.
C
visų
Salių
proletarai, vienykitės i
O
O
arams VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO ttlUftb, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr.’ 20 (201)
Į
1955 m. rugsėjo mėn.
22 d., ketvirtadienis.
PARTINI ŠVIETIMĄ Į AUKŠTESNI LYGĮ Artėja naujų mokslo metų pradžia universiteto partinio, švietimo tinkle. Tarybinės Inteligentijos kadrus formuojančiam aukštosios mokyklos profesorių ir dėstytojų kolektyvui būtina pačiam giliai įsisavinti marksistinę-lenlninę teoriją. Pereitais mokslo metais partinio švietimo tinkle univer siteto partinė organizacija nuveikė nemažą darbą komunistų ir nepartinių politinio auklėjimo ir jų idėjinio-teorinio lygio kėlimo srityje. Daugelis profesorių ir dėstytojų suprato rimto ir sistemingo marksizmo-leninizmo teorijos įsisavinimo būti numą. Visa eilė teorinių seminarų, kaip Ekonomikos fak., vadovaujamas doc. Davtjah, pasižymėjo aktyvia veikla. Žymus skaičius draugų mokėsi Vakariniame marksizmo-leni nizmo universitete, o taip pat savistoviai. Eilė universiteto komunistų dėstė rajono partinėje mo kykloje, vadovavo rateliams įmonėse. Tarp jų pažymėtini drg. drg. Radvilavičius, Marchasina, Borodinas, Maiminas ir kiti. Kartu su laimėjimais pereitais mokslo metais partinio švietimo tinkle buvo eilė rimtų trūkumų. Ne visi teoriniai seminarai veikė sistemingai. Nors mokslas partinio švietimo tinkle prasideda spalio 1 d., tačiau Teisės fak. teorinio seminaro (vadovas doc. Domaševičius) pirmas užsiėmimas įvyko tik vasario mėnesį. Silpnai velkė Fizikos-matematikos fak. teorinis seminaras (vadovas doc. Voronkovas). Chemijos fakultete teorinio seminaro visiškai nebuvo. Čia beveik visi dėstytojai kėlė savo idėjlnį-teorlnį lygį savistoviai. Visuo meninės organizacijos neparodė reikiamo organizuotumo tikrinant, kaip atskiri dėstytojai savarankiškai studijuoja marksistinę-lenlninę teoriją, nepakankamai padėdavo jiems. Kai kurie draugai nerimtai pažiūrėjo į savo mokymąsi Va kariniame marksizmo-leninizmo universitete, blogai lankė užsiėmimus, nelaikė įskaitų bei egzaminų. Todėl eilė draugų buvo pašalinti iš Vakarinio marksizmo-leninizmo universiteto (Bubelis, Kundra, Murina, Masaitis, Zumbakis, Vygontas ir kt.). Partinės organizacijos turi padaryti rimtas išvadas iš pereitų metų klaidų ir numatyti kelius joms ištaisyti. Šiais mokslo metais universiteto partinio švietimo tinkle veiks 13 teorinių seminarų. Jų vadovais patvirtinti gabūs, moką vesti šį atsakingą darbą draugai: Navickas, Stepanovas, Davtjan, Kuzminskis ir kiti. Artimiausiomis dienomis turi būti baigtas teorinių seminarų dalyvių sąrašų bei tematinių planų sudarymas. Partinių organizacijų uždavinys — užtik rinti gerą seminarų lankomumą bei tematinių planų įvyk dymą. Partinės ir kitos visuomeninės organizacijos turi domėtis, kaip draugai mokosi Vakariniame marksizmo-leninizmo uni versitete. Reikia laiku išaiškinti nelankomumo ir įskaitų bei egzaminų nelaikymo priežastis. Draugams, studijuojantiems markslstinę-lenininę teoriją, partinės organizacijos turi padėti pasirenkant temas, pasiū lyti leninizmo klasikų veikalus bei kitą literatūrą, organi zuoti pasikalbėjimus ir konsultacijas. Negalima užmiršti to, kad kai kurie dėstytojai tik formaliai randasi sąrašuose sa varankiškai studijuojančių marksistinę-lenlninę teoriją, o fak tiškai nesimoko. Artihiiausiomis dienomis reikia baigti ratelių sudarymą administracijos bei ūkio skyriaus darbuotojams. Tenka pažy mėti, kad administracijos partinė organizacija ir jos sekre torius drg. Aleksejevas pereitais ir šiais mokslo metais par tinio švietimo tinkle mažai kreipia dėmesio šiam svarbiam reikalui. Šiais metais, remiantis laisvanoriškumo principu, įvairio mis mokymosi formomis turi būti aprėpti visi komunistai ir nepartiniai profesoriai bei dėstytojai
----------- «-------
Subatos vakarėlį... 70-ties kilometrų kelionė Aukštaitijos vingiuotais ke liais, nusidriekusiais tarp kal vų ir miškų, tarp ežerų ir gra žių lygumų, patiko visiems. Daugelis filologų į šefuojamą Molėtų rajono Zdanovo vardo kolūkį važiavo pirmą kartą. Jiems ši kelionė tikrai liks atmintyje. Vakare pradinės mokyklos patalpose prasidėjo mūsų kuk lios studentų trupės koncertas. Gausiai susirinkę kolūkiečiai karštais plojimais sutiko mūsų 13 žmonių ansamblio atliktas dainas apie kolektyvinio kairao laimingą gyvenlmą, apie
V
darbo džiaugsmą. Vyrų grupė padainavo lietuvių liaudies dainas ,.Kai aš jojau” ir ,,Palvys". Visiems patiko VVU Akademinio choro solistės V. Kaušilaitės sopranas. JI pui kiai padainavo visiems žinomą dainą ,,Na krllečke svojom" iš kinofilmo „Vestuvės su krai čiu”. Kolūkiečiai išgirdo ir mūsų jaunųjų poetų balsus. Savo ei lėraščius skaitė drg. drg. Rutė, Jagminas, Surgailaltė, Lazaus kas. Pernakvoję, sekmadienio pa vakary grįžome į namus. Br. Jagminas
RAJONE L ŠEFAI Šeštadienį ir sekmadienį 40 gyvulininkystės pirmūnų universiteto orkestras _______ viešėjo ___ buvo apdovanoti partijos rajo Molėtų rajone. Sį kartą mums no komiteto ir rajono vykdo teko groti ne bet kokia proga, mojo komiteto pagyrimo lapais o rajono gyvulininkystės dar ir vertingomis dovanomis. buotojų pasitarime. Po pasitarimo kolūkinis jau Čia išgirdome, kokius lai nimas visą popietę linksminosi mėjimus pasiekė mūsų šefuo rajono kultūros namuose, gro jamas rajonas, plėsdamas mė jant mūsų orkestrui. sos ir pieno produktų gamybą, vykdydamas svarbius partijos A. Valušis, ir vyriausybės nutarimus. Apie orkestro dalyvis
v'
I
Kaina 20 kap
TAIP TĘSTIS NEGALI
Dar vienas ekonomikos mokslų kandidatas 1955 m. rugsėjo mėn. 20 d. pramonės raidą, tuo įnešdaįvykusiame jungtiniame visuo mas vertingą indėlį į Lietuvos meninių mokslų fakultetų Ta liaudies ūkio istoriją. Darbe drg. Paullukonls de rybos posėdyje sėkmingai ap gynė disertaciją ekonomikos maskavo Lietuvos ūkio ir jos mokslų kandidato laipsniui mėsos pramonės „žydėjimo" gauti Ekonomikos fakulteto buržuazijos valdymo metais iiaudies ūkio ekonomikos ka „teorijas" ir ryškiai parodė, tedros vyr. dėstytojas drg. J. kaip „Maisto" monopolija, o Paullukonls. Tai antras šios per ją imperialistinės šalys, katedros narys, šiais metais eksploatavo Lietuvos liaudį ir apgynęs kandidatinę disertaci pavertė Lietuvą Anglijos beko nų ferma. ją. Nagrinėjant tolesnį Lietuvos J. Paullukonls, kilęs iš dar bininkų šeimos, buržuazijai TSR mėsos produktų pramo viešpataujant Lietuvoje, nega nės Išvystymą pastarųjų TSKP lėjo užbaigti aukštojo mokslo. CK nutarimų šviesoje, drg. Tik tarybinė santvarka sudarė Paullukonls įnešė didelį indė sąlygas ir plačiai atvėrė duris lį tiems nutarimams įgyvendin į mokslą, tiek mūsų jaunimui, ti,. ką liudija ne tik oficialių tiek senesnei kartai, ką pa oponentų prof. Budrio, ekono iliustruoja kad ir drg. Pauliu- mikos mokslų kandidato drg. konlo pavyzdys. Paullukonls Meškausko ir Mokslinės Tary 1946 metais užbaigė Vilniaus bos teigiami įvertinimai, bet ir Valstybinį V. Kapsuko vardo gamybininkų atsiliepimai. Pa universitetą, o šiandieną Jau linkėsime drg. Paullukonlul ir apgynė kandidatinę disertaciją. toliau sėkmingai dirbti pedago Savo disertacijoje drg. Pau- ginį ir mokslo-tiriamąjį darbą. M. Ragevičius llukonis smulkiai išnagrinėjo Lietuvos TSR mėsos produktų Ekonomikos mokslų kandidatas
Ne be reikalo lietuvių liau dies patarlė sako: „Ką jaunas įprasi, tą senas atrasi". Taip ir atsitiko su Fizikos-matema tikos fak. studentais Ubeika, Dūko, Jaslnskij ir kitais, kurie a n • s p • « i o I y b •” Jau nuo pirmo kurso įprato nuolat praleidinėti paskaitas, Ketvirtadienį įvyko Istorijos- išsilavinusiu, turėti tvirtus ateiti į seminarus nepasiruošę, filologijos fakulteto bibliote bibliotekinio darbo pagrindus. kiekvienoje egzaminų sesijoje kininkystės spedalybės I kur Apie studentų gamybinę studentų susirinkimas tema: praktiką Leningrado ir Mask turėti įsiskolinimus. Štai ir da so „Mano specialybė”. Pranešimą vos bibliotekose papasakojo bar minėtieji studentai ne tik padarė bibliotekininkystės ka V kurso studentė Ceslūnaltė. praleldlnėja paskaitas, bet ir tedros vedėja. Ji nušvietė kil Klausimu „Kodėl aš pasi nellkviduoja akademinių įsi nų bibliotekininko darbą, pa rinkau bibliotekininko specia apie jam keliamus lybę” pasisakė dėstytoja Raskolinimų. Ramiai jaučiasi stu pasakojo uždavinius. Pranešėja pabrė guotlenė, I kurso studentas dentas Dūko, turėdamas mark žė, kad tarybiniam biblioteki Vyt. Žukevičlus ir kt. sizmo-leninizmo ir teorinės ninkui svarbu mylėti knygą, A. Petrauskas Istorijos-filologijos fak. mechanikos akademinius įsi būti aktyviu komunistinės mo I k. stud. skolinimus, neraudonuoja prieš ralės skleidėju, visapusiškai grupę studentai Ubeika ir Jaslnsklj, turėdami bendrosios ALGIS SAMULIONIS fizikos ir teorinės mechanikos PRIE PUŠKINO PAMINKLO įsiskolinimus. O tai ir yra blo giausia. Kai žvelgėme į veidą, akmeny Kai, iš lentynos Puškiną paėmęs, iškaltą, Širdies krauju rašytus puslapius Minėtasis trejetas ir kiti jų sklaidai. bendraminčiai šio semestro Ant jo šešėliais žaidė vakaro dangus pradžioje reguliariai praleldl Todėl akmuo brangus ir artimas nėja paskaitas. Gal būt, šie Ir tas akmuo — ir nebylus, ir atrodė, šaltas studentai galvoja, kad esanti Todėl didingą vardą Puškino Atrodė toks šviesus, mums kažkokia egzaminų sėkmės mini, artimas, brangus. Kad kiekviena eilutė Jo, „paslaptis”. Taip, yra egzami kiekvienas žodis — nų sėkmės „paslaptis”. Ji va Paminklai ne ranka statyti — dinasi darbas. Tik darbas per Mokyklos suole Puškiną gerai amžini! visą semestrą, tik paskaitų pažinom, lankymas, ruošimasis semina Jo daug skambių eilių išmokom rams ir, svarbiausia, sistemin mintinai, gas visos reikiamos literatūros Bet šia, papėdėj kalno Gedimino, studijavimas padės atskleisti Kur saulėje Vilnelės dega šią „paslaptį". vandenai, Labai keista, kad nuo šio reikalo yra nuošalyje ne tik Širdy jauti liepsnojant meilę grupė (seniūnas Sibirlakova), begalinę, bet ir dekanatas, kuris ligi šio Kai Šį nebylų, šaltą akmenį stebi. laiko nesiima reikiamų priemo Atėjo Puškinas tėvynėn melsvo nių tokiems akademinės draus lino, mės laužytojams sudrausti. De Mana kalba suskambo lyra kanatas turi rimčiau apie tai įstabi. pagalvoti ir užkirsti kelią pa skaitų praleidinėjimui ir ki tiems akademinės drausmės j širdį sminga jo eilėraščiai, pažeidimo faktams. poemos,
v
A. Stanaitis
NAUDOKITĖS
Tartum gyvi iškyla Rusijos vaizdai,
Žalieji ežerai.
KAIP DIRBTI SU KNYGA „Knygas jis ne tik skaity davo, bet studijuodavo’, na grlnėdavo jas, skaitydavo pa gal tam tikrą planą”. — skai tome M. I. Ulijanovos prisimi mus apie Leniną parodos „Kaip dirbti su knyga” sten de. Ne atsitiktinai bibliografi nls biuras organizavo tokią parodą. Daugelis mūsų stu dentų. o ypač pirmas kursas, skundžiasi, kad jie nebeprlsi mena ką skaito ir teisinasi esą „blogos atminties". Nors ka žln ar jie moka skaityti? CT tam, kad Išmoktume dirbti su knyga,reikta mokytis iš mark sizmo-leninizmo klasikų, rašy tojų. mokslininkų. Parodoje nurodyta kaip turi dirbti stu dentas ir žmogus rašąs moks llnį darbą. Tiesa, visų straips nių parodoje neperskaitysi, bet yra nurodyti šaltiniai, ku riuos lengvai galima gauti universiteto bibliotekoje. Pa tartina susipažinti su docento Lazarevo straipsniu „Studen tų laiko biudžetas ir mokymosi planas" (rusų k.), Kovynevo „Apie darbą su knyga" ir ei le kitų. įdomu sužinoti kaip dirbo su knyga Nekrasovas, Gogolis, Majakovskls. Cvirka ir kt. Nereikia užmiršti Pislarevo žodžių: „Daug yra pasaulyje gerų knygų, bet šios knygos yra geros tik tiems, kas mo ka jas skaityti". A. K«revičiūtė
Obelėlė Prie vartelių, prie manųjų Sužydėjo obelaitė. Daug pavasarių baltųjų Mes drauge čionai suskaitėm Ji viršūnę Saulėn kėlė. Aš iš klasės klasėn augau Ir mylėjau obelėlę Kaip geriausią savo draugą — Ji mane išlydi rytą. Pasitinka ji pirmoji, Nuo vartelių išrašytų Man baltais žiedeliais moja.
A. Stanaičio foto etiudas
DIDI lA^nACII A literatūros sąrašus dlsertacijo- užklausimą išpildyti, biuras DlDLIUVlKArlJA se' Pateikia netikslius išrašus, persiunčia jį į stambiausias
” neteisingai aprašinėja knygas Tarybų Sąjungos bibliotekas. Nė viena mokslo problema lėto bibliotekos skaitytojų, ir pan. Studentams biuras padeda negali būti išspręsta iš anksto Viena iš priežasčių tokiai neišnagrinėjus klausimo isto tarpe užsiima bibliografinis padėčiai susidaryti yra skaity surinkti literatūrą praneši mams, seminarams, kursi rijos, nesusipažinus su visais biuras. Jo tikslas išaiškinti vi ankstyvesniais darbais šioje sus klausimus, susietus su bib tojų nežinojimas tų galimybių, niams ir diplominiams dar srityje. Sis paruošiamasis eta liotekos naudojimosi taisyklė kurias gali sutelkti bibliogra bams, aspirantams — surasti pas — susipažinimas su duo mis ir aptarnavimo sistema, finis biuras, parenkant litera šaltinius disertacijoms, teisin ga! aprašyti ir Išdėstyti pa tąjį klausimą nušviečiančia li tūrą, išsirašant bibliografiją Iš naudotą literatūrą. Asmenims, teratūra — labai svarbus ir telkti praktinius nurodymus, kitų bibliotekų ir 1.1. ilgą laiką besidomintiems ku reikalauja daug darbo. Reika kaip surasti reikalingą knygą, lingai literatūrai surinkti ir su kaip naudotis katalogais ir Bibliografinis biuras šiuo riuo nors klausimu, biuras Ja susipažinti mokslininkai iš bibliografiniais leidiniais. metu turi daugiau kaip 16.000 siunčia — pagal jų pareiški naudoja kartais net devynias j Nežiūrint į sparčiai augan pagalbinės bibliografinės lite mus — mėnesinę bibllograf1dešimtąsias laiko, skirto visam tį užklausimų skaičių (palygin ratūros fondą (enciklopedijos, nę informaciją apie naujai gau namą literatūrą šiuo klausimu. moksliniam darbui. ti su 1950 m. padidėjo 14 žodynai, bibliografinė periodi Apie naujai gautus leidinius ka, metraščiai, tematinės lite Tuo būdu bibliografija, pa kartų), bibliografinio biuro biuras informuoja skaitytojus lengvindama ir paspartindama patarnavimai dar neapima vi ratūros sąrašai, įvairūs infor du kartus į mėnesį leisdamas maciniai leidiniai ir pan.) ir literatūros surinkimą, atlieka sų universiteto studentų ir „Naujai gautos literatūros labai svarbų vaidmenį, leidžia mokslo darbuotojų. Dar yra ištisą sistemą bibliografinių biuletenį". Svarbiausius įvy ne tik greičiau ir nuodugniau skaitytojų, kurie neturi reika kartotekų, iš kurių svarbesnės kius ir įžymias datas biuras'paišnagrinėti duotąją problemą, lingų biblioteklnlų-blbliografi- — žurnalų ir laikraščių žymi rekomenduojamos biblio bet ir teisingiau organizuoti nių žinių. Kai kurie universi straipsnių kartoteka, prlskai- grafinės medžiagos ir literatū visus tolimesnio darbo proce teto studentai, nepratę naudo tantl per 300.000 kortelių, ros sąrašų išleidimu. sus. Ignoruojant bibliografiją, tis katalogais, kartotekomis ir rcenzijų kartoteka, personali Naujų mokslo metų pradžiai nemokant naudotis jos šalti kitomis bibliografinėmis prie jų kartoteka, mokslinės, peda goginės ir visuomeninės uni biuras žym’ai papildė savo niais, neturint būtinų įgūdžių monėmis, dažnai nežino pa versiteto veiklos kartoteka Ir fondą ir pagalbines kartotekas, bibliografijoje, negalima pa grindinių bibliografinių savo kt. paruošė savo patalpose peda specialybės šaltinių, literatūrą siekti tikros mokslinio darbo užsako netiksliai, daro klaidas bibliografinės iiti nto ros Taip išvystytas bibliografi llą kultūros, o tuo pačiu ir žy bibliografiniame apraše. Ne nis aparatas suteikia biurui skaityklą. mesnių laimėjimų šiame dar tik studentai, bet ir nemažas galimybę patenkinti beveik vi Bibliografai laukia aspirantų skaičius menkai nau sus skaitytojų pareikalavimus. skaitytojų. Naudokitės be. dojasi bibliografija ir, laiky Išimtinais atvejais, kada bib grafija, draugai! Būtinų bibliografinių žinių dami ją antriniu dalyku, bib liografinio biuro pagalbinis ir įgūdžių skleidimu universi- liografiniai neraštingi sudaro aparatas neduoda galimybės R. ROZETATTE
Sekretoriška „gulbės giesmė0
Boksas
SA VIVEIKLiNINKAS IR MUZIKA —_ w
■■■
vyriška sporto šaka
Fizinė kultūra ir sportas sitete, tenka pasakyti, kad Dar niekada II kurso gea.o drg. Baravyko elgesys, praėjo yra ųeatskirlama komu nistinio dauguma amunistįnio ima stude: studentų uar dar nes. nesugų komjaunimo grupėje nebu neorganizuotai, formaliai ir iki | auklėjimo dalis. Tar ' naudą fizl-' indą jo fi; . pranta,.kokią vo tokio audringo ir aštraus žiovulio nuobodžiai. Būdavo, s SuUaitytO6 vr: pasiruošlmūi d uodaibokbok pasiruošiu Baigiasi įtempto darbo die ir pranešėjas čia pat susirinkimo. Viskas prasidėjo išeis drg. Skripkauskas, pasa sąlygos lavintis,, kelti sa:avo sas. I J* buvusio sekretoriaus drg. E. kys keletą gražių frazių, daž na. Ištuštėja auditorijos, fa atskleistl visas tų kūrinių te meistriškumą. Komunistų p p„. Per savo trumpą gyvavimo Skripkausko ataskaitiniu pra nai „nei į tvorą, nei į mietą”, kultetų koridoriuose nutyla mas. Choristai .buvo labai su tljos lr*tar|bines vyrlausylbe laikotarpį kotarpį universiteto bpkso nešimu. O jis buvo puikus! Iš kaip liaudis sako, ir reikalau triukšmas. . . Bet, atėjus vaka dominti pas^aitą,.laųkė ir a‘ nuilstamo rūpįDūnįosi įa pasiekė ---- nem; rui, universitete prasideda ty panašių priemonių orgs ja: „Pasisakymų?! ” O vietoje pūstas, grakščiai nudailintas, portas vis plačiau įe'"" metai aus, Jos elnaujas, kūrybinis darbas. Tai zavimoįj bet pradėtas dar kukliai pažymįs pasiekimus, jų — ironiškos šypsenos. linių žmonių buitį įfsltetcr-.boksi: si niekai iko. Šiais mokslo metais | “' atgailaujantis ir švelniai kriti Visa tai buvo putkial žino mūsų saviveiklos kolektyvai nutrūko..; ”ku. lyvavo visasąjun_ _ litų įvairiomis muzik kuojantis, net savikritiškas! — ma fakulteto komjaunimo biu pradeda savo eilines repetici paskar™^ įblikĮnėjfe ir mlesmi?*---saviveiklos kotekt .sas — įdomi ir na, tiesiog šiltas dušas, o ne rui, kurio atstovai dažnai kar jas. Kiekvieną dieną iki vėly temom!? iėsę; kur pasiekė ri suorganizuoti kuo ataskaitinis pranešimas, o gal, tu nuobodžiaudavo. Tačiau vo laiko skamba studentiška vai a da' . Jiems turi padėti vitiksliau, sekretoriaus žodžiais, niekas nepamėgino ką nors pa daina. suomęninės organizacijos ir užsiiminėja boksu. Prie mo .‘.gulbės giesmė”. Pašalinis taisyti, ir drg. Skripkauskas Šiais mokslo metais centri bokso varžybose, universiteto klausytojas galėjo susidaryti toliau tesirūpino popieriais. nius mūsų saviveiklos kolekty Kultūros klubas. Galima su kyklų, fabrikų, laisvanoriškų komanda iškovojo I vietą, pa ruošti įdomių susitikimų su ■sporto draugijų kaimuose Jr puikiausią nuomonę apie visą vus papildė naujas būrys likdama antroje vietoje stiprų Pats sekretorius drg. Skrip metų bėgyje atliktą, darbą, ta kauskas ir drg. Raulinaltytė žmonių. Tai ne tik pirmakur mūsų kompozitoriais, profesio miestuose veikia bokso sekci Kūno Kultūros instituto kolek šiau grupės komjaunuoliai pavasario sesijos metu gavo siai, jų tarpe rasime II Ir III naliniais respublikos meno ko jos. ’ Kiekvienas jaunuolis gali tyvą. lektyvais ir 1.1. Liaudies dai užsiiminėti mėgstamoje sporto ne tok'os nuomonės! Mūsų uždavinys — dar gė pažymius. kurso studentų. Didžiulis no nų Ir šdkių ansamblis šįmet šakoje, kuri, kaip ir kitos riau — Grupė beveik visus me nepatenkinamus rinčių įstoti skaičius parodė, ir sekančiais Geologinės praktikos metu ne planuoja keletą muzikos teori sporto šakos, turi tikslą visa metaispasiruošti tus buvo publikos vietoje. Ji pavyko aplankyti Gardino apy kaip nuoširdžiai studentai my apginti iškovotą nuga tik stebėjo biuro darbą, bet linkių, nes universitetas „netu li dainą, liaudies šokį. Šie jos. pžslėmimų. Tai^ be abejo pusiškai lavinti žmogų. Jis ne lėtojo vardą. Dabar, greta ži ės, sveikintinas reiškinys. tik stiprina žmogaus organiz jame nedalyvavo, — pareiškia rėjo benzino”, o mūsų biuras žmonės turi pajausti, kad jie nnėse nomų boksininkų,'kaip Skopo, biuro narys drg. Žiedelis. dabar naujos šeimos nariai, Tuo tarpu Akademinio choro mą, bet išmoko greitai galVo' UrbaiSio, * universiteto garbę neparodė nė trupučio iniciaty — Biuras organizuodavo vos. Suprantama, kur nėra kad jų interesai daug kuo su valdyba šiam klausimui skiria ti, ryžtingai ir drąsiai veikti, gins naujai į mūsų greitas Įsto pratina Žmogų gyvenimo veik ję sportipinkai j— tai LTSR susirinkimus vien tik tam, kad sveiko organizacijos tapo su kolektyvo interesais. labai mažai dėmesio. loje protingai panaudot! savo čempionjfs galima būtų užprotokoluoti, — stipraus, Ir kas atėjo į šią šeimą mėg Kiekvienais metais, išlei- energiją branduolio, ten negali būti Ir ir veiksmus. Meistrų Vilkas ir kt.Rugys, Miškinis, pareiškia kitas. damas muziką, tas tai supras. džiant' choro arba ansamblio darnaus, vaisingo darbo. kova ringe primena Įdomią Biuras dirbo atitrūkęs nuo Draugai studentai, užsiimi Kiekvienam saviveiklininkui diplomantus, jiems linkima ir žaibišką šachmatų partiją. O sąlygos tokiam darbui grupės, dirbo iš būtinumo, ką toliau dalyvauti saviveikloje, Neteisinga yra kai kurių, su nėkite šia sporto šaka, jl jums meno kolektyvas turi tapti ne yra, ir puikios! Reikįa tik mū pripažino ir pats fakulteto pir linkima organizuoti naujus visapusiškai pasiruošti minės organizacijos sekreto sų naujai išrinktam biurui tik“ tarft tikrų draugų būriu, kolektyvus kolūkiuose, mo boksu nesusipažinusių žmonių padės fiziniai stipriais jaunuollails. rius drg; Vaitiekūnas. Supran daugiau komjaunuoliškos dar bet ir mokykla. Cla jis taip kyklose, rajonų centruose ir nuomonė, kad boksas — ta! Jūsų laukia sporto salėse ir ko tama, toks darbas negalėjo bo ugnies, daugiau reiklumo pat turi augti, kiekvieną suži t. t. Norint, kad tai virstų tik šiurkščios muštynės. vos ringe! noti repeticiją ką nors naujo, duoti ir nedavė konkrečių re sau Ir kitiems, o mažiau kan įdomaus. rove, reikia, kad čia, univer P. VADEISA Kalbant apie šios sporto Universitete niekas celiarinių darbo metodų, ma zultatų. Tuo pačiu supranta bokso treneris nedėsto muzikos teorijos kui sitete, saviveiklininkas ne tik šakos išvystymą mūsų unjvermas ir „publikos” atsiradimas. žiau formalizmo ir tuščių kal so, --------------- ♦ niekas nemoko, kaip su išmoktų atskiras partijas, bet Juk susirinkimai, išskyrus gal bų. prasti muziką,- nieks nesupa- augtų su kiekviena repeticija. A. Tinteris vieną, kur pačių komjaunuo tada, kada jis ne tik dai Gamtos fak. II k. stud. ž.lndina su tuo, kas naujo mu Tik lių iniciatyva buvo svarstomas NAUJOS KNYGOS zikiniame mūsų šalies gyveni nuos ar šoks, bet ir toliau la me. Tokia mokykla studen- vinsis muzikoje, jis galės sėk į tams turi būti Akademinls mingai organizuoti ir vadovau N. BULGANINAS. Apie toles- V. JUCUNSKIS. Pabaltijo nio pramonės pakėlimo,! miestų ekonominiai ryšiai I choras ir Liaudies dainų ir šo- ti gausiems mūsų respublikos Bendrabučio Tarybos ataskaita techninės pažangos Ir ga su Rusija kapitalizmo epo saviveiklos kolektyvams. Toks kių ansamblis. mybos organizavimo page choje. 101 p. 1.000 egz. Neseniai įvyko Liepos 21-os apie kitus darbo barus. Bendra Bet to dar pas rnus nėra, saviveiklininkas iš aukštosios rinimo uždavinius. Praneši Rb. 1,20. Nr. 4 bendrabučio Tarybos ata bučio taryba mažai teprisidėjo Gal būt, nereiktų skaityti mokyklos bus visur laukiamas mas TSKP CK Plenume A. CINGERIS. Įdomioji botaskaitinis-rinkiminis susirinki prie kovos su dar pasitaikan ypatingo muzikos teorijos kur svečias. nika. 246 p. su iliustr. 1955 m. liepos 4 d. 72 p. mas. Ataskaitinį pranešimą čiais amoraliais reiškiniais kai so, tam ir laiko neužtektų, bet Dažnai kalbama, kad uni15.000 egz. Rb 0,90. 7.000 egz. Rb. 4;60. apie bendrabučio Tarybos dar kurių studentų buityje. Šis trū kodėl nesupažindinti su kūri bą 1954/55 m. m. padarė Ta kumas prileistas dėl to, kad ne nio autoriumi tų žmonių, ku verslteto meno kolektyvai pla I. KOPALINAS. Kalnų erelių Eksperimentinės medicinos in šalyje. (Apybraižos apie stituto darbai. T. 3. 172 p. rybos pirmininkas 'drg. Jakai buvo datbe i kontakto tarp ta rie. tą kūriųį atlieką, kodėl ne čiai žinomi už mūsų respubli Albanijos Liaudies respub su iliustr. 500 egz. Rb. tis. Jis nurodė darbo pasieki rybos ir blokų seniūnų. Nau papasakoti, kaip gimė tas kū kos ribų. Taip, tikrai plačiau likos jaunimą). 141 p. 7,95. Tekstas lietuvių ir jos tarybos uždavinys — šį rinys, kodėl nesurengti vienos žinomi už mūsų respublikos mus ir prileistus trūkumus. ribų, negu mūsų respublikoje. 6000 egz. Rb. 2,90. rusų k. trūkumą likviduoti. kitos paskaitos apie muziką. Svarbiausias Tarybos užda taryba per silp Chorui ir ansambliui vadovau Choras ir ansamblis kasmet I. TRONSKIS. Antikinės lite S. TREGUBAS. N. Ostrovskis. vinys, kaip nurodė pranešėjas, naiBendrabučio ratūros istorija. (Vadovėlis iliustr. 10.000 egz. Rb. ruošia stambias išvykas, tačiau kovoja su socialistinio tur ja buvo rūpintis studentų buiti to prityrę žmonės, jie galėtų mūsų respublikos darbo žmo universitetų ir ped. insti 1904 — 1'936. 395 p. su gadintojais. Buvusio 403 pilnai nėmis sąlygomis, organizuoti kambario tai padaryti. Tos kas 6,40. tutų filologijos fakutenės bevelk negirdi jų dainos. gyventojai H. Savic kultūringo poilsio vakarus, kel kas, A. Vilkys, tams). 581 p. 3000 egz. H. KORSAKIENE. Gyveniman Jakštas, be dieninės repeticijos gaunasi Ypatingai tas liečia Akademi ti bendrabučio gyventojų poli- mėgindami savo J.rankos per daug monotoniškos. išėjus. (Apysaka). 238 p. Rb. 9,85. nį chorą. Per paskutinius me taiklu tinį-auklėjamąjį ir kultūrinį mą, peilio smūgiais subadė du Akademiniame chore pasi tus jis nesuruošė nė vienos iš Tėvynės karo laikotarpio Lie 7 iliustr. lap. 8.000 egz. lygituvos TSR spauda. 1941 — Rb. 4,40. ris. Rimtų priekaištų tenka pa taiko tokių dalykų. Daininin vykos į kolūkį, kitą rajoną ar Apsistodamas ties šio užda daryti Tarybai elektros ener kai, gavę gaidas, susiginčija, respublikos miestą. Kodėl ne 1944. (Iki Lietuvos TSR LAZDYNU PELEDA. Raštai. vinio įvykdymu, drg. Jakaitis gijos ir vandens taupymo bei kokia gaida, pavyzdžiui, stovi nuvykti pas Kauno studentus, išvadavimo). Valst. biblio7 t. 10.000 egz. Rb. 9,00. pažymėjo, kad Taryba nudirbo valgyklos darbo kontroliavimo antroje linijoje boso rakte, ar neaplankyti Šiaulių, Panevė ’iografija. 269 p. 1.600 T. 5. (Apysakos ir apsakymai). nemažą darbo barą, ypač kult- klausimu. T. 6. (Apsakymai). 441 p. ba ką reiškia vienoks ar ki žio? Tai padaryti daug leng egz. Rb. 11,65. masiniame sektoriuje (Markevi Išstojusieji drg. drg. Kurku- toks ženklas. Ir niekas negali viau ir prieinamiau. čius, Teisės fak.). Reguliariai lis (IFF), Bagočiūnas (TMF) teisybės pasakyti. Tai nenuo Mūsų saviveiklininkai lau dirbo radijo mazgas, davęs 18 Jadzevičius (IFF), pažymėjo, stabu. Muzikos teorijos kursas laidų, suorganizuota keliolika kad bendrabučio taryba turi baigiasi vidurinėje mokykloje kia gyvo ir įdomaus darbo. paskaitų įvairiomis temomis, būti reiklesnė Rektorato, vi gana anksti, ir per eilę metų Jie nori daug ką sužinoti, iš kaip, pvz„ „Alkoholio žala", suomeninių organizacijų ir bu viskas užsimiršta. O kas ne mokti, giliai suprasti tai, ką „Atominė energija", pravesti tų skyriaus atžvilgiu kovoje už siruošia stoti į konservatoriją, jie atlieka scenoje. Juos do STRAKSYTĖ DISTANCIJOJE PO „REMONTO" šaškių, šachmatų, teniso ir kt. studentų buitinių ir kultūrinių tam ir netenka gyvenime gi mina daugelis muzikinio meno Šįmet pas II kurso istori turnyrai. Gerai dirbo pereitais reikmių patenkinimą. Bendra liau susidurti su muzikos, teo- klausimų. Juk jie stojo į an Liepos 21-os bendrabuty kus nė karto neįvyko mark metais spaudos sektorius. Daug bučio Tarybai būtų laikas Išgy rija. Todėl ir gaunasi taip, samblį, chorą, orkestrą todėl, je šiemet visiškai neremon sizmo-leninizmo pagrindų dėmesio buvo skiriama bendra vendinti „lenktynių" už apsirū kad žiūrl aukštosios mokyklos kad mėgsta muziką. Tegu sa tuoti dušai, kriauklės Ir kt. seminarai. Istorikai iš semi bučio švaros klausimui. San- pinimą inventorium praktiką, studentas į gaidas, apie jas viveiklos kolektyvai tampa Paleidus vandenį dažnai at narų pabėgdavo. Prie to higienos sektorius (drg. Šva- kurią plačiai naudoja pirmiau maža ką nusimanydamas. sitinka, kad vanduo ima muzikinės kultūros skleidimo kių „pabėgimų" organizavi ranavlčius. Ekonomikos fak.) į bendrabutį atvykę studentai. bėgti pro vamzdžių tarpus židiniais studentų tarpe. Tada mo daug, prisidėjo seniūnė pastoviai kas dvi savaites tik Gera pradžia ta kryptimi bu jų daina skambės dar nuošir arba ima kristi dušo dalys. Butų skyriaus viršininkas Strakšytė. rindavo kambarių švarą. Į šva drg. Dusevičlus kritiką jo ad vo padaryta 1953—54 m. m. džiau ir meniškiau. (Faktas) (Iš skaitytojų laiškų) ros komisijas sanhigienos sek resu pripažino teisinga ir pa Kultūros klubas privalo ne torius kviesdavo atstovus iš reiškė, kad butų skyrius dės Akademiniame chore. Pas cho dekanatų, visuomeninių orga visas pastangas trūkumams iš ristus lankėsi drg. Yla su įdo delsdamas apsvarstyti muziki nizacijų ir kitų bendrabučių jo pusės pašalinti. Tarybos už mia paskaita „Kaip suprasti nės kultūros kėlimo klausimą tarybų. davinys šiais metais iš esmės simfoninę muziką”. Buvo at ir atitinkamai pertvarkyti savo darbo planus. Tačiau, kaip pripažino tiek pakelti savo darbo lygį. liktos į plokšteles įrašytos kai St. Daunys pranešėjas, tiek pasisakiusieji F. PAZŪSIS kurios Bethoveno simfonijos, (Mūsų koresp.) draugai, to negalima pasakyti
S P Y
L Y S
kvapas toks aitrus, kad nebe laukus bulvių, bet prie jo vie sijaučia pelėsių smarvės, ky sulu atrūko policijos viršininlančios iš po sutrūnijusių grin kss — Stok! — šūktelėjo, už dų. Kai viskas buvo sutvarkyta, stojęs kelią. Calka nenorom sustabdė mudu su Vincuku išsprukom APSAKYMAS pro mokyklos kiemo vartelius arklį ir klausiamai pažiūrėjo i pasidairyti, kas dedasi mieste viršininką. — Kažin, ar mokytojas ka lyje. Apie tai, kad mūsų mieste — Vieškelyje už tilto — Svečio belaukiant, visi lį. vienu galu atsirėmusį į Ne da nors matė gyvą preziden sukilo ant kojų. Bričkoje pra duobė. Atvežk vežimą žvyro. vėžį, kitu į Šilų giraitę, ap tą? — svarsto Vincukas. lėkė sušilęs viršaitis ir susto Na, sukis mikliau! — Tur būt, nematė, — jo lankys prezidentas, mums per 2 _ Y ' Strakšytė: 1 Vietoj šalto vandens krenta Seniūnė prie valsčiaus. Pro duris — Tai ne mano taisomas pirmą pamoką pasakė moky spėlioju aš ir stengiuosi jį įsi lyg kamštis Iššoko raštininkas ruožas. — Tiesiog pailstu bebėgto ; dušo dalys. Miknys tegu bernus tojas. Mes — ketvirtokai, su vaizduoti. Smetonos portretą ir padėjo ponui išlipti. Nesu ma iš t>i st. Patacko piešiniai dama tų caminorn seminarų. . . pratome, kad atėjusi iš Kau mačiau ir mokykloje, ir paš spėjęs trumpomis kojomis pa pasiunčia. — O tau ką — rankos nu no žinia nemažai paveikė ir te, ir valsčiuje. Juose ta pati, siekti žemę, storulis bosu su truks!? — piktai sušuko vir gerąjį mokytoją. Šiaip lėtas vienoda, lyg iš medžio išskap griaudėjo: |jxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx> šininkas. ir ramus, jis dideliais žings tuota galva, smaila barzdelė, g g — Kur žmonės?! Senis truktelėjo pečiais ir X ūsai. . . niais matavo klasę ir kažką pasuko žvyrduobės link. Sumišęs raštininkas skėste >• £ Nuo š. m. rugsėjo 23 d. priimama — Kaip jūsų ožkos, — sa giliai mąstė. lėjo rankomis. Nuo kalnelio, zakrastijono — Taigi, vaikai, aukštą sve kau Vincukui. g — Aš tavęs lietuviškai klau lydimas, nusileido klebonas, — Kas? — nesupranta jis. čią reikės prideramai sutikti. PRENUMERATA X — Prezidento barzda. — sa siu. kur žmonės?! Neišeis man kažką bambėdamas nukiūtino Jūs, — kreipėsi į berniukus, X prie valsčiaus. X į gerą, neišeis ir tau. . . g* — eisite į mišką žalumynų, o kau aš, ir abu juokiamės. X X Mokyklos prieangis užvers laikraščiui „TARYBINIS STUDENTAS". jūs, mergaitės, iššluosite kiemą Viršaitis Jau ateina prie X — Kad, sakau, šventadie gX B tas žalumynais. Mergaitės, su nis būtų, tai iš bažnyčios at- šais. ir nupinsite vainikus. X X tūpusios ratu, vikriai pina vai Kaina iki semestro pabaigos 3 rb. 20 kap. Būriu išvirtome į lauką. Ši — Mokinius su gėlėmis rei grūstume, — sumikčiojo šlu X X nikus. Į kiemą paklibikščiuolų giraitė čia pat, per vieną kia išrikiuoti abipus vieške x bis. Prenumeratą priima „Tarybinio studento” re- 8 pertrauką gali sulakstyti. Pa- damas įsuka šlubasis vals — Visas miestelis turi būti lio, — sako klebonas. — Ne sipylėm tarp skarotų eglių, o čiaus raštininkas ir, mosikuoda prie tilto! — valdingai šūkte suprantu, ko tas mūsų mokyto ir platintojai fakultetuose bei kursuose. gX dakcija i moky- lėjo viršaitis ir įvirto f vals jas snaudžia. . . miškas aidi, mūsų balsus pa mas rankomis, aiškina Dėstytojų kolektyvas užsiprenumeruoja pas fakul kartoja. Mudu su kampininko tojui, kad reikiai pasiskubinti. čiaus patalpas. Viršaitis šūktelėjo raštinin x tetų profor.gus. Guogos sūnumi Vincuku įsi Mat, svečias kas; valandą gali Ant įkaitusio arklio pasiro kui, kad šis nubėgtų į mokyk I S X Žinias apie prenumeratą pristatyti „Tarybinio sukome į bruknienojų. Ant pasirodyti. Mūsų senoji mokykla nie- dė pats policijos viršininkas ir lą. Jau po pietų. Ore plauko vieno kito stabarėlio, tarp studento" redakcijai iki rugsėjo 28 d. kada taip gražiai nebuvo pa kažką šūkavo vienur kitur bū voratinklių siūlai ir karstosi tamsiai žalių lapų, lyg krau Sekantis laikraščio numeris bus gaunamas reliais sustojusiems žmonėms. puošta, kaip šiandien. Priean jo lašai pūpso išsirpusios uo už telefono stulpų, medžių, X■ prenumeratos tvarka. Iš už kampo su savo pilvo įkyriai gos. Krentame į samanų patalą gis ir klasės skęsta vainikuose. $ limpa prie veido. . . ir su šaknimis rauname bruk Jų tiek daug, kad nematyti ap- tu Sirvuku išdardėjo senukas ,(XXXXXXXXXXXXXXXXXX)XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX* (B. d.) tręšusių palangių, o žalumynų Calka. Jis, matyt, važiavo į nes.
Vladas DAUTARTAS
V
B B
Užs. Nr. 1330 Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus gt. 3, telef.
2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė. Tiražas 1000 egz.LV42364|
Redaktorius P. BUCKUS