Universitas Vilnensis, 2003 m. vasaris Nr. 2 (1638)

hinc itur ad, astra

c^niv#,,

_<> #1 £ I Ą I

universitas

S

’/ vilnensis VILNIAUS

UNIVERSITETO

NUMERYJE SKAITYKITE:

4

Kaip išvykti studijuoti į Didžiąją Britaniją p.

5

Įkurtas DAAD stipendininkų klubas

ĮBBgSF

p.

6-9

Naujienos apie paskolas studentams ir naujus stipendijų nuostatus p. 11 „Info dienos“ VU bibliotekoje p.

12

Mylintiems gamtą

p

14

Savigynos pradžiamokslis moterims

Ar tikrai Universitetas pelnosi iš studentų nesėkmių?

Vos prieš kelias savaites tokios ir panašios antraštės mirgėjo stambiausių šalies dienraščių pulapiuose.

VU viešai kaltinamas neteisėtų įmokų už egzaminų perlaikymą rinkimu.

Nukelta į p. 3

Platinamas nemokamai http:l/www. vilnensis. vu. lt

LAIKRAŠTIS Nr. 2 (1638)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

p.

Vasaris

PARODA„STUDIJOS 2003“ TARP KNYGŲ IR REKLAMOS Vasario 20-23 dienomis Lietuvos parodų centre LITEXPO vyko net trys parodos: „Studijos 2003", „Reklama ir poligrafija 2003" bei „Baltijos knygų mugė 2003". Paroda „Studijos 2003" surengta pirmąjį kartą.

Neringa RADŽIUVIENĖ Šį projektą rengė LITEXPO kartu su Švietimo ir mokslo ministerija. Tai tarp­ tautinė specializuota aukštojo mokslo ir profesinio mokymo paroda, kurioje infor­ macijos nestigo ir abiturientams, ir norin­ tiems tęsti studijas, įgyti naują kvalifikaciją ar išmokti užsienio kalbų. Parodoje nesti­ go informacijos, atspindinčios mokymosi visą gyvenimą politiką, tarptautinių studi­ jų programų ir fondų siūlomas galimybes.

Kurti šį projektą paskatino pernai LITEXPO vykusi tarptautinė mokslo, aukštųjų technologijų ir studijų paroda „Mokslas 2002“, kurioje greta Lietuvos akademinės visuomenės pasiekimų buvo plačiau pristatytos studijų Lietuvoje ir už­ sienyje galimybės, tarptautinės studijų pro­ gramos.

Vilniaus universitetas - vienas stam­ biausių parodos „Studijos 2003“ dalyvių, nestokojęs lankytojų dėmesio visas keturias parodos dienas. Šiemet buvo pagamintas modernus parodos stendas. Atsisakyta kiekvienam fakultetui skirtų atskirų „nar­ velių“, sudarytas fakultetų budėjimo grafi­ kas, kuris buvo iš anksto paskelbtas VU tinklapyje. Atvira stendo erdvė, besikeičian­ tys darbuotojų veidai, o ypač SA jaunieji talkininkai, paslaugiai informavę kiekvie­ ną besidomintį, traukė busimųjų studentų dėmesį. Tenka pripažinti liūdną faktą, kad dar ne visų fakultetų administracija supra­ to, jog studijos mūsų laikais taip pat tampa preke. Todėl informatyvūs, estetiški lanks­ tinukai ar kita dalomoji medžiaga jau ne

VU stendas parodoje „Studijos 2003“. V Naujiko nuotr.

prabangos reikalas, o būtinybė, kurios ne­ įvertinus galima likti... prie suskilusios gel­ dos. Malonu pastebėti, kad šiemet visi pa­ rodos dalyviai pateikė naujausią informa­ ciją, retas kuris apsiėjo be kompiuterių ir interneto, vaizdo ekranų ir muzikos. Greta parodos stendų įrengtoje scenoje studentai demonstravo savo muzikinius ir meninius gebėjimus, linksmino parodos dalyvius.

Nestigo ir akademinei visuomenei bū­ dingo solidumo. Pirmąją parodos dieną konferencijų salėje pirmasis kolegoms ir pa­ rodos lankytojams prisistatė Vilniaus uni­ versitetas. įžangos žodį tarė rektorius akad. B. Juodka. Po to buvo surengta vieša diskusija „Vilniaus universiteto regioninė

Naujasis Kauno humanitarinio fakulteto dekanas sieks atvirumo ir kokybės Vasario 11d. Senatas oficialiai pritarė Kauno hu­ manitarinio fakulteto tarybos sprendimui naujuoju fa­ kulteto dekanu skirti doc. Stasį Girdzijauską. Tai vie­ nas iš ilgiausiai fakultete dirbančių dėstytojų, dėstęs matematiką, kitus tiksliuosius dalykus. Studentai apie jį pasakytų - vienas iš sunkiausiai palenkiamų „kir­ vių", kolegoms jis - visuomet turintis savo nuomonę, teisingas žmogus. Nors doc. S. Girdzijauskas - tiks­ liųjų mokslų atstovas, tačiau jo viešosiose kalbose ga­ lime išgirsti literatūros, filosofijos klasikų minčių, ku­ rių jam galėtų pavydėti ir humanitarai.

Nukelta į p. 2

reikšmė Europoje: praeities pamokos da­ barčiai“. Antrąją parodos dieną vyko kon­ ferencija „Akademinis judrumas - kliūtys ir paskatos, pripažįstamos ir nepripažintos studijos“, kurią organizavo LR Švietimo ir mokslo ministerija. Trečiosios parodos die­ nos akademiniu „vinimi“ tapo konferenci­ ja „Lietuvos aukštojo mokslo aktualijos“.

Paroda „Studijos 2003“ - puiki gali­ mybė ne tik parodyti save iš geriausios pu­ sės, bet ir pasidomėti, kuo gyvena kolegos iš gretimo fakulteto ar universiteto, susi­ tikti su busimaisiais studentais ar kolego­ mis, pasidžiaugti savais rezultatais ir įver­ tinti kolegų atliktus darbus. Tai galimybė tobulėti.

Vilniaus universitete pasiklausymo Įranga Pradėję remonto darbus Fizikos fakultete darbinin­ kai rado niekam nereikalingus ir nepritaikomus kabe­ lius, modernų aštuntojo dešimtmečio, bet visišką se­ nieną nūdienos akimis magnetofoną. Buvo nustatyta, jog tai-nuo sovietų laikų likusi pasiklausymo įranga.

Tai, jog dar prieš gerą dešimtį metų visur knibždėjo slaptųjų tarnybų darbuotojų, kurie ieškojo esamų ar tariamų liaudies priešų, nieko nestebino. Ką nors pasakyti ne taip ar ne tam asmeniui viešai buvo tiesiog pavojinga. KGB (valstybinio saugumo komitetas) kruopščiai rūpinosi, kad „netinkamai“ pasielgę ar kalbėję asmenys greitai gautų įspėjimą arba būtų pašalinti iš dorosios visuomenės.

Nukelta į p. 2

Universitas Vilnensis

2

f

Aktualijos

2003 m. vasaris

A

J

Naujasis Kauno humanitarinio fakulteto dekanas si eks atvirumo ir kokybės Ateita iš p. 1 Studentu buvau senokai, pradė­ jau studijuoti 1958 m., tik baigęs mo­ kyklą. Pradžioje dar ir dirbau, bet vė­ liau atsidėjau tik studijoms. Buvusia­ me Politechnikos institute, dabartinia­ me KTU, pradėjau studijuoti inžine­ rinę ekonomiką, bet vėliau susigun­ džiau mašinų gamybos technologijo­ mis. Tuo metu šia sritimi buvo ypač domimasi, o inžinerinė ekonomika bu­ vo dar ganėtinai politizuota sritis. Ma­ no politinė biografija šiek tiek neside­ rino su kai kuriais to meto reikalavi­ mais (turėjau to laiko ideologijai ne­ pageidaujamai mąstančių giminių).

Baigęs tuometinę KPI penketą metų dirbau gamykloje. Gamybos techno­ loginiai procesai mane visuomet žavė­ jo, tačiau šiek tiek nepatiko pats gamy­ bos organizavimas, planų vykdymai, šturmavimai, prirašinėjimai, išpūtimai.

Tas mane labiausiai vargino, todėl ėmiau domėtis pedagogine veikla.

Kokie keliai atvedė Jus į VU KHF? Įstojau į tuo metu populiarios sri­ ties - vibrotechnikos (virpesių, dina­ mikos) aspirantūrą. Taip susiklostė, kad šiuos darbus dirbau tame Poli­ technikos instituto pastate, kur buvo įsikūręs VU Kauno bendramokslinis, o vėliau - vakarinis fakultetas. Mes dir­ bome pirmame aukšte, fakultetas bu­ vo ketvirtame ir penktame aukštuose.

Pamažu persikėliau į kitą aukštą. Pra­ džioje dirbau antraeilėse pareigose, vė­ liau perėjau pagrindiniam darbui ir iš­ kart tapau prodekanu. Ir taip beveik dvidešimt metų. Darbas buvo daugiau techninis, nes visą tą laiką prodekanas buvo tik vienas (šiuo metu - trys, aut. past.). Gal tai nėra labai geras biogra­ fijos faktas, vėliau ir pats gailėjausi, kad tiek daug laiko skyriau techninėms už­ duotims. Atsilaisvinęs nuo šitų parei­ gų pasinėriau į kūrybiškesniųs darbus.

Parašiau vieną kitą knygą. Si veiklos kryptis mane labai sudomino. Tu­ riu nemažai mokslinio darbo planų at­ eičiai.

Mokslinės karjeros pradžioje dir­ bau virpesių, inžinerijos srityje. Tai bu­ vo gana kūrybingas darbas. Drauge su kolegomis padariau keliasdešimt išra­ dimų.

Kai perėjau dirbti į VU KHF, to­ kių galimybių tyrimams nebuvo. Čia dėsčiau įvairiausių sričių technologi­ jas ir matematikos dalykus. Mano sri­ ties moksliniams tyrimams nebuvo ma­ terialinės bazės. Taigi ėmiau nagrinėti pedagogikos klausimus, išleidau kele­ tą brošiūrų vertinimo klausimais. Pas­ taruoju metu domiuosi finansais, ėmiau nagrinėti finansų matematiką, finansinės rizikos valdymą bei pana­ šius dalykus. Šiose, palyginti nenaujo­ se srityse, suradau ganėtinai daug naujų ir neišnagrinėtų dalykų. Teori­ niai šios srities darbai atlikti labai se­ niai, todėl pamiršti. Tačiau dabar, išsi­ vysčius informacinėms technologi­ joms, juos reikėtų peržiūrėti iš naujo.

Turiu viltį, kad eidamas šias administ-

racines pareigas rasiu laiko ir kūrybiškesniems dalykams.

Supratau, kad Jūs nesate vien teore­ tikas, stengiatės derinti teorines ir prakti­ nes žinias bei veiklą. Iš dalies tai iliustruo­ ja ir Jūsų sutikimas dirbti dekanu.

Tam tikra prasme taip. Šiek tiek laiko esu skyręs pedagogikos prakti­ niam pritaikymui, konkrečiai vertini­ mų sistemoms tobulinti. Tai tiesiogiai susiję su praktika, poreikiu pažiūrėti kitaip į studijas, jų procesui pritaikyti konkurencijos, rinkos atrankos prin­ cipus.

Pastarieji, finansų matematikos, interesai susiję daugiau su administ­ racine veikla. Į akademinę veiklą at­ ėjau iš praktinės srities, todėl ir mano mokslinė veikla dažniausiai siejasi su praktikos problemomis.

Jus ir buvusį fakulteto dekaną doc. A. Šalčių sieja bendra savybė - itin griežtai vertinti studentus. Abu esate ne­ palenkiami „kirviai“. Ar ši savybė būtina norint eiti dekano pareigas?

Ne, nemanyčiau, kad tai yra būti­ na savybė. „Griežtas“ dar nereiškia „tei­ singas“. Aš norėčiau būti ne griežtas, bet teisingas. Antra vertus, griežtumas yra atsiradęs iš praktikos. Tik atsira­ dus ekonominės srities programoms fakultete paaiškėjo, kad jos ne itin ap­ krauna darbu studentus. Todėl tiek dekanas, tiek aš, tuomet ėjęs prodekano pareigas, lygindami su kitais, ypač Technologijos universitetu, rūpino­ mės, kad mūsų studentai daugiau gi­ lintųsi į teorines žinias, dėtų daugiau pastangų studijuodami.

Dar kartą noriu pabrėžti, kad griežtumas turėtų labai glaudžiai sietis su teisingumu. Norėčiau labai griežtai pasisakyti prieš egzamino kaip loteri­ jos supratimą. Egzaminas yra viso se­ mestro darbo įvertinimas. Tai nėra la­ bai lengva.

Kaip Jūs apskritai vertinate šių laikų studentus? Turite laimę ilgus metus dirbti akademinėje aplinkoje. Ar studentų kar­ tos keičiasi?

Mano požiūris j studentus vis ge­ rėjo. Metams bėgant į fakultetą atei­ davo vis geresni studentai. Pradžioje fakultete buvo tik vakarinės studijos.

Derinantys studijas ir darbą negalėjo pasiekti didelių aukštumų moksle. Vė­ liau, atsiradus dieninėms studijoms, atėjo daug pažangių studentų. Man atrodo, kad tuo metu apskritai page­ rėjo jaunimo požiūris į mokslą. Aš iš­ ties labai džiaugiausi, kad perversmo metu jaunimas nenusisuko nuo moks­ lo.

Kaip jūs vertinate fakulteto interdisciplinišką pakraipą? Fakultete veikia as­ tuonios skirtingif nudėsiu katedros. Tai nėra tradicinis variantas. ftiprastai'fakultetuose atstovaujama kuriai nors vienai mokslo sričiai, o katedros dalijasi į siauresnes.

Tai yra unikalus darinys, viena­ reikšmiškai geras. Manau, kad mums reikia juo pasinaudoti. Universitetas apskritai yra pranašus dėl savo įvairo­ vės. Mūsų fakultetas ypač tą atspindi, nes interdisciplininiai kontaktai yra la-

bai artimi, viskas yra vietoje. Paprastai skirtingų mokslų katedros ir fakulte­ tai būna labai išblaškyti teritoriniu po­ žiūriu. Dėl to sunkiau užmegzti kon­ taktus.

Manau, kontaktus reikia dar la­ biau stiprinti ir skatinti. Dabar turime optimalų derinį, kuris leidžia sukurti universitetinę atmosferą. Administra­ cija turėtų skatinti ir palaikyti katedrų bendravimą. Ketiname organizuoti bendras kavos pertraukas, skatinti dis­ kusijas.

Viešumas yra vienas svarbiausių mano būsimos veiklos momentų. Aiš­ ku, tai kartais apsunkina administravi­ mo darbą, tačiau sprendimai „ po kili­ mu“ taip pat gali sukelti nepageidau­ jamą reakciją. Todėl reikia diskutuoti, aiškinti, kodėl priimtas toks, o ne ki­ toks sprendimas.

Savo rinkiminėje kalboje Jūs itin pa­ brėžėte komandos, su kuria drauge dirb­ site, svarbą.

Pradžioje norėčiau susitikti su ka­ tedrų darbuotojais ir išgirsti jų nuo­ monę įvairiais klausimais. Tai yra maži kolektyvai fakulteto viduje. Norėčiau žinoti jų pageidavimus, nuomones vie­ nokiais ar kitokiais klausimais, išgirsti, , kam jie pritaria, kam ne. Manau, rei­ kėtų reguliarių viso kolektyvo susirin­ kimų. Reikėtų akcentuoti, jog tarybos posėdžiai yra atviri, skatinti darbuoto­ jų dalyvavimą juose. Šiuo metu fakul­ tete yra susiformavusios trys moksli­ ninkų kartos. Norėčiau skatinti jų tar­ pusavio bendradarbiavimą.

Penkeri metai nėra trumpas laiko tar­ pas. Ko gera, turite savo veiklos viziją.

Pirmiausia visais būdais stengsiuosi išlaikyti fakulteto savarankiškumą Vil­ niaus universitete. Toliau labai aktua­ lus kokybės klausimai: studijų, mokslo ir administravimo.

Ar manote, kad per šiuos penkerius metusfakultete kas nors kardinaliai pasi­ keis?

Ne, nemanau. Revoliucijų aš ne­ žadu daryti. Žadu išlaikyti tai, kas pasiekta, o pasiekta išties labai ne­ mažai.

Kalbino

Neringa RADZIUVIENĖ

Vilniaus universitete - pasiklausymo įranga Ateita iš p. 1 Ona MACKONYTĖ Ne išimtis ir Vilniaus universite­ tas, kuriame taip pat buvo slapta klau­ somasi akademinės bendruomenės pokalbių.

Pirmieji tuo įsitikino Fizikos fakul­ tete remonto darbus pradėję darbinin­ kai. Ardant kai kurias sienas buvo rasti jokios dabartinės paskirties neturintys 128 gyslų kabeliai, keletas geležinių spin­ tų, į kurias tie kabeliai sueidavo, ir mag­ netofonas. Anksčiau jie niekam nekri­ to į akis - čia buvo paprastos stalių ir santechnikų dirbtuvės.

Kaip pasakojo Fizikos fakulteto dekanas doc. Gintaras Dikčius, tai buvo ryšių sistemos, išvedžiotos, jo manymu, po visas patalpas tam tik­ rais kanalais kabeliams. „Griaunant sienas tie kabeliai buvo atidengti. O fizikai supranta, kokie kabeliai kam skirti, iš karto matyti, jog tie, kurie dabar neturi jokios paskirties, anks­ čiau ją turėjo. Mes visi galvojome, jog pats pasiklausymo įtaisas, ko gero,

buvo vidiniai telefonai. Tai žinojome vos įsikėlę į šias patalpas.“ (Fizikos fakultetas Saulėtekyje įsikūrė aštun­ tojo dešimtmečio pabaigoje.) Pasiro­ dė, jog pasiklausymo aparatūros lai­ dai - paprasti telefoniniai kabeliai. „Saulėtekio alėjoje buvo viskas centralizuota. Gal atskirų dėžučių būta ir kiekviename fakultete, bet pa­ grindinė spinta stovėjo čia. Kabeliai dideli, esant norui, galima buvo pri­ jungti visur“, - pasakojo Fizikos fa­ kulteto dekanas. Anot jo, „tiesiog buvo tokia sistema: kaip galima ne­ sekti? Tuomet viskas vyko ganėtinai primityviai. Katedrose, dekano, prodekano kabinetuose būtinai stovėda­ vo vidinio ryšio telefonai, kad tų žmo­ nių pokalbių galima būtų klausytis”.

Pasak doc. G. Dikčiaus, jungia­ majame korpuse buvo pultas - savo­ tiškas centras. Apie 1990 metus patys montuotojai viską išardė.

Dekanas nuramino, jog nėra jo­ kios galimybės radiniais pasinaudoti šnipinėjimo tikslais. „Norint panau­ doti juos dabar, reikia žinoti bent jau schemą, koks laidas kur nutiestas, o tokios schemos nėra. O ir panaudoti kabelius pagal paskirtį - ryšiams - nė­

ra jokios prasmės, nes dabar techno­ logijos yra daug tobulesnės.“ Dekanas prisiminė vieną nutiki­ mą, kai tokie slaptųjų tarnybų šnipi­ nėjimai išėję jam į naudą. Mat anks­ čiau jis dirbo „Ventos“ konstravimo biure, kurio direktorius, išvykęs į Pra­ hą, dingo iš Lietuvos visam laikui tiesiog pabėgo nuo sovietinio režimo.

Natūralu, jog reikėjo ką nors apkal­ tinti ir įtarti. Čia G. Dikčius slapto­ sioms tarnyboms kažkuo ir užkliuvo.

Teko atsisveikinti su darbu. Tačiau, kaip sako jis pats, „džiaugiuosi, nes atėjau į Universitetą“.

Buvęs VU rektorius akademikas Jonas Kubilius patvirtino, jog anks­ čiau Universitete tikrai buvo slapta klausomasi pokalbių. „Niekas to ne­ skelbdavo, reikėdavo pačiam susivok­ ti. Centriniuose rūmuose buvo tam tikras centras, kur sueidavo visi tie mikrofonų laidai. Paskui vykstant re­ montams juos perkėlė į kitą vietą. Tie­ siog buvo tokia sistema.“ Anot profesoriaus, „reikdavo taip kalbėti, kad niekas nesuprastų. Tiks­ liau, nekalbėti ko nereikia. O jei jau labai reikia, tai šnekėdavome ten, kur nebuvo pasiklausymo aparatūros. Ir

„PakMarkas“ remia VU Karjeros centro steigimą Neseniai devintąjį gimtadienį atšventusi pakavimo kompanija „PakMarkas" pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus univer­ sitetu dėl paramos naujam aukštosios mokyklos Karjeros centrui.

Viena iš pirmaujančių Lietuvos pakavimo bendrovių „PakMarkas“ prisidės prie 2003 m. rugsėjį Saulė­ tekio miestelyje atidaromo centro vystymo. „Esame dėkingi už Lietu­ vos verslininkų supratimą ir para­ mą Vilniaus universiteto Karjeros centrui. Mūsų bendros pastangos prisideda prie naujų Universiteto ir verslo bendruomenės tradicijų kūrimo, skatina jaunimą siekti pro­ fesinės karjeros Lietuvoje. Tikimės Vilniaus universiteto 425 metų ju­ biliejų sutikti turėdami šiuolaikišką Karjeros centrą, kuriame bus sklan­ džiai įgyvendintas akademinės ben­ druomenės bendradarbiavimas su Lietuvos pramonės ir verslo elitu“, - sakė Vilniaus universiteto rekto­ rius akad. B. Juodka. Numatoma,

kad VU Karjeros centras teiks per­ sonalo vadybos, konsultacines ir or­ ganizacines paslaugas šalies kom­ panijoms, įstaigoms ir organizaci­ joms. Jame bus ugdomi studentų gebėjimai ir įgūdžiai, kurių reikalau­ ja šiuolaikinė darbo rinka. „Mūsų bendrovėje daugiau nei 80 proc. darbuotojų turi aukštąjį iš­ silavinimą, nemaža dalis jų - Vil­ niaus universiteto absolventai. Iš sa­ vo patirties žinome, kad iš aukštųjų mokyklų atėjęs jaunuoliai yra išra­ dingi, gebantys pateikti daug nau­ jovių specialistai. Tai ypač svarbu mums - šiuolaikiškai, veržliai ir inovatyviai kompanijai“, - pasirašant sutartį sakė „PakMarko“ direkto­ rius Virginijus Gumbaragis.

BNS inf.

ivtvtv.studentas. lt tiesia pagalbos ranką moksleiviams!

Portalas akademiniam jaunimui www.studentas.lt pristato nau ją rubriką - „Būsimam studentui". Šiuo metu Lietuvoje gausu ir aukštųjų mokyklų, ir jų siūlomų spe­ cialybių, tad abiturientams dažnai sunku apsispręsti, kur studijuoti.

Norėdama palengvinti Lietuvos moksleivių dalią, www.studentas.lt re­ dakcija pristato visiškai naują rubriką „Būsimam studentui“ (http:// www.studentas.lt/7act=21).

Pasak www.studentas.lt vyr. redak­ toriaus Andriaus Dembicko, šioje rubrikoje pateikiama tai, kas šiuo me­ tu reikalingiausia būsimiems studen­ tams: stojimo į aukštąsias mokyklas taisyklės, atvirų durų dienų tvarka­ raščiai, priėmimo komisijų kontakti­ niai duomenys. Moksleiviai ras ir ben­ drojo priėmimo į Lietuvos aukštą­ sias universitetines mokyklas prašy­ mo pavyzdį bei patarimų, kaip jį pil­ dyti.

Vasario 20-23 d. nemaža dalis ša­ lies moksleivių apsilankė parodoje „Studijos 2003“. Tikriausiai bus daug norinčių atvykti ir į aukštųjų mokyklų organizuojamas atvirų durų dienas.

Kad visos kelionės būtų paprastes­ nės, www.studentas.lt kviečia naudotis išsamiausiu Lietuvoje autobusų ir traukinių eismo tvarkaraščių (http:// www.studentas.lt/?act=18). Čia patei­ kiami maršrutai tarp Lietuvos apskri­ čių centrų.

Tad, mielas moksleivi, išsirink sa­ vo universitetą ir apsilankyk jame! Tau padės portalas akademiniam jauni­ mui www.studentas.lt Kontaktinis asmuo: www.studentas.lt vyr. redaktorius Andrius Dembickas +37065268630 redakcija@studentas.lt

TSPMI pirmakursiai konferencijoje skaitė rašto darbus Gruodį Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) vyko rašto darbų konferencija, joje buvo pristatomi rašto darbai, diskutuojama, aptariama, komentuojama. Aktyviai dalyvavo ne tik I kurso studentai, bet ir dėstytojai bei svečiai iš kitų universitetų.

Viktorija NOREIKAITĖ Idėja rengti tokią konferenciją kilo ieškant būdų, kaip „išpešti“ kuo daugiau praktinės naudos iš rašto darbų. Taip buvo paneigtas mitas, jog jie reikalingi tik dėstytojams ir

ne su kiekvienu, ne apie viską. Ką galė­ jai žinoti, gal čia provokatorius atėjęs“.

Komentuodamas fizikų iadinius buvęs rektorius teigė: „Matyt, ten bu­ vo koks nors jiems atrodęs nepatiki­ mu žmogus. Mėgino tokiu būdu rinkti žinias apie jį“.

Pasak 32 metus rektoriumi dirbu­ sio akad. J. Kubiliaus, „bendrais bruo­ žais buvo žinoma, kad visur yra pasi­ klausymo įrangos, bet tiksliai nieko ne­ žinojome. Aš pats susiprotėjau. Nusi­ manau apie fiziką, taigi pats ir suradau, peržiūrėjęs galimas vietas, kur tai gali būti. Ir buvo - prie rozetės prikabinta.

Mažiukai mikrofonai. Maži siųstuvėliai“.

Kaip teigė profesorius J. Kubilius, „tiesiog nekalbėdavau toje patalpoje, o kuo galėdavau pasitikėti, žinodamas, jog tas žmogus ne „stukačius“, pakviesdavau ko nors „pasižiūrėti“ į kitą kabi­ netą arba į kiemą išeidavom. Galima buvo parašyti raštelį ir parodyti tam žmogui, neva susitinkam ten ir ten“.

Belieka tik džiaugtis, jog dabar gy­ vename laikais, kai už laisvą žodį ir mintį niekas nekviečia „ant kilimėlio“.

Kuomet galima drąsiai aptarinėti ko­ legą ar nepatenkintam burnoti ant valdžios. Bet istorija yra istorija, ir jos pakeisti neįmanoma.

archyvų pelytėms. Buvo atrinkta 15 geriausių darbų (atranka vyko dve­ jopai: drąsiausi ir labiausiai savo su­ gebėjimais pasitikintys siūlėsi patys, o kukliuosius paragino pritariantis dėstytojų žvilgsnis ir galvos linksėjimas), kuriems atiteko garbė būti perskaitytiems garsiai.

Konferencija buvo pradėta dar­ bais apie feminizmą (gal tai lėmė fak­ tas, kad šiais metais politikos moks­ lų disciplinoje kaip niekada daug merginų), o toliau buvo kalbama ir apie lošimų teorijos pritaikymo gali­ mybes politinėms problemoms spręsti, ir apie skirtingų valdymo for­ mų privalumus bei trūkumus ir 1.1.

Buvo ne tik įdomu klausytis, bet ir stebėti pateikiamą vaizdinę medžia­ gą. Darbus ir pristatymus komenta­ vo dėstytojai, kolegos studentai.

Konferencijoje buvo skaitomi ne vien tik politikos mokslų pagrin­ dų disciplinai rašyti darbai. Savo kūrybos „perliukus“ skaitė ir vyres­ nieji studentai, taip suteikdami progą jaunėliams ne tik susipažinti su busimųjų dėstomų dalykų sub­ tilybėmis, bet ir pasimokyti sklan­ daus bei logiško minčių išdėstymo.

Renginio dalyviai liko patenkinti ir entuziastingai pritarė idėjai tokią rašto darbų konferenciją paversti instituto tradicija. Šį kartą nepasi­ tvirtino liaudies išmintis, kad pir­ mas blynas visada prisvilęs...

Universitas Vilnensis

2003 m. vasaris

C

Problema

3

3

AR TIKRAI UNIVERSITETAS PELNOSI IŠ STUDENTŲ NESĖKMIŲ?

Vos prieš kelias savaites tokios ir panašios antraštės mirgėjo stambiausių šalies dienraščių puslapiuose. VU viešai kaltinamas neteisėtu įmokų už egzaminų perlaikymą rinkimu.

Ona MACKONYTĖ Tai, jog Vilniaus ir kiti Lietu­ vos universitetai ima tam tikrą mokestį už galimybę perlaikyti eg­ zaminą ar įskaitą - seniai visiems žinomas dalykas. Kiekvienas „susikirtęs“ per sesiją rizikuoja ne tik patekti tarp mokančių už studijas studentų, bet ir sumokėti nemažą sumą už pakartotinį egzamino ar įskaitos laikymą. Tiesa, yra ir iš­ imčių. Kai kurie dėstytojai leidžia studentams perlaikyti egzaminą ir be jokių įmokų. Tačiau tai - jau susitarimo reikalas.

Universitetas taip surenka ne­ mažai pinigų, studentai pyksta, bet kenčia ir tyli. Mat neišlaikiu­ siojo žodis šiame „teisme“ nėra paskutinis. Atvirai apie pinigus ir su jais susijusius konfliktus prabil­ ta visai neseniai, kuomet Univer­ sitetas buvo apkaltintas piktnau­ džiaująs renkant mokesčius už perlaikymus. Tačiau ar iš tiesų vis­ kas yra taip, kaip skelbiama?

Didžiausiu šalies laikraščiu sa­ ve vadinantis „Lietuvos rytas“ tei­ gė, jog: „Seimo Žmogaus teisių ko­ mitetui gali tekti nagrinėti skundą, su kuriuo yra susiję ir dviejų parla­ mentarų vaikai. Tokius skundus prieš griežtą dėstytoją Seimui ren­ giasi įteikti Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo magistrantai, tarp kurių yra ir Gedimino Dalinkevičiaus duktė Indrė bei Vaclovo Karbauskio sūnus Gediminas. Šis konfliktas kilo, kai sausį apie pusė Vilniaus universiteto Ekono­ mikos fakulteto pirmojo kurso ma­ gistrantų neišlaikė mikroekonomikos analizės egzamino. Iš 94 laikiu­ siųjų 49 turės perlaikyti. Iš 25 tarp­ tautinio verslo grupės studentų eg­ zamino neišlaikė 17“.

Tačiau kaip teigė Seimo Žmo­ gaus teisių komiteto atstovai, joks skundas jiems nebuvo įteiktas. Pa­ sak jų, net jei ir būtų, tai tokio skundo svarstyti niekas nesiimtų dėl dviejų priežasčių. Pirma, tai Universiteto vidaus reikalas, an­ tra - paaiškėjo, jog skundo inicia­ toriai nėra nei Indrė Dalinkevičiūtė, nei Gediminas Karbauskis.

Lietuvoje žinomomis pavardėmis manipuliavo kiti egzamino neiš­ laikę studentai.

„Viena egzamino neišlaikiusių studenčių yra šio komiteto pirminin­ ko duktė, 25 metų I. Dalinkevičiū­ tė. Ji pritaria grupės sprendimui, ta­ čiau etikos sumetimais atsisakė pa­ sirašyti kreipimąsi, adresuotą tėvui.

I. Dalinkevičiūtė „Lietuvos rytui ” sa­ kė paliekanti universitetą, kuriame į studentą žiūrima kaip į priešą, o apginti savo teises galimybių yra la­ bai mažai.

Nelaukdama perlaikymo ši stu­ dentė teigė netikinti, kad nauja eg­ zamino perlaikymo komisija objek­ tyviai įvertins studentų žinias“, - tei­ giama tame pačiame dienraštyje.

Tačiau Ekonomikos fakulteto dekanė B. Galinienė aiškino: „Man studentai pasakojo, jog tie­ siog viena studentė parašė skundą ir nusiuntė jį „Lietuvos rytui“, nors ji pati net nėra minima. Indrė ir Gintaras irgi sakė, kad studentai paprasčiausiai pasinaudojo jų pa­ vardėmis. Taip teigė ir dar grupelė kitų studentų, kurie atėję į kated­ rą apgailestavo, jog viskas taip ne­ gražiai išėjo. Dėl išėjimo iš Univer­ siteto - Dalinkevičiūtė sakė, kad jei taip ir bus, tai ji visiems neskelbs.

O prašymo ji dar jokio neparašė.

Juk jei norėtų išeiti ar pereiti į kitą mokyklą, turėtų ateiti pas mane, kad galėčiau tarpininkauti. Šito ne­ buvo, ir ji man nesakė, kad palie­ ka Universitetą ar mūsų fakultetą“.

Anot „Lietuvos ryto“, Ekono­ mikos fakulteto dekanė Birutė Ga­ linienė pasakojo, kad jai skambinę neišlaikę egzamino studentai žadė­ jo skųstis net Strasbūro teismui. De­ kanė įsitikinusi, kad studentai netei­ sūs, nes pradėjo skųstis jau neišlai­ kę egzamino, bet vakar leido jiems nemokėti po 112,5 Lt už egzamino perlaikymą, o penkiolikai sėkmingai perlaikiusiųjų egzaminą - preten­ duoti į nemokamas vietas, nes tiek liko suskaičiavus pažangiai sesiją iš­ laikiusius studentus.

Pasak dekanės, daugelio studen­ tų pasirengimo lygis buvo žemas, to­ dėl jiems buvo per sunku suprasti aukštąja matematika pagrįstus už­ davinius.

Ji sutiko, kad dėstytojas J. Rasima­ vičius griežtai dėstė savo reikalavimus.

Tačiau šie reikalavimai pagrįsti, o dėstytojas kompetentingas, baigęs JAV universitetą ir ten apsigynęs di­ sertaciją. “

Situaciją komentuoja EF dekanė doc. B. Galinienė

Iš tiesų laikraščiui „Universitasi Vilnensis“ Birutė Galinienė tei­ gė klausinėjusi bakalauro studijų studentus. „Jie visi J. Rasimavičiaus dėstymu yra patenkinti. Ma­ nau, problemų kelia kiek silpnes­ ni šių metų magistrantai. Kai ku­ riems jų iš tikrųjų trūksta pagrin­ dų. Tiesiog atsirado grupelė, kuri išpūtė tą reikalą. Dėl mokėjimo tvarkos man niekas nesiskundė, dėl neišlaikytų egzaminų parašė apeliaciją. Bet toli gražu ne visi, o apie penkiolika studentų. O dėl Strasbūro tai aš pajuokavau, ka­ dangi skambino studentė ir sakė, kad skųsis dėl žmogaus teisių pa­ žeidimo. Tai aš ir pajuokavau - ne­ gi Strasbūrui? „Lietuvos ryto“ žur­ nalistei aš net pabrėžiau, kad tai ne studentų, o mano humoras. Ta­ čiau buvo publikuota kaip studen­ tų nuomonė.

Aš pirmą kartą „Lietuvos rytui“ daviau interviu ir daugiau su jaisbent telefonu - nekalbėsiu. O jei norės ką nors sužinoti - tegu atva­ žiuoja asmeniškai ir dar kelias įra­ šų kopijas padaro.“ „Lietuvos rytas“ rašė, kad Eg­ zamino rezultatus studentai sužino­ jo paskutinę sesijos dieną, todėl, ne­ pabandę egzamino perlaikyti, sesi­ ją baigė su skola ir neteko teisės į nemokamą mokslo vietą. Už se­ mestrą jie turės mokėti po 2200 li­ tų.

Tačiau labiausiai studentai pik­ tinasi dėstytoju Jonu Rasimavičiumi. Šis esą visą semestrą iš jų tyčio­ josi, užrakindavo auditorijos duris ir žadėjo, kad jie neišlaikys egzami­ no. Taip ir įvyko“.

Tai B. Galinienė komentavo taip: „Jei skaitėte straipsnio ko­ mentarus, tai turėtumėte matyti,

jog iš maždaug iš 130 komentarų beveik nėra nusiskundimų dėsty­ toju J. Rasimavičiumi. Man niekas dėl perlaikymo nesiskundė. Tie­ siog yra taip, kad sesijos metu pa­ gal studijų nuostatus galima per­ laikyti egzaminą, tačiau J. Rasimavičius jiems laiko nepaliko. Jis tai­ sė darbus kelias dienas ir rezulta­ tus pateikė paskutinę sesijos die­ ną. Sesija baigėsi, ir perlaikyti eg­ zaminą galimybės neliko. Dėl to mes kalbėjomės ir derėjomės su kai kuriais nepatenkintais studen­ tais telefonu.

Po straipsnio daugelis teiravo­ si, kodėl laikraščiai rašo viena, o iš tikrųjų vyksta visai kas kita. Mes dekanate paaiškinome, kad laik­ raštyje paprasčiausiai pameluota.

Griežčiausiai galiu paneigti, kad dėstytojai suinteresuoti žlug­ dyti studentus per egzaminus, kad surinktų kuo daugiau įmokų.

Jiems nėra numatyta jokių priedų už perlaikymus. Ir net J. Rasimavičius savo pasiaiškinime dėl ape­ liacijų, kurių buvo dvi - viena in­ dividuali studento, o kita jau mi­ nėtos grupelės - labai kruopščiai pagrindė savo sprendimą. Mes ste­ bėjomės jo darbštumu - kuomet į kiekvieną apeliaciją parašė trijų puslapių atsakymus. Jis pabrėžė, jog nėra suinteresuotas žlugdyti studentus per egzaminus.

Manau, jog problema kilo dėl per menko studentų pasiruošimo egzaminams. Mat daugelis magist­ rų baigę nevienodas studijas, lan­ kė paskaitas pas įvairius dėstyto­ jus, jų pagrindai nėra vienodi ir pa­ sirengimas galbūt nepakankamas.

***

Išvados labai paprastos - vieni puola, kiti ginasi. O ką gi mano pa­ tys studentai apie tokias skanda­ lingas respublikinėje spaudoje pa­ teikiamas publikacijas?

VU MII' studentas Ei, ramiai. Jūs pažiūrėtumėt, kas darosi mūsų fakultete. Čia daugiau nei pusė antrakursių neišlaiko kom­ piuterinės architektūros. O kodėl?

Todėl, kad „chebra“ nesimoko ir nori lengvai „praslysti“.

lyje pasaulio šalių. Aš palaikau taip vadinamuosius „kirvius“. Mat man tikrai svarbu, kad Universi­ tetą baigęs žmogus būtų vertas jo vardo. Kad turėtų ne tik popierė­ lį, bet ir šį tą galvoje. Tai jau Uni­ versiteto atsakomybė už savo pro­ dukciją. Dėl tyčinio „sukirtinėjimo“ - manau, jog tie gandai smar­ kiai išpūsti.

Povilas Nepamiršiu sakinio, kurį pasa­ kė viena gerbiama profesorė doc. X: „Jei tu būtum ne informa­ tikos fakulteto studentas - tikrai pasirašyčiau“. Neįvykdyti planai?

Asmeninės pažiūros?

KČ7 EF studentas Šiaip esu vienas iš tų 94 laikiu­ sių egzaminą. Ir nieko. Pasimo­ kiau ir išlaikiau. Rasimavičius ge­ ras dėstytojas, jei tokių būtų dau­ giau, gal pradėčiau į paskaitas vaikščioti ir nors kažką galėčiau iš­ mokti. Nes dabar didelės dalies paskaitų lygis yra tikrai žemas, ir tik gaila laiko jose sėdėt. Patarčiau dėl to skųstis. O tiems, kurie tuos skundus rašė - geriau pasimokykit, o ne verkit, kaip jus skriaudžia ir „tyčiojasi“. Kas iš jūsų gali pa­ sakyti, kad visą semestrą mokėsi, darė visus darbus, egzaminui viską mokėjo ir buvo tyčia „nusodintas“? Šis konfliktas yra nevykusios VU priėmimo j magistratūrą tvar­ kos rezultatas. J. Rasimavičius yra vienas geriausių Ekonomikos fa­ kulteto dėstytojų. Be to, jis yra principingas ir apie jokius pasipel­ nymus ir kalbos negali būti.

Situacija yra labai paprasta VU EF magistrantai yra dvejopi.

Vieni - EF bakalaurai, kiti - neži­ nia iš kur atėję studentai. Dažnai jie neturi praktiškai jokių žinių, o mikroekonomikos dalykas yra ga­ na sudėtingas.

Kai kurie iš naujai iškeptų ma­ gistrantų tikėjosi lengvo popieriu­ ko su įrašu „diplomas“.

A. L. Nemanau, kad Universitetas pelnosi iš studentų nesėkmių. Mo­ kėti už perlaikymus reikia dauge­

AUKŠTOSIOS MOKYKLOS „REKETUOJA“ STUDENTUS? Lietuvos studentų sąjunga (LSS), reaguodama įfaktą,jog daugelyje Lietuvos aukštųjų mokyklų renkami papildomi LR Aukštojo mokslo įstatyme neleistini mokes­ čiai už egzaminų perlaikymą, siekia užkirsti kelią papildomoms rinkliavoms iš studentų.

LSS

Daiva BARTUSEVIČIŪTĖ, Lietuvos studentų sąjungos atstovė viešiesiems ryšiams

LSS 2003 m. sausio 29 d. krei­ pėsi į LR Seimo Švietimo, moks­ lo ir kultūros komitetą bei LR Švietimo ir mokslo ministeriją, prašydama paaiškinti, ar aukšto­ sios mokyklos, už egzaminų per­ laikymą iš studentų rinkdamos pa­ pildomus mokesčius, nepažeidžia LR Aukštojo mokslo įstatymo 59 straipsnio, nustatančio, jog „stu­ dentai neturi mokėti aukštosioms mokykloms jokių kitų įmokų, su­ sijusių su studijų programa (už

naudojimąsi auditorijomis, biblio­ tekomis, laboratorijomis, kita stu­ dijų įranga, aukštųjų mokyklų spor­ to įrenginiais ir kt.)“.

LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Ro­ landas Pavilionis, atsakydamas j LSS kreipimąsi, teigė, kad kiekvie­ noje mokykloje turėtų būti patvir­ tintos taisyklės, iš kurių kiekvienas studentas turėtų suprasti, kada (kiek kartų perlaikius egzaminą ar įskaitą) jam bus įskaitytas studijų programos dalykas. Jei egzamino neišlaikius tenka kartoti studijų programos atskirus dalykus, aukš­ tosios mokyklos gali taikyti LR Aukštojo mokslo įstatymo 61 straipsnio 5 punkto nuostatą ir rei­

kalauti mokėti visą studijų kainą. „Už egzamino perlaikymą nekar­ tojant kurso neturėtų būti renka­ mi papildomi mokesčiai“, - teigė Rolandas Pavilionis.

LR Švietimo ir mokslo minis­ terijos vadovybė, reaguodama į LSS kreipimąsi, pakvietė organi­ zacijos bei aukštųjų mokyklų stu­ dentų savivaldų atstovus aptarti esamą situaciją dėl renkamų mo­ kesčių aukštosiose mokyklose. Su­ sitikime studentų atstovai išreiškė susirūpinimą, jog aukštosios mo­ kyklos nesilaiko LR Aukštojo mokslo įstatymo normų. Studen­ tų nuomone, joks mokestis už eg­ zaminų ir įskaitų perlaikymus ne­ turi būti renkamas. „Lietuvos tei­

sės universiteto studentams tris kartus iš eilės nepavykus gauti tei­ giamo balo pasiūloma kartoti kur­ są savo lėšomis“, - sakė Lietuvos teisės universiteto Studentų atsto­ vybės prezidentas Saulius Urbona­ vičius.

LSS taip pat susirūpinusi dėl draudimo apskritai perlaikyti eg­ zaminą ar įskaitą, kaip tai daroma Vytauto Didžiojo universitete. Eg­ zistuoja daug objektyvių faktorių, dėl kurių kartais nepavyksta iš pir­ mo karto išlaikyti egzamino, ir dėl to būtina palikti galimybę jį per­ laikyti. Studentų atstovai nesutin­ ka, kad šie sprendimai paliekami vien tik aukštosios mokyklos valio­ je ir reikalauja išdėstyti principi­

nes nuostatas LR Aukštojo moks­ lo įstatyme.

Susitikime dalyvavęs švietimo ir mokslo viceministras R. Vaitkus artimiausiu metu rengiant LR Aukštojo mokslo įstatymo pataisas pažadėjo įtvirtinti nuostatą dėl ga­ limybės studentams perlaikyti eg­ zaminus ar įskaitas.

Pasak LSS atstovų, nepakanka­ mai aišku, kokie mokesčiai yra su­ siję su studijų programa. Todėl nu­ spręsta artimiausiu metu surengti trišalę diskusiją tarp studentų, LR Švietimo ir mokslo ministerijos ir universitetų rektorių atstovų, ku­ riame būtų sutarta, kokie mokes­ čiai yra susiję su studijų programa, o kokie - ne.

Universitas Vilnensis

4

2003 m. vasaris

Studijos užsienyje Studijų užsienyje informacijos centro duomenimis, Lietuvos ir Vilniaus universiteto stu­ dentai, galvojantys apie studijas užsienyje, labiausiai linkę jas tęsti angliškai kalbančio­ se šalyse. Todėl šiame ir būsimuose „Universitas Vilnensis" numeriuose trumpai prista­

tysime aukštojo mokslo sistemas, reikalavimus stojantiesiems, studijų kainas ir stipendi­

jų galimybes Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, JAV, Kanadoje ir Australijoje.

Rasa ANTANAVIČIŪTĖ DIDŽIOJI BRITANIJA

Aukštasis mokslas Aukštojo mokslo institucijos Didžiojoje Britanijoje (DB) yra ke­ lių tipų: universitetai (daugiau nei 90) ir koledžai (Higher Education College arba College of Further Edu­ cation) (daugiau nei 50). 12 aukšto­ jo mokslo institucijų yra Škotijoje.

Visi jie teikia bakalauro laipsnį (Bachelor’s degree, kitaip dar vadinamą Honors degree). Kembridžo ir Oks­ fordo universitetai turi savą studijų sistemą. (Beje, DB švietimo siste­ moje yra ypač daug išimčių, todėl itin atidžiai reikia išsinagrinėti pasi­ rinktos mokyklos reikalavimus ir tvarką.)

Bakalauro (undergraduate) stu­ dijos dažniausiai trunka 3 metus (Škotijoje 4). Medicinos, stomato­

logijos ir architektūros studijos trun­ ka ilgiau.

Magistro (postgraduate) studi­ jos - 1-3 metus.

Doktorantūros (PhD) studijos trunka mažiausiai 3 metus.

Stojimo tvarka Kaip ir visų užsienio šalių atveju, patartina pradėti rūpintis stojimu prieš metus iki numatomų studijų pradžios.

1. Susirasti tinkamą aukštąją mo­ kyklą ir programą: pasižiūrėti do­ minančių universitetų/institutų/koledžų interneto svetaines (jų adre­ sus rasite www.educationuk.org ar­ ba www.britishcouncil.lt/education): parsisiųsdinti universitetų katalogus (prospectus).

2. Nuspręsti, ar jums reikalingi paruošiamieji kursai (Access/Foundation courses). Studijos juose trun­ ka vienerius, kartais dvejus metus, nesunku įstoti, suteikia progą pa­ gerinti anglų kalbos lygį, prisiderin­ ti prie DB aukštojo mokslo institu­ cijų stojimo reikalavimų (daugiau in­ formacijos apie juos rasite www.britishcouncil.lt/education arba www.ucas.com/access).

3. Stojant į bakalauro programas išsiaiškinti, ar į pasirinktą mokyklą galima stoti per Centrinį stojimo biurą (Universities and Colleges Admissions Service (UCAS) www.ucas.com). ar tiesiogiai: a) UCAS yra centralizuota stoji­ mo į DB aukštąsias mokyklas siste­ ma: UCAS kiekvienam besikreipian­ čiajam atsiunčia universalias kreipi­ mosi anketas ir kursų aprašus; už­ pildytas anketas ir kitus reikalingus dokumentus stojantysis nuo rugsė­ jo 1 d. iki sausio 15 d. pristato UCAS (stojantiems į Kembridžo ar Oks­ fordo universitetus, mediciną, vete­ rinariją, stomatologiją dokumentus pristatyti reikia iki spalio 15 d.); UCAS stojimo anketas ir stojimo va­ dovus galima įsigyti Britų taryboje Vilniuje arba atsispausdinti iš inter-

TOEFL KURSAI iš pirmų rankų http://eac.osf.lt, tel. (5) 2687165

neto; stoti galima į 6 programas iš karto; kreipimosi į UCAS mokestis -15 £; UCAS persiunčia dokumen­ tus nurodytoms mokykloms, gau­ na iš jų atsakymus ir perduoda juos stojančiajam. b) Jei mokykla prašo atsiųsti sto­ jimo dokumentus tiesiogiai, būtina kuo anksčiau susižinoti, kada yra paskutinė dokumentų teikimo die­ na (deadline). Skirtingos mokyklos nurodo skirtingas datas. (Už do­ kumentų peržiūrėjimą taip pat rei­ kia mokėti.)

4. Stojant į magistro (postgradu­ ate) bei daktaro (PhD) programas kreiptis tiesiogiai į pasirinktus uni­ versitetus, stojimo anketas parsi­ siųsti iš universitetų interneto sve­ tainių.

5. Nusiųsti stojimo paketą j UCAS arba pasirinktą mokyklą. Šį paketą paprastai sudaro: a) užpildyta stojimo anketa (UCAS anketa arba pasirinktos mokyklos anketa studentams iš užsienio (intemational students), ku­ rią galima atsispausdinti iš tos mo­ kyklos interneto svetainės); b) CV (curriculum vitae); c) stojančiojo rašinėlis (acade­ mic statementlapplication essay) (iki 500 žodžių, kuriame išdėstote, ko­ dėl norite mokytis DB, pasirink­ toje mokykloje ir pasirinktą daly­ ką, kodėl DB mokyklai gali jūsų reikėti); d) stojimo mokestis (nustatomas UCAS arba pasirinktos mokyklos); e) stojantiems į bakalauro pro­ gramas - mokyklos išrašai (paskuti­ nių 3 metų) arba atestato kopija ir oficialus jų vertimas; stojantiems į magistro programas - bakalauro stu­ dijų diplomo bei išrašų (transcript of academic records) kopijos ir oficialus jų vertimas; stojantiems į doktoran­ tūrą - magistro studijų diplomo bei išrašų (transcript ofacademic records) kopijos ir oficialus jų vertimas; f) stojant į MBA (MasterofBusi­ ness Administration) kartais reika­ laujama GMAT rezultato (GMAT administruoja Studijų užsienyje in­ formacijos centras, http://eac.osf.lt/ Testai/GMAT); g) IELTS arba TOEFL rezulta­ tas (IELTS administruoja Britų ta­ ryba www.britishcouncil.lt/education/ielts.htm: TOEFL administ­ ruoja Studijų užsienyje informaci­ jos centras, http://eac.osf.lt/Testai/ TOEFL); nemažai DB universite­ tų pirmenybę teikia IELTS; h) finansiniai dokumentai, pa­ tvirtinantys, kad galėsite susimokėti už mokslą ir pragyvenimą, arba kad gaunate stipendiją (vis dažniau rei­ kalaujami); i) rekomendacijos.

Kainos Studijų kainą, skaičiuojamą vieneriems akademiniams metams (9 mėnesiai), sudaro mokestis už mokslą (tuition fees) ir pragyveni­ mo išlaidos (living expenses).

2001/2002 m. m. bakalauro (un­ dergraduate) laipsnio siekiantys ne Europos Sąjungos šalių studentai už mokslą vidutiniškai mokėjo: 6.250-7.650 £ - humanitariniai mokslai; 6.500-9.700 £ - tikslieji mokslai;

6.960-18.000 £ - medicina (klini­ kinės disciplinos).

2001/2002 m. m. magistro (postgra­ duate) laipsnio siekiantys ne Euro­ pos Sąjungos šalių studentai už mokslą vidutiniškai mokėjo: 7.500-7.800 £- humanitariniai mokslai; 9.000-10.100 £- tikslieji mokslai; 17.400-19.100 £ - medicina (klini­ kinės disciplinos).

2001/2002 m. m. pragyvenimo išlaidos vidutiniškai buvo: 730 £ per mėnesį studijuojant Londone; 585 £ per mėnesį studijuojant kitur.

Stipendijos - Ribotą stipendijų kiekį studen­ tams iš užsienio administruoja DB aukštosios mokyklos (žr. pasirinktos mokyklos interneto svetainę, prašy­ kite ei. paštu atsiųsti daugiau infor­ macijos). Dažniausiai tai dalinės sti­ pendijos; - Naudokitės internetine stipendi­ jų paieškos duomenų baze http://uk.scholarshipdatabase.britishcouncil.org. Informacijos apie DB stipen­ dijų programas galite rasti www.iscis.uk.net. Stipendijas teikiančių fon­ dų duomenų bazė yra www.dsc.org.uk/ Directory ofSočiai Change. Tačiau ver­ ta atsiminti, kad fondai bakalauro stu­ dijų paprastai neremia;

- Lietuvoje stipendijų bakalauro studijoms DB nėra (apskritai Lietu­ va neadministruoja jokių stipendijų pilnoms studijoms užsienyje); - Britų taryba administruoja Bri­ tanijos vyriausybės Citevening stipen­ dijas profesionalams, t. y. studijas jau baigusiems Lietuvos piliečiams. Dau­ giau informacijos www.britishcounęil.Įt/ędųęatipn; - Atviros Lietuvos fondas admi­ nistruoja Kembridžo ir Oksfordo universitetų stipendijų programas.

Stipendijos skiriamos socialinių bei humanitarinių mokslų, aplinkosau­ gos ir visuomenės sveikatos magist­ rantams bei doktorantams, viešųjų įstaigų darbuotojams. Daugiau in­ formacijos www.osf.lt: - Doktorantūros finansavimo šal­ tiniai - dalyvavimas tyrimo projektuo­ se, tiriamasis arba mokomasis asis­ tento darbas (researchlteaching assistantship).

Darbas Bakalauro programų studentams leidžiama dirbti universitete (on campus) ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę. Šio uždarbio jokiu būdu

neužtenka mokslams apmokėti.

Magistrantai bei doktorantai gali dirbti universitete (on campus) visą darbo dieną.

Daugiau informacijos www.educationuk.org ir www.britishcouncil.lt/education informacija apie švietimo sistemą, aukštojo mokslo institucijas, stoji­ mo tvarką etc. www.ucas.com - Centrinis sto­ jimo biuras (Universities and Colle­ ges Admissions Service (UCAS)). www.britishcouncil.lt/education/ielts.htm - IELTS testas, Bri­ tų taryba. http://eac.osf.lt - TOEFL testas, Studijų užsienyje informacijos cen­ tras.

Ši informacija, kurią pateikia Vilniaus universiteto Tarptautinių programų ir ryšių skyrius ir Studijų užsienyje informacijos centras, skirta Universiteto bendrijos nariams.

Jos tikslas - leisti mokslininkams, dėstytojams, doktorantams, studentams ir administratoriams nuspręsti, ar juos domina tarptautinė programa, ir į ką jie turėtų kreiptis, norėdami joje dalyvauti. Kreipiantis į skyrių ar centrą, reikėtų nurodyti lapelio viršuje parašytą numerį.

INFOR PL-22 EN TITLE: 2003-2004 LANE KIRKLAND SCHOLARSIIIP PROGRAM DURATION: Two-semester supplementary study program in Polish schools of higher education as well as 2-4 week professional internships in statė and private institutions.

TO WIIOM IT MAY CONCERN: The Kirkland Program is addressed to future leaders from Ukraine. Belarus. Lithuania, Slovakia and Russia (Kaliningrad District) demonstrating ability to apply the knowledge and skills obtained in Poland to the process of economic, sočiai and democratic transformations in their home countries and representing the following professional groups: • researchers employed in schools of higher education and scientific institutes.

• civil servants, experts and employees of public and local government institu­ tions with prospects of assuming managerial positions in the near future, • entrepreneurs, leaders of small and medium-size business, • leaders of non-governmental organizations, • journalists.

ELIGIBIL1TY CRITERIA: • citizenship and permanent residence in one of the ftve targeted countries.

• master’s degree (for candidates from schools of higher education, doctorate or enrollment in doctoral studies are reųuired), • Polish ianguage proficiency sufftcient to effectively attend lectures and semi­ nare (alternatively English - for those candidates who select a specific study program with English as Ianguage of instruction), • Minimum 2 years of professional experience.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: • economic and management, • public administration and business administration, • local government administration, • law, • political science, • sočiai science .

DEADLINE: 28 March 2003.

REQUIREMENTS: REQUIRED DOCUMENTS: 1. Application form a. detailed personai ųuestionnaire with 1 current photograph of the candidate attached b. proposed program of study in Poland justifying the need to participate in the Program and including the future plans connected with its completion (up to 2 pages) 2. Curriculum Vitae (CV) including a list of publications* 3. Two letters of reference describing the exceptional achievements and the qualifications of the candidate as well as the expectations connected with the candidate’s further development and work in the chosen profession (in Polish.

English or Russian). Letters of reference mušt be sent directlv to the Fulbright Commission bv the persons recommending the candidates.

4. Copy of diplomą • A copy of one publication can be attached to the application; candidates not engaged in research activity should send a list of work accomplishments and outstanding achievements, realized goals and projects as well as copies of supporting documents (if available).

ADDITIONAL INFORMATION: Application forms, description of scholarship program and other informational materials may be ordered by post, e-mail or telephone from the Polish-American Fulbright Commission or obtained through the Internet at the Fulbright Contmission’s address: http://www.fulbright.edu.Dl Originals of application documents and letters of reference should be sent by post to the following address: Polsko-Amerykaiiska Komisja Fulbrighta ui. Nowy CEwiat 4 00-497 Warszawa - Polska tel. (48-22) 628-7950; 625-6932; 625-6978 fax: (48-22) 628-7943 e:mail: fulbright@fulbright.edu.pl ; u.moczydlowska@fulbright.edu.pl http://www.fulbright.edu.pl

INFOR EN-15 A ĮITLE: „Stadt Kiel“ Scholarships for the Kiel Summer School (KiSS) DURATION: June 2nd, 2003 - July 25lh, 2003.

TO WHOM IT MAY CONCERN: Eligible are students who have completed their third year at university. Knowledge of German is preferable.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Economics, business administration, ųuantitative methods, sočiai sciences and the German ianguage.

DEADLINE: April 1«, 2003.

REQUIREMENTS: The applicant’s academic record mušt be documented by officially ccrtified credentials (transcripts, diplomas etc.) and two letters of recommendation.

A good working knowledge of English is absolutely necessary for all applicants.

Applicants will document their proficiency in the Ianguage preferably by taking either the Tęst of English as a Foreign Language (TOEFL) or the tęst offered by the Internationai English Language Testing Service (IELTS).

ADDITIONAL INFORMAION: Higli-quality courses in economics, business ad­ ministration, quantitative metliods, and sočiai sciences are conducted in English.

In addition, participants attend German language courses at suitable levels to newly acųuire the language or to achieve a higher level of perfection. All partici­ pants receive upon successful completion of all requirements the KiSS Certįficate of Achievement and a transcript of grades.

The scholarship covers the full course fees (• 2,500) plūs a grant of • 500.00 for living expenses. Accommodation is included.

Application should be submitted to the Intemational Relations Office of Vilnius University.

Application forms can be downloaded from the KiSS web site http://www.bwl.unikielde/KiSS For additional information, please contact Milda Girdzijauskaite, Internationai Relations Office of Vilnius University, Room No. 41. Tel.: 2687048, e-mail: milda.girdzijauskaite@cr.vu.lt

Universitas Vilncnsis

2003 m. vasaris

Seminarai

5

J--------------------------------------------------------------------------------

ĮKURTAS LIETUVOS DAAD KLUBAS Sausio 24 dieną į Vilniaus universiteto Senato posėdžių salėje vykusį seminarą susirinko kelios dešimtys buvusių DAAD (Vokietijos akademinių mainų tarnybos) stipendininkų. Šio seminaro pagrindinis tikslas

buvo įkurti Lietuvos DAAD klubą, kuris ne tik suburtų buvusius DAAD stipendininkus, bet ir padėtų visos Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams, norintiems gauti DAAD stipendiją ir studijuoti Vokietijos aukšto­ siose mokyklose. DAAD stipendija - tai unikali galimybė įvairių šalių studentams nuvykti į Vokietiją ir pagilinti savo vokiečių kalbos bei studijuojamos specialybės žinias.

Jolanta JEŽAUSKAITĖ Šiame seminare, kurį iškilmin­ gai atidarė jo iniciatorius prof.

Vaidotas Kažukauskas, dalyvavo ne tik buvę DAAD stipendininkai, bet ir garbūs svečiai: Vokietijos Federacinės Respublikos ambasa­ dorius Lietuvoje dr. Alexander von Rom, Lietuvos Respublikos Seimo narys prof. Justinas Karo­ sas, Goethe’s instituto Vilniaus fi­ lialo direktorius dr. Martin Walde, Vilniaus universiteto Mokslo reikalų prorektorius aka­ demikas Juozas Vidmantis Vait­ kus, Lietuvos Respublikos Švieti­ mo ir mokslo viceministras Ri­ mantas Vaitkus ir kiti.

Prof. V. Kažukauskas įžanginė­ je kalboje nurodė ir svarbiausią Lietuvos DAAD klubo tikslą: pa­ dėti jauniesiems Lietuvos aukštų­ jų mokyklų studentams, teikti jiems informaciją apie DAAD sti­ pendijas, pasidalyti įgyta patirtimi bei ryšiais su įvairiomis Vokietijos aukštosiomis mokyklomis. Semi­ naro svečiai džiaugėsi idėja įkurti Lietuvos DAAD klubą ir ją svei­ kino. VFR ambasadorius Lietuvo­ je dr. A. von Rom pavadino tą die­ ną istorine diena, tinkančia šiam istoriniam metui: Europos ryšiai tvirtėja, Lietuva jau baigė derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą ir greitai taps pilnateise jos nare, o šio klubo įkūrimas - tai dar vie­ nas žingsnis stiprinant Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą.

Ambasadorius pabrėžė, kad besi­ vienijančiai Europai svarbu ben­ drauti, keistis moksline, kultūrine ir kitokia patirtimi, todėl svarbu studijuoti kitose šalyse. Svarbiau­ sias bendravimo įrankis yra kalba, ji yra ir mąstymo įrankis. Idėja tampa idėja tik tuomet, kai ji sufor­

Ugnė RUTKAUSKIENĖ, KF bibliotekininkystės ir informacijos programos III k. studentė

Renginiui organizuoti jėgas su­ vienijo Amsterdamo profesiona­ laus universiteto (Hogeschool van Amsterdam, Olandija) bei Niko­ lajaus Koperniko universiteto (Univversytet Mikolaja Koperniką, Lenkija) studentai. Į simpoziumą susirinko daugiau nei 25 šalių at­ stovai. Lietuvai atstovavo dvi VU Komunikacijos fakulteto Bibliote­ kininkystės ir informacijos moks­ lų instituto studentės - Jurgita Budžiūtė ir Ugnė Rutkauskienė - bei dėstytojos doc. A. Glosienė ir lėkt. R. Petuchovaitė.

Kasmetinio BOBCATSSS sim­ poziumo tradicija gimė 1993 me­ tais, kai Budapešte (Vengrija) stu­ dentai, vadovaujami BOBCATSSS „krikštatėvio“ Ruddo Bruynso (Ny­ derlandai), surengė pirmąjį simpo­ ziumą. Nuo to laiko kasmet šį ren­ ginį organizuoja dviejų šalių biblio­ tekininkystės ir informacijos spe­ cialybės studentai. BOBCATSSS pagrindiniai dalyviai - informaci­ jos specialistai, studentai, dėstyto­

muluojama, o tam būtina kalba.

Baigdamas savo kalbą ambasado­ rius palinkėjo klubui sėkmės ir pa­ žadėjo kiek galėdamas jį paremti.

Goethe’s instituto Vilniaus filia­ lo direktorius dr. Martin Wiilde se­ minare trumpai papasakojo apie Goethe’s instituto veiklą Lietuvoje ir jo tikslus. Goethe’s institutas siū­ lo įdomią kultūrinę programą, rū­ pinasi vokiečių kalbos platinimu Lietuvoje bei teikia informaciją apie Vokietiją. Busimųjų DAAD stipen­ dininkų kandidatūras institutas ap­ svarsto kartu su Vokietijos ambasa­ da. Dr. Martin Walde pateikė ir sa­ vo pasiūlymus: organizuoti tarptau­ tinius seminarus ir kviesti į juos sve­ čius ne tik iš Vokietijos, bet ir iš kitų Europos šalių, dalytis patirtimi ir dis­ kutuoti svarbiais klausimais. Tuo jis tarsi pratęsė ambasadoriaus mintį, kad Europai būtina bendrauti ir vis labiau vienytis. „Goethe’s institutas linki klubui sėkmės ir mielai bendra­ darbiaus“, -sakė dr. Martin Walde.

Seimo narys J. Karosas džiau­ gėsi, kad daug Lietuvos studentų jau yra gavę DAAD stipendiją ir turėjo galimybę studijuoti Vokie­ tijoje. Kartu jis sakė esąs susirūpi­ nęs, kad dėl sumažėjusio gimsta­ mumo Lietuvoje ateityje sumažės ir studentų. Jis kalbėjo ir labai svarbia tema: apie aukštojo moks­ lo finansavimą. Lietuvoje dabar tai opi problema, ypač po to, kai bu­ vo nutarta, kad visi studentai už mokslą moka vienodą mokestį, ir nebeliko studentų, mokančių dide­ lį mokestį, kuris nemažai papildy­ davo universitetų biudžetus. Sei­ mo narys pareiškė, kad vienintelis šios problemos sprendimo būdas - mokslo institucijų reorganizavi­ mas. Vakaruose mokslą finansuo­ ja ne tik valstybė, bet ir verslas, ta­ čiau Lietuvoje tai kol kas dar ne­ įmanoma, todėl Seimo narys

džiaugėsi Europos Sąjungos struk­ tūrinių fondų ir Vokietijos parama.

J. Karosas sveikino sprendimą įkurti Lietuvos DAAD klubą ir to­ liau stiprinti Lietuvos ir Vokieti­ jos ryšius.

Prorektorius J. V Vaitkus kalbė­ jo apie Lietuvos ir Vokietijos aukš­ tųjų mokyklų bendradarbiavimą ir apie Lietuvos studentus, kuriems DAAD skiria stipendijas atlikti įvairiems tyrimams. J. V. Vaitkaus nuomone, Lietuvos ir Vokietijos universitetai turėtų dar glaudžiau bendradarbiauti, kad grįžę iš Vo­ kietijos studentai galėtų pratęsti sa­ vo tyrimų programas Lietuvoje.

Mokslo ir švietimo viceminist­ ras R. Vaitkus pastebėjo, kad Lie­ tuva jau nemažai pasiekė, pritai­ kydama savo šalies mokslo siste­ mą prie kitų Europos šalių moks­ lo sistemų ir tuo supaprastindama bendradarbiavimą su šiomis šali­ mis. Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, yra trijų pa­ kopų studijos: bakalauro, magist­ ro ir daktaro. Lietuvoje įdiegta ir kreditų sistema, kurios dėka užsie­ nyje studijuoti dalykai įskaitomi ir Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Viceministras pateikė ir keletą skaičių apie mokslo finansavimą, mokytojų ir dėstytojų išsilavinimą bei vidutinį jų amžių. Daugiausia Lietuvos studentų vyksta studijuoti į Vokietiją, iš Vokietijos j Lietuvą taip pat atvyksta studentų, tačiau dar nedaug. Jis viliasi, kad ateity­ je šis skirtumas sumažės.

Po įdomių ir informatyvių sve­ čių pasisakymų vyko diskusijos, o seminaras buvo užbaigtas organi­ zacinių klausimų aptarimu.

Prof. V. Kažukauskas pasidalijo savo įspūdžiais, kaip jam sekėsi į seminarą suburti buvusius DAAD stipendininkus, kurių adresus jis gavo iš DAAD. Jo studija parodė,

DAAD klubo nariai ir naujai išrinktoji klubo valdyba (sėdi priekyje) Vilniaus universiteto Senato posėdžių salėje

kad daugiausiai į Vokietiją studi­ juoti važiuoja germanistai, o tarp universitetų pirmauja Vilniaus universitetas. Daug studentų iš­ vyksta ir iš KTU. Seminaro dalyviai aptarė Lie­ tuvos DAAD klubo įstatus, išrin­ ko klubo pirmininką (juo tapo se­ minaro iniciatorius prof. V. Kažu­ kauskas) bei 7 narių valdybą. Bu­ vo išvardinti ir pagrindiniai klubo tikslai: stiprinti Lietuvos Respub­ likos ir Vokietijos Federacinės Respublikos ryšius, palaikyti ryšius su DAAD ir Vokietijos ambasada, skatinti ryšius su buvusiais DAAD stipendininkais bei remti ir konsul­ tuoti jaunuosius studentus, norin­ čius pateikti paraiškas DAAD sti­ pendijai gauti. Prof. V. Kažukaus­ kas paragino visus klubo narius pa­ dėti Lietuvos studentams, konsul­ tuoti juos bei pasidalyti jau įgyta patirtimi bei ryšiais su Vokietijos aukštosiomis mokyklomis. Visi studentai, pageidaujantys infor­ macijos apie DAAD skiriamas sti­ pendijas bei galimybes ją gauti, kviečiami kreiptis į žemiau išvar­ dintus klubo valdybos narius pa­ gal atitinkamą aukštąją mokyklą ir specialybę. Aišku, DAAD klubas j Vokietiją tikrai neišsiųs, kadangi kandidatų atranka vyksta Vokieti­ joje, bet visi klubo nariai jums no­ riai padės ir patars.

Po seminaro Vokietijos Federa­ cinės Respublikos ambasadorius Lietuvoje dr. Alexander von Rom pakvietė buvusius DAAD stipen­ dininkus bei seminaro svečius į pri­ ėmimą savo rezidencijoje Turniš­ kėse, kur buvo tęsiamos diskusijos

BOBCATSSS SIMPOZIUMO ATGARSIAI Vasario 3-5 dienomis Toninėje (Lenkija) įvyko 11-asis bibliotekininkystės ir informacijos studentų, dėstytojų ir specialistų simpoziumas BOBCATSSS. Šiais metais simpoziumo tema buvo „Informacijos politika ir Europos Sąjunga“. jai, bibliotekų ir informacinių cen­ trų darbuotojai bei tarptautinių asociacijų atstovai. Daugiau nei per dešimt metų BOBCATSSS tapo pripažintu tarptautinio masto pro­ fesiniu renginiu, kuriame daugelis busimųjų specialistų turi galimybę pajusti tarptautinio bendradarbia­ vimo dvasią ir suvokti tokios veik­ los mastą. BOBCATSSS kartais va­ dinamas įtakingos profesinės orga­ nizacijos - Tarptautinės bibliotekų asociacijų federacijos IFLA - me­ tinės konferencijos „jaunesniuoju broliu“. Šiais metais BOBCATSSS sim­ poziume pranešimus skaitė dau­ giau nei 90 pranešėjų - profeso­ rių, dėstytojų, studentų ir prakti­ kų. Didžiausias dėmesys skirtas in­ formacijos politikai Europos Są­ jungos kontekste, informacijos apie Europos Sąjungą sklaidai, in­ formacinio raštingumo proble­ moms, bibliotekų paslaugoms Eu­ ropos Sąjungos piliečiui. Atskiro­

je sekcijoje aptartos etninių mažu­ mų problemos, aktualios beveik vi­ soms šalims. Dar viena sekcija bu­ vo skirta Europos Sąjungos pro­ jektams bei dalyvavimo juose pa­ tirties sklaidai. Čia savo praneši­ mą tema „Europos Sąjungos pro­ gramų įtaka formuojant naciona­ linę informacijos politiką: Lietu­ vos, Slovėnijos ir Jungtinės Kara­ lystės atvejai“ kartu su kolegomis Davidu Bavvdenu (Londonas), Polona Vilar (Liubliana) skaitė ir VU Komunikacijos fakulteto dėstyto­ ja R. Petuchovaitė - nagrinėtos tri­ jų šalių bibliotekų ir informacijos paslaugos informacijos politikos kontekste, įvertinant ir Europos Sąjungos programų įtaka. Dauge­ liui dalyvių įspūdį paliko ir daugia­ lypės terpės seminarai, kur aptar­ tos naujausios dizaino, elektroninės leidybos, dokumentų bei nuotrau­ kų skaitmeninimo tendencijos.

Kaip ir kasmet, neformaliose diskusijose aptarti didžiausią įspū­

dį palikę pranešimai. Daugelis da­ lyvių nusivylė nesulaukę dr. Iano Rovvlandso iš Londono Sičio uni­ versiteto (City University London, Jungtinė Karalystė), tačiau su ma­ lonumu klausėsi kitų įdomių pra­ nešėjų - žymaus autorių teisių tei­ sininko iš Nyderlandų C. Alberdingk-Thijmo, Nyderlandų viešų­ jų bibliotekų asociacijos tyrimų ir tarptautinių ryšių biuro vadovės dr. M. Koren, Londono Sičio uni­ versiteto prof. Davido Nicholaso ir kitų. Advokato C. AlberdingkThijmo (Nyderlandai) pranešimas apie apsikeitimą įvairiais elektro­ niniais dokumentais interneto pa­ galba (sistemos Napster, KaZaA) sukėlė gyvą dalyvių diskusiją - au­ ditorija sprendė, ar tokie apsikei­ timai turėtų būti vertinami teigia­ mai, ar juos derėtų nutraukti.

Dr. M. Koren pasakojo apie Ny­ derlandų informacijos politiką et­ ninių mažumų atžvilgiu, bibliote­ kų vaidmenį sprendžiant šias pro­

apie Lietuvos DAAD klubo įkūri­ mą bei jo planus, buvę DAAD sti­ pendininkai dalijosi savo įspū­ džiais.

Reikėtų padėkoti klubo pirmi­ ninkui ir visiems buvusiems DAAD stipendininkams už ryžtą ir gerus norus, kurie juos subūrė ir pa­ skatino įkurti klubą, ypač naudingą jauniesiems mūsų aukštųjų mokyk­ lų studentams, dar tik pradedan­ tiems savo studij as ir ieškantiems vy­ resniųjų patarimų, patirties bei pa­ galbos. Tikėkimės, kad šis klubas su­ vienys mūsų jaunąją kartą ir vyres­ niąsias kartas ir šis bendradarbiavi­ mas duos gražius vaisius.

Išrinktoji DAAD klubo valdy­ ba: pirmininkas: prof. Vaidotas Kažukauskas (fizika, puslaidi­ ninkių fizika, Vilniaus universite­ tas, daad-klubas@conf.vu.lt): na­ riai: doc. Diana Adlienė (fizinė elektronika, biofizika, Kauno technologijos universitetas, diana.adliene@ktu.lt): prof. Ri­ mantas Kačianauskas (technolo­ gijos mokslai, Vilniaus Gedimi­ no technikos universitetas, rkac@fm.vtu.lt): Laura Kasperūnaitė (teisė, privati įmonė, Lkasperunaite@lpvp.lt): dr. Jūra­ tė Punienė (informatika, Kauno technologijos universitetas, jpunien@mmlab.ktu.lt '); Po vilas Ravluševičius (teisė, Eu­ ropos teisės departamentas, Pravls@euro.lt): d r. Vaiva Žeimantienė (germanistika, gre­ tinamoji kalbotyra, Vilniaus universitetas, vaiva.zeimantiene@flf.vu.lt). blemas. Pagrindiniai pasiūlyti bib­ liotekų uždaviniai: 1) teikti infor­ maciją etninėms mažumoms; 2) kaupti fondus ir kitomis kalbomis; 3) mokyti darbuotojus aptarnauti mažumų atstovus; 4) skatinti skai­ tymą; 5) ugdyti informacinį raštin­ gumą.

Prof. David Nicholasbei dr. To­ mas Dobrovvolski (Varšuvos uni­ versitetas) pristatė naują vartoto­ jų tipą - skaitmeninės informaci­ jos vartotojus. Jie aptarė tikruosius ir tariamuosius vartotojų poreikius internete, pristatė keleto tyrimų rezultatus elektroninės komerci­ jos, elektroninės sveikatos bei elektroninės žiniasklaidos srityse.

Jie nupiešė ir naujųjų vartotojų portretą: norinčių viską aprėpti, skubančių bei dažnai paviršutiniš­ kų. Tokie tyrimai verčia apmąstyti tradicinį požiūrį į informacijos var­ totojus bei keisti informacijos pa­ ieškos modelius skaitmeninėje erdvėje.

BOBCATSSS simpoziumui be­ sibaigiant dalyviai neskubėjo atsi­ sveikinti - tarė vieni kitiems „iki pasimatymo“. Kitas BOBCATSSS simpoziumas, kurį organizuoja Švedija bei Latvija, įvyks 2004 sau­ sio 26-28 d. Rygoje.

6

Universitas Vilnensis & VU SA

2003 m. vasaris

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis

Aplankykite

www.vusa.lt ji Užduok rūpimus klausimus

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės tinklapyje www.vusa.lt, ir Tau bus atsakyta!

g

VISA TIESA APIE STIPENDIJAS Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 2687 144, 2687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt

Pasibaigė studentų „taip laukta“ sesija... Vieniems ji atnešė džiaugsmą, kitiems - liūdesį ir nusivylimą, tačiau svarbiausia, kad jijau praeity. Priešaky - keturi ramūs ir linksmi mėnesiai... Pasi­ baigus sesijai daugeliui studentų, gerai išlaikiusių egzaminus, la­ biausiai rūpi klausimas: ar gausiu stipendiją ? Nuo 2003 m. pava­ sario semestro įsigaliojus naujiems Vilniaus universiteto stipendijų skyrimo nuostatams, klausimų ir neaiškumų tik padaugėjo. Tad, kad visiems mums būtų kiek aiškiau...

VILNIAUS UNIVERSITETO STIPENDIJŲ SKYRIMO NUOSTATAI I. Bendroji dalis 1. Šie nuostatai reglamentuo­ ja stipendijų fondo, sudaryto iš Universitetui skirtų biudžetinių asignavimų ir išlaidų sąmatose sti­ pendijoms mokėti patvirtintų lė­ šų, paskirstymą valstybės finan­ suojamiems nuosekliųjų dieninių studijų formos pagrindinių, vien­ tisųjų ir antrosios studijų pakopos studentams.

2. Studentai, gaunantys priva­ čių, visuomeninių, užsienio šalių ar tarptautinių fondų stipendijas, gali pretenduoti į valstybės skiria­ mą stipendiją šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka.

II. Stipendijų paskirtis ir rūšys

3. Stipendijų paskirtis - ska­ tinti geriausiai besimokančius stu­ dentus bei teikti materialią para­ mą studijuojantiems našlaičiams, studentams, likusiems be vieno iš tėvų, studentų šeimoms bei ki­ tiems socialiai remtiniems stu­ dentams, kurių tėvų ar globėjų šei­ mos pajamos neviršija šeimos na­ riui valstybės remiamų pajamų dy­ džio.

4. Stipendijų rūšys yra šios: 4.1. stipendijos už mokymosi rezultatus, 4.2. socialinės stipendijos.

5. Senato komisijos nutarimu, biudžeto asignavimai stipendi­ joms kasmet paskirstomi j atski­ rus fondus pagal stipendijų rūšis.

Lėšų apimtis socialiai remtiniems studentams turi sudaryti ne ma­ žiau 30 proc. bendrojo stipendijų fondo.

6. Atskira socialinės paramos studentams rūšis yra našlaičio sti­ pendija. Jos dydį ir skyrimo tvar­ ką nustato atitinkami teisės aktai.

III. Stipendijų už mokymosi rezultatus skyrimo tvarka 7. Lėšas stipendijoms už mo­ kymosi rezultatus Finansų direk­ cijos teikimu Senato komisija pa­ skirsto fakultetams proporcingai dieninių pagrindinių, vientisųjų, ir antrosios pakopos studijų valsty­ bės finansuojamų studentų skai­ čiui.

8. Nustatyto dydžio stipendi­ jos skiriamos ir jų mokėjimas nu­ traukiamas fakultetų dekanų įsa­ kymu.

9. Stipendijos skiriamos du kartus per metus: rudens semest­ rui - už rugpjūčio-sausio mėne­

sius, pavasario semestrui - už vasario-liepos mėnesius. Baigiamų­ jų kursų studentams stipendija pa­ vasario semestrui skiriama už vasario-birželio mėnesius.

10. Geriausiai besimokantys studentai nustatomi kiekvieną se­ mestrą kiekvienoje studijų progra­ moje ir kurse pagal studijų rezul­ tatus, vadovaujantis Senato patvir­ tintais konkursinės eilės sudary­ mo kriterijais.

11. Pagal turimą stipendijų fondą fakultetuose kasmet nusta­ tomas konkretus stipendijų skai­ čius, kuris kiekvieną semestrą pro­ porcingai paskirstomas studijų programoms ir kursams, pagal juose esamą valstybės finansuoja­ mų studentų skaičių.

12. Stipendijos yra dviejų dy­ džių: 2 MGL ir 1 MGL. Joms ski­ riama po 50 proc. stipendijoms už mokymosi rezultatus asignuotų lėšų. Studentams skiriamos sti­ pendijos dydis priklauso nuo vie­ tos konkursinėje eilėje.

13. Stipendijos už mokymosi rezultatus neskiriamos studen­ tams: 13.1. turintiems akademinių skolų; 13.2. kartojantiems kursą; 13.3. priimtiems iš kitų aukš­ tųjų mokyklų - vienerius metus; 13.4. grąžintiems į Universite­ tą po pašalinimo arba ilgesnio kaip dvejų metų laikotarpio-vie­ nerius metus; 13.5 grąžintiems į Universite­ tą po išbraukimo patiems prašant, jei nuo atleidimo praėjo ne dau­ giau kaip dveji metai - vieną se­ mestrą; 13.6. abiejų pakopų pirmaja­ me semestre.

14. Stipendijos už mokymosi rezultatus mokėjimas nutraukia­ mas: 14.1. atleidus studentą; 14.2. suteikus akademines atostogas; 14.3. komandiruotam ilges­ niam nei 1 mėnuo, jeigu kitaip ne­ numato sutartis, kurios pagrindu išvykstama - komandiruotės lai­ kotarpiui; 14.4. už VU Studijų nuosta­ tuose nustatytos akademinės tvar­ kos pažeidimus.

15. Stipendijų už mokymosi rezultatus fondo neišnaudotos lė­ šos perkeliamos į socialinių sti­ pendijų fondą.

IV. Socialinių stipendijų skyrimo tvarka

16. Socialinių stipendijų lėšas Senato komisija paveda skirstyti VU Studijų skyriui. Studijų sky­ rius socialines stipendijas skirsto pagal Senato komisijos patvirtin­ tą socialinių stipendijų skirstymo reglamentą, derindamas su Vil­ niaus universiteto studentų atsto­ vybe.

17. Socialinės stipendijos ski­ riamos vienam studijų semestrui rektoriaus įsakymu.

18. Socialinės stipendijos yra skiriamos socialiai remtiniesiems prioriteto tvarka: * 18.1. studentams, kurių šei­ mos pajamos per mėnesį vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų dydžio; 18.2.1 ir II grupės neįgalie­ siems (invalidams); 18.3. studentams, likusiems be vieno iš tėvų; 18.4. studentams iš daugiavai­ kių šeimų; 18.5. studentams, turintiems vaikų; 18.6. kitais atvejais.

19. Socialinės stipendijos dy­ dis yra 1 MGL. 20. Ne mažiau kaip 3 proc. lė­ šų iš socialinių stipendijų fondo skiriama vienkartinėms pašal­ poms. Vienkartinė pašalpa moka­ ma nelaimės, ligos ar kitais eks­ tremaliais atvejais, akivaizdžiai pabloginančiais studentų sociali­ nę padėtį. Pašalpos dydis negali viršyti 2 MGL. 21. Socialinės stipendijos ne­ skiriamos gaunantiesiems stipen­ diją už mokymosi rezultatus. Naš­ laičio stipendija skiriama nepri­ klausomai nuo mokymosi rezul­ tatų.

22. Socialinių stipendijų mo­ kėjimas nutrūksta: 22.1. paskyrus stipendiją už mokymosi rezultatus; 22.2. atleidus studentą; 22.3. suteikus akademines atostogas;

22.4. komandiravus ilgesniam nei 1 mėnuo laikotarpiui, jeigu ki­ taip nenumato sutartis, kurios pa­ grindu išvykstama - komandiruo­ tės laikotarpiu; 23. Neišnaudotas socialinių stipendijų fondas lieka rektoriaus žinioje ir naudojamas kitoms stu­ dentų socialinėms išmokoms.

Jonas JAKUBONIS Nuo šiol stipendija bus dvie­ jų rūšių: 1) stipendija už mokymosi re­ zultatus, 2) socialinė stipendija.

Stipendijos bus skiriamos du kartus per metus: rudens semest­ rui - už rugpjūčio-sausio mėne­ sius, ir pavasario semestrui - už vasario-liepos mėnesius.

Stipendijos už mokymosi re­ zultatus bus skirtos maždaug 30 proc. valstybės finansuojamose vietose studijuojančių studentų.

Kiekvienoje studijų programoje 10 proc. geriausiai besimokančių studentų gaus padidintas stipen­ dijas - 2 MGL dydžio (250 Lt), likusieji -1 MGL dydžio (125 Lt).

PASTABA: kadangi visi da­ bartiniai pirmakursiai, studijas pradėję 2002 m. rugsėjo mėn., stu­ dijuoja valstybės finansuojamose vietose, stipendijas gaunančiųjų skaičius bus nustatytas pagal ben­ drą studentų skaičių visame kur­ se tam tikroje studijų programoje.

•

•

PAVYZDYS: JEI studijų programoje pir­ mame kurse studijuoja 50 stu­ dentų, TAI: padidintą stipen­ diją (250 Lt) bus skirta maž­ daug 5 geriausiai besimokan­ tiems studentams, o paprastas stipendijas (125 Lt) gaus dar maždaug 15 studentų.

JEI bet kuriame kitame kurse (nuo II iki IV) studijų progra­ moje iš viso studijuoja 50 stu­ dentų, iš jų - 30 valstybės fi­ nansuojamose vietose, TAI sti­ pendijas tokiu atveju gaus maždaug 3 geriausiai besimo­ kantys studentai, o paprastos stipendijos bu skirtos dar maž­ daug 10 studentų.

Tačiau, studente, nepamiršk, kad stipendijos už mokymosi re­ zultatus neskiriamos: • Studentams, turintiems akade­ minių skolų, • kartojantiems kursą, • priimtiems iš kitų aukštųjų mokyklų - vienerius metus, • grąžintiems į Universitetą po pašalinimo ar ilgesnio kaip 2 metų laikotarpio - vienerius metus,

•

abiejų pakopų (bakalauro ir magistro) studentams - pir­ mąjį studijų semestrą.

Jei stipendijų skyrimo už mo­ kymosi rezultatus tvarka lyg ir aiš­ ki bei paprasta (gerai mokaisi gauni stipendiją), tai kalbant apie socialines stipendijas klausimų padaugėja.

Pirmiausiai apie sumas: nuo 2003 m. pavasario semestro įsiga­ liojusiuose naujuose VU stipen­ dijų skyrimo nuostatuose numa­ tytas vienas socialinės stipendijos dydis - 1 MGL - 125 Lt (buvo 104 Lt). Tačiau pašalpų po 41 Lt, kurias už mokslą nemokantys ir stipendijų negaunantys studentai buvę įpratę gauti, nebeliks. Jų są­ skaita didėja stipendijos už moky­ mosi rezultatus ir socialinės sti­ pendijos.

Socialinės stipendijos skiria­ mos socialiai remtiniems priori­ teto tvarka: 1) kai jų šeimos pajamos per 1 mėnesį vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų dydžio; 2) I ir II grupės neįgaliesiems (in­ validams); 3) Studentams, likusiems be vie­ no iš tėvų; 4) studentams iš daugiavaikių šeimų.

Socialinės stipendijos nebus skiriamos studentams, gaunan­ tiems stipendiją už mokymosi re­ zultatus, tačiau studentai našlai­ čiai neturėtų nerimauti - našlai­ čio stipendija skiriama nepriklau­ somai nuo mokymosi rezultatų.

Socialinių stipendijų skyrimas nutrūksta: • paskyrus stipendiją už moky­ mosi rezultatus; • atleidus studentą; • suteikus akademines atostogas.

Taigi, mielas studente, kadan­ gi jau viską apie naująją stipendijų skyrimo tvarką žinai, lieka tik pa­ sistengti ir ją gauti. Tad visiems sėkmės naujame semestre ir per ateinančią sesiją!

P. S. Naujus VU stipendijų sky­ rimo nuostatus bei socialinių sti­ pendijų skirstymo reglamentą ra­ si wwwAmsadt Jei turi klausimų, kreipkis ei. paštu: soc@vusa.lt

7

Universitas Vilnensis & VU SA

2003 m. vasaris

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis

SOCIALINIŲ STIPENDIJŲ DĖL LĖŠŲ, SKIRTŲ STUDENTŲ PASKOLOMS, PASKIRSTYMO AUKŠTOSIOMS MOKYKLOMS SKIRSTYMO 2003 METAIS REGLAMENTAS singai, studentas ją atsispausdinęs sybės nustatyto remiamų pa­ Paskola studijų įmokoms mo­ 1. Socialinės stipendijos skirs­ tomos remiantis Vilniaus univer­ siteto Stipendijų skyrimo nuosta­ tais, patvirtintais Senato komisi­ jos 2003 01 23 posėdyje (proto­ kolo Nr. 1).

2. Socialinės stipendijos kiek­ vieną semestrą skiriamos tik po to, kai dekanai (institutų, centrų vadovai) savo įsakymu paskiria stipendijas už mokymosi rezulta­ tus. Už pirmąjį semestro mėnesį socialinė stipendija gali būti išmo­ kėta antrąjį semestro mėnesį.

3. Studentas, pretenduojantis gauti socialinę stipendiją, prašy­ mą Rektoriui bei kitus reikalin­ gus dokumentus pateikia Vil­ niaus universiteto Studentų atsto­ vybei (VU SA) arba jos padaliniui fakultete: 3.1. rudens semestre iki eina­ mųjų metu rugsėjo mėnesio 25 dienos imtinai; 3.2. pavasario semestre iki ei­ namųjų metų vasario mėnesio 25 dienos imtinai.

4. Prašyme nurodomi studen­ to anketiniai duomenys (prašan­ čiojo vardas, pavardė, studijų kny­ gelės numeris, fakultetas, studijų pakopa, kursas) bei priežastis, dėl kurios studentas pretenduoja gau­ ti socialinę stipendiją.

5. Prie prašymo būtina pri­ dėti: 5.1. privalomus dokumentus: 5.1.1. pažymą apie šeimos su­ dėtį; 5.1.2. pažymas apie šeimos na­ rių gaunamas pajamas per mėnesį už trijų paskutinių mėnesių laiko­ tarpį (darbo užmokestį, pensiją, stipendiją ir kitas išmokas); 5.1.3. pažymas apie darbingų šeimos narių negaunamas paja­ mas (registracijos vietos Valstybi­ nio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus pažyma apie valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjimą, Valstybinės

teritorinės darbo biržos pažyma ir kt.).

5.2. papildomus dokumentus, įrodančius, kad studentas yra so­ cialiai remtinas (invalidumo pažy­ mėjimo kopiją, tėvo arba motinos mirties liudijimo kopiją, vaikų gi­ mimo liudijimo kopijas ir kt.).

6. Paskutiniąją kiekvieno se­ mestro pirmojo mėnesio darbo dieną VU SA perduoda gautus studentų prašymus ir dokumentus, suregistruotus pagal fakultetus, Studijų skyriui pagal perdavimo aktą, pasirašytą Studijų skyriaus darbuotojos(-o) bei VU SA atstovo.

7. Kam skirti socialines stipen­ dijas, atsižvelgiant į Stipendijų skyrimo nuostatų 18 straipsnyje nurodytus prioritetus ir studentų pateiktus dokumentus, sprendžia Rektoriaus vieneriems finansi­ niams metams sudaryta komisija.

Komisiją sudaro penki nariai, iš kurių trys yra VU SA deleguoti studentų atstovai, atstovaujantys skirtingoms studijų sritims.

8. Studijų skyrius kviečia ko­ misijos posėdį ne vėliau kaip per savaitę nuo stipendijų pagal mo­ kymosi rezultatus paskyrimo.

Rektoriaus įsakymas dėl sociali­ nių stipendijų skyrimo parengia­ mas ne vėliau kaip per 5 darbo die­ nas įvykus komisijos posėdžiui.

9. Prašymus Rektoriui dėl vienkartinės pašalpos, mokamos nelaimės, ligos ar kitais ekstrema­ liais atvejais, akivaizdžiai pablo­ ginančiais studento socialinę pa­ dėtį, studentas teikia Studijų sky­ riui. Kreiptis dėl vienkartinės so­ cialinės pašalpos studentas gali ne daugiau kaip kartą per semestrą.

Vienkartinių pašalpų skyrimo klausimas nagrinėjamas komisi­ jos, kurios sudarymo tvarka numa­ tyta šio reglamento 7 punkte, po­ sėdyje, kviečiamame kiekvieno mėnesio pirmąją savaitę, išskyrus vasaros atostogų mėnesius.

NAUJIENOS TRUMPAI Apskundė

Vilniaus universiteto Medicino fakulteto (VU MF) studentai apskundė savo kolegą dėl nusira­ šinėjimo. Skundas pateiktas nag­ rinėti MF dekanatui bei VU MF Studentų atstovybei.

FilF SA buveinė Džiugi žinia Filologijos fa­ kulteto studentams! Jūsų FSA ga­ vo patalpas. Nuo šiol FilF SA ra­ site VU Centriniuose rūmuose, 117 aud.

„Studijos 2003" VU SA dalyvavo parodoje „Studijos 2003“, kuri vyko vasa­ rio 20-23 d. „Litexpo“ parodų rū­ muose.

Sučiupta nusikaltimo vietoje...

Už visas pažymas VU Filolo­ gijos fakultete (FilF) rinktas ne­

legalus mokestis. Studentas už kiekvieną jų mokėdavo po 1 Lt. Keičiasi „valdžia"

Gintarė Petkevičiūtė nuo kovo 1 d. laikinai eis VU SA viceprezidentės tarptautiniams reikalams pareigas, kadangi Jekaterina Bortkevič išvyksta į stažuotę Danijoje.

Paprasta kaip dukart du Supaprastėjo pažymų dėl ka­ rinės tarnybos išdavimas. Nuo šiol vaikinams, studijuojantiems VU, tereikia nueiti į savo fakulteto de­ kanatą, paprašyti reikiamos pažy­ mos ir ją nunešti į karinį komisa­ riatą.

Mokėti nereikia VU pirmakursiams nereikia mokėti už egzaminų perlaikymus pagal liepos mėnesį patvirtintas Aukštojo Mokslo įstatymo pa­ taisas.

jamų dydžio; 3) turintiems geresnį pažymių vi­ durkį; 4) mokantiems už studijas visą kainą.

Kiekviena aukštoji mokykla į sąrašą įtraukia tiek studentų, kad jų paskoloms lėšų suma neviršytų tai aukštajai mokyklai numatytos lėšų paskoloms teikti sumos.

Iki 2003 m. balandžio 7 d. prašome pateikti fondui: 1) studentų pasirašytus prašymus skirti paskolą (2 priedas); 2) pažymas apie studijas, jų trukmę ir baigimo terminą (3 priedas); 3) paskolos gavėjo anketą (formą VMSF-S pildo studentai, ku­ rie pretenduoja gauti paskolą studijoms, formą VMSF-G pildo studentai, kurie preten­ duoja gauti paskolą gyvenimo išlaidoms, formą VMSF-U pildo studentai, kurie preten­ duoja gauti paskolą studijoms užsienyje).

Studentai, kuriems bus skirta paskola, „Paskolos gavėjo anketą“ turės pildyti Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo interneto svetainėje (www.vmsfondas.lt) nu­ rodytoje formoje. Ši forma pildy­ mui bus prieinama nuo 2003 m. kovo 20 d. Pildant anketą studen­ tas joje turi nurodyti savo elektro­ ninį adresą, kuriuo gaus anketos tekstą. Jeigu anketa užpildyta tei­

ir pasirašęs turi perduoti aukšta­ jai mokyklai drauge su fondui per­ duodamais jo dokumentais. Už­ pildant anketos duomenys betar­ piškai pateks į fondo duomenų ba­ zę. Aukštąsias mokyklas prašome padėti studentams užpildyti kom­ piuterines anketas.

Pretendentai paskolai studi­ joms užsienyje gauti prašymus ir reikalingus dokumentus pa­ teikia tiesiogiai fondo Paskolų skyriui.

Paskolos gavėjo anketos infor­ macijos pagrindu spausdinama paskolos sutartis ir paskolos grą­ žinimo grafikas, kuriuos pasirašo fondo direktorius arba aukštosios mokyklos įgaliotas asmuo ir pa­ skolą gavęs studentas.

Pretendentai paskolai studijų įmokoms ir gyvenimo išlaidoms gauti prašymus teikia savo aukš­ tajai mokyklai, o pretendentai pa­ skolai studijoms užsienyje gauti prašymus ir reikalingus doku­ mentus teikia tiesiogiai į Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fon­ do Paskolų skyrių.

Prašymų priėmimas pradeda­ mas 2003 m. vasario 12 d.

Prašymų teikimas baigiamas 2003 m. vasario 28 d.

DĖL 2003 M. PASKOLŲ STUDENTAMS

cialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatų (Žin., 2000, Nr. 33-936; Nr. 58-1736 18-19 punktais).

Prašytume skirstant pasko­ las atsižvelgti į fakultetų studen­ tų atstovų nuomonę.

IV. Iki 2003 m. kovo 31 d. Stu­ dijų skyriui pateikti: 1) studentų pasirašytus prašymus Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo vardu skirti pa­ skolą (2 priedas); 2) pažymas apie studijas, jų truk­ mę ir baigimo terminą, kurios spausdinamos iš studentų duo­ menų bazės; 3) paskolos gavėjo anketą (formą VMSF-S pildo studentai, ku­ rie pretenduoja gauti paskolą studijoms, formą VMSF-G pildo studentai, kurie preten­ duoja gauti paskolą gyvenimo išlaidoms).

Studentai, kuriems bus skirta paskola, „Paskolos gavėjo anketą“ turės pildyti Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo interneto svetainėje (www.vmsfondas.lt) nu­ rodytoje formoje. Ši forma pildy­ mui bus prieinama nuo 2003 ko­ vo mėn. 20 d. Pildant anketą, stu­ dentas joje turi nurodyti savo elek­ troninį adresą, kuriuo gaus anke­ tos tekstą. Jeigu anketa užpildyta teisingai, studentas ją atsispausdi­ nęs ir pasirašęs turi perduoti aukš­ tajai mokyklai kartu su fondui per­ duodamais jo dokumentais. Už­ pildant anketos duomenys betar­ piškai pateks į fondo duomenų ba­ zę. Aukštąsias mokyklas prašome padėti studentams užpildyti kom­ piuterines anketas.

kėti paskirstyta vienam šių metų semestrui. Kita dalis bus paskirta skelbiant konkursą rudens se­ mestrui.

Prašome iki 2003 m. kovo 17 d. pateikti fondui studentų, ku­ riems rekomenduojate 2003 m. suteikti paskolas studijų įmokoms mokėti ir gyvenimo išlaidoms, są­ rašus. Sąrašus prašome pateikti pagal fondo programoje „Pasko­ lų gavėjų sąrašai“ pateiktą forma­ tą raštu (su atsakingų asmenų už paskolas parašais) ir elektroniniu paštu. Sąrašus prašome pateikti pagal paskolų rūšis. Skiriant pa­ skolas reikia vadovautis Vyriau­ sybės 2002 m. gruodžio 21 d. nu­ tarimu Nr. 2073 patvirtinta „Vals­ tybės paskolų aukštųjų mokyklų studentams suteikimo, administ­ ravimo ir grąžinimo tvarka“ (Žin., 2002, Nr. 124-5648) ir „Valsty­ bės paskolų skyrimo studentams konkurso nuostatais“, patvirtin­ tais Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktoriaus 2003 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 5 (Žin., 2003, Nr. 12-471).

Sudarant studentų, norinčių gauti paskolą, sąrašą, pirmenybė teikiama studentams: 1) kurių šeimoms pagal įstatymus priklauso socialinė pašalpa; 2) kurių pajamos, tenkančios vie­ nam šeimos nariui, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriau­

STUDIJŲ SKYRIUS

I. Pranešame, kad Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministras 2003 m. sausio 29 d. įsa­ kymu Nr. 83 paskirstė šių metų Lietuvos valstybės biudžeto stu­ dentų paskoloms skirtus asigna­ vimus. Vilniaus universiteto stu­ dentams skirta: 1) studijų įmokoms mokėti, jei­ gu jos nebuvo sumokėtos vals­ tybės lėšomis - 463 500 Lt; 2) gyvenimo išlaidoms 1 714 000 Lt. II. Skiriant paskolas prašome vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 2073, kuris patvirtina „Valstybės paskolų aukštųjų mokyklų studentams su­ teikimo, administravimo ir grąži­ nimo tvarką”, ir Lietuvos valsty­ binio mokslo ir studijų fondo di­ rektoriaus 2003 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintais „Valstybės paskolų skyrimo stu­ dentams konkurso nuostatais“ (http://www.studijos.cr.vu.lt/).

Fondo rekomenduojami pa­ skolų dydžiai: 1000 Lt; 1500 Lt; 2000 Lt; 2500 Lt; 3000 Lt; 3500 Lt; 4000 Lt; 4500 Lt. Prašymų priėmimas fakulte­ tuose pradedamas 2003 m. vasa­ rio 17 d., baigiamas 2003 m. ko­ vo 5 d.

III. Prašytume iki 2003 m. ko­ vo 10 d. pateikti Studijų skyriui studentų, kuriems rekomenduoja­ ma skirti paskolą, sąrašą su fakul­ teto (padalinio) vadovo ir studen­ tų atstovybės įgalioto asmens pa-

2003-02-14 Nr. 2 Vilnius

rašais (raštu bei elektronine for­ ma), neviršijant fakultetui (pada­ liniui) skirto fondo. (Sąrašus rei­ kės pildyti pagal Lietuvos mokslo ir studijų fondo programą „Pasko­ lų gavėjų sąrašai“, apie kurią in­ formuosime vasario pabaigoje).

Sudarant studentų, norinčių gauti paskolą, sąrašą, pirmeny­ bė teikiama studentams: 1) kurių šeimoms pagal įstatymus priklauso socialinė pašalpa; 2) kurių paj amos, tenkančios vie­ nam šeimos nariui, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriau­ sybės nustatyto remiamų pa­ jamų dydžio; 3) turintiems geresnį pažymių vi­ durkį; 4) mokantiems už studijas visą kainą.

Studentas, norintis dalyvauti konkurse paskoloms gauti, arba jo įgaliotas asmuo turi pateikti fa­ kulteto dekanato atsakingam dar­ buotojui šiuos dokumentus arba teisės aktų nustatyta tvarka patvir­ tintas jų kopijas: 1. Prašymą fakulteto Dekano var­ du suteikti paskolą (jame rei­ kia nurodyti pageidaujamos gauti paskolos rūšį ir priežastį); 2. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 3. Dokumentus, patvirtinančius šeimos pajamas (šeimos paja­ mos nustatomos vadovaujan­ tis Lietuvos Respublikos Vy­ riausybės 2000 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 441 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo“ patvirtintų So­

Prašymo pavyzdį rasi www.vusa.lt —» komitetai —> socialinių reikalų komitetas.

Studijų skyriaus vedėja Jūratė KARALIŪNIENĖ

8

Universitas Vilnensis & VU SA

2003 m. vasaris

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis PATVIRTINTA Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktoriaus 2003 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 5

VALSTYBĖS PASKOLŲ SKYRIMO STUDENTAMS KONKURSO NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Paskolų skyrimo studen­ tams konkurso nuostatai (to­ liau - nuostatai) reglamentuoja paskolų studentams skyrimo kon­ kurso skelbimo ir organizavimo, prašymų paskoloms gauti patei­ kimo tvarką ir terminus, preten­ dentų atrankos ir vertinimo krite­ rijus, paskolų sutarčių pasirašymo bei paskolos išmokėjimo tvarką.

2. Konkurse gali dalyvauti Lietuvos valstybinių ir nevalstybi­ nių aukštųjų mokyklų pagrindi­ nių, vientisųjų ir antrosios studijų pakopos studentai, taip pat Euro­ pos Sąjungos valstybių ir kitų vals­ tybių, jeigu tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, studentai, kurie pirmą kartą stu­ dijuoja atitinkamoje studijų pako­ poje.

3. Konkursas organizuojamas šioms paskoloms gauti: 3.1. studijų įmokoms mokėti, jeigu jos nebuvo sumokėtos vals­ tybės lėšomis (studentams, prade­ dantiems studijas 2002-2003 ir v?lesniais metais); 3.2. gyvenimo išlaidoms; 3.3. studijoms užsienyje.

4. Studentas turi teisę dalyvau­ ti visuose konkursuose, kiekvie­ nai šių nuostatų 3 punkte nurody­ tai paskolai gauti.

II. KONKURSO ORGANIZAVIMO TVARKA IR JO PASKELBIMAS 5. Konkursą organizuoja Lie­ tuvos valstybinis mokslo ir studi­ jų fondas (toliau - Fondas), vado­ vaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 2073 „Dėl valstybės paskolų Lietuvos aukš­ tųjų mokyklų studentams suteiki­ mo, administravimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 124-5684) patvirtinta Valsty­ bės paskolų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvar­ ka bei Lietuvos Respublikos Vy­ riausybės patvirtintais Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fon­ do nuostatais.

6. Konkursas organizuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vy­ riausybei paskyrus Lietuvos Res­ publikos valstybės biudžeto asig­ navimų, skirtų mokslui ir studi­ joms, dalį bei Švietimo ir mokslo ministrui nustačius, kokia dalis skirtų lėšų turi būti skiriama ati­ tinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Valsty­ bės paskolų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvar­ kos 3 punkte numatytoms pasko­ loms teikti.

7. Švietimo ir mokslo minist­ rui paskirsčius lėšas, Fondas per 5 dienas viešai paskelbia konkur­ są nustatytoms paskoloms gauti.

8. Apie skelbiamus konkursus Fondas raštu informuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovybę, Aukštųjų mokyklų studentų at­ stovybes, Lietuvos studentų są­ jungą.

Konkursai taip pat skelbiami Fondo interneto puslapyje adre­

su: http://www.vmsfondas.lt II. 1.

Konkursai skelbiami tokia tvarka: 8.1. studijų įmokoms mokėti, jeigu jos nebuvo sumokėtos vals­ tybės lėšomis, skelbiamas du kar­ tus per kalendorinius metus (kiekvienam semestrui); 8.2. gyvenimo išlaidoms- kar­ tą metuose. Iš nepanaudotų visų paskolų rūšių lėšų kalendorinių metų eigoje Fondas gali organi­ zuoti papildomą konkursą šiai pa­ skolos rūšiai teikti; 8.3. studijoms užsienyje - kar­ tą per kalendorinius metus (vie­ nam semestrui).

9. Informuodamas aukštąsias mokyklas apie skelbiamą konkur­ są, Fondas nurodo aukštosioms mokykloms paskoloms numaty­ tų teikti lėšų sumas: 9.1. lėšos paskoloms studijų įmokoms mokėti, jeigu jos nebu­ vo sumokėtos valstybės lėšomis, tarp aukštųjų mokyklų paskirsto­ mos, atsižvelgiant į studijų įmo­ kas mokančių studentų skaičių; 9.2. paskoloms gyvenimo iš­ laidoms - pagal bendrą studentų skaičių.

10. Papildomas konkursas šių nuostatų 3.2 punkte nurodytai pa­ skolai gauti organizuojamas sude­ rinus tai su švietimo ir mokslo mi­ nistru. Šio konkurso metu priori­ tetas teikiamas pirmojo kurso stu­ dentams, atitinkantiems šių nuo­ statų 25 punkto reikalavimus.

11. Papildomas konkursas skelbiamas kasmet prieš mokslo metų pradžią.

12. Antrasis konkursas studi­ jų įmokoms mokėti skelbiamas kasmet prieš mokslo metų pra­ džią. Jis organizuojamas tais pa­ čiais terminais kaip ir papildomas konkursas.

III. PRAŠYMO DALYVAUTI KONKURSE IR KITŲ DOKUMENTŲ PATEIKIMAS 13. Studentas, norintis dalyvau­ ti konkurse paskoloms gauti, arba jo įgaliotas asmuo turi pateikti aukštajai mokyklai (dėl 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytų paskolų rū­ šių) arba Fondui (dėl 3.3 punkte nurodytos paskolos rūšies) šiuos dokumentus arba teisės aktų nusta­ tyta tvarka patvirtintas jų kopijas: 13.1. prašymą suteikti pasko­ lą (jame reikia nurodyti pageidau­ jamos gauti paskolos rūšį); 13.2. asmens tapatybę patvir­ tinantį dokumentą; 13.3. dokumentus patvirtinan­ čius šeimos pajamas (šeimos pa­ jamos nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausy­ bės 2000 m. balandžio 17 d. nuta­ rimu Nr. 441 „Dėl socialinės pa­ šalpos skyrimo ir mokėjimo” pa­ tvirtintų Socialinės pašalpos sky­ rimo ir mokėjimo nuostatų (Žin., 2000, Nr. 33-936; Nr. 58-1736) 18 -19 punktais); 1 Rekomenduotina aukštųjų mo­ kyklų mandatinėms komisijoms, vyk­ dant stojančiųjų į aukštąsias mokyklas studentų atranką, informuoti juos apie galimybę gauti paskolas Lietuvos vals­ tybiniame mokslo ir studijų fonde.

Aukštosios mokyklos apie skelbiamą konkursą praneša savo laikraščiuose bei informaciniuose aukštųjų mokyklų sten­ duose.

13.4. kitus dokumentus, galin­ čius turėti reikšmės paskolos su­ teikimui, kuriuos nurodo Fondas, skelbdamas konkursą (studentas, norintis gauti paskolą studijoms užsienyje, pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad užsienio aukštoji mokykla sutinka jį priim­ ti studijoms).

14. Prašymai dalyvauti kon­ kurse paskoloms gauti pradedami teikti kiekvienų studijų metų pra­ džioje (priklausomai nuo aukšto­ sios mokyklos oficialios mokslo metų pradžios datos), bet ne vė­ liau kaip 15 dienų po pranešimų apie konkurso paskelbimą išsiun­ timo į aukštąsias mokyklas, aukš­ tųjų mokyklų studentų atstovy­ bėms, Lietuvos studentų sąjungai bei paskelbimo Fondo interneto puslapyje dienos.

15. Nuostatų 13 punkte nuro­ dyti dokumentai, dalyvaujant kon­ kurse šių nuostatų 3.1 ir 3.2 punk­ tuose nurodytoms paskoloms gauti, pateikiami aukštosioms mokykloms, o 3.3 punkte nuro­ dytai paskolai - Fondui.

16. Studentai, norėdami daly­ vauti papildomame konkurse šių nuostatų 3.2 punkte nurodytai pa­ skolai gauti, prašymus bei doku­ mentus pateikia aukštosioms mo­ kykloms nuo nustatytos mokslo metų pradžios iki spalio 15 d.

17. Aukštosios mokyklos per 30 dienų nuo pranešimo apie kon­ kurso paskelbimą ir paskoloms teikti numatytų lėšų sumas gavi­ mo dienos privalo pateikti Fon­ dui studentų, kuriems siūloma su­ teikti paskolas, sąrašus (pagal Fondo pateiktą pranešimo forma­ tą), o taip pat per 45 dienas nuo minėto pranešimo gavimo dienos privalo pateikti Fondui: 17.1. prašymus gauti paskolą; 17.2. pažymas, kuriose nuro­ doma pateikiančiojo paraišką stu­ dento studijuojama programa, kursas, studijų trukmė ir numato­ mi baigimo metai, studijų forma, pakopa bei studijų rezultatai; 17.3 užpildytas Fondo nusta­ tytos formos anketas.

18. Šių nuostatų 17.1 ir 17.3 punktuose minėtieji prašymas bei anketa pildomi pagal Fondo di­ rektoriaus patvirtintą prašymo su­ teikti paskolą bei anketos formą.

Formos pavyzdys nurodytas Fon­ do interneto puslapyje ir pateikia­ mas aukštosioms mokykloms.

19. Lietuvos aukštosios mo­ kyklos ir Fondas duomenimis apie studentus, dalyvaujančius konkurse paskolą gauti, keičiasi laikydamiesi Lietuvos Respubli­ kos asmens duomenų teisinės ap­ saugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1497; 2000, Nr. 64-1924) nuo­ statų.

IV. PRETENDENTŲ ATRANKA IR VERTINIMO KRITERIJAI 20. Pretendentų, šių nuostatų 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytoms paskoloms gauti, atranką vykdo aukštųjų mokyklų studijų skyriai arba administracijos įgalioti už paskolų teikimą atsakingi asme­ nys, kurie organizuoja prašymų svarstymą.

21. Pretendentų, šių nuostatų 3.3 punkte nurodytai paskolai gauti, atranką vykdo Fondo direk­ toriaus įsakymu sudaryta pasko­ lai studijoms užsienyje gauti pre­ tendentų atrankos komisija. Ko­ misija susideda iš 5 narių.

22. Prašymų svarstymo aukš­ tosiose mokyklose metu dalyvau­ ja aukštosios mokyklos studentų atstovas, Fonde - Lietuvos studen­ tų sąjungos atstovas.

23. Kiekviena aukštoji mo­ kykla konkurso būdu į sąrašą įtraukia tiek studentų, kad jų pa­ skoloms lėšų suma neviršytų tai aukštajai mokyklai numatytos lė­ šų paskoloms teikti sumos.

24. Fondas konkurso būdu į sąrašą įtraukia tiek studentų, kad jų paskoloms lėšų suma neviršytų numatytos lėšų studijoms užsieny­ je paskoloms teikti sumos.

25. Sudarant studentų, norin­ čių gauti paskolą, sąrašą, pirme­ nybė prioriteto tvarka teikiama šiems studentams: 25.1. kurių šeimoms pagal įstatymus priklauso socialinė pa­ šalpa; 25.2. kurių pajamos, tenkan­ čios vienam šeimos nariui, nevir­ šija Lietuvos Respublikos Vyriau­ sybės nustatyto remiamų pajamų dydžio; 25.3. turintiems geresnį pažy­ mių vidurkį; 25.4. mokantiems už studijas visą studijų kainą.

26. Fondui pateikiamų stu­ dentų, kuriems siūloma suteikti paskolą, sąrašus pasirašo aukšto­ sios mokyklos rektorius, atsakin­ gas už paskolų teikimą asmuo bei aukštosios mokyklos studentų at­ stovybės atstovas.

27. Studentų, kuriems siūlo­ ma suteikti paskolą studijoms už­ sienyje, sąrašą pasirašo komisijos pirmininkas ir Lietuvos studentų sąjungos atstovas.

28. Sprendimą suteikti pasko­ lą konkursą laimėjusiems studen­ tams priima Fondo direktorius.

V. PASKOLOS SUTARTIES ĮFORMINIMAS IR PASIRAŠYMAS 29. Aukštųjų mokyklų admi­ nistracija, kitą dieną po užpildytų paskolos sutarčių gavimo iš Fon­ do dienos, viešai informuoja stu­ dentus (raštu informaciniame aukštosios mokyklos stende arba aukštosios mokyklos interneto puslapyje) ir aukštosios mokyklos studentų atstovybę apie paskolos sutarčių gavimą bei jų pasirašymo terminus.

30. Su kiekvienu studentu, lai­ mėjusiu konkursą šių nuostatų 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytoms pa­ skoloms gauti, Fondo direktorius arba jo įgalioti atitinkamų aukš­ tųjų mokyklų administracijos dar­ buotojai pasirašo paskolos sutartį.

31. Su kiekvienu studentu, lai­ mėjusiu konkursą paskolai studi­ joms užsienyje gauti, paskolos su­ tartį pasirašo Fondo direktorius.

32. Su kiekvienu studentu, lai­ mėjusiu papildomą konkursą pa­ skolai gauti bei antrąjį konkursą studijų įmokoms mokėti paskolai

gauti, paskolos sutartis taip pat pa­ sirašo Fondo direktorius arba jo įgalioti atitinkamų aukštųjų mokyklų administracijos darbuo­ tojai.

33. Paskolos sutarčių pasira­ šymas aukštosiose mokyklose trunka 1 mėnesį nuo paskolos su­ tarčių gavimo iš Fondo dienos.

34. Paskolos sutarčių studi­ joms užsienyje pasirašymas Fon­ de trunka 1 mėnesį nuo komisijos išvadų pateikimo ir direktoriaus sprendimo suteikti minėtą pasko­ lą priėmimo dienos.

35. Paskelbus papildomą kon­ kursą bei antrąjį konkursą studijų įmokoms mokėti, paskolos sutar­ čių pasirašymas vyksta iki lap­ kričio 30 d.

36. Aukštosios mokyklos per 5 dienas nuo paskolos sutarties pa­ sirašymo termino pasibaigimo raštu informuoja apie tai Fondą ir pristato jam vieną sutarties egzem­ pliorių (kitas sutarties egzemplio­ rius įteikiamas studentui).

VI. PASKOLOS DYDIS IR JOS IŠMOKĖJIMAS 37. Paskolos dydis negali viršyti Valstybės paskolų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams su­ teikimo, administravimo ir grąži­ nimo tvarkos 18, 19 punktuose nustatytų paskolos dydžių: 37.1. paskolos, nurodytos šių nuostatų 3.1 punkte, dydis vienam studentui per semestrą negali bū­ ti didesnis kaip Lietuvos Respub­ likos Vyriausybės nustatyto mini­ malaus gyvenimo lygio 4 dydžių sumos; 37.2. paskolų, nurodytų šių nuostatų 3.2 ir 3.3 punktuose, dy­ dis vienam studentui per metus ne­ gali būti didesnis kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustaty­ to minimalaus gyvenimo lygio 36 dydžių sumos.

38. Paskolos gyvenimo išlai­ doms rekomenduojami dydžiai: 1000 Lt; 1500 Lt; 2000-Lt; 2500 Lt; 3000 Lt; 3500 Lt; 4000 Lt; 4500 Lt. 39. Paskolos, studijų įmo­ koms mokėti, lėšos pervedamos į aukštosios mokyklos sąskaitą, ku­ rioje studentas mokosi, per 60 die­ nų nuo sutarties pasirašymo die­ nos, atsižvelgiant į Fondo turimas valstybės biudžeto lėšas.

40. Paskolų gyvenimo išlai­ doms ir studijoms užsienyje lėšos pervedamos į asmeninę paskolos gavėjo sąskaitą: 40.1. paskolos gyvenimo išlai­ doms lėšos pervedamos lygiomis dalimis kas trys mėnesiai iki ka­ lendorinių metų, kuriais buvo pra­ dėta pervesti paskola, pabaigos, o baigiamojo kurso studentams iki studijų pabaigos. Pirmoji pa­ skolos dalis pervedama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskolos sutarties pasirašymo dienos, atsi­ žvelgiant į Fondo turimas valsty­ bės biudžeto lėšas.

40.2. paskolos studijoms užsie­ nyje lėšos pervedamos per 1 mė­ nesį nuo sutarties pasirašymo dienos visa suma, atsižvelgiant į Fondo turimas valstybės biudže­ to lėšas.

Universitas Vilnensis & VU SA

2003 m. vasaris

9

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis

DĖL VALSTYBĖS PASKOLŲ SKYRIMO KOMISIJŲ SUDĖTIES

STUDENTIŠKA REABILITACIJA „Profilaktoriumas -jėga!“ - tai bene dažniausiai girdima frazė iš studentų lūpų, išgirstama paklaususjų nuomonės apie Studentų sveikatingumo centrą.

2003 m. vasario 12 d., Vilnius Informuojame, kad 2003 m. vasario 12 d. vykusiame Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (toliau - VU SA) valdybos po­ sėdyje buvo svarstomas klausi­ mas dėl studentų atstovų valsty­ bės paskolų skyrimo studentams komisijose dalyvavimo (pagal 2003 01 17 Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo patvir­ tintus valstybės paskolų skyri­ mo studentams konkurso nuo­ status).

Pranešame, kad VU SA val­ dybos sprendimu į atskirų VU fakultetų analogiškas komisijas

yra deleguojami šie studentų at­ stovai: 1. Aidas Simanavičius, ChF 2. Sigita Prunskaitė, EF 3. Elena Valainytė, FilF 4. Aušra Žilionytė, FilosF 5. Andrius Šilinskas, FF 6. Romas Griškevičius, GMF 7. Artūras Šaltis, IF 8. Ligita Vaitkutė, KF 9. Jurgita Skirmantaitė, KHF 10. Jekaterina Skripničenko, MIF 11. Martynas Andrijevskis, MF 12. Gintarė Petkevičiūtė, TF 13. Ignas Andriuškevičius, TVM 14. Rytis Laurinavičius, TSPMI

DEKANATO TETOS Inga SAVICKAITĖ Vilniaus universitetas. Ekono­ mikos fakultetas. Beldžiu į 410 ka­ bineto duris. Ant durų kabančio­ je lentelėje rašoma, kad čia dirba fakulteto dekanatas. Šalia dar nu­ rodytas darbo laikas. Durų raki­ nimo grafiko čia labai tiksliai lai­ komasi. Suprask: laikas - pinigai, ir tvarka pas ekonomistus labai giežta. Beje, ne tik tvarka. Įėjus su­ sidaro įspūdis, kad čia ir juodas darbas vyksta: liaudyje vadinamos „dekanato tetos“ nepakelia akių, sėdi įsikniaubusios į kompiuterių ekranus ir toliau tarškina klavia­ tūromis.

Akimirksniu pasirenku sim­ patiškiausią darbuotoją ir, nu­ traukdama jos intensyvų darbą, supažindinu su savo problemo­ mis. Ji šypsosi, kalba maloniai ir, nors iš pradžių atrodo, jog nesu­ pranta mano klausimo, greitai pati viena (jei situacija sudėtingesnė pasitelkusi pagalbon koleges) iš­ sprendžia mano bėdas.

Blogiausiu atveju prieš sulau­ kiant norimo dėmesio gali tekti apeiti keletą kitų kabinetų, bet tai pasitaiko retai. Studentai džiau­ giasi galį pasitikėti ir sulaukti rei­ kiamos pagalbos iš fakulteto val­ džios.

Prie dekanato durų iškabintus tvarkaraščius skaitęs trečiakursis Tomas sakėsi niekada neturėjęs problemų su administracija. Nors informacijos apie vykdomus pro­ jektus, atliekamus pakeitimus ir pasigendama, kai pats kreipiesi konkrečiu klausimu, sako, visi vi­ sada stengiasi padėti. Magistrante Giedrė taip pat nepatyrė jokių sun­ kumų: „Ten visai normaliai gali pabendrauti. Ko reikia, pasiklausinėji - atsako, ir gerai“. Dalis stu­ dentų prisimena girdėję iš drau­ gų, kaip sunku kai kuriuose kituo­ se fakultetuose. Sako, per daug nesigilinam, bet džiugu, kad gyve­ nam geriau nei kolegos.

Tuo tarpu pirmakursių seniū­ nai kartais jaučia turintys atlikti ne jiems priklausančių darbų. Iš­ tisą savaitę ieškai kažkur klaidžio­ jančių dėstytojų, renki parašiukus ir niekaip negali suprasti, kodėl jie patys tų popierių nesusitvarko, skundėsi Jovita. O pradžiamoksliškos pastangos griežtai laikytis visų įstatų kartais nustebina savo sukuriamų situacijų sudėtingumu.

Tada tik belieka žavėtis, kaip grei­

Ieva GUDMONAITĖ Kas gi tas „profilaktoriumas"?

Tai vieta, kur studentas gali at­ gauti dvasinę ramybę ir po sunkių dienos darbų pabėgti nuo kasdie­ nio studentiško šurmulio. Anks­ čiau šis centras buvo vadinamas Vilniaus universiteto Sanatoriniu profilaktoriumu. Dabar ši įstaiga yra reorganizuota, pakeistas ne tik jos pavadinimas, bet ir struktūra. Čia kartu gydosi bei ilsisi skirtin­ guose fakultetuose ir kursuose be­ simokantys penkių aukštųjų mo­ kyklų studentai.

Kuo šis centras ypatingas?

Profilaktoriumo aplinka gero­ kai skiriasi nuo studentiškų ben­ drabučių, kur einant į dušą ar vir­

tuvėlę gresia pavojus būti užpul­ tam tarakonų ar kitokių naminių gyvūnėlių. Norintys pailsėti ir at­ gauti jėgas gali rinktis įvairias ne­ mokamas paslaugas: klasikinį ir taškinį masažą, fizioterapinį gydy­ mą, dantų gydymą ir protezavimą, injekcijas, pvz., skiepijimą nuo gri­ po (itin aktualu rudenį), psicho­ terapeuto konsultacijas ir dar daug įvairių procedūrų. Kaina taip pat simbolinė: sumokėjęs 100 litų studentas 18 parų turės stogą virš galvos ir galimybę du kartus per dieną pavalgyti. Vegetarams siūloma speciali dieta.

Kaip čia pakliūti?

Sveikatingumo centre organi­ zuojamos 18 dienų pamainos. Vi­ si mokslo metai suskirstyti į 16 pamainų. Didžiausias žmonių

antplūdis būna per sesiją - prieš egzaminus studentai atvažiuoja pailsėti ir pasilepinti, o po jų sukaupti jėgų naujam semestrui.

Norint gauti vietą Sveikatingumo centre, tereikia nuėjus į polikli­ niką gauti gydančio gydytojo siun­ timą, užėjus į VU Studentų at­ stovybę (VU SA) pasiimti siuntimą-rekomendaciją, galiausiai pasiėmus Lietuvos studento pa­ žymėjimą (LSP) ir 100 litų nu­ vykti į Studentų sveikatingumo centrą ir užsiregistruoti. Apsi­ gyventi šiame centre galėsite iš karto. Be to, studentams, gyve­ nantiems bendrabutyje, už laiką, praleistą profilaktoriume, nerei­ kės mokėti bendrabučio mokes­ čio.

Nėra ko dvejoti, tavęs laukia šaunus poilsis!!!

SUSIPAŽINKITE: ESN VILNIUS Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) įsteigė ERASMUS studentų tinklo vietinę sekciją „ESN Vilnius“ ir 2002 metų gruodžio mėnesį buvo priimta į ERASMUS studentų tinklą.

Jekaterina BORTKEVIČ, VU SA viceprezidentė tarptautiniams reikalams tai dekanato darbuotojos viską su­ paprastina - pasirodo, taisyklės dar ne viskas, džiūgavo viena pir­ makursė.

Prasidėjus antram semestrui jauniausieji fakulteto žmonės la­ bai nustebo dėl sudėtingų laisvų­ jų dalykų pasirinkimo operacijų.

Pasirodo, norint papildomai lan­ kyti kokią nors paskaitą, reikia ap­ lankyti ne vieną kabinetą, kol gau­ ni visą informaciją. Pagaliau ran­ kiodamas reikiamus dokumentus ir parašus subėgtoji į septynis aukš­ tus, o kartais ir po visą Vilnių išsi­ mėčiusias katedras aplankai. Ga­ liausiai gali sužinoti, kad dėl vie­ nų ar kitų priežasčių vis tiek vie­ tos negavai, o dėl prabėgusio lai­ ko nebegausi vietos ir niekur ki­ tur. Fakulteto valdžia šioje situa­ cijoje pasirodo esanti bejėgė, sa­ ko, daro ką gali, kad savo siūlo­ mais dalykais padėtų surinkti rei­ kiamus kreditus, bet į norimas pa­ skaitas patekti nepadės.

Keista, tačiau nė vienas iš ma­ no sutiktų studentų niekad nesilan­ kė pas Ekonomikos fakulteto de­ kanę. Panašu, kad visus studentų reikalus pavesta tvarkyti dekanato darbuotojoms. Sutiktieji net neži­ nojo, kokiais klausimais į ponią B. Galinienę reikėtų kreiptis.

Busimieji vadybininkai bei ekonomistai džiaugiasi sulau­ kiantys pagalbos dekanate, neturi kuo per daug skųstis, bet niekada neapleidžia jausmas, kad atėjai ne laiku, kad kažkokius labai svarbius darbus nutraukei. Fakulteto valdžia padeda ir užtaria savo studentus, bet turbūt nė vienas nepasakytų, kad jaučiasi ten labai laukiamas.

Studentas dekanate - tai ne įmonės klientas. Kartais atrodo, kad net ne dėl jo visas administra­ cinis darbas vyksta. Galbūt mūsų fakultete tokiam požiūriui dar tie­ siog reikia laiko subręsti.

ERASMUS studentų tinklas (ERASMUS Student Network (ESN)) yra plačiai Europoje pa­ sklidusi studentų organizacija. Jos tikslas - remti ir plėtoti studentų mainus. Šią organizaciją sudaro 120 vietinių sekcijų, dirbančių aukštesnio mokslo institucijoms (universitetams, politechnikos institutams, universitetinėms ko­ legijoms ir 1.1.), ji organizuojama vietiniu, nacionaliniu ir tarptau­ tiniais lygiais. ESN yra nepelno organizacija, visiškai valdoma stu­ dentų, darbas vyksta savanoriškais pagrindais.

„ESN Vilnius“ tikslas yra ska­ tinti socialinę ir asmeninę studen­ tų mainų integraciją. Šis, kaip ir kiti vietiniai ESN sektoriai, siū­ lys pagalbą ir kitą informaciją mainuose dalyvaujantiems studen­ tams. Bendras „ESN Vilnius“ tiks­ las yra kurti sąlygas, kad būtų ge­ riau suprantamos kitos kultūros ir skirtingų tautybių studentų tau­ tiniai papročiai. „ESN Vilnius“ teiks užsienio studentams informaciją įvairiomis temomis. Pagal mainų programą studijuojantys studentai galės da­ lyvauti įvairiuose „ESN Vilnius“ sekcijos renginiuose.

Vietiniai studentai galės kreiptis į „ESN Vilnius“informacijos apie mainų programas ir ga­ limybę studijuoti užsienyje.

Vienas iš „ESN Vilnius“ veik­

los sričių, kurioje Vilniaus uni­ versiteto Studentų atstovybė (VU SA) dirba jau trejus metus - mentorių programa. VU studentai yra įsitikinę, jog vien tik akademinių bei socialinių sąlygų studijuoti at­ vykstamiesiems studentams yra maža, kad jie jaustųsi, lyg studi­ juotų savo gimtoje šalyje - reika­ lingos lietuvių studentų pastangos padėti jiems apsiprasti naujoje kultūrinėje ir akademinėje aplin­ koje. Mentorių programos tikslas - padėti užsienio studentams, atvykusiems mokytis į Vilniaus uni­ versitetą, kuo greičiau adaptuotis akademinėje bendruomenėje, su­ pažindinti su Lietuvos kultūra, istorija, tradicijomis. Siekimą įtraukti vietinius studentus į šią veiklą ir tokiu būdu skatinti do­ mėjimąsi kitų šalių tradicijomis.

KONKURSAS!!!

VU SA skelbia konkursą

„Ei, studente, spėk ir laimėk!!!"

Siųskite savo originalius atsakymus, poemas, eilėraščius ir visa kita, ką tik sugalvojate, ei. paštu adresu info(5)vusa.lt.

Išradingiausiųjų laukia prizas siurprizas!

Sėkmės! ! !

10

Universitas Vilnensis & VU SA

2003 m. vasaris

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis

SNIEGUOLĖ IR DU NYKŠTUKAI

ORIENTACINĖ SAVAITĖ.

DIENORAŠTIS.

Tikraisfaktais paremta pasaka apie VU Studentų atstovybės (VU SA) viceprezidentę tarptautiniams reikalams Jekateriną Bortkevič.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) ir Tarptautinių programų ir ryšių skyrius antrą kartą suorganizavo orientacinę savaitę užsienio studentams, atvykusiems studijuoti į VU pavasario semestrui.

Rasa GALKYTĖ Vieną gražų vidurvasarį toli­ mos karalystės tolimoje sostinė­ je Vilniuje dviem geriems žmo­ nėms gimė nuostabi maža mer­ gytė. Tėveliai taip mylėjo savo vienintelę dukrelę (ji buvo tokia panaši į princesę), kad mamytės sumanymu buvo pavadinta kara­ lišku vardu - Jekaterina. Tas var­ das buvo toks karališkas ir taip jai tiko, kad niekam nė j galvą ne­ šovė mergaitę vadinti kitaip. Je­ katerina augo linksma ir laimin­ ga, o jos atvira širdis linkte linko padėti žmonėms. Iš pradžių mer­ gaitė sumanė būti prezidente, po to, begalinės meilės mažesniems už save vedina, ji nusprendė tapti mokytoja...

Pagaliau išaušo 2000 metai.

Visa karalystę, kurios sostinė bu­ vo Vilnius, užvaldė baimė. Žyniai pranašavo pasaulio pabaigą ir ki­ tokias baisybes, visi su nerimu laukė, kas bus. Tuo tarpu Katerina vis dar puoselėjo kilnius keti­ nimus padėti kitiems. Vieną gra­ žią dieną gyventojus apskriejo ži­ nia - gretimą VU SA karalystę ištikusi didžiulė nelaimė ir jos ka­ ralius pažadėjęs dalį žemių ati­ duoti tam, kas padėsiąs priimti pasiuntinius iš kitų kraštų. Vos išgirdus šią naujieną, Katerinos širdis sudrebėjo - ji negalėjo atsi­ sakyti. Atsisveikinusi su namiš­ kiais, mergina išsiruošė kelionėn.

Laimė, toli keliauti neteko. Po trijų dienų Katerina priėjo VU SA sienas. Ji pasibeldė į vartus, pasisakė, iš kur esanti, ko atke­ liavusi, ir pasiūlė savo pagalbą. Šalies valdovas su dėkingumu ją priėmė ir, kaip buvo žadėjęs, po kiek laiko atidavė Jekaterinai treč­ dalį karalystės. Nuo to laiko ji gy­ veno ilgai ir laimingai, lyg Snie­ guolė tarp dviejų nykštukų, tei­ singai valdydama savo trečdalį VU SA ir akylai sergėdama ka­ ralystėje teisingumą.

Faktai, kuriais pasaka pagrįsta V Jekaterina tikrai gimė va­ sarą Vilniuje ir tikrai yra vienin­ telis vaikas šeimoje.

V Vardą jai tikrai išrinko ma­ ma, ir Jekaterina tikrai neturėjo jokių pravardžių.

V Būdama maža Katerina tik­ rai norėjo būti prezidente, o po to mokytoja (na ką, savo tikslą ji be­ veik pasiekė...), nes jos „visa šei­ ma prie vaikų“ - mama, kitos gi­ minaitės. Be to, vaikai Kateriną myli ©.

V Į VU SA ji tikrai pateko 2000 metais, kai jos draugė pa­ kvietė ją padėti organizuoti VU SA Tarptautinę savaitę. Po to Ka­ terina pateko į Tarptautinį komi­ tetą ir buvo paskirta jo pirminin­ ke (už ką - ji nė pati nežino ©).

V Dabar Katerinos veikla (tiksliau, mokslai) tikrai susiję su teisingumu - ji jau penktus metus studijuoja teisę.

V Šiuo metu Jekaterina tikrai

yra Snieguolė su dviem nykštukais (šią paralelę įžvelgė Komunikaci­ jos fakulteto SA nariai), nes ji yra vienintelė mergina tarp VU SA „prezidentų“ (viceprezidentė tarp­ tautiniams reikalams) greta vice­ prezidento socialiniams-akademiniams reikalams A. Šalčio ir pre­ zidento M. Zabielsko. Paklausta, kaip jaučiasi tarp dviejų vyrų, Ka­ terina nusišypso ir atsako: „Pui­ kiai. Labai geri vyrai. Aš juos my­ liu.. (Belieka patikėti, jog tai tie­ sa. ©) P. S. Jei kas nors norėtumėte Jakateriną pasveikinti gimtadienio proga - darykite tai liepos 7 die­ ną. Patarimas - nors esama prie­ tarų, jog sveikinti iš anksto negali­ ma, padarykite tai kuo anksčiau, nes kovo mėnesį Katerina išvyks­ ta stažuotis. Palinkėkime jai sėk­ mės visur - ir VU SA, ir Danijoje, ir šiaip gyvenime. ©

PIRMADIENIS, Vasario 3 d.

Savaitę oficialiai pradėjo Tarptau­ tinių programų ir ryšių skyriaus ve­ dėjas A. Lipinaitis. Jis pasveikino stu­ dentus, džiaugėsi galėdamas matyti daug naujų veidų. R. Markevičienė, skyriaus viceprezidentė, ir R. Vienažindienė, ERASMUS studentų koor­ dinatorė, suteikė daug praktinės in­ formacijos, susijusios su studijų pro­ grama bei gyvenimu Vilniuje.

Pabaigoje kiekvienas studentas gavo dovanų VU suvenyrų bei kny­ gų. Buvo aprodytas VU senasis pa­ statas, studentai supažindinti su VU istorija ir gausia biblioteka. Didžiau­ sią įspūdį jiems paliko Baltoji salė ir kopimas į apžvalgos bokštelį.

Po pertraukos „Žaltvykslės“ ka­ vinėje vyko susitikimas su rudens se­ mestro studentais. Jie pasidalijo sa­ vo patirtimi, davė daug patarimų bū­ simiems VU studentams. Pirmadie­ nio programa baigėsi susitikimu su Akademinių reikalų prorektore do­ cente B. Pociūte. Ji pasidžiaugė gali­ mybe bendrauti su užsienio studen­ tais ir pavadino visus studentus svar­ biausiais žmonėmis Universitete.

ANTRADIENIS, Vasario 4 d.

Paskaita apie Lietuvos istoriją bei kelipnė į Trakus. Tai ypač patiko stu­ dentams.

TREČIADIENIS, Vasario 5 d.

Svečių laukia dvi ekskursijos. Ryte visi ėjo į Seimo rūmus. Prie naujųjų studentų prisidėjo ir keletas rudens semestro užsieniečių. Labiausiai ši ekskursija domino tuos, kurie studi­ juos politiką Vilniuje.

Po pietų vyko ekskursija po Nacio­ nalinę Martyno Mažvydo biblioteką.

KETVIRTADIENIS, Vasario 6 d.

Lietuvių kalbos paskaita ir orien­ tacinis žaidimas. Ši pramoga labiau­ siai patiko tiems, kurie dar nepaži­ nojo Vilniaus (dalis studentų atvyko tik trečiadienio popietę). Jie laimėjo žaidimą ir gavo prizų. Orientacinis žaidimas jau tapo tradicija. Viskas vyksta taip: studentams duodami la­ pai su įvairių Vilniaus objektų nuo­ traukomis. Tikslas - surasti juos ir atsakyti į klausimus, pateiktus lape.

Dažnai sulaukiama linksmų atsaky­ mų, pvz., kad Gedimino pilyje yra 28 milijonai laiptelių.

Vakarą vainikavo sutiktuvių vaka­ rėlis („Welcome party“), vykęs „Žalt­ vykslės“ muzikiniame rūsyje ir pra­ tęstas tikros muzikos klube „Brod­ vėjus“.

PENKTADIENIS, Vasario 7 d. Šiandien - ekskursija po Kated­ ros požemius ir VU fakultetų tyrinė­ jimas. Atsakingi mentoriai aprodė studentams fakultetų vidų, paaiškino, kaip pasiekti juos iš gyvenamosios vietos.

Savaitės pabaigoje visi buvo pa­ tenkinti galimybe pažinti Vilnių ir universitetą. Taip pat džiaugėsi nau­ jais draugais, įgytais kartu dalyvau­ jant renginiuose.

Iki kitų susitikimų!

VU SA Tarptautinių reikalų komitetas Puslapį rengia Agnė GILYTĖ, info@vusa.lt

Universitas Vilncnsis

2003 m. vasaris

VU bibliotekoje

11

J---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- --------------

ELEKTRONINĖS PASLAUGOS VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKOJE: „INFO DIENŲ“ MARATONAS Informacinėje visuomenėje žinios ir informacinis raštingumas, t. y. gebėjimas rasti, atrinkti, įvertinti ir kūrybiškai naudotis informacija, tampa vis reikšmingesnis. Tradiciškai informacijos raštin­ gumo sklaidos funkcija priklauso bibliotekoms. Didėjant informacijos srautams ir informacijos technologijoms skverbiantis į bet kurią žmogaus veiklą, auga poreikis gebėti susiorientuoti informacijos gausybėje. Todėl ir bibliotekos savo veikloje akcentuoja informacinio raštingumo ugdymą, platesnį elektroninių paslaugų asortimentą ir efektyvią skaitytojų informavimo sistemą.

Zinaida MANŽUCH, VU Bibliografijos ir informacijos skyriaus bibliografė Informacijos technologijų plėt­ ra daro didelę įtaką Vilniaus uni­ versiteto bibliotekos darbui ir pa­ slaugoms. Prieš dešimtmetį pasiū­ liusi skaitytojams pirmąją elektro­ ninę paslaugą - katalogą, prieina­ mą per internetą, biblioteka šian­ dien gerina skaitytojų elektroninį aptarnavimą teikdama prieigą prie duomenų bazių, tobulindama elek­ troninį katalogą ir komplektuoda­ ma kompaktinius diskus.

Siekiant paskatinti studentus ir dėstytojus efektyviai naudotis Vil­ niaus universiteto bibliotekos elek­ troninėmis paslaugomis, kilo infor­ macinių dienų „Elektroninės paslau­ gos Vilniaus universiteto biblioteko­ je“ idėja. „Info dienų“ metu apsilan­ kėme septyniuose VU fakultetuose (Filologijos, Matematikos ir infor­ matikos, Teisės, Komunikacijos, Kauno humanitariniame, Medici­ nos, Istorijos), kurie pareiškė norą susipažinti su bibliotekos elektroni­ nėmis paslaugomis. „Info dienos“ buvo sumanytos kaip trumpas pristatymas, parengtas naudojantis „Powcr Point“ progra­ mine įranga, kuris koncentruotai ir patraukliai, siekiant išlaikyti dalyvių dėmesį, apibūdino Vilniaus univer­ siteto prenumeruojamas ir testuoja­ mas duomenų bazes, elektroninį ka­ talogą ir kompaktinius diskus. Kiek­ vieno fakulteto „Info dienų“ daly­ viams buvo rengiami skirtingi prista­ tymai atsižvelgiant į jų profesinius in­ formacijos poreikius. Pavyzdžiui, dauguma prenumeruojamų ir te­ stuojamų duomenų bazių yra univer­ salaus pobūdžio, tačiau susideda iš specializuotų informacijos telkinių.

Kompaktinių diskų fondas buvo pri­ statytas atkreipiant dėmesį į naujau­ sius ir tam tikrų specialybių skaity­ tojams aktualiausius diskus.

Organizuojant „Info dienas“ ypa­ tingas dėmesys buvo skirtas poten­

cialių dalyvių informavimui. Studen­ tai pagrindinę informaciją gavo iš skelbimų, kabintų fakultetuose, rekla­ minių lapelių, platinamų fakultetų bibliotekose ir „Infodienų“ tinklapio, kuriame buvo pateikiamas renginių tvarkaraštis, pristatymo metu buvo dalijami lankstinukai. Dėstytojams kvietimai buvo siunčiami elektroniniu paštu. Deja, renginio metu paaiškė­ jo, kad fakultetai savo tinklapiuose pateikia gana painią informaciją, ne­ retai neskelbia dėstytojų elektroninio pašto adresų.

Skirtingų fakultetų studentai ir ad­ ministracija įvairiai reagavo į mūsų pasiūlymą surengti bibliotekos elek­ troninių paslaugų pristatymą. Vienas iš pirmųjų atsiliepė Matematikos ir in­ formatikos fakultetas, kuriame lankė­ mės dažniausiai (net 5 kartus!), sve­ tingai priėmė ir kolegos iš Komuni­ kacijos fakulteto, kur vieno pristaty­ mo metu susirinko daugiausiai daly­ vių. Aktyviai su mumis bendravo Kau­ no humanitarinio fakulteto atstovai, rimtai susidomėję renginiu, metodiš­ kai dirbome su Istorijos fakulteto pir­ makursiais.

Renginių metu kai kuriuose Vil­ niaus universiteto fakultetuose atliko­ me apklausą „Elektroninės paslaugos Vilniaus universiteto bibliotekoje“, siekdami išsiaiškinti, kaip skaitytojai naudojasi duomenų bazėmis, elektro­ niniu katalogu bei kompaktiniais dis­ kais ir kaip vertina šias bibliotekos pa­ slaugas, kokie vartotojų informavimo kanalai yra efektyviausi. Tyrimo me­ tu 6 fakultetams (Ekonomikos, Filo­ logijos, Istorijos, Komunikacijos, Ma­ tematikos ir informatikos bei Teisės) buvo išdalinta 250 anketų, grįžo 224.

Bandėme apklausti ne tik studentus, bet ir dėstytojus.

Apibendrinus apklausos rezulta­ tus paaiškėjo, kad beveik pusė ap­ klaustųjų (46 proc.) jau naudojasi duomenų bazėmis, nors tik 7 pro­ centai respondentų dažnai ieško jo­ se informacijos. Daugiausiai duo­ menų bazėmis naudojasi Komuni­ kacijos fakulteto studentai, ir tai yra suprantama, nes jie yra būsimi in­ formacijos specialistai. Rečiausiai

duomenų bazėmis naudojasi Filo­ logijos fakulteto studentai, nors Vil­ niaus universiteto bibliotekos Cen­ trinių rūmų skaityklose jie yra daž­ niausiai besilankantys skaitytojai, to­ dėl turi galimybę susipažinti su visa informacija apie elektronines paslau­ gas, sutelkta vienoje vietoje.

Rezultatai parodė, kad elektro­ ninių paslaugų vartojimą lemia ne tik efektyvi informavimo sistema, bet ir kiti veiksniai, pvz., studentų informacinio raštingumo lygis (kurį iš dalies lemia ir fakulteto požiūris į informacinio raštingumo ugdymą), aprūpinimas spausd inta specialybės literatūra (dažnai studentai labiau naudojasi įprastais informacijos šal­ tiniais).

Populiariausios duomenų bazės tarp studentų yra Lietuvos naciona­ linės M. Mažvydo bibliotekos ren­ giama Lietuvos periodinės spaudos bibliografinė straipsnių duomenų bazė, kuriai pirmenybę teikia 30 proc. apklaustųjų, antrą ir trečią vietas užima duomenų bazės ĮSI Web of Science (18 proc.) ir EBSCO (17 proc.). Deja, kol kas studentai dar negali įvertinti duomenų bazės atitikimo jų poreikiams, todėl tik ne­ didelė dalis sugebėjo įvertinti duo­ menų bazes nuo 1 iki 10 balų. Rei­ kia manyti, kad tai natūralus reiški­ nys, nes VU biblioteka teikia nuo­ latinę prieigą prie duomenų bazių tik nuo 1998 metų. Šiemet dešimties metų jubilie­

jaus sulaukusiu bibliotekos elektro­ niniu katalogu naudojasi 60 proc. apklaustų studentų, iš jų 19 proc. atlieka jame paiešką dažnai. Dides­ nius skaičius lėmė tai, kad, lyginant su duomenų bazėmis, elektroninis katalogas jau yra pakankamai įprastas bibliotekos atributas, tei­ kiantis skaitytojams nemažai priva­ lumų - greitą ir patogią paiešką bei galimybę atsisakyti užsakymo lape­ lių pildymo ir užsakyti literatūrą per internetą.

Detaliau nagrinėjant elektroni­ nio katalogo naudojimo rodiklius at­ siranda įdomus fakultetų atstumo nuo Centrinės bibliotekos ir katalo­

go populiarumo ryšys toliau nuo bibliotekos esančių fakultetų stu­ dentai katalogu naudo­ jasi daug rečiau (išskyrus Komu nikacijos fakulteto studentus, kurie pasižy­ mi aukštesniu informa­ ciniu raštingumu ir in­ formuotumu apie bib­ liotekų paslaugas). Šią koreliaciją paaiškina pačios biblio­ tekos skaitytojų informavimo siste­ ma, kuri yra labiau koncentruota Centriniuose rūmuose. Apklausa parodė, kad studentai yra įpratę tei­ rautis informacijos fakultetų biblio­ tekose, daugumos jų pageidavi­ mas - visą informaciją gauti per fa­ kultetų bibliotekas.

Informuojant studentus apie bib­ liotekos elektronines paslaugas, juos konsultuojant paieškos klausimais didžiausias krūvis turėtų tektifakultetų bibliotekininkams. Tačiau patir­ tis rodo, kad dažnai fakultetų bib­ liotekininkai nėra pajėgūs suteikti studentams šią informaciją, o juo la­ biau konsultuoti. Ši problema yra su­ sijusi ne tik su įgūdžiais, bet ir su mo­ tyvacija, dažnai technologijų baime.

Tyrimo rezultatai rodo, kad darbas su fakultetų bibliotekininkais turė­ tų tapti vienu iš svarbesnių bibliote­ kos uždavinių. Fakultetų biblioteki­ ninkai yra reguliariai informuojami apie naujas paslaugas, o „Info die­ nų“ metu atskiras išsamesnis elek­ troninių paslaugų pristatymas buvo surengtas ir jiems. Taigi fakultetų bibliotekų darbuotojų apmokymas ir efektyviai vykstanti komunikacija tarp bibliotekos ir jos filialų yra vie­ nas iš būdų patobulinti studentų in­ formavimą.

Tyrinėjant kompaktinių diskų po­ puliarumą tarp skaitytojų paaiškėjo, kad būtent šių išteklių propagavimas yra didžiausia spraga bibliotekos pa­ slaugų rinkodaros sistemoje: tik 4 proc. apklaustųjų kartais pasinau­ doja kompaktiniais diskais. Pagrin­ dinė menko skaitytojų susidomėjimo priežastis yra nežinojimas, kad bib­ lioteka teikia tokią paslaugą (87 proc.). „Infodienų“ metu studen­

tai dažnai domėdavosi kompaktinių diskų naudojimosi taisyklėmis, jų fondo sudėtimi, kai kurie užduoda­ vo klausimus apie su jų specialybe su­ sijusią informaciją. Taigi yra stimu­ las tobulinti šios paslaugos rinkoda­ rą. Šiuo metu ruošiamas kompakti­ nių diskų elektroninis teminis sąra­ šas, kurio spausdinta versija bus ir skaityklose. Planuojamos kompakti­ nių diskų parodos taip pat geras bū­ das suteikti studentams reikiamą in­ formaciją.

Praktinė patirtis, įgyta „Info die­ nų“ metu bendraujant su studentais, sprendžiant renginių organizacinius klausimus, atskleidžia Vilniaus uni­ versiteto bibliotekos, o platesniu kon­ tekstu ir visų akademinių bibliotekų vaidmenį kaip integralios universite­ to struktūros, aktyviai dalyvaujančios rengiant specialistus bei plėtojant mokslinius tyrimus. Ir anksčiau aka­ deminių bibliotekų funkcija buvo teikti informacinį aprūpinimą moks­ lo ir studijų procesam^, tačiau bib­ liotekų vaidmuo išlikdavo pasyvus kaupti ir teikti naują ir aktualią lite­ ratūrą. Tuo tarpu šiuolaikinėje infor­ macinėje arba žinių visuomenėje bib­ liotekai būtina prisiimti ne tik įpras­ tą konsultanto, bet ir instruktoriaus vaidmenį.

Pateikdami straipsnyje apklau­ sos rezultatus ir akcentuodami to­ kio pobūdžio pristatymų svarbą, kreipiamės į fakultetus, skatindami juos apmąstyti šią informaciją ir bendradarbiauti su biblioteka tobu­ linant studentų (ypačpirmakursių) darbo su elektronine informacija įgūdžius ir padedant jiems kūrybiš­ kai naudotis bibliotekos teikiamo­ mis paslaugomis.

AKADEMIKUI PROFESORIUI PETRUI ŠALČIUI - 110 Žmogus yra gyvas tol, kol prisimenamas, kol skaitomi ar studijuojamijo darbai. Daugiau kaip trisdešimt metų akademikas Petras Šalčius (1893-1958) irjo nuopelnai Lietuvai nebuvo minimi. Akademiko Mindaugo Strukčinsko, P. Šalčiaus sūnėno, iniciatyva nuo 1989 metų yra skelbiamas šio mokslininko paliki­ mas. 1991 m. Vilniaus universiteto taryba svarstė profesoriaus P. Šalčiaus reabilitacijos klausimą, doc. Vincentas Lukoševičius baigia rengti monografiją apie prof. P Šalčių. Kauno mieste yra numatyta Mato ir Petro Šalčių vardu pavadinti galvį. Vilniaus universiteto biblioteka akademiko profesoriaus Petro Šalčiaus 110-ąsias gimimo metines pažymi Baltojoje salėje parengta ir nuo sausio 25 d. veikiančia jubiliejine paroda.

Nijolė ŠULGIENĖ Petras Šalčius - ekonominės ir ko­ operatinės literatūros kūrėjas - pel­ nytai Lietuvoje vadinamas kooperaci­ jos tėvu. 1913 metais P Šalčius įstojo į Maskvos universiteto Teisių fakultetą, bet didžiausią dėmesį skyrė ekonomi­ niams dalykams. Aukštuosiuose koope­ racijos kursuose prie A Šaniavskio uni­ versiteto išklausytos žymių to meto Ru­ sijos ekonomistų M. Tugan-Baranovskio, V. Železnovo, A. Cajanovo pa­ skaitos neabejotinai paskatino P Šalčių dar labiau domėtis kooperacija ir eko­ nomika. Studijuodamas Maskvoje

P. Šalčius dalyvavo lietuvių studentų draugijoje, kartu su broliu Matu redaga­ vo laikraštį Santara. 1918 metais baigęs universitetą P. Šalčius grįžo į Lietuvą.

1919 m. buvo pakviestas į Prekybos ir pramonės ministeriją, kur organizavo Kooperacijos departamentą ir parengė kooperatinės veiklos Lietuvoje planą.

P. Šalčius buvo įsitikinęs, kad Lietuvos ūkininkams pakilti gali padėti koopera­ tyvai, kūrėjuos, organizavo pirmąsias ko­ operacijos sąjungas, rašė brošiūras ben­ drovių steigėjams bei vartotojams, ren­ gė kooperatyvų ir kooperacijos bendro­ vių ir jų sąjungų įstatymus, parašė pir­ muosius kooperacijos vadovėlius. 1917 metais įsteigė žurnalą Talka, kurį su per­ traukomis redagavo iki 1940 metų, Tal­ kos priedą Dienos rūpesčiai (19241925 m.), žemės ūkio dvisavaitinį žurna­ lą Lietuvos dirva (1923-1925 m.). P Šal­ čius aktyviai dalyvavo Lietuviųšvedų draugijoje, Lietuvos žurnalistų są­ jungoje ir daugelyje kitų tuo metu vei­ kusių draugijų.

Nuo 1922 iki 1950 metų P. Šalčiaus gyvenimas susietas su moksline ir pe­ dagogine veikla. Lietuvos universitete skaitė politinės ekonomijos ir koope­ racijos kursus, ekonominių teorijų is­ toriją. Greta daugybės straipsnių, bro­ šiūrų, paskaitų konspektų išėjo jo pa­ rengtos knygos Ekonomikos pagrindai, Ekonominės doktrinos. Istorija ir teks­ tai, Žemės ūkio organizacijos Lietuvoje iki 1915 metų. 1935 metais P Šalčiui su­ teiktas profesoriaus vardas, 1939 m. ekonomikos mokslų daktaro laipsnis.

1939 metais P. Šalčius kartu su kitais bu­ vo komandiruotas j Vilnių perimti Ste­ pono Batoro universiteto turtą, o 1940 metais Teisių fakultetui iš Kauno per­ sikėlus į Vilnių, P. Šalčius išrinktas pro­ rektoriumi. Okupacijų metais liko uni­ versitete, svarbių administracinių parei­ gų nėjo. 1942 metais P. Šalčius išrink­ tas Lietuvos mokslų akademijos tikruo­ ju nariu akademiku ir paskirtas šios akademijos Teisės ir ūkio istorijos ins­ tituto direktoriumi. Pasikeitus Lietuvos

politinei situacijai, prof. P. Šalčius ren­ gė ir skaitė studentams naujus kursus apie TSRS ir užsienio šalių istoriją, Lie­ tuvos ūkio istoriją.

Pokario metais patvirtintas profe­ soriaus vardas ir ekonomikos daktaro laipsnis P. Šalčiaus neapsaugojo nuo aukštosiose mokyklose prasidėjusio sovietinio kadrų valymo. Nors jokiai partijai P Šalčius nepriklausė, 1950 metų pavasarį jis, kaip neatsisakęs bur­ žuazinės ideologijos ir negalįs užtik­ rinti jam pavestų paskaitų dėstymo marksizmo-leninizmo mokslo pagrin­ du, buvo atleistas iš Vilniaus universi­ teto ir Lietuvos mokslų akademijos.

Kiek leido jėgos, P Šalčius dirbo na­ muose. 1956 metais P. Šalčius vėl pri­ imtas į Ekonomikos institutą. Profe­ sorius P. Šalčius mirė 1958 m.

Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne, vardiniame P. Šalčiaus fonde (F181), saugoma pagrindinė mokslinio palikimo dalis - per 750 sau­ gojimo vienetų didesnės ar mažesnės

apimties dokumentų: publikuotų ir ne­ publikuotų darbų ir vertimų rankraš­ čių, paskaitų konspektų, koresponden­ cijos. Čia galima rasti daug informaci­ jos kooperacijos ir kitų ekonomikos ša­ kų istorijai. Gausi ikonografinė medžia­ ga: žmonos rašytojos Antaninos Gustaitytės-Šalčiuvienės, vaikų Giedrės ir Algimanto fotografijos, Universiteto is­ torijai svarbios Stepono Batoro univer­ siteto Vilniuje perėmimo komisijos na­ rių (1939 m.), Vytauto Didžiojo univer­ siteto Senato, prieš išsikeliant Huma­ nitarinių mokslų ir Teisių fakultetams, ir Vilniaus universiteto Senato (1940 02 16), pirmojo Senato posėdžio Vilniaus universitete (1940 01 10) fotografijos.

Retos ir įdomios kooperacijos bendro­ vių suvažiavimų užsienyje, susirinkimų Lietuvoje, kooperatyvų lankymo, užsie­ nio svečių sutikimų fotografijos.

Su akademiko profesoriaus Petro Šalčiaus gyvenimu ir darbais parodos bibliotekos Baltojoje salėje lankytojai galės susipažinti iki kovo 1 dienos

12

Universitas Vilnensis & Gamtovėja

PELKIŲ DIENĄ MININT Vasario 2-oji - pelkinių vietovių diena. Ši sąvoka aprėpia ne tik mūsų gerai įsivaizduojamas lietuviškas pelkutes, liūnelius bei raistus su gyvatėmis, pelkių seniais ir kitais normaliam žmogui ne itin patraukliais padarais. Pelkinėmis vietovėmis taip pat vadinamos vande­ nynų įlankos, didžiųjų upių estuarijos, mangrovių zona, užliejamos pievos ir kita.

DOCENTĖ, Kamanų rezervato biologė

Siekiant išsaugoti pelkines vietoves ateities kartoms, 1971 metais paskelbta Ramsaro konvencija. Lietuvoje pagal šią konvenciją saugomi Žuvinto, Čepkelių, Kamanų ir Viešvilės rezervatai bei Nemuno deltos regioninis parkas. Tačiau ar šis skambus dokumento pavadini­ mas iš tiesų garantuoja pelkių apsaugą? Saugomų teritorijų sistemoje dažnai kyla klausimų, diskusijų, kokias priemones reikėtų taikyti aukštapelkių ap­ saugai neprasilenkiant su gam­ tinio rezervato statusu.

Pažeidėjai - bedarbiai Rezervate ne tik uždrausta ūkinė veikla, bet ir neleidžia­ ma lankytis be direkcijos leidi­ mo. Tačiau nėra taip paprasta kaimo žmogui išaiškinti, kad uogauti, grybauti bei žvejoti draudžiama, jei jis nuo vaikys­ tės daug geriau mišką pažįsta nei tūlas neseniai dirbantis ap­ linkos pasaugos inspektorius.

O ir didelės baudos nelabai te­ gali pagąsdinti - dauguma į miškus eina ne iš gero gyveni­ mo, ir kilnūs Ramsaro konven­ cijos tikslai jiems tikriausiai vi­ sai nežinomi. Surašytas proto­ kolas anaiptol negarantuoja, kad žmogus baudą sumokės geriausiu atveju teismas paskirs viešųjų darbų, ir žmogelis vėl tais pačiais keliais eis į mišką.

Nors praėjusi vasara nedavė nei uogų, nei grybų derliaus, Kamanų rezervate sulaikyta nemažai pažeidėjų. Kad darbas būtų spartesnis, uogautojai

dažnai naudojasi šukomis, ku­ rios ardo uogienojus. Kitais metais jie nebederės. Tačiau skindami uždraustą vaisių žmo­ nės apie tai negalvoja.

Nežinia, ar badas, ar azartas atveda į rezervatą brakonie­ rius, kurie žvejoja pelkių eže­ rėliuose. Tiesa, pasirinkimas čia nedidelis - sugaunama tik nedidelių ešerių, lydekų ar saulažuvių. Konfiskuotos iš pa­ žeidėjų žuvelės tikrų nebent ka­ tinui pašerti, nepaisant to, žmo­ nės vis tiek rizikuoja. Rizikuoja ir medžiodami stambesnius gy­ vūnus - kasmet aptinkama gud­ riai paspęstų kilpų. Vėlų rude­ nį kilpoje rastas jaunas elnias.

Nors inspektoriai keletą parų laukė pasaloje brakonieriaus, jis kilpų tikrinti taip ir neatėjo...

Išeitis - švietimas Visuomenės sąmoningumą reikėtų ugdyti ne baudomis.

Laimė, ši nuostata pamažu pri­ gyja. Meilė gamtai pradedama ugdyti nuo mažiausiųjų. Toks yra vienas iš rezervato tikslų.

Todėl praėjusiais metais pada­ rytas lentinis takas į Kamanų pelkę, vingiuojantis nuo buvu­ sios sodybvietės per mišrų miš­ ką, lagą, pasiekia Kamanų senežerį bei klampynę, kurioje atsiveria aukštapelkės plynė, apaugusi retomis kreivomis pu­ šaitėmis.

Dabar, kai pelkė tapo leng­ viau prieinama, pasidžiaugti Šiaurės Lietuvos gamtos grožiu atvyksta ne tik moksleivių eks­ kursijos, bet ir šeimos su ma­ žamečiais vaikais. Svarbiausia tinkamai paaiškinti, kodėl sau­ gomos pelkės, sudominti, kad mažieji lankytojai dar ne kartą sugrįžtų.

Kamanų pelke galima grožėtis ir nesušlapus kojų

2003 m. vasaris

GMF KAR­ NAVA­ LAS Nors pavasaris jau spar­ dosi, visai ne pro šalį būtų

prisiminti, kad gruodžio 20 d. vyko nuostabiausias vi­ satoje renginys - GMF kar­

navalas. Buvo labai smagu,

Ar leisime pelkių ežerėliams užaugti?

Tiesa, tūlas lietuvis dažnai nesupranta, kad miške negali­ ma šiukšlinti, mėtyti nuorūkų ir triukšmauti, tačiau susido­ mėjimas auga. Reikia tikėtis, kad ateinančios kartos sugebės įvertinti Lietuvos gamtos gro­ žį ir jį puoselėjusiųjų triūsą.

Šienauti ar nešienauti? Žiūrint istoriškai, dauguma Lietuvos pelkių vykstant evo­ liucijai buvo daugiau ar mažiau veikiamos žmogaus. Šiuo atve­ ju galima kalbėti ne tik apie nu­ sausinimą. Tai yra ir gamtos turtų šatinis, prieinamas vi­ siems. Kai staiga uždraudžiama lankytis pelkėje, kur ne vieną šimtmetį alsavo tuo pačiu rit­ mu su žmogumi, prasideda vėl­ gi nenuspėjami pokyčiai, kurie gali atnešti netikėtų rezultatų.

Todėl dažnai kyla klausimas, ar verta, ar reikia toliau palai­ kyti dėl žmogaus ūkinės veik­ los atsiradusias bendrijas? Ka­ manų rezervate žinomos sep­ tynios sodybų vietos su dar iš­ likusia darželių augalija bei pievomis, kurios sparčiai užau­ ga mišku. Dėl šios priežasties mažėja pievų augalijos įvairo­ vė. Ar palaikyti pievas jas šie­ naujant, ar nesikišti į natūralią proceso eigą? Čia motyvai taip pat gali būti dvejopi: aukščiau­ sias apsaugos statusas lyg ir tu­ rėtų neleisti žmogui kištis, ta­ čiau jei jau ne vieną šimtmetį šioje vietoje tarpo šienaujama pieva, ar verta staiga ratą pa­ sukti atgal?..

Užveiskime... bebrus Panašių klausimų kyla ir bandant atstatyti dėl meliora­ cijos pakitusį aukštapelkės van­ dens lygį. Kamanų aukštapel­

kė sausinta ne vieną karta, pra­ dedant XIX amžiaus pabaiga ir baigiant tarybiniais laikais, kuomet buvo paruoštas durpy­ no eksploatacijos planas. Jei 1935-1936 m. čia lankantis pir­ mosioms mokslininkų ekspedi­ cijoms daugelis klampynių bu­ vo neįžengiamos, tai dabar to­ kių vietų beveik nebelikę, per kelis praėjusius dešimtmečius aukštapelkės plynės tankiai ap­ augo pušaitėmis, kurių metinis prieaugis nesiskiria nuo miško pušų. Dėl sausėjimo nyksta pel­ kinės liūnsargės, ilgalapės sau­ lašarės, o daugėja puskrūmių gailių, varnauogių, vaivorų, vir­ žių. .. Šiuo atveju rezervatui labai padėtų bebrai, tačiau šių gyvū­ nų kaimynyste nepatenkinti privačių miškų savininkai (jiems priklauso Kamanų re­ zervato apsauginės zonos miš­ kai). Šiems miškams išpirkti nėra lėšų. Todėl tenka patiems tvenkti melioracijos kanalus, kad būtų sulaikytas vanduo aukštapelkėje. Vakarų Europo­ je jau seniai tokių būdu bando­ ma atstatyti pelkines vietove: Lietuvoje tai dar kiek neįpras­ ta, nes atgaivinti išeksploatuo­ tų pelkių nėra prasmės ir lėšų, o verčiau reikėtų pasirūpinti dar išlikusiais liūnais ir raiste­ liais.

Kalbant apie rezervato sta­ tusą, gal ir nereikėtų kištis į sausėjimo procesą, tačiau aukš­ tapelkei užaugant mišku, liūd­ na matyti nykstančias plynes, liūnus ir klampupius. Tada nu­ gali prioritetai - išsaugoti pel­ kę ateities kartoms stengiantis atitaisyti tai, kas jau ir taip su­ trumpino šio gamtos kūrinio amžių.

nes po didžiąją auditoriją lakstė tikrų tikriausias brie­ dis ir netgi buvo užsukęs tikras Senis Šaltis (iš Šiau­ rės). Dainavo dvi žavios merginos, joms pritarė vai­ kinukas su gitara. Svarbiau­ sia tai, kad į karnavalą rei­ kėjo ateiti su kauke. Vyko šauniausios kaukės rinki­ mai. Laimėjo kažkoks vai­ kino ir manekenės hibri­ das. Buvo ir kitų šaunių kaukių: lakstė velniukai, snieguolės, čigonės ir kito­ kie neaiškus padarai. Vyko įvairūs konkursai, estafetės ir t. t.

Konkursų nugalėtojus apdovanojo žavus karnava­ lo rėmėjo „Big star“ atsto­ vas. Po to prasidėjo visuo­ tinis „tūsinimasis“ - Senis šaltis kažkur pametė barz­ dą, o briedis - ragus.Grojo muzika, sukelianti transą, bet buvo ir pašėlusių „ga­ balų“. Renginį saugojo ap­ saugos darbuotojai. Tarp jų buvo Raimis iš „Akvariumo-l“. Jis sakė, kad čia vi­ sai nieko „tūsas“, ir patarė dalyvauti tokiuose projek­ tuose kaip „Akvariumas“.

Sakė, kartais labai naudin­ ga išbandyti savo jėgas. ... Ir kažkaip greitai šventei pasibaigus, visi išsi­ skirstė ruoštis Naujiesiems metams, nes po to laukė di­ džiausias monstras pasau­ lyje - sesija.

Puslapį rengia Laura LEVINSKAITĖ EI. paštas: laurycka@one.lt

Universitas Vilnensis & SSC

2003 m. vasaris

13

mens fervida in corpore lacestoso

2003 m. vasaris Nr. 2

PO RTA S

RENGIA VU SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAS

„UNIVERSITAS VILNENSIS“ PRIEDAS

KAUNE PAMINĖTAS LIETUVOS STUDENTŲ SPORTO 80-METIS Organizuotas studentų sportas Lietuvoje turi daug gražių tradicijų, kurių šaknys siekia 1922 metus. Per 80 metų studentija, ją ugdantys treneriai, kūno kultūros dėstytojai, mokslininkai, sporto organizatoriai ir medikai į Lietuvos sporto istorijoje paliko daug prasmingų puslapių. Nemažai mūsų šalies studentų yra tapę olimpiniais, pasaulio, Europos, universiadų čempionais ir prizininkais.

Česlovas KANDRATAVIČ1US, VU SSC docentas Nepriklausomos Lietuvos stu­ dentų sporto istorijoje galima iš­ skirti tris laikotarpius. Pirmuoju laikotarpiu (iki 1922 m. vasario 16 d.) studentai neturėjo sporto organizacijos, kuri rūpintųsi stu­ dentų sportu.

1992 m. lapkričio 14 d. Lietu­ vos universitete (Kaune) įkurta pirmoji sporto organizacija - spor­ to klubas „Achilas“. Jis tapo stu­ dentų sporto sąjūdžio pradininku Lietuvoje.

Antruoju laikotarpiu (iki 1937 m. gegužės 20 d.) studentų sportui vadovavo Akademinis sporto klubas (AKS), bet jis nesu­ gebėjo įgyvendinti jam iškeltų už­ duočių, tad trečiuoju laikotarpiu (1937 m. gegužės 20 d.-1940 m. kovo 15 d.) jam vadovavo Akade­ minio jaunimo sporto sąjunga (AJSS), subūrusi Lietuvos aukštų­ jų mokyklų sportininkus.

1943 m., valdant naciams, užda­ rytos visos Lietuvos aukštojo moks­ lo įstaigos. 1944 metais Lietuvą an­ trą kartą okupavo Sovietų Sąjunga.

Daug žmonių, ypač išsimokslinusių, meno, mokslo ir sporto žymūnų, buvo ištremti. Kūno kultūra irsportas buvo centralizuoti.

Visose aukštojo mokslo įstai­ goje 1945 metais buvo įsteigti ka­ rinio renginio ir sporto skyriai.

1947 metais jie buvo panaikinti ir sukurti kūno kultūros ir sporto skyriai. Pirmieji sporto klubai Lie­ tuvoje susikūrė 1948 metais, ta­ čiau trūko išsilavinusių specialis­ tų, sporto bazė buvo apgailėtina.

Nors šalies gyventojų ekono­ minė padėtis buvo sunki, bet spor­ tui, propaguojančiam tarybinę sis­ temą, buvo skiriamos lėšos, todėl rezultatai sparčiai gerėjo.

Studentų sportas labai sukles­ tėjo, bet nebuvo organizacijos, ko­ ordinuojančios studentų sporto klubų veiklą, todėl 1959 metų gruodžio mėnesį prie „Žalgirio“ centro tarybos buvo įsteigta Res­ publikinė studentų sporto klubų ir fizkultūros kolektyvų taryba.

1959-1985 m. - Lietuvos spor­ to klestėjimo laikotarpis. Daug puikių laimėjimų pasiekė studen­ tai, dalyvaujantys SSSR čempio­ natuose, olimpinėse žaidynėse, universiadose. Per šį laikotarpį 12 Lietuvos studentų tapo Pasaulio universiadų čempionais, 7 - olim­ piniais čempionais.

1985 m. mūsų Universiteto stu­ dentas krepšininkas Šarūnas Mar­ čiulionis Pasaulio studentų uni­ versiadoje tapo čempionu, o 1988 metais - olimpiniu čempionu.

Šis laikotarpis buvo sėkmin­ gas ir kitiems mūsų Universite­ to studentams. Pasaulio čempio­ nais tapo irkluotojas Stasys Narušaitis, Jonas Pinskus, Regina Bal­ tutytė, Sigitas Kučinskas, krep­ šininkė Larisa Vinčaitė, rankinin­ kė Sigita Strečen, šaulys Vladas Turla. Didelių sportinių rezulta­ tų pasiekė irkluotojas Antanas Bagdonavičius, plaukikas Arvydas Juozaitis, lengvaatletis Kęstutis Šapka.

Mūsų Universiteto bendruome­ nę, kaip ir visą Lietuvą, nudžiugi­ no Daina Gudzinevičiūtė, 2000 m. olimpinėse žaidynėse iškovojusi aukso medalį.

2002 m. gruodžio mėnesį ge­ riausi visų laikų studentai sporti­ ninkai susirinko į Kauną paminėti Lietuvos studentų sporto 80-mečio.

Kartu buvo apdovanoti ir dešimt geriausių 2002 m. Lietuvos aukštų­ jų mokyklų studentų sportininkų.

Vilniaus universiteto studentė Ieva Sargautytė (orientavimosi sportas), antrus metus iš eilės ta­ pusi geriausia VU sportininke, tarp kitų geriausių Lietuvos studentų sportininkų užėmė 6 vietą. Nuga­ lėtoju tapo šiuolaikinės penkiako­ vės atstovas - olimpietis, Pasaulio taurės nugalėtojas Andrejus Zadneprovskis (Lietuvos teisės univer­ sitetas).

TRUMPAI APIE KREPŠINĮ Vilniaus universitete, kuriame šiemet studentų skaičius viršijo 20 tūkstančių, norinčių žaisti krepšinį netrūksta. Tai rodo ir dalyvaujančių tarpfakultetinėse Rektoriaus taurės krepšinio varžybose gausa. Spalio mėn. 17 d. prasidėjusiose varžybose dalyvauja 12fakultetų vaikinų komandos ir 10fakultetų merginų komandos. Baigiantis kovoms pogrupiuo­ se paaiškėjo komandos favoritės. Vaikinų turnyre tai Ekonomikos ir Medicinos fakultetų komandos. Finalinės Rekto­ riaus taurės krepšinio varžybos numatomos kovo 25 d.

Gintaras ŠERKŠNAS, VU SSC lektorius Lietuvos studentų krepšinio lygo­ je (LSKL) VU garbę gina vaikini} ir merginų krepšinio rinktinės. 2002/ 2003 m. LSKLčempionate pakeitus varžybų nuostatus vienerioms varžy­ boms leidžiama registruoti du LKL (Lietuvos krepšinio lygos), LKAL (Lietuvos krepšinio A lygos) ar LMKL (Lietuvos moterų krepšinio lygos) žaidėjus(-as). Dauguma LSKL komandų tuo pasinaudojo ir sustiprino savo gretas profesionalių klubų žaidėjais ir žaidėjomis. Ne iš­ imtis ir VU vaikinų krepšinio rink­ tinė, kurioje žaidžia „Lietuvos ryto“ puolėjas Aivaras Kiaušas ir buvęs „Sakalų“ gynėjas Vaidas Andriūnas.

Gaila, jog šia nuostatų pataisa ne­ galėjo pasinaudoti VU merginų krepšinio rinktinė, nes Universitete nestudijuoja nė viena LMKL žaidė­ ja. Todėl 2001/2002 m. LSKL bron­ zos medalių laimėtojai VU mergi­ nų krepšinio rinktinei sunku kovoti

su gerokai sustiprėjusiomis prieši­ ninkių komandomis.

Vilniaus miesto krepšinio čem­ pionate ir dienraščio „Lietuvos ry­ tas“ priedo „Sostinė“ taurės varžy­ bose dalyvauja po dvi VU merginų ir vaikinų komandas, sėkmingai 2002/2003 metais „Sostinės“ taurės varžybose startavo pirmoji vaikinų krepšinio rinktinė, treniruojama Ri­ manto Kaminsko, kuri likus dviem turams iki atkrintamųjų varžybų pradžios 16 komandų grupėje už­ ima 3 vietą. Taip pat sėkmingai „Sostinės“ taurės moterų varžybo­ se rungtyniauja pirmoji VU mergi­ nų krepšinio rinktinė, treniruojama Vyganto Čiulados. Ji pralaimėjo

vienerias rungtynes, užima antrąją vietą tarp 8 komandų.

Kadangi pats treniruoju antrąją vaikinų krepšinio rinktinę, norėčiau papasakoti apie šią komandą. Jiyra pirmosios rinktinės rezervas, kurios pagrindinis uždavinys - rengti pa­ mainą pagrindinės komandos žai­ dėjams. Rinktinė dalyvauja Vilniaus miesto krepšinio čempionato „Sos­

tinės“ taurės B lygos varžybose. Šiuo

metu, laimėję 7 kartus iš 12 varžybų 16 komandų grupėje, esame turnyri­ nės lentelės vidutyje. Per sesiją su­ trikus treniruočių grafikui, pralaimė­ jome kelis svarbius susitikimus, ir tai atėmė galimybę kovoti dėl 1-4 vie­ tos ir teisę į peržaidimus su „Sosti­ nės“ A lygos komandomis. Tačiau ga­ lima pasidžiaugti, jog savo gretose tu­ rime rezultatyviausią B lygos žaidė­ ją Robertą Bitiną, per vienerias rung­ tynes pelnantį vidutiniškai 38 taškus, beje, pasiekusį ir B lygos rezultaty­ vumo rekordą - 55 taškus per varžy­ bas.

Robertas studijuoja Komunikaci­ jos fakultete, informologijos specia­ lybės I kurse. Tikėkimės, jog ateityje taip pat sėkmingai atstovaus ir pir­ majai rinktinei. Didžiausia proble­ ma, su kuria susiduriame formuojant komandas, - priekinės linijos žaidė­ jų stygius. Todėl kviečiu vaikinus, sporto mokyklose žaidusius puolė­ jais ar vidurio puolėjais, į krepšinio treniruotes pirmadieniais ir antra­ dieniais 2030 va). į Saulėtekio ai. 2.

VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTŲ TARPFAKULTETINIŲ OLIMPINIŲ VILČIŲ VARŽYBŲ REKTORIAUS TAUREI LAIMĖTI SUVESTINĖ PAGAL 2003 01 01 DUOMENIS Vieta

Krosas Plau­ Aero­ Fut­ Rezul­ kimas bika bolas tatai

Fakultetas 1. Matematikos ir informatikos 2. Medicinos 3. Filologijos 4. Gamtos mokslų 5. Fizikos 6. Ekonomikos 7. Komunikacijos 8. Filosofijos 9. TSPMI 10. Teisės 11. Istorijos 12. Chemijos

3

1

6

8

18

I

5 4

5 4 2

5 1 8 7 3

4 11 2

19 20 20 21 22 22 26 29 31 33 44

II III-IV III-IV V

8 2 ll(-) 1 7 6 10 9 ll(-)

6 7 9 8 11 3 10 12(-)

9(-) 4 2

9(-) 9(-) 20

6

1 3 7 10 9 5 12(-)

VI-VII VI-VII VIII IX X XI XII

(-) fakultetas nedalyvavo varžybose

TOLESNIS VARŽYBŲ TVARKARAŠTIS (2003) Svarsčių kilnojimas

03.06

Stalo tenisas

03.18

Krepšinis

03.25

Rankų lenkimas Žygeivių sąskrydis

04.17

Lengvoji atletika

04.24

04.23

Remiantis 2001 m. birželio 23 d. priimtais Vilniaus universiteto geriausių sportininkų dešimtuko rinkimų nuostatais, buvo išrinkti šie geriausi VILNIAUS UNIVERSITETO 2002 METŲ SPORTININKAI 1.1. Sargautytė - Europos orientavimosi sporto čempionato prizininkė,

Baltijos šalių čempionė, Lietuvos vidutinių nuotolių čempionė, Filosofijos f. IV k. studentė, treneris S. Cininas.

2. M. Rindzevičius - Tarptautinių slidinėjimo turnyrų dalyvis, Lietuvos slidininkų BFP varžybų nugalėtojas, Ekonomikos f. magistrantas, treneris A. Čepuiėnas.

3. A. Kiaušas - NEBL čempionas, Lietuvos krepšinio lygos čempionas.

Ekonomikos f. magistrantas, treneris J. Kazlauskas.

4. Ž. Šarakauskienė - Pasaulio šachmatų olimpiados dalyvė, Lietuvos šachmatų čempionė, Filosofijos f. III k. studentė, treneris R. Fichmanas.

5. D. Čiukšytė - Pasaulio šachmatų čempionato dalyvė, Filosofijos f. III k. studentė, treneris G. Šarakauskas.

6. G. Norviliūtė - Pasaulio sportinės aerobikos čempionato dalyvė, Lietuvos sportinės aerobikos čempionato prizininkė, Lietuvos studentų sportinės aerobikos čempionė, Lietuvos sportinės aerobikos Taurės varžybų prizininkė, Teisės f. III k. studentė trenerė T. Gritėnienė.

7. A. Ratkevičius - Lietuvos suaugusiųjų jėgos trikovės čempionas, AM jėgos trikovės čempionas, Ekonomikos f. III k. studentas, treneris R. Cijūnėlis.

8. D. Sadeckas - Lietuvos orientavimosi sporto čempionato prizininkas, Ekonomikos f. magistrantas, treneris S.Cininas.

9. S. Janušonis - Lietuvos suaugusiųjų jėgos trikovės čempionas, AM jėgos trikovės čempionas, Gamtos mokslų f. IV k. studentas, treneris R. Cijūnėlis.

10. D. Lučiūnas - Lietuvos suaugusiųjų svarsčių kilnojimo čempionas, AM svarsčių kilnojimo čempionas, Matematikos ir informatikos f. III k. studentas, treneris R.Cijūnėlis.

Sveikatos ir sporto centras Sporto ir turizmo darbo organizavimo skyrius

Universitas Vilnensis & SSC

14

r

L

Patarimai

2003 m. vasaris

J

SAVIGYNOS VEIKSMŲ (PRATIMŲ) KOMPLEKSAS MOTERIMS Gyvenimas kupinas netikėtumų, nežinia kada likimas gali iškrėsti piktą pokštą. Todėl ruoškimės iš anksto - mokykimės savigynos paslapčių. Savigynos veiksmai - nematomas ginklas. Juos įvaldžiusios Jūs neabejotinai tapsite tvirtesnės, drąsesnės ir ryžtingesnės, sugebėsite (pagal situaciją) ne tik pati apsiginti, bet ir apginti savo artimą. Tam mes ir pateikiame savigynos veiksmų bei metimo elementų kompleksą.

Remigijus NAVŽEMYS, SSC docentas 1 pratimas Apsigynimas, kai užpuolikas sugriebia abiem rankomis už kaklo iš už nugaros (1 pav.)

Suimkite kaire ranka iš užpa­ kalio už dešinės rankos riešo, o dešine už jo rankos žasto (aukš­ čiau alkūnės), kiek galima įtrau­ kite galvą j pečius, kad užpuoli­ kas negalėtų smaugti. Rankomis stipriai laikydamos skriaudiko ranką, kojas pastatykite prie už­ puoliko kojų, truputį pritūpus ir vėl staigiai ištiesiant kojas bei pa­ sukant liemenį į kairę atliekate metimą.

2 pratimas Apsigynimas, kai užpuolikas jums įsikimba už kaklo iš kai­ riojo (dešiniojo) šono (2 pav.) Šis apsigynimo būdas tinka tais atvejais, kaip užpuolikas sto­ vi šonu , pvz., šiuo atveju - deši­ niu. Statydamos kairę koją už už­ puoliko dešinės kojos staigiai su­ griebiame rankomis (atvirkščiai) už kojų ir pamušus kairės kojos keliu per pakinklį, atliekame me­ timą atgal.

3 pratimas Apsigynimas, kai užpuolikas Jus sugriebia abiem rankomis už krūtinės (3 pav.).

Abiem rankomis suimkite už užpuoliko dilbių, staigiu judesiu trūktelkite jo rankas į viršų ir kilstelėjusios savo dešinę ranką į viršų pasisukdamos į kairę paglemžkite dešinę užpuoliko ran­ ką po savo dešine pažastimi ir at­ likite metimą.

PAV1

4 pratimas Apsigynimas, kai užpuolikas suima abiem rankomis už kak­ lo iš priekio (4 pav.).

Kad užpuolikas mažiau smaugtų, kaklą kiek galima įtraukite į pečius, o smakrą pri­ spauskite prie priešininko riešų.

Rankomis suimkite jo dilbius ir staigiu judesiu trūktelkite že­ myn, kairę koją pastatykite ar­ čiau užpuoliko dešinės kojos, o dešinę įremkite į priešininko pil­ vo apačią. Sėsdamos arčiau sa­ vo kairiosios kojos kulno, stipriai traukdamos užpuoliką į save ir darydamos kūlvirstį atgal atlie­ kate efektingą metimą.

5 pratimas Apsigynimas, kai jus suima viena (dešine) ranka už plaukų (5 pav.).

Ryžtingai pasilenkdamos žen­ kite žingsnį užpuoliko link ir abiem rankomis suimkite jo ko­ jas, o kairę koją pastatykite ly­ giagrečiai dešinei. Staigiai deši­ niu pečiu stumkite užpuoliką at­ gal, o abiem rankomis, ištiesdamos kojas, traukite jį iš visų jėgų į save ir atlikite metimą.

6 pratimas Apsigynimas, kai užpuolikas kaire ranka iš dešinio šono su­ griebia jus per liemenį (6 pav.).

Ilgai nedvejodamos staigiai dešine ranka apglėbkite užpuo­ liko liemenį, o kaire ranka suim­ kite jo dešinės rankos dilbį. De­ šinę koją pastatykite prie dešinės užpuoliko kojos, o kairę lygiag­ rečiai jo dešiniajai, staigiu jude­ siu prisitraukdamos jį prie savęs, atliekate metimą per dubenį.

PAV 8

ABC

D

AB

AB

C

PAV 9

PAV 2

C

D

E

PAV 3 PAV 10

ABC

I)

7 pratimas Apsigynimas, kai užpuolikas jus apglėbia per liemenį ir stip­ riai prisispaudžia visu kūnu iš priekio (7 pav.).

Iš visų jėgų dešinės kojos ke­ liu smokite į užpuoliko tarpuko­ jį, ta pačia koja staigiu judesiu užkabinkite už kairės kojos blauzdos ir atlikite metimą vers­ dama skriaudėją atgal - ant nu­ garos.

8 pratimas Apsigynimas nuo smūgio ko­ ja į pilvo apačią (8 pav.).

Kai užpuolikas smogia deši­ ne koja iš apačios į viršų, grei­ tai pasitraukite į kairę, po to pa­ griebkite jo koją (kaire ranka) ir žengdama dešine koja į prie­ kį užstatykite ją iš vidaus užka­ bindama jo kairę koją per pa­ kinklius, o savo dešinės rankos delną įrėmusi į priešininko smakrą, stipriai stumdamos at­ gal atlikite metimą.

D

9 pratimas Apsigynimas nuo smūgio ran­ ka iš viršaus (9 pav.).

Jeigu užpuolikas jums smogia dešine ranka iš viršaus, blokuo­ kite jo smūgį kairės rankos dil­ biu, o dešine ranka sugriebkite už jo žasto ir, pasisukdamos į priešininką nugara, atlikite me­ timą per pečius.

10 pratimas Apsigynimas nuo sugriebimo už gerklės arba smaugimo iš priekio (10 pav.).

Jeigu užpuolikas viena ranka sugriebęs už gerklės pradeda smaugti, nesutrikite. Sugriebki­ te (suimkite) dešinę puolančio­ jo plaštaką ir žengusi žingsnį į šo­ ną, paglemžkite jo ranką po pa­ žastimi, pasisukite ant kairės ko-

jos į dešinę, o dešinę koją pasta­ tykite šiek tiek dešinėn ir slėgdama jo ranką iš viršaus į apačią parbloškite priešininką ant pilvo ir užlaužkite ranką.

Savigynos veiksmų yra labai daug, mes jums pradžiai pateikė­ me tik dešimt.

Pastaba: Šiuos savigynos veiks­ mus, be abejonės, savigynai gali naudoti ir vyrai, tačiau pirmiau­ sia šiuos pratimus siūlome išmokti mūsų mielosioms moterims.

Jeigu Jus pratimai sudomino ir norėtumėte įgyti ne tik teorinių ži­ nių, bet ir praktinių savigynos įgū­ džių, siūlome kreiptis į Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro vadovybę arba į šio straips­ nio autorių.

KOKIA MANO SVEIKATA?!

MAŽASIS ŽIEMOS SĄSKRYDIS

Vieną dienąjaučiamės geriau, kitą blogiau, bet ar kiekvienas galime tvirtai pasakyti, kokia gi iš tiesų mūsų sveikata? Turbūt tik ligos užklupti įvertiname, koks turtas yra gera savijauta. Kaip ir kiekviena vertybė, sveikata nyksta spar­ čiau,jeiguja nesirūpinama. Kažkodėl vyraipuikiai supranta, kad automobilio variklyje turi būti pakankamai alyvos, jei nori ilgai juo naudotis. Moterims nereikia aiškinti, kad kosmetinės priemonės padeda ilgiau išsaugoti gražią vei­ do odą. Deja, rūpintis savo sveikata suskumbame tikją praradę.

Po ilgos ir įtemptos sesijos reikia pailsėti ir išsivaduoti nuo vis dar galvoje knibždančių mokslų. Toks ir buvo Vilniaus universiteto žygeivių mažojo žiemos sąskrydžio tikslas.

Robertas ADOMAITIS, VU SSC gydytojas Vilniaus universitete veikia Svei­ katos ir sporto centras, kurio dar­ buotojų pagrindinis rūpestis - padėti Universiteto studentams ir darbuo­ tojams rūpintis savo sveikata. Kiek­ vienas VU pirmakursis turi galimy­ bę viena semestrą klausyti paskaitų apie sveiką gyvenseną bei dalyvauti VU SSC darbuotojų vedamuose praktiniuose užsiėmimuose. Taip, tai tas pats „fizinis“. Tai nemokama pri­ vilegija, nes už tą patį dalyką sporto klube tektų sumokėti.

Tlirbūt retą pirmakursį, atvykusį į „fizinio“ pratybas, nudžiugina dės­ tytojo prašymas pristatyti pažymėji­ mą apie sveikatą. Nepulkime reikš­ ti nepasitenkinimo. Toks pažymėji­ mas yra būtinas, kad dėstytojas ga­ lėtų parinkti jums optimalų fizinį

krūvį ir taip prisidėtų prie jūsų svei­ katos puoselėjimo.

Pažymą jūs galite gauti iš savo apy­ linkės (šeimos) gydytojo. Joje turėtų būti nurodytos jūsų sveikatos, fizinio aktyvumo grupės bei diagnozė (tai pagrindiniai duomenys, reikalingi pa­ renkant fizinį krūvį). Jei jūsų gydyto­ jas yra kitame mieste ir jums nepato­ gu pas jį nuvykti, nėra reikalo delsti.

Jūs galite pasinaudoję proga užsire­ gistruoti bet kurioje Vilniaus miesto poliklinikoje (pvz., Antakalnio, Cen­ tro ar toje, kuri jums arčiau). Juk Vil­ niuje teks praleisti bent ketverius me­ tus, o kai susirgsite gripu, jūsų nesu­ skubs aplankyti gydytojas iš Šiaulių

ar Tauragės. Be to, nebereikės blaš­ kytis, jei prireiks pasitikrinti sveikatą norint įsidarbinti ar gauti vairuotojo pažymėjimą.

Norėdami puoselėti savo sveikatą privalome žinoti, kokia jos būklė.Todėl...

PIRMYN TIKRINTIS SVEIKATOS!

O kiek vėliau suorganizavom naktinio orientavimosi varžybas ant

jausti, kaip vėjas kvėpuoja.

ledo. Teisėjai sudėliojo kontrolinių

vėliau dar ilgai dainavom susėdę

Išvažiavom į gūdžiąsias Rūdiškių girias. Nors Vilniuje sniego nema­ tyti, tačiau klubo veteranas Tadas Ši­

punktų abiejuose ežero krantuose.

prie didžiojo židinio.

Orientuotis tikrai nebuvo sunku.

Raudonos punktų lempelės puikiai

Kitą dieną patraukėm namo.

Skirtingus kelius pasirinkom. Kas į

diškis slides pasiėmė. Ir neapsiriko.

Išlipę iš traukinio radom pakanka­

matėsi. Varžybose dalyvavo 15 žmo­ nių. Smagu čiuožti patamsyje į ma­ žą raudoną spingsulę, lyg į laimės ži­ burį. Ir erdvės ant ežero daug, gali

traukinį, kas į autobusą. Paklaidžioję aplink legendomis apipintą „Zapadla jama“ visi sėkmingai pasiekė na­ mus.

Laura JORUDAITĖ

mai sniego. Legendinis Tadiškis sėk­ mingai prasliuogė visus 20 žygelio

kilometrų. Paskutiniuosius 3 kilo­

metrus ėjome užšalusiu Vilkokšnio ežeru. Sniego sluoksnis ant ežero

buvo pakankamai storas šliuožti sli­ dėmis ir tuo pat metu ne per storas, kad galėtum čiuožti pačiūžomis. Ati­ davę savo kuprines draugams pora

žygio dalyvių išsitraukė pačiūžas ir smagiai pačiužinėjo. Persikėlę per

ežerą pasiekėme galutinį tašką įspūdingą sodybą ant aukšto ežero kranto. Greitai visi įsitaisėme prie karališkai didelio židinio šlapių ir su­ šalusių kojų pasišildyti. Kiek apšilę

išbėgom j lauką ir pastatėm didžiu­ lę sniego bobą. Pašokom aplik ją, pasimaivėm. Smagu buvo.

Po varžybų suvirtom j pirtelę. O

Universitas Vilnensis & MIF

2003 m. vasaris

15

Visiems, mėgstantiems skaičiuoti

WWW.MIFSA.LT

Katino dienos Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto puslapis

KATINO DIENŲ BELAUKIANT Atnešė balandis žinią Mūsų širdis nuramino, Kad ateis, jau greit ateis, Kad ateis MIDI. (MIDI‘2002 himnas)

Jurgita BUTANAVIČ1ŪTĖ

Nepaliaujamai artėja pavasa­ ris, atnešdamas vieną didžiausių studentiškų švenčių - MIDI (Ma­ tematikų ir informatikų dienas).

Kasmet MIDI auga, gražėja ir ple­ čiasi, taip išlikdama viena ilgiau­ sių studentiškų švenčių. Išduosi­ me mažą paslaptį - šiais metais MIDI truks net 10 dienų. Šiuo at­ veju skaičius 10 nėra pasirinktas atsitiktinai - MIDI švenčia 10 me­ tukų gimtadienį. Todėl MIF SA, norėdama ir šiais metais surengti gražią ir įsimintiną šventę MIF studentams, dėstytojams, bei MADI ir MIDI veteranams, vasa­ rio 6 dieną surinko 50 geriausių, gudriausių ir protingiausių MIF studentų, susodino į autobusą ir nuvežė į AB „Lietuvos telekomas“ kompetencijos ugdymo centrą „Giraitė“, esantį Dubingiuose.

Atvykę į mokymus studentai kasdien po 8 valandas praleisda­ vo užsiėmimuose. Kiekvieną die­ ną vyko atskira programa. Pirmo­ joje seminaro dalyje, trukusioje dvi dienas, buvo pateikiamos teorinės žinios, kurioms įsisavinti buvo at­ liekamos praktinės užduotys.

Keturias dienas vyko paskai­ tos, kuriose buvo pateikta daug naudingos informacijos apie ren­ ginių planavimą ir organizavimą, kolektyvinį darbą. Dalyviai supa­ žindinti su MIDI istorija ir busi­ mosios šventės vizija, sudaryti pre­ liminarūs darbo planai. Paskaitas vedė kvalifikuoti specialistai, anks­ tesnių švenčių organizatoriai ir dalyviai.

Vienas iš vadovų, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) viceprezidentas Artūras Šaltis, prasitarė, kad MIF - bene vienintelis fakultetas, rengiantis tokio aukšto lygio seminarus.

Pačią pirmą dieną visi dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes. Su­ skirstymo principas, kaip paaiškė­ jo vėliau, buvo pasirinktas neatsi­ tiktinai. Į vieną grupę buvo atrink­ ti žmonės, linkę būti lyderiais, ga­ lintys vadovauti įvairiems projek­ tams. Kitoje - labiau komandi­ niam darbui tinkančios asmeny­ bės. „Lyderiams“ paskaitas vedė Kristina Kovaitė ir Viktorija Vėliuvienė - dvi patyrusios semina­ rų vadovės ir konsultantės iš „Baltic Partners for Change Management“. Šiai grupei buvo aiškina­

mi pagrindiniai komandinio dar­ bo bruožai, efektyvios komandos formavimo principai, projektų įgyvendinimo etapai ir pateikia­ ma kita informacija, be kurios ne­ įmanoma išsiversti organizuojant renginius. Studentai daugiausia ži­ nių įgijo atlikdami praktines už­ duotis. Kai kuriems tai buvo keis­ tas būdas įgyti naujų žinių, tačiau didžioji dalis džiaugėsi. Jie galėjo visas aptariamas situacijas patirti savo kailiu. Vėliau dėstoma teorija jau būdavo daug suprantamesnė. „Kai važiavau į šį seminarą, nesitikėjau, kad jis gali būti tokio pobūdžio. Mums visa informaci­ ja buvo pateikiama per gana jud­ rumo reikalaujančias užduotis.

Bendravimas su komanda padėjo suprasti paprastų kasdieninių žo­ džių tikrąsias prasmes, privertė susimąstyti ir padaryti išvadas, ko reikia imtis norint būti lyderiu ar vadovu. Taip pat gavau naudingų žinių, kaip planuoti darbus, subur­ ti ne tik darbingą, bet kartu ir draugišką kolektyvą. Atliekant už­ duotis atsiskleidė kolegų požiūris,

supratimas. Aš patyriau, kad no­ rint gauti tą patį rezultatą su įvai­ riais žmonėmis reikia bendrauti skirtingai“, - taip pirmą semina­ ro dalį prisimena viena grupės na­ rė.

Pagrindinis mokymo tikslas buvo pasiektas. Dalyviai pasisėmė patirties, sužinojo daug naujo ne tik apie save, bet ir apie kitus.

Dauguma atliktų užduočių ilgam įstrigo studentų atmintyje. Nema­ žai įspūdžių paliko užduotis su virve. Aktyvi pirmakursė, neslėp­ dama susižavėjimo, pasakojo: „Norėdamos, kad mes išmoktume dirbti komandoje ir suprastume, jog reikia pasitikėti vienas kitu, va­ dovės liepė perlipti virvę. Ji buvo pakelta į maždaug 160 cm aukštį.

Pradžioje buvo skirta pora minu­ čių pasitarti. Tada reikėjo tylint, susikibus už rankų ją perlipti. Žaisdami mes supratome, jog svarbu ne tik pasiekti tikslą (per­ lipti virvę), bet ir tai, kad kiekvie­ nas komandos narys turi atsakyti už kito saugumą“.

Kitai studentų grupei vadova­ vo pats VU SA viceprezidentas Artūras Šaltis. Jo grupėje didžiąją paskaitų dalį sudarė teorija. Buvo nagrinėjamos visuomeninio dar­ bo ypatybės, motyvacija, skatinanti įsitraukti į aktyvią visuomeninę veiklą, daug dėmesio skirta darbo komandoje analizavimui. Vado­ vas aiškino, kokios yra kritikos rūšys, kaip reikia kritikuoti ir kaip priimti kritiką, mokė, kaip teisin­ gai planuoti laiką ir dar daug nau­ dingų dalykų.

Antrąją seminaro dieną prie Artūro prisijungė MADI vetera­ nas Romas Turonis. Jis dėstomą medžiagą pagyvino vaizdingais prisiminimais, pasidalijo įgyta pa­ tirtimi.

Suskirstyta į keturias koman­ das ši grupė atliko įdomias ir nau­ dingas pratybas. Per minimalų

DĖMESIO!!! DĖMESIO!!! DĖMESIO!!!

Skelbiamas konkursas MIDI (Matematikų ir informatikų dienų) logotipui sukurti.

Siųsdami darbą būtinai nurodykite savo vardą, pavardę, elektroninį paštą ir telefoną. Jūsų variantų laukiame ei. paštu: info@midi.lt. Nugalėtojų laukia vertingi prizai.

Logotipe turėtų būti pavaizduota: 1. Katinas, katino veidas: la. Katinas turi turėti karūną, lauro lapus ir pan. (kažką, kas rodytų, jog tai jubiliejinis katinas); 2. Skaičius 10; 3. Skaičius 2003; 4. Žodis MIDI; 5. Frazė „Matematikų ir informatikų dienos“; 6. Su matematikos sąvoka susijusi atributika (integralo, daugybos, sinuso ir panašiai ženklas).

Jeigu norite pamatyti, kaip anksčiau atrodė MIDI katinai, juos galima rasti svetainėje www.midi.lt.

Išklausę teoriją, seminaro dalyviai atlikdavo praktines užduotis

Atėjo vakaras. Pailsėkime. Padainuokime...

laiką reikėjo paruošti kuo detales­ nį bet kurio MIDI renginio pro­ jektą. Ši praktika buvo puiki pro­ ga išbandyti savo jėgas organizuo­ jant, įsitikinti, kad tai nėra lengva.

Antros dienos pabaigoje abi grupės susijungė ir viena kitai pa­ teikė tai, ką išmoko ir nuveikė per dvi dienas. Visi dalyviai vėl tapo viena komanda.

Po naudingo teorijos ir prak­ tikos kurso vyko antroji seminaro dalis: MIDI‘2003 planavimas, preliminarus darbų pasiskirsty­ mas. Buvo sudaryti 4 pagrindiniai komitetai (renginių organizavi­ mo, marketingo, finansų ir mokslo). Prie realių planų ruošimo prisidėjo ir nemažai naudingų pata­ rimų davė seminaro vadovai. Ro­ mas savo patirtimi dalijosi rengi­ nių organizavimo komitete.

MADI veteranė, buvusi VU SA prezidentė Raminta Štukytė ver­ tingomis idėjomis bei konsultaci­ jomis pagelbėjo marketingo sky­ riui. MIF SA pirmininkas Tadas Daujotas prisidėjo prie finansinin­ kų strategijos formavimo.

Net vakarais po užsiėmimų studentai ir jų vadovai toliau dis­ kutuodavo apie bendrus organiza­ cinius reikalus, dalindavosi patir­ timi. Bendraudami neoficialioje aplinkoje būsimi ir esami kolegos atrado panašių pomėgių, užsimez­ gė šiltesni santykiai.

Po užsiėmimų laikas buvo lei­ džiamas įvairiai. Pavyzdžiui, vie­ ną vakarą visi seminaro dalyviai

žiūrėjo MIDI‘2002 metu vykusios roko operos „Felikso katinai“ vaizdo įrašą. Tikiu, kad ne vienas, žavėdamasis praeitų metų MIDI, užsibrėžė sau tikslą dėti visas pa­ stangas, kad ir šiemet renginys pranoktų lūkesčius. Kitais vaka­ rais vyko įvairūs konkursai ir žai­ dimai, spėjome netgi atšvęsti dvie­ jų mūsų žmogeliukų gimtadie­ nius, o paskutinę dieną susėdę per­ žiūrėjome mūsų fotografo Dona­ to užfiksuotas linksmiausias semi­ naro akimirkas.

Seminare iš 50 laimingųjų bu­ vo bandoma „sulipdyti“ darnų mechanizmą, kuris bus atsakingas už tai, jog MIDI pavyktų, pavyktų ir nuskambėtų ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje sostinė­ jeManau, MIF SAyra šaunuo­ liai, kad surengė šį seminarą. Jo metu prie MIDI organizavimo prisidėję pirmakursiai turėjo ga­ limybę įsitraukti į kolektyvą. Tai buvo tarsi visos MIF SA „nušlifavimas“ prieš MIDI organizavimo maratoną.

Bet viskas nebūtų taip šauniai pavykę, jeigu ne rėmėjai. Labai no­ rėtume padėkoti AB „Lietuvos te­ lekomas“ už galimybę naudotis kompetencijos ugdymo centru „Giraitė“, VU SA už visokeriopą pagalbą ir globą, o labiausiai no­ rėtume padėkoti mūsų vadovams: Kristinai, Viktorijai, Ramintai, Romui, Artūrui ir MIF SA pir­ mininkui Tadui Daujotui.

4

Universitas Vilnensis

16

k

RENGINIAI

2003 m. vasaris

J

Skandalingosios muzikos grupės kovos be taisyklių Mūsų šalyje apsilankiusi Rusijos grupė „Diskoteka Avarija" metė iššūkį Lietuvai ir iškvietė į dvikovą grupę, kuri skandalingumu mūsuose garsėja taip pat, kaip „Diskoteka Avarija" Rusijoje. „Dvikovoje be taisyklių" su kitataučiais rungsis grupė ŽAS. Muzikantų išmonę vertins slapta komisija Kovo 14 dieną Vilniaus kon­ certų ir sporto rūmuose ir kovo 15 dieną Kauno sporto halėje vyksian­ čiame muzikiniame ringe abiejų šalių skandalistai stengsis pasi­ reikšti ne tik muzikiniais sugebėji­ mais, sąmoju, juokais, bet ir, pasak ringo teisėjo Mariaus Šmito, kitais ekstremaliais būdais. Abi grupės turės po valandą laiko parodyti ką gali. „Dvikovą be taisyklių“ orga­ nizuojanti kompanija „New Active Systems“ nedraus muzikantams nei keiktis, nei paisyti gero elgesio normų, galbūt atlikėjai neišvengs net muštynių. Žiūrovai šūkiais ir aplodis­ mentais vertins grupių originalu­ mą, sąmojingumą bei kūrybingu­ mą, bet galutinį žodį tars teisėjas ir autoritetinga 4 žmonių komisi­ ja, kurios sudėtis laikoma paslap­ tyje. Dvikovai teisėjausiantis tele­ vizijos laidų vedėjas M. Šmitas spaudos konferencijoje tvirtino, kad taip siekiama išvengti bandy­ mų papirkti komisijos narius. „Aš noriu, kad to nežinotų nei ŽAS, nei „Diskoteka Avarija“, -

teigė ringo teisėjas ir užtikrino, kad komisijos papirkimo atvejų nebus.

Po renginio kovo kovo 14-ąją sostinės naktiniame klube „Helios“ vyks „After party“ vakarėlis, kuriame vilniečiai visą naktį galės linksmintis su dvikovos nugalėtojais. ŽAS pakviesta kaip skanda­ lingiausia Lietuvos grupė Geriausia metų daina Lietuvos klausytojų išrinktos „Palanga mo­ čiučių“ kūrėjai ŽAS bandys jėgas

su „MTV Music Awards“ apdova­ nojimą Geriausio Rusijos atlikėjo kategorijoje gavusia „Diskoteka Avarija“. M. Šmitas sakė, kad per­ nai vasarą Lietuvoje koncertavusi rusų grupė domėjosi, ar yra Lietu­ voje skandalistų. Kai „Diskoteka Avarija“ sužinojo apie grupę ZAS, buvo nuspręsta surengti skandalin­ giausių grupių dvikovą. „Diskoteka Avarija“ ir ZAS yra panašios - abi grupės yra talentin­ gos, nes nieko nedaiydamos suren­ gia gerą šou“,-spaudos konferenci­ joje teigė ZAS narys Marius Berenis.

Pasak kito grupės nario Lino Zarecko, šis renginys bus gera proga paly­ ginti dviejų šalių pramogų pasaulį. „Lietuvos ir Rusijos pramogų verslą lyginu nuo tų laikų, kai Birutė Petri­ kytė tarybinėje scenoje pasirodyda­

^.CINIVLRSITLTO BLNDRUOME.NĖ5 AC1K5INL5 MINTYS Doc. G. Bužinskas (Teisės fa­ kultetas) (apie egzamino struktūrą): „Kadangi visas Darbo teisės kur­ sas nebuvo išdėstytas, žiauru tarakoniškai reikalauti iš jūsų, kad ži­ notume visus 100 darbo sutarčių nutraukimo pagrindus“.

(apie tvarką per paskaitas): „Šioje ašarų pakalnėje galioja tam tikros taisyklės...“ \

(apie vieną merginą, įsiveržu­ sią į auditoriją): „Likus 12 min. iki paskaitos galo, man čia nereikia įsirauti ir daryti chaosą“.

GMF dėstytojų pokštai: Prof. E. Lekevičius „Kas yra gyvybė? Tai laivas su kiauru dugnu, stovi siurbliukas ant denio ir siurbia vandenį, kad lai­ vas nenuskęstų.“

„Klausimą iškelti svarbiau, ne­ gu į jį atsakyti.“^.

„Metodologija - akiniai, pro kuriuos žiūrime į objektą.“ v „Vilkai - geriausi augalų drau­ gai-“

vo. Vis galvodavau, kas geresni - ru­ sai ar lietuviai. Ši dvikova bus proga pačiam įsitikinti ir pačiam įrodyti, kad mes geresni“,-sakė L. Zareckas. „Diskoteka Avarija" gali sulaukti daugiau populiarumo Vilniuje Taip pat muzikantai nekantrau­ ja palyginti publikos reakciją Vil­ niuje ir Kaune. „Pagal paskutinius duomenis, rodančius, kaip vilnie­ čiai lanko koncertus, yra tikimybė, kad rusakalbių vilniečių ateis daug daugiau pažiūrėti „Diskotekos Ava­ rijos“, nes ši grupė Lietuvoje - ne kasdienybė, o mus žmonės dažnai mato ir gatvėje, ir televizijoje. Bet Kaune, aš manau, mes tikrai laimė­ sime“, - prognozavo dvikovos re­ zultatus Linas Karalius.

Vienu iš savo privalumų ŽAS grupės nariai įvardijo žmonių skai­ čių. Priešininkų komandoje tik trys nariai, tuo tarpu lietuviai, nors vie­ nas jų - L. Karalius - ir sugipsuota koja, kol kas keturi. Ši trauma naujos ŽAS narių vedamos laidos „Be proto“ (Tango TV) rezultatas.

Muzikantai kasdien pateikia ne­ įprastų situacijų, humoro siužetų, parodijuoja populiarias televizijos laidas, o atlikdami ekstremalius

Prof. V. Rančelis

„Kiek ožka duos pieno, lemia ožys.Tai požymis, sukibęs su lyti­ mi-“ k

„B. McClintok gavo Nobelio premiją, nes ilgai gyveno. Kartais gerai ilgai gyventi, kad ją gau-

„Geną galima vadinti „pavelduku“. Tada sakysim: „Viską lemia paveldukai“.“

„Kumelė - tai moteriškos gi­ minės arklys.“ , „Šimpanzės - lygiateisiai pi­ liečiai, nes jų genetinė medžiaga nuo žmonių skiriasi 1,5 procen­ to, o gerai padresiravus, galima išmokyti, ir už kokią partiją bal­ suoti.“

triukus, dažnai rizikuoja ne tik sveikata, bet ir gyvybe.

Kuo daugiau skandalų - tuo daugiau apdovanojimų „Avarinė situacija - kai tau vis­ kas sekasi tiesiog „super“, - teigia „Avarijos“ nariai, šiemet gavę, ko gera, visas reikšmingiausias Rusi­ joje muzikines premijas - „MTV Europe Music Awards“, „Pesnia Goda“, „Zolotoj gramofon“ ir „Rekord“. Tačiau muzikantai ste­ bisi, kodėl šie apdovanojimai jiems atiteko tik dabar-juk jie jau ■senokai pelnė populiarumą ir tarp moksleivių, ir tarp bankininkų už humorą, saviironiją ir už laukinį „draivą“ koncertuose... Neseniai grupė išgyveno tikrai avarinę situ­ aciją, kai naujajam jų klipui „X.X.X.K.P.H.P.“ («Xwn-xon, Xayc n PoK-H-po.TJi»), kurį jau mato ir Lietuvos žiūrovai, centri­ niai Rusijos kanalai „ORT“ bei „RTR“ ketino uždėti cenzūrą dėl pernelyg drastiškų vaizdelių.

Nusiaubė prabangų sostinės restoraną ŽAS vyrukams taip pat jau te­ ko atsidurti avarinėse situacijose.

Įsiaudrinę muzikantai neseniai pie­ taudami sostinėje nusiaubė antikva­ rinį rusų virtuvės restoraną „Maldis“. Jame, anot grupės nario M. Berenio, per garsiai grojo rusiška mu­ zika. Restorano administracija ne­ nusileido „žąsų“ reikalavimams iš­ jungti televizorių, rodantį rusišką klipą, todėl skandalistai čiupo beis­ bolo lazdą ir sudaužė aparatūrą. „Ten grojo rusiškas „muzonas“, gražiuoju paprašėm patil­ dyti, o kai nenutildė, paėmiau iš Tru Sabakos (M. Berenio aut. past.) neseniai nusipirktą beisbolo lazdą ir sudaužiau te­ levizorių“,-pasakojo L. Zarec­ kas. Tik restorano administraci­ jai iškvietus „Ekskomisarų biu­ ro“ apsaugos darbuotojus, vyru­ kai apsiramino ir pažadėjo pa­ dengti nuostolius. Šį incidentą nufilmavo ne tik

žiniasklaidos atstovai, bet ir patys grupės nariai, pastaruoju metu vi­ sur besinešiojantys videokamerą.

Tad skandalistų viešai pade­ monstruota nemeilė rusiškai mu­ zikai taps ekstremalių situacijų TV laidos „Be proto“ dalimi.

Nauji filmai k________ ___ ________ > 25-oji VALANDA 25lhHour Kriminalinė drama Režisierius: Spike'as Lee („Semo vasara", „Malcolm X") Aktoriai: Edwardas Nortonas („Ko­ vos klubas", „Raudonasis drakonas"), Philipas Seymouras Hoffmanas („Rau­ donasis drakonas",,,Magnolija", „Pašė­ lusios naktys"), Barry Pepperis („Gelbs­ tint eilinį Rajaną", „Žalioji mylia"), Rosario Dawson, Anna Paquin, Brian Cox

„Tai vienas geriausių metų filmų.“ Lou Lumcnickas, New York Post „Edwardo Nortono vaidyba dar kartą įrodo, kad jis vienas geriausių šių dienų aktorių.“.

Monty Borganui (vaid. Edsvardas Nortonas), turtingam Manhctcno numylėtiniui, liko paskutinė diena laisvėje, po kurios jis sės į kalėjimą septyneriems metams už prekybą narkotikais. Ši bausmė vyriškį šiurpina - vidinė įtampa ir nerimas nenugalimi. Įtampą stiprina nežinia, kas galėjo jį įskųsti policijai. Jo mergina? Draugai?

Per likusias 24 valandas laisvėje jis susitinka su tėvu, kalbasi su draugais, savo mergina, stilingame naktiniame klube susiduria su buvusiais partneriais. Bet ar įmano­ ma pakeisti savo gyvenimą per vieną trumpą parą? „25-oji valanda“ - filmas, kuris prikausto žiūrovų dėmesį nuo pat pirmos minutės ir neleidžia atsipūsti net filmui pasibaigus.

Drama išsiskiria sukrečiančia puikių aktorių vaidyba, nepaprastai įtaigia Spikc’o Lee režisūra. Filmo garso takelis nominuotas „Auksinio gaublio“ apdovanojimui.

Oficialus tinklapis: http://touchstoncpicturcs.go.com/25thhour/