Tiem, kas stos į aukštąją mokyklą Jus kviečia studijuoti Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko universitetas «an visų
Specialus
Salių proletarai, vienykitesi
cam/Binis
laikraščio
numeris
vidurinių mokyklų
abiturientams, kurie
ruošiasi stoti į
Universitetą
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
kryžkelėje ATSIDŪRĘS ABITURIENTAS RAS VIENĄ KITĄ ATSAKY MĄ Į ĮSKILUSIUS KLAUSIMUS MŪSŲ POKALBYJE SU UNI VERSITETO PROREKTORIUMI MOKYMO REIKALAMS BRO NIUM SUDAVICIUM. Tūkstančiai vidurinių mo kyklų moksleivių ruošiasi abi tūros egzaminams. Kokiais srautais pasklis norintys tapti studentais, kokios specialybės bus populiariausios, galima tik spėlioti...
Mūsų šalyje profesijos vie nodai reikalingos ir lygiai vertinamos bei gerbiamos. Gal todėl tam, kas ruošiasi studijuoti aukštojoje mokyklo je, nelengva pasirinkti specia lybę: visi jaučia tą didelę at sakomybę taip sutvarkyti sa vo gyvenimą, kad jis teiktų moralinį pasitenkinimą ir at neštų Tėvynei kuo didesnę naudą. Žinoma, patarimą duoti yra daug lengviau, negu juo pa sinaudoti abiturientui. Sunku mas tas, kad labai jaunam žmogui reikia pasirinkti kelią, kuris turės didžiausią įtaką visam gyvenimui. Jaunuoliui, suprantama, trūksta patyrimo. Taip, vyresnieji ateina j pa galbą, bet galutinis sprendi mas vis dėlto priklauso jam, o ne tėvams ar pažįstamiems. Tai geriausiai padaryti jis ga li ramioje, dalykiškoje aplin koje, be ažiotažo ir „madin gos" specialybės gaudynių. Šiandien mes Jus kviečia me studijuoti Vilniaus V. Kap suko universitete — seniau sioje šalies aukštojoje mo kykloje, kuri 1979 m. minės keturių šimtmečių jubiliejų. Gal šios didelės šventės daly viais bus ne vienas iš Jūsų, dabar dar mokyklos suole svajojantis apie savarankiško gyvenimo pradžią. Universitetas ruošia plataus profilio specialistus gamybi niam, pedagoginiam, kultūri niam ir moksliniam darbui.
Mokymo planai sudaryti taip, kad pagrindinis dėmesys ski riamas ne vienai kuriai siau rai specialybei įgyti, o bend roms teorinėms disciplinoms, kurios yra keletos artimų spe cialybių pagrindas. Svarbiau sias Universitetą baigusio specialisto bruožas — platus ir gilus mokslinis-teorinis pa siruošimas. Kasmet didelis būrys jau nuolių nori studijuoti mūsų aukštojoje mokykloje. Pavyz džiui, pernai buvo gauti 7365 pareiškimai — į vieną vietą pretendavo vidutiniškai 2,4 žmogaus. Kiek žmonių priims Univer sitetas šiais metais, kaip komplektuojamas studentų kontingentas!
1977 m. Universitetas pri ims į pirmą kursą 2980 žmo nių: į dieninį skyrių — 1825, į vakarinį — 450, j neakivaiz dinį — 705. Ruošiami 30 spe cialybių specialistai. Kiekvie nos specialybės studentai ruošiami siauresnėmis specia lizacijomis — jų universitete yra 74. Be to, siunčiame nekonkurso tvarka studijuoti ir į kitas šalies aukštąsias mokyk las: į Maskvos universitetą (politinę ekonomiją ir filoso fiją), į Maskvos istorinį ar chyvų institutą (archyvistiką), į Tartu universitetą (sporto mediciną). Norintys studijuo ti šiose aukštosiose mokyklo se, stojamuosius egzaminus laiko Vilniaus universitete. Visi žinome, kad studeritų komplektavimo problema su dėtinga: nelengva atrinkti ga biausius, geriausiai pasiruošu sius ir tinkančius studijuoti pasirinktą specialybę jaunuo lius. Spręsdami priėmimo į
Universitetą klausimą, jau ke lintą kartą atestato vidurkį laikome lygiaverčiu su stoja mųjų egzaminų pažymiais. Deja, egzaminatorių nuomone, pernai daugelio atestatų pa žymiai (ypač baigusiųjų mo kyklas kaimo vietovėse) labai skyrėsi nuo realių žinių. Iš viso dvejetus gavo 2612 sto jusiųjų (dieniniam skyriuje tokie sudarė 30 5%, neaki vaizdiniame — 40%, vakari niame — 45,2%). Visų dalykų stojamojo egzamino rezultatai 0,07 — 1,07 balo blogesni už tų dalykų atestato pažymį. Iš 125 baigusių mokyklas su medaliu ar spec. vidurines su pagyrimu, pirmąjį egzaminą penketui išlaikė tik 69. Vi durinės mokyklos turėtų stengtis, kad nebūtų daroma žala iš esmės gerai idėjai — per stojamuosius egzaminus atsižvelgti į atestato pažy mius. Daugelį stojančiųjų domina ir tai, kokios sąlygos studi juoti, tapti geru pasirinktos specialybės žinovu yra suda rytos mūsų universitete!
Partija ir vyriausybė visoms aukštosioms mokykloms iškė lė labai svarbius uždavinius — ruošti liaudies ūkiui aukš tos kvalifikacijos, idėjiškai už grūdintus specialistus, suge bančius kūrybiškai atlikti jiems pavestą darbą, nuolat gilinti savo žinias, morališkai tau rius, mokančius dirbti su žmo nėmis, aktyvius partijos poli tikos skleidėjus. Vykdant šiuos uždavinius, Universitetui tenka labai svar bus vaidmuo, nes jis organiš kai sieja mokslo tiriamąjį ir pedagoginį darbą. Jį šiuo me tu dirba apie 1250'žmonių. 55 proc. jų turi mokslinius laipsnius ir vardus. Universi tete yra susikūrę keliolika ori ginalių mokslinių krypčių ir mokyklų, kurioms vadovauja Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, profesoriai P. Norkūnas, A. Marcinkevičius, J. Viščakas ir kiti mokslinin kai. Studentai turi galimybę klausyti paskaitų tokių plačiai žinomų mokslininkų, kaip ma
tematiko prof. V. Statulevičiaus, fizikų profesorių P. Brazdžiūno ir J. Požėlos, geo grafų profesorių C. Kudabos ir A. Basalyko, chemikų K. Daukšo ir V. Daukšo, ekono mistų M. Gregorausko ir A. Žilėno, istoriko K. Navicko, filosofo E. Meškausko ir dau gelio kitų. Universitete studijuoti suda rytos visos sąlygos. Mes turi me laboratorijas ir kabinetus, aprūpintus šiuolaikine mokslo aparatūra, labai turtingą (3,5 mln. leidinių) Mokslinę biblio teką. Lietuvos Komunistų par tijos Centro Komiteto ir res publikos vyriausybės rūpini mosi dėka nuolat turtėja Uni versiteto materialinė bazė. Antakalnyje, simbolišku var du pavadintoje Saulėtekio alėjoje, statomas studentų miestelis. Teisės ir trys eko nomikos fakultetai jau persi kėlė į naujus šiuolaikinius rūmus, čia pat iškilo daugia aukščiai bendrabučiai. Darbinga ir kūrybinga nuo taika vyrauja Universitete da bar, kai visa šalis įkvėptai įgyvendina TSKP XXV suva žiavimo nutarimus. Tobulina mas mokymo procesas, spren džiama daug reikšmingų mokslo problemų, suaktyvėjo visuomeninių organizacijų darbas. Abiturientams, matyt, vertė tų priminti dar vieną dalyką: gerai pagalvoti ne tik apie tai, kur stoti, bet būtinai — ar esi pasiruošęs dirbti ten, kur tave paskirs, kai baigsis gražusis studijų metas ir tu atsisveikinsi su aukštąja mo kykla.
Išlaikyti stojamuosius egza minus — tai tik didelio dar bo pradžia. Penkeri studijų metai pareikalauja daug triū so ir jėgų, pasišventimo pa sirinktai specialybei. Studentas — tai ne tik būsimas specia listas. Tai būsimas inteligen tas, kuris turi būti pasiruo šęs vykdyti ir svarbias visuo menines funkcijas. Šiandieni nis specialistas — tai plačios erudicijos, gilių komunistinių (Nukelta į 3 psl.)
1977 m. sausio 21 d. Nr. 2—3 (986—987)
KIEK PRIIMSIME 1977 METAIS D
V
MATEMATIKOS IR MECHANIKOS FAKULTETAS _ 175 100 —
Matematika Taikomoji matematika
N
25 —
FIZIKOS FAKULTETAS Fizika
125
—
—
75
—
—
60 25
— —
50 —
35
—
—
CHEMIJOS FAKULTETAS Chemija
GAMTOS FAKULTETAS Biologija Geografija Hidrogeologija ir inžinerinė geologija
MEDICINOS FAKULTETAS Gydomoji medicina Higiena, sanitarija, epidemiologija Pediatrija
—
50 25 60
— —
—
Lietuvių kalba ir literatūra 100 Rusų kalba ir literatūra 75 Romanų ir germanų (anglų, vokiečių, prancūzų) filologija 90
25 25
50 50
25
—
_ 25 — —
25 50 50 —
75 50
50 25
25 30
50 25
25 30
50
50
25
FINANSŲ IR APSKAITOS FAKULTETAS Finansai ir kreditas 60 Buhalterinė apskaita 125 Ekonominė kibernetika 50
50 50 —
50 75 —
FILOLOGIJOS FAKULTETAS
ISTORIJOS FAKULTETAS Žurnalistika Bibliotekininkystė ir bibliografija Istorija Psichologija
30 75 60 25
PRAMONĖS EKONOMIKOS FAKULTETAS 50 50
Pramonės planavimas Darbo ekonomika
PREKYBOS FAKULTETAS Prekybos ekonomika Prekių mokslas Materialinio-techninio aprūpinimo ekonomika ir organizavimas
Ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimas 75 — — Statistika 25 — —
TEISĖS FAKULTETAS Teisė
100
—
125
Paaiškinimas. D — dieninis skyrius, V — vakarinis
skyrius, N — neakivaizdinis skyrius.