hinc itur ad astra
•1579-
/l ' s £ į I rE %’^AS
l
universitas
7 vilnensis
Spalis Nemokamai http:/lwww. vilnensis. vu. lt
k_____ 7
Vilniaus universiteto laikraštis Nr. 8 (1634)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
NUMERYJE SKAITYKITE:
3 p. Studentai mokysis japonų kalbos modernioje auditorijoje
5 p. VU antropologai ir archeologai atskleidžia pasauliui Napoleono karių paslaptis
Universiteto bendruomenės „auksinės mintys“ 7
10p, VUSA puslapis
11 p Gam tininkai krikštijo fuksus
13 p. Jei domitės studijomis užsienyje
Akademikas Benediktas Juodka Vilniaus universiteto rektorius Spalio 11 dieną Vilniaus universiteto Senatas išrinko seniau sios Lietuvos aukštosios mokyklos rektorių. Akademikas Bene diktas Juodka tapo 83-uoju Vilniaus universiteto rektoriumi. Į VU rektoriaus postą pretendavo du kandidatai-buvęs Mokslo reikalų prorektorius, laikinai rektoriaus pareigas trejus metus ėjęs akad. Benediktas Juodka bei VU Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas prof. Feliksas Ivanauskas. Iš 60 VU Senato na rių už akad. B. Juodką balsavo 45, likusieji 15 - už prof. F. Iva nauską. VU rektorius išrinktas penkerių metų kadencijai. „Manau, Jūs padarėte teisingai, kad išrinkote labiau patyrusį“, - juokavo naujasis rektorius. Padėkojęs Senatui už pasitikėjimą ir priminęs buvusio rektoriaus akad. R. Pavilionio prieš dvylika me tų ta pačia proga pasakytus žodžius „Jūs išrinkote mane, ir man reikia aukotis“, akad. B. Juodka sakė, kad jau dirbdamas prorek toriumi suprato, jog reikia aukotis Universiteto labui. Didele pa tirtimi jis laiko Mokslo reikalų prorektoriaus bei Lietuvos moks lų akademijos prezidento pareigas. „Tai man buvo didžiulis paty rimas, leidęs išeiti į pasaulio mokslo vandenis. Universitete gi miau kaip mokslininkas, čia ir numirsiu“, - sakė rektorius. Naujasis Universiteto vadovas ypatingų permainų nežada. Jis ketina peržiūrėti administracijos struktūrą, ją modernizuoti; op timizuoti ir racionalizuoti valdymą. „Reikia galvoti apie mūsų mokslininkų galimybes gauti daugiau pinigų iš Europos fondų. Profesorius turi turėti tik idėją. Administracijoje turėtų atsirasti struktūra, kuri padėtų tą idėją paversti pinigais“, - teigė akad. B. Juodka. Rektorius žadėjo rimtai spręsti studijų kokybės problemą, stengtis pajusti naujausias mokslo tendencijas, užsiim ti lobizmu gerąja šio žodžio prasme. Jį jaudina nepakankamas Universiteto finansavimas, maži dėstytojų atlyginimai, auklėti nių įsidarbinimo, jaunų talentų pritraukimo į Universitetą pro blemos. „Aš gaunu neblogą paveldą. Remsimės viskuo, kas buvo geriausia, iš buvusių rektorių akademikų Jono Kubiliaus ir Ro lando Pavilionio patirties ir tęsime jų darbus“, - pasiryžęs nauja sis Alma Mater vadovas. „U. V.“ inform.
Jūsų Magnificencija Vilniaus universiteto Rektoriau Benediktai Juodka, nuoširdžiai sveikinu Jus, išrinktą Vilniaus universiteto rektoriumi. Jūsų kupinas akademinės veiklos gyvenimas iškalbingai liudija ištikimybę mokslininko pašaukimui ir organizacinius gebėjimus. Todėl tikiuosi, kad. Jums tapus Universiteto rektoriumi, tvirtės esamos ir bus kuriamos naujos Lietuvos akademinio gyvenimo tradicijos, kad krašto pažanga ir atsinaujinimas bus neatsiejami nuo Jūsų minčių, darbų ir pastangų. Linkiu Jūsų vadovaujamam Universitetui ir toliau užimti garbingą vietą krašto aukštųjų mokyklų bendruomenėje, ir toliau likti aktyviu mokslo židiniu bei svarbiu ir savitu švietimo ir kultūros centru. Tegu šimtmečius kaupiama patirtis bei tradicijos ir ateityje veda Jūsų Universitetą pažangos, kūrybos, jaunatviškos drąsos ir akademinės išminties keliu. Lai XVI amžiuje pradėta veikla bus įprasminta naujais darbais, skirtais Lietuvos garbei ir gerovei. Kuo geriausios kloties Jums ir Jūsų vadovaujamai Vilniaus universiteto bendruomenei.
Valdas Adamkus Lietuvos Respublikos Prezidentas Vilnius, 2002 metų spalio 12 diena
2
Universitas Vilnensis
Tarptautiniame seminare aptarta aukštojo mokslo ir verslo partnerystė Rugsėjo 26 d. Vilniaus universitete įvyko tarptautinis semi naras „Aukštojo mokslo-verslo partnerystė: Vilniaus ir Joensu patirtis". Renginyje pasisakė Šiaurės Karelijos regiono, joensu universiteto, Šiaurės Karelijos politechnikumo, regioninio laik raščio „Karjalainen", Suomijos tarptautinio mobilumo agentū ros (CIMO), Šiaurės Karelijos firmų - „Blancco" ir Moterų ver
slininkių centro „Karellikeskus" - vadovai bei kiti atstovai, taip pat pranešėjai iš Lietuvos - Vilniaus universiteto, Alytaus ap skrities viršininko administracijos, Alytaus kolegijos, Utenos ko legijos, firmos „Hronas". Tarp seminaro svečių buvo atstovai iš Parlamento, Utenos savivaldybės, Alytaus apskrities verslinin kų asociacijos, Studijų užsienyje informacijos centro, firmų „Seifuva" ir „Putokšnis", VU Karjeros centro, Ekonomikos fakulte to, Mokslo bei Informacijos ir ryšių su visuomene skyrių.
Aurelija VALEIKIENĖ, projekto administratorė, Tarptautinių programų ir ryšių skyrius
Seminaras buvo skirtas Lietuvos ir Suomijos pavyzdžiu nagrinėti tiek globalius, tiek konkrečius klausi mus: mokslinių parkų vaidmenį verslo ir aukštų technologijų moks lo bendradarbiavime; regioninių organizacijų misiją ir įtaką šiems sektoriams ir galimybes ją išplėsti; verslo inkubatorių ir verslo kolegi jų dalyvavimą ir patirtį praktiškai rengiant verslo specialybių studen tus. Seminare apibendrinta ES Le onardo da Vinci programos studen tų mobilumo projekto „Verslo, ver slumo ir lyderiavimo plėtra Balti jos jūros regione“ (ABLE/Lithuania ir ABLE/Finland) vykdymo pa tirtis. Pagal šį projektą praktikas Suomijos ir Vokietijos kompanijo se atliko 7 Vilniaus universiteto Ekonomikos, Matematikos ir in
formatikos fakultetų bei Tarptauti nės verslo mokyklos studentai bei 2 studentės iš Utenos kolegijos ir 1 iš Alytaus kolegijos. Savo ruožtu studentai iš Suomijos dirbo lietu viškose ir vokiškose kompanijose. Nepaisant sunkumų, su kuriais su sidūrė tiek aukštojo mokslo insti tucijos, tiek priimančios kompani jos ir patys studentai, buvo pabrėž ta tokių praktikų nauda ir būtiny bė tobulinti bei plėsti bendradar biavimo modelį. Studentai ypač ak centavo suteiktos galimybės nau dą tobulinantis profesinėje srityje bei įgyjant praktinės darbo patir ties ir unikalią tarpkultūrinio ben dravimo patirtį. Rugsėjo 27 d. svečių iš Suomi jos delegacija lankėsi Alytaus ap skrities viršininko administracijo je, Alytaus kolegijoje, verslo inku batoriuje ir Susipažino su dviem firmomis - „Alita“ ir „Daisotra“. Tikimasi, kad po šių vizitų dviša lis bendradarbiavimas suaktyvės ir išsiplės.
Vilniaus universiteto biblioteka - tarp gražiausių senųjų pasaulio bibliotekų Nijolė BULOTAITĖ
Švedijos miestelyje Ystade įsikū rusi leidykla ISIM jau trečius metus leidžia gražiausių senųjų pasaulio bib liotekų kalendorių, taip pat suvenyri nius atvirukus, plakatus ir reproduk cijas bibliotekininkams ir knygų mylė tojams. Leidėjai kartu su biblioteki ninkais ir informacijos darbuotojais parenka gražiausias ir labiausiai dė mesio nusipelniusias bibliotekas.
Naujausiame 2003 metų kalen doriuje - Vilniaus universiteto bib lioteka. 2003 metų rugsėjo mėne sio lape - ne tik P. Smuglevičiaus salės nuotrauka, bet ir trumpa in formacija apie Vilniaus universite to biblioteką, jos istoriją bei kolek cijas anglų kalba. Šis kalendorius puiki Bibliotekos ir Vilniaus uni versiteto reklama. Kalendorius platinamas visame pasaulyje, jį ga lima užsisakyti internetu.
2002 m. spalis
VU lankėsi Suomijos universitetų rektorių delegacija Rugsėjo 18 dieną Vilniaus uni versitete viešėjo Suomijos univer sitetų rektorių delegacija. Svečius Rektoriaus auloje priėmė 1. e. rek toriaus p. akad. B. Juodka, Rek torių konferencijos prezidentas prof. Antanavičius, VU administ racijos darbuotojai. L. e. rektoriaus p. akad. B. Juodka papasakojo svečiams Universiteto istoriją, nūdienos ak tualijas ir problemas. Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus vedė jas A. Lipinaitis papasakojo apie VU tarptautinius ryšius, dalyva vimą Europos Sąjungos, UNESCO, NATO ir kitų tarptau tinių organizacijų programose. Kaip teigė A. Lipinaitis, kasmet vis daugiau studentų ir dėstytojų išvyksta studijuoti į užsienį. Vil niaus universitetas priima žymiai mažiau užsienio studentų, nei iš siunčia, tačiau šis santykis kasmet keičiasi, tad tikimasi, jog ateityje jis bus apylygis. A. Lipinaitis trumpai apžvelgė bendradarbiavi-
Suomijos universitetų rektoriai susipažino su Vilniaus universitetu VNaujiko nuotr.
mo su Suomija patirtį, minėjo VU Skandinavistikos katedros veiklą, aktyvius ryšius su Helsinkio uni versitetu. VU ypač glaudžiai ben dradarbiauja su Helsinkio ir Jo ensu universitetais. Neseniai iš Helsinkio universiteto grįžusi
doc.R. Venckutė patvirtino, kad lietuvių kalbos kursai ten privilio ja daug klausytojų. Svečiai juoka vo, kad lietuviai ir suomiai turi ne maža bendro - o „kirvis“ reiškia tą patį ir suomiškai, ir lietuviškai.
„U. V.“ inform.
VU bibliotekoje - Uzbekistano kultūros lobiai Snieguolė MISIŪNIENĖ, VUB Bibliografijos ir informacijos skyrius
Rugsėjo 23-25 d. Lietuvoje su oficialiu vizitu viešėjo Uzbekista no prezidentas Islamas Karimovas. Ta proga VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje buvo pa rengta uzbekų knygų paroda. Pa rodos atidaryme dalyvavo prezi dentas Islamas Karimovas ir jį ly dinti delegacija, Vilniaus univer siteto vadovai, VU bibliotekos di rekcija, LR ambasadorė Uzbekis tano Respublikai Halina Kobeckaitė. Parodoje eksponuotos retos XVI-XVII a. knygos: X-XI a. mokslininko, filosofo, poeto Avicenos Canon medicinae..., 1658, Avicennae Arabum Medicorum Summi Fen..., 1648; XIV-XV a. astronomo, matematiko Ulugbeko, 1424 m. Samarkande pastačiusio observatoriją, Epochae CelebrionesAstronomis. ..:Ex traditione Ulug-Beigi, 1650, Prolegomenes dės Tables Astronomiųues D’oloug-Beg, 1847 ir kt. Lietuvių ir uzbekų literatūrų ryšius, užsimezgusius apie 1940 m., iliustruoja uzbekų auto rių knygų vertimai į lietuvių kal-
Uzbekistano Respublikos prezidentas I. Karimovas apžiūri ekspozicijų V Naujiko nuotr.
bą. Parodoje pateikti 24 leidiniai: Aibeko Navoji, 1948, Šventas kraujas, 1968, Vaikystė, 1980; Gafuro Guliamo Padauža, 1971 ir kt. Daug knygų iš uzbekų į lietu vių kalbą išvertė FI. Kobeckaitė, kuri apie lietuvių rašytojus (Že maitę, Donelaitį ir kt.) rašė uzbe kų spaudoje. Keletas jos darbų bu vo parodoje. Eksponuoti uzbekų autorių kū riniai rusų kalba iš VU bibliote kos fondų: XV-XVI a. Mogolų imperijos Indijoje valdovo Babūro autobiografinis kūrinys BaburName, 1958, ; uzbekų liaudies
epasA/pamyš, 1949; pasakos, pa tarlės, uzbekų poezijos antologi ja. Vienas stendas paskirtas gar siam XV-XVI a. poetui, filosofui, valstybės veikėjui Ališerui Navo ji. Taip pat pateikti senųjų poetų, rašiusių farsi kalba, vertimai į ru sų kalbą: Lutfi, Sakkaki, Mašrabo, Atoji, Furkato. Eksponuoti se nosios ir dabartinės uzbekų kal bos žodynai, gramatika ir kt. Kita ekspozicijos dalis - prezi dento I. Karimovo dovanotos VU bibliotekai knygos ir albumai apie Uzbekistaną uzbekų, rusų ir an glų kalbomis.
Skelbiamas konkursas Juozo Radžiukyno stipendijai gauti Si vienkartinė (500 Lt) stipendija skiriama siekiant paremti ir paskatinti gabius ir darbščius studentus, studijuojančius lietuvių kalbotyrą ar Lietuvos istoriją ir pasiekusius aukščiausių akademinių rezultatų. Bus paskirtos dvi stipendijos: viena - Istorijos fakulteto, kita - Filologijos fakulteto studentui. Pretendentai prašymus pateikia fakultetų dekanatams iki gruodžio 1 d. Kartu su prašymu pateikiami paskutinių studijų metų mokymosi rezultatai (žiemos ir pavasario sesijų svertiniai vidurkiai) ir kursinio ar baigiamojo darbo temos tezės (vieno puslapio apimties).
Studijų skyriaus inform. Naujojo 2003 metų kalendoriaus viršelis
3
Universitas Vilnensis
2002 m. spalis
Japonijos Vyriausybės parama VU Orientalistikos centrui Spalio 10d. Orientalistikos centre įvyko oficialus japonų kalbos mokymo auditorijų, įrengtų pagal Japonijos kultūros rėmimo programą, pristatymas. 2000 metais VU Orientalistikos centras, pateikęs paraišką šiuolaikinei kalbų mokymo įrangai, laimėjo Japonijos kultūros, mokslo ir švieti mo paramos fondo konkursą. Šią vasarą įranga atkeliavo į Lietuvą ir buvo sumontuota buvusios Filologijos fakulteto audiovizualinės laboratorijos patalpose. Reikia pažymėti, kad minėtos patal pos VU vadovybės sprendimu buvo greitai ir kokybiškai suremontuotos už Universiteto lėšas viskas buvo paruošta brangiai įrangai (bendra paramos vertė - 1 055 462 Lt) pastatyti.
Vytis VIDŪNAS, VU Orientalistikos centro vedėjas
Už Japonijos lėšas įrengtas kal bų mokymo centras turi tris pa talpas. Didžiausia skirta 30-ties darbo vietų audiovizualinei labo ratorijai. Greta esančioje vaizdo bibliotekoje įrengta 10 vaizdo me džiagos peržiūros vietų ir 5 kom piuterizuotos kalbų mokymo vie tos. Ši patalpa skirta individua liam studentų darbui. Trečioji pa talpa skirta konferencijų salei su šiuolaikine akustine sistema ir vaizdo aparatūra, leidžiančia žiū rėti medžiagą dideliame ekrane. Gautoji įranga ir jai skirtos patal pos- tikrai graži dovana Orienta
listikos centrui, kitąmet pažymė siančiam dešimties metų veiklos sukaktį. Spalio 10 d. surengtame prista tyme dalyvavo Jo Ekscelencija Ja ponijos laikinasis reikalų patikė tinis Lietuvoje Eizo Kaneyasu, tuo metu dar laikinai einanti VU Rek toriaus pareigas prof. habil. dr. Benediktas Juodka, Prezidentū ros, LR Užsienio reikalų minis terijos, Švietimo ir mokslo depar tamento pareigūnai, firmos „Mit subishi“, organizavusios visą tech ninį įrangos tiekimo ir instaliavi mo darbą, atstovai, VU Rektora to vadovai ir darbuotojai. Prieš pristatant įrangą Eizo Kaneyasu skaitė viešą paskaitą studentams. Paskaita, kurios tema buvo „Ja
ponijos istorijos filosofija“, buvo skirta VU Orientalistikos centro dešimtmečiui skirtų viešųjų pa skaitų ciklui ir sukėlė didelį stu dentų susidomėjimą - naujai įrengta konferencijų salė buvo per pildyta. Orientalistikos centras ir atei tyje ketina organizuoti įvairius viešus renginius bei užsiėmimus, skirtus tiek VU akademinei ben druomenei, tiek platesniems vi suomenės sluoksniams. Taigi iš Ja ponijos Vyriausybės gauta parama pasitarnaus glaudesniam mūsų ša lių kultūriniam bendradarbiavi mui ir bendram Azijos šalių kal bų bei kultūrų pažinimui Lietu voje. V Naujiko nuotr.
Tuo metu dar l.e. rektoriaus p. akad. B.Juodka nuoširdžiai dėkoja Japonijos laikinajam reikalų patikėtiniui Lietuvoje Eizo Kaneyasu už paramą
Moderniai įrengtoje auditorijoje bus mokoma japonų kalbos
Britų parama mokslui 300 svarų knygoms įsigyti Studijų užsienyje informacijos centrui įteikė labdaringos organizacijos „ The Westerley Trust" steigėja Margo Maksvel Makdonald. Rugsėjo 17 d. Studijų užsienyje in formacijos centre apsilankęs Didžiosios Britanijos ambasadorius ir ponia Margo Maksvel Makdonald džiaugėsi centro veikla, ska tinančia kultūrinius Lietuvos ir Didžiosios Britanijos mainus, bei pažadėjo paramą visiems, norintiems paragauti mokslo išsvajo tuose Kembridžo bei Oksfordo universitetuose.
Audronė KONDROTAITĖ, Studijų užsienyje informacijos centro atstovė ryšiams su visuomene Studijų užsienyje informacijos centro ir Margo Maksvel Makdo nald draugystė tęsiasi jau dešimtį metų. Jos dėka centro veikla susi domėjo ir Didžiosios Britanijos ambasadorius Džeremis Hilas. Pasak jo, centro misija svarbi tiek Lietuvai, tiek Didžiajai Britanijai. Ambasadorius teigė, jog kultūri nis bendradarbiavimas yra visų politinių bei ekonominių santykių pagrindas. „Studentų, dėstytojų bei mokslininkų mainai suteikia gali mybę pažinti kitos šalies kultūrą, tradicijas ir žmones. Tai skatina kū
rybiškumą ir ugdo atvirą visuome nę“, - tvirtino Džeremis Hilas. Am basadorius stebėjosi centre sukaup ta rašytine bei skaitmenine infor macija, dirbančiais savanoriais ir džiaugėsi, galėdamas prisidėti prie centro misijos - padėti jauniems žmonėms įgyti išsilavinimą užsie nyje. Didžiosios Britanijos ambasa da ne kartą dovanojo Studijų užsie nyje informacijos centrui knygų, ta čiau ambasadorius pabrėžė, jog stengsis pagerinti Lietuvos ir Di džiosios Britanijos aukštųjų mokyk lų bendradarbiavimą ir skatins stu dentų mainų programas. Labdaringos organizacijos stei gėja Margo Maksvel Makdonald centrui taip pat pažadėjo visoke riopą pagalbą skatinant akademi nės visuomenės bendradarbiavi-
V. Naujiko nuotr. (iš kairės) Didžiosios Britanijos ambasadorius Džeremis Hilas, Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Žaneta Savickienė ir VU Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus vedėjas Algimantas Lipinaitis aptarė tolimesnį bendradarbiavimą
mą. Niujorke gyvenančio žymaus lietuvių išeivijos tapytojo Kęstu čio Zapkaus dėka ponia Margo pirmą kartą Lietuvoje apsilankė 1992 metais. Nuo tada ponia Margo į Lietuvą atvyksta du tris kartus per metus ir didžiausią dė mesį skiria jaunų kūrėjų paramai. Organizacijos „The Westerley Trust“ tikslas - remti ugdymą, to bulėjimą bei padėti jauniems žmonėms pažinti atsivėrusį pa
saulį. Organizacija nuolat papil do dailės ir muzikos įstaigų, bib liotekų, fonotekų rinkinius įvai riais leidiniais, natomis, garso įra šais, organizuoja įvairius koncer tus, remia kultūrinius projektus. Organizacijos steigėja labiausiai džiaugiasi asmeniniais kontaktais su Lietuvos kūrėjais. Gavę stipen dijas Lietuvos menininkai dvi sa vaites gyvena Margo ir jos vyro Donaldo Maksvelų namuose, tu
ri galimybę pažinti Didžiosios Britanijos kultūrą bei papročius. Be to, labdaringos organizaci jos steigėja pristato Lietuvos kultūrą Didžiojoje Britanijoje. Ponia Margo dėmesingai seka visas mūsų meninio gyvenimo naujienas, domisi Lietuvos dai le bei architektūra, teatru bei ypač mėgiamo režisieriaus Os karo Koršunovo spektakliais. Šiais metais labdaringa orga nizacija švenčia savo veiklos Lie tuvoje dešimtmetį. Pasak orga nizacijos steigėjos, santykiai taip Didžiosios Britanijos ir Lietuvos ateityje stiprės ir bus naudingi abiem pusėms. Susitikime su po nia Margo bei Didžiosios Brita nijos ambasadoriumi dalyvavo Atviros Lietuvos fondo direkto rė Diana Vilytė, Amerikos cen tro edukacinių programų vado vė Rasa Baukuvienė, VU Aka deminių reikalų prorektorius Saulius Vengris, Britų tarybos di rektorė Lina Balėnaitė ir kiti. Su sirinkusieji dėkojo Studijų užsie nyje informacijos centro darbuo tojams už iniciatyvą ir darbą ren kant informaciją apie stipendijų programas užsienyje bei teikiant sukauptą informaciją lankyto jams.
Ilgametis „Omnitel“ prezidentas Viktoras Gediminas Gruodis rems gabiausius Lietuvos studentus Romualda STONKUTĖ 2002 rugsėjo 26 d. „Omnitel“ prezidento Viktoro Gedimino Gruodžio iniciatyva įsteig tas jo žmonos Carol Martin Gruodis atminimo švietimo fondas paskyrė 45 stipendijas valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų studentams. 2002-2003 mokslo metams Lietuvos aukštųjų mokyklų stipendijoms fondas žada skirti 50 tūkst. JAV dolerių. Taip siekiama prisidėti išsaugant ir ugdant Lietuvoje intelektualinį potencialą. 100 JAV dolerių per mėnesį stipendija bus skiriama pagrindinių studijų studentams ir 125 JAV dolerių stipendija - magistratūros studijų studentams. Stipendijos bus ski riamos sėkmingai studijuojantiems informacinių technologijų specialybių studentams, tačiau į jas taip pat gali pretenduoti ir studijuojantys humanitarinius, žemės ūkio ir kitus mokslus. „Šiomis stipendijomis siekiame paskatinti studentus aktyviai ieškoti naujų idėjų, siekti geresnių mokslo rezultatų, domėtis naujausiomis informacinėmis technologijo
mis ir telekomunikacijomis. Šiandien jaunam žmogui, juo labiau studijuojančiam, Lie tuvoje susiklostė ne pačios palankiausios sąlygos, todėl siekiame paskatinti ir padėti augti šalies intelektualiniam potencialui, - sakė ilgametis „Omnitel“ prezidentas Vik toras Gediminas Gruodis. - Tikimės, kad stipendijos studentams padės kuriant infor macinę Lietuvą.“ Kandidatus stipendijų konkursui rekomenduos valstybiniai universitetai kasmet iki liepos 1 d. Kiekvienas universitetas gali siūlyti ne daugiau kaip 5 kandidatus. Konkurse gali dalyvauti ne žemesnio kaip III pagrindinių studijų ir II kurso magistra tūros studijų studentai, kurių paskutinių dvejų metų studijų pažymių vidurkis buvo ne
mažesnis kaip 8 balai. Stipendijos skiriamos akademinių metų semestrui, jų mokėjimas gali būti pratęstas. Stipendininkai nepraranda teisės gauti valstybės ar kitokias stipendijas. Stipendijas IT specialybių studentams yra paskyręs ir „Omnitel“ įkūrėjas Juozas P. Ka zickas.
Universitas Vilnensis
4
2002 m. spalis
VU biblioteka - parodų, skirtų Ignoto Domeikos 200-osioms gimimo metinėms, dalyvė Spaudoje jau daug rašyta apie tai, jog kūrybinis Ignoto Domeikos palikimas yra tapęs net kelių kraštų mokslinio, kultūrinio bei istorinio paveldo dalimi. Todėl jo 200-osios gimimo metinės įtrauktos į UNESCO minimų datų kalendorių. UNESCO paskelbtais Ignoto Domeikos metais surengta daug prasmingų renginių Lietuvoje ir pasaulyje. Vieni tokių - jubiliejinės parodos, kurias surengė ir Vilniaus universiteto biblioteka.
Aliucija ORENTAITĖ, VU bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotoja Gegužės 22 d. UNESCO cen trinėje būstinėje Paryžiuje atida ryta bendra Lenkijos, Prancūzi jos, Čilės, Baltarusijos, Lietuvos bei Domeikų giminės (gyvenan čios Prancūzijoje ir Australijoje) paroda „Dviejų pasaulių pilietis“ („Citoyen dės deux Mondes“), skirta paminėti iškilaus moksli ninko 200-osioms metinėms. Atidarymo iškilmėse kalbėjo UNESCO generalinis direkto rius Koichiro Matsuura, Balta rusijos ambasadorius Vladimiras Senko, Lenkijos nuolatinė atsto vė Malgorzata Dzieduszycka, Lenkijos mineralogijos akademi jos direktorius Andrzejus Ledzkis, Lietuvos kultūros ministrė Roma Dovydėnienė, Ignoto Do meikos proanūkis iš Čilės Igna-
cio Domeyko. Lietuviškosios ekspozicijos dalies partneriai: Lietuvos nacio nalinis muziejus, Vilniaus uni versiteto biblioteka, Lietuvos is torijos institutas, Vilniaus uni versiteto Gamtos mokslų fakul tetas, Lietuvos alpinistų asocia cija, Lietuvos mokslų akademi ja. Parodos koordinatorius - Lie
tuvos nuolatinės atstovybės prie UNESCO pirmasis sekretorius Darius Mereckis. Tekstų autorė ir konsultantė - Lietuvos istori jos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė dr. Reda Griškaitė. Parodos koncepcijos autorė bei rengėja - Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Birutė Kulnytė. Rengėjai sumaniai atskleidė I. Domeikos studijų Vilniaus uni versitete laikotarpį, išryškino tuometinę jį supusią aplinką. Eksponuotų Vilniaus universite to bibliotekos Rankraščių, Retų ir senų spaudinių skyrių doku mentų bei Nacionaliniame mu ziejuje saugomų litografijų, pa veikslų harmonija visai parodai suteikė tam tikros prabangos. Parodą pagyvino unikalios Lietuvos alpinistų asociacijos pa rengtos fotografijos, kuriose už fiksuotos ekspedicijos į Čilę aki mirkos. Buvo demonstruojamas LRT filmas „Ignoto Domeikos sindromas“. Be lietuviškų eksponatų, pa rodos lankytojai galėjo pamatyti lenkų mokslininkų bei muzieji ninkų parengtus plakatus, iliust ruojančius L Domeikos gyveni mo ir veiklos kelią. Į mokslinin ko gimtąsias vietas kvietė pa veikslai, atgabenti iš Baltarusi
jos. Akį traukė mineralų bei ran kraštinių dokumentų ekspozici ja iš Paryžiaus kalnų kasybos akademijos (Ecole des Minės de Paris) bibliotekos bei Minera logijos muziejaus kolekcijų, ki tų Paryžiaus archyvų fondų. Bu vo demonstruojami Čilės nacio naliniai drabužiai, papuošalai bei paveikslai su egzotiškais Ąraukanijos vaizdais, leidiniai ispanų kalba. Liepos 31 diena - jubiliejinis Ignoto Domeikos gimtadienis. Garbingo Vilniaus universiteto auklėtinio 200-ųjų metų sukak tis pažymėta Vilniaus universi teto bibliotekoje. Šią svarbią die
ną Adomo Mickevičiaus memo rialiniame bute atidaryta paro da „Ignotas Domeika Vilniaus universitete“. Filomatų kambaryje parodos lankytojai galėjo pamatyti origi nalius dokumentus: Vilniaus imperatoriškojo universiteto studentų registracijos knygas, protokolus, egzaminų dienoraš čius, liudijimus - Ignoto Domei kos studijų Vilniaus universite te 1816-1822 metais liudinin kus. Ekspozicija parengta iš bib liotekos fonduose bei A. Micke vičiaus memorialiniame bute saugomų dokumentų. Parodą atidarė Vilniaus uni-
„Nėra įdomesnio darbo negu darbas su knyga“ 1918 m. vasario 8 d. Panevėžyje. Čia,
Šių melų rugsėjo pradžioje Izraelyje, toli nuo Lietuvos, mirė ilgametis Vilniaus uni versiteto bibliotekos darbuo tojas Nojus Feigelmanas. No jus Feigelmanas gimė
mieste prie Nevėžio, Nojus 1924-1928 metais lankė pra džios mokyklą, o 1928-1936 metais mokėsi Panevėžio žydų gimnazijoje. 1936 metais įstojo į Kauno Vytauto Di džiojo universiteto Technikos fakultetą studijuoti geodeziją. Baigęs keturis kur sus, bet nespėjęs išlai kyti valstybinių egza minų 1940 m. kovo 1 d. buvo pašauktas į Lietuvos kariuome nę. Netrukus jį įsuko ir nubloškė toli į Rusiją Antrojo pasaulinio karo negandų verpetai. 1941 m. rudenį Nojus Feigelma nas pateko į Vakarų frontą, daly vavo ne viename mūšyje. 1943 m. Mičiurinske baigė karininkų mo
kyklą. 1944 m. pradžioje buvo sužeistas. Pasveikęs dirbo Udmurtijoje, Debiosų lietuvių mo kykloje. 1945 metais sugrįžo į Vilnių ir iki 1950 metų dirbo Vilniaus universiteto Karinio rengimo katedroje. Tuometinis Vilniaus universiteto bibliotekos direktorius Levas Vladimirovas pasikvietė N. Feigelmaną dirbti Rankraščių ir senų spaudinių skyriuje. 1950 m. vasario 24 d. pradėjęs dirbti Vilniaus univer siteto bibliotekoje, joje dirbo ke turiasdešimt metų: 19501962 m. buvo Vilniaus universi teto bibliotekos bibliografas, 1962-1967 m. - Senų ir retų knygų ir rankraščių, 19671990 m. - Senų ir retų spaudinių skyriaus vedėjas. Čia dirbdamas 1953 m. N. Feigelmanas pradė jo studijuoti bibliotekininkystę ir 1959 m. su pagyrimu ją baigė, pa rašęs puikiai įvertintą diplominį darbą apie senąją lietuvišką kny gą Vilniaus universitete. 1956-
Ignucy Domejko.
versiteto bibliotekos direktorės pavaduotoja Irena Krivienė. Kal bėjo Ignoto Domeikos 200-ųjų gi mimo metinių valstybinio orga nizacinio komiteto nariai: Vil niaus universiteto profesoriai Juozas Paškevičius ir Algimantas Grigelis, Kauno medicinos uni versiteto profesorė Liucija Domeikaitė-Černiauskienė, Lietu vos alpinistų asociacijos prezi dentas Vladas Vitkauskas, Lietu vos nacionalinės UNESCO ko misijos generalinė sekretorė As ta Dirmaitė. Poeziją skaitė A. Mickevičiaus memorialinio buto direktorius Rimantas Šalna. Su ekspozicijos stendų medžiaga supažindino Rankraščių skyriaus vyr. bibliotekininkė Aliucija Orentaitė. Paroda, sulaukusi daug šiltų gausių jos lankytojų atsilie pimų, veikė visą mėnesį. Jubiliejinių Ignoto Domeikos metų renginius vainikavo rugsėjo 10 dieną Lietuvos nacionalinia me muziejuje atidaryta paroda „Ignotas Domeika Lietuvai, Pran cūzijai, Čilei“. Rengėjas - Lietu vos nacionalinis muziejus. Paro
dą atidarė jubiliejaus organizacinio ko miteto pirmininkas, švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius. Kal bėjo Lietuvos na cionalinio muzie jaus direktorė dr. Bi rutė Kulnytė, Vil niaus universiteto profesorius Algi mantas Grigelis. Parodoje atskleisti svarbiausi Ignoto Domeikos gyveni mo Lietuvoje eta pai, jo vardo įamži nimas. Reikšmingą vietą ekspozicijoje užėmė Vilniaus universiteto bib liotekos Rankraščių bei Retų ir senų spaudinių skyriuje saugomi dokumentai, iliustruojantys stu dijų Vilniaus universitete laiko tarpį bei tolimesnę I. Domeikos mokslinę veiklą. Eksponuoti rankraščiai iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo, Lietuvos moks lų akademijos bibliotekos fondų. Senuosius dokumentus parodos autoriai sumaniai sujungė su nau jais darbais - Vlado Vitkausko fotografijomis iš lietuvių inteli gentų ekspedicijos Čilėje Ignoto
Domeikos takais 2002 m. vasa rio 18-kovo 18 dienomis, skir tos 200-osioms mokslininko gi mimo metinėms. Jubiliato gyve nimą bei veiklą tarsi įprasmino Čilės mineralai ir uolienos, Vil
niaus universiteto docento Gedi mino Motuzos surinkti jau mi nėtos ekspedicijos metu. Paroda veikė iki spalio 6 dienos. Jai iš leistas dailus puikiai iliustruotas informacinis leidinys, kuriame pateikiamas ir parodos ekspona tų sąrašas.
1958 m. dalyvavo ieškant ir grą žinant iš SSRS bibliotekų išvež tus senojo Vilniaus universiteto fondus. Rengė senųjų knygų eks pozicijas ir parodas (buvo VUB ir VU 400 m. jubiliejinių (1979) ir kitų parodų vienas iš rengėjų). Skaitė paskaitas, mokė studentus bibliografijos pagrindų. Rengė pranešimus respublikinėms ir tarptautinėms konferencijoms bei seminarams, rašė recenzijas. Pa skelbė nemaža straipsnių knygos istorijos, bibliotekų ir kultūros te momis mokslinėje spaudoje („VU Mokslinės bibliotekos metraštis 1972“, „Bibliotekinin kystės ir bibliografijos klausi mai“, „Knygotyra“), skleidė kny gos kultūros žinias populiarioje spaudoje („Švyturys“, „Literatū
versiteto bibliotekos paleotipų katalogą, kurio, deja, jam nebuvo lemta pamatyti. Netru kus šis N. Feigelmano darbas jo bendradarbių pastangomis galų gale po gero dešimtmečio turi išvysti pasaulį. 1990 metais N. Feigelmanas išvyko gyventi į Izraelį ir įsikūrė Aškelone. Bet ir ten gyvendamas jis neužmiršo Lietuvos, dalyva vo išeivių iš Lietuvos draugijos veikloje, buvo aktyvus kultūros klubo valdybos narys, skaitė pa skaitas apie Lietuvą. Ir Izraelyje N. Feigelmanas aistringai domė josi knyga, rašė atsiminimus. Pa rengė studiją „Žydų periodiniai
ra ir menas“ ir kt.). O kiek pata rimų ir konsultacijų yra suteikęs ne vienam besikreipusiam - ga lėtų pasakyti tik jie patys. Tačiau svarbiausi N. Feigelmano darbai - spausdinti katalogai „Senoji lie tuviška knyga Vilniaus universi tete“ (1957) ir „Lietuvos inkunabulai“ (1975). Ilgus metus kruopščiai ir sunkiai rankioda mas žinias, rengė Vilniaus uni
tutas (YIVO) savo mokslo dar bų tome, skirtame Lietuvai. Mums, jį pažinojusiems ir dirbusiems kartu, Nojus Fei gelmanas visada liks gyvas at mintyje ir toliau atrodys, kad bibliotekos koridoriuose gir dime jo žingsnius, malonų ir visada ramų balsą. Bendradarbių vardu Vidas RAČIUS
leidiniai Nepriklausomoje Lie tuvoje 1918-1940 metais“. Ją iš spausdino Žydų mokslinis insti
5
Universitas Vilnensis
2002 m. spalis
;
;
n
C VU antropologai ir archeologai atskleidžia pasauliui Napoleono karių paslaptis Atradimai
_________
_______ /
Praėjusių metų rudenį Šiaurės miestelyje atkasta Napoleono armijos karių masinė kapavietė unikalus radinys, susilaukęs išskirtinio visuomenės bei žiniasklaidos dėmesio. Užsienio spauda bei televizijos domėjosi ir domisi pavasarį vykusiais kasinėjimais, kurių rezultatai jau aiškūs, bei dabar vykdomais darbais.Tokį smalsuolių srautą tenka atlaikyti VU Istorijos fakulteto Archeologi jos katedros docentui Albinui KUNCEVIČIUI, kasinėjimų organizatoriui bei projekto vadovui, ir Medicinos fakulteto docentui, antropologui Rimantui JANKAUSKUI.
Ona MACKONYTĖ Tragiškos Napoleono karių žūties aplinkybės
Pasakdoc. R. Jankausko, dau giausia karių mirė Napoleono ka riuomenei traukiantis iš Maskvos. Atsitraukimas virto masiniu bė gimu. Kariai šalo, trūko maisto. Vilnių pasiekė tik kariuomenės li kučiai, virtę nebevaldoma gauja. Vilnių kariuomenės vadai ketino paversti savotiška užnugario ba ze: Čia buvo ir maisto atsargų, pa ruošti plakatai su nuorodomis, kur kokiam daliniui eiti. Tačiau pakri kusi kariuomenė nekreipė į nuro dymus jokio dėmesio. Kareiviai veržėsi į vilniečių namus, siaubė juos, atiminėjo maisto atsargas, tempė lauk baldus, degino juos bandydami sušilti ir tūkstančiais mirė gatvėse. Jie buvo visiškai iš sekę nuo bado, pervargimo ir šal čio. Docento teigimu, pasakojama istorija apie tai, kaip Ašmenos link buvo pasiųstas šaunus Neapo lio kavalerijos pulkas, skirtas pa remti besitraukiančius. Šalčiai tą žiemą siekė trisdešimt ir daugiau laipsnių. Pirma krito visi žirgai, o po to ir visi kavaleristai. Kariuo menė nebuvo pasiruošusi sun kioms aplinkybėms, neturėjo tin kamos aprangos. Taigi Vilniuje 1812 m. gruodžio pradžioje per kelias dienas mirė iki 40 tūkstan čių žmonių. Po kelių dienų atvykę Rusijos pasiuntiniai pamatė baisų vaizdą - pilnas gatves lavonų. Tuo metu Vilniuje gyveno maždaug 30 tūks-
V Naujiko nuotr. VU Medicinos fakulteto docentui, antropologui Rimantui Jankauskui teko atlaikyti didelį užsienio žurnalistų susidomė jimą tyrinėjimais.
tančių gyventojų, tad reikia įsivaiz duoti, kaip turėjo atrodyti miestas, kuriame lavonų buvo tiek, kiek gy vų žmonių. Baiminantis epidemi jos protrūkio Rusijos vadovybės paliepimu Vilnius turėjo būti kuo greičiau išvalytas, mat 1812 m. va sarą jau siautėjo šiltinė. Valymo darbus organizavo Vilniaus univer siteto profesorius Augustas Bekiu, medikas, dėstęs bendrąją patologi ją, dar vadintas medicinos polici jos profesoriumi. Karių kūnai buvo gabenami į pačių prancūzų iškastus griovius įtvirtinimams. Maždaug iki 1813 m. kovo miestas jau buvo iš valytas. Šiurpios istorijos
J. Frankas apie ano meto įvy kius savo prisiminimuose rašė:
„Keletas šimtų karo belaisvių bu vo uždaryti bažnyčioje. Į vidų atsi tiktinai pateko šuo, ir tą pačią aki mirką nelaimingieji sudraskė jį į skutelius ir prarijo. Paskui uždary tiesiems buvo leista išeiti į mies tą“ „Keletas prancūzų kareivių pa sislėpė name, kur anksčiau buvo mano klinika, tuo metu paversta karo ligonine. Radę užrakintą vie ną kambarį, pamanė rasią jame maisto ir išlaužė duris.Tai būta pa tologijos kabineto. Nelaimingieji surijo visus ten buvusius prepara tus, tarp jų ir inkstų su akmenimis pavyzdį bei išgėrė visą spiritą, ku riame tie preparatai mirko.“ „Netoli nuo miesto, Vingyje, bu vo įrengta ligoninė (gydytojai ir slaugės išsibėgiojo, kad nebūtų pa imti į nelaisvę). Pirmomis dieno mis po rusų įžengimo į Vilnių visi apie ją pamiršo. Prisiminė tik ta da, kai ten kilo gaisras. Ugnį spėjo užgesinti, tačiau daug ligonių su degė. Bet tai nebuvo pats baisiau sias dalykas. Ne. Pasirodo, jog be priežiūros buvę ligoniai iš bado val gė vieni kitus.“ Mokslininkų tyrimai
Antropologiniai tyrimai pradė ti kartu su archeologiniais kasinė jimais. Palaikai buvo preparuoja mi konsultuojantis su archeologais. Vėliau lietuvių mokslininkams at vyko padėti prancūzų antropolo gų grupė, vadovaujama Marselio universiteto profesoriaus Olivier Dutour. Karių griaučiai po pradi nio apvalymo buvo pakuojami į plastiko maišus ir transportuojami į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos
Doc.R.Jankauskas VUMFprozektoriume atvežus dalį kasinėjimų „derliaus“ iš Napoleono karių kapavietės
ir antropologijos katedrą. Čia pa laikai buvo džiovinami ir valomi. Naudojantis visuotinai priimta ant ropologine metodika buvo nusta toma asmenų lytis, amžius, įverti nama patologija. Nustatyta, jog iškastame plote palaidota ne mažiau kaip 1724 kū nai.
cūzą miestiečiai įsiviliodavo į na mus, nugalabydavo, atimdavo, ką tik rasdavo vertingo, o po to išmes davo į gatvę. Viskas, kas liko - men ki uniformų likučiai, sagos. Jokių vertybių ar ginklų. Asmenybių nu statyti taip pat nėra jokių šansų“, sakė R. Jankauskas.
Tarp žuvusių - ne tik kariai
JAV televizijos kanalas „Discovery“ kuria filmą apie masinę Na poleono karių kapavietę. Didžio sios Britanijos transliuotojas BBS taip pat filmavo šį atradimą Vil niuje. „Lengviau būtų pasakyti, kas dar nesidomėjo šiuo istoriniu atradi mu“, - teigė doc. R. Jankauskas, paklaustas apie nepaprastą pasau lio žiniasklaidos susidomėjimą. Sulaukta dėmesio iš leidinių „The New York Times“, „Newsweek“, „Gardian“, „Independent“, „Le Mond“, „Le Figaro“, „Siensas Alavenir“. Buvo atvykę ir suomių bei olandų žurnalistų. Pasak doc. R. Jankausko, pa grindinis jam pateikiamas klausi mas - įvykio aplinkybės. Kad ir kaip būtų keista, prancūzai kapa viete nelabai domisi: „Jie į visa tai žiūri labai atsargiai. Atrodo, tarsi vertintų šį įvykį dvejopai ir vengtų kokių nors komentarų“. Beje, žiemą „Discovery“ ko manda grįš filmuoti į Lietuvą ki tos vaidybinės juostos apie Napo leono karių kapavietę dalies. Pro gramą apie iškasenas planuojama transliuoti Amerikos, Europos ir Azijos žiūrovams.
Jau nustatyta, jog tarp palaido tųjų buvo ne mažiau kaip 27 mote rys, kurios, kaip teigė docentas, ga lėjo būti skalbėjos ar smulkios pre kiautojos. Daugiausia tarp žuvusių jų jaunų vyrų - maždaus 20-25 metų, taip pat yra ir keliolika pa auglių. „Manoma, jog tai galėjo būti kariuomenės būgnininkai“, - tei gė R. Jankauskas. Tačiau, anot laikraščio „The New York Times“, neatmetama versija, jog kai kurios palaidotos moterys galėjo būti prostitutės, lydėjusios armiją į Rusiją ir atgal. Mat specialistų užfiksuotuose patologi jos atvejuose minimas ir tretinis si filis, kuris yra pažeidęs kaulus. Asmenų, kuriems buvo per 50 metų, rasta viso labo tik keturi. „Tai rodo, jog Vilniuje nuo išsekimo mirė ne tik eiliniai kareiviai, bet ir karininkai“, - pasakojo docentas. Kapavietėse - jokių turtų
Kasinėjant neaptikta jokio tur to ar kitokių asmeninių daiktų. Pa sak tyrinėtojų, prieš užkasant mi rusiuosius jie buvo apiplėšti. „Vil niečiai apiplėšinėjo ne tik lavonus, bet ir klaidžiojančius kareivius. Dažnai būdavo, jog leisgyvį pran
Prestižiniame Italijos banko leidinyje Vilniaus universiteto rūmai Nijolė BULOTAITĖ Italijos banko „Banca Popolare di Sondrio“ leidžiamo iliustruoto žurnalo „Notiziario“ rugpjūčio mė nesio numeryje galima pasigrožėti Vilniaus ir Vilniaus universiteto se nųjų rūmų nuotraukomis. Šis žur nalas leidžiamas nuo 1973 metų keturis kartus per metus. 30 tūkst. leidinio egzempliorių išsiuntinėja mi rinktiniams banko klientams, ekonomistams, žurnalistams, ver slininkams, visuomenės veikėjams, kitiems reikšmingiems asmenims. Šis bankas įkurtas 1871 metais ir turi 180 filialų Italijoje, 13 Šveica rijoje, biurus Montekarle ir Hon konge. Straipsnio apie Vilnių autorius - rašytojas p. Džiovanis Galis, prieš metus lankęsis Vilniaus uni
versitete. Bibliotekos rankraščių skyriuje svečias skaitė ilgamečio Vilniaus universiteto profeso riaus Jozefo Franko atsiminimų rankraštį. Ponas Galis, ekono mistas ir ilgametis banko darbuo tojas, neseniai išleido knygą apie Frankų šeimą bei Laglio kaime lyje stovinčią piramidę - Jozefo Franko antkapinį paminklą. Su sidomėjimas šia piramide paska tino domėtis Jozefu Franku, jo tė vu Johanu Peteriu Franku, o ka dangi abu buvo Vilniaus univer siteto profesoriai, tai šis susido mėjimas ir atviliojo svečią j Vil nių, kur jis tikėjosi įminti pirami dės paslaptį. Kodėl profesorius pasirinko tokios formos antkapį? Atsakymo Vilniuje svečias nera do, bet įdomi Franko asmenybė suteikė daug medžiagos ir idėją parašyti knygą. Straipsnyje p. Ga
lis teigia, jog galbūt pasirinkti ir suprojektuoti tokios formos ant kapinį paminklą profesorių Fran ką paskatino dalyvavimas komi sijoje, kuri svarstė antkapio žy miam Pavijos universiteto profe soriui fizikui Aleksandrui Voltai projektą. J. Frankas tada siūlė su projektuoti piramidės formos antkapį prie Komo ežero. Tas pro jektas nebuvo patvirtintas, bet Frankas nutarė pasistatyti tokią piramidę sau. „Notiziario“ - labai puošnus ir puikiai iliustruotas leidinys. Straipsnį apie Laglio piramidę iliustruoja gražiai parinktos Vil niaus ir Vilniaus universiteto nuo traukos. XIX amžiuje Vilniaus uni versiteto vardas buvo gerai žino mas ir susijęs su daugeliu Europos mokslo pasaulyje reikšmingų as menybių.
Pasaulio žiniasklaidos dėmesys
Universitas Vilnensis
6
2002 m. spalis
Mėnesio citata:
„Universitetas yra kontora, kuri labai skiriasi nuo kariuomenės, kalėjimo, ministerijos..." (Akademinių reikalų prorektorius doc. Saulius Vengris VUSA mokymuose skaitė paskaitą apie studijų kokybę, 2002 m. spalio 9 diena).
Universitetas užmigo ant laurų? VU KF dekanatui, VUStudijų skyriui, VU KF Studentų atstovybei
Tiesiog nusibodo VU. Labai jau čia viskas pasikeitė. Ir KF man visai nepatinka. Nepatin ka studentai, dėstytojai ir jų bendravimas. Jie kiek nori gali kalbėti, kad aukštesniosios mo kyklos ir kolegijos yra tik prieglobstis nemok šoms, kurie nesugebėjo įstoti į universitetus, bet gali pavydėti ten vykstančio įdomaus gyve nimo. Mano manymu, „univeras“ užmigo ant savo laurų ir pabusti dar neketina, arba pabus tik tada, kai atsidurs jaunų žmonių pasirenka mų galimybių sąrašo gale. Tiesiog šlykštu klau sytis, kai studentams tiesiai į akis pasakoma: „Jūsų liks tik pusė“. Ir visi susižvalgę pagalvo ja: „Ko nematysiu po sesijos, o gal pats būsiu už borto?“. Universitetams reikalingi tik jau nų žmonių pinigai, taip jie išsprendžia aukštų jų mokyklų finansavimo problemą: „Neduo sit jūs, mes kitur gausim“, o kas nukenčia? Jau nas žmogus lieka „ant ledo“. Ir štai tau teisė į nemokamą mokslą... Taip sakant, žuvis prade da pūti nuo galvos. Ir nieko čia nepakeisi... pa saka be galo... Man jau atsibodo čia, KF, š... mala visi tota liai, nedėsto pusės dalykų pagal programą, ku ri jau trečią (jei ne penktą) kartą keičiasi. Dės tytojų savivalė pasiekė viršūnę, jie sau leidžia nedėstyti pusės dalykų (man žinomi šie dėsty tojai, o jums, mielas dekanate?), vietoj savęs į
paskaitas atsiųsti savo studentus (doktorantus); dažnai paskaitos neįvyksta dėl dėstytojų kaltės (verslo reikalai...), dažnai privaloma nusipirkti dėstytojo parašytą knygą vien tam, kad su ja, kaip su studijų knygele, patektum į egzaminą... Dauguma dėstytojų jau seniai turėtų papildyti socialiai remtinų žmonių gretas, tačiau, nors ir vos pralemendami žodį ar šiaip ne taip suregzdami padorų sakinį, dėsto kelių metų senumo dalykus ir teorijas, kurias pasaulis jau seniai atmetė. „Užkniso“ ir dekano aplaidumas-jis turi kitų, svarbesnių reikalų, nei vadovauti fa kultetui? Tai toli gražu ne viskas. Kokias žinias gauna studentai? Už ką moka studentai, mokantys už mokslą? Už pusę nedėstomų dalykų? Už ne veikiančias kompiuterių klases? Už dėstytojų neatvykimą į paskaitą (paskaičiuokit, kiek kai nuoja viena paskaita)? Už dėstomas pasenu sias teorijas? Pagal ką skaičiuojamos mokslo kainos? Ar pagal kaštus, ar populiarumą? Fi zika, chemija, medicina - daug išlaidų, įrangos reikalaujantys mokslai, tuo tarpu humanitari niams mokslams užtenka kompiuterių, litera tūros bei dėstytojų perduodamų žinių. Tai koks gi mokslas, jei pusė kompiuterių neveikia ar neturi programinės įrangos, o dėstytojai nedės to arba dėsto nesąmones?
Prof. habil. dr. Feliksas Ivanauskas
(per kandidatų į VU rektorius susitikimą su VUSA parlamentarais) □ Kai ėjau pas jus, man šiek tiek buvo bai soka, todėl pasiėmiau keletą skaidruolių. Bet kai pamačiau jūsų šviesius vei dus, man ta baimė praėjo. □ Jei nesi internete - nesi pasaulyje. Vyr. lėkt. Valdas Bartasevičius (Žurna
listikos instituto dėstytojas per paskaitas) □ Kaziuko mugėje amatininkai išdėliojo visas savo grožybes. □ Reikia pasitikėti savimi - juk niekas neišvys, o jei išvys - pats kaltas.
Rugsėjo 27 dienos vakarą Gamtos moks lų fakulteto pirmakursė Eglė Baltrušaitytė į bendrabutį grįžo ne viena. Kartu su ja at ėjo jos draugas V K. ir dar du pažįstami vaikinai. Kompanija prieš tai šventė gimi mo dieną mieste, tad tyliai būti bendrabu čio kambaryje nenorėjo. Iš 82 kambario (Čiurlionio g. 27) garsiai sklindanti muzi ka trukdė kaimynams miegoti. Šie perspė jo įsilinksminusią draugiją, tačiau jaunuo liai nesiliovė ir pakluso tik kaimynams an trą kartą pareikalavus patildyti muziką. Ta čiau kaimynai miegoti ir toliau negalėjo trukdė garsios kalbos ir juokas, sklindantis iš 82 kambario. Rytą Eglės vaikinas buvo piktas ant vi
sų, bet labiausiai - ant vienos kaimynystėje gyvenančios studentės. Savo pasiaiškinime E. Baltrušaitytė rašo: „Mano vaikinas V K. prisigėrė ir visą naktį miegojo, bet rytą jis atsikėlė ir buvo piktas ant visų, tačiau visą pyktį išliejo ant gretimo kambario gyven tojos. Apraminti V. K. savo jėgomis aš ne galėjau. Draugai šiek tiek padėjo prilaikyti, bet taip pat niekuo negalėjo padėti - jis bu vo per daug agresyvus“. Į pagalbą teko kviestis bendrabučio administratorių. Eglė Baltrušaitytė, neseniai įstojusi į VU ir vos mėnesį pagyvenusi bendrabutyje, nelaukė, kol bus pašalinta. Ji nusprendė palikti vietą bendrabutyje kitiems susidėjo savo daiktus ir išėjo. „U. V.“ inform.
Užpultas ir sumuštas MIF dėstytojas Plėšikai paskutinį rugsėjo savaitgalį sumušė ir apiplėšė Vilniaus universiteto Matema tikos ir informatikos fakulteto Kompiuterijos katedros dėstytoją Kęstutį Karčiauską. Manoma, kad nusikaltimas įvykdytas naktį iš rugsėjo 28 į 29 dieną. Rugsėjo 28 d. vėlų vakarą dėstytojas išėjo iš fakulteto ir pėsčias ėjo namo Taikos gatvėje. Pakeliui jis buvo užpultas. Tikslios užpuolimo vietos ir laiko nukentėjusysis policijai nurodyti negalėjo, nes patyrė sunkią galvos traumą. Dėstytojas ilgai buvo gydomas ligoninėje, jo sveikatos būklė buvo sunki. Šiuo metu jis gydosi namuose ir sparčiai sveiksta. Nusikaltėliai pagrobė dirbtinės odos segtuvą su mokslo darbais, piniginę, mokėjimo korteles.
(nuo redakcijos: laiško kalba taisyta minimaliai)
* CINIVLR5ITLTO k BE.NDKUOMLNĖ5 ^„AUKSINĖS MINTY5 Akad. Benediktas Juodka (per kandi datų į VU rektorius susitikimą su VUSA parlamentarais) □ (apie studijų programas) Dasismulkinom iki tualetų vadybininkų. □ Daugelis į doktorantūrą stoja tam, kad privačioj kompanijoj ant durų prie savo pavardės užrašytų „Dr.“. □ Ar gali atbėgantis ar prabėgantis dėsty tojas sukurti mokslinę aurą? □ Kaip jūs manot, dvi karvės daugiau pie no duoda ar viena, jeigu jos vienodos veislės? Tikriausiai dvi... □ (pasirašant dokumentus - apie VUSA prezidentą Marių Zabielskį) Marius specialistas rankų laužymo. □ Teisės universitetas melžia dvi karves.
Draugus atsivedusi studentė neteko vietos bendrabutyje
□ Žmogus labai greitai bėga, bet tai ne
reiškia, kad jis protingas.
„U. V.“ inform.
Vakarėlis pagal studentų pageidavimus Rudenėjant, šąlant orams, smagu ilgais vakarais ištrūkti į jaukų naktinį klubą. Kiekvie nas smagų vakarėlį įsivaizduoja vis kitaip. Kad būtų galima patenkinti visų poreikius, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos bei Vilniaus pedagoginio universi tetų studentų grupė išplatino anketas, kuriose studentai galėjo pasiūlyti savo renginio idėją. Remiantis anketose pasiūlytomis idėjomis ir sudaryta renginio, vyksiančio spalio 24 dieną „Karolinos“ klube, programa. Renginyje kiekvienas ras tai, kas jam reiškia gerą vakarėlį: parodijų šou, studentiškų grupių pasirodymus, pigesnį alų, įvairių užduočių publikai su vertingais prizais, smagią atmosferą bei gerą nuotaiką. Jei esi tikras studentas, ateik į renginį ir būk pirmas: ir įėjimas, ir alus tau kainuos mažiau! Pradžia 20 vai. '
Dėst. Ovidijus Lukošius (Žurnalistikos
instituto dėstytojas per paskaitas) □ Jaunus žurnalistus užkrečia biurokratų kalba. Negi sakysite: „Atliko bučiavimosi veiksmą“? □ Žurnalistikoje konkurencija. Žurnalis
Užsuk į
INTERANTIONAL CENTRE OF TRAINING ir galbūt atrasi tai, ko seniai ieškojai!
tas žurnalistui - ne autoritetas. Lėkt. Laimutis Laužikas (Filologijos
fakultetas, Lietuvių kalbos katedra) □ Graikų išmintis: „Išsilavinimas - vis kas, kas lieka, pamiršus viską, ką išmo kai“. □ Literatai mėgsta sakyti: „Tokio ir tokio autoriaus kūryboje sutinkame daug liau dies motyvų“. Ir niekas ten nieko nesu tinka. Ir apskritai ten viskas yra ne taip.
Lėkt. Antanas Smetona (Filologijos fa kultetas, Lietuvių kalbos katedra)
□ Komunikuokite su tarpais ir betarpiškai. □ Žmogus buvo „žmuo“, kaip „tešmuo“,
„nešmuo“. □ Tokia švelni lietuvių kalba, nors apsisisiok...
Siūlome 2 galimybes: • programos vietą susiranda pats dalyvis. Kaina 2200 Lt. • programos vietą suranda programų organizatorius „Cultural Homestay International“. Kaina 2900 Lt. Užsiregistravę iki spalio 15 d. Nemokės užstato (2000 Lt).
IŠBANDYK SAVE IR PATS SUKURK SAVU ATEITI Všį „International Centre of Training“ Vivulskio 7-204, Vilnius, LT-2006 Tek: (+370 5) 2652524 Tel./faks.: (+370 5) 2652927 EI. paštas jav@ict.lt, info@ict.lt Tinklalapio adresas: www.ict.lt STAŽUOTĖS:
Siūlome 3 programas: • stažuotę dalyvis susiranda pats. Trukmė 3-12 mėn. Kaina 2900-3700 Lt. • mokamą stažuotę dalyviui suranda organizatorius. Kaina (12 mėn.) 8000 Lt. • mokamą stažuotę ir gyvenamąją vietą dalyviui suranda organizatorius. Kaina (12 mėn.) 12 400 Lt.
7
Universitas Vilnensis & VUSA
2002 m. spalis
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis
Aplankykite
www.vusa.lt
VUSA puslapis Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; ei.paštas vusa@cr.vu.lt
VUSA tarptautinė savaitė Elena VALAINYTĖ, Gintarė PETKEVIČIŪTĖ, Jonas JAKUBONIS Jau penktus metus iš eilės Vil niaus universiteto Studentų at stovybė vykdo projektą „VUSA tarptautinė savaitė“, rengiamą paskutinę rugsėjo savaitę. Į jį šie met susirinko studentų iš įvairių pasaulio šalių: Latvijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Kanados, Australijos, Didžiosios Britanijos ir kitų. Šių metų projekto tema: „Nacionalinio identiteto išsaugo jimas integruojantis į Europos Są jungą“. Projekto dalyviai diskuta vo darbo grupėse, kuriose buvo kalbama apie ES plėtrą, jos trūku mus ir privalumus, padarinius, na rystę ES. Laisvalaikį svečiai iš už sienio leido labai turiningai: VUSA Tarptautinio komiteto komanda kiekvienam vakarui turėjo numa čiusi programą studentai iš sve čių šalių aplankė Vilniaus nakti nius klubus bei kitas tarp studen tų populiarias vietas. Projektas prasidėjo rugsėjo 23 d., pirmadienį, visų dalyvių su sitikimu ir bendra vakariene „Žalt vykslėje“. Svečiai susipažino, pa bendravo, o vakarą pratęsė drau giškoje aplinkoje Žirmūnų „Boulingo“ klube. Į šį susitikimą atvy ko ir VUSA prezidentas Marius Zabielskas bei viceprezidentė ir projekto vadovė Jekaterina Bortkevič. Vakarą visi projekto daly viai baigė vieni kitus pažinodami ir laukdami rytdienos susitikimo. Po pusryčių VU kavinėje Rek toriaus auloje įvyko oficialus tarp tautinės savaitės atidarymas, ku rio metu sveikinimo žodį tarė 1. e. rektoriaus pareigas akademikas B. Juodka, Europos Komisijos de-
legatas Lietuvoje Alastairas Rabagliati. Po trumpos kavos per traukėlės visi projekto dalyviai rinkosi į darbo grupes, kuriose diskutavo tema „Kas yra ES pi lietis?“. Vėliau abi grupės susi jungė aptarti diskusijos rezulta tų, dalijosi per pokalbius surink ta informacija, suformulavo dvi pagrindines tezes apie pilietybės problemą: viena grupė teigė, jog visi esame ne savo šalies, o pa saulio piliečiai. Kita iškėlė mintį, kad kiekvieno pilietybė įrašyta ne pase, o širdyje. Vakare renginio dalyviai tu rėjo galimybę grožėtis naktinio Vilniaus vaizdu nuo Gedimino kalno, pasivaikščioti siauromis ir jaukiomis Senamiesčio bei Už upio gatvelėmis. Konferencijos svečiai bei organizatoriai pirmo sios dienos įspūdžiais dalijosi viename iš sostinės klubų. Trečiadienio programa taip pat prasidėjo darbu grupėse. Diskusijos, kurią moderavo Eu ropos Komisijos atstovas Alas tairas Rabagliali. tema - „Integ racinių procesų svarba ekonomi niais, politiniais bei kultūriniais aspektais“. Buvo kalbama apie ES plėtros naudą ir žalą tiek pa čiai ES, tiek šalims, kurios bus pri imtos į sąjungą. Projekto daly viai, atvykę iš šalių, kurios yra asocijuotos ES narės, išreiškė ne mažai nežinomybės ir baimės. Ki ta vertus, jie pabrėžė teigiamas ES plėtros puses: buvo kalbama apie pagerėsiantį saugumą, pla tesnę rinką, potencialų darbo jė gos judėjimą ES šalyse. Antrojo je diskusijos dalyje buvo kalba ma apie problemas, kurios iškils kartu su ES plėtra. Rugsėjo 26oji, ketvirtadienis, buvo paskuti nė diskusijų diena. Pagrindinė
Kultūrų mišrainė Lina BALČIŪNAITĖ Ar žinote, ką reiškia žodžiai „tabarnak“, „kalis“, „criss“ ar „esti“? Geriau jau nežinokite. Jei tokiais žodeliais pasisvaidysite, pavyzdžiui, kur nors Kanadoje, tikrai neparodysite gero išsiauklėji mo.
Atvykę į Lietuvą studentai susipažįsta su šalies istorija
Rugsėjo 20 d. Vilniaus uni versiteto (VU) užsieniečių ben drabutyje vykusiame Kultūrų vakare į mūsų Universitetą at vykę studentai pasakojo apie savo šalis. Iš skirtingų kraštų į
Vilnių suvažiavę studentai su pažindino draugus su savo pa pročiais ir tradicijomis, vaišino nacionaliniais valgiais. Trys iš Kvebeko provinci jos atvažiavę kanadiečiai nuta
šios dienos tema - „ES plėtimosi tik rovė ir perspektyvos bei nacionali nė valstybė šiame procese“. Disku sija tęsėsi net ir per kavos pertrau kėles, kurias rėmė „Nestle“ ir UAB „Pas Laumę“. Darbo grupių veiklos apibendrinime dalyvavo ir svečiai iš Didžiosios Britanijos ambasados. Tai Jo Didenybė Konsulas Brianas Davidsonas bei Salomėja Ribokienė. Vi si projekto dalyviai sutiko su minti mi, jog visos savaitės diskusijų te mos buvo labai aktualios, o mintys ir išvados padėjo geriau suprasti Eu ropos Sąjungos plėtros įtaką visoms šalims. Po pietų VU kavinėje projek to dalyviai rinkosi į video užduočių peržiūrą. Kiekvienos valstybės at stovai turėjo sukurti trumpą filmuką apie atsitiktinai parinktą valstybę. Buvo linksma stebėti, kaip dalyviai bandė perteikti daugiau ar mažiau pažįstamų žmonių bei šalių bruožus. Po nuotaikingos peržiūros užsienie čiams buvo aprodyti senieji Vilniaus universiteto rūmai. Šios dienos va karą renginio dalyviai praleido pra mogų ir prekybos centre „Akropo lis“. Čia jie išbandė Akropolio ledą, pasidairė po parduotuves, pasėdė jo jaukiose kavinėse. Ankstų penktadienio rytą pro jekto dalyviai ir organizatoriai išvy ko į kelionę po Aukštaitijos nacio nalinį parką. Ignalinos atominė elek trinė, esanti Aukštaitijos krašte, bu vo pirmasis aplankytas objektas. Ig nalinos atominė elektrinė (IAE) bu vo pasirinkta ne atsitiktinai: apie ją buvo diskutuojama tarptautinės sa vaitės seminaruose, bandoma nu spręsti, ar Lietuva laimės, ar praloš uždarydama IAE. Po informatyvaus filmo apie elektrinę ekranuose gali ma buvo tiesiogiai stebėti darbą re aktoriuje. Didžiausią įspūdį projek to dalyviams, kurie negyveno SSRS, paliko „senoviška“ IAE valgykla. Po sočių pietų kelionė tęsėsi įžymiau siomis Aukštaitijos nacionalinio par ko vietomis. Pirmiausia svečiai ap-
rė, kad jų šalį labiausiai atspindi dažniausiai jaunimo vartojami aukščiau minėti žodžiai ir tešloje kepti svogūnų griežinėliai, valgo mi su medumi. Lietuviai mentoriai (žmonės, padedantys užsienio studentams gaudytis, kas yra kas ir kur) pra dėjo vakarą dainomis. Suvaidinda mi legendą apie Gedimino sapną pažėrė savo globotiniams saujelę Lietuvos istorijos faktų. Visą die ną mentoriai plušo, triūsė prie ku gelio, kuris buvo greitai sutaršy tas. Prancūzų programą galima bū tų pavadinti „Žakas Širakas obuo lių pyrage“. Savo šalies preziden to nuotrauką studentai buvo įsmeigę į pačių iškeptą obuolių pyragą. Italių švilpimas nutraukė prancūzų pasakojimus apie Ž. Širaką. Tačiau pasigirdus legendinio prancūzų dainininko Joe Dassino balsui, „Les Champs Elysecs“ („Eliziejaus laukai“) traukė visi su sirinkusieji. Tą vakarą dainavo ir vokiečiai, į savo būrį priėmę australę Rachel. Ispanai kraipė klubus per „Gipsy Kings“ dainą „Bamboleo“ ir vai šino visus omletu. Pasirodo, Suomijoje daug di desnio dėmesio nei Miką Hakkinenas ir automobilių sportas su silaukia mobiliųjų telefonų „No kia“ svaidymo čempionatai. Paimi
lankė Ginučių vandens ma lūną, vėliau pasuko seno vinio Bitininkystės muzie jaus link. Dalyviams buvo įdomu apžiūrėti bičių avi lius, įrengtus išskaptuoto se medžio skulptūrose, drevėse. Pasigrožėję nuo Ladakalnio atsiveriančiais septynių ežerų vaizdais bei nusifotografavę prie Palū šės bažnyčios, nuvargę ke lionės dalyviai pasuko į Ig naliną. Čia apsistoję Jauni
Kelionė atgal į Vilnių užtruko, nes Tarptautinės savaitės dalyviai sustojo Švenčionyse, kur vyko Ru dens kermošius. Čia jie galėjo susi pažinti su lietuvių kultūra, iš rudens gėrybių padarytais suvenyrais, ke piniais ir kt. Šeštadienio vakarą vy ko atsisveikinimo vakarėlis. Svečiai ir organizatoriai dalijosi paskutiniais įspūdžiais apie tarptautinę savaitę, Lietuvą, keitėsi kontaktais bei ža dėjo vieni kitus aplankyti bei ben dradarbiauti. Projekto vadovė reiškia padė
Tarptautinės savaitės dalyviai
mo nakvynės namuose, pailsėję ir pasistiprinę, pradėjo, šalių pristaty mą. Kiekvienos šalies atstovai tu
ką Didžiosios Britanijos ambasadai, Vilniaus universitetui, Vidaus reika lų ministerijai, UAB „Pas Laumę",
Tarptautinės rėjo reprezentuoti savo šalį su atsi vežtais trimis daiktais. Originalių or ganizatorių dėka vakaras buvo linksmas.
„Nestle“, diskusijų moderatoriams bei projekto organizatoriams.
į rankas „Nokia” telefoną ir svie di kiek tik jėgos leidžia. Laimi tas, kurio telefonas nuskrieja toliau siai. Nors ši originali „sporto ša ka“ atsirado Suomijoje, tačiau šiemet, kaip apgailestavo suo mė Hanna, „Nokia“ svaidymo čempionate lyderių pozicijas te ko užleisti estams. Šalių programas užbaigė pavėlavusios škotės. Jos trum pai papasakojo apie nacionalinį patiekalą - keptą avies skrandį.
Iš pasakojimo taip ir nepavyko suprasti, ar tai skanu. Po pristatymų vieni šoko, ki ti šnekučiavosi. Atrodo, sve čiams jau pavyko „apsitrinti“ naujoje vietoje. Antrą kartą į Lietuvą atvy kusi mokytis italė Aleksandra džiaugėsi mentorių darbu. Jos teigimu, užsienio studentams yra daug lengviau, kai turi ša lia žmogų, galintį visada patar ti.
Nescafe
8
Universitas Vilnensis & VUSA
2002 m. spalis
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis
BITUTĖ DEVYNDARBĖ nas namuose, todėl tėvai vesda vosi kartu į teatrą. Baigęs mokyk lą Tadas atsisakė muzikanto pro fesijos, iškeisdamas ją į studijas Matematikos ir informatikos fakul tete. Galbūt šiek tiek įtakos tam turėjo ir tėvas, sakęs, kad šeimoje užteks muzikų, tačiau svarbesnė priežastis buvo domėjimasis ma tematika. Dalyvaudavęs įvairiose matematikos olimpiadose mokyk loje, jis nusprendė studijuoti šį mokslą.
Tadas Daujotas
Ieva GUDMONAITĖ Sakoma, kad žmogaus ga limybės neribotos, nors riba kažkur turėtu būti. Tačiau pa klausiusi Tado pradėjau galvo ti, kad kartais vienas žmogus gali nuveikti daugiau negu vi sa krūva. Kurgi jo sėkmes pa slaptis? Ir iš kur tiek energijos bei idėjų? Apie tai ir kalbėjo mės su Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fa kulteto ketvirtakursiu Tadu Daujotu.
Muzika ar matematika? Gimė ir užaugo Tadas muzi kų šeimoje, todėl visai nenuos tabu, kad nuo pat mažumės di džiąją laisvalaikio dalį užimdavo įvairus chorai, orkestrai, muzikos mokyklos. Galbūt daugelis pasa kytų, kad taip ir turėtų būti, juk tėvai - muzikai, tačiau, anot Ta do, domėtis muzika jo niekas ne vertė, tai atsitiko savaime. Vai kystėje jis nenorėdavo likti vie
Amžinas studentas ar tiesiog labai užsiėmęs žmogus? Įstojęs į matematikos specia lybę 1997 metais Tadas dabar mo kosi ketvirtame kurse. Pasiklau sius jo, visai nekeista, kodėl. Nuo pat pirmo kurso jis aktyviai daly vauja organizacinėje veikloje: ren gia įvairius renginius, nuo 2001 metų spalio yra MIF Studentų at stovybės (SA) valdybos narys, vicepirmininkas, nuo 2002 metų gegužės - Vilniaus universiteto studentų atstovybės (VUSA) Re vizijos komisijos narys, šiuo me tu - kandidatas į MIF SA pirmi ninkus. Be to, 1999 metais Tadas inicijavo roko operos sukūrimą Matematikų ir informatikų dienų (MIDI) proga ir neoficialiai yra va dinamas roko operos „tėvu“. Da lyvaudamas įvairioje veikloje Universitęte, Tadas nerimsta ir už jo ribų. Šiuo metu jis muzikos gru pės „Merlin“ vadybininkas ir vie šosios įstaigos „Renginių zona“ darbuotojas, o vasaros pabaigo je muzikos grupei „Bitės** organi zavo turą į Vokietiją ir Olandiją. At rodo, kad daugiau spėti nelabai ir įmanoma, tačiau prieš išvykdamas su „Bitėmis“ į gastroles šis vaiki nas prisidėjo prie VUSA organi zuotos Rugsėjo pirmosios šven tės.
Fukso komentarai apie stovyklas: ne tik vadovai, bet ir fuksai buvo „faini“ AgnėGILYTĖ Prieš pat mokslo metų pradžią Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VUSA) pirmakur siams surengė stovyklas, kurių pagrindinis tikslas - padėti naujokams susipažinti su VU, VUSA, studijomis bei kitais studentiškais dalykais. Kadan gi stovyklos organizuojamos skirtingiems fakultetams, pirma kursiai susipažįsta su konkre čios krypties studijomis, fakul teto vidaus tvarka, fakultetinėmis studentų atstovybėmis (FSA), jų problemomis bei gali mais sprendimo būdais.
Apie pirmakursių stovyklas buvo rašyta straipsnyje „Makaronai, fuksai ir Petraškos“ (žr. 2002 m. rug sėjo mėn. laikraštį „Universitas Vil nensis“), šįkart kalbės patys pir makursiai.
Įsibėgėjus dienai, nurimus „liau džiai“ ir besibaigiant stovykloms organizatoriai pirmakursiams patei kė kelis klausimus. O jau atsaky mų atsakymėlių būta visokių: vie nas gyrė, antras peikė, trečias pa siilgo namų, dar kitas ašarą brau kė, nes susirado naujų draugų... Skaitykite ir spręskite patys:
Kas patiko? • Gera vieta, „faina“ chebra; • Patiko komandinės užduotys ir tai, kad daugelis užsiėmimų vyko gamtoje: • Manau, kad bendros užduotys, pvz., valgio gaminimas, padėjo susidraugauti: • Sužavėjo tai, kad vadovai pasakojo apie studentišką gyvenimą (ne vien studentavimą). Be to, patiko įvairūs žaidimai, ypač orien tacinis, socialiniai vakarai, vadovai ir visi kiti žmonės. Smagiai praleidome laiką: • Draugiška atmosfera, linksmi vadovai: • Patiko tai, kad buvo suteikta pakankamai daug laisvės (... gera ištrūkti nuo tėvų?... - aut.); • Užimtumas. Nelabai buvo kada nuobodžiauti. Galbūt ne viskas buvo labai įdomu, tačiau neatsimenu, kad būčiau neturėjusi ką veikti. Šiaip ar taip, informacijos gavau, draugų ratas prasiplėtė; • Gera idėja rengti stovyklą. Šaunuoliai jūs! • Vadovai puikūs, „vadų vadas“ (A.. Šaltis aut.) patiko. Viskas geriau nei tikėjausi; • Gera atmosfera, pakėlė nuotaiką; • Vadovų kompetencija - smagu pabūti brandžių asmenybių būryje.
Universitetas ir mokykla: skir tingi pasauliai Tadas tiek įsisukęs į Universite to gyvenimą, kad galėtų pasirodyti, jog čia jo namai. Iš tiesų, jis pritaria, jog Universitetas jam tarsi antri na mai. Anot jo, studijuoti būtų labai nuo bodu, jeigu nebūtų visuomeninės veiklos. Paprašius palyginti pirmą die ną mokykloje ir pirmą dieną Universi tete, Tadas pabrėžia, kad pastarajame buvo žymiau linksmiau. Be to, eida mas į Universitetą žmogus kitaip mąs to, jis pakliūna tarp bendraminčių. Mokykla - vienas gyvenimo etapas, Universitetas - kitas, ir jų lyginti ne galima. Ateitis - ne vien matematika Tado galvoje nuolat knibžda įvai rios idėjos, įgyvendinęs vienus pla nus jis griebiasi kitų, galbūt todėl jo dienos kruopščiai planuojamos. Pa klausūs apie artimiausius planus, pir miausia jis pamini artėjančius MIF SA pirmininko rinkimus, kurių metu jis, kaip kandidatas, pateiks daugiau nei keturiasdešimties punktų veiklos pla ną, kurį labai rimtai ketina įgyvendin ti. Konkrečius planus Tadas yra su daręs metams, tačiau bėgant laikui jie tikslinami, plečiami. Apie tai, ką veiks baigęs studjjas, Tadas tiksliai pasa kyti negali. Žino tik tiek, kad matema tiku nebus, veiklą sieja daugiau su šou verslu, tačiau Universitete gautos ži nios jam labai pravers.
Principingas Avinas Dalyvaujant aktyvioje veikloje reikia tvirto charakterio ir užsispyri mo - būtent šias savybes pirmiausia ir paminėjo Tadas, paprašius apibū dinti jo charakterį. Karjera ir šeima jam vienodai svarbūs dalykai, tačiau jei gu gyvenimas priverstų rinktis, pasi rinktų šeimą. Save jis laiko tipišku ir jausmingu Avinu, kuris tikrai negalė tų dirbti su tokiu pačiu žmogumikaip jis. Savęs šis vaikinas su jokia asme nybe nelygina, jo manymu, geriausia, kai žmogus pats susikuria idealą, ir ne
konkretų žmogų, o mistinę būty bę. Dėmesio! Patriotas Nors daugelis jaunimo tiesiog
veržiasi ištrūkti iš Lietuvos tikė damiesi geresnio gyvenimo sve tur, Tadas save laiko tikru patrio tu. Išvažiuoti į užsienį jis galėtų tik trumpam, svetur sunkiau įsi tvirtinti. Jo manymu, viską galima susikurti ir Lietuvoje, nes tik gim tajame krašte jausi tvirtą pamatą po kojomis. Geriau po truputį siek ti užsibrėžto tikslo savame krašte, negu svetur kaip negrui dirbti juo dus darbus. MIF SA ir VUSA fi nansinės naudos neduoda, bet tai - gyvenimo mokykla. Tadas - lai mingas žmogus, užsiimantis tuo, kas jam patinka. Jis sako, kad svar biausia gyvenime neapgaudinėti savęs ir dirbti mėgstamą darbą. Milijonai gyvenimo būdo ne pakeistų Laimėjęs milijoną šis vaikinas nemano, kad ką nors labai keistų, tiesiog atsivertų platesnės galimy
• Trūko vyriškos lyties atstovų; • Nepatiko visiškai suprantamas „varymas“ ant fuksų. Nusiskundimų šiaip nėra: • Nepatiko, kad taip trumpai buvome; • Nebuvo parduotuvės - (civilizacijos išsiilgęs žmogutis - aut.); • Mankšta - (tinginulio nuomonė© - aut.); • Kai kurių stovyklautojų pasyvumas, tylumas, neveiklumas. Gadina vi są reikalą; • Nepakankamai išsamios sekso pamokėlės (originalus komentaras aut.); • Ilgai užtrukęs maisto gaminimas - (matyt, greito maisto gerbėjas - aut.).
Ką reikėtų keisti? • Meniu; • Trūko diskotekos (klubų kultūros šalininkas - aut.); • Kitais metais reikėtų fuksus supažindinti su visų specialybių atsto vais, kuratoriais; • Vėliau keltis rytais (miegalius© - aut.); • Dušų reikėtų dažniau nei antros dienos vakarą (matyt, švaruolis, nematęs barakų - aut.); • Nieko čia nepakeisi, tualetinio popieriaus gal galima padėti ir viskas, dar kelti visada su trimitu; • Parodyti fuksams dėstytojų nuotraukas; • Rengti stovyklą ten, kur yra „Tele 2“ ryšys (ryšio auka© - aut.).
Kaip panaudosi stovykloje gautas žinias? • Praktikoje (trumpai ir aiškiai - aut.);• Sužinojau, kad esant reikalui, bus galima gauti konspektų. Beje,
P. S. kaip jau supratote, apklausa buvo anoniminė, todėl fuksai leido sau ir gražiai, ir nelabai... reikšti savo mintis (aut.)
Kas nepatiko? • Nebuvo bendro laužo, trūko vienijančių žaidimų, kažko, kas su burtų visus fuksus; • Jautėsi, kad fuksai sutrikę, nedrąsūs. Išsiskyrė dvi grupės: nuolat kalbantys (vadovai) ir nuolat tylintys (fuksai). Jautėsi vienatvė, nors organizaciniai dalykai buvo tvarkoje; • Tualetai! Dušai tik vieną kartą buvo; • Tai, kad visi gyveno išsisklaidę, todėl ne su visais spėjau susipa žinti;
kuratorių užnugaris tikrai pravers; • Dabar VU įsivaizduoju šiek tiek kitaip, plačiau, daug kas paaiškėjo. Sudomino VUSA veikla. Atėjusi i VU jausiuosi tvirčiau; • Gautos žinios apie studentų veiklą (visokią), manau, bus labai naudingos tiek studijuojant, tiek laisvalaikiu; • Sunku iš anksto pasakyti, tačiau vieną kitą dalyką prisiminsiu: • Oi, panaudosim©. Pirma, VUSA tikrai verta dėmesio. Gal bandysiu ten „ lįsti “. Jei čia tiek daug apie tai nebūčiau sužinojusi, turbūt nebūčiau iš viso mąsčiusi apie priklausymą VUSA. Anksčiau neįsivaiz davau studentiško gyvenimo, o dabar daaaaaug sužinojau. Tai 100 proc. panaudosiu (rimtai nusiteikusi mergina - aut.).
bės realizuoti idėjas ir keliauti. Ta čiau jis sutinka, kad pinigai pakei čia žmogų, todėl teigti, kad visai ne pasikeistų, nedrįsta. Na, o gavęs burtų lazdelę, Tadas labiausiai no
rėtų, kad Liudas baigtų pirmą kur są, prof. F.lvanauską išrinktų rekto riumi ir kad katinas nugalėtų dino zaurą. Ir visa tai dėl kitų. Čia būtų galima palinkėti Tadui sėkmės artė jančiuose MIF SA pirmininko rinki muose ir tikėtis, kad ir toliau šis žmo gus stengsis įgyvendinti visas gal voje knibždančias idėjas.
Studentiška reabilitacija Ieva GUDMONAITĖ
„Profilaktoriumas - jėga!“ - tai bene dažniausiai girdima frazė iš studentų lūpų, paklausus jų nuo monės apie Studentų sveikatingu mo centrą. Kas gi tas „profilaktoriumas“? Tai vieta, kur studentas gali atgauti dvasinę ramybę ir po sunkių dienos darbų pabėgti nuo kasdienio stu dentiško šurmulio. Anksčiau šis centras buvo vadinamas Vilniaus universiteto Sanatoriniu profilakto riumu. Dabar ši įstaiga yra reorgani zuota, pakeistas ne tik jos pavadini mas, bet ir struktūra. Čia kartu gy dosi bei ilsisi penkių aukštųjų mo kyklų studentai. Kuo šis centras ypatingas? Profilaktoriumo aplinka gerokai ski riasi nuo studentiškų bendrabučių, kur einant į dušą ar virtuvėlę tvyro pavojus būti užpultam tarakonų ar kitokių naminių gyvūnėlių. Norintys pailsėti ir atgauti jėgas gali rinktis įvairias nemokamas paslaugas: kla sikinį ir taškinį masažą, fizioterapinį gydymą, dantų gydymą ir proteza vimą, injekcijas, pvz., skiepijimą nuo gripo (tai itin aktualu rudenį), psi choterapeuto konsultacijas ir dar daug įvairių procedūrų. Kaina taip pat simbolinė: sumokėjęs 100 litų studentas 18 parų turės stogą virš galvos ir galimybę du kartus per die ną pavalgyti. Vegetarams siūloma? specialus meniu. Kaip čia pakliūti? Sveikatingumo centre organizuoja mos 18 dienų pamainos. Visi moks lo metai suskirstyti į 16 pamainų. Di džiausias žmonių antplūdis būna per sesiją - prieš egzaminus studen tai atvažiuoja pailsėti ir pasilepinti, o po jų atgauti jėgų prieš naują semestrą. Norint gauti vietą Sveika tingumo centre reikia išties nedaug: nuėjus į polikliniką gauti gydančio gydytojo siuntimą, užėjus į VU Stu dentų atstovybę pasiimti siuntimąrekomendaciją, galiausiai su Lietu vos studento pažymėjimu (LSP) ir 100 litų nuvykti į Studentų sveika tingumo centrą ir užsiregistruoti. Ap sigyventi šiame centre galėsite iš karto. Be to, studentams, gyvenan tiems bendrabutyje, už laiką, kai gy venote profilaktoriume, nereikės mokėti bendrabučio mokesčio. Nėra ko dvejoti, tavęs laukia šau nus poilsis!!!
Netrukus MIF nebeliks „nulių“ Spalio 30 dieną Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (MIF) vyks pirmakursių krikštynos. Plačiau apie tai skaitykite www.vusa.lt
Universitas Vilnensis & VUSA
2002 m. spalis
9
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis Studentiško gyvenimo vadovas
-
taip vadinama kasmet VUSA leidžiama knygelė Tau, pirmakursi. Tam, kad nepasiklystum mokslo verpetuose, nepalūžtum ištikus nesėk mei, turiningai leistum laisvalaikį ir dėl daugelio kitų dalykų knygelė reikalinga kiekvienam. Šiame, jau trečiajame, leidinyje yri surinkta visa pagrindinė informacija apie Vilniaus universitetą (VU), studijų sis GYVENIMO temą, programas, galimybes studijuoti užsienyje, mokesčius už studijas, taip pat lėšas joms. Čia sužinosi ir kitų svar (TIK. STUDENTĖ bių dalykėlių: susipažinsi su VUSA, jos veikla, vykdomais projektais, pažinsi stu dentiško gyvenimo subtilybes bei daug kitų naudingų dalykėlių. Atsivertęs „Labai praktinių dalykė lių“ skyrelį skaityk apie perspektyvas su sirasti darbą, atlikti praktiką, poilsiauti ataiovyM Lietuvos pajūryje, darbo programas stu dentams užsienyje ir kitus įdomius bei ____________________________ naudingus dalykus. Kad laisvalaikis nebūtų niūrus ir pilkas, „Studentiško gyvenimo va dove“ rasi medžiagos apie VU meno kolektyvus, jaunimo klubus, laikraš tį „Universitas Vilnensis“ bei lankytinas kultūros vietas. VUSA, rengdama šią knygelę, rūpinosi ir Tavo sveikata: rasi infor macijos apie narkotikus, alkoholį, jų žalą, perspektyvas gydytis ir kitus subtilius dalykus.Tiems, kurie gyvena bendrabučiuose arba jiems prijaučia - skyrelis „Bendrabučiai“. Žinoma, geriausia viską pamatyti savo akimis bei pačiupinėti rankomis...
VADOVAS
Galimybė tau dirbti keliaujant Dviem laimingiesiems kelionė į JAV - nemokamai Kiekvienais metais vis daugiau studentų pagal kultūrinių mainų programą „Work&Travel.USA” išvažiuoja į JAV padirbėti ir pakeliauti. Vasarą vykstanti programa trunka tris penkis mėnesius, o programos dalyviai uždirbti gali nuo 6 $ per valandą. Tai gera galimybė antrojo trečiojo kurso studentams, besimokantiems Universiteto dieniniuose skyriuose, užsidirbti ir pamatyti, kaip gyvena žmonės kitame pasaulio krašte. Grįžę bent kurį laiką nesėdėsite tėvams ant sprando. Vilniaus universiteto Studen tų atstovybė (VUSA) siūlo pasku bėti, nes kuo anksčiau pradėsi tvar-
kytis dokumentus, tuo daugiau pi nigėlių sutaupysi. Šiais metais, kaip, beje, ir pra eitais, VUSA bendradarbiauja su „East West Consulting” kompani ja ir siūlo padirbėti svetur. Ši kom panija dviem studentams grąžins visus už programą sumokėtus pi nigus. Laimingieji bus išaiškinti burtų keliu. Be to, pasirinkę „Work & Travcl.USA” programą šioje kompanijoje, jūs dalyvaujate įvai riausiose akcijose: sugrįžusiems studentams „East West Consul ting” organizuoja sutiktuvių vaka rėlį bei kitas malonias staigmenas. Kada pradėti? „Mūsų kompanija bendradar biauja su keliomis rėmėjų firmomis JAV. Su „Inter Exchange” firma mes bendradarbiaujame jau aštunti me tai. Jų atstovai į Lietuvą atvažiuoja gruodžio, sausio arba vasario mė nesiais. Iki to laiko mes renkame žmones. Po jų vizito studentų neberegistruojame. Tuomet progra mą iki balandžio mėnesio vykdome su kitomis rėmėjų firmomis. Tačiau kaina jau didesnė, ir yra tikimybė nespėti laiku susitvarkyti doku mentus”, - sakė „East West Con-
sulting” kompanijos vadybininkė Jolanta Bučelienė. Kainą, kurią mokate už progra mą taip pat priklauso nuo laiko, ka da kreipėtės į agentūrą. „Iki šiol kainą mes didindavo me nuo rugsėjo mėnesio. Šiemet terminus truputėlį pratęsėme. Šiuo metu „Work&Travel” programos kaina - nuo 1800 Lt.” Dvi galimybės Darbą JAV galite gauti dviem bū dais. Darbo per skelbimus Interne te ar savo pažįstamus ieškote pa tys arba jį jums suranda rėmėjai
JAV. „Atvažiavę amerikiečiai, kalba su vi sais, norinčiais važiuoti į JAV. Jie domisi studentų rekomendacijo mis, darbo patirtimi, anglų kalbos žiniomis. Svarbu pateikti motyva cijas, kokio nori darbo. Po to klien tas laukia kol jam atsiunčiamas kom traktas.” Pasak J. Bučelienės, jei studen tas yra veiklus, jo nevargina inten syvi kelių mėnesių darbo paieška internete, jis puikiausiai gali susi rasti darbą pats. Darbą gauna visi Dar visai neseniai Lietuvos žiniasklaida rašė apie lietuvių stu dentus, kurie nuvažiavę į JAV rado savo darbo vietas užimtas. „East West Consulting” vady bininkė tvirtino, jog tokių proble mų labai retai, bet pasitaiko, tačiau bendromis rėmėjų ir kompanijos pastangomis jos yra operatyviai sprendžiamos ir studentai gauna darbą kitoje vietoje. Amerikoje agentūra turi kon taktinius asmenis, kurie pasitinka oro uoste, duoda instrukcijas ir, jei kyla problemų dėl darbo, padeda jas išspręsti.
A Guide for Foreign Students knygelė užsienio studentams, stu dijuojantiems VU. Tai jau trečias papildytas šios knygutės leidimas. Šiame leidinyje yra surinkta visa informacija, reika linga užsienio studentams: trumpa Lietuvos ir VU apžvalga; VU studi jų sistemos, priėmimo sąlygų, VUSA, fakultetinių atstovybių, Lie tuvos studento pažymėjimo (LSP), studentų miestelių aprašas. Ši kny gelė taip pat ir užsieniečio gidas po Vilnių. Čia galima rasti bibliotekų, teatrų, restoranų, klubų, kultūros centrų adresus, kontaktinius tele fonus bei darbo laiką. Leidinyje supažindinama su vi suomeninio transporto sistema, sveikatos apsauga, spauda, vizų kainomis ir t. t. Įtraukti iš pirmo žvilgsnio juokingi, bet atvykstan tiems studentams aktualūs dalykai, pvz., kitokia aukštų numeracija ar elektros srovės stiprumas. Pagalba užsienio studentui yra ne vieninte lis knygelės „A Guide for Foreign Students“ leidimo tikslas. Tuo pačiu tai yra ir reprezentacinė medžiaga apie Lietuvą bei Vilniaus universite tą.
Foreign Students
Važiuok ir nedvejok
Praėjusią savaitę ketvirtakursė Tarptautinio verslo mokyklos (VU) studentė Gintarė Martinaity tė grįžo iš JAV. Visą vasarą Gintarė dirbo kurortiniame Lake City mies telyje Kolorado valstijoje. Šviežius įspūdžius papasakojusi mergina tikrai nedvejodama dar kartą va žiuotų padirbėti į JAV. Gintarė Martinaitytė: „Su drauge nusprendusios vasarą pa dirbėti JAV, praeitų metų spalio mė nesį kreipėmės į „East West Con sulting” kompaniją. Šą firmą pasi rinkome todėl, jo anksčiau važiavę mūsų draugai liko patenkinti kom panijos darbu. Atsisakėme kompanijos pa slaugos surasti darbą. Darbo pa ieškos mums užtruko du mėnesius. Pačios jo ieškojome internete, iš siuntėme daugybę prašymų. Atsa kymų gavome daug mažiau. Iš jų išsirinkome mums priimtiniausią variantą- darbą kurortinio Lake Ci ty miestelio picerijoje. Picerijoje dirbdavome po 1012 valandų. Dažniausiai padavėjo mis. Tačiau, jei reikėdavo, atlikda vome ir kitus darbus, už kuriuos mo kėdavo papildomai. Be to, dar kar tais ryte eidavome dirbti į meksi kiečių restoraną, taip pat tvarkyda vome butus. Papildomo darbo ne būdavo sunku susirasti. Gyvenome virš picerijos, ku rioje dirbome. Gyvenamo ploto nu omą išskaičiuodavo iš mūsų atly ginimo. • Manau, labai daug priklauso nuo paties žmogaus, kiek jis suge bės užsidirbti. Žinoma, geros dar bo sąlygos taip pat svarbu. Kelio nės išlaidos gali atsipirkti ir per mė nesį. Ką atsakyčiau klausiantiems, ar verta važiuoti dirbti į JAV? Važiuok ir nedvejok!”
Pabandyti verta Kurortiniame North Convey miestelyje, Njū Hempšyro valstijoje dirbusi Vilniaus Gedimino
technikos universiteto studentė Vi ta Semionovaitė teigė, jog bandyti verta. Šią vasarą mergina važiavo dirbti į tą pačią vietą antrą kartą. Vita Semionovaitė: „Važiavau dirbti į JAV, nes norėjau pamatyti pasaulį. Apie Europos šalis net negal vojau. „East West Consulting” kompaniją man rekomendavo pus seserė po to, kai viena firma nusi vyliau. Vos atvykus į JAV, mus pa sitiko amerikiečiai,'davė visą rei kiamą informaciją ir kontaktinius te lefonus. Pirmąją naktį praleidome Niujorke viešbutyje, už kurį nereikėjo papildomai mokėti. Nuvykusi į miestelį, pirmąją dienos dalį dirbdavau greito mais to restorane, antrąją - drabužių parduotuvėje. Vidutiniškai už dirbdavau po 6-7 S per valandą. Trečiadienis būdavo mano poilsio diena, todėl leisdavau jį savo ma lonumui. Kadangi žmonės draugiš ki, susiradau daug draugų, kurie mane visur pasiimdavo. Šeimininkas po pirmosios va saros buvo patenkintas mano dar bu, pakvietė dirbti ir šią vasarą, to dėl ir važiavau į tą pačią vietą. Kitą vasarą į mano darbo vietą ketina važiuoti sesuo.”
Nepražiopsokite
VUSA organizuojami „East West Consultig” kompanijos pri statymai vyksįvairiuosc Vilniaus universiteto faultetuose. Galima bus išgirsti ne tik apie „Work&Travel” programą, bet ir apie Tarptau tinių stažuočių Amerikoje, „AuPair” programas bei Tarptautinius anglų kalbos koledžus Londone, žemės ūkio programas Europoje. Tad ateikite arba skambinkite į Stu dentų atstovybę (VUSA) telefo nais 26 87 144, 26 87 145 kiekvieną darbo dieną, išskyrus antradienį, nuo 13:00 iki 16:00 vai. ir teirauki tės Rūtos arba rašykite laiškus ei.paštu: pianola@email.lt Ne]5ražiopsokite savo šanso! Informaciją parengė Lina BALČIŪNAITĖ
UŽTENKA NEPASITIKĖTI LIETUVOS STUDENTAIS!
„W0RK & TRAVEL. USA“ PROGRAMOS KAINA NUO
Odminiu g. 11,2001 Vilnius Tel.: (5) 617200.2123038,
e.paštas: info-@ewc.lt www.ewc.lt
Vilniaus universiteto Studentų atstovybė
Observatorijos kiemas, Universiteto g. 3, LT-2734 Vilnius
Tel.: (5) 687144 ei. paštas: pianola@email.lt www.vusa.lt
SIEKEI JAU 2
JŪSff BEMOKAMAI Įburtt
-A
Tarptautinė jaunimo foto grafijos paroda „INsideOUT“ 2002, LFS Fotografijos galerija, Didžioji g. 19 (kieme), Vilnius, Lietuva Idėj a: INsideOUT-išvirkščiagy venimo pusė, kurioje tarpsta mūsų sielos ir plaukioja gėlių žiedai. Sle piasi paslaptys iš Anapus. Šėlsta audros. Žvilgsnis vidun. Arba iš orėn. Sukrečiantis skausmas. Ar palaimos sklidina tyla. Viskas tarp to, kas Ten ir Čia. O gal Niekas?.. Į, iš, viduje, išorėje, šalia, išvirkšai. Kai esi viduje, jautiesi kaip lauke. Kai žiūri pro langą, matai savo vi dų. Pasisukęs kairėn, nugarmi de šinėn. Lipdamas žemyn, krenti aukštyn. Išvirkščiai... tai nebūtinai atvirkščiai (šio teksto galima nepaisyti). Organizatoriai: VUSA fotoklubas, http://www.foto.sa.vu.lt Tikslai: populiarinti fotografijos meną, suteikti jaunimui iš skirtingų šalių galimybę pristatyti savo kū rybą, išleisti katalogą, taip įamžinant parodą. Kas gali dalyvauti? Kiekvienas jaunasis fotografas iš viso pasau lio iki 26 metų, ir jaunųjų fotografų organizacijos. Datos: Iki 2002 10 28 priimami darbai; 2002 11 04 dirba vertinimokomisija; 2002 11 22 parodos atidarymas, nu galėtojų paskelbimas ir katalogo pristatymas LFS Fotografijos ga lerijoje (Didžioji g. 19, kieme); 2003 03 01 darbai grąžinami. Vertinimo komisija: Skirmantas Valiulis, fotografijos ir kino kritikas^ Stanislovas Žvirgždas, EFIAP fo tomenininkas, FIAP atstovas Lietuvoje; Gintautas Trimakas, fotomeninin kas, VDA dėstytojas; Tadas Šarūnas, VUSA fotoklubo prezidentas; Vytautas Michelkevičius, VUSA fotoklubo viceprezidentas, paro dos kuratorius. Sąlygos: kiekvienas dalyvis gali at siųsti iki 4 pavienių darbų ir (arba) fotografijų ciklą ne daugiau kaip iš 4 darbų. Fotografijos gali būti ne spalvotos arba spalvotos. Foto grafijų formatas - 30x40 cm. Fotografijas siųsti adresu: VUSA fotoklubas Universiteto g. 3, LT-2734 Vilnius Atnešti darbus galima čia: VU Studentų atstovybė (Obser vatorijos kiemelis), Vilniaus universiteto Centriniai rū mai (Universiteto g. 3) Informacijos teiraukitės: Vytautas Michelkevičius,ei. paš tas: fotografis@centras.lt. tel.865257837, Artūras Olšauskas, tel. 8 612 33132.
Universitas Vilnensis & VUSA
10
2002 m. spalis
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis versitetų atstovybės, susirinko tingi ir tuo, kad juos kartu su VUSA Jums, pirmakursiai... (ir ne tik) linksmi ir draugiški žmonės. Dau organizavo ir vykdė VGTU SA. Tai
Šiuos mokslo metus Vilniaus universiteto (VU) bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „fuksai“ pradėjo turėdami pagalbi ninkus. Tai kuratoriai, visuomet esantys šalia bei konsultuojantys vi sais su studijomis Universitete susijusiais klausimais
Jonas JAKUBONIS Šiemet VU ir VGTU Studentų atstovybių organizuotą kuratorių programą finansavo Baltijos ir Amerikos partnerystės programa (BAPP). Liepos pabaigoje vyku siuose mokymuose dalyvavo per 50 aktyvistų iš VU ir VGTU. Yra vienas „bet“: nors Žurnalistikos institutas ir priklauso Komunika cijos fakultetui, jauniesiems žurna listams reikia patiems susipažinti su Univ.ersiteto tvarka, taisyklė mis, domėtis, kas galėtų palengvin ti studijas. Na, bet mes ne apie tai... (aut.)
Pagrindinis Trakų rajone esančioje VGTU poilsio bazėje vykusių apmokymų tikslas - pa dėti studentams savanoriams su žinoti ir suprasti, kokie turi būti tikri kuratoriai. Jiems buvo patei kiama informacija, kuri ateityje tu rėtų būti perduota fuksams. Pir moji (bandomoji) kuratorių pro grama buvo suorganizuota pernai MIF ir FilF iniciatyva. Galime pa sidžiaugti, kad šiemet ji vykdoma labai sėkmingai. Tai gali patvirtin ti tiek patys kuratoriai, tiek pirma kursiai. Šiemetiniai apmokymai ypa
Šauniausios organizacijos - viename kieme Evaldas ALEKSANDRAVIČIUS
Gražų vėjuotą rudens šešta dienį (rugsėjo 20 d.) į VU Didįjį kie mą prigužėjo daug žmogeliukų, ku rie statė stendus (o pakilęs vėjelis juos griovė), dalijo skrajutes ir vi saip kitaip stengėsi patraukti ap linkinių dėmesį. Visas šis šurmu lys - tai jau penktoji Vilniaus ap skrities jaunimo organizacijų mu gė, kasmet organizuojama VJOS „Apskritasis stalas“ (VJOS AS). Kaip sakė vienas iš renginio orga nizatorių Tomas Tomilinas
Filologai bunda! Inga SAVICKAITĖ
Ilgai tylėjęs Filologijos fa kultetas kuria savo studentų at stovybę. Projekto iniciatorės Ele na Valainytė (anglų filologija, II kursas) ir Aistė Dagytė (vokiečių filologija, IV kursas) kartu su ak tyvių jllologių komanda jau pa rengė atstovybės įstatus ir žengia tolesnius oficialaus atstovybės įkūrimo žingsnius.
(TSPM1), pagrindinis mugės tiks las yra informuoti visuomenę (pir miausia, aišku, studentiją) apie jau nimo organizacijų veiklą ir galimy bes įsitraukti į ją. Dėl to ir pats ren ginys vyksta tuo metu, kai fuksai ir „univerų“ senbuviai, po vasaros įsivažiuodami į studijų ritmą, ieš ko, kuo čia dar būtų galima užsiimti laisvu nuo linksmybių laiku. Kad užsiėmimų tikrai netrūksta, stengė si įrodyti net 56 jaunimo organiza cijos (beveik dvigubai daugiau nei 2001 metais). Kiekvienai organiza cijai buvo skirtas plotas, kuriame buvo supažindinama su veiklos idėjomis ir galimybėmis prisidėti prie kolektyvų. Vilniaus universiteto Studen tų atstovybės (VUSA) nariai paren gė informatyvų bei spalvingą sten dą. Plakatai, skrajutės, VUSA lei džiami informaciniai leidiniai („Stu dentiško gyvenimo vadovas“, „A Guide for Foreign Students“), laik raštis „Universitas Vilnensis“ bei kita dalomoji medžiaga nepraslydo pro svečių akis. Dažnas priėjęs pa klausdavo, ar galima viena ar kitą leidinį paimti - studentai negalėjo patikėti, jog spalvingos bei infor matyvios knygelės dalijamos ne mokamai. Taip, nemokamai, nes VUSA visuomet yra su Jumis ir dėl Jūsų, studentai. Renginys pradėtas sveikinimo kalbomis: pirmoji pasisakė renginio globėja Kazimiera Prunskienė. Nu skambėjus paskutiniams sveikini mo žodžiams bei katutėms mugės
Besidominčiam atstovybių veikla FilF SA vardas neturėtų at rodyti visiškai naujas. Filologai jau dabar aktyviai veikia visose numa tyto veiklos plano srityse: stengia si kuo daugiau reklamuotis tiek VU, tiek visai Vilniaus visuomenei, rengia fuksų stovyklas, vykdo ku ratorių programą, organizuoja ren ginius (pvz., spalio 2-3 d. vyku sias Germanistų dienas, fuksų „cementovkę“ irt. t.). Tačiau, jų pačių žodžiais, tai dar tik pati pradžia. Besikurianti FilF SA daugiau sia dėmesio skirs informacinei, so cialinei ir laisvalaikio sritims. Įkūrę
Po remonto čia įsikurs FilF studentų atstovybė
proga užmegzti glaudesnius atsto vybių ryšius, bandymas kartu dirbti ir spręsti kylančias problemas. Mo kymų dalyviai dalijosi patirtimi dir bant atstovybėse, darbo principais ir ypatybėmis, bandė rasti dviejų uni versitetų skirtumų bei panašumų. Kuratorių mokymų programa buvo gana intensyvi: didžiąją laiko dalį busimieji fuksų pagalbininkai klausydavo paskaitų. Visi vienbal siai tvirtino, jog gauta informacija tik rai padės būti visaverčiu kuratoriu mi, atliekančiu savo pareigas. Vakarais studentai susėdę aplink laužą diskutuodavo, aptardavo die nos paskaitas, dalindavosi įspū džiais apie savo mokslo įstaigas. Pavarčiūs apmokymų dalyvių užpildy tas anketas paaiškėjo, jog labiausiai busimiesiems kuratoriams patiko tai, kad stovykloje dalyvavo dviejų uni dalyviams buvo suteikta galimybė pasisakyti scenoje. Geriausi pasi rodymai ir stendai buvo nominuo jami. Apdovanojimai skirti: 1. Už išradingiausią stendą - Lie tuvos moksleivių sąjungai;
guma pastebėjo ir tai, kad VU ir VGTU studentai labai skirtingi žmonės, jiems buvo šiek tiek sunkoka bendrauti (manau, to kie mokymai ir kita bendra veikla galėtų padėti įveikti panašius barjerus - aut.). Bene vienintelis dalykas, kuriuo skundėsi dauguma kuratorių vidutiniškos gyvenimo sąlygos, buitinių patogumų, tokių kaip dušas ar tualetas, trūkumas. Paklaustas apie mokymų kokybę ir lygį, VUSA viceprezi dentas Artūras Šaltis, vadova vęs apmokymams, teigė vertinąs juos vidutiniškai. „Nieko nebū na idealaus. Taip ir šie mokymai turėjo ir trūkumų, ir privalumų. Galbūt šiek tiek pasigedome pa čių dalyvių smalsumo, noro kaž ką sužinoti, tačiau tai tikrai pa
teisinama, nes programa buvo ga na intensyvi ir varginanti. Šie mo kymai padėjo kuratoriams sutikti pirmakursius, atėjusius į Universi tetą, įgyta tikrai nemažai patirties. Kadangi apmokymus buvo bandy ta orientuoti į komandinį darbą, ti kiuosi, dabartiniams kuratoriams tokia patirtis tikrai pravers. Kalbant apie mokymų organizuotumą, ma nyčiau, viskas vyko gana norma liai. Žmonės, norintys gauti naujų žinių, galėtų tai padaryti”. Ko gero teisingiausiai, objek tyviausiai šiuos mokymu įvertins dabartiniai pirmakursiai besibai giant mokslo metams. Jeigu jie jau sis visaverčiais Universiteto šei mos nariai, patys norės ir sugebės kitąmet tapti kuratoriais bei moks lo metų pabaigoje nuoširdžiai pa dėkos saviesiems kuratoriams, va dinasi, šių mokymų tikslas pasiek tas.
Kaip susirasti darbą? Kaip įgyventi trokštamo darbo vi ziją? Kur įgyti žinių bei įgūdžių, kurių reikalauja darbda vy^?______ Agnė G1LYTĖ
Tam, kad Tu rastum atsakymus į šiuos bei daugelį kitų klausi mų, kuriasi VU Karjeros centras. Sis centras teiks įvairias akademi nes, informacines ir organizacines paslaugas studentams ir absol ventams karjeros pasirinkimo, planavimo bei jos įgyvendinimo klau simais, sudarys studentams sąlygas studijuojant įgyti praktinių ži nių ir įgūdžių, kurių reikalauja darbo rinka. Karjeros centras, kad Tau padėtų, planuoja:
2. Už išradingiausią pasirodymą scenoje - Jaunimo civilizacijų dia logo centrui; 3. Už linksmiausią stendą - Vil niaus skautų centrui; 4. Už linksmiausią pasirodymą sce noje - Vilniaus moksleivių sąjun gai; 5. Už nuoširdžiausią stendą - Elek trėnų vaikų dienos centrui; 6. Už nuoširdžiausią pasirodymą scenoje - Vilniaus krikščioniška jai blaivybės sąjungai „Žingsnis“. savo atstovybę filologai turės geres nes sąlygas skatinti savo fakulteto studentų kūrybiškumą ir bendravimą, organizuoti jų mokslinę bei visuome ninę veiklą. FilF SA pasižada ieškoti ryšių su užsienio bei kitų Lietuvos universitetų filologais, kurti bendrus projektus. Pasak Elenos ir Aistės, idėja įkur ti FilF SA kilo jau labai seniai, tačiau trūko to „branduoliuko“, kuris užtik rintų įkurtos atstovybės veiklos tęs tinumą. Sudėtinga atstovybės porei kiams ir patalpas gauti, bet čia reika lai jau pajudėjo į priekį. Dar vasaros pradžioje FilF SA gavo patalpas Filo logijos fakulteto kiemelyje esančiame rūsyje. Šiandien filologų atstovybės ten dar nerasite - naujos vietos su tvarkymui dar reikės nemažai pastan gų ir laiko. Šiuo metu filologės sten giasi sutarti su Filologijos fakulteto dekanatu dėl laikinų patalpų. Besikuriančioje organizacijoje darbo tikrai netrūksta. Labai laukiami visi norintys ir galintys prisidėti. Tuo tarpu kitų fakultetų bei VUSA žmonės filologams linki daug daug sėkmės bei negęstančio ryžto veikti © © ©
Kontaktams: filfsa@vusa.lt Aistė Dagytė aiste.dagyte@flf.vu.lt Elena Valainytė fantassy@takas.lt
• tradiciniais bei nuotoliniais metodais organizuoti paskaitas, seminarus ir konsultacijas profesinės karjeros temomis; • reguliariai organizuoti studentams vizitus, susitikimus, pokal bius, karjeros muges, konferencijas su kompanijų, įmonių ir organizaci jų atstovais; • sukurti modernią biblioteką ir nuolat ją atnaujinti, papildyti informacija apie Lietuvos ir užsienio kompanijas bei karjeros galimybes perspektyviam jaunimui; • organizuoti studentų ir kompanijų, įstaigų ir organizacijų dia logą dėl studijų programų ir darbo rinkos abipusių interesų; • sudaryti galimybes Tau bei darbdaviams padėti organizuoti studentų praktikas ir laikiną darbą studijų (vasaros) metu; • sudaryti galimybes siūlyti vieni kitiems kursinių ir diplominių darbų temas; • suvesti absolventus sprendžiant įdarbinimo klausimus; • įgyvendinti plačią ir efektyvią bendradarbiavimo su užsienio aukštojo mokslo institucijų Karjeros centrais, rengti ir įgyvendinti tarp tautinius projektus pagal tarptautinių organizacijų, visų pirma pagal Europos Šąjungos, programas. Trumpai tariant, Karjeros centre bus įmanoma gauti informacijos, konsultuotis karjeros pasirinkimo, planavimo ir jos įgyvendinimo klau simais. Užtikrinti minėtų paslaugų kokybę įmanoma tik sukūrus darbda vius ir akademinę bendruomenę suartinančią aplinką, t. y. komplek siškai sutvarkius ir įrengus Karjeros centro bei jį supančias patalpas ir moderniomis informacinių technologijų priemonėmis suorganizavus in formacijos ir duomenų perdavimą įvairiais karjeros klausimais. Pagrindinis VU uždavinys yra plėtoti tarptautinio lygio mokslą ir studijas, rengti aukščiausios kvalifikacijos plataus universitetinio išsi mokslinimo specialistus. Įgyvendindamas šį uždavinį Universitetas orientuojasi į vieningą Europos darbo rinką, kurios dalimi yra Lietuva, ir siekia, kad jo absolventai lengvai integruotųsi iš akademinės aplin kos į darbo aplinką ir jau savo profesinės karjeros pradžioje sugebėtų gerai ir greitai įveikti sunkiausias užduotis. Kuriant Karjeros cenfrą dalyvauja ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VUSA). Ši orientacija reikalauja bendrų Universiteto ir darbdavių pastan gų, kurios padėtų labiau pajusti tarpusavio priklausomumą ir įveiktų bendradarbiauti trukdančius barjerus. Karjeros centras bus įrengtas Saulėtekio akademiniame miestelyje (Saulėtekio ai. 9, III rūmai, I aukštas). Studentai, besidomintys Karjeros centro kūrimu, gali kreiptis į VUSA arba rašyti ei. paštu: soc@vusa.lt
Vizitas į Gudiją Aleksejus MAKARENKO, VUSA Tarptautinio komiteto Rytų šalių koordinatorius
Kasmet vykstantys studen tų mainai tarp Vilniaus (VU) ir Baltarusijos valstybinio (BVU) universitetų jau tapo tradicija. Svečiai iš Baltarusijos kovo mė nesį lankėsi Lietuvoje, taigi spa lio 26-27 dienomis įvyks mūsų studentų atsakomasis vizitas į Minską. Studentai turės galimybę su sipažinti su BVU, apžiūrėti di džiausią Baltarusijos universite tą bei susipažinti su savo kole gomis. Bus aptartos studentiškos problemos, gyvenimas, kultūri niai ir nacionaliniai skirtumai. Pla nuojamos diskusijos apie NATO
bei Europos Sąjungą. Turėtų įsi žiebti įdomi diskusija, kadangi į Minską važiuoja nemažai Tarptau tinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentų. Kelio nė turėtų būti įdomi ne tik jiems studentus planuojama supažindin ti su Minsko kultūriniu paveldu, is torinėmis LDK vietovėmis (pvz., Nesvyžiumi bei garsiaisiais Radvi lų rūmais, Adomo Mickevičiaus gimtine Naugarduku su Mindaugo pilimi bei kitais miestais - Lyda, Mi rų). Nuo senų laikų Baltarusija yra Lietuvos kaimynė bei partnerė. Ma tyt, todėl VU Studentų atstovybė (VUSA) sulaukė nemažai norinčių jų pamatyti šį kraštą. Kelione sie kiama sustiprinti tarpusavio ryšius tarp šių šalių studentų. P. S. plačiau apie šią kelionę skai tykite kitame laikraščio „Universi tas Vilnensis“ numeryje arba www.vtisa.lt
Puslapį rengė Agnė GILYTĖ (VUSA atstovė viešiesiems ryšiams)
Universitas Vilnensis & Gamtovėja
2002 m. spalis
11
■t
Savaitgalį Petruškose šėlo biologai, buvo krikštijami fuksai Krištatėviai Veiksmas vyko apie 80 km nuo Vilniaus, Švenčionių rajone, Petruškų kaime. Vieta pasirink ta neatsitiktinai, nes ten yra la
bai šauni pelkė, kuri fuksams ypač patiko. Tą penktadienio popietę prie GMF susirinko ne mažas būrys pačių drąsiausių ne krikštų. Visi buvo gan neblogos nuotaikos, nes dar nežinojo, kas jų laukė. Jei būtų žinoję, tai bū
Tvarkinga vorele einame ieškoti pelkės
tų nevažiavę, bet į egzekucijos vie tą juos nuvežė autobusas. Dėsty tojas į krikštynas atvyko tik vie nas, nes kiti bijojo. Matyt, galvojo, kad jų ir taip studentų ištampyti nervai neatlaikys, pamačius visus krikštynų vaizdelius.
Vasaros atostogos neįsivaizduojamos be kelionių, o jei dar yra proga ištrūkti už Lietuvos ribų, tai reikia išnaudoti kiekvieną galimybę. Apsilankius lietuvių istorinėse žemėse - Kaliningrado srityje - liko pačių įvairiausių prisiminimų...
dviem kolegomis botanikais, kurie mūsų atvykimo dieną vilkėjo pusiau vakariniais drabužiais ir nesitikėjo, kad esame nusiteikę gerai paklampoti. Apie tai, kad bus suplanuotas išankstinis ekspedicijos maršrutas,
nebuvo ko nė svajoti. Kai pagaliau po ilgų rusišku papročiu pasisveiki nimo kalbų pajudėjome į kelią, mū sų vadovai susėdo į prieštvaninį au tomobilį, kuriame degalai maišomi su tepalu. Tiesa, duobėtuose Rusi jos keliuose ši transporto priemonė pasirodė esanti daug atsparesnė už mūsų gerai atrodantį autobusiuką.
Į draudžiamą zoną už 100 rublių
Ekspedicijos dalyviai Baltijsko mieste
. Atrodo, kad rusai savo šalyje la biausiai saugo... sienas. Pasienio ruože 30 km spinduliu be leidimų eiliniai piliečiai neįleidžiami. Ta čiau mūsų vadovas, kuriam iš kar to prilipo Budulajaus pravardė, šį kartą puikiai sumojo, kam reikia duoti 100 rublių, ir keliai į už draustą žemę mums buvo atverti. Belaukiant prie griežtai saugomų vartų pastebėjome, kad gyvenimas šalia virte verda. Pirmyn atgal zu ja automobiliai, šalikelėj tingiai guli jūreivišką aprangą vilkintys jaunuoliai, čia pat vyksta prekyba miško gėrybėmis, kurių niekas ne perka, bėgioja dideli šunys, akty viai puolantys motociklininkus. Vienas nukentėjusysis po kiek lai ko grįžo su lazda ir ėmė negailes tingai tvatinti jį puolusius ketur kojus. Tikras tarybinių laikų vaiz delis... Važiavome tiesiai į Baltijsko uostą, iš kurio kėlėmės į pusia salį, grožiu prilygstantį mūsų Kuršių nerijai. Keista tai, kad keltas čia plaukia „neoficialiai“ (jokio tvarkaraščio nėra) ir... nemokamai. Vis dėlto šį gamtos kampelį aplanko tik nedaugelis vietinių žmonių.
Krikštatėvio džiaugsmas pamačius „nulius''
Tada prasidėjo linksmoji dalis. Visą naktį vyko šokiai, galima bu vo sušilti pirtelėje, nors kažkas su žinojo apie ją tik iš ryto. Rytą šmėkščiojo laimingi fuksų veidai, nes jie jau nebebuvo nuliai. Tada visi draugiškai išsiskirstė, galvo dami apie šauniai praleistą laiką ir apie kitų metų fuksus. Krikštatėviai dėkoja rėmė jams: Gamtos mokslų fakultetui, VU GMF SA, VUSA, greito maitinimo restoranui LIDO (esančiam „Akropolyje“) ir, žinoma, fuksams. Nuotr. iš asm. albumo
Krikštavaikiai
Istorinėse lietuvių žemėse Kelionės tikslas buvo pamatyti natūralias augimvietes ir nepalies tus ūkinės veiklos biotopus. Kad ne tektų klaidžioti vieniems, paprašė me Kaliningrado universiteto pa galbos. Iš anksto susisiekėme su
Iš pradžių fuksus surišo ilga il ga virve. Paskui išpaišė ir išdažė kuo ir kaip tik buvo įmanoma. Na, o kad būtų įdomiau, gale dar pririšo „skarbonkių“. Paskui ve dė per mišką. Ne visai tiesiu ke liu. Reikėjo išbandyti savo jėgas, pvz., kas greičiau peršoks per nu linkus} beržą, kuris kažkaip ne tyčia pasitaikė ant tako. Keletas fuksų pabėgo, bet dabar jie dėl to tikrai nesigaili. Paskui buvo muitinė. Tai fuksams padarė di delį įspūdį. Reikėjo šliaužti ke liais, o gal ir pilvu per kankorė žius. Labai pasisekė toms fuksėms, kurios dėvėjo baltas kel nes. Tada laukė šaunioji pelkė. Čia vėlgi pasisekė fuksėms, ku rios avėjo aukštakulnius. Buvo labai šalta, purvina ir šlapia. Ir smagu. Paskui reikėjo stovėti vandenyje ir prisiekti, kad visa da pasižadi gerti alų ir mylėti bio logiją. Bet fuksai buvo tikri šau nuoliai ir viską ištvėrė.
Baltijsko pusiasalis ilgą laiką priklausė tik kariškiams, todėl vietinių gyventojų nerijoje nėra. Dabar kariškiai persikraustė į siauresnį ruožą ties pasieniu su Lenkija, o nerija liko poilsiau tojų džiaugsmui. Tačiau jų suti kome labai mažai, todėl visas pa plūdimys buvo vien tik mūsų. Čia visiškai nevystomas turiz mas ir rekreacija. Netgi kažkaip nejauku vaikščioti po tuščius smėlynus ir kopas - Lietuvoje paplūdimys taip neištuštėja net žiemą. Nesant jokios ūkinės veiklos, nerijoje klesti retųjų augalų ben drijos. Kopose gausu dygliuotų pajūrinių zundų, Aistmarių pa krantėje juostomis auga pajūrinės pienažolės, druskiniai vikšriai, pa jūrinės narytžolės. Lietuvoje šiems augalams augti palankių vietų išli kę labai nedaug, ir ne kiekvienam botanikui nusišypso laimė juos pa matyti. Šalia išlikusio natūralaus gam tos grožio riogso seni apleisti an garai, bunkeriai, kareivinių griu vėsiai bei nedidelis karinis aero dromas. Ypač nykiai atrodo didžiulio tilto liekanos, kurio sta tyba baigėsi net nepasiekus van dens. Penkmečio plano rezulta tas...
Kolektyviniai sodai kaip džiunglės Ilgai užtrukę Baltijsko pusia salyje, nebespėjome rasti tinka mos vietos nakvynei, todėl Budulajus pasiūlė prisiglausti jo sodo namelyje. Įdomiausia, kad savo dilgėlių ir usnių sąžalynuose pa skendusios trobos jis niekaip ne sugebėjo rasti. Gal valandą pa klaidžioję jau visai sutemus pa galiau buvome vietoje. Įspūdis sunkiai nupasakojamas: kol prasimynėme takus iki durų, gero kai susibraižėme ir susidilgino me. Pasirodo, Budulajus savo so
do namelyje nebuvo jau dvejus metus, užtat iš karto ir nerado. Šulinyje prikritę kačių, todėl van dens tą vakarą neturėjome. Apie tokį komfortą kaip elektra nebu vo ko nė svajoti. Tačiau visu grožiu nuostabus vaizdas atsivėrė rytą. Pasirodo, ten, kur visi naktį galvas dėjome, buvo privemta. Budulajaus sodas - kaip tropikų miškas, tik lianų trūksta, o aplinkui - tokie pat so do nameliai, apaugę usnimis ir dilgėlėmis, žmonės juose gyve na ir net nesistengia bent jau apie slenkstį nusišienauti. Įspūdžių tai dienai pakako, todėl kitą va karą atsisakėme maloniai pasiū lyto namelio „patogumų“ ir sto vyklavietę įkūrėme gamtoje.
Grūto parko filialas Beveik visi keliai Kaliningra do srityje, kaip ir Lietuvos pama rio krašte, apsodinti medžiais, kurie vietomis sudaro tarsi žalius tunelius. Tebėra išlikusios senos vokiškos bažnyčios, tiesa, dauge lis jau apgriuvusios, o jų bokštuo se įsikūrę gandrai (kai kur jie gy vena ištisomis kolonijomis). Di desniuose miestuose ir mieste liuose vis dar didingai tebestovi iljičiai - tikras Grūto parko fi lialas, o gatvėse galima nusipirk ti giros iš bačkutės. Mums, beje, ji pasitaikė prarūgusi. Istoriniame lietuvių krašte te begyvena nemažai tautiečių. Kar tais ir parduotuvėse susikalbėda vome lietuviškai. Viename mieste priėjo tūlas lietuvis ir gražia lie tuviška šnekta paprašė... penkių rublių cigaretėms. Vis dėlto gai la savųjų, nykstančių svetimame krašte be ateities... Puslapį rengė Laura LEVINSKAITĖ laurvcka@one.lt
Universitas Vilnensis & SSC
12
2002 m. spalis
mens fervida in corpore lacestoso
SPORTAS
2002 m. spalis Nr. 16
RENGIA VU SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAS
Pirmieji Rektoriaus taurės varžybų akordai Jau trečią kartą Sveikatos ir sporto centras šiemet kartu su Ekonomikos fakultetu pradėjo Universiteto studentų tarpfakultetinių olimpinių vilčių varžybų Rektoriaus tau rei laimėti maratoną, kuris truks visus mokslo metus, sportininkai varžysis dešimtyje sporto šakų. Doc. Jūratė ARMONIENĖ
Studentai - ypatingi žmonės, kuriuos tikrai globoja aukštesnio sios jėgos - gal dievai, o gal pati gamta, na, nesvarbu, kaip mes jas pavadinsime. Džiugu, kad tarpfa kultetinių varžybų atidarymo pro ga saulė lepino blėstančiais rude niniais spinduliais, akį džiugino marga spalvų paletė. Svarbiausia, kad visi tarpfakultetinių rudens kroso varžybų dalyviai buvo links mai nusiteikę. Vieni atėjo tiesiog sudalyvauti, o kiti - pasiryžę nuga lėti. Studentai turėjo progos ne tik parodyti savo sugebėjimus, bet ir susipažinti, pabendrauti - juk ga na retai draugėn susiburia fizikai ir istorikai, matematikai ir filosofai, teisininkai ir medikai, gamtininkai ir filologai, politikos mokslų žino vai. Organizatoriai paruošė tikrai ne sudėtingą trasą. Tikriausiai studen tai tai nujautė, nes apstulbino savo gausa - j varžybas atvyko net šimtas aštuoniasdešimt du lengvaatlečiai. Trečdalį trasos sudarė bėgimas sta diono ratu, o likusią atkarpą - miš ko taku. Kadangi studentai buvo
1600 m bėgimo nugalėtojus (iš kairės: Miroslavą Dunecą, Aleksejų Pozniakovą, Vitalijų Varyginą) apdovanoja EF dekanas prof. S. Martišius
Finišuoja 800 m bėgimo čempionė Vlada Musvydaitė. Antroji bėga Viktorija Dūdėnaitė.
rimti, susikaupę ir pagarbiai elgėsi su aplinkiniais, buvo išvengta susistumdymų startuojant ir visi tilpo pro „vartelius“ į miškelį. Pagal varžybų nuostatus mer ginos bėgo 800, o vaikinai 1600 metrų distancijas. Dėl čempionės vardo varžėsi net 90 įvairių fakul tetų studenčių. Tiek gausiu daly vavimu, tiek meistriškumu išsisky rė Komunikacijos, Filologijos bei
Matematikos ir informatikos fakul tetų studentės. Greičiausiai iš mer ginų nuotolį įveikė ir aukso medalį iškovojo Žurnalistikos instituto I kurso studentė Vlada MUSVY DAITĖ. Ji nuotolį įveikė per 2 min 12 s, o tai gana aukštas re zultatas. Tik viena sekunde nuo nugalėtojos atsiliko ir sidabro ap dovanojimą iškovojo to paties ins tituto I kurso studentė Viktorija DŪDĖNAITĖ. Abi sportininkės yra Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės kandidatės, daugkartinės jaunimo varžybų nugalėtojos ir pri zininkės. Bronzos medalį iškovojo ilgametė VU lengvosios atletikos rinktinės narė, Medicinos fakulte to VI kurso studentė Viktorija STANKEVIČIŪTĖ, distanciją įvei kusi per 2 min 14 s. Nugalėtojos buvo apdovanotos Ekonomikos fa kulteto įsteigtais medaliais, diplo mais bei asmeninėmis dovanomis. Iš vaikinų greičiausi buvo Matema tikos ir informatikos fakulteto stu dentai: I vietą iškovojo Aleksejus POZNIAKOVAS, įveikęs distanci ją per 3 min 34 s, II vietą laimėjo Miroslavas DUNECAS (rezultatas
Kronika______ J-------------------------------------------------------------
VU lengvaatlečių startai Birželio 4 d. vyko Vilniaus miesto lengvosios atletikos čempionatas, kuriame dalyva vo ir mūsų Universiteto stu dentai. Šiose varžybose MIF studentas Andrejus LEVŠUNOVAS užėmė II vietą, 100 m distanciją įveikęs per 10,8 s ir pasiekęs asmeninį rekordą. To se pačiose varžybose įspūdin gai pasirodė ir Medicinos fa kulteto II kurso studentas Vi talijus VARYGINAS, kuris pa siekė asmeninį rekordą 400 m rungtyje - 50,5 s - ir užėmė II vietą.
Vitalijus Varyginas (MF, II k.)
Liepos 14-15 dienomis vyko Lietuvos lengvosios atletikos su augusiųjų čempionatas, kuriame dalyvavo ir pajėgiausi Universi teto atletai. Lietuvos čempionu 4x100 m rungtyje tapo trenerės doc. J. Armonienės bėgikas MIF studentas Andrejus LEVŠUNOVAS. Filosofijos fakulteto III kurso studentas Evaldas KAVA LIAUSKAS tapo bronzos meda lio laimėtoju šuolio į tolį rungty je, rezultatas - 7 m 18 cm. Me dicinos fakulteto II kurso stu dentas Vitalijus VARYGINAS 400 m rungtyje užėmė V vietą.
3 min 35 s), III vietą užėmė Me Kroso varžybų komandiniai dicinos faku'teto II kurso studen rezultatai: tas Vitalijus VARYGINAS, nuo I vieta KomF - 941 taškai tolį įveikęs per 3 min 39 s. II vieta FF 925 Suskaičiavus komandinius rezul III vieta-MIF-897 tatus paaiškėjo, kad kroso varžybose IV vieta-FilF-892 nugalėjo Komunikacijos fakulteto V vieta-MF-737 komanda, surinkusi 941 tašką. II vie VI vieta-TSPMI- 619 tą laimėjo Fizikos fakulteto koman VII vieta - FsF - 417 da, surinkusi 925 taškus, III vietą lai VIII vieta -GMF- 332 mėjo Matematikos ir informatikos fa IX vieta-IF-310 kulteto komanda, surinkusi 897 X vieta - TF -118 taškai taškus. Studentus linksmino VU Kultūros centro muzikantai. Sulaukta ir Geriausių bėgikų dešimtukas garbaus svečio - VU 800 m merginos Ekonomikos fakulteto 1. Musvydaitė Vlada, KomF 2.12,0 dekano, prof. ha2. Dūdėnaitė Viktorija, KomF 2.13,0 bil. dr. S. Martišiaus, 3. Stankevičiūtė Viktorija, MF 2.14,0 kuris pasveikino ir apdo4. Tauginaitė Karolina, GMF 2.15,0 vanojo prizininkus. 5. Subelytė Agnė, TSPMI 2.20,0 Varžybas stebėti susirin 2.21,0 6. Urbonaitė Neringa, TF ko ir nemažas būrys žiū 7. Šilkinytė Raimonda, FsF rovų bei palaikymo ko 2.21,5 2.26,0 mandų. Ypatingai vie 8. Stankevičiūtė Rugilė, FiF ningi pasirodė besą Fi 9. Vaičiulytė Milda, FilF 2.27,0 zikos fakulteto studen 10. Lingytė Eglė, KomF 2.27,5 tai - jų atvyko gausiau 1600 m vaikinai sias būrys. Entuziastin 1. Pozniakovas Aleksejus, MIF 3.34,0gai bėgikus palaikė ir 3.35,0 2. Dunecas Miroslavas, MIF Komunikacijos fakulte 3. Varyginas Vitalijus, MF 3.39,0 to aistruoliai, „apsigin 4. Levšunovas Andrejus, MF 4.20,0 klavę“ šūkiais bei plaka 5. Vansevičius Valdas, FF 4.22,0 tais. 6. Jorutis Juras, FF 4.22.3 Mūsų studentams 4,23,0 7. Marcinkevičius Mantas, FilF sportas reikalingas - tai 8. Poderys Vilius, FF 4.25,0 patvirtina būtent tokie 9. Rainys Domantas, MF 4.26,0 renginiai, kurių populia 10. Mažeika Gytis, TSPMI 4.32,0 rumas kasmet vis didėja. Pavyzdžiui, praėjusiais metais dalyvavo apie 90 studentų, nalai, nepabūgę blogo oro. Tai pui o šįmet - jau apie du šimtus. Prisi ki galimybė įvertinti savo jėgas ar tie minkime ir „Maxima“ bėgimą, ja siog pasprukti nuo rutinos. Ne vel me savo jėgas išbandė ir VU stu tui sakoma, kad sveikame kūne dentai, ir moksleiviai, brandaus am sveika siela; ir žmonėms nesvetimas žiaus piliečiai, mėgėjai ir profesiokalokagatijos (tobulumo) siekimas.
Aplenk vėją Rugsėjo 26 d. vyko bėgimo varžy bos Rektoriaus taurei laimėti. Vilniaus universiteto studentai ir studentės no riai rinkosi į Saulėtekio stadioną - visi troško išbandyti savo jėgas. Be to, oras tą vakarą pasitaikė toks puikus, kad tiesiog nuodėmė buvo likti namie. Likus valandai iki bėgimo pradžios imta registruoti ryžtingai nusiteiku sius bėgikus. Jiems buvo duoti nu meriai. Pasižvalgę po stadioną galė jai pastebėti daug besitreniruoj ančių: vieni darė tempimo pratimus, kiti bė giojo, treti stengėsi likusius užkrėsti gera nuotaika. Iš pradžių atrodė, kad bėgs tik vaikinai, bet artėjant rengi nio pradžiai prie registracijos stale lio būriavosi vis daugiau ir daugiau merginų. Pakilią nuotaiką palaikė ir susirinkęs gausus žiūrovų būrys. Visi
norėjo „pasirgti“ už savo fakulteto at stovus. 17 vai. dalyviai buvo išrikiuoti. Tuo met žiūrovai galėjo pamatyti fakultetų bėgikų eiseną. Joje dalyvavo Fizikos, Istorijos, Matematikos ir informatikos, Filosofijos, Filologijos, Medicinos, Gamtos mokslų, Teisės, Komunikaci jos fakultetų, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto atstovai. Kaip ir buvo planuota, bėgimą pra dėjo merginos. Po jų bėgo vaikinai. Šios sporto šakos mėgėjų buvo tiek daug, kad ir vaikinus, ir merginas teko pada lyti į tris grupes. Belaukiant rezultatų atvėso oras, tad daugelis žiūrovų patraukė namo. Tačiau patys ištvermingiausi liko sta dione. Jie norėjo pamatyti svarbiausią renginio dalį - apdovanojimus. Prizus laimėjo geriausiai pasirodžiusieji: trys vaikinai ir trys merginos. Jiems buvo įteikti padėkos raštai.
Universitas Vilnensis
2002 m. spalis
13
Sėkmės receptas Studijuoti geriausiose užsienio aukštosiose mokyklose ir tuo pačiu pažinti kitas šalis - kiekvieno jauno žmogaus svajonė. Rugsėjo 18-22 dienomis vykusiame forume „Stu dijos ir mokslo tyrimai užsienyje: Lietuvoje administruojamos stipendijų programos" apie galimybes išsilavinimą įgyti užsienyje galėjo sužinoti kiekvienas, besidomintis stu dijomis užsienyje.
Forumą „Studijos ir mokslo tyrimai užsienyje: Lietuvoje admi nistruojamos stipendijų progra mos“ Studijų užsienyje informa cijos centras (SUIC) rengia jau antrą kartą. Svarbiausias šio fo rumo tikslas - atverti Lietuvos studentams ir mokslininkams mokslo duris visame pasaulyje. Pasak Studijų užsienyje informa cijos centro direktorės Žanetos
Savickienės, mintis surengti šį fo rumą kilo siekiant informaciją apie stipendijų programas pada ryti prieinamą visiems, besido mintiems studijomis užsienyje. „Daugiausia stipendijų skiriama pobakalaurinėms studijoms, ta čiau finansavimo fondai visada
laukia pažangių ir kūrybingų stu dentų, dėstytojų bei mokslinin kų, turinčių aiškią ateities vizi ją“, - tvirtino Žaneta Savickienė.
Studijų užsienyje informacijos centro konsultantė Rasa Antana vičiūtė drąsino susirinkusį jauni mą siekti užsibrėžto tikslo. Pa sak jos, kiekvienas, jau studijuo jantis užsienyje, gavo bent vieną neigiamą atsakymą iš fondo, ski riančio finansavimą. Renginio metu studentai, doktorantai, mokytojai, aukštų jų mokyklų dėstytojai ir moksli ninkai galėjo sužinoti apie stu dijų ir mokslo tyrimų užsienyje finansavimo šaltinius, kreipi mosi į vietinius ir užsienio fon
Norintys daugiau sužinoti apie studijas užsienyje netilpo auditorijoje
dus reikalavimus bei strategiją, užsienio kalbų egzaminus, tarp tautinių studijų kokybės vertini mą ir užsienyje įgyto išsimoksli nimo pripažinimą bei įskaitymą. Apie tai pranešimus skaitė Moks lo ir studijų departamento Tarp tautinių programų skyrius, amerikos centras, Britų Taryba, Japo nijos informacijos ir kultūros cen tras, Prancūzų kultūros centras, Italų informacijos ir kultūros cen tras, Vokietijos akademinių mai nų tarnyba (DAAD), Konrado Adenauerio fondas, Goethe’s ins titutas, Friedricho Eberto fondas, Studijų kokybės vertinimo cen tras, Atviros Lietuvos fondas bei ECTS (Europcan Credit Transfer System) koordinatorius Lietuvai. Daugiausia susirinkusieji domė josi stipendijomis Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje bei Europos Sąjungos valstybėse. Forume sau tinkamą programą galėjo išsirinkti bet ku rios specialybės studentas ar mokslininkas. Studijų programos - nuo bakalauro iki doktorantū ros, finansuojamų studijų trukmė - nuo kelių dienų iki kelerių me tų. Jei pernai forume apsilankė daugiau nei 200 lankytojų, šiais metais jų buvo tris kartus dau giau. „Seniai svajoju apie studi-
Bankas „Snoras“ teiks specializuotas paskolas studentams Ketvirtas pagal dydį Lietuvos bankas „Snoras" rugsėjo 25 dieną pristatė naują banko kreditavimo programą, atversiančią daugiau galimybių akademiniam jaunimui. Nuo šių metų spalio 1 d. studentai galės gauti studijų, vartojimo ir būsto įsigijimo paskolas išskirtinėmis sąlygomis. „Pradėta paskolų programa už pildys šiuo metu nepakankamą kreditavimo paslaugų studentams nišą šalies bankų rinkoje. Kartu ji taps alternatyva valstybinio kredi tavimo sistemai, kuri šiandien nė ra pajėgi patenkinti sparčiai au gančių studentų poreikių“, - teigė banko „Snoras“ mažmeninės ban kininkystės tarnybos direktorius Juozas Lukauskas. Pasak jo, „Sno ras“ bus vienintelis bankas šalyje, pasiūlęs pirmą specializuotą fi nansinių paslaugų paketą šalies studentijai. Nauja banko „Snoras“ kredita vimo programa skirta universiteti nių ir neuniversitetinių aukštųjų mokyklų dieninio skyriaus studen tams, besinaudojantiems su banko emituojama kortele „eLitoCard“ susietu Lietuvos studentų pažymė jimu. Visoms trims paskolų rūšims studentų kreditavimo programa užtikrins lanksčias jų išdavimo bei grąžinimo sąlygas. Lyginat su vals tybinio kreditavimo sistema, pa skolos studentams bus suteikiamos ir per žymiai trumpesnį laiką. Studijų kreditavimui skirta pa
skola studentai galės naudotis nuo pirmo kurso, bendra paskolos su ma sudarys iki 5 tūkst. litų per me tus arba iki 25 tūkst. litų per visą studijų laikotarpį. Vartojimo paskola bus kredi tuojami du kursus baigę studentai. Iki 10 tūkst. litų bendram vartoji mui skirtą paskolą studentai turės grąžinti per dešimt metų nuo jos išdavimo, grąžinant ją dalimis kiek vieną mėnesį. Būsto kreditavimo paskola nu mato galimybę gauti iki 70 tūkst. litų, kuriuos būstą įsigiję studentai galės grąžinti per 25 metus. „Dėl didelės rizikos dauguma šalies bankų šiandien atsisako teik ti studentams kreditus, taip itin su mažindami jų galimybes įsigyti nuosavą būstą“, - teigė J. Lukaus kas. Anot jo, kurdamas naują kre ditavimo programą bankas siekė iš esmės atsižvelgti į akademinio jaunimo problemas ir pasiūlyti pa lankiausius sprendimus. Be studi jų, vartojimo ir būsto paskolų, stu dentams taip pat bus suteikiamos galimybės naudotis ir UAB „Snoro lizingas“ teikiamomis lizingo
paslaugomis bei nuolaidomis ADB „Snoro garantas“. Pasak Lietuvos jaunimo ir stu dentų agentūros direktoriaus Artū ro Macijausko, šiuo metu valstybi nis kreditavimas yra labiau panašus į socialinę paramą ir prieinamas toli gražu ne kiekvienam studentui. „Džiaugiamės, kad nuo šiol viena perspektyviausių visuomenės dalių - studentija - galės naudotis tokio mis pačiomis galimybėmis, kurias jau seniai turi daugelio pasaulio ša lių jaunimas“, - sakė A. Macijaus kas. Prieš porą metų pirmasis Lietu voje išleidęs bankinio mokėjimo kortelę „eLitoCard“, susietą su Lie tuvos studento pažymėjimu, bankas „Snoras“ šias korteles jau suteikė 24 valstybinių ir privačių aukštųjų mo kyklų studentams. Bendras išduotų kortelių skaičius viršija 45 tūkst. Planuojama, kad per šiuos mokslo metus tokiomis kortelėmis naudo sis per 55 tūkst. Lietuvos studentų. Šiuo metu svarstomos galimybės dar labiau išplėsti kreditavimo pro gramą, kad ja galėtų naudotis visų šalies aukštųjų mokyklų studentai.
Svajojantys apie studijas užsienyje forume gavo daug naudingos informacijos
jas užsienyje, tačiau trūkdavo pir minės informacijos, kur ir kaip ieškoti universiteto bei finansa vimo šaltinio. Dabar jau žinau, ką reikia daryti“, - džiaugėsi fo rumo nauda Violeta, III kurso Vilniaus universiteto studentė. Antro kurso ekonomikos studen tas Marius teigė, jog informaci jos, rodos, yra pakankamai, ta čiau ji yra išbarstyta įvairiuose skelbimuose bei laikraščiuose, kurių dažnai nepastebi. Anot jo, šiame forume sau reikalingą in formaciją jis rado vienoje vieto je, be to, gavo daug naudingų pa tarimų, padėsiančių laimėti sti pendiją. „Kartais svarbu ne tai, koks tu esi, bet kaip patraukliai moki save pateikti“, - tvirtino Marius. Daug studentų bei dės tytojų susirinko pasiklausyti Stu dijų užsienyje informacijos cen tro konsultantės Rasos Antana vičiūtės pranešimo apie savaran kišką finansavimo ieškojimą. Konsultantė teigė, jog nepavykus
gauti finansavimo pirmą kartą būtina bandyti antrą, o jei reikia, ir trečią kartą. Be to, anot Rasos Antanavičiūtės, kreipimasis į fondus ir finansavimo ieškojimas padeda studentams pasirinkti studijų kryptį, suformuluoti ir motyvuoti tikslus bei norus. Tai padeda lengviau įsidarbinti ir siekti karjeros baigus studijas. Kaip ir praėjusiais metais, fo rumo metu vyko tarptautinių stu dijų mugė. Mugėje dalyvavo Rytų ir Centrinės Europos universite tai, kuriuose galima studijuoti an glų kalba, didžiosios kalbų mo kyklos bei kitos su studijomis užsienyje susijusios institucijos. Renginio metu naudingos infor macijos galėjo rasti kiekvienas dar tik svajojantis apie mokslą užsie nyje bei jau planuojantis savo stu dijas. Pasak renginio organizato rių, forumas turėtų padėti sutau pyti laiko ieškant stipendijų moks lams užsienyje bei greičiau gauti išsvajotą „taip“.
Apie Lietuvos studento pažymėjimo, susieto su banko „Sno ras" emituojama kortele „eLitoCard", funkcionalumą
Šiuo metu atliekamos funkcijos: 1. LSP - Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų studentų (to liau-mokyklų studentų) identifikavimo dokumentas, liudi jantis asmens tapatumą, nurodantis mokyklos studento studijų formą bei atliekantis kitas funkcijas. Reglamentuoja „Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų pažymėjimų nuostatai“, patvirtinti LR Švietimo ir mokslo ministro 2000 m. rugsėjo 1 d. įsakymu
Nr. 1098. 2. LSP - mokyklų studentų bibliotekų skaitytojo pažymėjimas. „Elektroninės bibliotekos“ privalumai. Aukštosios mokyklos valdymo institucijų sprendimu. 3. LSP - AB banko „Snoras“ „eLitoCard“ mokėjimo kortelė. Reg lamentuoja sutartys tarp AB banko „Snoras“ ir Viešosios įstai gos „Nacionalinė jaunimo ir studentų agentūra“ (toliau NYSA) bei mokyklų studentų ir AB banko „Snoras“. 4. LSP - nuolaidų kortelė. Reglamentuoja VO „Lietuvos studen tų atstovybių sąjunga“ ir nuolaidų teikėjų (juridinių ir fizinių asmenų) sutartys. 5. LSP - kontrolės priemonė („raktas“) patenkant į aukštosios
mokyklos, gyvenamąsias ar kitos paskirties patalpas.
Artimiausiu metu LSP atliks šias funkcijas: 6. Miesto transporto nuolatinio bilieto (preliminari data - 2002
10 01). 7. Telefoninių pokalbių kortelės (2003/2004 m. m.). 8. Transporto priemonių parkavimo kortelių (2003/2004 m. m.). Daugiau informacijos teitaukitės:
Giedrė Kojelytė, „Viešųjų ryšių partneriai“ Tel. (5) 210 6637,
mobil. 8 650 81404, ei. paštas: giedrek@vrp.lt
14
C
Universitas Vilnensis
Mes - studentai ___ ___>
Germanistės išpažintis: „Gitara man - šventas daiktas” Šiemet VU pradėjusi studijuoti germanistiką mergina nė iš tolo neprimena aistringos roko gerbė jos. Tačiau ji svajoja išmokti kuo daugiau kalbų, sukurti grupę ir groti elektrine gitara gerą roką.
Ona MACKONYTĖ Trumpa priešistorė
Meilė muzikai gimė ne taipjau ir seniai - maždaug penktoje kla sėje, kuomet Jekaterina Smirno vą dalyvavo Šauniausiojo mokslei vio konkurse. Kaip sako ji pati, laimėjo tik todėl, jog padainavo dainą. Sulaukusi daugybės pagy rimų ir aplinkinių susižavėjimo suprato - tai jai patinka. O toliau - kaip tame seriale - būdama be galo veikli ir kupina entuziazmo, ėmė dalyvauti daugybės organiza cijų ir susibūrimų veikloje. Grojo akordeonu, kurį vėliau mielai iš keitė į gitarą ir savarankiškai, nie kieno nepadedama, išmoko groti. Priklausė Ateitininkų organizaci jai (su ja ryšius palaiko ir dabar), su draugais buvo įkūrusi keletą muzikos grupių, daug koncertavo. Dar besimokydama vidurinėje laimėjo Originaliųjų (dainuoja mosios poezijos) konkursą, Gėtės
(----------------------
Kūryba
instituto konkurse - savo dainos įrašą su „Skamp“, du kartus tapo M-l konkurso „Tavo daina“ nu galėtoja, jos kūrybos daina įtrauk ta į rinkinį „Ignalinos daina“. Je katerina sakosi parašiusi per du šimtus dainų, iš kurių, jos many mu, dėmesio vertos ir dainuoja mos šiuo metu apie septynias dešimt. Bet žvaigžde ji vis dar ne tapo. .. Laiminga šiandien
Pasirinkusi studijuoti VU vo kiečių kalbą, mergina prisipažino didelės meilės jai niekada nejau tusi. „Mokykloje aš jos beveik vi sai nesimokiau. Iš pradžių man į galvą buvo įstrigęs kažkur nugirs tas pasakymas, jog vokiečių - prie šų kalba. Vėliau jai tiesiog netu rėjau laiko, tačiau dabar, manau, teks kažką paaukoti. Mat prasidė jus rimtiems mokslams pomė giams liks mažiau laiko.“ Muzikos Jekaterina nelaiko hobiu, nes tai yra kur kas daugiau.
„Muzika - mano gyvenimo dalis. Nuo jos manęs niekas neatskirs. Aš be muzikos tiesiog negaliu gy venti.“ O germanistiką mergina pasirinko todėl, jog norėjo gyve nime pastovumo. „Muzika - lai kinas dalykas, niekada nežinai, kas su tavimi gali atsitikti, o turė damas rimtą profesiją būsi dau giau ar mažiau tikras dėl ateities“, -racionaliai samprotavo VU pir makursė. Paklausta, ar turi daug draugų, Jekaterina prisipažino, jog tikrų draugų ratas - gana siauras. „Dau gelis liko gimtajame mieste Igna linoje, tik kai kurie yra čia. Tačiau šiandien savo gyvenimu esu paten kinta.“ Turinti puikią klausą ir stiprų balsą mergina neslepia, jog kar tais jaučiasi šiek tiek vieniša. „Esu kitokia. Į gyvenimą žiūriu truputį kitaip. Su savotiška filosofija, sa votišku požiūriu į aplink vykstan čius dalykus. Sugebu pamatyti ki tus dalykus nei visi kiti. Kartais
2002 m. spalis
sutinku gatvėje žmogų, kurio visai nepažįstu, ir jaučiu nuo jo sklin dančią neigiamos ener gijos bangą. Aš ir pati aplinkiniams kartais atrodau atšiauri, nors tokia tikrai nesu. Be galo mėgstu bendrau ti, greit prisirišu ir pa sitikiu žmonėmis, nors esu pastebėjusi, jog merginos manęs ne mėgsta, o vaikinai bi jo.“ Apie gitarą, pyktį ir džiaugsmą
Jekaterinos svajonė -groti elektrine gitara gerą roką, tačiau nėra tokio muzikos stiliaus, dėl kurio pamestų gal vą. Ji žavisi Stingu, Jekaterinai Smirnovai muzika - gyvenimo dalis Mobiu, Madona ir VNaujiko nuotr. M. Džeksonu. „Dauge lis iš jų juokiasi, sako, jog jie ne ti šalia esantiems žmonėms. To normalūs. Aš žaviuosi jais ne kaip dėl stengiuosi neigiamas emoci atlikėjais, bet kaip stiprios valios jas išlieti daužydama kumščiais ir begalinio ryžto žmonėmis. Dėl sienas ar darydama atsispaudi savo tikslo jie sugebėjo įveikti pra mus. Tuo metu gitaros į rankas gariškus kelius, dėl muzikos au imti negaliu. Gitara man - šven kojo save ir savo išvaizdą. Manau, tas daiktas.“ jog jei reikėtų, aš dėl muzikos, dėl Apie save Jekaterina nelinku savo tikslo taip pat padaryčiau vis si daug kalbėti. Keturias su puse ką.“ kalbos mokanti ir save materia „Dainos dažniausiai gimsta, liste vadinanti mergina nesiliau kai man liūdna. Laimės būsenoje ja galvojusi apie ją supančius nieko kurti negaliu. Tačiau kai žmones, studijas ir, žinoma, mu esu įsiutusi - galiu bet ką pasaky ziką.
A J
Aš kaip lašelis rašalo Užtiškęs ant tavo marškinių
Aš Rūta.
Buvau,
Bet viskas baigės ir, mažyt,
Esu pirmakursė. Studijuoju socialinį darbą
Filosofijos fakultete. Ko jau ko, o
eilėraščių rašyti anksčiau tikrai
Galėsi vėl mojuoti paukščiams, Vartytis lapuose gelsvuos,
Bučiuoti vėją
Rytmety, Kvėpuot.
neketinau, bet tik spėk ką nors
paneigti ir „ bam “ gyvenimas būtinai parodys, jog
tavo žodžiai - tai tik žaidimas jais.
■ Nerūpestingai pūstelėjo Kovo vėjas.
Išlindo saulė iš
Matau artėjantį rudenį ant lapuoto Šaligatvio, ant žmonių batų ir veidųšypsenų niūrių šypsenų blankių skęsta violetinės akys dangaus melancholijoj, ryto smoge, rožinėj šviesoj. Krenta lapai pageltę nuo baimės rudens, bėga vaikas per išdžiūvusią žolę, per nematomą balą, stovi pilkas Žibintas kalno delne.
Apniukusio dangaus.
Aš esu tai, ką darau, mąstau, jaučiu, kam tai darau ir kaip.
Rūta RUOLYTĖ
Ir netikėtai kelyje
Netikėčiausioj vietoj Aš sutikau tave.
Rudeni mielas, būk mano draugas, būki saugumo šešėlis Švintant šerkšnotam ryte.
■ Viskas ėmė ir sudužo:
Kažkur, ant gruoblėtos žemės ar šalto asfalto, odiniais batais, džinsiniu švarkeliu ir trijų dienų neskusta barzda vaikšto žmogus, kurį mačiau tik vieną kartą, bet atsimenu iki šiol: jo balsą, jo žvilgsnį! Kažkur vaikšto, kalba, galbūt miega ar pietauja, galbūt mylisi ar žiūri televizorių, važiuoja mašina ir keikiasi, galbūt sėdi kavinėje ir geria alų, o gal arbatą. Kažkur yra tas žmogus ir jis dabar mąsto, galbūt svajoja ir tikisi, galbūt yra labai laimingas arba nusivylęs. Kažkur vaikšto tas žmogus su džinsiniu švarkeliu ir nerimstančiu charakteriu, ir nežino, kad dabar prie apšviesto stalo, už lango sningant ir iš kito kambario sklindant muzikai, sėdi mergaitė ir galvoja apie jį. Tik truputį. Labai mažai. Vos vos.
Ir vėjas nepūtė, kai jo prašiau. Aš atsiklaupus maldavau, o jis nerodė man akių tai kam tiek ašarų skaudžių netikro vėjo aš prašydama praliejau.
■ Brangus brangus tu, rytmečio dangau, išnykstančiom žvaigždėm tarp debesų akis vilioji, kiek daug nepagrįstų vilčių kiekvieną dieną paslaptingai išdėlioji. Kiek daug iliuzijų brangių tu man padovanoji, bet aš tau Ačiū nesakau, nes joms dabar tiktai pamoju, svajonę mėlyną paleidžiu ir bėgu pasitikt naujos dienos.
■ Nurimk, širdie, tolybėj pasiklydus Nurimkit, akys, žvelgiančios pro šalį Po žemę vaikšto vasara!
Palinko meldai džiūstantys viršūnėmis, aplytas mano takas mėnuliu, nurudo visos nenuskintos gėlės. Drugeliai dingo, ilgai rytais dar neatskris: būriais, kaip žmonės, neplasnos sparneliais, neatspindės visų vaivorykštės spalvų. Nuogi vaikai jau nebeplos delneliais, nesitaškys ramybės vandeniu. Ruduo. Ruduo. Pilkumas dangų uždengia ir niekaip jo neišsklaidysi, atskris pavasario svajonė, šilta lyg neišaušęs gegužės rytas. Ruduo ruduo. Gelsva spalva užkloja viską ir šiltas šalikas sušildo neištartus žodžius, ruduo praeis ir ašaros su lietumi išdžius.
Stiklo šukės pabiro Man po kojom.
Skauda. Gelia. Aš galvoju,
Ar tiesa — Ta apsiniaukusi diena
Ir sakiniai keli, Ir žodžiai ištarti Nežiūrint į akis.
■ Pasaulis net nepastebės, Kai dingsi tu iš horizonto.
Gal kelios ašaros nulėks
Užmiegant meilės uostui. Tik tu dar neskubėk išeit,
Palauk truputį.
Aš pažadu:
Mes susitiksime Rugpjūtį.
Skiriamapirmakursiams
Perdaug nežinomybės ir nepažįstamų akių, koridorių ir kambarių. Man oras svetimas ir tolimi langai, Lyg karuselė galvoj nemiega mintys ir jausmai: jos sukasi, netyla, miegus paverčia klajonėm neaiškiom; aš - Švyturys Pasaulio, ką tik nutapyto lengva judėjimo ranka, ir viskas vyksta taip, kaip buvo numatyta, tiktai ne tavo, o dangaus Širdim. Ir mėlyna spalva paglosto sielą pasiklydusią klajūnas tu, o aš tik dykumų tyla.
15
Universitas Vilnensis
2002 m. spalis
-------------------------- r----------------------------------
„BDG FILMAI“ PRISTATO
Teatrai, kinai, koncertai, skelbimai
„Mergina iš Alabamos“
VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRAS (Arklių g. 5)
Neseniai Jungtinių Valstijų didžiuosiuose ekra nuose nepaprastai sėkmingai pradėta rodyti nauja romantinė komedija „Mergina iš Alabamos“ („Sweet Home Alabama“), per tris demonstravi mo dienas atnešusi net 37,5 mln. JAV dolerių pel no. Filmas be jokio vargo tapo pirmuoju pelnin giausių JAV savaitgalio filmų dešimtuke, aplenkė visus kitus naujus filmus ir gavo visų laikų pelningiausio rugsėjo mėnesio premjeros titulą! Romantinė komedija su žaviąja Reese Witherspoon, pažįstama iš komedijos „Užsispyrusios blon dinės“ („Legally Blonde“), į kino sales sukvietė labai plačią auditoriją. Šį filmą žiūrėjo ir 12, ir 80 metų žiūrovai. Aktorė Reese Witherspoon, neretai vadinama naująja Julia Roberts, komedijoje vaidina drabužių dizainerę, atvy kusią į Niujorką iš Alabamos. Jai viskas sekasi - puiki karjera, įdomus darbas, nuostabios pažintys ir žavingi vyriškiai. Tačiau vieną dieną mergina grįžta į gimtąją Alabamą... Premjera lapkričio 15 d.
„Ženklai“ MISTINIS TRILERIS Režisierius: M. Night Shyamalan („Šeštasis pojūtis“ ir „Nepalaužiamasis“). Vaidina: Mel Gibson („Mes buvome kariai“, „Nar sioji širdis“, „Patriotas“), Joaųuin Phoenix („Gladiato rius“), Cherry Jonės, Rory Culkin, Abigail Breslin, Patricia Kalember. Garsusis paslaptingų filmų „Šeštasis pojūtis“ ir „Nepalaužiamasis“ re žisierius M. Night Shyamalan pristato naują savo darbą su puikiu aktoriu mi Melu Gibsonu. Tai dar viena mistinė istorija: Filadelfijoje gyvenantis fermeris, našlys Grahamas Hessas (vaid. Mel Gibsonas) savo laukuose nuošalioje kaimo vietovėje aptinka keistus didžiulius apskritimus, sujung tus mistiškomis linijomis... Kas tai gali būti? Ateivių palikti ženklai ar keis tas atsitiktinumas? Neįprastu reiškiniu susidomi žiniasklaida, ir Graha mas su brolio šeima atsiduria milžiniško žurnalistų dėmesio centre. Grahamas Hessas pasiruošęs išsiaiškinti šią paslaptį, o įtampa vis auga, daugėja neatskleistų paslapčių... Premjera - spalio 11d. Oficialus filmo tinklalapis: www.signs.movies.com
' Koncertai VU šv. Jonų bažnyčioje^ Diena
Kaina, Lt
Valanda
26 šeštadienis
18
27 sekmadienis
18
Spalis Muzikos akademijos doc. Irenos Argustienės dainavimo klasės studentės Lietuvos aklųjų choras VILNIUS
2 šeštadienis 4 pirmadienis
18
Lapkritis (G. Verdi REQUIEM)
8 penktadienis 9 šeštadienis 11 pirmadienis
18
Akordeonų duetas Eduardas Gabnys ir Genadijus Savkovas, Regina Maciūtė (sopranas) Jūratė Landsbergytė (vargonai)
18
Poznanės (Lenkija) muzikos akademijos studentai Vilniaus universiteto kamerinės muzikos ansamblis, vadovas Paulius Bernardas Koncė Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalio atidarymas MA doc. Reginos Maciūtės dainavimo klasės studentės Klasikinės muzikos koncertas
18
Choras VILNIUS (Danijos dienų Vilniuje proga) Solistė Aušra Liutkutė (sopranas)
18 18.30
15 penktadienis
18
16 šeštadienis 23 šeštadienis 29 penktadienis 30 šeštadienis
18
2 pirmadienis
18
7 šeštadienis 14 šeštadienis
18
21 šeštadienis
18
27 penktadienis 28 šeštadienis
18
29 sekmadienis
18
31 antradienis
18 20
18
18
Gruodis Vilniaus savivaldybės šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovas prof. Donatas Katkus MA prof. Eugenijaus Ignatonio fortepijono klasės studentai MA doc. Liucijos Drąsutienės fortepijono klasės mokiniai ir studentai MA doc. Juliaus Andrejevo kamerinio ansamblio klasės studentai Choras LIEPAITĖS, vadovė Audronė Zupkauskienė Vilniaus universiteto mišrus choras (vadovė Rasa Gelgotienė) ir vargonininkė Renata Marcinkutė Liesseur Vilniaus universiteto merginų choras VIRGO ir VU kamerinės muzikos ansamblis, vadovas P.B.Koncė) Naujametis Lietuvos kamerinio orkestro koncertas
J
Spalio mėnesio repertuaras: trukmė 1 vai.
24 d. 18 vai. ketvirtadienis
KLIUDYK.LT Šiuolaikinio šokio projektas pagal
25 d. 18 vai. penktadienis
A.Ostermaierio
26 d. 12 vai. šeštadienis
H.Verburgo
J.Biliūną rež. A. Pulkauninkas Salė 99 THE MAKING OF. B.-MOVIE Rež. I. Jonynas Vaidina: D. Kazlauskas, A. Bialobžeskis, N. Varnelytė, A. Bendoriūtė ir kt. TĖVAI IR KIAUŠINIAI
26 d. 18 vai. šeštadienis
PREMJERA X.Durringerio
27 d. 12 vai. sekmadienis
S.Maršako
27 d. 18 vai. sekmadienis
J.B.Moliere’o
rež. R. Kudzmanaitė Vaidina: D. Michelevičiūtė ir A.Gradauskas Salė 99 Ištisų dienų, ištisų naktų kronikos rež. I. Jonynas vaidina: A. Bendoriūtė, R. Kazlas, A. Bialobžeskis, I. Tamošiūnaitė ir kt. KATĖS NAMAI rež. R. Rudokas vaidina: A.Bendoriūtė, R.Marazaitė, V.Taukinaitis, S.Ivanovas ir kt.
trukmė Ival. 40 min. bilieto kaina 8-14 Lt
trukmė 1 vai. bilieto kaina 7 Lt
bilieto kaina 20 Lt
trukmė lval. 10 min. bilieto kaina 4-8 Lt
TARTIUFAS rež. I.Bučienė Vaidina: A. Šurna, R. Ramanauskas,
trukmė 2 vai. 30 min. bilieto kaina 8-14 Lt
K. Kazlauskaitė, D. Brenciūtė ir kt.
Kasos darbo laikas: 11.00-14.00 ir 14.30-18.00, išskyrus pirmadienį Bilietų užsakymas tel. 61 61 26. Administratoriaus tel. 61 60 12. Teatro adresas: Arklių g. 5, Vilnius; internete: www.iaunimoteatras.lt
Keistuolių teatro 15-ojo sezono atidarymas Spalio mėnesio repertuaras:
25,26 d. 18 vai. PREMJERA! Muzikinis spektaklis suaugusiems „Paskutiniai Bremeno muzikantai“.
Rež. A. Giniotis. Trukmė - 2 valandos 26 d. 12 vai. Muzikinis spektaklis vaikams „Zuikio paveikslėliai“. Kūrybinės grupės pastatymas pagal senolių išmintį ir šių dienų teisybę. Trukmė - 50 minučių 27 d. 12 vai. Muzikinis spektaklis mažiems ir dideliems „Kitą kartą,..“. Kūrybinės grupės pastatymas Donaldo Bisseto pasakų motyvais. Trukmė - 70 minučių
3-5
TEATRAS PASILIEKA TEISĘ KEISTI REPERTUARĄ
3-5
Bilietus į spektaklius Vilniuje galite įsigyti Keistuolių teatro kasoje (Laisvės pr. 60; I-V 9.00-17.00) ir 0,5 vai. prieš renginį vietoje. Informacija tėl. (8 5) 242 45 85, internetewww.keistuoliai.lt. Inf. visą parą telefonu 1588. v
10-20
Žurnalistikos profesinės studijos
10
Rengia Lietuvos žurnalistikos centras ir VU Žurnalistikos institutas
3-5 3-5
3-5
3-5
Nemokamai 5 3-5
10
3-5 3-5
3-5
3-5 3-5
3-5
Trukmė - 150 akademinių va landų teorinis ir praktinis kursas (lapkritis-kovas) ir 8 savaičių prak tika (balandis-gegužė). Išklausiu siems teorinį kursą ir atlikusiems praktiką įteikiamas diplomas. Dėsto Vilniaus universiteto dės tytojai, profesionalūs spaudos, ra dijo ir televizijos žurnalistai. Studijų pradžia 2002 lapkričio 8 dieną. Užsiėmimai penktadie niais nuo 14.30 ir šeštadieniais nuo 10 vai. (4 akademinės valan dos). Studijų kaina - 1500 litų. Norinčius studijuoti prašome registruotis Vilniuje telefonu 2625531 ir iki 2002 spalio 31 d. sumokėti 1500 litų į Hansa-LTB, mokesčio pavadinimas - „Žurna listikos profesinės studijos“, Lietu vos žurnalistikos centro sąskaita Nr.10002483305, banko kodas
73000, įmonės kodas 9188636. Pavedimą (arba jo kopiją) prista tyti į Žurnalistikos institutą, Ber nardinų g. 11, Reginai Sapiženkienci (faksas ir telefonas Vilniuje 2625531, elektroninis paštas - regina.sapizenkiene@ij.xTJ.lt). Žurnalistikos profesinių studijų programa Žiniasklaidos samprata. Žur nalisto etika. Žiniasklaidos siste ma. Informacinės žurnalistikos te orija. Informacijos rinkimas ir ap dorojimas. Spaudos žanrai. Interviu. Re portažas. Analitiniai spaudos žan rai. Tekstų rašymas ir aptarimas. Radijo raidos bruožai. Radijo stiliai ir žanrai. Radijo tekstų re dagavimas. Radijo reportažas. In terviu. Darbo radijo studijoje įgū džiai.
VILNIAUS UNIVERSITETO LYČIŲ STUDIJŲ CENTRAS IR VYRŲ KRIZIŲ IR INFORMACIJOS CENTRAS Spalio 24 d. 11 vai. kviečia į knygos
"Vyrai, moterys ir smurtas"
TV raidos bruožai. TV raiškos priemonės. TV programavimo ypatybės. TV žanrai. TV reporta žas. Interviu technika. TV tekstų redagavimas. Darbo TV studijoje įgūdžiai. Viešojo kalbėjimo ypatybės. Bendravimo psichologija. Žiniask laida ir viešieji ryšiai. Žiniasklaida ir reklama. Kalbos kultūra. Žurnalisto kal bos ypatybės. Tiriamoji žurnalistika. Krimi nalinė žurnalistika. Fotožurnalistika. Maketavimas ir dizainas. Internetinė žiniasklai da. Žiniasklaidos auditorijos tyri
mai. Detalų tvarkaraštį įteiksime per pirmąjį užsiėmimą.
pristatymą, kuris vyks Vilniaus universiteto Lyčių studijų centre (Universiteto g. 3, 39 a.) Taip pat bus supažindinta su Vyrų krizių ir informacijos centro atliktu tyrimu „Vyriškų vaidmenų krizė Lietuvoje". Renginyje dalyvaus: Algirdas Meškauskas (Vyrų krizių ir informacijos centro vadovas), Nijolė Dirsienė („Motinos ir vaiko" pensiono direktorė), Dalia Cymbaliuk (Lietuvos moterų draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkė), Jurgita Pečiūrienė (MIC), psichoterapeute Jūratė Bajarūnienė, filosofas Algirdas Davidavičius. Kviečiame dalyvauti! Informacija tel.: 2687163
16
C
Universitas Vilnensis
2002 m. spalis
TRADICIJOS
_______________ J
Germanistų dienos (GERDI) pirmakursio akimis Spalio trečioji buvo ne šiaip sau diena, o senas kaip vokiškas vynas VU renginys Germanistų dienos (GERDI). Jekaterina SMIRNOVĄ, Vokiečių filologijos I k. studentė
Vargšai vargšai pirmakursiai germanistai! Ir „faksais“, ir „ne krikštais“ juos vadino visi, kas ne tingėjo. Bet baigėsi linksmos pa šaipūnų dienos, nes „fuksai“ spa lio antrąją visų - žmonių ir dievų - akivaizdoje tapo tikrais studen tais. Taigi... Prasidėjo viskas taip. Pabučiavo „pirmokai“ ne tik kiaulės koją su pipirais, bet ir vi sagalį žodyną DUDENĄ bei pa galiau atsikratė negarbingos „fak
sų“ pravardės visam laikui. Po il gų krikštynų išbandymų nutarė mažiukai germanistai nelaikyti pykčio užanty ir rytojaus dieną pa rodyti visam Universitetui, ko yra verti. Su dovanomis į VU atvyko da mos iš Gėtės instituto - Christiane Barchfeld ir Nijolė Buinovskaja. Landžiojo po rūmus saviškiai ir atklydėliai, domėjosi, kas čia per dienos. O dienos buvo geros. Visais atžvilgiais pasilinksmino studentai ir dėstytojai. Dar labiau palinko „prie meno“ pasižiūrėję porą vokiškų filmų (uch... geri buvo filmai!). Pamankštino gal
Istorikų grupė „ Skyders “ - šventės svečiai
veles ir kojeles varžybose, dar la biau paplonino savo pinigines ger manistų mugėje. O ten galima bu vo įsigyti daug ko: naujoviškų pi nigų su dėstytojų šypsenomis, pus velčiui nusipirkti indulgencijų nuo leksikos, fonetikos, net kolok viumo ir kitų paskaitų. Ant sienų buvo iškabintos dės tytojų vaikystės nuotraukos, kad studentai negalvotų, jog jie visą gy venimą buvo dėdės ir tetos bau bai. Pats įdomumas prasidėjo, kai ėmė temti. Suprato pirmakursiai, jog bus nei šis, nei tas, jei jie nepa rodys Universitetui - savo naujie siems namams - kas jie tokie ir ką sugeba. Drąsiai užlipo ant scenos ir užtraukė dainą apie laimę, ne laimę, žmogų, vėją, savo grupę ir kitus be galo didingus dalykus. Tai darydami jie pamanė, jog dainą žmonės išgirsta ir pamiršta - jos į rankas nepaimsi. Tad nutarė ant roji pirmakursių germanistų gru pė katedros vedėjui docentui Sau liui Lapinskui įteikti savo ir jo por tretus viename dideliame lape. Po visų ceremonijų prasidėjo tikras šėlsmas. Grojo grupės „Skyders“ ir „Aštriai“, šoko jaunimas, šoko dėstytojai... Taip trypė, jog vos bepavilko kojas ligi kavinės „Žaltvykslė“. Ten šventė tęsėsi. Kad būtų dar linksmiau, leido pa-
Vokiečių filologijos katedros vedėjas doc. Saulius Lapinskas studentų būryje su pirmakursių įteikta dovana
Šventiniame GERDI koncerte - žodis pirmakursiams
groti ir padainuoti Jekaterinai (tai pačiai, kuri šventės subtilybes at skleidžia). Linksmybių tikrai netrūko. Il gai šventė dėstytojai, dar ilgiau šė lo studentai. Neatsirado nevieno, kuris būtų gailėjęsis prarasto lai ko. Daugiau buvo tų, kurie nagu čius graužė, jog pavėlavo ar links mybėse nedalyvavo. Pirmoji vakcina nuo “vištų sin dromo” suleista, beliko laukti re zultatų.
Kaip grūdinosi „žurfuksas“ Praėjus geram mėnesėliui nuo mokslo metų pradžios, kuomet jau visi „fuksai" apsitrynę ir apsipratę, ateina laikas padaryti juos tikrais studentais. Neaplenkė krikštynų džiaugsmai ir Žurnalistikos instituto, kur spalio 14 d. įvyko iškilmingos apeigos.
Onutė MACKONYTĖ
Pasuko galvas antrakursiai krikštatėviai ir nutarė nekartoti sa vo pirmtakų pernai padarytos klai dos, kai įšventinimas į žurnalistus krauju aplaistytas buvo. Vyko cere monija civilizuotai, be jokių bar bariškų veiksmų ar išpuolių, apniu kusią lietingą dieną „žurfako“ pa talpose. Idant mažieji tikrą krikš tynų dvasią pajusti galėtų. Aprengti geltonais lietpalčiais kaip prinokusios citrinos susirin
ko „fuksai“ į Žurnalistų kiemelį, šurmuliavo ir nekantriai apeigų lau kė. Laukė ir krikštatėviai bei insti tuto personalas, ką gi įdomaus ir išradingo mažiukai parodys. O šie „nepasišiukšlino“. Parodijavo dės tytojus, bet taip tiksliai ir taikliai, jog nevienas žiūrovas iš karto galė jo pasakyti, koks čia personažas. Vaidinamo dėstytojo A. Vaišnio juokas užkrėtė, S. Valiulio drebia mos gyvenimo realijos privertė san tūriai nusišypsoti. Visus teigiamus ir neigiamus bruožus iškėlė viešu mon jaunieji žurfuksai.
Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 268 70 89. EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Mobil. tel. 8-687-49018 Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidykla. Spausdino dizaino studija-spaustuvė „Žvaigždžių miestas“. Redaktorė Liana Binkauskienė Kalbos redaktorė, korektorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.
„O dabar mes parodysime jums, kur pigiausias alus, kopijavimo pa slaugos bei kiti praktiški dalykė liai“, - apsiėmė būti gidais antra kursiai krikštatėviai. Išpieštomis fi zionomijomis ir šlapius fuksus ve džiojo Pilies, Maironio ir kitomis netoliese esančiomis gatvėmis bei užkaboriais, kuriuos tik landūs žur nalistai ir žino. Traukė, oi traukė smalsių praeivių žvilgsnius gelto nai apsirengusių ir surištų vaikėzų vorelė. Pavinguriavo turistai-fuksai miesto gatvėmis ir patraukė į tikrų išbandymų poligoną - institute jų
Pasirinkęs vieną kelią fuksas patekdavo į pražūtingą TV radijo ar spaudos pasaulį
laukė krikštynų gėrybės. „Yra trys keliai. Ką renkiesi: spaudą, radiją ar televiziją“, - su čiulbėdavo prie durų stovintys krikštatėviai. Pasirinkęs vieną ke lią fuksas, kitaip nei pasakoje, kur neteisingą kryptį pasirinkęs galėjai galvą paguldyti, niekuo nerizikavo,
Šią “gelbėjimo akciją” rengė
VUSA, germanistai ir Vokiečių fi lologijos katedra, na, o organiza toriai nuoširdžiai dėkoja renginio rėmėjams: U4B “BMSK Balde”, Austrijos ambasadai, Gėtės institutui, Vil niaus universitetui (Matematikos ir informatikos fakultetui - ui. pasko lintą projektorių, Filologijosfakulte tui - užfinansinę paramą), leidyklai „Baltos lankos“, Jaunimo teatrui. V Naujiko nuotr. mat už painių koridoriaus vingių jų visų laukė viena baigtis: koks gi tu šviežiai pakrikštytas naujagimis, jei liksi švarus ir... švarus... Tačiau tuo išbandymai dar nesi baigė. Visų faksų laukė realybės šou „Fuksariumas“, kur susispietę visiškoje tamsoje (o vietos ten tiek, jog gali jausti gaivų kaimyno kvė pavimą j veidą) turėjo ištverti dozę „raminančios“ muzikos. Neištvė rė. Palūžo mažieji. Pralaužė užtva ras ir ėmė pulkais pro langą lauk veržtis ir į kojas dėti. Netoli tepaspruko - buvo priversti į institutą daiktų grįžti, juk plikas ir be pinigų namo nevažiuosi. Pasakėčios moralo paprasčiau siai nebus. Mat istorijos baigtis kaip visada: vieniems patiko, kitiems ne. Bet juk nuo likimo siųstų krikš to tėvelių globos niekur nepasislėp si, o jei nori būti tikras studentas, turi nueiti kryžiaus kelius ir juo tap ti. Kad ir kaip tai kam nors nepa tiktų. Paguodos žodis pasipiktinu siems: ne velnias tave į „žurfaką“ atnešė, žinojai, kuo rizikuoji, kai čia ėjai. Agnės Vaitasiūtės nuotraukos
DĖMESIO!!! „EL8A Vilnius" organizuoja VU Teisės fakulteto pirmakursių krikštynas, kurios vyks lapkričio 12 d. Plačiau apie tai skaityk www.vusa.lt