Universitas Vilnensis, 2002 m. gruodžio mėn. Nr. 9 (1635)

hinc itur ad, astra

& i >

Epg

<į ’A —

/

universitas

2002 m.

Gruodis

vilnensis

Nemokamai http:llwww. vilnensis. vu. lt

<____7

Vilniaus universiteto laikraštis Nr. 9 (1635)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

NUMERYJE SKAITYKITE:

2-3 P Pažintis su naujaisiais prorektoriais

7-10 p.

VU SA puslapyje krikštynų akordai

11 p.

Visiems, mėgstantiems skaičiuoti

Katino dienos

Fizikos fakultete duris atvėrė Didžioji fizikos auditorija Lapkričio 5 dieną duris atvėrė Vilniaus universiteto Fizi­ kos fakulteto Didžioji fizikos auditorija. Simbolinę juostą perkirpo VU akademinių reikalų prorektorė doc. Birutė Po­ ciūtė. Dėstytojai ir studentai buvo pakviesti į vidų apžiūrė­ ti ir įvertinti naują auditoriją.

Mindaugas NASTARAVIČIUS, Žurnalistikos instituto I k. studentas

Auditoriją išties drąsiai galima vadinti didžiąja: jos tūris - 750 kubinių metrų. Čia vienu metu klausytis paskaitų, tobulinti savo žinias galės apie 180 studentų.

VU rektoriaus akad. Benedikto Juodkos vardu prorektorė B. Pociūtė palinkėjo „kuo daugiau tokių gražių erdvių“. Ji pasi­ džiaugė, jog į Fizikos fakultetą pamažu grįžta klestėjimo laikai.

Vilniaus universiteto Matematikos Ir Informatikos fakulteto puslapis

Didžiojoje fizikos auditorijoje. V. Naujiko nuotr.

Plačiau apie tai - 4 p.

VU turi naują galingą femtosekundinį lazerį Ketvirtadienį JAV bendrovės „Spedtra Physics“ gamybos lazeris bei [rengtos trys bendrojo naudojimo Lazerinių tyrimų cen­ tro (LTC) laboratorijos buvo pristatytos

Pradėjo veikti Ukrainos institutas Spalio 30 dieną oficialiai atidarytas Ukrainos institutas (Vokiečių g. 10). Atidary­ mo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, tuo metu Lietuvoje su oficialiu vizitu viešėjęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, VU rektorius akad. Benediktas Juodka, Ukrainos instituto, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Taraso Ševčenkos paramos ir labdaros fondo vadovai.

Ukrainos instituto steigėjai yra VU TSPMI, Taraso Ševčenkos labdaros fondas ir Europos integracijos studijų centras. Uk­ rainos institutas įsikurs naujose VU Į SPMI patalpose Vilniaus senamiestyje. Šio instituto direktoriumi išrinktas VU TSPMI docentas Vladas Sirutavičius.

Ukrainos instituto mokslininkai sistemin­ gai vykdys mokslinį tiriamąjį darbą, kaups, analizuos ir platins informaciją apie Ukrai­ nos tarptautinę, politinę, socialinę ir ekono­ minę padėtį. Ypatingas dėmesys bus skiria­ mas saugumo problematikai, ekonominės politikos tendencijoms ir geoekonominiams procesams, energetikos sektoriaus restruktū­ rizacijai ir patirčiai atominės energetikos sri­ tyje, transporto sistemos restruktūrizacijai, in­ vesticinio klimato analizei, privataus ekono­ minio sektoriaus plėtrai, Ukrainos vaidme­ niui Juodosios jūros ekonominio bendradar­ biavimo organizacijoje, socialinio stabilumo Problemoms, tarpetniniams santykiams ir žmogaus teisėms, rcgionalizacijos procesams lr regioninei politikai. Ukrainos institutas sa­ vo mtemeto tinklapyje skelbs informaciją, pa­

Lietuvos Respublikos Premjerui Algirdui Brazauskui ir Krašto apsaugos ministrui Li­ nui Linkevičiui, ministerijų specialistams ir Universiteto bendruomenei.

Lapkričio 7 d. VU Lazerinių tyri­ mų centre įvyko Lietuvos krašto ap­ saugos ministerijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos bendros progra­ mos „Moksliniai tyrimai krašto apsau­ gai: mokslo tyrimų ir technologijų plėtra 2001-2002 m."aptarimas.

Plačiau apie tai - 4 p.

JAV prezidento žmonos Lauros Bush vizitui eksponuota retų leidinių kolekcija Lapkričio 23 dieną Vilniuje viešėjusio JAV prezidento George'o W. Busho žmo­ na Laura Bush, lydima Lietuvos Prezidento žmonos Almos Adamkienės, apsilan­ kė Vilniaus universitetė.

Savo atskirąją programą prezidento G. W. Busho žmona neatsitiktinai pradė­ jo VU bibliotekoje - ji pati yra bibliotekininkė, eduka▲ torė, domisi vaikų pedagogi­ ka. Mūsų bibliotekos P. Smuglevičiaus salės foto­ grafija puikuojasi Švedijoje leistame kalendoriuje, kuria­ me yra 12 gražiausių ir se­ Viešnios įrašas niausių pasaulio bibliotekų U svečių knygoje salių vaizdų. Šioje salėje ir bu­ trumpas: vo eksponuojamos itin retos „įžiūra Bush. ^^hlticji rūmai, knygos - M. Mažvydo „Ka­ 23, 2002” tekizmas“ (originalas), pir­ masis lietuviškas elemento­ V Naujiko nuotr. rius ir keletas kitų senųjų elementorių vaikams, tarp jų ir išleistų spaudos draudimo metais. L Bush įdėmiai apžiūrėjo ekspoziciją, bet nieko neklausė, tik visą laiką maloniai šypsojosi. Kiek ilgiau viešnios pabuvojo Šv. Jonų bažnyčioje. Skambant vargonų muzikai jos apžiūrėjo bažnyčią, Šv. Jono ir Šv. Barboros koplyčias. Svečiams VU Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja N. Bulotaitė papasakojo Universiteto istoriją, kelis įdomesnius Šv. Jonų bažnyčios istorijos epizodus. Einant per Sarbievijaus kieme­ lį viešnią prajuokino krikštynų tradicija - įšventinimas į studentus baseinėlyje. Ji atkreipė dėmesį į berželį, paklausdama, koks čia medis. Vilniaus universitetas Laurai Bush padovano­ jo fotoalbumą „Vilnius“ ir suvenyrinę VU skarelę.

!

dėsiančią plėtoti iyšius tarp Lietuvos ir Uk­ rainos mokslinių tiriamųjų institucijų. Inter­ nete bus skelbiami Ukrainos instituto darbai, konferencijų, diskusijų medžiaga, planuojami renginiai. Kuriama informacinė duomenų ba­ zė padės Lietuvos nevyriausybinėms organi­ zacijoms ir ypač verslo struktūroms užmegzti glaudesnius dvišalius santykius su panašiomis Ukrainos institucijomis. „U. V.“ inform.

2002 m. gruodis

2

Rektorius Universiteto administracijai pristatė savo komandą Spalio 30 d. VU rektorius akad. Benediktas Juodka Senato salėje administracijos darbuotojams pristatė naująją savo komandą - prorektorius, supažindino su jų darbo barais, tolesne Universiteto pertvarka.

Spalio 22 dieną Senato posėdy­ je rektoriaus teikimu buvo patvir­ tinti penki Vilniaus universiteto prorektoriai. Akademinių reikalų prorektorė -doc. dr. Birutė Mary­ tė Pociūtė, mokslo reikalų prorektorius-prof. habil. dr. Juozas Vidmantis Vaitkus, strateginės plėtros reikalų prorektorius - prof. ha­ bil. dr. Juozas Rimantas Lazutka, prorektorius Universiteto ligoni­ nėms ir klinikoms-prof. habil. dr.

Algimantas Raugale, administraci­ jos reikalų prorektorius - Aleksas Pikturna. „Aš esu tvarkos šalininkas. Jei dirbsite blogai arba iš viso nedirb­ site, Universitetui nebūsite reika­ lingi“, - taip administracijos dar­ buotojams sakė rektorius akad. B. Juodka. Anot jo, netvarkos Universitete yra daug. „Kiekvienas privalote šventai laikytis darbo tvar­ kos“, - priminė susirinkusiesiems rektorius.

Universiteto administracijos darbuotojams, dirbantiems Centri­ niuose rūmuose, Rektorius primi­ nė, jog visi čia dirbame tol, kol yra studentų. „Jūs turite žinoti savo pa­ reigą ir tai, jog esate tarnai tūkstan­ čiams čia besimokančių žmonių, taip pat ir aš”, - sakė rektorius.

Atsakęs j susirinkusiųjų klausi­ mus, rektorius pakvietė administra­ ciją dirbti drauge. „Mūsų tikslas kad VU prestižas ir toliau nemažė­ tų. Jis kol kas nėra žemas. VU pres­

tižiškumą rodo stojamieji egzami­ nai, kai tūkstančiai žmonių ieškojo savo profesijos čia. VU prestižą liu­ dija ir sociologinės apklausos. Pasi­ rodo, 40 procentų Lietuvos elito yra VU auklėtiniai. Manoma, jog taip bus dar maždaug 40 metų“, - tvirtai įsitikinęs naujasis Universiteto va­ dovas akad. B. Juodka.

Rektoriaus akad. Benedikto Juodkos atsakymai į CR administ­ racijos darbuotojų klausimus: Ar numatoma peržiūrėti atly­ ginimus?

Tai skaudi problema. Žemiausios grandies mūsų darbuotojų atlygini­ mai yra be galo maži, tačiau taip yra nustatyta. Dirbantys Centriniuose rūmuose, skirtingai nuo dirbančių fakultetuose, dirba daug irjokių prie­ dų negauna. Reikia ginti čia dirban­ čius. Bus peržiūrimos algos, bet tik svarstant kitų metų biudžetą. Tačiau tikėtis, jog jūsų atlyginimai nuo Nau­ jųjų metų gerokai Išaugs, neverta.

Kaip su viršvalandžiais? Mes dažnai dirbame iš idėjos, papil­ domos darbo valandos nėra ap­ mokamos.

Vikaruose niekas profesoriui už viršvalandžius nemoka. Taigi atsa­ kymas labai paprastas: reikia efek­ tyviai dirbti. Priminsiu, kad būti darbe reikia 8 vai., nes gali ateiti rektorius ir patikrinti, ar jūs darbe.

Suprantama, yra skyrių, kurių dar­ buotojai sutinka atvykusius savait­ galiais į VU svečius, bet tai - speci­

finiai atvejai, ir tokių žmonių atly­ ginimai dvigubai didesni nei kitų.

Premijos, nors ir nedidelės, taip pat yra skiriamos.

Ar bus peržiūrėti kai kurių sky­ rių darbo krūviai? Pavyzdžiui, pa­ didėjus studentų skaičiui, padidėjo ir Studijų skyriaus darbo krūvis.

Studentų skaičius tikrai padidė­ jo. Žinoma, žmonės fiziškai negali vykdyti save funkcijų, bet aš sakau ir sakysiu, kad reikia liautis didi­ nus studentų skaičių. Jau dabar trūksta auditorijų. Reikia susirū­ pinti studijų kokybe. Aš jums siū­ lau aktyviau dalyvauti peržiūrint studijų programas. Kur tai matyta, jog universitetai, norėdami pri­ traukti kuo daugiau studentų, kurtų naujas studijų programas? Reikia liautis. Yra studijų reglamentas, ir jo turi būti laikomasi.

Kokia studentų bendrabučių ateitis?

Mūsų bendrabučių ūkis labai apleistas. Reikia atnaujinti bendra­ bučius, bet iš valstybės biudžeto gauname tik algoms ir stipendi­ joms. Bendrabučiai yra nuostolin­ gi - apie 1 mln. litų nuostolio.

Stengsimės nekelti mokesčių už bendrabučius. Kai studentai pama­ to, kokie yra bendrabučiai ir kiek reikia už juos mokėti, tai norinčių ten gyventi beveik nelieka. Po Nau­ jųjų metų bandysime spręsti šią opią problemą.

„U. V.“ inform.

Akademinių reikalų prorektorė doc. Birutė Marytė Pociūtė Buvusi Filosofijos fakulteto de­ kanė, Bendrosios ir pedagoginės psichologijos katedros vedėja - vie­ nintelė moteris naujoje prorekto­ rių komandoje. Kaip teigė doc. B. M. Pociūtė, akademinių rei­ kalų prorektoriaus darbas - įvairių dalykų koordinavimas: projektų ruošimas, uždavinių numatymas, kai kurių krypčių prognozavimas ir daugybė kitų. Tai nereiškia, jog akademinių reikalų prorektorius vykdo visą studijų procesą. Konkre­ čių studijų programų ir uždavinių realizuotojai - fakultetų dekanai.

Prorektorė žada pirmiausia įver­ tinti visus darbus: atrinkti, kurie yra rutininiai, peržiūrėti dokumentaci­ ją, nutarimus. Dirbusi dekane ir ge­ rai pažįstanti fakulteto gyvenimą doc. B. M. Pociūtė žada su fakulte­ tais ne tik palaikyti draugiškus san­ tykius, bet ir „įkišti nosį ir pasižiū­ rėti, ką jie ten iš tikrųjų veikia“.

Tačiau labai drąsiai apie numa­ tomus pokyčius ar reformas šian­ dien prorektorė dar nelinkusi šne­ kėti. „Būtų kvaila ir naivu plepėti apie kažkokias fiks idėjas ar vizi­ jas“, - prisipažino ji. Prorektorės teigimu, reformos turi vykti visą lai­ ką, Universiteto sistema negali sto­ vėti vietoje.

Prorektorė doc. B. M. Pociūtė sakosi niekuomet nebuvusi „kabi­ neto žmogumi“. Ji mėgsta pakan­

kamai dalykišką darbo stilių ne­ prarandant humoro jausmo, patin­ ka greiti sprendimai, ir mano, jog darbus turi dirbti visi tie, kurie už juos atsakingi. Prorektorė įsitiki­ nusi, kad žmonės yra pajėgūs pa­ daryti daugelį dalykų. „Svarbu tai, ar mes suteikiame jiems erdvės veiklai, ar pasitikime jais. Ar mes galvojame, jog jie yra tik vykdyto­ jai, kai kiekvienam reikia nurodi­ nėti. Sėdėjimas vietoje ant vienos kėdės nėra problemos sprendimas.

Turėtų būti taip: darbą padarei, o kokiu grafiku ar ritmu - kitas klau­ simas“, - griežtai, bet dalykiškai pasakojo apie savo darbo stilių prorektorė.

Ji prisipažino, jog darbo tikrai yra daug, tačiau atsisakyti paskaitų ir palikti kolegas ji negalinti ir ne­ norinti, nes katedros darbuotojai ir taip apkrauti. „Viskas priklauso nuo to, kiek ir kaip sugebėsi orga­ nizuoti savo darbo laiką ir spręsti tau pateiktus uždavinius“, - teigė docentė. Dabar jai turi užtekti lai­ ko ir paskaitoms, ir fakulteto val­ dymui, ir prorektorės pareigoms.

Filosofijos fakultete garsėjusi kaip griežia dekanė doc. B. M. Po­ ciūtė sakė, kad ji pakankamai ger­ bia studentus ta prasme, jog iš jų daug reikalauja. „Jei studentas yra intelektualus, gabus, su savo pro­ blemomis sugebantis susidoroti

Prorektorė doc. B. M. Pociūtė mėgsta pakankamai dalykišką darbo stilių neprarandant humoro jausmo V Naujiko nuotr.

žmogus, gali iš jo pareikalauti daug, irjei jis gali tai padaryti, nekyla jo­ kių problemų. Jeigu jis - vidutinių ar žemesnių sugebėjimų studentas, nuolaidžiauti ir daryti išlygų nesi­ rengiu. Mano studento modelis gabus, produktyvus, dinamiškas, šiuolaikiškas žmogus. Jei sugebi minimaliomis pastangomis pasiek­ ti maksimalų rezultatą, tai tavo rei­ kalas.“ Besisukanti tarp gausybės dar­ bų prorektorė teigė, jog dabar „gy­ venimas kaip zebras. Vieną valan­ dą gerai, kitą - blogai“. Jos nuo­ mone, taip bus ir toliau.

Mokslo reikalų prorektorius prof. Juozas Vidmantis Vaitkus Fizikos fakulteto Puslaidinin­ kių fizikos katedros vedėjas, Medžiagotyros ir taikomųjų moks­ lų instituto direktorius prof. Juo­ zas Vidmantis Vaitkus - ne nau­ jokas mokslo reikalų prorekto­ riaus pareigose - šį darbą profe­ sorius dirbo prieš penkiolika metų. „Sugrįžau šiek tiek kitoks, nes tada buvau prorektorius mokslo reikalams, o dabar moks­ lo reikalų prorektorius. Yra šioks toks formalus skirtumas“, - juo­ kaudamas aiškino per tą laiką įvykusius pokyčius. Tačiau, lygi­ nant su ankstesniu periodu, pa­ reigos gerokai pasikeitusios.

Tuomet daugiausia tekdavo dirb­ ti su Mokslinių tyrimų dalimi, kuri organizavo visą Universite­ to mokslinę veiklą. Dabar ji di­ dele dalimi atiduota fakultetams, katedroms, centrams ir institu­ tams.

Mokslo reikalų prorektoriaus darbo sritis pagal apibrėžimą mokslas. Tiksliau, visi reikalai, susiję su mokslais. Prorektoriui dabar pavesta vykdyti nustatytas funkcijas. Tai tiek tam tikra or­ ganizacinė pagalba mokslinin­ kams, tiek administracinės ir biurokratinės pareigos. Kita ver­ tus, prorektorius yra savotiškas tarpininkas tarp Švietimo ir mokslo ministerijos bei moksli­ nių padalinių, kad būtų paviešin­ ti Universiteto reikalai, įvairūs sunkumai vykdant mokslinius tyrimus. Taip pat jis rūpinsis ir doktorantūra. „Juk doktorantū­ ra - ne tik studijos, bet ir gilūs moksliniai tyrimai. Disertacijos „darymas“ tiesiogiai priklauso nuo to, kaip padaliniuose vykdo­ mas mokslas“,- apie savo darbo barą kalbėjo prof. J. V. Vaitkus.

Pasak jo, tolesnės sritys - tai, kas tiesiogiai siejasi su materia­ liosios bazės reikalais. Mokslo reikalų prorektoriui patikėta kontroliuoti ir prižiūrėti moks­ lo darbų ir mokymo priemonių leidybą. Speciali mokslinio dar­ bo atmaina - įvairūs taikomieji darbai, kontraktai, kurie visada susiję su tam tikrais finansiniais ir formaliais dalykais, - taip pat bus mokslo reikalų prorekto­ riaus rūpestis.

Prorektorius kuruos dar du padalinius - Skaičiavimo centrą ir Biblioteką.

Jis teigė jaučiąs, jog teks dirb­ ti panašiu pereinamuoju laiko­ tarpiu, kokį teko patirti nuo ga­ na griežtos tarybinės mokslo or­ ganizavimo sistemos pereinant prie lietuviškos autonomijos ir laisvės. „Dabar teks susipažinti su europine mokslo organizavi­ mo sistema, kuri yra gerokai griežtesnė, formalesnė ir biurokratiškesnė negu buvusi tarybi­ nė. Reikės ieškoti tam tikro kompromiso, kaip įgyvendinti būtiną tvarką taip, kad ji nevar­ gintų mokslo kolektyvo, leistų jam sėkmingai dirbti“. Pagrindi­ niu savo darbo tikslu prof.

J. V. Vaitkus laiko siekį atkurti

Prorektorius prof. J. V. Vaitkus pagrindiniu savo darbo tikslu laiko siekį atkurti Mokslo fondą V Naujiko nuotr.

egzistavusį Mokslo fondą. „Jei at­ sirastų Mokslo fondas, tai jis pa­ reikalautų Mokslo komisijos sprendimų. Reikėtų apibrėžti nuostatas, kokio tipo darbus Universitetas turi skatinti. Nors dabar fakultetai yra autonomiš­ ki, Universiteto mastu reikia ko­ reguoti svarbiausiųjų tyrimų kryptis, ypač reikia skatinti dar­ bus, aprėpiančius kelias mokslų šakas, kryptis ir sritis. Europoje bus kuriami stambūs moksliniai kolektyvai, todėl mes turime bū­ ti pasirengę įjuos patekti. Šiuo

metu Universitete egzistuoja ne­ mažai didelio masto tarptautinių projektų, daug mokslinių grupių yra pripažintos pasaulyje. Tačiau reikia pasistengti ir nuspręsti, ku­ riomis kryptimis galima dar efektyviau dirbti“, - teigė moks­ lo reikalų prorektorius.

Po penkiolikos metų pakvies­ tas grįžti į savo senąjį postą prof. J. V. Vaitkus prisipažino, jog jaučiasi labai kontroversiš­ kai. „Šiek tiek nutoldamas nuo savo bendradarbių pasikliauju tik kolegų komanda. Tikiuosi, kad jie sugebės dirbti labai gerai, to­ liau dirbs pradėtus darbus tiek nanotechnologijos srityje, tiek gi­ lindamiesi į įvairių medžiagų sa­ vybes, kurios ypač reikšmingos sprendžiant tarptautinėse moks­ linių tyrimų programose nagri­ nėjamas problemas bei plėtojant taikomuosius darbus, reikalin­ gus Lietuvos pramonei. O aš, už­ siimdamas bendresniais reika­ lais, būsiu naudingas ir-jiems, ir kitoms perspektyvioms moksli­ ninkų komandoms. Nemažai mokslininkų darbui trukdančių problemų yra ne Universitete, todėl vienas iš stimulų, privertęs priimti rektoriaus kvietimą, bu­ vo tai, jog šiuo metu Lietuvoje dar nėra normalios mokslo fi­ nansavimo sistemos, dabartinia­ me mūsų mokslo organizavime yra daug blogybių, tačiau yra vil­ ties, kad galima kažką pakeisti.

Turiu omenyje tai, kad universi­ tetinis mokslas yra labai reikš­ mingas ne tik pasaulyje,bet ir Lietuvoje, todėl tikiuosi, jog mus išgirs politikai ir mokslo organi­ zatoriai.“

Universitas Vilnensis

2002 m. gruodis

Strateginės plėtros reikalų prorektorius - prof. Juozas Rimantas Lazutka Buvęs mokslo reikalų prorek­ torius Juozas Rimantas Lazutka lieka dirbti prorektoriumi, tik dabar strateginės plėtros reika­ lų. „Visiems mano pareigos at­ rodo keistos, nes niekas nesu­ pranta, ką turiu daryti, - teigė naujasis prorektorius. - Iš tiesų funkcijos yra gan sudėtingos. Pa­ gal reglamentą pirmiausia tai pa­ siūlymų dėl Universiteto strate­ ginės veiklos rengimas. Dabar turime Universiteto raidos pla­ ną, paruoštą dar VU rektoriaus prof. R. Pavilionio laikais. Stra­ teginis universiteto planas yra ne kas kita kaip išdėstyti tikslai ir apibrėžta aukštosios mokyklos veikla, funkcijos, misija, arti­ miausi planai, ateities perspek­ tyvos ir priemonės užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Tokį planą pa­ ruošti yra ne vieno žmogaus jė­ goms, taigi reikės grupės, koman­ dos. Prieš jį rengiant reikia atlikti Universiteto auditą, analizę ir daugybę kitų dalykų.“ Pasak prorektoriaus, jei pa­ vyktų per metus paruošti norma­ lų strateginės veiklos planą, tai jau būtų labai gerai. Tada jis ga­ lėtų sakyti, jog įvykdė mažiausiai penktadalį kadencijos darbų.

Projektai yra vykdomi su aukš­ tųjų technologijų kompanijomis.

Tai ir „Saulėtekio slėnis“, ir „Vi­ sorių informacinių technologijų parkas“. „Saulėtekio slėnis“ - di­ delis projektas. Jo koncepcija dar nėra baigta, vyksta derybos su verslo partneriais. Numatoma kai kuriuos fakultetus perkelti į Saulėtekį. Tai pat ketinama kur­ ti technologijų perdavimo centrą - savotišką tarpinę grandį tarp Universiteto, mokslininkų ir įvairių kompanijų. Svarstoma ir Medicinos fakulteto perkėlimo į Santariškcs galimybė. Dalyvau­ jant Matematikos ir informatikos fakultetui įkurtas „Visorių infor­ macinių technologijų parkas“. Šio projekto idėja - sukurti gali­

mybes informatikos specialybės studentams atlikti praktikas ver­ slo kompanijose.

Anot prorektoriaus, Universi­ teto dėmesys turėtų krypti į po­ diplomines studijas, profesinį tobulinimąsi, kvalifikacijos kėlimą, suteikiant papildomą siauresnę specializaciją, padedančią rasti vietą darbo rinkoje ir 1.1. - „vis­ kas, kas padeda tapti geresniu spe­ cialistu nei parengė Universitetas.

Pasaulyje jau seniai tai daroma, o

pas mus - dar nearti dirvonai, tai­ gi tikrai turime ką veikti“.

Aktualus klausimas - Univer­ siteto regioninė politika ir santy­ kiai su savivaldybėmis. Tai dar viena strateginės plėtros reikalų

Prorektoriaus kuruojama sritis.

'-Specialistai rengiami ne tik Vil­ niui, bet visai Lietuvai. Iki šiol ši veikla buvo labai apleista. Apie tai prabilta steigiant Karjeros cen-

Prof. Algimantas Raugale - prorektorius Universiteto ligoninėms ir klinikoms Būtinybė turėti prorektorių Universiteto ligoninėms ir klini­ koms pradėta svarstyti jau prieš dvejus metus, bet tik šiemet Senatas patvirtino šią pareigybę. Naujuoju prorektoriumi tapęs prof. Algimantas Raugale džiaugiasi, kad diskusijose su Sveika­ tos apsaugos ministerija, Kauno medicinos universitetu ir kito­ mis žinybomis VU dalyvaus kaip lygiavertis partneris.

Šarūne KAUŠYLA1TĖ, Žurnalistikos instituto 1 k. studentė

Prorektorius prof. J. R. Lazutka mano, kad jo vadovaujamai komandai per metus paruošus strateginės veiklos planą galėtų sakyti, jog įvykdė mažiausiai penktadalį kadencijos darbų V Naujiko nuotr.

trą. Jo dėka pasiekiame kitus re­ gionus. Patį Karjeros centrą su­ darys trys dalys. Pirmoji - duo­ menų bazė apie studentus ir apie darbdavius: ta vieta, kur studen­ tai turėtų ieškoti darbo, o darb­ daviai - darbuotojų. Antroji - vie­ ta, kur būtų teikiamos psicholo­ ginio konsultavimo paslaugos tiek darbdaviams, parenkant tin­ kamus darbuotojus, tiek studen­ tams, įvertinant jų tinkaipumą ir pasirengimą dirbti. Trečioji - kiek apleistas dalykas - studentų prak­ tikos, profesinis tobulinimas. Šiuo metu Karjeros centras dar tik ku­ riasi, planuojama, jog aktyviai jis pradės veikti po Naujųjų metų. „Karjeros centras - sudėtinė nor­ malaus universiteto dalis“, - da­ lijosi planais naujasis prorekto­ rius. „Popieriuje gali daug ką pieš­ ti, bet kad tai būtų įgyvendinta, reikalingi fondai, pinigai, projek­ tai ir žmonės, kurie dirbtų. Taip pat tikimasi sulaukti ekspertų pa­ ramos, rengiant šiuos projektus“, - teigė prof. J. R. Lazutka.

Kalbėdamas apie pokyčius darbe prof. J. R. Lazutka teigė, kad „dabar yra daug mažiau ei­ namųjų reikalų, popierių pasirašinėjimų, o daugiau savarankiš­ ko darbo. Anksčiau mano dar­ bas buvo labiau susijęs su akade­ miniu tempu, kai niekas niekur neskuba, o dabar darbo taisyklės ir ritmas visai kitoks - pagal ver­ slo, visuomenės dinamiką.

Sprendimus reikia priimti daug greičiau ir daugelį darbų reikia nuveikti tiesiog per kelis mėne­ sius. Kitoks gyvenimas, kitoks požiūris”. Prorektorius stengsis neapleisti ir kitų savo veiklos sri­ čių: parašyti bent po du moksli­ nius straipsnius per metus, rasti laiko darbui su doktorantais. Ir svarbiausia - prorektorius, trijų vaikų tėvas, tikisi, kad jo dėme­ sio užteks svarbiausiam dalykui - šeimai.

3

Šiuo metu pagal Lietuvos Res­ publikos įstatymus medikų ruoši­ mui pagerinti tiek Vilniuje, tiek Kaune yra įkurtos Universiteto li­ goninės. Kaune Universiteto ligo­ ninė yra viena - darbas koncentruo­ jasi vienose didžiulėse klinikose.

Vilniuje universitetinės ligoninės buvo pradėtos kurti 1992 m. LR svei­ katos apsaugos ministro nurodymu dešimčiai Vilniaus ligoninių, kurio­ se yra VU Medicinos fakulteto kli­ nikos, buvo suteikti universitetinių ligoninių vardai. Jose, be gydomojo darbo, vyksta ir studentų medikų mokymas, gydytojų perkvalifikavi­ mas, mokslinis darbas. Vilniuje nė­ ra vienos, visaapimančios ligoninės, jos išsimėčiusios visame mieste.

Buvo žengtas dar vienas žings­ nis: įkurta Universiteto ligoninė. O kuo gi skiriasi universitetinė ir Universiteto ligoninės? Anot prof. A Raugalės, viskas priklauso nuo pavaldumo. Geranoriškai su­ sitarus su Sveikatos apsaugos mi­ nisterija, ligoninių pavaldumas ta­ po dvejopas: universitetinės ligoni­ nės yra pavaldžios vienam steigė­

jui, pavyzdžiui, respublikinės - mi­ nisterijai, apskrities - apskričiai, miesto - savivaldybei, tuo tarpu Universiteto ligoninės turi du stei­ gėjus: Sveikatos apsaugos ministe­ riją ir Vilniaus universitetą. Iki šiol buvo dvi Universiteto ligoninės: Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos ir Vilniaus univer­ siteto ligoninė Žalgirio klinika. LR SAM Kolegijos nutarimu ir pro­ rektoriaus prof. A. Raugalės pa­ stangomis neseniai patvirtinta ir trečia Universiteto ligoninė - Vil­ niaus universiteto Vaikų ligoninė.

Taigi dabar VU šiose ligoninėse visavertis gydomojo, pedagoginio ir mokslinio proceso dalyvis. Tai, kaip teigė prorektorius, didžiulis žingsnis į priekį. Universitetinių li­ goninių pavadinimai bus naikina­ mi ir kuriamos klinikinės ligoni­ nės, kuriose VU Medicinos fakul­ teto klinikos dirbs pagal sutartį.

Dar nėra nustatytas prorektorių darbo reglamentas, kaip tik dabar tai daroma. Prorektorius pažymė­ jo, kad jo funkcijos jokiu būdu ne­ dubliuos Medicinos fakulteto de­ kano veiklos.

Artimiausi prorektoriaus dar­ bo barai ir rūpesčiai - Medicinos fakulteto klinikų restruktūrizaci­ ja. Sustambintos klinikos numa-

Prorektoriusprof. A. Raugale džiaugiasi, kad diskusijose su Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno medici­ nos universitetu ir kitomis žinybomis VU dalyvaus kaip lygiavertis partneris.

VNaujiko nuotr.

tani, kur ateityje kuri klinika bus perkelta. Štai Akušerijos ir gine­ kologijos kliniką numatoma per­ kelti į Šantariškes. Antra, norima sujungti visus Vaikų ligoninės pa­ dalinius, esančius Vilniuje, ir per­ kelti į Šantariškes, o tam reikia pabaigti statyti dabar „užkonser­ vuotą“ konsultacinį korpusą. Tre­ čia, planuojama pabaigti II kor­ puso statybas Lazdynų greitosios pagalbos universitetinėje ligoni­ nėje, kur bus įkeltos kai kurios Medicinos fakulteto klinikos: Neurochirurgijos, Kraujagyslių chirurgijos ir kt.

Prorektoriaus darbo vieta bus ne Centriniuose rūmuose, o Santariškėse.

Administracijos reikalų prorektorius Aleksas Pikturna Aleksas Pikturna - ne naujokas administracijos reikalų srityje, jo kandidatūrą Senatas patvirtino ant­ rajai kadencijai.

Anksčiau A. Pikturnos kuruoja­ mos sritys buvo finansai ir jų valdy­ mas, Personalo direkcijos darbas ir personalo valdymas, Universiteto informacinės sistemos plėtojimo klausimai, Rezidentūros, Informa­ cijos ir ryšių su visuomene skyrių darbas, gydytojų tobulinimo veikla.

Antrajai kadencijai patvirtintam administracijos reikalų prorekto­ riui jau nebėra pavaldus Informa­ cijos ir ryšių su visuomene skyrius.

Tai naujojo VU rektoriaus sritis.

Skaičiavimo centro veiklą ir infor­ macinės sistemos kūrimą kuruos mokslo reikalų prorektorius. „Prie darbų, kuriuos iki šiol dir­ bau, šiandien dar prisidėjo studen­ tų bendrabučiai, patalpų nuoma, Juridinio bei Įskaitos skyrių veik­ la, lieka visi didieji darbai: finansai, personalas, gydytojų tobulinimas, rezidentūra. Taip pat kuruoju lėšų paskirstymą padaliniams“, - pasa­ kojo A. Pikturna.

Pasak jo, didžiausia problema dabar-studentų bendrabučiai. Iš­ analizavus padėtį paaiškėjo, kad daug gyventojų yra skolingi už gy­ venimą bendrabučiuose - sudalyti didžiuliai skolininkų sąrašai. Rek­ toriaus iniciatyva yra ruošiamasi kurti viešąją įstaigą „VU būstas“. J i rūpinsis studentų apgyvendinimo bendrabučiuose reikalais, admi­ nistravimu. Tikimasi, jog kitaip ad­ ministruojant ir kitaip tvarkantis su lėšomis kasmet Universitete gali­ ma sukaupti iki milijono litų, kurie būtų gaunami iš papildomos veik­ los, pavyzdžiui, laisvų kambarių nuomos. Sąlygos bendrabučiuose dabar labai blogos. Po truputį tiki-

ProrektoriuiA. Piktumai didžiausią rūpestį kelia studentų bendrabučiai V Naujiko nuotr.

masi iš pradžių gerinti sąlygas vidu­ je ir pagaliau pereiti prie globalių reikalų: keisti langus bei šiltinti sie­ nas. Labai aktyviai svarstomas toli­ mesnis Studentų sveikatingumo centro likimas.

Anot prorektoriaus, šiemet pasi­ keitė lėšų skyrimo universitetams tvarka. Dabar kiekvienam universi­ tetui bus skiriamas finansavimas Valstybės biudžeto sandaros įstaty­ mu, t. y. finansavimas turėtų būti ži­ nomas jau gruodžio viduryje. Pro­ rektorius tikisi, jog Vilniaus univer­ sitetas kitais metais gaus lėšų maž­ daug šešiais procentais daugiau nei praėjusiais.

Matyti, jog suaktyvėjus moksli­ nei veiklai padidėjo tiesioginės iš­ laidos. Pasak A Pikturnos, „turime daugiau ir geresnės technikos, apa­ ratūros. Jų aptarnavimas reikalauja papildomų sąnaudų. Visos šios iš­ laidos turi būti kompensuojamos ne studentų įmokų sąskaita, o lėšomis, gaunamomis iš projektų”.

Esminis pakeitimas Universite­ to struktūroje - panaikinta Reikalų valdyba, o jai pavaldūs skyriai pa­ skirti prorektoriams. Manoma, jog atsiras kitokia struktūra, kuri dirbs su Rektoriaus tarnyba - tai bus sek­ retoriatas. Dabar yra keičiama ir ge­ rinama kai kurių buvusių tarnybų veikla: kompiuterizuojamas Įskai­ tos skyrius, bandoma kai kuriuos darbus pavesti fakultetams. Mano­ ma, jog taip bus tiesiog patogiau. „Neseniai su rektoriumi apžiū­ rėjome visas Centriniuose rūmuose įsikūrusios administracijos patalpas.

Akivaizdžiai matyti - kuo toliau nuo Rektorato, tuo padėtis blogėja: prastėja patalpos, baldai, įranga. Mes privalome skirti pakankamą dėme­ sį žmonių darbo sąlygoms. Kol kas dalis darbuotojų neturi normalių darbo sąlygų. Manau, jog tai būtina keisti. Reikia renovuoti tualetus prie Senato salės, taip pat sutvarkyti tua­ letus visuose aukštuose“, - teigė pro­ rektorius.

Dar viena naujovė: atsiras naujas skyrius - Viešųjų pirkimų, aptarna­ vimo bei nereikalingo turto nurašy­ mo tarnyba. Toji tarnyba dirbs dau­ gybę darbų, kurie dabar labai aktua­ lūs fakultetams. Kaip aiškino A Pik­ turna, „norima sukurti tokią sistemą, kad fakultetai galėtų siųsti tik savo pageidavimus, ką jie nori įsigyti, o to­ ji tarnyba atliktų visus formaliuosius dalykus”. Manoma, jog ši tarnyba pra­ dės darbą jau artimiausiu metu. „Darbo dabar yra gerokai per daug. Visa komanda dirba su nau­ jausiais projektais. Bet nėra ko no­ rėti -juk rinkimai buvo visai nese­ niai, o refonnoms įgyvendinti rei­ kia laiko“, - prisipažino administ­ racijos reikalų prorektorius.

Prorektorius kalbino „U. V.“ korespondentė Onutė MACKONYTĖ

2002 m. gruodis

Universitas Vilnensis

4

—> ( Stipendijos, premijos

UAB „Cygate Lietuva“ stipendijos - busimiesiems kompiuterinių tinklų specialistams

Apdovanoti eurointegracija besidomintys studentai Spalio 18 d. Europos komi­ tetas (EK) prie Lietuvos Res­ publikos Vyriausybės paskelbė ir apdovanojo geriausių magist­ ro darbų Europos Sąjungos ir Lietuvos integracijos į ES tema autorius. Geriausiais pripažinti Vilniaus universiteto Tarptauti­ nių santykių ir politikos moks­

lų instituto magistrės Beatos Šimanskos „Lietuvos derybų su ES proceso analizė“, VU Komuni­ kacijos fakulteto Žinių vadybos instituto magistrės Saulės Slivinskaitės „Europos integracija ir Europos identiteto idėja“ ir Lie­ tuvos teisės universiteto Teisės fa­ kulteto magistro Vito Lopinio

Įteiktos S. KymantaitėsCiurlionienės premijos Spalio 24 d. Filologijos fakulteto V. Krėvės auditorijoje go­ riausiems 2002 m. magistrantams, dalyvaujantiems kultūri­ nėje, mokslinėje ir visuomeninėje veikloje, įteiktos S. Kymantaitės-Čiurlionienės premijos. 1000 JAV dolerių premiją įstei­ gė Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondas.

Gintautas DEGUTIS, Žurnalistikos instituto I k. studentas

Apdovanojimas buvo padaly­ tas per pusę ir įteiktas dviem geriausiems magistrantams: Jurgi­ tai Komarovskytei, studijuojan­ čiai Vilniaus universitete lietu­ vių filologiją, ir Nerijui Brazaus­ kui - Šiaulių universiteto ma­ gistrantui. Jurgita, dabar dirban­ ti „Dialogo“ redaktore, pasakė kalbą apie Sofiją Čiurlionienę ir prisipažino, kad gauti šios pre­ mijos tikrai nesitikėjo. Tai ma­ loni staigmena, kuri iš tikrųjų skatina dirbti toliau.

Nerijus Brazauskas taip pat pripažino nesitikėjęs gauti premi­ jos. Apdovanojimas jam padėjo

įstoti į doktorantūrą ir, žinoma, fi­ nansiškai.

Renginyje taip pat dalyvavo Akademinio skautų sąjūdžio pir­ mininkė Jurgita Karpavičiūtė,

Lazerinių tyrimų centre prista­ tytas už Krašto apsaugos bei Švie­ timo ministerijų lėšas įsigytas femtosekundinis lazerinis komplek­ sas, kuriuo vienu metu galima vyk­ dyti tris įvairius mokslinius pro­ jektus. Anot LTC vadovo prof. Al­ gio Piskarsko, lazeriniame kom­ plekse taip pat yra įmontuotas Lie­ tuvoje pagamintas daugiaspalvis lazeris. Visa tai bus skiriama moks­ lo, studijų, aukštųjų technologijų ir krašto apsaugos uždaviniams

EK inform. tikroji narė Monika Buožytė, są­ jūdžio viršininkas Edmundas Kulikauskas, kuris ir įteikė pre­ mijas, VU FilF Lietuvių litera­ tūros katedros vedėjas doc. Gied­ rius Viliūnas - šio renginio or­ ganizatorius. Kęstutis Rimkevi­ čius atliko keletą dainų. Į pre­ mijų įteikimą atvyko ir ankstes­ nių metų laureatės. Jos trumpai papasakojo apie save ir palinkė­ jo kuo geriausios kloties šių me­ tų nugalėtojams. Renginio orga­ nizatorius doc. G. Viliūnas pra­ nešė apie pavasarį rengiamą kitą konkursą S. Kymantaitės-Čiurlionienės premijai laimėti.

Lietuvos fizikų draugijos pre­ zidentas Zenonas Rudzikas dės­ tytojams linkėjo gerų ir smalsių studentų. Jis tikisi, kad šioje au­ ditorijoje vyks fizikų konferenci­ jos, įvairūs renginiai.

Fizikos fakulteto Studentų at­ stovybės pirmininkas Andrius Šilinskas visų studentų vardu padė­ kojo už naująją auditoriją. Jis pa­

Stipendininkai su „ Cygate Lietuva “ direktoriumi Kęstučiu Lipnicku, FF doc. F. Kuliešiumi ir dekanu doc. G. Dikčiumi. V Naujiko nuotr.

c

Sutartys

J

Karjeros centras jau pasiekė ir Marijampolę Lapkričio 26 dieną Rektoriaus auloje buvo pasirašyta sutartis tarp Vilniaus universiteto ir Marijampolės savivaldybės, apskri­ ties viršininko administracijos bei Marijampolės krašto pramo­ nininkų asociacijos. Sutarties tikslai - bendradarbiauti rengiant specialistus, remti jų profesinės kvalifikacijos kėlimą bei tęstinį mokymą, keistis informacija, patirtimi ir duomenimis.

Akademinio skautų sąjūdžio viršininkas E. Kulikauskas ir Lietuvių literatūros katedros vedėjas doc. G. Viliūnas su premijos lauretais

spręsti. Kaip pristatyme sakė L. Linkevičius, fundamentaliųjų mokslų tyrimai yra gana rizikingi, todėl neteisinga manyti, kad juos gali paremti verslininkai ar dar kas nors. „Dėl tos rizikos juos turime paremti visi. Mūsų bei Švietimo ir mokslo ministerijos projektas ro­ do pavyzdį ir kitoms žinyboms“, sakė ministras.

2000 m. Europos Komisija VU Lazerinių centrą kartu su VU Biochemijos ir biofizikos kated­ ra pripažino Pavyzdiniu mokslo centru (Certter of Excellertce),

2001 m. VU LTC priimtas į Eu­ ropos stambiausių lazerių cen­ trų tinklą LAZERNET, vykdo NATO projektą „Mokslas tai­ kai“ ir kitus tarptautinius projek­ tus.

Lietuvoje sėkmingai plėtoja­ ma lazerinių technologijų pra­ monė, kurios metinė apyvarta siekia 50 mln. litų. 95 proc. lie­ tuviškų lazerių eksportuojama į Vokietiją, JAV ir Japoniją. VU LTC, bendradarbiaudamas su la­ zerinių technologijų kompanijo­ mis, vykdo užsakomuosius tyri­ mus, rengia aukštos kvalifikaci­ jos lazerininkus, dalyvauja įvai­ riuose projektuose.

„U. V“ inform.

Fizikos fakultete duris atvėrė Didžioji fizikos auditorija Atkelta iš 1 p.

Lapkričio 14 dieną VU Senato komisijos posėdžio metu informaci­ nių technologijų (IT) bendrovė „Cygate Lietuva“, bendradarbiaujanti su VU Fizikos fakultetu, įteikė tris vardines stipendijas Universiteto studentams - busimiesiems kompiuterinių tinklų specialistams, studi­ juojantiems pagal „Cisco Akademy“ (CNA) programą.

Pagrindinė premija (1500 litų) skirta VU Fizikos fakulteto IV kur­ so studentui Mantui Ramcikai, studijuojančiam kompiuterinę liziką.

Antroji ir trečioji (po 1000 Lt) stipendijos skirtos Vytautui Valančiui (MIF, IV k.) ir Jūratei Klimaitei (EF, III k.).

v

VU turi naują galingą femtosekundini lazerį Atkelta iš 1 p.

„ES politika ir pagrindiniai tei­ sės aktai kovos su organizuotu nusikalstamumu, sukčiavimu ir korupcijos srityje“. Laureatai ap­ dovanoti diplomais ir piniginė­ mis premijomis, dar penkiems studentams įteiktos paskatina­ mosios premijos.

stebėjo, kad šioje auditorijoje bus labai sunku nusirašinėti. Žinoma, laimingiausias buvo fakulteto dekanas doc. Gintaras Dikčius. Juokaudamas jis supa­ žindino su naujosios auditorijos atsiradimo istorija, techninėmis jos savybėmis. Dekanas padėko­ jo projekto autorei Nijolei Kalytienei, Ūkio direktoriui Algi­ mantui Staniuliui, firmoms, ku­ rios atliko remonto darbus, pa­

gamino baldus, auditorijos iška­ bą ir kita.

Dekanas „U. V“ atskleidė, jog šių metų birželį už Vilniaus uni­ versiteto ir Fizikos fakulteto su­ taupytas lėšas pradėtos statybos ir auditorijos įrangos darbai kaina­ vo apie 300 tūkst. litų. Fakulteto dekanas mano, kad studentai yra laimingi - auditorijoje jie galės ne tik klausytis teorinių paskaitų, bet ir atlikti bandymus, stebėti de­ monstracinius prietaisus.

Susitarimo inicijavimas grindžia­ mas tuo, jog Universitete netrukus pradėsveikti Karjeros centras-ins­ titucija, kurios tikslas - padėti studi­ jas baigusiems žmonėms rasti savo nišą darbo rinkoje. Kaip teigė VU rektorius akad. B. Juodka, VUyra vienintelė tikrai nacionalinė aukštoji mokykla Lietuvoje lyginant su kitais universitetais. Pasak jo, nėra tokio regiono ar miesto, iš kurio nebūtų bent vieno šioje aukštojoje mokyk­ loje studijuojančio žmogaus. Todėl ypač svarbu, kad gavę diplomus jau­ ni žmonės galėtų grįžti į savo mies­ tus, kur jų lauktų tinkamos darbo są­ lygos ir karjeros galimybės.

Karjeros centras, bendradarbiau­ damas su Lietuvos apskritimis ir pra­ monininkais, kurs duomenų bazę, kur darbdaviai gaus reikiamą infor­ maciją apie VU paruoštus specialis­ tus, o šią aukštąją baigę žmonės ga­ lės nesunkiai rasti juos dominančią verkios sritį ir galimybę dirbti.

Anot akademinių reikalų prorek­ torės B. M. Pociūtės, Universitete studentų praktika vis dar problemiš­

ka. Tam, kad būtų parengtas geras specialistas, nepakanka vien tik te­ orinių žinių, reikia ir profesinio to­ bulinimosi. Tikimasi, jog Karjeros centras padės tas spragas užpildyti.

Sutartį pasirašantys pramoninin­ kai džiaugėsi atsiveriančia galimy­ be pritraukti į savo regionus jaunų gabių žmonių. Kaip teigė laikinai einantis Marijampolės krašto pra­ monininkų darbdavių asociacijos prezidento pareigas Antanas Belcnavičius, tikimasi, kad Marijampo­ lė sulauks daugiau ir geriau paruoš­ tų specialistų. Ir tai nebūtinai turi būti iš to krašto kilę žmonės. Aiš­ kiai matomas universitetų absolven­ tų noras ne grįžti į savo kraštą, o pa­ silikti Vilniuje. Parvyksta tie, kurie čia nepritampa. Viliamasi, jog taip nebebus. Juo labiau jog Marijampo­ lė tikrai turi ką pasiūlyti jauniems specialistams.

Tokias sutartis su Vilniaus uni­ versitetu jau yra pasirašiusios Aly­ taus ir Šiaulių apskritys. Tikimasi gruodžio viduryje ryšius užmegzti ir su Klaipėda.

Pasirašoma bendradarbiavimo sutartis. V Naujiko nuotr.

C

Parodos

3

In memoria

VU bibliotekoje paroda Juozui Tysliavai

Iki gruodžio 15 dienos Vilniaus universiteto Bibliotekoje veiks paroda, skirta poetui, žurnalistui Juozui Tysliavai.

Loreta VINCLOVIENĖ, VU bibliotekos Rankraščių skyriaus redaktorė Poetas gimė 1902 m. lapkri­ čio 1 d. Geisteriškių kaime, Ke­ turvalakių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje smulkių ūkininkų šei­ moje. Mokėsi Keturvalakių pra­ džios mokykloje, Vilkaviškio gimnazijoje. Anksti pradėjo rašyti ir bendradarbiauti spaudoje.

1916 m. spausdino eilėraščius Lietuvoje leidžiamoje „Vienybė­ je“. Jaunas neteko tėvo, motina ištekėjo antrą kartą, susilaukė vai­ kų, ir Juozas Tysliava 1919 metų kovo 24 d., palikęs tėvų namus, stojo savanoriu į Lietuvos kariuo­ menę. Grįžęs mokėsi Marijam­ polėje, redagavo mėnesinį laik­ raštėlį „Jaunimas“. Kurį laiką studijavo literatūrą Lietuvos uni­ versiteto Humanitarinių mokslų fakultete Kaune. Dirbo Steigia­ mojo seimo raštinėje, Eltoje, „Žemdirbių balse“, „Lietuvos ai­ de“, bendradarbiavo „Krašto bal­ se“, „Sekmojoje dienoje“, „Skai­ tymuose“, „Praduose ir žygiuo­ se“, „Klaipėdos žiniose“, „Gai­ rėse“. Drauge su A. Herbačiaus-

I

5

Universitas Vilnensis

2002 m. gruodis

Konferencijos

ku buvo sumanę leisti žurnalą „Grįžulo ratai“, bet K. Binkio ir J. Petrėno pakalbintas, aktyviai įsijungė į keturvėjininkų veiklą, kartu su J. Petrėnu parengė „Ke­ turių vėjų žurnalo“ pirmąjį nume­ rį, pasirodžiusį 1924 m. sausį.

1922 m. išleido poezijos rin­ kinę „Žaltvykslės“, po metų pa­ sirodė poezijos rinkinys „Trauki­ nys“ (1923); dar pamečiui: 1924 m. - „Nemuno rankose“; 1925 m. - „Auksu lyta“; 1926 m.

- „Tolyn“. 1924 m. sudarė suval­ kiečių poezijos almanachą „Sū­ duva“.

1925 m. rudenį gavo Švietimo ministerijos stipendiją studijoms Paryžiuje. Nuvykęs, jau 1926 m., išleido Paryžiuje savo poezijos rinkinį prancūzų kalba „Coupe de vents“ („Vėjų taurė“) su Os­ karo Milašiaus įžanga. Stengėsi išpildyti to meto lietuvių kūrėjų svajonę - išeiti į pasaulį - būti skaitomiems ir suprantamiems ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

1928 metų liepą pasirodė J. Tys-

liavos suburtų žymiausių to me­ to modernistų paryžiečių poetų ir menininkų, taip pat lietuvių li­ teratų ir dailininkų iliustruotas literatūros ir meno tarptautinis žurnalas MUBA („Mūsų baro ap­ žvalga“), redaguotas J. Tysliavos.

Gyvendamas Paryžiuje, apke­ liavo Europą. Buvo „Lietuvos ai­ do“ korespondentas Paryžiuje, 1932 m. kaip „Lietuvos aido“ ko­ respondentas išvyko į Ameriką.

1933 m. buvo pakviestas redaguo­ ti „Vienybę“, su kuria jau daugiau ir nesiskyrė, buvo jos redaktorius, o vėliau ir leidėjas. 1935 m. išlei­ do eilėraščių rinkinį „Poezija“.

1939-1941 m. redagavo mėnesi­ nį žurnalą „Lietuva“. Dalyvavo lie­ tuviškame visuomeniniame gyve­ nime, rūpinosi lietuvių karo pa­ bėgėlių iškvietimu į Ameriką. Pri­ klausė Lietuvių rašytojų draugijai, nuo 1959 m. buvo jos pirminin­ kas. Pasižymėjo kaip puikus kal­ bėtojas. Visą gyvenimą liko Lie­ tuvos pilietis.

1961 m. lapkričio 11d. J.iysliava mirė. 1962 m. gruodžio 27 d. jo žmonos Valerijos Tysliavienės rūpesčiu sugrįžo namo - perlai­ dotas Vilniuje, Rasų kapinėse.

)-

Baigiamasis DELCIS simpoziumas

Algirdas Antanas Kiselis Algirdas Antanas Kiselis gimė 1939 m. kovo 6 d. Rokiškio r.

Rumpiškėnų kaime.

1957 m. įstojo į Vilniaus uni­ versitetą, 1962 m. baigė Ekono­ mikos fakultetą. Dirbo Plano ko­ mitete, nuo 1969 m. - Vilniaus universitete. 1973 m. apgynė daktaro disertaciją, nuo 1979 m.

- Ekonominės informatikos ka­ tedros docentas. Buvo aktyvus vi­ suomenininkas, žinomas choris­ tas, jautrus ir atjautus žmogus. Jo staigi ir netikėta netektis yra la­ bai skaudi visai fakulteto bendruomenei. Šviesus velionio atminimas ilgam išliks mūsų širdyse.

Albinas Sadeckas Spalio 28 d., eidamas 66-uosius gyvenimo metus, staiga mirė Vil­ niaus universiteto Ekonomikos fa­ kulteto Buhalterinės apskaitos ka­ tedros docentas, socialinių moks­ lų daktaras Albinas Sadeckas.

Albinas Sadeckas 1961 m. bai­ gė finansų ir kredito studijas Vil­ niaus universitete ir buvo paskir­ tas į Finansų ministeriją. 1965 me­ tais buvo pakviestas dirbti dėsty­ toju j Ekonomikos fakultetą, Bu­ halterinės apskaitos katedrą, kurio­ je dirbo iki pensijos. 1974 metais jis apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją, 1982 m. suteiktas docento vardas.

Doc. Albinas Sadeckas ilgą laiką buvo neoficialus Buhalterinės apskaitos katedros vedėjo pavaduotojas, labai kruopščiai organiza­ vo studentų mokymo procesą, daug dėmesio skyrė studijų progra­ moms tobulinti. Išėjęs į pensiją (2001 m.) docentas aktyviai įsitrau­ kė į Auditorių rūmų veiklą, sąžiningai atliko Auditorių kvalifikaci­ nės komisijos pirmininko pareigas. Šviesus doc. Albino Sadecko atminimas ilgam liks mūsų širdyse.

Ekonomikos fakulteto kolektyvas

Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje įvyko baigiamasis Leonar­ do da Vinčio projekto DELCIS (Distance Education for Librarians: Creating an Information-Competent Society) „Nuotolinės studijos bibliotekininkams: kompetentingos infor­ macinės visuomenės kūrimas" simpoziumas.

Doc. Audronė GLOS1ENĖ, KomF Bibliotekininkystės katedros vedėja

Projektas grindžiamas idėja, kad informacinė visuomenė negalės re­ alizuoti savo potencialo, jei dera­ mas dėmesys nebus skiriamas in­ formacinio ir technologinio raštin­ gumo bei informacijos paieškos ge­ bėjimų ugdymui. Viešosios biblio­ tekos, kurių tinklas apima kiekvie­ no didelio ir mažo miesto bei kai­ mo bendruomenes, gali ir turi tapti informacinių įgūdžių ugdymo cen­ trais. Tam pirmiausia reikia suda­ ryti sąlygas pačių bibliotekininkų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui.

Kursai, kurie vykdant projektą buvo sukurti Lietuvoje ir Latvijoje, yra perimti ir adaptuoti iš daniško modelio, sukurto Aarhus viešojoje bibliotekoje. Apie personalo moky­ mą Danijos bibliotekose ir nuotoli­ nių studijų projekto patirtį kalbėjo Anne-Marie Schmidt, Aarhus gra­ fystės bibliotekos darbuotoja. Pro­ jekto partneriai Braitono universi­ teto dėstytojai Margaret Wallis ir Brianas Bailey pristatė nuotolinio mokymo perspektyvas ir galimybes pastaraisiais metais vykdomo viešų­

jų bibliotekų jungimo prie interneto ir biblio­ tekininkų technologi­ nių bei informacinių gebėjimų ugdymo programos, kurią vyk­ do Jungtinės Karalys­ tės vyriausybė, pasitel­ kusi įvairių loterijų ir fondų paramą, kon­ tekste. DELCIS pro­ jekto metu sukurtus mokymo „produktus“ pirmiausia išbandė dviejų bibliotekų Vilniaus apskrities A Mickevičiaus ir Rygos miesto centrinės bibliote­ kos - darbuotojai. Jų patarimai ir vertinimai pasitarnavo tobulinant kursus ir siekiant geriau tenkinti vartotojų reikmes. Apie testavimo patirtį simpoziume kalbėjo Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus biblio­ tekos direktoriaus pavaduotoja Al­ vyda Skuodytė ir viešnia iš Rygos Marile Marsane. Latvijos universi­ teto dėstytojos Iveta Gudakovska ir Ligita Vasermane pasakojo apie kur­ sų latvių kalba kūrimą, jų ypatumus.

Simpoziumo pabaigoje dalyviai iš­ klausė du platesnę elektroninio mo­ kymo perspektyvą atvėrusius prane­ šimus: Siijc Virkus ir Veronika Ro-

Senato komisijoje

Patvirtintos ir teiktos registruoti naujos studijų programos

DELCIS žemėlapis

galevitz iš Talino pedagoginio uni­ versiteto kalbėjo apie elektroninio mokymo politiką Europos Sąjungos direktyvų ir nuostatų šviesoje, apie elektroninio mokymo didaktinius aspektus bei praktinius nuotolinių studijų organizavimo ypatumus įvai­ riose šalyse. VU Nuotolinių studijų centro vadovas doc. Povilas Abarius supažindino su Nuotolinių studijų centro paseikimais, problemomis ir ateities planais.

Simpoziumo dalyviai apžiūrėjo parodą apie DELCIS projektą ir nuotolines studijas bei aptarė aktu­ alias tarptautinio bendradarbiavi­ mo bei bibliotekininkų tęstinio mokymo problemas.

Senato komisija spalio 31 dieną patvirtino ir teikia registruoti tokias naujas studijų programas: Specialioji pedagogika - FilosF magistrantūros neakivaizdinių studijų progra­ ma. Trukmė - dveji metai. Teikiama kvalifikacija - edukologijos magistras, specia­ lusis pedagogas; Europos finansai ir bankininkystė - TVM magistrantūros vakarinių studijų programa. Trukmė - dveji metai. Teikiama kvalifikacija - ekonomikos magistras; Ekonomikos diagnostika ir valdymas - EF magistrantūros neakivaizdinių stu­ dijų programa. Thikmė - dveji metai. Teikiama kvalifikacija - ekonomikos magist­ ras; Paveldosauga - IF specialiųjų profesinių neakivaizdinių studijų programa.

Trukmė -14 metų. Teikiama kvalifikacija - paveldosaugininkas; Paveldosauga - IF magistrantūros dieninių studijų programa. Trukmė - dveji metai. Teikiama kvalifikacija - istorijos magistras, paveldosaugininkas; Lietuvių kalba ir reklama - KHF pagrindinių dieninių studijų programa.

Thikmė - ketveri metai. Teikiama kvalifikacija - filologijos bakalauras; Atvirasis ir nuolatinis mokymasis - bendra VU, KTU ir VGTU magistrantū­ ros vakarinių studijų programa. Trukmė - dveji metai. Teikiama kvalifikacija informatikos magistras; Verslo informatika - atnaujinta KHF magistrantūros dieninių studijų progra­ ma (vietoj informacijos verslo). Trukmė - dveji metai. Teikiama kvalifikacija informatikos magistras.

Išrinkti nauji fakultetų dekanai KOMUNIKACIJOS FAKULTETO -prof. Domas Kaunas ISTORIJOS FAKULTETO - doc. Zenonas Butkus (išrinkti fakultetų tarybose ir siūlomi rektoriui teikti tvirtinti Senate) EKONOMIKOS FAKULTETO - doc. Danutė Galinienė (patvirtinta 2002 m. spalio 22 d. Senate)

Universitas Vilnensis

6

2002 m. gruodis

^ Konferencijos, olimpiados

Studentai varžėsi penktojoje teisės olimpiadoje Spalio 22 dieną vykusioje penktojoje studentų teisės olimpiadoje „STOP 2002" atvirose varžybose dalyvavo net 75 dalyviai - iki šiol tai didžiausias dalyvių skaičius.

Dalia TAMOŠIŪNAITĖ, „STOP 2002“ organizacinio komiteto prezidentė,

Liutauras ULEVIČIUS, „STOP2002“ atstovas ryšiams su visuomene

Kaip sakė studentų teisės olimpiados or­ ganizacinio komiteto prezidentė Dalia Ta­ mošiūnaitė, šiemet dalyvių gausa nustebi­ no net ir organizatorius - ankstesniuose konkursuose dalyvių skaičius neviršydavo kelių dešimčių. Tikėtina, kad dalyvavių pagausėjo dėl smarkiai padidėjusio teisės specialybės studentus ugdančių mokslo

įstaigų skaičiaus - jei praėjusiais metais daugiausia dalyvių buvo iš Vilniaus ir Kau­ no, tai šiemet daug daugiau jų užsiregistra­ vo iš kitų regionų - Utenos kolegijos, Klai­ pėdos socialinių mokslų kolegijos ir kt. „Šiais metais olimpiada skirta civilinės at­ sakomybės temai, todėl ji domina beveik vi­ sus vairuotojus, - juokavo užduočių rengi­ mą koordinavęs olimpiados organizacinio komiteto narys Sergejus Butovas. - Organi­ zuojant olimpiadą iš tiesų buvo siekiama ne­ daryti tik siaurai studentų grupei skirto ren­ ginio. Tokia praktika pasiteisino - praėju­ siais metais olimpiadoje jau dalyvavo ir ne­ tiesiogiai su teise susijusių specialybių - po­ litologijos, tarptautinių santykių - studentai.“

Teisminės inscenizacijos teisėjų komisija

Kultūrų mozaika Kanadoje Spalio 5 dieną Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko įspūdinga vie­ nos dienos Kanados studijų konferencija tema „Kanados identitetas ir kultūrų įvairovė". Skaityti pranešimų Kanados kultūros, literatūros, politikos temomis į Vilnių atvyko prelegentai iš beveik visų Baltijos valstybių — Estijos, Latvijos, Rusijos, Lenkijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos. Kanadai atstovavo svečiai iš Otavos ir Kalgario universitetų; pranešimai skaityti abiem Kanados valstybinėmis kalbomis - angliškai ir prancūziškai. Pagrindinė konferencijos te­ ma - Kanados kultūrų įvairovė, kultūrinio identiteto paieškos, taip pat skirtingų kultūrų, kalbų ir religijų sambūvis vienoje erdvėje - buvo aptariama ir pačių tarptautinės konferencijos dalyvių, ir svečių pranešimuose.

Dėst. dr. Ragnė RACEMČIŪTĖ, Dėst. Rūta ŠILEIKYTĖ, FilF Anglų kalbos katedra Vinco Krėvės auditorijoje vykusio kon­ ferencijos atidarymo metu mūsų svečius, studentus ir kitus susirinkusiuosius pirmoji pasveikino Anglų filologijos katedros ve­ dėja Laima Erika Katkuvienė. Ji trumpai apžvelgė Kanados studijų istoriją Filologi­ jos fakultete ir pastebėjo, jog jau trečią ru­ denį Vilniuje vykstanti tarptautinė konfe­ rencija, skirta Kanados šalityrai, tampa gra­ žia tradicija, reikšmingai praturtinančia mūsų Universiteto gyvenimą. Filologijos fa­ kulteto dekanas Bonifacas Stundžia visų pirma pasveikino konferencijos svečius ir visiems, nepabūgusiems lietingo rudens ry­ to, šiltai palinkėjo įdomios ir turiningos konferencijos dienos. Konferencijos daly­ vius ir svečius sveikinęs Kanados Ambasa­ dos Rygoje atstovas Dominiųue’as Rosettis nuoširdų padėkos žodį tarė visiems kon­ ferencijos rengėjams, o pagrindinei rengi­ nio sumanytojai, įkvėpėjai ir organizatorei daktarei Reginai Siniūtei-Ayre, dėl ligos negalėjusiai dalyvauti atidaryme, linkėjo ryžto, sveikatos ir naujų jėgų. Kanados stu­ dijų asociacijos Šiaurės šalyse prezidentas

Keithas Battarbee (Turku universitetas) pa­ siūlė perduoti Reginai Siniūtei-Ayre visų konferencijos dalyvių nuoširdžius linkėji­ mus kuo greičiau sustiprėti.

Iki tol mums svetimą ir nepažįstamą šalį dažnai atrandame perjos žmones. Kanados konferencijos metu daugelis spėjo susipažin­ ti ir maloniai pabendrauti su svečių pora iš Kanados - žymia rašytoja Aritha van Herk ir geologu Robertu Sharpu. Konferencijos plenariniame posėdyje kalbėjusi Aritha van Herk gausiai susirinkusiems klausytojams pristatė vieną iš svarbiausių Kanados kultū­ ros elementų — imigrantų šeimos gyveni­ mą, jos kultūrinius bei istorinius ryšius su aplinka, esmines transformacijas žmogaus sąmonėje, jam kuriantis naujoje kultūrinėje erdvėje. Rašytojos pranešime darniai susi­ pynė poetinis daugiakultūrės Kanados visuo­ menės vaizdas, kultūrinio daugialvpiškumo atspindžiai šiuolaikinėje Kanados literatū­ roje ir nuotaikingi epizodai iš kasdienio dau­ gelio imigrantų kartų gyvenimo. Plenarinį pranešimą apie politinius kanadietiško iden­ titeto ir pilietiškumo aspektus skaitė Johnas E. Fossumas iš Oslo universiteto. Jis ap­ tarė Kanados konstitucijos ir kitų politinių veiksnių įtaką ugdant kanadiečių pilietinį sąmoningumą. Plenarinę sesiją išties teatra­ lišku pranešimu baigė Laraine Kaminsky,

Egidijaus Bernoto, renginį remiančios advokatų kontoros „Bernotas ir Dominas Glimstedt“ seniūno, nuomone, studentų teisės olimpiada naudinga keletu aspektų.

Pirmiausia tai puiki proga įvertinti skir­ tingų Lietuvos teisės mokslo įstaigų lygį, kadangi esminis bet kurio mokymo proce­ so kokybės kriterijus - studentų žinios bei praktiniai įgūdžiai sprendžiant sudėtingas problemas. Antra, tokiais renginiais skati­ nama visuomeninė aktyvių jaunųjų teisi­ ninkų veikla, kurią Egidijaus Bernoto ad­ vokatų kontora visapusiškai palaiko, ne pirmą kartą paremdama Europos valsty­ bėse veikiančios tarptautinės studentų tei­ sininkų asociacijos projektus. Nors jie, ad­ vokato manymu, ne visada pasiseka, tačiau yra tikrai puikus pavyzdys kitų specialy­ bių studentams.

Keletą kartų teisės olimpiadose dalyva­ vęs bei prizininku tapęs dabartinis Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respub­ likos Vyriausybės Juridinio skyriaus vedė­ jas lomas Lamanauskas sakė, kad olimpia­ da jam buvo aukštas pasiekimas tarp ben­ dramokslių, galimybė įvertinti savo teisi­ nes žinias bendrame akademinio jaunimo kontekste. Nors laimėjimas nebuvo tiesio­ giai susijęs su darbo paieška, tačiau pirmą kartą ieškant darbo tai, kaip ir dalyvavimas kitose studentų varžybose (pavyzdžiui, teis­ minio proceso inscenizacijoje „Start“) bu­ vo vienas iš rimtų argumentų. Tai ypač svar­ bu jauniems, mokslus baigiantiems ar ką tik baigusiems studentams, kurių darbo pa­ tirtis dar menka, o mokslų rezultatai visų panašūs. Tai neginčytinas privalumas, svars­ tant iš būsimo darbdavio pozicijų.

Studentų teisės olimpiadą jau penktus metus iš eilės organizuoja Lietuvos studen­ tų teisininkų asociacija „ELSA Lietuva“, jungianti pagrindinėse Lietuvos mokslo įstaigose besimokančius teisės specialybės studentus. Šiuo metu asociacijos padaliniai įsteigti Vilniaus universitete (ELSA Vil­ nius), Lietuvos teisės universitete (ELSA LTU) bei Vytauto Didžiojo universitete (ELSA Kaunas).

Malkam Cross-Cultural Training organiza­ cijos Otavoje vadovė. Ji įtaigiai papasakojo apie nelengvą imigrantu adaptaciją Kanadoje ir jiems iškylančias finansines, kalbines ir kultūrines problemas, taip pat apie tai, kaip Kanados imigracijos politika tampa atvires­ nė, ir kaip kinta Kanados visuomenės tauti­ nė ir rasinė sudėtis.

Popietinėje konferencijos dalyje septy­ niose sekcijose buvo perskaityta per dvide­ šimt pranešimų. Pranešimų temos aprėpė Kanados literatūrą, istoriją, meną, kultūros ir kalbos politiką. Plačiausiai aptarta šiuo­ laikinė Kanados literatūra: praeities ir da­ barties sintezė imigrantų kūryboje, identi­ teto problemų atšvaitai Michaelio Ondaatje, Carol Shield, Jane Urųuhart kūryboje.

Sekcijų darbe gausiai dalyvavo Kanada be­ sidomintys anglų kalbos ir literatūros spe­ cialybės studentai, jų kolegos iš Prancūzų kalbos katedros, kiti dėstytojai iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Konferencijos pabaigoje dalyviai buvo „pavaišinti“ atšiauriosios Kanados gamtos vaizdais. Geologas Robertas Sharpas rodė skaidres ir pasakojo apie Kanados arkties regiono gamtą, gyventojus ir istoriją. Trum­ pam visi atsidūrė nuostabaus grožio Kana­ dos šiaurėje, kur susitinka žemė, uola ir le­ das, tūkstantmečių senumo žmonijos praei­ tis ir šių laikų civilizacija.

Po konferencijos dalyviai ir svečiai buvo pakviesti į priėmimą „Žaltvykslės“ kavinė­ je, kur buvo dalijamasi mintimis apie pra­ ėjusią konferenciją ir aptariamos būsimos konferencijos organizavimo galimybės. Iš daugelio lūpų nuskambėjo įsitikinimas, kad vaisingą Kanados šalityros konferencijos tradiciją, pradėtą Vilniuje, galėtų pratęsti mū­ sų kaimynai Latvijoje ir Estijoje. Būtent to­ kiuose susitikimuose Baltijos šalių moksli­ ninkams ir studentams atsiveria galimybės giliau pastudijuoti tolimosios Kanados kul­ tūrą ir visuomenę bei prasmingas jos sąsajas ir skirtumus nuo Baltijos šalių.

cls<i

Tbc European l-wSttKients Assoc iatioi;

Europos studentų teisininkų asocia­ cija ELSA (European Law Students 'Association) yra didžiausia teisės studentų ir jaunųjų teisininkų organizacija pasau­ lyje. ELSA įkurta 1981 m. kovo mėn.

Vienoje. Šiuo metu organizacija veikia 180 universitetų, 39 Europos valstybėse ir vienija apie 25 tūkst. narių.

Asociacija „ELSA Lietuva“ yra pil­ nateisė ELSA narė ir yra nepriklauso­ ma, nepolitinė, ne pelno siekianti, stu­ dentų valdoma visuomeninė organiza­ cija, registruota Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje. „ELSA Lietu­ va“ misija - skatinti ir plėtoti Lietuvos studentų teisininkų ir jaunųjų teisinin­ kų tarptautinius ryšius, gausinti akade­ mines žinias, ugdyti tarpusavio suprati­ mą, iniciatyvą ir atsakomybę, šitaip to­ bulinant jų profesinius įgūdžius ir pasi­ rengimą dirbti tarptautinėje aplinkoje.

„Stop 2002” laimėtojai 1 vieta - Ramūnas Birštonas (Lietuvos teisės universitetas) - laimėjo televizorių.

2 vieta - Mindaugas Žolynas (Vilniaus universitetas) - laimėjo CD ir MP3 grotuvą.

3 vieta - Giedrė Osinaitė (Vilniaus universitetas) - laimėjo magnetolą.

J----Bankas „Snoras“ rems VU TSPMI ______ Sutartys______

Spalio 30 dieną VU rektorate rektorius akad. Benediktas Juodka ir AB banko „Snoras“ valdybos pirmininkas Raimondas Baranauskas pasirašė Paramos sutartį. Su­ tartimi numatyta plėsti mokėjimo kortelių ir bankomatų sistemą Universitete bei kre­ dituoti mokslo ir švietimo patalpų plėtoji­ mo programas. Susitarta įdiegti papildomą bankomatą VU Tarptautinių santykių ir po­ litikos mokslų instituto patalpų (Vokiečių g. 10) lango angoje. Tai bus jau trečias Uni­ versitete veikiantis banko „Snoras“ banko­ matas. Šiuo metu Universiteto patalpose įrengti ir veikia du bankomatai - Centri­ niuose rūmuose ir Saulėtekio ai. 9 (Jungia­ majame korpuse). Šia sutartimi bankas „Snoras“ įsiparei­ gojo remti VU TSPMI, suteikdamas materialinę paramą Patalpų plėtojimo mokslo ir švietimo tikslais programai.

1997-1998 m. tarp Universiteto ir šio ban­ ko pasirašyta sutartis suteikė galimybę Universitetui įrengti kompiuterių klases Gamtos ir Filologijos fakultetuose.

„U. V.“ inform.

^Jniversitas Vilnensis & VU SA

2002 m. gruodis

7

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis Aplankykite -Ji

\-A

www.vusa.lt

VUM puslapis

Studijų kokybės vertinimas Ar gauni tai, kas Tau, Vilniaus universiteto studente, pri­ klauso? Kiek žinių turi gauti ir kiek gauni? Ar jos kokybiš­ kos? Ar tokie dėstymo metodai bei priemonės turėtų būti nau­ dojanti? Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) bando atsakyti į šiuos klausimus.

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; el.paštas vusa@cr.vu.lt

Sprogimai po fuksųkojomis Ruduo - įvairių švenčių metas. Studentams tai taip pat links­ mybių laikas, nes krikštijami fuksai. Pagaliau ir chemikai „nu­ liai“ lapkričio 8 d. tapo fuksais. Apie renginį pasakoja vienas iš krikštynų organizatorių-AidasSIMANA VICIUS.

Laima ANDRUŠAITYTĖ Krikštynos vyko Chemijos fakultete. Kaip ir kiekvienais metais, buvo piešiamas te­ minis plakatas. Šiemet jo dydis siekė net 36 kv. m.

Krikštynų tema - „Kalėji­ mas“. Trys studentai buvo persirengę prižiūrėtojais, trys - kaliniais ir du - me­ dicinos seselėmis, kurios pateikdavo fuksams užduo­ tis.

Renginio pradžioje buvo parodytas filmukas apie tai, kaip „banditai“ nusikalto.

Vienas jų užpuolė ir apiplė­ šė bobutę, o kiti du įsilaužė ir suniokojo laboratoriją.

Nusikaltėliai turi būti nu­ bausti. Taip jie patenka į ka­ lėjimą, o ten - ne pyragai! Žiūrovų akivaizdoje vienam iš „blogiukų“ prievarta yra nuskutama-galva. Išmonin­ gai „kankinami“ ir fuksai.

Viena iš užduočių - išgerti ar­ batos. Kai tai padaroma, „krikštytojai“ iš arbatinuko iš­ traukia... kojinę!!! Tai bent siurprizas!

Kita užduotis - „Elektros kėdė“. Į lemputėmis papuoš­ tą kėdę pasodinamas fuksas ir fejerverkų pagalba „iškepa­ mas“. Kad viskas atrodytų kuo tikroviškiau, „lavonas“ apipilamas barščiais. Fuksų laukė ir malonesnės staigme­ nos - merginos valgė apelsi­ nų skilteles nuo vaikinų kūnų

ir atvirkščiai. Ir per krikštynas chemikai įrodė, kad moka nau­ dotis sprogiosiomis medžiago­ mis. Chemikai nebūtų chemi­ kai, jei nekrėstų išdaigų savo

niu. Šiais metais fuksai buvo įžūlūs, todėl jiems vandens tikrai nepagailėta. Fuksai bu­ vo šventinami ant centrinių fakulteto laiptų. Krikštynose dalyvavo šeši svečiai iš Latvi­ jos. Jie sugalvojo apdovanoti linksmiausią fuksą. Butelis nuo „Auksinės“ degtinės su muselėmis viduje atiteko dviem „valytojams“.

Kai fuksai tapo tikrais Che­ mijos fakulteto nariais, prasi-

Fuksų vorelė

kaimynams ir varžovams matematikams ir informati­ kams. Fuksams į rankas buvo įduota „bomba“, su kuria jie ne­ va bėgo į Matematikos ir in­ formatikos fakultetą. Sprogi­ mai, triukšmas....

Tuo sprogimai nesibaigė.

Fuksai buvo nuvesti į tamsų tunelį, kuriame buvo pritašky­ ta sprogiosios medžiagos - trijodido. Nuo prisilietimo trijodidas sproginėjo ir visus gąs­ dino. Tikrasis krikštas neapsi­ ėjo be „pašventinimo“ vande___*____________________________

Pasaka-nepasaka apie komunikacininkų krikštynas Lietingas oras nežadėjo nieko gero... Jau nuo pat ryto fakulte­ te zujo antrakursiai, protarpiais prasmegdami kaip į žemę. Artėjo vidurdienis. Komunikacijos fakulteto (KF) pirmo aukšto hole drausmingai, nors ir su baime akyse, rikiavosi pirmakursiai, ku­ rie tuoj turėjo tapti fuksais. gę krikštytojai, ir visa minia KF Jungtinės KF pajėgos pirmo kurso studentų patraukė nežinios keliu. O tas kelias ve­ dė nei toli, nei arti - tiesiai į po Kelios minutės po vidurdie­ nio pasirodė budeliais persiren­ fakultetu esančius rūsius. Laip­ tai žemyn, siauri bei drėgme dvelkiantys koridoriai, iš tolumos sklindantys neaiškūs bau­ ginantys gar­ sai... Pirma­ kursių širdys plakė vis tan­ kiau. Paga­ liau korido­ rius baigiasi, Ant altoriaus puikavosi kiaulės galva ir prieš akis

dėjo linksmybės: šokiai, nau­ jos pažintys ir, kaip privalu tikriems studentams, - alaus ragavimas...

Renginys nebūtų įvykęs be rėmėjų. Chemikų krikštynas rėmė firmos „Achema“, „Baltic chemical group“, „Ciklo­ nas“ bei „Gubernija“. Rengi­ nyje pasitaikė šiokių tokių ne­ sklandumų - šių dalykų ne­ įmanoma numatyti. Tikimės, kad kitais metais šiemetiniai fuksai pasistengs to išvengti ir šventė bus dar linksmesnė. pasirodo šmėklos skulptūra, netrukus visų žvilgsniai nu­ krypsta į kitą pusę, kur stovi mėsininkas ir ramiai kapoja mėsgalį.

Bet štai atsiveria dar vienos durys, už kurių ir vėl korido­ rius. Tačiau iš jo išėjimo jau ne­ bėra! Pirmakursiai to nežino ir paklusniai sueina vidun, kur koridoriaus gale išvysta altorių.

Gniaužiantys kvapą garsai, blyksiančios šviesos ir patalpo­ je tvyranti nežinia. Ant alto­ riaus puikuojasi kiaulės galva, iš tamsos išnyra du šešėliai juo­ dais apsiaustais. Nuo jų galvų sklinda lazeriniai spinduliai, ku­ rie perskrodžia visą būsimų fuksų minią. Staiga iš viršaus pasigirsta balsas, liepiantis pa­ klusti jam bei duoti Fukso prie­ saiką. Paėmę vienas kitą už au­ sies, pirmakursiai prižada gerb­ ti daugybę dalykų, o ypač ant­ rakursius - savo krikštytojus.

Rodos, baisiausia, kas ga­ lėjo įvykti, jau praėjo, nes lei­ džiama išeiti iš mistiško kori­ doriaus, tačiau vos išėjus lau­

AgnėGILYTĖ

Studijų kokybė - ne tik tin­ kamas kurio nors dalyko išdės­ tymas, bet ir dėstytojų bei stu­ dentų tarpusavio santykiai, aka­ deminio jaunimo ir jam atstovau­ jančių organizacijų aktyvus da­ lyvavimas studijų procese. VU S A, inicijuodama studijų vertini­ mo projektą, tikisi pagyvinti Vil­ niaus universiteto bendruomenės narių ir socialinių partnerių dia­ logą.

Studijų kokybės vertinimas vienas iš VU SA vykdomų pro­ jektų, kurio užduotis yra pradėti spręsti vieną aktualiausių - stu­ dijų kokybės - problemų. Pa­ grindinis projekto tikslas - ska­ tinti vidinės studijų kokybės sis­ temos kūrimą bei efektyvų funk­ cionavimą VU. Projekte dalyvaus ne tik studentai, bet ir dėstyto­ jai. Jie bus skatinami rūpintis di­ daktika, dėstymo kokybe ir me­ todika bei tuo, kad būtų naudo­ jamasi šiuolaikinėmis informaci­ nėmis technologijomis. Taip pat siekiama paskatinti Vilniaus uni­ versitetą atsižvelgti į studentų poreikius ir nuomonę apie stu­ dijų kokybę.

Vykdant projektą bus atlieka­ mos studentų apklausos, semi­ narai, rengiamos diskusijos stu­ dijų kokybės klausimais, kurių rezultatai vėliau bus pateikiami žiniasklaidoje bei šiam projektui skirtame specialiame leidinyje. Šis projektas - tai pirmieji žingsniai, kurie padės studen­ tams ir dėstytojams suvokti, kad jie yra lygiaverčiai partneriai ku­ riant bendrą demokratišką aka­ deminę visuomenę, kuri šiuo metu susiduria su studijų proce­ so trūkumais. Viena iš priežas­ čių - skirtingas studijų kokybės sąvokos interpretavimas, studi­ jas reglamentuojančių aktų trū­ kumas, studentų nesuvokimas ir nežinojimas, ką jie gali pakeisti studijų procese, taip pat kvalifikia dar vienas netikėtumas - visi fuksai surišami viena virve ir taip išvedami iš rūsio. Pirmakur­ sių kelionė tęsiasi. Viskas per­ sikelia iš fakulteto į lauką, kur visą dieną žliaugia lietus. Jau­ niausiems KF studentams ten­ ka įveikti gan pavojingą kliū­ čių ruožą, stengiantis išvengti nežinia iš kur skrendančių kiaušinių, tačiau kliūčių ruožo gale išvengti miltų, kečupo bei kiaušinių sekasi retam. Gerai, kad lyja lietus, kuris greit vis­ ką nuplauna nuo fuksų galvų bei veidų, tuo pačiu permerk­ damas juos iki paskutinio siū­

kacijos trūkumas bei dėstytojų psichologinės savybės.

VU SA nėra pajėgi įgyvendinti šį projektą per ateinančius aka­ deminius metus visuose tryliko­ je Vilniaus universiteto fakulte­ tų, todėl buvo išrinkti tik keturi: Matematikos ir informatikos (MIF), Filologijos (FilF), Teisės (TF) bei Istorijos (IF).

Projektą įgyvendinti gali pa­ dėti bet kuris VU studentas, at­ nešdamas į VU SA savo konspek­ tus bei juos analizuodamas. Toks studijų kokybės vertinimo būdas pasirinktas neatsitiktinai: kon­ spektuose geriausiai atsispindi tai, ką gauna studentas. Tikrina­ mos visos minėtų fakultetų ba­ kalauro bei magistrantūros stu­ dijų programos ir pakopos. Įgyvendinus šį projektą stu­ dijų proceso kaita, tikimės, taps palankesnė studentams. Apklau­ siant akademinis jaunimas bus skatinamas aktyviai dalyvauti VU akademinėje veikloje, suvoks sa­ vo nuomonės įtaką. Projektas su­ stiprins dialogą tarp dėstytojų ir studentų bei leis jiems pasijusti partneriais.

Apie šio projekto būtinumą savo nuomonę studentai netie­ siogiai yra pareiškę per 2000 m. vasario mėn. bei 2001 m. lapkri­ čio-vasario mėn. vykdytas ap­ klausas. Čia jie įvardijo studijų procese esančius trūkumus. Vil­ niaus universiteto fakultetų ad­ ministracija taip pat netiesiogiai išreiškė savo norą bendradarbiauti su VU Studentų atstovybe sie­ kiant gerinti esamą studijų situa­ ciją.

P. S. Studente, atnešk savo konspektus į VU SA bei padėk juos analizuoti. Jei nori ir gali padėti, smulkesnės informacijos teiraukis ei. paštu: Viktoras@vusa.lt.

Jei turite problemų ar klausi­ mų dėl akademinių reikalų, kreipkitės ei. paštu: soc@vusa.lt

lelio.Taip baigiasi dieninė dalis.

Vakare pirmakursiai, jausda­ mi pagarbą savo krikštytojams, susirenka į klubą „Malibu“, kur KF „aplaisto“ ką tik įvykusias fuksų krikštynas.

Tenka pažymėti, kad vaka­ rinė dalis buvo vienas iš nuosta­ biausių kada nors vykusių KF renginių. Ir tai gali patvirtinti visi jo dalyviai, o ypač III kurso ver­ slo informacijos vadybos bei informologijos studentai, kurie tą vakarą ypač sužibėjo.

Apie krikštynas skaitykite VUSA puslapyje:www.vusa.lt

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) organizuoja semi­ narą „Bolonijos procesas ir europinės aukštojo mokslo erdvės kūri­ mas“. Renginys vyks gruodžio 3 d. 17 vai. Vilniaus universiteto (VU) Senato salėje. Pranešimą skaitys VU Tarptautinių ryšių ir programų skyriaus vedėjo pavaduotoja Raimonda Markevičienė.

Visus norinčius kviečiame registruotis šiuo adresu: inter@vusa.lt

Turintys klausimų, skambinkite VU SA viceprezidentei tarptautiniams reikalams Jekaterinai Bortkevič tel.: 26 87 144, 26 87 145.

Daugiau informacijos rasite www.vusa.lt

2002 m. gruodis

Universitas Vilnensis & VU SA (

8

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis

.vusa.lt

Klausiate - atsakome

> VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTU ATSTOVYBĖ »»

Užduok Tau rūpimus klausimus Vilniaus universiteto Studentų atstovybės tinklapyje www.vusa.lt, ir Tau bus atsakyta!

Nežinau, ar pražiopsojau, ar dar nebuvo paskelbta informacija apie tai, kas laimėjo prizus prasitęsę LSP? Virginija

• Prizininkų sąrašai skelbiami interneto svetainėje www.vusa.lt bei šia­ me laikraščio „Universitas Vilnensis“ numeryje.

Jau mėnesį negaunu vietos bendrabutyje. Ar matematikų ben­ drabučio administratorė privalo apgyvendinti Ekonomikos fakulte­ to studentus, jei tikrai turi vietų? Girdėjau, kad neturi teisės, bet Universitetas juk vienas. Jelena

• Jei yra laisvų vietų - privalo.

Esu I kurso magistrantas. Už mokslą moku. Įdomu, ar rengiami kokie nors įstatymai, pagal kuriuos magistrantai mokėtų už moks­ lą kaip bakalaurai (1000 Lt) per metus, ir tik geriausieji būtų at­ leisti nuo mokesčio? Ar magistrantams galios senoji tvarka, uni­ versitetai patys reguliuos kainas ir pan.? Mantautas

• Šiuo metu nieko konkretaus dar negalima pasakyti. Aišku tik tai, kad magistrantams galios senoji mokėjimo tvarka.

Situacija: dėstytojas tik per trečią seminarą paskelbia, jog už praleistus seminarus bus galima atsiskaityti tik paskutinio mėne­ sio šeštadienį (Studijų nuostatų pažeidimas). Ar dėstytojas nepažei­ džia studento teisių? Jei taip, tai kur dėl to galima būtų kreiptis, jei akivaizdu, jog katedra ir dekanatas ignoruos kreipimąsi? Fakulte­ te studentų atstovybės nėra. Tomas

• Taip, dėstytojas pažeidžia studijų nuostatų 5.4.1. punktą. Tegul stu­ dentai kreipiasi su konkrečiais pavyzdžiais į VU SA ir spręsime problemą.

Ar studentams, esantiems akademinėse atostogose, pratęsiami studento pažymėjimai (LSP)? Eglė

■ Taip, pratęsiami.

Vasarą ruošiuosi važiuoti j Ameriką pagal programą „Work and Travel USA“, tačiau Ekonomikos fakulteto dekanatas gąsdina, kad negrįžusiems iki rugsėjo 15 d. teks mokėti už mokslą, o negrįžu­ sius iki spalio 1 d. išmes iš Universiteto. Be to, neleis anksčiau išsi­ laikyti pavasario sesijos. Norėčiau sužinoti, ar tai tiesa, ir ar teisėti tokie veiksmai. Liuda

»• VU SA •'

> > > > > >

Naujienos Apie mus Komitetai Parlamentas Vaidyba Taryba

> > > > > >

Istorija Draugai Klausimai Nuorodos Archyvas Kontaktai

<«

Evaldas ALEKSANDRAVIČIUS, Agnė GILYTĖ

Kas per velnias tas www.vusa.lt?

Tai internetinis Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) puslapis.

Kodėl reikėtų jame apsilankyti? Čia rasi visą reikalingą informaciją apie VU SA.

Kaip naudotis šiuo puslapiu? www.vusa.lt sudarytas iš 12 skyrelių. Tereikia pasirinkti jus dominančios in­ formacijos rūšį ir spragtelti žiurkiuku įsorry, peliuku©) ant puslapio viršuje (šalia VU herbo) matomų skyrelių pavadinimų.

Ką konkrečiai galima rasti kiekviename skyrelyje?

Naujienos (jų archyvą visada rasite dešinėje puslapio pusėje) - aišku ir be papildomų komentarų©; Apie mus - trumpai ir žmoniškai paaiškinta, kas tai yra VU SA. Viduje „pa­ slėptos“ papildomos nuorodos į kitą su VU SA veikla susijusią medžiagą (pvz., vykdomi projektai, narystė kitose NVO ir taip toliau (ir taip arčiau©); Komitetai — informacija apie kiekvieną iš penkių VU SA veikiančių komitetų bei jų vykdomus projektus; Parlamentas, Valdyba, Taryba - informacija apie VU SA valdžią, jos veiklą; Istorija - apie tai, kokia VU SA buvo anksčiau, jos kūrimosi istorija, nuopuo­ liai ir pakilimai...

Draugai - VU SA kolegos, rėmėjai, ir kiti draugai; Klausimai - klausk VU SA drąsiai!., ir Tau bus atsakyta©(ypatingai tiems, kurie negali „atsikapstyti“ iki Observatorijos kiemelio). Klausimai, kuriuos už­ duodate, keliauja VU SA valdybos nariams, kurių kiekvienas atsako pagal savo veiklos sritį. Tarkime, VU SA viceprezidentas socialiniams ir akademiniams rei­ kalams atsako į klausimus, susijusius su socialinėmis ar akademinėmis proble­ momis; Kontaktai - kas, kur, kada vyksta VU SA.

• Tokie veiksmai pagal Studijų nuostatus nėra leistini.

Pasiūlymas CR bibliotekai. Norint nusikopijuoti ką nors iš kny­ gos (arba visą knygą), kurios negalima išsinešti, reikia mokėti 20 et. už puslapį. Jei būtų paskelbtas konkursas, gal kas nors galėtų teikti paslaugas ir pigiau, gal net po 10 et. už puslapį (ar net ma­ žiau)? Romas

• Laukiame ir daugiau tokių pasiūlymų!

Norėčiau paklausti, ar man priklauso stipendija. Esu pirmakur­ sis, studijuoju Fizikos fakultete. Šeimoje išlaikomi du žmonės: aš ir mano sesuo abiturientė. Abu tėvai bedarbiai. Andrius

• Jums priklauso stipendija, kuri skiriama tik pagal mokslo rezultatus po pirmosios sesijos.

Revoliucija Ekonomikos fakultete Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete (EF) gimė nauja studentų karta - fuksai! Spalio 22 d. pakrikštyti iki šiol „nu­ liais“ vadintijauniausiejifakulteto žmogeliukai. Krikštynos tik­ rai neeilinės: EF studentų atstovybė ir kiti entuziastingi šven­ tės rengėjai šiemet Ekonomikosfakultete įvykdė savotišką krikš­ tynų tradicijų revoliuciją. Renginys buvo neįtikėtinai švarus, tvarkingas bei patrauklus. Net fakulteto dekanė docentė Da­ nutė Galinienė, peržvelgusi renginio programą, stebėjosi, kad per visus dešimt savo darbo metų nematė tokių humaniškų EF krikštynų. Užduočių tvarkingumu džiaugėsi ir fakulteto admi­ nistracija, ir rengėjai, ir, žinoma, fuksai.

Inga SAVICKAITĖ

Šiemet ekonomistų šventė prasidėjo 9 valandą ryto. Di­ džiulis būrys „nekrikštų“ bro­ vėsi į auditoriją išklausyti svei­ kinimo žodžių, busimosios šventės instruktažo. Dar ne fuk­ sai, bet jau ir „nebe žali“ rinkosi jaunieji ekonomistai. Iki šven­ tės jie turėjo kelis mėnesius pa­ žinti vieni kitus bei apsiprasti naujoje aplinkoje. Pirmakursiai ryžtingai su dainom, su vėlia­ vomis, kaukėmis, mokslininkų kepurėmis ir kita atributika trau­ kė ginti garbingo fukso vardo.

Unikalios šių metų krikšty­ nos ir tuo, kad „nuliai“ iš anks­ to buvo gavę rimtų namų dar­ bų: susiskirstę grupėmis turėjo pasiruošti išsamiai papasakoti apie savo fakultetą, studijų ir sti­

pendijų galimybes, studijų užsie­ nyje programas ir, žinoma, ne­ užmiegantį Niujorką. Detalios ekonomisto mokslo ir studentiš­ ko gyvenimo analizės reikėjo ne tik savišvietai: nekrikštai visą in­ formaciją apie savo fakultetą bei patį Universitetą turėjo pateikti nieko apie tai nežinojusiems. O kam ir kokius apmokymus eko­ nomikos fuksai turėjo pravesti, tegu šį kartą lieka jų maža pa­ slaptimi.

Per pirmąją krikštynų dalį „nuliams“ buvo pateiktos trys rimtos užduotys, už kurias jie tu­ rėjo gauti kuratorių įskaitas. Są­ lygos kruopščiai parinktos, įdo­ mios ir intriguojančios. Čia pri­ reikė iškalbos, fantazijos bei jud­ rumo. Įdomu tai, kad nei keču­ pas, nei kiaušiniai, nei vanduo ar kita tradicinė krikštynų atributi­ ka panaudota nebuvo. Jei kas

P. S. pačią išsamiausią informaciją rasi tiesiog atsidaręs www.vusa.lt © Štai pora pavyzdžių, kaip paprasčiausiu keliu surasti reikalingą informaciją:

Pavyzdžiui, jei nori sužinoti kaip prasitęsti LSP, su pele keliauk taip: Komitetai -^Socialinių reikalų... ir tu jau ten.

Nežinai, kur ieškoti informacijos apie savo fakulteto studentų atstovybę? Štai kaip surasi: Apie mus -> Fakultetinės studentų atstovybės-o čia jau Tavo valia, ką skaityti...

O gal pamiršai savo kuratoriaus vardą ar elektroninio pašto adresą? Tuomet elkis taip: čiupk pelę ir spausk -> Komitetai -> Akademinių reikalų -> Kuratorių sąrašas.

Ir dar: kur atsiimti LSP, sužinosi sekdamas šias nuorodas: Naujienos -> LSP atsiėmimas... ir viskas.

sušlapo - tai tik nuo sniego, jei išsi­ lima buvo visai išjungti - viskas tepė ar pargriuvo - tai tik dėl savo subalansuota jaunų žmonių ar neatidžių draugų kaltės. džiaugsmui ir atsipalaidavimui.

Fuksų tą dieną, rodės, pilnas EF dekanės, krikštynų organizamiestas: kas troleibusais, kas gat­ vėmis, kas parkais, ramiai ar bėgte - bruzdėjo visą dieną. Krikštynų proga apvažinėtas visas Vilnius, nu­ piešti plakatai, liaudžiai pristatytas Vilniaus universitetas, prisiekta keis­ čiausių priesaikų, pageidavusieji ga­ lėjo pasitikrinti, ar nėra infekuoti ŽIV. Ši užduotis buvo viena unikaliausių -jaunieji studentai, nešini plakatais „Aš einu pasitikrinti dėl ŽIV“, „Aš ką tik pasitikrinau dėl ŽIV“ bei „Sek mano pavyzdžiu“ keliavo į AIDS centrą ir kvietė miestelėnus kovoti su baisiąja liga.

Fuksams teko pasipraktikuoti ir specializacijų srityse - prizai buvo teikiami už marketingo bei reklamos žinias. Įdomu tai, kad atliktas dar­ bas nebuvo beprasmis, visos per ke­ torių, VU SA ir renginių rėmėjų letą valandų gimusios idėjos pasie­ žodžiai neleido pamiršti iškilmin­ kė ir rimtų firmų darbuotojus. Ir jei gos vakaro progos. Scenoje vie­ po kiek laiko išvydus įspūdingą nau­ nas po kito buvo skelbiami kon­ ją plakatą, reklamą ar pan. pro šalį kursai, dalijami įvairiausi prizai. einantis pirmakursis išdidžiai ištars Vėlų vakarą, publikai jau išsiju­ „čia mano idėja“, nenumokite ran­ dinus, labai smagiai nuskambėjo ka - tai tikrai gali būti tiesa. grupės „Biplan“ koncertas. Jei Kartu keliaudami, vykdydami dar kas ir jautėsi kiek aptingęs, gautas užduotis pirmakursiai teisin­ ši muzika tikrai padėjo atsibusti. gai pastebėjo, kad tokios krikštynos Po vidurnakčio,,Karolinos“ lan­ yra tarsi savotiška „cementovkė“. kytojų laukė bene didžiausia Kas labiau už bendrą darbą suvie­ staigmena - vyrų ir moterų strip­ nys studentus? tizas. Kam kam, o šiai vakaro da­ Visą dieną sunkiai vardan savo liai tikrai nei dėmesio, nei ragini­ naujojo statuso fakultete dirbę fuk­ mų, nei aplodismentų netrūko. sai vakare linksminosi „Karolinos“ Kaistanti atmosfera darė savo: klube. O čia jau pilkąsias ląsteles ga­ konkursai darėsi vis drąsesni,

studentai kaskart ryžtingiau vyk­ dė ir labai iššaukiančias užduotis.

Taigi nuo spalio 23 dienos Eko­ nomikos fakultetas turi beveik pu-

sę tūkstančio žavių ir drąsių fuk­ sų.

Tik viena diena, vienerios krikštynos, bet į tą mažutį laiko tar­ pą telpa tiek daug veiksmo ir emo­ cijų, kad dar ne vienos dienos pri­ reikia, kol viską suvoki. Turbūt dar ir šiandien fakultete rastume tebesapnuojančių keliones po Vil­ nių, reklamas, AIDS, „Biplan“ ar striptizą.

Fuksai, krikštatėviai, administ­ racija - visi sutinka, kad tai buvo puikiai suorganizuotas renginys.

Revoliucija verta savo vardo: nuo dabar Ekonomikos fakultetas krikštynas švenčia kitaip ir daro tai geriau!

niversitas Vilnensis & VU SA

2002 m. gruodis

9

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis

Ekonomistų triumfas jaunųjų verslininkų konkurse Rokas ZALECKIS

Spalio 3-4 d. vyko „Jaunojo verslininko konkursas 2002“. Ja­ me dalyvavo 14 komandų po tris narius. Suvažiavo jie iš įvairių Lietuvos kampelių, tikėdamiesi tapti visų gerbiamais verslinin­ kais. Konkursas vyko keturiuo­ se universitetuose (VU, VGTU, KTU, KU) surengus vaizdo kon­ ferenciją, kurią rėmė „Lietuvos telekomas“. Tiesa, būta ir tam tik­ rų nesklandumų - netyčia buvo nukirstas kabelis ir ryšys smar­ kiai trūkinėjo. Užduotis galvojo ir konkursą rengė Vilniaus korpo­ racijos kolegijos studentai (VKK), laimėję šį konkursą pra­ ėjusiais metais. Tarp komisijos narių buvo „Švyturio“, Laisvo­ sios rinkos instituto atstovų. Na, o Vilniaus universitetui atstovau­ ti buvo pasiųsti žavūs, protingi ir, svarbiausia, kūrybine energija

trykštantys jaunieji ekonomistai: antrakursis Kęstutis Jurėnas ir trečio kurso studentai Mindaugas Laurinavičius bei Rasa Taliūtė. O buvo viskas taip...

Likus dviem dienoms iki kon­ kurso pradžios trijulė iš VU dar nieko apie jį nežinojo, tuo tarpu kitų universitetų ir kolegijų atsto­ vai kruopščiai ruošėsi. Taigi VU Studentų atstovybės (VU S A) at­ stovas Ekonomikos fakulteto rei­ kalams Audrius Ponelis savo nuožiūra parinko tris ekonomis­ tus, jo nuomone, galinčius ginti Universiteto garbę. Kaip paaiškė­ jo vėliau, šis žmogus turi puikią intuiciją. Šiemet būsimiems verslinin­ kams buvo paruošta ypatinga už­ duotis - sukurti verslo planą. Tai reiškia, kad bet koks išankstinis pasiruošimas bevertis, o greitas ir imlus mąstymas tapo pagrin­ diniu koziriu, siekiant saldžių per­

Alumi aplaistytas istoriko krikštas Tikrąjį fukso krikštą Istorijos fakulteto pirmakursiai gavo spalio 10 dieną, ketvirtadienį. Iš pusantro šimto istoriją, kultūros istoriją, antropologiją ir archeologiją šiemet studijuoti pradėjusių fuksų krikš­ tynose pasirodė tik (o gal net?) apie 60-70 žmogeliukų (ko gero, pabū­ go grėsusių nemalonių nedalyvaujantiems...). Beje, neatėjusiems į krikštynas pirmakursiams krikštatėviai žada krikšto procesą, kuris tįsis visus šiuos mokslo metus... Bet eime prie reikalo.

Jonas JAKUBONIS Veiksmo vieta - istorikų kie­ melis VU Centrinių rūmų kom­ plekse. Imituojama skaistykla.

Fuksams prieš akis - vienuole ir kunigu persirengusi antrakursiųpora. Likusieji krikštytojai pa­ sivertę raganomis, raganiais, laisvo elgesio merginomis ir ki­ tokio plauko niekadėjais, kurių

Krikštytojai...

Nordic-Baltic Student Conference Lapkričio 3-6 dienomis Suomijos sostinėje Helsinkyje vyko kon­ ferencija „Nordic-Baltic Student Conference“, skirta studentams iš Šiaurės ir Baltijos šalių.

Inga STIRNAITĖ

Konferencija buvo suorgani­ zuota po Šiaurės Tarybos 50osios jubiliejinės sesijos, vyku­ sios Helsinkyje spalio 28-31 die­ nomis. Kaip sakė projekto va­ dovas Caesaris Paterlini, sureng11 šią konferenciją buvo Helsin­ kio universiteto vadovybės idė­ ja, pasiūlyta įgyvendinti Helsin­ kio universiteto Studentų atsto­ vybei. Norėta pakviesti po kelis atstovus iš Šiaurės ir Baltijos re­ giono šalių, aptarti aktualiausius įvykius, pvz., ES plėtrą, NATO,

imigraciją, globalizaciją ir 1.1. Be to, norėta sustiprinti bendradar­ biavimą tarp šių šalių studentų ir jų atstovybių. Atvažiavo studen­ tų iš Latvijos, Estijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Rusijos. Trū­ ko tik Norvegijos ir Islandijos atstovų. Iš viso susirinko apie 40 žmonių.

Pirma konferencijos diena (sekmadienis) buvo skirta susi­ pažinti. Po malonaus pasitikimo visi susirinkome bendrų pietų naujajame studentų atstovybės pastate, po to dalyvavome eks­ kursijoje po miestą autobusu, lankėmės nacionaliniame muzie­

galės vaisių. Mindaugui, Rasai ir Kęstui teko šiuo metu aktualaus Lietuvoje gėrimo - sidro - ieš­ kotojų vaidmuo. Jie turėjo rasti šio produkto gamintojus Anglijo­ je, išsiaiškinti, koks jo asortimen­ tas, ar yra jo konkurentų Lietu­ voje ir 1.1. Visam šiam darbui bu­ vo duotos 5 vai., tačiau jų, pa­ sak ekonomistų, buvo tikrai per mažai. Kad darbas būtų visiškai baigtas, reikėjo dar maždaug tiek pat laiko. Juo labiau kad „paki­ bo“ Kęstučio kompiuteris, ir pa­ siruošimo tempas sulėtėjo. Pla­ nas buvo pristatomas „Povverpoint“ programa. Dalyviai džiau­ gėsi, kad netrūko maisto, kuriuo galėjo pasisotinti trumpų pertrau­ kėlių metu.

Viena įdomiausių konkurso dalių, anot VU studentų, buvo prisistatymas. Pažiūrėję kitų sa­ vo kolegų kūrybingus (ir ne vi­ sai) pasirodymus, busimieji verslininkai iš Ekonomikos fa­ kulteto sumąstė ekspromtinį šou. Prisiminę nutikimą su ka­ beliu ir trūkinėjančiu ryšiu, pa­ kvietė visus dalyvius ir komisi­ jos narius susikabinti už pečių ir taip sukurti ryšį. Net Billas

Gatesas nebūtų geriau sugalvojęs! ditoriją nustebinę studentai tikrai Antrą dieną atėjo metas pa­ yra verti mažų mažiausiai pagyskelbti kon­ kurso laure­ atus. Surin­ kę 60 iš gali­ mų 90 taškų ir aplenkę arčiausiai buvusius konkurentus dešimčia taš­ kų, nugalėjo visas savo jėgas atida­ vę VU stu­ dentai. Gali­ Iš kairės: Mindaugas Laurinavičius, Rasa ma sakyti, Taliūtė ir Kęstutis Jurėnas — „Jaunojo buvo laistoverslininko konkurso 2002“ nugalėtojai masi sidru.

Jie buvo apdovanoti 350 litų pre­ rimo ar paskatinimo, tačiau, pa­ mija ir asmenybės testu kiekvie­ sak jaunuolių, VU valdžia kol kas nam. Tuo tarpu vienas iš antros nepareiškė jokios padėkos. Rei­ vietos laimėtojų gavo kelionę į kia tikėtis, kad anksčiau ar vėliau Ameriką pagal darbo sutartį. Ši­ nauja gabių Lietuvos verslininkų tokia nelygybė šiek tiek nuvylė karta bus prisiminta. Beje, Kęs­ prizininkus. Tačiau vietoj paguo­ to, Mindaugo ir Rasos laukia dar vienas iššūkis - organizuoti kitų dos prizo jie buvo pakviesti į „Ka­ rolinos“ klubą, kur „Švyturys“ metų konkursą. Šį kartą vėl teks juos vaišino nemokamu „Fizz“ pasitelkti išradingumą, kurio jiems sidru. Simboliška... tikrai netrūksta. Palinkėkime Taip netikėtai ir maloniai au­ jiems sėkmės!

knibždėte knibžda pragaras. „Skaistykloje“ fuksiukai choru visu balsu kalba istorikų maldą, kiek vėliau prisiekia amžiną išti­ kimybę antrakursiams. Po sim­ bolinio kiekvieno iš fuksų ap­ šlakstymo istorikams šventu gė­ rimu alumi, rankomis surištų jau­ nųjų istorikų kolona pajudėjo Se­ reikiškių parko link. Policijai trumpam sustabdžius eismą, Barboros Radvilaitės gatve prižygiavo vartus į parką, virš ku­ rių puikavosi užrašas „Wellcome to HELL!!!“ („Sveiki atvy­ kę į pragarą“ - aut.). Šie žodžiai fuksams tikrai nieko gero neža­ dėjo... Žingsnis per vartus - ir pirmakursiai atsiduria milžiniš­ koje baloje, kurią nori nenori rei­ kia pereiti (kai kurie per ją brido ar net ropojo keliais...). Po mau­ dynių fuksų skruostai buvo pa­ dabinti simboline F raide, o tada prasidėjo tai, ko pirmakursiai bi­ jojo labiausiai (ypač tie, kurie krikštynose nepasirodė...). Jie gavo progą susipažinti su meni­ niais ir kulinariniais krikštatėvių sugebėjimais: fuksai buvo mar­ ginami batų tepalu, pudruojami pelenais, miltais, o galvų kietu­ mas buvo tikrinamas puikios ko­ kybės kiaušiniais. Pirmakursiai buvo vaišinami pasakiško sko­ nio koše (kurios sudėties, sau­ godami pirmakursių virškinamąjį traktą, geriau neminėsime...).

Kulminacija-kiaulės galvos bu­ čiavimas (buvo ir labai aistringų

fuksų, pasiryžusių prancūziš­ kam bučiniui). Po erotiškosios krikštynų dalies visos pirmakursės gavo pakvietimus į pažadė­ tąjį rojų, t. y. vakarines linksmy-

bes klube „Amerika“. Na, o vai­ kinų laukė paskutinis, bet tikrai ne pats maloniausias išbandy­ mas - tradicinis istorikų žaidi­ mas dramblys. Jo taisyklės la­ bai paprastos: fuksai sustoja ratu veidu į vidų, o antrakursiai sma­ ginasi spardydami fuksų sėdy­ nes (linksmas žaidimas, ar ne?).

Taip baigėsi dieninė krikštynų dalis.

Vakare, kaip minėta, jaunieji istorikai, o tiksliau - visa IF aka­ deminė bendruomenė, linksmi-

sai dovanų gavo po mažą boka­ lą alaus, kuris, beje, tą vakarą lie­ josi labai laisvai. Vakaras baigėsi linksma diskoteka, o paskutiniai svečiai išsiskirstė tik apie 5 vai. ryto.

Dauguma fuksų tikrai liko patenkinti krikštynomis, tik va, penktadienį paskaitose nedaug jų tepasirodė. Tačiau fukso krikš­ tas - vienas ir pats saldžiausias.

juje. Vėliau įsikūrėme naujame studentų bendrabutyje visai ša­ lia centro (Domus Academica), apžiūrėjome pagrindinę gatvę (Mannerheimintie), vadinamą Helsinkio širdimi, mat ji tęsiasi beveik per visą miestą. Pačioje jos pradžioje, miesto centre ša­ lia žymiosios senato aikštės su katedra, ir vyko konferencija.

Vakare visi vėl susitikome suo­ miškoje pirtyje, daugiaaukščio pastato viršutiniame aukšte, kur iš balkono galima buvo grožėtis naktinio miesto žiburiais.

Pirmadienio rytą konferenci­ ją sveikinimo kalba oficialiai pra­ dėjo Helsinkio universiteto vicerektorius Thomas Wilhelmssonas. Kiekvieną dieną kokia nors tema kalbėdavo keli žymūs ir gerbiami Suomijoje žmonės Šiaurės Tarybos prezidentė Outi Ojala, apsaugos ministras Janas-Erikas Enestamas, Suomi­

jos bei Europos Sąjungos parla­ mento nariai, ambasadoriai, Suo­ mijos žmogaus teisių federaci­ jos prezidentė, profesoriai ir žur­ nalistai. Po to vykdavo diskusi­ jos, kuriose studentai drąsiai ga­ lėdavo užduoti jiems rūpimus klausimus. Lietuviai labai domė­ josi ES plėtra, NATO. Kiekvienam vakarui konfe­ rencijos organizatoriai buvo nu­ matę programą. Pirmadienį da­ lyvavome iškilmingoje Helsinkio universiteto paruoštoje vakarie­ nėje su vicerektoriumi, vėliau vakarojome studentų kavinėje senajame Helsinkio universiteto Studentų atstovybės pastate (Vanhoje), kur antradienio vaka­ rą vyko švediškai kalbančių stu­ dentų šventė (Svenska Natten).

Turėjome progos pabendrauti su vietiniais studentais, pasiklausyti gyvai grojančių grupių. Pasiro­ do, organizatoriai specialiai pa­

sirinko tokią konferencijos da­ tą, norėdami atvesti svečius į tą vakarą. Paskutinę dieną, trečia­ dienį, studentų atstovybių atsto­ vai pietavo su vykdomosios ta­ rybos pirmininku Tommi Laitio.

Aptarėme konferenciją, ateities bendradarbiavimo galimybes, panašios konferencijos organiza­ vimą skirtingose šalyse kiekvie­ nais metais ir 1.1. Uždarymo ce­ remonijos metu visi kartu nusi­ fotografavome, pasivaišinome suomiškais saldumynais, gavo­ me dovanų.

Suomiai paliko labai gerą įspūdį. Viskas vyko laiku ir pa­ gal programą, visada prireikus sulaukdavom pagalbos, ypač kai neplaukė mūsų keltas ir teko likti dar vieną naktį Helsinkyje. Žino­ ma, mes dėl to nesiskundėme, nes Helsinkis nuostabus, be to, atsirado galimybė visą dieną pra­ leisti Taline.

nosi klube „Amerika“. Smagi publika, studentiškų roko grupių atliekama muzika, akcijos-atrakcijos, žaidimai nė vienam nelei do nuobodžiauti. Juolab kad fuk

ir krištijamieji...

Apie krikštynas skaitykite VU ŠA puslapyje: www.vusa.lt

10

2002 m. gruodis

Universitas Vilnensis & VU SA

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis

Studento teisės Tavo, VU studente, teises ir pareigas nustato LR Aukštojo mokslo įstatymas, VU Statutas bei VU Studijų nuostatai.

Semestras Per pirmąją paskaitą dalyko dėstytojas klausytojams pateikia dės­ tomo dalyko (kurso) programą, kurioje turi būti išdėstytas kurso turi­ nys, nurodyta jo apimtis, studijų darbo formos ir atsiskaitymo reikalavi­ mai, pateiktas studijoms reikalingos literatūros sąrašas ir būtini studijų metodiniai nurodymai (Vilniaus universiteto studijų nuostatai, 5.4.1. punktas).

Dalyko (kurso) programai įvykdyti reikalinga darbo apimtis negali viršyti studijų programoje tam dalykui (dalyko sandui) skirtų kreditų skaičiaus (Vilniaus universiteto studijų nuostatai, 5.4.1. punktas).

Paskaitos, pratybos (egzaminų sesijos) vyksta pagal tvarkaraščius.

Rudens semestro privalomųjų dalykų tvarkaraštį ir numatomų pasiren­ kamųjų dalykų tvarkaraščio projektą sudaro ir paskelbia dekanatai (ins­ titutų, centrų administracija) iki balandžio 15 d., o pavasario semestro - iki lapkričio 15 d. Galutiniai paskaitų tvarkaraščiai paskelbiami ne vėliau kaip 10 dienų iki semestro (egzaminų sesijos) pradžios (Vilniaus universiteto studijų nuostatai, 5.2.2. punktas).

Paskaitų tvarkaraštis sudaromas atsižvelgiant į 40 valandų darbo savaitę. Auditorinis darbas negali trukti ilgiau kaip 8 vai. per dieną (Vilniaus universiteto studijų nuostatai, 5.2.2.1. punktas).

Iki semestro pradžios Tu privalai registruotis į to semestro pasi­ renkamuosius ir laisvuosius dalykus. Registracijos pavasario semest­ ro pasirenkamiesiems ir laisviesiems dalykams galutinis terminas yra gruodžio 1 d., o rudens semestro - gegužės 1 d. Jei esi pirmojo studijų semestro klausytojas, į pasirenkamuosius ir laisvuosius dalykus priva­ lai registruotis per pirmas dvi semestro savaites (Vilniaus universiteto studijų nuostatai, 5.3.2. punktas).

Paskelbus galutinį paskaitų tvarkaraštį, Tu turi teisę išsiregistruo­ ti iš pasirinktų dalykų ir į jų vietą, esant galimybei, pasirinkti kitus, bet ne vėliau kaip po penkių prasidėjusio semestro darbo dienų (Vil­ niaus universiteto studijų nuostatai, 5.3.3. punktas).

Nuosekliųjų studijų programų klausytojams, išskyrus eksterno ar­ ba individualiųjų studijų programų klausytojus, lankyti pratybas ir da­ lyvauti praktikoje yra privaloma. Pratybų nelankantiems ir praktikoje nedalyvaujantiems klausytojams taikomas sankcijas nustato fakultetų (institutų, centrų) tarybos, tvirtina Senatas (Vilniaus universiteto studi­ jų nuostatai, 5.4.4. punktas).

Sesija Jei negali į egzaminą (įskaitą) atvykti dėl ligos arba kitos svarbios priežasties, fakulteto dekaną (instituto, centro vadovą) gali prašyti eg­ zaminą leisti laikyti egzaminų sesijos metu arba pratęsti egzaminų sesiją. Egzaminų sesija pratęsiama ne daugiau kaip vienam mėnesiui,

skaičiuojant nuo naujo semestro pradžios (Vilniaus universiteto studijų nuostatai, 5.5.7. punktas).

Apie neatvykimo į egzaminą (įskaitą) priežastį privalai per tris dar­ bo dienas nuo tvarkaraštyje numatytos egzamino (įskaitos) datos pra­ nešti dekanatui (instituto, centro administracijai) ir iki dekanato (insti­ tuto, centro administracijos) nustatyto laiko pateikti pateisinamąjį do­ kumentą (Vilniaus universiteto studijų nuostatai, 5.5.7. punktas).

Jei nesutinki su egzaminavimo tvarka ir (ar) su egzamino (įskaitos) įvertinimu, turi teisę ne vėliau kaip per tris dienas nuo egzamino (įskai­ tos) įvertinimo paskelbimo motyvuotu raštu kreiptis į fakulteto (insti­ tuto, centro) egzaminų apeliacinę komisiją. Kol egzaminų apeliacinė komisija nepateikia savo sprendimo, jokie su svarstomais studijų rezul­ tatais susiję dekanato (instituto, centro administracijos) sprendimai Tau negalioja (Vilniaus universiteto studijų nuostatai).

Akademinės skolos

Per egzaminų sesiją arba pratęstą sesiją neišlaikytos įskaitos ir eg­ zaminai yra Tavo akademinės skolos. Akademines skolas leidžiama likviduoti per vieną mėnesį nuo kito semestro pradžios. Studentui,

kuriam egzaminų sesija pratęsta, akademinėms skoloms likviduoti ski­ riamas vienas mėnuo nuo pratęsimo paskutinės dienos (Vilniaus uni­ versiteto studijų nuostatai, 5.6.1. punktas).

Kiekvieną sesijos metu neišlaikytą egzaminą (įskaitą) leidžiama per­ laikyti du kartus. Egzaminą (įskaitą) perlaikant antrą kartą, sudaroma studijų rezultatų vertinimo komisija. Norėdamas, kad komisija butų sudaryta perlaikant ir pirmą kartą, turi parašyti motyvuotą prašymą (Vil­ niaus universiteto studijų nuostatai, 5.6.3. punktas).

Jei esi nuosekliųjų studijų studentas ir nelaikei arba neišlaikei vieno ar dviejų egzaminų (įskaitų), turi teisę prašyti fakulteto dekaną (institu­ to, centro vadovą) fakultetų (institutų, centrų) taiybų nustatyta tvarka leisti vieną kartą pakartoti atitinkamų dalykų (dėstomų kursų) studi­ jas ir tęsti studijų programos vykdymą. Tokiu atveju šių akademinių skolų likvidavimo terminas atidedamas vieneriems metams. Kursus kartojantys studentai laikomi skolininkais (Vilniaus universiteto studijų

Daug siurprizų ir geros nuotaikos - taip norėtųsi apibūdinti šių metų Teisės fakulteto (TF) pirmakursių krikštynas, įvykusias lapkričio 12 d. Ypač šauni atmosfera tvyrojo vakarinėje dalyje, na, o siurprizai... jie prasidėjo nuo pat pradžių.

Evaldas ALEKSANDRAVIČIUS

Po fakulteto dekano sveiki­ nimo „nuliams“ buvo pranešta,

jog šiais metais tradicinių „tepliojimų“ ir „mozojimų“ nebus.

Virškinančius šią labai jau neti­ kėtą naujieną pirmakursius ap­ gaubė dūmai, kurie, pasirodo,

LSAS marškinėlių laimė­ tojai: Devyžis Nerijus Bliuminas Arkadijus Korsakaitė Ieva Alseika Modestas Leščynska Ana Žvinytė Vilmantė

nuostatai, 5.6.4. punktas).

Jei laiku nelikvidavai akademinių skolų, tau yra siūloma pereiti į dalines studijas, eksterno studijas arba būsi pašalintas iš Universiteto (Vilniaus universiteto studijų nuostatai, 5.6.5. punktas).

AB banko „Snoras“ marškinėlių laimėtojai:

Vienu metu gali studijuoti skirtingas studijų programas.

Nuosekliųjų studijų programas vykdantys klausytojai gali jas derin­ ti su nenuosekliosiomis arba kitų studijų formų nuosekliosiomis studi­ jomis. Norintieji vienu metu vykdyti skirtingas nuosekliųjų studijų programas į kiekvieną priimami bendra tvarka. Dvi ar daugiau nuosek­ liųjų dieninių studijų programas leidžiama vykdyti tik pagal individua­ lią studijų programų vykdymo tvarką, kurią kiekvienam semestrui pa­ rengia klausytojas, o tvirtina atitinkamų fakultetų dekanai (institutų, centrų vadovai) (Vilniaus universiteto studijų nuostatai, 5.7.1. punk­ tas).

Nuosekliųjų studijų programą vykdantis klausytojas gali pakeisti studijų formą - pereiti į dalines studijas, parašęs prašymą fakulteto dekanui (instituto, centro vadovui) ir pasirašęs atitinkamą studijų sutar­ tį. Dalinių studijų klausytojas gali tapti nuosekliųjų studijų klausytoju fakulteto dekano (instituto, centro vadovo) teikimu Senato nustatyta tvarka (Vilniaus universiteto studijų nuostatai, 6.1. punktas).

Tu turi teisę: 1) studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijo­ mis, kita studijų įranga bei priemonėmis (LR Aukštojo mokslo įstatymas, 49 str., 1 punktas); 2) pasirinkti studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai), studijuoti pagal individualias studijų programas (LR Aukš­ tojo mokslo įstatymas, 49 str., 1 punktas); 3) vertinti studijų programos ir jos realizavimo kokybę bei kreiptis į fakulteto (prireikus ir į aukštosios mokyklos) administraciją dėl žinių įvertinimo (LR Aukštojo mokslo įstatymas, 49 str., 1 punktas); 4) nutraukti ir atnaujinti studijas statuto nustatyta tvarka (LR Aukš­ tojo mokslo įstatymas, 49 str., 1 punktas); 5) gauti su studijomis susijusią informaciją (LR Aukštojo mokslo įstatymas, 49 str., 1 punktas); 6) laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras (LR Aukštojo mokslo įstaty­ mas, 49 str., 1 punktas); 7) dalyvauti aukštosios mokyklos savivaldoje (LR Aukštojo mokslo įstatymas, 49 str., 1 punktas); 8) rinkti studentų atstovybę ir būti išrinktais į ją (LR Aukštojo moks­ lo įstatymas, 49 str., 1 punktas); 9) laisvai burtis į klubus, draugijas, studentų visuomenines organi­ zacijas (LR Aukštojo mokslo įstatymas, 49 str., 1 punktas); 10) kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją dėl savo interesų pažeidimo (LR Aukštojo mokslo įstatymas, 49 str., 1 punktas); 11) naudotis įstatymų, aukštųjų mokyklų statutų bei kitų teisės aktų nustatytomis kitomis teisėmis (LR Aukštojo mokslo įstatymas, 49 str., 1 punktas);

Nepamiršk, kad Tavo interesus gina Studentų atstovybė (VU SA), kurią rasi Vilniaus universiteto Observatorijos kiemelyje, tel.: 26 87 144,26 87 145, vusa@cr.vu.lt. www. vusa. 11

Teisės virusu infekuoti pirmakursiai

Žaidimo „Prasitęsk LSP ir laimėk“, vykusio 2002 m. rugsėjo 27 d., prizininkai

būsimus fuksus užkrėtė „teisės virusu“. Paslaugūs krikštatėviai netruko persikvalifikuoti į netra­ dicinės medicinos šalininkus, besistengiančius gydyti vargšus „nulius“ fakulteto rūsyje... Gai­ la, ne visi tokį paslaugumą įver­ tino - kai kurie užsispyrę ligo­ niai „medikus“ net apmetė kiau­ šiniais. Tačiau galų gale visi bu­ vo nutempti į rūsį, kur, skam­ bant švelniai (dead metai stiliaus) muzikai buvo dezinfekuojama. Štai receptas: miltai + vanduo + 2 dėžes kečupo + 5 1 aliejaus + daug fantazijos... Po to pacien­ tai buvo uždaryti karantinui, t. y.

100 žmogeliukų tualeto patalpė­ lėje sėdėjo be šviesos. Kai ku­ riems dar teko laimė apgraibo­ mis iš dėžės su joje lakstančia gyva žiurke traukti kamuoliukus su užrašais „Žmogaus orumas yra neliečiamas“ ir pan. Iškan­ kinti visų šių procedūrų pirma­ kursiai buvo suklupdyti, vieno iš krikštynų organizatorių Manfre­ do Limanto prisaikdinti ir, gavę fuksų pasus, paleisti. ... Paleisti iki vakaro, nes „Bravo“ klube dar laukė naujos

linksmybės ir netikėtumai. Pri­ sistačius visoms grupėms vyko „Latin Power“ koncertas, ant­ rakursiai „padovanojo“ jaunes­ niems kolegoms humoristinio fil­

Žilionis Ramūnas Valiukas Donatas Česnulytė Jolanta

30 skaitytuvų, tikrinančių „eLitoCard LSP“ mokėji­ mus, laimėtojai:

Stulpinas Aurimas Sadauskaitė Kotryna Stelionis Andrius Godlevskaja Olga Šarkelytė Neringa Kalinauskaitė Lina Kazlauskas Evaldas Lozovskaja Juliana Ulevičius Linas Maldutytė Eglė Baeikytė Miglė Vasiliauskaitė Vaida Mendelevičiūtė Milda Razumovskaja Jekaterina Prizus galite atsiimti iki gruodžio 31 d. NYSA patalpose.

Adresas: Universiteto g. 3, Vilnius Darbo laikas nuo 9.00 vai. iki 16.00 vai. (pietų pertrauka 12.00 val13.00 vai.).

Tel. pasiteirauti: 8 (5) 26 87 144, 8 (5) 26 87 145.

Prizus dalija vyr. finansi­ ninkė Vera Šmeliova.

mą išvysti tiek moterišką, tiek vyrišką (beje, šokėjas porą kar­ tų į sceną pasikvietė merginą iš publikos), tiek bendrą striptizą.

Na, o po šou publika iki ryto lie-

Jie jau „užkrėsti“ teisės virusu

muko peržiūrą, vyko alaus gėri- jo prakaitą šokių aikštelėje. mo konkursas, o vakaro „vinis“ buvo erotinė programa „GelbėApie krikštynas skaitykite tojų šou“. Jos metu buvo galiVUSA puslapyje:www.vusa.lt Puslapį rengė Agnė GILYTĖ(VU SA atstovė viešiesiems ryšiams) Maketavo Jonas LANIAUSKAS (KomF, I k.)

Universitas Vilnensis & MIF

2002 m. gruodis

sa WWW.MIFSA.LT

11

Visiems, mėgstantiems skaičiuoti

Katino dienos Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto puslapis

Įpusėjo rudens semestras... Daugelio studentų pečius užgulė nesibaigiančių kontrolinių, įskaitų ir kitokių atsiskaitymų maratonas. Atrodo, taip ir turėtų būti-artėja žiema, šventės, po jų - ne itin laukiama sesija, reikia mokytis, laiko pramogauti nebelieka daug. Kad ir kaip ten būtų, spėti galima viską, tereikia noro ir truputėlio pastangų... Todėl linkiu sėkmės visiems: ir besimokantiems, ir dar tinginiaujantiems, juk studentiškas gyvenimas katino dienos...

Ieva

Užpūskime tris žvakutes Trumpai apie MIF SA. Prieš trejus metus, lapkričio 19-ąją, Matematikos ir informatikos fakulte­ te grupelė iniciatyvių studentų sumanė įkurti MIF Studentų atstovybę. Šis Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) padalinys fakultete veikia kasmet vis aktyviau: siekia užsibrėžtų tikslų, sprendžia kylančias problemas, atstovauja MIF interesams VU, skatina fakulteto studentų visuomeninę bei mokslinę veiklą, organizuoja jų laisvalaikį saugant senas bei kuriant naujas tra­ dicijas. MIF SA nariai yra visi MIF studentai, tačiau norintys nuolat aktyviai dalyvauti MIF SA veikloje stoja į MIF SA tarybą arba gerbėjų klubą. Čia studentai įgyja komandinio darbo patirties, skatinamas jų pareigingumas, iniciatyvumas ir atsakingumas.

Gabrielė MOCKUTĖ MIF SA gimtadienis 2001 metais

Pernai lapkričio 19 dieną MIF SA valdyba visam fakultetui su­ rengė savo dvejų metukų gimta­ dienį.

Linksmybės prasidėjo anksty­ va rytą: anksčiausiai į fakultetą įžengęs studentas gavo pirmąjį MIF SA tortadienio prizą - du kvietimus į Keistuolių teatrą. Vi­ są dieną fakultete skambėjo spe­ cialusis MIF radijas. Be to, MIF SA gimimo diena buvo paskelb­ ta švaros diena, vyko akcija „Ne­ meskite nuorūkų ir kitų šiukšlių ant žemės“. Iki pietų per pertrau­ kas vyko įvairūs konkursai, lote­ rija ir aukcionas. Visos pertrau­ kos turėjo savo pavadinimus. Pir-

sveikinimo žodį, oficialiai buvo atidarytos MIF SA pa­ talpos. Trečiosios pertrau­ kėlės metu laimėti kvieti­ mai žaisti pulą. Bene origi­ naliausias konkursas - MIF SA aukcionas, kuriame stu­ dentai pardavinėjo savo idėjas, - vyko per penktąją pertrauką. Jame išradin­ giausia pasirodė mergina, pasisiūliusi po renginio su­ tvarkyti fakulteto patalpas.

Ji savo pažadą ištesėjo ir laimėjo 18 dienų poilsį Stu­ Linksmieji loterijos bilietų pardavėjai dentų sveikatingumo cen­ tre. Po aukciono vyko „UNO X“ pertraukėlė, ku­ moji - Pelių pertraukėlė. Per ją rios metu išdalintos įvairios šio „pagavus savo pelę“ buvo galima degalinių tinklo dovanėlės. Ga­ laimėti kompiuterio pelytę. Ant­ liausiai per paskutinę pertrauką ištraukti loterijos bilietai ir įteikti roji pertrauka - oficialioji rengi­ likę prizai, tarp jų ir pagrindinis nio dalis. Fakulteto svečiai ir de­ pietūs su fakulteto dekanu. Gimkanas prof. F. Ivanauskas tarė

Valio, valio, valio mes nebe „nuliai“!

Dabar jau niekas į mus nebežiūrės su ironiška šypsena: „aaa... naujokai". Matematikos ir informatikos fakultete jau apsipratome, žinome, į kokias paskaitas reikia eiti, į kokias nebūtina, prieš kurį dėstytoją galima pasimaivyti, o prieš kurį galima, tačiau nepatartina, kaip neilgai, bet efektyviai mokytis arba greitai ir kokybiškai nusirašyti, o krikštatėviai dar parodė, kaip iš širdies ir pasilinksminti!

Ina PODKORYTOVA Pirmoji krikštynų dalis buvo gausi įšventinimų, net nesugebu aprašyti visko, ką turėjome dary­ li Gerbiamieji krikštatėviai, iš kur tiek neapykantos mums,

vargšams? Kaip ir priklauso tik­ roms krikštynoms, buvo šlapia, šalta ir purvina, nuotaiką gadino ir ilgas autobuso laukimas, nes į vieną visi netilpo (o ką, jūs gal­ vojote, jog norinčių to negarbin­ go vardo atsikratyti nedaug bus?!). Gal tai buvo viena krikš­ to dalių - išugdyti mūsų kantry*’??.. Kad ir kaip ten būtų, pa­ šliaužioję po purvus, iškentę šal­ to vandens ir kečupo dušą, pabu­ čiavę kažkokį keistą nenustatytos kilmės maišą, gavę riebų „zclion-

kės“ antspaudą (pliusą arba ap­ skritimą pagal pageidavimą) ant snukučio, prisiekę mylėti MIF iki grabo lentos ir iškauliję tikrojo fukso pažymėjimą, nulėkėm praustis, kad per vakarėlį galėtu­ me pašokti nebijodami savo dvo­ ku ir neprekine išvaizda ką nors atbaidyti.

Na, o antroje šventės dalyje, ku­ ri vyko buvusiame „Pergalės“ ki­ no teatre, nepakartojamai išsidūkome. Pirmasis šventinę nuotai­ ką kūręs veiksnys - fantastiška muzika. Dėmesio vertos buvo tiek koncertavusios grupės, tiek MIDI roko operų ištraukos (matemati­ niai ir informatiniai protai + ge­ ros gerklės, pasirodo, mūsų fakul­ tete yra dažnas derinys!!!), tiek šo­ kių muzika antrame aukšte. Ant­ rasis labai linksminęs dalykas -

nežinia iš kur išlindę velniai, ra­ ganos, frankenšteinai, mirtišės, vaiduokliai, giltinės (ačiū Dievui, be dalgių), zombiai, mumijos ir šiaip baisiai įdomūs žmonės.

Nors kostiumų būtinybė sukėlė karštus ginčus tarp fakulteto stu­ dentų, vakarėlis parodė, kad stengtis besiknaisiojant po spin­ tą buvo verta.

Taigi šimtą kartų „valio“ vi­ siems organizatoriams: šaunuo­ liai, gerai padirbėjote ir sukūrėte šventę sau, fuksams ir visiems ki­ tiems. Beje, iš kitų Vilniaus uni­ versiteto fakultetų į mūsų helouvyną atėję pirmakursiai vieningai nusprendė, kad pas matematikus krikštynos buvo žymiai linksmes­ nės ir originalesnės...

Ką gi, ar tai nėra geriausias įvertinimas?

tadienio proga MIF valgykla „Maflandas“ tapo MIF SA restoranu, buvo pakeistas ir fa­ kulteto interjeras: kabėjo daugybė ba­ lionų, stendai su in­ formacija apie tai, ką nuveikė ir ką dar žada padaryti MIF SA. Žvilgsnis į ateitį

Ne už kalnų ir trečiasis MIF SA gimtadienis. Ren­ ginys jau pradėtas organizuoti, su­ galvota tema „Mokykla“. Pla­ nuojama, kad į pertraukas kvies mokyklinis skam­ butis, konkursų temos taip pat bus glaudžiai susiju­ sios su pagrindine tema: pertraukos, per kurias studentai rungsis dėl įvairiausių prizų, turės pavadini­ mus: Kūno kultūra, Matematika, Menai, Didžioji pertrauka ir 1.1.

Tikimasi, kad šiemet renginys truks ilgiau negu pernai, bus dau­ giau konkursų ir atrakcijų, tarp

Fakulteto dekanasprof. F. Ivanauskas oficialiai atidaro MIF SA patalpas

jų loterija ir aukcionas. „Maflandą“vėl planuojama paversti MIF restoranu su šventiniu valgiaraš­ čiu ir žaviomis padavėjomis. Tai­ gi lauksime dar didesnės, įdo­ mesnės bei ilgesnės MIF SA gimtadienio šventės negu pernai.

Pirmyn į 2003-uosius!

Baigiasi ruduo. Skėčiai vėl tūnos giliai spintose. Atslenka žie­ ma... Žemė užsiklojo baltu sniego patalu... Ne už kalnų ir vie­ nos gražiausių metų švenčių - Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai.

Ieva GUDMONAITĖ Naujieji Metai - viena linksmiau­ sių metų švenčių. Vieniems tai - gali­ mybė pašėlti ir kaip reikiant išsidūkti, kitiems - ramus vakaras su arti­ maisiais. Studentui tai - nuotykių ku­ pina diena, kurios jis ilgai nepamirš.

O kas galėtų būti įdomiau nei Nau­ jieji svetur?!

Kiekvienais metais turizmo agen­ tūros vilioja daugybe pasiūlymų, kur atšvęsti Naujuosius. Deja, studentas - ne milijonierius, ir ne viską gali sau leisti. Tačiau pasilinksminti vis dėlto norisi, o jeigu dar neblogas pasiūly­ mas pasitaiko...

Trokštantiems nuotykių, daugy­ bės įspūdžių ir linksmybių su šaunia kompanija vertėtų 2003-uosius su­ tikti Amsterdame. Jūs ne tik aplanky­ site vieną labiausiai lankomų Euro­ pos miestų, kuriame praleisite dau­ giau negu dvi paras ir, be abejo, išvy­ site fejerverkus, skelbiančius, kad pra­ sidėjo dar vieneri naujojo tūkstant­ mečio metai. Dar aplankysite Čekiją, Vokietiją ir Lenkiją. Beje, Prahoje ir Berlyne autobusas stovės visą dieną, todėl turėsite puikią galimybę susi­ pažinti su šiais miestais, o keliaujan­ tys nebe pirmą kartą dar sykį pasi­

svečiuos turistų mėgstamose Euro­ pos sostinėse.

Kaip jau minėjau, ne visi mėgsta šėlti, net studentai. Trokštantys ra­ mios šventės su draugais ar artimai­ siais tikrai neras nieko geriau už slidi­ nėjimą. Aišku, galima nukeliauti į ko­ kį nors Viduržemio jūros kurortą, ta­ čiau Naujieji metai be sniego? Hm... neįdomu.

Siūlome puikią galimybę 2003-uosius sutikti Tatrų kalnuose. Jūs ne tik atšvęsite Naujuosius malonioje Slo­ vakų restorano aplinkoje, bet ir ap­ lankysite stalaktitų urvus Belianske Jaskyne Tatranskoje Kotlinoje, Bešeniovo terminius baseinus ir, žinoma, slidinėsite. Žinoma, ir keliaujant į Amsterda­ mą, ir pasirinkus Slovakiją, jūsų pa­ togumu (važiuosite komfortabiliu au­ tobusu) ir saugumu (kelionės drau­ dimas) tikrai bus pasirūpinta.

Atrodo, nėra čia ko ir galvoti. Pa­ siūlymai išties šaunūs, tereikia apsi­ spręsti, kur labiau norite, susikrauti lagaminus, susimokėti pinigėlius ir pirmyn!!!

Smulkesnės informacijos teirau­ tis: mifsa@milsa.lt, www.mifsa.lt arbatel.: +37068213189. Be to, gavus Vilniaus universiteto Studentų at­ stovybės rekomendaciją (VU SA), jums bus suteikta nuolaida.

Puslapį rengė Ieva GUDMONAITĖ. Mums rašykite info@mifsa.lt

12

2002 m. gruodis

Universitas Vilnensis

Mes - studentai

\___ ____________ /

VUSA Fotoklubas tęsia pradėtą darbą Dar visai neseniai įvairių fakultetų skelbimų lentose kabėjo skelbimas, kviečiantis visus „sergančius" fotografija burtis į klu­ bą. Dabar galima drąsiai teigti, jog kvietimas nepraslydo pro akis. Šiemet Fotoklubą garbingai papildė septyniasdešimt nau­ jokų, daugiausia pirmakursių, tačiau yra ir vyresnių, kurie tik dabar nusprendė prisidėti prie klubo veiklos. Žinoma, per me­ tus ne vienas neišlaikys intensyvios programos. Tačiau mokslo metus klubas baigs sustiprėjęs ir papilnėjęs.

Agnė VAITASIŪTĖ, Vytautas MICHELKEVIČIUS

nas. Į susitikimą atėjo apie 40 stu­ dentų.

VU SA Fotoklubo nariai Programa naujiems nariams nepasikeitė

Jau spalį Fotoklubo nariai pradėjo rengti paskaitas. Jie nuo­ sekliai ir profesionaliai bando pa­ pasakoti vieni kitiems apie įvai­ rias fotografijos įmantrybes, atsa­ kyti į studentų klausimus, patarti ir pagelbėti. Tačiau neapsiriboja­ ma vien teorinėmis paskaitomis.

Susipažinti su naujais klubo na­ riais galima seminaruose, kur jie gali parodyti savo darbus, pasi­ žiūrėti klubo asų fotografijų. Į šiuos susitikimus renkasi labiau pažengę ir drąsiausieji. Ne kiek­ vienas išdrįsta svetimiems savo nuotraukas parodyti.

Kaip ir pernai, toliau susipa­ žįstama su lietuviškos fotografi­ jos „žvaigždutėmis“, kurias iš įvairių pakampių bando sugau­ dyti Fotoklubo nariai padedant dėdėms, tetoms, draugams ir ge­ riems pažįstamiems. Pirmasis, bet nepaskutinis toks susitikimas šiemet surengtas su Vėtre Anta­ navičiūte. Ji jauniesiems fotogra­ fams drąsiai pasakojo savo fotografiško gyvenimo istoriją, kuri dažnai sukeldavo studentų šypse­

Veikla nenutrūksta nei vasarą, nei žiemą

Tuo tarpu senieji Fotoklubo nariai toliau tobulina klubo veik­ lą. Dideli užmojai pamažu įgy­ vendinami: toliau rašomi projek­ tai, taisoma laboratorija, bando­ ma įsteigti fotostudiją. Vienu žo­ džiu, norima sukurti kuo geres­ nes sąlygas jaunųjų fotografų ta­ lentui atskleisti ir puoselėti.

Fotoklubo veikla nenutrūko ir vasarą. Nepaisant to, jog preziden­ tas buvo už devynių jūrų, likę na­ riai tęsė pradėtą darbą ir toliau bandė įgyvendinti numatytas ir naujas idėjas. Rugpjūčio mėnesį jie garbingai priėmė svečius iš Suo­ mijos. Tai jau antrasis užsienio fo­ toklubo priėmimas (pirmasis bu­ vo pavasarį, kai atvyko latviai). O visai neseniai įvyko ir trečiasis, teko priimti Gdansko fotografus.

Rugsėjo pradžioje klubo nariai apsilankė kasmetiniame fotogra­ fų susitikime Nidoje, kuris vyko visą savaitę. Čia jaunieji fotogra­

fai turėjo puikią progą save paro­ dyti ir iš kitų pasimokyti. Jie ben­ drai ir individualiai gavo profe­ sionalų patarimų, kritikos bei pa­

gyrimų.

Fotoklubo vasara su suomiais

Nauja galerija paspirtis jauniesiems

Pavasarį Fotoklubas sugalvo­ jo išnaudoti Universiteto erdves, smagiai sutarė su VU kavinės („Morgo“) vaikinais bendradar­ biauti. VU kavinė leido naudo­ tis tuščiomis kolonomis, o me­ nininkai jas papuošė fotografijo­ mis. Pirma buvo bendra Fotoklu­ bo paroda „VU kiemeliais“. Ji buvo eksponuojama iki rugsėjo pradžios, o tada ir prasidėjo tik­ rasis galerijos gyvavimas. Rugsė­ jį veikė Tomo Razmaus nespal­ votosios fotografijos paroda. Spa­ lį į svečius pasikvietėme garsų fo­ tomenininką Marių Abramavičių, o štai lapkričio 4 d. atidarė­ me VU SA Fotoklubo preziden­ to Tado Šarūno parodą „ME and AMERICA“. Tiek daug studen­ tų lekia į Ameriką uždarbiauti, o štai Tadas laisvu nuo darbo laiku fiksavo savo įspūdžius. Studen­ te, pažvelk į Ameriką fotografo akimis! Galerija populiarėja ne tik akademinėje bendruomenėje.

Aktyviai bendradarbiaudami su žiniasklaida, pasiekėme, kad apie parodas informuotų www.delfi.lt vartai bei kultūrinis savaitraštis „7 Meno dienos“. Taigi Fotoklu­ bas suteiks galimybę jauniems fotografams pristatyti savo kūry­ bą visuomenei.

Beprotiška kelionė į Žemaitiją

O kol dar visiškai neatšalo, klu­ bas nutarė surengti savotišką „cementovkę“ - išvyką į Žemaiti­ ją, aplankant Orvidų sodybą, Pa­ langą ir Klaipėdą. Į šią beprotišką kelionę nusprendė važiuoti dešimt nutrūktgalvių, kurių neišgąsdino nei lietus, nei šaltis.

Nors gal ir ne visai taip, kaip bu­ vo planuota, bet ir šį kartą Fotoklubui pavyko idėją įgyvendinti.

Pirmiausia visi nutranzavo iki Or­ vidų sodybos, kur, pasak preziden­ to Tado, galima buvo fotografuoti iki žemės graibymo. Deja, tam su­ trukdė labai jau anksti nusileidusi saulė, kuri kartu nusinešė ir pagrin­ dinį dalyką fotografijoje - šviesą.

Tačiau tai ne bėda, nes laukė puiki naktis Salantuose, kur buvo visko: ir fotosesija, ir žaidimai, ir vaka­ rienės gaminimas, ir poilsis po il­ gos bei pilnos įspūdžių dienos.

Rytas, nors ir buvo sunkus, bet tik iki tol, kol akys neišvydo ban­ guojančios ir ošiančios Baltijos jū­ ros. Čia vėlgi nė vienas neatsilaikė

pagundai nuspausti fotoaparato mygtuką. Ir nors pradžioje visi tru­ putį varžėsi būti fotografuojami, po kiek laiko ši baimė išnyko. Juk visi savi!

Vėlų vakarą entuziastus galima buvo pamatyti autostrados Klaipė­ da-Vilnius pradžioje. Optimistiš­ kai nusiteikę jie stabdė pravažiuo­ jančius automobilius, drąsiai mo­ javo vairuotojams rankomis, juokė­ si, šūkavo ir kitaip reiškė savo džiaugsmą. Po daugiau negu valan­ dos autostradoje žmonių balsai nu­ tilo, ir beliko tik pravažiuojančių automobilių ūžesys. Visi Fotoklu­ bo ir jau gerų draugų klubo nariai saugiai pasiekė namus ir dabar er­ zina tuos, kurie atsisakė paskutinį kartą šiais metais pamatyti jūrą.

LSS

Mindaugas Reinikis išrinktas Lietuvos studentų sąjungos prezidentu

Lapkričio 23 dieną Šiaulių universitete Lietuvos studentų sąjungos (LSS) rinkiminėje konferencijoje LSS prezidentu išrinktas Vilniaus universiteto studentas Mindaugas REINIKIS. Norą kandidatuoti į šias parei­ gas ketino du buvusieji didžiųjų Lietuvos universitetų studentų sa­ vivaldų prezidentai - Kauno tech­ nologijos universiteto studentas Mantas Žvironas ir Vilniaus uni­ versiteto studentas Mindaugas Reinikis, tačiau konferencijos metu Mantas Žvironas atsiėmė sa­ vo kandidatūrą.

Mindaugas Reinikis, kreipda­ masis į konferencijos dalyvius, iš­ dėstė pagrindinius darbo organi­ zacijoje metodus ir principus.

Mindaugas Reinikis iki šiol du mėnesius laikinai ėjo LSS prezi­ dento pareigas.

LSS inform.

Buvęs VU SA prezidentas Mindaugas Reinikis tapo Lietuvos studentų sąjungos prezidentu V Naujiko nuotr.

„Pakeliui į paskaitas stabtelėti prie konteinerių” Nerijus ZABLECKIS, projekto vadovas

Nuo gruodžio mėnesio Saulė­ tekio „Niujorko“ ir „Kamčiat­ kos“ bendrabučių aplinką paįvai­ rins spalvoti estetinės išvaizdos konteineriai, skirti atliekoms rū­ šiuoti. „Atliekos - tai ne šiukš­ lės“ - taip vadinasi projektas-informacinė kampanija, kurią vyk­ do Aplinkosaugos informacijos centras (buvusi Vilniaus gamtos apsaugos draugija jaunimo klu­ bas). Jos metu studentai bus ska­ tinami rūšiuoti atliekas: popie­ rių, stiklą ir plastmasę bei infor­ muojami apie rūšiavimo ekolo­ ginę bei ekonominę naudą. Kvie­ sime studentus į susitikimus, rengsime diskusijas bei ekskur­ sijas į atliekų tvarkymo įmones.

Pakviesime bendrabučių gyven­ tojus pareikšti nuomonę apklau­ sų metu.

Konteinerius prie studentų bendrabučių įrengs UAB „Švarus

miestas“. Mėlynas konteineris skirtas stiklo, geltonas - popie­ riaus, o permatomas - plastma­

sės atliekoms. Konteinerių angos pritaikytos atitinkamai atliekų rūšiai, kad nebūtų primetama priemaišų. Anot bendrovės direk­ toriaus Algirdo Švėgždos, gyven­

tojai, kuriems sudarytos sąlygos rūšiuoti atliekas, vertina tai rim­ tai, tad surenkama beveik visiš­ kai švariai išrūšiuota žaliava.

Konteineriai stovės šalia pagrin­ dinių takų, patys primindami apie save pro šalį einantiems studen­ tams.

Atliekų rūšiavimas Vakarų ša­ lyse pradėtas praktikuoti jau 8-ame praėjusio amžiaus dešimt­ metyje. Informacinėmis kampani­ jomis ir netgi baudomis buvo pa­ siekta, kad rūšiavimas tapo neat­ skiriama buities dalimi. Griežtė­ jant atliekų surinkimo bei perdir­ bimo reikalavimams Lietuvoje, vis daugiau įmonių yra suintere­ suotos surinkti atliekas iš gyven­ tojų. Brangstant atliekų tvarkymo kaštams, patys gyventojai bus su­ interesuoti išrūšiuoti kuo daugiau atliekų. Tikimės, jog studentai aktyviausia ir labiausiai suintere­ suota švarios aplinkos išsaugoji­ mu visuomenės dalis - aktyviai da­ lyvaus šioje kampanijoje.

y Universitas Vilnensis

2002 m. gruodis

13

Mums rašo Labas, esu trečiakursė VU studentė. Jau trejus metus gyvenu Saulėtekio ben­ drabučiuose, ir ką gi? Baisu ten, ir risi tai Žino. Ir metų metus niekas ten nesikeičia... Paskutinis įvykis, t, y. gaisras VGTU bendrabutyje, akivaizdžiai parodė, kokiomis sąly­ gomis gyvena studentai. Siunčiu jums savo eilėraštį, kurį parašiau kitą dieną po gaisro. Čia išdėsčiau savo nuomonę.

linksma DALIA BARAKE

Barakai mus apgriuvę Šlovė jiems amžina.

Studentai bet neliūdi Jie - ATEITIES karta.

Kovosime už būvį, Tarakonus duše.

Mūs lubos apipuvę: Dažai - sena viešnia...

Higiena paslaptinga Ji slepiasi šalia.

Valytoja TVARKINGA Ja rūpinas ryte.

Rozetės supeliję, Bet tai juk ne bėda: Languose siaučia vejas, VALIO! Natūrali kaita.

Mįslė: niekad nebuvau VU fuksė, bet esu antrakursė jau du mėnesius esu VU studentė, bet aš ne fuksė. Paklausite, gal čia kokia nors mįslė.

Panašiai. Niekada šiame Universitete nebuvau pirmakursė. Tačiau dabar čia studijuoju žurna­ listikos specialybę antrame kurse. Šios mįslės įminimas toks - į VU persivedžiau iš Klaipėdos universiteto, kur žurnalistikos mokslus krimtau dvejus metus. Lygiai tiek laiko vyko ilgas ir daug užsispyrimo pareikalavęs persivedimo procesas.

Mūs laiptinės garbingos, Bet liftai geresni: Kelis kartus nukritę Nestrigs daugiau kely!!!

Virtuvėje eilutė Bendruomenė tvirta.

Kriauklėj nutrūko vamzdis Suremontuos gal kažkada.

Mūs meilė šildytuvas Tik atėmė, deja...

Gyvensime mes Šiaurėj Išgelbės arbata?!

Studentai mes LAIMINGI, Pavydit mums? Aha...

Tai laime neeilinėGYVENTIBARAKE!!!

(Redakcijai autorės pavardė žinoma)

Susigrąžink sumokėtus mokesčius JAV Kaip ir kasmet, ruduo gausus ne tik grybais, bet ir grįžtančiais studen­ tais. Atsiradus galimybei kone kiek­ vienas studentas veržiasi vasarą pa­ dirbėti užsienyje. Ne paslaptis, jog di­ džiausios jaunuolių eilės driekiasi prie firmų, siūlančių keliones į JAV ar Didžiąją Britaniją. Ten dirbant iš studentų yra reikalaujama mokėti tam tikrus valstybių nustatytus paja­ mų mokesčius. Dažniausiai sumoka­ ma 500-1000 JAV dol., tai priklau­ so nuo darbo vietos ir laiko. Šį faktą žino arba būna priversti sužinoti visi legaliai atvykę padirbėti studentai.

Kur kas mažiau jų yra girdėję apie šių mokesčių susigrąžinimą baigus darbą ir grįžus į Lietuvą. Tačiau tai tikrai jau nebe naujiena.

Tiesa, daugelis studentų į mokes­ čių susigrąžinimą numoja ranka. Tai padalyti lengva, bet tikrai nėra ge­ rai. Kodėl? Visų pirma taip atsisa­ koma savo sunkiai užsidirbtų pini­ gų. O jų, kad ir kiek parsivežtum, anksčiau ar vėliau ima ir pritrūksta.

Antra, taip pats susikuri sau proble­ mų, jeigu nori išvažiuoti į Ameriką vėliau. Nes žmones, dalyvaujančius „Žalios kortos“ loterijoje arba ban­ dančius dar kartą gauti vizą, tikrina­ mi JAV mokesčių departamentas.

O po šios procedūros paprastai ven­ gę susigrąžinti mokesčius lieka Lie­ tuvoje ir į svajonių šalį išlydi kitus.

Apsisprendus atsiimti pinigus kyla problema: kaip tai padaryti?

Pačiam susigrąžinti pinigus būtų ga­ na sunku, tai atimtų nemažai laiko.

Daug paprasčiau šią naštą perkelti ant kito pečių. Lietuvoje jau veikia mokesčių sugrąžinimu užsiiman­ čios firmos. Čia būtų galima prisi­ minti valdžios vyrų anksčiau itin mėgtą frazę: „Rinkis prekę lietuviš­ ką!“ Kitaip tariant, geresnės yra vie­ tinės firmos. Užsienio firmos labai ilgai tvarko mokesčių grąžinimo do­ kumentus. Taip pat jos „mėgsta“ at­ gautus pinigus persivesti į savo są­ skaitas. Taip gana lengvai pavyksta nuslėpti, kiekis tikrųjų jūs atgaunate mokesčių, o kiek už šią paslaugą paliekate komisinių. O jei ir sugal­ votumėte su šiomis kontoromis „pa­ kariauti“ dėl nesugrąžinto cento, tai bus tikrai brangus malonumas.

UAB „Teco“ padės atgauti tiek Statė, tiekFederal mokesčius. Taip pat pinigai sugrąžinami ir už 2001 ar net 2000 metus. Tad jei ir mie­ gojote, dabar pats laikas pabusti ir pradėti tvarkytis savo finansus.

Norite daugiau informacijos?

Apsilankykite http://www.teco.lt.

Gal norite ko nors paklausti? Užeikite: Geležinio vilko g. 12 (Va.), LT-2001 Vilnius arba į KTU, KU, LKKA LTU, LŽUU, VDU, VPU Studentų atstovybes.

Mėgstate rašyti laiškus? Savo ldausimus siųskite: UAB „Teco“, P/D 753, LT-3036 Kaunas, arba info@teco.lt®

Vos pradėjusi studijuoti Klai­ pėdoje pradėjau ieškoti kelių, kaip galėčiau persivesti į Vilnių.

Jau rugsėjo mėnesį atvažiavau į Vilnių ir pradėjau savo kryžiaus kelius į VU. Jau per pirmąją vieš­ nagę sostinėje supratau, kad ne­ bus lengva, bet, žinoma, nesitikė­ jau, kad tai užtruks dvejus metus.

Nudrožiau į Komunikacijos fa­ kultetą. Dekanate man paaiškino, kad turiu keliauti į Žurnalistikos institutą ir kalbėtis su jo direkto­ re doc. Audrone Nugaraite. Di­ rektorė priėmė, išklausė, bet vil­ čių beveik nesuteikė. Dabar jau tiksliai nebeprisimenu kodėl, bet ji man patarė kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją. Su nerimu pravėriau ir šios įstaigos duris, bet iš čia siuntė į kažkokį savo de­ partamentą. Pamenu, kad ten nu­ teikė optimistiškiausiai, bet ne realiai. Departamento darbuoto­ ja kalbėjo, kad mano teisė rink­ tis, kokiame universitete studi­ juoti, ir ji nematanti jokios pro­ blemos. Taip aš nuolat važinėjau, skambinau į Vilnių. Kalbėjausi su reikalingais ir nereikalingais žmonėmis. Iš pradžių tikėjausi, kad persivesti galėsiu jau po pir­ mo semestro, paskui po metų ir 1.1. Ne kartą nuleidau rankas ir galvojau, kad apsieisiu ir be to Vilniaus, baigsiu Klaipėdos uni­ versitetą, taip nevarginsiu nei sa­ vęs, nei tėvų. Bet po nusivylimo vėl prabusdavo mano žemaitiškas užsispyrimas ir kaip koks Don Kichotas kovodavau, o gal at­ virkščiai - bandžiau susitarti su vėjo malūnais.

Matyt, pagrindinė priežastis, dėl kurios man taip ilgai teko minti tuos biurokratijos slenks­ čius, buvo ta, jog iki tol niekur daugiau nebuvo rengiami žurna­ listai. Nebuvo patvirtinta jokių nuostatų, taisyklių, reglamentuo­ jančių, kaip iš vieno universiteto pereiti į kitą, būtent į žurnalisti­ kos specialybę. To paprasčiausiai niekam iki tol to nereikėjo. Sun­ kumų sudarė ir dideli KU ir VU žurnalistikos specialybės progra­

mų skirtumai. Tarkime, filosofi­ jos klaipėdiškiai paragauja jau pirmame kurse, o Vilniuje - tik ketvirtame. Kai kurių dalykų, dėstomų sostinėje, pajūrio žurna­ listams visai netenka studijuoti, žinoma, būna ir atvirkščiai.

Po pusantrų metų lyg ir be­ prasmių pastangų situacija pra­ šviesėjo. Atsirado galimybė per­ sivesti į VU. Tiesa, gan sunkio­ mis sąlygomis. Buvo pasiūlyta pasirašyti hospitanto sutartį ir to­ kiu būdu išsilaikyti tris dalykus, kurių nebuvau išlaikiusi Klaipė­ doje. Ši sutartis man ir mano tė­ vams kainavo beveik 1000 Lt. Be to, pasakė, jog mane perves ne į trečią kursą, o tik į antrą, žino­ ma, tik į mokamą vietą. (...)

Reikia paminėti ir tai, kad Žur­ nalistikos instituto direktorė už­ siminė, jog hospitanto sutarties pasirašymas ir tų trijų egzaminų išlaikymas dar negarantuoja, kad būsiu pervesta į VU. Surizikavau. Pasirašiau laisvo­ jo klausytojo sutartį, sumokėjau pi­ nigėlius ir pavasario semestrą jau buvau dviejų universitetų studen­ tė. Karts nuo karto atvažiuodavau į Vilnių, dalyvaudavau paskaito­ se, atsiskaitydavau su dėstytojais.

Kursiokai pranešdavo apie tai, ka­ da bus rašomi kontroliniai darbai, kad galėčiau į juos atvykti. Sun­ kiausia buvo, kai teko laikyti iš kar­ to dvi sesijas. Būdavo taip, kad ry­ te laikydavau egzaminą Klaipėdo­ je, tada „susitranzuodavau“ maši­ ną, pakeliui į Vilnių ruošdavausi kitam egzaminui, o ryte jau laiky­ davau jį. Po egzamino Vilniuje atgal į uostamiestį, nes rytojaus dieną laukdavo „egzas“ ten. Keis­ čiausia, kad šita egzaminų karuse­ lė baigėsi tikrai neblogai. (...) Iš­ laikiusi visus egzaminus eilinį kar­ tą pasibeldžiau į Žurnalistikos ins­ tituto vadovės doc. A. Nugaraitės duris. Reikėjo rašyti prašymą, jį tu­ rėjo pasirašyti instituto direktorė, o paskui jis turėjo būti svarstomas rektorate. Ir tąsyk doc. A Nugarai­ tė pakartojo, kad per vargus išlai­ kyti egzaminai dar nieko negaran­

tuoja. Nemaloniausia buvo tai, jog sunkaus darbo vaisių reikėjo laukti beveik visą vasarą, kad esu priim­ ta į išsvajotąjį VU, sužinojau tik rugpjūčio pradžioje (...).

Nuo rugsėjo jau esu didžiausio ir seniausio Lietuvos universiteto studentė. Tiesa, dar iki šiol mano studijų knygelėje - tušti puslapiai, nes ir vėl tenka sukti galvą, kaip perrašyti iš KU atsivežtus pažy­ mius, kai nesutampa kreditų skai­ čius ir pan., ilgai vargau, kol gavau VU studento pažymėjimą ir 1.1. Gal dar ne sykį kils problemų, juk esu šiek tiek „komplikuota“ studentė.

Bet aš savo tikslą pasiekiau, o dve­ jus metus užtrukęs persivedimo procesas mane daug ko išmokė, esu tikra - tai pravers žurnalisto darbe. (...) Beje, manau, kad apie persi­ vedimo procedūras dabar žinau tik­ rai nemažai, tad galėčiau žmo­ nėms, atsidūrusiems panašioje si­ tuacijoje, nemažai patarti. ***

P. S. Gal kam nors įdomios priežastys, dėl kurių taip užsispy­ rusi siekiau studijuoti Vilniuje?

Pirmiausia dėl žinių. Klaipėdoje žurnalistikos specialybė dar labai jauna, tad nors ir labai stengiama­ si, žurnalistiniai dalykai ten dės­ tomi silpnokai. Antra, įstojusi į KU aš buvau pasmerkta visus stu­ dijų metus mokėti už mokslą. Mo­ kyklos baigimo pažymiai ten nu­ lemia visus ketverius metus, mat nėra jokios rotacijos. Paskutinį se­ mestrą baigiau geriausiai grupėje, bet vis tiek toliau būčiau mokėju­ si už mokslą, o valstybės finansuo­ jamose vietose būtų „sėdėję“ pras­ čiau už mane besimokantys stu­ dentai vien todėl, kad vidurinę mo­ kyklą jie baigė truputį geriau. VU bent jau yra stimulas mokytis. Be to, manau, jog turint tokią specia­ lybę daug platesni vandenys atsi­ veria būtent sostinėje, nors neat­ metu galimybės, kad kada nors grį­ šiu į Klaipėdą. Paskutinė priežas­ tis - visad norėjau studijuoti Vil­ niuje, jis man patinka, nors Klai­ pėda irgi fantastiškas miestas.

Deimantė DOKŠAITĖ

Gimtadienio dovana - griežtas rektoriaus papeikimas Spalio 19 dieną Matematikos ir informatikos fakulteto antrakursis Arnas Marganavičius, gyve­ nantis Saulėtekio ai. 12-910, gimtadienio proga gavo ne tik dovanų, bet ir griežtą Universiteto rektoriaus papeikimą.

PRISTATO

"Studentiškus trečiadienius" Kurių metu vyks dvi "studentiškos" akcijos: "valandą pulą žaidi du alaus bokalus po litą perki", "dvi valandas žaidi du alaus bokalus po centą perki"!

Adresas: Šeimyniškių g.3<r Vilnius, tel.2734904 nuo 12 iki 18 vai

13lt./va1.; nuo 18 iki 24vai. 23lt./val.

Į gimtadienį Arnas pakvietė svečių. Susirinkusi dešimties žmo­ nių kompanija linksmai leido lai­ ką. Kai apie aštuntą valandą vaka­ re vakarėlio kaltininkas A. Marga­ navičius neblaivus užmigo, palikęs svečius švęsti, šie pasielgė nelabai kultūringai. Ryte atsikėlęs jubilia­

tas rado nusiaubtą prausyklą, lau­ ke mėtėsi sulaužytos kėdės, kori­ dorius ir virtuvė nukloti nubyrė­ jusiu tinku. Pasirodo, audringai nusiteikę svečiai laistė gaisrine žarna lubas. Ne ką geriau atrodė ir sukaktuvininko kambarys - su­ laužyta pertvara ir kėdės. Vėliau

vaikinas atsiprašė bendrabučio ad­ ministratorės, pažadėjo atlyginti nuostolius. Amui Marganavičiui, prasižengusiam pirmą kartą, skir­ tas griežtas Rektoriaus papeiki­ mas (Įsakymas R-167).

„U. V.“ inform.

V

v

Universitas Vilnensis & SSC

14

c

2002 m. gruodis

mens fervida in corpore lacestoso

2002 m. gruodis Nr. 17

SPORTAS

RENGIA VU SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAS

Rektoriaus taurės krepšinio turnyras prasidėjo Sjjalio 17 d. prasidėjo ilgai lauktos tarpfakultetinės krepšinio varžybos Rektoriaus taurei laimė­ ti. Šių metų turnyre dalyvauja rekordinis merginų komandų skaičius per visą šių varžybų istoriją.

Varžybas pradėjo 10 merginų ir 12 fakultetų vaikinų komandų.

Rimantas KAMINSKAS, varžybų vyr. teisėjas Į iškilmingą varžybų atidarymą pasveikinti dalyvių atvyko VU Akademinių reikalų prorektorius doc. dr. S. Vengris, Sveikatos ir sporto centro direktorius prof. habil. dr. J. Jankauskas, Ekonomikos fakul­ teto prodekanas doc. dr. V. Bujauskas.

Meninį varžybų atidarymo scenarijų ir programą paruošė lektorės L. Samsonienė ir T Gritėnienė.

Po oficialios dalies sirgaliai laukė teisėjo švilpuko ir į aikštelę išbėgančių krepšininkų. Bet vietoj kamuo­ lio dunksėjimo pasigirdo linksma melodija, aikštelėn pabiro besišypsantys paruošiamosios aerobikos gru­ pės nariai.

Patenkinti žiūrovai plojimais lydėjo Lietuvos sportinės aerobikos rinktinės narę Giedrę Norviliūtę. Aplo­ dismentais palaikė ant rankų į aikštelę išėjusius Matematikos ir informatikos fakulteto breikerius. Ne mažiau džiaugsmingai sutiko ir orkestro „Oktava“ choreografinės grupės šokėjas.

Po atidarymo įvyko ir pirmosios rungtynės tarp Matematikos ir informatikos fakulteto bei Ekonomikos fakulteto. Permainingoje ir įdomioje kovoje pergalę rezultatu 82:74 iškovojo Ekonomikos fakulteto krepši­ ninkai.

Spalio-vasario mėnesiais varžybos vyks pogrupiuose. Kova žada būti arši - paraiškas padavė 10 merginų ir 12 vyrų komandų. Keturios stipriausios (po dvi iš pogrupių) komandos kovo mėnesį susitiks finale, kur ir paaiškės šių varžybų nugalėtojai bei prizininkai. Taip pat bus išaiškintos ir visos fakultetų komandų vietos.

Varžybos vyksta Saulėtekio ai. 2, Sveikatos ir sporto centro sporto salėje, šeštadieniais ir sekmadieniais.

V Naujiko nuotr.

Viščiukai skaičiuojami rudenį Prieš kelerius metus reorganizavus Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centrą, pagyvėjo studentijos sportinis gyvenimas. Pradėtos rengti tarpfakultetinės olimpinių

vilčių varžybos Rektoriaus taurei laimėti (varžybų programoje -11 sporto šakų) bei tarpfakultetinės varžybos pirmų kursų studentams. Geriausi sportininkai Vilniaus uni­ versiteto vardą garsina miesto, respublikos, tarptautinėse ir olimpinėse žaidynėse. Tai - D. Gudzinevičiūtė, E. Biknevičius, I. Sargautytė, D. Čiukšytė, D. Sadeckas ir kt.

Doc. Česlovas KANDRATAV1ČIUS, VU SSC Sporto ir turizmo darbo organizavimo skyriaus vedėjas

Puikiai šį sezoną pasirodė VU orientavimosi rinktinė, kuri, var­ žybose dalyvaudama be savo ly­ derių III k. filologės Ievos Sargautytės ir EF magistranto Da­ riaus Sadeckio (tuo metu jie at­ stovavo savo klubams užsienyje), tiesiog sutriuškino visus varžo­ vus, pelnydami 232 taškus. An­ trą vietą užėmusi VPU rinktinė tepelnė 147 taškus. Šiose varžy­

Spalio mėnesį vykusiame Lie­ tuvos studentų sporto asociaci­ jos (LSSA) posėdyje buvo patvirtinti 2001/2002 mokslo metų Lietuvos studentų čempionatų bose net 6 sportininkai tapo čem­ rezultatai. 2001/2002 m. m. Lie­ pionais (L. Manelytė, V. Bumelytuvos studentų čempionatuose tė, K. Masevičiūtė, M. Rūkas, nebe pirmą kartą puikiai pasiro­ P. Markovas ir A. Barkauskas), o dė orientavimosi, šachmatų, Chemijos fakulteto magistrante svarsčių ir sunkumų kilnojimo Laura Manelytė - absoliučia rinktinės, užėmusios pirmas vie­ čempione asmeninėse ir estafe­ tas. Antras vietas užėmė jėgos tri­ čių rungtyse. Tai didelis buvusio kovės, plaukimo, sportinės aero­ Universiteto studento Giedriaus bikos bei keliautojų sporto rink­ Zaicevo nuopelnas, - jis aktyviai tinės. talkina treniruojant rinktinę.

Jėgos trikovės, svarsčių kilno­ Nuo orientavimosi rinktinės jimo, sunkiosios atletikos, futbo­ neatsiliko ir Universiteto stipruo­ lo bei moterų ir vyrų krepšinio liai - sunkiosios atletikos ir svars­ rinktinės, lyginant su praėjusiais čio kilnotojai užėmė bendrakometais, pagerino savo rezultatus ir mandines pirmąsias vietas, o jė­ užėmė aukštesnes vietas. Tuo tar­ gos trikovės atstovai buvo antri. pu keliautojų sporto, kroso, leng­ Čempionais tapo 7 sportininkai vosios atletikos, irklavimo rinkti­ (R. Aleksejevas, S. Kravalis, nės užleido turėtas pozicijas.

M. Mikalkėnas, R. Dzeventkaus-

kas, D. Lučiūnas, A. Tamošiūnas ir S. Janušonis), o Chemijos fa­ kulteto trečiakursis Rotmiras Aleksejevas čempionu tapo jė­ gos trikovės ir sunkiosios atleti­ kos varžybose. Čempionėmis tapo ir sporti­

nės aerobikos trejeto rungties at­ stovės (G. Norviliūtė, V. Elenskytė ir O. Urbikienė).

Pagyrimo vertos ir mūsų ir­ kluotojos Dovilė Pincevičiūtė, Kristina Banevičiūtė bei Agnė Pincevičiūtė. Vienviečių klasės (lengvas svoris) rungtyje jos „okupavo“ visą nugalėtojų paky­ lą.

Nors lengvoji atletika ir vadi­ nama sporto karaliene, tačiau lengvaatlečių rezultatai dar nė­ ra karališki. Lietuvos studentų žiemos lengvosios atletikos čempionate užimta 4 bendrakomandinė vieta, o geriausią asme­ ninę vietą - trečią - pasiekė E. Kavaliauskas šuolių į tolį rungtyje ir D. Germanavičius rutulio stūmime. Vasaros čem­ pionate lengvaatlečiai užėmė taip pat 4 bendrakomandinę vie­ tą, o svariausiai pasirodė orien­

Išsirikiavo krepšinio turnyro komandos

Ekonomikos fakulteto krepšininkai - pirmųjų tarpfakultetinių krepšinio varžybų Rektoriaus taurei laimėti nugalėtojai

tavimosi rinktinės narys D. Sadeckis, 5000 m distancijoje už­ ėmęs antrą vietą.

Keturių sporto šakų atstovai (irklavimo, šachmatų, badmin­ tono ir teniso) treniruojasi sava­ rankiškai arba pas miesto trene­ rius. Šiais metais debiutavę teni­

sininkai buvo paskutiniai, tačiau tai nesumenkina jų ir kitų pras­ čiau pasirodžiusių sporto šakų entuziastų pastangų ir indėlio į bendrą rezultatų kraitę, nes pa­ siektų rezultatų sporto šakose, kuriose dalyvavo VU rinktinės, analizė rodo, kad VU ir Kauno

kūno kultūros akademija (LKKA) ir pernai, ir šiemet smarkiai lenkia kitas respublikos aukštąsias mokyklas.

LSSA rengia 28 sporto šakų čempionatus. Pernai vyko 27 sporto šakų čempionatai. Vil­ niaus universitetas pernai ir šie­ met nedalyvavo 8 sporto šakų čempionatuose. Tuo tarpu Vil­ niaus pedagoginis universitetas (VPU) tiek pernai, tiek šiemet

nedalyvavo 4 sporto šakų čem­ pionatuose, Kauno technologijos universitetas (KTU) 2 ir 3, o Kauno kūno kultūros akademija - 2 ir 5 čempionatuose.

Nedalyvaujant 8 sporto šakų čempionatuose galutinėje Lietu­ vos studentų čempionatų suves­ tinėje VU užima 4 vietą po LKKA, KTU ir VPU. Tai labai aukšta vieta, nes šiose aukštosio­ se mokyklose (LKKA, VPU, ŠU

ir Klaipėdos universitete) ruošia­ mi kūno kultūros specialistai.

Studentai, pasirinkę studijuoti šią specialybę, jau kelerius me­ tus būna lankę sporto mokyklą arba klubą. Treniruotės nenu­ trūksta ir įstojus į aukštąją mo­ kyklą. Tuo tarpu mūsų Universi­ tete pirmo kurso studentams su­ darytos galimybės tik vieną se­ mestrą kartą per savaitę lankyli organizuotas kūno kultūros pra­ tybas arba kai kurių sporto šakų treniruotes. Tačiau dėl sporto ba­ zių stygiaus šias treniruotes gali lankyti rinktinių nariai.

Išmintingo Universiteto sena­ to dėka stojant į Vilniaus univer­ sitetą buvo sudarytos palankes­ nės sąlygos tiems atletams, kurie per paskutinius kelerius metus respublikos čempionatuose lai­ mėjo prizines vietas. Tokia gali­ mybe šiemet pasinaudojo 85 at­ letai. Tai nėra mažai. Todėl no­ rėtųsi, kad jų meilė sportui ne­ užgestų pradėjus studijas.

KRONIKA Sevilijoje (Ispanija) 2002 m. Pasaulio irklavimo čempionato vertinimo komisijoje dirbo Sveikatos ir sporto centro direktorius, prof. habil. dr. Jonas Jankauskas. Jis nuo 1973 m. yra tarptautinės irklavimo federacijos (FISA) arbitras.

Universitas Vilnensis

2002 m. gruodis

15

VU choras „Virgo“ į Šiaurės Ispaniją vyko su kultūrine misija Spalio pabaigoje VU merginų choras „Virgo" (vadovė Rasa Gelgotienė) grįžo iš dar vienos įsimintinos kelionės. Sį kartą su Panevėžio kameriniu orkestru (vadovas Vidmantas Kapučinskas) parengusios koncertinę programą merginos lankėsi Šiaurės Ispanijoje.

Jurgita LUKŠYTE Šiauriausia Ispanijos provin­ cija Asturias, dar vadinama Pi­ cos de Europa, gerokai skiriasi nuo kitų Ispanijos regionų. Čia didžiąją dalį gyventojų sudaro vy­ rai, mat krašte gausu anglies ir kitokių naudingųjų iškasenų ka­ syklų. Bet šachtos nėra vieninte­

lis išskirtinis provincijos bruo­ žas. Regione ypač dažnai lyja (vietos gyventojai nuolat dairosi į dangų, nes, anot jų, pradėjęs ly­ ti, lietus nesiliauja ištisas die­ nas), todėl veši įvairi ir spalvin­ ga augalija. Į kalnų apsuptą ir savitu gam­ tos grožiu apdovanotą kraštą „Virgo“ vyko ne tik džiaugtis ši-

Bene daugiausiai įspūdžių merginos patyrė Asturias anglių kasykloje-muziejųįe

luma spalio pabaigoje. Pagrindi­ nė merginų užduotis buvo padė­ ti vietiniams gyventojams vykdyti kultūrinę misiją. Asturias pro­ vincijoje ypatingas dėmesys ski­ riamas tradicijoms saugoti ir puoselėti bei kultūrinei veiklai vystyti, regioną nuolat remia Is­ panijos vyriausybė. Kalnų kaime­ lių gyventojai iki šiol nešioja spe­ cifinį apavą - klumpes su trimis kulnais (tokiomis klumpėmis la­ bai patogu vaikščioti per šlabdribą ar kai iš kalnų pradeda tekėti tirpstantis sniegas). Nameliai čerpiniais stogais - dar vienas šiam kraštui būdingas istorinis palikimas.

Norėdami pagyvinti šachtinin­ kų krašto gyvenimą, provincijos sostinės Oviedo, Leono bei kitų miestelių gyventojai savaitgaliais rengia muzikos festivalius. Tokia­ me festivalyje Elendrego mieste­ lio vyrų choro bei merijos kvieti­ mu dalyvavo ir „Virgo“. Elendre­ go bei Oviedo koncertų salėse choras su Panevėžio kameriniu orkestru atliko G. B. Pergolesio

Apklausa_____ ______________________________________

Ką studentai žino apie VU rektoriaus rinkimus 2000 metų rudenį, tapęs Seimo nariu, atsistatydino Vilniaus universiteto rektorius prof. Rolandas Pavilionis. Dvejus metus šias pareigas laikinai ėjo habil. dr. akad. Benediktas Juodka. 2002 m. spalio 11d. Vilniaus universiteto Senato posėdyje jis buvo išrinktas Universiteto rektoriumi.

Ką apie tai žino ir mano VU studentai?

Giedrius Gerulskis, MF, gydy­ tojas rezidentas:

„Žinau, kad VU rektorius yra akademikas Bene­ diktas Juodka. Jis laikinai ėjo VU rektoriaus parei­ gas ir neseniai išrinktas rektoriu­ mi. Sužinojau tai iš žiniasklaidos“.

Giedrė Bielytė, FilF, anglų fi­ lologija, II kursas: „Apie rek­

toriaus rinkimus sužinojau in­ ternete. Bet plačiau nesidomėjau.

Kad išrinktas akad. B. Juodka, sužinojau per „Panoramą“, o paskui perskaičiau laikraštyje "Universitas Vilnensis“. Rinki­ mai nebuvo studentų reikalas, jie nebuvo įtraukti į šį procesą. Man asmeniškai nėra labai svarbu, ką ’šrinko. Tai buvo vienintelis kan­ didatas, apie kurį buvau šį tą gir­ dėjusi“.

Eglė Burdulytė, TF, teisė, I kursas:

„Kadangi aš dar tik pirmo kurso studen­ tė, nesu įsitraukusi į Universiteto veiklą,

i

tai ir rektoriaus rinkimai man ne­ buvo labai svarbūs - jais nelabai do­ mėjausi. Be to, apie tai turėjau ma­ žai informacijos. Kad dabar rekto­ riumi išrinktas akad. B. Juodka, man nėra svarbu“.

Ignotas Ado­ mavičius, TVM, I kursas: „Tai ką

- turėsime naują rektorių, t. y. nuolatinį, o ne laikinai einantį šias pareigas? Tikiuosi, jis priims studentams tinkamus sprendimus, sutars su VU SA, puikiai bendra­ darbiaus su mūsų, VU padalinio, direktoriumi. Apie jo darbus kol kas nieko negaliu pasakyti, nes pats į VU bendruomenę įsiliejau tik šį rudenį“.

Andrius Lošakevičius, FilosF, psi­ chologija, IV kur­ sas: „Girdėjau, kad

išrinktas ponas Be­ nediktas, o jo varžo­ vas buvo ponas Feliksas. Nelabai domėjausi šiais rektoriaus rinki­ mais, nes šiaip esu apolitiškas, už­

siėmęs savo studijomis ir darbu. O sužinojau iš laikraščio „Savas“, šiek tiek skaičiau „Universitas Vil­ nensis“ interneto puslapyje. Išrink­ tas naujasis rektorius pasakė: „Iš­ rinkote labiau patyrusį“. Manau, gerai, kad jis pasitiki savimi, yra patyręs, gal ką nors gero pada­ rys...“ Artūras Rudomanskis, GMF, ekologinė biologija, II kursas:

„Džiaugiuosi naujuoju VU va­ dovu. Tikėjausi, kad jis bus išrink­ tas rektoriumi, todėl dėl kitų kan­ didatų nesukau sau galvos. Aš įsi­ tikinęs, kad laikinasis rektorius Universitetui neatnešė žalos, vei­ kiau naudos. Skirtingai nei prie buvusios valdžios, Universitete neatsirado naujų, berods 0,5 mln.

Lt kainuojančių bibliotekos du­ rų, o gal dar ir kitų akibrokštų.

Be to, gal vadovaujant akademi­ kui pagaliau bus gerinama studi­ jų kokybė, atsinaujinamas moks­ linis inventorius ir pati mokslo aplinka“.

Kalnai, savita gamta bei nameliai čerpiniais stogais būdingi šio Šiaurės Ispanijos regiono bruožai

„Magnificat“, A. Vivaldžio „Laudamus te“ bei keletą lietu­ viškų kūrinių. Du nedidelius J. S. Bacho ir V. A. Mocarto kū­ rinius kartu giedojo ir Elendre­ go vyrų choras. Į lietuvių pasi­ rodymus kvietė Ispanijos spau­ da bei radijas, todėl dėmesio ir aplodismentų netrūko.

Po koncertų choristų laukda­ vo tradicinėmis vaišėmis, dau­ giausia įvairiomis jūros gėrybė­ mis, nukrauti stalai. Prisiragavusios jūros ežių bei krabų, mergi­ nos su Elendrego choru traukė ispanų liaudies dainas bei prita­ riant dūdmaišiams mokėsi ispa­ nų šokių.

Nei pridėsi, nei atimsi...^ © © © © © © © © © © © © © © ©

©

Optimisto principas: rytoj bus geriau nei poryt.

Pasakyk parašiutininkams, kad nustotų šokinėti. Mes dar nepaki­ lome.

Netikėtai grįžo vyras namo iš interneto..

Jo akiratis buvo toks siauras, kad galėdavo žiūrėti pro rakto sky­ lutę abiem akimis.

Nori - vesk. Nenori - nevesk. Ilgai nenori - gydykis.

Amžinas moterų klausimas: ką tokio suvalgius, kad sulieknėtum? Šiandien tris kartus pagalvojau. Labai pavargau... „Kažkas čia ne taip...“, - pasakė Pagrandukas, lėtai kramtyda­ mas lapės likučius. Šios sauskelnės sugeria iki 30 litrų skysčio! Kūdikis visada sau­ sas!!! Tik pajudėti negali.. Įdomu, kodėl skalbimo ar indų plovimo mašiną galima nusipirk­ ti, o drabužių lyginimo reikia vesti?

Tikras džentelmenas visada pasibeldžia - net ir atidarydamas spintos duris.

Muilas „Safeguard“ - geriausias muilas jūsų seifui!

Gyvenimas praeina taip greitai, lyg jam būtų su mumis neįdomu.

Mylimoji! Tokių kaip tu - nebuvo, nėra ir nereikia!

Yra trys dalykai, kuriuos galima stebėti valandų valandas: kaip dega ugnis, teka vanduo ir kaip dirba žmonės. Idealus variantas stebėjimui - gaisras. Žmogui gyvenimas duodamas tik kartą, ir, kaip taisyklė, pačiu netinkamiausių momentu.

VAŽIUOK I AMERIKĄ SU TO DAR NEBUVO ! Į „W0RK & TRAVEL“ PROGRAMA!

'J

GRUODI

pradinis įuašaa įnašas piadūūa

j

1

R

Šiemet jau 2 iš jūsų

n,

nemokamai (burtų būdu) važiuos į Ameriką!

Odminių g. 11, 2001 Vilnius Tel.: (5) 261 72 00.212 30 38, 268 57 15.268 57 14 Faks.: (5) 2629147 e.paštas: info@ewc.lt

Taip pat kviečiame ( Donelaičio g. 46, 3000 Kaunas Tel.: (37) 20 10 38. 20 06 98 dalyvauti e.paštas. kaunas@ewc.lt „Au Pair“ ir Kurpių g.1, 5800 Klaipėda „Internships “ | Užsiregistravusieji su draugu (-c) Tel (46)41 05 40.41 05 42 programose. e.paštas: klaipeda@ewc.lt rifegausiš kinų patiekalais!

(

2002 m. gruodis

Universitas Vilnensis

16

( MES - STUDENTAI

Akcija - žmonių medžioklė VU Medicinos fakulteto III kurso studentai Andrius Degulys, Deimantė Karaliūtė ir Gabija Tomkutė, vadovaujami doc. Jani­ nos Tutkuvienės ir gyd. Vytauto Tutkaus, atlieka mokslinį tyri­ mą, kurio tikslas - nustatyti ir įvertinti įvairius žmogaus mat­ menis.

Gintaras KIVARAS, Žurnalistikos instituto 1 k. studentas Nuskriausti žiniasklaidos

Pasak Andriaus Degulio, tai antropometrinis tyrimas, kurį atliekant nustatomi įvairūs žmo­ gaus matmenys, pvz., riebalų raukšlės, ūgis, svoris, rankų ir kojų apimtys ir pan. Kai ši akci­ ja vyko Palangoje, žiniasklaida iškėlė tik riebalų problemą, nors pagrindinis jos tikslas - kelio są­ nario girnelės raiščio tyrimas. Iš­ tyrus tūkstantį žmonių bus gali­ ma matyti dėsningumus, būdin­ gus įvairaus amžiaus, lyties, svo­ rio grupei. Deimantė Karaliūtė tvirtina, kad jau pastebėjo, jog kuo didesnis girnelės raiščio kampas, tuo dažnesni nusiskun­ dimai ilgiau pavaikščiojus ar pa­ dirbus.

jautriai reaguoja į padidėjusį svorį ir net bijo lipti ant svarstyklių.

Tuo tarpu lieknos merginos ir vy­ rai žinią apie savo svorį priima ramiai. A. Degulys prisimena ku­ riozinių atvejų, kai moterims sa­ kė, jog jų svoris visiškai norma­ lus, gali maitintis, kaip nori, o jos nutraukdavo: „Palaukit, kol at­ eis vyras, ir tada pasakykit“. Va­ dinasi, moterys jaučia vyrų spau­ dimą. O dažnas vyrukas ateina su nuo alaus išsipūtusiu pilvu.

Nuotykiai

Pasak A. Degulio, jų matavimo įrankiai užkliūva žmonėms vien sa­ vo netipiška išvaizda, skambiais pavadinimais, pavyzdžiui, gineko­

loginis skriestuvas. Kartais priešiš­ kas požiūris atsiranda ne dėl instru­ mentų, bet dėl to, kad reikia apnuo­ ginti ranką ar koją. Todėl vasarą ak­ cija vyko pajūryje, kur buvo dau­ giausia mažai apsirengusių žmonių. „Telepicos" konkurentai

Žmonės į „gelžgaliais ginkluo­ tus“ akcijos rengėjus reaguodavo labai įvairiai. Vieni kaltino stu­ dentus išsidirbinėjimu, kiti ma­ nė, jog čia darbuojasi humoro lai­ da „Telepica“. Kai studentai pra­ dėjo savo žygį, trūko žmonių. Ta­ čiau po reklamos per visuomenės informavimo priemones viskas pasikeitė į gera. Palangoje žmo­ nės net po tris valandas stovėjo milžiniško ilgumo eilėse, norėda­ mi pasimatuoti. Iš akcijos rengė­ jų jie išgirsdavo ne tik savo kūno masės indeksą, t. y. svorio ir ūgio santykį, ūgį, svorį, bet ir gaudavo nemokamų patarimų - susirūpin­ ti išsiplėtusiomis kojų venomis ir pan. Dabar, tyrimams vykstant studentų bendrabučiuose, A. De­ gulys prašo studentus neišsigąsti, negalvoti, kad medikai išsidirbi­ nėja.

Matuotojų komanda

A. Kriščiūno (žurnalas „Ižinelė“) nuotr.

Matuojamos riebalų raukšlės

Būti liekna - mada

Įpusėjus tyrimui peršasi sen­ sacinga išvada - Lietuvoje žmo­ nių su antsvoriu yra ne per 30 proc., kaip skelbė „Lietuvos rytas“, o tik 12 proc. Tačiau žmo­ nėms tie 30 proc. įvarė daug bai­ mės, todėl jie griebėsi įvairiausių dietų ir lieknėjimo programų.

D. Karaliūtė išskiria merginas ir pusamžes moteris, nes jos itin

A- {JNIVLR5ITLTO BLNDKCIOME.NĖ.5 „ACIK5INL5 MINTY5“

Lėkt. Antanas SMETONA (Filologi­ josfakultetas, Lietuvių kalbos katedra):

Doc. Lidija SABAJEVAITE (Filo­ sofijosfakultetas, Politologijos katedra): Kur teisė į gyvybę? Eutanazija, abortai draudžiami, o žudyti leidžia­ ma, kai pasirengiama karui. Tuoj galė­ sime panaudoti vaizdines priemones.

Surengiau festivalį namuose. Visi tiek prisprogo, kad miegamajame šo­ kius kėlė, o kurie nebepašoko, mie­ gojo miegamajame kambaryje - vir­ tuvėje.

VU rektorius akad. Benediktas JUODKA: Mes turime suprasti, kad mokslo fanatikų mažėja (per kandidatų į VU rektorius susitikimą su VU SA par­ lamentarais).

$ Asist. Tomas DAVULIS (Teisės fa­

Lėkt. Laimutis LAUŽIKAS (Filologi­ josfakultetas, Lietuvių kalbos katedra): Kas bendra tarp „spintelė“ ir „bal­ dai“? Ne kažin kas - linksnis.

Matuojama žasto apimtis

Taip buvo nustatinėjama pusiausvyra

kultetas, Darbo teisės katedra): Ne vien moterys turi demonst­ ruoti moteriškus drabužius. Yra ir vyrų...

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab.

Tel. 268 70 89.

EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Mobil. tel. 8-687-49018 Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino dizaino studija-spaustuvė „Žvaigždžių miestas“.

Redaktorė Liana Binkauskienė Kalbos redaktorė, korektorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Šiais laikais lotyniškas posakis „Dažniau vartyk stilių“ virsta į „Daž­ niau maigyk klavišus“. (apie nemokėjimą taisyklingai kal­ bėti) Dėl to šūdo prarasti darbą?!

Taigi pasidaro aišku, kad tai ne­ aiški kalbos dalis (būdinys).

Brangios ponios, visom pras­ mėm!

Pas draugus nuėjo šuns vedinas, grįžo šuns vedamas.

Vyr. lėkt. Skirmantas VALIULIS(Žurnalistikos instituto dėstytojas, kino kritikas):

Prof. habil. dr. Vygintas Bronius PSIBILSKIS (Filosofijosfakultetas, Po­ litologijos katedra):

Moters kūnas estetiškas, nes nie­ kas neišsikiša.

Tie triušiai, kaip žinote, ne­ snaudžia.

Rudosios žiurkės lyginamos su žmogumi - prie visko prisitaiko ir viską valgo.

Laukinę gamtą sudarys rudo­ sios žiurkės, tarakonai, balandžiai, kojotai, šakalai, žmogus. Visų kitų gerų dalykų paprasčiausiai nebe­ liks.

Kam neišeina rašyti dienoraščio, tegu rašo laiškus sau. Tik tegu nede­ da miltelių.

Niekas nesako tiesos apie bendra­ bučius, nes visi dar nori gyventi.

Rankos išduoda žmogų. Daž­ niausiai mes neturime kur jų dėti.

Aišku, turiu omeny ne meilės sce­ nas. Čia viskas aišku...

Moteris pirmiausia žiūri į vyro už­ pakalį: storas, plonas, minkštas, pa­ jėgus...

Nemokamas kontaktinių lęšių parinkimas Akinių parinkimas

Klausykite, užsirašykite ir siųskite mums „auksines mintis“ ei. p. liana.binkauskiene@cr.vu.lt

Ar liūdnesnio kas būt galėtų už likimų žmogaus šioj nakty.

Jo gimimas toks ilgas ir lėtas, o mirtis nelaukta ir staigi.

DidelėsNUOLAIDOS Studentams

(V. Mačernis)

nuolat nuolaidos

Nuoširdžiai užjaučiame

Garsių pasaulio firmų kontaktiniai lęšiai.

bendradarbę

ALCON gamybos priemonės jų priežiūrai.

Aliuciją Orentaitę mylimam

Gydytojo-oftalmologo konsultacija.

UAB FIGARO Vilnius, Antakalnio g. 59, 154 kabinetas, tel. (8-5) 234 61 37.

Tėveliui mirus.

Vilniaus universiteto biblioteka