Universitas Vilnensis, 2003 m. kovas Nr. 3 (1639)

kine itur ad astra

2003 m.

rah universitas

•ST.

Kovas

v vilnensis

i.

Nemokamai h ttp:llwww. vilnensis. vu.lt

<____ 7

Vilniaus universiteto laikraštis Nr. 3 (1639)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

NUMERYJE SKAITYKIT1?*

PAGERBTI LIETUVOS MOKSLO PREMIJŲ LAUREATAI 2002 m. LIETUVOS MOKSLO PREMIJOS skirtos:

p- 4 Daktaro laipsnis: kas naujo?

p.

5

Užsidirbti išvykstantys studentai VU problema

VUSA puslapis

P 6-10

Kovo 18 dieną Senato posėdyje buvo pagerbti Lietuvos mokslo premijų laureatai - Vilniaus universiteto mokslininkai VNaujiko nuotr.

Jurui Baniui (VU), Sauliui Lapinskui (VU), Edvardui Tornau už darbų ciklą „Fa­ zinių virsmų kietame kūne teorinis ir eks­ perimentinis tyrimas (1985-2001m.)“.

Mindaugui Blozneliui (VU), Vigirdui Mackevičiui (VU), Eugenijui Manstavičiui (VU) už darbų ciklą „Stochastinių, aritme­ tinių ir kombinatorinių procesų ribinės te­ oremos ir modeliavimas (1978-2001 m.)“.

Artūrui Žukauskui (VU), Sauliui Anta­ nui Juršėnui (VU), Gintautui Tamulaičiui (VU),Vidmantui Gulbinui (VU) už darbų ciklą „Energijos virsmai šviesa sužadintose puslaidininkinės e medžiagose ir nanod ari­ niuose (1985-2001 m.)“.

Algiui Petrui Piskarskui (VU), Ričardui Rotomskiui (VU), Giedrei Virgilijai Streckytei (VU), Benediktui Juodkai (VU), Vi­ dai Karvelienei (VU), Liudvikai Laimai Griciūtei, Konstantinui Povilui Valuckui, Laimai Bloznelytei-Plėšnienci, Janinai Didžiapetrienei (VU Onkologijos institutas) už darbų ciklą „Fotosensibilizuota navikų terapija: fizikiniai, biocheminiai, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai (1986-2000 m.)“.

UAB „PUTOKŠNIS“ INVESTAVO Į STUDENTŲ ATEITĮ

AKADEMINE BENDRUOMENE SUPAŽINDINTA SU REKTORIAUS AKADEMIKO BENEDIKTO JUODKOS ATASKAITA

Kovo 13 d. Senato posėdyje buvo pasi­ rašyta papildoma UAB„Putokšnis“ ir Vil­ niaus universiteto bendradarbiavimo sutar­ tis, pagal kurią UAB „Putokšnis“ tapo ge­ neraliniu VU Karjeros centro rėmėju. Su­ tarties papildymai numato naujas bendra­ darbiavimo galimybes, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, abiejų ša­ lių specialistų kvalifikacijos kėlimui.

Kovo 13 dieną VU Tarybos posėdyje svarstyta rektoriaus ataskaita apie Vilniaus universi­ teto veiklą 2002 metais (pranešėjas - rektorius akad. B. Juodka) bei VU pajamų ir išlaidų sąmata (pranešėjas - administracijos reikalų prorektorius A. Pikturna).

Sporto pasiekimai VNaujiko nuotr. Sutarties pasirašymo momentas

Plačiau apie tai - 3 psl.

Akad. B. Juodka pasidžiaugė, jog per pastaruosius dešimt metų nusistovėjo Uni­ versiteto struktūra, kuri pernai mažai tepa­ kito: „Universitetas išliko seniausia, di­ džiausia ir, tikiuosi, geriausia Lietuvos aukš­ toji mokykla“, - sakė rektorius. Šios didžiu­ lės infrastruktūros išlaikymas ir priežiūra kainuoja labai daug. „Negaunant lėšų iš valstybės biudžeto VU administracijai nėra lengva tvarkytis tokiame didžiuliame ūky­ je“, - teigė B. Juodka.

Darbuotojai 2002 m. gruodžio 31d. duomenimis, VU iš viso dirbo 4760 darbuotojų (jie turėjo 4409 etatus). Iš jų: pedagoginis personalas -1500 darbuotojų (1222 etatai); mokslo darbuo­ tojai - 248 (245 etatai); doktorantai - 472; gydytojai-rezidentai - 477; kiti darbuotojai - 2063 (1993 etatai). Rektorius, komentuo­ damas ataskaitoje pateiktą informaciją apie

VU darbuotojus, ypatingą dėmesį atkreipė j pedagoginį ir mokslo personalą. Gerokai sumažėjo mokslo darbuotojų etatų skaičius ir tai veikia mokslą. Atkreipęs dėmesį į dės­ tytojų ir mokslo darbuotojų senėjimo pro­ blemą, rektorius informavo, jog net 50 proc.

VU profesorių ir habilituotų daktarų vyres­ ni nei 60 metų. Ne geresnė ir docentų bei mokslo daktarų statistika - daugiau kaip 60 metų turi 27 proc., o daugiau kaip 50 metų - net 61 proc. dėstytojų ir mokslo darbuo­ tojų. Rektorius teigė, jog fakultetai turi su­ sirūpinti aukščiausios kvalifikacijos moks­ lininkų ugdymu, sudaryti sąlygas habilitaci­ jai, galvoti apie dėstytojų pamainą ir ją reng­ ti. Kalbėdamas apie personalą, rektorius tei­ gė, jog toliau daugėja dėstytojų, VU už­ imančių nepagrindines pareigas. „Viena vertus, tai gerai. Mes pritraukiame aukš­ čiausios kvalifikacijos mokslininkus ir Nukelta į p. 2

2

Universitas Vilnensis

AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ SUPAŽINDINTA SU REKTORIAUS AKADEMIKO BENEDIKTO JUODKOS ATASKAITA Atkelta iš 1 p.

nebereikia mūsų mokslininkų pa­ slaugų?“ - klausė B. Juodka. Atkrei­ pė dėmesį, kad daugeliui fakultetų reikėtų pagalvoti, kaip gauti lėšų vykdant Lietuvos bei tarptautinius projektus ir aktyviau ieškoti papil­ domų pajamų šaltinių. Pasak rekto­ riaus, duomenys apie Universiteto mokslininkų publikacijas,- straips­ nius tarptautiniuose mokslo žurna­ luose (ĮSI) rodo, kad rezultatai ge­ ri. Gerokai pagausėjo prestižinių tarptautinių renginių. Vilniaus uni­ versiteto mokslininkų darbai buvo puikiai įvertinti, net keturi moksli­ ninkų kolektyvai buvo apdovanoti Lietuvos mokslo premijomis.

specialistus, o tai turėtų kelti stu­ dijų kokybę. Tačiau, kita vertus, aiš­ ku, kad „atbėgę“ į Universitetą skai­ tyti paskaitų žmonės niekada nesu­ kurs čia mokslo auros. Labai stebė­ tina, kad net 293 dėstytojai dirba ne­ pagrindinėse pareigose lektoriais ir asistentais. Juk tai nėra aukščiausios kvalifikacijos mokslininkai, be kurių negalime apsieiti? Ar ne geriau, jei šiuos etatus turėtų nuolat dirbantys jauni žmonės ir jie būtų ugdomi kaip busimieji docentai ir profesoriai?“ - klausė rektorius. Priminęs, kad šiuo metu ne tik Universitete, bet ir visoje Lietuvoje egzistuoja jaunųjų mokslininkų išvykimo į užsienį pro­ blema, sakė, jog reikia galvoti, kaip susigrąžinti „nutekančius protus“.

Studijos ir studentai

2002 m. spalio 1 d. Universitete mokėsi 22 006 studentai (su dokto­ rantais ir gydytojais-rezidentais bei Tarptautine verslo mokykla - TVM).

Be TVM bei doktorantų ir gydytojų-rezidentų, VU studijavo 19 326 studentai, iš kurių dieniniame sky­ riuje - 14 073, vakariniame - 1308 ir neakivaizdiniame - 3945. Pateikda­ mas informaciją apie studijas Vil­ niaus universitete, rektorius pabrė­ žė, kad studijos - viena iš pagrindi­ nių Universiteto funkcijų. Pateikęs studentų skaičiaus dinamiką per pastaruosius dešimt metų, akad. B. Juodka sakė, jog 2002 me­ tais pasiektas optimalus studentų skaičius (20 tūkst.) ir, jo manymu, toliau didėjantis studentų skaičius keltų sunkumų, susijusių su VU in­ frastruktūros galimybėmis, dėl ko nukentėtų studijų kokybė. „Taigi da­ bar turime visą dėmesį skirti ne kie­ kybei, o kokybei“, - teigė rektorius.

2002 m. spalio 1 d. Universitete buvo įregistruotos 198 studijų pro­ gramos. Iš jų 100 - magistro, 72 pagrindinių, 5 - vientisųjų (apiman­ čios pagrindinę ir antrąją studijų pa­ kopas), 21 - specialiųjų profesinių studijų. 68 studijų programos tenka socialiniams mokslams, 54 - fizi­ niams, 47 - humanitariniams, 24 biomedicinos ir 5 - technologijos.

Studijų programų įvairovė, didelis jų kiekis atspindi VU universalumą.

Kai kurios programos, pasak rekto­ riaus, nekelia jokių problemų, o kai kurias reikia tobulinti ar net visai at­ sisakyti. Nurodė, jog būtina parengti studijų programų reglamentą ir re­ miantis juo nedelsiant revizuoti vi­ sas studijų programas. Svarstant programas būtina pasitelkti sociali­ nius partnerius, studentų ir verslo firmų atstovus.

Kalbėdamas apie praėjusių me­ tų priėmimą, rektorius pasidžiaugė, kad Vilniaus universitetas buvo po­ puliariausia aukštoji mokykla - iš apytikriai 24 tūkst. stojusiųjų pusė pirmu pageidavimu užrašė Vilniaus universiteto studijų programas. Išvi­ so (su TVM) priimtas 7361 studen­ tas, iš jų 5466 - į pagrindines studi­ jas. „Tai rodo, kad Vilniaus univer­

Rektorius akad. B. Juodka Senatui pateikia ataskaitą už 2002 metus V. Naujiko nuotr.

sitetas išlieka populiariausia aukštoji mokykla Lietuvoje, tačiau užmigti ant laurų nedera“, - sakė akad. B. Juodka, atkreipęs dėmesį, kad konkurencinė kova tarp aukš­ tųjų mokyklų didžiulė, nes šiuo me­ tu abiturientų baigia mažiau negu aukštosios mokyklos priimta studen­ tų į pagrindines studijas, o šiandien Lietuvoje veikia jau 43 aukštosios mokyklos.

Pateikęs duomenis apie priėmi­ mą į antrąją studiją pakopą (magistrantūrą), siūlė rimtai pagalvoti apie studentų atrankos į šią studijų pa­ kopą principus ir klausė, ar gali į fi­ zikos magistranturą pretenduoti stu­ dentas, baigęs ekonomikos studijų programą ir atvirkščiai. Rektorius, informavęs, kad Švietimo ir mokslo ministerija priėmė nutarimą, jog tik 30 proc. studentų, baigusių pirmąją pakopą, galės studijuoti magistrantūroje, sakė, kad Universitetas sieks šį skaičių padidinti iki 50 proc.

Gana daug studentų pašalinama iš Universiteto (iš viso pašalinti 1907 studentai arba 9,9 proc. visų studen­ tų, dėl nepažangumo pašalinta 990 studentų).

Universitetas, orientuodamasis į vieningą Europos mokslo ir studijų erdvę bei darbo rinką, išsikėlė tikslą sukurti Karjeros centrą, kuris padė­ tų jo auklėtiniams lengviau integruo­ tis iš akademinės į darbinę aplinką.

Mokslas

Akademikas B. Juodka, apžvelgęs mokslo informaciją, pasidžiaugė, kad skirstant biudžetinius asignavimus 2002 metams buvo atsižvelgta į aukš­ tųjų mokyklų mokslo rezultatus ir Universiteto mokslininkai „užsidir­ bo“ per 7 mln. Lt. Moksliniams tyri­ mams iš biudžeto neskiriama pinigų.

Pateikęs duomenis apie Universite­ to mokslininkų atliktus mokslo tiria­ muosius darbus, finansuojamus iš įvairių šaltinių, ir uždirbtas lėšas, rektorius atkreipė dėmesį, jog kyla įtarimų, kad dalis ūkiskaitinių dar­ bų forminama ne per Universitetą. „Fakultetai privalo išanalizuoti prie­ žastis, kodėl taip sumažėjo Univer­ sitete užsakomųjų mokslo tiriamų­ jų darbų. Nejaugi niekam Lietuvoje

Spaudai parengė Neringa RADŽIUVIENĖ

Vasario 27 d. VU senato komisijos posėdyje įteiktos Rektoriaus mokslo premijas už išskirtinius mokslo pasiekimus 2002 metais šiems mokslininkams:

doc. dr. Rimantui DAUGELAVIČIUI;

Matematikos ir informatikos fakulteto prof. habil. dr. Artūrui DUBICKUI;

Gamtos mokslų fakulteto prof. habil. dr. Algirdui Juozapui GAIGALUI;

PAGERBTI LIETUVOS MOKSLO PREMIJŲ LAUREATAI Kovo 11-osios išvakarėse Universiteto kavinė patyrė tikrą fizikų inva­ ziją. Čia susirinko per pusantro šimto fizikų, Jų draugų ir giminaičių, norinčių pasveikinti septynis savo kolegas, kuriems kovo 7 d. buvo įteik­ tos Lietuvos valstybinės mokslo premijos.

Doktorantūra

Rektorius, apžvelgęs duomenis apie doktorantūrą, atkreipė dėme­ sį, kad doktorantų skaičius per pas­ taruosius metus auga. Pasidžiaugė, jog jau kelerius metus iš eilės dok­ torantūros rezultatyvumas siekia 70-75 proc. (apginamos daktaro di­ sertacijos) ir tai, pasak jo, liudija, kad j doktorantūrą atrenkami geriau moksliniam darbui pasirengę žmo­ nės. „Tačiau apie 30 proc. doktoran­ tų dingsta iš Universiteto. Vadinasi, Universitetas ketverius metus veltui mokėjo stipendijas. Tai rodo, kad kai kuriuose fakultetuose į doktorantų kasmetinę atestaciją žiūrima aplai­ džiai. Doktorantus, kurie nevykdo doktorantūros studijų planų, reikia šalinti iš doktorantūros nelaukiant jos pabaigos. Dirbantiems dokto­ rantams, kuriems doktorantūra yra lyg pašalinis užsiėmimas, reikėtų siūlyti neakivaizdinės doktorantūros studijų formą“, - sakė rektorius.

Taryba vienbalsiai pritarė rekto­ riaus ataskaitai. Šiame Tarybos posėdyje prorek­ torius A. Pikturna pateikė išsamią informaciją apie VU 2002 metų pa­ jamas ir išlaidas. Šiai ataskaitai taip pat buvo vienbalsiai pritarta.

Kiek ilgiau užtruko VU 2003 m. pajamų ir išlaidų sąmatos svarsty­ mas. Jis Tarybos prašymu buvo ati­ dėtas, nes Tarybos nariai norėjo iš­ samiau susipažinti su VU finansi­ niais planais. Pakartotinai sukvies­ tame Tarybos posėdyje kovo 17 die­ ną buvo nutarta sąlyginai pritarti VU 2003 m. pajamų ir išlaidų sąma­ tai, siūlant VU rektoratui parengti 2003 m. VU veiklos planą ir iki šių me­ tų birželio 30 d. Senate patvirtinti.

Kovo 18 dieną ataskaita buvo pa­ teikta Senato nariams. Senatas-vienbalsiai patvirtino akad. B.Juodkos ataskaitą už 2002 metus. Čia pateikiamos tik esminės de­ talės iš rektoriaus akademiko Bene­ dikto Juodkos ataskaitos. Norintys susipažinti išsamiau pilną ataskaitos variantą gali rasti internetiniame VU puslapyje adresu http:// www.vu.lt/menu/welcol/Dokumentai/Ataskaitos/2002/atskaita-istaisyt.pdf.

Įteiktos Rektoriaus mokslo premijos Chemijos fakulteto prof. habil. dr. Adulfui ABRUČIUl; Gamtos mokslų fakulteto doc. dr. Arūnui BUKANČIUI; Kauno humanitarinio fakulteto doc. dr. Remigijui ČIEGIUI; Gamtos mokslų fakulteto

2003 m. kovas

Istorijos fakulteto prof. habil. dr. Edvardui GUDAVIČIUI; Fizikos fakulteto prof. habil. dr. Gyčiui JUŠKAI; Filologijos fakulteto prof. habil. dr. Kęstučiui Valentinui NASTOPKAI; Filosofijos fakulteto prof habil. dr. Zenonui NORKUI; Filologijos fakulteto prof. habil. dr. Albertui ROSINUI; Gamtos mokslų fakulteto doc. dr. Osvaldui RUKŠĖNUI; Fizikos fakulteto prof. habil. dr. Valdui SIRUTKAIČIUI.

„U.V.“ inform.

Akimirka iš vakaro. Lietuvos mokslo premijos laureatas prof.

A. Žukauskas (viduryje) su kolegomis fizikais (iš kairės) prof. L. Valkūnu,

VU Teorinės fizikos katedros vedėju, Fizikos instituto Tarybos pirmininku ir prof. A. Matuliu, Puslaidininkių fizikos instituto laboratorijos vedėju.

Mokslo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Kęstutis Makariūnas, dar kartą sveikindamas laure­ atus, pajuokavo, jog šis jau tradi­ ciniu tampantis fizikų vakarėlis ga­ li konkuruoti su garsiosiomis FIDl. Mat jau tradiciškai nemažas būrys fizikų kasmet apdovanojami Lietuvos mokslo premijomis. Šiemet premijos skirtos doc. habil. dr. Jurui Baniui, dr. Sauliui Lapinskui, Edvardui Tomau už darbų ciklą „Fazinių vir­ smų kietame kūne teorinis ir eks­ perimentinis tyrimas (19852001 m.)“; prof. habil. dr. Artūrui Žukauskui, habil. dr. Sauliui An-

tanui Juršėnui, doc. habil. dr. Gintautui Tamulaičiui, doc. ha­ bil. dr. Vidmantui Gulbinui už darbų ciklą „Energijos virsmai šviesa sužadintose puslaidininki­ nėse medžiagose ir nanodariniuose (1985-2001 m.)“. „Natūraliai atėjo jų kartos lai­ kas. Moksle taip jau yra, kad ke­ turiasdešimtmečiai yra pati akty­ viausia karta“, - sakė Radiofizikos katedros vedėjas V. Ivaška.

VU mokslininkai, Lietuvos valstybinių mokslo premijų laure­ atai buvo iškilmingai pagerbti VU Senate kovo 18 dieną.

„U. V.“ inform.

Apdovanojimai • Prezidentas Valdas Adamkus 2003 m. vasario mėn. 27 d. Senato komisijos posėdyje įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių: - Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentui Česlo­ vui Laurinavičiui; - Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriui Eval­ dui Nekrašui.

Prezidentas Valdas Adamkus apdovanoja VU TSPMI prof. Evaldą Nekrašą V. Naujiko nuotr

• Prezidentas Valdas Adamkus 2003 m. vasario 27 d. Senato ko­ misijos posėdyje įteikė atminimo ženklų už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius: • Akademikui Benediktui Juodkai; • dr. Laurui Bieliniui; • dr. Algimantui Jankauskui; • dr. Antanui Kulakauskui; • dr. Česlovui Laurinavičiui; • dr. Aušrai Rauličkytei; • habil.dr. Evaldui Nekrašui; • dr. Ramūnui Vilpišauskui; • dr. Gediminui Vitkui; • dr. Jūratei Novagrockienei; • p. Alvidui Lukošaičiui; • p. Jurgitai Akmantaitei;

• • • • • • • • • • • • •

p. Rimui Ališauskui; p. Ievai Butkutei; p. Venantui Gričiūnui; p. Živilei Jokimaitei; p. Vaidui Jokūbaičiui; p. Laurynui Junevičiui; Gintarei Miškinytei; Jovitai Pranevičiūtei; Dovilei Ruginytei; Aurimui Zabuliui; Ingridai Zaveckaitei; Indrei Makaraitytei; Sigitui Babiliui.

Universitas Vilnensis

2003 m. kovas

3

Aktualu______ j------------------------------------------------------------------------------------ '-------

PASKOLOS STUDENTAMS: KAIP? KUR? KADA? Pasibaigus žiemos sesijai pasikeičia ir studijų rezultatai. Vilniaus universitete galioja rotacijos principas, taigi po sesijos visas kursas iš naujo surikiuojamas nuo „protingiausio“ iki... Kai kuriems nori nenori tenka imti paskolų studijoms apmokėti. Tačiau paskolos gali būti teikiamos ne vien tik šiam tikslui.

Nauja tvarka Nuo šių metų pradžios įsigalio­ jusi nauja Valstybės paskolų stu­ dentams tvarka praplėtė galimybe gauti paskolas. Pagal naująją tvar­ ką paskolas gali gauti valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų pagrindinių, vientisųjų ir antrosios studijų pakopos, dieninių, vakari­ nių bei neakivaizdinių skyrių stu­ dentai. Taip pat paskolos teikiamos Europos Sąjungos šalių bei kitų valstybių, jei tai numato LR tarp­ tautinės sutartys, studentams.

Svarbu tai, jog paskolos teikia­ mos tik tiems studentams, kurie pirmą kartą studijuoja atitinka­ moje studijų pakopoje.

Skirtingos paskolų rūšys.

Iki šiol studentai galėjo gauti tik paskolas gyvenimo išlaidoms, o dabar sudaryta galimybė gauti trijų rūšių paskolas: studijų įmo­ koms (jei jos neapmokėtos vals­ tybės lėšomis), gyvenimo išlai­ doms ir studijoms užsienyje.

Pasak Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direkto­ riaus Sigito Renčio, studentai gali pretenduoti į kiekvieną iš šių pa­ skolų.

Gauti paskolą studijų įmo­ koms gali pretenduoti tik tie stu­ dentai, kurie įstojo į aukštąją mo­ kyklą 2002-aisiais ir vėlesniais metais. Jos suma vienam stu­ dentui per semestrą negali viršy­ ti įstatymu nustatytos studijų įmokos, t. y. 500 litų. Studentui laimėjus konkursą, lėšos šiai pa­ skolai per 2 mėn. nuo sutarties pasirašymo pervedamos tiesiai į aukštosios mokyklos sąskaitą. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu iš valstybės biudžeto tam skirta 6 mln. Lt.

Į paskolą gyvenimo išlaidoms gali pretenduoti visi studentai. Pa­ skolos dydis per metus negali bū­ ti didesnis nei 36 MGL, t. y. 4500 Lt. Pasak S. Renčio, praėjusiais metais populiariausia suma, kurią studentai gavo, buvo 2000 Lt. Pi­ nigai šiai paskolai pervedami į as­ meninę studento sąskaitą per tris kartus per metus. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu iš valstybės biudžeto tam skirta 11,475 mln. Lt. Paskola studijoms užsienyje skiriama vienam semestrui. Stu­ dentas, norintis gauti šią paskolą, turi studijuoti Lietuvos universi­ tete ir turėti užsienio mokyklos su­ tikimą. Šios rūšies paskolos suma taip pat negali viršyti 4500 Lt per metus. Švietimo ir mokslo minist­ ro įsakymu iš valstybės biudžeto tam skirta 0,3 mln. Lt.

Pirmenybė socialiai remtiniems Pagal naują tvarką numatyta, jog konkurso būdu pirmenybė gauti paskolą teikiama socialiai remtiniems studentams, kurių šei­ moms pagal įstatymą priklauso socialinė pašalpa, ir tiems, kurių pajamos, tenkančios vienam šei­ mos nariui, neviršija Vyriausybės nustatyto remiamų pajamų dy­ džio. Taip pat atsižvelgiama į ge­ resnį pažymių vidurkį ir ar studen­ tas moka už studijas visą kainą.

Kur kreiptis?

Dėl paraiškos paskolai studijų įmokoms ir gyvenimo išlaidoms gauti bei dėl sutarčių pasirašymo reikia kreiptis į aukštąją mokyk­ lą, kurioje studentas mokosi. „Kas geriau žino, kuriems studentams

reikia paskolų, jei ne aukštoji mo­ kykla“, - sakė S. Renčys.

Dėl paskolos studijoms užsie­ nyje reikia kreiptis į Lietuvos vals­ tybinio mokslo ir studijų fondo Paskolų skyrių.

Kada kreiptis?

Studentai, norintys gauti pa­ skolas, turėtų kreiptis netrukus, kai bus paskelbtas konkursas pa­ skoloms gauti. Tai bus pranešta ir fondo interneto svetainėje (www.vmsfondas.lt).

Pasak Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direkto­ riaus, šiuo metu prie tvarkos pa­ keitimų derinama nauja techninė bazė, kuriama informacinė siste­ ma, kuri padės kokybiškiau ir ope­ ratyviau administruoti paskolas.

Kaip grąžinti?

Paskola pradedama grąžinti ne vėliau nei po 2 metų po studijų užbaigimo, nutraukimo arba stu­ dento pašalinimo iš aukštosios mokyklos.

Ji grąžinama su palūkanomis, kurių dydį (ne daugiau 5 proc.) kasmet nustato Vyriausybė. Pa­ skolos sutartyje numatytas pasko­

UAB „PUTOKSNIS“ INVESTAVO Į STUDENTŲ ATEITĮ Neringa RADŽIUVIENĖ Pradžia - 1 psl.

„ Verslininkai mano, kad studen­ tai nepasiruošę, jų pasenusios irgry­ nai teorinės žinios nepritaikytos prie rinkos poreikių.

Universitetai nepatenkinti nepa­ kankamu verslininkų dėmesiu.

Studentai nepatenkinti, kad ver­ čiami kalti teorines tiesas ir tapti jų vykdytojais, o ne išmoksta ieškoti praktinių sprendimų. “ M. Goldratt Pirmoji sutartis, pasirašyta 2002 m. spalio 1 d., buvo daugiau orientuota j studentų karjeros klausimus.

UAB „Putokšnis“ - pirmaujan­ tis PE.T (polietileno tereftalato) taros gamintojas Baltijos šalyse.

Bendrovė išsiskiria moderniomis gamybos technologijomis. Tai lei­ džia kasmet plėsti gamybą ir eks­ portą. Eksportas į Europos šalis 2002 m. sudarė 80 proc. visos įmones produkcijos. Bendrovės veik­ lu nuolat plečiama, daugėja aukš­ tos kvalifikacijos darbuotojų. Ben­ drovė remia pramonininkų ir Lie­

tuvos aukštųjų mokyklų bendra­ darbiavimą. „Bendradarbiaudami su Vil­ niaus universitetu norime sudaryti geresnes sąlygas aukštos kvalifika­ cijos specialistų rengimui, pašalinti barjerus tarp pramonės ir aukšto­ jo mokslo. Norime, kad universi­ tetų mokslinis potencialas būtų nu­ kreiptas į pramonei aktualių pro­ blemų sprendimą, bendrą pasiren­ gimą narystei ES“, - sakė UAB „Putokšnis“ generalinis direktorius Alvydas Stulpinas. „Ši sutartis - svarbus žingsnis realizuojant Vilniaus universiteto strategiją, kurios pagrindas - nuo­ stata, kad Universiteto veikla turi atitikti visų Lietuvos regionų so­ cialinius, ekonominius aplinko­ saugos poreikius, skatinti tolygią regionų raidą. Mums ypač svarbus Lietuvos pramonės elito palaiky­ mas. Esame dėkingi vienam iš šio elito atstovų - UAB „Putokšnis“ - už prasmingas iniciatyvas ir pa­ ramą“, - sakė Vilniaus universi­ teto rektorius akad. Benediktas Juodka.

Senato nariams buvo pristatyta UAB „Putokšnis“ veikla, numato­ mo bendradarbiavimo vizija bei

pagrindinės jo kryptys. Prioriteti­ nėmis sritimis įvardinta: specialis­ tų rengimas; moksliniai tyrimai panaudojant Universiteto potencia­ lą; mokymas, seminarai, diskusi­ jos; studentų praktika; karjeros ga­ limybės.

Rektorius akad. B. Juodka UAB „Putokšnis“ generaliniam direkto­ riui A Stulpinui įteikė padėkos raš­ tą, padėkojo už Karjeros centro rė­ mimą. „Jūs būsite pirmasis mūsų Karjeros centro svečias“, - savo sveikinimo kalbą baigė rektorius.

VU Karjeros centrą numatoma atidaryti jau šių metų rudenį. Jis kuriasi Saulėtekio alėjoje esan­ čiuose VU pastatuose.

Po oficialiosios dalies UAB „Putokšnis“ generalinis direkto­ rius ir jį lydintys asmenys diskuta­ vo su Chemijos fakulteto dekanu bei Polimerų katedros vedėju apie būsimą bendradarbiavimą, aptari­ nėjo lūkesčius ir galimybes.

Buvo susitarta pasikeisti vizi­ tais, kito susitikimo metu numa­ tyta aptarti konkrečius darbus, tikslus ir priemones jiems pasiek­ ti. Šis susitikimas buvo tik formali bendradarbiavimo pradžia, leidu­ si numatyti būsimus darbus.

los gražinimo grafikas, kuriame mokėjimai išdėstyti lygiomis da­ limis kas ketvirtį per visą pasko­ los grąžinimo laiką.

Paskolos studijų įmokoms turi būti grąžintos per laiką, ne dau­ giau kaip trigubai ilgesnį už stu­ dijų, kurių įmokoms buvo suteik­ tos paskolos, trukmę. Pavyzdžiui, jei studentas gavo paskolą vieno semestro studijų įmokai, tai jis tu­ rės gražinti paskolą per 1,5 me­ tų, praėjus 2 metams nuo studijų baigimo ar nutraukimo.

Paskolos gyvenimo išlaidoms ir studijoms užsienyje grąžinamos per 15 metų, praėjus 2 metams nuo studijų baigimo ar nutrau­ kimo.

Negrąžinus paskolos, jos dalies ar palūkanų pagal nustatytą gra­ fiką, pradedami skaičiuoti delspi­ nigiai nuo visos laiku negrąžintos sumos.

Kas gali negrąžinti paskolos ar grąžinti vėliau?

Nuo paskolos ar jos dalies grą­ žinimo Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo valdybos sprendimu gali būti atleisti visiš­ kai nedarbingi asmenys. Taip pat paskola negrąžinama paskolos gavėjui mirus.

Dėl invalidumo, ligos, gimdy­ mo atostogų, karo tarnybos, to­ lesnių studijų ir kt. paskolos grą­ žinimas gali būti laikinai atidėtas.

Konkrečios paskolos grąžini­ mo sąlygos ir sankcijos nurodo­ mos pasirašomoje sutartyje.

Būk atidus!

Anot S. Renčio, per penkerius metus pasitaikė atvejų, kai stu­ dentai neatvykdavo pasirašyti su­

tarčių. Vien pernai dėl šios prie­ žasties fondas negalėjo išmokėti per 470 tūkst. Lt. Šios lėšos buvo perskirstytos papildomo konkur­ so metu kitiems studentams. „Studentai turėtų skaityti skel­ bimus ir domėtis, kada bus pasi­ rašomos sutartys, nes be jų pini­ gai tikrai nebus mokami“, - sakė fondo direktorius.

Papildomas šansas pirmakursiams!

Jeigu tais pačiais kalendori­ niais metais numatytos paskolų lėšos nėra panaudojamos, fondas naujųjų mokslo metų pradžioje skelbia papildomą konkursą. Jo metu daugiau šansų laimėti turi pirmakursiai.

Paskolas gaus didesnis skaičius studentų Per penkerius metus iš valsty­ bės biudžeto studentų kreditavi­ mui buvo skirta daugiau nei 30 mln. litų. Kasmet studentų pa­ raiškų ir lėšų skaičius auga. Per­ nai fondas patenkino 4747 prašy­ mus, į studentų sąskaitas pervesdamas 11 mln. 285 tūkst. litų. Šiemet paskoloms skirta 17 mln.775 tūkst. litų.

Taigi, jei Tau tikrai reikia pa­ skolos, nepražiopsok, kada bus skelbiama apie galimybę ją gau­ ti. Tvarkyk reikalingus popierius ir tikėkis, jog pasiseks būtent Tau.

Daugiau informacijos gali rasti internete adresu: www.vmsfondas.lt

Ona MACKONYTĖ Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos informacijų

LIETUVIŠKI DIPLOMAI BUS PRIPAŽĮSTAMI EUROPOJE Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), aukštąjį ir aukštesnįjį išsi­ lavinimą turintys žmonės galės lygiomis teisėmis su kitais ES gyventojais dalyvauti Europos darbo rinkoje bei tobulinti savo kvalifikaciją Europos šalių universitetuose.

Giedrė KOJELYTĖ uzeuropa@office. lt „Svarbu, kad tiek aukštojo mokslo baigimo diplomas, tiek pa­ tirtis Lietuvoje bus vertinami lygiai tokiomis pačiomis teisėmis, kaip ir kitų ES šalių piliečių“, - sakė Vil­ niaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų insti­ tuto direktorius Raimundas Lopa­ ta. Vertinant aukštąjį mokslą bai­ gusių žmonių kvalifikaciją, bus at­ sižvelgiama į du kriterijus - diplo­ mą (ar jis išduotas Lietuvoje pri­ pažintos mokslo įstaigos) bei pro­ fesinę kvalifikaciją - įgytą patirtį.

Narystė ES suteiks daugiau ga­ limybių Lietuvos studentams bei norintiems tęsti aukštesnės pako­ pos studijas ES šalyse - jie galės daug paprasčiau stoti į pasirinktas specialybes. Lietuvos studentų są­ jungos prezidento Mindaugo Reinikio teigimu, Europos Sąjungoje Lietuvos studentai turės galimybę laisvai įsidarbinti lygiomis teisėmis su kitais ES piliečiais, kai kuriose

ES šalyse palengvės ir studijų są­ lygos, nes, Lietuvai tapus ES na­ re, nebereikės mokėti studijų mo­ kesčio. Šiuo metu daugelis šalies uni­ versitetų derina skirtingų specia­ lybių mokymo programų turinį bei nuostatas su ES šalių reikalavi­ mais. Užsienio universitetų moky­ mo programas jau atitinka veteri­ narijos, architektūros, politikos mokslų specialybės, baigiamos de­ rinti ir stomatologijos, medicinos bei kitų specialybių programos ir nuostatai. Norėdami įsidarbinti ES šalyse, šių profesijų atstovai tu­ rės pateikti tik aukštojo mokslo baigimo liudijimą, tačiau nepriva­ lės atlikti papildomos profesinės praktikos ES šalyse. Šalies gyventojai savo nuomo­ nę dėl šalies stojimo j ES pareikš privalomajame referendume, ku­ ris vyks šių metų gegužės 10-11 dienomis. Lietuva ketina tapti visa­ teise organizacijos nare 2004-ųjų gegužės 1 dieną. Sociologiniai ty­ rimai rodo, kad šalies narystę ES palaiko du trečdaliai gyventojų.

Universitas Vilnensis

4

2003 m. kovas

DAKTARO LAIPSNIS: KAS NAUJO? Balandžio 15 d. įsigalios nauja disertacijų gynimo tvarka. Ar verta sunerimti būsimiems mokslo daktarams, pasakoja Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja Stanislava VAŠKEVIČIENĖ.

Tarybos nariams, doktoranto vadovui, konsultantui ir oponen­ tams Švietimo ir mokslo minist­ ro įsakymu (2002 12 17, Nr. 2065) patvirtinti nauji kvali­ fikaciniai reikalavimai. Dokto­ rantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja nėra tikra, ar jie nebus pa­ keisti, nes Rektorių konferenci­ ja pasisakė, jog tie reikalavimai yra kiek per griežti.

Kaip pavyzdį galima pacituoti minėto įsakymo nuostatą, kokius kvalifikacinius reikalavimus turi turėti doktoranto mokslinis va­ dovas, ne mažiau kaip trys tary­ bos nariai (iš viso jų būtų 5) ir vienas oponentas( iš viso jų būtų 2): „Biomedicinos, fizinių ir tech­ nologijos mokslo sričių moksli­ ninkai per pastaruosius penke­ rius metus turi būti paskelbę ne mažiau kaip penkis mokslinius straipsnius recenzuojamuose pe­ riodiniuose mokslo leidiniuose.

Iš šių penkių mokslinių straips­ nių ne mažiau kaip trys turi būti paskelbti leidiniuose, įtrauktuo­ se į Mokslinės informacijos ins­ tituto (Institute ofScientific Information - ĮSI) duomenų bazes“ . Šiek tiek švelnesni reikalavi­ mai numatyti humanitarinių bei socialinių mokslų sričių moksli­ ninkams. Kai kurios išimtys nu­ matytos biomedicinos mokslų srities mokslininkams.

Tai labai rimti reikalavimai.

Atlikus preliminarią analizę pa-

Ona MACKONYTĖ Vadovaujantis Lietuvos Res­ publikos Vyriausybės 2001 m. lie­ pos 11d. nutarimu Nr. 897 ir 2002 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11d. nutarimo Nr. 897 „Dėl doktorantūros nuo­ statų patvirtinimo“ pakeitimu ir su juo susijusių Lietuvos Respub­ likos Vyriausybės nutarimų pa­ keitimu yra patvirtintas naujas Vilniaus universiteto Doktoran­ tūros reglamentas. Taip pat Lie­ tuvos mokslo tarybos 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. V-24 patvirtintas mokslo krypties tary­ bos daktaro disertacijai ginti reg­ lamentas. Tai nauji dokumentai, kuriais teks vadovautis organi­ zuojant doktorantūros studijas ir disertacijų gynimą.

Kaip teigė S. Vaškevičienė, perversmo tikrai nebus. Pagrin­ dinis naujos tvarkos tikslas yra užtikrinti daktaro disertacijų ly­ gį ir kokybę. Ieškoma įvairių bū­ dų, vienas iš tokių siūlomų nau­ joje tvarkoje - didesnė darbo va­ dovo, tarybos narių ir oponentų atsakomybė.

Anot S. Vaškevičienės, kiek­ vienai daktaro disertacijai ginti bus sudaroma tam tikros moks­ lo krypties taryba. (Iki šiol diser­ tacijos buvo ginamos doktoran­ tūros komitetuose.) /

“

Konferencijose

\

Doktorantūros skyriaus vedėja S. Vaškevičienė patikino, kad doktorantai dėl naujos tvarkos sunerimti neturėtų

sirodė, jog kai kuriose mokslo kryptyse kiltų problemų. Pavyz­ džiui, būtų sunkumų įvykdyti naujuosius kvalifikacinius reika­ lavimus ekonomikos, vadybos ir administravimo, filologijos, ko­ munikacijos ir informacijos, tei­ sės ir kai kurių kitų mokslo kryp­ čių mokslininkams. Fizinių mokslų atstovams-chemikams, matematikams, fizikams ir kt. problemų nekiltų. Šiaip ar taip, atskirų mokslų krypčių atsto­ vams reikėtų labai rimtai galvo­ ti apie savo mokslinės produk­ cijos paskelbimą ĮSI, tarptauti­ nių leidinių arba užsienio ar tarptautinių organizacijų lei­ džiamuose recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Reikėtų ryž­ tingesnių žingsnių, nes kvalifika­ ciniai reikalavimai laikui bėgant

tik augs. Į tai turėtų atkreipti dė­ mesį ir šiandieniniai doktorantai.

Naujajame reglamente opo­ nentams yra numatytos papildo­ mos funkcijos.

Anot S. Vaškevičienės, opo­ nentai turės visapusiškai išnagri­ nėti disertaciją ir įvertinti dokto­ ranto mokslines publikacijas, pa­ skelbtas periodiniuose mokslo leidiniuose, ir jose išdėstytus mokslinių tyrimų rezultatus.

Reikalavimai mokslinėms doktorantų publikacijoms yra nu­ matyti 2003 m. vasario 14 d. Vy­ riausybės nutarime Nr. 234. Jame sakoma, kad doktorantas gali pa­ teikti ginti daktaro disertaciją, kai „ne mažiau kaip dviem straips­ niais, paskelbtais recenzuoja­ muose periodiniuose leidiniuose, paskelbia svarbiausius tyrimų re­ zultatus (straipsnis leidinyje, įtrauktame į Mokslinės informa­ cijos instituto leidinių sąrašą, ga­ li būti priimtas spausdinti)“.

Priėmimo į doktorantūrą tvar­ ka daug nesikeis - doktorantai ir toliau bus priimami konkurso tvarka. Vienintelė naujovė - gre­ ta dieninių studijų ir studijų eks­ ternu įteisinta neakivaizdinė stu­ dijų forma.

Kaip jau buvo minėta, iki ba­ landžio 15 dienos daktaro diser­ tacijos ginamos iki šiol galiojan­ čia tvarka.

Reikia pažymėti, kad balan­ džio 14 d. visoms Lietuvos aukš­

tosioms mokykloms baigiasi Lie­ tuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu suteikta doktorantū­ ros teisė. Nustatyta tvarka yra pateikti dokumentai Lietuvos mokslo tarybai dėl doktoran­ tūros teisės pratęsimo ir suteiki­ mo. Ar turėsime šią teisę visose mokslo kryptyse, kuriose turėjo­ me iki šiol - sunku pasakyti.

Todėl visi doktorantai, paren­ gę mokslo darbus, stengiasi juos apginti nustatyta tvarka iki ba­ landžio 14 d. Natūralu, kad nau­ jovės visada šiek tiek nerami­ na.

Nuo š. m. sausio 1 d. apgynė disertacijas ar rektoriaus įsaky­ mu patvirtintos gynimo datos ko­ vo-balandžio mėn. (iki 14 die­ nos) 65 doktorantams (pernai per tą patį laikotarpį disertaciją apgynė 21 doktorantas). Iš 65 doktorantų 29 apgynė ar gins darbus eksternu.

Eksternams nuo balandžio 15 d. bus dar viena naujovė. Ne Universiteto darbuotojams, gi­ nantiems daktaro disertacijas Universitete, teks mokėti Sena­ to nustatytą mokestį. „Taigi manau, kad dėl naujo­ sios tvarkos doktorantams ne­ verta nuogąstauti, svarbiausia, kad daktaro disertacijos būtų aukšto mokslinio lygio ir atitik­ tų joms keliamus reikalavimus“, - patikino Stanislava Vaškevi­ čienė.

---------------------------------------------------------------------

TARPTAUTINĖ MEDICINOS STUDENTŲ SAVAITĖ ESTIJOJE Kovo pradžioje Estijoje vyko pasaulinė medicinos studentų asociacijų generalinė asamblėja. Daugiau kaip 450 būsimųjų medikų iš 60 pasaulio šalių susitiko mažame kurortiniame miestelyje Peniu.

Marija SAKALAUSKAITĖ, VU MF studentė, LiMSA atstovė ryšiams su visuomene

Iš Lietuvos į konferenciją at­ važiavo trys LiMSA (Lietuvos medicinos studentų asociacijos) studentai. LiMSA vienija apie 100 Vilniaus ir Kauno studentų, ir jau vienuoliktus metus yra pil­ nateisė Tarptautinės medicinos studentų asociacijų federacijos narė, galinti dalyvauti visuose projektuose bei turinti balso teisę.

Generalinė asamblėja rengiama du kartus per metus Susirinkę studentai papasako­ ja apie nuveiktus darbus bei ap­ taria bendrus projektų įgyvendi­ nimo planus. Šiuo metu Europo­ je vykdoma per 20 tarptautinių projektų. Dauguma jų skirti vi­ suomenės sveikatai gerinti, AIDS ir lytiškai plintančių ligų prevencijai, pabėgėlių ir taikos palaikymui bei Afrikos šalių pa­ ramai. Studentai, kurie dirba mokslinį darbą, turi gerą progą

susipažinti su kitų šalių rengiamo­ mis konferencijomis, galimybę laimėti stipendijas ar apdovano­ jimus.

Aktualiausia tema - profesinių mainų kontraktai Pagrindinis konferencijos tiks­ las -pasikeitimas profesinių mai­ nų kontraktais. Jų dėka kasmet per 6600 medicinos studentų sta­ žuojasi geriausiose užsienio šalių universitetinėse ligoninėse. Tai vienas didžiausių tarptautinių stu­ dentiškų mainų projektų, kuria­ me dalyvauja ir LiMSA. Šiais me­ tais net 63 mūsų studentai galės atlikti vieno mėnesio klinikine praktiką įvairiose Europos šalyse, tiek pat studentų laukiama at­ vykstant ir į Lietuvą.

Baltijos šalių bendradarbiavimas Baltijos draugystės klubo (Bal­ de Friendship Club) susitikimai ru­ denį jau tampa tradicija. Šiam klubui priklauso Lietuva, Latvija, Estija, Rusija, Suomija. Konfe­ rencijoje LiMSA pakvietė įsi­ traukti į klubo veiklą Švediją bei Lenkiją ir atvykti šių šalių atsto­

vus į Vilniuje organizuojamą su­ sitikimą. Pagrindine spalio mė­ nesio susirinkimo tema pasirink­ ta bioetika. Vyks paskaitos bei diskusijos dirbtinio gyvybės nu­ traukimo, klonavimo, eksperi­ mentinės medicinos, gydytojo etikos klausimais.

Socialinė programa Vienos dienos ekskursija po Taliną bei turas po Baltijos šalis sulaukė didelio studentų dėme­ sio. Tačiau populiariausi ir links­ miausi buvo teminiai vakarėliai.

Be jų nepraėjo nė viena naktis: Lotynų Amerikos vakarėlis, liba­ niečių naktis, pižamų vakaras, kuriame studentai linksminosi apsirengę tik naktiniais marški­ nėliais arba pižamomis... Įspū­ dingiausias nacionalinių valgių bei gėrimų vakarėlis vainikavo ir užbaigė konferenciją.

Susitiksim Nyderlanduose Rugpjūčio mėnesį antroji šių metų generalinė asamblėja vyks netoli Amsterdamo, kur, pasak or­ ganizatorių, laukiama dar dides­ nio studentų būrio, bus dar dau­ giau linksmybių bei pramogų.

VU ĮVYKO KONFERENCIJA APIE LIETUVOS IR ŠVENTOJO SOSTO SANTYKIUS Vilniaus universitete kovo 3 dieną Užsienio reikalų ministerija, Lie­ tuvos vyskupų konferencija, Vibtiaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Lietuvos istorijos institutas bei Lietuvių katalikų mokslo akademija surengė mokslinį konferencijų „Lietuva ir Šventasis Sostas: praeitis, dabartis, ateitis“, skirtą Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių 80-mečiui bei pirmojo konkor­ dato tarp Vilniaus ir Vatikano 75-mečiui paminėti.

Renginį pradėjo VU rektorius prof. habil. dr. Benediktas Juodka.

Konferenciją pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Įžanginius pranešimus konferen­ cijoje skaitė Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto Kazys Lozoraitis ir Lietuvoje kovo 2-6 dienomis viešė­ jęs Šventojo Sosto sekretorius san­ tykiams su valstybėmis arkivyskupas Jean-Louis Tauran (Žanas Luji Ta­ ranas). Arkivyskupas perskaitė pra­ nešimą „Šventojo Sosto diplomatija.

Kodėl?“ Pranešėjas ne kartą pabrė­ žė, jog „popiežiaus diplomatija re­ miasi ne pasaulietine valdžia, o dva­ siniu ir moraliniu autoritetu“. Šv.

Sosto diplomatija, pasak Jean-Louis Tauran, vykdoma dviem lygmenimis: dvišaliu bendravimu su 174 valstybė­ mis ir daugiašaliu bendravimu per tarptautines organizacijas. Šv. Sos­ tas ne tik stengiasi ginti katalikiškų bendruomenių laisvę ir teises visa­ me pasaulyje, kai joms iškyla pavo­ jus, tačiau skatina moralinius prin­ cipus, be kurių neįsivaizduojama har­

moninga Tautų bendruomenė. Šie principai yra pagarba žmogui, taikos apsauga ir skatinimas, pagalba re­ miant demokratiją bei žmogaus tei­ ses.

Vyskupas dr. Jonas Boruta ap­ žvelgė Lietuvos ir Šv. Sosto santy­ kių istorinę raidą nuo seniausių lai­ kų iki XX a. pradžios. Istorikai dr. Algimantas Katilius irdr. Juozas Skirius bei dr. Algimantas Kaspara­ vičius analizavo Lietuvos ir Šv. Sos­ to santykius Pirmojo pasaulinio ka­ ro metais ir tarpukario laikotarpiu.

Antroji konferencijos dalis buvo skirta Sovietų Sąjungos santykiams su Vatikanu ir Katalikų bažnyčiai Lietuvoje bei šiand leniniams valsty­ bės ir Bažnyčios santykių mode­ liams. Pranešimus šiomis temomis skaitė Lietuvos istorijos instituto darbuotoja dr. Regina Laukaitytė, Lietuvos gyventojų genocido ir re­ zistencijos centro darbuotojas dr. Arūnas Streikus, filosofas Vytau­ tas Ališauskas bei Vilniaus univer­ siteto doc. Paulius Subačius.

Konferenciją apibendrino VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. Raimundas Lopata.

Universitas Vilnensis

200.3 m. kovas

5

Požiūris______ J--------------------------------------------------------------------------------------------------------

UŽSIDIRBTI IŠVYKSTANTYS STUDENTAI - VU PROBLEMA Studentai skundžiasi, kad VU administracija sunkiai išleidžia juos vasarą užsi­ dirbti į užsienį, o grįžusių laukia griežtos sankcijos.

Kiekvieną pavasarį, dar stu­ dijų metams nepasibaigus, dau­ gelis studentų išvyksta j užsienį padirbėti. Grįžta dažniausiai jau mokslo metams prasidėjus ir su­ siduria su paprasta problema: skolomis. Bet tai dar ne viskas: dekanatai neretai atsisako pa­ sirašyti išvykimo dokumentus, liudijančius, kad išvykstantis yra studentas, arba neišduoda jau grįžusiam „pavėlavėliui “ stu­ dento statusą patvirtinančios pažymos. Iš tiesų viskas lyg ir teisinga, nes išvykdamas stu­ dentas pažeidžia studijų nuosta­ tus, kurių privalu laikytis.

Kai kurie fakultetai toleruoja tokį studentų elgesį tik tuomet, jei šie sugeba mokslo spragas užtai­ syti ir už praleistą laiką atsiskaity­ ti. Kiti - priešingai - griežtai lai­ kosi studijų nuostatų ir neleidžia studentui išvykti užsidirbti. Čia ir susikerta Universiteto

administracijos ir studentų nuo­ monės. Pastarieji linkę manyti, jog turi teisę išvykti, nors grįžę studijuoti ir rizikuoja savo kailiu.

Pateikiame kelias nuomones.

Rektorius akad. Benedik­ tas JUODKA: „Yra Univer­ siteto Studijų nuostatai, pri­ imti Senato. Tai įstatymas, ir mes turime jo laiky­ tis. Tačiau kiekvienas įstatymas turi išimčių.

Jei vienas ar kitas studentas atvažiuoja pavėlavęs ir iš anksto informuoja apie savo padėtį, ne­ manau, jog reikėtų daryti iš to di­ delę tragediją. Tačiau masiškai Studijų nuostatai neturėtų būti pažeidinėjami. Juk gali būti įvai­ rių objektyvių priežasčių, kodėl studentas vėluoja grįžti: suserga, kyla problemų dėl bilietų ir pan.

Dekanatams turėtų būti pra­ nešama apie tokius atvejus. Be to, reiktų atsižvelgti ir į tai, ar stu­ dentas mokosi valstybės finan­ suojamoje, ar mokamoje vieto­ je. (Juk jei jis vėluoja grįžti į stu­ dijas turėdamas valstybės finan­ suojamą vietą, o čia laukia žmo­ nės, kurie moka už studijas, tokį atvejį reikėtų svarstyti.)

Jei nesilaikysime Studijų nuo­ statų, jie gali būti masiškai pa­ žeidinėjami. Tai gal tuomet rei­ kės mokslo metus reikės pradėti ne rugsėjo, o spalio pirmąją?

Tačiau, kaip sakiau, pavienės išimtys galimos.“

Informuoja Studijų užsienyje informacijos centras Studijų užsienyje informacijos centras tęsia straipsnių seriją apie aukš­ tojo mokslo sistemas, stojimo reikalavimus, studija kainas ir stipendijų galimybes angliškai kalbančiose šalyse (kituose numeriuose skaitykite apie studijas JAV Kanadoje ir Australijoje).

Rasa ANTANAVIČIŪTĖ AIRIJA Aukštasis mokslas Aukštojo mokslo institucijos Airijoje yra kelių tipų: universite­ tai (7), technikos ir taikomųjų mokslų institutai (Institutes of Technology) (14), pedagoginiai koledžai (8), savarankiški, priva­ tūs koledžai (25).

- Universitetuose galima įgyti įvairių sričių bakalauro, magistro bei daktaro laipsnius. Dublino universitetas, arba Trinity College (http://www.tcd.ie), įkurtas 1592 m., yra seniausias Airijos universitetas.

- Technikos ir taikomųjų mokslų institutų studijų progra­ mas reglamentuoja Airijos Švie­ timo ir mokslo departamentas.

Daugumoje jų dėstomi tikslieji mokslai, inžinerija ir technika, va­ dyba. Kai kuriuose institutuose rengiami humanitarinių mokslų ir kalbų, sveikatos apsaugos, dailės ir dizaino, turizmo kursai.

- Pedagoginiuose koledžuose teikiamas bakalauro laipsnis bū­ simiems mokytojams, studijos trunka 3 metus.

- Privatūs koledžai siūlo bu­ halterijos, vadybos, teisės, huma­ nitarinių mokslų, viešbučių ir vi­ suomeninio maitinimo bei turiz­ mo vadybos ir menų kursus. Tarp jų yra ir medicinos mokyklų (pvz.,

Royal College of Surgeons in Ireland). Paprastai jie teikia tik ba­ kalauro laipsnį.

Bakalauro (undergraduate) studijos dažniausiai trunka 3-4 metus.

Magistro (graduate, postgraduate) studijos trunka 1-2 metus.

Doktorantūros (PhD) studijos dažniausiai trunka 3-4 metus.

Stojimo tvarka Kaip ir visų užsienio šalių at­ veju, patartina pradėti rūpintis stojimo dalykais likus metams iki numatomų studijų pradžios.

1. Susirasti sau tinkamą aukš­ tąją mokyklą ir programą: pasižiū­ rėti dominančių universitetų, ins­ titutų bei koledžų interneto sve­ taines (jų adresus rasite http:// www.educationireland.ie); parsisiųsdinti universitetų katalo­ gus (prospectus).

2. Stojant į bakalauro progra­ mas išsiaiškinti, ar į pasirinktą mo­ kyklą galima stoti per Centrinį sto­ jimo biurą (Centrai Application Ojfice (CAO), http://www.cao.ie), ar tiesiogiai: a) CAO yra centralizuota sto­ jimo j Airijos aukštąsias mokyk­ las sistema: CAO kiekvienam be­ sikreipiančiajam atsiunčia univer­ salias kreipimosi anketas ir kursų aprašus; užpildytas anketas ir ki­ tus reikalingus dokumentus sto­ jantysis iki gruodžio 15 d. prista­

Akademinių reikalų prorektorė doc. Marytė Birutė POCIŪTĖ: Puikiai su­ „Man studentai dažnai atne­ prantu tuos, ku­ ša pasirašyti darbo kontraktus, rie išvažiuoja j kuriuos išduoda įdarbinimo or­ Ameriką, nes ten ganizacijos. Ir vienoje iš tų kon­ tenka pabūti ilgiau nei kelis mė­ traktų grafų yra dekano tvirtini­ nesius. Bet reikia nepamiršti, kad mas, kad tikrai tas žmogus yra mūsų mokslo metai prasideda ne studentas. Taip pat ten yra gra­ spalį.

Jei dėl lankomumo dar ga­ fa, kurioje nurodoma, nuo kada lima būtų nusileisti, tai dėl prakir iki kada studentas bus išvažiatiku, laboratorinių darbų - ne. Jei vęs ir kada grįš. Jei dekanas pa­ studentas praleidžia daug paskai­ sirašo tą dokumentą, vadinasi, tų, rizikuoja būti neprileistas prie pritaria, kad studentas grįžtų egzaminų. Tiesiog gauna skolą. spalio pirmą dieną. O mes išduo­ Tai jau studento pasirinkimo dame standartinę pažymą: kad klausimas. Žinoma, studentai at­ jis tokio ir tokio kurso studentas, eina ir rauda, kokie jie visi varg­ ir kad pas mus mokslo metai pra­ šai, ir į tai Universitetas turi atsi­ sideda rugsėjo pirmą dieną. Tai žvelgti. Mes pamirštame, kokios yra registruota fakulteto blan­ yra tikros Universiteto funkcijos. kuose.

Juk studentas gaus diplomą, jam Pasirašinėti po kažkokiais kon­ ateityje dirbti reikės, negi jis pa­ traktais dėl studentų darbo mums teisins savo spragas sakydamas, nepriklauso. Mūsų pareiga juos kad Amerikoje braškes rinko. mokyti. Kai siunčiame pagal Studentai labai naiviai viską ERASMUS programas, tada tiks­ vertina. Jei jie nori užsidirbti, te­ liai žinome, ką darome, bet kai gu nutraukia studijas ir metams patys studentai ieško darbo, ko­ išvyksta, o paskui grįžta. dėl turėtume pasirašinėti? Uni­ Problema yra ta, kad studen­ versitetas to daryti neprivalo. tai pamiršta, jog turi studijuoti.

Aš suprantu įdarbinimo agen­ Mokymasis yra pagrindinis jų tūrų daromą spaudimą. Jos nori darbas.“ gauti tą ganėtinai svarų parašą.

Dažnai būna taip, kad blankai VUSA viceprezi­ atnešami pasirašyti dar iki galo dentas Artūras neužpildyti. O dekanai nepriva­ ŠALTIS: lo rūpintis studentų darbine „Dėl studentų veikla. Studento darbas yra čia, išvykimo dirbti yra Universitete, o ne „gastrolėse“.

kilę šiokių tokių problemų beveik visuose fakultetuose. VU SA rugsėjo pradžioje gavo nusiskun­ dimą iš Ekonomikos fakulteto.

Kasmet gauname nusiskundimų iš Kauno humanitarinio fakulte­ to, nes studentų neišleisdavo ar­ ba paskelbdavo skolininkų sąra­ šą, kurie nespėdavo grįžti. Buvo įvesta privaloma registracija, o tai prieštarauja Studijų nuosta­ tams. Bet po kiek laiko viskas susitvarkė.

Manau, kad dekanatai turi pa­ sirašyti dokumentus, įrodančius, jog esi studentas - jau vien dėl to, kad iš to paties studento dažnai reikalaujama sumokėti už moks­ lą. Ne visi studentai turi galimybę sumokėti iš savo kišenės. Jie daž­ nai privalo užsidirbti arba mesti studijas. O vasarą Lietuvoje tiek užsidirbti, kad galėtum susimokėti už studijas, nėra įmanoma.

Išvykę studentai gali užsidirbti ir pragyvenimui, ir studijoms. Ži­ noma, vėluodami grįžti rizikuo­ ja, nes pažeidžia Studijų nuosta­ tus. Bet tai jau studento asmeni­ nis reikalas.

Vasarą vien iš VU išvyksta apie pusę tūkstančio studentų. Ir ne tik į JAV, bet ir į Angliją bei Airiją. Iš tiesų vien iš VU gali iš­ vykti apie pusantro tūkstančio studentų. Gal tai kam nors ir at­ rodo baisūs skaičiai, bet taip yra.

studijų diplomo bei išrašų (transcript of academic records) kopijos ir oficialus jų vertimas; stojan­ tiems į doktorantūrą - magistro studijų diplomo bei išrašų (transcript of academic records) kopijos ir oficialus jų vertimas; f) IELTS arba TOEFL rezul­ tatas (IELTS administruoja Britų taryba, http://www.britishcouncil.lt/ education/ielts.htm; TOEFL ad­ ministruoja Studijų užsienyje in­ formacijos centras, http://eac.osf.lt/ Testai/TOEFL); g) rekomendacijos.

Stipendijos - Ribotą stipendijų kiekį stu­ dentams iš užsienio administruo­ ja Airijos aukštosios mokyklos (žr. pasirinktos mokyklos interneto svetainę, prašykite ei. paštu atsiųs­ ti daugiau informacijos). Daž­ niausiai tai dalinės stipendijos; - Doktorantūros finansavimo šaltiniai - dalyvavimas tyrimo pro­ jektuose, tiriamasis arba moko­ masis asistento darbas (researchį teaching assistantship); - Lietuvoje stipendijų studi­ joms Airijoje nėra (apskritai Lie­ tuva neadministruoja jokių stipen­ dijų pilnoms studijoms užsienyje).

to CAO; stoti galima į 10 progra­ mų iš karto; kreipimosi į CAO mokestis - 50,79 eurų; CAO per­ siunčia dokumentus nurodytoms mokykloms, gauna iš jų atsakymus ir perduoda juos stojančiajam; b) Jei mokykla prašo atsiųsti stojimo dokumentus tiesiogiai, būtina kuo anksčiau susižinoti, ka­ da yra paskutinė dokumentų tei­ kimo diena (deadline). Skirtingos mokyklos nurodo skirtingas datas (už dokumentų peržiūrėjimą taip pat reikia mokėti, pvz. Trinity Col­ lege - 37 eurus).

3. Stojant j magistro (graduate, postgraduate) bei daktaro (PhD) programas kreiptis tiesiogiai į pa­ sirinktus universitetus, stojimo anketas parsisiųsti iš universitetų interneto svetainių.

4. Nusiųsti stojimo paketą j CAO arba pasirinktą mokyklą. Šį paketą paprastai sudaro: a) užpildyta stojimo anketa (CAO anketa arba pasirinktos mokyklos anketa studentams iš užsienio (intemational students), kurią galima rasti tos mokyklos in­ terneto svetainėje); b) CV (curriculum vitae); c) stojančiojo rašinėlis (academic statement, application essay) (iki 500 žodžių, kuriame išdėstote, kodėl norite mokytis Airijoje, pasirinktoje mokykloje ir pasi­ rinktą dalyką; CAO jo nereika­ lauja); d) stojimo mokestis (nustato­ mas CAO arba pasirinktos mokyklos); e) stojantiems į bakalauro programas - mokyklos išrašai (paskutinių 3 metų); stojantiems į magistro programas - bakalauro

Kainos Studijų kainą, skaičiuojamą vieneriems akademiniams me­ tams (9 mėnesiams), sudaro mo­ kestis už mokslą (tuition fees) ir pragyvenimo išlaidos (living expenses).

2001/2002 m. bakalauro laipsnio siekiantys ne Europos Sąjungos šalių studentai už mokslą vidutiniškai mokėjo: universitetuose - 9.600-13.000 eurų (18.000-26.000 eurų už medicinos studijas); institutuose — 3.000-9.000 eurų.

2001/2002 m. magistro laipsnio siekiantys ne Europos Sąjungos šalių studentai už mokslą universitetuose vidutiniškai mo­ kėjo 8.000-18.000 eurų.

2001/2002 m. pragyvenimo iš­ laidos vidutiniškai buvo: 2.500-3.500 eurų per metus (va­ dovėliai ir bendrabutis) ir 350-550 eurų per mėnesį (maistui, buičiai ir kt.).

V. Naujiko nuotr.

Darbas Bakalauro programų studen­ tams (undergraduate students) lei­ džiama dirbti universitete (on campus) ne daugiau kaip 20 va­ landų per savaitę. Šio uždarbio jo­ kiu būdu neužtenka mokslams ap­ mokėti.

Magistrantai bei doktorantai (graduate students) gali dirbti uni­ versitete (on campus) visą darbo dieną.

Daugiau informacijos http://www.educationireland.ie - informacija apie švie­ timo sistemą, aukštojo mokslo institucijas, stojimo tvarką etc. http://www.cao.ie - Centrinis stojimo biuras (CentraiApplica­ tion Ojfice (CAO)) http://www.britishcouncil.lt/ education/ielts.htm - IELTS tes­ tas, Britų taryba http://eac.osf.lt -TOEFL tes­ tas, Studijų užsienyje informa­ cijos centras

6

Universitas Vilnensis & VU SA

2003 m. kovas

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis

Aplankykite

www.vusa.lt ■ ■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■H

a

Sorlac featuring Julius Janonis

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 2687 144, 2687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt

Med. studžiaus gyvenimas...

■ ■ ■ ■

Z Kiekvieną trečiadienį VU Senato salėje vyks seminarai aktualiomis ir įdomiomis temomis.

Sekite informaciją VU SA tinklapyje www.vusa.lt.

■

Kviečiame aktyviai dalyvauti.

Iki susitikimo!

*

Z

Pasitrauk, netrukdyk! Juk matai, kad kalu.

Man plepėt su tavim nėr kada.

Jam smagu būt kietu docentu, O aš alų pamiršti baigiu, Nes kalu, dieną naktį kalu.

Studentas K. G.

«

■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■

XII FILOLOGIŲ ŽYGIŲ... Į DEKANATĄ Kaip Heraklis narsiai ir ryžtingai vieną po kito vykdė savo dvyliką Žygių, taip ryžtingai šiandien filologės kasdien Žygiuoja į... dekanatą.

Dekanatas. Vieniems studentams šis žodis kelia pagarbią baimę ir atrodo ne­ pasiekiamas, lyg kažkas, valdantis juos „iš aukščiau“, kitiems jis skamba taip pat paprastai ir kasdieniškai kaip Kompiu­ terių centras ar biblioteka, tačiau tikrai neretam prireikia nemažai ryžto užlipti laiptais į antrą aukštą ir praverti duris, už kurių yra tai. kas vadinama dekana­ tu. Kaip nenuspėjami yra nuotykiai de­ kanate., taip ir įspūdžiai išėjus patys įvai­ riausi. Štai dvylika „herakliškų“ filologių žygių j dekanatą, palikusių neišdildomus prisiminimus.

I ŽYGIS: kas ieško, tas randa „Kas ir kur yra dekanatas, sužino­ jau jau pirmąją dieną Universitete, - pa­ sakojo anglų filologijos antro kurso stu­ dentė. - Matyt, buvau taip susijaudinu­ si dėl laukiančių naujovių, kad tiksliai neišsiaiškinau, kelintą valandą Filologi­ jos fakultete prasideda Rugsėjo 1-osios šventė, todėl atėjau gerokai per vėlai pravėrusi duris su užrašu „Domvs Philologiae“, išvydau būrį tokių pat fuksų kaip ir aš. užtvindžiusių visą fojė. Nu­ girdau, kad čia dalija studentų pažymė­ jimus. Dar nugirdau, kad reikia turėti studijų knygelę ir žinoti savo grupę. Pa­ sijutau lyg iš medžio iškritusi. Nežino­ jau savo grupės, neturėjau jokios studi­ jų knygelės ir net neįsivaizdavau, kur ją gauti. Laimė, kažkas man pašnibždėjo išganingą mintį - „Eik j dekanatą“. Ta­ čiau aš, žinoma, taip pat nė nenutuo­ kiau. kur tas dekanatas yra. Nepame­ nu, kaip, tačiau kažkaip suradau reika­ lingas duris ir, nors sutrikusi, nes mano pirmoji diena Universitete buvo tokia kupina nesusipratimų, bet vis dar nusi­ teikusi ryžtingai, įžengiau į dekanatą.

Kadangi sekretorės nebuvo, užėjau į pirmą pasitaikiusį kabinetą, kurio du­ rys buvo praviros. Dabar aš jau žinau, kad tada pataikiau pas metodininkę. Iš­ aiškinau jai savo padėtį ir paklausiau, kur man dabar eiti. Buvau maloniai nukreip­ ta į savo katedrą ir dar gavau tikslius nu­ rodymus. kur ją rasti (prisipažinsiu - pir­

C

Parodos

mą kartą atėjusiam į Universitetą žmo­ gui rasti Anglų filologijos katedrą tikrai sudėtinga...). Taigi mano pirmieji įspū­ džiai iš dekanato gana malonūs, todėl vi­ siems pirmakursiams drąsiai patariu bent jau Rugsėjo pirmąją nebijokite už­ eiti j dekanatą. Ši diena skirta fuksams ir visi (bent jau man taip tada atrodė) yra nusiteikę geranoriškai.“

Viltis miršta paskutinė, nes nėra to blogo, kas neišeitų į gera © Antrokursei lietuvių filologijos ir suo­ mių kalbos studentei prireikė susitikti su dekanu. Todėl ji, kaip ir pridera, pirmiau­ sia nuėjo pas sekretorę. Tuo metu, kai studentė įėjo, sekretorė linksmai su kaž­ kuo šnekučiavosi telefonu, nekreipdama dėmesio j naują „lankytoją“. Galiausiai ji padėjo ragelį ir pareiškė, kad tądien dekano nebus. Nusivylusi studentė, lip­ dama laiptais, kaktomuša susidūrė su gerbiamu dekanu ir. vis dar nepraradusi vilties, o gal staiga vėl ją atgavusi, nu­ sprendė paprašyti skirti jai kelias minu­ tes. Dekanas maloniai sutiko ir nusive­ dė ją į savo kabinetą. Tuomet jis labai mandagiai atsiprašė, kad turi skubiai pa­ skambinti ir, greitai sutvarkęs reikalus, studentei viską nuoširdžiai paaiškino.

Nespręsk apie žmogų iš pirmo žvilgsnio Šįkart ta pati studentė keliavo pas ki­ tą iš dekanato „vyresniųjų“. Čia jai teko susidurti su kita sekretore. Po daugelio kelionių ten ir atgal studentė padarė to­ kią išvadą - peniai ši sekretorė buvo ga­ na grubi, tačiau vėliau įvyko akivaizdus lūžis ir ji tapo labai maloni. Ateinančius visada pasitinka su šypsena. Tačiau lau­ kiamajame geriau suktis greitai ir savo reikalus tvarkyti nedelsiant, nes šurmu­ lys ir žmonių Sangrūda labai dnimsčia sekretorės ramybę, o nuo to žmonės daž­ nai tampa nervingi - pavyzdžiui, jei po sesijos atneši studijų knygeles, staigiu ju­ desiu čiumpa jas iš rankų ir skubiai pa­ lydi tave pro duris. Kadangi dėl per di­ delio žmonių skaičiaus kai kurie studen­

tai ima brautis vieni į kitų asmeninę erd­ vę, norint to išvengti, visiems, atėjusiems j dekanatą, yra primygtinai siūloma sės­ tis ir palaukti. Stovint laukti nerekomen­ duojama.

Prieš eidamas į dekanatą, išsiversk į užsienio kalbą būtiniausius žodžius, kurių gali prireikti Šį kartą žygį nusprendė atlikti atkak­ liosios antrakursės kursioke. Mat ji, kaip ir daugelis studentų, panoro vasarą pa­ dirbėti už vandenyno, o tam reikėjo gauti dokumentą iš dekanato. Pasiryžusi žūt­ būt išvykti į JAV, studentė nuėjo pas tą pačią dekanato vyresniąją. Viskas būtų buvę gerai, jei ne viena mažytė proble­ mėlė - studentė nemokėjo j anglų kalbą išversti žodžio „prodekanė“. Dėl to ji iš­ girdo motinišką pagriimojimą. kad ne­ moka kalbos, ir griežtą pasiūlymą likti Lietuvoje.

Dekanatas visai nėra baisus, jei žinai, ko ir kodėl ten eini © Kartą trečiakursei lietuvių filologijos studentei prireikė rekomendacijos. Ji nu­ ėjo pas sekretorę ir paklausė, kur galėtų kreiptis. Mergina sulaukė operatyvaus atsakymo, nukreipusio ją pas patį deka­ ną. Kadangi tai yra asmuo, su kuriuo ei­ linis studentas ne kasdien susitinka, tai mūsų studentė, įėjusi į gerbiamo deka­ no kabinetą, drebančiu balsu paprašė reikiamos rekomendacijos. Dekanas, bū­ damas sąžiningas ir apdairus žmogus, pirmiausia pasiteiravo, kam jos reikia, o paskui maloniai sutiko rekomendaciją parašyti.

Būk pasiruošęs dekanate susilaukti daugiau pagalbos, nei pageidauji Šį žygį atliko ta pati trečiakursė. Tik dabar ji apsilankė pas dar vieną dekana­ to vyresniąją. Užduotis buvo tikrai pa­ prasta - studentei reikėjo gauti pažymą, įrodančią, jog ji tikrai mokosi Vilniaus universitete (na žinote, VU, trečias kur­ sas, sesijos rezultatų vidurkis). Tačiau stropioji vyresnioji taip stengėsi padėti

studentei, kad visokiais būdais prašė leis­ ti į pažymą įrašyti visus studijuotus daly­ kus, jų valandas ir visus pažymius.

Kiekviename blogyje yra truputis gėrio (kurį puikiai įžvelgia žmonės iš dekanato) Klasikinės filologijos pirmo kurso studentė taip pat atliko kelis žygius j de­ kanatą. Pirmą kartą gyvenime jai teko rinktis laisvuosius dalykus Universitete.

Studentės širdis ypatingai linko prie dvie­ jų. Tvarkaraštyje jie atrodė kaip ir visi kiti, tačiau praėjus dalyki) pasirinkimo laikui, paaiškėjo, jog tie dalykai skirti ma­ gistrantams. Didžiai nusivylusi studentė nuėjo į dekanat ą. Viena iš jau minėtų vy­ resniųjų pasiūlė studentei dar kelis liku­ sius laisvuosius dalykus ir beveik primyg­ tinai įsiūlė tokį, kurį lankant reikia turė­ ti pakankamai kantrybės sėdėti paskai­ toje pirmadienį vakare ir išradingumo, norint nuvažiuoti iš Vilniaus centro į Saulėtekio alėją per pusę valandos.

(Gerbiama vyresnioji žino, kokios savy­ bės yra tikrai vertinamos ir kaip jas ug­ dyti jau nuo pirmojo kurso...)

Ką gali daryti tuoj, niekad nesakyk „rytoj" (t. y., neatidėk pašalpos tvarkymo reikalų paskutinei dienai) Ta pati studentė norėjo gauti pašal­ pą. Kadangi mergina ne vilnietė, ji pa­ prašė mamos atsiųsti reikiamą doku­ mentą faksu (mat tądien buvo paskuti­ nė diena nešti prašymus pašalpai gauti).

Studentė griebėsi šiaudo - nuėjo į deka­ natą ir, bandydama išsikapstyti iš beveik beviltiškos savo padėties, paprašė priimti faksą. Deja, jai buvo atsakyta ir paaiš­ kinta, kad asmeniniais reikalais dekana­ tas faksų nepriima. O studentė buvo pa­ siruošusi ir už sugadintą lapą popieriaus sumokėti... „Gimiau nei per anksti, nei per vėlai" turi išimčių? Šiam žygiui įvykdyti kitai klasikinės filologijos studentei teko susidurti su de­ kanato antrojo aukšto sekretore. Kaip pastebėjo ir kiti studentai, ji visada šyp­ sosi, nors akys dažnai žaibuoja (beveik kaip Olimpo dievų...). Atėjusi pirmakur­ sė vietoj atsakymo į savo klausimą išgir­

do antrakursiams palankų nuosprendį „Kai būsi antrakursė, viską žinosi, tada galėsi čia vaikščioti ir viską aiškintis“. Študentė išėjo skaudama širdimi ir nusi­ vylusi, kad negimė metais anksčiau...

Be komentarų...

Tai turbūt buvo pats trumpiausias žy­ gis, kurio įspūdžiai buvo giliausi ir stip­ riausi. Jį įvykdžiusi, pirmakursė teištarė: „Dekanate jaučiuosi kaip...“ Vietoj daugtaškių kiekvienas įrašykite, ką no­ rite.

Atmink, studente, tvarkaraštis svarbiau už norus, nes juos galima lengvai pakeisti © Savo nuotykius papasakojo ir antro kurso prancūzų filologijos studentė. O buvo taip: labai netikėtai paaiškėjo, kad pasirenkamojo dalyko paskaitų laikas su­ tampa su antrosios kalbos užsiėmimų lai­ ku. Pasitikėdama dekanato darbuotojų geranoriškumu, mergina nuėjo ten. Ta­ čiau čia ji sužinojo tikrąjį principą, pagal kurį reikia rinktis pasirenkamuosius da­ lykus (įsidėmėkite, studentai!): „Reikia rinktis ne pagal norą, o pagal laiką“. Pra­ turtėjusi tokiais išminties perlais, studen­ tė išėjo, pasirinkusi kitą dalyką, kuris, nors yra pakankamai Įdomus (kalbu iš patirties), tačiau labai jau ne filologinis.

Neveltui dėstytojas - fiz ikas ..

Lenk medį, kol jaunas, rinkis pasirenkamuosius dalykus, kol laikas Pasirenkamųjų dalykų keitimas tapo ir dar vienos anglų filologijos antro kur­ so studentės užduotimi. Tiesą sakant, ji norėjo tik paklausti, ar dėstytojas perra­ šė ją j kito pasirenkamojo dalyko studen­ tų sąrašus. Tačiau viena iš dekanato vy­ resniųjų yra linkusi pamokyti kiekvieną studentą, tad paprastąjį „taip“ studentė išgirdo tik po kelių minučių paskaitos apie žvelgimą į ateitį ir mokėjimą susi­ derinti savo tvarkaraštį.

Visų dvylikos žygių moralas Filologų dekanate visi yra labai ge­ ranoriški, todėl niekas neliks nuskriaus­ tas ir nepamokytas tikrosios gyvenimo iš­ minties. Tik reikia mokėti ją priimti...

J

Guoda TARAŠKEVIČIŪTĖ „Be pavadinimo“ Nuo kovo 13 d. Vilniaus universiteto kavinėje (Šv. Jonų

bažnyčios kiemas, Universiteto g. 3) veikia Guodos TARAŠKEVICIŪTES nespalvotų fotografijų paroda „Be pavadi­

nimo“. Parodą galite aplankyti iki balandžio 21 dienos.

VU SA fotoklubas

Vytautas MICHELKEVIČIUS Dvi parodos apie Paryžių Dvi parodos apie tą patį miestą, vykstančios tuo pat metu, tačiau visiškai skirtingos. Tarsi hipertekstas jos pratęsia viena kitą ir papildo. Žiūrovas, atėjęs į vieną parodą, yra nukreipiamas į kitą ir atvirkščiai.

Paroda „Paryžiaus etiudai“ („Impressions de Paris“) Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos parodų salė 2003 03 17 - 2003 04 10'

Paralelinė paroda „Paryžius. Modernaus meno centras“

(„Paris. Centre d'Art Moderne“) 2003 03 17 - 2003 03 27 Vilniaus Dailės Akademija. I aukšto koridorius. Maironio g. 6, Vilnius Atsiliepimų laukiame ei. paštu fotografis@centras.lt Paris. 2002

Universitas Vilnensis & VU SA

2003 m. kovas

7

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis

VU SA MOKYMAI ĮVYKO. KĄ APIE TAI MANO STUDENTAI? Druskininkų sanatorijoje „Vilnius“ kovo 6-9 dienomis vyko Vilniaus universiteto Studentų atstovybės narių moky­ mai. Studentai buvo atrinkti pagal jų norą dirbti, smalsumą, aktyvumą visuomeninėje veikloje bei kitus kriterijus.

Norinčiųjų dalyvauti seminaruose buvo per 80, tačiau dalyvauti buvo pakviesti tik 55 studentai.

Agnė GILYTĖ Studentai susirinko įvairūs - nuo pirmakursių iki šešto kurso studen­ tų. Todėl ir nuomonės įvairios. Ga­ lime pasidžiaugti, jog viskas vyko sėkmingai, ir, tikimės, gautos žinios bus panaudotos ateityje. Druskinin­ kuose vykusių seminarų temos: de­ rybų menas, motyvacija, veiklos pla­ navimas ir laiko valdymas bei spren­ dimų priėmimas. Seminarų dalyviai sužinojo, kaip planuoti laiką, formu­ luoti užduotis, taip pat visi kartu stengėsi atsakyti sau į klausimą „Ko­ dėl žmonės dirba savanoriškai?“ Iš derybų meno srities studentai susi­ pažino su pasirengimu deryboms, jų etapais, pirmojo įspūdžio svarba, ne­ verbaline komunikacija, sužinojo apie derybų taktiką, jos poveikį. Be to, išmoko analizuoti situacijas, for­ muoti „teisingus“ klausimus derybų metu, argumentacijos ir motyvacijos subtilybių bei daugelio kitų naudin­ gų bei įdomių dalykų.

Dabar pažvelkime, ką studentai mano apie seminarus bei darbą gru­ pėse. Vienas pirmakursis džiaugėsi: „Labai šaunu, kad vyko ne tik teori­ niai mokymai, bet ir praktika. Buvo galima pasimokyti komandinio dar­ bo. Vyravo labai šauni atmosfera, su­ sirinko puikūs ir linksmi žmonės. Se­ minaro temos labai aktualios ir nau­ dingos. Įgijau naujų žinių“. Mokymai vyko keturias dienas: pirmąsias dvi seminarus vedė lektorės, likusias VU SA komitetų vadovai. Darbas vy­ ko nedidelėse grupėse, suskirstytose pagal komitetus. Jų VU SA yra pen­ ki: akademinis, socialinis, tarptauti­ nis, laisvalaikio bei informacinis.

Tačiau grįžkime prie studentų nuomonės. Apie VU SA mokymus išsamiau pasakojo kolega iš VU Žurnalistikos instituto: „Šiuose mo­ kymuose buvo galima sužinoti tai, ko kasdien nesužinosi. Patiko dalyvių smalsumas, konstruktyvus bendra­ darbiavimas, akivaizdi vadovų kom­ petencija, gebėjimas perteikti žinias.

Toliau dėstysiu punktais. Patiko: VU SA valdybos požiūris į mokymus (bendrąja prasme); galimybė su ja pabendrauti klausimais, kuriems

kasdienėje veikloje neužtenka laiko; naujų pažinčių užmezgimas, galimy­ bė daugiau sužinoti apie VU SA veiklą, taip pat apie kitų FSA (fakultetinių studentų atstovybių) veik­ lą, norus, problemas ir 1.1.”.

VU SA mokymų dalyviai džiau­ gėsi ir kitais, ne mažiau svarbiais, da­ lykais: „Puikios gyvenimo sąlygos, maitinimas, linksma kompanija, draugiška atmosfera ir, svarbiausia, praplėstas pažinčių ratas“. Merginos buvo sužavėtos Tarptautinės moters dienos švente. Viskas vyko maždaug taip: vaikinai nuo pat ryto šnibždė­ josi, kartais atsiskirdavo nuo mergi­ nų arba būriuodavosi nuošaliau. Re­ zultatas: merginos vakare pakviečia­ mos j salę, kurioje visiškai tamsu. „Tebūnie šviesa“, - ir prieš merginų akis - būrys gražiai išsirikiavusių vai­ kinų su gėlėmis rankose. Jie suren­ gė nuostabią šventę panelėms suvai­ dindami spektaklį ir parodydami dė­ mesį. Staigmena pavyko. Galime tik pasidžiaugti, jog džentelmenai dar neišnyko... ir daugelis jų - VU SA nariai.

Dažnas studentas džiaugėsi, kad mokymuose vyravo tolerancija ir bu­ vo išklausoma visų nuomonių. Pir­ mą kartą tokiuose mokymuose da­ lyvavęs studentas pasakė štai ką: „Viskas patiko! Pirmą kartą daly­ vauju tokiame seminare, įspūdis la­ bai geras. Manau, savo užsibrėžtus tikslus pasiekiau“. Štai kuo liko nepatenkinti seminaro dalyviai, arba Kita mokymų pusė

Žinoma, yra ii kita pusė. Cituoju kelių studentų nuomones: „Trūko kondicionieriaus, odinių kėdžių, au­ tobusas galėjo būti naujas. Žodžiu, rimtesnių nusiskundimų nėra“. „Kar­ tais būdavo sunku išsėdėti seminare, nes per mažai buvo pertraukėlių.

Vargino kėlimasis anksti“. „Trūko muzikos bei pažinties su Druskinin­ kais. Kita vertus, sanatorija šiek tiek ribojo, bet tuo per daug nesiskun­ džiu“. „Nebuvo diskotekos“. „Trūko miego po socialinių vakarų“. Tokios nuomonės apie mokymų trūkumus.

Nemažai studentų mano taip: „Nei­ giamų dalykų nebuvo. Viskas OK“.

Ką mokymų dalyviai keistų?

Studentai norėtų, kad tokie semi­ narai vyktų dažniau ir nebūtinai ki­ tame mieste. Kiti svarstė, kad gal bū­ tų naudinga kaip nors kitaip paskirs­ tyti laiką arba mažinti informacijos kiekį. Buvo manančių ir kitaip: „Na, keisti nelabai ką reikėtų, viskas bu­ vo neblogai organizuota“. Vienas dalyvis siūlė kitiems mokymams už­ sakyti „Radisson SAS Astoria“ vieš­ butį. Dažnas norėtų pasivaikščioji­ mo popiet bei ilgesnių mokymų.

Kokios naudos tikisi studentai?

„Būtent šių žinių trūko planuo­ jant, sprendžiant bei derintis. Ti­ kiuosi kaip įmanoma plačiau panau­ doti gautas žinias“, - atvirai sakė antrakursis. Bene kiekvienas stu­ dentas tikisi tai, ką išgirdo per se­ minarus, pritaikyti praktikoje. Nau­ dingos, jų nuomone, žinios apie VU SA. Dažnas planuoja aktyviau dirb­ ti FSA bei VU SA. „Manau, kad ži­ nias pritaikysiu gyvenime, derybų menas padės bendraujant su rėmė­ jais, projektų sudarymas taip pat naudingas. Išmokau planuoti dar­ botvarkę. Patiko įdomūs ir naudin­ gi psichologiniai patarimai, kaip pa­ veikti žmogų“, - prisiminė studen­ tė. Vaikinas pastebėjo, kad „šie mo­ kymai padės lengviau spręsti proble­ mas tiek FSA, tiek asmeniniame gy­ venime. Buvo naudinga smulkiau sužinoti apie VU S A veiklą, jos stra­ teginius planus“. Dar vienas žvilgs­ nis į ateitį: „Derybų menas - labai naudinga. Net neužsiimant savano­ riška veikla. Po seminaro apie mo­ tyvaciją aiškiau žinau tiek savo, tiek kitų motyvaciją. Komitetų veiklos planavimas taip pat labai naudingas - dabar žinosim, ką koks komitetas planuoja veikti ir galima bus padė­ ti“. Matyt, visi sutiks, jog „nauda bus iš žinių ir naujų pažinčių. Bus nau­ dingos naujos idėjos, tikiuosi, bus gerų naujų projektų“.

VU SA mokymų įvertinimas balais: vidutiniškai 8,9 balo.

VU SA primena, jog kiekvienas no­ rintis kviečiamas prisidėti prie mūsų komandos!

VU SA - KADRŲ KAITA

G. Petkevičiūtė

valdybos pagarbą bei pasitikėjimą. Žinoma, perėmus aukštas pareigas, perimami ir dideli darbai bei rūpes­ čiai, tačiau Gintariukas (taip ją vadi­ na dauguma VU SA narių) drąsiai žvelgia į priekį ir užtikrina, kad Tarp­ tautinių reikalų komitetas ir toliau prasmingai dirbs. Artimiausi projek­

tai - Vilniaus universiteto 425-ųjų metinių minėjimo renginiai, VU SA tarptautinė savaitė.

Norisi Gintarei tiesiog palinkėti neprarasti entuziazmo, noro, užsi­ spyrimo siekiant užsibrėžtų tikslų bei sėkmės!

VU SA inf.

YPATINGAS TELE2 PASIŪLYMAS STUDENTAMS!!!

• Nėra vienkartinio SIM kortelės registracijos mokesčio • Užtenka rekomendacijos Ją gali gauti atėjęs į Vilniaus universiteto Studentų atstovybę (VU SA), Universiteto g. 3 (Obser­ vatorijos kiemelyje), tel. 26 87 144, 26 87 145. Su šia rekomendacija bet kurioje TELE2 atstovybėje galėsi tapti JOKER paslaugos vartotoju išskirtinėmis sąlygomis.

Dėl rekomendacijos kreipkis į VU SA darbo dienomis nuo 9 vai. iki 16 vai.

Informacija: tele2@vusa.lt

Šių metų vasario 27-kovo 3 dienomis Italijoje, Sienoje, įvyko ERASMUS studentų tinklo (Erasmus Student Network (ESN)) visuotinis narių susitiki­ mas (Annual General Meeting (AGM)).

Pirmą kartą šiame renginyje da­ lyvavo ir organizacijos „ESN Vil­ nius“, įkurtos 2002 gruodžio mėnesį Vilniaus universiteto Studentų atsto­ vybės (VU SA) iniciatyva, atstovė „ESN Vilnius“ prezidentė Gintarė Petkevičiūtė. „Susitikimas buvo tik­ rai naudingas, darbas vyko labai pro­ duktyviai, be to, buvo tikrai labai linksma“, - dalijosi įspūdžiais Gin­ tarė.

AGM - susitikimas, kuriame pri­ imami svarbiausi organizacijai sprendimai, teisės aktai, renkami valdymo organai. Šiemet Sienoje su­ sirinkę per 300 jaunų žmonių iš 24 Europos valstybių patvirtino naujus

ESN statutus, darbo reglamentus, paruoštus Tarptautinės valdybos. „Sugrįžusi į Lietuvą supratau aki­ vaizdžią dalyvavimo susitikime nau­ dą. Užmegztos naujos pažintys, įgy­ ta patirties, padidėjo tarptautinio bendradarbiavimo galimybės. O svarbiausia - tai, kad šią vasarą Vil­ niuje įvyks „ESN Vilniaus“ inicijuo­ tas nacionalinių ESN atstovų ir val­ dybos susitikimas. Tikiuosi, kad ap­ silankę Lietuvoje kitų Europos vals­ tybių atstovai pasidalins patirtimi, problemomis, su kuriomis susiduria­ ma, bandys surasti būdų problemoms spręsti”, - Gintarė neslėpė entuziaz­ mo ir optimizmo.

FAKULTETŲ ŠVENTĖS 2003 Balandžio 1-11 d. - MIDI (Matematikos ir informatikos f.)

Balandžio 1-3 d. -TEDI 2003 (Teisės f.)

Balandžio 5 d. - FIDI (Fizikos f.)

Balandžio 8 d. - MERKURIJAUS DIENA (Ekonomikos f.)

Balandžio 22-25 d. - XXXVIII CHD (Chemijos f.)

Balandžio 28-gegužės 2 d. - GADI (Gamtos mokslų f.)

Balandžio 28-29 d. - FILOSOF DI (Filosofijos f.)

Gegužės l-oji savaitė - POLITOLOGŲ DIENOS (TSPMI) Gegužės 1-asis savaitgalis - ISTORIKŲ DIENOS (Istorijos f.)

Ruduo - INFORMACIJOS DIENOS (Komunikacijos f.)

VU SA inf.

NAUJIENOS TRUMPAI VU SA mokymai

Kovo 6-9 dienomis Druskininkų „Vilniaus“ poilsio namuose vyko VU SA mokymai. Temos: „Derybų menas“, „Planavimas“, „Motyvaci­ ja“, „Sprendimų priėmimas“. Apie tai plačiau skaitykite straipsnį „VU SA mokymai įvyko. Ką apie tai ma­ no studentai?“.

EF SA buveinė

Pagaliau ir kolegos ekonomistai gavo patalpas. EF Studentų atstovy­ bę nuo šiol rasite Saulėtekio ai. 9, JR. Galite skambinti tel. 23 66 279.

Tortadienis

Vienas garsus klasikas sakė: „Karalius mirė - tegyvuoja karalius!“ VU SA viceprezidente! bei tarp­ tautinių reikalų komiteto pirmininkei Jekaterinai Bortkevič išvykus pusmečiui stažuotis į Daniją, atsira­ do žmogus, iškart sugebėjęs perimti visus darbus irjuos toliau sėkmingai tęsti. Tai antrakursė VU Teisės fakulteto studentė, laikinai einanti VU SA prezidentės pareigas, Gintarė PETKEVIČIŪTĖ.

Galima pamanyti, kad antrakur­ sė nėra pakankamai kompetentinga užimti tokias pareigas, tačiau Ginta­ rė savo veiklumu, darbu ir pasieki­ mais tai akivaizdžiai paneigia. Į VU SA veiklą įsitraukusi prieš pusantrų metų, ji jau dabar gali pasigirti užsi­ tarnavusi tiek studentų, tiek VU SA

ESN kasmetis visuotinis narių susitikimas - naujos pažintys, galimybes ir šviesios perspektyvos

Kauno technologijų universiteto Studentų atstovybė (KTU SA) kovo 13 dieną šventė savo 10-ąjį gimta­ dienį. Sveikiname!

■ VU Medicinos fakulteto SA ba­ landžio 10 dieną švęs vienerių me­ tukų gimtadienį. Sveikiname!

Perrinko

dentas. Juo tapo Povilas Petrauskas, dizaino ir technologijų fakulteto I kurso magistrantas.

KF SA žygis

VU Komunikacijos fakulteto Studentų atstovybės (KF SA) atsto­ vai kreipėsi į KF dekanatą su doku­ mentu „VU Komunikacijos fakulte­ to studijų kokybės problemos bei ga­ limi jų sprendimo būdai, strateginiai pasiūlymai“. Šis klausimas svarsty­ tas VU KF taryboje. Nuspręsta su­ daryti darbo grupę iš 6 dėstytojų bei 3 KF SA deleguotų studentų. Dar­ bo grupė išanalizuos nurodytas pa­ stabas ir KF tarybai pateiks jų spren­ dimo būdus.

Posėdis naujose patalpose

VU SA tarybos posėdis kovo 12 d. vyko naujose EF SA patalpose. Po­ sėdyje dalyvavo ir EF prodekanas.

Naujas vadas

KTU rinkiminėje-ataskaitinėje konferencijoje buvo išrinktas prezi­

Sveikiname naujai išrinktą VDU SA prezidentą Joną Okunį.

■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■

: SVEIKINAME VISUS VISUS KOVO J = MĖNESĮ GIMUSIUS VUSIEČIUS!!! ■ Triskart VALIO VALIO VALIO! 03 01 03 17 03 21 03 25 03 26 03 27 03 29

Romas GRIŠKEVIČIUS (GMF) Dmitrijus KUZNECOVAS (MIF) Elvinas JAKIMOVAS (FilF) Tadas DAUJOTAS (MIF) Laurynas KUZAVAS (EF) Alvydas DONĖLA Edvinas JANČIAUSKAS (KHF)

8

2003 m. kovas

Universitas Vilnensis & VU SA

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis

PASIŽVALGYMAS PO SKANDINAVIJOS STUDENTŲ SAVIVALDAS Pirma dalis Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) nariai (Marius Zabielskas, VU SA prezidentas, Artūras Šaltis, VU SA viceprezidentas socialiniains-akademiniains reikalams, Jekaterina Bortkevič, VU SA viceprezidentė tarptautiniams reikalams, ir Gintarė Petkevičiūtė, tarptautinio komiteto narė) vasario 15-28 dienomis išvyko į pažintinę kelionę po Skandinavijos šalis.

Jekaterina BORTKEVIČ Kartu Skandinavijoje lankėsi ir VU Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus atstovė p. Rita Vienažindienė. Kelionės metų buvo aplankyti keli didžiausi Skandinavijos šalių universitetai: Lundo universitetas (Švedija), Upsalos universitetas (Švedija), Helsinkio technologinis univer­ sitetas (Suomija), Turku univer­ sitetas (Suomija), Helsinkio eko­ nomikos ir verslo mokykla (Suo­ mija), Helsinkio universitetas.

Pagrindinis vizito tikslas - pasi­ dalinti patirtimi su šių universi­ tetų studentų organizacijomis ir išsiaiškinti jų pagrindinius veik­ los principus ir būdus. Norėtu­ me padėkoti VU Tarptautinių programų ir ryšių skyriui už fi­ nansinę paramą.

Gyvenimas ant ratų Manau, kad verta būtų papa­ sakoti Jums apie mūsų buitinius rūpesčius šios kelionės metu. At­ vykę j Lundą tikėjomės apsigy­ venti kad ir kukliame, bet vieš­ butėlyje, arba, kaip tai vadinama Lietuvoje, studentų viešbutyje.

Deja, apgyvendino mus... trauki­ nyje. Taip, taip, traukinyje, kuris buvo paverstas mažu viešbutėliu.

Taigi tris dienas ir tris naktis gy­ venome ant ratų.

Pakeliui į Upsalą vis dar tikė­ jomės geresnių gyvenimo sąly­ gų... Bet kai privažiavome vietą, skirtą nakvynei, supratome, kad reikės džiaugtis tuo, ką turime.

Taigi Upsala priėmė mus kuklia­ me, bet visai jaukiame vasarinia­ me kotedže. Įdomumo dėlei pa­ sakysiu, kad sąlygos iš tikrųjų bu­ vo neblogos.

Galbūt jau nusišypsosite, kai pasakysiu, kad važiuodami į Suo­ miją vis dar buvome kupini vilties turėti kiekvienas savo kambarį, nes turėjome apsigyventi bendra­ butyje, kurie Skandinavijos šaly­ se yra labai aukšto lygio. Žinoma, nepatikėsite, bet apgyvendino mus vadinamajame svečių kam­ baryje, kuriame radome tik gele­ žines lovas, mažą šaldytuvą bei se­ novinę mikrobangų krosnelę.

Tačiau svarbiausia - tave su­ pantys žmonės, o ne gyvenimo sąlygos, todėl mūsų nuotaikai šios kasdieninės smulkmenos reikšmės tikrai neturėjo.

Skandinaviškasis bei lietuviškasis modeliai Skandinavijos šalių studentų organizacijų struktūra bei veik­ la skiriasi nuo lietuviškojo mo­ delio. Tačiau yra ir panašumų.

Lundo universiteto studentų at­ stovybės pagrindas - decentrali­ zuota sistema, kur organizacija iš tikrųjų susideda iš daugelio ki­ tų studentų sąjungų, veikiančių įvairiuose fakultetuose. Tiesa, universiteto lygmenyje studen­ tams atstovauja prezidentas.

Visuose kituose universite­ tuose studentų sąjungos grin­ džiamos centralizuota sistema.

Tai reiškia, kad visos kitos orga­ nizacijos, veikiančios universite­ te, yra pavaldžios centrinei val­ dymo struktūrai (dažniausiai val­ dybai).

Pagrindinis lietuviškosios ir skandinaviškosios sistemų skir­ tumas - nario mokestis, kuris yra privalomas kiekvienam studen­ tui, studijuojančiam aukštojoje institucijoje. Ši nuostata yra įtvir­ tinta aukštojo mokslo įstatymu.

Nesumokėjęs mokesčio studen­ tas negalės gauti atitinkamos specialybės diplomo. Narystės mokestis sudaro apie 80 proc. kiekvienos iš aplankytų organi­ zacijų biudžeto. Tai leidžia pa­ kankamai efektyviai plėtoti at­ stovaujamąją veiklą universite­ tuose bei nacionaliniu lygmeniu.

Švedija Lundo ir Upsalos universite­ tai yra ne tik vieni iš seniausių, bet ir nuolat konkuruojantys Švedijos universitetai. Tai ir bu­ vo viena iš priežasčių, kodėl mes pasirinkome būtent šias aukštą­ sias mokyklas. Šie universitetai taip pat yra užmezgę glaudžius ryšius su Vilniaus universitetu. Štai kodėl apsilankymas juose buvo puiki galimybė aptarti toli­ mesnio bendradarbiavimo per­ spektyvas.

Kiekviename iš šių universite­ tų šiuo metu studijuoja apie 35

Lundo universiteto (Švedija) Studentų sąjungos prezidentas, viceprezidentė ir VU SA prezidentas

tūkst. studentų. Ir, žinoma, kiek­ viename aktyviai veikia studen­ tų sąjunga.

Lundo universitetas Lundo universiteto studentų sąjunga, kaip jau ir minėjau, yra decentralizuota. Kiekviename fakultete aktyviai veikia vadina­ mosios fakultetinės studentų at­ stovybės (FSA). Universitete or­ ganizacijos veiklą kuruoja trys institucijos: federacija, atsakinga už organizacijos politinius spren­ dimus, nacijos arba, kaip mes pradėjome jas vadinti, žemės institucija, atsakinga už sociali­ nius reikalus, t.y. už apgyvendi­ nimą, ir trečia grupė, atsakinga už kultūrinius reikalus. Tiesa, įdomu tai, kad kiekviena vadina­ moji fakultetinė atstovybė leidžia savo atskirą laikraštį.

Ypatingą dėmesį reikėtų at­ kreipti į vadinamąsias žemes ar­ ba „nations“. Jos veikia nepri­ klausomai nuo studentų sąjun­ gos ir gauna atitinkamą dalį na­ rystės mokesčio, mokamo stu­ dentų sąjungai. Žemės dažniau­ siai sudaromos pagal priklauso­ mybę tam tikram Švedijos regio­ nui, tačiau teoriškai studentas gali pasirinkti, kokiai žemei pri­ klausyti. Kiekviena žemė (jų yra 13) turi savo valdybą, kuri yra renkama visuotiniame susirinki­ me kiekvienais metais. Kiekvie­ nai žemei priklauso patalpos, ku­ riose yra apgyvendinami studen­

tai, valgyklos ir naktiniai klubai.

Visa tai yra administruojama že­ mių valdybos, kartais pasitelkiant profesionalus. Lundas yra garsus studentų miestelis, todėl ypač daug dėmesio yra kreipiama į stu­ dentišką judėjimą. Praktiškai vie­ nintelė laisvalaikio veikla yra or­ ganizuojama klubuose, priklausiančiuose žemėms. Būtent todėl dažniausiai studentams net neky­ la klausimų, ar reikia tapti atitin­ kamos žemės nariu.

Vizito į Lundą metu mes su­ sitikome su Lundo vicemeru, at­ sakingu už jaunimo politiką. Taip pat mus neoficialioje aplinkoje prie vaišių stalo priėmė univer­ siteto rektorius. Susitikimo me­ tu buvo diskutuojama apie ben­ dradarbiavimą tarp universitetų ir administracijos. Šiuo metu sa­ vivaldybė planuoja įkurti specia­ lią grupę, kuri nagrinės aktualius klausimus. Joje bus 50 proc. stu­ dentų. Tai institucija, panaši į Vilniaus jaunimo reikalų tarybą.

Centralizuota Upsalos studentų sąjunga Upsalos studentų sąjungos veikla truputį skiriasinuojau ap­ rašytojo modelio. Tai centrali­ zuota organizacija. Sąjungai va­ dovauja prezidentas ir valdyba.

Beje, studentų sąjungos vadovy­ bė šiuo metu aktyviai galvoja apie decentralizaciją, kuri pasi­ reikštų padalinių įsteigimu fakul­ tetuose. Dabar kiekvienas fakul­ tetas turi po 2-3 žmones, dirban­ čius su aktualiais studentijai klausimais bei ginančius studen­ tų interesus, bendraujant su fa­ kultetų administracija.

Organizacijos struktūra labai primena VU SA struktūrą: ak­ tyviai veikia įvairūs komitetai, yra leidžiamas specialus laikraš­ tis, fakultetuose vykdoma mentorių programa. Vienintelis ir galbūt esminis skirtumas - nėra vykdomi projektai. Studentų są­ junga dažniausiai neaplikuoja į įvairius fondus ir nevykdo spe­ cialių veiklų tiek vietiniame, tiek tarptautiniame lygmenyje. Šis faktas ir buvo vienas iš karščiau­ sių diskusijų objektų. Kadangi, kaip minėjau, 80 proc. biudžeto

Upsala (Švedija). Studentų sąjungoje surengėme Tarptautinio komiteto

Lundas (Švedija). Vizitas pas rektorių kartu su Lundo universiteto

posėdį

Studentų sąjungos prezidentu

sudaro narystės mokestis, tai or­ ganizacijai nėra būtinybės kreip­ tis į fondą dėl finansavimo atski­ riems projektams. Visos kasdie­ ninės veiklos pagrindas - pa­ jamos, gautos iš narystės mo­ kesčio.

Apie Tarptautinių programų ir ryšių skyrių...

Kartu su mumis į šitą pažinti­ nę kelionę važiavo Vilniaus uni­ versiteto Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus darbuotoja, at­ sakinga už užsienio studentus, studijuojančius VU. lai p. Rita Vienažindienė. Taigi susitikimai su kiekvieno universiteto Tarp­ tautinių ryšių skyriaus darbuoto­ jais tapo savotiška tradicija.

Kalbėdama apie Švediją, no­ rėčiau pabrėžti, kad situacija šiuose universitetuose yra pana­ ši. Tiek Lundo, tiek Upsalos uni­ versitetai turi daugiau atvažiuo­ jančių studentų nei išvažiuojan­ čių. Kaip pabrėžė abiejų univer­ sitetų administracijos atstovai, pagrindinė priežastis - užsienio kalba. Dažniausiai mainų pro­ gramos nesiūlo studijų anglų kal­ ba, todėl Švedijos studentai ne­ labai domisi mainų programomis bei galimybėmis studijuoti sve­ tur. Kita priežastis: norėdamas išvažiuoti studijuoti į užsienį, stu­ dentas turi imti paskolą, nes lė­ šų, kurias skiria universitetas, dažniausiai pragyvenimui neuž­ tenka. Nustebino tai, kad tarp­ tautinių ryšių skyriai, ypač Lun­ do universiteto, aktyviai veika siekiant suteikti studentams bū­ tiniausią informaciją apie studi­ jas užsienyje: kartą per semestrą yra organizuojami specialūs in­ formaciniai seminarai, kurių me­ tu norintys išvažiuoti studentai gali pasiklausyti pristatymų apie universiteto siūlomas progra­ mas. Pavasarį yra organizuojami specialūs seminarai ERASMUS studentams, siekiant supažindin­ ti juos su dokumentų tvarkymo procesu, institucijomis, kuriose jie studijuos, bei kita naudinga informacija.

Susitikimų metu kalbėjome ir apie išvykstančius studentus bei su tuo susijusias problemas. Šiais metais pagal ERASMUS pro­ gramą Vilniaus universitete stu­ dijavo 67 studentai. Tai dvigubai didesnis skaičius nei pernai. Ta­ čiau mes vis dar klausinėjame sa­ vęs: kodėl studentai nevažiuoja į Vilniaus universitetą? Viena iš priežasčių galėtų būti informaci­ jos trūkumas. Kiekvienas Tarp­ tautinių ryšių skyrius dažniausiai turi mažą biblioteką, kur Jūs ga­ lėtumėt rasti įvairią informaciją apie institucijas-partneres. Ši in­ formacija kiekvienais metais tu­ rėtų būti atnaujinama.

Tęsinys - kitame „ Universitas

Vilnensis“ numeryje.

9

Universitas Vilnensis & VU SA

2003 m. kovas

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis

BUČKIS NUO FILOLOGIŲ IR FILOSOFŲ!

Vasario I d. Vilniaus naktinį klubą „Malibu“ užgriuvofilologės - Šv. Valentino dienos proga Filologijos ir Filosofijosfakultetų Studentų atstovybės ten surengė šventę „Bučkis 2003“.

Rasa GALKYTĖ Oi, tas Valentinas, Valentinas...

Vieni žavisi prieš vasario 14-ąją miestą užgriūvančia širdelių lavi­ na ir skuba visiems aplinkiniams papasakoti, kaip labai juos myli, kiti piktinasi tokiu pasibaisėtinu, tiesiog nepakenčiamu meilės „sukomercinimu“, tačiau niekas ne­ lieka abejingas vasario 14-ajai Šv. Valentino - Meilės ir įsimylė­ jėlių - dienai. O ką jau kalbėti apie merginas, kurios tikrai nie­ kada neabejingos meilei ir ro­ mantikai. Iš šių dviejų faktų gali­ me daryti logišką išvadą - kadan­ gi Šv. Valentino diena yra meilės diena, o Vilniaus universitete daugiausiai merginų, neabejingų meilei, yra Filologijos fakultete, nuo kurio mažai teatsilieka ir Fi­ losofijos fakultetas, tai Valentinas užsuko ir į „filologyną“. Filologi­ jos ir Filosofijos fakultetų Studen­ tų atstovybės (FilF SA ir FilosF SA) pasistengė šią dieną tinkamai paminėti.

Genialu tai, kas paprasta Iš pradžių FilF SA valdyba nusprendė, kad „romantiškieji“ Centrinių Vilniaus universiteto rūmų požemiai, rūsiai ir korido­ riai puikiausiai tiks renginiui ir atspindės šventės nuotaiką. Ta­ čiau kažkas filologams vis dėlto nedavė ramybės - širdys veržėsi

Pro b lema

Studentai šoko, šokinėjo ir dainavo

į platesnes erdves, kur nors to­ liau nuo kasdieniškos aplinkos... Štai tada reikiamu laiku ir reikia­ moje vietoje pasirodė vienas fi­ lologių draugas ir pasiūlė puikią galimybę - klubą egzotišku pa­ vadinimu - „Malibu“. Nepratu­ si visur pulti stačia galva, FilF SA valdyba pamąstė ir priėmė pasiū­ lymą. Kartu švęsti filologai pasi­ kvietė Filosofijos fakulteto stu­ dentus, ir tada užvirė tikrasis darbas. Pirmiausia iškilo pagrin­ dinis klausimas: „Koks bus ren­ ginio pavadinimas?!“ Filologės ir filosofės nusprendė į pagalbą pasitelkti smegenų šturmą „brainstormingą“. „Saldi pore­ lė“, „Studentų širdys“, „Amūro bučinys“, „Ant Amūro sparnų“,

„Amūrui sužeidus“... Galiausiai buvo prisiminta auksinė taisyklė - genialu tai, kas paprasta, - ir renginys buvo pavadintas trum­ pai drūtai - „Bučkis 2003“. Įvei­ kus pirmąją kliūtį, laukė antroji - ką užrašyti plakate, kad ateitų kuo daugiau žmonių? (Juk kuo daugiau, tuo linksmiau!) Filolo­ gės nebūtų filologės, jei neimtų kabinėtis prie kiekvienos frazės, žodžio ir skiemens. Prasidėjo karštos diskusijos: kaip geriau ra­ šyti - ar „Linksminsimės su gru­ pe SKYDERS“, ar „Šėlsime su grupe SKYDERS“? Laimė, bu­ vo surastas visus patenkinęs va­ riantas ir pagaminti plakatai.

Trečiasis žingsnis buvo konkur­ sai. Tai turbūt buvo smagiausia visų organizacinių rūpesčių da­ lis, mat reikėjo pačioms išbandyti ir įsitikinti, kad sugalvotas už­ duotis įvykdyti įmanoma. Paaiš­ kėjo, jog įmanoma.

Maža miela raudona širdelė Pagaliau atėjo didžioji diena - vasario 13-oji, ketvirtadienis.

Kaip ir dera, kai kurie renginio organizatoriai ir grupės „Skyders“ nariai į pagrindinę veiks­ mo vietą atėjo gerokai per anks­ ti- apie 17 valandą (nors tikrieji „smagumynai“ turėjo prasidėti tik 20 vai.). Kadangi daug ruoš­ tis nereikėjo, susirinkusieji užsi­ ėmė kitokia veikla - sprendė kry­ žiažodį, diskutavo su „Skyders“

Vaikinai šventės metu turėjo rinkti merginų telefonų numerius

apie tikrąją jų grupės pavadini­ mo reikšmę ir nekantriai laukė pradžios. Organizatoriai tvarkin­ gai išsidėliojo prizus ir užduo­ tims reikalingus balionus su sal­ dainiais, nepamiršo tinkamai pa­ ruošti ir publikos - kiekvienam atėjusiam buvo užklijuota maža miela raudona širdelė, kad nie­ kas nepamirštų, kokios šventės išvakarės tądien buvo. Po kiek laiko prasidėjo linksmybės - į sceną išėjo „valentiniškai“ pasi­ puošusių filologų porelė ir pa­ kvietė keturis savanorius vaiki­ nus. Šie pirmieji gavo itin ne­ įprastą užduotį-viso vakaro me­ tu jie turėjo rinkti merginų tele­ fonų numerius. Surinkęs dau­ giausiai (žinoma, pirmiausia pa­

tikrinus, ar tos merginos tikrai yra klube) - net 68 - buvo apdo­ vanotas. Kiti norintys galėjo var­ žytis kituose konkursuose - po­ ros (nebūtinai mišrios) dainavo serenadas, sakė komplimentus, vaikinai dalijo merginoms buč­ kius. Susirinkusieji šoko, šokinė­ jo ir dainavo su grupe „Skyders“. Žodžiu, vieniems „Bučkis“ pati­ ko, kitiems nelabai (juk visiems neįtiksi), bet, kaip ir buvo žadė­ ta renginio plakatuose, Šv. Va­ lentinas buvo atšvęstas studen­ tiškai. Belieka laukti, ką dar su­ galvos atkuntančios filologės.

Praėjusios Šv. Valentino dienos

proga bučkis visiems nuofilologių ir visoms nuo filologų!

I

----------STUDIJŲ KOKYBE, arba KOKYBIŠKOS STUDIJOS - PUIKUS REZULTATAS Universiteto bendruomenės nariai dažnai reiškia nepasitenkinimą: studentams nepriimtina dėstytojų mokymo metodika; dėstytojai mano, jog studentams labiau rūpi ne studijos, o diplomas.

Irena TUMPYTĖ Bandykime ignoruoti tokius svarbius faktorius kaip maži dės­ tytojų atlyginimai, neturintys lai­ ko ir papildomai dirbantys stu­ dentai. Tuomet lieka kompeten­ tingi dėstytojai ir smalsūs studen­ tai, kurių interesai visiškai su­ tampa - tai žinios: vieniems svar­ bu jas skleisti, kitiems - kiek ga­ lima geriau įsisavinti.

Studijas galima suskirstyti į mokymosi procesą ir rezultatą. Žinoma, rezultatas studentui svarbiausias: teoriškai tai-įver­ tinimas pažymiu, praktiškai - tai, kas tampa žiniomis. Abipusiai efektyvų rezultatą įmanoma pa­ siekti tik per kokybišką procesą - mokymąsi, už kurį atsakingas tiek studentas, tiek dėstytojas.

Mano manymu, dėstytojas turė­ tų būti atsakingas ne tik už sau­ są teorijos išdėstymą (knygą ga­ lima ir namuose perskaityti) studentas laukia įdomiai pateik­ tos informacijos, o kartu ir mo­ tyvavimo, sudominimo, skatini­ mo, įtraukimo. Tuo tarpu

studentui privalūs tokie svarbūs elementai kaip žingeidumas, dalyvavimas, įsisavinimas, savimotyvacija ir, mano manymu, svarbiausia - teorijos įprasmini­ mas.

Remdamasi patirtimi, paban­ džiau pavaizduoti įprastą studi­ jų modelį: dėstytojas pateikia li­ teratūros sąrašą („skaitykit, jei netingit“), pasako datą, kada ir kaip vyks atsiskaitymas, ir kiek­ vieną savaitę skaito iš konspek­ tų (arba jau yra išmokęs beveik atmintinai) dalyko medžiagą, ku­ rią studentas konspektuoja. At­ ėjus tam tikrai dienai, vyksta at­ siskaitymas. Ką daro studentas: į paskaitas turbūt nevaikšto, nes yra keli „moksliukai“, kurie vis­ ką konspektuoja, suveda į kom­ piuterį ir persiunčia visam kur­ sui; dieną ar dvi prieš atsiskai­ tymą perskaito visą medžiagą, pasidaro santrauką, kuria gal pavyks pasinaudoti (nusirašyti), ir patenkintas gauna devynetą.

Teoriškai - rezultatas puikus.

Tiesa ta, kad informacija telieka konspektuose - nelaimi nei dėstytojas, be reikalo stengęsis,

nei studentas, nesugebėjęs susi­ domėti dėstomu dalyku.

Panorau sužinoti, kaip ši abi­ pusio nepasitenkinimo problema sprendžiama užsienio universite­ tuose. Pakalbinau grupiokę, ru­ dens semestrą studijavusią vie­ name Švedijos universitete pagal ERASMUS mainų programą.

Kaip ir buvo galima numanyti, studijų modelis yra beveik tobu­ las abiejų pusių atžvilgiu: dėsty­ tojas pateikia literatūrą, kurią studentas studijuoja semestro metu, per paskaitas dėsto teori­ nę dalyko medžiagą, į kurią stu­ dentai gilinasi paskaitose ne­ konspektuodami, po paskaitų iš­ dalija išdėstytos teorijos santrau­ kas ir, svarbiausia, vykdo koman­ dinio darbo savarankiškus užsi­ ėmimus teorinei medžiagai įprasminti. „Lietuviško tipo“ re­ feratas („copy-paste“, t. y. drau­ go referato perrašymas kitais žodžiais), kuris čia vertas įver­ tinimo „puikiai“, ten būtų įver­ tintas neigiamai. Studentas aki­ vaizdžiai skatinamas mąstyti, pri­ taikyti teorines žinias praktiko­ je, o tai, mano manymu, ir yra

aukštojo mokslo pagrindas (o ne krūva prikonspektuotų sąsiuvi­ nių).

Tiesa, ir pas mus yra puikių pavyzdžių, kaip kai kurie dėsty­ tojai, studentų nuomone, net nuobodų ir sudėtingą dalyką su­ geba dėstyti įdomiai, motyvuo­ dami ir įtraukdami studentus. O tai naudinga ne tik studentui dėstytojas dalį atsakomybės gali „nusimesti“, ją perleisdamas be­ simokančiajam. Juk visi sutiks, kad mokomasi ne per paskaitas, kai visas dėmesys sukoncentruo­ jamas į rašymą, bet per prakti­ ką (kuri pas mus beveik neeg­ zistuoja), kai studentas yra pri­ verstas mąstyti ir kurti. Papras­ ta ir efektyvu būtų sudominti studentus, suskirstyti juos į gru­ pes ir liepti (kitaip - skatinti, motyvuoti) ieškoti jiems įdomių dėstomo dalyko aspektų, disku­ tuoti apie tai ir pan. Juk ne be reikalo per vadybos paskaitas ir perskaitytuose vadovėliuose nuolat akcentuojamas kokybiš­ kas procesas (ne tik rezultatas), darbo komandose svarba ir grįž­ tamasis ryšys, kurio taip trūksta

bendraujant studentams ir dės­ tytojams.

Suprantama, ne taip paprasta dėstytojui atsisakyti ilgus metus praktikuoto paskaitų organizavi­ mo būdo. Tačiau gyvename spar­ čiai besikeičiančioje aplinkoje (tai nuolat kartoja dėstytojai), ir mo­ kymo proceso orientacija į stu­ dentą būtų puikus žingsnis visa­ pusiškai kokybiško rezultato link.

Gal iš pradžių užtektų dėstyto­ jams ir studentams tiesiog pasi­ kalbėti bei pasitarti, koks moky­ mo procesas jiems būtų priimti­ nesnis, ką būtų galima keisti esa­ moje sistemoje, kad studentai mieliau įsitrauktų į nuolatinį stu­ dijavimą ir suvoktų studijuojamo dalyko prasmę. Abipusis bendra­ darbiavimas galėtų suteikti pasi­ tenkinimą abiem pusėms.

2001 metų pranešime akad. B. Juodka, tuomet laikinai ėjęs rektoriaus pareigas, rašė: „Studijų kokybė priklauso nuo visų mūsų pastangų, sąžinės, po­ žiūrio į savo darbą“. Taigi koky­ biškas rezultatas ir mūsų ateitis priklauso tik nuo dėstytojų ir stu­ dentų bendradarbiavimo.

10

Universitas Vilnensis & VU SA

2003 m. kovas

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis

BUSIMIEJI MEDIKAI GELBĖJO PASAULĮ Vasario 28 dieną Medicinos fakultete buvo organizuota nemokama donorystės akcija, kurioje dalyvauti buvo pakviesti šio fakulteto studentai.

Nuo ankstyvo ryto visų dono­ rų laukė Nemokomos kraujo do­ norystės koordinavimo tarybos narės. Specialiai buvo įrengta vie­ na iš auditorijų (tuo metu čia vis­ kas priminė medicinos punktą įrengtos mini laboratorijos, steri­ liomis paklodėmis uždengti sta­ lai, pastatyti specialūs konteine­ riai ir kita reikalinga įranga). Vi­ sus savanorius labai maloniai pa­ sitikdavo organizatorės, procedū­ ros metu netrūko dėmesio ir prie­ žiūros.

Viskas vyko tam tikra tvarka: pirmiausia donorai turėjo užpil­ dyti anketą, kurioje buvo klausia­ ma apie persirgtas ar esamas li­ gas, kontaktus su ligų (hepatito B, C, AIDS, sifilio ir kt.) rizikos grupėmis. Pasiteiravus vienos iš organizatorių, J. Končiuvienės, kodėl rengiamos panašios akci­ jos, paaiškėjo, jog ateinantys duo­ ti kraujo už pinigus ne visada tei­ singai atsako į anketos klausimus, nes yra suinteresuoti užmokesčiu. „Nemokama donorystė saugesnė, be to, jauni žmonės rečiau serga ir jų kraujas geresnis“, - teigė ji.

Po apklausos savanorio duo­ menys buvo suvedami į kompiu­ terį (duomenų bazėje yra visa in­ formacija apie ankstesnes dono­ rystes, jei tokių buvo). Prieš duo­ dant kraują buvo nustatomi ABO sistemos antigenai, Rezus pri­ klausomybė ir eritrocitų tipas pa­ gal Kel antigeną. Savo akimis ak­ cijos dalyviai galėjo stebėti, kaip laborantė tai atlieka, ir patys įver­ tinti rezultatus. Kas iki šiol neži­ nojo savo kraujo grupės, turėjo puikią galimybę tai sužinoti - ne­ žinia kada žmogui, pakliuvusiam į nelaimę, gali prireikti tavo krau­ jo, ir tu galėsi padėti išgelbėti jo gyvybę, o gal ir savąją... Paskuti­ nis etapas buvo kraujospūdžio matavimas, ir jei donoras atitiko visus reikalavimus, jam buvo įtei­ kiamas krepšelis su kraujo rezer­

vuaru ir donoras galėjo stoti į ei­ lę duoti kraujo. Pati kraujo davi­ mo procedūra buvo tikrai ne­ skausminga ir truko neilgai, o po jos, beje, kiekvienas galėjo ir pri­ valėjo prisėsti prie specialiai do­ norams paruošto vaišių stalo ir užkąsti. Organizatoriai nuošir­ džiai dėkojo donoro akcijos da­ lyviams už tokį svarbų ir gražų po­ elgį ir įteikė rėmėjų dovanas, ku­ rių buvo tikra gausybė (akciją rė­ mė „Vilniaus duona“, „Baltijos garantas“, „Lofbergs Lila“ ir kt.).

Donoro diena buvo ir puiki proga MFSA nariams užkalbinti akcijos dalyvius. Štai ką pasakojo patys DONORAI. Kol už baltų durų buvo pildo­ mos donorų anketos bei vykdo­ ma donorų atranka, koridoriuje sklandė abejonės...

MFSA: Kodėl sunku apsi­ spręsti - duoti kraujo ar ne?

Olia(18 m.): Jei būtų ne penk­ tadienis, duočiau. Nesu davusi kraujo anksčiau ir nežinau, ar po to bus silpna, ar ne. Be to, paskai­ tos laukia.

MFSA: Na, o jei patektum į to­ kią situaciją, kai žmogui skubiai reikia kraujo ir vienintelis tinka­ mas donoras esi tu, ar abejotum?

Olia: jei nebūtų kitų žmonių, galinčių padėti, tikrai duočiau kraujo.

Ir iš tiesų, daug kam širdelė truputį drebėjo: MFSA: Ar nebaisu duoti krau­ jo?

Aušra (20 m.): Žinoma, trupu­ tį baisu. Bijau skausmo.

MFSA: Tai kas paskatino to­ kiam žingsniui?

Aušra: Aš juk studijuoju me­ diciną - reikia padėti žmonėms!

Ne vienas ilgai svarstė, kol pa­ galiau ryžosi tapti donoru. Iš tie­ sų nemažai studentų donorais ta­ po todėl, kad šiam „darbui“ at­ likti jiems nereikėjo niekur va­ žiuoti:

MFSA: Ar sunku buvo apsi­ spręsti?

Kotryna (19 m.): Taip. Netgi, sakyčiau, buvo iškilęs nemažas vi­ dinis konfliktas. Tačiau taip mąs­ tydama ėjau pro šalį ir pamaniau: „O kodėl gi ne?“ MFSA: O dabar, jau davusi kraujo, kaip jautiesi?

Kotryna: Va, sėdžiu, meduo­ lius graužiu, jaučiuosi puikiai.

(Jaunoji donorė prie vaišių stalo juokėsi.)

Tuo tarpu kai kurie davė krau­ jo... iš pareigos: Olegas (20 m.): Aš ruošiuosi tapti mediku, todėl suprantu kraujo reikšmę žmogaus organiz­ mui. Puikiai žinau, koks jis bran­ gus. Man juk negaila puslitrio!

Paklausinėję daugiau studentų, sužinojome, kad kai kurie norą duoti kraujo „paveldėjo“ iš tėvų!..

MFSA: Kodėl nusprendei duoti kraujo?

Jonas (20 m.): Kraują duodu jau antrą kartą. Pirmą kartą jo da­ viau Šiaulių (iš kur esu kilęs) kraujo centre. Krauju domėtis pradėjau, kai parūpo medicina.

Apskritai vaikystėje labai mėgau visiems gerai žinomą „Gematogeną“, kuriame yra veršiuko kraujo. Taigi dabar mano eilė grą­ žinti skolą!

Galbūt ką nors gąsdina mintis, jog davus kraujo gali apsisukti galva ar šiaip pasidaryti silpna.

Tokią nuomonę galėtų paneigti Brigita (19 m.): Prieš duoda­ ma kraujo truputį bijojau, netgi svaigo galva. O dabar priešingai -jaučiuosi puikiai!

Mindaugas (21 m.): davęs kraujo net jautė palengvėjimą!

Be abejo, buvo ir nualpusių (vos davus kraujo ir staigiai atsi­ stojus). Pasak gyd. Ručinskaitės, taip įvyko todėl, kad staigiai at­ sistojus dėl slėgio sumažėjimo į smegenis dar nepritekėjo pakan­ kamai kraujo, tačiau kai kurių

narsuolių tai negąsdino ir jie yra pasiryžę duoti kraujo ir atei­ tyje O kai ką mintis apsvaigti netgi viliojo©.

MFSA: Ar nebaisu duoti 0,5 1 kraujo?

Tomas (20 m.): Nebaisu - gal galva apsisuks?.. © Žinoma, dėl įvairių priežasčių ne visi galėjo duoti kraujo.

Aleksejus (23 m.): Nesu davęs kraujo ir dabar neduodu, nes tie­ siog nespėju per mokslus. Ir šiaip sunku pasiryžti.

Kraujo davimas - neskausmin­ ga procedūra, jos metu paimamas nedidelis kiekis kraujo (450 ml) palyginti su visu kiekiu organiz­ me (apie 51), kuris greitai atsista­ to. Visa procedūra užtrunka ma­ žiau nei valandą, per šį laiką gali būti išgelbėta žmogaus gyvybė.

Kraujo donorystė - tai savitarpio pagalba, iš kurios niekas neturi gauti finansinės naudos. Kraujas ir jo preparatai turi būti prieina­ mi kiekvienam pacientui, nepri­ klausomai nuo jo finansinės pa­ dėties.

Kraujo galima duoti Vilniuje, Kraujo centre, Žolyno g. 34 (Antakalnyje), tel. 234 05 00,

234 05 11. Šios organizacijos pa­ grindinis tikslas - skatinti žmones tapti donorais ir padėti ligoniams po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, sužeistiems bei įvai­ riomis ligomis sergantiems žmo­ nėms, kuriems reikia donorų kraujo ar iš jo pagamintų prepa­ ratų.

Jaunų žmonių kraujas dėl sa­ vo kokybės yra labai reikalingas, todėl tokios nemokamos dono­ rystės akcijos buvo ar dar bus vyk­ domos Ekonomikos, Matemati­ kos ir informatikos, Filosofijos, Fizikos fakultetuose. Kol kas ak­ tyviausiai akcijoje dalyvavo busi­ mieji medikai. 36 medicinos fa­ kulteto studentai tapo donorais, nors norinčių buvo ir daugiau, bet sutrukdė tokie kriterijai kaip ma­ žas svoris, žemas kraujospūdis.

Nagi, kitų fakultetų studentai, ne­ pasiduokite!© Tik nepamirškite kelias dienas prieš kraujo davimą gerti daug skysčių, gerai valgyti ir išsimiegoti, tuomet net nepajusi­ te, kad padovanojote 450 ml kraujo.

Straipsnį parengė MF Studentų atstovybė (Aušra, Marija, Agilė, Andrius ir Aleksejus)

Kraujo davimo procedūra neskausminga ir trunka neilgai

KOMUNIKACIJOS FAKULTETE PASKAITAS SKAITĖ DĖSTYTOJA IŠ OLANDIJOS

Information Analysis by Fokkelien von Meyenfeldt Maloniai nustebome netikėtai perskaitę šį pranešimą: „Š. m. kovo 3-6 dienomis VU Komunikacijos fakultete viešės ir paskaitas skaitys Fokkelien von Meyenfeldt (Deventerio aukštoji mokykla, Olandija). Paskaitų tema: INFORMACIJOS ANALIZĖ. Paskaitos vyks anglų kalba - III kurso informologų dalyvavimas privalomas“.

Giedrė DAUGIRDAITĖ, KomF, III k. studentė

Tiesa, pastarieji žodžiai buvo tik spąstai, turėję privilioti stu­ dentėlius. Pirmadienį mes išvydo­ me ją - neaukštą, šviesių trumpų plaukų, maloniai besišypsančią moteriškaitę. Valandėlę klausė­ me jos prisistatymo, kurį taip pat gavome į rankas atspausdintą ant popieriaus. F. von Meyenfeldt yra dirbusi ir žurnaliste, ir redakto­ re, projektų vadove, vertėja... Bai­ gusi universitetą dėstė verslo ko­ munikaciją, vadybą, informatikos ir informacijos analizę ir pan., tuo metu dar turėjo savo IT firmą.

Vėliau ją pakvietė dėstyti į rytinę Olandijos dalį - Hogeschool Ijsel-

Paskaitą skaitė F. von Meyenfeldt

land. Čia ji po kelerių metų įkūrė naują firmą Sterre Producties (www.sterre-producties.nl), ku­ rioje sėkmingai darbuojasi iki šiol.

Po pertraukėlės - įžanga į in­ formacijos analizės kursą su

smagiais pavyzdžiais ir juokingo­ mis karikatūromis.

Paskaitos vyko daugiau semi­ naro forma - dėstytoja pateikia pagrindines koncepcijas ir duo­ da užduotėles žmonių grupe­

Studentai didžiuojasi sertifikatais

lėms. Laikas prabėgo nejučiom, nors sėdėjome seminare nuo 10 iki 16 vai. Net juokavome, kad per vieną dieną gavome tiek in­ formacijos, kiek kartais per visą semestrą negauname... Sužino­

jome apie firmų veiklos proce­ sus, kiek daug jų sėkmė priklau­ so nuo teisingai pasirinkto veiks­ mų ciklo.

Išklausę kursą ir pristatę savo projektus gavome sertifikatus, kuriais labai didžiuojamės! Vie­ nos dėstytoja pasakė: „Dabar ga­ lėsite parodyti savo darbda­ viams, ką mokate“.

Atsisveikinimui paragavome aštrių anyžinių olandiškų saldainukų ir labai skanių olandiškų vafliukų. Padėkojome, įteikdami simbolinę lietuvišką dovanėlę.

Ačiū Komunikacijos fakulte­ tui už puikią galimybe paben­ drauti su žmogumi iš svetimos šalies ir prašome kuo dažniau nudžiuginti savo studentus pana­ šiais siurprizais.

11

Universitas Vilnensis & KHF

2003 m. kovas

umvk •1579’

%

s.o % ^ARJS'S

I

ClV! TA S KHF VU Kauno humanitarinio fakulteto puslapis

DOVANA VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIAM FAKULTETUI Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas pasirašė sutartį su tarptautinės JAV kompanijos „No Magic“ filialu Lietuvoje UAB „Baltijosprograminė įranga“.

NAUJA KNYGA APIE APLINKOS EKONOMIKĄ LIETUVOJE „Ekonomika gali būti nagrinėjama kaip žmogaus ekologija; o eko­ logija - kaip gamtos ekonomikos mokslas.“

Joana LOPUŠINSKAITĖ Vasario 7 d. Kauno humanita­ rinio fakulteto bei šios įmonės at­ stovų (I. Banytės ir S. Kaukėno) susitikime fakultetui buvo suteik­ ta nemokama programinės įran­ gos kūrimo paketo „MagicDraw UML“ licencija. Šis paketas pri­ taikytas programinės įrangos mo­ deliavimui UMLkalba bei jos su­ darymo automatizavimui. „MagicDraw“ skirtas pagerinti pro­ graminės įrangos analitikų, pro­ gramuotojų, kokybės užtikrinimo inžinierių bei dokumentacijos ruošėjų darbo produktyvumą.

Kauno humanitariniame fa­ kultete su šia programa dirba verslo informatikos studijų pro­ gramos studentai. Bakalaurams, ypač klausantiems objektinio modeliavimo metodų kursą,

In memoria

M. Batesas

Joana LOPUŠINSKAITĖ

Sutarties pasirašymo momentas

„MagicDraw“ padeda gilintis į veiklos procesų kūrimą bei jų sa­ vybių analizę. Magistrantams, ku­ rių studijos orientuotos į verslo informacijos sistemų projektavi­ mą bei ekspertizę, ši programa suteikia galimybę sudaryti ir tirti minėtų sistemų projektus.

Lietuvių sukurtas programinės įrangos kūrimo paketas „MagicDraw UML“, nugalėjęs kompani­ jų „Rational“, „TogetherSoft“ bei „Oracle“ produktus, ne tik padės gilinti atitinkamos srities studen­ tų žinias, ši priemonė gali gene­ ruoti jau naudojamas programas.

J------------------------------------------------------------------

JUOZAS ABARAVIČIUS Liko darbai, sumanymai ir žodžiai Ši savaitė Kauno humani­ ... kaštonai gesina ir vėl uždega žvakes, tariniame fakultete pažymėta ... pakyla ir vėl nusileidžia paukščiai, liūdesio. Šalia Lietuvių filolo­ ... išeina Žmonės ir nebegrįžta... gijos katedros baltų chrizan­ temų puokštė, vieniša žvakės nos, sotu tapdavo, kai lyg iš gau­ liepsna ir skvarbus žvilgsnis iš sybės rago pasipildavo dailiausi juodu kaspinu perrišto portre­ lietuvių poezijos deimančiukai. to priverčia stabtelėti kiekvieną.

Juozas Abaravičius gimė Stabtelėti ir skausmingai nu­ 1934 m. balandžio 18 d. Ignalinos stebti-nejaugi... rajone, Geisteniuose. Mokėsi MeKovo 14 dieną netikėtai mus deišių pradinėje, Rimšės septyn­ paliko Vilniaus universiteto metėje mokyklose. 1954 m. baigė Kauno humanitarinio fakulte­ Švenčionėlių pedagoginę mokyk­ to Lietuvių filologijos katedros lą, o 1966 m. - Vilniaus universi­ docentas, humanitarinių moks­ teto Filologijos fakultetą, čia įgi­ li} daktaras, nuostabus, šiltas jo filologo ir lietuvių kalbos bei li­ žmogus Juozas Abaravičius. Žemė ir dangus neklausdami teratūros mokytojo kvalifikaciją.

1966-1972 m. mokytojavo Trakų skuba prie savęs priglausti tuos, rajone. Nuo 1972 m. iki mirties kurie yra patys reikalingiausi, dirbo Vilniaus universiteto Kau­ tie, kurie dar tiek daug gali duo­ ti kitiems, gali būti kitų vedliais. no humanitarinio (buvusio vaka­ Juozas Abaravičius buvo ne rinio) fakulteto Lietuvių kalbos ir literatūros (nuo 1992 m. - Lietu­ vienos kartos Kauno lituanistų vių filologijos) katedroje vyres­ vedlys, visa širdimi mylėjęs lie­ tuvių kalbą, poeziją, savo mei­ niuoju dėstytoju, docentu (1991). le įkvėpdavęs ne vieną jauną Svarbiausia jo mokslinio darbo studentą, padėdaves žengti ne­ kryptis - individualiojo stiliaus ko­ lengvu lituanistikos studijų ke­ munikacinio paveikumo tyrimas liu. Jo paskaitose išnykdavo (lingvistinės stilistikos aspektas). abejonės, kad lietuvių kalbos 1987 m. apgynė filologijos moks­ studijos yra nevertingos ir litu­ lų kandidato disertaciją „Juozo anisto duona neskalsi. Nebesi­ Baltušio stilius (stiliaus komuni­ norėdavo tos žemiškosios duokacinio paveikumo problema)“.

Vėliau didžiąją gyvenimo da­ lį skyrė stilistikos tyrinėji­ mams. Paskelbė per 50 straipsnių bei darbų įvairiais stilistikos klausimais, ypač daug dėmesio skyrė stilistinei teksto skyrybai, tyrė komunika­ cijos raiškumo ir įtaigumo prie­ mones. Dalyvavo daugelyje tarptautinių ir respublikinių mokslinių konferencijų. 2002 m. išleido studiją „Skyrybos sti­ listika“. Joje pagrindžiamas sky­ rybos ženklų stilistinės vartose­ nos sistemiškumas, gvildenama skyrybos autorizacija, fakultatyvumas, sinonimika, stilistiniai būdai, susiję su skyrybos ženklų semantikos plėtojimu, aktyvini­ mu, nukrypimu nuo skyrybos normų. Be to, knygoje dar ap­ žvelgti stilistiškai reikšmingi skyrybos raidos reiškiniai. Daug dėmesio skiriama skirtukų ne­ vartojimui (jis iškeliamas kaip stilistinė figūra). Nuodugniau atskleistos poetinės kalbos sky­ rybos naujovės, susijusios su ra­ šytojų meninėmis ir stilistinėmis nuostatomis.

Kolegos ir studentai pasiges darbštaus mokslininko, puikaus pedagogo ir vadovo.

KHF kolektyvas

Šį mėnesį pasirodė Vilniaus universiteto Kauno humanitari­ nio fakulteto verslo ekonomikos ir vadybos katedros dėstytojų doc. habil. dr. R. Čiegio, prof. habil. dr. V. Jankausko, doc. dr.

R. Pareigio, doc. dr. D. Štreimi­ kienės ir Komercijos katedros vedėjos doc. dr. D. Grundey pa­ rengta mokomoji knyga „Aplin­ kos ekonomika“, skirta vadybos bei administravimo, ekonomikos specialybių studentams, dėstyto­ jams, aplinkos apsaugos institu­ cijų darbuotojams, taip pat tiems, kurie domisi šios srities problemomis.

Knygoje, remiantis žymiausių JAV, Vakarų Europos ir Lietuvos universitetų ekonomistų teorijo­ mis, aptariamos gamtos išteklių naudojimo problemos, nagrinėja­ mos alternatyvios aplinkosaugi­ nės politikos galimybės, analizuo­ jami aplinkos vadybos modeliai ir aplinkos ekonominės funkcijos, išsamiai aptariama ekonomikos ir politikos sąveika bei aplinkos ekonominio vertinimo metodai.

Visa medžiaga gausiai iliustruo­ jama grafinės, verbalinės bei ma­ tematinės išraiškos priemonėmis.

Klasikinėje ekonomikos teori­ joje pajamas lėmė trys turto rū­

šys: žemė, darbas, kapitalas.

Gamtoms ištekliams buvo skiria­ mas antraeilis vaidmuo, jie buvo traktuojami kaip neišsenkantis vartojimo ir gamybos šaltinis. Šis požiūris, vyravęs ilgą laiką, net ir XX a., turėjo įtakos ekologinių katastrofų užuomazgoms. Apta­ riama knyga yra reikšminga tuo, kad joje pateikiamas naujas po­ žiūris į aplinkos būklę, kaip į sri­ tį, galinčią pritraukti naują kapi­ talą. Kadangi „ekologija ir eko­ nomika remiasi tais pačiais prin­ cipais - optimalių rezultatų sie­ kimu su minimaliomis išlaido­ mis, todėl visai galima (ar net bū­ tina! ) šias sritis suderinti suvieni­ jant jas į vieną bendrą sistemą“.

KVIEČIAME Į KONFERENCIJĄ „Visuomenė ir vartojimas: ekonominiai-vadybi­ ntai ir socialiniai-kultūriniai aspektai“ Balandžio 4-5 d. Kauno humanitariniame fakultete (Muitinės g. 8) vyks tarptautinė magistrantų ir doktoran­ tų konferencija, kurią organizuoja Tarptautinė jaunųjų mokslininkų grupė (ĮGYS - International Group of Young Scientists).

Pagrindinės konferencijos temos: L Visuomenė ir vartojimas: ekonominiai-vadybiniai

veiksniai.

2. Visuomenė ir vartojimas: socialiniai-kultūriniai veiksniai.

3. Visuomenė ir vartojimas: etiniai-edukaciniai veiksniai.

Konferencijoje dalyvaus kviestiniai svečiai iš Latvijos, Čekijos, Rusijos, Vengrijos, taip pat iš Europos prie LR Vyriausybės, Lietuvos vartotojų asociacijos ir kt. (plačiau apie tai - kitame numeryje).

Puslapį parengė Joana LOPUŠINSKAITĖ

Universitas Vilnensis & MIF

12

2003 m. kovas

Visiems, mėgstantiems skaičiuoti

WWW.MIFSA.LT

Katino dienos Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto puslapis

BALANDŽIO 1-12 DIENOMIS - VISI Į MIDI! Švęsti yra gerai - gerai švęsti dar geriau

10

MIDI 2003

Pagaliau atėjo ilgai lauktas pavasaris. Jau pats laikas visai mokslo bendruomenei pabusti po gilaus žiemos miego ir liūdnų sesijos vakarų, nusišypsoti ir šiek tiek pasilinksminti. Vieni pirmųjų Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto studentai, dar nespėję baigti egzaminų maratono, pradėjo ruoštis svarbiausiam metų renginiui - šio fakulteto dienoms MIDI 2003. Ir neveltui taip anksti suskubo kibti į darbus, -juk šiais metais jos bus švenčiamos jau 10 kartą.

MATEMATIKU IR INEORMATIKŲ DIENOS

Ina PODKORYTOVA

MIDI HIMNAS Katino dienos Saulės šviesa tavo veide Primena man, kad išauš diena, Kai vėl pamatysiu, vėl suprasiu, Jaunystės spalvas iš naujo atrasiu.

Atnešė balandis žinią, Mūsų širdis nuramino, Kad ateis, jau greit ateis, Kad ateis MIDI.

Kaip žinoma, laikas nestovi vie­ toje, tad ir MIDI nuolat keičiasi - il­ gėja, linksmėja, apima vis daugiau sri­ čių. Tradicinės programos dalys ne­ pamirštamos, tačiau jos nuolat pa­ pildomos ir atnaujinamos. Kiekvie­ nas naujas į organizatorių kolektyvą įsitraukęs žmogus atneša naujų vėjų, dėl to ypač džiugu, kad šia švente rū­ pinasi nebe keli, o keliasdešimt žmo­ geliukų.

MIDI simbolis - katinas. Mate­ matiškai išlepęs, gal kiek tingokas, mėgstantis smagiai leisti laiką ir būti nepriklausomas. Tobulai tinka rengi­ nio emblemai, tiesa? Kasmet jo at­ vaizdas vis keičiasi, o tai irgi gana sim­

boliška - tokiu būdu kiekvienos MIDI švenčiamos vis kitaip, neatsi­ žadant ankstesnių metų tradicijų. Bu­ vo paskelbtas konkursas šventiniam katinėliui sukurti, darbelių sulaukta tikrai nemažai, kompetentingai ver­ tinimo komisijai, sudarytai iš geriau­ sių specialistų, rimtai teko pasukti galveles. Tačiau nugalėtoją jau turi­ me, o kartu ir žavų katinėlį, kuris šiais metais puoš visą MIDI atributiką.

Dauguma renginių vyks VU MIF patalpose Naugarduko gatvėje, tačiau į šventę siekiama įtraukti ir visus Vil­ niaus gyventojus: vyks bėgimas Saulėtekis-Naugardukas bei eisena miesto centre. Planuojama roko ope­ ros vieta - Profsąjungų rūmai, o spor­ to renginiai vyks VU sporto salėse Saulėtekyje bei Čiurlionio gatvėje.

Priedainis:

Katino jau dienos atėjo, Nes studentams švenčių reikėjo.

Ar tu jauti, ar girdi, Jau artėja lauktoji MIDI. Ar kada nors tu čia buvai, Kur džiaugsmas ir juokas skamba ilgai?

Vieną ritmą plaka širdys, Vos tiktai tiktai išgirdę, Kad ateis, jau greit ateis, Kad ateis MIDI. (Priedainis)

Mano širdis džiaugsmo pilna, Nes artėja šventė laukta.

Savo dainoj laimę nešu, Ateik ir padainuok kartu.

Programoje kiekvienas stu­ dentas, dėstyto­ jas, MaDi-MIDI veteranas ar šven­ tės svečias turėtų rasti jį dominan­ čią dalį. Rinktis tikrai yra iš ko: sportuoj antys rungsis bėgimo, futbolo, krepši­ nio, šachmatų, boulingo varžybo­ se, mėgstantys juoktis ir juokinti kitus - Linksmųjų ir išradingųjų klu­ be, pikantiškų renginių mėgėjai lau­ kiami tik merginoms arba tik vaiki­ nams skirtuose šou, melomanai ir šokėjai - roko operoje. Beje, abitu­ rientams ir vaikų namų auklėtiniams roko operos bus parodytos atski­ rai.

Naujovė - šiais metais stengiama­ si akcentuoti mokslo svarbą, kad šven­ tė nebūtų tik linksmybių maratonas.

Gausėja su mokslu susijusių renginių: Studentų mokslinės draugijos konfe­ rencija, seminaras „Darbo perspekty­ vos studentams“, reprezentatyvioji paskaita, dėstytojų spaudos konferen­ cija, šachmatų turnyras „Šaškės“, ma­ tematinės logikos varžybos.

Argi mes ne žavingos?

Žvelgiant į organizacine pusę, MIDI žengia į priekį. Kasmet atsi­ randa vis daugiau norinčių padėti ruošti renginius. Šių metų vasario mėnesį net 50 studentų dalyvavo keturių dienų seminare, kur mo­ kėsi renginių organizavimo ir ko­ mandinio darbo subtilybių.

Galiu pridurti tik tiek, kad rengi­ nys tikrai vertas dėmesio: 12 spalvingų pavasariškų dienų įdomių ir išradingų žmonių būryje. Visi susidomėję kvie­ čiami aktyviai dalyvauti. Patikslintas šventės renginių tvarkaraštis bus skel­ biamas interneto svetainėje www.midi.lt ir laikraštyje „MIDI press“. Ne­ snauskite, katino dienos artėja!

MIDI 2003 renginių programa Balandžio 1 d

(Priedainis)

Balandžio 2 d.

Muzika: A. Matačiaus, T. Daujoto Žodžiai: T. Daujoto,

Balandžio 3 d

A. Matačiaus, K. Alkauskaitės Balandžio 4 d.

Balandžio 5 d.

Balandžio 6 d.

Balandžio 7 d.

18:00-21:00 13:30-18:00

09:00-11:00 12:00-13:00 14:30-17:00 18:00-21:00 12:00-18:00 12:00-18:00

12:00-13:30 14:00-17:00 18:00-21:00

LIK Seminaras „Darbo perspektyvos studentams“ Bėgimas Spaudos konferencija Roko opera vaikams iš globos namų Roko opera realinių klasių abiturientams MIDI futbolas. Pusfinalis. Finalas MIDI krepšinis „MIDI Klouz finai“.

Pusfinalis.

Finalas Reprezentatyvioji paskaita Studentų mokslinės draugijos konferencija (SMD) Šou tik vaikinams

Balandžio 8 d

Minesvveaper konkursas

Balandžio 12 d

Stipruolių konkursas Sekretorės rinkimai Šachmatų turnyras „Šaškės“ Dekano rinkimai Aukcionas MIDI boulingo turnyras Loginių žaidimų konkursas Dėstytojų spaudos konferencija Eisena Vakarinė dalis „MIDI Muzikos festivalis“: roko opera, gyvos muzi­ kos koncertai, diskoteka. Šou tik merginoms, Apynio taurė, MIDI Awards Fakulteto tvarkymas

10:00-16:00 16:00-17:30 18:00-21:00 Balandžio 9 d.

12:00-17:00 18:00-21:00 Balandžio 10 d 10:00-12:00 13:00-16:00 16:00-18:00 18:00-20:00 Balandžio 11d 13:00-15:00 17:00-06:00

KAS SLEPIASI PO PASLAPTINGUOJU ...@midi.lt?

Kiekvienais metais Matematikų ir informatikų dienas (MIDI) organizuoja vis didesnis būrys aktyvių ir energingų MIF žmogeliukų. Norint su kuriuo nors iš organizatorių susisiekti ir sužinoti reikiamą informaciją, lengviausia pasinaudoti viena populiariausių šių dienų bendravimo priemonių - elektroniniu paštu.

Ieva GUDMONAITĖ

Taigi pradedame kelionę po ...@midi.lt labirintą. Pirmiausia aptinkame patį svarbiausią adre­ są - vadovas@midi.lt. kuriuo naudojasi pagrindinis renginio organizatorius - Tadas Daujo­ tas. Tačiau nereikšmingais ir ne­ vertais dėmesio klausimais jo trukdyti tikrai nereikėtų, juk į rū­ pimus klausimus apie finansus jums visada atsakys Mindaugas

Siaurys - finansai@midi.lt. viską apie renginius sužinosite iš Jeka­ terinos Skripničenko - renginiai@midi.lt arba iš jai talkinan­ čių kolegų, atsakingų už tam tik­ ras šventės dalis: Justo Kiškio sportas@midi.lt (kankinkite jį vi­ sais klausimais, susijusiais su MIDI sporto dalimi) arba Arūno Matačiaus - rockopera@midi.lt (šis žmogeliukas rūpinasi šventės „vinimi“ - roko opera). Tačiau jeigu jus domina reklama, kreipkitės į Vi­ lių Zigmantą - reklama@midi.lt ,

o jei turite klausimų, susijusių su žiniasklaida, rašykite Ievai Gudmonaitei - pr@midi.lt - jie visa­ da jums atsakys.

Kad ir kokia šauni bei kupina linksmybių šventė būtų, nevertė­ tų pamiršti mokslo, juk be jo - nė iš vietos, todėl jei kas nors domi­ na iš šios rimtos ir, beje, labai svar­ bios srities, kreipkitės į Paulių Stakėną - mokslas@midi.lt.

Ko gero vienintelis žmogeliu­ kas, kurio kartais reikėtų pasisau­ goti - mūsų „paparacis“ Donatas

Šepetys. Jis neretai sugeba atsi­ durti visai ne vietoje ir ne laiku.

Tačiau pykti dėl to tikrai nederė­ tų, be fotografo tikrai neišsiverstume, todėl jei ir jums prireikė mūsų „paparacio“, rašykite foto@midi.lt.

Nevalia pamiršti dar dviejų la­ bai svarbių žmogeliukų - dekano ir sekretorės. Taigi, kol nauji rin­ kimai neįvyko ir valdžia nepasi­ keitė, jau beveik metai kaip kara­ liauja: Marijus Kasperavičius dekanas@midi.lt ir Kristina Al­

kaus kaitė - sekretore@midi.lt.

Na, adresų čia iš tiesų nema­ žai, tačiau žmogeliukų, organi­ zuojančių MIDI 2003, dar dau­ giau. Gaila, bet ne visi gali turėti savo asmeninį elektroninį pašto adresą, todėl jei nežinote, kam rei­ kėtų užduoti rūpimą klausimėlį, rašykite tiesiog man, Ievai Gudmonaitei, adresu: info@midi.lt, atsakymo ilgai laukti tikrai neteks. Štai čia ir baigėsi mūsų kelionė labirintu. Tikiuosi, nepasiklydote...

13

Universitas Vilnensis

2003 m. kovas

fž&ttnros centro pnsfopis Recenzija

I-------------------- —-------------------------------------------------------------------------------------------------

-----------

„SKENDUOLIAI“ - PERSKAITYMO IR INTERPRETACIJOS GALIMYBĖS

Šių metų kovo 7 ir 8 dienomis Lietuvos valstybinio jaunimo teatro Salėje 99 buvo parodyta A. Pulkauninko fizinio-vizualinio teatro premjera „Skenduoliai“, žiūrovus bei publiką nustebinusi atšiauria estetika ir nuogo kūno plastika.

Valda URBELYTĖ Spektaklyje šoko pats režisie­ rius ir choreografas A. Pulkaunin­ kas, profesionali šokėja G. Laurinavičiūtė ir aktorė, Vilniaus uni­ versiteto dėstytoja bei magistrante A. Ptakauskaitė. Pasirodymo me­ tu scenoje skambėjo J. Jurkūno su­ kurta muzika, buvo rodoma R. Tarabildos vaizdo projekcija. Spek­ taklis žiūrovą iškart stebina savo naujoviškumu tiek individualiame A. Pulkauninko kūrybos, tiek ir bendrame lietuviško teatro kon­ tekste. Novatorišką efektą sukuria ne tik nuogo kūno scenoje ekspo­ navimas, bet ir spektaklio tekstualumas, kuris ir yra čia pateikia­ mų pasvarstymų atskaitos taškas.

Pirmiausiai j akis krito įdomiai interpretuota scenos ervė, kurią vi­ są pasirodymą - tai praplėsdamos, tai susiaurindamos - formavo įvai­ rios vaizdo projekcijos. Pirmosios dvi termometrų projekcijos su ky­ lančia ir besileidžiančia tempera­ tūra - tarsi žmogaus kraujo ar van­ dens bangų pulsu - dėl numano­ mos matuojamos erdvės (matuo­ jamas gali būti aukštis, gylis, ilgis ir pan.) praplečia ir pačią sceną.

Vėliau atsiradusios dvi mėlynos kardiagramos linijos pratęsia pir­ mųjų projekcijų idėją - matuoja­ mas širdies darbas, kraujo pulsa­ vimas. Taip pat vizualiai sceną pa­ didina ir balta juosta ant grindų projekcija į tolį, kuri kartu yra ri­ ba tarp dviejų žmogaus, vyro ir moters, gyvenimo ir mirties pusių.

Dar vėliau pasirodančios vyro ir moters projekcijos atspindi šiuo­ laikinės visuomenės poreikį žvilg­ čioti pro rakto skylutę (be to, kuo objektas daugiau nusirengęs, tuo geriau, tuo tarpu režisierius leng­ vai ironizuoja šį poreikį vyrą ir mo­ terį aprengdamas).

Pirmoje spektaklio scenoje - du dar nepradėti gemalai, kuriuos vaizduoja lėtai ir giliai kvėpuojan­ tys Moteris (Goda Laurinavičiūtė) ir Vyras (Andrius Pulkauninkas).

Abu laukia, kol juos pradės, o pra­ dėti jie jau gyvena savo gyvenimus įsčiose. Aplink - numanomas van­ duo ir tamsa. Tai - ta neišmatuo­ jama erdvė, kurią išreiškia termo­ metrų projekcijos. „Skenduo­ liams“ „bręstant“ scenoje pasiro­ do trečias personažas - Mirtis (Aistė Ptakauskaitė), belytė, turin­ ti daug funkcijų, nuolat tūnanti bendrojoje žmonijos pasąmonėje.

Ji gali būti suvokiama ir kaip an­ gelas Gabrielius, ir kaip Tanatas.

Kitaip tariant, tai-daug vardų ga­ linti turėti veikėja. Su šiuo perso­ nažu spektaklyje prasideda nesi­ baigiantis „dėžutės dėžutėje“ cik­ las, kuriame Mirtis tampa tarsi vil­ timi apie gyvenimo nenutrūksta­ mumą. Tai ji nusikamavusios pri­ buvėjos išraiška padeda Moteriai ir Vyrui gimti ir tuo pačiu tarsi pir­

mąkart numirti. Abiem naujagi­ miams tai - sukrečiantis įvykis, tuo tarpu Tanatui - tik žaidimas su kruopele pareigos. Galbūt dėl to ką tik gimusį žmogų (šiuo at­ veju Vyrą; Moteris iš scenos trum­ pam pasitraukia) ji ironiškai pri­ stato pasauliui kaip sužvejotą žu­ vį: paaiškina, kaip su juo elgtis, su­ doroti, nudirti paskutinį kailį, kuo jis naudingas ir pan., - žodžiu, pa­ teikia visą vartojimo instrukciją.

Tuo būdu pašiepiamas žmogui bū­ dingas nerealus susireikšminimas, nors iš tikrųjų nuo paties žmogaus mažai kas priklauso, - čia atsi­ skleidžia fatališka režisieriaus pa­ saulėžiūra.

Antroji scena - Tanato prista­ tytas žmogus (šiuo atveju Vyras) - iš vienos erdvės persikėlęs į kitą (atidaręs vieną dėžutę ir radęs ki­ tą) - pradeda naują gyvenimą.

Mirtis kol kas pasitraukia ir tam­ pa stebėtoja. Į sceną grįžta Mote­ ris. Šiame gyvenime ji jau ne pa­ raleli Vyrui (pirmoje scenoje jie abu šoka sinchroniškai), o grei­ čiau priešprieša, mat dabar ji nuo Vyro truputį skiriasi, nes laimin­ go atsitiktinumo dėka turi ĮSČIAS, į kurias Vyras nuolat ne­ numaldomai nori sugrįžti (tai jis daro Moterį agresyviai pulda­ mas). Į Įsčias trumpam grįžęs Vy­ ras jaučiasi apsivalęs ir bejėgis kaip ką tik gimęs kūdikis (Mote­ ris keliais staigiais judesiais jį nuo­ gai išrengia), o poreikį vis iš nau­ jo patirti mirimo-gimimo aktą jis jaučia nuolatos. Po išrengimo ak­ to Moteris vėl pasitraukia iš sce­ nos ir būna stebėtoja. Tam tikra prasme ji yra tarsi žemiškasis Vy­ ro Tanatas, Mirtis, dėl to jai pri­ klauso tamsioji scenos dalis (tamsi ertmė, tuštuma arba vagina), o Vyrui - balta juosta (falo simbo­ lis). Apsinuoginęs Vyras savęs iš­ sigąsta, nes nepridengta žmogiš­ ka esybė, šiaip ar taip, akina ir dėl to jis skausmingai spraudžiasi į sa­ vo paties sukurtus rėmus (juos at­ stoja akvariumą primenanti stik­ lo ir plieno konstrukcija). Šie rė­ mai jam galbūt ir suteikia saugu­ mo jausmą, bet jis vis tiek lieka bejėgis (tai gražiai iliustruoja pro stiklą matomas nuogas žmogaus kūnas). Taigi naujasis gyvenimas taip pat yra skendimas, kur kiek­ vienas skęsta individualiai - kas kur, bet dažniausiai vis dėlto baimėje: savęs, kitų, skausmo ypač skausmo. Ir būtent nuogas kūnas geriausiai tai atskleidžia, nes, būdamas nuogas, žmogus sa­ vęs gėdijasi (bijo), be to, tokioje būsenoje bijo būti ir fiziškai su­ žeistas, nes yra visai neapsau­ gotas.

Už stiklo, kur Vyras jaučiasi saugus, jis atrodo kaip formalde­ hide išsilaikęs žmogaus kūno exemplum biologijos kabinete ir kartu primena populiariuosius reality show. Tuo metu scenoje vėl

pasirodo Moteris, nešina gelbėji­ mosi ratu ir raudonu šlapiu skudu­ ru. Gelbėjimosi ratą įteikusi Vyrui, su raudona skepeta ji Vyrą čia mu­ ša, čia trina jam nugarą tarsi mau­ domam vaikui ir tuo būdu atspindi dar vieną daugialypių santykių tarp Moters ir Vyro aspektą (šioje sce­ noje ji - jo motina). Raudona ske­ peta reiškia meilę, kurios pirmą do­ zę vaikas gauna iš motinos. Mote­ riai Vyrą prausiant scenoje pasiro­ do Tanatas (su raudonu šalių ant pečių) linksmai sau šokdama la dajiee macabre, į šokį ji įtraukia ir Moterį (abi šoka vyro partiją). Šis jų šokis parodo Mirties ir Moters glaudumą. Čia Moteris yra Mirties patikėtinė ir kartu jos marionetė.

Tanatas tik žaidžia žmonėmis, jų jausmai jo nejaudina, jausmai jam netgi juokingi (vėliau jis pašiepia­ mai žmones parodijuoja pats dė­ damasis žuvimi su gelbėjimosi ra­ tu). Sušokusi šokį, Mirtis Moteri­ mi atsikrato (išlaisvina Vyrą nuo motinos globos) ir susidomi pačiu Vyru - skiria jam dar vieną savo monologą, kuriame paaiškina skendimo procesą, kuris Vyrą, kaip paaiškės vėliau, tuoj tuoj ištiks.

Tuo tarpu Vyras susijaudinęs lau­ kia prasidedant šio naujo gyveni­ mo etapo, net nenujausdamas, jog iš tikrųjų tai tik pabaigos pradžia. Žinoma, kelionės į pabaigą me­ tu jam vadovaus Tanatas-Mirtis! To

tytus du termometrus, - ratas pra­ sideda iš naujo.

Visas spektaklis sudaro vienti­ sumo įspūdį - viskas, kas yra sce­ noje, reikalinga ir pateisinta.

R. Tarabildos projekcijos suteikia veiksmui dinamiškumo, scenogra­ fijai - spalvų, kurios pabaigoje dar­ niai susilieja su raudona šokėjų ap­ ranga. J. Jurkūno muzika, užbaig­ dama visumą, jungia vaizdą ir ju­ desį, ji yra šio fizinio-vizualinio de­ rinio „majonezas“. G. Laurinavi­ čiūtė juda techniškai ir tobulai, ta­ čiau kartais jai galima prikišti eks­ presijos stoką, bet scenoje ją kom­ pensuoja įdomi ir stipri A Pulkau­ ninko ekspresija. Daugelio kritikų jam prikišama technikos stoka spektakliui suteikia tam tikro šar­ mo, nes neužsižaidžiama judesių technika, ir taip išgryninama esmė.

Išraiškingumą ir plastiką puikiai derina A. Ptakauskaitė - jos kuria­ mas personažas yra įdomus, išraiš­ kingas, juda lengvai bei plastiškai, o konkretus santykis su partneriais ir publika spektakliui suteikia dau­ giau kūniškumo. Bet kuriuo atve­ ju spektaklis sukelia novatorišką ir „kitokį“ įspūdį. O viso pasirodymo sumanymą iki galo atskleidžia pa­ ti spektaklio pabaiga.

ji galų gale ir imasi. Kai nusivyniojusi nuo kaklo šalį, Mirtis jį iš­ skleidžia, paaiškėja, kad tai - rau­ donos kelnės. Mirtis išvilioja jo­ mis Vyrą iš jo saugaus prieglobs­ čio - stiklinės dėžės. Mirtis tarsi sako: „Ateik, aš tau duosiu geres­ nę savigynos formą!“, ir Vyras, tar­ si bulius, puola Mirties-Matadoro rankose plevėsuojančias kelnes.

Tuo tarpu Tanatas linksminasi ma­ nipuliuodamas žmogaus meilės poreikiu ir versdamas jį jausti gė­ dą, ir toliau būti apsinuoginusiu.

Galiausiai Mirtis-Matadoras, prisižaidusi iki valios, kelnes atiduo­ da („Tiek to, imk...“). Apsimovęs kelnes Vyras, pagaliau pasijaučia saugus, kai tuo tarpu Tanatas to­ liau tęsia žaidimą ir įgrūda vyrą atgal į dėžę.

Paskutinėje scenoje sugrįžusi raudonai apsirengusi Moteris pagaliau išsipildymas - lipa pas Vyrą į stiklo dėžę ir susilieja su juo judesyje (pirmame plane vėl pasi­ rodo Mirtis, dėdamasi ant kranto išmesta žuvimi). Galiausiai Vyras ir Moteris atsikrato dėže, mylisi, vizualiai panėšėdami į žmogaus širdį, ir miršta, patys to nepaste­ bėdami. Sulindę į maišus, jie tam­ pa panašūs į kokonus arba j du ge­ malus, kurie laukia pradėjimo. Į tai nurodo ir vaizdo projekcijos susiliejusios vyro ir moters figūros pakeičiamos į pirmoje scenoje ma­

Tiems, kurie nori įsitikinti pa­ tys, yra puiki galimybė tai padaryti kovo 27 d. 17 vai. Lietuvos valsty­ binio jaunimo teatro Salėje 99.

Scenos iš spektaklių

MUZIKOS VALANDA VILNIAUS UNIVERSITETO ŠV. JONŲ BAŽNYČIOJE Kovas

29 d., šeštadienis

18 vai. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos jaunieji muzikantai

Balandis 5 d., šeštadienis

18 vai. Choras ĄŽUOLIUKAS

12 d., šeštadienis

18 vai. Vargonininkas Aleksandras Isakovas

19 d., šeštadienis

18 vai. Lietuvos muzikos akademijos vargonų katedros studentai

20 d., sekmadienis 18 vai. Ispanų choras 26 d., šeštadienis 18 vai. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos jaunieji muzikantai

VU KC

Universitas Vilncnsis

14

VILNIUS - TAUTŲ KULTŪRŲ KRYŽKELĖ IV Tarptautinis universitetų teatrų forumas, skirtas Vilniaus miesto 680-osioms metinėms 2003 m. gegužės 6-11 d. Vilniaus universitete bus įgyvendinamas teatrinis projektas „Vilnius - tautų kultūrų kryžkelė“, laimėjęs UNESCO Taikos miesto prizo konkursą (renginio atidarymas - gegužės 6 d.

17 vai.).

Rimantas VENCKUS, VU teatro M1NIMUM vadovas, projekto koordinatorius Forumas skirtas Vilniaus vei­ dą formavusių svarbiausių kultū­ rų - lietuvių, lenkų, rusų ir žydų -daugiataučiam paveldui, tradi­ cijoms, jų įvairovei ir savybėms atskleisti ir įtvirtinti.

Vilnius nuo seno buvo inten­ syvių kultūrinių mainų ir ryšių miestas, atviras įvairių tautų žmonėms. Pirmąjį impulsą tokiai miesto raidos krypčiai davė Lie­ tuvos Didžiojo kunigaikščio Ge­ dimino 1323 m. išsiuntinėtas laiškas, kviečiantis į Vilnių Eu­ ropos amatininkus. Simboliška, kad būtent šiame dokumente pirmą kartą oficialiai paminėtas Vilniaus miesto vardas.

Beveik septynis šimtmečius Vilniaus kultūrinį paveldą forma­ vo įvairių tautų atstovai. Vilnius buvo ir tebėra atviras mistas. At­ viras žmonėms ir kultūroms. Šiuo forumu mes norime pri­ minti sau ir kitiems, kad visada buvome ir esame Europos dalis, atvira pasauliui. Apie tai byloja ir ankstesnių Asociacijos forumų temos: „Jaunimo Šekspyras“ (2000), „Ieškome autoriaus, ieš­ kome herojaus“ (2001), „Skirtin­ gi, bet panašūs“ (2002).

Universitetai, o kartu ir juose veikiantys teatrai-pažangių hu-

Solomo Aleichemo mokyklos moksleivių literatūrinė-muzikinė kompozicija „Getas“

mė apie Gediminą“, Bazilijonų vienuolyne (Konrado celėje) A. Mickevičiaus „Vėlinės“, A. Puškino muziejuje - rusų po­ ezijos teatrinės interpretacijos, žydų geto teatro teritorijoje J. Sobolio „Getas“.

Kiti renginiai: - teatralizuota dalyvių eisena Vilniaus gatvėmis; - Keistuolių teatro muzikinis reviu „Taisyklė Nr. 1, ar­ ba Sapnuoti Vilnių drau­ džiama“; - teatrinė improvizacija ir dis­ kusija „Daugiatautis jauni­ mas: santarvė ir tolerancija“; -Vilniaus lenkų, rusų, žydų jaunimo teatrinių grupių kū­ rybos vakaras; - tautinės grupių vakaronės.

Laisvojoje forumo programoje - svečių iš Lenkijos, Rusijos, Lat­ vijos, Kanados, taip pat Lietuvos universitetų teatrų premjeros.

manistinių idėjų, santarvės ir to­ lerancijos skelbėjai ir puoselėto­ jai. Tokia ir mūsų bendravimo, įvairių kūrybinių akcijų, kultūri­ nių mainų prasmė.

Literatūra ir teatras - vieni svarbesnių Vilniaus kultūrinio paveldo komponentų, atspindin­ čių daugiataučio miesto raidą, jo gyventojų likimus.

Pagrindinis foru­ mo akcentas teatrinė akcija „Tautų kultūrų pėdsakais“ (gegu­ žės 10 d.).Specia­ liai šiai progai pa­ rengti spektakliai bus parodyti ketu­ riose įvairioms tau­ toms reikšmingose Vilniaus vietose: Gedimino kalne Maskvos universiteto teatro grupės MOST B. Sruogos „Gies­ spektaklio afiša

UNIVERSITETO DAINŲ IR ŠOKIŲ ANSAMBLIS PRADĖJO ŠVĘSTI PAVASARĮ Merginos nutarė įvesti naują tradiciją ir, užuot maišiusios Užgavėnių blynus, pirmąją kovo repeticiją paskelbė vaikinų diena. Viliojantis skelbimas JIEMS, slapta repeticija, peržiū­ rėtas mamų jaunystės gardero­ bas - ir šou parengtas. Paglostėme vyrukų širdis retro stiliaus šo­ kiu, popuri ir šmaikščiu bikinių aukcionu.

Vaikinai neliko skolingi. Ko­ vo 8-osios proga surengė šventę ansamblio damoms. Prajuokino mėgdžiodami merginų šokio ju­ desius, suvirpino širdis „B’Avarijos“ „Angelais“ ir romantiško­ mis prancūziškomis melodijo­ mis. Smuikininkas Juozas Bau­ žys įteikė savo eilėraščių knyge­ lių, o daugiausiai plojimų sulau­ kė pasirodymo pabaigoje tarsi iš dangaus nusileidęs oranžinis ki­ biras, pilnas gėlių.

Smagu, kai vieni kitiems do­ vanojame šventes. Net patys ste­ bėjomės, kad jėgų joms užteko po ilgo koncertų ir repeticijų ma­ ratono: vieną savaitgalį kapelų šventė Alytuje ir vadinamoji šo­ kių mugė (nupirko visus mūsų

Specialiai vaikinų dienos proga choristės pasidabino retro stiliaus apranga

choreografės Tamaros Kalibataitės pastatytus šokius), kitą savait­ galį - koncertas Biržuose su vie­ tinio alaus degustacijomis ir eks­ kursija po Biržų pilį. Parodos „Studijos 2003“ lankytojams pa­ dovanojome senovišką šokį „Alemanda“.

Žodžiu, siaučiant pavasari­ niams vėjams toliau sergame an­ samblio liga - nepagydoma ir chro­ niška, o pagyti visai nesinori. Jau pradedame taupyti pinigus šiųme­ tėms kelionėms į užsienį, ir, ne ma­ žiau svarbu, - rengiamės XVI Pa­ saulio lietuvių dainų šventei.

2003 m. kovas

VU AKADEMINIAM CHORUI MEISTRIŠKUMO IŠBANDYMAS Šių metų VU Akademinio choro koncertinė veikla tikrai ypatinga ir unikali ne vien dėl stambių muzikiniųformų, paruoštų ir pristaty­ tų Lietuvos klausytojams, bet ir dėl muzikos profesionalų išskirtinio dėmesio šiems projektams. Vienas jų - britų kompozitoriaus Joltno Rutterio „Gloria“, atlikta „Muzikų parado“ baigiamajame koncerte Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje bei iškilmingame Vasario 16osios minėjime Lietuvos operos ir baleto teatre.

VU akademinis choras iškilmingame Valstybės atkūrimo dienos minėjime Lietuvos operos ir baleto teatre

Mindaugas PUIDOKAS, VU TSPMI studentas Šiuolaikinis anglų kompozito­

rius Johnas Rutteris, gimęs 1945 m. ir gyvenantis Londone, yra žymus muzikas, kompozito­ rius ir dirigentas. Jis yra „Cambridge Singers“ įkūrėjas ir meno vadovas, veda seminarus, skaito chorinio meno paskaitas tarp­ tautiniuose renginiuose visame pasaulyje. Žymiausi jo kūriniai „Reųuiem“ (1985 m.) ir „Magnificat” (1990 m.) nuolat atlieka­ mi Didžiojoje Britanijoje, JAV ir kitose šalyse. „Gloria“ rašytas kaip koncer­ tiniam atlikimui skirtas kūrinys, pirmą kartą jis atliktas kompo­ zitoriaus pirmojo atvykimo į JAV 1974 m. proga. Kūriniui panau­ dotas tradicinis lotyniškas Šv.

Mišių tekstas, kuris šiuolaiki­ niam kompozitoriui buvo tarsi senųjų amžių iššūkis. Muzika su­ kurta remiantis grigališko giedo­ jimo tradicija - muzikos susipy­ nimu su tekstu. Kūrinys yra trijų dalių, atitinka tradicinę simfoni­ nę struktūrą. Akompanimentas rašytas pučiamiesiems, timpa­ nams, perkusiniams mušamie­ siems instrumentams bei vargo­ nams. Skirtingų instrumentų de­ rinys išreiškia džiugias muzikos spalvas bei iškilmingą nuotaiką.

Muzikinė kūrinio kalba grindžia­ ma geriausiomis chorinio meno tradicijomis, praturtinant ją šiuo­ laikiniais sąskambiais. „Gloria“ - dvidešimties minu­ čių iškilmingas kūrinys - pelnė Lietuvos klausytojų simpatijas jau per kūrinio premjerą VU Šv. Jo­ nų bažnyčioje praėjusių metų ba­ landį. Premjera įvyko choro me­ no vadovės R. Gelgotienės inicia­

tyva. Vėliau jis buvo sėkmingai pakartotas baigiamajame „Muzi­ kų parado“ turo atidaryme Fil­ harmonijoje. Muzikologasi V. Gerulaitis, pristatydamas J. Rutterio „Gloria“, pažymėjo, kad „tokio kūrinio atlikimas ver­ tas bet kokio iškilmingo renginio pabaigos“. Mūsų chorui šie žo­ džiai tapo tikrove. VU Akademi­ nio choro kamerinė grupė buvo pakviesta dalyvauti iškilmingame Vasario 16-osios minėjimo kon­ certe Operos ir baleto teatre, kur tarp šimto penkiasdešimties mu­ zikantų buvome vieninteliai neprofesionalai, dainuojantys kartu su aukščiausio lygio chorais „Jau­ na muzika“ ir „Aidija“, akompa­ nuojant Lietuvos muzikos akade­ mijos simfoniniam orkestrui. Mi­ nėtiems pasirodymams dirigavo Robertas Šervenikas - Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro antrasis dirigentas ir Lietuvos muzikos akademijos simfoninio orkestro meno vadovas.

Repeticijos su „Jauna muzi­ ka“ mūsų choristams tapo tikrais meistriškumo kursais, kurie mums buvo išskirtinė proga su­ sipažinti su profesionalios darbo aplinkos subtilumu ir tempais: sugebėjimu naują kūrinį per­ prasti vienos, dvi valandas truku­ sios repeticijos metu, atsklei­ džiant meninę „Glorijos“ pusę, pagrindinį dėmesį skiriant fra­ zuotei bei štrichams.

Universiteto choro vadovės R. Gelgotienės paruošti choris­ tai išlaikė meistriškumo išbandy­ mą, per generalinę repeticiją bu­ vo pagirti ir už artistiškumą. Kul­ tūros ministerija už koncertą chorui pervedė 1500 Lt, šie pini­ gai padės chorui įgyvendinti at­ eities planus - balandžio pra­ džioje organizuoti išvyką į Švei­ cariją.

15

Universitas Vilnensis & SSC

2003 m. kovas

mens fervida in corpore lacestoso

s PO BTAs

RENGIA VII SVEIKATOS IK SPORTO CENTRAS

„UNIVERSITAS VILNENSIS“ PRIEDAS

GERIAUSI VU STALO TENISININKAI MATEMATIKAI Kovo 18 dieną įvyko tarpfakultetinės stalo teniso varžybos Rektoriaus taurei laimėti. Dalyvavo vienuolika

VU komandą.

Pirmąją vietą iškovojo Mate­ matikos ir informatikos fakultetas, nors laurai buvo žadami pernykš­ čiams nugalėtojams ekonomis­ tams. Jie liko antri. Trečioji vieta atiteko Komunikacijos fakultetui.

Kaip teigė varžybas stebėjusi Sveikatos ir sporto centro lektorė Laimutė Samsonienė, šios varžybos yra ypatingos, jos skiriasi nuo visų buvusių iki šiol. Mat pirmą kartą su­ teikta galimybė savo jėgas ir suge­ bėjimus parodyti ir žmonėms su ne­ galia. Lektorė ragino visus norin­ čius varžybose išbandyti savo jėgas ir parodyti, jog sportas skirtas vi­ siems. Tai, jog sėdintys vežimėliuo­ se sugeba ne blogiau už sveikuosius žaisti stalo tenisą, pademonstravo buvęs VU Kūno kultūros katedros dėstytojas Gintaras Zavadckis ir jo kolega Igoris Lavrentjevas.

G. Zavadckis teigė: „Mūsų tiks­ las buvo parodyti, kad ir neįgalūs

Komandos sudėtyje startavo ChF trečiakursis R. Aleksejevas, IF III k. studentas M. Zilnys, EF III k. studentas A. Ratkevičius,

. VNaujiko nuotr. Tarpfakultetinėse varžybose pirmą kartą suteikta galimybė savo jėgas ir sugebėjimus parodyti ir žmonėms su negalia

gali žaisti stalo tenisą, dalyvauti var­ žybose. Manau, jog dar mažai kas žino, jog taip galima sportuoti“.

G. Zavadckiui ir I. Lavrentjevui buvo įteikti Rektoriaus padė­ kos raštai, nugalėtojai gavo diplo­ mus ir medalius; o Kūno kultūros

centro trenerė D. Liepinaitienė pa­ linkėjo sėkmės VU rinktinei artė­ jančiose studentų žaidynėse.

Organizatoriai džiaugėsi, jog dalyvavo visi fakultetai. Tai rodo, jog studentams rūpi ne tik moks­ lai, bet ir veikla po paskaitų.

MIF pirmakursis M. Diržys, MF II k. studentas S. Krovalis, GMF II k. studentas M. Smilevičius, MIF trečiakursis G. Strazdas, FF I k. studentas M. Mikalkinas, TVM pirmakursis P. Navickas.

Geriausiai sekėsi M. Zelniuįjis savo asmeninį rezultatą pagerino

ir tapo čempionu. Antras vietas iš­ kovojo A Ratkevičius ir P. Alek­ sejevas, bronzos medalius A. Ratkevičius ir P. Navickas. Svar­ biausia, antrus metus iš eilės ko­ manda tapo nugalėtoja. Ateityje komandos laukia nemažai įdomių varžybų.

STIPRUOLIAI VARŽĖSI SVARSČIŲ KILNOJIMO VARŽYBOSE Kovo 6 d. įvyko VU Rektoriaus taurės svarsčių kilnojimo varžybos. Susirinkęs gausus studentų stipruolių būrys stūmimo ir rovimo rungtyse varžėsi dėl medalių trijose svorio kategorijose.

Romualdas KNIUKŠTA, SSC lektorius, varžybų vyr. teisėjas Svorio kategorijoje iki 70 kg ne­ pralenkiamas buvo Matematikos ir informatikos fakulteto studentas Adomas Audickas. II vietą laimėjo taip pat MIF studentas Gintaras Strazdas, trečias liko Andrius Do­ maševičius (Istorijos fakultetas).

Ryškia persvara svorio katego­ rijoje nuo 70 iki 80 kg nugalėjo GMF studentas Algis Mačiulis.

Antras - Medicinos fakulteto stu­ dentas Rimvydas Bakša.

Stipriausi vyrai rungėsi svorio kategorijoje virš 80 kg. Čia įtemp­ toje kovoje tik 4 taškais nugalėjo Matematikos ir informatikos fa­ kulteto studentas Donatas Lučiūnas, jis tapo ir absoliučiu varžybų

Po kelerių metų pertraukos šiais metais Lietuvos studentų sąjun­ gos asociacija (LSSA) Ignalinoje suorganizavo Lietuvos studentų sli­ dinėjimo čempionato varžybas. Bijodama, kad varžybose dalyvaus mažai studentų, LSSAjas surengė kartu su Lietuvos slidinėjimo čem­ pionato sprinto 1,5 km laisvu stiliumi bei 15 km moterims ir 20 km vyrams klasikiniu būdu varžybomis.

VU slidininkų komandos uadovas ir treneris

Vasario pabaigoje „Aušros“ sporto klubo patalpose susirinko gausus jaunųjų sunkiaatlečių būrys. Nors rekordinių svorių niekas nepasiekė, bet aistrų užteko - visi norėjo nugalėti. Universiteto komandai tai egza­ minas prieš artėjančias Lietuvos aukštųjų mokyklų varžybas. Studentai jį išlaikė labai gerai.

komandos treneris

PUIKŪS VU SLIDININKŲ REZULTATAI

Doc. Česlovas KANDRATAVIČIUS,

UNIVERSITETO SUNKIAATLEČIAI VĖL VILNIAUS ČEMPIONAI

Rimantas CIJŪNĖLIS,

2003 m. kovas Nr. 3

nugalėtoju. Antras, surinkęs 140 taškų, liko Medicinos fakulteto studentas Albinas Tamošiūnas.

Trečias - Komunikacijos fakulte­ to studentas Tadas Gruzdys.

Komandinėje įskaitoje pirmą­ ją vietą užėmė Matematikos ir in­ formatikos fakulteto studentai, su­ rinkę 52 taškus. Tik 5 taškais atsi­ liko Medicinos fakulteto studen­ tai. Treti - gausiai dalyvavę Fizi­ kos fakulteto studentai - 28 taš­ kai. Toliau rezultatų lentelėje - Is­ torijos ir Gamtos mokslų fakulte­ tų studentai (po 23 tšk.); Teisės fakultetas (21 tšk.); Chemijos (20 tšk.); Komunikacijos fakultetas (12 tšk.); Filosofijos fakultetas (7 tšk.).

Varžybų nugalėtojai ir prizinin­ kai šioje specifinėje ir sunkioje sporto šakoje buvo geros sportinės formos ir pasiekė aukštų rezultatų.

Donatas Lučiūnas (MIF)

Mažesnio meistriškumo studen­ tai taip pat įrodė, kad moka kelti svarsčius ir savo dalyvavimu pelno daug taškų savo fakultetui.

Į čempionatą atvyko penkių Lietuvos aukštųjų mokyklų stu­ dentai: Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU), Lietuvos kū­ no kultūros akademijos (LKKA), Kauno technologijos universite­ to (KTU), Karo akademijos (KA) bei mūsų Universiteto rinktinės. , Sprinto 1,5 km lenktynės tiek pasaulyje, tiek mūsų šalyje vyk­ domos neseniai. Kadangi atstu­ mas trumpas, žiūrovai gana ilgai gali stebėti įvykius trasoje, tad šios varžybos skirtos daugiau žiū­ rovams.

Pradžioje dalyviai startuoja klasifikacinėse varžybose. Vėliau 16 geriausių rezultatų pasiekusių dalyvių tęsia varžybas per ketvirt­ finalio, pusfinalio ir finalinį šliuožimą. Taigi silpniausias šią trum­ pą 1,5 km trasą tešliuožia tik kar­ tą, tuo tarpu stipriausias privalo įveikti net keturis kartus.

Sprinto varžybose pirmos į startą stojo merginos. Po kvalifi­ kacinio šliuožimo iš 29 startavu­ sių tarp stipriausių Lietuvos slidininkių pateko ir dvi mūsų Uni­ versiteto studentės - filologės Ie­ va Sargautytė ir Kristina Mansevičiūtė. Nors po ketvirtfinalio varžybų jos prarado teisę toliau tęsti kovą, tačiau jų pasiekti re­ zultatai užtikrino Ievai trečią vie­ tą tarp Lietuvos slidininkių stu­ denčių, o Kristinai - ketvirtą vie­ tą. Penkta buvo busimoji chemi­ kė Laura Manelytė, o šešta - me­ dikė Irina Balakina. Sprinto var­ žybas laimėjo VPU studentė Jur­ gita Kančiauskaitė.

Po merginų startavo vaikinai. Į startą stojo 46 slidininkai. Jau varžybų pradžioje daug vilčių siejome su Ekonomikos fakulteto pirmo kurso magistrantu Mariu­ mi Rindzevičiumi. Nesenai jis baigė LKKA, yra Lietuvos slidi­ nėjimo rinktinės narys, kandida­ tas į Žiemos olimpines žaidynes, įvyksiančias 2006 m. Turine (Ita­ lija).

Marius mūsų lūkesčių neapvy­ lė. Po įtemptos kovos finale jis tik kelias akimirkas pralaimėjo var­ žybų nugalėtojui, o tuo pačiu ir Lietuvos čempionui Maksimui Domaševičiui. Tačiau Lietuvos vicečempiono vieta Mariui užtik-

♦ 2003 m Lietuvos slidinėjimo vicečempioną M.Rindzcvičių apdovanoja olimpinė čempionė Vida Vencienė

t rino Lietuvos studentų čempiono titulą. Puikiai pasirodė Medicinos fakulteto rezidentas Algirdas Pui­ šys ir Gamtos mokslų fakulteto pirmakursis Sigitas Šjilčius. Pagy­ rimo vertas ir pirmus metus mū­ sų Universitete studijuojančio Matematikos ir informatikos fa­ kulteto studento Simono Narvy­ do startas. Nors jis užėmė tik 17 vietą, tačiau pirmus metus rim­ čiau užsiiminėjančiam tai yra ge­ ras rezultatas.

Puikios nuotaikos mūsų slidi­ ninkai stojo į startą ir antrą die­ ną. Tereikėjo nušliuožti 10 km vaikinams ir 5 km merginoms.

Studentai, kurie norėjo kovoti dėl Lietuvos (suaugusiųjų) slidinėji­ mo čempiono vardo, turėjo įveik­ ti 20 km nuotolį, o studentės -15 km klasikiniu būdu. Iš mūsų stu­ dentų tik Marius Rindzevičius pasinaudojo šia galimybe.

Mariui, kaip ir prieš dieną vy­ kusiose varžybose, savotiškai ne­ pasisekė. Po įtemptos kovos su Lietuvos slidinėjimo čempionu, olimpiadininku Ričardu Panavu jis vėl teiškovojo sidabrą, tačiau tarp studentų - auksą. Kiti mūsų rinktinės nariai pakartojo vaka­ rykščius rezultatus.

Suskaičiavus dviejų dienų ko­ mandinius rezultatus pirmą bendrakomandinę vietą iškovojo VPU studentai, antri liko VU, treti - LKKA, ketvirti - KTU, penkti - KA studentai.

Pirmą kartą VU istorijoje mū­ sų studentas slidininkas (Marius Rindzevičius) tampa dukart Lie­ tuvos slidinėjimo vicečempionu, dukart Lietuvos studentų slidinė­ jimo čempionu, o iš merginų tu­ rime bronzos laimėtoją (Ievą Sargautytę). Komanda aplenkia LKKA rinktine. To dar nebuvo!

Universitas Vilnensis

16

2003 m. kovas

Šventės______ j----------------------------------------

BALANDŽIO 5 DIENĄ ĮVYKS JAU 3 5-0JI FIDI Ar prisimenate, kokis studentiška šventė vyksta pirmą balandžio šeštadie­ nį? Tuomet Vilnius sugrįžta į priešistorinius laikus, kai gyveno dinozaurai ir vienas ją išdidžiai nužygiuoja miesto gatvėmis. Na, ar atspėjote, kokia tai šventė? Žinoma, tai - FIDI!

Fizikų diena (FIDI) - tai vienin­ telė studentiška šventė, pripažinta miesto švente. Ir ne be reikalo. Juk nejaugi ir miestiečiai nesidžiaugia, stebėdami didžiulį lėtą Diną Zaurą, kėblinantį pagrindine miesto gatve iš Saulėtekio alėjos Filologijos fakul­ teto link, lydimą linksmos studentų eisenos? Tuomet smagu būna ne tik fizikams ir jų draugėms filologėms (kurios nekantriai laukia Dino Zauro prie savo fakulteto), bet ir visiems kitiems.

FIDI gali pasidžiaugti ne tik miesto šventės statusu, bet ir seno­ mis tradicijomis - šiais metais ren­ giama jubiliejinė 35-oji FIDI. Kaip visada, studentų laukia tradicinis Fizlendas, DinoZauro kelionė ir va­ karinė šventės dalis, kurios metu fi­ zikai pažadėjo staigmeną (kokią patys pamatysite ©). Fizlendu (lyg kokiu Disneilendu ©) vadinamos vi­ sos linksmybės, vykstančios pirmo­ jo balandžio šeštadienio rytą prie Fi­ zikos fakulteto Saulėtekio alėjoje. Čia groja muzika, veikia atrakcionai, žodžiu, fizikai visokiausiais būdais įrodinėja savo šaunumą. Gerokai įdienojus, neatskiriamas FIDI atri­ butas Dinas Zaurąs išsiruošia j savo didžiąją, vieną kartą per metus vyks­ tančią kelionę. Jis pasipuikuodamas

žygiuoja Vilniaus gatvėmis, lydimas orkestro, šokėjų, kariškių, paprastų studentų ir jiems prijaučiančių, kol galiausiai, priėjęs Katedros aikštę, pasuka į dešinę - Centrinių Vilniaus universiteto rūmų link. Čia fizikų jau laukia nepakeičiamos ir ištikimos jų draugės filologės. Dino žygis baigia­ si Bibliotekos kiemelyje filologių pa­ sirodymu.

Pagaliau prasideda vakarinė da­ lis. Kai Dinas Zauras jau ilsisi (o gal linksminasi atskirai nuo visų), tikro­ sios linksmybės tik prasideda. Vaka­ rinėje FIDI dalyje jaunatviška stu­ dentų energija prasiveržia visu ga­ lingumu - kas pamiršę visus šventės organizavimo rūpesčius, kas jau nuo ryto „įsivažiavę“ į šventės ritmą, studentai nenurimsta iki paryčių vyksta įvairiausių grupių koncertai, diskotekos ir kitokie pasilinksmini­ mai, kur nereikia laikytis oficialių mandagumo formų ir galima tiesiog jaustis studentais. Žodžiu, FIDI - tai šventė ir stu­ dentams, ir miestiečiams. Balandžio 5 dieną fizikai visus kartu ir kiekvie­ ną asmeniškai kviečia švęsti su jais.

Be to, vakarinėje dalyje jie prižadė­ jo staigmeną, kuriai neprilygsta nie­ kas. Kas ateis, tas ir pamatys! Lau­ kiame visų!

STUDENTAI TEISININKAI VĖL IŠEINA Į GATVES Balandžio 1-3 dienomis vyks „Teisininkų dienos 2003“ „Te Di 2003“yra pats didžiausias „ELSA Lietuva“ kasmet organizuojamas renginys, kuris šiais metais vyks ba­ landžio 1-3 dienomis. Pagrindinis projekto tikslas yra supažindinti plačiąją visuomenę su kai kuriomis šiandien ne visuomet visiškai realizuojamomis ar netgi nepakankamai žinomomis teisėmis. Tik suvokęs savo teises žmogus tampa visaverčiu visuomenės nariu. Mes raginame visuomenę aktyviau reaguoti į bet kokius gyventojams bei įmonėms nepa­ lankius įstatymą pakeitimus. Įgyvendindami šį tikslą šiais metais organizuojame dvi konferencijas.

Vytautas ZABULIS Balandžio 1 dieną 11 vai. VU Tei­ sės fakulteto K. Jablonskio audito­ rijoje vyks konferencija „Aktualūs šeimos teisės įgyvendinimo klausi­ mai“, skirta naujo Civilinio kodek­ so reglamentuojamai šeimos teisei aptarti. Pranešimą apie šiuolaikines šeimos teisės tendencijas skaitys VU TF Civilinės teisės ir civilinio pro­ ceso katedros vedėjas, Aukščiausio­ jo teismo teisėjas profesorius V. Mi­ kelėnas, apie dirbtinio apvaisinimo įstatymus Lietuvoje ir pasaulyje kal­ bės Vaisingumo klinikos gydytoja akušerė-ginekologė A. Usonienė. Šioje konferencijoje taip pat daly­ vaus VU TF Civilinės teisės ir civili­ nio proceso katedros advokatas V. Mizaras ir daugelis kitų šios sri­ ties specialistų.

Balandžio 3 dieną 13 vai. M. Rio­ merio auditorijoje Lietuvos teisės universitete vyks konferencija, skir­ ta mokesčių sistemai Lietuvoje „Mokesčių įtaka prekybai ir verslui.

Galimos tendencijos“. Sužinoti pla­ čiau, už ką gi ir kiek mokama, ar vi­ sada teisūs mokesčių administrato­ riai, turbūt svarbu visiems Lietuvos piliečiams, asmenims, turintiems verslą Lietuvoje, smulkių, vidutinių ir didelių įmonių atstovams, stam­ biems ir smulkiems prekybinin­ kams, taip pat visiems, ketinantiems pradėti savo verslą, bei lobistinių or­ ganizacijų atstovams, manantiems,

kad mokesčiai yra pernelyg dideli. O gal kam nors jie pa­ sirodys nepakanka­ mi?

Balandžio ant­ roji - labiausiai stu-

dentų laukiama diena. Iš ryto kiek­ viename universi­ tete (LTU ir VU) ši dalis vyks atskirai.

Joje numatoma surengti pažymių aukcioną, kurio Jaunieji teisninkai Gedimino prospekte 2002 metais metu studentai ga­ lės, atsakydami į rolina“, kuriame susirinks pačios dėstytojo klausimą ir sumokėdami gražiausios ir linksmiausios mergi­ tam tikrą sumą pinigų, kuri bus per­ nos, galima bus laimėti daugybę pri­ vesta į Vilniaus vaikų namų banko zų ir šėlti iki ryto. sąskaitą, nusipirkti egzamino pažy­ Tiems, kurie yra per daug užsiė­ mį. Vyks įvairūs konkursai, VU TF mę ir negalės sudalyvauti renginiuo­ gros klubo „Gravity“ didžėjai. se, mes irgi turime ką pasiūlyti. „EL­ 13 vai. visi studentai yra kviečia­ SA Lietuva“ su „Žinių radiju“ orga­ mi sudalyvauti šventinėje eisenoje, nizuoja pokalbių laidų ciklą, kuria­ kurios priekyje važiuos geltonas tu­ me bus aptartos dabar Lietuvos ristinis bestogis Vilniaus autobusų žmonės ypač aktualios temos - kur parko žymiausias autobusas, kuria­ galima gauti nemokamą teisinę pa­ me publiką „užvedinės“ jau minėti galbą, ar tikrai įsigaliojus naujam Ci­ didžėjai. Šiemet eisena iš rekonst­ vilinio proceso kodeksui reikia bijo­ ruojamo Gedimino prospekto per­ ti antstolių, ką mums žada ES stoji­ sikels į Pilies gatvę, kurioje, deja, nė­ mo sutartis ir pan. ra nė vieno teismo ar ministerijos, „TeDi 2003“ organizatoriai dėko­ kurios tradiciškai aplankomos per ja visiems mūsų rėmėjams, be kurių Teisininkų dienas. Eisenos pabaigo­ pagalbos šis renginys neįvyktų, ir no­ je bus surengtas vaidinimas, visi ti­ rėčiau paraginti visus neaplenti kon­ kimės išvysti Vilniaus miesto merą ferencijų salių, Pilies gatvės, klubo A. Zuoką. Balandžio antrosios va­ „Karolina“, o jei neturite laiko - tie­ karė visi yra kviečiami į klubą „Ka­ siog būkite su „Žinių radiju“.

„MERKURIJAUS DIENA“ JAU ČIA PAT!!!

Fiziką Dinas Zauras vėl rengiasi žygiui pas filologes

d§a

KVIEČIA I SEMINARUS

fhe European Law Studenu* Association

Balandžio 8 d. Europos teisininkų studentų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės Vilniaus skyrius („ELSA Vilnius“) rengia konferenciją tema „Homoseksua­ lizmas - tabu? Seksualinių mažumų socialinė ir teisinė padėtis Lietuvoje“. Konfe­ rencija vyks VU Teisės fakultete (Saulėtekio al.9.1 rūmai). Renginio pradžia 14 vai.

Balandžio pabaigoje „ELSA Vilnius“ rengia seminarą tema „Karo teisė“. Bus kalbama apie karą Irake. Ypatingas dėmesys bus skiriamas teisiniams aspektams, diskutuojama, ar gali viena valstybė pulti kitą suverenią valstybę be JTO sankcijos, kita vertus - ar galima atimti teisę šaliai ginti save bei kitus? Visus susidomėjusius maloniai kviečiame dalyvauti Saulėtekio al.9.1 korpusas. 106 kab., LT-2040 Vilnius, tel.: (8-5)2366287, el.paštas: elsa-Vilnius@yahoogroups.com

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 55 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“.

Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redak­ cijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Balandžio 8 d. VU Ekonomikos fakulteto studentų atstovybė (EF SA) rengia savo fakulteto šventę „Merkurijaus dieną“ Pirmoji šventės dalis vyks Ekonomikos fakultete. Šiemet buvo nuspręsta, kad „Merkuri­ jaus diena“ prasidės konferenci­ ja. Į ją bus pakviesti garsūs Lie­ tuvos visuomenės veikėjai, kurie savo pranešimuose apžvelgs svarbiausius ekonominės integ­ racijos į Europos Sąjungą klau­ simus. „Merkurijaus dienos“ naujovė - „Šauniausio dėstytojo rinki­ mai“. Kovo 20-21 d. buvo su­ rengtas I šių rinkimų turas, jame

studentai pareiškė savo valią. Šiais metais per „Merkurijaus dieną“ bus paskelbtos tų dėstytojų pavar­ dės, kurie nugalėjo šmaikščiausio, įdomiausiai dėstančio, griežčiau­ sio, šauniausio dėstytojo ir kitose nominacijose.

Taip pat vyks: • egzaminų balų ir įskaitų auk­ cionas; • įspūdingos ir linksmos atrak­ cijos Ekonomikos fakultete; • Vokiečių gatvės virtimas (ofi­ cialiai valdžiai leidus) „Merkuri-

Nemokamas kontaktinių lęšių parinkimas Akinių parinkimas Didelės NUOLAIDOS (nuo 10 iki 50 proc.)

Studentams nuolat nuolaidos Kontaktiniai lęšiai su ultravioletiniu bloku ^Jfk^t-120 Lt

6 vnt. (Johnson&Johnson)

- 200 Lt

Prekiaujame spalvotais lęšiais

■ Garsių pasaulio firmų kontaktiniai lęšiai.

■ ALCON gamybos priemonės jų priežiūrai.

■ Gydytojo oftalmologo konsultacija.

UAB „FIGARO“

Vilnius, Antakalnio g. 59, 154 kabinetas, tel. (8-5) 234 61 37

jaus Respublika“, kurioje jūsų lauks: > dainuojantys ir grojantys mu­ zikantai; > azartiniai lošimai; > valiutos keityklos; > akcijų biržos; > paveikslų galerija; > raudonųjų žibintų kvarta­ las; > improvizacijų vaidinimai „Pagauk mini kampą“.

Programą vainikuos vakarinė dalis, kuri vyks didžiausiame Vil­ niaus naktiniame klube „Karoli­ na“. Pirmieji 200 atėjusiųjų bus pavaišinti alaus bokalu. Vakari­ nės dalies metu skirtingose klu­ bo salėse bus rengiami įvairūs konkursai su vertingais studentiš­ kais prizais, gros didžėjai. Vieno­ je iš salių bus pastatytas karaokės aparatas, kiekvienas norinty­ sis galės išbandyti savo jėgas. Va­ karą dar labiau pagyvins vedėjai, planuojama pakviesti „Orbitos Duetą“, „Šapro šou“ ar „Nosies“ komandą.

EF SA maloniai kviečia visus no­ rinčius švęsti kartu.