Universitas Vilnensis, 2002 m. kovas Nr. 3 (1629) by Vilniaus universitetas

hinc itur ad astra

ES; • y vilnensis • 1579 •

/’r— £ i w

CZ)

universitas

^TAS

Kovas Nemokamai http:llwww. vilnensis. vu. lt

<___ 7

Vilniaus universiteto laikraštis Nr. 3 (1629)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

Universiteto Taryboje nevengta kritikos

Siame numeryje: 4 psl.

Liana BINKAUSKIENĖ

Racionalus Universiteto finansų valdymas leidžia išgyventi su skurdžiu biudžetu

Kovo 5 d. įvyko Vilniaus universiteto

Tarybos posėdis, kuriame 2001 akade

minius metus apžvelgė ir vertino

5 psl

I. e. rektoriaus p. akad. Benediktas Juod

Fizikos fakultete nesilaikoma rotacijos principų?

ka, akademinių reikalų prorektorius doc. Saulius Vengris, administracijos rei

kalų prorektorius Aleksas Pikturna, Skai

7-10 psl.

čiavimo centro direktorius Algimantas

VUSA puslapiai

Malickas.

Universiteto

Taryba

patvirtino

I. e. rektoriaus p. akad. B. Juodkos me

tinę ataskaitą.

psl.

Gamtovėja

VU Tarybos posėdis prasidėjo šventiš kai. Tarybos narį akademinių reikalų pro

12 psl.

rektorių doc. S. Vengrį 60 metų jubilie jaus proga pasveikino I. e. rektoriaus p.

akad. B. Juodka ir Tarybos nariai. Nukelta į 2 psl.

Tarybos narį akademinių reikalų prorektorių doc. Saulių Vengrį 60 metų jubiliejaus proga pasveikino l. e. rektoriaus p. akad. Benediktas Juodka. Įteikdamas skėtį Universiteto vadovas linkėjo prorektoriui apsisaugoti nuo negandų. V Naujiko nuotr.

Vilniaus universitete atidaryta Lenkijos ir ES teisės mokykla

Košmaras M. K. Čiurlionio g. 27

VU Statutas bus svarstomas Seime Kovo 13 d. LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete buvo pristatytas VU Statutas. Statutą pristatė VU akademinių reikalų prorektorius doc. Saulius Vengris. Naujausia VU Statuto redakcija padaryta atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas ir aprobuota Universiteto Senate. Seimo ŠMKK teiks šį dokumentą svars tyti Seimo pavasario sesijos plenariniame posėdyje. Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui adresuotą laišką su 1. e. rektoriaus p. akad. B. Juodkos prašymu teikti Seimui tvirtinti Vilniaus universiteto Statutą Seimo ŠMKK gavo 2001 m. liepos 4 dieną.

„U.V.“ inform.

Parama chemikams Chemijos fakultetui suteikta vertin Lenkijos ir ES teisės mokyklos atidarymas VU Mažojoje auloje. V. Naujiko nuotr.

ga parama - UAB „Grida“ ChF Anali

zinės ir aplinkos chemijos katedrai pa

Kovo 1 d. VU atidaryta Lenkijos ir Europos Sąjungos (ES) teisės mokykla. Sutartis dėl mokyklos įsteigimo Vilniaus universiteto Teisės fakultete buvo pasi rašyta pernai lapkritį Krokuvoje. Dokumentą pasirašė VU ir Krokuvos Jogailos uni versiteto rektoriai bei šių universitetų Teisės fakultetų dekanai. („Universitas Vil nensis", 2001 m. lapkritis-gruodis, Nr. 8 - 9).

dovanojo firmos „Eppendorf“ dešimt

Mokykloje kovo mėnesį bus pradėtas dėstyti lenkų teisės kalbos kursas. Studentai, gavę šio kurso įskaitą, galės lankyti Lenkijos teisės paskaitas, kurias skaitys Krokuvos Jogailos universiteto profesoriai. Studijų programos trukmė - vieneri mokslo metai. Lenkijos ir ES teisės mokykla yra viena iš Lietuvoje įsteigtų ar ketinamų steigti užsienio šalių teisės mokyklų. Vilniaus universiteto Teisės fakultete jau veikia Vokie tijos teisės centras, ketinama atidaryti Skandinavijos ir Amerikos teisės centrus. Parengta pagal BNS inform.

rengti aukštesnės kvalifikacijos specia

naujų automatinių titratorių bei mikrodistiliacijos aparatą. Dovanota įranga

padės studentams mokytis, bus galima listus. Kovo 6 d. Analizinės ir aplinkos che

mijos katedroje nauja aparatūra iškil mingai perduota laboratorijoms.

Fizikos fakultete duris atvėrė moderni laboratorija Vasario 28 d. VU Fizikos fakultete atidaryta Skaitmeninių signalų apdorojimo procesorių laboratorija. Tą pačią dieną VU Senato posėdyje 1. e. rektoriaus p. akad. B. Juodka padėkojo kompanijos „Elgerta“ direktoriui Gerdui Sinkevičiui už suteiktą paramą rengiant laboratoriją. Kompanija laboratorijai padovanojo įrangos ir knygų daugiau nei už 50 000 litų.

Plačiau apie tai skaitykite 5 p.

Universitas Vilnensis

Universiteto Taryboje nevengta kritikos Atkelta iš 1 psl.

Pateikta bendra Universiteto apžvalga L. e. rektoriaus p. akad. B. Juodka, ne kartą minėjęs, kad VU - labai sudėtinga biu džetinė institucija, Tarybos na riams pateikė bendrą Vilniaus universiteto paveikslą, kuriame atsispindėjo Universiteto struk tūra ir bendruomenė, studijos ir studentai, mokslas, dokto rantūra, tarptautinis bendra darbiavimas, finansai ir ūkis. Anot akad. B. Juodkos, per pastaruosius dešimt metų Uni versiteto struktūra nusistovėjo ir 2001 m. iš esmės nekito. „VU išlieka seniausia, didžiausia ir, tikiuosi, geriausia Lietuvos aukštoji mokykla.“ Šiandien

VU turi šešis akademinius miestelius Vilniuje ir Kaune, 12 fakultetų, Tarptautinę verslo mokyklą, tris universitetinius institutus; greitai 4 valstybiniai institutai (Teorinės fizikos ir astronomijos, Ekologijos, Mi neralogijos, Eksperimentinės klinikinės medicinos) bus galu tinai integruoti į VU. VU yra 101 katedra, 28 klinikos, 16 stu dijų tyrimų centrų, didžiausia Lietuvoje mokslinė biblioteka, skaičiavimo centrai, botanikos sodai, muziejai, bendrabučių miesteliai, svečių namai, labo ratorijos, poilsiavietės, studen

tų praktikų bazės, darbuotojų poilsio namai. Iš viso 99 pasta tai įvairiose Lietuvos vietose. Šiai struktūrai priklauso Santa-

riškių klinikos ir kai kurios ki tos universitetinės ligoninės. 2001 m. VU įsigijo pastatą Ma tematikos ir informatikos fa kultetui. Pernai intensyviai pra dėti Filosofijos fakulteto numa tytų patalpų Skapo g. bei TSPMI numatytų patalpų Vo kiečių g. kapitaliniai remontai. VU dirba 4 164 darbuotojai. Iš viso dirba 1 422 dėstytojai, 258 mokslo darbuotojai. 2001 m. VU 185 studijų pro gramose mokėsi 19 120 studen tų (su TVM). Iš 185 studijų pro gramų net 115 tenka antrai stu dijų pakopai. 55 proc. studijuoja valstybės finansuojamose vieto se, 45 proc. (su TVM) studentų mokėjo už studijas. 2001 m. šie mokesčiai sudarė apie 15 mln. li tų. Nuo 1996 m. studentų skai čius nuolat didėja ir artėja prie 20 000, kuris numatytas VU rai dos plane. L. e. rektoriaus p. akad. B. Juodka pažymėjo, kad tolygiai didėja ir dieninėse, ir ne akivaizdinėse, ir vakarinėse stu dijose besimokančių studentų skaičius - vis daugiau jaunuolių ryžtasi mokėti už mokslą.

Įvardytos problemos Apžvelgdamas dėstytojų ir darbuotojų etatų skaičiaus di

namiką akad. B. Juodka pažy mėjo, kad nuo 1990 iki 1994 m. tas skaičius staigiai sumažėjo. „Tuomet labai panašiai mažėjo ir studentų skaičius. Bet vėliau studentų skaičius didėjo, o dės tytojų ir mokslo darbuotojų skaičius mažėjo“. Lygindamas mokslo darbuotojų skaičių su 1990 m. duomenimis, akad. B. Juodka atkreipė Tarybos na rių dėmesį, kad per pastaruo sius trejetą metų iš VU išėjo 262 mokslo darbuotojai. „Taip atsitiko todėl, kad skirstant fi nansus aukštosioms mokyk loms vienas iš pagrindinių kri terijų tapo dėstytojų ir studen tų santykis, kuris kai kuriuose fakultetuose neatitinka Švieti mo ir mokslo ministerijos nu statytų reikalavimų, o keletą metų mokslo darbuotojai iš vi so beveik nefinansuojami. 379 dėstytojai ir mokslo dar buotojai VU eina nepagrindi nes pareigas. Viena vertus, lyg ir gerai, kad pritraukiame kva lifikuotų žmonių, bet, kita ver tus, žmonės, atbėgę iš kitur pa skaityti paskaitų, VU niekada nesukurs mokslo auros. O tai jau rimta problema. Juo labiau kad tokia praktika sunkiai įsi vaizduojama JAV, ES šalyse, į kurių mokslo ir studijų erdvę šiandien patenkame kaip lygia verčiai partneriai“, - pažymėjo akad. B.Juodka.

Patvirtintos atestacijos komisijos

Remiantis VU pedagoginio ir mokslo personalo atestavimo ir konkursų pareigas eiti organizavimo nuostatais, Tarybos posėdyje patvirtintos atestacijos komisijos. Universiteto: 1. Prof. habil. dr. J. R. Lazutka (pirmininkas) 2. Prof. habil. dr. D. Gailienė 3. Prof. habil. dr. V. Usonis 4. Prof. habil. dr. S. Temčin 5. Habil. dr. K. Sasnauskas (Bio technologijos institutas) 6. Prof. habil. dr. B. Kaulakys(VU Teorinės fizikos ir astronomijos insti tutas) 7. Stud. M. Reinikis (VUSA) Chemijosfakulteto: i. Prof. habil. dr. A. Kareiva (pir mininkas) ii. Prof. habil. dr. A. Vainilavičius iii. Prof. habil. dr. A. Padarauskas iv. Doc. dr. R. Makuška v. Doc. dr. V. Skučas vi. Prof. habil. dr. A. Undzėnas (Fi zikos institutas) vii. Habil. dr. R. Ramanauskas (Chemijos institutas) viii. Stud. Ž. Daunoravičius

Ekonomikosfakulteto: 1. Prof. habil. dr. J. Mackevičius (pirmininkas) 2. Doc. dr. V. Kindurys 3. Prof. habil. dr. A Marčinskas 4. Prof. habil. dr.L. Simanauskas 5. Prof. habil. dr. A. Vasiliauskas (Ekonomikos institutas) 6. Doc. dr. V. Novickas (Vilniaus Prekybos, pramonės ir amatų rūmai) 7. Stud. M. Banys

Filologijos fakulteto: 1. Prof. habil. dr. B. Stundžia (pir mininkas) 2. Prof. habil. dr. E. Kostin 3. Prof. habil. dr. A. Kalėda (Lietu vių literatūros ir tautosakos institutas) 4. Habil. dr. G. Subačius (Lietuvių kalbos institutas) 5. Doc. dr. A. Usonienė 6. Doc. dr, S. Liberienė 7. Doc. dr. S. Lapinskas 8. Stud. A. Simanavičiūtė

Filosofijos fakulteto: 1. Prof. habil. dr. R. Plečkaitis (pir mininkas) 2. Prof. habil. dr. P. Setkauskis 3. Prof. habil. dr. P. H. Vaitkevičius 4. Dr. A;Punis(ELMproject) 5. Dr. V. Rubavičius (Kultūros ir meno institutas) 6. Stud. I. Lepeškaitė Fizikos fakulteto: 1. Prof. habil. dr. E. Montrimas (pirmininkas) 2. Prof. habil. dr. J. Grigas 3. Prof. habil. dr. V. Sirutkaitis 4. Prof. habil. dr. V. Balevičius 5. Prof. habil. dr. A. Česnys (Vil niaus Gedimino technikos universite tas) 6. Prof. habil. dr. A. J. Galdikas (Puslaidininkių fizikos institutas) 7. Stud. V. Ališauskaitė

Gamtos mokslų fakulteto: 1. Prof. habil. dr. P. Kavaliauskas (pirmininkas)

2. Prof. habil. dr. A. Jurgaitis 3. E. prof. p. habil. dr. R. Rakaus kas 4. Dr. L. Balčiūnienė 5. Habil. dr. V. Baltrūnas (Geolo gijos institutas) 6. Prof. habil. dr. V. Tamošiūnas (VU Imunologijos institutas) 7. Stud. P. Sakalauskas Istorijos fakulteto: 1. Doc. dr. A. Bumblauskas (pir mininkas) 2. Prof. habil. dr. M. Michelbertas 3. Prof. habil. dr. E. Gudavičius 4. Prof. habil. dr. V. Čekmonas 5. Habil. dr. T Bairašauskaitė (Lie tuvos istorijos institutas) 6. Dr. R. Miknys (Lietuvos istori jos institutas) 7. Stud. G. Bugaitis

Kauno humanitarinio fakulteto: 1. Prof. habil. dr. V. Gronskas (pir mininkas) 2. Prof. habil. dr. R. Simutis 3. Prof. habil. dr.O. Poliakovas 4. Dr. D. Štreimikienė 5. Prof. habil. dr. V. Jankauskas (Valstybinė kainų ir energetikos kon trolės komisija) 6. Habil. dr. V. Klevas (Lietuvos energetikos institutas) 7. Stud. M. Jasiulis

Komunikacijos fakulteto: 1. Prof. habil. dr. D. Kaunas (pir mininkas) 2. Prof. habil. dr. V. B. Pšibilskis

2002 m. kovas

Ne mažiau svarbi problema -kartų kaita. Beveik penktada lis VU profesūros ir habilituo tų mokslo daktarų yra sulaukę 65 metų; 25 proc. - nuo 60 iki 65 metų. Apie 40 proc. docen tų ir daktarų yra nuo 40 iki 49 metų. Neturintys 30 metų mokslo darbuotojai sudaro tik 0,5 proc. Tokia statistika, anot akad. B. Juodkos, verčia fakul tetus labai susirūpinti aukščiau sios kvalifikacijos personalu. Jis pažymėjo, kad ypač bloga padė tis Teisės (du profesoriai eina pagrindines pareigas) ir Komu nikacijos (vienas profesorius) fakultetuose, ir priminė, kad skirstant finansus aukštosioms mokykloms vienas iš kriterijų yra Universiteto darbuotojų kvalifikacija. Per pastaruosius metus iš VU pašalinti 1 853 studentai. Apie 40 proc. pašalinta už ne pažangumą. Kiti - dėl subjek tyvių priežasčių. Aktuali problema - studijų kokybė. Dėl nepakankamo stu dijų lygio dėstytojus dažnai kri tikuoja studentai. Akad. B. Juodka teigė, kad gaunami maži pinigai studijoms - tik vie na problemos pusė; kita pusė „kai kuriuose padaliniuose dar bo metu sunku rasti darbuoto jus. Studentai vaikomi ir sekre torių, ir dėstytojų. Arogantiškas pagalbinis personalas, net ir Centriniuose rūmuose“. Studi jų kokybės negerina ir tai, kad mūsų profesoriai ir docentai parašo mažokai vadovėlių. „Ne vienas dėstytojas dešimtmečius skaito pagrindinius kursus ir 3. Doc. dr. R. Gudauskas 4. Prof. habil. dr. A. V. Matulionis (Kultūros ir meno institutas) 5. Doc. dr. M. Prokopčik(Europos Tarybos informacijos biuras) 6. Stud. J. Požėla Matematikos ir informatikos fakul teto: L Prof. habil. dr. V. Mackevičius (pirmininkas) 2. Prof. habil. dr. A. Laurinčikas 3. Doc. dr. S. Norgėla 4. Doc. dr. S. Ragaišis 5. Prof. habil. dr. K. Kubilius (Ma tematikos ir informatikos institutas) 6. Prof. habil. dr. M. Sapagovas (Matematikos ir informatikos institutas) 7. Stud. J. Ramanauskaitė

Medicinos fakulteto: 1. Prof. habil. dr. A. Ambrazaitis (pirmininkas) . 2. Prof. habil. dr. I. Balčiūnienė 3. Prof. habil. dr. A. Baubinas 4. Habil. dr. D. Kalibatienė 5. Doc. dr. A. Abaravičius 6. Prof. habil. dr. E. Barkauskas 7. Dr. D. Juščienė (Vilniaus uni versiteto ligoninės Santariškių klini kos) 8. Dr. D. Chavaciejus (Lietuvos onkologijos centras) 9. Stud. A. Drobnys Teisės fakulteto: 1. Doc. dr. V. Pavilonis (pirminin kas) 2. Prof. habil. dr. S. Vansevičius 3. Prof. habil. dr. V. Vadapalas 4. Prof. habil. dr. V. Mikelėnas 5. Prof. habil. dr. V. Justickis (Lie tuvos teisės universitetas) 6. A. Dapšys (Teisės institutas) 7. Stud. J. Bortkevič Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto: 1. Prof. habil. dr. K. Jarašiūnas (pirmininkas)

nėra parašęs ne tik vadovėlio, bet net neišleidęs paskaitų kon spektų sąsiuvinių“, - teigė akad. B. Juodka. L. e. rektoriaus p. akad. B. Juodka negailėjo kritikos vė luojantiems ar visai neateinan tiems į paskaitas ir egzaminus dėstytojams. „Yra faktų, kad kai kurie dėstytojai per egzami nus iš studentų reikalauja ka vos, užkandžių ir dar kai ko. Tai - jau nusikaltimas“, - teigė akad. B. Juodka. Prelegentas įvardijo ir kitas opias akademinio gyvenimo problemas - kai kuriuose fakul tetuose mirusį studentų moks linį darbą, sumenkintas tarpfakultetines studijas, labai mažai studijuojančių užsieniečių VU. Pasigesta fakultetų aktyvumo teikiant darbus Lietuvos moks lų akademijos premijoms jau niesiems mokslininkams ir stu dentams gauti.

Mūsų mokslininkai uždirba vis daugiau pinigų VU mokslininkai Universite to biudžetui pernai uždirbo net 7,2 mln. litų. Tai geras rodiklis, nes skirstant šių metų finansus buvo atsižvelgta į 2001 m. mokslo pasiekimus. Mūsų mokslininkai vykdė

32 darbus iš įvairiausių tarptau tinių programų, vadinamųjų grantų, kontraktų už 2,8 mln. li tų. Daugiausia pinigų uždirbo Gamtos mokslų fakultetas (apie 1,5 mln. litų), antroje vietoje - Fizikos fakultetas, Skystųjų kristalų laboratorija. Nukelta į 3 psl. 2. Prof. habil. dr. P. H. Vaitkevičius 3. Dr. A. Samuilis 4. Dr. S. Tamošiūnas 5. Habil. dr. V. Gulbinas (Fizikos institutas) 6. Habil. dr. L. Subačius (Puslaidi ninkių fizikos institutas) 7. Dokt. K. Kazlauskas

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto: 1. Prof. habil. dr. J. Čičinskas (pir

mininkas) 2. Prof. habil. dr. V. B. Pšibilskis 3. Prof. habil. dr. P. Gylys (Lietuvos teisės universitetas) 4. Dr. Kazys Bobelis (Lietuvos Respublikos Seimo narys) 5. Stud. M. Kuliešiūtė

Užsienio kalbų instituto: 1. Prof. habil. dr. E. Ulčinaitė (pir mininkė) 2. Prof. habil. dr. B. Stundžia 3. Doc. dr. J. Grigaliūnienė 4. Doc. dr. J. Kilius 5. Prof. habil. dr. L. Valeika (Vil niaus pedagoginis universitetas) 6. Prof. habil. dr. A. Kalėda (Lie tuvių literatūros ir tautosakos institu tas) 7. Dokt. R. Juozapaitytė

Sveikatos ir sporto centro: 1. Prof. habil. dr. F. Ivanauskas (pirmininkas) 2. Prof. ha’bil. dr. A. Imius

3. Prof. habil. dr. J. Jankauskas 4. Doc. dr. Č. Kandratavičius

5. Prof. habil. dr. J. Kalibatas (Hi gienos institutas) 6. Doc. dr. A. Vilkas (Vilniauspedagoginis universitetas) . 7. Stud. J. Stasionis

Universitas Vilnensis

2002 m. kovas

Universiteto Taryboje nevengta kritikos Atkelta iš 2 psl.

trečioje vietoje - Medicinos fa kultetas, taip pat Chemijos fa kultetas. Akad. B. Juodka konstata vo, kad mūsų mokslininkai kiekvienais metais uždirba vis daugiau pinigų. Pernai VU mokslininkai pa skelbė 1 340 mokslinių straips nių. Tarp 2001 m. Lietuvos mokslų premijų laureatų yra ir du GMF kolegos - prof. Kęs tutis Kilkus ir doc. Ernestas Kutorga. Aukščiausio laipsnio valsty bės stipendijos 2001 - 2002 m. skirtos prof. Eugenijui Manstavičiui ir Vytautui Pranuliui, o Valstybės stipendijos paskir tos 8 jauniesiems mokslinin kams. Prestižine Europos fizi kų draugijos kvantinės elek tronikos ir optikos premija ap dovanotas akad. Algis Petras Piskarskas, o už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raš tijos istorijai ir knygos menui M. Mažvydo premija įteikta prof. Eugenijai Ulčinaitei. Di džiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu apdovano tas fizikas Juozas Vidmantis Vaitkus ir medikė doc. Nijolė Drazdienė. Pernai naujai iš rinktais Lietuvos MA nariais ekspertais tapo profesoriai: Birutė Dulbokienė (medici na), Feliksas Ivanauskas (ma tematika), Juozas Rimantas Lazutka (biologija), Domas Kaunas (istorija), Romas Pleč kaitis (filosofija ir pedagogi ka), Algirdas Petras Stabinis (fizika), Kęstutis Vitkus (me dicina), Artūras Žukauskas

(fizika). Tačiau liūdina fakultetų pro duktyvumo ir kokybės nevieno dumas. Prelegentas pateikė to kį pavyzdį: Medicinos fakultete yra 77 mokslo darbuotojų eta tai, tačiau fakultetas uždirbo mažai pinigų. Liūdina ir kelinti metai dėl finansų trūkumo din gęs VU mokslo fondas - vienin telis produktyviai dirbančių mokslininkų skatinimo būdas.

Atsakomybė už doktorantus - katedroms ir doktorantų darbų vadovams Per metus VU priima apie 100 doktorantų. Šiandien dok

torantūroje galima studijuoti ir neakivaizdžiai. L. e. rekto riaus p. akad. B. Juodka, pasi džiaugęs neblogu doktorantų apgintų darbų produktyvumu, negailėjo ir kritikos, ir priminė, kad apie 30 proc. doktorantų, baigę doktorantūrą, dingsta iš katedrų net neapsvarsčius dar bų. „Šiemet iš 16 MF doktoran tų, kurie turėjo atsiskaityti ka tedrose, dokumentus centrui pristatė 7, iš 20 TF doktorantų

- tik 8. Nemanau, kad jie sėk mingai dirbo visus ketverius me tus. Negalima leisti, kad dokto rantūra būtų tik materialinis priedas prie dar iš kažkur gau namo atlyginimo. Ne paslaptis, kad kai kuriose katedrose dok torantai, galima sakyti, patys su daro savo studijų programas, planus, rašo posėdžių protoko lus. Nebėra doktorantūros ko mitetų, tad didžiausia atsakomy bė tenka katedroms ir doktoran tų darbų vadovams“, - sakė akad. B. Juodka.

Studijuoti svetur siunčiame daugiau studentų, nei priimame patys VU pasirašęs virš 60 tarp tautinio bendradarbiavimo su tarčių su įvairių šalių universi tetais. 272 VU studentai buvo išvykę į užsienio universitetus, dauguma jų-į ES šalis. 141 VU studentas studijavo svetur pa gal Erasmus programą. VU pa gal šią programą priėmė tik 14 studentų. „Vis dėlto VU da lyvavimas Erasmus programo je labai nesubalansuotas. Į ES universitetus siunčiame dešimt kartų daugiau studentų, nei su gebame priimti studentų iš už sienio“. Tokią situaciją akad. B. Juodka teisino tuo, kad „lėtai vyksta kursų užsie nio kalba parengimas ir vykdy mas - jie kasmet parengiami per vėlai, jų kokybės priežiūra iš esmės neegzistuoja, lieka ne sutvarkytas skelbiamų kursų, kad jie būtų prieinami saviems studentams ir skatintų tarpfakultetines studijas, integravi mas į reguliarias studijų pro gramas, itin neprofesionaliai tvarkomi šių kursų tvarkaraš čiai, nemažai nesklandumų ir nesusipratimų kyla dėl atvyks tančių iš svetur studentų apgy vendinimo ir integravimosi“.

Bendrabučiuose baisi padėtis L. e. rektoriaus p. akad. B. Juodka konstatavo, kad ben drabučiuose - baisi padėtis. Nė vienas bendrabutis nepadengia lėšų, kurios buvo išleistos jam iš laikyti. Gyvenimas verčia dary ti principinį sprendimą - visą bendrabučių ūkį perduoti priva čiai struktūrai.

Akademinių reikalų prorektorius - apie du požiūrius į studentų Akademinių reikalų prorek torius doc. S. Vengris pateikė du požiūrius į studentą. Pirma sis: „Studentas yra žaliava, iš kurios daroma kompetentinga, kritiška, atsakinga bei nuolat kaupianti žinias asmenybė“. Antrasis: „Studentas yra Uni versiteto teikiamų paslaugų vartotojas, kuris visada teisus“. Prorektorius kalbėjo apie Uni

versiteto strategiją antrojo po žiūrio naudai ir išdėstė faktus, kurie rodo, kad taip daroma. „Pirma, Senate patvirtinti stu dijų programų reikalavimai, kurie užtikrina programų libe ralumą ir galimybę studentams savo noru tas programas iš da lies vienaip ar kitaip formuoti. Antra, Senato nutarimu ne mažiau kaip 20 proc. studijų programų apimties turi suda ryti kitos studijų krypties stu dijos. Senate nustatyta libera lesnė baigiamojo semestro, tai gi ir programos baigimo tvar ka. Dabar Universitetą galima baigti trimis būdais: studentu, laisvuoju klausytoju, eksternu. Studentams „skrajūnams“, ku rie studijuoja bet kur, tik ne VU, Senatas primena, kad jie turi bent pusę studijų laiko praleisti VU. Suprantama, jei nori gauti VU diplomą. Trečia, Universitetas nuosekliai laikė si LR Konstitucijos nuostatos, kad valstybė valstybiniame universitete labiau remia tuos, kurių studijų rezultatai geres ni. 2001 m. ši nuostata buvo pritaikyta taip, kad su pernai į pirmą kursą įstojusiais studen tais pasirašyta studijų sutartis ne visam studijų laikotarpiui, o tik vieneriems akademiniams metams.Tai padaryta ne visiš kai laikantis 2001 m. ko vo mėn. švietimo ministro įsa kymo, kuris nustatė, kad tokia sutartis turi būti pasirašyta vi sam studijų laikotarpiui. Uni versiteto nuostatai laikytis ro tacijos priešinosi ne tik val džios institucijos, bet ir VU Studentų atstovybė. Ir tik prieš porą metų VUSA ėmė pritarti tokiai politikai. Tiesiog reika lavo Senate ir spaudoje rota ciją privalomai vykdyti kas se mestrą net ir prieštaraujant įstatymui. Jau šiais akademi niais metais įsakymas buvo pa keistas, todėl VU studentai ga lės pasinaudoti rotacija nuo 2002 m. rugsėjo mėn. Kad iš žaliavos būsenos per

eitų į vartotojo statusą, Univer sitetas turi ilgai ir ryžtingai dirb ti“. Prorektorius aptarė ir ne ma žiau aktualias studentų praktikų

problemas. „Vietinė darbo rinka norėtų universitetinio išsilavini mo žmonių, susipažinusių su dar bo aplinka. O tam labai padėtų normali studentų praktika. Prak tikos buvo atsisakyta MIF, EF, bet tai kelia problemas studijuo jant. Pagaliau jeigu nori dalyvauti

tarptautinėje Leonardo progra

moje ir naudotis šios programos teikiamomis gėrybėmis, mūsų studentai turi būti atlikę ne ma žiau kaip trijų mėnesių praktiką

be užsiėmimų “, - teigė prorek torius. Pranešime prorektorius aptarė ir neakivaizdinį mokymą, kuris yra perspektyvus.

'universiteto svečia?)-^------------------------

Suomijos prezidentė linkėjo Lietuvos jaunimui būti aktyviam Kovo 6 d. valstybinio dviejų dienų vizito į Lietuvą buvo atvy kusi Suomijos prezidentė Tarja Halonen. Antrą vizito dieną pre zidentė lankėsi VU ir skaitė paskaitą „Europos integracija - Suo mijos perspektyva", vėliau klausėsi džiazo grupės koncerto.

Vilmantė ŽVINYTĖ Suomijos vadovės vizito į Lie tuvą tikslas - sustiprinti dvišalius politinius, ekonominius, kultūri nius ryšius. Po susitikimų su pre zidentu Valdu Adamkumi bei mi nistru pirmininku Artūru Pau lausku T. Halonen dalyvavo Vil niaus rotušėje surengtame semi nare „Moterų iniciatyvos ir ver slininkystės skatinimas“, apžiūrė jo Šiuolaikiniame meno centre surengtą Lietuvos ir Suomijos menininkų parodą, vaikščiojo po Vilniaus senamiestį.

Suomijos prezidentė T. Halonen noriai bendravo su studentais.

Suomijos prezidentė paskaito je „Europos integracija - Suomi jos perspektyva“ kalbėjo apie Lietuvos integraciją į ES, NATO, garantavo Suomijos paramą Lie tuvai stojant į šias organizacijas. T. Halonen pažymėjo, kad Lietu va ir Suomija greitai taps partne rės, kurias sies narystė ES. „2002ieji Lietuvai bus dar vieneri nau jos pradžios ir naujų galimybių metai“, - sakė T. Halonen. Po oficialios kalbos preziden tė atsakė j kelis studentų klausi mus. T. Halonen manymu, Suo mijoje studijuojantis jaunimas ne itin aktyviai domisi politika, nes studijos atima pakankamai daug laiko. „O para turi tik 24 valan das“, - šypsojosi prezidentė, lin kėdama Lietuvos jaunimui akty viai dalyvauti visose srityse. L. e. VU rektoriaus p. akad. Benediktas Juodka Suomijos pre zidentei įteikė atminimo dovaną - paveikslą. T. Halonen vizitą Universitete primins jos dovano tas dirbinys iš stiklo. Po paskaitos VU kavinėje kviestiniams svečiams koncertavo suomių džiazo grupė „U - Street Ali Stars“. V Naujiko uuotr.

Svečiavosi Lenkijos Respublikos Senato maršalas J. E. p. Longinas Hieronimas Pastusiakas Vasario 28 d. Vilniaus univer sitete svečiavosi Lenkijos Res publikos Senato maršalas J. E. p. Longinas Hieronimas Pastusiakas. Svečias aplankė Universiteto Šv. Jonų bažnyčią, VU bibliotekos Smuglevičiaus salę, Lenkų filologijos katedrą. Mažojoje auloje svečias akade minei bendruomenei skaitė pra nešimą „Naujasis pasaulis - po litinės situacijos po 2001 m. rug sėjo 11d. apžvalga“.

Saksonijos parlamentarų vizitas Ramunė MOTIEJŪNAITĖ, Daumantas KATINAS Praėjusią savaitę Vilniuje Lie tuvos Respublikos Seimo kvieti mu lankėsi Saksonijos Landtago delegacija. Saksonija yra viena iš naujųjų ir dešimta pagal dydį Vo kietijos Federacinės Respublikos žemė. Delegaciją, kuriai vadova vo Saksonijos Landtago pirminin kas E. Iltgenas, sudarė devyni na riai, atstovaujantys Krikščionių demokratų sąjungai (CDU), So cialdemokratų (SPD) ir Demok ratinio socializmo partijoms. Sve čiai susitiko su Lietuvos Respub likos ministerijų vadovais, Seimo nariais. Praėjusį trečiadienį parla mentarai lankėsi Vilniaus univer siteto Filologijos fakultete ir susi tiko su Vokiečių filologijos kated ros studentais bei dėstytojais. Sve

čius su seniausio Rytų Europos universiteto istorija, Lietuvos švie timo sistema bei programomis trumpai supažindino VU Filolo gijos fakulteto prodekanė doc. dr. I. M. Norkaitienė ir Vokiečių filo logijos katedros vedėjas doc. dr. S. Lapinskas. Prof. P. Porschas ir kiti Saksonijos Landtago nariai studentams ir dėstytojams papa sakojo apie vizito tikslus, Sakso nijos žemės parlamento uždavi nius, švietimo sistemos ypatumus, kvietė bendradarbiauti su Leipci go, Drezdeno ir kitais Saksonijos žemės universitetais. Vėliau tarp pokalbio dalyvių kilo diskusija apie Lietuvos ir Vokietijos švieti mo sistemų panašumus ir skirtu mus, dvišalius universitetų santy kius; buvo išreikšta viltis, kad tarp Vilniaus ir Saksonijos užsimegs artimesni ryšiai. Po susitikimo sve čiams surengta pažintinė ekskur sija po Vilniaus universitetą.

Universitas Vilnensis

2002 m. kovas

VERTINIMAI kulteto vidaus reikalas, kaip šias lė šas naudoti. Kita dalis pinigų - 1,8 mln. litų perskirstyta tarp pedagoginio per sonalo naudojantis tais pačiais kri terijais.

Racionalus Universiteto finansų valdymas leidžia išgyventi su skurdžiu biudžetu

VU laikomas vienu išgeriausių uni versitetų Lietuvoje, pasiektas kone op timalus studentų skaičius - 19 tūkst. Dėl kokių priežasčių įstaiga priversta gyventi itin taupiai/Kokia VU finan sinė padėtis, palyginti su kitomis aukš tosiomis mokyklomis?

Vilniaus universitetas - didžiausią biudžetą iš Lietuvos aukštųjų mokyklų turinti įstaiga. Vis dėlto Universitetas priverstas gyventi itin taupiai, nors valstybės skiriamos lėšos šiemet padidėjo kone 5 procentais. Pakomentuoti Universiteto finansinę padėtį„Universitas Vilnensis"sutiko ad ministracinių reikalų prorektorius Aleksas Pikturna. „Šiais metais turėtų būti jaučiamas finansinis

pagerėjimas", - optimistiškai kalbėjo prorektorius.

Vilniaus universiteto taryba kovo 5 d. patvirtino 2002 metų biudžetų. Ko kia Universitetofinansinė padėtis šiais metais? Kaip paskirstytos lėšos?

2002 metų VU biudžetas, paly ginti su praeitų metų, padidėjo daugiau kaip 5 proc. Pernai iš vals tybės biudžeto Universitetui buvo skirta 63,52 mln. litų, šiemet -66,79 mln. Daugiausiai padidėjo lėšos, skiriamos studentams paremti, sti pendijoms išmokėti. Šis fondas pa didėjo 11 proc. ir sudaro 10,5 mln. litų. Taip pat 700 tūkst. litų padidėjo nepaprastosios išlaidos arba inves ticinių projektų išlaidos, kurias vals tybė skiria pagal specialią iš anksto derinamą programą TSPMI, Filo sofijos fakultetų pastatų renovaci jai bei Matematikos ir informatikos fakulteto pastatui pirkti. Kita dalis lėšų bus skirta laboratorinei ir kom piuterinei įrangai atnaujinti. Į šią su mą taip pat įeina speciali programa, skirta Vertimų studijų katedros re novacijai dėl specialaus užsakymo rengti vertėjus Europos Sąjungai. Skirstant lėšas Mokslo ir studijų departamentas dalį jų palieka ben drosioms reikmėms, moksliniams projektams, kurie finansuojami per valstybinį Mokslo ir studijų fondą arba Švietimo ir mokslo ministeriją programiniu principu pateikiant projektus. Universitetas pernai ga vo apie 3 mln. litų. Tikėtina, kad ir šiemet mokslininkai dalį lėšų suge bės gauti už projektus. Kita dalis biudžetinių asignavimų ateina per gydytojų tobulinimo programą, ku rią vykdo Medicinos fakultetas - ski riama apie 870 tūkst. litų per metus, pertraukiamos rezidentūros studi joms-0,5 mln. litų. Šias programas finansuoja Sveikatos apsaugos mi nisterija. Paprastosios lėšos, kurias Uni versitetas naudoj a tiesioginėms kas dieninėms išlaidoms, praktiškai ne padidėjo. Darbo užmokesčiui ir so cialiniam draudimui pernai buvo skirta 47,96 mln. litų, šiemet 46,78 mln. Tiesa, nuo 2002 m. sau sio 1 d. doktorantams mokamos sti pendijos, o ne atlyginimai (iš viso be veik 3,5 mln. litų). Šiais metais taip pat padidėjo programos Erasmus (studentų mainai užsienyje) finan savimas. Pernai darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui trūko dau giau kaip milijono, šiemet šie fon dai subalansuoti, papildomų lėšų nereikėjo. Tiesa, apie 2 mln. litų įdė ta į darbo užmokesčio fondą iš spe cialiųjų lėšų, nes virš 30 proc. stu dentų moka už studijas, dalis lėšų tenka papildomiems pedagogų eta tams. Šiemet pagal Aukštojo mokslo įstatymo pataisas taikoma naujovė -visos aukštosios mokyklos ir moks lo institutai paprastąsias lėšas gali naudoti savo nuožiūra. Aukštosios mokyklos pačios sudaro sąmatas ir skirsto lėšas išlaidų straipsniais, ką anksčiau griežtai reglamentavo Fi nansų ministerija. Šiomis laisvėmis

naudojasi dauguma ES aukštųjų mokyklų. Nebiudžetinės lėšos - laisvai dis ponuojama biudžeto dalis, kurioms Universitetas pats sudaro sąmatas ir gali reguliuoti išlaidas. Tikimasi, kad šiemet Universitetas surinks 25,5 mln. litų nebiudžetinių lėšų. 12.7 mln. iš tos sumos planuojama sumokėti į centralizuotą fondą, ku ris Senato nustatyta tvarka perskirs tomas tarp padalinių arba naudo jamas tiksline paskirtimi tam tik riems projektams finansuoti. Dali mi nebiudžetinių lėšų tiesiogiai fi nansuojami darbai, už kuriuos gau namos pajamos, kiti - paliekami fa kultetams ir institutams studijoms fi nansuoti, likusi dalis atskaitoma į centralizuotą fondą. Iš centralizuo tų lėšų pagrindinės išlaidos numa tytos ūkio eksplotacijai: šildymui, elektrai, ryšiams ir kt.; jos sudaro 8,2 mln. litų per metus. Šias lėšas turi uždirbti Universitetas, nes valstybės biudžete Universiteto infrastruktū rai išlaikyti lėšų nenumatyta. Didžiąją dalį įplaukiančių lėšų sudaro mokestis už studijas 14.8 mln. - turint galvoje, kad šiais metais nuo rugsėjo 1 d. studentai dar mokės už studijas, nes nauja tvarka įsigalios nuo 2003 m. sausio. Į nebiudžetines lėšas įskaičiuotos ir pajamos, kurias studentai sumoka už gyvenimą bendrabučiuose 2.8 mln. litų. Bet tai tik išlaidos, nes pernai bendrabučių veikla atnešė nuostolių - 1,2 mln. - tiek Univer sitetui reikėjo pridėti prie studentų įmokų, kad bendrabučiai normaliai funkcionuotų. Studentai moka pa kankamai didelius mokesčius, bet problema ta, kad neefektyvus ben drabučių valdymas: apleista pasta tų infrastruktūra, todėl didelės išlai dos skiriamos šildymui, elektrai. Bendrabučiai įtraukti į renovacijos programą, tam planuojama skirti 24 mln. litų. Pernai renovacijos pro jekto prioritetas buvo šiluminiai mazgai, stogai, dalis langų moko muosiuose korpusuose. Deja, šiais metais renovacijos projektui kol kas lėšų nėra numatyta, galbūt jos atsi ras antrą pusmetį. Kokia Universitetofinansinė padė tis, palyginti su praeitais metais?

Pagerėjimas turėtų būti. Realiai biudžetinių lėšų yra daugiau, tiki mės ne mažiau pajamų gauti ir iš specialiosios programos. Šiais me tais darbo užmokesčiui ir sociali niam draudimui skyrėme 2 mln. li tų mažiau negu praėjusiais metais. Be to, šiemet pirmą kartą iš specia liosios programos lėšų numatytas fi nansavimas pagal atskirą programą - apie 600 tūkst. litų skirsime svar biems Universiteto objektams: Orientalistikos centro Filologijos fa kultete rekonstrukcijai - jam japo nai duoda 2 mln. litų įrangai įsigyti. VU įsipareigojimas - Centrui pritai kyti patalpas. Kitas projektas - Nuo tolinių studijų centro patalpų įkūri mas, rėmėjai taip pat suteiks pagal bą perkant įrangą. Planuojama re konstruoti Fizikos fakulteto labora

torinių darbų auditoriją, išplėsti te lefoninę sistemą Gamtos mokslų, Medicinos, Matematikos ir informa tikos, Chemijos fakultetuose. Jei papildomai atsiras lėšų, pri oritetas bus teikiamas informacinei sistemai plėtoti: kompiuterinėms klasėms tobulinti Saulėtekio kom piuterių, centre, panašiam centrui įsteigti Čiurlionio gatvėje. Elektro ninis valdymas taip pat turėtų įgau ti pagreitį - studentai turi rasti visą juos dominančią informaciją inter neto puslapiuose. Yra begalė problemų - ūkio eks ploatacinės išlaidos, nepaisant pa stangų viską naudoti ekonomiškai, didėja, nes įkainiai per porą metų daugelyje aptarnavimo sričių padi dėjo nuo 20 iki 30 proc. Jei sutau pėme 15 proc. nuo eksploatacijos iš laidų, atrodo jau turėtumėme 1,2 mln. litų papildomų lėšų - tačiau juos suvalgo didėjantys įkainiai, o valstybė neskiria pinigų Universite to pastatams išlaikyti. LR Vyriausybės patvirtinta me todika numato, kad be lėšų, kurios skiriamos studijoms ir mokslui, uni versitetai turėtų papildomai gauti lė šų mokyklų infrastruktūrai išlaikyti (20 proc. studijoms skiriamų lėšų) bei administravimui (10 proc. stu dijoms skiriamų lėšų). Deja, pinigų nėra. Šiemetfakultetai Ha kovo 22 d. pra

tęsė mokėjimo už studijas ir atsiskai tymo VU grafikus. Arjie turi tokių tei sę? Tai ydinga Universitetui - laiku ne suplaukia lėšos.

Iki kovo 12 d. VU studentai turi teisę prašyti, kad rektorius atleistų nuo studijų mokesčių, o iki kovo 22 d. būtina sumokėti tiems, kurie moka už studijas. VU bene vienin telis taip remia studentus - sudary tas Studijų įmokų paramos studen tams fondas, kuris 250 - 300 tūkst. litų kasmet sumažina įmokas ar at leidžia studentus nuo jų. Padariniai - skausmingai patį Universitetą vei kianti sistema, nes VU kol kas dau gelyje studijų programų galioja ro tacijos principas. Jeigu studentas ne tikėtai patenka į mokančiųjų už mokslą gretas, nors planavo studi juoti valstybės finansuojamoje vie toje, jam iškyla problema, kur rasti pinigų. Mes tai suprantame, todėl Senatas patvirtino tokią įmokų už studijas mokėjimo tvarką. Bet pa grindinės ūkio išlaidos atsiranda sausio, vasario mėnesiais. Lėšų iš biudžeto tam nėra, visos jos suplau kia iš specialiųjų lėšų programų, ku rios įsisiūbuoja tik kovo, balandžio mėnesiais, o studentai už mokslą ima mokėti nuo kovo vidurio. Atsi randa finansinė duobė. Tikimės, kad situacija pasikeis nuo 2003 m., kai įsigalios Aukštojo mokslo įsta tymo pataisos. 2001 m. „Šilumos tinklai"dėl VU nesumokėtų komunalinių mokesčių laimėjo bylų prieš Universitetų. Ar ne gresia panaši situacija šiemet ?

„Šilumos tinklams“ sumokėjome 70 tūkst. teismo išlaidų, mat 0,5 mln. skola buvo likusi dar nuo 1999 me

tų. Šiemet sulaukėme „Šilumos tin klų“ grasinimų, bet pralaimėję vie na teismo procesą stengiamės būti diplomatiški: mokame nors po dalį sumos, stengiamės bristi iš finansi nės duobės ir atsiskaityti. Šiandien baigėme atsiskaityti už sausį, o iki balandžio tikimės sumokėti visas skolas. Patvirtintų biudžetų keli dekanai pavadino „išgyvenimo biudžetu“. Ar galite nuraminti administracijų, kad atlyginimai bus išmokėti laiku, nerei kės eiti priverstinių atostogų?

Pagal VU patvirtintą 2002 m. pa jamų ir išlaidų sąmatą, lėšų paskirs tymą fakultetams problemų dėl at lyginimų neturėtų iškilti. Išmokėji mo klausimas priklauso nuo to, ar valstybės iždas laiku mums atiduo da tą lėšų dalį: 1/12 pinigų sumos kiekvieną mėnesį. VU veikia vidinės kontrolės sis tema: kiekvieną mėnesį padalinys informuojamas, kiek turi lėšų, kiek gali vidutiniškai išleisti. Dekanai pa gal šią sistemą tvarko fakultetų biu džetus, kartais viršija sumą, kartais sutaupo. Per pastaruosius ketverius metus keitėme vidinį valdymą; studentų skaičius išaugo apie 30 proc., o fi nansavimas sumažėjo 20 proc. Išgy vename su skurdžiu biudžetu nu veikdami daug gerų darbų - pasi keitusi Universiteto struktūra, val dymas rodo, kad lėšos naudojamos pagal paskirtį, racionaliai. Už studijų įmokas didžioji dalis gautų pinigų skiriama Universiteto buičiai, mokesčiams mokėti. Koks pro centas lieka studijų sąlygoms gerinti?

Iš studijų įmokų apie 30 proc. lė šų skiriama Universitetui išlaikyti, li kusios grįžta į studijas didinant pe dagoginio personalo etatus, geri nant studijų procesus, per projek tus. Studijų įmokose nėra įskaičiuo tas mokestis už Universiteto infra struktūros išlaikymą, nors studentas tuo naudojasi. Jei atsirastų infra struktūros finansavimas iš valstybės, santykiai turėtų kisti - 70 proc. bū tų skiriama studijoms, 30 proc. mokslo plėtotei. Skirstant šių metų biudžetą pirmų kartą paskirtas tikslinisfinansavimas už VU pasiektus mokslo rezultatus. Kam konkrečiai bus skiriami šie pini gai?

Šios lėšos - 7 mln. litų - neskir tos konkrečiai sričiai, jas paskirstė me pagal mokslinius rezultatus, nes taip pinigai j VU biudžetą atėjo iš Mokslo ir studijų departamento. Pi nigai skirti mokslininkų etatams fi nansuoti, padalijami atsižvelgiant į mokslininkų produkciją - kiek vie nas etatas turi mokslinės produkci jos. Rezultatas - kai kurie fakulte tai, turintys pakankamai daugmokslininkų, gavo mažiau lėšų, nei finan suojant kiekvieną etatą atskirai, nes jų mokslinės produkcijos įvertini mas žemesnis (Medicinos fakulte tas). Gamtos mokslų, Fizikos, Che mijos, Matematikos fakultetai lėšų gavo daugiau - bendrame kontekse jų rezultatai įvertinti aukštai. Fa

Manau, reikėtų didinti investici jas, labiausiai orientuotis į studijas: įsigyti literatūros, gerinti laborato rijų įrangą, kompiuterines klases ir kt. Šiai sričiai reikėtų bent 5-10 kar tų didesnių investicijų. Iš dėstytojų reikalaujame kvalifikacijos, moksli nių darbų, bet Universitetas užsako tik 70 pavadinimų užsienio periodi kos - tai siaubingai mažas skaičius. Pedagogams trūksta literatūros mokslinei veiklai. Dar viena problema - nuostolin gai funkcionuojantys studentų ben drabučiai. Daugelyje pasaulio šalių bendrabučiai yra atskira struktūra, netiesiogiai valdoma universitetų. VU planuota įsteigti save išlaikan čią įstaigą, kuri prižiūrėtų bendra bučius, bet norint tai padaryti pir miausia reikia juos sutvarkyti. Esu priešiškai nusiteikęs, kad įmokos už studijas būtų investuotos į bendrabučių infrastruktūros geri nimą, jas reikia skirti studijoms. Juk bendrabučiuose gyvena tik dalis stu dentų, kurių dauguma nemoka už mokslą. VU biudžetas visada buvo di džiausias iš visų aukštųjų mokyklų, kaip irdidžiausias studentų skaičius. Problema ta, kad VU kur kas dides nę dalį turi skirti infrastruktūrai iš laikyti nei bet kuri kita aukštoji mo kykla. Patalpų išlaikymas taip pat kainuoja brangiau: šildymas, apšvie timas, renovacija. Be to, turime specifinius objek tus, kurie reikalauja daugiau lėšų nei paprasti objektai, o gauname tik dalį finansavimo: biblioteka, Šv. Jonų bažnyčia, botanikos sodas. VU biblioteka - valstybinės reikš mės, vienintelė tokia aukštųjų mo kyklų biblioteka, pagal bibliotekų įstatymus jai finansuoti valstybės biudžete turėtų būti atskira eilutė, bet ji neturi juridinio asmens sta tuso ir taip nefinansuojama. Bib lioteka dvejus metus yra specifinis infrastruktūros objektas, kuris tarp aukštųjų mokyklų finansuojamas papildomai - šiais metais papildo mai buvo skirta 900 tūkst. litų. Dar apie 800 tūkst. litų buvo skirta skai čiuojant pagal metodiką. Per metus minimaliai skaičiuojant bibliotekai reikia apie 3 mln. litų, tad tenka pridėti daugiau nei milijoną litų pa pildomai. Biblioteką reikia prižiū rėti - čia lankosi ne tik studentai, bet ir užsienio svečiai, yra specifi niai skyriai, saugomi senoviniai rankraščiai ir kt. Botanikos sodo gauta dotacija fi nansavimui - 400 tūkst. litų, iš viso skiriame apie 1 mln. litų. Šv. Jonų bažnyčiai gauname 70 tūkst. litų per metus, o papildomai pridedame dar iki 100 tūkst. litų neatidėliotiniems darbams. Taigi atrodytų, kad finan savimas nėra labai menkas, tačiau išlaidos iš tiesų yra pagrįstos. Steng damiesi daugeliui vykdomų darbų ir programų rasti papildomą finan savimą, norėtume sulaukti ir dides nio valstybės dėmesio. Manau, ne daug kas įsivaizduo ja ir supranta, kokį valstybės turtą saugo ir prižiūri Vilniaus universi tetas. Kalbėjosi Vilmantė ŽVINYTĖ V Naujiko nuotr.

Universitas Vilnensis

2002 m. kovas

STUDIJOS

J---------------------------------------

Fizikos fakultete duris atvėrė moderni laboratorija Vasario 28 d. VU Fizikos fakultete atidaryta Skaitmeninių sig nalų apdorojimo procesorių laboratorija. Tą pačią dieną VU Senato posėdyje I. e. rektoriaus p. akad. B. Juodka padėkojo kompanijos „Elgerta" direktoriui Gerdui Sinkevičiui uz suteik tą paramą rengiant laboratoriją. Kompanija laboratorijai pado vanojo įrangos ir knygų daugiau nei už 50 000 litų.

Liana BINKAUSKIENĖ Vykdant pasaulyje plačiai žino

Šį pavasario semestrą signalų skaitmeninį apdorojimą studijuoja

38 Fizikos fakulteto studentai, ku rie pradėjo dirbti pagal telekomu

mos integrinės elektronikos kom

nikacijų fizikos ir elektronikos bei

ponentų gamybos kompanijos

kompiuterinės fizikos pertvarkytas

„Analog devices“ (ADI) universi tetinę paramos programą buvo pa sirinktas VU Fizikos fakultetas ir

masi, kad studentai mielai rengs

jame įkurta Skaitmeninių signalų

apdorojimo procesorių laboratori ja. Si laboratorija pradėta rengti prieš pusmetį - 2001 m. rugsėjį Fi

Parama chemikams Chemijos fakultetui suteikta vertinga parama - UAB „Grida" ChF Analizinės ir aplinkos chemi jos katedrai padovanojo firmos „Eppendorf" dešimt naujų automatinių titratorių bei mikrodistiliaciįos aparatą. Dovanota įranga padės studentams mokytis, bus galima rengti aukštesnės kvali fikacijos specialistus.

Žydrūnas DAUNORAVIČIUS, ChF MA II kurso studentas „Grida“ glaudžiai susijusi su chemijos mokslu - viena iš pa grindinių šios bendrovės veiklos krypčių yra prekyba cheminiais reagentais bei įranga chemijos ir biochemijos laboratorijoms. Ne mažai bendrovės darbuotojų pa

tys studijavo chemijos dalykus Vilniaus universitete. Kita UAB „Grida“ veiklos sritis - prekyba aukštos kokybės vitaminais „Gamtos namai“. Kovo 6 d. Analizinės ir aplin kos chemijos katedroje nauja aparatūra iškilmingai perduota laboratorijoms. Ceremonijoje dalyvavo UAB „Grida“ direkto rius Gintautas Gylys ir vadybi ninkas Vytautas Sprindys, Che-

bakalaurų studijų programas. Tiki

kursinius, baigiamuosius bakalau ro ir magistro darbus, kurie bus su siję su signalų skaitmeninių proce sorių taikymu praktikoje. Nežada ma užsidaryti tarp savų sienų - dės

zikos fakulteto 804 auditorijoje.

tytojai numatę bendradarbiauti su

Laboratorijoje įrengtos 6 darbo

kitais fakultetais, pavyzdžiui, su

vietos su naujais personaliniais kompiuteriais.

Matematikos ir informatikos fakul tetu ir kt. O susidarius tinkamoms sąlygoms numatoma pradėti moky ti įmonių inžinierius taikyti „Ana log devices“ firmos signalų skait meninius procesorius VU Profesi

nio tobulinimo centre. Įku rti šią laboratoriją nemažai pa dėjo ir Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas, įrangai skyręs per

VNaujiko nuotr. (iš kairės): UAB„Grida“ vadybininkas V. Sprindys ir direktorius G. Gylys su fakulteto dekanu prof. R. Kazlausku ir dėst. A. Padarauskuprie naujos aparatūros.

mijos fakulteto dekanas, Anali zinės ir aplinkos chemijos kated ros vedėjas prof. Rolandas Kaz lauskas, nemažas būrys katedros dėstytojų. Prie šampano taurės bendrovės vadovas pasidžiaugė atsiradusia galimybe paremti vieną iš pagrindinių Lietuvoje chemikų bei biochemikų rengi mo centrų. Neatsisakyta ir toli mesnio bendradarbiavimo gali mybės. Prof. R. Kazlauskas padėkojo bendrovei „Grida“ ir patikino, kad gautą įrangą bus stengiama si panaudoti kuo efektyviau. De kanas taip pat sakė turįs viltį, kad „Gridos“ dovana bus gražus pa vyzdys ir kitoms panašaus profi lio įmonėms - juk remdamos mokslą ir švietimą, jos padeda ruošti sau aukštos kvalifikacijos bei turinčius gerą išsilavinimą specialistus. Privataus verslo pa rama aukštosioms mokykloms šiuo laikotarpiu yra ypač aktua li, nes Vyriausybė jau kelerius metus beveik neskiria lėšų mo kymo laboratorijų įrangai mo dernizuoti. Katedros kolektyvas nuošir džiai dėkoja rėmėjams.

20 000 litų. Laboratoriją aptarnaus patyrę FF specialistai. Tačiau be jau nemenkų „Elgertos“ ir VU FF inves

VU Senato posėdyje I. e. rektoriaus p. akad. B. Juodka padėkojo kompani jos „Elgerta“ direktoriui Gerdui Sinkevičiui už suteiktą paramą rengiant laboratoriją.

ticijų, laboratorijai dar labai reikalin gos knygos, iš kurių studentai galėtų mokytis signalų skaitmeninio apdo rojimo teorijos ir signalų skaitmeni nių procesorių veikimo bei taikymo praktinių uždavinių, kai kurios įran gos bei demonstracinės medžiagos.

Fizikos fakultete nesilaikoma rotacijos principų? „ Universitas Vilnensis" redakcija gavo kelių Fizikos fakulteto studentų skundą, kad fakultete nesilaikoma VU privalomo rotacijos principo. „Pasibaigus sesijai, studentų

eiliškumas skelbiamas neatsižvelgiant į pažymių vidurkius: įstojusiems į valstybės ne Skaitmeninių signalų apdorojimo procesorių laboratorijoje.

finansuojamas vietas studentams nėra galimybių pereiti į finansuojamas, nors jų pa

žymių vidurkiai ir aukštesni už pastarųjų", - piktinosi fizikai.

Vilmantė ŽVINYTĖ

Remiantis 2001 m. gruodžio 21 d. Senato nutarimu, konkur

Praėjusios sesijos rezultatai Nutolus sesijos siaubui, galime pažvelgti j jos rezultatus ir įvertinti studentų pastangas.

Renata Grikšelytė, KomF, I k. 19,83 proc. bakalauro studijų stu dentų egzaminų neišlaikė. Daugiausia neišlaikiusiųjų buvo Gamtos mokslų fakultete (33 proc.). Nemažai studen tų, turėjusių perlaikyti egzaminus, bu vo Fizikos bei Matematikos ir informa tikos fakultetuose, atitinkamai 29 ir 27,1 proc. 36,2 proc. magistrantų, stu dijuojančių Matematikos ir informa tikos fakultete, egzaminus turėjo per laikyti, sėkmingai sesiją išlaikė visi Is torijos fakulteto studentai. Visus egza minus iš karto išlaikė ir Orientalistikos

centro studentai, palyginti nedaug ne išlaikiusių egzaminų studentų buvo Medicinos fakultete - 5 proc. Galima pagirti pažangiausius stu dentus - tai visus egzaminus išlaikę Orientalistikos centro bakalauro stu dijų studentai. Pažangiausi magistrantai-Fizikosfakultete bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Tik devintukais ir dešimtukais mokosi58,6 proc. Orientalistikos centro bakalau rantų, mažiausiai geriausių įverti nimų gavo Kauno humanitarinio fakul teto studentai. Daugiausiai dešimtukų ir devintukų susirinko Medicinos fakul teto magistrantai (43,9 proc.), o Religi jos studijų ir tyrimų centro magistran tai geriausių įvertinimų visai negavo.

kos fakulteto dekanas Ginta ras Dikčius tikino, kad studen

skirta nemokamų vietų, nes stu dijų programos Fizikos fakulte

tų eiliškumas nustatomas pa

te nėra aiškiai išskirtos: pirma me kurse studentai priimami net

gal egzaminų rezultatus. „Per ėjimas į valstybės finansuoja

į tris fizikos programas“, - sakė J. Karaliūnienė.

se užimti laisvas valstybės finan

mą vietą galimas tada, kai at

suojamas vietas dalyvauja stu dentai, „kurie 2001 m. buvo pri

silaisvina geriau besimokiusio

Pagal VU Senato nutarimą,

studento vieta, t. y. jis gauna

imti j mokamas vietas ir 2001/

akademinę skolą ar nuspren

Skaičiavimo centras pasibaigus rudens sesijai fakultetams pa

2002 mokslo metų žiemos egza

džia eiti akademinių atosto

teikia sesijos svertinius vidur

minų sesijos paskutinę dieną ne turėjo įsiskolinimų. Jei valstybės finansuojamų vietų yra daugiau, negu į jas konkurso tvarka ga linčių patekti studentų, likusių valstybės finansuojamų vietų už

gų“, - apie savotišką rotacijos

kius, o fakulteto dekanatas iki vasario 8 d. privalo paskelbti preliminarias eiles, o iki kovo 6 d. - ir galutines eiles. Svertiniai egzaminų pažymių vidur kiai nulemia, ar studentas mo kysi valstybės finansuojamoje

ėmimo tvarką nustato fakulte

to dekanas“. Konkurse pirmu mo teisę suteikia didesnis 2001/ 2002 mokslo-metų žiemos egza minų sesijos balais vertinamų

dalykų pažymių svertinis vidur kis.

Fizikos studentai teigė, kad jų fakultete rotacijos principo nesilaikoma ne tik šią sesiją,

sistemą pasakojo dekanas. Problema, anot G. Dikčiaus,

ta, kad Fizikos fakulteto stu dentų pažymių vidurkiai yra pakankamai žemi, retai viršija

8 - rotacija pagal pažymius ne efektyvi.

Studijų skyriaus vedėja Jūra tė Karaliūnienė tvirtino, kad Fi zikos fakulteto dekanatas priva lo skaidriai vykdyti rotacijos principus pagal VU Senato nu tarimą. „Yra nustatytas tam tik

vietoje, ar ne.

„Negaliu teigti, kad Fizikos fa kulteto dekanas nevykdo Senato nutarimų. Galbūt studentai nesu

pranta rotacijos tvarkos, ir dėl to kyla problemų“, - spėjo J. Kara liūnienė.

Studijų skyriaus vedėja studen

bet jau bene trejus metus. Ko

ras valstybės finansuojamų vie tų skaičius kiekvienam fakulte tui atskirai. Įtariu, kad dekana

tams patarė pirmiausia apie šią problemą pakalbėti su dekanu

mentuodamas situaciją, Fizi

tas gali tiksliai nežinoti, kiek

G. Dikčiumi.

Universitas Vilnensis

FAKULTETUOSE

___________ ___________ y

Naujienos iš Literatų menės Vasario 20 d. popietę Vilniaus universitete, Literatų menėje, Filologijos fakulteto dėstytojai susirinko į 2000 - 2001 m. išleistų darbų peržiūrą. Toks renginys klaidžiausio Universiteto fakul teto dėstytojams labai brangus. Vaikščiodami pro skirtingas duris, po skirtingus aukštus ir korido rius daugelis mūsų vienas kitą tepamatome rugsėjo 1-ąją arba mokslo metų pabaigoje, kai teikia mi diplomai studentams.

Dr. Audinga TIKUIŠIENĖ, Lietuuių literatūros katedros lektorė

Pristatydamas renginį gausiai susirinkusiems kolegoms fakul teto dekanas prof. Bonifacas Stundžia pasidžiaugė, kad pasta rieji dveji metai fakultetui buvo darbingi ir našūs, parengta ir iš leista nemažai knygų. Turint omenyje tai, kad per pastaruo sius metus itin keitėsi (atjaunė jo) Filologijos fakulteto kontin gentas, buvo rengiama daug naujų kursų (be to, fakultetas patyrė ir kitokio pobūdžio per mainų), tokia išleistų knygų gau sa byloja apie aukštą dėstytojų kvalifikaciją bei nesutramdomą filologinę energiją. Pastaraisiais metais itin padir bėta prie mokomųjų leidinių. Moksleiviams, mokytojams ir studentams leidinius rengė ir kalbų, ir literatūrų katedros: Lie tuvių literatūros, Literatūros is torijos ir teorijos, Lituanistinių studijų, Rusų literatūros, Slavų literatūros, Lietuvių kalbos, Ru sų kalbos, Anglų filologijos, Bal tų filologijos, Prancūzų filologi jos, Vokiečių filologijos, Vertimo studijų. Daugiausia tokio pobū džio leidinių išleido Lietuvių li teratūros ir Lituanistinių studi jų katedros (10 ir 7 leidiniai). Kai kurie dėstytojai - Bronius Dob rovolskis, Regina Koženiauskienė (Lietuvių kalbos katedra), Je lena Brazauskienė (Rusų kalbos katedra), Giedrius Viliūnas, Kęstutis Urba, Albinas Jovaišas (Lietuvių literatūros katedra) parengė ir išleido net po keletą knygų. Viena iš įdomesnių mo kymosi priemonių - Angelės Pečeliūnaitės parengta kompakti nė plokštelė „Teksto apdorojimo metodai kompiuteryje“ (VU, 2001). Iš visų Literatų menėje prista tytų akademinio pobūdžio leidi nių įspūdingos apimties buvo dvi knygos - Juozapo Girdzijausko sudaryta „Lietuvių literatūros is torija. XIX amžius“ ir Viktorijos Daujotytės „Parašyta moterų“. Ir vieno, ir kito leidinio apimtis - beveik po 900 puslapių. O jei gu puslapiais išmatuotume visas per dvejus metus fakulteto žmo nių išleistas knygas? Žinoma, matuoti dera knygų turinį, idė jas, tačiau verta atkreipti dėme sį, kad net ir prie ploniausios knygelės, net ir pasitelkus nau jausią technologiją, reikia pasė dėti. Apžvelgdamas kitus fakulte to veiklos barus, prof. B. Stun džia apgailestavo, kad šalia gau sių ir vertingų vertimų 2000 -

2001 m. mažoka mokslinių mo nografijų. Per pastaruosius dve jus metus jų išleista vos 10: E. Safronovos, R. Koženiauskienės, A. Girdenio, E. Ulčinai tės, M. Krupoves, R. Rudaitytės, A. Rosino, A. Paulauskie nės, A. Martišiūtės, Z. Zinkevi čiaus. Tuo tarpu kaip tik moks linė monografija yra vienas iš svarbesnių humanitarų moksli nio darbo rodiklių. Tačiau šį trū kumą galbūt kompensuoja kryptingai sudaromi ir leidžia mi kiti mokslo darbai - žurna lai, raštai, žodynai. Ir čia tikrai yra kuo pasidžiaugti. Jau daug metų eina mokslo darbų serijos žurnalai „Baltistica“, „Kalboty ra“, „Literatūra“; fakultetas pri sideda prie naujo humanitari nio žurnalo „Archyvum Lituanicum“ leidybos. Juose spausdi nama naujausia kalbotyros, lite ratūrologuos tyrinėjimų me džiaga, konferencijų praneši mai. Trijų tomų raštus išleido A. Girdenis - vienas iš aktyviau sių ir novatoriškiausių XX a. II p. lietuvių kalbininkų. Lei džiami itin profesionaliai suda ryti, prie šių dienų kalbos pritai kyti ir šiuolaikinio žmogaus po reikius atspindintys žodynai: naujosios graikų-lietuvių kalbos (sud. Audronė Kairienė), lietuvių-norvegų kalbos (sud. Eval dą Jakaitienė). Pastarojo žody no įspūdinga ne tik apimtis, žo džių gausa, bet ir itin apgalvo tai parinkti pavyzdžiai. Galima išskirti net keletą ryš kesnių vertimų krypčių: filoso fijos klasikos, kurią verčiant rei kia pasitelkti ne tik kalbos įgū džius, bet ir filosofijos žinias; šiuolaikinės literatūros, kuri prašosi gerų šiandieninių užsie nio kalbų įgūdžių; specializuoti istorijos, psichologijos, sociolo gijos irkt. leidiniai. Įspūdingiau sius vertimų darbus 2000 2001 m. yra nudirbę Tatjana Aleknienė (Klasikinės filologi jos katedra) ir Alfonsas Teko rius (Vokiečių filologijos kated ra). Alfonsas Tekorius, jau ke letą metų sistemingai verčiantis vokiečių.filosofijos klasiką, per pastaruosius dvejus metus iš vertė net tris rimtas vokiečių au torių knygas: A. Shopenhauerio „Parerga ir paralipomena“, H. Benscho „Psichologijos atla są“, W. Niggo „Friedrichas Nietzschę“. Tatjana Aleknienė iš graikų kalbos išvertė dvi Plato no knygas ir vieną Mykolo Balsamono knygą. Lionginas Pažūsis (Vertimo studijų katedra) parengė net dvi lietuvių poezi jos knygas anglų kalba: Mairo nio „Jūratę ir Kastytį“ bei rink tinę lietuvių ir anglų kalbomis

„Lietuvių poezijos balsai & Voices of Lithuanian Poetry“. Ne mažai iš įvairių kalbų išversta šiuolaikinės grožinės literatūros klasikos. Prancūzų filologijos katedros dėstytojos Irina Mikalkevičienė ir Vilhelmina Vit kauskienė išvertė pasaulyje stiprų rezonansą sukėlusią „Juodojo komunizmo knygą“. Be rimtos literatūros, Prancūzų filologijos katedra, galbūt pa veikta prancūzų dvasios, nepasididžiavo ir išvertė Jeano Verdono „Viduramžių malonumus“ (vertė Irena Mikalkevičienė). Po gana išsamios prof. B. Stundžios 2000 - 2001 m. darbų ir leidinių apžvalgos, sa vo leidinius suskato pristatyti kiekviena Filologijos fakulteto katedra. Tiesą sakant, galbūt pristatymai galėjo būti ir trum pesni, ir sklandesni - juk ren ginio tikslo būta suburti kole gas pabendrauti, pasikalbėti, pasidžiaugti. Juo labiau kad bu vo pažadėta ir vyno, kurio lauk ti teko gal porą valandų. Tuo tarpu visi kantriai ir pagarbiai klausėsi ilgokų kolegų pasako jimų apie vienos ar kitos kated ros parengtas knygas, jų leidi mo istorijas, vis labiau glausda miesi prie tvirtų fakulteto sie nų, vis labiau panėšėdami į pa svirusius Filologijos fakulteto berželius. Antrai pristatymų valandai įpusėjus gausios kole gų gretos pastebimai praretė jo, vyno laukti liko tik ištver mingiausieji. Iš toli ir ilgai ro domi net gražiausi leidiniai nu blanksta. Gal prasmingiau bū tų buvę pakviesti kolegas pa vartyti knygas patiems, pasikal bėti su autoriais, kad ir su vy no taure rankoje? Juk į renginį susirinko nemažas būrys buvu sių fakulteto darbuotojų. Gal būt trumpas, sąmoju ir gera nuotaika žaižaruojantis profe sorės Eugenijos Ulčinaitės (Klasikinės filologijos katedra) pristatymas galėtų tapti būsimų susibūrimų Literatų menėje pavyzdžiu: kalbėti tik apie la biausiai dėmesio vertas knygas. Maria Krupoves (Slavų filo logijos katedra) renginį Litera tų menėje meniškai nuspalvino - skambino gitara ir dainavo. Visi, kurie išėjo nesulaukę dai nų, gali graužtis ir apgailestau ti. Gurkšnis vyno po dainų įgi jo tauresnį skonį, o besišneku čiuojančių kolegų gaudesys Adomo Mickevičiaus auditori joje - muzikinį atspalvį. Muzi kinę vakaro temą pratęsė fol kloro ansamblio „Vilkiaucinis“ dalyvių (fakulteto studentai ir doktorantai) atliekamos liau dies dainos.

2002 m. kovas

Atsako Studijų užsienyje informacijos centras Šiuo metu esu Belgijoje, Briuselyje, dirbu aukle belgų šeimoje. Labai norė čiau sužinoti apie studijas Belgijoje: ko kios galimybės ten mokytis, ar įmano ma gauti stipendiją. Studijavau Gam tos mokslųfakultete, turiu biologijos ba kalauro diplomą. Neradau darbo, todėl išvykau į Belgiją, ir labai norėčiau stu dijuoti ką nors panašaus. Kristina Informacijos geriausia ieškoti in ternete: http://www. ond. vlaanderen. be/enelishl - informacija apie aukštąjį mokslą Flandrijoje anglų kalba; http:llwww.cfwb.be/- prancūziško jo Belgijos regiono svetainė (Communautėfranėaise de Belgiųue); http:Hwww. ciuf.be/ - prancūziško jo Belgijos regiono universitetų sąjun gos svetainė (Conseil Interumversitaire de la Communautėfranėaise deBelgiąue). Belgijoje universitetų nėra be ga lo daug, tad galima tiesiog patikrinti kiekvieno iš jų interneto puslapį. Rei kia tik prisiminti, kad kai kurie Belgi jos universitetai yra tarsi sudubliuoti - vadinasi taip pat, bet yra skirtingos institucijos. Taip atsitiko todėl, kad prieš gerus trisdešimt metų atsiskyrė prancūzų ir flamandų kalbomis dės tantys fakultetai, bet pavadinimų ne pasikeitė. http: ĮIwww.kuleuven.ac.be (flaman diškasis) ir http:llwww.ucl.ac.be (pran cūziškasis) - Katalikiškasis Leuveno universitetas (studijos flamandų, prancūzų ir anglų kalbomis); http:// aivwww.rug.ac.be/Studentenadministratie/-Ghentouniversitetas, informa cija tarptautiniams studentams (stu dijos flamandų ir anglų kalbomis); www.ua.ac.be - Antvverpeno univer sitetas (studijos flamandų ir anglų kal bomis); www.vub.ac.be (flamandiškasis) ar ba www.ulb.ac.be (prancūziškasis) Laisvasis Briuselio universitetas (stu dijos flamandų, prancūzų ir anglų kal bomis); http:Įlwww.uls.ac.bel - Liege’o uni versitetas (studijos prancūzų kalba); www.umh.ac.be - Mons-Hainaut uni versitetas (studijos prancūzų kalba); http:llwww.fundp.ac.be/ - Namuro Notre-Dame de la Paix universiteti nis padalinys (studijos prancūzų kal ba). Universitetų puslapiuose rasite vi są informaciją apie reikalavimus ir fi nansinę paramą tarptautiniams stu dentams. Galima tiesiog parašyti va dinamajam admissions office ir pa klausti apie reikalingus dokumentus, stojimo reikalavimus ir kita. Norint studijuoti kuria nors iš trijų kalbų grei čiausiai reikės išlaikyti pasirinktos kal bos egzaminą (TOEFL arba IELTS - anglų kalbos, DaLF - prancūzų kal bos ir kokį nors vietinį testą flaman dų kalbos). Pirmiausia išsirinkite ke lias jums labiausiai tinkamas progra mas ir susisiekite su pasirinktais uni versitetais (ei. paštu). Finansavimas: pilnoms studijoms užsienyje (t. y. kai gaunate užsienio universiteto diplomą) Lietuvoje pini gų galima gauti tik imant paskolą stu dijoms užsienyje. Kol kas konkurso sąlygos ir datos nepaskelbtos, bet jos turėtų pasirodyti Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo svetainėje www.vmsfondas.lt. Pagal remiamų

studijų sritį irfondo kilmės šalįužsienio fondai surašyti Studijų užsienyje

informacijos centro skaitykloje esan čiuose žinynuose: „The Grants Register“, „The Intemational Foundation Directory“ ir kt. Juos taip pat vertėtų pasižiūrėti. Beje, tokie arba panašūs žinynai turėtų būti visose didžiosiose Europos bibliotekose. Tačiau pir miausia reikia išsiaiškinti, ką gali duoti universitetai. Esame pirmo kurso magistrantės. Norime dalyvauti tarptautinėje konfe rencijoje, kuri š. m. liepos mėnesį vyks Prancūzijoje, ir ieškome, kas galėtų fi nansuoti. Patarkite, į kokiusfondus rei kėtų kreiptis. Pirmiausia apie panašių kelionių finansavimą pasiteiraukite Prancūzų kultūros centre (tel. 22 04 60). Taip pat pasižiūrėkite Mokslo ir studijų departamento Tarptautinių studijų centro svetainėje www.mokslas.It/tbĮ. kur rasite informacijos apie Lietuvos Vyriausybės konkursus dėl išmokų dalyvauti tarptautiniuose renginiuo se. Šie konkursai rengiami aštuonis

kartus per metus, o dokumentus jiems pateikti reikia likus ne mažiau kaip mėnesiui iki numatomo rengi nio. Išmoka skiriama kelionės, tarp tautinio renginio dalyvio mokesčio arba gyvenamųjų patalpų nuomos iš laidoms padengti. Jei kils klausimų, galite skambinti Ramintai Tamošiū nienei, kuri koordinuoja šią stipen dijų programą (tel. 62 09 64, 22 23 04). Dar galima ieškoti fondų, kurie re mia jūsų srities studijas ir mokslo ty rimus. Tačiau patartina viską daryti kuo greičiau, nes dažnai fondai skel bia tik vieną kreipimosi terminą per metus. Norėčiau gauti šiokios tokios infor macijos apie mokslo Amerikoje finan savimą. Baigęs bakalauro studijas, no rėčiau studijuoti magistrantūroje Bos tone. Bet yra viena kliūtis - didelis mo kestis už mokslą. Gal žinote kokius nors fondus, kurie galėtų paremti studentus, o gal yra kitokių būdų sumažinti mo kestį už studijas? Laurius Populiariausia magistrantūros stu dijų finansavimo schema JAV yra va dinamieji Assistantship’ai. Universi tete, į kurį įstojate, galima gauti Teaching Assistant arba Research Assistant vietą. Tai darbas universitete, ku rį gavus nereikia mokėti už mokslą. Be to, mokamas šioks toks atlygini mas, iš kurio galima pragyventi. Visą informaciją apie tokio darbo galimy bes jums turėtų atsiųsti universitetas. Reikia parašyti trumpą laišką, kuria me prisistatytumėte (kas, iš kur, ko norite ir kodėl) ir paprašytumėte vi sos informacijos tarptautiniams stu dentams apie stojimo reikalavimus, fi nansinę paramą ir galimybę įsidarbin ti studijų metu. Be to, galima ieškoti tarptautinių fondų. Mūsų interneto svetainėje (eac®cr.vu.lt,http:lleac.osf.lt), skyriu je Link’ai, rasite nemažai studentams finansinę paramą teikiančių JAV ins titucijų adresų. Vertėtų pasižiūrėti ir juos. Dar viena pastaba: jei domėtis sto jimo sąlygomis ir finansavimo galimy bėmis ėmėte tik dabar, planuokite pradėti studijas ne anksčiau kaip 2003 m. rudenį: dokumentų teikimo terminai finansinei paramai gauti la bai dažnai būna sausio mėnesį.

Daugiau informacijos ir atsakymus į panašius klausimus gausite Studijų užsienyje informacijos centre: Universiteto g. 3 - 40, LT-2734 Vilnius, tel. (8 22) 68 71 65.

Universitas Vilnensis & VUSA

2002 m. kovas

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt

Labi visi!

TRUMPAI

Saulutė šviečia, į talką kviečiai Pavasarėja. Nebesinori brūžinti studentiško suolo? Par kai? Parkeliai? „Kolikai“ užspaudė? Juk kaip nors. Studentas susisuks, persisuks, tris kar tus per galvą persivers, bet... vis tiek bus studentas. O jei dar apsnūdę nuo žiemos letargo, VUSA sako, kad pats laikas nubusti. Nežinote, ką veikti? Pasiskaitykite, kaip pluša VUSAfotoklubas, ką veikia užsieniečiai, kaip papras ta ir neskausminga čia pasigaminti tarptautinius pažymėjimus, ko pagal studijų nuostatus galima reikalauti iš dėstytojų, ką veikia VUSA nariai apmokymuose irpan. Žmonės, nepersidirbkite! Pasidžiaukite pavasariu! O jei nežinote, kur dėtis, ką veikti, neriatės iš kailio — eikite į VUSA’ą. Čia idėjų, projektų knibždėlynas. Juk Atstovybė ne tik studentų, bet ir studentams!!! Pavasariškos Vaida ir Gerda

9jieljas nežino, tęur jis yra. (Jab už cbicbebės babtos snaigės, o gab už spindinčių varuekfių. 'Betjis nebenori sbėptis, todėbiš bėto ateina su giedrėjančiu dangumi, medžio pumpuru, paukščių čiubbesiu. Visiems

atneša šibtą vėją, saubę ir daug šypsenų. SU TSLVASSLKIUl

VUSA Sociabinis komitetas

\____

____ /

■ Kovo 8-ąją - Tarptautinę moters dieną - VUSA pražydo nuo tulpių - su mažiausiu klau simėliu apie TELE 2 arba stu dento pažymėjimą atėjusi mer gina nebūdavo išleidžiama iš VUSAos be tulpės ir Artūro Šal čio bučinuko į skruostą. Pilną praustuvą tulpių parūpino VUSA prezidentas Mindaugas Reinikis. ■ VUSA Tarptautinis ko mitetas kovo pradžioje surengė SOCRATES/Erasmus studijų mainų programos dalyvių susiti kimą. Užsieniečiams, pirmomis dienomis viešintiems Lietuvoje,

komiteto nariai padėjo prisitai kyti prie čionykščių sąlygų, pasi daryti studento pažymėjimus, padėti rasti gyvenamąją vietą ir pan. Susitikimo metu užsienie čiai studentai pildė anketas. Jo se žymėjo savo pomėgius, pagei davimus. ■ Kovo 13 d. Filosofijos fa kultete vyko fakulteto atstovy bės prezentacija. ■ Kovo 8 -10 d. LSS kvieti mu VUSA’oje lankėsi 10 studen tų iš Baltarusijos nepriklauso mos studentų sąjungos. Svečiai susipažino su LSS bei VUSA darbais.

Kažin ar verta pasakoti, kad VUSA - viena iš didžiausių jaunimo organizacijų,

įsikūrusi tada ir tada, o jos prezidentai buvo tas ir tas... Juk svarbiausia, kad VUSA

turi būti reikalinga visiems studentams taip, kaip studentai reikalingi jai. Žinoti apie VUSAą reikia

riems reikia anketų studen

kaip pakliūti į sveikatingumo

žinoti apie studentiškas nuo

Kita vertus, VUSAoje labai

bent jau tiek, kad čia galima

to pažymėjimui gauti, arba

centrą, taip pat apie studijų nuostatus (pavyzdžiui, jei ne

laidas teatruose ir kitur, pasi

laukiami visi, norintys įsitrauk

daryti ISIC arba gauti TELE 2 rekomendaciją, dalyvauti

ti į kurio nors komiteto veiklą (Tarptautinių reikalų, Sociali

tarptautiniuose seminaruose, konferencijose, sužinoti apie

nį, Laisvalaikio, Informaci nį...), nes dėl darbo stygiaus

„Work & Travcl“ programą, įstoti į VUSA fotoklubą. Be

VUSA nariai nesiskundžia. Be to, gal turi kokių nors

kreiptis, kai ištinka bėda ar

tie, kurie nori pasiskųsti,

ba kai norisi veiklos. Abiem

kad banke niekaip neišduo da pažymėjimų, nors drau

žinai, kam pasiskųsti, kai ma

gai jau seniausiai juos gavo. Tokiems dažniausiai per pe

miną parašė mažokai) bei studentų teisių gynimą.

tį tapšnoja viceprezidentas Artūras Šaltis.

VUSAoje gali gauti krūvas

je, bėdai prispyrus, čia galima

superoriginalių minčių, kaip

Jis daug ką nutuokia ir apie

lankstinukų, permesti akimis

pasinaudoti kompiuteriu ar

studentams pasitikti švieses

bendrabučiuose ar

naujausius skelbimus bei su

telefonu.

nį rytojų?

atvejais VUSA durys būna la bai plačiai atvertos (kol kas nors iš vidaus nepradeda šaukti, kad baisiai šalta). Į VUSAą paprastai atei

na arba skambina tie, ku

situaciją

nai, kad dėstytoja per egza

Žodžiu, atbėk į VUSA'ą! (Ji ten, Observatorijos kiemelyje, tel 68 71 44, 68 71 45 - Centrinių rūmų budėtojai žino).

Sveikiname Nuoširdžiausi sveikinimai kovo mėnesį gimusiems VUSA nariams: Audriui Bendinskui, buvusiam VUSA prezidentui ir dabartiniam LSAS

prezidentui (1975 03 22) Alvydui Donėlai, valdybos nariui (1980 03 27) Elvinui Jakimovui, Laisvalaikio komiteto nariui (1983 03 21)

Laurynui Kuzavui, parlamentarui (1981 03 26) Romui Griškevičiui, parlamentarui (1980 03 01) Jekaterinai Skripčenko, Socialinio komiteto narei (03 18)

Kristinai Loginovai, Socialinio komiteto narei (1978 03 20) Žygimantui Salčiūnui, chemijos studentų klubo „LP“ prezidentui (1980 03 03)

Nors nuo plačių šypsenų atsiranda raukšlyčių - šypsokitės, juk geri draugai turėtų susiprasti padovanoti kremo nuo raukšlių. Linkėjimai!!!

. •

■

Konkursas!!!

Visi, kurie turite nors kiek fantazijos - kurkite VUSA logo! Laukiame įvairiausių pasiūlymų. Pirmos vietos laimėtojui piniginė premija. Eskizus siųskite arba atneškite iki balandžio 2 d. (imtinai). Prie eskizo turėtų būti aprašymas, kaip pats autorius įsivaizduoja VUSA logo. Su pasiūlymais ir klausimais kreipkitės į Artūrą Šaltį:

ei. p. soc&vusa.lt arba tel. 68 71 44,68 71 45.

Pavasaris atėjo, ledai pajudėjo. Pagaliau net ir Filosofijos fakulteto studentai kartu su ledais pradėjo bruzdėti. Socialiniai darbuotojai, paveikti visuotinio poravimosi ir būrimosi meto, įkūrė klubą „Socas". Mes jauni ir entuziastingi. Jei tavo širdelė didelė, mintys netelpa galvoje ir nori jomis pasidalyti -junkis prie mūsų socionomai@yahoogroups.com. „Soco" nariai

2002 m. kovas

Universitas Vilnensis & VUSA

PORTRETAS

Apie VUSA narę iš Palangos, nežinančią, ką veikti jūroje Neringa Žekytė - VUSA'os šviežiena, atėjusi čia tik praėjusių metų spalį. Nors, pasak jos, ateiti ruošėsi kone dvejus metus. „Ko aš čia ėjau? Šiaip. Norėjau veiklos. Negi visą laiką sėdėsi viena prie knygų?"- net Šalčio paprašyta nenukėlusi kojų nuo stalo retoriškai klausia Neringa. Čia įsiterpia Katerina: „ Veiklos norisi tada, kai asmeninis gyvenimas klostosi blogai". Neringa sutinka: „Amžius jau nebe tas, kad su draugais tik pasakotumėmės apie gyvenimo prasmę. Kas gali būti gerai, kai aplink visi poromis, poromis. Aš neturiu vaikino - visi tai žino".

Gerda INČIŪRAITĖ Jos širdis laisva!

21 metų Neringai svarbiausia, kad vaikinas būtų protingas, vy riškas ir seksualus, o pinigai jai mažiausiai rūpi „Nesu tokia kaip kitos - vos koks nors vaikinas at kreipia dėmesį, jos iš karto pra žysta ir puola ant kaklo“, - pri duria. Neringa net nesileidžia į kal bas paklausta, kas jai labiausiai patinka iš VUSA’os: „Aš čia visai ne to atėjau. Į VUSA’os narius ir net j ateinančius ko nors paklaus ti studentus žiūriu kaip į labai ge rus draugus. VUSA’oje man pir miausia - darbas“.

Ir abu kartus jau verkiau atėjusi į VUSA’ą“. Pasak jos, baisiausia, kai ateini geros nuotaikos, susi krauni visus segtuvėlius ant sta lo, pradedi dirbti, o kokia nors ne patenkinta moteriškė visai nepel nytai aprėkia telefonu. O jei dar kolegos pikti... Nors Neringa žada sukiotis VUSAoje tol, kol studijuos, jos visai netraukia aukštesni postai: „O kam? Man visai neįdomios vi sokios valdybos, parlamentai“. Dabar ją, priklausančią Sociali niam komitetui, dalijančią ISIC, konsultuojančią studentus, padė; jusią organizuoti Tele 2 akciją ir šauniausio bendrabučio kamba rio rinkimus, VUSA nariai vadi na sekretore.

Tenka ir ašarų nubraukti

Antifantastė

Katerinos paklausta, ar pa kanka veiklos VUSAoje, Nerin ga nusišypso: „Galėčiau daryti daugiau“. „Verkiu gal tik du kartus per metus, - vėliau atvirai kalba ji. -

VUSA - paskaitos - namai (šaldytuvas - lova). Tokia Nerin gos dienotvarkė. Savaitgaliai skir ti draugams, kinams, teatrams. „Man patinka įvairūs filmai, iš skyrus fantastinius, - pabrėžia ji.

- O teatras nei patinka, nei ne patinka. Tiesiog turi salėje išsė dėti iki galo, nes paskui vis tiek ką nors iš to gauni“. Anksčiau knygas labai mėgda vusi Neringa pasidarė santūres nė, kai ėmė studijuoti lenkų filo logiją. Štai tada skaitymas tapo ne malonumu, o pareiga. „Ką skai tydavau? Viską, išskyrus fantas tiką!“ -ji vėl nepraleidžia progos pasakyti.

Vilnių įsimylėjo labiau už Palangą Neringa iš Palangos, bet ma žiausiai nori ten grįžti baigusi mokslus. „Juk Vilnius-vieninte lė vieta Lietuvoje, kur dar kas nors vyksta. Ir čia daugiau gali mybių įgyvendinti savo planus“. Neringa pasakoja, kad namo grįžta nedažnai, nes „pirmą dieną pas tėvus būna super, antrą dieną normalu, o trečią jau norisi atgal j Vilnių“. Ir jokių sentimentų jūrai. „Nesu kaip kiti jūros vartotojai, kuriems svarbiausia - chebra,

Studentų politika irgi gali būti nešvari Antrą Kaziuko mugės dieną Vilniaus jaunimo organizacijų atstovai Vilniaus miesto savivaldybės Baltojoje salėje vykusioje Vilniaus jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas" žiemos asam blėjoje žaidė politiką ir iš peties darbavosi darbo grupėse.

Gerda INČIŪRAITĖ Darbas savivaldybėje - vietoj animacinių filmukų Baimė, kad iš vienintelio tokio pobūdžio renginio, į kurį bendrų problemų ir klausimų spręsti, tar pusavio interesus derinti susiren ka dauguma miesto jaunimo orga nizacijų atstovų, susirinkusieji ne išsilakstytų į pavasarinės saulės nu tviekstą ir pilną mugės šurmulio miestą, buvo bene pagrindinis ar gumentas atmetant pasiūlymą keisti asamblėjos dienotvarkę darbą grupėse sukeisti su plenari ne sesija. Aktyvistais, mugę išmainiusiais į darbą Baltojoje salėje, džiaugėsi ir asamblėjos svečias VJRT tary bos narys Rytis Jokubauskas: „Ža viuosi entuziastais, kurie kėlėsi ankstų šeštadienio rytą, nesivartė lovoje, nežiūrėjo filmukų...“ Matydamas tiek daug susirin kusiųjų ir teigdamas, kad jaunimo organizacijos jau pakankamai su brendusios, LiJOT’o prezidentas Mindaugas Kiznis, sakydamas sveikinimo kalbą, net užsimojo siū

lyti jaunimo organizacijoms „rū pintis ne tik vidiniais dalykais, bet ir įžvelgti galimybes kultūros, ver slo ar nacionalinės gynybos srity se“.

Palaikyti ryšius dovanojant saldainius Iki pietų susirinkusieji turėjo padirbėti dviejose darbo grupėse. Pirmąją - „VJOS AS organizacijų - narių interesų atstovavimas Vil niaus miesto savivaldybėje: veiklos kryptys ir perspektyvos“ vedė asamblėjos pirmininkas Remigijus Bukėnas, antrąją - „VJOS AS vi dinės komunikacijos tobulinimas“ • - asamblėjos sekretorius VUSA narys Marius Zabielskas. Pastarojoje darbo grupėje šne kėta ne tik apie vidinius, bet ir apie išorinius ryšius, o pagrindiniai ak centuoti dalykai - informacijos sklaidos būdai ir formos. Anot M. Zabielsko, buvo su skaičiuota apie 20 informacijos sklaidos būdų (pradedant elektro niniu laišku ir baigiant SMS), pa brėžtas informacijos pateikimas juk tikrai ne visi skaito ilgų ilgiau sią elektroninį laišką. Be to, infor macijos pateikimas reikšmingas ir

todėl, kad yra įvaizdžio formavimo dalis. Pabaigoje darbo grupė patei kė pasiūlymą suorganizuoti visų jaunimo organizacijų konferenci ją apie viešuosius ryšius ir galų ga le viską išsiaiškinti. Į komunikacijos sritį kiek lindo ir kita darbo grupė. Ji puoselėjo svajonę tapti struktūriniu Savival dybės padaliniu - o vienas iš bū dų, kaip palaikyti gerus santykius, jų manymu, galėtų būti saldainių gabenimas ten dirbančioms mote rėlėms.

Pralaimėjo politinį žaidimą Prieš plenarinę sesiją, lauktą nuo pat asamblėjos pradžios, la biausiai rankas trynė VUSA vice prezidentas Artūras Šaltis. Jis no rėjo tapti antruoju VUSA nariu (po Mariaus Zabielsko) VJOS val dyboje. Anot M. Zabielsko, dabar būtent VJOS’as vykdo pagrindinę jaunimo politiką, todėl ten turėti daugiau VUSA atstovų būtų tik į naudą. Tik per plauką (dviejų balsų per svara) į valdybos nario kėdę sėdo ne A Šaltis, o Gintarė Miškinytė. „LSS (Lietuvos studentų sąjun ga) ir LSAS (Lietuvos studentų są

Neringa jurai nejaučia sentimentų, ją labiau žavi Vilnius. V Naujiko nuotr

maudynės. Man svarbiausia, kad paplūdimyje nebūtų žmonių“. O ir maudytis Neringa nelabai mėgs ta: „Nemoku plaukti, todėl neži nau, ką veikti vandenyje. Be to, man labai šalta“. Neringa, kaip ir jos tėvas, ne žada pasitenkinti tik vienu aukštojo mokslo diplomu. Tad jei greitai neras darbo, Vilniuje liks bent mokytis.

Šaltis ir Katerina - apie Neringą „Ji darboholikė. Labai staigi. Jautriai reaguoja į gamtos reiški jungų atstovybė) vėl kovojo dėl įta kos zonų. Darbo grupėse A Šaltis buvo labai aktyvus, tačiau daug kam tikriausiai nepatiko jo savy bė sakyti tiesą į akis. Tai neblogas bruožas, bet kai žaidžiama politi ka, žmonėms tai nepatinka“, - si tuaciją komentavo M. Zabielskas. Kita VJOS AS asamblėja vyks vasarą. Šįkart ją organizuos VGTU SA. Asamblėjos metu bus perrinkta visa valdyba. Deleguoti narius į ją teisę turi ir VUSA.

Apie „Apskritąjį stalą“ Vilniaus jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“ (VJOS AS) - vienintelė ne pelno siekianti visuomeninių organizaci jų sąjunga, vienijanti Vilniaus mieste veikiančias bei jaunimu be sirūpinančias organizacijas. Įsteigta 1998 m spalį, VJOS AS padeda Vilniaus jaunimo organi zacijoms keistis ir skleisti informa ciją, stiprina organizacijų tarpusa vio supratimą, skatina bendrą veik lą mieste, jaunimo pilietinį aktyvu mą, stiprina jo organizuotumą ir įtaką visuomenei. Taip pat visuo menėje bei valdžios institucijose atstovauja ir gina jaunimo ir jau nimu besirūpinančių organizacijų interesus, dalyvauja formuojant, tobulinant ir įgyvendinant Vilniaus miesto jaunimo politiką, konstruk tyviai bendradarbiauja su Vilniaus miesto savivaldybe sprendžiant jaunimo organizacijų problemas. VJOS AS plėtoja ir palaiko ryšius su analogiškomis Lietuvos ir užsie nio struktūromis.

nius. O ir nekaltai išgąsdinta iš karto cypia. Šiaip Neringa labai nuoširdi, komunikabili, mes VU SA’oje be jos neišsiverstume. Kodėl ji dar neturi vaikino? Tikrai ne todėl, kad jos reikalavi mai per dideli“. „Be to, dabar juk . padaugėjo gėjų, - išmąsto Šaltis

ir apibendrina: -Tiesiog ji dar ne sutiko tinkamo kliokvarnio“. Nei Šaltis, nei Katerina nesu tinka, kad Neringa per plona. Nors po kiek laiko Šaltis priduria: „Gerai, kad Neringa plona. Mais to negadina. Ji ekonomiška“.

Iškeisk „baraką“ į „profilaką“ Vaida MORKŪNAITĖ Savanoriška „tremtis“ į Stu dentų sveikatingumo centrą už truks 18 dienų ir kainuos tik 130 litų! Kol būsi vadinamajame profilaktoriume, nereikės mokė ti dalies bendrabučio mokesčio. Be to, jei sulaukei svečių, ir jiems bus suteiktas stogas profi laktoriumo viešbutėlyje. Sutilps iki 50 žmogučių (gal išsyk pasi rūpink palaikymo komanda?) Ko reikia, jei nori sutaupyti pinigų, būti sotus, sveikas, žva lus ir be jokių nervų leisti studen tiškas dienas? Taigi: ■ būk studentas (turėk LSP); ■ turėk ambulatorinę korte lę arba gydytojo siuntimą; ■ pasiimk siuntimą-rekomendaciją iš Studentų atstovybės. 'Jei kas nors neaišku, kreipkis į VUSA (Universiteto g. 3, Ob servatorijos kiemelis, tel. 68 71 44, 68 71 45) arba tie siog į Sveikatingumo centrą (Olandų g. 51, tel. 25 42 09). Susikrauk būtiniausius daik-

Universitas Vilnensis & VUSA

2002 m. kovas

NAUDINGA INFORMACIJA \/

Keletas tiesų apie LSP

Nemažai studentų aplanko VUSA'ą dėl įvairių problemų, susijusių su studento pažymėjimu (LSP). Čia pabandėme aptarti pagrindines problemas, dėl kurių kreipiatės, ir ką tokiu atveju reikėtų daryti.

Jei pametei LSP, tau nebereikia eiti j Studentų atstovy bę. Tavo duomenys jau yra banko duomenų bazėse. Netgi naujos nuotraukėlės nebereikia. Sumokėk 20 litų už pra

rastą ar pamestą LSP centriniame banko „Snoras“ skyriuje (Vivulskio g. 7) ir turėk asmens dokumentą. Po kelių die nų galėsi atsiimti naują LSP su tuo pačiu pažymėjimo nu meriu, tik nauju PIN kodu.

Šiuo atveju tau reikia ateiti arba paskambinti į Studentų at

stovybę (Observatorijos kiemelis, Universiteto g. 3; tek: 68 71 44,68 71 45) ir pasakyti vardą, pavardę, asmens ko

dą, fakultetą, kursą. Po kelių dienų vėl bandyk kreiptis į banką, nes tavo „užstrigę“ duomenys jau bus pasiekę banko darbuo tojus. Jei dar kartą kiltų problemų, vėl kreipkis į Studentų at

stovybę.

Fotografuos „Niujorke“ Pozuoja studentai, sužybsi blykstė, nušvinta veidai, „išskrenda paukščiukas"... „Oooo", sušunka 40 balsų, trepsena 80 kojų, sugužėjusių į VUSA fotoklubo studijos ir laboratorijos ati darymą. Kerpama simbolinė juostelė ir į vos kelių kvadratinių metrų laboratoriją nosis sukiša bene visi susirinkusieji. Vasario 7-oji skelbiama oficialia atidarymo diena.

Vaida MORKŪNAITĖ VUSA fotoklubo, vienijančio apie 100 studentų, studija įsikū rė viename iš „Niujorko“ ben drabučių, vadinamajame „akva riume“. Laboratorija - mažyčia me kambarėlyje, kur kažkada daiktus laikydavo pagalbiniai bendrabučio darbuotojai. Foto klubo nariams patalpas įsigyti pa dėjo VUSA.

„Išmokome ne tik fotogra fuoti, bet ir tinkuoti bei dažy ti“, -juokėsi VUSA fotoklubo prezidentas Tadas Šarūnas.

Su dar karšta fotojuostele fotoklubo viceprezidentas Vy tautas Michelkevičius užsidarė naujojoje laboratorijoje. Ne, ne, ne vienas. Jam talkino fo toklubo merginos. Kol susirinkusieji studijoje vartė vieni kitų naujausias nuo traukas, vaišinosi šventiniu tor

Baigiant universitetą tau teks atsisveikinti su LSP. Jei nori gauti diplomą ir atsiskaityti su Universitetu, privalai grąžinti LSP į bet kurį banko „Snoras“ filialą - ten pasirašysi LSP priėmimo-per davimo aktą. Praradęs norą ar sąžinę grąžinti LSP, ten pat mokė si 20 litų įmoką už negrąžintą LSP. Tik nepamiršk paimti kvito. Gavęs vieną iš dokumentų (priėmimo-perdavimo ar įmokos kvi tą), nešk jį į Studentų atstovybę. Grąžindamas LSP, turi teisę gauti kitą banko „Snoras“ iš duodamą kortelę nemokamai ar su didele nuolaida. To reika lauk iš banko darbuotojo, kuriam grąžini LSP.

Su vienerių metukų tortadieniu, VUSA fotoklube!!! Aukite, bręskite, tobulėkite ir neleiskite objektyvui apdulkėti!!! Vivat foto, vivat VUSA, vivat fotoVUSA! ________________________ VUSA nariai_______________________

Gimtadienį švęs „fotografinėje“ pirtyje O buvo taip... Pirmiausia skelbimas... Rodos, niekuo neišsiski riantis, vienas iš daugelio, prikabinėtų skelbimų lentose. Jau gero kai prieš metus. Ir skambėjo jis panašiai kaip kiti: „Jei domiesi fotografija, tau trūksta bendraminčių..." Eee, bet to, pasirodo, už teko, kad atsirastų klubas. Ne bet koks, o VUSA fotoklubas. Kovo 23 d. - jam vieneri metukai!

Vaida MORKŪNAITĖ Pyškino, ryškino...

tu, fotolaboratorijoje, kvepian čioje actu ir kitokiomis medžia gomis, virė darbas. Tiesa, foto laboratorijai dar daug ko trūks ta, tad ir juostelė buvo džiovi

nama plaukų fenu, fotopopierius, mirkęs specialiuose tirpa luose, buvo vartomas žirklėmis, nes... sulūžo pincetas. Bet bū tent čia išryškėjo pirmųjų labo

ratorijos nuotraukyčių kontū rai. Nuotraukos buvo džiovina mos didžiuliu specialiu apara tu, kuris net į laboratoriją ne tilpo, o buvo įtaisytas viename studijos kampe. Aparatą pa

skolino VU fotografas, tačiau kad suprastų jo veikimo princi pus, VUSA fotoklubo vadovai turėjo pasiskaityti dar ir senut senutėlę instrukcijų knygelę.

Kaip grąžinti LSP baigus studijas

Jei negali pratęsti LSP, nes banke nėra duomenų

Jei pametei LSP

Bet pala, pala. Neužbėkime įvy kiams už akių. Skelbimas atsirado to dėl, kad vienas verslo administravimo studentas Tadas Šarūnas (taip, taip, čia jo pavardė) kažkada kažkur išgirdo, kad KTU egzistuoja fotostudija. Ir panoro sukurti bei suburti kažką panašaus. Ir tapo fotoklubo prezidentu. Ar pavyko? Na, jei klubas švenčia vienerių metukų gimtadienį, vadinasi taip. Kartu su bendraminčiu Vytautu Michelkevičiumi organizavo apmoky mų seminarus. Spaudė, maigė fotoapa ratų mygtukus, merkė akį, ieškodami geriausio šviesos kritimo kampo, ryški no juosteles, pyškino kadrus... Fotoklubo narius sunku tiksliai su skaičiuoti. Nuolatinių, anot Tado, tokių, kurių pavardes ir vardus atsimena, yra apie 15, prijaučiančių - apie 50, gal dau giau. „Fotografai - savotiška kompanija. Jie neišvengiamai turi tam tikro žave sio“, -juokauja Tadas Šarūnas.

Per daug nesipučia Kas įvyko per vienerius metukus? Ogi susikūrė pats fotoklubas! Apie juos jau pernai rudenį Nidoje sužinojo Lie tuvos fotografijos elitas. Surengta jau nųjų fotografų paroda „Inside out“, įrengta fotolaboratorija ir fotostudija (plačiau apie tai kitame šio numerio straipsniuke - aut. past.). Dar maža? O kur daugybė sunaudotų juostelių, ryš-

kalų ir sveiko adrenalino stebint ryškė jančius fotografijų kontūrus... „Klubas - tai žmonės. Nėra žmonių - nėra klubo. Kiek išgyvensime? Hmm. Žmonės mirtingi. Nereikia sureikšmin ti. Nenormalu būtų, jei nebūtų. Vadi nasi, turėtų būti. O juk nuo to ir pradė jome“, - kažkaip mįslingai ir filosofiš kai svarsto Tadas Šarūnas. Klube visi lygūs. Pasak klubo prezi dento, ginčai tik inspiruoja geras idė jas. Klubo veikla ir priklauso nuo ini ciatyvų bei sveikos demokratiškos ap linkos. Švęs miškuose?

Matyt, Tadas Šarūnas klubo idėjo mis užsidegė dar būdamas mažas ber niūkštis. Maždaug 7 metukų pradėjo domėtis įvairiomis nuotraukytėmis. Su laukęs trylikos, per vardadienį iš tėve lių gavo fotoaparatą. Per mokyklos išleistuves visą vakarą fotografavo. Kla sės draugai į „laiko dėžę“ sudėjo sau brangius daiktus ir užkasė „praeitį“. Tadas ten įdėjo fotoaparatą... su visa juos tele. Todėl dabar juokiasi, kad pradėjo domėtis pasenusių juostų ryškinimu. Tačiau skuba patikinti, kad visa veikla klube iš jo pareikalauja apie 30 procen tų laiko.O fotografija ir klubas jam - ne tas pats. Klubas - organizacija, fotogra fija - tai, ką pats daro. Beje, klubas ne ketina apsiriboti siauromis Universiteto sienomis. O klubo nariai jau dabar kažką kuž dasi ir ruošiasi dumti į Varėnos miškus. Ko? Švęsti gimtadienio. Ir juokauja: „Bus „fotografinė“ pirtis su to paties plauko žmonėmis“.

VIZITAI

________ _ __________ /

Baltarusiai rašė sutartis ir siaubė prekybos centrus Julija AVINA, Anastasija LTTVINOVA, TSPM1IV k. studentės Vasario 15 - 17 d. į Vilniaus universitetą atsakomojo vizito at vyko gausi dėstytojų ir studentų delegacija iš Baltarusijos valstybi nio universiteto (BVU). Praėjusį pavasarį Baltarusijoje viešėjo VU studentai. BVU atstovavo oficia lūs asmenys (prorektorius V. Suvorovas, katedrų vedėjai, moksli niai darbuotojai, Studentų sąjun gos valdybos atstovai), įvairių

specialybių studentai. Delegacija susitiko su VU vadovybe, pasira šė bendradarbiavimo sutartį, su sitiko su Baltarusijos ambasado riumi. Studentai, išklausę mūsų studentų pristatytą teorinį įvadą į „Lietuvos studentijos nacionali nio gyvenimo ypatumus“, įgytas žinias aktyviai taikė praktiškai. Svečiai aplankė Kauną ir Trakus. Kaimyninės šalies svečiai atvy ko VU kvietimu, gyveno „Niujor ke“. Organizatoriai pasistengė, kad trijų dienų vizito programa būtų įdomi ir turininga. Susitikime su VU vadovybe ir

VUSA atstovais buvo pasirašyta VUSA ir BVU Studentų sąjungos bendradarbiavimo sutartis. Joje numatoma plėtoti santykius tarp universitetų ir jų studentų orga nizacijų, organizuoti bendrus ren ginius. Ceremonijose nedalyvavę studentai apžiūrėjo VU Centri nius rūmus, biblioteką, Šv. Jonų

bažnyčią, Senamiestį. Pagrindinė svečiais besirūpinu sių lietuvių užduotis buvo per eks kursiją po Senamiestį ištroškusius ir daug apie lietuvišką alų girdė jusius baltarusius laikyti kuo ato kiau nuo barų. Bent jau iki su-

planuotos tos dienos dalies pabai gos. Baltarusiai lankėsi ir Seime čia susitiko su Seimo nariais Ju liumi Veselka, Gintaru Stepona vičiumi ir Egidijumi Vareikių. Bu vo aptarti Lietuvos ir Baltarusi jos santykiai. Svečiai domėjosi Lietuvos euroatlantinės integra cijos proceso eiga. Baltarusiai ste bėjosi, kad Lietuvoje taip nesudė tinga gauti leidimą apsilankyti parlamente. Vakare visi norintieji nuvyko į „Neringos“ naktinį klubą - čia tu rėjo puikią progą susipažinti ar timiau, pasidalyti įvairiausia pa tirtimi ir gerai pasilinksminti. Svečiai lankėsi ir Kaune, Pa žaislio vienuolyne, pasivaikščiojo Nemuno ir Neries santaka. Vėliau pirmyn ir atgal pražygiavo Laisvės alėja, prie Vytauto Didžiojo pa

minklo surengė spontaniškus de batus apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos raidą bei pateikė savo šalies istorikų versi

jas. Po pietų BVU darbuotojai ir studentai sudalyvavo vėliavos nu leidimo ceremonijoje laikinosios sostinės Karo muziejaus sodelyje, dovanų gavo po mažą lietuvišką trispalvę, ir po truputį užsikrėtė Vasario 16-osios nuotaika, kurią atsivežė į Vilniaus Katedros aikš tėje vykusį šventinį koncertą. Paskutinę vizito dieną dalis svečių susitiko su Baltarusijos am basadoriumi Lietuvoje ir ambasa dos darbuotojais. Taupūs ir pragmatiški kaimy nai nepraleido progos apsilanky ti lietuviškuose prekybos centruo se. Viename išpirko beveik visus tos dienos akcijoje siūlytus buiti nius peilius.

Universitas Vilncnsis & VUSA

2002 m. kovas

MES - STUDENTAI

k____________ __ ___________ / Viktoras: Bandome prisitai kyti prie publikos. Žinoma, ne same profesionalai, todėl kai kurie juokai lieka nesuprasti. Tomas: Čia ir slypi profesio nalumas. Jei humoristas sugeba prisitaikyti, tuomet jis - profe sionalas. Tuo kol kas negalime pasigirti.

Pietums - sveiko juoko dozė Humoro virtuvės subtilybėmis dalijasi Viktoras ir Tomas Agnė GILYTĖ Mėgstamiausias Viktoro pa tiekalas iš humoro meniu „Trumpas lengvai suprantamas juokelis, sukeliantis didelę juo ko bangą“. Vasario pabaigoje Ukmergė je vyko pereinamasis humoro fiestos „Juokis“ turas. Ten da lyvavo ir VU studentų koman da Tomas Šileika (Estas), Lau rynas Bilkis (Ievusia), Viktoras Palekas (Žagris Plūgas), Ginta ras Varpušinskas (verslininkas ponas Vikondas) ir Andrius Mikšta (Vytautas Pernagis). Vi si jie - VUSA nariai. Humoro virtuvės paslaptis bandė atskleisti Viktoras Pale kas ir Tomas Šileika. „Humoro šventės „Juokis“ organizatoriai, stebėję „Humorianos“ progra mą, nusprendė, kad esame pa kankamai originalūs, ir pakvie tė dalyvauti šioje šventėje. Taip ir patekome į regioninę „Juo kis“ atranką“, - dalijosi prisimi nimais Viktoras Palekas ir To mas Šileika.

Ukmergėje lakstė bin Ladenas su armonika rankose Humoro šventė „Juokis“ or ganizuojama kasmet. Atranki niai turai rengiami pagal regio nus. Studentų trupė pateko j Ukmergės regioną. Anot pašne kovų, tai intelektualaus humo ro šventė. Šis renginys Tomui, Viktorui bei dar trims jų humo ristinės komandos nariams - ne pirmas. Programą jie sugalvojo prieš LIK’ą bei „Humorianą“, kurios nugalėtojais tapo. Hu moristai kuklinosi - sakė, kad

nepretenduoja patekti Į 33 ko mandų, pasirodysiančių Vil niaus sporto rūmų scenoje, gre tas. „Mūsų humoras - ne tokio stiliaus“, - teisinosi Tomas. Anot jo, Ukmergės scenoje koncertavo grupės, kurioms ar timas politika persmelktas hu moras, orientuotas į vyresnį žiū rovą. „Ten jaunimui būtų buvę nuobodu, - antrino Viktoras. Man pačiam buvo nuobodu žiū rėti, kaip koks „bin Ladenas“ laksto po sceną ir groja armo nika“.

Kokią programą pateikėte „Juokis“ auditorijai? Tomas: Mūsų programa bu vo beveik ta pati kaip ir „Humorianoje“. Ją šiek tiek papil dėme nūdienos aktualijomis. Mūsų gerbiamas Žagris Plūgas (Viktoras Palekas - aut. past.) pardavė porą mašinų žemės Europos Sąjungai (ES). Estas (Tomas Šileika) laimėjo porą

medalių olimpiadoje. V. Matu levičius bei Seimo etikos komi sija garsino V. Uspaskichą dėl agurkų. Manau, kad šie hero jai niekuomet nepraranda ža vesio.

Kaip vertinate Ukmergėje vykusį „Juokis“ turą? Viktoras: Šventė praėjo tik

rai šauniai. Nuvažiavome į pro vinciją ir pamatėme pakanka mai aukštą lygį. Čia, didmiesty je, susidarėme įspūdį, kad ten žmonės nemoka juokauti, visi prasigėrę ir 1.1. Toli gražu, taip nėra. Nustebau, kad žmonės at eina pasižiūrėti kultūros rengi nių. Ukmergėje susidomėjimas buvo labai didelis. Salėje sėdė jo per 600 žiūrovų. O įdomiau

sia, kad prieš pat renginį nebe buvo įmanoma gauti bilietų.

Originalumas slypi paprastume Renginio dalyviams buvo pa likta plati kūrybos erdvė bei lais vė. Dėl to žiūrovams renginys at rodė įvairiaspalvis, kupinas nau jų idėjų bei nuomonių. Pastaruo ju metu populiariausias humoro objektas - bin Ladenas. Ne ma žiau mėgdžiojami ir populiarie ji TV humoristai. Pasak Tomo, tai priklauso nuo žmogaus: vienas atsiskleidžia kaip puikus humo ristas, kitas - kaip gabus (arba nevykęs) plagijuotojas. „Paste bėjau, kad iškilo originalumo problema. Esu įsitikinęs, kad jis slypi paprastume. Jei patinki žiū rovams ir jie juokiasi, vadinasi tai originalu. Publika nesijuoks iš jau matyto produkto“, - sam protavo Tomas Šileika.

Humoro pasaulio mados Humoras šiuolaikiškėja kaskart vaikomasi naujausių humoro pasaulio mados vėjų. Šiuo metu triumfuoja politinės temos: ES, NATO, Prezidentas, Seimo nariai bei teroristai. Vik toras piktinosi: „Susidaro įspū dis, kad be politikos neturime apie ką šnekėti bei juokauti. Apsižvalgykime aplink - juk tu rime kuo džiaugtis. Gyvenimas - ne vien politika“.

Koks jūsų humoras? Tomas: Studentiškas humo

ras kitoks nei vyresnio amžiaus humoristų. Pastebėjome, kad provincijoje susirenka brandes nė publika. Žiūrėdami mūsų pa sirodymą jie juokėsi, tačiau vis tiek ne taip, kaip studentija.

Ką slepia studentų sąsiuviniai?

Kur baigiasi humoras ir prasideda nuobodulys? Viktoras: Teko matyti tokių atvejų, bet mums taip nebuvo. Peržengti šią ribą - vieni niekai. Tai labai slidus reiškinys.

Juokai gimsta kramtant blynus Iki pasirodymo viešuose ren giniuose Viktoras su draugais da lyvaudavo įvairiuose vakarėliuo se, rengdavo įvairias programas. Jų trupėje - įvairūs žmonės. Visi skirtingi, tačiau kartu panašūs. Tai skaitovai, „Šauniausio moks leivio“ konkursų laureatai, kito kių renginių dalyviai. Žodžiu, už klasinės veiklos aktyvistai.

Kaip kuriami gero humoro receptai? Tomas ir Viktoras: Gavę

kvietimą kur nors dalyvauti su sibėgame į „Morgą“, užsisako me blynų ir ruošiamės renginiui. Apskritai, programa dažniausiai gimsta ekspromtu. Būna, kad prieš pat einant į sceną tenka ką nors prikurti, paimprovizuoti. Neslėpsime, kad kartais idėjos gimsta šnekučiuojantis prie alaus buteliuko. Vienas kitam siūlome įvairius variantus, vie nas kitą papildome. Taip ir sulipdome kokį nors pokštą.

Koks humoras priimtiniausias lietuviams? Tomas: Svarbios asmeninės simpatijos ir antipatijos. Vieni vertina rusų humorą, kiti - an glų, treti-žydų. Man nesvarbu, kokiai tautai priklauso pokštas. Jei juokinga, tai juokinga. Tar kime, man patinka, kaip juo kauja Palekas (Viktoras). Viktoras: O man sunku įtikti.

Jeigu jau juokiuosi, matyt, tai ge ras juokelis. Žinau labai daug juokų, anekdotų, todėl darosi sunku rasti ką nors nauja. Anks čiau, kai tik atsirado pirmosios TV humoro laidos, dažnai ko kius penkis anekdotus užsirašy davau. Gaila, tačiau paskutinės laidos būdavo visiškai nuobo džios. Tomas: jei idėjos nėra atnau jinamos, nesvarbu, ar tu - daini ninkas, ar šokėjas, ar humoris tas, kažkada vis tiek išsisemsi. Aplink - daugybė pavyzdžių. Galbūt ir mes vieną dieną supra sime, kad nebegalime juokauti, nebeturime idėjų ir reikia ieškoti kažko naujo. Toks gyvenimas.

Humoro asai, saugokitės! Artimiausiu metu vaikinukai svajoja apie televiziją. Paklausti atkirto trumpai: „LNK. Būtų ge rai padaryti laidą, kurią rodytų iš karto po „Dviračio žynių“. Žino ma, tai tik svaičiojimai. Kartais susimąstome apie rimtesnį darbą, nuolatines repeticijas. Na, jei taip dirbsime, tai kodėl ne - galėsime pakeisti ir „Dviračio žynias“. Vis kas pasiekiama darbu. Tik dar bas, o ne sėdėjimas ir nosies krapštymas, yra rezultatyvus.

Kuo skiriasi moterų ir vyrų humoras? Tomas ir Viktoras: Humoras nesirenka kūno. Tačiau viskas keičiasi, jei moterys juokauja tarpusavyje. Tuomet pokštai krypsta tam tikra linkme. Štai tada jos primėto akmenų į mū sų (vyrų) daržą.

Negi vyrai to nedaro? Tomas ir Viktoras: Ne... Jie yra kur kas atlaidesni. Jie su pa garba žiūri į silpnosios lyties at stoves.

Jūsų komanda - vyriška? Vyrai: Na, ne visai. Turime Ievą. Tačiau dėl jos moterišku mo galima ginčytis. Pabaigai: „...juokas gydo vi sas gyvenimo žaizdas. Nebijoki te viršyti dozės...“ /Dominiųue Glocheux/

Būna, kartais sėdi paskaitoje, nuobodu nuobodu, dėstyto jas aiškina, rodos, senas ir visai neįdomias tiesas, ir kalba taip tyliai, kad vos gali girdėti. Tuomet nieko nebelieka, tik susigalvoti kokių nors pramogų, pvz., kurti „meną"... O kai dar pavasarėja už lango... Štai čia - sociologų „šedevrai". Kas žino, gal kuris nors dar taps menininku... Stebėjo ir „meną“ rinko Gintarė

VUSA puslapius rengė Gerda 1NČIŪRAITĖ ir Vaida Morkūnaitė

Universitas Vilnensis ® gAMTOVĖJA

2002 m. kovas

visiems, mytintiems gamtą

G amt o v ė į a ‘“Universitas Vilnensis" priedas

2002 m, lęovas

^r. 1

(Renaia Vii (Rengia VU Qamtos Gamtos mokslų mokslu fakulteto studentai

Ekol

ijos studijos Švedijoje

Studentams, norintiems studijuoti užsienyje, gerai žino mas Lundo universitetas. Tai vienas iš nedaugelio universite tų, priimančių labai daug studentų iš kitų šalių. Nors doku mentai labai vėlavo, vis dėlto gavau kvietimą atvykti į Švedi ją. Įspūdžiais apie ekologijos studijas Lundo universitete no rėčiau pasidalyti su „Universitas Vilnensis"skaitytojais.

Sigita SPRAINAITYTĖ, Lundo universitetas Lundas - dviračių ir žalumos miestas Studentų priėmimas Lunde or ganizuojamas nepriekaištingai, nors per dieną čia suvažiuoja apie 600 jaunų žmonių iš įvairių pasau lio kampelių. Studijos, kaip ir Lie tuvoje, prasideda rugsėjo 1 d., de ja, be jokių iškilmių, todėl tenka iš karto pradėti mokytis. Lundas, žiūrint biologo akimis, labai gamtiškas miestas - daugy bė parkų, botanikos sodas. Zaliosiose oazėse gyvena daug paukš čių, triušių, putpelių. Dauguma gy ventojų važinėja dviračiais. Šiukš lės kruopščiai rūšiuojamos ir per dirbamos. Buvau nustebinta, kad švedai labai netaupo popieriaus, tačiau šioje šalyje niekas nenuei na veltui.

Reprezentuoja savo šalį Dvi paskutinės rugpjūčio savai tės buvo skirtos susipažinti su šve du kalba, istorija, kultūra. Be kal bos kursų, dar vykdavo paskaitos apie Švedijos istoriją, žymius žmo nes. Dėstyta labai netradicinė po zicija, todėl daugelis studentų ne miegodavo, o aktyviai dalyvauda vo. Skandinavišką požiūrį į gyveni mą atspindi ir filmai su gilia filoso fine potekste, kurią gali suprasti ne kiekvienas žiūrovas. Įdomiausias pirmų savaičių įspūdis -kelionė po Skonės regioną, kuriame ir yra Lundas. Tiesa, kraštovaizdis pana šus į Lietuvos, tik daugiau riedulynų, miškai ir pakelės sutvarkyti, nė ra šiukšlių. Šiame regione daug ma žų pilių, kurios buvo strategiškai svarbios kovojant su danais, kai pie tinė Švedijos dalis buvo ginčytina te ritorija. Istorijos paradoksas - da bar Daniją ir Švediją sujungė Oresundo tiltas, į kurį abi valstybės in vestavo milžiniškas lėšas.

Mažai mokymosi mintinai Kai prasidėjo ekologijos studi jos, buvau šokiruota, kad vieno da lyko tvarkaraštis gali būti toks in tensyvus. Skirtingai nei Lietuvoje, Švedijos universitetuose nėra pa stovaus kurso dalykų sąrašo. Čia žmonės tiesiog pasirenka studijų kryptį ir gilinasi tik į tuos dalykus, kurie jiems yra reikalingi. Todėl ne kyla jokių problemų iš vieno uni versiteto nuvykti į kitą ir išklausyti norimą kursą - labai lanksti stu dentų mainų sistema šalies viduje. Kaip ir Lietuvoje, per semestrą reikia surinkti 20 kreditų. Skirtu

mas tik tas, kad VU 20 kreditų gaunama už 5 - 6 dalykus, o čia pa prastai užtenka dviejų dalykų. Kiekvienas kursas trunka 2 mėne sius, daug laiko užima praktinis darbas. Labai daug dėmesio skiria ma savarankiškam studentų dar bui, nes didesnę užsiėmimų dalį su daro seminarai, praktikumai, lau ko darbai, projektai. Čia labai pa deda didžiulė biblioteka ir univer sali paieškos sistema internete. Švedijoje ekologija siejama su bio logine statistika. Studentai prati nami mąstyti, o ne iškalti, todėl eg zaminai laikomi iš karto pasibaigus kursui, ir tai nėra knyginių žinių pa tikrinimas. Daug dėmesio skiriama ne tik mokslininkų eksperimentams - ir patiems reikia atlikti įvairius ban dymus, stebėjimus. Lauko prakti kos gana smarkiai skiriasi nuo VU GMF lauko praktikų, per kurias svarbiausia rinkti augalų ar gyvū nų kolekcijas, išmokti jų pavadini mus, sistematiką. Švedijoje tikslus objekto rangas nėra svarbus - jis gali būti knygoje, bet nebūtinai gal voje; dirbama pagal principą: „Ste bėjimas - hipotezė - nulinė hipo tezė - testas“. Per lauko praktikos savaitę atlikta daug įdomių stebė jimų ir eksperimentų. Neapsieita ir be nuotykių. Grįžtant iš dienos žygio, vos neužsidegė vienas auto mobilis. Kai yra gyvų pavyzdžių, daug lengviau suvokti daugelį gamtoje vykstančių procesų ir biologinės statistikos subtilybių. Darbą pa lengvina moderni įranga, todėl ga lima atlikti ir gana sudėtingą lau ko sąlygomis eksperimentą. Įdo mu tai, kad bandymo ar projekto temą reikia sugalvoti patiems, kiekvienas gali pasirinkti tai, kas patinka. Teko aplankyti keletą naciona linių parkų ir rezervatų, kuriuose paprastai saugomas kraštovaizdis ir reti augalai. Beveik visos saugomos teritorijos yra atviros lankytojams, čia galima grybauti ir uogauti, tačiau žmonės miško gėrybes mieliau per ka iš parduotuvių, nors valgomi gry bai auga tiesiog ant tako.

Būti aktyvesniems Taigi tokie pirmi įspūdžiai apie studijas Lundo universitete. Ma nau, kad jų bus ir daugiau. Norė čiau visiems gamtininkams primin ti, kad labiau domėtųsi SOCRATES/Erasmus ir kitomis studentų mainų programomis, nes praėju siais metais Gamtos mokslų fakul tetui skirtos vietos vos buvo užpil dytos.

Prisiminkime vasarą, arba Puvočių nostalgija Laura LEVINSKAITĖ Vaizdzialis Nr. 1 Pirmas rytas. 9 vai. - pirmas žygis prie Glyno ežero. Gal kai kurių akys apsiblaususios, tik ne mūsų šauniųjų dėstytojų. Jie žvalutžvalutėliai. Ir kaip nebus, juk kiekvieną rytą vaidina ruonius ir šokinėja į ledinį Merkio vande nį. „Supratingi“ dėstytojai šau niai mus vedžiojo už nosies. Žy giavome prie ežero ne tiesiu ke liu, o, kaip sakoma, tiesiai per aplinkui. Tai varlytę pamatėme, tai skruzdėlytę... Taip ir apsisu ko galvelės. Bet „romantiškiausias“ buvo įvairių lervų gaudymas nuosta biai dumblėtame vandenyje. Nė ra nieko šauniau, kaip pasiraityti kelnes ir griebti iš dugno, kas papuola. Taigi tam tikra prasme buvome ekologai - šiek tiek ap valėme Glyno ežerą nuo šiukš lių. Mes braidėme, gaudėme, o dėstytojai stebėjo mus su šelmiš komis šypsenėlėmis ir tyliai mąs tė: „Palaukite, jūs net neįsivaiz duojate, kas laukia toliau“.

Vaizdzialis Nr. 2 Paskutinis žygis su Rėliu. Žy

giuojame Trikampio link. Oras įtartinai geras. Akys jau aplipusios voratinkliais, o Rėlys vis rodo ir ro do visokius voriukus: „Agelenidai, linifiidai, lykozidai...“ Ausys užsiraitė nuo pavadinimų. Prie Skroblaus laukė kulminacija (kai ku rioms merginoms net širdis į kul nus nusirito): pamatėme didžiau sią vorą Lietuvoje. Vorai - „simpatulkos“, kaip sako Rėlys. Pavyzdžiui, ateini at siskaityti, dėstytojas atidaro stik lainį ir klausia: „Kas čia?“ Ir ne spėjus dar nė prasižioti prieš nosį iššoka atsakymas - 3 cm sker smens „voriukas“.

Vaizdzialis Nr. 3 Vorų ir drugelių praktika. Šil ta vasaros naktis. Po „barako“ laiptais svirpia svirplys. Roman tika... „Chebra“ gaudo naktinius drugius. Mielieji „fukseliai“, jūs net neįsivaizduojate, kokių skra jūnų yra Lietuvos padangėje. Iš tikrųjų tai pati romantiškiausia praktikos dalis.

Vaizdzialis Nr. 4 Paskutinė naktis prieš atsi skaitymą iš vandens dalies. Sė dime ant laiptų ir dainuojame. Virš galvų pradeda sklandyti šikšnosparniai. Galų gale lieka tik ištvermingiausieji.

Prisigaudėme ir tyrinėjame.

Pradeda švisti. Po poros va landų - atsiskaitymas. Mūsų „superkuratoriui“ Bitinui kyla idė ja užlipti ant stogo. Ką gi... Pasi tinkame saulę su sąsiuviniais rankose.

Vaizdzialis Nr. 5 Apie tai, kur galima aptikti re tų vabalų rūšių Šiandien paradui vadovauja dėstytojas E. Budrys. Nieko blo ga neįtardami, kiūtiname iš pas kos, iki dantų apsiginklavę tin kleliais vabzdžiams gaudyti. Gaudome strėliukes, gražutes, vapsvukes, žiogelius. Staiga pri einame nuostabią, saulės nu šviestą pievelę. O joje ganosi... Spėkite, kas? Žinoma, karvutės. O kur karvė, ten ir karvės bly nas. Na, kaip jums atrodo, kur ieškojome raganosių ir kitokių, kvepiantį substratą mėgstančių vabaliukų? O dėstytojas Budrys tik sarkastiškai šypsojosi: „Kam studentės biologės lakuojasi na gus?“ Va tokia biologo duona.

Vaizdzialis Nr. 6 Paskutinė naktis. Merkys. Vi sus apėmusi depresija. Visaip

stengiamės ją išguiti. Iki, mielie ji, šaunieji, nuostabieji, nepakar tojamieji Puvočiai! Iki, Merky, Grūda ir visi ropojantys, šliau žiantys, skraidantys padarėliai! Ir vis dėlto Puvočiai kažką turi, jeigu net eilės apie juos kuriamos: Daug dar liko dainų nedainuotų, Daug daug visko pamatėme čia...

Pasakyk, kas čionai nevažiuotų? Juk čia teka Merkys ir Grūda! Tai Puvočiai, kur dienos saulėtos,

O ir nuotaika visad gera. Čia prie Merkio retai lyja lietūs, Tad tikrai dar sugrįšime čia!

Šičia praktikos pačios geriausios,

O ir šiaip pailsėti smagu. Dzūkų vasaros pačios šilčiausios... Gera bus vėl sugrįžti kartu... Sunku būna iš čia išvažiuoti, Kai tiek daug šičia išgyveni. Tad ir kaip gali nedainuoti? Juk sugrįžti čionai ketini! (Mindaugo Mickevičiaus eilės)

Puslapį rengė Laura LEVINSKAITĖ

laurycka@one.l t

Universitas Vilnensis

2002 m. kovas

ŽVILGSNIS

Košmaras M. K. Čiurlionio g. 27 Mano akimis, nūdienos situacija gamtininkų „barake" Nr. 3, M. K. Čiurlionio g. 27, prašosi komentarų. Tik kalbėsiu ne vien apie seksą, bet ir alkoholį, skraidančius šaldytuvus bei gausią mikroorganizmų fauną.

Johnas SMITAS Visų pirma supažindinsiu su „barako“ chaosu. Su buvusiais chaoso šalininkais turite progos susipažinti perskaitę sąrašą. Be minimų triukšmadarių, „Čiurlionkėje“ gyvena tarakonai ir Gamtos mokslų bei Chemijos fa kulteto studentai, glaudžiasi be namiai, užsuka „mobiliakų“ va gys. Gausus ir įvairus „Čiurlionkės“ repertuaras, gaudžiantis tiek darbo ir studijų dienomis, tiek sa vaitgaliais. Nepopuliarus būsi ne išgėręs su kompanija, o jei dar už tiks knygą beskabantį, tai ne tik debilu išvadins, bet ir į dūdą už

važiuos. Motyvacija gana papras ta: „Negi mokytis įstojome?“ Romiais avinėliais „Čiurlionkės“ „barake“ galima laikyti tik „fuksus“, besiadaptuojančius prie naujos aplinkos, besise miančius patirties iš vyresnių ko legų. O pastarieji nepatingi pa mokyti „fuksų“ gyventi, įdarbina juos savo asistentais: tai vidur naktį koks greitakojis atneša alaus iš prekybos centro, esan čio už 1,5 km, tai „pavargusį“ moksladraugį priglaudžia savo kambaryje. Tačiau bėgant me tams įgyjama patirtis ir drąsa, su vokiami gyvenimo be tėvų priva lumai, pajuntama neribota lais vė. Tada atsigriebia ir geologijos,

Linkiu skaniai pasigaminti valgyti! (Vaizdelis virtuvėje).

STUDENTAI SVETUR _________ J

N ________

Kembridžo universitete viešai skelbiamos girtaujančiųjų pavardės Kembridžo universiteto dekanas nusprendė viešai paskelbti šu nybių prikrėtusių neblaivių studentų pavardes ir tokiu būdu juos su gėdinti. Taip studentai bus baudžiami už mėtymąsi maisto produk tais, vėmimą tualetuose bei šlapinimąsi ant koridorių sienų. Studentų pavardės bei jiems skirtos bausmės bus iškabintos Šv. Jo

no koledžo skelbimų lentoje. Jau paskelbta, kad studentams Jab lonskiui ir Palmeriui nurodoma visą savaitę valyti tualetus, nes jų surengto vakarėlio svečiai šlapinosi ant bendro koridoriaus grindų

ir sienų, o nuo alkoholinių gėrimų sunegalavusioms panelėms Kridl, Kitson ir Graton nurodoma iš tualetų išvalyti vėmalus.

Kinijos studentai privalės mokytis kelių eismo taisyklių Pradėdamas studijas Šanchajaus aukštosiose mokyklose Kinijos

akademinis jaunimas pirmą kartą privalės kalti eismo taisykles. Anot žinybų, 18-mečiams siaubingai trūksta sąmoningumo gatvėse, todėl nuo rugsėjo pirmą semestrą studentams bus dėstomos eismo taisyk lės. 100 tūkst. „fuksų“, kurie rudenį pradės studijas Šanchajaus uni versitetuose, savaitę privalės mokytis eismo taisyklių, taip pat atski rų kelio ženklų ir signalų reikšmių. Praėjusiais metais eismo nelai mių aukomis Šanchajuje tapo 300 studentų. Keturi iš jų autoavari jose žuvo.

ir biologijos specialybių studen tai, šokiruodami ne tik kaimy nus, bet ir praeivius. Antra, „barakas“ sau, mokslai sau. Pagarsėjęs „barakas“ nesutei kia ypatingos šlovės fakultetams, kurių studentai jame gyvena. Ar dar galima kalbėti apie čia gyve nančių studentų sąlygas ir norą studijuoti, vidinę kultūrą, dvasin gumą, naują inteligentijos kartą? Universitetas - daugiau nei su rinktas kreditų skaičius. Tai gyve nimo būdas, narystė akademinė je visuomenėje. Ar bandoma aka deminiam jaunimui tai įdiegti? Kadangi jokių pokyčių scho lastinėje studijų sistemoje nesi mato, tai studentai nėra priversti ir juo labiau nemato reikalo pra dėti rimtai studijuoti, o ne iškalti ir atpilti žinias ar tiesiog nusiraši nėti per egzaminus. Tad ir lieka laiko saviveiklai, kuri taip pat nė ra organizuojama. Ką veikia Stu dentų atstovybė, kuri visų pirma turėtų pasirūpinti organizacijos narių („kiekvienas, įstojęs į VU, tampa VUSA nariu“), o ne savo pačių gerove. Žinoti problemą dar nereiškia ją spręsti. Nors ir įvykdyta studentų savi valdos decentralizacija (įsteigtos fakultetų atstovybės), reikalai nepasistūmėjo į priekį. Ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti

GMF veikiančias visuomenines organizacijas, o apie jų gyvybingu mą, atvirumą studentijai nėra ką kalbėti. Trūksta ne tik jaunimo ini ciatyvos, bet ir Universiteto, fakul tetų vadovybių paskatinimo. Nors ko galima tikėtis, kai šiuose po stuose - garbaus amžiaus profe soriai. Vien jau amžiaus barjeras užkerta kelią dialogui. Tokia situacija labiausiai pa veikia Universiteto naujokus pirmakursius, kurie, pakliuvę į bendrą puodą, perverda ir su tyž ta. O rezultatus matome... Trečia, stebina studentų links mybių samprata. „Linksmas“, va dinasi, „gatavas“ (girtas aut. past.) arba „trūkęs“ („nulū žęs“ - aut. past.). Neatskiriama linkmybių dalis - butelių ir langų daužymas, kryžiaus žygis į dušą, kuriame atsukus visus veikiančius (tokių gana nedaug) ir neveikian čius kranus pasidaroma suomiška pirtis, dažnai dar pridergiama ko ridoriuose ir baigiama iškilmingu šaldytuvų nuleidimu iš IV aukšto. Iš tiesų įspūdinga ir neišsemiama gamtininkų fantazija! Jei ne visu garsu plyšaujantys „Ivanuški international“, pamanytum, kad Uni versiteto studentai, o ne „profkės“ lygio auditorija „tūsavoja“. Deja... Nutilo gitaros ir dainos, kadai se skambėjusios erdviuose „Čiurlionkės“ „barako“ koridoriuose. Mat kaimynai mieliau renkasi stereo, o susidoroti su pacifis tiškai nusiteikusiu gitaristu ir kai mynams, ir vadovybei lengviau. Ketvirta, materialinė „bara ko“ padėtis ne ką geresnė už ry tinę „tūsovkės“ dalyvių būseną. Koks amerikietis tikrai imtųsi ra šyti knygą, pasėdėjęs „barako“ „tulike“ ar nusimaudęs priplėku-

Singapūro studentai sukūrė dirbtinį nykštį Singapūro studentai sukūrė dirbtinį nykštį, kurį judinti nereikia jo kio dirbtinio energijos šaltinio. Sis nykštys teikia vilčių dėl nelaimingo atsitikimo ar įgimto defekto netekusiems vieno ar kelių pirštų. Robotuką studentai pavadino „Mimic“. Tai nedidukas lengvas aliuminio pirštelis, tvirtinamas dirželiu prie rankos. Jo šone įtaisy tas žiedas, maunamas ant smiliaus. Mechaninį nykštį kūrė aštuoni Nanjango inžinerijos universiteto studentai. Kad metalinis nykštys galėtų judėti, jame įtaisyti du maži skriemuliai ir plona plieninė viela. Su tokiu nykščiu žmogus gali ne tik laikyti rašiklį, bet ir juo rašyti, pakelti nedidelius daiktus. Penkias savaites kūrę dirbtinį nykštį, „Mimic“ studentai ketina jį užpatentuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Beje, šį daikčiuką pagaminti kainavo apie 100 JAV dolerių. Stu dentai išradėjai dabar derasi su Singapūro nacionalinio universite to ligonine, kad jų aparatą išbandytų pacientai.

Latvija - ketvirta pasaulyje pagal studentų skaičių

Įeiti į dušus dažnai neįmanoma be guminių batų.

siuose dušuose. Knyga, ko gera, vadintųsi „Košmaras M. K. Čiur

lionio g. 27“. Įdomu, kokį pava dinimą sugalvotų Vyriausybės atstovai, jei kada ten apsilanky tų? Bet čia jau fantastikos sky rius, atsiprašau rektorato dar buotojų ir realizmo mėgėjų. Būtų galima dar ilgai ir nuo bodžiai gilintis į problemas, tik nenoriu jūsų išvarginti. Geriau skaityti romanus ar žiūrėti mui lo operas, kol „barake“ santyki nai ramu: „Drakonas snaudžia“. P. S. Jei kartais manęs pasigestumėte pasirodžius straipsniui, nereikškite viešo gedulo ir užuo jautų - vis tiek nepatikėsiu. Pašalinti iš bendrabučio Už chuliganišką elgesį bendrabutyje iš Gamtos mokslų fakulteto bendrabučio (Čiur lionio g. 27 - 28) pašalinti GMF geografijos studijų programos I kurso studentai Andrius Lukoše vičius ir Marius Vaitkus. (2002 m kovo 4 d. Rektoriaus įsakymas Nr.R-30). Autoriaus nuotr.

Studentai per paskaitas analizuos pornografinius filmus Kolorado valstijos koledžas studentams siūlo galimybę per anglų kalbos kursus žiūrėti por nografinius filmus. Seminaruose studentai turės analizuoti por nografinius filmus, knygas bei nuotraukas. Fort Lewiso kole džo dėstytojų teigimu, šie semi narai padės praplėsti studentų akiratį. Į pornografijos poetikos kursą jau užsirašė 18 studentų. Vienas iš jų, Jeremy Caplanas, laikraščiui „Durango Herald“ teigė pasirinkęs šį kursą to dėl, kad jam labai patinka pro fesorės Michele Malach dėsty mo būdas. Pasak jaunuolio, žiū rėti pornografinius filmus iš pra džių greičiausiai bus kiek nejau ku. Profesorė M. Malach teigė, kad kursuose bus nagrinėjama ir moterų eksploatacijos pornog rafijos industrijoje problema. Vietos pastoriaus Dano Straw tvirtinimu, pornografinių filmų demonstravimas koledže atspin di nykstančias padorumo ribas.

Latvija užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal aukštųjų mokyklų stu dentų skaičių tūkstančiui gyventojų, praneša 2001 m. Latvijos sta tistikos metinis leidinys. Latvija dalijasi ketvirta vieta su Ispanija, kurioje taip pat tūks tančiui gyventojų tenka vidutiniškai 43 studentai. Pirmą vietą užima Kanada (58), antrą-JAV (52), trečią - Suomi ja (47). Po Latvijos ir Ispanijos eina Norvegija (42), Estija (40), Rusija (38), taip pat Prancūzija ir Lietuva - čia tūkstančiui gyventojų tenka vidutiniškai 37 studentai. Reikia pažymėti, kad statistikos leidinyje apie Baltijos šalis pa teikti 2000 m. duomenys, apie Kanadą, Ispaniją ir JAV - 1996 m. duomenys, apie Suomiją - 1997 m. duomenys. Parengta pagal www.deiri.lt, ELTA ir BNS pranešimus

Universitas Vilnensis & SSC

2002 m. kovas

mens fervida in corpore lacestoso

1> O R T A S

2002 m. kovas Nr. 12

RENGIA VU SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAS

VU sunkumų kilnojimo komanda Vilniaus miesto čempionai

2001 metai - sunkiaatlečių sėkmės laikotarpis R.Cijūnėlis, lektorius 2001 m. pabaiga kaip niekad bu vo sėkminga sunkiosios atletikos mėgėjams. Respublikoje vyko kele tas svarbių varžybų, į kurias buvo pa kviesti ir VU jėgos trikovės rinkti nės nariai. Pirmiausia reikia paminėti Aly tuje surengtą Lietuvos jėgos triko vės suaugusiųjų spaudimo čempio natą, kuriame dalyvavo EFII k. stu dentas Arnas Ratkevičius ir GMF trečiakursis Saulius Janušonis. Sis čempionatas buvo ypač sėkmingas A. Ratkevičiui - jis tapo Lietuvos su

augusiųjų spaudimo veiksmo čem pionu, o S. Janušonis užėmė III vie tą. Biržuose vykusiame Lietuvos su augusiųjų jėgos trikovės taurės čem pionate A. Ratkevičius pirmą kartą tapo šios sporto šakos Lietuvos čem pionu, o S. Janušonis iškovojo gar bingą II vietą. Šie metai buvo sėkmingi ne tik studentams, daug džiaugsmo aki mirkų jie suteikė ir jų treneriui Svei katos ir sporto centro lektoriui R. Cijūnėliui. Džiugu, kad net penki R. Cijūnėlio treniruojami sunkiaatlečiai pate ko į VU geriausių studentų sporti ninkų dešimtuką.

Svarsčių kilnojimo Rektoriaus taurė liko Matematikos fakultete Kovo 7 d. įvyko Vilniaus universiteto tarpfakultetinės svarsčių kilnojimo varžybos Rektoriaus taurei laimėti.

Po kelių metų pertraukos Vilniaus miesto sunkiosios atletikos čempionate dalyvavo Vilniaus universiteto stipruo liai. Startas buvo sėkmingas, Universiteto studentai tapo nugalėtojais.

R. CIJŪNĖLIS, lektorius, treneris Varžybose dalyvavo daug įvai raus amžiaus sportininkų. Universi teto komandą sudarė 11 studentų visi norėjo patikrinti jėgas prieš artėjančias Lietuvos aukštųjų mo kyklų sunkiosios atletikos varžybas,

kurios vyks balandžio mėnesį. Tai ChF II k. studentas R. Aleksejevas, EF II k. studentas A. Ratkevi čius, GMF studentai S. Janušonis, R. Šinkūnas ir M. Smilevičius, IF

Geriausiai sekėsi S. Janušoniui, S. Krovaliui ir M. Mikalkėnui - jie tapo Vilniaus miesto čempionais; antrą vietą iškovojo M. Zilnys, tre čias buvo R. Aleksejevas.

II k; studentas M. Zilnys, MF I k. studentas S. Krovalis, MIF studen tai G. Strazdas, P. Blaževičius, D. Javorskis, FF III k. studentas M. Mikalkėnas.

Neblogai rungtyniavo ir kiti Uni versiteto studentai: beveik visi pa gerino asmeninius rezultatus, o tai teikia vilčių.

Vasario viduryje žygeiviai mėgavosi Vilnelės siurprizais Gili Upė Vasario 16-oji kaip visada išaušo labai miglota. Bet lietuvis - drąsus žmogus, ir jeigu nusprendžia būti nepriklausomas, net vasario darga na jo neišgąsdina. Šį lietingą rytą tradiciškai pasi-

jautėme nepriklausomi nei nuo tra dicijų, nei nuo oro, nei nuo visuo menės nuomonės, ir patraukėme būriu į Naująją Vilnią prie paslap tingo kartono fabrikėlio užtvankos. Šventiškai patvinusi Vilnelė žadėjo

Geriausi Universiteto svarsčių kilnotojai (iš kairės stovi): R. Šinkūnas (GMF),

R. Grigaravičius(TSPMI), treneris R. Cijūnėlis,A. Tamošiūnas (MF), S. Vojtinovičius; priekyje - MIFstudentai D. Lučiūnas, R. Dzeventkauskas.

Rimantas CIJŪNĖLIS, lektorius Šios varžybos ypatingos tuo, kad rungtyniavo trijų svorio kategorijų sportininkai - iki 70 kg, 70-80 kg ir virš 80 kg. Varžėsi daugiau nei 30 da lyvių. Reikėtų paminėti ir tai, kad rungtyniavo ir keletas Universiteto darbuotojų: Filosofijos fakulteto asistentas G. Mitrulevičius ir Sveika tos ir sporto centro docentas R. Naužemys. Jų rezultatai nebuvo prastes ni nei gerokai jaunesnių varžovų. Pagrindinė kova vyko tarp pilnos sudėties MIF, MF, IF ir ChF ko mandų. Daug emocijų sukėlė individua lių įskaitų kovos. Iki 70 kg svorio ka tegorijos grupėje, kaip ir tikėtasi, varžėsi trys Universiteto rinktinės nariai: MIF I k. studentas A. Audic kas, GMF MA II k. studentas R. Šinkūnas ir IF II k. studentas A. Domaševičius. Sėkmė lydėjo pir makursį MIF studentą A. Audicką, kuris dvikovoje surinko 57 taškus; toliau - R. Šinkūnas (50 taškų) ir A. Domaševičius (46 taškai). Tarp dešimties sportininkų, sve riančių iki 80 kg, aiškus lyderis bu

vo penkis kartus Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionas matematikas R. Dzeventkauskas. Jis nesunkiai nugalėjo, surinkęs 116 taškų. Antras liko TSPMI IV k. studentas R. Gri garavičius (47 taškai), o trečia vieta atiteko MF IV k. studentui V. Iva nauskui (42 taškai). Įdomiausia buvo stebėti sporti ninkų, sveriančių virš 80 kg, varžy bas. Čia irgi pagrindinė kova užvirė tarp dviejų VU rinktinės narių daugkartinių Lietuvos aukštųjų mo kyklų čempionų MIF II k. studen to D. Lučiūno ir MF V k. studento A. Tamošiūno. Reikia paminėti GMF I k. studentą A. Mačiulį, ku ris garbingai pasipriešino lyderiams. Nugalėjo D. Lučiūnas (131 taškas), antras buvo A. Tamošiūnas (120 taš kų), trečias liko A. Mačiulis (100 taškų). Po varžybų nugalėtojus pasveiki no ir apdovanojo Sveikatos ir spor to centro direktorius prof. habil. dr. J. Jankauskas ir įteikė pagyrimo raš tus bei vertingas dovanas. Komandinėje įskaitoje antrus metus iš eilės nugalėjo MIF stipruo liai (56 taškai), antri liko MF (45 taškai), o treti - IF studentai (40 taškų).

daug siurprizų. O kol kas aplinkinės pievos pasipuošė baidarių išnaro mis, kurios turistų vertinamos kaip ir džinsai - kuo daugiau nusitrynusios ir skylėtos, tuo daugiau gali pa pasakoti apie baidarininko drąsą ir ryžtą. Tačiau net ir baidarės neturė jimas šioje kelis šimtmečius toleran cija ir humanizmu pasaulį stebinan čioje akademinėje publikoje tik dar labiau pabrėžia neturėtojo meilę ne tik valstybinei nepriklausomybei, bet ir nepriklausomybei nuo aplin kybių. Žodžiu, buvo žadama plauk ti ne tik baidarėmis, bet ir pripučia momis valtimis, katamaranais ir 1.1. Pagaliau nekantriausieji atsistūmė nuo kranto ir dingo paslaptin guose Pučkorių ir Belmonto kanjo nuose. Kiti dar vis konstravo, klija vo, kirto pakrančių krūmus ir darė si trūkstamas detales. Neilgai teko laukti ir pirmų įdo mesnių įvykių. Šaltas vanduo tik su

teikė dar daugiau įkvėpimo. Ypač stebėtojams. O jų buvo nemažai. Apsiginklavę fotoaparatais ir kito mis nuodėmingomis technikos nau jovėmis pakrantėse knibždėjo dvira tininkai. Dabar tokius populiaru va dinti paparaciais. Bet iš tikrųjų tai buvo tik mūsų kolegos turistai, ku riems plaukti jau buvo per šilta. Vi si žinojome, kad mūsų laukia gar sioji Pučkorių užtvanka - tikras ro jus nuotykių ieškotojams. Paparacių minia čia jau buvo patrigubėjusi. Deja, pirmi ekipažai visus nuvylė. Bet kantriausieji pagaliau sulaukė. Nepralenkiamos mūsų merginos! Tiesiog grakštus „overkyliukas“ ties antra šniokščiančio vandens pako pa sukėlė audringas ovacijas. Bet tai dar buvo ne viskas. Tolumoje pasi-

Nors ir pavojinga, bet linksma.

Vilnelė nešykšti siurprizų.

rodė svečių iš Kauno technologijos universiteto flotilė. Jų požiūris į plaukimo priemones buvo dar libe ralesnis: ties ketvirtu slenkstuku vie na baidarė apskritai iširo į dalis ir nebeiškilo. O vargšai plaukikai nu stebę liko sėdėti vandenyje. Toliau tėkmė buvo ramesnė, tai gi buvo laiko pamąstyti apie gyve

nimą prie upės. Tašyto granito kran tinės, mediniai poliai, formų, laik mečių, gyvenimų įvairovė. Niekada nesustojantis srautas. Buvo laikai, kai tuo naudojomės, dabar metas grąžinti skolas gamtai ir istorijai. Tai vyksta - įplaukėme į Nerį ir su šukome visa gerkle: „Tai vyksta! Valio!“

Universitas Vilnensis

2002 m. kovas

SKIRTINGI, BET PANAŠŪS

Konceptas „ATVIROS

Gegužės 7 - 12 d. Vilniaus universitete vyks III-iasis tarptautinis universitetų teatrų forumas,

skirtas tarpusavio supratimui bei suartėjimui, kultūrų pažinimui, bendros ateities vizijai.

ERDVĖS PROJEKTAS“ - po VU stogu Nepriklausomų autorių orga

Projekto dalyviai vykdys meninę akciją - kurs bendrą spektaklį apie tai, kaip ir kokiame pasaulyje Europos jaunimas gyvens, dirbs, kurs, mylės ateityje. Šios kūrybinės laboratorijos, kuriai vadovaus jauna teatro ir kino režisierė Agnė Marcinkevičiūtė ir Albertas Vidžiūnas, rezultatas bus pristatytas visuomenei. Taip pat bus parodyta iš anksto parengtų spektaklių programa, vyks ispanų flamenko šokio pamokos, užsiėmimai, diskusijos apie tai, kaip menas gali padėti kurti vieningą Europą ir suartinti žmones, apie jaunimo iš Rytų ir Vakarų Europos skirtumus bei panašumus, jų pozityvias ir negatyvias puses, jų sąlygojamus meno ypatumus. Projekto dalyvių darbą stebės ir vertins tarptautinė ekspertų taryba. Projekte dalyvauja jaunimo teatrinės grupės iš Kroatijos, Vengrijos, Latvijos, Ispanijos, Airijos ir Lietuvos. Antagonistinių skirtumų mažinimas bei abipusių privalumų patirtis - svarbiausias projekto dalyvių įnašas į vieningos Europos projekciją.

nizacija „Forma 2“, susibūrusi

po Vilniaus universiteto stogu, pristato „Atviros erdvės projektą “

Dažnai tenka išgirsti kalbų, kad

kultūrinis gyvenimas Lietuvoje merdi. Nors pastaruoju metu at siranda vis daugiau įvairių kultū

ros projektų, tačiau jie rengiami uždarose erdvėse ir dažniausiai

juose apsilanko tik labai nedaug ir labai siaurų interesų žmonės. Todėl susidaro įspūdis, kad jauni mas nesidomi kultūriniais rengi

niais ir nenori nieko veikti. Gali ma susipažinti tik su jau Lietuvo

je ir užsienyje pripažintų meninin kų darbais, tuo tarpu jaunieji au

toriai neturi sąlygų parodyti savo darbus. Todėl mums ir kilo suma

nymas po vienu - Vilniaus univer siteto - stogu suburti įvairių me no sričių atstovus, kad jie turėtų galimybę bendrauti, kurtų ben drus tarpdisciplininius projektus.

Be to, žiūrovui sudaromos sąlygos

pamatyti įvairius meno projektus vienoje vietoje. Renginys organi zuojamas Vilniaus universiteto

Teatro salėje ir „Naujųjų skliau tų“ galerijoje.

Projekto tikslas: skatinti jaunų menininkų raišką; plėsti dialogą

tarp skirtingų sričių menininkų; neapsiriboti išraiškos priemonių

stoka, idėjų nesuderinamumu; su daryti sąlygas žiūrovui susipažinti

Rengiant ir įgyvendinant 2001 m. projektą „Ieškome autoriaus, ieško me herojaus“ pasidarė akivaizdu, kad Europos jaunimas vis dar ma žai pažįsta kitų kraštų kultūrą bei vieni kitus, kad egzistuoja nemažas skirtumas tarp Rytų ir Vakarų žmo nių, jų mentaliteto, papročių, gyve nimo būdo, elgesio ir 1.1. Kartais tai tampa elementariu nesusikalbėjimu. Kadangi jaunimas yra vieningos Europos ateitis, būtent jis turi steng tis tą problemą suvokti ir išspręsti. Pagaliau svarbu įsitikinti, ar iš tiesų skirtumų daugiau nei panašumų, ir jeigu taip, kiek tai trukdo kartu gy venti ir suprasti vieniems kitus. Akivaizdu, kad reikalingi žmonių ir kultūrų suartėjimo procesą skati nantys projektai. Vienas iš tokių yra ir mūsų pristatomas projektas. 2001 m. rugsėjo mėn. buvo iš siuntinėti laiškai apie numatomą projektą. Visus, kurie atsiliepė ir no rėjo dalyvauti, paprašėme pasidaly ti mintimis apie projektą, teikti pa siūlymus, kaip jį patobulinti ir geriau įgyvendinti. Ilgiausiai susirašinėjo me ir projekto idėją svarstėme su jaunimo teatrinėmis grupėmis iš Če

kijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Prancūzijos, Tuniso, Alžyro, Latvi jos, Vengrijos, Kroatijos, Ispanijos, Airijos. Pasirinkome 6 užsienio partne rius iš 5 šalių (2 iš Vakarų Europos ir 3 iš Rytų Europos). Pasirinkti padėjo ypatingas šių partnerių aktyvumas, įdomios min tys, pasiūlymai svarstant ir aptariant projektą bei spektaklių lygis, kurį ga

lėjome nustatyti iš peržiūrėtų vaiz dajuosčių. Šiuo projektu mes siekiame:

- prisidėti prie bendros ateities kūrimo, prie Europos integracinių procesų spartinimo; - geriau susipažinti su kitų tautų kultūra, menu, žmonėmis, jų savitumu; - išsiaiškinti, kas iš tiesų skiria ir kas vienija jaunus Europos žmones iš skirtingų šalių; - kaip galima pašalinti negatyvius skirtumus, kaip tam tikrus skirtumus galima panaudoti pozityviai veiklai, kultūrai, menui kurti, išsaugant kiekvienos tautos ir kultūros atsto vų savitumą; - ieškoti dvasinio sąlyčio taškų, bendrumų. Sieksime, kad projekto devizas „Skirtingi, bet panašūs“ transformuotųsi į „Panašūs, bet skirtingi“, bus akcentuojami bendrumų priori tetai. Tai neįmanoma be nuolatinių kontaktų, diskusijų, skirtingų kultū rų pažinimo, pagaliau be bendro kū rybinio darbo, be meno sklaidos tarptautiniu lygiu. Labiausiai projektas reikšmingas jaunimui: dalyviams, stebėtojams, studentijai, moksleiviams. Tačiau jis bus atviras ir kitoms visuomenės grupėms. Projekto dalyviai, stebėdami vie ni kitų kūrybą bei kartu kurdami te atralizuotą Europos ateities viziją, praktiškai įsitikins skirtingų tautų at stovų bendradarbiavimo nauda for muluojant ir įgyvendinant bendrus uždavinius.

Projektas bus vykdomas atvirai, viešai, jo procesą galės stebėti ir pro jekte tiesiogiai nedalyvaujantis jau nimas, kuris, beje, bus supažindin tas su galutiniu rezultatu. Taigi naudą, kurią gaus projekto dalyviai, patirs ir kur kas didesnė jaunimo bendruomenė. Šis projektas yra europinės integ

racijos procesų dalis. Rytų šalių jaunimui, dalyvaujan čiam projekte, bus lengviau integ ruotis į Europos Sąjungos bendruo menę, suvokti jos gyvenimo standar tus, o vakariečiai galės lengviau su prasti ir priimti rytiečius, gauti ir tam tikrų dividendų iš nelauktai paste bėtų svetimų privalumų. Projekto idėjos neliks Lietuvoje, per projekto dalyvius jos pasklis po Europą. Be to, numatyti projekto tęsiniai tose šalyse, iš kurių jaunimas atvyks ta į Vilnių. Projekto programa: - bendros kūrybos akcija, skirta Europos jaunimo ateities vizijai; - jaunimo organizacijų lyderių pranešimai apie jaunimo gyvenimo problemas, tarpusavio santykius, meninės kūrybos reikšmę; - diskusija apie Rytų bei Vakarų Europos jaunimo skirtumus ir ben drumus; - projekto dalyvių kūrybos vaka rai, spektakliai; - ispanų flamenko šokio labora torija; - ekspertų komisijos apibendrini mai; - ekskursijos.

Projekto dalyviai iš užsienio: 1. „SIPAK THEATRE“ studentų teatro grupė iš Zagrebo (Kroatija) 2. „JESZ“ - Janus universiteto teatras iš Pešo (Vengrija) 3. „VALKOS“ miesto teatras (Latvija) 4. „AUSEKLIS“ - teatro grupė iš Limbaži (Latvija) 5. „DRAMASOC SPD“ - Šv. Pat

riko koledžo teatro grupė iš Dubli no (Airija) 6. „STUDIO 00.01“ - teatro gru pė iš Madrido universiteto (Ispanija) Projekto dalyviai iš Lietuvos: Klaipėdos universiteto teatro stu dija „DRAMOS KLASĖ“, rež. Vel

ta ir Vytautas Anužiai; Kauno technologijos universite to teatras, rež. Robertas Vaidotas; Vytauto Didžiojo universiteto „RETORIŲ“ teatras, rež. Irena Skurdenienė; Šiaulių universiteto teatras „IMPROVISUS“, rež. Silvija Povi laitytė; Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatro studija „PALĖ PĖ“, rež. Olegas Kesminas; Vilniaus pedagoginio universite to teatras, rež. Albertas Vidžiūnas; Lietuvos muzikos akademijos Vaidybos katedros A. Latėno kur sas, rež. Algė Savickaitė; Vilniaus universiteto teatras „MINIMUM“, rež. Rimantas Venc kus; Vilniaus universiteto „KIEMO“ teatras, rež. Marija Misiūnaitė; Vilniaus universiteto A. Pulkau ninko fizinis-vizualinis teatras.

su įvairiomis meno formomis; at

------ '

verti gana izoliuotą menininkų

ĮSPŪDŽIAI

)

erdvę visuomenei; sudominti ir

įtraukti jaunus žmones į meninę veiklą; atrasti naujus žiūros taškus,

įvaldyti naujas erdves. Organizatoriai: Andrius Pulkau

Zagrebo studentų teatrų festivalyje „Tęst! 3“ „Minimum“ nesijautė tikrinami

ninkas, tel. +37061047262; Ieva Rozanovicnė, tel. +3708576757.

Jūs dar spėsite pamatyti šiuos renginius:

Sausio pabaigoje Kroatijos sostinėje Zagrebe vyko studentų teatrų festivalis šiek tiek griežtoku ir kartu provokuojančiu pavadinimu „Tęst! 3“, kuriame dalyvavo ir VU teatras „Minimum“. „įdomu, ką gi jie ten tikrins ir bandys?“ - su mažutėlyčiu nerimu pagalvojau, ruošdamasis vienai tolimiausių mano kelionių. Tačiau šiame straipsnelyje nebus kalbama apie festivalio koncepcijas, spektaklių turinius, analizes ir panašius „sudėtingus“ dalykus.

Teatras Kovo 21 d. (ketvirtadienį) 19 vai. Vilniaus universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3) Teatras

„Elementorius“

„Viešpatie, vidury baltos dienos

mane užplūdo (rež. G. Storpirštis)

tinginystė“

Post teatras Kovo 28 d. (ketvirtadienį) 18.30 vai. Vilniaus Gedimino tech nikos universiteto III rūmuose

(Trakų g. 1/26)

Teatras „Palėpė“ - „Audra“ (rež. O. Kesminas)

Marius MORKEVIČIUS Vis dėlto kelionė pirmyn, nors ir ilgai trukusi, neprailgo. Susispaudę mažyčiame mikroautobusiuke su dviem nebe pirmos jaunystės vairuo tojais ryžtingai pasileidome nustaty ta kryptimi. Sėkmingai išvinguriavę siaurais ir ypač lietuvius skriaudžian čiais keliais, pagaliau pamatėme ge rokai tvarkingesnį Čekijos peizažą.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad važiuoti per Lenkiją nebuvo labai nepatogu, greičiau atvirkščiai - au tobusiuke sukūrėme gana bohemiš ką aplinką, kurios vienas iš pagrin

dinių akcentų buvo dar tėvynės par duotuvėse pirkti ugninio vandens butelaičiai. Juk niekas netvirtino, kad teatralai - šventieji... Linksmai pradardėję švaručius Čekijos ir Austrijos kaimelius pasie kėme pirmą kelionės tikslą - didžios istorinės atminties miestą Vieną. Čia planavome praleisti visą dieną. Dau giau nei valandą įnirtingai važinėjo me po miesto centrą ieškodami, kur galėtume nemokamai pasistatyti au tobusą, mat labai nesinorėjo mokė ti apvalios sumelės už stovėjimo vie tą. Pagaliau išradingieji vairuotojai Nukelta į 15 psl.

„Minimum“ trupei Zagrebas priminė Vilnių.

Zagrebo studentų teatrų festivalyje „Tęst! 3“ „Minimum“ nesijautė tikrinami Atkelta iš 14 psl.

įkišo autobusiuką į kažkokį skersgat vį, ir mes tuojau pasipylėme į neiš tyrinėtas Vienos gatves. Sunku apra šyti, kokį įspūdį padarė įžymieji mo numentalūs Vienos pastatai, nuosta būs parkai, pilnas žmonių didžiulis senamiestis, na, ir lietuviui studen tui sunkiai įkandamos kainos... Iki soties prisifotografavę, para gavę gatvėse pardavinėjamų karštų kaštonų, austriško alaus, gerokai iš vargę susigrūdome į mieląjį autobu siuką ir patraukėme toliau. Naktį pervažiavę likusią Austrijos dalį bei Slovėniją pasiekėme Kroatijos sie nas. Rūstūs kroatų pasieniečių vei dai kiek sušvelnėjo, kai prisipažino me, kad esame aktoriai ir važiuoja me vaidinti. Kroatija pasitiko aukš tomis kalvomis ir vos ne kas 20 km išsidėsčiusiais rinkliavos už kelius postais. Pavažiuoji valandėlę - mo kėk, pavažiuoji - vėl... Zagrebą pa siekėme naktį, ir sustoję šalikelėje svarstėme, kaip surasti mums skirtą viešbutį, bet netrukus pasirodė po licininkai ir, nuodugniai išklausinė ję, kas esame ir ką čia veikiame, ma loniai teikėsi palydėti iki gyvenamo sios vietos. Reikia pasakyti, kad pir mas įspūdis buvo niūrokas - tamsio se gatvėse šmėkščioja neišvaizdūs pilki pastatai... O kai nuvykome į viešbutį ir kažkas pranešė, kad nėra karšto vandens, nuotaika dar labiau subjuro... Laimė, tai buvo tik pokš tas - mirtinai išvargę įžengėme į vi sai padorius, įpratusiam gyventi „ba rake“ studentui netgi prabangius kambarius su vonia ir net kabeline televizija. Rytą - karališki pusryčiai viešbučio restorane. Netrukus pasi rodė ir mūsų globėjai - kroatės Vyš nia (puikus vardas) ir Ivona. Pasta roji buvo nuolatinė mūsų gidė, pa galbininkė, sugėr... ir panašiai, žo džiu, nuostabi mergina. Zagrebas dienos šviesoje pasirodė ne toks jau ir niūrus - gana tvarkingas miestas, išraižytas tramvajų bėgių, su judriu centru bei jaukiu senamiesčiu, pri menančiu Vilnių. Jokių sugriautų pastatų ar kitokių neseniai praūžu sio karo pėdsakų. Viešnagės dienos nevargino - buvome aprūpinti ir ma terialiai (ne, ne, pinigų negavome, tik pavalgyti), ir dvasiškai, o antrą dieną parodę lietuviško studentų te atro privalumus galėjome veikti, ką norime - vaikščiojome į spektaklius, koncertus, vakarėlius, buvome užko pę į kalnus, supančius Zagrebą, net radome laiko nuvažiuoti prie Adri jos jūros - įkvėpti nuostabių peiza žų ir beveik vasariškos šilumos neat sispyrėme ir nusimaudėme. Beje, kroatai stebėdami tokį vaizdelį, kaž kodėl baisiausiai stebėjosi ir dar la biau įsisiautė į žiemines striukes. Taigi festivalis, banaliai tariant, buvo atgaiva ir kūnui, ir sielai. Pri sižiūrėję daugiausiai balkanų atsto vų gana plastiškų ir ekspresyvių spektaklių, prisisėmę daugybę įspū džių, grįžome į vis iš žiemos gniauž tų neišsivaduojančią tėvynę.

Universitas Vilnensis

2002 m. kovas

KINO SALĖSE

----------------------------------- (

„BOMBOS FILMAI“ pristato

)

psichologinę dramą

„Nuostabus protas“ (A BEAUTIFUL MIND)

psichologinį veiksmo trilerį

„Eksperimentas“ (DAS EXPERIMENT) Režisierius: Oliveris Hirschbiegelis. Vaidina: Moritzas Bleibtreu („Beldžiant į dangaus vartus“, „Bėk, Lola, bėk“, „Mėnulio tėtis“), Justusas von Dohnanyi, Christianas Berkelas. FILMAS NOMINUOTAS GERIAUSIO 2001 METŲ EUROPOS FILMO APDOVANOJIMUI

Sukrečiančioje istorijoje išsamiai atpasakojamas garsusis 1971 m. Stanfordo (JAV) universiteto mokslininkų vykdytas „Kalėjimo eksperimentas“, jo eiga ir netikėti rezultatai. Veiksmas vyksta mūsų dienomis. Pagrindinis herojus - taksistas ir lais vai samdomas populiaraus žurnalo darbuotojas Tarekas (akt. M. Bleib treu). Netrukus jis, kaip ir kelios de šimtys kitų vyrų, laikraštyje randa skel bimą: savanoriai už pinigus (4000 DM) kviečiami dalyvauti grupės mokslininkų vykdomame kalėjimų darbuotojų ir kalinių psichologijos ty rime (beje, tikrojo „Stanfordo ekspe rimento“ dalyviai sutiko dalyvauti už 15 dolerių per dieną). Po elementarios atrankos sveiki, stabilios psichikos vy rai dviems savaitėms „pasodinami“ į dirbtinį kalėjimą. Ištisą parą stebimi užsakovų, 12 eksperimento dalyvių

tampa „kaliniais“, kiti 8 - „prižiūrėto jais“. Tarekui tenka „kalinio Nr. 77“ vaidmuo. Drauge jis yra ir aktyvus ste bėtojas, eksperimento peripetijas fik suojantis akiniuose įmontuota vaizdo kamera. Nuo pat pirmos dienos vyrai iš gatvės suskyla į priešiškas stovyklas. Su pažeminimais nelinkęs taikstytis jaunuolis tampa „savųjų“ lyderiu ir kaipmat užsitarnauja kiekvieną dieną vis žvėrėjančių „prižiūrėtojų“ neapy kantą. Vyrai akimirksniu įsijaučia į vaidmenis, ima pamiršti esą tik žaidi mo dalyviai ir, svarbiausia, žmonės... Kaukės virsta veidais. Eksperimentas krypsta neprognozuota linkme, kol ga liausiai apskritai netenka kontrolės. Tik Nr. 77 išlieka savimi ir maištauja. Jėgų jam įkvepia laisva siela ir keista meilė nepažįstamajai. Filmo premjera: kovo 15 d.

Režisierius: R. Howardas („Apolo nas 13“, „Išpirka“, „Kaip Grinčas Ka lėdas vogė“). Vaidina: R. Crovve’as („Gladiato rius“, „Įkaitas“, „Informatorius“), E. Harris („Priešas už vartų“, „Polokas“, „Trumano šou“, „Uola“), J. Connelly („Tamsos miestas“, „Polokas“, „Rekviem svajonei“), P. Bettany („Ri terio žvaigždė“). Keturi 2002 metų „Auksinio gaub lio“ apdovanojimai (geriausia drama, geriausias dramos aktorius R. Crowe ’as, geriausia antro plano vaidmens atlikėja J. Connelly, geriausias scenarijus A. Goldsman).

Vienas iš rimčiausių pretendentų gauti 2002 m. „Oskaro“apdovanojimą.

Pagrindinio vaidmens aktoriui R. Crowe’ui žadamas antras iš eilės (pernai„Gladiatorius“) geriausio akto riaus „Oskaras“. Tikrais faktais paremta meistriškai atpasakota matematikos genijaus Džo no Forbso Nešo jaunesniojo gyvenimo drama: skausmingas savęs pažinimas ir vos vienas žingsnis nuo akinančios šlo vės iki negailestingos ligos... Neturtingoje šeimoje gimęs Džo nas dega vieninteliu noru - atrasti tai, ko niekam niekada dar nepavyko ras ti. Talentingas ir ekscentriškas jaunuo lis įnirtingai ieško „kažko“, kas galėtų

„BDG filmai“ pristato kompiuterinės animacijos komediją suaugusiesiems ir vaikams

„Monstrų biuras“ (MONSTERS) Režisieriai: Pete’as Docteris, Davi das Silvermanas, Lee Unkrichas Garsino: Billy Cristallas, Johnas Goodmanas, Jamesas Coburnas, Jennifer Tilly Kino studija: „Walt Disney Productions“

Animacinė komedija „Monstrų biuras“ - nepakartojamo animacinio šedevro „Žaislų istorijos“ kūrėjų nau jas projektas. „Walt Disney Pictures“ ir „Pixar“ sukurtas filmas pasakoja apie monstrų fabriką, kur dirba di džiulis mielas raguotas monstras

Džeimsas Salivanas, arba tiesiog Ša lis, apaugęs melsvu kailiu su violeti nėmis dėmėmis. Jis su geriausiu drau gu Maiku Vezauskiu (vienaakiu žaliu monstriuku) ir kitais keistais monst rais gamina energiją iš vaikų klyksmų.

visiškai pakeisti ne tik jo, bet ir visos žmonijos, istorijos, mokslo ir net pa saulio evoliucijos raidą. Džonas įstoja į universitetą, kuriame dėstytojai pa skaitas pradeda vieninteliu klausimu: „Kuris iš jūsų bus antras Einštei nas?“... Tvirto charakterio, neretai sta čiokiškas ir arogantiškas jaunuolis bet kokia kaina skinasi kelią į mokslo eli tą, ir pagaliau jam pavyksta atrasti tai, ko garsiausi matematikai ieškojo pus antro šimto metų. Filmo premjera: kovo 22 d.

O tam reikia vaikučius kasnakt gąs dinti... Tačiau vieną dieną į labai gerai nuo žmonių saugomą fabriką netyčia pa tenka maža mergaitė Bū. Keisčiausia, kad mažoji Bū visai neišsigąsta, o monstrai pašiurpsta iš siaubo... Juk jie labai bijo žmonių - žmonių pasaulyje viskas be galo pavojinga monstrų svei katai ir gyvybei. Pasirodžius mažajai mergaitei, monstrų pasaulyje atsi randa daug sumaišties, pasikeitimų ir juoko...

Filmo premjera: kovo 22 d.

L VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRAS (Arklių g. 5) Kovo mėnesio repertuaras: 22 d. 18 vai. - PREMJERA - S. Parulskio „Barboros Radvilaitės testamentas“. Rež. A. Latėnas ir J. Smoriginas

23 d. 12 vai. - Dž. Rodano PASAKAS IŠ KEPURĖS seka S. Jačėnas (Sa lė 99) 18 vai. -■ A. Ostermaierio „THE MAKING OF. B. - MOVIE“. Rež. I. Jo nynas 19 vai. - D. Charmso „Viešpatie, vidury baltos dienos mane užplūdo tin ginystė“. Rež. G. Storpirštis (Salė 99)

24 d. 12 vai. - S. Maršako „Katės namai“. Rež. R. Rudokas 18 vai. - ATSISVEIKINIMAS SU SPEKTAKLIU K. Higinso, Ž. K. Kar

jero „Haroldas ir Modė“. Rež. D. Tamulevičiūtė

29 d. 18 vai. - J. Fosse „Motina ir sūnus“. Rež. D. Tamulevičiūtė (Sa lė 99) JAUNIMO TEATRAS STUDENTAMS TEIKIA 50 % NUOLAIDĄ! Kasa dirba: 10.00 - 14.00 ir 14.30 - 18.30 kasdien, bilietų užsakymas tel. 61 61 26

OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS balandžio mėn. pristato spektaklius Lietuvos nacionaliniame dramos teatre 1 d. 18 vai. - M. Bulgakovas „Meistras ir Margarita“;

TEATRAI

KEISTUOLIŲ TEATRAS (Laisvėspr. 60, Vilnius) Balandžio mėnesio repertuaras: 1 d. 12 vai. Muzikinis spektaklis ma žiesiems „Zuikio paveikslėliai“. Kū rybinės grupės pastatymas pagal se nolių išmintį ir šių dienų teisybę. Trukmė - 50 minučių.

6 d. 12 vai. Muzikinis spektaklis vai kams pagal Scharleso Peroult pasa ką „Batuotas katinas“. Rež. Ev. Ja ras. Trukmė - valanda su trupučiu. 7 d. 12 vai. Muzikinis spektaklis su paišdykavimais „Laimingasis Han sas“. Kūrybinės grupės pastatymas brolių Grimmų pasakų motyvais. Trukmė - 75 minutės. 13 d. 18 vai. PREMJERA! Muziki nis spektaklis „Paskutiniai Breme no muzikantai“. Rež. A. Giniotis. 14 d. 12 vai. PREMJERA! Muziki nis spektaklis moksleiviams „Akiniukai“. Trukmė - 70 minučių.

20 d. 12 vai. Muzikinis spektaklis mažiems ir dideliems „Kitą kar tą...“. Kūrybinės grupės pastatymas Donaldo Bisseto pasakų motyvais. Trukmė - 70 minučių.

21 d. 12 vai. „Nepaprasto orkestro koncertas“. Vaikams ir jų tėveliams. Trukmė - 1 valanda.

27 d. 12 vai. Muzikinis spektaklis vaikams pagal P. Hackso apysakas „Išdaigos Bašmukų gatvėje“. Rež. A. Giniotis. Trukmė - 50 minučių.

27 d. 18 vai. PREMJERA! Muziki nis spektaklis „Paskutiniai Breme no muzikantai“. Rež. A. Giniotis. 28 d. 12 vai. Muzikinis spektaklis vaikams „Jonas Kareivis“. Lietuvių ir nelietuvių pasakų motyvais. Rež. A. Giniotis. Trukmė-85 minutės (su pertrauka).

Buvusioje spaustuvėje (Maironio g. 3, Vilnius):

5, 6, 19, 20 d. - 19val. Muzikinis re viu „Taisyklė Nr. 1, arba Sapnuoti Vilnių draudžiama!“, pagal Volkerio Liudwigo ir Birgerio Heymanno muzikinį reviu „Linija 1“. Rež. A. Gi niotis. Trukmė - 2 valandos.

2 d. 18 vai. - M. Ravenhillas „Shoping and fucking“;

3 d. 18 vai. - V. Šekspyras „Vasarvidžio nakties sapnas“; 8 d. 19.30 vai. - M. Ivaškevičius „Malyš“;

14 d. 18 vai. - M. von Mayenburgas „Parazitai“; 25 d. - S. Cane „Geismas“;

Neatsispyrėme Adrijos juros vilionėms.

29 d. 18 vai. - M. von Mayenburgas „Ugnies veidas“.

TEATRAS PASILIEKA TEISĘ KEISTI REPERTUARĄ.

Bilietus į spektaklius Vilniuje galite įsigyti Keistuolių teatro kasoje (Laisvės pr. 60; tel. 424585; I-V 9.00-16.30 ir 1 vai. prieš spektaklį) ir vaikų pramogų centre „Mauglis“ (Žirmūnų g. le). Informacija visą parą telefonu 1588.

Administracijos tel. 305900. Adresas - Laisvės pr. 60, LT-2056 Vilnius.

r V

Universitas Vilnensis

2002 m. kovas

ŽVILGSNIS ____________________ /

Goda JUOCEVIČ1ŪTĖ, Jurgita SAUSAITYTĖ, KF1 k. studentės

Ši šventė daugeliui studentų tampa svarbia, įsimintina (žiau riąja šio žodžio prasme)... Buvo ir nukentėjusiųjų

Vieni iš pirmųjų „krikštatė vių“ šiais akademiniais metais buvo palaiminti Ekonomikos fa kulteto „faksai“. Spalio pradžio je jiems šventė buvo surengta miške. Krikštynų aukos lindo po spygliuota viela, šliaužė graužtu kais ir kitomis šiukšlėmis nusė ta žeme. Būsimi ekonomistai buvo apmėtyti guminėmis pirš tinėmis, pilnomis suplakto su miltais vandens. „Tomis pūslė mis man gerokai sutrankė gal vą...“, - teigė viena nukentėju sioji. Jos bendrakursė persiplėšė plaštaką. „Smagu! Per pirmą krikštynų dalį man skaudėjo, per antrą... vis dar skaudėjo“, pasakojo patyrusi nesėkmę mer

Tebūnie palaiminti... „fuksai“! „Fuksų" krikštynos su bažnyčia neturi nieko bendra. Tuo gali įsitikinti Universi teto pirmakursiai, kurie dalyvauja savotiškame įšventinimo į studentus rituale. Tai puiki galimybė vadinamiesiems „antrokams" išsilieti ant „fuksų" ar iš jų pasityčio ti, taip pat perduoti patirtį, sukauptą pirmaisiais studijavimo (studentavimo?) me tais. Ne veltui „fuksų" krikštynos virto tradicija.

„Tradiciškai krikštynos būna gana žiaurios, todėl manęs nie kas nešokiravo. Tiesiog pri ėmiau žaidimo sąlygas. Jau ge riau žiaurios krikštynos negu lengvas pasilaistymas vande niu“, - teigė būsimas plunksnos

meistras Vytautas, ne taip jaut riai reagavęs į krikštynų cere moniją kaip jo pasipiktinęs ko

lega. Krikštynų organizatoriai savo sumanymą grindė tuo, jog žur nalistas bet kurioje situacijoje turi išlikti šaltų nervų, kad savo

pas. Pirmakursiai turėjo daly vauti įvairiose jų vikrumą, drą są, kantrybę ir kitas savybes at skleidžiančiose estafetėse. Pagaliau Komunikacijos fa

tatėviais“, kartu pasilinksminti ir nesijausti atstumti.

kulteto „fuksai“ sulaukė ir vaka rinės krikštynų dalies naktinia me klube „Jet Sėt“. Ten jie ga lėjo geriau susipažinti su „krikš

Didelio atgarsio sulaukė būsi mų žiniasklaidos atstovų krikštas. Vėlyvą rudenį Saulėtekio miškų papėdėje jie šliaužiojo ke

Kirsti ar nekirsti

liais, kramsnojo šunų ėdalą ir vykdė kitas užduotis, prieš tai iš siplovę ausis dantų pasta. Kan

kiniai taip pat mirkė galvas į iki šiol nežinia iš ko pagamintą vi

ištai galvą?

ralą. Deja, organizatoriai nebu vo linkę išduoti šio unikalaus re cepto paslapčių... Pasak vieno „fakso“, nenorėjusio minėti sa vo vardo, perkėlus krikštynas į pirtį, viena įkaušusi antrakursė prasitarė, kad tame puode bu vo ir vaikinų šlapimo, ir vištos iš matų...

buvo pasiekta krikštynų kulminacija. Tuo tar Pagaliau

gina. Antra krikštynų dalis vyko

pu, kai šlapi, sušalę ir jau gero

„Karolinos“ naktiniame klube jame studentiškos linksmybės jau be ypatingų nutikimų tęsėsi iki paryčių.

kai nukankinti „faksai“ keiks nodami krikštatėvius tikėjosi

palaiminimo, jie nė neįtarė, kad laukia dar vienas išbandymas. Per paskutinį kankynių etapą visų pirmakursių akivaizdoje

Krikštynos su gardumynais

Tradicinių krikštynų nuotykių netrūko ir Komunikacijos fakul teto stovykloje. Pradžioje „fuk sai“ buvo apipilti miltais, apmė tyti kiaušiniais ir kitais „skanės tais“. Anot krikštynų dalyvių, daugiausia „gardumynų“ kliuvo vaikinams... Vėliau visiems buvo liepta bėgti. Pagautieji buvo suvaryti į didžiulę kartoninę dėžę, pava dintą namu. Jame „fuksų“ kan

nimą neprisistatęs „faksas“.

buvo nukirsta galva gyvai vištai. Kas laukia į budelių rankas pakliuvusių „fuksų“?

kynės tęsėsi toliau: krikštatėviai, baubdami ir klykdami kaip vai duokliai, gąsdino ir vaišino „fak sus“ įvairiais miltų ir kiaušinių „patiekalais“. Tačiau tai dar ne buvo paskutinis kankynių eta-

Skaudaus praradimo valandą dalydamiesi širdgėla dėl myli mos mamytės mirties nuoširdžiai užjaučiame VU bibliotekos di rektorės pavaduotoją Ireną Krivienę. Bendradarbiai

Musų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 68 70 89. EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Mobil. tel. 8-287-49018 Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidykla. Spausdino dizaino studija-spaustuvė „Baltas miestas“. Redaktorė Liana Binkauskienė Stilistė Jurgita Lukšytė Korespondentė Vilmantė Žvinytė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Kilo didelė panika: pasigirdo klyksmai, o šiurpaus vaizdo nepakentusios greitakojės mergi nos išsilakstė į skirtingas puses kuo toliau nuo įvykio vietos.

Dar ir dabar pasigirsta karštų diskusijų apie vištos nužudymą aidai. Laikraštyje „Žurnalistų ži nios“ buvo išspausdintas anoni mo straipsnis „Debiliškas krikš tynų vaizdelis“. „Kartu su kitais VU Žurnalistikos instituto pir makursiais laukiau linksmos

šventės - krikštynų. Joms pra

ėjus, ne džiaugiausi, o griežiau dantimis“, - liejo nepasitenki

darbą atliktų meistriškai. Krikš tynos buvo tarsi apšilimas ir pa moka ateičiai. Dabar tik viena aišku - senat vėje šių metų Žurnalistikos ins

tituto krikštynų aukos įspūdžius apie įsimintinas studentiško gy venimo akimirkas galės pasakoti savo anūkams. Jų netrūko ir ant roje krikštynų dalyje. Pirmakur sių laukė staigmena: po prisista tymo, per kurį jie sudainavo sa vo sukurtą dainą, kiekvienas ga vo „žurfukso“ identifikavimo popiergalį, kuriame buvo pateik ta humoristinė Žurnalistikos ins

tituto pirmakursių charakteristi ka ir gyvenimo būdo aprašymas. Vėliau studentai linksminosi dis kotekoje ir pirtyje. Šventėje dalyvavęs Vytautas sakė: „Mano manymu, krikšty nos yra viena iš įsimintiniausių studentų švenčių. Mes jas atsi minsime ilgai. To ir siekė antra kursiai“. Tačiau „Žurnalistų žiniose“ „faksas“ anonimas klausia: „Kuo per tuos du mėnesius stu dijų Žurnalistikos institute spė

jome nusipelnyti tokių pažemi nimų?“ O mes klausiame, kaip nu

statyti ribą, skiriančią padorų vaizdelį nuo debiliško? Bet ko kiu atveju šiųmečiams krikštams linkime supratingu mo ir atlaidumo ateinančiai

kartai, nes iki reanimacijos te liko vienas žingsnis...

V Naujiko nuotr.

Kirpykla „Sidabrynas“ (Pilies g. 32) (prie „Gero viskio baro“) mielai kviečia apsilankyti studentus. Taikomos nuolaidos. Dirba nuo 10 iki 19 vai.

„MIDI 2002“ ARTĖJA! BALANDŽIO 15 - 20 D. rengiamos

„Matematikų ir informatikų dienos 2002“ („MIDI 2002“). Tai pati ilgiau sia studentiška šventė, trunkanti vi są savaitę. Daugiau nei dešimt rengi nių vainikuojantis baigiamasis vakaras įvyks Profsąjungų rūmuose (BALANDŽIO 20 D.). Renginio metu atskirose salėse bus galima stebėti įspūdingą roko ope rą, atliekamą MIF studentų, pašokti diskotekoje, pasiklausyti „gyvos“ mu zikos koncerto bei pasižiūrėti trumpametražių filmų. Laukiame visų geros va lios žmonių!

Nemokamas kontaktinių lęšių parinkimas Akinių parinkimas Didelės NUOLAIDOS (nuo 10 iki 50 proc.) Studentams nuolat nuolaidos

Kontaktiniai lęšiai su ultravioletiniu bloku

- 120 Lt

6 vnt. (Johnson Johnson) T-MfJu - 200 Lt.

■ Garsių pasaulio firmų kontaktiniai lęšiai. ■ ALCON gamybos priemonės jų priežiūrai. ■ Gydytojo-oftalmologo konsultacija. UAB „FIGARO“

Vilnius, Antakalnio g: 59, 154 kabinetas, tel. (8-22) 34 61 37