hinc itur ad astfa
fį ė) 7^
• 1579 ■
universitas
I' vilnensis
Vasario 7 d. Nemokamai http:llwww. vilnensis. vu. lt
<
J
Vilniaus universiteto Ilaikraštis Nr. 1 (1627)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Universiteto mokslininkams Rektoriaus premijos 2001 m. gruodžio 21 d. iškilmingame Senato posėdyje už 2001 m. mokslo pasie kimus I. e. rektoriaus pareigas akad. B. Juodka įteikė Rektoriaus premijas keturio likai Vilniaus universiteto mokslininkų: Istorijos fakulteto doc. dr. Irenai Valikonytei; Matematikos ir informatikos fakultetoprof. habil. dr. Vilijandui Bagdonavičiui; Gamtos mokslų fakulteto prof. habil. dr. Vytautui Rančeliui; Medicinos fakulteto doc. dr. Rimantui Jankauskui; Kauno humanitarinio fakulteto vyr. mokslo darbuotojai dr. Daliai Štreimikienei; Ekonomikos fakultetoprof. habil. dr. Jonui Mackevičiui; Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto vyr. mokslo darbuotojui dr. Gintautui Tamulaičiui; Fizikos fakulteto mokslo darbuotojui habil. dr. Vygintui Jankauskui; Chemijos fakulteto doc. dr. Sauliui Armaliui; Filologijos fakulteto prof. habil. dr. Eugenijai Ulčinaitei; Filosofijos fakulteto prof. habil. dr. Danutei Gailienei; Komunikacijos fakultetoprof. habil. dr. Domui Kaunui; Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Ramūnui Vilpišauskui; Teisės fakulteto dr. Egidijui Šileikiui.
VU prisideda prie žinių ekonomikos plėtros Vilmantė ŽVINYTĖ
Sausio pradžioje Prezidentūroje buvo pasira šytas ketinimų protokolas, kuris suvienijo moks lo, verslo bei politikos sričių atstovus, prisidedan čius prie žinių ekonomikos plėtros Vilniuje. Ketinimų protokolą kartu su Vilniaus miesto meru Artūru Zuoku pasirašė laikinai einantis Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas profe sorius Benediktas Juodka, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius profesorius Ed mundas Zavadskas ir aukštųjų technologijų ver slu i atstovaujančio Žinių ekonomikos forumo ta rybos pirmininkas daktaras Vytautas Naktinis. A. Zuoko teigimu, pagrindinis pasirašyto ke tinimų protokolo siekis - kurti naują infrastruk tūrą, reikalingą mokslą ir verslą susiejančių žinių
ekonomikos branduolių vystymuisi. Būtinos są lygos - universitetų, mokslinių tyrimo institutų, verslo ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų ben dradarbiavimas. Todėl ketinimų protokole nu matyta, kad pirmieji žinių ekonomikos branduo liai bus įkurti Saulėtekyje, kuriame yra Vilniaus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai, bei Visoriuose. Pasirašytą ketinimų protokolą me ras pavadino pirmu žingsniu plėtojant žinių eko nomiką Vilniaus mieste. Šiuo metu Vilnius yra neabejotinas Lietuvos lyderis aukštųjų technologijų srityje. Šalies sos tinei lieka daugiausia inovacijoms skiriamų lė šų, joje sukoncentruotas pagrindinis šalies moks lo potencialas. Inovacijų vystymui Vilniuje, pa lyginti su kitais regionais, yra skiriamas didžiau sias dėmesys. Vilniaus apskričiai tenka 47,2 proc. (2000 m. duomenys) visų šalies mokslo tiriamie siems d arbams skirtų išlaidų.
VU TSPMI dėstytojai ir studentai Vasario kviečiami dalyvauti 10-mečio renginiuose 7 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas švenčia 10 metų sukaktį VASARIO 5 D.
16.00- 18.00 vai. Krepšinio turnyras Kokia šventė be krepšinio?! Kūno kultūros centro sporto salėje (Saulėtekio ai. 2) vyks krepšinio turnyras, kuriame varžysis studentų, dėstytojų ir politikų komandos. Turnyro nugalėtojai bus apdovanoti vasario 7 d. „Muzikiniame angare". Kviečiame visus studentus ir dėstytojus palaikyti varžybų dalyvius!
VASARIO 6 D.
16.00 - 17.30 vai. Studentų debatų konkursas „Viešas žodis"
Iškalba, sugebėjimas patraukti, įtikinti publiką, gebėjimas per ribotą laiką išdėstyti savo poziciją būdingi daugeliui TSPMI studentų. Užsiregistravę studentai varžysis dėl „Oratoriaus 2002" titulo (konkursas vyks 103 auditorijoje). Geriausio oratoriaus diplomas bus įteiktas vasario 7 d. „Muzikiniame angare". Kviečiame visus palaikyti konkurso dalyvius! VASARIO 7 D.
14.00 - 14.30 vai. Parodos atidarymas
VU bibliotekos II aukšte (Universiteto g. 3) atidaroma paroda, skirta VU TSPMI dešimtmečiui. Bus eksponuojami VU TSPMI leidiniai, nuotraukos ir dokumentai iš pirmojo TSPMI dešimtmečio. Kviečiame dalyvauti!
15.00- 17.00 vai. Iškilmingas minėjimas Vilniaus universiteto Mažojoje auloje (Universiteto g. 3) vyks iškilmingas minėjimas. VU TSPMI 10-mečio proga sveikins Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas, užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Vilniaus meras Artūras Zuokas.
20.00 vai.
Plačiau apie tai skaitykite
2-3 psl.
Vakaras „Muzikiniame angare"
VU TSPMI dešimtmečiui skirti renginiai baigsis vakaru „Muzikiniame angare" (j. Jasinskio g. 14). Vakare bus apdovanoti krepšinio ir debatų konkursų nugalėtojai. Susirinkusiuosius linksmins „Dviračio žynios", V. Kernagis, Z. Žvagulis ir kt. „Švyturys" vaišins alumi. Kviečiame! (Vakare gali dalyvauti tik VU TSPMI dėstytojai, studentai ir alumnai. Į „Muzikinį angarą" bus įleidžiama pagal studentų ir baigusiųjų sąrašus).
Universitas Vilnensis
2
2002 m. vasario 7 d.
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas laiko juostoje 1997 m. bir želio 10 d. prie Vyriausybės rū mų įvyko, stu dentų ir dėsty tojų piketas dėl 1997 m. gegu žės 27 d. nutari mo atšaukimo.
1992 m. vasario 7 d. įsteigtas Tarptautinių santykių institutas. Nuotraukoje -1992 m. vasario 7 d. iškilmingame VU Tarybos posėdyje. 1992 m. birže lio 8 d. pasi rašytas Vilniaus universiteto ir Vyriausiojo Lie tuvos išlaisvipimo komiteto pareiškimas ir protokolas dėl paramos kurti VU Tarptauti nių santykių ins titutą ir jo toli mesnei veiklai. 1992 m. rugsėjo 3 d. įvyko pirmųjų mokslo metų iškilmingas atidarymas. Pradėtos tarp tautinių santykių dvejų metų programos studijos. 1992 m. spalio 16 d. Tarptautinių santykių instituto taryba nutarė įsteigti politikos moks lų bakalauro programą ir pakeisti Instituto pavadinimą - Tarptautinių santykių institutas tapo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu. 1993 m. sausio 11d. įvyko vienas pirmųjų TSPMI mokslinių seminarų „Lietuvos saugu mas ir Rusijos karinės pajėgos Kaliningrado srityje“. 1993 m. rugsėjo 1 d. pradėta vykdyti politikos mokslų bakalauro programa. 1994 m. gruodžio 16-17 d. surengta pirma metinė konferencija „Lietuvos nacionaliniai interesai ir jos politinė sistema“. 1995 m. birželio 15 d. TSPMI pradėtas leisti žurnalas „Politologija“. 1995 m. birželio 22 d. įteikti diplomai tarptautinių santykių programos absolventams. 1995 m. gruodžio 29 d. Vyriausybė nutarė skirti dalį Kongreso rūmų Tarptautinių santy kių ir politikos mokslų institutui įkurdinti. 1996 m. lapkričio 28 d. patvirtintos tarptautinių santykių, Europos studijų, lyginamosios politikos magistro programos. 1996 m. gruodžio 10-12 d. įvyko Tarptautinės politikos mokslo asociacijos simpoziumas „Politinio režimo transformacija: naujoji politika Vidurio ir Rytų Europoje“. Dalyvavo TPMA prezidentas J. Leca, TPMA atsakingasis sekretorius J. Coakley. 1997 m. gegužės 27 d. Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Kongreso rūmų statybos užbai gimo ir naudojimo“, kuriuo buvo panaikintas 1995 m sprendimas dėl dalies Kongreso rū mų perdavimo TSPMI.
Pirmas jubiliejus dideli pasiekimai Gabrielė PETRAUSKAITĖ, Jovita PRANEVIČIŪTĖ
Vilniaus universiteto Tarptautinių san tykių ir politikos mokslų institutas (TSPMI) - politologijos specialistus ren gianti bei mokslinius tyrimus atliekanti aukštojo mokslo įstaiga. Institute šiuo metu sutelktos pagrindinės politologų ir tarptautinių santykių specialistų akade minės pajėgos. TSPMI įkurtas 1992 m Vilniaus uni versiteto iniciatyva, finansuojant Vyriau siajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui. Pedagoginės TSPMI veiklos pradžia dvejų metų tarptautinių santykių progra ma. Šios programos tarptautinių santykių specialistų diplomus gavo 58 absolventai,
kurių dauguma dirba valstybinėse institu cijose. 1993 m. įkurta politikos mokslų baka lauro studijų programa. Pagal šią progra mą šiuo metu studijuoja per 500 studen tų. Geriausi iš jų siunčiami mokytis į už sienio valstybių universitetus pagal TSPMI mainų programas. 1997 m. baka lauro programą baigė pirmieji 23 absol ventai. Norinčiųjų studijuoti Institute kas met daugėja. Tai viena iš populiariausių ir prestižiškiausių mokymosi įstaigų Lietu voje. TSPMI - naujas institutas, politikos mokslas - ganėtinai nauja disciplina tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. TSPMI studentams kartu su kitose aukštosiose mokyklose studijuojančiaisiais politikos
1997 m. birželio 23 d. įvyko pirmosios politikos mokslų bakalaurų laidos diplomų įteikimo ceremonija. Bakalauro diplomus gavo 23 absolventai. Nuotraukoje -1998 m. birželio 19 d. po diplomų įteikimo. Antra politikos mokslų bakalaurų laida. 1998 m. liepos 9 d. pristatytas naujas užsienio politikos žurnalas anglų kalba „Lithuanian Foreign Policy Review“. Žurnalo leidėjai - TSPMI bei Užsienio politikos tyrimų centras prie URM. 1999 m. birželio 23 d. TSPMI tarybos posėdyje dr. Raimundas Lopata išrinktas VU TSPMI direktoriumi. 1999 m. lapkričio 13 d. TSPMI surengė seminarą „Lietuva ir Kaliningradas: bendradar biavimo perspektyvos“. Seminare dalyvavo Instituto dėstytojai, diplomatai, kultūros vei kėjai ir žurnalistai. Įsteigta Lietuvos ir Kaliningrado srities nevyriausybinių organizacijų bei akademinių institucijų asociacija. 2000 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės nutarimu TSPMI perduotas Vokie čių g. 10 esantis pastatas. 2000 m. lapkričio 21 d. kartu su Prancūzijos ambasada ir R. Šumano fondu suorganizuo ta tarptautinė konferencija „ES plėtros proceso pilietiniai bei ekonominiai iššūkiai: Pran cūzijos ir Lietuvos požiūriai“. 2000 m. lapkričio 24d. surengta metinė konferencija „Lietuva po Seimo rinkimų 2000“. 2001 m. sausio 9 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos karo akademija. 2001 m. vasario 1 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Užsienio reikalų ministeri ja. Numatytas bendradarbiavimas rengiant kvalifikuotus tarptautinių santykių specialis tus, Instituto studentams organizuojant praktiką įvairiuose Ministerijos padaliniuose 2001 m. kovo 29 d. Maskvoje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Maskvos tarptau tinių santykių institutu. 2001 m. balandžio 9 d. surengtas seminaras su Rytų studijų centru (Lenkija) „Lietuva ir Lenkija besikeičiančioje aplinkoje: energetikos ir Kaliningrado srities problemos“. 2001 m. balandžio 27 - 30 d. įvyko tarptautinė konferencija „Europos saugumas: Lietu vos ir Prancūzijos požiūriai“. 2002 m. sausio 17-18d. surengtas tarptautinis seminaras Varšuvoje „Lietuvos ir Lenki jos požiūriai į Baltarusiją“.
mokslą tenka nelengva ir atsakinga misi ja - ateityje būtent jie, pirmieji politologi jos specialistai, turės formuoti politikos mokslo gaires Lietuvoje, taip pat dalyvauti politikoje. Studentai garbingai atstovauja Institu tui politologų konkursuose, stovyklose, konferencijose. Jau tradicine tampančio je politologijos olimpiadoje prizines vie tas nuolat iškovoja TSPMI studentai. 2001 m. nugalėtoju tapo Instituto antra kursis M. Kluonis. Net kelias konkurso „Politikas 2002“, skirto patraukti jaunimą spręsti valstybinio masto problemas bei kurti ateities programas, komandas suda ro būtent šio Instituto atstovai. Atviros vi suomenės kolegijoje kiekvienais metais didelę dalį taip pat sudaro TSPMI studen tai. Daugelyje nevyriausybinių jaunimo or ganizacijų aktyviai veikia Institute besimo kantys ar jį jau baigę asmenys - jie yra da bartiniai jaunimo lyderiai. Kiekvienais me tais jie papildo ir Lietuvos politinio elito gretas.
2001 m rugsėjo 2 d. įkurta Instituto stu dentų organizacija „RePublica“ palaiko jau nuo devintojo dešimtmečio pradžios gy vuojančias Instituto studentų bendros veik los tradicijas. 1994 - 2000 m. veikė Jaunų jų politologų klubas (JPK). R. Avulytės, G. Dirgėlos, A. Romanovskio, I. Garšvaitės bei V Bražiūnaitės vadovaujamas klu bas buvo studentų iniciatyvos bei tarpusa vio bendravimo ir veiklos arena. „RePub lica“ perėmė geriausias JPK tradicijas bei patirtį. Šikorporacija vienija ir besimokan čius, ir jau baigusius Institutą studentus. Siekiama suburti darnią ir aktyvią bendruo menę, kurti bei puoselėti Instituto tradici jas. Atgaivintas korporacinės veiklos mo delis sėkmingai įsitvirtina. Geri tarpusavio santykiai bei neformalus bendravimas yra pagrindas plėsti akiratį, užmegzti naujus ry šius. Studentai turi galimybių pasidalyti pa tirtimi su kolegomis, įvertinti ir įgyvendinti savo idėjas. Nukelta j 4 p.
3
Universitas Vilnensis
2002 m. vasario 7 d.
*
Pirmasis Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius doc. Egidijus Kūris:
„TSPMI laipsniškai stojo ant kojų ir išsikovojo vietą po saule“ Socialinių mokslų daktaras doc. Egidijus Kūris 1992 - 1999 m. buvo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, da bar VU TSPMI dėsto Lietuvos Konstitucijos ir viešosios teisės kursą. 1999 m. Lietuvos Respublikos Seimas Egidijų Kūrį paskyrė Konstitucinio Teismo teisėju. Vilmantė ŽVINYTĖ
1992 m. įkurtas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institu tas. Jūs - vienas iš įkūrėjų. Kaip pri brendo ši mintis, kokiomis aplinky bėmis buvo įkurtas Institutas? 1991 m. pabaigoje susirinko iniciatyvinė 10 žmonių grupė, kuri manė, kad VU reikia instituto, kuriame būtų rengiami tarptauti nių santykių specialistai. Grupę sudarė Rolandas Pavilionis, Ze nonas Namavičius, Laimonas Ta pinas, Jonas Kunčiną, Vygintas Pšibilskis, Evaldas Nekrašas, Sta sys Vaitiekūnas, Justinas Karosas, Algimantas Lipinaitis. Aš tuo me tu stažavausi Amerikoje. Grįžęs išgirdau apie iniciatyvinę grupę, susidomėjau ir buvau pakviestas prisidėti. Instituto vizija nebuvo konkre tizuota: kūrėme tiksliai nežinoda mi, kokia bus institucija, tik tvir tai nusprendę, kad toks padalinys VU turi atsirasti. Tarptautinių santykių institutas oficialiai buvo įkurtas 1992 m. vasario 7 d.
1992 m. pabaigoje jam buvo su teiktas dabartinis vardas. Pradžio je vadovavome trise - aš, Rasa Ali šauskienė ir Aleksandras Dobryninas. Nuo 1992 m. lapkričio likau vadovauti vienas. Idėją realizavome - buvo pa rengta dvejų metų programa žmonėms, turintiems aukštąjį iš silavinimą (studijuoti galėjo tris kursus baigę studentai), kurie iš karto galėtų įgyti dvi universite tines specialybes. Tarptautinių santykių programa truko dvejus metus, vėliau buvo atnaujinta kaip magistro, kad baigusieji ba kalauro studijas toliau galėtų stu dijuoti. Pasiūlėme keletą progra mų: Europos studijas, lyginamą ją politiką, viešąjį administravi mą ir kt. Tuomet apie politologiją Lietu voje nebuvo nė kalbos. Mes įsi traukėme į tarptautinį projektą supratome, kad tarptautiniai san tykiai be politologijos pamatų bus nepilnaverčiai: reikalingos bent bazinės žinios, kad būtų galima la biau gilintis į tarptautinius santy kius, kurie yra viena iš politikos -
labai daugiaplanio mokslo - sri čių. Realiai politologijos mokslai atsirado praėjus metams po įsikū rimo: 1993 m. priėmėme pirmuo sius 35 studentus. Pradžia buvo labai sunki - ne turėjome nei įrangos, nei patalpų, nei darbuotojų, tik mažą kamba rėlį ir keletą sulūžusių kėdžių. Lė šų niekas neskyrė. Dabartinis Sei mo narys dr. Kazys Bobelis parė mė pirmasis -1992 m. vasarą sky rė 100 tūkst. dolerių iš „Tautos fondo“. Ar pirmieji Instituto studentai su prato, kur stoja? Dauguma studentų, kurie sto jo j tarptautinių santykių specia lybę, tikėjosi dirbti diplomatinį darbą. Nemažai Instituto absol ventų jį ir dirba įvairiose šalyse. 1993 m. politikos mokslų pro gramą pasirinko ypatingi žmonės, nepabūgę naujovių - juk ne taip lengva aštuoniolikmečiui nuspręs ti rinktis profesiją, kurios Lietu voje dar nebuvo. Tiesa, konkur sas buvo didžiulis. Kas buvo sunkiausia kuriant pir mųjų aukštojo mokslo įstaigą Lietu-
Pirmasis VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius socialinių mokslų daktaras doc. Egidijus Kūris.
voje, rengiančių politikos mokslo specialistus? Ar posovietinis pavel das turėjo įtakos? , Posovietiniai žmonės esame ir dabar. Turės pasikeisti bent pora kartų, kad būtume kitokie. Sun kiausi buvo materialiniai dalykai Universitetas neskyrė nė cento. Neturėdami nieko per visą Lietu vą paskelbėme, kad rengsime tarp tautinių santykių specialistus - pa žadus reikėjo tesėti. Laipsniškai
stojome ant kojų ir išsikovojome vietą po saule. Be to, Institutas buvo maištin gas - nebuvo radikalus ta pras me, kokio reikėjo 1992 metais. Dabar tą patį daryti būtų sun kiau. Tada dirbome be principų, dėl idėjų, kad ką nors sukurtu me. Buvome posovietiniai entu ziastai. Nukelta į 4 p.
Dabartinis VU Tarptautinių santykių ir politikos moks lų instituto direktorius doc. Raimundas Lopata įsitiki nęs, kad VU TSPMI yra pirmaujanti tarptautinių santy kių ir politikos mokslų institucija šalyje „Universitas Vilnensis" redaktorės Lianos Binkauskienės interviu su VU TSPMI direktoriumi doc. Raimundu Lopata žinta aukšto ly gio mokykla ne tik Lietuvo je, bet ir užjos ribų. Mūsų tiks lai galbūt kar tais atrodo am bicingi; bet trauktis nėra £ Dabartinis TM’Ml direktorių* kur. Mūsų vil —doc. R. Lopata mano, kad tis gauti naują ambicingi tikslai padeda žengti į priekį. stogą beveik jau įgyvendin Jūs - antrasis direktorius per vi ta. Manau, kad iki Kalėdų turėtu me persikelti į naujas patalpas Vo są Instituto gyvavimo istoriją. Koks kiečių g. 10. Tai bus naujas Institu šiandien Jums atrodo Institutas? to istorijos etapas, atversiantis nau VU Tarptautinių santykių ir po jas perspektyvas ir galimybes iš tik litikos mokslų institutas - ne vie rųjų ugdyti akademinę bendruo nintelė institucija Lietuvoje, kuri rengia politologus. Tačiau kol kas menę. Dabar dėstytojai neturi sa vo kabinetų, jie atvyksta tik į pa konkurencijos tarp aukštųjų mo kyklų nejaučiame. Tai susiję ne tik skaitas, studentus tenka konsultuo ti namuose. Manau, kad toks ben su Instituto lokacija - esame sos tinėje. Mums pavyko suburti pro dravimo lygis nėra tinkamas tokiai fesionalų profesūros ir dėstytojų mokyklai. kolektyvą. Taip pat reikšminga ga Jei jau prakalbome apie proble mas, negaliu nepaminėti, kaip šian limybė taikyti atvirų durų princi pą, t. y. galime dirbti ne tik audi dien sunku planuoti Instituto biu torijose, bet ir pajusti tikrą tarp džetą. Jo planavimą sunkina daž tautinio ir politinio gyvenimo rit nai besikeičiantys įstatymai, galu mą. Šios kelios aplinkybės mums tinis taškas dar nepadėtas ir dėl sudaro sąlygas tapti iš tiesų pripa Aukštojo mokslo įstatymo. Šian
dien visos aukštosios mokyklos, taip pat ir mūsų Institutas kaip Universiteto padalinys, atsidūrę la bai neaiškioje įstatyminėje aplin koje. Ši problema, ko gera, dar di desnė nei noras gauti savo stogą. Dešimt metų tokiam institutui daug ar mažai? Vienareikšmiškai sunku pasa kyti. Bet tai pakankamas laikas ras ti vietą pasaulyje, suformuoti kon tūrus. Belieka tuos kontūrus ryš kinti. Neabejoju, kad didės konku rencija, bet, manau, mes pasiren gę ją atlaikyti. Pirmiausia turiu gal voje edukacinį procesą. Vyksta naujas procesas - mūsų dėstytojų perpirkimas. Tai liūdina, bet kartu jaučiame ir tam tikrą pa sitenkinimą. Juk tai - tam tikras įrodymas, kad Institutas išugdė profesionalių politologų, dėstyto jų būrį, kurie savo žinias skleidžia kitose aukštojo mokslo institucijo se. Tai dar sykį patvirtina mano tei gimą, kad VU TSPMI yra pirmau janti tarptautinių santykių ir poli tikos mokslų institucija šalyje. Ar TSPMIjau rado savo vietą? Dar ieško. Ypač kai kalbame apie mokymo, magistrantūros pro gramas. Bakalauro programa jau suformuota, o magistro - daugiau
specializuota. Specializacijos vis dėlto priklauso nuo tam tikros konjunktūros. Jau galvojama, kaip mes sugebėsime patenkinti savo šalies poreikius, kuriuos diktuoja procesai, susiję su šalies integraci ja į euroatlantines struktūras. Šie procesai neleidžia užmigti. TSPMI buvo pirmoji mokslo įstai ga, rengianti tarptautinių santykių ir politikos mokslų specialistus. Kokius klausimus šiandien sprendžiate pir mieji? Mes pirmieji kartu su Užsienio reikalų ministerija prabilome apie Kaliningrado problemą. Būtent čia, mano kabinete, kartu su tuometiniu Užsienio reikalų ministerijos Poli tikos departamento direktoriumi per naktis rašėme tekstus dėl Kara liaučiaus ateities. Taigi tonas buvo duotas, dabar apie tai kalba visas pa saulis. Balandžio mėnesį rengiame pasaulinę konferenciją, skirtą tero rizmo problemoms. Mūsų iniciaty vą rengti apskritus stalus nagrinėti Baltarusijos problemas sveikino vi sas pasaulis - nuo Amerikos iki Skandinavijos. Tai taip pat bandy mas pajusti tikrą tarptautinių san tykių ritmą ir kartu jį skleisti moks linėje aplinkoje. Rimtai dirbame prie bendro projekto su Lietuvos te
levizija - ketiname rengti savaitines šalies politinių įvykių apžvalgas ir analizes. Kokią įsivaizduojate tspmi atei tį? Instituto ateitis daug kuo pri klausys nuo edukacinės rinkos, bet svarbiausia - nuo mūsų pačių su gebėjimo jausti politinio gyvenimo ritmą. Kokį įvykį pavadintumėte svar biausiu Instituto gyvavimo dešimtme čio įvykiu? Svarbiausias dešimtmečio įvykis - Instituto įkūrimas. Būtina įver tinti Instituto vadovus, jų nuopel nus, negaliu nepaminėti pirmojo direktoriaus Egidijaus Kūrio nuo pelno: jis padėjo pagrindus, kad Institutas būtų ne tik faktas, bet kad iš jo sklistų šviesa. Ar Instituto absolventai pateisina Jūsų viltis? Kiek teko girdėti, mūsų absol ventų vertinimai kuo puikiausi. Malonu, kad juos giria ne tik vals tybinės institucijos, kurių porei kiams rengiame specialistus, malo nius žodžius girdime ir iš privataus verslo atstovų ir institucijų. Mūsų absolventai parengti moderniam gyvenimui. V. Naujiko nuotr.
4
Universitas Vilnensis
Rašo absolventai \________________________ z
TSPMI DVASIA MANYJE DAR GYVA Tomas ĮERMALAVIČIUS,
TSPMI / 999 m. absolventas, Baltijos gynybos koledžo (Tartu, Estija) Strategijos ir politikos studijų departamento direktoriaus pavaduotojas, Lietuvos vyriausiasis nacionalinis atstovas koledže 1995 m. rugsėjį raudonų ply tų pastatas Baltupių laukymėje tapo mano laikinąja Meka. Jau iš pat pradžių ši vieta pasirodė šiek tiek keistoka tarptautinių santykių ir politikos mokslų stu dijoms. Galima įsivaizduoti šoką tų, kurie tikėjosi studijuoti gal būt Seimo rūmuose arba URM pastate, t. y. jau vaizdavosi esą beveik gatavi diplomatai ar po litikai. Arba tų, taip pat ir šių ei lučių autoriaus, kurie vylėsi mokslus krimsti po senoviniais VU skliautais Senamiestyje, kur aludės ranka pasiekiamos. O čia
vietinė Baltupių pievų kiškių po puliacija ir įtartinai atrodantys fi losofai buvo kur kas dažnesnis reiškinys nei orūs kostiumuoti pareigūnai. Tokioje aplinkoje apsitrynę džinsai ir nuskalbti marškinėliai tiko daug labiau ir tai, tiesą sakant, buvo pirmas malonus atradimas - formalu mus ir etiketą buvo galima iš mesti iš galvos, kaip ir įpareigo ja padaryti studentiškas statusas. Dar smagiau, kad tokioje aplin koje puikiai pritapo neforma liems judėjimams prijaučiantys „fuksai“ - kurso draugai, be ku
rių įspūdžiai apie TSPMI dabar būtų gerokai blankesni. Blogiau tik tai, kad TSPMI džinsinė kul tūra nėra lengvai atsikratomas paveldas, todėl dabar tenka ko voti su viršininkais dėl „prigim tinės teisės“ dėvėti džinsus dar bo vietoje arba ieškotis darbo, kur tokia apranga toleruojama. Be abejo, aplinkos aprašymas be trumpo profesūros apibūdini mo būtų nepilnas TSPMI vaizdas. Jau pirmais mėnesiais TSPMI dėstytojai studentų buvo pakrikš tyti vienu žodžiu - pankai. Žino ma, nereikia manyti, kad pateko me į skiauterėtų egzotiškų pada rų gaujos nagus. Pankiškumas čia turėtų būti suprantamas kaip tam tikras mąstymo būdas, diktuojan tis laisvą požiūrį į studentų šuny bes, nebrandumą ir išsišokimus. Kur dar galima pamatyti fakulte to prodekaną (šiuo atveju - Insti tuto direktoriaus pavaduotoją), kuris bendrabutyje triukšmavu sius studentus auklėtų susikėlęs kojas ant stalo ir rūkydamas ciga retę. Tie, kas buvo „ant kilimėlio“,
TSPMI laipsniškai stojo ant kojų ir išsikovojo vietą po saule Atkelta iš 3 p.
Dėl kokių priežasčių, kurdami Institutų, sulaukėte daugiau kritikos nei pritarimų? Nemažai žmonių buvo nepa tenkinti, kad steigiamas Institutas, mus kritikavo valdžia, visuomeni nės organizacijos. Vieniems nepa tiko, kad tai - maištinga instituci ja, kitiems - vadovai, sakomi ne tie žodžiai, netinkamos pažiūros. Būta net viešų kai kurių organi zacijų pareiškimų, kad reikia per formuoti Instituto vadovybę, kad ją turi skirti prezidentas, kuris tuo met dar net nebuvo išrinktas. Tai jau praeitis, bet tuomet reikėjo viską įveikti. Aišku, buvo ir pozityvių daly kų - žmonės pradėjo domėtis Ins titutu, reikšti nuomonę. Televizi ja, spauda pradėjo vertinti mūsų žmonių nuomonę kaip nešališką, neutralią, politiškai neangažuotą, objektyvią. Kas lėmė, kad sėkmingai išsiko vojote vietą po saule? Pagal stojan čiųjų skaičių dabar TSPMI- vienas iš populiariausių fakultetų. Sunkiai dirbome, kad rastume vietą. Neturėdami normalių patal pų - tai stabdė Instituto plėtrą vykdėme tarptautinius tyrimus, rengėme solidžius projektus. Var gome, kad gautume patalpas Kongreso rūmus. Jie buvo perpla nuojami pagal mūsų poreikius. 1997 m. tuometinė Vyriausybė ne tikėtai pakirpo sparnus - atėmė
Kongreso rūmus ir pasiūlė keltis j apgriuvusį fabriką. Vienas minis tras viešai pareiškė, kad studen tai taps pavojingi, jei atsidurs ša lia Vyriausybės. Gėda valdžiai, ku ri galėjo išgeneruoti tokią mintį. Lietuva, matyt, tokia valstybė: jei kam nors gerėja reikalai - būtinai reikia pakišti koją. Prieš dešimtmetį, per TSPMI ati darymą, žadėjote, kad dėstys profe soriai iš užsienio. Pažadą tesėjote. Kaip pavyko pasikvieti dėstytojų iš svetur? Lietuva tuomet buvo pakan kamai nežinoma, maža valstybė. Tai buvo vizija, kurią planavome įgyvendinti. Iš užsienio važiavo ne mažai dėstytojų. Dažnai tai buvo jauni, vakarykščiai absolventai, bet dėstė tokias disciplinas, kurių Lie tuvoje niekas nebūtų sugebėjęs iš aiškinti -jiems tai buvo gera prak tika, patirtis. Žmonės važiuodavo vykdant tarptautinius projektus, fi nansuojamus Europos Sąjungos tad tikrai neskursdavo. Atvykdavo ir vizituojančių profesorių. Gruodžio mėnesį Lietuvos polito logų asociacijos konferencijoje šalies prezidentas Valdas Adamkus para gino „pereiti nuo politinės didakti kos prie politinės analizės, nuo vie nadienių įvykių vertinimo - prie valstybei ir tautai svarbių procesų aiškinimo“ ir „daugiau dėmesio skirti konkrečioms valstybės ir visuo menės raidos problemoms“. Ar tai užuomina, kad Lietuvos politolo gams dar trūksta objektyvaus žvilgs
Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 68 70 89. EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Mobil. tel. 8-287-49018 Tiražas 2000 egz. 1 spaudos lankas. SL321. Maketavo VU leidykla. Spausdino dizaino studija-spaustuvė „Baltas miestas“. Redaktorė Liana Binkauskienė Stilistė Jurgita Lukšytė Korespondentė Vilmantė Žvinytė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.
nio, sugebėjimo vertinti įvykius? Objektyvaus žvilgsnio Lietuvo je daug kam trūksta. Sutinku, kad analizės reikia daugiau, bet viena dienių įvykių vertinimo nereikia atsisakyti. Politologai apie tam tik rus atvejus kažką pasako, žurna listai užfiksuoja tik tai, kas jiems atrodo svarbu. Politologas yra žmogus, kuris gražiai išprognozuoja, kas turėtų įvykti, o neįvy kus argumentuotai paaiškina, ko dėl taip neatsitiko. Vienadieniai įvykiai greitai pa simiršta, o didieji politologų tyri mai nelabai afišuojami. Jų ir rei kėtų daugiau, bet tam turi pribręs ti verslas, valstybinės institucijos - politiniai reikalai turi pradėti dominti šias sritis. Tai ir lėšų klau simas. Ar TSPMI rengiami specialistai atitinka tarptautinius kriterijus? Tai priklauso nuo žmogaus. Institute stengiamės sudaryti są lygas, kad žmogus pats siektų mo kytis ir gautų žinių maksimumą. Kurie supranta šias žaidimo tai sykles, įsitvirtina nesunkiai: patys ieško ir randa darbą. Mes moko me žmogų mąstyti, o kur pritaiky ti žinias - jau jo paties reikalas. TSPMI mini 10-metį. Žvelgiant iš dabartinės Jūsų pozicijos - keletą me tų esate Konstitucinio Teismo teisėjas -ar dabartinis Institutas atitinka kur tojo viziją, ar prasmingai nugyventa ? Instituto veikla tikrai prasmin ga. Darbai, kurių man nepavyko padaryti būnant Instituto direkto riumi, pavyko dabartiniam vado vui - Raimundui Lopatai. Jei anuomet pasipriešinimas nebūtų buvęs toks stiprus (būtų palankes nės sąlygos), būtume galėję pa siekti dar daugiau. Šiandieninis Institutas nėra ta patus mūsų kurtajam, bet tikrai ei na į tą pusę. Ko Institutui norėtumėte palinkėti 10-mečio proga? Institutui linkiu to paties, ko ir sau, nes esu jo dalis: pasiekti už sibrėžtus tikslus, kad ateityje bū tų kuo mažiau kliūčių. Ir nepa vargti.
V. Naujiko nuotr.
2002 m. vasario 7 d.
turėjo jaustis kaip gaunantys vel nių nuo vyresnio kolegos, o ne nuo Instituto valdžios. Beje, nemoks linis Instituto personalas skyrėsi nuo profesūros polinkiu į „dedovščiną“. Todėl dar pirmais metais įkaltas į galvą supratimas, kad di rektoriaus sekretorė yra dievas, o jos darbo vieta - ne kanceliarinių prekių parduotuvė, dar ilgą laiką vertė ieškoti kitų kelių pas valdžią (pvz., per aludes), o ne per sekre toriatą, ir nešiotis solidžią kance liarinių reikmenų atsargą kuprinė je. Tiek pankiškasis, tiek „dedovščininis“ požiūriai buvo panašūs viena prasme: studento teisė rei kalauti efektyvumo buvo kažkas efemeriška ir tolima kaip mėnu lis. Bet niekas nepyko, nes dėsty tojų teisė reikalauti to paties iš stu dentų neegzistavo iki pat sesijos, o kai kurių užsispyrusių egzem pliorių atvejais - net ir per ją. Studijos? Buvo ir tokių. Dau giausia tris semestrus, kol baigėsi adaptacija ir pažintis su konkre čių profesorių darbo metodais, li teratūros medžioklės taisyklėmis,
lengvo sukčiavimo per egzaminus gudrybėmis ir savo paties sugebė jimais (vienas kursinis darbas per naktį, septyni referatai per pen kias dienas ir n valandų be mie go). Pastaruoju aspektu TSPMI galėtų drąsiai pretenduoti gauti reindžerių mokyklos sertifikatą ir dar nurungtų Vest Pointo karo akademiją, kovodama dėl nomi nacijos „Darbo krūvis per sesiją“. O po pusantrų metų prasidėjo stu dentavimas. Gyvenimą kartino tik bjaurus Instituto polinkis paskai tas pradėti tada, kai padorūs stu dentai tik grįždavo namo. Rekor das buvo pasiektas pasitelkus ža viąją Europos reikalų ministrę po nią L. Andrikienę: paskaitos, pra sidedančios 7.15 vai., žavėdavo taikia ramybe ir abipusiu vėluo jančių dėstytojų ir snaudžiančių studentų supratimu („Ilsėkitės ra mybėje...“). Tokios tokelės. Iš paskirų epi zodų susidarytų romanas. O už dyką - tingisi. Taigi TSPMI dva sia manyje dar gyva. Tai reikia at švęsti. Todėl gal jau eisiu...
Pirmas jubiliejus dideli pasiekimai Atkelta iš 2 p.
Žinoma, jaunos aukštojo mokslo įstaigos studentai susi duria ir su problemomis, kurias kartais nelengva išspręsti. Tai mokslo priemonių įvairovės, ko kybės, literatūros lietuvių kalba trūkumas. Antra vertus, ši pro blema turi ir privalumų - stu dentai didžiąją dalį privalomo sios literatūros studijuoja užsie nio kalbomis, tad dauguma Ins tituto studentų gali didžiuotis tikrai gerais anglų ir kitų kalbų (rusų, prancūzų, vokiečių, ispa nų, italų) įgūdžiais. Gilintis j politikos mokslus TSPMI studentams padeda jau nas (amžiaus vidurkis viršija vos 40 m.), profesionalus, patirties sėmęsis užsienio universitetuo se dėstytojų kolektyvas. Institu to dėstytojai dalyvauja ir politi kos praktikoje - yra LR Seimo nariai, prisideda formuojant Lietuvos užsienio politikos stra tegiją. Instituto studentai taip pat nelieka Lietuvos politinio gyvenimo nuošalyje. Jie aktyviai padeda organizuoti rinkimines kampanijas. Keliasdešimt TSPMI studentų JAV preziden to Dž. Bušo viešnagės metu bu vo nuvykę į Varšuvą. 2001 m. spalį politikos mokslų studentai dalyvavo Lietuvos dienų Kali
ningrado srityje renginiuose, ke lerius metus vyksta mainai su Maskvos tarptautinių santykių instituto studentais. Gera praktika tampa aktyvus studentų ir dėstytojų bendradar biavimas - individualios konsul tacijos, bendros diskusijos. TSPMI studentai noriai priside da leidžiant Politologų asociaci jos pusmetinį žurnalą „Politolo gija“ - rašo straipsnius, recenzi jas, komentarus. Korporacijos „RePublica“ nariai brandina idė ją skatinti visos Lietuvos polito logų bendradarbiavimą -TSPMI šį pavasario semestrą pristato in tegruoto mokymo principais grindžiamas docento E. Račiaus dėstomas islamo studijas. Bus su darytos sąlygos šį kursą lankyti ir VDU, KTU, KU studentam!.. Ir studentai, ir dėstytojai ak tyviai bendradarbiauja su Kali ningrado srities, Maskvos, Hel sinkio, Oslo ir kitų universitetų politikos mokslų specialistais bei įvairių šalių politikais. TSPMI studentai dalyvauja distancinė se mokymo programose. Veikli studentija ir dina miškas Instituto dėstytojų ko lektyvas prisideda kuriant Lie tuvos politikos mokslo tradicijas. Profesinių žinių bagažas ir visuo meninės veiklos praktika gali tapti tvirtu pagrindu atvirai pi lietinei visuomenei.
Į naujas patalpas Vokiečių g. 10 VU TSPMI žada persikelti iki Kalėdų.