uanž/Bos scunencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1975 m. sausio 17 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
i
v
9fQft9_onoį “ * '
—
JUS KVIEČIA STUDIJUOTI VILNIAUS UNIVERSITETAS UNIVERSITETO PROREKTORIAUS B. SUDAVlClAUS ŽODIS ABITURIENTAMS
Gražiausią metų laiką — pavasarį, kai darbštus žemdir bys beria į dirvą sėklą, kai gamtos pabudimas žadina pui kias svajones, dažnas abiturientas, galvojantis toliau tęsti mokslus, atsiduria pasirinkimo kryžkelėje. Kaip sutvarkyti savo gyvenimą, kad jis teiktų moralinį pasitenkinimą ir duotų Tėvynei kuo didesnės naudos? Dalis jų svajoja ir apie Vilniaus universitetą. 1975/76 m. m. Universitetas priims į pirmą kursą 2920 žmonių: į dieninį skyrių — 1715, į vakarinį — 450, į ne akivaizdinį — 755. Ruošiami 30 specialybių specialistai. Kiekvienos specialybės studentai ruošiami siauresnėmis specializacijomis — jų Universitete yra 70. Siame laikraščio numeryje skelbiamos specialybės ir kontingentai. Norime atkreipti jaunuolių dėmesį ir į tai, kad Universitetas siunčia nekonkurso tvarka studijuoti ir j kitas šalies aukštąsias mokyklas: į Maskvos universitetą studijuoti politinę ekonomiją bei filosofiją, į Maskvos isto rinį archyvų institutą — archyvistiką, į Tartu universitetą — sportinę mediciną. Norintys studijuoti šiose aukštosiose mokyklose, stojamuosius egzaminus laiko Vilniaus univer sitete. Mūsų šalyje universitetinis išsilavinimas yra labai ver tinamas. Jis duoda gerus mokslų pagrindus. Stipriame mokslo kolektyve, kuriame yra įvairiausių mokslo šakų atstovų, geros sąlygos jaunuoliui įvairiapusiškai išprusti. Universitetas ruošia plataus profilio specialistus gamybi niam, pedagoginiam, moksliniam darbui. Universiteto mo kymo planai sudaryti taip, kad pagrindinis dėmesys ski riamas ne vienos kurios siauros specialybės įgijimui, o bendroms teorinėms disciplinoms, kurios yra keleto arti mų specialybių pagrindas. Svarbiausias Universitetą baigu sio specialisto bruožas — platus ir gilus mokslinis-teorinis jo pasirengimas. Kasmet didelis būrys jaunuolių nori studijuoti musų aukštojoje mokykloje. Pavyzdžiui, pernai į vieną vietą die niniame skyriuje pretendavo vidutiniškai 2,21 žmogaus. Studentų parinkimo problema labai sudėtinga. Mūsų tiks las nelengvas — priimti gabiausius, geriausiai pasiruošu sius ir tinkančius studijuoti pasirinktą specialybę jaunuo lius. Kol kas nėra tobulų kriterijų, kurie leistų vienareikš miškai parinkti tinkamiausius kandidatus. Priėmimo tai syklės irgi dar nėra absoliučiai tobulos. Viena iš naujo vių, kuri taikoma jau kelintą kartą, — atestato vidurkis yra laikomas lygiaverčiu su stojamųjų egzaminų pažy miais. Deja, pernai, egzaminatorių nuomone, daugelio atestatų pažymiai labai skyrėsi nuo realių žinių. Pavyz džiui: stojusių į matematikos specialybę matematikos da lykų atestato vidurkis 4,33, o išlaikė matematikos stoja mąjį egzaminą vidurkiu 3,79; stojusių į ekonomikos spe cialybes matematikos atestato vidurkis: į darbo ekonomi ką — 3,74, pramonės planavimą — 3,88, prekybos eko nomiką — 4,12, o išlaikė stojamąjį atitinkamai 2,90; 2,84; 2,76. Stojusių į mediciną atestato vidurkis iš fizikos 4,35, o išlaikė vidurkiu 3,52; stojusių į lietuvių kalbos ir lite ratūros specialybę atestato vidurkis iš lietuvių kalbos ir literatūros 4,38, o išlaikė vidurkiu 3,83. Vidurinės mo kyklos į tai turėtų atkreipti didesnį dėmesį, kad nebūtų daroma žala iš esmės gerai idėjai — atsižvelgti į atestato pažymius, sprendžiant priėmimo į aukštąją mokyklą klau simą. TSKP XXIV suvažiavimas ir vėliau priimtas TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos nutarimas ..Dėl priemonių, pa dedančių toliau tobulinti aukštąjį mokslą šalyje“ visoms aukštosioms mokykloms iškėlė labai svarbius uždavinius — ruošti liaudies ūkiui aukštos kvalifikacijos, idėjiškai užgrūdintus specialistus, sugebančius kūrybiškai atlikti jiems pavestą darbą, nuolat gilinti savo žinias, morališkai taurius, mokančius dirbti su žmonėmis, aktyvius partijos politikos skleidėjus. Vykdant šiuos uždavinius, Universitetui tenka labai svarbus vaidmuo, nes jis organiškai sieja mokslo tiriamąjį ir pedagoginį darbą. Universitete yra susikūrę keliolika originalių mokslinių krypčių ir mokyklų, kurioms vado vauja Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, profeso riai p. Norkūnas, A. Marcinkevičius, J. Viščakas ir kiti mokslininkai. Studentai turi galimybę klausyti paskaitų tokių plačiai žinomų mokslininkų, kaip matema tiko prof. V. Statulevičiaus, fizikų profesorių P. Brazdžiū no ir J. Požėlos, geografų profesorių V. Chomskio ir A.
Basalyko, chemikų K. Daukšo ir V. Daukšo, ekonomistų M. Gregorausko ir A. Žilėno, istoriko K. Navicko, filosofo E. Meškausko ir daugelio kitų. Universitete vyrauja darbinga ir kūrybinga nuotaika. Profesoriai, docentai, dėstytojai, vykdydami TSKP XXIV suvažiavimo nutarimus, sprendžia daug reikšmingų moks lo problemų, tobulina mokymo procesą ir turinį. Akademiniam jaunimui įsisavinti mokslo žinias sudary tos visos sąlygos. Universitetas turi laboratorijas ir kabi netus, aprūpintus šiuolaikine moksline aparatūra, labai tur tingą biblioteką. Lietuvos Komunistų partijos Centro Ko miteto ir respublikos Vyriausybės rūpinimosi dėka nuolat turtėja Universiteto materialinė bazė. Antakalnyje, simbo lišku vardu pavadintoje Saulėtekio alėjoje, statomas Uni versiteto studentų miestelis. Teisės ir trys ekonomikos fa kultetai jau persikėlė į naujas šiuolaikines patalpas. Malonu pažymėti, kad studentai teisingai supranta „stu dento“ sąvokos šiuolaikinį turinį, supranta, kad studentas — tai ne tik būsimas specialistas. Tai būsimas inteligen tas, kuris turi būti pasiruošęs vykdyti ir svarbias visuo menines funkcijas. Jaunasis specialistas gyvenime tampa ne tik veikėju profesine prasme, bet ir žmonių vadovu, jų auklėtoju. Todėl, dar studijuodamas aukštojoje mokykloje, jis turi įvaldyti ne vien profesines žinias, bet ir organiza cinio bei auklėjamojo darbo įgūdžius, kaupti visuomeni nės politinės veiklos įgūdžius. Šiandieninis specialistas — tai plačios erudicijos, gilių komunistinių įsitikinimų, aukš tų moralinių idealų žmogus. Sis siekimas išugdyti visapusiškai ir harmoningai išvys tytą asmenybę daro studentų gyvenimą iš tikrųjų turtin gą ir įdomų. Universitetas garsus meno saviveikla, studen tai turi savo organizacijas ir klubus. Plačiai žinomas inter nacionalinis, aktyviai dirba ir sporto, turistų, kraštotyri ninkų bei kiti klubai. Literatų būreliuose pirmąją mokyk lą praeina busimieji rašytojai. Universitete veikia Visuomeninių profesijų fakultetas, kuriame studijuoja gausus universitetiečių būrys. Baigę šį fakultetą, studentai įgyja antrą — visuomeninę — specia lybę ir gauna atitinkamą pažymėjimą. Fakultete yra paskaitinės propagandos („Jaunųjų lektorių mokykla"), me ninės fotografijos, buities kultūros, sporto, turizmo ir eks kursijų, meno profesijų — choro ir vokalinio ansamblio, liaudies instrumentų ir pučiamųjų orkestro, šokių, dramos kolektyvų vadovų grupės — skyriai. Plačiai studentų visuomeninei veiklai vadovauja gausi komjaunimo organizacija, kuri pelnytai laikoma partinės organizacijos pagalbininke, organizuojant studentų visuomeninio-politinio darbo praktiką, auklėjant studentus ko munizmo idealų dvasia. Svarbų vaidmenį Universiteto gyvenime vaidina Moks linė draugija. Studentų mokslinė draugija — tai pirmųjų mokslinių bandymų, savo ištvermės patikrinimo mokykla. Kaip tik šioje mokykloje mokslinę veiklą pradėjo tokie šiandien žinomi mokslininkai, kaip lituanistai profesoriai V. Mažiulis, J. Palionis, medikai profesoriai A. Pronckus, P. Visockas, geografas dr. C. Kudaba ir daugelis kitų. Šiandien Universiteto Studentų mokslinė draugija turi apie 2000 narių. Studentų gyvenimą labai praturtina Universiteto ryšiai su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Universitetas bend rauja su daugeliu Tarybų Sąjungos mokyklų. Užtenka pa sakyti, kad vien Studentų mokslinė draugija palaiko nuo latinius ryšius su šešiasdešimčia TSRS aukštųjų mokyklų. Tie ryšiai dar labiau sustiprėjo jubiliejiniais 1972 metais. Universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Latvi jos, Odesos ir Baltarusijos universitetais. Plečiasi ryšiai su užsienio aukštosiomis mokyklomis. Glaudžius dalykinius ryšius Universitetas palaiko su Greifsvaldo (VDR), Krokuvos (LLR), Prahos (CSR) universitetais, o pastaruoju metu ir su Erfurto medicinos akademija. Su jais mes keičiamės moksliniais darbuotojais, studentais — praktikantais, studentų grupėmis vasaros darbo ir poilsio stovyklose. Atskirus studentus Universitetas siunčia studi juoti ir į užsienio aukštąsias mokyklas. Įdomus mūsų gausios šeimos gyvenimas. Didelė laimė tapti šios šeimos nariu. Didelė laimė dirbti ir studijuoti Vilniaus universitete. Bet stojančiajam reikia gerai pa galvoti, kurią aukštąją mokyklą, kokią specialybę pasirink ti, ir niekada nepamiršti, kad ne profesija žmogų puošia, o žmogus profesiją. Tik tokiu atveju specialistas gali dau giau duoti visuomenei ir kartu jausti moralinį pasitenkini mą ir laimę.
NUOTRAUKOSE matome Universiteto centrinius rūmus ir pastatus naujajame studentų miestelyje, studentus ma tematikus paskaitoje.
SPECIALUS NUMERIS ABITURIENTAMS • SPECIALUS NUMERIS ABITURIENTAMS • SPECIALUS NUMERIS ABITURIENTAMS • SPECIALUS NUMERIS ABITURIENTAMS