Universitas Vilnensis, 2003 m. sausis Nr. 1 (1637)

j

/l

§ i

S

hinc itur ad astra

universitas

^vilnensis

Sausis Platinamas nemokamai ^http://www. vilnensis. vidt^

VILNIAUS UNIVERSITETO LAIKRAŠTIS Nr. 1 (1637)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

NUMERYJE

5 p.

VU biblioteka: iš valstybinės - į paprastą

7 p.____ Mokestis už studijas: vėl naujovės

8-9 p.

VU SA puslapis

10 p.

REKTORIAUS

INAUGURACIJA 2003 m. sausio 10-oji bus įrašyta į Vilniaus universiteto istoriją.

Tą dieną Sv. Joną bažnyčioje buvo inauguruotas 82-asis Vilniaus universiteto rektorius — akademikas, profesorius, habilituotas daktaras Benediktas Juodka, rektoriumi išrinktas VU Senate 2002 m. spalio 11 dieną.

Biochemikas Benediktas Juodka yra Latvijos moks­ lų akademijos užsienio narys, Europos mokslo ir me­ no akademijos (Zalcburgas) narys, Europos menų, gamtos ir humanitarinių mokslų akademijos (Pary­ žius) tituluotasis narys, Lietuvos valstybinės mokslo premijos laureatas, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordino kavalierius, Prancūzi­ jos,Respublikos Komandoro ordino, Lenkijos Respub­ likos Komandoro kryžiaus, Latvijos Trijų kryžių ordi­ no kavalierius.

Inauguracijos iškilmėse dalyvavo daug garbingų svečių: Lietuvos Respublikos Prezidentas, VU Garbės daktaras Val­ das Adamkus, LR Seimo Pirmininkas Artūras Paulaus­

Egzaminai - pasenusi atsiskaitymo forma?

kas, Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, Preziden­

tūros, Seimo, Vyriausybės nariai, diplomatinio korpuso, Baž­ nyčios atstovai, Rektorių konferencijos ir Universiteto ben­

11 p

druomenės nariai.

Plačiau apie tai p. 2-3

Pasiekti Univer­ sitetą nėra taip jau paprasta

15 P ..Dar" ar „jau“ tikintiems meile

Mokestis už studijas: vėl naujovės

Egzaminai - pasenusi atsiskaitymo forma?

Jau ne pirmus metus nesiliauja diskusijos apie stu­ dijų finansavimą. Universitetų nuomonė nesutampa su valstybės, studentai taipogi nėra patenkinti. Aišku viena - trūksta pinigų. Dėl to ir kyla visos problemos.

Kai kurie jaunuoliai juokauja, kad studentai net kel­ dami naujamečio šampano taurę galvoja, kaip reikės išlaikyti artėjančius egzaminus, nes daugelyje šalies aukštųjų mokyklų egzaminų maratonas prasideda sau­ sio mėnesį ir tęsiasi iki vasario pradžios.

Ona MACKONYTĖ

Netinkamas metas egzaminams

Seimui 2001 metais pakeitus aukštojo mokslo finansavimo tvar­ ką, nuo 2002 metų rudens dieniniuose aukštųjų mokyklų skyriuose buvo panaikintos visiškai apmokamos studijos. Dieninių studijų studentams nustatytas vienodas keturių minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (1 MGL -125 litai) mokestis už semestrą.

Naująja aukštojo mokslo finansavimo tvarka buvo nustatyta, jog ne mažiau kaip 50 procentų geriausiai besimokančių dieninių stu­ dijų studentų mokslo įmokas finansuoja valstybė.

Po žiemos atostogų, kitaip nei po vasaros, studentai į uni­ versitetus grįžta gerokai anksčiau. Vilniaus universiteto ben­ drabučiuose pavyko aptikti ne vieną mokytis nusiteikusį stu­ dentą. Daugelis jų dėl įtempto egzaminų grafiko apskritai ne­ buvę išvykę į kitus miestus. „Mes dažnai su dėstytojais disku­ tuojame apie tai, kad būtų galima sudaryti galimybė egzaminus išsilaikyti dar gruodžio pabaigoje, tačiau jie mums atrėžia, kad kol kas to padaryti neįmanoma, nes tokia yra Universiteto tvarka ir jos esą keisti neketinama“, - kalbėjo sausio pirmąją į knygas įnikusi Vilniaus universiteto studentė Martyna V.

Nukelta į p. 7

Nukelta į p. 10

Universitas Vilnensis

2

2003 m. sausiu

REKTORIAUS 15 vai. skambant varpui per Didįjį kiemą iš Centri­ nių rūmų Šv. Jonų bažnyčios link pajudėjo iškilminga

82-ojo VU rektoriaus rankose -

Senato narių eisena, priešakyje prof. J. Kazlauskas ne­ šė Universiteto vėliavą. Šalia vėliavos - du studentai, už jų - prof. B. Stundžios rankose nešamas VU Statu­

tas, o prof. Z. Butkaus - Didysis VU antspaudas. Pas­ kui juos nešamos regalijos - toga, pelerina, grandinė,

kepurė, futliaras su rektoriaus priesaika. Už jų šiek

tiek atsilikęs eina išrinktasis rektorius, lydimas Senato pirmininko prof. V. Pšibilskio ir jo pavaduotojo

prof. A. Stabinio.

Dignitorius paskelbia 82-ojo Universiteto rektoriaus

inauguracijos pradžią. Atliekamas himnas „Gaudeamus igitur“. Visi ceremonijos dalyviai tapo ypatingai

Iškilminga eisena Didžiajame kieme

iškilmingo ir svarbaus Universiteto gyvenimo momento liudytojais.

Naująjį rektorių išrinkusio VU Senato pirmininkui prof. V. Pšibilskiui pristačius akad. B. Juodką, jo nuo­

pelnus mokslui ir Universitetui, pradėta inauguracijos

ceremonija - išrinktajam rektoriui Senato pirminin­ kas įteikė jam priklausančius valdžios ženklus: togą, kad tęsdamas savo pirmtakų tradicijas deramai vado­

vautų Vilniaus universitetui, peleriną - kad stropiai globotų visą Universiteto bendruomenę, grandinę -

kad jungtų ir vienytų visus Universiteto narius, ir ke­ purę - kad išmintingai vykdytų visas savo pareigas. Taip pat įteiktas Didysis Universiteto antspaudas. Naujasis

VU rektorius, padėjęs ranką ant Statuto, prisiekė Uni­ versiteto bendruomenei ginti šios seniausios Lietuvos

mokslo įstaigos autonomiją, akademines laisves, rū­ pintis Universiteto bendruomenės gerove ir klestėji­

mu bei garsinti, ginti ir tinkamai atstovauti Vilniaus universitetui Lietuvoje ir pasaulyje.

.V

Iškilmėse buvo pasveikinti ir pagerbti buvę Univer­

siteto rektoriai - akademikai prof. Jonas Kubilius ir prof. Rolandas Pavilionis.

Inauguruotasis Universiteto rektorius savo kalboje teigė sieksiąs, kad nuo pat įkūrimo buvęs europinio

lygio, kosmopolitinės dvasios mokslo ir kultūros cen­

tras ir ateityje išsaugotų šią svarbią Lietuvai misiją.

(Rektoriaus kalba spausdinama.)

VU Garbės daktaras Prezidentas Valdas Adamkus savo sveikinimo kalboje palinkėjo, kad Vilniaus uni­ Rektorius aprengiamas toga, kad tęsdamas savo pirmtakų tradicijas, deramai vadovautų Vilniaus universitetui

versitetas išliktų tautos kūrybiniu šaltiniu, jos intelek-

Rektorių akad. B. Juodką sveikina Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus

tualaus gyvenimo gaivintoju ir gilintoju, priimtų naujus iššūkius ir toliau išliktų ne tik profesinio, bet

ir pilietinio ugdymo vieta, nebi­

jotų naujų iniciatyvų, rastų išeitį

ir kelius, derinančius per amžius kaupiamą išmintį ir žinias bei jau­ nystės drąsą. „Šiandien istorija Universitetui skiria misiją - jo

auklėtiniai, profesūra, dėstytojai veda ir ves Lietuvą į modernią, ci­ vilizuotą, orią ir kultūringą atei­

tį“, - teigė Prezidentas V. Adam­

kus.

Rektorius apgaubiamas pelerina, kad stropiai globotų visą Universiteto bendruomenę

Pasirašoma Rektoriaus priesaika

Seimo Pirmininkas A. Paulaus­

kas pripažino, kad šiandien Vil­ niaus universitetas ne tik pasidi­

džiavimas, bet ir skausmas, nes „kol kas negalime savo Universi­ tetui, o ir visoms šalies mokslo ir studijų institucijoms duoti tiek,

kiek jos yra vertos“. Kartu jis iš­

reiškė viltį, kad vystantis šalies

ekonomikai situacija keisis.

Naujojo rektoriaus nuopelnus

Lietuvos bei Europos mokslui pa­ minėjo bei VU reikšmę Lietuvos

mokslui bei kultūrai pabrėžė ir

Premjeras Algirdas Brazauskas.

Sveikina Seimo Pirmininkas Arturas Paulauskas

3

Universitas Vilnensis

2003 m. sausis

INAUGURACIJA Inauguracijos ceremonijoje buvo perskaitytas ir

Perskaitytas Vilniaus miesto mero Artūro Zuo-

išrinktojo šalies Prezidento Rolando Pakso sveiki­ nimas.

gos - ne tik garbė, bet labai didelė atsakomybė ir

Vyskupas jėzuitas Jonas Boruta savo sveikinimo

įpareigojimas. Meras linkėjo naujajam Universite­

ko sveikinimas, kuriame sakoma, kad šios parei­

kalboje teigė, kad Universitetas yra pati tinkamiau­

to vadovui tęsti šlovingas tradicijas bei puoselėti

sia erdvė susitikti ir dirbti įvairių mokslo sričių

šiuolaikinio mokslo idėjas, ieškoti naujų mokslo

žmonėms.

bei akademinės visuomenės santykių plėtojimo ga­

Rektorių konferencijos pirmininkas prof. J. An­

limybių ir formų.

tanavičius VU pavadino universitetiškiausiu Lie­

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Mindau­

tuvos universitetų flagmanu. „Su šia inauguracija

gas Rcinikis pasidžiaugė, kad studentai tapo isto­

Vilniaus universitetas pradeda naują savo raidos

rijos liudytojais. Palinkėjo, kad susikalbėjimas, de­

spyruoklės viją, ir tikėkimės, kad naujojo rektoriaus

rybos vyktų kuo dažniau ir efektyviau, o jų rezulta­

patyrimas, autoritetas bus reikšminga jėga, kad vi­

tai-džiugintų.

sa Lietuvos universitetinė sistema dar labiau sustip­

rės, kad įgis dar didesnę įtaką mūsų valstybėje ir

Trys rektoriai: (iš kairės) akad. Rolandas Pavilionis (vadovavęs VU 1990-2000 m.), akad. Jonas Kubilius (vadovavęs VU 1958-1990 m.) ir naujasis VU rektorius akad. Benediktas Juodka

Sausio 13 dieną Universiteto rektorius akad. Be­

nediktas Juodka šventė savo 60 metų jubiliejų.

visuomenėje“, - linkėdamas gerų penkerių metų

rektoriui ir kolegai akad. B. Juodkai sakė

Vilniaus universitetas nuoširdžiai dėkoja inaugura­

prof. J. Antanavičius. Švietimo ir mokslo ministras dr. A. Monkevičius

cijos iškilmių rėmėjams: uždarosioms akcinėms ben­

padėkojo VU bendruomenei už tą darbą, kurį Uni­

drovėms „Alsetra „Jūsų sodas", „ Taurakalnis“, „ Gar­ sų pasaulis“, „Eluva“, kavinei „Žaltvykslė“, Tarptau­

versitetas atliko, ir priminė, kad šiuo metu, kai Lie­

tinio verslo mokyklos direktoriui doc. J. Kunčinai, Vil­

tuva tampa ES valstybe, labai svarbus Universiteto

niaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių kon­

vaidmuo, palinkėjo išsaugoti dvasinę galią, kuri la­

federacijos prezidentui P. R. Jasinavičiui.

Liana BINKAUSKIENĖ V Naujiko nuotr.

bai reikalinga dabar Lietuvai. „Universiteto misija - būti gyvybinga žmogaus tobulėjimo versme“, -

teigė A. Monkevičius.

Rektorius akad. B. Juodka su šeima

82-ojo Vilniaus universiteto rektoriaus akad. Benedikto Juodkos inauguracijos kalba Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiamas Ministre Pirmininke, garbūs svečiai, kolegos, ponios ir ponai!

Likimo buvo lemta, kad, einant 424-iesiems Vilniaus universiteto metams, Jūs, garbūs senatoriai, išrinkote mane 82-uoju šio seno ir garbingo Universiteto rektoriumi. Priėmęs rektoriaus insignijas aš suprantu, kokia tai garbė ir didžiulė atsakomybė. Atsakomybė pieš Universiteto bendruomenės narius, prieš valstybę, pagaliau prieš pasaulį. Gal tai skamba ir garsiai, tačiau šimtmečius senasis Vilniaus universitetas veikė ne tik savo valstybei. Jis ne tik nacionalinis, bet ir internacionalinis dar ir šiandien. Jis buvo ir, esu įsitikinęs, tebelieka euro­ pinio lygio mokslo ir kultūros centru. Kosmopolitinė dvasia čia vyravo visada: tarp 82 Vilniaus universiteto rektorių buvo lietuvių, lenkų, ispanų, vokiečių, prancūzų, anglų. Vilniaus univer­ sitete mokėsi studentai iš daugelio Europos valstybių, čia dėstė ir dirbo mokslinį darbą visa plejada žymiausių Europos astronomų, teologų, poetų, biologų, medikų, chemikų. Jų vardai puošia žilojo Universiteto istorijos puslapius, jie buvo garsūs Europos mokslo vyrai.

Mieli kolegos, ponios ir ponai, mes tikrai galime didžiuotis savo Alma Mater. Pasaulyje universitetų su tokia istorija nedaug: % pasaulio universitetų įkurti po 1900 metų, pusė - po 1945 metų. Todėl Vilniaus universitetas pasaulyje minimas šalia garbingiausių Bolonijos, Salamankos, Sorbonos, Hei­ delbergo, Krokuvos, Prahos ir kitų senųjų Europos universitetų. Patinka tai kam nors ar ne, bet turtinga istorija yra vienas iš faktorių, lemiančių universitetų gradaciją ir prestižą.

Ponios ir ponai, Vilniaus universitetas, kaip ir pati Lietuva, išgyveno pakilimo ir nuopuolio, uždarymų ir atidarymų, okupacijų ir išsilaisvinimo laikotarpius. Bet visada Vilniaus universitetas buvo tautos mokslo ir kultūros lopšys, šviesos, žinių ir optimizmo šaltinis. Net sovietiniais metais jis liko lietuviškas, labai vertinamas ir ne periferinis Sovietų Sąjungos universitetas.

Kas yra Vilniaus universitetas šiandien, kokios problemos jį slegia, ar gyvas mokslas mūsų Alma Mater'! Šiandien Vilniaus universitetas - ne tik seniausia, didžiausia, bet, drįstu teigti, ir geriausia Lietuvos aukštoji mokykla. Trylikoje fakultetų studijuoja per 21 tūkst. studentų, dirba per 1500 profesorių, dėstytojų ir mokslo darbuotojų. Turime virš 200 skirtingų studijų programų, plačius tarptautinius ryšius.

Universiteto kokybę sąlygoja ne studentų skaičius, o mokslo lygis. Galima džiaugtis, kad skurdžiai valstybės finansuojamas Vilniaus universitetas vis dar turi nemaža pasaulinio lygio mokslinių mokyklų. Tai matematikos, lazerinės ir puslaidininkių fizikos, baltistikos, kai kurių medicinos, biologijos, chemijos, filosofijos krypčių mokyklos, garsinančios ne tik mūsų Uni­ versitetą, bet ir visą Lietuvos mokslą. Tačiau mums reikia dar labai daug padaryti, kad mokslas taptų patrauklus ne tik fanatikams, bet ir kuo platesniam jaunimo ratui, kad kuo mažiau gabiausių Vilniaus universiteto jaunų darbuotojų ieškotų darbo užsieniuose. Iš Vilniaus uni­ versiteto yra išvykę dirbti į užsienio valstybes per 80 gabių jaunų mokslininkų, daugelis jų nesiruošia grįžti. Šiandien jaunų žmonių antplūdis į Vilniaus universitetą didžiulis. Mūsų aukštoji mokyk­ la išlieka populiariausia ir prestižiškiausia tarp jaunimo. Beje, tai vienas iš nedaugelio Lie­ tuvoje nacionalinių universitetų, kuriame mokosi studentai iš absoliučiai visų Lietuvos rajo­ nų. Tačiau pats laikas pradėti galvoti apie netolimą ateitį, kai mažėjant abiturientų ir didė­ jant aukštųjų mokyklų skaičiui aukštųjų mokyklų konkurencija smarkai išaugs. Šią konku­

renciją dar labiau padidins vis didesnės galimybės studijuoti Europos aukštosiose mokyklo­ se. Todėl mes turime kardinaliai peržiūrėti studijų kokybės klausimus, sukurti vidinę studijų

kokybės vertinimo sistemą. Mes turime vengti susmulkėjimo, per didelės specializacijos, skatinti tarpdisciplinines studijas, laiku ir operatyviai reaguoti į darbo rinkos poreikius.

Būtina stiprinti ryšius tarp Vilniaus universiteto ir Lietuvos pramonės bei verslo institucijų.

Tam kuriame Karjeros centrą, kuris turėtų pradėti veikti rugsėjo mėnesį. Mes turime suda­ ryti kuo palankesnes sąlygas studijuoti užsienio studentams, didesnį dėmesį skirti studentų praktikoms. <Studijų kokybė apima labai daug ką. Tai ir studijų programų turinys, kuris turi būti reguliariai vertinamas, tobulinamas ir keičiamas. Tik tada studijos atitiks labai greitai besi­ keičiančius gyvenimo reikalavimus. Studijų kokybė - tai ir bibliotekos, ir skaityklos, kuriose studentai turėtų rasti visą studijoms reikalingą literatūrą arba būdus prie jos prieiti, kuriose studentai turi praleisti didelę savo savarankiško darbo laiko dalį. Deja, Lietuvos bibliotekų įstatymo projekte senoji Vilniaus universiteto biblioteka, įkurta 1570 m., sulaukianti dau­ giausia skaitytojų per metus ir turinti beveik 6 milijonus knygų bei neįkainojamus senųjų rankraščiiĮ ir inkunabulų rinkinius, išbraukta iš valstybinės reikšmės bibliotekų sąrašo. Ji prilyginta apskrities bibliotekoms. Karaliai, karalienės, princai, valstybių vadovai ir jų žmo­ nos neapcina Vilniaus universiteto bibliotekos, tai gal ji galėtų tapti prezidentine?

Studijų kokybė - tai ir dėstytojų kvalifikacija, jų mokslinių darbų lygis, tai ir studijų bei mokslo vienovė. Tik ten, kur vykdomi aukšto lygio moksliniai darbai, gali būti kokybiškos, ypač aukštesnės pakopos studijos. Neseniai penki valstybiniai institutai integruoti į Vilniaus uni­ versitetą. Mes turime racionaliai panaudoti jų mokslinį potencialą bei laboratorinę bazę studi­ joms. Studijų kokybė - tai ir kompiuterių klasės bei mokymo laboratorijos, tai ir auditorijos bei bendrabučiai, kuriuose gyvena ir studijuoja mūsų studentai.

Deja, daugeliui šių problemų išspręsti rektoriaus norų neužtenka. Būtinas palankesnis valstybės požiūris į mokslą ir studijas. Tačiau daug kas priklauso ir nuo mūsų pačių, nuo mūsų požiūrio į savo darbą, tarpusavio santykių ir pagarbos, pagarbos ne tik padalinių vadovams, bet ir studentams, nuo tolerantiškumo ir geranoriškumo vienas kitam. Turime išlikti savo Alma Mater patriotais ir dirbti jo, čia besimokančių studentų, o tai reiškia, ir Lietuvos labui.

Ponios ir ponai!

■ Aštuoniasdešimt vienas mano pirmtakas sprendė savas, kiekvienai epochai specifines problemas. Tapęs pirmuoju XXI amžiaus Vilniaus universiteto rektoriumi, girdžiu daug teisingų, bet kartais ir keistų kalbų: universitetai ruošia per daug studentų, žema studijų kokybė, per didelė universitetų autonomija, aukštosios mokyklos neracionaliai naudoja finansus, rektoriai suįžūlėjo ir reikalauja pinigų ne tik algoms, bet ir infrastruktūrai išlaikyti, bendrabučiams sutvarkyti, mokslams vystyti. Šiandien ne vieta ir ne laikas diskutuoti - kas kaltas, kas teisus. Šiandieną pats laikas ne konfliktuoti, o geranoriškai visoms suinteresuo­

toms pusėms susėsti ir spręsti problemas kartu. Tai vadinama partneryste. Šiandien vieta ir laikas pakartoti daugybę kartų sakytą tiesą: mūsų valstybės ateitis priklauso nuo išsilavinu­ sių žmonių, kurių negali būti per daug. Universitetai privalo adaptuotis naujame globaliza­ cijos amžiuje, tačiau jie taps svarbesni negu bet kada. Universitetai - tai ne tik vieta, bet ir erdvė, autonominė erdvė, apsaugota nuo politikos, tai erdvė, kurioje vyrauja laisvas mąsty­ mas, kuriamos ir perduodamos žinios. v.

Tomas Džefersonas, trečiasis JAV prezidentas, yra pasakęs: „Apšvieskime visus žmones, ir tironija bei kūno ir minties priespauda išnyks kaip piktos dvasios, dienai išaušus“. Šviesti žmones - mūsų misija, kurią vykdė senasis Vilniaus universitetas 424 metus.

Garbūs svečiai, kolegos, dėkoju visiems, savo apsilankymu pagerbusiems Vilniaus universitetą ir 82-ąjį jo rektorių.

Ačiū už dėmesį.

4

Universitas Vilnensis

2003 m. sausis

Vilniaus universiteto rektoriaus Rolando Pavilionio kalba naujojo rektoriaus Benedikto Juodkos inauguracijos proga Viltis Garbingi Universiteto Tarybos ir Senato nariai, magnificencijos rek­ toriai, Respublikos Prezidente, Mi­ nistre Pirmininke, Seimo, Vyriau­ sybės nariai, mieli kolegos, ponios ir ponai!

Laikas skaičiuoja ir vertina mū­ sų būtį. Pati būtis yra laikas, kuris ateina ir praeina. Kartu su tais, ku­ rie ateina ir išeina.

Ir visuomet būties esmė - kaita ir pastovumas. Ir dar - dvasia. Ne materija, o būtent dvasia. Kuri ne­ išnyksta, skirtingai nei materija, ne­ pereina į nebūtį.

Universiteto, kaip ir būties, es­ mė yra jo dvasia. Nes jo esmė yra kūryba. O kūryba savaime yra kaita ir pastovumas. Pastovumas kaito­ je. Kūryba yra nesusitaikymas su pastovumu. Bet ji reiškiasi per dva­ sios buvimo pastovumą.

Kūrybos nėra ten, kur nėra dva­ sios.

Lygiai taip universiteto nėra ten, kur nėra kūrybos. Nes lygiai taip nėra ir būties ten, kur nėra kūry­ bos. Štai kodėl universiteto ir jo rai­ dos būtina sąlyga yra jo dvasios lais­ vė, arba laisva dvasia. Iš čia ir tūks­ tantį metų skaičiuojanti universitetų autonomijos idėja. Ne dvasios už­ darumo, o priešingai - jos atviru­ mo, laisvės ir nepriklausomumo.

Ne atsiribojimo nuo gyvenimo ir jo įvairovės, nuo aplinkos ir pa­ saulio, bet aplinkos ir pasaulio kei­ timo ir jų tolesnio kūrimo idėja. Po­ veikio, įtakos aplinkai, visuomenei ir pasauliui, ir jų keitimo idėja.

Keitimo, kuris turi vienintelį tiks­ lą, vienintelę prasmę - atskleisti žmoguje ir pasaulyje kuriantįjį, gy­ venimą teigiantį, o ne jį griaunantį, naikinantį pradą. Sudaryti sąlygas žmogaus kūrybos laisvei.

Taip suprasta autonomijos idė­ ja prieš dvylika metų buvo grąžinta į šį, seniausią Lietuvos universite­

r

tą, vėliau - ir į kitus Lietuvos uni­ versitetus bei akademijas.

Būtent šios idėjos pagrindu bu­ vo sukurti nauji fakultetai, institu­ tai, mokslo ir studijų centrai. Vil­ niaus universitetas tapo visaverčiu Europos ir pasaulio universitetų šei­ mos nariu.

Prieš dvylika metų Bolonijoje, seniausiame Europos universitete, Vil­ niaus universitetas, pirmasis pasira­ šęs Didžiąją Europos universitetų chartiją, patvirtino jos principus kan­ triu kasdieniu darbu, rengdamas at­ gimstančiai Lietuvai vis labiau išlais­ vinančius savo dvasią kūrybingus žmones ir visai šaliai skleisdamas de­ mokratijos, tolerancijos ir kartu ne­ susitaikymo su primityvumu ir pro­ vincialumu nuostatas. Atlaikydamas ir atsverdamas tuos, kurie nesupra­ to Universiteto misijos, tuos, kurie siekė ją iškreipti, paversti Universi­ tetą pirmiausia paklusniu besikei­ čiančių valdžių įrankiu, bet ne tautos ar valstybės brandos, jų išlikimo, jų dabarties ir ateities pamatu. Šiandien yra kilni proga dar kartą padėkoti jums, mano bran­ gūs kolegos ir bendražygiai, už tuos dvylika metų, o dažnam iš mū­ sų - už dešimtmečius, atiduotus mokslui, jaunų protų ugdymui ir Lietuvai - visų mūsų didžiausiam rūpesčiui ir didžiausiai svajonei.

Padėkoti visiems mano artimiausiems pagalbininkams - prorekto­ riams, dekanams, profesoriams, dėstytojams, studentams, visiems mūsų Almae Matris Vilnensis šeimos nariams.

Padėkoti už tai, kad kartu kūrė­ me ir saugojome laisvo Universite­ to dvasią ir garbingai tęsėme tų, ku­ rie šimtmečiais kūrė ir saugojo šį Universitetą, darbus.

Už tai, kad nepabūgome, nepa­ lūžome ir nepraradome vilties, su­ sidūrę su naujais gyvenimo iššūkiais, naujais jo poreikiais ir su naujais ab­ surdo pavidalais. Pagaliau - su nau­ jomis egoizmo, prisitaikymo, susi­ taikymo, pataikavimo, tarnystės blo­ giui ir net išdavystės formomis.

Šitaip mes tvirtinome universi­ teto dvasią. Šiandien - graži proga padėko­ ti kitiems mano kolegoms, Lietu­ vos universitetų ir akademijų rek­ toriams.

Susiklausiusiu būriu mes įtvir­ tinome kaitą ir pastovumą, nesiblaškydami, nepasiduodami kon­ junktūros ir valdžios pagundoms, kartu pasukome keliu, kurį pra­ mynė seniausi Europos universi­ tetai ir kuris mus, anksčiau nei pa­ čią šalį, grąžino į Europos šeimą.

Tik kartu, o ne pavieniui, kartu su visa akademine Lietuvos šeima, su visa Europos akademija - stu­ dentais, dėstytojais, profesoriais, su visais mokslo darbininkais ir jo kūrėjais, - mes ir šiandien privalo­ me ginti, teigti ir įgyvendinti dva­ sios, proto, intelekto, kūrybos vir­ šenybę prieš bedvasę, brutalią jė­ gą, merkantilizmą, prievartą ir par­ sidavimą, kad ir kokie būtų jų mo­ tyvai - technologiniai, ekonominiai ar kariniai, lokalūs ar globalūs.

Tamsa visuomet labiau globali nei šviesa, tačiau mūsų paskirtis išlikti šviesos, o ne tamsos globalistais.

Akademiniai moralumo, savi­ garbos ir orumo principai, išmė­ ginti epochų, kultūrų ir įvairiau­ sių politinių režimų, turėtų neleisti mūsų universitetams ir akademi­ joms, jų mokslininkams ir meni­ ninkams virsti tik priedais prie po­ litinės konjunktūros, apgailėtinais choristais ar statistais, dvaro iš­ minčiais ar artistais, darančiais gė­ dą menams ir mokslams, ir netgi, kaip patvirtina mūsų politinio gy­ venimo realijos, poezijai - nuosta­ biausiai kūrybos ir intelektualios elegancijos raiškai.

Kalbu apie intelektualią elegan­ ciją, kuri gali reikštis įvairiausio­ mis formomis - griežto, analitinio mąstymo, filosofijos, literatūros, menų ar tobulai atlikto sudėtingo eksperimento, įsismelkiančio į ma­ terijos gelmes, pavidalu, pagaliau aštria kaip peilio ašmenys visuo­

menės ir jos politinio elito ydų kri­ tika ar satyra, pažįstama akademi­ nei, išsilavinusiai Europai jau pen­ ki šimtai metų, nuo didžiojo huma­ nisto Erazmo Roterdamiečio laikų.

Tačiau niekuomet intelektuali ele­ gancija nebuvo ir, tikiu, nebus nu­ sižeminimas dėl privilegijų, dėl var­ do ar pareigų, dėl prielankumo ar netikros garbės išsaugojimo. Šiandien yra tauri proga prisi­ minti ir įvertinti visų mūsų pirmta­ kų pastangas kurti ir puoselėti Vil­ niaus universitetą - šį dvasios lais­ vės, mokslo ir kultūros židinį, kurį prieš 424 metus uždegė karalius Steponas Batoras, vyskupas Vale­ rijonas Protasevičius ir Popiežius Grigalius XIII. Įsidegdamas ar vėl slopinamas, jis iš tikrųjų niekuomet neužgeso.

Nes jo ugnis ir šiluma buvo ne ma­ terija, o dvasia, kuri, kol puoselėja­ ma, kol perduodama - kaip deglas - iš kartos į kartą, yra nesunaikina­ ma.

Nes ji įžiebia kitų, kurie bus po mūsų, sielas.

Prieš dvylika metų perėmiau šį deglą iš rektoriaus Jono Kubiliaus, didžio mokslo vyro. Saugojusio ir kūrusio Universitetą kitomis sąly­ gomis, bet įrodžiusio, kad jokia tam­ sa negali užgožti šviesos. Šiandien, 424-aisiais Vilniaus universiteto metais, šį deglą per­ duodu Benediktui Juodkai, buvu­ siam prorektoriui, o dabar - nauja­ jam rektoriui, ir, kaip ir Jūs, reiškiu tą pačią kaitos ir pastovumo viltį.

Kad Vilniaus universitetas išlik­ tų visų mūsų dvasios namais. Kad išsiskleistų naujais mokslų, ieškoji­ mų ir atradimų židiniais. Kad jame sugyventų, klestėtų ir vieni kitus tur­ tintų žmogaus ir gamtos, dvasios ir materijos mokslai. Kad išliktų įvai­ rovės siekis, įvairovės, kuriai nesant, kurios netoleruojant ir kuriai išnykstant, nyksta ne tik gamta, bet ir žmogus, žmonių visuomenė.

Nes lygiai taip, kaip nyksta būtis, iš jos pasitraukus dvasiai, tokia pat nykia materijos dalimi virsta ir žmo­

gus, mokslininkas, profesorius, studentas, kai iš jo pasitraukia dva­ sia. Lygiai taip nunyktų ir pats Uni­ versitetas, jei iš jo rūmų, iš šios baž­ nyčios pasitrauktų čia amžius tvy­ ranti laisva ir nepriklausoma dva­ sia.

Kad Universitetas nevirstų vien specialistų kalve, kad jame laisvai ir kūrybingai skleistųsi nauji protai ir naujos asmenybės, o akademinės in­ signijos, malonės ir vardai nevirstų atlygiu už įsiteikimą, prisitaikymą ar nuolankumą. Kad Universitete, gal­ būt labiau nei kur kitur, rastųsi, bū­ tų ugdomos ir puoselėjamos asme­ nybės, ne uniformuoti, o laisvi ir mąstantys piliečiai, europiečiai. Nes šiandien būtent jų, sąmoningų, ge­ bančių kritiškai mąstyti, išsilavinu­ sių, iniciatyvių, plataus akiračio pi­ liečių labiausiai reikia mūsų tautai, mūsų valstybei, kiekvienai mūsų bendruomenei.

Nes kaip tik jie, išaugę šioje uni­ kalioje dvasios erdvėje ir kasmet pasklisdami po visą šalį, išnešioja tūkstančius naujų šviesos deglų, mažųjų Vilniaus universitetų, ir vi­ soje šalyje įžiebia šimtus tūkstan­ čių naujų šviesos deglų.

Nes jiems, išsilavinusiems ir lais­ viems, skirta kurti visavertę, nebi­ jančią permainų visuomenę, tautą ir valstybę. Nes tik tuomet, kai vi­ suomenėje, tautoje, valstybėje at­ siranda daugiau tokių piliečių, bū­ tis yra visavertė. Tik tuomet susi­ klosto terpė, kurioje atsiskleidžia ir tarpsta žmogaus siela.

Kaip tik todėl būtina, kad žino­ jimą gaubtų tikėjimas. Tikėjimas, kad kur kas didesni, nei iki šiol pa­ žinti, horizontai dar nėra mums at­ sivėrę.

Kad ne tik protas, bet ir širdis rodytų mums tiesos ir pažinimo ke­ lią. Tiesos ir vis dar neatskleistos paslapties, kurią paliko mums Kū­ rėjas.

Kaip ir Jūs, tikiu, kad Vilniaus universitetas atliks istorijos ir tau­ tos jam skirtą misiją.

Dėkoju už dėmesį.

Aktualijos

Išrinktasis LR Prezidentas paprašė VU ir Mokslų akademijos tapti kolektyviniu Prezidento patarėju Sausio 14 dieną Vilniaus uni­ versitete lankėsi Lietuvos Respub­ likos Išrinktasis Prezidentas Rolan­ das Paksas. Susitikime su Lietuvos mokslų akademijos atstovais ir Vil­ niaus universiteto vadovais Prezi­ dentas paragino mokslo visuome­ nę aktyviai dalyvauti Lietuvos in­ tegracijos į euroallantines struktū­ ras procese. Jis aukštai įvertino ak­ tyvų mokslininkų dalyvavimą NATO ir ES organizuojamuose projektuose.

Susitikime buvo aptartos Lie­ tuvos mokslo gaivinimo galimy­ bės, išrinktasis Prezidentas infor­ muotas apie aktualiausias moks­ lo visuomenės problemas. VU rektorius akad. B. Juodka susiti­ kime priminė apie mažas moks­ lo darbuotojų algas, kurios nesi­ keičia jau septynerius metus, „už­ šaldytą“ finansavimą mokslui ir studijoms, „protų nutekėjimą“ į užsienį, apie šąlančius bendrabu­

VU bendradarbiaus su Klaipėdos krašto įmonėmis ir organizacijomis Sausio 15 d. Klaipėdos m. savivaldybės salėje Vilniaus uni­ versiteto rektorius akad. Benediktas Juodka pasirašė Vilniaus uni­ versiteto, Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Klaipėdos pramonininkų asociaci­ jos bendradarbiavimo sutartį.

Algimantas LIPINAITIS, Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus vedėjas

čiuose studentus ir kitas opias pro­ blemas. „Galvoju, kad, nekalbant apie trū­ kumus, mums svarbu nustatyti pri­ oritetus“, - teigė susitikime R. Pak­ sas. Išrinktasis Prezidentas paprašė VU ir Mokslų akademiją tapti ko­ lektyviniu Prezidento patarėju.

VU rektorius akad. B. Juodka savo bei kolegų vardu pareiškė pa­ siryžimą aktyviai bendradarbiauti su Prezidento administracija.

Išrinktojo šalies vadovo ir moks­ lo visuomenės atstovų susitikimus planuojama organizuoti reguliariai.

VNaujiko nuotr.

Pasirašytos sutarties pagrindi­ niai tikslai yra šie: • bendradarbiauti specialistų, tu­ rinčių aukštąjį universitetinį iš­ simokslinimą, rengimo ir jų profesinės karjeros srityse; • įgyvendinti abipusiai naudingą bendravimo politiką, nukreip­ tą į Universiteto studijų progra­ mų ir darbo rinkos poreikių ir interesų suderinimą; • skatinti mokslo ir ūkio sąveiką;

• remti Universiteto bendruome­ nės ir Klaipėdos krašto atstovų ryšius, formuojant krašto pažan­ gai aktualių mokslinių tyrimų te­ matiką, keičiantis informacija, patirtimi ir duomenimis, susi ju­ siais su mokslinio darbo rezul­ tatų ir inovacijų pritaikymu kraš­ to įmonėse ir organizacijose; • remti specialistų profesinės kvalifikacijos kėlimą ir tęstinį mokymą; • remti Vilniaus, Klaipėdos ir ki­ tų universitetų bendradarbiavi­ mą su Klaipėdos krašto įmo­ nėmis ir organizacijomis;

Nukelta į p. 5

VU bendradarbiaus su Klaipėdos krašto įmonėmis ir organizacijomis • remti Universiteto bendruo­ menės, pramonės ir verslo, sa­ vivaldos ir valdymo institucijų iniciatyvas, kurios atveria ga­ limybes kartu įsijungti j tarp­ tautines, visų pirma Europos Sąjungos programas ir įgyven­ dinti konkrečius projektus.

Pasirašytoji sutartis yra svarbus žingsnis realizuojant Vilniaus universiteto regioninės politikos strategiją. Šios strategijos pagrin­ dą sudaro nuostata, kad Univer­ siteto, didžiausio ir universaliau­ sio Lietuvos mokslo, studijų ir kultūros centro, veikla turi atitik­ ti visų Lietuvos regionų sociali­ nius, ekonominius ir aplinkosau­ gos poreikius, skatinti tolygią re­ gionų raidą. Šį nacionalinį Vil­ niaus universiteto pobūdį atspin­ di tiek sukauptas studijų ir tyri­ mų potencialas, tiek ir perspek­ tyvos, jas įvertinat Lietuvos, Lie­ tuvos regionų, taip pat europinės kooperacijos reikmių kontekste.

Universitete aukščiausio išsi­ mokslinimo siekia studentai iš vi­ sų regionų. Čia kiekvienam Lie­ tuvos kraštui atstovauja šimtai gabiausio jaunimo atstovų. Univer­ siteto moksliniai tyrimai yra poten­ cialiai svarbūs regioninei plėtrai, jo­ se susidariusių ekonomikos ir kul­ tūros sąlygų skirtumų mažinimui.

Universitete vis intensyviau plėto­ jamos profesinės kvalifikacijos kė­ limo ir tęstinio mokymo progra­ mos - svarbus ir visų Lietuvos re­ gionų laukiamas darbas.

Klaipėdoje pasirašyta sutartis yra Universitetui ypač reikšmin­ ga, nes Klaipėdos kraštas yra vie-

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su AB „Lietuvos telekomas“ Sausio 24 dieną Vilniaus uni­ versiteto Karjeros centras pasira­ šė bendradarbiavimo sutartį su AB „Lietuvos telekomas“.

Kaip teigė įmonės vadovas Tapio Paarma, „kas dieną vis spar­ čiau vyksta modernizacija, mums reikalingi geri specialistai. Mūsų ekspertai turi dirbti kartu. Šis bendradarbiavimas yra puikus da­ lykas -jūsų protas ir mūsų prak­ tika“.

Pagal šią sutartį Lietuvos tele­ komas įsipareigoja priimti Uni­ versiteto studentus atlikti prakti­ ką ir suteikti galimybę ateityje grįžti į savo regioną. Anot VU rek­ toriaus akad. B. Juodkos, tokia

In memoriam

J

sutartis suteikia didesnes galimy­ bes mūsų studentams užsitikrinti būsimas darbo vietas ir tobulintis studijuojant.

Akademinių reikalų prorekto­ rė doc. M. B. Pociūtė išreiškė vil­ tį, jog bendradarbiavimo sutartis bus naudinga abiem pusėms. Anot jos, „Lietuvos telekomui“ reika­ lingi ne tik tiksliųjų, bet ir sociali­ nių mokslų atstovai, pavyzdžiui, psichologai.

Tikimasi, jog naujoji sutartis leis Universiteto studentams efek­ tyviau tobulinti praktinius įgū­ džius bei užsitikrinti darbo vietą baigus studijas.

„U. V.“ inform.

"

-

Dr. Regina Siniūtė-Ayre

Bendradarbiavimo sutartį pasirašo Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius (kairėje), VU rektorius akad. B. Juodka ir Klaipėdos pramoni­ ninkų asociacijos prezidentas Valdas Trinkūnas V Naujiko nuotr.

nas iš veržliausių ir mokslui bei žinioms imliausių Lietuvos regio­ nų.

Tą pačią dieną buvo pasirašy­ tos bendradarbiavimo sutartys tarp Vilniaus universiteto ir Klai­ pėdos krašto bendrovių ir įmo­ nių dėl Universiteto Karjeros centro sukūrimo. Šias, taip pat konkrečios paramos sutartis pa­ sirašė bendrovės „Krovinių ter­

minalas“, „Klaipėdos mediena“, „Krantas shipping“, „Kretingos grūdai“, „Geonafta“, „Klaipėdos energija“, „Vakarų laivų gamyk­ la“, „Baltijos laivų gamykla“, „Hidrostatyba“, „Gargždų mida“, „Klaipėdos kartonas“, „Laivitė“, konsorciumas „Klaipėdos terminalas“ ir valstybinė įmonė „Klaipėdos valstybinio jūrų uos­ to direkcija“.

VU biblioteka: iš valstybinės į paprastą Pagal rengiamą naująjį Lietuvos bibliotekų įstatymą nebelieka valstybinės reikšmės bibliotekų, o seniausia respublikoje Vilniaus universiteto biblioteka prilyginama paprastai.

Ona MACKONYTĖ Kaip teigė VU rektorius B. Juod­ ka, dabar VU biblioteka bus jau ne­ be valstybinės reikšmės. Vienintelė valstybinio tipo lieka M. Mažvydo biblioteka. „Manau, jog tai tikrai ne­ teisinga. Jei VU biblioteka, turinti apie 5,2 mln. knygų, neatitinka vals­ tybinio tipo, o visi Lietuvoje besi­ lankantys prezidentai ir karaliai jo­ je pabuvoja, tai gal jai vertėtų tapti prezidentine? Tačiau tai tik juokai.

Aišku, jog ji skiriasi nuo apskričių bibliotekų“, - komentavo tokį vals­ tybės sprendimą rektorius. Įstatymo projekto rengėja Kul­ tūros ministerija pataria nesijaudin­ ti, nes biblioteka praras tik savo sta­ tusą. Mat „valstybinės reikšmės bib­ lioteka“ tėra skambus pavadinimas, nesuteikiantis bibliotekai nei finan­ sinių, nei teisinių privilegijų.

Kultūros ministerijos sekreto­ rius R. Kvietkauskas teigia, jog jau susilaukta nemažai skundų, bus ban­ doma kai ką keisti. Ko gera, teks atsižvelgti ir į bibliotekų pasiūlymus.

Jis mano, jog pakeitus įstatymą Vil­ niaus universiteto bibliotekos finan­ savimas nenukentės. Anot jo, VU biblioteka jau seniai neatitinka vals­ tybinės reikšmės statuso.

Pasak Universiteto bibliotekos direktorės Birutės Butkevičienės,

5

Universitas Vilnensis

2003 m. sausis

2002 m. gruodžio 30 d. po sunkios ligos mirė Vilniaus uni­ versiteto Anglų filologijos kated­ ros docentė Dr. Regina SiniūtėAyre.

Regina Siniūtė-Ayre gimė 1929 m. gegužės 31 d. Utenoje.

1944 m. vasarą pasitraukė iš Lie­ tuvos. Apsistojo Vokietijoje, kur 1947 m. baigė Greveno gimnazi­ ją. Vėliau apsigyveno Kanadoje, 1959 m. Siro George’o Williamo universitete Monrealyje jai su­ teiktas anglų kalbos ir literatūros bakalauro laipsnis. 1965 m. bai­ gė Kolumbijos universitetą (JAV), anglų kalbos ir literatūros magistro studijas. Antrą magistranturą - viduramžių ir šiuolaikinės vokiečių literatūros studijas baigė 1976 m. Kolumbijos universitete (JAV). 1977 m. tame pačia­ me universitete apgynė filosofijos daktaro disertaciją iš vokiečių viduramžių literatūros.

1977-1994 m. Regina Siniūtė-Ayre dėstė vokiečių kalbą ir vi­ duramžių literatūrą Kolumbijos universiteto Bamardo koledže Niu­ jorke (JAV). 1992 m. rudens semestrą dirbo Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedroje. Vėliau su vyru Michaeliu visam lai­ kui grįžo į Lietuvą ir nuo 1995 m. dirbo VU Anglų filologijos ka­ tedros docente, dėstė anglų kalbą, pradėjo Kanados studijas - naują dalyką, itin mėgstamą humanitarinių fakultetų studentų.

Regina buvo šiltas ir maloniai su visais bendraujantis žmogus, nepakeičiama mokslinių ir kitokių renginių organizatorė. Univer­ sitetas nepamirš jos surengtų trijų tarptautinių Kanados studijų kon­ ferencijų, į kurias atvyko pasaulinio garso mokslininkai iš įvairių kraštų. Filologijos fakultete ir tėviškėje Regina atgaivino pamirštas mecenatų tradicijas - jos rūpesčiu įrengta Kanados auditorija su gausia biblioteka, kompiuterių klasė anglų filologijos studentams; atsiimtuose tėvų namuose Utenoje įkurtas kultūros židinys - nuo­ stabi vaikų biblioteka. Regina pradėjo dėstytojų ir studentų bendrų kalėdinių vakarėlių tradiciją Anglų filologijos katedroje. Jos pa­ stangomis ir Vilniaus mieste, ir Filologijos fakultete, ir gimtinėje pražydo daugiau gėlių ir daugiau šypsenų. Deja, liko ir tiek daug neįgyvendintų sumanymų...

Ori Reginos asmenybė skleidė pagarbą ir meilę kiekvienam žmo­ gui. Mielos kolegės atminimas visada išliks mūsų širdyse. Tebus lengva jai tėviškės žemelė.

Filologijosfakultetas, Anglų filologijos katedra

Doc. Ovidijus Balsys VU bibliotekoje lankėsi ir JAVprezidento žmona L. Bush

tragedijos dar nėra, nes tai - tik pro­ jektas. Jos teigimu, „jei biblioteka nebeteks valstybinės bibliotekos sta­ tuso, galbūt pasikeis finansavimas, nes bibliotekos pinigai yra papildo­ mos lėšos Universitetui. Lėšų sty­ gius atsilieps visiems: mažiau pirk­ sime knygų, mažiau galėsime užsa­ kyti duomenų bazių, sumažės kom­ piuterizuotų darbo vietų studen­ tams. Žodžiu, visko bus mažiau.“ Visai tikėtina, jog, priėmus šį įsta­ tymą, mažiau pinigų iš biudžeto gaus ir Vilniaus universitetas. Susidarys savotiškas uždaras ratas: VU pinigų sumažės, nes valstybė negalės finan­

suoti bibliotekos, o pritrūkęs lėšų Universitetas jos irgi neberems. „Mes ėmėmės visų įmanomų priemonių: parašėme raštus su sa­ vo siūlymais LR Kultūros ministe­ rijai, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, kad tik toks sprendi­ mas nebūtų įgyvendintas. Dabar projektas yra atidėtas, o aš tikiuosi, jog taip, kaip jame numatyta, ne­ bus“, - neprarasdama optimizmo kalbėjo B. Butkevičienė.

Bibliotekos direktorė teigė, jog bus stengiamasi padaryti viską, kad biblioteka savo statuso neprarastų.

V. Naujiko nuotr.

Ovidijus Balsys gimė 1949 m. liepos 23 d. Vilniuje.

1972 m. baigė Vilniaus univer­ siteto Ekonomikos fakultetą.

1979 m. VU apgynė daktaro diser­ taciją. 1971-1974 m. dirbo Plano komiteto SC ekonomistu, 19741989 m. - LUPEMTI moksliniu bendradarbiu ir sektoriaus vedėju.

Nuo 1989 m. - Ekonomikos siste­ minės analizės katedros docentas.

Publikavo per 50 mokslinių dar­ bų, tarp jų 2 monografijas (su ben­ draautoriais), 3 analitines apžval­ gas. Vienas iškiliausių ekonometrijos specialistų Lietuvoje. Buvo darbštus mokslininkas, talentingas ir reiklus dėstytojas, nuoširdus ir patikimas bendradarbis.

Negailestingos ligos pakirstas iškeliavo Anapilin, palikdamas di­ džiulę širdgėlą visiems jį pažinojusiems.

Ekonomikosfakultetas

Universitas Vilnensis

6

r

2003 m. sausis

Seminarai, konferencijos

Atviros Lietuvos fondo Bibliotekų programa baigėsi. Kas toliau?

2002 m. gruodžio 12 d. Atviros Lietuvos fondo (ALF) konferencijų sa­ lėje Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekų ir informa­ cijos centrų vadybos magistrantai surengė seminarą-diskusiją „ALF Bib­ liotekų programa baigėsi. Kas toliau?". Šio seminaro tikslas - apiben­ drinti ALF Bibliotekų programos rezultatus ir numatyti tolesnius Lietu­ vos bibliotekų modernizavimo ir paramos kelius.

Aušra KASIULYTĖ, VU KFBibliotekų ir informacijos centrų vadybos magistrante

Renginį pradėjo Atviros Lietuvos fondo direktorė Diana Vilytė. Apie ALF Biblio­ tekų programos tikslus, priemones, pobū­ dį, tendencijas kalbėjo ALF Bibliotekų programos koordinatorė dr. Julija Pikšilingaitė. Ji pasakojo apie nuveiktus darbus bei jų rezultatus, fondo programų įtaką skati­ nant bibliotekų modernizavimą.

1993-2002 metais ALF vykdytos Bib­ liotekų programos siekis - paskatinti bib­ liotekos kaip demokratinės institucijos, už­ tikrinančios piliečių intelektualinę laisvę ir teisę žinoti, sukuriančios vietos ir pasau­ lio informacijos išteklių prieigą visiems ir kiekvienam, atsiradimą Lietuvoje. Iš pra­ džių ALF Bibliotekų programa daugiau skatino ir rėmė bibliotekų automatizavi­ mą, naujų technologijų ir informacijos ga­

vimo priemonių įdiegimą, bibliotekininkų bendradarbiavimą, jų stažuotes, mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, padėjo komplek­ tuoti bibliotekų fondus, užsakyti periodi­ nę literatūrą. 1999-2001 metais buvo ska­ tinamos ir remiamos viešųjų bibliotekų ini­ ciatyvos ir projektai, stiprinantys bibliote­ kas kaip atvirus kiekvienam bendruome­ nės nariui informacijos, kultūros, savišvie­ tos ir bendravimo centrus, plečiantys tei­ kiamų paslaugų spektrą, formas bei koky­ bę, padedantys tenkinti įvairių visuomenės grupių (vaikų, jaunimo, suaugusiųjų, kul­ tūrinių ir etninių grupių, neįgaliųjų, nuteis­ tųjų) poreikius, skatinantys bibliotekų ben­ dradarbiavimą su vietos savivaldos institu­ cijomis, nevyriausybinėmis organizacijo­ mis, mokyklomis.

Organizatorių iniciatyva seminare-diskusijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas, perskaitęs dalyvių susidomė­ jimo sulaukusį pranešimą „Valstybinė bib­

liotekų politika“. Seminare pranešimus taip pat skaitė bibliotekininkai, dalyvavę ALF Bibliotekų programoje ir sėkmingai įgyvendinę projektus. Apie ALF paramą Lietuvos nacionalinei bibliotekai išsamiai kalbėjo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorius dr. Vla­ das Bulavas.

Seminaro-diskusijos metu buvo siekta ap­ tarti įvykdytus darbus ir jų rezultatus pagal visus ALF Bibliotekų programos tikslus.

Kadangi vienas iš ALF Bibliotekų progra­ mos tikslų - tenkinti įvairių visuomenės gru­ pių poreikius, apie gautą paramą, jau įvyk­ dytus darbus bei įdiegtas naujoves kalbėjo Lietuvos aklųjų bibliotekos atstovė Rasa Januševičienė pranešime „Naujos technologi­ jos ir informacijos gavimo priemonės Lie­ tuvos aklųjų bibliotekoje“. Klaipėdos uni­ versiteto bibliotekos atstovė Rasa Kiminienė savo pranešime „Bibliotekininkų ben­ dradarbiavimas, jų stažuotės, mokymas, kva­ lifikacijos kėlimas“ aptarė, kas jau padaryta šioje srityje, ir pateikė ateities vizijas. Apie naujas paslaugas skaitytojams, įdiegtas įgy­ vendinant ALF projektą, kalbėjo Kauno r.

Savivaldybės viešosios bibliotekos Zapyškio filialo vedėja Albina Budrienė.

Komunikacijos fakulteto magistrantai savo pranešime „ALF Bibliotekų progra­ ma 1993-2002“ pateikė anketinio tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti bibliotekų požiū­ rį į remtinas iniciatyvas, rezultatus. Gauti 52 bibliotekų atsakymai. Pagal juos daly­ vavimas ALF Bibliotekų programos pro­ jekte 50 bibliotekų buvo naudingas; 44 bib­ liotekas paskatino dalyvauti kitose progra­ mose, bendrauti su vietos valdžia ir kito­ mis organizacijomis; 48 bibliotekoms lei­

Ekonomikos fakultete - mokslinė konferencija „Lietuvos ekonomika ir globalizacija“ 2002 m. gruodžio 13 d. Ekonomikos fakultete įvyko mokslinė konferencija „Lietuvos ekonomika ir globali­ zacija", kurioje žymūs šalies bei užsienio ekonomistai, bankininkai ir verslininkai dalijosi mintimis apie globa­ lizacijos proceso iššūkius Lietuvos ūkiui bei ekonomikos mokslui.

Doc. dr. Linas ČEKANAVIČIUS, Ekonomikos fakulteto prodekanas

Siekdami kuo plačiau aptarti konferenci­ joje nagrinėtas problemas bei pareikštas įvai­ rias nuomones, konferencijos organizatoriai -Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulte­ tas - šįsyk pabandė atsisakyti įprastinės „paskaitinės“ konferencijos tvarkos ir kiek įma­ noma suteikti jai mokslinio seminaro bruo­ žų. Konferencijoje kviestinius pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo žinomi Lietu­ vos universitetų, Mokslų akademijos Ekono­ mikos instituto, Lietuvos banko ekonomis­ tai, Lietuvos verslo organizacijų vadovai.

Konferenciją pradėjo bei įžanginį žodį tarė VU Ekonomikos fakulteto dekanė doc. dr. Birutė Galinienė. Perskaityti pir­ mąjį, konferencijos problematikos gaires nubrėžiantį pranešimą apie globalizacijos procesų raidą bei vystymosi logiką konfe­ rencijos organizacinio komiteto pirminin­ kas prof. A. Marčinskas pakvietė VU TSPMI profesorių Joną Čičinską. Šis savo pranešime pabrėžė globalizacijos reiškinio neišvengiamumą - technologinė pažanga ne tik sudaro sąlygas, bet ir sukuria paska­ tas peržengti iš pradžių vietines (natūralūs ūkiai), vėliau regionines, dar vėliau nacio­ nalinių valstybių ribas įvairiose srityse: po­ litikos, ekonomikos, informacijos bei kul­ tūros mainų. Globalizacijos procesų spartėjimą iliustruojančių duomenų, anot prof. J. Čičinsko, toli ieškoti nereikia: dau­ gelio pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvos, pre­

kybos statistika rodo, kad prekių ekspor­ LMA Ekonomikos instituto direktorius tas bei importas auga greičiau negu tų šalių akademikas prof. Eduardas Vilkas ir LMA ekonomika (bendras vidinis produktas). narys korespondentas prof. Aleksandras Taigi galima daryti išvadą, kad tautos dali­ Vasiliauskas konferencijos dalyviams pri­ jasi pagamintomis prekėmis sparčiau, ne­ statė neseniai parengtą Lietuvos ūkio stra­ gu tas prekes kuria. Tarptautinės prekybos tegiją integruojantis į pasaulinę ekonomi­ intensyvėjimas bei kliuvinių jai šalinimas ką. Pranešimų autoriai, koordinavę ir va­ yra viena iš ryškiausių globalizacijos ap­ dovavę strategijos rengimo darbams, pabrė­ raiškų, tačiau jos įtakos pėdsakus nesunku žė, kad ši ilgalaikė Lietuvos ekonomikos pastebėti ir kitose srityse - teisėje, moksle, plėtotės iki 2015 metų strategija ne tik api­ politikoje, kultūroje, žmonių migracijoje. būdina, „ko siekiame“, bet moksliškai pa­ Darbo jėgos migracijos Europos Sąjun­ grindžia ir tai, „kaip tai siektina“. Pažymė­ goje problemai bei su tuo susi­ ta, kad rengiant šį netgi jusių mitų demaskavimui savo Vidurio ir Rytų Europos pranešimą paskyrė Vilniaus mastu unikalų dokumen­ Lietuvos ekonomis­ universiteto vizituojantis Euro­ tą aktyviai dalyvavo dau­ tų mokslininkų gre­ pos ekonomikos Jeann Monnet gelis Vilniaus universite­ tos anaiptol neįauprofesorius Jorgenas Drudas to ekonomistų. nėja, o dažnas aka­ Hansenas (Danija). Remdama­ Lietuvos banko Pinigų deminis ekonomis­ sis praėjusių dešimtmečių mig­ politikos departamento tas, norėdamas iš­ racijos Europoje statistika bei direktorius dr. Raimon­ vengti materialinių sociologinių tyrimų duomeni­ das Kuodis savo praneši­ nepriteklių, privers­ mis, prof. J. D. Hansenas teigė, mą paskyrė valiutų kursų tas blaškytis po ke­ kad dažnai abiejų pusių - da­ strategijos Vidurio ir Ry­ lias darbovietes. bartinių ES narių ir kandidačių tų Europos šalyse žengiant - išsakomi nuogąstavimai dėl į euro zoną problemati­ būsimos didžiulės migracijos iš kai. Kaip žinoma, vienos Rytų į Vakarus yra gerokai perdėti. Jo atlik­ šalys kandidatės (tarp jų ir Lietuva) laikosi tas tyrimas leidžia kelti pagrįstą hipotezę, valiutų valdybos režimo, o kitose veikia kad per artimiausius 20-30 metų tik apie kiek liberalesnis slankios kursų fiksacijos 4-5 milijonus žmonių iš Vidurio ir Rytų modelis, tačiau abu jie turi savų privalumų Europos persikels gyventi ir dirbti į Vaka­ ir trūkumų. Dr. R. Kuodis argumentuotai rus, tai sudarytų tik apie 1 proc. visos „pri­ pristatė vadinamąją ekvifinališkumo idėją: imančių“ šalių darbo jėgos. Be to, argumen­ vidutinės trukmės laikotarpiu šalies eko­ tavo prof. J. D. Hansenas, tikėtina, kad toji nominės raidos rezultatai iš esmės nepri­ ribota migracija atneš naudos abiem pu­ klauso nuo pasirinktojo valiutų kursų reži­ sėms: ir Rytų, ir Vakarų Europai. mo. Todėl, anot pranešėjo, labai tikėtina,

do pradėti teikti naujas paslaugas vartoto­ jams. Taip pat dalyvavimas programoje pa­ veikė 48 bibliotekų veiklos statistiką; 49 bibliotekų darbuotojų kompetenciją; 45 bibliotekų darbuotojų motyvaciją. Biblio­ tekose įvyko organizaciniai ir struktūriniai pokyčiai, 45 bibliotekose toliau tęsiama projektais pradėta veikla. Respondentų nuomone, vykdant ALF Bibliotekų progra­ mos projektus pagerėjo bibliotekų įvaizdis.

Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bib­ liotekos atstovės parengė net du praneši­ mus apie įvykdytus skirtingus projektus pa­ gal ALF Bibliotekų programą. Laima La­ pinienė pristatė tikrai įspūdingą praneši­ mą „Naujos nestandartinės bibliotekos pa­ slaugos vartotojams“. Lektorė pasidžiaugė jau nuveiktais darbais bei gaunamais rezul­ tatais. Antrajame pranešime Vida Garunkštytė aptarė bibliotekos veiklos perspekty­ vas, tendencijas bei ateities vizijas.

Renginys baigėsi karšta diskusija - įvai­ riais aspektais buvo bandoma įvertinti ALF Bibliotekų programos poveikį Lietuvos bib­ liotekininkystės plėtrai, aptarti problemas ir įžvelgti ateities perspektyvas. Labai džiugu, jog bibliotekų atstovai aktyviai dalyvavo ap­ tariant ateities planus, dalijosi tiek siekiais, tiek galimomis problemomis. Daugiausia klausimų diskusijoje gavo Kultūros ministe­ rijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas.

Seminaras-diskusija „ALF Bibliotekų programa baigėsi. Kas toliau?” yra I kurso magistrantų grupinis projektas, sukurtas magistrantūros studijose taikant probleminio mokymo metodiką. Projektui vadovavo dės­ tytojos Audronė Glosienė ir Ramunė Petuchovaitė, padėjo ALF Bibliotekų programos koordinatorė Julija Pikšilingaitė. kad iki įstojimo į Europos pinigų sąjungą šalys kandidatės nesiryš keisti šiuo metu jose veikiančių valiutų kursų režimų.

Svarbia ir turininga konferencijos dali­ mi tapo globalizacijos iššūkių Lietuvos ver­ slui bei galimybių deramai jiems pasireng­ ti analizė. Jos vertę ypač padidino požiūris „iš vidaus“, kurį pateikė konferencijoje da­ lyvavę Lietuvos verslo organizacijų vado­ vai. Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos valdybos pirmininkas dr. An­ tanas Bosas savo pranešime argumentavo strateginio valdymo metodų ir modelių pa­ naudojimo valstybės bei verslo subjektų konkurencinio potencialo ugdymui svarbą ir būtinybę. AB „Vilniaus Vingis“ genera­ linis direktorius V. Sleinota akcentavo ver­ slininkų asmeninės iniciatyvos, ryžto bei optimizmo veiksnį kaip vieną iš svarbiau­ sių ūkio plėtotės „variklio“ dalių. Žinių ekonomika neįmanoma be ekono­ mikos žinių. Tad baigiamoji konferencijos dalis buvo skirta globalizacijos įtakai bei iš­ šūkiams ekonomikos mokslui. Diskusijos dalyviai, pabrėžę, kad už ekonominių žinių „gamybą“ Lietuvoje atsakingi šalies ekono­ mistai, atvirai kalbėjo apie Lietuvos ekono­ mikos mokslo šiandienines problemas ir jų šaknis. Su nerimu konstatuota, kad Lietu­ vos ekonomistų mokslininkų gretos anaip­ tol nejaunėja, o dažnas akademinis ekono­ mistas, norėdamas išvengti materialinių ne­ priteklių, priverstas blaškytis po kelias dar­ bovietes, pritrukdamas laiko ir jėgų giles­ niems moksliniams tyrimams. Pastebėta, kad nors Lietuvoje dažnai viešai deklaruoja­ mas siekis kurti žinių visuomenę, tačiau naujasis Asmens pajamų mokesčių įstatymas (įsigaliojęs nuo šių metų sausio 1 d.) liudija visai ką kita: Lietuvoje kuriama „sportinė visuomenė“... Tokia išvada peršasi sužino­ jus, kad sportininkams yra nustatytas tik 15 proc. dydžio pajamų mokesčio tarifas, tuo tarpu mokslininkams nuo iš užsienio gau­ namų akademinių grantų bei stipendijų ke­ tinama atskaičiuoti biudžeto naudai net 33 proc. (iki šiol buvo 20 proc.).

Universitas Vilnensis

2003 m. sausis

C

Žvilgsnis

J

Mokestis už studijas: vėl naujovės Atkelta iš p. 1 Mokamų studijų panaikinimui ypač priešinosi aukštųjų mokyklų vadovai, nes už mokamas studijas aukštosios mokyk­ los surinkdavo nemažai papildomų lėšų.

Buvo baiminamasi, jog pinigų iš vals­ tybės gali pritrūkti. Ir iš tiesų - baimė buvo pagrįsta, mat valstybė tikrai negali skirti tiek lėšų, kiek reikalauja naujoji mokslo tvarka.

Vėl užvirė diskusijos dėl finansavimo tvarkos. Buvęs Universiteto rektorius prof. R. Pavilionis siūlo suteikti galimy­ bę už studijas sumokėti atkuriamaisiais indėliais. (Santaupas, kurias, Lietuvai at­ gavus Nepriklausomybę, daugelis gyven­ tojų prarado ir nebeturėjo vilties susigrą­ žinti.) Tokį projektą inicijavęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto va­ dovas tvirtina, kad tokiu būdu būtų iš da­ lies išspręsta šiuo metu gana opi aukštojo mokslo finansavimo problema, kai dide­ lė studentų dalis turi mokėti už mokslą. Šiuo metu studentai arba jų tėvai neturi teisės disponuoti atkurtomis santaupo­ mis, norėdami jas skirti mokesčiui už stu­ dijas arba įmokoms už studijas sumokė­ ti. Todėl prof. R. Pavilionis siūlo pakeis­ ti Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo nuostatas taip, kad disponuoti atkurtomis santaupomis galėtų studentai arba jų tė­ vai studijų įmokoms arba mokesčiui už studijas sumokėti.

Pagal dabartinę Aukštojo mokslo įsta­ tymo redakciją 2003 metais studentai į aukštąsias mokyklas bus priimami tik į tas vietas, kuriose studijos visiškai arba iš dalies finansuojamos valstybės lėšomis. Į valstybės nefinansuojamas vietas studen­ tai nebus priimami. Todėl bendras jau 2003 metais priimamų studentų skaičius, lyginant su 2002 metais, sumažės. Toks Aukštojo mokslo įstatymas apriboja aukš­ tojo mokslo prieinamumą.

Todėl Premjeras A. Brazauskas siūlo kitokią išeitį iš padėties. Norima bėjau esamų dviejų tipų studentų (mokančių 1000 Lt per metus ir valstybės finansuo­ jamų) įvesti dar ir trečios rūšies, kurie mokėtų visą studijų mokestį. Tokį savo sprendimą Premjeras motyvavo taip: „Kyla klausimas: kodėl mes savo pilie­ čiui, kuris turi finansines galimybes, už­ kertame kelią studijuoti? Kodėl mūsų studentas gali važiuoti j Švediją, Angliją ir mokėti savo tūkstančius, didesnius nei Lietuvoje, o čia Lietuva negali sudaryti savo vaikui sąlygų siekti aukštojo moks­ lo? Mes turime sudaryti šiam išsilavini­ mui galimybių ir įvairių sąlygų. Ir valsty­ bės remiamų, ir neremiamų, ir tai, man atrodo, yra visuomenės labui ir visuome­ nės naudai. Tai nėra Vyriausybės kapri­ zai arba Vyriausybės interesai“.

Tokia A. Brazausko nuomonė visiškai nesutampa su Lietuvos socialdemokratų frakcijos narių nuomone, tačiau Premjerą palaiko aukštųjų mokyklų rektoriai, kurie yra suinteresuoti įmokomis universitetams.

Rektorių konferencija taip pat siūlo grįžti prie to, kad aukštosiose mokyklose vėl ga­ liotų senoji tvarka, kuomet vieniems stu­ dentams studijų išlaidas padengtų valstybė, o kiti už mokslą mokėtų patys.

Profesorius Vytautas Daujotis esamą chaotišką situaciją vertina skeptiškai. Jis teigia: „Mokslo ir studijų sistema buvo ir tebėra stichiškai valdoma atskirų mokslo bendruomenės grupių per jų išrinktuosius atstovus universitetų rektorių bei mokslo institutų direktorių konferencijose, Moks­ lo taryboje ir Mokslų akademijoje. Šalies mokslo ir studijų sistemą faktiškai valdo

nevyriausybinė institucija - Lietuvos univer­ sitetų rektorių konferencija, atstovaujanti tik vienai, bet įtakingai interesų grupei“.

Kaip teigia prof. V. Daujotis, „dabarti­ nis mokslinis produktyvumas yra kelerio­ pai mažesnis nei kaimynų estų. Mūsų at­ silikimo vien nepakankamu mokslinės veiklos finansavimu pateisinti negalima.

Kodėl pas mus trypčiojama vietoje, ne­ vyksta arba stabdomos būtinos mokslo ir studijų reformos?“ Diskusijos dėl studijų apmokėjimo tvar­ kos vis netyla. Apie tai kalba Universiteto atstovai, valdžios vyrai, suka galvas studen­ tai, kurių nuomonės mažiausiai paisoma.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultū­ ros komiteto pirmininkas akad. prof. R. PAVI­ LIONIS:

Prieš metus Jūs teigėte, jog „pinigų negali nebūti, nes šiandien jų yra, o rytoj bus dar daugiau. Vals­ tybė privalo ras­ ti lėšų, jeijai rū­ pijos pačios at­ eitis“. Akivaizdu, jog lėšų studentų mokslui trūksta. Kas bus daroma toliau su studijų Jlnansavinto tvarka?

Lėšų netrūksta. Šiems metams jų skirta

tiek, kiek pakanka, kad būtų toliau įgy­ vendinama Aukštojo mokslo įstatymu pa­ grįsta naujoji įmokų už studijas tvarka. Ki­ tiems metams bus skirta tiek papildomų asignavimų, kad jų pakaktų tolesniam įsta­ tymo įgyvendinimui, t. y. kad nauja palan­ kia studentams tvarka pasinaudotų ne tik pirmakursiai, bet ir antrakursiai, o vėliau ir kiti. Įstatymo nuostatos, kurias labai tei­ giamai įvertino ir studentai, ir jų tėvai, ne­ bus keičiamos. Tai - principinė nuostata.

Kartoju: lėšų netrūksta. Tik valdžiai rei­ kia pagaliau išmokti jas teisingai paskirs­ tyti tarp svarbiausių mūsų gyvenimo sri­ čių. Ne atiduoti šimtus milijonų litų be­ prasmei ginkluotei ar dalyvavimui kari­ nėse operacijose, neturinčiose nieko ben­ dra su Lietuvos saugumu, arba didinti val­ dininkų atlyginimus, arba statyti Valdovų rūmų muliažą, bet skirti būtiniausias lė­ šas švietimui, studijoms, mokslui, sveika­ tos apsaugai - gyvybiškai svarbiausioms mūsų gyvenimo sritims, nuo kurių priklau­ so visos mūsų ūkio, verslo, kultūros ir po­ litikos, apskritai - viso mūsų gyvenimo perspektyvos, jo dabartis ir ateitis.

Jūs siūlote, kad tėvai, turintys atkuria­ mųjų santaupų, jas panaudotų mokesčiui už studijas sumokėti. O ką daryti toms šei­ moms, kurios tų santaupų turi labai mažai ar visai neturi?

Toks siūlymas yra prasmingas: kalba­ ma apie jaunuolius, kurie yra paveldėję tė­ vų arba senelių santaupų, bet negali jomis pasinaudoti studijų įmokai padengti. Ma­ nau, tai - neteisinga. Todėl ir teikiau ati­ tinkamą Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo pataisą. Kai dėl kitų šeimų, dera nepamiršti, kad dieniniame skyriuje pa­ gal naująją tvarką tik daliai studentų (šie­ met - pirmakursių, kitąmet - antrakursių ir t. t.) teks mokėti 500 litų už semestrą.

Tai - ne du ir ne penki ar daugiau tūkstan­ čių litų, kaip reikalavo senoji tvarka, deja, iki šiol taikoma vyresniųjų kursų studen­ tams tik dėl to, kad įstatymas įgyvendina­

mas palaipsniui, atsižvelgiant į valstybės galimybes, pradedant žemiausiais kursais.

Be to, galima imti paskolą ir ją pradėti grąžinti baigus studijas per pakankamai ilgą laiką. Ko apskritai turi tikėtis nuo ru­ dens tapę studentais ir tie, kurie šiemet ruošiasi jais tapti?

Politikai ir rektoriai nesutaria dėl studi­ jų apmokėjimo tvarkos. Yra vizija, jog gali būti net trijų rūšių studentai: nemokantys nieko, mokantys 1000 Lt per metus ir mo­ kantys visą studijų kainą. Ar tai nepriešta­ raus lygiavos principui? Juk bus daug nu­ skriaustųjų.

Jokių trijų rūšių studentų nebus. Tai prieštarautų ne tik galiojančiam įstatymui, Seime patvirtintai šios Vyriausybės pro­ gramai ir Europos Sąjungos šalių aukšto­ jo mokslo politikai bei praktikai. Trijų rū­ šių studentų idėją iškėlė rektoriai, šiai idėjai pritarė Ministras Pirmininkas. Sei­ mo Švietimo, mokslo ir kultūros komite­

7 Studentų nuomonės ir komentarai (ini terneto svetainė „Delfi“): • A. P.: Nemokamas būna tik sūris spąs-

, • ’ ■ ‘ t

• , • ‘ i i

J i

J i

• ■ • tas, kuriam vadovauju, kaip ir visa valdan­ i čioji koalicija ir net opozicija, taip pat ir • Studentų sąjungos atstovai nepritaria jo­ i kioms pataisoms, kurios leistų atsirasti • trijų rūšių studentams. Kartoju, tai principinė nuostata, ir mes jos nekeisi- i J me.

Kas konkrečiai numatoma studijų fi­ i nansavimo srityje kitais mokslo metais? J Šiems busimiesiems studentams svar­ i J biausia gerai pasiruošti studijoms; sėk­ i mingai įstoję jie naudosis naująja jiems Į palankia studijų tvarka. Kitais metais, ■ kaip jau sakiau, bus toliau nuosekliai įgy­ • vendinama nauja studijų finansavimo” t tvarka, kurios esmė - mokesčius už stu­ • dijas perkelti nuo studentų ant valstybės i pečių. Atitinkamai bus didinamos univer­ 1 sitetams skiriamos lėšos. i

• VU rekto­ rius akad.

B. JUODKA:

Rektorių konferencija siūlo įvesti trečios rū­ šies studen­ tus, kurie vėl mokėtų visą mokestį už studijas.

Kaip bus iš tikrųjų?

Aukštojo mokslo įstatymas kol kas tai draudžia. Ar jame bus pataisos, leidžian­ čios tai padaryti, nuspręs Seimas. Tačiau Rektorių konferencija yra už tai, kad bū­ tų ir mokančiųjų studentų kategorija. Juk yra Lietuvoje tokių, kurių tėvai gali mo­ kėti. Kam važiuoti į Estijos, Konkordijos universitetą ar Rygos Tarptautinio verslo mokyklą, jei galima ir čia, vietoje, mokėti pinigus? Jei Aukštojo mokslo įstatymo pa­ taisos bus padarytos, gali būti ir studentų, mokančių visą studijų kainą, kategorija.

Kokia dabar Universiteto padėtis? Ar už­ tenka pinigų ?

Tikra bado dieta. Pinigų užtenka tik algoms ir stipendijoms. Visos surenka­ mos lėšos yra tų studentų, kurie iš dalies moka už studijas. Net ir už bendrabučius reikia per metus papildomai gauti 1,8 mi­ lijono. Už vandenį, šilumą bei infrastruk­ tūrą mokame iš specialiųjų lėšų. O didžioji dalis tų lėšų yra surenkama iš studentų.

Ko tikėtis dabartiniams ir būsimiems studentams?

Tikėtis to, ką dabar turime, kol valdžia neduos pakankamai pinigų. O ar bus už studijas mokantys studentai, ar ne, nutars Seimas.

Pagal dabartinį įstatymą nuo rugsėjo VU mokančių už studijas visą kainą stu­ dentų nebepriima.

i

1 i

‘ i • i

’ t

’ a • i ’

tuose. Vis tiek už mokslą reikia sumokėti mums visiems. Bet čia ir esmė, kad jei mokame visi, tai visi ir turime turėti galimybę gauti tą mokslą. Tai kam tada egzaminai?

B. P.: Nesutinku su A. Brazausku. O dėl praktikų užsienyje - tai mūsų visuomenė tam dar nepasiruošusi. Čia ne „štatai“, čia valdo kyšis, gobšumas ir pažintys. Kol universitetai gali verstis esant dabartinei tvarkai, jokių pakeitimų nereikia.

D. T.: Daugumoje Europos šalių mokslas nemokamas arba imamas simbolinis mokestis. Mano nuomonė tokia: kadangi žmonės su aukštuoju išsilavinimu kelia šalies ekonominę gerovę, tai valstybei galų gale investuotos lėšos atsiperka. O kad išsilavinę specialistai išvažiuoja ir negrįžta, tai jau valstybės problema, jei nesugeba suteikti jiems darbo.

U. P.: O daugiau nieko tie rektoriai nenori? Įdomu tik, kodėl ši „nupušusi“ rektorių konferencija daro tokią įtaką Vyriausybei?

Gal pirmiausia reiktų pasiūlyti kokybiškas studijas, atitinkančias sumokamus už jas pinigus? O Brazauskui reiktų žinoti, kad Švedijoje už mokslą apskritai nereikia mokėti. Taigi sakyčiau, net apsimoka ten važiuoti ir studijuoti. O ir studijų kokybės nepalyginsi su „pačiu seniausiu Rytų Europos universitetu“. Tik kvailys gali mokėti už tokias studijas.

D. T.: Jei padarys mokslą mokamą, visiškai apsišvietusių žmonių sumažės 200 procentų. Ir tupėsime tuomet Europos gilioje provincijoje dar kokius penkiasdešimtmetų...

A. T.: Mano nuomonė tokia - kadangi aukštasis mokslas neprivalomas, jis turi būti mokamas. Visi turi mokėti 100 procentų. O valstybė gali teikti paskolas. Dabar gi daug studentų, baigusių mokslus už mūsų pinigus, išlekia j užsienį. Kodėl mes turime juos remti? Tegul ima paskolas, o paskui jas galės grąžinti dirbdami JAV, Vokietijoje ar Afrikoje. Nemokamas aukštasis mokslas - mūsų visų apvogimas. Arba visiems privalomas nemokamas aukštasis, arba neprivalomas ir visiems mokamas. Aš nenoriu remti Amerikos ir Vakarų Europos, mokėdamas už mokslą jų būsimiems darbuotojams. JAV daug turtingesnė valstybė, ir ten tokios nesąmonės kaip nemokamas mokslas nėra. Čia tik

i mūsų ubagynas finansuoja būsimų Ame-

J rikos darbuotojų išsilavinimą. i O gal mes per daug turtingi?

• S. J.: Kai nusprendė, kad visi studentai i turės mokėti už mokslą, aiškino, kad tai • yra būtina, nes yra nelygybė tarp studen( tų. Vieni moka, kiti ne. Tuomet nutarė pa• daryti visiems vieną nedidelį mokestį, kad , būtume laimingi ir patenkinti. Bet žiū• rim, ką turim - anksčiau protingi visai ne' mokėjo, kvailesni ir turtingi mokėjo daug.

• Dabar bus: protingi mokės santykinai neJ labai daug, o kiti vėl tiek pat daug. Rezul• tatas: ir kvaili, ir protingi - visi moka už ' mokslą. i Z. N.: O aš žinau, kad Brazauskas šiuo ‘ klausimu nuomonės neturi. Ją turi toks i Gudauskas, kuris su savo tikra meile suJ ka Komunikacijos fakultete komerciniųi chaltūrinių studijų biznelį. Tai jam kliu• do tas 1000 Lt. O kadangi Premjero anūt kė mokosi KF, tai Gudausko ir Brazaus• ko nuomonės ir skiriasi. ’i S. N.: Kodėl kiekvienais metais vis kas

• nors keičiasi? Betvarkė ir Seime, ir VU. J Niekaip susitarti nesugeba, o studentas

• taip ir lieka kaip trečia koja. Gal ir į mūĮ sų nuomonę reikėtų atsižvelgti?

■ i

Redakcijos pastaba: studentų nuomonių ir komentarų kalba taisyta minimaliai.

8

2003 m. sausis

Universitas Vilnensis & VU SA

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis

Aplankykite

&

www.vusa.lt

Sausio 23 dieną Senato komisijoje buvo patvirtinti nauji Stipendijų skyrimo nuostatai. Šie nuostatai iš esmės pakeičia buvusią tvarką. Plačiau apie tai skaitykite kito „ U. V." numerio „VU SA puslapyje". Susipažinti su nutarimu galite www.vusa.lt ir www.vu.lt.

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 2687 144, 2687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt

KONKURSAS!!!

VU SA skelbia konkursą

„Ei, studente, spėk ir laimėk!!!"

Siųskite savo originalius atsakymus, poemas, eilėraščius ir visa kita, ką tik sugalvojate, ei. paštu adresu info@vusa.lt.

Išradingiausiųjų laukia prizas siurprizas!

Sėkmės!!!

VU SA Fotoklubo narių darbai puošia VU kavinės sienas

Praktiką gali atlikti VU SA Džiugi žinia studentams: Jūs galite atlikti praktiką Vil­ niaus universiteto Studentų atsto­ vybėje (VU SA).

Fakultetai, kuriems VU SA tu­ ri ką pasiūlyti: Komunikacijos (KF), Ekonomikos (EF), Mate­ matikos ir informatikos (MIF), Fizikos (FF), Filologijos (FilF) bei Filosofijos (FilosF).

Jei susidomėjai ar turi klausi­ mų, rašyk ei. p. soc@vusa.lt.

Gerų atostogų!

VU SA

VU SA Fotoklubas ir toliau tęsia tradiciją - papuošti VU kavinę („Morgą") jaunųjų fotografų darbais. Šį kartą

pristatome Arvydo Gudelio nespalvotos fotografijos parodą, kurią autorius pavadino „Formomis".

Vytautas MICHELKEVIČIUS, Fotoklubo viceprezidentas

Arvydo

Gudelio

Išties jaunasis architektas iš VGTU keturio­

O

likos nespalvotų fotografijų cikle ieško savo

formos, tuo pačiu pastebėdamas įdomių aplin­

kos detalių. Jau penktus metus fotografuojan­ tis Arvydas teigė, kad tai bene pirmasis rimtes­

SVEIKINAME SAUSIO

MĖNESĮ GIMUSIUS VUSIEČIUS!!!

nis nespalvotos fotografijos bandymas, nes iki

šiol jis fotografavęs daugiausia spalvotai.

Fotografijos teorijoje ir praktikoje laikoma,

kad spalvos atitraukia dėmesį ir dažnai nuo­ 01 03 Jonas Survila (KF) 0111 Mindaugas

Vieno iš seniausių Fotoklubo narių parodą

Stankevičius (KF)

bendraminčiai vertina teigiamai. Pasak klubo

01 21 Paulius Anciukevičius (FilosF)

prezidento Tado Šarūno, šiuose darbuose ma­ tyti jaunojo fotografo kūrybos brandumas.

Mielai kviečiame apsilankyti parodoje, kuri

0119 Aurimas Jacikevičius (MIF)

bus eksponuojama iki 2003 m. vasario 6 d. VU

01 17 Aleksejus

kavinėje, Šv. Jonų bažnyčios kieme, Universi­

Makarenko (MF)

0RM0S

traukose užgožia šviesos žaismą ir formas.

teto g. 3.

r o g r a f paroda vyksta 2003 01 15 - 02 07, VU kavinėje,

J U šv.

paroda

Jonu bažnyčios kiemas, Universiteto g.

3

Universitas Vilnensis & VU SA

2003 m. sausis

Kokioje VU tinklapio vietoje pa­ rašyta (jei parašyta), kokioms pa­ saulinėms organizacijoms priklau­ so VU? Man labai reikia šios infor­ macijos.

Aura • VU tinklapyje tokios informa­ cijos nėra. Galime pasakyti tiek, kad Vilniaus universitetas priklauso Europos universite­ tų asociacijai. Atskiri fakulte­ tai dar priklauso ir atskiroms organizacijoms.

Daugiau informacijos šiuo klau­ simu galima gauti VU Tarptau­ tinių programų ir ryšių skyriuje.

• Informacijos rasi šiuo adresu in­ ternete: http://www.trs.cr.vu.lt.

Ar užsienyje galioja Lietuvos stu­ dento pažymėjimas (LSP) ? Liudas • LSP užsienyje galioja kaip stu­ dento identifikavimo doku­ mentas.

Norėčiau sužinoti, kaip galima prasitęsti Lietuvos studento pažymė­ jimą (LSP) ? Studijuoju neakivaiz­ diniu būdu ir gyvenu ne Vilniuje.

Rasa • Informaciją rasi adresu: www.vusa.lt/komitetai/socialinių reikalų/LSP/.

Girdėjau, kad VU SA apklausė VU studentus dėl mokslo kokybės.

Galjūs turite informacijos (straips­ nių, statistikos ir 1.1.) apie studen­ tų požiūrį į studijų kokybę Lietuvo­ je? Gal galite pateikti nuorodų, kur galėčiau rasti panašios informaci­ jos? Romas • VU SA vykdo studijų kokybės vertinimo projektą. Apie tai buvo rašyta www.vusa.lt bei laikraštyje „Universitas Vil­ nensis“ (2002 m. gruodžio mėn.). Jei turi konkrečių klau­ simų - rašyk soc@vusa.lt.

Kokius laisvuosius dalykus gali­ ma pasirinkti ir kodėl negalima pa­ sirinkti užsienio kalbos, jei yra ren­ kama grupė?

Viktorija • Tokią informaciją turėtum gau­ ti savo fakultete arba katedro­ je. O užsienio kalbą, jei ji įtraukta į laisvųjų dalykų sąra­ šą, gali pasirinkti.

Gal galėtumėt paaiškinti, kur įsigyti EURO<26 arba ISICpa­ žymėjimus? Kur galiu gauti infor­ macijos (lietuviškos) apiejuos?

Donatas • Kreipkis į Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biurą, esantį J. Basanavičiaus g. 30-13, Vil­ niuje.

Norėčiau gauti TELE2 reko­ mendaciją mobiliajam telefonui įsi­ gyti. Ką man reikia turėti ir daryti?

Kęstas • Rekomendaciją gali gauti VU S A. Su šia rekomendacija bet kurioje TELE2 atstovybėje ga­ lėsi tapti JOKER paslaugos vartotoju išskirtinėmis sąlygo­ mis. Ateidamas turėtum atsi­ nešti: pasą, LSP (Lietuvos stu­ dento pažymėjimą) bei doku­ mentą apie mokumą (pvz., dar­ bo knygelę ar pažymą iš savo fakulteto dekanato ir kt.).

Ar gali vakarinių studijų studen­ tas dalyvauti SOCRATESI ERASMUS programoje? Darius • Finansavimas šiai programai skiriamas dieninių studijų stu­ dentams. Galimybių vakarinių studijų studentams nėra daug.

Tai sprendžia atskiri fakulte­ tai.

Šiuo metu esu trečio kurso stu­ dentė ir noriu IV kurse studijuoti JAV Kur galima rasti informacijos apie studijasJAV? Estė

s Vilniaus Universiteto . f J»Miudentų atstovybė i®

uiniaus

Tavo, VU studente, teises ir pareigas nustato LR Aukštojo mokslo įstatymas, VU Statulas bei VU Studijų nuostatai.

Kaip įsitraukti į VU Studentų at­ stovybės veiklą? Manau, būčiau naudingas, nes turiu neblogų idėjų.

Artūras • VU SA yra atvira visiems VU studentams, todėl prisidėti prie mūsų veiklos gali nors ir da­ bar. Tau tereikia ateiti į VU Ob­ servatorijos kiemelį (Universi­ teto g. 3) bei apsispręsti, kokio­

je srityje norėtum dirbti. VU SA veikia 5 komitetai: Akade­ minių reikalų, Socialinių rei­ kalų, Tarptautinių reikalų, Lais­ valaikio bei Informacinis. Sėk­ mės ir iki pasimatymo!

Ar galima pasiimti akademines atostogas, kurių metu būtų galima išlaikyti skolas?

Ieva • Ne. Iš Studijų nuostatų: „Nuo­ sekliųjų studijų programą vykdanti(-s) klausytoja(-s), negalinti(-s) tęsti studijų dėl ligos, nėš­ tumo, kūdikio priežiūros arba kitos svarbios priežasties, turi teisę ne ilgiau kaip dvejiems metams pertraukti studijas ir po to jas atnaujinti. Studijų per­ traukimo laikotarpiui klausy­ tojui suteikiamos akademinės atostogos. Studijų pertraukimo priežastis turi būti pagrįsta ati­ tinkamais dokumentais. Prašy­ mus pertraukti studijas dėl li­ gos, nėštumo, kūdikio priežiū­ ros atostogų priima fakulteto dekanatas (instituto, centro ad­ ministracija), sprendimus dėl prašymų priima fakulteto de­ kanas (instituto, centro vado­ vas), fakulteto (instituto, centro) tarybos nustatyta tvarka.

Per egzaminų sesiją arba pra­ tęstą sesiją neišlaikytos įskai­ tos ir egzaminai yra klausyto­ jo akademinės skolos. Akade­ mines skolas leidžiama likvi­ duoti per vieną mėnesį nuo ki­ to semestro pradžios. Studen­ tui, kuriam egzaminų sesija pratęsta, akademinėms sko­ loms likviduoti skiriamas vie­ nas mėnuo nuo pratęsimo pas­ kutinės dienos.“

Mokausi pirmame Medicinosfa­ kulteto (MF) kurse. Turiu skolų. Ka­ da ašjas turiu likviduoti ? Julija • Akademines skolas leidžiama likviduoti per vieną mėnesį nuo kito semestro pradžios. Studen­ tui, kuriam egzaminų sesija pratęsta, akademinėms sko­ loms likviduoti skiriamas vie­

Išleistos skrajutės studentams aktualiomis temomis Naujaisiais metais Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) pradėjo naujus darbus.

Išleidome skrajutes Jums, VU studentai, aktualiomis temomis: „Vilniaus universiteto apeliacinė komisija“ ir „VU studento teisės ir pareigos“.

Studijuodamas turi savo teisių bei pareigų. Tam, kad jas žinotum ir nebūtum nuskriaustas, Tau skir­ ta skrajutė. Čia rasi daug naudin­ gos medžiagos apie semestrą, se­ siją, akademines skolas bei kt. Žinok savo teises ir neleisk,

kad Tau liptų ant galvos!

9

Jei nesutinki su egzamino ar sesijos įvertinimu, turėtum kreip­ tis į Apeliacinę įskaitų (egzami­ nų) komisiją motyvuotu raštu.

Kaip tai padaryti ir apskritai kas tai per Komisija, sužinosi perskai­ tęs kitą naują VU SA išleistą skra­ jutę. ... jei kils problemų ar klausi­ mų, kreipkis į VU SA (Universi­ teto g. 3; Observatorijos kiemelis), tel. 268 71 44,26 87 145 arba ra­ šyk soc@vusa.lt.

Taigi SĖKMĖS!

P. S. Nuoširdžiai dėkojame VU Studijų skyriui už pagalbą.

Ir nepamiršk, kad Tavo interesus gina Studentų atstovybė (VU SA)!

nas mėnuo nuo pratęsimo pas­ kutinės dienos. Kiekvieną se­ sijos metu neišlaikytą egzami­ ną (įskaitą) leidžiama perlai­ kyti du kartus. Egzaminą (įskai­ tą) perlaikant antrą kartą, su­ daroma studijų rezultatų verti­ nimo komisija. Studento mo­ tyvuotu prašymu komisija gali būti sudaroma perlaikant ir pir­ mą kartą (citata iš Studijų nuo­ statų).

Daugiau informacijos rasi www.vusa.lt.

Norėčiau sužinoti, ar šiais me­ tais pirmakursiams, įstojusiems į valstybės finansuojamą vietą, bus mokama 41 Lt pašalpa? Justas • Pagal VU Senato komisijos nu­ tarimą, pirmo kurso studen­ tams 41 Lt pašalpa nebus mo­ kama.

Kada bus galima kreiptis dėlpa­ skolos kitiems metams ?

Vilma • Maždaug sausio pabaigoje-va­ sario pradžioje.

Kur internete galėčiau rasti VU studijų nuostatus?

Rūta • Šiuo adresu: http://www.studijos.cr.vu.lt/infor/dokum/Nuostatai/pagr.htm.

Kokias lengvatas turi Neakivaiz­ dinio skyriaus studentai? Nijolė • Informacijos rasi šiuo adresu internete: www.lsas.lt/apie LSP/nuolaidos.

Kokia apeliacijų nagrinėjimo tvarka ir terminai Teisėsfakultete?

Evaldas • Apeliacijų nagrinėjimo tvarką nustato Apeliacinių komisijų nuostatai. Terminai visuose fa­ kultetuose tokie: per 3 dienas nuo egzaminų (įskaitų) rezul­ tatų paskelbimo turi kreiptis į komisiją su motyvuotu prašy­ mu; per 14 dienų gausi atsaky­ mą bei sprendimo išrašą.

Smulkesnė informacija inter­ nete: www.vusa.lt.

Žinau,jog egzaminą galima per­ laikyti 2 kartus. Ar už kiekvieną per­ laikymą reikia mokėti ir kiek?

Jurgita • Remiantis Aukštojo mokslo įstatymo (AMI) pataisomis, pirmo kurso studentams už eg­ zaminų (įskaitų) perlaikymus mokėti nereikia.

Mums per šią sesiją yra 6 egza­ minai. Kiek egzaminų daugiausia per vieną sesiją gali būti ? Dima • Rektoriaus įsakymu per se­ mestrą gali būti 5 egzaminai.

Pamečiau LSP (Lietuvos studen­ to pažymėjimą). Ką turėčiau dary­ ti?

Martynas • Tau reikia turėti 20 Lt, pasą ir eiti tiesiai į centrinę banko „Snoras“ būstinę, esančią Tavo mieste. Po 5 dienų turėsi naują LSP. Kur galima rasti informacijos apie stipendijų skyrimo tvarką ? Ma­ rius • šios informacijos rasi šiuo ad­ resu internete: http://www.studijos.cr.vu.lt/studentams/ stip_nuost/pagr.htm.

Esu pirmo kurso EF studentė, už studijas moku. Sesiją išlaikiau la­ bai gerai. Ar yra tikimybė pereiti į valstybės finansuojamą vietą ? Ar užteks tik šios sesijos pažymių, ar ims skaičiuoti tik nuo pavasario se­ sijos?

Guoda • Užteks tik šios sesijos pažymių.

Mokausi Dailės akademijoje, no­ rėčiau lankyti paskaitas VU kaip laisva klausytoja. Kokius dalykus galiu pasirinkti ir kur sužinoti pa­ skaitų tvarkaraštį?

Austėja • Visą Tau reikalingą informaci­ ją rasi šiuo adresu internete: http://www.studijos.cr.vu.lt/infor/dokum/Nuostatai/kiti_dok/registr_tvarka.htm.

VU SA inf.

■ Studentai, ■

1

vcr'iicio sgTĮ* 5

4

Vilniai/s universiteto Fakulteto

apeliacinė komisija

I ■

I I

1

Maloniai kviečiame

1

apsilankyti ir

•

atsivesti savo draugus

■

moksleivius į mugę

i

I

1 i

i

I

i

j „Studijos 2003“, j i kuri vyks > J vasario 20-23 dienomis J >„Litexpo“ parodų rūmuosej • Ten rasite daug informacijos Į apie Vilniaus universitetą i

I

s-'

i: Rekomendacij dėl kreipimosi n j VU fakulteto a L ..7 :

i i i i stendą i

ir studijų programas.

I

■ Nepraeikite pro VU SA ir sužinokite apie mus ■ daugiau!

■

VU S A inf.

i i i

10

Universitas Vilnensis

C

Sesija

2003 m. sausis

J

Egzaminai - pasenusi atsiskaitymo forma?

Atkelta iš p. 1 Mergina, kaip ir jos kambario draugė, piktinosi, kad bendrabu­ tyje mokytis praktiškai neįmano­ ma. „Daugelis jaunuolių dar švenčia Naujuosius, o mums pir­ mas atsiskaitymas numatytas po kelių dienų, reikia perskaityti ke­ liolika knygų“, - skundėsi mer­ ginos, prasitarusios, kad kaimy­ nų prašė pritildyti muziką, tačiau j tai jie nekreipė nė menkiausio dėmesio.

Apie tai, kad sausis - ne pats tinkamiausias atsiskaitymams mėnuo, ne kartą yra diskutavę įvairių universitetų studentai.

Dėstytojai kalba apie pasenusią atsiskaitymo sistemą ir sako, kad iš esmės ją reikėtų keisti. Kai ku­ rie aukštųjų mokyklų dėstytojai mano, kad studentai turėtų atsi­ skaitinėti visą semestrą ir būti ver­ tinami už nuoseklų darbą. Tam pritaria ir studentai. „Lankome visas vadybos paskaitas bei semi­ narus. Be to, semestro metu de­ monstruojame puikias žinias, įvertinimą gauname besibaigiant semestrui. Gaila, kad tokią atsi­ skaitymo formą taiko tik kai ku­ rie dėstytojai“, - kalbėjo busimo­ ji vadybininkė Milda V. Apie tai, kad egzaminų sesija - pasenusi atsiskaitymo forma, kalba ir Studentų sąjungos atsto­ vai. Pasak jų, dabar neretai įverti­ nimą lemia ne puikios žinios, o atsitiktinumas ir sėkmė.

Nuorodos į Maskvos referatų banką Patys studentai, regis, nelinkę pasikliauti sėkme. Jie neslepia, kad egzaminams rengtis galima ne tik skaitant dėstytojų rekomen­

duotą literatūrą, bet ir gaminant įvairias paruoštukes. „Matyt, be jų nebūtų įmanoma laiku pasirengti visiems egzaminams, nes papras­ čiausiai trūktų laiko“, - įsitikinu­ si Martyna.

Todėl ypač sausį interneto sve­ tainėse mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų. „Internautai“ studen­ tams ir moksleiviams siūlo nemo­ kamai parsisiųsti įvairius moksli­ nius darbus, referatus ir panašaus pobūdžio užduotis.

Kai kuriose interneto svetainė­ se pateikiamos nuorodos apie ki­ tų šalių mokslinių darbų duome­ nų bazes. Siūloma naudotis cen­ triniu Maskvos referatų banku, taip pat esą nemokamai suteikia­ ma galimybė mokytis anglų kal­ bos. „Šiuo adresu siųskite savo an­ glų kalbos darbus, o kompanijos specialiai jums atsiųs pataisytus ir įvertintus referatus”, - siūloma in­ terneto svetainėje. Tačiau ne visi „internautai“ nusiteikę draugiš­ kai: kai kurie suprato, kad artė­ janti sesija gali tapti geru pasipel­ nymo šaltiniu.

Internete - „verslo“ pasiūlymai „Parduodu Lietuvos istorijos pirmo kurso „špargalkes“, - siūlo dvidešimt dvejų metų Paulius ir nurodo savo telefono numerį. Vai­ kinas tikino besimokantis Vil­ niaus universiteto antrajame kur­ se ir sakė, kad juo galime visiškai pasitikėti. „Pats pernai laikiau seniausių laikų Lietuvos istorijos egzaminą, viską nurašiau nuo „špargalkių“ ir gavau devynis, - manydamas, kad jo patirtis įtikins įsigyti „špar­ galkių“, kalbėjo vaikinas. - Mes patys pernai jas pirkome iš vyres­

nių kolegų ir tikrai nenusivylė­ me.“ Paulius už keturiasdešimt li­ tų žadėjo ne tik pateikti diskelį, kuriame kompiuteriu surinkti vi­ si egzaminų klausimai, bet ir spausdintą variantą. „Patikėk, tik­ rai nesuvilsi“, - tarsi turguje savo prekę siūlė jaunuolis. Jis buvo ap­ galvojęs net menkiausias smul­ kmenas ir sakė, kad jo siūlomo­ mis „špargalkėmis“ galės naudo­ tis tik vienas studentas. „Į diskelį įrašiau specialų virusą, kai kartą jame išsaugotą informaciją at­ spausdinsi, ji savaime užsiblo­ kuos“, - apie aukštąsias techno­ logijas nusirašinėjimo versle pa­ sakojo vaikinas.

Išsamus instruktažas Iš tiesų Paulius jau mokosi ket­ virtame kurse ir sako radęs pui­ kią galimybę užsidirbti keletą pa­ pildomų litų. „Prieš dvejus metus pats kompiuteriu surinkau visus egzaminų klausimus ir pasiūliau kurso draugams. Jie už „špargal­ kes“ paklojo po dvidešimt litų“, prisiminė Paulius ir pridūrė, kad vėliau jis apie siūlomas paruoštu­ kes pranešė interneto nemokamų skelbimų puslapiuose. Prieš kiek­ vieną sesiją atsiranda nemažai jau­ nuolių, kurie domisi tokio pobū­ džio pasiūlymais. Ypač populia­ rūs daugelyje universitetų dėstomųdąlykų konspektai.

Vaikinas nemano, kad jis to­ kiu būdu kenkia studentams, ir sako, kad paruoštukes galima naudoti ir kaip konspektus. „Tai labai patogu - nereikia sėdėti bib­ liotekoje ir skaityti daugybės kny­ gų. Tereikia pasiimti konspektus ir kelis kartus atidžiai juos per­ skaityti. Jei per egzaminą pamirš­ ti kai kurias smulkmenas, gali pa-

Pastebima, kad vis daugiau studentų stengiasi ne gudrauti, o mokytis ^Naujiko nuotr.

sinaudoti sumažintu konspektų variantu“, - kalbėjo jaunuolis ir prasitarė tikįs, kad per žiemos se­ siją jam pavyks uždirbti kelis šim­ tus litų.

Padaugėja psichologinių traumų Studentai naudojasi ir specia­ liomis racijomis bei mobiliaisiais telefonais. Tai taip pat esąs patiki­ mas informacijos gavimo būdas.

Internete bei universitetų skelbi­ mų lentose racijas raginama išsi­ nuomoti už keliasdešimt litų. Be to, siūlomos papildomos paslau­ gos: žmogus, kuris iš konspektų diktuos egzaminų užduotis, auto­ mobilis, kuriame įsikurs egzami­ nuojamojo padėjėjas.

Tačiau racijos gelbsti tik tada, kai vyksta egzaminai raštu, mat vienu metu klausytis patarėjo ir kalbėti su dėstytoju ganėtinai sun­ ku. Nors šis būdas atrodo patiki­ mas, tačiau studentai pastebi, kad daugelis dėstytojų nesunkiai išsi­ aiškina, kai jaunuoliai naudojasi racijomis ar mobiliaisiais telefo­ nais.

Daugelis dėstytojų turi mobi­ liuosius telefonus, o jei greta jo yra racija, juntami trukdžiai. Todėl

Ar sesija - depresijos priežastis?! Įpusėjusi žiema kiekvienam studentui žada neišven­ giamą ir sunkų laikotarpį - egzaminų sesiją. Ne vienam ji sukelia galvos skausmus, nuotaikos pablogėjimą ar miego sutrikimus. Psichologai šiuos negalavimus įvardi­ ja vienu žodžiu - depresija.

Paulius VINDŽIGALSKIS, Žurnalistikos instituto Ik.

studentas Psichologinės pagalbos cen­ truose (jų Vilniuje net keliolika) žiemą prasideda pats darbymetis.

Susikaupusių problemų nebepa­ jėgiantys išspręsti studentai čia kreipiasi pagalbos. Vilniaus uni­ versitete taip pat veikia Psicho­ loginio konsultavimo centras. Jis įsikūręs centre, Istorijos fakulte­ to II aukšte. Šio centro vedėja D. Černiauskaitė teigia, jog per sesiją besikreipiančiųjų tikrai pa­ gausėja. Į VU Psichologinio kon­ sultavimo centrą dažniausiai už­ suka pirmo kurso studentai, jau­

čiantys nerimą, įtampą dėl pir­ mosios sesijos. Jie baiminasi dėl egzaminų rezultatų, nežino, kaip ruoštis, ko tikėtis. Psichologė D. Černiauskaitė nemano, kad sesija yra kažkoks ypatingas išmė­ ginimas, kokio gyvenime daugiau nebepasitaikys, - tai tiesiog situ­ acija, reikalaujanti ypatingo susi­ kaupimo. Ji taip pat nesutinka su nuomone, jog studentas laikyda­ mas egzaminą patiria įtampą, ku­ ri ateityje galėtų pabloginti jo sveikatą.

Dar visai neseniai kreiptis psi­ chologinės pagalbos buvo neįpras­ ta ar net gėda. Džiugu, kad požiū­ ris keičiasi. Eiti pas psichologą šiandien taip pat įprasta, kaip lan­ kytis pas stomatologą ar okulistą.

Studentai pripažįsta, jog dažnas per egzaminus patiria stresą V Naujiko nuotr.

Žmonės kreipiasi su konkrečio­ mis problemomis ir psichologo padedami bando jas spręsti. Įpras­ ta manyti, jog į psichologinės pa­ galbos centrus dažniau kreipiasi merginos nei vaikinai. D. Čer­ niauskaitė patikino, jog tai nėra tiesa. Merginų ir vaikinų kreipia­ si maždaug po lygiai.

Gaila, bet ne visada pavyksta išvengti tragedijos. Psichologė D. Černiauskaitė prisiminė įvykį, nutikusį prieš porą metų Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.

Per pavasario sesiją nusižudė stu­ dentas. Anot D. Černiauskaitės, šio įvykio negalima tiesiogiai sie­ ti su egzaminų sesija, nors gal tai

dėstytojai liepia išjungti ne tik te­ lefonų garsą, bet ir patį telefoną.

Nors ir kitų šalių universitetuo­ se studentai nevengia nusirašinė­ ti, tačiau pastebima, kad pastaruo­ ju metu vis daugiau studentų sten­ giasi ne gudrauti, o mokytis. „Jau­ nuoliai supranta, kad mokosi sau, o ne dėstytojui“, - mano Martyna ir viliasi, kad bendru studentų ir dėstytojų sutarimu bus tobulina­ mos ir atsiskaitymo formos, - taip ne tik pavyks efektyviau mokytis, bet ir tausoti studentų nervus.

Kai kuriems jaunuoliams mė­ nesį trunkantis atsiskaitymų ma­ ratonas sukelia sveikatos sutriki­ mų, todėl psichologai pataria per daug nesureikšminti sesijos. „Pra­ sidėjus atsiskaitymams padaugė­ ja psichologinių problemų ka­ muojamų žmonių, tačiau, matyt, tai reikėtų sieti ir su šventėmis, metų laiku. Vienišiems žmonėms labai sunku tai išgyventi“, - aiš­ kino nemokamos pagalbos lini­ joje dirbantys savanoriai. Jie jau­ nuolius ragina atsipalaiduoti ir pusiau juokais, pusiau rimtai kal­ ba apie galimybes neišlaikytus eg­ zaminus ar įskaitas laikyti dar ke­ letą kartų.

Pagal „Kauno dieną“ parengė Ona MACKONYTĖ

buvo paskutinis lašas, pastūmėjęs jaunuolį savižudybės link. Psicho­ logės teigimu, niekada nebūna tik vienos priežasties.

Kad sesija - įtemptas ir atsa­ kingas metas, reikalaujantis ypa­ tingo susikaupimo bei pasiruoši­ mo, neabejoja nei studentai, nei psichologai, nei dėstytojai. Kal­ binti vyresniųjų kursų studentai pripažįsta, jog prie egzaminų me­ tu patiriamo streso priprasti ne­ įmanoma, ir pataria prieš egzami­ ną tiesiog gerai išsimiegoti, susi­ kaupti ir stengtis nesijaudinti.

Turbūt kiekvienas studentas tu­ ri savo ruošimosi sesijai strategi­ ją. Vieni mokosi nuosekliai visą semestrą, kiti bando viską išmok­ ti per paskutinę savaitę, na, o treti pasitiki savo meistriškais nusirašymo įgūdžiais ar tiesiog sėkme.

Kurį ruošimosi būda bepasirink­ tumėte, atminkite - dar negimė studentas, kuriam nebūtų pritrū­ kę tos paskutinės nakties. Laikas tampa didžiausiu priešu. „Sesija”, „depresija” - paste­ bite? Šie žodžiai net skamba pa­ našiai. Tad nugalėkime visus sun­ kumus ir prisiminkime, jog po kiekvienos sesijos ateina ATOSTOGOS!!!

11

Universitas Vilnensis

2003 m. sausis

*

Studijų kokybė

_______________________________________________

Busimieji „masažuotojai su aukštuoju“ patys renkasi, ką mokytis Audrė DOMEIKAITĖ, Dovilė BARTKUTĖ Žurnalistikos instituto I k. studentės

Vilniaus universiteto Medici­ nos fakultete praėjusiais mokslo metais atsirado nauja kineziterapijos specialybė. Jos steigėjas R. Jocevičius per atvirų durų die­ nas moksleivius tikino, jog baigę šią perspektyvią specialybę jie taps gydytojais kineziterapeutais.

Tokių specialistų paklausa ypač didelė užsienyje, todėl tikėtasi iš­ populiarinti šią specialybę ir Lie­ tuvoje. 2001 metų rugsėjį 25 kineziterapijos pirmakursiai susi­ rinko į paskaitas, dar tiksliai ne­ žinodami, kur pateko ir ko turės išmokti.

Vėliau paaiškėjo, kad ne tik stu­ dentai, bet ir patys dėstytojai gy­ vena nežinioje. Tik rugpjūčio 28 d. galutinai nuspręsta, kokie dalykai bus dėstomi. Per paskai­ tas dėstytojai atvirai klausdavo studentų: „Ką jūs norite mokytis?“ Fuksai tokius klausimus vertino skirtingai: vieni tai suprato kaip pasirinkimo laisvę, kiti piktinosi, nes tiesiai iš mokyklos į Univer­ sitetą patekęs žmogus dar negali žinoti, ką jis turi ir nori išmokti.

Dabartiniai antrakursiai su siaubu prisimena praėjusius

mokslo metus. Nepaisant to, kad niekas nežinojo, ko reikia moky­ ti, krūvis buvo didelis. Paskaitos trukdavo nuo ankstyvo ryto iki 1718 vai., o grįžę namo studentai kibdavo į knygas ir būdavo paten­ kinti, jei miegui galėdavo skirti 4 valandas. Viena studentė prisimi­ nė, kaip jos kambarioke, besimo­ kanti bendrąją mediciną, stebėjo­ si milžiniškais „kineziukų“ krū­ viais. Apie bulviakasį namuose niekas nedrįso nė pagalvoti. Ta­ čiau studentai nesiskundė - juk mokytis Medicinos fakultete nie­ kam nėra lengva.

Pirmo semestro viduryje dalis pirmakursių ėmė reikšti nepasi­ tenkinimą esama programa, nes, pasak jų, suprato, jog mokosi be jokios sistemos, padrikai, ir iš­ moksta tik pusę mokomojo daly­ ko programos. Pavyzdžiui, pirma­ me kurse jie mokėsi antro kurso bendrosios medicinos dalykus, neturėdami tų dalykų pagrindų.

Nemokėdami lotynų kalbos ir net negalėdami mokytis jos kaip pa­ sirenkamojo dalyko, automatiškai kaldavo lotyniškus terminus ne­ suprasdami jų reikšmės. Kitų spe­ cialybių studentai farmakologiją mokosi išėję mikrobiologijos ir lotynų kalbos kursą, o jie studi­ juoja ir be šių dalykų. Šie studentai tvirtina, jog, pa­ prašius pakeisti programą, jiems

Pasiekti Universitetą nėra taip jau paprasta vų ar nuosavais automobiliais, tre­ ti - tiesiog kojomis. Žurnalistikos instituto I k. „Įdomiausia“ yra kelionė vie­ studentė šuoju transportu. Pasirinkimas toks: autobusas, troleibusas arba Kiekvieno studento pareiga - mikroautobusas (tai priklauso pasirodyti Universitete. Vieniems nuo aplinkybių, galimybių, no­ tai pavyksta dažniau, kitiems - re­ rų...). Troleibusai važinėja daž­ čiau. Bet Universitetą pirmiausia niausiai, todėl šia transporto prie­ reikia pasiekti... Kai kurie naudo­ mone ir vyksta daugiausia studen­ jasi viešuoju transportu, kiti - tė­ tų. Tačiau štai pagrindinės kelio­ nės troleibusu taisyklės: L Reikia į jį suspėti.

2. Reikia į jį patekti.

3. Reikia jame „išsilaikyti“.

4. Reikia svei­ kam išlipti.

Rytą užsimie­ gojęs, užtinusio­ mis akimis kapanojiesi į išsvajo­ tąjį troleibusą, rodosi, jis jau čia pat, ranka pasie­ kiamas... Bet... ima ir nuvažiuo­ ja... Nieko, kan­ triai sulauki ki­ to... Belieka įlip­ ti. Čia į pagalbą atskuba aplinki­ niai: jie tave j vi­ dų įstums, VNaujiko nuotr. Dauguma studentų į paskaitas įbruks ir darpaatvyksta savais automobiliais

Irma JUŠKĖNAITĖ,

buvo atsakyta: „Kam jums mo­ kytis tuos dalykus, jei jūs būsite tik masažuotojai su aukštuoju iš­ silavinimu?“ Tuomet visiems ta­ po aišku, kad baigusieji kinezite­ rapiją bus ne gydytojai kineziterapeutai, o tik kineziterapeutai, t. y. jie patys neskirs gydymo, o tik jį atliks. Panorusiems po ant­ rojo kurso pereiti į bendrąją me­ diciną nebus jokių nuolaidų, jie turės iš naujo stoti kartu su da­ bartiniais abiturientais, nes tėra išėję tik pusę bendrosios medici­ nos kurso programos.

Dabar antrame kurse iš buvu­ sių 25 studentų kineziterapiją stu­ dijuoja 15 studentų, dar trys žada išeiti. Ištvermingiausieji optimis­ tiškai žiūri j ateitį ir teigia, jog pro­ gramos sudarytojai tariasi su jais, atsižvelgia į prašymus ir pageida­ vimus. Jie džiaugiasi, kad nereikia mokytis visos dalykų programos, o paklausti, ar netrūksta tam tikrų disciplinų pagrindų, tvirtino juos gavę mokykloje. Tai jaunuoliai, ku­ rie svajoja apie kineziterapeuto darbą, jaučia tam pašaukimą ir di­ džiuodamiesi pasakoja apie savo specialybę: „Mes gydysime be vais­ tų, padėsime ligoniams patiems įveikti ligą“. Todėl jie atlaidžiai ir kantriai žvelgia į dėstytojus bei programos sudarytojus ir tiki, jog pastarieji neleis teršti Vilniaus uni­ versiteto vardo.

bars, kad netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku atsidūrei... Jei stovi ne ant laiptų, tau pasisekė - antraip teks nori nenori atlikti rytinę mankštą: įlipk, išlipk, vie­ nus išleisk, kitus įleisk, - bet ta­ da didelė tikimybė, jog žymėsi bilietėlius ir maloniai šypsosiesi.

Tai tik keletas viešojo transpor­ tu ypatybių. Čia susirenka pati

įvairiausia publika: nuo dar be­ dančio, bet jau besikvatojančio vaiko iki gyvenimu besiskundžiančios moteriškės, nuo jauno, užsimiegojusio studento iki soli­ daus vyriškio su portfeliu, nuo dvokiančio benamio iki... Svar­ biausia, jog tai pigu, o kai kam ir iš viso nemokama (tol, kol kon­ trolė nepareikalauja...).

Vis daugiau studentų j Uni­ versitetą atvyksta automobiliais.

Teko girdėti, jog kaimynystėje gy­ venantys jaunuoliai kooperuoja­ si ir važinėja vienu automobiliu.

Taip pigiau savininkui, patogiau keleiviams. Tačiau ir tai turi trū­ kumų. Pavyzdžiui, su pirmaisiais šalčiais atsiranda papildomų rū­ pesčių. O dar kiek nervų kainuo­ ja kamščiai keliuose, įvairūs ge­ dimai, klausimas, kur pastatyti automobilį...

Ko gera, patikimiausia prie­ monė - kojos. Jau seniai žinoma, jog judėjimas - sveikata. Jis nie­ ko nekainuoja, nekenkia aplin­ kai.... Tačiau Užima daug laiko, o jei gyveni toli, vien kojų tikrai ne­ pakaks.

Išvada? Pasiekti Universitetą nėra taipjau paprasta...

Doc. Saulius Vengris tapo Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriumi *

Buvęs VU akademinių reikalų prorektorius, fizikos mokslų dak­ taras doc. Saulius Vengris po Nau­ jųjų metų pradėjo eiti Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) sek­ retoriaus pareigas. Jis kuruos mokslo, studijų ir neuniversiteti­ nio aukštojo mokslo sistemos plėtros klausimus.

S. Vengris koordinavo Lietuvos aukštojo mokslo kokybės vertini­ mo, aukštojo mokslo organizavi­ mo projektus, dalyvavo rengiant aukštąjį mokslą reglamentuojan­ čius teisės aktus. 1999 m. nauja­ sis ŠMM sekretorius inicijavo

Doc. S. Vengris ŠMM kuruos mokslo, studijų ir neuniversitetinio aukštojo mokslo sistemos plėtros klausimiis

bendrąjį studentų priėmimą į Lie­ tuvos aukštąsias mokyklas.

„U. V.“ inform.

Mums rašo Miela redakcija, Jums rašo Saulėtekio ai. 4-ojo bendrabučio gyventojos. Prasidė­ jus žiemos sesijai sulaukėme staigmenos. Egzaminams ruoštis turime viduramžių sąlygomis.

Kasdien vos sutemus visiškai dingsta elektra. Pavydim tiems, kuriems ji lieka bent jau rozetė­ se. Jie gali įsijungti štalinę lem­ pą. Mums tokia prabanga, deja, netenka džiaugtis. Skaitome žva­ kių šviesoje arba šaltame korido­ riuje. Pranešusios apie tokias „idealias“ mokymosi sąlygas ben­ drabučio administratoriui, nesu-

laukėme jokios reakcijos.

Buvo pa­ siūlyta iš­ jungti šil­ dytuvus, nes esant 14 laipsnių temperatū­ rai kambaryje ir taip esą karšta.

Kyla klausimas: kas atsakys už su­ gadintas akis, sumokės už sude­ gintas žvakes ir neišlaikytus eg­ zaminus? Kas atsakingas už to­ kią tvarką bendrabutyje?

Pagarbiai, SaulMi„al 4-tojo bendrabučio gyventojos

Laikraštis „Universitas Vilnensis“ pripažintas informatyviausiu Pasitinkant Naujuosius metus buvo apdovanoti Lietuvos studen­ tų sąjungos ir interneto vartų Stu­ dentas, lt redakcijos surengto „Šauniausio studentiško leidinio konkurso“ nugalėtojai. Šauniau­ siu pripažintas Kauno kolegijos Studentų atstovybės leidžiamas žurnalas „Siena“, komisiją papir­ kęs leidinio dizainu, kokybe ir nepriekaištingumu. Kauno tech­ nologijos universiteto RAFES Studentų atstovybės „Njuspeipis“ nusipelnė pagarbos už originalu­ mą, populiarumą, labai šaunų leidinio pristatymą bei pralinks­ mino komisiją rašiniu „Pailsėju­ sios bobutės kelia grėsmę visuo­ menei“.

Vilniaus universiteto laikraštis „Universitas Vilnensis“ pasirodė

itin informatyvus, o Vilniaus pe­ dagoginio universiteto Lituanisti­ kos fakulteto Studentų atstovybės leidžiama „Žosmė“ - itin netradi­ ciškas studentų leidinys. Laikraš­ čio pristatyme buvo teigiama, kad „Žosmę“ myli ir palaiko neelitinis ir neprestižinis jaunimas. Ko­ misijos nariai ši leidinį lygino su „Šiaurės Atėnais“. Studentų laik­ raštis „Savas“ įvertintas už opera­ tyvumą ir aktualumą. Šis konkur­ sas jau tampa kasmečiu renginiu.

Jame renkami vis nauji geriausieji - tikimasi, jog tai skatins rašan­ čiuosius tobulėti ir didins studen­ tiškos žiniasklaidos vystymąsi ne tik rašytine, bet ir, žengiant infor­ macinės visuomenės link, - elek­ tronine forma.

LSS inform.

JlCINIVE.R5ITE.TO ^dE.NDRCIOMENE.5 MINTYS“ » ACIK5INE5 Dr. Rimvydas Petrauskas (Istorijosfakultetas): • (apie viduramžių Lietuvą) ,,... gerai buvo numirti per šventųjų meti­ nes... masinių savižudybių Šv. Marijos dieną nebuvo, o galėjo...“ • (apie lietuvių kilmės iš romėnų teoriją) „žiauriojo Nerono laikais ieško­ dami prieglobsčio į Lietuvos teritoriją atvyko 500 romėnų bajorų, iš ku­ rių vėliau kilo mūsų diduomenė. Valstiečiai - ne romėnai. Valstiečius atvykę romėnai rado vietoje, kaip gamtovaizdžio dalį...“ • „citata: „... iš tikrųjų to nebuvo, nes ankstesni ir teisingesni metraščiai to nepaminėjo“. Jei aš ko nors nepasakiau per paskaitą - tai to ir nebuvo...“

Doc. Skirmantas Valiulis (KomF, Žurnalistikos institutas): • „Kiekvienas pagal savo ištvirkimo laipsnį supras, kas čia norėta pasakyti.“

c

12

Universitas Vilnensis

______ Parodos______ j---------------------

VU bibliotekoje pagerbta profesorė Vanda Zaborskaitė Vilniaus universiteto biblioteka sausio pradžioje pa­ kvietė į jubiliejinės parodos „Profesorei Vandai Zaborskaitei - 80" atidarymą.

Snieguolė MISIŪNIENĖ, VUB Bibliografijos ir infor­ macijos skyriaus darbuotoja

Vanda Zaborskaitė gimė 1922 metų gruodžio 24 dieną Vaškuose (Pasvalio r.); literatūros tyrinėtoja.

1941 metais baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą. 1943-1945 m.

- Panevėžio mergaičių gimnazijos, 1945-1947 m.-Vilniaus Salomė­ jos Nėries mokyklos mokytoja.

1946 metais baigė Vilniaus univer­ sitetą, 1947-1950 m. mokėsi Lie­ tuvos mokslų akademijos aspiran­ tūroje. 1950-1961 m. - Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros ka­ tedros dėstytoja. 1957 metais apgy­ nė filologijos mokslų daktarės, 1969 m. - habilituotos daktarės di­ sertacijas. Sovietiniams ideologams „valant“ VU Lietuvių literatūros katedrą, 1961 metais buvo atleista.

1962-1971 m. dirbo MA Istorijos instituto Menotyros sektoriuje.

1971-1992 m. dėstė Vilniaus pe­ dagoginiame institute (dabar Vil­ niaus pedagoginis universitetas), Visuotinės literatūros katedros pro­ fesorė (1973).

Nepriklausomybės metais įsi­ traukė į mokyklų reformos darbą, 1992-1994 m. vadovavo Švietimo ir kultūros ministerijos Ugdymo tu­

C

Seminarai

rinio departamentui. Aktyviai daly­ vavo ir dalyvauja įvairių tarybų ir ko­ misijų veikloje: Lietuvos MA narė korespondentė; Lietuvos rašytojų są­ jungos narė (1989).

V Zaborskaitė išleido studiją „Re­ alizmo klausimai 1905-1907 m. lie­ tuvių literatūros kritikoje“ (1957), po­ ezijos interpretacijų knygą „Eilėraš­ čio menas“ (1965,1970,2001), stu­ diją apie Motiejų Strijkovskį (1965), mokslo populiarinimo knygą „Šim­ tas literatūros mįslių“ (1966,1983).

Tyrinėjo senąją lietuvių kultūrą (kny­ ga „Prie Lietuvos teatro ištakų: XVIXVIII a. mokyklinis teatras“, 1981), parengė Jurgio Lebedžio studijos metmenų leidinį „Lietuvių kalba XVI-XVIII a. viešajame gyvenime“ (1976). Reikšmingas veikalas - mo­ nografija „Maironis“ (1968, 1987).

Joje detaliai atkurta poeto kultūrinė ir istorinė aplinka, išryškinta kūrybos humanistinės ir estetinės vertybės, es­ miniai lyrikos bruožai, aptartajos įta­ ka lietuvių poezijos raidai. Daug dė­ mesio skyrė savo kartos dramatiško likimo analizei, parašė įvadus Gedi­ mino Jokimaičio ir Kazio Bradūno poezijos rinktinėms, kitų rašytojų (Vaižganto) raštams. Paskelbė kriti­ kos straipsnių ir recenzijų, atsimini­ mus apie V Mykolaitį-Putiną ir Balį Sruogą, savo mokymosi metus. Para­ šė vadovėlį aukštosioms mokykloms

„Literatūros mokslo įvadas“ (1982), vadovėlį vidurinėms mokykloms „Trumpa lietuvių literatūros istorija“ (1 d., 2000,2 d., 2001). Sudarė vers­ tinių estetikos ir literatūros teorijos tekstų antologiją „Poetika ir literatū­ ros estetika“ (1-2,1978,1989), pa­ rengė lietuvių literatūros „Skaitinius“ IX klasėms (su L Abraityte), XI kla­ sėms (su R. Norkevičiene), V Myko­ laičio-Putino „Raštų“ 8-9 tomus (1999). Išvertė G. V F. Hėgelio „Pa­ skaitų apie estetiką fragmentų“ (išsp.

1978), taip pat O. Walzelio, L. Spitzerio literatūrologinių tekstų, G. Lessingo „Žmonijos auldėjimą“, su ki­ tais vertėjais to paties autoriaus „Laokooną“ (1968), su V Petrausku V Šklovskio „Levą Tolstojų“ (1965).

Profesorė Vanda Zaborskaitė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Ge­ dimino IV laipsnio ordino kavalierė (1994), 1999 metais apdovanota Lie­ tuvos Nepriklausomybės medaliu. Į parodos atidarymą atvyko prof. V Zaborskaitė, susirinko pro­ fesorės studentai, kolegos, bibliote­ kos skaitytojai ir darbuotojai. Paro­ dą atidarė bibliotekos direktorė Bi­ rutė Butkevičienė. Apie profesorę daug gražių žodžių pasakė VU Fi­ lologijos fakulteto dekanas prof. Bo­ nifacas Stundžia, Klasikinės filolo­ gijos katedros vedėja prof. Eugenija Ulčinaitė, Lietuvių kalbos katedros vedėja prof. Regina Koženiauskienė, Lietuvių literatūros katedros vedėjas doc. Giedrius Viliūnas, prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė.

Kalbėjo ir prof. V. Zaborskaitė. Ji prisiminė tarp universiteto sienų prabėgusius metus, padėkojo vi­ siems susirinkusiems.

Parodoje eksponuojamos nuo­ traukos, rankraščiai, profesorės išleis­ tos knygos. Keliuose stenduose išdės­ tyti V Zaborskaitės parengti, redaguo­ ti, recenzuoti, versti leidiniai.

Prof. V Zaborskaitė-daugelio diser­ tacijų mokslinė vadovė ir oponentė (L. Arnatkevičiūtės, L. Gudaičio, G. Vanagaitės, A Žalio, V. Areškos, E. Bukelienės, D. Kuolio, R. Koženiauskienės, R. Mikšytės, D. Saukos, E. Ulčinaitės ir kitų). Ekspozicija pa­ rengta iš prof. V Zaborskaitės asme­ ninio archyvo, VUB Rankraščių sky­ riaus fondo, VU bibliotekoje saugo­ mų leidinių.

Ta pačia proga buvo pristatyta bib­ liografijos rodyklė „Vanda Žaborskaitė“. Rodyklę parengė bibliotekos darbuotojos Salomėja Peciulkienė ir Rita Kivilšienė. Išleisti padėjo VU Filologijos fakultetas, Lietuvos Res­ publikos Švietimo ir mokslo minis­ terija, Vilniaus pedagoginio univer­ siteto Lituanistikos fakultetas. Bib­ liografijos rodyklė - dovana prof. Vandai Zaborskaitei garbingo jubiliejaus proga.

2003 m. sausis

ln memoriam

_________ ____ _______ y

Ona Slavėnaitė (1939 2002) Saulėtą 2002 metų Šv. Kalė­ dų rytą po ligos mirė ilgametė Vilniaus universiteto bibliote­ kos Rankraščių skyriaus dar­ buotoja Ona Slavėnaitė.

Mūsų Onutė gimė 1939 me­ tų sausio 24 d. Kaune tarnauto­ jų šeimoje. Šeimai persikėlus gy­ venti į Vilnių ji mokėsi ir baigė Vilniaus VII vidurinę mokyk­ lą. 1957 metais įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, Rusų kal­ bos ir literatūros fakultetą, kurį baigėl962 metais, įgijusi vidu­ rinės mokyklos rusų kalbos ir literatūros mokytojos specialy­ bę. Dveji pirmieji darbo metai prabėgo dirbant Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mo­

kykloje ir Vilniaus valstybinia­ me pedagoginiame institute la­ borante. Nuo 1964 metų rugpjū­ čio O. Slavėnaitė - Lietuvos TSR centrinio valstybinio ar­ chyvo Komplektavimo ir ap­ skaitos skyriaus vyr. mokslinė bendradarbė. 1975 m. rugpjūtį O. Slavėnaitė atėjo dirbti į Vil­ niaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrių vyriausiąja bibliotekininke, 1979-1984, 1986-1994 metais - Dokumen­ tinės medžiagos aprašymo ir publikavimo sektoriaus vedėja, panaikinus sektorius - bibliote­ kininke, atsakinga už dokumen­ tų aprašinėjimą ir publikavimą.

Dvidešimt septynerius metus ji kruopščiai ir kantriai skaitė ir aprašinėjo XVI-XIX a. doku­ mentus LDK kanceliarine sla­ vų, lenkų kalbomis, šifravo sun­ kiai įskaitomus rankraščius.

Mokėjo anglų, mokėsi čekų kal­ bos. Gilinosi ir domėjosi analo­ giškų skyrių darbu Viešojoje Saltykovo-Ščedrino biblioteko­ je Leningrade, Varšuvos univer­ siteto bibliotekoje ir Senųjų ak­ tų archyve.

Onutė buvo viena iš Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejui skirto dokumentų rinkinio Academia et Universitas Vilnensis rengėjų ir vertėjų. Kasmet daugėjo Onutės aprašytų fondų ir dokumentų, žurnaluose

„Mokslas ir gyvenimas“, „Kul­ tūros barai“, VU „Bibliotekos metraštis“, savaitraščiuose pasi­ rodydavo jos parengtos publika­ cijos iš rankraštyne saugomos medžiagos, viena po kitos išėjo laisvalaikiu iš lenkų kalbos iš­ verstos knygos, tarp jų drauge su kitais - „Teodoras Narbutas.

Lietuvių tautos istorija“ (T 24, 1994-2001), 2002 metų ru­ denį pasirodė pirmas O. Slavėnaitės ir D. Saukaitytės išverstas knygos „Ignotas Domeika. Ma­ no kelionės“ tomas, deja, ir pas­ kutinis... Liko išverstas Aleksan­ dro Bohatkevičiaus „Veikalo apie visuotinę bibliografiją“ (Vilnius, 1830) rankraštis ir ne­ spėtas įgyvendinti gražus negar­ sintas sumanymas - parašyti at­ siminimus apie Motiną.

Rami, pasitikinti ir atidi Onutė visada buvo pasiruošusi suteikti kiekvienam iš mūsų ne tik kvalifikuotą pagalbą, bet ir padrąsinti, atjausti. Jivisada ban­ dydavo surasti gerų žodžių ir tam, kuris kartais būdavo ir ne­ visai teisus. Mes, Onutės bendra­ darbės, jausdavomės saugiau, nes žinojome, kad ji visada mums padės susigaudyti klaidžiuose senųjų tekstų labirintuo­ se. Su pagarba prisiminsime Onutę - jaunatvišką, besišypsan­ čią, pasiruošusią patarti ir padė­ ti, o jos sutvarkytais ir aprašy; tais dokumentais ilgai naudosis tyrinėtojai.

Bendradarbių vardu Nijolė ŠULGIENĖ

J

Verslo informacijos vadybos studentai analizavo įmonių veiklą „Informacijos vadyba II" - tai Komunikacijos fakultete dėstomas 5 kreditais įvertin­ tas kursas, kurio metu studentai turėjo analizuoti pasirinktas įmones. Sausio 7 dieną viešbutyje „Citypark" buvo pateikti ir įvertinti baigti darbai. „Verslo informacijos vadybos“ (VIV) specialybės studentams kur­ są „Informacijos vadyba II“ skaitė du skirtingų fakultetų dėstytojai.

R. Skyrius iš Ekonomikos fakulte­ to vedė seminarus, o D. Paulukaitis iš Komunikacijos fakulteto skaitė teorines paskaitas. Tačiau, kaip dažniausiai ir būna, daugiau­ siai vargti teko ne dėstytojams.

Semestro pradžioje visi keturi VIV pogrupiai turėjo susirasti analizuojamą organizaciją. Kiek­ vienam studentui teko po temą pvz., organizacijos pristatymas, or­ ganizacijos struktūra, IT vadyba arba komunikacijos vadyba. Rei­ kėjo rinkti informaciją apie anali­ zuojamą įmonę, kalbėtis su dar­ buotojais, konsultuotis su dėstyto­

jais, parašyti darbą, pristatyti pogrupui temą per seminarą, disku­ tuoti ir galų gale trumpai papasa­ koti apie ją visiems verslo infor­ macijos vadybos specialybės stu­ dentams.

Studentai teigė, kad organiza­ ciją susirasti nelengva. Daugelis įmonių nenori gaišti laiko, bijo, kad nutekės profesinė ar komer­ cinė informacija, nesuvokia socia­

linės atsakomybės reikšmės ar ne­ atkreipia dėmesio į faktą, kad ir studentai gali pastebėti vadybos spragas, pateikti pasiūlymų. Toks įmonės elgesys suprantamasįmonė, sutinkanti teikti dešimčiai studentų informaciją, turi tvirtai stovėti ant kojų, būti tvarkinga ir nebijoti parodyti savo „virtuvės“ kitiems. Geriausia išeitis - dė­ džių, mamų, draugų pažintys, re­ komendacijos. Šiais mokslo metais studentai analizavo šias organizacijas: At­ viros Lietuvos fondą, AB „Vil­ niaus Vingis“, UAB „IBM Lietu­ va“ ir UAB „RCD“. Pastarosios kompanijos valdomame viešbuty­ je „Citypark“ Vilniaus centre ir buvo surengtas baigiamasis atsi­ skaitymas - seminaras.

„Darosi įdomu“, - teigė dėsty­ tojas seminaro pradžioje. Seniau šio kurso atsiskaitymai vykdavo Universitete, tradicinėmis sąly­ gomis-auditorija, koridoriai, ka­ vos automatas. Šį kartą auditori­

ją pakeitė konferencijų salė, ka­ vos automatą - užkandžiai ir tik­ ra kava bei arbata. Temų prezen­ tacijos taipogi įgijo neįprastų for­ mų: parodytas pačių studentų su­ kurtas reklaminis vaizdo klipas, originalūs „PowerPoint“ spren­ dimai. Įdomus ir pats vertinimo mechanizmas - pažymius rašė ne tik dėstytojas, bet ir studentai. Pa­ sak dėstytojo, ši brolžudiška mi­ sija leidžia objektyviau vertinti studento indėlį į bendrą pogru­ pio darbą.

13

Universitas Vilnensis & SSC

2003 m. sausis

2003 m. sausis , Nr. 1 „UNIVERSITAS VILNENSIS“ PRIEDAS

RENGIA VU SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAS

Tarpfakultetini Rektoriaus taurės futbolo turnyrą laimėjo ekonomistai

Sambo imtynių čempionate VU merginos užėmė prizinę vietą

Rimantas TURSKIS, varžybų vyr. teisėjas

2002 m. lapkričio 18 d. prasidė­ jo tarpfakultetinės futbolo varžybos rektoriaus taurei laimėti. Šių metų turnyre dalyvavo rekordinis koman­ dų skaičius. Jų buvo 11 iš 12 fakul­ tetų (nedalyvavo tik Chemijos fakul­ teto komanda). Šių metų turnyrą buvo nuspręsta surengti ne lauke, o sporto salėje, ir tai pasiteisino. Į iškilmingą varžybų atidarymą atvy­ ko EF prodekanas doc. J. Martina­ vičius, SSC direktorius prof. J. Jan­ kauskas, varžybų dalyvius linksmi­ no VU ansamblis „Jaunimėlis“. Pir­ mą kartą varžyboms teisėjauti buvo pakviestas tarptautinės kategorijos teisėjas Artūras Pipiras, kuris, beje, studijuoja Filosofijos fakultete. Šiais metais varžybos surengtos pasibai­ gus Lietuvos aukštųjų mokyklų fut­ bolo turnyro pirmajam ratui, todėl fakultetų komandose galėjo žaisti ir VU futbolo rinktinės nariai. Tai liudija, kad tarpfakultetinės futbo­ lo varžybos pakilo į aukštesnį lygį.

Varžybomis susidomėjo žiūrovai.

Komandos buvo suskirstytos į du pogrupius. Ištraukus burtus paaiškė­ jo, kad A pogrupyje žais 6 komandos, o B - 5. Labai įtemptai varžybos vyko A pogrupyje. Visos komandos buvo panašaus lygio ir, pavyzdžiui, stipri Is­ torijos fakulteto komanda nepateko į finalinę varžybų dalį. Pirmą vietą iš­ kovojo ambicinga Ekonomikos fakul­ teto komanda, II vietą - GMF sporti­ ninkai. B pogrupis buvo kiek silpnes­ nis, tačiau kovos vyko gan įtemptai.

Pirmą vietą iškovojo Komunikacijos fakulteto komanda, o II vietą kiek ne­ lauktai - Medicinos fakulteto koman­ da. Pagal varžybų nuostatus A pogru­ pyje laimėjusi I vietą EF komanda su­

2003 metų išvakarėse Lietuvos aukštųjų studentų savigynos sambo imtynių čempionate, kuris vyko Kauno technologijos uni­ versiteto sporto komplekse, sėkmingai pasirodė mūsų Universi­ teto merginų imtynių rinktinė.

Tarpfa kultetinio Rektoriaus taurės futbolo turnyro nugalėtojai - ekonomistai

sitiko su B pogrupio II vietą užėmu­ sia MF komanda. Akivaizdžiai prana­ šesnė buvo EF komanda, kuri nuga­ lėjo rezultatu 17:5. Kita pusfinalio po­ ra GMF-KomF. Ir čia laimėjo praėju­ sių metų čempionai GMF futbolinin­ kai (10:6). Tai parodė, kad A pogru­ pio komandos buvo stipresnės. Taigi dėl II-IV vietos kovojo B pogrupio komandos - KomF ir MF futbolinin­ kai. Po labai įtemptos kovos pergalę iškovojo KomF komanda (10:6). Į futbolo turnyro finalą iškopė daugkartinė VU čempionė GMF komanda ir busimieji ekonomistai.

Finalas turėjo būti įdomus, kadangi jauni ir ambicingi Ekonomikos fakul­ teto futbolininkai buvo nusiteikę nuo sosto nuversti jau keletą metų kara­ liaujančius GMF futbolininkus. Taip ir įvyko. Įdomias ir permainingas rungtynes rezultatu 5:3 laimėjo Eko­ nomikos fakulteto studentai. Nors pirmieji gražų ir netikėtą įvartį įmu­ šė GMF futbolininkai.

Taip pat nustebino maloni staig­ mena - tuoj po varžybų GMF fut­ bolininkai rankos paspaudimu gar­

bingai pasveikino naujuosius čem­ pionus ir II vietą laimėjusius KomF futbolininkus.

Finalines varžybas stebėjo Vil­ niaus apskrities futbolo preziden­ tas R. Vaiginas, EF prodekanas doc. J. Martinavičius, SSC direkto­ rius prof. J. Jankauskas, „Sporto“ laikraščio apžvalgininkas G. Pinigis, kiti fakultetų sporto vadovai ir gau­ sus sirgalių būrys.

Varžybų prizininkai buvo apdo­ vanoti medaliais ir asmeninėmis dovanomis. Vilniaus apskrities fut­ bolo vadovas įteikė komandoms futbolo kamuolius. Atsidėkodamas už futbolo populiarinimą tarp stu­ dentų R. Vaiginas įteikė Lietuvos nacionalinės rinktinės marškinėlius Sveikatos ir sporto direktoriui prof. J. Jankauskui. Šių metų tarpfakultetinis futbo­ lo turnyras parodė, kad pasirinkta teisinga kryptis - futbolu domisi vis daugiau studentų. Ir ateityje rengia­ mose varžybose kviečiame aktyviai dalyvauti ne tik futbolininkus, bet ir fakultetų vadovus bei sirgalius.

Merginos, atstovaudamos savo Alma Mater, kovojo garbingai ir iš aštuonių komandų iškovojo aukštą antrą komandinę vietą. In­ dividualioje įskaitoje savo svorio kategorijoje komandos kapitonė, Ekonomikos fakulteto II kurso studentė Kristina Baužaitė nuga­ lėjo visas varžoves ir tapo čempio­ ne. Jos komandos draugė, Eko­ nomikos fakulteto III kurso stu­ dentė Justė Tuzikaitė iškovojo tre­ čiąją vietą.

Prie bendros komandos sėk­ mės dvikovomis ant imtynių kili­ mo prisidėjo ir pagirtinai kovojo Ekonomikos fakulteto II kurso

r L

Apie mus rašo

Viktorija DŪDĖNAITĖ

Sausio 15 dieną Lengvosios at­ letikos manieže vyko Vilniaus mies­ to lengvosios atletikos federacijos taurės varžybos. Jose dalyvavo ir Vilniaus universiteto lengvaatlečių komanda. Nepaisant to, kad spor­ tininkams žiemos varžybų sezonas prasidėjo kartu su sesija, jie pasie­ kė neblogų rezultatų ir studijuo­ dami, ir sportuodami. Vilniaus uni­ versiteto lengvosios atletikos ko­ mandą šiemet papildė gausus pir­ makursių būrys. Rinktinės trenerė doc. Jūratė Armonienė džiaugėsi auklėtinio Tomo Dirvonskio pasie­ kimais. Fiziką studijuojantis pirma­ kursis, dešimtukais išlaikęs pir­ muosius savo egzaminus, neaplei­

do ir bėgimo takelio. Jis ir Mate­ matikos bei informatikos fakultete studijuojantys Andrejus Levšunovas ir Mantvydas Varnas dalyvavo 60 metrų distancijos bėgime. Ge­ riausiai iš šių vaikinų pasirodė An­ drejus Levšunovas, distanciją įvei­ kęs per 7,33 sekundes. Nuo jo ne­ daug atsiliko Mantvydas Varnas 7,51 s. Tomo pasiektas rezultatas 7,72 s. Marijus Markevičius bėgo 300 metrų ir šią distanciją įveikė per 39,5 sekundės. Puikiai varžy­ bose pasirodė taip pat pirmakur­ sis Aleksejus Pozniakovas. Jis vie­ no kilometro distancijoje, visus var­ žovus palikęs už nugaros, iškovojo pirmąją vietą. Šiek tiek nepasisekė merginoms. Žurnalistiką studijuo­ janti pirmakursė Vlada Musvydaitė, 300 metrų bėgime tik vienos šim­ tosios sekundės dalimi atsilikusi nuo trečiąją vietą iškovojusios

sportininkės, liko ketvirta. Jos ko­ legė Viktorija Dūdėnaitė 60 met­ rų distancijoje taip pat užėmė ket­ virtąją vietą. Prizinių vietų neužėmę sportininkai nenusimena ir toliau įtemptai ruošiasi ateinan­ čioms varžyboms. Ne paslaptis, kad sesija labai išvargina studentus, o sportininkai patiria dvigubą psi­ chologinį bei fizinį krūvį, nes turi suspėti ne tik pasiruošti egzami­ nams, bet ir varžyboms. Sesija jau artėja prie pabaigos, todėl sporti­ ninkai galės lengviau atsikvėpti, ge­ rai išsimiegoti ir pagerinti savo re­ zultatus sausio 24 dieną vyksian­ čiose Vilniaus miesto pirmenybė­ se. Jose prie jau dalyvavusių spor­ tininkų turėtų prisidėti ir trečiame kurse filosofiją studijuojantis Eval­ das Kavaliauskas, kuris yra ne kar­ tą tapęs Lietuvos čempionatų pri­ zininku. Taip pat rutulio stūmimo

„U. V.“ inform.

J

Amerikos lietuvių laikraštis „Draugas“ rašo apie Vilniaus uni­ versiteto Sveikatos ir sporto centro docentą Remigijų Naužemį.

Prieš keletą metų Remigijus pra­ leido Čikagoje ir jos apylinkėse ge­ rą pusmetį ir per tą laiką susipaži­ no su nemažu būriu savo tautie­ čių. Gavęs šešis mėnesius atosto­ gų, R. Naužemys vėl atvyko į Čika­

gą. Ten jis ketina išleisti apybraižą apie kai kuriuos Beverly Shores miestelyje gyvenančius lietuvius.

Jaunystėje Remigijus buvo ga­ bus sportininkas: dziudo ir savigy­ nos imtynių sporto meistras. Nors

Lengvaatlečiams - egzaminų ir varžybų maratonas Žurnalistikos instituto Ik. studentė

studentė Indrė Vaičekauskaitė bei Chemijos fakulteto magistrante Renata Tekoriūtė.

Beje, į šį čempionatą sportinin­ kių komanda vyko už savo lėšas.

Kadangi sambo imtinių metimų veiksmai savo dinamiškumu. įvai­ riapusiškumu bei sudėtingumu yra labai artimi dziudo imtynių metimo veiksmams, šios varžybos mūsų studentėms buvo gera repe­ ticija bei jėgų išbandymas rengian­ tis Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) studentų žaidy­ nėms, kurios įvyks šių metų gegu­ žės mėnesį.

FFpirmakursis Tomas Dirvonskis džiugina rinktinės trenerę gerais pasiekimais rungtyje žada dalyvauti pirmakur­ sis Domas Rinius, studijuojantis hidrologiją ir meteorologiją. Spor­ tininkams dar teks dalyvauti įvai­ riose varžybose, tarp jų ir Lietuvos čempionate. Kaip ir kiekvienais metais, lengvaatlečiai savo jėgas iš­ bandys ir rungsis su kitų aukštųjų mokyklų sportininkais kovo 8 die­ ną vyksiančiose studentų žaidynės.

gyvenimas jo ir nelepino, tačiau R. Naužemys sugebėjo derinti dar­ bą, sportą ir studijas. Turi Kauno kūno kultūros instituto diplomą, yra apsigynęs disertaciją. Dabar Remigijus yra socialinių mokslų daktaras, docentas, Vilniaus uni­ versiteto dėstytojas. Rašo knygas ir straipsnius.

Atvykęs į Ameriką R. Naužemys stengiasi kuo daugiau sužinoti, o grįžęs į Vilnių įgytas žinias pritai­ kyti.

Amerikos lietuvių laikraštis lin­ ki tautiečiui kuo didesnės sėkmės Dėdės Šamo krašte jo antrojo vizi­ to metu.

Pirmakursiams tai bus pirmosios tokios varžybos.

Ar galima sportą suderinti su ■ studijomis? Galima. Aišku, būna sil­ pnumo akimirkų, ypač per sesiją, kai, kaip visuomet, pritrūksta vienos nakties pasiruošti egzaminui, tačiau noras kuo geriau pasirodyti nelei­ džia tinginiauti. Ne visi sportininkai buvo patenkinti rezultatais, tačiau nepraranda optimizmo ir pasitikė­ jimo. Tuoj visi užvers ir padės ato­ kiau dėstytojų užpildytas studijų knygeles, lengviau atsikvėps ir sieks pergalių.

Visi sportininkai žino, kad varžybo­ se svarbu ne laimėti, o dalyvauti. Apie egzaminus to nepasakysi - į juos svar­ bu ne tik ateiti, bet ir išlaikyti. Tai gal to ir reiktų palinkėti Vilniaus univer­ siteto lengvaatlečių komandai, pradė­ jusiai žiemos varžybų sezoną: gero pa­ siruošimo, sėkmės ir pergalių. Kur? Ir studijuojant, ir sportuojant.

Klaidos taisymas „Universitas Vilnensis“ 2002 m. gruodžio mėn. Nr. 10 „Sporto puslapyje“ įsivėlė klaida. Pavadinimą reikėtų skaityti taip „Tarpfakultetinėsc plaukimo varžybose Rektoriaus taurei laimėti nugalėjo M1F sportininkai“.

Atsiprašome.

14

Universitas Vilnensis

2003 m. sausis

Studentai užsienyje ,---------------------------------------------------------------------v

Siaurės Amerikos universitetai ir Lietuvos aukštosios mokyklos: skirtumai ir panašumai Jungtinėse Amerikos Valstijose esanti organizacija NAFSA (asociacija, jungianti tarp­

tautinių edukacinių mainų specialistus) kiekvienais metais į savo konferencijas kvie­ čiasi kolegas iš užjūrio. Praėjusių metų pabaigoje aš buvau viena iš šių laimingųjų.

Žaneta SAVICKIENĖ Komandiruotė buvo trumpa.

Visa kelionė truko tik dešimt die­ nų, iš kurių tris „netalentingai“ praleidau viešbutyje ruošdamasi pranešimui. Na, bet likusios sep­ tynios dienos buvo kupinos įspū­ džių. Aplankiau net tris aukštą­ sias mokyklas, esančias Niujor­ ko valstijoje. University at Albany - didelis valstybinis universi­ tetas, Rensselaer Polytechnic Ins­ titute - garsus savo inžinerinėmis studijomis bei vadybos mokykla, kurioje ruošiami vadovai pramo­ nės įmonėms, ir galiausiai mažas, jaukus ir labai brangus privatus koledžas Skidmore College in Saratoga Springs. Nesuklyskite koledžu Amerikoje gali vadinti labai gerą aukštąją mokyklą, su­

teikiančia puikų išsilavinimą.

Paprastai koledže nėra aukštes­ nio lygio studijų, bet ketverių metų bakalauro programos gali būti labai stiprios ir puikiai kon­ kuruoti su universitetų siūlomu išsilavinimu. Ten nėra tokio griežto skirstymo į universiteti­ nį ir neuniversitetinį išsilavini­ mą.

Taigi kuo Šiaurės Amerikos

universitetai skiriasi nuo Lietu­ vos aukštųjų mokyklų? Daugiau­ sia skiriasi bakalauro studijos.

Ten abiturientas stoja ne į kurią nors specialybę, bet į aukštąją mokyklą. Pirmaisiais metais dauguma studentų dar nežino, kokia specialybė bus įrašyta jų diplome. Galima rinktis gausy­ bę dėstomų dalykų ir bandyti, bandyti, kol kas nors galų gale

pasirodys esą prie širdies. Visi dėstomi dalykai yra suskirstyti į privalomuosius, būtinus kuriai nors specialybei, ir pasirenka­ muosius. Pusantrų arba net dve­ jus metus galima studijuoti viską nuo - archeologijos iki žemės ūkio, - taip pat ir budizmą, ir šo­ kio meną (jei tai dėstoma toje aukštojoje mokykloje). Paskuti­ nius dvejus metus patartina pla­ nuoti taip, kad pakaktų privalo­ mųjų dalykų pasirinktai specialy­ bei. JAV aukštųjų mokyklų baka­ lauro programų studentai yra tik­ rai mažiau orientuoti į pasirinktą specialybę nei Lietuvos studentai, ir toks studijavimo būdas vadina­ mas liberaliųjų menų studijomis.

Tiesa, po pirmųjų metų atsiranda dar viena galimybė išbandyti save ir pusę metų ar ir visus metus pa-

Pagrindinė Albany universiteto aikštė. Autorės nuotr.

dirbėti norimoje srityje. Tai va­ dinama cooperative education. Ši programa ypatingai ištobulin­ ta Rensselaer Polytechnic Insti­ tute. Tokia ilgalaikė darbo prak­ tika yra patrauklesnė ir organi­ zacijai, t. y. darbdaviui. Užtenka laiko ne tik apmokyti studentą, bet ir naudos iš tokio palyginti pigaus darbuotojo išpešti. Taigi studentas, gaudamas pirmąjį di­ plomą, tikrai puikiai žino, ką mėgsta ir kuo nori užsiimti.

Magistrantūros studijos yra daug labiau fokusuotos ir labai intensyvios. Dauguma magist­ rantūros studentų dirba univer­ sitete. Jie asistuoja profeso­ riams, dirba laboratorijose, net dėsto. Mano aplankyto Univer­ sity at Albany mokslinis centras lyderiauja pasaulyje nanoinžinierijos srityje, praėju­ siais metais šios srities moksli­ niams tyrimams gavo 150 mili­ jonų dolerių. Aš tikrai nesukly­ dau - milijonų, o ne tūkstančių.

Taigi fizikos mokslų magistrai įgyja puikios mokslinio darbo patirties, o doktorantai atlieka pasaulinės reikšmės mokslinius eksperimentus.

Kas dar mane labai nustebino?

Tai universitetų kompiuterizaci­ jos lygis. Rensselaer Polytechnic Institute nebeturi kompiuterinių klasių. Šisose universiteto audito­

rijose ir net koridoriuose ar stu­ dentų valgyklose yra kompiuterių tinklas. T. y. kiekvienas šio insti­

Klausiate - atsakome \_______ _ __ _ _______ , Į klausimus atsako Studijų už­ sienyje informacijos centro direk­ torė Žaneta SAVICKIENĖ Šią vasarą norėčiau stažuotis Pran­ cūzijoje įsikūrusioje tarptautinėje orga­ nizacijoje. Kartu su paraiška ir kitais dokumentais turiu pateikti TOEIC egzamino rezultatą. Čia tik­ riausiai įsivėlė rašybos klaida, ir aš turiu laikyti TOEFL. Ka­ da TOEFL egzaminas laikomas Lietuvoje ir kaip jam rengtis?

Jurga Tai ne klaida. Yra du anglų kal­ bos egzaminai, kurių trumpiniai skamba panašiai. TOEFL (Tęst of English as a Foreign Language) ir TOEIC (TęstojEnglish forlntemational Comunication). Adu testus su­ kūrė ta pati Žinių testavimo tarnyba - ETS (Educational Testing Service, Princeton, NewJersey US), o Lietu­ voje juos abu administruoja Studijų užsienyje informacijos centras.

TOEIC - anglų kalbos, vartoja­ mos darbe, egzaminas. Šio testo tiks­ las - tenkinti vis augantį tarptauti­

nių įmonių ir organizacijų poreikį patikrinti savo darbuotojų anglų kalbos žinias. TOEIC egzaminą su­ daro realūs pokalbiai, atitinkantys tarptautinių verslo partnerių varto­ jamą anglų kalbą, ir tikrų raštų bei dokumentų ištraukos, surinktos įvairiose šalyse. TOEIC egzamino vertinimo skalė yra labai plati. Ji leidžia objektyviai įvertinti tiek pra­ dedančiojo, tiek profesionalias an­ glų kalbos žinias turinčio žmogaus sugebėjimus. Egzaminas sudarytas iš dviejų dalių: klausymo ir skaity­

mo, trunka dvi valandas ir laikomas raštu. Šį egzaminą galite laikyti kiek­ vieno mėnesio paskutinį penktadie­ nį.

TOEFLegzamino rezultato reika­ lauja aukštosios mokyklos, kuriose dėstoma anglų kalba. Taigi jo turinys - akademiniame pasaulyje vartojama , anglų kalba. TOEFL egzaminas su­ dėtingesnis. Jį laiko studentai, jau pa­ siekę vidutinį anglų kalbos žinių lygį.

Egzaminas yra keturių dalių: klausy­ mo, kalbos struktūros/gramatikos, skaitymo ir rašymo. Jis laikomas kompiuteriniame testavimo centre ir trunka iki trijų su puse valandos.

TOEFL galite laikyti kiekvieną savai­ tę, antradienį ir ketvirtadienį.

Jums reikėtų laikyti ne TOEFL, bet TOEIC. Vadovėlių abiem egzaminams bei informacijos apie pasirengimo kur­ sus rasite

Studijų užsienyje informacijos centre Universiteto g. 3,40 kabinetas, Vilnius tek: 2687165; e-mail: eac@cr.vu.lt, http://eac.osf.lt

tuto studentas būtinai turi nešioja­ mą kompiuterį ir visose instituto patalpose gali pasijungti prie vidi­ nio ir išorinio kompiuterių tinklo.

Ten nieko nestebina koridoriuje (visur kiliminis takas) ant žemės sėdintis vyrukas, visa galva pasinė­ ręs į internetą, ar netoliese ant pil­ vo gulinti studentė, karštligiškai baigianti rašyti referatą, kurį rei­ kėjo išsiųsti prieš penkias minutes.

Kaip minėjau, tai puikiai galima daryti ir valgykloje ar kavinėje. Vi­ sų auditorijų įranga leidžia lekto­ riui naudoti kompiuterinį projek­ torių, rodyti filmus.

Labai buvo įdomu apsilankyti universitetų Karjeros centruose.

Nudžiugau, kai viename iš tokių centrų mintį turėti kartu ir kavinu­ kę man pateikė kaip itin originalią, kaip puikią galimybę studentams ir darbdaviams susitikti neoficialioje aplinkoje. Štai čia aš galėjau labai oriai paaiškinti, kad Vilniaus uni­ versitetas taip pat numatė šios sim­ biozės naudą. Ir dar pridėti, kad šiam Universitetui jau daugiau nei keturi šimtai metų ir jis buvo įkur­ tas anksčiau nei Kolumbas išsikėlė San Salvadoro saloje. Va!!!

Labai jau man buvo sunku vi­ sos viešnagės metu apsimesti, kad manęs niekas nestebina ar, kad visa tai ką aš matau, yra ir mūsų aukštosiose. Tiesa, nerei­ kia pamiršti, kad mokslas Ame­ rikos universitetuose yra moka­ mas ir nežiūrint į daugybę išlygų ar lengvatų labai labai brangus.

Noriu vykti į trumpalaikę stažuotę. Programos organiza­

toriai kartu su paraiška reikalauja anglų kalbos žinias įver­ tinančio tarptautinio egzamino rezultato, bet aš supratau,

kad mano rašymo sugebėjimai nėra tokie svarbūs. Po dviejų savaičių laikysiu TOEFL egzaminą. Ar galiu nerašyti raši­

nio?

Jonas TOEFL egzaminas turi ke­ turias dalis: klausymo, gramatikos/kalbos struktūros, skaity­ mo ir rašymo. Juo patikrinamos visos būsimam studentui reika­ lingos kalbinės kompetencijos.

Rašinys yra būtina TOEFL su­ dedamoji dalis. Kompiuterinia­ me TOEFL variante rašinys vertinamas ir pateikiant atski­ rą balą nuo 0 iki 6, ir rašinio gramatinės klaidos įskaitomos į TOEFL gramatikos/kalbos struktūros dalį. Taigi Jūs nega­ lite nerašyti rašinio, kaip tai bu­ vo leidžiama prieš trejus metus.

Egzamino struktūros prasme paprastesnis yra TOEIC. Jį su­ daro tik klausymas ir skaitymas.

Remiantis šiomis egzamino da­ limis daroma prielaida, kad pa­ našiai Jūs sugebate kalbėti ir ra­ šyti. TOEIC yra tarptautinis darbe vartojamos anglų kalbos egzaminas. Darbo aplinkoje la­ bai svarbu, kaip jūs girdite už­

sienio kalbą ir kaip ją suvokiate skaitydami. Gal programos, pa­ gal kurią ruošiatės važiuoti į sta­ žuotę, koordinatorius patenkin­ tų TOEIC testo rezultatas?

Mes - studentai

„Dar“ ar „jau“ tikintiems meile Nežinau, ar mūsų - tų, kurie tikrai nuoširdžiai tiki meile - iš tikrųjų liko taip mažai, ar mylėti (na, bent jau tikėti, kad meilė yra) pasidarė taip absurdiškai gėdinga, kad mes paprasčiausiai nebedrįstame prisipažinti mylį. Valentino diena, ne taip jau seniai pasiekusi ir mus, vis dažniau pavadinama Vakarų prasimanymu. Taigi kovo 8-oji - komunistams, vasario 14-oįi - kapitalistams.

Oi, kaip meluojame patys sau. Visi širdies gilumoje norime mylėti ir būti mylimi, norime švęsti visas su meile susijusias šventes, o Šv. Valentino dieną iš ryškiai raudono popieriaus karpyti širde­ les ir koketiškai paslaptingai siųsti jas tam, kurį nors truputį mylime.

Beje, tai tikrai nėra šiuolaiki­ nis Vakarų šalių išradimas. Valen­ tino dienos tradicija siekia be galo tolimus laikus. Istorija mini du šventuosius Valentinus, su kuriais legendos sieja meilės šventę. Pa­ sak vienos jų, šventasis Valentinas buvo Romos gyventojas, vienas pirmųjų krikščionių, nepaklusęs įsakymui atsisakyti krikščionybės ir už tai nubaustas mirtimi. Pasa­ kojama, kad jis palikęs atsisveiki­ nimo laišką kalėjimo sargo duk­ rai, kurią išgydė nuo aklumo ir pa­ milo. Laišką jis pasirašęs „Nuo ta­ vo Valentino“. Kita legenda teigia, kad Valentinas buvo imperato­ riaus Klaudijaus Žiauriojo laikais gyvenęs kunigas. Tais laikais Ro­ ma buvo įsitraukusį j daugybę ga­ na nesėkmingų karų, todėl kariuo­ menei nuolatos trūko jaunų vyrų.

Imperatorius manė, jog šeima bei meilė trukdo kariui, todėl uždrau­ dė poroms tuoktis. Kunigas Valen­ tinas nepakluso šiam įsakymui ir slapta tuokė įsimylėjėlius. Už tai jis buvo nubaustas mirtimi. Legen­ dos teigia, kad abu Valentinai bu­ vo nužudyti būtent vasario 14 d.

Beje, ši data sutampa su dar senes­ nėmis tradicijomis. Vasario 15 d. senovės Romoje buvo švenčiamos Luperkalijos. Pagal to meto kalen­

dorių vasaris buvo pavasario pra­ džia, ir Luperkalijos buvo ne tik pavasario, bet ir meilės šventė. Se­ novės Romoje jauni vaikinai ir merginos gyveno griežtai atskirti, tačiau šios šventės metu senas pa­ protys leido susipažinti ir susidrau­ gauti. „Meilės loterijos“ - Luperkalijų - išvakarėse Romos mergai­ čių vardai buvo surašomi ant po­ pieriaus skiaučių ir sumetami į ąsočius. Kiekvienas jaunuolis traukdavo po vieną lapelį su vardu ir tapdavo tos merginos „kavalie­ riumi” per šventę, o kartais - ir vi­ siems metams ar net gyvenimui.

Nors šv. Valentinas gyveno ir mirė Italijoje, Romoje, bet Valen­ tino diena su visais jai būdingais papročiais labiau paplito angliškai kalbančiose šalyse. Pirmasis pagar­ sėjęs „Valentino“ laiškas, kuris da­ bar yra Britų muziejuje Londone, buvo parašytas 1477 metų vasario mėnesį. Šv. Valentinas yra laikomas įsi­ mylėjusiųjų globėju. Buvo tikima, kad tą dieną paukščiai renkasi sau porą. Laikai ir papročiai pasikei­ tė, tačiau visuotinis romantikos troškimas Šv. Valentino dieną pa­ sireiškia su visa jo pirmaprade jė­ ga. Nuo seno tikima, kad pirma­ sis viengungis, kurį Šv. Valentino

Studentų saviraiška — užrašai ant suolų Akmens amžiuje žmonės piešdavo urvuose. Šaunusis kareivis Šveikas pasirašė ant sienos po kažkieno šūkiu.

Ostapas Benderis ir Kiša „įsiamžino" kalnuose... Įdėmiau patyrinėjus VU auditorijas ar bendrabučius, tampa visiš­ kai aišku, jog ši „tradicija" neišnyko.

Rugilė GAIDUKAITĖ, Žurnalistikos instituto I k.

studentė „Čia lankėsi NSO“, — skelbia užrašas ant stalo vienoje Žurnalisti­ kos instituto auditorijoje. Kasdien auditorijų suolus betrinantiems stu­ dentams tai įprastas dalykas—to­ kie ir panašūs užrašai „puošia“ dau­ gumą stalų, suolų ir net sienų. Tiesa, dabar šiam saviraiškos būdui atėjo sunkūs laikai, nes nemažai auditori­ jų remontuojamos, o įvairiausiais įra­ šais ir piešiniais išmarginti suolai keičiami naujais.

Patyrinėjus šį daugybės studen­ tų kantriai kauptą „palikimą“, ga­ lima būtų teigti, jog dažniausiai lais­ vi auditorijų „plotai“ (ypač stalai ir sienos) naudojami senoms ge­ roms „špargalkėms“, kurios, tiesą sakant, taip pat yra iš kartos į kartą perduodama tradicija ir, kaip tei­ gia dauguma jų naudotojų, „išgy­ venimo priemonė“. „Privatinė tei­ sė —leidžiama viskas, kas nedrau­ džiama. Viešoji—leidžiama, kas leidžiama“. Toks „pagalbukas“, at­ siradęs ant auditorijos sienos, tei­

15

Universitas Vilnensis

2003 m. sausis

kia nemažai peno filosofiniams ap­ mąstymams.

Rašančius ant suolų, stalų, sienų ir kt. galima būtų suskirstyti į keletą kategorijų. Vieni rašo turbūt norė­ dami palikti ryškius savo pėdsakus ateities kartoms, pranešti, kad „Čia buvau AŠ“. Dažniausiai jie išmargi­ na stalus savo vardais, pavardėmis, gimtųjų miestų pavadinimais. Pasak psichologės Linos Krunkaitienės, netgi bandant naują parkerį dažniau­ siai rašomas vardas ir pavardė. Grafologai tai komentuoja kaip savimy­ lą. Na, o gimtųjų miestų įamžinimas rodo namų svarbą rašančiajam. Kiti tiesiog išreiškia pažiūras, pomėgius, palankumą kam nors ir 1.1, tokiais užrašais: „TV3 žinios — iš karto puikiai“, „Mušt, die“, „Trys milijo­ nai“. Galima rasti skandalingojo „Akvariumo“ atgarsių („Jolka + Psichas = iš... draugą“), pasipikti­ nimo („Kaip negražu!“), protestų („Smash capitalism“, „No hard drugs“), džiugių atradimų („Love is...“), asmeninių išgyvenimų („Per stilistiką atpyliau“) bei nusivylimu kvepiančių pareiškimų („Neturėkit iliuzijų“). Kai kurie rašinėtojai įam­ žina populiarius užsienietiškus

dieną sutiks netekėjusi moteris, taps jos „Valentinu“. Todėl mer­ ginos įsigudrindavo šį rytą sutikti būtent savo pasirinktąjį. XIX a. mergina sutiktajam deklamuoda­ vo specialų eiliuotą posmą. Pavi­ liotasis turėdavo Velykų rytą pa­ dovanoti jai pirštines, kurios lai­ kytos nekaltybės simboliu. XVIII amžiuje pirštines išrinktajai dova­ nodavo tas, kuris norėdavo pasi­ piršti.

Yra paplitę įvairiausių būdų, kaip Šv. Valentino dieną rinktis mylimuosius. Tai gali būti papras­

tas žaidimas, o gali baigtis ir vedy­ bomis. Pagal tradiciją, atkeliavu­ sią iš XIX amžiaus, vienodas vyrų ir moterų skaičius į indą sumeta lapelius su užrašytu savo išrinkto­ jo „Valentino“ vardu, o paskui tuos lapelius traukia.

Dabar Šv. Valentino dieną visa­ me pasaulyje laikraščių puslapiai mirga paslaptingais įsimylėjėlių rašteliais, pašto dėžutės pilnos šv.

Valentino atvirukų su gėlytėmis ir paukšteliais - vaisingumo ir ro­ mantikos simboliais. Tą dieną dažniausiai dovanojamos rožės ir šokoladai. Nors... Anglijos metraš­ tininkas S. Pepypsas rašo, kad Jorko hercogas savo poniai Šv. Valen­ tino dieną dovanojo papuošalų už keiksmažodžius, necenzūrinius ei­ lėraštukus ir pan. Na, o kiti, turbūt priklausantys nuobodžiaujančiųjų arba animacinių filmukų gerbėjų kategorijai, palieka mįslingus užra­ šus: „Superkatinas“, „Ką pasakė NSO?“ Pasitaiko ir labai gyvenimiš­ kų pamąstymų: „Po paskaitos pasi­ jutau š...“ arba „Nė viena mirusi mergina nepasakė „ne“.

Kodėl studentai, būdami išsilavi­ nę, protingi visuomenės nariai, raši­ nėja ant auditorijų stalų, suolų ir pan.?

Ar tai—paprasčiausias noras paišdykauti, nuvyti nuobodulį, įsiamžin­ ti? O gal tiesiog „smulkus chuliga­ nizmas“? Dauguma VU studentų šį reiškinį vertino atlaidžiai. „Psichologai teigia, kad taip no­ rima „pažymėti savo teritoriją“. Pa­ našiai kaip šuniukai...“,—sampro­ tavo Agnė.

Paulius teigė pats ant suolų nera­ šąs, o tai darantys turbūt nori pažy­ mėti savo vietą, kad paskui, atėję ir pamatę užrašą, pasijustų smagiau. „Studentai tiesiog „apsimeta“, kad jie labai protingi, užsiėmę, daug dirba...

Bando sudaryti „solidų“ įspūdį, bet iš tiesų vis tiek yra tarsi vaikai, kurie mėgsta pažaisti, papiešti...“, - reziu­ mavo Aistė.

Tikras atradimas ieškantiems „gyvenimo išminties perlų“ yra ben­ drabučių durys. Tiesą sakant, jos— ne tik vieta pasireikšti įvairiems „ta­ lentams“, bet ir teikia nemažai in­ formacijos. „Tualetas online“, „Drambliams š... draudžiama“, „Zo­ na be korupcijos“,—perspėja ir in­ formuoja užrašai ar lipdukai ant „nykštukų būdelių“ durų. Žinoma, tualetų sienos ir durys mirga dar ir įvairiausiais „liaudies kūrybos“ ne-

800 svarų sterlin­ gų (mūsų laikais tai būtų maždaug 47 tūkst. svarų sterlingų). Kai kuriose Anglijos vietose gerbėjai dovanas padėda­ vo ant slenksčio, pasibelsdavo ir pabėgdavo. Toks paslaptingumas išlikęs ir iki šių dienų. Kadaise šv.

Valentino atviru­ ko siuntimas reiš­ kė piršimąsi. O ir šiais laikais toks atvirukas reiškia šį tą daugiau ne­ gu tik flirtą, taigi gal ir nevertėtų užmiršti, kad Šv.

Valentino dienapuiki proga pasi­ piršti. Paprotys siuntinėti šią die­ ną atvirukus išpo­ puliarėjo XVIII amžiuje, nors siųs­ ti juos anonimiškai pradėta tik XX amžiuje. Christie’s aukcionas par­ davinėja senus Valentino dienos at­ virukus. Seniausias pagamintas maždaug 1790 metais. Tai ant juo­ do popieriaus priklijuotas sudėtin­ gas balto popieriaus karpinys - po­ ra su širdimis rankose. Vėliau šis paprotys buvo sukomercinlas mažai kas imdavosi ir imasi atvi­ ruką daryti savo rankomis.

Ne taip romantiškai nusiteikę tą dieną būdavo atstumtieji. Jie siųs­ davo menkaverčius atvirukus, pa­ gamintus iš prasto ir pigaus popie­ riaus. Jiems buvo skiriami užgau­ lūs ir įžeidžiantys posmai. Valenti­ no atvirukai taip paplito, kad pašto tarnyboms prireikė samdytis advo­ katus, kad iš įsiutusių tėvų išreika­

lautų sumokėti pašto išlaidas už at­ virukus, kuriuos gaudavo jų dukte­ rys. Mat maždaug iki 1840 metų išlaidas turėdavo padengti gavėjas.

Labai iškilmingai Šv. Valentino diena švenčiama Venecijoje. Ten jaunuoliai plaukioja gėlių pynėmis papuoštomis gondolomis ir dai­ nuoja serenadas. Valčių karnavalai vyksta ir Neapolyje. „Tau linkėji­ mus siunčia tavo Valentinas“, „Būk mano Valentinu“, - tokie ir pana­ šūs žodžiai kiekvieną vasario 14ąją pasiekia milijonus adresatų vi­ same pasaulyje. Ir jei nors ant vie­ no atviruko per šią romantiškiau­ sią metų šventę ir Tu kam nors už­ rašei panašius žodžius, gali džiaug­ tis - Tavo širdelė tikrai netuščia.

Parengė OnaMACKONYTĖ

Studentų nepiktina užrašai ant sienų ir suolų. V Naujiko nuotr.

cenzūriniais eilėraštukais, keiksma­ žodžiais ir pan. Į bendrabučius užsukusius sve­ čius pasitinka išmoningi, meniškai išraityti užrašai ant gyventojų kam­ barių durų. „Į svetimus namus neinama su savo taisyklėmis“, „In­ tymaus nesiūlyti“, „Priimam tik su dovanom“ ir kt. įdomybės traukia svečių dėmesį. Vos atsikraustę į bendrabutį, dauguma studentų sku­ ba pratęsti čia jau seniai gyvuojan­ čią tradiciją margindami savo būs­ tų duris įvairiausiais užrašais. Čia galima rasti netgi pusiau grasinan­ čių perspėjimų: „Įėjęs be šeiminin­ ko žinios asmuo gali ir bus pa­ trauktas baudžiamojon atsakomy­ bėn dėl pasikėsinimo į svetimą nuo­ savybę“.

Psichologė L. Krunkaitienė tei­ gė, jog užrašai dažniausiai yra ano­ nimiški, priklauso impulsų sričiai ir paprastai išreiškia agresiją seksualizuota forma, taip pat pakeista forma patenkina seksualinius im­ pulsus. „Juk dažniausiai yra raši­ nėjamos įvairios nešvankybės, ag­ resyvūs pareiškimai. Tai galima pa­

vadinti smulkiu vandalizmu, nes gadinami daiktai. Tai narciziškas pasiženklinimas, o kartu galimy­ bė anonimiškai sulaužyti priimtas visuomenės moralines normas, tai­ sykles. Beje, kai kurie rašinėjantys bando buitine forma išreikšti savo skleidžiamas idėjas“, — sakė psi­ chologė. Į klausimą, ar tai iš tiesų labai netikęs dalykas, ji atsakė: „Žmogus visada įdeda savo turinį į tai, ką jis rašo, ir tas turinys gali būti pozityvus. Tačiau tame žmo­ guje, kuris rašinėja ant stalų ir pan., turbūt vyksta vidinis konfliktas — lyg ir rašo kažką pozityvaus, o iš esmės gadina turtą“. Taigi nemir­ tingaisiais dėsniais išgarsėjęs Mer­ fis turbūt buvo teisus, teigdamas, kad visi pliusai turi savų minusų.

Mūsų nuolat skubančioje ir vis kažką naujo išrandančioje visuome­ nėje saviraiškai ribų nėra. Juo labiau jog galimybė anonimiškai, pasinau­ dojant „laisvu plotu“ skleisti savo idėjas, „pagyvinti“ nuobodžią paskai­ tą, bandyti prajuokinti ar sulaužyti vieną kitą visuomenės normą tokia viliojanti...

16

C

Universitas Vilnensis Mes - studentai

__________

2003 m. sausis

N

________ /

Studijų mugėje - milžiniškas moksleivių antplūdis Antrus metus iš eilės Kauno ekspozicijų centre surengta „Aukštųjų mokyklų mugė 2003". Šie­ met mugės iniciatoriai - Kauno technologijos universitetas - nusprendė surengti ją sausio 18 d. (pernai mugė vyko kovo 23 d.). Gausėjantys įvairūs renginiai, skirti abiturientams, verčia konku­ ruoti ir parodų rengėjus. Tačiau abejonių, ar reikalingi panašūs renginiai (bent apsilankiusiems „Aukštųjų mokyklų mugėje 2003"), nekyla. Susidomėjimas buvo milžiniškas.

Neringa RADŽ1UVIENĖ Šiemet parodoje dalyvavo še­ šiolika Lietuvos aukštųjų mo­ kyklų. Kiek apsilankė abiturien­ tų? Vienu metu prie įėjimo buvo tokia minia, kad norintiems pa­ tekti j parodą arba išeiti laukan teko stumdytis tarpduryje gerą pusvalandį, o dalomosios infor­ macinės medžiagos kai kurie mu­ gės dalyviai nebeturėjo jau po ke­ lių valandų. Trumpai tariant - paklausa viršijo pasiūlą. Šiemet didžiausio susidomė­ jimo sulaukė VU, Teisės univer­ siteto ir VDU stendai. Teisės universitetas ir Kūno kultūros akademija busimųjų studentų

dėmesį viliojo viktorinomis, Ve­ terinarijos akademija išsiskyrė specifine apranga (kaip ir dera busimiesiems veterinarams, stu­ dentai pasipuošė chalatais ir fonendoskopais) ir vaikštinėjančiu zuikiu. VU Kauno humanitari­ nio fakulteto pelėdai teko patirti ir busimųjų studentų ovacijų, ir spyrių į nugarą. Tarp tokios galy­ bės apsilankiusiųjų pasitaikė ir nuoširdžiai besidominčių, ir at­ ėjusiųjų pažioplinėti.

Sprendžiant iš kasmet didė­ jančio susidomėjimo muge, jos dalyviams reikėtų kur kas labiau pasitempti: tiek pagalvoti apie įdomesnius, dėmesį patraukian­ čius parodos stendus, tiek pasi­ rūpinti didesniu kiekiu bei gero­

kai informatyvesnės dalomosios medžiagos gamyba.

Smagu, kad šiemet daugelyje stendų buvo galima matyti ne tik administracijos ar pedagoginio personalo atstovų, bet ir studen­ tų, kurie gyvai pasakojo besido­ mintiems apie atstovaujamos aukštosios mokyklos studijų pro­ gramas, atsakinėjo į klausimus.

Panašu, kad aukštosioms mo­ kykloms, neretai mokančioms pa­ traukti busimųjų klientų akį, su­ dominti ir įtikinti vienokio ar ki­ tokio produkto pranašumu, dar reikėtų pasirūpinti, kaip „parduo­ ti“ savo aukštąją mokyklą, jos siū­ lomas studijų programas vis išran­ kesniems abiturientams.

Doc. A. Pažėros nuotr.

Bendravimas su studentais Seimo nariams teikia džiaugsmą Seimo nariai ne tik sprendžia visos tautos problemas, - kai kurie iš jų randa laiko ir noro perteikti savo žinias ir patirtį studentams.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute paskaitas skai­ to net keturi seimūnai: Algirdas Gricius, Egidijus Vareikis, Alvydas Medalinskas ir Gin­ taras Steponavičius.

>

tyti anksčiau, ir stebėti, kaip jie per tą laiką pasikeitė.

Tomas VAISETA, Žurnalistikos instituto I k. studentas

Už komandiruotes tenka atidirbti

Pirmakursiai kaip baltas popieriaus lapas Seimo nariai nėra tie žmonės, kurie turi daugybę laisvo laiko, tad visų pirma buvo smalsu sužinoti, kodėl įie vis dėl to dėsto Universi­ tete.

Moderniųjų krikščionių de­ mokratų sąjungos pirmininko pa­ vaduotojas E. Vareikis teigė, jog bendravimas su studentais jam teikia džiaugsmo. Tai nėra tik dar­ bas, bet ir savotiškas malonumas.

Jam pritaria Seimo Europos rei­ kalų komiteto pirmininko pava­ duotojas A. Medalinskas. Jo nuo­ mone, bendravimas su studentais yra ne tik įdomus, bet ir atsakin­ gas darbas. „Pirmakursiai yra dė­ mesingesni ir imlesni už magist­ rantus, tai tarsi baltas popieriaus

Alvydas Medalinskas

lapas. Dėstydamas sakai jiems dar nežinomus dalykus ir jauti di­ džiulę atsakomybę, kad ne tik pa­ sakytum viską, ką nori, bet ir kad jaunas žmogus nenusiviltų pasi­ rinkta specialybe“, - aiškino A. Medalinskas, šiuo metu kur­ są apie Rusiją ir Europą dėstan­ tis tik magistrantams. Jis taip pat pažymėjo, jog būna malonu su­ tikti studentus, kuriems teko dės­

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 55 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“.

Redaktorė Liana Binkauskienė Kalbos redaktorė, korektorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Kalbinti studentai pripažino, jog iš tiesų Seimo nariai kai kuriuos dalykus paaiškina geriau, nes gali remtis savo patirtimi. Tačiau nega­ lėjo patvirtinti, kad dėl darbo Sei­ me kentėtų ar iš viso neįvyktų dės­ tytojų paskaitos. Seimo narių ne­ būna ne dažniau nei ir kitų dėsty­ tojų. Paprastai jų paskaitos lyte, to­ dėl Seimo nariai sugeba suderinti darbą Seime su paskaitomis“, - pa­ sakojo vienas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto stu­ dentas.

Tačiau A. Medalinskas pripaži­ no, kad suderinti darbą Seime ir ko­ mandiruotes į užsienį su paskaitų grafiku yra tikrai nelengva: „Nere­ tai jaučiuosi kaltas, kai reikia per­ kelti paskaitą ar seminarą į kitą lai­ ką. Malonu, kad toks pakeitimas at­ liekamas susitarus, nors visiškai su­ prantu, kad nėra gerai, kai studentai dėl dėstytojo užimtumo turi keisti savo iš anksto suplanuotų darbų gra­ fiką“.

Dėl užsitęsusių posėdžių ar išvy­ kų į kitas šalis praleisti paskaitas kar-

Egidijus Vareikis

tais tenka ir E. Vareikiui, tačiau Sei­ mo narys patikino, kad už šias pa­ skaitas tenka atidirbti kitu laiku.

Europos Sąjunga kasdienė duona Seimo narių pasirinktos pa­ skaitų temos nėra atsitiktinės. Jos paprastai būna iš tų sričių, kurio­ mis seimūnai labiausiai domisi, patys studijavo ar dabar speciali­ zuojasi.

E. Vareikis skaito paskaitas apie tarptautinį saugumą, gynybą ir Europos integraciją; tokį savo pasirinkimą motyvuoja tuo, jog pats yra studijavęs saugumo poli­ tikos klausimus Ženevoje: „Aš te­ besu diplomatas, o Europos Są­ junga dabar - mano kasdienė duo­ na, nes ir Seime esu Užsienio bei Europos komitetų, NATO komi­ sijos narys“. „Šiaip esu emocionalus žmo­ gus, o saugumas ir Europa - emo­ cijomis grįsti dalykai“, - pridėjo Moderniųjų krikščionių demok­ ratų sąjungos pirmininko pava­ duotojas.

G. Steponavičiaus paskaitos apie žmogaus teises ir Europos

Nuoširdžiai užjaučiame Sveikatos ir sporto centro lektorę Teresę Gritėnienę dėl mylimos mamytės mirties.

Sveikatos ir sporto centro kolektyvas

Skausmo ir liūdesio valandą dėl motinos mirties Teresę Gritėnienę nuoširdžiai užjaučia Kultūros centro kolektyvas.

pilietybę taip pat atitinka jo išsi­ lavinimą ir pomėgius, mat j išyra baigęs Vilniaus universiteto Tei­ sės fakultetą ir nuolat domisi žmogaus teisių apsauga.

Savo mėgstama tema paskai­ tas skaito ir A. Medalinskas: „Iki šiol dėsčiau ir, tikiuosi, dėstysiu toliau kursus, susijusius su Rusi­ ja ir jos europine dimensija. Šį

kursą man įdomu dėstyti, nes jis nuolat kinta, o aš nuolat domiuo­ si įvairiais klausimais, susijusiais su šia tema“. Seimo narys prisi­ minė, kad kai 1991-1992 metais Londono universitete baigė tarp­ tautinių santykių magistro kursą „Rusijos ir Sovietų Sąjungos už­ sienio politika“, daugelis jo ko­ legų nesuprato, kodėl jis mokosi apie Rusiją, o ne, pavyzdžiui, apie ES ar NATO. „Džiaugiuosi, kad dabar Lietuvoje požiūris į Rusi­ jos politikos svarbą keičiasi“, sakė A. Medalinskas.

Rūkydavo per paskaitas Vienas studentas, paklaustas apie kuriozus, susijusius su dės­ tančiais Seimo nariais, prisimi­ nė atvejį, kai vienas iš jų per pa­ skaitas auditorijoje rūkydavo. „Išties būdavo tokių „džiaugs­ mų“. O kokia studentų reakci­ ja? Šokas“, - pasakojo studentas.

Jis teigė, jog dabar šis Seimo na­ rys jau neberūko, nes suprato, kad žalingas įprotis kenkia ne tik jo, bet ir studentų, kurie tuo me­ tu klauso jo paskaitų auditorijo­ je, sveikatai.