Universitas Vilnensis, 2000 m. sausio 20 d. Nr. 30-33 (1607-1610) by Vilniaus universitetas

kine itur ad astra

universitas

Sausio 20 d.

vilnensis

2000 m. Nemokamai

\______ 7

Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D. Nf. 30-33 (1607-1610) UNIVERSITETAS IEŠKO BUDŲ IŠGYVENTI

L. e. rektoriaus pareigas akad. B.Juodka sako, kad į tokią situaciją, kaip dabar, Universitetas dar nebuvo patekęs

Neramios buvo Lietuvos aukšto sioms mokykloms paskutinės praėju sių metų dienos, ne ką ramesnes die nas atnešė 2000-ieji. Sausio 7 dieną Lietuvos mokslų akademijoje įvykusioje bendroje Lie tuvos aukštųjų mokyklų Senatų ir Lie tuvos studentų sąjungos atstovų kon ferencijoje “Lietuvos aukštasis moks las ir valstybės ateitis” priimti keli svarbūs kreipimaisi. Viename iš jų Lietuvos parlamentinių politinių par tijų vadovai įsipareigoja savo partijų programose ir konkrečioje veikloje laikyti aukštąjį mokslą neginčijamu valstybės prioritetu, pasiekti bendrų sutarimų, kad bet kuriai partijai ar

Šiame numeryje: SUNKUS PASKOLŲ KELIAS

partijų koalicijai perėmus politinę valdžią, valstybės asignavimai aukšta jam mokslui nebūtų mažinami, o esant galimybei tik didinami, šių asig navimų dalis būtų siejama su šalies BVP ir būtų nemažesnė už 1,5 proc. BVP. Švietimo ir mokslo finansavimo

PAS STUDENTUS 1999 METAIS

7psl.

1939 metai:

Vilniaus

klausimas tapo ir kai kurių partijų dar bo objektu. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmi ninkas Žibartas Jackūnas, pasitelkda

UNIVERSITETO

mas gruodį priimto biudžeto Įstaty mo rodiklius teigia, kad švietimas ir mokslas pastaruosius kelerius metus buvo ir yra viena iš geriausiai vals tybėje finansuojamų sričių. Pasak ko miteto pirmininko, Lietuvos rodikliai panašūs į daugelio Vakarų valstybių, ir piktinasi kilusiu nepasitenkinimu dėl tariamai nepakankamo mokslo ir švietimo finansavimo. Ž.Jackūno tei

gimu, šiemet iš valstybės biudžeto švietimui planuojama skirti 826 mln. litų, t. y. 12 proc. valstybės biudžeto. Skaičiuojant švietimo ir mokslo dalį nacionaliniame biudžete, šios išlaidos sudarys maždaug 26 proc. arba maž daug 6 proc. BVP. Ž.Jackūnas pripa

žino, kad sumažėjus šių metų biudže tui bendros išlaidos yra mažesnės, bet nepaisant to, jos, anot ŠMKK pirmi ninko, yra vienos didžiausių ir nusi leidžia tik viešajai tvarkai palaikyti skiriamoms lėšoms. Pasak parlamen taro, šiemet mokslo ir studijų reik mėms numatoma skirti kiek daugiau Nukelta į 2 psl.

1 0 psl.

LŪŽIAI

STUDIJŲ SKYRIAUS VEDĖJAS DR. EUGENIJUS STUMBRYS

JA UNYSTĖJE KELIA UDAVO „ZUIKIU" IR

AUTOSTOPU

Dėstytojų

13 psl.

vertinimo

OBJEKTYVUMAS PRIKLAUSO

NUO DAUGELIO DALYKŲ

KONKURSAI

IR PRIZAI

Universitas Vilnensis

kitoms išlaidoms jau nebelieka ir dar trūksta 1,2 mln. Lt. Vadinasi, mes turėtume šią sumą perskirstyti. Aš Atkelta iš 1 psl. manau, kad perskirstyti galima tik darbo užmokesčio ir socialinio drau dimo sąskaita”. Tad vienas iš būdų dar sumažinti darbo užmokestį, tuo pačiu sumažėtų ir socialinis draudi mas. A.Pikturna minėjo apie galimybę sutaupyti studentų stipendijų sąskai ta. Šiemet stipendijų fondas yra di desnis nei pernai. Jeigu stipendijos būtų skiriamos ne 75 proc., o 70 proc. studentų, būtų galima sutaupyti apie 575 tūkst. Lt. “Reikėtų su VUSA per žiūrėti stipendijų skyrimo nuostatus įvertinant kiekvieno fakulteto pažan gumą, nes, kaip parodė praktika, fa Administracijos reikalų prorek kultetai metų pabaigoje išmokėjo ne torius A.Pikturna skaičiuoja, mažus priedus prie stipendijų, nes tu kaip išgyventi rėjo sutaupę iš stipendijų fondo. Stu nei 453 mln. litų, iš jų 366 - aukšto dentų pažangumas yra per mažas pa sioms mokykloms. Z.Jackūno teigi siekti tai stipendijų kartelei”, - teigė mu, sumažėjus visos valstybės išlai A.Pikturna. doms, sumažintas ir aukštųjų mo Beje, prorektorius pateikė pavyz kyklų finansavimas. džių iš KTU ir VGTU - šios aukšto Su realia šiandienos situacija mū sios mokyklos taip pat galvoja ir ta sų Universitete Senato narius sausio riasi su studentais dėl stipendijų fon 20 d. supažindino 1. e. rektoriaus pa do mažinimo. Labai liberaliu A.Pik reigas akad. B.Juodka ir administra turna pavadino ir VU studentų atsis cijos reikalų prorektorius A.Piktur- kaitymą už bendrabučius. Studentas na. Jie šiandieninę finansinę situaci mokėdavo apie 70 proc., likusi suma ją vertina ne taip optimistiškai. Uni buvo dengiama iš bendro biudžeto. versiteto vadovų teigimu, tokios Kitose aukštosiose studentai dengia padėties Universiteto istorijoje dar visas bendrabučio išlaidas. Tad vienas nėra buvę, ji labai sudėtinga. Univer iš taupymo šaltinių ir galimybių pa sitetui skirta 59 mln. 854 tūkst. Lt. Iš pildyti Universiteto biudžetą - stu jų darbo užmokesčiui - 38 mln. 876 dentai turėtų dengti visas bendra tūkst. Lt. Tame pačiame Vyriausybės bučių ir juos aptarnaujančio persona nutarime, kuriuo skirti šie pinigai, re lo išlaidas. Personalo darbo užmokes komenduojama mokslo ir studijų ins čio fondas bendrabučiuose ne toks titucijoms taupyti numatytus asigna jau mažas - apie 700 tūkst. Lt. Pro vimus iš biudžeto darbo užmokesčio rektoriaus skaičiavimais, bendrabu sąskaita ir prireikus iš jų dengti ir fi tis vienam studentui per mėnesį pa nansuoti kitas institucijų veiklai būti brangtų 20-25 Lt. Taip pat galvojama nas paprastąsias išlaidas. Kitoms atsisakyti dalies paslaugų bendra išlaidoms, įsigyti prekėms bei paslau bučių aptarnavimo sferoje - tvarką goms apmokėti Universitetui neskir juose galėtų palaikyti samdytos fir ta nė vieno lito. Nėra pinigų sumokėti mos. Ketinama atsisakyti maždaug už šilumą, ryšius, komandiruotėms, pusės valytojų, pereiti prie firmų pa mokslui. Panaši situacija ir kitose ša slaugų ne tik bendrabučiuose. Kur lies aukštosiose mokyklose. nėra būtina, patalpas būtų galima va Prorektorius A.Pikturna Senate lyti kas antrą dieną. Įsisenėjusia pro teigė, kad kol kas dar nėra labai aiš blema pavadintas profilaktoriumas kios taupymo politikos kryptys, gal vis dar didžiąja dalimi finansuojamas vojama apie kelis variantus. “Fiksuoti iš biudžeto. Jo klausimas taip pat ne šiandien yra darbo užmokesčio fon liks nuošalyje. das, stipendijos, 31 proc. nuo darbo Ieškoma būdų, kaip sutaupyti ir užmokesčio “Sodrai”, ERASMUS kituose universitetiniuose centruose, programos lėšos. Sudėjus šias sumas padaliniuose. Negalime nemokėti už

2000 01 20

Universitetas ieško būdų išgyventi

Personalo direktorius R.Lukoševičius siiilo pamiršti sąvoką “etatas”. “Yra finansai - yra žmonės, kurie dirba. ”

šilumą, elektrą, už ryšius ir vandenį. Su šilumos tinklais ketinama pasi rašyti sutartį, pagal kurią ap mokėjimą būtų galima atidėti porai mėnesių. Svarstoma, kada geriau su mažinti šildymą - naktį ar dieną, kai visi dirba. Dar didesnė problema - at siskaitymas už ryšių paslaugas. Uni versitetą aptarnaujanti privati firma nelinkusi derėtis dėl pavėluoto mokėjimo. Pagal pasirašytą sutartį Universitetui taikomos nemažos nuo laidos, bet privalome sumokėti laiku. Kadangi tam pinigų biudžete nėra,

Ūkio direktorius A.Staniulis sako, kad likusią žiemos dalį teks pašalti

gelbės specialiosios lėšos. Tačiau kalbėsime, gerbiamieji, ne tiek, kiek iki šiol. Projektas kol kas toks: Uni versitetas dengia abonentinį mokestį ir vienam abonentui skiria 10 Lt. Vi sa kita fakultetai dengs iš savo sąskai tos arba žmonės atsiskaitys individu aliai. Naujos sistemos telefonams bus paliktas tik vidaus ryšys ir keletas “išėjimų” į miestą. Kai bus gauti ir paskirstyti pinigai, fakultetai patys turės nuspręsti, kaip tvarkytis, kad išgyventų. Liana BINKAUSKIENĖ VNaujiko nuotr.

) )00 01 20

Universitas Vilnensis

Lietuvos aukštųjų mokyklų Senatų (Tarybų) ir Studentų SĄJUNGOS ATSTOVŲ KONFERENCIJOS

Aukštųjų mokyklų Senatai ir STUDENTŲ SĄJUNGOS ATSTOVAI SVARSTĖ

Aukštojo mokslo įstatymo projektą

KREIPIMASIS / Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo Pirminin<ą. Seimo narius, Ministrą Pirmininką, parlamentinių \ partijų vadovus

Mes, žemiau pasirašę Lietuvos aukštųjų mokyklų Seįatų (Tarybų) nariai kartu sU Lietuvos aukštųjų mokyklų Studentų sąjungos atstovais, jausdami atsakomybę už ; jetuvos valstybės dabartį ir ateitį, atsižvelgdami į Seime svarstomą ketvirtąjį Aukštojo mokslo įstatymo projektą ir susiklosčiusią Lietuvos aukštųjų mokyklų finansinę pa dėtį, kreipiamės j Lietuvos Respublikos Prezidentą, Šei rio Pirmininką, Ministrą Pirmininką, Seimo narius, parlanentinių politinių partijų vadovus ir raginame: 1. Bendromis pastangomis toliau tobulinti pradėtą svarstyti Seime Aukštojo mokslo įstatymo projektą: a) pasiekti, kad šiuo įstatymu nebūtų sugriauta aukš■ tųjų mokyklų autonomija, kurią skelbia Lietuvos Respub likos Konstitucija ir Didžioji Europos universitetų Chartija r kurią Lietuvos aukštosios mokyklos, bendradarbiau damos su pažangiausiomis Europos aukštosiomis moj kyklomis, stengiasi įgyvendinti per visą Nepriklausomy; bės dešimtmetį; b) pasiekti, kad šis Įstatymas visų Lietuvos parlamen tinių politinių partijų sutarimu būtų priimtas kaip konsti tucinis, kaip ilgalaikis valstybės perspektyvos ir aukštųjų mokyklų veiklos teisinis pamatas; c) pasiekti, kad šiuo Įstatymu nebūtų sumenkintas Lie' tuvos aukštojo mokslo lygis, pavojingai suvienodinus į kaip numatoma Įstatymo projekte - universitetus ir kolegi jas, atsisakius kelių pakopų mokslo laipsnių sistemos ir supaprastinus reikalavimus, keliamus mokslininkams, siekiantiems profesoriaus ar docento vardo. d) priimti šį Įstatymą bendru Seimo ir aukštųjų mo<yklų bendruomenių sutarimu, suteikus joms galimybę susipažinti su paskutiniuoju, Seime svarstomu Įstatymo projektu, jį įvertinus ir jam pritarus. 2. Pasiekti, kad Lietuvos parlamentinės politinės par tijos daugelio Vakarų šalių parlamentų pavyzdžiu savo pro gramomis ir bendru sutarimu Seime įsipareigotų: a) laikyti aukštąjį mokslą neginčijamu valstybės pri oritetu; b) mokslui ir studijoms skirti valstybės biudžeto asig navimų dalį, ne mažesnę už 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto; c) bet kuriai politinei partijai ar jų koalicijai perėmus valdžią, valstybės asignavimus aukštajam mokslui ne ma žinti, o, esant galimybei, didinti: d) sudaryti tokias finansines ir socialines studijų Lie tuvos aukštosiose mokyklose sąlygas, kurios derėtų su Lietuvos Respublikos Konstitucija. Kreipiamės į Lietuvos Respublikos Prezidentą ir pra šome būti šių valstybės ateičiai itin svarbių įsipareigoji mų ir politinių sutarimų garantu. Lietuvos Aukštųjų mokyklų Senatų (Tarybų) nariai ir Lietuvos studentų sąjungos atstovai.

Kreipimasis priimtas 2000 m. sausio 7 d. bendroje Aukštųjų mokyklų Senatų (Tarybų) ir Studentų sąjungos tatstovų konferencijoje.

Prieš 10 metų MA Didžiojoje salėje buvo kuriama valstybės vizija. 2000 m. sausio 7 d. čia susirinko Lietuvos akademinė bendruomenė, susirūpinusi mokslo ateitimi G. Zemlicko nuotr. Aptarti Seime svarstomą ketvirtąjį Aukštojo mokslo įsta tymo projektą ir susiklosčiusią universitetų finansinę padė tį sausio 7 d. Lietuvos aukštųjų mokyklų Senatų (Tarybų) ir Lietuvos studentų sąjungos atstovai buvo susirinkę į kon ferenciją “Lietuvos aukštasis mokslas ir valstybės ateitis”. Ruošiantis priimti Aukštojo mokslo įstatymą akademi nę bendruomenę neramino, ar jis nepažeis universitetų au tonomijos ir akademinės laisvės principų, ar užtikrins de ramas finansines ir socialines studijų Lietuvos aukštosiose mokyklose sąlygas. Kartu su akademinės visuomenės na riais dėl Aukštojo mokslo įstatymo projekto nuostatų, bū tinybės tobulinti šį svarbų dokumentą diskutavo visų Sei mo frakcijų bei ŠMM vadovai, politikai. Deja, svarstant šias akademinei bendruomenei opias problemas nesulauk ta kviestų valstybės vadovų. Aukštųjų mokyklų Senatų ir Studentų sąjungos atstovų tikslas - kad šis įstatymas visų Lietuvos parlamentinių po litinių partijų sutarimu būtų priimtas kaip konstitucinis, il galaikis aukštųjų mokyklų veiklos teisinis pamatas. Tai yra pasakyta konferencijoje priimtame Lietuvos parlamenti nių politinių partijų vadovų pareiškime. Jame šalies politi nės partijos taip pat įsipareigojo savo programose ir kon krečioje veikloje laikyti aukštąjį mokslą neginčijamu vals tybės prioritetu, pasiekti, kad būtų priimtas toks įstatymas, kuriuo nebūtų sumenkintas aukštojo mokslo lygis, kad bet kuriai partijai ar partijų koalicijai perėmus politinę valdžią valstybės asignavimai aukštajam mokslui ir studijoms ne būtų mažinami, šių asignavimų dalis būtų ne mažesnė už 1,5 proc. BVP. Konferencijoje pasisakęs LSS prezidentas S.Jakutis sakė, kad asignavimų dalis turėtų būti ne mažes nė už 2 proc. BVP. Jis išreiškė susirūpinimą vis blogėjančia studentų padėtimi ir tikėjimą, kad šiame įstatyme bus įtei sintos realios studentų socialinės garantijos. Vasario mėnesį bus svarstomi AMĮ straipsniai, sukėlę didžiausias diskusijas: aukštųjų mokyklų autonomijos, fi nansavimo, mokslinių vardų teikimo, straipsniai, kalban tys apie studentų socialines garantijas, studijų kreditavi mą, ir kt. Aukštąjį mokslą iki šiol reglamentavo LR Konstitucijos 40 ir 41 straipsniai, Seime patvirtinti aukštųjų mokyklų sta tutai, Mokslo ir studijų įstatymas. Įstatymas pradės veikti ne anksčiau kaip2001 metais. ..., .... . . "U. V." inform.

4 r Stojamieji ne u ž ' kalnų...

Universitas Vilnensis

2000 01 2

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ TOBULINA PRIĖMIMO TVARKĄ Artėjant stojamiesiems, kiekvienais metais aukštosios mokyklos tobulina sa\ priėmimo taisykles, organizuoja bendrus priėmimus, įvairiais būdais stengiasi p, lengvinti stojantiesiems kelią į jų pasirinktą aukštąją mokyklą. Neseniai susikūrusi dar teisiškai neįregistruotos Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos (LAMA) pirm, sis ir kol kas pagrindinis tikslas - organizuoti bendrą priėmimą į Lietuvos aukštąsi mokyklas. Šiais metais asociacija pavadinta LAMA BPO (bendram priėmimui ory nizuoti). Asociacijai priklauso penkios Lietuvos aukštosios mokyklos - Vilniaus ur. versitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universii tas, Kauno medicinos ir Šiaulių universitetai. Asociaciją valdo aukštųjų mokyk, akademinių reikalų prorektoriai ir žmonių grupė, organizuojanti priėmimą.

Vienas iš šios asociacijos tarybos na rių VU akademinių reikalų prorektorius doc. S. Vengris “U. V” sakė, kad idėją su kurti tokią asociaciją padiktavo siekis pa lengvinti stojantiesiems stojamųjų egza minų laikymo procesą. Bendrą priėmi mą jau vykdo penkios Lietuvos aukšto sios mokyklos, ateityje j šią sistemą tu rėtų įsijungti visos aukštosios mokyklos. Dabar LAMA BPO turi rasti kelią, kaip sutvarkyti stojamuosius egzaminus, kad būtų patogu ir stojančiajam, ir aukštajai mokyklai. Štai kad ir tokia problema: aukštosiose mokyklose yra skirtingi sto jamieji egzaminai. Žmogus, parašęs vie ną prašymą, turi lakstyti iš vieno univer

siteto j kitą. Doc. S.Vengris išvardijo du būdus, kaip galima spręsti šią problemą. Pirmasis: dabar jau priklausančios šiai sistemai aukštosios mokyklos taip deri na savo tvarkaraščius, kad stojančiajam nereikėtų tą pačią dieną laikyti kelių sto jamųjų egzaminų skirtinguose miestuo se. Antrasis: jau po dvejų metų valstybi niame egzaminų centre bus galima išlai kyti beveik visus egzaminus, įskaitomus kaip stojamieji. Aukštosiose mokyklose teliks labai specifiniai stojamieji egzami nai, pavyzdžiui, reikalingi Muzikos ar Dailės akademijoms, žurnalistikai. Doc. S.Vengris sakė manąs, kad 2002 m. visos Lietuvos aukštosios mo kyklos (išskyrus specifines) dalyvaus šio je asociacijoje. “Nedalyvaujančios šiame procese neturės perspektyvų”, - sakė prorektorius. Kai priėmimo reikalai bus

sutvarkyti, asociacija neliks be rūpėsi ir darbų. “Liks LAMA, kurios uždai niai bus tikrai platesni nei priėmimą Niekada nepristigs problemų, koorc nuojant aukštųjų mokyklų darbą irveil lą. Rektorių konferencija formuoja bei drąją, globalią politiką, LAMA turėtu, politiką įgyvendinti”, - taip apie asocį cijos ateitį kalbėjo doc. S.Vengris. Pag( įvairių užsienio šalių patirtį LAMA lėtų būti nevyriausybinė organizacij universitetų veiklos kokybės vertintoj) Taip yra Olandijoje, o pats rimčiausi! pavyzdys - Europos rektorių konfen cija, kuri savanoriškai teikia, jei taip g Įima pasakyti, vertinimo paslaugas. J kaip specialistai, o ne kaip biurokra:: vadovaudamiesi europine patirtimi, įveį tina, kaip turėtų tvarkytis aukštoji m. kykla, kad pagerėtų jos darbas.

Profiliavimo modelis - tarp ministerijos ir aukštųjų mokykit Sausio 11 d. Kauno medicinos universitete vykusiame Rektorių konferencijos Studijų komiteto posėdyje buvo pristatyt, vidurinių mokyklų profiliavimo modelis. Apie tai, kodėl reikėjo svarstyti šį klausimą ir kaip eilinį kartą susikerta ministerijos! aukštosios mokyklos nuomonės, “U. V” pasakojo akademinių reikalų prorektorius doc. S. Vengris. Pagal mokslo ir studijų įstatymą kiek viena aukštoji mokykla savo priėmimo taisykles turi derinti su ministerija. Tvir tinant šių metų priėmimo į VU taisyk les Švietimo ir mokslo ministerijos dar bo grupei kilo abejonių, nes reikalavi mai, kuriuos šios aukštosios mokyklos kelia stojantiesiems, nedera su minis terijos sukurtu profiliavimo modeliu. Ir todėl buvo manoma, kad aukštosios mokyklos turi keisti savo priėmimo tai sykles, jas priderinti prie to modelio. Mes manome kitaip. Įdomiausia, kad aukštosios mokyklos nedalyvavo kuriant profiliavimo modelį, su juo bu vo pažįstamos tik iš gandų. Tiesa, vieną kartą - pernai gegužės mėnesį - aukštų jų mokyklų atstovams buvo išdėstytos pagrindinės to modelio savybės. Mūsų nuomonė ir kritika jau niekam nebuvo svarbi. Oficialiai aukštųjų mokyklų pro

rektoriams profiliavimo modelis buvo pristatytas sausio 11 dieną. Šio modelio esmė tokia: baigiamo siose vidurinės mokyklos klasėse (1112) mokiniai mokosi taip vadinamų branduolio dalykų. Jį sudaro 50 proc. pamokų. Likę 50 proc. pamokų skirs tomos taip: mokinys pasirenka 40 proc. humanitarinio ar realinio profilio daly kų ir 10 proc. laisvųjų dalykų. Štai čia ir yra kelios problemos. Pirma, vargu, ar vidurinėje mokyklo je daugelis mokinių gali nuspręsti, kuo nori būti - humanitarais ar gamtamoks liais. Nesudarant galimybės mokiniui gi lintis ir pasirinkti, jis praranda galimybę įvertinti save. Antra, mokinys gali būti ir gabus humanitaras, ir gamtamokslis. Re aliai žvelgiant į gyvenimą reikia galvoti, iš ko valgysi duoną. Toks griežtas modelis mokiniui apriboja pasirinkimo galimybes.

O mokytojai, dirbantys mažose moku lose, teigė, kad to praktiškai neįmano™ padaryti ten, kur yra viena ar dvi klasė Vilniaus pedagoginio universiteto šia lymui padidinti branduolio disciplinas :Į 75 proc. pritarta. Iš likusių 25 proc. bū leista mokiniui pasirinkti, ką jis nori mi kytis. Valstybinius egzaminus rengti nl matyta tik iš branduolio dalykų. TuonisĮ abiturientas turėtų realių galimybių pi tekti į bet kokią studijų programą, išsk rus tas programas, kur reikalingi išsk tiniai meniniai ar fiziniai sugebėjim Mokinys laiko valstybinį egzaminą ir I tuo balu dalyvauja stojamųjų konkursu se. Tokia yra ir mūsų nuostata. Priimtame kreipimesi aukštųjų m kyklų prorektoriai kvietė tokius mod Į liūs rengti bendrai, o ne tik ministel

jos valdininkų kabinetuose. Parengė Liana BINKAUSKIE^

Universitas Vilnensis

000 01 20 U

ausio mėnesį jubiliejines sukaktis švenčia'^-^

Matematikos ir informatikos fakulteto prof. habil. dr. Vigirdas Mackevičius Chemijos fakulteto doc. dr. Saulius Armalis Medicinos fakulteto vyr. laborantė Elena Ona Kazėnaitė Medicinos fakulteto vyr. asistentas dr. Edmundas Vladas Gaidamonis Skaičiavimo centro vyresn. inžinierius Vidas Akromas Medicinos fakulteto doc. dr. Petras Povilas Žebrauskas Medicinos fakulteto laborantas Vytautas Eugenijus Bukauskas Užsienio kalbų instituto vyr. lektorė Uršulė Žemaitienė Kūno kultūros centro doc. Česlovas Kandratavičius Skaičiavimo centro vyr. programuotojas Stanislovas Liberis Administracijos darbuotoja Janina Danilevičienė Ekonomikos fakulteto doc. dr. Irena Toliatienė Fizikos fakulteto vyr. m. d. dr. Vytautas Grivickas Ekonomikos fakulteto doc. dr. Bronislava Barzdenytė Medicinos fakulteto asistentė Danguolė Sofija Barauskienė Kauno humanitarinio fakulteto doc. dr. Borisas Jefimovas Universiteto profilaktoriumo gydytoja fizioterapeute Genovaitė Vegienė Administracijos darbuotojas Julius Bagdonas Matematikos ir informatikos fakulteto doc. Algirdas Šukys Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto m. d. dr. Vytautas Gudelis Filologijos fakulteto doc. dr. Aloyzas Gvidonas Bartkus Medicinos fakulteto doc. dr. Antanas Adomaitis Užsienio kalbų instituto vyr. lektorė Violeta Ona Stankūnienė Skaičiavimo centro direktorius Algimantas Malickas Medicinos fakulteto doc. dr. Bronius Domža Administracijos darbuotoja Aldona Burneikienė Kauno humanitarinio fakulteto lektorė Tatjana Bardolim Chemijos fakulteto prof. habil. dr. Vitas Daukšas Medicinos fakulteto doc. dr. Jonas Ališauskas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Mintautas Bložė Universiteto bibliotekos darbuotoja Sigutė Jurkuvienė Ekonomikos fakulteto prof. habil. dr. Algimantas Žebrauskas Universiteto profilaktoriumo gydytoja terapeute Galina Logunova /^^Universiteto bibliotekos Katalogavimo skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Gražina Cijūnelytė

2000 m. vasario 19 d. 15 vai. VU Fizikos fakulteto 704 auditorijoje Markas SŪDŽIUS gins disertaciją “Nepusiausvyrųjų krūvininkų dinamika didžiavardžiuose GaAs ir puslaidininkinėse supergardelėse” fizinių mokslų dak taro laipsniui gauti.

Komiteto sudėtis:

Prof. habil. dr. Kęstutis Jarašiūnas - komiteto pirmi ninkas, darbo vadovas (VU, fiziniai mokslai, fizika, pus laidininkių fizika P 265); Prof. habil. dr. Juozas Vidmantis Vaitkus (VU, fiziniai mokslai, fizika, puslaidininkių fizika P 265); Habil. dr. Liudvikas Subačius (Puslaidininkių fizikos institutas, fiziniai mokslai, fizika, puslaidininkių fizika P 265); Prof. habil. dr. Aleksandras Dementjevas (Fizikos ins titutas, fiziniai mokslai, fizika, elektromagnetizmas, opti ka, akustika P 200); Dr. Algirdas Bastys (VU, fiziniai mokslai, matemati ka, skaitinė analizė P 170). Oponentai: Prof. habil. dr. Arūnas Krotkus (Puslaidininkių fizikos institutas, fiziniai mokslai, fizika, puslaidininkių fizika P 265); Doc. habil. dr. Vaidotas Kažukauskas (VU, fiziniai mokslai, fizika, puslaidininkių fizika P 265).

2000 m. vasario 22 d. 16 vai. VU Filologijos fakulteto V. Krėvės auditorijoje Vita BANIONYTĖ gins disertaciją “Semantiniai, sintaksiniai ir pragmatiniai aspektai mo deliuojant vokiečių kalbos sakinius su slinkties veiksma žodžiais” humanitarinių mokslų daktaro laipsniui gauti. Komiteto sudėtis:

Doc. dr. Ina Meiksinaitė - komiteto pirmininkė, darbo vadovė (VU, humanitariniai mokslai, filologija 04 H, kal botyra H 350); Prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas (Lietuvių kalbos institutas, humanitariniai mokslai, filologija 04 H, kal botyra H 350); Habil. dr. Nijolė Sližienė (Lietuvių kalbos institutas, hu manitariniai mokslai, filologija 04 H, kalbotyra H 350); Doc. dr. Alfonsas Tekorius (VU, humanitariniai moks lai, filologija 04 H, fonetika H 351); Prof. habil. dr. Laimutis Valeika (VU, humanitariniai mokslai, filologija 04 H, kalbotyra H 350). Oponentai:

Prof. habil. dr. Aleksas Girdenis (VU, humanitariniai mokslai, filologija 04 H, kalbotyra H 350); Doc. dr. Ernesta Račienė (Vilniaus pedagoginis uni versitetas, humanitariniai mokslai, filologija 04 H, kalbo tyra H 350).

2000 01

Universitas Vilnensis

6 ^ApdovanojimaT^

UNIVERSITETO KALENDORIUS ĮVERTINTAS TARPTAUTINIU PRIZU

Šiemet VU Informacijos ir ryšių su

visuomene skyrius, bendradarbiauda mas su Reklamos informacijos centru, parengėjau trečiąjį kalendorių. Pirma sis buvo skirtas senajai Universiteto ob servatorijai ir jos prietaisams. Antra sis, už kurį ir gautas apdovanojimas, skirtas dvylikai senųjų Universiteto rū mų kiemelių, o trečiasis, 2000 metų kalendorius, skirtas Vilniaus univer siteto bibliotekos 430 metų jubiliejui. 1999 metų kalendoriaus temą pa diktavo pati senojo Universiteto ar chitektūra - 12 rūmų kiemelių suta po su mėnesių skaičiumi. Kiemelio vieta architektūros ansamblyje pažy mėta planelyje, akcentuojamas kuris nors kiemelio architektūros fragmen tas ar detalė, paminklinė lenta. Kalendoriaus dizaineris Vilmas Narečionis, fotografai Giedrius Laurušas ir Donatas Tinfavičius jau pa juto Universiteto specifiką ir senosios architektūros žavesį, saugomų verty

(Knygos

Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus universitetą pasiekė maloni žinia - už 1999 metų VU kalendoriaus dizainą gautas dizaino meistriškumo liudijimas (Certificate ofDesign Excellence). Šį prestižinį apdovanojimą skyrė Europos dizaino metraštis (European Design Annual) - to paties pavadinimo konkursas ir metinis leidinys, atspindintis naujausius ir geriausius Europos vizualinės kultūros pasiekimus. Šiame jau penktą kartą surengtame konkurse pernai dalyvavo 27 Europos šalys. Konkursą rengia JAV leidžiamas grafinio projektavimo žurnalas Print Magazine ir Šveicarijos vaizduojamojo meno

leidykla Roto Vision, veikianti Didžiojoje Britanijoje. bių unikalumą ir puikiai perteikė tai kalendoriuje. Prie kiekvieno kieme lio vaizdo pateikiamas trumpas apra šymas lietuvių ir anglų kalbomis. Tekstų autorius - VU bibliotekos is torijos sektoriaus vedėjas Vytautas Bogušis. Kalendoriaus lapai prime na seno pergamento lapus. Naujajame 2000-ųjų kalendoriuje šešių gražiausių Universiteto biblio tekos salių interjerai (Bendroji skai tykla, Profesorių skaitykla, J.Lelevelio salė, bibliotekos direktorės kabi netas - buvusio rektoriaus astronomo

M.Počobuto kabinetas, Baltoji salė senosios VU Observatorijos, įkurtos 1753 m., sudėtinė dalis). Pradedama seniausia Universiteto sale, pavadin tąją dekoravusio žymiausio Lietuvos klasicistinės tapybos atstovo, profe sionalios Vilniaus dailės mokyklos pradininko, pirmojo tapybos kated-1 ros vedėjo P.Smuglevičiaus vardu.' Kiekvienoje salėje matome vertingas1

knygas, astronominius prietaisus, įran kius, rankraščius, kurių pasirinkimą5 stengtasi susieti su salės istorija. "U.V." inform1

3 Filologijos fakultete apžvelgtas praeitų metų knygų derlius

Sausio 19 d. Filologijos fakulteto Literatų menėje buvo pristatytos 1999 m. išleistos knygos, kurių auto riai, vertėjai, rengėjai dirba arba dir bo šiame fakultete. Toks pristatymas rengiamas jau antrus metus ir gali tapti tradiciniu. Filologijos fakulteto dekano prof. B.Stundžios skaičiavimais, praeitais metais knygų “užderėjo” tikrai gau siai: išleistos 5 monografijos, 15 mo komųjų leidinių ir taikomosios kal botyros darbų, 14 vertimų, 4 litera tūros mokslo, kritikos, eseistikos ir grožiniai kūriniai, 14 mokslo darbų, žodynų ir enciklopedijų. Visas šias knygas išleido net 19 leidyklų. Pristatymo pradžioje buvo pa gerbtas jubiliejų neseniai šventęs prof. Z.Zinkevičius, Universitete dėstęs net 44 metus. Baltų filologi

jos katedroje kartu su VU bibliote ka buvo parengta profesoriaus dar bų bibliografinė rodyklė. Iš monografijų išskirta Lietuvių kalbos katedros doc. R.Koženiauskienės knyga “Retorika: iškalbos sti listika”, iš kurios mokytis turėtų kiek vienas save gerbiantis žmogus. Mokomasis leidinys “Dialektolo gijos skaitiniai” (parengė doc. Z.Babickienė ir dr. B.Jasiūnaitė) unikalus tuo, kad nuo pradžios iki pabaigos pa rengtas šiapus Universiteto sienų. Išleistos net kelios studentams la bai naudingos mokslinio darbo rašy mo metodikos. Viena iš jų - doc. R.Koženiauskienės ir doc. G.Viliūno parengtas leidinys “Lituanistų filolo gų rašto darbai”. Net keletas mūsų Universiteto straipsnių pateko į rinkinius, pasiro

džiusius užsienyje. Štai literatūroloil go prof. K.Nastopkos straipsnis iš j spausdintas Katalikiškojo Liono uni < versiteto leidinyje. r Pagaliau dienos šviesą išvydo daut metų rengta “Lietuvių kalbos enl

ciklopedija”, baigti leisti P.Skardžiau: “Rinktiniai raštai” (iš viso - 5 tomai* sudarė ir parengė spaudai prof^ A.Rosinas). Iš trijų Filologijos fakultete leidžia^ mų žurnalų paminėtas “Kalbotyros *!

sąsiuvinis “Slavistica Vilnensis”, pra3 eitais metais padaręs esminį kokybirr šuolį. r Visiems išskirtųjų knygų autoriam:® buvo įteikta po narcizą, pranašaujan® tį pavasario atėjimą. Laura BLYNAITfe

Universitas Vilnensis

•»O 01 20

j isj

Mw 33 UNKUS «J

PASKOLŲ KELIAS PAS STUDENTUS 1999 METAIS

0 Studentams vienos iš aktualiausių f'a socialinės problemos - gyvenamas plotas, stipendijos, paskolos. Šiuo

ietu dieninių studijų studentai gali luti paskolą, dažnai vadinamą kredi’ i, kurios dydis vieneriems metams ‘ .i 36 minimalaus gyvenimo lygių (šiuo

lėtu tai sudaro 4500 Lt), o metinės ( alūkanos už paskolą neviršija 5 proc. askolos grąžinimo sąlygos studen)S ims yra gana patogios - grąžinti pacolą reikia pradėti po 2 metų pabal 1Susį > studijas ir galima tęsti iki 15 meJ }.'Lengviau gauti paskolas socialiai Imtiniems, geriau besimokantiems ir nksčiau paskolas gavusiems studen, ims. Deja, ne visi norintys gali gauti aSkolas - tam nepakanka valstybės ūkiamų lėšų. “Paskolų era” prasidėjo 1994 m. uo metu pinigai buvo skiriami ne iš alstybės biudžeto, o per bankus, lesa, retas studentas išdrįsdavo imti askolą, nes norint gauti kreditą reiėjo užstatyti nekilnojamąjį turtą, tudentų lyderiai nemažai pasidaravp, kad užstato reikalavimas būtų br auktas iš paskolų teikimo taisykš-igN-uo 1998 metų paskolą gaunanįiems; studentams nebereikia užstati turto. Ilga 1999metų paskolų istorija

(

1999 metais visos Lietuvos studenįi turėjo gauti 10 mln. Lt paskoloms, lietų pradžioje Vilniaus universiteJ, kaip ir kitose aukštosiose mokyk>se, buvo paskelbtas konkursas die ninių studijų studentams. Fakultetuoaą studentai pildė dokumentus, rašė . rašymus, tikėdamiesi gauti pinigų ragyvenimui ar panaudoti juos moesčiui už studijas Universitete sumoėti. Galų gale daliai šių žmonių pa kops buvo paskirtos, tačiau kreditų -įe|iesulaukė...

Studentų lyderiai bandė išjudinti sustojusį kreditų teikimo procesą. 1999 m. liepos mėnesį Lietuvos stu dentų sąjungos Taryboje, kuriai pri klauso ir VU Studentų atstovybės prezidentė Raminta Štuikytė, buvo svarstomos galimybės rasti pinigų 1999 metų paskoloms. Apie pasko las nuolat buvo kalbama Lietuvos stu dentų sąjungos ir Švietimo ir mokslo

ministerijos susitikimuose. Pinigų paieška užsitęsė iki vėlyvo rudens. Dalis studentų, kurie iš pa skolos tikėjosi susimokėti už mokslą, buvo išmesti iš Universiteto kaip ne sumokėję už 1999 metų pavasario se mestrą. Naują viltį įžiebė spalio pabai goje duotas Vyriausybės, vadovauja mos A.Kubiliaus, pažadas surasti bent 2,5 mln. Lt paskoloms vietoje lauktų 10 mln. Lt. Aukštosiose mokyklose iš pavasarį atrinktų žmonių po dar vie no konkurso liko ketvirtis. Su jau du konkursus praėjusiais studentais Lie tuvos valstybinis mokslo ir studijų fon das pasirašė sutartis, pagal kurias fon das įsipareigojo iki 1999 m. gruodžio 30 d. pervesti paskolos sumą į studen tų sąskaitas. Vilniaus universiteto stu dentai pagal fondo Valdybos sprendi mą turėjo gauti 430 tūkst. Lt (daugiau skirta tik Kauno technologijos univer siteto studentams - 441 tūkst. Lt); iš viso Lietuvos aukštųjų mokyklų stu dentai turėjo išsidalinti 2,529 mln. Lt. Savo įsipareigojimų fondas iki šiol dar neįvykdė.

paskolos. Sutarta, kad kreditavimo sistemą reikia išsaugoti ir 2000 m. skirti nemažiau 2,5 mln. Lt pasko loms. Švietimo ir mokslo viceminist ras A.Žalys pažadėjo surasti 2 mln. Lt

kreditams. Kalbant apie likusias pa skoloms reikalingas lėšas aptarta ga limybė 1 mln. Lt skirti iš stipendijų fondo.

Paskolų kaina - sumažintas stipendijų fondas 2000 m. 2000 m. sausio 14 diena. Vyriau sybės posėdis. Vienu nutarimu nu sprendžiama sumažinti stipendijų fondą 2000 m., kitu nutarimu skiria ma kreditams 9 mln. Lt. Ši suma yra skiriama paskoloms 1999 ir 2000 me tams. Tai reiškia, kad 2,5 mln. Lt bus išmokėta per du konkursus 1999 m. atrinktiems studentams, o likusi su ma - 6,5 mln. Lt - turėtų pasiekti 2000 m. kreditų gavėjus. Dėl sausio 14 d. Vyriausybės sprendimo Universitete sumažės sti pendiją gaunančių studentų skaičius. Paskolas gaus daugiau studentų, bet jų bus mažiau nei nukentėsiančių dėl sumažėjusio stipendijų fondo. VUSA, kaip ir dauguma kitų aukš tųjų mokyklų studentų savivaldų, yra pasisakiusi prieš stipendijų fondo ma žinimą, kadangi stipendija yra gyvy biškai svarbi studentui sunkiomis ekonominėmis sąlygomis.

1999 m. gruodžio 30 d. vyko studen tų lyderių susitikimas su Vyriausybe, kuriame dalyvavo premjeras A.Kubilius, švietimo ir mokslo ministras K.Platelis, kiti Finansų bei Švietimo

Informaciją apie šių metų pasko lų skyrimą tikimės artimiausiu metu pateikti laikraštyje “Universitas Vil nensis” bei VUSA interneto svetai nėje www.vusa.lt Paskolų teikimo taisykles galima rasti VU interneto svetainėje adre su: http:llwww.studijos. cr. vu. It/infor/ dokum/paskola.htm.

ir mokslo ministerijos atstovai. Pagrin dinė susitikimo tema -1999 ir 2000 m.

Tęsinys 23 psl.

Darbo susitikimas Vyriausybėje

VUSA informacija

Universitas Vilnensis

2000 01 2«

VILNIAUS UNIVERSITETO ŠV. JONŲ BENDRUOMENĖ

( Prlstatomel

č>v. Jono Krikštytojo iršv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčios istorija neatsieja ma nuo džiugios ir skausmingos Vilniaus universiteto istorijos. Jėzuitai įkūrė šią aukš tąją mokyklą ir šiuo metu rūpinasi jos studentų bei dėstytojų sielovada. Tai ne parapi jinė bažnyčia. Joje į bendruomenę buriasi akademinis jaunimas, mokslo, kultūros žmonės. Šv. Jonų bendruomenei vadovauja ir krikščioniškojo dvasingumo labui darbuojasi Tėvas Antanas Saulaitis SJ ir Tėvas Leonas Leise SJ. Šių tėvų jėzuitų paklausėme, kokia jų krikščioniškojo dvasingumo ugdymo (-si) Vilniaus universitete vizija.

Tėvas Antanas Saulaitis SJ

bažnyčia. Mes, tarnaujantys ir dalyvau jantys šv. Jonų bendruomenėje, taip pat priklausome ir viso Universiteto bendruomenei. Nežinau, ar Universiteto bendruo menė mano, kad šv. Jonų bažnyčios bendruomenė yra ir viso Universiteto bendruomenės dalis. Stovint prie alto riaus, žvelgiant į bažnyčioje esančius žmones sunku suprasti, kurie yra Uni versiteto žmonės, o kurie - ne. Geriau sia, kai gali žmones pažinti asmeniškai. Tačiau taip dar nėra. Suprantu, kad mes šv. Jonų bažnyčioje dar nesame tikra universitetinė bendruomenė. To siek sime, tai yra mūsų Jubiliejinių 2000 me tų projektas.

Drauge su Universiteto administrai cija ieškome būdų, kaip galėtume įsi! kurti ir darbuotis Saulėtekyje. Dar tik Į rai neaišku, kas iš to bus, tačiau reiki! lai juda į priekį. Nenoriu sakyti, kad teJ rengsime koplyčią. Veikiau tai bu krikščioniškojo akademinio jaunimj centras. Tai nereiškia, kad nebus auki I

jamos šv. Mišios arba nebus vietoj melstis, tačiau mums svarbiausia, ka|

tai būtų vieta, kur galėtų rinktis kriks čioniška bendruomenė, kur būtų ka bama moralės ir etikos temomis. Ga I būt ten bus galima rasti ir dvasinę biį psichologinę pagalbą ištikus neišverj giamoms krizėms. J Būtų gerai pabandyti pastatyti ki kią nors krikščionišką dramą šv. Jonui

Šv. Jonų bažnyčios bendruomenė įdomi ir įvairiapusė. Daugelį vyresnių žmonių traukia ir palaiko ryšys su VU ir šia bažnyčia. Jaunesni čia randa ben draamžių, kurie siekia brandinti dva se. Gal mes galėtume pamėginti pastų, sią, bendrauti ir draugauti. tyti “Jėzus Kristus superžvaigždė” Matomi trejopi siekiai: 1) patarnau ką nors kita? Ar jums patinka lankyti ti jau dalyvaujantiems bendruomenės teatre? Gal ateinančiais metais pati gyvenime; 2) ištiesti ranką ir kreiptis į tapsite teatro žvaigždėmis? ;e dar nedalyvaujančius; 3) būti Univer Man atrodo, svarbiausia yra tai, j |y sitete pakankamai žinomiems, kad no mūsų ryšiai su jumis Jonuose stiprėta rintys galėtų laisvai kreiptis, galėtų pro Tad visa Šv. Jonų akademinės bendrutei gomis ar nuolatos prie mūsų prisijung ti. Šiems siekiams įgyvendinti kuriamos menės pastoracinė taryba: aš, sesi® Aušra ir tėvas Antanas Saulaitis - lai I įvairios programos, aprašytos mūsų kiame jūsų pagalbos ir kūrybingo bc’ii lankstinuke ir straipsniuose. dradarbiavimo. ik Sielovados tarnyba skirta bendruo menei: vyksta įvairios pamaldos, kur VU šv. Jonų pastoracinės tarnybos veiklos kryptys sai, renginiai. Norėtume išplėsti socia Akademinė veikla. Akademinė programa linę tarnybą ir būti lengviau pasiekia >ei Drauge su VU Religijos studijų centru esame parengę ir eksperimento būdu no, mi studentų bendrabučiuose. Kadangi akademinis ir profesinis ly šio pavasario pradedame vykdyti tarpfakultetinę akademinę krikščioniškojo dvasi! gurno studijų programą. ei gis labai susijęs su dvasine kultūra ir Kurso pavadinimas: Krikščioniškasis dvasingumas kultūrų sandūroje. va asmens branda bendruomenėje, ligi Pobūdis: pasirenkamas seminarinis tarpfakultetinis kursas. o) šiol siekiame bendromis jėgomis kūry Seminarų metu bus siekiama išsamiai ir suprantamai padėti gilintis į krikšči į i bingai plėtoti šv. Jonų bažnyčioje per niškojo dvasingumo esmę svarstant atitinkamą literatūrą ir asmeninę patirtį. »es keletą metų išvystytą tarnybą. 32 akademinės valandos, 3 kreditai, egzaminas. ar Tėvas Leonas Leise SJ Kurso vadovas: kun. lic. A.Saulaitis SJ. ai Vadovo asistentai: mgr. A.Karaliūtė SJE ir kun. L.Leise SJ. Vėl švenčiame Naujuosius metus. Šį kartą sutinkame 2000-uosius. Kai Bus kviečiami ir kiti lektoriai. aį| kas galbūt laukia pasaulio pabaigos. Numatomos temos: im Tačiau mes, krikščionys, jau seniai esa 1. Krikščioniškas dvasingumas kasdienybėje. Religiniai išgyvenimai me supratę, kad Dievui viena diena A.Maslow, VFranklin įžvalgų perspektyvoje). yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis 2. Gyvenimas Dievuje šiandieninėje visuomenėje (pagal J.Girniaus “Žmog^ 1 metų yra kaip viena diena. Svarbiau be Dievo” ir J.Ratzinger “Krikščionybės įvadą”). sia suvokti, kad pas mus atėjo Išgany 3. Asmuo, laisvė, sąžinė ir Dievo valia. tojas ir jis nori su mumis pasilikti. 4. Krikščioniškasis dvasingumas kaip kelias į visapusišką asmenybę: Skaičius 2000 primena, kad Jėzus a) Šv. Rašto dvasingumas; 1 Kristus gimė ir keičia istoriją. Norė b) krikščioniška malda, jos keliai ir būdai; et’ čiau pasveikinti visus studentus, dės c) Ignaco Lojolos ir pasauliečių dvasingumo praktika. (ai tytojus, profesorius, administraciją, vi 5. Krikščioniškoji moralė ir socialinis mokymas: *a> a) prigimtinis įstatymas ir šv. Rašto dekalogas; | sus Universiteto darbuotojus Jėzaus vardu. Ypač sveikinu krikščionis ir ka b) Bažnyčios Tradicija ir šiandieninis mokymas; vic talikus šv. Jonų bendruomenės narius. c) Popiežiaus Jono Pauliaus II socialiniai absoliutai; ia Šv. Jonai yra Vilniaus universiteto d) specialieji moralės klausimai (savižudybė, eutanazija, negimusi gyvybė ir 1.1 žia

2įj)00 01 20

Universitas Vilnensis

"^■5. Dievo ir artimo meilė šv. Rašte. _J | 7. Pasaulio religijos: ekumenizmas (krikščionių bendrainias) ir tarpreliginis dialogas. ;tral . 1 3. Katalikų Bažnyčia - kelias, bendruomenė ir institucija.

®. Simboliai ir liturgija kaip religinės kalbos bei išgyvenių J forma. 1 10. Sakramentas - mirties ir prisikėlimo naujam gyveni1 nu i ženklas ir slėpinys. . 1 11. Žmonijos vystymasis ir krikščionybė Teilhard de Charm'in perspektyvoje. Prieš kursą bus pateiktas siūlomos literatūros sąrašas. ■?' ’ageidaujantys lankyti šį kursą pavasario semestrą galite k reiptis į Religijos studijų centrą arba s. Aušrą Karaliūtę

:el. 8 287 90092).

3a b|

Neformalus ugdymas(-is) ir dvasinis ugdymas (-is)

/c: į

Nuaugusiųjų katechumenato programa (susitinkame aelkvieną pirmadienį 18 vai. bažnyčioje). kB>i programa skirta tiems, kurie nėra priėmę įkrikščioniįucMio sakramentų - Krikšto, Sutvirtinimo ir Eucharistijos; ist ra vaikystėje pakrikštyti ir priėmę kitus sakramentus, taiau nori pagilinti savo tikėjimą ir labiau įsitraukti į krikšty’ionių bendruomenės gyvenimą. Tai ne “sausos” paskaitos atr ne aklas tikėjimo tiesų “kalimas”. Tai laisvas ėjimas drau;eįikėjimo ieškojimų keliu. Programa vyksta vienerius ar , ji įvijus metus. Programos kulminaciją išgyvename VelyknakėiBvęsdami Kristaus ir mūsų perėjimą iš mirties į naują gyru ėjimą, tamsos, blogio ir mirties savyje nugalėjimą, perėji;siną iš seno žmogaus į naują žmogų. lai iv. Rašto (ST ir NT) studijų programa (yra dvi grupės,

jei

noji renkasi sekmadieniais 9 vai. ryto, antroji - trečiaįiais 18 vai.). Susitikimuose studijuojame šv. Raštą, daijamės savo išgyvenimais, meldžiamės. Vaikų katechumenato programa skirta VU akademinės icn iruomenės narių vaikams, kurie rengiasi priimti Krikšnio,|>usitaikymo ir Eucharistijos sakramentus. Šioje prograisi| Je dirbame dalydamiesi patirtimi atskirai ir su vaikų tėelais, kurie yra pirmieji savo vaikų tikėjimo mokytojai vaikų susitikimai vyksta kiekvieną sekmadienį 10 vai. ryo).

iči

Paauglių katechumenato programa skirta paaugliams, 'esirengiantiems Krikšto, Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakamentams (užsiėmimai vyksta kiekvieną sekmadienį 12 ai. bažnyčioje).

S v. Ignaco rekolekcijos (susitikimai vyksta kiekvieną saail ę pagal individualų grafiką). Šios rekolekcijos arba dvainls pratybos skirtos pasauliečiams, siekiantiems savo aktyialre gyvenime integruoti krikščioniškąjį dvasingumą. Praybos vyksta nuo rudens iki vasaros. Kartą per savaitę praty lu dalyviai drauge susitinka su vadovu pasidalyti tikėjimo ir ¥ lakios patirtimis bei išgyvenimais, gauti naujos medžiagos teinančios savaitės kasdieniams apmąstymams ir priimti Ivąšinį palydėjimą. Diskusijų klubas, paskaitos, pokalbiai (susitikimai vyksta etvirtadieniais 18 vai. šv. Jonų bažnyčioje). Diskutuojame /airiomis aktualiomis temomis, kviečiame įvairių sričių speiali tus, lektorius. Socialinės pagalbos tarnyba (ši veikla vyksta nuolat ir viečiame prie jos prisijungti visus - kada gali ir kiek gali), ia veikla stengiamės palengvinti tiek dvasinį, tiek ir mežiaginį vargą. Lankome ligonius ir vienišus žmones, bent

du kartus per metus aplankome ir sąvartyne gyvenančius žmones. Vaikų tarnystė. Sekmadieniais 11 vai. šv. Mišių metu stu dentai dirba su mažais vaikais. Kalba apie gyvenimą, tikėji mą, žaidžia, gieda, dainuoja, šoka, piešia ir 1.1.

Klasikinės muzikos choras. Giedame per 11 vai. sekma dienio šv. Mišias, repetuojame kiekvieną savaitę. Jaunimo choras. Giedame Taize ir charizmatines gies mes per sekmadienio 15 vai. šv. Mišias. Repetuojame kiek vieną sekmadienį 14 vai. bažnyčioje.

Vasaros stovyklos ir proginiai renginiai. Vasarą organi zuojame stovyklas. Praėjusią vasarą stovyklavome Kabeliuo se ir Preiloje. Taip pat rengiame rekolekcijas ir susikaupi mus. Drauge švenčiame įvairias šventes. Mūsų bažnyčioje vyksta reguliarūs Našlių susitikimai, Gy vojo Rožinio rateliai, veikia biblioteka ir skaitykla.

Pamaldų tvarka ir dvasinis palydėjimas (counseling) Šv. Mišios švenčiamos sekmadieniais ir šventėmis 11 vai. ir 15 vai. Paprastomis savaitės dienomis 17.30 vai. pirma dieniais, antradieniais ir ketvirtadieniais. Bendruomeninis Susitaikymo sakramento šventimas vyksta advento ir gavėnios laikotarpiais. Asmeninės išpažintys klau somos prieš kiekvienas šv. Mišias ir atskirai susitarus. Dėl dvasinio palydėjimo, dvasinio pokalbio ar patarimo galima kreiptis individualiai. Telefonai pasiteirauti: 221715 (Tėvas Antanas Saulaitis ir Tėvas Leonas Leise), 8 -286 61417 (Tėvas Leonas Leise), 8-287 90092 (s. Aušra Karaliūtė).

Universitas Vilnensis

2000 01 2|

Iš universiteto istorijos

1939 METAI:

X___________ _ ___ _____________ Z

VILNIAUS UNIVERSITETO LŪŽIAI

Vilniaus universitetą per visus 420 metų mes suvokiame kaip vientisą Lie tuvos studijų ir mokslo instituciją. Ir jo istoriją interpretuojame kaip nenu trūkstamą procesą, nežiūrint to, kad universitetas beveik 90 metų buvo už darytas. Bėgant amžiams jėzuitų val domas universitetas, patekęs švietimo epochos pertvarkon, lenkiškas Stepo no Batoro universitetas ar lietuviškas, ilgą laiką buvęs sovietizuotas univer sitetas niekuo nesiskiria. Kiek padū savę sutiksime ir su tuo, kad pagaliau nėra taip jau labai svarbu, kokia kal ba buvo dėstoma ar bendraujama. Svarbiau yra kita: kokia vienu ar kitu laikotarpiu veikusio universiteto reikšmė kraštui ir jo kultūrai? Pagal tai universiteto vaidmenį bei reikšmę ir reikėtų vertinti. Netgi valstybingu mas neturėtų būti lemiamas veiksnys. Universiteto istorijos kontekste sudėtinga yra Stepono Batoro uni versiteto Vilniuje situacija. Mes ne dėl kokių nors siaurų tautinių jaus mų, o istorinės tiesos ir teisingumo vardan sakome ir sakysime, kad visų atsikuriančios Lietuvos valstybės žmonių, išskyrus lenkų veikėjų opo ziciją, pripažinta Lietuvos Valstybės Taryba, suvokdama Vilniaus univer siteto svarbą kraštui ir visoms jame gyvenančioms tautoms, 1918 m. gruodžio 5 d. priėmė Vilniaus univer siteto statutą, kaip valstybės įstatymą. Pirmasis statuto punktas skelbė: “Vil niaus universitetas atgaivinamas nuo 1919 m. sausio 1 d. Jis yra mokslo ir mokymo įstaiga ir 1832 m. uždaryto Vilniaus universiteto turtų paveldėto jas". Tai buvo pirmas ir teisine pras me neabejotinas Vilniaus universite to atkūrimo aktas. Gruodžio mėnesį surašyti du Varšuvos bei Vilniaus len kiškų organizacijų aktai apie Vilniaus universiteto atkūrimą buvo niekiniai nuo pat pradžios. Tik šio minėto tei sėtos Lietuvos valstybės teisinio ak to “nepastebėjo” kaimyninės Lenki jos vyriausybė. Mes pripažįstame at sikūrusios Lenkijos valstybės vado vo Juozapo Pilsudskio 1919 m. rug

Kalbant apie visus Lietuvos va j pjūčio 28 d. dekretą dėl Vilniaus uni versiteto atkūrimo tik su viena teisė džios pertvarkymus Rytų Lietuvo j ta išlyga, - tai buvo antrinis universi atgavus Vilnių, taip pat ir apie \ | teto atkūrimo teisinis aktas. Vilniaus niaus universiteto pertvarkymą, re j universiteto atkūrimo prioritetas pri kia laikytis šios principinės nuost; klauso Lietuvos Valstybės Tarybai. tos: Lietuva atgavo jai teisėtai pr I Atsikurianti Lietuvos valstybė atkū klausiusios teritorijos dalį su sostir i rė Vilniaus universitetą kaip teisėtą Vilniumi, kuri laikinai buvo aneksu savo istorinio paveldo dalį. Ir niekas ta kaimyninės valstybės. Kas kita va to akto teisiškai nepaneigė ar nepa sudėtingos atgavimo aplinkybės, na naikino. Tik nepastebėjo. Beje, viešas priklausiusios nei nuo Lietuvos, n i tokių minčių paskelbimas Varšuvos nuo Lenkijos. Lietuvai atgavus šią ji Į karalių pilyje 1994 m. spalio 11d. šio teritorijos dalį čia pagal tarptautiri straipsnio autoriui buvo sukėlęs tam teisę nustojo veikę Lenkijos vaisa tikrų nepatogumų. Kai kas, Lenkijo bės įstatymai, taip pat visos Lenkija je besidomintis Vilniaus universiteto čia sukurtos institucijos. Lietuvos k J problema, prieš autorių įvykdė viešą riuomenei įžengus į Vilnių ir po i protesto ir šmeižto akciją. Netgi bu tvarkingai perimant atgauto krašl vo mėginta sutrukdyti paskelbti pra valdymą, kiekvienos Lenkijos suku i nešimo (pagal kurį parengtas šis tos institucijos funkcionavimo pab'i straipsnis) tekstą lenkų kalba. Suvo ga buvo tik laiko klausimas. Jos ta kiame, kad daugybei lenkų tas lietu rėjo būti arba pertvarkytos, arba lt vių valdžios aktas buvo nežinomas. Ta viduotos. Tokia Lenkijos valdžios s. čiau ir toliau apie jį kai kam nesinori kurta institucija buvo ir Vilniaus utį žinoti. Kaip ir pas mus, jų šalyje kar versitetas, kurio ypatingas lenkiški tais pasitaiko tokių kraštutinumų, kai mas buvo ne tik deklaruojamas, b: nenorima matyti to, kas mus saisto, o ir visokeriopai demonstruojant) pabrėžiamos tik skirtybės ir priešybės. nuo pat jo veiklos pradžios. Jau via Niekuomet paslaptimi nebuvo tai, dėl to Lietuvos valdžia negalėjo p kad kuriant ir 20 metų puoselėjant likti nepajudinto Stepono Bato Stepono Batoro universitetą Vilniu universiteto Vilniuje. Nacionalizu je, visokiais būdais akcentuotas jo pliūpsnis iššaukė nacionalizmo atsl lenkiškumas ir ypatinga misija. Jis pa ką. Tik ar visi tą dabar suvokiant ' brėžtinai buvo vadinamas lenkišku Dar pasitaiko atvejų, kad Lietu' universitetu, netgi priešakiniu lenkų atėjimą 1939 m. spalio mėnesį į sai kultūros postu Rytuose. Deja, jis ne teisėtą istorinę sostinę Vilnių kai k buvo atviras visoms Lietuvos tau laiko lietuvių okupacija. Tuo Lieti toms, kaip Lietuvos valdžios norėta, va lyg ir sugretinama su Molotot | 1918 metais. Ir Lietuvoje, ir Lenki Ribentropo pakto dalyvėmis. Tai j i joje (kaip, beje, ir visoje Europoje) yra mažų mažiausiai ir teisiškai, ii i j du dešimtmečius tarp pasaulinių ka toriškai nesąžininga. rų vešėjo nacionalizmas ir tai turėjo Tolesnis pabrėžtinai lenkiško urs įtakos Vilniaus universiteto raidai versiteto funkcionavimas buvo iš I mės priešiškas Lietuvos valstybės i I 1919-1939 metais. Taigi to tarpukario dvidešimtme teresams, juolab kad tokį universitį čio Vilniaus - Stepono Batoro - uni tą būtų tekę išlaikyti Lietuvos ižd. I versitetas nebuvo visos Lietuvos uni Suprantama, kad Lietuvos vaistyk versitetas. Jis tuomet buvo ne tiek išlaikomas universitetas Vilniuje tur I Lenkijos, kiek lenkų universitetas. jo atitikti visos Lietuvos valstybės int Tad visiškai natūralu, kad Lietuvai at resus. Ir studijos jame turėjo vykti va gavus Vilnių iškilo ir Vilniaus univer tybine kalba. Lenkų valdžia 1919 atmetė Lietuvos Vyriausybės dek S siteto pertvarkymo klausimas.

Universitas Vilnensis

2000 01 20 nioto atviro visoms Lietuvos tautoms Universiteto organizavimo Vilniuje idėją, ignoravo Lietuvos Valstybės Ta rybos priimtą Vilniaus universiteto at kūrimo aktą, sukūrė pabrėžtinai len kišką universitetą. Taigi 1939 m. pa baigoje Lietuvai nebeliko nieko kita, :aip atgautoje sostinėje suformuoti ietuvišką universitetą. Ir ne kurti nauą universitetą, o pertvarkyti esamą, lietuviškoje spaudoje pasirodė traipsnių lenkiškojo Stepono Bato ro universiteto tolesnio likimo klau simu. Bene aštriausiai šią problemą ‘Vaire” iškėlė Bronys Raila. Jo raši nys neabejotinai reiškė tam tikros lie tuvių visuomenės dalies nuotaikas. Lietuvoje tuo metu jau pradėta suvok:i, kad Vilniuje ir atgautoje Rytų Lie:uvos dalyje iš esmės tik lietuviai lau<ė Lietuvos valdžios atėjimo ir esmi nių permainų. Daugelis krašto gyven tojų tam buvo abejingi ir netgi prie šiškai nusiteikę. Tai ypač pasakytina apie inteligentiją, kuri laukė ir norėjo tik karo ir sovietinės okupacijos suar dytos buities pagerinimo. Supranta

ma, spauda formavo viešąją nuomo ję, bet tiesiogiai nelėmė Lietuvos Vy.riausybes politinių sprendimų. Pagal nustatytą tvarką Stepono Batoro universiteto pastatai ir turtas turėjo būti perduoti Švietimo mi

nisterijai. Visus tuos objektyviai vy kusius procesus skirtingai įsivaizda vo lietuviai, Vilniaus grąžinimą su vokę kaip istorinės ir valstybinės tei sybės atkūrimą, ir lenkai, manę, kad lietuviai savoje žemėje ir savo vals tybėje tampa okupantais. Švietimo ministras laikinuoju Ste

pono Batoro universiteto valdytoju paskyrė VDU profesorių Igną Kon čių, kuris, dar neturėdamas manda to perimti universiteto valdymą, jau lapkričio 1 d. atvyko į Vilnių. Susi pažinęs su padėtimi, prof. I.Končius Vyriausybės paskirtam Vilniaus krašto valdytojui išdėstė savo požiūrį į Stepono Batoro universitetą ir jo pertvarką. Jo požiūrio esmė buvo tokia: len kiškam universitetui šį semestrą dar reikia leisti baigti mokslus sena tvar ka, o naujasis semestras jau turįs pra sidėti kaip lietuviško universiteto se mestras. Jo manymu, iš darbo netu rėjo būti šalinami nei Stepono Ba toro universiteto profesoriai, nei asistentai, nei tarnautojai, nei sargai, nes jie visi gali būti reikalingi lietu viškam Vilniaus universitetui. Tik kiekvienas, norįs ir toliau dirbti per tvarkytame universitete, turįs asme niškai įteikti universiteto valdytojui prašymą. Dėl studentų prof. Igno

Končiaus nuostata buvo tokia: visi Stepono Batoro universiteto studen tai galį tęsti mokslą ir pavasario se mestre, jeigu paduos prašymą priim ti universiteto klausytoju. Tai reiškė, kad lietuviškoji administracija nesiruošia ignoruoti nė vieno Stepo no Batoro universiteto profesoriaus, darbuotojo ar studento, pripažįstan čio Lietuvos Respublikos jurisdikci ją. Šiai iš esmės ramiai ir palankiai Lietuvos Vyriausybės nuostatai bu vo priešinamas daugelio Vilniaus len kų kategoriškas nenoras turėti kokių nors reikalų su Lietuvos valstybės institucijomis ir bent kokia prasme su jomis susieti savo artimiausią at eitį. Nuo pat prof. I.Končiaus atvy kimo į Vilnių perimti universiteto dauguma to universiteto profesūros ir studentijos visas universiteto per tvarkymo priemones sutiko priešiš kai. Daug kas tiesiog manė, kad bet kokia forma bendradarbiauti su lie tuviais yra nusikaltimas tragediją pa tyrusiai Lenkijos valstybei. Stepono Batoro universiteto rek toriui, prof. Stefanui Ehrenkreutzui ir profesūrai, suprantama, rūpėjo universiteto perspektyvos. Todėl rek torius kartu su prof. Vitoldu Stanievičiumi, kilusiu nuo Pivašiūnų ir dar gana gerai mokėjusiu lietuviškai (tuo metu dvarelyje prie Pivašiūnų dar tebe gyveno jo motina), lapkričio 14 d. apsi lankė pas švietimo ministrą Kaune ir išdėstė savo požiūrį į universiteto ateitį. Prašyta bent me tams palikti univer sitetą nepertvarky tą. Ministrui buvo pasakyta, kad prie šingu atveju “uni versiteto vadovybė bei jo mokslo perso nalas nesiima atsa komybės už galimus ekscesus ir neramu mus, kuriuos gali su kelti studentai”. Tai buvo ne grasinimas

Paskutiniojo Senato posėdžio, įvykusio 1939 m. lapkričio 11 d., dalyviai

Nukelta į 12 psl.

Universitas Vilnensis

1939 METAI: VILNIAUS UNIVERSITETO LŪŽIAI Atkelta iš 11 psl.

Vyriausybei, o paprasčiausias situ acijos ir studentijos požiūrių paaiški nimas. Situacija iš tiesų buvo grėsmin ga. Lenkų studentijoje vyravo patrio tinės nuotaikos, jautėsi nuoskauda dėl valstybės žlugimo. O karštagalvių tarp studentų netrūko. Tikėtasi, kad po metų pasikeis ar bent labiau paaiškės politinė situacija ir gal iš viso nebe reikės persitvarkyti... Ministras tuomet nieko aiškaus ne pasakęs. Tik apeliavęs į sudėtingą vals tybės finansinę situaciją ir sunkumus, kurie atsirastų norint išlaikyti du uni versitetus. Vis dėlto šis vizitas paspar tino iyžtingesnius Vyriausybės žings nius pertvarkant universitetą. Lapkri čio 17 d. švietimo ministras Leonas Bistras pasirašė mandatą prof. I.Končiui. Jame buvo sakoma, kad kol bus įstatymiškai išspręstas universiteto Vilniuje klausimas, Stepono Batoro universiteto reikalams tvarkyti valdy toju skiriamas prof. I.Končius. Oficia liai įsakymu šioms pareigoms jis buvo paskirtas tik nuo gruodžio 15 d. Iki tol jis buvo laikinasis valdytojas. Rem damasis šiuo ministro pasirašytu man datu, Švietimo ministerijos atstovas

Vilniaus kraštui lapkričio 20 d. pasi rašė trumpą raštą Stepono Batoro universiteto rektoriui, pavesdamas prof. LKončiui vadovauti Vilniaus uni versitetui ir tvarkyti jo reikalus. Kitaip sakant, rektorius prof. S.Ehrenkreutzas buvo nušalintas nuo pareigų. Tą pačią dieną rektorius susiruošė pas Švietimo ministerijos atstovą aptarti universiteto finansavimo ir kitų reika lų. Ten rektoriui buvo oficialiai prista tytas prof. I.Končius, kuris ir paprašė perduoti rektoriaus pareigas. Rekto riui buvo įteikti abu minėtieji raštai. Tą pačią dieną sutartu laiku prof. I.Končius atvyko į universitetą, kur ra do susirinkusį visą Stepono Batoro universiteto Senatą. Oficialiai tai bu vo paskutinis Senato posėdis. Buvo perskaitytas Švietimo ministerijos

įgaliotinio raštas. Į senatorių klausi mą, koks bus tolimesnis universiteto likimas, buvo atsakyta, kad universite tas darbą tęsia ir tęs toliau, jis nebus uždarytas, iki semestro pabaigos dar dirbs sena tvarka, t. y. kaip lenkiškas universitetas. Nuo 1940 m. pradžios tu rėtų pradėti dirbti kaip lietuviškas Lie tuvos valstybės universitetas. Dėl dar buotojų ir studentų buvo paaiškinta, kad toliau dirbti ir studijuoti univer sitete liks tie, kurie apie savo nusista tymą praneš raštu. Kol kas visi, išsky rus buvusį rektorių, tęsė darbą. Tą pačią lapkričio 20 d. S.Ehrenkreutzas parašė švietimo ministrui la bai mandagų protesto laišką, kuria me pabrėžė, kad atsižvelgdamas į ka ro stovio sąlygas jis buvęs priverstas nusišalinti nuo rektoriaus pareigų. Kitą dieną jis parašė kreipimąsi į de kanus, padalinių vadovus ir profeso rius, kuriame glaustai išdėstė įvykius ir pranešė, kad yra priverstas nedel siant palikti rektoriaus pareigas. Lapkričio 24 d. švietimo ministrui Stepono Batoro akademinės ben druomenės vardu buvo parašytas ga na griežtas memorandumas. Jame bu vo reikalaujama grąžinti rektorių į sa vo postą, leisti universitetui veikti da bartinėmis sąlygomis, t. y. be jokių pertvarkymų, ne trumpiau kaip iki mokslo metų pabaigos, o universite to tolesnį likimą patikėti spręsti pro fesorių sudarytam komitetui, kuris ir tartųsi su valdžia. Šis reikalavimas aiš

kiai buvo nepriimtinas. Per tą profe sorių komitetą norėta užblokuoti bet kokią pertvarką. Memorandumo pro jektą svarstė fakultetų tarybos. Memo randume buvo ne tik protestuojama prieš valdžios veiksmus, bet ir nepagrįs tai įrodinėjama, kad numatomas uni versiteto pertvarkymas prieštarauja 1899 m. liepos 29 d. Hagos konvenci jos kai kuriems paragrafams. Univer siteto delegacija šį memorandumą įteikė Kaune premjerui ir švietimo mi nistrui. Tačiau Vilniaus universiteto pertvarkymai jau buvo neišvengiami. Gruodžio 13 d. Lietuvos Seimas priėmė universitetų įstatymą. Jame buvo numatyti du universitetai - Vil niuje ir Kaune. Vilniaus universite

2000 01 20 ( . .......... ■

tas kol kas turėjo vadovautis VDLj statutu. Pagal šį įstatymą lietuviškoj

jo Vilniaus universiteto veiklos pra džia -1939 m. gruodžio 15 d. Tą die ną turėjo baigtis lenkiškojo universi teto Vilniuje paskaitos. Paskaitos ir seminarai baigėsi, bet vyko įskaitos ir egzaminai, tad darbas iki 1940 m. pradžios nenutrūko. Iki semestro pa E baigos visiems profesoriams ir uni versiteto tarnautojams buvo išmokė tas atlyginimas iš Lietuvos iždo, nors už tą laiką jie gavo algas avansu iš Lenkijos iždo. Vis dėlto įvykių raida labai jaudino profesūrą bei studen tus. Ypač visi buvo nepatenkinti rek toriaus nušalinimu iš pareigų. Universitetų įstatymo priėmimas iššaukė naują protesto bangą. Gruo džio 15 d. protestą parašė didelė grt pė universiteto asistentų. Gruodžiu mėnesį Lenkijos emigracinei vyriau sybei Londone buvo išsiųstas Stepo no Batoro Senato protestas - kreipi masis į viso pasaulio universitetų pro fesorius, kuriame situacija vaizduo jama gana iškreiptai. Tai kenkė Lie tuvos valstybės įvaizdžiui pasaulyje Visuose lenkų dokumentuose ir len kiškų Vilniaus laikraščių rašiniuose buvo kalbama tik apie universitete likvidavimą. Faktiškai universiteto darbas nebuvo nutrūkęs nė vienai | dienai. Gruodžio 15 d. studentai pa-1

minėjo kaip lenkiško universiteto 1 veiklos pabaigą, surengę mitingą, ku rio metu buvo giedamas Lenkijos Į

himnas. Gruodžio 16 d. šv. Jono baž-1 D nyčiojė lenkiško universiteto darbo ° pabaigos proga vyko pamaldos. Po j it(

kieme įvyko trumpas mitingas, kuria v<

me buvo apgailestaujama dėl lenki1 Vi kojo universiteto uždarymo, pabr< te

žiama, kad tuo lenkų tautai padary ta didelė skriauda. Prasidėjo lietuviškojo Vilniaus/^ universiteto veiklos tarpsnis. lūrėtu 1me blaiviai apmąstyti ir įvertinti Ste 1 -

pono Batoro universiteto nuopelnu gc ir reikšmę, jo mokslinį bei kultūn paveldą, įnašą ne tik į Lenkijos, be ge ir Lietuvos kultūrą. Padaryti šiem sti

vertinimams pradžią sutrukdė sovi. sa tinė, o po jos - ir nacistinė okupacija ru

Doc. Sigitas JEGELEV1ČIL ~

Universitas Vilnensis

Studijų skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stumbrys jaunystėje keliaudavo „zuikiu" ir autostopu - Kokie linksmiausi ir liūdniausi Jūsų vaikystės pri siminimai? - Liūdniausias įvykis atsitiko besimokant pradinėse klasėse - nesėkmingai vyšniavau. Buvau labai drąsus ir norėjau pasiekti labiausiai prisirpusias vyšnias, ku rios, aišku, buvo aukščiausiai. Kopėčios buvo per trum pos, todėl teko gultis ant stogo. Kad neslysčiau, koja atsirėmiau į kartį. Kai siekiau uogų, pagalys išsprūdo ir pradėjau slysti stogu. Staiga pakibau ant nukirstos karties, ji tiesiog įsmigo į ranką. Nebeprisimenu, kaip nulipau, tik akyse matau raudoną kraujo takelį ir min tis apie mirtį. Vežė į ligoninę, tačiau rajono gydyto jams trūko išmanymo ir tinkamai sutvarkyti žaizdos

VU studijų skyriaus vedėjas dr. E. Stumbrys V Naujiko nuotrauka

a Eugenijus Stumbrys 1975-1980 mokėsi Vilniaus Istybinio VKapsuko universiteto Fizikos fakultete. r»

Bi ivo Universiteto studentų profkomiteto nariu, fo-

toklubo pirmininku ir nariu. Bendradarbiavo Uni versiteto laikraštyje “Tarybinis studentas", už akty-

... vi į veiklą net gavo rektoriaus padėką. Dirbo fakulte o sienlaikraščio redkolegijoje, interklube. Baigęs ,Uiiversitetą E. Stumbrys pagal paskyrimą įsidarbino Ei tikos fakultete atomų ir molekulių spektroskopi-

v.jos probleminėje laboratorijoje inžinieriumi. Nuo ,1481 m. - jaunesnysis mokslinis bendradarbis, nuo

1987 m. - mokslinis bendradarbis. 1992 m. apgynė

i gamtos mokslų daktaro disertaciją. Dirbdamas Fizi kos fakultete nuo 1994 m. pabaigos antraeilėse pareigop pradėjo dirbti Filologijos fakulteto Lituanistinių i sftĮdz/ų katedros administratoriumi. Nuo 1997 m. va

sario - VU Studijų skyriaus vedėjo pavaduotojas, nuo i rugsėjo - Studijų skyriaus vedėjas. —------------------------------- ------------------------------------------------

nemokėjo. Nervas surambėjo ir tą atsitikimą jaučiu iki šiol - nevisai gerai valdau dešinę ranką. Tai ypač nepa togu mano dabartiniame darbe, nes reikia dažnai svei kintis. O smagių prisiminimų daug. Gimiau Rokiškio rajo ne, už 3,5 km nuo tėviškės yra ežeras. Beje, jis labai unikalus - maitinamas tik lietumi, todėl vanduo itin minkštas. Tokių ežerų mažai ne tik Lietuvoje, bet ir vi same pasaulyje. Vaikystėje jis atrodė tiesiog paprastas ežeras, niekuo neišsiskiriantis iš kitų. Tai va, daug nuo tykių patirdavau dviračiu važiuodamas maudytis. Visi kaimo vaikai anksčiau ar vėliau išmoksta plaukti. Aš to išmokau upėje, - atsispyręs bandžiau pliuškentis, neti kėtai slystelėjau ir, nors srovė nedidelė, nunešė tolyn. Reikėjo rinktis - plaukti arba skęsti. Kadangi pirmas va riantas atrodė priimtinesnis, pasirinkau jį. Šeštoje klasėje prasidėjo kolorado vabalų bumas -

moksleivius vijo į laukus jų rinkti. Tačiau niekas nežino jo, kaip šie gyvi atrodo. Vieną sezoną vaikštinėjom ir nieko nepešėm, o štai kitais metais pasisekė, tik, deja, ne man. Juk už vieną vabzdį mokėdavo 3 rublius - tai lyg loterijoj laimėti, tokia suma! O po kelerių metų kolora do jau būdavo ir mano tėvų darže. Labai anksti pradėjau dirbti. Pirmiausia įsidarbinau grūdų džiovykloje, kuri dirbo keliomis pamainomis, tad neretai namo tekdavo grįžti jau po vidurnakčio. Vasa ros naktys būdavo šviesios ir dažnai su perkūnija, nors be lietaus. Būdavo gan nejauku, tačiau labai įdomu. Vi suomet tai prisiminus apima savotiška nostalgija.

14 - Taip gražiai kalbate apie gam tą, ar kartais neapima noras visam laikui sugrįžti į kaimą? - Miestietiškas gyvenimo būdas man niekada nepatiko. Tuolab ir da bar nepatinka. Žinoma, ir mieste ga lima turėti savo namą ir truputį že mės aplink jį, tačiau kol kas tokias pajamas kaip mano turintys žmonės gali tik pasvajoti apie tai. Ir tenka gy venti “dėžutėj”. O “dėžutė” visuo met liks “dėžute”. Net 20 km nuo miesto žemės kaina yra sunkiai įkan dama, nors aš jau nuo studijų laikų svajoju apie sodybą priemiestyje. Vi si tie dūmai, triukšmas - nenatūrali aplinka lietuviui, o aš, pavyzdžiui, esu pirma karta nuo žagrės.

- Ar dažnai aplankote tėvus kaime? - Stengiuosi. Mano tėvai gyvena vienkiemyje. Lietuvoje melioracija visada buvo siejama su prievarta, pri verstiniu keldinimu į gyvenvietes. Tik vėliau jau leido rinktis - keltis ar ne. Taigi mano tėvai liko savo sody boje. Iš pradžių buvo baisoka - visgi tolokai nuo kaimynų, poliklinikos. Tačiau dabar džiaugiamės - kai pasi žiūri į turinčius žemę toli nuo namų, graudu darosi. Laukai už kelių kilo metrų ir dar keliose vietose. Dega lams jie išleidžia tiek pat, o gal net daugiau nei gauna pajamų.

Universitas Vilnensis - Ar mėgote mokyklą? - Svyruoju, bet “taip” daugiau ne gu “ne”. Iki aukštosios baigiau tris mokyklas: Uvainių pradinę, Kazliš kio aštuonmetę ir Pandėlio vidurinę. Visada lankiau ten, kur arčiau. Iki pradinės buvo 2,5 km kelio. Visuo met eidavom ir grįždavom pėsčio mis. Nėjau į pirmą klasę, nes buvau pramokęs rašyti ir skaityti namie, o mokytoja bijojo, kad neuždarytų mo kyklos, nes aukštesnėje nei turėjau būti klasėje būtų buvę tik du moki niai, tad pakvietė mane metais anks čiau - iškart į antrą klasę. Taigi pir mosios esu nebaigęs iki šiol. Tai buvo maža mokyklėlė - moky toja ir 25 mokiniai - iš viso 4 klasės ir visos vienoj patalpoj. Su vienais mokytoja aktyviai užsiimdavo, aiš kindavo dalyką, spręsdavo, kitiems užduodavo savarankiško darbo - ra šyti dailyraštį, rašinį. Tik muzika bū davo visiems kartu. Mokytojos vyras atsinešdavo akordeoną, tai kad dai nuodavom, tai dainuodavom... Po trijų pamokų būdavo ilgoji per trauka. Budinti valytoja atnešdavo karštos arbatos, mes turėjom puodu kus ir sumuštinių iš namų. Visi skubė davo kuo greičiau išgerti, kad galėtų dar ir pakartoti. Klasė būdavo gan vė si, todėl arbata vaikus sušildydavo.

1975 m. Išleistuvių vakaį E. Stumbrys - kai®

Mokytoja turėjo ūkį, todėl trauka kartais tęsdavosi 40 min .; net ilgiau - kol pašerdavo gyvuli:: Už 4 km įsikūrusi Kazliškio u kykla. Ji buvo ne pačiam miesteli už jo, šile. Tas pušynas bene vieiįn telis apylinkėse. Tėvas dirbo Kaži ky elektriku, tai žiemą mudu su bj

liu ir kaimynų vaiką veždavo su a gėm (pavasarį ir rudenį važiuoja vom dviračiais). Išvažiuodavom prieš aštuonias, būdavo visiškai t;0 su ir tik pakeliui imdavo švisti, a būt nuo tada įpratau anksti keli Grįždavom pėsčiomis. Pusnys I

link - tai prisidūkdavom! Prieš keletą metų buvo Kazį™ aštuonmetės auklėtinių susitiki™ Pamatę mano mokyklą, vaikai n sitarė, kad taip pat norėtų čia ; kytis. Aplinka tokia graži, miške] kaip sanatorijoj. O ir direktorių gerą turėjl Dėstė jis istoriją, ir ne tai, kasi

dovėly parašyta, ką galėjom $ skaityt patys, o tai, ko jokios ka gos nemini. Daug pasakojo aj kultūrą, švietimą. Pandėlio vidurinėj vėl viską] taip... Čia pradėjau aktyviai daly] ti mokyklos ir respublikinėse o]

piadose - matematikų, fizikų kartą ir laurus skyniau. Pradėjau! kyti papildomo ugdymo moki “Fotonas”. Esu pirmos laidos abi 7 Nukelta į 15 psl.

Universitas Vilnensis Studijų skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stumbrys jaunystėje keliaudavo „zuikiu" ir autostopu Atkelta iš 14 psl.

entas. Ėmiau domėtis žurnalistika, laigiau “Komjaunimo tiesos” jaunų4 korespondentų mokyklą Vilniuje. Zas antrą trečiadienį važiuodavau į * ostinę žiūrėti, kaip gimsta laikraš-

iai. mokiausi bendrauti, rašyti.

I Kodėl netapote žurnalistu? ■si Nenorėjau pūsti į sovietinę dūąlliaupsinti tos santvarkos ir panaL iai. Būti nepriklausomu žurnalistu • nerašyti apie TSKP programų įgy2t«į|dinimą buvo beveik neįmanoma. ) tarpu fizika man atrodė apoliŠ as mokslas.

n| liJ Daug keliavote. Kurios kelionės ns buvo pačios įspūdingiausios? Pačios brangiausios - studenta10 metais patirtos kelionės. Priusiau turistų klubui, Atgimimo džioje persivadinusiam žygeivių, I nebūtų painiojami su tais “ga liniais” turistais. Čitos kelionės - jau mokslininko, vairias konferencijas, seminarus. ) esu nemažai išvažinėjęs, išskraiypač po Tarybų Sąjungą.

c----v

Studijų skyriaus vedėjo dr. E. Stumbrio virtuvė

Patiekalas “Prieš stipendiją”

Patiekalui reikia lašinių, bulvių, alaus arba kefyro.

Iš po lovos išsitraukti bulvių maišą ir lašinių. Bulves reikia lupti, nes jau rugsėjo mėnesį sunkiai skutasi, vėliau dar sunkiau. Supjaus tyti griežinėliais arba šiaudeliais, priklausomai nuo to, kiek studen tų - jeigu daug, tai smulkiai, jei mažiau - stambiau. Studijų metais mes kepdavom paprastai 2-3 keptuves, kartais ir daugiau. Valgydavo kelių kambarių studentai, 5-6 ar net 10 žmonių. Lašinius taip pat pasmulkinti ir atskirai pačirškinti. Tada suversti viską kartu ir kepti toliau. Kaip kas labiau mėgsta - uždengtoje keptuvėje labiau sušunta, atviroje - gražiai apskrunda, bet ir prižiūrėti reikia labiau. Tada valgyti su kefyru ar alumi. Alus dabar atpigęs, tad geriau su alumi. Labiausiai tinka savaitgaliui, nes prieš paskai tas tingisi gaminti. Ir pietums. Svarbu, kad valgytum ne vienas, o visu būriu.

Pinigų šiam patiekalui nereikia (išskyrus kefyrą ar alų), tad puikiai tinka prieš stipendiją.

Trečiasis tipas - biurokrato ke lionės. Dalyvauju projektuose, susiti kimuose. Keliauju jau lėktuvais, apsistoju ne prasčiausiuose viešbučiuose.

- Kur buvote toliausiai nuke liavęs?

- Su SSB (studentų statybos bū riais) buvau Jakutijoje, Kirgizijoje, Lenkijoje.

Paskutinė kelionė buvo į Romą, kur praleidau daugiau kaip savaitę. Tai jokiu būdu ne poilsinė kelionė, nors teko pasigrožėti ir miestu. Da lyvavau “Phare” programos projek te, susijusiame su akademiniu ir pro fesiniu pripažinimu Lietuvoje. Ma no darbo grupės rezultatas - trys lei diniai. Knygelė “Lietuvos aukštasis mokslas ir kvalifikacijų pripažini mas” išleista dviem kalbomis - lie tuvių ir anglų. Tai pirmasis išsamus leidinys užsienio kalba apie mūsų ša lies aukštąjį mokslą. - Ką veikiate laisvalaikiu? - Jo turiu tikrai mažai. Kai tik tu riu laiko - važiuoju į tėviškę, nes tė vai senyvo amžiaus, šlubuoja svei kata - reikia jiems padėti. Visai ša lia yra Notigalės botaninis drausti nis, tad vietos iš tiesų nuostabios.

6 m. Dege/iiuose su žmona Virginija bei sūnumis Vykintu ir Daumantu

Pailsėti daugiau galima dabar, žie mą, kai mažiau darbų. Vasarą darbų visada atsiranda, o kai tėvai pluša, ilsėtis negali.

Kai turiu mažiau laiko, stengiuo si ištrūkti bent į gamtą. Turime au tomobilį - iš dalies gerai, iš dalies blo gai. Gali greitai palėkti kelias dešim tis kilometrų į kokį užkampį. Bet vie na yra vaikštinėti išlipus iš mašinos ir visai kas kita - iš traukinio ar pa keleivingos mašinos, beldusis kelias valandas, su kuprine ant pečių. Vi sai kiti jausmai apima. - Ar “tranzuodavot”?

- Taip, ir gan dažnai. Bet daž niausiai tai važiuodavom “zuikiu”. Su Universiteto turistų klubu “zui kiu” esu išmaišęs visą Lietuvą. Gar bės reikalas buvo nepirkti bilieto, o jei ateidavo kontrolė, imdavom garsiai dainuoti. Paprastai pykčių nebūdavo, o mums dainų pakakda vo iki tol, kol reikėdavo išlipti. Tie sa, kai mažesnė grupelė važiuoda vo, kartais ir išlaipindavo. Vėl lipdavom į kitą traukinį, ir vėl “zui kiu”. Būdavo liūdniau, kai išvary davo iš paskutinio traukinio. Tuo met tekdavo statytis palapines, laukti ryto ir praleisti vieną kitą ankstyvą paskaitą. Dabar “zuikiu” niekuomet nebevažinėju, bet prisi minimai liko nuostabūs.

- Ačiū už įdomius ir atvirus at sakymus.

Živilė V1TEIKAITĖ Nuotraukos iš asm. albumo

(

2000 01 4

Universitas Vilnensis

16 Sesija

)

DĖSTYTOJŲ VERTINIMO J OBJEKTYVUMAS PRIKLAUSO NUO DAUGELIO DALYKŲ į

Darius Liutikas (GMĘ IV k., geografija) Kito žmogaus vertinimas yra sub jektyvus dalykas, priklausantis nuo vertintojo asmeni nių nuostatų, iš ankstinės nuomo nės, įvairių aplin kybių. Dėstytojai apie tave susidaro vienokią ar kitokią nuomonę, kurią daugiausia pats ir suformuoji. Svar biausia, kiek ta nuomonė turi įtakos konkrečiam egzamino pažymiui. Negerai, kai pažymį lemia ne tik per egzaminą parodytos žinios, bet ir paskaitų lankomumas, studijų knyge lėje esantys ankstesnių egzaminų įvertinimai. Studentai aptarinėja dės tytojus, o dėstytojai - studentus, tad pažymį gali lemti ir kitų dėstytojų at siliepimai apie tave. Niekada nekaltinu dėstytojų ga vęs mažesnį nei tikėjausi pažymį, nes suprantu, kad ir pats ne viską pada rau taip, kaip galėčiau ir turėčiau pa daryti. Egzaminas - ne konkursas, o tik ži nių patikrinimas, todėl nepritariu ver tinimo metodui, kai studentų darbai vien tik gretinami. Dažniausia tai da roma vertinant egzaminus raštu. Ta da pažymį gali lemti atsakymo apim tis, stilius, kiti dalykai, o parašyta es mė pamirštama. Objektyviausia atsakinėjimo forma yra testas. Tuomet tu arba atsakai į klausimą, arba ne. Tačiau ir testai ne gali atspindėti tikro žinių lygio, nes ir gerai išmanydamas discipliną kalbė damas apie kai kuriuos punktus gali “susimauti”. Daug dėstytojų susikuria savo verti nimo sistemas. Svarbu, kad jas taikant visi studentai būtų vertinami pagal tuos pačius kriterijus. Gerai, kai tie kriteri jai yra žinomi prieš egzaminą, nes tuo met gali tinkamai pasiruošti.

Sausio mėnesį -pats egzaminų ir įskaitų laikymo įkarštis. Bibliotekų lanki?' mumas lenkia “Titaniką", o pagrindiniu studentų sapnų veikėju tampa dėsto tojo, pas kurį bus laikomas egzaminas, veidas. Dažniausias klausimas, uždui' damas sau ir kitiems, - kokį pažymį gavai? Ar dėstytojai studentų žinias pi egzaminą vertina objektyviai? Ar studentai nesijaučia nuskriausti? Kas tą v 11 tinimą nulemia? Kaip galima patobulinti atsakinėjimo sistemą, kad žinios t tų įvertintos kiek galima objektyviau?

Rasa Laužikaitė (FilF, I magistratūros k., lietuvių literatūra) Manau, kad per egzaminą studentą įvertinti objektyviai yra labai sudėtinga. Kaip tai padaryti, jeigu klausimus rei kia išsitraukti ir jų dažniausiai būna nuo vieno iki trijų? Objektyviai ver tinami tik atsakymai į tuos klausi mus, tačiau jie retai teparodo studen to žinias. Egzaminai raštu priklauso nuo pa prasčiausios sėkmės. Atsakinėjimas žodžiu gali priklausyti nuo dėstytojo simpatijos ar antipatijos studentui. Vadinasi, irgi subjektyvu. Vertinimą lemia dėstytojo iš anksčiau susidary ta nuomonė, netgi nuotaika. Geriausia išeitis (ypač Filologijos fakultete) - pratybos nedidelėms stu dentų grupėms. Tbomet dėstytojai įvertina studentų darbštumą, pasi ruošimą, perskaitytą literatūrą ir pan. Pagal studentų galimybes jie gali skir ti įvairių užduočių (vieniems - raštu, kitiems - žodžiu). Teisinga, kai minė tų užduočių atlikimas turi įtakos eg zamino vertinimui. Juk pasitaiko to kių dėstytojų, kurie darbą pratybose vertina pažymiu, užduoda daug raš to darbų, bet per egzaminą į tai neat sižvelgia. Žinoma, yra ir tokių, kurie

stropiai suskaičiuoja visus balus. Tinkamai paruošti testai - irgi gera išeitis. Jie aprėptų visą kurso medžia gą. Tačiau ir tada iškiltų problemų, nes tinkamai argumentavus į kai kuriuos klausimus galima atsakyti įvairiai. Taip pat darbus galima rašyti ano nimiškai arba pasirašant slapyvar

džiu. Tada skelbimų lentoje gali dl

šiai ieškoti įvertinimo. Teko gira r kad kitose šalyse savo pažymius ži, tik patys studentai. >£

Renata Jonušauskaitė a (MĘ III k., gydomoji medicir I

Toli gražu I

visi dėstytojai 1 tina objektyvi j tačiau savo k; J nesu to patyri"

Iš pat pradžių oč kia sugebėti aa teikti, įžvelgti d” tytojo nuostata parodyti jam, kad domiesi tuo da I

ku (pvz., užduodant papildomų k simų). Būtina gerai pasirodyti pe siskaitymus - tuomet geresnis e, mino pažymys garantuotas. Objektyviausia vertinimo fom testas su užkoduota jį rašiusiojo

k g

n | |

varde.

Gintarė Dešukaitė (TĘ IV k.)

n n

Dažniausiai rn

no žinios verti -A. mos gana objel I

viai. Tačiau kari cbūna ir kuriozii situacijų, kai p: £ mys rašomas pa man nesupran " mus kriterijus. ? Kiekvienas vertinimas yra subj 1

tyvus, kadangi dėstytojai vertina la tik žinias, bet ir mokėjimą jas pati ? ti (t. y. sugebėjimą rišliai kalbėti, lo centuoti pagrindinius klausimo as ei tus ir pan.). Dažnai vertinantysis aW žvelgia į jau parašytus kolegų balu—

Universitas Vilnensis

4)0 01 20 — į tų dėstytojų, kurie turi profeso1S i ar kitus aukštesnius laipsnius.

-Ne mažiau svarbus ir atsakinėjan. studento elgesys per egzaminą. Jei juo sukuria protingo, tvarkingo dento įvaizdį, sugeba susitvardyti .•paisant to, mokėsi jis visus metus ^.paskutines dvi dienas, joks dėsty mas neišmes jo iš egzamino. ^Laikant egzaminą raštu subjektyvu/ s pasireiškia kitokia forma. Kadan, ,iuo atveju tiesiogiai nebendraujaį ., jis nėra toks pastebimas, tačiau reus lemia ne ką mažiau. Šiuo atu reikšmės turi studento rašysena, tinės klaidos ir kiti, rodos, tov nekalti dalykėliai.

iarūnas Malinauskas (MIF) Daugelis dėsty tojų stengiasi ver tinti objektyviai, ta čiau vertinimo re zultatas objektyvus būna ne visada. Vie ni dėstytojai vertina dėstomo dalyko užų atlikimą (praktiką), kiti - teoriirengimą. Žinoma, pasitaiko at

n i

vejų, kai egzamino pažymys nėra ob jektyvus vien dėl to, kad nusirašai. Tad realiai neobjektyviam vertini mui turi įtakos daug ne visai smul kių “smulkmenų”: aktyvumas se mestro metu (užduotys), anksčiau gauti pažymiai, išankstinė dėstytojo nuomonė. Dažniausiai per egzaminą išsitrau kiamas bilietas ir duodama laiko pa siruošti, po to atsakinėjama žodžiu. Tokia atsakinėjimo forma yra priim tiniausia. Ji “pasitarnauja” ir tuo at veju, jei esi ne viską išmokęs.

Jūratė Širvytė (IF, I magistratūros k., kultūros istorija ir istorijos teorija) Dažniausiai stu dento žinių įvertini mo objektyvumas priklauso nuo egza mino tipo. Laikant žodžiu, nepaisant pačių objektyviau sių vertinimo krite rijų, retai išvengia ma šališkumo. Dėstytojai irgi yra žmo nės, todėl čia negali apsidrausti nuo

laį

tokių faktorių kaip blogas oras, nuo taika ar negaivus jaudulingas prakai to kvapas, sklindantis nuo studento... Kartais egzamino balą gali lemti paskaitose rodytas (arba ne) šviesus studento veidas. Nelankęs paskaitų, o egzaminui pasiruošęs skaitydamas nurodytą literatūrą studentas patei kia dalyko esmę, o ne dėstytojo po žiūrį į dėstomą dalyką. Tai irgi “ker ta” per egzamino rezultatus. Klasikinis vertinimo veiksnys trumpi merginų sijonai - senstelėjęs dalykas, nebeveikiantis visko mačiu sių šiuolaikinių dėstytojų vyrų. Egzaminų, laikomų raštu, vertini mas dažnai būna objektyvesnis. Ta čiau tai irgi priklauso nuo dėstytojo santykio su studentais ir daugelio ki tų sąlygų. Tikriausiai pati objektyviausia ver tinimo sistema - testo vertinimas. Tai visame pasaulyje priimta egzamina vimo forma, kurią reikėtų tobulinti bei diegti ir Lietuvos aukštosiose mo kyklose. Užrašė Laura BLYNAITĖ

Nuotr. iš asmeninių albumų

2000 m. vasario mėn. 25 d. 15 vai. VU Ekonomi kos fakulteto 403 auditorijoje (Saulėtekio ai. 9) Virr ginija POŠKUTĖ gins disertaciją “Pensįjų sistemos

2000 m. vasario mėn. 25 d. 12 vai. VU ligoninės “Santariškių klinikos” konferencijų salėje Robertas Stasys SAMALAVIČIUS gins disertaciją “Ankstyva ligonių eks-

ir jų reformavimas” socialinių mokslų daktaro laipsn ui gauti.

tubacįja po aortos - vainikinių arterijų jungčių operaci jų” biomedicinos mokslų daktaro laipsniui gauti.

Komiteto sudėtis:

Doc. dr. Teodoras MEDAISKIS - komiteto pirmi ninkas, darbo vadovas (VU, socialiniai mokslai, eko nomika 04 S); Doc. dr. Linas ČEKANAVIČIUS (VU, socialiniai mokslai, ekonomika 04 S); Prof. habil. dr. Jonas ČIČINSKAS (VU, socialiniai

iimokslai, ekonomika 04 S); ■1 Prof. habil. dr. Stanislovas MARTIŠIUS (VU, so1I iliniai mokslai, ekonomika 04 S);

Prof. habil. dr. Audvydas Juozapas STAŠKEVIX iUi. lldUll. UI. rA.UUVyUdb JUUtdpdh J1AjI\DV1_

‘ C :us (VGTU, socialiniai mokslai, vadyba ir administ n

ravimas 03 S). | Oponentai:

'J 1 Doc. dr. Romas LAZUTKA (VU, socialiniai moksa la , ekonomika 04 S); J Prof. habil. dr. Alfonsas Algimantas MITRIKAS (Filosofijos ir sociologijos institutas, socialiniai mokslai, sociologija 05 S). a ? ■MM -

—----------------------------------

Doc. dr. Alis BAUBLYS - komiteto pirmininkas, dar bo vadovas (VU, biomedicinos mokslai, medicina 07 B, anesteziologija ir intensyvi priežiūra B 590); Prof. habil. dr. Vytautas SIRVYDIS (VU, biomedi cinos mokslai, medicina 07 B, chirurgija B 600); Prof. habil. dr. Juozas IVAŠKEVIČIUS (VU, bio medicinos mokslai, medicina 07 B, anesteziologija ir intensyvi priežiūra B 590); Prof. habil. dr. Arimantas DUMČIUS (Kauno me

dicinos universitetas, biomedicinos mokslai, medicina 07 B, chirurgija B 600); Doc. dr. Algis MATULIONIS (VU, biomedicinos mokslai, medicina 07 B, anesteziologija ir intensyvi priežiūra B 590).

Oponentai: Prof. habil. dr. Giedrius UŽDAVINYS (VU, bio medicinos mokslai, medicina 07 B, chirurgija B 600); Doc. dr. Edmundas ŠIRVINSKAS (Kauno medi

cinos universitetas, biomedicinos mokslai, medicina 07 B, anesteziologija ir intensyvi priežiūra B 590).

2000 01

Universitas Vilnensis

visiems, mylintiemsgamtą. sausis

Štai ir sulaukėme 2000-ųjų. Kom piuteriai neišprotėjo, miestai nesugriu vo, žadėtoji pasaulio pabaiga neįvyko! Ką gi, teks gyventi. O ką šie jubilieji niai metai mums atneš, kokia bėdų ir džiaugsmų lavina užgrius GMF? Štai keletas nuomonių ir linkėjimų.

GMF dekanas, prof. habil. dr. J.R.Naujalis: “Vilties, meilės ir gerumo kitiems ir sau kiekvieną 2000-ųj ų dieną”.

Vyr. asist. V.Rėlys (Zoologijos ka tedra): “Norėčiau, kad studentai išmoktų derinti laisvę ir atsakomybę. Šiuo me tu yra puikios galimybės naudotis laisvai pasirenkamų dalykų repertu aru, tačiau atėjęs laikyti egzamino ar įskaitos jaunimas pamiršta atsinešti dėstytojų perteiktas žinias. Nepada rykime iš laisvės chaoso! Studentams linkiu sėkmės kuo anksčiau įsijungiant į mokslinį darbą, aktyviai dalyvauti kuriant mokslinę visuomenę”. Aplinkos studijų centro direkto rius doc. S.Sinkevičius: “Norėtųsi, kad šie metai ir dėsty tojams, ir studentams taptų lengves niais, būtume vieni kitiems atidesni ir pastabesni. Jeigu ant iškabos parašy ta “Aplinkos studijų centras”, vadina si, čia ir yra studijų, o ne tyrimų ar ap linkos apsaugos centras. Mums šie metai bus kupini įtempto darbo. Baig sime ruošti naują bakalauro studijų programą ir sieksime įtvirtinti ją VU”.

Asist. J.Kostkevičienė (Botanikos ir genetikos katedra): “Metai jubiliejiniai, tad ir dumblo netradiciškai daug. Nors dumble gali ma rasti gerų dalykų, geriau kapstykimės į paviršių, kur skaidrus vandenė lis. Tačiau mes ne miunhauzenai - pa tys savęs neištrauksime, tad padėkime vieni kitiems išlipti iš pūvančios orga nikos liūno. Jūsų teisė rinktis...”

IKjLAILSIMAI TŪLAM Nusprendėme atlikti nedidelę ap klausėlę. Pakalbinome keliolika Gam tos mokslų fakulteto studentų. Jiems pateikėme 3 klausimus: 1) su kuo Jums siejasi gamta? 2) Kiek pinigų išleidžiate dova noms? 3) Ar tikite pasaulio pabaiga? Sulaukėme įvairiausių atsakymų į šiuos gan paprastus klausimus. Pa bandę juos apibendrinti, padarėme keletą išvadų. Gamtininkams gamta - tai grožis, harmonija, juos supanti erdvė: pieva su gėlėmis, miškas su paukščių bal sais. “Gamta - tai mes patys”, - tvir tino GMF studentai.

p ii , 1 Butą ir įdomesnių minčių. 'a Kęstui, II kurso biologui, gamta g jasi su saulės nušviestais medžiu juose tupinčiomis varnomis ir... n3 ginomis (tikriausiai ne medžiuos .Q pinčiomis?). Andriui, I kurso bi<S

gui, gamta asocijuojasi su rūgščiutumi ir pasauline katastrofa (p: vens fuksas - išmoks vertinti gana Robertui, IV kurso biologui, garijg tai egzotika, palmės, negyvenami la su piratais. Merginos į šį klausa atsakinėjo abstraktesnėmis sąvcB mis: Mildai, I kurso biologei, gaja - tai harmonija, išlikimas ir ryšys kurso geologei Aušrai gamta sieį Nukelta į 19 psl.

Jaunimo įdubas - nauja apbin^osaugininlęy /jai

‘Mintimis apie trejų metųgimtadienį atšventusį Vilniausgamtos apsaugos draugijos (V.n‘ Jaunimo liula pasidalyti sutiko Jurgita MAČIŪTjflrTĖ, klubo prezidento pavaduot 3

- Jurgita, tu klubo senbuvė. Ar gali papasakoti, kas buvo pagrindinis idėjos “generatorius”, kaip pavyko suburti kolektyvą?

gamtą iš visai kito taško). Gamtine kai, beje, ir liko aktyviausiais kl|je nariais, pritarėjais, pagalbininku

- Idėja suburti jaunus žmones, be sidominčius aplinkosauga ir norin čius dirbti gerus darbus šioje srity je, kilo VGAD pirmininko pavaduo toja jau 14 metų dirbančiai Vidai Laurukėnienei. Ši mintis buvo pa

vo aktualiausios? Ar neketinote naikinti” gamtos teršėjų? tc

siūlyta nuo mokyklos laikų gamto sauga besidominčiai Gamtos moks lų fakulteto studentei Astai Audzijonytei, dabartinei klubo preziden tei. Branduolį sudarė Vilniaus uni versiteto studentai, daugiausiai GMF, nors informatikai ir matema tikai pateikdavo originaliausių min čių (gal todėl, kad jie žvelgdavo į

- Kokios problemos jums tad ;4U

- Kurdami klubą nesitikėjom ■ spręsti pasaulinio atšilimo probkan ar uždaryti Ignalinos atominę elc.vit nę. Tuomet daug diskutavome Jie tosaugos klausimais, kvietėmės ĮĮs čius žaliuosius, žymius mokslini tki klausėmės jų paskaitų. Gana akt od bendradarbiavome su Latvijos ganėj saugininkais. Ne kartą dalyvavororg konferencijose, seminaruose. ŠiekM;

vėliau, įgavę patirties, ėmėme ir iu<

irr Nukelta į 19 psl.

Universitas Vilnensis j?

klausimai tūlam (įAMTlKj^Ul Atkelta iš 18 psl.

i laisve ir nepriklausomybe, o II kuraologė Jolanta pirmiausia pagali apie mišką, kalnus ir jūrą. O štai 2 ušra, II kurso geografė, gamtoje velgia trikampį. Ar žinote, kad GMF dailiosios ly- es atstovės turtingesnės už vaikinus? lauguma merginų prieš Kalėdas ir laujuosius metus dovanoms išleidžia pic 100 Lt ir daugiau. Apklausti vaiii įai tam žadėjo (tik žadėjo!) skirti viipinigus, kiek turi, t. y. apie 50 Lt, ri augiausia iki 100 Lt. Vyriškas raciota alumas - po švenčių gyventi gi reikės! dž • (jpymo programai pritartų IV kurį fciologas Tadas: “Leisdami pinigus os lanoms, bandome nupirkti gerumą bicI Iraugiškumą. O tai nėra gerai. Ge C11 au dovanoti tai, kas nenuperkama”. (DJNaivuolių, tikinčiu pasaulio pabaiamp jBtarp gamtininkų neaptikome.Ta;anj iau ne vienas studentas užsiminė imapie pasaulinę katastrofą, žmogaus JUS us naikinimą.į. Tačiau žmogus juk sacq kalvi Tad gal kalkime auko ikimo kalvis! g in bs pa agas, o ne pragaro šakes! ršys. ... siel VU gamtininkus šnekino Nerijus ZABLECKIS ir _- I Sigita SPRA1NAITYTĖ

įzi Jaunimo įdubas ■m n tuja apbinfasaugininlęu /ęąrta IuOt\I ...... .. Atkelta iš 18 psl. mt >rganizuoti renginius. Prieš Žemės s ki jgrpą, GMF studentų krikštynas, gamlini'iniinkų dienas, naujamečius renginius ;adi įas virsdavo tikru “štabu”. lote į Kokie buvo pirmieji rimtesni re jektai? jomf Didelių projektų ar renginių neor-

izavome, kol Lietuvos Žalieji nepane lės lini

tė Į akciją “Išsaugokime miškus”, žiulė Žaliųjų suorganizuota Gam-

okslų fakulteto studentų eisena eipė miestiečių dėmesį, buvo paa per televiziją. Tai klubą pastūo imtis didesnių renginių. Mūsų nizuotas nuotraukų konkursas mo žalias mieste, liūdžiu ir džiau tai kartu”, beje, sutapęs su klubo

nuoju gimtadieniu, sulaukė didžiujpasisekimo ir susidomėjimo. Tai lė

mė tolimesnę klubo veiklą: pra dėjome vykdyti ekologinio švieti mo projektus, rengti seminarus “Geriamasis van duo”, “Nuotekų valymas”, “Hidroenergetika ”, akcijas “Žemės

diena - tai man svarbu”, “Atlie kos - tai ne šiukš lės”, vilniečių tal kas. Užmezgėme ryšius su kitomis or ganizacijomis, tapome Vilniaus jauni mo organizacijų sąjungos “Apskritasis stalas”, Yoiith Environmental Europe nariais. Tiesa, didelę dalį ryšių “paveldėjome” iš VGAD, neseniai atšventu sios 35 metų veiklos jubiliejų.

- Kokia dabartinė klubo veikla? - Daug dirbame vandens apsaugos srityje. Vykdome stambų projektą “Vanduo miesto aplinkoje bei žmo gaus gyvenime”, netrukus imsimės dar vieno didelio projekto “Vilniaus šaltiniai ir upeliai”. Tradiciškai orga nizavome jau II fotografijų konkur są “Prie vandens, apie vandenį ir van denyje”. Didelį dėmesį skiriame ry šiams su užsieniu. Vasarą surengėme 2 tarptautines darbo stovyklas Vil niaus regioniniuose parkuose. Klubo nariai dalyvavo Vokietijoje, Lenkijo je, Čekijoje, Švedijoje organizuotuo

se panašiuose renginiuose. Dalyvaujame tarptautiniame pro jekte “Ekonomikos globalizavimas ir poveikis aplinkai”. Pradėjome kurti Žaliąją biblioteką, kurioje bus kny gų, laikraščių, vaizdo medžiagos įvai riomis ekologinėmis, aplinkosaugos temomis.

- Biblioteka bus prieinama kiek vienam norinčiam? - Taip. Remiantis Žaliųjų bibliote kų tinklo Europoje patirtimi, biblio tekos yra atviros visiems gyventojams. Itin skatiname domėtis moksleivius ir studentus.

Žemės dieną minint Didžiausią paramą gauname iš Lietu vos ir užsienio aplinkosaugos fondų: Vilniaus miesto savivaldybės Gamtos fondo, Švarios Baltijos koalicijos, Re

gioninio aplinkos centro, Vokietijos aplinkosauginio fondo BUND. Džiu gu, kad turime nuolatinį rėmėją Bal tijos konsultacinę grupę. ■ Kokie klubo ateities planai?

- Savo veiklą ir toliau skirsime aka deminiam jaunimui. Mes patys esa me jauni, todėl geriausiai supranta me šiandienos jaunų žmonių pomė gius, juos dominančius klausimus. Juos ir gvildensime seminaruose, dis kusijose, rengsime tarptautines jau nimo stovyklas. Norime surinkti kuo daugiau informacijos apie itin daug diskusijų keliančią temą - genų inži neriją. Toliau vykdysime globalizaci jos projektus. Kaupsime literatūrą, vaizdo medžiagą Žaliajai bibliotekai. Žinoma, nepamiršime ir Vilniaus mieštojo regioninių parkų. Ir toliau rengsime talkas, akcijas, į kurias kvie sime moksleivius, studentus ir visus norinčius.

- Kur Jūsų ieškoti?

- Mes renkamės kiekvieną pirma dieni 1800val. Pylimo 15/2 (prie “Lie tuvos” kino teatro). Kartais tik geria me arbatą, aptariame mokslus (tai ypač aktualu per sesiją), kartais, ne spėję atlikti visų darbų, susitinkame ir kitomis dienomis. - Ačiū už pokalbį.

Kalbino Nerijus ZABLECKIS

- Kas remia jaunimo veiklą? Ar sunku rasti lėšų projektams?

- Aplinkosauga Lietuvoje nėra pri oritetinė sritis, todėl privatūs rėmė jai ir firmos nenoriai remia šią veik lą (priešingai nei užsienio šalyse).

Rengėjas Nerijus Zableckis Redakcijos adresas: Čiurlionio 27-141, Vilnius. LT-2009 EI. paštas: GMF Gamtoveja@yahoo.com

Universitas Vilnensis

2000 01

C Ši informacija, kurią teikia VU Tarptautinių ryšių skyrius ir Mokslo skyrius bei Studijų užsienyje informacijos centras, skirta Universiteto bendrijos nariams. Publikavimo tikslas - suteikti informaciją, kuri leistų mokslininkams dėstytojams, doktorantams, studentams ir administratoriams nuspręsti, ar juos domina tarptautinė programa ir į kąj jie turėtų kreiptis, norėdami joje dalyvauti. Kreipiantis į skyrių ar centrą, reikėtų nurodyti lapelio viršuje parašyt;: numerį arba datą. INFOR PAVADINIMAS: Konkursas studijoms Čekijoje. TRUKMĖ: 2000/2001 mokslo metai.

KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: p 1. Pagrindinių studijų studentams 2-10 mėn. studijos. £ 2. Podiplominės 3-10 mėnesių studijos. j 3. Dėstytojų, mokslininkų trumpalaikiai moksliniai vizitai moksliniam darbui, paskaitų skaitymui iki 1 mėn. 0 4. Slavistikos vasaros kursai (dėstytojams ir studentams). 1 STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Įvairios. g KREIPIMOSI TERMINAI: Norintys dalyvauti konkurse iki 2000 kovo 5 dienos pateikia Valstybinei tarptautinių stu 1C komisijai šiuos dokumentus: a 1. Asmens prašymą dalyvauti konkurse su detalia argumentacija. ,ji 2. Asmens duomenų anketą (spec. forma). J 3. Dviejų paskutinių sesijų rezultatus, patvirtintus dekanate - pagrindinių studijų studentams, diplomo ir priedo kopijd podiplominių studijų studentams, diplomo ir priedo kopiją bei mokslinio laipsnio diplomo kopiją - mokslininkams. rr 4. Čekijos aukštosios mokyklos priimti studijoms sutikimo raštą. *e 5. Dvi rekomendacijas. ų PAPILDOMA INFORMACIJA: k; Visi pretendentai bus pakviesti pokalbiui su Valstybinės tarptautinių studijų komisijos nariais. Laimėjusieji konkursą ti lį pildyti papildomus dokumentus su jų vertimais j vieną iš šių kalbų - anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų ar čekų. n Išsamesnės informacijos bei anketų formų prašome ieškoti Mokslo ir studijų departamento interneto puslapyje: A/M www.mokslas.lt, telefonas pasiteirauti: 62 09 64. B< Anketų taip pat galima gauti VU Tarptautinių tyšių skyriuje, CR 41 kab, tel. 68 70 48. >t

INFOR PAVADINIMAS: Doktorantūros studijos Prahos Karlo universitete. TRUKMĖ: 2000/2001 mokslo metai. KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: doktorantus.

i to

STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Ekonomikos doktorantūros studijos. KREIPIMOSI TERMINAI: Iki 2000 kovo 15 dienos paraiškas pateikti adresu: Charles University In Prague Student Affairs Office P.O., Box 882 Politickych veznu 7,11121 Praha 1, CZECH REPUBLIC. a” REIKALAVIMAI: Paraišką - CERGE anketos formą siųsti aukščiau minėtu adresu. PAPILDOMA INFORMACIJA: Išsamesnės informacijos prašome ieškoti interneto puslapyje: www.cerge.cuni.czlphd-pi ns Anketų galima gauti VU Tarptautinių ryšių skyriuje, CR 41 kab, tel. 68 70 48. la INFOR CZ TITLE: American Institute on Political and Economic Systems, Prague, Czcch Republic. DURATION: July 7-30, 2000.

TO WH0M IT MAY CONCERN: Third, fourth or fifth-year undergraduate or graduate students. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Economics, politics and related. DEADLINE: The early decision deadline is January 31, 2000. The finai application deadline is March 15, 2000.

REQUIREMENTS: The ideal candidate for the Institute will be a university student with the following attributes: * English proficiency dcmonstrated by a TOEFL of 600 or higher or eųuivalent, * Students with a strong academic record, * Academic awards and strong involvement in community/campus activities, * Participation in other academic programs, * Work or internship experience, * Thoughtful, well-written essays, * Commitment to the transition to a free-market economy.

10 ss iš! au >ę

rn ADDITIONAL INFORMATION: ne Substantial scholarships are awarded to all students who are accepted for admission. The candidates are encouraged to visit the AIPES vvebsite at http:llwww.aipes.org and to apply on-line. For additional ii 3o mation, please contact Program Manager Eric Persons by email at aipes@tfas.org Tęsinys 24 psl.‘*l j

-« 01 20 losi ns, ką /tąj

Universitas Vilnensis

TAPANČIAI FILOLOGEI SVARBIAUSIA RASTI SAVO STILIŲ

Pomėgis

raejusiu metų pabaigoje VU bibliotekoje buvo surengta jau trečioji Filologijos fakul( Lietuvių kalbos katedros doktorantės Vaidos Marijos Knabikaitės tapybos paroda. ar besimokydama pirmoje klasėje noji filologė įstojo į vaikų dailės stuPaletė”, kuriai vadovavo N. Valeikiedailininkas R.Bičiūnas. Baigusi šią ją įstojo į Vilniaus S.Konarskio daiokyklą, kur baigė ketverių metų kuranku buvo suderinti mokslus viduriir dailės mokykloje, juolab kad daitu<įiokykloje mokėsi iki dvyliktos klaDėl griežtų vidurinės mokyklos reidmų ir slogios ten tvyrojusios atmo ks Vaidai nebeliko nei jėgų, nei laiko •pildomai ruoštis stojamiesiems egzams. Niūri mokyklos, kur buvo maleveik vien tik šalti mokinių ir mo li tarpusavio santykiai, iš pradžių kavimas sovietiniam režimui, vėliau į t, lį išverčiantys mokytojai, atmosfera merginos tapybos darbų patamsė/mį Pasaulis tada jai atrodė vien tik juoBeje, aliejinė Vaidos tapyba iki šiol > tamsoka. Gal tik ši, paskutinė paatskleidė jau kiek kitokį jos tapyCjtilįų - šviesesnį, gyvesnį. Bet čia buįudotos ir kitokios medžiagos - ak ėjai guašas, pastelė. Parodą geranoi padėjo surengti VU Grafikos kato vedėjas Linas Jablonskis. Aną, ląjį, savo tapybos laikotarpį pati me-RQkė vadina “tamsiuoju” arba “juou”. Mergina dažnai dovanoja savo rtus darbelius artimiesiems, dėsty.pi nsį dar nė vieno nėra pardavusi: ia$ - ne komercija”. Pavasarį jai su/idešimt šešeri. “Laikas galvoti apie C/įves", - juokauja Vaida, tačiau sena likti nebijo, nes patriarchalinės viįeilės prietarai jos nevaržo. Dabar ’iau - mokslas ir kūryba. Kaip tapai filologe? Didžiausia mano svajonė buvo baitokyklą įstoti į Dailės akademiją, tas specialybę. Kad ir kaip šito trošiš Javo vyresnių pažįstamų patirties au, jog pirmą kartą stojant į šią spe’ęĮstoti beveik neįmanoma. Tad baividurinę mokyklą pirmiausia bani stoti į VU Filologijos fakulteto lie-danų filologijos specialybę, nors r nebuvau specialiai pasirengusi. Tanokytis kalbų man sekėsi ir mokyk lai į šią specialybę nesunkiai jstoil inPo keleto savaičių, žinodama, kad psl.iu į filologiją, laikiau egzaminus į ta

pybos specialybę Dailės akademijoje, bet man nepavyko įstoti. Tad, kaip matote, filologiją pasirinkau gan atsitiktinai, nors, atvirai prisipažinsiu, dėl to nesigailiu. Darbuotis filologijos srityje man ir nau dinga, ir malonu, ir įdomu. Baigusi ket verių metų lietuvių-danų kalbų bakalau ro studijas, įstojau į visuotinės literatū ros magistrantūrą. Ją baigusi tapau VU Lietuvių kalbos katedros doktorante. Ra šau disertaciją “Lietuvių lingvistinės sti listikos raida iki 2000 m.”. Dabar jau pa ti esu dėstytoja, turiu savo studentų, ta čiau nuo vaikystės puoselėtas pomėgis piešti ir tapyti išliko iki šiol. - Kokias paraleles įžvelgi tarp filolo gijos ir dailės? - Mane visuomet traukė ir visuomenės mokslai: teisė, istorija, politologija. Tačiau taip jau susiklostė mano likimas, kad esu piešianti ir tapanti filologė. Tapyba man nėra šiaip hobis, bet kone kasdienės savi raiškos priemonė, svarbi mano sielos da lis, be kurios negalėčiau gyventi. Apie pa raleles tarp filologijos ir dailės rimtai nesusimąstau. Aišku, visai atsieti šių dalykų neįmanoma. Juk ir tapyba, ir eilėraščių ar prozos rašymas (o aš bandau daryti ir tai) yra menas. O visiems menams būdingų bendrų bruožų atrasti, aišku, nėra labai sunku. Tačiau bent jau aš nerandu svar bių paralelių tarp filologijos ir dailės. Ma no gyvenime tai - du atskiri pasauliai, ku rie vienas kitam labiau padeda nei truk do, bet kurie niekaip nesusisieja. Savo at eitį norėčiau sieti ne su tapyba ar filologi ja, o su politika. Bet tai tik svajonė, kuri gali ir neišsipildyti. Artimiausia mano per spektyva - likę treji daktaro disertacijos ra šymo metai. - Ką labiausiai mėgsti tapyti?

- Mano darbų tematika pati įvairiau sia: įvairios kompozicijos, portretai, na tiurmortai, architektūra, peizažai. Ta čiau labiausiai mėgstu tapyti žmones. Jei turėčiau galimybę studijuoti tapybą, no rėčiau tapti psichologinio portreto meistre. Juk visada įdomu gebėti per teikti ne tik savo, bet ir piešiamo ar ta pomo žmogaus vidinį pasaulį, jo jaus mus. Žinoma, man įdomu tapyti ne vien portretus, bet ir kompozicijas, kur vei kia daug veikėjų.

VU doktorantė VM.Knabikaitė surengė jau trečią parodą Vilniaus universitete. Nuotr. iš asmeninio albumo

■ Kokie dailininkai labiausiai patin ka? Kuo jie žavi? Mano mėgstamiausi dailininkai - trys labai įvairūs skirtingos pasaulėžiūros, pa saulėjautos ir laikotarpių menininkai. Tai prancūzų postimpresionistas Anri de Tulūz-Lotrekas, lietuvių tautos genijus M.K.Čiurlionis ir šių laikų lietuvių daili ninkas, mano buvęs mokytojas dailės mo kykloje, dailininkų grupės “Angis” įkū rėjas Jonas Gasiūnas. Be abejo, iš šių dai lininkų būtų galima tikrai daug ko pasi mokyti, tačiau man labiau prie širdies individualaus, savito stiliaus ieškojimas.

- Kokias technikas esi išbandžiusi? - Dailės studijoje “Paletė” esu išban džiusi ir aplikaciją, ir tapybą ant stiklo, ir vaško raižinį, dariau net naujametes kau kes. Dailės mokykloje ėmiau tapyti alie jiniais dažais, spausti linotipijas, ofortus, lipdyti iš molio. - Kas įkvepia?

- Menininką gali įkvėpti visa, kas jo ir kas aplink jį - tai gali būti gamta, Visata, visas pasaulis. Mane irgi įkvepia ne kas ki ta, o būtent šie dalykai. Impulsą kurti gali duoti bet kas - gatvėje nugirsta frazė, kny goje perskaityta eilutė, sutiktas žmogus ir dar daug kas - net mano pačios sapnai, nuo taikos, nuojautos, apmąstymai. - Ačiū už pašnekesį. Aldona JAMONTAITĖ

Universitas Vilnensis

2000

MUZIKANTAS - NE TAS, KURIS GROJA SAU 1999 m. garbingą jubiliejų šventė ne tik Vilniaus universitetas. Solidžią 20-ies metų kū rybinės veiklos sukaktį minėjo ir Vilniaus universiteto Kamerinės muzikos ansamblis. Idėją po Universiteto stogu sutelkti muzikuojantįjaunimą subrandino ir 1979 m. įgyvendino flei tininkas ir pedagogas Paulius Bernardas Koncė. Šiandien ansamblyje groja nauja muzi kantų karta, tačiau tradicijos ir muzika išliko nepakitę. Dabar jam vadovauja violončeli ninkė Jūratė Karaliūtė. Kalbiname ansamblio senbuvį, koncertmeisterį Michailą Traubą.

simfonijos, J.S.Bacho koncertai k rams, įvairios miniatiūros. Nuolat ar blio repertuare yra lietuvių kompi rių - M.K.Čiurlionio, J.Naujalio, šii kinių kūrėjų - B.Kutavičiaus, T.Ma no kūrinių. Vienas įdomesnių projektų būvi vendintas 1998 m. - Lietuvoje ir Šve je VU Kamerinės muzikos ansambli: tu su jaunimo choru “I Prometten Upsalos atliko H.Perselo operą “I nė ir Enėjas”. Su Lietuvos kameriniu orkestru d; koncertuojantis vokiečių dirigentas C gas Maisas teigiamai įvertino ansati muzikavimo lygį, todėl atsirado gali: pristatyti savo programą Vokietijoj, tradicija tapusiose Lietuvos kultūros nose. Kolektyvas šioje šalyje lankėsi bei 1999 m. ir buvo šiltai sutiktas.

- Kaip kolektyvą remia Universiti - Kiek šiuo metu VU gali, tiek gel suteikia transportą pervežti daiktam ba vykstant į keliones, pernai nup gultus. Repetuojame Kultūros ce Čiurlionio gatvėje, nes savo patalpi kas dar neturime. - Apžvelkite trumpai kolektyvo gyva vimo laikotarpį.

tautinio J.Vytuolio dainininkų konkurso diplomante.

- Kokie tolimesni ansamblio kūi niai planai?

- Ansamblio įkūrimo metais ir dabar tai - unikalus reiškinys ir tuometinėje So vietų Sąjungoje, ir Lietuvoje. Taip pat tai vienintelis Universiteto kolektyvas, atliekantis klasikinę instrumentinę mu ziką. Vakarų Europos šalyse toks muzi kavimas yra labai natūralus dalykas, sa vo simfoninius orkestrus turi daugelis universitetų. Per dvidešimt gyvavimo metų ansam blis aplankė daugelį šalių: pabuvota Vo kietijoje, Švedijoje, Bulgarijoje, Vengri joje, Estijoje ir Rusijoje, netgi Meksiko je, drauge su “Lango” choru viešėta Pran cūzijoje.

- Gal galėtumėte nusakyti ansamblio repertuaro pobūdį?

- Planuojame parengti visiškai r programą. Galbūt ją sudarys Lietų dar neatlikti arba retai atliekami kurį Koncertą surengsime ne anksčiau ne, landžio mėnesį, nors tikslią datą si' pasakyti.

- Kas groja kolektyve? - Daugiausia buvę ar dabartiniai Vil niaus universiteto studentai: keli infor matikai, teisininkai, istorikai, medikai, ekonomistai. Beveik visi ansamblio na riai yra baigę Vilniaus B.Dvariono de šimtmetę muzikos mokyklą. Šiuo metu vadovė J.Karaliūtė yra vie nintelė ansamblio profesionalė. Nuola tinė kolektyvo solistė Liora Grodnikaitė studijuoja trečiame Lietuvos muzikos akademijos kurse. Reikėtų pridurti, kad praeitų metų gruodžio pradžioje ji tapo Rygoje vykusio reikšmingo antrojo tarp

- Atliekame įvairiausią muziką - nuo XVI a. iki šiuolaikinės lietuvių kompozi torių kūrybos. Jei anksčiau ansamblis daugiau grodavo kamerinius kūrinius trims keturiems atlikėjams (įvairios trio sonatos, kvartetai ir pan.), tai šiuo metu stengiamės atlikti koncertus, simfonijas. Dažniausiai tai - A.Vivaldžio koncertai-

- Dėkui už pokalbį. Kalbino Laura BLYNU Nuotr. iš VU Kamerinės muziko samblio archyvo

■22O 01 20

{ETŲ SPAUDINIŲ SKYRIAUS BIAI LAUKIA RINĖTOJŲ DĖMESIO Aprašinėjant .prašinėj ant katalogui dar lig šio1:1 i netvarkytas VU bibliotekos Retų taudinių skyriaus lentynose gulin' as XVIII a. knygas, tarp jų pasitairasti tokių baroko perlų, kurie akį aukia ne vien puošniais įrišimais, ‘[■dingais tam laikotarpiui, bet ir saj girinio ypatumais bei kalbos įman-

umu. Padarius specialų aprašą, ku; Csfra lyg ir knygos “pasas” su smula:tu}“asmenybės” aprašymu (leidimo enys, formatas, buvusių savininDą antspaudai ar įrašai ir kt.), leidi nys įtraukiamas į ranka rašytą kata-

ir, tapęs prieinamas skaitytojui, yte prašosi išsamesnio tyrinėjiii!to. Smalsiam skaitytojui, jau ūgtegcSjųįsiam iš “fukso” marškinėlių ir šiek i moksliškiau nusiteikusiam, čia 1 astų daug medžiagos pamąsty mais apie permainingą XVIII a. vieninį gyvenimą, mirgantį įvaiausiomis kolizijomis tarp prasčiokų rtuolių, vienuolių ir pasauliečių, mųjų ir giminaičių. i aėmus į rankas kad ir vieną tokį ų XVIII a. II pusės lenkišką leiū in konvoliutą (t. y. knygą, susideančią šiuo atveju iš 169 vieno ar ke1' olikos puslapių apimties “knyge, iš pirmo žvilgsnio galima ap kibti nuo tos gausybės pavardžių N iųju didiku Radvilu ar Čartorysfeo®r kt. - ir pagalvoti apie tai, kad

s laikais žmonės ne mažiau byli-

Universitas Vilnensis

nėjosi negu dabar. Tai buvo metas, kai didžioji Žečpospolita jau stovėjo ant

irimo slenksčio. Jėzuitų ordinas taip pat buvo arti panaikinimo (popie žiaus Klemenso XIV 1773 09 10 pa sirašyta bulė tai ir įteisino, netgi ap lenkdama 1795 m. įvykdytą paskuti nį (trečiąjį) Lenkijos ir Lietuvos pa dalijimą). Visas tas teisinių aktų mar gumynas turėtų žadinti ne tik istori kų ir teisininkų, bet ir kalbininkų smalsumą - reikia manyti, kad ano meto kalba - tiek oficialioji, tiek tei sinė, tiek šnekamoji - daug kuo ski riasi nuo dabartinės. Paėmus pavartyti kitą, kiek mažes nį konvoliutą (jis susideda “tik” iš 124 knygų), į akis pirmiausia krinta dvikalbystė - visi potvarkiai, skelbimai bei kiti nurodymai rusų ir lenkų kal bomis, išėję ką tik po trečiojo padali jimo, pasirašyti ne tik aukščiausių val dovų - Jo Didenybės visos Rusijos im peratoriaus Pavlo Pirmojo (jis pats save taip tituluodavo), imperatorės Jekaterinos Antrosios, bet ir žemes nio rango valdininkų - slaptojo pata rėjo ir Lietuvos gubernatoriaus Jo kūbo Bulgakovo, kunigaikščio Niko lajaus Repnino bei kitų. Čia į gyven tojus kreipiamasi taip pagarbiai, kad, rodos, valstybėje, patekusioje į cari nės Rusijos globą, vyrauja didžiausia demokratija ir tarpusavio supratimas tarp aukščiausios valdžios ir žemųjų

Vilniaus universiteto bibliotekoje

k_______

sluoksnių. Tačiau neilgai trukus situ acija pasikeitė -1794 m. įvyko T.Kosciuškos vadovaujamas sukilimas, vė liau - 1832 m. sukilimas, prasidėjo Muravjovo Koriko laikai, jau nekal bant apie tokią “taikią procedūrą” kaip Vilniaus universiteto uždarymas beveik visam amžiui. Nemaža įdomių leidinių yra ir tarp vadinamų dezideratų - taip pat nedi delės apimties (nuo vieno iki kelių puslapių) atskirų knygų, kuriose pa teikiami įvairūs Lenkijos, patekusios į Austrijos-Vengrijos imperijos sudė tį, seimų ir seimelių, kitų valdžios ins titucijų potvarkiai ir nutarimai. Jie taip pat verti mokslininkų dėmesio. Ne ką mažesnio dėmesio laukia ir storosios knygos - solidūs enciklope dinio pobūdžio bei atskirų mokslo ša kų leidiniai įvairiomis senosios Euro pos kalbomis. Ir visa tai - naujai sutvarkytos, bet dar ne visiems žinomos XVIII a. II pusės bei jo pabaigos knygos, kurių aprašais jau pasipildė ir netrukus dar pasipildys Retų spaudinių skyriaus katalogas. Būtų malonu, jei juos kuo dažniau pasklaidytų atidžiai besižvalgantis dėstytojas, kuris ir galėtų pa skatinti gabius bei darbščius studen tus giliau tyrinėti bibliotekos lobius. Roma IGNATAVIČIENĖ VUB Retų spaudinių skyriaus vyr. bibliotekininkė

Trumpai PAVASARIO SEMESTRAS PRAIDĖS KAIP ĮPRASTA! (Jokių ilgų ogų ir akademinio darbo vasarą!) VU pradėta vykdyti “taupymo po”, t. y. mažinamos darbuotojų aletatai; trumpinamas darbo laikas JJ,'laboratorijose, kompiuterių klasėidė-jant mokesčiams už elektros, ildymo tiekimą, didės mokesčiai už rabučius. u dabar galite pradėti taupyti centus. VU vykdoma tarptautinių mainų ama SOCRATES tęsis. Konkursus sję studentai, kaip ir buvo numaty-

■

ta, vyks studijuoti į užsienį. “Protų nute kėjimas” tęsiasi... * Lietuvos studentų sąjunga ir Lietu vos darbo birža pasirašė bendradarbia vimo sutartį. Pagal ją Darbo birža nemo kamai informuos apie teikiamas paslau gas, laisvas darbo vietas respublikoje ir kt. Išsamesnę informaciją galima rasti in ternete (www.vusa.lt) jau nuo vasario mėn. Gal bedarbių studentų sumažės? * Medicinos (MF) bei Matematikos ir informatikos (MIF) fakultetuose vyku siuose rinkimuose balsuota už naujus narius į VUSA valdymo organus. Mediči-

nos fakulteto studentai L.Aleknaitė, L. Rimševičius pateko į Parlamentą, M. Žiukas - į Valdybą. MIF Parlamente at stovaus G.Brazdauskas ir M.Kasperavi čius, Valdyboje - L.Galdikaitė. * Baltupių studentų miestelyje esan čiame VU bendrabutyje internetu kol kas naudojasi 7 žmonės. Planuojama, kad tin klu naudosis apie 70 žmonių. Studentų miestelyje “Kamčiatkoje” Fi zikos f. I kurso studentai Edis ir Gintau tas taip pat bando įvesti internetą (aplo dismentai!). Tęsinys 32 psl.

Universitas Vilnensis

2000 01 0(

Tarptautinių ryšių skyrius informuoja Pradžia 20 psl.

INFOR DE 3 TITEL: STIPENDIEN der Stadt Kiel: Drei Jahresstipendien. DAUER: Vom 1. Oktober bis 31. Juli 2000/2001. WER KANN DARAN INTERESSIERT SEIN: Gefordert werden Studierende vom 4. Semester. ; STUDIUM UND/ODER FORSCHUNGS-GEBIETE: Bereiche - Wirtschaftswissenschaften, Rechtswissenschaften, Nati I wissenschaften-vor allem Meereskunde- und Geisteswissenschaften. EINGABEFRIST: 10. Marz 2000. xc FORDERUNGEN: Bewerbungsunterlagen: Begriindung dės Studienvorhabens in Kiel, Nachvveis uber Studienleistun; ne und der Deutschkenntnisse, Studienvertrag. ip ZUSATZLICHE INFORMATION: Die Information ist in der Abteilung fur Auslandsbeziehungen, Universiteto 3, Zi.41 t Frau M.Kairyte zu erhalten. Tel.: 68 70 49. (X iel INFOR

TITLE: Salzburg Seminar, 2000 Program: Schloss Leopoldskron Conference Center, Core Sessions, The Universities, I American Studies Center. DURATION: One week. Start and end dates varies according to the program, the earliest ones begin in February 2000. TO WHOM IT MAY CONCERN: Mid-career professionals in the relevant fields. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Transnational Perspectives on Intellectual Property and Communications Law; nsi Who will Control the Food System? į The Entrepreneurial City; Z Altemate Systems and Structures for Higher Education: Public Needs and Institutional Response for the 21st Century; J w Biotechnology: Policy Issues and Regulatory Frameworks; Political Leadership and Media Democracy; Youth and Civic Participation: Models for Engagement; p Mass Media in the Age of Globalization; Asian Economies: Regionai and Globai Relationships. DEADLINE: Varies according to the program, the earliest one on February 9st, 1999. REQUIREMENTS: English proficiency. Individuals on a leadership path in their careers who seek a continuing educat: d

experience that exposes them to dialogue at an international level. A typical participant: age roughly between 30 to 45, monstrated interest or background in the topic. p0 ADDITIONAL INFORMATION: http:llwww.salzburgseminar.orglinfo@fc.salsem.org For application forms and additional information, please contact: Aurelija Valeikienė, International Relations Office, Vilnius University, Universiteto 3, 2734 Vilnius. Ph: 68 70 47, room 26.

INFOR H PAVADINIMAS: Konkursas studijoms Baltarusijoje. TRUKMĖ: 2000/2001 mokslo metai. KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: * Pagrindinių studijų studentus; * Podiplominių studijų studentus; * Dėstytojus/mokslininkus. , STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Įvairios. KREIPIMOSI TERMINAI: Iki 2000 vasario 25 dienos. Mokslo ir studijų departamento Tarptautinių studijų centrui pateikti šiuos dokumentus: L Prašymą dalyvauti konkurse, adresuotą Valstybinei tarptautinių studijų komisijai, su detalia argumentacija; 2. Asmens duomenų anketą (spec. forma); 3. Aukštosios mokyklos Baltarusijoje sutikimo raštą; 4. Dvi rekomendacijas; 5. Dviejų paskutinių sesijų rezultatus, patvirtintus dekanate - pagrindinių studijų studentams, diplomo ir priedo kopij podiplominių studijų studentams, diplomo ir priedo kopiją bei mokslinio laipsnio diplomo kopiją - mokslininkams; 6. Mokslinės veiklos aprašymą, publikacijų sąrašą. REIKALAVIMAI: Visi pretendentai bus pakviesti pokalbiui su Valstybinės tarptautinių studijų komisijos nariais. Laimėjusi ji konkursą turės pildyti papildomus dokumentus.

PAPILDOMA INFORMACIJA: Išsamesnės informacijos bei anketų formų prašome ieškoti interneto puslapyje htt[ www.mokslas.lt, telefonas pasiteirauti: 62 09 64.

000 01 20

Universitas Vilnensis

INFOR DE 4 A | IITLE: “Stadt-Kiel” Scholarships for the Kiel Summer School (KiSS). DURATION: June lst - July 28th, 2000. ĮrO WH0M IT MAY CONCERN: Eligible students should have completed their third year at university. 3 ĄREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Economics, business administration, ųuantitative methods, sočiai sciences, Jei man language. High ąuality academic courses are supplemented by a series of field trips and visits to business companies. ublic lectures are scheduled every week to focus on various aspects of German and European business, culture and history. Jpon successful completion, students receive the KiSS Certificate of Achievement and a transcript of grades. DEADLINE: Vilnius University’s International Relations Office mušt receive applicants’ documents by February 16th. REQUIREMENTS: No prior German language training needed, būt preferable. Academic courses conducted in English, xcept German language course which is meant to improve language skills. Non-native English language speakers will docu> tient their proficiency by taking either TOEFL or IELTS. Applicants mušt provide official certified credentials (transcripts, liplomas etc.) and 2 recommendations from current or previous professors. ' ADDU IONAL INFORMATION: 3 scholarships available, each covers the full course fees (2,500 EURO) plūs a grant of 00EURO for living expenses. Accommodation is included. Application forms could be downloaded from:http:llwww.bwl.uniiel. dėlKiSS )ocuments should be submitted to: h tildą Kairyte, International Relations Ojfice, room 41, 'ilnius University, Universiteto 3, 'ilnius. Tel.: 68 70 49.

INFOR CY-1 TlTLE: Scholarship for the study program “Business Planning for Young Managers”, Nicosia, Cyprus by International risti tilte of Management (CHM) and the Government of Cyprus. ©URATION: 28th February - 17th March. fO WHOM IT MAY CONCERN: Young managers and professionals both in government and business, vvorking or intend 3 work in the Small and Medium Business Sector. ĄREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Strategic planning, business plan, market analysis, project planning, venture apital, business plan software. IeADLINE: January 31, 2000. jtEQUIREMENTS: Ali teaching will be in English. Candidates should be betvveen 20 to 35 years old and be involved in

’ork which vvould benefit from a greater proficiency in Business Planning skills. ĄDDITIONAL INFORMATION: The Cyprus Government to successful candidate provides: Living accommodation in owntown Nicosia, Subsistence allowance of ca 18 USD per day for meals and personai expenses, An amount of ca 36 USD pon arrival for incidentais, Urgent medical treatment and a group accident insurance (būt no insurance for any other ventualities), Local transportation. Sightseeing and business visits will be organized. The scholarship does not cover the cost f travel to and from Cyprus. for application forms, please contact: Raimonda Markevičienė, ph: 68 70 49, room 41, įįntemational Relations Office, I 1 'ilnius University, Universiteto 3, Vilnius. INFOR NL-1 PAVADINIMAS: Huygens stipendijų programa podiplominėms studijoms Olandijos aukštojo mokslo institucijose. TRUKMĖ: 2000/2001 mokslo metai. KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: Turinčius aukštojo mokslo diplomą bei baigusius studijas ne anksčiau, kaip prieš dvejus retus, amžius - iki 35 metų. STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Įvairios. KREIPIMOSI TERMINAI: Iki 2000 vasario 1 dienos. Pateikti paraišką Olandijos ambasadai adresu: Tomu iela 4-1 a, LV1050 Ryga, Latvija. Reikalavimai: 1. Amžius iki 35 m. 2. Aukštojo mokslo diplomas, studijos baigtos ne anksčiau kaip prieš 2 metus. 3. Lietuvos pilietybė.

PAPILDOMA INFORMACIJA: Išsamesnės informacijos bei anketų formų prašome ieškoti Mokslo ir studijų departamento iterneto puslapyje: http:H www.mokslas.lt, telefonas pasiteirauti: 62 09 64. Anketų taip pat galima: VU Tarptautinių ryšių skyriuje', CR 41 kab, tel.: 68 70 48.

Universitas Vilnensis

2000 01 INFOR

PAVADINIMAS: Konkursas Danijos mokslo ir studijų institucijose: - 2-9 mėnesių studijoms; - mokslinėms stažuotėms. TRUKMĖ: 2000/2001 mokslo metai. KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: 1. Pagrindinių studijų (ne jaunesnius, negu 3 kurso) ir podiplominių studijų studentus. 2. Mokslininkus (iki 35 m. amžiaus). 3. Dėstytojus (iki 35 m. amžiaus). STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Įvairios. KREIPIMOSI TERMINAI: Iki 2000 vasario 7 dienos. REIKALAVIMAI: Norintys dalyvauti konkurse Studijų skyriaus Tarptautinių studijų centrui pateikia šiuos dokumentus: 1. Prašymą su detalia argumentacija, adresuotą Valstybinei tarptautinių studijų komisijai. 2. Dvi rekomendacijas, studentui - specialybės dėstytojo, mokslinio vadovo. Mokslininkui, dėstytojui - mokslo instit cijos ir mokslinio darbo vadovo ar savo srities specialisto. Turi būti nurodyta rekomenduojančio asmens tiksli pavarė vardas, pareigos, mokslo laipsnis, adresas bei telefonai. 3. Išsilavinimo dokumentų ir priedų kopiją (baigusiems). Dviejų paskutinių semestrų rezultatai, patvirtinti dekanate (si dentams). 4. Gyvenimo, mokslinės veiklos aprašymą, mokslinių darbų sąrašą. 5. Pažymą apie gerą užsienio kalbos žinojimą, patvirtintą užsienio kalbų katedroje. 6. Asmens duomenų anketą (spec. formą). 7. Danijoje priimančios mokslo ir studijų institucijos pakvietimo kopiją. Visi pretendentai bus pakviesti pokalbiui su Valstybinės tarptautinių studijų komisijos nariais, apie jo datą ir lai dokumentus pateikę kandidatai bus informuoti telefonu arba ei. paštu. Konkursą laimėję kandidatai turės pateikti pap domus dokumentus anglų kalba. PAPILDOMA INFORMACIJA: Išsamesnės informacijos bei anketų formų prašome ieškoti Mokslo ir studijų dep; tamento interneto puslapyje: http:H www.mokslas.lt, telefonas pasiteirauti: 62 09 64. Anketų taip pat galima gauti I Tarptautinių ryšių skyriuje, CR 41 kab., tel.: 68 70 48.

INFOR S PAVADINIMAS: Konkursas studijoms Ispanijoje. TRUKMĖ: 2000/2001 mokslo metai. KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI:

- 9 mėnesių podiplominės studijos, -1 mėnesio ispanų kalbos vasaros kursai ispanų kalbą studijuojantiems studentams. STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Įvairios. KREIPIMOSI TERMINAI: Norintys dalyvauti konkurse iki 2000 kovo 10 dienos pateikia Mokslo ir studijų departamento Tarptautinių s tu c centrui šiuos dokumentus: 1. Asmens prašymą Valstybinei tarptautinių studijų komisijai su detalia motyvacija. 2. Paso kopiją. 3. Asmens duomenų anketą (spec. forma). 4. Patvirtintą išsilavinimo dokumentų kopiją ir studijų rezultatus. 5. Pažymą apie ispanų kalbos mokėjimą. 6. Ispanijos priimančios institucijos sutikimo raštą. [ 7. Studijų, mokslinės veiklos Ispanijoje projektą. [ 8. Dvi rekomendacijas. 5 REIKALAVIMAI: 1. Amžius iki 35 m. 2. Geras ispanų kalbos mokėjimas. 3. Ispanijos aukštosios mokyklos sutikimo priimti studijoms raštas. PAPILDOMA INFORMACIJA: Visi pretendentai bus pakviesti pokalbiui su Valstybinės tarptautinių studijų kori sijos nariais. ■ f Išsamesnės informacijos bei anketų formų prašome ieškoti Mokslo ir studijų departamento interneto puslapy^ http:llwww.mokslas.lt, telefonas pasiteirauti: 62 09 64. Anketų taip pat galima gauti VU Tarptautinių ryšių skyriuje, CR 41 kab., tel.: 68 70 48.

9 i

200 01 20

Universitas Vilnensis

INFOR B-l Konkursas: bdiplominėms studijoms Flandrijos aukštojo mokslo institucijose; 1 3 mėnesių mokslinėms stažuotėms; landų kalbos kursams. jUKMĖ: 2000/2001 mokslo metai. i TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: Studentus, turinčius bakalauro laipsnį bei mokslininkus iki 35 m. amžiaus. r ŪDIJU IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Įvairios. ĮeIPIMOSI TERMINAI: Iki 2000 vasario 7 dienos. IKALAVIMAI: . Amžius iki 35 m. :. Geras užsienio kalbos mokėjimas/pretenduojantys į olandų k. kursus turi turėti olandų k. pagrindus. Pageidautinas priimančios institucijos Flandrijoje sutikimas /vasaros kursams nereikia/. ■Jo intys dalyvauti konkurse Studijų skyriaus Tarptautinių studijų centrui pateikia šiuos dokumentus: ... I rašymą, adresuotą Valstybinei tarptautinių studijų komisijai. !. I )vi rekomendacijas. ltl. I.silavinimo dokumentų kopiją (su priedu). rc«iyvenimo aprašymą. i. 1 ublikacijų, mokslinių darbų sąrašą. Stį. Anketą (spec. formą). /isi pretendentai bus pakviesti pokalbiui su Valstybinės tarptautinių studijų komisijos nariais, laimėjusieji konkursą turės ytį papildomus dokumentus anglų arba olandų kalba. ’APILDOMA INFORMACIJA: Išsamesnės informacijos bei anketų formų prašome ieškoti Mokslo ir studijų departamento rn :to puslapyje: http:// www.mokslas.lt, telefonas pasiteirauti: 62 09 64. Anketų taip pat galima gauti VU Tarptautinių ryšių iuje, CR 41 kab. tel.: 68 70 48.

'A1VADINIMAS:

INFOR DE-2 E: Internationalcs Parlamcntspraktikuni dės Deutschen Bundestages fūr Hochschulabsolventen aus Litauen Profūr das Jahr 2000/2001. ) UER: Scptcmber 2000 bis Mittc Februar 2001. R KANN DARAN INTERESSIERT SEIN: Das Programm gilt fūr ąualifizierte, politisch interessierte junge Menschen abgeschlossenem Hochschulstudium. Ali ersgrenze - 30 Jahre. STUDIUM UND/ODER FORSCHUNGSGEBIETE: Medienwissenschaften, Geschichte, Rechtsvvissenschaften und Politiksei schaften. EINGABEFRIST: 15. Februar 2000. FORDERUNGEN: - litauische Staatsangehorigkeit; - erfolgreich abgeschlossenes Hochschulstudium; - sehr gute deutsche Sprachkenntnisse; - angestrebte berufliche Tatigkeit im Staatsdienst oder anderen Bereichen dės offentlichen Lebens in Litauen. ■SATZLICHE INFORMATION: Aįtragsformularc sind im Būro fūr Auslandsbeziehungen, Universiteto 3, Zi. 41 bei Fr. M.Kaityte zu erhalten, Tel. 68 70 49. Konsultationen - bei Herm Dr. Drossiger, Tel. 68 72 30.

INFOR IT-1 PAVADINIMAS: Italų kalbos ir kultūros kursai Milano universitete. rRUKME: 2000 m. liepos - rugpjūčio mėn. KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: Kursai skirti studentams, turintiems italu kalbos pagrindus, ne jaunesniems negu 21 metų. KREIPIMOSI TERMINAI: iki 2000 kovo 6 dienos, jei pretenduojate į kursus liepos mėnesį; Iki 2000 kovo 20 dienos, jei pretenduojate į kursus rugpjūčio mėnesį. □okumentus pateikti Milano universiteto sekretoriatui adresu: Segtetaria dei Corsi Intemazionali di Lingua e Cultura Italiana ?/o\ Univesita degli Sludi di Milano hpartimento di Filologia Moderną ■* 7ia Festa dėl Perdono 7-201222 Milano, Italia bei: 02158352812- Fax:0215830277787ax: 0039.258302778 - dokumentų siuntiniui. -mail: gargnano@mailserver. ttnimi. it ittp:/lstudenti.unimi.it/foreignlgargnano.hot ’APILDOMA INFORMACIJA: šsamesnės inlormacijos prašome ieškoti interneto puslapyje aukščiau nurodytu adresu. nformacijos italų kalba bei anketų taip pat galima gauti VU Tarptautinių ryšių skyriuje, CR 41 kab., tel. pasiteirauti: 68 70 48.

Universitas Vilnensis

INFOR \ TITLE: The Institute for Human Sciences (IWM), Junior Visiting Fellovvship Program. DURATION: 6 months. July - December 2000 & January - June 2001. TO WH0M IT MAY CONCERN: Promising young scholars: doctoral and post-doctoral candidates in the humanitie:r sočiai sciences vvishing to pursue research in Vienna under the guidance of IWM’s Permanent and Visiting Fellovvs. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Applications are especially encouraged from doctoral candidates vvho are i 1

concluding stages of their dissertations or have recently received their doctorates in Philosophy, Political Science, Mcffl History, Sociology, Economics, or International Relations. Preference vvill be given to research projects that are thematJ

related to IWM’s fields of research or policy-oriented projects, in particular: Political Philosophy of the 19th and 20th Ceni ■ Gender Studies Political and Sočiai Transformation in CEE Reform of the Welfare Statė Reform of Higher Educatioi. Research DEADLINE: February 20, 2000. Notification is roughly 6 vveeks after. REQUIREMENTS: In order to qualify, candidates should: be a citizen of a Centrai, Eastern or Western European cot'J

vvork on a research project that corresponds to IWM’s fields of research or policy-oriented projects (see above); have a , vvorking knovvledge of German and/or English; not be older than 35 years of age at the commencement of the research tsh ADDITIONAL INFORMATION: For the stay at IWM, Fellovvs receive a stipend of ATS 108,000 to cover transport: rent and living expenses; also are provided vvith office space and access to in-house and Viennese research faciqe For more information see: http:llwww.univie.ac.atliwmlmain-e.htm Application documents should be sent to: Ms. Traude j nėr Junior Visiting Fellovvship Program Institut fiir die VVissenschaften vom Menschen Spittelauer Laende 3 A-1090 Vie,!;1 INFOR

TITLE: The Institute for Human Sciences (IWM), Jan Patocka Junior Visiting Fellovvship. u( DURATION: 6 months. July - Deccmber 2000 & January - June 2001. I TO WHOM IT MAY CONCERN: Philosophy students vvishing to pursue research in Vienna under the guidance of I' q Permanent and Visiting Fellovvs. | AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: One fellowship avvarded in honor of the Czech philosopher Jan Patocka (y, 1977) to a young scholar vvorking on the philosophy of Jan Patocka or in fields related to his work: Phenomenology, P<i E Philosophy, Philosophy of History, and Czech History and Culture. nį DEADLINE: February 20, 2000. Notification is roughly 6 vveeks after. I REQUIREMENTS: In order to qualify, candidates should: be a citizen of a Centrai, Eastern or Western European cci I be either in the concluding stages of their dissertation or have recently received a doctorate; work on a research proje iot corresponds to IWM's fields of research or policy-oriented projects (see above); have a good vvorking knovvledge of G 13, and/or English; not be older than 35 years of age at the commencement of the research term. ADDITIONAL INFORMATION: For the stay at IWM, Fellovvs receive a stipend of ATS 108,000 to cover transportatio os; and living expenses; also are provided with office space and access to in-house and Viennese research facil| For more information see: littp:/lwww.univie.ac.atliwmlmain-e.htm Application documents should be sent to: Ms. TraudeL nėr Junior Visiting Fellovvship Program Institut fiir die Wissenschaften vom Menschen Spittelauer Laende 3 A-1090 11" Aurelija Valeikienė, Tarptautinių ryšių skyrius, Vilniaus universitetas, Universiteto 3, 2a., 26 arba 41 kab. tel: 68 70 47. ek -----------I INFOR J f"'

TITLE: Graduate Studies Program at Waseda University, Japan. DURATION: If avvarded the AIEJ grant, students vvill stay either one year from April 2000 to March 2001, or from Scį F ber 2000 till August 2001. If avvarded the Japanese Government (Monbusho) Scholarship, students will stay from October 1 to March 2002 only. F TO WHOM IT MAY CONCERN: Vilnius University students currently enrolled in Master or PhD programs. 1 AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Students vvill study at one of ten graduate schools at Waseda University t 2 the status of non-degree research students (those in graduate programs) and special research students (those in doctora S grams). General eligible fields are: political science, economics, law, literature, commerce, science and engineering, educ F human sciences, sočiai sciences. Ali courses in above enumerated fields are conducted in Japanese. It is possible to b international relations at the Graduate School of Asia-Pacific Studies in English and Japanese. 1 DEADLINE: March 10,2000 for September admission. 2 REQUIREMENTS: An intermediate level of Japanese language proficiency or higher is required to all graduate scf 3 except for the Graduate School of Asia-Pacific Studies. The first level of Japanese language proficiency tęst or the eąuival 4 desirable for the applicants to the Graduate School of Literature. Other reąuirements: - excellent academic and per 5 records, - strong motivation and a clear study plan in any field available at Waseda University and likely to benefit from stil 6 Japan, - filled in application form. B ADDITIONALINFORMATION: The University vvill waive tuition and fees of this program. Waseda University will pn 1 2 a student dormitory, būt students are responsible for the cost of accommodation. One place available. Selection for nomination to be an exchange student to Japan is performed by Vilnius Unive: Selection Committee that reserves the right not to choose any student in absence of candidate with superior qualificatio: Ii For application forms and additional information please contact: Aurelija Valeikienė, International Relations Office, 1M'M University, Universiteto 3, Vilnius. Room 26, phone: 68 70 47.

Universitas Vilnensis

000 01 20

INFOR JP- 4 A 1ITLE: Intensive Japanese Language Program at Waseda University, Japan. BURATION: If avvarded the AIEJ grant, students will stay either one year from April 2000 to March 2001, or from Septem1000 till August 2001. If awarded the Japanese Government (Monbusho) Scholarship, students will stay from September to July 2001 only.

-S

" ................

■

.................................................

■

■ achi Y O WHOM MAY CONCERN: Vilnius University specializing in Japanese studies and/or Japanese language ----------IT -------------------------------------------------..students ............. ............................................. raseda įing.University. AU classes will be eondueted in Japanese, therefore a prospective applicant should be able to start studies at ' e ntermediate level or higher. RESEARCH: Students will learn language and culture at the Center for Japanese Language at REAS OF STUDY AND/OR I EADLINE: March 10, 2000 for September admission. I EQUIREMENTS: - Japanese language proficiency of intermediate level (since all classes are eondueted in Japanese), ,cc llent academic and personai records, - strong motivation and a clear study plans after completing the program at Waseda °’inį ersity, - filled out application form. a j DDITIONALINFORMATION: The University will vvaive tuition and fees of this program. Waseda University will provide *sti dent dormitory, būt students are responsible for the cost of accommodation. Gme place available. Selection for nomination to be an exchange student to Japan is performed by Vilnius University’s ■^idction Committee that reserves the right not to choose any student in absence of candidate with superior ąualifications. e Bor application forms and additional information please contact: Aurelija Valeikienė, Intemational Relations Ojfice, Vilnius >m ersity, Universiteto 3, Vilnius. Room 26, phone: 68 70 47.

INFOR JP- 5 A

1ITLE: Intemational Division Program at Waseda University, Japan (One Year Study Abroad Program for Undergraduate u< ents). į URATION: Ten months from September 2000 till June 2001. E TO VVHOM IT MAY CONCERN: Vilnius University students currently enrolled in undergraduate programs. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Students will learn Japanese and Asian culture, history, society, polities, econolyįeography, arts, and literature at the Center for Intemational Education of Waseda University. Ali classes will be eondueted ’ot English, būt applicants mušt have finished at least one term of Japanese language instruction at the university level. Japanese nguage courses are offered at 13 levels from elementary to pre-advanced. DEADLINE: March 10, 2000. c. ĮREQUIREMENTS: - excellent academic and personai records (if in American grading system, a minimum GPA of 3.00), - strong loti ation and a clear study plans after completing the program at Waseda University, - TOEFL score of 550 (computer based tęst }»13) or IELTS at level 6 or better, -filled out application form. Faculty member and/or research assistant is not eligible to apply. ADDITIONAL INFORMATION: The University will waive tuition of this program. Hovvever, Enrolment Confirmation De3I1osit Money of ¥60,000 will be charged to exchange students (this amount will be used for textbooks, other course materials and :ijjK student activities). Waseda University will arrange home stays for students accepted. The student will be responsible for le room ar|d board (¥74,000 per month). Home stay fees include breakfasts, dinners, and heating costs. Accommodation į j tie university’s intemational student dormitory will also be available. One place available. Selection for nomination to be an exchange student to Japan is performed by Vilnius University’s eleetion Committee that reserves the right not to choose any student in absence of candidate with superior ąualifications. For application forms and additional information please contact: Aurelija Valeikienė, Intemational Relations Ojfice, Vilnius 'niv< rsity, Universiteto 3, Vilnius. Room 26, phone: 68 70 47. INFOR PL-1 PAVADINIMAS: Konkursas studijoms Lenkijoje. 1 TRUKMĖ: 2000/2001 mokslo metai. RA TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: 1. pilnos ar dalinės studijos. y 2. dėstytojų, mokslininkų 2-10 mėn. stažuotės. 1 STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Įvairios. lc KREIPIMOSI TERMINAI: 0 Norintys dalyvauti konkurse iki 2000 kovo 5 dienos pateikia Valstybinei tarptautinių studijų komisijai šiuos dokumentus: L Asmens prašymą dalyvauti konkurse. 2. Asmens duomenų anketą (spec. forma). ' 3. Patvirtintą išsilavinimo dokumentų kopiją, studentams- paskutinių dviejų sesijų rezultatus. 4. Lenkijoje priimančios institucijos sutikimo raštą. 1 5. Mokslinės veiklos aprašymą, publikacijų sąrašus. s 6. Dvi rekomendacijas. REIKALAVIMAI: prt 1. Geras lenkų ar kitos užsienio kalbos mokėjimas. 2. Lenkijos aukštosios mokyklos sutikimo priimti studijoms raštas. zer PAPILDOMA INFORMACIJA: Visi pretendentai bus pakviesti pokalbiui su Valstybinės tarptautinių studijų komisijos nariais, ioj Išsamesnės informacijos bei anketų formų prašome ieškoti Mokslo ir Studijų Departamento interneto puslapyje: http:ll ww.mokslas.lt, telefonas pasiteirauti: 62 09 64. Anketų taip pat galima gauti VU Tarptautinių ryšių skyriuje, CR 41 kab., tel. 68 70 48.

2000

Universitas Vilnensis

30 Muzikinis puslapis J

© Gruodžio 14 dieną grupė “Skamp” pristatė savo naująjį albumą “Green”. Lietuvos muzikinėje scenoje kolekty vas pasirodė pernai ir per labai trum pą laiką susirado savo nišą. “Skamp” nariai Viktoras Diavara, Erika Dženings ir Vilius Alesius nesitikėjo, kad jų muzikinė veikla susilauks tokio di delio dėmesio. “Green” - antrasis gru pės albumas. Jis klausytojus nustebins gyvu skambesiu, temų ir garso įvairo ve. Albumo pavadinimu grupės nariai norėjo pasakyti savo gerbėjams, kad jie vis dar jaučiasi lyg maži kūdikiai, trokštantys augti, stiprėti, tobulėti. Muzikantai stengėsi netradiciškai jungti skirtingus muzikos stilius, todėl pagalbon pasitelkė Lietuvos radijo ir televizijos orkestrą bei keletą pop ir roko muzikos atlikėjų. Koncertuoti Lietuvos operos ir baleto teatre gru pė šiek tiek bijojo, tačiau pasirodymas pasisekė. Po Naujųjų metų jaunuoliai surengs koncertinį turą po Lietuvos vi durines mokyklas.

© Naują albumą išleido ir sostinės ru sakalbių grupė “Merlin”. Garso kase tės ir kompaktinio disko formatu iš leistas darbas vadinasi “Galvodamas apie tave...” Grupės istorija prasidėjo 1993 metais, kai keturi vaikinai - Fe liksas, Radionas, Seržas ir Linas - pra dėjo gitaromis groti “independent” muzikos stiliumi. Apie jauną kompa niją pradėta kalbėti kaip apie origina lią, perspektyvią ir lietuviškų standar tų neatitinkančią grupę. Kokie tie lie tuviški standartai, negalėjo atsakyti nei patys atlikėjai, nei jų gerbėjai. “Gal vodamas apie tave...” - jau šeštas gru pės albumas. Jame -11 dainų, kurioms tekstus sukūrė Radionas. Albumo vir šelyje muzikantai padėkojo savo šei moms, draugams, rėmėjams ir gerbė jams. Jų pastaruoju metu atsirado itin daug. Sausio ir vasario mėnesį roke riai koncertuos Gargžduose, Šiauliuo se, Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje.

ką”. Singlas buvo pristatytas sostinės statybinių medžiagų parduotuvėje “Rubikon”. Susirinkę žurnalistai bei muzikantai buvo susodinti ant kloze tų. Susitikime negalėjo dalyvauti gru pės lyderis, pravarde Psichas, todėl jį “atstojo” tik nuotrauka. Kuosa ir Šniras, norėdami išsisukti nuo įtartinų klausimų, siūlydavo kreiptis būtent į ją.

© Neseniai Rolandas Janavičius su laukė svečių iš JAV apie kuriuos kalba labai nenoriai. Dainininkas tik prasita rė, kad tai tie patys Amerikos lietuviai, kurie vasarą padėjo surengti didelį at sisveikinimo koncertą Palangoje. Dabar Rolandas svarsto vieno pro jekto galimybę, kurio idėjiniais ir fi nansiniais rėmėjais galėtų būti svečiai.

© Lapkričio pabaigoje parduotuvėse pasirodė debiutinis klaipėdiečio Dei vio albumas “Intro”. Lietuviškos mu zikos gerbėjai, įsigiję albumą, be jau pamėgtų dainų “Mergytei’99”, “Aša ra”, “Eilės”, galės išgirsti dar septynis visiškai naujus kūrinius. Dainininkas nesiryžo pats vertinti savo darbo, sa kydamas, kad viską, ką galėjo padary ti, padarė. “Pusmetį įrašų studijoje vy kusio kūrybos proceso rezultatą turė tų vertinti tie, kurie nusipirks albumą ar ateis į mano koncertus, - mano atli kėjas. - Radijo stočių klausytojų jau girdėtos dainos atspindi albumo turi nį ir nuotaiką, nors tikiuosi, kad kai kas bus gal ir netikėta”. Anot vaikino, kasdien koncertuoti nėra taip lengva, kaip iš pradžių atrodė, tačiau įmano ma ir prie didelio krūvio priprantama.

© Grupė “Kvint’M” išskrido koncer tuoti į Ispaniją. Koncertams ji paren gė specialias klubinę ir akustinę pro gramas. Nariai labai džiaugėsi, kad ga li savo kūrybą pristatyti už gimtinės ri bų. Užsienyje jie praleis tris mėnesius.

© Grupė “Pelenai” leidžia laiką įrašų studijoje, kurioje viena po kitos pasau lį išvysta naujos dainos. Darbas įrašų studijoje muzikantams patinka, jei joje yra geras operatorius ir technika. Di džiausias trūkumas - nemaži pinigai, kuriuos tenka pakloti už darbą studi

joje. Busimasis grupės albumas bi bai smagus, žaismingas ir jvairiap kas. “Ankstesni mūsų darbai buvo daugiau klausytis, o šiame bus dainų, skirtų šokiams”, - pasakojo lenų” vadas Gintas. Albume skai ir ramūs kūriniai, vienas jų bus tars čioji dainų “Sudie” ir “Lopšinė” s<

© Grupės “Kitox pasaulis” muzi tas Seržas vien tik veikla grupėje n siriboja - jis dalyvauja ir kituose n kiniuose projektuose. Aštuonerius jam šis darbas labai patinka. “Aš r daugiau ir nemoku - tik mušti būgi - teigia “Kitox pasaulis” narys.

© Prieš Naujus metus į Lietuvą į kelis mėnesius pas seserį ir tėvą I viešėjęs “Naktinių personų” vokai Alanas Chošnau. “Jaučiuosi laba rai, - tikino jis. - Labai visų pasii taip pat ir gaivaus oro, gražių mėn nes gražesnių nei Lietuvoje tikra ra”. Anot dainininko, žmonės iš k nių atsiveža suvenyrų, nuotaiką, j mus, tad ir jis grįžo ne tuščiomis komis, o pilnas energijos, džiaugsr meilės. Pasak Alano, jis labai pas ir scenos. “Grįžau dėl jūsų visų”, grupės narys. Spauda ir bičiuliai I pradėję kalbėti, kad jis niekuome begrįš, o kolega Aras Vėberis net galvoti apie kitus muzikinius projc ir “Naktinių personų” iširimą. Ni kiaijautėsi ir viena likusi Alano m na Vaida Žemaitytė, neslėpusi, jos bar jos jausmai atšalo.

nė piktinosi, kad nenori aptar; šios labai asmeniškos temos. “N| apsaugoti savo privatų gyvenin žmogų, kuris man brangus”, - b|

no Agnė. Tik nesuprantama, kod taip noriai apie jį pasakojo kai k dienraščių korespondentams. Parengė Živilė VITEIIC

Panaudota “Jamrecords”ir“Bl bonešio ” informacija

Universitas Vilnensis

01 20

Leidybinės firmos "Koja cords", "Jam records", "Guru records" bei laikraštis niversitas Vilnensis" kviečia dalyvauti konkursuose! ru records” klausimai: ada susikūrė grupė “G&G tas”? pie kokią pop atlikėjų pamėgniekada nedainuoja “G&G to” vyrukai? ijSšvardykite tris žymius pasauhopo atlikėjus ar grupes. isingai atsakiusieji gaus debiu&G Sindikato” albumą “Tavo

31 A

“Jam records” klausimai: 1) Kelintas grupės “Merlin” albu mas yra “Galvodamas apie tave...”? 2) Kokia naujojo albumo daina la biausiai patinka grupės vokalistui Fe liksui? 3) Kokios žymios grupės narys remiksavo dainų “Garsų sraute” bei “Jūros krante” versijas?

“Koja records” klausimai: 1) Kokioje grupėje dainavo atlikė jas Deivis prieš pradėdamas solinę karjerą? 2) Kokie žymūs vadybininkai dir ba su Deiviu? 3) Kodėl Deivio tėčiui nepatiko sūnaus debiutinio albumo viršelis? Du teisingai atsakiusieji laimės Dei vio albumus “Intro”.

Du teisingai atsakiusieji laimės “Mer lin” albumus “Galvodamas apie tave...”

iii

IfcOI JĮĮj.iiL. a— ******i

■..■■•J

I Nugalėtojai bus išrinkti burtų keliu. Atsakymus iki vasario 16 d. neškite arba siųskite į redakciją: VU Centriniai rūmai (Universiteto g. 3), 16 ;abinetas (šalia Archyvo). Prašome nurodyti savo vardą, pavardę, adresą ir telefoną. ' Jraėjusiame numeryje skelbtų konkursų teisingi atsakymai:

■ L+” yra kauniečiai. Kūrinys “Niekad nebūsi viena” įrašytas kartu su estrados dainininku Stasiu Povilaiiu. Daina “Amerika” skirta Kauno muzikinio klubo “Amerika pirtyje” 500 dienų sukakčiai paminėti.

imas Augulis iki 1993 m. koncertavo su grupe “Savaitgalis”. “ATomas” - aštuntasis atlikėjo albumas, Ūbi imc yra net dvi dainos “Kokia tu graži” versijos.

unior” merginų vardai yra Rosita, Laima, Mintarė ir Eglė. Priešpaskutinis grupės albumas - “Bevardė vai ’ždė”. “Geriausios dainos” įrašytos Klaipėdos studijoje “Cactus pro”. ■1

-+” kasetes “Namai” laimėjo Gabrielė Vitkauskaitė (KF) ir Vita Siaudaravičiūtė (EF). Augulio kasetes “ATomas” laimėjo Aurelija Valeikienė ir Agnė Laužadytė (EF). u unior” kasetes “Geriausios dainos” laimėjo Andžejus Stankevičius (GMF) ir Lina Petraitienė (FilosF). svGi.: ________ „ 'eikiname nugalėtojus ir kviečiame į redakciją atsiimti prizų. Tai padaryti prašome per mėnesį nuo likraščio pasirodymo dienos.

Universitas Vilnensis_________________2000 01

Pinigų nėra - einam streikuoti O viskas prasidėjo nuo to, kad studentai fakultetuose pamatė Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių pareiškimą, ku me buvo teigiama, jog "Lietuvos valdžia <... > stumia Lietuvos aukštąjį mokslą į katastrofišką finansinę situaciją, i siančią griūtimi". Šio pareiškimo rezultatas - 1999 m. gruodžio 20 d. įvykusi įspėjamoji akcija 'Aukštosios mokyt prieš jų griūtį”. Akcijos metu turėjo būti nutrauktas akademinis darbas.

Rektoriai streikuoja studentai laiko egzaminus Tą dieną Vilniaus universiteto stu dentai turėjo laikyti dėstomų dalykų įskaitas ar egzaminus. Taigi studentai ir dėstytojai pasirodė Vilniaus univer siteto Medicinos, Filosofijos fakulte tuose, TSPMI, tuščios auditorijos bu vo Centriniuose rūmuose. Tokių dras tiškų priemonių Lietuvos aukštųjų mo kyklų rektoriai ėmėsi todėl, kad Vy riausybė nusprendė mažinti finansavi mą švietimui. Pareiškime buvo teigia ma, kad gali tekti mažinti arba nu traukti studentų priėmimą į valstybės finansuojamas vietas, pirmą kartą Lie tuvos istorijoje perkelti studijas į va sarą ir kt. Tačiau ar tai gali būti įvyk dyta? Nors Lietuvos studentų sąjun gos (LSS) prezidento Svajūno Jakučio teigimu “studentų atstovai išreiškė studentijos pritarimą” šiam nutarimui, kažin ar besimokantys nesustreikuo tų iš tikrųjų, jei reikėtų mokytis vasa ros metu.

Švietimo finansavimas nesvarbus klausimas?

Gruodžio 22 d. LR Seime buvo svarstomas biudžetas bei aukštojo mokslo finansavimas. Valdančiosios koalicijos nutarimu nustatytas finansa vimas nepakankamas. Vienas iš opozi cinės partijos narių pareiškė, kad “tai mums nesvarbus klausimas”. Sausio 7 d. įvyko Lietuvos AM Se natų (Tarybų) ir studentų savivaldų konferencija Lietuvos mokslo akade mijoje. Joje taip pat kalbėta apie finan savimo didinimą mokslui ir studijoms. LSS prezidentas S.Jakutis sakė, kad “su sitikimas buvo prasmingas”. Visi šie minėti įvykiai privertė pra dėti taupymo programą Vilniaus uni versitete. Vyriausybės sprendimas ne finansuoti aukštojo mokslo privertė mažinti darbuotojų skaičių, etatus, at lyginimus. Stengiantis taupyti elektrą, nuspręsta VU reglamentuoti darbo lai ką, riboti telefonų pokalbius. Taupymo politika paplonins studen tų kišenes, nes augs mokesčiai už ben drabučius (mat didėja elektros, šildy mo paslaugų kainos, kurios nepriklau so nuo Universiteto valdžios).

SIŪLO DARBĄ Stovyklos "Lietuvos Atgaja 2000” vadovų klubas jau ren gia šios legendinės stovyklos prezentacijas ir kviečia naujus vadovus.

Studentų profilaktoriumas išlik

Sausio 20 d. VU Senato posėc buvo nuspręsta palikti veikti stude pamėgtą profilaktoriumą.Vilni aukštosioms mokykloms buvo pai lyta bendradarbiauti finansuojant gydymo ir poilsio įstaigą. Profilak riumo klausimas svarstomas jau pirmus metus. Jo reikalingumą įr< 1999 rugsėjo 29 d. VU atlikti socit giniai tyrimai. Priimtas Aukštojo mokslo įstatymas (AMĮ)

Po ilgų diskusijų akademinėse b druomenėse ir LR Seime nutarta imti AMĮ nuostatas, kurios nekelia sutarimų tarp valdžios ir studentų, vo patvirtinti straipsniai, apibrėžtai studentų teises, pareigas, studentų stovavimą. Su aukštųjų mokyklų (A aukščiausios valdymo institucijos rybos sudarymu, AM finansavimu, tacija susiję straipsniai nepriimti. Su tvirtintomis nuostatomis galima susi žinti VUSA. Ugnė NAUJOKAITI VUSA spaudos atst

Chemijos fakulteto Bendrosios ir neorganinės chemijo: katedros darbuotojai nuoširdžiai užjaučia profesorių VYTAUTĄ DAUJOTĮ mirus jo broliui.

Gal juo nori būti Iii? Ateik. Laukiame Tavęs vasario 1, 4 dienomis 18 vai. Antakalnio vaikų ir jaunimo klube (Antakalnio g. 84, stotelė “Klinikos”). Informacija tel. 34 41 67, el.paštas: root@lfv.vno.osf.lt

MOKSLUS BAIGIANČIOS STUDENTĖS IR STUDENTAI! Stambi leidybinė firma siūlo nuolatinį mokslinių žurnalų maketuotojų-programuotojų darbą. Pageidautinos savybės: tiksliųjų mokslų srities specialybė, imlumas, kūrybiškumas, savarankiškumas. Kreiptis raštu: aplikacija@yahoo.com arba A.D. 2635, 2009 Vilnius.

Pamestas

pažymėjimas

Pamestą Kristinos Daukaitės GMFIV k. studentės pažymėjimą Nr. 9610938 laikyti negaliojančiu.

1999 m. gruodžio 27 d. “Universitas Vilnensis” Nr. spausdintame straipsnyje “Užsienio kalbų mokykloje i tik mokomasi” dėl autorės kaltės įsivėlė pora klaidų. Dė tytojos Sigitos Bielskienės pareigos Užsienio kalbų m kykloje - ne direktorė, o vedėja. Jos pirmtakas - ne do L.Pažūsis, o doc. S.Plaušinaitis. Autorė atsiprašo minin asmenų ir skaitytojų.

Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 68 70 89. EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 3 000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino AB “Spauda”. Redaktorė Liana Binkauskienė Korespondentės: Laura Blynaitė, Živilė Viteikaitė Stilistė Indrė Klimkaitė

2002 m. spalis

Universitas Vilnensis

TRADICIJOS

Germanistų dienos (GERDI) pirmakursio akimis Spalio trečioji buvo ne šiaip sau diena, o senas kaip vokiškas vynas VU renginys Germanistų dienos (GERDI).

Jekaterina SMIRNOVĄ, Vokiečių filologijos 1 k. studentė Vargšai vargšai pirmakursiai germanistai! Ir „fuksais“, ir „ne krikštais“ juos vadino visi, kas ne tingėjo. Bet baigėsi linksmos pa šaipūnų dienos, nes „fuksai“ spa lio antrąją visų - žmonių ir dievų - akivaizdoje tapo tikrais studen tais. Taigi... Prasidėjo viskas taip. Pabučiavo „pirmokai“ ne tik kiaulės koją su pipirais, bet ir vi sagalį žodyną DUDENĄ bei pa galiau atsikratė negarbingos „fuk-

sų“ pravardės visam laikui. Po il gų krikštynų išbandymų nutarė mažiukai germanistai nelaikyti pykčio užanty ir rytojaus dieną pa rodyti visam Universitetui, ko yra verti. Su dovanomis į VU atvyko da mos iš Gėtės instituto - Christiane Barchfeld ir Nijolė Buinovskaja. Landžiojo po rūmus saviškiai ir atklydėliai, domėjosi, kas čia per dienos. O dienos buvo geros. Visais atžvilgiais pasilinksmino studentai ir dėstytojai. Dar labiau palinko „prie meno“ pasižiūrėję porą vokiškų filmų (uch... geri buvo filmai!). Pamankštino gal-

Istorikų grupė „ Skyders“ - šventės svečiai

vėlės ir kojeles varžybose, dar la biau paplonino savo pinigines ger manistų mugėje. O ten galima bu vo įsigyti daug ko: naujoviškų pi nigų su dėstytojų šypsenomis, pusvelčiui nusipirkti indulgencijų nuo leksikos, fonetikos, net kolok viumo ir kitų paskaitų. Ant sienų buvo iškabintos dės tytojų vaikystės nuotraukos, kad studentai negalvotų, jog jie visą gy venimą buvo dėdės ir tetos bau bai. Pats įdomumas prasidėjo, kai ėmė temti. Suprato pirmakursiai, jog bus nei šis, nei tas, jei jie nepa rodys Universitetui - savo naujie siems namams - kas jie tokie ir ką sugeba. Drąsiai užlipo ant scenos ir užtraukė dainą apie laimę, ne laimę, žmogų, vėją, savo grupę ir kitus be galo didingus dalykus. Tai darydami jie pamanė, jog dainą žmonės išgirsta ir pamiršta - jos į rankas nepaimsi. Tad nutarė ant roji pirmakursių germanistų gru pė katedros vedėjui docentui Sau liui Lapinskui įteikti savo ir jo por tretus viename dideliame lape. Po visų ceremonijų prasidėjo tikras šėlsmas. Grojo grupės „Sky ders“ ir „Aštriai“, šoko jaunimas, šoko dėstytojai... Taip trypė, jog vos bepavilko kojas ligi kavinės „Žaltvykslė“. Ten šventė tęsėsi.

Kad būtų dar linksmiau, leido pa-

Vokiečių filologijos katedros vedėjas doc.Saulius Lapinskas studentų būryje su pirmakursių įteikta dovana

Šventiniame GERDI koncerte - žodis pirmakursiams

groti ir padainuoti Jekaterinai (tai pačiai, kuri šventės subtilybes at skleidžia). Linksmybių tikrai netrūko. Il gai šventė dėstytojai, dar ilgiau šė lo studentai. Neatsirado nė vieno, kuris būtų gailėjęsis prarasto lai ko. Daugiau buvo tų, kurie nagu čius graužė, jog pavėlavo ar links mybėse nedalyvavo. Pirmoji vakcina nuo “vištų sin dromo” suleista, beliko laukti re zultatų.

Kaip grūdinosi „žurfuksas“ Praėjus geram mėnesėliui nuo mokslo metų pradžios, kuomet jau visi „fuksai" apsitrynę ir apsipratę, ateina laikas padaryti juos tikrais studentais. Neaplenkė krikštynų džiaugsmai ir Žurnalistikos instituto, kur spalio 14 d. įvyko iškilmingos apeigos.

Onutė MACKONYTĖ Pasuko galvas antrakursiai krikštatėviai ir nutarė nekartoti sa vo pirmtakų pernai padarytos klai dos, kai įšventinimas į žurnalistus krauju aplaistytas buvo. Vyko cere monija civilizuotai, be jokių bar bariškų veiksmų ar išpuolių, apniu kusią lietingą dieną „žurfako“ pa talpose. Idant mažieji tikrą krikš tynų dvasią pajusti galėtų. Aprengti geltonais lietpalčiais kaip prinokusios citrinos susirin

ko „fuksai“ į Žurnalistų kiemelį,

šurmuliavo ir nekantriai apeigų lau kė. Laukė ir krikštatėviai bei insti tuto personalas, ką gi įdomaus ir išradingo mažiukai parodys. O šie „nepasišiukšlino“. Parodijavo dės tytojus, bet taip tiksliai ir taikliai, jog ne vienas žiūrovas iš karto galė jo pasakyti, koks čia personažas. Vaidinamo dėstytojo A. Vaišnio juokas užkrėtė, S. Valiulio drebia mos gyvenimo realijos privertė san tūriai nusišypsoti. Visus teigiamus ir neigiamus bruožus iškėlė viešu mon jaunieji žurfuksai.

„O dabar mes parodysime jums, kur pigiausias alus, kopijavimo pa slaugos bei kiti praktiški dalykė liai“, - apsiėmė būti gidais antra kursiai krikštatėviai. Išpieštomis fi zionomijomis ir šlapius fuksus ve džiojo Pilies, Maironio ir kitomis netoliese esančiomis gatvėmis bei užkaboriais, kuriuos tik landūs žur nalistai ir žino. Traukė, oi traukė smalsių praeivių žvilgsnius gelto nai apsirengusių ir surištų vaikėzų vorelė. Pavinguriavo turistai-fuksai miesto gatvėmis ir patraukė į tikrų išbandymų poligoną - institute jų

Pasirinkęs vieną kelią faksas patekdavo į pražūtingą TV radijo ar spaudos pasaulį laukė krikštynų gėrybės. „Yra trys keliai. Ką renkiesi: spaudą, radiją ar televiziją“, - su čiulbėdavo prie durų stovintys krikštatėviai. Pasirinkęs vieną ke lią fuksas, kitaip nei pasakoje, kur neteisingą kryptį pasirinkęs galėjai galvą paguldyti, niekuo nerizikavo,

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 268 70 89. EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Mobil. tel. 8-687-49018 Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidykla. Spausdino dizaino studija-spaustuvė „Žvaigždžių miestas“. Redaktorė Liana Binkauskienė Kalbos redaktorė, korektorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Šią “gelbėjimo akciją” rengė VUSA, germanistai ir Vokiečių fi lologijos katedra, na, o organiza toriai nuoširdžiai dėkoja renginio rėmėjams: UAB “BMSK Balde”, Austrijos ambasadai, Gėtės institutui, Vil niaus universitetui (Matematikos ir informatikos fakultetui - ui pasko lintą projektorių, Filologijosfakulte tui - užfinansinę paramą), leidyklai „Baltos lankos“, Jaunimo teatrui. V Naujiko nuotr.

mat už painių koridoriaus vingių jų visų laukė viena baigtis: koks gi tu šviežiai pakrikštytas naujagimis, jei liksi švarus ir... švarus... Tačiau tuo išbandymai dar nesi baigė. Visų fuksų laukė realybės šou „Fuksariumas“, kur susispietę visiškoje tamsoje (o vietos ten tiek, jog gali jausti gaivų kaimyno kvė pavimą į veidą) turėjo ištverti dozę „raminančios“ muzikos. Neištvė rė. Palūžo mažieji. Pralaužė užtva ras ir ėmė pulkais pro langą lauk veržtis ir į kojas dėti. Netoli tepaspruko - buvo priversti į institutą daiktų grįžti, juk plikas ir be pinigų namo nevažiuosi. Pasakėčios moralo paprasčiau šiai nebus. Mat istorijos baigtis kaip visada: vieniems patiko, kitiems ne. Bet juk nuo likimo siųstų krikš to tėvelių globos niekur nepasislėp si, o jei nori būti tikras studentas, turi nueiti kryžiaus kelius ir juo tap ti. Kad ir kaip tai kam nors nepa tiktų. Paguodos žodis pasipiktinu siems: ne velnias tave į „žurfaką“ atnešė, žinojai, kuo rizikuoji, kai čia ėjai. Agnės Vaitasiūtės nuotraukos

DĖMESIO!!!

Fuksai, nors ir aprengti lietpalčiais, švarūs neliko

„ELSA Vilnius" organizuoja VU Teisės fakulteto pirmakursių krikštynas, kurios vyks lapkričio 12 d. Plačiau apie tai skaityk MM/V.VUSaJJ