Tarybinis Studentas, 1984 m. sausio 20 d. Nr. 2-3 (1261-1262)

TAVE KVIEČIA STUDIJUOTI VILNIAUS UNIVERSITETAS V/St/ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!

rri\l2VBII)IS VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS

LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ

1984 m. sausio 20 d.,

Nors šiandien klasėje aukštojoje mokykloje? skaičiuoji dienas iki šim­ Pirmiausia, Universi­ tadienio, tačiau, žinia, pa­ tetas rengia plataus pro­ čiam labai rūpi, ką veik­ filio specialistus gamybi­ ti, išlaikius brandos ates­ niam, pedagoginiam, kul­ tato' egzaminus. Juk nuo tūriniam ir moksliniam to, kokią pasirinksi spe­ darbui. Universiteto mo­ cialybę, priklausys visas kymo planai sudaryti Tavo gyvenimas. Žinoma, taip, kad pagrindinis dė­ tai jaudina ne tik Tave. mesys skiiiamas ne vie­ Tai rūpi ir Tavo tėvams, nai kuriai siaurai specia­ mokytojams. Kuo būti? Į lybei įgyti, o bendroms šj klausimą padeda atsa­ teorinėms disciplinoms, kyti ir profesinio orien­ kurios yra kelių artimų pagrindas. tavimo kabinetų darbuo­ specialybių tojai. Tik atsakymą pri­ Svarbiausias Universitespecialisto valai rasti pats — pro­ tą baigusio tingai įvertinęs savo su­ bruožas — platus ir gilus gebėjimus, ištvermę, ryž­ mokslinis teorinis jo pa­ sirengimas. tų.

Tarybų šalyje visos Mokymasis Universiprofesijos reikalingos. Vi­ tete visų pirma siekia sos jos lygiai vertinamos suteikti busimajam spe­ fundamentalių ir gerbiamos. Svarbu, kad cialistui žmogus dirbtų dorai ir mokslų pagrindus, kurie sąžiningai, tuo pačiu ver­ yra svarbūs tiek mokslotindamas, gerbdamas sa­ tiriamajai, tiek praktinei vo darbą. O tam labai veiklai. Tokia mokymo svarbu, kad Jūsų pasirin­ kryptis kelia tam tikrus ktoji specialybė teiktų reikalavimus ir žmogaus Jums moralini pasitenki­ psichikai. Sėkmingos stunimą ir Tėvynei duotų dijos Universitete reika­ kuo didesnę naudą. Be to, lauja mąstvmo savaran­ būtina atsižvelgti ne tik kiškumo, Savarankiškai į savo polinkius, bet ir į mąstantis asmuo sugeba visuomenės poreikius. Na, pats rasti problemas ir o ką patarti abiturientui, spręsti jas savo jėgomis. trokštančiam studijuoti Jis gali analizuoti gyve-» seniausioje mūsų šalies nimo reiškinius ir moks­

penktadienis

ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS

Nr. 2—3 (1261 — 1262)

Mielas abiturientei Mokymo reikalų prorektorius BRONIUS SUDAVIČIUS linę literatūrą, išskirti es­ minius dalykus, apibend­ rinti atskirus faktus ir da­ ryti naujas, pagrįstas iš­ vadas. Labai svarbu ir mąstymo lankstumas, ku­ riuo pasižymintis asmuo sugeba pakeisti klausimų, problemų sprendimo bū­ dus, jei taikomieji nėra efektyvūs.

Pernai į Universiteto dieninį skyrių buvo prilinta 1830 studentų, į va­ karinį — 450, o į neaki­ vaizdinį — 730. Priimtų­ jų į dieninio skyriaus pirmąjį kursą atestato vi­ durkis — 4,67 balo. Tai­ gi, į kai kurias specialy­ bes gali įstoti tik tie abi­ turientai, kurių atestato vidurkis 4,5—5 balai.

Beje, stojamųjų egzami­ nu praktika ne kartą įro­ dė, kad vidurinės mokyk­ los absolventas ne visada kruopščiai pasiruošia eg­ zaminui. Būna, kad vie­ no ar kito dalyko žinios įvertinamos tik patenki­

namai ar nepatenkinamai, ir šitaip „labai gerai" telieka atestate. Todėl visiems stojantiesiems norisi palinkėti stropiai išstudijuoti vadovėlių me­ džiagą, na, o, žinoma, laikant egzaminą — susi­ kaupti. Šiais metais į Universi­ teto pirmąjį kursą bus priimta: į. dieninį skyrių 1755 (iš jų apie 120 bus priimti iš parengiamojo skyriaus), į vakarinį — 475, į neakivaizdinį — 800. Vilniaus V. Kapsuko universitete rengiami 31 specialybės specialis­ tai, o kiekvienos specia­ lybės studentai studijuo­ ja siauresnes specializaci­ jas — jų Universitete per 70. Be to, siunčiami stu­ dentai studijuoti ir i kitas šalies aukštąsias mokyklas. Pavyzdžiui, Maskvos ir Leningrado universitetuose studijuoti fi­ losofiją, mokslinį komu­ nizmą, politinę ekonomi­

Siame NUMERYJE: KOKIĄ SPECIALYBĘ PASIRINKTI? NET KE­ LIASDEŠIMT JŲ SIŪ­ LO UNIVERSITETAS. IR VIS DĖLTO — KO­ KIĄ? DAUGIAU APIE TAI GALI SUŽINOTI PERSKAITĘS ŠĮ LAIK­ RAŠČIO NUMERĮ

Kaina 4 kap.

ją, Tartu universitete — sporto mediciną, Maskvos istorijos archyvų institu­ te — archyvistiką, Leninprado ir Kijevo universi­ tetuose — slavų kalbų ir t. t.

Vilniaus universitete visuomet didelis konkur­ sas būna į teisės, preky­ bos, medicinos specialy­ bes. „Pamirštamos", de­ ja, dažnai, taip pat labai reikalingos ir įdomios specialybės, kaip mate­ matika, buhalterinė ap­ skaita, finansai ir kre­ ditas .statistika. Tačiau .gyvenimo jau įrodyta: blogų profesijų nėra, yra tik prasti specialistai.

Norėtųsi akcentuoti dar vieną dalyką, — matema­ tikos, biologijos, geogra­ fijos, fizikos, chemijos specialybių studentai ren­ giami gamybinio ir peda­ goginio profilio. Didžioji dalis filologų bei istori­ kų baigę Universitetą taip pat dirba mokyto­ jais. Pedagogo darbas kil­ nus, atsakingas ir, svar­ biausia, labai reikalingas.

Kaip pažymima TSKP CK projekte „Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų reformos pagrin­ dinės kryptys":

„Liaudies mokytojas — jaunos asmenybės dvasi­ nio pasaulio formuotojas, visuomenės patikėtinis, kuriam ii patiki tai, kas brangiausia, vertingiau­ sia, —■ vaikus, savo viltį, savo ateitį. (...) Daugia­ milijoninis tarybinių mo­ kytojų būrys —■ mūsų ša­ lies pasididžiavimas, pati­ kimas partijos pagalbinin­ kas auklėjant jaunimą".

Reikšmingas mokyklos uždavinys — duoti augančiaįai kartai gilias ir tvir­ tas mokslų pagrindų ži­ nias, ugdvti įgūdžius ir sugebėjimus jas taikyti praktikoje. Šitai ir teks spręsti jaunai pedagogų kartai —■ galbūt ir Tau, abituriente, busimasis mo­ kytojau.

Mokymo procese svar­ bią vietą užima moko­ moji, pedagoginė ir ga­ mybinė praktika. Busi­ miesiems mokytojams rengti didelę reikšmę tu­ ri mokyklose atliekama pedagoginė praktika.

Mokydamiesi studen­ tai aktyviai dalyvauja ir mokslo tiriamajame dar­ be. Fakultetuose yra su­ daryti visų studijų laiko­ tarpio studentų mokslo Nukelta I 2 psl.

Tarybinis studentas 2

rinės mokyklos mokymo NEAKIVAIZDINIO IR VAKARINIO SKY­ programą. Suprantama, be STUDENTŲ PRIĖMIMO 1984 M. tam tikrų žinių minimumo RIAUS įstoti į neakivaizdinį ar va­ PLANAS karinį skyrių neįmanoma. Ta­ mokymo čiau dirbantiems pagal spe­ Prieš 30 metų (1954 mj Tai artimiausias kelias pa­ Neakivaizdinio Universitetų baigė neakivaiz­ tekti { tą neakivaizdinio ir pirmo ir antro kurso studen­ cialybę (pareigybių sąrašą, diniu būdu pirmieji 92 stu­ vakarinio skyriaus 350—400 tai kasmet turi 30 kalendori­ pagal kurį priimami pirma dentai, o dar po 10 metų, nepažanglų moksle studentų nių apmokamų papildomų eile, nustato dekanatai, ir su greta neakivaizdininkų laidų, skaičių, kuriuos kasmet ten­ atostogų, kurias produktyviai tais sąrašais kiekvienas sto­ Specialybės pavadinimas prisidėjo 43 absolventai, bai­ ka pašalinti. Gaila, bet nuo gali praleisti laboratorijose, jantis gali susipažinti), žinio­ gę Universitetą lankydami realios tikrovės pabėgti nega­ kabinetuose. Vyresnių kursų mis su ką tik baigusiais vi­ paskaitas vakarais. Taip Uni­ lime ir jos slėpti nenorime. neakivaizdinio skyriaus stu­ durinę bendro lavinimo mo­ versitete prasidėjo specialistų Nenorime, kad ji tapusiam dentai jau gauna 40 kalen­ kyklą, rungtyniauti pagal su­ — — 2,5 ruošimas jiems neatsitraukus studentui atsirastų kaip staig­ dorinių dienų papildomų ap­ rinktus balus netenka. Pir­ 1. Matematika — 25 2.

Lietuvių k. ir lit.

25 mena.

Aukštojo mokslo dip ­ mokamų atostogų.

Rašant dip ­ nuo darbo. Per tą laiką ne-, miausia priimami jie. Tik ne50 25 — atsitraukus nuo darbo Uni­ lome net nepažymima kokia lominį darbą, kaip neakivaiz­ užpildžlus planinio studentų 3. Rusų k. ir lit.

13 — dirbančių pagal 4. Anglų k. Ir lit. versitetą baigė per 20 tūks­ forma baigėte Universitetą, o dinio, taip ir vakarinio sky­ skaičiaus 12 — — tančių specialistų. Šiandien iš to seka, kad reikalavimai riaus studentams suteikiama specialybę, konkurso keliu 5. Vokiečių k. ir lit. juos sutiksime sėkmingai dir­ visoms mokymosi formoms atostogų, o jeigu laikomi tik priimami visi kiti. Tokiu bū­ 6. Istorija 50 — {valdžius valstybiniai egzaminai, tai du stojančiam, kuris dirba 7. Bibliotekininkystė ir bibliogr. bančius visose respublikos yra vienodi. Tik 25 75 — liaudies ūkio šakose, švieti­ tam tikrą specialybei žinių suteikiama 30 apmokamų ka­ pagal pasirinktą specialybę 8. Žurnalistika — — 25 lendorinių dienų atostogų. kiekį ir pasiekus bendrą iš ­ mo, kultūros baruose, mokslo su įmonės ar organizacijos 9. Pramonės planavimas 50 50 25 Greta to, turint galimybes, prusimo lygį, diplomas įgyja ­ siuntimu, praktiškai pakanka tyrimo institutuose ir moky­ 50 25 25 darbo dienomis, bei šeštadie­ teigiamai išlaikyti stojamuo­ 10. Darbo ekonomika mas nesunkiai. mo įstaigose. niais, iš anksto nustatytomis sius egzaminus Ir jis pateks 11. Materialinio-techninio aprūp.

Reikiamas žinias neakivaiz­ valandomis Specialistų ruošimas neatsi­ 50 50 25 ekonomika ir organizavimas galima konsul­ traukus jiems nuo gamybos, dinio skyriaus studentas gali tuotis pas bet kur, profeso­ j Universiteto neakivaizdinio 12. Prekybos ekonomika 50 — —ar vakarinio skyriaus stu­ iš esmės pasiteisino, ypač su­ {sigyti klausydamas paskai­ rių, docentą, dėstytoją. To­ dentų sąrašą.

13. Prekių mokslas 50 — — sidarius šalyje nepalankiai tas, kurias skaito žymiausi dėl, nežiūrint, kad studijuo­ 25 50 25 Universiteto profesoriai, la ­ Liks atsakingiausias laikas 14. Finansai ir kreditas demografinei situacijai, ir to­ jant neakivaizdiniu būdu 50 25 75 dėl pastaraisiais metais nu­ biausiai patyrę docentai. Jūsų pagrindinis visų studijų lai­ — sėkmingos studijos. Rei­ 15. Buhalterinė apskaita — 25 — matomas dar tam tikras jo paslaugoms bibliotekos skai­ kas skiriamas savarankiškam kia priminti, kad visos vy­ 16. Ekonominė informacija tyklų fondai, laboratorijos, darbui, dar nemažai laiko riausybės numatytos lengva­ 17. Ekonominė kibernetika — — plėtimas.

25 kabinetai ir visa, kas yra tos taikomos tik sėkmingai 50 — — Šiuo metu Universitete ne­ Universiteto mokymo proce­ tenka ir stacionarinėms stu­ studijuojantiems studentams, 18. Biologija — —i dijoms. Be to, sėkmingai stu­ 19. Teisė 125 akivaizdiniu būdu mokosi sui organizuoti. dijuojantiems neakivaizdinio tai yra be akademinių sko­ 5000, o vakariniu beveik Vakarinio mokymo formos skyriaus studentams (be aka­ lų. O kaip su tais, kurie vie­ 3000 studentų. Numatome sesijas naip ar kitaip turi akademi­ šiais metais {telkti 600 ne­ studentai, tai yra Vilniaus ir deminių skolų, per nių įsiskolinimų? Gyvenime, akivaizdininkų ir 400 vakari­ Kauno miestų gyventojai, tu­ skiriame bendrabutį — su vi­ ypač dirbant Ir studijuojant (komunali­ nio skyriaus studentams Uni­ ri galimybės klausyti dėsty­ sais patogumais gali susidaryti objektyvios versiteto baigimo diplomus. tojų paskaitas, konsultacijas niais patarnavimais, naudoja­ sąlygos ir į jas gana jaut­ Ir vėl priimsime j pirmą kur­ vakarais. Konsultacijos, kas si studentų valgykla, bufetais riai atsižvelgia dekanai, ka­ są neakivaizdiniame skyriuje turi galimybių, teikiamos ir ir t. t.).

Tiesa, tam tikri sunkumai tedrų vedėjai ir kiekvienu at­ stacionaro 800 studentų ir 475 vakari­ dieną kartu su veju, kiek leidžia galimybės Priimame studentais. Be to, vakarinio Iškyla laikant stojamuosius padeda, pataria. Esant norui niame skyriuje. skyriaus studentai sesijoms egzaminus, ypač tiems, kurie daugiau, negu išleidome.

Nuo 1969 metų Vilniaus vausi anksčiau, dabar mokytis išeitis randama.

Reikia tiesiai pasakyti, kad gauna papildomų apmokamų seniau baigę vidurines mo­ Kas nedirba pagal norimą V. Kapsuko universitete tampa tikrove. ajostogų. 20 ar 30 kalendori­ kyklas. Jiems iš anksto rei­ Kam skiriamas pagrindi­ neakivaizdiniu ir vakariniu nių dienų per metus. kia ruoštis, pakartoti vidu- studijuoti specialybę, tenka veikia dieninis parengia­ tik palinkėti kuo greičiau masis skyrius, kurio vie­ nis dėmesys parengiama­ būdu baigti Universitetą nesusirasti atitinkamą darbą ir nas pagrindinių uždavi­ jame skyriuje, kokios įsto­ lengva. Studentui tenka de­ jei ne šiais metais, tai kitais, jimo sąlygos? rinti darbą gamykloje, įstai­ palyginus, nesunkiai Jūs tap­ nių yra visų pirma padė­ — Pagrindinis dėmesys ti pirmaujančiam darbo goje su mokslu, ko nepatiria site Universiteto neakivaizdi­ jo kolega dieniniame skyriu­ demobilizuo­ skiriamas visų pirma žmo­ nio ar vakarinio skyriaus jaunimui, je. O kur dar šeimos rūpes­ studentu. Reikalaujama ne tiems kariams gerai pasi­ gui. Būsimas parengiamo­ čiai? Juk daugelis ir negalė­ mažiau 6 mėnesių darbo sta­ rengti studijoms mūsų jo skyriaus klausytojas tu­ jo mokytis stacionare vien žo pagal specialybę, kad Universiteto dieniniame ri turėti vidurinį išsilavini­ todėl, kad — šeima. Tačiau, galima būtų priimti pirmąja skyriuje. Mokslo metų mą, praktinio darbo stažą tie 20 tūkstančių specialistų, eile. Čia plačiau aptariau pradžia gruodžio 1 d. Tad (ne mažiau kaip 2 m.) kurie tokiu būdu jau baigė stojimo sąlygas dirbančių pa­ Taip pat priimami pirmau­ Universitetą, patvirtins, kad gal specialybę, bet tai nereiš­ praėjo daugiau kaip mė­ jantys gamyboje darbinin­ mokytis sunku, bet įmanoma. kia, kad mes nekviečiame nuo, ir mūsų Universite­ Lengvai gyvenime, nedaug studijuoti nedirbančių pagal tas jau tapo gausesnis. kai, kolūkiečiai ir demobi­ kas pasiekiama! Ir neakivaiz­ specialybę arba net abitu­ Apie tai, kaip sekasi stu­ lizuoti kariai. Juos gali dinio, ir vakarinio skyriaus rientų. Mielai kviečiame vi­ dijuoti parengiamajame, siųsti įvairios įmonės, or­ studentams lengvų pergalių sus norinčius įsigyti Universi­ paprašiau papasakoti bū­ ganizacijos, kolūkiai, ka­ nežadame. Todėl, laukiame tete specialybę neakivaizdiniu riniai daliniai. tvirtos valios, ryžtingo jauni­ ar vakariniu būdu. Apie ruo­ simą dieninio skyriaus Čia besimokydami kar­ mo, vyresnio amžiaus žmonių, šiamas Universitete specialy­ studentę, istorikę Liną SA­ tosime vidurinės mokyklos VICKYTĘ: kurie atkakliai šlėktų užsi­ bes, o be to, kur ir klek pri­ kursą, ir išlaikę baigia­ brėžto tikslo. Žinoma, neno­ imsime 1984 m. studentų — Tik po vidurinės rėčiau sutikti su tais, kurie spausdintame šiame „Tarybi­ mokyklos baigimo mėgi­ muosius egzaminus, toliau studijuosime dieninių sky­ tvirtina, kad ją tikslas gauti nio studento" numeryje. nau stoti į Universiteto rių pirmuose kursuose. tik diplomą, o žinių, tiek, kiek reikia jų darbe, turi Kokie privalumai, leng­ Doc. Ignas ŽEBERSKIS dieninį skyrių, istorijos specialybę, tačiau neužte­ vatos baigus parengiamą­ pakankamai. Taip formuluo­ VU vakarinio ir neakivaizdi ­ jant studijavimo tikslą, tikrai ko balų sumos... Tad jį skyrių? nio skyriaus prorektorius dvejus metus dirbau sa­ jo Universitete nepasieksite.

Mokytis sunku, bet įmanoma

APIE STUDIJAS PARENGIAMAJAME

Mielas abituriente!

(Atkelta iš 1 psl.’ tiriamojo darbo planai, O kursiniai ir diplominiai darbai, jų tematika parenkama taip, kad skatintų studentus tyrinėti, Be to, Universitete aktyviai veikia Studentų mokslinė draugija, kurios nariai skaito pranešimus daugelio šalies aukštųjų mokyklų studentų mokslinėse konferencijose.

Universitete visapusiskoms studijoms sudarytos visos sąlygos. Mes turime gerai įrengtus, šiuolaikine technika aprūpintus kabinetus ir laboratorijas, erdvias auditoriias. Labai gausi ir Universiteto mokslinė biblioteka, kurioje gali skaityti kiekvienas studentas. Tain pat bibliotekos veikia ir kiekviename fakultete.

Auga ir turtėja Universiteto materialinė bazė,

Antakalnyje, simbolišku .vardu pavadintoje Saulėtekio alėjoje, įsikūrė studenių miestelis: bendrabučiai, valgyklos. Čia pat darbas verda Teisės, 'Fizikos ir trijuose ekonomikos fakultetuose, Universitetui tenka labai svarbus vaidmuo respublikos ir šalies mokslo gyvenime — jis organiškai sieja mokslo tiriamąjį ir pedagoginį mokomąjį darbą.

Universitete šiuo metu dirba per pusantro tūkstančio mokslininkų ir pedagogų; iš jų 113 profešorių ir mokslo daktarų bei 755 docentų ir mokslo kandidatų. Universitete yra susikūrę keliolika originalių mokslinių krypčių ir mokyklų, kurioms vadovauja prof. dr. J. Kubilius, profesoriai P. Norkūnas, A. Marcinkevičius ir kiti. Studentams

paskaitas skaito žinomi mokslininkai - matematikai V. Paulauskas, A. Bikelis, fizikai J. Vaitkus, A. Piskarskas, E. Montrimas, geografai C. Kudaba ir A. Basalykas, chemikai A. Levinskas ir V. Daukšas, kalbininkas Z. Zinkevičius, istorikai K. Navickas, S. Lazutka, R. Ziugžda, filosofai E. Meskauskas, R. Pavilionis ir kiti.

Siekis išugdyti visapusišką ir harmoningą asmenvbę daro studentų gyvenimą turiningą ir įdomų.

Turbūt jau yra tekę girdėti apie puikias studentiškas tradicijas: pirmakursių imatrikuliaciją, mediumo — pusės studijų — šventę, diplomantų palydąs... o meno saviv.eiklos kolektyvai, įvairūs klubai savo pasiekimais žinomi ne tik Universiteto, bet ir visos respublikos studentams.

Universitete veikia visuomeninių profesijų fakultetas, kurį baigę stu-

dentai įgyja antrąją visuomeninę — specialybę ir gauna tam tikrą pažymėjimą.

Fakultete yra paskaitinės propagandos, kraštotyros, gamtos apsaugos, sporto, turizmo, meno profesijų skyriai.

Senojo Vilniaus universiteto auklėtinių gyvenimą praturtina ir aukštosios mokyklos ryšiai su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Draugų yra ne tik Tarybų Sąjungos mokyklose, bendradarbiau.jama ir su Greifsvaldo (VDR), Krokuvos (LLR), Prahos (CSSR), Debreceno (VLR) universitetais, Erfurto medicinos akademija. Su jais mes keičiamės mokslo darbuotojais, studentais praktikantais, studentų statybos būriais Didelė laimė dirbti ir studijuoti senajame mūsų Universitete.

Kviesdami Jus, jaunieji draugai, į mūsų Alma Mater, linkime atkakliai siekti savojo tikslo, nebijoti darbo, Tik tokių laukia Universitetas.

vo gimtajame mieste Ku­ lautuvoje sanatorinėje mokykloje. Dabar, kai jau pradėjau mokytis paren­ giamajame skyriuje, nesi­ gailiu, kad neįstojau iš karto į dieninį skyrių.

Dveji metai — tai nema­ žas laiko tarpas. Galima viską apgalvoti, nuspręs­ ti. Tie metai man davė daug, bet nuomonės ne­ pakeičiau, tvirtai tikėjau, ir štai dabar jau yra šio­ kia tokia pradžia. O ge­ ra pradžia — pusė dar­ bo. Apie mokslą kol kas sunku ką nors plačiau pa’pasakoti. Juk tiek ne­ daug praėjo laiko. Rodos, kad mano svajonės pil­ dosi. Viškas, ką vaizda­

— Sėkmingai baigus pa­ bengiamąjį skyrių priimti į dieninį skyrių būsime be stojamųjų egzaminų ir ne konkurso tvarka. Bet pir­ miausia reikia gerai pa­ baigti tai, ką esame užsi­ brėžę.

Kokios sąlygos suteikia­ mos parengiamojo sky­ riaus klausytojui?

— Parengiamojo sky­ riaus klausytojai bendra tvarka yra aprūpinami bendrabučiu, mokama sti­ pendija. Tad mes ir nesiskundžiame — gyvename kaip tikri studentai. Belie­ ka tik gerai mokytis, išlai­ kyti visas įskaitas ir egza­ minus. O tam reikia tik noro ir ištvermės.

Gintaras SPORAS

Dėmesio!

Studentų konsultavimo ir profesinės informacijos kabinetas pareiškimų į Universitetą priėmimo ir stojamųjų egzaminų laikymo metu dirba: Nuo 10 iki 17 vai.

Pietų pertrauka nuo 13 iki 14 vai. Šeštadienį nuo 10 iki 15 vai.

3 Tarybinis studentas

Vyriškiausias fakultetas Fizika — XX amžiaus pa­ sididžiavimas ir daugelio aš­ tuoniolikmečių svajonė. Ne­ bijokite išbandyti savęs, nedvejodami rinkitės šį sun­ kų ir neramų gyvenimo būdą, rinkitės profesiją, kuri jos atstovams atrodo vienintelė

verta gyvenančiųjų Žemėje.

O gal ne tik Žemėje? Nepa­ mirškite, kad Fizikos fakulte­ tas ruošia ir astronomus, tuos erdvės ir laiko begalybės ty­ rėjus. Kiek dar nesuskai­ čiuojamų Visatos paslapčių liko Jums, paskutinių] ų šio

šimtmečio dešimtmečių astro­ nomai! O kas, jeigu Jums lemta atrasti civilizaciją kur nors Oriono ūke? Na, ir ar­ čiau savęs besidairantiems fizika nepašykštės mįslių nei mlkro-, nei makropasaulyje.

Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas rengia dviejų specialybių specialistus: fizi­ kus ir radiofizikus. Pirmus penkis semestrus, abiejų spe­ cialybių studentai kartu mo­ kosi matematikos ir fizikos pagrindų. Tik vėliau, kai pra­ sideda specialiosios discipli­ nos ir specialiosios laborato­ rijos, studentai pasklinda po visus aštuonis mūsų fakulteto aukštus. Ka jie ten randa?

Aštuntajame aukšte įsikū­ rusi Radiofizikos katedra. Ji ir yra pagrindinė katedra radiofizikams ruošti. Si specia­ lybė dar tebėra nauja: rudenį bus tik ketvirtą kartą priimti busimieji radiofizikai. Jeigu laikysimės griežtų apibrėži­ mų, radiofizika — tai fizi­ kos sritis, nagrinėjanti radio­ technikos ir jai artimų tech­ ninių mokslų fizikinius pagr ndus: superaukštų dažnių elektromagnetinių virpesių tecuiją ir taikymus, impulsi­ nės technikos mikromazgų veikimo principus, signalų stiprinimą ir kovą su elektri­ niais triukšmais, segnetoelektros reiškinius ir dar daug ką.

Septintasis aukštas išpuoš­ tas paveikslėliais su Archi­ Gintaro Burbos nuotraukoje vyr. m. b. R. Danielius prie medu, kuris, atramos tašku lazerinio spektrofotometro valdymo pulto. pasirinkęs puslaidininkį, ban­

do svertu pakelti Žemės ru­ tulį. Tai Puslaidininkių fizikos katedros valdos. Šios kated­ ros mokslinių interesų ratas platus ir labai modernus: in­ tegralinė mikroelektronika, talpios atminties ir greitaei­ gės lazerinės skaičiavimo ma­ šinos kūrimas, lazerinio tele­ vizijos ekrano konstravimas, informacijos užrašymas holo­ grafiniu metodu ir į optiškai valdomus transparantus ir t. t., ir t. .t šeštojo aukšto šeimininkai — Kietojo kūno elektronikos katedra. Populiariausia šioje katedroje kryptis — netvarkios struktūros medžiagų tyri­ mas. Tai amorfiniai ir stiklo pavidalo bei įvairios prigim­ ties polimeriniai organiniai puslaidininkiai, panaudojami labai efektyviems mažakadriams televizijos vamzdeliams, elektrografiniams sluoks­ niams, rentgeno ir gama spin­ dulių defektoskopams. Kieto­ jo kūno fizika — tai ir rent­ geno — struktūrinė analizė, atskleidžianti atominių, joni­ nių ir molekulinių kūnų struktūros paslaptis, chemi­ nius ryšius ir jų sąlygojamas savybes.

Penktąjį aukštą dalinasi Teorinės fizikos bei Astrono­ mijos ir kvantinės elektroni­ kos katedros. Šios katedros gražiai sutaria ir glaudžiai susijusios. Kaip, beje, ir vi­ sos fakulteto katedros neiš­ vengiamai susijusios su ta vienintele — Teorinės fizikos.

Iš tikrųjų, juk teorija — fi­ zikos druska. Be jos neap­ sieina jokie, kad ir labiau­ siai šiuolaikiški, kad ir drą­ siausi eksperimentiniai tyri­ mai. Visose fizikos (ir ne tik

Pokalbis Sarbievijaus kieme Metraštininkas: Girdėjau, abituriente, teiravais apie Fi­ lologijos fakultetą. Gerai, bus tavo smalsumas patenkintas.

Sena liaudies išmintis sako: norėdamas dalyko esmę pa­ žinti, turi pažinti jo pradžią.

Tad klausyk!

Ir susirinko metais tūks­ tantis penki šimtai septy­ niasdešimtais šimtas ir šešios dešimtys jaunuolių į garsųjį Vilniaus miestą, į Kolegijos kiemą. Ir džiaugėsi jie, ir šventė savo mokslų pradžią, Ir nežinojo, kad dar labiau džiaugtis turi, nes Kolegija pranašavo Universiteto gimi­ mą. Ir po devynerių metų iš tikro Universitetas Vil­ niaus mieste užgimė. O per tą laiką jau ne vienas Ko­ legijoj filologijos mokslus buvo išėjęs, — tris gramati­ kos klases, vieną poetikos ir vieną retorikos klasę pabai­ gęsIr didžiuotis, ir džiaugtis turim: pirmus žingsnius žengt Universitetą Filologija išmo­ kė. Bet nesiruošiu čia Filolo­ gijos girti ir liaupsint (geras daiktas pagyrų nereikalauja).

Ir tave perspėt norėčiau: ne­ aušink tuščiai burnos, nesi­ girk, ką nuveikti galėtum, bet veik! Ir knygas storas Pavartyki, prieš žengdamas j šią mokslų šventovę, į seną­ ja Alma Mater, sužinok, ko­ kius žmones mokslų penu ji naitino, filologijos duona kasdiene, kad kada nors vėyvą metą tamsiame Filologios fakulteto kiemely prakil’U šešėlį sutikęs, jį vardu Pašaukti, prakalbinti mokėum.

O dabar tau duodu valią.

Sausinėk sau į sveikatą.

Abiturientas: Kokius spe:ialistus rengia Filologijos fa­ kultetas?

Doc. J. Balkevičius, fakuleto dekanas: Filologijos fa’ultetas vienas didžiausių Universitete. Jo dieniniame, eakivaizdiniame ir vakarinia­ is skyriuose mokosi 2000 ■i viršum studentų. Juos mo-

ko 12 profesorių arba mokslų daktarų, 80 docentų arba mokslų kandidatų ir apie pusantro šimto vyr. dėstyto­ jų ir asistentų. Fakultetas tu­ ri dvi mokomąsias laborato­ rijas su 9 audiovizualiniais kabinetais ir 3 specializuotas skaityklas. Fakultetas ruošia 5 specialybių filologus, ku­ rie, baigę Universitetą dirba dėstytojais arba mokytojais, moksliniais bendradarbiais, vertėjais, redaktoriais, stilis­ tais.

Abiturientas: Girdėjau, kad lituanistai antrame kurse renkasi kalbininko arba lite­ studijų ratūros tyrinėtojo kelią. Kas laukia lituanistokalbininko Universitete ir baigus jį?

Prof. Z. Zinkevičius, Lie­ tuvių kalbos katedros vedėjas: Vilniaus universitete darbš­ čiam lituanistui yra ko pa­ simokyti ir kur padirbėti, at­ skleisti savo sugebėjimus. Vi­ siems lituanistams skaitomos kalbotyros įvado, baltų filo­ logijos įvado, dabartinės lietuvių kalbos ir jos istori­ jos, taip pat praktinės stilis­ tikos bei kalbos kultūros disciplinos. Atsiskyrę nuo literatų, kalbininkai, be to, klauso specialiąsias disciplinas apie senovės prūsų kalbą, naujausias kalbotyros kryptis ir kt. Norintieji giliau pažinti lyginamosios kalbo­ tyros paslaptis, gali klausyti fakultatyvines senovės indų, graikų, hetitų, lyginamosios indoeuropiečių kalbų grama­ tikos ir kitas paskaitas.

Jau nuo pirmųjų studijų dienų 10 lituanistų gali pasi­ rinkti klasikinės filologijos specializaciją, kur be bend­ rųjų liturnistikos dalykų, pla­ čiau ir giliau mokomasi loty­ nų ir graikų kalbų, susipažįs­ tama su antikine literatūra.

O be to, lituanistų laukia dar viena galimybė. Tie, ku­ rie mokėsi vidurinėse mo­ kyklose prancūzų kalbos, ga­ lės studijuoti lietuvių kalbą

ir literatūrą, kartu įgydami prancūzų kalbos mokytojo kvalifikaciją.

Abiturientas: O kokia dalia laukia lituanisto-literatūros tyrinėtojo?

Doc. V. Pakerienė, Lietuvių literatūros katedros vedėja: Universitetas ruošia aukščiau­ sios kvalifikacijos specialis­ tus teoretikus. Lietuvių lite­ ratūros katedra atsižvelgia į studentų polinkius ir gabu­

VU

mus, orientuodama juos į ati­ tinkamas darbo sritis. Vieni studentai rašo darbus iš lie­ tuvių literatūros istorijos, ki­ ti labiau kreipiami į literatū­ ros kritikos sritį. Kur bedirb­ tų Universiteto literatai — visur jie galės realizuoti sa­ vo kūrybinius gabumus ir profesionalius įgūdžius. Rašy­ tojų Filologijos fakultetas, suprantama, neruošia, tačiau Lietuvių literatūros katedra

rektorius akademikas J. Kubilius

fizikos) srityje, prieš prade­ Šio prietaiso perspektyvos dant planuoti eksperimentą, tikrai fantastiškos: tai ne tik atliekami modeliniai eksperi­ fotosintezės mechanizmo tyri­ mentai, pasitelkiant ESM. mas ir panaudojimas naujo Fizikui teoretikui čia pade­ tipo saulės energetikai, bet ir da ne tik kompiuteris, bet bioinžinerija, pasinaudojant ir jo fizikinė erudicija, vaiz­ kryptingu genetinio kodo kei­ duotė ir konkreti informacija, timu. Šiems ir dar kitokiems sukaupta jau įvykdytų eks­ lazerių fizikos uždaviniams perimentų metu. spręsti prie Vilniaus universi­ Astronomijos ir kvantinės teto 1983 metais įkurtas elektronikos katedra ruošia Mokslinis lazerinis tyrimų dviejų specializacijų studen­ centras, kurio darbą valdo tus: astrofizikos ir kvantinės ir koordinuoja Astronomijos elektronikos. Astrofizikai dar ir kvantinės elektronikos ka­ tebestudijuodami ir baigę at­ tedra. Šiame centre studentai lieka stebėjimus mūsų obser­ atlieka gamybinę praktiką, o vatorijose ant Kaldinių kalno gabiausieji pasilieka dirbti (Molėtų raj.) ir ant Maida- jo laboratorijose. nako kalno (Uzbekijos TSR) Ketvirtajam aukštui tenka įrengtoje LTSR MA Fizikos užbaigti katedrų paradą. Ja­ instituto stebėjimus pasaulyje me randame Optikos ir spekt­ pagarsino mūsų absolventai roskopijos katedros laborato­ V. Cernis ir J. Petrauskas, rijas. Čia tiriama elektromag­ kurie dar būdami studentai netinio spinduliavimo sąvei­ atrado naują kometą, pasauli­ ka su medžiaga pačiais nau­ niame kometų kataloge pava­ jaisiais Furje ir lazerinės dintą jų vardu. Tai pirmas spektroskopijos metodais. atvejis, kai minėtame katalo­ Pastarąjį dešimtmetį spektros­ ge atsidūrė lietuvių pavardės. kopijos prietaisai vis plačiau Kvantinės elektronikos spe­ automatizuojami, panaudojant cializacijos studentų dalią — ESM ne tik modeliniams eks­ naujų lazerinių sistemų kūri­ perimentams atlikti, bet ir mas ir taikymas ultraspar- realiems eksperimentams val­ tiems procesams cheminėse ir dyti. biologinėse molekulėse tirti.

Baigdami ekskursiją po Fi­ Kadangi kiekviena molekulė, zikos fakultetą, susumuosime, tarytum maža radijo stotis, kiek skirtingų specializacijų turi savus charakteringo daž­ išleidžiami fizikos specialybės nio signalus, tai jų savybėms absolventai. Priskaičiavom jų tirti būtina turėti imtuvą, ku­ šešias: puslaidininkių, kietojo rio „gaudomą" dažnį būtų ga­ kūno elektronikos, teorinės lima tolygiai keisti, kaip ir fizikos, astrofizikos, kvantinės paprasto radijo imtuvo. Bū­ elektronikos bei optikos ir tent toks molekulių skleidžia­ spektroskopijos. Tad turite iš mos informacijos imtuvas — ko rinktis. Mėginkite! tolygiai derinamo dažnio laze­ rinis spektrofotometras, su­ Jadvyga JASEVICiUTE kurtas Astronomijos ir kvan­ Fizikos fakulteto vyresnioji tinės elektronikos katedroje. mokslinė bendradarbė

yra Universiteto jaunųjų li­ teratų kuratorius. Pirmuosius kūrybinius žingsnius šiame būrelyje žengė bemaž visi šiandien pagarsėję lietuvių rašytojai, poetai, kritikai, žymūs literatūrologai.

Abiturientas: Ar nesunku studijuoti rusų kalbą ir lite­ ratūrą tiems, kurių gimtoji kalba yra ne rusų kalba?

Doc. R. Slderavlčius, Rusų literatūros katedros vedėjas: Sunkumų nereikia bijoti. Ru­ sų kalbos mokėjimas užtikri­ na kontaktus ne tik su vi­ somis Tarybų Sąjungos tauir jų kultūra, bet ir su

Filologijos fakulteto studentų imatrikuliacijoje.

visais pasaulio kraštais, kur rusų kalbos populiarumas labai sparčiai auga. O nacio­ nalines mokyklas baigusių laukia dar ir gražios perspek­ tyvos dirbti lyginamosios lie­ tuvių ir rusų kalbų gramati­ kos srityje arba tyrinėti lie­ tuvių ir rusų literatūrų ry­ šius. Tai labai svarbi mūsų kultūrinio gyvenimo sritis.

Abiturientas: Kokius užsie­ nio kalbų specialistus rengia Filologijos fakultetas?

Doc. L. Petravičius, Vokie­ čių filologijos katedros vedė­ jas: Universitete rengiami trijų užsienio kalbų specialis­ tai — anglų kalbos ir litera­ tūros, vokiečių kalbos ir li­ teratūros ir prancūzų kalbos ir literatūros. Tai labiausiai pasaulyje paplitusios užsienio kalbos. Be pagrindinės studi­ juojamos kalbos, mokymo planas numato platų 7 semestrų antrosios užsienio kalbos kursą.

Abiturientas: Ką duoda žmogui geras kalbų mokėji­ mas?

Doc. L. Pažūsls, Anglų fi­ lologijos katedros vedėjas: Išmokdamas svetimą kalbą, žmogus nutiesia sau tiltą į pasaulį, į didesnes pažinimo galimybes.

Metraštininkas: Ir šio, ir to išmokti čionai atėjęs, ir tvir­ tesnis jautiesi, ir kitomis aki­ mis į pasaulį žiūrėti imi, ir dar didesnį mokslų troškulį pajunti, už Filologijos vartų išėjęs. Ouantum ėst, quod nesclmus! (O, kiek mes dar nežinome!).

Bet ne vien išminties se­ miesi, čionai atėjęs. Ir links­ mumo, ir sąmojaus mokais, ir kitus išradingumu stebini. Ir imatrikuliacijomis, ir mediu­ mais, ir palydėtuvėmis ir vi­ sokiom kitokiom šventėm fa­ kultetas garsėja, senas tradi­ cijas atgaivinęs. Ir jūsų čia nemaža linksmybės laukia.

Bet mokslai —■ pirmiausia.

Studia adulescentlam ai ant (mokslas jaunuomenę maitina).

Tad ateikit į garsųjį fakultetą išminties semtis, Bet prieš tai, kaip Horacijus sa­ kė, gerai pagalvokit, ką jūsų pečiai atlaikyti gali ir ko ne.

Tarybinis studentas 4 -------

„Matematika — proto gim­ nastika!'', „Matematika — mokslų karalienė!“.

Deja, Universiteto matema­ tikos fakultetas nepasižymi stojančiųjų gausumu. Kodėl kiekvienais metais ne tik kad nebūna konkurso, bet ir nesurenkama pilnų grupių?

Garsus anglų mokslininkas Godfris Haroldas Hardis (1877—1947) matematikos mokslo grožį lygino su daile ir poezija. Jis tvirtino, kad idėjų visuma prilygsta spal­ vų arba žodžių darnai ir pri­ valo turėti vidinę harmoniją.

G. H. Hardis neigė įsigalėju­ sią pažiūrą, kad „gebėjimas suvokti šį mokslą būdingas tik nedaugeliui keistuolių".

Mokslininkas matematiką ly­ gino su muzika ir tvirtino, kad šį dalyką gali suprasti daugiau žmonių. Tik „muzika naudojama kaip priemonė masių emocijoms sukelti (matematika tokiems tikslams netinka).

Daugeliui žmonių pats žodis matematika ke­ lia pasibaisėjimą ir, nebijo­ dami visuomenės pasmerkimo, jie pasiruošę, savo „bukumą" kaltinti matematika.

Bet kiekvienas šachmatininkas ga­ li įvertinti .gražų" ėjimą, „gražią" partiją. Šachmatų žaidimo sprendimai yra ne kas kita, kaip matematiniai uždaviniai".

Todėl kiekvie­ nas, kuris tuos sprendimus vadina „gražiais", pripažįsta ir matematikos grožį. „Žaidi­ mas šachmatais yra tarsi ma­ tematinės melodijos švilpavi­

Ar visi galime tapti matematikais? mas", — pagrįstai kalbėjo Hardis.

Man beveik neteko arčiau bendrauti su žmonėmis, mėgs­ tančiais matematiką. Aš bu­ vau viena iš nenorinčių su­ prasti matematikos. Taip.

Muzika, teatras, kinas, dar kai kas, tik ne matematika.

Mėgti matematiką. Papras­ ta tai ar ne? Bet tokių žmo­ nių yra ir tarp studentų.

Trečiakursis Arvydas Veikšra taip ir pasakė: — Mėgsta Bronius matema­ tiką. Negalėtų be jos gyven­ ti.

Bronių Aismontą pažinojau tik iš „Tarybinio studento” puslapių, iš pažįstamų pasa­ kojimų.

—• Daug moksleivių ir aps­ kritai žmonių nenori mokytis matematikos. Kodėl?

— Jie neturi net menkiau­ sio supratimo apie tai, ką mes čia veikiam, — karštai kalbėjo Bronius. — Nežino, kas ta matematika. Formulės, vadovėliai — tai jų nuomo­ nė. Kodėl j mūsų fakultetą ateina mokytis daug abitu­ rientų iš Vilniaus A. Vienuo­ lio vidurinės mokyklos? To­ dėl, kad jie jau žino, kad kiekvienas studentas — mate­

matikas dirba su įdomia tech­ nika skaičiavimo centre, to­ dėl, kad jie žino, kas yra elektroninė skaičiavimo maši­ na, kas yra studijos Matema­ tikos fakultete. Šie abiturien­ tai kiekvienais metais mūsų skaičiavimo centre atlieka praktiką.

Docentė G. Butkienė yra psichologė, tačiau baigusi ma­ tematiką.

— Be jos neįsivaizduoju psichologijos. Be matematikos grožio nematyčiau, ir psicho­ logijos gelmių.

Moksleiviams, kurie patikė­ jo šiais žodžiais, fakulteto de­ kanas doc. V. Merkys sutiko papasakoti apie studijas.

— Abiturientai mano, kad mokytis tiksliųjų mokslų rei­ kalingi ypatingi gabumai. Ta­ čiau mano praktika parodė, kad ne gabūs, o darbštūs stu­ dentai pasiekia teigiamų re­ zultatų. Tinginiui čia nėra ką veikti. Todėl moksleivius, mėgstančius darbą, visuome­ ninę veiklą kviečiu j Mate­ matikos fakultetą.

Mes ruošiame matematikos ir taikomosios matematikos specialistus.

Pasirinkusius matematikos specialybę, pa­ gal stojamųjų egzaminų ba-

ria naujų elementų ir jonų mikrokiekių nustatymo meto­ dų įsisavinimui. Jie išmoks­ ta tokių tikslių analizės me­ Šiuolaikinės civilizacijos todų, kad gali nustatyti, ko­ lygį atitinkančios visuome­ kiu greičiu tirpsta į arbatos nės veikla dabar neįmanoma stiklinę įmerktas sidabrinis be chemijos. Chemija — tai mineralinės trąšos ir sinteti­ nis pluoštas, lakai — dažai ir galvaninės dangos, guma ir vaistai, benzinas ir skys­ tas kuras, plastikai ir elekt­ šaukštelis.

Analitikai nuo ros izoliacinės medžiagos ir IV kurso pasiskirsto į dvi t. t. Tiesa, chemija dabar grupes — busimuosius pra­ neretai kaltinama už gamtos monių ir gamtinių medžiagų teršimą, tačiau šie priekaiš­ analizės ir gamtinės aplin­ tai panašūs į kaltinimus pei­ kos kontrolės chemijos spe­ liui, kad jis. . . aštrus ir gali cialistus. Jie studijuoja ana­ būti pavojingas nusikaltėlio lizinės chemijos teorinius pa­ rankose. Reikia mokėti nau­ grindus, optinius, elektro­ dotis peiliu, kad galėtume cheminius, fizikocheminius juo raikyti duoną ar išdrožti ir chromotografinius analizės meno kūrinį. Reikia studijuo­ metodus, metalų ir retųjų ti chemiją, kad sugebėtume elementų analizinę chemiją, dar geriau panaudoti jos vandenų ir dirvožemių už­ siūlomas galimybes ir išveng­ terštumo kontrolės pagrin­ tume nepageidautinų, kar­ dus. Moderniausius analizės tais neapgalvoto ar nerūpes­ metodus įvaldę chemikai vi­ tingo jos panaudojimo rezul­ sada laukiami chemijos pra­ tatų. monėje ir elektronikoje, bio­ Besidomintiems tiksliai­ logijoje ir žemės ūkyje, me­ siais mokslais abiturientams Chemijos fakultetas gali pa­ siūlyti gana daug jų busimo­ sios profesinės veiklos sričių.

Tiesa, specialybė fakultete tik viena — chemija, tačiau jau po stojamųjų egzaminų busimieji ChF pirmakursiai gali pasirinkti siauresnę stu­ dijų kryptį — chemiją (pri­ imama apie 40 studentų), stambiamolekulių junginių chemiją (20) arba bioorganinę chemiją (10—12), o nuo ket­ virto kurso — dar siauresnę specializaciją.

Busimieji chemikai pirmuo­ sius trejus mokslo metus gre­ ta pagrindinių chemijos dis­ ciplinų (neorganinės, anali­ zinės, organinės, fizikinės, koloidų, kvantų chemijos) 4 semestrus studijuoja aukštą­ ją matematiką ir 3 semestrus — fiziką, kuo toliau, tuo daugiau laiko praleidžia la­ boratorijose. Atlikę pažinti­ nę praktiką Vilniaus gamyk­ lose (o grupė geriausių stu­ dentų — Vokietijos Demokra­ tinėje Respublikoje), ketvir­ tame kurse chemikai pradeda specializuotis analizinės, or­ ganinės ar elektrochemijos srityje.

Neorganinės ir analizinės Chemijos fakulteto analiti­ joje. kai ypač daug dėmesio ski­

dicinoje ir gamtos apsaugos įstaigose.

Chemikai organikai moko­ si sintetinti naujus organi­ nius junginius, tirti ir keisti jų struktūrą bei savybes. Or­ ganinės chemijos katedroje ir Vaistų sintezės ir tyrimo probleminėje laboratorijoje jie atlieka ne tik laboratori­ nius, bet ir įdomius moksli­ nius tiriamuosius darbus, sintetindami naujus vaisti­ nius preparatus, bulvių, mie­ žių ir kitų žemės ūkio kul-

Kviečiame

į chemikų

būrį turų derlingumą padidinan­ čias medžiagas.

Skystųjų kristalų laboratorijoje orga­ nikai išmoksta sintetinti nau­ jus skystakristalinius jungi­ nius, kurie taikomi elektroni­ nių laikrodžių, mikrokalkuliatorių, šiuolaikinių berodyklinių matavimo prietaisų gamyboje. Šioje katedroje besimokančių studentų darbai būna tokie įdomūs ir Dauji,

chemijos katedros laboratori­

kis skirstome į gamybinį ir pedagoginį profilius. Antro­ jo kurso pabaigoje studentai skirstomi siauresnėmis specia­ lizacijomis: geometrija ir to­ pologija, algebra ir skaičių teorija, funkcijų teorija, ti­ kimybių matematika ir mamatinė statistika, skaičiavi­ mo matematika, funkcionalinė analizė ir jos taikymas, diferencialinės lygtys ir jų taikymas. Pirmosios trys spe­ cializacijos labiau tinka pe­ dagoginio profilio specialis­ tams, o likusios artimesnės gamybininkams.

Pasirinkusieji taikomąją matematiką nuo trečiojo kur­ so galės mokytis elektroninių skaičiavimo mašinų matema­ tinės įrangos, automatizuotų valdymo sistemų matematinės įrangos ir ESM taikymų. Šie studentai daugiausiai ruošia­ mi mokslinio tyrimo institu­ tams, skaičiavimo centrams, projektavimo konstravimo biurams ir t. t.

TSKP CK projekte Sįtie bendrojo lavinimo ir profe­ sinių mokyklų reformas kal­ bama, kad mokytojams bus padidintas atlyginimas, page­ rintos darbo ir buitinės sąly­ gos, suteiktas gyvenamasis plotas pirmaeile tvarka. Todėl tikimės, kad pirmakursių, bu­ simųjų pedagogų gretos šie­ met pagausės ir pas mus.

Universitete puikios sąly­ gos dirbti mokslinį darbą.

Juk tokie - matematikai kaip Socialistinio Darbo Didvyris akademikas J. Kubilius, akaNukelta j 5 psl.

kad neretai studentai kartu su dėstytojais gauna autori­ nes išradėjų teises.

Respublikoje labai reika­ lingi elektrochemijos specia­ listai, sudarantys didžiąją da­ lį LTSR MA Chemijos ir cheminės technologijos insti­ tuto mokslinių darbuotojų, dirbantys daugelio respubli­ kos gamyklų galvaniniuose cechuose. Fakultete elektrochemikus globoja Fizikinės chemijos katedra. Čia jie specializuojasi galvanotech­ nikos srityje: ieško naujų, geresnių būdų iš geležies, plieno ir kai kurių kitų me­ talų pagamintoms detalėms apsaugoti nuo korozijos, naudodami elektrocheminio sidabravimo ir aliuminiavimo metodus. Tokios detalės ne tik gerokai atsparesnės ardantiems atmosferos po­ veikiams, bet ir daug gražiau atrodo. Studijų metu elektrochemikai giliai išnagrinėja teorinės elektrochemijos pa­ grindus, dvigubo elektros sluoksnio struktūrą, daug laiko skiria elektrocheminių procesų eksperimentiniams tyrimams, o dalis studentų puikiai susipažįsta su naujau­ siais elektrochemijos pasieki­ mais, atlikdami diplominius darbus MA Chemijos ir che­ minės technologijos institute.

Stambiamolekulių jungi­ nių (SMJ) chemijos speciali­ zacijos studentai labiau spe­ cializuotis pradeda taip pat ketvirtame kurse, kai pasi­ skirsto į busimuosius lakųdažų ir plastmasių specialis­ tus. Jie studijuoja monomerų sintezę, polimerų, pig­ mentų ir filmojų chemiją, polimerų sintezės reakcijų mechanizmus, polimerų fiziką ir cheminį modifikavimą bei kitas su SMJ susijusias dis­ ciplinas. Polimerininkai mo­ kosi modifikuoti baltymus ir odą, sintetinti numatytos su­ dėties ir reikiamų savybių vandenyje tirpius polimerus.

Polimerų chemijos katedros darbuotojų ir studentų susin­ tetinti polimerai randa pritai­ kymą kalio trąšų ir televizo­ rių kineskopų gamyboje, gali būti panaudoti chirurginiams siūlams ir blizgančioms meta­ linėms dangoms gauti, labai perspektyvūs grafikos dar­ bams apsaugoti nuo atmosfe­ ros poveikių ir nusitrynimo.

IŠ SENOJO UNIVERSITETO STUDENTŲ GYVENIMO...

Iš amžių .gilumos prasmin-mių, reikia saikingai plakti gaiš darbais, savo išmone rykštėmis. XVI a. Vilniaus mus ir nūnai stebina studen­ akademijoje rykštės išnyko.

Studentai ir dėstytojai ne­ tu gyvenimas. Anais lai­ kais. .. — Vilniaus akade­ priklausė nuo valdžios, ypač teismo. Tik rektoriaus įsaky­ mijoje (1579—1773 m.).

XXX mu studentą galima suimti Semestro pradžioje buvo ne Universiteto patalpose.

Paskaitos skaitomos studen­ rengiamos iškilmės, vadina­ mokymas mos renovitio studiorum. At­ tų grupėms, bet vykus vyskupui ar vaivadai buvo beveik individualus. Da­ į akademiją, Šventosios Kot­ lykai dėstomi viens po kilo. rynos — mokslo globėjos Pirmametis studentas vadina­ dieną, iškilmes palydėdavo mas scholasticus primi anni. muzikinių kapelų, orkestrų Profesoriai — professor phykoncertai, deklamacijos, vai­ sicus, professor metaphysicus ir t. t. Analogiškai kei­ dinimai.

Už gerus darbus studentai tėsi ir studentų pavadinimai. skatinami dovanomis. Iškilmių Pavyzdžiui, baigęs 3 metų proga dažniausiai buvo ap­ filologijos kursą, skaitė teo­ dovanojami gražiai įrištomis logiją- Retai kada profesoriai knygomis. Dovanos įteikimas kursą kartodavo.

Dauguma palydimas fanfarų muzika, profesorių buvo vienuoliai, eilėmis senovės graikų kalba. gyvenę vienuolynuose ar Universitete galiojo papei­ specialiuose dėstytojų na­ kimų ir pagyrimų sistema. muose.

Diktatoriumi studentai vadino Studentai mokytis turėjo iš savo vyresnįjį studentą, jų užrašų, garsiai kartodami. prižiūrėtoją. Pagal pažangu­ Pakartojimai buvo savaitiniai, mą moksle, tikyboje studen­ kasdieniniai ir mėnesiniai. tus skirstė j diktatorius, cen­ „Ratio studiorum" reikalavo, zorius, ilgaausius (atseit, kad studentas gerai parinktų asilus). Vienus tai aukštino, tezes, mokėtų jas argumen­ tuoti. kitus žemino.

Amžininkai pasakoja, kad Paskaitų metu vykdavo įdo­ nusikaltusius studentus nei­ mūs disputai, panašūs į t aikia bausti. ’ Jų negalima dinimus. Tie, kas sekė dispu­ drausminti kumščiais, mušti tus, sprendė apie jo daly­ per veidą ar galvą, „sukti vių logiką, retoriką, studcnNukelta į 5 psl. ausis". Jei kas pelnė baus-

Kai kurie šioje katedroje at­ likti darbai šiais metais eks­ ponuojami tarptautinėje Lei­ pcigo mugėje.

Biochemijos specializaci­ jos studentai jau nuo pirmų­ jų studijų metų dalį laiko praleidžia Gamtos fakultete įsikūrusioje Biochemijos ir biofizikos katedroje. Čia jie studijuoja bendrąją biologiją, biochemiją, citologiją ir his­ tologiją, mikrobiologiją, mo­ lekulinę genetiką, bioenerge­ tiką, baltymų chemiją, biolo­ ginių membranų struktūrą ir

vo. Beveik . nebūna nepaten­ kintų ir per ChF diplomantų skirstymą į darbovietes. Ab­ solventų, baigiančių fakulte­ tą 1984 m., paskirstymo me­ tu didžioji dalis buvo palikti Vilniuje, 15 paskirta į moks­ linius institutus, 36 — į ga­ myklas ir konstravimo biu­ rus.

Nuo 1983/84 m. m. ChF dirba pagal naujus mokymo planus. Atsižvelgiant į tai, kad 4—5% fakulteto absol­ ventų dirba pedagoginį darvidurinėse mokyklose,

Fizikinės chemijos katedros laboratorijoje. kitus tik šiai specializacijai būdingus dalykus. Studentai gerai įsisavina šiuolaikinius biochemijos ir molekulinės biologijos tyrimo metodus, ir panaudoja juos, tirdami su­ dėtingą gyvojo pasaulio struktūrą ir gyvybę nulemian­ čius procesus. Šios speciali­ zacijos studentai padeda Bio­ chemijos ir biofizikos kated­ ros dėstytojams tirti nuklei­ no rūgščių ir baltymų kom­ pleksus, jų modeliavimo ga­ limybes, nagrinėti bioenerge­ tikos problemas. Dalis šios specializacijos studentų dip­ lominius darbus atlieka Vil­ niaus moksliniame-gamybiniame susivienijime „Fermen­ tas" ir LTSR MA Biochemijos institute.

Chemijos, fizikos ir mate­ matikos nebijantiems abitu­ rientams pravartu žinoti, kad stojantieji į ChF jaunuoliai Universitete priimami labai maloniai ir draugiškai: 1981 —1983 m. į 75 ChF vietas buvo paduota 80—100 pa­ reiškimų, tad tarp išlaikiusių stojamuosius egzaminus, kon­ kurso ir nepatenkintų nebu­

naujuose planuose numatyta, kad IV k. studentams pasi­ skirsčius į specializacijas bus sudaryta nedidelė grupė bu­ simųjų mokytojų, kurie spe­ cialiai ruošis pedagoginiam darbui. Jiems bus skaitomos chemijos dėstymo ir auklėja­ mojo darbo metodikos, moky­ mo intensifikacijos metodų, techninių mokymo priemo­ nių ir kitų pedagoginio pobū­ džio kursų paskaitos. Šie studentai atliks pedagoginę praktiką mokyklose.

1984 m. Chemijos fakultete švenčiamas jubiliejus: 200 į metų nuo chemijos dėstymo j pradžios Vilniaus universite­ te. Tikimės, kad jubiliejinių į metų ženklu pažymėtame > pirmakursių būryje rudenį pamatysime tikrusi chemijos entuziastus, kurie ateityje pratęs garbingas A. Sniadeckio, k Fonbergo, I. Domeikos ir kitų mūsų senosios Almae Matris įžymiųjų che­ mikų tradicijas.

Z. MACIONIS Chemijos fakulteto Polimerų chemijos katedros docentas

5 Tarybinis studentas

| EKFF — tai ekdnominės libernetikos ir finansų kredito fakultetas, įsika­ lęs Saulėtekio alėjoje Esančiuose Universiteto [ūmuose, šiame fakultete Į— 5 specialybės: ekonoIninė kibernetika, buhalte[inė apskaita, statistika, finansai ir kreditas. | Tad apie kiekvieną — Ltskirai...

X X X EKONOMINE KIBERJNETIKA. Tai i auna ekoLiomikos mokslų šaka, (ekonomikos ir matemati­ kos mokslų sintezė, sprenĮdžianti efektyvaus ūkio Įvaldymo problemas, pasi­ keikusi j pagalbą matemaĮtinius metodus, ESM. Ekonomistas — kiberne­ tikas nuo kitų ekonomistų skiriasi tuo, kad i kasdie­ nius ūkio reiškinius (dar­ bo našumo didinimą, sa­ vikainos mažinimą, naujai statomos įmonės vietos parinkimą ir t. t.) sugeba pažvelgti, vadovaudamasis kibernetikos principais, greitais matematiniais skaičiavimais, atliktais ESM. Ekonomistas — kiberne­ tikas tai visų pirma geras ekonomistas, mokantis matematiką, o ne atvirkš­ čiai. Todėl šios specialy­ bės studentai studijuoja daug matematikos dalykų, didelį dėmesį skiria susi­ pažinimui su ESM. Taip pat plačiai studijuoja ga­ mybos technologiją, eko­ nomiką, jos planavimą ir organizavimą.

Tiek mūsų respublikoje, tiek ir šalyje vyksta sparti ūkio valdymo mechaniza­ cija bei automatizacija, kuriamos naujos jos val­ dymo sistemos.

Tokias sistemas kuria dideli kolektyvai, ekono­ mistai, matematikai, in­ formacijos apdorojimo specialistai ir kt. Svar­ biausias vaidmuo tenka ekonomistams — kibernetikams, kaip specialistams, turintiems kompleksines žinias ir atliekantiems rišantjjį vaidmenį tarp įvai­ riu sričių specialistų.

XXX BUHALTERINĖ AP­ SKAITA. Mūsų respubli­

koje kvalifikuotų buhalterių, ekonomistų dar nepakanka, todėl vietų skaičius į šią specialybę yra nemažas.

Gamybos procese visos tarnybos — tiek ekonominės, tiek techninės — negali išsiversti be buhalterinės apskaitos duomenų,į buhalteriją suplaukia informacija apie įvairius gamybinius ir negamybinius reiškinius, vykstančius įmonėje, todėl, turedamas smulkiausią informaciją apie gamybinę vei-

ja matematiką, skaiciavi mo mašinas ir jų panaudojimą statistikoje. Šios specialybės absolventai dirba LTSR Centrinėje statistikos valdyboję ir jos žemutinėse grandyse — miestų ir rajonų valstybinės statistikos informacijos skaičiavimo centruose ir stotyse, Valstybiniame Plano Komitete, mokslo tyrimo institutuose ir kt.

XXX FINANSAI IR KREDITAS. Finansininkai ir kre-

EKONOMINĖS KIBERNETIKOS IR FINANSŲ FAKULTETAS klą, buhalteris yra kaip niekas kitas reikalingas įmonės kolektyvui.

Buhalterius rengia WU, LŽŪA, Maskvos koopera­ cijos instituto Vilniaus filialas ir VU Kauno va­ karinis fakultetas. Univer sitete šios specialybės stu­ dentai gali studijuoti lie­ tuvių ir rusų kalbomis.

Neseniai įvesta biudže­ tinės apskaitos specializa­ cija. Tai busimieji sveika­ tos apsaugos, finansų kre­ dito, švietimo, mokslų įstaigų sistemos specialis­ tai. Šios specialybės absol­ ventai įgyja ekonomisto kvalifikaciją ir dirba liau­ dies ūkio šakose pramo­ nės, prekybos, visuomeni­ nio maitinimo, buitinio aptarnavimo įmonėse bei organizacijose.

STATISTIKA. Statistikos darbo turinys bei statisti­ kos mokslo reikalavimai nulėmė šios specialybės mokymosi planą. Statisti­ kas — ne siauros šakos specialistas, bet visapusiš­ kas ekonomistas, plačiai įsisavinęs statistikos me­ todus, kurie taikomi fizi­ koje, biologijoje, medici­ noje, teisėje ir kitur. To­ dėl šios specialybės stu­ dentai be bendru visuo­ meninių mokslų, studijuo-

ditininkai yra ekonomi­ nių, prekinių, piniginių santykių, kurie sudaro fi­ nansų ir kredito esmę bei turinį, organizavimo ir reguliavimo, piniginių iš­ teklių fondų formavimo ir naudojimo specialistai.

Finansai ir kreditas iš­ reiškia sudėtingus pinigi­ nius santykius su visomis įmonėmis, įstaigomis, gy­ ventojais. Finansininkai ir kreditininkai nuo kitų profesijų ekonomistų ski­ riasi tuo, kad jie — ne tik piniginių santykių or­ ganizavimo ir reguliavi­ mo specialistai, bet ir valstybės kontrolieriai, padedantys įgyvendinti valstybės ekonomikos po­ litiką.

Atsižvelgiant i finansų ir kredito sistemos san­ darą ir respublikos porei­ kius, rengiami trijų spe­ cializacijų specialistai.

FINANSŲ specialistai įdarbinami miestų, rajonų finansų skyriuose valsty­ binio draudimo įstaigose ir Finansų ministerijoje.

Taip pat jie dirba eko­ nomistais, vyr. ekonomis­ tais, revizoriais.

KREDITININKAI dirba Valstybinio banko miestų ir rajonų skyriuose, ban­ kų kontorose, taupomųjų kasų sistemoje.

PRAMONĖS FINANSŲ

specialistai dirba įmonių, susivienijimų arba šaki­ nių ministerijų, finansinė­ se tarnybose (ekonomis­ tais, planuotojais, analiti­ kais, padalinių vadovais).

XXX EKONOMINĖS INFOR­ MACIJOS MECHANIZUO­ TO APDOROJIMO OR­ GANIZAVIMAS. Skaičiavimo mašinos vis dažniau pasitelkiamos vi­ so liaudies ūkio ir atskirų grandžių darbui planuoti, apskaityti ir reguliuoti.

Jos panaudojamos žinių apie gamybinius ir ūki­ nius procesus, jų eigą ir rezultatus rinkimui, sau­ gojimui ir perdirbimui. Šis darbas, vadinamas ekono­ minės informacijos apdo­ rojimu, glaudžiai siejasi su valdymo tobulinimu ir automatizuotų valdymo si­ stemų kūrimu.

Ruošiant informacijos apdorojimo organizavimo specialistus, greta bendrų žinių, pateikiama daug specialių, kurios įsisavina­ mos, studijuojant skaičia­ vimo mašinų ir informaci­ jos rinkimo bei perdavi­ mo priemonių veikimo, algoritmų ir programų sudarymo principus. įgytos žinios panaudo­ jamos, paruošiant ir apgi­ nant 4 kursinius projek­ tus ir 3 darbus. Jie bai­ giami, paruošiant konkre­ čiu. įmonių ir organizacijų ekonominės informacijos apdorojimo automatiza­ vimą ar mašininko skai­ čiavimo mašinomis dip­ lominį projektą. Apgynus projektą, absolventams suteikiama inžinieriausekonomisto kvalifikacija.

Jie dirba mokslo tyrimo institutuose, įstaigose, tam tikra dalis patenka į skaičiavimo centrus.

Taigi, pasirinkimas la­ bai platus. EKKF laukia atidžių, kruopščių abituri­ entu, besidominčių fizika, matematika, technika, eko­ nominėmis problemomis, mokančių bendrauti su žmonėmis, nesibodinčių visuomeninio darbo.

Tad, mieli abiturientai, i ūsu. laukia EKKF.

NAUJOVĖS LAIKANT MATEMATIKĄ

Studentų priėmimo ( aukš­ tąsias mokyklas tobulinimas yra aktuali ir sudėtinga valstybinės svarbos problema.

Ją spręsti galima tik peržiū­ rėjus metų metais nusistovė­ jusias tradicijas, Įvertinus jų privalumus bei trūkumus ir paruošus tokias priėmimo koncepcijas, kad studijų kny­ gelės būtų Įteiktos gerlausiems iš geriausiųjų. Pasta­ ruoju metu aukštajai mokyk­ lai labai svarbu nustatyti sto­ jančiųjų realų žinių ir gabu­ mų lygĮ, kadangi būtina spręsti specialistų paruošimo kokybės gerinimo problemą.

Prie to prisideda Maskvos ekonomikos-statistlkos insti­ tute sukurta ir jau visą de­ šimtmetį naudojama stojančių­ jų egzaminavimo sistema „Pri­ ėmimas". Ta sistema Įdiegta ir sėkmingai veikia Altajaus politechnikos, Azerbaidžano naftos ir chemijos, Dnepropetrovsko geležinkelių trans­ porto inžinierių institutuose ir kitose TSRS aukštosiose mokyklose.

TSRS Aukštojo ir specialio­ jo vidurinio mokslo ministro Įsakymu sistema „Priėmimas" {diegiama Ir Vilniaus V. Kap­ suko universitete. Šiais me­ tais ji bus taikoma egzami­ nuojant matematikos dalyką stojant Į šias specialybes: prekybos ekonomikos, prekių mokslą, materialinio-techni­ nio aprūpinimo ekonomikos ir organizavimo, darbo ekono­ mikos, pramonės planavimo statistikos, finansų ir kredi­ to, buhalterinės apskaitos ir ūkinės veiklos analizės, geog­ rafijos, biologijos, psichologi­ jos, chemijos. Stojantieji Į ki­ tas specialybes abu matemati­ kos egzaminus (raštu ir žo­ džiu) laikys tradicine tvarka.

Kuo ypatinga sistema „Pri­ ėmimas"?

Naudojant elektroninę skai­ čiavimo mašina (ESM) auto­ matizuojamas priėmimo ir da­ lykinių komisijų darbas, do­ kumentuojamos atskiros pro­ cedūros ir visas stotamųlų egzaminų procesas. Tai ga­ rantuoja ob|ektyvuma, leidžia lanksčiai valdyti konkursą, taikant vienodus reikalavimus visiems stojantiesiems Į vie­ ną ar kitą specialybę, paleng­ vina dalykinių egzaminų ko­ misijų darba.

Esminis skirtumas, palygi­ nus su tradicine matematikos egzamino organizavimo tvarka, vra tai, kad stojantiesiems bus patelkiama spręsti dau­ Parengė Romas PODERYS giau uždavinių (ne penki, o šešiolika). Visa matemati­

kos stojamųjų egzaminų prog­ rama yra padalinta į šešiolika skyrelių, iš kurių (po vieną iš kiekvieno) ir bus parinkti uždaviniai. Štai jie: T) aritmetika, 2) procentai, 3) progresijos, 4) racionaliosios lygtys, 5) racionaliosios nelygybės Ir jų sistemos, 6) iracionaliosios lygtys, 7) logaritmų skaičiavimas, 8) logaritminės lygtys, 9) rodikllnės lygtys, 10) logaritminės ir rodikllnės nelygybės, 11) trigonometrinių reiškinių pertvarkymas Ir skaičiavi­ mas, 12) trigonometrinės lygtys, 13) lygčių ir Jų sistemų su­ darymo uždaviniai, 14) planimetrlja, 15) stereometrlja, 16) Išvestinių skaičiavimas Ir Jų panaudojimas.

Svarbiausia naujovė, lie­ čianti sprendimų vertinimą, yra tai, kad bus Įskaitomi tik teisingai Išspręsti uždaviniai.

Nevisiškai išspręsti uždaviniai nebus Įskaitomi.

Tuo tarpu egzamino laiky­ mo tvarka beveik ta pati kaip ir anksčiau. Tik Įeida­ mas Į auditoriją stojantysis gaus specialų taloną su nuro­ dyta jame eile ir vieta. Kiek­ vienam bus Įteikiama indivi­ duali užduotis (bilietas su še­ šiolika uždavinių), popieriaus komplektas ir atsakymų kor­ telė. Išsprendęs uždavinį, sto­ jantysis privalės atsakymą apibraukti stačiakampiu ir Įrašyti jį Į atsakymų kortelę.

Baigiantis egzaminui bus su­ renkami ir darbai, ir atsaky­ mu kortelės. Darbus* tikrins ESM, palygindama stojančio­ jo atsakymus su etaloniniais atsakymais.

Didesnis pateikiamų spręsti uždavinių skaičius padės ge­ riau Įvertinti stojančiųjų ži­ nias, o griežtesnis vertini­ mas laiduos pažymių objek­ tyvumą.

Vėliau bus išleista matema­ tikos egzamino metodinių nu­ rodymų knygelė.

Joje bus smulkiau išdėstyta egzamino laikymo tvarka, o taip pat bus pateikti bilietų pavyz­ džiai.

Tikimės, kad sistema „Pri­ ėmimas" atvers naujas gali­ mybes tobulinti specialistų rengimą mūsų Universitete.

Matematikos fakulteto docentas A. APYNTS, Fizikos fakulteto docentas V. VALIUKĖNAS

fe'*'*'*'*'*/*/*/*/*/*/*/*/*/*/*'*/*'*/*/*/*/*/*'*/*/*/*.

Ar visi galime tapti matematikais!

Atkelta iš 4 psl. demikas V. Statulevičius, LTSR MA nariai — korespon­ dentai B. Grigelionis ir E. Vilkas garsūs ne vien Lietu­ voje.

Studentai dalyvauja sąjun­ ginėse matematikų olimpia­ dose, kurias Įau treti metai rengia Vilniaus V. Kapsuko universitetas.

Pavyzdžiui, šiais metais mūsų komanda, vadovaujama doc. V. Macke­ vičiaus, iškovojo penktą vie­ tą. O Artūras Dubickas antra­

kursių grupėje užėmė ketvir­ tą vietą. Jis '•— buvęs Tau­ ragės vid. mokyklos mokyto­ jo R. Barščiausko mokinys.

Gerai paruoštų abiturientų atsiunčia Vilniaus 40, 7, Anykščių J. Biliūno, Šiaulių 9, Kauno J. Aleksonio, Kap­ suko J. Jablonskio, Panevė­ žio J. Balčikonio, Klaipėdos 14, Kudirkos Naumiesčio ir kitos vidurinės mokyklos.

Tad visus abiturientus, mėgstančius matematiką, kviečiame Į mūsų fakultetą.

Rita SARPALIŪTE

Iš senojo Universiteto studentų gyvenimo...

Atkelta Iš 4 psl. tų intelektą. Tai lavino jau­ nimo kritišką mintį, mokėji­ mą drąsiai reikšti savo nuo­ monę.

Tezių gynimas panašus į mūsų dienų diplominio darbo gynimą. Per jį ginčijamasi, profesūra sprendžia apie mokslinį absolvento pasi“engimą, gebėjimą įrodinėti mokslo dalykus.

Gyvenęs toli nuo Lietuvos, akademijos rektorių skyrė jėzuitų ordino generolas.

Kancleris — rektoriaus pa­

galbininkas, turėjęs sekti, kad būtų reikiamai organi­ zuotos studijos, disputai, vie­ šieji aktai.

Pirmieji Vilniaus akademi­ jos profesoriai buvo Romos jėzuitų kolegiją baigę užsie­ niečiai: italai, ispanai, ško­ tai, airiai.

Lenkų ii- lietuvių profeso­ rių atsirado tik XVI a. ir XVII a. pradžioje. Jie dažnai keitėsi. Jėzuitų ordino ge­ nerolas juos siuntė darbui kitur.

Parengė Aldona ŠILALYTE

Tarybinis studentas 6

ISTORIJOS FAKULTETASlffllIlIlIlIlIlIlIOIIIIIIIIIIIIIIBlIllllllllllllllllllllllllilIlIlIlim

Perspektyvi specialybė Senasis Vilniaus universi­ grafijos katedra Kaune. Savo mokslinės ir techninės litera­ tetas yra garsus savo ilga­ mokslo personalo kvalifikaci­ tūros žinovu. Svarbu ir ling­ amžėmis bibliotekinėmis tra­ jomis mūsų Universiteto šios vistinis studentų pasiruoši­ katedros yra mas. Be lietuvių ir rusų kal­ dicijomis. Universiteto biblio­ specialybės tekos darbuotojų yra ne vien vienos pirmaujančių šalyje bų, jie išmoksta dvi užsienio sukaupta didžiulis praktikos tarp šio profilio katedrų. kalbas. Dabar, kai literatūros patyrimas per keturis šim­ Prie Mokslinės Informacijos ir informacijos srautai milži­ tus metų aptarnaujant kny­ ir bibliotekininkystės katedrų niški, su jais jau nebeįmano­ ga įvairių epochų skaityto­ veikia ir aspirantūra, kurio­ ma „susidoroti" tradiciniais bibliografinlo-injų dvasinius poreikius, bet je aspirantai ruošia mokslo rankiniais nemažai padirbėta nutiesiant kandidatų disertacijas aktua­ formaclnio darbo metodais, į bibliotekininkystės teorijos liais bibliotekininkystės, bib­ pagalbą bibliotekininkui atei­ pagrindus. Štai kodėl kai liografijos, informatikos bei na ESM ir matematiniai in­ formacijos apdorojimo ir pa­ 1940 m. atkūrus Lietuvoje knygotyros klausimais.

Tarybų valdžią, iškilo būti­ Daugelyje TSRS respublikų ieškos metodai, štai kodėl nybė pradėti ruošti kvalifi­ bibliotekininkystės specialis­ mūsų specialybės mokymo kuotų bibliotekininkų kadrus tai rengiami Kultūros ar Pe­ planuose yra įtraukti aukšto­ sparčiai augančiam bibliote­ dagoginiuose institutuose. sios matematikos ir progra­ kų tinklui, pirmą kartą istori­ Vilniaus universitetas yra mavimo kursai. Specialisto joje buvo nutarta organizuo­ pirmasis, organizavęs šio pro- rengime ypač svarbi gamybi­ nė praktika, kurią studentas ti šio profilio specialistų atlieka geriausiose mūsų res­ rengimą Vilniaus universitete. publikos mokslinėse, viešo­ Tam tikslui čia buvo įkurta siose ir masinėse biblioteko­ Bibliologljos katedra. Tačiau se bei informacijos centruo­ karo pradžia ir fašistinė oku­ se. Nuo trečiojo kurso, kai pacija neleido šiai naujai išryškėja studentų polinkiai katedrai pradėti savo darbo. ir sugebėjimai, studentų kon­ Tik po karo vėl iškilo aukštos tingentas padalijamas į pen­ kvalifikacijos bibliotekininkų kias specializacijas: masinių rengimo klausimas, ir štai bibliotekų, valkų, jaunimo ir 1949 m. prie Vilniaus uni­ mokyklų bibliotekų, techni­ versiteto Lietuvių literatūros nių bibliotekų, humanitarinių katedros buvo Įsteigtas bib­ mokslų literatūros, gamtos liotekininkystės skyrius, ku­ ris po trejų metų tapo sava­ filio specialistų rengimą. Tai mokslų literatūros.

Iš buržuazijos viešpatavi­ rankiška Bibliotekininkystės turi daug gilesnę prasmę. katedra. Jeigu kitos Univer­ Bibliotekininkas turi būti ne mo laikų, kai į knygų spin­ siteto specialybės perėmė iš siauras specialistas, o enclk- tą, taip pat ir j biblioteką ankstyvesniųjų kartų tam lopedlninkas, plačios kultūros, buvo žiūrima kaip Į nereika­ tikrą teorinį palikimą ir pri­ erudicijos žmogus, o tokį lingą baldą, kai kur ir dabar tyrusių dėstytojų kadrus, tai specialistą daug geriau gali­ Į bibliotekininko profesiją bibliotekininkystės katedrai ma parengti ir išauklėti kaip dar užsilikusi neigiama pa­ teko savo veikla pradėti tik Universitete, kur viešpa­ žiūra kaip į visiškai neper­ „nuo nulio“ — ne tik rengti tauja „universitas scientla- spektyvų „skurdžių ir nevei­ specialistus respublikos bib­ rum" (mokslų bendrumo) dva­ ksiu amatą". Socialistinėje vi­ suomenėje bibliotekininkas liotekoms, bet taip pat ir sia. dėstytojų kadrus bei kelti jų Per penkerius studijų Uni­ atlieka svarbią visuomeninę mokslo kvalifikacijas. 1954 versitete metus biblioteki­ funkciją, jis yra vienas akty­ m. buvo išleisti pirmieji šios ninkystės specialybės stu­ viausių kultūrinės revoliuci­ naujos specialybės absolven­ dentai ne tik susipažįsta su jos organizatorių, juk jo ran­ tai, viso 15 jaunų specialis­ savo specialybės dalykais, kose toks nuostabus žmoni­ tų. Šiuo metu Lietuvos TSR bibliotekininkystės ir biblio­ jos pažangos įrankis ir va­ bibliotekose informacijos tar­ grafijos, informatikos ir kny­ riklis kaip knyga. Padėti vai­ nybose, aukštosiose ir viduri­ gotyros pagrindais, bet gau­ kui pasirinkti pirmąją kny­ operatyviai aprūpinti nėse mokyklose jau dirba ar­ na tvirtą visuomenlnių-politi- gą, ti 1900 mūsų specialybės ab­ nių mokslų fundamentą, be mokslininką arba inžinierių solventų. Kasmet Į bibliote­ kurio būtų neįmanomas atei­ literatūra ir informacija, rei­ sprendžiant opią kininkystės ir bibliografijos tyje sėkmingas darbas biblio­ kalinga specialybę stoja 100 jaunuo­ tekoje. Juk bibliotekininkas mokslo arba gamybos prob­ lių į dieninį ir 50 į neaki­ — tai ne vien paprastas kny­ lemą, o kas svarbausia, pa­ vaizdinį skyrius, be to, dar gų tvarkytojas ir saugotojas, versti knygą ir skaitymą bū­ 25 Į tą pačią specialybę o aktyvus visuomenininkas, tinu sudedamuoju tarybinio Vilniaus universiteto Kauno didžiųjų komunizmo idėjų žmogaus gyvenimo elemen­ vakariniame fakultete. Šiuo propaguotojas. Jis privalo tu, tai didžiai svarbus, atsa­ metu specialistus jau rengia turėti Ir pedagogo bei psi­ kingas ir garbingas uždavi­ trys katedros — Biblioteki­ chologo teorinių žinių bei nys, kurį sprendžia mūsų lai­ ninkystės ir mokslinės infor­ įgūdžių ir, žinoma, būti kny­ kų bibliotekininkai. macijos katedros Vilniuje bei gos, jos istorijos ir jos vaid­ Bibliotekininkystės ir biblio­ mens, o taip pat grožinės, Prof. L. VLADIMIROVAS

Tobulėjant gamybos proce­ tematikos, tikimybių teorijos, sams ir visuomenei, vis la­ statistinių metodų bei prog­ biau plečiasi psichologijos ramavimo.

Busimieji psichologai stu­ tiriamųjų problemų ratas.

To rato centras — žmogus, dijuoja šias specialybės dis­ jo vidino gyvenimo, psichikos ciplinas: bendrąją amžiaus mįslės.

Psichologams tenka tarpsnių, pedagoginę, socia­ spręsti įvairias žmogaus gyve­ linę, darbo, medicininę psi­ nimo problemas: asmeniniai chologiją... sunkumai, nesutarimai šeimo­ je, darbo kolektyve, vaiko asmenybės ugdymas, sutriku­ sio asmenybės elgesio korek­ cija, darbo sąlygų gerinimas, rekomendacijos gamybos val­ dymo klausimais, konstruo­ Psichologai išklauso ir gam­ jant prietaisus. tos mokslų: anatomijos, fizio­ Iš daugelio psichologijos logijos, nervų sistemos anato­ mokslo šakų, mūsų Universi­ mijos, biologijos ir genetikos teto studentai gali pasirinkti — kursus. socialinės, pedagoginės bei Be to, busimasis psicholo­ darbo ir inžinerinės psicholo­ gas, ruošdamsis dirbti su jau­ gijos specializacijas. nimu, turi gilintis į pedago­ Psichologijoje naudojami gikos klausimus; darbo psi­ tyrimo metodai labai specifi­ chologijos srityje — susipa­ niai, nes šio mokslo objektas žinti su įmonių planavimo principais, tik iš dalies yra prieinamas ir organizavimo tiesioginiam stebėjimui. Tyri­ sociologijos klausimais; inži­ mai atliekami anketų, apklau­ nerinės psichologijos srityje sos lapų, tęstų pagalba, nau­ — su konstravimo darbo ypa­ dojami pokalbio, stebėjimo tumais, techninės estetikos rezultatai. Tyrimo duomenys reikalavimais. sutvarkomi, naudojantis ma­ Savarankiškų eksperimentų tematiniais metodais. Psicho­ bei tyrinėjimų duomenis stu­ logai mokosi aukštosios ma­ dentai apibendrina, rašydami

Psichologija

kursinius ir diplominius dar­ bus, ruošdami mokslinius pra­ nešimus.

Psichologijos mokslo studi­ jos yra įdomios, tačiau psi­ chologu tapti gali ne kiek­ vienas. Ši specialybė iškelia nemažai reikalavimų ir asme­ nybei. Psichologas turi do­ mėtis žmogumi, jo problemo­ mis, sugebėti lengvai užmegz­ ti kontaktą su įvairiais žmo­ nėmis. Stojantieji į psicholo­ giją negali tikėtis savo as­ meninių problemų išsprendi­ mo. Šios specialybės nepata­ riame rinktis ir tiems, kurie tikisi psichologijos studijų pagalba „kiaurai permatyti žmones", tapti aukštesniais, protingesniais už kitus.

Psichologai dirba mokslinio tyrimo laboratorijose, pro­ fesinio orientavimo kabine­ tuose, gamyklų ir įmonių organizavimo skyriuose, šei­ mos konsultavimo kabinetuo­ se, psichoneurologinėse ir so­ matinėse ligoninėse.

Doc. J. LAPE, Pslcholgijos katedros vedėjas, A. RAMANAUSKAITĖ, Profesinės informacijos ir studentų konsultavimo vyr. laborantė

Norintiems studijuoti istoriją Šiandien visi domisi įvykių eiga tarptautinėje arenoje, nori suprasti jų priežastis ir motyvus, įvai­ rių valstybių politiką.

Neatsitiktinai pastarai­ siais metais daug kas ver­ žiasi studijuoti istoriją, siekdami giliau išsiaiškinti sudėtingus visuomenės vystymosi procesus, mū­ sų šalies ir kitų šalių pra­ eitį ir dabartinę vidaus bei užsienio politiką.

Iš anksto noriu įspėti, kad studijų Universitete metu studentai istorikai turi daug ir atkakliai dir­ bti, daug perskaityti. Ne­ pamirškime: baigusiems Universitetą bus suteikta istoriko, istorijos ir visuo­ menės mokslo dėstytojo kvalifikacija, daugeliui teks dirbti istorijos moky­ tojais.

Tie iš jūsų, kurie nepabūgs sunkaus darbo ir sėkmingai išlaikys stoja­ muosius egzaminus i isto­

rijos specialybę, turės galimybę plačiau studi­ juoti archeologijos ir et­ nografijos pagrindus, pa­ leografiją, istorinę geo­ grafiją, pirmykštės visuo­ menės istoriją, senovės ir vidurinių amžių istoriją, TSRS istoriją, Lietuvos TSR istoriją, pietų ir va­ karu slavų istoriją, Azi­ jos ir Afrikos šalių isto­ riją, Europos ir Ameri­ kos šalių naujųjų ir naujausiųju laikų istoriją.

Be to, teks studijuoti pedagogiką, psichologiją, istorijos dėstymo metodi­ ką, logiką, tarybinės tei­ sės pagrindus, užsienio kalbas. Kaip ir visiems Universiteto studentams, istorikams dėstomos taip pat visuomenės mokslų disciplinos.

Nuo trečiojo kurso stu­ dentai istorikai skirstomi TSRS istorijos, visuotinės istorijos, Lietuvos TSR istorijos, muziejininkystės,

Žurnalistika...

Vargu ar šiandien sutiktu­ me žmogų, negirdėjusį šio žodžio. Tačiau jei paprašytu­ me išaiškinti, ką jis reiškia, matytume, kad tai viena ma­ žiausiai pažįstamų ir „paslap­ tingiausių" specialybių. ,,Tamsta žurnalistas? O, tai juk labai įdomu — kelionės, nauji draugai, Įspūdžiai!" — „Ne, jau šiam darbui tai tik­ rai netikčiau — čia gi reikia žurnalisto charakterio..." — „O ką, turbūt visai nieko: žiūrėk, gauni ne tik atlvginlmą, bet dar ir honorarais klek užsikali!" — ir taip be galo. Kiek žmonių, tiek ir nuomonių. Kaip dažnai būna tokiais atvejais, daugelis ma­ to tik „romantiškąją" mūsų darbo pusę: nuvažiavo, pa­ matė, susitiko, pasikalbėjo.

Bet apie kitą šios Istorijos dalį pamiršta: sugrĮžo, atsisė­ do, kankinosi ir rašė. Apie tų kančių rezultatus sprendžia jau skaitytojas, labai dažnai reiklus ir negailestingas. Ta­ čiau mes nebūtume žurnalis­ tai, jei šito lšslgąstume.

Ko tik nesame girdėję sa­ vo adresu: „paviršutiniški", „nemokšos", „Įkyrūs kaip mu­ sės", „nesilaiką žodžio"; — galite lipdyti toliau visas žmogiškąsias ydas Ir nesuklysite. Nėra tokios, kuria nebu­ vo apibūdintas žurnalistas.

Bara mus ir šiaip, Ir taip,

— o apsieiti nė viena civili­ zuota visuomenė negali. Juk turi kažkas rašyti ne tik ro­ manus, eiles ir dramas. Žinu­ tės, korespondencijos, repor­ tažai, interviu — tai vis mū­ sų kasdienos kruopelės, ku­ rias kruopščiai surinkti ir už­ fiksuoti turi žurnalisto plunk­ sna. Kiek nedaug šiandien žinotume apie savo krašto istoriją, jei ne „Nusidavimai apie evangelijos paplatinimą tarp žydų ir pagonių", jei ne „Tiesa", „Komunistas" bei daugybė Įvairiausių, ki­ tam net visai nežinomų leidi­ nių. Šiandieną masinės informa­ cijos priemonės jau neapsiri­ boja laikraščiais ar žurnalais.

Be radijo ir televizijos gyve­ nimas tapo neįsivaizduoja­ mas. Čia žurnalistas veikia jau ne tiek plunksna, kiek magnetofonu ar filmavimo kamera. Jie, beje, nėra suval­ domi lengviau, negu mūsų tradicinis Įrankis.

Daugybę šių ir panašių da­ lykų suvokiame, studijuoda­ mi žurnalistiką. Universitete ji, tiesa, dar visai jauniklė, prieš tokius „senolius" kaip teisė, filosofija, filologija.

Trisdešimt penkerl metai, palyginti su keturiais šimt­ mečiais — be galo mažai.

Tačiau jau Ir per tą laiką nu­ skambėjo tokie vardai, kaip

archyvistikos, ekskursijų vadovų specializacijomis ir klauso, greta pagrindi­ nių disciplinų, taip pat atitinkamus specialiuo­ sius kursus, rašo kursi­ nius darbus. Visi istorijos specialybės studentai at­ lieka taip pat archeologi­ nę arba etnografinę mo­ komąją praktiką, archyvi­ nę, muziejinę, pedagoginę ir darbo su pionieriais praktikas.

Baigę studijas, sėkmin­ gai apgynę diplominius darbus ir išlaikę valsty­ binius egzaminus, daugu­ ma istorijos specialybės studentų nukreipiama dir­ bti į bendrojo lavinimo vidurines mokyklas, kiti — į archyvus, muziejus, turizmo ir ekskursijų biu­ rus, kitas įstaigas bei ži­ nybas.

Prof. R. ŽIUGŽDA Visuotinės istorijos katedros vedėjas

Vyt. Žilinskaitės, J. Bulotos.

D. šnluko, A. Laurlnčluko, E. Uldukio, L. Ruiklo, A. Sut­ kaus, J. Vaicekausko. Tai vis žurnalistikos katedros ab­ solventai. Žinia, visi norime būti panašūs Į juos — talen­ tingi ir Įžymūs. To siekti tu­ rime visas sąlygas. Šiandien mūsų katedra turi įrengtus radijo bei televizijos kabine­ tus, fotolaboratoriją, leidžia mokomąjį laikraštį „Universi­ teto žurnalistas", (kuriame ga­ lima iki valiai eksperimen­ tuoti ir balsiai gėda leptelėti kokią nesąmonę — budrios kolegų akys ją kaip mat „tšmeškerioja"!), moko sėdėti prieš televizijos kameras ir kalbėti, nemikčiojant iš susi­ jaudinimo. Be to, kaži ar ki­ tos kurios studijos leidžia taip artimai susipažinti su būsimąja specialybe. Kasmet keliaujame į praktikas: į res­ publikinių ir rajoninių laik­ raščių redakcijas, radijo ir televizijos komitetą. Per pen­ kerius metus su tikrąja žur­ nalistika susiduriame bevelk visą pusmetį.

Mieli abiturientall Pasirin­ kę žurnalistiką, jūs paragau­ site ir šilto, ir šalto, sužinosi­ te, kas yra sesija ir stipendi­ ja, kuo skiriasi studijavimas nuo studentavimo ir visus ki­ tus būtinus dalykus. Na, • mes sulauksime sau gerą pamainą.

Roma MAKAUSKAITĖ žurnalistikos specialybės studentė-dlplomantė

<

7 Tarybinis studentas

Kas geriau gali papasakoti pretenduoja daugiau nei trys apie fakultetą, pasirinktą spe­ žmonės. Kasmet didėja me­ cialybę, jeigu ne studentas? dalininkų skaičius, tik gaila, Tai jis — skubantis ir sva­ kad retai kuris iš jų pirmą jojantis, iš šalies — links­ egzaminą išlaiko penketui. mas ir nerūpestingas, žino vis­ Tuomet, jeigu nori įstoti, rei­ ką. Žino, kokie „sunkūs" ir kia laikyti likusius egzami­ „lengvi" egzaminai, žino, nus, o jiems medalininkai kurie dėstytojai „sukerta" per įskaitas, egzaminus, o kurie... ne. Dar daug ką jie žino, tik reikia užkalbinti, rei­ kia, kad tavimi jis pasikliau­ tų. Bet šį kartą papasakoti apie Prekybos fakultetą pa­ prašėme fakulteto prodekanę doc. K. Vaištarienę. Gal­ būt ne visiems abiturientams pavyks susitikti su docente per atvirų durų dieną, nes to laiko tiek nedaug, o sužinoti norisi būna silpnokai pasiruošę, ar­ viską, visur suspėti.

Taigi ba visai nepasiruošę. Matyt, Gerbiamąją prodekanę pa­ reikia daugiau padirbėti ir prašėme atsakyti į keletą mažiau viltis „laimingo bi­ klausimų, kurie turėtų do­ lieto".

— Kur dirba studentai, baiminti busimąjį Prekybos fa­ kę Jūsų fakultetą? kulteto studentą.

— Visi jie dirba aptarnavi­ — Fakultete — trys spe­ cialybės: prekybos ekonomi­ mo sferoje, todėl jau studijų ka, prekių mokslas ir pre­ metais ypatingas dėmesys yra kybos organizavimas, mate­ skiriamas j studento suge­ rialinio techninio aprūpinimo bėjimą bendrauti su žmonė­ ekonomika ir planavimas. Šį­ mis, ugdomi jo organizaci­ met, kaip ir praėjusiais me­ niai gabumai. Studentams, be dėsto­ tais, į fakultetą priimsime šim­ kitų disciplinų, yra tą studentų. Iš jų penkiasde­ mas prekybos valdymo kursas.

— Jeigu moksleivis iš pil­ šimt — į materialinio-techni­ nio aprūpinimo ekonomiką nio karto neįstojo, bando an­ tai ir planavimą ir po 25 į ki­ trą, trečią kartą, ar į tas specialybes. Konkursas vi­ atsižvelgiama?

— Žinoma. Tai įrodo, kad sada didelis, į vieną vietą

...JEIGU STOSI | PREKYBOS FAKULTETĄ

žmogus yra tikrai apsispren­ dęs pasirinkti būtent šią specialybę. Bet vien noro čia neužtenka, reikia ir žinių. To­ dėl tikėtis kažkokių nuolai­ dų neverta, o pirmiausia rei­ kia gerai išlaikyti egzaminus.

Jeigu keli stojantieji su­ renka vienodą balų skaičių, tuomet į stojančius nebe pir­ mą kartą atsižvelgiama ir jiems gali būti suteikiama pirmenybė. Taip pat daug ką lemia charakteristika, pagy­ rimo raštai, dalyvavimas olim­ piadose, sportiniai atskyriai, žodžiu, studentas turi atsi­ vežti viską, kas bylotų apie jį. Kartoju, kartais tai ir būna lemiamas veiksnys.

— Koks sunkiausias eg­ zaminas? Ar toks yra?

— Taip, tai matematikos egzaminas, kurį studentai lai­ ko raštu. Beje, įstojus, šią discipliną mokytis taip pat nėra lengva. Reikia daug ir sistemingai dirbti. Bet, tiesą pasakius, jeigu studentas įsto­ jo į mūsų fakultetą, retai iškrenta arba pereina studi­ juoti į kitą fakultetą. Mūsų kontingentas — geras, tvir­ tas, tik gal reiktų, kad įsto­ tų daugiau vaikinų.

— Kokius norėtumėte ma­ tyti busimuosius pirmakursius?

— Labai darbščius ir, ži­ noma, gabius.

— Dėkojame už pokalbį.

Eugenija VITKIENE

Vilniaus V. Kapsuko universitetas 1984 m. priima pareiškimus, organizuoja stojamuosius egzaminus ir atrenka kandidatus siuntimui be konkurso į šias specialybes: 1. Maskvos valsybinis universitetas

2. Maskvos valstybinis istorini s-archyvų institutas

3. Leningrado valstybinis universitetas

politinė ekonomija TSKP istorija mokslinis komunizmas meno istorija lst. archyvų tvarkymas dokumentų tvarkymas ir valdymo darbo org. valst. Įstaigose slavų k. ir literatūra (bulgarų k. ir lit.) romanų-germanų kalbos ir lit. (suomių k. ir lit.) rytų k. ir ilt. (proponų k. ir lit.) politinė ekonomija mokslinis komunizmas

2 1 1 1 1

vietos vieta "

1

H

1

II ,

1

II

1 1 1

II

— gydomoji medicina — naudingų iškasenų telkinių žvalgymo technologija ir technika — naudingų iškasenų telkinių žvalgymo ir paieškų geo­ fiziniai metodai

10

vietų

1

vieta

1

II

— šiluminė fizika — slavų k. ir lit. (čekų k. ir lit) — naudingų iškasenų telkinių paieškų technologija ir kompleksinė mechanizacija — filosofija

1

II

1

II

5 2

vietos

— — — — — — —

— —

— —

4. Tartu valstybinis universitetas 5. Leningrado kalnakasybos institutas

6. Maskvos energetikos institutas 7. Kijevo valstybinis universitetas 8. Talino politechnikos institutas 9. Baltarusijos universitetas

II

II

KUR IR KIEK PRIIMSIME 1984 METAIS Specialybė =3

1. Bibliotekininkystė ir bibliografija 2. Biologija 3. Buhalterinė apskaita 4. Chemija 5. Darbo ekonomika 6. Ekonominės informacijos mechanizuotas apdorojimo organizavimas 7. Ekonominė kibernetika 8 Finansai ir kreditas 9. Fizika 10. Geografija 11 Gydymas 12 Hidrogeologija ir inžinerinė geologija 13. Higiena, sanitarija, epidemiologija

O >

c 3 — "C o O *5

200 100 325 75 150

100 50 175 75 50

75 55 160 75 25 50

50 30 60 75 25 50

30

30

25

25

Istorija Lietuvių kalba ir literatūra Matematika Materialinio-techninio aprūpinimo ekonomika ir organizavimas 18. Pediatrija 19. Pramonės planavimas 20. Prekių mokslas Ir prekybos pramoninėmis prekėmis organizavimas 21. Prekybos ekonomika 22. Psichologija 23. Radiofizlka Ir elektronika 24. Romanų-germanų filologija 25. Rusų kalba ir literatūra 26. Statistika 27. Taikomoji matematika 28. Teisė 29. Žurnalistika

14.

15.

16.

17.

Viso:

.. .ir, pagal Just. Marcinke­ vičių, ji mokslui neturėtų būti vien laboratorija. Moks­ luose apie Žemę — geologi­ joje, geografijoje, biologijoje — daug neįmintos paslapties.

Ir neaprėpiama Žemė. Gal to­ dėl, kaip rašė prof. C. Ku­ daba, „kiekvienas turime sa­ vąją svajonių ir siekimų že­ mę. Jos ieškodami dažnai nuklystame į tolimas ir arti­ mas šalis, bet nuolat atsi­ gręžiame j gimtosios prie­ plaukos švyturį..Ir dauge­ liui— toli jis nuėjęs per gam­ tos pasaulį ar dar tik žvel­ giąs į jį — šiuo švyturiu

darbai priklauso ir nuo įespublikos poreikių. Tyrimai reikalingi ir Gamtos apsaugos komitetui, zoologijos-parazltologijos institutui... Su Kauno zoologijos muziejumi, Klaipė­ dos jurų muziejumi — akva­ riumu pasirašytos bendradar­ biavimo sutartys. Katedra tu­ ri zoologijos muziejų su tur­ tingiausia respublikoje paukš­ čių kolibrių kolekcija. Muzie­ jus labai naudingas moky­ muisi. Daugelį eksponatų stu­ dentai paruošę praktikų me­ tu. „Meilė ir pagarba — tai kilniausi žmogaus jausmai,

II

1. Stojantys į Tartu u-tą privalo turėti ne mažesni kaip antrą sporto atskyrį.

2. Į minėtas aukštąsias mokyklas siunčiami respublikos gyventojai, išlaikę stojamuo­ sius egzaminus gerais ir labai gerais pažymiais, ir atrinkti konkurso keliu.

3. Į TSKP istorijos, filosofijos, mokslinio komunizmo ir politinės ekonomijos specia­ lybes priimami paprastai turintys darbo ir gyvenimo patirt}, teigiamai užsirekomenda­ vę visuomeniniame gyvenime, pirmenybė teikiama TSKP nariams ir kandidatams, taip pat komjaunimo aktyvistams, besidomintiems visuomenine politine mokykla.

0

GAMTA NAMAI IR ŠVENTOVĖ

110 125 150

60 75 125

175 75 175

50 75 50

75 75 25 50

25 25 25 50

85 150 25 100 225 65

60 75 25 100 100 40

3080

1755

tampa Universitetas, Gamtos jie turi aprėpti ir pagarbą bei meilę viskam, kas gyva." mokslų fakultetas.

Sakoma, kad čia ir žmonės (iš Pasaulinės laukinių gyvū­ kitokie — nuoširdesni, pa­ nų globos chartijos) Universiteto geografų sien­ prastesni (dažnai gali išgirsti iš kitų fakultetų studentų laikraštis „Terra incognlta" apie GF). Gal tokiais juos rašo, kad ne taip lengva su­ daro pats mokslas ir darnas, grįžti iš vasaros: Fanų kal­ paliečiantis tave patį — ne­ nai, Karakumų dykuma... atsiejamą gamtos dalį. Gal Taip, daug ką reiškia šios todėl čia, kaip niekur, reika­ specialybės studentams prak­ lingas jautrumas. Ir žiūrėk, tikos. Padėjo geografai ištir­ vaikeli, — pasakytų senelis, ti jau 14 Lietuvos landšaftinių — nekirsk šakos, ant kurios draustinių. Ne vienas geogra­ sėdi. Ir dar: šis žmogus, kaip fas jums papasakotų ir apie rašė gamtininkas T. Iva­ svarbius inžinerinės fotogramnauskas, „neturi likti užsida­ metrljos darbus: nukopijuoja­ ręs siaurame savo specialy­ mi kultūros ir gamtos objek­ bės kevale. Jam būtina do­ tai. Kas žino, klek jie sto­ mėtis kitomis žmogaus sąmo­ vės. O gal po kiek laiko rei­ atstatyti? nės sritimis: etika, grožis, ro­ kės juos tiksliai mantika, poezija turi taip pat lydėti jo žingsnius... Tada tik jis mokės atjausti kitų žmonių kančias ir nelaimes, mokės matyti, pajausti grožį tos gamtos, kurioje dirbo ir ieškojo amžinųjų jos dės­ nių. .

Biologija — mokslas apie gyvybę — įdomiausią Visatos dalį. Šios specialybės stu­ dentai dar gilinasi ir į siau­ resnę sritį: botaniką, augalų fiziologiją, mikrobiologiją, genetiką, selekciją. Argi nejdomu, kodėl, misdami vienu ir tuo pačiu maistu, gyven­ dami maždaug tokiomis pat Dabar numatoma tirti šiuo sąlygomis, kvėpuodami tuo būdu ir Kuršių Nerijos smė­ pačiu oru, išsirutulioja skir­ lio pakitimus. tingi gyvūnai ir augalai? Ir Daug įdomybių studentams zoologija, hidrobiologija, lchpraktikose, kurių metu prisi­ tlologija, biofizika — tai vie­ dedama prie tarptautiniu nos iš tų sričių, kur studen­ mastu atliekamų darbų. Pagal tai gamybinių praktikų metu Junesko programą stengiama­ bando nagrinėti juos sudomi­ si atkurti, kaip kito visas nusią problemą.

Vėliau ji geografinis tinklas (ežerai, tampa ir diplominio darbo upės...) prie ledyno pakraš­ pagrindu.

Sakoma, kad zoologiją ga­ čio (Lietuvoje ši riba — Va­ lima tyrinėti kiekvienam pri­ rėnos raj.). Žemėlapiai senesni net už einamais prietaisais: tai pas­ tabi akis, jautri ausis, kantry­ raštiją. Tačiau... Žemė gy­ bė... O štai ką apie zoolo­ vena, alsuoja, keičiasi. Ir bet giją pasakoja katedros vedė­ koks Žemės atvaizdas neilga­ jas, einantis profesoriaus amžis. Ir vėl pradeda savo p. V. Valentą: „Kursiniai darbą topografai.

Neseniai atsirado ekonomi­ nės geografijos specialybė.

Bendradarbiaujama su Pramo­ nės ekonomikos fakulteto ekonominės geografijos ir is­ torijos katedra. Si aktuali liaudies ūkiui specializacija pamečiui mainoma su iandšaftotyra. Taip pat ruošiami meteorologijos bei hidrologi­ jos specialistai.

Sakoma, kad geografiją kū­ rė drąsiausi ir sumaniausi žmonės. Tie, kurie mokėjo rizikuoti, kuriems didžiausia laimė buvo atradimų džiaugs­ mas. Nė vienam mokslui at­ radimai taip brangiai neatsi­ ėjo, kaip geografijai.

Ir Žemėje, ir ten, kur ap­ rėpia vien žvilgsnis, geografų laukia dar daug tų „terra incognita"...

Dar poliarinis keliautojas F. Nansenas įsivaizdavo: „Pro daugelį amžių aš žvelgiu toli Į priekį.. . Tūkstančiai, mili­ jonai metų dingsta amžinybė­ je. Ateina ir praeina ledyn­ mečiai. Žemė toliau skrieja savo orbita amžinoje pasauli­ nėje erdvėje. .. Toks begali­ nis nepertraukiamas amžiny­ bės judėjimas.

Amžinasis gamtos ritmas." Žvelgti toli j priekį, sakysite, — fantasti­ ka. O pažvelgti toli j praeitį?

Tai sugeba geologija, ti­ rianti Žemės vystymosi ir gyvybės evoliucijos dėsnius, įvairių uolienų susidarymo procesus.

Kaip pasakoja Hidrogeolo­ gijos ir Inžinerinės geOlogljos katedros vedėjas prof. A. Jurgaitis, šio mokslo pagrin­ dų negaunama vidurinėse mo­ kyklose.

Svarbu, kad be meilės gamtai, busimasis geo­ logas dar labai mėgtų tiks­ liuosius mokslus, nevengtų „juodo" darbo.

Kas tie, daugeliui įsivaiz­ duojami „kasinėtojal"? Hidro­ geologai tiria požeminį ge­ riamąjį vandenį, rūpinasi jo apsauga. Nuo požeminio van­ dens pasiskirstymo žemės sluoksniuose priklauso ir landšafto turtingumas bei grožis.

Inžinerinės geologijos spe­ cialistas turi atsakyti vi vis­ ką, kas stovi ant žemės.

Jiems būtina Išžvalgyti grun­ tą, reljefą, pateikti sąlygas, kaip ir kur galima tiesti ke­ lius, statyti namus. Šie žmo­ nės dirba ir naudingų iška­ senų žvalgyboje bei geoiogl-

Nukelta į 8 psl.

Tarybinis

PRAMONES EKONOMIKOS

FAKUT-TETASUIIIIUlllllHllinilltHlllIlIllIlllIlllIlHllllllfl

Studijuojantys šią specialybę sako, kad jie ir „toli ir arti“ nuo praktikos, nes mokymo kursas — nepaprastai platus: nuo politinės ekonomijos iki automobilio ar bato gamybos technologijos.

Jau pirmakursiams tenka susipažinti su darbininko duona: mokoma dirbti prie tekinimo, frezavlmo, gręžimo staklių. Ir vasarą studentai noriai dirba gamykloje, nes jau turi atitinkamą specialy­ bę ir kategoriją. Daugiausia studentų įsidarbina „Eltos" gamybiniame susivienijime,

Darbo ekonomikos ir pra­ lies ekonominio gyvenimo monės planavimo specialybės pulsą. yra panašios tuo, kad studi­ Pagrindinis darbo ekono­ juojantys turi Išmoku spręsti misto tikslas — lšpsręsti gy­ daugybę problemų, opių Ir vybiškai būtiną problemą: svarbių liaudies ūkio klau­ darbas turi tapti žmogui ne simų. Jei manai, kad Tau pavyks suderinti šaltą, ob­ jektyvų, matematlnj mąstymą kartu su tiesioginiu gebėjimu bendrauU su žmogumi, gilin­ tis j jo psichologiją, rinkis Pramonės ekonomikos fakul­ našta, o pirmuoju gyvenimo tetą. Kaip tik čįia galėsi iš­ poreikiu. Norint tai pasiekti, ugdyti gabumus, tapti geru reikia taip sutvarkyti darbą, kad dirbdamas žmogus tobu­ specialistu.

Na, o kuo skiriasi darbo lėtų ir ugdytų bei tobulintų ekonomikos ir pramonės pla­ sugebėjimus.

Darbo ekonomistas — tai navimo specialybės?

Pirmaisiais metais abiejų ir darbo organizatorius, suge­ specialybių studentai mokosi bantis rasti naujų rezervų, pagal vienodą planą: išklau­ didinti darbo našumą ir kel­ nes fakultetas palaiko drau­ su gamykla: soma keletas aukštosios ma­ ti žmonių materialini gyveni­ giškus ryšius tematikos disciplinų, TSKP mo lygj. pasirašyta abipusė bendradar­ Specifinius šios specialybės biavimo sutartis. istorijos kursas. Ypatingas (tvirtinti Taigi mokomasi ne tik dėmesys skiriamas markslstl- pagrindus padeda nei-leninlnel filosofijai, eko­ tokių disciplinų, kaip darbo sausai, teoriškai, bet ir prak­ nomikos istorijai, TSRS ir psichologija ir fiziologija, tiškai. Tai yra būtinybė pa­ užsienio ekonominei geogra­ liaudies ūkio planavimas, pra­ žinti darbo specifiką, o Jau fijai, kaip teoriniam specialy­ monės įmonių organizavimas dirbant savarankišką darbą bių pagrindui. Todėl fakulte­ ir planavimas, pramonės šakų — apskaičiuoti įrengimų na­ tas laukia tokių abiturientų, technologija ir kitų studijavi­ šumą. kuriuos jau mokykloje pa­ mas, o nuo 1981 metų įvesta Pramonės planavimo spe­ traukė politinė ekonomija, ir nauja disciplina „Sociali­ cialistai sprendžia vienos kurie ėmė domėtis problemo­ nis planavimas". svarbiausių liaudies ūkio šaBaigusių Universitetą darbo kų-pramonės vystymosi prob­ mis, Iškylančiomis liaudies ūkyje. Be to, studijuojantys ekonomistų laukiama visose lemas. Partija ir vyriausybė šiame fakultete, turi vieną pramonės įmonėse, įstaigose, jiems patelkia naujus, gyvy­ organizacijose, biškai svarbius uždavinius. svarbią ypatybę — žingeidu­ valstybinėse mą. Jei nepajusi kasdienio ryšių ir transporto, buitinio Problemų — šimtai. Tai ir poreikio sekti ekonominį pa­ aptarnavimo įmonėse. planavimo trūkumai, ir klai­ Antrosios fakultete ruošia­ dos ūkininkavimo metodologi­ saulio ir šalies gyvenimą, bū­ si prastas specialistas, nes tik mos specialybės darbo profi­ joje. Norint Išspręsti visus pastovus informacijos kaupi­ lis platus: nuo vadovaujan­ iškylančius uždavinius, reikia mas padės suprasti liaudies čio darbo įmonėje, įstaigoje gerai teoriškai „pasikaustyti". ūkio vystymosi dėsningumus, iki ekonomisto ministerijoje, Tuo tikslu studijuojamos to­ poreikius, pajusti galingą ša- projektavimo biure ir pan. kios disciplinos: pramonės

IŠSPRĘSK

PROBLEMĄ

8

ekonomika, įmonių organiza­ vimas, valdymas ir planavi­ mas, ūkinės veiklos analizė, matematiniai metodai ir pla­ navimo modeliai ir pan.

Pramonės planavimo spe­ cialybės studentai teigia, kad tik ginčuose gimsta tiesa, to­ dėl seminarų, praktikų metu kyla įdomios diskusijos, ku­ riose kiekvienas atranda sa­ ve, ima savarankiškai mąsty­ ti. Gilinti specialybės žinias padeda ir dalyvavimas SMD veikloje.

Melaginga toji legenda, kad Pramonės ekonomikos fakultete — neįdomu, kad tai — vienas .sausiausių" teorinių fakultetų Universite­ te. Netikėk, abituriente, tai — problematiškiausias fakul­ tetas ir... Ir linksmiausias, Šiose PFF studento Deivio Zabulionio nuotraukose užfik­ ir darbščiausias. Fakulteto suoti tik keli epizodai iš mūsų studentiško gyvenimo. Tai SSB „Tauras" jau nemažai „Mažojo futbolo-83" turnyro nugalėtoja — fakulteto ko­ metų tarp stipriausių respub­ manda ir garsaus SSB „Tauras" nariai. likos studentų statybos būrių, o „Tauro“ agitbrigada skambėte skamba ne tik Universi­ tete, bet ir respublikoje. Fa­ kultete vyrauja ypatinga nuo­ taika: visi šmaikštūs ir išra­ dingi. Vadovaudamiesi prin­ cipu: „kas dirba, tai ir ilsisi" ir... „kas moka dirbti, tas moka ir ilsėtis".

Taigi, abituriente, pagalvok ir nuspręsk, ar verta Tau stoti Į Pramonės ekonomikos fakultetą, ar ne. Jei esi pil­ nas naujų sumanymų, jei ne­ bijai darbo, Jei jauti jumoro gyslelę, ateik. Toks Tu lau­ kiamas fakultete.

Nina SEMIONOVA žurnalistikos spec.

I kurso studentė

se. Galima sužinoti ir į ko­ kias šalies aukštąsias mokyk­ las bus siunčiami studijuoti tų metų abiturientai, norin­ mybes studijuoti aukštųjų! tys įsigyti tas specialybes, mokyklų vakariniuose bei kurių neruošia mūsų respub­ neakivaizdiniuose skyriuose. likos mokyklos.

Kabinete konsultuoja specia­ Bet sėkmingą pasirinkimą liųjų vidurinių, profesinių . . .1803 metų balandžio 4 deliai. Tuomet Universitete lemia ne vien žinių apie spe­ technikos mokyklų bei tech­ cialybę gausumas. Svarbu nikumų atstovai apie sąlygas dieną caro aktu Vilniaus buvo penki bedeliai — vie­ vyriausioji mokykla pavadin­ nas vyresnysis inspektorius ne tik žinoti visą informaci­ mokytis šiose mokyklose. ją apie specialybę, bet ir Kita kabineto darbo kryptis ta Imperatoriškuoju Vilniaus ir po vieną bedelį kiekvie­ name fakultete. Į pagalbą įvertinti savo sugebėjimus, — studentų konsultavimas. universitetu.

Tuomet buvo išleisti „uni­ jiems atskubėdavo vyresnių­ galimybes ir tinkamumą šiai Studijos aukštojoje mokyklo­ profesijai. Polinkiai ir inte­ je, su jomis susijęs studentų’ versiteto įstatai". Universite- jų kursų studentai. Apie resai išryškėja jau besimo­ didesnis ar mažesnis sava-j ! tas gavo autonomijos teises: atliktą darbą bedeliai kas kant mokykloje. rankiškumas taip pat kelia renkamas rektorius, dekanai, mėnesį raštu atsiskaitinėjo Tyrimai rodo, kad dažnai nemažai klausimų. Naujas profesoriai. Universiteto teis­ rektoriui.

Bedeliai lankėsi paskaito­ mūsų polinkiai, interesai su­ kolektyvas, žmonės, kuriuos mui su jurisdikacija leista studentų pobūviuose, suprasti, su teisti Universiteto studentus, se, tampa su sugebėjimais, ku­ reikia pažinti, riuos iš dalies atspindi ates­ kuriais reikia bendrauti, mo­ profesorius, dėstytojus, tar­ teatruose, bendrabučiuose ir butuose. kytis ir gyventi. Savo grupė­ nautojus.

Istorijos fakulteto trečiaja­ tato pažymiai, nes ne visi je reikia priprasti, prisitaiky­ Universiteto funkcijos bu­ Už didelius nusižengimus me aukšte, prie skaityklos, dalykai mokykloje vienodai ti, o kartu ir „pastatyti sa­ vo labiau praplėstos. Jis ta­ Universiteto tvarkai ir drau­ abiturientui ant vienų durų — užrašas sekasi. Tokiam pokalbis su kabineto darbuo­ ve", surasti savo vietą. Ne po ne tik krašto aukštojo smei, pavyzdžiui, sistemin­ „Profesinės informacijos ir visada tai sklandžiai pavyks­ mokslo bei mokslo - tiria­ gą paskaitų nelankymą, da­ tojais paprastai tik sutvirtina studentų konsultavimo kabi­ ta. mojo darbo centru; be to, lyvavimą dvikovose, mušty­ apsisprendimą. netas". Kaip jau galima Neretai paaiškėja, kad jam dar uždėta rimta parei­ nėse studentai būdavo šali­ Sunku pasirinkti specialybė spręsti iš pavadinimo šis ka­ binetas dirba dviem krypti­ kai viskas vienodai sekasi. Daž­ įprasta mokykloje žinių įsi­ ga „turėti savo betarpiškoje nami iš Universiteto ir ati­ mis: teikia informaciją apie niausiai tenka susidurti su savinimo sistema jau nebe­ žinioje ir vadovybėje visas duodami gubernatoriaus tei­ profesijas ir konsultuoja stu­ labai gerai besimokančiais tinka, kad nebesusidorojama jo apygardoje esančias gim­ smui. O kai kurie tik laiki­ nai šalinami iš Universiteto moksleiviais. Jie paprastai su dideliu (vairių dalykų nazijas ir mokyklas". dentus bei moksleivius.

Reikšmingas įvykis Uni- arba sodinami į karcerį smul­ ieškoti aukštą krūviu, kad reikia Sunku išsirinkti tą vienin­ stoja į populiarias, telę Iš kelių dešimčių tūks­ prestižą turinčias specialybes, naujų būdų, kitokių metodų. versiteto gyvenlme buvo ku- kiam, paprastam areštui.

Mokslas Universitete tęsėsi tančių profesijų. Tačiau ir iš­ nepakankamai įvertinę gali­ Iškyla abejonių ir dėl pasi­ ratoriaus paskyrimas. Impesirinkus specialybę, studijuo­ mybes studijuoti kitur. Kon­ rinktos specialybės, dėl savo ratoriaus vardu kuratorius nuo 3 iki 4 metų, priklauso­ jant, o neretai ir jau dir­ sultacijos su kabineto dar­ tinkamumo šiai profesijai, dėl vykdė bendrą Universiteto mai nuo studento pažangu­ mo. Parodęs gabumus per priežiūrą. bant, vėl kyla naujos prob­ buotojais galėtų padėti kritiš­ būsimojo darbo. egzaminus, parašęs nustaty­ lemos. Būna sunku dėl to, kiau įvertinti savo polinkius, Dažnai susimąstome ir dėl i Kad studentai griežtai lai- tą darbą studentas gaudavo kiekkad mes renkamės specialybę interesus, patikrinti kai ku­ to, koks aš esu, kaip mane , kytųsi tvarkaraščio, laipsnį. tik iš nuogirdų, sekdami riuos specialius savo sugebė­ vertina kiti. Tai skatina su­ vieno semestro pabaigoje mokslo kandidato Baigę fizikos-matematikos laikytų visus privalomus eg ­ draugų ar mokytojų pavyz­ jimus. prasti bendravimo dėsnius, juos prižiūrėjo fakultetą gaudavo filosofijos džiu ar pagal mokykloje O kartais į kabinetą ateina savo ir kitų vidinį pasaulį, zaminus, mėgstamus dalykus. stojančiųjų tėveliai bei gi­ nustatyti slaptus elgesio mo­ Universiteto tarnautojai be- kandidato laipsnį. Magistro Pirmiausia reikėtų susipa­ minaičiai ir nori įsitikinti, ar tyvus. Taip kartais išspren­ žinti gerai su specialybe, stu­ gerai parinkta specialybė jų džiami nesutarimai šeimoje, dijuojamais dalykais, ir rim­ valkui, aukso medalininkui, asmeniniai sunkumai. tai susimąstyti apie busimąjį kuris tuo metu stovi už du­ Nereikia tikėtis, kad iš ka­ GAMTA — NAMAI IR ŠVENTO VĖ darbą. Kabinete gaiima suži­ rų. Kalbama tokiais atvejais bineto galima išsinešti gata­ noti apie Universiteto kiek­ apie Medicinos, Prekybos ar vus receptus, taisykles ar vieno fakulteto specialybes, Teisės fakultetą. Kaipgi jau­ instrukcijas. Žvilgsnis į save —tarsi kabinetas studijoms.

Atkelta iš 7 psl. durų? iš šalies, apie bendras ir specialias dis­ čiasi tas, kuris už Reikalingi specialistai ir respožiūris į savo Ką turime galvoti mes, sėdin ­ ciplinas, kurias reikės studi­ problemą iš kitos pusės, iš niame kartografavime, Atei- publikos žaliavų bazės plėti­ juoti, apie tai, kur ir ką teks tys šląpus? kito atskaitos taško, išklausy­ tyje geologai daugiau specia­ mui, statybinių medžiagų pa­ dirbti gavus diplomą. Cla Per stojamuosius egzaminus mas ir supratimas. O paskuti­ lizuosis ir „tikrojoje" klasiki­ ieškoms. Žvyras, molis, smė­ yra informacijos ne tik apie kabineto darbas kiek pasikei­ nį taška padedi pats. Ar ne nėje geologijoje. lis. ., įvairiausiom spalvom Universiteto specialybes, bet čia. Rugpjūčio mėnesį čia to kartais labiausiai reikia?

Pasižvalgal po fakultetą: žėrintys kalnų akmenys! Ir, Ir apie profesijas, kurias ga­ teikiama informacija apie tas laboratorijos. kabinetai. .. kaip rašė garsus mokslininkas lima įsigyti kitose respublikos specialybes įvairiose mokyk­ A. RAMANAUSKAITE Daug studentai dirba prakti­ A. Fersmanas, „negyvas ak­ aukštosiose, specialiose vidu­ lose, į kurias dar papildomai Studentų konsultavimo Ir nių darbų. O ir geologijos muo gyvena savą gyvenimą. rinėse, profesinėse technikos priimami pareiškimai. Cla ga­ profesinės informacijos kata­ muziejus su įvairiausių mi­ Sis mokslas gvildena tokias mokyklose bei technikumuo­ lima plačiau sužinoti apie neto vyr. laborantė neralų, iškasenų pavyzdžiais svarbias ir įdomias proble-

KONSULTUOJA PSICHOLOGAS

studentas

SENOJO UNIVERSITETO STUDENTŲ GYVENIMO

Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai—611179, ketvirtadieniais spaust uvėje 610444 IV 09851. Iškilioji spauda. 2 spaudos Jankai. Užs. Nr. 108. Spausdino LKP CK leid yklos spaustuvė Tiesos g. 1 «CoBeTCKnū CTyAeHT» — opraH napnroMa, peicropaTa, KOMHTeTa AKCM Ahtbbi, npotįiKOMa opAenoB TpyĄOBoro Kpacuoro 3HaMeHn u Apyx6Bi HapoAOB BnABHioccKoro yHHBepcn reTa hm. B. Kancynaca. PeĄaKTop R. BapanniiuKairre. Bhabhioc. Ha ahtobckom BSBiKe.

ir daktaro laipsniai buvo gaunami, pateikus atitinkamą disertaciją ir ją viešai ap­ gynus.

Turtingų bajorų vaikas į mokslą žiūrėjo kaip į pra­ mogą. Savo studijas jie su­ derindavo su „kelionėmis" per Vilniaus aristokratijos salonus.

Vargšas studentas turėjo naudotis padirbtais bajorystės popieriais .

XXX Studentų darbo diena bu­ vo suplanuota. Semestro pra­ džioje kiekvienas studentas turėjo paduoti rektoriui pa­ reiškimą, kuriame nurodyda­ vo, kokių paskaitų nori klausyti, žinoma, tai suderi­ nę^ su mokslo planu ir pri­ valomu visiems Universiteto studentams tvarkaraščiu.

Darbo diena studentams prasidėdavo 6 valandą ryto.

Kasdien, net ir sekmadie­ niais, studentai turėdavo bendrabutyje ar bute ruoštis paskaitoms ir seminarams.

Nuo 8 vai. iki 12 vai. — paskaitos. Sekmadienį stu­ dentams privalomos buvo šo­ kių pamokos ir muzikos pra­ tybos.

Parengė A. SILALYTĖ

mas, jog, ko gero, jam gali pavydėti netgi mokslai tyri­ nėjantys gyvas būtybes".

Gamta ir Žmogus. Priprato­ me prie šių žodžių derinio.

Kitaip ir negali būti. Ir gal (siaurąja prasme) mokslui gamta tik laboratorija. Bet žmogui ji — namai ir šven­ tovė.

Jūratė MARKELIŪNAITE Straipsnis iliustruotas au­ torės nuotraukomis.

Redaktorė J. VARAPNICKAITE