981 metais Įvyko II mokykla, kurią, kaip ir pir­ mąją organizavo ir keletą paskaitų joje perskaitė Vil­ niaus lazerininkai.

Nauji metai atneša ir nau­ jas problemas, naujus užda­ vinius. Ateina ir nauji stu­ dentai: nedrąsūs tik pirmąją sesiją garbingoje Alma Mater išlaikę pirmakursiai ir jau spėję pasiilgti konkre­ taus darbo antrakursiai.

Kvantinės elektronikos labotingiems jaunuoliams atsiran­ da darbo pagal išgales ir pomėgį. Todėl visus, kas do­ misi lazeriu, kas norėtų jį išmokyti dar vieno naujo amato, kviečiame pasirinkti kvantinės elektronikos spe­ cializaciją, priklausančią fi­ zikos specialybei.

Kiekvie­ nas galėsite išbandyti, gal ir Jūs — tas bjaurusis ančiu­ kas, iš kurio išauga puikioji gulbė.

Jadvyga JASEVlClUTĖ

Stambiamolekulių junginių chemija laboratorijos, institutai ir įvairios mašinų, staklių bei sporto inventoriaus gamykJuk visose minėtose įstaigose bei gamyklose vietoj brangių spalvotų metalų vis dažniau naudojami plastikai. Ten, kur anksčiau detales kniedydavo, dabar suvirindavo, dabar kai kuriais atvejais puikiai apsieinama, panaudojus geros kokybės polimerinius klijus. Staklių,

buities paskirties mašinų, aparatų, automobilių, vagonų, laivų statyboje bei baldų gamykloje neapsieinama be gerai apsaugojančius ga­ rainius ir gražios išvaizdos lakų dažų. Juos kvalifikuotai gali parinkti bei panaudoti tik SMJ chemijos specialistai Chemijos fakultete rengiami dviejų krypčių SMJ chemiįos specialistai: lakų - dažų

ir plasmasių. ' Tačiau mūsų absolventai yra ne tik geri šių abiejų specializacijų ži­ novai. Jie gerai orientuojasi ir kitose SMJ chemijos srityse, kadangi studijuodami išklauso paskaitas bei atlie­ ka laboratorinius darbus iš visu pagrindinių SMJ che­ mijos disciplinų. monomerų chemijos, polimerų sintezės teorijos, gamtinių polimerų, polimerų cheminio modifika­ vimo, polimerų fizikos, pig­ mentų chemijos, dangų tech­ nologijos ir kt.

Kursiniai bei diplominiai darbai siejami su katedroje atliekamu mokslo tiriamuoju darbu. Didesnė dalis diplo­ mantų dirbdami diplominius darbus sintetina naujus van­ denyje tirpinius polimerus, tyrinėja gautų polimeru sa­ vybes ir jų panaudojimo galimybes lakų dažų, naujų llokuliantų, medicininės pas­ kirties preparatų gamyboje.

Panašia tematika dirba jau­ nesniųjų kursų studentai SMD būreliuose.

Laukiam jūsų, mieli jaunie­ ji SMJ chemijos entuziastai.

Jūsų laukia nelengvas studi­ jos, bet įdomus, kūrybiškas ir labai reikalingas liaudies ūkiui darbas.

Doc. L. RADŽIŪNAS Polimerų chemijos katedros vedėtas

nių junginių sintezė, chemi­ nės dangos, tai tokie tyri­ mai, kur negalima išsiversti be analizinės chemijos. Ge­ rai žinoma analizinės chemi­ jos reikšmė gamtos mokslams — ne tik chemijai, bet ir biologijai, geologijai, geo­ chemijai, dirvožemio mokslui, kosmoso tyrimams, medicinai ir kitur, kur analiziniai meto­ dai — mokslinių tyrimų pa­ grindas.

Reikalavimai, iškylantys analizinei chemijai, auga.

Per paskutinįjį dešimtmeti vis didesnis dėmesys skiriamas mikrokomponentų vaidmeniui pačiuose įvairiausiuose ob­ jektuose. Čia galima paminė­ ti mikroelementų vaidmenį normaliam augalų ir gyvulių organizmų vystymuisi. Nema­ žesni reikalavimai keliami ir analizuojamojo objekto kie­ kiui. Šiandien analitikai ne­ retai operuoja su 1,0—0 1 mg ir net mažesniais pavyz­ džiais. Kaskart vis labiau rei­ kia atlikti analizes esant di­ deliems atstumams, pvz. kos­ moso tyrimai. Šiuos ir kitus uždavinius sprendžia chemikai - analiti­ kai, kurie rengiami Chemijos fakulteto Neorganinės ir ana­ lizinės chemijos katedroje.

ORGANINĖ

Chemija dažnai vadinama — mokslas apie medžiagas. Tai, žinoma, teisinga, nes chemi­ ko darbo esmę ir sudaro naujų junginių sintezės me­ todų ieškojimas, jų sandaros, struktūros bei savybių tyri­ mas.

Nuolatinė moks’o, technikos ir apskritai gyve­ nimo pažanga skatina naujų medžiagų, pasižyminčių iki šiol neregėtomis savybėmis, paieškas. Be to, kartų išky­ la ir būtinybė ieškoti sinteti­ nių pakaitų daugeliui gam­ tos medžiagų, tapusių bran­ giomis ir deficitinėmis. Taa, darbo chemikams - sintet*kams tikrai nestinga.

Ypač daug pasireikšti, ieš­ koti naujas medžiagas, gali chemlkai-org^nlkai, nes orga­ ninė (anglies junginių) che­ mija tam atveria tiesiog ne­ ribotas galimybes. Jau dabar organinių junginių, t. y ang­ lies junginių su kitais ele­ mentais, žinoma arti dešim­ ties milijonų ir jų skaičius sparčiai auga, na, o tuo tar­ pu visų kitų likusių virš šimto elementų junginių (ne­ organinių) skaičius vargu «r siekia ir pusę milijono Toks didelis organinių junginių skaičius bei jų savybių įvai­ Doc. E. RAMANAUSKAS rovė yra susieti su anglies Neorganinės ir analizines kaip cheminio elemento sa­ chemijos katedros vedėjas vybėmis. Anglies atomai sų-

GĖRIO IR TEISINGUMO MENAS Atkelta iš 4 psl.

kriminalistiką, kriminologiją, teisminę mediciną, romėnų civilinės teisės pagrindus, užsienio šalių valstybės ir teisės istoriją, užsienio so­ cialistinių šalių valstybinę teisę, kapitalistinių šalių ir išsivadavusių iš kolonijinės priklausomybės šalių valsty­ binę teisę, tarptautinę teisę ir t. .

Teorinis studentų moky­ mas siejamas su laboratori­ niais darbais.

Brandaus socializmo sąly­ gomis pagrindinė tarybinės visuomenės politinės siste­ mos vystymo kryptis yra to­ lesnis socialistinės demokra­ tijos plėtojimas: vis plates­ nis piliečių dalyvavimas tvar­ kant valstybės ir visuomenės reikalus, valstybės aparalo tobulinimas, visuomenin.ų organizacijų aktyvumo didi­ nimas, liaudies kontrolės, valstybinio ir visuomeninio

gyvenimo teisinio pagrindo stiprinimas, viešumo plėti­ mas, nuolatinis atsižveigimas j visuomenės nuomonę (TSRS Konstitucijos 4 str.). Todėl šiandien dar labiau išaugo reikalavimai, kuriuos Tarvi-ų valstybė kelia teisininkams, budintiems įstatymų sargybo­ je. Negalima tenkintis vien žiniomis, įgytomis Universite­ te. Analizuoti naujus įstaty­ mus, žengti koja kojon su gyvenimu — būtinybė kiek­ vienam teisininkui, kur jis bedirbtų. Taigi juristo credo — mokytis visą gyvenimą.

Teisininko darbas — ro­ mantiškas. Tačiau tiems, ku­ rie dievina romantiką, bet bijo sunkumų, bijo darbo, vertėtų dar ir dar kartą pčsvarstyti, ar jie sugebės pel­ nyti Temidės prielankumą.

Teisininko rankose — žmo­ nių, padariusių teisės pažei­ dimus, likimas. Bausme ne tik nubaudžiama už padary­ tą nusikaltimą, bet ir siekia­ ma pataisyti bei perauklėti nuteistuosius, kad jie sąži­ ningai dirbtų, gerbtų socia­ listinio bendro gyvenimo tai­ sykles, taip pat siekiama už­ kirsti kelią naujiems pažeidi­

geba sudaryti chemines jung­ tis praktiškai su visų kitų elementų, net inertinių dujų, pvz. helio, atomais, o, jung­ damiesi tarp savęs, jie gali sudaryti neriboto ilgio gran­ dines arba neriboto dydžžo ciklus.

Chemijos fakulteto studen­ tai, pasirinkę organinės shemijos specializaciją, išmoksią moderniais metodais sinte­ zuoti organinius junginius, nustatyti jų struktūrą chemi­ niais, spektriniais ir kitais metodais. Studijų metais da­ lyvauja organinės chemijos katedros darbuotojų moksli­ niame darbe — ieško naujų vaistų, augalų augimo stimu­ liatorių, didinančių bulvių ir javų derlių, skystakrisiailnių junginių, priedų galvani­ nėms vonioms, įgalinančių iš Baigę organinės chemijos specializaciją, chemikai daž­ niausiai dirba mokslo tiria­ mąjį darbą organinės sinte­ zės srityje: Lietuvos TSR Mokslų akademijos institu­ tuose, pramonės institutuose, konstravimo biuruose, aukš­ tųjų mokyklų, fabrikų labo­ ratorijose, be to, gali dirbti ir pedagoginį darbą bei ga­ myboje.

Prof., chem. m. dr.

Vitas DAUKŠAS Chemijos fakulte’o organinės chemijos katedios vedėjas

mams. Taigi tarybinis teisi­ ninkas — tai žmogus, pasi­ žymintis aukštomis moralinė­ mis savybėmis, tai — auklė­ tojas. Jam būtinos ir kitos savybės: mokėjimas aiškiai, logiškai dėstyti savo mintis, gera sveikata, meilė pasi­ rinktai profesijai... Pagaliau, teisininko darbas — vyriš­ kas darbas, todėl merginos (ypač tos, kurioms arčiau prie širdies lyrika, nei pro­ za) turėtų, mano nuomone, stabtelėti ir pamąstyti prie Teisės fakulteto paradinių durų: ar teisingas bus gyve­ nimo kelio pasirinkimas?

Yra sakoma: nori savo vaikams laimės — ruosk juos sunkumams. Kvalifikuo­ tas ir darnus Teisės fakulte­ to profesorių ir dėsfy'ojų kolkeyfvas rimtai ir atsakin­ gai ruošia busimuosius spe­ cialistus. Paskaitose studertai susidomėję klausosi dės­ tytojų įtaigaus žodžio, semia­ si išminties iš jų monogra'ijų ir mokymo priemonių.

Teisės fakultetas laukia ge­ rų, darbščių, užsispyrusių ga­ mybininkų bei abiturientų Doc. A. DAMBRAUSKAS

Prekybos ekonomikos priskiriama specialybė prie populiariausiųjų šiuo metu specialybių mūsų Universitete. Jau metai stojančiųjų nemažėja konkursas, kuris svyruoja apie 4,5 į vieną vietą. Atestatų vidurkis praėjusiųjų metų stojančiųjų buvo 4,89, o įstojusiųjų praeinamasis balas 23,5.

Iš šių skaičių galima da­ ryti išvadą, kad norint studijuoti šią specialybę, reikia baigti vidurinį mokslą gerais ir labai ge­ rais pažymiais. „Kiečiau­ sias riešutas" per stoja­ muosius egzaminus yra matematikos egzaminas, kurio dažnai „neperkan­ da" baigę vidurines mo­ kyklas aukso medaliu aiba diplomu su pagyrimu.

6 prekybos ekonomistas privalo gerai mokėti ma­ tematiką ne tik pradėda­ mas, bet ir baigdamas studijas. Šiuo metu preky­ boje, kaip ir kitose liau­ dies ūkio šakose, sparčiai vyksta ženklūs pasikeiti­ mai; keičiasi pirkėjų ap­ tarnavimo metodai, keičia­ si ir tobulėja prekių fon­ dų planavimas, prekybos procesų apskaita. Ekono­ miniame ir planavimo

PREKYBOS EKONOMIKA darbe vis daugiau nau­ dojami įvairūs matemati­ niai metodai. Todėl šalia kitų disciplinų matemati­ nės disciplinos prekybos ekonomistams yra vienos svarbiausių. Kiekvienais metais į respublikos pre­ kybininkų šeimą įsilieja didelis būrys baigusiųjų aukštąjį ir specialųjį vi­ durini mokslą specialistų, kurie turi spręsti sudėtin­ gus uždavinius, iškeltus šiai liaudies ūkio šakai.

Specialistų kaita yra ne­ didelė, todėl ir paruošimo apimtis stabilizavosi. Į dieninį skyrių priimama 25 žmftnės (iš jų 5 iš pa­ rengiamojo skyriaus).

Baigę prekybos ekono­ miką skiriami dirbti eko­ nominį darbą prekybos ir visuomeninio maitinimo įmonėse bei organizacijo­ se. Dalis skiriama dirbti į parduotuves, susivieniji­ mus, bazes dirbti operatyvinį-organlzacinj ar va­ dovaujantį darbą.

Vi­ siems jiems reikalingos

Pramonės planavimas

tvirtos ekonominės ir or­ ganizacinės žinios, ekonomistai Prekybos studijuoja visuomenines Sparčiai besivystančiam disciplinas (politinę ekonomiją, TSKP istoriją, respublikos liaudies ūkiui marksistinę-lenininę filo­ reikia nemažai ekonomistų, kurių reikšminga vieta sofiją ir kt.), bendraeko- tarp tenka pramonės planuoto­ nomines disciplinas (eko­ jams. Šiandien mūsų absol­ nominę geografiją, ekono­ ventus sutiksime respublikos minę istoriją, TSRS liau­ plano komitete, ministerijose, dies ūkio planavimų ir gamybiniuose susivienijimuo­ kt.), taip pat specialiąsias se ir pramonės įmonėse, disciplinas (prekybos eko­ aukštosiose mokyklose ir nomiką, valdymą, organi­ technikumuose. Jie taip pat Lietuvos TSR Ministrų zavimą, prekybos techni­ dirba Tarybos Valstybiniame tele­ ką, rinkotyrą, prekių vizijos ir radijo komitete, ki­ mokslą ir kt ). Baigus tre­ no studijoje ir pan. Tai dar jų metų teorinį kursą yra kartą įrodo, kad fakultete organizuojama 2 mėnesių parengti plataus profilio ga­ mokomoji praktika Vil­ būs ir energingi ekonomistai niuje, o ketvirtame kurse gali dirbti atsakingą vado­ — 4 mėnesių gamybinė vaujamą ekonominį, ar peda­ praktika įvairiose respub­ goginį darbą visose liaudies likos miestų ir rajonų ūkio sferose. prekybos organizacijose.

Sėkmingai spręsti tokio pcPrie katedros veikia būdžio uždavinius gali tik studentų mokslinis būre­ aukštai kvalifikuoti specialis­ lis, kuriame studentai įgy­ tai — pramonės planuotojai. ja pirmuosius mokslinio Jie turi turėti gilų teorinį darbo įgūdžius. Neretai studentai, pradėję darbą moksliniame būrelyje, iš­ vysto jį į kursinius ir diplominį darbą.

Darbo ekonomika

Doc. B. CERESKA Visos specialybės geros, TSRS ir užsienio ekonominę Prekybos fakulteto įdomios ir reikalingos liau- geografiją, ekonominės min­ dekanas dies ūkiui. Statybininko spe­ ties istoriją, TSKP isto-

MATERIALINIO APRŪPINIMO EKONOMISTAS Nuolat augant gamybos mastams, gilėjant specializa­ cijai, vis sudėtingiau ap­ rūpinti įmones žaliavomis, medžiagomis, kuru, įrengi­ mais. Todėl neretai girdime nusiskundžiant, kad viena ar kita liaudies ūkio, pramonės šaka, įmonė nevykdo gamy­ bos planų dėl blogo materia­ linio aprūpinimo. Dar nere­ tai pasitaiko, kad vartotojai negauna laiku jiems būtinų medžiagų ar įrengimų ne tik dėl jų stokos, nepakankamai išvystytos gamybos, bet ir todėl, kad blogai buvo suda­ ryti tų materialinių išteklių paskirstymo planai, kad tos ar kitos medžiagos pateko ne ten, kur labiausiai buvo reikalingos, guli nepanaudo­ tos sandėliuose.

Gamybinių vartotojų mate­ rialinį aprūpinimą mūsų ša­ lyje tvarko TSRS Valstybinis materialinio tiekimo komite­ tas bei kitos specializuotos statybų, žemės ūkio aprūpi­ nimo organizacijos, suda­ rančios atskirą liaudies ūkio šaką. Šiai šakai ir ruošiami materialinio aprūpinimo eko­ nomistai. Daug šių specialis­ tų dirba pramonės įmonėse,

statybinėse, transporto ir ki­ Dirbant gamybinėse įmonėse, įmonė tų liaudies ūkio šakų orga­ tenka rūpintis, kad nizacijose, ministerijose. gautų visas jai būtinas me­ Darbas čia labai įvairus. Dau­ džiagas, kad jos būtų taupiai guma materialinio aprūpini­ ir racionaliai panaudotos.

Materialinio aprūpinimo mo ekonomistų planuoja ma­ terialinių išteklių pasikirsty- ekonomistų paklausa didelė, mą, kontroliuoja, kaip vyk­ darbas įdomus, tačiau nelen­ domi produkcijos realizavimo gvas. Nelengvos ir studijos, bei tiekimo planai. Kiti, dir­ Todėl studijuoti šios speciabdami organizacinį darbą ba­ lybės kviečiame pačius atzėse ir sandėliuose, rūpinasi, kakliausius, jau dabar supdarbo kad pramonės ir kitų liau- rantančius busimojo dies ūkio šakų įmonėms sta-' svarbą ir atsakomybę, Doc. A. MORKEVICIUS tybų organizacijoms kutų laiku pristatytos visos reikalinMaterialinio aprūpinimo gos žaliavos, medžiagos, kad ekonomikos katedros jos būtų saugomos. vedėjas

L. BUTKEVIČIAUS nuotraukoje: Prof. M. Gregorauskas įteikia studijų knygelę;

cialybė laikoma taikingiau­ sia, mediko kilniausia ir t. t.

Prie kilniųjų reiktų priskirti ir darbo ekonomikos specia­ lybę, kadangi jos pagrindinis tikslas — taip suorganizuoti žmogaus darbą, kad jis būrų našus, nevarginantis ii neluošlnantis, kad darbe žmo­ gus galėtų vystyti savo su­ gebėjimus, kad darbas taptų pirmuoju gyvenimo porei­ kiu.

Darbo ekonomistas — tai visuomeninio darbo organi­ zavimo specialistas, kurio tikslas — ieškoti rezervų, di­ dinti darbo našumą ir taip kelti žmonių materialinę ge­ rovę.

Mūsų visuomenė šiandien suinteresuota, kad kiekvienas jos narys dirbtų kūrybiškai, iniciatyvaiai. Kūrybos iššauk­ ti negalima valingu jaudini­ mu, t. y. įsakymais, grasini­ mais ir pan. Tam reikalingos tam tikros socialinės - eko­ nominės sąlygos ir visų pir­ ma — tinkamas, gerai oigenlzuotas darbo procesas, ge­ ros darbo fiziologinės ir psi­ chologinės sąlygos. Darbo jė­ gos panaudojimo efektyvumą ir nagrinėja darbo ekonomi­ kos mokslas.

Pirmuosiuose kursuose dar­ bo ekonomikos specialybes studentai išklauso keletą aukštosios matematikos dis­ ciplinų, išsamiai studijuoja

Kur ir kiek priimsime 1982 metais D

v

MATEMATIKOS FAKULTETAS Matematika 150 — Taikomoji matematika — i 00 FIZIKOS FAKULTETAS Fizika 75 Radiofizika ir elektronika — 50 CHEMIJOS FAKULTETAS Chemija 75 GAMTOS FAKULTETAS Biologija 50 Geografija — 25 Hidrogeologija ir inžinerinė geologija 30 MEDICINOS FAKULTETAS Gydomoji medicina 50 Higiena, sanitarija, epidemiologija 25

N

25 —

—

50

pasiruošimą, kuris įgalintų kūrybiškai panaudoti ekono­ mikos mokslo teorinius teigi­ nius. Todėl jų mokymo pla­ nuose žymią vietą užima vi­ suomeninės bei bendro eko­ nominio lavinimo disciplinos: TSKP istorija, marksistinė-lenininė filosofija, ekonominė istorija, tikimybių teorija ir matematinė statistika, mate­ matinis programavimas ir kt.

Plačiai studijuojamos specia­ lybės disciplinos, įgalinančios studentus pažinti pramonėje pasireiškiančius objektyvius socializmo dėsnius, planavi­ mo metodologiją, būsimo darbo specifiką: Pramones ekonomika, įmonių organiza­ vimas, valdymas ir planavi­ mas, ūkinės veiklos analizė, matematiniai metodai ir pla­ navimo modeliai, liaudies ūkio planavimas ir pan.

Sakoma, kad norint valdyti, reikia „žinoti, galėti, norėti, sugebėti". Universitete per

Pediatrija 75 — FILOLOGIJOS FAKULTETAS 25 Lietuvių kalba ir literatūra 100 25 Rusų kalba ir literatūra 75 Romanų ir germanų (anglų, vokiečių, prancūzų) filologija 60 25 ISTORIJOS FAKULTETAS 40 Žurnalistika Bibliotekininkystė ir bibliografija 100 25 Istorija 60 Psichologija 30 — PRAMONES EKONOMIKOS FAKULTETAS Pramonės planavimas 50 75 Darbo ekonomika 50 50 PREKYBOS FAKULTETAS Prekybos ekonomika 25 50 Prekių mokslas 25 25 Materialinio-techninio aprūpinimo

—

50 ;>0

25 50 50 —

50 25 25 30

paskaitas studentams pertei­ kiamos žinios, pratybų, semi­ narų bei praktikų metu jie jie skatinami mąstyti, anali­ zuoti, priimti sprendimus, kad išėję dirbti sugebėtų sa­ varankiškai atlikti jiems pa­ vestą darbą. Studentų suge­ bėjimams ugdyti skirta ir visuomeninė-politinė praktika visuose penkiuose kursuose.

Praktikos įgūdžiams jgyti, teorinėms žinioms įtvirtinti studentai per penkerius stu­ dijų metus atlieka dvi prak­ tikas pramonės įmonėse.

Mokslo tiriamojo darbo įgū­ džius studentai gauna ruoš­ dami kursinius darbus, daly­ vaudami moksliniuose tyri­ muose bei studentų moksli­ nės draugijos darbe. Studijų pabaigoje yra rašomas. diplo­ minis darbas.

Taigi, norint tapti geiu specialistu, pirmiausia reikia didelio noro, sugebėjimo mo­ kytis, pasiryžimo įveikti pa­ sitaikančius sunkumus.

Doc. J. TAMULEVlCll S Pramonės įmonių planavimo katedros vedėjas

ir įgyvendinant gamybinių kolektyvų socialinės raidos planus, todėl nuo 1981 m. įvesta nauja disciplina „So­ cialinis planavimas".

Darbo ekonomisto veiklos specifika reikalauja, kad darbo ekonomistas būtų įžvalgus, gebėtų už skaičių Įžvelgti realius įvykius, san­ tykius, tendencijas, mokėtų bendrauti su žmonėmis. Dar­ bas iš jo reikalauja būti lanksčiu, kūrybiškai mąstyti, gebėti analizuoti ir sinte­ zuoti, būti objektyviu. Būtina darbo ekonomistui savybė — žingeidumas, nuolatinis gilinimasis į profesijos pa­ slaptis.

Jeigu jaučiatės turį šias savybes, rinkitės darbo eko­ nomiką.

Mūsų fakulteto pagrindinis tikslas — rengti specialistus pramonės įmonėms, todėl dauguma darbo ekonomikos specialybės absolventų nu­ kreipiami Į respublikos įvai­ rias ministerijas ir žinybas, pramonės įmones, statybines organizacijas, ryšių ir trans­ porto, buitinio aptarnavimo įmones, nes visose liaudies ūkio šakose yra sprendžia­ mi darbo organizavimo, dar­ bo užmokesčio, normavimo bei kiti darbo ekonomikos klausimai.

Tad laukiame Jūsų — darbščių, atkakliai siekiančių savo tikslo, busimųjų darbo ekonomikos specialistų.

riją, susipažįsta su darbo psichologijos ir fiziologijos, apsaugos ir higienos pagrin­ dais. Metodologinius teori­ nius ekonomisto pagrindus formuoja marksistinės filoso­ fijos bei mokslinio komuniz­ mo ir politinės ekonomijos kursai. darbo Be šių disciplinų, ekonomikos specialybės stu­ dentai studijuoja liaudies ūkio planavimo, pramonės ekonomikos, pramonės įmo­ nių organizavimo ir planavi­ mo, pramonės šakų techno­ logijos, techninės grafikos, pramonės finansų, buhalteri­ nės apskaitos, bendrosios bei darbo teisės kursus. Šiandieną ekonomistas turi mokėti dirbti su sudėtinga skaičiavimo technika. Todėl studentai supažindinami su matematinės, bendrosios, eko­ nominės bei darbo statistikos kursais, išklauso skaičiavimo mašinų ir programavimo, ekonominės Informacijos ma­ šininio apdorojimo discipli­ nas.

Darbo ekonomistas — tai visų pirma darbo organiza­ torius. Todėl gana plačiai ir giliai studijuoja disciplinas, susijusias su darbu: tai dar­ bo ekonomika, darbo moksli­ nis organizavimas bei darbi­ Doc. R. RAZAUSKAS nių kolektyvų valdymas.

Darbo ekonomikos snecia- Darbo ekonomikos katedros vedėj s listai aktyviai dirba sudarant

50 50 ekonomika ir organizavimas 50 EKONOMINĖS KIBERNETIKOS IR FINANSŲ , FAKULTETAS 50 60 50 Finansai ir kreditas 75 150 50 Buhalterinė apskaita — — 50 Ekonominė kibernetika Ekonominės informacijos mechanizuoto — apdorojimo organizavimas 75 — 25 Statistika — — TEISĖS FAKULTETAS — 125 100 Teisė Paaiškinimas. D — dieninis skyrius, V — vaka­ rinis skyrius, N — neakivaizdinis skyrius.

KAUNO VAKARINIS FAKULTOTAS

Filologijos skyrius — lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba ir literatūra, anglų kalba ir literatūra.

Istorijos skyrius — bibliotekininkystė ir biblio­ grafija.

Ekonominis skyrius — pramonės planavimas, pre­ kybos ekonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, darbo ekonomika.

Redakcijos adresas: 232800 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis stud entas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 I Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko.

LV 00046 Redaktorė «CoBeTCKHii cryAeHTn — opraH napTKOMa, peicropaTa, KOMirreTa AKCM Ahtbm, npocįjKOMa opAenOB TpyĄOBoro KpacHoro 3HaMeHH n ApywTiražas 4500 J. VARAPNICKAITĖ 6u napoAOB BnAtmoccKoro ymiBepcnTera hm. B. Kancyxaca. Ha amtob ckom a3bme. PeAaKTop H. BapanHHiĮKairre.

I Užs. Nr. 187 I