TAVE KVIEČIA STUDIJUOTI VILNIAUS UNIVERSITETAS V/St/ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
rri\l2VBII)IS VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1984 m. sausio 20 d.,
Nors šiandien klasėje aukštojoje mokykloje? skaičiuoji dienas iki šim Pirmiausia, Universi tadienio, tačiau, žinia, pa tetas rengia plataus pro čiam labai rūpi, ką veik filio specialistus gamybi ti, išlaikius brandos ates niam, pedagoginiam, kul tato' egzaminus. Juk nuo tūriniam ir moksliniam to, kokią pasirinksi spe darbui. Universiteto mo cialybę, priklausys visas kymo planai sudaryti Tavo gyvenimas. Žinoma, taip, kad pagrindinis dė tai jaudina ne tik Tave. mesys skiiiamas ne vie Tai rūpi ir Tavo tėvams, nai kuriai siaurai specia mokytojams. Kuo būti? Į lybei įgyti, o bendroms šj klausimą padeda atsa teorinėms disciplinoms, kyti ir profesinio orien kurios yra kelių artimų pagrindas. tavimo kabinetų darbuo specialybių tojai. Tik atsakymą pri Svarbiausias Universitespecialisto valai rasti pats — pro tą baigusio tingai įvertinęs savo su bruožas — platus ir gilus gebėjimus, ištvermę, ryž mokslinis teorinis jo pa sirengimas. tų. Tarybų šalyje visos Mokymasis Universiprofesijos reikalingos. Vi tete visų pirma siekia sos jos lygiai vertinamos suteikti busimajam spe fundamentalių ir gerbiamos. Svarbu, kad cialistui žmogus dirbtų dorai ir mokslų pagrindus, kurie sąžiningai, tuo pačiu ver yra svarbūs tiek mokslotindamas, gerbdamas sa tiriamajai, tiek praktinei vo darbą. O tam labai veiklai. Tokia mokymo svarbu, kad Jūsų pasirin kryptis kelia tam tikrus ktoji specialybė teiktų reikalavimus ir žmogaus Jums moralini pasitenki psichikai. Sėkmingos stunimą ir Tėvynei duotų dijos Universitete reika kuo didesnę naudą. Be to, lauja mąstvmo savaran būtina atsižvelgti ne tik kiškumo, Savarankiškai į savo polinkius, bet ir į mąstantis asmuo sugeba visuomenės poreikius. Na, pats rasti problemas ir o ką patarti abiturientui, spręsti jas savo jėgomis. trokštančiam studijuoti Jis gali analizuoti gyve-» seniausioje mūsų šalies nimo reiškinius ir moks
penktadienis
ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
Nr. 2—3 (1261 — 1262)
Mielas abiturientei Mokymo reikalų prorektorius BRONIUS SUDAVIČIUS linę literatūrą, išskirti es minius dalykus, apibend rinti atskirus faktus ir da ryti naujas, pagrįstas iš vadas. Labai svarbu ir mąstymo lankstumas, ku riuo pasižymintis asmuo sugeba pakeisti klausimų, problemų sprendimo bū dus, jei taikomieji nėra efektyvūs. Pernai į Universiteto dieninį skyrių buvo prilinta 1830 studentų, į va karinį — 450, o į neaki vaizdinį — 730. Priimtų jų į dieninio skyriaus pirmąjį kursą atestato vi durkis — 4,67 balo. Tai gi, į kai kurias specialy bes gali įstoti tik tie abi turientai, kurių atestato vidurkis 4,5—5 balai. Beje, stojamųjų egzami nu praktika ne kartą įro dė, kad vidurinės mokyk los absolventas ne visada kruopščiai pasiruošia eg zaminui. Būna, kad vie no ar kito dalyko žinios įvertinamos tik patenki
namai ar nepatenkinamai, ir šitaip „labai gerai" telieka atestate. Todėl visiems stojantiesiems norisi palinkėti stropiai išstudijuoti vadovėlių me džiagą, na, o, žinoma, laikant egzaminą — susi kaupti. Šiais metais į Universi teto pirmąjį kursą bus priimta: į. dieninį skyrių 1755 (iš jų apie 120 bus priimti iš parengiamojo skyriaus), į vakarinį — 475, į neakivaizdinį — 800. Vilniaus V. Kapsuko universitete rengiami 31 specialybės specialis tai, o kiekvienos specia lybės studentai studijuo ja siauresnes specializaci jas — jų Universitete per 70. Be to, siunčiami stu dentai studijuoti ir i kitas šalies aukštąsias mokyklas. Pavyzdžiui, Maskvos ir Leningrado universitetuose studijuoti fi losofiją, mokslinį komu nizmą, politinę ekonomi
Siame NUMERYJE: KOKIĄ SPECIALYBĘ PASIRINKTI? NET KE LIASDEŠIMT JŲ SIŪ LO UNIVERSITETAS. IR VIS DĖLTO — KO KIĄ? DAUGIAU APIE TAI GALI SUŽINOTI PERSKAITĘS ŠĮ LAIK RAŠČIO NUMERĮ
Kaina 4 kap.
ją, Tartu universitete — sporto mediciną, Maskvos istorijos archyvų institu te — archyvistiką, Leninprado ir Kijevo universi tetuose — slavų kalbų ir t. t. Vilniaus universitete visuomet didelis konkur sas būna į teisės, preky bos, medicinos specialy bes. „Pamirštamos", de ja, dažnai, taip pat labai reikalingos ir įdomios specialybės, kaip mate matika, buhalterinė ap skaita, finansai ir kre ditas .statistika. Tačiau .gyvenimo jau įrodyta: blogų profesijų nėra, yra tik prasti specialistai. Norėtųsi akcentuoti dar vieną dalyką, — matema tikos, biologijos, geogra fijos, fizikos, chemijos specialybių studentai ren giami gamybinio ir peda goginio profilio. Didžioji dalis filologų bei istori kų baigę Universitetą taip pat dirba mokyto jais. Pedagogo darbas kil nus, atsakingas ir, svar biausia, labai reikalingas. Kaip pažymima TSKP CK projekte „Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų reformos pagrin dinės kryptys":
„Liaudies mokytojas — jaunos asmenybės dvasi nio pasaulio formuotojas, visuomenės patikėtinis, kuriam ii patiki tai, kas brangiausia, vertingiau sia, —■ vaikus, savo viltį, savo ateitį. (...) Daugia milijoninis tarybinių mo kytojų būrys —■ mūsų ša lies pasididžiavimas, pati kimas partijos pagalbinin kas auklėjant jaunimą". Reikšmingas mokyklos uždavinys — duoti augančiaįai kartai gilias ir tvir tas mokslų pagrindų ži nias, ugdvti įgūdžius ir sugebėjimus jas taikyti praktikoje. Šitai ir teks spręsti jaunai pedagogų kartai —■ galbūt ir Tau, abituriente, busimasis mo kytojau. Mokymo procese svar bią vietą užima moko moji, pedagoginė ir ga mybinė praktika. Busi miesiems mokytojams rengti didelę reikšmę tu ri mokyklose atliekama pedagoginė praktika. Mokydamiesi studen tai aktyviai dalyvauja ir mokslo tiriamajame dar be. Fakultetuose yra su daryti visų studijų laiko tarpio studentų mokslo Nukelta I 2 psl.