Universitas Vilnensis, 2002 m. rugsėjis Nr. 6 (1632)

hinc itur ad astra ■

fl iL

universitas

s

Rugsėjis

? vilnensis

Nemokamai http:llwww. vilnensis. vu. lt

<____ >

Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

Nr.

6 (1632)

Su naujaisiais mokslo metais!

NUMERYJE SKAITYKITE:

2 p.

Akad.

B. Juodkos kalba, pasakyta naujųjų mokslo metų proga

3 p.

VU rektorius bus renkamas spalio 11d.

4 p.

Filologijos fakultete rasta XVIII a. freska

6 p.

Su Rugsėjo pirmąja, naują studiją metą pradžia. Vilniaus Alma Mater skaičiuoja jau 423-uosius gyvavimo metus. Vilniaus univer­ sitetas didžiuojasi simtmecią patirtimi, mokslo pasiekimais ir kasmet atsinaujinančiu gausiu mokslo siekiančio jaunimo būriu. Sveikinu visus Universiteto bendruomenės narius ir linkiu kūrybingą, kupiną naują atradimą, įspūdžią, darbingą ir kiekvienam sėkmingą metą. Ypač noriu pasveikinti visus Vilniaus universiteto studentus, palinkėti jiems įdomią ir naudingą studiją, o pirmakursiams — sėkmingai įsilieti į mūsą bendruomenę, pasijusti visaverčiais jos nariais ir kuo geriau išnaudoti jiems atsiveriančias galimybes.

Aš didžiuojuosi, dirbdamas seniausioje ir didžiausioje, unikalias tradicijas išsaugojusioje ir geriausią Europos universitetą patirtį perėmusioje prestižinėje Lietuvos aukštojoje mokykloje. Šios garbingos, atviros pasauliui, intelektualios ir kūrybingos bendruomenės nariais dabar esate ir Jūs. Tad nepraleiskite progos ir kuo aktyviau įsiliekite į Universiteto mokslo, studiją, akademinio gyvenimo sūkurį. Gaudeamus igitur.

Pagarbiai Akad. Benediktas Juodka l. e. Rektoriaus p.

Vilniaus universitetas skaičiuoja 423-uosius akademinius metus

8—9 p.

10 p.

Gamtininkų vasara

12-13 p.

VU meno ko­ lektyvų vasara: gastrolės, ke­ lionės, įspū­ džiai

Nuskambėjus VU pučiamųjų instrumentų orkestro „Oktava“ (vad. A. Kučinskas) kūriniams ir pasibaigus choreografinės grupės (vad. T. Gritėnienė) programai, akademinę bendruomenę naujų mokslo metų proga pasveikino laikinai einantis Rektoriaus pa­ reigas akademikas Benediktas Juodka.

Tradiciškai Universiteto vėlia­ vą kasmet kelia vis kito fakulteto atstovai. Šiemet ši garbė buvo su­ teikta Ekonomikos fakulteto de­ kanui profesoriui Stanislovui Mar­ tišiui. Jis, kreipdamasis į studen­ tus bei kolegas, priminė garbingą Universiteto istoriją, jo vardą gar­ sinusius žymius Universiteto auk­ lėtinius ir paragino pradedančius studijas XXI amžiuje nepamiršti senųjų tradicijų.

Skambant iškilmingajam „Gaudeamus“ suplevėsavo Vilniaus universiteto vėliava. Ji plazdės visus akademinius mokslo metus.

Naujas berželis - naujų vilčių simbolis

14-15P

tyti fuksai - Filologijos fakulte­ to pirmakursiai.

Jau 423-uosius melus pradė­ jęs Vilniaus universitetas rugsė­ jo antrąją visus savo bendruome­ nės narius sukvietė į iškilmingą mokslo metų pradžios šventę. Šie­ met Alma Mater bendruomenės nariai rinkosi Bibliotekos kieme, o ne, kaip jau buvo įprasta, prie Seimo rūmų - tradicinės eisenos Vilniaus gatvėmis atsisakyta dėl tebevykstančių statybos darbų. Šį rudenįfilologus Sarbievijaus kie­ melyje pasveikino jaunas berže­ lis, pasodintas vietoj vasarą nulūžusio senojo beržo.

Iškilmės Didžiajame kieme

Vėliavą kėlė ekonomistai

Dar kartą apie 500 Lt mokestį už studijas

VUSA puslapis

Mieli studentai, gerbiami kolegos,

Sporto pasiekimai

Skambant kanklėms VU M. K Sarbievi­ jaus kieme buvo pradėta simbolinė berželio sodinimo ceremonija. Filologijos fakulteto dekanas profesorius Bonifacas Stundžia pri-

minė, jog beržas - skaistumo ir šviesos sim­ bolis. Šenasis, kurio vietą užima jauna atža­ lėlė, daug matė ir regėjo. Daug studentų kar­ tų pasikeitė per jo gyvenimą. Beržo gyveni­ mas mitologijoje lyginamas su žmogaus bū­ timi. „Aukime kartu su beržu!“ - paragino stu­ dentus Rašytojų sąjungos pirmininkas Valen­ tinas Sventickas. Po šių žodžių berželis pra­ dėjo savo naujuosius gyvenimo metus.

Jaunojo berželio pašonėje buvo pakriks-

Iškilmėse Vilniaus universite­ to Didžiajame kieme dalyvavo šalies Prezidentas Valdas Adam­ kus, Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, švietimo vicemininstras Rimantas Vaitkus, Sei­ mo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas prof. Ro­ landas Pavilionis, kiti Seimo ir Vyriausybės nariai, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, ministerijų, žinybų atstovai, Uni­ versiteto partneriai, Tarybos ir Senato nariai.

Bažnyčios varpams paskelbus iškilmių pradžią ir sugaudus ra­ gams, Universiteto Kiemo teat­ ro aktoriai perskaitė „Sveikini­ mą šviesiausiajam valdovui Ste­ ponui Batorui“.

L e. rektoriaus p. akad. Be­ nediktas Juodka pasveikino su­ sirinkusiuosius su naujų mokslo metų pradžia - viena gražiausių švenčių mūsų akademiniame gy­ venime. (Kalbą skaitykite 2 p.)

Akademinei bendruomenei sveikinimo kalbą sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Iškilmių dalyviams koncerta­ vo Akademinis mišrusis choras ir merginų choras „Virgo“ (vad.

R. Gelgotienė), Kamerinės muzi­ kos ansamblis (vad. P B. Koncė), pučiamųjų in­ strumentų orkestras „Oktava“ (vad. A Kučins­ kas) ir choreografinė grupė (vad. T. Gritėnie­ nė), folkloro ansamblis „Ratilio“ (vad. Z. Kelmickaitė), renginį vedė ir eiles skaitė Kiemo teatro aktoriai (vad. M. Misiūnaitė).

Vakare akademinis jaunimas turėjo progą pašėlti Kalnų parke. Ten „aplaistė“ paskuti­ nę laisvės nuo mokslų dieną.

„U. V.“ inform.

V Naujiko nuotr.

Universitas Vilnensis

2

2002 m. rugsėjis

Akademiko Benedikto Juodkos, einančio VU rektoriaus pareigas, kalba, pasakyta naujųjų mokslo metų proga Jūsų Ekscelencija Lietuvos Res­ publikos Prezidente, Seimo Pirmi­ ninke, mieli studentai, gerbiami profesoriai, dėstytojai, visi VUben­ druomenės naiiai, garbingi Seimo, Vyriausybės nariai, svečiai, pirmiausia norėčiau pasveikinti Jus su naujųjų mokslo metų pradžia - viena gražiausių švenčių mūsų akademinia­ me gyvenime. Ypatingus sveikinimus ir pagarbą noriu pareikšti pirmakur­ siams, kurių gyvenimas šiemet buvo labai sunkus bei nervingas ir kurie, įveikę daugybę kliūčių, papildė mū­ sų senojo Universiteto daugiatūkstan­ tinį kolektyvą. Universitetas šiemet pasipildė beveik 5400 pirmakursių, o su antros studijų pakopos studentais - net apie 7 tūkst. studentų. Jums ši diena ypatinga. Sveikinu jus.

Mieli pirmakursiai! Vos prieš ke­ letą mėnesių jūs atsidūrėte tikriau­ siai pirmoje rimtoje gyvenimo kryž­ kelėje, kurioje turėjote pasirinkti to­ lesnį savo gyvenimo kelią, t. y. pasi­ rinkti studijų programą, kuri jums būtų prie širdies, ir pasirinkti aukš­ tąją mokyklą, kurioje sieksite savo pasirinktos profesijos. Tai nebuvo lengva, nes šiandien patvirtinta virš tūkstančio įvairiausių studijų progra­ mų, užtenka Lietuvoje ir aukštųjų mokyklų (su kolegijomis ir privačio­ mis turime jų virš 40). Ar jūs pasirin­ kote tinkamą studijų programą, ku­ rios studijavimas jums teiktų malo­ numą, o ne kančias - parodys ateitis.

Bet man nekelia jokių abejonių, kad jūs pasirinkote pačią tinkamiausią aukštąją mokyklą savo tikslams pa­ siekti. VU - tai ne tik seniausia - 423 metų - aukštoji mokykla, ne tik di­ džiausias Universitetas, kurio 12-oje fakultetų ūkeliuose institutuose mo­ kosi virš 19 tūkst. studentų, ir kuris su dėstytojais bei kitais darbuotojais yra didžiausia Lietuvos biudžetinė įstaiga, bet, kas svarbiausia, geriau­ sia Lietuvos aukštoji mokykla. Įkur­ tas 1579 m. spalio 30 d. VU per ilga­ amžę savo istoriją suvaidino ypatin­ gą vaidmenį mūsų valstybės ir ne tik jos kultūriniame gyvenime. Šimtme­

čius jis buvo europinio lygio univer­ sitetas, kuriame studijavo ir profeso­ riavo įvairių šalių atstovai. Jau ku­ riant Jėzuitų kolegiją 1569-1570 m. į Vilnių atvykę pirmieji 18 jėzuitų bu­ vo ispanas, lenkai, čekas, austras, an­ glas, airis, kroatas - iš viso 12 tauty­ bių žmonių. Čikagoje išleistoje kny­ goje „Lietuvos universitetas“ rašoma: „1648 m. pasitikdami kara­ lių Vladislavą, studentai sveikino net 18 kalbų: lotynų, graikų, prancūzų, italų, ispanų, vokiečių, flamų, senąją slavų, čekų, lenkų, gudų, lietuvių, lat­ vių, vengrų, anglų, škotų, airių ir sirų kalba. Čia minėtų kalbų atstovai mo­ kėsi Vilniaus akademijoje“. Ši inter­ nacionalinė dvasia vyravo visą laiką.

Todėl kai šiandien jungiantis Euro­ pai kalbama apie bendrą Europos studijų irmokslo erdvę, apie studen­ tų mobilumą, ilgametės VU istorijos požiūriu čia nėra nieko naujo. Gali­ ma džiaugtis, kad ir VU tarptautiniai ryšiai yra puikūs. Mes esame pasira­ šę bendradarbiavimo sutartis su dau­ giau nei 60 pasaulio universitetų. Po kelių savaičių Uzbekijos prezidento delegacijoje, atvykstančioje į Lietu­ vą, bus ir Uzbekijos nacionalinio uni­ versiteto rektorius, su kuriuo pasira­ šysime dar vieną bendradarbiavimo sutartį. Taigi mūsų Universiteto mokslininkai ir studentai turi nema­

žai galimybių padirbėti arba pastu­ dijuoti įvairiuose pasaulio universi­ tetuose. Ypač sėkminga Vilniausuniversitetui taip vadinama Europos ERASMUS programa - vien pagal ją apie 200 VU studentų ir apie 50 dėstytojų kasmet studijuoja arba dės­ to įvairiuose Europos universitetuo­ se.

Mieli pirmakursiai! Jūs galite di­ džiuotis pasirinkę VU ir dėl daugy­ bės kitų priežasčių. Kiekvienas sąži­ ningas dėstytojas, pradėjęs skaityti kursą bet kurioje Lietuvos aukštojo­ je mokykloje, būtinai pradės nuo Vil­ niaus universiteto - nesvarbu, ar bū­ tų matematikas, teisininkas, biologas, chemikas, fizikas, medikas ar filoso­ fas: visų mokslų Lietuvoje pradžių pradžia - čia, senojoje Alma Matcr.

Todėl tegul nepyksta kitų aukštųjų mokyklų vadovai ir dėstytojai - pa­ saulyje universitetai nėra vienodi JAV jų tūkstančiai, tačiau yra Jeilio, Harvardo, Stenfordo, Berklio ir kt„ kuriuos žino visi, yra Oksfordo, Kembridžo Anglijoje, Heidelbergo, Tiubingeno Vokietijoje. Toks yra Vil­ niaus universitetas Lietuvoje. Jį tarp žymiausių Lietuvos universitetų mi­ ni ne tik dėl amžiaus ir turtingos is­ torijos, bet ir dėlto, kad mokslas šia­ me Universitete visada buvo priori­ tetas, kad čia sukurtos ir išugdytos pa­ saulyje žinomos matematikų, fizikų, chemikų, biologų, medikų,filosofų ir kt. krypčių mokslinės mokyklos.

Mokslo lygis, studijų lygis, o ne stu­ dentų skaičius sąlygoja Universiteto kokybę ir reitingą. Todėl galime di­ džiuotis, kad pas mus šiandien dirba apie 160 profesorių, tarp kurių 64 Lietuvos mokslo premijų laureatai, net 40 Lietuvos mokslų akademijos narių. Tai mūsų senojo Universiteto aukso fondas, tokius žmones mes tu­ rime gerbti ir jais didžiuotis. Moks­ las ir jo kūrėjai daro mūsų žiląjį Uni­ versitetą prestižiniu. O kad jis toks, rodo ir jo populiarumas tarp jauni­ mo - jame mokosi studentai iš visų Lietuvos regionų - tai vienintelis na­ cionalinis, o ne regioninis universi­ tetas Lietuvoje. Kaip jūs žinote, šie­ met net 13 iš 15 valstybinių aukštųjų mokyklų organizavo bendrą studen­ tų priėmimą. Iš viso gauti 23 969 prašymai. Atkreipiu dėmesį: net 11 166, t. y. beveik pusėje, pirmuoju pageidavimu nurodytas Vilniaus uni­ versitetas. Šiandien mokslo, politikos elite - apie 60 proc. VU absolventų.

Prognozės rodo, kad taip bus dar 20-30 metų.

Seniausia ir didžiausia Lietuvos aukštoji mokykla atvira pasauliui ir šiuolaikiška mokslo bei studijų instituci­ ja. Plačioje Universi­ teto studijų irmoks­ lo krypčių panora­ moje VU išsaugo klasikinio universite­ to prigimtį, atspin­ dinčią gamtos, socia­ linių ir humanitari­ nių mokslų pusiau­ svyrą ir glaudų tar­ pusavio bendradar­ biavimą, teikiantį unikalias studijų ir mokslinio darbo ga­ limybes.

Mieli studentai, gal ir per daug laiko skyriau argu­ mentavimui, kad VU yra tinkamiau­ sia Lietuvoje jūsų tobulėjimo vieta kitaip man neišeina. Aš Vilniaus uni­ versitete dirbu jau 34 metus, ir tai mano nuoširdūs žodžiai. Tačiau ne­ norėčiau, kad po mano pagiriamųjų žodžių mūsų senajai Alma Mater jūs pagalvotumėte atvykę į rojų. Rojaus žemėje apskritai nėra, o vienokį ar kitokį gyvenimą joje kuria patys žmo­ nės. Be daugybės pasiekimų ir gerų dalykų, mes turime nemažai ir pro­ blemų. Nemanau, kad būtų labai blogai, jeigu ir tokią šventišką dieną apie kai kurias išgirsite ir jūs. Viena svarbiausių šiandien - studijų koky­ bės problema, kurią ne be pagrindo vis dažniau ir dažniau kelia studen­ tai. Tai sudėtinga ir daugialypė pro­ blema, kadangi studijų kokybė pri­ klauso nuo daugelio faktorių. Šian­

dien turime suprasti, kad ne tik pra­ monė, verslas, žemės ūkis, bet moks­ las ir studijos taip pat gyvena rinkos sąlygomis. Konkurentabilumą rinko­ je sąlygoja produkto kokybė. Mūsų produktas - absolventas, kuris bai­ gęs Vilniaus universitetą patenka į darbo rinką, ir jo tolesnis likimas, karjera didele dalimi priklauso nuo to, ką jis moka, nuo jo profesinės ko­ kybės, o ne nuo to, seną ir garbingą ar naujai gimusį universitetą jis bai­ gęs. Kokybė priklauso nuo to, ar stu­ dentas studijuoja gerai apgalvotą stu­ dijų programą, ar jis randa bibliote­ koje reikiamų vadovėlių, monogra­ fijų, mokslinių žurnalų. Studijų ko­ kybė - tai ir mokymo bei mokslinių laboratorijų aprūpinimas modernia įranga, reikiamais reagentais, moks­ linio darbo lygis, galimybė naudotis informacinėmis technologijomis, klausyti paskaitų patogiose ir neper­ pildytose auditorijose, gyventi jau­ kiuose ir šiltuose bendrabučiuose.

Kokybė - tai ir dėstytojų kvalifikaci­ ja, geranoriškumas, pagarba studen­ tui. Bet ne mažiau ir paties studento entuziazmas, savarankiškas darbas, rimtas požiūris j studijas.

Deja, Vilniaus universitetas ne viską šiandien gali duoti studentui.

Vadovėlių ir kitų leidinių užsakymui, laboratorinei įrangai ir reagentams, kompiuteriams, apskritai visam stu­ dijų ir mokslo procesui iš biudžeto VU negauna nieko-gauname pini­ gus tik stipendijoms ir VU bendruo­ menės narių atlyginimams. Nė lito Vilniaus universitetas iš valstybės ne­ gauna savo infrastruktūrai išlaikyti,

apmokėti už komunalines paslaugas, komandiruotėms, literatūros įsigiji­ mui, ryšiams, tarptautiniam bendra­ darbiavimui, leidybai-vienu žodžiu, niekam, išskyrus stipendijas ir algas.

O juk VU visoje Lietuvoje turi 99 pa­ status, 6 akademinius miestelius, daugybę mokomųjų ir mokslinių la­ boratorijų, vieną seniausių Centrinė­ je ir Rytų Europoje mokslinę biblio­ teką, SC, Botanikos sodą, senus ir vos gyvus bendrabučius ir 1.1. Ir blogiau­ sia, kad situacija per pastaruosius metus tik blogėja - VU biudžetinis finansavimas nuo 75 milijonų litų 1998 m. nuolat mažėjo, šiems me­ tams skirta tik 60 milijonų litų. Tie­ sa, tai truputį daugiau negu 2001 m. skirtos lėšos. Štai jums, mieli studen­

tai ir kolegos, retorinis klausimas ar studijų kokybei ir mokslo lygiui už­ tikrinti užtenka tik noro ir oro? Kyla ir kitas, nebe retorinis klausimas, kaip VU tokiomis sąlygomis išvis dar gyvena? Iki šiol mums išgyventi, tiks­ liau, vegetuoti, padėjo taip vadina­ mos specialiosios lėšos -1, y., studen­ tų, mokančių už studijas, įmokos (o tokių šiuo metu VU buvo apie 40 proc.), pajamos už išnuomotas patal­ pas, VU mokslininkų-fanatikų už­ dirbtos lėšos. Tačiau atrodo, kad mū­ sų laukia dar blogesni laikai - nese­ niai priimtos Aukštojo mokslo įsta­ tymo pataisos, prieš kurias pasisakė Lietuvos studentų pagrindinės orga­ nizacijos ir Rektorių konferencija, nebeleidžia turėti pagrindinių studi­ jų studentų, mokančių už mokslą.

Universitetas, žinoma, dėl to praras nemaža lėšų. Tiesa, teorija gana gra­ ži: Įstatymo pataisų rengėjai sakė, kad Vyriausybė kompensuos po šių visų reformų prarandamas lėšas. Ta­ čiau Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, beje, palaikęs mokan­ čių už studijas idėją, prieš Įstatymo pataisų priėmimą ir po to pasakė, kad Vyriausybė kol kas neturi gali­ mybės visiškai kompensuoti aukšto­ sioms mokykloms jų prarandamas lė­ šas. O tai reiškia, kad finansavimas studijoms ir mokslui gali dar mažėti.

Taigi Aukštojo mokslo įstatymo pa­ taisų rengėjai turėjo lyg ir gerą tikslą - kad studentams būtų geriau. Bet jei liks taip, kaip yra, universitetams bus blogiau. Taigi ar gali būti studen­ tams gerai, jei Universitetui blogai?

Deja, subliūško taip entuziastingai aukštųjų mokyklų sutiktas ilgalaikio mokslo ir švietimo finansavimo įsta­ tymas, pagal kurį šiems metams mokslui ir studijoms turėjo būti skir­ ta 1,5 proc. BVP (o skirta tik apie 0,9 proc.), 2003 metams - 1,75 proc., 2004 metams - net 2 proc. BVP. Tai beveik būtų Lietuvos studentų ir mokslininkų rojus žemėje. Deja, šio įstatymo Vyriausybė vykdyti buvo nepajėgi, o neseniai Lietuvos Kon­ stitucinis teismas pripažino jį anti­ konstituciniu.

Mieli studentai, kolegos! Per pas­ tarąsias keletą savaičių Vilnių gaubia apylinkėse degančių durpynų ir miš­ kų dūmai. Palis lietus, papūs vėjas tie dūmai išnyks. Bet kada išnyks po­ litikų pučiami dūmai apie mokslo ir studijų prioritetus, jų begalinę svar­ bą žinių ir pilietinės visuomenės kū­ rimui, kada tai taps ne dūmais, o rea­ lia valstybės politika? Be jos mokslo ir studijų kokybės problemos liks ne­ išspręstos, ir mūsų Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventams gali būti sun­ ku kautis beatsiveriančios mums Eu­ ropos darbo rinkose.

Atkreipdamas dėmesį į kai kuriuos valstybės mokslo ir studijų politikos trūkumus, negaliu nepadėkoti Lietu­ vos Respublikos Prezidentui J. E. p. V. Adamkui, mūsų senojo Univer­ siteto garbės daktarui nuo 1989 m.

Ačiū Jums, Prezidente, už palankų po­ žiūrį įmūsų Universitetą ir j jame triū­ siančius žmones. Perpastaruosius pen­ ketą metų nebuvo nė karto, kad mano pageidavimas susitikti su gerbiamu Prezidentu būtų atmestas.

Dėkoju ir Seimo Pirmininkui p. A Paulauskui už ge ranoriškumą VU atžvilgiu. Jūs mūsų garbingas bei lau­ kiamas svečias tiek teikiant diplomus, tiek naujųjų mokslo meti; šventėse. Pas­ kutinis palankumo įrodymas savajai Al­ ma Mater - Jūsų vadovaujamo Seimo priim ta šių metų biudžeto įstatymo pa­ taisa - VU papildomai gavo 1 mln. 77 tūkst. litų keliems konkretiems projek­ tams vykdyti. Labai Jums ačiū!

Garbūs svečiai! Po poros metų 2004 metais - Vilniaus universitetui sukaks 425! Gal galima kai ką pakar­ toti, kas buvo padaryta minint VU 400 metų jubiliejų? Apie tai esu už­ siminęs gerb. Premjerui ir šiandien, šioje šventinėje aplinkoje, primenu apie artėjant; jubiliejų J. E. Prezi­ dentui, Seimo Pirmininkui, ponui Vilniaus Merui. Lauksime Jūsų pa­ lankumo.

Mieli studentai, kolegos, svečiai.

Trumpai .nušviečiau šviesiąsias ir juodąsias mūsų senojo Universiteto gyvenimo puses. Pastarąsias siūlau šią šventinę dieną užmiršti. Tokie universitetai kaip mūsų nemiršta, gal pradės geriau gyventi mūsų valstybė, atsigausime ir mes. Noriu pakviesti pirmakursius įsijungti į VU studen­ tų gyvenimą, kurį daro turtingu ir prasmingu įvairios studentų organi­ zacijos su VUSA priešakyje, daugy­ bė meno kolektyvi). Jūs visi jauni, stiprūs ir gražūs - nemanu, jog leisi­ te, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų sportinėse varžybose VU studentų komandos vilktųsi uodegoje. VU tai ištisas pasaulis - reikia turiningai ir prasmingai gyventi jame. Mieli stu­ dentai! Jūsų gražiausias ir imliausias žmogaus gyvenimo amžius, jūs pra­ leisite gražiausius savo gyve nimo me­ tus, kurie vadinami JAUNYSTE, mūsų puikioje sostinėje, tikrai vieno­ je jaukiausių, gražiausių, verdančiu kultūriniu gyvenimu Europos sosti­ nių. Naudokitės tuo, siurbkite į save visa, kas čia gera, gyvenkite ir studi­ juokite taip, kad atsisveikindami su savo Alma Mater pasijustumėte stip­ riais, žinančiais, protingais, inteligen­ tiškais žmonėmis, ir kad gavę Šv. Jo­ nų bažnyčioje VU baigimo diplomus jūs sau ir kitiems pasakytumėte: ačiū Tau, Alma Mater, kad Tu padėjai tapti tokias.

O mūsų, kolegos, pagrindinis gy­ venimo tikslas ir yra - padėti šiems jauniems žmonėms tapti vertais savo Tėvynės piliečiais. Tokia mūsų, Mo­ kytojų didžiąja raide, misija. Ar visi to­ kie esame?

Poetas Justinas Marcinkevičius rašė: „MES KURIAME TIKTAI. KĄ GALI M.

KĄ TURIM SAVYJE. KĄ PATYS MOKAM. KĄ PASIEKIAME PROTU ARBA JAUSMAIS“.

Gražūs, visiems mums tinkami žo­ džiai.

Gerbiamieji! Dar kartą-su nau­ jųjų mokslo metų pradžia. Dėkoju J. E. Respublikos Prezidentui, Sei­ mo Pirmininkui, kitiems garbin­ giems Universiteto svečiams, savo apsilankymu atidavusiems pagarbą VU studentams, mokslui ir jo kūrė­ jams.

Ačiū už dėmesį.

3

Univcrsitas Vilnensis

2002 m. rugsėjis

Iškilmių momentai

Iškilmingame mokslo metų pradžios atidaryme dalyvavo daug garbių svečių. Nuotraukoje - Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, šalies Prezidentas Valdas Adamkus su 1. e. rektoriaus p. a kad. B. Juodka

*

VU Didysis kiemas Rugsėjo 2-ąjq

C Universiteto taryboje^----------- >-------------------------------Skelbiame švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudarytos

naujosios Vilniaus universiteto tarybos sudėtį: Viktoras Butkus, UAB „Fermentas“ generalinis direktorius; Algirdas Gaižutis, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas (tarybos pirmininkas); Viktorija Daujotytė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorė; Benediktas Juodka, 1. e. Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas; Saulius Jurkevičius, Vilniaus tiksliyjų ir gamtos mokslų licėjaus direktorius; Juozas Magelinskas, UAB „Megrame“ prezidentas; Kazimieras Motieka, advokatas; Julius Niedvaras, AB „Vilniaus bankas“ valdybos pirmininkas-prezidentas; Vytautas Sirvydis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius; Giedrius Subačius, Lietuvių kalbos instituto direktorius; Vaclovas Šleinota, UAB „Vilniaus vingis“ generalinis direktorius; Marius Zabielskas, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas

Rektoriaus rinkimų data - spalio 11 diena Rugpjūčio 20 d. Vilniaus universiteto taryba, remdamasi gegužę Seime patvirtintu VU Statutu, paskelbė Universiteto rektoriaus rinkimų pradžią bei oficialią rinkimų datą.

Rektoriaus rinkimus planuojama surengti 2002 m. spalio 11 dieną.

Iki rugsėjo 20 d. bus iškelti kandidatai VU rektoriaus pareigoms užimti. Šiuo metu VU rektoriaus pareigas laikinai eina akad. Benediktas Juodka. VU neturi rektoriaus nuo 2000 metų rudens, kai tapęs Seimo nariu atsistatydino prof. Rolandas Pavilionis.

„U. V.“ inform.

Filologai ištikimi tradicijai - pirmakursius pakrikštija pirmieji

Fakultetų tarybos iškėlė kandidatus į VU rektoriaus pareigas 2002 m. rugpjūčio 30 d. (protokolas Nr. 11) VU Teisės fakulteto taryba kandidatu Vilniaus universiteto rektoriaus pareigoms iškėlė prof. habil. dr. Benediktą Juodką.

Rugsėjo 3 d. (protokolas Nr. 1 (472) VU Medicinos fakulteto taryba-prof. habil. dr. Benediktą Juodką.

Rugsėjo 6 d. (protokolas Nr. 1) VU Matematikos ir informatikos fakulteto taryba-prof habil. dr. Feliksą Ivanauską.

Rugsėjo 11 d. (protokolas Nr. 18) VU Gamtos mokslų fakulteto taryba - prof. hafni, dr. Benediktą Juodką.

Filologijos ir Istorijos fakultetų dekanai bei a kad.

B. Juodka berželiui linkėjo augti ir žaliuoti

V. Naujiko nuotr.

Studentai moka groti roką ir nebijo šuolių parašiutais Įprasta, kad Rugsėjo pirmąją vyksta begalė renginių, skirtų akademiniam jaunimui. Nuo pat ryto Vilniaus universitete - kaip skruzdėlyne: aplink laksto sutrikę ir išsigandę fak­

sai, aikštėse rektoriai ir dekanai sako kalbas. Iki vakaro visa tai nusibosta, ir norisi

palepinti savo ausis klausant geros muzikos. Tokią galimybę studentams suteikė Vil­ niaus universiteto Studentų atstovybė (VUSA), rugsėjo 2 d. Vilniaus Kalnų parke suren­ gusi koncertą sostinės jaunimui.

Elvinas JAKIMOVAS Nuo pat ankstyvo ryto kon­ certo organizatoriai kaip pa­ trakę lakstė po Kalnų parką ir stengėsi, kad viskas atrodytų ne­ priekaištingai. Ironiška, tačiau jie nė nenutuokė, kad Vilniuje tą dieną vyks dar trys koncertai.

Atėjo vakaras... Viskas turėjo prasidėti 19 valandą, bet žmonių tuo metu buvo juokingai mažai.

Atrodė, kad koncertas pasmerk­ tas žlugti. Anaiptol. Ant scenos užlipus studentiškai muzikos gru­

pei „Skyders“, situacija apsivertė aukštyn kojom. Nedrąsiai, po du, po keturis pradėjo rinktis studenčiukai ir moksleiviai. Aštuntą va­ landą vakaro buvo pats koncerto įkarštis, ir VUSA bei Lietuvos stu­ dentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentai ryžosi užlipti ant sce­ nos ir pasakyti kalbų, kurios visai šauniai nuskambėjo.

Negailėjo jėgų...

Visos studentiškos muzikos grupės grojo už dyką, tačiau ant scenos jos atrodė nepakartoja­ mai. Minėtosios grupės „Sky­

ders“ solistas Tomas pasižymėjo ypatingu originalumu: nušokęs nuo scenos ėmė bėgioti po Kal­ nų parką ir mėgino išjudinti sė­ dintį jaunimą. Tai jam pavyko!

Kiti muzikantai neatsiliko ir scenoje išdarinėjo įspūdingus da­ lykus. Pavyzdžiui, grupės „Division by zero“ gitaristai atlikdami sunkiojo metalo „gabalus“ taip kratė galvas, jog atrodė, kad ant jų neliks nė vieno plauko. Jų vo­ kalistas lakstė, šokinėjo, rėkavo kaip pasiutęs. Žodžiu, reginys kokių Lietuvoje retai pasitaiko.

Dar viena grupė „Kanda“ žiū­

rovus sužavėjo profesionaliai at­ liktomis „Queen“ „We are the champions“, „Metallica“ „Nothing else maters“ dainomis. Mu­ zikantus reikėjo užjausti, nes jie niekaip negalėjo nulipti nuo sce­ nos - publika vis reikalavo biso!

Viena iš labiausiai publikai pati­ kusių grupių buvo „Fade back“, kuri priminė garsiuosius „No doubt“.

Nenorėčiau nieko įžeisti, ta­ čiau „Merlin“ naujoji programa tikrai nublanko prieš studen­ tiškas muzikos gupes. Buvo liūd­ na matyti, kaip jiems grojant ėmė skirstytis publika. Reikalai pasi­

taisė, kai ant scenos sugrįžo „Fade back“ ir prisijungė prie „Mer­ lin“. Žiūrovai taip įsisiautėjo, kad net pradėjo vartyti užtvaras.

Daugybė prizų ir loterijų...

Koks yra pagrindinis studen­ tų hobis? Ogi ką nors gauti ne­ mokamai. Koncerte buvo išda­ lyta tikrai daug prizų. Organiza­ toriai šiais metais pasirūpino ori­ ginaliomis dovanomis: studentai džiaugėsi šuoliu parašiutu, tatui­ ruotėmis ir dar begale pakvieti­ mų žaisti boulingą, pulą, žiūrėti kiną, čiuožinėti ant ledo, nemo­ kamai pietauti restoranuose.

4

Univcrsitas Vilnensis

Rugsėjo 11-ąją Mozarto „Reąuiem“ visą pasaulį apjuosė iškilminga vilties melodija

2002 m. rugsėjis

Ignotui Domeikai * 200 Rugsėjo 10-12 dienomis Vilniaus universiteto Mažojoje auloje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Ignoto Domeikos gyvenimas, darbai ir indėlis j mokslą", skirta pasaulinio garso mokslininko Ignoto Domeikos 200-osioms gimimo metinėms.

Apie tai skaitykite kitame „Universitas Vilnensis" numeryje.

Užsienio studentai susipažino su Vilniaus universitetu ir Lietuva Rugsėjo 2-9 dienomis VU Tarptautinių programų ir ryšių skyrius bei Studentų atstovy­ bė (VUSA) pirmą kartą surengė Orientacinę savaitę studentams, atvykusiems iš užsienio valstybių studijuoti Vilniaus universitete pagal ERASMUS/SOCRATES studijų programą.

Simbolišku laiku - praėjus lygiai metams po teroristų išpuolio Jungtinėse Amerikos Valstijose - Vilniuje skam­ bėjo VVolfgango Amadeus Mozarto „Rec/uiem". Šį kūrinį kartu su tūkstančiais viso pasaulio dainininkų Lietuvos sos­ tinės šv. Jonų bažnyčioje atliko beveik šimtas atlikėjų.

Vieną iš gražiausių pasaulinės muzikos šedevrų rugsėjo 11 dieną 14.46 vai. atliko Vilniaus universitetomerginų choras „Virgo“ (meno va­ dovė Rasa Gelgotienė), kitų Vilniaus chorų dainininkai, Vilniaus miesto savivaldybės šv. Kristoforo orkestras, solistai Algirdas Janutas (tenoras), Asta Krikščiūnaitė (sopranas), įneša Linaburgytė (mecosopranas), Vladas Bagdonas (bosas). Dirigavo prof. Do­ natas Katkus. „Mozarto „Reąuiem“ skambesys apgaubė visą pasaulį. Melodija pir­ miausia pasigirdo Naujojoje Zelan­ dijoje ir Filipinuose, kirtusi vande­ nyną skambėjo Japonijoje, Sibire ir Kinijoje. Ji skriejo per visą Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką Ramiojo vandenyno salų link ir taip užbaigė savo kelią aplink pasaulį. Kiekvieno­ je šalyje ir visame pasaulyje žmoni­ ja susibūrė palaikyti visų, kurių gy­ venimus paženklino rugsėjo 11osios tragedija“, - sakoma Seattle Symphony Chorale kreipimesi į pa­ saulio chorus.

Iškilmingame minėjime Vilniuje užuojautos žodžius žuvusiųjų arti­ miesiems tarė JAV ambasadorius Lietuvoje Johnas E. Tefftas, buvo perskaityta Lietuvos Prezidento Val­ do Adamkaus kalba, taip pat įvykius JAV paminėjo Seimo, Vyriausybės,

Didžiosios Britanijos, Latvijos, Čeki­ jos ir kitų ambasadų, Vilniaus mies­ to savivaldybės atstovai. „Reąuiem aeternam dona eis“, - tokie pirmieji šio kūrinio žodžiai, reiškiantys „amžiną ramybę suteik jiems“. „Reąuiem“ - taidaugiabal­ sis ciklinis gedulingas kūrinys, su­ siformavęs viduramžiais kaip kata­ likų bažnyčios gedulingos mišios.

W. A. Mozarto „Reąuiem“ pa­ rašytas 1791 m., prieš pat kompo­ zitoriaus mirtį ir užbaigtas jo mo­ kinio Felixo Xaviero Sussmayerio.

Tai vienas didžiausių pasaulinės muzikos šedevrų, todėl neatsitikti­ nai pasirinktas tragiškiems įvy­ kiams JAV paminėti. Persmelktas jaudinančios lyrikos kūrinys sukre­ čia giliu dramatizmu. Tai 12 dalių ciklas, atliekamas keturių solistų, choro ir orkestro.

Projektą „Rolling Reąuiem“ Lie­ tuvoje įgyvendinti padėjo JAV, Di­ džiosios Britanijos, Latvijos ir Čeki­ jos ambasados, Lietuvos Kultūros ministerija bei Vilniaus miesto savi­ valdybė. Projekto koordinatorė Lie­ tuvoje -VU merginų choro „Virgo“ meno vadovė Rasa Gelgotienė.

Daugiau informacijos apie šį pro­ jektą pasaulyje rasite interneto pus­ lapyje adresu www.rollingrequicm.org.

Advokatų kontora rems Teisės fakultetą Rugpjūčio 19 dieną Vilniaus universiteto Rektorate I. e. rekto­ riaus p. akad. Bene­ diktas Juodka ir advo­ katas Rolandas Valiū­ nas pasirašė Paramos sutartį.

Liana BINKAUSKIENĖ Šia sutartimi advo­

Liana BINKAUSKIENĖ Rugsėjo 3 dieną Rektoriaus au­ loje šie studentai susitiko su l. e.

Rektoriaus p. akad. Benediktu Juodka. Studentams akad.

B. Juodka trumpai papasakojo Vilniaus universiteto istoriją, pa­ sidalijo įspūdžiais iš neseniai pra­ ėjusios mokslo metų pradžios šventės, pasakojo, kuo šiandien gyvena Vilniaus universitetas. Stu­ dentai prisistatė Rektoriui, pasa­ kojo, ką studijuoja, dalijosi pirmai­ siais Įspūdžiais Lietuvoje. Daugu­ ma svečių Lietuvoje pirmą kartą.

Kanados, Švedijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Australijos, Danijos ir kitų šalių studentai mūsų universitete studi­ juoja politikos mokslus, vadybą, lietuvių kalbą. Kaip „U. V.“ teigė šį projektą kuruojanti VUSA at­ stovė Jekaterina Bortkevič, rengi­ nio tikslas labai konkretus - pa­ aiškinti atvykusiems studentams paprasčiausius gyvenimiškus daly­ kus ir supažindinti su VU, jo isto­ rija, Vilniumi, Lietuva. Anot Jeka­ terinos, šie studentai mūsų Uni­ versitetą pasirinko dėl vertinamo studijų lygio, be to, jiems įdomu studijuoti čia - viename seniausių

katų kontora „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ įsipareigojo remti VU Teisės fakulteto teisės studijų programą. Iki 2007 metų birželio 1 dienos šiam fakultetui Advokatų kontora įsipareigojo kasmet pervesti 15 tūkst. litų. „Mes investuojame į žmones, iš kurių rinksimės sau kadrus.“ Taip para­ mos prasmę įvardijo advokatas R. Valiūnas. Advokatų kontoroje „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ dirba 30 teisininkų iš VU. Tikimasi per artimiausius penkerius metus įdarbinti dar 20-30 teisininkų. „Visai realu, kad dauguma jų bus iš VU, - teigė R. Valiūnas. - Tai investicija j žmones, nes Universitetą baigęs jaunimas-universalus, protingas, intelektualus.“ Paklaustas, ar advokatų kontorą tenkina VU teisininkų parengimas, R. Va­ liūnas teigė: „Visada galima norėti daugiau, bet negalima paneigti fakto, kad šis išsilavinimas yra bazinis, ant kurio statomi visi kiti dalykai“.

Rytų ir Šiaurės Europos universi­ tetų. Tarptautinių programų ir ry­ šių skyriaus vedėjo pavaduotoja Raimonda Markevičienė taip pat džiaugiasi šiuo projektu - anot jos, pradžia padaryta, ir tai labai nau­ dinga patirtis.

Susitikime Melburno universi­ teto studentė Croucher Rachel, at­ vykusi pagal dvišalę studentų mai­ nų sutartį, l. e. Rektoriaus p. akad.

B. Juodkai perdavė Melburno uni­ versiteto dovaną mūsų Universite­ tui - keturias knygas: The Oxford Compaiiion to Australian History,

The Oxford Companion to Aboriginal art and Culture, The Cambridge Companion to Australian literature ir A Concise History of Australia. Visas knygas puošia lie­ tuviška dedikacija: „Melburno universitetas padovanojo šią knygą Vilniaus universitetui. Tai pirmasis Australijos-Lietu vos dvi­ pusio akademinio bendradarbia­ vimo pripažinimas. Knyga įteikta 2002 m. pirmosios studentės, at­ vykusios studijuoti Vilniaus uni­ versitete mainų metu“.

V. Naujiko nuotr.

Naujas Vertimų studijų katedros patalpas puošia senos freskos fragmentas Filologijos fakultete remontuojant naujas patalpas Vertimo studijų katedrai rasta fres­ ka, puošianti iki šiol nenaudotos laiptinės sienas. Laiptinės dėl praktinių sumetimų po patalpų rekonstrukcijos atsisakyta, o freskos elementas restauruotas ir paliktas kaip natū­ rali patalpos puošmena.

Liana BINKAUSKIENĖ

Sutarties pasirašymo momentas. Iš kairės: TF dekanas doc. V Nekrošius, advokatas R. Valiūnas ir i. e. rektoriaus p. akad. B. Juodka.

Melburno universiteto studentė CroucherRachel I. e. Rektoriaus p. akad.

B. Juodkai perdavė Melburno universiteto dovaną mūsų Universitetui

Paliktame freskos fragmente yra data - 1750 (metų) 7 diena, mėnuo dar neiššifruotas. Kaip „U. V.“ pa­ sakojo architektė, polichromijos ty­ rėja Elena Kazlauskaitė, ši freska laiptinės puošybos elementas. Tai baroko laikotarpio kūrinys. Tokio­ mis freskomis vilniečiai puošdavo savo namus, tik nedaug jų išliko iki mūsų dienų. Mat anksčiau remon­ tuojant dažniausiai būdavo nudau­ žomas senas tinkas ir tada dedamas naujas. Dailininkai restauratoriai Šarūnas Juršėnas ir Arvydas Ramaška teigia, kad freska labai įdo­ mi stiliaus požiūriu - meistras ta­ pybos priemonėmis bandė išgauti lipdinių formas. Anot restaurato­ rių, freskos piešinys - gana papras­ tas, ornamentavimas ir šešėliavimas

primityvūs. Tapyta ant sienos tinko vadinamąja pusiau sausa technika, matyti, kad piešta labai greitai, nedetalizuojant.

Buvo dekoruoti ir laip­ tinės šonai. XVIII a. šio pa­ stato (kuriame dabJr įsikū­ ręs ir FilF dekanatas) ant­ rame aukšte jau buvo gy­ venamosios patalpos ir, matyt, tuo metu buvo įrengtos atskiros laiptinės.

Manoma, kad čia buvo A rchitektė Elena Kazlauskaitė freskos profesorių butai. fragmentą paliko kaip interjero puošmeną Restauratoriai spėja, V Naujiko nuotr. kad XVIII a. pab.-XIX a. pr. būta kelių šio pastato Dabar šoninės dekoruotos sienos li­ rekonstrukcijų, padarytos perdangos ko po grindimis - atlikti konservavimo po naujo patalpų išplanavimo ši laipti­ darbai. Projektuotojai paliko liuką, kurį nė neteko funkcinės paskirties ir buvo atidengusgalima apžiūrėti senąją laip­ uždaryta. Įrengta didžioji laiptinė, ku­ tinę. ria visi ir naudojosi.

5

Universitas Vilnensis

2002 m. rugsėjis

„Vilniaus universitetas yra lyderis...“ Taip šių metų priėmimą komentavo Studijų skyriaus vedėja Jūratė KARALIŪNIENE.

Netikintiems pateikiame akivaizdžių įrodymų. Į 13 bendrajame priėmime dalyvavusių aukštųjų mokyklų (tarp jų ir VU) stojo beveik 24 tūkstančiai norinčiųjų. Iš jų daugiau nei 11 tūkstančių bent vieną studijų programą nurodė būtent Vilniaus universitete. Šiais mokslo metais Vilniaus

universitetas priėmė 5091 pirmakursį ir pagal visus kriterijus pirmauja tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų (antras pagal populiarumą - KTU, trečias - VGTU).

Tiesa, šiemet priėmimas į Vilniaus universitetą buvo kiek kitoks nei anksčiau. Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimai, padaryti besibaigiant prašymų priėmimui, tikrai nepalengvino nei stojančiųjų, nei Priėmimo komisijos dalios.

Ona MACKONYTĖ Šiemet į VU priimta daug dau­ giau studentų nei anksčiau. Ar tam turaėjo įtakos įsigaliojusios Aukštojo mokslo įstatymo patai­ sos?

Griežtai teigti, jog priimtųjų skaičių „pareguliavo“ Aukštojo mokslo reforma, tikrai negalė­ čiau. Visa bėda ta, jog straips­ nių pakeitimai ir Vyriausybės leistino būsimų studentų skai­ čiaus patvirtinimas vėlavo. Pri­ ėmimo taisyklės buvo rengia­ mos 2001m. rudenį ir su Švieti­ mo ir mokslo ministerija sude­ rintos jau gruodžio mėnesį. Pa­ rengtų ir suderintų taisyklių rei­ kėtų laikytis, bet atsitiko taip, jog liepos 5 dieną buvo pakeis­ ti du Įstatymo straipsniai, kurie ir lėmė pakeitimus Priėmimo taisyklėse. Kai liepos 22 dieną baigėsi dokumentų priėmimas, pasirodė švietimo ministro įsa­ kymas nepaisyti stojančiųjų pa­ geidavimų, kokią vietą - valsty­ bės finansuojamą ar mokamą jie renkasi. Mokamų vietų lyg ir neliko. Pagal Įstatymą vi­ siems reikia mokėti 1000 litų įmoką per metus, tačiau Vy­ riausybė nustato studentų, ku­ riems ta įmoka dengiama iš valstybės biudžeto, skaičių. To­ ji dalis - tai 66 procentai įstoju­ siųjų į pagrindines dienines stu­ dijas, kurių balai buvo aukš­ čiausi. O studentų priimta dau­ giau tam, kad būtų garantija,

jog jų netrūks, mat dėl to, kad VU dalyvauja bendrame tryli­ kos aukštųjų mokyklų priėmi­ me, nežinome, ar pakviestasis studijuoti pasirinks mūsų ar ki­ tą universitetą. Jei jaunuolis pa­ sirinko VU, neturime teisės braukti jo kaip nereikalingo, mat jis jau yra pakviestas studi­ juoti. Juolab jog po pirmojo se­ mestro, o ir vėliau, studentų vi­ sada sumažėja: vieni išeina, nes nėra tvirtai apsisprendę studi­ juoti, kitus priverčia aplinkybės.

Taigi baimintis, jog VU neturės kur dėti studentų, tikrai nėra pagrindo.

Kokios specialybės šiemet bu­ vo populiariausios ir nepopulia­ riausios tarp stojančiųjų?

Kaip visada lyderio pozicijų neužleidžia teisė, mat norinčių ten įstoti balai buvo labai aukš­ ti, taip pat ekonomika, matema­ tika, fizika. Šiemet tokio dide­ lio populiarumo kaip anksčiau nesulaukė filologija. Konkursas nebuvo labai didelis. Taip pat mažiau populiarus buvo Gam­ tos mokslų fakultetas, geologi­ jos specialybė.

Kaip paaiškinti tokį nemažė­ jantį teisės ir ekonomikos popu­ liarumą?

Tiesiog žmonės gyvena šia diena ir mano, jog jei šiandien teisininkai uždirba daug, tai ir po penkerių metų jie turės dar­ bą ir galės gerai uždirbti.

Pasitaikė, jog net su ašaromis žmonės skambino ir klausė, ko­ dėl nepateko į teisę, nors balai

buvo labai aukšti, o per papil­ domą priėmimą įstojo į politi­ kos mokslus ar informatiką ir daro iš to didžiulę tragediją.

Matyt, tai lemia dabartinė rin­ kos situacija, nenorėjimas pa­ žvelgti j priekį ir savotiška iner­ cija.

Kaip VU reaguoja į rinkos po­ kyčius? Ką naujo gali pasiūlyti šių metų studijų programos?

VU apskritai unikalus tuo, jog turi tokių programų, kurių niekas daugiau nesiūlo. Pavyz­ džiui, archeologija, skandinavistika, lyginamosios Azijos studi­ jos. Šiemet atsirado naujos stu­ dijų kryptys - biofizika, progra­ mos sistemos. Pastaroji, beje, la­ bai populiari. Kituose universi­ tetuose tokių programų nėra, tad galime labai didžiuotis, jog tik VU rengia tokius specialis­ tus. Universitetas tikrai negami­ na „broko“, t. y. tokių specialis­ tų, kurie darbo rinkoje visai ne­ rastų vietos.

Norėčiau pabrėžti, jog dabar stojančiųjų dėmesys turėtų nu­ krypti į fizinius mokslus. Jei anksčiau jie buvo nepopuliarūs, tai ateityje rinka pasikeis, ir fi­ zikos specialistų tikrai reikės. į VU atėjęs jaunimas buvo ga­ vęs aukščiausius balus. Kodėl VU toks populiarus tarp kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų?

VU neužleidžia lyderio pozi­ cijų, nes jis - klasikinis univer­ sitetas. Iš šešių studijų sričių, kurios yra patvirtintos Lietuvo­ je, mes turime penkių studijų

Į naujus mokslo metus be problemų Prieš naujuosius mokslo metus Vilniaus universitetas, kaip ir visas Vilnius, buvo virtęs statybų aikštele. Pastatai ir auditorijos remontuojami, tvarkomi, kai kurių išvaizda iš es­ mės pasikeitė. „Universitas Vilnensis" teiraujasi, ar VU pasirengęs priimti studentus.

Ūkio direktorius Algi­

Pasak Administraci­

mantas STANIULIS tei­

jos reikalų prorekto­ riaus Alekso PIKTUR­ NOS, finansinė padėtis

gė, jog VU visiškai pasi­

ruošęs naujiems mokslo metams, ir Ūkio direkcija

šiemet didesnių problemų nesitiki. Tiesa, dėl tebe­ vykstančių darbų studen­ tams teks truputį paken­ tėti, mat pastatų remontas dar turėtų užtrukti ke­ lias savaites. Skubėjimas, anot direktoriaus, gali atsiliepti darbų kokybei. A. Staniulis apgailesta­ vo dėl Žurnalistikos instituto remonto - čia dar­ bai užtruks ilgiau nei kelias savaites, tad studen­

tams teks pakentėti dulkinose auditorijose.

Universitete stabili, at­ lyginimai nevėluoja. Šiemet Universiteto valdyme pradėta taiky­ ti daug informacinių technologijų. A. Piktur­ na džiaugėsi, jog kitais mokslo metais Universi­ tetas numatęs nemažai viešųjų pirkimų.

Administracijos reikalų prorektorius akademi­ niam jaunimui palinkėjo sėkmės, dėstytojams - ge­ ro ir produktyvaus darbo, kad studentai juos ver­ tintų ir būtų patenkinti.

sričių programų. Socialiniai, hu­ manitariniai, fiziniai bei medi­ cinos mokslai yra dėstomi mū­ sų Universitete. Tiesa, techno­ logijos programų mes turime la­ bai mažai. O ir darbdaviai VU diplomą vertina aukščiau nei ki­ tų universitetų. Kiti universite­ tai dar jauni, išaugę iš kitų aukš­ tųjų mokyklų, o VU - senas, turi seną istoriją, savas tradicijas.

Kasmet per stojamuosius susi­ duriama su ta pačia problema: milžiniškos stojančiųjų eilės ir baisios spūstys prie pakviestųjų studijuoti sąrašų. Studentai tei­ raujasi, kodėl pavardės spausdi­ namos ant A4 formato lapų, smulkiu šriftu, viena specialybė šalia kitos. Kodėl nesiimama nie­ ko tam pakeisti?

Stojančiųjų sąrašai taip pat skelbiami ir internete. Be to, tenka apdoroti gausybę duome­ nų, ir informacija gali truputį vėluoti. Žinoma, visi nekantrau­ dami laukia atsakymų. Todėl ir susidaro tokios spūstys. Bet mes tikrai atsižvelgsime į stojančių­ jų nusiskundimus ir bandysime kažką keisti. Studentams reko­ menduočiau dažniau informaci­ jos ieškoti internete.

Kaip priėmimą paveikė Aukš­ tojo mokslo įstatymo pakeitimai? Įstatymai ir taisyklės yra su­ sitarimas, kurio reikia laikytis.

O jei taisyklės keičiamos pasku­ tinę dieną, tuomet netenka pra­ smės jokie ankstesni derinimai.

Juo labiau tuomet, kai kalbama, jog Priėmimo taisyklės turi būti

žinomos jau prieš dvejus metus.

Be to, derinant taisykles, mums buvo uždrausta prie kai kurių vakarinių ir neakivaizdinių pro­ gramų pažymėti tai, kad valsty­ bė tų studijų nefinansuoja. Tuo metu įstatymas šito neleido. Bir­ želio mėnesio vyriausybės nuta­ rime toms programoms buvo skirta labai mažai vietų ir jos bu­ vo paskirstytos toms aukšto­ sioms mokykloms, kurios jau buvo įvykdžiusios priėmimą anksčiau. Nutiko taip, jog VU neliko nė vienos valstybės finan­ suojamos vietos vakarinėms ir neakivaizdinėms studijoms. Po ilgų prašymų mums buvo paža­ dėta, jog 1,5 tūkst. vietų atsiras, bet neatsirado. Taigi mes pri­ ėmėme tą skaičių žmonių į vals­ tybės finansuojamas vietas, nors kol kas jų dar neturime. Kaip vi­ sa tai turėtume vertinti? Priėmi­ mo taisyklės yra suderintos su ministerija ir jose yra kalbama viena, o realiai vyksta visai kas kita. Išeina taip, jog tuos žmo­ nes apgaudinėjame mes. Šiemet

tiesiog buvo žaidžiama be tai­ syklių.

Ir kas gi nuo to nukenčia?

Nukenčia ir Universitetas, ir savitarpio supratimas. Mat mes turime paaiškinti žmonėms, ko­ dėl taip atsitiko, nors tai ne mū­ sų kaltė. Tiesiog vyksta sumaiš­ tis ir nesusipratimai. Man keis­ ta, jog visa tai buvo priimta la­ bai ramiai. Klausimas, ar verta derinti taisykles, jei vėliau vis tiek jų nebus laikomasi.

Medikai liko be kompiuterių Po rugpjūčio 9 dienos vagystės Medicinos fakulteto stu­ dentai neteko kompiuterių ir jų priedų - pagrobta apie 30 kompiuterių, spausdintuvų ir monitorių.

Vėlų penktadienio vakarą VU Medicinos fakulteto patalpose budėjęs sargas išgirdo skambutį į duris, bet nieko įtartino nepa­ stebėjo. Po geros valandos - apie vidurnaktį - buvo paskambinta dar sykį. Grįžtantį atgal vyriškį kaukėti nusikaltėliai sumušė, su­ rišo ir iš budėtojo posto pasiėmė reikiamų patalpų raktus. Mano­ ma, jog užpuolikai kažkokiu bū­ du įsigavo į vidų ir jau ten laukė tinkamos progos. Ūkio direkto­ riaus Algimanto Staniulio teigi­ mu, patirti nuostoliai siekia per 45 tūkstančius litų.

Tai bene didžiausia, bet ne pirmoji vagystė Vilniaus univer­ sitete. Pasak A. Staniulio, kon­

troliuoti studentų ir tarp jų esančių nusikaltėlių srautus Universitete labai sunku. „Ne­ įmanoma patikrinti visų atei­ nančių ir išeinančių iš Universi­ teto. Žmonės kasdien turi čia kokių nors reikalų“. Medicinos fakultete nuolat atvažiuoja ir iš­ važiuoja automobiliai, mat visai šalimais yra studentų bendrabu­ čiai.

Pagal Rektoriaus įsakymą dėl vagystės nuo rugpjūčio 28 dienos specialiame žurnale bus registruojamas atvykstantis ir išvykstantis iš Medicinos fakul­ teto transportas. Kitų fakulte­ tų apsauga taip pat sustiprinta, kad būtų išvengta panašių įvykių.

„U. V.“ inform.

Universitas Vilnensis

6

500 litų mokestis už studijas - išeitis ar nesibaigianti painiava?

Aukštojo mokslo įstatymas, tiek kartų svarstytas, pildytas ir tobulintas, vis dar kelia daug prieštaringų minčių.

Pirmomis liepos dienomis Seimas pa­ galiau priėmė Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, kuriomis buvo tobulinama stu­ dijų finansavimo tvarka. Pataisomis nu­ statoma, jog nuo naujųjų mokslo metų pusė visų dieninių studijų studentų turė­ tų mokėti 4 minimalaus gyvenimo lygio (dabar 125 litai) dydžio studijų įmoką už semestrą. Patikslinus valstybės biudžetą, aukštajam mokslui papildomai skirta 7,5 mln. litų: tai leido priimti beveik 6 tūks­ tančiais pirmakursių daugiau, nei buvo numatyta. Skirtumą tarp studijų įmokos ir realios studijų kainos dengs valstybė.

Buvo numatyta, jog vakarinių ir neaki­ vaizdinių studijų tvarka išliks ta pati - gre­ ta valstybės finansuojamų bus ir mokamų vietų.

torių teigimu, Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimai leis beveik dvigubai padidinti valstybės finansuojamų vietų skaičių; be to, nė vienas šių metų pirmakursis, įsto­ jęs į dieninį skyrių, nemoka visos studijų kainos.

Tik tie asmenys, kurie buvo pasirinkę valstybės finansuojamas vietas ir pagal konkurso balus pakliuvo į jas, turi mo­ kėti 500 litų studijų įmoką už pirmąjį se­ mestrą. Įstatymo pataisos galioja tik šiemet ir vėlesniais metais įstojusiems. Taigi 2006 m. Lietuvos valstybinėse aukštosio­ se mokyklose nebebus nė vieno dieninio skyriaus bakalauro studijų studento, mo­ kančio už studijas visą kainą.

Reformos kelia audras

Vyriausybė patvirtino maksimaliai leis­ tiną skaičių studentų, kurių studijos visiš­ kai arba iš dalies bus apmokamos valsty­ bės lėšomis ir nustatė norinčiųjų studijuo­ ti aukštosiose mokyklose savo lėšomis skaičių. Nutarta, jog šiais metais į univer­ sitetines studijas priimama iki 22 555 stu­ dentų (pernai iki 18 100).

Liepos 5 dieną Seimas dar kartą pa­ taisė Aukštojo mokslo įstatymą. „Valsty­ binių aukštųjų mokyklų visų formų pa­ grindinių, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentai kiekvieną semestrą mo­ ka aukštajai mokyklai studentų studijų įmoką, kuri lygi Vyriausybės nustatyto mi­ nimalaus gyvenimo lygio 4 dydžiams.(...)

Vyriausybė kasmet nustato, kokiai daliai studentų pagal studijų pakopas ir formas studijų įmokos už pirmąjį studijų semest­ rą apmokamos valstybės lėšomis. Studen­ tai neturi mokėti aukštosioms mokykloms jokių kitų įmokų, susijusių su studijų pro­ grama (už naudojimąsi bibliotekomis, la­

Valdančiosios daugumos atstovai tei­ gė, jog šiomis pataisomis bus pagerinta dieninių studijų studentų padėtis ir suda­ rytos geresnės galimybės siekti aukštojo mokslo.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai spėjo, jog planuojamai reformai reikiamo lėšų kiekio nebus su­ rasta: „Nors šiemet dalies studentų stu­ dijoms valstybei gal ir pavyks surasti lėšų, visai reformai jų neabejotinai pritrūks”.

Be to, LLRI specialistų teigimu, šiais metais pradėję studijuoti valstybės finan­ suojamose vietose studentai dėl naujos tvarkos būtų arba apgauti (nes jiems vė­ liau tektų mokėti už mokslą), arba (jei bū­ tų surasta lėšų) taptų nepateisinamai pri­ vilegijuoti palyginti su kitais metais studi­ jas pradėsiančiais studentais, kurių atžvil­ giu valstybė nebegalėtų būti tokia dosni.

Tačiau jau esantys ar būsimi studentai gali lengviau atsikvėpti, nes, įstatymo au­

Paskutinis žodis?...

2002 m. rugsėjis

boratorijomis, kita studijų įranga ir t.t).“ Liepos pradžioje po visų peripetijų Sei­ mas priėmė Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, kuriomis nuo mokslo metų pra­ džios įvedamas fiksuotas mokestis už stu­ dijas.

Nauja galimybė „Tai rimtas posūkis Lietuvos švietimo sistemoje, atveriantis vaikams galimybes, nepriklausomai nuo šeimos turtinės padė­ ties, siekti aukštojo mokslo, - sakė Švieti­ mo ir mokslo ministras Algirdas Monke­ vičius. - Naujoji mokėjimo už studijas tvar­ ka mus tenkina, ji atitinka Vyriausybės pa­ siūlymus. Nuo naujų mokslo metų pra­ džios 11 300 aukštųjų mokyklų dieninių skyrių pirmakursių mokysis valstybės fi­ nansuojamose vietose, tik 5 800 mokės stu­ dijų įmokas po 500 Lt už semestrą.“ Pasak ministro, jei nebūtų priimtos įstatymo pataisos ir patikslintas biudže­ tas, tiems 5 800 pirmakursių būtų tekę mokėti už semestrą ne po 500 Lt, bet visą studijų kainą. Priklausomai nuo studijų krypties, tai siekia nuo 1 iki 11 tūkstančių litų per metus. Dabar atsirado galimybė nuo mokesčio atleisti ne 50 procentų pir­ makursių, kaip buvo manyta, bet 66 pro­ centus. Tačiau Lietuvos studentų sąjun­ gos prezidentas Nerijus Ramanauskas teigė, jog dabartinė situacija kuria įtam­ pą tarp jaunimo, nes dalis pirmo kurso studentų studijuos pagal naująją tvarką, o kita dalis bus priversta studijuoti pagal senąją.

Iš viso naujaisiais mokslo metais į Lie­ tuvos aukštąsias mokyklas priimta 34 000 studentų. Pirmame kurse įmokas už stu­ dijas teks mokėti tiems studentams, kurių atestatų pažymių vidurkiai bus mažesni ar­ ba kurie prasčiau išlaikė stojamuosius eg­ zaminus. Antrajame semestre, pasak mi­ nistro, studijų įmokos priklausys nuo to, kaip studentai išlaikys egzaminų sesiją mokės tie, kurie prasčiau mokysis. Tačiau valstybės finansuojamų vietų skaičius išliks tas pats, įmokos dydis nesikeis.

Naujoji studijų finansavimo tvarka ga­ lios tik dieninių skyrių pagrindinės pako­ pos -bakalauro -ir vientisųjų studijų pir­ mo kurso studentams. Studijuojantiems vakariniuose, neakivaizdiniuose aukštų­ jų mokyklų skyriuose bei magistratūroje

Ar Vilniaus universitetas pasirengęs pokyčiams? Šiais mokslo metais Aukštojo mokslo įstatymas, daug kartų taisytas ir

tobulintas, pagaliau pradėtas įgyvendinti. VU pirmakursiams taip pat ga­ lios naujoji studijų apmokėjimo tvarka. Padėtį Universitete komentuoja Administracijos reikalų prorektorius Aleksas PIKTURNA ir Akademinių reikalų prorektorius doc. Saulius VENGRIS.

Administracijos reikalų prorektorius Aleksas PIKTURNA: Su kokiomisproblemomis susidūrė VUpra­ dėjus įgyvendinti aukštojo mokslo reformas?

Preliminariais skaičiavimais bandoma numatyti, kaip reforma atsilieps Universi­ tetui ateityje. Dar ir šiandien Švietimo ir mokslo ministerija nėra nustačiusi tikslios tvarkos, kaip iš tikrųjų bus kompensuoja­ ma ta dalis lėšų už studijas, kuri lieka stu­ dentams sumokėjus 500 litų. Iki šiol tam bu­ vo numatyti trys galimi variantai: jog toji su­ ma bus padengiama pagal Vyriausybės pa­ tvirtintą metodiką, pagal Universiteto pa­ tvirtintus įkainius ir, pagaliau, jog valstybė galbūt kompensuos vidutinę studijų kainą.

Jei toji suma apmokama pagal Universi­ teto metodiką, tai nieko neprarasime, jei pa­ gal vidutinę kainą - manau, praradimai taip pat nebūtų labai dideli. Tačiau jei būtų pa­ tvirtintas pirmasis variantas, tai Universite­ tas per šį pusmetį turėtų prarasti beveik pu­ sę milijono litų. Taip atsitiktų todėl, kad Vy­ riausybės patvirtintoje metodikoje numatyti

tik pedagoginio personalo atlyginimai ir stu­ dijų pagalbinio personalo atlyginimai. Nėra numatyta lėšų infrastruktūrai išlaikyti, išlai­ das turėtų padengti studentai. Bet net irvalstybės žadėti pinigai kol kas dar negauti. Uni­ versitetas jau yra viską apskaičiavęs: patvir­ tintos išlaidos socialiniams ir politikos moks­ lams metams beveik 1000 litų didesnės, nei patvirtinta Vyriausybės. Tai vis dėl infrastruk­ tūros. Anksčiau tos lėšos buvo gaunamos, iš jų būdavo išlaikomas visas Universiteto ūkis.

Jei dabar lėšų negausime, vadinasi, prarasi­ me pusę milijono litų. Tai jau problema. O jei tai tęsis dar ir kitais metais, tai, žinoma, defi­ citas tik augs.

Ar studentai pajus pinigų stygių?

Manau, neturėtų. Tikrai noriu būti op­ timistas ir naujiems mokslo metams prasi­ dedant tikėtis, jog tokio finansinio stygiaus nebus.

Nuo 1998 m iki 2001 m VU finansavi­ mas tik mažėjo: studentų skaičius buvo di­

dinamas, o lėšos iš valstybės mažinamos. Nuo praeitų metų finansavimas ėmė po truputį didėti, ir aš turiu vilties, jog jis nebemažės.

Vienam nemokančiam už studijas 500 Lt pirmakursiui Vyriausybė skiria maždaug 3600 Lt. Kaip bus su tomis specialybėmis, kurioms reikia daug daugiau pinigų? Šių metų fakultetų lėšos jau paskirsty­ tos, atsižvelgiama į kiekvienos specialybės kainas. Šiais metais pinigų tikrai užteks, jų kiekis neturės įtakos studijų kokybei ar ap­ rūpinimui. O jei trūks minėto pusės mili­ jono litų, tai atsilieps tik infrastruktūrai. Ta­ da Universitetas paliks nesumokėtas sko­ las už elektros energiją, šildymą ir pan. O lėšos, kurios jau yra paskirtos fakultetams, t. y. dėstytojų atlyginimams ir būtiniausiai studijų medžiagai, niekur nedings.

studijų tvarka nesikeis: čia lieka tiek pat valstybės finansuojamų vietų kaip ir per­ nai, be to, norintieji galės studijuoti už sa­ vo lėšas. Dėl jų tolimesnio statuso Seimas apsispręs, kai 2002 m. rudens sesijoje svarstys atidėtą Vyriausybės teiktąjį Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Aukštosios mokyklos į šias studijas pri­ ims ir studentus, kurie sutinka mokėti vi­ są studijų kainą pagal sutartį su universi­ tetais.

Laimingieji ir nuskriaustieji Tačiau nuskriaustųjų vis tiek lieka: sto­ jantiems iš naujo į tą pačią specialybę teks mokėti visą studijų kainą, nors dalis da­ bar mokamose vietose studijuojančių jau­ nuolių mielai perstotų į tą pačią specia­ lybe ir už mokslą mokėtų ne kelis tūks­ tančius, o 500 litų. Deja, čia įstatymas pa­ kiša koją. Jeigu studentai rinksis kitą spe­ cialybę, jau galios įstatymo pataisos ir už mokslą jiems reikės mokėti 500 litų.

Paskaičiuota, jog kitais metais visam aukštojo mokslo projektui prireiks 90 mln. litų. Tačiau iš biudžeto tam kol kas numatoma skirti tik 15 mln. Lt. Kaip visa tai atsilieps studijų kokybei ir aukštųjų mokyklų padėčiai, parodys laikas.

Pagal spaudos ir naujienų agentūrų pranešimus parengė

Onutė MACKONYTĖ Vis galvojama apie studentų gerbūvį. O kaip su dėstytojais? Ar jų padėtis keisis? Šį semestrą tikrai nesikeis. Buvo pla­ nuojama nuo kitų metų sausio pirmos die­ nos atlyginimus pedagoginiam moksli­ niam personalui padidinti apie 20 procen­ tų. Atlyginimai nesikeitė jau maždaug ketverius metus. Deja, kaip buvome in­ formuoti Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų metų biudžeto projekte atlyginimus padidinti pedagogams ir mokslininkams numatyta tik nuo 2003 m. liepos 1 d.

Lietuvos ir kitų Baltijos šalių universi­ tetų dėstytojų atlyginimai labai skiriasi.

Manau, jog pedagoginis mokslinis perso­ nalas šiandien dirba per daug intensyviai ir yra per mažai apmokamas. Dėstytojų etatų mažinti taip pat nenumatyta.

Ar nesikeis stipendijos ? Ko gali tikėtis šie­ met įstojusieji?

Stipendijos fakultetams apskaičiuotos pagal mūsų metodiką. Ir pirmakursiams, ir visiems kitiems numatoma 75 procen­ tai stipendijų. Tie studentai, kurie nemo­ ka 500 Lt studijų įmokos, pirmą semest­ rą gaus tik socialinę stipendiją.

Priėmus naują tvarką, kai kurių stipen­ dijų ribos praplėstos. Numatoma mokėti di­ desnes socialines stipendijas, bet jokių es­ minių pakeitimų artimiausiu metu nebus.

Mano nuomone, ateityje turėtų būti numa­ tyta lankstesnė sistema arba daugiau lais­ vės fakultetams. Tačiau šį semestrą stipen­ dijų tvarka liks tokia pati.

Nukelta į 7 p.

*

Univcrsitas Vilnensis

2002 m. rugsėjis

Paskolas studentai galės gauti tik 2003 metais

Ar Vilniaus universitetas pasirengęs pokyčiams?

Atkelta iš 6 p.

Akademinių reikalų prorektorius doc. Saulius VENGRIS: Ar VU pasiruošęs naujai mokesčių už stu­ dijas tvarkai?

Kalbant apie tai, jog nebeliko visą kainą už studijas mokančių dieninio sky­ riaus studentų - tai ryžtingas žingsnis j priekį. Ir reikėtų jį sveikinti. Tačiau tai tik pirmas žingsnis, ir padarytas jis tru­ putį per greitai bei neelegantiškai. Pri­ ėmimo taisyklės, kurios buvo žinomos norintiems stoti į aukštąsias mokyklas, jau buvo suderintos su ankstesne Aukš­ tojo mokslo įstatymo redakcija. Atsira­ dę pakeitimai viską sujaukė ir išmušė daugelį abiturientų iŠ vėžių. Bet pati idė­ ja, mano nuomone, yra sveikintina. VU pokyčiams yra pasirengęs. Visai kas ki­ ta, jei kalbėsime apie antrąjį žingsnį, ku­ ris turės būti žengtas po pirmojo. Tai jau sunkiau.

Universitetui iš valstybės biudžeto yra numatytos nemažos sumos. Tačiau kas bus, jei jų pritrūks?

VU biudžetą lemia valstybės biudže­ tas ir lėšos, kurias Universitetas gauna iš kitų šaltinių. Iki praėjusių metų ne iš valstybės biudžeto buvo gauta maždaug 25 procentai visų Universiteto pinigų.

Iš jų apytiksliai du trečdaliai buvo gau­ ti iš studentų, mokančių už studijas. Da­ bar yra vilties, jog kitais metais tų pini­ gų, kurių neteks VU dėl to, jog nebus mokančių visos studijų sumos dieninės formos pirmakursių, bus kompensuoti iš valstybės biudžeto. Taigi aš viliuosi, jog labai blogai nebus. Jei atsitiks taip, jog pinigų neužteks - turėsim susiverž­ ti diržus. Beje, mes juos veržiamės jau trejus metus - nuo 1998 m. Nuo tada valstybės finansavimas sumažėjo 20 procentų. Teko atsisakyti įvairiausių da­ lykų: leidybos, kai kurių komandiruo­ čių, knygų, kompiuterių. Tai - Univer­ siteto darbo sąlygų bloginimas. Tačiau VU pagrindinė misija yra mokslas ir studijos. Tai turi nukentėti paskiausiai.

Mes mirsim, jei reikės mirti, bet moks­ las ir studijos gyvens.

7

Kasmet atsiranda norinčiųjų gauti paskolas. Juolab kad studentams jos suteikiamos geresnėmis sąlygomis nei paprastam mirtingajam, o ir grąži­ nimo tvarka nuteikia optimistiškai. Pradėjus įgyvendinti aukštojo mokslo reformą buvo kalbama, jog su nauja studijų apmokėjimo tvarka keisis ir paskolų sistema. Tad kokia ji yra dabar?

Ona MACKONYTĖ

Koks Jūsų požiūris į tokią apmokėjimo už studijas tvarką?

Su studentų atstovais teko daug dis­ kutuoti, bet taip ir nesupratau, apie ką jie kalba. Atvirai prisipažinsiu - neži­ nau. Manau, jog visiems lygus mokes­ tis už studijas turėtų būti norma. Gali­ ma kalbėti dėl sumos dydžio, dėl biu­ džeto lėšų, bet mokestis už studijas nusistovėjęs normaliame pasaulyje da­ lykas. Anglijoje studentai moka, Olan­ dijoje - moka. Aš jau nekalbu apie JAV. Ten apskritai mokami didžiuliai pinigai.

Tai turi teigiamų savybių: jei aš „įkišau“ savo pinigėlius, tai būsiu reiklesnis ir norėsiu gauti iš dėstytojo kuo daugiau žinių. Mokėti turėtų visi. Kad nebūtų „juodų“ ir „baltų“ studentų. Žmogų žeidžia tai, jog vienas, surinkęs sąžinin­ gu ar nesąžiningu būdu puse balo dau­ giau, nieko nemoka, o kitas turi mokė­ ti milžiniškus pinigus. Visiems bendras mokestis būtų demokratiškas dalykas.

Tą esu ne kartą girdėjęs iš ES eksper­ tų, kurie buvo kviečiami patarti būtent šiuo klausimu.

Studijų apmokėjimo reikalai pajudė­ jo, tačiau tai dar ne pabaiga. Buvęs VU Rektorius R. Pavilionis tuo rūpinasi. Ir jei ne jis - viskas būtų likę po senovei.

Jei Dievas duos sveikatos jam ir žmo­ nėms, kurie jį palaiko Seime, bus žengtas ir antras žingsnis. Anksčiau ar vėliau bus. Žinoma, būtų geriau, jei anksčiau.

Kalbino Ona MACKONYTĖ

Pasak Studijų skyriaus vedėjos J. Ka­ raliūnienės, studentai gali gauti dvejopas paskolas: gyvenimo išlaidoms ir studijų įmokoms padengti.

Paskolos yra skiriamos iš valstybės biu­ džeto, iš lėšų, kurias fondas sukaupia iš jau gražinamų paskolų, palūkanų bei delspinigių ir iš rėmėjų įnašų.

Aukštojo mokslo įstatyme teigiama, jog „valstybinių ir nevalstybinių aukštų­ jų mokyklų pagrindinių, vientisųjų ir ant­ rosios studijų pakopos studentai (...) gali gauti valstybės paskolas“. Paskola sutei­ kiama ne vienam semestrui, o visiems metams. Su valstybės garantija suteiktos paskolos suma negali viršyti 36 MGL (4500 Lt). Pinigai pervedami į asmeninę studento sąskaitą banke bet kur Lietu­ voje.

Aukštoji mokykla, sudarydama stu­ dentų, norinčių gauti paskolą, sąrašą, at­ sižvelgia į tokius kriterijus: socialinė stu­ dento šeimos padėtis (t. y., ar studepto šeima gauna socialinę pašalpą), pažan­ gumas, ar anksčiau paskola buvo gauta ir pan. Socialiai remtini, gerai besimo­ kantys ir jau anksčiau gavę paskolas stu­ dentai turi daugiau galimybių gauti taip reikalingus pinigus.

Tačiau čia susiduriama su kai kuriais nelogiškais dalykais. Pažangumo kriteri­ jus trukdo gauti paskolą tiems studen­ tams, kurie „susikirto“ per egzaminus ir, būdami skolininkais, yra priversti mokė­ ti už studijas. Taip pat, jei jau esi kartą gavęs paskolą, būsi realus pretendentas gauti ją darsykį, jei tik nebijai visų grąži­ nimo procedūrų ateityje.

O paskolos grąžinimas yra ne mažiau įdomus ir painus nei suteikimas. Pradėti grąžinti paskolas ir mokėti palūkanas rei­ kia ne vėliau kaip praėjus 2 m. po studi­ jų baigimo arba nutraukimo ir grąžinti

per laiką, ne daugiau kaip tris kartus il­ gesnį negu truko studijos, kurioms apmo­ kėti buvo gautos paskolos. Reikėtų nepa­ miršti, jog paskolos grąžinamos su palū­ kanomis. Jos negali būti didesnės nei 5 procentai. Negrąžinus paskolos, jos dalies ar palūkanų pagal nustatytą grafiką, ima­ mi skaičiuoti delspinigiai nuo visos laiku negrąžintos sumos.

Yra šioje istorijoje ir geras dalykas ne visiems pasiskolinusiems pinigus rei­ kės grąžinti. Nuo paskolų (ar negrąžin­ tos paskolos dalies) grąžinimo Vyriausy­ bės nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti atleidžiami aukštųjų mokyklų absolven­ tai, kurie ne vėliau kaip per 6 mėnesius po aukštosios mokyklos baigimo įsidar­ bina valstybės tarnautojais rajonuose esančiose valstybės ar savivaldybių įstai­ gose, organizacijose (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestus) ir dirba jose ne trumpiau kaip 5 metus. Taip pat paskolos gali būti negrąžinamos atsi­ žvelgiant į asmens socialinę padėtį. Pasko­ los gali būti apmokėtos valstybės biudže­ to ar savivaldybės biudžeto lėšomis, jei tai numato darbo sutartis. Be to, Vyriausy­ bė numato ir kitokias paskolų grąžinimo lengvatas. Paskolos grąžinti nereikia, jei ją gavęs žmogus miršta.

Kaip teigė J. Karaliūnienė, šių metų paskolos, t. y. tie pinigų limitai, kuriuos buvo gavęs Universitetas, jau yra išdalin­ ti. Paskolą bus galima gauti tik 2003 m. Šiemet dar yra likę pinigų, ir bus spren­ džiama, ar tą likutį dalinti šiemet, ar pa­ likti kitiems metams.

Visa informacija apie paskolas teikia­ ma internete bei Universiteto fakultetuo­ se. Prašymai suteikti paskolas paprastai priimami fakultetų raštinėse, o norinčių gauti paskolą studentų likimus sprendžia dekanas.

Tereikia nežiopsoti, sekti informaciją, laiku pateikti prašymą ir tikėtis, jog pasi­ seks būtent tau.

-------------------------------------------- ----------------------------------------------------------------

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija kviečia aukštųjų mokyklų absolventus Absolventų karinis rengimas Absolventų karinis rengimas organizuoja­ mas pagal dvi atskiras programas:

Iš pradžių absolventai 10 savaičių atlieka tar­ nybą Mokomajame pulke, išeina bazinį kario kursą ir rengiami kaip kareiviai: mokomi indi­ vidualios kario taktikos, supažindinami su šau­ lių ginkluote, karo tarnybos organizavimo pa­ grindais. Absolventams dėstomi kareiviui žino­ tini inžinerinio rengimo, topografijos, ryšių, ap­ saugos nuo masinio naikinimo ginklo, krašto ap­ saugos statutų pagrindai.

Po to Lietuvos karo akademijoje arba Puska­ rininkių mokykloje absolventai rengiami kaip sausumos kariuomenės būrių vadai pagal 15 sa­ vaičių programą. Kurso metu absolventai mo­ komi būrio taktikos, supažindinami su būrio gin­ kluote. Absolventams dėstomi būrio vadui žino­ tini inžinerinio rengimo, topografijos, ryšių ir ki­ tų karinių dalykų pagrindai. Absolventai moko­ mi vesti šių dalyki) pratybas.

Po būrio vado rengimo kurso klausytojai 14 dienų stažuoja kariuomenės daliniuose eidami būrio vado ar joms prilygintas pareigas.

Teigiamai stažuotės metu įvertinti absolven­ tai laiko taktikos kvalifikacinį egzaminą. Išlai­ kiusiems egzaminus absolventams suteikiama

būrio vado kvalifikacija ir leitenanto laipsnis.

Neatitinkantiems būrio vado kurso reikalavi­ mų absolventams nesuteikiama būrio vado kva­ lifikacija ir leitenanto laipsnis, bet jiems įskaito­ ma privalomoji pradinė karo tarnyba. Visi absol­ ventai, baigę vadų kursus, įrašomi į aktyvųjį ka­ riuomenės rezervą.

Studentų karinis rengimas Studentų karinis rengimas - tai 3 metų truk­ mės vadų kursai atsižvelgiant j studijų universite­ tuose tvarkaraščius, po 8 valandas persavaitę. Kiek­ vieno semestro pabaigoje laikomos įskaitos ir eg­ zaminai. Klausytojams dėstomi taktikos, ginkluo­ tės iršaudybos, inžinerinio parengimo, karo topo­ grafijos, ryšių, apsaugos nuomasinio naikinimo gin­ klo ir kitų karinių dalykų pagrindai, taip pat mo­ koma vesti šių dalykų pratybas būriui, ugdomi va­ dovavimo ir sprendimų priėmimo įgūdžiai Lau­ ko stovyklos organizuojamos po pirmo ir antro kur­ so - per studentų atostogas. Stovyklos trukmė 10 dienų. Pirmosios lauko stovyklos metu vadų kursų klausytojai prisiekia Lietuvos Respublikai.

Baigę trečią kursą klausytojai 14 dienų stažuo­ ja kariuomenėsdaliniuose eidamibūrio vado pa­ reigas. Teigiamai įvertinti stažuotės metu studen­ tai laiko taktikos kvalifikacinį egzaminą. Išlaikiu­ siems egzaminą studentams suteikiama būrio va­

Vilniuje - Karo prievolės administravimo tar­ nyboje prie KAM (tel. 8-5-2624080) http:/Avww.kamJt

pijas; • kursų baigimo sertifikatų kopijas; • užsienio kalbų mokėjimo įvertinimo doku­ mentų kopijas; • studijų knygelės kopiją (pirmas lapas, įskai­ tų, egzaminų ir kursinių darbų rezultatai.

Knygelėje turi būti žyma apie perkėlimą į antrąjį kursą); • gyvenimo aprašymą; • dvi fotonuotraukas (10x15 ir 3x4 cm); • darbo knygelės ir socialinio draudimo pažymėjimų kopijas (jei turi).

Kariai savanoriai papildomai pateikia: priesaikos davimo lapo kopiją; dalinio vado patvirtintą rekomendaciją.

Visi dokumentai turi būti patvirtinti notaro arba kopijos pateikiamos kartu su originalais.

Pateiktų dokumentų kopijos negrąžinamos.

Nepateikus visų reikalingų dokumentų prašy­ mas nenagrinėjamas.

Dokumentai priimami nuo 2002 m. rugsė­ jo 2 iki 20 d. darbo dienomis nuo 9 iki 16 vai. (penktadienį iki 14 vai.) Lietuvos karo akade­ mijoje (Šilo g. 5 A, Vilnius).

Dokumentai ir jų pateikimo tvarka

Studijų tvarka

do kvalifikacija ir leitenanto laipsnis.

Neatitinkantiems būrio vado kurso reikalavi­ mų studentams nesuteikiama būrio vado kvalifi­ kacija ir leitenanto laipsnis, bet jiems įskaitoma privalomoji pradinė karo tarnyba. Visi absolven­ tai, baigę vadų kursus, įrašomi į aktyvųjį kariuo­ menės rezervą.

Aukštųjų mokyklų studentų karinis rengimas organizuojamas Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje ir Šiauliuose.

Informacija teikiama:

Studentams Vilniuje - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (tel. 8-5-2126287)

Absolventams

• • • •

Stojantieji pateikia šiuos dokumentus: prašymą priimti į vadų kursus (pildomas Aka­ demijoje); Lietuvos Respublikos piliečio paso pagrindi­ nių įrašų lapų kopiją; šauktinio (karinio) liudijimo pagrindmių įra­ šų lapų kopiją (tik vyrai); baigtų mokslo įstaigų diplomų ir jų priedų ko­

Studijų pradžia - spalio 4 d. Studijų truk­ mė - 3 metai.

Studijų sąlygas nustato Karo prievolės įsta­ tymas, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, Akademijos statu­ tas ir kiti teisės aktai.

Lauko pratybų ir stažuotės metu klausyto­ jai yra išlaikomi valstybės.

Universitas Vilnensis & VUSA

8

2002 m. rugsėjis

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis Midas Tirmaląirsi, pagrindinė priedermė šioje žemėje - mylėti žmones ir daryti gera. Žmogui duota laisva valia, todėljis pats

privalo stengtis tobulėti - kurti save. Šiandien Jūs pradedate naują savo gyvenimo tarpsni: savarankišką, įdomų, veržlų ir atsakingą, kąda privalu iš­

mėginti, ko esi vertas.

Jums atsiveria plačios pasirinkimogalimybės, naujos pa­ žinimo paslaptys ir gili gyvenimo prasmė.

Sėkmės, vilties ir ryžto, pagarbos ir supratimo mokslo

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; ei.paštas vusa@cr.vu.lt

□ Naujienos

□

Kronika

Makaronai, fuksai ir Petruškos Agnė GILYTĖ

Fuksas - tokia etiketę gauna kiekvienas žmogus, įstojęs į vieną ar kitą aukštąją mokyklą. Vilniaus universiteto pir­

makursiai - ne išimtis. Jiems dėmesio netrūksta jau nuo pirmųjų dienų.

Vilniaus universiteto Studentų at­ stovybė (VUSA) kasmet rengia fuksų stovyklas, kurių pagrindinis tikslas - padėti naujokui susipa­ žinti su VU, Studentų atstovybe, studijomis bei kitais studentiškais dalykais. Kadangi stovyklos orga­

Pirmakursis ne visuomet žino, ką gali bei ką turi daryti Universitete.

Tokios stovyklos padeda supras­ ti, kas yra kas. „Nemažai sužinojo­ me apie Universitetą, VUSA, sa­ vo FSA“, - teigė pirmakursiai.

Fuksų stovyklų maratonas prasi­

Buvo patikrinti fuksų kūrybiniai sugebėjimai

nizuojamos skirtingų fakultetų stu­ dentams, pirmakursiai susipažįsta su konkrečios krypties studijomis, fakulteto vidaus tvarka, fakulteto studentų atstovybe (FSA), gali­ momis problemomis bei jų spren­ dimo būdais.

dėjo rugpjūčio 15 dieną. Pirmoji stovykla buvo skirta įstojusiems į Gamtos mokslų fakultetą (GMF). „Tai pirmoji tokia stovykla mūsų fakultete“, - pastebėjo GMF stu­ dentas, padėjęs organizuoti sto­ vyklą.

Rytas be mankštos - ne rytas

D Skelbimai

metų pradžios proga. Tegu!mūsų Alma Afater tampa Jums ne tik'Alokslo Šventove, bet ir namais, į kuriuos norisi su­

grįžti...

Pagarbiai ‘Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas fMarius Zabielskąs

Stovyklos vyksta Sariuose, prie Petruškų kaimo. Studentai patys rūpinasi savo valgiu - sudarytos komandos pakaitomis ruošia pus­ ryčius, pietus bei vakarienę. Fir­ minis GMF fuksų stovyklos pa­ tiekalas - „Makaronai su makaro­ nais makaronų padaže“. Matema­ tikai buvo šiek tiek išradingesni gamindavo netikėtus kulinarinius šedevrus. Štai keletas jų: „Maka­ ronai su kečupu“, „Makaronai su mėsa“, „Šiaip makaronai“. Beje, originaliausias šios stovyklos pa­ tiekalas - grikių košė su bulvėmis ir keptomis dešrelėmis. Ir dar šis tas: mažiausiai makaronų savo me­ niu panaudojo medikai©.

Matematikos ir informatikos fakul­ teto (MIF) bei Ekonomikos fakul­ teto (EF) pirmakursių stovyklose susirinko bene daugiausia fuksų - apie penkiasdešimt. Į GMF sto­ vyklą susirinko devyni pirmakur­ siai, dauguma - merginos©.

Studentai stovyklose supažindi­ nami su gyvenimu Universitete: šventėmis, fakultetų dienomis. Jų Universitete netrūksta. Vienos jų - kasmetinės, turinčios senas tra­ dicijas, į jas susirenka ne tik VU studentai, bet ir miesto gyvento­ jai. Neoficiali švenčių populiaru­ mo reitingų lentelė: Matematikų ir informatikų dienos MIDI, Fizikų dienos FIDI, trečiąja vieta dalijosi visi kiti. Tai - Gamtininkų dienos GADI, Chemikų dienos irkt. Šven­ tės suklasifikuotos pagal organi­ zuotumą, smagumą ir stambumą.

MIF fuksų stovykla vyko ne pir­ mą kartą. Vadovai, palyginę per­ nykščius bei šiemetinius pirma­ kursius, teigė, kad pastarieji linksmesni ir labiau subrendę.

Laisvalaikiu pirmakursiai stovyk­ lose žaidžia įvairius intelektualius ir pramoginius žaidimus. Fuksai džiaugėsi orientaciniais žaidimais, estafetėmis, viktorinomis, panto­ mimos užduotimis, dainų ir šokių vakarais, sportiniais žaidimais.

Pirmakursiai viktorinos metu įtiki­ no organizatorius, kad paskaitos nebuvo skaitomos veltui. Viktori­ nos dalyviai .turėjo vieni kitiems užduoti klausimus, susijusius su klausytomis temomis. Viena vado­ vė užsiminė, kad net patys nebū­ tų sugalvoję tokių painių bei smulkmeniškų klausimų apie VU, VUSA, studijas bei kitus akade­ minius dalykus. Šiemet septyniose fuksų stovyk­ lose dalyvavo per 250 studentų.

Iki pat rugsėjo VUSA surengė sto-

Bėgam bėgam tikslo link vykias vienuolikai VU fakultetų: GMF, MF, MIF, EF, TSPM1 ir kt.

Kelių fakultetų pirmakursiai sto­ vyklavo kartu: tai fizikai, chemikai ir istorikai bei Filologijos, Filosofi­ jos ir Komunikacijos fakultetų stu­ dentai. Kai kuriose stovyklose ap­ silankė ir fakultetų administracijos atstovai.

Organizatoriai džiaugiasi, kad sto­

vyklų tikslas buvo pasiektas - in­ formacija pasiekė ne tik fuksų au­ sis, bet ir smegenis. Studentams tai buvo proga įgyti naujų žinių bei pa­ gilinti jau turimas, o VUSA- pra­ plėsti narių ratą.

VUSA dėkoja Vilniaus universi­ tetui bei fakultetams už pagalbą organizuojant pirmakursių sto­ vyklas.

Nuotraukos iš asm. albumo

Amerika be Lietuvos studentų nebeįsivaizduoj ama Pasibaigė vasara. Ar ji buvo nuostabi? O gal panaši į

šimtus kitų? „East West Consulting“ ir VU Studentų atstovybė, kaip ir kiek­ vienais metais, nuo rugsėjo kvie­ čia II ir III kursų dieninio skyriaus studentus registruotis „Darbo ir kelionių programoje Amerikoje“ (Work & Travel. USA) 2003-ųjų vasarai. Nesistebėk, kad vos pa­ sibaigus šiai vasarai jau šneka­ me apie ateisiančią. Atrankos, in­ terviu, darbo paieška, dokumen­ tų tvarkymo, bilietų rezervavimo reikalai, vizos...

Apie šią programą tikrai žino dau­ guma Lietuvos aukštųjų mokyk­ lų studentų. Tai nuostabi galimy­ bė ne tik užsidirbti, pakeliauti, su­ sirasti naujų draugų, pažinti sve­ čios šalies kultūrą, bet ir patobu­ linti anglų kalbos žinias, įgyti sa­ varankiškumo (juk būsi labai toli nuo namų), patirti įvairiausių emocijų, išbandyti ir save, ir sa­ vo draugą.

Viskas prasideda tuomet, kai supranti (viską gerai pasvėręs), jog be Amerikos kitą vasarą tiesiog nepadoru. Tuomet lyg išdegęs akis (nes puikiai žinai, jog vėluojantiems lieka tik kau­ lai) leki į „East West Consul­ ting“ ir, pademonstravęs savo anglų kalbos žinių aukštąjį pi­ lotažą, pasirašai sutartį.

Darbuotojai taikingi, „pasiskie­ piję“, todėl galėsi klausinėti iki pažaliavimo.

Jei ateisi į „East West Consulting“ar Studentų atstovybę rugsėjo mėnesį ir susitvarkysi dokumentus iki 2002 10 01 - už programą mokėsi pigiausiai.

Aišku, vieną progą jau pralei­ dai, nes birželio-liepos akcijos dalyviai mokės už programą... na, tiesiog nepatogu sakyti...

Todėl ateik kuo greičiau. nukelta į 9 p.

Universitas Vilnensis & VUSA

2002 m. rugsėjis

9

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis

B atkelta iš 8 p.

Be to, Tavęs ir Tavo draugo lau­ kia padorus prizas „Akropoly­ je“, audringi pasilinksminimai naktiniame klube „Siena“ ar res­ torane „Miesto sodas“ Kaune; viliojantys siurprizai Klaipėdo­ je ir Šiauliuose. Prizai, kaip ži­ nai, tirpstantis reikalas, o jie rugsėjo mėnesį - stambiausių gabaritų. Ar neverta paskubė­ ti???

Dar turi žinoti, jog apsilankęs „Akropolio“ kine (ketvirtadie­ nis - studentų diena, ir tuomet bilietus į kiną visi studenčiokai gali gauti pigiau) turi neišmesti bilieto, o ateiti į VU Studentų atstovybę ar į „East West Consulting“ - laikykis, nes pasira­ šius sutartį be nuolaidos bus sunku išsprukti. Be to, Kaune ketvirtadieniais besilinksmin­ damas naktiniame klube „Sie­

na“ gali ne tik gerai praleisti lai­ ką su draugais, laimėti įvairių prizų, bet ir išlošti nemokamą ke­ lionę į Ameriką. Ir tai dar ne vis­ kas. Vaišinkis „Miesto sode“ su 5 proc. nuolaida arba ateik su draugais ir gauk 10 proc. nuo­ laidą. Dar viena iš koto verčianti naujiena - išvažiuojant nebus jokio užstato, todėl nereiks suk­ ti galvelės dėl papildomų pini­ gėlių.

Visas „apsiforminimo“ mecha­ nizmas paprastas ir neskaus­ mingas. Tai sutarties pasirašy­ mas, pokalbis su atstovais iš Amerikos. Svarbiausia, kad ži­ notum, kokiose valstijose la­ biausiai norėtum dirbti, kokios skrydžio datos Tau tinka, koks darbas Tau labiau prie širdies.

Gal pageidausi dirbti didžiulia­ me atrakcionų parke, gal kavi­ nėje ar restorane, gal esi apsi­ gimęs barmenas, o gal norėtum

Užsieniečių „angelai sargai“ Agnė GILYTĖ Žodis „mentorius“ daug kam naujas, negirdėtas, o gal

dirbti treneriu baseine? Žodžiu, galimybių daug, reikia tik Tavo noro ir

tų sutvarkyta laiku ir nepriekaištingai.

Ar žinai, jog dėl vizos galėsi nesukti galvos? Už Tave vis­ UŽTENKA NEPASITIKĖTI LIETUVOS STUDENTAIS! ką padarys „East West Consulting“ darbuotojai. Tik ne­ pamiršk vis perskaityti Tau siunčiamų žinučių ir pasiro­ dyk laiku ten, kur būsi kvie­ VAŽIUOK Į AMERIKĄ SU čiamas, atsinešk tai, kas bus „WORK&TRAVEL. USA“ nurodyta, ir nepamiršk to, ką PROGRAMA! įsipareigosi sutartyje, - tuo­ met jokių nemalonumų ir Taip pat kviečiame dalyvauti nesusipratimų nebus. Viza, bi­ „Au Pair“ ir „Internships“ programose. lietai bus tavo rankose. O ta­ Vilniaus universiteto Studentų atstovybė da - karštligiškas rengimasis Observatorijos kiemas, kelionei, išlydinčių draugų Universiteto g. 3, LT-2734 Vilnius Tel.: (22)687144 šypsenos, tėvukų ašaros, TeHaks.: (22)687145 ei. paštas: pianola@email.lt skrydžio svaigulys ir... Tu www.vusa.lt Amerikoje. Ar tiki? ŠIEMET JAU 2 IŠ JŪSŲ NEMOKAMAI (burtų keliu) VAŽIUOS Į AMERIKĄ!

Jei dar netiki - užmesk blaks­ tieną į „East West Consulting“ ryžto, trupučiuko sėkmės. Turi ap­ arba Studentų atstovybės inter­ galvoti daug ką. Norime, jog Tavo neto puslapius. Ten rasi ne tik smulkesnį šios programos apra­ kelionė vyktų sklandžiai, viskas bū-

JOKIŲ UŽSTATŲ!

ryšių skyriui. Atvykstantiems yra su­ darytos specialios anketos “I want a mentor” (man reikalingas mentorius aut.), kurios išsiunčiamos kiekvienam atvykstančiam studentui. Tie, kurie pa­ reiškia norą, gauna mentorių.

kam nors skamba ir užsienietiškai. Taigi kas yra men­ „Guide for foreign students“

torius, ką jis veikia?

Vilniaus universiteto Studentą atstovybė (VUSA) turi penkis įvairią sričią komitetus, vienas ją - Tarptautinią reikalą. Šio komiteto veikla labai plati: atstovauti studentą interesams tarptautiniu lygiu, užmegz­ ti ir plėtoti tarptautinius ryšius, vykdyti ir tobulinti mentorią progra­ mą ir daugelis kitą. „Mentorią programa siekiama palengvinti užsie­ niečio, studijuojančio VU, integraciją į akademinę bendruomenę", teigė VUSA viceprezidentė tarptautiniams reikalams Jekaterina Bortkevič. Anot Jekaterinos, ši veikla yra savanoriška studentą iniciatyva, kurią palaiko VU. Kam reikalingi mentoriai?

Mentorius yra savotiškas kura­ torius. Jis padeda užsienio stu­ dentams spręsti problemas, su­ sijusias su įsikūrimu ir studijomis Vilniuje; supažindinti atvykusius studentus su VU, jo istorija; or­ ganizuoti ekskursijas į žymiau­ sias šalies vietas, įvairiapusiškai reprezentuoti Lietuvą; skatinti studentų susitikimus ir tarpusa­ vio bendradarbiavimą studijuo­ jant VU. Viskas prasidėjo taip...

Mentorių programą VUSA pradė­ jo vykdyti prieš dvejus metus, šiemet prasidėjo treti. „Kitose ša­ lyse tai nėra naujas dalykas.

Mentorių programos bei jų struk­ tūra nevienoda. Tai priklauso nuo

šalių, kuriose programa yra vyk­ doma“, - lygino VUSA vicepre­ zidentė. „Manau, kad šiais metais viskas bus įvykdyta efektyviausiai. Pla­ nuojame įgyvendinti viską, kas yra numatyta“, - tikino Jekateri­ na. Tai yra ilgalaikė programa, ku­ ri vykdoma vadovaujantis apmo­ kymų bei VUSA valdybos posė­ džio metu priimtais mentorių nuo­ statais. Veiklos programa yra su­ daroma vienam semestrui, nes at­ vyksta vis nauji studentai, ir jų buvimo Lietuvoje trukmė yra skirtinga. „I svantamentor“

Dauguma užsienio studentų atva­ žiuoja pagal ERASMUS programą, padedant Tarptautinių programų ir

Draugai renkasi „Lido“

VUSA kasmet išleidžia knygelę „Gui­ de for foreign students“ anglų kalba.

Ji padeda užsieniečiams nepasimesti Vilniuje bei VU. „Šis leidinys taip pat naudojamas tarptautinių ryšių užmez­ gimui bei kaip reprezentacinė medžia­ ga,“ - sakė VUSA viceprezidentė.

Lietuvių kalbą įmanoma išmokti per pusmetį

Dauguma studentų atvyksta iš Euro­ pos valstybių, tačiau yra ir amerikie­ čių, kanadiečių. Mentorių ir studen­ tų iš užsienio amžius panašus, šie­ met tai trečio ar ketvirto kurso stu­ dentai. Dalis atvykstančiųjų turi lie­ tuvių kalbos pagrindus, tačiau ben­ draujama anglų kalba. Taigi mento­ riai privalo mokėti anglų kalbą. Jeka­ terina teigė, jog norintys nesunkiai išmoksta lietuvių kalbą maždaug per pusmetį. Tai priklauso nuo norų bei gabumų. Yra tokių, kurie Lietuvoje praleidę maždaug metus laisvai kalba lietuviškai. Šiek tiek panašūs į mus

Atvykstančių studentų požiūriai į stu­ dijas skiriasi. Vieni rimtai nusiteikę, kiti tikisi gerai praleisti laiką svečioje ša­ lyje. Tai šioks toks panašumas su mū­ sų studentais, ar ne?

Kokią Lietuvą mato užsieniečiai?

Viena programos užsieniečiams dalių - apklausa „Lietuva užsie­ niečio akimis“. Pasak Jekaterinos, yra pasitaikę atsakymų, kad Lie­ tuva yra buvusios Jugoslavijos dalis. „Tai keista, nes žmonės at­ vyksta daugiausia iš Europos“. Ži­ noma, atsakymai įvairūs, tačiau daugelis žino, kur važiuoja, yra bent minimaliai susipažinę su mū­ sų šalimi.“

šymą, buvusių Amerikoje studen­ tų atsiliepimus, bet ir galėsi susi­ pažinti, kokias programas dar siū­ lo „East West Consulting“. Juk tai ir „Au-Pair“ (II ir III k.), ir „Intemships“(IV k. ir 1 kurso magistr.), ir anglų kalbos kursai Londone, ir daugelis kitų viliojančių progra­ mų. Būtinai užsuk į VU Studentų atstovybę, ten gausi naujausios informacijos apie visas progra­ mas.

Visi rugsėjo-spalio mėnesį pasira­ šiusieji sutartį dalyvauja loterijo­ je. Dviem dalyviams programa į Ameriką (nors ir sunku patikėti) nieko nekainuos. Tad jei nori iš­ spaudęs savo prakaito ne vieną la­ šą užsidirbti pinigų, pakeliauti, pa­ matyti tai, ko dar tikrai nematei, lai­ kyti gyvenimą už ragų ir pajusti laisvės skonį - nelauk, nes trokš­ tančių laisvės ir pinigų aplink „East West Consulting“ eilės trys.

Ko reikia, kad taptum mentorių mi?

Pagal mentorių nuostatus kiekvie­ nas mentorius privalo: mokėti bent vieną užsienio kalbą; dalyvauti mentorių apmokymuose; būti parei­ gingas, komunikabilus bei norėti to­ bulėti. „Mentorių programą vykdo apie 26 studentai, - džiaugėsi Jeka­ terina, - mes suteikiame galimybę šioje programoje dalyvauti visiems norintiems.“

Troleibusas: šis tas naujo ir eg­ zotiško

Štai ką mentoriai veikė prie Pet-

Tik atvykę užsieniečiai nėra iš karto apkraunami knygomis, ži­ nynais, enciklopedijomis ir per­ pildytu paskaitų tvarkaraščiu.

Pirmoji savaitė skiriama adapta­ cijai, dokumentų tvarkymui, su­ sipažinimui su Vilniumi ir pan. Šis periodas vadinamas „Orientation week“ (orientacinė sa­ vaitė- aut.). „Užsieniečiai kar­ tu su savo mentoriais dalyvauja Rugsėjo 1-osios iškilmėse bei vakare vykstančiame koncerte, kurį kasmet organizuoja VUSA“, - teigė Jekaterina. Orientacinės savaitės metu atvykę studentai susipažįsta su Vilniaus univer­ sitetu, jo rektoriumi, Nacionali­ ne M. Mažvydo biblioteka, ap­ lanko Trakus. Be to, vyksta orientacinis žaidimas, visuome­ niniu Vilniaus transportu važiuo­ jama į studentų bendrabučius.

Mums tai kasdienybė, o užsie­ niečiams - atrakcija.

Kasmetiniai mentorių apmokymai šiemet vyko rugpjūčio mėn. Sa­ rtuose, netoli Petruškų kaimo. „Ten važiavom sukurti mentorių nuostatus, veiklos programą, pa­ aiškinti, kas yra mentoriai, nes daugelis neseniai atėjusių žmonių to nežino“, - teigė VUSA vicepre­ zidentė. „Ten vyko paskaitos, ku­ riose pristatyta VUSA, VU Tarp­ tautinių programų ir ryšių skyrius bei pati mentorių programa. Buvo atvykusios šio skyriaus atstovės Raimonda Markevičienė ir Rita Vienažindienė, kurios pateikė rei­ kalavimus mentoriams, supažindi­ no su iškylančiomis problemomis, su tuo, ką turi žinoti mentorių pro­ gramos vykdytojai“, - prisiminė J. Bortkevič.

ruškų kaimo

P. S. prieš duodami kitiems, duoki­ te sau, tuomet turėsite daugiau ką duoti©... Iki!

Lido“ tai: Didžiausias restoranas: didžiausiame Baltijos šalyse prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ jūsų laukia didžiausias greito maitinimo restoranas,

ii&įla

galintis priimti net 600 svečių.

Gera virtuvė: užtruksite ne vieną savaitę, kol išragausite 120 restorano patiekalų. Kokia šiandien Jūsų nuotaika? Čia galite paragauti ir armėniškų šašlykų, ir itališkų picų, ir lietuviškų cepelinų.

Jauki aplinka: prisikrovę padėklą patiekalų galite išsirinkti vieną iš 200 staliukų. Įsitaisykite virš malūno. Iš čia matysite, kaip gražioji pirmakursė raito

figūras ledo arenoje ar ką į kiną vedasi mokslo draugas.

Prieinamos kainos: cepelinų porcija restorane kainuoja tik 3 Lt, o troškulį numalšinę bokalu šalto alaus, piniginę suploninsite vos 2,90 Lt. Už 7-8 Lt

neblogai papietausite.

Muzika: savaitgaliais restorane netyla gyva muzika. Kokia? Pati įvairiausia - nuo džiazo iki kaimiškų kapelų.

Kodėl verta užsukti į „Lido“? Čia tikrai sutilps visa šauni Jūsų draugų kompanija. Išalkusiems po paskaitų ar švenčiantiems savaitgalį neteks lūkuriuoti

padavėjo - gardžiausiai apskrudusį kepsnį įsidėsite patys. Papramogavę vėl sugrįšite - laukia desertas!

Po paskaitų susitinkame „Lido“. Ateisi?!

Darbo laikas: B:OO ■ 24:00 vai. Adrasas: Orto g.25. Akropoli*. Vilnių* Info.lldo9vp.lt

Puslapį rengė Agnė GILYTĖ

Universitas Vilnensis & Gamtovėja

10

2002 m. rugsėjis

visiems, mitintiems gamtą

2002 m. rugsėjis

9\Įr. 4 „Universitas Vitnensis“ priedas Rengia VU gamtos molįsfų fakulteto studentai

Gamtos mokslų fakultetas ryžtingai pasitinka naujus studijų metus Prasidėjo dar vieneri studijų metai. Kam baisūs pirmieji žingsniai į nepažįstamas fakul­ teto auditorijas, o kam — dar vie­ neri linksmo studentiško gyveni­ mo metai. Šiais metais Gamtos

mokslų fakultetas priėmė rekor­ dinį pirmakursių skaičių — net 257. Tai rodo, kadfakultetas vis populiarėja, ir čia dėstomi daly­ kai nėra jau tokie neperspekty­ vūs, kaip daug kas mano. Atsi­ rado naujų specialybių - biofi­ zika bei ekologija ir aplinkoty­ ra. Ekologinį biologijų šiais me­ tais studijuos 42, molekulinį bio­ logijų - 45, geografijų - 32, hid­

rologijų ir meteorologijų—30, geologijų - 27, hidrogeologijų ir in­ žinierinį geologijų - 28, biofizi­ kų-21, ekologijų ir aplinkotyrų - 32 studentai Smagios pirmosios rugsėjo dienos fakultete: sutrikį fuksi, veidai, fakulteto planai ranko­ se, blaškymasis ieškant audito­ rijų, nauji draugai ir krikštynų laukimas, kurios neišvengiamai bus, nors toli gražu ne kiekvie­ nasjų laukia su džiaugsmu. Na, bet kas buvo GMF mokslų pra­ džios šventėje, tikrai žino, kad... „Mes nugalėsimi!!“, nes gamta buvo ir bus.

Įspūdžiai______ ------------------------------------------------------------------------------------------

Vasara Kamanų pelkėje Gamtininko gyvenime visada nuostabiausia yra vasara, kuomet gali ištrūkti iš dulkėto miesto, pasitraukti į mišką ar pelkę, skaičiuoti musėms kojas, gaudyti tritonus ar iškepti ant laužo saugomos teritorijos neliečiamumą pažeidusią sraigę. O kai vasara prabėga nuostabiausioje pasaulyje Kamanų pelkėje, tai ir atostogų negaila.

Pelkinukė Lentomis - po Kamanų pelkę Daugeliui žmonių pelkė siejasi su gyvatėmis, neįžengiamomis klampynėmis ir kemsynais, iš kurių neįmanoma išlįsti nesušlapus iki pa­ žastų. Tačiau Kamanų pelkę nuo šio pavasario galima pamatyti ir nesu­

šlapus kojų, nes iki Kamanų senežerio bei šiaurinės klampynės veda beveik 2 km ilgio lentinis takas, ku­ riuo eidami smalsuoliai gali susipa­ žinti su pagrindiniais pelkės bruo­ žais, augalija ir gyvūnija. Tiesa, no­ rint pajusti tikrą pelkės alsavimą, reikėtų pasukti tolėliau nuo tako, išmėginti vikrumą klampynėse, pa­

siekti gražiuosius Nimfėjų ir Salų ežerėlius.

Kai klampoti pelkėje dėl įvai­ riausių priežasčių tampa labai labai sunku, lentinis takas - tikras išsigel­ bėjimas. Šiuo daug rankų darbo pa­ reikalavusiu kūriniu naudojasi ne vien žmonės. Čia mėgsta pasišildy­ ti driežiukai, kartais nusišypso lai­ mė pamatyt ir puošnią lietuvišką marguolę ar gluodeną. Aptingę ropliai labai lėtai traukiasi nuo ta­ ko, todėl, jei pasitaiko debesis ga­ nanti įsimylėjėlių porelė, gali ir cvaktelėt rainuotoji gyvatukė:

Bedugnio ežero vilionės

Kslba dėstytojai----------------- -------------Dėst. R. Budrys: © „Manoma, kad paukščiai orientuojasi pagal kvapus, kuriuos turi skirtingi regionai. O kuo Lietuvos kvapas pavasarį skiriasi nuo Estijos, sunku pasakyti.“ © „Ruoniai niekada neieško uogų, nes jie - kraštutiniai ichtiofagai.“

Prof. B. Juodka: © „Normalūs organizmai, t. y. nei skraidantys, nei plaukiojantys, amoniaką pašalina šlapalo pavidalu.“ © „Jei DNR polimerazė padaro klaidą, tai gali būti „kapiec“, nes bus susintetintas ne tas baltymas.“ Dėst. V. Smilgevičius: © „Žmogaus organizmas - kondensatorių, ričių, varžų ir laidų rin­ kinys.“

Deja, gyvačių gražiausioje pa­ saulio pelkėje yra ne tiek daug, kaip norėtųsi. Šlapiuose miškuose daž­ niau sutinkami riestauodegiai kiau­ lių giminaičiai, kurie nepatyrusį slampinėtoją gali išgąsdinti pačiais netikėčiausiais momentais. Tada tenka pasidairyti patogesnio medžio, nes kemsynuose lenkty­ niauti su šernu - tas pats, kas pel­ kėje bandyti aplenkti pelkių senį.

Karštą vasaros dieną nieko nė­ ra maloniau kaip pasinerti į rudą nuo durpių ežero vandenį, tačiau čia galioja viena nerašyta taisyklė maudytis galima ‘ik nuogiems. To­ dėl savanorių ne visada atsiranda.

Kadangi Kamanų senežeris bedug­ nis (žmonės pasakoja apie čia nu­ skendusią bažnyčią), nemokantys

plaukti gali bent jau sėdynę sudrė­ kinti ant skęstančių salelių. Tačiau ant jų paprastai glaudžiasi skruzdė­ lės, kurios aktyviai saugo savo na­ mus, todėl egzotikos mėgėjams pas­ kui tenka ilgai kasytis ir iš kelnių išprašinėti nekviestas viešnias.

Išjudinus durpinius krantus, į paviršių iškyla netikėtų radinių: geležėlių nuo granatų ir neaiš­ kios paskirties metalinių daiktų, kurie kalba apie dar visai nese­ niai praėjusį istorijos etapą.

Tlizinas pelkių senių Pelkių seniai nūdienos Lietuvos raistuose ir raisteliuose vis retesni, bet, laimė, Kamanų pelkėje jų dar liko koks tuzinas - kas gi daugiau saugos visus ežerokšnius, liūnus ir klampynes! Todėl naujokams rei­ kia būti itin atsargiems - kaip tikri gamtos vaikai pelkių seniai yra smalsūs ir vis tyko, ką nučiupti už kojos. Pernai ir aš čia palikau savo sandalą; o kai atvažiavau jo pasiim­ ti, mane įtraukė ilgesniam laikui.

Pelkių seniai turi magiškų galių. At­ sargiesiems patartina eiti basomis (tada pelkių seniai galvoja, kad sa­ vas), tik tuomet atidžiau saugotis rainuotųjų gyvatukių.

Susitikus pelkių senį liaudies išmintis pataria bučiuoti į barz­ dą, bet kai iš liūno išnyra Nep­ tūnas, apkibęs durpių gabalais ir su grybais ausyse, nejučiomis šoki iš klampynės ir kupstais bandaistrikinėti iki artimiausios sausos vietos. Bet pelkių seniai greitesni, tai tenka atsipirkinėti virtais kiaušiniais ar sudžiūvusio pyrago gabaliukais. Juk į vyro šir­ dį - tik per skrandį. Kol su pyra­ gais apkeliavau visą tuziną Ka­ manų pelkės klampynių, ir vasa­ rėlė praėjo, bet pelkių seniai į sa­

„Gamtovėja“ kviečia visus fuksus ir ne tik juos prisidėti kuriant šį puslapį.

Jei turite minčių ar idėjų, nepatingėkite ir nebijokite rašyti. Visų idėjų bus išklausyta!

vo tarpą ne taip greitai priima...

Vaiduoklių trobelė Kad jau jie tokie neskubūs ir į savo valdas kiekvieno pageidau­ jančio neįsileidžia, tenka apsistoti rąstų trobelėje vidury miško, ku­ rioje naktį girdėti ne vien girios garsai, - ten dar ir vaidenasi. Po šių žodžių turėtų suklusti adrena­ lino fanatikai ir vaiduoklių me­ džiotojai. Prisiglaudusius trobelė­ je vaiduokliai visada pažadina ly­ giai 2 valandą nakties; spektaklis prasideda alkanų pelių krebždė­ jimu. Tada jau ne tiek ausys, kiek skrandis pajunta kuklių maisto atsargų staigų sumažėjimą. Pas­ kui pasigirsta sunkiai nusakomas šnarėjimas, kuris artėja, ir kažkas pradeda krebždėti tiesiai į ausį.

Plačiai rankomis mojuojant atro­ do, kad nematomą priešą pavy­ ko nubaidyti, tačiau viduje tam­ su, nors į akį durk.

Tada kažkas ima dunksėti ant­ rame aukšte, kol galiausiai, kam­ bario kontūrams ėmus ryškėti rytmečio aušroje, visi kaukai ir bildukai išsislapsto. Dabar gali­ ma truputį nusnūsti, tačiau tuo metu ima pulti kraujo ištroškę uodai, kurie neturi išeiginių.

Ryte urzgiantis skrandis prime­ na pelėms atitekusias maisto atsar­ gas, tačiau sūriai ir dešros guli svei­ ki, laimingi ir šypsosi, todėl lieka neaišku, kas naktį buvo paslaptin­ gi kaimynai. Tačiau vaiduoklių bu­ vimą galima justi ne tik sutemus.

Kai čia pat iš krūmų iššoka didžiu­ lis šernas, tenka pasipustyti padus ir dumti tiesiai į trobelę... bet du­ rys prieš pat nosį užsitrenkia. Argi ne vaiduoklių darbas?

Apie Kamanų pelkę būtų gali­ ma pasakoti ir pasakotų nes pelkė - gyvas organizmas, kurio evoliuci­ ja vis dar tebevyksta ir mums at­ skleidžia daugpaslapčių. Todėlpelkę reikia išsaugoti ne vien nūdie­ nos žmogui, bet ir ateities kartoms.

Puslapį rengė Laura LEVINSKAITĖ laurycka@one.lt

1

Universitas Vilnensis

2002 m. rugsėjis

11

Ši informacija, kurią teikia VU Tarptautinių programų ir ryšių skyrius, Mokslo skyrius ir Studijų užsienyje informacijos centras, skirta Universiteto bendrijos nariams. Publikavimo tikslas - suteikti informaciją, kuri leistų mokslininkams, dėstytojams, doktorantams, studentams ir administratoriams nuspręsti, ar juos domina tarptautinės programos ir į ką jie turėtų kreiptis, norėdami jose dalyvauti. Kreipiantis į skyrių ar centrą, reikėtų nurodyti lapelio viršuje parašytą numerį arba datą.

INFOR DE 11-L

VU Tarptautinių programų ir ryšių skyrius

2002-09-02' PA VADINIMAS: DAAI) (Vokietija) siūlomos stipendijos Lietuvos studentams, mokslininkams: 1.1 Stipendijos doktorantams ir jauniems mokslininkams mokslo tiriamajam darbui Vokietijoje

(1-10 mėn. studijos ar stažuotė). a) įgyti daktaro laipsnį Vokietijoje; b) įgyti daktaro laipsnį Lietuvoje; c) atlikti mokslinius tyrimus ar gilinti žinias nesiekiant laipsnio.

Pilnoms doktorantūros studijoms stipendijos skiriamos 3, išimtinai 4 metams, amžiaus riba 32 m.

Klausiate atsakome

\___________ _____________ > Atsako Studijų užsienyje in­ formacijos centro direktorė Žaneta SAVICKIENĖ

1.2 DAAD-I.cihniz stipendijos doktorantams ir jauniems mokslininkams mokslo tiriamajam darbui l.cibnizo institutuose.

a) įgyti daktaro laipsnį Vokietijoje; b) įgyti daktaro laipsnį Lietuvoje; c) atlikti mokslinius tyrimus ar gilinti žinias nesiekiant laipsnio.

Finansuojamų studijų trukmė - 1-3 metai, amžiaus riba 32 m. Siūloma galimybė prisidėti prie Leibnizo institutuose dirbančių mokslininkų vykdomų tyrimų.

1.3 Stipendijos visu sričių aukštuiu mokvklu magistratūros studijoms (1-2 mokslo metams).

Kandidatų amžiaus riba 32 m.

1.4 Stipendijos menininkams ■ Stipendijos studijoms 1 mokslo metams aukštųjų mokyklų absolventams, išsėmusiems studijų

gimtoje šalyje galimybes.

•

Stipendijos aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo vizitams (1-3 mėnesiams) nuo 2003 balandžio iki

2004 sausio mėn.

1.5 Metinės studijos (2003 m. rugpjūčio 15 d.-2004 liepos 31 d.) ekonomikos studentams, kreipimosi

metu studijuojantiems antrame kurse, labai gerai mokantiems vokiškai. Amžiaus riba 32 m.

1.6 DAAI)/Siemens finaiisuoiama 2 metu magistro studiiu programa inžinerijos studentams,

turintiems bakalauro laipsnį bei gerai mokantiems anglų ar vokiečių kalbas, amžius iki 26 m., nuo 2003 m. spalio 1 d. 12 mėn., gali būti tęsiama. Su aukštųjų Vokietijos mokyklų, dalyvaujančių šioje programoje, sąrašu galite susipažinti interneto puslapyje: www.daad.de/sicmens.

1.7 Stipendijos 1 semestro germanistikos studijoms DAAD parinktame universitete (2003 spalio 1 d.-2004 vasario 28 d.) antro ar trečio kurso germanistams. Amžiaus riba 32 m.

1.8 Stipendijos trumpalaikėms (1-3 mėn.) studijoms paskutinio kurso germanistikos studentams

2003 m. birželio-gruodžio mėn. Amžiaus riba 32 m.

1.9 Stipendijos 3-4 savaičių vasaros kalbos, literatūros ir krašto pažinimo kursams.

2003 m. visų sričių studentams, iki kursų pradžios užbaigusiems bent du kursus, amžius 19-32 m.

1.10 Stipendijos 1-3 mėnesiams visu sričių kandidatams, turintiems mokslini laipsni, dirbantiems mokslo ir studiiu institucijose.

2003 m. gegužė-2004 m. sausis.

1.11 Stipendijos 1-3 mėnesiams buvusiems DAAD stipendininkams, ne mažiau kaip metus studijavusiems Vokietijoje.

2003 m. balandis-2004 m. sausis, pretenduojantys turi būti grįžę į Lietuvą mažiausiai prieš 3 metus.

1.12

Finansavimas 7-12 dienu 10-15 studentu grupiu. kurioms vadovauja dėstytojai, kelionėms j

Vokietija.

Ne žemesnio kaip antro kurso studentams.

1.13 Finansavimas 1-2 savaičių 5-15 studentu grupiu Vokietijos aukštosios mokyklos organizuojamai

praktikai.

Ne žemesnio kaip antro kurso studentams, paraiškas gali pateikti tik Vokietijos aukštosios mokyklos dėstytojai tiesiogiai DAAD. 1.14 2-3 mėnesiu apsikeitimo praktikos vietomis programa (IAESTE).

Išsamios informacijos teirautis IAESTE Lietuvos nacionaliniame komitete: IAESTE Lietuva, Donelai­ čio g. 73, kamb. 423,3006 Kaunas, tel. 300036, faks. 300039, el.p. tomas.kopitkovas@cr.ktu.lt TRUKMĖ: Priklausomai nuo programos.

KĄ TAI GALĖTI] SUDOMINTI: Studentus, dėstytojus ir mokslininkus.

STUDIJl] IRIARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Įvairios.

KREIPIMOSI TERMINAI: Dokumentus pristatyti iki 2002 m. lapkričio 15 dienos Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamento Tarptautinių studijų centrui adresu: Sierakausko g.15, 2600, tel. 663451, el.p. sirkaite@mokslas.lt

Išskyrus:

* architektūros studentams iki 2002 m. gruodžio 15 d. paraiškas siųsti 323 DAAD skyriui: Referat 323-Mittelosteuropa, Kcnnedyallee 50, D-53175 Bonn. *buvusiems DAAD stipendininkams iki 2002 m. lapkričio 15 d.arba 2003 m. vasario 15 d. *studentų grupėms iki 20021115,2003 0215 arba iki2003 0515 (priklausomai nuo išvykimo datos) paraiškas pateikti Vokietijos ambasadai Vilniuje, Sierakausko g. 24/8.

PAPILDOMA INFORMACIJA: Išsamesnės informacijos ieškokite internete adresu: www.hoochschulkompass.de. informaciją apie reikalavimus pretendentams į DAAD stipendijas, pateikiamus dokumentus, anketų formas rasite DAAD interneto svetainėje: www.daad.de/stipendien, o taip pat Mokslo ir studijų departamento Tarptautinių studijų centre.

INFOR FR-2

VU Tarptautinių programų ir ryšių skyrius

2002.09.04

PAVADINIMAS: Prancūzijos institucijos, įvairūs fondai, teikiantys stipendijas studijoms ir stažuotėms Prancūzijoje.

*

Norėčiau sužinoti, ar Vidurio Eu­ ropos universitetas (CEU) Budapeš­ te turi trumpalaikių programų? Aš dirbu įdomų darbą ir negalėčiau iš­ vykti visiems metams neprarasdamas darbo vietos.

Justas Vidurio Europos universitetas (CEU) Budapešte, be socialinių mokslų magistro/daktaro laipsnio studijų, siūlo nemažai trumpalaikių kursų, specialių programų dėstyto­ jams bei socialinių mokslų specia­ listams.

Siūlau pasižiūrėti http:// www.ceu.hu/special_extension programs.html Viena iš šių programų Summer University (CEU SUN) spalio mė­ nesį skelbs kitos vasaros kursų te­ mas bei paraiškų priėmimo pra­ džią. Žiūrėkite http://www.ceu.hu/ sun/sunindx.html. Šioje programo­ je gali dalyvauti turintys socialinių mokslų bakalauro laipsnį ir dirban­ tys šioje srityje.

Galimybę paruošti naują so­ cialinių mokslų kursą ar atnaujin­ ti jau dėstomą suteikia Curriculum Resource Center (CEU CRC) programa. Ji skirta socialinių mokslų dėstytojams. Plačiau apie tai rasite adresu http:// www.ceu.hu/crc/ Yra specialiųjų programų dok­ torantams bei jau turintiems dak­ taro ar habilituoto daktaro laipsnį.

Daugiau informacijos apie jas ieš­ kokite http://www.ceu.hu/echo/index.html

Dalyvavau Vidurio Europos uni­ versiteto (CEU) Vasaros programo­ je (Summer University). Ar kiekvie­ nais metais siūlomi tie patys kursai, ar temos keičiamos? Gal kitais me­ tais vėlgalėsiu teiktiparaišką šiaipro­ gramai?

Rasa Vidurio Europos universiteto Summer University (CEUSUN) pro­

gramoje ta pati tema gali būti kar­ tojama ne daugiau nei tris kartus.

Paprastai temos keičiamos daž­ niau.

CEU SUN programoje galima dalyvauti ne daugiau kaip du kar­ tus per ketverius kalendorinius me­ tus. Jei vykstate studijuoti pagal ki­ tas CEU programas, galimybė būti atrinktam pakartotinai dar labiau sumažėja. Kadangi programų da­ lyvių išlaidos yra visiškai padengia­ mos CEU, tai universitetas nori su­ teikti paramą vis kitam dalyviui. Ta­ čiau, kaip minėjau, paraiškas gali­ te teikti kas antri metai.

Esu girdėjęs apie Vidurio Europos universiteto vasaros kursus (CEU SUN). Kokią užsienio kalbą reikia mokėti ir kaip kalbos žinios yra tikri­ namos? Kiek šie kursai trunka? Ka­ da reiktų pradėti tvarkyti dokumen­ tus? Ar visos išlaidos, susijusios su dalyvavimu programoje, padengia­ mos? Ar daug yra besikreipiančių?

Gal galėtumėte patarti, į ką atkreipti dėmesį ruošiant paraišką ?

Nerijus Visi Vidurio Europos universi­ teto (CEU) kursai dėstomi anglų kalba. Kalbą turėtumėte mokėti la­ bai gerai, nes reikės ne tik klausyti paskaitų, bet ir aktyviai dalyvauti užsiėmimuose bei diskusijose. Kal­ bos egzamino laikyti nereikia, bet paraiškos formoje turėsite įvertin­ ti savo žinias.

Vasaros programos gali trukti nuo vienos iki trijų savaičių. Papras­ tai kursai prasideda pirmadieniais ir baigiasi penktadieniais.

CEU SUN programos paraiškos priimamos iki 2003 sausio 15. die­ nos.

Visos dalyvių išlaidos (net ir ke­ lionė į Budapeštą) yra padengia­ mos Vidurio Europos universiteto (CEU) lėšomis.

Kiekvienais metais šioje progra­ moje dalyvauja apie 18 lietuvių. Pa­ raiškų būna trigubai daugiau.

Nuo šių metų paraišką galima pildyti internete. Daugiau dėmesio ir laiko reikėtų skirti savo tikslų ap­ rašymui. Jie turi būti išdėstyti glaus­ tai ir parašyti sklandžia, akademi­ ne anglų kalba.

Daugiau informacijos ir atsaky­ mus į panašius klausimus rasite

Studijų užsienyje informacijos centre Universiteto g. 3-40, 2734 Vilnius Tel. (5) 268 71 65 eac@cr.vu.lt, http://eac.osf.lt

Studijų užsienyje informacijos centras (http://eac.osf.lt) kviečia j kasmetį forumą Studijos ir mokslo tyrimai užsienyje 2002: Lietuvoje administruojamos stipendijų programos Taip pat vyks tarptautinių studijų mugė.

Kviečiame studentus, dėstytojus, mokslininkus, tarptautinių

TRUKMĖ: 2003/2004 m. m.

ryšių skyrių darbuotojus, informacijos centrų ir studentų

KĄ TAI GALĖTI] SUDOMINTI: Studentus, dėstytojus ir mokslininkus.

STUDIJl] IRIARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Įvairios.

organizacijų atstovus. Šiemet renginį globoja Vilniaus miesto savivaldybė ir miesto

REIKALĄ VIMAI: Gerai mokėti prancūzų kalbą.

meras A. Zuokas.

PAPILDOMA INFORMACIJA: Išsamios informacijos ieškoti interneto puslapyje: www.diplomatie.gouv.fr/cooperation/universitaire/boursiers

Forumas ir mugė vyks Vilniaus universitete (Saulėtekio ai. 9) rugsėjo 18-20 d.

Universitas Vilncnsis

12

2002 m. rugsėjis

Kultūras Įspūdžiai______

J

Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“ pasiekė ir Meksiką Liepos mėnesį Vilniaus universiteto merginų choras „ Virgo" dalyvavo Meksiko­ je vykusiame trečiajame pasaulio chorų festivalyje. Be lietuvių, į renginį atvyko chorai iš Lenkijos, Vokietijos, Portugalijos, Čilės, Kolumbijos ir JAV, dalyvavo du meksikiečių chorai. „Virgo"buvo vienintelis merginų kolektyvas. Festivalio metu surengta dešimt koncertų, aplankyta nemažai įspūdingų vietų, išdalyta daug au­ tografų ir šypsenų.

Jurgita LUKŠYTĖ Po dvylikos valandų skrydžio iš Frankfurto (beje, kelionė visai ne­ prailgo - pro iliuminatorius galė­ jome žavėtis neaprėpiamais Gren­ landijos krantais) Meksikoje pasi­ tiko lietingas oras, didžiulės niinios žmonių ir oro uosto darbuo­ tojai, kuriems lietuviški pasai kaž­ kodėl pasirodė labai įtartini. Įsiti­ kinę, kad tokia šalis vis dėlto eg­ zistuoja, jie mus įsileido į savo ne­ pažįstamą ir egzotišką kraštą. Sve­ timos jautėmės neilgai - nusitvė­ ręs užrašą „Lituania“, plačiai šyp­

Prieš koncertų - atgaiva

sodamasis prie įėjimo jau laukė mažaūgis ūsuotas (kaip, beje, dau­ guma šios šalies vyrų) mūsų choro koordinatorius Migelis.

Dar pora valandų trūkčiojan­ čiu, tarškančiu ir klibančiu auto­ busu, pirmoji pažintis su Meksikos kelių eismo taisyklėmis, ir mes jau Puebloje - pagrindiniame festiva­ lio mieste, j kurį suvažiavo ir kiti chorai.

Puebla - antras pagal dydį ša­ lies miestas, turintis apie 3 mln. gy­ ventojų ir kerintis įspūdinga seną­ ja architektūra (daugiausiai tai ispanų kolonijinės sistemos pali­ kimas). Iš pradžių gana keistai at­ rodė taisyklin­ gus stačiakam­ pius sudarančios Pueblos gatvės, vienpusis eismas ar vienintelis sankryžoje sto­ vintis šviesofo­ ras. Vėliau ste­ bėtis nebebuvo kada - jaukūs arkų kiemeliai, mozaikinės sie­ nos, turtingos bažnyčios žavėjo savitu miesto sti­ liumi.

Kita vertus, mieste buvo pil­ na ir visai Mek­ sikai būdingo skurdo apraiš­ kų. Nei galo, nei krašto neturin­ tys lūšnynai, tie­ siog, gatvėj e ga­ minamas valgis, viešbučio baseine ne visada lietu­

Ragaujame tunas - nacionalinį meksikiečių vaisių

vio nosiai malonūs kvapai, nusku­ rę laikraščių pardavėjai, praei­ viams batus valantys senukai ir vaikai, valkataujantys šunys kar­ tais sukeldavo slogią nuotaiką.

Glumino meksikiečių netvarka ir nevalyvumas. Todėl nekildavo nė menkiausio noro gatvėje pirkti įkyriai siūlomų ir, kaip tarstelėjo viena choristė, „hepatitais aplipu­ sių“ vaisių ar kukurūzų paplotė­ lių.

Tiesa, nei dėl maisto, nei dėl gyvenimo sąlygų pačioms galvų sukti tikrai neteko. Festivalio or­ ganizatoriai pasistengė, kad prastą šalies ekonomikos lygį jaustume kuo mažiau. Gyveno­ me pačiame miesto centre esan­ čiame prabangiame viešbutyje su didžiuliu baseinu kieme. Valgy­ davome šalia įsikūrusiame jau­ kiame restoranėlyje (nors dėl maisto šiokių tokių problemų buvo atsiradę: mat visas meksi­ kiečių maistas arba labai saldus, arba labai aštrus, arba iš kuku­ rūzų, todėl ne viena choristė j festivalio pabaigą pradėjo klie­ dėti apie normalias lietuviškas bulves). Nepatyrėme ir baisių aklimatizacijos kančių, gal tik iš pradžių šiek tiek vargino didžiu­ lis laiko skirtumas.

Gera festivalio organizacija ir ne per karštas oras (karščiausia Meksikoje būna pavasarį) leido geriau rengtis koncertams. Jų bu­ vo net dešimt.

Koncertavome ne tik Puebloje, bet ir atokiau esančiuose mažes­ niuose miesteliuose. Čia klausyto­ jai sutikdavo ypač šiltai. Stebino salėse iškabinti lietuviški užrašai „Sveiki atvykę“. Ir po klasikinių,

Meksikos universiteto studentų nacionalinių šokių grupė surengė pasirodymų Lietuvos merginoms

ir po lietuviškų, ir po užsienio kompozitorių kūrinių netildavo aplodismentai, po koncertų pub­ lika atsistojusi sukeldavo ovacijas, prašydavo autografų, norėdavo kartu nusifotografuoti. Su „žvaigž­ džių“ statusu apsipratome gana greitai - įdomu ir linksma būdavo stebėti apsalusius iš laimės „nau­ jai iškeptus“ lietuviškos muzikos „gerbėjus“. Ypač maloniai nuste­ bino kalnuose įsikūrusio Teziutlano miestelio gyventojai: į koncer­ tą vėlavome valandą, tačiau mus pasitiko pilnutėlė salė kantriai lau­ kiančių klausytojų. Įspūdingiausi buvo finaliniai festivalio koncertai. Pueblos ir Meksiko koncertų salės griaudė­ jo nuo jungtinio dalyvių choro atliekamų ištraukų iš G. Verdžio operos „Aida“, G. Bize operos „Karmen“ ir G. F. Hendelio „Halelluja“. Populiarias meksi­ kiečių dainas „Cancion Mixteca“ ir „Cielito lindo“, mojuodama įvairiaspalvėmis chorų šalių vė­ liavėlėmis, kartu dainavo visa sa­ lė.

Bene įdomiausias koncertas, kurio metu įrašyta ir festivalio kompaktinė plokštelė, buvo, kai chorai vieni kitiems dainavo koor­ dinatorių iš chorų repertuaro at­ rinktus kūrinius. „Virgo“ merginos ovacijų susilaukė vos užlipusios ant scenos ir net nespėjusios pra­ verti burnų - ypač karštai jas pa­ laikė kitų chorų vaikinai.

Dėmesio lietuvaitėms netrūk­ davo ir gatvėse - čia nuolat lydė­ davo iki ausų išsišiepusių meksi­ kiečių žvilgsniai ir iš visų pusių skambančios angliškos frazės: „I miss you, baby...“.

„ Virgo “ šėlo vakarėlyje su kitų šalių choristais

Apskritai gyvenimas Meksiko­ je bemaž nesiskiria nuo matomo serialuose: pasirišusios prijuostes sukiojasi „mamos Čiolės“, vaikai pardavinėja loterijos bilietus, gat­ vėse groja muzikantai. Teko su­ tikti ir tipišką serialo standartus atitinkantį gražuolį - kito choro gidą, jau pačią pirmą dieną gavusį „jaunikio“ pravardę.

Nors ir vargingai gyvenantys, meksikiečiai iš tiesų labai draugiš­ ki, paslaugūs ir malonūs žmonės.

Daug šypsosi ir visada sutinka pa­ dėti. Kita vertus, nuolatiniai vėla­ vimai, nevykdomi pažadai, išsisu­ kinėjimai ir beviltiškas melavimas ne vieną padorų užsienietį greitai gali išvesti iš kantrybės. Šauniajam mūsų koordinato­ riui Migeliui irgi netrūko meksikietiško charakterio bruožų, bet nuolatinis rūpestis (perspėjimai, kad nevaikščiotume gatvėmis vie­ nos, chorisčių skaičiavimas prieš koncertus) tiesiog vertė tikėti jo nuoširdumu. Tiesa, po kelių ne­ sėkmingų bandymų suorganizuo­ ti ekskursiją (pvz., porą valandų laukėme autobuso, o vėliau pa­ aiškėjo, kad jokio autobuso ne­ bus ir iš viso neturėjo būti), pa­ čios ėmėmės iniciatyvos. Įspūdingiausią dieną praleido­ me netoli Meksiko esančiame Te- . otihuakane - piramidžių mieste.

Choristės ne tik aikčiojo nuo pri­ trenkiančių erdvių ir kosminių dydžių - pavargusios nuo nuolat gatvėse skambančių „chikita bonita“, piramidžių papėdėje galė­ jo džiaugtis „normalių ir civili­ zuotų žmonių“ - turistų - drau­ gijaPaskutinės dienos, praleistos sostinėje Meksike - didžiausią gy­ ventojų skaičių turinčiame pasau­ lio mieste - sukėlė dar daugiau prieštaringų jausmų. Tirštas smo­ gas, beprotiškas triukšmas, žmonių maišalynė gatvėse, nuolatinė įtam­ pa skatino daugiau neigiamas, o ne teigiamas emocijas. Po Meksi­ ko - didžiulio ištiso turgaus Frankfurtas atrodė kaip gimti na­ mai.

Ko gera, ne vienai choristei Meksiką dar ilgai primins mar­ gaspalvė sarapė (tradicinis mek­ sikiečių apsiaustas) ir čili pipi­ rais gardinti saldainiai. Bent jau iki kitos, dar įspūdingesnės ke­ lionės.

Nuotr. iš asm. albumo

Univcrsitas Vilnensis

2002 m. rugsėjis

13

Po vasaros VU dainų ir šokių ansamblis kupinas įspūdžių Vasara - smagiausių Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio išvykų metas. Atos­ togaujantys susibėga iš visų Lietuvos kampelių, dirbantys trumpam pamiršta profesinius rūpesčius ir - pirmyn. Kartu praleista daug gražių atostogų akimirkų. Todėl nebaisus ir tradicinis „poatostoginis" bičiulių klausimynas: „Kur buvai f Ką matei?..." Galima sakyti, apsiginklavome įspūdžiais...

Giedrė Č1UŽAITĖ Vos spėję atsipūsti po sesijos lėkėme į Šiaulius, respublikinę ansamblių šventę. Dvi dienas trukusias repeticijas liepos 6 die­ ną vainikavo koncertas parko estradoje. Kolektyvai iš visos Lietuvos atliko daugiausia tuos kūrinius, kurie kitą vasarą skam­ bės Vilniuje, Pasaulio lietuvių dainų šventėje.

Daugumos ansamblių nariai raukydamiesi krapštė pinigines - už maistą, kelionę reikėjo su­ simokėti, miegojo ant grindų mokyklose. Mūsų gi laukė Uni­ versiteto autobusas, užsakyti val­ giai, ilsėjomės tvarkingame ben­ drabutyje - džiaugėmės ir dėko­ jome savo Alma Mater.

Už poros dienų patraukėme j Vokietiją, Ribnitz Damgarteno miestelyje vykusį tarptautinį liaudiškų šokių festivalį. Netoli jūros įsikūrusio miestuko aikštė­ je nacionalinį meną ir tempera­ mentą demonstravo atlikėjai Is­ panijos, Rusijos - baškirai ir bu­ riatai, Makedonijos, Lenkijos, Čekijos, Bulgarijos. Baškirų ir čekų grupės - didelės, atlikėjai profesionalūs. Nesistebėjome, kad jie pelnė geriausių ansam­ blių titulus ir daugiausia žiūrovų ovacijų. Juvelyriškai tikslūs jude­ siai, įspūdinga apranga... Visi kiti kolektyvai - tokių kaip mes ne­ rimstančių studentų ar gerai pra­ leisti laiko su šeimomis atvyku­ sių įvairaus amžiaus šokio mėgė­ jų - dalijosi 3 vietą.

VU ansamblį festivalio daly­ viai atpažindavo iš labiausiai dūmijančio autobuso. Ir dar dėl to, kad saujelė mūsų atlikėjų akty­ viai dalyvavo „pokoncertinėje“ veikloje. Kai vieną popietę ant krantinės su kolegomis iš įvairių šalių vieni kitus mokėme smagių šokių ir žaidimų, net pro šalį va­ žiavę santūrieji vokiečiai susto­ jo atidžiau pasižiūrėti. Reginys ir jausmas iš tiesų nepakartojamas: kalbų, odos spalvų ir įvairaus siaurumo akių maišalynė, o visi vieningai trypia, dainuoja, groja.

Kas vakarą poilsio bazėje py­ nėsi įvairios kalbos, melodijos ir rezgėsi simpatijos. Kai vakarojo­ me su baškirais, po kiekvienos draugiškai atliktos rusiškos dai­ nos šie kėlė tostus „už mus, bro­

Po koncerto Vokietijoje lius slavus“ ir net nesidavė įtiki­ nami, kad mes - baltai. Prieš iš­ važiuodami paryčiais broliškai ištepliojo mus dantų pasta ir ne­ leido sakyti „viso gero“. Geriau - „iki pasimatymo“. Tinka. Sma­ gu būtų su naujaisiais pažįsta­ mais dar padainuoti - kitoje ša­ lyje ar kitame festivalyje...

Tačiau Lietuvoje jau laukia ki­ ti koncertai. Liepos pabaigoje Dzūkijos miestelio Krosnos 400 metų jubiliejus. Mūsų šokėjos, apsirengusios Barboros Radvi­

laitės laikų suknelėmis, iškilmin­ gai nešė miestelio herbą ir vėlia­ vą, o kaimo vyrai negalėjo ati­ traukti nuo jų akių. Paskui mie­ lai kartu trypė polkas ir vaišino naminiu alumi. Gyrėsi, kad „stu­ dentukai“ šventę padarė išskir­ tinę, geresnę nei aplinkinių kai­ mų.

Priešpaskutinę rugpjūčio sa­ vaitę rinkomės Trakų rajone.

Sena tradicija - stovyklauti prie Skaisčio ežero. Repeticijos leidžiantis saulei ir romantiškai čirpiant žiogams neprailgsta.

Maudytis, minti vandens dvira­ čius, žaisti tinklinį dar smagiau. Žiūrėk, vilos šeimininkė dar pa­ siūlo cepelinų ar nurūksti į Tra­ kus kibinu. Ką jau kalbėti apie ilgus vakarojimus - su alumi, dešrelėmis, dainomis, šokiais.

Dar verta paminėti keletą draugiškų gimtadienio vakarė­ lių, kolektyvinių sveikinimų šei­ mas kuriantiems ansamblio na­ riams, ir prieš akis - visa ansam­ blio vasara. Gera ji tikriausiai būtų ir be ansamblio, bet su juo - keturis kartus smagesnė.

Nuiotr. iš asm. albumo

■v

STUDENTE! Jeigu mėgsti muziką, t

keliones, gerą kom­

paniją, tai paskubėk -

„JAUNIMĖLIS“, pripažinta

„Oktavos“ laurai Čekijoje Birželis - vasaros pradžia, o vasara - kelionių metas. Vos iš­ laikius paskutinius sesijos egza­ minus VU pučiamųjų orkestro „Oktava“ muzikantai (vad.

A. Kučinskas) ir choreografinės

grupės šokėjos (vad. T.Gritėnienė) suskubo krautis lagaminų ir ištaigingu dviaukščiu autobusu išvyko į Čekiją. Gražių kalnų apsuptame Dečino mieste vyko pučiamųjų orkestrų festivalis-

profesionaliai

grojanti ir scenografiškiausia liaudiškos

muzikos kapela, kviečia naujus narius, mokančius groti, šokti, dainuoti.

Mus rasi Saulėtekio ai. 9 (Jungiamieji rūmai, tarp Teisės ir Ekonomikos fakultetų) antradieniais ir ketvirtadieniais 19 vai.

Choreografinės grupės šokėjų ir pučiamųjų orkestro „ Oktava “ eisena Dečino miesto gatvėmis

konkursas. Pučiamųjų orkestrų festivaliai Europoje yra labai populiarūs. Ir į šių metų festi­ valį atvyko net 27 orkestrai.

A. Kučinsko vadovaujamas or­ kestras išsiskyrė profesionalu­ mu ir repertuaro sudėtingumu bei originalumu. Reikli ir gar­ binga komisija lietuvių orkest­ rą pripažino geriausiu. Energin­ gam ir visada jaunatviškam mū­ sų orkestro vadovui atiteko ir ge­ riausio dirigento nominacija. Tris dienas trukusi šventė - tai ne tik daug čekiško alaus, bet ir eity­ nės miesto gatvėmis, koncertai miesto aikštėse ir diskotekos va­ karais. Studentai parsivežė ne tik aukščiausius apdovanojimus, bet ir puikių įspūdžių. Linkime ko­ lektyvui kūrybinės sėkmės ir ki­ tuose festivaliuose.

V

“Muzikos valanda Sv. Jonų bažnyčioje” Rugsėjo 22 d., sekmadienį, 18 vai. ir Rugsėjo 28 d., šeštadienį, 18 vai. koncertuoja Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai Bilietai parduodami prieš koncertą Bilietų kaina 3-5 Lt

14

Universitas Vilncnsis & SSC

2002 m. rugsėjis

mens fervida in corpore lacestoso

2002 m. rugsėjis Nr. 15

P O RTA S „UNIVERSITAS VILNENSIS“ PRIEDAS Mieli pirmakursiai, Tradiciškai sveikinu jus, tapusius nau­ jais mūsų bendrijos nariais ir įsilieju­ sius į įvairialypį Universiteto gyvenimą.

Sveikatos ir sporto centro kolekty­ vo vardu linkiu ne tik siekti žinių, tapti aukštos kvalifikacijos specialistais, bet ir gauti sveikos gyvensenos žinių bei įgūdžių, būti aktyviais, rūpintis savo kū­ no kultūra, Universiteto sporto pres­ tižu.

Studentų fiziniu lavinimu, aktyviu kūno poilsiu mūsų Universitete buvo domimasi nuo pat jo įsteigimo datos.

Matyt, tam įtakos turėjo ne tik mūsų krašte susiklosčiusios tradicijos, bet ir tai, kad šmogus per visą savo egzisten­ ciją privalėjo skirti daug dėmesio kū­ no vystymui. Kūno fiziniai pratimai, pasireiškią sportu ir žaidimais, buvo ir sveiko žmogaus džiaugsmo išraiška.

Kūno kultūra yra svarbi kultūros sritis. Padėdama žmogui egzistuoti, ji kartu padeda geriau įgyvendinti jo pa­ šaukimą. Žmogus, norintis veikti, kur­ ti materialines ir dvasines vertybes, vi­ siškai realizuoti savo gebėjimus, turisusiformuoti brandžią kūno kultūrą. Dėl to žmogui, suvokiančiam kūno kultū­ ros svarbą, jos formavimas yra reikš­ mingas.

Kūno kultūra aprėpia įvairius as­ menybės funkcionavimo lygmenis nuo fizinio iki dvasinio. Todėl ji visada buvo ir yra būtinas asmenybės, taip pat ir visuomenės bei kultūros integraci­ jos veiksnys. Žmogus, išsiugdęs bran­ džią kūno kultūrą, tampa vertingesnis ne tik sau, bet ir kitiems.

Asmens kūno kultūra yra jo paties tvarinys. Ji gimsta iš vidinės kultūros kaip suvoktas būtinumas. Jai įsitvirtin­ ti kaip vertybei asmenybės struktūro­ je geriausiai gali padėti fizinis ugdymas.

Tačiau šmogui, atsidūrusiam amžių sandūroje, nėra lengva susivokti, susio­ rientuoti nuolat besikeičiančioje egzis­ tencinėje aplinkoje. Jis turi išsiaiškin­ ti, kaip tokiomis aplinkybėmis jam pa­ siseks įvykdyti žmogiškąjį pašaukimą išplėtoti fizines, psichines, dvasines ga­ lias, gebėjimus savo žmogiškajai pri­ gimčiai ir išoriniam pasauliui pertvar­ kyti.

Tampa aišku, kad būtina fizinio ug­ dymo sąlyga - orientacija ne į momen­ tinį, pragmatinį fizinės sklaidos mode­ lį. Didžiausią dėmesį reikėtų skirti kū­ no kultūrai kaip vertybei studento as­ menybės struktūroje įtvirtinti, kur ji nuolat atsinaujindama, prisitaikydama prie besikeičiančių egzistencijos sąly­ gų tarnautų žmogui visą gyvenimą.

Deja, savarankiškų kūno kultūros pratybų forma - fizinės saviugdos pa­ grindas - dar nėra paplitusi tarp mūsų studentų. Saviugda, apibūdinama kaip aukščiausias savarankiškumo lygmuo, esti ir vienas pagrindinių ugdymo tiks­ lų Universitete, bet dėl daugelio prie­ žasčių dabar dar nevisiškai realizuoja­ mas. Mūsų nuomone, siekiant, kad ne tik lavėtų studento fizinės galios, bet kad jis būtų skatinamas savarankiškai mankštintis, kad kurtų save, formuotų sveiką asmenybę, savarankiškos kūno kultūros pratybos, kuriose savarankiš­ kumą iš dalies riboja ugdytojo vado­ vavimas, pamažu pereinantis į konsul­ tavimą, yra tarpinė, bet būtina grandis kelyje į fizinę saviugdą.

TUrint omenyje, kad kūno kultūra ir studentų sportas yra vienas iš svei­ katos ir darbingumo šaltinių, nuo šių mokslo metų, atsižvelgiant į studentų požiūrį į kūno kultūrą ir sportą, Sena­ tas įvertinęs realias galimybes ir resur­ sus patvirtino optimaliausią kūno kul­ tūros ir sporto modelį Universitete: 1) reglamentuotos vieno semest­ ro 32 vai. apimties sveikos gyvensenos, kūno kultūros paskaitos ir pratybos I kurse;

2) sporti­ nio meistrišku­ mo grupių dar­ bas pateikiant fakultetams di­ delio meistriš­ kumo sportą kaip laisvai pasi­ rinkamą daly­ ką; už jį skiriami du kreditai per semestrą; 3 ) savarankiškų įvairių sporto ša­ kų treniruočių organizacija konsultuo­ jant ir užtikrinant priežiūrą to pagei­ daujantiems studentams.

Studentai mokomi vertinti ir sau­ goti sveikatą, aiškinama fizinio aktyvu­ mo, grūdinimosi svarba, sveikos mity­ bos, sveikos ir saugios aplinkos povei­ kis sveikatai. Daug vietos numatysime ne tik savistabos metodikų įsisavini­ mui, bet kalbėsime ir apie pragaištin­ gus savigriovos reiškinius, stresą kaip nuolatinius damos trikdytojus ir būdus nuo jų apsisaugoti kūno kultūros ir sporto priemonėmis.

Bus stengiamasi sukurti laisvės, gy­ venimo džiaugsmo, pilnavertiškumo, pasitenkinimo ir jėgų įgijimo erdvę, kurioje galėtų išsilaisvinti ir studento dvasia. Žinių formos kiek galima daugiau atitiks studentų poreikį, didins fizinės veiklos motyvaciją, plėtos saviugdą.

Todėl ir fizinio ugdymo tikslas per­ žengia tradicinį požiūrį apie dalykinių žtaių suteikimo svarbą: mokant, kaip as­ menybei tobulėjant nesiekiama kokio nors statiško galutinio rezultato, moky­ mas imtas orientuoti ne tiek į rezultatą, kiek į patį procesą. Šiandieninis studen­ to fizinio pajėgumo (fizinio išsivystymo, parengtumo, organizmo funkcijų rezer­ vo, vertybinių nuostatų) lygis yra tik pa­ matas jo tolimesniam fizinių, (ypačpro­ fesinių) gebėjimų realizavimui Todėl vi­ sų pirma stengiamasi pateikti konkre­ čių žinių, ir tik po to jas įtvirtinti studen­ tui prasminga praktine veikla.

Gilias tradicijas turi ir Universi­ teto sportas. 14 mūsų atletų yra olim­ pinių žaidynių dalyviai, keturi jų ta­ po olimpiniais čempionais, paskuti­ nė iš jų buvo teisininkė Daina Gudzinevičiūtė, iš Sidnėjaus parvežusi auksą.

Vis geresnius rezultatus iškovoja mūsų sportininkai šalies aukštųjų mo­ kyklų čempionatuose. Startuodami 17je sporto šakų mūsų atstovai praėju­ siais mokslo metais nugalėjo net pen­ kiose sporto disciplinose, trijose buvo­ me antri ir trijose - treti. Kiti rezulta­ tai šiek tiek kuklesni.

Didelio studentų ir darbuotojų dė­ mesio sulaukia Rektoriaus taurės olimpinių vilčių tarpfakultetinės var­ žybos, kurios vyksta 11 sporto šakų.

Tai pats masiškiausias renginys Uni­ versitete.

Nemažai nuveikta, kad kūno kul­ tūra ir sportas taptų pomėgiu ir reik­ me. Universitete visais laikais buvo siekiama, kad kūno kultūra ir spor­ tas taptų populiariais ir neatskiriama mūsų tautos kultūros dalimi, skatin­ tų kurti teisingą visuomenę. Civiliza­ cija apie asmenybę kalba tik tada, kai ji atsiskleidžia visomis savo vertybė­ mis.

Kviečiu visus aktyviai dalyvauti jū­ sų mėgstamų sporto šakų treniruo­ tėse, siekti meistriškumo, aktyviai da­ lyvauti tarpfakultetiniuose rengi­ niuose ir padėti toliau tęsti puikias Universiteto sporto ir žygeivijos tra­ dicijas.

Mieli kolegos, tebūnie naujieji aka­ deminiai metai visiems mums laimin­ gi, vaisingi, kūrybingi, taip pat kupini naujų pergalių sporte!

Prof. Iiabil. dr. Jonas JANKAUSKAS

Sveikatos ir sporto centm direktorius

RENGIA VU SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAS

C

Kronika

J Nevisi atostogauja

Sportinės aerobikos naujienos Gegužės 11-12 dieno­ mis Prancūzijoje, Liono mieste, vyko septintasis atviras čempionatas, ku­ riame dalyvavo ne tik Europos, bet ir kitų že­ mynų sportininkai. VU rektoriaus dėka jėgas šiame čempionate galė­ jo išbandyti ir mūsų Uni­ versiteto Teisės fakulte­ to trečio kurso studentė, Lietuvos rinktinės narė Giedrė Norviliūtė. Ben­ dromis trenerės Teresės Gritėnėnės ir sportinin­ kės pastangomis pasiek­ ta gana neblogų rezulta­ tų - tarp 44 sportininkų užimta 26 vieta.

Nuotr. iš asm. albumo

Rimantas CIJŪNĖLIS, SSC treneris

Giedrė Norviliūtė atvirame Prancūzijos čempionate

ŪERATION FRA* GYMNASTK Lis

U Ciua ocs

Prancūzijos sportinės aerobikos čem­ pionatas visiems dalyviams buvo tarsi ge­ neralinė repeticija prieš liepos 29-31 die­ nomis Klaipėdoje vykusį Pasaulio čem­ pionatą. Į Lietuvoje surengtą Pasaulio sportinės aerobikos čempionatą susirin­ ko beveik 400 sportininkų iš 39 pasaulio šalių. Po trijų varžybų dienų išaiškėjo še­ šetų, trejetų, mišrių porų, moterų bei vy­ rų vienetų pasaulio čempionai. Lietu­ viams tarp prizininkų patekti nepavyko.

Geriausiai pasirodė šešetų rungties Lie­ tuvos pirmoji komanda, užėmusi devin­ tąją vietą. Lietuvos rinktinė bendroje įskaitoje buvo aštunta.

Nuotr. iš asm. albumo

U Uiel

M

Rugpjūčio 27 d. Lentvaryje įvyko Lietuvos suaugusiųjų svarsčių kilnojimo čempionatas.

Pirmą kartą jame dalyvavo ir mūsų Universiteto sportininkai.

Tai gerai mums visiems žinomi MIF III kurso studentas D. Lučiūnas, MF VI kurso studentas A. Tamošiūnas ir jau gavęs ma­ gistro diplomą MIF absolventas R. Dzeventkauskas.

Startas buvo sėkmingas. Indi­ vidualioje įskaitoje D. Lučiūnas ir R. Dzeventkauskas iškovojo sidabro medalius, o A. Tamošiū­ nui atiteko ketvirta vieta. Taip pat garbingai nuskambėjo VU svarsčių kilnotojų vardai komandinėje įskaitoje. Keliant dvipūdį laikuį sudėjus visų trijų anksčiau minėtų sportininkų rezultatus, jiems atiteko garbinga trečia ko­ mandinė vieta.

Lietuvos rinktinė Pasaulio sportinės aerobikos čempionate.

Giedrė Norviliūtė - ketvirta iš dešinės

VU rinktinių treniruočių laikas L Vyrų krepšinis

L II

19.00 vai.

Saulėtekio ai. 2

2. Moterų krepšinis

II, UI V

17.30 vai.

17.00 vai.

Saulėtekio ai. 2 Saulėtekio ai. 2

3. Futbolas

I III IV V

18.30-20.00 vai.

17.30-19.00 vai.

19.00-20.30 vai.

17.00-18.30 vai.

4. Plaukimas

I, III II, iv

18.00-19.30 vai.

18.00-19.30 vai.

Lazdynų baseinas Sporto salė Čiurlionio g. 21/27

5. Sportinė aerobika

I II IV

17.30-19.00 vai.

16.00-20.00 vai.

16.00-20.00 vai.

Saulėtekio ai. 2 Saulėtekio ai. 2 Saulėtekio ai. 2

6. Slidinėjimas

I

16.00-18.00 vai.

7. Orientavimosi sportas

I IV

18.00-21.00 vai.

18.00-20.00 vai.

Saulėtekio ai. 2 Čiurlionio g. 21/27 Čiurlionio g. 21/27

8. Žygeivių sportas 9. Lengvoji atletika

II IV I-IV

18.30-20.00 vai.

17.30-19.00 vai.

18.00-20.00 vai.

Saulėtekio ai. 26 Saulėtekio ai. 26 Čiurlionio g. 21/27

10. Sunkumų kilnojimas

II-V

18.00-20.00 vai.

Čiurlionio g. 21/27

11. Sunkioji atletika.

Kreiptis į trenerį R. Kniukštą

I

10.00-12.00 vai.

Saulėtekio ai. 26

12. Stalo lauko tenisas.

Kreiptis į trenerę Dž. Liepinaiticnę

III

12.00-14.00 vai.

Čiurlionio g. 21/27

2002 m. rugsėjis

2002 08 06 Vakar Ošė apie 19 vai. susėdome j „busiką“ ir planavome nakl į apie 3-4 vai. atvykti j Darant Kurgan. „Goriačije kirgizkije parni“ iš Ošo mus šiaip taip išvežė po 21 vai.

Važiavome 35 žmonės 18 vietų autobusiu­ ke. Kadangi lauke buvo labai karšta, vieti­ niai uždarė visus langus. Išėjo a la vietinės gamybos pirtis. Važiavome apie 9 valandas.

Be viso to man dar, ko gero, nuo vakarykš­ čių šašlykų pasidarė labai nekaip. Galų gale su tuo pačiu (reikia pažymėt i - labai galin­ gu) „busiku“ pakilome dar ir į kalnus. Altyn Darijos slėniu. Skrandis griežtai pareikala­ vo vemti. Bet nebuvo ko. Vietiniai atnešė airano (vietinio kefyro - red. past.), bet išaiš­ kėjo, kad jis visiškai nevimdo.

Pasukom upeliu į dešinę link Osypnoj ir Žalgirio perėji). Kadangi buvom nemiego­ ję, nulūžom po 2 vai. (t. y. apie 15 vai.).

Sigį išbėrė nuo saulės arba nuo barsukėlių. O Saras suplėšė savo ir Laimio palapinę (praktiškai padalijo į dvi lygias dalis). Dabar abu siuva, o man liepė rašyt i dienoraštį.

Romas

200208 07 Kėlėmės vėlai (8 vai ), budintieji Šaras+Romas truputį anksčiau. Kadangi va­ kare tingėjau lįsti j palapinę, tai ir aš ilgai nebesivarčiau. Žinote, koks geriausias vaistas nuo nemigos? Ogi atsigulus „miegase“ ant nugaros žvaigždes skaičiuoti. 3400 m aukšty­ je jos labai ryškios.

10 vai. išropojome slėniu aukštyn, pasi­ krovę j kupras po 20 kg. Liko stovyklavietė ir Vytenis už sargą. Ėjome ilgai ir gan sun­ kiai. Sigiui sutriko virškinimas (matyt, irgi nuo barsukėlių). Buvo prigirdytas tablečių ir ropojo su visais. Per 4 valandas užlipome iki 4200 m, kur iškritome. Kai atsipeikėjo­ me, papietavome, paslėpėme krovinį ir leng­ vu balerinos žingsneliu nudūmėme žemyn.

Pakeliui sutikome dvi karves ir tris čabanus, gabaliuką ėjome kartu.

Didžiausia atrakcija buvo upelis. Kai ėjo­ me j viršų, per jį persikelti problemų nebu­ vo. Kai leidomės, jis buvo pavirtęs kunku­ liuojančia kakavos spalvos upe. Šiaip ne t aip persikėlėme. Plačiausia atšaka buvo apie 2 m pločio. Pirmas peršoko Saras ir po to gau­ dė likusius - kuprines ir žygeivius. Audra nu­ sprūdusi prisėmė batą, o Neringos nuplautą lazdą pavyko sužvejoti. Mano fotoaparatas, kurį kuprinėje permečiau ant akmenų, te­ beveikia. Taigi nuostolių nebuvo, visi sėkmin­ gai sugrįžome į stovyklą (apie 18.30 vai.), kur mūsų jau laukė dienos žmogus Vytenis su puodu karštos arbatos.

Laimis

15

Universitas Vilncnsis & SSC

Iš kelionės dienoraščio nį. Buvom pakilę ne daugiau Jei pat ikrintume grupės in­ 4200 m, o jau artėjo pietūs telektą, turbūt jis būtų artimas (planavom per dieną užlipti iki tų. kurių veidai nesubjauroti 5000 m). proto. Prieš dvi minutes Lai­ 2002 08 06-2002 08 21 Konstitucijos slėnis buvo mio pasakyto aukščio niekas raudonas kaip Vytenio nosis. nepamena...

Grupė: Net upeliaibuvo raudoni. Gė­ Diena dar nesibaigia, vaka­ Šarūnas Zigmantas - vadas, rėme raudoną vandenį. Per ras turėtų būt i gražus. Vakarie­ Laimis Jašinskas - pavaduotojas ir fotografas, pietus pritrūko dešros! nė irgi dar bus, ir žvaigždėtas Po pietų davėm gerai „gadangus virš galvos. Laimiui Audra Komkaitė - maištininkė, zo“ į viršų ir še tau kad nori daugiausiai, o visiems kitiems Algimantas Kuras - remontininkas (santechnikas), mes 5 km aukštyje. Tik Laimis palapinės kupolas... sako, kad žemiau. Temsta.

Neringa Norvaišaitė - gydytoja, Negirk dienos be vakaro...

Sninga.

Pataisos: debesys Laimį įvijo j Sigitas Sakalinskas - finansininkas, Budim mes su Šaru. Šalta palapinę - Šaras vėl ne vienas.

Vytenis Umbrasas - metraštininkas, ir tamsu. Antras geras kom­ O žvaigždės dar neskuba rody­ binuotas siurprizas - „Starka“ tis. O gal mes nelinkę vėl į jas Romas Apulskis - operatorius ir su medum (pirmas buvo Aud­ žiūrėti. Rytoj tas Maironis! moralinis gydytojos palaikytojas. Šiandien, beje, jau pakvipo ros įsidėti ikrai) Ačiū Linai.

Vanduo užšalo. Iš ryto ir ryšiais, susirišę ėjome kokius užteks gal tik arbatai. Rytoj 200metn). džiau atrodytų... štunnuosim Konstitucijos perėją -apie.5500 Labanakt! Audra Leidžiamės... Ledynas, sniegas, akmeny­ m. nas... Leidžiamės... Šlaitas, upės vaga, vėl šlai­ Geras Šaras budintiesiems leido keltis 2002 0811 tas... Saulė pakrypo vakarop... Leidžiamės to­ pusę septynių. Gal todėl, kad pats budi.

Sekmadienis, taip sakant, poilsio diena. liau... Valio, žolytė! Reiktų įsirengti stovyk­ Romas Tai yra šventė, o kadangi perėja ir yra šventė lą, bet vadas nutaria eiti dar šiek liek į priekį (kai į ją užlipi), tai mes sėkmingai švenčiam (bus geresnė vieta). Einam dar pusvalandį.

2002 0815 ant Maironio perėjos. Tiesa, vaišės nedide­ Sninga. Šikna. Pusryčiaujame ir niekur Taip, vieta tikrai geresnė, tik-vandens nėra. lės - Peliuko siurprizas.

Sutemus akmenų nuobirynais braunamės j neinam, nes nesimato kur. Apie 10 vai.

Nusileidimas nebuvo toks jau paprastas, priešingą pusę (tolyn nuo Konstitucijos) mū­ švysteli saulutė, mes staiga pakuojamės ir kaip buvo aprašyme. Atrodo, kad mes įvei­ sų jau žinomo upelio link. išeinam aukštyn. Morena, sniegas, ledas, kėme sudėtingesnę perėją Maironis 3. nors, Atėjome (mintyse keikiausi). Patamsyje dedamės nages. Prie upelio sustojam pa­ kaip sako vietiniai. „Tilt vezde Maironis“. statomės namelius. Verdame vakarienę. pietauti. Po pietį) vėl pamažėle ropojame Leistis turėjome 4 virvėmis. Laimis su Kuru Kuras šypsodamasis ištraukia Audriaus aukštyn. Susirišame. Apie 18 vai. pasiekianuiminėjo virves, o visi kiti dar nusileidome meperėją. Čia Šaras įkrenta j plyšį. Ištrau­ siurprizą. Alus!!! Palinkėję Audriui ilgiau­ gerokai žemiau ir galvojome daryti pietus. kę Šarą einam truputį už perėjos nakvy­ sių metų greitai sutvarkome alų su užkan­ Neaišku, kaip ten būtume papietavę, jei Ša­ da - aštrieji pipirai, kad šiknos nerūdytų. nės ieškoti. 5540 m aukštis. Smegenys (ir ras nebūti) pastebėjęs tyliai sniego šlaitu at­ __________ Sigis kit i organa i) veikia šia ip sau. bildančio čemodano - spintutės (akmenų Laimis luito - red. past.). Spėjome atšokti į šalis, o 2002 0813 pataikė kaip tik ten. kur sėdėjome, dar Aud­ Po Skipariaus visi buvo nusiteikę gerai 2002 0816 ros kuprinę trinktelėjo. Viso šito „įkvėpti“ išsimiegoti. Pirmieji iš palapinių paradėjolįsti Nakvojome vos vos žemiau perėjos ant greitai nusileidome į saugesnę vietą, kur val­ po 9 vai., kai saulė apšvietė slėnį, ir palapinė­ sniegyno. Išsikasėm terasą palapinėms, gėme pietus su „limonadu“. Oras tniput j apse tiesiog buvo nebeįmanoma būti. virtuvę, tualetą, žodžiu, tikri namai. Tik va gedo - pradėjo lyti ir šlapiai snigti. Vėl lei­ Atsikėlusieji iš karto puolė maudytis ir oro temperatūra tai nelabai maloni, o ry­ domės akmenynais iki morenos išplokštėji-

Pamyras 2002

2002 08 08 Šiandienos dienotvarkė jau buvo visiškai aiški vakar. Ryte keliamės anksti, tuo pačiu keliu kaip vakar kylame j viršų, ten papie­ taujame. įsikurtame stovyklą ir keliese eina kabinti virvių. Na. kaip buvo numatyta, taip viskas ir vyko. Sėkmingai užsikabarojome j viršų. Gal tik Šarui truputį trukdė vakarykš­ čiai žirniai, bet galt) gale viskas baigėsi gerai.

Neringa 2002 08 09 Gera diena: gerai prasidėjo, gerai ir bai­ gėsi. Šįryt aš budėjau (su Audra, žinoma).

Ką mes be jos darytume? Vienintelė ir ne­ pakartojama žygio maisto direktorė, minist­ rė. o gal ir prezidentė. Žodžiu, bulvių košėsriuba buvo fantastiška.

Taigi šiandien mūši) pirmoji perėja -Žal­ giris 2B. 4800m. Lengva nebuvo. Kilome su visu svoriu, buvo pakabintos 8 virvės. Vyte­ nis su Šaru lengva forma nusilakstė, nes jie tas virves ii' sukabino.

Dar turėčiau paminėti, kad tas nevykė­ lis Šarūnas norėjo ant mūsų nuleisti sniego laviną. Ir kas keisčiausia, jam beveik pavy­ ko. Nedidelė sniego lavina pračiuožė per 1.52 m nuo visiškai nekaltų ir visai to nesitikinčių šauniųjų mūsų grupės žmogeliukų. Vėliau šio proceso kalt ininkas labai susigėdo ir siūlė visiems už tai jam duoti į snukį. Į snukį mes jam nedavėm - jis dar mums bus reika­ lingas ateityje.

Pogrindyje sklando gandai, kad mes jau nebe Kirgizijoje. Kaip yra iš tikrųjų, aš neži­ nau... Žinau, kad esam keturių su puse km aukštyje ir kad neužilgo valgysime grikių ko­ šę. Todėl sakau visiems viso gero. Juk sakiau, kad diena buvo gera?

Kuras

2002 08 10 Benzino kvapas stiprėja. Balsai už pala­ pinės ir upelio link lekiantis Kuras su puodu - tikrai ne vandens arbatai. Kažkas vyksta.

Lendu iš palapinės - jokių „vaizdų“. Net ir labai skani makaronų košė stringa po trečio šaukšto - išdrįstu paklausti Šarūno - ar pri­ musas užsidegė? Pompa, bet tai tas pats vieno primuso nebus. Ryto moralas: „Su pri­ musais labai atsargiai“.

Po kojomis akmenys - dideli, maži ir dar visai mažiukai, kažkodėl ta materija vadina­ ma morena. Didelis gūbrys, mažesnis, take­ lis perjuos veda mus prie Maironio. Dabar jau to tikrojo - lietuvių dainiaus, turbūt nie­ kad gyvenime neįtarusio, kad jo vardas bus minimas ne tik „Lietuvą brangią“ dainuo­ jant, bet ir vartant Pamyro žemėlapį. Jau ge­ ras pusdienis jis mums neduoda ramybės.

lito, kurpasistatėme palapines. Oras vėl pa­ sitaisė. Švietė besileidžianti saulė.

Na, kas čia dar? Nuo Maironio gerai ma­ tėsi Skiparius, kita musų perėja.

Vytenis 2002 08 12 Rylas...

Laimio balsas, keliantis iš palapinės Vy­ tenį budėti. Kaip gerai, nors trumpam pala­ pinėje yra daugiau vietos. Ryt iiiė manų ko­ šė... šį kartą buvo suvalgyta visa. Po to mėgavomės japoniška žalia arbata (Peliuko siurprizas). Arbatos pakelyje taip pat rado­ me palinkėjimą: „Ali Au, Miau Kiau, Ski­ parius Au Au“.

Po skanių pusryčių - perėjos link. Sėk­ mingai įveikėme ledokritį, užlipome ant sniego (ledo) aikštelės. Gerai, pats pavojin­ giausias etapas įveiktas.

Pietūs...

Piktas, laukinis urzgimas dantimis plė­ šant dešrą ir lašinius. Trumpam pasijauti lai­ mingas.

Toliau ilgas kelias su nešuliais j perėją. „Au Au, Miau Kiau, Skiparius Au Au“ išsipildė. Visi sėdim ant perėjos ir žiatunojam šokoladą. Sigis leidosi pirmas. Sustojęs ant šlaito reguliavo kiti) narių nusileidimą.

Ilgai užtruko... Nusileidimas nelengvas. Ke­ liose vietose Sigis pademonstravo žobslėjaus elementus, t. y. labai sėkmingai ant šiknos pračiuožė sudėtingiausius ruožus.

Piktajam Kurui ši perėja taip pat įsimin­ tina. Jam tai pirmoji pamoka - nusileidimas su išsisukančiu ledsriegiu. Nusileidęs dalija­ si įspūdžiais su mokytoju Laimiu, laikas nuo laiko įterpdamas keiksmažodį. Kad soli-

skalbtis. Sigis puolė tiesiai į upelį ir po to grį­ žo j palapinę šildytis. Pradėjau vertinti situa­ ciją: 1) saulė dar neaukštai, aptraukta debe­ simis, taigi šalta maudytis; 2) jei sušalo Sigis, sušalsiu ir aš; 3) skirtingai nuo Sigio, manęs niekas ne­ puls šildyt i.

Dar nesimaudysiu, - pagalvojau ir nesi­ maudžiau.

Po to buvo pusryčiai, pereinantys į pie­ tus. Reikėtų paminėti Neringos vaflių tor­ tą. Buvo skanus, saldus, na, tiesiog dieviš­ kas. Akimirksniui buvau pamiršęs net alų... po to valgėm dešrą, nenuluptą dešrą. Tie budint ieji tokie tinginiai, kad net trūksta žo­ džių. Baisu. Nuotaiką pakėlė Laimis, suval­ gęs gabalą lašinio. Tai dar ne viskas, ateityje jis Audrai pasiūlė keisti savo sūrį j lašinius.

Bus jam su Zigmantais j žygius vaikščioti, hihihi...

Saras 2002 08 14 Miegojom pievoje 4 km aukštyje. Ujo visą naktį. Ypač į Vytenio, Sigio ir Neringos palapinę ir jų miegmaišį. Taip pat j Kuro miegmaišį ir j Audros batus ir kojines. Aš likau visiškai sausas (nes miegojau taip dviejų „pampersų“).

Kaip visada pramiegoję išėjome prisit­ raukinėti prie Konstitucijos perėjos. Kelias vedė pro nebaigtas statybas. Įkritome į gerą tešlą ir betonmaišę. Purvini iki bambų iš abie­ jų pusių užsikorėme ant ledyno. Kas 20 m ledyną keitė morena, taigi buvo nagių užsidėjimo-nusiėmimo diena.

Pagaliau „išsirovėme“ j Konst itucijos sie­

tą atsikelti išvis buvo „pravalas“.

Visa diena - tai ilgas ilgas leidimasis le­ dynu žemyn. Taip ir leidomės pasibaksnodami kelią, šokinėdami per plyšius ar juos peršliauždami. Į dienos galą tas ledynas jau visai buvo įkyrėjęs. Taip norėjosi greičiau išvysti moreną...

Neringa

2002 08 17 Romas sako, kad šiandien išeiginė. Ta­ čiau mes neatostogavome. Prisitraukinėjo­ me prie Dzeržinskio perėjos. Aukštis 5000m. Šiaip šiandien eiti sekėsi sunkiai. Su­ gadinau savo kojas. Audra vos nemirė, o Romas įkišo savo koją j kažkokią skylę ir sušlapo iki kelių. Šiaip tai turbūt nerašy­ čiau, bet jis primygtinai prašė.

Dar privalau paminėti, kad šiandien po ilgos pertraukos vėl sutikome savo kelyje žmonių: klaipėdiečius.

Dabar tai tikrai viskas.

Labanaktinis Kuras

2002 0818 Jau saulė pakilo - ne, tai tik dabar užti­ nusios akys ją pamatė.

Ledynas lygus kaip asfaltas, tai ir ei­ name jo viduriu, vienas kitas plyšys. Snie­ go pluta dar laiko, tai be ypatingų nutiki­ mų užlipame ant Dzeržinskio perėjos.

Erdvės čia tiek daug, kad norisi lakstyti, vartytis, bet aukštis... keli žingsniai į vie­ ną pusę, keli į kitą pasodina j vietą: ant kuprinės.

Audra

1002 0819 Mano aprašomoji diena jau nutolo j pra­ eitį, o, kaip sakė Kuras, po savaitės įspū­ džių jau visai nelikę, todėl skubu užfiksuoti paskutinius tos dienos įspūdžius. Išblėsusiems įspūdžiams sustiprinti siūlau taikyti koeficientą k=2,7. Tiesą sakant, mėginau rašyti jau kitos dienos rytą, kol virė manų košė, bet: 1) buvo šalta.

2) labai skaudėjo pirštų nagus, todėl: 1) nieko neišėjo, 2) vis tiek nebūtumėt perskaitę.

Tąsyk nakvojome ant Dzeržinskio perėjos 5 700 m aukštyje. Dar niekad taip aukštai ir ilgai -11 vai. (nuo 8 vai. vakaro iki 7 vai. ryto) neteko miegoti. O miego­ josi iš tikrųjų neblogai. Rytą oras vėl pa­ sitaisė, švietė saulė. Saras su Romu išvirė avižinių dribsnių, tvyrojo šiek tiek nervin­ ga skubėjimo nuotaika, tai niekas per daug nekreipė dėmesio, kad košė be pie­ no miltų. Gal dėl to net ir skanesnė buvo. Žodžiu, visi pavalgė ir skubėjo krautis daiktų - labiau nei įprastai-matyt, aukš­ tis veikė. Susirišom ryšiais ir nuėjom leng­ vai žemėjančio šlaito link. Laimis su Šaru ėjo pirmi, lyg žinodami kelią, o panašu bu­ vo, kad ir žinojo, nes nuvedė mus nuo Dzeržinskio per daug nesustodami. Na, bet iš eilės. Šlaitas buvo apsnigtas, pama­ žu statėjo - ir visa chebra įėjo į ritmą. Šlep. šlep, taukšt (koja, koja, ledkirtis) ar­ ba šlep - taukšt - šlep - taukšt. Vietomis galima buvo ir šlep - šlep, bet tų vietų bu­ vo nedaug. Šlaitas buvo status, gerai, kad buvo kie­ to sniego, tai gerai mušėsi pėdos. Toli matėsi visas Alajaus slėnis ir net dar toliau.

Apačioje ledynas irgi atrodė gana ne­ įprastai. Sunku buvo pasakyti, kiek liko leistis iki apačios. Viską išduodavo kartais praskrendanti varna. Jei jos dydis kaip smeigtuko - leistis „dafiga“. Dar nusilei­ dome. Vaizdas į slėnį nepasikeitė. Į ledy­ ną irgi. Praskrendančios varnos irgi nepa­ dėjo: ot gi tos varnos. Kai buvome ant per­ ėjos, skraidė virš mūsų, erzinosi, kodėl ne­ lipame aukščiau. Dabar gi rodė, kaip be­ viltiškai daug dar liko leistis. Šlep - šlep taukšt. Laimis su Šaru vis eina priekyje.

Kai kur pakabinama virvė, kad butų ne taip nuobodu. Pagaliau atėjo pietūs, arba mes atėjom iki pietų vietos - pirmųjų uolyčių ledo šlaite. Ant jų ir pietavome. Oras vėl krėtė stebuklus - kažkur slėnyje lijo, o pas mus švietė saulė ir buvo šilta. Visi džiau­ gėsi Audros kaimo lašiniais. „Suėjo“ net­ gi mano kietoji duona. Nebus Pamyro duo­ nos giros. Ech. Po pietų pamėginome leis­ tis uoliniu šlaitu. Pradžioje jis atrodė drau­ giškas, bet vėliau vaizdas pasikeitė - nuo jo labai krito akmenys, ir žengęs porą žingsnių paleisdavai keletą akmenų že­ myn. Laimis pakabino ant ledo šlaito vir­ vę ir nusileido žemyn. Šaras ant to paties šlaito išmėgino prat imą „užsidėt i nukritu­ sią nagę“. Nusileidome žemyn prie dide­ lio plyšio ir laukėme kitų. O viršuje tęsėsi pratybos. Neringos ir Sigio numeris vadi­ nosi „sustabdyti tavo ryšyje krentantį žmo­ gų“. Laimė, Neringa slydo nestipriai, ir Si­ gis ją sustabdė. Po to „živčikas“ - Laimis padarė trasą per kelitą plyšių iki šiek tiek plokštesnės vietos, kur mes visi ir susirin­ kome. Leidomės ne tiek ir ilgai - atmetus pietus, apie 6 valandas. Buvo pataisyta Neringą nervinusi „katė“, kuri vis norėjo pa­ bėgti. Kur čia nenorėsi, jei ryte negavo pie­ no - budintieji pamiršo įdėti jo į košę. To­ liau sekė įprastas leidimasis per karjerus, šachtas, statybas. Vakarienei apsistojome ramioje vietelėje šalia ledyno upelio, nuo kur jau matėsi ir žolytė.

Vakare visai atsipalaidavome, išgėrėme spirituotos arbatos. Aukštis buvo jau visai jaukus, apie 4200 m. Vakare, sutemus nuo kalvi) matėsi Kaš Kasu šviesos. Kaip laivas jūros tolumoje. Naktį vėl truput į pasnigo. Bet nedaug, tik tiek, kad iš lauko į palapinę atkraustytų Laimį.

Vytenis 2002 08 20 Rytas...

Balsas: „Miegokite, košės nėra...“ sklin­ da nuo vienos palapinės prie kitos. Žinoma, niekas ir nesikelia...

Praėjus 15 min. tas pats balsas šaukia: „Kelkitės, košės yra...“ Pusryčiai...

Niekas kažkodėl niekur neskuba. Si­ gis jau seniai susikrovęs kuprinę laukia ki­ tų. Visi kiti neskuba... Po 30 min. Vyte­ nis: „Tai gal niekur ir neinam, nes jau greit pietų metas?“ Tyla... Kai kas svarsto: au­ tis batus ar ne? Dar po 30 min. iškeliau­ jame.

Eiti lengva, juk nuo kalno... Sigis lekia pir­ mas... Civilizacijos požymiai jau arti. Pasiro­ do žolyną i, karvės, arkliai, jakai...

Mus stebi smalsieji mdi (ryži) švilpikai...

Pietūs...

Prie upelio visi puolam praustis. Tai pir­ mas „šiltas“ upelis (ne ledinis). Kai kas nu­ siskuto.

Paskutiniai kadrai, ir vėl j kelią. Štai pirmoji jurta ir jos gyventojai...

Mus pakviečia j vidų arbatos. Dar kartą papietavę judame toliau. Iki Kaš Kasu 25 km (pasak vietinių). Daug, bet rytoj iš ry­ to turim išvažiuoti būtent iš šio miestelio.

Universitas Vilnensis

16 (

'

įspūdžiai

N________________________________

Studentai viešėjo Turkijoje Cegužės 15-25 dienomis lietuvių filologijos ir turkų kal­ bos studentų grupė su trimis turkų kalbos dėstytojais bei fakulteto dekanu prof. B. Stundžia išvyko į Turkiją.

Viešnagės akimirka Kelionės tikslas - pamatyti šalį, kurios kalbą studijuojame, susipa­ žinti su visai kitos kultūros žmonė­ mis ir patobulinti turkų kalbos ži­ nias. Važiuojantiems j kelionę bu­ vo iškelta sąlyga - visą laiką kalbėti tik turkiškai.

Vos atskridus į Turkiją mus pri­ ėmė D. Sulejmano universiteto dės­ tytojas, kuriam buvo patikėta pasi­ rūpinti mūsų viešnage. Šio univer­

siteto rektorius buvo skyręs lėšų, kad gautume tai, ko prireiks, ir pa­ matytume gražiausias Ispartos re­ giono vietas.

Taigi kelionė buvo nepakartoja­ ma - muziejai, folkloro festivalis, studentų festivalis D. Sulejmano universitete, romėnų laikų amfite­

atrai, antikiniai miestai, skrydis nuo 1 km aukščio kalno su parašiutais, priėmimai pas įtakingus ispartiečius, poilsis prabangiame viešbuty­ je, bendravimas; žmonių šiluma ir pagaliau pats Tu rkijos kraštovaizdis -žydra ir skaidri jūra, ketvirtas pa­ gal dydį pasaulyje Eirio ežeras, kal­ nai, kalnų ožkos... Pamatėme ir pa­ jutome tai, ko Lietuvoje ir Europo­ je nė su žiburiu nerasi.

Už įspūdžius ir galimybę pama­ tyti tiek daug dėkojame kelionę or­ ganizavusiems mūsų fakulteto dės­ tytojams, ypač Zaferui Jurteri, Tur­ kijoje mus priėmusiam D. Sulejma­ no universitetui ir jo dėstytojui AhmetuiTokgiozliu, kelionę rėmusiai Turkijos ambasadai.

Filologai prieš „vištų sindromą“!

Jau senokai Filologijos fakultete siautėja „vištų sindromas“. Pa­ sak medikų, šis sindromas pasireiškia masiniu pasyvumo priepuoliu grupėse, kuriose vyrauja vienos lyties atstovai. Tiesiai šviesiai sakant - „mažai gaidžių - pasyvios vištos“. Grupė germanistų-aktyvistų ėmė ir nutarė - GANA! Imsimės skiepų! Pirmoji vakcinos prieš „vištų sindromą“ siunta spalio pirmosiomis dienomis atkeliaus pas germa­ nistus. Jūsų dėmesiui - GERMANISTŲ DIENOS! Eisena, mugė, auk­ cionas, filmu peržiūra, dėstytojų fotografijų paroda, varžybos, šven­ tinis koncertas... Laukiami visi, įėjimas nemokamas. Tiksli data ir smulkesnė informacija - skelbimuose ir laikraštyje „Universitas Vil­ nensis“.

P. S. Skiepijimo akcijai reikalingi savanoriai. Norinčius prašome kreiptis į kvalifikuotą gydytoją ei. paštu: aiste.dagyte@flf.vu.lt; tel. 8 672 05091.

Dingusią IF I k. bakalauro neakivaizdinių studijų studentės Aušros Poškutės-Stasiulevičienės studijų knygelę Nr. 0120016 laikyti negaliojančia.

2002 m. rugsėjis

Bendrabučiuose vietų visiems norintiesiems neužteko Šiais mokslo metais VU nepatenkino daugiau nei 300 prašymų gyventi stu­ dentų bendrabučiuose. Si­ tuaciją komentuoja Uni­ versiteto reikalų valdytojas doc. Sigitas SUNELAITIS. Vilniaus universitetas paskutiniais duomenimis šiemet negalėjo apgy­ vendinti 320 studentų. Mums žino­ ma, kad panaši situacija yra ir kitose aukštosiose mokyklose.

Vilniaus universitetas turi 12 ben­ drabučių studentams, vieną - užsie­ nio studentams, vienas skirtas dok­ torantams ir trys - šeimoms. Šian­ dien, be doktorantų ir šeimų, juose gyvena 2863 paprasti studentai. Jau senokai pradėjome rengtis studen­ tų apgyvendinimui, tačiau problemų būta nemažai. Nebuvo numatyta, jog bus tiek daug pageidavimų gyventi bendrabučiuose. Norėtume, kad Universiteto studentų apgyvendini­ mo bendrabučiuose politika būtų to-

J.

Universiteto reikalų valdytojas doc. Sigitas Sunelaitis kia - studentas turi gyventi kuo lais­ viau.

Ir pernai, ir šiemet mokslo metų pradžioje tiesiog esame priversti ap­ gyvendinti kuo daugiau žmonių. Po­ ilsio kambariai taip pat užimti, atlais­ vintos patalpos, kurios turi būti pa­ naudotos kitiems reikalams. Vietų rasta ir iš vidinių rezervų: tai buiti­ nės patalpos, komendantų kambariai, visur, kur tik buvo galima, įkėlėme gyventi trečią žmogų.

Tačiau tokia padėtis dažniau­ siai būna tik mokslo metų pra­ džioje. Vėliau, kaip aš sakau, vis­ kas „susikrato“. Šiemet labai gerai savo studen­ tų apgyvendinimu pasirūpino Tarp­ tautinių santykių ir politikos moks­ lų institutas: gavę vietų kvotą ben­

drabučiuose patys paskirstė studen­ tams vietas.

Tačiau, mano manymu, padėtis nėra tragiška. Daug studentų yra iš­ vykę į užsienį, kai kurie įsiskolinę už bendrabučius. Tokių žmonių yra apie 300. Į kai kuriuos kambarius mes net įeiti negalime. Dabar susiklostė to­ kia tendencija - žmonės stengiasi kuo ilgiau mokytis, išeina akademinių atostogų, o patys gyvena bendrabu­ čiuose. Tai problema, nes užimama gyvenamoji vieta. Tie, kurie turi sko­ las ir piktybiškai jų negrąžina, tikrai nepateks į bendrabučius. Šiomis die­ nomis paaiškės jų likimas. Šiemet bendrabučius šiek tiek pa­ remontavome: M. K Čiurlionio gat­ vėje esančiuose dviejuose bendrabu­ čiuose įrengti geri dušai, netrukus šiuolaikiškus dušus turės ir trečiojo bendrabučio gyventojai gamtininkai.

Moderniai tvarkomas užsieniečių bendrabutis, ten įrengta puiki patal­ pa, kurią galima panaudoti, pavyz­ džiui, net ir šokių salei.

Reikėtų remontuoti dušus bei du­ jines plyteles Saulėtekio alėjos ben­ drabučiuose. Tačiau pinigų stygius neleidžia visko padaryti greitai. Šias mokslo metais bendrabučiai buvo skirstomi pagal tokį principą pirmiausia invalidams, po to našlai­ čiams, vaikams iš daugiavaikių šeimų, socialiai remtiniems, įstojusiems j valstybės finansuojamą vietą ir gyve­ nantiems toliau nei 100 km nuo Vil­ niaus.

Studentai už bendrabutį mokės tiek pat kiek pernai: 150 Lt avansą, o po to atitinkamai pagal sunaudotos elektros energijos, dujų, vandens ir pan. kiekį. Vasarą mokestis yra apie 75 Lt, o per mokslo metus maždaug 120-130 Lt.

< C1NIVE1R5ITE.T0 4 BE.NDRUIOME.NĖ.5 i „AUIK5INĖ.5 MINTY5“

„Malonią staigmeną baltarusiams paruošė VUSA - „pastatė“ pietus „Morge“ (užkandėlė, sriuba, antras patiekalas ir net kompotas). Tik va - per pietus „Morge“ dingo šviesa.

-t „... visi kiti grožėjosi mūsų rinkos ekonomikos perlu - „Maximos“ prekybos centru.“ (iš TSPMI IV k. studenčių rašinio apie Baltarusijos valstybinio universiteto delegacijos viešnagę VU) f*

„Atėjo studentai, mane užspaudė ir aš pasirašiau“ (L. e. rektoriaus p. akad. B. Juodka per Rektorato posėdj)

„Padarėme geologinius tyrimus“ (Ūkio direktorius A. Staniulis per Rektorato posėdį apie atidengtas freskas) „Galiu informuoti šitoj vietoj“ (VUSA prezidentas M. Zabielskas per Rektorato posėdį)

„Tegul susiriša su Ūkio direktoriumi“ (L .e. rektoriaus p. akad. B. per Rektorato posėdį) Mylimai Mamytei mirus Zenoną Bogdanovą nuoširdžiai užjaučia Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojai

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab.

Tel. 268 70 89.

EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Mobil. tel. 8-287-49018 Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino dizaino studija-spaustuvė „Baltas miestas“.

Redaktorė Liana Binkauskicnė Kalbos redaktorė, korektorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Vilniaus universiteto studentų tarpfakultetinių varžybų Rektoriaus taurei laimėti 2002/2003 mokslo metų TVARKARAŠTIS KROSAS - RUGSĖJO 26D. TEL. 8-650 28226 KREPŠINIS - SPALIO 15D. - GRUODŽIO 15D. tel. 8-682 33051

FUTBOLAS - LAPKRIČIO 1 D. - GRUODŽIO 15D. TEL. 8-698 45483 PLAUKIMAS ■ LAPKRIČIO 21 D. TEL. 8-680 76792

AEROBIKA - GRUODŽIO 5D. TEL. 8-68718091 SVARSČIŲ KILNOJIMAS - KOVO 6D. TEL. 8-680 78587 STALO TENISAS - KOVO 18D. TEL. 8-685 58129 RANKOS LENKIMAS - BALANDŽIO 17D. TEL. 8-680 78587

ŽYGEIVIŲ SĄSKRYDIS ■ BALANDŽIO 24D. TEL. 8-685 42142 LENGVOJI ATLETIKA - BALANDŽIO 24D. TEL 8-650 28226

PRIZINIS FONDAS-6000 Lt SMULKESNĖ INFORMACIJA SVEIKATOS IR SPORTO CENTRE