Tarybinis Studentas, 1975 m. sausio 17 d. Nr. 2-3 (902-903)

uanž/Bos scunencas

Visų šalių proletarai, vienykitės!

1975 m. sausio 17 d.

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

i

v

9fQft9_onoį “ * '

—

JUS KVIEČIA STUDIJUOTI VILNIAUS UNIVERSITETAS UNIVERSITETO PROREKTORIAUS B. SUDAVlClAUS ŽODIS ABITURIENTAMS

Gražiausią metų laiką — pavasarį, kai darbštus žemdir­ bys beria į dirvą sėklą, kai gamtos pabudimas žadina pui­ kias svajones, dažnas abiturientas, galvojantis toliau tęsti mokslus, atsiduria pasirinkimo kryžkelėje. Kaip sutvarkyti savo gyvenimą, kad jis teiktų moralinį pasitenkinimą ir duotų Tėvynei kuo didesnės naudos? Dalis jų svajoja ir apie Vilniaus universitetą.

1975/76 m. m. Universitetas priims į pirmą kursą 2920 žmonių: į dieninį skyrių — 1715, į vakarinį — 450, į ne­ akivaizdinį — 755. Ruošiami 30 specialybių specialistai.

Kiekvienos specialybės studentai ruošiami siauresnėmis specializacijomis — jų Universitete yra 70.

Siame laikraščio numeryje skelbiamos specialybės ir kontingentai. Norime atkreipti jaunuolių dėmesį ir į tai, kad Universitetas siunčia nekonkurso tvarka studijuoti ir j kitas šalies aukštąsias mokyklas: į Maskvos universitetą studijuoti politinę ekonomiją bei filosofiją, į Maskvos isto­ rinį archyvų institutą — archyvistiką, į Tartu universitetą — sportinę mediciną. Norintys studijuoti šiose aukštosiose mokyklose, stojamuosius egzaminus laiko Vilniaus univer­ sitete.

Mūsų šalyje universitetinis išsilavinimas yra labai ver­ tinamas. Jis duoda gerus mokslų pagrindus. Stipriame mokslo kolektyve, kuriame yra įvairiausių mokslo šakų atstovų, geros sąlygos jaunuoliui įvairiapusiškai išprusti.

Universitetas ruošia plataus profilio specialistus gamybi­ niam, pedagoginiam, moksliniam darbui. Universiteto mo­ kymo planai sudaryti taip, kad pagrindinis dėmesys ski­ riamas ne vienos kurios siauros specialybės įgijimui, o bendroms teorinėms disciplinoms, kurios yra keleto arti­ mų specialybių pagrindas. Svarbiausias Universitetą baigu­ sio specialisto bruožas — platus ir gilus mokslinis-teorinis jo pasirengimas.

Kasmet didelis būrys jaunuolių nori studijuoti musų aukštojoje mokykloje. Pavyzdžiui, pernai į vieną vietą die­ niniame skyriuje pretendavo vidutiniškai 2,21 žmogaus.

Studentų parinkimo problema labai sudėtinga. Mūsų tiks­ las nelengvas — priimti gabiausius, geriausiai pasiruošu­ sius ir tinkančius studijuoti pasirinktą specialybę jaunuo­ lius. Kol kas nėra tobulų kriterijų, kurie leistų vienareikš­ miškai parinkti tinkamiausius kandidatus. Priėmimo tai­ syklės irgi dar nėra absoliučiai tobulos. Viena iš naujo­ vių, kuri taikoma jau kelintą kartą, — atestato vidurkis yra laikomas lygiaverčiu su stojamųjų egzaminų pažy­ miais. Deja, pernai, egzaminatorių nuomone, daugelio atestatų pažymiai labai skyrėsi nuo realių žinių. Pavyz­ džiui: stojusių į matematikos specialybę matematikos da­ lykų atestato vidurkis 4,33, o išlaikė matematikos stoja­ mąjį egzaminą vidurkiu 3,79; stojusių į ekonomikos spe­ cialybes matematikos atestato vidurkis: į darbo ekonomi­ ką — 3,74, pramonės planavimą — 3,88, prekybos eko­ nomiką — 4,12, o išlaikė stojamąjį atitinkamai 2,90; 2,84; 2,76. Stojusių į mediciną atestato vidurkis iš fizikos 4,35, o išlaikė vidurkiu 3,52; stojusių į lietuvių kalbos ir lite­ ratūros specialybę atestato vidurkis iš lietuvių kalbos ir literatūros 4,38, o išlaikė vidurkiu 3,83. Vidurinės mo­ kyklos į tai turėtų atkreipti didesnį dėmesį, kad nebūtų daroma žala iš esmės gerai idėjai — atsižvelgti į atestato pažymius, sprendžiant priėmimo į aukštąją mokyklą klau­ simą.

TSKP XXIV suvažiavimas ir vėliau priimtas TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos nutarimas ..Dėl priemonių, pa­ dedančių toliau tobulinti aukštąjį mokslą šalyje“ visoms aukštosioms mokykloms iškėlė labai svarbius uždavinius — ruošti liaudies ūkiui aukštos kvalifikacijos, idėjiškai užgrūdintus specialistus, sugebančius kūrybiškai atlikti jiems pavestą darbą, nuolat gilinti savo žinias, morališkai taurius, mokančius dirbti su žmonėmis, aktyvius partijos politikos skleidėjus.

Vykdant šiuos uždavinius, Universitetui tenka labai svarbus vaidmuo, nes jis organiškai sieja mokslo tiriamąjį ir pedagoginį darbą. Universitete yra susikūrę keliolika originalių mokslinių krypčių ir mokyklų, kurioms vado­ vauja Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, profeso­ riai p. Norkūnas, A. Marcinkevičius, J. Viščakas ir kiti mokslininkai. Studentai turi galimybę klausyti paskaitų tokių plačiai žinomų mokslininkų, kaip matema­ tiko prof. V. Statulevičiaus, fizikų profesorių P. Brazdžiū­ no ir J. Požėlos, geografų profesorių V. Chomskio ir A.

Basalyko, chemikų K. Daukšo ir V. Daukšo, ekonomistų M. Gregorausko ir A. Žilėno, istoriko K. Navicko, filosofo E. Meškausko ir daugelio kitų.

Universitete vyrauja darbinga ir kūrybinga nuotaika.

Profesoriai, docentai, dėstytojai, vykdydami TSKP XXIV suvažiavimo nutarimus, sprendžia daug reikšmingų moks­ lo problemų, tobulina mokymo procesą ir turinį.

Akademiniam jaunimui įsisavinti mokslo žinias sudary­ tos visos sąlygos. Universitetas turi laboratorijas ir kabi­ netus, aprūpintus šiuolaikine moksline aparatūra, labai tur­ tingą biblioteką. Lietuvos Komunistų partijos Centro Ko­ miteto ir respublikos Vyriausybės rūpinimosi dėka nuolat turtėja Universiteto materialinė bazė. Antakalnyje, simbo­ lišku vardu pavadintoje Saulėtekio alėjoje, statomas Uni­ versiteto studentų miestelis. Teisės ir trys ekonomikos fa­ kultetai jau persikėlė į naujas šiuolaikines patalpas.

Malonu pažymėti, kad studentai teisingai supranta „stu­ dento“ sąvokos šiuolaikinį turinį, supranta, kad studentas — tai ne tik būsimas specialistas. Tai būsimas inteligen­ tas, kuris turi būti pasiruošęs vykdyti ir svarbias visuo­ menines funkcijas. Jaunasis specialistas gyvenime tampa ne tik veikėju profesine prasme, bet ir žmonių vadovu, jų auklėtoju. Todėl, dar studijuodamas aukštojoje mokykloje, jis turi įvaldyti ne vien profesines žinias, bet ir organiza­ cinio bei auklėjamojo darbo įgūdžius, kaupti visuomeni­ nės politinės veiklos įgūdžius. Šiandieninis specialistas — tai plačios erudicijos, gilių komunistinių įsitikinimų, aukš­ tų moralinių idealų žmogus.

Sis siekimas išugdyti visapusiškai ir harmoningai išvys­ tytą asmenybę daro studentų gyvenimą iš tikrųjų turtin­ gą ir įdomų. Universitetas garsus meno saviveikla, studen­ tai turi savo organizacijas ir klubus. Plačiai žinomas inter­ nacionalinis, aktyviai dirba ir sporto, turistų, kraštotyri­ ninkų bei kiti klubai. Literatų būreliuose pirmąją mokyk­ lą praeina busimieji rašytojai.

Universitete veikia Visuomeninių profesijų fakultetas, kuriame studijuoja gausus universitetiečių būrys. Baigę šį fakultetą, studentai įgyja antrą — visuomeninę — specia­ lybę ir gauna atitinkamą pažymėjimą. Fakultete yra paskaitinės propagandos („Jaunųjų lektorių mokykla"), me­ ninės fotografijos, buities kultūros, sporto, turizmo ir eks­ kursijų, meno profesijų — choro ir vokalinio ansamblio, liaudies instrumentų ir pučiamųjų orkestro, šokių, dramos kolektyvų vadovų grupės — skyriai.

Plačiai studentų visuomeninei veiklai vadovauja gausi komjaunimo organizacija, kuri pelnytai laikoma partinės organizacijos pagalbininke, organizuojant studentų visuomeninio-politinio darbo praktiką, auklėjant studentus ko­ munizmo idealų dvasia.

Svarbų vaidmenį Universiteto gyvenime vaidina Moks­ linė draugija. Studentų mokslinė draugija — tai pirmųjų mokslinių bandymų, savo ištvermės patikrinimo mokykla.

Kaip tik šioje mokykloje mokslinę veiklą pradėjo tokie šiandien žinomi mokslininkai, kaip lituanistai profesoriai V. Mažiulis, J. Palionis, medikai profesoriai A. Pronckus, P. Visockas, geografas dr. C. Kudaba ir daugelis kitų. Šiandien Universiteto Studentų mokslinė draugija turi apie 2000 narių.

Studentų gyvenimą labai praturtina Universiteto ryšiai su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Universitetas bend­ rauja su daugeliu Tarybų Sąjungos mokyklų. Užtenka pa­ sakyti, kad vien Studentų mokslinė draugija palaiko nuo­ latinius ryšius su šešiasdešimčia TSRS aukštųjų mokyklų.

Tie ryšiai dar labiau sustiprėjo jubiliejiniais 1972 metais.

Universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Latvi­ jos, Odesos ir Baltarusijos universitetais.

Plečiasi ryšiai su užsienio aukštosiomis mokyklomis.

Glaudžius dalykinius ryšius Universitetas palaiko su Greifsvaldo (VDR), Krokuvos (LLR), Prahos (CSR) universitetais, o pastaruoju metu ir su Erfurto medicinos akademija. Su jais mes keičiamės moksliniais darbuotojais, studentais — praktikantais, studentų grupėmis vasaros darbo ir poilsio stovyklose. Atskirus studentus Universitetas siunčia studi­ juoti ir į užsienio aukštąsias mokyklas. Įdomus mūsų gausios šeimos gyvenimas. Didelė laimė tapti šios šeimos nariu. Didelė laimė dirbti ir studijuoti Vilniaus universitete. Bet stojančiajam reikia gerai pa­ galvoti, kurią aukštąją mokyklą, kokią specialybę pasirink­ ti, ir niekada nepamiršti, kad ne profesija žmogų puošia, o žmogus profesiją. Tik tokiu atveju specialistas gali dau­ giau duoti visuomenei ir kartu jausti moralinį pasitenkini­ mą ir laimę.

NUOTRAUKOSE matome Universiteto centrinius rūmus ir pastatus naujajame studentų miestelyje, studentus ma­ tematikus paskaitoje.

SPECIALUS NUMERIS ABITURIENTAMS • SPECIALUS NUMERIS ABITURIENTAMS • SPECIALUS NUMERIS ABITURIENTAMS • SPECIALUS NUMERIS ABITURIENTAMS

Fakultetai ir specialybės

| Universitetą planas

D

V

N

Ką pasirinkti Istorijos fakultete • ISTORIJA

MATEMATIKOS IR MECHANIKOS FAKULTETAS 150 — 25 Matematika Taikomoji matematika 75 .7- — FIZIKOS FAKULTETAS 125 — Fizika — CHEMIJOS FAKULTETAS 75 — — Chemija GAMTOS FAKULTETAS 50 — 50 Biologija 25 — Geografija Hidrogeologija ir inžinerinė geologija 35 — — MEDICINOS FAKULTETAS — — Gydomoji medicina 50 30 — — Sanitarija 60 — — Pediatrija FILOLOGIJOS FAKULTETAS 50 25 50 Lietuvių kalba ir literatūra 75 25 50 Rusų kalba ir literatūra 90 25 — Romanų ir germanų (anglų, vokiečių, prancūzų) filologija ISTORIJOS FAKULTETAS 25 — 25 Žurnalistika 75 25 50 Bibliotekininkystė ir bibliografija 60 — 50 Istorija 30 — — Psichologija PRAMONES EKONOMIKOS FAKULTETAS 50 75 75 Pramonės planavimas 50 50 25 Darbo ekonomika PREKYBOS FAKULTETAS 50 25 25 Prekybos ekonomika 25 25 30 Prekių mokslas 25 50 25 Materialinio-techninio aprūpinimo ekonomika ir organizavimas FINANSŲ IR APSKAITOS FAKULTETAS 60 50 50 Finansai ir kreditas 125 50 75 Buhalterinė apskaita 50 — — Ekonominė kibernetika Ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimas 75 — — 25 — — Statistika TEISĖS FAKULTETAS 125 — 150 Teisė KAUNO VAKARINIS FAKULTETAS FILOLOGIJOS SKYRIUS: lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba Ir literatūra, anglų kalba ir literatūra ISTORIJOS SKYRIUS: bibliotekininkystė ir bibliografija EKONOMIKOS SKYRIUS: pramonės planavimas, prekybos ekonomika, finansai Ir kreditas, buhalterinė ap­ skaita, darbo ekonomika.

Paaiškinimas. D — dieninis skyrius, V — vakarinis skyrius, N — neakivaiz­ dinis skyrius.

Šios specialybės studen­ tai per paskaitas ir seminari­ niuose užsiėmimuose plačiai nagrinėja sudėtingus visuo­ menės vystymosi procesus nuo seniausių laikų iki pat šių dienų, įvairių šalių ir tau­ tų praeitį ir dabartį, jų eko­ nominio ir politinio vystymo­ si problemas, jų savitarpio santvkių raidą.

Teisingam visuomenės vys­ tymosi dėsningumų suprati­ mui ypač svarbią reikšmę tu­ ri visiems Universiteto stu­ dentams dėstomų TSKP isto­ rijos, marksistinės-lenininės filosofijos, politinės ekonomi­ jos ir mokslinio komunizmo gilus įsisavinimas.

Nuo trečio kurso studentai istorikai pasirenka TSRS isto­ rijos, Lietuvos TSR istorijos, visuotinės istorijos, archeolo­ gijos, archyvistikos, ekskursi­ jų vadovų specializaciją ir giliau studijuoja atskiras tos specializacijos problemas, na­ grinėjamas speckursuose ir specseminaruose. Visi istori­ jos specialybės studentai at­ lieka archeologinę arba etno­ grafinę mokomąją praktiką, archyvinę, muziejinę, pedago­ ginę, darbo su pionieriais praktikas, o dalis jų vyksta atlikti praktikos ir į Lenkijos Liaudies Respubliką.

Studentai istorikai dalyvau­ ja taip pat istorijos, archeo­ logijos, etnografijos ir tarp­ tautinių santykių istorijos mokslinių būrelių veikloje.

Baigę studijas, gabiausi is­ torijos specialybės studentai paliekami dirbti Universitete ar nukreipiami į kitas aukš­ tąsias mokyklas, mokslo tyri­ mo institutus, kiti įdarbinami bendrojo lavinimo ar specia­ liosiose vidurinėse bei profe­ sinėse technikos mokyklose, archyvuose, muziejuose, tu­ rizmo ir ekskursijų biuruose ir kitose įstaigose bei žiny­ bose, kur reikalingi atitinka­ mos kvalifikacijos specialis­ tai su aukštuoju išsilavinimu.

Doc. R. ŽIUGŽDA Visuotinės istorijos katedros vedėjas • BIBLIOTEKININKYSTĖ, BIBLIOGRAFIJA, MOKSLINĖ INFORMACIJA

1974 m. gegužės mėn. TSKP Centro Komitetas paskelbė nutarimą „Dėl bibliotekų vaidmens didinimo, komunis­ tiškai auklėjant darbo žmo­ nes ir spartinant mokslinę techninę pažangą". Jame at­ kreiptas dėmesys į tai, kad daugiau būtų ruošiama bib­ liotekininkų su aukštuoju mokslu ir kad jie specializuotųsi. Aukštos kvalifikacijos bibliotekinio ir informacinio darbo specialistus nuo 1949 m. ruošia Vilniaus universite­ tas. Vienas tūkstantis mūsų paruoštų specialistų dirba įvairiuose bibliotekų ir bib­ Universitetas dažnai sulaukia garbingų svečių. Nuotraukoje: Tarybų Sąjungos Didvyrė, liografijos darbo baruose, lakūnė - kosmonautė V. Tereškova-Nikolajeva (kairėje), respublikos aukštojo Ir spec. vidu­ mokslinės-techninės informa­ rinio mokslo ministras H. Zabulis, Universiteto prorektorius doc. B. Sudavičius, rektorius cijos tarnybose, dėsto specia­ prof. dr. J. Kubilius. lybės dalykus Universitete Sparčiai vystantis liaudies ūkiui, organizuojant jo darbą moksliniais pagrindais, kartu auga ir ekonomistų poreikis.

Ypač sparčiai - yra vystoma tarybinė prekyba. Kasmet atidaroma šimtai naujų pre­ kybos bei visuomeninio mai­ tinimo įmonių. Nuolat tobuli­ namas prekybos darbas. Vi­ sam tam yra reikalingi aukš­ tos kvalifikacijos prekybos darbuotojai.

Pagrindinė aukštos kvalifi­ kacijos prekybos darbuotojų kalvė — Prekybos fakultetas.

Dabartiniu metu čia ruošiami trijų specialybių darbuotojai:

arba kultūros mokyklose. Šiuo metu respublikoje turi­ me tik 5,2% bibliotekininkų su aukštuoju mokslu. O res­ publikoje veikia daugiau kaip 7 tūkst. įvairių tipų bib­ liotekų ir per 400 mokslinės techninės informacijos tarny­ bų!

Sį specialistų pareikalavi­ mą ir stengiasi patenkinti Istorijos fakulteto Biblioteki­ ninkystės ir Mokslinės infor­ macijos katedros su stacio­ nariniu ir neakivaizdiniu sky­ riais ir Universiteto vakarinio fakulteto Bibliotekininkystės katedra Kaune.

Ruošiami įvairių specializacijų biblio­ tekininkai: masinių, vaikų ir mokyklų, mokslinių bibliote­ kų su visuomenine politine ir žemės ūkio specializacija, techninių bibliotekų.

Per penkerius metus stu­ dentai turi išklausyti specia­ lybės, visuomenės mokslų, matematikos, psichologijos, pedagogikos, dviejų užsienio kalbų ir rusų kalbos kursus, o taip pat bendramokslinio bibliotekinio pagrindo daly­ kus. Mokymo planas taip pat numato 3 gamybines prakti­ kas geriausiose respublikos bibliotekose ir informacijų tarnybose.

Mokslinės techninės revo­ liucijos ir nepaprasto kultūri­ nio suklestėjimo amžiuje bib­ liotekininko ir informacijos specialisto visuomeninis au­ toritetas ir jo, knygos ir in­ formacijos skleidėjo, vaidmuo žymiai išaugo, ir šios specia­ lybės absolventui atsiveria vis platesnės galimybės sėk­ mingai ir naudingai taikyti aukštojoje mokykloje įgy­ tas žinias įvairiuose kultūros, švietimo ir mokslo baruose. doc. L. VLADIMIROVAS Mokslinės informacijos katedros vedėjas • ŽURNALISTIKA

Tur būt, į visas specialybes stojantieji įsivaizduoja jas ki­ taip, gerokai atitolusias nuo to, kas yra realybėje. Žurna­ listika tikriausiai priklauso prie tų, kur tas atotrūkis be­ ne didžiausias. Dažnas stojan­ čiųjų (ypač švelniosios lyties) įsitikinęs, kad pakankamas bagažas šiai specialybei yra lyriškų eilėraščių mazgelis, kad šioji specialybė tereika­ lauja tik romantiškos sielos, skrajojimo padebesiais, mano, kad žurnalistika — tai tik ne­ paliaujamos išvykos į egzo­ tiškas šalis, susitikimai su modelių namų direktoriais, madingų restoranų šefais-virėjais, dailiojo čiuožimo ir sun­ kumų kilnojimų čempionais.

Realybė nelabai panaši į šį paveikslą. Kas tegalvoja apie lengvą gyvenimą, gausiai at­ plaukiančius honorarus — tu­ rės būtinai nusivilti. Žurna­ listika labai sunki, reikalau­ janti pasišventimo, atkaklaus darbo, noro kovoti su trūku­ mais, susidomėjimo visuome­ nei rūpimomis problemomis profesija. Ši specialybė reikalauja iš stojančiojo tam tikrų duome­

Jei nori būti prekybos darbuotojas prekybos ekonomistai, prekių mokslo ir prekybos organiza­ vimo bei materialinio-techni­ nio aprūpinimo specialistai.

Visų specialybių prekybi­ ninkai vienodai reikalingi mūsų liaudies ūkiui, todėl baigę jie dirba ne tik atitin­ kamoje liaudies ūkio šakoje, įmonėse bei organizacijose, bet ir liaudies ūkio planavi­ mo, valdymo organuose, mokslinio tyrimo įstaigose.

Turintieji patraukimą gali

dirbti pedagoginį darbą spe­ cialiosiose vidurinėse mokyk­ lose arba technikumuose. * * • Studentai, baigę prekybos ekonomikos specialybę, dirba prekybos įmonėse ar organi­ zacijose. Nemaža dalis tampa organizacijų bei stambių par­ duotuvių ir visuomeninio maitinimo įmonių vadovais, jų pavaduotojais, planavimoekonomikos bei kitų skyrių

viršininkais, ekonomistais.

Tam tikra dalis absolventų dirba vadovaujantį darbą koo­ peratinėje prekyboje, nema­ ža dalis — prekybos valdy­ mo organuose (Prekybos mi­ nisterijoje, Lietkoopsąjungo­ je), prekybos kadrus ruošian­ čiuose technikumuose, moks­ linio tyrimo įstaigose ir t. t.

kių mokslo žinovu bei preky­ bos organizatoriumi tampa as­ menys, baigę prekių mokslo ir prekybos organizavimo specialybę. Šios specialybės absolventai dirba prekybos organizacijų, didmeninės pre­ kybos bazių, parduotuvių ži­ novais, nemaža dalis — įvai­ rų organizacinį-vadovaujantį darba prekybos įmonėse.

Materialinio-techninio aprū­ pinimo specialybė ruošia kad­ Aukštos kvalifikacijos pre^ rus įvairioms liaudies ūkio

nų: visų pirma, reikia gerai mokėti gimtąją kalbą ir mo­ kėti sklandžiai dėstyti savo mintis raštu, pats rašymo pro­ cesas jam neturėtų būti sun­ kenybe. Labai svarbi savybė — mokėjimas bendrauti su žmonėmis, priversti juos išsi­ kalbėti, atvirai pasipasakoti apie save. Šią charakterio sa­ vybę galima ugdyti, tačiau, jei jos nėra visai — tokiems žmonėms geriau pasirinkti ki­ tą specialybę. Dėl daugelio savybių ši specialybė geriau tinka studijuoti vyrams. Šiuo metu Universitete žur­ nalistikos specialybę galima studijuoti stacionare ir neaki­ vaizdiniu būdu. Nuo III kur­ so studentai specializuojami 3 specializacijomis, kurios atitinka jų gabumus ir pagei­ davimus. Tai busimieji laik­ raštininkai, radijo ir televizi­ jos darbuotojai bei fotorepor­ teriai. Baigiantys Universite­ tą studentai skirstomi darbui pagal pasirinktąją specializa­ ciją.

Doc. St. MAKAUSKAS Žurnalistikos katedros vedėjas • PSICHOLOGIJA

Šią vasarą jau septintą kar­ tą bus priimami į Istorijos fakultetą busimieji darbo psi­ chologijos ir pedagogikos psi­ chologijos specialistai, kurių nedidelis skaičius galės spe­ cializuotis ir filosofijos sri­ tyje.

Stojantys turi gerai pasi­ rengti matematikai, nes ji ne tik išbando stojančiųjų suge­ bėjimą tiksliai logiškai pro­ tauti, bet kartu padeda pa­ grindą psichologijos studi­ joms. Dabar vis labiau plėto­ jasi matematinė psichologi­ ja. Psichologijos studentas nelaksto dausomis, neužsiimi­ nėja nei spiritizmu, nei diromantija, o tiksliais meto­ dais, pasitelkęs elektroninę techniką, tiria žmogaus psi­ chiką.

Platus matematikos kursas, biologinio ciklo paskaitos, specialūs psichologijos kur­ sai, savarankiškas darbas la­ boratorijose, mokomoji ir ga­ mybinė praktika gamyklose ir mokyklose sudaro puikias sąlygas pasirengti gerais spe­ cialistais.

Pastebimas keistas reiški­ nys: Maskvos, Leningrado, Kijevo universitetuose, kad galėtų studijuoti psichologiją, rengiasi daugiausia vyrai, o Vilniaus universitete — be­ veik vien merginos. Matyt, vis dar gyvas klaidingas įsi­ tikinimas, kad psichologija nereikalinga vyriškumo. O iš tikrųjų oamyklose arba liau­ dies švietimo sistemoje yra psichologui daug vyriško, įdo­ maus darbo šalia ekonomis­ tų, sociologų ir pedagogų.

Prieš rašant pareiškimą sto­ ti į psichologijos specialybę, pirma reikia gerai apsispręsti, kuri specializacija pasirenka­ ma. Stojamųjų egzaminų me­ tu Universitete veikia kon­ sultacinis kabinetas, ten ir galima pasitarti, kurią specia­ lizaciją pasirinkti.

sistemoms, kur darbas siejasi su materialinio-techninio ap­ rūpinimo klausimais. Šios specialybės absolventai reika­ lingi pramonės, statybos įmo­ nėms. Atsižvelgiant į tai, kad šią specialybę baigusieji dau­ giau turi reikalų su pramoni­ nėmis medžiagomis, įrengi­ mais bei mašinomis, ji reko­ menduotina studijuoti vyrams.

Abiturientus, mėgstančius judrų, operatyvų darbą, kvie­ čia studijuoti Prekybos fakul­ tetas.

Doc. L. BUTKEVIČIUS fakulteto dekanas

sKiMome Technikos pažanga, gamy­ ba ir jos valdymas, liaudies ūkio planavimas, kiti mokslai kelia matematikai vis naujas problemas, kurių neišspren­ dus šiandien neįmanoma ženg­ ti pirmyn. Matematikos pri­ taikymo sritis nepaprastai iš­ siplėtė. Jei anksčiau mate­ matiniai metodai buvo taiko­ mi mechanikoj, fizikoj, astro­ nomijoj, technikos moksluo­ se, tai dabar jie sparčiais tempais pradėjo skverbtis į ekonomiką, biologiją, medici­ ną, net į kalbotyrą, teisę, psi­ chologiją ir daugelį kitų mokslo sričių. Matematizuojami ne tik mokslai, bet ir atskiros gamybos, liaudies ūkio valdymo bei planavimo šakos.

Matematikos ir mechanikos fakultete šiuo metu ruošiami matematikos ir taikomosios matematikos specialistai.

Absolventai, baigę matema­ tikos specialybę, dirba aukš­ tosiose ir vidurinėse mokyk­ lose, įvairiose mokslinio ty­ rimo įstaigose, gamyklose,

skaičiavimo centruose. Nuo 1974/75 m. m. matematikos specialybės studentai pradėjo mokytis pagal naujus moky­ mo planus: akcentuojamas platesnis specialistų paruoši­ mo profilis. Visi šios specia­ lybės studentai turi išklausyti pedagoginių-metodinių discip­ linų ciklą, atlikti tiek gamy­ binę (mokslinio tyrimo įstai­ gose, įmonėse, skaičiavimo centruose), tiek ir pedagoginę (vidurinėse mokyklose) prak­ tikas. Yra naujų taikomojo pobūdžio disciplinų, kaip pvz., automatizuotų valdymo siste­ mų matematinės problemos, išplėstas elektroninių skaičia­ vimo mašinų ir programavi­ mo kursas. Kadangi neįmano­ ma mokėti visos matematikos, tai nuo III kurso studentai ruošiami atskiromis speciali­ zacijomis: funkcijų teorija ir funkcionalinė analizė; geo­ metrija ir topologija; algebra ir skaičių teorija; tikimybių teorija ir matematinė statisti­ ka; skaičiavimo matematika.

Taikomosios matematikos

specialybė yra palyginti jau­ na. Šiais metais fakultetas iš­ leidžia tik pirmąją šių spe­ cialistų laidą. Šioje specialy­ bėje studijuojantiems daug laiko skiriama gamybos val­ dymo ir planavimo automati­ zavimo klausimams, matema­ tinės statistikos metodų tai­ kymui gamyboje, elektroni­ nėms skaičiavimo mašinoms bei jų panaudojimui. Nuo III kurso taikomosios matemati­ kos specialybės studentai skirstomi į dvi specializaci­ jas: AVS matematinio aprū­ pinimo ir skaičiavimo techni­ kos priemonių taikymo. Šių specialistų laukiama visur, kur tik reikia taikyti matema­ tinius metodus ir skaičiavimo techniką: įvairiuose moksli­ niuose institutuose, konstravi­ mo biuruose, skaičiavimo centruose, gamyklose.

Prie fakulteto veikia Skai­ čiavimo centras (70 darbuo­ tojų) su keturiomis elektro­ ninėmis skaičiavimo mašino­ mis. Praeitais metais buvo gauta nauja moderni trečios

kartos skaičiavimo mašina „ES-1020". Abiejų specialy­ bių studentai Skaičiavimo centre atlieka mokomąją skai­ čiavimo praktiką, laboratori­ nius darbus. Dalis studentų centre atlieka gamybinę praktiką, rašo kursinius ir diplominius darbus.

Fakultete dirba kvalifikuo­ ti specialistai. Iš 58 dėstyto­ jų — 5 profesoriai ir mokslų daktarai, 36 docentai ir moks­ lų kandidatai.

Fakulteto mokslininkai ir studentai palaiko glaudžius ryšius ne tik su įvairiomis sąjungos aukštosiomis mo­ kyklomis, mokslinio tyrimo institutais, bei ir su užsieniu.

Dažni fakulteto svečiai yra Prahos, Graifsvaldo, Kroku­ vos ir kitų universitetų moks­ lininkai, kurie skaito studen­ tams paskaitas, pranešimus seminaruose ir konferencijo­ se. Kasmet apie 20 fakulteto studentų siunčiama praktikai į Graifsvaldo (VDR) ir Kro­ kuvos (LLR) universitetus.

Mieli abiturientai, jeigu Jūs mėgstate tiksliuosius mokslus, nebijote darbo, pasi­ rinkite vieną iš labai reikalin­ gų dabartiniu metu specialy­ bių — matematiką, taikomą­ ją matematiką.

Doc. V. MERKYS fakulteto dekanas

KVIEČIAME I MATEMATIKOS IR MECHANIKOS FAKULTETĄ

KAS TA TAIKOMOJI MATEMATIKA Gilioje senovėje visa mate­ matika buvo taikomoji, ir tik gerokai vėliau buvo pradėta ją skirstyti į teorinę ir taikoi mąją. Šios dvi kryptys vystėĮsi glaudžiai susijusios: gauti [nauji teoriniai rezultatai išIplėsdavo taikymo sritis, iš ki­ ltos pusės, praktika iškeldavo vis naujus uždavinius.

XX amžius iš esmės pakei­ kė mūsų požiūrį į taikomąją matematiką. Net ir tokių ma­ tematikos šakų, kurios buvo •laikomos neturinčiomis nieko [bendro su taikymais, nauji pasiekimai gana greit panau­ dojami fizikoje, technikoje, biologijoje ir pan. Taigi, ne matematika skirstosi į taiko­ mąją ir teorinę, o matemati­ kų interesai ir jų sprendžia­ mos problemos. Vieni iš jų sprendžia teorinius matemati­ kos uždavinius, vysto naujus tyrimo metodus. Kiti — pasi­ telkę į pagalbą matematinius metodus, sprendžia praktikos problemas.

Taikomosios matematikos specialistas visų pirma turi būti matematikasi susipažinęs su įvairiomis matematikos šakomis ir įvaldęs elektroni­ nę skaičiavimo techniką. Da­ bar praktika kelia tokius su­ dėtingus uždavinius, kad jų sprendime reikia pasinaudoti įvairių matematikos sričių metodais. Kada ir to neužten­ ka, susikuria naujos matema­ tikos kryptys, pavyzdžiui, tie­ sinis ir netiesinis programavi­ mas, masinio aptarnavimo teorija, informacijos teorija ir kt. Iš kitos pusės, taiko­ mosios matematikos specialis­ tas turi kuo daugiau žinoti, "kaip matematikos metodai taikomi įvairiose praktikos ir mokslo srityse. Dažnai iš pirmo žvilgsnio visai skirtingi uždaviniai gali būti spren­ džiami tokiais pačiais meto­ dais.

Pasirinkę taikomosios ma­ tematikos specialybę, galėsite 'dirbti bet kurioje mėgiamoje rmokslo ar praktikos srityje.

Doc. J. KRUOPIS

ESM IR ŽMONIJOS PAŽANGA Spaudoje jūs skaitote apie vis naujas specialybes bei specializacijas: taikomoji ma­ tematika, skaičiavimo mate­ matika, kibernetika.. . Pla­ čiai kalbama apie automati­ zuotas valdymo sistemas (AVS).

Pasirinkę matematikos ar­ ba taikomosios matematikos specialybę, jūs jau nuo pir­ mųjų kursų palaipsniui būsi­ te ruošiami dirbti su elektro­ ninėm skaičiavimo mašinom (ESM), klausysite kursus, taip reikalingus AVS kūrė­ jams. Šiuo metu gyvenime vis plačiau naudojami modeliavi­ mo metodai, kurių progresą nulėmė ESM.

Kuriamos trečios kartos mašinos, kuriose naudojamos integralinės schemos. Šios kartos mašinų sistemose gali­ ma užrašyti informacijos kie­ kį, lygR informacijos kiekiui, esančiam nemažoje bibliote­ koje, o atrasti mus dominan­ čią informaciją bus galima daug greičiau. Visiškai pasi­ keis istorikų ir archyvų dar­ buotojų darbas.

Ateityje jiems teks tik ruošti klausi­ mus paieškos sistemai, o ma­ šina ieškos dokumentų. Tre­ čios kartos mašinos vadina­ mos sistemomis, nes mašinos centrinis aritmetinis įrengi­ mas bendradarbiauja su pa­ galbiniais, išoriniais įrengi­ mais, kurių gali būti daug ir

GEOMETRIJOS KATEDROJE Geometrija yra viena se­ niausių matematikos mokslo šakų, todėl su ja susipažinti tenka jau vidurinėje mokyk­ loje. Tačiau vidurinėje mo­ kykloje daugiausia naudoja­ mi „grynai" geometriniai me­ todai, tik atskirais atvejais pasitelkiant į pagalbą algeb­ rą. Nenuostabu, kad galimy­ bės tiems nagrinėjimams ga­ na ribotos.

Jau pirmuosiuose kursuose, plečiant algebros žinias, pra­ einant matematinės analizės kursą (su jos pradmenimis — išvestinių radimu — susipa­ žįstama vidurinėje mokyklo­ je), atsiranda plačios galimy­ bės gilesniems geometriniams nagrinėjimams. Nuo šito ir prasideda, iš esmės, studen­ tų pažintis su Geometrijos katedros darbuotojais.

Katedrai vadovauja prof. P. Katilius — beveik visų res­ publikos aukštosiose mokyk­ lose dirbančių matematikų

mokytojas. Ir nors ne visiems tenka klausytis jo skaitomų paskaitų, kiekvienam neabe­ jotinai tenka naudotis prof.

P. Katiliaus parašytais „Ana­ lizinės geometrijos", „Diferen­ cialinės geometrijos", „Geo­ metrijos pagrindų" vadovė­ liais, kurie įvertinti 1972 m.

Lietuvos TSR Respublikine premija. Šios katedros darbuotojai labai daug prisidėjo prie geo­ metrijos vystymo respubliko­ je. Ir ne tik savo moksliniais darbais, bet ir tuo, kad išug­ dė ir toliau ugdo jaunuosius geometrus.

Niekas nestovi vietoje. Ne­ nuostabu, kad ir geometrija, su kuria susipažįstama kaip su viena seniausių matemati­ kos šakų, vystosi. Viena nau­ jausių geometrijos šakų — topologija. Katedroje turime gerą specialistą, tikrą topolo­ gijos entuziastą doc. A. Matuzevičių, kurio vadovauja­

SKAIČIAVIMO MATEMATIKOS KATEDROJE 7 SKAIČIAVIMO METODAI. Įvairiose mokslo, technikos ir gamybos srityse sutinkame tokius matematinius uždavi­ nius, kurių negalime tiksliai išspręsti. Daugelyje matemati­ kos Jakų dar nepakankamai išnagrinėti metodai, kuriais remiantis būtų galima gauti nagrinėjamo uždavinio spren­ dinį, išreikštą skaičiais. Visi metodai šiems uždaviniams apytiksliai spręsti paprastai vadinami apytiksliais skaičiavi­ mo metodais arba tiesiog skaičiavimo metodais.

Skaičiavimo metodų platus panaudojimas ir spartus vys­ tymasis paskutiniųjų trijų dešimtmečių metu susijęs su elektroninių skaičiavimo mašinų sukūrimu. Jos įgalina žmo­ niją sėkmingai tirti atomą, užkariauti kosmosą. Tai išplė­ tė matematikos panaudojimo sritis. Įvairių mokslo ir tech­ nikos šakų matematizavimas iškelia naujus uždavinius ma­ tematikai ir konkrečiai skaičiavimo metodams, stimuliuoja jų tolimesnį vystymąsi.

Platus skaičiavimo metodų panaudojimas, o taip pat dau­ gybė kuriamų skaičiavimo centrų Lietuvos TSR pareika­ laus nemažo būrio skaičiavimo metodų specialistų, kuriuos ruošia mūsų katedra.

Vyr. dėst. F. IVANAUSKAS

OPERACIJŲ TYRIMAS. Žmogus savo veikloje susiduria su sprendinio pasirinkimo būtinumu. Pavyzdžiui, vykstant į miestą, reikia pasirinkti transporto priemonę. Tai daroma intuityviai, vadovaujantis patirtimi ir protu. Tačiau, saky­ kime, reikia organizuoti miesto transporto sistemą. Tam reikia nuspręsti, kuriose vietose daryti stovėjimo aikšte­ les, kiek ir kokių rūšių transporto priemonių reikia kiek­ vienam maršrutui, kaip per dieną keisti mašinų važiavi­ mo dažnumą. Tas uždavinys žymiai sudėtingesnis už pir­ mąjį. Sprendžiant jį, pasikliauti patirtimi ir intuicija, aišku, galima, bet tada sprendinys nebus geriausias.

Kuo organizuojama priemonė (operacija) sudėtingesnė, tuo svarbesnę reikšmę, priimant sprendinį, turi moksliniai metodai, kurių pagalba galima įvertinti kiekvieno spren­ dinio būsimą pasekmę, neleistinus variantus atmesti, o re­ komenduoti geriausius. Tokius matematinius paskaičiavi­ mus, padedančius priimti teisingus sprendinius, ir atlieka viena iš naujausių mokslo šakų, vadinama operacijų ty­ rimu. Šiuo metu iškyla vis daugiau problemų, kurių sprendi­ mas neįmanomas be matematinių metodų taikymo, todėl operacijų tyrimas yra viena iš labiausiai besivystančių mokslo šakų.

Abiturientai, pasirinkę šią matematikos specializaciją, susipažins ne tik su klasikiniais matematiniais metodais, bet ir su tokiais neseniai sukurtais, kaip matematinis mo­ deliavimas, lošimų teorija, tiesinis ir dinaminis programa­ vimas ir t. t.

Jauno specialisto, baigusio šią specializaciją, laukia teo­ rinis darbas (naujų matematinių metodų kūrimas) ir sukur­ tų metodų taikymas praktiniuose uždaviniuose.

Fiz.-mat. m. k. V. ClOCYS

kurie išdėstyti įvairiose įstai­ gose.

Paskutiniu metu įvairiose mokslo bei gyvenimo srityse paplitusi optimizavimo idėja — objektyvus geriausio (tam tikro kriterijaus atžvilgiu) sprendimo radimas.

Deja, ne visiems gyvenimo reiškiniams galima rasti opti­ malų sprendinį, ne visus reiš­ kinius pasiseka griežtai (ma­ tematiškai) analizuoti. Šiais atvejais optimalių mo­ delių vietoje naudojami loši­ mų arba konfliktiniai mode­ liai. Šie modeliai ir su­ daro šiuolaikinio planavimo ir prognozavimo pagrindą.

Bet dar daugelis žmonijai kylančių problemų nematematizuota. Asociacijos, intui­ cija, vadinamasis „devintas

jausmas", labai dažnai pade­ da žmogui sudėtingose situa­ cijose, bet jų negalima reali­ zuoti mašinoje. Šių problemų sprendimui didelę reikšmę tu­ ri gamtos ir humanitarinių mokslų sintezė. Pasirodžius trečios kartos ESM, analizėje, prognozėse pradėti naudoti imitaciniai modeliai. Tai lyg­ čių ir pareinamybių visuma, kuri dideliu tikslumu progno­ zuoja galimą proceso tėkmę ir galutinį rezultatą. Manoma, kad imitaciniai modeliai su­ darys automatizuotų valdymo sistemų pagrindą. Pirmieji imitacinius modelius pradėjo naudoti inžinieriai, kurie pro­ jektuodami imituoja būsimų konstrukcijų darbą. Pavyz­ džiui, naujo modelio lėktuvui sukurti reikia 10—15 metų.

Esant dabartiniams mokslo vystymosi tempams, pradinės konstruktorių idėjos beviltiš­ kai pasentų iki lėktuvas pa­ sieks pakilimo taką. Modelio dėka galima pamatyti lėktuvo darbą įvairiose sąlygose ir atlikti reikalingas pataisas.

Greitu laiku imitaciniai mo­ deliai padės įvertinti vieno ar kito sprendimo efektą.

Tikiu, kad visi abiturientai, kuriuos domina aukščiau iš­ vardintos problemos, kuriems rūpi respublikos ekonominė galia, paskirs savo jėgas ir sugebėjimus matematinių dis­ ciplinų studijavimui.

Jūsų laukia Universiteto skaičiavimo centras su ketu­ riom ESM, didelė matematikų šeima.

Vyr. dėst. J. AMBRASAS

muose seminaruose įdomius pranešimus sugeba paruošti jau ir žemesnių kursų studen­ tai. Pati topologija — įvairiašakė, ir toms šakoms kated­ roje atstovauja doc. A. Matuzevičiaus mokiniai: S. iapinskis, baigęs aspirantūrą Varšuvoje, A. Ceponkus — dabar Leningrado universite­ to aspirantas, R. Kašuba — VU aspirantas, palaikantis glaudžius ryšius su VDR Graifsvaldo universiteto topologais, katedros „naujokai" S. Endriuška ir K. Karčiaus­ kas, kurių moksliniai intere­ sai krypsta į Maskvos ir Le­ ningrado topologų mokyklas.

Katedra palaiko ryšius su šalies ir užsienio aukštosiomis mokyklomis.

Pagaliau reikia priminti, kad visi katedros darbuotojai yra ne tik geometrijos žinių perteikėjai, mokslinio darbo organizatoriai, bet ir geri stu­ dentų draugai, patariantys ir padedantys jiems kasdieninia­ me gyvenime.

Doc. P. VAŠKAS

TIKIMYBIŲ TEORIJA

Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius vienas iš pir­ mųjų pritaikė tikimybinius metodus skaičių teorijoje, iš pavienių faktų suformavo naują matematikos šaką — tikimybinę skaičių teoriją. Šiuo metu Vilnius yra mi­ nimas greta tokių pasaulinio masto tikimybių teorijos centrų, kaip Maskva, Lenin­ gradas, Kijevas, Novosibirs­ kas. Lietuvoje dažnai rengia­ mos sąjunginės ir tarptauti­ nės tikimybių teojijos konfe­ rencijos bei mokyklos. Mate­ matikų žurnalas „Lietuvos matematikos rinkinys" užsie­ nyje yra verčiamas į anglų kalbą. Lietuvos tikimybininkai su moksliniais praneši­ mais dažnai kviečiami į įvai­ rias pasaulio šalis.

Kokias savybes turi turėti abiturientas, pasirinkdamas matematiko specialybę? Visų pirma, jis turi mėgti logiką ir nuoseklumą, harmoniją ir simetriją, dėsningumą ir Įro­ dymų griežtumą.

Doc. Vyg. PAULAUSKAS

jauna ir viena iš labiausiai besivystančių matematikos ša­ kų. Ji 'tiria masinių reiškinių, turinčių atsitiktinumo pobūdį, dėsningumus, ir tie klausimai sutinkami visur. Todėl savo pritaikomumu tikimybių teori­ ja jau šiandien pralenkia daug kitų, senesnių matema­ tikos šakų. Užtenka paminėti vieną tikimybių teorijos sritį — matematinę statistiką. Šiuo metu be tikimybių teorijos ir matematinės statistikos neap­ sieinama daugelyje kitų mokslų — medicinoje, fiziko­ je, biologijoje, ekonomikoje.

Tikimybiniai ir statistikiniai metodai skverbiasi į gamybą, vis daugiau gamybininkų kreipiasi į tikimybių teorijos specialistus pagalbos ir kon­ sultacijų.

Tikimybių teorija yra vie­ na iš pagrindinių matemati­ kos sričių, kurioje sėkmingai dirba Lietuvos matematikai.

Jeigu Jus vilioja kalbos, literatūra...

Jums, gerbiamieji abiturientai, aukštosios mokyklos pa­ siūlys daug gerų specialybių... Tarp jūsų, be abejonės, nemaža yra tokių, kurie itin mėgstate kalbas, literatūrą.

Ne tiktai mėgstate, bet ir esate bandę gabumus šioje sri­ tyje, juos esate parodę, numatote atsidėti šioms studi­ joms. Kviečiame jus: ateikite pas mus, j senąjį Vilniaus Darbo Raudonosios vėliavos V. Kapsuko universitetą, Fi­ lologijos fakultetą! Į fakultetą, kuris yra pagrindinė res­ publikoje filologų kalvė, turinti stiprius profesorių, dėsty­ tojų kadrus, ryškias mokslo bei apskritai akademinio gy­ venimo tradicijas. Čia jūs būsite tūkstantinės (su viršum) studentų filologų šeimos nariai, studentų — busimųjų lie­ tuvių kalbos ir literatūros, rusų kalbos ir literatūros, už­ sienio (anglų, vokiečių, prancūzų) kalbos ir literatūros — specialistų. Diduma jų bus minėtųjų kalbų bei literatūros dėstytojai ir dirbs vidurinėse, spec. vidurinėse, aukšto­ siose mokyklose, dalis eis į redakcijas, leidyklas redakto­ riais, stilistais, j mokslinius institutus — moksliniais bend­ radarbiais, Į turizmo organizacijas — vertėjais, gidais.

Yra nemaža fakulteto auklėtinių — pasižymėjusių, talen­ tingų pedagogų, ne vienam buvo lemta taDti resDublikoJe Ir už jos ribų žinomu poetu, prozininku, išvaryti platų barą kalbos, literatūros mokslo tyrinėjimo, kritikos srity­ je.

Konkursai vidutiniški. Imant specialybėmis, didėlesn, į vokiečių, lietuvių kalbą ir literatūrą. Vidutiniškai gauna­ me po 2 —2,5—.3 pareiškimus j vieną vietą.

Lauksime jūsų!

Doc. J. PIKCILINGIS Filologijos fakulteto dekanas

• Pasirinkusieji lietuvių kal­ bos ir literatūros specialybę studentai klauso visus bend­ ruosius lietuvių kalbos ir li­ teratūros kursus, tačiau jau antraisiais mokymosi metais vieni pradeda daugiau specia­ lizuotis kalbos, o kiti — lite­ ratūros srityje. Baigdami Uni­ versitetą, gauna tą pačią kva­ lifikaciją — lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo.

Lietuvių kalbos ir literatū­ ros specialybės pavadinimas, rodosi, yra aiškus ir supran­ tamas, o vis dėlto labai daug kam neaišku, ko čia mokoma­ si. Ypač nesuprantamas kal­ bos mokslas — ir ne tik dau­ geliui abiturientų. Yra ir aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, kurie mano, kad kal­ bos mokslas — tai tik sky­ rybos, rašybos taisyklių mo­ kymasis, sakinių nagrinėji­ mas, o praktinė jo nauda — taisyklingai kalbėti ir rašyti.

Pateiksiu tokį pavyzdį iš gy­ venimo. Kartą, važiuodama troleibusu, sutikau seną mo­ kyklos laikų draugę, studija­ vusią „praktiškesnius" moks­ lus, negu filologija. Seniai bu­ vom nesimačiusios, ir aiškiai ji nustebo, išgirdusi, kad aš studijavau lietuvių kalbą: „Tai ką tu veikei per tuos penkerius metus? — klausia ji. — Juk mokyklinei grama­ tikai vieno mėnesio užtenkal"

Ką aš turėjau atsakyti? „Tai­ gi, — sakau, — aš ir stojau ten, kur nieko nereikia dirb­ ti. Ar ne puikumėlis! Penke­ rius metus taip laisvai sau pagyveni, stipendiją gauni, o paskui še tau aukštosios mokyklos baigimo diplomas!"

Jums, brangūs abiturientai, turiu pasakyti ką kita. Kalbos mokslo objektas tiek pat su­ dėtingas ir įdomus, kaip ir kitų mokslų, studijuojančių objektyviosios tikrovės reiš­ kinius. Pavyzdžiui, anatomija tiria žmogaus kūną, o kalbos mokslas — žmogaus kalbą. Ir abu šie objektai gali būti ti­ riami labai tiksliais matema­ tiniais metodais (o matemati­ nės lingvistikos specialistų dar reikės išsiugdyti).

Kalbos mokslas yra daugia­ šakis. Universitete mokomasi ne tik dabartinės bendrinės lietuvių kalbos (leksikos, fo­ netikos, akcentologijos, mor­ fologijos, sintaksės, stilistikos, kalbos kultūros), bet ir dia­ lektologijos, istorinės grama­ tikos, kalbos istorijos, studen­ tas gauna žinių iš baltų filo­ logijos, kuria domimasi šiuo metu visame pasaulyje, lygi­ namosios ir bendrosios kalbo­ tyros. Dėsto šiuos dalykus kvalifikuoti, gabūs ir savo darbą mėgstantys Lietuvių kalbos ir Baltų filologijos ka­ tedrų dėstytojai. Yra ko ir iš

ko mokytis. Ne darbo čia, o laiko maža, nes studentas li­ tuanistas didelį dėmesį turi skirti ir kitiems visuomeni­ niams mokslams, mokytis kal­ bų. I kurse ypač jų reikia mokytis, nes vėliau reikės naudotis literatūra jomis.

Universitete mokoma rašyti ir mokslinius darbus. Rašomi čia seminariniai, kursiniai, diDlominiai darbai. Yra du moksliniai būreliai — Lietu­ vių kalbos ir Baltų filologi­ jos. Juose taip pat mokomasi kurti mokslą. Doras studentas čia veltui laiko neleidžia. Jis supranta, kad reikia tapti ge­ ru specialistu.

Doc. A. PAULAUSKIENE.

0 Literatūrą myli visi — beveik visi, tačiau tai dar nė­ ra tikrasis pašaukimo ženk­ las studijuoti literatūrą Filo­ logijos fakultete, — nors tai labai svarbus ženklas. Litera­ tūros tikrai teks perskaityti kalnus, bet dar didesnius kal­ nus būsimam lituanistui teks perskaityti ir tokių veikalų, kurie yra laikomi „sausais" ir nuobodžiais. „Sausų" dalykų programoje nemaža, tačiau be jų nebus tikro literatūros tyrinėtojo ar kritiko. Tai pir­ miausia gimtosios kalbos da­ lykai. Be to, dar būtina gerai išmokti rusų kalbą ir mažiau­ sia bent vieną užsienio kal­ bą, susipažinti su latvių, loty­ nų kalba, kuri ne vieną litua­ nistą nuvarė „į kapus“. Stu­ dentas turi galimybių pasi­ rinkti fakultatyvinius kursus, pavyzdžiui, iš užsienio kalbų — lenkų, italų, ispanų ir kt.

O kur dar literatūros teorija, estetika, stilistika, visuomeni­ niai mokslai, padedą sufor­ muoti tvirtą pasaulėžiūrą, tapti asmenybe. Taigi neuž­ tenka vien meilės literatūrai, bet reikia ryžto ir gabumų, pagaliau stiprios valios, vidi­ nės disciplinos ir.. . geros sveikatos. Tačiau tai verta dėmesio specialybė, verta jai atiduoti jaunystės entuziazmą ir jėgas. Čia yra kur pasi­ reikšti. Respublikoje nuolat trūksta gerų literatūros žino­ vų ir subtilių jos vertintojų — mokslininkų, kritikų ir li­

teratūros populiarintojų, re­ daktorių ir vertėjų, pagaliau gerų literatūros mokytojų, su­ gebančių atskleisti gimtosios kalbos ir literatūros žavesį.

Aš nepoetizuoju studento filologo gyvenimo romanti­ kos, kuriai nupiešti kartais negailima spalvų — ši spe­ cialybė niekad nebuvo leng­ va tiems, kurie nesitenkino vidutiniškumu, o siekė tikros profesionalizacijos. Žinoma, yra ir „linksmoji" studento veiklos dalis, susijusi su stu­ dentiškomis tradicijomis, ke­ lionėmis ir pramogomis — su visa tuo, kas būdinga ta­ rybiniam akademiniam jauni­ mui ir jaunystei. Tačiau ilga­ laikį džiaugsmą busimasis li­ tuanistas ras tik giliose studi­ jose, kūrybiniuose ieškoji­ muose, knygose, visuomeni­ niame darbe. doc. V. ARESKA Lietuvių literatūros katedros vedėjas

0 Rusų kalbos ir literatū­ ros specialybė gausiausia Fi­ lologijos fakultete. Kasmet į I kursą priimama po 75 stu­ dentus (50 į lietuvių grupę ir 25 į rusų grupę). Nežiūrint to, rusų kalbos ir literatūros specialistų, ypač mokytojų, respublikoje iki šiol vis dar trūksta. įstoję -į Universitetą abi­ turientai, be bendro profilio bei visuomeninių mokslų dis­ ciplinų, nuodugniai studijuoja rusų kalbotyros ir literatūros mokslo dalykus, susipažįsta su naujausiais pasiekimais šioje srityje. Jau nuo II kurso stu-, dentai klauso kalbos arba li­ teratūros speckursus.. Dalis speckursų ir specseminarų su­ siję su respublikos specifika, t. y. juose nagrinėjami verti­ mo klausimai, gretinamosios rusų ir lietuvių gramatikos problemos.

Besidomintiems literatūra studentams skaitomi speckursai iš įvairių rusų literatūros periodų, tyrinėjami literatūri­ niai ryšiai.

Baigę rusų kalbos ir litera­ tūros specialybę absolventai dažniausia dirba mokytojais vidurinėse mokyklose, dėsty­

tojais aukštosiose mokyklose, kai kurie redaktoriais leidyk­ lose, televizijos ir radijo ko­ mitete, vertėjais ir t. t. Be to, rusistams atsiveria plačios galimybės dirbti mokslinį dar­ bą gretinamosios rusų ir lie­ tuvių kalbų gramatikos, lite­ ratūrinių ryšių srityje.

Doc. E. GALNAITYTĖ Rusų kalbos katedros vedėja, doc. N. MITROPOLSKAJA Rusų literatūros katedros vedėja

• Fakultete ruošiami trijų užsienio kalbų specialistai.

Stacionaro skyriuje į anglų kalbos ir literatūros specialy­ bę priimama 55, į vokiečių kalbos ir literatūros — 20, į prancūzų kalbos ir literatūros — 15. Vokiečių kalbos ir li­ teratūros specialybė fakultete dar turi vakarinį skyrių. Pa­ našų skyrių turi anglų kalbos ir literatūros specialybė Kau­ no vakariniame fakultete.

Užsienio kalbos studijavi­ mas busimiesiems studentams kelia specifinius protinius bei psichofiziologinius reikalavi­ mus. Reikia turėti normalius kalbos padargus, nepriekaiš­ tingus gimtosios kalbos tar­ ties įgūdžius, gerą fonetinę klausą, regėjimą, imlią atmin­ tį ir imitacinius sugebėjimus, pakankamai stiprų balsą ir mokėti jį valdyti.

Nuo 1974/75 m. m. užsie­ nio kalbų specialistai Univer­ sitete ruošiami pagal naujus mokymo planus, kurie numa­ to ' absolventams, sėkmingai juos įvykdžiusiems, suteikti platesnę, negu anksčiau kva­ lifikaciją, — filologo-germanisto arba filologo-romanisto ir atitinkamos kalbos dėstyto­ jo. Dauguma mūsų absolven­ tų, kaip ir anksčiau, aišku, dirbs atitinkamos užsienio kalbos mokytojo darbą vidu­ rinėse mokyklose, tačiau Uni­ versitete (skirtingai nuo Vil­ niaus Pedagoginio instituto) jie bus įgyję ir platesnį filo­ logo išsilavinimą.

Plati ir turininga universi­ tetinė užsienio kalbų specia­ listų ruošimo programa numa­ to intensyvų praktinių pasi­ rinktos užsienio kalbos (šne­ E. doc. p. L. PAŽUSIS kamosios ir rašomosios) įgū­ džių ugdymą ir gilų teorinių Anglų filologijos katedros vedėjas, kalbos disciplinų (kalbos isto­ e. doc. p. A. TEKORIUS rijos, teorinės fonetikos, gra­ matikos, leksikologijos, stilis­ Vokiečių filologijos katedros vedėjas tikos) studijavimą. Absolven­

Gamybos organizatoriai ir vadovai

Bet kuris studentas paklaustas atsakys, kad daugiausia ir Įdomiausių tradicijų yra Filologijos fakultete. Nuotrau­ koje viršuje matome filologų mediumo (studijų vidurio) šventės momentą.

Apačioje — studentai ekonomistai laboratorijoje.

Gamybos valdymas ir pla­ navimas, mokslinis darbo or­ ganizavimas — būtina komu­ nistinės visuomenės sukūrimo sąlyga. Tinkamas visų darbi­ nės veiklos rūšių (protinės ir fizinės, gamybinės ir valdy­ mo veiklos) būtinų ryšių ir dėsningumų nustatymas gali užtikrinti didelį darbo efekty­ vumą socialistinėje visuome­ nėje. Suprantama, gerai iš­ spręsti tuos uždavinius gali tik labai kvalifikuoti specia­ listai. Ypač svarbus vaidmuo čia tenka ekonomistams — pramonės planuotojams ir darbo ekonomikos specialis­ tams, kurie yra pramonės ga­ mybos vadovai ir organizato­ riai. Tokie aukštos kvalifika­ cijos specialistai ruošiami PRAMONES EKONOMIKOS FAKULTETE. Didelę reikšmę dabartinė­ mis sąlygomis įgauna tokie darbo ir valdymo mokslinio organizavimo klausimai: kad­ rų ruošimas ir paskirstymas, jų kvalifikacijos kėlimas, pa­ žangių darbo metodų įdiegi­ mas, darbo užmokestis, nor­ mavimas, suinteresuotumas darbo rezultatais ir t. t. Tik­ rovė rodo, kad darbas mū­ suose kol kas panaudojamas nepakankamai efektyviai. Tai pasakytina apie visas liaudies

ūkio šakas. Darbo ekonomi­ kos specialybės prestižas di­ dėja neatsitiktinai: darbo klausimai sudaro 50—60 proc. ekonominių, klausimų.

Pramonės planavimo ir dar­ bo ekonomikos specialybių studentai ruošiami kaip pla­ čios erudicijos specialistai.

Mokymo planuose žymią vie­ tą užima visuomeninės bei bendro ekonominio lavinimo disciplinos, kurios įgalina ge­ rai pažinti visuomenės vysty­ mosi dėsnius, objektyvias jos vystymosi tendencijas. Stu­ dentai plačiai studijuoja savo specialybės disciplinas, įgali­ nančias gerai pažinti pramo­ nėje pasireiškiančius objek­ tyvius socializmo dėsnius, planavimo metodologiją ir metodiką, būsimo darbo spe­ cifiką.

Pramonės planavimas ir darbo ekonomika yra įvairia­ pusiškos veiklos sritys, reika­ laujančios gamybos sąlygų ir jos technologijos pažinimo, mokėjimo panaudoti ekono­ minius ir matematinius ūkinės veiklos analizės ir planavimo metodus, sugebėti apibendrin­ ti reiškinius ir daryti išvadas, prognozuoti, t. y. numatyti įvykių raidą perspektyvai.

Todėl šių abiejų specialybių studentai studijuoja ir pramo­

tams keliami aukšti reikalavi­ mai išmokti laisvai kalbėti pasirinkta užsienio kalba ir sugebėti ją teoriškai analizuo­ ti. Be pagrindinės užsienio kalbos studijavimo, mokymo planas numato dar ir trimetį antros (paprastai giminingos) užsienio kalbos kursą. Užsie­ nio kalbų specialybės studen­ tams dėstomas platus atitinka­ mos šalies literatūros istorijos kursas bei visuotinės literatū­ ros istorija, tarybinės rusų ir lietuvių literatūrų apžvalga.

Kadangi dauguma užsienio kalbų specialybių absolventų skiriami dirbti mokytojo dar­ bą, į mokymo planą yra įtrauktas visas ciklas pedago­ ginių disciplinų. Studentai at­ lieka pionierių vadovo prak­ tiką pionierių stovykloje ir pedagoginę praktiką mokyk­ loje. Savo sugebėjimus taiky­ ti įgytas žinias gyvenime stu­ dentai turi progos patikrinti vertimo praktikos metu, dirb­ dami vertėjais respublikos leidyklose ir mokslo įstaigo­ se arba gidais-vertėjais „Inturisto" ir LLKJS CK Jaunimo turizmo biure. Universitetas turi galimybių pasiųsti vokie­ čių kalbos ir literatūros spe­ cialybės studentus į Greifsvaldo (VDR) universitetą pažin­ tinei ir priešdiplominei prak­ tikai.

Užsienio kalbų studijos — tai nepaprastai daug darbo reikalaujantis dalykas, tai in­ tensyvus darbas auditorijoje paskaitų, pratybų bei semina­ rų metu ir sistemingas kas­ dieninis savarankiškas darbas bibliotekos skaityklose, au­ diovizualinėje laboratorijoje, namie. Todėl mes kviečiame studijuoti užsienio kalbą ir literatūrą tik tuos abiturien­ tus, kurie nebijo „juodo" dar­ bo, yra kruopštūs ir, svar­ biausia, yra gerai apgalvoję ir pasvėrę savo galimybes ir sugebėjimus. Stojantieji į mū­ sų skyrių turi iš anksto žino­ ti, kad dauguma mūsų absol­ ventų tampa vidurinių mo­ kyklų mokytojais, todėl jie turi turėti aiškų atsakymą j klausimą, ar pedagoginis dar­ bas jiems prie širdies.

nės šakų gamybos technolo­ gijos pagrindus, statistiką, aukštąją matematiką, ekonominius-matematinius metodus, supažindinami su šiuolaikine skaičiavimo technika.

Praktikoje ekonomistams tenka nuolat susidurti su to­ kiais klausimais, kurių spren­ dimas reikalauja ne tik žinių, bet ir sugebėjimo kūrybiškai galvoti, surasti optimaliausius sprendimus sudėtingiausiose situacijose. Ekonomikoje, skir­ tingai nuo techninių mokslų, labai ribotos laboratorinių ty­ rimų ir eksperimentų panau­ dojimo galimybės. Todėl čia daug lemia asmeniniai dar­ buotojų sugebėjimai, orienta­ cija ir patyrimas, sprendžiant praktinius uždavinius. Be gi­ laus teorinio paruošimo kiek­ vienam pramonėje dirbančiam ekonomistui yra būtina turė­ ti plačią pasaulėžiūrą, erudici­ ją, nuolat tobulinti savo ži­ nias. Ekonomistas pramonėje privalo būti ne tik propagan­ distas viso to, kas nauja ir pažangu, bet ir aktyvus kovo­ tojas už technikos pažangą, gamybos efektyvumą. Studen­ tai teorinių ir praktinių užsi­ ėmimų metu daug supažindi­ nami su galimais ekonominių klausimų sprendimo metodais ir formomis. Praktiniams įgū­ džiams įgyti jie turi atlikti

dvi praktikas, kurių bendra trukmė 6 mėnesiai.

Plati penkerių metų moky mo programa reikalauja daug įtempto darbo. Tam tikra stu­ dentų dalis dėl nepakanka­ mo pasiruošimo vidurinėje mokykloje arba nepakanka­ mo darbštumo jau pirmuose kursuose nepajėgia susidoro­ ti su nemažu krūviu ir jiems tenka apleisti Universiteto auditorijas. Todėl stojantys j Pramonės ekonomikos fakul­ tetą turi ryžtis ilgam, įtemp­ tam ir nelengvam, bet įdo­ miam darbui tiek studijų me­ tu, tiek ir joms pasibaigus.

Baigę Pramonės ekonomi­ kos fakultetą ir įsigyję pra­ monės planavimo specialybę, skiriami dirbti į pramonės įmones, gamybinius įmonių susivienijimus, projektavimokonstravimo organizacijas, planavimo įstaigas. Darbo ekonomikos specialybę baigu­ sieji dirba įmonių bei ūkinių organizacijų darbo ir užmo­ kesčio skyriuose, darbo moks­ linio organizavimo tarnybose.

Studentai, linkę į mokslinį darbą, dažniausiai paliekami dirbti pedagoginį-mokslinį darbą Universitete, Lietuvos TSR Mokslų akademijos Eko­ nomikos institute, atskirų liaudies ūkio šakų mokslinio tyrimo institutuose, projektavimo-konstravimo biuruose.

Doc. L. JASINSKAS fakulteto dekanas

KONOMINĖ KIBERNETIKA Ekonominė kibernetika — tai ūkio valdymo mokslas. Visu kraštų ekonomika, mūsų šalies ūkis, ypač pastaraisiais jnetais, nepaprastai išaugo, sustambėjo, gamybos procesai įasida’rė sudėtingi, labai pagreitėjo. Okio valdymo užda­ riniai tapo laba, sudėtingi. Antra vertus, nuo jų teisingo Sprendimo vis labiau priklauso visos ekonomikos plėtotė.

Taigi, visu ūgiu iškilo ūkio valdymo mokslinio pagrjstumo problema.

Kaip žinia, musų amžiaus viduryje pradėjo sparčiai fortnuotis kibernetika, septynmyliais žingsniais ėmė žengti J priekį jos pagalbininkės — elektroninės skaičiavimo ma­ sinos (ESM). Kibernetika, matematiniai metodai, ESM buvo aasitelkti vis sudėtingėjantiems ūkio valdymo uždavi­ niams spręsti. Ėmė formuotis ekonominė kibernetika — •konomikos ir matematikos mokslų sintezė.

Ekonomistas-kibernetikas nuo kitų musų universitete -uošiamų ekonomistų skiriasi visų pirma tuo, kad į kasdieįklius ūkinius reiškinius (darbo našumo didinimą, savikai­ nos mažinimą, įmonės vietos parinkimą.

TOS *11 dZ 111111 ><į, naujai naujai statomos o ua».w< ■ įuiviico » M “* jyventojų piniginių pajamų ir prekių pasiūlų suderinimą r t. t.) sugeba pažvelgti, vadovaudamasis kibernetikos principais, griežtais matematiniais skaičiavimais, atliktais lSM.

Dėl to ekonominės kibernetikos specialybėje daug vietos skiriama įvairių matematikos dalykų studijoms, susipaži­ nimui su elektroninėmis skaičiavimo mašinomis. Tačiau rnatematikos paskirtis ekonomistui-kibernetikui yra kito­ kia, negu pvz., jų kolegoms, studijuojantiems matematiką.

Ekonomistas-kibernetikas — tai visų pirma geras ekono­ mistas, mokantis matematiką, o ne atvirkščiai. Čia studijų metu pagrindinis dėmesys skiriamas taikomosios matema­ tikos įsisavinimui, bendros matematinės mąstymo kultūros išugdymui, kad specialistas sugebėtų ūkio valdymo proce­ sus nagrinėti matematiškai. Aišku, norint kibernetikos prin­ cipus, matematinius metodus taikyti ūkio valdyme, pir­ miausia reikia tą ūkį ir jo valdymą giliai pažinti, žinoti jų raidos dėsningumus. Dėl to ekonomistai-kibernetikai pla­ čiai studijuoja gamybos technologiją, ekonomiką, organiIzavimą, planavimą.

Gilios pramonės ekonomikos žinios yra toji medžiaga, iš kurios, remiantis kibernetikos principais ir matematiniais metodais, sudaromi ūkio valdymo problemų aprašymai — ekonominiai-matematiniai modeliai. Sprendžiant ūkio val­ dymo problemą, dažnai turime situaciją: ūkio valdymo problemą reikia suformuluoti kaip matematinį uždavinį, 'moksliškai tai vadinama ekonominių procesų matematiniu modeliavimu. Tokio modelio sprendimas galimas tik pasi­ telkus šiuolaikinę skaičiavimo techniką.

Sprendžiant matematikos uždavinį mokykloje, darbas baigtas, kai gaunamas sprendinys. Kitaip yra, sprendžiant ekonominius — matematinius uždavinius. Gavus sprendinį, jį reikia patikrinti ekonominės teorijos gyvenimo prakti­ kos požiūriu. Čia taip pat reikalingos plačios ekonomikos ūkio valdymo praktikos žinios. Ūkio valdymas, kaip ir bet kuris valdymas, yra informa­ cinis procesas: ūkio sprendimų paruošimas ir priėmimas.

Norint ūkinius sprendimus paruošti, reikalinga ekonomi­ nes problemas nusakyti, suformuluoti, aprašyti. Šiaip eko­ nomistas jas formuluoja žodžiais, pasitelkęs statistikos ir kitokias žinias. Ekonomistas-kibernetikas jas aprašo mate­ matiškai. Kiekvienas toks aprašymas nusako, kokia rei­ kalinga ekonominė informacija uždaviniui spręsti ir kokią informaciją gausime, išsprendę uždavinį. Taigi, ūkio val­ dymas yra milžiniška tokių tarpusavyje susijusių uždavi­ nių grandinė.

Tiek musų respublikoje, tiek ir visoje šalyje vyksta I sparti ūkio valdymo mechanizacija, kuriamos automati­ zuotos jo valdymo sistemos. Tokią sistemą kuria dideli įvairių specialistų kolektyvai, ekonomistai, matematikai, informacijos apdorojimo specialistai, elektronikos žinovai ir t. t. Čia reikalingi ir ekonomistai-kibernetikai: jie valdy­ mo problemas formuluoja kaip ekonominius-matematinius uždavinius, juos išsprendę — analizuoja gautus spren­ dimus. Ūkio valdymas, be savo technologinės pusės (kaip eko­ nominė informacija perdirbama ir priimami sprendimai), turi ir socialinę pusę: jis išreiškia žmonių, kolektyvų inte­ resus. Dėl to ekonomistas-kibernetikas, sakytume, yra so­ cialinio gyvenimo inžinierius. Studijų metais jis domisi sociologijos, psichologijos, žmonių elgsenos problemomis, nes šios žinios reikalingos teisingam valdymo uždavinių * formulavimui, sprendinių aiškinimui, o praktiniame darbe glaudžiai bendradarbiauja ne tik su įvairaus profilio eko­ nomistais bei matematikais, bet ir su sociologais, darbo ; psichologais.

Baigusieji šią specialybę dirba ekonomistais — matema' tikais respublikos pramonėje: įmonių gamybos — planavi­ mo skyriuose, ekonominės analizės biuruose, firmų, mi­ nisterijų ekonominiuose padaliniuose, respublikos ūkio pla­ navimo organuose, įvairiuose mokslinio tyrimo institutuo­ se, projektavimo biuruose ir t. t., žodžiu, visur ten, kur su matematika ir ESM ieškoma geriausių sprendimų.

Praktikoje ekonomisto-kibernetiko laukia nuolatiniai sun­ kūs ieškojimai. Vadinasi, studijos nesibaigia su Universi­ teto baigimu. Teks nuolatos studijuoti valdymo problemas, tobulinti jų tyrimo metodus (gilintis į matematiką ir skai­ čiavimo techniką).

Bet šis iš tiesų nelengvas darbas šimteriopai apsimoka naujų atradimų džiaugsmu.

Ekonominės kibernetikos specialybė, žinia, kelia ir tam tikrus reikalavimus. Jau minėjome, kad ši specialybė pa­ sirinktina tiems, kurie myli matematiką. Ir ne tik dėl jos pačios, o dėl to, kad ji leidžia išspręsti svarbius prakti­ nio gyvenimo uždavinius. Būsimą specialistą turi dominti visuomeninės ir visų pirma — ekonominės problemos. Ka­ dangi ši specialybė yra ekonomikos ir matematikos sinte­ zė, tai ji reikalauja abstraktaus mąstymo, atidumo, kruopštumo, valios, greta to ir lakios fantazijos, nes eko­ nominių procesų modeliavimas dar yra pusiaukelėje tarp mokslo ir meno.

Praktiniame darbe ekonomistas-kibernetikas susidurs su žmonių valdymu. Dėl to jis turi mėgti organizuotumą, bendrauti su žmonėmis, nesibodėti visuomeninio darbo.

EKONOMINĖS KIBERNETIKOS KATEDRA

EKONOMINĖS INFORMACIJOS MECHANIZUOTO APDOROJIMO ORGANIZAVIMAS Šiuolaikinėmis skaičiavimo mašinomis galima apdoroti daug ekonominės informacijos, tačiau, prieš jas panaudo­ jant, reikia atlikti sudėtingus pasiruošimo darbus: atrinkti sprendžiamus skaičiavimo mašinomis uždavinius, formali­ zuoti jų aprašymą, sutvarkyti dokumentų formas, suda­ ryti įvairius sąlyginius pažymėjimus — kodus, paruošti informacijos apdorojimo darbų technologinį procesą. Dar daugiau iškyla problemų, kuriant automatizuotas valdy­ mo sistemas (AVS). Tuose darbuose dalyvauja įvairūs spe­ cialistai — inžinieriai, ekonomistai, matematikai, tačiau bene didžiausia darbo dalis turi tektj ekonominės infor­ macijos mechanizuoto apdorojimo organizavimo specialis­ tams, kurie yra tos besiformuojančios srities — informa­ cijos apdorojimo šiuolaikinėmis skaičiavimo technikos priemonėmis — technologai. Technologai, kaip žinoma, turi gerai nusimanyti apie naudojamas priemones ir bu­ dus ir mokėti organizuoti medžiagos (žaliavos) perdirbi­ mą, t. y. gamybą. Informacija mechanizuotai apdorojama skaičiavimo centruose ir stotyse, kur reikia organizuoti darbą pagal iš anksto paruoštą technologiją.

Kas studijuojama per penkerius metus?

Be bendrų visuomeninių mokslų disciplinų, aukštosios matematikos, studijuojamos specialybę formuojančios dis­ ciplinos, kurias galima suskirstyti į tris pagrindines gru­ pes: ekonominių skaičiavimų sutvarkymas, jų pritaiky­

mas mašininiam apdorojimui, ekonominių, informacinių procesų matematinis modeliavimas, algoritmizavimas ir programavimas; skaičiavimo mašinų ir duomenų rinkimo bei perdavimo priemonių veikimo pagrindai, jų nustaty­ mas konkretiems darbams ir eksploatavimas; liaudies ūkio ir įmonių planavimas, apskaita, statistika, ekonominio darbo vykdymas, panaudojant skaičiavimo mašinas. Per studijų metus išmokstama tvarkyti ir prognozuoti įvairių uždavinių sprendimo skaičiavimo mašinomis procesus. Ab­ solventams, apgynusiems konkrečių įmonių ar organizaci­ jų ekonominės informacijos apdorojimo mechanizavimo ar mašininio skaičiavimo proceso organizavimo diplomi­ nį projektą, suteikiama inžinieriaus-ekonomisto kvalifika­ cija.

1974 m. išėio į gyvenimą trečia šios specialybės absol­ ventų laida. Absolventai daugiausia nukreipiami dirbti į mokslinio tyrimo bei projektavimo organizacijas ir įstai­ gas, kur sprendžiami automatizuotų valdymo sistemų kū­ rimo klausimai, dalis patenka į skaičiavimo centrus ir stotis. Ypač daug inžinierių-ekonomistų reikia paskuti­ niaisiais metais sparčiai pradėtoms kurti AVS ir steigia­ miems skaičiavimo centrams.

Baigusieji šią specialybę sėkmingai gali dirbti moks­ linio tyrimo institutuose, laboratorijose, kur tiriama eko­ nominė informacija, nagrinėjami jos tvarkymo ir apdoro­ jimo klausimai, aukštosiose ir specialiose vidurinėse mo­ kyklose, kur dėstomos skaičiavimo mašinų ir jų panaudo­ jimo disciplinos.

Finansų ir apskaitos fakulteto specialybės Norinčių stoti į ekonominės informacijos apdorojimo organizavimo specialybę būna tik šiek tiek dauęiau, ne­ gu 50 (tiek studentų kasmet priimama į I kursą). (Kitose šalies aukštosiose mokyklose susidomėjimas šia specialy­ be yra labai didelis.) Pirmaisiais metais abiturientus „at­ baidė“ stojamieji egzaminai, kurie yra tokie pat, kaip ir stojant į matematikos bei fizikos specialybes. Tačiau įdo­ mus, perspektyvus darbas pradeda vis labiau dominti jaunuolius, mėgstančius kūrybinį ir organizacinį darbą. Į šią specialybę kviečiami stoti visi, kurie domis, tech­ nika, matematika, ekonomika, kurie nori ne tiek kurti tą techniką ar vystyti matematikos mokslą, kiek pajungti visa tai skaičiavimams.

Doc. L. SIMANAUSKAS Ekonominės informacijos katedros vedėjas

BUHALTERINĖ APSKAITA Nėra nė vienos įmonės, įstaigos ar organizacijos, kuri apsieitų be buhalterio. Buhalterio darbas sudėtingas, įvai­ rus, sunkus ir įdomus. Kiekvienoje įmonėje kiekvieną die­ ną vyksta šimtai tūkstančių ūkinių operacijų, kurias bu­ halteris privalo registruoti, apskaityti ir analizuoti.

Vyriausiems buhalteriams yra pavaldžios skaičiavimo mašinų stotys ir biurai, kurie dirba ne tik buhalterijai, bet ir kitiems skyriams (planavimo-gamybos, techninio normavimo, tiekimo ir realizavimo bei kt.). Vyriausiasis buhalteris greta direktoriaus visiškai atsakingas už fi­ nansinės, biudžetinės ir sąmatinės drausmės laikymąsi, apskaitos vedimą ir atskaitomybės pristatymą.

Tarybinis buhalteris iš paprasto ūkinių operacijų regist­ ratoriaus virsta aktyviu ūkinių procesų reguliatoriumi, aktyviai veikia visą ūkinių darbų eigą. Iškelia darbo tru­ kumus, padeda juos šalinti ir tuo gerina socialistinių ūki­ nių organizacijų darbą. Dabar buhalteris vietoje „juodo“ techniško darbo analizuoja įmonės ūkinę veiklą, ieško bū­ dų ir priemonių atskirų įmonės grandžių darbu, pagerinti.

Buhalteris tampa ne tik socialistinės nuosavybės kontrolie­ riumi, bet ir vienu iš aktyvių įmonės vadovų.

Buhalterinės apskaitos specialybės studentai be discipli­ nų, kurias studijuoja visų kitų ekonomikos specialybių studentai, mokomi dar naudotis skaičiavimo technika, jos pritaikymu sudėtingiems ekonominiams uždaviniams spręs­ ti, ūkinei veiklai analizuoti, štai kodėl aukštos kvalifika­ cijos buhalterinės apskaitos specialistai dirba ne tik įvai­ rių liaudies ūkio šakų įmonių, įstaigų, organizacijų, susi­ vienijimų (vyresniaisiais) buhalteriais, bet jie taip pat yra skiriami minėtų organizacijų vyr. ekonomistais, planuoto­ jais ir pan. Taigi ekonomisto buhalterio specialybė yra žymiai platesnio pobūdžio, nei visos kitos ekonomistų spe­ cialybės. Ji yra taip pat ir viena pačių įdomiausių ekono­ mistų specialybių.

Doc. J. MACKEVIČIUS Buhalterinės apskaitos katedros vedėjas

FINANSAI IR KREDITAS Finansininko ir kreditininko (bankininko) profesija yra viena iš seniausių. Finansininkai ir kreditininkai — pre­ kinių piniginių santykių, sudarančių finansų ir kredito esmę, organizavimo ir reguliavimo specialistai.

Finansai ir kreditas išreiškia sudėtingus ir plačius eko­ nominius, prekinius ir piniginius santykius su visomis įmonėmis, įstaigomis, gyventojais, užsieniu ir yra nepa­ prastai svarbus. Finansininkai ir kreditininkai yra vals­ tybės kontrolieriai, padedantys įgyvendinti ekonominę ir ūkinę politiką. Jie bendradarbiauja su planuotojais, nor­ muotojais, statistikais, buhalteriais ir kt.; finansininkai ir kreditininkai turi žinoti jų darbą, kad galėtų vykdyti jiems pavestas valstybės funkcijas. Be to, jie bendradar­ biauja ir su visų kitų sričių specialistais: inžinieriais, chemikais, medikais, teisininkais ir kt. Tiriant gamybines operacijas, pasitelkiami inžinerinių tarnybų specialistai, ginant valstybės interesus, jie atstovauja teisingumo orga­ nuose ir t. t.

Finansininkai ir kreditininkai — puikūs finansinių įsta­ tymų, normatyvinių dokumentų ir taisyklių žinovai, suge­ bantys ne tik kontroliuoti, bet ir teikti pagalbą, duoti re­ komendacijas ir patarimus įmonėms ir įstaigoms, kaip geriau organizuoti ir tvarkyti ūkinę ir finansinę veiklą, ekonominius ir piniginius santykius.

Finansininkai ir kreditininkai gerai žino šalies, respub­ likos, savo miesto ir radono ekonomiką ir kultūrą, liau­ dies ūkio, kultūros ir gyventojų gerovės kėlimo perspek­ tyvas. Finansų ir kredito sistemos darbuotojai paruošia Valstybinio biudžeto projektą, kuris tvirtinamas Aukš­ čiausiosios Tarybos sesijose, kredito, kasos planus, užtik­ rina jų įvykdymą: mobilizuoja socialistinio ūkio ir gyven­ tojų paiamas. finansuoja ir kredituoja liaudies ūkio plane numatytas priemones.

Atsižvelgdamas į respublikos poreikius, Finansų ir ap­ skaitos fakultetas ruošia 3 specializacijų specialistus: fi­ nansų, kredito ir pramonės finansų.

Finansų specializacijos jaunieji specialistai įdarbinami miestų ir rajonų finansų skyriuose, valstybinio draudimo inspekcijose ir Finansų ministerijoje. Jie dirba ekonomis­ tais, vyr. ekonomistais, revizorįais, vyr. revizoriais, įvai­ rių padalinių viršininkais. Gabus ir sumanus specialistai, įgiję praktinių įgūdžių, skiriami miestų ir rajonų finansų skyrių vedėjais, valstybinio draudimo inspekcijų virši­ ninkais, Finansų ministerijos valdybų ir skyrių viršinin­ kais, jų pavaduotojais.

Kreditininkai dirba Valstybinio banko miestų ir rajo­ nų skyriuose, Valstybinio banko ar Statybos banko res­ publikinėse kontorose, taupomųjų kasų sistemoje. Parei­ gos įvairios: ekonomistai, vyr. ekonomistai, revizoriai, skyrių ir kitų padalinių vadovai, jų pavaduotojai ir kt.

Sumanūs specialistai skiriami banko įstaigų valdytojais, Valstybinio ar Statybos banko kontorų valdybų ir skyrių viršininkais, jų pavaduotojais.

Pramonės finansų specializacijos specialistai dirba įmo­ nių arba šakinių ministerijų ir žinybų finansinėse tarny­ bose (skyriuose, valdybose) ekonomistais ir vyr. ekono­ mistais (finansininkais), o sumanus ir gabūs, įgiję prakti­ nių įgūdžių, skiriami įmonių ir organizacijų finansų sky­ rių ar valdybų viršininkais, jų pavaduotojais, įmonių va­ dovais (direktoriais), jų pavaduotojais. Jie taip pat gali sėkmingai dirbti kituose įmonių padaliniuose (realizacijos, tiekimo, planavimo skyriuose, ekonominėse laboratorijo­ se, biuruose ir kt.) planuotojais, analitikais, ekonomistais, padalinių vadovais.

Specialybės išmokstama ir įgyjami praktiniai įgūdžiai, studijuojant liaudies ūkio šakų ir įmonių finansus, kapi­ talinių įdėjimų finansavimą ir kreditavimą ir specializa­ cijos disciplinas, iš kurių svarbiausios yra: TSRS valsty­ binis biudžetas — finansų specializacijai, pramonės fi­ nansai — pramonės finansų specializacijai, kredito orga­ nizavimas ir planavimas bei pinigų cirkuliacijos organi­ zavimas ir planavimas — kredito specializacijai.

Studentai, baigę III ir V kursus, siunčiami praktikuotis į finansų organus, banko įstaigas ir įmones teorinėms ži­ nioms įtvirtinti ir praktiniams įgūdžiams įgyti.

Studijų metais galima susidaryti ir mokslinio darbo įgūdžius, dalyvaujant specialybės studentų moksliniame būrelyje. Gabūs studentai galj būti įtraukti į mokslinį dar­ bą Finansų ir kredito katedroje, kur sprendžiamos aktua­ lios gamybos šakų ekonominio efektyvumo didinimo, fi­ nansų, atsiskaitymų sistemos tobulinimo, pinigų cirkulia­ cijos problemos.

Specialistui yra būtinos šios pagrindinės profesinės ži­ nios, kurios įgyjamos per visus 5 studijų metus: finan­ sų specializacijos specialistas turi žinoti finansinio plana­ vimo metodus ir principus, biudžeto sudarymo, tvirtini­ mo ir vykdymo tvarką, mokėti apskaičiuoti valstybės pa­ jamas ir mokesčius ir žinoti jų akumuliavimo į biudžetą tvarką, mokėti apskaičiuoti biudžetines išlaidas ir žinoti lėšų išdavimo, t. y. liaudies ūkio šakų, švietimo, sveika­ tos apsaugos, mokslo, kultūros ir kt. finansavimo princi­ pus, metodus ir tvarką, organizuoti finansinį darbą ir finansinę kontrolę.

Kredito specializacijos specialistas turi žinoti ne tik fi­ nansinio ir kreditinio planavimo ir organizavimo darbą, bet ir mokėti apskaičiuoti kreditus, teikiamus įmonėms ir organizacijoms, žinoti jų išdavimo ir grąžinimo, pinigų cirkuliacijos planavimo, organizavimo ir reguliavimo, pi­ nigų surinkimo ir išdavimo tvarką, atsiskaitymų formas ir tvarką bei atsiskaitymų organizavimo darbą, mokėti organizuoti finansinį ir kreditinį darbą ir kontrolę banko įstaigose.

Pramonės finansų specializacijos specialistai turi žino­ ti finansinio ir kreditinio planavimo darbą įmonėse, mo­ kėti sudaryti įmonės finansinį planą, kredito ir kasos bei operatyvinius finansinius planus, žinoti įmonių lėšų for­ mavimo šaltinius ir mokėti juos apskaičiuoti ir planuo­ ti, gerai žinoti pelno skirstymo ir naudojimo sistemą ir tvarką, mokėti apskaičiuoti mokėjimus į biudžetą ir ži­ noti mokesčių bei mokėjimų ir kitų įmonės finansų ope­ racijų vykdymo tvarką, žinoti kapitalinių įdėjimų plana­ vimo tvarką, mokėti apskaičiuoti kreditą, normuoti įmo­ nės apyvartines lėšas, organizuoti finansinį darbą ir fi­ nansinę kontrolę įmonėje.

Finansininko ir kreditininko darbas yra gyvas ir judrus su išvykomis į įmones, įstaigas ir organizacijas, o dirbant centriniuose organuose — į rajonus ir kitus miestus.

Ypač gerai galima susipažinti su savo kraštu, dirbant re­ vizoriumi. Žemesnių profesinių pareigų mėnesinis etatinis uždar­ bis — apie 100 rb., o aukštesnių pareigų darbo užmokes­ tis yra gerokai aukštesnis. Galutinį kiekvienos profesijos pareigybės uždarbį lemia papildomai mokamos premijos, atsižvelgiant į darbą, bendrus ir individualius darbo lai­ mėjimus.

Finansininko ir kreditininko profesija pagal jos darbo pobūdį, turinį ir veiklos sferą yra daugiau vyriška. Ją gali įsigyti visi, kurie domisi ekonominiais, prekiniais ir piniginiais santykiais tarp įmonių, tarp valstybės ir gy­ ventojų, tarp įmonių ir darbuotojų, pinigų cirkuliacija, pi­ niginių santykių ir pinigų cirkuliacijos planavimu, orga­ nizavimu ir reguliavimu, kurie mėgsta judrų ir gyvą darbą.

Doc. B. KILIUS

STATISTIKA Nuo 1971 metų Universitete ruošiami statistikos specia­ listai. Jie dirba LTSR Centrinėje Statistikos valdyboje ir jos žemutinėse grandyse — miestų ir rajonų valstybinės statistikos informacijos skaičiavimo stotyse. Statistikos specialistai reikalingi ir kitoms žinyboms — šakinėms val­ dyboms, ministerijoms, Valstybinei Plano komisijai, pra­ monės bei žemės ūkio įmonėms, statybos ir prekybos or­ ganizacijoms. Jie turės darbo ir mokslinio tyrimo institu­ tuose, biuruose bei laboratorijose.

Statistikai ne tik surenka statistinius duomenis ir juos apdoroja. Svarbų jų darbo barą sudaro apibendrintų duomenų analizė bei ekonominių reiškinių vystymosi dės­ ningumų išaiškinimas. Tokie duomenys reikalingi parti­ niams, valstybiniams liaudies ūkio valdymo bei planavi­ mo organams. Žodis „statistika“ reiškia ne tik atitinkamą praktinę veiklą. Statistika — tai gana platus savarankiškas moks­ las, nagrinėjantis socialinius-ekonominius reiškinius ir procesus. Tam, kad statistikai galėtų tirti ekonominius reiškinius, visų pirma jie turi paruošti reiškinių tyrimo metodiką, įvairių socialinių-ekonominių (gyventojų, pro­ duktų gamybos, paskirstymo, vartojimo bei kitų) rodiklių apskaičiavimo metodologiją, turi turėti tam tikrą statisti­ nių rodiklių sistemą.

Ilgą laiką statistiniai duomenys buvo renkami, apdoro­ jami bei apibendrinami naudojant paprasčiausią skaičiavi­ mo techniką. Dabar šį darbą atlieka elektroninės skaičia­ vimo mašinos. Statistiko darbas labiau krypsta į analitinę pusę — gautus apibendrintus rodiklius jie turi analizuo­ ti, aiškinti dėsningumus ir iš to daryti atitinkamas išva­ das, duoti pasiūlymus.

Statistikos darbo turinys bei statistikos mokslo reika­ lavimai nulėmė ir šios specialybės mokymo planą. Ža­ lia bendrų visuomeninių mokslų disciplinų (TSKP istorijos, politinės ekonomijos, marksistinės-lenininės filosofijos bei kitų), dėstomos matematinės disciplinos, specialybės daly­ kai (bendroji statistikos teorija, ekonominė bei šakinės statistikos), konkrečios ekonomikos disciplinos, buhalteri­ nė apskaita ir, žinoma, svarbią vietą studijose užima skaičiavimo mašinos ir jų panaudojimas statistiniams duo­ menims surinkti ir apdoroti. Iš mokymo plano matyti, kad statistikas — ne siauros šakos specialistas, bet visapu­ siškas ekonomistas.

Doc. J. LASKOVAS Statistikos katedros vedėjas

Žmogaus sveikatos ir grožio mokslas

Vilniaus universiteto Medi­ cinos fakultetas yra viena iš seniausių aukštojo mokslo medicinos įstaigų Tarybų Są­ jungoje. Jis įsteigtas Univer­ sitete 1781 m. Čia mokėsi pirmieji Lietuvos gydytojai, čia susikūrė pirmasis medici­ nos mokslo židinys.

Medicinos specialybei stu­ dijuoti reikalingas geras pa­ siruošimas vidurinėje mokyk­ loje, didelė ištvermė studi­ joms ir gera atmintis, nes medikui reikia sukaupti daug

žinių ir nuolat didinti jų at­ sargą. Dabartinė medicina re­ miasi fundamentalių mokslų ir technikos pasiekimais ir dėl to medikas turi sugebėti naudotis fizikos, chemijos, gamtos mokslų žiniomis, sudė­ tinga ir labai gausia medici­ nos aparatūra. Medicina ne veltui vadinama humaniškiau­ sia specialybe. Gydytojui rei­ kia aukštų moralinių savybių, plačios erudicijos, meilės žmonėms, didelės kantrybės.

Užtat medicina savo profesi­ jos darbuotojams teikia daug kūrybinio džiaugsmo, didelį pasitenkinimą matant, kai sugyja ligonis, kai sveikėja vi­ suomenė.

Medicinos fakultete dirba žymūs Tarybų Lietuvos moks­ lininkai, yra 31 mokslų dakta­ ras, daugiau kaip 100 mokslų kandidatų, kurie savo turtin. gas žinias perduoda studen­ tams medikams.

Medicinos fakultetas ruošia

Žodis „fizika“ reiškia mokslą apie gamtą, t. y. mokslą apie materijos formas, apie materijos formų sąveikas ir jų judėjimą. Fizika yra visos technikos teorinis pagrin­ das.

Riba, atskirianti fiziką nuo kitų gamtos mokslų, nieka­ da nebuvo griežta. Reiškinių ratas, kuriuos nagrinėjo fi­ zika Įvairiais istorijos vystymosi etapais, keitėsi, kinta Jis ir dabar. Dar toli iki atomo teorijos užbaigimo, per mažai žinome apie atomų branduolius, jų struktūrą, tik pradėtos tirti elementarios dalelės ir pan. Kiekvienas naujas fizikos atradimas anksčiau ar vėliau pritaikomas praktikoje. Šiandien fizikų labai reikia. Fakulteto auklėtiniai — dirba Įvairiose mokslinio tyrimo Įstaigose, konstruktorių biuruose, gamybinėse organizacijose. Dalis fizikų dirba garbingą mokytojo — jaunų kartų auklėtojo — darbą.

Fizikos fakultete mokslas trunka 5 metus. Kasmet pri­ imame po 125 abiturientus (100 Į lietuvių k. dėstomas gru­ pes ir 25 — Į rusų kalba dėstomą grupę).

Ruošiant fizikus, didelis dėmesys skiriamas teorinių ži­ nių taikymui praktikoje. Studentai atlieka tris praktikas: mokomosiose dirbtuvėse (3 savaitės vasaros metu, baigus ll-ą kursą, pionierių stovyklose (4 savaitės po III kurso) ir gamybinę-pedagoginę (priešdiplominę) V kurse.

Dalis studentų (apie 40) praktiką atlieka užsienyje — Prahos Karlo (CSR), Liublino M. Skladovskos-Kiuri (LLR) universi­ tetuose bei Magdeburgo Aukštojoje Technikos mokykloje (VDR).

Visi studentai atlieka kursinius ir diplominius darbus.

Fakultete veikia 6 katedros: Teorinės fizikos. Radiofizikos. Puslaidininkių fizikos, Kieto kūno elektronikos, Ast­ ronomijos ir kvantinės elektronikos. Bendrosios fizikos ir spektroskopijos. Kiekviena katedra turi savo atitinkamą specializaciją. Apie jas ir pasakojame.

B. ALEKSIEJŪNAS fakulteto prodekanas

lemia nuostabios lazerio spin­ dulio savybės.

Labai aktualus yra trumpų elektromagnetinių bangų (rentgeno spinduliai, gama spinduliai) koherentinių šalti­ nių sukūrimas, kryptingų cheminių reakcijų įvaldymas, norint gauti medžiagas su reikiamomis savybėmis. Gal būt, panaudojant didelės energijos spinduliavimą, pa­ vyks gauti valdomą termo­ branduolinę reakciją. Pirmieji eksperimentai daug žadantys, gal netoli laikas, kai pasauli­ nė energetikos krizė bus iš­ spręsta.

Iš kitos pusės, termobran­ duolinės reakcijos įprastas reiškinys mūsų Visatoje, bet čia daug kas neaišku. Tai ir gravitacinės bangos (egzistuo­ ja jos ar ne?), apsprendžian­ čios trauką tarp kūnų, žemė­ je nesutinkamos materijos egzistavimo formos (supertanki medžiaga), civilizacijų eg­ zistavimo kitose žvaigždžių sistemose klausimai, paslap­ tingųjų „juodųjų" skylių, ku­ rios viską sugeria ir nieko ne­ atiduoda, problema, bendros kosmologinės problemos.

Visus, kurie tuo domisi kviečiame rinktis Astronomi­ jos ir kvantinės elektronikos katedros specializacijas.

Fiz.-mat. m. kand.

A. STABINIS © Pastaruoju metu fiziko­ je ryški kvantinės elektroni­ kos kryptis. Ji susiformavo O Fizika ir chemija — ar­ radiofizikos, optikos, atomo timi mokslai. Todėl dažnai fizikos sandūroje, ir pirmieji būna sunku pasirinkti vieną jos pasiekimai įgalino fizikus iš tų mokslų: ir fizikos norė­ pažvelgti toliau į fizikinių tųsi, bet ir chemija prie šir­ reiškinių pasaulį. Sukurti la­ dies. Šiandien gamtos moks­ zeriai, koherentinės šviesos lai persipinę tarpusavyje. šaltiniai, tapę nauju daug ža­ Toks persipynimas naudingas dančiu įrankiu fizikams eks­ visiems mokslams. Manoma, perimentatoriams, jie taikomi kad įdomiausių rezultatų ga­ technikoje, medicinoje. Tai lima laukti ant dviejų moks-

© Radiofizika sprendžia daug problemų: nagrinėja elektromagnetinių bangų per­ davimo, panaudojimo elektro­ nikoje, mikroelektronikoje bei jų taikymo medžiagoms tirti galimybes.

Dabar technikoje vis pla­ čiau pritaikomos medžiagos — segnetoelektrikai. Mano­ ma, kad jie taps perspekty­ vesni, negu gerai žinomi pus­ laidininkiai. Ypač didelė atei­ tis turėtų priklausyti puslai­ dininkiniams segnetoelektrikams. Kaip tik jie ir tiriami Radiofizikos katedroje.

Perduodant ir priimant sig­ nalus, juos stiprinant, susidu­ riama su svarbia problema — elektriniais triukšmais. Triukš­ mas įvairiuose puslaidininki­ niuose prietaisuose, elektro­ magnetinių bangų bei trumpų impulsų formavimas ir perda­ vimas — šios problemos irgi nagrinėjamos katedroje.

Absolventai radiofizikai la­ bai reikalingi liaudies ūkiui.

Vieni jų dirba mokslinio ty­ rimo institutuose, kiti — in­ žinieriai gamybinėse organi­ zacijose, treti — pedagogai aukštosiose, specialiosiose vi­ durinėse arba bendrojo lavi­ nimo vidurinėse mokyklose.

A. BRILINGAS katedros aspirantas

3 specialybių gydytojus: gy­ domosios, pediatrijos (vaikų ligų) ir sanitarijos-higienos.

Reikalinga iš anksto apsi­ spręsti, kuriame skyriuje no­ rima studijuoti, nes perkėli­ mas iš vieno skyriaus į kitą nepraktikuojamas.

Visuose skyriuose mokslas tęsiasi 6 metus.

Gydomoji medicina ruošia gydymo-profilaktikos įstaigų darbuotojus — gydytojus. Pir­ muosius dvejus metus medi­ kai studijuoja visuomeninius dalykus, tiksliųjų mokslų pa­ grindus ir sveiko žmogaus anatomiją, fiziologiją, bioche­ miją. Su trečiuoju kursu pra­ sideda klinikinės studijos — terapija, chirurgija, akušerija-ginekologija, vaikų, nervų, infekcinės ligos, psichiatrija, akių, ausų, nosies ir gerklės ligos ir kiti dalykai. Šeštai­ siais studijų metais prasideda gydytojų specializacija į tris stambias grupes: terapeutus,

1

chirurgus ir akušerius-ginekologus. Šeštame kurse medikai laiko valstybinius egzaminus, duoda gydytojo priesaiką ir gauna medicinos gydytojo diplomą. Po to dar metus tę­ siasi tolesnė specializacija stambiose gydymo įstaigose.

Per šiuos metus jauni specia­ listai jau gauna gydytojo at­ lyginimą. Po septintų metų vyksta dirbti į paskyrimo vie­ tąPediatrija yra vaikų ligų mokslas. Iš esmės, tai ta pati gydomoji ir profilaktinė me­ dicina, tik pritaikyta vaikų amžiui. Pediatrai nuo ketvir­ tojo kurso didesnę laiko da­ lį skiria vaikų ligoms studi­ juoti. Pediatrai specializuoja­ si dviem kryptimis — bendro­ sios pediatrijos ir vaikų chi­ rurgijos. Jų specializacija taip pat tęsiasi per šeštąjį kursą Medicinos fakultete, o septintuosius metus gydymo įstaigose.

KA, RUOŠ, / A

FIZIKOS FAKULTETAS

lų ribos, kai vieno teorijos, metodai ir technika panaudo­ jami kito problemoms spręs­ ti.

Bendrosios fizikos ir spekt­ roskopijos katedroje spektri­ niais metodais tyrinėjama tarpmolekulinė sąveika. Spekt­ roskopiją galime palyginti su raštu. Skaitydami tekstą, mes gauname informaciją apie ap­ rašomus įvykius. Nagrinėda­ mi spektrą, mes turėtume gauti informaciją apie viską, kas vyksta atomuose ar mo­ lekulėse. Deja, spektroskopi­ ja dar nėra visai tobula. Bet čia ir yra spektroskopistų už­ davinys pasiekti, kad spekt­ ras būtų tiksli molekulinių procesų fotografija. Tam rei­ kia ne tik gerai mokėti fi­ ziką, bet turėti ir daug žinių iš chemijos. Iššifruoti spektrą padeda ir elektroninės skai­ čiavimo mašinos. Taigi, reikia gerokai ir matematikos.

Molekulinė spektroskopija — nelengvas dalykas, bet įdomus ir naudingas. Ne vel­ tui nė vienas dirbtinis Žemės palydovas ar kosminė stotis neapsieina be spektrinės apa­ ratūros ir metodų. Todėl ir kviečiu abiturientus, besido­ minčius fizika ir chemija, stu­ dijuoti spektroskopiją Fizikos fakultete.

H. JONAITIS katedros vedėjas

O Puslaidininkių fizikos katedroje vystoma naujausia elektronikos šaka — funkcionalinė elektronika. Mokslui ir technikai reikalingi vis nauji prietaisai, kurių funk­ cijos (pvz. lyginimas, stipri­ nimas, generacija) būtų val­ domos. Prieš kelerius metus viena mūsų katedros darbuo­ tojų grupė ėmė aiškintis, kaip galima, apšviečiant ir keičiant elektrinio bei mag­ netinio laukų stiprumą, iš pa­ prasto fotorezistoriaus gauti diodą, triodą, teristorių, dinitorių, elektrinių impulsų ge­ neratorių ir kt. Tam būtina ištirti daug naujų fizikinių reiškinių puslaidininkiuose ir numatyti jų panaudojimo perspektyvas technikoje. Šiai plačiai problemai priklauso ir žmogaus smegenų modeliavi­ mas, t. y. puslaidininkinio neurono sukūrimas. Čia glau­ džiai bendradarbiaujame su universiteto biofizikais. Kartu su jais netolimoje ateityje numatome tirti ir molekulinės elektronikos klausimus.

Didelė katedros studentų dalis tobulinasi lazerinės fizi­ kos srityje. Doc. J. Vaitkaus grupėje tiriamas gigantiškų intensyvumų lazerinių ap-šviestumų poveikis puslaidi­ ninkiams. Aptikta nemaža unikalių savybių, sudarančių netiesinės fizikos pagrindus.

Trifotoninių šuolių tyrimai at­ skleidė galimybę infraraudonąją šviesą keisti į matomą.

Ištirti nauji puslaidininkiai leido sukonstruoti tobulesnius puslaidininkinius lazerius. Šio­ je grupėje didelis dėmesys skiriamas optoelektronikai.

Be šiuolaikinės modernios technologijos negalima spręs­ ti aktualiausių puslaidininkių fizikos klausimų. Katedroje įgyta nemaža pačių naujausių įrengimų. Neseniai pastatyta moderni mikroelektroninės technologijos linija, kuri su­ teikė galimybę gaminti būti­ nas integralines schemas. Prie jos statymo aktyviai prisidė­ jo studentai.

Sanitarijos - higienos spe­ cialybėje nuo trečio kurso studijuojamos tokios discipli­ nos, kaip bendroji higiena, socialinė higiena ir sveikatos apsaugos organizacija, komu­ nalinė, mitybos, darbo, vai­ kų ir paauglių higiena, profe­ sinės ligos, epidemiologija.

Sanitarijos gydytojui reikalin­ gi organizaciniai sugebėjimai, nuo jų darbo priklauso svei­ ka gyvenamoji aplinka. Jie kontroliuoja darbo sąlygas gamyklose, mokyklose. Sani­ tarijos gydytojai įdarbinami miestų, rajonų sanitarinėseepidemiologinėse stotyse dirb­ ti bendro profilio sanitarijos gydytojais, darbo higienos, komunalinės higienos, mityboš higienos gydytojais ir epidemiologais, mikrobiolo­ gais, virusologais ir sveikatos apsaugos įstaigų vadovais.

Medicinos fakultete veikia Studentų mokslo draugija, kur studentai gauna mokslo dar­

Dalis studentų jau nuo ant­ ro kurso pradeda dirbti pas atskirus dėstytojus, tobulinda­ mi savo žinias konkrečioje fizikos srityje ir, svarbiausia, ugdydami labai būtinus įgū­ džius matavimų technikoje.

Be to, katedroje yra nemaža gerai įrengtų speclaboratorijų (puslaidininkių fizikos, prie­ taisų, mikroelektronikos), ku­ riose tobulinasi ir užsienio ša­ lių studentai.

Pastaraisiais metais kuriama ir teorijos grupė, kuriai va­ dovauja fizikos-matematikos kandidatas E. Skaistys. Vy­ resniojo kurso gerai besimo­ kantiems studentams sudaro­ ma galimybė baigti studijas Maskvos arba Kijevo univer­ sitetuose.

Prof. J. VIŠCAKAS LTSR MA narys korespondentas, katedros vedėjas • Kieto kūno elektronikos katedra yra viena jauniausių mūsų fakultete. Ji susikūrė 1974 m. Jai vadovauja fizi­ kos-matematikos mokslų dak­ taras E. Montrimas. Katedros mokslinio darbo pobūdis ir kryptis atitinka jos pavadini­

bo įgūdžius. Daugelis jau stu. dijų metais atlieka įdomių ty­ rinėjimų, užsiangažuoja dirb­ ti siauresnėse specialybėse eksperimentatoriais, vidaus li­ gų problemų tyrinėtojais. Vi­ sišką pasiruošimą darbui su­ stiprina gamybinė praktika' po trečio kurso tenka dirbti med. seserimis, po ketvirto kurso — jaunesniuoju gydy­ toju. Medikų patirčiai išplės­ ti kasmet keičiamasi studentų grupėmis su kitomis aukšto­ siomis mokyklomis, su užsie nio šalimis. 1975 m. numato­ ma siųsti praktikai vieną stu­ dentų grupę į Rygą, dvi gru­ pes į VDR (Greifsvaldą ir Er­ furtą), vieną — į Prahą. Į Vilnių atvyks studentų grupės iš šių miestų aukštųjų mo­ kyklų. Medikų studijos Uni­ versitete, artimai bendraujant su kitais — tiksliųjų ir hu­ manitarinių mokslų fakultetų — studentais, daug prisideda ir prie medikų plataus akira­ čio, bendro išsilavinimo kėli­ mo, prie visuomeninio darbo įgūdžių.

Prof. S. PAVILONIS fakulteto dekanas

mą. Nemaža dalis katedros darbuotojų daug prisidėjo to­ bulinant elektrografinių me­ džiagų panaudojimą prakti­ koje. Nemažiau svarbi kated­ ros darbo kryptis yra elektro­ magnetiniam spinduliavimui (rentgeniniai) jautrių daviklių sukūrimas bei pritaikymas.

Dalis darbuotojų tiria ir to­ bulina vidikonus. Aišku, visi šie darbai, turintys didelį praktinį pritaikymą, neapsiei­ na be medžiagos struktūros tyrimų. Šiam tikslui tarnauja elektroninis mikroskopas, rentgenas ir kt. Atskirai dar norėtųsi paminėti vieną ka­ tedros darbo kryptį — orga­ ninių puslaidininkių, tinkamų elektrografijai, tyrimus. Tai nauja ir gana perspektyvi kryptis.

Kieto kūno elektronikos ka­ tedros darbai yra aktualūs praktikos bei teorijos požiū­ riais. Kadangi tyrimo objektai yra netvarkingos sistemos (ploni sluoksniai, amorfinės medžiagos ir kt.), tai juose vykstantys fizikiniai procesai yra labai sudėtingi, ir jų tyri­ mui reikia daug žinių, darbo ir kantrybės.

Doc. V. KRIŠClCNAS

Pernai geriausiu Universi­ teto sportininku buvo išrink­ tas fizikas A. Pavilonis, „Sta­ tybos" krepšinio komandos žaidėjas. Netrūksta ir dau­ giau gerų sportininkų, ko­ mandų, garsėjančių respubli­ koje. Nuotraukoje: merginų aštuonvietė, respublikos čem­ pionė.

Fiziko diena — Įspūdingiausia šio fakulteto šven­ tė. Nuotraukoje kairėje: jos metu pasirodo eksperi­ mentinis teatras.

Vasarą Universiteto studentai tampa statybinių būrių nariais, talkininkauja kolūkiečiams ir staty­ bininkams.

Gamtininkai labai reikalingi liaudies ūkiui Gamtos fakulteto uždavinys — ruolti aukštos kvalifika­ cijos gamtininkų kadrus respublikos liaudies ūkiui. Gam­ tos fakultete ruošiami biologai, geografai ir geologai. Vi­ sose specialybėse mokslas trunka 5 metus. Priimtieji i Gamtos fakultetą Jau I kurse pasirenka specializaciją ir profilį — gamybinį ar pedagoginį. Galutinis pasiskirsty­ mas į specializacijas įvyksta po 2-jų studijų metų, kada studentai susipažįsta su bendromis atitinkamo mokslo ži­ niomis, dėsniais, sąvokomis, taisyklėmis ir uždaviniais.

Stojantys į biologijos specialybę gali pasirinkti botanikos, augalų fiziologijos, mikrobiologijos, genetikos ir selekci­ jos: fizinės geografijos (landšaftotyros); kartografijos; specializaciją. Geografijos specialybėje yra 4 specializaci­ jos: fizinės geografijos (landšafto tyros); kartografijos; sausumos hidrologijos; meteorologijos ir klimatologijos.

Geologijos specialybėje specializacijų nėra. Kasmet stu­ dentai priimami ne į visas specializacijas. Šiais, 1975, me­ tais stojantieji į Gamtos fakultetą negalės pasirinkti geo­

• BIOLOGIJA

Šiuolaikinėje biologijoje mokslas apie paveldimumo ir kintamumo dėsningumus už­ ima vieną iš pagrindinių vie­ tų. Kokius biologinius reiški­ nius — anatomiją, morfologi­ ją ar organizmų poelgius — benagrinėtume, jų pirminio priežastingumo tektų ieškoti genetinėje informacijoje, in­ divido gautoje iš savo protė­ vių. Elektroninės mikroskopi­ jos, biocheminių, biofizikinių, o ir genetinių metodų ištobulėjimo dėka pastaraisiais me­ tais genetikoje įvykdyta daug biologiją revoliucionizuojančių atradimų.

Nebetoli tas laikas, kai genetikai taip išmoks regu­ liuoti genų darbą, kad bus galima kryptingai valdyti pa­ veldimumo ir kintamumo reiškinius organizme. Tada at! sivers galimybės išgydyti soI’ matogenetinį reiškinį — pik­ tybinį auglį (vėžį), išgydyti ir išvengti daugelio žmogaus paveldimų ligų, o, gerinant turimas mikroorganizmų, au­ galų ir gyvulių veisles, iš­ spręsti daugelį opių žmonijai ekonominių problemų.

Kas žino, gal savo svarų indėlį į šių svarbių problemų sprendimą įneš ir mūsų fakul­ teto Botanikos ir genetikos katedroje ruošiami genetikai.

Katedroje vieni studentai — genetikai nagrinėja įvairių augalų paveldimumo keitimo I cheminių medžiagų pagalba ■ dėsningumus, bando įdiegti naujus metodus augalų selek­ cijoje, antri — tiria priešvė­ žinių preparatų poveikį žmo­ gaus paveldimosioms struktū­ roms, dar kiti — kai kurias paveldimas žmonių ligas. Kai kurie iš genetikų tarpo spe­ cializuojasi miesto apželdini­ mo ir gėlininkystės srityje.

Katedroje paruošti biolo­ gai — genetikai ir selekcinin­ kai šiuolaikinę biologiją dės­ to respublikos mokyklose, dirba gėlininkystės ir žemės ūkio kultūrų selekcijos įstai­ gose, LTSR Mokslų akademi­ jos institutuose, medicinosgenetikos konsultacijoje arba toliau tobulinasi ir ruošia di­ sertacijas aspirantūroje.

prasdami negyvosios gamtos medžiagų ir energijos trans­ formavimo procesus, gali efektyviau pagauti analogiš­ kų procesų, vykstančių gyva­ jame organizme, dėsningu­ mus. Įdomu pastebėti tai, kad ki­ bernetika, kuri šiuo metu ne­ turi dar tokių aiškiai sufor­ muotų dėsnių, kaip, pvz., fi­ zika, dideles viltis deda į bio­ loginių sistemų valdymo pro­ cesų tyrimą, nes tikimasi, kad, gal kaip tik tiriant pa­ čias tobuliausias, gamtos su­ kurtas valdymo sistemas, bus išaiškinti pagrindiniai kiber­ netikos dėsniai. Šios nuomonės laikomasi Biochemijos ir biofizikos ka­ tedros biofizikos — neurokibernetikos laboratorijoje, kur yra tiriama žmogaus ir gyvu­ lių regos sistema atvaizdų at­ pažinimo aspektu.

Be to, katedroje biofizikos kryptimi yra atliekami suža­ dinančių membranų pralaidu­ mo įvairioms medžiagoms ti­ riamieji darbai.

Ypač rūpinamasi būsimųjų biologų — biofizikų paruoši­ mu. Gamtos fakulteto biologų dalis, kuri specializuojasi bio­ fizikoje, be bendrųjų biologi­ nių disciplinų, privalo gerai žinoti fiziką, matematiką ir kibernetiką, didelį dėmesį skirti teorinės biologijos da­ lykams, mokėti statistiškai ap­ doroti eksperimentinių mata­ vimų rezultatus, suprasti ma­ tavimuose naudojamų elektro­ ninių prietaisų veikimą ir mokėti naudotis skaičiavimo mašinomis.

Paskutiniaisiais metais atsi­ randa entuziastų fizikų-biofizikų, kurie pagrindinius kur­ sus klauso Fizikos fakultete, o kai kurias biologines dis­ ciplinas — Gamtos ir Medici­ nos fakultetuose.

Daugelis Universitetą bai­ gusių biofizikų dirba tiria­ muosiuose institutuose, įvai­ riose laboratorijose ir viduri­ nėse mokyklose.

Biochemijos ir biofizikos katedros asistentas D. KIRVELIS

Dabar gamtos apsauga yra Biol. kand. R. LEKEVlClUS vienas iš svarbiausių visuo­ menės rūpesčių. Jis jaudina Organizmas privalo sugebė­ įvairių specialybių bei profe­ ti paimti iš aplinkos medžia­ sijų žmones, daugelio sričių gas ir energiją, transformuo­ mokslininkus, jų tarpe gamti­ ti jas į specialias formas tam, ninkus - botanikus. kad kuo geriau prisitaikytų Gamtos fakultete Botanikos esančiai aplinkai ir duotų kuo ir genetikos katedra yra vie­ daugiau ir kuo tobulesnių nas iš tų lopšių, kuris ruošia (sąlyginai) palikuonių. bei ugdo botanikus-mokslininKaip organizuotos gyvos kus ir mokytojus. sistemos sugeba realizuoti Šios katedros pedagogaišiuos tikslus — toks pagrin­ mokslininkai, kartu su studen­ dinis biofizikos klausimas. tais, būsimais jaunais specia­ Kiekvienas biologas pasakys, listais, sprendžia pačią aktua­ kad tai vienas iš pagrindinių liausią gamtos apsaugos bio­ teorinės biologijos klausimų. loginio pagrindo problemą.

Ir tai suprantama: biofizikos Vienas klausimų — nuo­ ir teorinės biologijos intere­ dugnus respublikos augalų sai. yra tie patys, skirtingus pasaulio, jo natūralių išteklių vardus davė požiūris: biofizi­ ištyrimas ir racionalus jų pa­ ka — žiūrint į gyvąją gamtą naudojimas liaudies ūkio rei­ žmonių, atėjusių iš tiksliųjų kalams. Tam tikslui būtina mokslų (fizikos, matematikos, pažinti augalus, teisingai skir­ kibernetikos) sferos, akimis, ti vienas augalų rūšis nuo teorinę biologiją — biologų, kitų, taip pat atrinkti vertin­ bandančių pagauti esminius giausius laukinės floros atsto­ gyvojo pasaulio dėsnius. vus sukultūrinimui, prakti­ Biofizikų pranašumas pasi­ niam panaudojimui bei sereiškia tuo, kad jie, gerai su­ lekcionavimui.

grafijos specialybėje fizinės geografijos (landšaftotyros) ir sausumos hidrologijos, o biologijos specialybėje — hidrobiologijos-ichtiologijos ir augalų fiziologijos speciali­ zacijų. į šias specializacijas studentai bus priimami tik kitais metais.

Universitete sudarytos visos sąlygos tapti kvalifikuotu geologu, biologu ir geografu.

Gamtos fakultete yra 8 stambios katedros, daug specializuotų, aprūpintų naujau­ sia moksline aparatūra laboratorijų ir kabinetų. Specia­ listų ruošime aktyviai dalyvauja prie daugęlio katedrų veikiančios probleminės ir žinybinės mokslo tiriamosios laboratorijos bei botanikos sodas su puikiais šiltnamiais, kuriuose ištisus metus auginami [vairūs augalai ir atlie­ kami bandymai. Fakulteto studentams paskaitas skaito kvalifikuočiausi respublikos biologijos, geografijos ir geo­ logijos specialistai — mokslininkai. doc. R. TARVYDAS fakulteto dekanas

Reikalinga daug kvalifikuo­ tų mokslo bei gamybos dar­ buotojų. Juos ruošia Botani­ kos ir genetikos katedra. To­ dėl šios katedros auditorijos ir laboratorijos atveria duris visiems jaunuoliams ir mergi­ noms, kurie myli gamtą ir nori studijuoti bei valdyti augalų pasaulį.

Biolog. m. kand. C. POCIENE

Viena specializacijų, kurią pasirenka biologai, yra zoolo­ gija. Baigę šią specialybę, stu­ dentai tampa kvalifikuotais zoologais.

Sėkmingai apgynę diplomi­ nį darbą, zoologai skiriami įvairiam darbui mokslų aka­ demijos Zoologijos ir parazi­ tologijos institute, Gamtos ap­ saugos komitete, Žuvininkys­ tės valdybos žinioje ir dau­ gelyje kitų įstaigų. Dalis zoo­ logų tampa pedagogais.

Vadovaujami katedros dės­ tytojų, zoologai įsigyja ir siauresnių specializacijų: hid­ robiologiją, ichtiologiją, orni­ tologiją ir kt. Drauge su res­ publikos zoologais dalyvauja ekspedicijose — gilina savo žinias tiek teoriškai, tiek praktiškai, kad, baigę Univer­ sitetą, toliau galėtų savaran­ kiškai tirti mūsų šalies gyvū­ niją, turtinti jos gamtos ištek­ lius.

Doc. R. KAZLAUSKAS

į projektines organizacijas, kur paruošiama vienokia ar­ ba kitokia kartografinė me­ džiaga, pavyzdžiui, įvairūs žemėlapiai, planai. Kam seka­ si braižyba, ko nebaido mate­ matiniai dalykai, tegu pasi­ renka studijuoti kartografiją.

Ne mažesnio matematinio bei techninio pasiruošimo rei­ kalinga ir kita — meteorolo­ gijos — specializacija. Stu­ dentai privalo įsisavinti bend­ ruosius aukštosios matemati­ kos, fizikos kursus, statistinio skaičiavimo metodus, hidrodi­ namiką, dinaminę meteorolo­ giją, sinoptiką, klimatologiją ir kitus kursus. Baigę meteo­ rologijos specialybę absol­ ventai, kaip ir kartografai, skiriami dirbti mokytojais ir į gamybines įstaigas. Meteo­ rologų gamybininkų daugu­ ma eina dirbti į Hidrometeo­ rologinę tarnybą inžinieriaissinoptikais, klimatologais, ag­ rometeorologais, respublikos orių biuruose bei meteorolo­ ginėse stotyse. Meteorologų dalis, daugiausia vyrai, ski­ riami į žvejybos laivyną ar­ ba į mokslinius ekspedicinius laivus. Kiti geografai patenka į mokslo įstaigas.

prof. A. BASALYKAS Fiz. geografijos Ir kartografijos katedros vedėjas, V. ŠČEMELIOVAS Hidrologijos ir klimatologijos Mikrobiologija yra moks­ katedros docentas las apie smulkius gyvus or­ ganizmus — bakterijas, akti• GEOLOGIJA nomicetus, mieles, pelėsius ir kitus grybus, jų sandarą, fi­ Vienintelė Lietuvoje aukš­ ziologiją, sistematiką, o taip toji mokykla, ruošianti hidro­ pat apie jų praktinę reikšmę geologijos, inžinerinės geolo­ ir panaudojimą pramonėje, gijos ir geologijos specialis­ medicinoje bei žemės ūkyje. tus, yra mūsų universitetas.

Mikrobiologija yra jaunas Geologai tiria žemės gel­ mokslas, labai išsivystęs dėl mių sąrangą, jos raidą ir, ap­ savo praktinio pritaikymo siginklavę mokslinėmis žinio­ įvairiose žmogaus gyvenimo mis bei technika, ieško įvai­ rių naudingų iškasenų. Geolo­ srityse. Šiuo metu mikroorganizmai gija — labai platus mokslas plačiai taikomi pramonėje: apie Žemę. Šiuo metu geolo­ alaus, vyno, spirito ir pieno gijos moksluose išskiriama perdirbimo produktų ■— kefy­ net keliolika specialybių. Mū­ ro, sūrių, — antibiotikų, pa­ sų universitete pagal liaudies šarinių mielių, vitaminų ir ūkio poreikius ruošiami dvie­ fermentų gamyboje. Mikro­ jų specialybių geologai: inži­ biologiniu būdu gaminamas nieriai geologai-hidrogeologai valgomasis actas. Mikrobai ir geonuotraukininkai bei „padeda" apdoroti pluoštinius naudingų iškasenų paieškininaugalus — linus, apvalyti ap­ kai. Pastarieji mokomi pagal linką — dirvą, vandenis nuo individualų mokymo planą. juos užteršiančių kenksmin­ Hidrogeologijos ir inž. geo­ gų medžiagų. Tuo būdu mik­ logijos specialybės studentai robiologų darbo sritis labai studijuoja požeminius vande­ plati, jie gali naudingai pri­ nis, jų dinamiką, vandeningų taikyti savo žinias liaudies horizontų susidarymą, jų pa­ ūkyje. Mikrobiologų labai siskirstymą žemės gelmėse, reikia gamybinėms ir moksli­ atsargas ir sprendžia miestų, nio tyrimo įstaigoms. Dalis pramonės objektų ir gyven­ baigusiųjų dirba vidurinėse viečių aprūpinimo kokybiniu mokyklose. vandeniu problemas. Tai labai Prof. dr. P. BLUZMANAS įdomi geologijos mokslo sri­ tis. Požeminius ir paviršinius • GEOGRAFIJA vandenis galima vaizduotis kaip Žemės kraują, kuris, Abiturientai, kurie 1975 m. cirkuliuodamas žemės gelmė­ vasarą stos j Universitetą stu­ se, sąlygoja ir didele dalimi dijuoti geografijos specialybę, nulemia mūsų planetos vysty­ turės pasirinkti meteorologi- mosi pobūdį, sąlygas, grožį, jos-klimatologijos arba karto­ jos turtingumą naudingomis grafijos specializacijas. Pusė iškasenomis, augaliją ir gy­ studijuojančių ruošiasi peda­ vūniją. Besimokantiems šioje goginiam darbui, o kita pusė specialybėje taip pat skaito­ — gamybiniam. mos ir inžinerinės geologijos Absolventai — gamybinin­ paskaitos. kai, tiek kartografai, tiek me­ Inžinerinė geologija — tai teorologai, eina dirbti į įvai­ geologijos mokslo šaka, na­ rias respublikos žinybas. Kar­ grinėjanti geologinius proce­ tografai daugiausia skiriami sus bei reiškinius, uolienų fi­

zines ir mechanines savybes, geologinę aplinką, kuri turi įtakos arba apsprendžia įvai­ rių inžinerinių statinių pro­ jektavimą, statybą ir jų eks­ ploatavimą.

Tarp hidrogeologijos ir in­ žinerinės geologijos yra daug bendro. Dažnai šie mokslai sprendžia bendrus klausimus.

Todėl šios geologijos mokslo šakos sudaro vieną bendrą specialybę. Pažymėtina, kad besimokantieji hidrogeologi­ jos ir inž. geologijos specia­ lybėje susipažįsta ir su kito­ mis geologijos mokslo šako­ mis, įsisavina jų mokslinius pagrindus ir praktinio derbo metodus, bei įgūdžius. Įstoję į geologijos specia­ lybę, be geologinių disciplinų taip pat studijuoja aukštąją matematiką, fiziką, visuome­ nines disciplinas, nemažai tu­ ri chemijos paskaitų ir prak­ tinių užsiėmimų. Per penke­ rius mokslo metus studentai turi 3 mokomąsias ir 2 gamy­ bines praktikas, kurių trukmė nuo 4 iki 16 savaičių. Nema­ žai mokomųjų ir kitų prakti­ kų atliekama Kryme, Vid. Azijoje, Urale, Kaukaze ir ki­

tose TSRS teritorijos vietovė­ se. Apgynusiems diplominius darbus ir išlaikius valstybi­ nius egzaminus suteikiamas inžinieriaus geologo-hidrogeologo, o besimokantiems indi­ vidualiai — geonuotraukininko ir naudingų iškasenų tel­ kinių paieškininko diplomai.

Didelė baigusiųjų dalis ski­ riama į Geologijos valdybą prie LTSR Ministrų tarybos, Lietuvos geologijos institutą, Inžinerinių tyrimų institutą, įvairias projektavimo organi­ zacijas, Respublikinį vandens ūkio projektavimo institutą, „Hidroenergoprojektą“, Lie­ tuvos autokelių projektavimo institutą ir kitas gamybos bei mokslo žinybas.

Hidrogeologijos ir inžineri­ nės geologijos specialybėje yra lietuvių ir rusų kalbomis dėstomos grupės.

Doc. R. TARVYDAS Hidrogeologijos ir ir inž. geologijos katedros vedėjas, doc. S. ŽEIBA Geologijos ir minerologijos katedros vedėjas

Kilnus tarybinio teisininko darbas Teisės fakultetas — tai pagrindinė respublikoje mokymo įstaiga, kur ruošiami aukštos kvalifikacijos teisininkai. Bai­ gusieji mūsų fakultetą dirba teismuose, prokuratūroje, mi­ licijoje, pramonės ir žemės ūkio juridinėje tarnyboje bei kituose valstybiniuose organuose ir visuomeninėse organi­ zacijose. Lietuvos TSR nėra rajono, kur, saugodami tary­ binę teisėtvarką ir socialistinį teisėtumą, nedirbtų fakulte­ to auklėtiniai. Teisės fakultetą yra baigę atsakinguose valstybiniuose postuose dirbantys darbuotojai, kaip antai: Lietuvos TSR prokuroras A. Kairelis, Lietuvos TSR Aukš­ čiausiojo Teismo pirmininkas A. Likas, Lietuvos TSR Tei­ singumo ministro pavaduotojas J. Misiūnas, Teismo eks­ pertizės mokslinio tyrimo instituto direktorius doc. S. Sta­ čiokas ir kiti žymūs respublikos teisininkai.

Mūsų fakultete yra dieninis ir neakivaizdinis skyriai.

Dieniniame skyriuje mokosi 500 su viršum studentų, o neakivaizdiniame skyriuje apie tūkstantį studentų. Baigu­ siems Teisės fakultetą tenka spręsti sudėtingiausius žmonių gyvenimo klausimus, dažnai lemti žmonių likimus, todėl pageidautina, kad stojantieji į dieninį skyrių turėtų dve­ jų metų praktinio darbo stažą arba būtų atitarnavę Tary­ binėje Armijoje. Į neakivaizdinį skyrių stoti priimami visi dirbantieji, tačiau pirmenybė yra teikiama dirbantiems pa­ gal specialybę arba jai gretimą.

Nuo trečio kurso dieninio skyriaus studentai, o neaki­ vaizdininkai nuo ketvirtojo yra skirstomi į atskiras grupes pagal pasirinktą specializaciją. Nuo šiol yra studijuojamos tos teisinės disciplinos, kurios labiau atitinka būsimajai specialybės krypčiai — teismo ir prokuratūros, ūkinės tei­ sės arba valstybinės teisės. Mūsų studentai ne tik klauso­ si paskaitų, dalyvauja pratybose ir seminaruose, bet taip pat atlieka mokamąją ir gamybinę praktiką respublikos teismo įstaigose. Fakultete yra turtinga, šiuolaikine techni­ ka aprūpinta kriminalistikos laboratorija, kurioje studen­ tai išmoksta filmuoti, fotografuoti, surasti ir užfiksuoti pirštų atspaudus, kitus netgi plika akimi nematomus pėd­ sakus ir t. t. Fakultete veikia vidinė televizijos sistema, yra kino salė, kur demonstruojami mokomieji kinofilmai, teikiamas programuotas mokymas.

Studentas — teisininkas turi ne tiktai gerai mokytis, bet ir giliai įsisavinti marksistinę ideologiją, būti^aktyviu vi­ suomenininku. Tam, kad įgytų šias busimajame darbe bū­ tinas savybes, studentai studijuoja visuomenines discipli­ nas, aktyviai dalyvauja visuomeninėje-politinėje praktiko­ je. Kiekvienas komjaunuolis turi turėti visuomeninį įsipa­ reigojimą. Kai kurių studentų visuomeniniai įsipareigoji­ mai yra tiesiogiai susiję su pasirinkta profesija: nepilna­ mečių teisės pažeidėjų šefavimas, darbas visuomeniniais prokurorų ir tardytojų padėjėjais. Skaitlinga fakulteto komjaunimo organizacija, kurios sekretorius dabar yra IV kurso studentas V. Geržonas, labai daug prisideda formuo­ jant teisingą studentu politinę pasaulėžiūrą, ugdant jų aukštas moralines savybes. Nemažai fakulteto studentų mokosi komjaunimo aktyvo mokykloje „Jaunimas ir idė­ jų kova", patys ruošia ir skaito paskaitas gyventojams.

Studentus-teisininkus galima sutikti ir meno saviveiklos scenoje, ir sporto salėse, ypač populiari sporto šaka yra savigynos imtynės.

Vasarą, „trečiojo semestro" metu, teisininkai, kaip ir ki­ tų fakultetų studentai, savo darbu prisideda prie mūsų ša­ lies suklestėjimo. Praeitą vasarą mūsų studentai dirbo dar­ bo ir poilsio stovyklose ne tik respublikoje, bet taip pat Smolensko srityje, Jakutijoje, Kryme, Lenkijoje, Vokieti­ jos Demokratinėje Respublikoje ir kitur.

Kaip pažymima TSKP Programoje, „komunizmą statan­ čioje visuomenėje neturi būti vietos teisės pažeidimams ir nusikalstamumui". Tarybinio teisininko darbas, kuriam at­ kakliai ruošiami mūsų fakulteto studentai yra sunkus, at­ sakingas, reikalaujantis didelio politinio išprusimo, gilių teorinių žinių, aukštų moralinių savybių.

Z. NAMAVICIUS Teisės fakulteto prodekanas

Chemijos fakultetas

Mėgstantys įvairius chemi­ nius tyrimus, norintys stebė. ti ir valdyti cheminius pro­ cesus, žodžiu, kuriems patin­ ka chemija, galite ją studi­ juoti Universiteto Chemijos fakultete. Čia ruošiami šių specializacijų chemikai: ana­ lizinės, organinės, fizikinės, gamtinių junginių ir stambiamolekulinių junginių chemi­ jos.

Busimieji chemikai giliai iš­ studijuoja neorganinę, anali­ zinę, organinę, fizikinę, koloi­ dų ir polimerų chemijas, che­

minę technologiją ir techno­ loginių procesų modeliavimą, kristalochemiją, molekulių struktūrą, kvantinę chemiją, fizikinius-cheminius tyrimo ir analizės metodus ir kita.

Pirmuose kursuose, be che­ minių disciplinų, plačiai studi­ juojama matematika, skaičia­ vimo mašinos ir programavi­ mas, fizika, teorinė fizika, fi­ zikiniai tyrimo metodai.

Gamtinių junginių chemijos ir stambiamolekulinių jungi­ nių chemijos specializacijų studentai jau nuo pirmo kur-

so mokosi pagal atskirus mo­ kymo planus. Kitas specializa­ cijas studentai pasirenka nuo trečio kurso. Vyresniuose kursuose studijuojamos spe­ cializacijos disciplinos, atlie­ kamas kursinis darbas. Penk­ tas kursas skiriamas diplomi­ niam darbui.

Neorganinės Chemijos ka­ tedroje ruošiami analizinės chemijos specializacijos stu­ dentai. Jie susipažįsta su che­ minės analizės ir fizikiniaischeminiais analizės metodais, metalų analize, organinių junginių panaudojimu anali­ zėje, o taip pat retųjų ele­ mentų chemija. Čia studentaidiplomantai ruošia naujus analizės metodus, tiria naudo­ jamus analizėje reagentus, o taip pat vykstančių reakcijų mechanizmus, nustato įvairias susidarančių junginių konstan­ tas. Paruošti nauji ir jautrūs metodai taikomi įvairių me­ džiagų — puslaidininkių, me­ talų, mineralinių žaliavų, van­ dens, dirvožemių, trąšų — analizėms. Studentai susipa­ žįsta su elementų mikrokiekių nustatymo metodais, išmoksta dirbti su įvairia analizėje tai­ koma aparatūra.

Organinės chemijos kated­ roje sintetinami nauji, dar li­ teratūroje neaprašyti jungi­ niai, kurie vėliau taikomi

kaip biologiškai aktyvios me­ džiagos tiek medicinoje, tiek žemės ūkyje. Prie fakulteto veikia probleminė vaistų sin­ tezės ir tyrimo laboratorija, kuri sintezina įvairius vaistų preparatus, ir tarpfakultetinė spektroskopijos laboratorija, kurioje tiriami įvairių me­ džiagų spektrai. Chemikai or­ ganikai gerai susipažįsta su organinės sintezės technika, išmoksta sintezinti naujus no­ rimos sudėties junginius.

Fizikinės chemijos katedros mokslinio darbo kryptis — galvaninės dangos, kurių dė­ ka metalai apsaugomi nuo korozijos. Katedra bendradar­ biauja su LTSR MA Chemi­ jos ir chemijos technologijos institutu, kuriam vadovauja MA prezidentas akademikas J. Matulis. Institutas yra pa­ grindinis Tarybų Sąjungoje, koordinuoja ir socialistinių šalių darbus šioje srityje. Ta­ me institute studentai atlieka praktiką, o kai kurie — kur­ sinius bei diplominius darbus.

Diplomantai fizikochemikai plačiai susipažįsta su elektro­ chemija, galvanotechnika ir kt.

Stambiamolekulinių jungi­ nių katedroje ruošiami stam­ biamolekulinių junginių spe­ cialistai dviem profiliais — plastmasių ir lakų-dažų che­ mijos. Studentai susipažįsta

Kovo 26 d. 11 vai. — FILOLOGIJOS FAKULTETAS (Universiteto 5, 92 auditorija, tel. 20181; iš geležinkelio ir autobusų stoties važiuoti troleibusu 2, sustojimas „Gedi­ mino a.").

Kovo 26 d. 15 vai. — GAMTOS FAKULTETAS (Čiurlio­ nio 21, I geologijos aud., tel. 30068; iš geležinkelio ir au­ tobusų stoties — autobusu 7).

Kovo 27 d. 10 vai. — FIZIKOS FAKULTETAS (Partiza­ nų 24, fizikos didžioji aud. ,tel. 36017; iš geležinkelio ir autobusų stoties — troleibusai 1, 2, 5).

Kovo 27 d. 13 vai. MATEMATIKOS IR MECHANIKOS FAKULTETAS (Partizanų 24, matematikos didžioji audito­ rija, tel. 36024; važiuoti kaip į Fizikos fak.).

Kovo 28 d. 11 vai. — (ISTORIJOS FAKULTETAS (Uni­ versiteto 5, tel. 26458; važiuoti kaip “į Filologijos fak.).

Kovo 29 d. 10 vai. — CHEMIJOS FAKULTETAS (Parti­ zanų 24, tel. 30987; važiuoti kaip į Fizikos fak.).

Kovo 29 d. 11 vai. — MEDICINOS FAKULTETAS (Čiur­ lionio 21, tel. 30243; važiuoti kaip į Gamtos fak.).

Kovo 29 d. 11 vai. — PREKYBOS FAKULTETAS (Anta­ kalnis, Studentų miestelis, Saulėtekio g., korp. I, 513 a., tel. 743759; iš geležinkelio ir autobusų stoties — trolei­ busu 2 iki galo).

Kovo 29 d. 15 vai. — FINANSŲ IR APSKAITOS FAKUL­ TETAS (Antakalnis, Studentų miestelis, Saulėtekio g., korp.

II, tel. 744526; važiuoti kaip į Prekybos fak.).

Kovo 30 d. 11 vai. — TEISĖS FAKULTETAS (Studentų miestelis, tel. 741790; važiuoti kaip į Prekybos fak.).

Kovo 30 d. 11 vai. PRAMONĖS EKONOMIKOS FAKUL­ TETAS (Studentų miestelis, korp. II, tel. 740183; važiuoti kaip į Prekybos fak.).

JAUNUOLIAMS, STOJANTIEMS Į UNIVERSITETĄ, Į FIZIKOS, MATEMATIKOS BEI RUSŲ KALBOS IR LITE­ RATŪROS SPECIALYBES, RENGIAMI NEMOKAMI PA­ RUOŠIAMIEJI KURSAI. JŲ KLAUSYTOJAI BUS APRŪPI­ NAMI BENDRABUČIU. KURSŲ PRADŽIA LIEPOS 10 D. JEIGU NORITE GE­ RIAU PASIRUOŠTI, ATVYKITE.

Parengiamasis skyrius

LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ

organizacijoje ir dirbą toje įmonėje, organizacijoje stoji­ mo metu. Į Parengiamąjį sky­ rių taip pat priimami demo­ bilizuoti iš Tarybinės Armi­ jos, o į medicinos specialy­ bes — ir asmenys, dirbą gy­ dymo — profilaktikos įstai­ gose, sanitarėmis ir jaunesniosiomis medicinos seserimis po mokyklos baigimo ne ma­ žiau dvejus metus.

Nepriimami negamybinių įstaigų ir organizacijų (moks­ lo, mokymo, prekybos, nega­ mybinio buitinio aptarnavimo

KAINA 2 KAP.

Doc. E. RAMANAUSKAS fakulteto dekanas

Atvirų durų savaitė

JUS KVIEČIA STUDIJUOTI VILNIAUS UNIVERSITETAS

Universitete įsteigtas. Pa­ rengiamasis skyrius, kurio uždavinys yra padėti gamybi­ niam darbo jaunimui pasi­ rengti studijoms. Į Parengiamąjį skyrių pri­ imami pirmaujantys kolūkie­ čiai, statybos, pramonės, ry­ šių, transporto, geologinių paieškų organizacijų ir įmo­ nių, tarybinių ūkių darbinin­ kai su viduriniu išsilavinimu, turintys po mokyklos baigi­ mo ne mažiau kaip vienerių metų nepertrauktą darbo sta­ žą siunčiančioje įmonėje ar

su polimerų sinteze, išmoksta sintezuoti bei analizuoti poli­ merus. Katedroje yra gerai įrengtos polimerų tyrimo la­ boratorijos. Šios specializaci­ jos labai perspektyvios, ir respublikos pramonei bei ty­ rimo institutams labai reika­ lingi šios srities specialistai.

Gamtinių junginių chemi­ jos specialistai-biochemikai taip pat ruošiami Chemijos fakultete. Jie priedo studijuo­ ja bendrąją biologiją, anato­ miją, fiziologiją, mikrobiolo­ giją, genetiką, biochemiją ir kitas biochemines disciplinas.

Kursinius ir diplominius dar­ bus jie atlieka Gamtos fakul­ teto Biochemijos katedroje.

Praktiką studentai atlieka Eksperimentinės medicinos institute, Biochemijos institu­ te bei Eksperimentinėje fer­ mentų gamykloje. Prie šios gamyklos įkurtas sąjunginis Taikomosios ensimologijos mokslo tyrimo institutas, ku­ ris bus pagrindinis TSRS. Šia­ me institute bus kuriamos fer­ mentų gamybos technologijos. Čia dirbs ne tik biochemikai, bet ir kitų specializacijų che­ mikai.

Baigę Chemijos fakultetą, visi diplomantai paskirstomi į darbą, ir mes dar nesugeba­ me patenkinti visų respubli­ kos poreikių. Štai kur buvo paskirti mū­

sų auklėtiniai 1968—1972 Universitete dirba 17,06%, Mokslų akademijos institu­ tuose — 22,35%, kituose ins­ titutuose, Konstravimo biu ruošė, žinybinėse laboratori jose — 34,71%, gamyklose — 20,59%, kitur — 5,29% Kaip matote, didelė dalis che mikų dirba mokslo tiriamąjį darbą. Fakulteto auklėtiniai tinka darbui ir gamykloje ir fabrikų laboratorijose. Chemi kai specialistai dirba ne tik chemijos pramonėje, bet taip pat metalo apdirbimo gamyk­ lose, lengvojoje, vietinėje, maisto pramonėje, medicinos įstaigose.

Chemijos fakultetas di­ džiuojasi, kad chemikai absol­ ventai atlieka nemažą darbą respublikoje.

Respublikos lengvajai pramonei vadovau­ ja mūsų fakulteto auklėtinis ministras A. Adomaitis, Vil­ niaus pedagoginio instituto prorektorius akademikas P Buckus ir MA Chemijos ir chemijos technologijos insti­ tuto direktoriaus pavaduoto­ jas prof. R. Višomirskis — taip pat baigę mūsų fakulte­ tą. Chemijos fakulteto moks­ lininkų didžioji dalis taip pat mūsų auklėtiniai. O kiek mū­ sų absolventų dirba gamyklų direktoriais, vyr. inžinieriais, laboratorijų vedėjais.

Visus, kurie mėgsta chemi­ ją, kviečiame stoti į mūsų fakultetą. Čia jūsų laukia įdo­ mios studijos.

ir pan.) darbininkai, taip pat bet kurios liaudies ūkio ša­ kos tarnautojai. Išimtį suda­ ro kolūkiai: priimami bet ko­ kį darbą dirbą kolūkiečiai. Šiais mokslo metais Uni­ versiteto Parengiamajame sky­ riuje mokosi klausytojai, no­ rintys studijuoti mediciną, ekonomiką, istoriją, kalbas.

Priėmimo sąlygas, specialy­ bes, į kurias padeda pasiruoš­ ti Parengiamasis skyrius, kas­ met rugsėjo—spalio mėne­ siais skelbiame respublikinė­ je snaudoje.

Stojant į Parengiamąjį sky­ rių, reikia pateikti tuos pačius dokumentus, kaip ir stojant į aukštąją mokyklą, be to — įmonės, kolūkio, organizaci­ jos, karinio dalinio siuntimą mokytis Parengiamajame sky­ riuje ir darbo knygelės išra­ šą. Karinių dalinių siuntimai galioja vienus metus.

Mokslas skyriuje prasideda gruodžio 1 d., baigiasi liepos mėnesį. Per mokslo metus klausytojai kartoja vidurinės mokyklos kursą, pirmučiau­ sia — disciplinas, kurių sto­ jamieji egzaminai numatyti stojant į atitinkamas specialy­ bes. Mokslo metų pabaigoje skyriaus klausytojai laiko bai­ giamuosius egzaminus. Visi

232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas* Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815

klausytojai, išlaikę šiuos eg­ zaminus, priimami į Universi­ teto stacionaro pirmą kursą be stojamųjų egzaminų ir ne konkurso tvarka.

Mokymosi laikotarpiu sky­ riaus klausytojams bendra tvarka skiriamos stipendijos ir bendrabutis, jie naudojasi dauguma studentams teikiamų lengvatų.

Parengiamajame skyriuje sudaromos labai palankios są­ lygos gamybininkams tinka­ mai pasirengti studijoms.

Dėmesio!

Studentų priėmimo tvarką ir stojamuosius egzaminus paskelbsime vėlesniame „Ta­ rybinio studento" numeryje, kuris taip pat bus išsiuntinė­ tas j vidurines mokyklas.

•

Smulkesnę informaciją ga­ A. BERENIS lite gauti fakultetuose arba Universiteto Mokymo sky­ Parengiamojo skyriaus vedėjas riuje (telef. 2-14-48).

LKP CK leidyklos spaustuvė LV 08529 Užs. Nr. 137

REDAKTORIUS ALGIS KUSTA