Tarybinis Studentas, 1977 m. sausio 21 d. Nr. 2-3 (986-987)

Tiem, kas stos į aukštąją mokyklą Jus kviečia studijuoti Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko universitetas «an visų

Specialus

Salių proletarai, vienykitesi

cam/Binis

laikraščio

numeris

vidurinių mokyklų

abiturientams, kurie

ruošiasi stoti į

Universitetą

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

kryžkelėje ATSIDŪRĘS ABITURIENTAS RAS VIENĄ KITĄ ATSAKY­ MĄ Į ĮSKILUSIUS KLAUSIMUS MŪSŲ POKALBYJE SU UNI­ VERSITETO PROREKTORIUMI MOKYMO REIKALAMS BRO­ NIUM SUDAVICIUM. Tūkstančiai vidurinių mo­ kyklų moksleivių ruošiasi abi­ tūros egzaminams.

Kokiais srautais pasklis norintys tapti studentais, kokios specialybės bus populiariausios, galima tik spėlioti...

Mūsų šalyje profesijos vie­ nodai reikalingos ir lygiai vertinamos bei gerbiamos.

Gal todėl tam, kas ruošiasi studijuoti aukštojoje mokyklo­ je, nelengva pasirinkti specia­ lybę: visi jaučia tą didelę at­ sakomybę taip sutvarkyti sa­ vo gyvenimą, kad jis teiktų moralinį pasitenkinimą ir at­ neštų Tėvynei kuo didesnę naudą. Žinoma, patarimą duoti yra daug lengviau, negu juo pa­ sinaudoti abiturientui. Sunku­ mas tas, kad labai jaunam žmogui reikia pasirinkti kelią, kuris turės didžiausią įtaką visam gyvenimui. Jaunuoliui, suprantama, trūksta patyrimo.

Taip, vyresnieji ateina j pa­ galbą, bet galutinis sprendi­ mas vis dėlto priklauso jam, o ne tėvams ar pažįstamiems.

Tai geriausiai padaryti jis ga­ li ramioje, dalykiškoje aplin­ koje, be ažiotažo ir „madin­ gos" specialybės gaudynių. Šiandien mes Jus kviečia­ me studijuoti Vilniaus V. Kap­ suko universitete — seniau­ sioje šalies aukštojoje mo­ kykloje, kuri 1979 m. minės keturių šimtmečių jubiliejų.

Gal šios didelės šventės daly­ viais bus ne vienas iš Jūsų, dabar dar mokyklos suole svajojantis apie savarankiško gyvenimo pradžią.

Universitetas ruošia plataus profilio specialistus gamybi­ niam, pedagoginiam, kultūri­ niam ir moksliniam darbui.

Mokymo planai sudaryti taip, kad pagrindinis dėmesys ski­ riamas ne vienai kuriai siau­ rai specialybei įgyti, o bend­ roms teorinėms disciplinoms, kurios yra keletos artimų spe­ cialybių pagrindas. Svarbiau­ sias Universitetą baigusio specialisto bruožas — platus ir gilus mokslinis-teorinis pa­ siruošimas.

Kasmet didelis būrys jau­ nuolių nori studijuoti mūsų aukštojoje mokykloje. Pavyz­ džiui, pernai buvo gauti 7365 pareiškimai — į vieną vietą pretendavo vidutiniškai 2,4 žmogaus.

Kiek žmonių priims Univer­ sitetas šiais metais, kaip komplektuojamas studentų kontingentas!

1977 m. Universitetas pri­ ims į pirmą kursą 2980 žmo­ nių: į dieninį skyrių — 1825, į vakarinį — 450, j neakivaiz­ dinį — 705. Ruošiami 30 spe­ cialybių specialistai. Kiekvie­ nos specialybės studentai ruošiami siauresnėmis specia­ lizacijomis — jų universitete yra 74. Be to, siunčiame nekonkurso tvarka studijuoti ir į kitas šalies aukštąsias mokyk­ las: į Maskvos universitetą (politinę ekonomiją ir filoso­ fiją), į Maskvos istorinį ar­ chyvų institutą (archyvistiką), į Tartu universitetą (sporto mediciną). Norintys studijuo­ ti šiose aukštosiose mokyklo­ se, stojamuosius egzaminus laiko Vilniaus universitete.

Visi žinome, kad studeritų komplektavimo problema su­ dėtinga: nelengva atrinkti ga­ biausius, geriausiai pasiruošu­ sius ir tinkančius studijuoti pasirinktą specialybę jaunuo­ lius. Spręsdami priėmimo į

Universitetą klausimą, jau ke­ lintą kartą atestato vidurkį laikome lygiaverčiu su stoja­ mųjų egzaminų pažymiais.

Deja, egzaminatorių nuomone, pernai daugelio atestatų pa­ žymiai (ypač baigusiųjų mo­ kyklas kaimo vietovėse) labai skyrėsi nuo realių žinių. Iš viso dvejetus gavo 2612 sto­ jusiųjų (dieniniam skyriuje tokie sudarė 30 5%, neaki­ vaizdiniame — 40%, vakari­ niame — 45,2%). Visų dalykų stojamojo egzamino rezultatai 0,07 — 1,07 balo blogesni už tų dalykų atestato pažymį. Iš 125 baigusių mokyklas su medaliu ar spec. vidurines su pagyrimu, pirmąjį egzaminą penketui išlaikė tik 69. Vi­ durinės mokyklos turėtų stengtis, kad nebūtų daroma žala iš esmės gerai idėjai — per stojamuosius egzaminus atsižvelgti į atestato pažy­ mius.

Daugelį stojančiųjų domina ir tai, kokios sąlygos studi­ juoti, tapti geru pasirinktos specialybės žinovu yra suda­ rytos mūsų universitete!

Partija ir vyriausybė visoms aukštosioms mokykloms iškė­ lė labai svarbius uždavinius — ruošti liaudies ūkiui aukš­ tos kvalifikacijos, idėjiškai už­ grūdintus specialistus, suge­ bančius kūrybiškai atlikti jiems pavestą darbą, nuolat gilinti savo žinias, morališkai tau­ rius, mokančius dirbti su žmo­ nėmis, aktyvius partijos poli­ tikos skleidėjus.

Vykdant šiuos uždavinius, Universitetui tenka labai svar­ bus vaidmuo, nes jis organiš­ kai sieja mokslo tiriamąjį ir pedagoginį darbą. Jį šiuo me­ tu dirba apie 1250'žmonių.

55 proc. jų turi mokslinius laipsnius ir vardus. Universi­ tete yra susikūrę keliolika ori­ ginalių mokslinių krypčių ir mokyklų, kurioms vadovauja Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, profesoriai P. Norkūnas, A. Marcinkevičius, J. Viščakas ir kiti mokslinin­ kai. Studentai turi galimybę klausyti paskaitų tokių plačiai žinomų mokslininkų, kaip ma­

tematiko prof. V. Statulevičiaus, fizikų profesorių P. Brazdžiūno ir J. Požėlos, geo­ grafų profesorių C. Kudabos ir A. Basalyko, chemikų K. Daukšo ir V. Daukšo, ekono­ mistų M. Gregorausko ir A. Žilėno, istoriko K. Navicko, filosofo E. Meškausko ir dau­ gelio kitų.

Universitete studijuoti suda­ rytos visos sąlygos. Mes turi­ me laboratorijas ir kabinetus, aprūpintus šiuolaikine mokslo aparatūra, labai turtingą (3,5 mln. leidinių) Mokslinę biblio­ teką. Lietuvos Komunistų par­ tijos Centro Komiteto ir res­ publikos vyriausybės rūpini­ mosi dėka nuolat turtėja Uni­ versiteto materialinė bazė.

Antakalnyje, simbolišku var­ du pavadintoje Saulėtekio alėjoje, statomas studentų miestelis. Teisės ir trys eko­ nomikos fakultetai jau persi­ kėlė į naujus šiuolaikinius rūmus, čia pat iškilo daugia­ aukščiai bendrabučiai.

Darbinga ir kūrybinga nuo­ taika vyrauja Universitete da­ bar, kai visa šalis įkvėptai įgyvendina TSKP XXV suva­ žiavimo nutarimus. Tobulina­ mas mokymo procesas, spren­ džiama daug reikšmingų mokslo problemų, suaktyvėjo visuomeninių organizacijų darbas.

Abiturientams, matyt, vertė­ tų priminti dar vieną dalyką: gerai pagalvoti ne tik apie tai, kur stoti, bet būtinai — ar esi pasiruošęs dirbti ten, kur tave paskirs, kai baigsis gražusis studijų metas ir tu atsisveikinsi su aukštąja mo­ kykla.

Išlaikyti stojamuosius egza­ minus — tai tik didelio dar­ bo pradžia. Penkeri studijų metai pareikalauja daug triū­ so ir jėgų, pasišventimo pa­ sirinktai specialybei. Studentas — tai ne tik būsimas specia­ listas. Tai būsimas inteligen­ tas, kuris turi būti pasiruo­ šęs vykdyti ir svarbias visuo­ menines funkcijas. Šiandieni­ nis specialistas — tai plačios erudicijos, gilių komunistinių (Nukelta į 3 psl.)

1977 m. sausio 21 d.

Nr. 2—3 (986—987)

KIEK PRIIMSIME 1977 METAIS D

V

MATEMATIKOS IR MECHANIKOS FAKULTETAS _ 175 100 —

Matematika Taikomoji matematika

N

25 —

FIZIKOS FAKULTETAS Fizika

125

—

—

75

—

—

60 25

— —

50 —

35

—

—

CHEMIJOS FAKULTETAS Chemija

GAMTOS FAKULTETAS Biologija Geografija Hidrogeologija ir inžinerinė geologija

MEDICINOS FAKULTETAS Gydomoji medicina Higiena, sanitarija, epidemiologija Pediatrija

—

50 25 60

— —

—

Lietuvių kalba ir literatūra 100 Rusų kalba ir literatūra 75 Romanų ir germanų (anglų, vokiečių, prancūzų) filologija 90

25 25

50 50

25

—

_ 25 — —

25 50 50 —

75 50

50 25

25 30

50 25

25 30

50

50

25

FINANSŲ IR APSKAITOS FAKULTETAS Finansai ir kreditas 60 Buhalterinė apskaita 125 Ekonominė kibernetika 50

50 50 —

50 75 —

FILOLOGIJOS FAKULTETAS

ISTORIJOS FAKULTETAS Žurnalistika Bibliotekininkystė ir bibliografija Istorija Psichologija

30 75 60 25

PRAMONĖS EKONOMIKOS FAKULTETAS 50 50

Pramonės planavimas Darbo ekonomika

PREKYBOS FAKULTETAS Prekybos ekonomika Prekių mokslas Materialinio-techninio aprūpinimo ekonomika ir organizavimas

Ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimas 75 — — Statistika 25 — —

TEISĖS FAKULTETAS Teisė

100

—

125

Paaiškinimas. D — dieninis skyrius, V — vakarinis

skyrius, N — neakivaizdinis skyrius.

TAS DIDELIS MATEMATIKOS PASAULIS Matematikos ir mechanikos fakultete ruošiami matema­ tikos ir taikomosios matematikos specialistai. Abiturientui, pasirenkančiam šias specialybes, gali kilti klausimas, kuo gi jos viena nuo kitos skiriasi ir kas jose yra bendra.

Todėl apie tai ir noriu tarti keletą žodžių. Matematika yra viena — su daugybe krypčių ir su nepaprastai išsiplėtu­ siais jos pritaikymais. Šiandien matematinius metodus naudoja ne tik astronomas, fizikas, inžinierius, kas jau se­ niai įprasta, bet ir ekonomistas, biologas, medikas, net kal­ bininkas, teisininkas, psichologas, daugelio kitų mokslo sričių specialistai. Be matematinių metodų taikymo šian­ dien nebegalime tiksliai planuoti nepaprastai išaugusio liaudies ūkio, nebegalime jo patikimai valdyti, organizuo­ ti ir kontroliuoti gamybą, kelti jos efektyvumą ir koky­ bę. Matematiniai metodai skverbiasi visur: matematizuojaml ne tik atskiri mokslai, bet ir įvairių liaudies ūkio ša­ kų planavimas ir valdymas. Todėl ir specialistų matema­ tikų šiandien labai reikia.

Abiejų specialybių studentai pagal mokymo planus 2,5 metų studijuoja vadinamąsias bendrąsias matematikos disciplinas. Čia skirtumas tarp abiejų specialybių nedi­ delis. Matematikams kiek daugiau skaitoma vadinamosios grynosios matematikos, o taikomosios matematikos specia­ lybės alstovams yra platesni kursai iš taikomojo pobū­ džio disciplinų (pvz., ESM ir programavimo, artutinių skai­ čiavimo metodų, tikimybių teorijos ir matematinės statis­ tikos). Trečiame kurse abiejų specialybių studentai yra skirstomi į specializacijas (t. y. pradedama ruošti siaures­ nėmis kryptimis). Matematikos specialybėje šiuo metu yra 6 specializacijos: funkcijų teorija, geometrija ir topolo­ gija, algebra ir skaičių teorija, diferencialinės lygtys ir jų taikymai, tikimybių teorija ir matematinė statistika, skaičiavimo matematika, o taikomosios matematikos — dvi specializacijos: AVS matematinės Įrangos ir skaičiavi­ mo technikos priemonių taikymo. Taikomosios matemati­ kos specialybės studentai daug laiko skiria gamybos val­

dymo ir planavimo klausimams, elektroninėms skaičiavi­ mo mašinoms bei jų panaudojimui, tikimybių teorijos ir matematinės statistikos metodų taikymui, optimizavimo metodams. Matematikos specialybės studentai, be kita ko, išklauso pedagoginių-metodinlų disciplinų ciklą ir atlieka nedideles (8 savaičių) — gamybinę ir pedagoginę — praklikas. Reikia pabrėžti, kad naujuose mokymo pla­ nuose abiejų specialybių studentams yra taikomojo pobū­ džio disciplinos, kaip pvz., automatizuotos valdymo siste­ mos, optimizavimo metodai, operacijų tyrimas.

Prie fakulteto veikia nemažas Skaičiavimo centras su 4 elektroninėmis skaičiavimo mašinomis (tarp jų — mo­ derni ESM „ES-1020"), čia abiejų specialybių studentai atlieka mokomąją praktiką, laboratorinius darbus, dalis — gamybinę praktiką, rašo kursinius ir diplominius dar­ bus.

Fekultete dirba geriausi respublikos matematikai — mokslininkai. Studentams paskaitas skaito Universiteto rektorius prof. J. Kubilius, profesoriai V. Statulevičius, Br. Grigelionis, P. Katilius, A. Bikelis, E. Vilkas, daugiau kaip 40 docentų ir mokslų kandidatų.

O kur dirba mūsų absolventai?

Aukštosiose mokyklose, įvairiuose mokslinio tyrimo institutuose, skaičiavimo centruose, gamyklose, konstravi­ mo biuruose, žodžiu, kur tik reikia taikyti matematinius metodus ir skaičiavimo techniką. Be to, dalis baigusiųjų matematikos specialybę absolventų skiriami j vidurines mokyklas bei technikumus.

Taigi, mielas abituriente, jeigu Tu mėgsti tiksliuosius mokslus, nesibijai darbo, esi atkaklus ir ištvermingas, pa­ sirink vieną iš labai reikalingų šiandien specialybių — matematiką, taikomąją matematiką.

Doc. V. MERKYS Matematikos ir mechanikos fakulteto dekanas

Skaičiavimo matematikos katedroje Šiuolaikiniam žmonijos vystymosi etapui būdingas pla­ tus matematikos pritaikymas, kuris glaudžiai susijęs su elektroninių skaičiavimo mašinų sukūrimu ir išvystymu.

ESM sukūrimas leido rankinio aritmetinių veiksmų atliki­ mo greitį nuo 0,1 operacijos per sekundę padidinti iki 3000000 operacijų per sekundę, t. y. apie 25 milijonus kartų. Įsigalėjusi nuomonė apie šiuolaikinių ESM visagališku­ mą dažnai pagimdo klaidingą nuomonę, jog matematika išsivadavo nuo sunkumų, susijusių su uždavinių skaitiniu sprendimu, ir esą nebeaktualu kurti naujus metodus užda­ viniams spręsti. Iš tikrųjų taip nėra.

Visuomenės poreikių vystymasis dažnai iškelia uždavi­ nius, viršijančius jos galimybes. Padidėjęs matematikos taikymas sąlygoja kitų mokslo šakų: chemijos, ekonomi­ kos, biologijos, geologijos, psichologijos, medicinos ir technikos matematizaciją. Matematizacijos procesas susi­ deda iš procesų ir reiškinių matematinių modelių kūrimo, ir jo metodų tyrimo.

Tokiose mokslo šakose, kaip fizika ar mechanika, mate­ matinių modelių, aprašančių įvairius gamtos reiškinius, kūrimas ir jų tyrimas yra tradicinis.

Skaičiavimo matematikos katedroje yra skaičiavimo matenjatikos, diferencialinių lygčių ir jų taikymo specializa­ cijos.

Skaičiavimo matematika nagrinėja,, kaip reikia spręsti matematinius modelius, aprašančius įvairius reiškinius, norint gauti skaitinius sprendinius.

Teoriniai skaičiavimo matematikos tyrinėjimai grupuo­ jasi apie vadinamuosius tipinius matematikos uždavinius. Šiuo metu prie jų priskiriami analizės uždaviniai (aproksimavimas, diferencijavimas, integravimas), algebros uždavi­ niai, diferencialinės ir integralinės lygtys, optimizacijos uždaviniai ir atvirkštiniai uždaviniai. Dvi paskuriniosios kryptys pradėjo formuotis per paskutinius penkiolika me­ tų. Įvairūs procesai ir reiškiniai mechanikoje, fizikoje, astro­ nomijoje ir kituose gamtos moksluose labai dažnai tiria­ mi diferencialinių lygčių pagalba. Jomis vadinamos lygy­ bės, siejančios nepriklausomus kintamuosius, ieškomąsias funkcijas ir jų išvestines. Si matematikos šaka yra teori­ nio bei taikomojo pobūdžio. Nuo XVI a. pabaigos iki šiol ji labai sparčiai vystėsi ir šiuo metu yra susikūrusios jos įvairios kryptys. Atsiradus galingoms skaičiavimo maši­ noms, ypač didelį vaidmenį pradėjo vaidinti skaitiniai di­ ferencialinių lygčių sprendimo metodai.

ESM taikymas ir matematinių metodų išvystymas labai padidino matematinių modelių kūrimo ir tyrimo galimy­ bes. Šiuolaikinės branduolinės fizikos pasiekimai, kosmo­ so įvaldymas, ekonominių uždavinių sprendimas vargu ar būtų pasiekti be plataus matematikos ir ESM taikymo.

F. IVANAUSKAS fizikos-matematikos kandidatas

Tikimybių teorija, skaičių teorija * Moksliniai tikimybių teorijos tyrimai mūsų universi­ tete buvo pradėti pokario metais. Šio darbo organizato­ rius ir vadovas yra dabartinis Universiteto rektorius, Ti­ kimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros vedėjas prof. dr. J. Kubilius. Profesorių, tada jauną mokslų kandi­ datą, labiausiai domino skaičių teorijos problemos ir me­ todai joms spręsti. Savo daktaro disertacijoje jis išvystė naujus tikimybinius metodus ir davė pradžią matematikos šakai, kuri dabar vadinama tikimybine skaičių teorija.

Neeiliniai jauno mokslininko gabumai, mokėjimas su­ burti ir patraukti jaunimą mokslinei kūrybai greitai davė puikius rezultatus. Profesorius neapsiribojo vien Univer­ sitetu. Jis organizavo ir pradėjo vadovauti matematikos skyriui Mokslų akademijoje, kurį vėliau, jau būdamas Universiteto rektoriumi, perdavė savo buvusiam mokiniui V. Statulevičiui. Profesoriaus vadovaujama katedra tapo tikimybių teorijos ir skaičių teorijos specialistų ruošimo baze, kuri pajėgė aprūpinti šios srities matematikų kad­ rais ne tik fakultetą, bet ir augantį į savarankišką moks­ linį vienetą dabartinį MA Matematikos ir kibernetikos institutą, kitas respublikos mokslo įstaigas.

Topologija?

Topologija yra kokybinė matematika, tai yra — mate­ matika be skaičių. Topologija užsiiminėja ypatingomis, ko­ kybinėmis, figūrų savybėmis, kurios nepriklauso nuo fi­ gūros dydžio, formos ir padėties. Pavyzdžiui, guminę už­ darą (apskritimo pavidalo) juostą topologijoje galima be jokių apribojimų tampyti ir lankstyti, tik svarbu, kad ji visą laiką būtų uždara, nes uždarumas ir yra ta ypatin­ ga, kokybinė, juostos savybė. Panašiai, guminį riestainį galima visaip tampyti ir maigyti, svarbu tik, kad riestai­ nyje liktų skylė, nes ji ir yra ta ypatinga, kokybinė, ries­ tainio savybė. Kadangi, tampant ir maigant riestainį, jį galima deformuoti į kavos puodelį, kurio skylė — puo­ delio ąselė, tai topologas neskiria riestainio nuo kavos puodelio. Šiandieninėje matematikoje — nesvarbu, kokia ji būtų, kiekybinė ar kokybinė — didelę reikšmę turi tos ypatin­ gos, kokybinės, figūrų savybės, kurios nekinta, figūras tampant ir maigant be perplyšimų ir klijavimų. Jos ir su­ daro topologiją.

Iš tikrųjų topologija užsiiminėja žymiai bendresnėmis figūromis, negu geometrinės. Čia figūros yra guminės juostos ar riestainiai, funkcijų šeimos ar šiaip „abstrak­ čios erdvės". Tokių abstrakčių erdvių taškai nebūtinai yra geometriniai taškai, bet gali būti funkcijos, knygos, šunys gatvėje ar kas nors kita. Kaip tik tokiame topologijos bendrume ir glūdi didžiulė potencinė jos jėga, kuri pade­ da surasti išoriškai skirtingų, bet vidiniai artimų mate­ matinių teorijų bendrumą, padeda išplėsti matematinių metodų taikymo ribas ir išlaisvinti nuo nereikalingų, ne­ esminių apribojimų. Tuo galima paaiškinti, kodėl ši jau­ na matematikos sritis prasiskverbė beveik į visą matema­ tiką, o pastaruoju metu vaisingai taikoma technikoje, eko­ nomikoje, biologijoje ir net lingvistikoje.

Mūsų fakultete šią įdomią matematikos sritį išstudijuoti ir išmokti taikyti galingus jos metodus yra visos galimy­ bės. Geometrijos katedroje, be seniausio, respublikoje ma­ tematiko prof. P. Katiliaus, sėkmingai dirba neseniai bai­ gę Varšuvos, Leningrado universitetų aspirantūrą jauni dėstytojai: S. Lapinskis, A. Ceponkus. Maždaug po me­ tų katedra pasipildys dar trimis jaunais dėstytojais — topologais, kurie baigs aspirantūrą Greifsvaldo (VDR), Lenin­ grado ir Maskvos universitetuose.

Doc. A. MATUZEVlClUS

Kas ta taikomoji

Poreikiai tikimybių teorijos specialistams šiuo metu ir ateityje toliau augs. To priežastimi yra ne tik gausi in­ tensyviai dirbanti teoretikų grupė, bet ir plačios tikimy­ binių metodų pritaikymų galimybės kituose moksluose ir gamyboje. Daugeliu atveju tikrovėje vykstą įvairios pri­ gimties procesai yra atsitiktiniai. Tikimybių teorija gi kaip tik ir nagrinėja atsitiktinumų, turinčių masinį pobū­ dį, dėsningumus. Taigi, norint išvaryti plačią vagą naujos technikos kūrimo, įvairių procesų tyrimo ir valdymo sri­ tyje, reikia gerai žinoti pačią tikimybių teoriją ir jos ša­ kas; matematinę statistiką, atsitiktinių procesų teoriją ir kitas. Jaunimą, pirmą kartą susidūrusį su tikimybėmis, stebina ir baugina tikimybių teorijos specifika; tačiau praktika rodo, kad šie sunkumai studijų metais yra įvei­ kiami.

Baigus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos spe­ cializaciją, savo žinias galima pritaikyti daugelyje gamy­ binių ir mokslinių įstaigų: praktikoje dirbąs tikimybininkas gana dažnai naudojasi šiuolaikine elektronine skaičia­ vimo mašina.

Pasirinkusiems teorinę kryptį tenka gilinti savo žinias katedros, šalies arba užsienio mokslinių centrų aspirantū­ roje.

Tarp kitko pastebėsime, kad šįmet Universitete vėl su­ sirinks žymiausi pasaulio tikimybių teorijos specialistai į tradicinę tarptautinę Vilniaus konferenciją, kurioje bus perskaityti keli šimtai mokslinių pranešimų apie naujau­ sius pasiekimus šioje matematikos šakoje. * Antroji katedros specializacija yra algebros ir skai­ čių teorijos. Moderniosios algebros specialistus šiandien ne tiek domina lygčių ir sistemų sprendimai, kiek aibės su kokia nors algebrine operacija, ir tų operacijų savybės.

Paprasčiausiu, gerai žinomu jau vidurinėje mokykloje, pavyzdžiu gali būti realieji skaičiai su aritmetikos veiks­ mais. Aplamai, šiolaikinės algebros teorinis aparatas yra naudojamas daugelyje matematikos šakų ir įvairiuose jos taikymuose. Algebra glaudžiai siejasi ir su skaičių teori­ ja, nagrinėjančia įvairių skaičių aibių savybes.

Algebros ir skaičių teorijos specialistai yra laikomi ,,grynaisiais" matematikais, nes jų problemos dažnai labai glaustai ir suprantamai formuluojamos, o jų sprendimas pareikalauja labai subtilių metodų, kurie dažnai naudoja­ mi ir kitose matematikos šakose. Matematikos problemos skatina matematikus ieškoti originalių sprendimo būdų.

Tokių ieškojimų metu, kaip rodo matematikos istorija, yra sukuriami moderniausi metodai ir kartais gimsta net at­ skiros savarankiškos matematikos šakos.

Katedroje dirba gausus būrys jaunų mokslo kandidatų — skaičių teorijos specialistų, prof. J. Kubiliaus mokinių, kurie, profesoriaus manymu, turi siekti mokslo aukštumų ir papildyti Lietuvos matematikų aruodą žinomų ir naujai suformuluotų problemų sprendimais. Katedra tikisi su­ laukti naujo papildymo iš tų, kurie mokyklos suole pa­ mėgo matematiką ir yra užsibrėžę pasiekti atskirų jos ša- • kų aukštumas, ir tų, kurie, įgyję Universitete matematiko specialybę, panorės dirbti matematinių metodų taikymų srityse.

M. MAKNYS Ir H. JASIŪNAS Fiz.-mat. kandidatai

Istorija rodo, kad moksliniai tyrimai yra bet kokio svar­ baus technikos pasiekimo pagrindas. Ypač didelę svarbą turi fundamentalūs moksliniai tyrimai, nes visada, kai iš­ kyla nauja stambi mokslinė techninė problema, reikia or­ ganizuoti tokių tyrimų kompleksą (pavyzdžiui, Respubliki­ nės automatizuotos valdymo sistemos sukūrimas, komplek­ sinės kokybės kontrolės sistemos sukūrimas, biocheminių procesų valdymas įvairiose gamybos sferose ir t. t.). Iš­ spręsti šias problemas įmanoma, tik pasitelkus matemati­ kus ir šiuolaikinę skaičiavimo techniką. Matematikams, bendradarbiaujantiems su kitų mokslų bei technikos atsto­ vais, yra keliami gana dideli reikalavimai: jie privalo tu­ rėti gerą matematinį pasiruošimą, gerai žinoti ir sugebėti išnaudoti elektroninių skaičiavimo mašinų galimybes, tu­ rėti naujų matematinių modelių bei metodų ir algoritmų kūrimo ir realizavimo, panaudojant ESM, įgūdžius.

Kaip rodo patirtis, tik vienas kitas talentingas matema­ tikas turi arba sugeba įgyti išvardintas savybes. Todėl tie, kas, studijuoja taikomosios matematikos specialybę, jau trečiame kurse yra specializuojami siauresnėms pro­ blemoms spręsti. Vieni iš jų gilina žinias tikimybių teo­ rijoje, matematinėje statistikoje, procesų teorijoje, optimi­ zavimo metoduose, kad, baigę Universitetą, galėtų talkin­ ti eksperimentatoriams fizikams, chemikams, medikams, o taip pat inžinieriams, konstruktoriams bei projektuoto­ jams, kuriantiems naujus gaminius, technologines linijas, modernizuojantiems gamybą.

Kiti gilina žinias algoritminėse kalbose, matematiniame programavime, tinkliniame planavime, duomenų sutvarky­ mo metoduose, operacinėse sistemose ir kitose srityse, taip reikalingose, kuriant įvairaus lygio automatizuotas valdymo sistemas, sprendžiant kitas ekonomikos bei tech­ nikos problemas, kuo efektyviau panaudojant elektronines skaičiavimo mašinas.

Studijos baigiamos diplominiu darbu, kuriame studentas sprendžia konkretų praktikos uždavinį, nes Taikomosios matematikos katedra, kuri vadovauja šių specialistų ruoši­ mui, palaiko glaudžius ryšius su įmonėmis, konstravimo biurais, mokslinio tyrimo institutais.

Pasirinkę taikomosios matematikos specialybę, galėsite dirbti bet kurioje mėgstamoje mokslo ar praktikos sri­ tyje.

Doc. J. KRUOPIS

- Cla, girdėjau, medis toks auga: jo šaknys karčios, o vaisiai saldūs.

B. VASMANO (IV k. matematiko) pieš.

(Atkelta iš 1 psl.)

įsitikinimų, aukštų moralinių idealų žmogus. Deja, dide­ liam stojančiųjų būry pasitai­ ko nesąžiningų. Vienas kitas, pažeisdamas elementarios eti­ kos reikalavimus, pristato fik­ tyvius dokumentus. Praėjusiais metais neteko teisės laikyti stojamųjų egzaminų I. Baškytė, A. Kazlauskas, A. Nemekštis, pateikę pažymas apie darbą atitinkamai Alytaus sta­ tybos montavimo valdyboje Nr. 3, Alytaus mėsos kombi­ nate ir „Punios" kolūkyje, nors ten nedirbo. Iš Paren­ giamojo skyriaus teko pašalin­ ti R. Virbickaitę (už fiktyvų dokumentą, išduotą Pasvalio raj. „Mūšos" kol.), J. Razulevičiūtę (Šiaulių gelžbetonio konstrukcijų g-los Nr. 1), B. Strazdauskaifę ( Telšių „Navarėnų" kol.).

R. Navikaitę (Kauno eksperimentinės me­ chaninės gamyklos „Statybinininkas") ir kt. Mus stebina, kad kai kurių įmonių, kol­ ūkių vadovai neatsakingai iš­ duoda darbo knygeles, cha­ rakteristikas, siuntimus. Pa­ galiau — nesąžiningumas ne­ suderinamas su tarybinio stu­ dento vardu. Tokie faktai tik apsunkina Universiteto gran­ džių darbą, verčia tikrinti

džiojo Spalio šešiasdešimtme­ čio proga nugalėtojų gretose kaip tik ir yra jų: IV k. pre­ kybininkas A. Namajūnas, IV ik. fizikas A. Abišala, III k. universitetais. « ,/istorikas E. Aleksandravičius, Plečiasi ryšiai su užsienio matematikai A. Baltėnas (III aukštosiomis mokyklomiSj k.) ir J. Sadauskas (IV k.), Glaudžius dalykinius ryšius IV ik. chemikas E. Razumas, palaikome su Greifsvaldo II k. gamtininkė L. Pautieny(VDR), Krokuvos (LLR), Pra­ tė, IV k. finansininkė O. Diubhos (CSSR) universitetais, Er­ čenko ir kt. furto medicinos akademija.

Sakykim, kad abiturientai Su jais mes keičiamės moks­ jau tvirtai apsisprendė: jie liniais darbuotojais, studen- atveš vasarą pareiškimus į tais-praktikantais, studentų Universitetą. Koks Jūsų pas­ grupėmis vasaros darbo ir kutinis linkėjimas būtų jiems! poilsio stovyklose. Atskirus Daugiau kaip 29000 specia­ studentus Universitetas siun­ listų pokario metais paruošė čia studijuoti ir j užsienio Vilniaus universitetas.

Per aukštąsias mokyklas. praėjusį IX penkmetį išleido­ Plačiai studentų veiklai va­ me į gyvenimą 10 000 aukštai dovauja komjaunimo organiza­ kvalifikuotų specialistų. Dar cija, (vienija apie 8000 na­ daugiau jų baigs mūsų uni­ rių), kuri pelnytai laikoma versitetą dešimtajame penk­ partinės organizacijos pagal­ metyje: šaliai labai reikalingi bininke, organizuojant studen­ jauni ir talentingi, kūrybiški tų visuomeninio-politinio dar­ ir atsidavę komunizmo rei­ bo praktiką, auklėjant studen­ kalui specialistai. tus komunizmo idealų dvasia.

Didelė laimė dirbti ir stu­ Svarbiausia, organizacijoje yra dijuoti Vilniaus universitete. daug puikių žmonių, kurie Kviečiame Jus, jaunieji drau­ savo darbštumu, aktyvumu, gai, į mūsų Alma Mater. At­ drausmingumu rodo pavyzdį kakliai siekite savo tikslo, visiems studentams. Socialisti­ nebokite darbo, nes viskas niame lenktyniavime dėl tei­ pasiekiama tik per jį. Tegu sės pasirašyti Lenino komjau­ studentiška auditorija tampa nimo Raportą TSKP CK Di­ Jūsų kokybės penkmečiu.

Apsisprendimo kryžkelėje stojančiųjų dokumentus.

Norėčiau atkreipti stojančių­ jų dėmesį — Gamtos, Fizi­ kos, Matematikos ir mechani­ kos, Chemijos fakultetų stu­ dentai ruošiami gamybinio ir pedagoginio profilio, Filolo­ gijos fakulteto auklėtinių dauguma dirba mokytojais.

Stojant į šias specialybes, reikėtų gerai pagalvoti apie savo „pašaukimą", kad tuš­ čiai nesivaikytume nerealių svajonių.

Universitete dirba Psicho­ loginių patarimų ir profesi­ nės informacijos kabinetas.

Pagrindinis jo uždavinys — padėti stojantiesiems pasi­ rinkti specialybę. Kabinete galima susipažinti su Univer­ siteto specialybėmis, moky­ mo planais, būsimomis darbo­ vietėmis. Kvalifikuoti specia­ listai patars stojantiesiems, konsultuos, nurodys jų polin­ kius.

Studentas ne vien knyga gyvas. Daugelis turbūt gir­ dėjo apie mūsų gražias tradi­ cijas — pirmakursių imatriku­ liaciją, pusdiplomio šventę.

diplomantų palydas, — dau­ gelį renginių rodo televizi­ ja. Ką studentai veikia kas­ dien, laisvalaikiu, kokias gali­ mybes turi po paskaitų plės­ ti savo žinias, panaudoti sa­ vo sugebėjimus, polinkius!

Siekimas išugdyti visapusiš­ kai ir harmoningai išvystytą asmenybę daro studentų gy­ venimą turiningą ir įdomų.

Universitetas garsus meno sa­ viveikla. Mūsų dainų ir šokių ansamblis jubiliejinėje Dainų šventėje buvo pripažintas ab­ soliučiai geriausiu šio žanro meno saviveiklos kolektyvu respublikoje, jis yra komjau­ nimo premijos laureatas. Stu­ dentai turi savo organizacijas ir klubus. Plačiai žinomas Interklubas (kasmet rengia tarp­ tautinius politinės dainos fes­ tivalius), jaunieji kraštotyrinin­ kai kas vasarą išvyksta į kompleksines ekspedicijas, renka tautosaką, krašto istori­ nės ir revoliucinės praeities faktus, ruošia monografijas.

Aktyviai dirba sporto, turistų klubai.

Universitete veikia Visuo­ meninių profesijų fakultetas.

Baigę jį, studentai įgyja ant­ rą — visuomeninę — specia­ lybę ir gauna atitinkamą pa­ žymėjimą. Fakultete yra paskaitinės propagandos, kraš­ totyros, gamtos apsaugos, me­ ninės fotografijos, sporto, turizmo ir ekskursijų, meno profesijų — choro ir voka­ linio ansamblio, liaudies inst­ rumentų ir pučiamųjų orkest­ ro, šokių, dramos kolektyvų vadovų — skyriai.

Svarbų vaidmenį Universite­ to gyvenime vaidina Studen­ tų mokslinė draugija. Tai pir­ mųjų mokslinių bandymų, sa­ vo ištvermės patikrinimo mo­ kykla. Kaip tik joje mokslinę veiklą pradėjo šiandien žino­ mi mokslininkai profesoriai: lituanistai V. Mažiulis, J. Pa­ lionis, medikas P. Visockas, fizikas A. Bandzaitis ir dauge­ lis kitų .

Studentų gyvenimą labai praturtina Universiteto ryšiai su kitomis aukštosiomis mo­ kyklomis.

Bendraujama su daugeliu Tarybų Sąjungos mokyklų, pasirašytos bendra­ darbiavimo sutartys su Latvi­ jos, Odesos ir Baltarusijos

• SPEKTROSKOPIJA, kaip atskira mokslo šaka, pradė­ jo vystytis optikos pasiekimų bazėje dair XIX a. Iki šiol ji pasipildė daugeliu naujų šakų. Nuo 1950 m. pradėjo vystytis radiospektroskopija, vėliau susiformavo Lazerinė spektroskopija.

Visų spektroskopijos metodų kompleksas duoda dide­ les (galimybes tyrinėti medžiagų savybes ir struktūrą bet (kokioje agregatinėje būsenoje. Spektroskopijos metodai leidžia atskleisti mikropasaulio paslaptis atomuose ir molekulėse.

Spektriniai medžiagų struktūros analizės metodai pla­ čiai taikomi ten, kur reikalingas didelis matavimų tiks­ lumas: metalurgijoje, mašinų, chemijos pramonėje ir kt.

Katedra kasmet išleidžia 12—15 absolventų. Daugelis spektroskopijos specialybės absolventų dirba LTSR MA institutuose. Dalis absolventų dirba gamybinėse organi­ zacijose: daugelio gamyklų spektrinėms laboratorijoms taip pat reikalingi geri specialistai.

Doc. L. KIMTYS Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros vedėjas

R. KŪGINIO nuotraukoje: spektroskopijos spec. IV k. studentė A. Darulytė Ir V k. studentas E. Gasperavlčius atlieka tyrimus branduolių magnetinio rezonanso spektro­ metru radlospektroskopijos laboratorijoje. Žodis „fizika" reiškia mokslą apie gamtą, t. y. mokslą apie materijos formas, apie materijos formų sąveikas ir jų judėjimą. Fizika yra visos technikos teorinis pagrindas.

Riba, atskirianti fiziką nuo kitų gamtos mokslų, niekada nebuvo griežta. Reiškinių ratas, kuriuos nagrinėjo fizika įvairiais istorijos vystymosi etapais, keitėsi, kinta jis ir da­ bar. Dar toli iki atomo teorijos užbaigimo, per mažai ži­ nome apie atomų branduolius, jų struktūrą, tik pradėtos tirti elementarios dalelės ir pan. Kiekvienas naujas fizikos atradimas anksčiau ar vėliau pritaikomas praktikoje.

Kasmet į Fizikos fakultetą priimame po 125 abiturien­ tus (100 į lietuvių k. dėstomas grupes ir 25 į rusų kalba dėstomą grupę]. Studijos trunka penkerius metus.

Fizikų ruošime didelis dėmesys skiriamas teorinių žinių taikymui praktikoje, todėl studentai atlieka 4 praktikas: mokomąją-pažintinę, pionierių stovykloje, pedagoginę praktiką, praktiką pagal specialybę. Dalis studentų (apie 40) praktikuojasi užsienyje — Prahos Karlo |ČSR), Liubli­ no M. Skladovskos-Kiuri (LLR) universitetuose bei Magde­ burgo (VDR) Aukštojoje technikos mokykloje.

Fakultetas turi pakankamai geras mokymo ir mokslinio darbo laboratorijas, aprūpintas modernia aparatūra. Fakul­ tete dirba 6 mokslų daktarai-profesoriai, 42 mokslų kandi­ datai — docentai. Sėkmingai baigusiems Fizikos fakultetą suteikiama „Fizikos dėstytojo" kvalifikacija.

Be abejo, visus domina, kur dirba mūsų paruošti spe­ cialistai. Daugelis jų pasišvenčia moksliniam darbui. Iki šiol į mokslinio tyrimo institutus ar aukštąsias mokyklas buvo nukreipiama pusė ir daugiau baigiančiųjų. Nemažai dirba gamyklose, įvairiuose konstravimo biuruose, technikumuo­ se ir vidurinėse mokyklose. Fizikų poreikis respublikoje nemažėja.

Fakultete veikia 6 katedros: Teorinės fizikos, Radiofizikos. Puslaidininkių fizikos. Kieto kūno elektronikos. Astro­ nomijos ir kvantinės elektronikos. Bendrosios fizikos ir spektroskopijos. Kiekviena katedra turi savo atitinkamą specializaciją. Apie kai kurias jų ir pasakojame.

Doc. B. ALEKSIEJŪNAS Fizikos fakulteto orodekanas

• RADIOFIZIKOS specia­ lizacija tampa vis populiares­ nė. ši fizikos šaka respubli­ koje yra palyginti nauja. Ji ti­ ria fizikinius procesus radioelektroninėse sistemose ir jų elementuose.

Be kitų studentų veiklos formų, leidžiančių pasireikšti jam, kaip ieškančiai, savaran­

kiškai asmenybei, kūrybinis darbas Studentų mokslinės draugijos (SMD) būrelyje už­ ima gana svarbų vaidmenį.

Radiofizikos būrelyje, kaip ir kiekviename kitame, daugu­ mas studentų pirmąkart išban­ do savo jėgas, ištvermę, kant­ rybę. Jame pradėtų mokslinių tyrinėjimų kryptys, temos —

kas gali žinoti — gal nuves juos ilgais mokslo keliais.

Tie, kuriuos paviliojo įvai­ rių radijo schemų konstravi­ mas, derinimas, savo norus galės įgyvendinti elektrinių triukšmų tyrimų bei įvairių puslaidininkinių prietaisų im­ pulsinių savybių tyrimų labo­ ratorijose. Čia studentai, pri­ tyrusių dėstytojų vadovaujami, ne tik sukonstruoja prietaisą, bet ir jį tuoj oat pritaiko moksliniuose tyrimuose.

Su įdomiomis labai aukšto dažnio elektromagnetinių ban­ gų savybėmis, jų pritaikymu medžiagos struktūrai tirti su­ pažindina mikrobangų bei plonų sluoksnių tyrimo labo­ ratorijos.

Eksperimentatoriams darbo netrūksta, tačiau nereikia ma­ nyti, kad tik jie čia gali rasti įdomaus darbo.

Pasirodo, kad yra daug neišspręstų ir teorinių elektromagnetinių bangų sklidimo problemų.

Lygčių sudarymas, jų paruo­ šimas (programos sudarymas) elektroninei skaičiavimo maši­ nai spręsti ne mažiau įdomi darbo būrelyje sritis. Skai­ čiavimuose pasitelkiama į pa­ galbą ir galingiausia šiuo metu respublikoje ESM „BESM-6".

Gautus tyrimo rezultatus apibendrinę bei aprašę, stu­ dentai skaito pranešimus kas­ met vykstančiose SMD kon­ ferencijose.

Darbus vertina reiklios dėstytojų komisijos.

Prizines vietas užėmę studen­ tai skaito savo pranešimus kitose aukštosiose mokyklose, jų darbai yra siunčiami į res­ publikinius bei sąjunginius SMD darbų konkursus, spaus­ dinami kasmetiniame studen­ tų mokslinių darbų rinkinyje.

Jaunesniųjų kursų studentams

geriau įsisavinti įvairių radijo prietaisų veikimo fizikinius principus padeda būrelyje vykstantys seminarai.

Kviečiame pasirinkti radio­ fizikos specializaciją, o įsto­ jus tapti radiofizikos būrelio nariais.

Vyr. m. b. J. LAUČIUS Radiofizikos būrelio vadovas

• KIETO KŪNO ELEKT­ RONIKOS katedros speciali­ zacijos studentai, be funda­ mentalių kieto kūno ((puslai­ dininkių, metalų, magnetinių medžiagų) fizikos kursų, klauso nemaža ir specialių, tokių įdomių ir originalių, kaip netvarkingos struktūros kietų kūnų ir organinių pus­ laidininkių fizikos, puslaidi­ ninkinių medžiagų technolo­ gijos, elektromagnetinio spin­ duliavimo sąveikos su me­ džiaga, puslaidininkių prie­ taisų fizikos, magnetizmo, su_ peirtaidumo ir kt. kursus. Stu­ dentai,- tai įsisavinę ir atlikę atitinkamų disciplinų prakti­ nius darbus, tampa aukštos kvalifikacijos specialistais, jie (gerai (pasiruošę sudėtin­ gam moksliniam darbui įvai­ riose mokslo įstaigose.

Studentai mokslines žinias įsisarvina ne tik paskaitų ir laboratorinių darbų metu, bet ir (dirbdami mokslinėse labo­ ratorijose. Katedroje esą uni­ kalūs elektroniniai mikrosko­ pai, naujausieji Rentgeno aparatai, lazerinė technika, speiktroskopinė ir elektroninė aparatūra padeda įsiskverbti į 'kristalinių ir amorfinių me­ džiagų struktūrą, atskleisti jos fazinę sudėtį, įžvelgti j medžiagos mikropasaulį.

Katedros mokslininkai kar­ tu su vyresniųjų kursų stu­

dentais daug jėgų ir energi­ jos skiria naujų, originalių elektroninių prietaisų kūri­ mui. Pagal Vilniaus, Lenin­ grado, Maskvos, Novosibirs­ ko mokslinių įstaigų užsaky­ mus 'katedros laboratorijose gimsta sudėtingi optoelektro­ niniai keitikliai, mažakanaliniai elektroniniai vamzdeliai — „televizijos akys", optinės informacijos registravimo ne­ šėjai, daugiakanaliai Rentge­ no ir gama spindulių dozimetrai ir kitos naujovės.

Mielas abituriente, jei mėgsti dambą ir tiksliuosius

mokslus, turi lakią vaizduo­ tę ir esi smalsus gamtos pa­ slaptims, pasirink fizikos spe­ cialybę. Tų, kurie atvyks į Kieto kūno elektronikos ka­ tedrą, laukia daugelis sudė­ tingų problemų, verčiančių ne tik ilgas valandas praleis­ ti prie eksperimentinės apa­ ratūros, bet ir stipriai pasuk­ ti galvas, tačiau kartu gali­ me pažadėti ir nemažai kūry­ binio džiaugsmo.

Prof. E. MONTRIMAS Kieto kūno elektronikos katedros vedėjas

• Mūsų katedroje turima reikalo su dviem speciali­ zacijom: ASTROFIZIKA ir KVANTINE ELEKTRONIKA (radiofiziika). Pirmosios specializacijos objektas — fiziki­ niai (reiškiniai, kurie vyksta žvaigždėse ir kosmose, antro­ sios specializacijos objektas yra indukuotas spinduliavi­ mas bei lazeriai. Šiuos iš pirmo žvilgsnio skirtingus ob­ jektus jungia į vieną laibai turtingą visumą atominė spektroskopija. Todėl nenuostabu, kad visi katedros spe­ cializacijų studentai turi išklausyti nemažą atominės spekt­ roskopijos kursą ir gerokai -padirbėti spektroskopijos-astrofizikos laboratorijoje.

Katedros ruošiamų studentų specializacijos būdinga sa­ vybė — platus žinių profilis. Tai labai praverčia gamybi­ nio profilio absolventams: jie, turėdami daugiau bendrų žinių, lengviau prisitaiko prie naujų darbo sąlygų (gamy­ boje, tai laibai naudinga ir fizikos mokytojams, 'kurie gali gerai orientuotis fizikoje ir astronomijoje.

Katedros astrofizikai tinka dirbti gamybinių įstaigų spektrinio analizio laboratorijose, (kvantinės elektronikos specialistai — lazerinio radijo ryšio sistemoje, precizinių prietaisų bei staklių gamyboje ir pan.

Astronomija Vilniaus universitete dėstoma nuo XVII a. pradžios: 1753 m. buvo įsteigta observatorija, kuri kartu atliko ir 'katedros užduotį, ir gersėjo visame pasaulyje sa­ vo darbais. Joje ėmė formuotis šiuolaikinės astrofizikos užuomazga. Mūsų laikais astronominė mokslinė veikla Lie­ tuvoje neabejotinai plečiasi: susiformavo keli astronomų kolektyvai, statoma nauja observatorija. Reikia vis dau­ giau astronomų.

Doc. A. MISIŪNAS Astronomijos ir kvantinės elektronikos katedros vedėjas

CHEMIJA. ŠIANDIEN

Universitetas rajonuose rengia mokslo dienas, skirtas mūsų aukštosios mokyklos 400 metų jubiliejui. Tokie ren­ giniai jau įvyko Kėdainių rajone, Klaipėdoje. Šioje nuotraukoje ir matome mokslo dienų Klaipėdoje momentą.

Universiteto delegaciją — rektorių prof. dr. J. Kubilių (centre), partijos komiteto sekretorių doc. K. Poškų (prie­ šaky antras iš kairės), Medicinos fakulteto dekaną prof. S. Pavilonj, grupę mūsų lektorių, dainų ir šokių ansamb­ lio šokėjus ir muzikantus — prie Klaipėdos vartų pasitin ka miesto vadovai (pirmoje eilėje pirmas iš kairės LKP Klaipėdos miesto komiteto pirmasis sekretorius J. Gurec kas), Žilvinas ir Eglė...

Pedagogų ruošimas Universitete Mokytojo, pedagogo profe­ kas sugeba juos organizuoti, sija — viena iš seniausių. Ji jiems vadovauti, tas turi ne­ atsirado tada, kai jaunosios abejotiną palinkimą pedago­ kartos mokymas ir auklėji­ giniam darbui. mas, jos ruošimas gyvenimui Tiesa, mokytojas turi su­ atsiskyrė nuo darbo proceso gebėti suprantamai, aiškiai ir virto savarankiška, specia­ perteikti žinias mokiniams, lia veiklos sritimi. Senovės objektyviai juos įvertinti, Rytų šalyse (Asirijoje, Babi­ projektuoti, numatyti visą lonijoje ir kt.) jau buvo ži­ mokymo procesą, atskirų noma mokytojo profesija. mokinių bei viso klasės ko­ Mokytojo uždaviniai ir lektyvo perspektyvas ir funkcijos keitėsi. Klasinėje priemones joms įgyvendinti, visuomenėje jis buvo valdan­ — bet viso to galima išmokti čiųjų klasių ideologijos skel­ aukštojoje mokykloje. bėju. Bet iš mokytojų visada Universitetas ruošia istori­ buvo nemaža pažangių, ku­ jos ir visuomenės mokslo rie kartu su visais darbo pagrindų, lietuvių kalbos ir žmonėmis kovojo už naujos, literatūros, anglų, vokiečių, tobulesnės santvarkos, o kar­ prancūzų kalbų, matematikos, tu ir mokyklos sukūrimą. fizikos, chemijos, biologijos, Šiandien tarybinis mokytojas geografijos mokytojus viduri­ yra gražiausių komunizmo nėms mokykloms ir dėstyto­ idėjų skleidėjas. Ugdant visa­ jus technikumams bei aukš­ pusiškai išlavintą, harmonin­ tosioms mokykloms. Univer­ gą asmenybę, jam tenka sitetą baigęs pedagogas yra svarbiausias vaidmuo. Todėl plačiau dalykiškai pasiruošęs, kiekvienas žmogus su meile negu pedagoginiame institu­ ir pagarba prisimena savo te, todėl jis geriau tinka mokytojus, kurie dėstydami dirbti vyresnėse vidurinės mokė suprasti gyvenimo pa­ mokyklos klasėse arba dėsty­ slaptis, surasti tikrąjį gyve­ ti su specialybe susijusius nimo kelią. fakultatyvinius dalykus.

Kartais manoma, kad peda­ Pasiruošti pedagoginiam gogo darbas labai sunkus. darbui padeda psichologijos, Bet turbūt nėra tokio svar­ pedagogikos, metodikos kursų baus ir atsakingo darbo, ku­ dėstymas ir pedagoginė prak­ ris būtų lengvas. Sunkiausias tika. yra nemėgstamas darbas. Kaip Psichologijos kursas stu­ jūreivį vilioja jūros ošimas dentui suteikia žinių apie ir nenuilstantis jos bangavi­ psichikos vystymąsi, mąsty­ mas (nors jūroje niekada ne­ mo, atminties, vaizduotės ir būna lengva), taip ir mokyto­ kitus pažintinius procesus, ją vilioja neišsenkanti jauni­ charakterį, sugebėjimus, veik­ mo energija, optimizmas, jo los motyvus ir kt. Visa tai skambus juokas ir linksmas padeda suprasti žmogaus klegesys. psichinio gyvenimo dėsnin­ Kitas svarbus mokytojo gumus. bruožas — tai meilė vaikams, Pedagogikos kursas atsklei­ noras juos suprasti, pažinti džia asmenybės formavimo, ir jiems padėti. Kas neven­ mokymo bei auklėjimo pro­ gia pabūti kartu su vaikais, ceso dėsningumus, jo turinį, su jais pažaisti ar padirbėti, metodus, organizavimo for­

mas.

Metodikos kursas nagrinėja tam tikro vidurinėje mokyklo­ je mokomojo dalyko (gimto­ sios kalbos, matematikos ir kt.) turinį, jo dėstymo meto­ dus bei organizavimo for­ mas.

Atlikdami pedagoginę prak­ tiką, studentai išmoksta pa­ naudoti teorines psichologi­ jos, pedagogikos bei metodi­ kos žinias; susipažįsta su mo kymo bei auklėjimo darbo organizavimu mokykloje, pra­ veda pamokas ir užklasinius renginius; mokytojų, klasių vadovų padedami, įsigyja bū­ tiniausius pedagoginio darbo įgūdžius. Įgyvendinant visuotinį pri­ valomą vidurinį mokymą, di­ dėjant moksleivių skaičiui technikumuose, auga ir pe­ dagoginių kadrų poreikis.

1976 m. beveik kas trečias respublikos mokytojas netu­ rėjo reikiamo išsilavinimo.

Be aukštojo mokslo dirbo 35% mokytojų matematikų ir lituanistų, 33% rusistų (mo­ kyklose lietuvių bei lenkų dėstoma kalba), 34,4% biolo­ gų, 31% istorikų. Trūksta ir kitų specialybių, ypač užsie­ nio kalbų, mokytojų.

Mokytojo profesinio meist­ riškumo kėlimu, jo dvasinių ir materialinių poreikių pa­ tenkinimu nuolat rūpinasi Partija ir Vyriausybė. Mūsų šalyje sudaryta darni moky­ tojų kvalifikacijos kėlimo sistema. Pagrindinė jos for­ ma — tai savarankiškas nau­ jausios mokslinės, pedagogi­ nės bei metodinės literatūros studijavimas. Visi mokytojai dalyvauja mokyklos metodi­ niuose rateliuose, kuriuose aptaria aktualiausius mokymo ir auklėjimo klausimus, api­ bendrina geriausią pedagogi­

nį patyrimą. Sistemingai or­ ganizuojami vasaros kursai, kuriuose mokytojai išklauso ciklus paskaitų apie naujau­ sius mokslų laimėjimus, apie aktualiausias pedagogikos, psichologijos, metodikos pro­ blemas, dalyvauja semina­ ruose, praktiniuose užsiėmi­ muose, ekskursijose. Siekiant supažindinti mokytojus su aktualiausiais mokymo ir auklėjimo klausimais, geriau­ siu pedagoginiu patyrimu, organizuojami ir trumpalai­ kiai kursai. Jie trunka vieną arba dvi savaites. Mokytojų kvalifikacijos kėlimui vado­ vauja miestų arba rajonų pe­ dagoginiai kabinetai ir res publikos Mokytojų tobulini­ mosi institutas. Kai kurie mokytojai, sukaupę pedago­ ginį patyrimą, stoja į pedago­ gikos, psichologijos, dėstymo metodikos aspirantūrą ir įsi­ jungia į mokslinio tyrimo darbą.

Mūsų šalyje aukštai verti­ namas mokytojo darbas. La­ biausiai pasižymėjusiems mo­ kytojams suteikiami „Liau­ dies švietimo pirmūno", „Nu­ sipelniusio mokytojo" garbės vardai. Jie apdovanojami Ta­ rybų Sąjungos ordinais ir me­ daliais.

1972 m. buvo padidinti mokytojų atlyginimai. Dabar vidurinės mokyklos mokyto­ jas su aukštuoju išsilavinimu, neturįs pedagoginio darbo stažo, už minimalų krūvį, 18 savaitinių pamokų, gauna 100 rub. Atitinkamų • kvalifikacijų technikumo vyr. dėst. (be pedagoginio darbo stažo) gauna 96 rub. Vėliau atlygi­ nimas didėja priklausomai nuo darbo stažo.

Dirbantiems pedagoginį darbą, skiriamos ilgiausios apmokamos atostogos — 48 darbo dienos.

Doc. K. SIMAŠKA Pedagogikos katedros vedėjas

Chemija išmoko daug ką pagaminti — naujus pluoštus, plastmases, preparatus kovai su kenkėjais, trąšas, staty­ bines medžiagas, vaistus, daug kitų labai reikalingų me­ džiagų. Chemikai turi išmokti gaminti sintetinį, maistą, kad žemės ūkio produktus būtų galima pakeisti pigesniais — sintetiniais, taip pat metalus pakeisti pigiomis ir atspario­ mis plastmasėmis. Reikia išmokti pagaminti naujų, pigių ir atsparių sintetinių pluoštų. Tai didžiuliai uždaviniai, juos tenka spręsti chemikams. Jų laukia įdomus, kūrybingas darbas.

Daug kas iš Jūsų, jaunieji moksleiviai, mokykloje pamėgote chemiją, dirbote chemikų būreliuose, dalyvavote chemikų olimpiadose. Kviečiame tokius į mūsų Chemijos fakultetą. Čia ruošiami šių specializacijų chemikai: anali­ zinės chemijos, organinės chemijos, elektrochemijos, gam­ tinių ir stambiamolekulinių junginių chemijos.

Analizinė chemija tiria analizės metodus. Ji leidžia pa­ žinti įvairių medžiagų sudėtį, teikia informaciją apie nau­ jų junginių sudėtį, technologui nurodo, ar teisingai vyk­ domas procesas, ekonomistui leidžia įvertinti produkto kokybę. Studentai susipažįsta su cheminiais ir fizikiniaischeminiais analizės metodais, metalų analize, organinių junginių panaudojimu analizėje, o taip pat retųjų elemen­ tų chemija, išmoksta dirbti su įvairia analizėje taikoma aparatūra.

Organikai susipažįsta su organinės sintezės technika, iš­ moksta sintezuoti bei tirti naujus organinius junginius,, kurie kaip biologiškai aktyvios medžiagos vėliau taikomi medicinoje, žemės ūkyje. Prie fakulteto veikia Probleminė vaistų sintezės ir tyrimo laboratorija, kurioje kartu su medikais chemikai ieško naujų, efektyvesnių vaistų šir­ dies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams, reumatui gydy­ ti, o taip pat nuskausminančio veikimo vaistinių prepa­ ratų.

Fizikinės chemijos katedros mokslinio darbo kryptis —galvaninės dangos, kuriomis metalai apsaugomi nuo ko­ rozijos. Katedra bendradarbiauja su LTSR MA Chemijos ir cheminės technologijos institutu, kuris koordinuoja ir socialistinių šalių darbus šioje srityje. Tame institute mū­ sų studentai atlieka praktiką, o kai kurie — kursinius ir diplominius darbus. Elektrochemijos specializacija yra la­ bai praktiška, reikalinga įvairioms liaudies ūkio šakoms.

Elektrochemikai eina dirbti į fabrikų galvaninius cechus, didžioji dalis — į minėtą institutą.

Stambiamolekulinių junginių chemijos specialistai ruo­ šiami dviem profiliais — plastmasilĮ ir lakų—dažų chemi­ jos. Šios specializacijos labai perspektyvios, respublikos pramonei, moksliniams institutams labai reikalingi šie specialistai.

Busimieji chemikai studijuoja neorganinę, analizinę, fi­ zikinę, organinę, koloidų ir polimerų chemijas, cheminętechnologiją ir technologinių procesų modeliavimą, kristalochemiją, molekulių struktūrą, kvantinę chemiją. Be to, pirmuose kursuose studijuojama aukštoji matematika, skaičiavimo mašinos ir programavimas, fizika, teorinė fi­ zika, fizikiniai tyrimo metodai. Vyresniuose kursuose stu­ dijuojamos specializacijos disciplinos, atliekamas kursinis darbas. Penktas kursas skiriamas diplominiams darbams.

Mūsų studentams po antro kurso būna praktika pionie­ rių stovyklose, po trečiojo — mokomoji pažintinė prak­ tika, penktame kurse — pedagoginė ir gamybinė prakti­ kos.

Chemijos fakultete taip pat ruošiami gamtinių junginių chemijos — biochemijos — specialistai. Jie papildomai stu­ dijuoja bendrąją biologiją, anatomiją, fiziologiją, mikro­ biologiją, genetiką, biochemiją ir kitas biochemines dis­ ciplinas. Kursinius ir diplominius darbus jie atlieka Gam­ tos fakulteto Biochemijos katedroje. Praktikuojasi studen­ tai Eksperimentinės medicinos institute, Biochemijos insti­ tute bei Taikomosios enzimologijos institute. Siame insti­ tute kuriamos fermentų gamybos technologijos. Čia dirba ne tik biochemikai, bet ir kitų specializacijų chemikai.

ITurbūt nerasime tokios liaudies ūkio šakos, kur nebūtų chemikų. Jie dirba ne tik Kėdainių chemijos, Jonavos azotinių trąšų ar Vilniaus plastmasinių dirbinių gamyklo­ se, bet ir metalo apdirbimo, maisto, lengvosios, vietinės pramonės ir kitokio pobūdžio įmonėse. Garsėja savo ga­ myba mūsų respublikos buitininkai, kur irgi yra nemaža chemikų. Daug jų darbuojasi aukštosiose mokyklose, mokslinio tyrimo institutuose, konstravimo biuruose, tyri­ mo laboratorijose.

Chemijos fakultetas didžiuojasi, kad chemikai absolven­ tai atlieka nemažą darbą respublikoje. Vilniaus Pedagogi­ nio instituto prorektorius akademikas P. Buckus, MA Che­ mijos ir cheminės technologijos instituto direktorius aka­ demikas R. Višomirskis baigė mūsų fakultetą, didžioji Chemijos fakulteto mokslininkų dalis — taip pat mūsų auklėtiniai. Daug mūsų absolventų dirba gamyklų direk­ toriais, vyr. inžinieriais, laboratorijų vedėjais.

Doc. E. RAMANAUSKAS Chemijos fakulteto dekanas

Turiningi studentų šiokiadieniai — įdomios paskaitos, darbas laboratorijose... O vasarą — trečiojo semestro auditorijose — svieto pažiūrėti, fiziškai sutvirtėti...

ITERATŪROS FAKULTETAS rbiamieji abiturientai!

■p jūsų yra nemaža tokuriuos traukia filolo— kalbos, literatūra. Ne aukia, bet ir turite joms mų, kuriuos spėjote pai jau vidurinės mokyklos i. Kviečiame: ateikite pas į Filologijos fakultetą. Į tetą, kuris yra didžiausia įblikoje filologų kalvė, jūs būsite 1100 studentų mažiau neakivaizdiniar vakariniame skyriuose) js narys. Čia jūs studie lituanistiką (lietuvių k. spec.), rusistiką (rusų k.

I

Gal daugiau kaip du šaliai dabartinių respublirašytojų baigę Vil. spec.), yra kiti rinksis užBiej universitefą.

— anglų, Alf. vokiečių, :ūzų — kalbas ir literaMaldonis, Alg. Baltakis, tliluckis, V. Žilinskaitė, M. kios studijos jus laukia naitis, VI. Šimkus, kritikaijį fakultete?

Kas būsite, .Ambrasas, V. Kubilius, A. jčy; vienas ir kt. Ne vienas, baigęs svajojate: tapsiu ikšiąjį nuėjo dirbti □ju mokslą, — poetu, prozininleidyklą, redakciją, literatūros kritiku. Irtapo ne srtėju, turizmo įstaigoim gidu fakulteto auklėtiniam .9 svajonės Gerai yra pasirodžiusieji išsipildžiuakslo tiriamojo darbo bare ivo pakviesti į mokslinį •titutą, palikti dėstytojais kštojoje mokykloje. iau r vis dėlto mūauskas, Just. pagrindinis Marcinkevičius, If.Jįfarbdavys" yra švietimo isterija. Daugumas Filoloos. fakulteto auklėtinių eis bti į vidurines mokyklas i technikumus, nes pirmu-

usia jie rengiami mokytojo >fesijai. Profesijai, kuri yra naj reikalingiausių, ryškiauir garbingiausių. Vieša •laifis, kad nemaža dalis nBo, rinkdamasi filologo cialybę, atveria fakulteto is su ne itin palankiomis laikomis mokytojo darbui: 5ja literatūros, kalbų :slai, bet būsimas darbas ykloje — ,ne. Kodėl? Ar inisto, rusisto, germanisto kita šios srities specialykaip nors kryžiuojasi, sū­ dą su mokytojo profesiai prieštarauja? Ne! Šiam ‘ F išgrįsti galite patys pakti daugybę akivaizdžiau□aYyzdžių ir faktų iš gy■no. Poetė Salomėja Nėris, ojąi A. Venclova, J. štelis ir kt. nemažą savo nirpo dalį dirbo kilnų 'tojo darbą. Žymusis mūalljininkas akad. J. Baliis,| žymusis senosios lieį literatūros tyrinėtojas J. Lebedys, galop da-

F

bartiniai katedrų darbuotojai (pvz., docentai A. Piročkinas, J. Girdzijauskas, E. Bukelienė ir kt.) yra buvę mokytojai.

Ne, mokytojo darbas nėra kliūtis bet kurios rūšies kūry­ biniam darbui. Ką ir besakyti apie kliūtį! Juk ir pats gero mokytojo darbas — tiek pa­ mokoje, tiek namie — yra perdėm kūryba. Sakoma, kad mokytojo darbas yra sunkus.

Taip! O ar tai bloga? O koks vertingas, visuomenei naudin­ gas darbas lengvas? Užsiminę apie darbo mokykloje sunku­ mą, būtume visiškai neteisūs, neatvertę ir antrosios lapo pusės, kur parašyta: moky­ tojo darbovietė — šviesios, jaukios klasės, kabinetai; atos­ togos — ilgiausios; atlygini­ mas — vienas didesniųjų.

Mokyklos, žinoma, laukia gerų mokytojų. Ar Filologijos fakultetas sudaro bent mini­ malias sąlygas pasirengti ge­ ram mokytojo darbui? Į šį klausimą drįstame atsakyti: „Taip!" Žinoma, čia turime galvoje tą, kam netrūksta ge­ rų norų, pedagoginio darbo pamėgimo, ryžto ir ištvermės (kažkoks ypatingas pašauki­ mas nebūtinas). Filologijos fakultetas turi įsirengęs pagal paskutinį technikos žodį ne­ maža audiovizualinių audito­ rijų, jų techninės priemonės kasmet tobulinamos. Čia jūs įgysite būtiniausių įgūdžių naudotis pamokoje įvairiomis ekraninėmis priemonėmis, techninėmis magnetofonu, programuoto mokymo prie­ monėmis, išmoksite progra­ mavimo meno. Jums atviros programuoto mokymo kabine­ to durys. Turint gerų norų, ryžto bei valios ir dirbant nuo pirmojo kurso, baigti fa­ kultetą galima tikrai geru spe­ cialistu.

Bet reikia brėžte pabrėžti: pedagoginio meistriškumo pa­ grindų pagrindas — kruopš­ čios specialybės dalykų stu­ dijos.

Visiems jums bus skaitomi kalbotyros, literatūros mokslo įvado kursai. Itin didelis dė­ mesys kreipiamas į platų ir intensyvų pasirinktosios spe­ cialybės disciplinų studijavi­ mą — dabartinę lietuvių, ru­ sų ar atitinkamą užsienio kal­ bą, tų kalbų istorijos ir teo­ rijos disciplinas, tautosakos, literatūros disciplinas. Kaip ir visi kiti tarybinės aukštosios mokyklos studentai, jūs studi­ juosite visuomenės mokslus: TSKP istoriją, politinę ekono­ miją, marksistinę lenininę filo­ sofiją, mokslinio komunizmo pagrindus, t. y. mokslus, pa­ dedančius formuoti tvirtą pa­ saulėžiūrą ir rengtis visuome­ ninei veiklai. Kadangi diduma jūsų eis dirbti į vidurines mo­ kyklas, mokymo plane yra vi­ sas ciklas pedagoginių dis-

ciplinų. Visi jūs atliksite pe­ dagoginę praktiką pionierių stovyklose, vidurinėse mo­ kyklose. Lituanistai ir rusis­ tai jau pirmuose kursuose bus atlikę dialekiologinę ir tauto­ sakinę praktiką įvairiose res­ publikos vietose, germanistai ir romanistai turės vertimo praktiką. Beje, vokiečių kal­ bos ir literatūros specialybės studentai dar vyksta prakti­ kuotis į VDR, Greifsvaldo universitetą.

Studijų antraisiais metais jūs suskilsite j kalbininkus ir literatus ir klausysite specia­ liąsias disciplinas, specialius kursus. Pavyzdžiui, lituanistai kalbininkai klausys naująsias kalbotyros kryptis, senovės prūsų kalbą ir kt., o tie, ku­ rie norės gilintis į lyginamo­ sios kalbotyros paslaptis, ga­ lės rinktis fakultatyvines (ne­ privalomas) senovės indų, graikų, hetitų, lyginamosios indoeuropiečių kalbų grama­ tikos ir pan. paskaitas; lite­ ratai turės specialius kursus bei seminarus: V. Krėvė-Mic­ kevičius, Just. Marcinkevičiaus kūryba, B. Sruogos dramatur­ gija, lietuvių eilėdara, seno­ sios lietuvių literatūros poeti­ ka, demokratinės ir realistinės lietuvių literatūros tradicijos, XIX a. lietuvių literatūros srovės, tradicijos ir novaforišliefuvių kūmas dabartinėje lyrikoje, lietuvių tarybinio ro­ mano poetika, lietuvių lyrikos raidos dėsningumai. Rusistams skaitomuose specialiuose kur­ suose, jų seminaruose bus iš­ samiau gvildenamos rusų kalbos ir literatūros proble­ mos: rusų kalbos frazeologi­ ja, žodžių daryba, lingvistinė poetika, gretinamoji rusų ir lietuvių kalbų gramatika, ver­ timo klausimai, šiuolaikinė ta­ rybinė poezija, marksistinė literatūros kritikos metodolo­ gija, A. Puškino, L. Tolsto­ jaus, A. Čechovo, L. Leonovo ar kt. rašytojų kūryba, roman­ tizmas rusų XIX a. poezijoje, lietuvių—rusų literatūriniai ry­ šiai. Iš anglų kalbos ir litera­ tūros klausimų specialių kur­ sų galima suminėti: lingvistinė poezijos analizė, amerikinio anglų kalbos varianto ypaty­ bės ir kt., iš vokiečių specia­ lybės — vokiečių kalbos žo­ dyno bruožai, kalbos dalių problemos dabartinėje vokie­ čių kalboje, vokiečių kalbos stilistinė sintaksė.

Visuose kursuose, išskyrus pirmąjį, jūs rašysite seminari­ nius ir kursinius darbus. Čia bus temų, kurias nagrinėdami galėsite parodyti savo suge­ bėjimus dirbti mokslo tiria­ mąjį darbą, pasakyti pirmąjį savo: „Eureka!" Tokius darbus vėliau plėtosite bei gilinsite moksliniame būrelyje, kuris jus maloniai pakvies, skaitysi­ te konferencijose, eksponuo­ site respublikinėse mokslo darbų apžiūrose, būsite pre­ mijuojami. Iš jų išaugs diplo­ minis darbas, kurį ginsite Valstybinėje egzaminų komisi­ joje, baigdami studijas. Tie, kurie norės bandyti savo plunksną poezijos, prozos žanruose, bursis į literatų bū-

relius. įspūdingas kiekvienų metų įvykis fakulteto gyveni­ mo kronikoje — jaunųjų plunksnos draugų kūrybos konkursas ir geriausiųjų pre­ mijavimas, taip pat kasmeti­ nis renginys — laureatų kū­ rybos vakaras, į kurį visuo­ met atsilanko svečių, žymių respublikos poetų ir prozinin­ kų, literatūros kritikų.

Lietuvių kalbos ir literatū­ ros specialistus rengia trys katedros: Lietuvių kalbos, Bal­ tų filologijos ir Lietuvių litera­ tūros; rusisfus — dvi: Rusų kalbos ir Rusų literatūros; už­ sienio kalbų ir literatūros — keturios: Anglų, Vokiečių fi­ lologijos, Prancūzų kalbos ir Užsienio literatūros. Jums pa­ skaitas skaitys, dirbs, vado­ vaus jūsų darbams nemažas būrys profesorių. Visų prieky­ je čia žengia katedros — Baltų filologijos (vedėjas LTSR nusipelnęs mokslinin­ kas, akademikas, prof. dr. V. Mažiulis), Lietuvių kalbos (ve­ dėjas LTSR nusipelnęs moks­ lininkas, prof. dr. Z. Zinkevi­ čius), Lietuvių literatūros (ve­ dėjas prof. dr. D. Sauka).

Be minėtųjų lietuvių, rusų, anglų, vokiečių, prancūzų kal­ bos ir literatūros specialybių, fakultete yra klasikinės filolo­ gijos specializacija, kurią pa­ sirinkusieji ruošiami dėstyti lotynų kalbą, plačiai studijuo­ ja senąją graikų kalbą, antiki­ nę literatūrą, kt. specialias disciplinas. Jai vadovauja pri­ tyręs Klasikinės filologijos katedros dėstytojų kolektyvas.

Yra ir vertėjų specializa­ cija.

Didelis Filologijos fakulteto auklėtinių būrys jau dirba pe­ dagogo darbą. Spėjo tame darbe pasižymėti. Tai lituanistai L. Abraifytė, A. Adomėnienė, B. Kruopytė, R. Luckūtė, N. Manikrenė, O. Navickienė, S. Sfripaitienė, A. Zabotka, rusistai M. Alanfaitė, O. Klumbytė, V. Kravec, S. Sudikienė, I. Taberko, anglis­ tai A. Dičpetris, D. Jėčiūtė, K. Kajeckaitė, F. Matuzevičiūtė, E. Pūrienė ir daugelis ki­ tų. Geri atsiliepimai pasiekia mus kasmet: absolventai turi platų ir gilų filologo-lituanisfo, rusisto, anglisto ir kt. iš­ silavinimą, darbštūs, veiklūs, pavyzdingo elgesio. Gerai dirba įvairiose respublikos mokslo bei kultūros įstaigose. Žinoma, nėra namų be dū­ mų. Savaime suprantama, ir mes čia ne išimtis.

Kasmet tobulėja mokymo procesas, kuris įgauna vis naujesnį, vis savarankiškesnj pobūdį; tobulinami mokymo planai, kurie suteiks platesnę negu anksčiau filologo, saky­ sim, germanisto ar romanis­ to ir atitinkamos kalbos dės­ tytojo, kvalifikaciją.

Intensyvus ir turiningas aka­ deminis gyvenimas, įvairiopos visuomeninės veiklos formos universitete plačiai atveria būsimajam fakulteto auklėti­ niui prasmingų studijų ir vi­ sapusiško asmenybės ugdymo duris.

Doc. J. PIKČILINGIS Filologijos fakulteto dekanas

Tarybinės prekybos barai Sparčiai vystantis liaudies ūkiui, organizuojant jo dar­ bą moksliniais pagrindais, kartu auga ir ekonomistų po­ reikis. Ypač sparčiai yra vys­ toma tarybinė prekyba. Kas­ met atidaroma šimtai naujų įprekybos bei visuomeninio maitinimo įmonių. Nuolat to­ bulinamas prekybos darbas.

Visam tam yra reikalingi aukštos kvalifikacijos preky­ bos darbuotojai.

Dabartiniu metu Prekybos fakultete ruošiami trijų spe­ cialybių darbuotojai: preky­ bos ekonomistai, prekių mokslo ir prekybos organiza­ vimo bei materialinio-techni­ nio aprūpinimo specialistai.

Visų specialybių prekybi­ ninkai vienodai reikalingi 'mūsų liaudies ūkiui, todėl baigę jie dirba ne tik atitin­ rūmai — daugelio kamoje liaudies ūkio šakoje, kūrinys. įmonėse bei organizacijose, NEVIČIAUS nuotr. bet ir liaudies ūkio planavi-

mo, valdymo organuose, mokslinio tyrimo įtaigose.

Turintys patraukimą gali dirbti pedagoginį darbą spe­ cialiosiose vidurinėse mokyk­ lose arba technikumuose.

Studentai, baigę prekybos ekonomikos specialybę, dirba prekybos įmonėse ar organi­ zacijose. Nemaža dalis tam­ pa organizacijų bei stambių parduotuvių ir visuomeninio maitinimo įmonių vadovais, jų pavaduotojais, planavimoekonomikos bei kitų skyrių viršininkais, ekonomistais.

Tam tikra dalis absolventų dirba vadovaujantį darba kooperatinėje prekyboje, ne­ maža dalis — prekybos val­ dymo organuose (Prekybos ministerijoje, Lietkoopsąjun­ goje), prekybos kadrus ruo­ šiančiuose technikumuose, mokslinio tyrimo įstaigose ir t. t.

Aukštos kvalifikacijos pre-

kių mokslo žinovu bei preky­ bos organizatoriumi tampa asmenys, baigę prekių moks­ lo ir prekybos organizavimo specialybę. Šios specialybės absolventai dirba prekybos organizacijų, didmeninės pre­ kybos bazių, parduotuvių ži­ novais, nemaža dalis — įvai­ rų orgamizacinį-vadovaujantį dambą prekybos įmonėse.

Materialinio-techninio ap. rūplnimo specialybė ruošia kadrus įvairioms liaudies ūkio sistemoms, kur darbas sieja­ si su materialinio-techninio aprūpinimo klausimais. Šios specialybės absolventai rei­ kalingi pramonės, statybos įmonėms. Atsižvelgiant į tai, kad šią specialybę (baigusie­ ji ^daugiau turi reikalų su pramoninėmis medžiagomis, įrengimais bei mašinomis, ji rekomenduotina vynams.

Doc. L. BUTKEVIČIUS Prekybos fakulteto dekanas

Gyviausias, seniausias ir ryškiausias studentų tradicijas turi Filologijos bei Istorijos fakultetai. Čia matome pusės studijų — mediumo — šventės momentus.

JUS ĖST ARS BONI ET AEQUI — „teisė yra gėrio ir teisingumo menas" — mokė seno­ vės romėnai. O kas yra valstybė ir teisė, kas yra teisi­ ninkas, ko reikia, kad taptum visapusiškai išsilavinusiu, pla­ čių pažiūrų, aukštos kvalifikacijos teisininku?

Toks klausimas, manau, kyla ne vienam abiturientui, be­ sirenkančiam savarankiško gyvenimo kelią, apie tai bylo­ ja didėjantys konkursai j mūsų fakultetą, bet ne visi į jį teisingai gali atsakyti. Tad pradėkime nuo pradžios.

O pradžia siekia. .. gilius viduramžius. Vilniaus univer­ sitetas, seniausia šalies aukštoji mokykla^ buvo įkurtas 1579 m. Tada tebuvo tik du — Filosofijos ir Teologijos — fakultetai. Teisės fakultetas įkurtas 1641 metais. Taigi jis bene seniausias mūsų visada jaunoje Alma Mater.

Universiteto Teisės fakultetas yra vienintelė mūsų res­ publikoje mokymo įstaiga, ruošianti aukštos kvalifikacijos specialistus teisininkus. Baigę fakultetą, jaunieji specialis­ tai teisininkai pabyra po visus respublikos miestus mies­ telius: jie dirba liaudies teismuose, prokuratūros organuo­ se, milicijoje, vykdomuosiuose komitetuose, įmonių ir or­ ganizacijų juridinėje tarnyboje ir kituose valstybiniuose or­ ganuose. Mūsų fakulteto auklėtiniai — tai miestų ir rajo­ nų prokurorai, liaudies teismų pirmininkai ir liaudies tei­ sėjai, juriskonsultai ir milicijos darbuotojai, tardytojai ir advokatai, notarai ir arbitrai, atsakingi tarybiniai ir parti­ niai darbuotojai.

Fakultete šiuo metu yra du skyriai: dieninis ir neakivaiz­ dinis. Dieniniame skyriuje yra grupė, kur mokoma rusų kalba. Nuo trečio kurso studentai skirstomi į atskiras gru­ pes pagal pasirinktą specializaciją: teismo ir prokuratū­ ros, ūkinės teisės ir valstybinės teisės. Mokymo formos fakultete, kaip ir visame Universitete, labai įvairios: pa­ skaitos ir seminarai, pratybos ir kursinių darbų rašymas, koliokviumai. Po trečio kurso studentai atlieka mokomąją praktiką, o penktame kurse — gamybinę praktiką, įgyja minimalius tam tikros veiklos praktinius įgūdžius.

Fakultete dirba didelis būrys žinomų respublikoje moks­ lininkų. Tai — teisės daktarai profesoriai P. Kūris, J. Žė­ ruolis, J. Moreinas, S. Vansevičius, daug teisės kandidatų, docentų.

Fakultete yra turtinga šiuolaikine technika aprūpinta kri­ minalistikos laboratorija, kurioje studentai mokosi filmuoti ir fotografuoti, surasti ir užfiksuoti nusikaltimo pėdsakas; yra kino salė-auditorija, kurioje demonstruojami mokomie­ ji kino filmai; taikoma programuoto mokymo sistema.

Studentas teisininkas turi ne tik gerai mokytis, gerai įsi­ savinti marksistinę ideologiją, bet būti ir aktyviu visuome­ nininku. Teisininkui visuomeninė veikla yra būtina tam, kad įgytų būsimajam darbui visuomeninio darbo įgūdžių, suge­ bėtų skaityti paskaitas, aktyviai propaguoti teisines žinias.

Fakultete yra skaitlingos komjaunimo, profsąjungos orga­ nizacijos, Studentų mokslinė draugija (SMD), veikia inter­ nacionalinis klubas, palaikantis ryšius su daugelio šalies aukštųjų mokyklų busimaisiais teisininkais. Studentai teisi' ninkai aktyviai dalyvauja Universiteto centriniuose meno saviveiklos kolektyvuose — dainų ir šokių liaudies ansamb­ lyje, Kiemo teatre, vyrų chore ir kitur./ „Trečiojo semestro" metu teisininkai aktyvūs statybinių, būrių dalyviai respublikoje ir už jos ribų: kiekvieną vasa­ rą išvyksta dirbti į Krymą, Smolenską, Jakutiją, o taip pat į Lenkiją, Čekoslovakiją, Vokietijos Demokratinę Respub­ liką.

Tarybinio teisininko darbas yra sunkus, atsakingas, rei­ kalaujantis įvairiapusiškų žinių, aukštų moralinių savybių.

Jeigu Jūs nebojate atkaklaus darbo, trokštate savo veik­ la prisidėti prie kovos’ su teisės pažeidimais ir jeigu Jūs nutarėte tapti tikru teisininku — laukiam Jūsų Teisės fa­ kultete!

Dėsi. A. KATKUS

>

l

I c F >

Pro naujo studentų miestelio langus...

z

E. BUTĖNO nuotr.

*

■ž

< ... j

ki

Koncertuoja nusipel­ nęs kolekty/as — Uni­ versiteto dainų ir šokių liaudies ansamblis.

3

V.

NAUJIKO

r< te ii

nuotr.

h

si K is

Finansų ir apskaitos fakulteto specialybės @ EKONOMINĖ KIBERNETIKA yra mokslas, nagrinėjan­ tis ekonominių sistemų problemas. Patyrimas rodo, kad su­ dėtingus reiškinius galima geriau suprasti per analogijas ir matematiką. Suprastus reiškinius įvaldyti palengvina tech­ nika.

Ekonominės kibernetikos specialybės studentas, norėda­ mas suprasti, kas yra ekonomika ir ekonominė sistema, stu­ dijuoja ekonomiką, jos organizavimą ir planavimą, taip pat bendrus, sakyčiau, filosofinius, dalykus apie sistemas. Šios studijos yra pamatas, ant kurio toliau vyksta ekonominių procesų detalizacija ir formalizacija, gerąja žodžio pras­ me. Formalizacija čia reikštų beveik tą patį, ką ir intuity­ viai suprantamas žodis „modeliavimas", reiškiantis tam tikro proceso atspindėjimą ir išskiriantis esminius mode­ liuojamos sistemos bruožus. Pavyzdžiui, vidurinėje mokyk­ loje susipažįstama su geometrija, kuri yra mus supančio negyvojo pasaulio atspindys arba modelis. Aišku, kad geo­ metrija, kaip modelis, atspindi tik kai kuriuos realybės bruožus. Bet šis atspindys formalizacijos (nes, pavyzdžiui, taškas egzistuoja tik kaip sąvoka) dėka leido daug ką įžiū­ rėti, kas nebūtų išaiškėję neturint modelio — geometri­ jos.

Ekonomikos valdymo efektyvumas didinamas vis daugiau taikant loginius-matematinius ekonominių procesų mode­ lius (Euklido pavyzdžiu). Jau ir seniau statistika naudojo tokius terminus kaip vidutinis žmogus (taškas geometrijoje), vidutinis suvartojimas ir pan., kas, aišku, yra formalizacija. žios sąvokos padeda planuotojams. Bandoma modeliuoti socialinius-ekonominius reiškinius (lošimų teorija, ekonomi­ nės pusiausvyros modeliai, ekonomikos dinamikos modeliai ir t. t.). Ekonomisfui-matemafikui, o kaip tik tokią specia­ lybę įgyja baigiantys ekonominę kibernetiką, yra platus laukas sociologiniams, ekonominiams ir matematiniams ty­ rinėjimams.

Kitas labai svarbus ekonomikai, ypač socialistinių šalių ekonomikai, klausimas yra optimalus resursų panaudo­ jimas. Jis susijęs su matematinės statistikos, tikimybių teori­ jos ir ekstremalinių uždavinių sprendimo teorijomis. Ekono­ minės kibernetikos specialybės studentas studijų metais turi progos fundamentaliai susipažinti su minėtomis disciplino­ mis.

Ekonomikos valdymas yra informacinis procesas. Studentai-kibernetikai susipažįsta su ekonominių duomenų saugo­ jimo ir perdirbimo techninėmis sistemomis, išmoksta jomis naudotis. Jiems padeda automatizuotų valdymo sistemų bei programavimo elektroninėm skaičiavimo mašinom kursai, atitinkama mokomoji praktika.

Baigę šią specialybę dirba įvairiuose mokslinio tyrimo institutuose, ekonominės analizės biuruose, ekonominių ty­ rimų skyriuose ir ministerijų ekonominiuose padaliniuose. ši specialybė pasirinktina (jei spręsime pagal mokyklo­ je dėstytas disciplinas) tiems, kurie nesunkiai „perkąsdavo" matematikos uždavinius.

Doc. A. MORKELIONAS Ekonominės kibernetikos katedros vedėjas

® 1972 m. baigė Universitetą pirmoji EKONOMINĖS INFORMACIJOS MECHANIZUOTO APDOROJIMO OR­ GANIZAVIMO specialistų laida. Tai informacijos tvarky­ mo ir apdorojimo skaičiavimo mašinomis technologai. Jų „žaliava", (kurią reikia perdirbti, yra žinios apie gamybi­ nius, ūkinius ir (kit. procesus. Norint organizuoti informa­ cijos tvarkymo ir apdorojimo procesą, reikia daug ruoštis: atrinkti sprendžiamus skaičiarvimo mašinomis uždavinius, sudaryti matematinius modelius, pritaikyti skaičiavimo mašinoms dokumentus, sudaryti vietoje įvairių pavadini­ mų sąlyginius pažymėjimus — kodus, suprojektuoti infor­ macijos apdorojimo darbų technologinį procesą. Takių darbų ypač daug reikia atlikti kuriant automatizuotas val­ dymo sistemas, kur kaip tik pagrindinę darbų dalį ir su­ daro informacijos tvarkymas bei apdorojimas. Ši specialybė yra daugiau negu trisdešimtyje šalies aukš­ tųjų mokyklų ir visur ja domisi daug jaunuolių. Universi­ tete norinčių Stoti į ją būna šiek tiek daugiau, negu kas­ met priimama į pinmą kursą. Dalį abiturientų „atbaido" stojamieji egzaminai, kurie yra tokie pat kaip j matema­ tikos bei fizikos specialybes. Tačiau įdomus, perspektyvus darbas pradeda vis labiau dominti jaunuolius, mėgstan­ čius kūrybinį ir organizacinį dambą, besidominčius nau­ jovėmis. Į šią specialybę kviečiami stoti visi, kurie domisi tech­ nika, kam nesvetima fizika su jos laboratoriniais darbais, matematika, ekonomika, kurie nori ne tik kurti tą tech­ niką ar vystyti matematikos mokslą, bet ir panaudoti vi­ sas tas priemones efektyviems ^informacijos apdorojimo procesams organizuoti.

Baigusiems studijas suteikiama inžinieriaus-ekonomisto kvalifikacija, jie skiriami dirbti į mokslinio tyrimo ir pro­ jektavimo organizacijas, dalis patenka į skaičiavimo cent. rus ir stotis. Ypač sėkmingai ekonominės informacijos ma • šininio apdorojimo organizavimo specialistai kuria atskirų įmonių ir organizacijų automatizuotų valdymo sistemų in­ formacijos apdorojimo sistemas. Čia jiems labai padeda

įgytos studijų metais universalios žinios: jie orientuojasi skaičiavimuose, atliekamuose planuojant ir ąpskaitant įmo­ nių darbą, gerai žino kaip .reikia skaičiuoti įvairiomis ma­ šinomis, kokios yra elektroninių skaičiavimo mašinų pro­ graminės priemonės ir kaip jomis naudotis.

Baigusieji šią specialybę sėkmingai gali dirbti moksli­ nio .tyrimo institutuose, laboratorijose, kur tiriama ekono­ minė informacija, nagrinėjami jos tvarkymo ir apdoroji­ mo organizavimo klausimai, aukštosiose ir specialiose vidurinėse mokyklose, kur dėstomos skaičiavimo mašinų ir jų panaudojimo disciplinos.

Doc. L. SIMANAUSKAS Ekonominės Informacijos katedros vedėjas • STATISTIKOS specialistai Universitete ruošiami nuo 1971 m. Jie dirba LTSR Centrinėje Statistikos valdyboje ir jos žemutinėse grandyse — miestų ir rajonų valstybi­ nės statistikos informacijos skaičiavimo stotyse. Statistikos specialistai reikalingi ir kitoms žinyboms — šakinėms val­ dyboms, ministerijoms, Valstybinei Plano komisijai, pra­ monės bei žemės ūkio įmonėms, statybos ir prekybos or­ ganizacijoms. Jie burės darbo ir mokslinio tyrimo institu­ tuose, biuruose bei laboratorijose.

Statistika, kaip mokslas, atsirado XVII a. viduryje. Tai buvo savotiška „politinė aritmetika": ji jungė statistiką ir politinę ekonomiją. Šio mokslo pradininkai pabandė skait­ meninių duomenų pagalba nustatyti kai kuriuos gyvento­ jų natūraliojo judėjimo dėsningumus. Tik praėjusio am­ žiaus vidury pradėta traktuoti statistiką kaip mokslą apie visuomeninių reiškinių dėsningumus. Statistikai būdinga tai, kad ji tiria šių reiškinių kiekybinę pusę, kurią galima išmatuoti, išreikšti skaitmenimis. Žodis „statistika" reiškia ne tik atitinkamą praktinę veiklą. Tam, kad statistikai galėtų tirti ekonominius reiški­ nius, visų pirma, jie turi paruošti reiškinių tyrimo meto­ diką, įvairių socialimių-ekonominių rodiklių skaičiavimo metodologiją, turėti tam tikrą statistinių rodiklių sistemą.

Ilgą laiką statistiniai duomenys buvo renkami, apdoro­ jami bei apibendrinami paprasčiausia skaičiavimo techni­ ka. Dabar šį darbą atlieka elektroninės mašinos. Statistiko darbas labiau krypsta į analitinę pusę — gautus apibend­ rintus rodiklius jie turi analizuoti, aiškinti dėsningumus ir iš to daryti atitinkamas išvadas, duoti pasiūlymus. Statistikas .ruošia įvairaus pobūdžio pažymas ir pranešimus apie respublikos, miesto ar rajono liaudies ūkio ir jo šakų veiklą.

Statistikos darbo (turinys bei statistikos mokslo ireikalavimai nulėmė ir šios specialybės mokymo planą. Be bend­ rų visuomenės mokslų disciplinų, dėstomos matematikos disciplinos, specialybės dalykai, konkrečios ekonominės disciplinos, buhalterinė apskaita, svarbią vietą studijose užima skaičiavimo mašinos ir jų panaudojimas statisti­ niams duomenims surinkti ir apdoroti, ypač automatizuo­ tos valstybinės statistikos sistemos sąlygomis. Statistikas — ne siauros šakos specialistas, bet visapusiškas ekono­ mistas. Baigusiems suteikiama ekonomisto kvalifikacija.

Doc. J. LASKOVAS Statistikos katedros vedėjas • FINANSININKO IR KREDITININKO (bankininko) pro­ fesija yra viena iš seniausių. Finansininkai ir kreditininkai — prekinių piniginių santykių, sudarančių finansų ir kre­ dito esmę, organizavimo ir reguliavimo specialistai.

Finansai ir kreditas išreiškia sudėtingus ir plačius ekorominius, prekinius ir piniginius santykius su visomis įrrjnėmis, įstaigomis, gyventojais, užsieniu ir yra nepaprastai svarbūs. Finansininkai ir kreditininkai yra valstybės kontro­ lieriai, padedantys įgyvendinti ekonominę ir ūkinę politi­ ką. Jie bendradarbiauja su planuotojais, normuotojais, sfatistikais, buhalteriais, su visų kitų sričių specialistais: inži­ nieriais, chemikais, medikais, teisininkais.

Finansininkai ir kreditininkai — puikūs finansinių įstaty­ mų, normatyvinių dokumentų ir taisyklių žinovai, sugeban­ tys ne tik kontroliuoti, bet ir teikti pagalbą, duoti reko­ mendacijas ir patarimus įmonėms ir įstaigoms, kaip geriau organizuoti ir tvarkyti ūkinę ir finansinę veiklą, ekonomi­ nius ir piniginius santykius.

Finansininkai ir kreditininkai gerai žino šalies, respubli­ kos, savo miesto ir rajono ekonomiką bei kultūrą, liaudies ūkio, kultūros ir gyventojų gerovės kėlimo perspektyvas.

Finansų ir kredito sistemos darbuotojai paruošia Valstybi­ nio biudžeto projektą, kuris tvirtinamas Aukščiausiosios Ta­ rybos sesijoje, kredito, kasos planus, užtikrina jų įvykdy­ mą: mobilizuoja socialistinio ūkio ir gyventojų pajamas, finansuoja ir kredituoja liaudies ūkio plane numatytas priemones.

Atsižvelgdamas į respublikos poreikius, Finansų ir ap­ skaitos fakultetas ruošia 3 specializacijų specialistus: fi­ nansų, kredito ir pramonės finansų.

Finansų specializacijos jaunieji specialistai įdarbinami miestų ir rajonų finansų skyriuose, valstybinio draudimo inspekcijose ir Finansų ministerijoje. Jie dirba ekonomis-

p c PI si I s<

tais, vyr. ekonomistais, revizoriais, vyr. revizoriais, įvaii padalinių viršininkais. Gabūs ir sumanūs specialistai, jg praktinių įgūdžių, skiriami finansų skyrių vedėjais, vaisi binio draudimo inspekcijų viršininkais, Finansų ministerij valdybų ir skyrių viršininkais, jų pavaduotojais.

Kreditininkai dirba Valstybinio banko miestų ir rajj skyriuose, Valstybinio banko ar Statybos banko reso.J [a kinese kontorose, taupomųjų kasų sistemoje. Pareigos jJ rios: ekonomistai, vyr. ekonomistai, revizoriai, skyrių iri tų padalinių vadovai, jų pavaduotojai ir kf. Sumanūs si cialistai skiriami banko įstaigų valdytojais, Valsfybiniol Statybos banko kontorų valdybų ir skyrių viršininkais,I pavaduotojais.

Pramonės finansų specializacijos specialistai dirba 4 nių arba šakinių ministerijų ir žinybų finansų tarnybl (skyriuose, valdybose) ekonomistais ir vyr. ekonomija [< (finansininkais), o sumanūs ir gabūs, jgyję praktinių džių, skiriami įmonių ir organizacijų finansų skyrių at - į dybų viršininkais, jų pavaduotojais, įmonių vadovais (dil IL toriais), jų pavaduotojais. Jie taip pat gali sėkmingai dl [c fi kituose įmonių padaliniuose (realizacijos, tiekimo, pi® vimo skyriuose, ekonominėse laboratorijose, biuruose iri planuotojais, analitikais, ekonomistais, padalinių vadov® ne Specialistui yra būtinos šios pagrindinės profesinis® nios, kurios įgyjamos per penkerius studijų metus: fifl ič Its sų specializacijos specialistas turi žinoti finansinio ..-J vimo metodus ir principus, biudžeto sudarymo, tvir j tU ir vykdymo tvarką, mokėti apskaičiuoti valstybės paj® ir mokesčius ir žinoti jų akumuliavimo į biudžetą mokėti apskaičiuoti biudžetines išlaidas ir žinoti lėšų ■ uk vimo, t. y. liaudies ūkio šakų, švietimo, sveikatos I gos, mokslo, kultūros ir kt. finansavimo principus, ne® 3d ir tvarką, organizuoti finansinį darbą ir finansinę kon*fl p Įai Kredito specializacijos specialistas turi žinoti ne tik fS sinio ir kreditinio planavimo ir organizavimo darbgM ir mokėti apskaičiuoti kreditus, teikiamus įmonėms ir nizacijoms, žinoti jų išdavimo ir grąžinimo, pinigų surBIP' s mo ir išdavimo tvarką, atsiskaitymų formas ir tvarkj|^Br ty atsiskaitymų organizavimo darbą, mokėti organizucr £<■ nansinį ir kreditinį darbą ir kontrolę banko įstaigose. ■» 3 Finansininko ir kreditininko reputaciją ir prestižą 'N®fcil mia profesinis pasiruošimas, dalykinės žinios, kvalifite®ko sugebėjimai, nuo kurių priklauso užimamos pareigos.*®at fesijos svarbiausias bruožas — pastabumas, operatyvui ir greita orientacija, principingumas ir drausmingumas ! lomas sau ir kitiems, nepakantumas neūkiškumui. laH ;e visada būtinas principingas santūrumas, išradingumas rybiškumas, sprendžiant sudėtingus finansų klausimu:® guliuojant piniginius ir ekonominius santykius pagal jančius įstatymus ir normatyvinius dokumentus.

Finansininko ir kreditininko profesija pagal jos darb:^J budį, turinį ir veiklos sferą yra daugiau vyriška. įsigyti visi, kurie domisi ekonominiais, prekiniais ir niais santykiais, pinigų cirkuliacija, jų planavimu, oro| I vimu ir reguliavimu, kurie mėgsta judrų ir gyvą d < s<

1°

j

Doc. B. I f1

# BE BUHALTERIO neapsieina nė viena įmonė, i ar organizacija. Buhalterio darbas sudėtingas, įvairus kus ir įdomus. Kiekvienoje įmonėje kiekvieną dienai ta šimtai tūkstančių ūkinių operacijų, kurias buM privalo registruoti, apskaityti ir analizuoti.

Buhalterinė apskaita formavosi XIII—XIV a., jos 1 dai pirmą kartą paskelbti 1494 m. įžymaus italo tiko L. Pačiolo traktate „Apie sąskaitas ir įrašus". vo ir tokie žodžiai: „Kas savo reikaluose nemoki geras buhalteris, tas klaidžios kaip aklas patamsvfį tikriai ir neišvengs didelių nuostolių". .Tarybinis buhalteris Iš pa,prasto ūkinių opeikl gistratoriaus virsta aktyviu ūkinių procesų reguliatl aktyviai veikia visą ūkinių darbų eigą, iškelia da'l kumus, padeda juos šalinti ir tuo gerina socialisti"! nių organizacijų daubą. Buhalteris tampa ne tik sol nės nuosavybės kontrolieriumi, bet ir vienu iš įmonės vadovų.

Buhalterinės apskaitos ispecialybės studentai ® naudotis slkaičiavimo technika, sudėtingiems ekonc® uždaviniams spręsti, ūkinei veikiai analizuoti... Sta® aukštos kvalifikacijos buhalterinės apskaitos sp«® dirba ne tik įvairių liaudies ūkio šakų įmonių. ■ organizacijų, susivienijimų (vyresniaisiais) I r. ® bet jie taip pat yra skiriami minėtų organizacijų '® nomistais, planuotojais ir -pan. Taigi, ekonomisto ■ rio specialybė yra žymiai platesnio pobūdžio, '® kitos ekonomistų specialybės. Ji viena pačių jdfl ekonomistų specialybių.

Baigusiems šią specialybę suteikiama ekonomė® fikacija. Gabiausieji ir darbščiausieji specialistai ti į aspirantūrą prie Buhalterinės apskaitos kat1 '■ niaus universitete arba kitose šalies aukštosiose ■ lose. i® Doc. J. MACK Buhalterinės apskaitos katedros

SI

IAŪDIES UKIŪI REIKALINGI GAMTININKAI

GEOGRAFIJA

■Gamtos fakulteto uždavinys — ruošti aukštos kvalifikas gamtininkų kadrus respublikos liaudies ūkiui. Pa­ lete ruošiami biologai, geografai ir geologai. Visose cialybėse mokslas trunka 5 metus. Priimtieji jau I kurpasirenka specializaciją ir profilį — gamybinį ar peoginį. Galutinis pasiskirstymas į specializacijas įvyksta 2-jų studijų metų, kada studentai susipažįsta su bendis atitinkamo mokslo žiniomis, dėsniais, sąvokomis, syklėmis ir uždaviniais. Stojantys į biologijos specialygali pasirinkti botanikos, augalų fiziologijos, mikrobiol^ijos, genetikos ir selekcijos, zoologijos, hidrobiologijosuiitiologijos ir biofizikos specializacijas. Geografijos spelybėje yra 4 specializacijos: fizinės geografijos (landStftotyros), ekonominės geografijos, sausumos hidrologijos, teorologijos ir klimatologijos. Geologijos specialybėje ecializacijų nėra. Kasmet studentai priimami ne į vis specializacijas. Šiais, 1977 m., stojantys į Gamtos faKįiltetą negalės pasirinkti geografijos specialybėje fizinės ografijos (landšaftotyros) ir sausumos hidrologijos, o ologijos specialybėje — hidrobiologijos-ichtiologijos ir galų fiziologijos specializacijų. Į šias specializacijas stuntai bus priimami kitais metais.

Universitete sudarytos visos sąlygos tapti kvalifikuotu ologu, biologu ir geografu. Gamtos fakultete yra 8 mbios katedros, daug specializuotų, aprūpintų nauj au­ moksline aparatūra laboratorijų ir kabinetų. Specialisruošime aktyviai dalyvauja prie daugelio katedrų veiančios probleminės ir žinybinės mokslo tiriamosios laratorijos bei botanikos sodas su puikiais šiltnamiais, riuose ištisus metus auginami įvairūs augalai ir atliemi bandymai. Fakulteto studentams paskaitas skaito .N-'alifikuočiausi respublikos biologijos, geografijos ir geogijos specialistai — mokslininkai.

Doc. R. TARVYDAI Gamtos fakulteto dekanas

BIOLOGIJA

J Senas biologijos

mokslas iuo metu lyg ir atjaunėjo, ' K'aujausi atradimai genetikoJ: biochemijoje ir kitose są­ rJose įliejo naujų žinių j šį mokslą. Kuo toliau, tuo dau­ giau įvairių paslapčių gamta • ^mibAiciucia rvu rvcii u vis vio imuatskleidžia iiir kaskart nauJos problemos iškyla. Nieko Nuostabaus, kad biologija da' J iar labai populiarus ir dide3 ę praktinę reikšmę liaudies ikiui turintis mokslas, ir i augelis jaunuoliiĮ pageidauIlais. a tapti šios šakos specialisGamtos fakultete kaip tik J r ruošiami respublikai tokie ■ pecialistai. Jie papildo bio"N ogų mokslininkų gretas, aklyviai dirba gamyboje į vairio­ je srityse. Juos sutiksi ir J lamtos apsaugos komitete, I anitarinėje epidemiologinėje ■ totyje, hidrocheminėje laboJ atorijoje, gamyklose, kur b

GEOLOGIJA

Vienintelė Lietuvoje aukš>ji mokykla, ruošianti hidįgeologijos, inžinerinės geoIlogijos ir geologijos specialis■us, yra mūsų universitetas.

I Geologai tiria žemės gelmių jjBąrangą, jos raidą ir, apsi^Binklavę mokslinėmis žinioIKiis Jnis bei techr technika, ieško jvaiJitį fiaUdiiigų Sitį fiaUdingų iškasenų. GeOjJogija •= labai platus moksIBaS apie Žemę. Šiuo metu teologijos moksluose išski■ ‘fiiama net keliolika specialy■bių. Mūsų universitete pagal ■liaudies ūkio poreikius ruo■šiami dviejų specialybių geo■ogai: inžinieriai - geologai■hidrogeologal ir geonuotrau■kos bei naudingų iškasenų ■paieškų ir žvalgybos specia-

I

gaminami fermentai ir visa gamyba remiasi mikrobiologi­ niais procesais. Aišku, nema­ ža dalis tampa aukštos kvali­ fikacijos biologijos ar chemi­ jos dėstytojais, mokytojais: pusė įstojusių į biologijos specialybę skiriami į pedagoginę grupę. Tiesa, tai nereiškia, kad iš šios grupės vėliau negali tapti gamybininkais, lygiai, kaip gamybininku grupėje studijuojantis gali tapti pedagogu. Žymia dalimi tai priklauso ir nuo paties studijuojančiojo.

Nuo trečio kurso prasideda studentų specializavimas. Bu­ simasis biologas, būdamas plataus profilio biologu, kar­ tu tampa vienos kurios nors šakos gilesniu specialistu.

Neretai jaunuoliai, jau stoda­ mi į Universitetą, būna su­ siformavę kurios tai siauros biologinės šakos gerbėjai.

Itin dažnai tai liečia zoolo­ gus ir botanikus, nes apie tai

jie girdėjo gana daug jau vidurinėje mokykloje. Bet mūsų fakultete galima tapti ir mikrobiologu, augalų fi­ ziologu, biofizikų, genetiku ar selekcininku.

Kam artima matematika ir fizika, biofizikoje dirbdamas ras tikrą džiaugsmą. Gamtos fakultete biofizikai turi dau­ giausiai aparatūros. Daugelį sudėtingų prietaisų jie ir pa­ tys pasigamina. Čia labai daug galimybės pasireikšti kūrybinei minčiai. Ir 'tiriamo­ ji sritis — nervų fiziologija — labai patraukli, nors ir sunki.

Genetikai, tirdami gyvūnų ir augalų genetinį pagrindą, pasitelkia pagalbon ne tik elektroninį mikroskopą, bet ir kitus sudėtingus prietaisus.

Jų tiriama mutagenų bei už­ terštos aplinkos poveikio gy­ viems organizmams problema labai viliojanti.

Labai kruopštus mikrobio­ logo darbas, jis reikalauja didelio atidumo. Daug bandy­ mų tenka atlikti, kol gauna­ mi norimi rezultatai. Kaip smagu girdėti gerus atsiliepi­ mus apie mūsų mikrobiolo­ gus, dirbančius duonos, paša­ rų, daržovių bei vaisių kon­ servavimo, vyno ar kitose gamyklose. Pirmuosius darbo įgūdžius jie gavo fakulteto laboratorijose.

Koks kilnus uždavinys — išsaugoti ateities kartoms mū­ sų augaliją. Studentai bota­ nikai su katedros darbuoto­ jais tiria respublikos augalų rūšinę sudėtį bei jų bendri­ jas, retuosius, globojamus bei įvairius naudinguosius auga­ lus. Augalų fiziologijoje be­ sigilinantys studentai tiria augalų fiziologinius proce­ sus, kad galėtų juos pakreip­ ti žmogui svarbia kryptimi.

Zoologai — tikri nenuora-

mos. Vasarą juos rasi ir prie žuvų tvenkinių, ir neliestose draustinėse giriose, ir stebin­ čius tokius smulkius vandens padarėlius, kurių be binokuliarinio stereomikroskopo net ir neįžiūrėsi. Jų tyrimų rezul­ tatų rasi paskelbtų respubli­ kinėje spaudoje, jų praneši­ mų išgirsi respublikos ar Pa­ baltijo ornitologų konferenci­ jose, o dažniausiai — moksliniame būrelyje.

Gerai padirbėjusiam biologui diplominio darbo gynimas, kuriame jis susumuoja visų penkerių metų tyrimų re­ zultatus, tampa tikra švente.

Smagu, kai keleriems metams praėjus po baigimo, atvažia­ vęs biologas pasidalina savo džiaugsmais ir vargais su bu­ vusiais profesoriais ar dėsty­ tojais. Jauti, kad ir buvusio studento, ir tavo darbo triū­ sas davė gerus daigus.

lybės inžinieriai, Pastarieji mokomi pagal individualų mokymo planą.

Hidrogeologijos ir inž. geo­ logijos specialybės studentai studijuoja požeminius vande­ nis, jų dinamiką, vandeningų horizontų susidarymą, jų pa­ siskirstymą žemės gelmėse, nustato atsargas, sprendžia miestų, pramonės objektų ir gyvenviečių aprūpinimo ko­ kybiniu vandeniu problemas.

Tai labai įdomi geologijos mokslo sritis. Požeminius ir paviršinius vandenis galima vaizduoti kaip Žemės kraują, kuris, cirkuliuodamas žemės gelmėse, sąlygoja ir didele dalimi nulemia mūsų plane­ tos vystymosi pobūdį, sąly­ gas, grožį, jos turtingumą naudingomis iškasenomis, au-

galiją ir gyvūniją. Besimo­ kantiems šioje specialybėje taip pat skaitomos ir inžine­ rinės geologijos paskaitos.

Inžinerinė geologija — geologijos mokslo šaka, nagri­ nėjanti geologinius procesus bei reiškinius, uolienų fizines ir mechanines savybes, geo­ loginę aplinką, kuri turi įta­ kos arba apsprendžia įvairių inžinerinių statinių projekta­ vimą, statybą ir jų eksploa­ tavimą. z Tarp hidrogeologijos ir in­ žinerinės geologijos yra daug bendro. Dažnai šie mokslai sprendžia bendrus klausimus.

Todėl paminėtos dvi geologi­ jos mokslo šakos sudaro vie­ ną bendrą specialybę. Pažy­ mėtina, kad besimokantys hndrogeologijos ir inž. geo-

logijos specialybėje susipa­ žįsta ir su klasikinės geologi­ jos mokslo šakomis, įsisavi­ na jų mokslinius pagrindus ir praktinio darbo metodus bei įgūdžius.

Tie, kas įstoja į geologijos specialybę, be geologinių dis­ ciplinų taip pat studijuoja aukštąją matematiką, fiziką, visuomenines discipljnas, ne­ mažai turi chemijos paskai­ tų ir praktinių užsiėmimų.

Per penkerius metus studen­ tai turi 5 mokomąsias ir 2 gamybines praktikas, Jos atliekamos Lietuvoje, Kryme, Vid. Azijoje, Urale, Kaukaze ir kitose TSRS vieto­ vėse. Apgynusiems diplomi­ nius darbus ir išlaikiusiems valstybinius egzaminus abie­ jų specialybių specialistams

yra suteikiama inžinieriaus geologo kvalifikacija.

Didelė baigusiųjų dalis ski­ riama į Geologijos valdybą prie LTSR Ministrų tarybos, Lietuvos geologijos institutą, Inžinerinių tyrimų institutą, įvairias projektavimo organi­ zacijas, Respublikinį vandens ūkio projektavimo institutą, „Hidroenergoprojektą", Lie­ tuvos autokelių projektavimo institutą ir kt.

Hidrogeologijos ir inžine­ rinės geologijos specialybėje yra lietuvių ir rusų kalbomis dėstomos grupės.

Doc. R. TARVYDAS Hidrogeologijos ir Inž. geologijos katedros vedėjas, prof. J. PAŠKEVIČIUS Geologijos ir mineralogijos katedros vedėjas

PSICHOLOGIJA Tie, kas studijuoja psichologiją, susipažįsta su žmogaus [psichinės veiklos dėsningumais, vaiko psichikos vystymo­ si ir vaikų auklėjimo klausimais, su žmonių bendravimo [psichologija, darbo sąlygų pritaikymu žmogui, su psichi­ nės veiklos individualiomis savybėmis, tyrinėja neurofi­ ziologinius psichikos mechanizmus ir kt. Minėtiems klausi­ mams nagrinėti skirtos bendrosios, amžiaus tarpsnių, pe­ dagoginės, socialinės, darbo psichologijos, neurofiziologi­ jos ir kitos paskaitos, eksperimentiniai darbai, mokomoji l'r gamybinės praktikos.

Norint tapti geru psichologu, reikia žinoti žmogaus ana­ tomiją ir fiziologiją, ypač nervų sistemos veiklos dėsnin­ gumus, mokėti pasinaudoti matematiniais-metodais tyrimo duomenims sutvarkyti, logiškai mąstyti, mokėti bendrauti su žmonėmis. Šiuo tikslu yra išklausomas biologijos, fi­ ziologijos ir anatomijos, matematikos, logikos ir kt. discip­ linų ciklas. Būtina gerai mokėti bent vieną užsienio kalbą, kad galėtum sekti naujausius psichologijos mokslo pasie­ kimus visame pasaulyje.

Psichologijos studentai specializuojasi darbo ir inžineri­ nės, socialinės bei pedagoginės psichologijos srityse. To-

Istorijos fakultete dei turi susipažinti su gamyba, sociologija, pedagogika, „sunkių" vaikų auklėjimu, profesine orientacija, darbo moksliniu organizavimu ir pan. Psichologijos studijose daug darbo ir jis įvairus.

Stodamas studijuoti psichologiją, gerai apgalvok, ne tik ką reikės mokytis, bet ir kur dirbsi. Mūsų absolven­ tai — vyrai ir merginos — dirba gamyklų ir projektavi­ mo konstravimo biurų darbo mokslinio organizavimo sky­ riuose, proforientavimo kabinetuose, vidaus reikalų skyrių vaikų kambariuose ir kt. Jiems tenka spręsti darbo sąly­ gų tobulinimo klausimus, aiškinti darbo jėgos tekamumo, dirbančiųjų konfliktų priežastis, patarti profesijos pasirin­ kimo, nedrausmingų vaikų auklėjimo ir panašiais klausi­ mais. Šitame darbe reikia parodyti nemažai iniciatyvos, savarankiškumo, o neretai ir atkaklumo. Pagrindinis tiks­ las — padėti žmogui darbe ir gyvenime — šią profesiją daro viena iš svarbiausių.

Doc. J. LAPĖ Psichologijos katedros vedėjas

Doc. R. KAZLAUSKAS

BIBLIOTEKININKYSTĖ, BIBLIOGRAFIJA, MOKSLINĖ INFORMACIJA Šiuo metu respublikoje tu­ rime tik 6% bibliotekininkų su aukštuoju mokslu, o vei­ kia daugiau kaip 7 tūkst. įvairių tipų bibliotekų ir per 400 mokslinės techninės in­ formacijos tarnybų! Šj specialistų pareikalavi­ mą stengiasi patenkinti Isto­ rijos fakulteto Bibliotekinin­ kystės ir Mokslinės informa­ cijos katedros su stacionari­ niu ir neakivaizdiniu skyriais ir Kauno Vakarinio faBibliotekininkystės kulteto Kaune.

Ruošiami katedra (vairių specializacijų bibliotekininkai: masinių, vaiku ir mokyklų, mokslinių bibliote­ kų su visuomenine politine ir žemės ūkio specializacija, techniniu bibliotekų.

Per penkerius metus stu­ dentai turi išklausyti specia­ lybės, visuomenės mokslų, matematikos, psichologilos. pedagogikos, dvielų užsienio kalbų ir rusų kalbos kursus,

Abiturientai, kurie 1977 m. vasarą stos į Universitetą studijuoti geografijds specia­ lybę, turės pasirinkti meteorologijos-klimatologijos arba ekonominės geografijos spe­ cializacijas. Pusė studijuojan­ čių ruošiasi pedagoginiam darbui, o kita pusė — gamy­ biniam.

Absolventai gamybininkai, tiek ekonominės geografijos specialistai, tiek meteorolo­ gai, eina dirbti į įvairias respublikos žinybas. Baigę ekonominę geografiją skiria­ mi į mokslines bei gamybines-projektines organizacijas, užsiimančias erdvinių ekono­ minių arba socialinių sistemų planavimu ir kūrimu, terito­ rinių įvairaus rango gamybi­ nių kompleksų tvarkymu. Šios srities specialistų ruošime, be Gamtos fakulteto geografinių katedrų, dalyvaus ir Pramo­ nės ekonomikos fakulteto Ekonominės istorijos ir geo­ grafijos katedra. Kam nesve­ timas ekonominis ir kartu erdvinis mąstymas, kam se­ kasi matematika ir braižyba, tesirenka studijuoti naują mū­ sų universiteto specializaciją — ekonominę geografiją.

Ne mažesnio matematinio bei techninio pasiruošimo rei­ kalinga ir kita — meteorolo­ gijos — specializacija. Stu­ dentai privalo įsisavinti bendruosius aukštosios mate­ matikos, fizikos kursus, statis­ tinio skaičiavimo metodus, hidrodinamiką, dinaminę me­ teorologiją, sinoptiką, klima­ tologiją ir kitus kursus. Bai­ gę meteorologijos specialybę absolventai, kaip ir ekonomgeografai, skiriami dirbti mo­ kytojais ir j gamybines įstai­ gas. Meteorologų gamybinin­ kų dauguma eina dirbti į Hidrometeorologinę tarnybą inžinieriais sinoptikais, klimatologais, agrometeorologais, respublikos orų biuruose bei meteorologinėse stotyse. Me­ teorologų dalis, daugiausia vyrai, skiriami j žvejybos lai­ vyną arba į mokslinius eks­ pedicinius laivus. prof. A. BASALYKAS Fizinės geografijos ir kartografijos katedros vedėjas, doc. V. ŠČEMELIOVAS Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Kauno Vakariniam fakultete Universiteto Kauno va­ kariniame fakultete galite studijuoti: Filologijos skyriuje — lietuvių kalbą ir literatū­ rą, rusų kalbą ir literatū­ rą, anglų kalbą ir litera­ tūrą, istorijos skyriuje — bibliotekininkystę ir bib­ liografiją, ekonomikos skyriuje — pramonės planavimą, pre­ kybos ekonomiką, finai)sus ir kreditą, buhalteri­ nę apskaitą, darbo ejtųno-

o taip pat bendramokslinio bibliotekinio pagrindo daly­ kus. Mokymo planas numato gamybines praktikas geriau­ siose respublikos biblioteko­ se ir informacijų tarnybose.

Daugiau kaip tūkstantis mūsų auklėtinių dirba įvai­ riuose bibliotekų ir biblio­ grafijos darbo baruose, mokslinės-techninės informa­ cijos tarnybose, dėsto spe­ cialybės dalykus Universitete arba kultūros mokyklose.

Mokslo ir technikos revo­ liucijos, nepaprasto kultūros klestėjimo amžiuje biblioteki­ ninko ir informacijos specia­ listo visuomeninis autoritetas ir jo, knygos ir informacijos skleidėjo, vaidmuo žymiiai iš­ augo. Šios specialybės absol­ ventui atsiveria vis platesnės galimybės sėkmingai ir nau­ dingai taikyti aukštojoje mo­ kykloje įgytas žinias (vai­ riuose kultūros, švietimo ir mokslo baruose.

Doc. L. VLADIMIROVAS Mokslinės Informacijos katedros vedėjas

Darbo žmogaus sveikatos sargyboje

4

Gamybos organizavimas, planavimas ir valdymas Šiuolaikinėmis visuomeni­ nės gamybos vystymosi sąly­ gomis pramonė atlieka le­ miantį vaidmenį. Nuo jos iš­ vystymo lygio, augimo tem­ pų ir krypčių priklauso viso liaudies ūkio, technikos pa­ žangos kryptys. Pramonei, kaip ir visam liaudies ūkiui, yra būdingas planingumas, sąmoningas pažangių propor­ cijų nustatymas. Tai ypač ak­ tualu šiuolaikinės mokslo ir technikos revoliucijos sąlygo­ mis, kada labai sparti moks­ lo ir technikos pažanga daro didžiulį revoliucinį poveikį Visai pramoninei gamybai, kada atrandami vis nauji ir nauji techniniai sprendimai, technologiniai procesai, gamy­ boje planuojamos visiškai naujos žaliavų, medžiagų rū­ šys. Šiomis sąlygomis for­ muoti pramonės pažangią struktūrą, užtikrinti jos pro­ porcingumą gali tik žmonės, turintys aukštą kvalifikaciją, sugebantys ne tik žinoti esa­ mą technikos lygį, bet ir nu­ matyti mokslo bei technikos pažangos kryptis ir tendencijas.

Tokie specialistai yra ruošiami Pramonės ekonomikos fakultete, kur yra pramonės planavimo ir darbo ekonomikos specialybės, Būsimieji pramonės gamybos organizatoriai ir vadovai gauna rei~

kalingą išsilavinimą, jie ruo­ šiami kaip plačios erudicijos specialistai. Mokymo planuo­ se žymią vietą užima visuo­ meninės bei bendro ekonomi­ nio lavinimo disciplinos, ku­ rių studijavimas įgalina pa­ žinti objektyvius visuomenės vystymosi dėsnius, jų pasi­ reiškimo dėsningumus ir ten­ dencijas. Taip pat plačiai stu­ dijuojamos specialybės discip­ linos, kurios įgalina studen­ tus pažinti pramonės planavi­ mo, gamybos bei mokslinio darbo organizavimo metodus, supažindina su būsimo darbo specifika. Šiuolaikinėmis gamybos są­ lygomis mokslinis gamybos organizavimas, planavimas ir valdymas negalimas be mate­ matinių metodų, elektroninės skaičiavimo technikos. Todėl busimieji pramonės gamybos planuotojai ir organizatoriai plačiai supažindinami su ekonominiais - matematiniais planavimo metodais. Jie stu­ dijuoja aukštosios matemati­ kos, skaičiavimo mašinų ir programavimo, matematinių planavimo metodų ir mode­ lių bei kt. kursus.

Pramonės planavimas ir darbo ekonomika yra daugiapusiškos veiklos sritys, rei­ kalaujančios gamybos sąlygų ir jos technologijos pažinimo, sugebėjimo ne tik pažinti,

analizuoti ir apibendrinti reiš­ kinius, bet ir numatyti šių reiškinių vystymosi kryptis bei tendencijas, prognozuoti.

Todėl šių specialybių studen­ tai studijuoja ir liaudies ūkio planavimą, pramonės šakų, gamybos technologijos pa­ grindus, mokslinį darbo orga­ nizavimą, supažindinami su šiuolaikinės technikos panau­ dojimu. Teoriniuose ir prak­ tiniuose užsiėmimuose studentai supažindinami su galimomis ekonominėmis situacijomis bei jų sprendimo metodais. Praktiniams įgūdžiams įgyti studentai atlieka pramo­ nės įmonėse dvi praktikas, kurių bendra trukmė 6 mėne­ siai. Mokslo tiriamojo darbo įgūdžius studentai gauna ruošdami kursinius darbus, diplominį darbą, o taip pat dalyvaudami mokslinių būre­ lių veikloje ir moksliniuose tyrimuose, atliekamuose pagal ūkines sutartis su pramonės įmonėmis ir kitomis organi­ zacijomis. Geriausi studentai, linkę į mokslinį darbą, palie­ kami dirbti Universitete arba skiriami į kitas aukštąsias mokyklas ir mokslo tiriamą­ sias įstaigas.

Plati penkerių metų moky­ mo programa reikalauja daug įtempto darbo. Tam tikra stu­ dentų dalis dėl nepakankamo pasiruošimo arba nepakanka-

mo darbštumo jau pirmuose kursuose nepajėgia susidoro­ ti su nemažu krūviu ir jiems tenka apleisti Universiteto auditorijas. Todėl tie, kas sto­ ja į Pramonės ekonomikos fakultetą, turi ryžtis ilgam, įtemptam ir nelengvam, bet įdomiam darbui tiek studijų metu, tiek ir joms pasibaigus.

Be išsilavinimo ir specialių žinių, iš šių žmonių reikalau­ jama ir valios, energijos, su­ manumo, stiprios sveikatos.

Baigę Pramonės ekonomi­ kos fakultetą ir įgyję pramo­ nės planavimo specialybę, skiriami dirbti į pramonės įmones, ministerijas, projektavimo-konstravimo organizaci­ jas, planavimo įstaigas. Darbo ekonomikos specialybę baigusieji dirba neseniai są­ junginėse respublikose įsteig­ tuose Darbo resursų naudo­ jimo komitetuose, įmonių darbo ir užmokesčio skyriuo­ se, darbo mokslinio organi­ zavimo tarnybose, taip pat ir kitose įmonių bei organiza­ cijų ekonominėse tarnybose.

Kruopštus darbas, nuolatinis kvalifikacijos kėlimas įgali­ na pramonės planavimo ir darbo ekonomikos specialis­ tus pasiekti atsakingų postų.

UŽSUKITE

ciplina, nors ir nemažai darJ>o įdedama; konfliktai su draugais, dėstytojais; asmeni­ niai sunkumai ir t. t. Šias problemas Jums padės iš­ spręsti Profesinės orientacijos ir studentų konsultavimo ka­ binetas. Jame konsultuoja kvalifikuoti Universiteto dės­ tytojai. Pirmiausia čia gali­ te susipažinti su Universite­ to specialybėmis ir darbu jas baigus. Kabinete galite pasi­

tikrinti, ar Jūsų sugebėjimai atitinka polinkius, interesus.

Jei atitinka — Jums seksis ir studijos, ir darbas. Jei ne — reikia gerai pagalvoti, ar verta Jus dominančią specia­ lybę studijuoti, nes gali būti didelių sunkumų.

Konsultuotis kabinete gali­ te: trečiadieniais 10—13 vai., penktadieniais 15—18 vai.

Vasaros mėnesiais kabinetas dirbs kasdien.

brėžėme, jog viskas pasiekia­ ma darbu. Studentui tai yra studijos — sistemingos, sąži­ NEPAŽANGŪS ningos — kasdien paskaitos, seminarai, savarankiškas dar­ bas. Daugumas studentų ge­ STUDENTAI rai supranta tai ir stengia­ si stropiai mokytis. Tas, kas Turbūt pastebėjote, šiame aukštojoje mokykloje bando numeryje mes ne kartą pa­ studentauti, tinginiauti, griež­

tai save nubaudžia (nekal­ bant apie moralinę žalą tiems, kurių vietą užėmė, ne­ kalbant apie materialinę ža­ lą valstybei). Mūsų laikraš­ tyje dažnas skyrelis „Pašalin­ ti nepažangūs studentai". Ja­ me spausdiname pavardes tų, kurie už nesimokymą brau­ kiami iš studentų sąrašų. Štai

Doc. P. KIUBERIS Pramonės ekonomikos fakulteto dekanas

KONKURSAI! DABARTINIAMS IR

BUSIMIEMS STUDENTAMSI

1979 m. Vilniaus universi­ tetas minės 400-ąsias įkūri­ mo metines. Ta proga vyks iškilmės, daugybė renginių.

Jau paskelbti du respubliki­ niai konkursai. Trumpai su­ pažindiname su jais.

Iki 1977 m. spalio 31 d. vyksta studentų dainos kon­ kursas. Kūryba — individua­ li ir kolektyvinė, atlikimo for­ ma — įvairi. Reikia pristaty­ ti Universiteto Kultūros klu­ bui dainų tekstus, gaidas ar magnetofoninius įrašus. Konkurse-koncerte, kuris vyks 1977 m. lapkričio mėnesį, žiūrovai atrinks tris geriau­ sias dainas ir atlikėją.

Premijos laukia ir respubli­ kos studentų literatūrinio konkurso nugalėtojų. Šiam konkursui gali būti pateikia­ mi (iki 1978 m. spalio mėn., Lietuvių literatūros katedrai) visų ianrų kūriniai, tarp jų ■— ir meninė publicistika. Įsidėmėkime — šie kon­ kursai skiriami Universiteto 400-mečiui, taigi ir kūriniais reikia stengtis atskleisti mū­ sų aukštosios mokyklos isto­ riją bei šiandieną.

Rusų literatūros kated­ ros dėstytojai ųiliai užjau­ čia docentę N. MITROPOLSKĄJĄ dėl motinos mirties.

Kaina 4 kap.

Į PROFESINIO ORIENTAVIMO KABINETĄ Renkantis profesiją iškyla įvairių klausimų: kurią spe­ cialybę pasirinkti? ar man seksis darbas? kurioje mo­ kykloje man būtų geriausia toliau mokytis? Atsiranda įvairių problemų ir studijuo­ jant: nesiseka kuri nors dis­

PAŠALINTI

LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ

REDAKCIJOS ADRESAS:

Visais laikais gydytojo profesija buvo gerbiama ir veri tinama, laikoma viena tauriausių, kilniausių, humaniškiau ! šių profesijų. Tarybinės santvarkos metais ji įgavo tiki ui jį turinį, platesnę ir gilesnę paskirtį, geriausias sąlygas H savo galimybėms realizuoti. Iš pasipelnymo šaltinio medi ! eina tapo nesavanaudiškos nemokamos pagalbos teikėjai plačiosioms liaudies masėms, įgavo žymiai perspektyvesl nę-profilaktinę kryptį, apsiginklavusi moderniausia tecli-l nika, sugebėjo likviduoti daugelį užkrečiamų ligų: marą! cholerą, raupus, dėmėtąją šiltinę, tiesiogiai prisidėjo prie 1 vidutinio žmogaus amžiaus prailginimo iki 70 metų ir t. I Išmintingas liaudies posakis „Sveikata — didžiausias žmo- I gaus turtas“ tapo tarybinio gyvenimo šūkiu, įvairiapus s! praktinės veiklos išeities tašku.

Kokias savybes reikia turėti, norint tapti gydytoju? Jų! daug, tačiau visos jos nėra absoliučiai specifiškos. Ge-|I riausios ir kilniausios žmogaus savybės, kaip jautrumas,! sąžiningumas, pareigos jausmas, noras padėti kitiems, rei-i kalingos ir kitoms profesijoms, lygiai kaip ir medicinai !

Todėl kiekvienas jaunuolis ir jaunuolė, prisilaikantys ta-1 rybinės moralės, etikos, bendrabūvio principų, su ramia j sąžine gali rinktis mediko profesiją ir tapti geru tarybiniu! gydytoju.

Prieš pasirinkdamas profesiją, taip pat ir gydytojo, jau ! nas žmogus turėtų įsitikinti, kad tik pasirenkamam dar ! bui jis labiausiai tinka, kad tik šį darbą jis labiausiai! vertina, kad tik šiam darbui gali pašvęsti visą savo gv venimą ir sugebėjimus. Profesijos pasirinkimo laikotarpis! dažnai būna sunkus, pilnas abejonių ir svyravimų, kartais! kankinamai ilgas ir prieštaringas. Galutinį apsisprendinuj | lemia daugybė faktorių, tačiau mes norėtume išskirti tik-lj tai du iš jų, kurie, mūsų nuomone, ne vienam jaunuoliui! nurodė kelią į mediciną. Visų pirma, tai geras pavyzdys! ir, antra, medicinos, jos reikalavimų ir galimybių pažini ! mas.

Geru pavyzdžiu dažniausia būna taurus, atsidavęs savo! darbui, aukštos kvalifikacijos ir moralės gydytojas, kurio! darbą teko pačiam stebėti, juo gėrėtis, arba girdėti apie! tai iš kitų autoritetingų asmenų. Ten, kur tokių kilnių! pavyzdžių daug, agituoti jaunimo pasirinkti gydytojo špe-1 cialybę nereikia, jis pasirenka ją nedvejodamas pats.

Medicinos pažinimą lemia įvairiapusė ir įvairiabūdė in-1 formacija. Daugelį jaunuolių atbaido nuo medicinos atsi-l tiktinė informacija, kad medicinos mokslas yra „kalimo , I mechaninio žinių įsisavinimo mokslas. Tai netiesa. Atmin-1 tinai išmokstamų žinių studentams medikams pateikiama į ne daugiau, kaip, sakysime, studentams inžinieriams, hun a-1 nitarams ar kitų specialybių studentams. Medicinos gi pa- I grindas — loginis mąstymas, žinių analizė ir sintezė, reiš-1 kinių diferenciacija, teorija paremtos išvados ir prak-1 tika.

Būna ir kitokia jaunuolių grupė, kuri mielai pasirenka I mediciną dėl to, kad studijų metu, atseit, mažiau reika- ] laujama tiksliųjų mokslų žinių, matematikos. Tai irgi ne- I tiesa. Šiandieninė medicina aprūpinta moderniausia tech-1 nika, aparatūra, ir elektronine, turi savus skaičiavimo J centrus, todėl gydytojas be matematikos, fizikos, chemijos I apsieiti negali. Šios disciplinos taip pat reikliai dėstomos I studentams, kaip ir mediciniškos.

Besirengiantys tapti gydytojais šiandien turi tvirtai ii-1 noti, kad pagrindinė dabartinės medicinos kryptis yra pro-1 filaktinė — mokslinė. Šiaip gydytojų mums pakanka, da- 9 bar reikia daugiau gerų. Kokybės penkmetis tiesiogiai! liečia ir gydytojo darbą. Tarybinės medicinos pagrindinis Į reikalavimas — perspėti ligas — dabar įgavo kokybiškaiĮ naują prasmę, suprantamas žymiai plačiau. Tai ne vien I sanitarines-higieninės, dispanserinės, imunobiologinės ar I kitokios profilaktinės priemonės. Tai kartu ir medikų pa­ stangų nukreipimas likviduoti vadinamąsias „baltas dė- Į mes“, kurių medicinoje dar labai daug. Kitaip tariant, da­ bartinis gydytojas turėtų kartu būti ir didesnio ar ma- į žesnio lygio mokslininkas. Mokslinį darbą dabar vykdo ne L tik gydytojai mokslininkai, bet ir daugelis gydytojų pra) - i tiku. Todėl tie jaunuoliai, kuriems naujo, neišspręsto, n< I žinomo ieškojimas yra ne prie širdies, kurie jaučiasi ne- | turį gabumų ar noro moksliniam darbui, tegu verčiau pa I sirenka kitą, labiau praktišką specialybę.

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas (kuriam veik du šimtai metų) ruošia gydomosios, pediatrijos ir nitarijos-higienos specialybių gydytojus. Gydomosios spe-1 cialybės studentai gali tapti terapeutais, chirurgais, akuše-1 riais-ginekologais, rentgenologais ir kitų siaurų specialy-1 bių gydytojais, pediatrijos specialybės studentai — vaikų I ligų gydytojais, sanitarijos-higienos specialybės studentai I — profilaktinės krypties gydytojais, epidemiologais. Medi- I cinos fakultete dėsto aukščiausios kvalifikacijos dėstyto- j jai, visoje respublikoje ir už jos ribų žinomi mokslininkai, I kaip, pavyzdžiui, fakulteto dekanas prof. S- Pavilonis, pro-Į fesoriai P. Norkūnas, L. Laucevičius, Ch. Kibarskis, A. I Marcinkevičius, H. Polukordas ir kt. Iš dėstytojų 32 yra I mokslų daktarai, 118 mokslų kandidatų. Tai kolektyvas, I kuris sugeba busimajam medikui ne tik perteikti naujau- I sias specialybės žinias, bet ir išauklėti jį pilnaverte as- I menybe, visapusiškai išsilavinusiu, idėjiškai užsigrūdinu- | siu tarybiniu gydytoju.

Doc. S. KEBLAS Patologinės fiziologijos ir patologinės anatomijos katedros vedėjas

dar kelios tokių pavardės: Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. slud. V. Šimulionytė, V. Zamulskis, V. Baranauskas, Medicinos fakulteto I k. stud. V. Mikailionis, II k. stud. K. Gudašius, Istorijos fakulteto I k.

232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343

Stud. A. Mačiulytė, II k. stud. R. Banevičius, Filologijos fakulteto I k. stud. E. Palionytė, Prekybos fakulteto II k. stud. V. Šimkus, Finansų ir apskaitos fakulteto I k. slud. G. Sirvinskas ir J. Varšovskls, II k .stud.

K. Žilinskas.

LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 4000 egz.

LV 01951 Užs. Nr. 255

. REDAKTORIUS ALGIS KUSTA