Universitas Vilnensis, 2003 m. gruodis Nr. 10 (1646) by Vilniaus universitetas

hinc itur ad astra

universitas

vilnensis

Gruodžio mėn. Platinamas nemokamai \jutp://www. vilnensis. vu.h^y

I -t

VILNIAUS UNIVERSITETO LAIKRAŠTIS Nr.

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D. ©4/ėde/ce/d /co/eaca, 'dmai/ų uentį ddyjdėūų cddddtdėdų tn oAaujtįjų

20021 mėtį išvadca/yėse dovėečiu q^(o ėa/i/dč, tnzmjam,jiamwš~

t /aatdiemuA dadat, arOjancuM je/joA rū/tei&UA tn a/i/mųstyėč tai, dca& navetdcta šiemeti/ydcąyadėta-

(1646)

VILNIAUS UNIVERSITETAS ATVIRAS STUDIJŲ, MOKSLO IR PRAKTIKOS DIALOGUI

m( nauedcėč daėaii me/.aii, yeidcšmine/aa dddetavea i/y ^/nevena,-

Ona MACKONYTĖ, Neringa RADŽIUVIENĖ

tetui. oddd/ųmet mŪMį ršd/ma ;

(dėstytojų ir administratennių

Konservatyvus. Neatitinkantis rinkos poreikių. Rengiantis niekam nereikalingus specialistus. Negirdin tis kritikos. Tokie epitetai neretai klijuojami seniausiai šalies akademinei institucijai - Vilniaus universitetui. Lapkričio 28-29 dienomis Vilniaus universiteto Saulė tekio akademiniame miestelyje vienu metu vykę trys renginiai - Karjeros centro atidarymas, pirmoji Karje ros mugė ir tarptautinis simpoziumas „Universiteto ir darbo rinkos dialogas: susitarimo dėl absolventų kom petencijų ir įgūdžių link" - iš esmės paneigia išanksti nes nuostatas.

dužiu. d£indciu ędjanu, mėedieji mūsų

Atidaryme išbandytos naujausios technologijos

Q/ddaėey švenčia gadinau t25

metųjudidijų. . da z da yčį ga/im(jiaAadžiauyū,joy e^ame ea.yojtiniuA stdnc/alytas atitin/ca ntis, se-

ntauMas adaedenu nes tradicijas idietamjejiaodedejančii dd/iiney-

sitctas, d>eM<dif/žiaoja'nčū c/aasiu šaunių dudentų, jicojcMonadių

Lapkričio 28 dieną Vilniuje, Saulėtekio akademiniame mies telyje, oficialiai atidalytas Vilniaus universiteto Karjeros centras, siūlantis platų spektrą įvairių su karjera (ir jos planavimu) susiju sių paslaugų: seminarai, individualios ir grupinės konsultacijos, susitikimai, pokalbiai, konferencijos, kasmetinės Karjeros mugės, specializuota biblioteka ir daug kitų. Karjeros centro pagrindinis tikslas - skatinti gabiausius studentus siekti karjeros Lietuvoje, o ne vykti dirbti į užsienį. Šis centras teiks mokymo, konsultavimo, informavimo ir organizavimo paslaugas studentams bei absolven tams, taip pat įmonėms ir organizacijoms. Nukelta į p. 5

akademinės dencdyaomenės naV* ziai, džiautu ddventų oddadėcdų

i/y oAaujųjų metų švenčių. <Se-

yu /eiti metai nestokoja ę^dnu ir ęjūsų artimiesiems oyiyinadių iedėjų, sva/ritį dardu, svedeatos ir (džiuyių adimiydų.

dRedcto-rias

adcacd. ddjenedidctds ędfaod/ca

Studentai domėjosi įmonių prezentacijomis

Busimieji studentai buvo hipnotizuojami Gruodžio 6 dieną Saulėtekyje vyko atvirų durų diena, skirta būsimie-

siems studentams susipažinti su stojimo sąlygomis, studijų pobūdžiu, Uni versiteto aplinka. Šįmet toks renginys surengtas jau ketvirtą kartą.

Justina MIKELIŪNAITĖ, Jurgita ŽILINSKAITĖ, KomFIk. studentės

Renginys tampa tradicija Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vyr. referentė Edita Kirlytė tei gė, jog renginys nelabai skyrėsi nuo pra ėjusių. Ji pasidžiaugė fakultetų atstovy bių aktyvumu bei apsilankiusių mokslei vių gausa. Renginiu susidomėjo nemažai studentų; anot E. Kirlytės, pasitarnavo gausi reklama (informacija buvo skelbia ma per Vilniaus televiziją, savivaldybių

švietimo skyrius, spaudą) bei žinia, jog šiais mokslo metais atvirų durų diena ne bebus rengiama. Pavasarį universitetai prisistatys paro dų centre „Litexpo“, studijų mugėje „Stu dijos 2004“. Atvirų durų dieną buvo atlie kama apklausa. Teirautasi, kaip mokslei viai sužinojo apie atvirų durų dieną, ar ji buvo naudinga, kuris stendas buvo įdomiau sias, iš kur moksleivis atvyko ir kt. Šis ren ginys yra viena iš Universiteto įvaizdžio for mavimo dalių. Tad koks gi jis? „Pabrėžia mos tradicijos, bet stengiamasi parodyti ir tai, kad modemėjame. Tokie mes ir esame“, - teigė E. Kirlytė.

Studentai ir dėstytojai atsakinėjo į moksleivių klausimus

Šeštadienį abiturientams buvo skaito mos trys paskaitos. Busimieji gamtininkai, fizikai ir chemikai klausėsi paskaitos „Šiuolaikiniai klimato svyravimai“, mate matikai ir ekonomistai - „Matematika karalienė, matematika - tarnaitė“, vyko ir bendra paskaita „Kaip tapti VU stu dentu“.

Moksleivius viliojo saldainiais Visų universiteto fakultetų reklaminiai stendai užėmė net du aukštus. Prie jų su stoję studentai bei dėstytojai atsakinėjo į abiturientus dominančius klausimus. Nukelta į p. 6

Universitas Vilnensis

Sukurtas Vilniaus universiteto jubiliejui skirtas ženklas

425

Sukurtas ir VU interneto svetainėje paskelbtas ženklas, skirtas artėjančiam VU 425 metų jubiliejui. Ženklo autorius - dailininkas R. Gedgaudas. Šį ženklą rekomenduojama naudoti visuose jubiliejui skirtuose leidiniuose ir rengi niuose.

„U. V.“ inform. /

Vizitai

Rektorius lankėsi Valonijos universitetuose

2003 m. gruodis

z---\_____

Mokslas

Premijos už mokslo populiarinimo darbus Lapkričio 26 dieną Švietimo ir mokslo ministerija apdova nojo mokslo populiarinimo darbų autorius. Pirmą kartą tokias premijas pelnė net 13 mokslininkų. Antrąsias premijas gavo šie VU mokslininkai: doc. L. SalickaitėBunikienė (CHF) už darbą „Drūkšių ekologinio ugdymo mokykla“ ir prof. J. Grigas (FF) už straipsnių rinkinį „Mokslas ir visuomenė“. Doc. A. Vyšniauskas (IF) už leidinį „Istorijos studijų modernizavi mas informacijos amžiuje“ ir prof. D. Mikalauskaitė (MF) už leidinį „Profilaktinė mityba“ apdovanoti paskatinamosiomis premijomis. VU Mokslo skyriaus inform.

Lapkričio 4-9 dienomis Valonijos-Briuselio bendruomenės vyriausybės kvietimu Belgijoje lan kėsi delegacija iš Lietuvos, kurioje buvo ir VU rektorius akad. B. Juodka. Prieš porą metų buvo pasira šyta dvišalė kultūrinio bendradar biavimo sutartis tarp VU ir Valo nijos-Briuselio Tarptautinių ryšių Generalinio komisariato. Re miantis šia sutartimi, Valonijos že mė kasmet siunčia į Vilniaus uni versitetą po vieną lektorių skaity ti prancūzų kalbos ir civilizacijos paskaitų Filologijos fakultete. Lie tuvos delegacijos vizito tikslas bu vo aplankyti ir pasidalyti patirti mi su šešiais Valonijos žemės uni versitetais bei kai kuriais mokslo centrais, numatyti galimo bendra darbiavimo gaires.

Dalydamasis įspūdžiais iš vi zito rektorius pažymėjo, kad stu dijų sistema aplankytuose Valo nijos žemės universitetuose dar sena. Tik kitais metais bus įvesta keliapakopių studijų sistema. Pa keista sistema turės savų privalu mų - studijos žada būti trumpes nės nei, pavyzdžiui, pas mus. Rektorius atkreipė dėmesį, jog Valonijos universitetai priima vi sus norinčius studijuoti - skirtin gai nei Lietuvoje, ten niekas ne reglamentuoja, kiek universite tams priimti studentų. Tačiau vi si studentai, nesvarbu, kuriame

universitete studijuoja, už studi

jas moka 700 eurų. Valonijoje aukštasis mokslas yra geriau fi nansuojamas iš valstybės biudže to, tad studijų aplinka gana ma loni, jauki ir moderni.

Delegacija iš Lietuvos atkrei

pė dėmesį į Valonijos mokslinių parkų populiarumą. „Mes dar tik kalbame apie „Saulėtekio slėnį“, o ten mokslas jau gerokai komer-

cializuotas“, - teigė akad. B. Juodka. „U. V.“ inform.

Svečiai

\__ ______

Rusijos politikus domina studijos VU Vilniaus universitete apsilankę Rusijos Federacijos švietimo ministras Vladimiras Filipovas ir Federalinio susirinkimo Valstybės Dūmos pirmininkas Genadijus Selezniovas domėjosi Lietuvos aukštųjų mokyklų sistema. VU rektorius Benediktas Juodka, spalio pabaigoje priėmęs Rusijos švietimo ministrą, sve čiui aiškino šalies aukštųjų mo kyklų finansavimo bei priėmimo į jas tvarką, dalijosi patirtimi apie studijų programas. Po kelių die nų Universitete apsilankęs Ge nadijus Selezniovas taip pat do mėjosi Lietuvos ir VU mokslo sistema. Anot Rusijos Federacijos švietimo ministro V. Filipovo, Rusijoje populiariausios teisės, ekonomikos ir vadybos studijos. Jis su VU rektoriumi aptarė lengvatas stojantiesiems, jei pas tarieji yra nusipelnę sportinin kai. V. Filipovo nuomone, to kiems jaunuoliams įstoti į aukš tąją mokyklą turėtų būti lengviau.

Taip pat B. Juodka su svečiais ver tino ir lygino šalių dėstytojų krū vius universitetuose, svarstė pro gramų kokybės klausimus. Di džiausio susidomėjimo susilaukė

ir daugiausia klausimų sukėlė naujoji studijų finansavimo siste ma, kurios Rusijos Federacijoje nėra. „U. V.“ inform.

Botanikos sodas bus pritaikytas lankytojams Vilniaus universiteto botanikos sodas bus įtrauktas į Vilniaus turizmo žemėlapius ir pritaikytas lanky tojams. Taip nusprendė Vilniaus savivaldybė. Šiuo metu sodas tenkina daugiau mokslines reikmes, rašo „Lietuvos rytas“. Manoma, kad pertvarkius sodą čia per metus apsilankytų apie 100 tūkstančių žmonių. Vilniaus univer siteto Botanikos sodas buvo įkurtas daugiau nei prieš 200 metų, 1974 metais jis perkeltas į Kairėnus. Parengta paged ELTA inform.

Įteiktos vardinės stipendijos busimiesiems kompiuterių tinklų specialistams UAB „Santa Monica Netvvorks", bendradarbiaujanti su Vil niaus universiteto Fizikos fakultetu, paskyrė vardines stipendi jas būsimiesiems kompiuterių tinklų specialistams, studijuojan tiems pagal „Cisco Networking Academy" (CNA) programą. Stipendijos buvo įteiktos lapkričio 29 d. per Vilniaus universite te vykusios Karjeros mugės uždarymo ceremoniją. Kandidatai stipendijoms gau ti buvo renkami paskelbus kom piuterių tinklo užduočių sprendi mo konkursą. Vertinimo komisi jos nariai buvo UAB „Santa Mo nica Netvvorks“ ir VU atstovai. Pa grindiniai kriterijai skiriant stipen dijas - studentų pateiktų užduo čių sprendimo kokybė. Taip pat dalis vertinimo priklausė ir nuo kiekvieno kandidato CNA studi jų tarpinių rezultatų. Dvi stipen dijos - po 1000 litų - skirtos šiems studentams: VU Matematikos ir informatikos fakulteto II kurso studentei Jolantai Moskvinai bei Fizikos fakultete IV kurse studi juojančiam Evaldui Mockui. „Malonu, kad mūsų abipusis bendradarbiavimas su CNA vis in tensyvesnis. Tai jau antras mūsų inicijuotas konkursas įmonės var dinei stipendijai gauti. Praėjusių metų rudenį sveikinome pirmuo

sius laimėtojus. Mūsų bendradar biavimą įtvirtino šių metų pava sarį penkiems geriausiems akade mijos studentams apmokėtas jų kertinio egzamino CCNA (Cisco Certified Networking Associate) mokestis, - pasakojo UAB „San ta Monica Netvvorks“ generalinis direktorius Kęstutis Lipnickas. Taigi saugant tradiciją CNA pro gramos studentams vėl suteikta ga limybė išbandyti įgytų žinių galią ir pasidžiaugti jų įvertinimu.” Anot CNA programos kurato riaus doc. Felikso Kuliešiaus, ne atsitiktinai studentų apdovanojimo ceremonija vyko VU Karjeros mu gės metu - tiesioginis įmonių da lyvavimas mokymo procese ne tik kelia žinių lygį, bet ir leidžia stu dentams įvertinti būsimos specia lybės specifiką, o pačios įmonės įgyja galimybę „aktyviai“ susipa žinti su busimaisiais specialistais.

Vokietijoje vykusioje kalbų mugėje pristatyta ir lietuvių kalba Berlyne lapkričio pabaigoje vykusioje mugėje „Expolingua 2003“ pirmą kartą pristatyta ir lietuvių kalba. „Expolingua 2003“ - jau 16 kartą Berlyne vykstanti kalbų mugė, kurios tikslas - supažindinti lankytojus su įvairiomis Europos kalbomis. Ji skirta studentams, dėstytojams, kalbų mylėtojams iš Europos ir kitų pasaulio kraštų. Kiekvienais metais šią kalbų mugę aplanko apie 17 tūkst. lankytojų. Kadangi jau nuo kitų metų gerokai padidės Europos Sąjungos narių skaičius, todėl šios mugės šūkiu neatsitiktinai pasirinktas motto „Daugiau kalbų Europai“, o mugę globoja Europos komisijos Generalinis švietimo ir kultūros direktoratas. Lietuvos ekspoziciją parengė Lietuvos institutas ir Vilniaus universitetas. Jų suformuotoje ekspozicijoje pristatyta mokomoji bei informacinė literatūra, skirta lietuvių kalbai. Mugės metu taip pat surengta simbolinė lietuvių kalbos pamoka. Mugės proga Lietuvos institutas išleido naujos žaismingos medžiagos apie lietuvių kalbą. Parengta pagal ELTA inform.

Universitas Vilnensis

2003 m. gruodis

VU - Europos universitetų, rengiančių kokybės vadybos magistrus, tinklo EUN.TQM narys Lapkričio 7 d. Briuselyje įvyko Europos universitetų, rengiančių kokybės vadybos magistrus, tinklo EUN.TQM (European Universities Network for Totai Quality Management) Akademinės tarybos posėdis, kurio metu Vilniaus uni versitetas, būtent Ekonomikos fakultetas bei Kokybės vadybos katedra su jos kuruojama kokybės vadybos magistro programa, buvo priimti į minėtą tinklą. Vilniaus universiteto įsijungimui į šį Europos universitetų tinklą pritarė VU rektorius bei Ekonomikos fakulteto vadovybė.

\ T—LL

VILNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLA Leidžiame

Prof. J. RUDZEVIČIUS, VU atstovas EUN.TQM tinkle, EF Kokybės vadybos katedros vedėjas

Vilniaus universitetas yra pir masis ir kol kas vienintelis uni versitetas iš būsimų ES šalių, pri imtas į minėtą tinklą. EUN.TQM Akademinė taryba atliko VU ko kybės vadybos magistro progra mos, studijų proceso organizavi

mo ir dėstytojų mokslinės, peda goginės bei konsultacinės veiklos kokybės srityje auditą ir patvirti no jų atitiktį šiems esminiams įsi jungimo į Europos universiteto tinklo veiklą reikalavimams: 1. VU turi nacionaliniu lygiu patvirtintą savarankišką kokybės vadybos magistro programą, ku rios turinys atitinka esminius Eu ropos kokybės vadybos magistro programos EMP.TQM (European Masters Programme in Totai

Universiteto architektūrinio ansamblio maketas - Briuselyje

VU jubiliejui pažymėti iš valstybės gaus mažiau lėšų

• vadovėlius

• monografijas • mokomąsias knygas

• metodinius nurodymus • kitus leidinius Juodai balta

skaitmeninė spauda Geros kainos

Maloniai laukiame Jūsų naujose patalpose

Vilniaus universitetas, ruošdamasis 425 metų jubilie

Tel. 268 72 60

jui, paprašė iš Vyriausybės papildomai apie 3 mln. litų.

EI. paštas:

Pinigai turėjo būti skirti daliniam Universiteto kiemelių

leidykla@leidykla.vu.lt

sutvarkymui. Seimo Ekonomikos komitetas nusprendė šių lėšų VU neskirti.

Nauji leidiniai

Komentuodamas tokį sprendimą Komiteto pirmininkas Vaclovas Karbauskis teigė, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų finansavimo pro

Mokomosios knygos

gramoje jau yra įtraukti penki VU investicijų projektai. „Jiems nu

• G. Drąsutienė,

matoma skirti apie 10 mln. litų, todėl papildomam prašymui nepri tarta. Šiuo metu nei vienai Lietuvos aukštajai mokyklai nėra skirta

panaši pinigų suma. Dar papildomai prašytų 3 mln. skirti negalima.“

A. Venckauskas. „Akušerijos ir ginekologijos

praktikos vadovas

Anot V. Karbauskio, noras pagražinti VU yra visai suprantamas, nes

pristatys tarptautinio pripažini mo sulaukusį Vilniaus baroką. Parengta pagal www.delfi.lt inform.

čia nuolat apsilanko svarbių svečių iš užsienio. Tačiau jau penki VU

• N. Statkus. „Etniškumas

projektai yra įtraukti į numatomą finansavimą, už gautas lėšas Uni

ir nacionalizmas“

versitetas tikrai bus sutvarkytas.

• M. Kabailienė. „U. V“ inform.

„Universitas Vilnensis“ korespondentė laimėjo žurnalistų konkursą

Žurnalistai pusryčiavo su VU rektoriumi Lapkričio 20 dieną Lietuvos žiniasklaidos atstovai bu vo pakviesti į Rektoriaus aulą. Spaudos, radijo ir televizi jos žurnalistai prie pusryčių stalo aptarė svarbiausias ir opiausias Universiteto problemas, diskutavo mokslo ir švie timo klausimais. Pagrindinė tema - VU studijų kokybė. „Aš didžiuojuosi savo Univer sitetu“, - sakė VU rektorius aka demikas Benediktas Juodka. Ta čiau nepagailėjo aukštajai mokyk lai pastabų bei kritikos, susijusios

VU įsijungimas į Europos universitetų EUN.TQM tinklo veiklą suteiks Ekonomikos fakul teto studentams ir dėstytojams daugiau galimybių dalyvauti tarp tautinėse mainų programose, moksliniuose tyrimuose, pasi naudoti Vakarų šalių universite tų sukaupta akademinės ir moks linės veiklos patirtimi bei suda rys sąlygas kelti mūsų magistrų parengimo kokybę.

Universiteto g. 1, Vilnius

Ministrų kabineto posėdyje pritarta Vilniaus universiteto pastatų ansamblio maketo eks ponavimui, pristatant Lietu vą „Mini Europa“ parke Briu selyje. Šiame parke Europos Sąjun

gos šalys nuolatinėse ekspozicijo se pristato žymiausius savo sim bolius, kurie turi kultūrinę, isto rinę prasmę. Pagrindinė „Mini Europos“ parko idėja - akcentuoti ES šalių vienijimąsi bei bendradarbiavi mą. ■ Tikimasi, jog Vilniaus uni versiteto architektūrinio ansam blio maketas padės parodos lan kytojams žymiau geriau pažinti Lietuvą, kaip gilias mokslo ir švietimo tradicijas turinčią šalį,

Quality Management) reikalavi mus. 2. VU turi magistro programą kuruojančią specializuotą Kokybės vadybos katedrą, kurios dėstytojų kvalifikacija, akademinė, konsulta cinė veikla, mokslinės publikacijos, ryšiai su verslo įmonėmis ir valstybės institucijomis atitinka EUN.TQM universitetų tinklo bei Europos kokybės vadybos fondo EFQM (European Foundationfor Quality Management) reikalavimus.

„Kristalografija“ Kiti leidiniai

• V. Vasjanova. „Aleksandras Venckauskas: visuomet Jūsų...“

• G. Drąsutienė, A. Venckauskas.

„Vilniaus universiteto Akušerijos katedrai 200 metų

su administracine ir studijų sistema. Po pokalbių ir diskusijų žurnalistai turėjo išskirtinę progą pamatyti niekam ne-

Žurnalistai grožėjosi Vilniaus panorama nuo bibliotekos stogo ir paslaptingais Universiteto koridoriais

rodomas senojo Universiteto pa statų vietas. Jie grožėjosi VU bib liotekos Smuglevičiaus ir Leleve lio salėmis, buvo užlipę ant bib liotekos stogo, žvelgė į Vilniaus panoramą. Taip pat užsuko į „ne matomas“ VU palėpes, kurios dar ir dabar išlaikiusios senąją Alma Mater dvasią. Rektoriaus pusryčiai su žurna listais turėtų tapti tradiciniais. To kią šio renginio ateitį yra numa tęs VU Informacijos ir ryšių su vi suomene skyrius. „U. V.“ inform. V Naujiko nuotr.

Gruodžio 3 dieną „Universi tas Vilnensis“ buvo minimas tarp geriausiųjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje tądien bu vo apdovanoti žurnalistų konkur so „Neįgalusis - visavertis visuo menės narys“ laureatai. Iš kon kurse dalyvavusių respublikinės spaudos leidinių pagrindinę pre miją laimėjo VU laikraščio ko respondentė Ona Mackonytė už straipsnį „Universitetas nedaro nieko, kad neįgalieji jame jaustų si geriau“. Laureato diplomas bu vo įteiktas už straipsnio profesio nalumą bei aktualumą. Konkursą rengė Lietuvos žurnalistų sąjunga, globojo Socia linės apsaugos ir darbo ministe rija bei Lietuvos invalidų reikalų taryba. Anot konkurso organiza torių, vertinimo komisija sulau kė rekordiškai didelio darbų skaičiaus - 90 autorių pateikė per 340 darbų. „U. V.“ inform.

(1803-2003) •

Katalogas „Karjera 2003“

• Reklaminis leidinys „Kviečia Vilniaus

universitetas 2004“

Mokslo periodiniai žurnalai

• Ekonomika 2002/62 ir 2002/ 63

• Politologija 2003/3

• Teisė 2003/48

Universitas Vilnensis

4 c-------- ---------------- -

Naujose pareigose

2003 m. gruodis

Gediminas Gataveckas finansų direktoriaus pavaduotojas

-------------------------------------------------------------------------------

Artūras Bartašiūnas - naujas VU finansų direktorius Spalio 1 d. VU finansų direktoriumi paskirtas buvęs VU Vidaus audito skyriaus vedėjas Artūras BARTAŠIŪNAS.

Darbas Vilniaus uni versitete A. Bartašiūnui - tarsi antras etapas jo karjeroje. VU absolven tas, baigęs tuometinį Ekonominės kiberneti kos ir finansų fakultetą ir įgijęs buhalterinės ap skaitos, ūkinės veiklos analizės ir revizoriaus specialybę, Vidaus rei kalų ministerijoje pradė jo dirbti revizoriumi ir užkopė karjeros laiptais iki Biudžeto ir finansų skyriaus vedėjo pavaduotojo. Jam suteik tas majoro laipsnis. Iki karininkams pri klausančios pensijos A. Bartašiūnui pri trūko ketverių metų. Naujasis VU finansų direktorius pripa žįsta, kad iš buvusio savo pirmtako paliki mą gavo nekokį. „Šis veiklos baras reika lauja šiokių tokių naujovių“, - sakė direk torius. Apie savo darbo stilių naujasis va dovas kalbėjo taip: „Jeigu man pavesta ką nors padaryti, stengiuosi tai atlikti greitai ir gerai. Taip esu įpratęs“. Finansų direkto rius prasitarė, jog jam, valstybinėje tarny boje dirbusiam specialistui, naujame dar be kai kas neaišku ir netgi stebina. „Nela

bai suprantu lėšų ir jų skirstymo planavimą, taip pat ir metodikas, pagal kurias aukštajai mokyklai skiriami pinigai, ir kodėl jie skiriami ne pagal jos pačios paskaičiuotą po reikį. Man taip pat nesu vokiama, kodėl Finansų ministerija mus ignoruo ja“, - stebisi A. Bartašiū nas. Naujasis finansų di rektorius labai aiškiai ir tiksliai suformulavo savo tikslą - siekti, kad Finansų direkcijos pozi cijos Universitete sustiprėtų ir kad direk cija įgytų sprendžiamojo balso teisę. Jau kurį laiką dirbantis Universitete Ar tūras Bartašiūnas pastebėjo, kad VU jau ge rą dešimtmetį nebuvo planavimo. Anot di rektoriaus, ekonomisto etatas buvo, bet re aliai nebuvo dirbama. Tad nenuostabu, kad vienas pirmųjų naujojo direkcijos vadovo tikslų - reorganizuoti Finansų direkciją. At siras apskaitos informacinės sistemos ad ministratorius ir direktoriaus pavaduoto jas ekonomikai, kuris perims biudžeto ir darbo užmokesčio planavimo darbus. Di rektorius patikslino, kad išliks trys pava

duotojų etatai, bus peržiūrėtas darbuotojų pavaldumas. Žadama atsisakyti vieno dar buotojo kasoje. „Daugiau etatų mažinti ne žadu. Apskritai prisideda keturi etatai. Kol kas tų žmonių nėra, dar bandysime verstis su turimomis jėgomis, o po Naujųjų metų planuosime naują darbo užmokesčio fon dą ir, manau, rasime galimybių pakviesti dar vieną kitą žmogų. Drastiškai elgtis ne sinori, o naujosios direkcijos darbo produk tyvumas priklausys nuo čia dirbančių žmo nių“, - teigė direktorius, šią pertvarką pa vadinęs maža reorganizacija. Finansų direkcija - centrinės VU ad ministracijos struktūrinis padalinys. Anot Finansų direktoriaus A. Bartašiūno, direk cija sieks atlikti tas funkcijas, kurios jai pri klauso pagal paskirtį. „Jeigu čia būtų bu halterija su vyriausiuoju buhalteriu prieša kyje, tada būtų viskas gerai. Bet kadangi tai Finansų ir ekonomikos, tai natūralu, kad šio padalinio funkcijos plečiasi.“ Vienas iš pagrindinių šios direkcijos uždavinių - ap skaitos ir planavimo suvienijimas. „Jeigu planuojama ir dirbama atskirai, tuomet nėra ryšio. Kai specialistas išmano apskaitą ir planavimą, tada lėšos yra valdomos racio naliau, ekonomiškiau, atsakomybė aiškes nė“, - įsitikinęs naujasis Finansų direkto rius.

STUDIJAS VĖL ADMINISTRUOS FIZIKAS

Spalio 13 d. VU finansų direkto riaus pavaduotoju pradėjo dirbti Ge diminas GATAVECKAS. Gediminas

Gataveckas turi daugiau nei dvi dešimties metų ekonomisto dar bo patirties. Prieš pradėdamas dirb

ti Vilniaus uni versitete Gedi minas Gatavec kas dirbo Vidaus reikalų ministe rijos Finansų ir ekonomikos skyriaus vir

šininku, vėliau nuo šios ministerijos atsi skyrus Policijos departamentui prie VRM perėjo į jį ir užėmė Finansų tarnybos ko misaro vyresniojo komisaro pavaduotojo pareigas. Turi šiuos laipsnius: Vidaus rei kalų tarnyboje - majoro, Policijos depar tamente - komisaro laipsnį. Gediminas Gataveckas - Vilniaus uni versiteto auklėtinis, 1981 m. baigęs Pramo nės ekonomikos fakultetą, darbo ekonomi kos specialybę.

mo, Studentų reikalų, Studijų programų ir kokybės, Nenuosekliųjų studijų bei Diplo mų ir išsilavinimo pripažinimo sektorius.

Lapkričio 3 d. Studijų direkcijos direktoriumi ir akademinių reikalų prorektorės pavaduotoju paskirtas buvęs ilgametis Fizikos fakulteto dekanas doc. Gintaras DIKČIUS.

Doc. G. Dikčius-ne pirmasis fizikas, va dovaujantis studijų sričiai. Buvęs Studijų sky

riaus vedėjas dr. E. Stumbrys, buvęs akade-

minių reikalų prorektorius doc. S. Vengris Doc. G. Dikčius - ne naujokas stu dijų administravimo srityje, mat dir bo Fizikos fakulteto prodekanu aka deminiams reikalams, dekanu, Sena to akademinės komisijos nariu, FF studijų programų vadovu. „Permainos man ne naujiena“, - pripažįsta naujo jo padalinio vadovas. Fakultete įgyta patirtis organizuojant studijas, atlie kant jų kokybės analizę pravers nau jame darbe. Kalbėdamas apie savo naujo dar bo barus, direktorius sakė, jog pagrin dinė jo vadovaujamo padalinio užduo tis - padėti akademinių reikalų prorekto rei. Mat prorektorė doc. B. Pociūtė, rek toratui talkinat, inicijavo didžiąją pertvar ką ir su ja susijusius darbus. „Ji pradėjo rūpintis, kad Studijų skyrius tvarkytų ne tik visus studentų reikalus - nuo priėmi mo į Universitetą iki jo baigimo, - bet ir užsiimtų metodine pagalba rengiant pro gramas, jas tobulinant“, - teigė direktorius. Studijų direkcijos kitais metais laukia la bai didelis uždavinys - dokumentų rengi

mas įsijungiant į europinę studijų programų siste mą. Ypač daug dė mesio bus skiria ma studijų koky bės klausimams. Studijų direkcijo je bus sukurtas Studijų programų ir kokybės skyrius - čia bus atlieka ma savianalizė, rengiami metodiniai pasiūlymai padali niams, programų kuratoriams. Doc. G. Dik čiaus vadovaujamas padalinys sieks sure guliuoti studijų programų priežiūrą, jų pa teikimą vartotojui, visuomenei, darbda viams. Naujų, su ES reikalavimais sude rintų studijų dokumentų rengimas - dar vienas naujas uždavinys, „Mes niekada ne turėjome unifikuoto priedo prie diplomo, kuriame ne tik būtų pateikta informacija apie išklausytus dalykus, bet ir būtų api

brėžta tam tikra šios programos vieta, tiks lai ir kt.“, - sakė doc. G. Dikčius.

- taip pat fizikai. Kuo šis darbas patrauklus fizikams? „Fizikų rasite kur tik norite, jie

Pirmieji direkcijos darbai jau pradėtikuriama struktūra. Jau vyksta direkcijos

reorganizacija. Direktorius pažymi, kad at siras naujų pareigybių. „Suprantama, šis pertvarkymas negali apsieiti be geresnių ir

modernesnių informacinių technologijų valdymui, priežiūrai, registracijai. Pagrin dinė politika tokia - studentų duomenys

įvedami fakultetuose ir ten tvarkomi, o Stu dijų direkcijai turėtų likti metodinė tų duo

menų priežiūra,“ - teigė G. Dikčius. Jis

gana aktyvūs ir kūrybingi, - bando juokauti direktorius. - Manau, kad vyrų fizikų atėji mas į studijų administravimo sritį buvo Uni versiteto vadovų bandymas paįvairinti mo

terų kolektyvą vyrais“. Dėl naujojo darbo jis

neatsisakė skaityti paskaitas Fizikos fakulte te, tačiau apgailestauja, kad teko atsisakyti

kai kurių asmeninių įpročių, pasikeitė jo die

notvarkė, mat Centriniuose rūmuose kito

kia darbo drausmė nei fakultetuose. „Atsi

išskyrė dar vieną svarbų darbo barą - dar

kelti nesunku, o štai su darbo pabaiga jau

bas su alumnų pasiūlymais dėl studijų ko kybės bei studijų kokybės aptarimas su

problemiškiau“, - atsidūsta G. Dikčius.

Pagal naują ją centrinės administracijos struktūrą Studi

jų direkciją su darys

penki

skyriai: Priėmi-

Siekiant modernizuoti Universiteto centrinės administracijos valdymą, be Stu

V Naujiko nuotr.

v■

lo, Ūkio, Teisės ir bendrųjų reikalų, Finansų ir ekonomikos direkcijos. Jos tvar

kys ir spręs tam tikrus klausimų paketus. Naujoji VU struktūra įsigalios po Nau

v■

Profesionalus mokesčių grąžinimas JAV, Anglija, Airija greitas grąžinimas 60-90 d.; aukščiausia grąžinama suma; mažiausi paslaugą tarifai; trūkstamų dokumentų paieška.

Specialus pasiūlymas: JAV mokesčių grąžinimas

30 d.

per

dijų direkcijos, yra kuriama ir daugiau stambesnių skyrių, pavyzdžiui, Persona

jųjų metų.

Parengė Liana BINKAUSKIENĖ

darbdaviais.

NEMOKAMAS grąžinamos sumos paskaičiavimas Internete:

PINIGAI TIESIAI Į JŪSŲ SĄSKAITĄ IR JOKIO PAPILDOMO MOKESČIO! Kontaktai: Kaunas: Nemuno g. 13,

Vilnius: Vivulskio g. 7-204

Klaipėda: Kurpių g. 1 Panevėžys: Daukanto g. 12, 201 A Mob. +370 -676 39283

Šiauliai Višinskio g.11 Mob.: +370-676 39284 Tai: +370-37 320 391 Mob.: +370-650 41124 EI. paštas; l.nfoarnv.cpm

2003 m. gruodis

Universitas Vilnensis

Vilniaus universitetas atviras studijų, mokslo ir praktikos dialogui

bo rinkos dialogas: susitarimo dėl absol ventų kompetencijų ir įgūdžių link“. Čia susitiko ir diskutavo pramonės ir verslo atstovai, Universiteto studentai ir absol ventai, dėstytojai, tarptautiniai ekspertai iš įvairių pasaulio šalių. Pranešimus skai tė ir diskusijas moderavo Lietuvos ir už Atkelta iš p. 1 versiteto absolventams. Tai gera proga įver sienio šalių pranešėjai, atstovavę įvairioms tinti savo privalumus ir trūkumus, pagal mokslo, studijų ir verslo institucijoms. voti apie asmenines savybes ir konkretizuoti „Kartu su partneriais ir rėmėjais įgyven Simpoziumas prasidėjo plenarine sesija. savo profesinės karjeros tikslus. dindami „Saulėtekio slėnio“ idėją, įkurda Vėliau diskusijos vyko keturiose lygiagre mi Karjeros centrą, siekiame, kad Vilniaus čiose sesijose: Karjeros mugėje - ir valstybinės universitetas kaip mokslo ir studijų insti I - Kaip į studijų programas integruoti tucija glaudžiau bendradarbiautų su socia įstaigos kompetencijas ir įgūdžius? Studentų mo liniais partneriais - verslininkais ir darb VU Karjeros mugėje dalyvavo 53 žino kymas „vaikščioti ant žemės“.. Pirmininka daviais. Aukštesnio lygio mokslas lems ge mos šalies bendrovės. Ypač džiugu, jog tarp vo prof. V. Gemlichas (Osnabruko Techni resnės kokybės studijas, o verslas laimės su jų buvo ir valstybiniam sektoriui priklau kos universitetas, Vokietija) ir N. Jasinavilaukęs geriau parengtų mūsų auklėtinių. sančių įstaigų (Marijampolės, Telšių, Ute čius, AB „Alna“. Pranešimus skaitė Užsie Mūsų tikslas - sukurti efektyviai veikian no apskrities viršininkų administracijos, Ignio universitetų ir Lietuvos verslo įmonių čią partnerystę, paremtą abipu atstovai. se nauda“, - teigė VU rekto II - Ar yra kalba, kuri sujung rius akademikas Benediktas tų tai, kas žinoma ir dar nežino Juodka. Atidarymo metu pa ma? Projekto „Studijų struktūrų naudojant naujausias technolo Europoje derinimas“ pastebėji gijas susisiekta su Oslo univer mai. Pirmininkavo dr. J. Gonzasitetu, kurio vadovai pasveiki les (Deusto universitetas, Ispani no VU bendruomenę. ja) ir dr. R. Wagennaras (Groningeno universitetas, Nyderlandai), Centras kurtas projekto „Studijų struktūrų Eu netradiciškai ropoje derinimas“ koordinato Karjeros centro įkūrimui riai. Pranešimus skaitė šio pro buvo pasirinktas netradicinis jekto koordinatoriai, VU bei Stu būdas: organizuota rėmimo dijų kokybės vertinimo centro at akcija. Ji pradėta 2002 m. rug stovai. sėjo 1 d. Investicijos į Karje III - Kokias įsidarbinimo ga Iškilminga atidarymo akimirka. Generalinio Karjeros centro rėmėjo UAB ros centrą (be programinės limybes turi universitetų absol „Putokšnis“ valdybospirmininkas A. Stulpinas, VU rektorius akad. įrangos) siekia vieną milijoną ventai? Ieškant paties geriausio: B. Juodka irgeneralinio rangovo UAB „Aldaila“ direktorius G. Baubonis litų. Sudaryta beveik 140 ben žmogiškųjų išteklių potencialo dradarbiavimo ir paramos su testavimas. Pirmininkavo J. Lightarčių su Alytaus krašto, Šiau tfoot, UAB koncernas „SBA“, ir lių krašto, Marijampolės kraš A. Rakauskaitė, AB „Lietuvos to, Klaipėdos krašto, Kauno ir Telekomas“. Pranešimus skaitė Vilniaus pramonės ir verslo personalo vadybos specialistai, kompanijomis. Gautos lėšos, atstovaujantys Lietuvos verslo "'Y1"' paslaugos ir įranga leido su bendrovėms. kurti VU padalinį, kuris Sau t IV - Kaip universiteto absol lėtekio akademiniame mieste ventai galėtų - o gal ir turėtų lyje išsiskiria moderniu dizai prisidėti prie Universiteto ir dar nu, šiuolaikinėmis informaci bo rinkos dialogo? Grįžimas at nių technologijų priemonė gal į Alma Mater. Pirmininkavo mis. prof. A. Piskarskas, VU, ir A JonŠiuo metu čia dirba devyni kus, UAB „A. Jonkus ir partne žmonės, organizuojamas mo riai“. Pranešimus skaitė Vilniaus kymas. Įrengtas psichologo universiteto absolventai. kambarys su vaizdu į pušyną. Diskusijos apibendrintos bai Darbo paieška - rimtas užsiėmimas Dirbs du psichologai: vienas giamojoje sesijoje. nalinos rajono savivaldybė ir kt.) Galimy studentams, kitas - darbdaviams. Į simpoziumą atvykę tarptautiniai eksper bėmis jose įsidarbinti domėjosi apie 3000 Karjeros centras - Vilniuje kuriamo tai, projektuojantys įvairias Europos aukšto Vilniaus universiteto studentų. Keliolikai jo mokslo programas, pateikė naujausias uni „Saulėtekio slėnio“ (pirmojo šalyje žinių dalyvavusių buvo pateikti siūlymai dėl ga ekonomikos branduolio) dalis. Šį projektą versitetų ir verslo abipusio dialogo tendenci limybės dirbti tokiose kompanijose kaip įgyvendina šiemet gegužę įkurta viešoji įstai jas, grindžiamas konkrečiais pavyzdžiais. Jie „Alna“, „Bitė GSM“, „Putokšnis“, „Tobis“, ga „Saulėtekio slėnis“, kurio steigėjais ta supažindino su kuriama šio dialogo metodi „Vilniaus bankas“ ir kt. po Vilniaus ir Gedimino technikos univer ka, pabrėžė mokymosi visą gyvenimą svarbą Įmonės buvo įsirengusios savo stendus, sitetai, bendrovės „Alna“, „Bitė GSM“ bei siekiant abipusio mokslo ir verslo bendra organizavo pristatymus, pateikė apie save „Ekspla“. Šios įstaigos būstinė įsikūrė gre darbiavimo. informaciją renginio kataloge „Karjeros ta VU Karjeros centro. mugė 2003“, kurį gavo kiekvienas mugėje Baigiamajame vakare - prizai apsilankęs studentas. Studentų praktikos turi ateitį Renginį vainikavo baigiamasis vakaras, Tokio pobūdžio renginio Lietuvoje dar kuriame buvo paskelbti geriausių stendų Per Kameros mugę prisistatančios įmo nėra buvę. Kai kurių aukštųjų mokyklų fa konkurso nugalėtojai. Informatyviausiu nės nurodė, kad pastaraisiais metais sun kultetai yra organizavę karjeros dienas, o ši stendu pripažintas „SBA koncerno“ sten kiausia buvo surasti inžinierių, vadybinin Karjeros mugė skirta viso Vilniaus univer das, populiariausiu - UAB „RIMI Lietu kų, gydytojų, technologų, gerų anglų kal siteto studentams. va“, linksmiausiu - UAB „Bitė GSM“, mo bos specialistų, informatikų, finansininkų, VU ateityje planuoja Karjeros muges derniausiu - AB „NORD/LB bankas“ sten teisininkų. Šių specialistų poreikis progno organizuoti kiekvieną spalį. O pavasariais dai. Pagrindinis mugės prizas, kurį įsteigė zuojamas ir ateityje. Beveik visi darbdaviai ketinama organizuoti realaus laiko režimu VU Karjeros centras, atiteko bendrovei akcentavo neieškantys darbuotojo studen muges internete, kad studentai galėtų lai „SBA koncernas“ - tai nemokamas daly to, bet norintys surinkti apie studentus duo kinai įsidarbinti per vasaros atostogas, rasti vavimas kitais metais spalio mėnesį vyk menų, kad vėliau galėtų pasiūlyti darbą ge vietų praktikai. Viena iš Universitete siančioje Karjeros mugėje. riausioms absolventams. Kai kurios ben svarstomų idėjų - sudaryti palankias sąly V Naujiko nuotr. drovės nurodė kitokį būsimų darbuotojų gas Universitetą baigusiems absolventams atrankos būdą - tai studentų praktikos. Jų VU Karjeros centre kelti savo kvalifika metu įmonės susipažįsta su būsimais kan cijądidatais ir jų galimybėmis, nes kiekviena ELGAMA ELEKTRONIKA įstaiga akcentavo darbuotojo pasirengimą Tarptautiniame simpoziume ir kokybę. akcentuotas Universiteto ir Apsilankę Karjeros mugėje studentai darbo rinkos dialogas galėjo daug sužinoti apie darbo rinkos po reikius ir tendencijas, geriau suprasti rei Karjeros mugės dienomis vyko tarp P.E.T Preforms & Containers kalavimus, kuriuos darbdaviai kelia Uni tautinis simpoziumas „Universiteto ir dar

g^PUTOKSNIS

____ Vertinimai Strateginės plėtros skyriaus vedėjas Algimantas LIPINAITIS: „Karjeros mugės interneto svetainė, darbdavių ir studentų interaktyvi duome nų bazė, Karjeros centro atidarymas, kar jeros mugė ir jos stendai, kompanijų ir or ganizacijų prisistatymai, tarptautinis sim poziumas - tai nedidelio, daugiausiai stu dentiško, kolektyvo pasiaukojamo darbo rezultatas, kurį praėjusių renginių proga reikia vertinti kaip visumą. Sumuojant šiuos renginius ir juos lydėjusius atgarsius, reikia pamėginti atsakyt į klausimą, ar jie pavyko. Esu tvirtai įsitikinęs, kad jie pavy ko, nes nesunku pateikti ilgą gerų rezulta tų sąrašą. Iš šio sąrašo noriu išskirti vieną - tokia veikla ir renginiai integruoja Uni versitetą, kuria universitetinio bendrumo atmosferą, kurios elementų nedaug ir teli kę. Tačiau naujos aplinkybės diktuoja di delius ateities projektus, todėl šis bendras teigiamas atsakymas, nors ir papildytas ne trumpu jau esamų gerų rezultatų sąrašu, suskyla į daugybę klausimų ir problemų. Todėl Karjeros centro projektas yra ilga laikis, pareikalausiantis nemažų ne tik en tuziastų grupės, bet ir visos Universiteto bendruomenės pastangų.“

Strateginės plėtros reikalų prorektorius habil. dr. Juozas Rimantas LAZUTKA: „Pirmoji Kaijeros mugė, manau, atli ko savo funkciją. Tiesa, dalyviai buvo kiek nelygiaverčiai. Vieni jų į Kaijeros mugę pasižiūrėjo taip, kaip mes ir tikėjomės atkreipė dėmesį į studentus ir jų būsimą kaijerą. Studentai aktyviai dalyvavo ten, kur reikėjo kokią „varnelę padėti“. Mugės metu vykęs seminaras buvo la bai vertingas ir įdomus. Man buvo įdomu ir profesine prasme, nes prorektoriui rei kia formuoti Universiteto ateities vizijas. Įdomūs buvo projekto dalyviai iš užsie nio. Pateikti jų samprotavimai, informa cija labai vertinga, nes apie kai kuriuos dalykus mes šnekame tik Lietuvos kon tekste. Buvo proga pamatyti, kad Europo je šis požiūris yra daug platesnis negu Lie tuvoje ir aprėpia daug daugiau aspektų. Tarp seminaro dalyvių buvo kilusi disku sija apie tai, kad reikia žiūrėti plačiau, jog svarbu nėra vien tik finansai. Kaijeros mugės dienomis Univer sitetas truputį pasimokė, nes seminare dalyvavo ne tik administracijos žmonės, bet ir fakultetų atstovai.“

Mokslo skyriaus vedėja dr. Marija SNIEČKUTĖ: „Kaijeros centro atidarymas ir kame ros mugė - tai ne tik svarbūs renginiai mū sų Universitetui, bet ir tam tikra prasme naujos generacijos reiškiniai, orientuoti į ateitį ir turintys dideles perspektyvas. Tri šalis dialogas „studentas-universitetasdarbdavys“ tik prasideda. Manau, kad Kar jeros centras šioje diskusijoje sėkmingai atliks sumanaus moderatoriaus vaidme nį. Labai įtaigus formuojant šiuolaikinį akademinės bendruomenės požiūrį į stu dijų procesą ir mugės fone įvykęs tarptau tinis seminaras. Pranešimuose ir diskusi jose nuskambėjo daug naujų minčių, ku rios verčia „inventorizuoti“ įprastas sam pratas ir, kaipjaunimas sako, „pagauti naują kampą“.

Filologijos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Bonifacas STUNDŽIA: „VU Kaijeros centro atidarymas ir kar jeros mugė - išskirtinis pastangų metų įvy kis, reikšmingas ne tik Vilniaus universi tetui, bet ir apskritai Lietuvos aukštajam mokslui. Universitetas žengė svarbų stra teginį žingsnį - ne žodžiais, o darbais pa rodė, kad jam kam rūpi savų studentų atei tis, studijų programų ryšys su gyvenimu. Šiuolaikiškai ir skoningai įrengtas Kame ros centras - puikus pavyzdys, kaip turėtų atrodyti ir visas Universitetas.“

Universitas Vilnensis

Busimieji studentai buvo hipnotizuojami

VYTAUTAS SKUČAS

Atkelta iš p. 1 Bene daugiausia reklaminių sten dų pasistatė Tarptautinio verslo mokykla (TVM). Busimuosius abiturientus ji viliojo reklaminiais lankstinukais ir lipdukais. „Stu dentus viliojame ne lankstinukais, o studijų kokybe. Mums dėsto ge riausi Universiteto dėstytojai“, šio straipsnio autorėms paprieš taravo nenorėjęs prisistatyti TVM antrakursis. Nemažai fakultetų busimuo sius studentus viliojo saldainiais. Tačiau fizikos studentai šiuo klau simu buvo kategoriški. „Mes abi turientų nepapirkinėjame, - teigė ketvirtakursis Justas. - Patys moksleiviai ateina ir teiraujasi įvairiausios informacijos. Mums nereikia nertis iš kailio, kad juos sudomintume.“ Pasak daugelio dvyliktokų, originaliausiai ir išradingiausiai prisistatinėjo Matematikos ir in formatikos fakultetas (MIF). Bu vo rodomos roko operos iš kas metinio MIF renginio MIDI iš traukos, visi norintys galėjo susi skaičiuoti konkursinį balą pagal pačių matematikų ir informati kų sukurtą programą bei nusifo tografuoti su šv. Miciumi (MIF simboliu-katinu). Prisistatymo metu buvo atliekamas hipnozės seansas moksleiviams, įtikinan tis, kad jie tikrai nori stoti į MIF, šokamas elniukų šokis. „Turėjo me ir daugiau sumanymų, bet vis ko įgyvendinti nepavyko dėl tech ninių nesklandumų“, - teigė pir makursė finansų ir draudimo ma tematikos studentė Agnė Masiu lytė. Komunikacijos fakultetas, kaip ir nemažai kitų, demonstra vo KFSA (Komunikacijos fakul teto studentų atstovybės) suorga nizuotų renginių ištraukas, dalijo informacines skrajutes bei vėliavėles. Labiausiai moksleiviai do mėjosi žurnalistika. Informaciniai lapeliai apie šią studijų programą buvo išgraibstyti greičiausiai. „Įspūdingiau pasiruošti atvirų du rų dienai mums sutrukdė ketvir tadienį vykęs madų šou, kuriam skyrėme visą savo laiką“, - teisi nosi archyvistikos pirmakursė Si gita Dziurbeikaitė.

Lankstinukus skaitys namie Po Universitetą besiblaškan čių moksleivių „Universitetas Vilnensis“ klausė apie tos dienos įspūdžius. Panevėžio J. Miltinio vidurinės mokyklos abiturientė Daiva Melėnaitė atvyko pasido mėti politikos mokslų ir žurnalis tikos studijomis. Moksleivė tikė josi, jog atvirų durų diena padės jai apsispręsti, kuriai studijų pro gramai teikti prioritetą stojant. Mergina aktyviai klausinėjo stu dentų apie mokymosi sąlygas bei specialybės perspektyvas. Netgi iš sekus klausimų lavinai nenurimo. „Na, papasakokit dar ką nors“, prašė ji. Panevėžio „Ąžuolo“ viduri nės mokyklos abiturientė Ieva Kučytė, ketinanti studijuoti che-

2003 m. gruodis

miją, atvyko norė dama gauti daugiau informacijos apie dominančią specia lybę bei pajusti pa Apgultos skelbimų lentos. V. Naujiko nuotr. čią Universiteto atmosferą. Moks leivė mano, jog to kios dienos nau dingos ir teigė su žinojusi naujų da lykų apie studijas VU. Busimoji stu dentė Asta Milvy daitė negalėjo pasa kyti, ar renginio metu sužinojo ką nors nauja. „Prisi rinkau daug lanks tinukų. Juos per skaitysiu namie. Pažiūrėsim“, - sa kė kažkur skubanti mergina. Atvirų durų die nos nepraėjo be Informacinė medžiaga buvo paklausi. LNaujiko nuotr. nesusipratimų. Pri Apžiūrėję informacinius fakulte siartinus prie dar vienos abitu tų stendus moksleiviai nuo 14 vai. rientų grupelės, sužinojome, jog buvo laukiami fakultetuose. Ten jie pavogti vienos merginos doku galėjo gauti išsamesnės informacijos mentai ir 100 litų. apie juos dominančias specialybes.

Lapkričio 19 d. eidamas 63-iuosius metus mirė ilga metis Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Fiziki nės chemijos katedros dar buotojas, chemijos mokslų daktaras, docentas Vytautas SKUČAS. Vytautas Skučas gimė 1941 m. liepos 20 d. Marijampolės rajone, Vekeriotiškių kaime. 1959 m. bai gė Marijampolės J. Jablonskio vidurinę mokyklą, 1964 m. - Che mijos fakultetą ir buvo paskirtas Bendrosios chemijos katedros, kurioje pradėjo dirbti dar būdamas trečiame kurse, vyr. laborantu. 1965-1966 ir 1970-1971 m. buvo FChK asistentas, 1967-1969 m. -tos pačios katedros aspirantas, nuo 1971 m.-vyr. dėstytojas, nuo 1979 m. - docentas. Doc. V Skučas buvo Lietuvos chemikų drau gijos narys, Chemijos fakulteto mokslinės tarybos narys. Studentams doc. V Skučas skaitė elektrocheminės kinetikos, galvanotechnikos, fizikinės chemijos, cheminės kinetikos paskai tų kursus, vedė laboratorinius darbus. Vadovavo studentų kursi niams, baigiamiesiems darbams, gamybinėms bei pažintinėms prak tikoms Lietuvoje ir užsienyje. 1970 m. V. Skučas apgynė kandidato disertaciją „Sidabro elek trolitinės kristalizacijos proceso tyrimas kompleksiniuose elek trolituose“ (vadovas-prof. V Kaikaris). Vadovavo disertantui, kuris sėkmingai apgynė daktaro disertaciją, paskelbė apie 70 mokslinių publikacijų, tarp jų 10 išradimų. Jis aktyviai dalyvavo mokslinėse konferencijose ir seminaruose. Daugiau kaip dvidešimt metų in tensyviai vykdė ūkiskaitinius darbus, dalyvavo įdiegiant naujas si dabravimo technologijas. ■ Doc. V. Skučas buvo Vilniaus universiteto ir Chemijos institu to disertantų oponentas, mokomųjų priemonių ir mokslinių straips nių recenzentas. Doc. V. Skučas mėgo rašyti: jis yra septynių mokomųjų ir me todinių leidinių autorius ir bendraautoris, „Chemijos terminų aiš; kinamojo žodyno“ bendraautoris, atsakingas už fizikinės chemijos ir elektrochemijos terminus, parengė enciklopedinį žinyną „Elek trochemija“. Studijuodamas V. Skučas trejus metus buvo Universi teto dviračių rinktinės narys ir, nors pats pastaruoju metu aktyviai nesportavo, aistringas sporto varžybų žiūrovas. Jis domėjosi istori ne dokumentine literatūra, skaitė daug įvairios spaudos, labai įdė miai sekė šalies ir pasaulio įvykius. Doc. V. Skučas su žmona Aldona užaugino dvi dukras, Aldoną ir Virginiją. Viena iš jų jau pabaigė aukštojo mokslo studijas, o kita dar studijuoja Vilniaus universitete psichologiją. Visi, kurie pažinojo doc. V. Skučą, prisimins jį kaip sąžiningą, darbštų ir iniciatyvų mokslininką bei pedagogą.

Klausytis paskaitų vos tilpo visi norintieji. V Naujiko nuotr.

Konferencijos

Ateitis su Europos Sąjungos Konstitucija: kokia ji? Gruodžio 4 d. „ELSA Vilnius" (Ėuropos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos na cionalinės grupės Vilniaus skyrius), bendradarbiaudama su „RePublica" (VU Tarptauti nių santykių ir politikos mokslų instituto studentų korporacija) organizavo konferenciją apie ES Konstituciją. Kaip ir tikėjomės, ši diskusija buvo labai įdomi jos dalyviams bei klausytojams. Birutė DERMEIKYTĖ Pirmas savo pranešimą skai tė Užsienio reikalų ministerijos prie LR Vyriausybės sekretorius R. Martikonis. Jis papasakojo apie konvento darbą ES ir struk tūrinius elementus. Jo temą tęsė TSPMI dėstyto jas K. Maniokas, išsamiau papa sakojęs apie ES Konstitucijoje nu statytą kvalifikuotos daugumos balsavimo sistemą ir dėl to kylan čius ginčus dėl kiekvienai valsty bei tenkančių galimybių geriau patenkinti savo poreikius balsuo jant. Deja, kaip galėjome suprasti

iš K. Manioko pranešimo, kuo mažesnė valstybė, kaip, tarkime, Lietuva, tuo mažesnes galimybes ji turi tinkamai išsakyti savo pozi cijas bendrais ES klausimais. Buvo labai įdomu išgirsti kad ir netrumpą Europos teisės de partamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus pava duotojos M. Anciuvienės prane šimą apie vykdomą ES Konstitu cijos teisinės sistemos reformą, kuriamas pirmines ir antrines tei sės normas, jų santykį ir reikšmę visuomenei. M. Anciuvienė taip pat analizavo, kaip visa tai kom piliuojama ir konsoliduojama bei kokie yra skirtumai.

Teisinį konferencijos aspektą šiek tiek kita - filosofine-kultūrine - linkme pakreipė Z. Jackū nas, nagrinėjęs Lietuvos ir Euro pos valstybių kultūrų santykį, kaip reikėtų integruotis stiprinant ir keliant bendrą visuomenės kul tūrinį lygį. Po pertraukos apie krikščio nybės klausimus ES Konstituci joje šnekėjo Bažnyčios atstovas P. Subačius, daugeliui klausytojų patikęs savo gera nuotaika ir su gebėjimu visus įtraukti į pokalbį. Ir teisininkai, ir politologai stu dentai susidomėjo krikščionybės paveldo sąvokos įtraukimo į ES Konstitucijos preambulę reikš

me ir įtaka kitoms kultūroms, pvz., musulmoniškoms. Po karš tų diskusijų buvo prieita prie iš vados, jog krikščioniškasis pavel das svarbus Europai istorine prasme ir to negali paneigti joks istorikas ar politikas. Apie struktūrinius ES Konsti tucijos aspektus trumpai sutiko papasakoti Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dok torantė E. Dranseikaitė bei J. Vilčinskas. Galiausiai į konerenciją įsi jungė TSPMI dėstytojai - Seimo narys, Lietuvos liberalų sąjungos Krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas A. Gricius, G. Vitkus bei jų dis kusiją moderavęs V. Urbelis, kalbėję apie bendrą ES užsienio politiką. Nors jau buvo gana vė lu, šie pranešėjai paliko gerą įspūdį, nes pokalbis buvo links mas ir uždegantis. Ypač A. Gri cius nestokojo humoro jausmo ir šiltai bendravo, tad pasibaigus diskusijai visi buvo puikios nuo taikos ir visi kartu nusifotogra favo.

Universitas Vilnensis

2003 m. gruodis

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė informuoja

Susitikimas su švietimo ministru Algirdu Monkevičiumi

Naudinga žinoti \/

Našlaičių stipendijas gaus daugiau studentų Našlaičių pensijas nuo 2004 metų sausio 1 dienos galės gauti ir tie nedirbantys bei besimokantys jauni žmonės, kurie maitintojo ne teko būdami vyresni nei 18 metų. 50 parlamentarų balsavus „už“, Seimas priėmė tai numatančias ir visų besimokančių ir nedirbančių našlaičių socialines garantijas su vienodinančias Valstybinių pašal pų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo pataisas. Pagal dabar galiojančią tvarką mokslo ir studijų metu netekę maitintojo profesinių ir aukštųjų mokyklų dieniame skyriuje besi mokantys studentai, bakalauro ar magistro laipsnį jgyjantys jauni žmonės, našlaičiais tapę po to, kai jiems sukanka 18 metų, lieka be našlaičių stipendijų. Tačiau tokie patys besimo kantys asmenys, netekę maitinto jo būdami jaunesni nei 18 metų,

mokymosi laikotar piu gauna 500 litų (4 MGL) dydžio našlai čio stipendiją kiekvieną mėnesį. Našlaičių stipendijos bus moka mos, kol našlaičiui sukaks 24 me tai. Našlaičio stipendija bus skiria ma tik tiems jauniems žmonėms, kurie pirmą kartą įgyja profesiją arba specialybę profesinių ir aukš tesniųjų mokyklų dieniniame sky riuje bei bakalauro ar magistro laipsnį aukštųjų mokyklų dieni niame skyriuje. Našlaičių stipendijas nedir bantys bei besimokantys jauni žmonės, kurie maitintojo neteks būdami vyresni nei 18 metų, gaus nuo 2004 metų sausio 1 dienos. Parengta pagal 13NS inform. Piešė A. Kukenka

Dėstytojai taip pat turi laikytis drausmės Registruok dėstytojus, kurie nesilaiko drausmės, t. y. nevaikš to į paskaitas, nesilaiko VU Stu dijų nuostatų ir 1.1. Tik mūsų visų bendromis pastangomis galime įvesti šiokią tokią tvarką ir užsi tarnauti pagarbą mums, studen tams. Būtinai parašykite tokio dėsty tojo vardą, pavardę, dėstomą daly ką, Jūsų fakultetą ir kursą ir, aišku,

kada tai įvyko (papildoma detales nė informacija apie įvykį taip pat nepakenktų). Visą šią informaciją siųskite ei. paštu: soc@vusa.lt Tai labai svarbu, kai yra svars tomos įvairios sankcijos studen tams už drausmės nesilaikymą. Jei dėstytojai jos nesilaiko, tai ko dėl turi kentėti vien tik studentai? VU SA inform.

Naujai „iškeptas“ VU Kauno humanitarinio fakulteto SA prezidentas Universitetą, iškeliavo užjurin lai mės ieškoti ar sutelkė visas jėgas mokslo fronte. VU KHF SA lyg feniksas iš pelenų pradėjo kilti tik Edvinas Jančiauskas, II kurso praėjusių metų lapkritį, kai laiki VU KHF studenčiokas, į SA veik nai prezidentės pareigas pradėjo lą įsitraukė vos įstojęs į Universi eiti Jurgita Skirmantaitė, o vėliau tetą. Pilnas idėjų, planų ir energi SA vairą perėmė Rasa Vileikytė. jos naujasis KHF SA vadas kuria Taigi naujajam prezidentui ant pe gana didelius ir ambicingus užda čių užgriuvo didžiulė atsakomy vinius. Vienas jų - kurti gerą VU bė, krūva pradėtų darbų ir suge KHF bei VU KHF SA įvaizdį, dęs kopijavimo aparatas. „kariauti“ už studentų teises bei „Pirmiausia sutvarkysiu „kopijarlepinti kolegas studentus gausybe kę“, nes dėl jos visi studentai iš SA pramogų, renginių ir akcijų. išeina surūgusiais veidais, -juokia Tiesa, šie tikslai - tikras iššū si Edvinas, - o paskui - „duonos ir kis dar prieš pusantrų metų ne itin žaidimų“ studentams“. Paklaustas, stipriai SA, kurią vienas po kito kas jo naujosiose pareigose būsią paliko aktyvieji nariai - baigė sunkiausia, gana ilgai pa svarstęs Edvinas atsakė: „Krūtine užstoti ir ginti studentus bei jų teises. Ne duok Die, neišlaikysiu pu siausvyros... ai, ir dar įro dyti patiems studentams, kad mes čia, SA, ne tik knygų švietimu ir referatų spausdinimu užsiimame (juokiasi). O iš tikrųjų, kai pareigos tokios atsakin gos, lengvų darbų nėra ir negali būti, nes į viską rei kia žvelgti ypač rimtai, ir, žinoma, atsakingai. Daž nai atsisakyti asmeninės nuomonės ir atstovauti bei Edvinas Jančiauskas kuria didelius ginti visų fakulteto studenir zmbicingus planus tų interesus“.

Lapkričio 17 d. Fizikos fakulteto Didžiojoje au ditorijoje vyko Vilniaus universiteto studentų susiti kimas su švietimo ministru Algirdu Monkevičiumi. Tai pirmas tokio pobūdžio susitikimas Vilniaus uni

versitete, kai studentai patys galėjo užduoti rūpimus klausimus, išsakyti savo pageidavimus.

Romėną ŽUKAUSKAITĖ

„Visiems po lygiai"

Prieš susitikimąį bendrabučius Prieš susitikimą ministras lan kėsi kai kuriuose VU bendrabu čiuose, norėdamas įvertinti esamą situaciją. Jo manymu, padėtis yra tiesiog apgailėtina, gyvenimo są lygos neatitinka net pačių mini maliausių reikalavimų. Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrabučių rekonstravimui buvo skirta 5 mln. litų, iš kurių 1 mln. atiteko VU. Už šias lėšas kuo greičiau turi bū ti pradėti bendrabučių renovaci jos darbai. Pasak ministro, geriau sias pavyzdys, kaip reikia tvarkyti bendrabučių ūkį, yra VU įsteigta viešoji įstaiga „VU būstas“: „Pri vati iniciatyva bet kokiu atveju yra geriausias būdas kuo greičiau pa daryti tvarką...“ Buvo aptarti ir kiti galimi bendrabučių renovacijos projektai, galimas ES struktūrinių fondų panaudojimas šiam tikslui.

Valstybė nenumato dau giau lėšų stipendijų fondui di dinti. Metinį stipendijų fon dą sudaro 17-18 mln. litų. Ministro teigimu, geriausias stipendijų skirstymo modelis VU SA viceprezidentas A. Šaltis neturėtų būti „visiems ir po lygiai“ - stipendijas turi gauti ministrui pasakojo apie studentų problemas tik tie studentai, kurie to nusipel poje. Nors, pasak ministro, šis skai nė gerais mokymosi rezultatais ir čius laikui bėgant turi būti suma tie, kurių socialinė padėtis yra sun žintas, tačiau ar yra daroma kas kesnė. Ateityje stipendijos turėtų nors, kad būtų užtikrintos geros būti didesnės, tačiau jas gaus dar studijų sąlygos studijuojantiems mažiau studentų. Nereikia pa šiuo metu? Pasak VU administ miršti, kad yra ir tokios galimy racijos reikalų prorektoriaus bės kaip vartojamosios paskolos A. Pikturnos, stipendijų skirstymo bei paskolos, skirtos įmokoms už reforma jau atlikta, dabar greitu studijas. metu turi būti pagerintos biblio v

Žingsnis Europos link Lietuvoje į aukštąsias mokyk las stoja apie 72 proc. moksleivių, baigusių vidurines mokyklas. Šiuo rodikliu Lietuva pirmauja Euro

tekų, skaityklų sąlygos, pradėti re novuoti bendrabučiai. Tai jau žingsnis Europos link, bet verta pamąstyti, kiek dar ilgai reikės laukti tokių studijavimo sąlygų, kokias turi kitų Europos Sąjungos valstybių studentai.

Dėmesio! Artėja sesija!^

O trečio karto nebus?.. Neišlaikėte egzamino? Dabar, įsigaliojus naujajai egzaminų perlaikymo tvarkai, pirma mintis turėtų būti „Kaip jį išlaikyti?", o ne „Iš kur gauti pinigų sumokėti už jo perlaiky mą?", kaip būdavo anksčiau.

Agnė JANUŠEVIČIŪTĖ

Rasa GALKYTĖ

Anksčiau neišlaikęs egzamino ne vienas studentas griebdavosi ir už galvos, ir už kišenės. Mokestis už kiekvieną neišlaikyto egzamino perlaikymą norom nenorom plo nindavo ir taip nelabai storą stu dento piniginę. Žinoma, perlaiky

ti egzaminą buvo galima keletą kartų. Tuo tarpu įsigaliojus nauja jai tvarkai, nors neišlaikytas egza minas finansinės studento padė ties nepablogina, tuo džiaugtis galima ne taipjau ilgai. Tik vieną kartą. Kalbant tiesiai šviesiai, kaip papasakojo VU SA vicepreziden tas Artūras Šaltis, egzaminą gali ma perlaikyti tik vieną kartą, ta

ŽINIA VAIKINAMS Iš LR Karo prievo lės įstatymo 8 straip snio papildymo įsta tymo:

čiau už tai mokėti nereikia. Skolų galima turėti kiek tik nori, tačiau jei po egzaminų perlaikymų sesi jos jų susikaupia daugiau nei dvi, studentas yra „maloniai paprašo mas“ išeiti iš universiteto. Panašu, jog patys studentai to kia tvarka arba gana patenkinti, ar ba nelabai žino, kad ji jau galioja. „Koks studentas ir apskritai žmo gus gali būti prieš tvarką, kur ne reikia mokėti? Nauja tvarka yra tikrai gera, nes manau, kad kai ku rie dėstytojai kituose fakultetuose galėdavo naudotis tuo mokesčiu. Gal dabar aukštąjį išsilavinimą gaus ne visi iš eilės...“ - sampro tavo trečiakursė filologė Giedrė. Visa širdimi jai pritarė ir antra kursė to paties fakulteto studentė Asta. „Kiekvienas turi teisę klys

„Asmenys, netekę abiejų tėvų ar likę be tėvų globos, jeigu jie nėra įvaikinti arba iki pilnametystės jiems buvo nustatyta globa (rū pyba), raštu pateikę motyvuotą prašymą, krašto apsaugos mi nistro sprendimu gali būti atlei džiami nuo privalomosios pradi nės karo tarnybos“.

ti, tad klaidą ištaisyti nemoka mai - taip pat“, - įsitikinusi mer gina. Kita vertus, yra studentų, dar vis manančių, jog už egzaminų per laikymą reikia mokėti. Tačiau visi vienbalsiai tvirtina, jog, jei taip bū tų, būtų puiku!“. Taigi, mielieji, tu rime jus nudžiuginti, kad taipjau yra. Vis dėlto, pasak A. Šalčio, ku ri tvarka geresnė, spręsti dar anks toka, nes naujoji nėra pakankamai „patikrinta laiko ir gyvenimo“. VU SA viceprezidentas visa tai komen tuoja trumpai - „reikia laikytis bendrosios logikos ir įstatymų“. Ką gi, laikykimės bendrosios logikos, neikime laikyti egzami nų nesimokę, o jei vis dėlto nepa sisekė, tikėkimės, jog pasiseks ant rąkart. Bet nepamirškime, jog trečio karto nebebus...

Puslapį rengia VU SA atstovė viešiesiems ryšiams

Agnė GILYTĖ ir Audrius RADZEVIČIUS

Universitas Vilnensis

2003 m. gruodis

Artėja gražiausios metų šventės. Jų sulaukę atsigręžiame atgal, apžvelgiame per metus nudirbtus darbus. Laukdami Naujųjų tikime, kadjie bus geresni, skalsesni, laimingesni. Tikėjimas daro stebuklus - norai ima pildytis. Su senųjų metų pabaiga ir Naujųjų pradžia, su taip lauktomis Kalėdomis ir kiek mažiau laukta sesija Universiteto bendruomenę sveikina fakultetų dekanai. Chemijos fakulteto dekanas habil. dr. Rolandas KAZLAUS KAS: Greit svei kinsime viens kitą žodžiais „Sveiki sulau kę Šv. Kalė dų“. Šios šven tės taip ilgai laukiamos ir taip greitai pra bėga. Kasmet laukiame stebuklo, ypatingų akimirkų su pačiais brangiausiais ir arti miausiais žmonėmis. Didžiosios žaliaskarės jau atkeliavusios, ir miestas jau verda prieššventiniu šurmu liu. O mūsų fakultete - įtemptas darbyme tis. Visiems dar reikia daug ką nuveikti. Studentams suspėti įvairius darbus atlikti, juos apginti, koliokviumus išlaikyti, neti kėtas spragas likviduoti, dėstytojams - „kir viais“ pabūti. Kad jaunimas atsimintų, pri prastų ir žinotų - egzaminų laikymas - ne kalėdinio pyrago valgymas, kad teks susi kaupti ir iš peties padirbėti. Chemikai 2003 metais buvo optimis tai, labai išradingi, kūrybingi, drąsiai tai kantys chemijos mokslo naujoves, ieškan tys naujų pasaulio universitetuose ir savojo fakulteto laboratorijose. Norisi palinkėti visų pirma turbūt iš likti savimi, tokiais, kokie esame. Būti dė mesingais vieni kitiems. Kad sėkmė lydėtų mūsų kasdienius darbus, kad turtėtų mūsų laboratorijos, gražėtų fakultetas, kad visų visur ir visada viltys išsipildytų. Ekonomi kos fakulte to dekanė dr. Birutė GALINIENĖ: Perfrazavę E. M. Remar ko romano pavadinimą, tarsime: lai kas dirbti ir laikas švęsti! Ekonomikos fakulteto aka deminei bendruomenei artėjančios šventės yra ne tik kalendorinių metų, bet ir dauge lio prasmingų darbų pabaigtuvės. Rengian tis tarptautinei ekspertizei atlikta išsami verslo vadybos programų savianalizė, suor ganizuota mokslinė konferencija, skirta eurointegracijos iššūkiams Lietuvos ekono mikai aptarti, paminėta pirmosios pasau lyje ekonomikos mokslų (politinės ekono mijos) katedros įkūrimo Vilniaus univer sitete 200 metų sukaktis, pravestas fakulte to struktūros optimizavimo projektų kon kursas... O kur dar fakulteto dėstytojų mokslo tyrimai ir darbai talkininkaujant ša lies valdymo institucijoms bei verslo struk tūroms! Visa tai leidžia pasitikti švenčių sezoną, jaučiant pasitenkinimą dėl to, kas

jau padaryta, bei žvaliai žvelgiant į ateitį ir tas užduotis, kurios dar laukia. O ateitis nežada poilsio - juk žengiame į Europos akademinę erdvę, kurioje mums ne tik at sivers naujos galimybės, bet iškils ir kon kurencijos grėsmė. Juk „naujokai“ dažniau siai privalo būti dargi geresni už „senbu vius“. Tad nuoširdžiai linkiu fakulteto ko legoms dėstytojams, studentams ir visai Universiteto bendruomenei gražių ir links mų Šv. Kalėdų, kūrybingų ir laimingų Nau jųjų metų. Mūsų svajonės tevirsta veiksmų planais, o planai - realybe!

Filologijos fakulteto dekanas prof. Boni facas STUNDŽIA:

Sveikini mas filologų bendruome nei artėjant Šv. Kalėdoms ir per slenkstį ritantis Naujiesiems europiniams metams Turėkime ko laukti, žinokime, ką turime...

mino, o mums visiems - šias Kalėdas Bal tupiuose sutikti paskutinį kartą, kad kitas šventes pasitiktume mūsų naujuose senojo Universiteto rūmuose. Fizikos fakulteto dekanas habil. dr. Jūras BANYS:

Mūsų fa kultetas ruo šiasi šventėms tradiciškai: studentai, ypač studentės, kar po snaiges, klijuoja girliandas ir pakiliai ruošiasi sesijai. Mokslininkai ir dėstytojai užsiėmę ataskaitų ruošimu bei projektų kū rimu. Personalo ir studentų nuotaikos la bai „normalios“ - visi žino, kad po Šv. Ka lėdų - ne tik Naujieji metai, bet ir sesija. Taigi linkiu labai linksmų Šv. Kalėdų bei laimingų, kūrybingų ir turtingų Naujųjų metų. Ir dar - kad kitas Kalėdas ir Naujuo sius švęstumėme Europos Sąjungoje.

Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. ha bil. dr. Jonas Remigijus NAUJALIS:

„Parašykim sniegu tuos vardus, kurių balsas nebetaria. Pasakykim balsu tas mintis, kurios kartais atsiveja išdulkėtų kelių ir aukštų debesų, ir ugnies amžinumo. (Elena Mezginaitė)

Filosofijos fakulteto dekanas dr. Kęstutis DUBNIKAS: Pas mus vi si studentai puošia fakulte tą, o fakulteto valgykloje ruo šiamas advento meniu. Taip pat organizuojama vakaronė-koncertas „Belau kiant Kūčių“. Be abejonės, veiks kalėdinis paštas. Nuotaikos darbinės - atsiskaitymai, rašto darbai, „ariam“ prieš šventes. Sąly gos ekstremalios, nes reikia ir mokytis, ir ruoštis šventėms. Studentus turiu pagirti, nes šiemet jie kaip niekad aktyvūs, ypač fa kulteto studentų atstovybė su Aušra Žilionyte priešakyje, o mes - administracija ir dėstytojai - visokeriopai remiame inicia tyvas ir dalyvausime. Studentams linkiu lai mingų bilietų ir klausimų per sesiją, dėsty tojams - laimingų studentų veidų po egza

Gamtos mokslų fakul teto akademi nė bendruo menė ruošiasi vienų svarbiausių besibai giančių kalendorinių metų proga susirinkti Didžiojoje fakulteto auditorijoje. Šiais me tais visi organizaciniai rūpesčiai tenka ne seniai 40 metų sukaktį paminėjusiai Hi drogeologijos ir inžinerinės geologijos ka tedrai. Kadangi padalinio personale ypač ryškiai dominuoja vyriškasis pradas, ka tedros vedėjas prof. K. Dundulis ieško tal kininkių kituose padaliniuose. Neabejo jame, kad ras. Taip pat tikimės, kad sausio mėnesį mūsų fotografijos meistras Vytu kas vėl išleis nuotaikingą stendą, kuris at spindės gamtininkų išradingumą bei ge ranoriškumą. Artėjančios šventės bus ge ra proga į katedras, kitus padalinius apvykti fakulteto veteranams. Tai irgi fakul teto tradicija. Kiekvienam Gamtos mokslų fakulte to akademinės bendruomenės nariui artė jančių švenčių proga norėčiau palinkėti iš tvermės, kantrybės ir šviesios nuotaikos. Ilgi vakarai yra geras metas pradėti naujus arba pabaigti senus darbus, aplankyti drau gus, prisiminti, kas buvo gero, ir užmiršti, kas buvo blogo. Visiems studentams, o ypač pirmakursiams, linkiu sėkmės laikant egzaminus ir įskaitas. Manau, kad gera nuotaika būtina sėkmingam egzaminų lai kymui.

Istorijos fakulteto dekanas dr. Zenonas BUTKUS:

Istorijos fa kulteto studen tai, dėstytojai ir visi darbuotojai susitelkę bei su sikaupę pasitin ka Šv. Kalėdas ir ruošiasi naujiems senojo mūsų Universiteto jubiliejiniams metams. Visas Vilniaus universitetas iškilmingai pa sitiks 425 metų sukaktį, o istorikai ją ypač jautriai išgyvena, nes suvokia savo profesi nę paskirtį. Stengsimės svariai prisidėti prie Universiteto rengiamos tarptautinės jubi liejinės konferencijos bei kitais projektais pažymėsime šią reikšmingą istorinę datą. Kitais metais laukia mūsų dar ir kitas jubi liejus, būtent Pirmojo Lietuvos statuto (1529 m.) taip pat solidi sukaktis, kuriai taip pat rengsime tarptautinę konferenciją. Šv. Kalėdų išvakarėse apstu naujų įvy kių ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Pašonėje vyks tantis Prezidentūros skandalas, valdžios pa sikeitimas Gruzijoje, Latvijos prasimušimas į Europos futbolo finalinį turą, nauji tero ristų išpuoliai Turkijoje rodo, kad dar ne mokame iš karto įvertinti ir ištirti naujų procesų. Tas darbas paliekamas istorikams. XX a. pirmos pusės ar vidurio pavojai jau nebeatpažįstami. Naujo reiškinio - teroriz mo - pobūdis, ištakos bei priežastys irgi dar kaip reikiant neištirtos, neišaiškintos. Ne tik politologams, sociologams, bet ir is torikams darbo per akis. Tad visai pagrįstai galime palinkėti darbingų Naujųjų jubilie jinių metų. Artėjančių švenčių proga pir miausia norėčiau pasveikinti mūsų studen tes ir studentus. Ojų pas mus gausus ir pui kus būrys. Šiemet pirmąsyk studentų skai čius Istorijos fakultete persirito per tūks tantį. Linkiu visiems pas mus išsilaikyti, sėkmingai pasirengti sesijai ir ją išlaikyti. Taip pat malonu pasveikinti visus Isto rijos fakulteto dėstytojus su nemažais lai mėjimais, ypač nuoširdžiai sveikinu Rasą Čepaitienę bei Audrių Abromaitį, šiais me tais apgynusius humanitarinių mokslų dak taro disertacijas. Linkime sėkmės ir Laury nui Janušauskui, gruodžio 6 d. ginančiam mūsų fakultete disertaciją jau pagal naująją ką tik įsigaliojusią tvarką. Nuoširdžiai svei kiname Rimvydą Petrauską, Saulių Kaub rį ir Andrių Marcinkevičių, paskelbusius šiais metais monografijas.

Kauno humani tarinio fakulteto dekanas dr. Stasys Albinas GIRDZIJAUS KAS:

Kauno huma nitarinio fakulte to bendruomenei metų pabaiga šie-

Universitas Vilnensis

2003 m. gruodis

tina su darbų gausa, padidėjusia darbų apimtim ir savita įtampa. Senieji metai norėtų, kad su jais būtų visiškai atsiskaityta, kad bū tų viskas užbaigta, kas buvo su derėta. Personalo ir studentų nuotaikos yra gana geros, bent ge resnės nei vidutinės. O taip yra todėl, kad visi turime viltį, viltį, kad ryt, poryt ar bent kitąmet tik rai bus geriau: geriau mokytis ir mokyti, geriau studijuoti ir dės tyti. Bus erdvesnės, šviesesnės ir geriau įrengtos auditorijos ir la boratorijos, progresyvi mintis ir technologinė pažanga mūsų ne aplenks. Nors kas čia žino? Anot F. Bekono, viltis- geri pusryčiai, bet prasta vakarienė... O Kalėdų laukiame visi, lau kiame su sentimentaliu graudu liu ir jauduliu, su pamatuotu ne rimu... Kokia įvairi vandens tėk mė: upelis, lėtai tekantis miško pakrašty, srauni, patvinusi, pyli mus griaunanti upės tėkmė, ra mi ir plati, mariomis virstanti upė. Panašiai teka ir mūsų gyve nimas. Visiems - studentams ir kolegoms dėstytojams, visiems darbuotojams ir sau linkiu, kad gyvenimo srovė mūsų nepar griautų, nenuneštų į nežinią, kad šią tėkmę galėtume valdyti pa tys. Čia, šioje menkoje žemėje,

šalia tiekos mažyčių dalykų yra taip pat kažkas labai didingo ir stebuklingo (M. K. Čiurlionis).

Tegul Kalėdos būna pilnos ste buklų, Naujieji metai paskęsta didybėje, o vėlesnis gyvenimas lieka pilnas prasmės.

Naujieji Metai vėl ateis į mūsų Žemę, Ir žvaigždės vėl mirgės Kaip irprieš metų tūkstančius kadais... O Žemė dar labiau

ir alks ir trokš Ramybės vėl! Ir vėl taikos! Ir meilės blėstančios ugnies...

Komuni kacijos fakulteto deka nas prof. Do mas KAUNAS:

Artėj ančių švenčių, Naujųjų ir senųjų me tų sandūroje įprasta prisiminti pra eitį ir žvelgti į ateitį, nors akademi niame pasaulyje šios šventės žymi patį darbų vidurį. Komunikacijos fa kultetui 2003-ieji metai buvo, ma tyt, permainingiausi iš visų dvylikos gyvavimo metų - įvyko fakulteto valdžios rotacija, radosi naujas fa kulteto akademinis padalinys - In formacijos ir komunikacijos kated ra, deja, buvo ir praradimų. Įprasta kaitos situacija skatina nuolat aki ratyje išlaikyti esminius veiklos sie kius - organizuoti kokybiškas ko munikacijos ir informacijos studi jas, bendradarbiauti su studentija ir įvairialype profesine aplinka, plėsti tarptautinius ryšius, spartėjančiuo se mokslo tyrimuose integruoti tra dicines ir moderniąsias mokslo ša kas. Sėkmingai savo žinias įvai riose srityse taikantys fakulteto absolventai ir dar studijuojantys kūrybiški, smalsūs ir motyvuoti studentai yra didžiausias fakulte to pasiekimas. Būtina pažymėti ir kitos fakulteto bendruomenės pusės - akademiniam ir mokslo darbui pasišventusių profesorių, docentų, lektorių, mokslininkų ir administracijos darbuotojų - in dėlį ir pastangas. Jų dėka daug tvirčiau stovime ant abiejų - stu dijų ir mokslo - kojų. Artėjančių švenčių proga vi sai akademinei bendruomenei studentijai ir kolegoms linkiu ypatingų, nepakartojamų naujų jų 2004-ųjų, 425-ųjų Vilniaus universiteto gyvavimo metų! Stu dentams linkiu, kad kalėdinė ir

šventinė nuotaika nesutrukdytų sėkmingai pasirengti ir įveikti egzaminų ir sesijos ruožą bei to liau intensyviai išnaudoti visas studentiško gyvenimo galimybes ir privalumus. Kaip Komunika cijos fakulteto dekanas turiu vi siems palinkėti abipusės ir rezul tatyvios komunikacijos tarp stu dentų, dėstytojų, administracijos ir socialinės aplinkos, tarp įvai rių vietos ir nutolusių kultūrų, virtualaus ir tradicinio gyvenimo pynės malonumų. Matemati kos ir informati kos fakul teto deka nas prof. habil. dr. Fe liksas IVANAUS KAS:

Artėjančių Šventų Kalėdų ir

Naujųjų 2004-ųjų metų proga sveikinu visus Vilniaus univer siteto profesorius, docentus, vi sus darbuotojus ir studentus. Dėkoju Jums visiems už nuošir dų darbą. Džiaugiuosi šiemet pasiektais įspūdingais fakulteto mokslinės bei mokymo veiklos rezultatais, jau studentų gausa rodo mūsų pa sirinktos informacinės visuome nės kūrimo svarbą ir perspektyvą. Naujaisiais metais mūsų vals tybės laukia istorinis žingsnis - sto jimas į Europos Sąjungą. Jis negali nepaliesti ir mūsų Alma Mater: mokslo ir mokymo procesas turės prilygti Europos standartams, o ty rimai ir plėtra pagreitėti. Tikiu, kad Matematikos ir in formatikos fakultetas - viena svar biausių šalies informacinių tech nologijų institucijų - daug prisi dės siekiant europietiškų hori zontų, užtikrins tolydžią ir dina mišką Lietuvos mokslo plėtrą. Tikiu, kad 2004-ieji mums vi siems bus prasmingi, darbingi,

Vaikai ir kai kurie suaugusieji tiki, kad Šv. Kalėdų nak tį juos aplanko Kalėdų Senis. Jis atskrieja iš Šiaurės rogė mis, kinkytomis elniais, įlenda pro kaminą ir padeda po eglute ar įdeda į kojines jų išsvajotas dovanas. Vėliau vai kai nustoja tikėję Kalėdų Senio egzistavimu, slapčia pa matę, kad dovanas jiems neša tėvai. Kalėdų Senio egzis tavimą galima paneigti ir moksliškai. Štai penki įrodymai, kad Kalėdų Senis neegzistuoja. 1. Kalėdų Senis negali turėti skraidančių elnių. Žemėje yra apie 300 tūkst. skraidančių gyvų orga nizmų rūšių. Daugelis jų - vabzdžiai ir bakterijos. Nė viena iš žinomų Siaurės elnių rūšių skraidyti nemo ka. 2. Kalėdų Senis nespėtų aplan kyti tiek daug namų. Pasaulyje yra daugiau nei 2 milijardai vaikų iki 18 metų. Kadangi Kalėdų Senis „neaptamauja“ musulmonų, žydų ir budistų vaikų, jo darbo krūvis su mažėja iki 15 procentų visų pasau lio vaikų. Gyventojų surašymo biu

ro duomenimis, Kalėdų Senis turi apie 378 mln. „klientų“. Kiekvie nam namų ūkiui vidutiniškai tenka 3,5 vaiko. Be to, kiekviename iš šių namų yra bent vienas vaikas, kuris buvo geras visus metus, ir todėl nu sipelnė Kalėdų Senelio dovanos. Va dinasi, Kalėdų Senis turėtų aplan kyti 91,8 milijono namų. 3. Kalėdų Senis nespėtų atlikti visų savo „pareigų“. Dėl skirtingų laiko zonų, lemiamų Žemės suki mosi, Kalėdų Senis turi 31 valandą savo misijai atlikti. Tai 822,6 vizito per sekundę. Vienų krikščioniškų

namų, kuriuose gyvena gero elge sio vaikai, vizitui Kalėdų Senis turi 1/1000 sekundės. Per tą laiką jis tu ri suspėti pastatyti roges, iš jų iššok ti, nusileisti dūmtraukį, įdėti dova nas į Kalėdų kojines, likusias dova nas padėti po eglute, suvalgyti pa liktus jam užkandžius, pakilti dūm traukiu ant stogo, įlipti atgal į roges ir keliauti prie kito namo. Tarkime, kad visi šie 91,8 milijono sustojimų yra tolydžiai paskirstyti po visą pa saulį. Tokiu atveju namų ūkis yra sutinkamas kas 78 mylias, o ben dras nuotolis nuo namo iki namo -

kūrybingi ir kupini gyvenimo džiaugsmo.

Medici nos fakulteto dekanė habil. dr. Zita Aušrelė KUČINSKIENĖ:

Medikai gyvena artėjančios sesijos nuotaikomis. Prieš pat Kalėdas ketiname su rengti vakarą, skirtą šešto kurso studentams, nes jie greitai mus pa liks. Žinoma, darbų ir prieššven tinio jaudulio kaip visada gausu. Artėjant šventėms linkiu, kad stu dentams sesija būtų gera ir sėkmin ga, o kolegoms - kad darbai per daug neužgriūtų. Kad ateinantys metai būtų darbingi, o svarbiau sia - sveiki. Kad pasitvirtintų po puliarus pasakymas „sveikame kūne - sveika siela.“ Sveikatos jums visiems, kad Nau juosius pasitiktumėte be rūpesčių ir patenkinti tuo, kas jau nuveikta.

Tarptauti nių santy kių ir politikos mokslų instituto direktorius dr. Rai mundas LOPATA: Kalėdos TSPMI - j Vokiečių gatvę žvelgiantys išpuošti langai, TSPMI hole įvairiausiais žaisliukais žėrinti Kalėdų eglė ir šventinė nuo taika. Instituto studentus, dėstytojus bei administraciją tikrai aplankė Ka lėdų dvasia. Administracija ruošia si surengti kalėdinį paštą, kad visi TSPMI bendruomenės nariai galė tų pasveikinti vieni kitus artėjančių švenčių proga, taip pat rūpinasi, kad

0,5 mln. mylių. Vadinasi, Kalėdų Se nio rogės juda 650 mylių per sekun dę greičiu - tris kartus greičiau už garsą. Palyginkite - greičiausia žmo gaus pagaminta transporto priemo nė juda vos 27,4 mylios per sekundę greičiu, o vidutinis Siaurės elnio grei tis neviršija 15 mylių per valandą. Be to, dar reikėtų pagalvoti ir apie fizinius žmogaus poreikius (maistą ir kt.), kurie atima laiko. 4. Kalėdų Senio elniai nepajėg tų rogėse pavežti visų dovanų. Jei tarsime, kad kiekvienam vaikui ve žamas vidutinis „Lėgo“ konstrukto rius, sveriantis apie 1 kilogramą, ro gėse turėtų būti vežamos 321 300 tonų sveriančios dovanos, neskaitant paties Kalėdų Senio, kuris visuomet vaizduoj amas šiek tiek storokas. Že mėje vidutinis Siaurės elnias gali pa tempti tik 300 svarų. Netgi darant prielaidą, kad skraidantis elnias gali pakelti 10 kartų daugiau už jį sve riantį krovinį, šio darbo nepajėgtų atlikti net devyni skraidantys elniai. Tokiam kroviniui pavežti reikėtų 214 200 elnių. Bendras rogėse veža mų dovanų, Kalėdų Senio ir elnių

kalėdiniai sveikinimai pasiektų ir instituto draugus, kolegas, partne rius. Po rašto darbų antplūdžio ir rudens semestro seminarų bei pa skaitų Kalėdos bus tarsi maloni per traukėlė šventiškam ir neformaliam dėstytojų bei studentų bendravimui prieš artėjančius egzaminus. Todėl gruodžio 19 dieną studentai didžio joje konferencijų salėje ruošiasi su rengti kaukių balių. Kai kurie stu dentų kursai ruošiasi keistis dovanėlėmis.Taigi Kalėdos TSPMI, kaip greičiausiai ir visur kitur, yra šven tė. Su ja ir sveikiname studentus bei savo kolegas! Teisės fakulte to de kanas dr. Vy tautas NEKRO ŠIUS:

Teisės fakultetas per šiuos metus išgyveno gana daug pokyčių - iš esmės pakeista studijų progra ma, įvyko daug organizacinių pasi keitimų. Tad galima teigti, kad tai buvo intensyvių pokyčių metas tiek fakulteto dėstytojams, tiek studen tams. Tikimės, kad pavasario se mestrą studentai ir dėstytojai galės pradėti suremontuotos bibliotekos atidarymu. Ji atitiks visus tarptauti nius standartus, čia bus daug ir įvai rios profesinės literatūros. Taigi stu dijos bus dar kokybiškesnės ir efek tyvesnės. Taip pat norisi tikėti, jog naujais metais bendromis pastango mis bus išspręsta ir fakulteto patal pų problema. Prieš Šv. Kalėdas dės tytojams, fakulteto studentams, vi sam pagalbiniam personalui noriu palinkėti, kad mūsų dideliame ko lektyve visi jaustumėmės kaip ge ruose ir jaukiuose namuose, noriai eitume į fakultetą, jaustumėmės at sakingi už jį kaip už kažką neatsie jamo nuo mūsų. Linkiu, kad visų šei mose vyrautų abipusis supratimas ir meilė - ji yra visa ko sėkmės ga rantija.

Parengė Onutė MACKONYTĖ

svoris, neskaitant pačių rogių, būtų 353,430 tonų. 5. Itin didelis krovinys, vežamas labai dideliu greičiu, Že mės sąlygomis sudegtų. 353 tūkst. tonų, judančių 650 mylių per se kundę greičiu, sukeltų didžiulį oro pasipriešinimą - tai įkaitintų elnius kaip į Žemės atmosferą įskrendantį kosminį laivą. Pirmoji elnių pora sugertų 14,3 kvintilijonų džaulių energijos per sekundę. Kitaip ta riant, elniai akimirksniu pavirstų ugnimi ir padegtų kitus. Visi elniai išgaruotų per 4,26 tūkstantines se kundės dalis. Kalėdų Senis patirtų centrifugines jėgas, kurios būtų 17 500 06 karto didesnės už gravita ciją. Jei tarsime, kad Kalėdų Se nis sveria apie 100 kilogramų, jis būtų prispaustas prie rogių galo 1 726 006 kilogramų jėga. Taigi galima daryti vienintelę iš vadą - toks Kalėdų Senis, kokįjį vaiz duoja liaudis, Žemės sąlygomis eg zistuoti negali Tačiau nenustokitejuo tikėti, juk Kalėdos - stebuklų metas, kas žino, galjus vis dėlto aplankys tikrasis Ka lėdų Senis.

2003 m. gruodis

Universitas Vilnensis

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė informuoja

Įteikti „Studentiški kopūstai 2002/2003“ „Papasakosiu jumi tokią istoriją... Gyveno tokia mergaitė VU SA... Ir kai sulaukė 14 metų, leido jai nueiti į naktinį klubą... Va tada ir prasidėjo..." (R. Griškevičius, ei. žinutė iš VU SA konferencijos).

Romėną ŽUKAUSKAITĖ

Geri santykiai su studentais

Studentų atstovybei -14 metukų Būtent tokie ir panašūs ko mentarai pasirodė elektroninėje Vilniaus universiteto Studentų at stovybės (VU SA) konferencijoje po lapkričio 18 d. klube „Termi nalas“ vykusios studentų ir dėsty tojų šventės. Ten buvo įteikti dės tytojams skirti apdovanojimai „Studentiški kopūstai 2002/ 2003“. Kiekvienas fakultetas tu rėjo galimybę išrinkti savo myli miausius ir labiausiai nusipelniu sius dėstytojus, kurie šios ir buvo pagerbti. Lapkričio 18-oji pasi rinkta ne atsitiktinai - tai VU SA 14-asis gimtadienis!

Dr. Kęstučio Dubniko triumfas Buvo paskelbtos aštuonios no minacijos, kurios privertė nusišyp soti studentus bei dėstytojus. „Me tų įvykiu“ paskelbtas dr. K. Dub-

būdą studentai ir išrinko jį „Metų dėstytoju - anekdotų karaliumi“. Tačiau ne visos nominacijos buvo linksmos. Užjaučiame Teisės fakul teto studentus-doc. A Normantas gavo „Metų kir vio“ apdovano jimą.

Turbūt

yra tapti „Metų dėstytoju“. Taip VU SA šventė 14-ąjį gimtadienį pagerbtas buvo

Komunikacijos

fakulteto prof. habil. dr. D. Kau

nas: „Nesitikėjau! Maniau, kad ko pūstienę teks srėbti, o pasirodo...“ Atsiimdama „Metų dėstytojos“

Kultinė frazė

apdovanojimą, Medicinos fakul

Medicinos fakulteto doc. A. Adomaitis gavo „Metų fra zės“ apdovanojimą už posakį: „Gal galite padėti, berniukai? Ačiū, vy rai!“ , tačiau apdovanojimo atsiimti neatvyko. Gal nesitikėjo, jog ši fra

teto doc. J. Tutkuvienė iš pradžių

zė taip patinka jo studentams?

linti atsitokėti, jog gavo šį apdo

padėkojo chromosomoms, dau giamatei erdvei ir kitiems tik Me dicinos fakulteto studentams su

prantamiems dalykams. Docen tė sakė esanti apstulbusi ir nega

Pamiršo... Kartais, pasirodo, būna ir taip, kad dėstytojai tiesiog pamiršta apie egzaminą... Būtent už tai, kad pamiršo kvantinės mechanikos egzaminą ir išėjo namo, apdova nojimą gavo Fizikos fakulteto prof. A. R. Bamzaitis. Tačiau, ma tyt, pamiršo ir apie „Studentiškų kopūstų“ apdovanojimus...

Linksmuoliai ir „kirviai"

Dr. K. Dubnikas džiaugsmingai priėmė apdovanojimą

santykiai su studentais yra iš tie sų labai geri.

Už viso gyvenimo nuopelnus Labiausiai tą vakarą buvo pa gerbtas prof. Jonas Kubilius. Jam buvo skirtas apdovanojimas „Už vi so gyvenimo nuopelnus Universi tetui“. Profesorių, net 30 metų dir busį VU rektoriumi, studentai pa lydėjo audringais plojimais.

džiausia garbė

niko tapimas Filosofijos fakulte to dekanu. Dekanas su džiaugsmu atsiėmė šį apdovanojimą ir dėko jo studentams už puikų vakarą.

vanojimą, bei džiaugėsi, kad jos

Atsiimti apdovanojimo ant scenos užkopęs Matematikos ir informatikos fakulteto lektorius dr. R. Kašuba netgi anekdotą pa pasakojo - turbūt už tokį linksmą

14 tortų studentams

Prof. J. Kubilius apdovanotas „ Už viso gyvenimo nuopelnus“

Į klubą susirinko tikrai gausiai studentų ir dėstytojų (kažkas su skaičiavo net 700 žmonių - aut.

past.). Studentams tai galbūt bu vo tik dar viena proga pasilinks minti, o galbūt ir gera ga limybė pažvelgti į savo dėstytojus kitaip - drau gišku žvilgsniu. Visus dėstytojus šiltai pasveiki no VU SA prezidentė J. Bortkevič, kiti atstovy bės nariai. Per trumpas pertraukėles studentai bei dėstytojai galėjo linksmai pasijuokti iš iš radingų „Klaipėdos pa rodijų teatro“ artistų pa sirodymų. Dėstytojai li Studentus pradžiugino 14 tortų ko sužavėti šiuo renginiu ir sakė nesitikėję tokio dėmesio ir tokio gražaus vakaro. Žinoma, gaila, kad atvyko tik drąsiausie ji, nes laukiami buvo vi si. O studentus turbūt lablausiai pradžiugino 14 tortų, kuriuos jiems dova nojo VU SA savo gimimo dienos proga. Taip buvo įteikti pir mieji „Studentiški ko pūstai“ Vilniaus univer siteto istorijoje, tačiau ti kimasi, jog šis renginys taps gražia kasmetine tra dicija. Tortų užteko visiems

M. Rūko nuotr.

Studentų lyderiai taip pat mokosi Jau turbūt seniai nebe paslaptis, kad tie žmonės, ku rie vadovauja savo fakulteto Studentų atstovybei, fakul tete yra žinomi ir gerbiami. Vieni galvoja, kad jie tobuli, kiti neleidžia jiems suklysti, treti juos laiko savo idealais, ketvirti smerkia ir niekina... Bet ir jie - tik žmonės...

Agnė ZALANSKAITĖ

Darbo diena trunka 12-15 valandų Pirmą kartą Vilniaus univer siteto Studentų atstovybės (VU SA) istorijoje lapkričio 14-16 die nomis Stirniuose įvyko visų fakultetinių studentų atstovybių (FSA) vadovų mokymai, į kuriuos suVažiavo visų VU SA fakultetinių pa dalinių atstovai bei VU SA valdy ba. Šie žmonės kartu susirenka iš tiesų retai, kadangi kiekvienas sten

giasi kuo geriau dirbti savo „dar že“, kuo geriau atstovauti studen tams savo fakultete, o kur dar lais valaikio ir švenčių organizavimas, projektai ir visų mūsų pareiga mokslai - taigi laiko iš viso nebe lieka. Ką jau kalbėti apie VU SA valdybos žmones, kurie vardan jū sų, mielieji, dirba po 12-15 valan dų per parą. Bet toks darbas yra pati didžiausia investicija į savo at eitį. Šiandien VU SA iš tiesų deda daug pastangų, kad kiekvienos fakultetinės studentų atstovybės žmonės dirbtų ne tik motyvuotai,

kryptingai, bet ir efektyviai. Tam yra organizuojami VU SA vasa ros bei žiemos mokymai, trečiadieniniai seminarai, pirmakursių stovyklos, kelionės ir išvykos. VU SA gali investuoti ir į Tave, tik vie nas klausimas, ar Tu to nori? Jei nori - dėkis prie mūsų!

Ne vien tik mokymai Galbūt šio susitikimo tik mo kymais vadinti nederėtų, kadangi visi pirmininkai ne tik gavo daug naudingos informacijos, bet ir da lijosi savo patirtimi, to šiandieni niame konkurencingame įmonių ir organizacijų darbe dažnai trūks ta. Buvo diskutuojama įvairiomis temomis: studijų sistema ir koky bė, studentų socialinės proble mos, galimybės ir būdai jas spręs ti. Kalbėta ir apie Vilniaus uni versiteto Studentų atstovybės ko

mitetų darbą. Kurta VU SA atei ties strategija, aptartos galimybės ir perspektyvos. Daug dėmesio buvo skirta vieningam fakulteti nių studentų atstovybių darbui bei psichologiniam vadovų pa ruošimui, kadangi suspėti moky tis ir kokybiškai dalyvauti visuo meninėje veikloje, kaip supran tate, nelengva.

Pašnekesiai prie židinio Iš tiesų tai buvo ne poilsio, o tikro darbo ir apmąstymų savait galis. Tarp mokymų dalyvių nebe liko jokių paslapčių. VU SA val dyba pateikė biudžeto skaičius, ko nė vienas pirmininkas, važiuoda

mas į mokymus, tikrai nesitikėjo, tačiau tai tik dar kartą įrodo, jog VU SA - atvira organizacija vi siems. Pirmininkai pasidalijo pas kutinių projektų rezultatais, ap svarstė bendradarbiavimo galimy bes. Vakare vieni kitiems išsakė, ką anksčiau nešiojosi širdyje, išsi aiškino senas nuoskaudas ir neži nomybę pavertė žinojimu. Tai, sa vaime aišku, palengvins bendra vimą, padės dirbti naudingai ir tu riningai. Simboliška, bet visi pokalbiai vyko prie rusenančio židinio, kuris Stirniuose buvo vienintelis šilumos šaltinis. Tokia VU SA šeima yra ir kiekvienam studentui: jauki, šilta, atvira. Tau, mielasis, taip pat.

Puslapį rengia VU SA atstovė viešiesiems ryšiams Agnė GILYTĖ ir Audrius RADZEVIČIUS

Universitas Vilnensis

2003 m. gruodis

Gamtos mokslų fakultete

Gamtos mokslų fakultete - knygų mugė Knygų mugė, pirmą kartą surengta GMF studentų, sulau kė didžiulio susidomėjimo. Čia pirko ir studentai, ir dėstytojai. Knygas pristatė ir pardavinėjo leidyklos „Lututė", „Mintis", knygynai „Verslo knygos" ir „Akademinė knyga" bei patys studentai. Knygas įsigyti buvo galima už mažesnę kainą nei miesto knygynuose.

Gamtos mokslų fakultete vėl pradėtas žaisti prieš šešerius metus didelį pasisekimą turėjęs intelektualus žaidimas „Prot mušis".

Laura LEVINSKAITĖ

leidinius apie gamtą ir turizmą.

nyje dalyvaujantis dėstytojas

Kastytis Beitas džiaugėsi, kad žaidimas vėl atsigavo. Pasirodo,

tę trims dykinėjantiems ketvirto

gamtininkai tikrai ne iš kelmo

spirti. Buvo pademonstruotos

praskaidrinti savo niūrią egzisten

įvairiapusės gilios žinios mito

ciją. Tuomet ir gimė „Protmušio“

logijos, istorijos, biologijos ir kt.

idėja. Tais pačiais metais idėja bu

srityse. Teko atsakinėti ir į to

vo realizuota ir įvyko pirmasis

kius klausimus: „Kas yra echo-

žaidimo čempionatas. Po ilgos ir

lalija?“, „ Kurie yra uždrausti

įnirtingos kovos čempionais tapo

Marytė ir Jonukas, taip pat ir

kada. Mugėje leidykla pristatė

„Tornado“ komanda. Vėliau žai

Lietuvoje?“, „Koks ragas yra ge

Vilniaus mieste perkamiausias knygas. Panašią knygų mugę planuo

dimas buvo ilgam primirštas, ir

riamas?“ (atsakymą į šį klausi

tik šiemet jis buvo prisimintas ir vėl pradėtas žaisti. Žaidimo me

mą žinojo beveik visi), „Kokios

jama surengti ir pavasarį. „Sma

tu varžosi dvi komandos. Reikia

gu, kad renginys pavyko ir sulau kė didžiulio susidomėjimo“, - sa

kuo greičiau atsakyti į įvairiau sius klausimus. Šiuo metu žaidi

gyvybei?“ ir 1.1. Žaidimas vyksta kiekvieną

Studentai naudojosi proga įsigyti pigesnių knygų

Dėstytojas K. Beitas knygų pirkti ėjo net kelis kartus. Jis įsi gijo šešias knygas. „Lututės“ lei dyklos knyga - geriausia dovana sūnėnui“, - sakė jis. Genetikos dėstytojas V. Rančelis įsigijo kny gą „Panemunių regioninis par kas“. Leidyklos „Mintis“ sekretorė Reda Lukošiūnienė sakė, kad jie su savo knygomis gali atvykti bet

Vieną ūkanotą rudens popie kurso biofizikams kilo mintis

Laura LEVINSKAITĖ Knygyno „Akademinė knyga“ atstovai nebuvo atsivežę nevienos knygos. Jie dalijo saldainius ir lankstinukus. „Mūsų knygyne di delė knygų pasiūla, todėl geriau apsilankyti interneto tinklalapyje www.knygumuge.lt arba pačiame knygyne“, - sakė jie. GMF studentai ir dėstytojai daugiausia būriavosi prie leidyklos „Lututė“ knygų. Ši leidykla leidžia

„Protmušis“ atsigavo

kė organizatoriai: ketvirtakursė Jurgita Ferencaitė ir antrakursis Aurelijus Stankevičius.

pirmadienį Gamtos fakulteto di

me dalyvauja dešimt komandų,

džiojoje auditorijoje. Finalinį

žaidžia ne mažiau trijų ir ne dau

žaidimą planuojama surengti

giau penkių žaidėjų.

gruodžio 15 d. Tikimasi, jog šis

Įnirtingose kautynėse teisė

Kauno humanitariniame fakultete

musės pačios pavojingiausios

jaujantis vienintelis šiame rengi

žaidimas taps gražia tradicija ir

bus rengiamas kasmet.

Filosofijos fakultete

Išsipildymas pagal Mykolą Sluckį Tradicinis Rašytojų sąjungos leidyklos naujausių knygų pristatymas šįkart buvo netradicinis. Į naujausio M. Sluckio romano „Išsipildymas ne pagal Joaną" sutiktuves susirinko keturi seni geri bičiuliai ir kolegos - poetas A. Baltakis, literatūros kritikas P. Bražėnas, VU KHF Lietuvių filologi jos katedros vedėjas A. Krasnovas ir pats rašytojas M. Sluckis. Mykolo Sluckio naujausias roma nas „Išsipildymas ne pagal Joaną" niekuo nepanašus į tuos autoriaus romanus, kuriais, jis, P. Bra žėno teigimu, „literatūrai atitarnavo 55 metus".

Filosofams - naujos ir brangios knygos

Audronė LAPIENIENĖ 1948 m. išėjo pirmoji M. Sluc kio knyga „Aš vėl matau vėliavą“, o po jos prasideda ištisa M. Sluc kio romanų epopėja: „Geri na mai“, „Laiptai į dangų“ (kritikai apie ją ypač gerai atsiliepė), „Ado mo obuolys“, „Kelionė į kalnus ir atgal“, „Saulė vakarop“, „Svetimos aistros“ ir kiti. M. Sluckis tampa vienu žymiausių prozininkų Lie tuvoje, vidinio monologo autoriu mi. „Jo romanų žmogus pulsuoja ne kasdienybe, o fantazija“, - sakė literatūros kritikas P. Bražėnas. Su M. Sluckio vardu siejamas ir 6 dšm. pab. - 7 dšm. pradžioje Lie tuvoje vykęs literatūrinio klimato atšilimas. Tuo metu literatūrai bu vo sugrąžintos jos prigimtinės tei sės - kalbėti apie tai, kas gražiau sia. „Kalbėkim apie meilę. Apie seksą jau kalbam per daug. Litera tūra vaginizuota. Kalbėkim apie moteris - žmonijos tąsos reiškėjas. Koks romanas be moters. O šalia jos visada turi būti ir vyras. Tik to kią meilę suprantu. Dabar labai madingos ir kitokios meilės apraiš kos- homoseksualistų, lesbiečių“, -kalbėjo rašytojas. Romane „Išsi pildymas ne pagal Joaną“ postmo dernistine kalba pasakojama pa prastos muziejaus darbuotojos, lau-

Norinčių gauti autoriaus autografų netruko

kiančios savo išsvajotojo, istorija. Tai drama, anot A. Baltakio, ku rioje girdimas pasakotojo įspėji mas, kokias pasekmes neša ma dingoji meilė. „Tokios meilės sau gokitės, nes ji gali būti pragaištin ga žmogui, nes su ja sietinos ne laimės, skausmas, susvetimėji mas. Pasaulis nebėga risčia, grįž kim prie tikrų vertybių. O žmo gaus vertybė - jo mintys ir jaus mai“, - kalbėjo M. Sluckis. Kiekvienas M. Sluckio roma no autorius turi savo prototipą. „Tačiau rašytojas prototipą visada išskaido“, - sakė M. Sluckis. Apie naujojo romano prototipą autorius užsiminė labai mažai. „Joana anūkės „dermavonės“ vardas. Gra žiai skambėjo“, - sakė rašytojas.

„Romano „Išsipildymas pagal Joaną“ tema - šiuolaikinės moters dalia. Čia autorius gana sėkmingai priartėja prie moters pasaulio, o at sižvelgiant į šį faktą, autorius fe minisčių turėtų būti nešiojamas ant rankų. Pastebimas aukštas morali nis, o ne intelektualinis pagrindi nės knygos herojės horizontas“, kalbėjo P. Bražėnas. Pasak A. Girdzijausko, M. Sluckio romanas yra įdomus ir po ilgos tylos svarbus reiškinys lie tuvių literatūroje. „M. Sluckis - didis rašytojas, o kadangi mene egzistuoja tam tikri erdvės dėsniai, tai turi būti kuo daugiau didelių kūrėjų, tuomet ir erdvės bus daugiau“, - teigė tos pa čios kartos poetas A. Baltakis.

VUprorektorė B. Pociūtė, Filosofijos fakulteto dekanas K. Dubnikas bei knygyno „Humanitas“ vedėja E. Stogevičienėprie„IntemationalEncyclopedia ofSočiai and Behavioral Sciences“

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, padedamas Atviros

Lietuvos fondo, įsigijo „Elseviero“ leidyklos išleistą enciklopediją „Intemational Encyclopedia of Sočiai and Behavioral Sciences“, kai nuojančią 34,627,5 Lt. Tai - 26 tomų enciklopedija, vienas brangiau sių leidinių, parduotų knygyne „Humanitas“.

Fakulteto studentai gali džiaugtis naujausiomis žymių pasaulio leidyklų knygomis, kurios nuolat papildo fakulteto bibliotekos fon

dus. Filosofijos fakultetas nuo 2003 m. sausio 1 d. nupirko knygų už

beveik 80 tūkst. litų. Tarp jų, be minėtosios enciklopedijos, puikuo jasi dvylikos tomų „Handbook of Psychology“, kurią šiemet išleido

„Wiley“ leidykla, bei „Sage“ leidyklos „Encyclopedia of Crime and Punishment“.

FilosF inform.

Universitas Vilnensis

2003 m. gruodis

Matematikos ir informatikos fakultete

Sėkmės istorija: įmonės „Interneto vizija“ direktorius MIF studentas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fa kulteto (MIF) antro magistrantūros kurso studentas Ar vydas Štrausas jau žino, ką reiškia populiarumas bei at sakingos įmonės direktoriaus pareigos. Tik pradėjęs kur ti interneto projektus, vaikinas nesitikėjo tokios didelės savo darbo sėkmės. Na, bet apie viską nuo pradžių.

Sėkmingieji 2003-ieji Gabrielė MOCKUTĖ pr@mifsa.lt Savo darbo sritį Arvydas apibū dina kaip interneto projektų kūri mą ir jų plėtojimą. Paprasčiausias internetinio projekto pavyzdys, pa sak vaikino, yra interneto svetainė. Jų jaunasis verslininkas sukūrė daug ir įvairių, o pačios žymiausios ir gau siausiai lankomos yra šios: www.puslapiai.lt.www.surask.lt. www.ten.lt.www.skelbiu.lt bei www.hey.lt. Pasak Arvydo, sukurti projektą yra ne daugiau kaip pusė darbo. Projekto sėkmė labiausiai priklau so nuo to, kaip pavyksta jį išplėtoti. „Daugelis tam neskiria reikiamo dėmesio, todėl sėkmingus projek tus Lietuvoje galima suskaičiuoti ant pirštų“, - teigia Arvydas.

Šie metai Arvydui yra ypač sėk mingi. Jis savo projektus pristatė „Naujojoje komunikacijoje“ bei mokslininkams Norvegijoje, „Bitės“ konkurse savo nominacijoje laimė jo pirmąją vietą, o parodoje „Infobalt2003“ buvo nominuotas „Metų startui“ ir vėlgi skynė laurus. Įvai riems konkursams buvo publikuo jami penki, Arvydo manymu, repre zentatyviausi interneto projektai. Tai tik ketvirtadalis visų jo sukurtų projektų, bet negalima nepaminėti, kad likę yra nė kiek ne prastesni už „konkursinius“. Daugumos Arvydo sukurtų in terneto svetainių bendras bruožas nuolat augantis jų lankomumas (iki 20 tūkst. lankytojų per dieną!). Tad galima sakyti, kad jo darbai yra pripa žinti ir vartotojų, ir interneto projek tų specialistų. Pats Arvydas, paklaus tas apie savo pasiekimus inter neto projektų kū rimo srityje, kukli nasi: „Tai nėra rato išradinėjimas, tie siog pritaikau egzis tuojančias žinias“.

Kodėl tai taip populiaru? Paklaustas, kodėl vartotojas turėtų rinktis bū tent jo teikiamas Daugumos Arvydo sukurtų interneto svetainių paslaugas, Arvy bendras bruožas - nuolat augantis jų lankomumas das nesutrinka: (iki 20 tūkst. lankytojų per dieną!) „Viskas labai pa

prasta, Lietuvoje nėra šių paslaugų alternatyvų arba tos alternatyvos yra kur kas brangesnės. Be to, vartoto jus traukia sistemų paprastumas. Pavyzdžiui, norėdamas internete tal pinti savo svetainę, žmogus tiesiog išsiunčia SMS žinutę ir beveik iš kar to gauna šią paslaugą“. Kol nebuvo www.puslapiai.lt, norintieji savo sve tainę talpinti internete turėdavo eiti j banką ir mokėti pavedimu ar kaip nors kitaip sugaišdavo brangaus lai ko. Su www.puslapiai.lt ši procedū ra yra žymiai paprastesnė. Skelbimų sistema www.skelbiu.lt yra pats populiariausias Arvydo projektas. Patogi skelbimų klasifi kacija supaprastina paiešką ir su taupo daug brangaus laiko. Inter neto vartotojai jau spėjo įvertinti ir naujausio Arvydo projekto www.hey.lt privalumus. Retas neno rėtų veltui registruoti savo tinklalapio lankomumo, pateikiamo pato gia vaizdine forma.

Pats sau darbdavys Jaunasis verslininkas, būdamas tik 23 metų, jau yra sukūręs įmonę „Interneto vizija“ bei dvi darbo vie tas. Fiksuotų valandų darbe nėra, ga lima pačiam pasirinkti darbo krūvį ir laiką. Tiesa, ne visada pavyksta su derinti darbą, poilsį ir mokslus. Pas tariesiems laiko lieka nedaug. „Po sunkios darbo dienos vienintelis po ilsis, apie kurį galvoji, dažniausiai bū na miegas, o šiaip mėgstu pabūti gamtoje, nueiti į kiną, pasižmonėti“, - apie savo poilsį pasakoja Arvydas. Vaikino draugė iš pradžių pyko, kad jie kartu praleidžia per mažai laiko, bet galiausiai susiprato ir į jo užim tumą žiūri atlaidžiau.

Ateities vizija Apie artimiausius savo planus Arvydas kalba lyg jau daugybę metų būtų dirbęs šioje srityje: „Planuoju plėtoti pradėtus projektus ir užsiim ti jų komercializavimu. Paties pro jekto vertė nėra didelė, iš jo dar rei kia padaryti verslą. Artimiausi planai yra susirasti verslo partnerius ir „pa kelti“ projektus į aukštesnį lygmenį. Jie turi būti naudingi ne tik papras tiems vartotojams, bet ir sudominti reklamos užsakovus“. Projektų sėk mės Arvydas nedrįsta prognozuoti, pasak jo, apie sėkmę bus galima kal bėti tik po kelerių metų.

Filologijos

TRUMPAI ♦ VU SA keturioliktojo gimtadie

nio proga MIF Studentų atstovybė dovanojo šventę Saulėtekyje moks lus graužiantiems studentams. Įsi kūrę Jungiamuosiuose rūmuose „mifiečiai“ pristatė Matematikų ir informatikų dienas (MIDI), roko operą, surengė įdomių konkursų bei akciją „Atnešk kompaktinę plokštelę su nelegalia programine įranga, dalyvauk ir laimėk legalią programinę įrangą“. ♦ Lapkričio 19 dieną MIF SA šven

tė savo ketverių metukų sukaktį. Su šią švente MIF studentus pasveiki no VU MIF administracija, atnešusi didžiulę lėkštę vaisių bei šiltus linkė jimus aktyviems MIF SA nariams, VU SA prezidentė ir fakultetinių studentų atstovybių nariai. ♦ MIF SA Marketingo komitetas,

vadovaujamas Vaido Adomausko, MIF pirmakursių krikštynoms ra do net 13 rėmėjų (štai dėl ko per krikštynas buvo į kairę ir į dešinę

dalijami prizai). Tačiau ant laurų už snūsti nėra kada, tad jau antrą mė nesį yra vykdomas projektas „Infor macinės technologijos - sėkmingo darbo garantas“. Jei šis projektas bus sėkmingai įgyvendintas, pase nę MIF SA kompiuteriai bus pa keisti naujesniais. ♦ Matematikos ir informatikos fa

kulteto ryšiai su užsieniu nuolat stip rėja. Neseniai paruoštas Matemati kos ir informatikos fakulteto lankstinukas anglų kalba padės re prezentuoti VU MIF užsienio šalių universitetuose. Jų studentams susi pažinti su MIF SA padės anglų kalba paruošta elektroninė prezentacija. ♦ Kviečiame apsilankyti neseniai

atkurtame elektroniniame puslapy je www.foto.mifsa.lt. Šis puslapis nuolat papildomas nuotraukomis iš įvairių studentiškų renginių, tad turėtų sudominti visus, besidomin čius MIF studentų laisvalaikiu bei rimtesne veikla.

VU SA gimtadienis fakultete: MIF studentams nuo ekonomistų ir komunikacininkų „Sumo imtynės, kazino, masažo

kabinetas, žaidimai kompiuteriu, karaokė... ir visa tai - mūsų fakul teto fojė?!“ Tokia mintis kilo tur būt ne vienam MIF studentui, vos įžengusiam pro fakulteto duris lap kričio 18 dieną. Vėliau kildavo klausimas: „O ką švenčiam?“ At sakymas paprastas ir aiškus - VU SA keturioliktąjį gimtadienį. Stebėtis tikrai buvo kuo. Vien įspūdingi sumo imtynininkų kostiu mai ir didžiulis minkštas ringas ver-

ti daugybės ovacijų, o kur dar azar tinių žaidimų stalas, mergina, kiek vienam pageidaujančiam daranti masažą...Turbūt kiekvienas MIF studentas per VU SA gimtadienį rado sau tinkamų pramogų. Norihtieji pamiklinti protą rinkosi kom piuterinius žaidimus, o skardžiabal siai studentai lavino dainavimo įgūdžius karaokėje. Šias pramogas MIF studentams surengė VU Ekonomikos ir Komu nikacijos fakultetų Studentų atsto vybės.

Matematikos ir informatikos fakulteto Studentų atstovybė

Naugarduko g. 24; Tel.: 233 60 27, ei. paštas mifsa@mifsa.lt Rengė Gabrielė Mockutė, ei. paštas Ęr@mjfsalĮ

www.mifsa.lt

fakultete

VU atidarytas Naujosios graikų kalbos kabinetas Lapkričio pabaigoje Filologijos fakultete atidarytas naujosios graikų kalbos kabinetas. Auditorija suremontuota, apstatyta ir įrengta Aleksandro S. Onasio fondo lėšomis.

Kristina SVAREVIČIŪTĖ, FilF Klasikinės filologijos katedros asistentė

Graikijos ambasadorius N. Kuniniotis (centre), VUprorektorius prof. J. Vaitkus, Filologijos fakulteto dekanas prof. B. Stundžia, Klasikinės fdologijos katedros vedėja prof. E. Ulčinaitė, klasikinėsfilologijos III k. studentai naujajame graikų kalbos kabinete V Naujiko nuotr.

ir AIŠKIAI

Į kabineto atidarymą iš Stok holmo atvykęs Graikijos ambasa dorius Lietuvai p. Nikolaos Ku niniotis mūsų Universitete lankėsi jau nebe pirmą kartą. Am basadorius kalbėjo susirinku siems apie norą ir toliau padėti jaunimui siekti žinių bei apie ben dradarbiavimo perspektyvas. Galime pasidžiaugti, kad stu dentams ir dėstytojams sudarytos geresnės darbo sąlygos, čia su kaupta dauguma Universiteto tu rimų knygų naująja graikų kalba, taip pat galima žiūrėti graikiškus

filmus ir klausytis graikiškos mu zikos įrašų. Džiugu, kad pastaruo ju metu augant studentų susido mėjimui naujosios graikų kalbos studijomis, sulaukiame dėmesio ir palaikymo iš Graikijos. Naująją graikų kalbą Vilniaus universitete pradėta dėstyti jau daugiau nei prieš dešimtmetį. Pas taraisiais metais, kai studentai už sienio kalboms skiria ypač daug dėmesio, susidomėjimas šia kal ba, kuri, nors yra viena iš Euro pos Sąjungos kalbų, Lietuvoje dar laikoma egzotiška, gerokai išau go. Naujoji graikų kalba keletą metų buvo siūloma kaip laisvasis ir pasirenkamasis dalykas ir buvo populiari tarp klasikinės filologi

jos studentų. Nuo šių metų ji jau įtraukta į pagrindinę klasikinės fi lologijos studijų programą. Beje, jau antrus metus klasikai magist rantai klauso ir šiuolaikinės grai kų literatūros bei istorijos kursus. Kasmet Graikijos skiriamos stipendijos VU studentams sutei kia galimybę dalyvauti graikų kal bos ir kultūros kursuose didžiau siame Graikijoje nacionaliniame Atėnų Kapodistrijo universitete. O šią vasarą pirmą kartą mūsų stu dentės viešėjo ir Joaninos univer siteto stovykloje. Vasaros stovyk los ne tik padeda tobulinti kalbos žinias, bet ir supažindina su anti kinio pasaulio paminklais, taip pat tai puiki proga pabendrauti su studentais iš viso pasaulio. SOCRATES programa glaudžiai susiejo VU su Tesalonikų Aristo telio universitetu. Klasikai bei ki tų fakultetų studentai kasmet vyks ta į Šiaurės Graikijos sostinę, turinčią senas universitetines tra dicijas, garsią tiek humanitarinių, tiek tiksliųjų mokslų srityje.

Universitas Vilnensis

2003 m. gruodis

Komunikacijos

Archyvistika - kas tai? Gal tai sekta, gal kažkas, kas susiję su arkivyskupija, gal archeologijos dalis, o gal tai turi kažką bendra su archyvais... Tokių atsakymų išgirstumėte, paklausę vilniečių. Galima garantuoti, kad archyvistai - ne sekta, ir net nesusiję su jokia religija ir archeologija, tačiau jie dirba su archyvais. Archyvistika tai viena iš Komunikacijos fakulte to bakalauro studijų programų, eg zistuojanti nuo 1999-ųjų. Ketvirto kurso archyvistikos stu dentai, kuriems tik keli mėnesiai li ko iki intensyvių darbo paieškų pra džios, nusprendė padiskutuoti su fakulteto bei archyvų atstovais apie archyvistikos studijas bei perspekty vas. Diskusija vyko renginio „Archy vistikos diena 2003“, vyku sio lapkričio 11 d., metu. Renginio organizatoriai pakvietė šiuos pranešė jus: prof. Domą Kauną (Komunikacijos fakulteto dekaną), Ireną Kasčiuškevičiūtę (Lietuvos valsty bės naujojo archyvo di rektorę) ir Virginiją Cijunskienę (Lietuvos valstybės istorijos archyvo skyriaus vedėją), doc. Al girdą Jakubčionį (Istori jos fakultetas). Taip pat buvo pakviesti visų kursų archyvistikos programos studentai, Komunikacijos fakulteto dėstytojai. Ren ginys susilaukė didelio susidomėji mo, auditorija buvo pilnutėlė. Spe cialiai šiam renginiui buvo sukurtas logotipas, išleistas bukletas „Ar žino te, kad...“. Renginio svečių buvo paprašy ta išsakyti savo nuomonę apie ar-

chyvistų rengimą. Ar tinkamai su daryta programa, ar studentai tin kamai rengiami, ar jie baigę šią spe cialybę ras darbą, kokių archyvistų reikia archyvams? Galų gale - ar jie istorikai, ar komunikacininkai? Į vi sus šiuos klausimus buvo bandoma rasti atsakymus. Archyvo darbuotojai pareiškė nuomonę, jog archyvistai yra daugiau komunikacininkai negu istorikai. Ar chyvistai rengiami ne valstybiniams archyvams, o šiuolaikiniams žinybi

išsiskyrė doc. A. Jakubčionis. Anot jo, archyvistai gaus darbą archyvuose tik tada, kai iš jų bus atleisti žentai, mar čios bei kiti giminaičiai. Be to, „dau gumai studijuojančių archyvistiką bū sima specialybė rūpi kaip dykumų drėkinimo programa“ (citata iš kal bos). Tokios idėjos susilaukė tiek šyp senų, tiek iškreiptų veidų. Prof. D. Kaunas pripažino, jog atėjo laikas peržiūrėti studijų programą. Priminė, jog diplome nebus nurody ta specialybė, o darbo galima ieškotis ne tik archyvuose, nes Universitetas suteikia daug platesnį išsilavinimą. Po pusantros valandos intensy vių diskusijų svečiai ir visi susirinku sieji buvo pakviesti į fakulteto biblio teką, kur renginio organizatoriai pristatė dėstytojų dokumentų paro dą, pavadintą „Jie irgi buvo studen tai“. Buvo eksponuojami stojamųjų egzaminų rašiniai, stojamųjų egza minų lapeliai, studentų pažymėjimai, papeikimai, pagyrimo raštai, nuo traukos iš studentiško gyvenimo. Pa roda susilaukė didelio dėmesio, ypač dėstytojų. Studentams buvo malo Diskusijos dalyviai su fakulteto nu įsitikinti, jog dėstytojai irgi buvo atstovais ir studentais studentai. Renginys susilaukė atgarsio. Fa kulteto akademinė visuomenė su niams archyvams, kuriuose darbas su judo spręsti tolesnį achyvistikos pro dokumentais kitoks. V. Cijunskienė gramos likimą. Į posėdį buvo atkreipė dėmesį į tai, kad turėtume pakviesti ir visų kursų studentai ar būti ne tradiciniai archyvistai, o do chyvistai. Svarstytas archyvistikos kumentų vadybininkai, kurie orienpavadinimo keitimo, programos ko tuotųsi į naujausias technologijas. regavimo klausimas. Bet visa tai Kaip visada savo radikalia nuomone dar tik diskusijų objektas...

Fakulteto studentų atstovybė turi savo kabinetą AgnėDIKČIŪTĖ

Lapkričio 5 d. buvo iškilmingai atvertos durys į naujai atgimusį KF SA kabinetą... Dabar į KF SA kabi netą bus malonu užeiti kiekvienam čia šilta, šviesu, gera ir jauku. Maža

Žvilgsnis

to, KF Studentų atstovybei buvo įteiktos dovanėlės: didžiulė skelbi mų lenta, naujas kompiuteris bei keletas kilimėlių kompiuterio pelei (tai J. Jaskonis, KF SA veteranas, suprato kaip ženklą, jog ateityje ko lekciją turėtų papildyti dar keli nauji kompiuteriai). Į šventę atvyko ir VU SA atstovai, kurie labai gražiai

pasveikino ir padovanojo studento kepuraitę bei šio to kabinetui ap laistyti. Todėl dabar visi norintys paben drauti ar sulaukti pagalbos iš KF SA gali drąsiai ateiti pas mus į Saulėte kio ai. 9, IIrūmus, JR7 auditoriją. Mū sų darbo laikas -10-16 vai. kasdien. Skambinkite mums tel. 236 62 85.

fakultete

Studentai neliko abejingi AIDS dienai Gruodžio 1-oji - pasaulinė kovos su AIDS diena. Ji mi nima nuo 1988 metų, kai įvyko visų pasaulio šalių sveika tos ministrų susitikimas, kurio metu nuspręsta keistis su šia liga susijusia informacija ir minėti gruodžio 1-ąją ko vos su AIDS dieną. Ta proga pasaulyje kasmet vyksta dau gybė įvairių renginių, susijusių su AIDS.

Paulius STANIŪNAS, KomFSA Lietuvos studentai šįmet taip pat nesnaudė. '/U Komunikacijos fakulteto studentai šią diena pami nėjo ne tik įvairiais konkursais, bet ir teminių filmų peržiūra. Pasipuošę AIDS aukoms at minti būdinga simbolika (raudo nas kaspinėlis baltame fone) stu dentai nuo pat ryto sukiojosi Jungiamuo siuose rūmuo se, mėgindami privilioti kuo daugiau dalyvių į konkursą-testą. Kiekvienas sutikęs dalyvau ti studentas tu rėjo atsakyti į keletą klausimų apie AIDS. Ne vienas dalyvis ilgai mąstė, kiek stadijų pereina ŽIV vi rusas, kol susergama AIDS, arba kelintais metais pradėta minėti pa saulinė AIDS diena. Tačiau nepai sant klausimų sudėtingumo, norin čiųjų dalyvauti netrūko. Visus viliojo ne tik noras sužinoti dau giau apie šią ligą, jos plitimo tem pus, raidos istoriją, bet ir vertingi prizai: prezervatyvai ir nuotaikin gos švietėjiško pobūdžio knygutės „MEILĖ + PSICHOLOGIJA = KARIKATŪROS“. Prie klausi

mų stalelio galima buvo išvysti ne tik raustančius iš drovumo stu dentus, bet ir dėstytojus, kurie ne mažiau sutrikę stengėsi išsisukti nuo keblių klausimų ir laimėti prizus. Papildę žinių apie AIDS krai tį ir susišlavę vertingus prizus stu dentai traukdavo prie nuomonių lentos-stendo „Mes norime būti saugūs“. Čia kiekvienas pageidau jantis galėjo pareikšti savo nuo monę apie AIDS, pasiūlyti kovos su ja būdus, pasidalyti žiniomis, kaip reikėtų sau gotis ar kaip jis saugosi nuo šios klastingos ir vis dar mirtinos li gos. Abejingų prevencijai nebu vo. Kiekvienas nuoširdžiai siūlė naudoti kuo efektyvesnes ap sisaugojimo prie mones, būti ištikimiems savo ant rajai pusei ir kuo rečiau keisti lytinių santykių partnerius. Po šių akcijų, galvosūkių ir dalijimosi patarimais visi sugu žėjo prie kino projektoriaus. Čia, kaip ir buvo žadėta, buvo de monstruojama vaizdo medžiaga AIDS tematika. Buvo galima iš girsti ŽIV užsikrėtusiųjų mono logus, savo akimis pamatyti pa smerktųjų veidus ir susimąstyti apie tokį likimą. Buvo demonst ruojamas ir apsisaugojimo prie monių naudojimas.

Ar Universitetas rengia reikalingus ir kompetentingus specialistus? Komunikacijos fakulteto „Informacijos dienų 2003", vykusių spalio viduryje, kulmi

nacija buvo diskusija „Ar universitetas rengia reikalingus ir kompetetingus specialis

tus", kurią moderavo Rūta Grinevičiūtė. Pateikiame keletą minčių, kurias sukėlė dis

kusijoje pareikštos nuomonės. Apibendrinant diskusiją buvo keliamas klausimas, ar mokyda miesi ketverius ar daugiau metų aukštoje universitetinėje moky mosi įstaigoje mes gauname tik tai daugiau bendrojo išsilavinimo. Teko girdėti, jog, verslininkų nuo mone, netgi magistro diplomas be darbo patirties yra niekas. Taigi apie kokias darbo galimybes gali me kalbėti, kai universitetas ne suteikia praktinių žinių? Darbda viai ieško naujų darbuotojų, tačiau į darbą priima tiktai tuos, kurie turi prakl ikos. Kol ginčas tarp akademinės bendruomenės narių liks neiš

spręstas ir nebus susitarimo, ver slo sektorius galės tylėti, o mes, paprasti studentai, taip ir nesuži nosime, ko iš mūsų norima. Mes mokomės, na, bent jau stengiamės tai daryti, o pabaigę studijas suvo kiame, kad pasaulis nėra pasiren gęs mūsų priimti, kad mes vėl tampame paprastais mokinukais, negalinčiais pasidalyti savo gau tomis žiniomis, diegti naujovių įmonėse, besimokančiais viską iš pradžių. Mat paaiškėja, kad mūsų turimų žinių nepakanka. Taigi ky la klausimas, ką gi mes turime da ryti, kad įtiktume visiems. Pirma, reikia įtiki dėstytojams, tačiau dar

svarbiau yra įtikti darbdaviams, kadangi jų reikalavimai mums, bent jau dabartinėje situacijoje, yra neįvykdomi. Dažnas skaitydamas darbo skelbimą pagalvoja, kad įmonė ieško nerealaus darbuoto jo. Gerai, jei tie nerealūs reikala vimai apsiriboja darbo patirtimi, tačiau taip būna tik retais atvejais, o dažniausiai reikalaujama yra vis ko, dažnai dalykų, visiškai nede rančių tarpusavyje, kurių moko masi ne tik studijuojant skirtingas specialybes, bet net ir skirtinguo se fakultetuose. Šią problemą aka-

deminė bendruomenė bando

„Jei turi smegenų problemos nėra •

(Akademinių reikalų prorektorės doc. B. M. Pociūtės mintis, pasakyta diskusijo je „Ar Universitetas rengia reikalingus ir kompetentingus specialistus?“)

spręsti kurdama naujas studijų programas, kurios ir vėl sulaukia nemažai kritikos iš visų - ir iš ver slininkų, ir iš studentų. Dabar ne retai būna ir taip, kad studentai studijuoja dalykus, kurių nesu pranta, ir negali paaiškinti, kokia gi yra jų specialybė. O ką jau kal bėti apie verslininkus?

Išvados: A Žinios (o kartais tik in formacija) ir įgūdžiai, kuriuos Universitetas stengiasi suteikti

studijų metu, yra tik pagrindas tolimesniam žmogaus tobulėji mui, o kompetenciją studentas įgis jau dirbdamas. A Susirasti gerą darbą nesun ku - tiesiog reikia mokėt ieškoti bei studijų metu ne studentauti, o studijuoti bei domėtis savąja stu dijų sritimi papildomai. A Viskas priklauso nuo tavo norų ir pastangų. Rūta Udraitė, Auksė Kulėšiūtė, Lukas Silys

Universitas Vilnensis Sportas

2003 m. gruodis

Studentai dėl plaukimo varžybų paaukojo net paskaitas

Imtynininkai skina laurus

Lapkričio 20 d. Lazdynų baseine įvyko ketvirtosios VU plaukimo varžybos, kurios yra tarpfakultetinių varžybų Rektoriaus taurei laimėti dalis.

Lapkričio 22 d. Kauno technologijos universiteto spor to komplekse vyko Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų SAMBO (sportinės savigynos) imtynių čempionatas. Gau siame dalyvių būryje buvo ir dvi mūsų universiteto spor tininkų komandos - vyrų ir merginų.

Aistė PILECKYTĖ, Komi-1 k. studentė Šis renginys jau tapo tradicija ir kasmet susilaukia vis didesnio da lyvių ir žiūrovų dėmesio. Dalyvauja ne tik profesionalai, bet ir visi ma nantys, jog moka plaukti arba bent įsivaizduoja, kaip tai daroma. Juk nė vienas save gerbiantis studentas nepraleis progos nemokamai pasi pliuškenti didžiuliame ir šiltame ba seine. Tai įrodė gausus jų būrys, vi sa valanda prieš varžybų pradžią šurmuliuojantis fojė. Maudynių iš troškusio jaunimo nesustabdė net gi tai, kad varžybos vyko vidury die nos ir daug kam teko dėl jų paaukoti paskaitas. Studentų aktyvumu džiaugėsi ir varžybų teisėja Laima Bliumkinienė, pastebėjusi, jog šiemet visi vie nuolika fakultetų atsiuntė pilnas

komandas - po aštuonis žmones, to pernai tikrai nebuvo. Sunkiau sioje rungtyje - plaukimo peteliš ke - KHF studentas Mindaugas Pangonis užėmė pirmąją vietą. Varžybų nugalė tojais jau ne pirmą kartą tapo Matema tikos ir informatikos fakulteto studentai, puikiai pasirodę es tafetiniame plauki me bei individualio se rungtyse. Pernai buvę sąrašo gale, šie met KomF atstovai išsiveržė į ketvirtąją vietą. Varžybos sukėlė daug teigiamų emo cijų. Daugiausia džiaugsmo žiūro vams sukeldavo startiniai šuoliai į vandenį, kurie ne visada išeidavo la bai grakštūs. Tačiau, išskyrus keletą

sutrauktų raumenų ir mėgėjams bū dingą visišką išsekimą, traumų ne pasitaikė, niekas netemdė apdova nojimų ceremonijos. Ši buvo gana ilga, nes iš viso buvo apdovanoti net

Doc. Remigijus NAUŽEMYS komandos treneris

Šiose varžybose Univer siteto sambo mėgėjai pasiro dė gerai. Merginos koman dinėje įskaitoje iškovojo antrąją komandinę vietą, vai kinai - penktąją. Susumavus merginų ir vaikinų bendrus įskaitinius taškus, VU stuPlaukimo varžybose apdovanoti 36 sportininkai

mėtojai: Alina Kulvietytė (MIF, I k.), Vaida Šmigelskaitė (ChF, II k.), Edi ta Vaitechovič (ChF, II k.), Tatjana Arsoba (ChF, II k.), Goda Jurevičiū tė (TSPMI, I k.). Vyrų grupėje prizininkais tapo Anatolijus Šochas (KomF, I k.) ir Olegas Detiukovičius (MF, II k.).

trisdešimt šeši žmonės. Geriausieji plaukikai dabar galės ne tik puoštis medaliais ir marškinėliais, bet ir gi linti savo žinias skaitydami knygas.

Kalnų turizmo technikos varžybos - ne kalnuose Urtė PUNDZIŪTĖ Ankstyvą lapkričio 15-osios ry tą, kai dauguma dar miega po dar bo savaitės, nemažas būrelis virvė mis, apraišais, karabinais ir visokia kita amunicija apsikarsčiusių akty vistų rinkosi i VU Mėlynąją salę, kur vyko tradicinės kalnų turizmo tech nikos varžybos VU Rektoriaus tau rei laimėti. Šį kartą varžybose panoro daly vauti 8 jaunių ir 7 suaugusiųjų ko mandos. Gausus būrys atvyko iš Klaipėdos - net 4 komandos, be to, dalyvavo kauniečiai, vilniečiai, elektrėniečiai, bei - o tai yra labai džiu gu - net brolių latvių alpinistų klu bo „Traverss“ komanda iš Rygos. Iš 8 jaunių grupėje startavusių komandų geriausią rezultatą paro dė Kauno namų laipiojimo grupės komanda „Saulė“, II vietą užėmė Elektrėnų SC komanda „Versmės“. O III vietos laimėtoja tapo Vilniaus

perkėlą. Taigi jiems pasisekė, kad ten buvo ne tikras ledi nės upės vanduo, o tik spor to salės grindys, nes kitaip ir užpakaliai, ir nugaros būtų vandenėlio gavę. Gelbėjimo darbuose pra kaitą liejo visos komandos. „Sužeistasis“ (svarsčių pridė ti neštuvai, svėrę apie 50 kg), ... bando nesušlapti kurį reikėjo transportuoti į sa lės viršų, o po to nuleidinėti Žygūno komanda „Žygūno mergyžemyn, tikrai nebuvo lengvas. Ge nai“, kurią sudarė vien merginos. riausiais gelbėtojais pasirodė besanŠi komanda pasižymėjo ne tik tuo, tys klaipėdiečiai „Extreme team“, ku kad nurungė komandas, kuriose rie ir sienelę įveikė greičiausiai. buvo daugiau vaikinų, bet ir tuo, kad Svečiai iš Rygos, išsiskyrę savo gavo mažiausiai baudos taškų. vienoda apranga, užėmė IV vietą. Oro perkėlos rungtyje šauniau III vietą laimėjo VU ŽK „SP and siai pasirodė komanda „Altą“ iš CO“ (Seni pird..., štai ką jų pavadi Kauno, kuri negavo nė vieno bau nimas reiškė), II - Kauno „Altą“. dos taško bei greičiausiai įveikė šį Na, o pereinamoji VU taurė iške varžybų etapą. Reikia paminėti, kad liavo į Klaipėdą kartu su „Extreme perkėlos rungtis nebuvo lengva, nes team“ komanda. Nugalėtojų ko nemažai sportininkų „sušlapo“ kel mandos buvo apdovanotos firmos damiesi per savo pačių ištemptą oro „Imparat“ įsteigtais prizais.

SAMBO imtynių čempionato prizininkai - VU studentai

* * *

VU studentų komanda Vilniaus miesto čempionai dentai iškovojo trečiąją vietą ir ap lenkė kai kurias komandas iš aukš tųjų mokyklų, kurios turi senas šios sporto šakos tradicijas. Nugalėtojais ir prizininkais šio se varžybose tapo šie VU studentai: merginų grupėje čempionėmis tapo Renata Tekoriūtė (ChF, II k., magist rante) ir Vilma Kumpauskaitė (MIF, I k.). Antrąsias vietas iškovojo Ieva Urbonavičiūtė (GMF, III k.) ir Rūta Banytė (MF, II k.). Trečiųjų vietų lai-

Net penkis įvairių spalvų meda lius iškovojo VU dziudo imtynių sportininkai neseniai vykusiame Vil niaus miesto čempionate.

Antrąją vietą mūsų sportininkai iškovojo šiose svorio kategorijose: 70 kg - R. Tekoriūtė (ChF, II k. ma gistrante) 90 kg - A. Volček (KomF, I k.)

Trečiąsias vietas iškovojo: 52 kg - I. Urbonavičiūtė (GMF, III k.) 81 kg - M. Ambrazevičius (TF, I k.) 100 kg - V. Sinkevičius (MIF, III k.).

Prasidėjo sportinės aerobikos sezonas

Tarpfakultetinėse Rektoriaus taurės krepšinio varžybose rekordinis komandų skaičius Spalio 25 d. prasidėjo VU tarpfakultetinės Rektoriaus taurės 2003/2004 metų krep šinio varžybos. Šiemet dalyvauja rekordinis komandų skaičius - net po dvylika vaikinų bei merginų krepšinio rinktinių. Balandžio pradžioje bus aiškūs Vilniaus universiteto krepšinio favoritai. Vlada MUSVYDAITĖ

Krepšinio varžybų atidarymas Spalio 25 dieną Sveikatos ir sporto centro salėje buvo sureng tas krepšinio varžybų atidarymas, kuriame tiek sportininkų, tiek krep šinio sirgalių laukė įvairios staigme nos. Renginį atidarė ir žodį tarė Sveikatos ir sporto centro direkto rius prof. habil. dr. Jonas Jankaus kas, kuris sportininkams linkėjo ge ros kovos bei taiklių metimų krep šinio aikštelėje. Iškart po sveikinimų prasidėjo pirmosios tarpfakultetinės Rekto riaus taurės krepšinio varžybų 2003/ 2004 metų rungtynės tarp Komu nikacijos ir Chemijos fakultetų vai kinų komandų, kur rezultatu 130:30 nugalėjo Komunikacijos fakultetas. Po vaikinų savo jėgas bandė Komu nikacijos ir Gamtos mokslų fakul tetų krepšininkės. Rezultatu 106:65 laimėjo Komunikacijos fakulteto rinktinė. Krepšinio varžybų vyr. teisėjas R. Kaminskas apdovanojo asmeni

nėmis dovanėlėmis pirmuosius rungtynių taškus pelniusius sporti ninkus. Iš vaikinų greičiausias ir taik liausias buvo KomF krepšininkas Pi jus Genevičius, o iš merginų - Vla da Musvydaitė.

krepšininkai vaikinai. Tarp merginų nenugalimos buvo MIF krepšinin kės. Antrosios liko Komunikacijos, o trečiąją vietą iškovojo Ekonomi kos fakultetų sportininkės. Šiemet A pogrupyje tarp vaiki nų daugiausiai taškų surinko Eko Krepšinio lyderiai nomikos, B pogrupyje - Medicinos, 2002/2003 metų tarpfakulteti C pogrupyje - Gamtos mokslų fa nių Rektoriaus taurės krepšinio kultetų komandos. D pogrupyje ly varžybų čempionais tapo Ekonomi derė Komunikacijos fakulteto vai kos, antrieji - Medicinos, o trečia kinų rinktinė, o Chemijos bei Ma vieta tenkinosi Fizikos fakultetų tematikos ir infor matikos fakultetų komandų dar laukia kova. Merginų grupėje A pogrupyje lyderiauja Matematikos ir informatikos fakul teto krepšininkės, B pogrupyje daugiau siai taškų pelnė Ko munikacijos fakulte to rinktinė. C pogru pyje lyderė - Ekono mikos, o D pogrupy je - Medicinos fakul Komunikacijosfakulteto krepšinio rinktinė tetų komanda.

VU merginos įveikė Kūno kultūros akademijos studentes

Teresė GRITĖN1ENĖ, VU sportinės aerobikos trenerė

Lapkričio 28 d. Alytaus sporto rūmai sutiko grakščios sporto ša kos komandas iš visos Lietuvos. Čia įvyko Lietuvos sportinės aerobikos taurės 2003 varžybos. Kasmet dalyvių skaičius šioje sporto šakoje auga. Startavo apie pusantro šimto dalyvių šešiose rungtyse, trijose amžiaus grupėse. Vilniui atstovavo vaikų ir jaunimo klubas „Jėga“ir VU sportinės ae robikos komanda. Naujajame spor to sezone VU komanda startavo su

nauju sąstatu trejeto rungtyje. Mer ginos nuo pat rugsėjo pradžios in tensyviai rengėsi varžyboms, treni ruodavosi 5-6 kartus per savaitę. Jų išlietas prakaitas pasiteisino - mer ginos įveikė pagrindines savo var žoves - Kūno kultūros akademijos studentes, nusileisdamos tik Pasau lio čempionato dalyvėms - Kauno gimnastikos mokyklos sportinin kėms. Nuoširdžiai sveikinu Giedrę Norviliūtę (TF), Aureliją Švegždaitę (TSPMI), Ingą Konstantinovaitę (EK) su aukšta II vieta. Linkiu Respublikos čempionate dar geres nio ir sėkmingesnio starto, o artė jančioje žiemos sesijoje ištvermės, sveikatos ir sėkmės.

Klaidos taisymas „U. V.“ Nr. 9 „Sporto“ skyrelyje, straipsnyje „Rektoriaus taurės varžybas pradėjo bėgikai“ įsivėlė klaida. Skaityti taip: „Šiemet mažiausiai taškų susirinko bei šį krosą laimėjo Matematikos ir informatikos fakultetas, surinkęs 111 taškų. Antrasis liko Medicinos fakultetas, gavęs 248 taškus.

Universitas Vilnensis

2003 m. gruodis

z—

Kultūra

Dainuojantys studentai kitaip vertina meną

Tarptautiniame chorų konkurse „Virgo“ choristės laimėjo dvi trečiąsias vietas

Tarptautinei studentų dienai skirtas Lietuvos aukštųjų mokyklų stu dentų chorų festivalis - jau šeštasis. Lapkričio 14-16 dienomis vykusio

Spalio 17-19 dienomis Klaipėdoje vykusiame XIV tarptautiniame Sta sio Šimkaus konkurse „Virgo" merginos žiūrovus sužavėjo šypsenomis

se renginiuose dalyvavo 20 visų Lietuvos aukštųjų mokyklų chorų.

ir subtiliu kūrinių atlikimu.

Laura LEVINSKAITĖ

Per festivalio atidarymą Šv. Jonų bažny čioje buvo atliekamas įspūdingas anglų kom pozitoriaus Johno Rutterio kūrinys „Gloria“. Prisistatant chorams Vilniaus univer siteto mišrus choras ir solistas - Gamtos mokslų fakulteto ketvirtakursis Justas Mor kūnas - atliko ispanų kompozitoriaus Pablo Casalso kūrinį „Cant de occels“. Kiti festivalio koncertai vyko generolo Jono Že maičio Lietuvos karo akademijoje, Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, Lietuvos muzikos akademijoje, Vilniaus universitete. VU mer ginų choras „Virgo“ Lietuvos muzikos aka demijos Kongresų rūmų kamerinėje salėje pirmą kartą atliko ispanų kompozitorių

Electo Silvos ir Miguelio Matamoraso kū rinį „Lagrimas negras“. Žiūrovus sužavėjo

Julijos Karaliūnaitės, Aušros Norkūnienės, Giedrės Jurčiukonytės, Julijos Snieško, Vi tos Kneziauskaitės, Mildos Sabulis, Gintės Vilimaitės, Astos Gasparavičiūtės, Nijolės Keršytės atliekami solo numeriai. Festiva lio uždarymas vyko VU Didžiojoje auloje, Gamtos mokslų fakultete. Uždarymo me tu skambėjo šiuolaikinė muzika. Salė ūžė nuo plojimų ir susižavėjimo šūksnių. Fes tivalio iniciatorius, Lietuvos liaudies kul tūros centro vyresnysis specialistas Saulius Liausa džiaugėsi, kad šis festivalis jau šeš tasis. Jis sakė, kad dainuojantys studentai visai kitaip vertina meną, ypač muziką. Už darymo kulminacija tapo visų chorų daly vių ir žiūrovų sugiedotas studentų himnas „Gaudeamus“.

Laura LEVINSKAITĖ

Į Klaipėdos universiteto Menų fakultetą plūdo chorinės muzikos mėgėjai. Jie klausėsi įvairių chorų iš Lietuvos, Latvijos, Slovakijos, Suomijos, Estijos, Bulgarijos, Slovėnijos bei Lenkijos. Šiais metais konkurse dalyvavo penkiolika vaikų, jaunimo, moterų bei miš rių chorų. Lygių balsų chorų kategorijoje „Virgo“ surinko 69,4 balo, o jaunimo chorų kategori joje - 70,2 balo ir laimėjo dvi trečiąsias vietas. Trečiojo laipsnio diplomas buvo skiriamas surinkus ne mažiau kaip 65 balus. Konkursą stebėjo tarptautinė šešių narių vertinimo komisija. Pasak organizatorių, į komisiją kviečiami garsiausi choro meno meistrai iš visos Lietuvos. Konkurso iniciatorius, KU Menų fakulteto profesorius Algis Zaboras sakė, kad kon kursu domisi vis daugiau chorų ne tik iš Lietuvos, bet ir visos Europos. Informacija apie šį renginį spausdinama Europoje leidžiamame žurnale „Europa Cantat“, taip pat lietuviš kame žurnale „Muzikos barai“. Užsienio chorai apie konkursą sužino ir vienas iš kito, minėjo A. Zaboras.

Parodos

\_________ _ __________ž

Nuostabusis pasakos pasaulis VU bibliotekoje (Hanso Kristiano Anderseno pasakų meniniai įrišimai) Lapkričio 13 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje vyko paro dos „Nuostabusis pasakos pasaulis (Hanso Kristiano Anderseno pasakų meniniai įrišimai)" atidarymas. Šis renginys - vienas iš IV tarptautinio knygrišybos simpo ziumo dalių.

Snieguolė MISIŪNIENĖ, VUB Bibliografijos ir informacijos skyriaus darbuotoja

Pirmą kartą paroda buvo eksponuota Kopenhagos miesto bibliotekoje 2001 me tų rudenį; antroji įvyko 2002 metų sausį modernaus meno muziejuje „Klaedcrfabrik“ Odense, H. K. Anderseno gimtajame mieste. 2002 metų gegužę paroda buvo ati daryta Estijos Nacionalinėje bibliotekoje dalyvaujant Danijos ambasadai ir Danų kultūros institutui. Taip buvo išreikšta pa dėka danų knygrišiams, kurie pirmieji po Estijos nepriklausomybės atgavimo 1993 metais pakvietė estus dalyvauti tarptauti nėje knygrišybos parodoje Kopenhagoje. Nuo tada jie ėmė dalyvauti knygrišybos pa rodose visame pasaulyje (Prancūzijoje, Ka nadoje, Italijoje, Suomijoje ir kitur), o šiais metais atvažiavo į Vilnių. Parodą atidarė VU bibliotekos direk torė Birutė Butkevičienė. Estė Pilie Kivihall, latvė Irene Martinsone, lietuvis Sigi tas Tamulis apžvelgė savo šalių knygrišy bos istoriją, vyko diskusija apie meninio knygų įrišimo ateitĮ. Parodoje eksponuojami 28 estų, 8 latvių, 9 lietuvių dailininkų (Rimo Supranavičiaus, Cezario Poliakevičiaus, Relitos Mažuolytės-Mieliuvienės, Lolitos Tarbūnaitės-Kreivaitienės, Žimantės Žindulienės, Rimtauto Dūdos, Zitos Kreivytės, Gražinos Smaliukienės, Ferdinando Saladžiaus) darbai - Hanso Kristiano Ander seno (1805-1875) pasakų leidinių įvairio mis kalbomis meniniai įrišimai. _ Dailininkai knygų viršelius kūrė danų rašytojo pasakoms Lakštingala, Undinėlė, Alavinis kareivėlis, Lapas, nukritęs iš dan-

y' >

VIDURIO EUROPOS U UNIVERSITETAS BUDAPEŠTE

Vidurio Europos universitetas (Centrai European University) yra plačiai pasaulyje pripažinta, JAV mokslinį laipsnį socialinių ir humanitarinių mokslų srityse teikianti institucija, kurioje studijuojama jau turint pirmąjį aukštojo mokslo diplomą. Univer sitetas yra akredituotas New York Statė Education Department (JAV) ir yra pripažin tas Vengrijos vyriausybės kaip užsienio aukštoji mokykla. Visos disciplinos CEU dėstomos anglų kalba.

Fakultetai ir studijų programos Ekonomika (MA, PhD) Aplinkos mokslai ir politika (MS, PhD) Lyčių studijos (MA, PhD) Istorija (MA, PhD) Tarptautiniai santykiai ir Europos studijos (MA)

Teisės studijos (LLM, MA, SJD)

Taikomoji matematika (PhD)

Estės Jutos Kubarsepp 2001 m.darbas (Mėlynas arkliukas) Nuotr. Raimondo Malaiškos

gaus, Sniego karalienė, Negirdėtos Ander seno pasakos, Laukinės gulbės ir kt. Nors menininkai dažnai interpretuoja tą pačią pasaką, jų knygos skiriasi ir medžiagos pa naudojimu, ir spalvomis bei nuotaika. Pa roda turėtų sudominti ir vaikus, ir suaugu siuosius - vaikams ji padės atrasti pasakų pasaulio stebuklus, o suaugusiems primins jų vaikystės knygas. Lankytojams bus įdo mu pamatyti, kaip skirtingai knygų įrišime panaudojamos įvairios technikos ir medžia gos - oda, popierius, medis, stiklas, meta las, siūlai, viela, siuvinėjimas ir 1.1. Pavyz džiui, knyga gali sūpuotis ant keraminio su pamojo arkliuko, plunksnose paslėptas žir nis (jis trukdė princesei užmigti), uždeng tas plonyčiu audeklu, ant kurio surašyta pa saka. Amžinoji pasakų pasaulio jaunystė su teikia knygų įrišimams vaikiško atvirumo ir nuoširdumo. Parodos dizaineriai - estai Rene Haljasmae ir Pilie Kivihall.

Viduramžių studijos (MA, PhD) Nacionalizmo studijos (MA, PhD) Filosofija (PhD) Politikos mokslai (MA, PhD) Sociologija ir socialinė antropologija (MA, PhD) CEU Verslo mokykla (MBA, IMM, MS) Viešoji politika (MA)

Paraiškos priimamos iki 2004 m. sausio 5 d. Stipendijos. Suteikiamos stipendijos, visiškai arba iš dalies padengiančios studijų CEU išlaidas. Daugiau informacijos ieškokite: www.ceu.hu/financialjiid.html Informacija: Studijų užsienyje informacijos centras, tel. 8-686-14555 arba ei. paštu: eac@cr.vu.lt CEU Priėmimo skyrius: tel: (36-1) 327-3009, 327-3210, 327-3272, 327-3208. Faks. (36-1) 327-3211, ei. paštas: admissions@ceu.hu, interneto svetainė: www.ceu.hu

SKELBIAME

AKCIJĄ

STUDENTAI-VAIKAMS TU GALI PRADŽIUGINTI TAS MAŽAS ŠIRDUTES! Kai lauke taip šalta, kai artėja iš džiaugsmo spindinčių akučių metas, pagalvok apie tuos, kurie negali džiaugtis šventėmis kartu su šeima, apie tuos, kurie kasdien laukia artimo, kurio galbūt ir nėra... Tu gali pradžiuginti tas mažas širdutes! Atnešk į savo Studentų atstovybę tai, ko tau nebereikia: žaisliuką, knygutę, dovanėlę, parašyk laišką, nupiešk šypseną... Dovanok gražų jausmą tam, kuriam to reikia! AKCIJĄ ORGANIZUOJA EFSA, KFSA, FFSA, AIESEC, VUSA

NEBŪK ABEJINGAS IR TU!!!

Universitas Vilnensis

KTK T

Filologai pakliuvo į animacinių filmukų šalį tūri Merė Popins, aplink sceną su kiojosi pantera Bagira, šėliojo Ba Asta LIUTKUTĖ tuotas Katinas... Fuksų pasirody mus keitė akcijos-atrakcijos. Už Tą vakarą klube „Intro“ galėjai šauniausią pasirodymą ir dalyvavi pasijusti lyg tikroje animacinių fil mą akcijose fuksai buvo apdovanoti mukų šalyje: krikštynų vesti atvyko rėmėjų prizais: knygomis ir bilie pats karalius su princese, rinkosi tais j teatrus. Vakaro kulminacija daugybė jų „kolegų“: Karlsonas, tapo iškilminga fuksų priesaika. Pepė, atstriksėjo Raudonkepurai Jaunuosius filologus prisaikdino tė, kažkur šmėžavo kaip visada san Geroji ir Blogoji fėjos. Po priesai kos nugriaudėjo švie žiai iškeptas filologų himnas, kurį sukūrė vakaro organizato riai - Filologijos fa kulteto Studentų at stovybė (FilF SA). Po rimtosios dalies šėlo visi kartu: ir filmukų herojai, ir naujakrikščiai, ir šiaip „civiliai“ klubo lankytojai. Ben dram „tūsui“ subūrė tą vakarą groję „Sportas“ ir „Ge „Debiutuoja “ FilSA himnas nius Fool“.

„Žurfako“ fuksai patikrinti pas „gydytojus“ Vilniaus universiteto studentų gretas papildė dar vie na busimųjų žurnalistų karta. Iškentę vyresniųjų savo ko legų išbandymus, įveikę sudėtingas užduotis bei parodę viską, ką moka, „nuliai" pelnytai tapo fuksais. Antrakursiai jaunuosius kole Milda ZAVARSKYTĖ, gas išrikiavo po du , „suklijavo“ lip KomF Žurnalistikos nia juosta. Po to sulipdė visus ketu riasdešimt, ir ši virtinė patraukė instituto I k. studentė siauromis senamiesčio gatvelėmis. Lipdami vieni kitiems ant kulnų, Pirmakursiams tekusi užduotis virsdami į visas keturias puses, pir per porą minučių suvaidinti žino makursiai stabtelėjo prie svarbiau mą TV laidą (pvz, „Atleisk“, „Pa sių, anot gidų, „pirmokams“ objek tų - kavinių „Žaltvykslė“, „Pilies me vojinga zona“ ir kt.), panaudojant jiems duotus daiktus, kurie tarpu nė“, interneto kavinės, Švietimo ir savyje, rodos, neturi nieko bendra, mokslo ministerijos, Šv. Onos baž visus įtikino - neįmanomų dalykų nyčios, Dailės akademijos. Prie mi nėra. Vėliau „pirmokams“ reikėjo nisterijos ant kelių suklaupę pirma sukurti ir atlikti dainą nurodytam kursiai atidavė pagarbą mokslo „die Žurnalistikos instituto dėstytojui. vui“ - ministrui A. Monkevičiui. Taigi „mažyliai“ paplušėjo iš peties, Dailės akademija pagerbta, nes jos stengdamiesi pasirodyti kuo geriau, virėjos „peni“ valgyklos neturinčius bet rezultatai nepradžiugino nė vie žurnalistus. nos komandos. „Mažyliai“ vyresnie Paskutinė stotelė - Žurnalisti siems pastatė spektaklį „Debiliada“ kos institutas Maironio gatvėje, tą Homero poemų motyvais. dieną virtęs ligonine. Jaunųjų žur nalistų laukė sveikatos patikrinimas. Gerklės gydytojas dezin fekavo „mažylių“ gerklytes labai didelės koncentracijos druskos tirpalu, patepė liežuvius pipirų tepalu. Chirurgės spalvotais „peiliais“ išoperavo auglius, gi nekologai stropiai vertino mer ginų seksualumą, trumpiau ta riant, visi - ir urologai, ir psi chiatrai, ir nervų specialistai gerai atliko savo darbą. Štai taip Aklieji nehomero dainiai „nuliai“ virto „fuksais“.

2003 m. gruodis

y Ko s

TSPMI pirmakursiams - karinis krikšto išbandymas TSPMI Studentų atstovybė drauge su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akade mijos kariūnų taryba surengė nekrikštams „karines pratybas", turėjusias išbandyti fuk sų dvasinę ir fizinę ištvermę...

Simona ŽEMAITYTĖ

Iš Seimo - į gamtą Viskas prasidėjo nuo tradici nės fuksų ekskursijos į Seimo rū mus - būsimą darbo vietą. Tačiau vos baigus kelionę po posėdžių sa lę, Prezidento kambarį, prasidėjo dar įsimintinesnė „ekskursija“. Pirmakursiams buvo pasiūlyta „pasipuošti“ kariniais šalmais (pa sirengti ekstremaliai situacijai), sulipti į keturis karinius sunk vežimius. Nekrikštai paskirstyti į du būrius, kurie buvo nugabenti

prie netoli Vilniaus esan čios Pūčkorių atodangos ir Belmonto krioklių.

Trasoje - šunų maistas ir alus

„Atvykus į „veiksmo vietą“ laukė paruoštos tra sos. Perskaičius legendą apie TSPMI šalį, turėjome kuo greičiau ją pasiekti įveikdami įvairiausias kliū tis: šliaužti duobe, melstis prieš kryžių su „žavia lėlė barbe“, su „žiniuonės“ pa galba ieškoti paslėptų daik tų, orientuotis pagal kelio atkarpų žemėlapius, šokti pievoj „mėnulio šokį“, kop ti į kalną ir leistis nuo šlai to...“ - pasakojo pirmakur sė Živilė Dambrauskaitė. Daugiausia „artistiško skausmo“ fuksams sukėlė vienareikšmė krikštytojų frazė: „Mes - dievai, o jūs fuksai...“ Iš Uzbekijos stu dijuoti atvykęs Anatolijus Goriuškinas juokavo: „Ma ne įžeidė tai, kad „priešai“ (kariūnai ir TSPMI antra kursiai) atėmė mano būrio Fuksai buvo vežami kariniuose sunkvežiniuose iškovotą alų. Jie kartojo,

Teko ragauti ir šunų maisto

kad mes nežinosime, ką su juo dary ti. Bet juk alus buvo mūsų“, - skun dėsi dar ir „krikštynų nelaimėliu“ no minuotas vaikinas (mat stengėsi kovoti už savo ir savo būrio teises, be to, atvyko krikštytis apsirengęs „kaip į Šeimą“). Fuksai pasakojo, kad te ko kurti maldas dėstytojams, būti už pultiems iš pasalų (ir apmėtytiems kefyro bei pomidorų padažo miši niu maišeliuose), „maudytis“ van dens ir miltų duše, ragauti šunų mais to, atsakinėti į „mįsliaus“ mįsles ir pagaliau „pereiti pro muitinę“ į TSPMI šalį, kur pirmakursiai galiau siai ištarė garbingos priesaikos žo džius...

Ekonomistai „okupavo“ sostinę Spalio 24 dienos rytas prie Sporto rūmų - EF krikštynų diena, kai antrakursiai „karininkai" tu rėjo apmokyti „eilinius nulius". Pastarieji buvo su sodinti į du autobusus, kurie pajudėjo Nemenči nės miškų link, kur neva turėjo vykti mokymai. Vilnelės įsikūrusiame pos te pirmakursiai lipdė myli mų (ir nelabai) dėstytųjų skulptūras... Lukiškių aikštėje buvo giedamas VU himnas „Gaudeamus“. Tą dieną, ko gera, visame cen Fuksams mankštintis sveika tre skambėjo pirmakursių dienos šūkis „Kas nešoki nės, kas nešokinės, kas nešokinės Centro šturmas tas... ANTRAKURSIS“. Nešini EF vėliavomis „nuliai“ iš Paskutinis ir tikriausiai pats sma keliavo į centrą, kur buvo įsikūrę ka giausias postas buvo įsikūręs rininkų štabai. Vilniaus senamiestis „Mauglyje“. Čia „nuliai“ siautėjo buvo pilnas pirmakursių - postai bu vaikų žaidimo aikštelėje. vo įsikūrę ant Gedimino bei Tauro kalnų, Lukiškių aikštėje, „PrancūzPriesaika parkyje“, prie Vilnelės. Be šių štabų, Aplankę visus postus fuksai dar turėjo aplankyti ŠMC bei bei atlikę karines misijas, ZAPPA. Fuksams puikiai sekėsi už sidirbti pinigus Pilies gatvėje. Viena „nuliai“ susirinko Kalva grupė per tris minutes sugebėjo „už rijų turguje, kur jų laukė dirbti“ per 30 Lt. kiek sunkiau sekė svarbiausias dalykas - ka si patekti į Gedimino pilį, nes čia dir rinė priesaika, lemianti bančioms tetoms ekonomistai įstojimą į fuksų gretas. pasirodė kažkokie įtartini tipai. Fuk „Nuliai“ prisiekė gy sai aplankė ir dėvėtų drabužių par venti draugiškai su dėsty duotuves. Čia jie bandė įtikinti par tojais ir ypač su antrakur davėjas padovanoti jiems kokį nors siais. Taip pat buvo drabužį. Sekėsi visai neblogai. Prie prisiekta „kiekvieną sek-

madienio rytą sukalbėti maldelę už dekanę ir jos generolus“.

„Karo lauko ligoninė" Mokymus atlaikę fuksai vakare susirinko „karo lauko ligoninėje“, įsikūrusioje „Pergalės“ kino teatre. Čia juos dar kartą pasveikino „vyr. generole“: „Jūs šaunuoliai, aš ne turiu daugiau ką pasakyt“. Dekanė tepaprašė, kad visi sveiki gyvi susi rinktų pirmadienį.

Fuksaipatyrė ir tokį „krikštą “

Kompiuteriniu pramogų centras

ii OTiiit 11M iii ints ii 'STOTO mk tJiMM i ĮuitiTOS PMiTOfiS SmTO&TOiTOė Tii Į: Akcija galioja iki 2-OO+rvi Sausio 31d.

: TO sfezfo©

: KccOTĮpMepšag Cwsao■

ŠSCseraaMfaroas : Keęjiraffi'.'KS

pe. tl25 ; «Suozapa,"!l; L . J®?“®®2?®.'®??........ i