hinc itur ad astra ■ 1579 ■
£ E c Jgį
universitas
Balandis
’ vilnensis
Nemokamai http:llwww. vilnensis. vu. lt
\>
Vilniaus universiteto laikraštis Nr. 4 (1630)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete atidaryta Vilniaus nuotolinių studijų centro vaizdo konferencijų studija Balandžio 9 d. Vilniaus universite to Matematikos ir informatikos fa
ŠIAME NUMERYJE: 3 psl. Paskelbtas preliminarus tarptautinių ekspertų teisės studijų programos įvertinimas Vilniaus universitete supurtė akademinę bendruomenę
6 psl.
kulteto Informacinių technologijų
Kelionė sekant dienoraščio lapais
centro patalpose, Algirdo g. 38, atida ryta Vilniaus nuotolinių studijų cen
tro (VNSC) vaizdo konferencijų stu
7—1 0 psl.
dija.
VUSA puslapiai
11
psl. Gamtovėja
Doc. Povilas ABARIUS Vilniaus nuotolinių studijų centro vedėjas Vilniaus nuotolinių studijų centro (VNSC) Vaizdo konferencijų studija skir ta nuotolinių studijų kokybei gerinti, mo kymo procesui internacionalizuoti. Jau dabar virtualiose mokymosi aplinkose dėstomiems dalykams, kurių yra virš pus šimčio, reikalingas sinchroninis bendra-
Kkilmingas VNSC vaizdo konferencijų studijos atidarymo momentas. Juostelęperkcrpa l.e. VU rektoriaus p. akad. Benediktas Juodka ir Mokslo ir studijų departamento direktorius dr. Albertas Žalys.
vimas su studentais, gyvenančiais kituo se Lietuvos miestuose. Lietuvos nuotoli nio mokymosi vaizdo konferencijų tinklas LieDM apima didžiuosius šalies miestus, kur Įrengtos nuotolinių studijų klasės. Iki
šiol studija, iš kurios transliuojamos pa skaitos į nutolusias klases, buvo tik Kau no regioniniame distancinio mokymo centre.
12
psl. Civitas KHF
13 psl. Koncertai ir renginiai
Nukelta j 2 psl.
Pirmą kartą per dešimt metų VU sportinės aerobikos komanda įveikė Kūno kultūros akademijos komandą ir parvežė Universitetui aukso medalius Balandžio 14 d. Lietuvos kūno kultūros akademijos sporto salėje, pilnoje sportinės aerobikos entuziastų, iškil mingai atidarytos jubiliejinės - dešimtos sportinės aerobikos aukštųjų mokyklų varžybos. Sensacija tapo Vilniaus universiteto studentų pergalė trejetų rungtyje - V. Elenskytė, O. Urbikienė ir G. Norviliūtė nugalėjo visus varžo vus, aplenkė net Lietuvos kūno kultūros akademijos atstovus, ir pirmą kartą aukštųjų mokyklų varžybų istorijoje Vilniaus universitetui iškovojo aukso medalius.
Olesia URBIKIENĖ
LR Seimas patvirtino VU Statutą Balandžio 23 d. LR Seimas priėmė LR įstatymo „Dėl VU Statuto patvirtinimo“ pakeitimo įstatymą.
Vilniaus universitetas rengiasi dalyvauti parodoje „Mokslas 2002“ Gegužės 21 -24 d. Lietuvos parodų cen tre „Litexpo" pirmą kartą rengiama tarp tautinė paroda ir konferencija „MOKS LAS 2002". Vilniaus universitetas renginyje žada pristatyti savo eksponatus.
Šį sezoną Vilniaus universiteto rinktinė, vadovaujama vyr. lektorės Teresės Gritėnienės, dalyvavo trejose rungtyse. Be pri valomo šešeto, Vilniaus universiteto stu dentai startavo trejeto bei moterų vieneto rungtyse. Stiprūs varžovai, įtemptas varžy bų tempas, techniniai nesklandumai - nie kas nesugebėjo palaužti rinktinės narių pa sitikėjimo savimi bei trenerės išugdytos sportinės dvasios. Šešeto rungtyje Vilniaus universiteto studentai O. Pozlevič, I. Švetkauskaitė, V. Elenskytė (Filologijos fakultetas), J. Grybauskaitė (Medicinos fakultetas), D. Karkozavičiutė (Matematikos fakulte tas) ir O. Urbikienė (baigusi Teisės fa kultetą) užėmė garbingą antrą vietą. Moterų vieneto rungtyje Universitetui at stovaujanti Teisės fakulteto studentė G. Norviliūtė iškovojo bronzos medalį.
Parodos tematika apima mokslo, aukštų jų technologijų ir studijų sritis. Organizato riai tikisi, kad parodoje atsispindės žinių vi suomenės kūrimo pasiekimai ir problemos, bus akcentuojamas mokslo institutų, univer sitetų vaidmuo vystant modernių technolo gijų veikiamą ūkį ir pramonę, rengiant dvi dešimt pirmo amžiaus specialistus. Šiuo metu pagal pateiktą tematiką VU fakultetai teikia pasiūlymus specialiai suda rytai darbo komisijai (vadovas - mokslo rei kalų prorektorius prof. R. Lazutka), kuri tu rės nuspręsti, kurie projektai yra verti dė mesio ir gali atstovauti VU parodoje.
Nukelta į 15 psl.
Nukelta į 2 psl.
Vilmantė ŽVINYTĖ
2
Universitas Vilnensis
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete atidaryta Vilniaus nuotolinių studijų centro vaizdo konferencijų studija Atkelta iš 1 psl. Artimiausiu metu Vilniaus uni versitetas taps Pasaulio Banko glo balaus vystymo mokymosi tinklo (GDLN) asocijuotas narys. Nau dojantis vaizdo konferencijomis bei virtualiomis mokymosi terpė mis naujojoje studijoje bus dėsto mi aukšto lygio pasaulio ekonomi kos, finansų, viešojo administravi mo, tarptautinės teisės kursai. Be to, Vilniaus universitetas galės transliuoti paskaitas iš kitų pasau lio universitetų bei teikti kursus už sieniečiams. Studijoje numatyta 30 gerai įrengtų mokymosi vietų. Dalyvauti vaizdo konferencijose gali 60 studentų. VNSC įkurtas 1998 m. Jame dirba 8 darbuotojai (5,5 etato). Pa grindinė Centro darbų kryptis - at siperkančių nuotolinių studijų (NS) programų kūrimas, atskirų kursų teikimas bei tyrimai e-mokymosi srityje. Mokslinį bei peda goginį darbą VNSC dirba ne tik Centro darbuotojai, bet ir kitų pa dalinių mokslininkai. Pagrindinės mokslinio darbo kryptys 2001 m. buvo „Lietuvos nuotolinių studijų metodiniai tyrimai“, „Studijų mo dernizavimas e-mokymosi meto dais“. Vienas iš pagrindinių VNSC darbų buvo kursų kūrimas kartu su dėstytojais. Komunikacijos fa kulteto nuotolinių magistro studi jų tarptautinės komunikacijos pro gramai parengta apie 30 kursų. Juos rengė Komunikacijos, Eko nomikos fakultetų bei Tarptauti nių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai. Pagal projektą „Neakivaizdinių studijų modernizavimas nuotoli nių studijų metodais. Bandomasis projektas“ parengti 5 kursai ir at likti tyrimai. VU dėstytojai sėkmingai daly vavo LieDM konkurse nuotolinių studijų kursams rengti. Nuo 2000 m. VU yra nuotoli nės tarptautinės komunikacijos magistro studijos. Gerus kursus sukuria vyresni, patyrimą turintys profesoriai ir do centai (V. Pranulis, S. Martišius, Z. Brazaitis, D. Bražėnienė, V Kėdaitis, L. Zalieckaitė, J. Grigaliū nienė ir k t.). Jų sukurtus kursus ge rai įvertino konkursinės komisijos bei užsienio specialistai (atitinka NS kursų kokybės reikalavimus). Tačiau dar turime kursų, kurių ko kybė dėl silpno grįžtamojo ryšio ir vidinių komunikacijų ne visai ati tinka nuotolinių studijų kursams keliamus reikalavimus. Studijavę gerai parengtus kur sus studentai pageidauja jų dau
giau. Studentams nebereikia mo notoniškai konspektuoti paskaitų, be to, tai pagerina mokymosi ko kybę. Studentas ir dėstytojas įgyja galimybę pasirinkti mokymosi vie tą, laiką, spartą. VNSC daugiausia dėmesio ski ria kursų kūrimui virtualioje mo kymosi terpėje (WebCT). Kiekvieną semestrą aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai turi galimybę mokytis, kaip reikia reng ti nuotolinių studijų kursus - LOLA (Learning about open learning) ir WebCF virtualios moky mosi terpės naudojimo pagrindai. Vienas iš didžiausių praėjusių metų darbų buvo ECDL kurso rengimas. Europos kompiuterio vartoto jo pažymėjimas (European Computer Driving Licence - ECDL) - dokumentas, rodantis, kad jo sa vininkas turi pakankamai žinių apie informacijos technologiją ir sugeba naudotis asmeniniu kom piuteriu bei dažniausiai naudoja ma taikomąja programine įranga. Praktiniu požiūriu ECDL liudija, kad jo savininkas išlaikė teorinį egzaminą, įvertinantį informacijos technologijos pagrindų žinias, ir šešis praktinius testus, įvertinan čius jo gebėjimus naudotis asme niniu kompiuteriu bei jo taikomą ja programine įranga. ECDL vi same pasaulyje pripažįstamas do kumentas. Jis skirtas palengvinti įdarbinimo procedūras ir užtikrin ti darbdavį, kad pretendentai į darbo vietą ir jau dirbantys asme nys sugeba dirbti kompiuteriu ir naudotis įprastomis programo mis. ECDL yra žinias ir kompe tenciją patvirtinantis pažymėji mas, kuris remiasi vieninga pripa žinta ECDL programa. Norint gauti pilną pažymėjimą, reikia išlaikyti septynių modulių testus. Kai kuriems moduliams ga lima pasirinkti pageidaujamą pro graminės įrangos versiją: M1 - pagrindinės informacinių technologijų sąvokos; M2 - kompiuterio naudojimas ir bylų tvarkymas; WNT - Windows NT, W98 Windows 98, W2K - Windows 2000, WME - Windows Me, WXP - Windows XP; M3 - tekstų tvarkymas; MSW - Microsoft Word; M4 - skaičiuoklės; MSE - Microsoft Excel; M5 - duomenų bazės; DBE - Microsoft Excel, DBA - Microsoft Access; M6 - pateikčių rengimas; MSP - Microsoft PowerPoint; M7 - informacija ir komunika cija;
MSO - Microsoft Outlook, MOX - Microsoft Outlook Express. Pagal VNSC kartu su Informa cinių technologijų institutu pa rengtus modulius nuo 2002 m rug sėjo į laisvai pasirenkamus nuoto linių studijų kursus priimsime iki 700 studentų, jau turinčių pradi nius darbo su kompiuteriu įgū džius (III-IV kursų bakalauro bei I-II kursų magistro pakopų stu dentus). Kiekvienam moduliui ski riami 2 kreditai. Pagal bandomojo projekto „Neakivaizdinių studijų moderni zavimas nuotolinių studijų meto dais“ rezultatus paruoštos reko mendacijos: didžioji dalis studentų neaki vaizdininkų turi geras galimybes naudotis e-mokymosi metodais (97,62 proc. turi telefonus, 57,14 proc. - kompiuterius, 52,94 proc. - internetą namie). Dalis (63,41 proc.) naudojasi inter netu darbe ar (7,32 proc.) nuoto linių studijų klasėse. Be to, jų pa jamos nėra mažos (pusės jų viršija Universiteto mokslo daktaro atly ginimą), t. y. naudojimasis interne tu namie nebūtų didelė našta. 88,10 proc. neakivaizdininkų norėtų mokytis nuotoliniu būdu daugiau dalykų, o 41,03 proc. keis tų neakivaizdines studijas į pilnai nuotolines. Todėl būtų tikslinga: 1. Didinti nuotolinių studijų kur sų skaičių neakivaizdininkams. Tai studentams suteiktų daugiau gali mybių studijuoti laisvai pasirenkant studijų vietą ir laiką, mažintų užsi ėmimų Universitete apimtis; 2. Priimant į neakivaizdines stu dijas studentus, tikslinga būtų pa bandyti atskirti grupes studentų, kurie gali naudotis internetu; 3. Rekomenduoti neakivaizdi ninkams ir jų dėstytojams daugiau naudoti LieDM nuotolinių studi jų klases (Vilnius - 2, Kaunas - 2, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Aly tus Kėdainiai Utena, Marijampo lė, Visaginas, Mažeikiai, o vėliau ir kiti miestai); 4. Fakultetams, turintiems stu dentus neakivaizdininkus, reko menduoti daugiau dėstytojų siųsti į LOLA (Atvirojo nuotolinio mo kymosi) bei WebCT (kursų valdy mo virtualiame mokymosi servelyje) mokymus VNSC; 5. Fakultetams parengti neaki vaizdinių studijų modernizavimo e-mokymosi metodais planus; 6. Analizuojant dieninių studi jų studentų apklausos duomenis nustačius, kad studentai pageidau ja modernesnių studijų, tikslinga plėtoti darbus modernizuojant vi sų studijų formų kursus.
Vilniaus universitetas rengiasi dalyvauti parodoje „Mokslas 2002“ Atkelta iš 1 psl. „Pagrindinis VU tikslas „Moks las 2002“ metu-supažindinti visuo menę su Universiteto mokslo pa siekimais, technologijomis, moksli niais tyrimais, mokslo ir studijų ga limybėmis. Specializuotoje parodo je fakultetai pristatys savo studijų programas, tad moksleiviai galės gauti visą juos dominančią informa ciją apie VU, o ir studentai pasi
stengs, kad lankytojai nenuobo džiautų“,- žadėjo VU Mokslo sky riaus vedėja dr. Marija Sniečkutė. Parodoje planuojama pristaty ti kompaktinę plokštelę apie Vil niaus universitetą lietuvių kalba. Parodos lankytojams bus pateik ta ne tik tekstinė, bet ir filmuota medžiaga apie seniausią šalies aukštąją mokyklą. Kompaktinę plokštelę rengia VU Informaci
jos ir ryšių su visuomene skyrius bei mokomosios audiovizualinės laboratorijos vedėjas doc. Albi nas Kentra. Vilniaus universitetas savo ekspoziciją parodoje žada prista tyti 94 kvadratinių metrų plote. Parodos organizatoriai - Moks lo ir studijų departamentas, KTU inovacijų centras, Lietuvos paro dų centras „Litexpo“.
2002 m. balandis
z ; \ Universitete lankėsi \________ __________ /
Turkijos prezidento žmoną pasitiko turkų tautinius šokius šokantys studentai Balandžio 18 d. Vilniaus uni versitete lankėsi į Lietuvą oficia laus vizito atvykusio Turkijos prezidento J. E. p. Ahmeto Necdeto Sezaro žmona p. Semra Sezar kartu su LR Prezidento žmo na Alma Adamkiene. Viešnios susitiko su 1. e. VU rektoriaus p. akad. Benediktu Juodka, pasirašė Garbės svečių knygoje, grožėjosi VU architek tūriniu ansambliu. Turkijos pre zidento žmoną maloniai nuste bino Filologijos fakulteto kori doriuje pasitikę turkų tautiniais drabužiais pasipuošę studentai. Jie viešnioms pašoko tris turkų liaudies šokius. Pirmosios šalių ponios aplankė turkų kalbos ka binetą, susitiko ir bendravo su čia dirbančiais dėstytojais bei studentais. Turkų kalba, kaip pasirenka masis dalykas, Vilniaus univer sitete pradėta dėstyti 1993 m. Nuo 2001 m. Filologijos fakulte-
p. S. Sezar nudžiugino studentų šokiai VNaujiko nuotr.
te rengiami lietuvių filologijosturkų kalbos specialistai. Šiuo metu VU turkų kalbos mokosi 43 įvairių specialybių studentai, iš jų 16 studentų studijuoja mi nėtą specialybę. Iš Turkijos atvy kęs ir jau 7 mėnesius dirbantis VU dėstytojas Zaferis Jurteris sako, kad mūsų studentai turkų kalbą išmoksta greitai, nes yra darbštūs ir gabūs.
VU svečiavosi Austrijos prezidento žmona Balandžio 22 - 23 d. oficialaus vizito į Lietu vą buvo atvykęs Aust rijos prezidentas Thomas Klestilas. Jį lydėju si žmona Margot Klestil - Loffler buvo užsu kusi j Vilniaus univer sitetą, kuriame apžiū rėjo biblioteką, grafiko Petro Repšio freskas, Šv. Jonų bažnyčią. M. Klestil - Loffler, ku p. M. Klestil-Loffler (pirma iš kairės) ir LR rią lydėjo Lietuvos pre Prezidento žmona Alma Adamkienė aplankė VU. zidento žmona Alma Adamkienė, pasirašė VU svečių knygoje, su akademinių reikalų prorektoriumi Sauliumi Vengriu apsikeitė atsiminimo dovanomis. „VU man padarė gerą įspūdį. Universiteto akademinei bendruo menei nuoširdžiai linkiu viso ko geriausio“, - išvykdama sakė Aust rijos prezidento žmona.
„UV“ inform.
Šalies Prezidentas metiniame pranešime apie Universiteto valdymo krizę Balandžio 2 d. LR Prezidentas savo metiniame pranešime paminėjo Vilniaus universitete susiklosčiusią situaciją. Jis tei gė: „Visų pirma privalome tobulinti aukštųjų mokyklų val dymą. Tai, kad seniausias ir didžiausias mūsų universitetas gali net trejus metus išgyventi be rektoriaus ir jo nepasigesti, vaizdžiai iliustruoja dabartinę universitetų valdymo būklę" (Iš LR Prezidento Valdo Adamkaus metinio pranešimo Sei me, 2002 m. balandžio 2 d.). „U.V.“ šį faktą paprašė pako mentuoti 1. e. rektoriaus p. akad. Benediktą Juodką: „Yra taip, kaip yra. Žiūrint iš šalies, Prezidento pastaba yra teisinga, bet tai susidarė dėl ob jektyvių priežasčių (metinės kū rybinės rektoriaus prof. R. Pavi lionio atostogos, kiek vėliau prof. R. Pavilionio išrinkimas į
LR Seimą, naujojo VU Statuto, pagal kurį turi būti išrinktas nau jas Universiteto Senatas ir rek torius, rengimas). Tačiau manau, kad žmonės dėl tokios situacijos nenukentėjo. Jau LR Seimas pa tvirtino VU Statutą. Skelbsime Senato, o paskui ir rektoriaus rinkimus“.
„U.V.“ inform.
(
STUDIJOS
3
Universitas Vilnensis
2002 m. balandis
)----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Paskelbtas preliminarus tarptautinių ekspertų teisės studijų programos įvertinimas Vilniaus universitete supurtė akademinę bendruomenę Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) kvietimu tarptautiniai ekspertai iš penkių užsienio šalių - JAI' Didžiosios Britanijos, Danijos, Estijos ir Latvijos vertino teisės studijų krypties programas šešiose Lietuvos aukštosiose mokyklose - Lietuvos teisės, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose bei Kauno, Kauno verslo ir Utenos kolegijose. Nors oficialios išvados dar nepaskelbtos, tačiau spaudoje pasirodžiusios publikacijos, kad tarptautiniai ekspertai neigiamai vertina VU bei Kauno verslo kolegijos teisės studijų programas ir siūlo jų neakredituoti, taip pat nuogąstavimai, kad studijų kokybę Lietuvoje prižiūrinti institucija vis dar neatsako, ar rudenį pirmakursiai bus priimami studijuoti teisę minėtose mokslo įstaigose, sukrėtė akademinę bendruomenę.
Liana BINKAUSKIENĖ „Universitas Vilnensis“ Univer siteto akademinių reikalų prorek torius doc. Saulius Vengris griež tai paneigė tokią informaciją. „Netiesa, kad siūloma neišduoti akreditacijų“, - teigė prorektorius. Tą patį patvirtino ir Teisės fakul teto prodekanas doc. Vytautas Ne krošius. „Niekas iš ekspertų nesiū lė neakredituoti fakulteto ar apri boti studentų priėmimą - tai gry nų gryniausia netiesa. Ekspertai pabrėžė, kad vertina mūsų fakul tetą kaip prestižinį, todėl ir reika laujama kaip iš prestižinio fakulte to. Ekspertai pasiūlė suteikti fakul tetui dvejų metų akreditaciją. Si formuluotė reiškia, kad konstatuo ti tam tikri neesminiai trūkumai, kuriuos reikėtų pašalinti. Jeigu ekspertų galutinė išvada bus tokia pati, lai reikš, kad po dvejų metų vėl bus atlikta ekspertizė, kuri leis patikrinti, ar minėtos problemos pašalintos. Taigi niekas neketina uždaryti fakulteto ar apriboti stu dentų priėmimą“. Doc. V. Nekrošius patikino, kad TF buvo pareikštos pastabos dėl dviejų dalykų - dėl materialinės techninės bazės ir studentų savival dos. Atkreiptas dėmesys į tai, kad turėtų būti gerinama fakulteto ma
terialinė techninė bazė, tvarkomos patalpos. „Iš tikrųjų gali keistai at rodyti, kad trys su puse tūkstančio studentų turi sutilpti į du su puse aukšto arba kad keturių fakultetų studentai dalijasi septyniasdešimt kompiuterių. Bet ar tai tik fakul teto problema? Mes negalime pa siskirti daugiau patalpų ir pan. Tik iš fakulteto specialiųjų lėšų tvarko mos auditorijos, nuolat perkama naujausia literatūra studentams, nemažai tų pačių lėšų buvo skirta kompiuteriams pirkti. Jau nupirko me ir sukomplektavome naują kompiuterinę klasę, kurioje stu dentai galės laisvai naudotis inter netu. Bandome savo jėgomis spręsti susikaupusias problemas, tačiau, be jokios abejonės, reikia aiškesnės valstybės ir Universiteto politikos šioje srityje. Esame įsitiki nę, kad kartu su Universiteto ben druomene išspręsime problemas. Kitas išsakytas priekaištas - silp na fakulteto studentų savivalda. Į susitikimą su ekspertais netilpo vi si atėję studentai. Niekas jų nekon troliavo, nesakė, kam eiti, o kam ne, ir nenurodinėjo, ką reikia sa kyti. Tad studentai pareiškė nuo monę kai kuriais fakulteto organi zaciniais ir darbo klausimais. Bu vo išsakytos tam tikros pastabos: pirmiausiai dėl santykio „studen tas - dėstytojas“ bei dėl katedrų
Ekspertams „užkliuvo“ MIF studijų programa Prieš porą savaičių aukštosios mokyklos gavo švietimo ir mokslo ministro įsakymą „Dėl aukštojo mokslo studijų programų akreditavimo“. Remiantis 2002 m. kovo 18 d. švietimo ir mokslo ministro patvirtinta „Sprendimų dėl įver tintų aukštojo mokslo studijų programų priėmimo tvarka “, „rengdamas sprendi mo projektą laikinai ar ribotai akredituoti programą arba neakredituotijos, De partamentas su šiuo projektu ir jo argumentais supažindina aukštąją mokyklą, vykdančią tą programą, kuri per 7 kalendorines dienas gali pareikšti savo pasta bas dėl sprendimo projekto ir pateiktijas švietimo ir mokslo ministrui“. Studijų programų pagal studijų kryptis išorinis vertinimas prasidėjo 1999 m. Pirmiems šį išbandymą teko atlaikyti chemikams, nes būtent tais metais, be statybos ir muzikos kryp čių, buvo vertinamos ir visos šalies universitetuose vykdomos chemijos krypties programos. 2000 m. Studijų kokybės vertinimo centro ekspertai vertino mūsų Universitete vykdomas filosofijos, psichologijos, edukologi jos, geologijos, geografijos, elektro nikos inžinerijos studijų krypčių pro gramas, 2001 m. - istorijos ir mate matikos krypčių programas. Minist ro įsakymo projektas dėl studijų pro gramų akreditavimo atsirado tik da bar, nes iki šiol nebuvo parengta mi nėta „Sprendimų priėmimo tvarka“. Iš 32 vertintų Vilniaus universiteto abiejų pakopų studijų programų 26 akredituojamos iki kito išorinio vertinimo, 5 akredituojamos laikinai dvejiems metams ir tik viena - Ma tematikos ir informatikos fakulteto magistrantūros studijų programa matematikos edukologija akredituo jama ribotai - tai reiškia, kad į šią pro gramą nebebus galima priimti stu dentų. Ekspertai nurodė pagrindinius
programos trūkumus: per mažai ma tematinių disciplinų, o esančios yra nepakankamo lygio (turima galvoje, kad neatitinka antros pakopos studi joms keliamų reikalavimų), be to, šios programos dalykų visai nedėsto pro fesoriai. MIF labai greitai sureagavo į ekspertų pastabas ir šiuo metu de partamentui jau pateiktas atnaujin tas programos variantas nauju pava dinimu „Matematikos ir informatikos dėstymas“. „Visa bėda ta, kad įsaky mo projektas nenurodo, kada ir ko kių konkrečių priemonių Universite tas gali imtis, norėdamas iš esmės pa taisyti ribotai akredituojamą progra mą, nors tai numato „Sprendimų pri ėmimo tvarka“, - teigė VU Studijų skyriaus vedėja Jūratė Karaliūnienė. Iš 6 laikinai ir ribotai akredituo jamų VU programų tik viena nėra su sijusi su mokytojų rengimu. „Nerei kėtų manyti, kad tai tik atsitiktinu mas. Matyt, mokytojų rengimas ir rei kalavimai mokytojo kvalifikacijai gauti ne visai dera su aukštojo moks lo sistema. Šioje srityje dar visiems reikėtų gerokai padirbėti,“ - mano J. Karaliūnienė.
„U. V.“ inform.
darbo (pasiskųsta, kad dėstytojai ne visada būna budėjimo valando mis ir pan.)“, - teigė doc. V. Ne krošius. Prodekanas pripažįsta, kad problemų šioje srityje tikrai esama, ir fakulteto vadovai pasiry žę jas spręsti. Prodekanas apgailes tauja, kad studentai pirmiausia ne atvyko į dekanatą ir nepareiškė sa vo pretenzijų, o viską išsakė užsie nio ekspertams. „Kita vertus, stu dentai yra laisvi ir patys gali spręs ti, kur, kada ir kam pasakyti savo nuomonę. Sis susitikimas tik dar kartą įrodė, kad mūsų fakulteto studentai tikrai gali apginti savo poziciją. Manau, tai įrodo jų stip rumą, o ne silpnumą“, - teigė doc. V. Nekrošius. Nors ir buvo pareikšta priekaiš tų, prodekanas doc. V. Nekrošius džiaugiasi, kad ekspertai teigiamai įvertino tiek vientisųjų studijų for mą, tiek programas - dėl jų prak tiškai nebuvo pasakyta jokių pasta bų (šalia senų studijų programų ver tinti buvo pateiktos neseniai patvir tintos naujos vientisųjų teisės stu dijų magistro programos). Nebuvo jokių pastabų ir dėl pedagoginio personalo kvalifikacijos - atvirkš čiai, pripažinta, kad čia dirba aukš čiausios kvalifikacijos dėstytojai. Pa girta biblioteka, įdarbinimo sąlygos. Prodekanas doc. V. Nekrošius, įvertinęs ekspertų pastabas, vis dėl
to nesutinka, kad fakulteto studen tų savivalda silpna. Tai, kad studen tai taip drąsiai papasakojo apie sa vo problemas, rodo, kad yra priešingai. Gegužės 3 d. Teisės fakultetas turės naują dekaną. Sąsajų tarp bū simų dekano rinkimų ir šios infor macijos akademinių reikalų prorek torius doc. S. Vengris ir TF prode kanas doc. V. Nekrošius teigė ne matą. Tačiau naujo dekano ir viso fakulteto kolektyvo laukia nemaži darbai. Doc. V. Nekrošius mano, kad „nesvarbu, ar bus fakultetas ak redituotas dvejiems metams, ar jam bus suteikta visiška akreditacija, tu rime pačiu artimiausiu laiku išspręs ti tam tikras susikaupusias proble mas. Manau, kad fakulteto jėga yra jo kolektyvas ir studentai. Šios dvi fakulteto sudėtinės dalys negali veikti atskirai. Nuolat turi egzistuoti ryšys tarp studentų, dėstytojų ir fa kulteto administracijos. Turime dis kutuoti, aptarti visas problemas ir ieškoti geriausių sprendimo būdų. Katedrose studentas turi gauti bū tiną informaciją visą darbo dieną, o ne keletą valandų. Dėstytojui stu dentas turi būti jo jaunesnis kole ga. Galima ilgai vardyti, kaip „turi būti“. Tik visi kartu pasieksime, kad fakultetas dirbtų kaip šveicariškas laikrodis - be jokių didesnių nukry pimų nuo normos.
Taip pat būtina gerinti fakulte to materialinę techninę bazę. Be to, reikia labai operatyviai, per po rą metų, suremontuoti patalpas. Kitaip tariant, artimiausi dveji metai fakultetui turėtų reikšti dina mišką ir nuoseklų judėjimą į priekį, neužmirštant ir tolesnio studijų pro ceso tobulinimo. Studentui būtina suteikti daugiau laisvės ir pasirinki mo galimybių, ypač dieninių studi jų studentams, toliau mažinti priva lomų dalykų skaičių ir pan.“ Kaip ši informacija paveiks bu simuosius studentus? Prorektorius linkęs manyti, kad „tokie dalykai poveikį tikrai turės“. Kiek optimis tiškiau nusiteikęs prodekanas ma no, „kad žmonės supranta, kas yra kas. Nepažįstu nė vieno mūsų ab solvento, kuris būtų bedarbis. Darbdaviai juos vertina. Būtent tai ir įrodo mūsų studijų kokybę. Ne rėkaujame ir neverkšlename, tie siog nuosekliai dirbame, ir taip sprendžiame egzistuojančias pro blemas. Manau, kad studentų mums tikrai nepritrūks“. Paskelbtus ekspertų neoficialius vertinimus Universiteto atsakingi asmenys vertina kaip bandymą iš gąsdinti ir mesti iššūkį. „Tai iš tie sų supurtė. Reikia manyti, kad mums tai į naudą. Tai proga pa žvelgti į save iš šalies“, - tvirtina pa šnekovai.
PAREIŠKIMAS SPAUDAI
Dėl teisės studijų kokybės vertinimo 1995 m. Švietimo ir mokslo ministerija įsteigė Studijų kokybės vertinimo centrą (SKVC). Viena iš centro paskirčių yra vykdyti mokslo ir studijų kokybės vertinimą aukštosiose mokyklose. Nuo 1999 m. SKVC pradėjo vykdyti išorinį
išvados privalo būti pasirašytos visų grupės na
aukštųjų mokyklų studijų programų vertinimą pa
rių. O tam reikia laiko. Tik gavus galutines išva
gal studijų kryptis. Iki šiol įvertinta beveik 300 stu
dijų programų. Vertintos visų studijų sričių (6)
das ir Ekspertų tarybai priėmus sprendimą dėl teisės studijų krypties programų vertinimo, su iš
25 krypčių studijų programos (iš viso yra 61 stu
vadomis bus supažindintos aukštosios mokyk
dijų kryptis). Iš vertintų studijų programų 41 stu
los ir visuomenė.
dijų programa įvertinta „akredituoti laikinai". Tai
Dažnai tendencingas ar neatitinkantis tikrovės tarpinių išvadų komentavimas žiniasklaidoje suke
reiškia, kad nustatyti ne esminiai studijų trūku mai. 4 studijų programos įvertintos „akredituoti ri botai“. Tai reiškia, kad trūkumai yra pakankamai dideli, studentų priėmimas į šias programas už draudžiamas. Šiuo metu rengiamas švietimo ir
mokslo ministro įsakymas dėl įvertintų programų akreditavimo; ministrui jį pasirašius, įsakymas bus
paskelbtas „Valstybės žiniose“. Iki 2002 m. išorinis studijų programų vertinimas
buvo atliekamas šalies specialistų. Vertinant tei sės studijų krypties programas pirmąkart buvo pa sitelkti tarptautiniai ekspertai iš penkių užsienio
šalių - JAV, Didžiosios Britanijos, Danijos, Estijos ir Latvijos. Šešių Lietuvos aukštųjų mokyklų - Lie tuvos teisės, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universi
lia nereikalingą ažiotažą, trukdo užbaigti pradėtą darbą, nepadeda aukštosioms mokykloms ramiai
ir dalykiškai atsižvelgti į studijų kokybės vertinimo rezultatus. Studijų kokybės vertinimo centras atsi sako komentuoti bet kokius (tiek atitinkančius tik rovę, tiek ne) teisės studijų programų vertinimo tar
pinius rezultatus, kol nebus paskelbti galutiniai ver
tinimo rezultatai. Centras maloniai suteiks bet ko kią informaciją, susijusią su jo veikla, studijų pro gramų vertinimu, ekspertų parinkimu ir pan. Tenka tik apgailestauti, kad vienos ar kitos
aukštosios mokyklos teisės studijų teigiamesnis
įvertinimas mokyklos vadovybės kartais traktuo jamas kaip pranašumo prieš kitą aukštąją mo
tetų bei Kauno, Kauno verslo ir Utenos kolegijų savianalizės medžiaga ekspertams buvo išsiųsta vasarį. Kovo 11 - 16 d. ekspertai ' buvo atvykę į Lietuvą, lankėsi šešiose aukštosiose mokyklose. Kovo 16 d. ekspertai žodžiu supažindino aukštų
kyklą įrodymas. Viena iš pagrindinių studijų ko kybės vertinimo paskirčių yra parodyti aukštajai
jų mokyklų atstovus su tarpinėmis vertinimo iš
ne visi vertinamieji tą nori suprasti...
mokyklai jos stipriąsias ir silpnąsias vietas, pa
skatinti nuolat tobulinti studijų procesą, o ne pa lyginti vieną aukštąją mokyklą su kita. Gaila, kad
vadomis. Reikia pabrėžti, kad tai tik vertinimo eta
pas, vertinimas tuo nesibaigė. Dabar ekspertų
Studijų kokybės vertinimo centro direktorius
grupė ruošia galutinių išvadų projektą. Galutinės
dr. Eugenijus STUMBRYS
4
Universitas Vilnensis
2002 m. balandis
Chemikų kavinei chemiškas pavadinimas
Filologijos fakultete vištų sindromas?
Kovo 20 d. Chemijos fakulteto kavinei suteiktas pavadini mas - „Redoksas".
Liana BINKAUSKIENĖ Nuo tada, kai buvo paskelb tas ChF įsikūrusios kavinės pa vadinimo konkursas, praėjo maždaug mėnuo. Per tą laiką akademinė bendruomenė akty viai siūlė pavadinimus, tad auto ritetingai komisijai buvo neleng va iš daugiau nei 60 pasiūlytų pa vadinimų išrinkti tinkamiausią. Jau pamėgtos kavinukės vardy nos tapo linksma švente ne tik chemikams, bet ir šalia įsikūrusiems matematikams. Mat ir šie spėjo pamėgti lankytis jaukioje chemikų buveinėje. Renginio vedėjai Lietuvos muzikos akademijos studentai neleido susirinkusiesiems snū duriuoti prie alaus bokalų. Pub liką linksmino jų atliekami ro mansai, žaidimai ir šokiai. Šmaikščiausių pavadinimų auto riai buvo apdovanoti meduoliais. Meduolių ir alaus nešykštėta ir įvairių rungčių nugalėtojams. Renginio vedėjas paminėjo keletą šmaikščiausių kavinei siūlytų pavadinimų: „Pitacola-
da“ (tai studentų mėgiamo kok teilio pavadinimas), „Nuostabiukė“ (čia galima išlenkti bo kalą alaus, parūkyti ir palošti kortomis - argi ne nuostabu?), „PPV“ (autorius negalėjo iššif ruoti šių raidžių), „Informati kams - NE! “ (skanus ir nebran gus maistas, jaukus interjeras bei jau minėti malonumai vilio ja ir greta įsikūrusius matema tikus, kurių, beje, netrūko ir var dynų vakarą). Kavinei parinktas Chemijos fakulteto dekano prof. Rolando Kazlausko siūlytas pavadinimas „Redoksas“, reiškiantis redukci ją ir oksidaciją. „Šie procesai vyksta organizmuose, o ypač šiandien, geriant alų“, - taip de kanas aiškino pavadinimo reikš mę ne chemikams. Pavadinimo autorius nusipelnė ne tik boka lo alaus. Kavinės direktorė Ire na Čereškienė prof. R. Kazlaus kui įteikė kvietimą dviems asme nims šventinei vakarienei kavi nėje „Taurakalnis“. Tiesa, deka nas neskubėjo išduoti, ką pasi kvies į šventinę vakarienę. „Iš kur čia taip staigiai žinosi?“, -
Jauni žmonės kuria parlamentą internete
Pagrindinis prizas ka vinės pavadinimo autoriuiprof. R. Kaz lauskui - valsas su gražiąja lietuvaite. V Naujiko nuotr.
juokėsi prof. R. Kazlauskas. O pagrindinis prizas kavinės pava dinimo autoriui - valsas su gra žia lietuvaite, kurį dekanas tuoj pat ir pašoko. Naujajai kavinei lankytojų ne trūksta, čia mėgsta pasėdėti ir dėstytojai. Jei kavinės adminis tracija jiems nerezervuotų staliu ko, ko gera, sunkiai sektųsi rasti vietą - kavinę būna okupavę stu dentai. Dekanas prisipažino, kad nuolatinės vietos neturi ir jis prisėda, kur tik būna neužimta. Kol kas vienintelis trūkumas - bloga ventiliacija, kurią kavi nės vadovai tikisi pagerinti arti miausiu metu.
e
Atėjo ilgai lauktas pavasaris. Remiantis biologų jau seniai padarytomis išva domis, tokiu metu viskas atgimsta, apima geros ir džiugios emocijos, visi trykšta energija. Deja, Filologijos fakultetui tai nebūdinga. Pavasariais čia trykšta tik fon tanas. Turbūt mums vieninteliams visame Universitete mokslai taip užspaudžia smegenis, kad net nepajuntame, kaip pradedame bendrauti patys su savimi, kal binti sienose pavaizduotas graikų mūzas bei senąsias lietuvių dievybes. Gaila... Taip protelis gali visai suskystėti, ir net nesužinotum, ar nuo mokslų, ar nuo per nelyg ilgo užsisklendimo savyje... Be abejo, labai malonu, kai suaugę žmonės sugeba įvertinti tavo pastangas, entuziastingai domisi akademiniu, ir ne tik, gyvenimu. Bet gana nejauku ir net nelogiška atstovauti studentams, bandyti padėti, kai jie pagalbos tiesiog kratosi. Tokios pesimistinės ir į neviltį varančios mintys užplūsta po dar vieno bandy mo pažadinti į letargo miegą nugrimzdusius filologus. Beje, jeigu iš paskutinių jėgų pasistengtume būti optimistai, tai galėtume pasidžiaugti, kad šį sykį į kvieti mą susirinkti atsiliepė rekordinis skaičius Domusfilologiae studentų - net septy ni!!! Ar reikia dar ką nors pridurti? Sako, čia taip buvo visada. Nejaugi tai tikrai vištų sindromas (nėra vaikinų, nėra ir turiningo studentiško gyvenimo)? Jeigu taip, vadinasi, taip bus per amžius. BET GAL GERIAU NEREIKIA?!!!
Trys (vis dar optimistės) filologės - dvi Aistės ir Ramunė 9fuo balandžio 23 d. filologijos fafultete, prie Tf 'Donelaičio
skaityklos, jau pastatyta urna, (kfe balsuoti skirta... Ir ne su pele nais. .. Tuščia. Jeigu: • nori ką nors pakeisti fakultete; • turi priekaištų dėl studijų programos: • nori, kad tave išklausytų ir padėtų; • tavęs netenkina dėstytojo kompetencija paprasčiausiai išreikšk tai raštu ir įmesk i urną!
Kviečiame
J---------------------------------
Pirmyn į keturių dienų žygį!!!
eParliament buitie sea youth
jau pradėjo dirbti naujas parlamentas, skirtas jauniems Bal tijos jūros regiono žmonėms - jis unikalus, nes egzistuoja tik internete. „eParlamentas yra vieta, kur jauni žmonės iš įvairių šalių gali susitikti, diskutuoti ir spręsti", - teigia projekto me nedžeris johnas Hultenas.
www.eParliament.net ir Švedijos. Jie dirbs puslapio dis kusijų kordinatoriais ir stengsis,
kad viskas vyktų, kaip buvo supla
eParlamente jauni žmonės iš
no šalių dirba prie šio interneto pus
Baltarusijos, Danijos, Estijos, Suo
lapio ir yra atsakinga už eParlam en-
mijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Švedijos gali
to veiklą ir darbą.
teikti pasiūlymus, diskutuoti, o vė
liau balsuoti už jiems rūpimas pro
blemas. eParlamente priimti nuta
rimai bus nusiųsti politikams, spau
dai ir kitoms svarbioms instituci joms. „Taip norime sustiprinti jau
nų žmonių įtaką politikai“, - teigia
Johnas Ilultenas. Projekto idėja gimė dar 2000 m.,
Daugiau informacijos ieškokite: eParlamento puslapyje www.ePar-
liament.net ar susisiekite su projekto vadybininku Baltijos institute, Švedi joje, Johnu Ilultenu (ei. paštas
mailto:JH&BalticInstitute.se. tel. +46 455 33 51 90, mob. tel. +46 708
33 51 90, faksas +46 708 36 51 90). Faktai apie eParlamentą
nuota.
■ Baltijos institutas (Baltic Institute) Švedijoje yra atsakingas už šį pro jektą. Daugiau informacijos apie šį institutą rasite http:ĮĮwww.balticinstitute.se.
■ Bendras projekto biudžetas sie kia 100 000 eurų. Pusė sumos yra apmokėta Europos Sąjungos
jaunimo programos (European Union Youth Programme), kita pusė - Baltijos instituto (Baltic
Institute). Daugiau informacijos
kai grupė jaunuolių iš įvairių Balti
■ Bet kuris 15 - 25 metų jaunuo
apie ES jaunimo programą gali
jos jūros regiono šalių dalyvavo sim poziume Švedijoje. Europos Sąjun
lis, gyvenantis Baltijos jūros re
ma rasti http: ĮĮeuropa,eu.intĮ
gione, gali tapti eParlamento na
commleducationlyouthl
gai idėja patiko, ir ji skyrė 47 000 eu
riu. Tai nekainuoja, be to, užsi
youthprogram.html
rų jai įgyvendinti. Baltijos institutas
registruoti galima greičiau nei
■ eParlamento puslapis internete
(Baltic Institute) sutiko paremti pro
buvo sukurtas Kaliningrado kom
jektą dar 47 000 eurų. Dabar, po
per minutę. ■ Šiam projektui vadovauja 20 jau
dvejų metų, idėja virto tikrove.
nuolių iš Baltarusijos, Estijos, Suo
Daugiau informacijos apie šią
20 jaunuolių grupė iš įvairių regio
mijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos
kompaniją rasite www.cstrade.ru.
i
Visi jauni ir apyjauniai, kupini idėjų bei trykštantys energija žmonės! DĖMESIO!!!!!
i Atlanto sutarties Lietuvos ben' drija (LATA), bendradarbiauda-
i ma su giminingomis Latvijos (LA1 TO) bei Estijos (EATA) organiza! cijomis, skelbia RAŠINIŲ KON• KURSĄ tema: i
i Kodėl NATO reikia Baltijos J valstybių?
Jeigu TU: • esi sąmoningas Lietuvos gy ventojas; • 18-25 m.; • nebijai išbandymų; • mėgsti keliauti čiupk plunksną ir iki 2002 m. gegu žės 4 d. siųsk mums savo auksines mintis adresu:
panijos „IT-company CS Trade“.
PO. Box 2911, Vilnius LT-2000, Lietuva; arba elektroniniu paštu LATA@centras.lt. Rašinio apimtis-iki 5000 spaudos ženklų. Užtai gresia: -visų šauniausiajam-kelionė į NATO būstinę Briuselyje gegužės 25 - 28 dienomis; - 5 šauniausiems - bilietai į tarptautinę jaunimo vasaros stovykią Latvijoje liepos 24 - 28 dienomis. - 10 šaunėlesnių - dovanos. Tegul Jūsų mintys liejasi laisvai 1
i , i
i 1 ( • 1
■ 1
Liepos 28 d. - rugpjūčio 2 d. Jonavos rajone vyks antras ke turių dienų žygis „Radvilų keliais", skirtas Radvilų dinastijos atminimui. Jame laukiama dviejų tūkstančių dalyvių iš Lietu vos bei užsienio. Žygį organizuoja Lietuvos kariuomenės di džiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas, esantis Rukloje, Jonavos rajone. Kviečiami dalyvauti ne tik pro fesinės karo tarnybos kariai, šauliai, savanoriai, bet ir mokslei viai, studentai bei visi, sulaukę 12 metų, mėgstantys aktyvųjį sportą ir norintys patikrinti savo ištvermę bei valią. Į žygį keti na atvykti 100 skautų iš Didžiosios Britanijos. Tai puiki proga studentui pajusti kareiviško gyvenimo skonį: išbandy ti kareivinių lovos kietumą, pirties kaitrumą, paragauti košės ir iš pirmų lūpų išgirsti, ką patys kariai mano apie tarnybą. Kiekvieną vakarą Ruk loje koncertuos populiarios grupės ir atlikėjai, vyks diskotekos. Taip pat bus organizuojamos bendros akcijos. Inžinerinio bataliono kariai įrengs specialias perkėlas per upę. Beje, žy gio maršrutai specialiai sudaromi per įspūdingesnes vietoves, palei gražes nes sodybas. Kiekvieną dieną žygio dalyviai per nurodytą laiką turės įveikti pasi rinktą atstumą (40, 50 ar 30 km). Maršrutas prasideda ir baigiasi toje pačioje vietoje - mokomajame pul ke. Tai ne varžybos, kuriose grupės ar pavieniai asmenys turėtų įveikti at stumą per trumpiausią laiką. Kiek vienas dalyvis gaus informaciją ir že mėlapius su pažymėtais žygio marš rutais, poilsiavietėmis, karo medici nos punktais. Jei prireiks, į orą pa kils karinis sraigtasparnis.
Žygio dalyviai, nepažeidę taisyklių ir nuėję reikiamą atstumą, bus apdo vanoti žygio medaliu ir diplomu. Žy gis prasidės atidarymo iškilmėmis, ku riose tikimasi Karklių oro pajėgų nai kintuvų k parašiutininkų paskodymo, o baigsis uždarymo k medalių, ženkliu kų bei diplomų įteikimo ceremonija. Pernai liepos mėnesį mokomojo pulko entuziastai, remdamiesi danų k olandų karių patirtimi, inicijavo pirmą žygį. Jamepirmądienądalyvavo573 žy geiviai (tarp jų buvo 66 moterys) - civi liai, karo lakūnai, jėgeriai, dragūnai, Da nijos kariškiai, JAV žurnalistai k kt. Ke lyje dalyviai sąmoju k dainomis drąsi no vieni kitus nepasiduoti kaitrai k nuo vargiui, dalijosi patirtimi, kaip geriau gy dytis iki kraujo pritrintas pūsles, skau dančius sąnarius, o pasiekę finišą džiau gėsi bendražygių ištverme. Žygio taisykles, programą bei infor maciją apie paskengimą galite rasti Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainės (www.kam.lt) rubrikoje „Ryšiai su visuomene: šventės k rengi niai“.
5
Universitas Vilnensis
2002 m. balandis
Naudinga informacija
Duomenų bazės Vilniaus universiteto bibliotekoje Pastarųjų metų pokyčiai praplėtė bibliotekų funkcijas. Atsirado „bibliotekos be sienų" sąvoka, kalbama apie laisvai naudojamas dokumentų sankaupas. Į bibliotekas atėję skaity tojai užduoda Įvairiausių klausimų ir į daugumą gali tikėtis atsakymų, nes jų ieškoma
pasitelkiant ne tik tradicinius metodus, bet ir elektroninius šaltinius. Elektroninių informacijos šaltinių atsiradimas ir plitimas turėjo neginčytiną įtaką ir bib liotekų darbui, ir skaitytojams: elektroniniai leidiniai yra operatyvesni, taupo laiką, lei džia geriau organizuoti informacijos paiešką; informacinių technologijų plitimas labai
pagerino aptarnavimą. Biblioteka nebeįsivaizduojama be kompiuterio ir interneto. Mokslininkų, dėstytojų, studentų nebetenkina tik tradicinė informacija - knygos, peri odiniai leidiniai. Vis daugiau jų naudojasi informacija, pateikiama internete ir duomenų bazėse.
Žibutė PETRAUSKIENĖ, VUB Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėja Nuo 2000 m. Vilniaus univer siteto biblioteka dalyvauja EIFL DIRECT (Electronic Information For Libraries Direct) projekte. Šį projektą pateikė Atviros visuo menės institutas (OSI) kartu su kompanija EBSCO Publishing (http://www.epnet.com). Projekte, skirtame Lietuvos bibliotekoms, nevyriausybinėms organizaci joms, informacinėms tarnyboms, siūloma EBSCO socialinių, hu manitarinių bei medicinos moks lų duomenų bazių, kur sukaupta periodinių leidinių straipsniai, re feratai ir anotacijos, prenumera ta. Tai viso teksto duomenų ba zė, kuria bibliotekos skaitytojai gali naudotis jau treti metai. DB gali naudotis visi VU ben druomenės nariai be jokių apri bojimų, tačiau informacija patei kiama tik anglų kalba. Interneto adresas: http:/Įsearch.epnet.com/ arba http://search.global.epnet.coml. Atsivertusiame interneto pus lapyje iš jūsų bus pareikalauta vartotojo ID (identifikacinių duomenų) bei slaptažodžio. Duomenų bazėjeEBSCOPub lishing yra 5 203 pavadinimų žur nalai ir kiti periodiniai leidiniai, iš jų 3 833 (73,67 proc.) pateikia vi so teksto straipsnius. Šioje duome nų bazėje informacijos galima ieš koti humanitarinių, socialinių mokslų, verslo, ekonomikos, me dicinos ir kitomis temomis. Duomenų bazėje (DB) galima pasirinkti dvi paieškos sistemas: EBSCOhost Web arba MEDEINE. EBSCOhost Weh paieškos sitemoje galima rinktis šias DB: Business Source Premier; MasterFILE premier; Newspaper Source; Health Source; UPS DI Voliume II, Advice for Patient; Business Wire News; Academic Search Premier; Helth Source: Nursing; ERIC; Agricola.
Trumpai apie kiekvieną: Academic Search Premier DB - skirta mokslo institucijoms - pa teikia per 3 300 viso teksto žur nalų akademinėmis, socialinių mokslų, humanitarinių, bendrų jų mokslų, švietimo, multikultūros, technikos, kompiuterių, ling vistikos, medicinos ir kitomis te momis. Atnaujinama kasdien.
Business Source Premier DB yra visapusiška verslo periodikos DB, apimanti mokslo žurnalus bei verslo periodiką apie ekono miką, finansus, vadybą, bankinin kystę, tarptautini verslą ir 1.1. DB pateikia viso teksto straipsnius daugiau kaip iš 2 500 žurnalų, o referatus - iš beveik 3 010 žurna lų. Taip pat čia galima rasti 35 ša lių ekonominius rodiklius, o straipsnių archyvas - iki 1990 me tų. Virš 1 200 žurnalų su iliustra cijomis, grafikais, lentelėmis. MasterFILE Premier pateikia viso teksto straipsnius iš daugiau kaip 1 890 periodinių leidinių in formacijos, verslo, sveikatos, ben drųjų mokslų ir kitomis temomis. Straipsnių referatus galima skai tyti iš daugiau kaip 2 500 periodi nių leidinių. Viso teksto straips nių archyvas - iki 1990 m., refe ratų - iki 1984 m. Atnaujinama kasdien. Newspaper Source pateikia vi so teksto straipsnius iš 159 regio ninių JAV laikraščių, 35 tarptau tinių laikraščių, naujienų agentū rų ir t. t. Health Source pateikia viso teksto straipsnius iš daugiau kaip 190 periodinių leidinių maisto, sportavimo, medicinos pagalbos, vaistų bei alkoholizmo temomis. Be to, referuoja dar 205 periodi nių leidinių straipsnius. Taip pat pateikia visą tekstą iš 1060 bro šiūrų bei 20 knygų šiomis temo mis. Ši duomenų bazė skirta pla čiajai visuomenei, tačiau, pasak tiekėjų, ne diagnozei nusistatyti ar save gydyti. UPS 1)1 Votume II, Advice for Patient pateikia informaciją apie vaistus kasdienine kalba. Business WireNews pateikia in formaciją iš įvairių pasaulio nau jienų agentūrų: Africa Service News, Inter Press Service, ResourceNewsIntemational ir kt. Čia ga lima rasti informacijos verslo, po litikos, ekonomikos, tarptautinių įvykių temomis. Kiekvieną dieną ši DB papildoma šimtais straips nių. Health Source: Nursing/Acade mic edition pateikia apie 540 mokslinių žurnalų viso teks to straipsnius, apimančius įvairią medicinos tematiką; taip pat per 570 žurnalų straipsnių santrau kas. ERIC pateikia citavimo indek sus ir santraukas iš daugiau kaip 980 žurnalų švietimo klausimais.
Agricola pateikia per 3 300 000 citavimo duomenų žurnalų srtraipsniams, monogra fijoms, tezėms, patentams ir kt. informacijai, susijusiai su žemės ūkiu. Visą šią informaciją rasite EBSCOhost Web paieškos siste moje. Galima ieškoti tik vienoje DB, galima pasirinkti keletą ar vi sas. Paiešką galima apriboti pa gal pasirodymo datą, nurodyti, kad reikia tik viso teksto straips nių, vartoti jungiamuosius jung tukus and, not, or. Galima pasi rinkti žodžių-raktų paiešką (Basic Search), limituotą paiešką (Expert Search) ir patobulintą paiešką (Guided Search). Jeigu yra neaiškumų dėl užklausos for mulavimo, galima naudotis pa galbos puslapiais. Jeigu pasirinksite MEDLINE paieškos sistemą, pateksite į ge rai žinomą pasaulyje Medline DB. Ši DB sudarinėjama Amerikos nacionalinės medicinos bibliote kos. Čia galima rasti informaci jos apie mediciną, slaugą, stoma tologiją, sveikatos apsaugą, vete rinariją. Duomenų bazė apima su komplektuotą Medline DB nuo 1966 m., straipsnių santraukas iš 4 000 biomėdicinos žurnalų, MeSH - Medical Subject Headings - dalykinę medicininę in deksaciją, citavimo indeksus iš Index Medicus, Index to Dental Literature ir kt.
Pateikiame DB EBSCO Publis hing naudojimo statistiką: 2001 m. Prisijungimai: Paieškos: Atsakymai į paiešką: 6 731 Santraukos: EI. paštu: Viso teksto straipsniai: Viso teksto puslapiai: PDF fonnatu peržiūrėta:
4 495 27 151 468 432 32991 3 963 25 398 251 484 1 703
2002 m. sausio - kovo mėn. Prisijungimai: 1230 Paieškos: 6118 Atsakymai į paiešką: 6 098 384 Santraukos: 2 410 EI. paštu: 961 Viso teksto straipsniai: 4 806 Viso teksto puslapiai: 60 685 PDF fomiatu peržiūrėta: 768
Jau antri metai galime naudo tis Mokslinės informacijos insti tuto (ISL) bibliografine citavimo duomenų baze Web of Science, kurią įsigijo Vilniaus universite tas ir Kauno technologijos uni
versitetas, padedant Švietimo ir mokslo departamentui. Vienas iš Institute ofScientific Information (ĮSI) produktų Web of Science - yra multidisciplininė bibliografinės informaci jos duomenų bazė, kurioje taip pat pateikiamos santraukos straipsnių, spausdinamų dešim tyje tūkstančių žurnalų, geriau siai vertinamų pasaulio mokslo visuomenės. Šioje DB galima ieškoti moks linės informacijos pagal dalyką, autorių, žurnalo pavadinimą ir/ arba autoriaus adresą. Kiekvie nas įrašas turi cituojamą informa ciją (dažnai vadinamą jo bibliog rafija). Bazėje galima rasti cituo jamus žinomus autorius ir infor maciją apie straipsnius iš beveik 8 500 mokslinių žurnalų. Šia duo menų baze jau pasinaudojo virš 3,5 milijono viso pasaulio moks lininkų. Su Web of Science jūs galite: • ieškoti duomenų bazėse pub likuotų darbų; • rasti publikuotų darbų pilną bibliografinį aprašą ir jį naudo ti savo nuožiūra (saugoti, siųsti ei. paštu ir 1.1.); • rasti straipsnių panašia tema tika; • išsaugoti savo paiešką ir prie jos grįžti vėliau. Ją sudaro trys citavimo'DB: • Science Citation Index Expanded 1996- 2001; ■ Sočiai Sciences Citation Index 1996 - 2001; ■ Arts & Humanities Citation In dėje 1996 - 2000. Science Citation Index (SCI) Expanded - multidisciplininė duomenų bazė, kurioje galima rasti autorių straipsnių refera tus, esančius atitinkamo mokslo krypties žurnaluose. Joje atrink ta informacija iš 5 700 svarbių mokslo žurnalų, apimančių 164 disciplinas: žemės ūkį, astro nomiją, biochemiją, biologiją, biotechnologiją, chemiją, kom piuterių mokslą, medžiagų mokslą, matematiką, mediciną, neurologiją, onkologiją, pediat riją, farmakologiją, fiziką, auga lininkystę, psichiatriją, chirurgi ją, veterinarijos mokslą, zoologi ją ir k*Sočiai Sciences Citation Index (SSCI) - multidisciplininė duo menų bazė, kurioje galima rasti autorių straipsnių referatus iš so cialinių mokslų krypties žurna lų. Joje atrinkta informacija iš 1 725 žurnalų, apimančių 50 dis ciplinų, taip pat informacija iš 3 300 individualiai atrinktų pa saulyje pirmaujančių mokslo ir technikos žurnalų. Bazė apima šias disciplinas: antropologiją, is toriją, gamybos santykius, infor macijos mokslus ir bibliotekinin kystę, teisę, lingvistiką, filosofi ją, psichologiją, psichiatriją, po litikos mokslus, sveikatos apsau gą, socialinius leidinius ir darbus, sociologiją, urbanistiką, moterų studijas ir kt. Arts & Humanities Citation Index (A&HCI) - multidiscipli ninė duomenų bazė, apimanti meno ir humanitarinius moks lus. Joje atrinkta informacija iš f 144 pasaulyje pirmaujančių meno bei humanitarinių moks lų žurnalų. Taip pat yra indivi dualiai atrinkta informacija iš mokslo bei socialinių mokslų
žurnalų. Bazė apima šias discip linas: archeologiją, architektū rą, meną, Azijos studijas, klasi ką, šokį, folklorą, istoriją, kal bas, lingvistiką, literatūros apžvalgas, muziką, filosofiją, poeziją, radiją, televiziją, filmus, religiją, teatrą ir kt. Duomenų bazės Web ofScien ce interneto adresas: http://wos. isiglogalnet2. com: jeigu norite susipažinti su ĮSI kompanija, naudokitės adresu:
http:llwww.isinet.com/isilindex.html. Šia DB galima naudotis bet kuriuo VU kompiuterių tinklo kompiuteriu be jokio slaptažo džio. Buvo pateikti visi tinklo kompiuterių IP numeriai, tačiau, pasak tiekėjų, vienu metu gali jungtis ne daugiau kaip 20 varto tojų. Nuo 20()lm. spalio 1 d. biblio teka įsigijo teisę (trys vietos) naudotis Lietuvos periodinės spaudos bibliografine straipsnių baze (1994-2001 m.), kurią ren gia Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka. Įsigijus bazę kur kas sparčiau atliekamos užklausos, skaitytojams lengviau ieškoti straipsnių įvairiomis te momis. Be prenumeruojamų duome nų bazių, 2001 m. biblioteka iš bandė dar kelias: Emerald-03 14-04 30 ir 1010-11 30; InfoTrac ir GaleNet 06 05 - 07 04; OCLC First Search - 10 02 11 09; Springer LINK - 1001-12 31; ProQuest Information & Leaming -1101-1231.
Iki 2002 m. balandžio 30 d. dar galima pasinaudoti visatėkste duomenų baze Science Direct. Apie galimybes pasinaudoti elektronine informacija buvo in formuoti mūsų bibliotekos skai tytojai, išsiųsta informacija į fa kultetus bei visiems Universite to darbuotojams, turintiems elektroninį paštą. Informacija apie galimybę naudotis duome nų bazėmis randama internete http: ĮIwww.mb.vu .lt Įabout /liet Į ebsco.htm. bibliotekos skelbimų lentoje, fakultetų bibliotekose.
Jeigu susidomėjote pateikta informacija ir iškilo kokių nors klausimų, prašome kreiptis
ei. paštu zibute.petrauskiene&mb.vu.lt
arba telefonu 68 71 24.
6
Universitas Vilnensis
Q Iš kelionių užrašų
----------------------------------
Kelionė sekant dienoraščio lapais Kovo viduryje iš mėnesį trukusios ekspedicijos po Čilę
j Lietuvą grįžo geologas, VU Medicinos fakulteto docen tas Gediminas Motuzą. Kartu su bendražygiais - alpinistu Vladu Vitkausku, operatoriumi Vytu Jankevičiumi ir ar chitektu Jonu Anuškevičiumi jis keliavo žymaus Lietuvos ir Čilės etnologo, minerologo, geologo Ignoto Domeikos takais. Kelionė buvo skirta paminėti 200-ąsias mokslinin ko gimimo metines. Ekspedicijos dalyviai įkopė į aukš čiausią mokslininko vardu pavadinto kalnagūbrio - Cordillera de Domeyko - viršūnę, nufilmavo bene 17 valan dų trukmės vaizdų, iš kurių žada sukurti filmą.
Vilmantė ŽVINYTĖ Liepos 31 d. bus minimos I. Domeikos 200 gimimo meti nės. G. Motuzą svarstė, kad tur būt joks lietuvis nėra labiau įam žintas ir tiek daug nuveikęs kaip šis mokslininkas. Suskaičiuota, kad I. Domeikos vardu pavadin ta apie 75 objektai-gatvės, aikš tės, mokyklos, kalnagūbris, mi neralas, asteroidas, kaktusas, dy kumų lapė ir kt. Norėdami priminti apie žy mųjį tėvynainį, keliautojai pasi ryžo aplankyti iki šiol lietuviams nežinomas I. Domeikos ekspe dicijų vietas.
Žymusis tėvynainis I. Domeika gimė 1802 m. da bartinės Baltarusijos teritorijo je, netoli Naugarduko. Vilniaus universitete studijavo mineralo giją ir chemiją, domėjosi civili ne ir karine inžinerija, apgynė magistro mokslinį laipsnį mate matikos srityje. Už aktyvų daly vavimą Filomatų draugijos veik
loje I. Domeika caro valdžios buvo persekiojamas ir metus kalinamas bazilijonų vienuoly ne. 1838 m. su prancūzų profeso rių rekomendacija jis atvyko į Čilę, kur vykdė geologinius te ritorijos tyrimus, atrado daug svarbių naudingų iškasenų (va rio, aukso, akmens anglies). I. Domeika profesoriavo La Serenos aukštojoje mokykloje, Santjago universitete, 16 metų dirbo šio universiteto rektoriu mi, reorganizavo Čilės švietimo sistemą. Mokslininkas sukūrė meteorologijos stočių tinklą, įsteigė etnografijos muziejų.
Pasitiko 1. Domeikos proanūkis Į Santjagą keliautojai vyko sekdami I. Domeikos pėdomis. „Mūsų kelionės tikslas - aplan kyti vietas, kuriomis keliavo ir I. Domeika, pamatyti vietoves, kurios susiję su šio žmogaus var du“, - sakė G. Motuzą. Per eks pediciją kelrodžiu buvo bene prieš šimtmetį parašytas I. Do
meikos dienoraštis, kuriame jis itin skrupulingai aprašė savo ke lionių vietas. Jo klajojimai po Čilę truko 8 metus, sukarta be ne 8000 kilometrų. „Radome knygoje tiksliai nupasakotas vietas - gamta iki šiol beveik ne pasikeitusi - įdubų išlinkimai tie patys, net ir kaktusų augimo vietos analogiškos“, - dalyda masis prisiminimais stebėjosi geologas. Tik atvykus į Santjagą keliau tojus pasitiko I. Domeikos pro anūkis Juanas Domeyko, su ku riuo buvo susisiekta dar Lietu voje. Jis keliautojams parodė miestą, padėjo suderinti ekspe dicijos maršrutą. „Buvome užsu kę į namą, kuriame kadaise gy veno I. Domeika. Namas - it muziejus, priklauso jo giminai čiams, kurie ten susirenka keletą kartų per savaitę papietauti, pri ima svečius“, - pasakojo G. Mo tuzą. Čilė lietuviams padarė gerą įspūdį. „Miestas labai tvarkin gas, aukštas pragyvenimo lygis - yra daug naudingų iškasenų, kurios racionaliai naudojamos. Čilė užima antrą vietą pasauly je pagal eksportuojamų lašišų skaičių, augina vynuoges vyno gamybai“, - vardijo krašto tur tus G. Motuzą. Žmonės, anot pašnekovo, ramūs ir geranoriš ki: paprašyti padėti rasti kelią lydėdavo iki reikiamos vietos, o prakalbus apie atlygį, net klau syti nenorėjo. Ekspedicijos dalyviai užsuko į Santjago universitetą, kuriame profesoriavo I. Domeika. Čia žymųjį lietuvį mena kiemelyje sustingusi jo skulptūra, I. Do meikos vardu pavadinta posė džių salė. La Serenos kalnakasy bos mokykloje lietuviai paliko atminimą - architekto J. Anuškevičiaus ir skulptoriaus Vaido Gudelevičiaus sukurtą bareljefą I. Domeikos garbei.
2002 m. balandis
Pasiekė ugnikalnio viršūnę Tolesnis keliautojų maršrutas krypo į šiaurę. Iš vietinių gyven tojų išsinuomavę sunkvežimį žy geiviai patraukė kadaise I. Do meikos išmindžiotais takais. Įveikę Atakamos dykumą, vyrai turėjo tikslą - įkopti į Domeika vos kalnagūbrio aukščiausią viršukalnę Donje įneš (5075 m.). G. Motuzą prisimena akimirkas, kai sunkvežimio ratai įklimpo į vulkaninių pelenų kelią - teko kilometrus kopti pėsčiomis, o mašiną palikti žemai kalno pa pėdėje. Ekspedicijos dalyviai įgyven dino ir kitą planuose numatytą žygį - įkopti į aukščiausią pasau lyje ugnikalnį Ochos dėl Salado. Į 6893 metrų užgesusį ugnikal nį kopė trise: G. Motuzą, V. Jankevičius ir V. Vitkauskas. Kai iki tikslo liko 150 metrų, G. Motuzą ir V. Jankevičius pa suko atgal. „Tiesiog nebespėjome įkopti-V. Jankevičius filma vo, aš kalinėjau uolienas... O kalnuose itin svarbu neprarasti laiko nuovokos - artėjo vaka ras, be to, slinko juodi tiršti de besys - mus būtų užvertę snie gu, - pasakojo keliautojas. Svarbiausia, kad Lietuvos atsto vas pasiekė viršukalnę - V. Vit kauskas Ochos dėl Salados vir šūnėje iškėlė mūsų šalies vėlia vą“.
Mineralų kolekcija Keliauninkai į Lietuvą grįžo prisirinkę daugiau kaip 50 kilog ramų įvairių mineralų iš apke liautų vietų. „Galbūt užkrėčiau draugus akmenų rinkimu - jų ieškojome kolektyviai - tose vie tovėse pilna ypatingų mineralų. Labai gaila būdavo, kai vakare grįžus prie palapinės reikėdavo išrūšiuoti surinktą lobį ir dalį ak menų palikti - vis dėlto jie slėgė pečius“, - pasakojo G. Motuzą. Bene brangiausias jam rastas mi neralas - atakamitas. Dabar Gamtos mokslų fakul teto studentai per G. Motuzos paskaitas taip pat turi galimybę patyrinėti Čilėje rastus akme nis. Prisiminęs kelionę geologas teigė, kad būta itin sunkių aki mirkų, kai dingtelėdavo mintis: „Ko čia bastausi?“ Slėgė alinan tis karščio ir šalčio kontrastas Alabamos dykumoje, vargino sunkumai bemiegant kelių tūks tančių metrų aukštyje virš že mės lygio - nuo oro trūkumo
Paminklas 1. Domeikai Santjago universitete.
plyšdavo galva. „Bet jausmas po kelionės, kai žinai, kad įvykdei užsibrėžtus tikslus, įveikei 3 000 kilometrų, žodžiais nenu pasakojamas. Be to, lengviau buvo ir dėl to, kad visi keliavo me jau nebe pirmą kartą ir ži nojome, kokie sunkumai lau kia“, - tikino G. Motuzą.
Jubiliejiniai renginiai Ekspedicijos „Ignui Domei kai - 200“ misija įvykdyta - nu keliauta mokslininko ekspedici jos keliais, atsivežta daugybė in formacijos apie jį. Operatorius V. Jankevičius nufilmavo dau giau kaip 17 valandų unikalių kadrų - iš jų LRT žada susukti pusvalandžio trukmės filmą, ku ris bus rodomas mokslininko metinių proga UNESCO centri nėje būstinėje Paryžiuje, mat mokslininko gimimo metinės įtrauktos į UNESCO minimų datų kalendorių. Domeikos metinių proga nu matyta išleisti albumą „Ignotas Domeika Lietuvai, Prancūzijai ir Čilei“ lietuvių, prancūzų ir anglų kalbomis, taip pat jubiliejinius vokus ir antspaudus, I. Domei kos knygos „Mano kelionės. Tremtinio prisiminimai“ pirmą tomą, rudenį Lietuvoje surengti tarptautinę mokslinę konferen ciją „Ignoto Domeikos gyveni mas, darbai ir indėlis į mokslą“, jubiliejinę parodą Nacionalinia me muziejuje. Nuotr. iš asm. albumo
7
Universitas Vilncnsis & VUSA
2002 m. balandis
Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt
Gegužės 10 d. bus surengta VUSA rinkiminė ataskaitinė konferenci ja. Iki gegužės 3 d. kiekviename fakultete vyks rinkimai.
Sveiki!
Kas taps naujuoju VUSA prezidentu, kokie nauji VUSA planai, ką pasakė prezidentas Min daugas Reinikis per ataskaitinę kalbą, sužinosite kitame „Universitas Vilnensis" numeryje.
Su pavasariu! Tikru, ne kalendoriniu!Nors saulytė šviečia ir į lau ką kviečia, „kolikų “ sezonas tikriausiai pačiame įkarštyje. Prašvilpė ir fakultetų dienos. Tik nesakyk, kad nespėjai sudalyvauti! Irfizikai, ir gamtininkai, ir teisininkai nėrėsi iš kailio, kad būtų smagu. Beje, šį pavasarį VUSA nariai taip pat pluša išsijuosę: rašo pro jektus, dalyvauja įvairiausiuose apmokymuose, seminaruose. O ir VUSA prezidento rinkimai - ne už kalnų! Rinkimai artyn, nuotai kos karštyn! Nebūk abejingas tam, kas vyksta. Prisidėk prie atsinau jinančios VUSA komandos ir pajusi, kaip nenumaldomai greitai skries laikas!!! Geros ir pavasariškai lengvos nuotaikos!!!
Trumpai
■ Balandžio 5 d. VU vyko VU TSPMI, VUSA bei Uzbekijos tarp tautinės ekonomikos bei diplomati jos universiteto konferencija „Lietu va - Uzbekija: demokratizacijos kryžkelėse“. Skaityti pranešimai apie Uzbekiją bei Lietuvos ir Uzbekijos santykius. Atidaryme dalyvavo Uzbekijos Respublikos laikinasis reikalų patikė tinis Latvijos, Lietuvos bei Estijos Res publikose p. Islamas I. Bakmerzajevas. Svečiai Lietuvoje viešėjo visą savaitę, lankėsi LR Seime, Prezidentūroje, Kaune, Trakuose, Pažaislyje kartu su VUSA irTSPMI atstovais. Atsakoma sis VUSA vizitas j Uzbekiją balandžio mėnesio viduryje.
■ Balandžio 10-14 d. VUSA da lyvavo Europos studentų konferen
cijoje „Europos ateitis“, kurią orga nizavo Londono universiteto kole džas (JJniversity Colledge London UCLj. Antros Europos studentų konfe rencijos tikslas - parengti rekomen dacijas Europos Parlamentui pa grindiniais politikos klausimais. Ka dangi Europos ateitis priklauso jau nimui, studentų nuomonė yra itin svarbi. Delegatai galėjo dirbti de šimtyje komitetų. Komitetai buvo suformuoti, atsižvelgiant į pagrindi nius Europos politikos klausimus. Kiekviename komitete dirbo po vieną delegacijos atstovą. VUSA’ai Londone atstovavo prezidentas Mindaugas Reinikis bei nariai Rū ta Virbickaitė, Jekaterina Bortkevič, Aistė Sabaliauskaitė, Agnietė Kurutytė, Aušra Pečkaitytė, Eglė Verseckaitė, Mindaugas Vaičiūnas. Lie tuvos delegacijos dalyvavimas itin
svarbus Europos integracijos kon tekste. Pagrindinis konferencijos tikslas buvo pateikti memorandumą pa grindiniais Europos Parlamento po litikos klausimais. Plačiau apie kon ferenciją - kitame „Universitas Vil nensis“ numeryje.
■ Balandžio 15 - 23 d. VU TSPMI vyko bendras Lietuvos ir Ukrainos universitetų projektas „Ukrainos dienos Vilniaus univer sitete“. Projekte dalyvavo studentai ir dėstytojai iš Kijevo tarptautinių santykių instituto, Ukrainos nacio nalinio technikos universiteto. Sve čių vizitą organizuoti padėjo ir VU SA. Kad svečiai būtų tinkamai pri imti, rūpinosi VUSA tarptautinio komiteto pirmininkas Aleksejus Makarenko.
VUSA inform.
Dėmesio! Nuo balandžio 22 d. iki gegužės 20 d. VUSA nedirbs. Iškilus svarbiems klausimams skambinti tel. 68 71 45 arba rašyti ei. p. soc (a vusa.lt.
Komandinio darbo pradžiamokslis seminare Jurgita RAMANAUSKAITĖ, MIF SA pirmininkė Balandžio 6 - 7 d. teko daly vauti LSS organizuotame semi nare „Komandos formavimas ir darbas komandoje“. Seminaras buvo surengtas puikiame gamtos kampelyje šalia Pailgio ežero. Tai gi ne tik sėmėmės žinių, bet ir ak tyviai pailsėjome. Smagi nuotai ka buvo apėmusi nuo pat kelio nės pradžios. Traukinyje susitiko me būrį aukštųjų mokyklų atsto vų, kurie taip pat traukė lavinti komandinio darbo įgūdžių bei iš mokti formuoti nauju darbo ko mandų. Susipažinę su dalyviais ir apsvarstę, ko norime, ką galime duoti ir ko bijome seminare, pa siskirstėme į dvi grupeles. Nuo ta da dirbome, mokėmės ir smagiai leidome laiką susibūrę į koman das. Nuostabiausia, kad nebuvo me apkrauti sausa informacija, o naujus įgūdžius lavinome žaisda
mi žaidimus. Vakare visi dalyviai bendravo labai noriai ir aktyviai, tad užsimezgė daugybė naujų naudingų pažinčių. Antrą dieną komandos tęsė darbą, o baigian tis dienai įvyko seminaro aptari mas ir įvertinimas. Kiekviena gru pė pasakė „pamokslus“-kas rei kalinga, kad komanda iš tiesų bū tų darni ir gerai dirbtų. Mūsų ko manda suprato, kad: • turi būti išklausyti visi koman dos nariai; • reikia tinkamai įvertinti gali mybes; • reikia tinkamai paskirstyti darbus; • turi būti lyderis (koordinato rius); • reikia niekad nenuleisti rankų; • genialumas slypi paprastume; • kiekvienas narys turi turėti galimybę gauti informaciją; • visi turižinoti bendrus tikslus; • kiekvienas turi atlikti patį naudingiausią darbą kiekvie nu momentu; • reikia suplanuoti pirmus veiksmus ir bandyti.
Kas blogai „barakuose"? Gyveni bendrabutyje? Nepa tinka ten įsigalėjusi tvarka? Gal dušų duryse švyti skylės, ir kai mynas tiesiog gali grožėtis tavo kūnu, o prausdamasis dar turi
saugotis, kad kokia atšokusi ke
raminė plytelė netrinktelėtų į
galvą? Virtuvėje dujinę viryklę gali įjungti tik gerokai pasukęs galvą, mat ten jau seniai nėra jo kių jungiklių... Gal prausykloje likęs tik vienas praustuvas, prie kurio ryte nusidriekia ilgiausios eilės? Koridoriuose nedega švie sa? Gal...???? Tad drąsiai sakyk, rašyk savo pamąstymus ir pastebėjimus
apie gyvenimą „barake“. VUSA sudarys darbo grupę, kuri ban
dys spręsti susidariusias proble mas. Gal nori prisijungti prie šios darbo grupės ir tikrai gyventi ge riau? Nedvejok, nelauk, o jau dabar rašyk elektroniniu paštu Artūrui Šalčiui soc&vusa.lt apie gyveni mo realybę „barakuose“! Arba
skambink tel. 68 71 44,68 71 45.
Vaida & Gerda
Balandžio 10 d. Matematikos ir informatikos fakultete vyko MIF SA surengtos „Karjeros die nos 2002“. Doc. A. Juozapavičius skaitė pranešimą apie in formatikos supratimą universitetuose ir įmonėse - pranešimas suintrigavo daugelį klausytojų ir sukėlė diskusiją. Paskui „In formacinių technologijų“, „Omnitcl“, „Lietuvos telekomo“, „Baltic Amadeus“ ir „Sintagmos“ atstovai pristatinėjo savo fir mas, pasakojo apie jų vykdomus projektus, skirtus jauniems žmo nėms, karjeros galimybes, reikalavimus būsimiems darbuoto jams. Organizatoriai ir firmų atstovai stebėjosi, kad į renginį at ėjo tiek klausytojų - į 240 žmonių talpinančią auditoriją susi spietė per 300 studentų.
Reikia idėjų!!!! Turi studentiškų idėjų, tik ne žinai, kaip jas įgyvendinti? Nori suorganizuoti renginių, pateikti projektą, tik nežinai, kaip tai pa daryti? Ateik į VUSA’ą! Ieško sime, galvosime, realizuosime! Arba tiesiog mestelk idėją, min čių, papasakok, kokių projektų, renginukų norėtum sulaukti iš VUSA’os. Na, nepatingėk ir brūkštelk Artūrui Šalčiui soc(a>vusa.lt. skambink tel.: 68 71 44,68 71 45, arba atlėk į VUSA centrinę būs tinę VU Centriniuose rūmuose (Universiteto g. 3, Observatori jos kiemelis). Laukiame!!!
Tapk užsieniečių draugas! VUSA jau antrus metus vyk do mentorių programą. Jos tiks las - studentams, atvykusiems iš užsienio pagal Erasmus/SOCRATES programą, padėti adap tuotis Lietuvos akademinėje ap linkoje. Programoje dalyvauja savanorių studentų komanda, kuri bendrauja su užsieniečiais, padeda spręsti iškilusias proble mas, neaiškumus, organizuoja laisvalaikį. Šiuo metu formuoja
ma komanda, kuri ši projektą vykdytų kitais akademiniais me tais. Jei trokšti veiklos ir mėgsti bendrauti su užsieniečiais - kuo greičiau prisijunk! Rašyk roldecrfū hotmail.com ir intervusatuyahoogroups.com arba skambink tel.: 68 71 44, 68 71 45, ieškok Andriaus Pone lio. Užsuk į VU Centrinių rūmų Observatorijos kiemelį. Ne snausk!!!
Tapk ryšininkas!!! Kiek informacijos gauni per dieną? Bitais, baitais, kilobaitais, raidėmis, garsu, žodžiu? Kiek jos įsimeni? O ką žinai apie VU SA’ą? Ar nori, kad ne tik tu, bet ir kiti žinotų kuo daugiau? Gal tave domina visiškai nauja veik la - ryšiai su visuomene? Tik tu rėk idėjų, ateik ir atsivesk drau gų. Bendradarbiausi su kitomis studentų organizacijomis, galėsi daryti lankstukus, rašyti prane šimus, organizuoti vidinę ir išori nę komunikaciją ir dar labai daug kitų dalykų. Jei nežinai, kas tai yra, sužinosi! Juk tai neskaus minga! Nesnausk, rašyk elektroniniu paštu saulutei3(a)bamba.lt ir ga li tapti labai svarbus!!!
8
2002 m. balandis
Universitas Vilnensis & VUSA
C
Portretas
VUSA užbombarduos projektais
J
Laimė ateina pas tuos, kurie šypsosi
Šiais metais Vilniaus universiteto Studentų atstovybė
kreipėsi į keletą fondų dėl projektų finansavimo.
„Carpe diem". Naudokis šia diena. Čia ir tuojau pat.
Įtrauks naujus narius
Juk niekuomet negalėsi perkloti laiko bėgių: mėgaukis akimirka. Džiaukis tave supančiais žmonėmis, gamta, viskuo.
Agnė GILYTĖ Aistė savęs neįsivaizduoja be draugų, meno ir veiklos. Vilniaus uni versiteto (VU) vokiečių filologijos studentė - ne tik romantiška, bet ir veikli asmenybė. Ši panelė-VU Stu
dentų atstovybės (VUSA) Tarptauti nio ir laisvalaikio komitetų bei parla mento narė. Ji bendradarbiauja su Vilniaus teatrais, ieško ir randa (!) įvairių nuolaidų bei panašių dalykė lių, naudingų studentams. Na, pakaks vardyti nuopelnus. Susipažinkite Aistė Dagytė.
Psichologė. O gal fotografė? Užupio Respublikoje gyvenanti mergina pirmenybę teikia teatrui. Anot jos, teatras-studentų nepelny tai užmiršta meno sritis. Galbūt sim patiją teatrui išugdė mokykla? „Man mokykla (Užupio gimnazija) davė la bai daug. J i pakeitė mano charakterį. Į gerąją pusę“, - šypsosi Aistė. VU studentė neatmeta galimybės tapti mokytoja, psichologe ar fotografe. Ji svajingai šypteli ir patikina, kad dar nėra apsisprendusi.
Nuo R. Cicino iki lengvo metalo Ką skaitei pastaruoju metu? Tokias mažas knygeles „Laimės paslaptys“ ir „Meilės paslaptys“. Tai psichologinio pobūdžio patarimai, kaip gyventi, kad būtum laimingas. Žodžiai, kurie įstrigo ilgam.
Skaitydama knygą visuomet išsira šau įsimintinus, labiausiai patikusius žodžius. Daug jų susikaupė, tačiau įsi mintiniausi - iš J. Ivanauskaitės ro mano „Ragana ir lietus“: „Kodėl žmonės taip gerai jaučiasi vienas kito glėbyje?... Jie visą laiką krenta. Kren ta ir krenta. Ir tik vienas kitą apsika binę sustoja. Liaujasi kritę“. Mėgstamiausias Jilmas. „Beldžiant įdangaus vartus“.Žiū rėjau jį penkis kartus. Labai geras fil mas. Jis ir rimtas, ir linksmas. Tai fil mas su mintimi.
Kokios kompaktinės plokštelės da bar yra tavo grotuve? Šiuo metu klausausi klasikos, regi muzikos, bliuzo. Mėgstu įvairius sti lius. Nuo klasikos iki lengvo metalo. Ką manai apie Rytį Cianą? Nevirškinu (ir susigūžia, lyg pati būtų išsigandusi atsakymo). Nepatin ka dėl aprangos. Kiti tegul klausosi, bet aš neketinu to daryti. (Negi mer ginų numylėtinio žavesys blėsta? aut. past.).
Nusišypsok! VUSA parlamentarė gyvenime va dovaujasi posakiu: „Don’t worry, just smile!“ Tiesa. Nuo jos veido niekuo met nenuslysta šypsena. Bene dėl to, kad j i tiki, jog svajonės pildosi. Nors pa ti ir segi laikrodį (neseniai gavo dova nų), tačiau mano, kad žmogus be laik rodžio-laimingas žmogus. „Nepraras ti laiko pojūčio mane įpareigoja veikla - juk vėluoti blogai“, - teisinosi Aistė.
Saldu kaip du medų Kalbantis paaiškėjo, kad A. Dagy tė - smaližė. Štai įrodymai. Citrina ar cukrus? Cukrus. Ką dažniausiai užsisakai kavinėje ar bare? Tiesą sakant, priklauso nuo to, kiek turiu pinigų. Dažnai užsisakau arbatos, vyno arba ledų. Kokius ledus mėgsti labiausiai? Karamelinius (mmm...). Kai laimi blogis, tenka susimąstyti Romantiška panelė dažnai juokia si. Jos svajonės - nei didelės, nei ma žos. Viena jų - nukeliauti į Japoniją. Tapusi nematoma ji stengtųsi įgyven dinti kelias svajones, tačiau patikino, kad jokių slaptų ir intriguojančių kės lų nepuoselėja. Apskritai Aistė - tei giamas žmogutis. Kada įdomiau - kai laimi „geriečiai“ ar „blogiečiai“? Linksmiau, kai laimi savi žmonės (save ji priskiria prie „geriečių“ - aut. past.). Kai laimi blogis, gali apie kai ką susimąstyti (čia Aistė liko paslap-
Kas apie studentus rašoma aukštojo mokslo įstatyme? STUDENTAS (pagal 21 straipsnį) - asmuo, studijuojantis aukštojoje mo kykloje pagal nuosekliųjų studijų pro gramą.
STUDENTŲ TEISĖS IR PAREI GOS (pagal 49 straipsnį): Studentai turi teisę: 1. Studijų metu naudotis auditori jomis, bibliotekomis, laboratorijomis, ki ta studijų įranga bei priemonėmis; 2. Pasirinkti studijų programą, dės tytoją (kai tą patį dėsto keli dėstytojai), studijuoti pagal individualias studijų programas; 3. Vertinti studijų programos ir jos realizavimo kokybę bei kreiptis j fakul teto (prireikus ir į aukštosios mokyklos) administraciją dėl žinių įvertinimo; 4. Nutraukti ir atnaujinti studijas sta tuto nustatyta tvarka; 5. Gauti su studijomis susijusią in formaciją; 6. Laisvai reikšti savo mintis ir pa žiūras; 7. Dalyvauti aukštosios mokyklos sa vivaldoje;
8. Rinkti studentų atstovybę ir būti išrinktais į ją; 9. Laisvai burtis į klubus, draugijas, studentų visuomenines organizacijas; 10. Kreiptisįginčųnagrinėjimokomisiją dėl savo interesų pažeidimo; 11. Naudotis įstatymų, aukštųjų mokyklų statutų bei kitų teisės aktų nu statytomis kitomis teisėmis. STUDENTŲ DALYVAVIMAS AUKŠTOSIOS MOKYKLOS SAVI VALDOJE (pagal 51 straipsnį): 1. Aukštosios mokyklos studentų interesams atstovauja studentų atsto vybė. Atstovybę sudaro visuotinio stu dentų susirinkimo (konferencijos) iš rinkti studentai. Studentų atstovybės narių rinkimo ir jos veiklos principai nustatomi aukštosios mokyklos statu te. Atstovybės veikia pagal studentų vi suotinio susirinkimo (konferencijos) patvirtintus įstatus, kuriuos registruo ja universiteto rektorius (kolegijos di rektorius). 2. Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, jei jame da
Nuo Aistės veido niekuomet nenuslysta šypsena. V Naujiko nuotr.
tinga). Tai irgi duoda naudos. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera.
Aistės meilės ir laimės paslaptys Ar esi patenkinta dabartiniu savo gyvenimu? Taip (atkirto trumpai ir užtikrin tai - aut. past.). Kaip tave vadina artimi žmonės? Buvo Saulių, Saulyčių, Zuikių, ta čiau išskirtinių pravardžių niekuomet neturėjau. . Ir buvai įsimylėjusi? Meilė labai svarbi mano gyvenime, tačiau įsimylėjusi nebuvau. Draugų, ži noma, buvo. Aš esu, na... filologė... romantikė. Siekiu idealo ir jei jo neat randu, nemanau, kad tai yra meilė. Kas yra meilė? Labai sunku įvardyti. Vienu žo džiu negali pasakyti Tai turėtų būti žmogus, su kuriuo tikrai norėtum pra gyventi visą gyvenimą. Visų pirma jis turėtų būti draugas, na, kuriam galė tum viską pasakyti, o ne vien tik sek so partneris. Pirmasis bučinys - įsimintinas įvy kis? Palauk, pagalvosiu... Su kuo čia buvo?... Mmm.. .nelabai įsimintinas. Myli save? Taip. Jei nemyli savęs, negali my lėti ir kitų. Kokia smulkmena atgrasytą tave nuo žmogaus? Jei žmogus patinka arba jį myli, tai gali prisitaikyti prie kiekvieno bruožo. Nėra tokios savybės, kurios tikrai nemėgčiau ir ji mane atbaidy tų nuo žmogaus. Ar ryžtumeisi užkalbinti tau patikusį nepažįstamąjį? Kiek padvejojusi filologė teigia mai linktelėjo galva (vaikinai, dėme sio!).
lyvauja daugiau kaip pusė visų studen tų (visų konferencijos delegatų). Visuo tinio studentų susirinkimo (konferen cijos) sprendimai laikomi priimtais, jei už juos balsavo daugiau kaip pusė susi rinkime (konferencijoje) dalyvavusių studentų. STUDENTŲ ATSTOVYBĖ (pa gal 52 straipsnį): 1. Studentų atstovybės įstatuose tu ri būti nustatyta studentų delegavimo į aukštosios mokyklos ar jos padalinių savivaldos institucijos tvarka. Studen tų atstovai dalyvauja savivaldos insti tucijų veikloje su sprendžiamojo bal so teise. 2. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš aukštosios mokyklos irjos padalinių savivaldos ins titucijų visais klausimais. 3. Aukštoji mokykla remia studen tų atstovybę, skiria lėšų atstovybės veik lai finansuoti. 4. Studentų atstovybė turi teisę iš reikšti savo nuomonę visais studen tams rūpimais klausimais ir aukštosios mo kyklos statuto nustatyta tvarka pareikalauti dar kartą svarstyti aukštosios mo kyklos savivaldos institucijų priimtus sprendimus.
Valstybinė jaunimo reikalų taryba paskelbė Jaunimo neformalaus ugdy mo projektų finansavimo 2002 metais konkursą. Konkursu buvo siekiama didinti ir plėtoti jaunų žmonių kompetencijas, padedančias sėkmingai integruotis į vi suomenę. Konkursui pateikti projek tai, kuriais norima įgyvendintijaunimo individualaus ugdymo ir lavinimo pro gramą su 5 - 25 žmonių grupėmis. Konkuruojančiais projektais pirmiau sia siekiama ugdyti jaunimo pilietiniussocialinius įgūdžius, reikalingus akty viam visuomeniniam gyvenimui, mokslui bei darbui. VUSA pateikė projektą „Naujų narių įtraukimas į visuomeninę veik lą“. Šiuo projektu ketinama įtraukti
naujus narius į organizacijos bei jos ne formalių grupių veiklą, suteikti jiems būtinų įgūdžių, žinių, kurie padėtų iš spręsti organizacijos ir karjeros plana vimo klausimus. Taip pat tikimasi iš spręsti vieną iš aktualiausių - jaunimo integracijos į visuomenę - problemų. Toliau bus plėtojamas bendradarbia vimas su visuomeninėmis VU organi zacijomis: ELSA Vilnius, AISEC Vil nius, LiMSA Vilnius ir kt. Projektas vyks keliais etapais: kuratorių rengimas apmokymuose, informacinė knyga, kuratorių darbas fakultetuose su pir makursiais, fakultetų seminarai, mentorių programa, neformalios grupės veiklos plėtojimas - VUSA fotoklubo paskaitos. Projektu bus siekiama padėti stu dentams pirmakursiams adaptuotis bei įtraukti juos į VUSA veiklą. Projektas pateiktas ir Vilniaus jau nimo organizacijų sąjungai „Apskrita sis stalas“ (VJOS AS).
Kvies užsieniečius Rugsėjį planuojama tęsti VUSA tradicijas ir organizuoti jau 5 tarptau tinę VUSA savaitę, kurios tema „Na cionalinio identiteto išsaugojimas Eu
ropos Sąjungoje“. Finansavimo prašo ma iš Jaunimo tarptautinės bendradarbiavimo agentūros (JTBA). Ši konfe
rencija - 2001 m. rugsėjo 30 d. - spa lio 7 d. vykusio tarptautinio studentų susitikimo „Nevyriausybinės organiza cijos bei jų įtaka integruojantis į Euro pos Sąjungą“ tęstinis projektas, kuria me bus akcentuojama nedidelių šalių nacionalinio identiteto išsaugojimo te matika sparčiai besivienijančioje ir be siintegruojančioje demokratinėje Eu ropoje. Tarptautiniame susitikime dalyvaus Europos šalių - tiek ES tikrųjų narių, tiek asocijuotų narių, tiek dar tik be siekiančių narystės šioje organizacijo je - universitetų studentų organizaci jų lyderiai. Su kai kuriomis užsienio studentų organizacijomis- šio projek to dalyvėmis santykiai užmegzti jau prieš keletą metų ir sėkmingai palai komi iki šiol. Tarptautinio susitikimo metu bus dirbama grupėmis, teorinį įvadą skai tys visuomeninių organizacijų, valsty binių institucijų atstovai, turintys dar bo organizavimo patirties. Rezultatai bus apibendrinti bendrame susirinki me ir specialiai išleistame leidinyje.
Ugdys pilietiškumą Dar viena paraiška pateikta į Balti jos Amerikos partnerystės programą. Šio projekto pagrindinis tikslas - tarp
studentų ugdyti savivaldos, kaip de mokratijos garanto ir pilietiškumo, ver tybes, neapsiribojant tik vadovėliuose dėstomomis žiniomis. Visame pasaulyje studentai yra ak tyviausia ir labiausiai organizuota vi suomenės dalis. Daugiausia reikšmės formuojant studentišką politiką turi studentų savivaldos. Tam, kad studen tų savivaldos kuo geriau galėtų atlikti pagrindinę funkciją - atstovauti stu dentams visuose valdžios lygiuose, bū tinas organizacijose visuomeninį dar bą dirbančių žmonių apmokymas.
VUSA inform.
Studentai su LR Vyriausybės atstovais diskutavo dėl Švietimo reformos eigos Kovo 27 d. LSS prezidentė Diana Skučaitė, VUSAprezidentas Mindau gas Reinikis ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų (VPU, KU, ŠU, LŽŪU, KTU, KK, LMA) studentų savivaldų atstovai dalyvavo LSS vykusiame pa sitarime dėl artėjančio susitikimo su LR Vyriausybės atstovais. Kovo 28 d. LSS prezidentė Diana Skučaitė, LSS atstovas ryšiams su vi suomene Dainius Lanauskas, VUSA prezidentas Mindaugas Reinikis, Lie tuvos aukštųjų mokyklų (VPU, KU, ŠU, LŽŪU,'KTU, VDA, KK, LMA) studentų savivaldų atstovai rinkosi LR Vyriausybėje. Dėl Švietimo reformos eigos jie diskutavo su LR Ministro Pir mininko patarėju švietimo, mokslo ir kultūros Mausimais Arvydu Juozaičiu, LR Vyriausybės kanceliarijos Švieti mo, mokslo ir kultūros skyriaus vedė ju Linu Vingeliu ir LR Vyriausybės kanceliarijos patarėja švietimo, moks
lo ir kultūros klausimais Ilona Derkintiene. Susitikime studentai teigė, kad aukštosiose mokyklose vis dar yra ne kokybiškų bakalauro, magistro ir dok torantūros studijų, bei įvardijo priežas tis, lemiančias dabartinę nepatenkina mą aukštojo mokslo situaciją (minėtas universitetų valdymas, tarybų neveiks mingumas; taip pat užsiminta apie uni versitetų bei kolegijų statusus, apie bū tinybę reorganizuoti universitetus jungti juos į didesnius struktūrinius vie netus). LR Vyriausybės atstovai paža dėjo, kad bus atsižvelgta į visas Lietu vos studentijos keliamas problemas. Bus peržiūrėti LSS pasiūlymai, kuriais siekiama gerinti aukštojo mokslo pa dėtį Lietuvoje. Baigiantis diskusijaistudentai buvo pakviesti į visas darbo gru pes, kuriose bus svarstomi aukštojo mokslo klausimai. Taip pat nutarta rengti reguliarius valdžios ir studentų atstovų susitikimus.
Primename Kovo 15 d. vykusiame išplėstiniame VUSA parlamento posėdyje buvo pranešta apie šias darbo grupes: 1) norintieji padirbėti su studijų ir stipendijų nuostatais turi kreiptis elektroniniu paštu soc&vusa.lt: 2) kuriama darbo grupė, kuri rūpinsis paskolomis (kreiptis tuo pačiu adresu); 3) tobulinamas interneto puslapis (pasiūlymus teikti tuo pačiu adresu); 4) rengiamas VUSA Meti) veiklos planas; 5) kuriamas VUSA logotipas (pasiūlymus teikti tuo pačiu adresu).
Sveikiname naujakurius! Nuoširdžiausi sveikinimai ką tik Įsikūrusioms EKONOMIKOS bei FILOSOFIJOS fakultetų Studentų atstovybėms!!!!! Kuo mūsų daugiau, tuo visiems geriau!
Gal nori kartu su VUSA išleisti knygą? VUSA, iš visos „dūšios“ sveikin dama studentus tiek su pirmais, tiek su kai kuriems paskutiniais me teliais Universitete, jau du kartus buvo nusprendusi sau ir kitiems pa lengvinti kančias dėl kartais į neviltj varančių klausimų: kas yra kas Vilniaus universitete? Į ką kreiptis pagalbos iškilus sunkumams? Kaip sužinoti studentams gyvybiškai svarbius adresus, telefonus? Kaip rasti tam tikrą informaciją? Tokiais atvejais VUSA studentams dova nodavo (dažniausiai rugsėjo 1-ąją) mielą knygelę „Studentiško gyve nimo vadovas“. Vadovas yra puikus pagalbinin kas, kad atvykę j Vilnių studentai ne sijaustų svetimi, greičiau pajustų stu dentiško gyvenimo privalumus. Vadove gali rasti studentų him ną „Gaudeamus“, Universiteto is
toriją fakultetų studentų atstovybių, kitų studentų organizacijų, studen tiškų švenčių pristatymus, pasiskai tyti apie studijų sistemą, galimybes studijuoti užsienyje, mokesčių už studijas, stipendijų politiką, viską apie LSP, bendrabučius, bibliotekas, laisvalaikį, sveikatą („alkoholis - ne brolis“), internetą ir kt. Tikrai tai žinai, jei knygelę skai tei, vartei ar bent draugai davė pa laikyti rankose. Bet gal tau kas nors nepatiko? Gal kažko trūko? O gal šiaip turi idėjų, kaip rengti panašius leidinukus? Ateik į VUSA’ą su glėbiu idėjų! Mat čia rengiamas dar vienas „Stu dentiško gyvenimo vadovas“. Jei gražiai paprašysi, priimsime tave į darbo grupę ir tapsi knygelės ben draautoris! Nedelsk! Laukiame tavęs!
Išliek savo meną ant VUSA sienų! Jei turi miklią ranką, aštrų liežuvį, šiek tiek popieriaus, kokį nors rašiklį - dumk į VUSA’ą. Mat VUSA ieško studenčioko, kuris ga lėtų nupiešti VUSA narių šaržus. Brūkšt, brūkš, ir tavo šaržai puoš VUSA sienas arba puikuosis laikraštyje „Universitas Vilnensis“. Nedvejok! Ir tu tapsi žvaigžde! Rašyk: Artūrui Šalčiui soc@vusa. fe. skambink 68 71 44,68 71 45 arba užsuk į Centrinių rūmų Observatorijos kiemelį.
Iškeisk „baraką“ į „profilaką“ Vaida MORKŪNAITĖ Savanoriška „tremtis“ į Studentų sveikatingumo centrą užtruks 18 die nų ir kainuos tik 100 litų! Kol būsi vadi namajame profilaktoriume, nereikės mo kėti bendrabučio mokesčio. Be to, jei sulaukei svečių, ir jiems bus suteiktas stogas profilakto riumo viešbutėlyje. Sutilps iki 50 žmogučių (gal išsyk pasirūpink pa laikymo komanda?). Ko reikia, jei nori sutaupyti pinigų, būti sotus, sveikas, žvalus ir be jokių nervų leisti studentiškas dienas? Taigi: • buk studentas (turėk LSP); • turėk ambulatorinę kortelę arba gydytojo siuntimą; • pasiimk siuntimą-rekomendaciją iš Studentų atstovybės. Jei kas nors neaišku, kreipkis į VUSA (tel. 68 71 45) arba tiesiog į Sveikatingumo centrą (Olandų g. 51, tel. 25 42 09).
Susikrauk būtiniausius daiktelius ir - pirmyyyn!!!
Vyko seminaras „be batų“ Kovo pabaigoje Vilniuje LSS surengė seminarą „Vidinė komu nikacija organizacijoje". Dalyvavo „ryšininkai" iš Vilniaus, Kau no bei K1aipėdos aukštųjų mokyklų. Seminarą vedė LSS „ryšinin kė" Vaida Bielskytė. VUSA'ai atstovavau aš, VUSA Informacinio komiteto narys justas įaskonis. Dar kitaip šį seminarą buvo gali ma pavadinti „seminaru be batų" arba „nusileiskime ant žemės", nes seminaro dalyviai basi buvo susėdę ant grindų ratu.
Justas JASKONIS Svarstėme įvairias vidines ko munikacijos problemas, aptarėme įvairiausių informacijos kanalų trūkumus ir privalumus. Bandėme nustatyti, ar efektyvus informaci nis pranešimas. Analizavome, kaip vyksta komunikacija tarp univer sitetų studentų atstovybių, iš kur
9
Universitas Vilncnsis & VUSA
2002 m. balandis
gaunama nauja informacija apie jų veiklą. Paaiškėjo, kad daugiausia informacijos ateina per asmenines pažintis, susitikimus bei seminarus. Daug pavyko pasimokyti iš senų, gerai pažįstamų dalykų. Seminaro dalyviai ne tik gavo naujos informacijos, bet ir dali josi asmenine patirtimi, be to, puikiai praleido laiką ir užmez gė naudingų pažinčių.
Pristatome kandidatą į VUSA prezidentus Esu Marius Zabielskas. Vilniaus universiteto Studentų atstovybės veikla užsiimu nuo 1997 metų. Trejis metus bu vau VUSA parlamento narys, vienerius metus - VUSA par lamento pirmininkas ir vienerius metus - VUSA aktyvus narys. Puikiai išmanau organizacijos darbo metodus bei veiklos principus. Esu įsitikinęs, kad turiu bendrą viziją, ir žinau, kokios yra VUSA veikimo galimybės ir su kokiomis problemomis ji susiduria. Atsižvelgdamas į VUSA narių pastabas bei siūlymus, sieksiu, kad būtų tęsiama iki šiol vykdy ta VUSA veikla. VUSA turėtų išnaudoti savo potencialą, didin dama įtaką vidinėse Vilniaus universiteto struktūrose, taip pat tarp studentų, kurių atėjimas į organizaciją taptų natūraliu pa pročiu. Čia pagrindiniai atramos taškai yra VUSA Informacinis, Akademinis, Socialinis komite tai ir jų raiška. Išskirtinis dėme sys turi būti skirtas VUSA įvaiz džio formavimui, nes tai - neat
siejama viešųjų ryšių įgyvendini mo dalis. VUSA privalo ir toliau plėtoti bei tobulinti tarptautinių santykių, projektų vadybos sritis, plėsti bendradarbiavimo su kito mis panašaus pobūdžio organi zacijomis, suinteresuotais fizi niais ir juridiniais asmenimis ga limybes, taip siekdama realizuoti lobistinę veiklą. Studentai, fakul tetų studentų atstovybės turi do mėtis bei formuluoti pozicijas svarbiausiais VUSA valdymo, veiklos vykdymo klausimais. Reikia, kad organizacijos na
Marius Zabielskas V Naujiko nuotr.
riams būtų suformuota erdvė re alizuoti idėjas ar vykdyti kasdie nę veiklą. Tikiuosi, kad mano patirtis, noras kryptingai ir konstrukty viai veikti leis pasiekti kokybiš kų rezultatų. VUSA ir toliau for muotųsi ir vystytųsi kaip studen tų interesams bei teisėms atsto vaujanti, sėkmingą lobistine veiklą savo bei studentų naudai vykdanti studentiška jaunimo organizacija. Pagarbiai Marius Zabielskas
Ei, studente, ar žinai, kad pagal studijų nuostatus... ...jei esi pažangus klausytojas arba derini studijas pagal kelias studijų programas, po vienų nuosekliųjų studijų metų tau gali būti sudaryta individuali studijų programa? ...dieninių studijų semestro kalendorinė trukmė yra 20 sa vaičių, iš jų 4 savaitės skiriamos egzaminų sesijai - egzaminams ir įskaitoms laikyti. Rudens se mestro studijos prasideda rug sėjo 1 d. ir trunka iki sausio 26 d. Žiemos egzaminų sesijos laikas - gruodžio 22 - 24 d. ir sausio 2 d.- 26 d. Kalėdų atos togos - gruodžio 25 d. - sausio 1 d. Žiemos atostogos - sausio 27 d.-vasario 3 d. Pavasario se mestro studijos prasideda vasa rio 4 d. ir trunka iki birželio 30 d. Egzaminų sesijos laikas birželio 3 - 30 d. Viena šio se mestro savaitė skiriama Velykų atostogoms. Nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. - vasaros atos togos?
...auditorinis darbas negali trukti ilgiau kaip 8 vai. per dieną?
...jau per pirmą paskaitą da lyko dėstytojas turi pateikti dės tomo dalyko (kurso) programą? Programoje turi būti išdėstytas kurso turinys, nurodyta jo apim tis, studijų darbo formos ir atsi skaitymo reikalavimai, pateiktas studijoms reikalingos literatūros sąrašas ir būtini studijų metodi niai nurodymai. ...jei negali į egzaminą (įskai tą) atvykti dėl ligos arba kitos svarbios priežasties, fakulteto dekano (instituto, centro vado vo) gali prašyti egzaminą leisti laikyti per egzaminų sesiją metu arba pratęsti egzaminų sesiją? Egzaminų sesija pratęsiama ne daugiau kaip vieną mėnesį, skai čiuojant nuo naujo semestro pradžios. Apie neatvykimo į eg zaminą (įskaitą) priežastį priva lai per tris darbo dienas nuo tvarkaraštyje numatytos egzami no (įskaitos) datos pranešti de kanatui (instituto, centro admi nistracijai) ir iki dekanato (ins tituto, centro administracijos) nustatyto laiko pateikti pateisi namąjį dokumentą.
...iki semestro pradžios priva lai registruotis į to semestro pa sirenkamuosius ir laisvuosius da lykus? Pavasario semestro pasi renkamųjų ir laisvųjų dalykų re gistracijos galutinis terminas yra gruodžio 1 d., o rudens semest ro - gegužės 1 d. Pirmo studijų semestro klausytojai į pasirenka muosius ir laisvuosius dalykus privalo registruotis per pirmas dvi semestro savaites.
...jei nesutinki su egzaminavi mo tvarka ir (ar) su egzamino (įskaitos) įvertinimu, turi teisę ne vėliau kaip per tris dienas nuo eg zamino (įskaitos) įvertinimo pa skelbimo motyvuotu raštu kreip tis į fakulteto (instituto, centro) egzaminų apeliacinę komisiją? Egzaminų apeliacinę komisiją iš 3 - 5 narių trejiems metams sudaro fakulteto (instituto, centro) tary ba. Komisijoje turi būti bent vie nas studentų atstovas.
...paskelbus galutinį paskaitų tvarkaraštį, turi teisę išsiregist ruoti iš pasirinktų dalykų ir j jų vietą, jei yra galimybė, pasirink ti kitus, bet ne vėliau kaip po penkių prasidėjusio semestro darbo dienų?
...akademines skolas leidžiama likviduoti per vieną mėnesį nuo ki to semestro pradžios? Studentui, kuriam egzaminų sesija pratęsta, akademinėms skoloms likviduoti skiriamas vienas mėnuo nuo pra tęsimo paskutinės dienos.
...kiekvieną per sesiją neišlai kytą egzaminą (įskaitą) leidžia ma perlaikyti du kartus? Egzami ną (įskaitą) perlaikant antrą kar tą, sudaroma studijų rezultatų vertinimo komisija. Studento motyvuotu prašymu komisija gali būti sudaroma perlaikant ir pir mą kartą. ...vieno arba dviejų egzaminų (įskaitų) nelaikiusių arba neišlai kiusių nuosekliųjų studijų progra mų klausytojų prašymu fakulte to dekanas (instituto, centro va dovas) fakultetų (institutų, cen trų) tarybų nustatyta tvarka gali leisti vieną kartą pakartoti atitin kamų dalykų (dėstomų kursų) studijas ir tęsti studijų programos vykdymą? Tokiu atveju šių aka deminių skolų likvidavimo termi nas atidedamas vieneriems me tams. Kursus kartojantys studen tai laikomi skolininkais. ...Vilniaus universiteto klausy tojai gali vienu metu studijuoti ir kitose pripažintose aukštosiose mokyklose? Vilniaus universiteto klausytojai dalį studijų programos reikalavimų gali įvykdyti kitoje aukštojoje mokykloje. Studijos ki tose aukštosiose mokyklose gali būti pripažintos (įskaitytos) kaip Vilniaus universitete vykdomų nuosekliųjų studijų programų da lis. Studijų kitose aukštosiose mo kyklose pripažinimo tvarką nusta to Universiteto senatas. ...kitose pripažintose aukštosio se mokyklose studijavęs asmuo gali būti priimtas į tos pačios kryp ties Vilniaus universiteto studijų programos studijas, jeigu kitoje aukštojoje mokykloje yra įvykdęs Vilniaus universiteto studijų pro gramos dalies reikalavimus?
Turi gerai žinoti savo teises, kad galėtum deramai jas apginti! Ne pamiršk, kad morališkai tave vi sada palaiko VUSA!
10
Universitas Vilnensis & VUSA
2002 m. balandis
Kaip VUSA futbolininkai gėrė alų iš „sidabrinės“ taurės VUSA'ai atstovavusi futbolo komanda Įaunųjų konservatorių futbolo taurės turnyre iš kovojo antrą vietą! Būtent iš laimėtos taurės liejosi pergalės alus vakare šventusiems fut bolininkams. Jei turnyras būtų buvęs rimtesnis, ant kaklų neabejotinai kabotų sidabriniai medaliai. Bet apie viską iš pradžių.
Gerda INČIŪRAITĖ
Jau antrąkart surengtame Jaunųjų konservatorių futbolo taurės turnyre šįmet dalyvavo septynios komandos jaunųjų nacionaldemokratų, jaunųjų krikščionių demokratų, jaunųjų kon servatorių, jaunųjų liberalų, tarptauti ninkų, teisininkų bei VUSA narių. VUSA garbę gynė iš įvairių Vilniaus universiteto fakultetų suburta aštuonių studentų komanda. Tačiau „futbo lininkai“ nesusibūrė atsitiktinai-kon servatorių turnyre laurais apvainikuo
ti studentai jau metai iš metų ištikimai laikąsi tradicijos ir kiekvieną sekmadie nį (na, galbūt išskyrus liūčių, audrų bei pūgų periodus) kelia dulkes Saulėte kio stadione. Galbūt profesionalus ko mentatorius čia reikšmingai pabrėžtų, kad „vyrai buvo gerai susižaidę“. Kelias iki taurės nebuvo lengvas, nors ir neilgas - futbolininkai VGTU sporto salėje žaidė šešias valandas (nuo 10 iki 16 valandos). Vienerios rungty nės truko du kėlinius po dešimt minu čių. Vien VUSA komandai aikštelėje teko pasirodyti penkis kartus (neskai čiuojant apdovanojimų ceremonijos). Tiesa, vienerios rungtynės VUSA
Tautinių mažumų problemos Tatruose Balandžio 6-14 d. keli žmonės iš VUSA'os išvyko į Zakopanę (Lenkija), į tarptautinį Varšuvos universiteto Studentų atstovy bės organizuotą kasmetinį seminarą, skirtą Europos Sąjungos na rių bei šalių kandidačių tautinių mažumų problemoms. VUSA'ai atstovavome trise - Artūras Šaltis, Marius Zabielskas ir puikiai lenkiškai kalbanti VUSA administratorė Neringa Žekytė.
Kelionė iki gražaus kurortinio kalnų miestelio nebuvo itin ma loni - 20 valandų tratėdamas au tobusu ar traukiniu nepailsėsi. Tačiau tik atvykusius mus iškart pasitiko lenkų grupės atstovai ir nuvežė į nedidelį viešbutėlį. Są lygos jame tikrai buvo geros. Jau pirmą vakarą stebėjome kolegų iš Čekijos teatralizuotą prisistatymą ir, be abejo, turėjo me galimybę susipažinti. Dalyvių būta iš įvairių Italijos, Čekijos bei Lenkijos universitetų. Čia savo darbą padarėme - užmezgėme tikrai naudingų kontaktų, tarė mės dėl bendrų projektų, progra mų. Rudenį tikimės daugelį se minaro dalyvių pamatyti Lietu voje - tarptautinėje VUSA savai tėje. Antrą seminaro dieną prasi dėjo darbas. Buvo rengiamos diskusijos, paskaitos bei žaidi mai. Ypač įdomu buvo paben drauti su Lenkijos Vyriausybės atstove, gerai išmanančia tauti nių mažumų padėtį. Sutikome, kad ir Lietuvoje, ir Lenkijoje ne mažai problemų yra su čigonų bendruomenėmis. Tačiau nuste bino gana keistas lenkų požiū ris į lietuvių mažumas Lenkijo je ir lenkų mažumas Lietuvoje. Lektorė akcentavo sunkią len kų padėtį Lietuvoje, jų varžomas teises bei per menką Lietuvos valdžios dėmesį. Tačiau išsamiau paanalizavus abiejų mažumų padėtį tiek Lietuvoje, tiek Len
kijoje, lektorė taip ir nesugebė jo pagrįstai motyvuoti savo nuo monės. Įsimintinas susitikimas buvo ir su Zakopanės miesto merijos atstovais - su jais kalbė jomės apie miestelio turizmo strategiją bei planavimą. Čia svečiai susilaukė nemažai kriti kos iš italų, kuriems, kaip ir mums, buvo labai keista, kodėl eidamas į klubą ar barą ir mo kėdamas tam tikrą mokestį už įėjimą, dar turi atskirai mokėti už rūbinės paslaugas, „gyvą“ muziką bei bėgiojimą į tualetą. Dirbant grupėmis teko imi tuoti šalies piliečių ir tautinių ma žumų santykius. Čia svarbią reikšmę turėjo ne tik vaizduotė, bet ir ES tautinių mažumų poli tikos išmanymas, šalių kandida čių šios srities situacijos analizė. Zakopanėje turėjome nema žai laisvo laiko bei pramogų - vi sus stebino ir džiugino ekskur sijos į Zakopanės ir Slovakijos kalnus. Tokio grožio Lietuvoje tikrai nepamatysi ir nepajusi varginančio, bet verto kopimo tikslo link. Beje, (kaip ir dauge lyje kitų sričių), lietuviai buvo ypač iniciatyvūs. Pasisekė aplan kyti garsiąsias druskų kasyklas netoli Krokuvos bei jos nuosta bų senamiestį. Matyti vaizdai ir įspūdžiai dar ilgai vilios atgal. Taip ir padarysime - tik tokia proga kitais metais bus suteikta kitiems aktyviems VUSA na riams.
komandai buvo kiek trumpesnės VUSA futbolininkams aikštelėje te ko susitikti su jaunaisiais krikdemais. O pastarieji (chm, kaip čia pasakius?), turnyrą pradėję su lengvabūdišku ir kiek neblaiviu požiūriu į gyvenimą, ėmė mušti įvarčius į savo vartus ir net nebandė dėl to slėpti džiugesio. Tei sėjas, kuriam tikriausiai tai pasirodė įtartina, pergalę skyrė VUSAkomandai ir nutraukė rungtynes įpusėjus antram kėliniui. Nors jau ir tuomet re zultatas nebuvo apylygis - 9:0 (aišku, VUSA naudai). VUSA komandos pergalė vertin gesnė atrodo ir dėl to, kad jos vartus
„Sidabrinė“ taurė - jau musų rankose! po sužaistų dviejų rungtynių gynė (ir gana gerai gynė!) ne prieš turnyrą su rastas vartininkas, o komandos puolė jas. Jį komandos draugai į vartus įstū mė po to, kai tikrasis vartininkas per rungtynes su konservatoriais susilau žė mažąjį rankos pirštą ir, susirinkęs daiktus, nukulniavo pas medicinos se selę. Jei ne šis įvykis, galbūt finale VUSA nariai nebūtų praleidę į var tus dviejų lemiamų nacionaldemok
ratų įvarčių. Būtent po pergalės priešVUSA komandą 2:1 nacionaldehiokratai užkopė ant aukščiau sios apdovanojimų pakylos. VUSA buvo antra, o teisininkai treti. VU SA futbolininkai buvo apdovanoti taure, kamuoliu, knyga apie Lietu vos futbolą bei pompomis kamuo liui. Taurė pravertė tą patį vakarą- dai ningai nusiteikę futbolininkai iš jos simboliškai gėrė pergalės alų.
Rašė sutartis ir klausė ukrainietiškų dainų Balandžio 9 - 13 d. Mask voje vyko Eurazijos šalių uni versitetų studentų atstovybių suvažiavimas. Šį kartą jis su tapo su IX tarptautine moksli ne konferencija jauniesiems mokslininkams ir aspirantams „Lomonosov 2002".
Aleksejus MAKARENKO Savo universitetams atstovavo stu dentai iš NVS šalių, Lietuvos, Lenki jos, Vokietijos, Italijos, JAV ir Portuga lijos. VU ir VUSAai šiame kongrese at stovavau aš, Tarptautinio komiteto pir mininkas Aleksejus Makarenko. Pagrindinės problemos, kurias ban dė spręsti apskirtojo stalo dalyviai - pa saulinė globalizacija, integraciniai pro cesai tarp NVS ir Baltijos šalių. Ypač buvo susidomėta studentų atstovybių ir sąjungų bendradarbiavimu. Suvažiavime visi labai domėjosi Lie tuvos pažanga stojant į NATO ir ES. Bu vo aptarti Karabacho, Gruzijos ir Rusi jos konfliktai bei jų sprendimo būdai. Būtent čia VUSA pasirašė bendra darbiavimo sutartis su Novosibirsko, Ka
ragandos, Kijevo, Odesos bei Jerevano universitetų studentų atstovybėmis. Be to, VUSA oficialiai pakviesta dalyvauti jaunimo festivalyje 2003 metų rugpjūtį Maskvoje. Buvo nuspręsta įkurti Eurazijos ša lių universitetų studentų atstovybių in formacini centrą Kijeve, nes visi studen tai pripažino, kad šiuo metu pagrindinė bendravimo problema - informacijos stoka. Taip pat buvo nuspręsta organizuoti VUSA ir Ukrainos (Kijevo, Odesos, Lvovo) universitetų studentų atstovybių atstovų seminarą, kuris vyks gegužės 15 d. Kijeve. Planuojama aptarti bendra darbiavimo galimybes, pasidalyti patir
timi ir parašyti keletą tarptautinių pro jektų. Gegužės pradžioje į Lietuvą atvyks de legacija iš Lenkijos Torunės universiteto. O VUSA šiais metais į Vilnių pakvietė delegaciją iš Maskvos valstybinio univer siteto studentų sąjungos. Viešnagės me tu bus pasirašyta abiejų universitetų ben dradarbiavimo sutartis. Maskvoje buvo kalbama ne tik apie reikalus. Per nacionalinius vakarus ste bino azerbaidžaniečių šokiai ir merginų iš Ukrainos dainos. Grįžome namo su viltimi kitą kartą susitikti tokiame pat studentų atstovybių kongrese, kuris ki tais metais galbūt bus surengtas Vilniu je-
Rusijoje kalbėjome angliškai Kovo 28-29 d. Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Teisės fakultete vyko tarptautinė studentų teisi ninkų konferencija „Privati ir viešoji teisė". Į renginį atvyko 170 dalyvių iš 65 universitetų ir 15 šalių. Prane šimą pristatėme ir mes - Vilniaus universiteto Studentų atstovybės nariai Rūta Virbickaitė, Jekaterina Bortkevič, Artūras Šaltis ir aš, Marius Zabielskas.
Marius ZABIELSKAS Kelionės tikslas nebuvo vien dalyvauti konferencijos darbo grupėse. Bendraudami su kolegomis iš kitų universitetų užmezgė me nemažai naujų ryšių, įdomių pažinčių, ku rios tikrai pravers rengiant VUSA projek tus. Piktų bobulių nesutiko Lankantis viename iš seniausių Rusijos miestų, vis dėlto daug kas buvo netikėta, ste bino. Tik atvykus j Peterburgą į akis iš karto krito miesto gatvių purvas, šiukšlynai ir ne tvarka. Tik miesto centre šiek tiek tvarkin giau. Tokie „vaizdzeliai“ garsėjančio kultū ra irmenn miesto tikrai nepuošia. Stebino ir Rusijos žmonės. Įsivaizduo ji, kaip. įlipęs j troleibusą, metro ar „električką“, tuoj pat susidursi su minia besi stumdančių, besikeikiančių, piktų bendra keleivių. Įsivaizduoji, kaip pats imsi grum tis, šaukti ant kojos užlipusiam vaikėzui... Nieko panašaus! Žmonių daug, tačiau visi ramūs, tylus ir niūrūs. Nėra pikti), nepaten kintų bobučių, nekyla kivirčų, konfliktų, muštynių - visur tik vienodi, abejingi vei dai. Ir šauk nešaukęs - nebent koks milici ninkas ar kariškis, kurių ten apstu, atkreips dėmesį. Bet su jais geriau nejuokauti. Štai tuomet ir pradedi pasiilgti lietuviškų trolei busų šurmulio...
Dalyvio kortelės - ranka rašytos Atvykę į konferenciją vėl buvome nuste binti „svetingumo“ Dalyviokortelęgavotik VUSA viceprezidentas Artūras Šaltis. Vi siems kitiems buvo įteikti ranka rašyti po pierėliai... Konferencijos darbo grupės buvo su skirstytos pagal skaitomų pranešimų temas. Tačiau viena grupė tūrėjo neapibrėžtą pava dinimą: „Pranešimų anglųkalba grupė“ (mat kit ose grupėse pranešimai buvo skaitomi ru sų kalba - aut. past). Joje dalyvavome mes, kiti iš Vakarų šalių atvykę studentai bei ke letas pranešėjų iš Rusijos regionų. Bibliotekoje - apsauga Teko susipažinti su seniausiu Rusijos fa kultetu, kuris, kaip mus tikino, yra prestižiš kiausias bei populiariausias. Jau prie pat įė jimo susidūrėme su moderniais apsaugos darbuotojais, kurie pageidavo, kad kuotnažiau būtų vaikščiojama į lauką ir atgal, nes apsauga kiekvieną studentą įleidžia ir išlei džia. Nusprendėme pamatyti ir pačią mo derniausią, geriausią tarp visų Rusijos uni versitetų (kaip mums sakė) šio fakulteto bib lioteką. Bibliotekos įėjimą saugo apsaugos detektoriai (tokie patys, kokie stovi mūsų parduotuvėse), o kiekvienoje salėje vaikšt inėja apsaugos darbuotojai. Įdomu, ką jie taip saugo? Ogi teisės knygas ir apie 5 0 kompiu terių. N orėjome ir nuotrauką padaryti tema:
„Grubus apsaugos darbuotojo veidas kny gų šviesos fone“. Deja, buvome nusiųsti pas vyresnybę gauti leidimo. Na, o ten viskas aiš ku... Visai kaip senais tarybiniais laikais. Įdomi ir naudojimosi bibliotekos paslau gomis sistema. Kiekvienas studentas priva lo turėti atskirą skaitytojo bilietą, kuris ilgiau siai galioja vieną semestrą. J į reikia nusipirkti, o kaina priklauso nuo galiojimo termino. Trumpiausias terminas - diena. Už ją tenka mokėti mažiausią kainą - 25 rublius (apie 4 litus). Norintieji pasinaudoti kompiuteriu taip pat turi mokėti atitinkamą mokestį. Paruošė dirvą mainų programoms Žinoma, ne viskas ten taip niūru ir blo gai. Buvome tikrai maloniai nustebinti, kad mus sutiko priimti fakulteto prodekanas, su kuriuo kalbėjomės apie šio ir VU Teisės fa kulteto galimą bendradarbiavimą mainų programų srityje. Mūsų idėjos, siūlymai bu vo mielai išklausyti. Prodekanas susidomė jo ir pasiūlė toliau kartu dirbti. Tikimės, kad ir mūsų universiteto Teisės fakultetas paro dys iniciatyvą dėl mainų programų. Aplankėme ir Vaškinių figūrų muziejų, garsiąją Kūne kamerą didžiuliuose Žiemos rūmuose. Taigi yra Rusijoje tikrai gerų, įspūdingų dalyki). Tai, ką matėme, patyrėme, ką parsi vežėme į Lietuvą, buvo naudinga ir nnuns, ir VUSAai.
Rengė Gerda INČIŪRAITĖ ir Vaida MORKŪNAITĖ
2002 m. balandis
Iš vasaros dienoraščių Kas jau kas, bet gamtininkai tikrai gali pripasakoti įspūdžių iš turtingų vasarų: žygiai, praktikos, ekspedicijos... Tai, ko gera, neišsemiama tema. Prisiminimais iš savo nuosta biausios vasaros norėčiau pasidalyti su mielais „Gamtovėjos" skaitytojais. Kelionės maršrutas: Rusnė - Kamanos - Gyvoliai - Žagarė.
Docentė PAMARIO KRAŠTE Rusnės naktys ...Ir vėl naktį brendame per tirštą rūką, kuris kyla čia pat, iš po kojų, kur išsiraizgiusios Nemuno ir žmogaus sukurtos vandens gys los. Nors aplinkui supa nestandar tinis gamtos grožis ir ramybė, man vis rodosi, kad už kiekvieno krū mo tupi alkanas maniakas; ir vis apsidairau, sušlamėjus kokiai ša kutei, ypač kai nuo pliko stuobrio pakyla būrys juodvarnių ir, suplas noję sparnais, dingsta tirštame rū ke. Tačiau mūsų, dviejų smalsių merginų, niekas neišgąsdina, tik netikėtai užklumpame užsižiopso jusį katiną, kuris, nagais bruoždamas asfaltą, spėriai sprunka nuo nenumatyto pavojaus. Naktį nėra tylos, ją drumsčia griežlių, baublių, žiogelių, nendri nukių, varlių balsai. Šioje vande nų karalystėje gyvena daugybė re tų ir nykstančių paukščių rūšių. Prieš sutemstant, kol dar neprasidėję didžiosios balsų varžybos, vi siškoje tyloje ir ramybėje skendi vai duoklių sodyba. Pro ją į Nemuną vandenis neša Šyša, tačiau jos tėkmė čia labai lėta. Vaiduoklių sodybos šei mininkas, matyt, buvo meno žmogus - tai liudija niekur nematytos akme ninės skulptūros. Atsidūrus tokioje vietoje, apima tikrai keisti jausmai skirtingi dieną ir naktį. Šios vietos net nepavyko nufotografuoti - žinoma, gal tai atsitiktinumas, tačiau kas ne leidžia paspėlioti...
Žvejų sodyba Apie Rusnės žvejų buitį ir kas dienybę daugiau galima sužinoti et nografinėje sodyboje. Įdomi jos įkū rimo istorija - šeima sodybą pavel
11
llniversitas Vilneusis & Gamtovėja
dėjo su sąlyga, kad čia bus įkurtas muziejus. Mums suteikta išskirtinė galimybė prisiliesti prie tikrai senų daiktų - kai kurie nepajudinti po šeimininkų mirties. Daug vokiškų knygų ir paveikslų, tinklai, pintinės unguriams ir nėgėms gaudyti, kur šių - kurėnų laivo irklas, spragilai, 100 metų sulaukę nendrių ryšuliai, perrišti karklų šakelėmis, ir daugy bė kitų įdomių daiktų, turinčių sa vo nepakartojamą istoriją... Kartą vos neteko nakvoti tarp se nų daiktų, nes sodybos šeimininkas Kazimieras Banys jau buvo užraki nęs trobesius ir ruošėsi važiuoti na mo. Gerai, kad kieme pastebėjo mūsų dviračius. Aišku, gal ir neblo gai pailsėti ant šiaudais prikimštų lovų name, kuriame gyveno daug kartų, kuriame dabar tiek daug dul kių, o iš kampo, užversto senais ra kandais, sklinda iš bado nudvėsu sios pelės kvapas.
Ne tik romantika Tačiau nakvoti vis dėlto grįžta me į Rusnaitės ir Pakalnės santa ką, kur globėjiškai pasitinka ir iš lydi „rūpestingas“ Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) direk torius. Kad priprastum prie jo sa votiško humoro, reikia nemažai laiko. O tokiems dalykams kaip tik jo ir neturime. Verčiau aplankyti Rusnę neuž sukant į NDRP Informacinį cen trą. Iš karto važiuoti prie marių pakrantės, į pasaulio kraštą, iš kur matyti Didžiosios Nidos kopos, naktį blyksi Rasytės ir Nidos švy turiai, užsukti į Uostadvario uos tą - polderių muziejų, pavaikščioti po seniai apleistas kapinaites, o paskui vėl ir vėl sugrįžti į mielą Pa mario kraštą...
Uostadvaris - vartai į marias.
Autorės nuotr.
ŽVILGSNIS Į ŠIAURĖS LIETUVĄ Ne mažiau traukia ir nuostabūs Šiaurės Lietuvos kampeliai. Kas met tenka aplankyti vis kitus rajo nus, o kiekvienas savaip unikalus.
Rezervate gausu ne tik šernų Kamanų rezervate, toliau nuo lankytojų akių, pasislėpusi rašyto jo V. Almanio trobelė ir Bebrų muziejus, didžiulė pelkė, Nimfėjų ežerėliai ir salos, apaugusios tankiu mišku... Iš Kamanų ežero, kurio dugnas nuo durpių juodas kaip smala, atsi šakoja kanalai, išvien apaugę pup laiškiais, kad net vandens nesima to. Atsistojus ant rąsto, išniro pel kių senis ir griebė už kojos, tačiau, išsigandęs mano cypimo, pradingo tarp puplaiškių su batu. Grįžau tik su vienu. Lijo. Eglyne susitikau vil ką, kuris pareikalavo pinigų. Paskui pasirodė dar du užsienio piliečiai, kurie dievagojosi, kad nuostabesnio kampelio pasaulyje dar nėra matę. Nesutiko jie pelkių senio! Ir šiaip lankytojai Kamanų rezervate šmiri nėja skersai išilgai, nors oficialiai „Lankyti draudžiama“. Iš miškų sveikatos bei stiprybės sau ir kitiems semiasi žiniuonė vaistažolininkė Jadvyga Balvočiūtė, ku ri gamina vaistažolių mišinius nuo įvairių ligų. Klėtis ir svirnas pilni džiūstančių augalų, kurie skleidžia malonų kvapą. Miegoti tokioje ap linkoje - tikras malonumas.
Miestelis su devyneriomis kapinėmis Netenka užsibūti vienoje vieto je. Kelias veda tolyn. Kitas perlas Šiaurės Lietuvos karūnoje - Žaga rės miestelis, šiek tiek anksčiau už Rygą atšventęs 800 metų jubiliejų. Čia įdomiausias senas parkas, ku rio alėjomis galima patekti į buvu sio dvaro rūmus. Čia pat įsikūręs ge rai žinomas Žagarės žirgynas. Dar viena miestelio įžymybė - senienų muziejus - namelis, apkaltas per amžių iš visų pasviečių surinktais vir tuvės rakandais. Nedidelis miestelis turi net devynerias kapines. Bene įdomiausios yra laisvamanių kapinės ant Žaga rės ozo, kuris aukštai stiebiasi virš aplinkinių lygumų. Gaila, kad tik nedaugelis dalykų liko užfiksuota fotojuostoje, todėl kitus bandžiau sudėti į žodžius -jais taip pat galima daug pasakyti.
Mūsų fakultetas turi kuo didžiuotis Šiais metais Lietuvos mokslų premijų komitetas Gam tos mokslų fakulteto dėstytojui Ernestui Kutorgai kartu su bendraautoriais suteikė Lietuvos mokslo premijos laurea to vardą ir įteikė diplomą už sunkių dešimties metų darbų ciklą „Lietuvos makromicetų ir augalų parazitinių mikromicetų įvairovės įvertinimas". Šis darbų ciklas tęsėsi nuo 1991 iki 2000 m. jame dalyvavo projekto vadovas babil. dr. V. Urbonas, habil. dr. M. Ignatavičiūtė, habil. dr. S. Stanevičienė, dr. B. Grigaliūnaitė ir doc. dr. E. Kutorga.
Laura LEVINSKAITĖ, GMF II k. studentė Darbai surašyti į aštuonias knygas. Idėja išleisti knygas ki lo jau mirusiam ilgamečiui mū sų fakulteto darbuotojui prof. A. Minkevičiui. Šios kny
gos - gera milžiniško darbo pra džia, nes jose aprašyta apie 2 000 grybų rūšių, t. y. maždaug trečdalis visų Lietuvos grybų. Grybus Lietuvoje pradeda ty rinėti XVIII a. pab.-XIX a. pr. Pirmieji moksliniai tyrimai buvo atlikti VU botanikų prof. I. Ži-
libero, Jundzilų. Perkelis šimtus metų sukaupta daug medžiagos apie grybus, kurią reikia palikti ateities kartoms. Vienas iš sunkiausių uždavi nių šiame darbe -apibūdinti grybus. Taip pat reikia ištirti grybų biologiją ir ekologiją. Apibūdinimams naudojama li teratūra iš viso pasaulio. Atliekant šį darbų ciklą bu vo atrasta net keli šimtai naujų grybų rūšių. Ieškoti naujų rūšių nemažai padeda studentai - jos dažniausiai atrandamos per praktikas, atsitiktinai. Pvz., nauja rūšis Otidea phlebophora (Gyslotasis kiškiaausis) buvo atrasta paties doc. dr. E. Kutorgos čia pat Vilniuje, Vingio par ke. Pernai Verkių miškuose at-
Lietuvos mokslo premijos laureatas doc. dr. Ernestas Kutorga. Virginijos Valuckienės nuotr.
rastos trys naujos grybų rūšys. Atradus naują rūšį, neretai ten ka pasukti galvą galvojant jai prasmingą, lietuvišką pavadini mą. Pavadinimai tvirtinami Bo tanikos žodyno komisijos, kurią sudaro botanikai ir lituanistai (5-6 nariai). Pasaulyje šiais darbais labai domimasi, papildomos žinios ne tik apie grybų ekologiją, bet ir apie paplitimą. Tai svarbu suda rant rūšių paplitimo žemėlapius pasauliniu mastu. Bakalauro ir magistro programose studijuo jantys studentai taip pat daug prisideda prie šių tyrimų. Lietuvos grybų tyrimas dar truks gerą dešimtį metų. Mano ma, kad Lietuvoje yra apie 10 12 tūkst. grybų rūšių.
Klaidos atitaisymas
„U.V.“ Nr. 3 nuotraukos, kuriomis iliustruotas straipsnis „Prisiminkime vasarą, arba Puvočių nostalgija“ turi būti prie straipsnio „Ekologijos studijos Švedijoje“. Redakcija atsiprašo autorės.
Puslapį rengė Laura LEVINSKAITĖ laurycka@one.lt
12
Universitas Vilncnsis
2002 m. balandis
C! VITAS KHF VU Kauno humanitarinio fakulteto puslapis
Fakultetas išsirinko trečią - informatikos reikalų prodekaną Kad gerėtų Vilniaus universiteto studijų kokybė bei dėstytojų moksliniam darbui būtų sudary tos geresnės sąlygos, Universitete sparčiai diegiamos naujos informacinės technologijos. Taigi padaugėjo ir su informatika susijusių administracinių reikalų. Todėl VU rektorato nutarimu dvie juose fakultetuose - Matematikos ir informatikos bei Kauno humanitariniame - buvo įvesta nauja informatikos reikalų prodekano pareigybė. Apie naująsias pareigas kalbamės su VU KHF informatikos reikalų prodekanu doc. Sauliumi Gudu.
Neringa RADŽIUVIENĖ Per keletą pastarųjų metų labai pagerėjo Fakulteto techninė bazė, buvo įsteigta tarpdisciplininė garsų fonetinių tyrimų laboratorija, pa daugėjo studentų, pakito studijų tu rinys ir forma. Šie pokyčiai paskati no Fakulteto tarybą pritarti deka no siūlymui greta mokslo bei aka deminių reikalų prodekanu parei gybių įsteigti trečią - informatikos reikalų prodekano pareigybę. Priežasčių šiai pareigybei atsiras ti - ne viena. Informatikos teikia mos galimybės labai svarbios vi soms specialybėms ir specializaci joms. Kompiuteris ir elektroninės komunikacijos vis labiau vertina mos, nes yra patogios darbo ir komunikavimo priemonės. Natūralu, kad kyla daug su šia sritimi susiju sių techninių ir organizacinių pro blemų: reikalingas darbų planavi mas, kontaktai su šios srities išori nėmis organizacijomis, galinčiomis padėti gerinti studijų kokybę. Ge rindami kompiuterines komunika cijas didelės paramos sulaukiame iš Litnet’o, esama ir kitų rėmėjų. Kauno humanitarinis fakultetas turi išties puikią techninę bazę. Iš viso yra per 140 kompiuterių. Vei kia keturios kompiuterių klasės, baigiama rengti dar viena. Dėsty tojai naudojasi kompiuterizuota mokslo darbuotojų skaitykla. Tačiau reikia integruoti visų ka tedrų bei administracijos darbus ir kurti bendrą tolesnės plėtros stra-
tegiją. Šiuo metu katedroms išda lyta anketa, kuri padės sužinoti ko kią techninę bei programinę įran gą turime, kokiems tikslams ją nau dojame ir ką planuojame daryti ar timiausiu metu. Reikia išsiaiškinti ar tikslingai naudojamos informa tikos priemonės katedrose visų pir ma mokymui antra-dėstytojų dar bui, rengimuisi paskaitoms. Plinta įvairios kompiuterizuotos mokymo, medžiagos pateikimo formos, galin čios gerokai pakoreguoti esamą mokymo sistemą. Fakultete sudarytos sąlygos dėstyti, naudojantis kompiuterinė mis technologijomis, o vėliau pa skaitų medžiagą palikti „aula“ dis ke. Studentai, įsivedę savo slapta žodį, gali parsisiųsti paskaitų kon spektus ar užduotis. Tačiau šia ga limybe, reikalaujančia nemažai lai ko bei teorinių žinių, naudojasi dar ne visi. Taigi vienas iš ateities už davinių -sudaryti sąlygas visų spe cialybių dėstytojams gerinti kom piuterinį raštingumą. Artimiausi šios srities darbai sukomplektuoti naują KHF kom piuterių klasę, gerinti kompiuteri nių tinklų spartą, senąsias ryšio li nijas pakeisti optinio ryšio linijomis. Šie pakeitimai leis pagreitinti infor macijos pateikimą dešimtis kartų. O jei greičiau, vadinasi, ir pigiau, nes trumpiau reikės naudotis ryšiais. „Šie pokyčiai naudingiausi bus studentams bei operatyviam deka nato ir katedrų darbui organizuo ti“, - teigia naujasis VU KHF in formatikos reikalų prodekanas Saulius Gudas.
Studžių tranzavimo varžybos „LĖTI IR ĮSIUTĘ“ Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Studentų atstovybė (VU KHF SA), gyvuojanti jau vienuo liktus metus, akademinę visuomenę kasmet pradžiugina įvairiais renginiais. Šiemet SA ir „Čili pica" organizuoja
Vilniaus universiteto studžių tranzavimo varžybas „Lėti ir įsiutę", kurios vyks maršrutu Vilnius - Palanga - Kau nas. Manoma, kad varžybos sutrauks daug įvairaus am žiaus žmonių, tikimasi ir žiniasklaidos dėmesio.
Deividas KAČERAUSKAS Renginys vyks gegužės 10 -
11d. (penktadienį ir šeštadie nį).
Pirmą renginio dieną 9 vai. nuo Vilniaus Rotušės aikštėje įsikūrusio „Čili pica“ restorano startuos specialia varžybų ap ranga pasipuošusios komandos, sudarytos iš dviejų asmenų.
Atgarsiai
D--------- —
Akcija „Studentas vaikams“ jau tapo fakulteto Studentų atstovybės tradicija
KHF Studentų atstovybė (SA), siekdama įrodyti, kad akade minis jaunimas nėra abejingas socialiai remtiniems žmonėms, ypač vaikams, kasmet organizuoja akciją „Studentas - vaikams", skirtą Kauno miesto vaikų namų auklėtiniams.
Deividas KAČERAUSKAS
VIJ KHF informatikos reikalų prodekanas doc. Saulius Gudas.
Išsiaiškinus katedrų poreikius bei studentams keliamus reikala vimus bus galima planuoti tolesnę Fakulteto kompiuterinės bazės plėtrą. Fakultete smarkiai padau gėjo studentų - jiems reikia užtik rinti geras darbo ir studijų sąlygas. „Akivaizdu, kad studentams nepa kanka dabar skiriamo laiko kom piuterių auditorijose, tačiau ne vi suomet skirtas laikas naudojamas mokslo reikalams. Išties studentai dažnai naudojasi pokalbių, elek troninio pašto kanalais, tačiau ar tam turi būti skiriamas auditorinis laikas, ar čia jau studentų privatūs reikalai - diskusijų objektas“, - tei gia doc. S. Gudas. Matyti, kad darbų išties ne trūksta. Juolab kad vos keletą sa vaičių naujas pareigas einantis doc. S. Gudas galėjo paminėti tik pačias aktualiausias užduotis. Ma nau, kad ateityje dar ne kartą kal bėsimės apie Fakulteto informaci nes bei technines perspektyvas. Belieka palinkėti racionalių idėjų ir sėkmės jas įgyvendinant. Varžybų dalyviai turės po picą, kurią sveiką ir nesuvalgytą rei kės nugabenti į Palangą. Pirmas registracijos punktas bus Kauno Laisvės alėjoje, prie muzikinio klubo „Siena“. Gre ta šio registracijos punkto visą dieną vyks įvairios reklaminės akcijos ir atrakcijos žiūrovams. Užsiregistravę ir atsigaivinę da lyviai toliau keliaus iki Kryžkalnio, kur bus antras registracijos punktas. Dienos finišas bus įrengtas Palangoje. Čia visą dieną taip
pat vyks atrakcijos žiūrovams ir palaikymo komandoms. Vaka re visi dalyviai, jų draugai, pa laikymo komandos ir žiūrovai linksminsis klube. Antrą renginio dieną 11 vai. visos komandos bus išleidžia-
Projekte esmė - padėti vaikų namų auklėtiniams pasijusti my limiems ir nediskriminuoja miems, praskaidrinti jų kasdie nybę šventėmis. Akcija, rengia ma jau trečius metus, tapo SA tradicija ir dažnai sulaukia dide lio žiniasklaidos bei Kauno gy ventojų dėmesio. Šiemet akcija vyko Rumšiškių liaudies buities muziejuje. Šven tėje dalyvavo per 80 įvairaus am žiaus vaikų iš Kauno vaikų ir jau nimo globos namų „Atžalynas“, „Saulutė“ ir kt.
są dieną praleido Rumšiškių liaudies buities muziejuje - drau ge su studentais dalyvavo varžy bose ir atrakcijose, žaidė įvairius žaidimus, vaišinosi šventės orga nizatorių ir rėmėjų surengtomis vaišėmis. Vilniaus universiteto KHF SA nariai tikisi, kad ši ak cija paskatins visų Lietuvos uni versitetų studentus ir kitus geros valios žmones padėti socialiai remtiniems piliečiams, ypač vai kams. Fakulteto atstovybė dėkoja akciją parėmusioms įmonėms: kino teatrui „Kanklės“, uždaro sioms akcinėms bendrovėms „Kautra“, „Nematekas“, „Gar dėsis“, Vievio paukštynui ir pie no barui.
Džiaugsmo užteko irkunui....
mos į tranzavimo trasą vienu metu ir grįš atgal į Kauną. Kau ne visi dalyviai finišuos prie mu zikinio klubo „Siena“. Čia vyks
speciali programa, bus iškilmin gai apdovanojami nugalėtojai ir visi varžybų dalyviai. Visų varžybų metu iš starto, registracijos punktų bei finišo bus rengiami radijo reportažai. Vairuotojai, pavežę tranzuotojus, gaus specialų lipduką su ak cijos rėmėjų logotipais bei už rašu „Aš vežu studentus“. Komandą gali sudaryti vaiki nas ir mergina arba du vaikinai. Komanda turi susigalvoti pava dinimą, spalvą ir šūkį. Su savi mi reikės vežtis akcijos plakatą ir tranzavimo metu važiuoti mažiausiai su trimis transporto priemonėmis. Komandos nariai
privalo finišuoti vienu metu. Akcijos reklaminės kompa nijos metu ant specialios tranzuotojų aprangos, stendų, lip dukų, vėliavų ir kitos šventės at ributikos, starto, registracijos punktų bei finišo vietose bus skelbiami rėmėjai, jų pageida vimu įrengiami firmų reklami niai skydai. Planuojama rekla ma per televiziją, radijo stotis bei spaudoje. Platesnė informa cija apie renginį bus skelbiama puslapyje www.vukhf.lt. ei. p. vukhf&centras.lf. kontaktiniai asmenys: Renata Pauliukaitytė (tel. 8 650 14359), Juozas Rum butis (tel. 8 670 83260).
Tapkite studžių tranzavimo varžybų „Lėti ir įsiutę“ rėmėju!!!
(
KULTŪRA
)■
Gegužės 7 - 12 d. kviečiame į III tarptautinio universitetų teatrų forumo „Skirtingi, bet panašūs“ renginius
Sveikiname VU akademinį chorą ir VU merginų chorą „Virgo“, laimėjusius I laipsnio diplomus Vilniaus miesto chorų konkurse (vad. Rasa Gelgotienė).
VU dainų ir šokių ansamblis išvyksta į II tarptautinį universitetų kultūros ir meno festivalį Turkijoje Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis (vadovas Vidutis Aleksandravičius) išvyksta j II tarptautinį universitetų kultūros ir meno festivalį Atilim universitete
Ankaroje (Turkija). Festivalis vyks gegužės 8-13 dienomis.
Plačiau apie tai skaitykite kita me „U.V.“ numeryje
Muzikos valanda Sv. Jonų bažnyčioje v
Gegu
18 vai.
Audronė Stepovnavičiūtė
Moterų choras „LIEPOS“
Zupkauskienė
žės 4 d.
Gegu
18 vai.
žės 11 d.
Gegu
18 vai.
Berniukų choras „SAKALĖLIS“
Margarita Viesulienė
Kauno sakralinės mokyklos choras „GIESMĖ“
Salvinija Jautakaitė
Kauno karininkų ramovės moterų
Zinaida Gerasina
Lietuvos dailės muziejaus vyrų
Petras Pošiūnas
choras „VARPAS“
Panevėžio kamerinis orkestras
žės 25 d.
FORUMAS 3 UNIVERSITETŲ TEATRŲ ASOCIACIJA
Gegužės 7 - 12 d. Vilniaus uni versitete vyks III tarptautinis univer sitetų teatrų forumas „Skirtingi, bet panašūs“, skirtas tarpusavio supra timui bei suartėjimui, kultūrų paži nimui, bendros ateities vizijai. Projekto dalyviai vykdys meninę akciją - kurs bendrą spektaklį apie tai, kaip ir kokiame pasaulyje Euro pos jaunimas gyvens, dirbs, kurs, mylės ateityje. Šios kūrybinės laboratorijos, ku
riai vadovaus j auna teatro ir kino re žisierė Agnė Marcinkevičiūtė ir Al bertas Vidžiūnas, rezultatas bus pri statytas visuomenei. Taip pat bus parodyta iš anksto parengtų spektaklių programa, vyks ispanų flamenko šokio pamokos, už siėmimai, diskusijos apie tai, kaip menas gali padėti kurti vieningą Eu ropą ir suartinti žmones, apie jauni mo iš Rytų ir Vakarų Europos skir tumus bei panašumus, jų pozityvias
ir negatyvias puses, jų sąlygojamus meno ypatumus. , Projekto dalyvių darbą stebės ir vertins tarptautinė ekspertų taryba. Projekte dalyvauja jaunimo teat rinės grupės iš Kroatijos, Vengrijos, Ispanijos, Latvijos, Airijos ir Lie tuvos. Festivalio programą galite rasti http: Įlwww.vu.ltlmenulkultural Apie tai skaitykite kitame „U. V.“ numeryje.
Balandžio 30 d., gegužės 2 d., 3 d. 19.00 vai. Vilniaus universiteto teatro salėje (Universiteto g. 3, Vii- J ■ nius) Vilniaus universiteto Kiemo teatras rodo spektaklį pagal Ch. Wolf romaną ! „MEDĖJA-BALSAI“
• ■
_ Režisierė -Mariįa Misiūnaitė, scenografas - Arturas Šimonis) J
■ I
• , i VU Kultūros centras ,
Vilniaus universiteto teatras „ M I NIM U M “
choras „INDRAJA“
žės 18 d.
Gegu
13
Universitas Vilnensis
2002 m. balandis
18 vai.
Vidmantas Kapučinskas
Anykščių kamerinis choras „SALVE Rimvydas Griauzdė
CANTUS“ Kamerinis choras „BREVIS“
Gintautas Venislovas
Premjera Gegužės mėn. 1 d. 13 vai. ir 17 vai. Gegužės mėn. 2 d. 18 vai. Gegužės mėn. 3 d. 17 vai.
„BEATRIČĖ“ Pagal. J. Grušo pjesę „Meilė, džiazas ir velnias“ Režisierius
RIMANTAS VENCKUS
VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRAS (Arklių g. 5) Gegužės mėnesio repertuaras 3 d. 18 vai. - R. Blaumanio „Siuvė jų dienos Silmačiuose“. Rež. R Gaidys 4 d. 18 vai. - A. Ostermaierio „ THE MAKING OF. B. - MO VIE Rež. I. Jo nynas 19 vai. - D. Charmso„Viešpatie, vi dury dienos mane užplūdo tinginystė“. Rež. G. Storpirštis (Salė 99) 5 d. 12 vai. - P. Harrio „Motinos is torija“. Rež. V Mazūras (Salė 99) 18 vai. - B. M. Kolteso „Naktis prieš pat miškus“. Rež. I. Jonynas 10 d. 18 vai. - M. Kundero „Ža kas fatalistas ir jo šeimininkas“. Rež. C. Graužinis 11 d. 12 vai. - S. Gedos „Pelenė“. Rež. V Mazūras (Salė 99)
18 vai. - J. Murrelo „Memuarai“. Rež. D. Tamulevičiūtė 12 d. 12 vai.-S. Maršako„Katėsna mai“. Rež. R. Rudokas 18 vai. - PREMJERA „Dūda - Dūdo daina“. Rež. G. Liutkevičius (Sa lė 99) 18 vai. - A. Čechovo „Perpetuum mobile“. Rež. R. Vilkaitis 17d. 18 vai. - E. Rostando „Sirano“. Rež. I. Jonynas JAUNIMO TEATRAS STUDEN TAMS TEIKIA 50 proc. NUOLAIDĄ! Kasa dirba: 10.00 - 14.00 ir 14.30 18.30 kasdien, bilietų užsakymas tel. 61 61 26.
^KINO SALĖSE j------------------------------------------------
Beveik visi pjesės personažai kenčia, jausdami savo gyvenime mo teriškos, arba tiksliau - motiniškos šilumos stoką. Trys besiblaškantys jaunuoliai Andrius, Julius, Lukas - neturi mo tinos. Palikta motinos, klajoja nak timis ir Beatričė. Lukui ir Zinai vi sas pasaulis atrodo pamestinukų na
Vaidina: Martyna Dadonaitė, Ta das Liukinevičius, Laimis Lukauskas, Jurgita Margytė, Viktorija Norvai šaitė, Marius Paulauskas, Regina Petronytė, Aistė Stakėnaitė, Andrius Silinskas, Diana Vaičiūtė, Brigita Vyš niauskaitė Teatro adresas: Universiteto g. 5, Vilnius Įėjimas iš L. Stuokos-Gucevičiaus kiemelio mai. Šiame kūrinyje dramaturgas
derina vieną šalia kitos kontrastingiausias būties apraiškas. Žemųjų instinktų užvaldytoje
aplinkoje lyg dievų šypsena švyti žmogiškasis gėris ir grožis, veikia būtybė, kuri kilniadvasiškai neša ant savo pečių sunkų atpirkimo kry žių, sukelia dramatišką sielos ne
LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius Vilniaus kongresų rūmai (Vilniaus g. 6U4) Gegužės 4 d., šeštadienis, 12 vai. Koncertas
vaikams
Benjaminas Brittenas. Siuita G. Rossini temomis „Muzikos vakarai“ („Soirėes musicales“) Ottorino Respighi. Siuita „Paukš čiai“ („Gli uccelli“) Dirigentas Vytautas Lukočius
Gegužės 11 d., šeštadienis, 19 vai. Rusų sakralinės muzikos festiva lio baigiamasis koncertas
Sergejus Prokojjevas. Kantata „Alek sandras Nevskis“ op. 78 Rusų sakralinė muzika
„BDG filmai“ pristato
Bilietų kainos: 5, 8,10, 12 Lt
Jonas LANKUTIS Ludwigas van Beethovenas. Koncer tas smuikui ir orkestrui D-dur, op. 61 Solistas Viktoras Tretjakovas
(smuikas, Rusija)
Richardas Straussas. Simfoninė poe ma „ Taip kalbėjo Zaratustra “ („Also sprach Zaratustra“), op. 30 Dirigentas Gintaras Rinkevičius Bilietų kainos: 20,30,40,50,100 Lt
Bilietus galima įsigyti Vilniaus kon
Jungtinis festivalio choras
gresų rūmų kasose (tel. (8 22) 61 88 28).
Dirigentas Gintaras Rinkevičius
Bilietų kainos: 10, 15, 20, 25, 50 Lt
Bilietų kasa dirba kasdien, išskyrus pir madienį, 11 - 19 vai., šeštadienį 11 - 15
Gegužės 23 d., ketvirtadienis, 19 vai.
vai., sekmadienį 11-14 vai. Bilietų už
Baigiamasis
sakymas internete www.lvso.lt:
Koncerto vedėjas Andrius Bialob-
žeskis
rimą pakrikusių jaunuolių sąmo nėje. Pagrindinė pjesės veikėja Beat ričė, kaip ir Dantės herojė „Dieviš koje komedijoje“, spindi gėrio ir pa laimos šviesa virš painių pragaro la birintų, virš tamsių pasąmonės še šėlių, moralinių ir socialinių ydų.
sezono koncertas
nuotaikingą komediją
„Sniego šunys“ (S/VOVV DOGS) Režisierius: Briantas Levantas. Prodiuseris: Jordanas Remeris. Aktoriai: Cuba Goodingas jaunes
Gegužės 10 - 12 d. rengiamas tarptautinis bigbendų ir diksilendų festivalis ,,VILNIUS BAND 2002“ Gegužės 10 - 12 d. Vilniaus mokytojų namų kiemelyje vyks tarptautinis bigbendų ir diksilendų festivalis „VILNIUS BAND 2002“. Festivalyje dalyvaus Lietuvos, Lat vijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Vokie tijos bigbendai bei diksilendai. Tris
nysis („Oskaras“ už vaidmenį filme „Džeris Magvajeris“), Jamesas Cobur-
nas. Sisųo, Nichele Nichols.
PASIRUOŠK PADŪKUSIAI KELIONEI
SU KALBANČIAIS ŠUNIMIS!
dienas vyksiančiame festivalyje dvidešimt trys muzikos kolektyvai gros dieniniuose ir vakariniuose koncertuose bei naktiniuose „Jam session“ Mokytojų namų svetai nėje. Į festivalį atvyks pasaulinio gar
so džiazo įžymybė Zbignietvas Namyslowskis ir jo bigbendas.
Išsamiau apie festivalį galite su žinoti telefonu 8 5 62 04 21, mob. tel. 8 687 16344 arba interneto pus lapyje www.vilniusband.e-netJt.
Majamyje gyvenantis dantistas Te das Bruksas (vaid. Cuba Goodingas jaunesnysis) netikėtai sužino, kad yra
nas), kuris bet kokia kaina nori gauti
paminėtas testamente. Atsiimti pavel dėjimo Tedas nuvažiuoja į Aliaską, ir
puikiuosius Tedo šunis. Tedui nelieka nieko kita, tik kartu su šunimis iš at
čia jo laukia dar vienas siurprizas - pa sirodo, jo palikimas gyvas! Tedas pa
šiaurios snieguotos Aliaskos patrauk ti į šiltesnius kraštus. O šunims labai
veldi visą komandą puikiai apmokytų šunų - net aštuonis protingus vilkinius
patinka kaitintis saulutėje tarp palmių ir gerti spalvingus kokteilius...
šunis Dyzelį, Skuperį, Naną, Snifą, Jo-
delį, Maką, Dučes ir Demoną. Reikalus dar labiau sujaukia irzlus kalnuose gyvenantis paniurėlis Thun-
deris Džekas (vaid. Jamesas Cobur-
„Sniego šunys“ - puiki komedija
apie linksmus žmones ir protingus šu nis, kurie ... deginasi, geria Havajų
kokteilius ir kalba!
Filmo premjera: balandžio 26 d.
Gegužės 4 dieną - visi į „Pramogų sesiją 2002“! Antrus metus rengiama studentiš ka šventė „Pramogų sesija“ šiemet ge gužės 4 d. 16 vai. vėl drebins Vilnių. Lietuvos aukštųjų mokyklų, kolegijų, akademijų studentų ekipažai pradės ratuotą eiseną nuo Žvėryno tilto, Gedimino prospektu, link Kalnų par ko. Triukšmingiausi, linksmiausi ir la biausiai pašėlę studentai bus apdova
noti pagrindiniu ir geidžiamiausiu pri zu - kelione į “Fake” alaus daryklą Da nijoje. Renginio organizatoriai koncertų agentūra „Jungtinės pramogos“ daly viams žada pateikti staigmeną - popu liarios britų grupės „Right Said Fred“ pasirodymą. Pernai pirmą kartą surengtos tokio
pobūdžio studentiškos šventės parade dalyvavo per 30 automobilių; savo aukštąsias mokyklas pristatė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių studentai
bei jų vadovai. Nugalėtojai - Vilniaus Gedimino technikos universiteto atsto vai - komisijos sprendimu geriausiai at skleidė „Pramogų sesijos“ nuotaiką ir laimėjo pagrindinį prizą - toną alaus!
14
Universitas Vilnensis & SSC
2002 m. balandis
mens fervida in corpore lacestoso
2002 m. balandis Nr. 13 „UNIVERSITAS VILNENSIS“ PRIEDAS
Rektoriaus krepšinio taurė matematikų ir ekonomisčių rankose Kovo 19 d. Vilniaus universiteto sporto salėje vyko 2002 m. Rektoriaus taurės tarpfakultetinių krepšinio varžybų finalas. Jame rungėsi Ekonomikos bei Matematikos ir infor matikos fakultetų merginų ir Fizikos bei Matematikos ir informatikos fakultetų vaikinų komandos. labai permainingai, ta čiau pajėgesnės buvo ekonomistės - jos nuga lėjo (81:72). Vyrų finale tarp Fizi Kad patektų j finalus, ekipos kos bei Matematikos ir turėjo įveikti gana pajėgias kitų informatikos fakultetų fakultetų komandas. Iš viso tur komandų lygi kova vyko nyre dalyvavo 10 fakultetų vaiki tik pirmą rungtynių pu nų ir 6 fakultetų merginų koman sę, o antrąją jau aiškia dos. Ypač dramatiškas buvo pus persvara laimėjo mate finalis, kuriame susitiko Fizikos matikai-jie ir tapo var ir Gamtos mokslų fakultetų vai žybų nugalėtojais. kinų komandos - nugalėtojas pa Tarp merginų ir vai aiškėjo tik paskutinėmis rungty kinų finalinių susitiki nių sekundėmis. Fortūna palan 2001 m. VUgeriausią sportininkę - FilosF mų buvo pagerbtas ir III kurso studentę orientacininkę Ievą Sargautytę kesnė buvo fizikams -jie laimėjo geriausių VU studentų apdovanoja MIF dekanas prof. F. Ivanauskas. minimalia taškų persvara. sportininkų dešimtu Prieš finalinius susitikimus kas. Pirmą vietą užėmė sveikinimo kalbą pasakė ir varžy ir Ekonomikos fakultetų I kurso ir geriausia 2001 m.VU sporti bų pradžią paskelbė MIF deka studentės, pasirodymą pratęsė ninke buvo išrinkta FilosF nas prof. habil. dr. Feliksas Iva VU sportinės aerobikos trejetas. III kurso studentė orientacinin nauskas. Jis akcentavo ypatingą Merginas rengia trenerė Teresė ke Ieva Sargautytė. Antrą vietą sporto reikšmę šiuolaikiniame Gritėnienė. Per didžiąsias rung užėmė to paties fakulteto studentų gyvenime bei tokių var tynių pertraukas vyko merginų III kurso studentė šachmatinin žybų svarbą ir būtinumą - studen kė Dagnė Čiukšytė, trečią vietą baudų metimo ir vyrų tritaškių tai dekano kalbą įvertino audrin metimų konkursai. Nugalėtojai - EF II kurso studentas sunkia gais plojimais. Reikia pabrėžti, apdovanoti SSC įsteigtais prizais. atletis Arnas Ratkevičius, ket kad būtent Matematikos ir infor Iš viso per šias krepšinio virtą - GMF III kurso studen matikos fakultetas šiemet yra varžybas buvo išdalyta virš 60 as tas sunkiaatletis Saulius Ja varžybų organizatorius kartu su meninių prizų, o komandoms nu nušonis, penktą - FilosF II kur Sveikatos ir sporto centru. galėtojoms įteikti komandiniai so studentas lengvaatletis Eval Pirmos į aikštelę išbėgo MIF apdovanojimai. das Kavaliauskas, šeštą - EF ir EF merginos. Rungtynės vyko Naudingiausiu turnyro žaidėju magistrantas orientacininkas pripažintas Matematikos ir infor Darius Sadeckas, septintą -TF matikos fakulteto studentas, Uni II kurso studentė sportinės ae versiteto rinktinės narys Alius Anrobikos atstovė Giedrė Norvitulis. Jis gavo piniginį 200 Lt pri liūtė, aštuntą - ChF II kurso zą. Prizus įsteigė mūsų rėmėjai, to studentas sunkiaatletis Radmidėl Sveikatos ir sporto centro di ras Aleksejevas, devintą - FF rektorius prof. J. Jankauskas nuo III kurso studentas sunkiaatle širdžiai dėkojo generaliniam rė tis Mindaugas Mikalkėnas, de mėjui Medicinos centrų tinklams šimtą - MF I kurso studentas ir jų vadovui Vytautui Dambravai, sunkiaatletis Saulius Krovalis. Gediminui Čiurliui, Vilniaus Dešimtukas apdovanotas Svei paukštynui, UAB „Biok“, UAB katos ir sporto centro įsteigto „Medisana“, džinsų parduotuvei, mis dovanomis. esančiai Naugarduko g. 66, taip Renginys vyko labai šventiškai. Žiūrovams ir sportininkams nuo pat ryšių su visuomene agentūrai „Vox populi“ ir jos projektų vado bodžiauti nedavė choreografinės Ekonomikos fakulteto merginų komanda nugalėtoja. vui Valdui Dambravai, kuris šių grupės „Oktava“ šokėjos, Teisės varžybų vyr. teisėjui R. Kaminskui padėjo organizuoti renginio apdo vanojimus. Tarpfakultetinių krepšinio var žybų suvestinė: Vaikinai: Merginos: l.EF 1. MIF 2. FF 2. MIF 3.TF 3. GMF 4. GMF 4. MF 5. MF 5.TF 6. F1F 6. F1F 7. ChF 8. TSPMI 9.IF Matematikos ir informatikos fakulteto vyrų komanda nugalėtoja. 10. EF
Rimantas Kaminskas, varžybų vyr. teisėjas
RENGIA VU SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAS
Ekonomistai nenugalimi galę antrus metus iš eilės šventė Eko nomikos fakultetas, kurio garbę gynė komandos lyderis Andrius Linauskas, Algis Krivka ir Živilė Slepionkaitė.
Džiuljeta LIEPINAITIENĖ Kovo 19 d. vyko tarpfakultetinės stalo teniso varžybos Rektoriaus tau rei laimėti. Varžybose dalyvavo net 11 fakultetų komandos. Varžybos sureng tos pagal vieno minuso sistemą, kol pa aiškėjo visos vietos. Įtemptos buvo pusfinalių kovos-žaidė MIFsu KomF ir FsF su EF. Šių komandų sportinin
kai atstovauja Vilniaus universiteto rinktinei įvairiose respublikos varžybo se. Į finalą iškopė Ekonomikos ir Ko munikacijos fakultetų studentai. Per
Antra - Komunikacijos fakulteto ko manda: Saulius Jarmalis, Mindaugas Sinkus ir Algė Ramanauskaitė. Algei šie metai ypač sėkmingi - Lietuvos su augusiųjų čempionate ji iškovojo gar bingą penktą vietą, o moterų dvejetų varžybose laimėjo bronzos medalį. Tįrpfakultetinėse varžybose trečią vie tą užėmė Matematikos ir informati kos fakulteto studentai: Donatas Še petys, Andrius Baltinis ir Ermina Ochmanaitė.
Džiugios mūsų atletų pergalės Balandžio 6 d. Marijampolėje vyko Lietuvos jėgos trikovės čempionatas, į kurį buvo pakviesti stipriausi Lietuvos šios spor to šakos atletai.
M. Zilnys, IF, II k. studentas Dalyvavo du VU atletai-jau gerai žinomi EF II k. studentas A. Ratkevi čius ir GMF III k. studentas S. Janušonis. Nors abu atletai yra vienodai pa jėgūs, šį kartą geriau sekėsi A. Ratkevičiui - jis antrą kartą tapo Lietuvos suaugusiųjų čempionu, o S. Janušonis liko ketvirtas.
S. Krovai io sėkmė Medicinos fakulteto I k. studentas S. Krovalis maloniai nudžiugino - Pa nevėžyje suaugusiųjų sunkumų kilnojimo varžybose, atlikdamas rovimo veiks mą, jis laimėjo trečią vietą.
Iš aukštųjų mokyklų pirmenybių - su prizais Dž. LIEPINAITIENĖ, VU stalo teniso trenerė Balandžio 6 d. Kauno Vytauto Di džiojo universiteto sporto salėje įvy ko Lietuvos aukštųjų mokyklų stu dentų stalo teniso čempionatas. Ja me dalyvavo ir Vilniaus universiteto stalo teniso vaikinų ir merginų ko mandos. Merginų komandai atstova vo Komunikacijos fakulteto studen tė Algė Ramanauskaitė, Matemati kos ir informatikos fakulteto studen tė Ermina Ochmanaitė, Filosofijos fa kulteto studentė Lina Balčiūnaitė ir Ekonomikos fakulteto pirmakursė Živilė Slepionkaitė. Merginos žaidė
puikiai ir iškovojo III vietą. Čempionėmis tapo VPU studentės.
Algė Ramanauskaitė - aukštųjų mokyklų bronzos medalio laimėtoja. Vaikinai sužaidė šiek tiek silpniau ir užėmė IV vietą. O čempionais ta po VPU vaikinai. Asmeninėse varžybose taip pat geriau sekėsi mūsų merginoms. Al gė Ramanauskaitė iškovojo bronzos medalį.
A9
r
Pirmą kartą per dešimt metų VU sportinės aerobikos komanda įveikė Kūno kultūros akademijos komandą ir parvežė Universitetui aukso medalius Atkelta iš 1 psl.
Sensacija tapo Vilniaus univer siteto studentų pergalė trejetų rungtyje - V. Elenskytė, O. Ur bikienė ir G. Norviliūtė nugalė jo visus varžovus, aplenkė net Lietuvos kūno kultūros akade mijos atstovus, ir pirmą kartą aukštųjų mokyklų varžybų isto rijoje Vilniaus universitetui iško vojo aukso medalius. Komandinėje įskaitoje Vilniaus universitetui atiteko antra vieta. Per dešimtmetį Vilniaus uni versiteto sportinės aerobikos rinktinė iš savotiško bendramin čių būrelio virto rimta komanda, gerai žinančia, kad sėkmės kai na - alinančios kasdieninės tre niruotės, bei sugebančia sudaryti konkurenciją profesionaliems sportininkams - šių metų gegu žę Vilniaus universitetas išleidžia rinktinės narę dalyvauti atvira me Prancūzijos sportinės aero bikos čempionate - ten Vilniaus universiteto studentė susirungs su daugybe profesionalių spor tininkų iš viso pasaulio.
15
Univcrsitas Vilnensis
2002 m. balandis
Ypač džiugina ir tai, kad da bartinėje sportinės aerobikos teisėjų brigadoje yra ir Vilniaus universiteto studentai-prieš ke lis metus Ekonomikos fakultetą baigusi ilgametė Vilniaus univer siteto sportinės aerobikos rink tinės narė R. Kugaudienė bei Komunikacijos fakulteto magist ratūroje besimokantis E. Kajeta, ne kartą iškovojęs sidabro ir bronzos medalius mišraus dve jeto rungtyje. Rinktinės vadovės T. Gritėnienės dėka Vilniaus universite to studentai išmoksta vertinti komandinio bendravimo suge bėjimus, siekti užsibrėžto rezul tato, ugdyti savyje stiprybės dva sią. Vilniaus universiteto sporti nės aerobikos rinktinei linkime gerų startų artėjančiame Lietu vos sportinės aerobikos čempio nate, kuris vyks gegužės 4 d. Vil niuje. Liepos 29 - 31 d. Klaipė doje vyks sportinės aerobikos pasaulio čempionatas, kuriame su nacionaline rinktine dalyvaus TF studentė Giedrė Norviliūtė.
v
Mums rašo
J
Ar privalo tęstis prievarta? Į universitetą stojame laisva valia, savo noru pasirenkame studijuojamus dalykus ir netgi turime galimybę patys formuoti programą iš laisvai pasiren kamų dalykų. Tačiau vis dar egzistuoja priverstinė kūno kultūra, kuri, deja, ne atitinka elementarių standartų ir juo labiau nepatenkina studentų reikala vimų. Dauguma studentų turi sporti nių interesų ir norėtų aktyviai leisti lais valaikį, tačiau VU Sveikatos ir sporto centras nenori suteikti tokios progos galima tik rinktis diferencijuotas spor to kursų programas, už kurias skiriami du kreditai. Dvylika metų itin elementariomis sąlygomis sportavę mokykloje, tikimės, kad nebūsime verčiami to paties dary ti universitete, kuriame, paaiškėja, net nėra fiziniam lavinimui tinkamų sąly gų. Viena iš problemų yra vieta. Spor to centrai tėra M. K. Čiurlionio gatvė je ir Saulėtekio studentų miestelyje dauguma sutiks, kad iki jų nukakti vie šuoju transportu, pavyzdžiui, iš Baltu pių, užtrunka apie valandą. Sugaišto laiko nebūtų taip gaila, jei sportavimo lygis atitikti} bent bazinius kokybės rei kalavimus: nedidelės darbo grupės, specializuotos kurso programos, tvar kingos salės ir geros sanitarinės sąly gos dušuose bei tualetuose. Tačiau kol kas galima džiaugtis nebent dėstytojų profesionalumu, kurį dažnai varžo per didelis krūvis ir prastos darbo sąlygos. Dirbant su didžiulėmis grupėmis, dažnai sudarytomis net iš ne vieno fa kulteto studentų, dėstytojams ne taip
ę
Būsimos bibliotekininkės aistra - motociklai Kornelija Česonytė, Vilniaus universitete studijuojanti bibliotekininkystę ir informaci ją, prabunda ir užmiega su viena mintimi galvoje - apie plieninius žirgus.
Vija PAKALKAITĖ Šiais laikais mažai ką stebina, kai moterys susiranda pramogų ir pomėgių, iki šiol laikytų vyriš kais. Kai kam gal pasirodys keis ta, kad mergina rimtai domisi motociklais. „U. V.“ pakalbino būsimą bibliotekininkę Korneli ją Česonytę apie jos aistrą plie niniams žirgams.
Pomėgį vadina fanatizmu Kornelijai motociklai - ne po mėgis, o veikiau fanatizmas. Ji dažniausiai žiūri laidas apie mo tociklus, stebi žiedinių motocik lų lenktynes. Analizuoja, kaip ir kodėl jie krenta, užsirašinėja markes, kubatūras ir kitus duo menis, perka visus žurnalus apie automobilius, nes, pasak jos, Lietuvoje nėra leidinių, skirtų vien motociklams. Nusiperka žurnalą, kainuojantį kad ir 5 Lt, jei jame yra nors viena motocik lo nuotrauka.Visų į užsienį va žiuojančių pažįstamų prašo, kad atvežtų leidinių apie šią trans porto priemonę. Naršo po inter neto puslapius apie motociklus, skaito interviu, aprašymus, žiūri nuotraukas. Kartais prie kom piuterio prasėdi net iki 3-4 vai. ryto. Kornelijos kambario sienos nukabinėtos plieninių žirgų pla katais. Ji prabunda ir užmiega, galvodama apie motociklus.
Pasukioja pirštą prie smilkinio Kornelijos tėvas jaunystėje la bai domėjosi motociklais, mėgs ta juos ir dabar. Jis norėtų turėti motociklą. Mama Kornelijos aistrą plieniniams žirgams verti na normaliai, nieko bloga nesa ko. Tėvai patys kai kada dukrai nuperka žurnalų, atveža iš užsie nio. Aplinkiniai juokiasi, vadina merginą „psiche“, nenormalia, sako, kad jos domėjimasis mo tociklais nesveikas.
Kornelija domėtis motocik lais pradėjo dar prieš įstodama į universitetą. Jos aistra šiek tiek trukdo mokslams, nes mergina visą laisvalaikį skiria tik plieni niams žirgams, stengiasi daly vauti visuose renginiuose. Tiesa, keistas jos pasirinktos specialy bės ir pomėgio derinys beveik niekam nekelia nuostabos. Visus labiau stebina, kad mergina rim tai domisi motociklu, o ne tik gražiu metalo ir plastmasės de
lizuotas, o ne bendro pobūdžio kūno kultūros programas, už kurias gautų kreditus. Būtų dviguba nauda - stu dentai pasportuotų ir gautų už tai at lygį (kreditus), dėstytojai galėtų užsi imti ir išmokyti sporto šakų, kurias iš mano geriausiai-krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo, stalo teniso, spor tinės aerobikos, rankinio ir kt. Jiems tektų mažesnės, labiau motyvuotos studentų grupės, kurioms būti} galima lengviau ir tikslingiau suplanuoti pra tybas. Tai skatintų siekti geresnių re zultatų ir garsinti gerą VUvardąne tik akademiniais, bet sporto pasiekimais. Apmaudu, kad kreditai skiriami tik rinktinių nariams, o tokių gero sporti nio meistriškumo siekiančių studentų yra labai nedaug. Tai dar kartą patvir tina, kad formuojama atskira sportinin kų kasta, o paprastas, vidutinių suge bėjimų, bet motyvuotas studentas (ku rių vis dėlto yra didžioji dauguma) tar si lieka už borto. Kadangi šiuo metu sportinė veikla organizuojama itin nevykusiai, kyla klausimas, ar apskritai reikalingas toks SSC, koks yra dabar. Dalį problemų būtų galima išpręsti, perorganizuojant privalomas kūno kultūros paskaitas į laisvai pasirenkamas ir atlyginamas kreditais. Taip būtų patenkintas pa grindinis studentų reikalavimas-sportuoti ir sveikame kūne ugdyti sveiką sielą. Juk Universitetas yra dėl studen tų, ar ne?
paprasta parinkti įvairesnių fizinių pra timų bei žaidimų, todėl dažnai dvi aka demines valandas (nors literatūroje ak tyviai sportuoti rekomenduojama 50 - 60 min.) bėgiojama aplink Vingio parko estradą. Visa laimė, kad nors ne puola praeivių šunys. Atliekame pa prastučius pratimus, kurie nemankš tina net trečdalio raumenų grupių. Sportuoti lauke tenka beveik visą se mestrą praktiškai neatsižvelgiant į oro sąlygas. Kitaip turbūt ir būti negali juk salės arba per mažos, arba netvar kingos, arba išnuomotos kitiems. Susižeidusiems studentams nesu teikiama kvalifikuota pirmoji medici ninė pagalba. Sporto salėse nėra pa kankamai būtinų vaistinėlių su tvarstymo ir pirmosios pagalbos priemonė mis, tad arsusižeidę galime laukti tin kamos pagalbos? Y ra buvę atvejų, kai per varžybas susižeidusiems studen tams buvo kviečiamos greitosios pagal bos, nes daugiau niekas negalėjo su teikti kvalifikuotos medicininės pagal bos. Prieš prasidedant kūno kultūros paskaitoms pirmakursiai atliko būtinas sveikatos apžiūras ir gavo pažymas, liu dijančias apie jų sveikatos būklę. De ja, ne itin supratome, kam tai buvo rei kalinga, nes visos sveikatos grupės tre niravosi kartu, tik šiek tiek kitaip buvo paskirstytas krūvis. Apmaudžiausia, kad dėstytojai negali visapusiškai pri taikyti savo sugebėjimų dirbdami su neįgaliaisiais ir spec. grupės studentais. Dauguma studentų tikrai norėtų kokybiškai sportuoti, pasirinkti specia
L
Grupė studentų
Mes - studentai
riniu. Kornelija teigia, kad dau geliui merginų šios transporto priemonės patinka todėl, kad jas vairuoja dailūs vaikinai. Ji nori vairuoti pati. Nesvarbu, kad ap linkiniai sako: „Tu - merga. Tu negali nieko apie tai nusimany ti“. O kartais tiesiog pasukioja pirštą prie smilkinio.
Važiuoti motociklu narkotikas Domėtis motociklais Kornelija pradėjo šią vasarą, kai draugas pa vežėjo ją per miestą 200 kilomet rų per valandą greičiu. Pasak mer ginos, užsėdusį ant plieninio žirgo ji keikėsi, išrėkė visus šventųjų ir giminių vardus. Kai nulipo, drebė jo ir rankos, ir kojos. Prisiekė, kad niekada gyvenime nebesės ant motociklo. Po poros minučių su vokė: viskas, ko ji nori - važiuoti
J
motociklu. Tai - narkotikas. Į pa vojus, kylančius vairuojant plieni nį žirgą, Kornelija kol kas nekrei pia dėmesio. Nors visi perspėja, kad tai pavojinga: jei įvyks avarija, gyvam likti nėra vilčių. Nė vienas merginos pažįstamas motociklo avarijoje nėra žuvęs. „Motocikli ninkai dažnai užsimuša - per va sarą mažiausiai dešimt. Žūsta ne tik Vilniuje - visoje Lietuvoje“, teigia Kornelija.
„Terorizuoja" pažįstamus motociklininkus Draugų, besidominčių motocik lais, Kornelija turi nuo seno. „Bet su manimi niekas nebešneka apie motociklus. Kartais sutinku ben draminčių, bet jie domisi ne taip rimtai kaip aš“, - atsidūsta ji. Kor nelija nepažįsta nė vienos merginos, kuri taip aistringai domėtųsi moto ciklais. Jai atrodo, kad tokių yra vos kelios arba apskritai nėra. Pažįsta merginų, kurioms, pasak Korneli jos, patinka žiūrėti j plieninius žir gus, tačiau ne skraidyti jais. Būsima bibliotekininkė įsitikinusi, kad aist ra motociklams liks visą gyvenimą. Jiketina sukaupti visą įmanomą in formaciją, o paskui ją pritaikyti praktikoje. Kol kas savo motociklo neturi, todėl „terorizuoja“ visus pa žįstamus, kad pavėžintų. Ateityje mergina nori įsigyti savo transpor to priemonę, bet kol kas studentei jos per brangios. „Tačiau kai labai nori-viską gali gauti. Reikia tik pi nigų ir mokytojo. Gal kas nori pa dėti?“ - nusijuokia Kornelija. INFORMACIJA BESIDO MINTIEMS MOTOCIKLAIS Interneto puslapiai: www.yamaha.lt,www.suzuki.lt, www.motogranprix. com, www.honda-eu.com,www.nolan it
Universitas Vilnensis
16
„FIDI 34“ - Dinas Zauras gyvas!!! Kaip ir kiekvieną pirmąjį balandžio šeštadienį, taip ir šį Vil niaus universiteto fizikai šventė nuo seno garsėjančią giliomis tradicijomis ir įspūdingu dinozauru Fizikų dieną - FIDI. Šventė
rengiama jau trisdešimt ketvirtą kartą, bet kaskart originaliai ir linksmai.
Martynas Pargaliauskas
Iš pat ryto žvarbus ir visai nepavasariškas oras ne vieną studentą priver tė tradicinį šventės atributą - alų iškeis
ti į karštos kavos puodelį, ku rią visą va landą rėmėjai dalijo nemokamai. Nors FIDI organizaciniame komitete atski ros pareigos yra skiriamos Gero Oro Ministrui, jo darbo ir oro šventės me tu priklausomybė tiriama jau daug me tų. Nepaisydami prasto oro, šventės dalyviai galėjo tikrai puikiai praleisti
laiką. Įsimintiniausia organizatorių su rengta atrakcija - iki šiol Lietuvoje ne regėtas Kiaušinių mūšis, kuriame visi norintieji galėjo bandyti okupuoti pilį, o iš jos pagrobę vėliavą gauti kvietimus į „FIDI 34“ vakarinę dalį. Mūšiui bu vo parūpinta 6 tūkst. kiaušinių. Taip pat buvo galima dalyvauti lovų slalo me, nusileisti specialiais lynais iš fakul teto ketvirto aukšto, pamatytididžiausią iki šiol Lietuvoje sukonstruotą švy tuoklę, pasiboksuoti didžiulėmis bok so pirštinėmis, susirungti sumo ringe, pažaisti krepšinį su milžiniškais batais, pasiklausyti studentiškų grupių kon certo, išbandyti jėgas tire, Quake-3 tur nyre bei sudalyvauti kituose atrakcio nuose. Visko nesurašysi - reikėjo tie siog ateiti ir patiems pamatyti. Antra me Fizikos fakulteto aukšte įsikūrė krišnaitai, kurie, kaip visada, sulaukė didelio šventės dalyvių dėmesio. Ne pirmus metus Fizikų dienoje dalyvau jantys krišnaitai ne tik giedojo savo re ligines giesmes, piešė įvairius raštus studentams ant veidų, bet ir vaišino ne mokamais pietumis. 14 vai. kariniai sunkvežimiai, tan ketė, geltonasis bestogis autobusas, gaisrinė, greitoji pagalba bei kiti tra dicinės FIDI eisenos dalyviai ėmė ri kiuotis į eilę, tačiau eisenos pradžią teko kiek atidėti, nes šventės simbo lis Dinas Zauras valandėlę vėlavo. Jam vykstant į Saulėtekį, vienas užsižioplinęs vairuotojas trenkėsi (de ja, ne su mazda) įjį lydėjusį policijos
2002 m. balandis
ro kalno. Profsąjungų rūmuose lau kė vakarinė dalis. Šiais metais atėju
eskorto automobilį. Na, bet Dino Zauro laukti buvo tikrai verta - pri sikėlęs po pernykščių nelaimių dino zauras buvo TIESIOG ĮSPŪDIN GAS ir pelnė pačius didžiausius komplimentus. Šiais metais žaliasis
sieji galėjo linksmintis trijose salėse. Pagrindinėje salėje grojo grupės „Bad Nails“, „Gravity“, „Relanium“, „Merlin“, „Biplan“ ir „G&G Sindi katas“ su DJ Mamania. Vėliau juos pakeitė DJ Malibu ir Alius. Kitos dvi salės buvo skirtos alternatyvios mu zikos gerbėjams. Vienoje visą vakarą „gyvai“ grojo grupės „Bitės“, „Spec. būrys“, „S. O. D,“, „Yellow Grass“ ir kitos. Trečioje salėje galėjo linksmintis elektroninės šokių muzi kos gerbėjai. Čia visą vakarą puikią
gražuolis šviečiančiomis akimis judi no kojas, uodegą, išsižiodamas ir už sičiaupdamas kraipė galvą. Atvykus Dinui eisena buvo suformuota ir kar tu su policijos eskortu pajudėjo miesto gatvėmis Filologijos fakulte to link. Fakulteto dekanas, pernyštį limuziną iškeitęs į naują „Wolksvagen Polo“, buvo lydimas baikerių. Prie „filologyno“ atvykus vėluo jantiems fizikams kurį laiką dar teko palūkuriuoti. Fizikos ir Filologijos fa kultetų dekanai bei FiDi šventės pir mininkė pasakė sveikinimų kalbas. Paskui linksmybės persikėlė ant Tau
trance ir drum’n’base muziką grojo projektas, pasivadinęs „Accident“. Vidurnaktį šventę vainikavo fejerver kas. O linksmybės Profsąjungų rū muose tęsėsi iki trečios valandos. VN'aujiko nuotr.
Fotoklubo krikštynų sesija Vėlei išplasnojo jaunieji fotografai į Dzūkijos naciona linio parko miškus: saulutės pagaudyti, Skroblo upelio gy lį išmatuoti. Išdardėjo penki ekipažai - ir traktoriai, ir li muzinai. Kelias vingiavo per upelio slėnius ir stačius skardžius. Jaunimėlis be vargo išsilaipino vienišoje Domo sodyboje (aplinkui dešimties kilometrų spinduliu niekas negyvena) ir jau ruošėsi strėnas pirtyje kaitinti, kai...
Vytautas MICHELKEVIČIUS, fotoklubo atstovas spaudai Tik krosnis įkaito, malkos suliepsno jo, ir visas būrys su dūmų kamuoliu išsi vertė į lauką. Aitrūs dūmai šnypšdami veržėsi pro visus kamino plyšius. Vik riausieji iškart užsiropštė ant stogo ir bandė kaminą iškrėsti ilga kartimi, de ja, nė vienas neturėjo kaminkrėčio praktikos-kaminas vis tiek pūškavo ir spjau dėsi. Tie patys vikriausieji suvirto į pir ties vidų ir išardė kamino plytas. Vidu je rado pradėjusį pūti apuoką. Jau ir vidurnaktis praėjo, ir fotoklu bo gimtadienis (03 23) atėjo, kai kas ir miego užsinorėjo, bet seniai jaunė liams neleido atsikvėpti. Prasidėjo va karo kulminacija - „Fiksuojančių“ fo
tografų krikštynos. Veiksmas vyko tri juose pastatuose. Iš pradžių preten dentas nulėkdavo j kluoną - „grimo kambarį“, kurvelniaijįišdažydavo, ta da siaubingai suklikęs bėgdavo į klėtį, kur buvo įrengta rūbinė, ir galiausiai į trobą. Joje vyko įspūdinga fotosesija. Štai krikštynų scenarijus.
Performansas „Aš, jaunas fotogra fas, tampu patyrusiu...“ I epizodas. Grimas. Fotosesijos te ma -vaiduokliai. Liepiama nugrimuoti pagal užsakymą: Frankenšteiną, Drakulą, Kasperą, Pūlinį, Svirdulį, Adamsą, Misis Adams, Baba Jėgą, Ragana, Žiežulą, Čiučiundrą, Frekenbok. „Fuksai“ po vieną siunčiami į išban dymų vietą. II epizodas. Stilistas. Nukentėjusy sis turi apsirengti kolegos paliktą kos tiumą. '
Musų adresas: Universiteto 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, 1 aukštas, 16 kab. Tel. 68 70 89. EI. p.: liana.binkauskiene@crvu.lt Mobil. tel. 8-287-49018 Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidykla. Spausdino dizaino studija-spaustuvė „Baltas miestas“. Redaktorė Liana Binkauskienė Stilistė Jurgita Lukšytė Korespondentė Vilmantė Žvinytė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.
III epizodas. Fotosesija. Grupinė ir individuali. IV epizodas. Ištvermės išbandymas. Visus surišame virve dėl bendrumo jausmo. Kiekvienam duodame po mal ką, o stipriausiajam - siją iš kluono. Visi kartu lipa j statų kalną, kur prisiekia. V epizodas. Priesaika. Sukurtas laužas, ant fotelio laukia prisaikdina masis. „Fuksai“ sustoja puslankiu prieš senius. Visi paskui Didįjį Senį Tadą kartoja priesaiką: „Aš, apgailėtinas ne fotografas Kasperas, prisiekiu: • nuo šiol kas mėnesį išfotografuoti po 30 metrų juostos; • laiku ir nuolankiai mokėti dvigu bą nario mokestį ir be ginčo pasiduoti kitoms rinkliavoms; • kas savaitę iššluoti laboratoriją ir su „Fairy“ išplauti visus bakelius; • išsižadėti velnio prasimanymo „muilinės“, o savąją kuogreičiaupakas ti po sausa ąžuolo šaka; • įgusti ne vien pagal kvapą, bet ir pagal skonį atskirti ryškalą nuo fiksato riaus; • nuolankiai nešti sunkią trikojo ir fotokrepšio naštą; • tapti triakiupenkiakoju spragsinčiu gyviu;
• fotografuoti žmones visame jiems Dievo suteiktame gražume. Bučiuodamas šią išminties knygą prisiekiu mintinai cituoti Jos tiesos žodžius: • imu ir ragauju fotografijos kūną ir kraują; tatai prisiekiu daryti kasmet šio vakaro atminimui; • tebūnie tatai mano ginklas, su ku riuo neišsiskirsiu anei lovoje, a nei grabe savajame, te tampa jis akimis manosio mis; • prisiekiu neturėti kitų apsėdimų, tik fotografiją vieną; •šią priesaiką sulaužęs tebūnu pa kartas ant sausos ąžuolo šakos. Pabučiuokite sau iš dešinės esantį, nes tatai jis tapo fotografu “. Paaiškinimas: Kas vyko per sesiją, matote nuotraukose, tačiau jums bus
• I J 1 i J
sunku įsivaizduoti tai, kojose nėra. Po fotosesijos surišti „fuksai“ miško brūz gynais klaidžiojo 10 minučių, kol ant stačios kalvos išvydo pragaro liepsnas. Visi keliais ir alkūnėmis veržėsi švie sos link, kopė į kalvą, smuko į duobes ir buvo subadyti kadagių, tačiau užnešė savo sunkų krovinį (malkas) į viršų. Ten jų jau laukė ugnies kursty tojas velnias Adas, kuris įsakmiu bal su liepė sumesti malkas j laužą. Su liepsnojo ugnys, sustaugė vilkai irprasidėjo priesaika. Visi, ją priėmę, gėrė fotografijos kraują - vyną iš bakelio, kuriame ryškinamos juostos, ir bučia vo prezidento fotoaparatą. Nei „fuksu“ buvau, nei vyno raga vau, bet jums tatai perpasakojau. Vytauto Michelkevičiaus nuotrau kos, apsaugotos nuo kopijavimo.
Mielosios merginos! Kviečiame dalyvauti atrankoje į konkursą „Mis Teleloto“. Visos atrinktos merginos bus apdovanotos prizais, o nugalėtojai bus įteikti 3 000 Lt studijoms tęsti, Merginas, norinčias dalyvauti atrankoje, kviečiame atvykti balandžio 30 d. 12 vai. į Filologijos kiemelį.
Nemokamas kontaktinių lęšių parinkimas Akinių parinkimas Didelės NUOLAIDOS (nuo 10 iki 50 proc.)
Tėvelių dėmesiui! Priimame vaikus į pagal Valdorfo pedagogiką dirbančios mokyklos 1-8 klases.
Tėvus ir visus besidominčius gegužės
Studentams nuolat nuolaidos z Kontaktiniai lęšiai su ultravioletiniu bloku 2464.1 - 120 Lt 6 vnt. (Johnson&Johnson)^(kLt - 200 Lt
8, 15, 22 dienomis 18.30 vai. kviečiame
Prekiaujame spalvotais lęšiais
Bus sudaryta galimybė lankytis
■ Garsių pasaulio firmų kontaktiniai lęšiai. ■ ALCON gamybos priemonės jų priežiūrai. ■ Gydytojo oftalmologo konsultacija. UAB „FIGARO“
Vilnius, Antakalnio g. 59, 154 kabinetas, tel. (8-22) 34 61 37
į paskaitas apie Valdorfo pedagogiką. pamokose. Mokyklos adresas:
Geležinio vilko g. 21, Vilnius, tel. 2137044,
ei. paštas: vivamokykla@mail.ltv
• « Į ; i Į