Universitas Vilnensis, 2002 m. birželis Nr. 5 (1631) by Vilniaus universitetas

hinc itur ad astra

S\3NIV^ s? <h £

universitas

Birželis

vilnensis

G A I %

Nemokamai http:llwww. vilnensis. vu. lt

V____>

Vilniaus universiteto laikraštis Nr. 5 (1631)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

Vilniaus universitetas - tarptautinėje parodoje „Mokslas 2002“ Gegužės 21-24 dienomis Lietuvos parodų centre „Litexpo" vyko I tarptautinė mokslo, aukštųjų technologijų ir studijų paroda „Mokslas 2002". Parodoje tarp 94 dalyvių deramą vietą užėmė ir Vilniaus universitetas. Tuo pačiu metu vyko ir tarptautinė konferencija „Mokslo ir technologijų plėtra integracijos į Europos Sąjungą kontekste", kuriai pirmininkavo LMA prezidentas akad. Benediktas Juodka.

ŠIAME NUMERYJE:

4-5 p. NAUJIENA! Teisės fakulteto puslapis

6 p. Kada baigsis netvarka fizinio ugdymo srityje?

Liana BINKAUSKIENĖ

Parodos tematika - mokslo, aukštųjų technologijų ir studijų sritys. Joje buvo galima susipažinti su pasiekimais ir problemomis, kylančiomis kuriant šiuolaikinę žinių vi suomenę, mokslo institutų, universitetų vaidmeniu vys tant modernių technologijų veikiamą ūkį ir pramonę, ren giant XXI a. specialistus. Pirmą kartą vienoje vietoje taip plačiai buvo pristatytos visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programos, galimybės studijuoti ir dirbti užsie nyje, taip pat užsienio kalbų kursai, nuotolinės studijos, tęstinis mokymasis, kvalifikacijos kėlimo kursai ir kt. Pa rodoje lankėsi LR Prezidentas V. Adamkus, LR Minist ras Pirmininkas A. M. Brazauskas, LR Švietimo ir moks

7-10 P VUSA puslapiai

11 p. Gamtovėja

12 p. Kultūros centro puslapis

lo ministras A. Monkevičius ir viceministras R. Vaitkus. Atidarydamas parodą A. M. Brazauskas teigė, kad ji at sirado pačiu laiku, tarsi atsakas į dabartines Lietuvos mokslo, švietimo, studijų problemas ir aktualijas, vals tybės politikos šioje srityje suformuotus prioritetus.

14-15 P Sporto puslapis

Nukelta į 2 p.

VU gavo 2,76 mln. litų vertės įrangą Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedra UAB „Minijos

nafta" pastangomis iš tarptautinės JAV kompanijos „Landmark" gavo licencijuotos „Geo Graphix" įrangos

Vilmantė ŽVINYTĖ

už 2,76 mln. litų (727 tūkst. dolerių).

Vilmantė ŽVINYTĖ Gegužės 22 dieną VU bei šių firmų at stovų susitikime susitarta perduoti VU naują kompiuterių įrangą, padėsiančią geologijos specialybės studentams gilin tis į naftos biologinių duomenų apdoroji mą. Iki šiol VU neturėjo tokios įrangos ir neruošė naftos specialistų. Nafta besidomintys geologijos studen tai kompiuterine įranga pradės naudotis nuo rugsėjo 1 dienos. Bus sukurta 10 nau jų darbo vietų. Studentai galės interpretuoti gręžinių geofizinę, seisminę, geologinę medžiagą, modeliuoti naftos telkinius. Įranga gali

būti panaudota ir ieškant naujų telkinių. Rytų ir Vidurio Europoje tokio pobūdžio įrangą yra gavę tik Lenkijos Krokuvos kalnakasybos ir metalurgijos bei Vienos technikos universitetai. Pasak VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros ve dėjo Petro Musteikio, universitetui ši įranga labai reikalinga. „Jeigu studentai susidomės, galėsime įkurti ir magistratū ros specialybę, susijusią su naftos geolo gija“, -planavo P. Musteikis. Projektą inicijavo ir didžiąja dalimi fi nansavo didžiausia Baltijos šalyse naftos gavybos bendrovė „Minijos nafta“. Pro jekte dalyvavo ir programinę įrangą tiek sianti viena didžiausių JAV programinės

„Lindra“ VU skyrė 50 tūkstančių litų

įrangos bei paslaugų tiekėja naftos ir du jų pramonės įmonėms - kompanija „Landmark“. „Minijos naftos“ paieškų skyriaus va dovas Igoris Šeštokas sakė, kad rinkoje trūksta aukš;os kvalifikacijos naftos spe cialistų, todėl bendrovė ir nutarė inves tuoti į specialistų ruošimą VU. Bendro vės naftos paieškų skyriuje vasaros prak tiką atliko 10 geologijos specialybės stu dentų. Kasmet 3-5 studentai, vadovauja mi „Minijos naftos“ specialistų, rašo di plominius darbus apie naftos geologiją. Bendrovė pasirengusi padėti ir Universi teto Geologijos ir mineralogijos katedros dėstytojams gilinti žinias naftos geologi jos srityje.

Tarptautinė draudimo kompanija „Lindra“ Vilniaus universitetui ir Almos Adamkienės vaikų fondui skyrė 100 tūkst. litų čekį. Minėdami įmonės veiklos dešimtmetį Lietuvoje, gegužės 10 d. „Lindros“ atsto vai iškilmingame minėjime Operos ir ba leto teatre VU rektoriui Benediktui Juod kai įteikė 50 tūkst. litų čekį. 10 tūkst. litų bus skirta Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos katedrai reikalingiems in strumentams pirkti. Likę pinigai bus inves tuoti kuriant Mokslininkų, universiteto auklėtinių ir profesorių portretų galeriją VU Mažojoje auloje. Prieš 15 metų Jono Jogėlos sukurtas žymių XVI-XIX a. VU profesorių gipsines skulptūras, jei užteks lėšų, galima bus išvysti išlietas iš bronzos.

Universitas Vilnensis

Vilniaus universitetas - tarptautinėje parodoje „Mokslas 2002“ Atkelta iš 1 p. Vilniaus universitetas savo ekspoziciją demonstravo 94 kv. m. plote. Parodos lankyto jams prisistatė Universiteto fa kultetai bei institutai (Teisės, Gamtos mokslų, Fizikos, Mate matikos ir informatikos, Chemi jos, Komunikacijos, Medicinos, Kauno humanitarinis, Ekonomi kos, Tarptautinio verslo mokyk la, institutai - Tarptautinių san tykių ir politikos mokslų, Medžiagotyros ir taikomųjų moks lų, Botanikos sodas, biblioteka, centrai - Pavyzdinis mokslo, La zerinių tyrimų, Žmogaus gene tikos). Parodai rengti buvo suda ryta darbo grupė, kurios vadovas - prof. habil. dr. J. Lazutka, na riai - doc. S. Sunelaitis, dr. M. Sniečkutė, A. Gedgau das, N. Bulotaitė dr. V. Kirvelienė, R. Petuchovaitė, doc. G. Ste panauskas, dr. S. Tamošiūnas, prof. V. Smilgevičius, doc. N. Lin kevičienė, doc. A. Merkevičius, M. Reinikis. L. e. rektoriaus p. akad. B. Juodka „U. V.“ teigė esąs maloniai nustebintas ne tik visos parodos lygiu, bet ir VU ekspozicija, kurią dalykiniu ir es tetiniu požiūriu akad. B. Juodka įvertino kaip labai gražią.. „Pa rodai pasirengti buvo likę ma žai laiko, ir jai nebuvo skirta fi nansų“, - apie sunkumus ren giantis parodai kalbėjo akad. B. Juodka. Vien ekspozi cijos plotas VU kainavo 25 tūks tančius litų, nekalbant apie stendus, jų paruošimą. Ši paro da parodė, anot rektoriaus, kad Vilniaus universitete mokslas dar gyvas - ir gyvas žmonių, at sidavusių mokslui, dėka. Rekto rius tikisi, kad paroda padės pri vilioti studentus. „O juk aukš tosios mokyklos prestižą lemia mokslo ir studijų kokybė“, - įsi tikinęs akad. B. Juodka. Parodos lankytojai, aplankę VU ekspoziciją, galėjo susipažin ti ne tik su naujausiais mokslo leidiniais ir mokslininkų darbais, bet ir pamatyti kai kuriuos ban dymus, ekrane stebėti širdies šuntavimo operaciją, kuri buvo demonstruojama Medicinos fa kulteto stende. Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutas kar tu su UAB „Ekspla“ demonstra vo naują įrenginį - holografinį modulį puslaidininkinių medžia gų parametrų matavimui. Modu lis HOLO-1 sukurtas pagal NA TO programos „Mokslas - tai kai“ projekto užduotis. GMF stende - Lietuvos geografijos at lasas, kurį sudaro apie 60 žemė lapių, ir žemėlapiai, skirti moky muisi. Taip pat Lietuvos istorijos atlasas, kurį parengė VU GMF Kartografijos centras. FF ir MIF stende lankytojai galėjo susipa žinti, kaip atrodo virtualūs Val dovų rūmai (dėst. R. Krasausko darbas (Kompiuterijos kat.)) ir golfo aikštynai (dėst. R. Kra sausko ir jo studentų darbas). Pavyzdiniame mokslo ir Lazeri nių tyrimų centrų stende - prie-

2002 m. birželis

Konferencijose

J-------------------------------

Dešimt metų LYČIŲ STUDIJOMS LIETUVOJE 2002 m. gegužės 17 d. Vilniaus universitete vyko konfe rencija „ 10 metų lyčių studijoms Lietuvoje", skirta VU Ly čių studijų centro įkūrimo jubiliejui.

Dr. Lijoną STUNDŽIENĖ Plenarinėje sesijoje sveikinimo kalbas pasakė VU LSC vadovė dr. D. Marcinkevičienė, VU akademinių reikalų prorektorius doc. S. Vengris, LR Seimo Švietimo, mokslo ir MFprof. V Sirvydis, LR Premjeras A. M. Brazauskas, Mokslo irstudijų departamento direktorius J. Vaitkus su akad. B. Juodka - prie VU stendų

kultūros komiteto pirmininkas prof. R. Pavilionis, prof. M. A. Pavi lionienė, prof. V. Daujotytė, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierė A. Burneikienė. Buvo įteikti atmini mo medaliai pirmosioms centro dės tytojoms prof. M. A. Pavilionienei, doc. V. Kanopienei, doc. I. Valikony-

tei, doc. L. Jekentaitei-Kuzmickienei, prof. V. Daujotytei. Po pietų darbas vyko 4 sekcijose: Lytis ir literatūra, Lyčių raiška visuo menėje, Lyčių studijos ir problema tika, Lytis, istorija ir žiniasklaida. Išvi so buvo perskaitytas 31 pranešimas. Konferencijos dalyvės priėmė kreipimąsi į LR Seimo pirmininką, LR Seimo narius dėl dirbtinio apvai sinimo įstatymo projekto. Kreipime si buvo pasisakoma už tai, kad Lie tuvos moterys ir vyrai turi teisę są moningai pasirinkti nevaisingumo gydymo būdus bei kurti savo gyve nimą.

Miunsterio „Balticum“ fondo premijos Universiteto studentams Busimieji studentai domėjosi studijomis musų Universitete

taisai, sukurti bendradarbiaujant su garsiausias fizikais ir Onkolo gijos centru, lazeriai ir jų panau dojimas medicinoje, šviesa kaip alternatyva onkologinėms li goms gydyti, sukurta pagal LMS fondo programą „Šviesa biomcdicinoje“. KHF stende buvo demonst ruojamos fakulteto mokslininkų knygos, moksliniai žurnalai „Respectus Philologicus“, „Eko nomika ir vadyba“. Buvo sureng ta atnaujinto, moksliniams žur nalams keliamus reikalavimus atitinkančio tarptautinio regio ninio žurnalo „Respectus Philo logicus“ prezentacija. Reklami niai lankstinukai informavo apie naujai įkurtą Sociokultūrinių ty rimų institutą. Žavingoji fakulte to pelėda parodos lankytojams dalijo saldainius su fakulteto logotipu. Teisės fakulteto stende - per 30 pavadinimų knygų, kurių au toriai - VU Teisės fakulteto dės tytojai. Bene pati svarbiausia šiuo metu knygų serija kiekvie nam teisininkui - naujojo Civili nio kodekso komentaras. Pirmą ją Civilinio kodekso komentaro knygą „Bendrosios nuostatos“ parengė VU TF Civilinės teisės ir civilinio proceso katedros mokslininkai prof. V. Mikelėnas, doc. A. Vileita, doc. A. Taminskas. Parodoje buvo eksponuoja ma ir antroji CK komentaro kny ga „Asmenys“, kurios autoriai taip pat VU TF Civilinės teisės ir civilinio proceso katedros dės tytojai. VU biblioteka lankytojams pateikė kompaktinę plokštelę „VU bibliotekos istoriniai rinki niai“ (3 kalbomis), XVII a. teis mų knygas ir miniatiūrines kny

gutes. Lankytojai buvo supažin dinami ir su elektroniniu kata logu. Surengta viktorina vai kams, sutraukusi prie stendo bū rius jaunųjų lankytojų - busimų jų studentų. Bene didžiausio parodos lan kytojų dėmesio sulaukė Studi jų skyriaus stendas, prie kurio būriavosi moksleiviai - busimie ji studentai, susirūpinę savo vai kų ateitimi tėvai ir seneliai. Juos domino viskas apie studijas Vil niaus universitete - studijų kryptys, jų trukmė, programos ir kt. Vilniaus universitetas paro doje pristatė kompaktinę plokš telę apie VU lietuvių kalba - lan kytojams buvo pateikta ne tik tekstinė, bet ir filmuota medžia ga apie seniausią šalies aukštąją mokyklą. Kompaktinę plokšte lę rengė VU Informacijos ir ry šių su visuomene skyrius bei mo komosios audiovizualinės labo ratorijos vedėjas doc. Albinas Kentra. Parodoje buvo rodoma ir kul tūrinė programa, kurioje pasiro dė VU dainų ir šokių ansamblis (vad. V. Aleksandravičius, šokių vad. - B. Mažrimienė, orkestro vad. - M. Deksnys), pučiamųjų instrumentų orkestras „Oktava“ (meno vad. - A. Kučinskas), choreografinė grupė (meno vad. -T. Gritėnienė), liaudiškos mu zikos kapela „Jaunimėlis“ (me no vad. - L. Sakalytė). Gegužės 29 d. 1. e. rektoriaus p. akad. B. Juodka pakvietė vi sus, padėjusius pasirengti paro dai, į Universiteto kavinę. Prie vyno taurės ir kavos puodelio skambėjo nuoširdūs padėkos žo džiai. V Naujiko nuotr.

Gegužės 29 d. VU Senato salėje „Balticum" fondo pir mininkė, VU Garbės daktarė, prof. habil. dr. Marija Vasna teikė Miunsterio „Balticum" fondo premijas mūsų Uni versiteto magistrantams ir doktorantams bei stipendijas našlaičiams ir neįgaliems VU studentams.

Liono BINKAUSKIENĖ Šiemet Miunsterio premijos laure

atais tapo šešios magistrantės: Julija Melnikova ir Evelina Granovskaja (FilF), Neringa Grigutytė, Inga Lepeškaitė, Daiva Mikulėnaitė ir Natalija Paškova (FilosF) ir du doktorantai: Jurgis Pakerys (FilF) ir Diana Šile įkai tė (FilosF). Stipendijos buvo įteiktos našlaičiams Laimai Širkovaitei (MF),

Vigintai Ivaškaitei (FilosF), Birutei Šinkūnaitei (MIF) ir neįgaliesiems Egidijui Biknevičiui (KomF), Kaspa rui Pociui (IF), Mariui Skarupskui (KomF), Rasai Umbrasaitei (KomF) ir Gintarui Vaidogui (FilF). Premijų įteikimo ceremonijoje da lyvavo Miunsterio „Balticum“ fondo narysprof. V. Bekeris su žmona, šio fon do Garbės narys LR Seimo ŠMK ko

miteto pirmininkas prof. R. Pavilionis, kurio dėka pradėjo bendradarbiauti Vilniaus ir Miunsterio universitetai, 1. e.

VU rektoriaus pareigas akad. B. Juod ka bei fakultetų dekanai. Prof. M. Vasna, kalbėdama apie savo vizito tikslą, tei gė, kad atvyko ir „atvežė konkrečių lin kėjimų“. Profesorė priminė susirinku siesiems Miunsterio ir Vilniaus univer sitetų bendradarbiavimo pradžią. Tai buvo 1993 metais. Prof. M. Vasna pa žymėjo kelis šio vertingo darbo aspek tus. Premijos - tai pinniausiapu ikių mū sų studentų rezultatų įvertinimas. Tai ir jų paskatinimas toliau sėkmingai dirb ti. Be to, Profesorė ir jos draugai nori, kad mūsų studentai žinotų, jog Vokie tijoje, Miunsteryje, jie turi gerų drau gų. „Aš asmeniškai tikiuosi, kad jūs ka da nors užimsite gerą poziciją visuome nėje. Irjūs atkreipsite dėmesį į kitus jau nus asmenis, kuriuos galėsite paskatin ti. Kiekvieną kartą labai džiaugiuosi bū dama šiame Universitete, kuris turi ge ras tradicijas, yra atviras pasauliui. Pa žadu, kad su didžiuliu džiaugsmu kas met pas jus atvyksiu“, - teigė profesorė M. Vasna.

Šiųmetiniai Miunsterio „Balticum“ fondo stipendiatai su fondo ir

Universiteto vadovybe

Teodoro Grotuso fondo stipendija įteikta mūsų Universiteto studentui Gegužės 28 dieną Lietuvos mokslų akademijoje buvo įteikta Teodoro Gro tuso fondo stipendija Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto II kurso ma gistrantui Gintarui Pivoriūnui. Šio fondo stipendijos teikiamos nuo 1995 metų. Stipendijas, kuriomis fon das remia studentus už aukštus jų pasiekimus moksle bei pasižymėjimą mokslo tiriamajame darbe, jau yra gavę penki mūsų Universiteto studentai chemikai.

„U. V.“ inform.

Universitas Vilnensis

2002 m. birželis

ę----

Parodos

X____

------- N

Paroda Tortinės universiteto bibliotekoje Birutė BUTKEVIČIENĖ, VU bibliotekos direktorė Vilniaus universiteto bibliote kos Baltojoje salėje 2001 metų gruodį buvo surengta paroda iš Vilniaus universiteto istorijos „Stepono Batoro universiteto re galijos“. Stepono Batoro univer sitetas VU istorijoje gyvavo 1919-1940 metais. Parodoje gau su to laikotarpio fotografijų, ku riose įamžinti Universiteto atkū rimo 1919 metais, Universiteto 350 metų jubiliejaus vaizdai. Eks ponuojami Universiteto baigimo magistro ir garbės daktaro diplo mai, svarbiausi profesorių, dės tytojų ir studentų moksliniai dar bai. Parodoje buvo eksponuoja mas Stepono Batoro universite to rektoriaus skeptras, kurį 1929 metais Universiteto 350 metų ju biliejaus proga dovanojo Kroku vos Jogailos univesitetas. 1919 metais prof. E Ruszczycas supro jektavo naują rektoriaus grandi nę, kuri yra išlikusi iki šių dienų ir taip pat buvo eksponuojama. Parodoje buvo ir įvairių fakulte tų dekanų grandinės. Tomis dienomis, kai ši paro da buvo surengta Baltojoje sa lėje, biblioteką aplankė Torūnės universiteto bibliotekos direkto rius Stefanas Czaja. VU biblio teka ir Torūnės universiteto bib lioteka palaiko draugystės ryšius nuo 1997 metų. Tais metais Lie tuva pažymėjo pirmosios lietu

viškos knygos - M. Mažvydo „Katekizmo“ - 450 metų jubilie jų. 1997 m. Torūnės universiteto biblioteka surengė pirmosios lie tuviškos knygos jubiliejines iškil mes ir pakvietė dalyvauti jose Vilniaus universiteto bibliotekos atstovus. Torūnės universiteto bibliotekoje saugomas antras pa saulyje žinomas M. Mažvydo „Katekizmo“ egzempliorius, ir jis buvo rodomas ta proga sureng toje parodoje. Torūnės universiteto bibliote kos direktorius S. Cžaja, pama tęs parodą „Stepono Batoro uni versiteto regalijos“, pageidavo, kad paroda būtų eksponuota To rūnės universitete. Nelengva bu vo transportuoti eksponatus, tu rinčius didelę istorinę vertę. Bib liotekai maloniai sutiko padėti Lenkijos ambasados Vilniuje Lenkų instituto direktorė M. Kasner. Eksponatai buvo sėkmingai nuvežti, ir paroda bu vo atidaryta balandžio 25 dieną. Mūsų nuvežtoji paroda buvo pa pildyta įspūdingais, didelio for mato senojo Vilniaus (1919— 1940) vaizdų grafikos darbais iš turtingo Torūnės universiteto bibliotekos grafikos darbų rinki nio. Artimiausiuose Torūnės uni versiteto ir Vilniaus universiteto bibliotekų bendradarbiavimo planuose yra parodos iš Torūnės universiteto bibliotekos grafikos fondų organizavimas Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Smagi tulpių šventė Vingio parke Tikiuosi, dauguma Vilniaus universiteto bendruomenės

Atmintis

Profesoriui Vytautui Kaikariui - 90 Gegužės 20 d. iškilmingame išplėstiniame Chemijos fakulteto Tarybos posėdyje pami nėtas plačiai žinomo Universiteto fizikochemiko, daugumos dabartinių šios srities moks lininkų mokytojo prof. Vytauto Kaikario (1912 05 22 - 1982 08 29) 90-mečio jubiliejus.

Doc. Zenonas MAČIONIS Prof. V. Kaikaris 1936 m. baigė Vy tauto Didžiojo universiteto Matema tikos-gamtos fakulteto Fizikos-chemijos skyriaus fizikos ciklo studijas. Tbometinio MGF Fizinės chemijos kated ros vedėjo prof. J. Matulio pakviestas dirbti tos katedros laborantu, jis 46 sa vo gyvenimo metus atidavė darbui aukštojoje mokykloje, nueidamas ke lią nuo VDU jaunesniojo laboranto iki Vilniaus universiteto ChF profesoriaus ir katedros vedėjo. Dar prieškario metais pradėjęs in tensyvų mokslinį darbą, V. Kaikaris 1942 m. apgynė chemijos daktaro di sertaciją, tačiau Tarybų valdžia jos ne užskaitė, ir 1948 m. teko ginti antrą kar tą. Nežiūrint to, jis 1945 m. buvo pa skirtas Bendrosios chemijos katedros vedėju, 1956-1982 m. buvo Fizikinės chemijos katedros vedėjas, 19461950 m. Chemijos fakulteto dekanas. 26 metus vadovaudamas Fizikinės chemijos katedrai Profesorius sufor mavo jos mokslinio darbo kryptį, ku rią galima apibrėžti labai trumpai: si dabro ir jo lydinių su kitais metalais elektrocheminis nusodinimas. Tačiau už tų kelių žodžių slypi didžiulis moks linis ir organizacinis darbas: bemaž 130 mokslinių publikacijų (tarp jų -13 au torinių teisių liudijimų - tarybinių pa

niaus vietų. Botanikos sodo darbuotojai svečius priima la bai maloniai ir su tikra meile aprodo savo valdas. Tai ne

tik unikalus gamtos kampelis, bet ir įvairiausių augalų eks pozicija, viliojanti lankytojus spalvų įvairove.

Nijolė BULOTAITĖ Gegužės 11d. čia vyko Tulpių diena. Grojo Krašto apsaugos ministerijos pučiamųjų orkest ras, buvo atidaryta Vilniaus dai lės akademijos studentų kera mikų vasaros praktikos darbų paroda. Nors šiais metais pava saris buvo labai ankstyvas, ir or ganizatoriai baiminosi, kad tul pės nužydės šventei neprasidė jus, spalvų netrūko. Šventės organizatorius pa sveikino Vilniaus universiteto Botanikos sodo draugų klubas, kurios nariai padovanojo auga lų enciklopediją anglų kalba bei L. Tolstojaus „Karą ir taiką“. Mat šiame romane aprašoma

puota, vykusi Botanikos sodo te ritorijoje stovėjusiuose rūmuose, buvusioje jėzuitų vasaros rezi dencijoje. Šios puotos metu ca ras Aleksandras I sužinojo apie Napoleono persikėlimą per Ne muną. Šventės organizatoriai dėkojo M. Dobužinskio ir Santaros vidu rinių mokyklų moksleiviams ir biologijos mokytojams, noriai talkinantiems labai negausiam Botanikos sodo kolektyvui. Visi šventės dalyviai žavėjosi nuosta biu gamtos kampeliu ir žadėjo dažniau čia lankytis. Norint aplankyti Vingio par ke įsikūrusį Augalų sistematikos ir geografijos skyrių, dėl ekskur sijos reikia iš anksto susitarti te lefonu 33 01 60 (kaina - 20 Lt).

kitam, o pačiam darbuotojui. Rasti įvairių sąlyčio su jaunesniaisias kole gomis taškų Profesoriui padėdavo ir labai įvairūs jo pomėgiai: jis gerai griežė smuiku ir mėgo žaisti šachma tais, slidinėjo ir šaudė, iki solidaus amžiaus nepadėjo teniso raketės ir žavėjosi baletu, žaidė tinklinį ir gerai plaukiojo. Ne veltui dalydamasis pri siminimais doc. V. Skučas dėkojo li kimui, leidusiam dirbti kartu su prof. V. Kaikariu, o Rektorius kalbė jo apie Profesorių ne tik kaip apie vieną iš pokario chemikų žvaigždy no šviesulių, bet ir kaip apie Žmogų didžiąja raide, linkėjo, kad ir dabar tiniai Chemijos fakulteto dėstytojai būtų taip pat gerai ir ilgai prisimena mi kaip jų Mokytojas.

Marcelinas Ročka 1912-19 Vilniaus universiteto bibliotekoje surengta paroda lietuvių literatūros istoriko docento Marcelino Ročkos atminimui.

Loreta VINCLOVIENĖ, VUB Rankraščių skyrius

narių lankėsi Botanikos sodo Vingio skyriuje. Jei ne, sku

bėkite pasinaudoti galimybe aplankyti vieną gražiausių Vil

tentų), 12 vadovautų chemijos moks lų kandidato (dabar - daktaro) diser tacijų, per 60 kandidatinių ir daktaro disertacijų recenzijų, nemažai ginčų sukėlusi nauja dvifaktorinė blizgodaros teorija, morfologinė metalinių dan gų klasifikacijos sistema, jo paties dak taratas „Sidabro elektrolitinio išskyri mo procesų tyrimas“ (1969). Prof. V. Kaikario moksliniai nuopelnai plačiai aptarti jo darbų bibliografijoje, kurią parengė ir artimiausiame žurna lo „Chemija“ numeryje išspausdins prof. L. Simanavičius. Visa tai - Profesoriaus veiklos re zultatai, kuriuos galima suskaičiuoti, „pasverti“.Tačiau niekasnepasversjo nuopelnų sukuriant katedroje tokį darbingą, ramų, draugišką mikrokli matą, dėl kurio ir dabar, praėjus dviem dešimtmečiams po Profeso riaus netekties, fakultete nepamirštas baltas pavydas. Kruopštus, rūpestin gas, iki pedantiškumo tvarkingas, reik lus sau ir kitiems, Profesorius kated roje pasiekdavo reikalingų rezultatų tolerancija kitokioms nuomonėms, ramiu elgesiu, žmogiška šiluma, drau giškais pasitarimais „tėte-a-tėte“, nesi remdamas savo autoritetu ir tiesmu kai nereikalaudamas, tačiau sugebė damas įtikinti vieną ar kitą kolegą, kad būtent jis yra tinkamiausias kandida tas pavedamam darbui atlikti, o ir tas darbas daugiausia reikalingas ne kam

Marcelinas Ročka gimė 1912 m. balandžio 25 d. Ambručių kaime, Rau donės valsčiuje, Raseinių apskrityje, valstiečių šeimoje. Tais pačiais metais įstojo į Kauno VDU Humanitarinių mokslų fakultetą, klasikinės filologijos specialybę. 1939 m. baigė Universite tą ir vienerius metus dirbo Zarasų gim nazijoje mokytoju. 1940 m. pakviestas dėstyti į Vil niaus universitetą. Nuo 1944 m. - Kla sikinės filologijos katedros vedėjas, nuo 1945 m. - fakulteto prodekanas, vėliau dekanas. 1949 m. M. Ročka ap gynė kandidatinę disertaciją „Donelai čio eilėdara”, jam pirmajam tarybiniais metais buvo suteiktas filologijos moks lų kandidato laipsnis (VUB RS F186 -100,1.2). 1950 m. Marcelinas Ročka paskirtas Lietuvių literatūros katedros vedėju. 1951 m. perėjo dirbti į Valstybinįpedagoginį institutą: iš pradžių bu vo instituto direktorius ir Užsienio li teratūros katedros vedėjas, vėliau, nuo 1955 m. - Lietuvių ir užsienio litera tūros katedros docentas. Nuo 1961 m. dirbo Lietuvos knygų rūmuose, 19631972 m. vadovavo Ikitarybinės spau dos retrospektyvinės bibliografijos sky riui. 1971 m. drauge su kitais Knygų rūmų bendradarbiais apdovanotas Respublikine premija už pirmąjį Lie

tuvos TSR bibliografijos tomą „Kny gos lietuvių kalba 1547-1861“. Mirė 1983 metų rugpjūčio 18 die ną, palaidotas Vilniuje. Marcelino Ročkos mokslininko au toritetas plačiai žinomas. Jis daug rašė senosios lietuvių literatūros klausimais, vertė, rinko bibliografinę medžiagą, su darė XVI-XX a. lotyniškų knygų kar toteką, vadovavo Lietuvos ir Baltaru sijos aspirantų darbams. Marcelino Ročkos rankraštinis pa likimas saugomas Vilniaus universite to bibliotekos Rankraščių skyriuje. Jo vardo fonde (F 186) saugomi publi kuotų ir nepublikuotų straipsnių, stu dijų, monografijų, vertimų, dviejų da lių lituanistikos bibliografijos rankraš čiai, išrašai iš senų ir retų, lituanistikai svarbių knygų, korespondencija ir fo tografijos. Seniausias saugomas M. Ročkos rankraštis - lotynų kalba parašyta stu dija „Lucretius de deis quid iudicaverit?“ (1941 m.), filologijos mokslų kan didato disertacija apie K Donelaičio eilėdarą, Aristotelio „Poetikos“, P. Holbacho „Kišeninės teologijos“ vertimai ir komentarai, Horacijaus „Artis poeticae“ vertimas ir studijinis straipsnis. Straipsniai ir studijos apie senosios Lietuvos poetus Mikalojų Husovianą, Kazimierą Sarbievijų, Pet rą Roizijų, Joną Andruševičių, Joną Radvaną, Martyno Mažvydo lotyniš kuosius raštus, M. Mažvydo laiškų ir

testamento vertimai. Lietuvos didžių jų kunigaikščių Gedimino ir Algirdo laiškų vertimai, J. Bretkūno laiškų „Rinktiniams raštams“ vertimai. Straipsniai apie lietuvius studentus Krokuvoje ir humanizmo literatūros pradžią Lietuvoje XV-XVI a.; apie Lietuvos jaunimo studijas XIVXVI a.; apie XVI a. vidurio Vilniaus paskvilius; A. Kulviečio biblioteką; M. Radvilos Juodojo laišką ir litera tūrinę aplinką; apie Lietuvai pri klausančias svetur išspausdintas XV a. pabaigos - XVI a. pradžios Lietuvos knygas; apie lietuvių kelionių literatū ros pradžią. Dviejų dalių lituanistikos bibliografija, apimanti XVI-XVIII a. knygas apie Lietuvą. Monografijos apie Mykolą Lietuvį ir Andrių Vola ną ir šių autorių kūrinių vertimai. Dar viena didžiulė monografija „Huma nistinė kultūra ir literatūra Lietuvo je“ (ankstyvasis periodas, iki XVI a. vidurio) liko rankraštyje. Šiuo metu Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas yra parengęs spaudai Marcelino Ročkos „Rinkti nius raštus“.

Universitas Vilncnsis

2002 m. birželis

Pareigos, kurios reikalauja užmiršti save... Kai sveikindami naująjį Teisės fakulteto dekaną bičiuliai paklausė, kaip šią žinią sutiko šeima, kurioje teisininko profesija jau perduodama iš kartos į kartą, dekanas nusišypsojo ir prisipažino: „Žinot, Mama pirmiausia pareiškė užuojautą mano Žmonai, nes žino, ką reiškia būti dekano žmona, juk mano Tėtis net dvi kadencijas vadovavo mūsų fakultetui". Ar ne įdomus likimo ženklas - pirmajai dekano kadencijai prof. Ipolitas Nekrošius buvo išrinktas 1977-aisiais. Po dvidešimt penkerių metų dekanu išrinktas jo sūnus, tas pats Vytukas, iki šiol tebelaikąs save ne tik fakulteto nariu, bet ir savotišku čia užaugusiu vaiku, kuris Saulėtekio taku drauge su tėčiu žingsniuodavo į „darbą"...

Jolanta VARAPNICKAITĖMAŽYLIENĖ - Gerbiamas dekane, nors Tei sės fakultetą baigėte tik prieš de vynetą metų, tačiau tiek kūrybinė mokslinė, tiek profesinė Jūsų biog rafija stebėtinai turininga. Esate paskelbęs nemažai straipsnių Lie tuvos ir užsienio moksliniuose lei diniuose, vadovėlio „Notariato tei sė“” autorius, dviejų vadovėlių „Romėnų teisė“ ir „ Teisėsaugos institucijos”- bendraautoris, taip pat vieno populiariausių Europos universitetuose vadovėlio „Įvadas į lyginamąją teisę“ vertimo iš vo kiečių kalbos bendraautoris. Ke lerius metus dirbote Teisingumo ministro patarėju civilinės teisės ir civilinio proceso klausimais, bu vote Teisininkų profesinio rengimo ir ugdymo departamento direkto rius, nuo 1997 metų - TF Civili nės teisės ir civilinio proceso ka tedros docentas, nuo 1998 metų ketverius metus - TF prodekanas neakivaizdinėms studijoms. Kodėl nusprendėte kandidatuoti į fakul teto vadovus? - Kiekvieno žmogaus gyveni me būna labiau ir mažiau svar bių momentų. Prisipažinsiu, de kano rinkimų diena man buvo pati svarbiausia, kokią išgyvenau per pastaruosius metus. Ir kole goms atvirai sakiau, jog man ne svarbu, kokie bus rinkimų rezul tatai. Tiesiog esu fakulteto narys, nesikuklinsiu, iš tiesų jame užau gęs, ir aš niekada neprarasiu z

;

Kronika

emocinio ryšio su savąja Alma Mater. Antra, per savo darbo me tus fakultete įgijau patirties ir, manau, turiu mūsų fakulteto rai dos viziją, kurią ir norėčiau kartu su fakulteto kolektyvu - dėstyto jais ir studentais - įgyvendinti. - Kuo pirmiausia grindžiama Jūsų minėta vizija? - Man imponuoja Ernesto Hemingvėjaus žodžiai, jog vienas žmogus negali nieko, vienas žmogus gali tik numirti. Šie žo džiai atskleidžia fakulteto kaip organizmo esmę. Pirmiausia ga lima bet ką išrinkti dekanu, ta čiau vienas dekanas, kad ir sieną daužys galva, nieko nepakeis. Mano įsitikinimu, tik darniai dir banti komanda gali ką nors pa siekti ir administracinėje, ir aka deminėje, ir mokslo srityje. Ne pasakyčiau, kad toji komanda tai tik dekanas ir prodekanai. Mano vizija - fakulteto koman da esame mes visi - ir dėstytojai, ir studentai. Be abejo, dekanas ir prodekanai gali planuoti tam tikrus veiksmus, siūlyti juos fa kulteto bendruomenei, tačiau juos įgyvendinti turime visi. Tik taip įsivaizduoju mūsų fakulteto darną. Apskritai man nepriimti nas požiūris, jog „išrinkome de kaną, prodekanus, tegul dabar penkerius metus jie sau ir dirba“. Toks kelias - į niekur. Toks ke lias mūsų fakultetui nereikalin gas. - O koks bus dekano Vytauto Nekrošiaus vadovavimo stilius? - Mano pozicija - tai primuš interparis - pirmasis tarp lygių.

Tik taip įsivaizduoju dekano padėtį ir jo darbo stilių. Nei bū damas prodekanu, nei juolab išrinktas dekanu nesirengiu jaustis provincialaus UAB di rektoriumi, kuris tvarkosi kaip nori. Tiesiog suvokiu, kad bet koks sprendimas pasmerktas pražūčiai, jeigu kolektyvas jo nesupras arba jam nepritars. Tad tikiuosi, kad mūsų teisinin kų bendruomenė bus atvira dis kusijoms, darbinga ir kūrybin ga. Juk efektyviausius bet ko kio uždavinio sprendimo būdus galima rasti tik aktyviai disku tuojant ir intensyviai bendra darbiaujant dekanatui, kated roms, fakulteto tarybai ir stu dentams. - Ne paslaptis, kad esate vie nas populiariausių fakulteto dės tytojų. Ar nepasikeis studentų po žiūris, kai teks eiti dalykinio po kalbio pas dekaną Vytautą Nekro šių? - Man taip pat labai patinka mūsų studentai. Be jų niekam ir mes, dėstytojai, nebūtume rei kalingi. Juk jie ir mes - tai dvi neatskiriamos ir svarbiausios mūsų Universiteto dalys. Tačiau mes, dėstytojai, neturime pa miršti, kad studentai yra savo tiški mūsų klientai ir jie turi tei sę gauti aukščiausio lygio pa slaugas. Tačiau niekada nema niau ir nemanau, jog studenti jai reikia nuolaidžiauti vien to dėl, kad ji studentija. Tai jokiu būdu ne privilegija. Vis dėlto bū ti reikliu ir principingu dėstyto ju, mano manymu, nereiškia ne-

Teisės fakulteto dekano doc. Vytauto Nekrošiaus pozicij&pr'mms inter paris V. Naujiko nuotr.

gerbti studento. Tiesiog senoji Alma Mater visada puoselėjo to lerancijos ir pagarbos asmenybei tradicijas. Manyčiau, kad jeigu egzistuos pastovus ryšys tarp stu dentų ir fakulteto administraci jos, mes pajėgsime panaudoti po zityvų jaunatvišką studentijos idealizmą bei veržlumą mūsų fa kulteto naudai. - Ką ketinate nuveikti tobulin damas studijas? - Būtina ir toliau išlaikyti abi studijų formas - dienines ir ne akivaizdines. Be abejo, jas reikė tų tobulinti. Ypač svarbu, kad dieninės studijos būtų lankstes nės, suteiktų studentui daugiau pasirinkimo laisvės, taip pat ga limybę pačiam planuoti savo stu dijas. Galbūt reikėtų mažinti pri valomųjų dalykų skaičių, numa tyti tam tikrą alternatyvą Pavyz džiui, studentas galėtų pasirinkti vieną iš kelių privalomųjų daly kų. Galimybė rinktis, laisvai pla nuoti savo studijas jaunam žmo-

gui yra be galo svarbi, - juk ši taip mes prisidedame prie nepri klausomos ir savarankiškai mąs tančios asmenybės ugdymo. Bū tent tuo ir privalome skirtis nuo mokyklos. Man labai gaila, kad fakulte te visiškai užmiršta kažkada gražiomis tradicijomis garsėjusios studentų mokslinės draugi jos veikla. Mes turime pakanka mai idealistų, kurie aukotų sa vo laisvą laiką plėtodami šią veiklą, todėl aš sieksiu, kad SMD būreliai kuo greičiau at gimtų. - Kažkas yra pasakęs,jog egzis tuoja tam tikros pareigos, kurios reikalauja užmiršti save... - Suprantu, kad dekano pa reigos būtent tokios ir yra, ta čiau to visiškai nebijau. Aš įsi vaizduoju mūsų fakultetą kaip puikiai veikiantį šveicarišką laikrodį ir darysiu viską, ką pa jėgsiu, kad tik ši svajonė taptų realybe.

Bendradarbiauja ir dėstytojai, ir studentija

akademiniu lygiu, bet ir tarp stu dentų. Vilniaus universiteto stu dentų organizacija su Europos stu dentų teisininkų asociacijos loka liniu padaliniu „ELSA Lodz“ nu matė rudenį surengti kultūrinių mainų programą. Šios programos

\________________ /

Z Gegužės 3 dieną VU Tei sės fakulteto taryba naujuoju fa kulteto dekanu išrinko 32 metų mokslininką doc. dr. Vytautą Ne krošių. Z Paris X-Nanterre uni versiteto profesorius Otmaras Seulas skaitė paskaitą „Tiesio ginis darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus Vokieti jos ir Prancūzijos įmonėse“. Pa skaita sudomino ne tik studen tus, pasirinkusius darbo teisės specializaciją. Teisininkų audi torija domėjosi darbo teisės specifika Europos šalyse, nes vykstant integraciniams proce sams šios žinios tampa itin rei-

kalingos. Profesorius džiaugėsi VU Teisės fakulteto studentų aktyvumu ir susidomėjimu. Nors pranešimą profesorius O. Seulas skaitė prancūziškai, studentų aktyvumas diskusijoje rodė, jog busimieji teisininkai įsigilino ir puikiai supranta eg zistuojančias problemas bei įstatyminius trūkumus darbda vių ir darbuotojų santykiuose. V Vokietijos Federacinės Respublikos Rotary klubas sky rė VU Teisės fakulteto bibliote kai 50 tūkst. JAV dolerių tiksli nę paramą, už kurią bus įsigyta literatūros ir kompiuterinės įrangos.

VU Teisės fakulteto dėstytojų delegacija lankėsi Lodzės uni versitete. Juos priėmė Lodzės universiteto Teisės ir valdymo fa kulteto dekanas prof. habil. dr. W. Nykielis, delegaciją viešna gės metu globojo šio fakulteto Romėnų teisės katedros vedėja prof. habil. dr. A. Pikulska-Robaszkiewicz.

Donatas MYKOLAITIS, „ELSA Vilnius“ prezidentas Vizito metu buvo aptartos toles nis abiejų universitetų Teisės fakul tetų bei atskirų katedrų bendradar biavimas mokslo srityje, abiejų uni-

versitetų teisininkai akcentavo būtinu mą keistis sukaupta darbo patirtimi. VU Teisės fakulteto dekanas doc. V. Nekrošius sakė, kad šiuo me tu jau baigiama rengti Vilniaus ir Lo dzės universitetų Teisės fakultetų ben dradarbiavimo sutartis. Svarbu, kad šios viešnagės me tu buvo užmegzti ryšiai ne tik

pagrindinis tikslas - pradėti ir plė toti kultūrinį dialogą su „ELSA Vilnius“ atstovais. Tiek su „ELSA Lodz“, tiek su Lo dzės universiteto Teisės ir valdymo fa kulteto studentų moksline draugija ti kimės glaudaus bendradarbiavimo, ypač rengiant tarptautinę konferen ciją, skirtą žmogaus teisėms ir laisvėms abiejose šalyse. Viliamės, kad šie kontaktai virs ir kultūriniu, ir moksliniu abiejų šalių studentijos bendradarbiavimu.

Universitas Vilnensis

2002 m. birželis

Rugsėjo 1-ąją TF sveikins per pusę tūkstančio pirmakursių

VIEŠOJI iSDJGA

VILNIAUS UNIVERSITETO TEISĖS KLINIKA

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, įsteigtas 1641 metais, yra pirmoji, seniausia ir ilgą laiką buvusi vienintelė Lietuvos teisininkų rengimo įstaiga. Kasdien į Vilniaus universiteto Priėmimo komisiją atvyksta norintys studijuoti Teisės fakultete. Kol vidurinių mokyklų abiturientai laiko baigiamuosius egzaminus, į neakivaizdinį skyrių jau pradėti priiminėti dokumentai. Plačiau apie tai pasakoja VU Teisės fakulteto Neakivaizdinio sky riaus vedėja Vida ATKOČAITIENĖ. Vilniaus universiteto Teisės fakul tete studijos grindžiamos vientisųjų studijų modeliu ir trunka penkerius metus. Studentams, sėkmingai įvykdžiusiems studijų programos reika lavimus, suteikiamas teisės magistro laipsnis. Tačiau bene svarbiausia, jog Vilniaus universiteto Teisės fakulte to diplomas suteikia teisę eiti visas teisines pareigybes - advokato, tei sėjo, notaro, prokuroro ir pan. Ne veltui fakulteto studentai mėgsta sa kyti - svarbiausia tai, kad iki šiol ne žinome nė vieno mūsų fakulteto ab solvento, kuris būtų bedarbis. Studijų sistemą sudaro dieninės ir neakivaizdinės studijos. Dieninės stu dijos, į kurias šiemet numatoma pri imti 200 studentų, trunka dešimt se mestrų, kitaip tariant, penkerius me tus. Nuo septintojo semestro studen tai gali pasirinkti vieną iš šešių specia

lizacijų : jurisdikcinės, komercinės tei sės, tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės, darbo ir socialinės apsaugos, valstybės valdymo teisės. Ekspertų nuomone, vientisųjų studijų pranašu mas tas, kad galimybė įgyti teisės ma gistro laipsnį suteikiama visiems be iš imties fakulteto studentams. Šiais me tais buvo patvirtintos naujos studijų programos, kuriose numatoma gero kai didesnė studentų pasirinkimo lais vė, atsisakoma kai kurių, mūsų nuo mone, nereikalingų dalykų. Neakivaizdinių studijų paskirtis sudaryti galimybę dirbantiems žmo nėms persikvalifikuoti arba įgyti pir mąjį universitetinį išsilavinimą. Ma nome, kad Lietuvoje yra daug šeimų, kurios negali trejus ar ketverius me tus finansiškai išlaikyti studijuojančių vaikų, todėl šie priversti dirbti. Tad palankiausias sąlygas derinti darbą ir

mokslą sudaro neakivaizdinės studi jos. Pagrindinis mūsų tikslas, susijęs su neakivaizdinėmis studijomis - pa siekti, kad jų kokybė nesiskirtų nuo dieninių studijų. Šio tikslo nuolat ir siekiame. Neakivaizdininkams skiria ma tiek pat paskaitinių valandų, kiek ir dieninio skyriaus studentams, sa vaitgaliais vyksta seminarai. Kad stu dentai galėtų derinti studijas ir dar bą, paskaitos vyksta du kartus per me tus po vieną mėnesį, sudaromos pa lankios sąlygos planuoti studijas pa sirenkant daugiau ar mažiau discipli nų , visi egzaminai vyksta tik savaitga liais. Studijos yra mokamos. Studentams siūlomos dvi neaki vaizdinių studijų programos - asme nims su aukštuoju išsilavinimu ir be aukštojo išsilavinimo. Abiem atvejais išlaikomas vientisųjų studijų mode lis, kurio tikslas - parengti visapusiš-

Europos universitetų teisininkai susitiko Vilniuje Vilniaus universiteto Teisės fakultete balandžio pabaigoje vyko Europos Sąjungos Soc-

Vilniaus universiteto Teises klinika TF Neakivaizdinio skyriaus vedėja Vida Atkočaitienė V Naujiko nuotr.

kai išsilavinusį teisininką. Diplomas turi tokią pačią galią kaip ir dieninių studijų. Teisės fakulteto dėstytojų nuomone, neakivaizdinių studijų sis tema padeda ugdyti laisvai mąstan čią, gebančią savarankiškai planuoti savo gyvenimą asmenybę. Šiais mokslo metais į neakivaizdines tei sės studijas su aukštuoju išsilavinimu numatyta priimti 200 studentų, į ne akivaizdines studijas su viduriniu iš silavinimu bus priimta 150 studen tų. Tad Rugsėjo 1-ąją Teisės fakulte tas sveikins per pusę tūkstančio pir makursių.

Tarptautinė teisininkų konferencija Simona OLIŠKEVIČIŪTĖ, VU TF III k. studentė

rates/Erasmus programos koordinatorių susitikimas.

Deimilė PRAPIESTYTĖ, VU TF IV k. studentė Į Vilniaus universitetą atvyko Šveicarijos, Prancūzijos, Vokietijos,

Ispanijos, Lenkijos universitetų tei sės dėstytojai, kurie savo aukštosio se mokyklose yra atsakingi už Socrates/Erasmus programą. Susitiki me buvo analizuojama, kaip vykdo ma ši Europos Sąjungos finansuo jama programa. Kiekvienos šalies atstovai savo pranešimuose pateikė ataskaitas apie studentų ir apie dės tytojų mainus. Programos koordina

toriai kartu nagrinėjo tarptautinio bendradarbiavimo problemas, ku rių kyla keičiantis Europos univer sitetų studentais. Socrates/Erasmus programų koordinatoriai susipažino su seniausiu šalyje Vilniaus univer sitetu, teisininkų rengimo tradicijo mis, aptarė tolesnį tarptautinį ben dradarbiavimą. VU Teisės fakulteto atstovams aktyviai ir dalykiškai pradėjus daly vauti šios programos koordinatorių susitikimuose atsivėrė nemažai gali mybių tiek studentams, tiek dėsty tojams išvažiuoti į užsienio universi tetus. Teisės fakulteto prodekanas

doc. dr. Gintautas Bužinskas sakė, kad Socrates/Erasmus programoje labai svarbus vaidmuo tenka studen tų mainams ir studijoms kitų šalių universitetuose. Jo teigimu, vien tik šiais mokslo metais 19 Vilniaus uni versiteto Teisės fakulteto studentų studijuos Paryžiaus, Grenoblio, Ciū richo, Palermo, Gento, Konstanco, Frankfurto ir kituose Europos uni versitetuose. Pasak prodekano doc. dr.G. Bužinsko, tai daugiausia trečiojo ir ketvirtojo kurso studen tai, kuriems pasiūlyta tobulintis už sienyje. Šiuo metu jau pasirašyta

bendradarbiavimo sutartis su Pa ris X-Nanterre universitetu dėl ben dradarbiavimo keičiantis studentais bei dėstytojais. Europos universitetų atstovai su sitiko ir su Vilniaus universiteto rek toriumi akad. B. Juodka, taip pat VU teisininkai buvo parengę sve čiams ir nemažą kultūros programą, kurią rėmė buvusio fakulteto auklė tinio J. Ivoškos advokatų kontora. Kitas programos koordinatorių susitikimas vyks kitąmet Lodzėje. Autorės nuotr.

Vilniaus universiteto Teisės fa kultete įvyko tarptautinis semina ras-konferencija „Europos Konstitu cija ir privatinės teisės reformos". Tarptautinėje teisininkų konfe rencijoje, skirtoje Europos teisės problemoms, pranešimus skaitė Ber lyno Humboltų universiteto profe sorė Ingo Saenger, Miunsterio universiteo dėstytojas Danielis Thymas, Halės-Vitenbergo universiteto dak taras Thorstenas Franzas, Paryžiaus X-Nanterre universiteto profesorius Patrickas Daileris, Navaros univer siteto profesorė Elsa Sabater Bayle. Lietuvos civilinių procesinių įsta tymų raidą apžvelgė Vilniaus univer siteto Teisės fakulteto doc.dr. Vytau tas Nekrošius, o Civilinės teisės ir ci vilinio proceso katedros dėstytojas Vytautas Mizaras nagrinėjo naujojo Civilinio kodekso aktualijas. Šis tarptautinis teisininkų forumas aktualus Lietuvaiypač šiuo metu, kai įstatymai intensyviai harmonizuojami ir derinami visame Senajame žemy ne. Susitikimas buvo itin naudingas teisės mokslo teoretikams, nes atsi rado galimybė pasikeisti informacija ir žiniomis apie įvairiose Europos ša lyse vykstančius teisės unifikavimo procesus bei tendencijas, kurios išryš kėja leidžiant įstatymus.

Sostinėje jau plačiai žino ma viešoji įstaiga Vilniaus uni versiteto Teisės klinika, kurią prieš ketverius metus įsteigė Vilniaus universitetas, jo Stu dentų atstovybė ir advokatų kontora „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai".

Rūta DRAZDAUSKAITĖ Šios įstaigos steigėjai tikėjosi, jog jų atstovaujamų institucijų bendradarbiavimas užtikrins op timalų teorijos, praktikos ir jau natviško entuziazmo lygį. Matyt, galima drąsiai sakyti, jog steigė jų lūkesčiai gana greitai išsipil dė, - šiandien Vilniuje, pačiame miesto centre, įsikūrusi jaunųjų teisininkų kontora jau pelnė au toritetą tarp vilniečių. VU Teisės klinika teikia nemokamą teisinę pagalbą socialiai remtiniems as menims civilinėse, darbo, socia linio aprūpinimo ir kitose bylo se bei teisiniuose santykiuose. Na, o busimiesiems teisininkams tai puiki busimojo darbo mokyk la. Čia jiems sudarytos puikios sąlygos ir galimybės lavinti teisi nio darbo įgūdžius. VU Teisės klinikoje socialiai remtiniems asmenims teisinę pa galbą teikia III-V kurso studen tai, atrinkti pagal mokymosi re zultatus, praktinio darbo patirtį, aktyvumą visuomeniniame Uni versiteto gyvenime. Taip pat labai svarbus reikalavimas pageidau jantiems atlikti praktiką šiame teisinės informacijos centre - ge bėjimas bendrauti su žmonėmis. Studentų atrankos rengiamos kas tris keturis mėnesius tam, kad grupė būtų nuolat atnauji nama ir papildoma naujais žmonėmis. O kiekvienas atrink tas studentas turi dalyvauti mo kymo programoje, kurią suda ro teorinės bei praktinės užduo tys darbo komandoje, bendra vimo, laiko planavimo, konflik tų sprendimo ir teisinio darbo pagrindai.

TEDI taurė VU Teisės fakultete Tradicinių Teisininkų dienų krepšinio turnyro, kuomet krepšinio aikštelėje susitiko Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir Lietuvos teisės universiteto dėstytojų bei studentų komandos, taurę šiemet iškovojo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojų krepšinio komanda.

Rimantė TARAILAITĖ, TF II k. studentė Vilniaus universiteto TF dėstytojų komandos nariai - prodekanas doc. Gintautas Bužinskas, teisingumo vice ministras doc. Gintaras Švedas, Kon stitucinio teismo teisėjas doc. Augus tinas Normantas, Teisingumo ministe

rijos sekretorius, dėstytojas Rimvidas Kūgis, dėstytojas Haroldas Šinkūnas bei energingi fakulteto doktorantai įveikė turnyro varžovus ir tapo TEDI taurės laimėtojais. Be to, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojų komanda pelnė ir dar vieną apdovanojimą. Taikliausio

komandų kapitono taurę iškovojoTeisės fakulteto dėstytojas, TM sekreto rius Rimvidas Kūgis.

Kalbėdamas apie Teisininkų dienų krepšinio turnyrą, Teisės fa kulteto prodekanas doc. G. Bu žinskas neatsitiktinai prisiminė ne seniai fakultete apsilankiusių tarp tautinių ekspertų išvadą, kad fakul tetas tarp kitų aukštųjų mokyklų yra potencialiausias žmogiškųjų re sursų prasme. Prodekano nuomo ne, tai akivaizdžiai įrodė Vilniaus universiteto dėstytojų pergalės

TF dėstytojų krepšinio komanda. Kęstučio Karalkevičiaus nuotr.

krepšinio aikštelėje. „Apskritai bu simieji teisininkai neabejingi krep šiniui“, - sakė doc. G. Bužinskas.

Po Teisininkų dienų turnyro mūsų fakulteto studentai Universiteto varžybose užėmė trečiąją vietą.

Universitas Vilnensis

Gegužę Universiteto bendruomenę sukrėtė skaudi žinia - trečiakursis VU Istorijos fakulteto studentas Kęstutis Tytmonas savo valia pasitraukė iš gyveni mo. Gegužės 13 dieną draugų vadintas Svareliu vaikinas nuo aukšto Valakupių tilto nušoko Į Neries upę. Trečiakursiai istorikai Kęstutį apibūdino kaip vieną perspektyviausių studen tų. Dėstytojai jam buvo pažadėję atvirą kelią į magistratūros studijas. Deja, Sva relis nepanorėjo žengti į ateitį... Atgimstant gamtai, jis užbaigė savąjį gyvenimą. Ilsėkis ramybėje, Kęstuti.

Knygų lentynoje

j Egidijus Vareikis

Viskas gimsta iš meilės Gamtos mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Sei mo narys ir diplomatas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas dr. Egidijus Vareikis neseniai išleido knygą „Dinozaurėjanti Europa". Tai svarsty mas apie tai, kas laukia mūsų, Europos gyventojų, laimingai baigusių neramų dvidešimtąjį amžių.

Liana BINKAUSKIENĖ

Knygos autorius „U. V.“ teigė, kad knygų ra šymas niekada nebuvo jo profesija ar pomėgis. Rašyti jį paskatino studentai, diplomatai - žmo nės, kurie jį supa. E. Vareikis juokauja, kad ši knyga pridarys problemų tiems, kurie mėgsta griežtai klasifikuoti knygas ir dėlioti jas į lenty nas - ši knyga netiks nė į vieną lentyną, nes au torius ir pats nežino, ką jis parašė - lyrinę, pra moginę, mokslinę ar kitokią knygą. Bet tai ir daro ją įdomią. Sąvoka „dinozaurėjanti Europa“ pirmiau sia sužadina skaitytojų smalsumą. Ką ji reiškia? „Esmė - Europos civilizacija. Jai amžinai kyla problemų, kaip tapti tobulesne. Tai nėra kny ga apie Europos Sąjungą, greičiau - apie Eu ropos civilizaciją. Knygoje bandau suvokti, kas lemia, jog mes, norėdami gero, amžinai prisi darome sau problemų. Padariau išvadą, kad visi

svarbiausi ir reikalingiausi sprendimai yra pri imami emociškai. Mes visi vaizduojame neva esame racionalūs, kad viskas vyksta dėl aukso, dujų, naftos, o iš tiesų viskas yra iš meilės. Tai yra tiesa. Dėl to kyla karai, sukuriama taika visi šie veiksniai yra tik emocinių sprendimų rezultatai. Tenka pripažinti, kad Europa gyve na emocijose. Štai ekonomiškai būtų gerai, kad

Turkija taptų ES nare, bet mums labai sunku susitaikyti, kad didžiausia Europos valstybė va dintųsi Tbrkija.“ Gana daug vietos knygoje skirta svarsty mams kaip mūsų racionalumas ir emocijos pa veiks Europą. Autorius pripažįsta, kad taip pa vadindamas knygą norėjo, jog skaitytojas su šiur puliu žiūrėtų, į kokią gi Europą einame. Knyga, autoriaus žodžiais, kaip ir visa Europos istorija, yra tam tikras nuotykis. Tikėkimės, kad skaitytojas, perskaitęs šią kny gą, ne tik susipažins su Europos istorija, pažins jos dabartį, bet galės ir apmąstyti tai, ką auto rius vadina emociniais-politiniais svarstymais.

Balandžio 22 dieną, Lietuvos krepšinio 80 metų jubiliejaus išvakarėse, išleista VU Sveikatos ir sporto centro docento Remigijaus Naužemio parengta istorinio, biografinio, enciklopedinio turinio knyga „Vytautas Bimba“. Joje pasakojama apie Lietuvos krepšinio patriarchą, buvusį Kauno „Žalgi rio“ krepšinio komandos trenerį bei ilgametį VU sporto katedros vedėją docentą V. Bimbą. R. Naužemys sėkmingai derina darbą sporto srityje su kūrybine veikla: tai jau penktoji docento knyga. Anksčiau išleistos „Harmoningo kūno formavimas“, „Fizinio aktyvumo paslaptys“, „Treni ruokliai ir jėgos ugdymo metodika“ ir kt.

„U. V.“ inform.

ItniTORlALE

Knyga apie Jozefą ir Johaną Peterį Frankus Prieš metus Vilniaus universiteto bibliotekos Ran kraščių skyriuje darbavosi svečias iš Italijos, rašy tojas Giovanis Gailis iš Milano, jį į Vilnių atvedė susidomėjimas netoli gimtojo Komo miesto prie Ko mo ežero Laglio kaimelyje stovinčiu originaliu pi ramidės formos antkapiu. Šis antkapis buvo pasta tytas žymiam Vilniaus universiteto profesoriui Įozefui Frankui pagal jo paties projektą, labai kruopš čiai aprašytą testamente.

Nijolė BULOTAITĖ Jozefas Frankas ir jo tėvas, garsusis Joha

nas Peteris Frankas atvyko į Vilniaus univer sitetą 1804 m. Tėvas 1805 m. buvo pakvies

tas į Peterburgą dirbti caro rūmų gydytoju ir Peterburgo medicinos akademijos rektoriu mi, o sūnus profesoriavo Vilniaus universi tete iki 1823 m.

Į lietuvių kalbą praėjusiais metais paga liau išversti Jozefo Franko atsiminimai, ku riuose aprašomas ne tik gyvenimą Vilniuje,

bet ir Vilniaus universiteto profesoriai. Ponas G.Gallis atsiuntė į Vilnių itališkai

parašytą ir ką tik išleistą knygą apie Frankus ir Laglio stovinčią piramidę, kurioje daug vie tos skiriama ir Vilniaus universitetui. Kny goje autorius dėkoja ir žmonėms, prisidėjusiems prie jo idėjos įgyvendinimo, tarp jų ir Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių

skyriaus darbuotojams, Prancūzų kultūros centrui Vilniuje bei Italijos kultūros institu tui Vilniuje. Autorius norėtų surengti Vilniu je šios knygos pristatymą. Tikėkimės, kad jam

pavyks tai padaryti.

„Studentų atstovybė turi teisę pareikšti savo nuomonę visais studentams rūpi mais klausimais ir aukštosios mokyklos Statuto nustatyta tvarka pareikalauti dar kartą svarstyti aukštosios mokyklos savivaldos institucijų priimtus sprendimus. “ Renkant naują VUSA prezidentą buvo gi riamasi, kad studentų atstovai aktyviai daly vavo rengiant VU Statuto projektą. Bet Sta tute niekaip nepavyksta rasti aukščiau paci tuotos nuostatos. Matyt, prastai dalyvauta. Be to, Statute numatyta Senato komisija, kuri gali svarstyti ir priimti įvairius Senatui pavestus klausimus, pvz., dėl studijų sutarties formos, dėl kurios kasmet kyla daugybė nesu sipratimų. Bet studentu atstovai, dalyvauda mi rengiant Statutą, kažkaip nepastebėjo, kad toje komisijoje studentams buvo numatyta... viena vieta. Seime Statutą tik paskutiniu mo mentu pavyko pataisyti taip, kad būtų skiria ma ne mažiau kaip 10 proc.

Beje, dabar visi Senato priimti nutarimai įsigalios tik tada, kai jie bus paskelbti Univer siteto spaudos leidiniuose - Statuto projekte studentų atstovai tai irgi pražiopsojo. Dar reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Aukš tojo mokslo įstatyme parašyta, jog aukštosios mokyklos Statute turi būti nurodyta drausmi nių nuobaudų skyrimo studentams tvarka. Kažkodėl studentų atstovai nepasiekė to, kad ši įstatymo nuostata Statute atsispindėtų. Trumpai tariant, Aukštojo mokslo įstaty mas suteikia nemažai teisių studentams pa veikti Aukštosios mokyklos sprendimus, ta čiau VU Statute (kuris irgi yra įstatymas) da lis galimybių jau nutylėta. Julius

Kada baigsis netvarka fizinio ugdymo srityje???

Išleista doc. Remigijaus Nauzemio knyga

aSitmiucmt

Mums rašo

KĘSTUTIS TYTMONAS

2002 m. birželis

Daugelyje Europos Sąjungos valstybių, Skan dinavijos šalių fizinis ugdymas orientuojamas į as menybę, jos sociokultūrinę pusę, o pats fizinis ug dymas traktuojamas kaip savita, neatskiriama bendrojo ugdymo dalis. Judėjimo laisvė, žaidi mų, sporto vaidmuo pabrėžiamas ir švietimo do kumentuose. Fizinio ugdymo tikslu laikomas fi zinės ir psichinės damos siekis, laio geresnis ju dėjimo, žaidimų poreikio tenkinimas ir pagalba ugdant asmenybės intelektą, emocijas, elgseną, kūno kultūrą ir motoriką. Mokymo medžiagoje galime aptikti tokius fizinio lavinimo tikslus: su pažindinti su populiariomis sporto šakomis, pa rengti savarankiškai jas praktikuoti visą gyveni mą. Vienas pagrindinių uždavinių yra noro spor tuoti žadinimas, platesnis kūno kultūros paskir ties suvokimas. Tai tampa ne tik asmenybės ug dymo priemone, bet ir saviraiškos forma. Pabrė žiama kūno kultūros reikšmė ir galimybė įveikti vidinius sunkumus, sumažinti psichologinę įtam pą, padėti išugdyti estetinį skonį. Taigi Vakarų šalyse akcentuojami fizinio ug dymo tikslai ir uždaviniai yra panašūs į mūsų. Panašūs... VU Senatas, neišklausęs ir neįsigilinęs į VU bendruomenės požiūrį ir norus, nusprendė, kad kūno kultūra bus privaloma I kurse, su 8 įvadiniais ir 24 praktiniais užsiėmimais. Daug mokslininkų nagrinėjo fizinio lavini mo poveikį žmogaus organizmui, nemažai dar bų buvo skirta ir studentams. Šioje srityje tyri mus atliko B. Skernevičienė ir J.Genevičius. Anot jo, fizinių krūvių intensyvumo bei praty bų motorinio glaudumo didinimas irdarbas ne dukart po dvi valandas per savaitę, o triskart po 60 min. arba keturiskart po 45 min., daro didesnę įtaką studentų fiziniam pajėgumui, or ganizmo funkcinėms galimybėms. B. Skerne vičienė savo disertacijoje nustatė, kad dirbant du kartus per savaitę po dvi valandas vykstan čios fizinės pratybos neigiamos įtakos proti niam darbingumui neturi. Apie fizines praty

bas vieną kartą per savaitę nebuvo ne tik užsi minta, - šis variantas nebuvo net svarstomas. Kokiais moksliniais tyrimais rėmėsi Sena tas, priimdamas savo sprendimą? Anot sporto fiziologų, komuliatyvinis-kaupiamasis efektas teišlieka dvi dienas. Jei studentas pasiekia vie ną rezultatą pirmadienį, tai antradienį ir tre čiadienį jis galės jį pakartoti ir gerinti, o ketvir tadienį -jau nebe. Įdomu, koks bus sporto po veikis studentų organizmui, jei užsiėmimai vyks kas 7-8 dienas? Žmogaus organizmas tobulėja, jis sugeba keis tis. Fizinė treniruotė veikia šį procesą ir sugeba keisti atskirų organų ir sistemų funkcinį pajėgu mą. Žmogaus organizmo adaptacija prie fizinių krūvių, kaip pažymi V. Petrovskis, atspindi biolo ginį fizinės treniruotės efektą. Tai turėtų būti dar vienas studento išsilavinimo didinimo žingsnis Universitete. Nejau jį norima apriboti? Filologijos fakultete buvo įvesta teigiama naujovė - kūno kultūra kaip pasirenkamasis dalykas. Norinčių sportuoti buvo labai daug. Kodėl kituose fakultetuose nėra tokių dalykų? Taip, yra Universiteto rinktinės. Bet nejaugi norėdamasi sportuoti negali daryti to ne su rink tine? Juk laisvų vietų jose ne tiek jau ir daug. Kodėl nėra kūno kultūros kaip laisvojo da lyko? Kodėl neužimti II, III kurso studentai, ku rie nori sportuoti, siekti ne sporto aukštumų rinktinėse, o tiesiog asmeninių rezultatų po puliariose sporto šakose? Kodėl jiems už tai negalėtų būti atlyginta 2 kreditais? VU turi sporto aikštynus, sales, sportinę įrangą. Kai kurie studentai, kurių dalis moka už mokslą, vis dar turi mokėti, jeigu nori pasi naudoti šiais ištekliais. Kada bus rimtai išklausyta visų nuomonių? Juk reikia puoselėti asmenybės humanistinius švietimo, auklėjimo, kultūros pradus, ugdyti darnią asmenybę.

Grupė studentų

J Ryga-Vilnius-Ryga

Įspūdžiai

Fotoklubo tarptautinių ryšių keliais Agnė VAITASIŪTĖ, Vytautas MICHELKEVIČIUS ir draugai Dar vasarą užsimezgę ryšiai su Rygos jaunimo fotostudija (Jauniesu fotostudija) oficialiai buvo vai nikuoti balandžio 26-28 dienomis, kai keturiolika jos narių su vadovu Andrejų Grantsu priešakyje nu tarė pasinaudoti proga ir aplankyti ne tik kaimyni nę valstybę, bet ir susipažinti su VUSA fotoklubo nariais, jų veikla bei idėjomis. Nors lietuviškas oras kaip visad „pakišo kiaulę“, mūsiškiai fotografai nuo bodžiauti latviams neleido. Mums buvo labai links ma mokytis tarti jų vardus, kai visada kirčiuotas pir mas skiemuo: Didzis, Gundega, Gunda, Kristaps, Karlis, Ieva, Laila, Dacė, Alisė, Evija, Liga ir t.t. Pirmą viešnagės dieną rygiečiai po neeilinės ir išskirtinės paskaitos apie fotografiją Dailės akade mijoje svečiavosi VUSA fotoklubo viceprezidento namuose, kur mūsiškiai, nepabijoję jau dešimt me tų veikiančios Rygos fotostudijos narių kritikos, traukė iš pakampių savo darbus ir bandė juos šiek tiek komentuoti. Išaušus kitai dienai, tiek vieni, tiek kiti sutartą

valandą prie VU rinkosi vangiai. Matyt, vakarykštė pažintis kai kam ilgokai užsitęsė... Nesulaukęs pas kutinių miegalių būrys jaunųjų fotografų patraukė Universitetą, vėliau j Užupį ir kitas dominančias vietas. Vėliau buvo apsilankyta parodos atidaryme, kurioje savo darbus eksponavo ir jų žemietis - Arnis Balčus. Viešnagė neilga, todėl net ir paskutinė diena vel tui nepraėjo - Rygos fotostudijos nariai aplankė Eu ropos parką. Iš pradžių kilo ginčų dėl tikslios Euro pos centro vietos (mat latviai teigė, kad ji yra Latvi joje), tačiau išvydus milžinišką skulptūrą iš televi zorių, viskas buvo pamiršta. Ginčytis nesinorėjo dar ir dėl to, jog tai buvo paskutinės akimirkos su kai mynais latviais. Tačiau išsiskyrėme neilgam, nes jau gegužės 3 dieną autostradoje Vilnius-Ryga dešimt fotoklubo narių drąsiai iškėlę rankas stabdė važiuo jančias mašinas ir traukė pas savo draugus į Rygą. Rygoje praleistas savaitgalis lietuvaičiams buvo ir darbinis, ir pažintinis, ir poilsinis, kadangi jie turė jo galimybę ne tik paslankioti Latvijos sostinės gat velėmis, bet ir pamatyti Baltijos jūrą šiek tiek kito kiu kampu, t. y. išvysti, kaip plačioji Dauguva (3-4 kartus platesnė už Nerį Vilniuje) įsilieja į Baltijos jūrą. O dar kiek įdomių istorijų ir nuotykių patirta stovint autostradoje ir gerų dėdžių mašinose!

m. birželis

Universitas Vilnensis & VUSA

ITO Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt

VUSA KVIEČIA TURI LAIKO? - IŠNAUDOK JĮ! TURI NORO? - ATEIK! TURI IDĖJŲ? DĖKIS PRIE MŪSŲ!

TURI PROBLEMŲ VU? KREIPKIS!

ESI STUDENTAS? NEBŪK ABEJINGAS!

VUSAJŪSŲ STUDENTŲ ATSTOVYBĖ!

2002 m. birželis

Universitas Vilnensis & VUSA

Naujasis VUSA prezidentas ars naujus dirvonus Gegužės 10 dieną „vusiečiai"paspaudė ranką kadenciją baigusiam eksprezidentui M. Reinikiui, kuris dabar taps LSS

viceprezidentu, ir braukė nuo barzdų alaus, kurį „pastatė" naujasis VUSA prezidentas Marius Zabielskas, putą.

Gerda INČIŪRAITĖ Įvaizdis bet kur ir bet kada Tokį šūkį gana dažnai kartojo M. Zabielskas per ataskaitinės me tinės VUSA konferencijos pabai goje vykusius prezidento rinkimus. Mat kandidatai prieš balsavimą tu rėjo pasakyti kalbą, supažindinti su būsima savo komanda, žodžiu, pa sirodyti kaip dera rimtuose rinki muose. M. Zabielskas žadėjo nu brėžti VUSA aiškias atsakomybės sritis, daug dėmesio skirti administ racijai, vidaus darbo taisyklėms, at stovo viešiesiems ryšiams paieškai Neartais dirvonais M. Zabielskas, tuomet dar tik kandidatas į prezi dentus, vadino privačių rėmėjrj pa iešką. Kodėl gi VUSA negalėtų jų turėti? Pasak kandidato, tuomet būtų galima daugiau nuveikti ir rū pinantis studentų laisvalaikiu, nes VUSA ketina organizuoti ne tik Naujųjų metų, bet ir Rugsėjo 1-osios šventę. M. Zabielsko ko

mandos nariai - Artūras Šaltis, Je katerina Bortkevič, Neringa Žekytė ir paslaptingasis atstovas viešie siems ryšiams, kurio dar nėra, bet kuris jau tuoj tuoj bus rastas. Už M. Zabielską buvo balsuo ta beveik vienbalsiai. Tiesa, vieną balsą gavo ir kone paskutinę mi nutę Gamtos fakulteto iškeltas ki tas kandidatas į prezidentus Aleksandras Troninas (Filologijos fakultetas). Tikriausiai taip norė ta prablaškyti ataskaitinės konfe rencijos dalyvius, mat daugelis jų, švelniai tariant, nuobodžiavo anokia čia intriga rinkti preziden tą iš vieno kandidato? Tad studentai kiek gyviau sukruto, kai A. Troninas, pirmininkaujančio paklaustas, ar sutinka kandida tuoti, kuo rimčiausiai atsakė „taip“. Bėda, kad jis neturėjo nei rinkiminės kalbos, nei komandos, nei programos, tad auditorijai lei dus užduoti klausimus, A. Šaltis suskubo pirmas pakelti ranką: „Aleksandrai, ar tai bajeris?“. Aišku, „bajeris“ ir lieka „baje-

Mindaugas Reinikis „išplaukia “ į platesnius vandenis

riu“. Grįžęs į savo vietą A. Troni nas šnibžtelėjo: „Tenorėjau suda ryt alternatyvą Zabielskui“.

Lūžis prie Prezidentūros

Būtent tokia fraze su ataskai tinės konferencijos dalyviais at sisveikino kadenciją baigęs VUSA prezidentas M. Reinikis, turėdamas omenyje tai, kad VUSA yra prie pat Prezidentū ros. Jis išskyrė tris lūžio etapus: vidinį, išorinį-nacionalinį bei išorinį-tarptautinį. „Viduje“ M. Reinikį labiausiai pradžiugino aktyvesnis studentų bendradarbiavimas su VU admi nistracija, šauniausio bendrabu čio kambario rinkimai, Rugsėjo 1-osios šventė ir galybė leidinių pirmakursiams. Nacionaliniu ly giu -VUSA veikla LSS, LSSA, o tarptautiniu lygiu - „išskirtinė orientacija į Vakarus ir į latvius“. Buvęs prezidentas trynė rankas dėl platėjančios tarptautinės sa

Konferencijos akimirka - balsavimas

■

vaitės geografijos, daugybės pa sirašytų sutarčių. M. Reinikis paminėjo ir infor macinį VUSA sektorių: „Ne tik kabiname skelbimus, bet ir nau dojamės laikraščiu, internetu“, pabrėžė jis. Baigdamas kalbą M. Reinikis apibendrino: „Greta bundančių studentų yra daug snaudžiančių. Bet tai būdinga ne tik VUSA. Ti kiuosi, kad, kai grįšiu į Universi tetą kaip rektorius, VUSA jau bus suvienijusi visus nemiegančius studentus“. Tokia prezidento kalba buvo įvertinta „gerai“. Prieš tai susirin kusieji ilgokai plušo, kol nuspren dė, keliabale sistema ją vertinti. Vieno laivo įgula Dėl M. Reinikio „paviliojimo“ į LSS savotiškai atsiprašė vienas konferencijos svečias, dabartinis LSS prezidentas Nerijus Rama nauskas: „Kitąkart taip nebeda rysiu“. Konferencijoje dalyvavęs laiki nai VU rektoriaus pareigas einan tis prof. Benediktas Juodka svei kinimo kalba ne tik liaupsino stu dentus, bet paminėjo ir bendrą Universiteto situaciją - „jau ilgo kai neturim rektoriaus, iš biudže to negaunam nei lito - šitam ubagyne mus gelbsti tik mokantys stu dentai“. „Labai tvarkingų“ Universite to bendrabučių situacijai gerinti prof. B. Juodka pasiūlė pritraukti privatų kapitalą. Privertęs susirin kusiuosius pastatyti ausis savo šneka apie studijų kokybę, laiki nai einantis rektoriaus pareigas prof. B. Juodka pripažino, kad net du jos trečdaliai susiję su pi nigais. „Jei jų būtų, būtų daug kompiuterių, bibliotekos būtų pil nos vadovėlių, laboratorijos aparatūros“,-vardijo B. Juodka. Kitas trečdalis, pasak jo, priklau so nuo dėstytojų požiūrio į darbą -juk yra tokių, kurie vėluoja į pa skaitas, visai jas praleidžia. Be to, dėstytojas turi būti ne dievas, o kolega. Ataskaitinėje VUSA konferen cijoje buvo ne tik perrinktas VUSA prezidentas, bet ir Revizi jos komisijos pirmininkas, įvertin tos buvusio prezidento M. Reinikio bei Revizijos komisijos pirmininko ataskaitos, patvirtinti VUSA įstatai

ĮĘ-.HKOrtAS STUOEHIH*. C-Kl), PUVO 3IWG>H1 fc Ž.HVHISTHNTIS S»fWO rOl’AEKOll INl IR W — THRPPH-.KHI T irti ZNIKH < KflIKF IR i

OĮ SMIrtį. GHLI KELTI fHTOją s.H»o k,|.e, lner GITR IK ULTRO IDE3OMIS. VU5H 3Hr-l CA'.HH XTU KAV.JKEALIZRC.I3OS> rUOGItAMĄ -• X. f >LMC>*iADARf>|AV?M^ LEIDŽIANT tElOJNl FUX'Ai*lSx Z-PATAEIf^ FUX*<4 KUAATORlUr-fl * DALVVMVIM^ MCNTO^Itį PRCKSKAMOOr.

Besukite

tel.:

^bQS,ocg>Vusal.»t.

Gegužės 10 d. vykusioje ataskai tinėje rinkiminėje Vilniaus univer siteto Studentų atstovybės konferen cijoje buvau išrinktas VUSA prezi dentu. Beveik mėnesį einu naująsias pareigas. Tačiau jau atsirado dalykų, apie kuriuos norėčiau kalbėti. Tiek prieš VUSA konferenciją, tiek dabar akcentuoju Studentų atsto vybės įvaizdžio gerinimą, viešųjų ry šių organizacijoje aktyvinimą. Nere tai bendraudamas kad ir su nepažįs tamais studentais paklausiu, ar jie bu vo kada nors užėję į VUSA, ar žino, kokia tai organizacija ir ką ji veikia. Atsakymas dažniausiai tas pats - ne, nes nežinau, dėl ko turėčiau ten kreiptis, ką man gali duoti VUSA, kuo ji gali būti naudinga. Taigi šiandien vienas pagrindinių VUSA prioritetų neabejotinai turi būti kokybiškos in formacijos apie organizaciją produk tyvi sklaida. Yra ir kitas dalykas, iš esmės le miantis organizacijos įvaizdį ir tiesio giai atskleidžiantis jos tikslų ir užda vinių įgyvendinamo kokybę. Preroga tyvą šioje vietoje teikčiau mandagiam ir informatyviam studentų, ateinan čių ar besikreipiančių į VUSA, suti kimui ir teikiamai pagalbai bet kokiais juos dominančiais klausimais. Žmo nės, kasdien dirbantys VUSA, priva lo kaupti visą studentus dominančią informaciją ir reikiamai ją pateikti. Studentas, atėjęs į VUSA, visuomet turi rasti ten žmogų, kuris jam padė tų, atsakytų į klausimą ar patartų. Šiandien VUSA jau pradėjo itin aktyviai dirbti tarptautinėje srityje, at sirado nemažai naujų pažinčių, o il gainiui, manau, bus ir bendrų tarptau tinių projektų. VUSA taip pat sten giasi kuo daugiau dalyvauti įvairiuo se konkursuose, gauti didesnius ar mažesnius grantus. Tai būtina VUSA gyvavimo sąlyga, kadangi tik iš tokių lėšų organizacija gyvuoja ir veikia. Ypač aktualus šiuo metu bendra darbiavimo su kitomis organizacijo mis klausimas. Vis dažnesnės disku sijos apie dvi Lietuvos nacionalines studentiškas organizacijas (Lietuvos studentų sąjungą (LSS) ir Lietuvos studentų atstovybių sąjungą (LSAS)) neleidžia ir VUSA likti nuošalyje ieškant būdų šiam klausi mui spręsti. Nuomonių ir pozicijų yra daug. Tačiau turbūt daugelis su tinka, kad šiandien murfis nereika lingos dvi tas pačias funkcijas atlie kančios organizacijos - tiek dėl ben dros, vieningos pozicijos ginant stu dentų interesus, tiek dėl finansavi mo bei kitų panašių dalykų. Toks po žiūris iš tikrųjų atrodo logiškas ir pa grįstas - kam dalinti atstovavimo studentams sferą kelioms organiza cijoms, jei sutelkus ją vienose ran kose studentų interesai būtų gina mi vieningiau, o organizacija įgytų didesnę įtaką. Šiuo klausimu VUSA atvirai pa laiko vieningos ir stiprios Lietuvos na cionalinės studentų organizacijos idė ją. Ir ne tik todėl, kad tokia organiza cija gebėtų produktyviau ir geriau gin ti studentų teises, bet ir todėl, kad pa našus pokytis galbūt pagaliau suvie nytų susiskaldžiusias aukštųjų mokyk lų studentų atstovybes. Pagarbiai VUSA prezidentas Marius ZABIELSKAS

Universitas Vilnensis & VUSA

2002 m. birželis

VUSA komanda

DĖMESIO! VUSA kviečia įsitraukti į Tarptautinio komiteto veiklą! Jei turite laisvo laiko, idėjų ir mylite užsieniečius, intensyviai ieškokite Jekaterinos Bortkevič (VUSA, Universiteto g. 3, (Observatorijos kiemelyje) arba elektroniniu paštu inter@vusa.lt)

DĖMESIO!

Prezidentas - Marius Zabielskas

Viceprezidentė, atsakinga už tarptautinius ryšius ir

Administratorė - Neringa Žekytė

projektus - Jekaterina Bortkevič; viceprezidentas, atsakingas už socialinius bei akademinius reikalus - Artūras Šaltis

V Naujiko nuotr.

VUSA kviečia įsitraukti į Socialinioakademinio komiteto veiklą! Jei turite laisvo laiko, idėjų ir mylite savo Universiteto akademinę bendruomenę, intensyviai ieškokite VUSA viceprezidento Artūro Šalčio (VUSA, Universiteto g. 3, (Observatorijos kiemelyje), tel. 687 144 arba elektroniniu paštu soc@vusa.lt)

Naudinga informacija \_____________ ___ _____________ /

Ar žinai, kad pagal naujai patvirtintus VUSA įstatus... ... esi VUSA narys vien todėl, kad studijuoji Vilniaus universitete. Tu gali dalyvauti VUSA veikloje, bū ti išrinktas į VUSA savivaldos bei kontrolės institucijas, kreiptis į VUSA dėl pažeistų teisių, naudotis VUSA teikiamomis paslaugomis.

+ + + ... jei esi VUSA narys, turi laiky tis VUSA įstatų, mokėti nario mo kestį, jei jis patvirtintas įstatuose, lai kytis VU studijų nuostatų etikos ko dekso.

+ + + ... jei esi studentų atstovas, turi teisę gauti informaciją ir paaiškini mus iš aukštosios mokyklos visais studijų klausimais; reikšti nuomonę visais studentams rūpimais klausi mais; pareikalauti dar kartą svars tyti aukštosios mokyklos savivaldos institucijų priimtus sprendimus.

+ + +

... VUSA atstovauja savo na riams valstybės institucijose, visuo meniniuose judėjimuose, VU admi nistracijoje; analizuoja galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius studentų ir jų organizacijų teisinę padėtį; deleguoja studentus į VU, VU fakultetų bei kitų padalinių sa vivaldos institucijas; organizuoja studentų ir dėstytojų sociologines apklausas; organizuoja studentų ap rūpinimą gyvenamuoju plotu, sana torinį bei kurortinį gydymą; rengia studentams kultūrines ir sporto pro gramas ir L t.

... kiekviename VU fakultete gali būti steigiama po vieną fakultetinę studentų atstovybę (FSA), kuri vei kia savarankiškai pagal VUSA par lamento patvirtintus nuostatus.

+ + + ... konferencija yra aukščiausia VUSA valdymo institucija. Ją suda ro fakultetų studentų išrinkti dele gatai.

+ + + ... parlamentas tarp konferencijų atlieka visas VUSA valdymo funkci jas, išskyrus tas, kurios tiesiogiai pa vestos konferencijai. Parlamentą su daro VU fakultetų atstovai, išrinkti pagal VUSA reglamente nustatytas atstovavimo normas. Parlamento po sėdžiai kviečiami VUSA prezidento ar jo paskirto viceprezidento ne re čiau kaip kartą per mėnesį.

+ + + ... parlamentas prezidento teiki mu tvirtina viceprezidentus ir jų veiklos sritis; deleguoja VU studen tus į VU savivaldos institucijas; tvir tina VUSA biudžetą; inicijuoja ne pasitikėjimą prezidentu ir 1.1.

+ + + ... prezidentą vienerių metų ka dencijai renka konferencija. Prezi dentas vadovauja VUSA; organizuo ja parlamento darbą; priima į darbą ir atleidžia VUSA samdomus dar buotojus; leidžia įsakymus; organi zuoja VUSA finansinę veiklą ir at sako už ją; leidžia informacinius lei dinius; prižiūri VUSA turtą ir kt.

+ + + ... valdybą sudaro prezidentas, vi ceprezidentai, VUSA administrato rius, atstovas viešiesiems ryšiams. Valdyba padeda prezidentui organi zuoti ūkinę finansinę VUSA veiklą; vykdyti nutarimus.

+ + + ... VUSA taryba yra fakultetų at stovybių pirmininkų pasitarimas. Jos veikla informacinė ir tvarkomoji.

+ + +

... Revizijos komisija atlieka VUSA savivaldos institucijų finansi nės veiklos kontrolę. Ją sudaro Re vizijos komisijos pirmininkas ir du jos nariai, išrinkti konferencijoje vienerių metų kadencijai.

+ + + ... VUSA lėšas sudaro narių mo kesčiai; valstybės ir savivaldybių tiks linės paskirties lėšos; fizinių ir juri dinių asmenų neatlygintai perduotos lėšos; LR labdaros ir paramos įsta tymo nustatyta tvarka gauta parama; palikimai, pagal testamentą tenkan tys VUSA.

+ + + ... VUSA gali būti pertvarkoma arba likviduojama konferencijos sprendimu, priimtu 2/3 konferenci jos delegatų balsų dauguma, arba teismo sprendimu LR Civilinio ko dekso, LR Visuomeninių organiza cijų įstatymo ir kitų įstatymų nusta tytais atvejais bei tvarka.

Prasitęsk LIETUVOS STUDENTO PAŽYMĖJIMĄ (LSP) nuo liepos 1 d. iki liepos 31 d. LSP Tau yra išduodamas studijų laiko tarpiui, pvz., jei esi bakalaurantas - 3-4 metams, jei magistrantas -1-2 metams ir 1.1. LSP galiojimo laikas yra užrašytas ant LSP, ir iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad LSP galioja iki Tavo studijų pabaigos. Iš dalies taip ir yra, tačiau LSP iš tikrųjų galioja iki mokslo metų pabaigos, t. y. iki liepos 1 d. Ši informacija yra įrašyta į LSP mikroprocesorių. Kiekvienas, kuris norės patikrinti, ar Tavo LSP galioja, tai pada rys su specialiomis kortelių patikros prie monėmis - skaitytuvais, kuriuos turės vi si kontrolieriai ir apsaugos darbuotojai, tikrinantys Tave traukinyje, autobuse, tro leibuse ar kitose nuolaidų teikimo vieto se. Taigi nebandyk jų apgauti, nes jie tik rai ne žiūrės į užrašą ant LSP, o tikrins LSP galiojimą mikroprocesoriuje. Todėl, nenorėdamas turėti nemalonu mų, prasitęsk LSP galiojimą nuo liepos 1 d. iki liepos 31 d. Prasitęsti LSP galėsi tik turėdamas savo LSP PIN kodą, kurį gavai kartu su LSP užklijuotame voke.

Kaip prasitęsti? Tai gali padaryti dvejopai: viena, kai naudojiesi LSP kaip mokėjimo kortele, ir kita, kai naudojiesi tik kaip studento pa žymėjimu. Jei studentas naudojasi LSP kaip mokėjimo kortele, tai jam reikia įdėjus kortelę į bankomatą tiesiog nu spausti prasitęsimo mygtuką, ir kortelės galiojimas bus automatiškai pratęstas. Jei studentas nesinaudoja LSP kaip mokėji mo kortele, tai jam reikia sumokėti pra tęsimo mokestį bet kuriame Lietuvos „Snoro“ banko bankomate ir įdėjus į jį savo LSP surinkti PIN kodą. Kortelės ga liojimas bus pratęstas. Kilus nesklandu mams ar neaiškumams prašome kreiptis ei. paštu soc@vusa.lt arba tel. 687144 ar ba tiesiog užeiti į VUSA (VU Centriniai rūmai, Observatorijos kiemelis).

Universitas Vilnensis & VUSA

Pirmosios VU „socdibų“ dienos Kas pasakė, kad Filosofijos fakulteto studentai neaktyvūs? Na, pavardėmis gal ir nevardinsim - sąrašas gana ilgas. Dabar mes, minėtojo fakulteto atstovai, galim išsišiepę tvir tinti: „Buvo! Buvo neaktyvūs!". Sparčiai kuriasi įvairūs klubai: sujudo ir psichologai, ir sociologai. Bet smagiausia yra tai, kad socialinio darbo studentai yra veikliausi ir spar čiausi (kol kas). Šaunusis klubo kolektyvas iškart nusprendė, kad mes ne ką blogesni už

fizikus, matematikus ir kitus, kurie, pavasariui atėjus, organizuoja savo specialybių dienas tautai žinomais pavadinimais MiDi, FiDiirkt. Taigi socialiniai darbuotojai balandžio 11d. irgi paskelbė Socdibų diena.

Lina ŠEIKAITĖ Studentai - žmonės gana sportiški, todėl visas linksmybes pradėjo sportinėmis varžybo mis, turėjusiomis parodyti, ku

Išvyka \__________________

ris gi kursas sparčiausias. Gai la, kad nedalyvavo IV kursas: praktika, bakalaurinis darbas, nėra kada laukais lakstyti... O palakstyti teko - organizatoriai pasistengė prigalvoti įvairių rungčių. Laimėjo antrakursių

komanda mistišku pavadinimu „34“. Po linksmų palakstymų - iš kilmingoji dalis su kursų prog ramomis, socialinio darbo Ka tedros vedėjo A. Bagdono svei kinimu, prodekano K. Dubniko

2002 m. birželis

kalba, socialiausio dėstytojo rin kimais. Gaila, dėstytojų buvo nedaug, bet atėjo tikrai patys socialiausi, kai kas atvyko netgi iš Švedijos. Buvo sukurtas ir so cialinių darbuotojų himnas. Kažkas užsispyręs tvirtino, kad daina kažkur labai girdėta... Bet kas gi kaltas, kad A. Ma montovo „Parama“ taip atspin di socialinio darbuotojo dvasią? Buvo pristatytas ir socialinių darbuotojų klubas „Socas“. Ir pagaliau - smagiausia renginio dalis - TORTAS!! DIDELIS TORTAS!!! O studentams, kaip žinoma, gliukozės reikia, tai jie ir nepasikuklino. Būta čia ko juk visi savi. Ir tai dar ne viskas. Jei švęsti - tai švęsti iki galo. Čia padėjo „Muzikinis angaras“. Vakarinė dalis - šokiai pokiai, soc. dar

buotojų mados, linksmi dėstyto jų prisiminimai. O kadangi bu vo ir keletas rėmėjų, tai ir akci jų atrakcijų publikai netrūko. Prizai kaip pridera: merginoms - alus, vaikinams - kvietimai į soliariumą, o laimingiausiems kvietimai į „Čili“ piceriją ir „Lietuvos“ kino teatrą. Organi zatoriai lenkia savo jaunas gal vas prieš rėmėjus ir VU Socia linio darbo katedrą už morali nę ir materialinę paramą. Tad tokia buvo socialinių dar buotojų šventė. Žinoma, jie dar negali pasigirti tokia pompasti ka ir paradu kaip fizikai ar ke lių dienų šventėmis kaip mate matikai. Bet juk visiems žinoma, kad studentai linkę tobulėti. Ir išeis kada nors socialiniai dar buotojai į gatves, ir ateis į gim tinę didžios šventės...

Kaip „vusiečiai“ lankėsi Kijeve

Ant Tėvynės motinos skulptūros 104 m. aukštyje

Gegužės 13-19 dienomis VUSA delegacija su atsakomuoju vizitu lankėsi Ukrainoje, Kijeve. Mus pakvietė Nacionalinio Ukrainos technikos universiteto „Kijevo Politechnikos institutas" studentų parlamentas.

Aleksejus MAKARENKO, VUSA tarptautinio komiteto pirmininkas VUSA delegacijoje buvo 10 žmonių, daugiausia TSPMI stu dentų, jiems vadovavo VUSA tarptautinio komiteto pirmininkas Aleksejus Makarenko. Malonios staigmenos prasidėjo jau Vilniuje - Ukrainos ambasada nemoka mai išdavė mums vizas. Kelionė buvo labai įdomi. Išvažiavome 6.30 iš stoties traukiniu VilniusMinskas, ir jau 11.30 buvome Bal tarusijos sostinėje. Ten mūsų lau

kė Baltarusijos valstybinio univer siteto studentai, kurie aprodė mums savo miestą. Nustebino gat vių platumas, žmonių gausa ir dar tvyranti Gegužės 9-osios šventinė nuotaika. Pasivaikščioję 18 vai. įsė dome į traukinį Minskas-Kijevas ir pagaliau 8 vai. ryto buvome Uk rainos sostinėje. Stotyje mus pasitiko NTUU KPI studentai ir nuvežė į studen tų miestelio bendrabutį. NTUU KPI yra didžiausias Ukrainos universitetas - jame studijuoja 40 tūkstančių studentų. Studen tų miestelio plotas viršija 160 ha. Jame yra daugiau nei 55 pasta tai. Mūsų ekskursija po Univer

sitetą truko net tris valandas. Apžiūrėjome biblioteką, rekto ratą, aplankėme muziejų (ten pamatėme vieną pirmųjų elek troninių mikroskopų, telefono stotį, televizorių ir net „Zaporozhcą“!). Galima sakyti, kad Kijevas ir Ukraina mus stebino visą savai tę. Labai didelis ir nuostabus Bo tanikos sodas (1500 rūšių alyvų), prezidento rezidencija - nuosta bus baroko paminklas, KijevoPečiorsko Lavros vienuolynas su požemiais, įkurtas 1002 metais. Buvome nuvažiavę 200 km nuo Kijevo į Umanės dendroparką „Sofiivka“. Dendroparkas - tai

toks parkas, kuriame auginami medžiai, ten dar patyrėme nuo stabią kelionę valtimi požemine upe. 300 m visiškos tamsos, 40 m gylis - siaubas ir įdomumas kar tu. Kai kurie iš mūsų jau atidarė maudymosi sezoną Kijevo jūro je, mat vanduo čia jau 19 laips nių, naktinį Kijevą pamatėme iš laivo plaukdami Dnepru. Reikia paminėti išskirtinę ekskursiją į Tėvynės Motinos skulptūros viršų. Ten važiavome 2 liftais, lipome laiptais, pagaliau

nedrąsiai, prisegti karabinais, už kopėme į 104 metrų aukštį. Nuo stabus vaizdas ir stiprus vėjas pa sitiko mus - bet tai buvo toks vaizdas ir tokie išgyvenimai, ku rie retai kartojasi! O po to - in terviu nacionalinei Ukrainos te levizijai. Visa Ukraina girdėjo mus per vakaro naujienas. VUSA delegacija ne tik ilsėjo si. Buvome susitikę su universite to rektoriumi, Lietuvos konsulu. Susitarėme, kad rudenį VUSA delegacija aplankys Odesą ir Ki jevą. Aptartos bendradarbiavimo galimybės su Latvijos ir Kijevomedicinos universiteto studen tais, pasidalinta patirtimi valdant studentų miestelius. Be to, Lietuvos delegacijos na riai dalyvavo tarptautinėje kon ferencijoje „Ekologija. Žmogus. Visuomenė“. TSPMI studentas A. Letunovas už savo pranešimą apie IAE gavo specialųjį prizą. Kelionė buvo tokia įdomi ir nuostabi, kad grįžus namo gal vojome, jog tai buvo tik gražus sapnas. Autoriaus nuotr.

Kaip užsieniečiai su VUSA keliavo po Lietuvą Balandžio 2(3-21 dienomis įvyko VUSA organizuota kelio nė užsienio studentams po Lietuvą. Dalyvauti kelionėje buvo pakviesti VGTU, VPU, užsienio universitetų studentai.

Inga STIRNAITĖ Ankstyvą šeštadienio rytą artipilnis autobusas pajudėjo iš aikštelės prie Universiteto, ir

prasidėjo linksma dviejų dienų kelionė. Pirmoji aplankyta vie ta - Šiaulių miestas, kur visų ke leivių jau laukė pietūs, bei Kry žių kalnas, ypač stebinęs už

sieniečius kryžių gausa ir savo nepaprasta aura. Daugu ma tvirtino girdėję apie šitą vie tą, o viena panelė net prisipa žino, kad Kryžių kalne pabuvo ti labai norėjo jos mama. Ap lankę Orvidų sodybą, labiausiai suintrigavusią tikru tanku, ir Kretingos žiemos sodą, atvyko me į Palangą, kur pasivaikščio jome Basanavičiaus gatve, žy miuoju Palangos tiltu, paraga vome rūkytų kalmarų. Keli už

sieniečiai nepabūgo šalto vėjo ir išsimaudė jūroje. Pirma kelio nės diena baigėsi Klaipėdoje. Po vakarienės vieni liko ilsėtis bendrabutyje, kiti išsiruošė ty rinėti naktinio miesto gyveni mo. Antra diena buvo skirta Kuršių Nerijos nacionaliniam parkui. Juodkrantėje aplankė me Raganų kalną, apžiūrėjo

me pakrantės akmenų skulptū ras, grožėjomės pajūriu. Po pietų „Ąžuolyno“ sanatorijoje išvykome į Nidą. Vieni išsinuo mojo dviračius, kad geriau ap žiūrėtų miestelį, kiti nuspren dė padaryti tai pėsčiomis. Pas tariesiems ypač patiko Nidos kopos bei galimybė pamaty ti jūrą ir Kuršių marias vienu metu.

Puslapį rengė Gerda INČIŪRAITĖ

2002 m. birželis

Daug linksmybių, alaus ir biologijos Balandžio 22-25 d. Vilniuje siautėjo VU ir VPU Gamtos fakul tetų studentai, nes vyko GaDi - pats gamtiškiausias Visatoje renginys. Viskas užtruko kaip niekada ilgai: net keturias dienas. O buvo taip... Dalyvavusių šventėje įspūdžiai PIRMADIENIS Šventė prasidėjo iškilmingu vėlia vos su GaDi atributika pakėlimu ir fotoparodos atidarymu. Gaila, kad meniškas fotografijas panoro paro dyti vos keli gamtininkai. Nuotrau kos, be abejo, darytos gamtoje ir apie gamtą, kurios grožį subtiliai pastebė jo ir žiūrovams perteikė studentai Aidas Čepukas, Andrius Skripka, Je lena Titova, Dalia Bastytė, Mindau gas Survila ir Birutė Tutlytė. Pirmąją šventės dieną taip pat bu vo dalinamas šviežutėlis, ką tik iškep tas GaDi laikraštukas. O kas gi vyko pas mūsų kolegas VPU? Į medžius turėjo būti keliami inkilai, tačiau kolegos gavo jų tik du, ir tie patys buvo skirti zylėms, o, kaip žinome, jos kieme tikrai negyventų. Ką darysi, ne visi studentai yra šios

srities specialistai, todėl iškėlė tokius inkilus, kokius turėjo. Problemų kilo ir sodinant mede lį. Mūsų šaunieji kolegos užsimanė liepos, o turguje tokio medelio ne rasi, todėl pirko sodininkystės stoty je, kuri yra tolokai nuo Vilniaus, tai gi už taksi sumokėjo keturis kartus daugiau nei už medelį.

ANTRADIENIS Antrąją šventės dieną Gamtos mokslų fakulteto studentai susirinko į GaDi aukcioną. Nepaisant to, kad buvo siūloma labai vertingų daiktų, iš pradžių niekas nesiskubino praverti piniginių. Visi, matyt, taupė vertin giausiam aukciono daiktui, apie kurį papasakosime šiek tiek vėliau. Kaip ir praėjusiais metais, dide lio susidomėjimo sulaukė visų myli mo dėstytojo Kastyčio Beito lagami

nas, kuris, patikimų šaltinių duome nimis, ne tik padeda išspręsti bio metrijos problemas, bet ir neša lai mę, sėkmę ir 1.1. Tačiau tarp vaikinų didžiausią pasisekimą turėjo ne bio metrijos atributas, bet... puokštė iš dekanato. Anot aukciono vedėjų, ji merginoms padedanti ištekėti, tad ją įsigijęs vaikinas, matyt, ketina ieš koti nuotakos. Tie, kam nesiseka mokslai, galė jo įsigyti siūlomų koliokviumų balų bei įskaitų. Tradiciškai GaDi aukcio ne buvo galima nusipirkti vabzdžių kolekcijų, įvairių iš rikiuotės išėjusių prietaisų ir kitų ne visai aiškios pa skirties daiktų, apaugusių voratin kliais. Sulaukusieji aukciono pabaigos galėjo įsigyti indą radioaktyviosioms medžiagoms (jis buvo pristatytas lai kantis visų saugumo reikalavimų) ir netgi kompiuterį, kuris ir buvo bran giausiai parduota aukciono prekė. Aukcione buvo galima laimėti įvairių vertingų daiktų - nuo albu mo apie kates iki kvietimų į vakari nę GaDi dalį. Čia teko pademonst ruoti išradingumą ir apsukrumą, nes reikėjo atlikti pačias įvairiausias už duotis. Atsirado netgi daug nepripa žintų poetų, kurie eilėmis pašlovino nuostabiausią iš nuostabiausių Ga Di šventę. Vakare Bendrosios biologijos au ditorijoje vyko GaDifilmų vakaronė. Buvo pasiūlyta išsirinkti patinkantį fil mą ir spoksoti į ekraną. Tačiau kaž kodėl nebuvo nė vieno filmo apie gamtą. Gamtininkai tikriausiai nu sprendė, kad jie apie gamtą ganėti nai prisiklauso per paskaitas ir prisi žiūri per laboratorinius darbus. Tad visiškai neblogai žiūrėjosi „Naciona liniai poravimosi ypatumai“ ir kiti filmai. TREČIADIENIS (GaDi sporto diena) Viskas vyko pas mūsų kolegas VPU. Šventė prasidėjo virvės trau kimo varžybomis (vaikinų, merginų ir bendros; VU laimėjo visas rung tis), po to vyko sunkumų kilnojimo

Noriu į dar vieną Jaunųjų geografų konferenciją! NORIU NORIU NORIU!!! Noriu vėl susitikti su jais visais! Hmm, čia aš apie tuos žmogiukus iš Šiaurės šalių konferencijos, jei kam neaišku. (Manau, tik aš žinau, apie ką kalbu.)

Lina BLINSTRUBAITĖ Tai va, apšviesiu. Balandžio 12-17 dienomis Druskininkuose vyko tokia Tarptautinė šiaurės šalių konferenci ja, kurioje dalyvauti buvo pakviesti ge ografų (studentų) klubai. Ir suvažia vo... „Nemirtingosios” suomės (kiek jos „zbitkų” prikrėtę!!!), iš kažkur sa vo būrin nugvelbusios karštą ispaną; vokietukai, palikę namuose savo san tūrumą; atstovas iš „San Piterio”, vi są laiką linksminęs „po raškomu”; vie nas ukrainietis, vėliau prisijungęs prie ruso; porelė iš Estijos (pasirodo, ne visi estai tokie jau blogi) bei visas tun tas lenkų iš Varšuvos ir iš Krokuvos universitetų. Oficiali konferencijos kalba buvo anglų. Žinoma, iš pradžių buvo abejo nių, ar sugebėsime susišnekėti su tais visais atvykėliais. Pirma diena buvo...

Universitas Vilnensis & Gamtovėja

sakykim, „įdomi” - kai liežuvis pinasi ir pasakai visai ne tai, ką norėjai. Ta čiau po susipažinimo vakaro, pavadin to „Ice break” („Ledų laužymas” liet, k.) klaidos jau buvo nebesvarbu, svarbiausia-pagrindinė mintis. Daug daug visko buvo... Trys dar bo grupės kelias dienas narpliojo su dėtingus Europos vieningumo klau simus. Europos dimensija kultūroje,

aplinkosaugoje ir visokių gamtinių problemų sferoje, pvz., smegduobės, potvyniai ir uraganai. Ir viskas angliš kai. .. kad jį kur! Netgi atradom nau jų žodžių, kurių žodyne, įtariu, dar nė ra. Dar buvo visas gražus šeštadienis paskaitoms. Pasirodė toks atsakingas asmuo iš ministerijos A. Daubaras (kalbėjo apie aplinkosaugą Lietuvo je), mūsų dėstytojai G. Stankūnavi-

Nepakartojami GaDi aukciono vedėjai

(laimėjo VPU, bet nežinomas VU studentas sumušė rekordą ir iškėlė girą (24 kg) 152 kartus), smigių, ran kų laužimo varžybos (pastarąsias lai mėjo VPU studentė), kliūčių ruožas ir kiti žaidimai. Pavakary VPU di džiojoje sporto salėje vyko krepšinio varžybos tarp VU GMF ir VPU GME

KETVIRTADIENIS (deja, paskutinė diena) VPU šią dieną vyko GaDi mugė. Įdomiausia buvo dėstytojams, nes jie labai norėjo pasižiūrėti, kokias gi „šperas“ daro studentai. Pokštą iš krėtė varlės-prieš dvi dienas jų bu vo be galo daug, o lenktynėms jų, ži noma, nepavyko rasti nė vienos! Ta čiau vos pasibaigus mugei VPU stu dentai prieš pat savo nosį pamatė vieną ant pievelės GMFkiemelyje... Užtat su tarakonais susitvarkyta pui kiai - lenktynių trasą įveikė tik trys, nenugaišo nė vienas. Apie 15 vai. turėjo prasidėti tra dicinė VU ir VPU studentų eisena Gedimino prospektu nuo Katedros aikštės iki VU GMF. Prasidėjo ji, aiš ku, beveik valanda vėliau, bet buvo smagu. Pamišę dėl gamtos studen

čius, V. Račkauskas, doc. V. Daugir das, doktorantės R. Juodinskaitė ir R. Petravičiūtė bei vienas konferen cijos dalyvių T. Jamry (Lenkija). Svečiams buvo ne tik skaitomos paskaitos, bet ir pasirūpinta turinin gu laisvalaikiu: surengtos ekskursijos į Vilnių, Trakus, Grūtą ir Merkinę. Nuvarėme juos nuo kojų orientacinė se varžybose. O kur nepakartojami nacionaliniai vakarai - mes supažin dinome su Lietuvėle, jie pristatė sa vo šalis - nepatikėjau savo akimis, kuo gali nustebinti kitos kultūros atstovai. Po viso to - muzika iki ryto. Oi, pasiautėm... Paskutinę dieną visus nuvargusius, bet laimingus išlydėjome „į visas pa saulio šalis”. Vis dar gauname nostal gijos kupinus laiškus ir kvietimus ben drauti toliau. Jau numatytos mainų programos (itin geromis sąlygomis). O šiaip daugybė pažinčių - beprotiš kai geras dalykas... NORIU su jais susimatyti. LA BAI. Taip ir padarysiu. Mūsų rėmėjai: Jaunimo tarptautinė bendradar biavimo agentūra Vilniaus universitetas Miestų gidas „In your pocket“ Jaunųjų geografų klubas

tai visais įmanomais būdais - įvairiais gamtiškais garsais ir gestais - rodė savo meilę jai. Eisena prasidėjo ilga automobilių kolona. Paskui ją žygia vo šventinės nuotaikos gara tininkai, nešini GMF vėliava. Eisena nebūtų buvusi tokia šauni, jei ne Ratamanas, Avinėlis ir Pauliazas. Jie ir „užvedinėjo“ visą biologų būrį. Šventiškai nusiteikusių studentų minia judėjo gana greitai, palikdami paskui save nustebusius žmones ir žaliais lipdu kais apklijuotas mašinas (ir ne tik jas). Garsiai skambėjo patys malo niausi biologo ausiai žodžiai: „Žalia žalia žalia žolė“, „Mes mylim gam tą!“ ir 1.1. Pagaliau visi garsiai šūkau dami ir triukšmaudami pasiekė VU GMF, kur nemokamai buvo dalija mas alus. Po to VU Didžiojoje auloje tarp VU ir VPU komandų vyko LIK'as. Buvo smagiau negu smagu. Vyko itin įnirtinga kova. Kur nevyks, jei reikė jo atlikti, pvz., tokias užduotis - pa dainuoti „Išėjo tėvelis į mišką“ ope ros ir roko stiliumi, iš gyvų žmonių pa daryti dekano statulą (VPU statula buvo ypač šauni), pasekti pasaką be galo (vieni sekė apie dekaną, kiti apie tai, kaip šventė GaDi, gėrė alų, ir vėl šventė GaDi, ir vėl gėrė alų ir... pa baigą turbūt numanote). LIK’o „to pas“ buvo ilgiausia virvė iš komandų narių drabužių. Komandas vertino šauni vertinimo komisija, kurią suda rė VU ir VPU studentai. Šventės kulminacija vyko viena me iš naktinių Vilniaus klubų. Buvo smagu, nes buvo daug studentiškų grupių „iš rūsių ir garažų“ (kaip sa kė Romas). Vakaro „vinis“ buvo gru pė „Antika“ ir GMF studentas De nis. Skambėjo biologų šlageriai. O kas buvo toliau, vienas iš straipsnio autorių nelabai prisimena, nes, ma tyt, labai jau smagu buvo... Ir vis dėlto gera būti studentu, „linksmu diletantu, vilties absolven tu“, ir vėl šėlioti (čia žodžiai jau ne iš šlagerio). Ir švęsti GaDi. Nes ge ros šventės būna tik kartą per me tus. A. Skripkos nuotr

Išrinkta GMF Studentų atstovybė 2002 m. balandžio 30 d. vyko VU Gamtos mokslų fakulteto Stu dentų atstovybės rinkimai. Daly vavo 26 VU Gamtos mokslų fakul teto studentai. VU GMF SA valdybos pirmi ninku buvo išrinktas Alvydas Donėla. VU GMF SA valdybos nariais patvirtinti: Alvydas Donėla Vita Valiūnaitė Anatolijus Ivanovas Romas Griškevičius Lina Blinstrubaitė Andrius Čekanauskas Ovidijus Alūzas Aleksąndras Borinovas Kęstutis Andriulaitis Ieva Simutytė Redakcija sveikina naują GMF SA valdybą ir linki produktyvaus darbo.

Puslapį rengė Laura LEVINSKAITĖ laurycka@one.lt

Universitas Vilnensis

2002 m. birželis

Kultūros centro puslapis Trečiajam universitetų teatrų forumui „Skirtingi, bet panašus“ pasibaigus Trečiojo universitetų teatrųforumo „Skirtingi, bet panašūs“, vykusio gegužės 7-12 d. Vilniaus universitete, sėkmė pranoko lūkesčius. Apieforumą rašė „Literatūra ir menas“, „ 7 meno dienos“, „Kauno diena“, „Penki kontinentai“. Universitetų teatrų asociacijos pirmininkas Rimantas Venckus apie forumo idėją ir jo programą pasakojo Lietuvos televizijos laidoje „Labas rytas“ ir radijo stoties RC2 eteryje. Čia spausdiname eksperčių iš Frankfurto prie Maino Marie Nbelle Chan Hin ir Christine Kellman pasisakymų fragmentus bei ekspertų Noros Aveston iš Kolčesterio (Anglija) ir Deniso Pataftos iš Zagrebo (Kroatija) įspūdžius.

„Forumo 3“ užrašai Vilnius, 2002 m. gegužės 7-12 d. (užrašė„Tęst!" teatro meninis direktorius Denis PATAFTA) Pasiūlymas: pabandykite paieškoti naujų išraiškos formų (absurdo teat ro, fizinio teatro, eksperimentinių for mų...) - rizika suteiks jums daug pui kių pojūčių - jūs tam pasirengę!

„Medėja - balsai“ buvo truputėlį per stambus kąsnis Vilniaus universi teto Kiemo teatrui-jie tikrai daug ir sunkiai dirbo, bet turėtų išmokti ir at sipalaiduoti bei pasiduoti jausmams.

Keletas žodžių apie mano matytus spektaklius: Grupė iš Madrido parodė mums įdomų kolektyvinį darbą socialinėmis ir politinėmis temomis. Tačiau manau, kad studentų publikai jis buvo perne lyg didaktiškas. Spektaklis turi švietė jiškų tikslų ir primena mokomąjį teat rą vaikams. Tačiau bijau, kad vaikai ga lėtų nesuprasti tokia forma pateikto naratyvo.

Norėčiau išskirti du spektaklius: Teatro „Improvisus“ spektaklį „Ro žių žiedlapiams krintant“ bei Jesz te atro vaidinimą „Gedinti širdis“. Abu scenos kūriniai, nors ir skirtingo sti liaus, perteikia didelį jų autorių teatri nį išprusimą bei aplinkos suvokimą ir visos trupės kūrybinį darbą. „Rožių žiedlapiams krintant“ turbūt yra ge riausias mano matytas mėgėjų spektaklis psichologinio realizmo sti liumi. Antra vertus, vengrai parodė spektaklį, kuriame dalyvavo visa (ir la bai didelė) grupė jaunų žmonių. Spek taklis spinduliuoja energija, bet kartu yra sutelktas, vaidyba ekspresyvi ir tiks li, o dramaturgija drąsi, bet intelektu ali, su daugybe siužeto vingių. Puikus kolektyvinis darbas, be to, prasmingas socialine ir politine prasme. Toks ir tu ri būti geriausias studentų teatras. Kalbant apie „Rožių žiedlapiams krintant“, svarbu paminėti vieną daly ką. Spektaklio metu k jam pasibaigus galima buvo pajusti šiltą ir nuoširdų ryšį tarp jaunųjų aktorių ir jų vadovės - re žisierės Silvijos Povilaitytės. Deja, la bai dažnai su jaunais žmonėmis dir bantys režisieriai vadovaujasi savo ego bei naudojasi autoritetu įteikdami jau niems, idealizmo ir naivumo kupi niems aktoriams iš anksto sukurtas tie sas ir verčia daryti tai, kas jiems visai neįdomu ir kas neturi nieko bendra su

Kalbant apie vaikus ir labai jaunus žmones, galima prisiminti ir „Beatri čę“ - teatro „Minimum“ ir mūsų šei mininko Rimanto Venckaus spektak lį. Režisierius ir trupė puikiai pertei kia charakterius-jie parodė tikrus jau nus žmones, savo kelyje į suaugusiųjų pasaulį susiduriančius su tikromis pro blemomis. Tačiau, kaip ir ispaniškame spektaklyje, teatras tarsi neapsispren džia, kokiam žiūrovui skirti savo darbą -studentams jis pervalkiškas, o paaug liams šiek tiek per sudėtingas. Spek taklis yra apie paauglius, paaugliams ir, man regis, turėtų būti pastatytas pa auglių. Šio spektaklio didaktinis aspek tas taip pat pranoksta meninį.

.Tanelė Chan“ yra labai gražus eks perimentas formaliojo teatro link, bet nepakankamai artikuliuotas, tad taip ir lieka eksperimentu.

Festivalio dalyviai-JESZ teatro grupė iš Janus (Vengrija) universiteto

f X-

Anonsai

2002 m. Pasaulio lietuvių dainų šventės parengiamojoje Ansamblių šventėje VIRSMO SPALVOS, vyksiančioje Šiau

liuose 2002 m. liepos 6 d., dalyvaus du Vilniaus universi teto meno kolektyvai: Dainų ir šokių ansamblis

(vad. V. Aleksandravičius) ir liaudies muzikos kapela „Jaunimėlis“ (vad. B. Glovickis). Šventė skirta Mindau go karūnavimo ir Lietuvos valstybės 750 metų sukak čiai paminėti.

jų norais ir poreikiais. Ši teatro trupė tokią teoriją paneigia.

Muzikos akademijos „Miestelėnas bajoras“ - labai tiksliai suprastas ir in terpretuotas Moljero kūrinys. Deja, neišvengta akademinių stereotipų, kli šių, imitacijų ir dirbtino manierizmo. Kada akademijų profesoriai pagaliau supras, kad tobulos spektaklio formos pamatas nėra buvusių formų imitaci ja, o jaunas aktorius - studentas - žmo gus, jo ar jos protas, širdis, kūnas ir sie la? „Rusų keliautojo užrašai“ - labai smagus, žiūrovui skirtas spektaklis, ypačpirmojijodalis iki pertraukos. De ja, antroje dalyje tempas, ritmas ir ak torių išraiška sutrinka... Spektaklis ne tolygus ir per ilgas. Manau, kad Balti jos regiono publikai šis vaidinimas tu rėtų būti labai įdomus dėl jų istorinės patirties. Aktorės labai talentingos, bet joms sunku išlaikyti ritmą ir tempą dvi valandas. Taigi linkiu tęsti gerą darbą ir tikiu, kad atrasite savo „aukso vidu rį“-

Na, ir galiausiai „Vyšnių sodas“. Ką gi pasakyti? Tik pasiūlymai: jei šio spektaklio režisierius vis dar tiki, kad režisūra yra jo pašaukimas, tuomet tu rėtų daug ko išmokti-ypač bendrauti su aktoriais. O aktoriams palinkėčiau susirasti kur kas geresnį režisierių, ku ris galėtų atskleisti jų galimybes. Gal būt toks režisierius atsirastų tarp jų pa čių?

Manau, festivalis buvo išties įkve piantis - o tai geriausias komplimen tas, kokį galiu pasakyti. Jauniems žmo nėms, ateities akademinės bendruo menės nariams, mūsų universitetų va dovams, kultūros, ekonomikos ir poli tikos veikėjams labai svarbu susitikti ir pasidalyti savo mintimis ir patirtimi dir bant bendrą kūrybinį darbą. Taigi, manau, diskusijų forumas galėtų vykti kiekvieną (arba bent kas antrą) festivalio dieną - jei norime, kad mūsų motto pasiteisintų. Taip pat manau, kad festivalio rengėjai turėtų suteikti ekspertų komisijai bent mi nimalią finansinę paramą - skirti bent minimalius honorarus ir padengti ke lionės išlaidas. Tačiau dar kartą norė čiau pakartoti, kad festivalis buvo tik rai gerai organizuotas ir labai naudin gas. Tokie festivaliai yra labai svarbūs, nes galime susitikti vieni kitus ir su telkti dėmesį svarbiausiems universi teto teatro klausimams - bent retkar čiais.

Svečiai - apie festivalį Nora AVESTON: Buvau sužavėta Rimanto Venc kaus pasišventimu. Jis puikiai su rengė šį susitikimą, pamatėme tiek įvairių teatro formų. Mane suža vėjo ir spektaklių stilių bei me džiagos įvairovė. Esu tikra, kad ki tais metais festivalis bus dar įdo mesnis. Buvo labai įdomu stebėti lietu vių trupes, Kurios savo spektak liams pasirinko tokią įdomią ir ne lengvą medžiagą. Buvo tikrai nuo stabu. Festivalio pavadinimas „Skirtin gi, bet panašūs“ tapo mūsų diskusi jų ašimi ir privertė susimąstyti apie bendruosius žmogiškus impulsus, kuriais grįsta dramos kalba.

Christine KELLMANN: Rytų ir Vakarų jaunimas išties skirtingas. Šiuo metu Vokietijoje šiltas ir jaukus pokalbis su kitu žmogumi jau tampa prabanga. Kar tais manau, kad prarandame žmo giškąsias vertybes. O pati svarbiau sia vertybė yra pagarba kiekvienai kultūrai ir vienas kitam. Dažniausiai vakariečiai mano galintys mokyti žmones iš Rytų, o ypač iš besivystančių šalių. O juk gyvenime reikia ir duoti, ir imti. Kiekvienos šalies jaunuoliai gali pasimokyti vieni iš kitų ir atrasti naujų vertybių. „Nebijokite užsie niečio“, - sako Vakarų jaunuolis. „Išmokime gyventi kartu, iš naujo atraskime senąsias mūsų šalies vertybes“, - sako jaunimas iš Ry tų. Iš tiesų turime kartu atlikti su dėtingą užduotį - dar kartą suvok

ti senąsias vertybes. Mes norime priimti šį modernų pasaulį, pažan gą, bet neturime pamiršti amžinų jų žmogiškųjų vertybių. O šį tikslą pasiekti galime tik tuomet, jei bū sime pasiruošę mokytis vieni iš ki tų.

Marie NOELLE CHAN HIN: Viena garsi politikė yra kartą pasakiusi: „Labai liūdna, kad Va karų šalys nenori priimti Baltijos valstybių atviromis širdimis ir ne suvokia, kokią įdomią patirtį jie galėtų įgyti supratę, kad esate pui kus partneris, siejantis Rytų ir Va r karų šalis“. Aš suprantu, kad jūs turite daug ką pasiūlyti, ir kad daugeliui kitų vakariečių tai irgi būtų įdomu. Jums globalizacija reiškia galimybę prisistatyti patiems bei supažindin ti pasaulį su savo savita pasaulėžiū ra, ypač meno srityje. Nemanyki te: „Esame maža šalis“. Galvokite apie savo savitumą. Vokiečiai turi patarlę - mažas, bet geras. Nemanykite: „Esame neturtin ga valstybė“. Tai - jums skirta pro ga. Jūs labai vėlai susipažinote su vartotojiška visuomene ir kapitalis tiniu pasauliu. Ta vartotojiška pa saulėžiūra nesutrukdė jums kurti meno. Jūsų teatras, muzika yra nuostabūs, nes anksčiau neturėjo te nieko, tik meną. Tai buvo pra džia. Tai jūsų istorija ir paveldas. Tokį įspūdį susidariau pirmą kartą lankydamasi Vilniuje. Jūs skiriate laiko menui. Žinote, kad be meno gyventi neįmanoma. Tai jūsų turtas, ir ne tik idealistinėje plotmėje, bet ir gyvenime.

Muzikos valanda Sv. Jonų 6ažnyčioje (Universiteto y. 3, Vilnius) “BERŽELIO 15 d. 18 vai. Eglė Šaduikytė-'Kprienė (vargonai). “BIRŽELIO 22 d. 18 vai. Renata (Marcinkutė- Lessieur ir (Muzikos akademijos studentai (vargonai). LIETOS 6 d. 18 vai. Vilniaus universiteto chorai. LIETOS 13 d. 18 vai. Sigutė Trimakaitė (sopranas), Irena Zelenkąuskąitė, justas Dvarionas ir Jumiko Okązva (fortepijonas). (RUCjT 1ŪCIO 3 d. 18 vai. Svečiai iš Vokietijos “Beatri^Magner (fleita) ir Cjeraldas Eckertas (violončelė). RUCjTJUCIO 18 d. 18 vai. Choras iš Japonijos. (RJ1QTJŪČIO 24 d. 18 vai. giedrius (Jelgotas (fleita). “Bilietų kainos 3-5 Lt. “Bilietai parduodami prieš koncertą.

“VU RjC

Kelionės užrašai

Universitas Vilnensis

2002 m. birželis

J-------------------------------------------------------------------------

Dainų ir šokių ansamblio merginos futbolo ir rakęs šalyje paliko daug sudaužytų širdžių Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis gegužės 8-13 dienomis gastroliavo Turkijoje. Išvydus ansamblio narius sunku tuo patikėti - visi vos vos daugiau įdegę nei prieš išvykdami į Ankaros Atilim universiteto pavasario festivalį. Kalnuose įsikūrusioje Turkijos sostinėje gegužę nebūna karšta, o ansamblio viešnagės metu buvo net keletu laipsnių vėsiau nei Lietuvoje.

Giedrė ČIUŽAITĖ, KomF, I k. studentė Turkiją pasiekėme po pustrečios dienos trukmės kelionės autobusu per Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuni ją, Bulgariją. Atriedėjus į Ankaros Ati lim universitetą ansamblio narių laukė netikėtumas: numatyta gyventine drau ge bendrabučiuose, kaip įprasta gast rolėse, o turkų šeimose. Daugelis pa nelių, išgirdusios šią žinią, nenorėjo iš rankų paleisti lietuvių vyrukų... Vėliau, susipažinus su turkais, baimė dingo. Dauguma turkų, su kuriais bendravo me, - šiuolaikiški, šilti ir svetingi.

Neįprastų kultūrinių subtilybių An karoje ne tiek daug kaip tikėjomės. Ap ranga turkų jaunimas nesiskiria nuo va kariečių. Universiteto valgykloje jie val go „greitą“ maistą, maukia kokakolą kartais gali pamiršti, kad esi musulmo niškoje Azijoje. Universiteto valgyklo je turkų studentai pradeda savo dieną - čia jie susitinka, geria arbatą ir ben drauja. Kartais užtraukia dainą, ir tuo met jau dainuoja ne vienas ar keli, o vi sas būrys. „Moterims vaikščioti apsigaubus galvą - ne turkų, o arabų paprotys“, aiškino keletas turkų studentų, univer siteto kieme akimis nulydėdami mer ginas, tikrus plaukus paslėpusias po ska-

Jaunasis kiemo teatro režisierius ir jo trupės aktoriai - nenurimstantis menininkai Birželio 1 dieną Vilniaus uni versiteto Kiemo teatro trupė, va dovaujama režisieriaus Andriaus Pulkauninko, išvyksta į tarptauti nį teatrų festivalį Potsdame „Unidram“, kur parodys spektaklį „Kova su žemės trauka“, dalyvaus seminaruose bei diskusijose apie šiuolaikinį fizinį-vizualinį teatrą ir modernias šokio kryptis.

Iš Potsdamo režisierius lėks į Hamburgą, kur nuo birželio 6 dienos kartu su kitais Lietuvos vizualinių menų kūrėjais atsto vaus Vilniaus miestui „Artgendos“ festivalyje. Šiame festiva lyje įvairių Europos sostinių menininkai keisis patirtimi, kurs bendrus projektus ir pasi rodymus.

rele ir ant jos dar užsidėjusias perukus. Tokių, beje, mažuma. Teko matyti, kaip važiuojanti į paskaitas turkų studentė, autobusui priartėjus prie universiteto, ant skaros tiesiog užsidėjo peruką. Merginoms iš Lietuvos vietiniai šyp senų negailėjo. Pripratome, kad kartais prieidavo išsišiepęs turkas ar turke ir meiliai patampydavo už skruosto, o po kelių bendravimo minučių pažerdavo komplimentų. Aukštaūgės choristės Giedrės Kesiūnaitės nuolatos klausda vo, koks jos ūgis, ir fotografuodavosi. Vienas vyrukas merginai kasdien dova nodavo gėlių. Tačiau pora lietuvaičių gali paliudy ti, jog moterų diskriminacija tikrai eg zistuoja. Šokėjos Agnės Račkauskaitės, su vaikinu ir kita draugų porele gyve nusios pas du studentus, šeimininkai per penkias dienas nė vardo nepaklausė, sveikinosi tik su vyrukais. „Dėmesys vyrams, jausmai - moterims“, - taip si tuaciją įvertino Rokas Bekeris ir Kęs tutis Raulynaitis. Vaikinai patvirtino, kad jų, o ne panelių, turkai klausdavo, ar norėtų ko nors išgerti ar siūlydavosi panešti, jei matydavo, kad šie sunkiai ką nors tempia. Guste Usonytė juokėsi, jog jau an trą viešnagės dieną „apšvietė“ šeiminin kus, kad su moterimis Lietuvoje elgia masi kaip su lygiavertėmis, ir vėliau ne patyrė nesklandumų. Vis dėlto susida rėme įspūdį, kad didžiausia vertybė šio je šalyje - vyrų draugystė. Tiek vyres nio amžiau vyrai, tiek vaikinai susitikę pakšteli vienas kitam j skruostą, dažnai vaikšto apsikabinę ar susikibę už paran kių. Mieste, kuriame gausu mečečių, iš minaretų, apkabinėtų garsiakalbiais, penkis kartus per dieną pasigirsta ima mo balsas, kviečiantis maldai. Vis dėl to daugelis jaunų turkų pripažįsta, kad nėra pavyzdingi musulmonai. Devynio likmetis studentas Ogulconas svarstė, kad gal ir laikytųsi papročių, bet dide liame mieste jauni žmonės neturi kada būti tikrais musulmonais. Jis šyptelėjo: „Juk ir alaus, ir rakės tuomet negalėtu me gerti“.

Į maldos namus moterims galima užeiti tik apsigaubus galvą. Nusiauti batus turi visi

Rūkymo varžybas prieš lietuvaičius studentus be jokių abejonių laimėtų tur kai. Ansamblio muzikantai ir šokėjai pripažino, kad šalia turkų patys nejučia viršijo cigarečių normas. Valgyklose, te atro laukiamajame, gatvėse, autobusuo se, namuose - visur turkai be didelių pertraukų traukia dūmą, nors ir dejuo ja, kad cigaretės brangios. Su batais žengti į kambarį neleido ir ne itin tvarkingai nuomojamuose bu tuose gyvenantys turkų studentai. Kar tais batai paliekami netgi už laukujų du rų - tokios jau tradicijos, gūžtelėdavo pečiais šeimininkai. O štai studentų bendrabutyje (šioje šalyje merginos ir vaikinai gyvena atskirai) batus studen tės palieka prieškambaryje ir persiau na šlepetėmis. Mums, svečiams, buvo pasiūlyti polietileno maišeliai, kuriuos turėjome užsimauti ant batų. Tuos mai šelius privalėjome saugoti, nesuplėšyti. Bendrabučio koridoriai iškloti kilimi niais takais, tačiau neteko matyti jokių valytojų. Kambaryje negalima būdavo ant kilimo vaikščioti su batais - reikė davo nusiauti. Studentai išeidami į pa skaitas bendrabučio kambarių neraki na. Pamatę mūsų nustebimą jie tikino, kad galime būti ramūs - niekas čia ne dings. Lietuviai stebėdavosi ir šnibždėda vosi tualetuose pasigedę tualetinio po pieriaus. Nekilo noro mokytis naudotis higienai skirta prausimosi įranga, todėl ir juokėmės, kad per keletą dienų lietu viai sunaudojo kelerių metų turkų po pieriaus atsargas. Pastebėjome, kad tur kai prausiasi mažiau nei įprasta Lietu voje, bet kas rytą negaili savo plaukams želė. Bendrabutyje, norėdamas nusi prausti po dušu ar išsiskalbti drabužius, turėdavai užsirašyti į eilę - tik nurody tą valandą tekėdavo karštas vanduo. Turkai dažnai klausdavo, kuri tavo komanda, - suprask, už kurią Turkijos futbolo komandą sergi - Stambulo

Futbolo sirgaliai sudrumstė

M. Raškovskis. L. Juodkaitė ir A. Pulkauninkas spektaklyje „Baltas“ (2001 metų Lietuvos spaudos fotografijų konkurse pripažinta geriausia fotografija kultūros tema)

Lietuvos ambasadoje Turkijoje su ambasadore Halina Kobeckaite

„Galatasaray“ , „Fenerbachce“” ar „Besiktas“. Kol rengėmės vienam kon certui, universiteto kieme spėjo įvykti ir komandų sirgalių muštynės. Kiekvie no turko namuose yra kitos jų švente nybės - Mustafo Kemalio-Atatiurko, Turkijos Respublikos įkūrėjo ir pirmo jo prezidento - portretas. „Jis mano šir dyje“, - ranką pridėjęs prie širdies tvir tina kiekvienas turkas. Kasdien patrio tiški šeimininkai klausė, ar mums pa tinka Turkija, o paklausti, kur yra ke liavę, vardijo savos šalies miestus ir re gionus -jie esą gražiausi. „Ar jus retai stabdo policija, ar bau dos mažos, ar eismo taisyklių nėra?“ klausėme naujų draugų. Jie po kalnais besirangančias, pilnas automobilių, gal kokių dešimties eismp juostų pločio gat ves laksto didžiuliu greičiu, neprisisegę saugos diržų, susėdę kad ir po aštuonis (būtinai trys žmonės priekyje, vienas gali būti bagažinėje), jausmingai pritardami griaudinčioms dainoms - dažniausiai po puliaraus atlikėjo Tarkano ar kitų vieti nių dainininkų - ir dar spėja rūkyti. Tai syklės, tvirtino vienas vairuotojas, yra, baudos didelės, bet miesto centre poli cija nespėja stabdyti, o jei pastebi, tačiau tą pačią dieną jiems į akiratį nebepakliūni, pavojus nebegresia. Beje, mieste ne teko matyti nė vienos autoavarijos. Kam pasisekė, kas dieną po kelis kartus turėjo progos ragauti nacionali nių turkų valgių. Pusryčiams - kiauši nienė su įvairiausiais prieskoniais, pie tums - ryžių, daržovių patiekalai, sriu bos, vakare daugelis savo svečius ves davosi ragauti įvairių rūšių kebabų ir ki tų patiekalų sunkiai įsimenamais pava dinimais. Sakote, lietuviai pamišę dėl duonos? Turkai ją valgo apskritai su vis kuo - kad ir prie spagečių su bulvėmis. Tie, kuriems teko gyventi studentų bendrabutyje, turėjo galimybių pažinti studentišką virtuvę. Turkų studentų bendrabučio kambariuose nėra šaldy tuvų, nes studentai čia nieko negamina -jiems maistą ruošia virėjos, ir visi nu statytu laiku valgo bendrabučio valgyk loje. Lėkščių irgi nėra - maistas deda mas į metalinius padėklus, kuriuose yra įvairių formų ir dydžių įdubos. Stebino didžiuliai puodai alyvuogių ir maišai baltos duonos. Kai nusipirkome kažką panašaus į lietuvišką juodą duoną, tur kai kraipė galvas aiškindami, kad ją val go tik nutukę žmonės, norėdami suplonėti. Tačiau iškeptą, ištrintą česnaku ir pabarstytą sūriu mielai ragavo. Iš pradžių išmokę sveikintis lietuviš kai, neilgai trukus turkai išmoko ir dar vieną lietuvišką žodį - „greičiau“. Kar tais atrodydavo, kad laikas šeiminin kams apskritai neegzistuoja - susiren kame j koncertą, o jis, pasirodo, valan dai atidėtas, atskubame j sutartą išvy kos muziejun vietą, o autobuso vairuo tojas dar nepažadintas. Linas Lastauskas juokėsi, kad ilgainiui jo veidas tur kams tapo baisus, nes pats ėmėsi ini ciatyvos juos žadinti. Turkai labiausiai stebėjosi, kad lie tuviai sugeba per naktį bendravę ar linsminęsi ir vos kelias valandas numigę kitądien sėkmingai koncertuoti, žvalgy tis po miestą ir vėl ilgai vakaroti. Atilim uiversitetas jau pakvietė VU dainų ir šokių ansamblį atvykti į kitą jų renginį šių metų gruodį, jau skrieja elek troniniai laiškai ir žinutės maršrutu Lietuva-Turkija, pora turkų rašo niekaip negalį pamiršti mėlynų merginų akių, dar vienas laukia, kada mergina atsiųs žinutę, kad nebeturi vaikino...

Universitas Vilnensis & SSC

2002 m. birželis

2002 m. birželis Nr. 14 RENGIA VU SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAS

Universiteto auloje pagerbti studentai sportininkai Gegužės 16 d. 16 vai. Universiteto Centriniuose rūmuose šurmuliavo atletiški studentai ir svečiai. Mūsų Alma Mater šventovėje - Auloje - vyko nuostabus renginys - studentų sportininkų 2001/2002 m. m. tarpfakultetinių olimpinių vilčių varžybų Rektoriaus taurei laimėti nugalėtojų ir prizininkų pagerbimo vakaras.

Doc. dr. Remigijus NAUŽEMYS Tai buvo gražus, originaliai surengtas renginys, į kurį susi rinko virš 200 žmonių: studen tų, senatorių bei garbių svečių - Kūno kultūros ir sporto de partamento prie LR Vyriausy bės direktorius V. Nėnius, Lie tuvos tautinio olimpinio komi teto prezidentas A. Poviliūnas ir generalinis sekretorius V. Zubernis, Vilniaus m. Kūno kultū ros ir turizmo skyriaus vyr. spe cialistė, olimpinė čempionė L. Kačiušytė, trijų olimpinių žai dynių prizininkas, Universiteto auklėtinis A. Bagdonavičius bei daugelis kitų žymių žmonių. Studentai ir svečiai su dideliu susidomėjimu apžiūrėjo sten dus su nuotraukomis, kuriose užfiksuoti minėtų varžybų mo mentai. Įžanginėje kalboje Sveikatos ir sporto centro direktorius prof. habil. dr. J. Jankauskas akademiškai, trumpai bei argu mentuotai išdėstė šio renginio kilmę, jo esmę bei prasmę. Pri minė, kad studentų fiziniu lavi nimu, aktyviu kūno poilsiu mū sų Universitete buvo domimasi nuo pat jo įsteigimo datos, pa sidžiaugė, kad humanistinės se novės graikų idėjos, aukšti nančios kūno grožį ir grakštu mą, ugdančios protą bei dvasią ir siekiančios tobulumo, buvo ir yra gyvos mūsų Universitete. Direktorius informavo, kad šie met vienuolikoje sporto discip linų startavo beveik 1000 stu dentų, varžybos vyko iškilmin gai, su programomis, dažnokai nugalėtojai buvo apdovanoti rėmėjų dovanomis. Tarė padė kos žodžius Rektoriui, prorek toriams, dekanams ir senato riams, ypač Matematikos ir in formatikos fakultetui, jo deka nui prof. habil. dr. F. Ivanaus kui, kartu su SSC kolektyvu organizavusiems šias varžybas; teisėjų kolegijoms, visiems, ku rie padėjo rengti varžybas, rė mėjams, visiems susirinku siems, savo dalyvavimu pager busiems mūsų sportuojančią bendruomenę. Prof. J. Jan kauskas pakvietė kitais moks lo metais tarpfakultetinių olim pinių vilčių varžybų šeimininku būti Ekonomikos fakultetą, va-

itA1'

E Naujikdnuotr.

I vieta - MIF (dekanas prof. F. Ivanauskas, kuratorius lektorius R. Cijūnėlis), II vieta - MF (dekanė Z. Ručinskienė, kuratorius-vyr. lektorius R. Kaminskas), III vieta - GMF (dekanas J. Naujalis, kuratorė - lektorė Dž. Liepinaitienė), IV vieta - EF, V vieta - FF, VI vieta - TF, VII vieta - FilĘ VIII vieta - KF, IX vieta - IF, X vieta - FsF, XI vieta - ChF, XII vieta-TSPMI. Visos komandos nugalėtojos bei prizininkės buvo apdovano tos ištaigingomis taurėmis. At skirų rungčių nugalėtojai bei prizininkai taip pat buvo pa gerbti, jiems buvo įteikta ver tingų dovanų, prizų, gėlių.

Iškilmingoje dalyvių apdova nojimo ceremonijoje VU Rek torius kiekvienam sportininkui nuoširdžiai spaudė ranką bei lin kėjo ir toliau siekti gerų rezul tatų, gerai mokytis, rūpintis sa vo sveikata bei puoselėti sveiką gyvenimo būdą, o po vienerių metų vylėsi ir vėl pasimatyti šio je prašmatnioje aplinkoje. Po iškilmingo apdovanojimo Rektoriaus kvietimu visi vakaro dalyviai bei svečiai sugužėjo į jau kią Universiteto kavinukę atsi gaivinti gaiviaisiais gėrimais, iš gerti kavos, pasišnekučiuoti ir da lykiškai pabendrauti. Smagiai grojant Universiteto kapelos „JaunimeIls“ muzikantams tauti niais drabužiais pasidabinusios šmaikščios ir simpatingos šokė jos ragino vakaro dalyvius įsilieti į lietuviško šokio sūkurį. Gaudeamus igitur juvenes dum sumus - taigi džiaukimės, kol dar jauni esame.

Studentai sportininkai su Rektoriumi ir garbiais vakaro svečiais

dovaujamą prof. ha bil. dr. S. Martišiaus. L. e. VU Rektoriaus pareigas akademikas B. Juodka į susirin kusiuosius kreipėsi šiais žo džiais: „Mieli studentai! Žino kite, kad šioje gražioje ištaigin goje auloje įvairiais amžiais lan kėsi tik karaliai, prezidentai bei aukšti politiniai ir visuomenės veikėjai, bet šį vakarą Sveikatos ir sporto centro vadovybės bei viso šio darbštaus pedagoginio kolektyvo iniciatyvumo dėka su didžiule meile ir pagarba ir Jums yra plačiai atvertos durys. Tad būkime kartu ir džiaukimės Jūsų darbštaus sportinio darbo rezultatais“. Akademikas pasi džiaugė, kad VU studentijos kū no kultūros ir sporto srityje, nors ir yra spręstinų problemų, bet apskritai jau brendama iš di džiulio sąstingio, pamažu pasie kiama vis aukštesnės kokybės. Taip pat jis negailėjo gerų žo džių Sveikatos ir sporto centro direktoriui prof. J. Jankauskui už jo sumanumą, iniciatyvumą bei ryžtingumą puoselėjant stu dentų kūno kultūrą ir sportą. Nepagailėjo ir kritikos, kad dar nesugebame kai kuriose sporto šakose rungtyniauti kaip lygūs su lygiais su „profesionalus“ ruošiančiomis mokyklomis LKKAirVPU. Gerb. Rektorius kreipėsi net į šioje šventėje dalyvavusius aukšto rango pareigūnus (nuo kurių daug priklauso ne tik VU, bet ir kitų aukštųjų mokyklų sporto problemų sprendimas), ragindamas juos apsilankyti mūsų Universiteto sporto bazė se bei objektyviai įvertinti esa mą padėtį (o ji apverktina) ir kiek įmanoma prisidėti prie

sporto bei kūno kultūros plėto tės ne tik žodžiais, bet ir kon krečia materialine parama sportinių bazių renovacijai bei naujų įrenginių statybai, nes to kiose bazėse, kokias turime da bar, ruošti olimpinių čempionų neįmanoma. Baigdamas Rekto rius visiems studentams šmaikš taudamas palinkėjo, kad jie ne tik gerai mokytųsi, bet ir spor tuodami prisimintų, kad yra pa ties geriausio, didžiausio bei prestižiškiausio Lietuvos uni versiteto studentai, todėl priva lo negaišdami nė sekundės di dinti savo sportinį meistrišku mą ir nepasiduoti kitų aukštų jų mokyklų studentams, garsin ti savo Alma Mater vardą. Akad. B. Juodka pasiūlė per daug nenukrypti nuo pagrindi nės vakaro temos ir kartu pasi džiaugti sportinių laimėjimų bei pergalių vainiku. Negalima nesutikti su šiais nuoširdžiais Rektoriaus žo džiais. O šis gražus pergalių vai nikas pynėsi net iš vienuolikos sporto šakų bei rungčių žie delių, pynėsi visus mokslo me tus. Dvylikos fakultetų studentai, atsitraukdami nuo paskaitų, įskaitų bei egzaminų, entuzias tingai galynėjosi bėgimo, plauki mo takeliuose, krepšinio, futbo lo aikštelėse, miklino rankeles ir kojeles prie žaliųjų stalų, kilno jo svarsčius bei šoko įvairius šo kius pagal ritminę muziką, ke liautojai keliavo, lenkikai lenkė rankas ir 1.1. Suvedus rezultatus paaiškė jo, kad komandinė pirmoji bei kitos prizinės vietos atiteko šių fakultetų studentų koman doms:

Iš aukštųjų mokyklų plaukimo čempionato protokolų Aleksandra BUUMKINIENĖ, VU plaukimo komandos trenerė

VU plaukimo komanda 2002 m. Lietuvos aukštųjų mokyk lų studentų plaukimo čempionate užėmė II vietą. Komandos nariai šie: Inga Popovą (MIF II k.), Eglė Jankauskaitė (EF II k.), Asta Skačkauskaitė (FsF I k.), Rasa Skačkauskaitė (EF I k.), Olga Čos (TF II k.), Julija Aksionova (MIF mag.), Donatas Sabaliauskas (TFIII k.), Andrejus Belovas (MIF III k.), Michailas Kuzičkinas (KF Ik), Tadas Šviežikas (IF II k.), Aurimas Morkus (EF I k.), Romanas Žuravliovas (MIFI k.). Iškovota daug prizinių vietų: Inga Popovą - II vieta 100 m peteliške, Olga Čos - III vieta 100 m krūtine, Julija Aksionova - II vieta 100 m krūtine, Asta Skačkauskaitė - II vieta 100 m nugara, Donatas Sabaliauskas - II vie ta 50 m laisvu stiliumi, III vieta 100 m laisvu stiliumi, Andrejus Belovas - III vieta 100 m peteliške.

‘

VUplaukimo komanda 2002 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų plaukimo čempionato antrosios vietos laimėtoja

4x50 m laisvu stiliumi estafe te II vietą užėmė Olga Čos, Eglė Jankauskaitė, Asta Skačkaus kaitė, Rasa Skačkauskaitė. 4x50 m kombinuota estafete III vietą užėmė Aurimas Mor kus, Michailas Kuzičkinas, An drejus Belovas, Donatas Saba liauskas. 4x50 m kombinuota estafete II vietą užėmė Asta Skačkaus kaitė, Julija Aksionova, Inga Po povą, Rasa Skačkauskaitė.

Sveittiname

‘Birželio 3 dieną iš /Romosgauta žinia, kadEuropos olimpinių • komitetų vykdomasis komitetas antrai Užtveriu metų kadencijai komisijos „Sportas ir aplinka“ nariu patvirtino j/U Sveikatos ir ’ sporto centro direktorių prof. Joną Jankauską.

Univcrsitas Vilnensis & SSC

2002 m. birželiu

VU orientacininkai nušluostė nosis varžovams Lina BALČIŪNAITĖ Lietuvos studentų pirmenybės Vilniaus universiteto orientavi mosi sporto komanda balandžio 2627 d. vykusiame Lietuvos aukštųjų mokyklų orientavimosi sporto čem pionate laimėjo tiek asmeninėse, tiek komandinėse varžybose. Varžybos vyko Antavilių apylin kėse ir Bukčių miške Vilniuje. Daly vavo astuonios Lietuvos aukštosios mokyklos: Vilniaus universitetas

Asmeninių varžybų nugalėtoja Laura Manelytė

(VU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Vilniaus pe dagoginis universitetas (VPU), Lie tuvos karo akademija (LKA), Kau no technologijos universitetas (KTU), Lietuvos kūno kultūros aka demija (LKKA), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos Že

mės ūkio akademija. Asmeninių varžybų nugalėtoja tapo VU Chemijos fakultete bioche miją studijuojanti Laura Manelytė. Antra buvo KTU studentė Rasa Paznokaitė, trečiąją vietą užėmė VGTU studentė Sandra Paužaitė. VU stu dentės Vida Bumelytė (EK, III k.), Kristina Masevičiūtė (FiloF, I k.) ir Alma Linkevičiūtė (GF, I k.) pateko į geriausiųjų dešimtuką. Vaikinai taip pat pasiekė gerų re zultatų. Mindaugas Rūkas (MIF, II k.) užėmė antrąją vietą. Pirmasis atbėgo VPU studentas Domas Ku daba, trečiasis - LKA besimokantis Donatas Stulgys. Aidas Barkauskas (EK, baigė 2001 m.), Paulius Marko vas (TF), Adolfas Mackonis (FilF, Ik.) pateko j geriausiųjų dešimtuką. Komandinėse varžybose VU merginos neturėjo sau lygių. Tačiau įnirtinga kova vyko tarp vaikinų Vilniaus pedagoginio universiteto ir Vilniaus universiteto komandų. Lai mėjo pastarieji, ir VU komanda, va dovaujama doc. dr. C. Kandratavi-

Vilniaus universiteto dziudo mėgėjų laimėjimai Balandžio 20 d. Kaune vyko Lietuvos aukštųjų mokyklų stu dentų dziudo čempionatas, kuriame gerai pasirodė VU studen tai. Geriausiai kovojo merginų komanda, kuri iš septynių ko mandų iškovojo aukštą II vietą, o asmeninėje įskaitoje laimėjo net 11 įvairios spalvos medalių.

Donatas VĖŽAUSKAS Vyrų komandos rezultatai gana kuklūs - iškovota septinta vieta tarp komandų, oasmeninėje įskaitoje pel nyti du trečiosios vietos apdovanoji mai. Merginų grupėje prizininkėmis ta po šios studentės: II vieta: Kristina Baužaitė (EFI k.), Alma Linkevičiūtė (GMFI k.), Ieva Urbonavičiūtė (GMF I k.), Indrė Eimutytė (MIF III k.).

III vieta: Justė Tuzikaitė (EF II k.), Julija Moisenko (EF I k.), Ineta Deksnytė (EF I k.), Lina Grušelionytė (MIF III k.), Renata Tekoriūtė (ChF IV k.), Jurga Staškutė (GmF I k.), Vismante Plėštytė (MFII k.). Vyrų grupėje asmeninėje įskaito je trečiąsias vietas iškovojo: Donatas Vėžauskas (FFII k.), Olegas Detiukevičius (MF I k.). Šiose dziudo pirmenybėse dalyva vo 24 VU studentai. Komandos va dovas ir treneris doc. dr. R. Naužemys.

Ant tatamio - žūtbūtinė kova. D. Vėžauskas (kairėje) pusfinalinėje dvikovoje

čiaus, antrus metus iš eilės įrodė, kad yra geriausia. Pirmakursė magistrante L. Mane lytė teigė, jog konkurencija tarp ko mandų jaučiasi tik trasoje. „Su di džiausia savo konkurente vieną var žybų vakarą smagiai praleidome Vil niaus senamiestyje.“

Geriausi ne tik Universitete Geriausia šių metų Universiteto sportininkė Ieva Sargautytė ir į ge riausiųjų sportininkų dešimtuką pa tekęs Darius Sadeckas studentų pir menybėse nestartavo. Trečiakursė fi losofė ir ekonomikos magistrantas tuo metu dalyvavo varžybose Švedi joje. Šiuos du stiprius orientacinin kus dažnai kviečiasi užsienio, ypač Skandinavijos šalių klubai. I. Sargautytė užėmė pirmąją vie tą 2000 m. vykusiame Pasaulio kariš kių komandiniame čempionate Nor vegijoje. 2001 m. ji tapo Lietuvos čempionato trumposios trasos nuga lėtoja. Vengrijoje vykusiame Pasau lio jaunimo čempionate trumpojoje trasoje užėmė antrąją vietą. D. Sadeckas 2000 m. tapo Lietu vos studentų pirmenybių nugalėto ju. 2001 m. užėmė antrąją vietą Lie tuvos taurės varžybose. Abu sportininkai atstovauja Lie tuvos rinktinei tarptautinėse orientavim osi sporto varžybose.

• VU komanda: (iš kairės) Aidas Barkauskas, Paulius Markovas, Mindau gas Rūkas, Kristina Masevičiūtė, Vida Bumelytė, Laura Manelytė

VU orientacininkai VU komandą pirmenybėse suda rė 16 sportininkų. Dar kelios dešim tys studentų susirenka į treniruotes, kurios dažniausiai vyksta Vingio par ke. Geriausius orientacininkus tre niruojantis Saulius Cininas teigė, jog treniruočių vieta dažnai keičiama, nes bėginio trasos greitai įsimena mos. Į treniruotes orientacininkai renkasi tris kartus per savaitę, žiemą - du kartus. Geriausieji treniruojasi šešis septynis kartus per savaitę, o stovyklų metu net du kartus per die ną. Pasak S. Cinino ir VU komandą kuruojančio Giedriaus Zaicevo, ge ras oreintacininkas turi būti fiziškai ir psichologiškai stiprus, greitas ir ra cionaliai mąstantis. ' Pasaulio ir Lietuvos studentų pirmenybės yra bene vienintelė

proga pasirodyti visai VU koman dai kartu. Dažniausiai tarptautinė se ir Lietuvos varžybose VU orien tacininkai atstovauja įvairiems klu bams.

Šiek tiek faktų 1918 m. orientavimosi sportą pro paguoti pradėjo švedas Ernstas Killanderis. 1960 m. - orientavimosi sporto pradžia Lietuvoje. 1961 m. įkurta Tarptautinė orien tavimosi sporto federacija (Intemational Orienteering Federation). VU Fizikos fakulteto profesorius Gytis Juška - vienas iš iniciatorių, su būręs orientacininkus Universitete. 1995 m. VU komanda tapo Pa baltijo aukštųjų mokyklų pirmeny bių nugalėtoja.

Dviguba VU sunkiaatlečių pergalė Kiekvienų metų balandį, prieš studentų vasaros atostogas, tradicinėje vietoje Kaune, LVA sporto salėje, vyksta Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų sunkiosios atletikos čempio natas ir svarsčių kilnojimo varžybos.

Rimantas CIJŪNĖLIS Šioms varžyboms universiteto stip ruoliai ruošėsi labai kruopščiai ir atsa kingai, -juk tai pačios svarbiausios stu dentų varžybos, ir labai norėjosi laimė ti, kadangi praėjusiais metais buvo pra laimėta vos keliais taškais kilnojant tiek štangą, tiek svarsčius. Ir štai varžybos baigtos, sumuojami rezultatai. Universitetas surenka 116 taškų - tai pergalingi taškai. Ilgai šios pergalės laukė ir treneris R. Cijūnėlis, ir visi sportininkai, nes prieš ŠPU jau 12 metų iš eilės nepavykdavo laimėti. Universiteto garbę apgynė šie VU sun kiaatlečiai: R. Aleksejevas (ChF II k.), A. Ratkevičius (EF II k.), M. Zilnys (IF II k.), G. Strazdas (MIFIII k.), M. Smi levičius (GMF I k.), D. Javorskijus (MIF III k.), S. Krovalis (MF I k.), P. Blaževičius (MIF II k.), M. Matulas (MF II k.), M. Mikalkėnas (FF III k.). Dauguma sportininkų pagerino ir sa vo asmeninius pasiekimus. Geriausiai startavo R. Aleksejevas, S. Krovalis ir M. Mikalkėnas-jie iškovojo čempionų vardus. Antrąsias vietas užėmė M. Zil-

R. Dzeventkauskas šeštą kartą tampa aukštųjų mokyklų čempionu

VU sunkiaatlečiai (iš kairės): M. Zilnys, R. Aleksejevas, A. Ratkevičius; stovi M. Smilevičius, G. Strazdas, P. Blaževičius, treneris R. Cijūnėlis, M. Mikalkėnas, D. Javorskijus, S. Krovalis

kad pastarasis neseniai tapo Lietuvos su augusiųjų jėgos trikovės čempionu, o sunkiosios atletikos varžybose startavo dėl komandos. Tai ir lėmė pergalę. Var žybose iš viso dalyvavo dešimt koman dų. I vieta atiteko VU komandai, surin kusiai 116 taškų, II vieta - KA (105 taš kai), BĮ vie ta - ŠPU (100 taškų). Po sėkmingo sunkiaatlečių pasirody mo kovą pradėjo svarsčių kilnotojai Čia irgi buvo nelengva, kadangi varžėsi trys

D. Leičiūnas - keliskart Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionas

A. Tamošiūnas - antrą kartą aukštųjų mokyklų čempionas

beveik vienodo pajėgumo komandos: VU, KA ir KPU, tačiau šį kartą stipres ni buvo mūsų Universiteto sportinin kai. Džiaugsmui nebuvo ribų - tai an tra pergalė! To dar nebuvo Universite to istorijoje, nors svarsčių kilnotojai prieš šešerius metus buvo tapę tokių varžy bų nugalėtojais. Komandos garbę gy nė R. Dzeventkauskas (MIFm ag. II k.), D. Lučiūnas (MIF II k.), S. Vojtinovičius (MIF mag. II k.), A. Tamošiūnas (MF V k.), R. Žuravliovas (MIF I k.), A. Mačiulis (GMF I k.). Asmeninėje įskaitoje sėkmingiau siai startavo R. Dzeventkauskas, kuris, paskutinį kartą pasirodydamas už stu dentišką komandą, šeštą kartą iš eilės iškovojo čempiono vardą. Tad pasinau dodamas šia proga noriu padėkoti as meniškai kaip treneris ir visos koman dos vardu Remigijui, kuris savo pasiek tais rezultatais įeis į Universiteto svars čių kilnojimo sporto istoriją. Thip pat čempionų vardus iškovojo D. Lučiū nas (trečią kartą iš eilės), A. Tamošiū nas (antrą kartą iš eilės). Antras liko R. Žuravliovas, bronzos medalius iško vojo A. Mačiulis ir S. Vojtinovičius. Komandinėje įskaitoje antri liko Lietuvos karo akademijos sportininkai

Universitas Vilnensis

Diplomų įteikimas 2002 metų pagrindinių, vientisųjų, magistrantūros ir specialiųjų profesinių studijų absolventams PADALINYS, studijų pakopa

CHEMIJOS EKONOMIKOS magistrams bakalaurams neakivaizdinii) studijų absolventams FILOSOFIJOS bakalaurams magistrams FILOLOGIJOS magistrams ir spec. profesinių studijų absolventams bakalaurams

FIZIKOS GAMTOS bakalaurams magistrams ir spec. profesinių studijų absolventams ISTORIJOS KAUNO HUMANITARINIS bakalaurams magistrams KOMUNIKACIJOS bakalaurams magistrams MATEMATIKOS ir INFORMATIKOS magistrams bakalaurams MEDICINOS TEISĖS TSPMI RSTC ASC magistrams TARPTAUTINIO VERSLO MOKYKLA bakalaurams magistrams spec. profesinių studijų absolventams

Studijų programos data

Diplomų įteikimo vieta laikas

visos

06 26 14.00

Šv. Jonų bažnyčia

visos visos visos

06 20 14.00 06 27 16.00 06 26 16.00

Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia

visos visos

06 28 16.00 06 28 17.00

Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia

visos

06 22 10.00

Šv. Jonų bažnyčia

06 28 12.00

Šv. Jonų bažnyčia

lietuvių, lenkų, rusų ir klasikinė filologija anglų, vokiečių, prancūzų, slavų, ir skandinavų filologija visos

12.00

Šv. Jonų bažnyčia

06 27 12.00

Šv. Jonų bažnyčia

visos visos

06 25 06 25

10.00 13.00

Didžioji aula Didžioji aula

visos

06 29

10.00

Šv. Jonų bažnyčia

filologinės ekonominės visos žurnalistika visos, išskyrus žurnalistiką visos, išskyrus žurnalistiką

06 25 06 25 06 25 06 20 06 21 06 21

11.00 13.00 15.00 12.00 15.15 14.00

Kauno liuteronų Šv. Trejybės bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia

07 01

visos visos visos teisės visos religijos studijos visos

06 19 06 27 06 24 06 24 06 25 06 27 06 25

10.00 14.00 13.00 10.00 14.00 10.00 13.00

Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia Didžioji aula

visos visos visos

06 21 06 28 06 29

12.00 14.00 15.00

Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia

V Naujiko nuotr.

VU kavinėje atidaryta paroda „VU kiemeliais“ Gegužės 15 dieną VUSA fotoklubas smagiai atidarė savo parodą „VU kiemeliais“, ku rioje atskleidė savitą požiūrį į VU architektūrą. Tai metus trukusio projekto „Fotografuo kime Vilniaus universitetą“ pir moji dalis. Bagiamajame etape VUSA fotoklubas planuoja iš leisti albumą. Nors paroda su silaukė kritiškų vertinimų, ta

čiau peržiūrėjus albumėlį, ku riame buvo sudėtos visos netil pusios fotografijos, nuomonės keitėsi į gerąją pusę. Kviečia me aplankyti parodą ir įvertin ti fotoklubo metų darbą. Paro da veiks iki birželio 25 dienos, o VU kavinė atidaryta nuo pir madienio iki penktadienio 9.00-17.00 vai. VUSA fotoklubo inf.

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, 1 aukštas, 16 kab. Tel. 68 70 89. EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Mobil. tel. 8-287-49018 Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidykla. Spausdino dizaino studija-spaustuvė „Baltas miestas“. Redaktorė Liana Binkauskienė Kalbos redaktorė, korektorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Vilmantė Žvinytė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Laimėk stipendiją!!! Laimėk vardinę „Sie mens“ stipendiją kitiems mokslo metams (2002 m. rugsėjis 2003 m. rugpjūtis) „Siemens“ kompanija skirs nuo 5 iki 10 vardinių stipendijų aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems disciplinas, su sijusias su „Siemens“ veiklos sri timis: ryšiais ir informacinėmis technologijomis, medicinos tech nika, automatika ir elektrotech nika, energetika, pramoniniais projektais aplinkosaugos srityje. Konkurse kviečiami dalyvau ti IV-VI kursų studentai. Prašome pateikti šiuos doku mentus: motyvacinį laišką-prašymą, CV (gyvenimo aprašymą), paskutinių dviejų semestrų įver tinimus, dekano arba kurato riaus rekomendaciją. Dokumentai priimami lietu vių kalba iki 2002 m. liepos 1 d. šiuo adresu: Siemens stipendija V Kudirkos g. 6, LT-2009 Vilnius

2002 m. birželis

Žygeiviai sąskrydyje šturmavo alaus salą Balandžio 27-28 dienomis Merkio pakrantėje vyko tradicinis, jau 42-asis VU žygeivių sąskrydis. Šiemet žygeiviai keliavo po Medininkų aukštumą. Traukiniu nuvažiavusios iki Jašiūnų, pėsčiųjų ralyje starta vo 12 VU fakultetų komandų, 8 VUŽK veteranų komandos su drau gais ir vaikais bei 2 svečių komandos: gausi Vilniaus pedagoginio uni versiteto komanda „Išgelbėk draugą" ir Lietuvos žemės ūkio universi teto komanda „Miškiniai". Gausiausiai buvo atstovaujamas Matemati kos ir informatikos fakultetas. MIF garbės ginti stojo 4 komandos: „MIFGeri-Utenos alus", „Gražuolė Karmen", „Drink Tym" bei „Toptelėjo ir užsimiršo". Medicinos fakultetui atstovavo pora komandų: „Spricas" ir „Dromomanai".

Laura JORUDAITĖ Pėsčiųjų ralyje komandos turė jo nusikopijuoti kontrolinius punk tus į savo žemėlapius. Sąskrydžio dalyviai turėjo įveikti apie 20 km il gio trasą. Pakeliui reikėjo eiti pagal azimutą, ieškoti kontrolinių punk tų nurodytame plote, eiti pagal že mėlapyje pažymėtą liniją. Po pės čiųjų komandų startavo ir vieno dvi račio komanda. Dviviečiu dviračiu važiavo du VUŽK nutrūktgalviai Tomas Petraitis, klubiečių pažįsta mas kaip Kriugeris, ir Rytis Me džius. Jų komandoje buvo dar vie nas narys - didelis šuo. Si koman da, už originalumą gavusi Utenos alaus prizą, vadinosi „Double trouble ir Sabaka“. Dviratininkai vieninteliai „tilpo“ į 5 vai. kontroli nį trasos įveikimo laiką. Visos kitos komandos vėlavo. Kas daugiau, kas mažiau. Paskutinė komanda iš miš ko grįžo tik sutemus. Vakarop pradėjo lyti. Sąskrydžio dalyviai išsislapstė vieni į palapines, kiti į mašinas. Nelengva buyo juos iš ten iškrapštyti ir prisikviesti į są skrydžio atidarymą. Tačiau uždegus aukurą ir įkūrus didįjį laužą drą siausieji, nebijantys ištirpti lietuje, susirinko prie aukuro. Praėjusių metų sąskrydžio nugalėtojams fizi kams pakėlus VUŽK vėliavą, są

skrydis buvo paskelbtas atidarytu. Pajudėjome didžiojo laužo link. Suskambo linksmos dainos. Lietus po truputį aprimo. Pasikvietėme taip sunkiai surastą muzikantą, ir prasidėjo tradiciniai sąskrydžio šo kiai. Iš ryto bendromis teisėjų ir da lyvių pastangomis buvo įrengtas kliūčių ruožas. Keletas buomų per Merkio upę, lygiagretės virvės, švy tuoklė ir trasa purvinu šlaitu. Grį žusių iš kliūčių ruožo sausomis ir švariomis kojomis nebuvo. Ypačvisiems patiko „Utenos“ alaus sala, į kurią reikėjo nueiti nuožulniu, svy ruojančiu buomu. Saloje komanda

turėjo paimti butelį alaus ir iš ten per visas kitas kliūtis nunešti jį, tuš čią ar pilną, į finišą. Po lietingo va karo ir triukšmingos nakties rytą startavo tik 15 komandų, iš kurių dvi buvo naujos. Greičiausi buvo „MIF-Geri-Utenos alus“. Mažai nuo jų atsiliko FF „Šiaurės snukio“

komanda. „Double trouble ir Sa baka“ visas kliūtis įveikė su dvira čiu. Dalį trasos dviratį teko nešti, bet vikrūs vyrukai per visus buo mus perėjo sėkmingai ir žiūrovų nuostabai niekur neįkrito. Šuo pra plaukė šalia. Linksmiausia buvo

stebėti, kaip Tomas ir Rytis susėdo ant prie švytuoklės prisegto dvira

čio ir šoko nuo kranto. Ir čia jie ne nukrito. Valio! Kol vienos komandos murkdėsi kliūčių ruože, kitos žaidė „TumbiJumbi“. Tai žygeivių sugalvota futbo

lo atmaina, kai žaidėjai surišti po du (vaikinas su mergina), o vartininkas

pririštas prie vartų. Atkrintamajame turnyre dalyvavo 12 komandų. Žai

dimo aikštelė buvo lomoje, tad ant šlaitų susėdo aistringi sirgaliai. Fina linių varžybų tarp Filosofijos fakul teto komandos „Diktatūra“ bei Ma tematikos ir informatikos fakulteto komandos „Drink Tym“ susirinko pažiū rėti visi sąskrydžio d alyviai. Po atkaklios kovos turnyrą laimėjo filo sofai. Pasibaigus visoms rungtynėms buvo suvesti rezultatai. Trečiąją vietą užėmusi Fizikos fakulteto ko manda „Šiaurės snukis“ buvo ap dovanota „Utenos alaus“ prizu -

alumi. Antrosios vietos nugalėto jai - Gamtos mokslų fakulteto ko manda „Miško žvėrys“ buvo apdo vanota parduotuvės www.sportui.lt įsteigtu prizu - „Highroad“ marš kinėliais. Pirmąją vietą užėmė

„MIF-Geri-Utenos alus“ koman da. Jie buvo apdovanoti pagrindi niu prizu - „Highroad“ sportiniais bateliais. Ketvirta liko FsF koman da, o penktąją vietą užėmė LŽŪU „Miškinių“ komanda.

Dėkoja. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentai dėkoja VŪSA, Užsienio reikalų ministerijai, UAB „ Geostatyba žurnalui „ Veidas “ ir klubui „Amerika “ už paramą organizuojant politologų dienas.