hinc itur ad astra
• 1579 •
/[O ■ i%
%
universitas «i
v vilnensis
spalio 10 d. Nemokamai http:llwww. vilnensis. vu. lt
<___ 7
Vilniaus universiteto laikraštis Nr. 7 (1633)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Kandidatai į VU rektoriaus postą pateikė studentams savo programas
Spalio 11 dieną rinksime Vilniaus universiteto rektorių
2—3 p.
Rugsėjo 26 dieną buvo sušauktas pirmasis Vilniaus universiteto Studen tų atstovybės parlamento posėdis. Jame kandidatai į VU rektoriaus postą pateikė savo programas.
Akad. B. Juodka irprof. F. Ivanauskas. Kuris išjų taps seniausios irprestižiškiausios šalies, aukštosios mokyklos rektoriumi ?
Kandidatų į VU rektoriaus postą programos
Bendrovė „Sintagma“ ir Martyno Mažvydo biblioteka dovanoja LIBIS programinę įrangą Vilniaus universitetui Laikinai einantis rektoriaus pareigas aka demikas Benediktas Juodka akcentavo svar biausias Universiteto problemas. Jo teigimu, dabar Universitete yra per daug studijų pro gramų. Jos galėtų būti kompaktiškesnės ir la biau pritaikytos darbo rinkai. Pasak akad. B. Juodkos, Universitete ski riama nepakankamai dėmesio atvykusiam studijuoti iš užsienio jaunimui, taip pat rei kėtų nustatyti dėstytojų darbo kokybės kri terijų bei sukurti studijų sistemą, kuri būtų aukščiausio pasaulinio lygio. Matematikos ir informatikos fakulteto de kanas prof. Feliksas Ivanauskas pirmiausia ak centavo ne Universiteto studijų problemas, o bendruomenės interesus, lūkesčius ir perspek
tyvas. Anot jo, tinkamos darbo sąlygos bei ma terialinis aukštosios mokyklos aprūpinimas teigiamai veikia visą studijų sistemą ir jos ko kybę. Profesorius teigė, jog Vilniaus universi teto įvaizdį kuria studentai savo žiniomis ir darbais. Todėl tam, kad senojizl/ma Mater gy vuotų ir klestėtų, reikia rūpintis bendruome ne visais įmanomais aspektais, stiprinti ir puo selėti jos ryšius. Po kandidatų į rektoriaus postą pasisaky mų buvo pasirašytas jų ir VUSA susitarimas, kuriuo abi pusės įsipareigojo siekti bendrų tikslų ir padėti viena kitai kuriant Universi teto gerovę.
„U. V.“ inform. V Naujiko nuotr
Pasirašyta akademinio bendradarbiavimo sutartis
V. Naujiko nuotr. Bendradarbiavimo sutartį pasirašo Uzbekistano Mirzo Ulugbeko nacionalinio universiteto rektorius akad. Dalimovas Turabekas Nigmanovas ir l. e. VU rektoriaus p. akad. Benediktas Juodka
Rugsėjo 24 dieną Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo viešnagės Lietuvoje metu LR Prezidentūroje pasirašyta akademinio bendradarbiavimo sutartis tarp Vilniaus universiteto ir Uzbekistano Mirzo Ulugbeko nacionalinio universiteto. Sutartyje numatyta keistis studentais ir pedagoginiu personalu, rengti bendrus seminarus ir dalykinius susitikimus, įgyvendinti projektus, susijusius su praktinių mokymo formų sukūrimu irkt.
Informacinių technologijų bendrovė „Sintagma" ir Martyno Mažvydo biblioteka Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetui rugsėjo 17 die ną padovanojo Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos LIBIS programinę įrangą, kurios rinkos vertė yra virš 80 tūkst. Lt. Ji Vilniaus universitete bus naudojama mokymo tikslams rengiant busimuosius bib liotekininkus.
Romualda STONKUTĖ Lietuvos integralios bibliotekų infor macijos sistema LIBIS skirta šalies bib liotekoms kompiuterizuoti. Šią sistemą kūrė bendrovė „Sintagma“ ir Lietuvos na cionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. LIBIS programine įranga jau naudojasi daugiau nei 40 Lietuvos bibliotekų, kar tu sudarydamos ir vienintelį Lietuvos su vestinį katalogą (www.libis.lt). „Dovanodami šią programinę įrangą būsimiems bibliotekininkams pateikiame visas LIBIS sistemos galimybes. Labai svarbu, kad specialistai jau universitete perprastų naujausią programinę įrangą, kurią teks naudoti ir būsimame darbe. Šiandien biblioteka nėra tik knygas sau ganti vieta - ji tampa svarbiu informaci jos centru, kurio valdymui sukurta spe ciali informacinė sistema, atitinkanti šian dienos gyvenimo tempą“, - sakė UAB „Sintagma sistemos“ generalinis direkto rius Evaldas Drąsutis. LIBIS apima visus pagrindinius biblio tekų darbo procesus - komplektavimą, katalogavimą, paiešką ir lankytojų aptar navimą. Kataloge kaupiama informacija apie Lietuvos centrinėse ir miestų biblio tekose esančias knygas. „Vilniaus univer sitetą baigiantiems specialistams suteik sime reikalingos patirties naudojantis LI-
BIS sistema, vis labiau plintančia Lietu voje. Svarbu, kad tai yra moderni, nuolat plečiama programa, atitinkanti šalies bib liotekų poreikius. Bibliotekos darbuoto jai dabar tampa specialistais, kuriems bū tina valdyti didžiulius informacijos srau tus, todėl svarbu jiems suteikti tinkamas, patogias darbo priemones“, - sakė Mar tyno Mažvydo bibliotekos vadovas Vla das Bulavas. LIBIS projektas vykdomas nuo 1997 metų. Sistema pirmiausia įdiegta Lietu vos nacionalinėje Martyno Mažvydo bib liotekoje, vėliau - kitose didžiausiose ša lies bibliotekose. Planuojama, kad LIBIS į vieną sistemą sujungs visas Lietuvos bibliotekas. Darbus ketinama baigti per artimiausius dvejus metus. LIBIS programa patobulina ne tik skaitytojų, bet ir pačios bibliotekos dar bus: kompiuterizuoja komplektavimo, skaitytojų aptarnavimo procesus, leidžia greitai įtraukti naujas knygas į elektroni nius katalogus, publikuoti elektroninį ka talogą internete. Suvestinis katalogas pri einamas interneto vartotojams, kurie ga li sužinoti, kurioje iš Lietuvos bibliotekų yra jo ieškoma knyga ar leidinys. Lietu vos nacionalinėje M. Mažvydo biblioteko je jau sudaryta galimybė užsakyti knygas internetu (www.lnb.lt). o netrukus šia ga limybe galės naudotis ir kitos LIBIS sis temos bibliotekos.
Universitas Vilnensis
2
2002 m. spalio 10 d.
Spalio 11 dieną Vilniaus -
Profesorius Feliksas Ivanauskas Rengdamas Universiteto rekto riaus veiklos programą, visą laiką galvojau apie Jus, Universiteto žmonės, kokiomis sąlygomis dirba te Jūs ir Jūsų vadovaujami kolekty vai. Ar katedrose, laboratorijose pa kanka įrangos mokslui ir studijoms, ar darbuotojai po paskaitų, prakti nių užsiėmimų bei mokslinio dar bo gali patogiai atsisėsti, išgerti puo delį kavos ir ramiai pagalvoti ne tik apie savo darbą, bet ir šeimą, drau gus, mėgstamą užsiėmimą? Kaip padidinti mūsų visų, visos Lietuvos darbo efektyvumą, kad Jūsų atlygi nimai po penkenų metų būtų pus antro ar du kartus didesni nei da bar, kaip pasiekti, kad Jūsų nevar gintų neefektyvūs darbai, kad būtų komfortiška psichologinė aplinka? Jūs esate geriausi savo srities spe cialistai, talentingi žmonės, ir šian dien svarstysime, kaip geriau reali zuoti Jūsų galimybės Jūsų asmeni niam labui, Universiteto ir valstybės labui. Jei bus garantuota Jūsų, ger biami kolegos, sėkmė, bus garan tuota Universiteto Sėkmė. Kaip at rasti tą darną? Tai sunkus uždavi nys, ir jį bandysime spręsti dabar ir per artimiausius penkerius metus, jei būčiau išrinktas Rektoriumi. Nuo ko pradėti, kur išeities taškas, kokius darbus turime atlikti, kurie lemtų mūsij bendrą sėkmę? Pradė siu nuo vadybos, nuo valdymo. Ko dėl nuo jų? Manau, nuo to priklau so bet kurios organizacijos sėkmė. Pirmiausia Rektoratas iš esmės tu ri sumažinti smulkmeniškos priežiūros ir kontrolės funkciją ir atlikti strategi nio planuotojo bei derintojo funkcijas. Juk mūsų gamyba vykdoma ne Cen triniuose rūmuose, o Jūsų vadovauja mose laboratorijose, centruose, kated rose, klinikose, institutuose, fakulte tuose ir ligoninėse. Rektoratas turi re alizuoti strateginį planavimą, atstovau ti ir ginti Jūsų interesus valdžios insti tucijose, mes turime suderinti galių ir atsakomybių ribas. Jūs turite jaustis pil nateisiais centrų, laboratorijų, kated rų, klinikų, fakultetų ar ligoninių va dovais. Valdymas. Pirmiausia reikėtų už tikrinti Rektorato politikos tęstinu mą. Naujasis Rektoratas turi tesėti visus ankstesnės valdžios įsipareigo jimus tiek kolektyvams, tiek atski riems asmenims. Ir, be abejo, Lie tuvos aukštųjų mokyklų politika turi būti bendra. Decentralizacija. Turime suteikti kuo daugiau galių žemesnėms institu cijoms. Nes žmonės yra kvalifikuoti ir sugebės atlikti darbą. Žemutinė de centralizacijos riba yra tuomet, kai pa stebima, jog darbai ima dubliuotis - čia reikia sustoti. Mes turime kalbėti ir apie vadybos kultūrą. Taiypač svarbu, kai einame į Europos Sąjungą. Reikia racionalizuoti organizacines struktū ras, pavyzdžiui, Mokslo skyrių. Dabar jis užsiima daugiausia ataskaitų rengi mu. O turi atlikti strateginį mokslo pla navimą. Mes turime galvoti apie ryšius su gamyba, su užsieniu. Geriausia, kai sprendimai yra priimami konsensuso būdu. Tai garantuoja didesnę tikimy bę, kad realizuojant planus mums sek sis geriau. Turime peržiūrėti savo dar bus ir atsisakyti neefektyvių. Galime kalbėti ir apie investicijas į valdymą. Kaip pavyzdį paminėsiu mūsų fakul tetą. Prieš dvejus metus svarstėme
klausimą, ar įvesti nau ją prodekano pareigy bę - prodekaną infor macinėms technologi joms. Ir nemaža fakulteto tarybos dalis pagrįstai galvojo, kad kuo mažiau biurokratų, tuo geriau. Tačiau jie patikėjo labiau dekano patirtimi nei jo argu mentais. Ir kas paaiškėjo? Kad po pusantrų metų prodekanas su gebėjo gauti paramą iš korporacijos „SUN Microsystem“ už 130 tūkstančių litų. Prode kano metinis priedas yra tik du tūkstančiai. Tai buvo rimta investi cija. O kur dar mokymo proceso, mokslinio dar bo kokybė? Taip pat tu rime galvoti ir apie cen trines struktūras. Rektorius turi turėti pakankamai, tačiau minimaliai galių. Nes net ir geriausi žmonės, turėdami perdaug valdžios, per daug galių, kaip žinome, genda. Senato pirmininkas. Mano ma nymu, tos galios, kurios numatytos Statute, yra šiek tiek per mažos. Ma nyčiau, jog Senato pirmininkas tu rėtų aktyviau dalyvauti ir reprezen tuojant Universitetą, ir vadovauda mas komitetams. Taryba. Universiteto taryba yra nauja institucija, ir mes turėtume bendrai ieškoti, kaip dirbti, kad iš jos turėtume kuo daugiau naudos. Mokslas. Rimta problema šiuo metu yra Universiteto mokslininkų finansinis statusas. Kaip žinote, Universiteto mokslininkai gauna šiek tiek mažiau nei mokslo institu cijose dirbantys mokslininkai. Ir šią problemą Universitetas privalo spęsti neatidėliojant. Tada mes pa gerinsime mūsų visų padėtį. Mokslinių darbų vertinimas. Da
bar vertinant mokslininko kompeten ciją dažnai remiamasi jo paskelbtais straipsniais. Ir labiau vertinami tie, ku rie patenka į Mokslinės informacijos instituto sąrašą. Prisiminkime, kaip at sirado tas sąrašas. Paaiškėjo, kad referatyviniai žurnalai, kurie buvo leidžia mi daugelį metų, neatitinka nūdienos reikalavimų. Atsirado naujų informa cinių technologijų. Ir tada atsirado tas sąrašas, - nuo nedidelio kiekio, nuo pačių geriausių mokslinių žurnalų. No riu informuoti, kad pirmasis Lietuvos mokslinis žurnalas jau yra įtrauktas į šį sąrašą. Manyčiau, kad po kelerių metų didžioji dalis mūsų mokslinių žurnalų irgi pateks į tą sąrašą. Bet iš kitos pusės, mes turime atsiminti, kad socialiniai ir humanitariniai mokslai, nors Universitete gyvuoja ne vieną šimtmetį, išgyveno sunkius laikus Ta rybų Sąjungoje. Šie mokslai yra kartu ir jauni, tad negalima jiems taikyti tiks liųjų mokslų kriterijų. Turime pagal voti, kaip šią sistemą truputį pakore guoti. Be abejonės, mokslui reikia pi nigų. Ir valdžią reikia įtikinti, kad lė šos bus efektyviai panaudotos. Čia yra labai svarbus, mano požiūriu, programinis finansavimas. Mes tu rime rengti projektus ir juos sėk mingai ginti valdžios struktūrose. Mokslas yra brangus. Ne tik atski
Biografiniai duomenys:
Gimęs 1945 m. Vedęs, turi dvi dukteris. Išsilavinimas:
1969 m. baigė studijas Maskvos Lomonosovo universiteto Matemati kos ir mechanikos fakulteto Skaičiavimo matematikos katedroje. 1972 m. baigė aspirantūrą Maskvos Lomonosovo universitete ir 1974 m. apgynė fizikos-matematikos mokslų daktaro disertaciją. 1992 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją Maskvos Matematinio modeliavimo institute. Profesinė veikla:
1972-1977 m. - VU Matematikos fakulteto Diferencialinių lygčių ir skaičiavimo matematikos katedros vyresnysis dėstytojas 1977- 1978 m. - VU Matematikos fakulteto Diferencialinių lygčių ir skaičiavimo matematikos katedros einantis docento pareigas 1978- 1980 m. - VU Matematikos fakulteto prodekanas 1980 m. suteiktas docento vardas 1980-1983 m. - VU Matematikos fakulteto ESM matematinės įran gos katedros vedėjas 1983-1988 m. - VU Matematikos fakulteto Diferencialinių lygčių ir skaičiavimo matematikos katedros vedėjas Nuo 1998 m. iki dabar - VU Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas Nuo 1999 m. iki dabar - VU Matematikos ir informatikos fakulteto Kompiuterijos katedros vedėjas 1992 m. suteiktas profesoriaus vardas Nuo 2001 m. iki dabar - Lietuvos MA narys-ekspertas Apdovanojimai:
1995 m. - Lietuvos valstybinė mokslo premija Narystė akademijose:
2001 m. - Lietuvos MA narys-ekspertas Narystė draugijose, asociacijose:
rai laboratorijai, bet ir fakultetui ar Universitetui nepavyks įsigyti visos būtinos mokslinės įrangos. Reikia pagalvoti apie kooperaciją, kuri ga lėtų būti sutelkta mokslo pagrindu. Taip pat reikėtų atkurti mokslo fon dą ir pagalvoti, kad galėtų egzistuoti Vilniaus universiteto premijos už geriausius mokslo ir pedagogikos darbus, už metodinį darbą. Mes ga gėtume steigti 5-10 tūkstančių litų premijas - gal penkias, o gal dešimt - žiūrint, kokios bus mūsų galimy bės. Reikia pagalvoti apie mokslo institutų bendradarbiavimą, apie naują jų bendravimo formą ir apie tai, kaip vieni kitiems galime padė ti. Yra nauja įstaiga-VU ligoninė. Ir mums didelė garbė, kad ji yra gre ta Universiteto. Tai irgi rimti rezer vai. Turi būti ir pagarba mokslui. Jūs turbūt prisimenate, kaip rašėte di sertacijas, siekėte profesoriaus var do. Ii pagaliau gavote profesoriaus atestatą. Manyčiau, kad profeso riaus atestatai tūrėtų būti įteikiami Rugsėjo pirmąją, per mokslo metų atidarymą. Juos galėtų teikti pirma sis Lietuvos asmuo - Lietuvos Res publikos Prezidentas. Tai būtų tik ros pagarbos mokslui ženklas. Mokslui ir apskritai Universitetui yra svarbūs tarptautiniai santykiai. Čia turiu omenyje Europos Sąjungos projektus ir mokslinį bendradarbiavi mą. Tačiau žinome, kad pinigai iš Briu selio vėluoja. Atsiranda sunkumų fi nansuojant projektus. Todėl turėtų bū ti centralizuotas fondas, iš kurio būtų galima pasiskolinti pinigų, o po to grą žinti. Antra, Universitete turėtų būti projektų rengimo grupė, kuri padėtų rengti projektus. Ji turėtų būti remiama-galbūtUniversiteto;betkartu tu rėtų gauti ir tam tikrus procentus iš lai mėtų projektų. Ir, aišku, fakultetai tu ri būti suinteresuoti projektais. Galė tų būti atskaitoma vienas ar du pro centai į fakultetų į fondą. Studijos. Pagrindinis uždavinys užtikrinti absolventų įsidarbinimą. Čia galima kalbėti ir apie Karjeros centrą, ir apie regioninę politiką. Apie tai, kad kai kurie abiturientai iš karto planuotų, jog baigę Universite tą grįš į savo regioną. Mes taip pat tu rime galvoti apie dėstytojų krūvio pla navimo metodikos tobulinimą. Nes šiuo metu yra apskaitomos tik paskai tos, ir, matyt, tai yra nelabai tikslus
1990 m. — Lietuvos matematikų draugijos valdybos narys 1996 m. - Lietuvos netiesinių reiškinių analitikų asociacijos viceprezi dentas 1998 -1998 m. - Lietuvos ornitologų draugijos vaidybos narys Narystė redkolegijose:
Lietuvos matematikų rinkinys Nonlinear Analysis: Modeling and Control Mathematical Modelling and Analysis Tarptautinis bendradarbiavimas:
1975,1979 m. - stažuotė Maskvos M. Lomonosovo universitete (Ru sija) 1982-1983 m. - stažuotė Oksfordo universitete (Didžioji Britanija) Skaitė paskaitas ir dalyvavo tarptautinėse konferencijose Austrijos, Šveicarijos, Danijos, Kanados, Estijos, Čekijos, Italijos, Latvijos, Lenki jos, Rusijos, Švedijos, Baltarusijos, Vokietijos ir kitų šalių universitetuose bei mokslo centruose. Dalyvavimas studijose:
Paruošti ir skaitomi arba skaityti šie teoriniai kursai: Skaitiniai meto dai, Skirtuminių lygčių teorija, Tiesinės algebros metodai, Lygiagretūs skaičiavimai, Nekorektiškų uždavinių sprendimas. Mokslinio darbo sritys:
Matematika ir informatika: diferencialinių evoliucinių lygčių sprendi mas ir jų taikymai; Fizika: netiesinė optika; Chemija: mikroelektrodai; Biochemija: biosensoriai; Zoologija: ornitologija.
matas. Reikėtų atsižvelgti ir į vado vavimą doktorantų, magistrų ar ba kalaurų bei kitiems darbams. Be abe jonės, svarbu ir šiuolaikinė auditori jų įranga. Ir čia mes be papildomo fi nansavimo neišsiversime. Kuriamos naujos informacinės technologijos. Įrengiamos kompiuterių klasės, taip pat kompiuterių turėtų būti ir fakul tetų bibliotekose. Žinoma, nereikia pamiršti ir interneto svetainių - jose turėtų būti daugiau metodinės me džiagos. Eksperimentiniuose fakulte tuose yra mokslininkų, kurie aptar nauja mokymo procesą. Būtina įver tinti jų kiekį ir gauti deramą valsty bės paramą jiems finansuoti. Praktika. Kai kurių fakultetų studentai atlieka praktiką, tačiau ki tuose jos dar nėra. Apie tai irgi rei kia galvoti. Fakultetų bendradarbiavimas.
Šiuo metu fakultetai bendradar biauja ne itin aktyviai. Manyčiau, tam yra dvi priežastys - finansinė ir organizacinė. Pas mus dar nėra tokios prakti kos, kaip, tarkime, Didžiojoje Bri tanijoje, kur universitetų absolven tai gauna diplomus su įrašu „fizikasbiologas“ ar pan. Mes neturime pa grindinių ir papildomų studijų pro gramų. Tai reikštų, kad studentas 67 proc. mokosi viename fakultete ir 33 proc. - kitame. Dominuojančios
studijos diplome įrašomos pirmiau sia. Čia reikėtų galvoti apie techni nę ir finansinę bazę bei apie realų darbo organizavimą. Jei mums'pavyktų tai padaryti, Universitetas teiktų didesnę pasiūlą abiturien tams ir būtų lengviau sprendžiama studijų programų gausos problema. Kadrai. Aktualus klausimas yra specialistų amžius. Ši problema at spindi bendrą mūsų šalies ekonomi kos padėtį. Mes turime galvoti apie jaunų mokslininkų rengimą ir apie patyrusių darbuotojų panaudojimą. Per penkerius-dešimtį metų neiš spręsime darbuotojų amžiaus pro blemos. Pas mus dirbs nemažai pen sinio amžiaus žmonių. Jiems turi būti garantuotas finansinis suinteresuo tumas. Žmogus, dirbantis ketvirčiu ar puse etato, turi gauti adekvatų at lyginimą, kitaip mes jų nepriviliosi me. Aišku, svarbi ir darbuotojų kva lifikacija. Manyčiau, mes turime rasti lėšų ir darbuotojų stažuotėms bei ko mandiruotėms užsienyje. Apie Kauno humanitarinį fakul tetą. Manyčiau, kad šis fakultetas
buvo yra ir bus mūsų fakultetas jis yra patrauklus visai Lietuvai, ten susiformavęs darnus kolektyvas, ku ris efektyviai dirba. Biblioteka. Manyčiau, tai rimtas Nukelta į 4 p.
3
Universitas Vilnensis
2002 m. spalio 10 d.
universiteto rektoriaus rinkimai
Akademikas Benediktas Juodka Remiantis pasaulio Mokslo, Aukštojo mokslo kongresų išvado mis, Europos universitetų asociaci jos deklaracijomis šiandien kuriama bendra Europos mokslų ir studijų erdvė. Pagal formalius rodiklius Lie tuva atrodo neblogai: turime tripakopę studijų sistemą, yra studijų pro gramų akreditacijos ir registracijos mechanizmas, dalyvaujame įvairio se Europos Sąjungos mokslo ir stu dijų programose. Tačiau tai tik for malioji pusė. Realiai mes gerokai at siliekame nuo geriausių Europos universitetų. Aptarsiu tris pagrindinius Vil niaus universiteto veiklos barus, pa teikdamas tik, mano nuomone, esa mas problemas ir jų sprendimo bū dus. Štai tie 3 barai: • STUDIJOS; • MOKSLAS; • ADMINISTRACIJA, VAL DYMAS, ŪKIS.
STUDIJOS Per pastaruosius dvylika metų pa daryta daug: reformuota visa studi jų sistema, paruošta ir įgyvendinta daugybė studijų programų, šiek tiek reglamentuotas krūvių sudarymo principas. Jau viršijome Vilniaus uni versiteto raidos plane numatytą 20 tūkst. studentrj skaičių. Todėl, ma nau, laikas sustoti, ir pagrindine pro blema laikau ne kiekybės, o STUDI JŲ KOKYBĖS PROBLEMĄ, kuri yra daugialypė: tai problema, kuri prasideda nuo studentų atrankos stojant į Vilniaus universitetą ir bai giasi doktorantūra. 1. Kova už abiturientą
Kol kas atrenkant studentus į Vil niaus universitetą problemų lyg ir nekyla. Jei pažiūrėsime į šių metų duomenis, tai galime tik džiaugtis: dideli konkursai j daugelį studijų programų, didžiulis Vilniaus univer siteto populiarumas. Kaip žinote, šiemet 13 aukštųjų mokyklų organi zavo bendrą studentų priėmimą. Iš maždaug 24 tūkst. prašymų net apie 12-oje tūkst. pirmuoju numeriu bu vo paminėtas Vilniaus universitetas. Tai - puiku! Tačiau šis faktas neturi mūsų užmigdyti. Ganėtinai greitai si tuacija keisis: abiturientų skaičius greitai pradės mažėti - per vienerius metus vidurinių mokyklų skaičius nuo 618 sumažėjo iki 494, o gimna zijų padaugėjo tik penkiomis: nuo 81 iki 86. Taigi abiturientų mažės, o aukštųjų mokyklų šiandien Lietuvo je jau 43. Todėl fakultetai, katedros, Ryšių su visuomene skyrius turi gal voti apie studijų programų reklamą. 2. Studiją programos ir ją turinys Šiandien Lietuvoje užregistruota per 1000 įvairiausių studijų progra mų. Vien skirtingų vadybos progra mų Lietuvoje daugiau nei 70! Daž nai kritikuodamas tokią situaciją vi soje Lietuvoje, turiu pripažinti, kad „pridauginome“ įvairių studijų_programų ir Vilniaus universitete. Šian dien jų turime 197 - 76 pagrindinių studijų ir net 121 antrosios pakopos. Būtina ramiai peržiūrėti jų turinį. Juo labiau kad kuriama bendra Eu ropos studijų erdvė. O tai reiškia, kad vis daugiau mūsų studentų vyks įEuroposuniversitetus irvis daugiau užsieniečių atvyks pas mus, tad mū sų studijų programos turi atitikti eu ropinius reikalavimus. Sudarant naujas ir revizuojant senas studijų programas turėtų dalyvauti mūsų so cialiniai partneriai, studentų atsto vai. Negerai, kad studijų programo se iki minimumo sumažėjo praktikų - tiesioginio ryšio su darbo rinka. Už praktikas turi būti numatyti norma lūs kreditai.
Viena iš blogybių formuojant studijų programas yra ta, kad fakultetai stengiasi įtraukti kuo mažiau disciplinų, kurias skai tytų kitų Universiteto padalinių dėstytojai kiekvienas dekanas skaičiuoja savo mokos fondą ir nenori jo da lies perleisti kitiems fakultetams. Taip pažeidžiamas pagrin dinis universitetinių studijų principas tarpdiscipliniškumas, fakultetų bendravi mas. Manau, kad vie nas šios problemos sprendimo būdų specialaus centrali zuoto fondo sudary mas. Šio fondo pinigai būtų panaudoti tarp disciplininėms studi joms. Šiandien, kaip minėjau, mes tu rime net 121 antros pakopos studijų programą. Ar jos nėra per smulkios, ar tikrai turime tiek aukščiausios kva lifikacijos dėstytojų tokiam kiekiui antros pakopos programų realizuo ti? Būtina tai revizuoti nelaukiant tarptautinių ekspertų vizito ir jų iš vadų. Manau, kad studijų programų vertinimui turėtume sukurti vidinio audito sistemą. Čia gali daug prisi dėti ir Vilniaus universiteto Švieti mo politikos centras. Daug kalbame apie bendrą Eu ropos studijų erdvę, tačiau Vilniaus universitete siūloma labai nedaug kursų užsienio kalba. Reikia gerokai daugiau atlyginti dėstytojams, pa rengusiems ir skaitantiems kursus anglų kalba. Deja, neturime nė vie nos pilnos studijų programos užsie nio kalba. Suprantama, kad tai vie na iš priežasčių, kodėl pagal ERASMUS programą į Vilniaus universi tetą atvykstančių užsienio studentų 5-8 kartus mažiau, negu mūsiškių, iš vykstančių į užsienio universitetus. Atlikta pirminė užsieniečių apklau sa parodė, kad jie pasigenda mūsų studentų globos, didesnio dėstytojų dėmesio. Tiesa, nauja VUSA vado vybė kai kurias problemas pradėjo efektyviai spręsti. Manau, kad šioje srityje glaudžiau turėtų bendradar biauti VUSA ir Tarptautinių progra mų ir ryšių skyrius. Taigi: studijų programų turinys, jų tobulumas ir vertinimas - vieni iš svarbiausių studijų kokybės para metrų. Tai mes galime sutvarkyti sa vo jėgomis. Koks dėstytojų korpusas realizuo ja šias studijų programas? Taiyra dės tytojų kokybės problema. Šiandien turime apie 1500 dėstytojų ir 265 mokslo darbuotojus, iš kurių apie 160 - profesorių. Atrodo įspūdingai. Ta čiau žymiausių mokslininkų amžius nemažas, aštrėja dėstytojų kartų kai tos problema. Ši problema darosi ka tastrofiška, nesvismažiau jaunų žmo nių pasirenka mokslininko kelią. Tie sa, paskutinis antplūdis į doktorantū rą lyg ir neblogas ženklas. Tačiau tai tik regimybė - daugeliui doktorantų reikalingas užrašas „Dr.“ ant priva čios kontoros ar firmos durų. Todėl formuojant doktorantūrą reikia kiek įmanoma atsižvelgti j pamainos ka tedrose rengimą. Katedros mokslo lygis - tai, savai me suprantama, joje dirbančių žmo nių mokslinės kvalifikacijos lygis. Kiekviena katedra turi turėti savo mokslinį veidą. Būtina mokslo ir stu dijų vienovė. Tačiau turime suvokti, kad genetiškai ne kiekvienas docen
Biogrąfiniai duomenys:
Gimęs 1943 m. Vedęs, turi vieną sūnų. Išsilavinimas:
1965 m. baigė studijas Maskvos Lomonosovo universiteto Chemijos fakulteto Gamtinių junginių chemijos katedroje. 1968 m. baigė aspirantūrą Maskvos Lomonosovo universitete ir apgynė chemijos mokslų daktaro disertaciją. 1981 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją Maskvos Lomonosovo universitete. Profesinė veikla:
1968- 1969 m. - VU Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedros asistentas 1969- 1971 m. - VU Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedros vyr. dėstytojas Nuo 1971 m. iki dabar-VU Biochemijos ir biofizikos katedros vedėjas 1982 m. suteiktas profesoriaus vardas 1991-2001 m. - VU mokslo reikalų prorektorius Nuo 2001 m. iki dabar - laikinai einantis VU rektoriaus pareigas Nuo 1992 m. iki dabar - Lietuvos MA prezidentas Apdovanojimai:
1985 m. - Lietuvos valstybinė mokslo premija 1999 m. - LDK Gedimino IV laipsnio ordinas 2000 m. - T. Grotuso vardo premija 2001 m. - Prancūzijos Respublikos Komandoro ordinas 2001 m. - Lenkijos Respublikos Komandoro Kryžiaus ordinas 2001 m. - Latvijos Trijų Kryžių ordinas 2001 m. - Baltijos šalių MA medalis už nuopelnus skatinant Estijos, Latvijos ir Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimą Narystė akademijose:
tas gali tapti profesoriumi. To ir ne reikia. Kiekvienoje katedroje turi at sirasti lyderių, kuriems reikia suda ryti sąlygas dirbti mokslinį darbą. Ta čiau kiekvienoje katedroje turi būti ir dėstytojų-metodininkų, kurie bū tų atsakingi daugiau už metodinį darbą, mokymo priemonių ruošimą. Tokie žmonės katedroje ne mažiau svarbūs už žymius mokslininkus. Vi siems jiems atlyginimas turėtų būti diferencijuotas pagal darbo rezulta tus. Norėčiau aptarti dar vieną - va dinamųjų antraeilininkų irvalandininkų - problemą. Iš 1500 dėstytojų šiandien turime apie 400 antraeili ninkų. Iš vienos pusės, tai labai ge rai: studijose dalyvauja žymiausi Lie tuvos mokslininkai ir specialistai. Ta čiau manau, kad nėra gerai, kai ant raeilininkai ir valandininkai kai ku riose katedrose sudaro daugumą. Jie niekada nesukurs katedroje moksli nės ir apskritai akademinės auros. Su jais susijęs ir dažnai nepatenkinamas požiūris į darbą, paskaitų praleidi nėjimas, iki minimumo sumažėjęs studento ir dėstytojo bendravimas. Deja, tai pasakytina ne tik apie ant raeilininkus. Reikia sustiprinti mū sų bendruomenės narių darbo kon trolę. Beje, tai mini savo pastabose ir tarptautiniai ekspertai.
3. Aprūpinimas literatūra, mokymo bazės Padėtis šioje srityje - bloga. Dės tytojai metų metus skaitydami tą patį kursą nesugeba parengti vado vėlių ir mokymo priemonių. Ši pro dukcija atestuojant dėstytojus turi būti ypač svarbi. Per pastaruosius metus nebuvo atvejo, kai parengtas vadovėlis ar mokymo priemonė ne būtų išleista. Tai leido padaryti žy miai pagerėjęs Vilniaus universite to leidyklos darbas ir vienintelis li kęs centralizuotas leidybos fondas. Būtinas didesnis dėstytojų aktyvu mas. Reikalingas specialus studijų literatūros aprūpinimo fondas. Su darant Vilniaus universiteto eilinių metų biudžetą, leidinių įsigijimui skirta tik 350 tūkst. litų. Tai labai mažai. Būtina sutvarkyti ir leidinių užsakymo sistemą. Pasirodo, kad pi nigų literatūrai mažai, o užsakoma kartais niekam nereikalingų knygų. Čia geriau turėtų dirbti Vilniaus universiteto biblioteka, kuri turėtų derinti užsakomų leidinių sąrašus su fakultetais. Kartais galima užsa kyti ir atskirų kursų CD. Didžiules galimybes siūlo internetas, o Skai čiavimo centras iki šiol neįvykdė in terneto bendrabučiuose projekto. Beje, 40 proc. lėšų, surinktų iš mo-
1987 m. - Lietuvos MA narys-korespondentas 1990 m. - Lietuvos MA tikrasis narys (akademikas) 1994 m. - Latvijos MA užsienio narys 1994 m. - Europos mokslo ir meno akademijos narys 1999-2001 m. - Pasaulio mokslo ir technologijų etikos komiteto vicepirmininkas Tarptautinis bendradarbiavimas:
1973 m. - 2 mėn. stažuotė Čekoslovakijos MA Organinės chemijos ir biochemijos institute 1974-1975 m. - 10 mėn. stažuotė Šiaurės vakarų ir Ilinojaus universi tetuose (JAV) 1985 m., 1987 m. - vizituojantis profesorius Debreceno universitete (Vengrija) 1989 m., 1992 m., 1995 m., 1997 m. - vizituojantis profesorius Frankfurto prie Maino universitete (Vokietija) 1991 m. (6 mėn.), 1993 m. (2 mėn.), 1995 m. (2 mėn.), 1997 m. (3 mėn.), 2000 m. (3 mėn.) - mokslinis darbas Vokietijos Vėžio tyrimo centre Heidelberge (Vokietija) Skaitė paskaitas ir dalyvavo tarptautinėse konferencijose Austrijos, Belgijos, Danijos, Estijos, Čekijos, Čilės, Ispanijos, Italijos, Japonijos, JAV, Kuveito, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos ir kitų šalių universitetuose ir mokslo centruose. Dalyvavimas studijose:
Paruošti ir skaitomi arba skaityti šie teoriniai kursai: Bioorganinė chemija, Biochemija, Molekulinė biologija, Nukleorūgščių chemija ir biochemija. Mokslinio darbo sritys:
Kovalentiniai nukleorūgščių ir baltymų kompleksai bei jų cheminis modeliavimas; Transportinių ribonukleorūgščių pirmtakų brendimo mechanizmo tyrimas; RNR ir DNR ligazių veikimo mechanizmo tyrimas. Fermentų imobilizavimas ant magnetinių nešiklių. Fotodinaminės onkoterapijos biocheminiai mechanizmai.
kančiųjų už studijas, tenka fakulte tams. Pernai tai sudarė apie 6 mln. litų. Deja, tik 98 tūkst. litų buvo skir ta vadovėliams ir mokymo priemo nėms įsigyti. Suprantama, kad tai nepaprastai mažai. Matematikos ir informatikos fakultetas, ruošiantis informatikus, turi metodiškai vado vauti Skaičiavimo centrui, o Komu nikacijos fakultetas - bibliotekai. Labai svarbi ir studijų materiali nė bazė: kompiuteriai, laboratorinė įranga. Deja, iš valstybės finansų šiems nepaprastai svarbiems daly kams gaunama labai mažai. Viena realesnė parama - laboratorinės įrangos atnaujinimo programa, kuri vykdoma trečius metus. Tai leido pa dėtį truputį pagerinti, tačiau labai simboliškai. Šios programos, centra lizuotų bei fakultetų lėšų dėka dau gelyje fakultetų įkurtos kompiuteri nės klasės. Pradėjome kurti centra lizuotus kompiuterių centrus koope ruojant visas galimas lėšas. Šiuo me tu veikia Kauno humanitarinio fa kulteto, Naugarduko, Saulėtekio miestelių kompiuterių centrai. Dar šiemet nupirksime 35 kompiuterius Saulėtekio centrui, kuriame laukia įrengtos 35 darbo vie tos. Būtina mo dernizuoti biblioteką ir jos filialus fa kultetuose. Fakultetų skaityklose tu
ri būti kompiuteriai, internetas. Bū tina pasiekti, kad internetas būtų bendrabučiuose. Deja, mokomųjų ir mokslinių la boratorijų aparatūros įranga bloga. Atrodo, kad laboratorinės įrangos at naujinimo programa dar tęsis, tačiau aktyvesni turi būti ir patys mokslinin kai. Taip atsirado puikūs Lazerių, Nuotolinių studijų, Kalbos mokymo centrai, greit įsikurs Vertimo studi jų centras. Tarptautiniai moksliniai grantai sustiprino nemažai moksli nių laboratorijų Fizikos, Gamtos, Chemijos, Medicinos ir kt. fakulte tuose. O juk tos laboratorijos nau dojamos ir studentų bakalaurų, ma gistrų ir daktaro darbams ruošti. Šį kelią reikia labai remti. Diferencijuo jant algas būtina atsižvelgti ir j tai, kiek įvairiausių grantų į katedras at neša konkretūs žmonės.
4. Dėstytoją krūvio apskaita Manau, kad būtina peržiūrėti dės tytoją pedagoginio ir apskritai viso dar bo apskaitos sistemą, kuri dabar gal per daug liberali. Reikėtų nustatyti konkrečiaipareigybei minimalų teori nių paskaitų krūvį, šiandien į apskaitą neįtraukiamas daug laiko užimantis
Nukelta į 4 p.
Universitas Vilnensis
4
Akademikas Benediktas Juodka Atkelta iš 3 p.
vadovavimas daktaro, magistro, baka lauro darbams. Čia šiokia tokia anar chija, dėl kurios gali atsirasti docentų, iš viso neskaitančių teorinio kurso. Ne turint dėstytojų krūvio apskaitos siste mos, ypač sunku formuoti antraeilinin kų irvalandininkų korpusą. Pvz., vie nas, turintis 200 vai. krūvį, forminamas valandininku, o kitas su 80 vai. per me tus - 0,5 etato docentu. 5. Studijų administravimas
Centre, fakultetuose, katedrose turi būti žmonių, kuruojančių studi jų reikalus. Labai dažnai studentai neturi su kuo pasitarti, darbuotojai arogantiški ir į studentus žiūri kaip į trukdančius dirbti. Ne visuose fakul tetuose dar susikūrę VUSA padali niai. Šį trūkumą pastebėjo ir tarptau tiniai ekspertai. Būtina tobulinti in formacinę sistemą, t. y. studijų pro gramų duomenų bazę, sujungti ją su dėstytojų krūvio apskaitos baze. Kaž kodėl nebeleidžiami studijų progra mų leidiniai, nors jų reikia ne tik lie tuvių, bet ir anglų kalbomis. 6. Karjeros centro įkūrimas
Mes daugiau turime rūpintis ir mūsų absolventų ateitimi, darbo vie tų paieška. Tam intenšyviai pradėjo me kurti Karjeros centrą. Vilniaus universiteto delegaciją neseniai vie šėjo Alytuje, kur pasirašyta Univer siteto ir Alytaus apskrities sutartis, bei nemažai konkrečių paramos sutarčių. Šiaulių delegacija, viešėjo Vilniaus universitete. Pasirodo, kad Universi tete mokosi net daugiau nei 400 stu dentų iš Alytaus apskrities. Žinoma, apskritis laukia jų sugrįžtant. O iš Šiaulių apskrities Vilniaus universite te yra net per 1000 studentų. Svarbu turėti ir grįžtamąjį ryšį su savo absolventais. Reikia sukurti ALUMNOS - savo auklėtinių abi pusio ryšio - sistemą. 7. Studijų kokybė - tai ir pačių studentų požiūris į studijas, rimtas savarankiškas darbas
Deja, ne visi studentai tai supran ta. Vis labiau masiškai nusirašinėjama, naudojantis moderniausiomis technologijomis, tarsi studentai į Universitetą būtų atvykę ne žinių įgyti. Anekdotu galinta laikyti stu dentų skundus Teisės fakulteto tarp tautiniams ekspertams apie tai, kad studentai nusirašinėja - taigi patys nusirašinėja ir nurodo tai eksper tams kaip fakulteto trūkumą.
jama grupė. Šis prorektorius turėtų užsiimti tik Vilniaus universiteto stra teginiais reikalais, rengti paraiškas struktūriniams Europos Sąjungos fondams, vesti derybas. Būtina atgaivinti vidinį Vilniaus universiteto mokslo fondą. Jis turi bū ti panaudojamas gerai dirbantiems MOKSLAS mokslininkams skatinti. Gal tai nors Integracijos į Europos Sąjungą truputį sušvelnintų protų nutekėjimo kontekste visus Europos universite problemą. Mokslinių darbuotojų atly tus galima suskirstyti į 3 kategorijas ginimai vėlgi turėtų priklausyti nuo jų rajoninius (universitetai, kurie žino darbo rezultatų. Reikia rasti būdų pa mi tiktai konkrečios valstybės viduje), skatinti mokslininkams, kurie paskel regioninius (juos žino ir kai kuriose bė itin vertingas publikacijas. Kaip ži kaimyninėse šalyse) ir pasaulinius (to note, pernai aš įteigiau Vilniaus uni kie universitetai žinomi pasaulyje). versiteto rektoriaus premijas. Reikė Paprastai priskyrimą vienai ar kitai tų atidžiau parinkti pretendentus joms kategorijai lemia universiteto istorija gauti. Pažymint atskirų mokslininkų ir mokslo lygis jame. Manau, kad Vil pasiekimus galėtų būti daugiau panau niaus universitetas patenka į pasauli dojamos ir fakultetams tenkančios nių universitetų kategoriją tiek savo spec. lėšos. sena istorija, tiek kai kurių mokslo sri Mokslo komercializacija. Nors čių pasiekimais. O jie atsirado moks mokslinis darbas turi būti koncen linių grupių, kurios formavosi dešimt truojamas fundamentalių problemų mečiais, dėka. Labai daug pagelbėjo sprendimui, nereiškia, kad nereikia sukurtas mokslinių darbuotojų kor stengtis parduoti savo mokslo pro pusas. Nors per pastaruosius 12 me dukcijos. Deja, šioje srityje dar esa tų jis sumažėjo dvigubai, šiandien dar me nuveikę nedaug. Iki šiol nėra pa turime 265 mokslo darbuotojus. Bū tentų ir intelektualinės apsaugos tar tina išsaugoti šį mokslinių darbuoto nybos, nepakankami ryšiai su pramo jų korpusą, be kurio Vilniaus univer ne ir ūkio subjektais. Šioje srityje pra sitetas iš mokslo universiteto gali virsti dėjome glaudžiai bendradarbiauti su eiliniu - atimkime iš Vilniaus univer Vilniaus miesto savivaldybe. Jau įkū siteto lazerių, puslaidininkių, medžiarėme bendrą VĮ „Visorių slėnis“, bai gotyros, kardiochirurgų, chemikų, giame formuoti VĮ „Saulėtekio slė biologų, baltistų mokyklas - Univer nis“. Tai turėtų būti mokslo ir verslo sitetas nukraujuotų negrįžtamai. bendros veiklos pavyzdžiai. Mokslinių darbuotojų korpusas - tai Būtina gerinti Vilniaus universite ir busimųjų dėstytojų rezervas. Būti to mokslinių žurnalų kokybę, steng na sudaryti sąlygas formuotis nau tis, kad artimiausiu metu nors kele joms mokslininkų grupėms, naujoms tas jų patektų į Mokslinės informaci originalioms mokslinėms idėjoms re jos instituto duomenų bazę. Univer alizuoti. Čia ypač reikėtų atkreipti dė siteto leidyklai priekaištų vyr. redak mesį j humanitarinius ir socialinius toriai šiandien neturi. Reikia iki galo mokslus, kuriems sovietinės okupa sutvarkyti Universiteto darbuotojų cijos metais nebuvo sąlygų plėstis, ir mokslinių publikacijų apskaitą. Tai tu tie mokslai liko nuskriausti. Moksli ri daryti biblioteka. Reikia įkurti Uni nės grupės turėtų būti finansuojamos versiteto mokslinių konferencijų cen pagal mokslinio darbo rezultatus. trą. Pastarieji metai parodė, kad Uni Deja, tikėtis didesnių investicijų iš versiteto mokslininkai per metus su valstybės biudžeto į mokslą netenka. rengia dešimtis konferencijų. Deja, Todėl mūsų mokslininkų pajėgos tu rėtų būti nukreiptos į papildomas ga . Universiteto viduje rimtos konferen cijoms organizuoti bazės ir organiza limybes pačioje Lietuvoje ir į tarptau cinės struktūros neturime. Manau, tinius fondus. Čia reikia reformuoti kad Universiteto Teatro salė, Mažoji Universiteto Mokslo bei Tarptautinių aula, Senato salė bei trys patalpos, ku programų ir ryšių skyrius. Jie turi bū rias šiandien užima A. J. Greimo, Re ti išplėsti, ir viena iš jų funkcijų turė ligijotyros bei Lyčių tyrimo centrai, tų būti pagalba Vilniaus universiteto galėtų tapti konferencijų centru. Pas mokslininkams rašant paraiškas įvai taruosius tris centrus galėtų priglaus riems fondams. Tai darosi ypač aktu ti kai kurie fakultetai. Salia konferen alu pradedant vykdyti įvairias naujas cijų centro turėtų atsirasti 1-2 žmo Europos Sąju ngos programas bei ku nių tarnyba (ji galėtų būti Mokslo ar riantis struktūriniams fondams. Ypač ba Ryšių su visuomene skyriuje), ku svarbu turėti struktūrą, kuri ruoštų ri atliktų techninį darbą organizuo konkrečias programas finansams iš jant konferencijas: dalyvių registraci Europos Sąjungos struktūrinių fon ją, viešbučių rezervavimą, svečių ap dų gauti. Šį darbą turėtų kuruoti ir gyvendinimą ir t. t. atlikti speciali prorektoriaus vadovau
Profesorius Feliksas Ivanauskas Atkelta iš 2 p. mūsų rūpestis. Reikia ir reorgani zacijos, ir išteklių. Biblioteka turi būti mokymo išteklių centras, čia tu ri būti internetas ir sukaupta visa būtina informacija. Reikia pagalvoti ir apie efektyvų literatūros pirkimą.
Fakultetai užsako literatūrą, o per ka biblioteka. Naujojo pastato pro blemą vargu ar pavyks per artimiau sius penkerius metus išspręsti. Studentai. Geranoriška studen tų ir dėstytojų partnerystė visuose lygmenyse: nuo aukščiausios val džios (Rektorato ir Studentų atsto-
Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 268 70 89. EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Mobil. tel. 8-687-49018 Tiražas 4000 egz. 1 spaudos lankas. SL 321. Maketavo VU leidykla. Spausdino dizaino studija-spaustuvė „Žvaigždžių miestas“. Redaktorė Liana Binkauskienė Kalbos redaktorė, korektorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Onutė Mackonytė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.
vybės) iki žemiausių. Yra nemažai darbų, kuriuos gali atlikti tik studen tai. Leiskime jiems dirbti ir padėki me jiems dirbti. Studentaiyra jauni, jie turi ne tik mokytis, bet ir džiaugtis gyvenimu. Jie turi galvoti ir apie meną, apie sportą, poilsį ir sveikatą. Ūkis. Svarbus klausimas - ope ratyvumo didinimas, t. y. paraiškos turi būti vykdomos žymiai greičiau. Ir apie tai reikia galvoti. Statybos. Realu pradėti, o gal net ir užbaigti Medicinos fakulteto staty bą Santariškėse ir mokomojo korpu so statybą Saulėtekyje. Lėšų jiems ga lime tikėtis tik iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Reikėtų panau doti Centrinių rūmų palėpes. Pastatų apsauga. Vilniuje turime tris didelius padalinius - Saulėteky je, centre ir Čiurlionio gatvėje. Cen tralizuota jų apsauga būtų pigesnė. Turime nemažai žemės - turime ir apie ją galvoti, saugoti ir tausoti. Finansai. Keičiasi mūsų pajamų struktūra. Todėl keičiasi ir finansa vimo metodika. Turime pirmiausia galvoti apie darbuotojų suintere suotumo didinimą. Kas gerai dirba, turi ir gauti daugiau. Neturime už
2002 m. spalio 10 d.
ADMINISTRACIJA IR ŪKIS Per pastaruosius 12 metų daug padaryta decentralizuojant Univer siteto valdymą. Fakultetams perduo ta daugybė funkcijų - jie tapo tikrai gana autonomiški. Šiais metais liko tik vienas centralizuotas fondas, skir tas leidybai. Pagal naująjį Vilniaus universiteto statutą keičiasi Univer siteto struktūra, todėl būtina atlikti kai kuriuos valdymo pertvarkymus tiek centrinės administracijos, tiek fakultetų viduje (dekanai, prodekanai tampa administratoriais ir 1.1.). Reikia toliau tobulinti finansų pa skirstymo fakultetams metodiką. Pa gal Aukštojo mokslo įstatymo patai sas vis didesnė lėšų dalis kasmet tu rėtų būti gaunama iš valstybės biu džeto ir mažėti lėšų dalis, gaunama iš mokamų studijų. Taigi teks per tvarkyti finansų valdymą. Reikia per žiūrėti Universiteto darbuotojų at lyginimų sistemą pradedant admi nistracija, pedagoginiu, moksliniu personalu ir baigiant pagalbiniu. Jūs puikiai suprantate, kad rasti darbui kvalifikuotą žmogų už 460 litų ne įmanoma. Jau sakiau, kad būtina di ferencijuoti dėstytojų ir mokslinių darbuotojų atlyginimus pagal darbo rezultatus. Reikėtų patvirtinti parei ginių priedų mokėjimo tvarką iš biu džetinių ir specialiųjų lėšų. Ar racio nali Vilniaus universiteto organiza cinė struktūra? Ar visos katedros ati tinka naujo Universiteto statuto rei kalavimus? Visa tai teks revizuoti. Reikėtų griežčiau padalinti pro rektorių ir administracijos padalinių vadovų funkcijas ir atsakomybę. Jau minėjau, kad šiuo metu, artėjant Lie tuvos narystei Europos Sąjungoje, tu rėtume turėti prorektorių infrastruk tūrai, Universiteto plėtrai. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Lietu va kasmet turėtų gauti po 500 mln. eurų paramą investicijoms iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Taigi at siras didelių papildomo finansavimo galimybių, ir tam reikia ruoštis. Kon krečius projektus jau reikės pradėti ruošti 2003 metais. Taigi nuo mūsų sugebėjimų daug kas priklausys. O tie pinigai projektais gali būti gauti ir li teratūrai įsigyti, ir bibliotekai atnau jinti, ir Universiteto ūkiui sutvarkyti. O tas ūkis didžiulis - iš viso 100 pa statų visoje Lietuvoje. Daugelis jų, ypač studentų bendrabučiai, tragiškos būklės. Būtina iš esmės pertvarkyti bendrabučių ūkio valdymą, įkurti specialią struktūrą. Labai blogos būk lės mūsų poilsio bazės Palangoje, Žydiškėse. Žydiškių bazė apskritai pa naši ne į poilsio namus, o į landynę. Jei nesugebėsime šios bazės reikia mai ir naudingai išnuomoti, ją reikės
perduoti valstybei. Reikia bandyti įstatymu gauti teisę naudotis turtu ne panaudos teisėmis, o savininko teisė mis, kaip yra Tartu universitete. Tik toks kelias leistų parduoti kai kurias patalpas ir už gautus pinigus pradėti realizuoti naują neseniai Vilniaus universiteto Senato patvirtintą Sau lėtekio miestelio plėtros koncepciją. Trūkstant fakultetams auditorijų, ypač Filologijos ir Istorijos fakulte tuose, būtina racionaliau naudoti pa talpas. Pirmus žingsnius jau žengė me - iškeldintas fotografas, greitai iš užimamų patalpų išsikels leidykla. Nemanau, kad Universiteto ūkio da lis turi užimti prestižines patalpas Centrinių rūmų pirmame aukšte. Reikia peržiūrėti daugumą Univer siteto sudarytų sutarčių ir nenaudin gas nutraukti. Betvarkė su studentų maitinimu kai kuriuose padaliniuo se. Negalima suprasti, kodėl vasarą Saulėtekyje neveikia valgyklos. Atva žiuoja studentai, dažnai su tėvais, įteikti dokumentų stoti į Vilniaus universitetą, o pavalgyti nėra kur. Tai daro Vilniaus Gedimino technikos universiteto valgykloje ar net kavinė je - didesnės antireklamos Vilniaus universitetui negali būti. Džiaugiuo si, kad konkursą įrengti valgyklą Fi zikos fakultete laimėjo firma „Ku ba“. Jei firmai seksis, ji turėtų nukon kuruoti kitas maitinimo įstaigas Sau lėtekyje. Gerokai racionaliau ir skaidriau turėtų būti naudojamos Universite to specialiosios lėšos. Suprantama, kad didžiuliam Uni versiteto ūkiui - patalpoms fakulte tuose, auditorijoms, bendrabučiams, mokymo laboratorijoms - sutvarky ti reikia milžiniškų lėšų. Čia kai ko galima tikėtis iš mano minėtų Euro pos Sąjungos struktūrinių fondų. Valstybės biudžetas šios problemos dar ilgai neišspręs. Artėja Vilniaus universiteto 425 metų jubiliejus. Jau dirba jubilie jaus leidinių leidybos redakcinė grupė, kuriai vadovauja prof. V. Pši bilskis. Jau išėjo du leidiniai, išeis dar keletas. Premjerui esu užsimi nęs apie tai, kad šis Vilniaus univer siteto jubiliejus turėtų būti reikia mai paminėtas. Šiuo klausimu kal bėjau ir su ministru A. Monkevičiu mi, o su viceministru R. Vaitkumi aptarėme, kokius objektus realiai galima būtų siekti sutvarkyti jubilie jaus proga. Naujas rektorius priva lės čia daug ką nuveikti. Baigdamas norėčiau padėkoti fa kultetams,-kurie iškėlė mane kandi datu Vilniaus universiteto rektoriaus pareigoms.
miršti ir mažiausiai apmokamų dar buotojų. Universiteto įvaizdis. Tai irgi svarbus mūsų patrauklumo ir konkurentabilumo komponentas. Čia galime kalbėti apie masinius rengi nius, apie alumnus, apie viską, kas padėtų kurti gerą Universiteto įvaizdį. Mes esame seniausia ir pa grindinė Lietuvos aukštoji mokyk la, tad turime suprasti savo atsako mybę prieš tautą ir valstybę. Programos realizacija. Manyčiau, kad išrinktasis rektorius turėtų aplan kyti visus pagrindinius padalinius: ins titutus, fakultetus ir išklausyti jų pro blemas, pasitarti ir parengti konkre tų jų sprendimo planą. Bendrieji tikslai. Geros darbo sąlygos ir geranoriškumas. Taip bū tų sukuriami stiprūs padaliniai, stip rūs fakultetai, stipri valstybė, kuri vėl grįžtamuoju ryšiu padeda mums. Tai pagrindinės Universite to veiklos gairės. Jos vykdant gali būti keičiamos ir tobulinamos. Ga lite klausti, ar tai yra realu? Ar tai įvykdoma? Noriu prisiminti, kaip 1998 m. gegužę kaip kandidatas į MIF dekanus dėsčiau savo veiklos programą. Tada fakultete pūtė
skersvėjai tiesiogine ir perkeltine prasme. Auditorijose ir katedrose buvo šalta, dėstytojai neturėjo jau kių darbo vietų, fakultetas buvo ne labai patraukius abiturientams - vos surinkdavome kontingentą. Tada pa našiai formulavau uždavinius. Subū rėme komandą, išnaudojome beveik visas atsiveriančias galimybes, per tvarkėme studijų procesą į šiuolaiki nį lygį, įrengėme modernų informa cinių technologijų centrą. Kas lėmė šią sėkmę? Aišku, Universiteto ir fa kulteto žmonės, jų nuoširdus kasdie nis darbas. O dekanas sprendė tik strateginius klausimus, drąsiai dele gavo dalį dekano galių ir atsakomy bių artimiausiems bendražygiams. Jeigu būčiau išrinktas rektoriumi, manau: remdamasis Senato narių kompetencija ir jų žiniomis bei sa vo, dekano, patirtimi, kartu su Uni versiteto darbuotojais - nuo labiau siai patyrusių profesorių, jaunų ir energingų profesorių, docentų ir dėstytojų iki šaunių studentų - su gebėčiau suformuoti efektyvią ko mandą, kuri atskleistų mūsų stiprią sias puses, jūsų galimybes, ir mes kar tu dirbtume Jūsų labui, Universite to ir tautos bei valstybės labui.