Universitas Vilnensis, 2002 m. gruodis Nr. 10 (1636)

Page 1

O

D

hinc itur ad astra Z

/ifeM $-

cn

universitas•

2002 m.

\

Gruodis

vilnensis

Nemokamai http:IIwww. vilnensis. vu.lt <_________________ J

Vilniaus universiteto laikraštis Nr.

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

10

(1636)

metadad NUMERYJE SKAITYKITE:

4 p. ® VU bendrabu­ čiuose šąla studentai

Odf/de/i ^^n-di^ėddeda

Aatt^iaone da/r- viorterlas i/adiįų, darda ar dūrydos melas. r deya alelnamU^l saleldlajėgų i# ryžio sledcll da/r ų re%adlaltf, tyyveadt a/t savo svayo-ner. ddesa/ta q^us ar seimas sam/amvė, ramydrė ar meldė. 'dd/lies, /įastlldyymo savimidrramdžltf minčių ar- dcarydoa dziaaysmo 2003-taisiais/ ddte/clorias adcad. ddfenedid/as ędfiacdha

Į

5-7 p. VU SA puslapiai

9 p.

Studentus ir dėstytojus su šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais sveikina Lietuvos senelis Kalėda

Gruodžio 4 dieną Gamtos mokslų fakulteto (GMF) Biochemijos ir bio­ fizikos katedra gavo paramą iš UAB „Grida" - siuntą vokiečių firmos „Eppendorf" automatinių pipečių mikrokiekiams matuoti. Dovanos vertė - apie 8 tūkst. litų. Tai didelė parama Universitetui, kurio finansi­ nės galimybės ne visada leidžia įsi­ gyti laboratorinės įrangos, reikalin­ gos pasaulinio lygio mokslininkams.

Horoskopai, pokštai

10 P

Gintarė PAŠKEVIČIŪTE, KomF I k. studentė

Išleistas 2003 metų Vilniaus universiteto kalendorius Vilniaus universiteto kalendorius jau tampa tradicija. Vienais metais pasirodo didesnis ir įspūdingesnis, kitais - kuklesnis. 2003 metų pastatomą ir originaliai išlankstomą kalendorių puošia M.K.Sarbievijaus kiemo vaizdas. Taigi kalendorėlis ypač turėtų patikti filologams, poetams, Poezijos pavasario gerbėjams, gausybės šiame kiemelyje vykstančių ren­ ginių lankytojams, žodžiu, visiems esa­ miems, buvusiems ir būsimiems filolo­ gams. Kalendorių, jei Jums pasiseks, gal dar spėsite įsigyti „Litteros“ knygyne. Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius

Kalėdiniai stebuklai GMF

Šios pipetės nėra įprastos, kokių galima

Atvirų durų dienos - moksleivių vilionės į VU Jau porą metų Vilniaus universitete vyksta Studijų mugė, kurios metu Uni­ versiteto fakultetai stengiasi „parduoti" savo studijų programas abiturientams. Šiais metais mugė buvo surengta gruo­ džio 7 dieną Saulėtekyje. Nepaisant stingdančio šalčio, Universiteto fojė bu­ vo sausakimšas, nors, pasak renginio or­ ganizatorių, neaišku, ar rengėjų, ar be­ sidominčiųjų atvyko daugiau.

Skaitykite 3 p.

įsigyti vaistinėse. Tai automatinės, keičiamo tūrio pipetės. Jas labai patogu naudoti ir jos yra labai tikslios. Vienos pipetės kaina siekia 600 Lt. Tokia įranga galima atlikti biochemi­ jos praktikos darbus: matuoti itin mažus skysčių kiekius, pvz., 100 ar net 0,1 pi. Tad stu­ dentai galės atlikti šiuolaikiškesnius prakti­ nius darbus: išskirti iš įvairių ląstelių DNR ir kitas medžiagas, padauginti labai nedidelius kiekius DNR molekulių polimerazinės gran­ dininės reakcijos metodu (PGR), klonuoti mikroorganizmus. Šios pipetės, skirtingai nuo

senųjų stiklinių vamzdelių, kuriais naudojosi ankstesnės studentų kartos, leidžia atlikti dar­ bus steriliai. Lektorius Arvydas Markuckas papasakojo ir pademonstravo, kaip dirbant su senaisiais vamzdeliais reikėdavo pasitelkti į darbą plaučius, pritraukti skystį tarytum šiau­ deliu. Iki šiol GMF turėjo panašių pipečių, ta­ čiau dovanotosios yra labai aukšto lygio. Uni­ versitete gausu senos įrangos (1975-1985 me­ tų), kurios paruošimas darbui atima labai daug laiko. Tokių „senienų“ studentai būsimose darbovietėse jau neberastų. Nukelta į 2 p.


Universitas Vilnensis

2

Kalėdiniai stebuklai GMF Atkelta iš 1 p.

darbiavimu, nes UAB „Grida“ - la­ bai atsakinga firma, iš kurios fakul­ tetas jau yra įsigijęs daug technikos. Baigę Universitetą gabiausi stu­ dentai dirba Lietuvos kapitalo val­ domoje pasaulinio lygio biotechno­ logijų kompanijoje AB „Fermen­ tas“, gaminančioje mikrobiologi­ nius produktus, arba išvažiuoja į už­ sienį tęsti studijų, dirbti universite­ tuose, medicinos įstaigose. Ten lie­ tuvaičiai labai gerbiami dėl savo tur­ tingo žinių bagažo ir gabumų. G. Ši­ ronas, paklaustas, ar firma „Grida“ auginasi sau specialistus, sakė, kad gabūs studentai tikrai gali įsidarbinti UAB „Grida“ dukterinėje įmonėje - Biomedicinos tyrimų centre.

UAB „Grida“ atstovas Gintautas Šironas, atvykęs įteikti dovanų, pri­ sipažino, kad nori padėti studentams susipažinti ir išmokti naudotis su rin­ koje esančia įranga, nes dažniausiai ką tik iškeptus absolventus darbda­ viui tenka mokyti naudotis šiuolai­ kiniais prietaisais. Galbūt G. Sironą kilniam darbui paskatino ir tai, kad jis irgi yra biochemikas, baigęs Vil­ niaus universitetą. Jis prisipažino, kad labai malonu atvykus į Univer­ sitetą pamatyti pažįstamus veidus. Padėką firmos atstovui pareiškė Universiteto rektorius akad. Bene­ diktas Juodka, GMF dekanas prof. J. Naujalis, daktarė S. Sasnauskienė, lektorius A. Markuckas, vy­ resnysis mokslo darbuotojas K. Sužiedėlis. Jie džiaugėsi fir­ mų ir Universiteto bendradar­ biavimu. Lektorius A. Mar­ kuckas dovanas pavadino ka­ lėdiniais stebuklais. UAB „Grida“ - viena iš pa­ grindinių firmų, su kuria ben­ dradarbiauja GMF. Ši firma Iš kairės: UAB „Grida“atstovas G. Šironas, dažnai laimi Universitete or­ Biochemijos ir biofizikos katedros vedėja ganizuojamus konkursus labo­ dr. S. Sasnauskienė, Gamtos mokslų fakul­ ratorinei įrangai įsigyti. Uni­ teto dekanasprof. J. Naujalis, Biochemijos ir versitetas džiaugiasi bendra­ biofizikos katedros lektorius A. Markuckas.

Lyčių studijų centre

Atidarytas archyvas „Socializmas moterų atmintyje“ Dr. Margarita JANKAUSKAITĖ Gruodžio 9 d. VU Lyčių stu­ dijų centre buvo pristatytas žo­ dinės istorijos projektas ir atida­ rytas archyvas „Socializmas mo­ terų atmintyje“. Projekto, ku­ riam vadovavo dr. Dalia Marcin­ kevičienė, tikslas - surinkti 50 unikalių moterų pasakojimų, at­ spindinčių jų gyvenimo patirtį sovietmečiu, ir bent iš dalies su­ mažinti žalą, padarytą naikinant archyvus. Buvo siekiama at­ skleisti, kaip sovietmetį prisi­ mena skirtingų socialinių sluoksnių ir amžiaus moterys. Tikslui įgyvendinti buvo paimti interviu iš įvairiuose Lietuvos regionuose gyvenančių moterų; pasakojimai buvo iššifruoti, at­

spausdinti ir taip sukurtas archy­ vas. Projekto įgyvendinimą pa­ rėmė Atviros Lietuvos fondas Projektą pristačiusi VU dok­ torantė, sociologė Aušra Maslauskaitė pabrėžė žodinės istori­ jos (gyvenimo istorijos) novato­ riškumą ir plačias archyve su­ kauptos informacijos panaudoji­ mo galimybes (vertingų faktų čia suras ne tik istorikai, bet ir so­ ciologai, psichologai, kultūros reiškinius tiriantys mokslinin­ kai). Kitame šio tęstinio projekto etape surinktų gyvenimo pasako­ jimų pagrindu istorikės dr. Dalia Marcinkevičienė ir dr. Rima Praspaliauskienė parašys ir išleis kny­ gą-

Archyvas „Socializmas mote­ rų atmintyje“ saugomas Lyčių stu­ dijų centro bibliotekoje.

Informacinės technologijos ir lytis Dr. Lijoną STUNDŽIENĖ

Gruodžio 13-15 dienomis VU Lyčių studijų centre vyko tarptautinio projekto „Informa­ cinės technologijos, tarptautinė demokratija ir lytis“ seminaras „Informacijos ir dokumentacijos technologijų panaudojimas lyčių studijose“. Seminare dalyvavo mokslininkės iš Švedijos, Suomi­

jos, Norvegijos, Islandijos, Rusi­ jos ir Lietuvos. Šis projektas vyks­

ta nuo 1999 metų ir jau antrą kartą VU Lyčių studijų centre rengiamas teminis seminaras.

Šio seminaro metu buvo perskai­

tyti šie pranešimai: „Lyčių stere­ otipai žiniasklaidoje“, „Lyčių as­ pektai Šiaurės šalių informacinių technologijų politikoje“, „Lytis ir technologijos Islandijoje“ ir kt. Seminaro metu buvo dalija­ masi tarptautine patirtimi, in­ formacinių technologijų plėtros perspektyvos nagrinėjamos lyčių aspektu, atsižvelgiant į globaliza­ cijos, informacinės visuomenės kūrimo gaires. Kitas šio projekto seminaras „Informacinės techno­ logijos kasdieniame gyvenime“ vyks Joensu (Suomija) universi­ tete 2003 metų balandžio mėn.

r

L

Trumpai

2002 m. gruodis X

• Sveikiname Vilniaus univer­ • Gruodžio 13 d. Vilniaus

siteto Istorijos fakulteto

miesto rotušėje Vilniaus mies­

prof. Mykolą MICHEL-

to meras Artūras Zuokas įtei­ kė Vilniaus universitetui pa­

BEDTĄ, tapusį Vokietijos

dėką už Vilniaus žinių eko­

archeologijos instituto už­

nomikos plėtrą. Joje dėkoja­ ma už bendradarbiavimą ku­

sienio nariu-korespon-

riant Vilniaus miesto žinių

dentu.

ekonomiką.

r

L

_ x _____ _ _______/ Svečiai

VU lankėsi Ukrainos Aukščiausiosios tarybos pirmininkas Volodymiras Lytvinas Gruodžio pradžioje Vilniaus universitete lankėsi Ukrainos Aukš­ čiausiosios tarybos (Rados) pirmi­ ninkas Volodymiras Lytvinas. Svečias apžiūrėjo VU bibliote­ ką, susitiko su VU rektoriumi akad. B. Juodka. Istorijos mokslų daktaras V Lytvinas įdėmiai var­ tė 1675 m. išleistą filosofijos trak­ tatą, iliustruotą ukrainiečių daili­ ninko Aleksandro Tarasevičiaus, gyvenusio Vilniuje XVIII a. pa­ baigoje, ir 1659 m. Kijeve senąja slavų kalba išleistą „Kliuč razumenija“. Svečias taip pat apžiūrė­ jo VU bibliotekoje eksponuojamą parodą „Iš VU bibliotekos loby­ no“.

Fakultetuose

Ukrainos Aukščiausios tarybos (Rados) pirmininkas Volodymiras Lytvinas VU bibliotekoje

j--------------------------------------------------------------------

Kauno humanitariniame fakultete išrinktas dekanas Gruodžio 18 dieną iš 29 KHF tarybos narių 17 balsavus „už“ naujuoju VU Kauno humanitari­ nio fakulteto dekanu išrinktas doc. Stasys Girdzijauskas. Fakul­ teto rinkimų komisijai savo kan­ didatūras buvo pateikę trys kan­ didatai: doc. D. Balšaitytė, doc. A. Raipairdoc. S. Girdzijauskas. A. Raipa rinkimų dieną savo kandidatūrą atsiėmė. Beje šis kandidatas vienintelis nepriklau­ sė fakulteto bendruomenei.

D. Balšaitytė ir S. Girdzijauskas yra ilgamečiai fakulteto dėstyto­ jai. Doc. S. Girdzijauskas teigė ne­ sitikėjęs tokių rinkimų rezultatų, tačiau stengsis, kad ateityje jį pa­ laikytų ne du trečdaliai, o bent 90 proc. fakulteto tarybos narių. Anot S. Girdzijausko, „vienas fa­ kulteto dekanas nieko negali. Jam reikalinga komanda. Ti­ kiuosi ir konstruktyvios opozici­ jos, kuri taisytų mano klaidas“.

Studentams naujasis dekanas pa­ linkėjo geros sesijos, o žvelgda­ mas į savo vadovavimo perspek­ tyvą išreiškė viltį, kad dėstytojai studentams bus mokytojai iš di­ džiosios raidės. Doc. S. Girdzijausko kandida­ tūrą KHF tarybos siūlymu tvirtins VU Senatas, kuris įvyks po Nau­ jųjų metų. Buvęs fakulteto deka­ nas doc. A. Šalčius dekano parei­ gas ėjo nuo 1984 metų. VU KHF inform.

Naujametinė akcija „Studentas - vaikams“ VU KHF Studentų atstovybė, siekdama parodyti, kad akademinis jaunimas nėra abejingas socia­ liai remtiniems vaikams, jau kelerius metus rengia akciją „Studentas - vaikams". Šiemet vaikučiai taip pat buvo pradžiuginti kalėdiniu karnavalu. Akcijoje dalyvavo nemažas būrys vaikų nuo 7 iki 14 metų amžiaus iš įvairių Kauno globos namų, o visi organizaciniai rūpesčiai atiteko būreliui SA entuziastų, kuriems teko padirbėti iš peties, kad šventė pavyktų ir nebūtų nė vieno liūdno veidelio.

Greta ŠERĖNAITĖ Šventė prasidėjo ryte „Kan­ klių“ kino teatre, kur vaikučius pasitiko šio kino teatro dovano­ tas Kalėdų senelis su maišu dova­ nėlių. Pajuokavę, padeklamavę ei­ lėraščių, gavę dovanėlių ir atsi­ sveikinę su Kalėdų seneliu, vai­ kučiai žiūrėjo kalėdinį filmą „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“, pa­ likusį gilų įspūdį vaikams, juos lydėjusioms auklėtojoms ir mums, studentams. Po filmo visų laukė trys dideli autobusai, kurie nuve­ žė į Zoologijos sodą. Nors oras ne pats geriausias, spaudė šaltu­ kas, tačiau gyvūnai dar nebuvo pa­ sislėpę. Vaikai galėjo jais pasi­ džiaugti, nusifotografuoti atmini­

mui. Apsukę ratą aplink visą Zo­ ologijos sodą, aplankę terariumą ir akvariumą, grįžome atgal į au­ tobusus, kurie mus nugabeno į viešbutį „Takioji Neris“. Čia lau­ kė didžiulė salė, šilta arbata, vai­ šės ir, be abejo, visų taip lauktos dovanėlės. Laukdami Kalėdų se­ nelio vaikai žiūrėjo filmukus, vai­ šinosi, bendravo su studentais, šo­ ko ir dainavo kartu su folkloriniu ansambliu „Uosinta“. Pagaliau pasirodė ilgai lauktas ir garsiai kviestas Kalėdų senelis su savo palydovais Snieguole ir Pingvinu. Jis žaidė su vaikais, po to klausėsi deklamuojamų eilėraščių, dainuo­ jamų dainų ir, žinoma, dalijo do­ vanėles: minkštus žaislus, knyge­ les, mašinytes, LĖGO kaladėles ir saldainius. Visų, tiek auklėtojų,

tiek našlaičių akyse matėsi didžiu­ lis džiaugsmas suteikta mažyte švente. Galiausiai vyko diskoteka, kur kiekvienas kaip mokėjo, taip šoko. Po diskotekos Senelis, pasitaręs su savo padėjėjais, apdovanojo patį mažiausią, bet judriausią šventės dalyvį, išsiskyrusį iš kitų aktyvu­ mu. Na, bet viskas, kas gera, greitai baigiasi. Mūsų šventė taip pat bai­ gėsi. Labai nenoriai atsisveikino­ me. Gera buvo matyti, kaip spin­ dėjo vaikų akys. Džiaugėmės, ga­ lėdami jiems suteikti truputį lai­ mės, pamiršti kasdienybę ir patirti artėjančių švenčių džiaugsmą. Tikimės, kad ši akcija paska­ tins ir kitus studentus bei geros va­ lios žmones padėti mažiesiems vaikų globos namų gyventojams.


Universitas Vilnensis

2002 m. gruodis

3

Atvirų durų dienos moksleivių vilionės į VU

f Seminarai ' ' > < ____ /

Jau porą metų Vilniaus universitete vyksta Studijų mugė, kurios metu Universiteto fakultetai stengiasi „parduoti" savo studijų programas abiturientams. Šiais metais mugė buvo surengta gruo­ džio 7 dieną Saulėtekyje. Nepaisant stingdančio šalčio, Universiteto fojė buvo sausakimšas, nors, pasak renginio organizatorių, neaišku, ar rengėjų, ar besidominčiųjų atvyko daugiau.

Vokietijoje vertėjai sėmėsi žinių

nis marsietis“ ant paspirtuko ir vi­ sur šmirinėjančios „gyvos“ rodyk­ lės. Šis fakultetas „okupavo“ bene

Alina BARAVYKAITĖ

Gintarė BUIKAUSKAITĖ, Austė SERAPINA1TĖ Žurnalistikos instituto I k. studentės Moksleiviai galėjo pasiklausyti paskaitų, supažindinančių su stu­ dijų programomis, priėmimo j Vil­ niaus universitetą tvarka, studijų mokesčiais bei susipažinti su kai ku­ rių fakultetų (Gamtos mokslų, Tarptautinio verslo mokyklos, Eko­ nomikos ir Filologijos) specialybė­ mis. Pirmiausia akį patraukė storas juodas katinas su dviem žaviomis baltomis katytėmis. Tai Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) stu­ dentų pasirinktas prisistatymo bū­ das. Nuo pat 1976 metų MIF dienų simbolis yra katinas, kuris reiškia matematikų sąmojingumą ir išmin­ tį. Moksleiviai itin domėjosi šiuo fa­ kultetu, kadangi matematinio ir in­ formacinio profilio specialybės vis perspektyvesnės. Priešais matematikus įsitaisę jau­ nieji gamtininkai moksleivius bandė vilioti akmenimis ir negyvais vaba­ lais bei sužavėti linksmomis busimųjų mokslininkų laukiančiomis studijo­ mis. Ekonomistai pasitelkė drastiškes­ nes priemones: diplomatinį papir­ kinėjimą netikrais JAV doleriais (tur­ būt dar nesuspėjo persiorientuoti prie euro) ir smagų asmenybės įver­ tinimo testą, už tai žadėdami reko­ mendacijas stojantiems į Ekonomi­ kos fakultetą. Besišnekučiuojant su „tiksliu­ kais“, mūsų dėmesį patraukė Ko­ munikacijos fakulteto (KI) studen­ čių šokis su rytietiškais elementais. Kadangi KF stendas buvo antraja­ me aukšte, žioplinėjantiems dvylik­ tokams pasiklysti neleido „sidabri­

pusę antro aukšto koridoriaus, ku­ rio sienas išklijavo margaspalviais žurnalų ir laikraščių puslapiais. Pa­ kliuvus į šnekučių rankas, ne vienas moksleivis pradėjo svajoti apie Ko­ munikacijos fakultetą. Turbūt daugiausia pastangų vi­ liodami busimuosius studentus įdėjo Tarptautinio verslo mokyklos atstovai. Sužinoti apie studijas TVM bei „paragauti saldžių moks­ lo vaisių“ į antrą aukštą kvietė šo­ koladukus su TVM simbolika dali­ jantys „verslininkai“ (beje, girdė­ jom gandų, kad ši mintis nusižiū­ rėta nuo Kauno humanitarinio fa­ kulteto), kur visi galėjo paklausyti džiazo, aukcione laimėti laisvą nuo paskaitų dieną (už kurią, beje, bu­ vo pasiūlyta net 25 Lt, tačiau ga­ liausiai diplomas atiduotas nemo­ kamai). Šį tą žinantys apie TVM ir

norintys laimėti prizų su mokyklos simbolika galėjo dalyvauti loterijo­ jeLabai šauniai prisistatė Kauno humanitarinio fakulteto studentai. Aplinkui besitrinanti didžiulė žalia pelėda - Kauno humanitarinio fa­ kulteto simbolis - kvietė stabtelėti ir ties šiuo stendu. Tačiau prie jo ilgai neužsibuvome, nes suskubo­ me prie filologų stendo, į kurį nu­ kreipė muzikos garsai: filologės at­ liko dainą „Tu vėjo paklausk“ viso­ mis kalbomis, kokias tik mokėjo. Didžioji dalis kalbintų studentų pasakojo, kad ruoštis šiam rengi­ niui iš tiesų buvo smagu ir tai neuž­ ėmė daug laiko, nes visi pasidalijo darbais. Vis dėlto buvo ir prastai pa­ rengtų stendų, todėl peršasi išva­ da, kad kai kurie studentai dalyva­ vo ne todėl, kad norėjo, o todėl, kad privalėjo. Moksleiviai taip pat atro­

Žavios Komunikacijos fakulteto merginos moksleivius linksmino šokiais

dė patenkinti. Jie teigė, kad tokie renginiai išties naudingi ir suteikia daug reikalingos informacijos apie studijas, padeda apsispręsti, o linksmi studentų veidai įkvepia kuo

Moksleiviai atidžiai nagrinėjo studijų programas

Pažintinėse paskaitose beveik nebuvo laisvų vietų

Skambėjo filologių įvairiomis kalbomis atliekama daina „ Tu vėjo paklausk“

rimčiau kibti į mokslus ir greičiau papildyti fuksų gretas bei įsitraukti į studentišką gyvenimą. Be to, tai puiki proga susipažinti su vieta, ku­ rioje mokytis trokšta jau ne viene­ rius metus. Apie Studijų mugės tikslus pa­ klaustas Priėmimo sektoriaus vedė­ jas doc. Aloyzas Pažėra sakė, kad daugiausia naudos iš renginio de­ šimtokams ir vienuoliktokams, nes jie dar gali nuspręsti, kokį profilį pasirinkti ir maždaug į kokią spe­ cialybę stoti. O dvyliktokas gali dau­ giau sužinoti apie studijų progra­ mas, konkursinio balo skaičiavimą, gauti informacijos apie stojimą, ap­ sispręsti, jei nėra visiškai tikras.

Informacijos ir ryšių su visuo­ mene skyriaus duomenimis, iš užpildžiusiųjų apklausos anketas ren­ ginyje dalyvavo net 62 procentai vil­ niečių. Pernai jų buvo 52 proc. Net 52 proc. teigė, kad apsilankymas VU buvo labai naudingas, o 47 proc. - naudingas. Rengėjus labai domino, kaip moksleiviai sužinojo apie Atvirų durų dieną. Jei pernai dauguma apsilankiusiųjų informa­ ciją gavo iš draugų (39 proc.), tai šiemet - mokykloje (41 proc.). Apie renginį iš interneto šiemet sužino­ jo 16 proc., pernai - 10 proc. VNaujiko nuotr.

1993 metais įkurtas Greifsvaldo Ernsto Moritzo Arndto universiteto (Vokietija) Baltis­ tikos institutas iki šios vasaros buvo surengęs keturis daugiau­ sia kalbotyros ir literatūrolo­ guos klausimams skirtus semi­ narus „Philologia baltica“. At­ sižvelgiant į planuojamą Balti­ jos šalių narystę ES ir padidė­ jusį kvalifikuotų vertėjų porei­ kį, šiemet surengti seminarai buvo skirti vertimo teorijos ir praktikos problemoms. Rug­ pjūčio 5 dieną oficialiai Lietu­ vos ir Latvijos diplomatų kal­ bomis atidarytoje „Philologia baltica“ savaitėje dalyvavo po 6 buvusius ir esamus abiejų ša­ lių universitetų studentus bei praktikuojančius vertėjus, ku­ rie buvo atrinkti iš 30 preten­ dentų ir turėjo atsivežti namų darbus - trumpus iš vokiečių ir lietuvių kalbų verstus prozos ir poezijos tekstus. Užsiėmimai buvo suskirsty­ ti į teorinę ir praktinę dalis. Vietos spaudoje atgarsio sulau­ kusios „Philologia baltica“ da­ lyviai per trumpą laiką spėjo susipažinti ir su Greifsvaldo is­ torija bei kultūra. XIII a. įkur­ tame viename svarbiausių pra­ eityje galingos Šiaurės Vo^įe-

tijos Hanzos bendruomenės miestų iki šiol išlikę Švedijos

ir Prūsijos šeimininkavimo pėdsakai. Ypač didelį įspūdį

paliko 1456 m. įkurtas Greif­ svaldo universitetas (senesnis Šiaurės Vokietijoje yra tik Rūs­

toko universitetas) su vėlyvojo baroko bibliotekos sale ir stu­ dentų karceriu. Senamiestyje

išlikę XIV-XV a. pastatai, baro­

kinės bažnyčios, Eldenos prie­ miestyje stūkso XII a. vienuoly­

no griuvėsiai, išlikę žvejų kaime­ lis Vykas ir į jį vedantis nostal­ giškas 1886 m. pagal danų pa­ vyzdį pastatytas pakeliamas til­ tas per Ryko upę bei daugelis ki­

tų kultūros paminklų. Seminarą ir viešnagę Casparo Davido Friedricho, Wolfgango Koeppeno, Hanso Fallados ir kitų įžymybių gimtinėje vainikavo išvyka į Usedomo

salą ir atsisveikinimo vakarė­

lis lietuvybę skatinančio pro­ fesoriaus Jocheno D. Range’s ir jo lietuvės žmonos namuo­ se. Jaukioje aplinkoje šeimi­ ninkai bei svečiai šnekučiavo­ si ir dainavo lietuvių bei latvių „Pažinksave, nes tik taip išsirinksi tai, kas tau labiausiai tinka“-sakė busimiejifilosofai

Viliotojas į TVM - mimas

liaudies dainas.


Universitas Vilnensis

4

VU bendrabučiuose šąla studentai Vilniaus universiteto bendrabučiuose nuolat vykdomi reidai, per kuriuos konfiskuo­ jami elektriniai šildytuvai.

holis šildymuisi vartojamas re­

Atvykusiems iš kitų miestų studentams pageidaujant ir esant galimybei suteikiama vieta ben­ drabutyje. Studentų miestelis, ne­

oficialiai vadinamas „Niujorku“, nepasižymi geromis gyvenimo sąlygomis. Gavęs vietą dviviečia­ me arba triviečiame kambaryje, negali būti tikras, ar „sugyventi­ niai“ taps tavo draugais. Maža to - bendros virtuvės, dušai ir WC sukelia nemaža diskomforto.

Norėdamas išsimaudyti, ypač „piko“ laiku, turi ilgokai palauk­ ti, nes vienu dušu naudojasi tris­ dešimt žmonių. Tačiau - ne di­ deli ponai esame, kaip liaudies išmintis sako, prie visko galima priprasti. Išskyrus šaltį!!! Kai šalta, ne­

sinori nei valgyti, nei maudytis, nei bartis su kambariokais, nei juo labiau mokytis. „Šalta!” kartoja visi kaip susitarę. Savai­ me suprantama, kiekvienas ban­

L

Konferencijos

tas tempė iš kamba­ rio šildytuvą net

nepasiklausęs, be jo­ kių komentarų irpa­ aiškinimų “, - guo­ džiasi Viktorija.

„Esu alergiška šalčiui, kapiliarai su­ do taisyti padėtį visomis įmano­ momis priemonėmis. Laužų kambariuose nepastebėta, alko­

Renata LAZDIN, Žurnalistikos instituto I k. studentė

2002 m. gruodis

tai, nes kenkia sveikatai, bet elek­ triniai šildytuvai itin populiarūs. Tačiau juos naudojant pažeidžia­ mas apgyvendinimo sutarties, kurią pasirašo visi bendrabučio gyventojai, 2.5 punktas. Todėl bendrabučio darbuotojai regu­ liariai rengia reidus, kurių metu konfiskuoja iš sušalusių studen­ tų elektrinius šildytuvus. Nerijus Jasiulionis, dirbantis šeštojo

bendrabučio komendantu, situ­ aciją paaiškino taip: „Nepakan­ ka elektros galingumo. Vos ne kiekviename kambaryje yra po virdulį, šaldytuvą, televizorių, kompiuterį ir pan. Šiems prie­ taisams reikia apie 4 kW elek­ tros energijos, o kambariui ten­ ka vos po 1 kW. Pastatų savinin­ kas, Vilniaus universitetas, elek­

tros instaliacijos renovacijai pi­ nigų skirti atsisako“. Nuo tokio paaiškinimo studentams ne šil­ čiau. „Mes privalome užtikrinti kambariuose 15 laipsnių tempe­

ratūrą. Tokia ji ir yra“, - įsitiki­ nęs N. Jasiulionis. Viskas lyg ir normalu - minimali tempe­ ratūra yra užtikrinta, studentai pažeidžia sutartį, šildytuvai konfiskuojami. Praėjusių metų pavasarį jie buvo grąžinami. Vi­ sai neseniai buvo pakabintas skelbimas, kuriame rašoma, kad šiais metais to daryti neketina­ ma. Kalbindama šeštojo bendra­ bučio gyventojus su savimi turė­ jau kambarinį termometrą, ku­

rio parodymai svyravo nuo 12 iki 15 laipsnių šilumos.

„Sutartį, žinoma, pasirašiau, ir naudoti šildytuvo negaliu, bet užuolaidos plevėsuoja nuo vėjo. Šalta“, - skundžiasi antrakursė

trūkinėję, pirštai su­ tinę, rankos ir nosis pamėlusios, mokau­ si su pirštinėmis“, Vilija. „Jie teisinasi, kad neatlaiko saugikliai.

Manęs visai nedomi­ na nuogąstavimai dėl pinigų trūkumo, moku lOOlitųpermėnesį ir turiu gyventi to­ kiomis sąlygomis? Tai nežmoniška“, - pik­ tinasi Viktorija. „Šildytuvus atima neargumen­

Mama, atsiųsk kailinius!!!

tuodami - pastatas neapšiltintas,

bės ir geriau užsikamšyti langus, nes kaip matome, abi pusės jau­

saugikliai išmuša ne pirmus me­

čiasi esančios teisios ir nesiruo­

tus, pasiteisinimai kvaili. Negi gy­ vename urviniais laikais? Grįžtu namo kaip į jurtą. Progresas ne­

šia keisti situacijos. Matyt, mes vis tiek pažeidinėdami sutartį naudosime elektrinius šildytu­ vus, elektra ir toliau dings kas va­ karą, nekreipdama dėmesio į ar­ tėjančią sesiją, o komendantai ir toliau vykdys reidus, pažeidinės mūsų teises įsiverždami į kam­ barius ir konfiskuodami asmeni­

Sandra. „Mano kambaryje yra plius dvylika. Langai į rytus - žiemą nuolatpučia vėjas. Nuolatinės li­ gos, apatija, nenoras mokytis tokių sąlygų padarinys. Šilumos,

po trim antklodėm, su dviem po­ rom kojinių, apie mokymąsi nėra nė kalbos, nuolat turiu gerti karš­

kurią teikia centrinis šildymas, ne­

tos arbatos, kad nesušalčiau į le­

pakanka “, - įsitikinęs Gerdas. „Dieną buvau užmigusi, pabu­ dau nuo triukšmo - komendan­

do gabalą", -Milda. Taigi, brangieji šąlantys kole­

nį turtą... Užburtas ratas, iš ku­

gos, patarčiau pasisemti kantry-

dės.

egzistuoja? Kompiuterio negali­ ma, virdulio negalima... Miegu

3

Pirmo kurso ekonomistų konferencija šventė dešimtąjį gimtadienį

klausimus. Jis taip pat gavo pri­

zą. Be dovanėlių neliko ir visi tie, kurie prisidėjo prie konferenci­ jos organizavimo. Konferencijos

rio ištrūkti kažin ar kas nors pa­

IBM ir „Omnitel“ skelbia studentų diplominių darbų konkursą

organizatorių vardu dėkojame

Nuo 1993 m. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete vyksta kasmetinė I kurso studentų mokslinė konferencija „ Verslo paslaptys ir vadybos vingrybės". Šių metų gruodžio 16 d. doc. V. Kin­ durio ir daugelio pirmakursių dėka ji šventė jubiliejinį, 10-ąjį gimtadienį.

Sandra STOLIARENOKAITĖ, Ekonomikos fakulteto I k. studentė

Konferenciją atidarė fakulte­ to dekanė B. Galinienė, pasa­ kiusi sveikinimo kalbą. Ji džiau­ gėsi gausiu susirinkusių studen­ tų būriu. Sveikinimą dekanė bai­ gė palinkėdama sėkmės visiems konferencijos dalyviams. Prodekanas J. Martinavičius pasi­ džiaugė, kad auditorijoje matyti tiek daug linksmų veidų ir žiban­ čių, susidomėjimo kupinų akių. Jis paskatino pirmakursius būti aktyvius, linkėjo visiems sėkmės.

Po sveikinimų ir šiltų palin­ kėjimų buvo skaitomi praneši­ mai. Vertinimo komisijai (G. Venckevičiūtei, P. Norkū­ nui, K. Sliaustytei) teko sunki ir atsakinga užduotis - išrinkti ge­ riausią pranešimą. Jų iš viso bu­ vo perskaityta trylika. Praneši­ mus pasitikdavo šmaikštūs ve­

dančiųjų (Dominykos Nemanytės ir Donato Golubevo) juokai ir taiklios replikos, pralinksmi­ nusios susirinkusiuosius. Pirmie­ ji kalbėtojai buvo nedrąsūs, tru­ putį sutrikę. Tam įtakos turėjo konferencijos pradžioje kilę techniniai nesklandumai. Laimė, visos problemos buvo netrukus išspręstos: technika pataisyta, pranešėjai įsidrąsino, nebeliko įtampos bei jaudulio. Kaip ir kasmet, buvo visokių darbų: vieni paprasti, niekuo neišsiskiriantys, kiti - originalūs, pristatyti su įdomiomis, žiūrovų

dovas doc. V. Kindurys) prane­ šimui „Ar palankios sąlygos Lietuvoje smulkiam ir viduti­ niam verslui plėtoti?“ Jubilieji­

V. Jakubovskiui, sukūrusiam

Informacinių technologijų

konferencijai skirtą specialų in­

kompanija „IBM Lietuva“ pa­

terneto puslapį, kurio adresas

skelbė studentų diplominių

www. konferencija, visiems, lt. Taip

darbų konkursą bei jo sąlygas.

pat norime padėkoti džiazo or­

Toks konkursas kartu su Lietu­

kestrėliui „Crazy dix band“, ku­

vos kompiuterininkų sąjunga’

ris linksmino auditoriją smagiais,

tarp studentų populiariais kūri­

(LIKS) rengiamas jau penktus metus. Šiemet prie rengėjų pri­

niais. Labai dėkui rėmėjams:

sidėjo ir telekomunikacijų ben­

nės konferencijos nugalėtojas „Vadybininkų atrankos vertini­ mo kriterijai Lietuvos įmonėse“ (pranešėjai - N. Grečuk, D. Ja­ nušonis, A. Kublickas, I. Petružytė, 7 gr., vadovas - doc. V. Kin­ durys). Visi nugalėtojai buvo ap­ dovanoti O. Koršunovo bei „Lietuvos“ kino teatro prizais. Objektyvi geriausio pranešė­

Jubiliejinė konferencija praėjo

autoriams „IBM Lietuva“

be didesnių nesklandumų. Prane­

įteiks IBM „NetVista“ kom­

jo vertinimo komisija (A. Simu-

šimai buvo išties brandūs, idėjos

piuterius, o jų darbų vadovams

šiuolaikiškos, o problemos aktu­

- IBM spausdintuvus.

tytė, 5 gr., U. Simanavičiūtė, 6 gr., P. Šerys, 7 gr.,) geriausiu

dėmesį patraukiančiomis vaizdi­ nėmis priemonėmis. Visi konfe­ rencijos dalyviai buvo apdovanoti bendrovės „Penki kontinentai“ prizais. Buvo išrinkti 3 geriausi pranešimai. III vieta atiteko G. Adomavičiūtės ir G. Lizdeny­ tės (8 gr., vadovas doc. V. Kindu­ rys) darbui „Kas paskatino stu­ dijuoti vadybą ir verslo administ­ ravimą?“ II vieta atiteko M. Ar-

dovanotas specialiais rėmėjų prizais. Pranešimas „Pramogų verslo būsena Lietuvoje“ pelnė daugiausia žiūrovų simpatijų. Už laisvą kalbėjimą tribūnoje žiūrovų pageidavimu buvo apdo­ vanotas D. Jotautis. Aktyviausiu konferencijos dalyviu pripažin­

mono ir A. Tamošaičio (7 gr., va­

tas J. Rameika, uždavęs net 37

oratoriumi išrinko A. Klimavi­ čių (6 gr.). Jis buvo taip pat ap­

O. Koršunovo teatrui, „Lietuvos“

drovė „Omnitel“. Konkurse

kino teatrui, bendrovei „Penki

gali dalyvauti bet kuris aukšto­

kontinentai“. Padėkos nusipelnė

sios mokyklos absolventas, sa­

ir konferencijos iniciatorius

vo baigiamajam darbui naudo­

doc. V. Kindurys ir jos organiza­

jęs IBM programinę įrangą.

toriai bei dalyviai.

Nugalėtojais pripažintų darbų

alios. Patenkinti liko ir dalyviai,

Studentas, parengęs geriau­

ir organizatoriai, ir žiūrovai.

sią darbą interneto vartams

konferenciją

(žaidimą, skelbimų lentą ir

doc. V. Kindurys pasakė: „Jubi­

pan.), bus apdovanotas moder­

Baigdamas

liejinė konferencija ne tik įvyko,

niu telefonu su GPRS ir MMS

bet ir pavyko“. Tikimės, kad ši

galimybėmis bei EXTRA pa­

graži VU Ekonomikos fakultetų

kuote su 400 Lt pokalbiams.

pirmakursių tradicija bus ir to­

Nugalėtojo moksliniam vado­

liau tęsiama, o konferencija „Ver­ slo paslaptys ir vadybos vingry­

bės“ gyvuos dar daug metų.

vui „Omnitel“ taip pat dovanos modernų telefoną ir EXTRA

pakuotę.


Universitas Vilnensis & VU SA

2002 m. gruodis

5

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapiai

Aplankykite

www.vusa.lt Tegul ateina metai be ašarų, be neteisybės ir skriaudų e -su saulės spinduliu, gimtinės pasaka... Žmogaus ir žemės gerumu. Pasitikime 2003-iuosius su viltimi ir geriausiomis gyvenimo

vertybėmis. Tebūna mūsų žingsniai ryžtingi ir tvirti, veidai linksmi,

darbai prasmingi, poelgiai kilnūs. Šventų Kalėdų ir Naujųjų metų proga linkiu Jums ir Jūsų

artimiesiems laimės, sveikatos, gerovės, ramybės ir šviesios vilties...

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 2687144, 2687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt

GRUODŽIO MĖNESĮ GIMUSIUS vusiečius!!!

Triskart VALIO VALIO VALIO!

Ispanijoje. Antrasis etapas - de­ batų maratonas „30 dienų -100

universitetų“. Baigiamoji konfe­

rencija pavadinta „Studentų kon­

vencija Europos parlamente“ (Briuselyje).

Diskusijose aptariami trys pa­ grindiniai klausimai: „Europos Sąjunga pakeliui į federacines

12 12 12 12 12 12 12 12 12 12 12 12 12 12 12 12

04 05 06 14 14 15 16 19 19 19 21 21 24 24 25 28

Jonas Jakubonis (KF) Saulius Mikalonis (MIF) Aurelija Petrauskaitė (MIF) Birutė Zumaraitė (KHF) Gintarė Petkevičiūtė (TF) Martynas Andrijevskis (MF) Vytautė Geštautaitė (MIF) Elžbieta Žurovska (FF) Tomas Šileika (IF) Agnius Pilipavičius (FF) Rytis Būdvytis (MIF) Andrius Mikšta (GMF) Justas Jaskonis (KF) Mindaugas Vaičiūnas (TF) Agnė Gilytė (FilF) Ramunė Šakėnaitė (FF) VUSAinf.

respublikas“, „Kur yra Europos

ribos?“ bei „Ar išsilavinimui rei­ kalinga Europos dimensija?“ Debatus planuojama surengti

100 universitetų, esančių Euro­ pos Sąjungos valstybėse narėse bei kandidatėse.

Studentų sukurtos meninės instaliacijos

Kokiais prietarais tiki studentai? Studentas, žūtbūt stengdamasis įveikti sesiją, griebiasi net pačių keisčiau­ sių priemonių. Prietarai šiuolaikiniam žmogui- lyg ir tolima bei primityvu. Ar jaunas žmogus griebiasi magijos ar senųjų tikėjimų, kad pasisektų eg­ zaminas?

Pasirodo, taip. Vilniaus universi­ teto studentai siekia geriausių rezul­ tatų nesibodėdami ir, jų nuomone, gyvenimo patikrintų priemonių. Prie­ tarai nieko nestebina. Tačiau esama ir kitokių nuomonių: esą, patikimiau­ sias būdas puikiai išlaikyti egzaminą

___________________

•••

SVEIKINAME VISUS VI<W>

„UniDebate" - taip trumpai vadinamas projektas, kurio viena iš dalių - Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) kartu su AEGEE-Europe (Europos studentų forumu), ESIB (Nacionaline Europos studentų sąjunga), ESN (ERASMUS programos studentų tinklu) bei /ADE (Studentų valdoma Europos konfederacija) organizuojamas seminaras.

Agnė GILYTĖ

Marius Zabielskas

• ••••••••••••••••••••••••••e

Naujų galimybių iššūkis studentijai

Diskusijoje „Eurointegracija ir studentija: naujų galimybių iš­ šūkis“ siekiama nagrinėti studen­ tijos vaidmenį eurointegracijos procese ir skatinti jaunimo do­ mėjimąsi juo. Organizatorių nuomone, studentija, jaunų žmo­ nių grupė, turėtų turėti Europos ateities viziją bei suvokti savo ga­ limybes Lietuvai įstojus į Euro­ pos Sąjungą (ES). „Unidebate“ projektą sudaro trys etapai. Pirmasis - 3 tarptau­ tiniai debatai išsilavinimo, Eu­ ropos Sąjungos plėtros bei refor­ mos temomis. Jie jau vyko Ny­ derlanduose, Rumunijoje bei

Nuoširdžiai Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas

- mokytis. O prietarai tegul lieka se­ nutėms, kurios jais tiki. Kad neplauta galva eiti į egzaminą - normalu, įrodo merginų (!) patari­ mai. Keista, tačiau vaikinams mintis prieš egzaminą neplauti galvos neki­ lo. Anot studenčių, jei vakare prieš egzaminą išsiplausi galvą, kartu išplau­ si ir žinias. Viena Komunikacijos fa­ kulteto studentė bandė tai įrodyti moksliškai: „Kai mokaisi, ląstelėse

Vilniaus universiteto Studen­ tų atstovybės surengta diskusija vyko lapkričio 18 d. Vilniaus uni­ versitete. Susirinkę studentai bei svečiai iš įvairių LR institucijų diskutavo eurointegracijos bei ki­ tais su ES susijusiais klausimais. Aktyviausieji išsakė savo nuomo­ nę bei itin domėjosi lygiomis stu­ dentų teisėmis darbo rinkoje. Bu­ vo spėliojama, kaip keisis studen­ tų gyvenimo sąlygos bei studijų pobūdis, Lietuvai įstojus į ES. Antrojoje renginio dalyje bu­ vo sukurta meninė instaliacija iš dalyvių atsineštų daiktų, jų nuo­ mone, susijusių su Europos Są­ junga bei studentais.

Gruodžio 7 dieną vykusiose Atvirų durų dienose prisistatė VU SA

VU SA inf. kaupiasi informacija. Plaudamas gal­ vą pašalini dalį odos paviršiuje esan­ čių ląstelių ir žinias kartu su jomis“. Per sesiją nekirpti nagų - dar vienas garantas, kad sesijos rezultatai bus puikūs! Fizikai nebūtų fizikai, jei nesiūlytų „firminio“ egzamino laikymo varian­ to. Anot jų, prieš egzaminą reikia pri­ sigerti. Beje, komunikacininkai taip pat - tik nežinia, juokais ar rimtai, pritarė šiam siūlymui. „Šiukštu nesugalvokite j kiekvieną egzaminą neštis vis kito rašiklio. Ga­ rantuota nesėkmė“, - patarė ne vie­ nas. Geriausia būtų, jei rankoje dar laikytum kokį nors talismaną. Tai ga­ lėtų būti laimingas žaislas, akmuo (pa­ tartina rinktis pagal savo Zodiako ženklą) ar pašventintas kryželis. Vie­ na Teisės fakulteto studentė išsidavė,

kad prieš kiekvieną egzaminą ar įskai­ tą į liemenėlę įsisega močiutės duotą pašventintą kryželį. Sako, padeda. Kad reikia miegoti po pagalve pasikišus atverstą vadovėlį - žino bene kiekvienas. Turbūt nenustebintų ir pa­ staba, kad reikia atsiversti tą puslapį, kurį manai silpniausiai mokąs. Vienas istorikas užsiminė girdė­ jęs, kad jo puikiai besimokanti kur­ sioke prieš kiekvieną egzaminą sočiai pašerdavo savo katę. Nežinia, ar pats pamaitinimas, ar tikėjimas, kad tai pa­ gelbės, padeda merginai pasiekti la­ bai gerų mokslo rezultatų. Studentas, sesiją laikantis vis su tais pačiais drabužiais, tikino, kad jei vie­ ną kartą pavyko išlaikyti puikiai bū­ tent taip apsirengus, privalai taip at­ rodyti ir kituose egzaminuose. Jo nuo­ mone, kvaila būtų rengtis naują dra­

bužį, kurio „poveikis sesijai nepatik­ rintas“. Dar vieną patikimą dalyką išdavė Istorijos fakulteto studentas: „Geriau­ sias burtas - „špargalkė“, o jei dar ir nusirašyti pavyksta - tikras stebuklas!“ Netradiciniai prietarai retesni, ta­ čiau jų vis dėlto pasitaiko. Teisininkės prisipažino tikinčios, kad jei egzamino dieną virš galvos pamatys skrendantį lėktuvą - būtinai pasiseks. Eidamos lai­ kyti egzamino teisininkės dairosi tikė­ damosi rasti žemuogių - tai dar vienas būdas prisivilioti sėkmę. Tokiame išprotėjusiame bei sku­ bančiame pasaulyje vis dar esama keis­ tuolių. Gal juos turėtume vadinti lai­ mingais žmonėmis, gal - raganiais. Bet jų tikėjimas, kad knygos po pagalve ar neplauti palukai padės išlaikyti eg­ zaminą, žavi.


Universitas Vilnensis & VU SA

6

2002 m. gruodis

Ponios ir ponai, pristatome jums... MARIŲ ZABIELSKĄ!

Marius visada pasiruošęs atsakyti į studentų klausimus

Jaunesnysis brolis, kurso seniūnas, Vilniaus universiteto Studentų at­

stovybės (VU SA) prezidentas... Jūsų dėmesiui - Marius Zabielskas!

Rasa GALKYTĖ „Aš jau turiu. O tu?“ Kas gi nematė mokslo metų pradžioje visuose VU fakul­ tetuose atsiradusių plakatų, kviečiančių ne­ turinčius įsigyti LSP, o jau turinčius - juos prasitęsti? Ne vienam užkliuvo maloniai plakate besišypsantis veidas. Bet ar visi jį pažįsta? Tiems, kurie iki šiol to dar neži­ nojo, pasakysime. Tai - dabartinis VU SA prezidentas Marius Zabielskas. Koks gi jis -žmogus, studentas, prezidentas? Bet apie viską nuo pradžių.

Vaikystė... ... Niekuo neišsiskirianti - mama, tėtis, vyresnysis brolis. Mariaus vaikystė prabė­ go ne Vilniuje ir net ne didmiestyje. Bet gal taip tik geriau. „Kaimas užgrūdina žmogų, padaro jį savarankiškesnį“, - sako VU SA prezidentas. Pažvelgus į jį, nekyla noras tuo abejoti. Ne kiekvienas, net gyvendamas mieste ir, atrodytų, turėdamas puikias gali­ mybes mokytis, tobulėti visomis įmanomo­ mis prasmėmis ir visose įmanomose srity­ se, gauti visokiausią informaciją, sugeba pa­ siekti tiek, kiek pasiekė Marius. Turbūt vis­ kas, ko reikia - noras, iniciatyva ir ryžtas. O Marius jau mokykloje buvo vienas iš ak­ tyvesnių, nors jis niekada neįsivaizdavo sa­ vęs, užimančio aukštas pareigas. Paklaus­ tas, kuo norėjo būti užaugęs, jis atsako: „Ge­ ras klausimas...“ Nes jis niekada savęs ne­ įsivaizdavo dirbančio kokį nors konkretų darbą. Vaikystėje Mariuko susikurta atei­ ties vizija - šalta pilis su židiniu, supamasis krėslas... Jokių kosmonautų, gaisrininkų ar policininkų. „Ir dabar norėčiau save tokį įsivaizduoti - šaltoje pilyje su židiniu ir krėslu“, - prisipažįsta Marius. Kad būtų lai­ mingas, žmogui reikia visai nedaug.

Mafija? „Mafija, cit. Maf(f)ia>: 1. įtakinga, nu­ sikalstama tarptautinė organizacija, užsii­ manti prievartavimu, šantažu, bauginimu, paprastai turinti ryšį su valdžia ir policija; 2. grupė asmenų, naudojančių bet kokias priemones savo tikslams įgyvendinti.“ To­ kį mafijos apibrėžimą pateikia Tarptauti­ nių žodžių žodynas. Ką nusikalstamos gru­ puotės turi bendro su M. Zabielsku? Nebi­

jokite, nieko. Tiesiog Mafija - tai Mariaus pravardė. Ir taip jį vadino ne kas kitas, o vyresni mokyklos draugai, kai jis tebuvo pradinukas. Neblogai, ar ne?

Universitetas: vargai ir džiaugsmai... Marius turi biologo specialybę, įgytą Vil­ niaus universitete. Tačiau iš tikrųjų jis no­ rėjo studijuoti filosofiją. Tik tėvas ir kiti giminės atkalbėjo - esą iš tokios specialy­ bės duonos nevalgysi. Tada M. Zabielskas norėjo stoti į psichologiją, bet ir šis noras neišsipildė, tad įstojo jis į Gamtos mokslų fakultetą. Pirmas įspūdis, įžengus į Univer­ sitetą 1997 metų rudenį, nebuvo itin malo­ nus: „Baisu. Nejauku. Daug nepažįstamų žmonių...“ Nesvetimi dabartiniam VU SA prezidentui ir studentų bendrabučio „džiaugsmai“ - mat iš pradžių, kaip ir dau­ guma atvykusių studijuoti į Vilnių iš kitų Lietuvos vietovių, jis gyveno bendrabutyje. Tik po kiek laiko išsikėlė iš jo kartu su kur­ sioku, su kuriuo tebegyvena iki šiol. Nors biologija ir nebuvo tikrasis Mariaus pašaukimas, bet Gamtos mokslų fakultete (GMF) jis sąžiningai pabaigė keturis kursus ir gavo bakalauro laipsnį. Tik pernai sugal­ vojo, kad vis dėlto labiau jį traukia teisiniai dalykai, ir įstojo į Teisės fakulteto neakivaiz­ dinį skyrių, kurį pabaigęs gaus teisės magist­ ro laipsnį. (Amžinas studentas... Pažiūrėsim, kokia sritis prezidentą patrauks po to...) Į>

Visi keliai veda į... VU SA Na, gal ir ne visai visi keliai, bet Marių atvedė. Jau pirmame kurse jis buvo išrink­ tas kurso seniūnu, o kai Gamtos mokslų fa­ kultete 1997-1998 metų žiemą vyko pir­ mieji rinkimai į VU SA parlamentą ir val­ dybą (dabar taryba), pateko ir į parlamentą. Ten išbuvęs trejus metus, ketvirtaisiais buvo išrinktas VU SA parlamento pirmininku (tai buvo pirmieji metai, kai ši pareigybė bu­ vo įvesta. Bet po dvejų metų ją panaikino, ir dabar parlamentas pirmininko nebeturi). Praėjusiais metais, pasibaigus Mindaugo Reinikio kadencijai, Marius tapo VU SA prezidentu, rinkimuose ryškia balsų persva­ ra nugalėjęs dar vieną kandidatą. „Teko pa­ sirinkti - ar likti VU SA ir atiduoti visas jėgas jai, ar užsiimti kitokia veikla. O ka­ dangi būdamas Teisės fakulteto pirmakur­ sis (nors ir Neakivaizdinio skyriaus), teisi-

ninko karjeros pradėti dar negalėjau, tai li­ kau VU SA. Visom keturiom“, - taip pas­ kutinį kelio į prezidentus etapą aiškina pats Marius, iki šiol sėkmingai einantis šias gar­ bingas pareigas. Ar kandidatuos dar kartą ateinančiuose VU SA prezidento rinkimuo­ se, M. Zabielskas dar nežino, „Dar negalvo­ ju apie tai“, - prisipažįsta jis.

Mariaus pasiekimų sąrašas Dabar jau pasiruoškite, nes čia tikrai yra ką paminėti. Taigi: 1) nuo tada, kai Marius tapo VUSA par­ lamentaru, prasidėjo GMF atgimimas-bu­ vo pažadėtos patalpos gamtininkų studen­ tų atstovybei (tos pačios, kuriose dabar ir įsikūrusi GMF SA), atgijo santykiai su de­ kanatu, atsirado studentų iniciatyva, pasi­ reiškusi GMF SA įkūrimu; 2) jis pradėjo rengti Gamtininkų dienas (GADI); 3) ar kada nors buvote Rugsėjo 1-osios proga vykstančiuose nemokamuose kon­ certuose studentams? Jie taip pat yra Ma­ riaus pastangų rezultatas; 4) TELE 2 projektas taip pat buvo „už­ suktas“ M. Zabielsko iniciatyva. Dėl to da­ bar net ir nedirbantys studentai gali būti TELE 2 abonentai (nors paprastai jais ne­ gali būti žmonės, neturintys darbo). Akivaizdu, kad VU SA prezidentas ne­ sėdi rankų susidėjęs, ar ne? Profesionalo patarimas: studijuoti ar studentauti? „Neįmanoma pasakyti, kas geriau - stu­ dijuoti ar studentauti. Į Universitetą pir­ miausia ateinama tam, kad įgytum išsilavi­ nimą. Tačiau ne ką mažiau svarbūs ir so­ cialiniai įgūdžiai. Teko sutikti žmonių, ku­ rie yra puikūs savo srities žinovai, bet su jais paprasčiausiai nėra apie ką kalbėtis, iš­ skyrus tą jų sritį. (Dėmesio - mokslininko

HA

\

įdarius Zabielskas U Piešė Povilas

apibrėžimas pagal Marių Zabielską: moks­ lininkas - tai tas, kuris be mokslo daugiau nieko nemato.) Tuomet kyla klausimas, kas gi yra išsilavinimas? Reikia rinktis pagal tai, kaip įsivaizduoji save ateityje, turint omeny tai, kad jei užsiimi kokia nors vi­ suomenine veikla, kažką tenka ir paaukoti - atiduoti laiko, pastangų, o tai atsiliepia mokslams.“ Taigi išvada (taip pat Mariaus žodžiais tariant): kol esame jauni, kol lei­ džia sveikata, jėgos ir visokie kitokie veiks­ niai, tol reikia domėtis viskuo, kuo tik gali, nes paskui gali būti per vėlu. *** Štai toks jis - VU SA prezidentas Marius Zabielskas. Toks jis buvo, toks yra. O koks bus - dar pamatysime. Tačiau kad ir koks užsiėmęs, jis visada pasiruošęs atsakyti į pa­ prasto studento klausimus (net ir į tokius kurioje poliklinikoje geriau užsiregistruoti, atvykus iš kito miesto) ir padėti jam.

KON KU RSAS VU SA skelbia konkursą: „Ei, studente, spėk ir laimėk!!!“ Siųskite savo originalius atsakymus, poemas, eilėraščius ir visa kita, ką tik sugalvojate ei. paštu: info@vusa.lt. Išradingiausiųjų laukia prizas siurprizas ©

Sėkmės!!!

?'A-

' Pieše Povilas


Universitas Vilnensis & VU SA

2002 m. gruodis

7

Kaip VU SA nariai Italijoj pabuvojo... Nuotykiai prasidėjo maždaug po paros nuo išvykimo... Įsivaizduoki­ te: 4 vai. ryto, būrelis sutrikusių studentų vidury Austrijos sostinės. Klai­ džiojom, šalom, bet nenusiminėm. Tiesą sakant, įgijom patirties: kitą­ kart jau žinosim, kad Vienoje greito maisto restoranai dirba nuo 7.30 va!., be to, metro šilta ir jis atidarytas visą parą... Taip ir leidom naktį. Patikėkite, į „McDonalds" ir „biurgerius" dar ilgai negalėsim žiūrėti...

Agnė GILYTĖ Už studentų teises „Students Right: intemational exchange of experiences. Bari 2002“ - taip vadinosi kon­ ferencija, į kurią susirinko studentų atstovai iš įvairių pasaulio šalių. Lietuvių delegaciją su­ darė 18 studentų iš Vilniaus universiteto bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų atstovybių. Kompetentingi švietimo sistemos, žmogaus teisių apsaugos bei kitų ins­ titucijų atstovai skaitė pranešimus studentijai aktualiais klausimais. Štai kelios jų: universi­ tetų internacionalizacija (The intemationalization of Universities), universitetų bendra­ darbiavimas (Cooperation amongst universi­ ties), lygios studentų galimybės (Equal oportunities for students) ir kt. Lietuvių triumfas Kelių dienų popietės buvo skirtos konfe­ rencijos dalyvių prisistatymui. Šie turėjo su­ pažindinti klausytojus su savo šalies švietimo sistema, universitetu bei organizacija. VU SA viceprezidentė tarptautiniams reikalams Je­ katerina Bortkevič puikiai atliko savo užduo­ tį -jai baigus kalbėti pasigirdo aplodismentai. Dar kelias dienas po to kitų šalių atstovai ne­

gailėjo komplimentų Jekaterinos pasirody­ mui, Lietuvai bei VU Studentų atstovybei. Kas ką: ar pasta lietuvius, ar lietuviai ją? Pietaudavome ir vakarieniaudavome Bari universiteto valgykloje (cantine). Čia pasirin­ kimas, anot italų, platus - kasdien vis kitokie makaronai (pasta'). Mums, paprastiems lie­ tuviams, pratusiems prie cepelinų, daržovių bei kitų tradicinių patiekalų, picos ir makaro­ nų valgiaraštis greitai įgriso. Atrodė nesupran­ tama, kaip italai gali visą gyvenimą valgyti tą patį ir tuo didžiuotis. Viena italė nustebusi paaiškino, jog yra net kelios knygos skirtingų pastos receptų. Ir tai dar ne viskas ten surašy­ ta... Kadangi maistą gaudavome nemokamai, pirmosiomis dienomis prisikraudavome pil­ nus padėklus. Organizatoriai pastebėjo, kad svečiai mėgsta pavalgyti. Jie rado išeitį - pa­ tiekalus įvertino 1-4 „taškais“. Pietums ar va­ karienei galėdavome „surinkti“ po 6 taškus. Tiesa, pusryčiai. Juos patiekdavo viešbučio apačioje esančiame restoranėlyje. Juos pava­ dinčiau „krauk kiek nori“ - dribsniai, vaisiai, džemai, bandelės, sūriai, pyragai, kava ir 1.1. Gandas Konferencijoje dalyvavo apie 150 daly­ vių - nuo kaimynų latvių iki studentų iš

VU SA prisistatymas sulaukė aplodismentų

Maltos. Jau atvykimo dieną nustebinome kitus konferencijos svečius. Sklandė gan­ das, kad lietuviai atvyko autobusu. Visiems tai skambėjo it stebuklas. Kažkas išdrįso pasitikslinti, ar tai tiesa, nes negalėjo pati­ kėti, kad apie 2 000 km važiavome autobu­ su. Suprantama: šiaurės italai (Bari - pieti­ nės Italijos miestas) skrido lėktuvu. Taip pat ir lenkai. Pastariesiems poros valandų skrydis lėktuvu buvo itin varginantis - prieš atvykstant į Bari teko net apsistoti viešbu­ tyje Romoje. Trukdo automobiliai? Patrauksim... Italai - šilti ir malonūs žmonės. Gal tik kiek patrakę: vairuoja bei automobilius pa­ lieka bet kur ir bet kaip. Tai nieko netrikdo. Na, gal tik lietuviams pasirodė keista, kai užsidegus geltonam šviesoforo signalui ne-

pradėjus važiuoti ima signalizuoti visa gat­ vė. Juokinga istorija nutiko pakeliui į Liučerą (Lucera). Vykome dviem autobusais. Vos pajudėjus vairuotojas netikėtai sustojo ir sutrikęs ėmė blaškytis: autobusas įstrigo siauroje gatvelėje, išvažiuoti trukdė keli greta šaligatvio palikti automobiliai. Spėkite, ką darė jungtinės lietuvių, lenkų bei danų pajė­ gos? Taip, vaikinai įsiūbavo automobilius ir gražiai po vieną užkėlė ant šaligatvio. Pa­ tikėkite, smagus vaizdelis. Susirinkusi italų minia galiausiai ėmė ploti.

Karvės skrandis vakarienei Įpusėjus vizitui Italijoje vykome į susitiki­ mą su Liučeros regiono meru. Pasveikinęs konferencijos dalyvius, meras pakvietė vaka­ rienės tipiškame italų restoranėlyje. Neverta daug apie tai pasakoti. Pasakysiu tiek:pasta, karvės skrandis bei desertas. Spręskite patys. Kartais mes skundžiamės, kad žmonės vA!’ lo­ ja, tačiau nustebome italų tolerantiškumu: jei vėluojama pusvalandį - tai normalu ir supran­ tama. Romantiška kelionės pabaiga Kelionę baigėme pasivaikščiojimu po Veneciją. Pabūgę dar vieną naktį praleisti naktinėje Vienoje, sutarėme, jog sustosi­ me Venecijoje. Nuostabu. Žinoma, pavar­ gome, tačiau susižavėję buvome visi. Ap­ skritai iš kelionės parsivežėme nei daug, nei mažai - naujų pažinčių, šiek tiek ži­ nių, žavių prisiminimų bei „susicementavusią“ komandą. Dirbsime ir stengsimės toliau. Dėl Jūsų.

Studentui naudinga žinoti Iš Vilniaus universiteto studijų nuo­ statų: Klausytojas, nesutinkantis su egzaminavimo tvarka ir (ar) su egza­ mino (įskaitos) įvertinimu, turi teisę ne vėliau kaip per tris dienas nuo eg­ zamino (įskaitos) įvertinimo paskel­ bimo motyvuotu raštu kreiptis į fa­ kulteto (instituto, centro) egzaminų apeliacinę komisiją. Kol egzaminų apeliacinė komisija nepateikia savo sprendimo, jokie su svarstomais stu­ dijų rezultatais susiję dekanato (ins­ tituto, centro administracijos) spren­ dimai klausytojui negalioja. Kreipdamiesi į fakulteto egzaminų (įskaitų) apeliacinę komisiją motyvuo­ tu raštu, Jūs turėtumėte: 1. Tiksliai nurodyti savo vardą, pa­ vardę, studijų knygelės arba studento pažymėjimo numerį, VU fakultetą, stu­ dijų tipą (nuosekliosios ir nenuoseklio­ sios), pakopą ir formą (pagrindinės (bakalauro ir profesinės), aukštesnio­ sios (magistrantūra, specialiosios pro­ fesinės ir rezidentūra) ir podiplominės (doktorantūra)) bei kursą.

2. Nurodyti tikslią apeliacijos datą ir vie­ tą. 3. Nurodyti, į ką šiuo motyvuotu raštu kreipiatės: Vilniaus universiteto Teisės fa­ kulteto egzaminų apeliacinei komisijai. 4. Aiškiai ir smulkiai išdėstyti situaci­ ją: (kokį ir kada egzaminą (įskaitą) laikė­ te, kelintą kartą, koks dėstytojas (specialis­ tų komisija) Jus egzaminavo, koks buvo studijų rezultatų vertinimo (egzaminas ar įskaita) bei atsiskaitymo (raštu, žodžiu, raš­ tu ir žodžiu) būdas. Nurodyti, kokioms aplinkybėms esant ar dėl kokių priežasčių, Jūsų nuomone, su­ siklostė situacija, dėl kurios kreipiatės į fa­ kulteto egzaminų apeliacinę komisiją. Mo­ tyvuotai ir argumentuotai paaiškinti, ko­ dėl nesutinkate su egzaminavimo tvarka ir (ar) su egzamino (įskaitos) įvertinimu. Paaiškinkite, kokie atsakymai, Jūsų nuo­ mone, yra teisingi, verti aukštesnio įverti­ nimo, ir kuo remiantis taip manote. 5. Dar kartą nurodyti savo vardą, pavar­ dę bei pasirašyti. Apeliacinės komisijos posėdį šaukia jos pirmininkas arba komisijos išrinktas pir­

mininko pavaduotojas ne vėliau kaip per dvi savaites nuo apeliacijos pateikimo dienos. Išrašas iš apeliacinės komisijos posėdžio protokolo dėl apeliacijos surašomas raštu dviem egzemplioriais, kuriuos pasirašo ko­ misijos pirmininkas. Vienas išrašo egzem­ pliorius atiduodamas studentui, antras saugomas studento asmens byloje. Papildomos informacijos apie apeliaci­ nių komisijų veiklą ir kompetenciją galite rasti: LR Aukštojo mokslo įstatyme, VU Statute, VU studijų nuostatuose bei www.vusa.lt

Dar keli naudingi faktai: • Per egzaminų sesiją arba pratęstą sesiją neišlaikytos įskaitos ir egzaminai yra klausytojo akademinės skolos. Akade­ mines skolas leidžiama likviduoti per vieną mėnesį nuo kito semestro pra­ džios. Studentui, kuriam egzaminų sesi­ ja pratęsta, akademinėms skoloms lik­ viduoti skiriamas vienas mėnuo nuo pra­ tęsimo paskutinės dienos.

• Akademinėms skoloms likviduoti fakulteto dekanas (instituto, centro administracija) sudaro egzaminų bei įskaitų perlaikymo tvarkaraš­ čius ir paskelbia juos ne vėliau kaip savaitė iki naujo semestro pradžios. • Kiekvieną sesijos metu neišlaikytą egzaminą (įskaitą) leidžiama perlai­ kyti du kartus. Egzaminą (įskaitą) perlaikant antrą kartą, sudaroma studijų rezultatų vertinimo komisi­ ja. Studento motyvuotu prašymu ko­ misija gali būti sudaroma perlaikant ir pirmą kartą. • Vieno arba dviejų egzaminų (įskai­ tų) nelaikiusių arba neišlaikiusių nuosekliųjų studijų programų klau­ sytojų prašymu fakulteto dekanas (instituto, centro vadovas) fakultetų (institutų, centrų) tarybų nustatyta tvarka gali leisti vieną kartą pakar­ toti atitinkamų dalykų (dėstomų kursų) studijas ir tęsti studijų pro­ gramos vykdymą. Tokiu atveju šių akademinių skolų likvidavimo ter­ minas atidedamas vieneriems me­ tams. Kursus kartojantys studentai laikomi skolininkais.


Universitas Vilnensis

8

2002 m. gruodis

Kalėdų seneliui pačios gražiausios snieguolės - studentės Studenčių mėgiama pasivaikščiojimų vieta - Saulėtekio pušynai. Aš, kaip ir tu, Kalėdų dvasios įkvėpta, užliūliuota krintančių snaigių melodijos, netikėtai visai šalia išvydau su pūgos sūkuriu ant kelmo nutūpusį Kalėdų senelį. Patikėkite, - stebuklai visai šalia, o Kalėdų senelis - Arvydas Bagdo­ nas - tikrų tikriausias. Jis šiek tiek netradicinis - menininkas, tapytojas, nusifilmavęs net keliuose Holivudo filmuose. Lyginant su dirbtinių skandalų lydimomis lietuviškomis „žvaigždutėmis" A. Bag­ donas - tiesiog žmogus orkestras. Šis Kalėdų senelis suspėja visur, iš paukščio skrydžio apžvelgia savo valdas ir kasmet tradiciškai nusileidžia sraigtasparniu Vingio parke. Jis sveikina VU studentus su artėjančiomis šventėmis, pažadėjo būtinai aplankyti, žinoma, su dovanomis. Sukluskite, studen­ tės, - Lietuvos Kalėdų senelis mėgsta šokti vėjo sūkurio ir pūgos greičiu, tad pasipustykite padus. Na, o kadangi iki Kalėdų liko šiek tiek laiko, Senelis sutiko atsakyti į keletą klausimų.

Ar iš toli atkeliavote? Galbūt mū­ sų kontinente egzistuoja Kalėdų se­ nelių žemė? Ta žemė ten, kur šalčiau, šiau­ riau, taigi Lietuvoje tai būtų Biržų link, galbūt Rokiškio neišbrenda­ muose miškuose, kur niekad nesi­ baigia žiema. Ar sutepėte roges naujam sezonui? O gal naujų technologijų ir telekomu­ nikacijų amžiuje irKalėdų senelio su­ sisiekimo priemonė moderni ? Kartais atskrendu sraigtasparniu, netgi automobiliu atvykstu, jei ge­ resnis kelias. Šiais metais planuoju skraidančia lėkšte ar bliūdu skristi, jei tam bus palankios oro sąlygos. O roges nuolat tepu taukučiais, rie­ balais, netgi lašiniais. Todėl džiaugs­ mingai bėga vilkai iš paskos laižy­ dami sniegą. Rogės ypač praverčia, kai reikia apžiūrėti savo valdas, juk ką ten su sraigtasparniu, sunku tarp eglučių. Tikimės, kad Kalėdų senelis aplan­ kys ne vien vaikučius, bet ir suaugu­ sius, ypač studentus? Žinoma! Studentai nuostabūs. Jie perspektyvūs, perkeltine pras­ me juos netgi pavadinčiau potencia­ liais seneliais, - minčių, žinių pri­

sisrėbę jie tampa išmintingi kaip se­ niai, ypač baigusieji aukštąsias mo­ kyklas. Dažnai kyla klausimas, ar tikra Kalėdų senelio barzda ? Jei taip, kaip Jūsją prižiūrite, galbūt voverėsją šu­ kuoja? Barzdą šukuoju ežio spygliais, voverės ją tik pakedena. Žinoma, barzda autentiška, originali. Galite pačiupinėti. Kiekvienais metais prieš Kalėdas šerkšnas plaukus ir barzdą nuspalvina baltai. O kas siuva Kalėdų seneliui dra­ bužėlius? Gal snieguolės ar nykštu­ kėspadeda? Svarbiausia yra žaliava. Dabar tu­ riu ypač gerus kailinėlius, kadangi kiekvienas žvėrelis, gyvulėlis man padovanojo po gabalėlį: tai uodegė­ lės šmotelį, tai plauko gabalą ar plunksną. Visa tai sūpynėm į vieną audinį - džiaugėsi visi žvėreliai, iš­ ėjo puikūs kailinukai. Turiu padėjė­ ją, bobelytę, kuri siuva, daigsto. O kaip dėl dovanėlių? Kaip jas skirstote, ar pagal gerumą? Hmmmm... (Kalėdų senelis pučia į ūsą.) Nėra vienodų žmo­ nių, dovanėlės irgi nevienodos, ir tai smagu. Kiekvienam bus atriek­

ta pagal nuopelnus. Studentams, ku­ rie gerai mokosi, ir dovanėlės teks geresnės. Aišku, didžiausia dovanė­ lė yra tai, kad sukuriamos darbo vie­ tos šiais nelengvais laikais. Juk pa­ čios gražiausios snieguolės - stu­ dentės. Žinau, kad esate netradicinis Kalė­ dų senelis - tapote paveikslus. Taip, pradėjau ant langų balta spal­ va tapyti, pasižiūrėjau, kad visai ne­ blogai sekasi, pamaniau: „O kodėl gi nepabandžius spalvomis?“ Taip netikėtai atsiskleidė galingas talen­ tas. Tapau barzda - ją įmerkiu į da­ žus ir dideliais mostais tapau ant lan­ gų, sienų, lubų ir tradiciškai ant dro­ bės. Išmėginote save ir jilmuodamasis keliuose Holivudofilmuose... Et, Holivudas priverčia dūsauti ne vieną. Man sakė, kad esu gana gra­ žus, todėl ir kviečia filmuotis. Filmavausi „Discovery“ istoriniame fil­ me apie anglų kovą su barbarais. Ta­ čiau kadangi visa savo esybe esu tik­ ras Kalėdų senelis, labiausiai patiko vaidinti Holivudo pasakoje Mėlyn­ barzdį. Patiko tai, jog filmavo 17 dublių, kuriuose turėjau kartoti vie­ ną veiksmą - valgyti sausainėlius. O

Ką pasakysime vaikams apie Santa Klausą Kas yra Santa Klausas? Ar tai mitas, ar prasimanymas? Ar žiaurus me­ las, pateikiamas jauniems ir lengvatikiams žmonėms? O gal tai paties šė­ tono vardas, paslėptas paprasčiausiai perkeliant raidę N per dvi kitas rai­ des (ang. šėtonas - satan)? Šiuo straipsniu norime padėti jums deramai atsakyti savo vaikams ar anūkams, kai jie paklaus, ar Santa Klausas tikras.

Pradėkime nuo Santa Klauso re­ alumo. Ketvirtame amžiuje Miros šalyje, dabartinėje Turkijoje, gyve­ no jaunuolis, vardu Nikolas. Jo tė­ vai buvo krikščionys, mokę jį Bib­ lijos tiesų. Labiausiai Nikolui pati­ ko klausytis istorijų apie Jėzų. Kai motina pasakojo jam apie tai, kaip Jėzus gydė sergančiuosius ir darė stebuklus, Nikolas labai troško, kad Jėzus ir jo laikais gyventų žemėje. Vėliau jis suprato, kad Bažnyčia Kristaus kūnas, esantis žemėje - yra atsakinga už Kristaus misijos vyk­ dymą. Kai Nikolas paaugo, jo tėvai mi­ rė, palikdami didelius turtus. Jis dažnai lankydavo bažnyčios susi­ rinkimus, ieškodamas Dievo valios ženklų. Ir štai mirė vietinis vysku­ pas. Surasti pamainą garbiam dva­ sininkui buvo nelengva. Tačiau vie­ ną naktį bažnyčios tarybos vadovui sapne buvo įsakyta kitą rytą atsisto­ ti prie bažnyčios durų ir paklausti kiekvieno įeinančio vardo. Pirma-

sis asmuo, atsakęs „Nikolas“, turėjo būti paskirtas naujuoju vyskupu. Arjūs galite įsivaizduoti, kaip nu­ stebo jaunasis Nikolas, kai bažny­ čios tarnautojas kreipėsi į jį? Gerai pagalvojęs jaunuolis sutiko būti Mi­ ros vyskupu. Visa tai įvyko apie 300 metų po Kristaus. Vyskupas Nikolas buvo ištiki­ mas Dievo Žodžio tarnas. Kai kilo ariečių erezija, neigianti Kristaus dieviškumą, Nikolas stipriai jai prie­ šinosi. Dėl savo drąsios pozicijos jis buvo Romos imperatoriaus Diokletiano įsakymu įkalintas. Ir kalėjo, kol imperatoriumi tapo Konstanti­ nas. Jau savo tarnystės pradžioje Ni­ kolas suprato tikėjimo, pasireiškian­ čio darbais, svarbą. Toks tikėjimas buvo jo veiksmų pagrindas. Jis pats asmeniškai jautėsi atsakingas už vi­ sų parapijos reikmių tenkinimą ir tam paskyrė savo didelius turtus. Kartaisjis persirengdavo ir slapta ap­ lankydavo namus tų, kurie labiau-

siai skurdo. Jis atnešdavo maisto, drabužių ir pinigų. Neturtingieji ne­ suprasdavo, iš kur visa tai. Jiems at­ rodė, kad Viešpats išklausė jų mal­ dų ir pasirūpino jais. Istorija apie tris didiko dukteris geriausiai iliustruoja Nikolo dosnu­ mą. Didikas prarado visus savo tur­ tus ir niekaip negalėjo sukrauti krai­ čio dukroms. Viena iš dukrų nutarė parsiduoti į vergystę, kad parūpintų kraičius savo seserims. Kai Nikolas išgirdo apie tai, naktį slapta nuėjo prie didiko namų ir įmetė aukso kapšą. Po kurio laiko įmetė antrą kapšą. Kai atėjo laikas tekėti trečiai dukrai, didikas nusprendė išsiaiškin­ ti slapto rėmėjo asmenybę. Jis apie namą ištiesė virves, pririšo prie jų varpelių. Atėjus Nikolui varpeliai suskambo, ir jis buvo demaskuotas. Sumišęs vyskupas išgavo tėvo paža­ dą, kad šis niekam neišduos paslap­ ties. Tačiau paslaptis greit pasklido po Mirą. Nikolas pradėjo ir kitus mokyti apie slapto davimo palaimą. Po vys­ kupo Nikolo mirties kai kurie Mi­ ros gyventojai tęsėjo darbą. Kai ap­ dovanotieji klausdavo, kas parūpi­ no dovanas, kaimynai džiugiai atsa-

saldumynus aš la­ bai mėgstu! Tas filmas pasirodys kitąmet Lietuvoje. Tikriausiai tu­ rite nemažai talki­ ninkų, kad visur spėjate? Taip, tai žvėre­ liai, nykštukai, bobelytė. Antai mano kolega Die­ das Marozas turi pagalbininkių snieguolių. Pagal­ bininkai man pa­ deda sukrauti do­ vanų maišą. Mai­ šas labai tvirtas iš karnų, išsiuvi­ nėtas, pilnas dova­ nų ir nuolat papildomas. Kokios dovanė­ lės teks ypač ge­ riems studentams? Žinoma, geri studentai nesikuklina paprašyti kompiuterio. Pasitaiko ir neeilinių, įdomių atvejų. Vienas studentas prašė fortepijono, tad prireikė net vežimą kinkyt. Samdžiau elnius, briedžius, teko fortepijoną tempt, ką darysi. O kokia dovana pati geriausia Kalėdų seneliui užjo triūsą? Žmonių šypsena, nes žmonės dabar mažai šypsosi. Iš kur semiatės gyvenimo džiaugs­ mo, optimizmo, polėkio, - juk gyve­ nate atšiauriuose kraštuose? Iš tiesų labai nuostabu, kai šalta, - tada aš šokinėju, strikinėju. Strikinėjant kojos lankstosi, sukuriama

kydavo: „Turbūt Šventas Nikolas!“ Dovanos atnešdavo daug džiaugs­ mo Miros gyventojams. Italų jūreiviai, kurie dažnai būdavo Miroje, paskleidė Šven­ tojo Nikolo istoriją ir mokymą Vakarų pasaulyje. Vokietijoje šventasis buvo vadinamas Nikolausu. Vėliau ši istorija pa­ plito ir Olandijoje, vyskupas va­ dinamas Sinter Klausu. Olan­ dai tradiciją nugabeno į Naują­ ją Žemę, Naująjį Amsterdamą (šiandieninį Niujorką). Čia Sinter Klausas tapo Santa Klausu. Amerikos Kalėdų teologas Daktaras Cementas C. Moore’as buvo žymus graikų ir hebrajų kalbų specialistas, gyvenęs Niujorke. Ta­ da Amerikai buvo mažiau nei 50 metų. Per 1822 metų Kūčias ponia Moore ruošė Kalėdų dovanas var­ gingoms šeimoms ir paprašė vyro nubėgti į turgų kalakuto. Grįždamas šis sutiko namų sargą, olandą Janą Duychincką: žemą, kresną, didele raudona nosimi, dviem duobutėmis skruostuose, besišypsantį ir su pyp­ ke dantyse, kurios dūmai gaubė visą galvą. Sargas papasakojo nuostabią Šventojo Nikolo istoriją. Moore’as skubiai grįžo namo, paėmė plunks­ ną ir mažiau nei per valandą sukūrė šias eiles: Buvo naktis prieš Kalėdas, kai visi namuose. Joks gyvis nejuda, net irpelė; Štai kojinės kabo prie kamino, Ir Nikolas šventas greitai bus čia. Kai dr. Moore’as pradėjo apraši­ nėti šventąjį, jam prieš akis iškilo se­ nas sargas olandas:

Tikėkite stebuklais, sulauksite dovanų - Lietuvos senelis Kalėda jau pravėrė Universiteto duris

V Naujiko nuotr.

ritmiška muzika ir smagus šokis. Šoki, o tuo pačiu esi linksmas. Batai mano 45 dydžio, tai praverčia kaip slidės, neįklimpstu sniego pusnyse. Šiaurėje lankau seneliškų šokių bū­ relį, tai ne tik šoku, bet ir šokinėju iš medžių viršūnių. Ko palinkėtumėte šiandieniniams studentams? Siekti užsibrėžto tikslo. Daug daug optimizmo. Žurnalistams - gi­ linti komunikacijos įgūdžius, kad at­ eityje sėkmingai komunikuotų su Kalėdų seneliais. Kalbino Rūta MORKUNATTĖ, Žurnalistikos instituto Ik. studentė

Jo akys žybsi! Duobutės, kokios jos linksmos! Jo skruostai kaip rožės, o nosis kaip vyšnia! Jo maža juokinga burna ištempta tarsi lankas, O barzda ant smakro balta kaip snie­ gas; Pypkės kotą tvirtai sukandęs danti­ mis, O dūmai apie galvą tarsi vainikas; Platus veidas ir apskritas pilvukas, Kurisjam besijuokiant kruta lygpuodas, pilnas želė.

Štai taip mus pasiekė Šventojo Ni­ kolo paveikslas. Nors daug mitų su­ pa senąjį Santą, iš tiesų jis buvo rea­ lus asmuo. Dievotas Miros vyskupas išmokė slapto davimo džiaugsmo. Kaip matome, šių dienų Santa Klausas, Kalėdų senis ar Senis šaltis beveik nieko bendra neturi su Nikolu, gyvenusiu ketvirtame amžiu­ je. Nikolo tikėjimas ir troškimas do­ vanoti slaptai gali mus tik padrąsin­ ti. Ir tai turėtų būti mūsų kasdieni­ nio gyvenimo dalis, nes taip mokė Jėzus: „Venkite daryti savo teisumo darbus žmonių akyse, kad būtumė­ te jų matomi, antraip negausite už­ mokesčio iš savo Tėvo danguje. To­ dėl, dalydamas išmaldą, netrimituok sinagogose irgatvėse, kaip daro veid­ mainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums:jiejau atsiėmė už­ mokestį Kai tu daliji išmaldą, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“. Parengė Onutė MACKONYTĖ


Universitas Vilnensis

2002 m. gruodis

Kas mūsų laukia Ožio metais AVINAS 2003-ieji - gan sėk­ mingi metai. Ožys ir avis kažkuo pa­ našūs, taigi fortūna bus Jūsų pusėje. Žinoma, nėra ko sėdėti rankas su­ dėjus ir tikėtis, jog viskas eisis lyg sviestu patepta. Galimi netikėti atradimai, pvz., nelauktai išdygę ragai. Kitais metais geriau nekon­ fliktuoti su dėstytojais, nes galite būti palaikyti tikrais avinais. Jei kas nors pavadins ožiu - neįsižeis­ kite. Geras ženklas - gerai paval­ gyti, išgerti „Kalnapilio“ alaus, skaityti istorinius romanus.

JAUTIS Jei slėgė rūpesčiai galite atsi­ pūsti. Geri laikai baigė­ si. (Tai bent gera naujie­ na, ar ne?) Dabar dirbsite kaip tikras jautis, o jei susimausite per sesiją, vadi­ nasi, esate tikras asilas. Kaip ir Avinas, saugokitės dygstančių ra­ gų. Patys jų kitiems taipogi nesta­ tykite - pavojinga. Šiaip metai bus kūrybingi ir produktyvūs, jei ne­ tingėsite arti apžėlusių mokslo dirvonų. Birželio mėnesį bus gai­ la pasibaigusių mokslo metų. Naktimis norėsis miego.

DVYNIAI Galite būti ramūs. Jūsų susidve­ jinusi asme­ nybė pajus nenumaldo­ mą norą ko­

Juoktis sveika © © © Prieš pradėdamas egzaminuo­ ti, profesorius klausia studentą: - Kaip jums geriau - ar duoti vieną sunkų klausimą, ar du leng­ vus? Studentas pagalvojo ir tarė: - Geriau vieną sunkų. - Vadinasi, taip... Kas pirmiau atsirado: kiaušinis ar višta? - Kiaušinis, - atsakė studentas. - Kodėl taip manote? - Tai jau antras klausimas, po­ ne profesoriau. © © © Mirė senas dėstytojas ir pateko į pomirtinį pasaulį. Jį paskyrė į pragarą. Po kiek laiko paaiškėjo klaida. - Atleiskite, įvyko klaida. Jūs turėjote eiti į rojų. Dėstytojas žinią išklausė abe­ jingai. - Man ir čia gerai, - tarė, - po universiteto ir pragaras - rojus.

voti. Tik nežinia, kam nuo to ge­ riau. Viena pusė sakys: „Ei, pasi­ mokyk, nes šakės bus“, kita prieš­ taraus: „Nesiparink“, viskas bus gerai - išsisuksi!“ Neklausykite nė vienos, o leiskite veikti protui, jei tik jis tuo metu bus blaivus. Kuo daugiau pirkite loterijos „Perlas“ bilietų - jūsų pinigai tikrai laukia­ mi. Nedekite šviesos iki 16 vai., kalbėdami nevartokite žodžio „vadinasi“.

VĖŽYS Vėl kils noras šliauž­ ti atbulam. Tik neatsi­ trenkite į mokslo drau­ gą ar dėstyto­ ją. Jei tai žavi dėstytoja - atleistina. Viskas šiais metais kris iš rankų, bet tik todėl, kad per žioplumą, užsispyrimą ar tingumą neperskaitysite paskuti­ nio draugo konspekto puslapio. Jėgų ir įžūlumo nusirašinėti tik­ rai pakaks. Tikimybė įkliūti - 50 proc. Jei rūkėte, laikas pamąstyti, ar nevertėtų mesti. Jei nerūkėte pagalvokite, gal reiktų pradėti dėl bendros tendencijos. Dažniau keiskite kojines.

LIŪTAS Jei pernai pradėti moks­ liniai projek­ tai nesisekė, laikas pagal­ voti, kaip tai galima „pra­ stumti“ kitais būdais. Kartais reikės užgniaužti Liūto ambicijas ir pasivertus katinu pameilikauti apie dėstytojo kojas tai gali būti tiesiog pelninga. Daž­ niau šukuokite blakstienas, o iškri­ tusias rinkite į specialiai tam pasiū­

©

©

©

- Profesorius turi bjaurią at­ mintį. - Viską pamiršta? - Ne. Visada viską prisimena.

© © © Važiuoja traukiniu karininkas su šunimi ir studentas. Studentas įtemptai mokosi. Karininkas, no­ rėdamas pasityčioti iš studento, ima mokyti savo šunį tarnauti: - Mokykis, mokykis - studen­ tu būsi. Studentas į tai: - Jei neišmoksi, tai karininku būsi. ©

©

©

Šnekasi du studentai suvalkie­ čiai: - Girdėjau, vedei. O kodėl be žiedo vaikštai? - Šią savaitę žmona nešioja. ©

©

©

Taupume - genialumas. Pusva­ landį egzaminavęs studentą, pro­ fesorius pareiškia:

Parengė Onutė MACKONYTĖ

tą maišelį. Gali kada nors prireikti. Jokiu būdu neleiskitės įkalbamas su kuo nors eiti į kavinę, nes tas „kas nors“ gali smarkiai nuvilti. Geras ženklas - miegoti ant šiltos krosnies.

MERGELE Jei tik nevaidinsite užsispyrusios ožkos, jė­ gų kovoti su negandomis tikrai pa­ kaks. Seksis visur, kur tik eisite, ką bedarysite. Svarbiausia per aukštai neiškelti barzdos ir nekonfliktuoti su moksliniu per­ sonalu. Pastarasis bus reikalingas kaip strateginis ginklas įgyvendi­ nant planus. Blogas ženklas - dirb­ ti sunkius darbus, žiūrėti nespal­ votą televizorių ir įsivelti į aršią diskusiją su priešingos lyties atsto­ vu apie Lietuvos pramonės ypatu­ mus. Nepatikusių dovanų neiš­ meskite - gali praversti pusbro­ liams ar seneliams.

SVARSTYKLES Laukia kova su ap­ linkiniais ir savimi. Teks spręsti dile­ mą, kas yra ožys: kaimy­ nas iš trečio aukšto, gar­ siai klausantis Kirkorovo ir nelei­ džiantis mokytis per sesiją, kursio­ kas, neduodantis nusirašyti, ar dės­ tytojas, neparašęs dešimtuko. Ap­ mąstymai truks visus metus. Daug nesvarstykite, vis vien tikrojo atsa­ kymo nerasite, nes jo ir nėra. Ge­ ras ženklas - neplauti indų ir nesu­ mokėti mokesčių už komunalines paslaugas. Blogas ženklas - susi­ nervinti perskaičius horoskopą.

- Jūs nepaprastai gabus: keliais žodžiais sugebate pasakyti daugy­ bę nesąmonių. ©

©

©

- Sako, tu ir vėl neišlaikei eg­ zamino? - Dėstytojas davė tuos pačius klau­ simus kaip ir aną sykį, o pagal mano apskaičiavimus jų neturėjo būti. ©

©

9 SKORPIONAS Dings no­ ras pokštauti, dėti ant dėsty­ tojų kėdžių smeigtukus, o kolegoms studentams skolinti klai­ dingus konspektus. Būsite kaip nie­ kad geri. Tik net pats nesuprasite, kodėl. Bet nenusileiskite! Gyveni­ mas Jums - tai kova. Nenuolai­ džiaukite nei autobuse esantiems senukams, nei bilietų kontrolie­ riams. Blogas ženklas - naikinti ta­ rakonus. Jei vairuojate, jokiu būdu nesukite į kairę. Jei netyčia suplyš kelnės - neišsigąskite, tai ženklas, jog per daug sėdite vienoje vietoje.

ŠAULYS Kaip medžiokliui metai tikrai nebus patys geriausi. Pata­ riama barba­ riškas savybes užgniaužti kaip galima giliau. Bet kaupti amu­ nicijos nesiliaukite. Niekam nesko­ linkite nei tušinuko, nei pieštuko galite tiesiog neatgauti. Važiuoda­ mi taksi būtinai sukryžiuokite kai­ rės kojos pirštus, kitaip taksistas bū­ tinai pabandys Jus apgauti. Blogas ženklas - nieko nerasti. Neduokite kojinių skalbti mamai, tai irgi blo­ gas ženklas. Bandykite susirūpinti aplinkinių gerove ar bent apsimes­ kite, kad rūpinatės.

OŽIARAGIS Nors esate ne ožys, o tik jo ragas, jūsų vis tiek laukia pui­ kūs metai. No­ rai pildysis, pažymiai ge­ rės, viskas pilsis kaip iš gausybės rago. Tik ne­ piktnaudžiaukite visomis gėrybė­

/k

Metai ne­ žada' būti ypač dosnūs, nes ožiai ne­ mėgsta nei praustis, nei vandens. No­ rėdami ko nors pasiekti, turėsite nevieną ki­ birą prakaito išlieti. Vertėtų ne­ pamiršti, kad darbas žmogų puo­ šia - kupra, radikulitas ir 1.1. Pa­ sistenkite vengti muilo „Safeguard“. Blogas ženklas - per daug susireikšminti. Geras - ką nors pavadinti ožiu ar pamesti prieš eg­ zaminą draugo konspektą. Taip at­ kreipsite į save dėmesį. Venkite bet kokių galvos apdangalų. Kuo garsiau reikškite savo nepasiten­ kinimą aplinkiniais jiems girdint.

ŽUVYS Šiais me­ tais savo akva­ riume ramy­ bės nesulauk­ site. Teks daug keliauti, dar daugiau mo­ kytis ir nusira­ šinėti. Rezultatai bus puikus. Svar­ biausia neprarasti budrumo ir nežiopčioti, t. y. nežiopsoti. Venkite kultūrinių renginių ir apskritai vis­ ko, kas susiję su dvasios reikalais. Geras ženklas - rasti pamestą pini­ ginę. Blogas - sutikti tą, kuris ją pa­ metė. Birželio mėnesį tikėtinas ne­ įprastas reiškinys - bemiegės nak­ tys, nors meilė ir nekankins. Jausite niekuo nepaaiškinamą trauką kny­ goms ir konspektams.

Gelbėkitės, maniakas!

Klientas užsakytas

Pionieriams įeiti draudžiama

Troleibuse triukšmingai erzelioja ir klega sudentai. Atsisuka dėstytojas ir sako: -Tyliau, čia jums ne paskaita!

© © © Seminaro metu studentas kreipiasi į filosofijos profesorių: - Ar negalėtumėte, gerbiamas profesoriau, paaiškinti, kuo ski­ riasi laikas nuo amžinybės? - Deja, neįmanoma. Tiesa, aš turiu truputį laiko paaiškinti, bet kad jūs suprastumėte, amžinybės neužteks.

VANDENIS

Vairavimo mokykla

©

© © © Iš dėstytojo memuarų: „Studentai ateina ir išeina, o mes pasiliekame“. Studento prierašas paraštėje: „ Ar ilgam?“

mis, nes bus riesta. Nesileiskite įkalbami vairuoti neblaivūs, praustis šaltu vandeniu ir pusry­ čiams valgyti skilandį arba trijų dienų senumo dešreles. Blogas ženklas - rengtis mėlynos spalvos drabužiais, parodyti dėstytojui lie­ žuvį ir išgerti daugiau nei tris bu­ telius alaus per valandą. Nusipir­ kite kaklaraištį ir treningus.

Nerūkyti

©

Šokoladukai „Twix" baigėsi

Lietuvos reformų kryptis

••

Balistinių raketų poligonas

„Viagra" baigėsi


Universitas Vilnensis

10 ______ Parodos______

2002 m. gruodis

J-----------------------------

Išvirkščias gyvenimas pagal jaunuosius fotografus Sausakimša parodos salė, būrys fotografų ir meno kritikų, išvirkšti drabužiai, 20 litrų karšto pieno, 20 ledų tortų, kalnas bandelių, nuostabos... Visa tai - akimirkos iš VU SA Foto klubo tarp­ tautinio projekto kulminacijos - „INsideOUT 2002"parodos atidarymo.

Agnė VAITASIŪTĖ, Vytautas MICHELKEVIČIUS Kad ir koks būtų tas mūsų gy­ venimas išvirkščias, atvirkščias, pavykęs, nepavykęs, spalvotas, juodai baltas... vis tiek fotografo akis jį užfiksuos ir suteiks jam sa­ votišką prasmę. Nuotrauką paka­ bins kokioje parodoje ir paviešins mūsų paslaptį. Visą rudenį jau­ nieji fotografai gaudė tas vertin­ gas gyvenimo akimirkas, kurios apibūdina taip skirtingai suvo­ kiamą žodį „INsideOUT“ (į lie­ tuvių kalbą beveik neišverčiama, o pažodžiui reiškia „išvirkš­ čias“). Šią parodą jau antrą kartą rengia VU SA Fotoklubas. Jau pernai, pasibaigus pirma­ jai „INsideOUT“ parodai, jos rengėjai pradėjo svajoti apie pir­

mąją tarptautinę jaunųjų fotogra­ fų parodą. Todėl, kol pradedan­ tieji menininkai ieškojo nepakar­ tojamų ir unikalių akimirkų, ku­ rios galėtų išreikšti jų supratimą apie išvirkščią gyvenimo pusę, Fotoklubo valdybos nariai nedavė ramybės geriems ir įtakingiems dėdėms, kurie galėtų pagelbėti įgyvendinti šį sumanymą, beldė­ si į įvairių kultūros fondų duris, liejo visą savo išmintį ir išradin­ gumą rašydami projektus, prašy­ mus, spausdino plakatus, bėgio­ jo sostinės gatvėmis juos klijuo­ dami. Informacija apie parodą tri­ mis kalbomis (lietuvių, anglų, ru­ sų) buvo pradėta platinti rugsėjo mėnesį visais vietiniais ir užsie­ nio kanalais. Didžiausias pasie­ kimas - informacinis skelbimas didžiausiame Rusijos fotožurna-

le „Fotomagazin“. Šis geltonas ryškus skelbimas užėmė net pu­ sę puslapio. Likus dviem savai­ tėms iki darbų priėmimo termi­ no Fotoklubas neturėjo dar nė vienos fotografijos. Bet paskuti­ nėmis dienomis jų pasipylė krū­ vos. 73 jaunieji fotografai atsiun­ tė per 200 nuotraukų. Dalyvavo aštuonių Europos valstybių jau­ nimas, aktyviausiai - iš Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos. Kitos šalys dalyvės: Lenkija, Rusija, Slovėni­ ja, Vokietija bei Suomija. Surinkus nuotraukas prasidė­ jo didieji darbai ir problemos. Garbinga vertinimo komisija S. Valiulis, S. Žvirgždas, G. Tri­ makas - ir du Fotoklubo atstovai T. Šarūnas bei V. Michelkevičius vartė nuotraukas ir sprendė, ku­ rios vertos šios parodos vardo ir prizinių vietų. Pusė nuotraukų budrios akys atmetė ir įvertino kaip netinkamas, o laimingoji pu­ sė keliavo į Fotoklubo rankas. Ši

pusė buvo dar kartą peržiūrėta, ir tik pačios geriausios pateko ant skenerio. Čia jos buvo egzami­ nuojamos, skenuojamos ir „kepa­ mos“ kompaktiniame diske. Ta­ da jos keliavo ant dizainerio To­ mo Razmaus darbastalio ir buvo klijuojamos, vartomos bei dėliojamos. Katalogo sudarytojai kas vakarą lankė Tomą ir padėjo jam įveikti sunkų kūrybinį kelią. Ge­ rų dėdžių ir tetų iš LR Kultūros ministerijos ir UAB „Garsų pa-

Martos Slymanskos (Lenkija) nuotrauka

saulis“ dėka buvo išspausdintas solidus parodos katalogas. VU SA taip pat prisidėjo prie jaunųjų menininkų albumo leidybos. Šį kartą paroda vyko fotogra-

fiškos sielos pilnoje Lietuvos fo­ tomenininkų sąjungos Vilniaus fotografijos galerijoje (Didžioji g. 19), kur ne kartą buvo, yra ir bus pristatomi jau žinomų meninin­ kų darbai. Iš viso parodoje eks­ ponuojama šešiasdešimt darbų, iš kurių šeši užėmė prizines vie­ tas. Tarptautinėje parodoje tarp nugalėtojų lietuvių buvo nedaug: pirmą vietą užėmė Ugnius Gelguda, dvi antras vietas dalinosi Evija Gruzna iš Latvijos ir Tanja Verlak iš Slovėnijos, o tris trečias - Gundega Krakopa iš Latvijos bei lietuvės Andrė Jarutytė ir As­ ta Leonavičiūtė. Parodos atidarymas vyko su triukšmais, būriu lankytojų ir kal­ nu skanėstų. Per 70 lankytojų klausėsi išmoningų S. Valiulio ir S. Žvirgždo kalbų, Fotoklubas dalijo diplomus ir net vieną gavo pats - nuo Fotomenininkų sąjun­ gos už „Pirmosios jaunimo tarp­ tautinės parodos surengimą“. Po kalbų visi linkstančiomis ausimis kirto „Dadu“ ledų tortus „Viole­

ta“, bandeles ir maukė karštą pie­ ną. Dalyviai ir svečiai vartė paro­ dos katalogą ir prisimindami S. Valiulio žodžius juokėsi iš vir­ šelio-,,IN ir OUT“. Visi darbai baigti. Liko tik įvertinti jaunuosius fotografus, kurie nepatingėjo ir dalyvavo pa­ rodoje, rengėjus, kurie su didžiu­ liu entuziazmu švaistė savo lai­ ką, bei visus kitus prisidėjusius bent žvilgsniu į ant stulpo kaban­ tį parodos plakatą ar bent žings­ niu į parodos atidarymą, o gal pamąstymu apie tą kitą, dar neži­ nomą, nepaliestą ir nesugadintą išvirkščią gyvenimo pusę... „Žvilgsnis vidun. Arba išorėn. Su­ krečiantis skausmas. Ar palaimos sklidina tyla. Viskas tarp to, kas Ten ir Čia. O gal Niekas?..“ Kviečiame apsilankyti paro­ doje, kuri vyks iki Kalėdų, ir dė­ kojame: LR Kultūros ministeri­ jai ir VU SA už katalogą, UAB „Garsų pasaulis“ už spaustuvę, Lietuvos fotomenininkų sąjungai už galeriją, įsteigtus prizus ir mo­ ralinę paramą, žurnalui „Kelio­ nių magija“ už įsteigtą prizą ir žurnalus, UAB „Vikeda“ už kal­ ną naujų „Dadu“ ledų, „Pieno ba­ rui“ už bandeles ir karštą pieną.

Martos Slymanskos (Lenkija) nuotrauka

Egzaminai artėja „špargalkės“, kur jūs? Rasa LUKAITYTĖ, Žurnalistikos instituto I k. studentė Mažyčiai studentų pagalbinin­ kai visais laikais liaudiškai vadi­

nami „špargalkėmis“.Tai ne tik lietuviška realija, jas žino ir dau­ gelio kitų šalių studentai. Pavyz­ džiui, Prancūzijoje jos vadinamos „anti-sėche“ - pažodžiui išvertus reikštų „priemonė nuo nesėkmės per egzaminą“ arba „l’aide

mėmoire“ - „atminties pagalbi­ ninkai“. Žmonės šiomis priemo­ nėmis gelbėjasi nuo netikėto pro­ to aptemimo per egzaminą. „Špargalkių“ gaminimas - labai senas tradicijas turintis paprotys

ir net būtinybė. Daugelis studen­ tų mano, kad ruošiant „špargalkes“ galima geriau išmokti daly­ ką. Pačios paprasčiausios „špar­ galkės“ -vadinamosios armoni­

Dar vienas labai senas recep­

rankų“ įranga. Kai kurie vaikinai

tas gerai išlaikyti egzaminą - va­

per sesiją netgi užsiaugina ilges­ nius plaukus, kad mažiau maty­ tųsi ausinė, paslėpta ausyje. Šitaip

auditorijos, kurio­ je laikomas egza­ minas, klausimus reikia suspėti už­ duoti per šurmulį, kylantį dalijant klausimų lapus, nes kitaip šnibždė­ jimas gali sukelti dėstytojui įtarimą. Nusirašinėjančiam studentui toks eg­ zamino laikymo būdas palyginti daug kainuoja, nes jis pusantros valan­ dos kalbasi mobi­ liuoju telefonu. Kartais atsakymus diktuojantys pagal­ bininkai slepiasi

nusirašinėti be pagalbininkų tie­ siog neįmanoma. Dažniausiai au­ tomobilyje sėdintys draugai dik­

netgi netoli audito­ rijos esančiuose tualetuose. Šitaip nusirašinėjant atsitinka

tuoja reikiamus atsakymus. Po­

įvairiausių kuriozų: vienas vaiki­ nas taip giliai buvo įsikišęs ausi­ nę, kad netgi teko važiuoti į ligo­ ninę, kad ją išimtų. O vienai mer­ ginai per egzaminą sugedo ausi­

šio, taip planas nusirašyti lieka neįgyvendintas. Norime atkreipti dėstytojų dė­ mesį, kad visi kalbinti studentai

nė ir ji buvo priversta atiduoti sa­ vo lapą be atsakymų. Kartais au­

met, kai mano, kad tiek daug ne­ beįmanoma išmokti...

kėlės. Jos visai nedidukės, tačiau jose telpa beveik visi egzamino bilietai. Į armonikėles galima žvilgtelti, kai pamirštama dalis klausimo ar tiesiog norima prisi­ minti kai kurias sąvokas. Patys

nant juos kompiuteriu, ir tame la­

pe reikia rašyti atsakymus. Merginos visais laikais „zagatovkes“ slėpdavo ilgaauliuose ba­

tingiausi studentai tiesiog susi­ mažina kopijavimo aparatu kny­

tuose, o mažytes armonikėles studentai susikaišiodavo bilietų eilės tvarka į švarkų kišenes. „Špargalkės“ tobulėja drauge

gos puslapius ir tokius lapelius pasidėję ant kelių ar ant suolo nu­

technikos pažanga, todėl dažnėja nusirašančiųjų mobiliojo telefo­

sirašinėja atsakymus.

no pagalba, naudojantis „laisvų

dinamosios „zagatovkės“: į atski­ rus lapus namuose surašomi visi galimi atsakymai, o artėjant eg­ zamino pabaigai jie tiesiog ati­ duodami dėstytojui kaip audito­ rijoje rašyti. Tačiau visi labai ge­ rai žinome, kad dėstytojai patys buvo studentai ir puikiai išmano visas paruoštukių gaminimo pa­ slaptis, todėl dažnai atiduoti „za-

gatovkes“ darosi neįmanoma, nes klausimai pateikiami atspausdi­

puliariausia pasakinėtojų vieta Saulėtekyje esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Tačiau toks nusirašinėjimo bū­ das turi daugybę trūkumų, nes automobilis turi būti kuo arčiau

ditorijose su labai storomis sie­ nomis paprasčiausiai nebūna ry­

pabrėžė, jog nusirašinėja tik tuo­


11

Universitas Vilnensis & Gamtovėja

2002 m. gruodis

2002 m. gruodis

G

Visiems (jamtosmokslų/a/ądteto

w

Lina URBIKAITĖ, geografija, I kursas

Gn/ąu sveikatos bei visų norų išsipildymo.

‘Tąydnė vienam išmusų netrūksta meilės,

vilties beišilumos visur irkasdien. tjš\dddekanasprof. J. k Gjaujabis

Sėdėjo geografai V. Dvarecko paskaitoje, ir dvi jaunos gražios studentės pakvietė visus į netradi­ cinio pobūdžio išvyką prie Pūčkorių atodangos ant mažytės upės Vilnelės kranto. Visas įdomumas tas, kad dar nebuvau girdėjusi, jog kokiam nors profesoriui skirta

ganizavo IV kurso hidrometeorologai. Atvyko ne visi, bet pakankamai, kad būtų galima skelbti krikšto cere­ monijos pradžią. Ir prasidėjo...

Fuksai pasirodė esą ne tokie jau ir žiopli, nes vadovaudamiesi žen­ klais rado savo šventės vietą (gal ir išeis kas nors iš jų..Muitinė­ je iš fuksų buvo konfiskuoti visi įtarimą kėlę daiktai, idant jie ne­ galėtų pakenkti nei sau, nei arti­ mui savo (konfiskuoti daiktai bu­ vo panaudoti pagal jų tikrąją pa­ skirtį - aut. past.). Tada nekrikš­ tai buvo surišti virve ir pažymėti skiriamaisiais ženklais bei kito­ mis nuo visų negandų saugančio­ mis priemonėmis. Tampomi ne­ gailestingų jėgų jie sugebėjo šešis kartus išmatuoti lietaus erozijos nuniokoto šlaito aukštį. Ir kas galėjo pagalvoti, kad pen­ ki fuksai išdrįs pavėluoti?! Už to­ kį įžūlumą bei neklusnumą šie pa­ klydėliai buvo surišti už kojų ir su kitais pasiųsti krikštytis. Tam, kad iš jaunų fuksų galve­ lių būtų išplautos bet kokios pai­ kos bei eretiškos mintys, buvo su­ rengtas apsivalymas pačiu tyriau­ siu upelio vandeniu. Atrišti ir

išvyka (o ši buvo skirta Lietuvos geografijos tradicijų puoselėtojui Česlovui Kudabai) būtų minima su kefyru (pienu) ir bandelėmis... Tik vėliau, „grauždama moks­ lus“, sužinojau šios tradicijos šak­ nis. Juk pats profesorius mėgo ke­ fyrą! Ėjau, bet nesitikėjau, kad susi­

rinks tiek daug entuziastų. Bet klys­ ti žmoniška... Prie Gamtos moks­ lų fakulteto durų susirinko daugiau

nei pusė geografų ir hidrologų-meteorologų kursų atstovų. Ir vyresnieji mus vežė ratais į Pūčkorius... Kai kiekvienas priri­ šo po kaspinėlį su savo slaptomis svajonėmis ir prasivėrė kefyro pa­ keliai, o iš kuprinių pasklido švie­ žių bandelių kvapas, dar kartą su­ pratau, kad baisiai klydau galvo­ dama, kad ši tradicija keista... P. S. Į kelionę pakvietė Jaunų­

jų geografų klubas.

Į naują JGK valdybą išrinkti: Prezidentė - Vita Valiūnaitė Viceprezidentė - Irma Janauskaitė Kiti valdybos nariai: Lina Blinstrubaitė, Gintarė Žironaitė, Vytautas Trakimas, Virgis Nenartavičius Klubo susirinkimai vyksta ketvirta­ dieniais 18 vai. Kviečiame visus, mėgs­ tančius geografiją ir turinčius gerų idėjų! P. S. Linksmų švenčių!

Daug kas juos gąsdino, bet jie išdrįso. Todėl 2002 me­ tų rugsėjo 28 dieną įvyko hidrologijos ir meteorologijos bei geografijos specialybių fuksų krikštynos, kurias or­

upelin nuvesti fuksai, pajutę lais­ vę, metėsi prieš srovę ir bandė sprukti. Tačiau jie nė nenumanė, kas jų laukia... O ten jų laukėme mes, gerb. krikštatėviai, taip pat kiti gerb. bendruomenės nariai ir svečiai. Fuksams nieko kito ne­ beliko, tik pulti ant kelių ir at­ gailauti. Pradėjus skaityti priesai­ ką, kai kurių fuksų galvelėse užsilikusios paikos mintys vertė juos blaškytis ir priešintis - jie be jo­ kio gailesčio taškė vandeniu mū­ sų gerb. bendruomenę. Tačiau il­ gainiui jie suprato krikšto esmę ir nurimo. O po to prasidėjo žaidimai: vir­ vės rišimo (oi, kaip maloniai pir­ makursiai vilkosi šlapius rūbus, gražu buvo žiūrėt...), šokinėjimo maišuose, virvės traukimo, futbo­ lo bei alaus gėrimo. Tarp pirma­ kursių nugalėjo hidrometeorolo­ gai. Geriausiai pasirodę varžybų dalyviai buvo apdovanoti. Visi liko laimingi ir patenkinti (išskyrus keletą ištroškusių sve­ čių) - ligi paryčių skambėjo dai­ nos ir garsus knarkimas... Rytas išaušo netikėtai...

T*! “

Jaunųjų geografų klubo informacija

Tos baisios baisios baisios krikštynos!

Irma JANAUSKAITĖ

Mus veze į Puckonus...

akademinėsbendruanunėsnariams išvisosširdies naujais2003-iaisiais metais

Tai buvo gera medžioklė!.. Ir koks gi velnias nešė mus į tas galeras, pagalvojam... Bet kai dar geriau pagalvojam, tai nusprendžiam, kad ten greičiau an­ gelo sargo būta - ir sugalvok tu man - „tranzais" į Prancūziją... Irma JANAUSKAITĖ Taigi išvažiavome mes, trys mer­ giotės, į tarptautinį EGEA (Europos geografinių organizacijų asociacijos) kongresą, kuris vyko Dižone rugsė­ jo 6-14 dienomis. Kadangi Jaunųjų geografų klubas, kuriam mes atstovaujam, yra ne pelno siekianti orga­ nizacija, tai ir teko, liaudiškai tariant, važiuoti pusiau „tranzais“. Nuoširdžių lietuvių ir latvio vairuo­ tojų dėka (ačiū Tomui, Egidijui ir Gundarsui) kelionė iki Berlyno pra­ ėjo sklandžiai, ir mes saugiai pasiekė­ me savo draugo Martino namus Ber­ lyne. (Tiesa, už autobuso bilietėlį Ber­ lyne sumokėjome po 7,5 Lt...) Reik­ tų pridurti, kad Lenkijoje matėme vien tik „skiepus“ ir „kibirus“, be to, šioje šalyje, anot vairuotojų, yra tik du kaimai - Varšuva ir Poznanė... (sklep lenkų k. - parduotuvė, o kibi­ ras - tai tokia lenkiška mašina aut. past.) Kitą rytą jau kartu su vo­ kiečių delegacija lėtaisiais traukiniais (200 km/h!) išvykome Prancūzijos link. Vakare pasiekėme Ofenburgą, kuria­ me stebėjome futbolo rungtynes Lietuva-Vokietija. Jūs galite tik įsivaizduo­

ti, kaip vokiečiai mums dėkojo už tą nelaimingą sau įsimuštą įvartį!.. Po rungtynių perėję per tiltą atsi­ dūrėme Strasbūre, t. y. Prancūzijoje. Kadangi pirmą valandą nakties kaž­ kaip neišdrįsome tranzuoti, o trauki­ nys, kurio vokiečiai laukė, važiuoja tik rytą, tai naktį praleidome Strasbūro stoties laukiamajame. Tolimesnės ke­ lionės reziumė: trumpas, bet geras „užblūdijimas“ Strasbūre, pagaliau greit­ kelis; 5 minutės laukimo ir... Strasbū­ ro teisėjas mus jau vežė per nuostabų kraštovaizdį į Miuliūzą (Mulhausėy, 3 minutės laukimo ir pora emigravusių jugoslavų pavežėjo mus kokius 20 km iki Belforto - atsisveikinimas truko il­ giau nei kelionė...; Prancūzijos žan­ darmerijos vizitas, po kurio mes iš greit­ kelio atsidūrėme nacionaliniame kely­ je, tačiau visiškai nesigailime, nes mies­ to, kuriuo ėjome, pavadinimas sutapo su jo turiniu (Belfort - gražus fortas aut. past.); 2 minutės laukimo ir pran­ cūzų studentas mus jau vežė į Bezansoną (Besancon); bevažiuojant, kur tik bepažvelgtum, ganėsi baltų karvių ban­ dos; traukinys į Dižoną (42 Lt už 70 km). O čia ir prasidėjo patys įdomu­ mai... Gyvenome studentų bendra­ butyje, kur kiekvienas turėjo po at­ skirą kambarį. Kam­ baryje buvo lova, spin­ ta, knygų lentyna, kriauklė su spintele ir bidė (atskirtos nuo kambario užuolaida), komoda, rašomasis stalas. Dušai siauri, vienas nuo kito atskir­ ti fanerine siena. Van­ duo bėga toks, koks bėga (reguliuoti nega­ lima) ir kas 20 s išsi­ jungia... Tualetuose sėdėti galima. Pusryčiai visąlaik būdavo tokie patys.

Pietus ir vakarienę rinkdavomės iš to paties patiekalų asortimento, tik per vakarienę jis būdavo dar perpus sumažėjęs... Burgundijos regionui skirta die­ na praėjo taip pat įsimintinai. 7 va­ landą jau trečią kartą pavalgę tuos pačius pusryčius sėdome į autobu­ sus ir iškeliavome pasižvalgyti po Aukso Kranto (Cot d‘Or) regioną. Atvykus į vieną miestelį (nebepamenu pavadinimo), mums buvo de­ monstruojamas filmas greičiausiai apie, kaip mes visi po to nusprendė­ me, kanalus. Beje, buvome perspėti, jog gali­ me būti nubausti už taisyklių nepai­ symą. Taigi, kai atvažiavome į vieto­ vę, kurioje buvo toks visai nieko par­ kas ir vynuogynas, pradėjo lyti. Bet pagal planą buvo numatyta pietauti parke (autobuse valgyti pagal taisyk­ les negalima), todėl mes ten ir valgė­ me. Gerai, kad jau buvome pripratę prie šių prancūziškų išdaigų, todėl paklusniai nutipenome, kur buvo liepta, nes bijojome būti nubausti. Dėl pietums pateiktų patiekalų ypa­ tybių ir gausos (sumuštinis su vištie­ na, obuolys, mineralinio buteliukas ir traškučiai), profesoriams pasako­ jant apie šio krašto įmantrybes, vie­ nas po kito visi dalyviai truputį pra­ retino vynuogyną... Šioje išvykoje buvo trys geri daly­ kai: įdomios ir gražios vietos, kurias aplankėme, vynų degustacija ir tarp­ tautinė kompanija autobuse. Beje, reikėtų dar pridurti, kad po mūsų šalies pristatymo internacio­ naliniame vakare lietuvių liaudies daina „Užėjau karčiamėlėn“ tapo tarptautine. Visas likusias dienas konferencijos dalyviai plojo ir kuka­ vo priedainį, be to, kaip galima su­ prasti iš laiškų, dar ir dabar tebekukuoja (bent jau mintyse). Kelionė namo buvo ne mažiau įspūdinga. Po pusę paros trukusios kelionės traukiniais pasiekėme Ber­ lyną. Kadangi kitą „rytą“ atsikėlėme tik pusė pirmos, todėl mūsų draugo Martino pasiūlymu teko laimė pra­ leisti vieną dieną Berlyne. Kitą rytą išvykome į Lietuvą. Nuotr. iš asm. albumo


Universitas Vilnensis & MIF

12

2002 m. gruodis

Visiems, mėgstantiems skaičiuoti

WWW.MIFSA.LT

Katino dienos Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto puslapis

Mes šaunūs, pašėlusiai šaunūs!!! Kiekvienas abiturientas, baigdamas mokyklą, turi nuspręsti, ką veiks toliau. Žinoma, daugelis stoja į aukštąsias mokyklas, tačiau jų daug, specialybių įvairovė dar didesnė. Neretai nutin­ ka taip, kad mokinukas, dar tvirtai neapsisprendęs, kur norėtų studijuoti, pasirenka tą fakultetą, kurio studentai per fakulteto pristatymą palieka didžiausią įspūdį...

Ina PODKORYTOVA Gruodžio septintosios rytą vi­ si besidomintys studijomis įvai­ riuose Vilniaus universiteto fakul­ tetuose, turėjo galimybę visą in­ formaciją išgirsti iš pačių studen­ tų lūpų. Iš tikrųjų studijų progra­ mų pristatymai virto tarsi kova už savo fakultetų garbę. Mūšio lau­ kas - Saulėtekio Jungiamieji rū­ mai. Ginklai - išradingumas, linksmumas, iškalba ir talentas. Ką besakytumėte, originalu­ mo studentams tikrai netrūko -

TVM bandė sugundyti šokoladu­ kais su šios mokyklos logotipu, komunikacininkai subūrė vokalinįinstrumentinį ansamblį, Kauno humanitarinis fakultetas dalijo ka­ lendoriukus ir užrašų knygeles, fi­ zikai - jaunojo poeto fiziko eilė­ raščių rinkinius, gamtos mylėtojai rodė įvairius skraidančius gyvius bei siūlė kompiuteriu nustatyti plaukų sveikatos būklę, filologai dainavo įvairiomis užsienio kalbo­ mis, o ekonomistai rašė rekomen­ dacijas, neva padėsiančias stojant. „Mifiečiai“ parodė tai, kuo garsėja šis fakultetas - ogi suge-

Patikėkite - matematikai šaunus, pašėlusiai šaunūs

bėjimą nutrūktgalviškai links­ mintis. MIF SA stendas bylojo apie šios Studentų atstovybės veiklą, buvo rodomas matemati­ kų roko operos vaizdo įrašas, o dvi žavios katytės ir vienas didžiapilvis katinas dalijo lanksti­ nukus su šio fakulteto siūlomo­ mis studijų programomis bei vi­ liojo pasakojimais apie Matema­ tikų ir informatikų dienas

Visi besidomintys galėjo rasti nemažai informacijos žaismingame fakulteto stende

(MIDI), dėl kurių visi studentai kiekvieną pavasarį „pameta gal­ vas“ (ir mokslus), ir anekdotais iš tikro studentiško ir dėstytojų gyvenimo. Renginio „vinis“ breikas Universiteto koridoriu­ je. Ši programos dalis sulaukė be­ ne daugiausia dėmesio. Kas domino dvyliktokus ir jų tėvus? Merginos daugiausia klau­ sinėjo apie finansų ir draudimo

matematiką, vaikinai - apie pro­ gramų sistemas, tėvai - kiek kai­ nuos studijos ir ar yra galimybių įstoti jų atžaloms... Atrodo, viskas vyko iš tiesų sklandžiai, svarbiausia - links­ mai. Na, o kurie iš fakultetus pri­ stačiusių studentų plačiausiai šyp­ sojosi ir įdomiausiai kalbėjo, bus matyti kitais metais...

gavo po voką, kuriuose rado ne tik užduotis, bet ir pinigų, už ku­ riuos jie turėjo netoliese esančio­ je parduotuvėje nupirkti nurody­ tas prekes. Kol varžovai bėgiojo po prekybos centrą, fakultete bu­ vo pademonstruotas naujas, spe­ cialiai šiam gimtadieniui sugal­ votas sportinis žaidimas bimbildonas. Žaidėjai, gavę po specialų

nio savininką išaiškėjo ir grei­ čiausiai visas prekes nupirkęs stu­ dentas. Pagaliau buvo paskelbti konkursų nugalėtojai, apdovanoti taikliausią ranką turintys studen­ tai, nugalėję visą dieną vykusiose smigio varžybose. Kaip ir buvo žadėta, šis Studen­ tų atstovybės gimtadienis vyko ge­ rokai ilgiau, buvo daugiau kon­ kursų bei žaidimų. Kaip ir kas­ met, MIF SA gimtadienis neįpras­ tas. Dovanos bei linksmybės gim­ tadienio proga buvo skirtos ne tik atstovybės nariams, bet ir visiems fakulteto studentams, kurie ir vėl visus metus nekantraudami lauks ketvirtojo MIF SA gimtadienio.

V Naujiko nuotr.

MIF Studentų atstovybei - treji metukai Gimtadienis ateina ir išeina, tačiau dažnai norisi, jog jis niekada nesibaigtų... Deja, taip nebūna, todėl labai malonu, kai gražiausios šventės akimirkos dar ilgai neišblėsta...

paskirties ir keli net kėsinosi ją pavogti, fakulteto lankytojai džiaugėsi, kad nuorūkas gali mes­ Ankstyvą lapkričio 19-osios ti ne ant laiptų. Nauju išradimu rytą apie trečiąjį Matematikos ir džiaugėsi ir darbščioji fakulteto informatikos fakulteto Studen­ valytoja. tų atstovybės (MIF SA) gimta­ Prasidėjus pirmajai pertraukai dienį sužinojo pirmoji fakulteto „mifiečiai“ sužinojo ir šio Stu­ duris pravėrusi studentė, kuri vė­ dentų atstovybės gimtadienio te­ liau buvo apdovanota. Nuo pat mą, kurią skelbė į pirmąją per­ pirmųjų paskaitų fakultetą puo­ trauką kviečiantis mokyklinis šė iškilmingai švytinti dėžė, virš skambutis. Jis sušaukė visus fa­ kurios puikavosi užrašas: kulteto studentus į Reklaminę „Šiukšlių dėžė išrasta - mesk į pertraukėlę, per kurią buvo pa­ oranžinę“. Nepaisant to, kad dė­ skelbta renginio programa, vyk­ žė buvo ne oranžinės spalvos, siantys konkursai, žaidimai ir ki­ dauguma studentų nesuprato jos tos atrakcijos. Nuskambėjus skambučiui, kuris skelbė antrosios per­ traukos pra­ džią, į fakulte­ to fojė sugūžė­ jo gausybė stu­ dentų, pano­ rusių išbandy­ ti, ko vertos jų matematinės žinios. Išrin­ kę pačius ge­ riausius ir pa­ sidaliję šau­ nius prizus, studentai ne­ kantraudami laukė kitos pertraukos, Gerb. MIF SA pirmininkas šalia dar labiau gerbiamo torto

Albertas URBONAS

per kurią nereikėjo demonstruo­ ti protinių gabumų. Per Pietų pertrauką kiekvienas galėjo įro­ dyti savo skrandžio talpos prana­ šumą. Dalyviai parodė neįtikėti­ ną apetitą riestainiams ir sausai­ niams, kuriuos kimšo negailėda­ mi organizmo. Be abejo, alkaniausieji buvo apdovanoti. Di­ džioji pertrauka buvo labiausiai laukiama, nes fakulteto fojė MIF SA pasveikino pats fakulteto deka­ nas prof. Feliksas Ivanauskas, VU SA atstovė Jekaterina Bortkevič bei kiti garbingi svečiai. Studentai galėjo parodyti savo gabumus vaidindami ir dainuo­ dami. Varžydamiesi dėl vertingų prizų vieni vaidino įvairias situa­ cijas, kiti spėliojo, ką pastarieji bando pavaizduoti, treti dainavo geriausias MIDI 2002 roko ope­ ros „Felikso katinai“ dainas. De­ kanas labai džiaugėsi aktyvia fa­ kulteto Studentų atstovybės veik­ la, dėkojo už įspūdingus renginius ir palinkėjo dar ilgai ilgai gyvuo­ ti. VU SA viceprezidentė, pasvei­ kinusi MIF SA, pabrėžė, kad VU SA ir MIF SA gimtadieniai be­ veik tuo pačiu metu, tik juos ski­ ria lygiai 10 metų, ir tai ne tik su­ tapimas... Paskutinė pertrauka pa­ rodė, kad „mifiečiai“ ne tik prie moka spręsti uždavinius ir pro­ gramuoti, bet mėgsta ir sportuo­ ti. Penki renginį stebėję vaikinai

ginklą - kiaušinį, pritvirtintą prie virvės, kuri dar buvo pririšta prie liemens, - mosikuodami bandė įrodyti, kieno kiaušinis stipriau­ sias. Net ir čia buvo pasirūpinta fakulteto švara - kiaušiniai buvo sudėti į įvairiaspalvius sargius. Apdovanojus stipriausio kiauši­

Puslapį rengė Ieva GUDMONAITĖ. Mums rašykite: info@mifsa.lt


Universitas Vilnensis

2002 m. gruodis

13

‘Kultūros centro puslapis c----------------

Gastrolės

\_____________________

J

VU choras „Virgo“ giedojo Popiežiaus Jono v Pauliaus II aukojamose Sv. Mišiose Gruodžio 7-10 d. VU delegacija dalyvavo Romoje vykusiame seniausių Europos uni­ versitetų forume „Universitetas, kultūra ir visuomenė Europoje". VU delegaciją suda­ rė Administracijos reikalų prorektorius A. Pikturna, Šv. Jonų bažnyčios rektorius kun. A. Baniulis SJ, VU SA nariai bei merginų choras „Virgo" (vadovė R. Gelgotienė). „ Virgo “ choristės su Romos Sapienza universiteto choro dirigentu kun. Massimu Palombella

Rasa GELGOTIENĖ, Jurgita LUKŠYTĖ Į forumą buvo pakviesti atsto­ vai iš 20 seniausių Europos uni­ versitetų: Bolonijos, Oksfordo, Heidelbergo, Salamankos, Kro­ kuvos, Sankt Peterburgo, Upsa­ los, Koimbros ir kitų. Buvo dir­ bama keliomis kryptimis: rekto­ riai ir studentų atstovai diskuta­ vo konferencijose, universitetų kapelionai aptarė sielovados rei­ kalus, o chorai turėjo atskirą di­ džiulę programą.

Galimybė aplankyti prieška­ lėdinę Romą ne vienai choristei apsunkino ir taip jau nelengvą moters dalią - visą gyvenimą ra­ mybės neduodantis egzistencinis klausimas „Ką apsirengti?“ šį kartą kankino dar labiau. Keletą vakarų prieš kelionę stebėjusios televizijos orų prognozes, tik nuvykusios į Italiją su džiaugsmu įsitikinome, kad kepures ir pirš­ tines tikrai galėsime „pamiršti“ viešbučio kambariuose. Ir nors

itališka saulė šildė tik pirmą vieš­ nagės dieną, o svarstymai, ar ver­ tėjo imti suknelę su petnešėlėmis, kasdien vis labiau netekdavo prasmės, išsivadavusios iš drėg­ nos Pabaltijo žiemos smalsiai stebėjome gatvėse vis dažniau pa­ sirodančius ypatingu „itališkuo­ ju“ būdu užrištus šalikus, be abe­ jo, nepamiršdamos įvertinti ir jų šeimininkų.

Iš visų atvykusių senųjų Eu­

ropos universitetų chorų buvo sudarytas vienas jungtinis bene 300 žmonių choras, kuriam va­ dovavo Romos Sapienza univer­ siteto choro dirigentas kun.

sudėtinga, juolab kad ir šventi­ niam laikotarpiui būdinga atri­ butika tiesiog ištirpsta didinga­

Massimas Palombella. Repetuo­ davome kasdien po kelias valan­ das, ypač reikliai, nepraleisdami nė mažiausios klaidelės ar ne­ tikslaus štricho. Maloniai stebi­ no labai aukštas chorų lygis - vi­ si atvažiavo puikiai parengę ben­ drus kūrinius, todėl vadovas M. Palombella sugebėjo pasiek­ ti tikrai geros muzikinės koky­

me senoviniame mieste, tačiau krikščioniško adventinio gėrio ir susikaupimo galią tikrai pa­ jutome. Ypatinga dvasinga atmosfera tvyrojo visos viešnagės metu. Dar Vilniuje repetuodamos vos prieš tris savaites atsiųstus 24 privalo­ mus kūrinius, supratome, kad ši

bės, išgauti subtilių niuansų bei prasmingų interpretacijų. Mūsų chorui didžiulė patirtis buvo gri­ gališkų choralų giedojimas. Kiekvienam pasirodymui bu­ vo ruošiamasi atskirai, nes pro­ gramos gerokai skyrėsi tiek iš­ dėstymu skirtingiems chorams, tiek instrumentuote: buvo gie­

kelionė bus kiek kitokia. Be to, žinojome, kad pagrindiniuose renginiuose dalyvaus Popiežius Jonas Paulius II.

dama ir a cappella, ir su simfo­ niniu orkestru, ir pritariant var­ gonams bei pučiamųjų kvin­ tetui.

Romoje be šalčio ir sniego kalėdinę nuotaiką pajusti gana

Giedojome skirtingose Ro­ mos bažnyčiose. Gruodžio 7 d. buvo giedami iškilmingi mišpa­ rai Švč. Mergelės Marijos Nekal­

to Prasidėjimo šventės proga Ro­ mos Laterano bazilikoje (tai va­ dinamoji katalikų bažnyčių mo­ tina, nes būtent iš čia pirmaisiais amžiais pradėjo plisti kataliky­ bė). Be abejo, svarbiausi,buvo du forumo įvykiai. Gruodžio 7 d. Is­ panijos aikštėje vyko susitikimas su Popiežiumi, kuriame giedojo jungtinis universitetų choras. Originalios aikštės fone žavėjo gatvėmis važiuojantį Popiežių ypač šiltai sveikinantys italai. Ko gera, tokią nuoširdžią visuotinę euforiją lietuviai patiria nebent stebėdami krepšininkų perga­ les... Gruodžio 10 d. jungtinis cho­ ras giedojo Šv. Petro bazilikoje Popiežiaus ir seniausių Europos universitetų kapelionų aukoja­

mose mišiose. Iš tiesų sunku apibūdinti stulbinančiose Bazi­ likos erdvėse tuo metu tvyroju­

sią dvasinei ekstazei artimą nuotaiką. Puikius prisiminimus iš susi­ tikimo su Italijos prezidentu, iš Popiežiaus laikytų Šv. Mišių bei pažinties su šalimi parsivežė ir VU SA nariai - prezidentas Ma­ rius Zabielskas, viceprezidentai Jekaterina Bortkevič bei Artūras Šaltis. Žinoma, patenkinus vien dva­ sinius poreikius, bet nepamačius Koliziejaus, grįžti namo būtų nei šis, nei tas. Todėl laisvu nuo re­ peticijų laiku stengėmės aplan­ kyti kuo daugiau architektūros paminklų: Panteoną, Forumą, Trevi fontaną. Neerzino net šalia kiekvieno žymesnio pastato besisukiojantys ir įkyriai skėčius siūlantys trečiųjų šalių prekeiviai (nes, anot jų, tuoj tuoj pradės ly­ ti...). Ir kai įspūdžiai tiesiog ne­ betilpo galvoje, didžiajam mies­ tui beliko pasakyti: „Arivederci, Roma“, arba, kaip sakė Ispani­ jos aikštėje prisėdęs pašnekėti tikras italas Vladimiras: „Do svidanija...“

Premjeros surdo pjesė. Ir mes

VU Kiemo teatre - Edvardo Olbio absurdo dramos eskizas

pagal E.Albee

Kad siužetas absurdiš­

kas - visi supras. Mums pasiseks, jei žiū­

Vilniaus universiteto Kiemo teatras gruodžio 11 ir 12 dienomis parodė Lietuvoje dar nestatytos Edvardo Olbio (Edvvard Albee) vienaveiksmės pjesės „Smėliadėžė" eskizą.

Vladas MEŠKYS Retai kada teatro pasaulyje šlovė pelnoma taip greitai, kaip tai pavy­ ko E. Olbiui. Populiariausia drama­ turgo pjesė „Kas bijo Virdžinijos Vulf“ pasiekė rekordinį Brodvėjaus spektaklių skaičių, o „Smėliadėžė“ buvo ekranizuota. 1959 metais pra­ dėjęs dramaturgo kaijerą savo įspū­ dinga vienaveiksme pjese „Atsitiki­ mas zoologijos sode“ E. Olbis iškart įsitvirtino tarp geriausių naujos kar­ tos amerikiečių dramaturgų. Dau­ guma kritikų tradiciškai laiko E. Olbį absurdistu. Pasak profesorės Galinos Bau­ žytės, XX a. šeštojo dešimtmečio

pradžioje atsiradusi absurdo drama perėmė siurrealistiniam bei ekspre­ sionistiniam teatrui būdingas for­ mas egzistencialistiniams būties bū­ ties absurdiškumo, individo vienat­ vės ir žmonių nekomunikabilumo idėjoms reikšti. Tačiau egzistencia­ listų dramose šios idėjos įrodinėja­ mos loginiu mąstymu ir racionaliais veikėjų charakteriais, o absurdo dra­ maturgai jas atskleidžia absurdiško­ mis situacijomis, nerišliu dialogu, sveikam protui prieštaraujančiais personažų paveikslais. Tačiau anglų kritikas E. Bigsbis knygoje „Šiuolai­

kiniai dramaturgai“ pabrėžia, jog netgi ir savo vienaveiksmėse pjesė­ se „Smėliadėžė“ bei „Amerikietiš­

rovai, apsižvalgę po spektaklio, tą absurdą pastebės ir realybėje, kur jo tikrai daug“. Apie studentų vai­

ka svajonė“, kuriose E. Olbis mak­ simaliai eksploatuoja absurdo dra­ mos techniką, vis dėlto jis kuria vi­ siškai kitokį pasaulį, be galo tolimą absurdo dramos klasikų Eženo Jonesko, Samiuelio Beketo, Žano Že-

nė pasaulio vizijoms. Spektaklio eskizo „Smėliadėžė“ režisierė, Kiemo teatro vadovė Marija Misiūnaitė dėmesį sutelkė į vi­ dinius žmonių santykius ir konflik­ tus. Atspirties tašku režisierei buvo E. Olbio žodžiai, jog „absurdo teat­ ras priverčia žmogų suvokti savo pa­ dėtį pasaulyje tokią, kokia ji iš tik­ rųjų yra“, todėl jis esąs vienintelis galimas „realistinis mūsų laikų te­ atras“.

stengiamės parodyti tą absurdą, pasireiškiantį, beje, kasdienybėje.

dybą kalbėti dar anks­ ti, juk tai pirmasis jų bandymas. „Ko gera, Įvairių fakultetų antro kurso studentams, vaidinantiems spek­ taklyje - Laurai Steponauskaitei, Tadui Jačiauskui, Dovilei Kovalskytei, Vytui Keršiui bei Eglei Obcarskaitei, - šis E. Olbio veikalas išties buvo kietas riešutėlis. Per re­ peticijas aktorius kankino mintys: „Ar ne perdaug užsimojome?“, „Ar sugebėsime?“ Prieš premjerą E. Obcarskaitė sakė: „Jaučiu, kad rizikuojame. „Smėliadėžė“ - ab­

teko suprasti, jog nesu tokia gera aktorė kaip maniau vaikystėje“, savo sugebėjimus kritiškai įverti­

no L. Steponauskaitė. Tačiau gali­ me pasakyti, kad aktoriai, įveikę

tokią sunkią pjesę, tikrai yra ga­ būs, o sceninė patirtis - įgyjamas dalykas. Spektaklio eskizo „Smėliadėžė“ scenografiją ir kostiumus iš mini­ malių priemonių sukūrė dailininkė Rita Olšauskienė.


Universitas Vilnensis & SSC

14

2002 m. gruodis

mens fervida in corpore lacestoso

SPORTAS

RENGIA VU SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAS

„UNIVERSITAS VILNENSIS“ PRIEDAS

VU vėl laimėjo komandines aukštųjų mokyklų šachmatų varžybas Lapkričio 15-16 d. vyko aukštųjų mokyklų šachmatų komandinės ir asmeninės varžybos. Var­ žybas organizuoja praėjusį kartą laimėjusi komanda, šiais metais jos vyko Vilniaus šachmatų ir šaškių sporto mokykloje. VU komandos vadovė doc. Jūratė Armonienė džiaugiasi, jog VU šach­ matininkų rinktinė jau ketverius metus iš eilės laimi šias tarpuniversitetines varžybas.

Vlada MUSVYDAITĖ, Žurnalistikos instituto 1 k. studentė Vadovei nelengva sudaryti ko­ mandą, nes VU yra labai daug no­ rinčių žaisti šachmatais, o, kaip ži­ nome, į komandą patenka tik ge­ riausieji. Komandoje pagal varžybų nuostatus turi būti 5 dalyviai (viena mergina, trys vaikinai ir vienas at­ sarginis žaidėjas). Per varžybas pa­ statomos keturios šachmatų lentos, prie kurių žaidžia dalyviai. VU komandos rinktinę sudarė R. Bastys (MIF IV k. studentas), M. Limontas (MIF II k. studentas), R. Buršteinas (KomF IV k. studen­ tas), Š. Lapinskaitė (TSPMI II k. studentė) ir K. Apanavičiūtė (FilosFIV k. studentė). Asmeninėse varžybose dalyvavo 28 žaidėjai iš aštuonių universitetų. Geriausiai pasirodė Žurnalistikos instituto ketvirto kurso studentas R. Buršteinas, kuris ir seniau daly­ vavo varžybose, bet tik šiemet šach­

matininkui pavyko nugalėti. Žur­

nalistas jau seniai žaidžia šachma­ tais, tai byloja jo pasirodymai Lie­ tuvos, Europos, pasaulio varžybo­ se. R. Buršteinui įsimintiniausias pasirodymas su VU komandos draugu R. Basčiu buvo Rio de Žaneire, kur jis pasaulio komandinė­ se varžybose (iki 20 metų) užėmė antrąją vietą. Šachmatininkas tikisi gauti tarptautinio meistro vardą. Atrodytų, nesąžininga, tačiau as­ meninėse varžybose bendroje įskai­ toje tarpusavyje žaidžia merginos ir vaikinai. VU komandos vadovė la­ bai džiaugiasi Šarūnės Lapinskai­ tės pasirodymu, -mergina bendro­ je įskaitoje užėmė 18-ąją vietą ir su­ gebėjo nugalėti kai kuriuos vaiki­ nus, o moterų tarpe buvo trečia. Ša­

rūne šiais metais Lietuvos moterų čempionate užėmė 9-ąją vietą, o merginų (iki 20 metų) - 2-ąją vietą. Buvo ne kartą čempionė ir prizi­ ninkė įvairiose amžiaus grupėse, penkis kartus dalyvavo Europos ir pasaulio čempionatuose.

2002 m. gruodis Nr. 18

Perspektyviausias VU šachmati­ ninkas - Martynas Limontas

Sportinės aerobikos varžybose „Respublikos taurė 2002“ VU sportinės aerobikos komandai - antroji vieta Teresė GRITĖNLENĖ, VU sportinės aerobikos komandos trenerė Lapkričio 17 d. Jonavoje buvo surengtos pirmosios sportinės aerobi­ kos sezono varžybos „Respublikos taurė 2002“. Susirinko visų trijų amžiaus grupių - jaunučių, jaunių ir suaugusiųjų - dalyviai. Gausiausia buvo jaunių. Suaugusiųjų grupėje susitiko seni varžovai iš Kauno, Klai­ pėdos, Kėdainių, Jonavos ir kitų miestų. Vilniui atstovavo VU sporti­ nės aerobikos komanda. Mūsų aukštosios mokyklos rinktinė startavo su nauja programa ir nemažai naujų, tik šiemet į rinktinę atėjusių narių. Grupinio pratimo rungtyje VU sportininkų šešetukas vos 0,5 balo nusi­ leido LKKA studentėms, būsimoms trenerėms. Sezoną komanda pra­ dėjo optimistiškai, namo parvežė šešis antros vietos diplomus ir sporti­ nį užsidegimą artėjančiam Respublikos čempionatui bei SELL žaidy­ nėms. Sėkmės, sveikatos, stiprybės linkiu peržiemos sesiją. Daugeliui rinktinės narių tai pirmieji egzaminai Vilniaus universitete. Gerų pažy­ mių moksle, aukštų sportinių pasiekimų sporto aikštelėje!

Daugelis VU šachmatininkų yra kandidatai į sporto meistrus. Doc. R. Armonienės nuomone, per­ spektyviausiu VU šachmatininku galima laikyti M. Limontą, kuris šio­ se komandinėse varžybose nepralošė nė vienam šachmatininkui ir la­ bili prisidėjo prie VU pergalės. M. Limontas pradėjo žaisti būdamas ketverių, todėl spėjo pasižymėti Lie­ tuvos, Europos, pasaulio čempiona­ tuose.

Tarptautinėse plaukimo varžybose rektoriaus taurei laimėti nugalėjo MIF sportininkai Lapkričio 21 d. vyko Tarptautinės plaukimo varžybos rektoriaus taurei laimėti. Varžybų dalyviai turėjo nuplaukti 50 m vienu iš keturių plaukimo būdų: laisvu stiliumi, nugara, krū­ tine ar peteliške.

Aleksandra BLIUMK1NIENĖ, varžybų vyr. teisėja Laisvas stilius yra greičiausias plaukimo būdas. Merginų 50 m rungtį laimėjo Ekonomikos fakul­ teto studentė Rasa Skačkauskaitė. Jos rezultatas - 0.31,2. Tarp vyrų pergalę šventė MIF studentas Ja­ nas Jagelo (0.26,2). Daugiausia dalyvių startavo nugara -19. Iš merginų pirma fi­ nišavo Filosofijos fakulteto stu­

dentė Asta Skačkauskaitė (0.38,4), o vyrų - Ekonomikos fakulteto atstovas Aurimas Mor­ kus (0.32,6). Sunkiausias plaukimo būdas peteliškė. Nugalėtojais tapo Medi­ cinos fakulteto studentė Regina Sturonaitė (0.35,2) ir MIF studen­ tas Andrejus Belovas (0.28,7). Plaukimo krūtine rungtį laimė­ jo Teisės fakulteto studentė Olga Čos (0.42,4) ir MIF atstovas Šarū­ nas Šuipis (0.33,1). Šiais metais estafetės buvo vyk­ domos pagal SELL žaidynių pro-

Varžybų nugalėtojus ir prizininkus pasveikino SSC direktorius prof. J. Jankauskas ir EFprodekanas doc. J. Martinavičius

gramą, t. y. komandą sudarė 2 mer­ ginos ir 2 vyrai. Dalyvavo aštuonių fakultetų ko­ mandos. Atkakli kova vyko tarp MIF ir Teisės fakulteto. Laimėjo bu­ simieji teisininkai: Simona Adamkevičiūtė, Olga Čos, Andrejus Ko­ šei, Donatas Sabaliauskas. Antri li­ ko MIF, treti - GMF studentai. Varžybų nugalėtojus ir prizinin­ kus pasveikino ir apdovanojimus įteikė SSC direktorius prof. J. Jan­ kauskas ir Ekonomikos fakulteto prodekanas doc. J. Martinavičius. Vienuolikos fakultetų komandos kovojo dėl teisės laimėti Rektoriaus taurę plaukimo varžybose. Ši garbė atiteko Matematikos ir informatikos fakulteto studentams. Jie bendroje įskaitoje surinko 85 taškus. Toliau vietos pasiskirstė taip: 2. GMF - 67 taškai 3. Teisės f. - 57 taškai 4. Filologijos f. - 55 taškai 5. Medicinos f. - 47 taškai 6. Fizikos f. - 42 taškai 7. Ekonomikos f. - 34 taškai 8. Filosofijos f. - 32 taškai 9. Komunikacijos f. -19 taškai 10. Istorijos f. -10 taškai 11. TSPMS - 8 taškai

VU sportinės aerobikos komanda su trenere Terese Gritėniene

Štangos spaudimo čempionate Lazdijuose laimėtos prizinės vietos Lapkričio pabaigoje Lazdijuose įvyko eilinis Lietuvos jaunimo štangos spaudimo čempionatas, kuriame daly­ vavo stipriausi Lietuvos jaunieji atletai.

Rimantas CIJŪNĖLIS, lektorius-treneris Vilniaus universitetui atstova­ vo MIF I k. studentas J. Sazykinas, IF III k. studentai M. Zilnys ir S. Striuogaitis, MF antrakursis T. Matulas, FF IV k. studentas M. Mikalkėnas, FF pirmakursis M. Šileika, EF I k. studentas

P. Navickas. Varžybose buvo pasiekta aukš­ tų rezultatų, tarp jų du Lietuvos jaunimo ir vienas suaugusiųjų re­ kordai. Aukštais rezultatais ypač džiugino iki 60 kg sveriantys spor­ tininkai. Šioje svorio kategorijoje rungtyniavo ir EF III k. studentas A. Ratkevičius. Nors praėjusių metų analogiškų varžybų nugalė­

tojas išspaudė net 112,5 kg sve­ riančią štangą, tačiau šis rezulta­ tas šiais metais leido užimti tik trečią vietą, o nugalėtoju tapo ma­ rijampolietis M. Žmuida, išspau­ dęs 117,5 kg. Svorio kategorijoje virš 110 kg antrąją vietą iškovojo M. Mikalkėnas, o trečiąją-P. Na­ vickas. Kitose svorių kategorijose mū­ sų studentai pasiekė kuklesnių re­ zultatų, nors kai kurie pagerino sa­ vo asmeninius pasiekimus. Šį kar­ tą Universitetui atstovavo ne stip­ riausios sudėties komanda, kele­ tas studentų sirgo, o pajėgus GF IV k. studentas S. Janušonis trau­ muotas, todėl iš vienuolikos star­ tavusių komandų Vilniaus univer­ sitetas užėmė šeštą vietą. Tai pa­ tenkinamas rezultatas.


15

Universitas Vilnensis

2002 m. gruodis

Aerobikos varžybos - sportinis pasirodymas su menine programa Prieš dvejus metus atgaivintos varžybos rektoriaus taurei laimėti išjudino visą aka­ deminį jaunimą. Studentai dabar gali rungtis tarpusavyje net vienuolikoje sporto šakų dėl teisės dalyvauti tarpfakultetinėse rektoriaus taurės varžybose. Jau įvyko kroso, plaukimo, aerobikos, įpusėjo krepšinio ir prie pabaigos eina finalinės futbolo varžybos. Malonu, kad studentai vakarus mielai leidžia sporto salėje, o ne dūmuose skendinčiose kavinėse.

Teresė GRITĖNIENĖ, varžybų vyr. teisėja Vienos iš įdomesnių ir mieles­ nių žiūrovams - aerobikos var­ žybos. Tai ne tik sportinis pasiro­ dymas, bet ir renginys su menine programa. Kad įvyktų šios varžy­ bos, visą mėnesį fakultetų ko­ mandos intensyviai ruošėsi. Var­ žybų nuostatai nėra lengvi, bet tiems, kurie bent kiek domisi ae­

robika, yra išradingi, muzikalūs, ruošimasis tampa savotišku kūry­ biniu procesu, kuriame kiekvie­ nas gali atskleisti savo sugebėji­ mus. Šiais metais pasiruošimas var­ žyboms, visą mėnesį trukęs Čiur­ lionio ir Saulėtekio sporto kom­ pleksuose, baigėsi gruodžio penk­ tąją. Varžėsi aštuoni fakultetai ko­ mandinėse (grupinio pratimo) ir asmeninėse (moterų vieneto) rungtyse. Sportininkus nuošir­

MF komanda „Aeromedii“ nustebino savo neįprasta apranga ir pelnė papildomus tris taškus už artistiškumą

džiai, entuziastingai palaikė gau­ sus būrys sirgalių, o vertino griežta teisėjų brigada. Neteko at­ sipalaiduoti ir į varžybas atvykusiems Ekonomikos fakulteto prodekanui V. Bujauskui, Filologijos fakulteto prodekanui L. Laužikui, VU Kultūros cen­ tro administratorei M. Dailidienei ir kitiems garbingiems sve­ čiams. Vis dėlto didžiausią įtampą jautė varžybų dalyviai, nusiteikę parodyti savo darbo rezultatus ir, be abejo, sulaukti tinkamų įver­ tinimų. Pirmoji varžybas pradė­ jo Vitalija Elenskytė, IV kurso Filologijos fakulteto studentė, startavusi moterų vieneto rung­ tyje. Surinkusi 16,1 balo ji tapo nugalėtoja, taip pat iškovojo ir sportiškiausios studentės titulą. Antroji liko Gamtos mokslų fa­ kulteto studentė Rūta Baranaus­ kaitė. Pirmieji grupinių pratimų rungtyje aikštelę išbandė Fizikos fakulteto „Fiziklyrizmo“ ko­ mandos atstovai Lijana Baubly­ tė, Marius Bauža, Lina Jatkauskaitė ir Artūras Patalauskas. Po jų pasirodė Matematikos ir in­

Jau trečius metus iš eilės pirmąją vietą iškovojo Filologijosfakulteto „Amazonės“

formatikos fa­ kulteto sporti­ ninkų koman­ da, pasivadinusi „Extrymal“. Ši komanda žiūro­ vų buvo pripa­ žinta origina­ liausia, taip pat labai išsiskyrė savo sudėtimi: Toma Jonkutė buvo vienintelė mergina šioje vyriškoje Vytu­ ko Jurkaus, Po­ vilo Kaselio, Artūro Marmos ir Justo Stašionio komandoje. „Aeromedix“ Medicinos fa­ kulteto koman­ da - labiausiai nustebino savo neįprasta ap­ MIF komanda „Extrymal“ žiūrovų buvo pripažinta ranga. Marius originaliausia Markevičius, Julija Rybakovą, Dovilė Šaukšdidelis skirtumas lėmė „Ekome-

čiūtė, Miglė Uptaitė, Daiva Užmiškytė ir Vitalijus Varyginas ga­ vo papildomus tris taškus vien už artistiškumą. Filosofijos fakulte­ to „Filofanių“ komanda, kurios sudėtyje buvo Gerda Baltrūnaitė, Gabija Bingelytė, Justė Čer­ niauskaitė, Vaida Dičkutė ir Ži­ vilė Juknevičiūtė tik vienu balu nusileido Ekonomikos fakulteto „Ekometų“ komandai: Simonai Gerikaitei, Skirmantei Gontaitei, Aurelijai Kim-Taisan, Vilmai Navickaitei, Ilonai Pupšytei ir Karolinai Ribinskaitei. Toks ne­

Pirmoji grupinių pratimų rungtyje aikštelę išbandė Fizikos fakulteto komanda, pelniusi septintąją vietą

toms“ trečiąją vietą, o filosofėms atiteko nuotaikingiausios ko­ mandos titulas. Antrosios vietos medalius laimėjo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų ins­ tituto sportininkės: Eglė Jacevi­ čiūtė, Erika Girutytė, Ainė Mikelinskaitė, Agnė Subelytė, Au­ relija Švėgždaitė ir Ingrida Tilvikaitė, 0,2 balo aplenkusios eko­ nomistes. Jau trečius metus iš eilės pir­ mąją vietą iškovojo Filologijos fa­ kulteto „Amazonės“: Rita Abariūnaitė, Aurelija Damašiūtė, Justė Dziuridžiūtė, Vitalija Elenskytė, Olga Pozlevič ir Inga Švetkauskaitė. Kol teisėjai skai­ čiavo rezultatus, žiūrovai grožė­ josi akrobatų iš Visagino dueto pasirodymu, Filologijos fakulte­ to šiuolaikinio šokio grupės ir studentės J. Serovos pasirody­ mais. Apdovanojimus varžybų daly­ viams įteikė fakultetų prodekanai ir rektoriaus taurės varžybų vyriausias teisėjas doc. Č. Kan-

dratavičius. Varžybos buvo graži šventė, kurioje tikrai netrūko mu­ zikos, grakštaus judesio, sporti­ nio azarto ir, žinoma, šypsenų. Varžybos baigėsi, o sportinin­ kų darbas dar tik prasideda. Spor­ tinės aerobikos rinktinės laukia Respublikos čempionatas ir svar­ biausios šių metų varžybos - SELL žaidynės gegužės mėnesį Kaune. V Naujiko nuotr.

Gruodžio mėnesio teatrų repertuarai

Jaunimo teatras 28 d. 18 vai. M. Kunderos „Žakas Fatalistas ir jo šeimininkas“, rež. C. Graužinis 29 d. 18 vai. E. Rostano „Sirano“, rež. I. Jonynas 31 d. 18 vai. J. B. Moliere’o „Tartiufas“, rež. I. Bučienė

Keistuolių teatras (Laisvės pr. 60, Vilnius; tel. (8 5) 2424585) 26 d. 15 vai. Premjera! Kalėdinis vaidinimas vaikams „Mikė Pūkuotukas“. Re­ žisierius Saulius Mykolaitis. Po vaidinimo - linksmybės su Kalėdų seneliu. 27, 28 d. 18 vai. PREMJERA! Muzikinis spektaklis suaugusiems „Paskutiniai Bremeno muzikantai“. Rež. A. Giniotis. Trukmė - 2 vai. (su pertrauka). 29 d. 12 vai. Premjera! Kalėdinis vaidinimas vaikams „Mikė Pūkuotukas“. Re­ žisierius Saulius Mykolaitis. Po vaidinimo - linksmybės su Kalėdų seneliu. 31 d. 18 vai. PIRMĄ KARTĄ! „Keistuoliai ir jų draugai“” pristato šventinę programą „Laimingų keistų!“ Visų laikų Keistuolių šlageriai ne tik suaugusiems. Trukmė - 3 valandos (su pertraukomis ir šampanu).

Operos ir baleto teatras 26 d., ketvirtadienis, 18 vai. 2 v. P. Čaikovskio baletas „Spragtukas“. Šoka Olga Konošenko, Aurimas Paulauskas, Vytautas Kudžma, Aleksandras Molodovas, Miki Hamanaka, Va­ lerijus Fadejevas. Dirigentas Martynas Staškus. Bilietų kaina 8-90 Lt. 27d.,penktadienis, 18 vai. 2 v. P. Čaikovskio baletas „Spragtukas“. Šoka Anastasija Kolegova (pirmą kartą), Nerijus Juška, Voldemaras Chlebinskas, Aleksandras Molodovas, Kris­ tina Kanišauskaitė, Valerijus Fadejevas. Dirigentas Martynas Staškus. Bilietų kaina 8-90 Lt. 28 d., šeštadienis, 18 vai. 4 v. G.Verdi opera „Aida“. Atlieka Sigutė Stonytė, Bronius Tamašauskas, įneša Linaburgytė, Dainius Stumbras (pirmą kartą Amonasro), Vladimiras

Prudnikovas. Dirigentas Vytautas Viržonis. Bilietų kaina 8-9G Lt. 31 d., antradienis, 18 vai. NAUJAMETIS VAKARAS. Opera, operetė, baletas - teatro magija, puiki muzika ir putojantis šampanas paskutinį metų vakarą skiriami Jums. Į šventinį vakarą kviečia Violeta Urmanavičiūtė-Urmana bei Lietuvos operos ir baleto žvaigždės Irena Milkevičiūtė, Laima Jonutytė, Eduardas Kaniava, Virgilijus Noreika, Vladimiras Prud­ nikovas, Eglė Špokaitė, Olga Konošenko, Nerijus Juška, Aurimas Paulauskas ir kiti. Bilie­ tai po 100 ir 150 Lt jau parduoti! Bilietų kaina 200,220,250 Lt.


Universitas Vilnensis

16 r

2002 m. gruodis

J VU dainų ir šokių ansamblio karnavale atgijo vaikystės personažai

L

Karnavalai

Universiteto dainų ir šokių ansamblio nariai pirmomis gruodžio savaitėmis tampa paslaptingi. Šių metų kelionės ir koncertai jau baigti, vasaros stovyklos įspūdžiai susi­ gulėję... Belieka metų pabaigos akcentas - karnavalas.

Giedrė ČIUŽAITĖ, Žurnalistikos instituto II k. studentė Gruodžio 14-osios vakarą į ansamblio buveinę rinkosi įvai­ riausi animacinių filmų ir pasa­ kų herojai. Karnavalo tema „Vaikystę prisiminus“. Į vaikų darželiu tapusią salę sugužėję vaikučiai pasikvietė Kalėdų se­ nelį. Šis atvyko elniais pakinky­

tomis rogėmis, pašnekino susi­ rinkusiuosius ir įsitaisė su snie­ guolėmis po eglute. Ansambliokai svarbiausiems žiemos švenčių herojams suren­ gė šou. Ko tik nebuvo - kiškių, negriukų, netgi kopūstas. Sce­ noje šoko paršiukai su vilkais, karaliai dainavo lopšines, siau­ tėjo raganos. Trumpam visi bu­ vome nukeliavę į kiškių mokyk­ lą, taip pat į šiltuosius kraštus

su vasaros šlageriu „Čiunga čian-

ga“. Užkietėję ansamblio žvejai ir prie eglutės irstėsi gumine val­ timi. Visi drauge su peliuku iš

filmuko traukė „Kokia graži die­

na, kokia skambi daina“. Buvo išdalyti ir apdovanojimai ansamblio nariams - kam už „lie-

tuvaitiškiausias“ kasas, kam už smuiko kontrabandą, šokį su šluo­

ta ar kitokias linksmas detales,

kurias pastebime kartu praleis­ dami daug laiko. Oficialiąją vakaro dalį vaini­ kavo bendra daina jaukiai sprag­ sint bengališkoms ugnelėms. Po to - linksmybės su šokiais, dai­ nomis, kalbomis. Prajuokino

ansamblio narių vaikystės nuo­ traukų paroda su nuotaikingais komentarais, sienlaikraštis su prisiminimais iš vaikystės Kalė­ dų: dabartinė biologijos magist­ rante kažkada liūdėjo atpažinusi Seniu Šalčiu persirengusį kaimy­

ną, užkietėjęs chemikas vaikys­ tėje džiūgavo gavęs išsvajotą gais­ rinį katerį. Ansamblio vadovas, pasirodo, vaikystėje pats persi­ rengęs eidavo pas kaimynų vai­ kus, antraip jų niekas nebūtų ap­ lankęs. Linkėjome vieni kitiems „an­ samblio metų“ - t. y. įspūdingų kelionių į užsienį, šiltos publi­ kos jaukiuose Lietuvos kaime­ liuose, nuotaikingų tradicinių an­ samblio renginių. Gavome ir Ka­ lėdų senelio dovanų, bet pati di­ džiausia dovana - būti kartu VU dainų ir šokių ansamblyje.

TVM studentai Haremo naktyje Kristina CHLYNOVA, Žurnalistikos instituto I k. studentė Tikriausiai jau ne vienas VU stu­ dentas yra girdėjęs apie tai, jog kiek­ vienais metais VU Tarptautinio ver­ slo mokykla savo studentams rengia

įspūdingus naujametinius karnava­ lus. Ne išimtis ir šie metai. Gruo­ džio 14-ąją, šeštadienį, Lenkų kul­ tūros namus okupavo arabai, Rytų princesės, indės, egzotiškosios pil­ vo šokio virtuozės ir kiti nekasdie­ niški personažai. Viso to šurmulio priežastis - teminis vakaras Rytų motyvais „Naktis hareme“.

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 55 kab. Tel. 268 70 89. EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Mobil. tel. 8-687-49018 Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL321. Maketavo VU leidykla. Spausdino AB „Spauda“. Redaktorė Liana Binkauskienė Kalbos redaktorė, korektorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Įsigiję dvidešimt litų kainavusį bilietą į „Naktį hareme“, karnavalo dalyviai turėjo šaunią progą visai nakčiai pasinerti į egzotišką Rytų kultūros misteriją: pasiklausyti ry­ tietiškos muzikos, stebėti tikrą pil­ vo šokį, patrypti diskotekoje pagal grupės „Biplan“ atliekamas dainas ir dalyvauti originaliuose konkur­ suose. O jie, kaip ir dera Rytų kul­ tūroms, tikrai kaitino kraują ir ža­ dino vaizduotę. Ar jums patiktų su­ sirungti geriausios pilvo šokio atli­ kėjos rungtyje? O ar žinote, koks tu­ rėtų būti tikras arabų sultonas? Vi­ sa tai publika, uždegta Rytų pasakų motyvais pasipuošusio vakaro vedė­ jo, sprendė demonstruodama išra­ dingumą bei individualius meninius sugebėjimus. O patys drąsiausi, spontaniškiausi ir išradingiausi kon­ kursų dalyviai neliko be prizų ir siur­ prizų. Štai solidžiausias sultonas bu­ vo apdovanotas pačiu tikriausiu ry­

tietišku kaljanu! Beje, šios egzotiš­ kos pypkės kvapniu dūmu, įsitaisę tarp gausybės pagalvėlių viename salės šonų, galėjo pasigardžiuoti vi­ si karnavalo dalyviai. Nemanykite, jog haremo nak­ tyje dalyvavo tik valiūkiški studen­ tai! Ne mažiau šauniai laiką leido ir TVM profesūra bei administra­ cija, kurių nepažinodamas tikrai neišskirtum iš bendros vakarėlio aplinkos. Vienas, kiek tik jėgos ir nepaklusnūs apsiausto skvernai lei­ džia, trypia šokių aikštelėje, kitas gyvai šnekučiuojasi jaunimo būry­ je. Tokie jau, matyt, tie TVM dės­ tytojai - nesiekia savo statusais ir laipsniais atsiriboti nuo studentiš­ kos bendruomenės. Kai kurie dės­ tytojai, pabrėždami savo solidaru­ mą su studentais, netgi pasipuošė rytietiškų drabužių detalėmis, ir tai turėjo tapti šauniu pavyzdžiu kai kuriems studentams, savo kasdie­ niška išvaizda ignoravusiems kar­ navalo temą.

Nemokamas kontaktinių lęšių parinkimas Akinių parinkimas

Na, o tarp studentų su polėkiu populiariausi buvo arabų sultonų bei princesių kostiumai. Tai ten, tai čia šmėkščiojo paslaptingosios šachrazados, išdidžiai žingsniavo šeichai. Kaip matyti iš karnavalo pavadinimo, TVM neatsilieka nuo aktualių pasaulio gyvenimo tenden­ cijų. Nereikia pamiršti, jog tarptau­ tinis verslas - tai ir tarptautinės po­ litikos peripetijos. Pasaulinių įvy­ kių arenoje - tikrieji bin ladenai ir arafatai, na, o TVM - savi šeichai bei valdovai. Beje, pažymėtina ir tai, kad „Ha­ remo naktyje“ buvo pasirūpinta ne tik tuo, kaip įdomiau palinksminti karnavalo dalyvius, bet ir jų saugu­ mu, kurį užtikrino akylai tvarką sergėję apsaugos darbuotojai bei dėdės policininkai. Matyt, TVM va­ dovai iš anksto savo studentams sie­ kia parodyti deramą verslininkų aplinkos lygį. Kaip sakoma, gera pradžia - pusė darbo. Lenkų kultūros namai šurmu­ liavo dar ilgai po vidurnakčio. Šach­ razados ir šeichai miklino kojas dis­ kotekoje arba jau ramiai ilsino prie stalelių ar tarp minkštų pagalvėlių. O užsnūdę tikriausiai sapnavo sal­ džias tūkstančio ir vienos nakties pasakas...

DidelėsNUOLAIDOS

Studentams nuolat nuolaidos

Garsių pasaulio firmų kontaktiniai lęšiai.

ALCON gamybos priemonės jų priežiūrai. Gydytojo-oftalmologo konsultacija.

UAB FIGARO Vilnius, Antakalnio g. 59, 154 kabinetas, tel. (8-5) 234 61 37.

Klaidų taisymai

„Universitas Vilnensis“ Nr. 9 ži­ nutėje „Išrinkti nauji fakultetų deka­ nai“ (5 p.) įsivėlė klaida. EF dekanė doc. Birutė Galinienė, Istorijos fakul­ teto dekanas - prof. Zenonas Butkus. Apklausos „Ką studentai žino apie VU rektoriaus rinkimus“ (15 p.) autorė - Raminta Malinauskaitė, KomF I k. studentė. Atsiprašome. Redakcija


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.