Universitas Vilnensis, 2002 m. vasaris Nr. 2 (1628)

’

/■E ? E š SrB ^?AS

hinc itur ad astra

universitas

Vasaris

y vihiensis <__ > Nemokamai

http:/lwww. vilnensis. vu. lt

Vilniaus universiteto laikraštis Nr.

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

Šie metai Universitetui nežada būti ramūs „Universitas Vilnensis" redaktorės Lianos Binkauskienės interviu su

I. e. rektoriaus p. akad. Benediktu Juodka Kaip vertinate praėjusius metus? Kokie jie buvo Vilniaus universitetui?

Vilniaus universitetas - labai sudėtin­ ga institucija. Mokslas, studijos ir jų ko­ kybė, studentų komplektavimas, ūkis mums rūpi labiausiai. Galima sakyti, kad 2001 m. buvo neblogi, nors Universite­ tas per pastaruosius ketverius metus iš biudžeto gauna vis mažiau pinigų.

1998 m. mūsų biudžetą sudarė 74 mln. li­ tų, o pernai biudžete buvo maždaug apie 58 mln. litų. Toks Universitetui nepalan­ kus finansavimas nieko gera nežadėjo mūsų 277 mokslo darbuotojams - iš biu­ džeto buvo gauta tik keli šimtai tūkstan­ čių. Šių pinigų užteko tik mokslo darbuo­ tojams išmokėti vieno mėnesio algas. Se­

nato sprendimu 277 Universiteto moks­ lo darbuotojams iš specialiųjų lėšų buvo mokami tik atlyginimai. Anksčiau už ge­ riausius mokslinius pasiekimus Univer­ siteto mokslininkams skatinti buvo ski­ riama lėšų iš vidinio mokslo fondo. Ta­ čiau jau keletą metų tokio fondo nėra.

2001 m. pabaigoje pirmą kartą buvo įsteigtos VU Rektoriaus premijos moks­ lininkams už geriausius 2001 m. mokslo pasiekimus. Tai - padėka ir paskatinimas mokslininkams už pasiaukojimą mokslui.

Be mokslo Universitetas virstų kolegija.

Turime ir kuo pasidžiaugti. Pernai VU mokslininkai, vykdydami užsakomuosius darbus ir kontraktus, dalyvaudami Lietuvos ir tarptautinėse mokslo programose, uždir-

2 (1628)

ŠIAME NUMERYJE: 3

psl.

Naujas Aukštojo mokslo įstatymas: išeitis ar grėsmė?

7—1 0 psl.

VUSA puslapiai

1 4 psl.

Studentai galės dirbti pagal laisvą grafiką L. e. rektoriaus p. akad. B. Juodka V Naujiko nuotr.

bo apie 6 mln. litų (apie 50 proc. šios sumos uždirbta iš tarptautinių mokslo programų, kontraktų, projektų).

Nukelta į 2 psl.

15 psl.

Dėl gero pažymio studentai sutiktų permiegoti su dėstytojais

Pareikštas Paminėtas VU nepasitikėjimas Tarptautinių santykių ir politikos VU Medicinos fakulteto mokslų instituto dekanu TSPMI 10-mečio minėjime dalyvavo daug garbių svečių.

Vasario 7 d. VU TSPMI sukako 10 metų. Ta proga Institute vyko iškilmingas minėjimas, kuriame dalyvavo diplomatinio korpuso vadovai, ministerijų atstovai, TSPMI dėstytojai, studentai. Susi­ rinkusiuosius sveikino Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, premjeras Algirdas Brazauskas, užsienio reikalų ministras Anta­ nas Valionis, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pir­ mininkas Rolandas Pavilionis, Seimo narys Kazys Bobelis.

Vilmantė ŽVINYTĖ Premjeras dešimtmečio proga aštuonis Lietuvos politologus ap­ dovanojo padėkos raštais su linksmais epitetais: E. Kūris pavadintas geriausiu politologu tarp teisininkų ir geriausiu teisininku tarp poli­ tikų, R. Lopata - griežtuoju TSPMI direktoriumi, A. Jankauskas pilkuoju Lietuvos politologų kardinolu, J. Novagrockienė - vyriau­ siąja Lietuvos politinių partijų žiniuone, G. Vitkus - Lietuvos moks­ leivijos švietėju, A. Lukošaitis - tikrosios demokratijos sūnumi, L. Bie­ L. e. rektoriaus p. akad. B. Juodka įteikė padėkos raštą Seimo linis - Lietuvos rinkiminių technologijų specialistu, A. Gricius - libe­ nariui dr. Kaziui Bobeliui, 1992 m. Institutui skyrusiam 100 tūkst. raliausiu Europos socialdemokratu. dolerių iš „ Tautos fondo “.

Vyriausybės atstovų nuomone, politologai iki šiol nebuvo sulaukę deramo valdžios dėmesio, nors valstybinės institucijos ir jų sprendi­ mai yra pagrindinis politologų tyrinėjimo ir pasisakymų žiniasklaidoje objektas.

L. e. rektoriaus p. akad. Benediktas Juodka pabrėžė, kad TSPMI jauniausia 423 metus gyvuojančio VU struktūra, kuri savo svarba, dy­ džiu, funkcijomis prilygsta VU fakultetui. „TSPMI atsirado laiku - at­ kurtai valstybei reikėjo diplomatų, politologų. Tuo metu VU misija bu­ vo labai svarbi, ir ji labai gerai atlikta - galime didžiuotis Instituto auklė­ tiniais, o studijų kokybė vertinama labai gerai“, - sakė B. Juodka.

TSPMI direktorius doc. Raimundas Lopata kalbėjo, kad plėto­ jant TSPMI veiklą būta ir esti tam tikra specifika, būdinga tik politi­ kos mokslams: tai prioritetas politikos studijoms, pilietinis mokymas, Nukelta į 2 psl.

Vasario 6 d. VU Medicinos fakulte­ te sušauktas neeilinis Medicinos fa­ kulteto tarybos posėdis, kuriame bu­ vo balsuojama dėl nepasitikėjimo fa­ kulteto dekanu docentu Dainiumi Pūru, MF vadovavusiu beveik dve­ jus metus. Lietuvos mokslo istorijo­ je toks nepasitikėjimas dekanu reiš­ kiamas pirmą kartą.

Liana BINKAUSKIENĖ, Vilmantė ŽVINYTĖ Sausio 31 d. nepasitikėjimo dekanu raš­ tas buvo įteiktas 1. e. VU rektoriaus p. akad. Benediktui Juodkai. Jį pasirašė 21 iš 30 Medicinos fakulteto tarybos narių, tarp jų ir sveikatos apsaugos ministras Konstan­ tinas Romualdas Dobrovolskis, Medicinos fakulteto prodekanė profesorė Zita Ru­ činskienė, klinikų vadovai profesoriai Alek­ sandras Laucevičius, Vytautas Sirvydis, Al­ gimantas Raugale, Kęstutis Vitkus, docen­ tė Gražina Drąsutienė ir kt.

Vasario 6 d. VU Medicinos fakulteto ne­ eiliniame tarybos posėdyje 22 tarybos na­ riai iš 30-ties balsavo už tai, kad dekanas doc. D. Pūras būtų atstatydintas, 8 - prieš.

Remiantis VU Statutu, dekanas gali būti Nukelta į 2 psl.

Universitas Vilnensis

2

Šie metai Universitetui nežada būti ramūs Atkelta iš 1 psl.

Net vienuolika VU projektų, pateiktų penktajai Europos moks­ lo programai, pelnė finansavimą.

Kai kurių krypčių ir sričių mokslas Universitete yra pasaulinio lygio.

Ypatingas praeitų metų mokslo įvykis - VU UNESCO asocijuoto mokslo ir studijų centro parengtas projektas CEBIOLA - „Ląstelės biologija ir lazeriai: naujų techno­ logijų link“ pripažintas išskirtiniu. Šiamprojektui įgyvendinti per tre­ jus metus skirta 631 tūkst. eurų (apie 2 mln. litų). Džiugu, kad Mokslo ir studijų departamentas šiam centrui iš biudžeto skyrė 200 tūkst. litų.

Reiškiu pagarbą mūsų moksli­ ninkams, dirbantiems labai sun­ kiomis sąlygomis. Jų dėka turime ir gerų publikacijų, ir monografi­ jų, ir disertacijų. Štai pernai VU apgintos 9 ha­ bilituoto daktaro ir 82 daktaro di­ sertacijos. Daktaro disertacijų la­ bai daug. Labai pagerėjo Univer­ siteto doktorantų gynimo efekty­ vumas. Pernai apie 60 proc. dok­ torantų apgynė disertacijas, tuo tarpu Lietuvos vidurkis - apie 35 proc. Reikia padėkoti katedrų vedėjams, darbų vadovams. Su­ griežtinta doktorantų veiklos kon­ trolė, matyt, turėjo įtakos, kad dar­ bai būtų efektyviau ginami.

Mūsų mokslininkai aktyviai ra­ šo į įvairius mokslo leidinius. Pre­ liminariais Mokslo skyriaus duo­ menimis, VU mokslininkai išlei­ do virš 30 monografijų, parašė apie 20 vadovėlių, paskelbė apie 130 straipsnių tarptautiniuose žurnaluose, įtrauktuose į Moksli­ nės informacijos instituto (Insti­ tute ofScientific Information) są­ rašą, apie 700 publikacijų pa­ skelbta leidiniuose, įtrauktuose į Mokslo ir studijų departamento patvirtintą sąrašą, apie 100 pub­ likacijų paskelbta kituose recen­ zuojamuose užsienio mokslo žur­ naluose. Apie 300 mūsų moksli­ ninkų straipsnių išspausdinta ki­ tuose Lietuvos recenzuojamuose mokslo žurnaluose.

Reikia paminėti, kad nors fi­ nansinė situacija sunki, kiekvienais metais surengiama vis daugiau mokslinių konferencijų. Pernai su­ rengti net 38 tarptautiniai mokslo renginiai, 87 respublikos mokslo renginiai.

Palyginti su kitomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, VU daugiausia mokslo pasiekimų. Į tai ir buvo atsižvelgta, skirstant 2002 m biudžeto pinigus.

Taigi 2001 m. Universiteto mokslą biudžetas marino, bet di­ delėmis VU mokslininkų pastan­ gomis pasiekti neblogi rezultatai.

Pernai priėmėme gerokai dau­ giau studentų (1 400 studentų daugiau negu 2000 metais). Be Tarptautinės verslo mokyklos, VU bendruomenės gretas papildė

6 690 studentų (čia įtrauktos visos studijos). 2000 m. priėmėme 5 253 studentus. Mūsų ilgalaikia­ me strateginiame plane numatyta, kad VU galėtų turėti apie 20 tūkst. studentų. Prie to artėjame.

Padaugėjo studijų programų.

Ateityje, matyt, reikės peržiūrėti studijų programų skaičių, nes Lie­ tuvoje kai kurių yra per daug.

Viena iš bendrų VU problemų yra dėstytojų amžius. Profesūra greitai sensta. Mums iki šiol nie­ kas neatsako, ar išliks mokslinin­ kų pensijos. Produktyviai dirban­ tys mokslininkai išeina įpensiją, bi­ jodami jos netekti. O kas juos pa­ keis? Šiandien prisiprašyti asisten­ tą ar lektorių dirbti už 750 - 800 li­ tų neįmanoma. O juk norime tu­ rėti pačius gabiausius ir protingiau­ sius. Iš aukščiausių tribūnų ragina­ me valdžią atkreipti dėmesį į jau­ nus žmones, mokslininkus, didinti algas. Valstybė turėtų keisti požiūrį - ji niekada nebankrutuos inves­ tavusi į švietimą.

Nepaprastai opi problema bendrabučiai. Tai labai sudėtin­ gas, daug kainuojantis ir apleistas ūkis. Iš biudžeto bendrabučių ūkiui negauname nė lito. Surink­ tų studentų mokesčių už bendra­ bučius vos užtenka aptarnaujan­ čiam personalui išlaikyti, o infra­ struktūrai gerinti jų beveik nelie­ ka. Truputį aptvarkėme užsienie­ čių bendrabučius. Daugelyje pa­ saulio šalių kuriamos pusiau pri­ vačios struktūros prižiūrėti ben­ drabučius. Matyt, ir mums teks pasitelkti jų patirtį.

Už pernai renovacijai gautus 2,4 mln. litų buvo patvarkyti stogai, pakeisti langai, šiluminiai mazgai.

Pernai baigėme Gamtos fakulte­ to, kuriame įsikūrė Botanikos ir genetikos katedra, kapitalinį re­ montą. Į jį dabar negėda vesti už­ sieniečius. Reikia pagirti Vyriausy­ bę, kuri prieš porą metų suprato, kad aukštosios mokyklos negali gyventi taip skurdžiai. Pernai iš Vy­ riausybės programos laboratorinei įrangai įsigyti gavome 809 tūkst. li­ tų. Kompiuterizuotas Skaičiavimo centras Saulėtekyje, MIF Pernai Universitetas uždirbo 29,7 mln. litų. Studentų įnašai su­ darė 14,9 mln. litų. Šie pinigai gel­ bėjo Universitetą, nes iš biudžeto buvo gauta tik algoms ir dar 1,2 mln. litų trūko „Sodrai“.

Praeitais metais labai sėkmin­ gai vykdyti tarptautiniai studentų mainai - maždaug trečdalis visų Lietuvos studentų, pagal Erasmus/ SOCRATES programas išvykusių studijuoti į kitų šalių universitetus, yra mūsų studentai Tai abipusis ju­ dėjimas.

Kaip vertinate neseniai priimtas Aukštojo mokslo įstatymo pataisas?

Socialine prasme gal ir geriau, kad visi studentai mokės po 1 000 litų. Šiandien apie 40 proc.

VU studentų moka už studijas, ir

Paminėtas VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dešimtmetis Atkelta iš 1 psl.

socialinės atsakomybės ugdymas ir rengimas valstybės tarnybai, tiesioginis politikos mokslininko dalyvavimas viešajame vidaus gyvenime ir valdant valstybę. „Kiekviena mokykla priklauso ne tik nuo pedagoginės, bet ir nuo bendros ją supančios aplin­

kos. Kai ji politiškai silpna, bergždžia ko nors tikėtis ir iš to­ buliausios mokyklos. Lietuvių galimybės, remiantis darbo Ins­ titute patirtimi, nuteikia optimis­ tiškai. Mes eisime senu keliu, ieš­ kosime naujų idėjų“, - apie at­ eities planus kalbėjo R. Lopata.

Dešimtmečio proga VU ati­ daryta paroda, kurioje buvo eks­

įmokos už jas vidutiniškai sudaro apie 2 600 litų per mokslo metus.

Tačiau ar šiandien visi gali mokėti 1 000 litų? Žinoma, yra studentų, kuriems ir 2 600 litų - ne proble­ ma, bet daugiau tokių, kuriems ir 1 000 litų bus sunku sumokėti Pa­ skaičiuota, kad jeigu 2002 m į Uni­ versitetą įstos tiek pat studentų kaip pernai ir 40 proc. mokėjusių­ jų už studijas nebemokės, VU pra­ ras virš 5 mln. litų. Valstybė turi kompensuoti pinigus, kuriuos uni­ versitetai praranda. Kol kas tuose projektuose, kuriuos gauna Rek­ torių konferencija, jokios kom­ pensacijos nenumatytos.

Nežinome, ar priėmus Aukšto­ jo mokslo įstatymo pataisas, galė­ sime priimti tiek studentų, kiek pernai, ir kas mokės už tuos, kurie dabar moka patys. Iki šiol niekas nepasako, ar tie, kurie įstos 2002 m rugsėjį, iki Naujųjų metų mokės už studijas, ar ne. Manau, labiausiai nukentės didieji univer­ sitetai, kuriuose daugiau studentų moka už studijas.

Manau, visi pritars mano min­ čiai, kad Studijų kokybei išlaikyti reikalingi finansai. Universitetas tol geras, kol aukštas mokslo lygis.

Kokie bus kiti metai VU? Mūsų Universitete daug daly­ kų, net finansiniai, yra decentrali­ zuota ir patikėta fakultetams. Jų vadovai patys skaičiuoja mokos fondą, išmoksta labai ūkiškai tvar­ kytis. Net ir labai sudėtingų pro­ blemų kamuojamas MF sugebėjo išlipti iš duobės. Dabar svarstoma šio fakulteto restruktūrizacija.

Laukiame Statuto, kuris šiuo metu Seime svarstomas kaip įsta­ tymas. Remdamiesi nauju Statu­ tu galėsime rinkti naują Senatą, o šis galės išrinkti naują Universite­ to rektorių.

Nepaprastai svarbu, kiek pini­ gų Universitetui bus skilia iš biu­ džeto. Džiugu, kad skirstant biu­ džetą atsižvelgta j mokslo pasieki­ mus. Tai labai reikšmingas mo­ mentas.

Labai svarbu, kokius studentų priėmimo į VU skaičius patvirtins ministerija.

Reikia pradėti tvarkyti bendra­ bučius. Kad ir menkos lėšos, iki galo turime sutvarkyti bent vieną.

Kol kas mano nuostata tokia.

Baigiama užpildyti VU bibliote­ kos knygų saugykla. Deja, Ryšinin­ kų kultūros namai Šv. Jono gatvė­ je nebus perduoti VU bibliotekai Todėl naujos Universiteto bibliote­ kos problema tampa vis opesnė.

Rūpesčiai dėl patalpų aktualūs ir MIF. Priėmus 140 studentų dau­ giau, gali nelikti vietos, kur skaityti paskaitas. Šiemet planuojame baig­ ti TSPMI patalpų remontą Vokie­ čių g. ir tęsti Filosofijos fakulteto re­ montą Skapo gatvėje.

Metai nežada būti ramūs, bet kiek prisimenu, Universitete ra­ mių metų niekada nebuvo.

ponuojami TSPMI leidiniai, nuotraukos ir dokumentai, at­ spindintys Instituto veiklą.

TSPMI įkurtas 1992 m. VU iniciatyva. Institutas rengia po­ litologus ir tarptautinių santykių specialistus. Šiuo metu Institute pagal bakalauro programą stu­ dijuoja per 300 studentų. Insti­ tute dirba 38 etatiniai dėstytojai, paskaitas skaito ir užsienio spe­ cialistai.

V Naujiko nuotr.

2002 m. vasaris

Nauja VU Studijų skyriaus vedėja Rytis MASILIONIS, Justas ROŽĖNAS, KF I k. studentai Nuo šių metų pradžios VU Studi­ jų skyriui vadovauja Jūratė Karaliū­ nienė. Iki šiol Studijų skyriui vadova­ vęs Eugenijus Stumbrys pradėjo eiti Studijų kokybės vertinimo centro di­ rektoriaus pareigas. Jūratė Karaliū­ nienė jau 25 metus administruoja stu­ dijų programas, todėl patirties šioje darbo srityje netrūksta, tik dabar ji jaučia didesnę atsakomybę - daugiau sprendimų reikia priimti pačiai.

Jūratė Karaliūnienė sakė, kad la­ biausiai padeda dirbti noras bei su­ gebėjimas bendrauti. Kadangi Studi­ jų skyrius yra vienas iš svarbiausių strateginių VU skyrių, ji jau pajuto, kad darbo netrūksta - dažnai tenka padirbėti viršvalandžius. Beje, nauja­ jai vedėjai tai nėra problema, nes su­ sikaupusias popierių krūvas ji mielai

Jūratei Karaliūnienei dirbti naują darbą patirties netrūksta, tik dabarji jaučia didesnį atsakomybę.

V. Naujiko nuotr.

tvarko, „kai tylu ir ramu“. Turėdama laisvo laiko prisipažino mėgstanti skaityti grožinę literatūrą, nepralei­ džianti progos nueiti į kiną ar teatrą.

Pareikštas nepasitikėjimas VU Medicinos fakulteto dekanu Atkelta iš 1 psl.

atšauktas iš einamų pareigų, kai du trečdaliai fakulteto Tarybos narių balsuoja už nepasitikėjimą juo.

Konfliktas tarp fakulteto tary­ bos narių ir dekano kilo svarstant naują studijų ir Medicinos fakul­ teto struktūrą. Tarybos narių ne­ pasitenkinimą sukėlė dekano siū­ lomos studijų, fakulteto struktūros reformos. Pertvarkydamas fakul­ tetą vietoj 42 padalinių doc. D. Pū­ ras siūlė įsteigti 8 giminingų klini­ kų skyrius, buvo numatęs būsimų padalinių vadovų rinkimus ir nau­ jų etatų sąrašus. Teisę dalyvauti konkurse dėl naujų pareigų pagal Aukštojo mokslo įstatymą turi tik jaunesni nei 65 metų profesoriai ir docentai.

Doc. D. Pūras yra įsitikinęs sa­ vo teisumu ir tvirtino, kad nuo nau­ jų Europos reikalavimų atsiliekan­ čiam Medicinos fakultetui refor­ mos būtinos. Dekanas teigė su­ prantąs, kad permainos visada bū­ na nepopuliarios, o įtakingi Vil­ niaus medikai negalėjo susitaiky­ ti, kad sumažintas prestižinių kur­ sų paskaitų skaičius. „Paaiškėjo, kad dekano vizija iš esmės skyrėsi nuo vizijos tos gru­ pės, kuri darė realią įtaką. Iš tikrų­ jų aš daugumos pritarimo taip ir neįgijau. Tikroji mano atstatydinimo priežastis - nesutapę požiūriai, kaip reikia plėtoti akademinę medici­ ną“, - teigė atstatydintas dekanas.

Studentų atstovai nepasitikėji­ mo dekanu neparėmė. Lietuvos jaunųjų gydytojų sąjunga, Lietuvos medicinos studentų asociacija, Vil­ niaus universiteto Študentų atsto­ vybė, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga ir Lietuvos studentų sąjun­ ga tarybos nariams išplatino krei­ pimąsi, kuriame pareiškė susirūpi­ nimą dėl dekano D. Pūro atstaty­ dinimo. „2001 m gruodžio 13 d.

VU Senatas konstatavo, kad da­ bartinė fakulteto padalinių struk­ tūra vis labiau trukdo efektyviai vykdyti studijų programą, integ­ ruotus tyrimus, racionaliai naudo­ ti resursus. Šiuo Senato nutarimu dekanas įpareigotas keisti esamą situaciją, tobulinti VU Medicinos fakulteto struktūrą bei valdymo metodus siekiant geresnės studijų kokybės,“ - rašoma kreipimęsi.

Studentų atstovai mano, kad de­ kanas yra nusiteikęs reorganizuo­ ti Medicinos fakultetą, ir ragino ta-

Atstatydintas MF dekanas doc. D. Pū­ ras mano, kad tikrojijo atstatydinimo priežastis - nesutapę požiūriai.

V. Naujiko nuotr.

rybos narius „nepriimti skubotų sprendimų, sudaryti sąlygas doc. D. Pūrui viešai pristatyti veiksmų planą, taip pat galimybes išreikšti savo nuomonę visai VU MF bendruomenei“.

Vasario 8 d. Lietuvos studentų sąjungos būstinėje buvo susirinkę jaunimo organizacijų vadovai, VU rektorato atstovai, klinikų vadovai Buvo išsakytos įvairios nuomonės.

Anot prof. A Laucevičiaus, viena iš nepasitikėjimo dekanu priežas­ čių - nesugebėjimas susišnekėti su taryba: „Dekanas neapima visu­ mos. Problema yra ne fakulteto struktūra, o dekanato valdymas.

Mes manome, kad dekanas yra pažeidęs vidinę tvarką, Statutą.

Negalima daryti reformų su abe­ jotinos reputacijos patarėjais ir ig­ noruoti dekanatą bei fakultetą.

Neveiklumas, nesusikalbėjimas, kontaktų neradimas su Sveikatos apsaugos ministerija ir daugelis ki­ tų priežasčių vertė nepasitikėti de­ kanu“.

VU mokslo reikalų prorekto­ riaus prof. R. Lazutkos manymu, pagrindinė problema - ypatingos Universiteto medicinos studijos. „Pagal formą - tai profesinės stu­ dijos, bet, kita vertus, medikai turi būti rengiami aukščiausiu lygiu.

Dėl tokių studijų ypatybių ir kyla daugelis problemų. Reforma, kad ir kas ją darytų, turėtų leisti Medi­ cinos fakultetui normaliai funkcio­ nuoti“, - mano prorektorius.

D. Pūras fakulteto dekanu bu­ vo išrinktas 1999 m gruodį. Iki tol 10 metų fakultetui vadovavo pro­ fesorius Gintautas Česnys.

Universitas Vilnensis

2002 m. vasąris

3 Įvertinimai

Naujas Aukštojo mokslo įstatymas: išeitis ar grėsmė?

Prieš pat Kalėdas buvo priimtos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos, numatančios naują studijų apmokėjimo tvarką. Pagal jas nuo 2003 m. nepriklausomai nuo studijuojamo dalyko studentui už semestrą teks mokėti 500 li­ tų (4 MGL), t. y. - 1000 litų mokestį per metus. Už maždaug pusę studijuojančiųjų žadama mokėti iš valstybės lėšų. Mokantieji už studijas galės paimti lengvatinį kreditą, kurį grąžinti reikės baigus studijas per 20 metų. Šiuo metu už studijas moka apie 30 proc. studentų. Metinė įmoka siekia nuo 1,5 iki 11 tūkst. litų. Šiems studentams įmokų už studijas tvarka nesikeis.

Vilmantė ŽVINYTĖ

Mokesčių našta perkeliama valstybei Kodėl buvo sumanyta Aukštojo moks­

Aukštojo mokslo įstatymo patai­ soms nepritarė aukštųjų mokyklų va­ dovai, studentų organizacijos. Seimo opozicija kritikavo įstatymą, esą jis ne­ išspręs pagrindinių aukštojo mokslo problemų. Oponentai abejojo, ar įve­ damai naujovei užteks valstybės lėšų. Švietimo ir mokslo ministerijos vado­ vai teigia, kad lėšų turėtų pakakti.

Prezidentas Valdas Adamkus nepasirašė Aukštojo mokslo įstaty­ mo pataisų, palikdamas teisę spręsti Seimo pirmininkui Artūrui Pau­ lauskui, kuris ir pasirašė įstatymą.

Prezidentas teigė: „Negalėjau įsta­ tymo pasirašyti, nes jo spragos - aki­ vaizdžios“.

Lietuvos studentų sąjungos pirmi­ ninkė Diana Skučaitė baiminosi: „Su siaubu laukiame rugsėjo 1-osios, nes esame tikri, kad šiemet į pirmą kursą bus priimta gerokai mažiau studentų.

Valstybė negali išlaikyti studentų, nes nėra pakankamai lėšų, o atsižvelgiant į tai bus mažinamas studijuojančiųjų skaičius“.

Anot Lietuvos universitetų rekto­ rių konferencijos prezidento prof. Juozo Antanavičiaus, įstatymo idėja gera, tačiau jam nepasirengta ekonomiškai. Dėstytojams keblu imti iš studentų pinigus universitetams šil­ dyti, kitiems ūkio reikalams ar biblio­ tekoms išlaikyti.

Vakarų šalyse mokamos studijos nieko nestebina. Už įgyjamas žinias reikia mokėti. Jei neįstengi susimokė­ ti, gali gauti kreditą, kurį vėliau grąži­ ni. Studijų mokestis kartu disciplinuo­ ja jaunuolius - jie labiau vertina gau­ namas žinias, daugiau studijuoja sava­ rankiškai.

Buvęs VU rektorius, Seimo Švie­

timo, mokslo ir kultūros komiteto pir­ mininkas, aukštojo mokslo pataisų ini­ ciatorius prof. Rolandas Pavilionis su­ tiko pakomentuoti prieštaringai ver­ tinamas šio įstatymo pataisas.

lo (toliau - AM) reforma? Kuo naujoji

sistema tobulesnė už buvusią?

Buvusios aukštojo mokslo sistemos ir patvirtintų naujųjų pataisų principi­ nis skirtumas - požiūris į studentą ir valstybę. Iki šiol galiojusiame AM įsta­ tyme valstybė vis labiau atsisakė savo priedermės finansuoti AM, didžioji našta gulė ant studentų pečių. Valsty­ bė mažino asignavimus AM, mokesčių naštą perkeldama studentams.

AM pataisų tikslas, kurį skelbia ir Europos Sąjungos šalys, - kad studen­ tai tik simboliškai prisidėtų prie studi­ jų kainos. Įmoka, kurią bus galima pa­ dengti iš valstybės suteikiamos pasko­ los - lyg savotiškas kontraktas su vals­ tybe, kuris reiškia, kad prisidedama prie būsimos kaijeros.

Reformos tikslas - mokesčių sunku­ mus perkelti valstybei. Gerėjant šalies ekonominei padėčiai, ši našta valstybei turėtų didėti, o studijuojantiesiems mažėti. Pavyzdys galėtų būti Airija: prieš gerą dešimtmetį mokslas buvo pa­ čių studentų išlaikomas, o dabar beveik visiškai apmokomas valstybės.

Valstybė suinteresuota, kad kuo daugiau jaunų žmonių įgytų aukštąjį iš­ silavinimą nepriklausomai nuo turtinės padėties, nes tai lemia irjos pačios konkurencingumą pasaulyje. Padedant valstybei jauni žmonės, įgiję išsilavini­ mą, tampa tos valstybės veikėjai-ver­ slininkai, teisininkai, medikai Visose gyvenimo srityse jie tarnauja valstybei ir visuomenei, kuri juos parėmė suteik­ dama aukštąjį išsilavinimą. Įstatymo pataisas patvirtino social­ liberalai ir socialdemokratai. Tiio tar­ pu dešinioji Parlamento pusė, kur do­ minuoja radikalios laisvos rinkos šali­ ninkų balsai, remia požiūrį, kad valsty­ bė vis mažiau turi globoti universitetus, o išsilavinimo finansavimu turi rūpin­ tis patys studentai. Padariniai - studijų kaina pakankamai didelė, už jas kiek­ vienas studentas mokėti neišgali, jis pri­ verstas rinktis arba nestoti į brangią studijų programą, arba prasčiau išlai­ kius egzaminus mesti studijas.

Tai skausminga alternatyva kiekvienam jau­ nam žmogui ir nuostolis pačiai valstybei - jei mokęsis dvejus metus studen­ tas priverstas nutraukti studi­ jas, valstybės lė­ šos, investuotos į tą studentą, dingsta.

Tokias patai­ sas priimti reko­ mendavo Euro­ pos Sąjungos ekspertai. Jie parengė valsty­ bės lėšomis už­ sakytą studiją

apie AM finansavimo perspektyvas Lietuvoje. Rezultatai parodė, kad rei­ kia pereiti prie nedidelės studentų kontribucijos jų pačių karjerai, bet di­ desnę mokesčių naštą turėtų perimti valstybė. Priėmėme nuostatą, kad ne mažiau kaip 50 proc. studentų globos valstybė, Jei Lietuvos ekonominė pa­ dėtis ir bendras vidaus produktas di­ dės panašiu procentu, kaip didėja iki šiol, valstybės globojamų studentų tu­ rėtų daugėti. Po kelerių metų skaičius turi siekti 80 procentų.

Lėšų reformai pakaks Finansų ministrė Dalia Grybauskaitė paraškė, kad naujasis įstatymas nebusfi­ nansuojamas, nes nėra tiekpinigų, kiek rei­ kia. Iš kur valstybė imspapildomų lėšų ?

Finansų ministrė - tiktai viena iš valstybės vykdomosios valdžios parei­ gūnių, ji privalo paklusti įstatymams, kurie galioja visiems Respublikos pi­ liečiams. Lėšas skiria Seimas: kiek jis paskirs, tiek ministrė ir turės perduoti Švietimo irmokslo ministerijai. Iki nė­

ra privačios D. Grybauskaitės lėšos.

Pinigų negali nebūti, nes šiandien jų yra, o lytoj bus dar daugiau. Vyriausybė kiekvienais metais patvirtina minimalių lėšų, reikalingų AM remti, skyrimo kri­ terijus. Pagal šiemet patvirtintą lėšų sky­ rimo metodiką tų lėšų, kurias skiria Vy­ riausybė, pakanka, kad šis įstatymas bū­ tų pradėtas įgyvendinti. Valstybė priva­ lo rasti lėšų, jeigu jai rupijos pačios atei­ tis. Socialliberalai ir socialdemokratai su­ tarė, kad kitąmet įstatymui įgyvendinti bus investuota tiek lėšų, kiek reikės.

Manau, kad finansų ministrė ne vi­ sai supranta, kuriai politinei daugumai priklauso, nesupranta, kad privalo vyk­ dyti šios daugumos, o ne liberalų ar konservatorių politiką.

Teigiate, kad priimant AM įstatymo pataisas vadovautasi politiniais intere­ sais, o ne gilintasi į įstatymo turinį?

Manau, kad tai žinybiniai, o ne D. Grybauskaitės politiniai interesaiji nėra puikiai besiorientuojanti politi­ koje. Finansų ministerijai kur kas pa­ prasčiau, jei pinigus AM atneštų pa­ tys studentai. Dabar gi tenka pinigų ieškoti valstybės ižde, peržiūrint kai ku­ rias kitas valstybės šakas, kurioms, mū­ sų požiūriu, pinigų skiriama perdaug: krašto apsaugai, valstybės valdymui, nesutvarkytai mokesčių rinkimo siste­ mai. Sutvarkius šias sritis, pinigų atsi­ rastų daugiau, nei reikia.

Pirmą pusmetį visų studijuojančių pirmakursių išlaidas turės padengti vals­

tybė. Ar garantuojate, kad pinigų išlai­ kyti studijuojantį jaunimą, imti pasko­ las valstybės biudžete bus?

Tai ne mano asmeninė, o Valdančiosiosdaugumosgarantija. Seimas priėmė įstatymą ir turi atsakyti už tai, kad jis bū­ tų vykdomas, kitaip dėl įstatymų nevyk­ dymo jam grėstų atsistatydinimas.

Kodėl nutarta visiems, mokantiems uz studijas, įvesti vienodą 1000 litų mo­ kestį? Vieną studentą išlaikyti per metus kainuoja maždaug 5 tūkst. litų. Be to, pa­

rengti chemiką ar mediką reikia daugiau lėšų nei, tarkime, parengtifilologą.

Žinoma, studijų kaina labai įvairi.

Valstybė rems ir apmokės kainų skir­ tumą - tarp 1000 litų ir visos studijų kainos. Jei leistume studentui apmo­ kėti skirtumą, būtų iškreiptas vaizdas

- j brangias studijas galėtų stoti tik la­ bai turtingas jaunimas, o gabūs ir pa­ jėgūs turėtų tenkintis pigiomis. Tai pra­ gaištinga valstybės politikai.

Studenati bus suinteresuoti gerai mokytis Už studijas nemokės 50 proc. geriau­

siai besimokančių studentų, iš jų 20 proc. socialiai remtinų. Kaip jie bus paskirstyti? Žinių lygis skirtinguose fa­ kultetuose vertinamas nevienodai.

Pagal studijų programą geriausiai be­ simokantieji įgyja privilegiją - jų studijų kainą padengs valstybė. Gali atsitikti ir taip, kad tarp geriausiai besimokančiųjų atsiras ir tų, kurie gauna 7 balus. Įprasta manyti, kad gerai mokomasi tada, kai gaunama 9, labai gerai- lObalų įvertini­ mą. Žinių egzaminavimo statistika rodo,

kad balų negalima absoliutinti: viena stu­ dijų programa intelektualiai gali būti daug sunkesnė už kitą.

Gerai besimokančiųjų nereikia ta­ patinti su socialiai remtinais studentais.

Jei remtinas studentas prastai mokysis, jam socialinė parama gali būti stipen­ dijos. Dabar yra iškreiptų dalykų - kar­ tais net palyginti turtingi studentai sie­ kia socialinės paramos. Šiame procese aktyviai turėtų dalyvauti studentų or­ ganizacijos. Jų balsas turi būti labiau gir­ dimas informuojant apie kolegas, ku­ rių materialinė padėtis skurdi.

Aukštesnių kursų studentai baimina­ si, kad pritrūkus lėšų iš jų bus pradėti imti didesni mokesčiai už mokamas studijas. Ar šios prognozės realios?

Tai neįmanoma. Pagal AM įstaty­ mą kiekviena aukštoji mokykla priva­ lės sudaryti sutartis su ministerija. Ne aukštosios mokyklos nustatinėja studi­ jų kainas. Jos nustatomos remiantis valstybės požiūriu.

Kaip AMpataisos paveiks dabar stu­ dijuojantį akademinįjaunimą ?

Pataisos galioja tik būsimiems šių metų pirmakursiams. Pasirašiusieji ankstesnes sutartis pagal jas studijuos ir toliau. Jeivalstybės finansinė padėtis gerės, yra vilties, kad įstatymas paveiks ir studijuojančiuosius šiandien, kad ne­ būtų tokio didelio skirtumo tarp tų, ku­ rie studijuoja tą patįdalyką, irvieniems įstatymas padėtį palengvina, o kiti pri­ versti gyventi pagal senąją tvarką.

Ar įsigaliojus AM įstatymopataisoms galios rotacijos principas?

Dabar padėtis yra tokia, kad jei stu­ dentas įstojo į valstybės finansuojamą vietą, joje išlieka net gavęs gana pra­ stus pažymius, išskyrus VU, kur visa­ da galiojo rotacija. Tai privalumas, nes vyksta kaita ir reaguojama į rezultatus.

Pagal naująjį įstatymą rotacija iš­ lieka, tik galimybės kur kas didesnės: jei studentas pateko tarp 50 proc. ge­ riausiai studijuojančiųjų, pereiti į ki­ tą pusę reikės surinkti labai prastus balus, išskyrus keletą specialybių, ku­ riose gerai besimokančiųjų bus itin daug. Taigi studentai nuo pat pirmos sesijos turėtų būti suinteresuoti ge­ rai mokytis.

Konkurencija reikalauja gero išsilavinimo Ar bus mokamos stipendijos?

Šis sritis išlieka be pakitimų.

Prezidentas įstatymo nepasirašymą motyvavo taip: „AM tvarką keistipriva-

LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas prof. Rolandas Pavilionis lome pagrįstai, remdamiesi tiek valsty­

bės finansiniais ištekliais, tiek politinis ir akademinis bendruomenės sutarimu.

Deja, šiandien pasigendu ir vieno, ir ki­ to“. Ką galėtumėte atsakyti į prezidento priekaištus, kuriemspritaria ir Lietuvos studentų sąjunga?

Tai bendras ir neargumentuotas pasakymas, prasilenkiama su Konsti­ tucijos 41 straipsniu, kuriame teigia­ ma, kad aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal sugebėjimus. Preziden­ tas yra Konstitucijos sergėtojas ir ne­ gali sau leisti sakyti, kad įstatymas ydingas, nes nėra pakankamai lėšų jam įgyvendinti. Valstybė privalo su­ daryti sąlygas kiekvienam, įstojusiam į aukštąją mokyklą, įgyti aukštąjį išsi­ lavinimą. Tai norma, kurios niekam nevalia keisti.

Konstitucija, Ilgalaikis mokslo finan­ savimo ir Aukštojo mokslo įstatymai trys teisės aktai, kurie garantuoja, kad kiekvienas jaunas žmogus gali siekti įgyti aukštąjį išsilavinimą. Lėšų negali trūk­ ti, jos tiesiog atiduodamos ten, kur ne­ derėtų jų skirti tiek daug. Krašto apsau­ gai lėšos skiriamos neklausiam, arjų yra. Ši sritis garantuota, kad lėšų bus, o stu­

dijos irmokslas, kurie garantuoja šalies saugumą ir ateitį - ne?!

Ar tai pagrindinė reforma, kurios reikėjo? Jaunimas emigruoja j užsie­ nį, rengiama per daug nereikalingų mūsų šaliai specialistų, baigusieji aukštąsias mokyklas negaunauiarbo...

Baigusių aukštąsias mokyklas ir ne­ dirbančių jaunuolių Lietuvoje yra 2 3 proc.; turinčiųjų tik specialųjį išsila­ vinimą šis proc. kur kas didesnis - va­ dinasi, mokslo poreikis yra.

Auga nauja karta, kuri darbo vietų ieškos ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Lietuva bus atvira laisvam rinkos ir kapitalo judėjimui. Pas mus atvyks jauni žmonės, konkuruos su mūsų žmonėmis ir neaišku, kurie laimės. Dėl šių priežasčių reikia gero išsilavinimo.

Pasaulis keičiasi. Anksčiau gavus diplomą valstybė skirdavo ir darbo vietą.

Dabar gebėjimai, apsukrumas, požiūris į studijas lems, kaip seksis surasti darbo vietą - nebūtinai Lietuvoje. Įsigaliojus naujajam įstatymui VU vadovai prognozuoja neteksią 5 mln. litų per metus. Įstatymu nepasitiki akademinė bendruomenė. Kodėl taip yra?

Netiesa, kad VU neteks tiek pi­ nigų. Šiemet įgyvendinti įstatymą neprireiks nė cento papildomų lėšų.

Mano žiniomis, VU iš valstybės biu­ džeto gavo daugiau kaip 4 mln. papildomų lėšų.

Daugiau kaip 30 metų buvau VU akademinės bendruomenės narys, tebesu ir dabar. Linkiu, kad studentai būtų optimistiškesni nei jų dėstytojai ar vadovai Turite drąsiai žvelgti j savo ir šalies ateitį.

V. Naujiko nuotr.

Universitas Vilnensis

4

2002 m. vasaris

Dėkojame studijų Renkame vardą studentų kavinei rėmėjams Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas rengia ekonomikos, vadybos ir verslo administravimo bei vadybos informacinių sistemų specialistus. Nemažą nuolat atnaujinamų studijų programų dalį su­ daro dalykai, susiję su informacijos ir komunikacijos technologijo­ mis, kompiuterių programinės įrangos taikymu. Plėsti ir moderni­ zuoti fakultete turimą įrangą mums labai padeda įvairios informaci­ jos verslo įmonės. Jau kelinti metai studijoms sėkmingai naudojame taikomąją programinę įrangą, kurią mums padovanojo įvairios akci­ nės bendrovės ir kompiuterinių paslaugų įmonės, pirmiausia - „Scala Lietuva", „Navision Softvvare Balde", „Labbis" ir kt.

Ypač džiaugiamės, kad nuo šių mokslo metų UAB „Labbis“ fakulteto kompiuterių auditorijose įdiegė net 50 naujosverslo informacijos valdymo sistemos „APSKAITA III“ darbo vie­ tų, atnaujino 50 apskaitos sistemos „KONTO“ licencijų. Mūsų studentai jau gali išbandyti ir šios bendrovės su­ kurtą viešbučių veiklos planavimo ir or­ ganizavimo sistemą „PORTJĖ“. Ben­ dra mums nemokamai perduotos įran­ gos rinkos kaina siekia daugiau kaip 150 tūkst. litų. Panaudodama UAB „Labbis“ programinę įrangą ir meto­ dinę medžiagą, mūsų fakulteto Ekono­ minės informatikos katedra pradėjo rengti informacinių sistemų nuotolinių studijų sistemą internete, sėkmingai at­ liko pirmuosius bandymus.

Visai neseniai užmegzti geri ir abiem pusėm naudingi santykiai su kompiuterinių paslaugų įmone „Sai­ kas“. Šios įmonės sukurta informaci­ ne sistema „Draudimas“ ir buhalteri­ nės apskaitos programine įranga nau­ dojasi per 10 Lietuvos draudimo ben­ drovių. Atnaujinta „Draudimo“ siste­

Konferencijose

ma, kurios vertė siekia 200 tūkst. litų, mums buvo padovanota ir instaliuota dviejose kompiuterių auditorijose (be­ veik 40 darbo vietų). Jau dabar stu­ dentai gali susipažinti su kitų metų draudimo naujovėmis (pvz„ privalo­ muoju transporto priemonių valdyto­ jų civilinės atsakomybės draudimu), iš­ bandyti interneto sistemos pardavimų modulį „e-Draudimas“. Įmonės spe­ cialistai įsipareigojo prižiūrėti ir nuo­ lat atnaujinti programinę įrangą, pa­ dėti dėstytojams ir studentams išmokti ja naudotis.

Ekonominės informatikos ka­ tedros vedėjas doc. dr. Zenonas Brazaitis ir UAB „Labbis“ genera­ linis direktorius Antanas Grigalavi­ čius bei įmonės „Saikas“ direktorius Stasys Medžiūnas sutarė 2002 me­ tais dar labiau stiprinti visiems nau­ dingą bendradarbiavimą. Už tai nuoširdžiai dėkojame mūsų rėmė­ jams.

Ramunė TOLEIKYTĖ Po rekonstrukcijos duris at­ vėrė naujai įrengta Chemijos fa­ kulteto studentų kavinė, kurią aptarnauja UAB „Taurakalnis“.

Kavinėje yra naujas baras, pakeisti baldai - dabar joje pa­ togūs ir patvarūs mediniai sta­ lai bei suolai. Čia galima ne tik išgerti kavos, įvairios arbatos, gardžiai papietauti, bet ir iš­ lenkti bokalą alaus.

Kavinę iš karto pamėgo stu­ dentai - jie čia jaučiasi gerai: kas paskaitoms rengiasi, kas

diskutuoja, o kas prie nuošalaus stalelio ir kortas pamėto.

Ateityje kavinė veiks ir vaka­ rais.

Ei, studente, kavinė dar netu­ ri pavadinimo, taigi padėk išrink­ ti! Geriausio kavinės pavadini­ mo autoriaus laukia prizas - so­ ti vakarienė dviems asmenims.

Pasiūlymus iki kovo 1 d. siųs­ kite į laikraščio redakciją (ei. p. liana.binkauskiene'fjjcr.vu.lt arba adresu: 16 kab., Centriniai rūmai, Vilniaus universitetas) arba palikite kavinėje.

Komisija nuspręs, kuris pava­ dinimas bus užrašytas virš kavi­ nės durų.

Šiemet sukanka 10 metų,

kai Vilniaus universitete buvo įkurtas Moterų studijų cen­ tras ir platesniu mastu inici­ juotos lyčių studijos. Siekiant

pažymėti akademinės veiklos dešimtmetį, 2002 m. gegužės 17 d. rengiama konferencija „10 metų lyčių studijoms Lie­ tuvoje: praeitis, dabartis, atei­ tis“. Konferencijos tikslas apibendrinti mokslinius pasie­ kimus ir nubrėžti lyčių studijų Lietuvoje perspektyvas.

Organizacinis komitetas konferencijoje siūlo diskutuoti šiomis temomis:

• • • • •

lyties aspektai politikoje, švietime, moksle; prekyba moterimis, smur­ tas prieš moteris; seksualinės mažumos Lie­ tuvoje; socialiniai, psichologiniai lyčių tyrinėjimai; lyčių studijų perspektyvos.

Lauksime pranešimų ir ki­ tais Jus dominančiais lyčių stu­ dijų aspektais.

Pranešimų santrumpas (300 - 400 žodžių) prašome siųsti iki 2002 balandžio 1 d. elektroni­ niu paštu msc&cr.vu.lt arba faksu (22) 68 71 63. Apie kon­ ferencijai atrinktus pranešimus bus pranešta iki balandžio 15 d.

VU Ekonomikos fakulteto dekanas prof. habil. dr. St. MARTIŠIUS

V Naujiko nuotr. Naujojoje kavinėje.

Konferencijos organizacinis komitetas

J_____________________________________________

Verslo paslaptys ir vadybos vingrybės būsimiems verslininkams ir vadybininkams Edvinas ČELKIS, EF studentas Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete surengta IX kasmetinė kon­ ferencija „Verslo paslaptys ir vadybos vingrybės“. Tai tradicinė verslo vady­ bos ir administravimo krypties I kur­ so studentų mokslinė konferencija.

Renginys buvo suorganizuotas Eko­ nomikos fakulteto prodekano doc. Vytauto Kindurio bei grupelės aktyvių pirmo kurso studentų. Ši kon­ ferencija - savotiškas krikštas jaunie­ siems verslininkams ir vadybinin­ kams. Tai tarsi pirmas studento žings­ nis į akademinį gyvenimą, kuriame dar bus gausybė įvairių mokslinių konferencijų, pranešimų bei moksli­ nių darbų. Tai patvirtino ir Ekonomi­ kos fakulteto dekanas prof. S. Marti­ šius, sakydamas įžanginę kalbą: jis pa­ brėžė konferencijos svarbą studen­ tams. Dekanas taip pat džiaugėsi, kad konferencijoje bus gvildenamos te­

mos, tikrai aktualios ne tik šios spe­ cializacijos studentams, bet ir visam akademiniam jaunimui. Po gerbiamo dekano kalbos buvo perkirpta simbo­ linė konferencijos atidarymo juoste­ lė - atėjo laikas išklausyti ilgai reng­ tus pirmakursių darbus.

Pranešėjams teko nelengvas dar­ bas. Jie turėjo ne tik atskleisti teori­ nes žinias, bet ir parodyti, kad moka jas pritaikyti praktiškai. Pranešimų tikslas buvo atkreipti publikos dėme­ sį į tam tikras aktualias problemas, siū­ lyti galimus jų sprendimo būdus. Pra­ nešimų temas galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmuose konferencijos pra­ nešimuose daugiau dėmesio buvo ski­ riama atskiroms verslo sritims, verslo plėtrai bei verslo problemoms nagri­ nėti. Skaityti šie pranešimai: „Lizin­ go ir faktoringo plėtra Lietuvoje“ (Audrius Antanaitis ir Saulė Vaitie­ kūnaitė, vadovas-asist. Darius Jokubauskas); „Lietuvos verslo lyderės: ša­ kos ir įmonės“ (Petras Bendžiūnas ir Vilma Navickaitė, vadovas doc. V. Kindurys); ,-,Gera reklama sėkmingas verslas?“ (Aira Žukauskaitė ir

Pirmos vietos laimėtojus apdovanoja vienas išpagrindi­ nių konferencijos organizatorių doc. Vytautas Kindurys.

Jolita Tamulevičiū­ tė, vadovas doc. V. Kindurys); „Moteris versle - iš­ šūkis ar kasdieny­ bė?“ (Monika Varkalytė ir Laura Batulevičiūtė, vadovas - doc. V. Kindurys).

Kitų pranešimų autoriai aktyviai nag­ rinėjo Lietuvos aka­ deminio jaunimo problemas. Taip pat

daug dėmesio buvo skirta apžvelgti jaunųjų verslininkų ir vadybininkų da­ bartį ir perspektyvas. Pristatytos šios temos: „Lietuvos jaunimo darbo rin­ kos kitimo tendencijos 1998 2001 metais“ (Renata Bernotaitė ir Simona Gerikaitė, vadovas doc. V. Kindurys); „Kodėl ir kur dir­ ba Lietuvos studentai?“ (Renata Baubtytė ir Aistė Ulozaitė, vadovasasist. Darius Jokubauskas); „Draudi­ mo vadybos specialistų pasiūla ir pa­ klausa“ (Dovilė Koncevičiūtė ir Au­ rimas Čiagus, vadovas - doc. V. Kin­ durys); „Kokios vadybos ir verslo ad­ ministravimo absolventų perspekty­ vos?“ (Loreta Augulytė ir Eurelija Kim Taisan, vadovas - doc. V. Kindu­ rys); „Kodėl pasirinkome vadybos ir verslo administravimo studijas?“ (Vy­ tis Varanavičius ir Rūta Navickaitė, vadovas-doc. V. Kindurys).

Pranešimus vertino dvi komisijos.

Viena (pirmininkė A. Gedminaitė; S. Jokšaitė; I. Adomavičiūtė) vertino pranešėjų oratorinius sugebėjimus, rinko geriausius oratorius. Labiausiai sekėsi trims studentų poroms. Trečią vietą geriausių oratorių rinkimuose laimėjo M. Varkalytė ir L. Batulevičiūtė. Jų pranešimas „Moterys versle - iššūkis ar kasdienybė?“ susilaukė ypač audringos publikos reakcijos.

Konstatuota, kad kol kas Lietuvoje dar nėra susiformavęs pakankamai palankus požiūris į moteris verslinin­ kes. Tačiau šis požiūris po truputį kei­ čiasi. Šiuo metu tik 30 proc. įmonių

steigėjų yra moterys. Pranešimo duo­ menimis, tai lemia tam tikros šeimy­ ninės aplinkybės bei moterų charak­ terio ypatybės. Antrą vietą laimėjo P. Bendžiūnas ir V. Navickaitė. Savo pranešime „Lietuvos verslo lyderės

šakos ir įmonės“ jie įvertino Lietuvos įmonių veiklos rodiklius pagal atski­ rus kriterijus, apžvelgė įmonių per­ spektyvas. Geriausių oratorių vardą pelnė L. Augulytė ir A. Kim Taisan.

Jos savo pranešime „Kokios vadybos ir verslo administravimo absolventų perspektyvos“ trumpai apžvelgė, ko­ kių profesijų atstovams ateityje turė­ tų būtilengva rastidarbą, okokių pro­ fesijų atstovams gali kilti tam tikrų sunkumų. Pabrėžtas vadybos ir ver­ slo administravimo specialistų porei­ kis, trumpai apibūdintos pagrindinės jų savybės bei aptartos jaunųjų ver­ slininkų bei vadybininkų įsidarbinimo perspektyvos baigus studijas Vilniaus universitete.

Kitos vertinimo komisijos (pirmi­ ninkė D. Akrimavičiūtė; I. Medvede­ vą; I. Rupšytė; socialinių mokslų dak­ tarė I. Bražukienė) užduotis buvo iš­ rinkti geriausius pranešimus, taip pat skirti paskatinamąsias vietas tiems, kuriems mažiau pasisekė. Paskatina­ mosios vietos atiteko trims poroms.

Trečia vieta atiteko D. Konsevičiūtei ir A. Čiabui, skaičiusiems pranešimą „Draudimo vadybos specialistų pasiū­ la ir paklausa“. Studentai apžvelgė šios vadybos srities specialistų porei­ kį, studentų motyvus pasirenkant šią specializaciją. Aptarta ir bendra drau­ dimo įmonių veiklos plėtra Lietuvo­ je, kuri buvo palyginta su užsienio ša­ lių draudimo kompanijų patirtimi.

Antrą vietą laimėjo A.Žukauskaitė ir J. Tamulevičiūtė. Jos savo pranešime „Gera reklama - sėkmingas verslas?“ įvertino dabartinių įmonių vadovų požiūrį į reklamą bei jos įtaką verslui.

Studentės atliko mini apklausą ir išsi­ aiškino, kokią vietą įmonių veikloje užima reklama. Konstatuota, kad di­ džioji dauguma (apie 50 proc.) versli­ ninkų sėkmingą veiklą sieja su gera reklama, nors buvo įvardyta ir dau­ giau sėkmės priežasčių, kurios galėjo lemti sėkmingą veiklą. Kai kurių įmo­ nių vadovai pabrėžė teikią didesnę svarbą produkto kokybei ar aptarna­

vimo kultūrai. Tačiau net 97 proc. ap­ klaustųjų akcentavo, kad bet kokios įmonės veikla reikalauja atitinkamos reklamos. Komisijos nuomone, la­ biausiai vertos paskatinimo buvo L. Augulytė ir A. Kim Taisan, paren­ gusios pranešimą „Kokios vadybos ir verslo administravimo absolventų perspektyvos?“.

Pagaliau atėjo svarbiausias konfe­ rencijos momentas: geriausio prane­ šimo rinkimų rezultatai.

Trečia vieta atiteko R. Bernotaitei ir S. Gerikaitei už pranešimą „Lietuvos jaunimo darbo rinkos kitimo tendenci­ jos 1998-2001 m.“. Studentės glaustai išdėstė jaunimo užimtumo problemas, trumpai aptarė jų kitimą iki 2001 m.

Studentės, kaip ir dauguma pranešėjų, rėmėsi savo sudarytos anketos apklau­ sos rezultatais, kuriuos palygino su Sta­ tistikos departamento duomenimis. Pa­ aiškėjo, kad gana nemažai studentų jau dabar yra užsiėmę, o kai kurie netgi tu­ ri nuolatinį darbą. Populiariausia stu­ dentų užimtumo sritis - darbas įvairio­ se paslaugas teikiančiose įmonėse.

Antros vietos labiausiai vertos bu­ vo pranešimo „Moterys versle - iššū­ kis ar kasdienybė?“ autorės M. Var­ kalytė ir L. Batulevičiūtė.

O konferencijos nugalėtojais tapo V. Varanavičius ir R. Navickaitė. Jų pra­ nešimas „Kodėl pasirinkome vadybos irversloadministravimostudijas?“ (dar­ bo vadovas - doc. V. Kindurys), komi­ sijos narių nuomone, labiausiai atitiko visus reikalavimus. Pranešimas labai su­ domino konferencijos dalyvius, prane­ šėjams buvo pateikta daugybė klausi­ mų. Studentų pranešimo pagrindą su­ darė jų pačių parengta anketa.

Jos rezultatai buvo palyginti su Ekono­ mikos fakulteto dekanato duomenimis: paaiškėjo, kad skirtumai labai nedideli.

Taigi pranešėjai beveik neabejojo jų tikslumu. Anketos tyrimo rezultatai pa­ rodė, kad daugelis įstojusių į šią specia­ lybę studentų neturėjo visiškai aiškaus

Nukelta į 6 psl.

Universitas Vilnensis

2002 m. vasaris

r

Istorija

5

J

Vasario 16-osios Akto signatarai Doc. Sigitas JEGELEVIČIUS Daug kam pažįstama 84 me­ tų senumo nuotrauka, kurioje užfiksuota 20 įvairaus amžiaus vyriškių su Jonu Basanavičiumi viduryje. Ori, net paradinė, įprasto tų laikų stiliaus nuotrau­ ka vaizduoja Lietuvos Tarybą po to, kai ji ūkanotą 1918 m. vasa­ rio 16 d. rytą pasirašė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Minė­ dami šią svarbią mūsų valstybei atkūrimo datą, prisimename Va­ sario 16-osios Akto atsiradimo aplinkybes, įgyvendinimo sunku­ mus, kaip sudėtingai buvo siekia­ ma tarptautinio Lietuvos pripa­ žinimo, bet kartais užmirštame tuos, kurie parengė ir savo pa­ rašais įteisino Aktą, pasitenkin­ dami bendru signatarų vardu.

Tiesiogiai Valstybės atkūrimo akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, gal dar Steponas Kairys. Bet Ak­ to tekstui, užgesinus partines ir asmenines ambicijas, pašalinus Lietuvos Tarybos visiško skilimo grėsmę, pritarė visi Lietuvos Ta­ rybos nariai, visi jį pasirašė. Mi­ nėtas intelektualų ketvertukas tėra projekto autoriai. Oficialus Valstybės atkūrimo akto auto­ rius - visa Lietuvos Taryba.

Lietuvos Taryboje, kurią 1917 m. rugsėjo viduryje išrinko lietuvių Vilniaus konferencija, buvo 20 visuomenės veikėjų. Tai įvairios socialinės aplinkos, įvai­ rių pažiūrų ir profesijų žmonės.

Ir vis dėlto tai nebuvo atsitiktinis žmonių sambūris. Kas juos siejo?

Pirmiausia visi jie - XIX a. antroje pusėje suklestėjusio lie­ tuvių tautinio Atgimimo veikė­ jai. Dauguma jų dalyvavo 1905 m. gruodį susirinkusiame Didžiajame Vilniaus Seime, ku­ riame atvirai buvo svarstoma, kad Lietuvai būtų suteikta auto­ nomija Rusijos imperijos sudė­ tyje. Tai buvo pirmas žingsnis ne­ priklausomybės link. Daugelis buvo 1907 m. įkurtos Lietuvių mokslo draugijos, tapusios Mokslų akademijos pirmtake, nariai. Prasidėjus Pirmajam pa­ sauliniam karui, beveik visi bu­ vo Lietuvių draugijos nukentė­ jusiesiems nuo karo šelpti nariai, vadovai. Pradėjus steigti lietuviš­ kas mokyklas, dažnas ėmėsi rengti lietuviškus vadovėlius.

Beveik visi signatarai gimė kaime, tik du - miesteliuose: My­ kolas Biržiška Viekšniuose, o Pranas Dovydaitis - Višakio Rū­ doje. Įdomi signatarų kilimo ge­ ografija. Po tris kilę iš Biržų, Tau­ ragės, Telšių ir Šakių apskričių, po du - iš Marijampolės ir Uk­ mergės apskričių, po vieną - iš Rokiškio, Trakų, Vilkaviškio ap­ skričių, vienas gimęs Latvijoje.

Taigi net 6 signatarai, t. y. treč­ dalis, kilę iš Užnemunės.

Negalima sakyti, kad jie buvo vienmečiai. Vis dėlto dauguma tos pačios kartos žmonės. Kon­ kretus jų amžius Vasario 16osios Akto pasirašymo dieną bu­ vo toks: iki 30 metų - 2, nuo 30 iki 40 metų - 8, nuo 41 iki 50 me­ tų - 6, nuo 51 iki 60 metų - 3, Jonui Basanavičiui jau buvo 67 metai.

Pagal tikybą vaizdas buvo toks: 19 katalikų (jeigu kataliku laikysime ir J. Basanavičių, kuris buvo krikštytas, bet bažnyčios vengė; jis bene vienintelis su žmona gyveno tik sudarę civili­ nę santuoką); Jokūbas Šernas buvo evangelikas reformatas.

Dauguma būsimų signatarų politinę veiklą pradėjo dar būda­ mi moksleiviai slaptuose lietuvių moksleivių būreliuose ar tiesiog dalyvaudami protesto akcijose, nukreiptose prieš prievartinį lie­ tuvių moksleivių dalyvavimą sta­ čiatikių pamaldose ar vertimą klasėje kalbėti poterius ir kitas maldas rusiškai. Už tokias akci­

Austrijoje, Čekijoje, Šveicarijo­ je, Vokietijoje. Keturi buvo bai­ gę Peterburgo katalikų dvasinę akademiją. Įdomiai signatarus galima su­ skirstyti ir pagal specialybes ar profesijas. Daugiausia buvo tei­ sininkų - net 7 (Stanislovas Na­ rutavičius, Jokūbas Šernas, Pra­ nas Dovydaitis, Mykolas Biržiš­ ka, Antanas Smetona, Kazimie­ ras Bizauskas, Jonas Vileišis).

Toliau - kunigai. Jų buvę keturi: Vladislovas Mironas, Alfonsas Petrulis, Justinas Staugaitis, Ka­ zimieras Šaulys. Justinas Stau­ gaitis turėjo aukščiausią bažny­ tinį rangą - 1926 m. tapo Telšių vyskupu ordinaru. Kunigauda­ mas jis daug kur buvo blaško­ mas: dirbo vikaru Alytuje, Lo­ dzėje, Varšuvoje, Marijampolė­ je. 1918 m. važiavo į Miuncheną pas Vatikano nuncijų prašyti, kad popiežius pripažintų Lietu­ vos nepriklausomybę. Beje, Kauno kunigų seminarijoje stu­ dijavo ir Jurgis Šaulys, bet iš jos

bažnyčiose būtų įvestos lietuviš­ kos pamaldos, todėl bažnytinės vyresnybės buvo nemėgiamas ir dažnai kilnojamas po daugelį pa­ rapijų. Dirbo vikaru Joniškyje, Maišiagaloje, Marcinkonyse, net Nalibokuose ir kitur. Tik po 20 kunigystės metų (1911 m.) pagaliau gavo klebono vietą Pi­ vašiūnuose. Čia klebonavo iki 1927 m. Mirė 1928 m. būdamas Musninkų klebonu.

Tarp signatarų buvo du agro­ nomai (Aleksandras Stulginskis ir Donatas Malinauskas), du fi­ nansininkai (Jurgis Šaulys ir Jo­ nas Vailokaitis), istorikas (Petras Klimas), medikas (Jonas Basa­ navičius), ekonomistas (Jonas Smilgevičius) ir inžinierius tech­ nologas (Steponas Kairys).

Nesunku paaiškinti, kodėl bū­ simi signatarai buvo pasirinkę tokias profesijas (išskyrus Petro Klimo atvejį): su tokiomis pro­ fesijomis buvę daug lengviau įsi­ darbinti Lietuvoje, nes jos nebū­ tinai susiję valstybės tarnyba, o į valdišką tarnybą Lietuvoje iki 1906 m. lietuviai katalikai nebu­ vo priimami.

Pagal socialinę kilmę signata­ rus galima suskirstyti taip: 16 ūki­ ninkų vaikų ir 4 bajorų vaikai (vieno iš jų tėvai žemės neturė­

Pirmoji Lietuvos valstybės Taryba, kuri 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

Iš kairės į dešinę sėdi: J. Vileišis, dr. J. Šaulys, kun. J. Staugaitis, St. Narutavičius, dr. J. Basanavičius, A. Smetona, kan. K. Šaulys, Stp. Kairys, J. Smilgevičius. Stovi: K. Bizauskas, J. Vailokaitis, Donatas Malinauskas, kun. VI. Miro­ nas, M. Biržiška, kun. A. Petrulis, S. Banaitis, P Klimas, A. Stulginskis, J. Šernas, Pr. Dovydaitis.

Nuotr. iš Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų archyvo

jas iš gimnazijos buvę pašalinti Steponas Kairys, Alfonsas Petru­ lis, Antanas Smetona. Už lietu­ višką veiklą iš gimnazijos buvo pašalintas Mykolas Biržiška. Už tai buvo persekiojamas ir gimna­ zistas Jonas Vileišis. Daugelis stu­ dijuodami Rusijos universitetuo­ se bei institutuose taip pat buvo slaptų lietuviškų ratelių nariai.

Kai kurie prisidėjo prie lietuvių politinių partijų kūrimo bei veik­ los. Beje, daug kas mokėsi Lie­ pojos ir Mintaujos gimnazijose.

Ko gera, visi mokėjo kalbėti ir ne­ blogai rašė lenkiškai.

Iš 20 signatarų 19 buvo baigę aukštuosius mokslus. Tik Salia­ monas Banaitis tebuvo baigęs buhalterijos ir komercijos kursus Peterburge. 1926 m., jau turėda­ mas 60 metų, jis įstojo j Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fa­ kultetą, bet studijų nebaigė 1933 m. mirė. Peterburgo uni­ versitetą buvo baigę 5 signatarai, Maskvos - 4, technikos institu­ tus Peterburge - 2, po vieną sig­ natarą aukštąjį išsilavinimą įgijo

buvo pašalintas už draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą.

Paskui baigė Berno universitetą.

Jurgis Šaulys buvo pirmasis mo­ dernios Lietuvos Valstybės am­ basadorius (1918 - 1919 m. bu­ vo pirmuoju pasiuntiniu Vokie­ tijoje). Vėliau buvo pasiuntiniu Šveicarijoje, Italijoje, Vatikane, Vokietijoje, Lenkijoje, nuo 1939 m. rudens iki 1946 m., kai Šveicarijos valdžia uždarė Lietu­ vos pasiuntinybę - vėl Šveicari­ joje. Aleksandras Stulginskis bu­ vo baigęs Kauno kunigų semina­ riją, bet pasiprašęs atidėti kuni­ go šventimus. Vėliau išvyko į Austriją, kur studijavo filosofiją, bet baigė agronomijos mokslus.

Mokslui dvasinėje seminarijoje buvo rengiamas Jonas Basanavi­ čius. Antanas Smetona buvo įstojęs į Kauno kunigų semina­ riją, bet po kelių savaičių išsto­ jo. Labai įdomus kun. Alfonso Petrulio likimas. Jis studijavo Lvovo veterinarijos institute, bet paskui tapo labai išsilavinusiu kunigu. Jis atkakliai kovojo, kad

jo). Bajoriškos kilmės buvę Do­ natas Malinauskas (iš Trakų apskr.), Stanislavas Narutavičius (iš Telšių apskr.), Jonas Smilge­ vičius (taip pat iš Telšių apskr.) ir Mykolas Biržiška (jo tėvas buvo Viekšnių vaistininkas). Visi trys broliai Biržiškos vėliau vengė kal­ bėti apie savo bajorišką kilmę.

Iš įdomesnių signatarų minė­ tinas bajoras Donatas Malinaus­ kas. Jis, Trakų apskrityje valdęs kelis dvarelius, užsienyje baigęs agronomijos mokslus, buvo ypač spalvinga asmenybė. Mėgo palė­ bauti, bet saikingai. Nemėgo anksti keltis. Dažnai, ypač žiemą, ilgokai gyvendavęs Vilniuje. Jo aplinka buvo gerokai sulenkėju­ si, bet jis pats nuo jaunystės lin­ ko į lietuvybę. Gerai kalbėjo ir neblogai rašė lietuviškai.

1815 m. subūrė slaptą organiza­ ciją „12 Vilniaus apaštalų“, kuri reikalavo lietuviškų pamaldų Vilniaus bažnyčiose. 1901 m. pa­ siekė, kad Vilniaus vyskupas lie­ tuvių sielovados reikalams pa­ skirtų Šv. Mikalojaus bažnyčią.

Beje, vienas iš „Vilniaus apašta­ lų“ buvo ir signataras Jonas Vi­ leišis. Kai 1920 m. spalio 9 d. Vil­ nių užėmė gen. L. Želigovskis, D. Malinauskas iš Vilniaus buvo ištremtas į Kauną. Buvo Lietu­ vos pasiuntiniu Prahoje, Taline, šiek tiek dirbo URM, bet valdiš­ ka tarnyba jam nelabai sekėsi.

Koks Vasario 16-osios Akto signatarų likimas?

Iki karo pradžios mirė penki: Stanislovas Narutavičius, Jokū­ bas Šernas, Alfonsas Petrulis, Sa­ liamonas Banaitis ir Jonas Basa­ navičius. Dar trys mirė nacių oku­ pacijos metais Lietuvoje: Justinas Staugaitis, Jonas Vileišis, Jonas Smilgevičius. Kitų 12 signatarų li­ kimas toks pats tragiškas, kaip ir jų atkurtos Lietuvos valstybės.

Nuo gresiančio sovietų teroro 6 pasitraukė į Vakarus ir tapo pri­ verstiniais politiniais emigrantais.

Anksčiausiai, dar 1940 m., pasi­ traukė Antanas Smetona, Jonas Vailokaitis ir Jurgis Šaulys. Kiti Steponas Kairys, Mykolas Biržiš­ ka ir Kazimieras Šaulys - pasi­ traukė 1944 m. vasarą. Išeiviai mirė kas Vokietijoje, kas Šveica­ rijoje, kas Amerikoje...

Dar 6 signatarai tapo sovieti­ nio teroro aukomis. Pirmosios aukos - Vladislovas Mironas ir Kazimieras Bizauskas. Juos NKVD areštavo dar 1940 m. lie­ pą. Prasidėjus 1941 m. Vokietijos ir sovietų karui, Kazimierą Bi­ zauską enkavedistai su didele grupe kalinių iš Kauno vežė gilyn į Rusiją ir pakelyje kažkur už Minsko sušaudė. Vladislovas Mi­ ronas per Birželio sukilimą iš ka­ lėjimo buvo išlaisvintas, bet po karo sovietai jį vėl suėmė. Mirė 1953 m. Vladimiro kalėjime.

Aleksandras Stulginskis, Dona­ tas Malinauskas ir Pranas Dovy­ daitis 1941 m. birželio 14 d. su šei­ momis buvo ištremti. Donatas Malinauskas su šeima pateko į Altajų. Ten, netoli Bijsko, 1941 m. pabaigoje ar 1942 m. pradžioje mirė nuo bado. Kiti du nuo šei­ mų buvę atskirti ir įkalinti lage­ riuose. Pranas Dovydaitis 1942 m. sušaudytas Sverdlovske.

Aleksandras Stulginskis lagerį iš­ tvėrė (neretai dirbdavęs agrono­ mu lagerių pagalbiniuose ūkiuo­ se, šiltnamiuose), 1954 m. iš lage­ rio paleistas, bet ištremtas pas žmoną j Komiją. 1956 m. grįžo į Kauną, dirbo sodininkystės srity­ je, 1969 m. mirė Kaune. Abiejų banditinių režimų lagerininko da­ lią patyrė Petras Klimas, žymus Lietuvos diplomatas. Antrasis pasaulinis karas jį užklupo dir­ bantį ambasadoriumi Paryžiuje.

Naciai 1940 m. Lietuvos ambasa­ dą Paryžiuje uždarė ir pastatą ati­ davė sovietams. 1942 m. naciai ambasadorių suėmė ir metus iš­ laikė koncentracijos stovykloje, o paskui išsiuntė į Lietuvą. 1944 m. į Vakarus pasitraukti nespėjo, bu­ vo sovietų suimtas ir įgrūstas į la­ gerį. Iš jo grįžo paliegęs ir 1968 m. mirė Kaune.

Taigi buvo sunaikinta Lietu­ vos valstybė ir sunaikinta trečda­ lis jos Nepriklausomybės Akto signatarų. Visi to Akto signata­ rai buvo ryškios asmenybės.

Universitas Vilnensis

6

Akademinės bendruomenės sielovados centro stotelė Saulėtekyje Sausio 6 d. Vilniaus universiteto bendrabučių miestelyje buvo pašventinta pirmoji Vil­ niaus akademinės bendruomenės sielovados centro stotelė. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos kar­

dinolas A. J. Bačkis, Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektorius doc. S. Vengris, reikalų valdytojas doc. S. Sunelaitis, Šv. Jonų bažnyčios rektorius kun. A. Baniulis, VU ir kitų mokyklų dėstytojai bei studentai. VASC vadovas kun. A. Saulaitis papasakojo apie aka­ deminės sielovados idėją ir jos sklaidą universitetuose, dėkojo užsienio rėmėjams, savano­

riams dėstytojams ir studentams. VU vadovai linkėjo, kad ši sielovados stotelė būtų vieta, kur galėtų rinktis ir rasti dvasinę atgaivą ir ramybę bendrabučių gyventojai.

s. A. KARALIŪTĖ Tai pirmoji akademinės sie­ lovados stotelė, įrengta Vilniaus aukštųjų mokyklų studentų bendrabučiuose. Joje nuolat ro­ doma vaikų dienos programa studentų ir dėstytojų vaikams, rengiamos psichologinės kon­ sultacijos, dirbamas socialinis darbas, atliekami tyrimai, orga­ nizuojami renginiai studentams.

Vilniaus pedagoginio universi­ teto dėstytojai krikščionys taip pat imasi panašios iniciatyvos, juos paremia VPU vadovybė bei VASC. Panašias programas ke­ tinama organizuoti ir kitose Vil­ niaus aukštosiose mokyklose.

Tradicija tampa advento ir ga­ vėnios susikaupimai, praeitą ru-

RIMANTAS PLAIPA Eidamas 40-uosius gyvenimo metus, staiga mirė Biochemijos ir biofizikos ka­ tedros darbuotojas Rimantas Plaipa. _ 1985 m Rimantas baigė Vilniaus uni­ versiteto Chemijos fakultetą ir pradėjo dirbti Biochemijos ir biofizikos katedros jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu.

Dar vidurinėje mokykloje, o vėliau ir stu­ dijų metais, išryškėjo išskirtinė Rimanto erudicija ir išsamios chemijos, matematikos, biologijos žinios. Riman­ tas buvo puikus eksperimentatorius: jau pirmais studijų Universite­ te metais jis pradėjo dirbti mokslinėje laboratorijoje ir tyrė- nepa­ prastai daug darbo, kruopštumo ir žinių reikalaujančią RNR mole­ kulių stabilumo problemą, taip pat labai domėjosi informatika.

Nors buvo silpnos sveikatos, Rimantas laboratorijai skirdavo visą savo laiką, aukodavo savaitgalius ir atostogas. Buvo labai reiklus sau, greita mokslinė karjera jam nebuvo svarbiausias dalykas gyvenime.

Mes, kolegos, vadinome Rimantą gyva enciklopedija: jis žinojo atsa­ kymus į visus klausimus, niekada neatsisakydavo pagelbėti, o jo pa­ siūlytos idėjos padėjo spręsti daugelio bendradarbių mokslines pro­ blemas. Tiesiog stulbindavo Rimanto literatūros, meno, istorijos ži­ nios. Jis buvo puikus fotografas: senųjų vandens malūnų, kuriuos Rimantas fotografavo gerą dešimtmetį, jau nebėra išlikę. Šviesus Rimanto atminimas išliks visų jį pažinojusiųjų širdyse.

Biochemijos ir biofizikos katedros bendradarbiai

Atidarymo momentas.

denį vykę ne tik Vilniaus univer­ sitete, bet ir Vilniaus pedagogi­ niame universitete, Vilniaus dailės akademijoje, Technologi­ jos mokykloje ir kt. Jau penkio­

se Vilniaus aukštosiose mokyk­ lose studentai gali rinktis krikš­ čioniško dvasingumo kursus, dalyvauti krikščioniškuose ren­ giniuose.

Kviečiame tapti nemokamais kraujo donorais Jūratė KONČIUVIENĖ, Vilniaus kraujo centro Nemokamos kraujo donorystės koordinavimo tarybos atsakingoji sekretorė, tel. 34 37 51 Viešoji įstaiga Vilniaus krau­ jo centras tęsia nemokamos kraujo donorystės akcijas.

Gruodžio 14 d. Nemokamo kraujo donoro diena buvo su­ rengta Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Fakulteto dekanas Dainius Pūras kartu su 30 studentų tapo nemokamais kraujo donorais. Nacionalinė filharmonija pakvietė studen­ tus į koncertą, kino teatras „Lietuva“ dovanojo bilietų į ki­ no seansus.

Nemokamo kraujo donoro diena surengta ir Vilniaus ko­ legijos Slaugos ir priežiūros fa­ kultete. 52 kolegijos studentai tapo nemokamais kraujo dono­ rais. Akcijos rėmėjai - restora­ nai „IDA BASAR“, „Ritos smuklė“, baras „Prie universi­ teto“ - donorus pakvietė nemo­ kamai pietauti.

Gruodžio 14 d. 11 vai. Vil­

2002 m. vasaris

niaus universiteto Medicinos fa­ kultete buvo tęsiama nemoka­ mos kraujo donorystės akcija.

Nacionalinė filharmonija stu­ dentus, tapusius kraujo dono­ rais, pakvietė į koncertą, kino teatras „Lietuva“ dovanojo bi­ lietų. Sultimis, sumuštiniais vai­ šino ir ateityje vaišins UAB „Elmenhorster“, „Nartida ir KO“, UAB „Nokvėja“, UAB „Almarūnas“, „Coca Cola“ atstovybė Lietuvoje, UAB „Dzūkija“.

Viešosios įstaigos Vilniaus kraujo centro Nemokamos kraujo donorystės koordinavi­ mo taryba numatė tokias die­ nas reguliariai rengti įvairiose Vilniaus apskrities įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Pir­ moji diena buvo surengta pačia­ me Vilniaus kraujo centre. Ne­ mokamais donorais tapo 20 šios įstaigos darbuotojų. Vilniaus miesto savivaldybėje tik 8 dar­

buotojai pasiryžo tapti nemo­ kamais kraujo donorais. Gražų pavyzdį parodė Vilniaus koope­ racijos kolegija - 38 studentai nemokamai davė kraujo.

Vilniaus kraujo centras kvie­ čia visuomenę, įmonių, įstaigų ir organizacijų atstovus, nevyriau­ sybinių organizacijų aktyvistus paremti nemokamą kraujo do­ norystę. Laukiame pasiūlymų surengti kraujo donorų dienas, tikimės rėmėjų pagalbos.

Dėmesio!

Nemokamos kraujo dono­ rystės koordinacinė taryba prie Vilniaus kraujo centro dėkoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studen­ tams ir dėstytojams, atlikusiems kilnią pilietinę pareigą ir tapusiems nemokamais kraujo donorais, ir kviečia juos į steigiamąjį Kraujo do­ norų klubo susirinkimą, ku­ ris įvyks 2002 m. vasario 28 d. 16 vai. Medicinos fa­ kultete, 13 auditorijoje.

V

Kviečiame į koncertus ©v. Jonų bažnyčioje Vasario 19 d., antradienį, 19 vai.

Waseda universiteto (Japonija) vyrų choras

Kovo 2 d., š eštad i en į, 18 vai.

Jūratė Landsbergvtė (vargonai) ir Arvydas Baržinskas (trimitas)

VU Kultūros centras

MILDA KAIRYTĖ Netekome ištikimos Vilniaus universiteto darbuotojos, kurios vardą profesoriai, kolegos, absolventai ir studentai buvo įpratę sieti su Vokietijos bei Austrijos universitetais.

Mildos Kairytės gyvenimas prabėgo Vilniaus universitete.

1949 m. ji gimė Nidoje, baigė mokyklą Telšiuose, vėliau įstojo į Filologijos fakultetą, jame ir studijavo, ir dirbo. Kai 1974 m. jai buvo suteikta filologo ir vokiečių kalbos dėstytojo kvalifikacija, darbą Filologijos fakultete pakeitė į darbą Finansų ir apskaitos fakultete. Ten penkiolika metų dirbo lingafoniniame kabinete.

Nuo 1989 m. dirbo Universiteto Tarptautinių ryšių skyriuje. Ad­ ministracinį darbą derino su pedagoginiu darbu Vokiečių kalbos katedroje.

Milda Kairytė buvo labai reikli sau ir savikritiška. Ji niekuo­ met neprisiskyrė nuopelnų, nors jų ir nusipelnydavo. Darbšti, pa­ reiginga ir ištikima Universitetui Milda Kairytė įgijo autoritetą daugelyje Vokietijos ir Austrijos universitetų.

Pasiaukojusi darbui, Milda Kairytė paliko platų Vokietijos ir Austrijos kolegų - ištikimų Universiteto draugų ir rėmėjų - ratą.

Verslo paslaptys ir vadybos vingrybės būsimiems verslininkams ir vadybininkams Atkelta iš 4 psl. motyvo, kodėl pasirinko būtent šią spe­ cialybę. Iš pagrindinių pasirinkimo prie­ žasčių buvo nurodyta: tėvų ar draugų įtaka, įdomi studijų programa, noras įgy­ vendinti idėjas. Tačiau daugiausia stu­ dentų nurodė specialybės perspektyvu­ mą bei būsimos profesijos patrauklu­ mą. Absoliuti dauguma studijuojan­ čiųjų (87,5 proc.) patenkinti savo pa­ sirinkimu, nors daugelis jų, stodami į aukštąsias mokyklas, pirmu prioriteto numeriu žymėjo kitas specialybes. Ta­ čiau toks didelis patenkintų studentų skaičius, ko gera, įrodo, kad studijų programa jiems yra gana patraukli. Be­ veik nė vienas studentas (96,6 proc.) nesuabejojo, kad verslo studijų įvadas bei ekonomikos tesrija (74,16 proc.) yra naudingi. Apibendrinant praneši­ mą buvo pabrėžta, kad ši profesija šiuo metu yra viena iš perspektyviausių ir ateityje gerų specialistų poreikis tikrai didės.

Pirmas tris vietas užėmę prane­ šimų autoriai buvo apdovanoti pi­ niginiais UAB „Mevesta“ prizais bei kitų rėmėjų dovanomis. Po iškilmin­ go momento į susirinkusiuosius kreipėsi vienas iš pagrindinių kon­ ferencijos organizatorių doc. V. Kin­ durys. Jis padėkojo susirinkusie­ siems, apdovanojo daugelį padėju-

Konferencija pritraukė daug studentų. šiųjų rengti konferenciją, įteikė jiems EF dekano padėkos raštus, taip pat apdovanojo smulkiomis rė­ mėjų (UAB „Verslo žinios“, UAB „Mevesta“, UAB „Čilija“, UAB „Li-

tesko“, UAB „Pačiolis“, UAB kino teatras „Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, leidyklos „Baltos lan­ kos“, „Tyto alba“) dovanomis. Ap­ dovanoti puikiai konferenciją vedę Monika Bruklytė ir Rimas Majaus­ kas. Aktyviausiai konferencijoje da­ lyvavusi ir daugiausiai klausimų uždavusi Neringa Kundraitė buvo ap­ dovanota laikraščio „Verslo žinios“ pusės metų prenumerata.

Doc. V. Kindurys sakė turįs viltį, kad renginys bus organizuojamas ir at­ eityje, ir pabrėžė, kad konferencija su­ rengta tik dėl pačių studentų inicia­ tyvos, noro bei pastangų.

Organizatorių vardu dėkojame vi­ siems rėmėjams.

*

Universitas Vilnensis & VUSA

2002 m. vasaris

7

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt Trumpai

■ Sausio pabaigoje apie Aukštojo mokslo įstatymo pa­ taisas LR Seime diskutavo VU­ SA prezidentas M. Reinikis, LSS prezidentė D. Skučaitė, VPU SAprezidentė A. Tamule­ vičiūtė, LSS jaunimo politikos kordinatorius N. Ramanauskas, LSS atstovas ryšiams su visuo­ mene D. Lanauskas ir Seimo narių politinio bendradarbiavi­ mo taryba: A. Kubilius, A. Vaz­ bys, E. Vareikis, E. Masiulis. Su­

sitikime nutarta nuolat bendra­ darbiauti.

■ Vasario 15 - 17d. VU lankėsi Baltarusijos Valstybinio universiteto delegacija. Viešna­ gės metu buvo pasirašyta su­ tartis tarp Baltarusijos univer­ siteto Studentų Sąjungos ir VUSA. Svečiai lankėsi Kaune ir Trakuose.

■ Kadangi dieninio skyriaus egzaminų apeliacinėje komisi­ joje studentų atstovo šiuo metu nėra, VUSA į ją delegavo Stu­ dentų atstovybės valdybos narį VU Teisės fakulteto III kurso studentą Mindaugą Vaičiūną.

■ Sausio 25 - 27 d. Birštono „Versmės“ sanatorijoje Lietu­ vos studentų sąjunga (LSS) su­ rengė BOM (Baltic organizations meeting) seminarą. Jame dalyvavo trijų Baltijos valstybių studentų nacionalinių sąjungų atstovai, taip pat ir VUSA pre­ zidentas Mindaugas Reinikis.

Seminare buvo svarstoma viena iš opiausių problemų - studen­ tų galimybės efektyviai išnaudo­ ti Europos Sąjungos (ES) ben­ drąją studijų erdvę. Aptarta, kaip efektyviau išnaudoti dabar egzistuojančias nacionalines SOCRATES/Erasmus progra­ mas, siekiant skatinti studentų mobilumą bendrojoje ES studi­ jų erdvėje. Kalbėta apie nacio­

nalines trijų Baltijos valstybių aukštojo mokslo sistemas. Dau­ gelis problemų, diskusijos me­ tu įvardytų pagrindinėmis viso­ se trijose Baltijos valstybėse, bu­ vo daugiau ar mažiau siejamos su aukštojo mokslo finansavimu ir socialinėmis šios sistemos reikmėmis. Apsvarstytos ir mo­ kymosi visą gyvenimą perspek­ tyvos. Seminaro dalyvių nuomo­ ne, mokymosi visą gyvenimą ak­ tualumas trijose Baltijos valsty­ bėse nėra visiškai įsisąmonintas ir reikalauja papildomo dėme­ sio tiek iš akademinės bendruo­ menės, tiek iš valstybės. Efek­ tyvus mokymosi visą gyvenimą programų diegimas į dabar eg­ zistuojančią švietimo sistemą, diskusijos dalyvių nuomone, pa­ dėtų greičiau atsigauti trijų Bal­ tijos valstybių ekonomikai ir pa­ skatintų jaunimą aktyviau įsilie­ ti į sparčiai kintančią darbo rin­ ką.

Pagal LSS ir VUSA inform.

VISI, VISI, VISI!!!

Visi mes - vieno kraujo, visi mes - studentai. VUSA nariai - visiškai tokie pat.

Jei tik reikia, čia visada rasite pagalbos, gausite patarimų ir informacijos.

Netingėkite, pasidomėkite, skambinkite, rašykite aktualiais klausimais. Čia niekada nevėlu užsukti, susirasti naujų draugų ir... įrašyti SOLIDŽIĄ eilutę į savo CV Jei turi idėjų, tik nežinai, kaip jas įgyvendinti būtinai užsuk!!! Juk „mūsų dienos, kaip šven­ tės, kaip...“ O jei jau užspaudė problemos šauk, ir atsiliepsime!

Tai kaip?

KUR KREIPTIS?

Svarbiausiais klausimais - j patį VUSA pre­ zidentą Mindaugą Reinikį Mindaugas@vusa.lt arba viceprezidentą Artūrą Šaltį soc@vusa.lt.

VUSA komitetai ypač laukia visų, turinčių GERŲ NORŲ ir LAIKO! Į Socialinį komitetą (soc@vusa.lt) kreipkis,

jei: V V V V V

iškilo problemų dėl bendrabučių; neaišku dėl LSP; turi socialinių problemų; nori padėti kitiems; tiesiog nori būti SOCIALUS...

Į Tarptautinį komitetą (malex@post.5ci.lt) kreipkis, jei: V domiesi užsieniečiais; V tau įdomus kitataučių gyvenimas; V nori dalyvauti ir rengti tarptautines kon­ ferencijas; V nori būti INTERSTUDENTAS...

Į Laisvalaikio komitetą (mickey@centras.lt)

kreipkis, jei: V tau įdomus studentų laisvalaikis; V įvairios akcijos-atrakcijos; V projektai, projektėliai; V šventės ir panašūs dalykėliai; V makaulėje knibžda begalės minčių - drą­ siai išlaisvink jas; V nori būti tiesiog LAISVAS... Į Informacinį komitetą (saulutei3@bamba.ltt gerdal981@yahoo.com) kreipkis, jei: V nori rašyti; V patinka bendrauti; V domiesi interneto puslapių kūrimu ir jų priežiūra; V nori būti svarbus tarpininkas, perduodan­ tis informaciją; V nori didžiuotis, matydamas savo pavardę studentų laikraščiuose; V nori būti INFORMATYVUS...

Mūsų dienos mums kaip šventė, bet kitiems - ne „Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios, tad skubėkim gyventi..“, nes nemokamos studijos nebegrįš jau.

Būtent šią Vytauto Kernagio dainą sostinės „Brodvėjaus“ klubo diskžokėjas dedikavo visiems, baigusiems sesiją. Ar gali būti, kad po kitos sesijos klubo šokių aikštelė jau nebelūš nuo susirinkusių stu­ dentų, „laistančių“ gerus pažymius - garantą, kad išsisukai nuo mo­ kamo mokslo?

Juk įvedus mokestį už studijas (nesvarbu, kad mažesnį) valstybės finansuojamų vietų sumažės kone perpus - nebebus ko švęsti po egzaminų, nes reikės važiuoti pas mamą ir galbūt parduoti tėvų ko­ lektyvinį sodą, kad galėtum grįžti į universitetą...

Ar reforma nebus rakštis tiems, kurie dabar už studijas moka krau­ piai daug (pvz., stomatologai), o jaunieji jų kolegos atsipirks beveik dešimt kartų mažesnėmis sumomis? Gerai, jei kitąmet tebusi antra­ kursis - gali bandyti stoti iš naujo. O jei trečiakursis arba ketvirtakursis?

Ar kurso draugai tebevadins vienas kitą broliais, jei kova dėl bū­ vio - šventos nemokamos vietos - dar labiau paaštrės?

Ar nedidės mokestis už studijas ir ar visi galės gauti paskolas, kai tėvai sudaužys paskutinę taupyklę? O gal dar daugiau kurso draugų reikės išlydėti į užsienį, kad šie ten užsidirbtų mokesčiui už mokslą?

Pagaliau ar aukštojo mokslo kokybė yra patenkinama, kad reikė­ tų už ją mokėti? Ir ar dirbantis (kad galėtų susimokėti) studentas ims iš studijų viską, ką gali?

Padaryta net trys dešimtys Aukštojo mokslo įstatymo pataisų. Ar žinote, kaip skamba 59 straipsnis? „ Valstybinių aukštųjų mokyklų visų formų pagrindinių ir antrosios pakopos studijų studentai kiekvieną semestrą, išskyrus pirmąjį pagrin­ dinių studijų semestrą, aukštajai mokyklai moka studentų studijų įmo­ ką, kuri lygi Vyriausybes nustatyto minimalaus gyvenimo lygio 4 dydžiams. Visiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams studijų įmoka pinnąjįpagrindinių studijų semestrą mokama iš valstybės biudžeto. Stu­ dentai neturi mokėti aukštosioms mokyklomsjokių kitų įmokų, susiju­ sių su studijų programa (už naudojimąsi auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, kita studijų įranga, aukštųjų mokyklų sporto įrengi­ niais ir kt.)“.

Pagal 60 straipsnį „gerai besimokantiems studentams laiduojamas nemokamas mokslas - jų studijų įmokos apmokamos valstybės lėšo­ mis. Gerai besimokančiais studentais laikomi 30procentų kiekvienos studijų programos kiekvieno semestro studentų, atrinktų kas semestrą pagal geriausius studijų rezultatus“.

Tad ar dar bus kaip švęsti mūsų dienas?

Jūsų Gerduks ir Vaiduks

EI, VUSA’oje padaugėjo seneliukų!

Jei VUSA ištikimai sveikintų visus savo narius, tektų pirkti net penkis tortus, o ką jau kalbėti apie žvakutes!

Jei užsuksite į VUSA’ą, neužmirškite paspausti rankos mū­ sų vasarinukams: Mindaugui Reinikiui (g. 1981 02 12), Min­ daugui Žiukui (g. 1981 02 15), Justui Jakubauskui (g. 1981 02 21), Andriui Auguliui (g. 1978 02 25) ir Silvai Radzevičiūtei (g.

1983 02 06)!

Nuoširdžiausi sveikinimai!

Ir bučkiai į abu skruostus!

Į fotoklubą (fotografis@centras.lt) kreipkis, jei:

V patinka fotografijos, savos ir svetimos; V nori išmokti „laiku paspausti mygtuką ir paleisti paukščiuką“; V parodose nori išvysti SAVO fotografijas; V nori retkarčiais „paparaciauti“; V nori būti FOTOAKTYVUS...

S v ei įtiname Studentų savivaldų turnyre, pirmą Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) surengtame klube „Los Patrankos“ (Kaunas), Vilniaus uni­ versiteto vardą gynė VU KHF SA ir... tapo nugalėtojais - laimė­ jo pirmą vietą ir pagrindinį prizą!

VUSA inform.

8

2002 m. vasaris

Universitas Vilnensis & VUSA

Studentai ir Aukštojo mokslo įstatymas - kas ką?

Dėstytojus vertins ir studentai

Aukštojo mokslo reformos šmėkla jau lygiai metus nedingsta nei iš informacinių laidų, nei iš studentų lūpų, ji buvo vadinta registracijos mokesčiu, studijų įmoka, galiausiai pakrikštyta „R. Pavilionio reforma".

Aukštojo mokslo įstatymo pataisos pastaruoju me­ tu sukėlė daug diskusijų dėl mokėjimo tvarkos, vals­ tybės finansuojamų vietų, paskolų teikimo tvarkos.

Dar viena pataisa gali sudominti ir studentus, ir dės­ tytojus. Pagal ją, atestuojant dėstytojus, bus atsižvel­ giama ir į studentų vertinimus.

Gerda INČIŪRAITĖ KRIKŠTATĖVIS

Pasak Aukštojo mokslo įstaty­ mo (AMI) pataisų autoriaus, re­ forma sudaro lygias sąlygas visiems studentams, laiduoja lėšų panau­ dojimo skaidrumą, išsprendžia dvi­ gubo studentų statuso (mokančių už mokslą bei valstybės finansuo­ jamų) problemą, finansinė našta nuo besimokančiųjų pečių perke­ liama valstybei, o studijuoti gali dvigubai daugiau studentų.

Bet studentams atrodo kiek ki­ taip...

ANTRA MEDALIO PUSĖ

Kauno technologijos universi­ teto Studentų sąjunga savo daiže ant pirštų skaičiavo AMI akmenu­ kus: 1. Iš studento atimama konsti­ tucinė teisė į nemokamą mokslą (remiantis LR Konstitucijos 41 str., „mokymas valstybinėse ir sa­ vivaldybių bendrojo lavinimo, pro­ fesinėse bei aukštesniosiose mokykloseyra nemokamas“), nes bet koks studijų įmokos įvedimas reiškia, kad Lietuvos visuomenė sutinka su mokamo mokslo įvedimu Lietuvo­ je2. Dabar universitetuose stu­ dentų teisės nelygios, nes yra mo­ kantys ir nemokantys už mokslą studentai, bet priėmus R. Pavilio­ nio pataisas atsiras jau trijų tipų studentai: nemokantys už mokslą (gerai besimokantys arba socialiai

remtini), imantys kreditą ir mo­ kantys visą studijų kainą (vakari­ nių, neakivaizdinių, intensyviųjų studijų, tęstinio mokymosi studen­ tai).

3. Šiuo metu stipendijas gauna 75 proc. visų Lietuvos studentų; priėmus R. Pavilionio pasiūlymą jų sumažės iki 50 proc.

4. Vyriausybė neturi iš kur gau­ ti pinigų sudalyti kreditavimo fon­ dą, todėl neabejotina, kad pinigai galbūt bus imami iš stipendijų fon­ do, o tai gresia visišku stipendijų panaikinimu.

5. Priėmus R. Pavilionio pasiū­ lymą dauguma studentų bus pri­ versti imti paskolą. Valstybė netu­ ri pinigų kreditavimo fondui, tad neaišku, iš kokių pinigų bus sutei­ kiamos paskolos. Be to, studentai privalės grąžinti ir palūkanas, ku­ rių dydis dar nėra aiškus.

6. 2002 m. Vyriausybė privalo skirti mokslui 1,5 BVP, t. y.

753 mln. litų, nors Finansų minis­ terija jau suplanavo, kad 2002 m aukštajam mokslui bus skirta daug mažiau, t. y. 450 mln. litų. Jau an­ tri metai Vyriausybė nevykdo sa­ vo pažadų ir skiria mokslui vis ma­ žiau lėšų. 1000 litų registracijos mokestis - tik pirmas žingsnis, nes niekas negarantuoja, kad šis mo­ kestis nedidės.

7. Šiuo metu Lietuvoje nėra jokių garantijų, kad baigęs aukš­ tąją mokyklą jaunas specialistas gaus darbą ir pajėgs grąžinti sko­ lą.

Filosofai: nuo minčių - prie darbų Tose pačiose patalpose įsikūrę Filosofijos fakultetas ir TSPMI (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų ins­ titutas) nuolat bendradarbiauja. Studentų grupės pa­ kvietė susipažinti su VUSA, parlamentarų ir šiaip ini­ ciatyvių žmogelių grupe bei pasiteirauti apie juos do­ minančias problemas.

Agnė GILYTĖ Pirmakursiai turės savo angelus sargus

Anot Filosofijos fakulteto at­ stovo Andriaus Bečio, į VUSA prisistatymą atvyko apie 40 stu­ dentų. Buvo aptarti krikštynų, kuratorių reikalai, svarstoma stu­ dentų stovyklos idėja. Į kurato­ rių programą stengtasi įtraukti ir pirmakursius, supažindinti su stu­ dentišku gyvenimu bei po trupu­ tį rengti kitiems metams. Kura­ toriai reikalingi pirmakursiams, kad šie nepasimestų, atitrūkę nuo namų, senų draugų, mamyčių, tė­ velių ir močiučių. Kas? Kur? Kaip? Kada? ir kilus panašius klausimus padeda išspręsti bū­ tent kuratoriai. Jie - lyg savotiški pirmakursių angelai sargai.

Kaip susipažinti su grupės draugais?

Susipažinti su grupės draugais - svarbi užduotis Universiteto

naujokui. Susirasti naujų bičiu­ lių, dar kartą atsikvėpti prieš kimbant į darbą bei dėl dauge­ lio kitų priežasčių apsilankyti studentų stovykloje kvietė par­ lamentarų iniciatyvinės grupės atstovai.

Filosofų klubas

Rudens pabaigoje Filosofijos fakultetas surengė debatus. Juo­ se buvo kuriama studentų atsto­ vybės (SA) ateities vizija. SA su­ prantama kaip stiprus studen­ tams atstovaujantis organas. Ap­ skritai filosofams netrūksta su­ manymų. Jie ketina steigti filo­ sofų klubą. Klube galėtų susitik­ ti, diskutuoti ar tiesiog pasidaly­ ti idėjomis jauni aktyvūs žmonės.

Susitikimai būtų atviri kiekvie­ nam - „fuksui“, trečiakursiui ar magistrantui. Visai nesvarbu ir specialybė: bus laukiami ir ma­ tematikai, ir fizikai, ir bibliote­ kininkai. Taip tikimasi nuomonių bei požiūrių įvairovės bei kuo di­

ALTERNATYVA

Kadangi aukštasis mokslas skir­ tas studentams, būtent jie turi spręsti, koks jis turėtų būti. Studen­ tai turi teisę reikalauti kokybiško dėstytojų įvertinimo, administraci­ jos veiksmų skaidrumo ir pagarbos savo teisėms. Šiaip ar taip, Lietu­ voje yra apie 100 tūkst. studentų!

Studentai siūlo daugiau teisių suteikti nepriklausomoms aukštų­ jų mokyklų taryboms bei studen­ tų atstovybėms. Būtų teisinga, kad įdarbinant dėstytojus aukštojoje mokykloje įtakos turėtų ir paklau­ sos vartotojų - studentų - nuomo­ nė, o mokyklų vadovus (universi­ tetų rektorius ar kolegijų direkto­ rius) rinktų nepriklausomos tary­ bos. Studentų skaičius jose bei se­ natuose turi būti padidintas. Taip pat siūloma pavesti taryboms kon­ troliuoti finansinę bei administra­ cinę aukštųjų mokyklų vadovų veiklą. Tai leistų išties padidinti aukštųjų mokyklų veiksmų skaid­ rumą bei užtikrintų studentų tei­ ses.

Studentai nepritaria, kad būtų didinamas mokančių už mokslą studentų skaičius. Jie siūlo įstaty­ me įtvirtinti nuostatą nedidinti mo­ kančių už studijas studentų skai­ čiaus, o studijų įmokos modelį (4 MGL per semestrą) ragina tai­ kyti studentams, įstojusiems į pa­ pildomas valstybės nefinansuoja­ mas vietas. Studijų įmokos turėtų būti skirtos gerinti studijų kokybę, o jų panaudojimui turėtų pritarti studentų atstovybės.

desnio jaunimo aktyvumo. Jau egzistuoja panašus psichologų klubas.

A. Bečys pasidalijo planais į filosofų klubo susitikimus kvies­ ti žymius bei intelektualius žmo­ nes, pvz., R. Ozolą ar Tėvą Sta­ nislovą.

Būna ir taip

Ko gera, nė vienas renginys ar susitikimas nepraeina be kurio­ zų. Anot VUSA prezentacijoje dalyvavusios TSPMI studentės, susitikimas vyko sklandžiai, kol nebuvo pradėta kalbėti apie LSP Tai vienas iš aktualiausių klausi­ mų. Vienas studentas buvo pa­ sipiktinęs LSP teikiamomis nuo­ laidomis. Jo netenkino LSP pa­ siūlymai. Štai keli pavyzdžiai: jei vairuoji automobilį - nereikalin­ ga nuolaida važiuoti viešuoju transportu, gaminiesi valgį „ba­ rakuose“ - rečiau lankaisi kavi­ nėse bei restoranuose, jei esi vai­ kinas - nesinaudoji grožio salo­ nų paslaugomis ir pan. Kai VUSA ir parlamentarų iniciaty­ vinės grupės atstovai su pasku­ tine viltimi pasiūlė fotopaslaugų nuolaidas - irgi buvo lyg kirviu nukirsta. Studentas atsakė, kad nesifotografuoja ir jam tokių pa­ slaugų nereikia. Žodžiu, ne kiek­

vienam įtiksi. Kaip sakoma, vis­ kas gerai, kas gerai baigiasi. Vis dėlto buvo aptarti aktualiausi klausimai bei artimiausi planai.

Vaida MORKŪNAITĖ 27 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų darbuotojai.

3. „Minimalius kvalifikaci­ nius dėstytojų ir mokslo dar­ buotojų pareigybių reikalavi­ mus, konkursų šias pareigas eiti organizavimo, dėstytojų atestavimo tvarką nustato Vy­ riausybė ar jos įgaliota insti­ tucija. Vertinant dėstytojų re­ zultatus, turi būti atsižvelgia­ ma į studentų vertinimus. Ki­ tus reikalavimus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms nustato aukštosios mokyklos. Šie reikalavimai negali būti mažesni už minimalius kvali­ fikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reika­ lavimus“.

Mokslo reikalų prorektorius prof. Juozas Rimantas Lazutka patikino, kad dėstytojų atesta­ cinę komisiją sudaro 5 - 9 as­ menys, deleguojami iš atskirų fakultetų, du iš jų - ne Univer­ siteto nariai. Pagal naująją nuo­ statą bent vienas (gali būti ir daugiau) komisijos narys bus studentas iš Studentų atstovy­ bės. Dėl VUSA nario susitars fakultetai. Pasak prorektoriaus,

tai neturėtų būti paskutinio kurso studentas, nes atestacijos vyksta pavasariais, reikia lanky­ tis katedrų posėdžiuose ir pan.

- studentui tuomet rūpi baigia­ masis darbas.

Prorektorius teigė, kad Vy­ riausybės nustatytuose reikala­ vimuose griežtai nustatyta, pa­ vyzdžiui, kiek straipsnių turi iš­ spausdinti dėstytojas, bet lyg antroje vietoje paminėta, kad dėstytojas dar skaito ir paskai­ tas.

Atestuoti sudarytos anketos, kur vertinama kiekybine verti­ nimo sistema: kiek paskaitų, naujų dalykų skaityta, keliems doktorantams, praktikų dar­ bams vadovauta ir pan.

Anot prof. J. R. Lazutkos, visi gali vertinti, aptarinėti ša­

lies prezidento ar premjero darbą, taigi profesorių gali ver­ tinti studentai. Pasak jo, prieš gerą dešimtmetį Gamtos moks­ lų fakultete studentų iniciatyva buvo sudarytos anketos, penkių balų sistema vertinančios dės­ tytojų darbą. Paaiškėjo, kad

griežti dėstytojai dažniau susi­ laukdavo geresnių balų nei pasakojantieji per paskaitas anek­ dotus.

Teisininko paslaugos studentams už prieinamiausią kainą - nemokamai Nuo šiol kiekvienas studentas internete gali gauti nemokamą teisininko konsultaciją, kaip elg­ tis vienu ar kitu atveju. Lietuvos studentų sąjungos teisinė pagal­ bos programa studentams http:/ Iteise.studentas.lt - viena iš pir­ mųjų tokio pobūdžio paslaugų internete. Jų, plečiantis akade­ minių naujienų portalui www.studentas.lt. bus pasiūlyta dar ne viena.

Lietuvos studentų sąjungos teisinės pagalbas studentams programa sumanyta ir įgyvendi­ nama kaip viena iš priemonių padėti Lietuvos aukštosiose mo­ kyklose studijuojantiems asme­ nims ginti savo teises ir teisėtus interesus, informuoti apie stu­ dentų statusą reglamentuojan­ čius teisės aktus, dalyvauti tokius aktus tobulinant.

Programos misija - kiekvie­ nam Lietuvoje studijuojančiam

asmeniui sudaryti sąlygas gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą.

Vargu ar daugelis studentų yra tokie turtingi, kad galėtų samdyti advokatą ar kitą kvali­ fikuotą teisininką, padėsiantį iš­ gvildenti slegiančias problemas.

Daugiausia dėmesio skiria­ ma akademiniams ir sociali­ niams klausimams. Jei nežinai, ar tau priklauso stipendija, ar gali naudotis studento pažymė­ jimo teikiamomis lengvatomis, kaip elgtis, jei nesutinki su dės­ tytojo žinių vertinimu, ar darb­ davys tau turi suteikti atostogas per sesiją, gali nedvejodamas

klausti.

Daugiau informacijos apie nemokamos teisinės pagalbos programą studentams teiraukis telefonu (22) 68 53 30, elektro­ niniu paštu teise&lss.lt arba VUSA’oje.

Pagal LSS inform.

Universitas ViJnensis & VUSA

2002 m. vasaris

Konkurso pėdsakais

\_ __________ /

9

----------------------------------------------------------------------------------------

„Barakuose“ stovi palapinės?

Saulėtekio ai. 6 - Edita Vait­ kevičiūtė (Komunikacijos fakul­ tetas, MA II k.), Jūratė Vosilvtė

Jei gyveni VU „barake", tai gruodžio viduryje turėjai sulaukti svečių, kurie apžiūri­ nėjo ir vertino tavo kambarį, kambario draugus, prišnerkštus kampus ir pan. Jei ne­ spėjai susirankioti iš pakampių neplautų kojinių, išnešti nebetelpančių į balkoną alaus

butelių, paslėpti stirtų neplautų indų - tuomet „vaizdzelis nekoks"...

Vaida MORKŪNAITĖ VUSA surengė šauniausio bendrabučio kambario konkur­ są. Kiekviename bendrabutyje buvo renkami „pavyzdukai“. Ir visai nesubjektyviai. Komisija tikrino du kartus. Jau atrinktuo­ se geriausiuose kambariuose lankėsi VU akademinių reikalų prorektorius doc. Saulius Veng­ ris, reikalų valdytojas doc. Sigi­ tas Sunelaitis, Bendrabučių ir butų eksploatacijos skyriaus vir­ šininkas Juozas Koskus. Tuomet

ir buvo išrinkti kiekvieno ben­ drabučio patys pačiausi. Steng­ tis buvo verta, mat šauniausio kambario gyventojams tris mė­ nesius nereikės mokėti bendra­ bučio mokesčio.

Na, pasvarstykime, kiek už su­ taupytus pinigus bus galima nu­ sipirkti knygų... arba bulvių... na, gerai, alaus? Užėmusieji an­ trą ir trečią vietas gavo įvairių dalykėlių su bendrabučio atribu­ tika.

Komisija tikino, kad užtiko tokių, kurie gyveno... kambary­ je pastatytoje palapinėje. Origi­

nalu, bet vaikinai nelaimėjo, nes pritrūko... tvarkos. Komisiją maloniai nustebino Chemijos fa­ kulteto vaikinai, pasitikę su už­ rašais „Sveiki atvykę“ ir pasipuo­ šę šventinėmis kepuraitėmis; ko­ misijai lankantis antrą kartą jau kabėjo užrašai „Sveiki sugrįžę“.

Taigi nugalėtojai - įvairių fakul­ tetų studentai (beveik kaip pirmū­ nai senais gerais laikais). Pasvei­ kinkite juos, laimėjusius pergalę, ir, žinoma, apsilankykite!!! Čiurlionio g. 23 - Asta Moc­ kutė (Medicinos fakultetas, IV k.)

Čiurlionio g. 25 - Audrius Raišelis (Medicinos fakultetas, V k.), Vaidas Banys (Medicinos fakultetas, IV k.) Čiurlionio g. 27 - Rimvydas Šinkūnas (Aplinkos studijų cen­ tras, MA II k.), Aidas Urbonas (Gamtos mokslų fakultetas, MA II k.)

Didlaukio g. 59 - Arūnas Za­ bulionis (Filosofijos fakultetas, V k.), Asta Zabulionienė (Filo­ sofijos fakultetas, III k.)

Saulėtekio ai. 4 - Gediminas Bugaitis (Istorijos fakultetas, MA I k.), Kristina Kepsnytė (Is­ torijos fakultetas, MA I k.)

Vytauto Michelkevičiaus komentarai; Nerijaus Zableckio ir Dariaus Petrėno nuotraukos

(Istorijos fakultetas, MA II k.)

Saulėtekio ai. 8 - Vitalija Bal­ tramiejūnaitė (Chemijos fakul­ tetas, III k.)

Saulėtekio ai. 12 - Audronė Morkūnaitė (Tarptautinio verslo mokykla, III k.), Jurga Jankaus­ kaitė (Tarptautinio verslo mo­ kykla, III k.), Indrė Sevelevičiūtė (Tarptautinio verslo mokykla, Ilk.) Saulėtekio ai. 29 - Ina BudeIvnaitė (Teisės fakultetas, III k.)

Saulėtekio ai. 31 - Kristina Puronaitė (Ekonomikos fakul­ tetas, IV k.)

Saulėtekio ai. 33 - Agnė Butvilaitė (Ekonomikos fakultetas, III k ), Lina Olišauskaitė (Eko­ nomikos fakultetas, III k.)

Saulėtekio ai. 41 - Vaidota Majūtė (Teisės fakultetas, III k.)

Susipažinkime!

Esame VASC (Vilniaus akademinės sielovados centro) socialinė tarnyba, kuri siekia teikti socialines paslaugas studentams, gy­ venantiems Saulėtekyje.

Mūsų tikslas - suburti stu­ dentų bendruomenę ir Saulėtekyje atidaryti ben­ druomenės ir susitikimų centrą, kuriame bus teikia­ mos šios paslaugos: A psichologinis konsul­

Užpuolėme studentus po geriausių „barakų“ kambarių konkur­ so. Vieni slėpėsi po antklodėmis, kiti lėkė pro duris arba trenkdavo su keptuve per galvą, tačiau pavyko užfiksuoti keletą šauniausių kambarių.

Gamtininkų „barakų“ M. K. Čiurlionio gatvėje kambariai;

Štai gamta. Ji - mano hobis.

Aryra didesnis lobis?

„Niujorko“ „barakai“: Mėgstu aš sėdėti ir lentynas tvarkinėti.

tavimas bei psichoterapijos grupės; A socialinis konsultavi­ mas bei savipagalbos gru­ pės; V teisinis konsultavi­ mas; V taip pat vykdomos ki­ tos socialinės programos. Šiuo

Pinigus skaičiuojam, broliai, musų laimę neša troliai.

Aš esu vampyro brolis, o ir kopėčių vėl noris.

metu

dirbame

VASC Vaikų dienos centre (Saulėtekio ai. 41-2), kur studentams siūloma tokia veikla: A psichologinis konsul­ tavimas - pirmadieniais nuo 17.30 iki 20.30 vai.; A psichoterapijos gru­ pės - antradieniais nuo 18.00 iki 20.00 vai.; A maldos grupės - tre­ čiadieniais nuo 17.30 iki 18.30 vai.; A socialinis konsultavi­ mas - ketvirtadieniais nuo 17.00 iki 19.00 vai.; A diskusijų grupės ak­ tualiomis temomis - šešta­ dieniais nuo 17.00 (nuo 2002 m. vasario); A studentų kavinė su įdomiais ir linksmais žmo­ nėmis - kiekvieno mėnesio antrą ketvirtadienį nuo 18.00 vai.

Visus kviečiame aktyviai dalyvauti!

VUSA inform. //gaz daiktus tvarkiau, kol virtuvę padariau.

Sėdžiu lovoje viena, laukiu vyro, o nėra.

10 Z"

Universitas Vilnensis & VUSA Įspūdžiai

A

Studentų atstovybės burbulų nepučia

J

Atominė diena Stefanas MINARDI Rinkomės prie VU Centrinių rūmų snieguotą lapkričio rytą...

Gana ankstyvas metas mums, tin­ giems Erasmus studentams, bet beveik visi atėjo laiku. Juk mūsų išvykos tikslas išskirtinis - Ignali­ nos atominė elektrinė.

Išvažiavus iš Vilniaus, abiejo­ se kebo pusėse driekėsi sniegu už­ versti laukai. Vyravo tyla ir ramy­ bė, o autobuso interjeras įkvėpė diskutuoti krūvomis temų. Mez­ gėsi naujos draugystės, tvirtėjo se­ nosios. Dalijomės nuomonėmis apie Lietuvą, mūsų gyvenimus bei kelionės tikslą.

Daugelis iš mūsų šį tą žinojo apie Lietuvos ir ES sutartį, pagal kurią IAE turi būti uždaryta iki 2009 m. dėl nesaugaus Černoby­ lio tipo reaktoriaus.

Puikiai suprantame, kad toks sprendimas lietuviams yra skau­ dus ir gali neigiamai paveikti eko­ nomiką. Daugelis dar gerai prisi­ mena Černobylio tragediją, tačiau aš, kaip fizikas, tikiu, jog atominė elektrinė yra vienas iš švariausių ir saugiausių būdų gaminti elek­ trą. Tikiuosi, ši kelionė padės man labiau įsigilinti į problemą.

Pagaliau autobusas sustojo.

Jaučiausi lyg patekęs į mėnulį pilkas dangus, baltas sniegas, dul­ kės ir keliantys baimę pastatai.

Mūsų vadovas Andrius iš VUSA’os nuvedė mus į centrinį pa­ statą. Deja, čia grupę išardė, nes kai kurie nebuvo laiku pranešę paso duomenų, todėl jų neįleido.

Pakliuvau tarp laimingųjų, ku­ riems buvo leista peržengti slenks­ tį. Mus pasitiko gidai - šviesiap­ laukė Katerina ir Borisas, aukš­ tas, tylus, ūsuotas vyrukas.

Patikrinę pasus, jie mus nuve­ dė į tarnybinę patalpą. Pirmas įspūdis, kad patekome į Rusijos teritoriją. Beveik visi užrašai ru­

siški, darbuotojai taip pat kalba rusiškai. Gidas paaiškino, kad 90 proc. elektrinės darbuotojų yra rusai arba rusakalbiai lietuviai.

Elektrinė pastatyta rusų 9 dešimt­ mečio pradžioje.

Prieš įžengiant į reaktorių da­ rėsi vis įdomiau. Turėjome nu­ siauti batus, nusivilkti paltus, megztinius ir kone paskutinius marškinius, o vietoj jų ant kelnių užsitempti medvilnines kojines ir įsispirti į šlepetes. Kitame kamba­ ryje vėl reikėjo pakeisti šlepetes, o dar vėliau mūsų laukė baltos ke­ purės ir apsiaustai. Negana to, dar turėjome užsimaukšlinti geltonus šalmus ir... vėl pakeisti šlepetes!

Po reaktorių vaikščiojome ža­ liai dažytais švariais koridoriais, apšviestais neoninėmis šviesomis, tarp baltais drabužiais apsirengu­ sių darbuotojų. Jaučiausi kaip li­ goninėje.

Vėliau pamatėme beprotiškai didelę salę su metalinių plytelių mozaika grindyse. Po šiomis ply­ telėmis tūkstančiai urano lazde­ lių perduoda energiją, sukančią turbinas.

Supratau, kad IAE darbuoto­ jai didžiuojasi savo darbu ir jau­ čiasi čia saugūs.

Kai paklausiau Katerinos apie ketinimą uždaryti IAE, jos akyse žybtelėjo pyktis. Dabar elektrinė atitinka saugumo reikalavimus, o ją uždarius darbo netektų 4 600 žmonių. Ignalinoje jiems jo­ kių darbo alternatyvų nėra.

Na, bet mūsų viešnagė baigėsi.

Dar papietavome už kelis litus elektrinės valgyklėlėje ir nusifo­ tografavome.

Pakeliui į namus virte virė dis­ kusijos.

Pradėjau abejoti, ar tikrai tei­ singas ES sprendimas. Dabar su­ prantu gidės nusivylimą. Bet tikiu, kad patys žmonės imsis iniciaty­ vos, kad pagerintų miglotas per­ spektyvas.

Vaida MORKŪNAITĖ Pasenusi žinia - lavonas, viešu­ mo krizė, publikos pratinimas prie pateikiamos informacijos - tokios ir panašios mintys skambėjo vasa­ rio 3 d. Birštone LSS surengtame seminare „Studentų savivaldos ry­ šiai su visuomene“. Jame dalyva­ vo Lietuvos aukštųjų mokyklų sa­ vivaldų atstovai ryšiams su visuo­ mene (RSV). Tuo pat metu Birš­ tone vyko ir kitas seminaras, skir­ tas aukštųjų mokyklų savivaldų strategijos kūrimui ir auditui. Ja­ me dalyvavo studentų atstovybių vadai ir jų padėjėjai. Į „ryšininkų“ seminarą susi­ rinko beveik visų aukštųjų mo­ kyklų atstovai. Įvairiausių specia­ lybių studentai buvo supažindina­ mi su RSV technikomis, tikslais, veiklos ir įvaizdžio kūrimo prin­ cipais, publikomis, bendravimo su žiniasklaida ypatumais.

Seminaro vedėja Vaida Biels­ kytė akcentavo, kad svarbiausia - dirbti studentams ir įrodyti, jog studentų atstovybės - ne „šaraš-

Laurynas BILKIS

Šiomis dienomis kiekvienas iš mūsų ieško ko nors pigesnio. Tai ypač aktualu niekad pinigų netu­ rintiems studentams. Tačiau stu­ dentui reikia ne tik valgyti, bet ir linksmintis, ieškoti visokiausių pra­ mogų bei kultūrintis.

VUSAkaip tik ir dirba tam, kad studentas gautų kuo daugiau įvai­ rių paslaugų ir pramogų už jam pri­ einamą kainą. Studente, tau su­ teikta galimybė su labai didelėmis nuolaidomis eiti į spektaklius. Visi Vilniaus teatrai mielai draugauja su VU ir jo studentais bei dėstyto­

Ar nori pailsėti jau pirmomis dienomis Universitete?! Gal nusibodo tie patys bendrabučio draugai ar nemėgstami kambariokai? O gal niekaip nepavyksta ištrūkti iš po tėvų sparnelio? Šias problemas padės išspręsti Studentų

sveikatingumo centras. Blizgink akutes ir atidžiai skaityk!

pietūs nuo 17 iki 19 vai. Beje, gy­ doma ir vaistažolių arbatomis, vitaminų kokteiliais.

Vaistais negydys!!!

Profilaktoriumas labai myli studentus ir turi jau 25 metų praktiką. Svarbiausia - čia vais­ tais negydoma (na, labai retai, kai tikrai labai reikia).

Pirmenybė čia teikiama fizi­ niams gydymo metodams: fizio­ terapijai, magnetinio lauko tera­ pijai, masažams, kineziterapijai, hidroterapijai, mikrobangų re­ zonansinei terapijai (akupunk­ tūros alternatyva), dietiniam gy­ dymui. Jei esi vegetaras, tau bus pasiūlyta speciali dieta.

O ir maitina čia du kartus per dieną: pusryčiai nuo 7 iki 9 vai.,

Bus muzikos, dušų ir masažo „relaksas" Viena iš įdomiausių sveikatin­ gumo centro gydomųjų terapijų - muzikos. Tamsiame kambarė­ lyje su beržus imituojančiais sie­ nų apmušalais, ant žemės pasta­ tyta žybsinčia lempa ir jos viduje judančia figūrėle, įsitaisę pato­ giuose „krėsluose“, studentai klausosi įvairių melodijų: delfi­ nų, paukščių, lietaus merkiamo miško garsų. Studentų pageida­ vimu uždegami smilkalai.

Gal niekada neteko palįsti po šarko dušu? Jei turi šiek tiek ant­

kino kontoros“. Tam ir reikalingi RSV atstovai. Tyrimais įrodyta, kad pirmas įspūdis apie žmogų susidaro jau po 5 - 7 sekundžių.

Susidaryti nuomonę apie studen­ tų atstovybes taip pat nereikia daug laiko. Svarbu, kas yra daro­ ma, kalbama, ką apie tai mano ki­ ti - nuo to priklauso atstovybių reputacija.

Viena iš RSV specialisto veik­ los sričių - palaikyti ryšį tarp at­ stovybių narių. Anot V. Bielsky­ tės, studentus reikia dresiruoti pratinti prie nuolatinės informa­ cijos skelbimų lentose, elektroni­ nio pašto konferencijose, inter­ neto puslapiuose ir pan.

Seminare akcentuoti bendra­ vimo su žiniasklaida ypatumai nuo pranešimo, kvietimo spaudai rašymo iki žiniasklaidos priemo­ nių parinkimo. Ne vienas „ryši­ ninkas“ prakaitavo rašydamas konkretų pranešimą spaudai ir taikydamas „apverstos pirami­ dės“ rašymo techniką. Buvo ap­ tarti spaudos konferencijų orga­ nizavimo principai. Juk retai su­ simąstoma apie smulkmenas,

pvz., dalyvių korteles, mineralinį vandenį, tušinukus, popierių...

Norint sulaukti didesnio žiniask­ laidos dėmesio siūloma konfe­ rencijas rengti ne uždaroje patal­ poje. Čia pat buvo aptarta rude­ nį VPU SA rengta konferencija ant stogo. Diskutuodami semina­ ro dalyviai pripažino, kad idėja labai gera, bet, pavyzdžiui, kaip ten užtempti žurnalistą, kuris bi­ jo aukščio? Išlepintą žiniasklaidą siūloma pamaloninti spaudos segtuvais, kuriuose būtų pagrin­ dinė informacija, ar net pridėti kompiuterinį diskelį su elektro­ niniu teksto variantu.

Birštono seminare ne sykį bu­ vo kartota, kad įvaizdį kurti reikia remiantis tik tiesa, kitu atveju pu­ čiamas burbulas sprogi ir aptaškys ne tik kitus, bet pirmiausia pačius pūtikus. Čia tinka posakis, kad 10 kartų trinktelėjus galva į sieną ir siena pamažu ima trupėti. „Šaraškino kontoros“ atsiran­ da todėl, kad apie studentų atsto­ vybių veiklą mažai žinoma. „Ry­ šininkai“ po seminaro nusiteikė įveikti nežinojimo krizę.

Žmogau, nežiopsok kultūrinki s!

Sveikatingumo centras kaip atokvėpio salelė

Vaida MORKŪNAITĖ

2002 m. vasaris

svorio, toks dušas tau gali pagel­ bėti. Stipria srove „iš šlangos“ gerinama kraujotaka, tonizuoja­ mas ir žvalinamas organizmas.

Taigi, panelės, sukluskite!!!

Gydomasis masažas gerina laikysenos problemas, „relaksa­ cinis“ - atpalaiduoja raumenis (beje, masažuoja labai šauni ma­ sažistė).

Tad čia tikrai pakliūsi į tvirtas gydytojų rankas. Nors ir labai bi­ jai dantisto (brrr...), čia gali pa­ siryžti susilopyti visas skylutes.

Už gydymą neteks mokėti, tik už sunaudotas medžiagas.

Poilsis - pigiau grybo Savanoriška „tremtis“, trun­ kanti 18 dienų, kainuoja tik

jais. Pateikiama daug informacijos apie spektaklius, nuolaidas, taiko­ mas kiekviename teatre. Svarbiau­ sia - žvilktelėkite į savo fakulteto informacinį stendą, galų gale atei­ kite į VUSA arba kreipkitės tiesiog į teatrus.

Būkite aktyvūs! Naudokitės proga, kol esate studentai. Mergi­ nos, nelaukite, kol jums patinkan­ tis vaikinas nusives į teatrą. Grieb­ kite jį „už ragų“ ir pačios rodykite iniciatyvą. Pamatysite, kaip išloši­ te. O jūs, vaikinai, nespjaukite sa­ kydami: ,y\i, teatras - tik boboms“.

Nusiveskite merginą. Juk jums dviem kainuos tiek, kiek vienam suaugusiajam. Nežiopsokite ir ne­ praleiskite progos!

100 litų (tikroji suma - 567 litai).

Patikėk, kol būsi profilaktoriu­ me, nereikės mokėti bendrabu­ čio mokesčio.

Be to, jei sulaukei svečių, ir jiems bus suteiktas stogas profi­ laktoriumo viešbutėlyje. Sutilps iki 50 žmogučių (gal išsyk pasirū­ pink palaikymo komanda?).

Ko reikia norint sutaupyti pi­ nigų, būti sočiam, sveikam, žva­ liam ir be jokių nervų leisti stu­ dentiškas dienas?

Taigi: • būk studentas (LSP); • turėk ambulatorinę kortelę arba gydytojo siuntimą; • pasiimk siuntimą-rekomendaciją iš Studentų atstovybės.

Jei kas nors neaišku, kreip­ kis į VUSA (Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis, tel. 68 71 44,68 71 45) arba įpatį Sveikatingumo centrą (Olan­ dų g. 51, tel. 25 42 09).

Susikrauk būtiniausius daik­ telius ir - pirmyyyn!!!

Žinokite ir kitiems pasakykite, kad Lietuvos valstybinis jaunimo teatras suteikia 50 proc., Keistuo­ lių teatras - 40 - 50 proc., Didy­ sis Vilniaus teatras - 25 proc. nuolaidą, Rusų dramos teatras spektaklius rodo už 5 litus, Na­ cionaliniame dramos teatre nepremjerinius spektaklius galima žiūrėti už 8 litus. Nuolaida nega­ lioja Oskaro Koršunovo spek­ takliams.

Nebūkite vangūs! Teatruose pamatysite ne tik įvairių spektak­ lių, pasisemsite kultūros, iškalbos, pabendrausite su aktoriais, bet ga­ lų gale susipažinsite su jaunimu, gerai praleisite vakarą ir nenuobo­ džiausite.

Saugok savo LSP Vaiva RAČIŪNAITĖ, Indrė PILĖNAITĖ, KFI k. studentės Kadangi Lietuvos studento pažy­ mėjimas yra bene svarbiausias studi­ juojančio jaunuolio asmens dokumen­ tas, jj būtina saugoti. Bet ką daryti, jei­ gu LSP pametei arba jj pavogė? Kaip elgtis tokiais atvejais, pataria VUSA viceprezidentas Artūras Šaltis.

Visų pirma nereikia panikuoti ir dėti skelbimų j laikraščius, kad pa­ žymėjimas nebegalioja. Tereikia pa­ siimti 20 Lt bei pasą ir apsilankyti centriniame banko „Snoras“ skyriu­ je, esančiame Vivulskio g. 7, Vilniu­ je. Ten per 3-4 darbo dienas jums bus padarytas naujas Lietuvos stu­ dento pažymėjimas.

Taip pat nereikia baimintis, kad kas nors pasinaudos jūsų LSP centrinėje VU bibliotekoje. Bibliotekos darbuo­ tojai visada pažiūri j LSP nuotrauką.

Taigi, praradęs LSP, skubiai pasida­ ryk naują; taip elkis ir tada, jei LSP su­ laužei ar subraižei.

Per savaitę pažymėjimus pameta vi­ dutiniškai dešimt VU studentų.

Rengė Gerda INCIŪRAITĖ ir Vaida MORKŪNAITĖ

4

Universitas Vilnensis

2002 m. vasaris

/-------------------------------- ------ N

\___

Parodos

Atsako Studijų užsienyje informacijos centras

J

Išvirkščia fotografijos paroda - pankai, transeksualai ir grožybės Vytautas MICHELKEVIČIUS, parodos kuratorius

Visą rudenį fotoklubas suko galvą dėl pirmosios parodos pa­ vadinimo, vėliau pogrindyje spausdino plakatus ir naktimis paslapčia nuo „žaliūkų“ lipdė ant tvorų, patvorių ir valstybinių sie­ nų. Dažnai kitądien rudens vėjy­ je plakatų draiskalai skrisdavo kartu su spalvotais lapais, todėl vakarais būdavo klijuojama iš naujo. Po kovos su kultūros nie­ kintojais nusiplūkę parodos orga­ nizatoriai šiaip taip surinko per 300 fotografijų iš 53 autorių.

Kompetentingą ir garbingą ko­ misiją sudarė pirmininkas Skir­ mantas Valiulis (VU Komunika­ cijos fakultetas, Žurnalistikos ins­ titutas), Gintautas Trimakas (Vil­ niaus dailės akademija), Vėtrė Antanavičiūtė (Lietuvos fotome­ nininkų sąjunga) ir Vytautas.Michelkevičius (VUSA fotoklubas).

ik

11

Gruodžio 14-osios pavakarę, po didžiųjų organizacinių ir ko­ misijos darbų, pradėjome rengti parodą. Klubo nariai lakstė po bibliotekos galerijas, kabino stik­ lus su fotografijomis ir rūšiavo prizų krūvas. Likus lygiai dviems minutėms iki parodos atidarymo ekspozicija buvo sutvarkyta.

Lengviau atsidusome ir pradėjo­ me oficialią dalį: nuobodžiai kal­ bėjo parodos organizatoriai, dar nuobodžiau - kritikai, bet audi­ torija buvo patenkinta, o ypač nugalėtojai, nes jiems rankas spaudė prizų steigėjas Gedimi­ nas Zdančius. Į Technikos bibliotekos kori­ dorių vos tilpo dalyviai. Daug jų atėjo į parodą paspoksoti: kas ži­ no, gal ir dėl vyno, deja, gavo tik arbatos sausainiams užpilti. At­ ėjo ir Užupio Nikodemas su sa­ vo meškiuku, megafonu ir tuš­ čiomis kišenėmis sausainiams, tik gaila, kad jų buvo daugiau, nei tilpo į kišenes.

Daugybė dalyvių ir krūva fo­ tografijų tik įrodo, kad Lietuvos jau­ nieji fotografai turi neišsemiamo kūry­ binio potencialo da­ lyvauti jau trečioje šiais metais jaunimo parodoje. Pavasarį „Arkos“ galerijoje vyko paroda „Jau­ nieji fotografai šiandien“, o neseniai „Prospekto“ galeri­ joje atidaryta IX

jaunųjų fotografų paroda.

Vieni autoriai dalyvauja tre­ čioje parodoje iš eilės, kiti, regis, dar naujokai, tačiau visi savaip interpretuoja daugiaprasmę pa­ rodos temą „INsideOUT“ ir jos tekstą: INSIDEOUT - išvirkščia gyvenimo pusė, kurioje tarpsta mūsų sielos ir plaukioja gėlių žiedai. Slepiasi paslaptys iš Anapus. Šėlsta audros. Žvilgs­ nis į vidų. Arba į išorę. Sukre­ čiantis skausmas. Ar palaimos sklidina tyla. Viskas tarp Ten ir Čia. O gal Niekas?

Kai esi viduje, jautiesi lau­ ke. Kai žiūri pro langą, matai savo vidų. Pasisukęs kairėn, nugarmi dešinėn. Lipdamas že­ myn, krenti aukštyn. Išvirkš­ čiai. .. tai nebūtinai atvirkščiai.

Vilniaus aukštesniosios tech­ nologijos mokyklos fotografijos specialybės studentas Donatas Kupčinskas (I vieta) pelnė ko­ misijos simpatijas už pasirinktą „išvirkščią“ tipažą, Vilniaus dai­ lės akademijos fotografijos spe­ cialybės studentė Monika Požerskytė (II vieta) netradiciškai sužaidė atspindžiais: regis, ma­ tome atspindį - vaizdą viduje tačiau jis nėra tikras, tai tik įtai­ gi fikcija. Visai kitaip parodos temą supranta Vilniaus univer­ siteto filosofė Monika Skerytė (III vieta), spalvomis ir erdvė­ mis išreikšdama „palaimos skli­ diną tylą“.

Išvirkščią visuomenės gyveni­ mą - alternatyvaus jaunimo klu­ bo pankišką atmosferą vaizduo­ jantis Ugnius Gelgaudą temai su­ teikė laisvumo ir natūralumo, tuo tarpu Povilas Lamartinas kūrė dirbtines transeksualias grimasas.

Savo etiuduose išdidintus negyvo žmogaus kūno atribu­ tus - plaukus, nagus ir kt. de­ monstruojanti Akvilė Anglickaitė siekė pristatyti visuome­ nei tai, kas lieka iš „išdarinėto“ žmogaus arba, kitaip tariant, po „morgo simfonijų“. Priešin­ gai nei Akvilės, Irutės Rinke­ vičiūtės šiltas portretas suteikė gyvybės džiaugsmo, o Liudos Drižytės portretus sujungė taikli „INsideOUT“ srovelė. Iš­ duosiu paslaptį: vandens srove­ lė, išspjauta iš merginos bur­ nos, tiesiu taikymu atsidūrė vaikino burnoje.

Taigi vieni parodos dalyviai atskleidė temos pavadinimą pa­ sirinkdami atspindžius, stiklo ir vandens transformacijas, kiti lin­ do į materijos ir žmogaus vidų ar tiesiog bandė figūromis „nupieš­ ti“ temą.

Paroda ištirpo, fotografijas nurinko, liko tik kelios jums pa­ spoksoti.

Donato Kupčinsko nuotr.

Išlaikiau CMAT ir TOEFL testus, ketinu siųsti dokumentus į keturis JAV universitetus - bandysiu stoti į verslo vadybos magistrantūrą. Kokių galimybių turiu? Kiek žmonių įstoja ir mokosi?

Mindaugas 2001 m. lapkričio 13 d. Tarptau­ tinių studijų institutas (Institute of Intemational Education, JAV) pa­ skelbė naujausius duomenis apie Jungtinėse Amerikos Valstijose besimokančius užsienio studentus.

Pradžioje šiek tiek sausos sta­ tistikos.

2000 - 2001 m m JAV mokėsi 514 723 studentai iš užsienio 6,4 proc. daugiau nei pernai; beje, šis skaičius yra didžiausias nuo 1980 m Daugiausiai studentų atvyko iš Kinijos - 59 939. Iš Indijos atvyko 54 664, iš Japonijos - 46 497, iš Ko­ rėjos - 45 685, iš Taivano - 28 566, iš Kanados - 25 279, iš Indonezi­ jos - 11 625, iš Tailando -11187, iš Turkijos -10 983, iš Meksikos 10 670 studentų. Studentai iš Azi­ jos sudaro beveik pusę visų į JAV atvykstančių tarptautinių studen­ tų. Tuo tarpu studentai iš Europos sudaro antrą pagal dydį grupę.

Ketvirtus metus iš eilės tarptau­ tinių studentų daugiausiai sulaukia Niujorko universitetas (New York University, Niujorko valstija). Per­ nai jame mokėsi 5 399 užsieniečiai.

Nedaug atsilieka Pietų Kaliforni­ jos universitetas (University of Southem Califomia), Kolumbijos universitetas (Columbia Universi­ ty, Niujorko valstija), Purdue uni­ versitetas (Purdue University, In­ dianos valstija), Bostono universi­ tetas (Boston University, Masačiusetso valstija) ir Teksaso universi­ tetas Austino mieste (University of Tesąs in Austin). Jei rinktume vals­ tijas, į kurias atvyksta daugiausiai studentų, jos išsidėstytų taip: Ka­ lifornija, Niujorkas, Teksasas, Masačiusetsas, Florida ir Ilinojus.

Niujorkas vis dar yra tarptauti­ nių studentų sostinė. Jame moko­ si daugiau nei 30 tūkst. užsienio studentų, o 50 mylių (apie 77 km) spinduliu aplink jį suskaičiuota be­ veik 45 tūkst. studentų. Populiarūs yra ir Vašingtono, Bostono, Los Andželo miestai.

Anot Tarptautinių studijų insti­ tuto, dažniausiai tarptautinių stu­ dentų pasirenkamos studijų JAV sritys -verslas ir vadyba (19 proc.), inžinerija (15 proc.) ir praeitais metais ypatingo dėmesio sulaukusi matematika bei informatika/kompiuterija (12 proc.).

JAV - vienintelė pasaulio šalis, skirianti tiek daug dėmesio tarp­ tautiniams studentams ir taip kruopščiai renkanti bei skleidžianti informaciją apie juos. Tai daryti skatina rūpinimasis šalies įvaizdžiu ir finansinė nauda.

Tarptautinių studijų instituto prezidentas Allanas E. Goodmanas trumpai ir aiškiai nusakė teori­ nę JAV universitetų intemacionalizavimo reikšmę: „Mes žinome, kad absoliučia dauguma atvejų už­ sienio studentams suteikiama ga­ limybė studijuoti JAV įpareigoja juos suprasti ir gerbti mūsų kultū­ rą, ir tvirtais draugystės saitais su­ sieja su Amerika. Asmeniniai ir profesiniai kontaktai, kuriuos už­ sienio studentai užmezga studijuo­ dami šioje šalyje, padeda plėtoti tamprius ryšius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis grįžus namo,

Atsako Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Žaneta Savickienė

ėmusis mokslinio darbo ar verslo kartu su čia (JAV) esančiais part­ neriais, o ypač gimtinėje užėmus vadovaujančius postus. Taip pat svarbu, kad savita kultūra ir patir­ timi jie praturtina ir šviečia JAV studentiją“ (ei. aplinkraštis reads(d>aol.com, „Open Doors Press Release“, 2001/11/14). Šiek tiek apie finansus. Mokė­ dami už mokslą ir pragyvenimą tarptautiniai studentai praeitais mokslo metais įnešė daugiau nei 12,4 bilijono dolerių į JAV ekono­ miką. 67 proc. užsienio studentų už mokslus JAV moka iš savo arba šeimos kišenės. Daugiau nei % stu­ dentų studijoms reikalingų pinigų gauna iš ne Amerikoje esančių šal­ tinių (tai reiškia, kad 'A, t. y. beveik 130 tūkstančių studentų gauna vie­ nokią ar kitokią paramą iš JAV).

Kaip šiame „peizaže“ atrodo Lietuva?

Praeitais mokslo metais JAV stu­ dijavo 493 studentai iš Lietuvos. Tai 21 proc. daugiau nei 1999 - 2000 mokslo metais. Didesnę grupę su­ darė bakalaurai - jų buvo 300, magistrantūroje mokėsi 154 lietuviai Stažuotis į JAV vyko beveik dvigu­ bai daugiau mokslininkų. Pernai per Open Doors jų buvo 91. Šioje skaičių ir procentų jūroje norėčiau pateikti dar šiek tiek Stu­ dijų užsienyje informacijos centro statistikos. 2000 m anketas užpil­ dė 570 Centro skaityklos lankyto­ jų. Beveik pusė respondentų ieš­ kojo informacijos apie Europos ša­ lis (populiariausios yra Skandina­ vijos šalys, Didžioji Britanija, Vo­ kietija, Prancūzija ir 1.1.). 25 proc. lankytojų domėjosi išskirtinai JAV Dauguma norėjo mokytis anglų kalba. Labiausiai domėtasi magįstrantūra (230), 170 skaitytojai no­ rėjo daugiau sužinoti apie bakalau­ ro, 38 - apie doktorantūros studi­ jas. 2001 m. rugpjūtį Centras or­ ganizavo išvykstančių studijuoti į užsienį Lietuvos studentų apklau­ są. Tačiau atsakiusiųjų į mūsų klau­ simus buvo pernelyg mažai, kad galėtume daryti apibendrinančias išvadas. 2002 m vasarą apklausą ketiname pakartoti. Tuomet galė­ sime pasakyti, kiek, kur, kokios trukmės studijoms ir su kokiomis stipendijomis iš Lietuvos nuteka jai taip reikalingi protai.

Daugiau informacijos apie tarptautinius studentus JAV gali­ ma rasti internete 'N'N'N.opendoors'Neb.org ir Studijų užsienyje infor­ macijos centre, Universiteto g. 340, LT-2734 Vilnius.

Tel. (8 22) 68 71 65, elektroninis p. eac(a)cr.vu.lt.

NAUJA INTERNETO SVE­ TAINĖ! http:lleac.osf.lt

Universitas Vilnensis

12

2002 m. vasaris

ltims centro puslapis Chorai irgi turi savo „virtuvę“ Dažniausiai Kultūros centro puslapyje skaitome apie VU kolektyvų pasirodymus užsienyje, ypatingus įvykius. Norisi papasakoti apie chorų kasdienybę, parodyti mū­ sų darbo „virtuvę".

Rasa GELGOTIENĖ Dviejuose VU choruose dai­ nuoja daugiau kaip 120 žmonių.

Dauguma - VU studentai, bet yra ir dėstytojų, ir absolventų. Pastarai­ siais metais smarkiai daugėja no­ rinčiųjų dainuoti chore. Kiekvieną rudenį, paskelbus priėmimą, išsiri­ kiuoja ilgos eilės prie Filologijos fa­ kulteto 92 auditorijos durų. Jau antrus metus tenka riboti choristų skaičių.

Darbas vyksta visus metus: ir per sesijas, ir per atostogas. Choristai lanko repeticijas tiek, kiek nori.

Vieni visiškai prapuola per sesiją, kiti kaip tik mielai ateina po išlai­ kyto sunkaus egzamino - chore ga­ lima puikiai nusikratyti psichologi­ nės įtampos. Atostogos - tinka­ miausias metas vykti į festivalius, konkursus.

Seniai praėjo tie laikai, kai stu­ dentai į chorus verždavosi dėl ke­ lionių į užsienį - nemalonu prisi­ minti tuos metus, nes tada choruo­ se pasitaikydavo netikrų „choris­ tų“. Dabar dalies kvietimų į tarp­ tautinius festivalius tenka atsisakyti - išsirenkame dvi, daugiausia tris išvykas per metus. Už keliones cho­ ristai moka patys. Jos nėra labai brangios, nes renkamės tik tuos renginius, kurių organizatoriai pri­ žada visiškai išlaikyti. Bet studen­ tai dažnai nesukrapšto ir 300 400 Lt, o dirbantieji neturi laiko

(ne visada gauna atostogas darbe).

Reikia pasakyti, kad choro ke­ lionės visada unikalios, tokių nenu­ sipirksi kelionių agentūroje. Kar­ tais dainuojame įžymioje koncer­ tų salėje, gyvename prašmatniame kurorto viešbutyje, o kartais paten­ kame į keturiasdešimties baskų kai­ mą ir dainuojame mažoje kaimo bažnytėlėje, o paskui kieme ant laužo kepame ėriuką. Šiuo metu abu VU chorai yra to­ kio lygio, kad galėtų skinti laurus žymiuose tarptautiniuose konkur­ suose - deja, tai padaryti pavyksta gana retai. Dėl minėtų finansinių priežasčių į užsienį važiuoja ne to­ kia sudėtis, kokios reikėtų, o kokia susidaro tarsi sukritus lošimo kau­ liukams. Tuo tarpu būtina konkur­ sų sąlyga - būtent balsų pusiausvy­ ra, geras balansas.

Anksčiau vykstant į prestižinius renginius paremdavo Atviros Lie­ tuvos fondas (taip „Virgo“ laimėjo I vietą Cantonigros ir II vietą Neuchatel konkursuose - šie konkur­ sai įtraukti į svarbiausių pasaulio chorų varžybų šešetuką).

Sumažintas finansavimas kelia nerimą. Kad būtų galima dirbti, chorui daug nereikia (būtent šios meno rūšies pigumas lemia, kad vi­ so pasaulio universitetai teikia pri­ oritetą tokiai jaunimo estetinio la­ vinimo formai) - pakanka trijų au­ ditorijų su pianinais, daug'daug na­ tų popieriaus ir atlyginimų keliems kvalifikuotiems darbuotojams.

Nors Lietuvos muzikos akademija kasmet parengia beveik dvidešimt gerų chorvedžių, VU chorai ken­ čia nuo dažnos chormeisterių kai­ tos: kas gali dirbti už 120 - 200 Lt per mėnesį?

O kartais ir visai liūdnos mintys apninka: juk ateis laikas, kai tie keli VU pianinai visai subyrės, o Kul­ tūros centras nepajėgs nupirkti naujų (vienas instrumentas surytų pusę Kultūros centro biudžeto, skirto 10-čiai kolektyvų).

O ką darysime, kai susidėvės vy­ rų frakai, siūti prieš 30 metų? Bet stumiu šias mintis į šalį.

Gera šeimininkė išvirs sriubą iš kirvio, o įsimylėjęs savo darbą chor­ vedys sukurs begalę planų, turėda­ mas kelis litus. Reikia tik gerų idė­ jųNegaliu nuvežti į konkursą ge­ riausios choro sudėties? Teks pasi­ stengti, kad beveik visi choristai dainuotų labai gerai.

Kažin ar rastume Lietuvoje kitą chorą, kuriame būtų tiek daug dir­ bama individualiai. Taip atsirado vokalinių koncertų-konkursų tradicija. Dainavimas solo turi įtakos ne tik bendram chorų lygiui. Jis lavi­ na žmogaus pasitikėjimą savimi, drąsą, artistiškumą, gražią laikyse­ ną.

Svarbiausias dalykas chore - repertuaras. Kodėl choristas po įtemptos darbo dienos ateina į chorą? Be jokios abejonės, dėl Verdžio, Mocarto, Donicečio. Stu­

dentų choro vado­ vas negali sau leis­ ti parinkti menka­ verčio kūrinio. Bet kokia banalybė su­ kels tikrą choristų protestą. Sąvoka „gražu“ intelektu­ aliajam jaunimui turi „nauja, įdomu, originalu“ prasmę.

Bet tai nereiškia, kad prioritetas tei­ kiamas tik šiuolai­ kinei muzikai. Pa­ vyzdžiui, didžiulis atradimas choris­ tams - Renesanso epochos muzika (per Kalėdas atlik­ to T. L. de Victorios „Magnificat“ 500 metų senumo muzika stulbi­ na filosofine gelme).

Aiškiausiai, lengviausiai suvo­ kiama klasika ir romantika. Šiuo­ laikinė muzika reikalauja kruopš­ čios atrankos. Kartais po patrauk-, liu modernių harmonijų apvalku slypi standartai, klišės, banalumas.

Bet pasitaiko ir labai ryškių šiuo­ laikinių kūrinių. Tiesa, nelengva gauti natas. Vieno labai įdomaus kūrinio (R. R. Kleino „Alleluja“) partitūrą teko parsisiųsdinti iš už­ sienio - ji kainavo 300 litų. Penki puslapėliai, trys minutės muzikos!

Bet buvo verta.

Ypač reikšminga, kai atliekami stambių formų kūriniai. Tokį kūri­ nį tenka mokytis ilgai, kartais net keletą sezonų (pvz., W. A. Mozarto „Vesperae solennis“, skambėju­ sį Akademinio choro 60-mečio koncerte); šių kūrinių didingos konstrukcijos, plati filosofinė po­ tekstė, galinga ekspresija palieka

neišdildomą žymę jauno žmogaus sieloje.

2001 m. „Virgo“ chorui pažymė­ ti G. F. Hendelio „Mesijo“ ženklu.

Tai monumentaliausias, (beje, pats ilgiausias) chorinis kūrinys pasau­ linėje muzikos literatūroje.

Kartais pamąstau, kodėl VU choras nėra įtrauktas į laisvai pasi­ renkamų dalykų sąrašą? Pagal iš­ eitą meno istorijos medžiagą tai bū­ tų vienas iš solidesnių kursų. Tie­ sa, kartą pavyko įsiūlyti šį kursą Fi­ lologijos fakultetui. Tai geras pavyz­ dys, kaip viskas apvirtę aukštyn ko­ jomis. Mes klausiame: ar choras vertas būti laisvai pasirenkama dis­ ciplina? Paprasčiausiai užeikite į 92 auditoriją bet kurį vakarą ir pa­ žiūrėkite, kiek VU studentų ją jau pasirinko.

Bet grįžkime prie muzikos. Šių metų akcentas - šiuolaikinio anglų kompozitoriaus Johno Ruttero „Gloria“. Tai porą metų brandinta idėja. Pirmiausia iš JAV gavome klavyrą, tada iš Anglijos parsisiųs­ dinome labai brangią orkestro par­ titūrą. Tada - ilgos paieškos instru­ mentalistų, kurie sutiktų groti ne­ mokamai. Juk reikalingas ne kame­ rinis, o pilnos sudėties simfoninis orkestras su daugybe triūbų, trom­ bonų, valtornų, didelė mušamųjų grupė. Pavyko susitarti su maestro Robertu Šerveniku - gros jo vado­ vaujamas Muzikos akademijos or­ kestras.

Pagaliau tai įvyks - balandžio 6 d. Šv. Jonų bažnyčioje!

Nuotaikingas „ Virgo“ 20-mečio vakarėlis su Ispanijos ir Italijos choristais.

Centre - choro vadovė Rasa Gelgotienė.

Choro atliekami kuriniai skamba prie senųjų Anglijos pilių.

Algirdo Rakausko nuotr.

Teatrų festivalis Zagrebe Rimantas VENCKUS, VU teatro „Minimum“ vadovas Sausio 20 - 26 d. Kroatijos sostinėje Zagrebe vyko III tarp­ tautinis studentų teatrų festiva­ lis „TestĄ“. Vilniaus universite­ to teatras „Minimum“ festivaly­ je rodė spektaklį „Sokrato gyve­ nimas arba mirtis“ pagal jauno autoriaus Andriaus Jakučiūno apysaką. Įdomu tai, kad festivalį ren­ gia ne kokia nors solidi organi­ zacija, net ne universitetas ar universiteto teatras, o nepriklau­ soma entuziastų grupelė, ieškan­

ti ir randanti rėmėjų, kurių indė­ lis gana didelis. Renginyje daly­ vavo apie 150 žmonių iš 10 šalių.

Iš tiesų šis festivaEs, kaip skel­ bia jo pavadinimas, mums buvo tam tikras išbandymas, nes dalis dalyvių buvo aukštųjų teatro mokyklų studentai, kurių vaidy­ bos lygis, be abejo, gerokai sky­ rėsi nuo likusiųjų.

Tačiau malonu buvo išgirsti ne vieną, klausinėjantį, ar nesame profesionalai. Taip, išbandymas sėkmingai išlaikytas. Nors mūsų spektaklis gana žodingas, mums pavyko sudominti žiūrovus - jų dėmesį stengėmės patraukti veiksmu, entuziazmu, netikėto­

Kviesdama į ypatingą koncertą ir baigsiu pasakojimą apie VU cho­ rus.

mis improvizacijomis, angliško­ mis replikomis ir 1.1. Anaiptol ne visi teatrai stengėsi būti supran-

tami tarptautinei publikai ir kan­ kino ilgais dialogais ir monolo­ gais. Kita vertus, kalbos barjeras nė kiek nekliudė žavėtis puikiais dviejų bulgarų grupių iš Sofijos spektakliais.

Kadangi spektakliai vykdavo tik vakarais, turėjome daug lai­ ko pasigrožėti Zagrebu ir jo kal­ nuotomis apylinkėmis, o vieną dieną buvome nuvykę net iki Ad­ rijos jūros, aplankėme nepapras­ to grožio Krk salą, joje esantį au­ tentišką viduramžių miestą.

Grupės vaikinai išsimaudė Ad­ rijos jūroje ir nesusirgo, nes ten jau tikrai kvepia pavasariu.

Patvykę iš Kroatijos pradėjome intensyviai ruoštis gegužės mėne­ sį mūsų Universitete įvyksiančiam tarptautiniam universitetų teatrų forumui, kurį pavadinome „Skir­ tingi, bet panašūs“. Forumas bus skirtas Rytų ir Vakarų Europos jaunimo dialogui. Iki to laiko ža­ dame parengti premjerą-J. Gru­ šo „Meilę, džiazą ir velnią“.

Universitas Vilnensis

2002 m. vasaris

13

mens fervida in corpore lacestoso

1> O K T A S

2002 m. vasaris Nr. 11

RENGIA VU SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAS

Sveikiname VU studentus, patekusius į geriausių sportininkų dešimtuką!

I vieta.

2001 m. Lietuvos aukštųjų mokyk­ lų trikovės varžybose - II vieta.

I VIETA IEVA SARGAUTYTĖ,

FilosF III kurso studentė Baigė Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjų. Orientavimo­ si sportu pradėjo užsiiminėti prieš 11 metų. Pirmoji trenerė - Genutė Nakvosaitė. Dabartinis treneris - Sau­ lius Cininas.

Geriausi šių metų rezultatai: Pasaulio orientavimosi sporto jau­ nimo čempionate Vengrijoje (Miskolce) jaunimo iki 20 metų amžiaus grupėje sprinto trasoje iškovota II vie­ ta. Tai didžiausias Lietuvos orienta­ vimosi sporto atstovų laimėjimas Pa­ saulio orientavimosi sporto jaunimo čempionatuose. Tose pačiose varžy­ bose estafetėje iškovota IV vieta (čempionate dalyvavo apie 130 spor­ tininkų).

II VIETA DAGNĖ ČIUKŠYTĖ,

FilosF III kurso studentė Baigė Panevėžio vid. mokyklą. Pir­ masis treneris - sporto meistras Algis Česnauskas.

Tarptautinės klasės sporto meistrė, du kartus įvykdžiusi didmeistrio nor­ matyvą, Lietuvos čempionė, daugkar­ tinė aukštųjų mokyklų šachmatų ko­ mandinių varžybų čempionė, Europos čempionate užėmė XXXVI vietą, 2001 m. Pasaulio taurės dalyvė.

III VIETA ARAA5 RATKEVIČIUS, EFII kurso studentas Baigė Vilniaus 9-ąją vid. mokyklą.

Jėgos trikove užsiima nuo 1995 m. Pir­ masis treneris - J. Pranskūnas. Treni-

V VIETA EVALDAS KA VALIA USKAS,

Vengrijoje 2001 m. liepą.

Ieva Sargautytė pirma iš dešinės.

ruojasi šešerius metus, dabartinis tre­ neris - R. Cijūnėlis.

Geriausi rezultatai: 2001 m. Lietuvos suaugusiųjų jėgos trikovės čempionate iškovota I vieta.

2001 m. Lietuvos suaugusiųjų spaudimo čempionate -1 vieta.

2001 m. Lietuvos jaunimo jėgos tri­ kovės čempionate - II vieta.

2001 m. Lietuvos aukštųjų mokyk­ lų jėgos trikovės ir sunkumų kilnoji mo varžybose laimėtos II vietos.

IV VIETA SA ULIŪS JANUŠONIS,

GMF III kurso studentas Baigė Šiaulių Aido vid. mokyklą.

Sunkumus pradėjo kilnoti 1999 m. Pir­ masis ir dabartinis treneris - R. Cijū­ nėlis. Treniruojasi trejus metus.

Geriausi rezultatai: 2001 m. Lietuvos suaugusiųjų jėgos trikovės čempionate laimėta 11 vieta.

2001 m. Lietuvos suaugusiųjų spaudimo čempionate - III vieta.

2001 m. Lietuvos aukštųjų mokyk­ lų sunkumų kilnojimo varžybose -

FilosF II kurso studentas Baigė Panevėžio J. Miltinio vid. mo­ kyklą. Pirmasis treneris - Remigijus Ja­ kubauskas. Įstojęs į VU, treniravosi pas doc. dr. Jūratę Armonienę; dabartinis treneris - Romanas Pšigotskis.

Geriausi rezultatai: Aukštųjų mokyklų studentų šuolio į tolį varžybose iškovota III vieta.

2001 m. Lietuvos jaunimo žaidynių čempionas, estafetinio bėgimo 2x100 m prizininkas, Maniežo taurės laimėtojas, 2002 m. Vilniaus miesto čempionas. Geriausias šuolio į tolį rezultatas - 7 m 18 cm, pasiektas 2001 m. gruodžio 20 d.

Respublikos lengvosios atletikos rinktinės kandidatas.

VI VIETA DARIUS SADECKAS,

EF MA I kurso studentas Baigė Vilniaus Minties vid. mokyk­ lą. Orientavimosi sportu susidomėjo prieš 12 metų. Pirmoji trenerė - Gitą Sakalauskaitė. Dabartinis treneris Saulius Cininas.

Geriausi šių metų rezultatai: Europos kariškių orientavimosi sporto čempionate, vykusiame Klaipė­ doje, asmeninėse varžybose laimėta I vieta (varžybose dalyvavo 54 sporti­ ninkai iš 9 šalių).

Pasaulio kariškių orientavimosi sporto čempionate Beja (Portugali­ ja) asmeninėje įskaitoje iškovota

XI vieta (dalyvavo 160 sportininkų iš 27 šalių).

Lietuvos taurės varžybose Juod­ krantėje - II vieta.

Lietuvos čempionato klasikinės trasos varžybose - IV vieta.

VII VIETA GIEDRĖ NORVILTŪTĖ,

TFII kurso studentė Baigė Kauno S. Dariaus ir S. Girė­ no vid. mokyklą ir Kauno gimnastikos mokyklą, sportinę gimnastiką (trene­ ris R. Simonavičius). Sportinės aero­ bikos varžybose startavo 1997 m. Tau­ rės varžybose jaunių grupėje trejeto rungtyje laimėjo I vietą. Nuo 1998 m. dalyvauja suaugusiųjų grupėje. Trene­ rė V. Šatkienė.

Geriausi rezultatai: 1999 m. Taurės varžybose ir 2000 m. VI Lietuvos sportinės aero­ bikos čempionate šešeto rungtyje iš­ kovota I vieta.

2000 m. atvirame Prancūzijos čem­ pionate šešeto rungtyje laimėtos I ir II vietos.

2001 m. įstoja į Vilniaus universi­ teto sportinės aerobikos rinktinę. Tre­ nerė T. Gritėnienė. VII Lietuvos spor­ tinės aerobikos čempionate moterų vieneto rungtyje - II vieta.

2001 m. Lietuvos sportinės aero­ bikos Taurės varžybose moterų vie­ neto rungtyje ir trejeto rungtyje II vieta.

VIII VIETA RADMIRAS ALEKSEJEVAS,

ChF II kurso studentas Baigė Visagino Gerosios vilties vid. mokyklą. Sunkiąja atletika užsiiminė­

ja nuo 2000 m., treniruojasi trečius metus. Treneris R. Cijūnėlis.

Geriausi rezultatai: 2001 m. Lietuvos aukštųjų mokyk­ lų sunkumų kilnojimo čempionate iš­ kovota I vieta.

2001 m. Lietuvos aukštųjų mo­ kyklų jėgos trikovės čempionate I vieta.

Lietuvos jaunimo spaudimo II čempionate - IV vieta.

IX VIETA MINDAUGAS MIKALKĖNAS,

FF III kurso studentas Baigė Vilniaus Pilaitės vid. mo­ kyklą. Sunkumus pradėjo kilnoti 1999 m. Pirmasis ir dabartinis trene­ ris - R. Cijūnėlis. Treniruojasi trejus metus.

Geriausi rezultatai: 2001 m. Lietuvos jaunimo žaidynė­ se laimėta II vieta.

Lietuvos jaunimo spaudimo čem­ pionate - II vieta.

2001 m. Lietuvos aukštųjų mokyk­ lų sunkumų kilnojimo ir jėgos triko­ vės varžybose laimėtos II vietos.

X VIETA SAULIUS KROVALIS,

MFI kurso studentas Baigė Telšių Germanto vid. mokyk­ lą. Sunkumus pradėjo kilnoti 1995 m.

Pirmasis ir dabartinis treneris - A. Domanskis. Treniruojasi šešerius metus.

Geriausi rezultatai: 2001 m. Lietuvos sunkumų kilno­ jimo čempionate laimėta II vieta.

Pabaltijo valstybių jaunimo čem­ pionate (Vokietija) - III vieta.

Kalnų turistai varžėsi dėl Vilniaus universiteto taurės Praėjusių, bet dar nepamirštų metų lapkričio 17-18 d. Vilniaus universiteto „Mėlynojoje“ salėje vyko respublikinės kalnų technikos varžybos Vilniaus universiteto taurei laimėti. Tai buvo priešpas­ kutinės Lietuvos keliautojų sąjungos organizuotos kalnų turizmo technikos daugiakovės varžybos. Jas surengė Vilniaus universiteto Žygeivių klubas.

Laura JORUDAITĖ Varžybų trasos buvojiradėtos reng­ ti prieš keletą dienų. Žygeivių klubo nariams šio renginio organizavimas nėra vien pareiga. Tai ir galimybė to­ bulėti. Įrengiant trasas gaunama nau­ jos patirties, į technines problemas pa­ žvelgiama iš kitos pusės. Tai labai pra­ verčia patiems dalyvaujant varžybose.

Vilniaus universiteto kalnų techni­ kos varžybose dalyvavo jaunių ir su­ augusiųjų grupės. Jau ne pirmi metai rungtis su suaugusiųjų grupe atvyksta svečiai iš Latvijos. Jie visada šiltai su­ tinkami, jiems patinka įdomios trasos, kuriose galima išbandyti jėgas. Varžy­ bose startavo 12 komandų: 5 jaunių ir 7 suaugusiųjų. Komandą turi sudaryti 6 žmonės (iš jų-nors viena mergina).

Derėtų pastebėti, kad komandų, ku­ riose būtų daugiau negu viena mote­ riškos lyties atstovė, būna nedaug dėl objektyvių priežasčių: vaikinų bet ko­ kios sporto šakos rezultatai visada ge­ resni. Keliautojų sportas nėra išimtis.

Per oficialų varžybų atidarymą bu­ vo pakelta VUŽK vėliava. Dalyviai bu­ vo supažindinti su trasomis. Pirmą die­ ną vyko jaunių varžybos ir suaugusių­ jų atrankinės varžybos. Jaunių trasa nebuvo sudėtinga. Reikėjo pastatyti palapinę, traversuoti, persikelti teisė­ jų įrengta oro perkėla - lygiagrečio­

mis virvėmis, nusileisti virve iš 4 m aukščio. Dalyvavo dvi Vilniaus tikslių­ jų, gamtos ir technikos mokslų licėjaus jaunių komandos, dvi Klaipėdos jau­ nųjų turistų centro komandos ir viena Elektrėnų savivaldybės sporto centro komanda. Pastarajai sekėsi geriausiai.

Elektrėniečiai iš „Mėlynosios“ salės iš­ ėjo nešini nugalėtojų diplomais ir tu­ ristinių reikmenų parduotuvės „Campus“ įsteigtais prizais.

Suaugusieji turėjo įveikti tris skir­ tingas trasas. Jie turėjo įtempti vienos virvės perkėlą per įsivaizduojamą upę ir persikelti per ją „nesušlapę“, t. y. ne­ palietę nugara žemės. Antroje traso­ je reikėjo pasikelti virve, „zalcinguoti“ ir nusileisti. Trečioje trasoje - pasi­

kelti dirbtine laipiojimo sienele, kurią tikriausiai matė ne vienas VU studen­ tas, besitreniruojantis „Mėlynojoje“ salėje, ir nusileisti virve. Startavo jau minėta latvių komanda, Klaipėdos, KTU Žygeivių klubo, Vilniaus aukš­ tuminės statybos, VGTU Turistų klu­ bo ir dvi Vilniaus kalnų sporto centro komandos. Reikėtų paminėti, kad ant­ rojoje Kalnų sporto centro komando­ je startavo 5 merginos ir tik vienas vai­ kinas. Tačiau ši komanda įveikė visas trasas be didesnių sunkumų. Tiesa, varžytis greitumu su stipresniais prie­ šininkais jie negalėjo. Pagal pirmos dienos rezultatus buvo nuspręsta, kad rytojaus dieną pagrindinėje traso­ je varžysis 6 komandos (visos, išsky­

Sustabdyta varžybų akimirka.

rus Kalnų sporto centro antrąją ko­ mandą).

Antros dienos rytą kapitonai turė­ jo pateikti trasos įveikimo taktiką. Ko­ mandos pasirinkta taktika turi didelę reikšmę rezultatui. Svarbu numatyti, kuris dalyvis kurį trasos etapą eis pir­ mas, kas įtemps virves, kas jas nuriš ir pan. Reikia teisingai įvertinti kiekvie­ no komandos nario jėgas, sugebėji­ mus. Komandos numatyta taktika ypač svarbi, kai reikia vykdyti gelbėji­ mo darbus (užkelti tariamai sužeistą komandos draugą ant salės konstruk­ cijų į palubę). Šiose varžybose teko ne tik komandos draugą užkelti ant dirb­ tinės laipiojimo sienelės, bet ir trans­ portuoti teisėjų pagamintą „sužeistą­

jį“. Trasoje kiekviena komanda užtru­ ko ilgiau nei valandą. Taigi varžybų diena buvo tikrai ilga. Teisėjai VUŽK nariai - darbavosi iki pat va­ karo. Pasibaigus varžyboms ir susuma­ vus abiejų dienų bendrą rezultatą, nu­ galėtojais tapo klaipėdiečiai. Tai - jau­ niausia komanda, kuri nors ir darė nemažai klaidų, tačiau kitus dalyvius aplenkė greičiu. Antrą vietą užėmė Kalnų sporto centro pirmoji koman­ da, trečią - VGTU Turistų klubas. Nu­ galėtojai buvo apdovanoti diplomais ir Kalnų sporto centro įsteigtais pri­ zais.

Kadangi VUŽK komandos orga­ nizavo varžybas, dalyvauti jose nega­ lėjo. Tačiau daugiakovėje mūsų Uni­ versiteto komandos pasirodė puikiai.

Universitetui visą sezoną atstovavo dvi komandos, kurios kitose penkeriose varžybose pakaitomis užėmė pirmas vietas. Kelionių sezono uždarymo var­ žybose startavo ir trečia Universiteto komanda. Galutinėje įskaitoje pirmą vietą užėmė VU pirmoji komada.

Sėkmingai baigę senus metus, Nau­ juosius metus žygeiviai šauniai sutiko pasakiškai gražiame, tikrai žiemiška­ me miške prie apsnigtos ir žibintais pa­ puoštos eglutės. Tikimės, kad ir kitais metais sėkmingai startuosime, o var­ žybose įgyta patirtis pravers einant į sudėtingus kalnų žygius.

Tempiama perkėla per „upę“.

Roberto Kananavičiaus nuotr.

14

Universitas Vilnensis

Studentai galės dirbti pagal laisvą grafiką Dieniniame skyriuje besimokantiems studentams galės būti nustatoma bet ko­ kios trukmės darbo diena arba savaitė. Vyriausybė neseniai panaikino ne visos dar­ bo dienos trukmės apribojimus besimokantiems asmenims. Taip tikimasi sudaryti palankesnes darbo sąlygas besimokančiam jaunimui dalyvauti darbo rinkoje ir gau­ ti papildomų pajamų.

Ką apie naująjį įstatymą mano mūsų pašnekovai?

Aleksan­ dras Goloburdo (VU EF): Manau,

Andrius GRIGONIS, Raminta KAMINSKAITĖ, KF I k. studentai Rytis Zlat­ kus (VGTU):

Aišku, kad ne viso darbo lai­ ko trukmės ap­ ribojimų pa­ naikinimas yra sveikintinas Vyriausybės žingsnis, nes, mano many­ mu, bus daug lengviau rasti gerą darbą ir jame įsitvirtinti. Juk studen­ tams visada reikia pinigų, ypač kai kitais metais teks mokėti už mokslą. Tai didelė pagalba studentams ir jų tėvams. Tik aš manau, kad studentams neakivaizdinin­ kams šis projektas būtų dar naudinges­ nis, nes dabar jie palikti už borto. Vienin­ telis galimas šio projekto minusas - ar ne­ sumažės studentų noras mokytis?

kad studentai mokydamiesi ir gaudami stipendiją ne­ turėtų užimti daug laisvų darbo vietų, kurios galėtų atitekti bedarbiams. Na, nebent studen­ tai turės mokė­ ti už mokslą...

Ela Pivoriūnaitė (VU MIF): Laisvas

grafikas - puiki galimybė ne tik neakivaizdi­ ninkams, bet ir dieninių skyrių studentams už­ sidirbti pragy­ venimui, susimokėti už mokslą. Studen­

2002 m. vasaris

tai, kurie dažniausiai yra išlaikomi tėvų, galės lengviau rasti darbą ir gyventi sava­ rankiškai. Be to, dirbant pagal specialy­ bę tai yra puiki galimybė įgyti patirties, kurios labai reikia norint įsidarbinti bai­ gus mokslus.

Jekaterina Romanovskaja (VGTU): Pritariu

šiam įstatymui, nes dauguma stu­ dentų sunkiai gy­ vena, bet nori bū­ ti nepriklausomi nuo tėvų. Papil­ domos pajamos jiems būtų visai ne pro šalį. Ta­ čiau manau, kad mokslas ir darbas - sun­ kiai suderinami dalykai. Šis įstatymas gal­ būt palengvins dirbančių studentų dalią.

Giedrė Čiužaitė (VU): Ge­

rai, kad Vyriausy­ bei parūpo jauni žmonės. Tik neži­ nau, ar šis įstaty­ mas bus veiks­ mingas. Pati kol kas darbo neieš­ kojau, todėl su darbdaviais tie­ siogiai nesu susi­ dūrusi. Galiu tik svarstyti Darbo dienos gra­ fiką sudaro darbdavys. Jei jambus nepatogu įdarbinti į paskaitas lakstantį studentą, jis to nedarys. O ir be įstatymo geranoriški darb­ daviai iki šiol tikriausiai leisdavo ateiti studen­ tams, kada jiems patogu. Žodžiu, jei šis nuta­ rimas duos realios naudos - puiku.

Vasario mėn.teatrų repertuarai

VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRAS (Arklių g. 5) 20 d. 18 vai. Kauno dramos teatras pristato E. Ionesko „Vaikštantis erdvėmis“. Rež. A. Latėnas 21d. 19 vai. Algirdas Latėnas ir roko grupė „Rojaus tūzai“: „Mano sielos netylančios stygos“ 22 d. 18 vai. M. Kundero „Žakas fatalistas ir jo šeimininkas“. Rež. C. Graužinis 19 vai. D. Charmso „Viešpatie, vidury baltos dienos mane užplūdo tinginystė“. Rež. G. Storpirštis (Salė 99) 23 d. 12 vai. S. Maršako „Katės namai“. Rež. R. Rudokas 18 vai. A. Ostermaierio „THE MAKING OF. B. - MOVIE“. Rež. I. Jonynas 18 vai. J. Fosse „Motina ir sūnus“. Rež. D. Tamulevičiūtė (Salė 99) 24 d. 12 vai. A. Lindgren „Pepė Ilgakojinę“. Rež. R. Boravskis 18 vai. B. M. Kolteso „Naktis prieš pat miškus“. Rež. I. Jonynas 28 d. 18 vai. NUMATOMA PREMJERA! S. Parulskio „Barboros Radvilaitės testamentas“. Rež. A. Latėnas ir J. Smoriginas

JAUNIMO TEATRAS STUDENTAMS TEIKIA 50 PROC. NUOLAIDAS! Kasa dirba: 10.00 - 14.00 ir 14.30 -1830 kasdien, bilietų užsakymas tel. 61 61 26

Viešoji įstaiga Keistuolių teatras Laisvės pr. 60, LT-2056 Vilnius tel./faks. (8 22) 30 59 00 keisti@takas.lt, www.keistuoliai.lt 23 d. 12 vai. Muzikinis spektaklis mažiesiems „Terlius ir Žioplytė“. Rež. aktoriai A. Vilutytė ir A. Meliešius. Trukmė. - 50 minučių.

23 d. 18 vai. Carlo Gozzi komedija „Karalius Elnias“. Rež. A. Giniotis. Trukmė 2 valandos 30 minučių (su pertrauka).

24 d. 12 vai. PREMJERA! Muzikinis spektaklis moksleiviams „Akiniukai“ Zinken Hopp kūrinių motyvais. Trukmė - 70 minučių.

TEATRAS PASILIEKA TEISĘ KEISTI REPERTUARĄ.

Bilietus į spektaklius Vilniuje galite įsigyti Keistuolių teatro kasoje (Laisvės pr. 60), vaikų pramogų centre „Mauglis“ (Žirmūnų g. 1 e) ir centrinio „Vagos“ knygyno muzikos prekių skyriuje (Gedimino pr. 50).

Informacija ir užsakymai telefonu (8 22) 42 45 85, internete www.keistuoliai.lt.

Informacija visą parą telefonu 1588.

LIETUVOS RUSŲ DRAMOS TEATRAS (J. Basanavičiaus g. 13)

Didysis Vilniaus teatras Vasario 26 d. 19 vai. kviečia į tragikomediją

„Genijaus dirbtuvė“ Pjesės autorius - Herkus Kunčius Režisierius - Audrius Nakas Dailininkas - Marius Jacovskis Veikėjai: Vytautas Šapranauskas Vaclavas Nižinskis

Šarūnas Puidokas Ogiustas Rodenas Rimantė Valiukaitė Izadora Dunkan

Audrius Nakas - Sergejus Diagilevas

Alvydas Šlepikas Raineris Marija Rilkė

Vitalija Mockevičiūtė - Kamilė Klodel

21 d. 19 vai. T. Williamso „Šauksmas“. Rež. A. Dirda. Mažoji scena.

22 d. 19 vai. V Asovskio, L. M. Zaikausko „Dangaus krantas“. Rež. L M. Zaikauskas 23 d. 19 vai. J. Patricko „Mieloji Pamela“. Komedija. Rež. J. Popovas 24 d. 12 vai. A. Tolstojaus „Buratino nuotykiai“. Pasaka. Rež. J. Popovas 19 vai. N. Ptuškinos „Svajų užmirštų aromatas“. Komedija. Rež. L Vladimirovas 28 d. 19 vai. „Tik vieną kartą...“ Rusų romanso vakaras. Mažoji scena.

LIETUVOS RUSŲ DRAMOS TEATRAS STUDENTAMS PARDUODA BILIETUS PO 5 LT! Kasa dirba: 13 -19 vai, sekmadieniais 11-14 vai, 16-19 vai. Kasos telefonas 62 05 52

DVT rasite: Arklių g. 5, tel. 33 02 35, 8 287 77141, www.dvt.lt

Studentų problemos nežinia ir neatidumas Simona VILTRAKYTĖ, KF I k. studentė Kiek žmonių, tiek nuomonių. Tai žino vi­ si. O kadangi studentai - daugiau nei žmo­ nės, ši nerašyta taisyklė turėtų galioti be jo­ kių kalbų. Ir galioja.

Apie Centriniuose rūmuose įsikūrusį Is­ torijos fakulteto dekanatą studentija susi­ dariusi skirtingas nuomones. Nuomonė Nr. 1 (jeigu tai galima pavadinti nuomone) ypač tinka besimokantiems valstybės finan­ suojamose vietose: šie žmonės, neturėdami, ką pasakyti, patrauko pečiais. Nuomonė Nr. 2: ne visai aišku, už ką būtų galima pa­ girti ten dirbančias moteris. Greičiau prie­ šingai: prisimenamos nemalonios pamokos, kai atėjus sumokėti už mokslą tenka klau­ sytis skundų, kad iki priėmimo valandų pa­ baigos liko vos 10 minučių. Kadangi esi iš­ prašomas lauk, tai nieko kito nelieka, tik ap­ silankyti dar sykį. Taip teigia studentai.

Istorijos fakulteto metodininkė Janina Leonienė, maloniai sutikusi pakalbėti, pri­ pažino, kad kartkartėmis tenka išvesti stu­ dentą iš kabineto ir parodyti lentą, kurioje kabo visa reikalinga informacija.

Taip dažniausiai lydimi pirmakursiai. Pa­ sak J. Leonienės, šie studentai nėra pasiren­ gę savarankiškai gyventi, nesugeba sukon­ centruoti dėmesio į reikiamus dalykus. Bū­ tent todėl Istorijos dekanato darbuotojai ei­ na į paskaitas ir stengiasi pirmakursiams pa­ lengvinti gyvenimą bent Universitete. Tie­ sa, yra dar viena priemonė - oranžinė kny­ gelė („Vilniaus universiteto studijų nuostatai“), kurioje pateikta visa reikiama informacija. Tačiau ketvirto kurso studen­ tai, paklausti apie knygelę, tik gūžtelėjo pe­ čiais. Suprask: „Nieko panašaus nematė­ me“. Galų gale, jei nepasakys dekanate, ne­ pažiūrėsi lentoje, liks dar vienas žinių šalti­ nis - mylimi kurso draugai.

Komunikacijos fakulteto administratorė Irena Buračaitė teigė, kad Komunikacijos fa­ kulteto studentai tokie pat kaip ir besimo­ kantieji Istorijos fakultete. Jie irgi ramybės neduoda rugsėjo, vasario mėnesiais; serga ta pačia „amžina liga“ - patys tingi ar nenori ieš­ koti informacijos, todėl gaišina dekanato dar­ buotojus. Pasak pašnekovės, dažnai netgi bū­ na sunku atsakyti į akademinio jaunimo klau-' simus: klausiama viena, o atsakymo laukia­ ma kito. Vadinasi, Komunikacijos fakulteto studentai turi bėdų bendraudami? Nesinori tikėti..

Beje, pirmakursiai istorikai labiausiai su­ trikę ir sunerimę, o Komunikacijos fakulte­ to I ir II kursų studentai - tvarkingiausi ir pareigįngiausi.

Saulėtekyje besimokantys studentai no­ rintys sužinoti tvarkaraščius, valstybės finan­ suojamų vietų skaičių ir panašius dalykus, gali naudotis naujomis technologijomis. Su­ kurtas tinklalapis (http:llstudentai.kf.vu.lt). steigiamos konferencijos. Tačiau studentai nuomonę apie šiuos informacijos šaltinius išreiškia vienodai - sarkastišku prunkštelėjimu. Įdomu, kodėl? Tinklalapyje duome­ nys pateikti aiškiai ir suprantamai. Į dekanatą galima užeiti pasitarti, ką da­ ryti, jei, pavyzdžiui tris kartus neišlaikei eg­ zamino. Arba pasiimti kokios nors pažymos.

Beje, jei esi laiką taupantis studentas, šis trumpas nekainuojantis J. Leonienės pata­ rimas kaip tik tau. Kadangi rugsėjis ir vasa­ ris - skolininkų metas, o pirmasis mėnuo dar ir mokslo metų pradžia, visus reikalus susi­ tvarkyk iki (arba po) šių mėnesių. Tuomet ir tu, ir dekanato darbuotojai galės lengviau kvėpuoti akademiniu oru.

15

Universitas Vilnensis

2002 m. vasaris

Dėl gero pažymio studentai sutiktų net permiegoti su dėstytojais

Ar studentams patinka senasis kinas? (tame ant Tauro kalno), kiną mėgstan­ čių studentų iniciatyva kiekvieną ket­ virtadienį bus demonstruojamas sena­ sis kinas tik už penkis litus - mat dau­ gelis tikriausiai jau jaučia nostalgiją pirmadieninei kino teatro „Lietuva“ bilietų nuolaidai. „Kino tvanas“ nori atrodyti kiek rimčiau ir pritraukti įvairesnės publi­

Vaida MORKŪNAITĖ Pastebėjote, kad Vilniuje mažėja vietų, kur būtų galima bučiuotis tam­ soje? Nebėra kino teatrų „Vilnius“, „Helios“, sako, kad ir vietoj kino teat­ ro „Lietuva“ tuoj išdygs lošimo namai. Štai kodėl kino teatre „Kino tvanas“

C

kos. Kadangi senojo kino mažiausiai matę studentai, todėl klubo nariai (ir­ gi studentai) turi sugebėti privilioti bendraamžius į „Kino tvaną“.

Nepamirškite, kad „Kino tvanas“ stovi ant nuostabaus kalniuko, tad pa­ žiūrėję senąjį kiną ir prieš eidami da­ lytis įspūdžiais su seneliais, troleibuso stotelę galite pasiekti sėdomis!

J

Kino salėse

„GARSŲ PASAULIO ĮRAŠAI“ pristato

Nenumaldomai ir nesustabdomai studentų rasės link artėja du kar­ tus per metus pasirodantis monstras, liaudies paprastai vadinamas sesija. Ji net ir didžiausią tinginį priverčia paimti į rankas knygą arba... ieškoti kitų būdų, kaip pademonstruoti savo žinias. Galima kiek tik įmanoma ir kur tik įmanoma prisikišti „šperų“, naudotis radijo ryšiu, o galima ir permiegoti su dėstytoju, kad dešimtukas stu­

dijų knygelėje šviestų kaip žiburėlis antjūros kranto.

komediją-dramą-kriminalinj trilerį

„Oušeno vienuoliktukas“ (OCEAN’S ELEVEN) Režisierius: Stevenas Soderberghas. liūdina: Bradas Pittas, Julia Roberts.

Danny Oušenas suburia dešimt drau­ gelių iš kriminalinio pasaulio ir nuspren­ džia apvogti tris didžiausius Las Vegaso kazino bei „atsiimti“ savo pinigėlius. To­ bulai suplanuotam nusikaltimui plėšikai pasirenka tinkamą laiką - viso pasaulio dėmesį prikaustysiančią boksininkų Lennoxo Lewiso ir Vladimiro Klitschko dvi­ kovą.

Danny Oušenas (akt. George’as Clooney) - profesionalus vagis. Jis va­ dovaujasi trimis taisyklėmis: nieko nenuskriausk, nevok iš to, kas to nenusipeinė, ir žaisk taip, lyg neturėtum ko pra­ rasti. Dar sėdėdamas Njū Džersio kalė­ jime jis rezgė planą - apiplėšti tris di­ džiausius Las Vegaso kazino. Apiplėši­ mo vertė pagal planą siektų 150 mln. do­ lerių... Padalijus vienuolikai grobikų, kiekvienam tektų beveik 14 mln.

Tikslas aiškus - „išlaisvinti“ trijų ka­ zino, kuriuos valdo Terry Benedictas (akt. Andy Garcia), finansinius išteklius.

Kadangi trijų kazino pinigėliai saugomi vienoje vietoje, tai dar labiau palengvi­ na užduotį - pakaks vieno apiplėšimo.

Tačiau sunkiausia įveikti ypatingą apsau­ gos sistemą, saugančią ir branduolinį ginklą.

Filmo premjera: vasario 15 d.

„BDG filmai“ pristato komediją

„Tenenbaumai“ (THE ROYAL TENEBAUMS) Režisierius: Wesas Andersonas.

Vaidina: Gene Hackman, Anjelica Huston, Gwyneth Paltrow, Benas Stilleris. Šeima - ne žodis, šeima - nuospren­ dis...

Neįtikėtinai juokingoje komedijoje pa­ sakojama apie ekscentrišką šeimą, užau­ ginusią tris vaikus - genijus ir susivienijan­ čią, kai tėvas suserga nepagydoma liga.

Chasas (akt. B. Stilleris) jau paaug­ lystėje pradeda prekiauti nekilnojamu

turtu ir turi tiesiog įgimtą Dievo dovaną tvarkyti tarptautinius finansus, Margot (akt. G. Paltrovv) rašo puikias pjeses ir devintoje klasėje gauna 50 000 JAV do­ lerių stipendiją, o Richie (akt. L. Wilsonas) trejus metus iš eilės laimi JAV na­ cionalines teniso varžybas.

Jaunieji genijai užauga, jų tėvai išsi­ skiria... Nors ir labai gabūs, gyvenime jie patiria daugybę sunkumų ir proble­ mų. Po 17 nesimatymo metų šeimą su­

buria tėvo Royalo Tenenbaumo tariama liga - jis apsimeta sergąs skrandžio vė­ žiu, nes nebeturi, kur gyventi.

Filmas kupinas subtilaus humoro, originalių dialogų, išskirtinio montažo ir puikios muzikos. „Tenenbaumai“ JAV buvo apdovanoti „Auksiniu gaubliu“.

Filmo premjera: kovo 8 d.

„BOMBOS FILMAI“ pristato mistinį trilerį

„Vanilinis dangus“ (VANILLA SKY) Režisierius: Cameronas Crowe’as.

Vaidina: Tomas Cruise’as, Penelopė Cruz, Cameron Diaz.

Turtingas gražuolis Christianas (akt. Tomas Cruise’as) pasiekė gyvenime tiek, kiek kitas galėtų tik pasvajoti: ge­ ras darbas, prabangios mašinos, pinigai ir merginos, kurios tik ir laukia jo skam­ bučio. Per gimtadienio vakarėlį jaunuo­ lis susipažįsta su geriausio draugo mer­ gina Sofia (akt. Penelopė Cruz) ir pra­

leidžia su ja naktį, pasakodamas apie sa­ vo praeitį ir pomėgius. Kitą rytą netikė­ tai sutikta buvusi meilužė Brenda (akt. Cameron Diaz) pasisiūlo pavėžėti.

Jis sutinka ir pasirašo mirties nuospren­ dį, nes pavydžioj] mergužėlė nuspren­ džia dideliu greičiu rėžtis į medį ir nusi­ žudyti.

Po avarijos Christianas išgyvena, bet jo gražus veidas lieka neatpažįstamai subjaurotas. Jaunuolį apima panika ir

Dainininkui Adoms - sesija

nedrąsu... kurti“, - sakė Feliksas. Bet iš karto pridūrė, kad grupė ir toliau kurs, koncertuos ir tikrai niekur nedings.

Atlikėjas bei prodiuseris Linas Adomaitis-Adoms šiuo metu laiko svarbius garso režisūros egzaminus. „Tai moks­ las apie garsą: nuo mikrofonų, įvairios technikos iki atlikėjų bei muzikos prodiusavimo. Viską, ką išmokstu, taikau sa­ vo mylimame darbe“, - sakė Linas. Jis aiškino, kodėl pasirinko garso režisūrą: „Kai pradėjau įrašinėti pirmąsias savo dainas, supratau, kad norėdamas išgau­ ti tam tikrą skambesį, turėsiu pats išmok­ ti sukioti rankenėles ir maigyti mygtu­ kus. O kad nebūčiau savamokslis, nuta­ riau pradėti mokytis garso režisūros“. Įspūdingas Adoms sukurtų ir aranžuo­ tų dainų skaičius leidžia drąsiai teigti, kad jis - vienas iš produktyviausių šian­ dienos Lietuvos garso režisierių.

„Merlin“ vokalistas atšventė trisdešimtmetį Sausį grupės „Merlin“ vokalistui Fe­ liksui suėjo 30 metų. „Šiuo metu grupė „Merlin“ įrašinėja naujas dainas, kurias netrukus galėsite išgirsti ir per radiją.

Nors kai prisimenu bendrą „Merlin“ ir Tru Sabakos dainą, kurią transliuoti at­ sisakė visos pagrindinės Lietuvos radijo stotys dėl neformalaus skambesio, darosi

„Tabasco“ įrašė albumą Grupė „Tabasco“ pagaliau baigė įra­ šinėti debiutinį albumą. Parengta 18 dai­ nų, iš jų albumui bus atrinkta 13. Kaip vadinsis pirmasis darbas, grupės nariai dar nežino, nors turi iš ko rinktis - su­ galvoti jau trys pavadinimo variantai. „Albumas buvo labai ilgai įrašinėjamas, ilgai brandintas. Kiek suspėdavome tarp koncertų, tiek ir įrašydavome. Taip ir praėjo treji metai“, - pasakojo grupės vokalistas Gediminas. Albumas turėtų pasirodyti vasarį.

„Naktinės personos“ turi naujas merginas „Naktinės personos“ jau surado dvi pritariančias vokalistes, kurios kartu pa­ sirodys lietuviškame atrankiniame Eurovizijos koncerte. „Rasti pritariančias vo­ kalistes - nemenkas galvos skausmas, nes visos pažįstamos jau buvo pažadė­ jusios dainuoti su kitais. Dėkui visoms merginoms, kurios domėjosi mūsų skel­ bimu. Atsiprašome tų, kurių nepasirin­ kome. Buvo tikrai gerų vokalisčių, bet

Indrė PLESKOVA1TĖ, KF I k. studentė Remiantis neseniai „Delfi“ tinklalapyje pateiktais duomenimis, beveik kas šeštas Britanijos univer­ siteto studentas dėl gero pažymio sutiktų pasimylėti su dėstytoju ar dėstytoja. Lietuviai į šią žinutę re­ agavo įvairiai: vieni britus vadino seksualiniais maniakais, kiti su gražia dėstytoja dėl gero pažymio sutiktų net kelis kartus „tartis“, o keletas sutiktų pasimylėti, net jei­ gu mainais už tai nieko negautų.

Buvo ir tokių, kurių nuomone, sie­ kiant tikslo pateisinamos bet ko­ kios priemonės, nesvarbu, ar gal­ va, ar sėdynė įkinkoma į darbą.

Ar sutiktų intymiai pabendrauti su dėstytoju(-a), pasiteiravau aka­ deminio VU jaunimo. Visai ne­ keista, kad vaikinų ir mei'ginų nuomonės nesutapo. Didžioji dalis merginų taip ben­ drauti atsisakytų.

Filologijos fa­ kulteto neaki­ vaizdinio sky­ riaus studentė Rasa rimtai ne­ žiūrėtų į tokį pasiūlymą, ta­ čiau jei dėstyto­ jas imtų ją provo­ kuoti, ji kreiptųsi

į Universiteto vadovybę, galbūt net pokalbius diktofonu įrašytų.

Būsima bibliotekininkė Inga to­ kiam dėstytojui išrėžtų: „Man jau geriau 8! Įvertinkite mano žinias, o ne sugebėjimus, ir skirkite ma­ lonumą nuo darbo!“ „Be to, jeigu jis man siūlo tokius dalykus, vadi­ nasi, aš jam patinku ir galiu diplo­ matiniu būdu derėtis dėl geresnio pažymio“, - mano studentė.

Ingai pritarė ir Komunikacijos fakultete žurnalistikos besimokan­ ti Saulė. Ji teigė, kad tai žemina, kad sutikimas pasimylėti su dėsty­ toju prilygsta pirmam žingsniui į pasileidimą, parsidavinėjimą.

Mergina svarstė, kad dėstytojas ir po intymaus suartėjimo gali nete­ sėti žodžio, ir pamynusi savigarbą mergina gerą egzamino pažymį matys kaip savo ausis. O kas ta­ da?.. „Nejaugi dėstytojas mano, kad jei aš nesugebu gerai išmokti medžiagos, tai puikiai išmanau, kaip reikia mylėtis? Tada iškyla klausimas, ar aš vakarais mokau­ si, ar skaitau „Kama Sutrą“?“, drąsiai teigė Saulė.

Vis dėlto atsirado dvi merginos, kurios sutiktų pasimylėti su dėstytoju.

Tačiau jis turėtų būti jau­ nas ir simpatiškas, be to, įtakos turėtų ir tai, kiek svarbi yra jo dėstoma disciplina.

depresija, bet greitai viskas pasikeičia į gerąją pusę. Gydytojas Curtisas McKeabas (akt. Kurtas Russellas) pasiūlo jam atlikti plastinę veido operaciją, o žavioji Sofia prisipažįsta jį mylinti. Tačiau ne­ trukus vėl prasideda blogi ir nenuspėja­ mi dalykai...

Filmo premjera: vasario 14 d.

visas nukonkuravo Aida ir Brigita iš A. Noviko džiazo studijos“, - sakė Ala­ nas. Merginos jau nusifilmavo „Nakti­ nių personų“ dainos „I’m so in love“, ku­ rią grupė pasiūlė Eurovizijai, vaizdo klipe.

Andrius Mamontovas ketina išleisti net du naujus albumus Andrius Mamontovas, praėjusiais me­ tais išleidęs savo remiksų albumą „Clubmix.lt“, nevengia eksperimentuoti ir su ki­ tokia muzika. Dainininkas prasitarė, kad neseniai remiksuota Zarasų kaimo kape­ los atliekama „Hakerių polka“ gali tapti bendro projekto su įvairių Lietuvos regio­ nų autentiško folkloro kapelijomis pra­ džia. Visai tikėtina, kad po šio bendradar­ biavimo galima tikėtis Andriaus Mamon­ tovo prodiusuoto „liaudiško“ albumo.

Dana nori tapti diskžokėja Atlikėja Dana neseniai susipažino su žinomu Lietuvos diskžokėjumi Saga ir už­ sikrėtė noru tapti plokštelių virtuoze.

Nors prie grotuvų jai stovėti dar nė karto neteko, ji tikino, kad širdyje visą laiką bu­ vo diskžokėja. Taigi labai tikėtina, kad ne­ trukus Daną išvysime šokių muzikos klu­ be ne tik dainuojančią ir šokančią, bet ir sukiojančią muzikos plokšteles.

Atsakykite į klausimus ir laimėkite dainininkės Danos albumą „Mano mieste“: 1. Kokia natūrali Danos plaukų spalva?

2. Kaip vadinami japoniški anima­ ciniai filmai, kurių stiliumi sukur­ tas albumo viršelis?

3. Pasakykite bent vieną atlikėjos dainą, kuriai sukurtas vaizdo kil­ pas. „Mano mieste“ su dainininkės auto­ Du žmonės, teisingai atsakę į klausi­ mus, gaus kompaktines plokšteles grafais.

••••••••••••••••e •••••••••••••••• Teisingi konkurso, skelbto praeitame numeryje, atsakymai: 1. A. Mamontovas pagrindinį vaidmenį atlieka V. Šekspyro dramoje ,Hamletas“ (rež. E. Nekrošius).

2. A. Mamontovas daugiau nei 12 metų dainavo grupėje „Foje“.

3. Yra kelios A. Mamontovo interneto svetainės: oficiali - andrius.ni.tdd.lt, neoficialios - am.svetaine.lt/andrius.html ir homepage. Itlkomerciniailandrius6.html.

5J'

A. Mamontovo kasetę „Clubmix.lt“ laimėjo Alina Baravykaitė.

Sveikiname! >•••••••••••••••••••••••••••••••

16

Universitas Vilnensis

2002 m. vasaris

Seksas bendrabučiuose - NE TABU „Seksas ir bendrabučiuose seksas, - teigia Vilniaus universiteto trečio kurso studentas Andrius (vardas pakeistas - red. past.). - Jei gyveni bendrabutyje, dar nereiškia, kad turi atsisakyti sekso arba kad jis yra kitoks, nors sąlygos ir nėra pačios palankiausios“. Vilniaus universiteto bendrabučio (Saulėtekio ai. 6) administratorius Marius Urbanavičius taip pat neneigia šios nuomonės: „Visi žmonės - fiziniai sutvėrimai, vi­ siems norisi“.

Artūras ANUŽIS, KF I k. studentas

Kuo toliau, tuo daugiau M. Urbanavičius, ne pirmus metus dirbantis bendrabučio administrato­ riumi, matęs ir šilta, ir šalta, kasdien bendraujantis su studentais, žinantis jų problemas, teigia: „Studentai dabar nebesigėdija, kuo toliau, tuo dažniau tai daro“. Dabartinę situaciją atsklei­ džia ir šių mokslo metų pradžioje nu­ tikęs įvykis. Vieną rugsėjo naktį grį­ žusios dvi pirmakursės norėjo įsivesti į bendrabutį du vaikinus. Budėtojas jų neįleido. Tada viena studentė su vai­ kinu lytiškai santykiavo tiesiog lauke, prie pagrindinių bendrabučio durų, o kita - ant mašinos kapoto. „Esu apti­ kęs merginą, santykiaujančią su trimis vaikinais iš karto, - tvirtino administ­

ratorius, - bet būna dar įdomesnių si­ tuacijų“. Mokslo metų pabaigoje, tik­ rindamas tuščius kambarius, jis užklu­ po oraliniu būdu santykiaujančią po­ rą. Šis atradimas gal ir nebūtų išskirti­ nis, jeigu ne viena detalė - abu jau­ nuoliai buvo ne bendrabučio gyvento­ jai. Pasirodo, vienas studentas vasarą išsikėlė iš kambario, o raktą paliko draugui, kuris ir pasinaudojo proga.

Studentai ypač mėgsta taupyti vande­ nį. „Eidamas pro dušą, dažnai gali iš­ girsti aimanuojant“, - tvirtino M. Ur­ banavičius.

Poros drausmingesnės „Manau, dabar gana sunku gyventi poromis, todėl galėtų būti sudarytos pa­ lankesnės ir paprastesnės sąlygos“, - sa­ kė Andrius. Norinti kartu gyventi pora turi parašyti prašymą Universiteto va­ dovybei, kuri nusprendžia, leisti ar ne.

„Kartu gyvenančių porų visai kitas el­ gesys, kitas požiūris“, - pasakojo M. Urbanavičius. Anot jo, gyvenantys kartu studentai tampa tvarkingesni, drausmingesni. Tačiau yra ir kita pusė: beveik kiekvienais metais bendrabuty­ je atsiranda 2-3 nėščios studentės.

Įeiti nėra problemų „Dažnas vaikinas, turintis merginą, atsiveda ją į bendrabutį. Aišku, ne mo­ kytis kartu“, - sakė Andrius. „Tiems, kurie neturi draugės, dažniausiai vis­ kas prasideda klube ar vakarėlyje. Iš pradžių merginai „kabini makaronus“, vėliau vediesi į bendrabutį“, - porino VU trečiakursis. Svečiai įleidžiami iki 23 vai., tačiau, pasak jo, su budėtojais galima susitarti arba gauti merginai leidimą į bendrabutį. Yra ir kita išei­ tis: administracija leidžia, parašius pra­ šymą, apnakvindinti vieną asmenį.

Studentas prikūlė dainininką Rytį Ciciną Lina PLIOPLYTĖ, KF I k.studentė Per Šv. Kalėdas „Karolinos“ klube vykęs R. Cicino koncertas baigėsi net neįpusėjęs, nes neblaivus VU Tarptautinio verslo mokyklos III kurso studentas Žydrūnas Danys, tuo metu lankęsis klu­ be, užpuolė dainininką ir kelis kartus

smogė jam į nugarą ir galvą. Netrukus studentą sulaikė klubo apsaugininkai ir perdavė policininkams. Policininkai stu­ dento kraujyje aptiko 1,45 promilės al­ koholio.

Dainininkas parašė pareiškimą poli­ cijai. Bylą tiriantis pareigūnas Žydrūnas Širmulis pasakojo, kad byla bus perduo­ ta teismui. Vaikinui, kaltinamam R. Ci­ cino sumušimu, gresia iki penkerių me­

tų kalėjimo. Kadangi byloje bus atsižvel­ giama į tai, ar kaltinamasis jau buvo teis­ tas, ar mokosi ir ar turi pragyvenimo šal­ tinį, reikia manyti, kad Ž. Daniui bus skirta lengvesnė bausmė - galbūt laisvės atėmimas lygtinai. Ž. Danys pasiaiškinime pareigūnams savo elgesį motyvavo tuo, kad daininin­ kas jam nepatinka. Duoti interviu stu­ dentas atsisakė.

DARBO IR STUDIJŲ PROGRAMOS JAUNIMUI UŽSIENYJE • „Work and Travel” • „Au Pair” • „Study and Work” • Darbas žemės ūkyje • Stažuotės ir kitos programos Galėtum praleisti vasarą ar net visus metus JAV, Anglijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje ar kurioje nors kitoje šalyje...

...tad kodėl tu vis dar čia?

INTERNATIONAL

Savi netinka Dažniausiai sekso partneriai būna ne vieno bendrabučio gyventojai. „Merginos bijo bent kiek artimiau bendrauti su vieno bendrabučio stu­ dentais, nes nenori pagarsėti, įgyti blo­ gos reputacijos. Todėl jos neretai va­ dovaujasi taisykle: „Visiems kitiems, tik ne saviems“, - pasakojo Andrius.

Jam prieštaravo dvi VU Ekonomi­ kos fakulteto pirmakursės: „Jeigu žmogus patinka arba jį įsimyli, ko­ dėl ne?“

Sąlygos nesvarbios „Žinoma, tai ne geriausi viešbučio

kambariai, tačiau tenka taikytis prie sąlygų. Be to, kai labai norisi, komfor­ tas ne toks jau ir svarbus“, - tvirtino VU trečiakursis. Kitas sunkumas kambario draugai, tačiau dažniausiai su jais susitariama, naudojantis nau­

jausiomis technologijomis - mobiliai­ siais telefonais. „Kai kambarys užim­ tas, eini pasisvečiuoti pas kitus bendra­ bučio gyventojus. Bet būna atvejų, kad jau miegi, o draugas parsiveda mergi­ ną, pamelavęs, jog kambario draugas guli girtas ir nieko negirdi. Tada ten­ ka pagalvę ant galvos dėtis, bet ir tai kartais nepadeda: girgždanti lova - di­ džiausias sekso priešas“, - linksmai šypsodamasis pasakojo Andrius.

Ryte „Viskas priklauso nuo to, ar vakar vartojai alkoholio ir kaip atrodo mergi­ na, nes būna situacijų, kai pabudęs pa­ galvoji: „Su kuo aš šiąnakt miegojau?“ - tvirtino VU trečiakursis. - Bet daž­ niausiai viskas vyksta įprastai: pavaišii arbata, palydi iki troleibusų stotelės, užsirašai telefoną, pažadi paskam­ binti...“

UNIVERSITETCV BLNDRUOMBNĖ.5

ACJKSINtS MINTYS Doc. S. Zubė (Matematikos ir informatikos fakultetas):

„Geriau mano egzaminą raštu išlaikykite iš karto, nes kai studen­ tas perlaiko žodžiu, paaiškėja, kad neskiria karvės nuo telefono“.

Daiva Aliūkaitė (VU Kauno hu­ manitarinisfakultetas, MA Ilk., lie­ tuvių literatūra):

„Galimybės, kur gali save rea­ lizuoti, baigęs studijas, yra labai di­ delės, tačiau dar yra kūryba, nes

gautos žinios lavina kūrybiškai, tampi kitoks. Filologai išmoksta kalbėti, kalbėti apie pasaulį, kul­ tūrą, esi žmogus su nuomone“.

Ūkio direktorius A. Staniulis rek­ torato posėdyje: „Jau langai pajudėjo“.

Chemijosfakulteto dekanasprof.

R. Kazlauskas'. „Svarbiausia, kad viskas baigia­ si žodžiu „aktas“.

Neieškokit - nerasit manęs, Naktimis nesapnuokit prie kapo, Aš būsiu netoli nuo visų,

Ant kiekvieno nukritusio lapo...

Skausmo ir liūdesio valandų užjaučiame grupės draugo Gyčio Jonaičio

tėvus ir artimuosius.

VU KHF VAV 94 grupės draugai

EXCHANGE CENTER

TARPTAUTINIS MAINŲ CENTRAS Dominikonų g. 15/1 (kieme), Vilnius, tel. (22) 62 76 82 www.iec.lt

Nemokamas kontaktinių lęšių parinkimas

Akinių parinkimas STUDENTAMS IR MOKSLEIVIAMS NUOLAIDOS Garsių pasaulio firmų kontaktiniai lęšiai su ultravioletiniu bloku.

ALCON gamybos priemonės jų priežiūrai.

Gydytojo-oftalmologo konsultacija.

Vilnius, Antakalnio g. 59, UAB „FIGARO“ 154 kabinetas, tel. (8-22) 34'61 37

Rusų kalbos katedros kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Margaritą Varlašiną dėl mylimo tėvelio mirties.

Musų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab.

Tel. 68 70 89.

EI. p.: liana, binkauskiene @cr. vu. lt Mobil. tel. 8-287-49018 Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino dizaino studija-spaustuvė „Baltas miestas“.

Redaktorė Liana Binkauskiene Stilistė Jurgita Lukšytė Korespondentė Vilmantė Žvinytė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.