hinc itur ad astra
fl į
h
$
\
2003 m.
universitas
' vilnensis
[oi
P
Balandis Platinamas nemokamai 'http://www. vilnensis. vudt^
VILNIAUS UNIVERSITETO LAIKRAŠTIS Nr. 4 (1640)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
NUMERYJE SKAITYKITE: p
2
Suteikti keturi Vilniaus universiteto Garbės daktarų vardai
VU architektūrinis ansamblis atstovaus Lietuvai Briuselyje
Įteiktos LMA akademijos vardinės premijos ir apdovanoti jaunieji mokslininkai
p. 5
Universitetas nedaro nieko, kad neįgalieji jaustųsi geriau
P. 9-14 VU SA puslapiai:
• Stipendijos: grįžtame į socializmą? • Visa tiesa apie apeliacijas • Problemos Medicinos fakultete
P 15 KF SA pristato:
COMMUNICATIO FAKULTATIS P. 16-17 Gegužės 6-11 dienomis prasideda IV Tarptautinis universitetų teatrų forumas, skirtas Vilniaus miesto 680-osioms metinėms „Vilnius - tautų kultūrų kryžkelė“
Vilniaus universiteto Garbės daktarai (iš kairės) prof. D. Moe, prof. E. Ribbatas, prof. A. Zollis, prof. J. Stepanovas
Balandžio ketvirtosios popietę Vilniaus universiteto Šv. jonų bažnyčios varpas gaudė kviesdamas į iškilmingą Senato posėdį. Si netradicinė posė džių vieta simbolizavo neeilinės ceremonijos iškilmingumą: už mokslinius tyrimus, akademinį bendradarbiavimą ir visuomeninę veiklą suteikiami Gar bės daktarų vardai prof. Jurijui Stepanovui (Rusija), prof. Ernstui Ribbatui (Vokietija), prof. Andrzejui Zolliui (Lenkija) ir prof. Dagfinnui Moe (Norve gija). Palčiau apie tai - p. 3
Studentams jau nereikės mokėti už perlaikomus egzaminus
Istorijos institutas pasiūlė įtraukti Vil niaus universiteto architektūrinio ansam blio maketą į Briuselyje esantį Europos architektūros paminklų mini parką. Ku rie Lietuvos architektūros ir kultūros pa minklai turėtų atstovauti Lietuvai Briuse lyje, rengiasi svarstyti Vyriausybė. Siame parke pristatomi žymiausi Europos mies tų architektūros šedevrai. Vilniaus univer siteto pastatų kompleksas įtrauktas į Lie tuvos Respublikos nekilnojamųjų kultū ros vertybių sąrašą. 1985 metais už pamin klų apsaugą Vilniaus universitetui įteik tas Europos aukso medalis. Tai buvo ant rasis medalis, įteiktas Europos universi tetui už architektūros paminklų apsaugą. VU - vienas iš nedaugelio Europos uni versitetų, išsaugojusių ir naudojančių pa gal paskirtį pastatus, kuriuose buvo įsteigtos
„U. V.“ inform.
VU turės unikalų japonišką sodą Paskutinėmis kovo dienomis Vilniaus universiteto botanikos sode Kat renuose lankėsi svečiai iš Japonijos. Pasaulio profesionalaus bonsai aso ciacijos prezidentas Hiroshi Tsunoda ir bendrovės „Angyo Ueki" prezi dentas Hajime VVatanabe Japonijos ambasados Lietuvoje kvietimu atvy ko susipažinti su pradėtu Vilniaus universitete įrengti japonišku sodu.
Prieš kelias savaites Lietuvos studentų są junga kreipėsi į LR Švietimo ir mokslo mi nisteriją bei LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą prašydama išaiškinti faktą dėl neteisėtai renkamų įmokų už egzaminų, įskaitų perlaikymą ir kitas paslaugas aukšto siose mokyklose. Po susitikimo su ministeri jos vadovybe buvo sudaryta trišalė darbo gru pė iš ministerijos, rektorių bei kolegijų direk torių ir studentų atstovų. Pasirašytame susitarime numatyta stu dentams leisti vieną kartą nemokamai per laikyti egzaminą ar įskaitą, išskyrus atve jus, kai studentas atsiskaitymo metu buvo nesąžiningas (nusirašinėjo ar pan.). Jei stu dentas nepatenkintas atsiskaitymo įverti nimu, patenkinus jo apeliaciją dėl dėstyto jo neobjektyvumo pakartotinai galima at siskaityti komisijoje.
Botanikos sodo direkto rius dr. Audrius Skridaila tei gė, jog šiam sodui skirta apie pusė hektaro žemės. Jam pa sirinktas meditacinis stilius tsukyama- sansui. Svečiai iš Japonijos buvo sužavėti parinkta sodo vieta ir jos dydžiu, nes paprastai tam skiriami kuklesni plotai. Anot jų, svarbiausia detalė - akme nų ir vandens gausa.
Nukelta į p. 6
Nukelta į p. 2
Ona MACKONYTĖ
2
Universitas Vilnensis
Rektorato narių vizitas į fakultetus - proga susipažinti Balandžio 8 dieną VU rektorato nariai lankėsi Komunikacijos ir Fizikos fakultetuose. Šį mėnesį tikimasi aplankyti ir kitus fakultetus.
Liana BINKAUSKIENĖ Rengiant šiuos susitikimus bu vo tikimasi susipažinti, sužinoti problemas, atidžiau įsiklausyti į fa kultetų gyvenimo pulsą. Fakultetų darbuotojai tikėjosi „iš pirmų lū pų“ išgirsti atsakymus į jiems rūpi mus klausimus, susipažinti su ad ministracijos darbuotojais. Komunikacijos ir Fizikos fa kultetuose susitikime su fakultetų mokslininkais ir darbuotojais da lyvavęs rektorius akad. B. Juodka ir prorektoriai doc. B. Pociūtė, prof. R. Vaitkus, dr. A. Pikturna ir prof. R. Lazutka nubrėžė savo veik los gaires ir pasidalijo mintimis ak tualiausiais šiandienio akademinio gyvenimo klausimais. Neišsenkan čių diskusijų temomis tapo studijų kokybės, įvairūs finansiniai ir ūki nės veiklos klausimai, savos moks lo produkcijos pasiūla ir pardavi mas, Europos Sąjungos struktūri niai fondai ir kita. Abiejų fakultetų dekanai tvirti na, kad toks susitikimas jų kolekty
vams neabejoti nai buvo nau dingas. Kaip tei gė KomF deka nas prof. Domas Kaunas, jo vado vaujamo fakul teto darbuotojai asmeniškai susi pažino su admi nistracijos dar buotojais, kurių kabinetų slenks čius gali tekti peržengti. Kolektyvas išklausė rek toriaus nuomonės apie fakultetą, reikalavimus kiekvienam akademi nės bendruomenės nariui ir visai bendruomenei. Iš prorektorių jie ga vo pačių reikalingiausių konsulta cijų, kurios padės atlikti jau pradė tus darbus ir numatytas bendrąsias užduotis studijų, mokslo, struktūros tobulinimo ir lėšų telkimo klausi mais. ,Jie aktualūs, tad betkoks ben dras pokalbis neabejotinai duoda ga limybę pasitikrinti rengiamus spren dimus“, - džiaugėsi susitikimu KomF dekanas. Kad tokie susitikimai yra būtini, pritaria ir Fi zikos fakulte to dekanas doc. Gintaras Dikčius. De kanas apgai lestauja, kad jie reti, pasku tinis buvo
KomF dekanas prof. D. Kaunas pristatė ir gynė fakulteto interesus
prieš penkerius metus. „Vadovybė turi reguliariai informuoti apie Universiteto reikalus, tai leidžia su mažinti nereikalingą įtampą netgi esant prastiems reikalams“, - ma no dekanas. Jis pastebėjo, kad ne viskas gerai žinoma ir prorekto riams, pavyzdžiui, kokia padėtis mokymo bazėse (laboratorijose, auditorijose). Dekanai tvirtina, kad fakultetų kolektyvams ypač svarbu žinoti Universiteto gyvenimo per spektyvas, o apie jas gali pasakyti tik rektorius. Po šių dviejų susitiki mų tokių renginių būtinybė aki vaizdi: abiejų fakultetų dekanai ne abejoja jų reikalingumu. „Fakulte tų savarankiškumas yra sveikinti nas, tačiau glaudesni ryšiai tik pa dėtų tvarkytis. Per prorektorius ga lėtų greičiau pasklisti naudingos idėjos, iškeltos fakultetuose, o pro blemos išnyktų dar nepaaštrėjusios“,-mano doc. G. Dikčius. Iki balandžio 30 dienos rekto rato nariai aplankys ir visus liku sius fakultetus. V Naujiko nuotr.
VU turės unikalų japonišką sodą Ateita iš p. 1 Dėl vandens jokių problemų nekils, nes Botanikos sode yra daug tvenkinių, o vanduo, kaip pa sakojo ten dirbantys žmonės, iš trykšta kartais net giliau pakasus. Japonijos specialistai aiškino, kad į naująjį sodą dar turi būti at gabenta apie 500 tonų akmenų. Pasak direktoriaus, tai neturėtų būti sunku, pagrindinė bėda - fi nansinės problemos. „Jau vien ak menų atvežimas gali kainuoti apie 10 tūkst. litų“, - teigė A. Skridaila. Japonai, kurie labai entuzias tingai linkę padėti VU, panašius sodus jau yra įrengę Belgijoje, Vo kietijoje, Italijoje, šiuo metu dar bai vyksta Ispanijoje. Anot Botanikos sodo direkto riaus, japonai sakė, kad jie patys galėtų ir užveisti tą sodą. Tai jiems būtų labai įdomus darbas, nes vie ta labai tinkama, sodas turėtų išei ti išties geras. Tačiau iškilo finan sų problema, nes tai gana brangus dalykas. Sodo darbuotojai bandys ieškoti paramos fondų Japonijoje. Japonai pažadėjo ir patys ieškoti finansinės pagalbos, projektas kai nuotų apie 20 tūkstančių litų, o so do įgyvendinimas - maždaug pu sę milijono. „Mums tai - dideli pi-
Japonijos specialistai teigė, jog sodui reikės dar maždaug 500 tonų akmenų
nigai, bet japonai teigė, kad jų fir moms tai nėra didelės lėšos“, - sa kė A. Skridaila. Pradėtą kurti sodą apžiūrėję Japonijos specialistai aiškino pa grindinius tokių vietų kūrimo principus, bandė skaičiuoti, kiek kainuotų darbai. Labai svarbu yra grožio pajauta, augalų, akme nų ir vandens harmonija. Tačiau svarbiausia, jog tokį sodą turėtų kurti patys japonai. „Atliekant darbus svarbi specifinė japonų fi losofija ir kiti mums nevisai su prantami dalykai. Lietuviai taip gerai patys nepadarys. Gali būti, kad specialiai iš Japonijos bus at siųsta žmonių sodui kurti. Tikė tina, jog atvažiavę septyni ar aštuoni japonai visus darbus pada
rys per mėnesį. Jie tokiais tem pais dirbti yra pripratę. Dirba po 16 valandų per dieną ir be jokių išeiginių. Taip padaroma nepa prastai daug“, - aiškino A. Skri daila. Kol kas vyksta parengiamieji darbai. Vežami akmenys, pagal specialistų patarimus valoma ir formuojama teritorija. Po svečių vizito lietuvių įsivaizdavimas apie japoniškus sodus kiek pasikeitė. Tikimasi, jog ir Lietuva galės didžiuotis tokiu unikaliu sodu, ko kius jau turi daugelis Europos ša lių. Beje, Vilniaus universiteto bo tanikos sodas priskiriamas prie didžiųjų Vakarų Europos sodų, 2006-aisiais minės 225 metų jubi liejų.
2003 m. balandis
Įteiktos LMA akademijos vardinės premijos ir apdovanoti jaunieji mokslininkai Balandžio 1 dieną Lietuvos mokslų akademijoje buvo įteiktos Mokslų akademijos vardinės premijos, pagyrimo raštais ir premijomis apdovanoti jaunieji mokslininkai.
VUjaunieji mokslininkai po apdovanojimo
VU mokslo reikalų prorekto riui prof. habil. dr. Juozui Vidmančiui Vaitkui paskirta Povilo Brazdžiūno vardinė premija už darbų ciklą „ Medžiagotyros me todai puslaidininkių jonizuojan čios radiacijos detektoriams cha rakterizuoti (1996-2002 m.)“. Premijomis už geriausius mokslinius darbus apdovanoti šie jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojai: humanitarinių ir so cialinių mokslų srityje - dokto rantė Brigita Speičytė už knygą „Tokią gražią kartą man atsiun tei... Šatrijos Raganos šeimos at virlaiškiai“; Matematikos, fizi kos ir chemijos mokslų srityje dr. Aušra Kynienė už darbą „Dy džių, susijusių su atomo pagrin dine būsena, simetrija ketvirčio sluoksnio atžvilgiu“; biologijos, medicinos ir geomokslų srityje dr. Ramūnas Žydelis (VU Eko
logijos institutas) už darbų ciklą „Vandens paukščių buveinių pa sirinkimas ir jų vaidmuo ekosis temose: teoriniai ir praktiniai as pektai“. Iš 15 premijų, skirtų aukštųjų mokyklų studentų konkurso nu galėtojams už geriausius moksli nius darbus, net 9 pelnė Vilniaus universiteto studentai. Tai ma gistrantai Marius Ščavinskas (IF)
už darbą „Krikščioniškųjų misi jų sklaida Rytų Europoje XXIII a. pradžioje“, Giedrius Alkauskas (MIF) už darbą „Dirichlet eilutė, susieta su visiškai qmultiplikatyvia funkcija“, Žydrū nas Daunoravičius (ChF) už dar bą „Elementų formų nustatymas kapiliarinės elektroforezės meto du panaudojant derivatizaciją ka piliaro zonoje“, Algirdas Novičkovas (FF) už darbą „Organinių medžiagų fluorescencijos detek torius ultravioletinio šviesos dio do pagrindu“, Daiva Baltriukienė (ChF) už darbą „Protoonkogeno c-jun vaidmuo pelės MH22A navikų ląstelių proliferaci jos ir žūties reguliacijoje“, Nerin-
VU mokslo reikalų prorektorius prof. habil. dr. J. V Vaitkus P. Brazdžiūno vardinės premijos laureatas
ga Pumputytė (GMF) už darbą „Upių baseinų rajonų išskyrimas įgyvendinant ES Bendrąją van dens politikos direktyvą“, Asta Stapulionytė (GMF) už darbą „Genetinio kintamumo tyrimai keturlapės vilkauogės (Paris quadrifolia L.) populiacijose“, Aud ronė Matusevičiūtė (ASC) už dar bą „Sliekų vaidmuo organinių at liekų destrukcijos procesuose“, doktorantui Giedriui Klisiukui (MIF) už darbą „Priklausomybės tarp požymių panaudojimas adap tyvių klasifikavimo ir prognoza vimo algoritmų mokyme“. Pagyrimo raštai įteikti šiems aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nuga lėtojams: magistrantams Jurgitai Kazlauskaitei (EF) už darbą „Valstybės skola ir skolos valdy mo problemos Lietuvoje“, Ingai Strungytei (FilF) už darbą „Maž vydo „Katekizmo“ giesmių atitik menys Mažvydo, Vilento, Bret kūno, Kleino ir Kuršaičio gies mynuose“, Eglei Verseckaitei (TSPMI) už darbą „Politinės kultūros koncepto raidos anali zė“, Sergejui Orlovui (FF) už dar bą „Erdvėje ir laike lokalizuotie ji šviesos dariniai“ ir Rasai Sukackaitei (ChF) už darbą „Restrikcijos endonukeazės BpuBI savybių tyrimas“. V. Naujiko nuotr.
„U. V“ inform.
3
Universitas Vilnensis
2003 m. balandis
Sutelkti keturi Vilniaus universiteto Garbės daktarų vardai Balandžio ketvirtosios popie tę Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios varpas gaudė kviesda mas į iškilmingą Senato posėdį. Ši netradicinė posėdžių vieta simbo lizavo neeilinės ceremonijos iškil mingumą: už mokslinius tyrimus, akademinį bendradarbiavimą ir visuomeninę veiklą suteikiami garbės daktarų vardai prof. Jurijui Stepanovui (Rusija), prof. Emstui Ribbatui (Vokietija), prof. Andrzejui Zolliui (Lenkija) ir prof. Dagfinnui Moe (Norvegija). Prof. A Zollis yra Krokuvos uni versiteto Teisės ir administravimo fa kulteto Baudžiamosios teisės kated ros vedėjas, dirba įvairiose teisinėse institucijose. Būdamas Lenkijos Res publikos Konstitucinio tribunolo tei sėjas, o vėliau pirmininkas, A Zollis užmezgė artimus kontaktus su Lie tuvos Respublikos Konstituciniu teis mu ir Vilniaus universitetu. Ypač pa brėžtina A Zollio iniciatyva steigiant Lenkijos ir Europos Sąjungos teisės mokyklą Vilniaus universiteto Teisės fakultete, plėtojant VU ir Krokuvos Jogailos universiteto bendradarbia vimą. Prof. A. Zollis daug prisidėjo kuriant svarbiausias Lietuvos valsty bės institucijas ir plėtojant jų veiklą. Dėkodamas už jam suteikta VU Garbės daktaro vardą, prof. A. Zollis sakė: „Man suteikiamą Vilniaus uni versiteto Garbės daktaro vardą lai kau išskirtiniu įvykiu savo gyveni me, ir visų pirma įvykiu, turinčiu labai stiprų emocinį aspektą, susi jusį su mano ir nepriklausomos Lietuvos valstybės ryšiais, su šiuo nuostabiu miestu, su Vilniaus uni versitetu ir su čia gyvenančiais žmonėmis, tarp kurių turiu nema ža gerų draugų. Mano santykiai su nepriklau soma Lietuva yra ypatingi. Buvau „apskritojo stalo“ pokalbių daly vis. Pokalbių, nuo kurių prasidė jo, nors šiandien daug kas jau pa miršta, pasikeitimai komunisti niame bloke. Varšuvoje, Krokuvo je ir kituose Lenkijos miestuose su nerimu sekėme įvykius Vilniuje, Lietuvos Pralamento ir Televizi jos bokšto gynimą. Nepriklauso mybės judėjimai Vidurio ir Rytų Europoje užtikrino ir Lenkijai sėk mę galutinai nugalint komunizmą, tą po nacizmo didžiausią grėsmę civilizacijos vystymuisi šioje Eu ropos dalyje. Nacizmas ir komu nizmas vertė mus atsikratyti šak nų, taip stipriai jungusių Lenkijos ir Lietuvos tautas su Europa ir jos civilizacija, besiremiančia graikų
r
L
Trumpai
filosofija, romėnų teise ir krikš čioniškąja etika, kurioje pagrindi nė vertybė yra žmogaus gerovė. Jau minėjau apie savo emoci nį ryšį su šiandieniniu įvykiu. Tai susiję su vieta, kurioje man sutei kiamas Garbės daktaro vardas. Gaunu jį Vilniuje, viename iš gra žiausių Europos miestų. Pažįstu šį miestą jau beveik dešimt metų ir galėjau stebėti, kaip jis keičiasi, kaip atgauna savo nepakartojamą žavesį ir grožį. Šis miestas, kaip ir mano gimtoji Krokuva, liudija ne tik istorinius mūsų tautų ryšius. Negaliu neprisiminti, jog tris dešimtaisiais praėjusio šimtmečio metais mano seneliui Frederikui Zolliui, puikiam civilinės teisės ži novui, šiuose rūmuose buvo suteik tas Garbės daktaro vardas. Labai džiaugiuosi, kad šiuo metu mano sūnus Vilniaus universitete skaito pranešimą apie Europos civilinę teisę. Esu susijęs su šiuo universi tetu ir todėl man ypač malonu, kad nuo šiol galėsiu tvirtinti, jog tai ir mano universitetas.“ Akademikas J. Stepanovas pa saulio lingvistinei visuomenei ge rai žinomas kaip vienas iš įdo miausių ir produktyviausių semio tikos, bendrosios kalbotyros ir kul tūros plačiąja prasme tyrinėtojų bei indoeuropeistikos, romanistikos ir baltistikos specialistų. Šis Maskvos universiteto dėstytojas, Mokslų akademijos Kalbotyros instituto (Rusija) Bendrosios kalbotyros skyriaus vadovas ne kartą įvairio mis progomis yra lankęsis Lietu voje, daug bendrų darbų jį sieja su Vilniaus universitetu, daugeliu Lietuvos kalbininkų. Jis garbingai tęsia dar nuo Filipo Fortunatovo laikų pradėtą ir iki šiol nenutrūkusią Maskvos lingvistinės mokyklos tradiciją tyrinėti lietuvių kalbą. Profesorius J. Stepanovas savo padėkos kalbą sakė ekspromtu ir kalbėjo lietuviškai. Be abejonės, tai liudija nepaprastą profesoriaus in teligenciją ir profesinę kompeten ciją. Žinoma, sunkiai tramdomas jaudulys nebuvo pats geriausiais pagalbininkas, tačiau svečioje ša lyje kalbėdamas tos šalies gimtąja kalba prelegentas pademonstravo nepaprastą pagarbą Lietuvai, Vil niaus universitetui ir čia dirban tiems žmonėms. „Prieš beveik keturiasdešimt vienerius metus nusprendžiau mokytis lietuvių kalbos. Kiek pa studijavęs ją Maskvoje, nuspren džiau, jog mokytis Lietuvoje bus geriau, ir atvykau į Palangą. Buvo
vasara. Vaikštinėdamas po mies telį pamačiau nepaprastai mielą jaunuolį gero ir šviesaus pedago go veidu. Nusprendžiau prieiti ir pasiteirauti, nuo ko geriausia pra dėti lietuvių kalbos studijas. Ka dangi kreipiausi lietuviškai, jau nuolis manęs paklausė, ar galėtų man užduoti klausimą. „Taip“, at sakiau aš. „Kiek laiko jūs jau mo kotės lietuvių kalbos?“ „O, jau trisdešimt vieną dieną“, - atsakiau aš. Taip prasidėjo graži asmeninė ir profesinė pažintis su profeso riumi J. Kazlausku, vėliau atve dusi mane į Vilniaus universitetą. Tai, kad prof. J. Kazlauskas paliko mus būdamas dar labai jaunas, įprasmina amžinumo ir jaunystės sąsajas. Tikiu, kad jau na Lietuva ir jaunas Lietuvos mokslas dar nustebins pasaulį, kaip savo laiku nustebino Čiur lionis ar Baltrušaitis. Apskritai sunku yra nubrėžti ribas: tarp am žinumo ir jaunystės, tarp kalbos ir kultūros ir panašiai. Per kalbą atsiskleidžia kultūros amžinu mas, jos vertybės,“ - sakė prof. J. Stepanovas. Prof. E. Ribbatas laikomas gar siausiu vokiečių literatūros klasi kų L. Tyko, H. Biolio, B. Brechto, J. von Eichendorffo, W von Goethe’s specialistu. Ypatingi profeso riaus nuopelnai Rytprūsių litera tūros tyrinėjimų srityje. Šis Miunsterio universiteto (Vokietija) dės tytojas aktyviai bendradarbiauja su VU germanistais. Tik šio profeso riaus pastangomis Vokiečių filolo gijos katedros mokslininkų darbai ir pedagoginė veikla neatsilieka nuo naujausių germanistikos mokslo tyrinėjimų Vokietijoje. Profesorius vadovauja tarpdiscip lininiam Baltijos studijų institutui, nuolat rūpinasi VU germanistų stažuotėmis, naujausia literatūra, moksliniais darbais. „Šiandien man tenka labai di delė garbė - aš sulaukiu tokio aukšto pripažinimo, kokio nie kuomet negalėjau tikėtis. Garbės daktaro titulas, kurį suteikia Vil niaus universitetas, miesto, kuris toli už Lietuvos ribų žinomas kaip garsus mokslo ir kultūros centras, - tai be galo vertinga do vana, kuria aš iš širdies džiaugiuo si. Nuoširdžiai dėkoju Jums, Magnificencija, ir visiems Filo logijos fakulteto, senato ir rekto rato žmonėms, kurie stengėsi ma ne kooptuoti į jūsų universiteto societas scientarius. Norėčiau perduoti nuoširdžius Miunsterio
Profesorių rankose - P77 Garbės daktarų diplomai. V. Naujiko nuotr.
universiteto rektoriaus linkėji mus. Rektoratas džiaugiasi nau ju įvairialypės ir gyvos partnerys tės patvirtinimu ir tikisi vaisingo visų fakultetų bendradarbiavimo. Pirmiausia dėkoju kolegėms ir kolegoms, dirbantiems germanis tikos, vokiečių filologijos ir jos kal bos mokslo, literatūros istorijos, vertimo mokslo bei kalbos didak tikos srityse. Norėčiau įtraukti į draugų ratą ir buvusius bei esamus studentus - tuos, kurie jau buvo Miunsteiyje, ir tuos, kurie draugiš kai sutiko svečius iš Vokietijos ir gyvai susidomėję klausė jų paskai tų. Visiems tariu nuoširdų dėkui. Leiskite man tarti keletą as meninių sakinių. Neperdedu sa kydamas, jog ateityje, kai greta vo kiškojo galėsiu prirašyti ir lietu viškąjį daktaro laipsnį, tai turės pavyzdinę vertę. Nes tas, kuriam šiandien suteikiamas Garbės daktaro vardas, nuo gimimo api brėžiamas dvigubai: gimimo liu dijimas 1939 m. vasarį buvo išra šytas Šilutėje, krikšto liudijimas kovą - Heydekruge (taip Šilutė vadinama vokiškai - red.). Mano tėvas ir senelis skaitė pamokslus, krikštijo ir laidojo vokiškai ir lie tuviškai. Tačiau tik po pusės šim to metų, 1989 metais, sekant Johanneso Bobrowskio pėdsakais, ši pradžia buvo pratęsta. Faktas, kad nuo 1992 iki 2003 metų ta po įmanoma realizuoti Miunste rio ir Vilniaus partnerystę, užlie ja mane giliu dėkingumo jausmu. Aš puikiai žinau, kokią drąsą ir pasiaukojimą parodė visa lietu vių tauta, kad atstatytų valstybės ir kultūros nepriklausomybę ir tuo pat metu atsivertų Vakarams, taip pat ir Vokietijai. Pasaulio po litika buvo mums palanki, ir lai kau ypatingu ženklu, kad tos pa čios dienos vakarą, kai aš 1989
J
VU Tarybos pirmininkas akad. A.Gaižutis išrinktas VPU rektoriumi 2003 m. kovo 26 dieną vyku siame Vilniaus pedagoginio uni versiteto Senato posėdyje naujuo ju šios mokslo įstaigos rektoriu mi buvo išrinktas akademikas Al girdas Gaižutis. A.Gaižutis - habilituotas hu manitarinių mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, vice
prezidentas, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pir mininkas, LR Prezidento pata rėjas nacionalinės mokslo, kul tūros ir švietimo klausimais, Lietuvos „Žinijos“ draugijos prezidentas, ES ateities Lietuvos forumo prezidentas, kitų nacio nalinių ir tarptautinių organiza cijų narys. Nuo 1999 m. akad. A.Gaižutis yra Lietuvos mokslo tarybos kolegijos narys ir Huma nitarinių mokslų komisijos pir mininkas.
Universitetas negalės priimti studentų, sutinkančių mokėti visą studijų kainą Vilniaus universitetas kreipė si į Švietimo ir mokslo ministeri ją prašydamas leisti priimti į die ninės formos studijas studentus, sutinkančius mokėti visą studijų kainą. Į šį prašymą Universitetas gavo atsakymą iš ministerijos, ku riame teigiama, kad vadovaujan tis Aukštojo mokslo įstatymu to kių studentų priimti į valstybines aukštąsias mokyklas negalima.
Sveikiname Prof. Jonas Remigijus Nau jalis (Gamtos mokslų fakulteto
dekanas), Lietuvos mokslų aka demijos narys ekspertas (Biolo
gijos, medicinos ir geomokslų skyrius), išrinktas Lietuvos moks
lų akademijos nariu korespon
dentu (Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius).
m. skridau iš Vilniaus namo ir atidžiai patikrintas kirtau Berly no sienos perėjimo punktą, ši sie na buvo likviduota ir Vokietija buvo suvienyta. Taip pat rimtai aš šiandien, 2003 m. pavasarį, konstatuoju, kad mes tuoj užbaig sime procesą, kuris sugriaus sie nas tarp Lietuvos, Lenkijos ir Vo kietijos, o mūsų valstybės, bendraeuropinio organizmo narės, laisvai keisis žmonėmis, idėjomis ir materialinėmis vertybėmis. Labai tikiuosi, kad šioje tikrai epochinės reikšmės situacijoje iš kelionės į Europą ypatingai laimės humanitarai ir kultūros žmonės, lingvistai ir filologai, kad jie gaus naujos energijos, o pasaulį valdys ne vien ekonomistai ir juristai,“ baigdamas savo padėkos kalbą sa kė prof. E. Ribbatas. Bergeno universiteto (Norvegi ja) profesorius Dagfinnas Moe yra daug prisidėjęs prie paleobotanikos ir botanikos mokslų tyrimų. Ypa tingai svarbi pedagoginė profeso riaus veikla, jo asmeninis indėlis ieškant materialinių VU Gamtos mokslų fakulteto rėmėjų bei Euro pos, JAV, Skandinavijos ir Lietuvos mokslininkų ryšių plėtotės. „Man didelė garbė svečiuotis VU ir būti Lietuvos draugu. Tik rai nesitikėjau, kad VU Senatas iš rinks mane Garbės daktaru. Man šie užsimezgę Vilniaus ir Bergeno kolegų ryšiai - pati didžiausia ver tybė. Noriu nuoširdžiai padėkoti už man suteiktą garbę. Tačiau no riu šia garbe pasidalinti su kolego mis Lietuvoje ir Norvegijoje. Pri valau pasinaudoti proga ir padėkoti už finansinę bei kitokią paramą Norvegijos Užsienio reikalų minis terijai, savo gimtajam universitetui, Norvegijos ambasadai Vilniuje, Geologijos ir mineralogijos, Bota nikos ir genetikos katedrų darbuotojams, Geologijos ir geografijos institutui, ir ypač kolegei prof. Meilutei Kabailienei, kuri buvo inspiratorė, puiki koordinatorė ir administratorė“, - dėkodamas už garbingą titulą sakė prof. D. Moe. Nuo 1979 m. Garbės daktaro vardas suteiktas 30 įvairių užsie nio šalių mokslininkams ir visuo menės veikėjams, savo darbais prisidėjusiems prie Vilniaus univer siteto veiklos. Yra žinoma, kad šis garbingas titulas buvo teikiamas ir anksčiau, tačiau išsamių istorinių duomenų neturima.
Parengė Neringa RADŽIUVIENĖ, Nijolė BULOTAITĖ, Indrė KLIMKAITĖ
4
Universitas Vilnensis
/
N
Sukaktys
Profesoriui Petrui Katiliui - 100 2003 m. balandžio 7 die ną Vilniaus universitete bu vo iškilmingai paminėtos matematiko-geometro, habi lituoto daktaro, profesoriaus Petro Katiliaus 100-osios gi mimo metinės.
Nijolė ŠULGIENĖ Petras Katilius - matematikas, habilituotas daktaras, profeso rius, pirmasis profesionalus geo metras Lietuvoje, pagrindinių ge ometrijos vadovėlių autorius. Jau gimnazijos metais pasižymėjęs ga bumais matematikai 1922 metais P. Katilius įstojo j Lietuvos uni versiteto Matematikos-Gamtos fakulteto Matematikos skyrių. Tuo laiku fakultete dėstė tik trys matematikai - prof. Zigmas Že maitis, doc. Viktoras Biržiška ir iš Miuncheno pakviestas garsus matematikas, profesorius Otas Folkas. P. Katilius vokiškai para šytas šio profesoriaus paskaitas iš versdavo į lietuvių kalbą ir sukir čiuodavo tekstą. Materialinės są lygos vertė P. Katilių nuo trečiojo studijų kurso dirbti - jis dėstė ma tematiką ir fiziką Simono Dau-
<
"
Konferencijos
kanto mokytojų seminarijoje Kau ne. Darbas mokslų nesutrukdė. P. Katilius, vadovaujamas prof. O. Folko, 1926 metais sėk mingai apgynęs labai gerai įvertin tą diplominį darbą „Sferinių funk cijų asimptotinės reikšmės“, bai gė studijas ir liko dirbti Universi tete. 1927 metų balandį, O. Fol ko rekomenduotas, gauna Alek sandro Humbolto stipendiją, iš vyksta gilinti geometrijos žinių į senąjį Heidelbergo universitetą Vokietijoje. 1929 metais P. Kati lius, vadovaujamas profesoriaus Karlo Oto Henriko Lybmano, pa
rengė ir apgynė disertaciją „Apie kreivių tinklus ir erdvės dalijimą celėmis“, už kurią Heidelbergo universitete jam buvo suteiktas gamtos mokslų daktaro laipsnis. Grįžęs į Kauną P. Katilius buvo paskirtas asistentu į išvykusio į Viurcburgo universitetą O. Fol ko vietą. 1930 metais P. Katilius apgynė habilitacijos darbą ir jam buvo pripažintas privatdocento vardas. Universitete labai trūko vadovėlių, nebuvo nusistovėjusios matematikos terminijos, todėl P. Katiliui kartu su kitais teko kurti ir tobulinti geometrijos ter minus. P. Katilius parengė „Ana lizinės geometrijos paskaitas“, kurias skaitė Matematikos-Gam tos fakultete 1931-1932 mokslo metais (jas 1932 metais išleido Vytauto Didžiojo universiteto Studentų matematikų ir fizikų draugija). Šių paskaitų pagrindu P. Katilius parengė „Analizinės geometrijos“ vadovėlį, kurį 1940 metais taip pat išleido VDU. Universitete nuo 1930 metų P. Katilius skaitė analizinę geo metriją, diferencialinių lygčių teoriją, projektyvinę geometriją, neeuklidinę geometriją ir variacinį skaičiavimą. 1932-1940 metais P Katilius buvo daugelio matema tikos studentų diplominių darbų vadovas. Jo vadovaujami studen tai Vytautas Paulauskas, Šlioma Strelicas apgynė diplominius dar bus, pasirinko tolesnes matemati kos studijas, tapo buvusio moky tojo kolegomis, profesoriais. 1940 metais, perkėlus Matema tikos-Gamtos fakultetą iš Kauno į
2003 m. balandis
Vilnių, P. Katilius buvo paskirtas Vilniaus universiteto profesoriumi ir ėjo dekano bei prodekano parei gas. Karo metais jam teko rūpintis fakulteto turto ir bibliotekos išsau gojimu, skaudžiai išgyventi Univer siteto uždarymą. 1944 metais P. Ka tilius pradėjo vadovauti Geometri jos (vėliau - Geometrijos ir aukšto sios matematikos, Geometrijos ir to pologijos) katedrai. 1946 metais P. Katiliui buvo pripažintas fizikosmatematikos kandidato laipsnis, o tuometinei valdžiai nepripažįstant užsienyje įgytų diplomų, tik 1966 metais buvo suteiktas Geometrijos katedros profesoriaus vardas. Nuo 1946 iki 1966 metų P. Katilius dar dirbo ir antraeilininku Vilniaus pe dagoginiame institute. Parengė „Analizinės geometrijos“ antrąją ir trečiąją laidas, 1961 metais - vado vėlį „Diferencialinė geometrija“, 1966 metais-vadovėlį „Geometri jos pagrindai“. P. Katilius turėjo ir kitų įparei gojimų: buvo įvairių mokslinių ta rybų narys, keliolika metų pirmi ninkavo jungtiniuose matematinių katedrų pasitarimuose, pokaryje pradėjus leisti Vilniaus universi teto mokslo darbus, P. Katilius bu vo matematikos, fizikos ir chemi jos sekcijos redkolegijos narys, at sakingas už matematikos straips nius. 1960 metais įsikūrus Lietu vos matematikų draugijai, buvo iš rinktas draugijos valdybos pirmi ninko pavaduotoju, 1961 metais tapo pradėto leisti mokslinio žur nalo „Lietuvos matematikos rin kinys“ atsakinguoju redaktoriumi ir buvo juo 25-erius metus. 1957—
1961 metais R Katilius bendra darbiavo žurnale “MaTCMaTMKa” - referavo straipsnius, parašytus rusų, vokiečių, prancūzų ir kito mis kalbomis. Pradėjus leisti „Lie tuviškąją tarybinę enciklopediją“, P. Katilius buvo ne tik matemati kos straipsnių autorius, bet ir mokslinis konsultantas, recenza vo geometrijos straipsnius. 1982 metais P. Katilius atsisa kė Geometrijos ir topologijos ka tedros vedėjo pareigų ir iki 1992me tų buvo profesorius konsultantas. Įžymiam matematikui, ne nuilstančiam medžiotojui, iš vaikščiojusiam Lietuvos girias, žvejui, išplaukiojusiam upes ir ežerus, be galo mėgusiam gamtą, 1995 metų pavasaris buvo lemtin gas. Gegužės 15 dieną nustojo plakti profesoriaus širdis. VU bibliotekoje surengtoje parodoje eksponuojami P. Kati liaus mokslo dokumentai, diplo minis darbas, įrašytas pirmuoju knygoje, kurioje buvo registruo jami Matematikos-Gamtos fakul teto absolventų matematikų dar bai, disertacija, pirmoji paskaita, skaityta Kauno universitete, straipsnių rankraščiai, vienintelės Vilniaus universiteto biblioteko je saugomos P. Katiliaus pareng tos, 1931-1932 metais skaitytos „Analizinės geometrijos paskai tos“, knygos, įvairios fotografijos ir kita vertinga medžiaga. Paroda universiteto biblio tekos Baltojoje salėje, skirta pro fesoriaus P. Katiliaus 100osioms gimimo metinėms, veiks iki gegužės 7 dienos.
X
Tarptautinio projekto tąsa Teisės fakultete Donatas MYKOLAITIS, TF III kurso studentas
Aukštojo mokslo reforma viena labiausiai svarstomų šių dienų švietimo aktualijų. Vyks tant spartiems integracijos proce sams, teisės studijų reforma ypač aktuali Vilniaus universiteto Tei sės fakultetui, kurio vienas priori tetinių tikslų yra rengti aukštos kvalifikacijos teisės specialistus, turinčius universitetinį išsilavini mą, galinčius konkuruoti Euro poje su kitų aukštųjų teisės mo kyklų absolventais. Neseniai Vilniaus universiteto Teisės fakultete vyko konferencija „Teisės studijos Vilniaus universi tete: dabartis ir perspektyvos“. Konferencijos organizatoriai - Vilniaus universiteto Teisės fa kultetas ir Baltijos šalių tarybos įsteigtas Eurofakulteto direktora tas, esantis Rygoje. Pagrindinis šios konferencijos tikslas - plėsti diskusiją apie teisės studijų refor mą, atsižvelgiant į Europos kon tekstą ir Bolonos deklaraciją. Konferencijoje pranešimus skaitė VU Teisės fakulteto deka nas doc. dr. Vytautas Nekrošius, Tarptautinės ir ES teisės katedros vedėjas doc. dr. Zenonas Petraus kas, Baudžiamosios teisės kated ros docentas, Konstitucinio teis mo teisėjas doc. dr. Armanas Abramavičius, Lietuvos teisės uni
versiteto Teisės fakulteto prodekanas dr. Olegas Fedosiukas, Švie timo ministerijos sekretorius doc. dr. Saulius Vengris, Studijų kokybės vertinimo centro direk torius dr. Eugenijus Stumbrys. Konferencijoje dalyvavo ir pra nešėjai iš užsienio - Rygos univer siteto Teisės fakulteto dekanas dr. Kaspars Balodis, Eurofakulte to programos direktorius prof. dr. Gustavas Kristensenas, Eurofakulteto direktorato Rygoje atstovas prof. Hansas Wildbergas. Kadangi konferencija yra pro jekto „Teisės studijos reformos“ sudedamoji dalis, joje Vilniaus universiteto teisės studentų ir dės tytojų komandos pristatė savo pa rengtus teisės studijų reformos projektus. Projektas „Teisės studijų refor mą VU“ buvo bendras VU TF ir Eurofakulteto direktorato bandy mas pažvelgti į teisės studijas Teisės fakultete įvairiais rakursais. Tačiau svarbiausias šio projekto akcentas - Europos kontekstas bei Lietuvos integracija į Europos Sąjungą. Kovo 19 dieną TF tarybos po sėdyje buvo patvirtintos naujos tei sės studijų programos, atitinkan čios visus Bolonos deklaracijos ke liamus reikalavimus (pagrindinis - nuo šiol bakalauro studijos truks 3,5 metų, o magistrantūros - 1,5 metų). Fakulteto dekanas doc. dr. V Nekrošius apgailestavo, jog rengiamų projektų nuostatų ir
pasiūlų nepavyks įgyvendinti nau joje studijų programoje. Tačiau ti kėtina, kad ateityje atsiras galimy bių įgyvendinti pačių geriausių projektų nuostatas bei idėjas. Šis projektas nėra pirmasis tarptautinėje akademinėje teisi ninkų bendruomenėje. Pernai Rygos universiteto Teisės fakul tete buvo vykdomas analogiškas projektas. Todėl renginys, įvykęs Vilniaus universitete, yra savotiš ka pradėtų darbų tąsa ir dialogas tarp Baltijos valstybių teisės mokslo teoretikų ir pedagogų. Konkurso tikslas - parengti visiškai ar sąlyginai naujas teisės studijų programas. Šį darbą galė jo atlikti ne tik studentai, bet ir dėstytojai. Taigi, manyčiau, kon kurso dalyvius nudžiugino tai, kad visiems dalyvauti buvo suda rytos vienodos sąlygos. Pažymėtina, kad mūsų fakul teto studentai šiame projekte da lyvavo gerokai aktyviau nei dės tytojai, - iš penkių užsiregistra vusių komandų tik vienoje daly vavo Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros asistentė dr. Rūta Bakševičienė. Nors buvo užsiregistravusios penkios komandos, tačiau pareng tus projektus konkursui pateikė keturios. Projektams parengti bu vo skirti du mėnesiai. Projekto rengimui Tarptautinės ir ES tei sės katedra buvo paruošusi vado vą, kuris konkurso dalyviams ta-
po savotišku Teisės fakulteto studentai - aktyvūs orientyru ren konferencijos dalyviai giant studijų projektus. Da lis konkurso reikalavimų buvo tokie pa tys, kaip prieš metus kolegų latvių vykdyta me projekte. Tačiau nema žai konkurso projektų rėk kalavimų su galvojome ir patys. Pavyz džiui, reikėjo įvertinti esa mų teisės stu dijų programą ir kritiškai pa žvelgti į studi jų procesą, pa rengti naują studijų programą, ją pagrįsti, taip ti. Taip pat buvo pageidaujama, kad pat atsižvelgti į tai, kad programos konkurso dalyviai pateiktų kitų nuostatos atitiktų Bolonos dekla Europos universitetų teisės studi raciją. Tiesa, tai nebuvo esminis jų programų lyginamąją analizę. konkurso reikalavimas, tačiau ati Visas parengtas teisės studijų tikimas buvo laikomas privalumu. programas sudaro bakalauro ir Studentai taip pat buvo skatinami magistrantūros studijos. Konfe atsižvelgti į priimtus veiksmų pla rencijoje daugiausia buvo disku nus ir kitus dokumentus, reguliuo tuojama dėl galimų tokių progra jančius studijų proceso organizavi mos įgyvendinimo problemų, nes, mą. Taip pat projektų autoriai turė anot dr. V. Nekrošiaus, neįma jo pateikti savo studijų programos noma parengti teisininko, kuris įgyvendinimo koncepciją ir supa galėtų dirbti klasikinį teisininko žindinti su galimomis programos darbą po 3 metų studijų. Dar vie realizavimo problemomis. Taigi nas iš itin svarbių reikalavimų bu konkurso rengėjai norėjo, kad visi vo studijų programų projekto ori dalyviai parengtų ne hipotetines, o ginalumas bei naujumas. Tiesa, pa tokias programas, kurios galėtų būti sak daugelio programas rengusių panaudotos esamoms ir būsimoms teisės studijų programoms tobulin Nukelta į p. 6
2003 m. balandis
Universitas Vilnensis
5
Problema______J------------------------------------------------ -------------------------------
Universitetas nedaro nieko, kad neįgalieji jaustųsi geriau Fizinę negalią turintys Universiteto studentai patiria nemaža sunkumų - įprasti studi jų reikalavimai kol kas neatitinka neįgalaus studento galimybių. vo profesiją, kaip dirbsiu su negalia. praktiškai nėra. Iki paties įėjimo rei kia įveikti kelias dešimtis laiptelių, nė Netiesiogiai buvo pasakyta, kad man ra lifto, iš dešimties tualetų neįgalie čia ne vieta.“ Kitas, ne ką mažiau svarbus daly siems nepritaikytas nė vienas. VU studijuoja daug invalidumą Tiesa, yra ir teigiamų dalykų: Fi kas, - judėjimas iš vienos auditorijos turinčių žmonių. Kadangi negalia ne losofijos fakultete veikianti specialio į kitą. „Daugiausia problemų kyla ta galiai nelygu, tai nėra visiškai aiškus sios psichologijos laboratorija teikia da, kai sėdinčius vežimėlyje neįgaliuo tokių studijuojančiųjų VU skaičius. sius draugai turi nešioti iš aukšto į studijuojantiems VU psichologinę Nėra Universitete ir konkretaus pa konsultaciją. aukštą j skirtingas auditorijas. Daž dalinio, kuris rūpin A. Bagdonas pa nai net merginos nešioja savo kole tųsi neįgaliųjų reika Sunku įsivaizduoti, kaip sakojo: „Dabar gas“, - pasakojo Socialinio darbo ka lais ir problemomis. tedros vedėjas. studentai nedaž Reikalavimai jiems visiškai aklas žmogus Tiek tarptautiniuose dokumen nai ateina, galbūt tokie patys kaip ir gali pasiruošti semina dėl to, jog kabine tuose, tiek Lietuvos teisiniuose aktuo sveikiesiems, o į jų ga rui, įskaitai, egzaminui, to veikla per ma se daug dėmesio skiriama neįgalių limybes dažniausiai žai afišuojama. asmenų aplinkos sutvarkymui kaip niekas neatsižvelgia. kai specialios literatū VU bendruome ypatingai svarbiai lygių galimybių Sunku įsivaizduoti, ros žmonėms su regėji nės nariai čia kon principo realizavimo prielaidai. Ta kaip visiškai aklas Sėdintys vežimėlyje neįgalieji be draugų pagalbos niekaip nepatektų į mo negalia Universite sultuojami nemo čiau, nežiūrint šių teigiamų tenden žmogus gali pasi antrame ar trečiame aukšte esančias auditorijas te nėra, o studentų kamai. Reikia tik iš cijų, ir paprasti stebėjimai, ir atlikti ruošti seminarui, anksto paskam pavieniai tyrimai rodo, kad aplinkos įskaitai, egzaminui, konkurencija dėl tų. Nes studentas yra studentas - pa džiausia problema - literatūra. Pri binti ir užsiregist pritaikymo neįgaliems asmenims sri kai specialios litera siklausoma jo skundų, ir tuo viskas vačios leidyklos drauge su knyga iš valstybės finansuoja ruoti. Privalumas tyje pertvarka vyksta gerokai lėčiau tūros žmonėms su baigiasi.“ leidžia ir kompaktinį diską. Univer mos vietos net ir sveiką nei kitose. tas, jog konsultuo regėjimo negalia Didžiausias visų regėjimo nega sitetas, kiek žinau, irgi leidžia savo jama privačiai“. „Jei yra Socialinės integracijos gali pribaigti. Universitete nėra, o lią turinčių žmonių pageidavimas, knygas, kodėl negalėtų elgtis pana Neįgaliesiems įstatymas, tai pagal jį Universitetas, studentų konkuren pasak Alvydo - pritaikyta literatūra. šiai? Dabar vienintelis palengvinimas dažnai ne tik kyla priimdamas studijuoti neįgalų žmo cija dėl valstybės fi „Jei knyga būtų išleidžiama kartu su - nereikia mokėti už bendrabutį“ , techninių arba susisiekimo su Univer gų, turi parengti ir atitinkamą ap nansuojamos vietos net ir sveiką gali kompaktiniu disku, tai išspręstų dau pasakojo A. Goris. sitetu problemų, bet ir susiduriama linką, kurioje studentas mokysis. Ta pribaigti. Kaip invalido vežimėlyje sė gybę mums kylančių problemų. O Kad norinčių studijuoti neįgalių su ne visada teigiamu personalo po čiau dažniausiai yra sprendžiamos dintis studentas gali laiku per žiemos apie knygas brailio raštu ir kalbėti nė jų daugėja - neginčytinas faktas. Vi žiūriu į žmones su negalia. ūkinės problemos: stogai kiauri, pi šalčius ar blogą orą atvykti į Universi ra ką. Nežinau nė vienos tokios kny soje Lietuvoje vien aklųjų ir silpna Doc. A. Bagdonas teigė: „Stu nigų reikia kitiems reikalams. Taip tetą, kaip patekti iš vienos auditori regių studijuoja per šimtą. O sąlygų gos Universitete, iš kurios galėčiau dentai man skundėsi, jog esama dės mes niekada ir neturėsime neįgalių jos į kitą, kai jos yra skirtinguose aukš mokytis. Nebent kas nors turi priva nėra visuose Lie tytojų, kurie nenori leisti jų paskaito studentų. Tie tuose, o lifto nėra? Pagaliau kaip nu tuvos universite čiai.“ se naudotis diktofonu. Neva studen siog nėra suda sigauti iki Centriniuose rūmuose Einant į Europos Sąjungą tuose. Kaip pasa Vilniečiams yra truputį lengviau tai gali įsirašyti kartais ir komiškų min roma sąlygų, esančios bibliotekos, jei nėra įrengtų nei atvykusiems iš kitų vietų neįgalie kojo patys aklie visi kalba, jog ir tokie čių, o po to jas paviešinti. Buvo tokių studentui truk jokių pakilimo takelių? ji, šiek tiek geres siems. „Atvažiavusieji studijuoti iš ki žmonės gali studijuoti. dėstytojų, kurie piktindavosi, kad stu doma atlikti so 1999 metų pavasarį tuometinis tur nesulaukia jokios pagalbos. Ačiū nes sąlygas ban cialinį vaidme dentas, rašantis grifeliu, kelia audito VU rektorius prof. Rolandas Pavi Integracija, integracija... O domos kurti tik Dievui, kad bent piniginė parama rijoje triukšmą“. nį. Jie tikrąja lionis buvo surengęs susirinkimą kar galimybių nesuteikiama šiokia tokia yra. Per penkerius me Kaune. Socialinį darbą studijuojantis re žodžio prasme tu su Universitete studijuojančiais ne tus įpratau ir aš, bet pradžia buvo Alvydas su jokių. Vien kalbos. Jei nori gėjimo negalią turintis pirmo kurso Universitete įgaliaisiais. Jie išdėstė savo problemas, tragiška. Tiesiog nėra į ką kreiptis. gebėjo šiaip ne verskis per galvą, eik, pats magistrantas Alvydas Goris pasako turi jaustis inva prašė paramos. Po susirinkimo buvo Einant į Europos Sąjungą visi taip nusipirkti jo dabar jau nebekreipiąs dėmesio į lidais. Viskas parengtas projektas „Lygios galimy viską daryk, bet tau niekas kalba, jog ir tokie žmonės gali studi specialios apara dėstytojų požiūrį: „Dabar, kai jau esu priklauso nuo bės neįgaliesiems VU studentams“, juoti. Integracija, integracija... O ga tūros, gali dirbti nepadės. Teisė yra - gali magistrantas, požiūris pasikeitė, bet pačių žmonių kuriame numatyti kompensacinės limybių nesuteikiama jokių. Vien kal su kompiuteriu, mybių ne. Ir nesimato, kad anksčiau, ypač pirmuosiuose kursuo nuostatos, juk technikos fondai, leisiantys studijuo bos. Jei nori - verskis per galvą, eik, ko daugelis ne se, būdavo visko. Kartais net tiesiai galbūt galima kas nors gerėtų" ti pagal individualų planą, atskiras pats viską daryk, bet tau niekas ne įgaliųjų dar tikrai pasakydavo - ko čia atėjai“. nupirkti ma kambarys su kompiuteriu, kopijavi padės. Teisė yra - galimybių ne. Ir nesugeba. Kitas, taip pat regėjimo negalią žiau kompiute mo aparatu ir kiti geri dalykai nebu nesimato, kad kas nors gerėtų“, „Jei paskaitos vyksta kitur, kyla turintis socialinio darbo pirmo kurso rių ar dar ko nors ir sudaryti tinka vo įgyvendinti dėl pinigų stygiaus. dalijosi mintimis A. Goris. problemų dėl vadovų. Seminarams magistrantas Tomas Šniukšta teigė, mas sąlygas neįgaliesiems“, - aiški Filosofijos fakulteto Socialinio Dar vienas socialinio darbo ma reikia ruoštis - literatūros nėra, o vis jog dėstytojų būna visokių. „Viena no doc. A. Bagdonas. darbo katedros vedėjas doc. Albinas gistrantų nepasitenkinimą keliantis tiek užduoda. Kaip perskaityti? Ape dėstytoja jautė tiesiog patologinę ne Regėjimo negalią turintis Filoso Bagdonas pasakojo, jog dabar yra dalykas: dieninio skyriaus magistro liuojama į tai, kad studentai draugiš apykantą neįgaliesiems. Aš nuo jos fijos fakulteto magistrantas A. Go projektas, jau pasirašytas VU ūkio studijų dabar jau nėra, tik vakarinės. ki - vienas kitam paskaitysit. Nieko pa mažiausiai nukentėjau, bet kitiems te ris įsitikinęs, kad Universitetas ne direktoriaus. Jam įgyvendinti reikia „Dekanate visi kalba, jog taip pada našaus. Universitete galioja rotacijos ko daugiau. Kurse neįgalūs buvome pakankamai rūpinasi tokiais žmonė maždaug 270 tūkstančių litų. „Jei ne ryta studentams prašant, nors pas principas, todėl nesvarbu - su nega mis: „Per tarptautinius ryšius gau dviese: aš ir mergina, serganti cereb bus gauta pinigų iš VU, gausime iš tarieji to tikrai ne lia ar be negalios, kiekvie raliniu paralyžiumi. Mes negalėjome nu šiokią tokią piniginę paramą. Lietuvos invalidų draugijos, nes yra darė. Visi dėl die nas mokosi sau, kad nereik eiti kartu su visais laikyti egzamino, Man, neregiui, nėra sudaryta jokių sukurta invalidų socialinės integraci ninių studijų pa tų mokėti už mokslą. Skai Kuo labiau padaro todėl buvo pasakyta ateiti tą pačią die sąlygų studijuoti. Viską įrašinėju į jos programa. Kai kurie universitetai naikinimo labai tyti niekas nenori. Konku me jiems mūsų ną, tik vėliau. Kai at diktofoną, nes įgarsintos medžiagos turi įsirengę keltuvus nusiminę. Vakari rencija. važiavome, vyko egza Universitete nėra. Kiek kartų krei ar kitokius palengvi gyvenamą aplinką nių studijų stu Man para per trumpa. Daugiausia proble minas, visi rašė, ir mes, piausi į dekanatą - atsakymas toks nimus neįgaliesiems. Mokausi po keturiolikaneprieinamą, tuo jų dentai negauna mandagūs žmonės, pat: nėra lėšų, nėra lėšų... “ O pas mus nėra nie mų kyla tada, kai jokios stipendi šešiolika valandų kasdien. gyvenimas labiau veržtis ir Pusmečiui penkias kasetes duo ko. Tik dabar remon jos“, - pasakojo Būna, jog pervargstu ir ne sėdinčius vežimėly nedrįsome da Aklųjų ir silpnaregių sąjunga, bet trukdyti. Palaukėme, suvaržytas. tuojamame Filosofi Alvydas. Anot jo, benoriu nieko. Ateina toks je neįgaliuosius kol egzaminas baigsis. jų užtenka tik dviem dienoms. Ir dar jos fakultete pagal neįgaliųjų studijos laikas, jog, atrodo, viską naują tvarką privalės draugai turi nešioti Tada dėstytoja ėmė - sąjunga moka vadinamąją skaito mestum. Bet aš noriu studijuoti, o - ne tik VU problema. Lietuvoje dar vo pašalpą - 105 litus. Jos užtenka ant mūsų rėkti, kodėl būti įrengti įvažiavi nė vienas universitetas nepadeda ne studentauti“, - savo rūpesčiais iš aukšto į aukštą neatėjome anksčiau, tik kasetėms. VU per tarptautinius mai, liftai, tualetai ne negalią turintiems žmonėms. Nė vie dalijosi socialinio darbo magistran ryšius parūpino piniginę Miunsterio į skirtingas ir neleidusi pasiaiškin įgaliesiems. Tačiau ir na aukštoji mokykla nepasirengusi tas. ti ketino išeiti. Kai pa universiteto (Vokietija) pašalpą. čia neišvengiama priimti studijuoti žmonių su negalia. auditorijas. Per egzaminus klausimai neįga klausėme, kur kitą sy „Pirmuosiuose kursuose norė problemų, nes stu Teoriškai jau yra parengtas minė liesiems yra tie patys, kartais dėsty kį galėtume ją rasti, jau tobulinti užsienio kalbos įgū dentams, vykstan tasis projektas dėl Filosofijos fakulte tojai užduoda jų net daugiau, moty bėgdama išrėkė savo telefoną, ir tu džius, bet nebuvo jokios įgarsintos tiems į kitus fakultetus ar į bendrąją to pritaikymo neįgaliesiems, VU Stu vuodami tuo, kad reikia ką nors pa rėjome po to jos ieškoti. Trankėmės medžiagos, o dekanate į mano pra Centrinių rūmų skaityklą tikrai bus dentų atstovybė irgi teigė esanti ne pildyti. Alvydas pamena kelis egza per dvidešimt penkių laipsnių šaltį šymus niekas nekreipė dėmesio. Kol kliūčių. Centriniuose rūmuose nėra abejinga tokių žmonių padėčiai. Ta minus, kai atsiskaitymas žodžiu už pas ją laikyti egzamino. VU rektoriumi bu nieko, kas padėtų negalią turintiems čiau akivaizdžiai matomi rezultatai ir trukdavo daugiau nei valandą. Bū Tai tikrai nėra lengva vo prof. R. Pavilio studentams“, - pasakojo A. Bagdo neįgaliųjų studentų padėtis bei išsa na, jog dėstytojai klausinėja iš viso Nėra sudaroma turint negalią. Kai per nis, jis neįgaliaisiais nas. kytos mintys rodo visai ką kita. Ko kurso. sąlygų, studentui laikėme tą egzaminą, ji rūpindavosi. Kvies Dėl visiško patalpų nepritaikymo gera, doc. A. Bagdonas teisus, saky „Kad bent Filosofijos fakultete, davosi, klausdavo, vis tiek nepasirašė ant ir nevykusio išplanavimo daugiausia trukdoma atlikti damas, jog mes patys žmonėms su ypač studijuojantiems socialinį dar ko mums trūksta. įskaitos lapo, nes jame problemų kyla judėjimo ribotumą tu negalia primetame invalido vaidme bą, būtų šiokių tokių palengvinimų, socialinį vaidmenį. Tada ir kasečių trūko prodekano pa rintiems ir ypač rankiniais triračiais nį. Kuo labiau padarome jiems mūsų - mąsto A. Goris. - Ten, kur yra ne Jie tikrąja žodžio rašo. Buvau apšauktas, maždaug po dvide vežimėliais besinaudojantiems stu gyvenamą aplinką neprieinamą, tuo įgaliųjų, turėtų būti socialinis dar kad nemoku pildyti do dentams. Pavyzdžiui, dabartinis Filo prasme Universitete šimt gaudavau per buotojas. Nereikia, kad jis sėdėtų jų gyvenimas labiau suvaržytas. Uni kumentų, ir apskritai pusmetį. Dabar ne sofijos fakultetas yra ant kalniuko, turi jaustis invalidais. daroma nieko. Di nuolat. Jis galėtų būti tarpininkas versitetas, deja, nedaro nieko, kad ja kaip aš įsivaizduojąs sa privažiavimo prie pagrindinio įėjimo tarp Universiteto valdžios ir studen me neįgalieji jaustųsi jaukiau.
OnaMACKONYTĖ
V
6
Universitas Vilnensis
Studentams jau nereikės mokėti už perlaikomus egzaminus Ateita iš p. 1 Jei studentas ir antrą kartą neišlaiko eg zamino ar įskaitos, jis gali kartoti kursą, mokėdamas už jį kainą, proporcingą daly ko apimčiai. Darbo grupė taip pat rekomenduoja aukštųjų mokyklų Senatams (kolegijose Akademinėms taryboms) įmokų, imamų už aukštųjų mokyklų teikiamas paslaugas, dydžius nustatyti tik suderinus su studentų atstovybėmis bei viešai skelbti apie surink tų lėšų panaudojimą. Susitarimu taip pat siekiama aiškiau reglamentuoti studijų procesą. Aukšto sioms mokykloms rekomenduojama su teikti studentams galimybę ne mažiau kaip tris dienas pasirengti eiliniams egzami nams, o įskaitoms - dvi. Nustatytos laiko ribos ir studentams, besirengiantiems bai giamiesiems egzaminams ar diplominio darbo gynimui. Be to, studentų atsiskaity mams turi būti taikoma kaupiamojo verti nimo sistema, su ja studentus supažindinant dar prieš prasidedant semestrui. Darbo grupė siūlo aukštosioms mokyk loms kuo greičiau patikslinti studijų nuo status, atsižvelgiant į pasirašytą susitarimą. LR Švietimo ir mokslo ministerijos tei gimu, susitarimas perduotas LR Seimo Švie timo, mokslo ir kultūros komitetui. Susi tarimo nuostatas bus siūloma įtvirtinti ir LR Aukštojo mokslo įstatyme.
2003 m. balandis
Administracijos reikalų prorektorius Aleksas Pikturna apsigynė daktaro disertaciją F
Kovo 28 dieną VU administracijos reikalų prorektorius Aleksas Pik turna apsigynė fizinių mokslų srities daktaro disertaciją „Universiteto finansų paskirstymo modeliavimas". Aleksas Pikturna iki šiol vienintelis iš penkių prorektorių neturėjo mokslo laipsnio.
Liana BINKAUSKIENĖ Disertacijos gynimo komiteto pirmi ninkas ir šio darbo vadovas prof. habil. dr. Feliksas Ivanauskas mano, kad A. Pikturnos parinkta tema yra nauja Ma tematikos ir informatikos fakultete, bet ne pasaulinėje praktikoje. „Komiteto nuomo ne, ši tema ir disertacijos lygis visiškai ati tinka pasaulinius ir Lietuvos standartus“, -teigia prof. F. Ivanauskas. A. Pikturna moksle ne naujokas. Jis yra skaitęs ne vie ną pranešimą tarptautinėse ir Lietuvos konferencijose. Jo pranešimai visada su laukdavo auditorijos susidomėjimo. Šiuo metu yra baigiami du straipsniai į moksli nius žurnalus iš ĮSI sąrašo. Aleksas Pikturna mintį apie disertaciją brandino senokai. Jis prisimena, kaip 1997 metais Universitete buvo svarstomi jo rengti lėšų skirstymo fakultetams ir kitiems sava rankiškiems padaliniams projektai. Tuo me tu prorektorius buvau bendravęs su kolego mis Lundo (Švedija), Turku (Suomija) ir ki
tuose universitetuose. Supratęs, kad tiesiog perkelti kolegų patirtį į Vilniaus universitetą neįmanoma dėl įvairiausių priežasčių (kito kia įstatymų bazė, finansavimas ir kt.), kūrė savo modelį. 1997 metų lapkritį lėšų skirsty mo modelis buvo pristatytas tuomet Univer sitete veikusiame Profesorių klube. Po A Pik turnos pranešimo klubo prezidentas matema tikas profesorius F Ivanauskas pastebėjo, kad finansavimo modeliavimas yra labai įdomi ir aktuali tyrimų sritis. „Ta mintis ir paskatino įsitraukti į labai įdomius tyrinėjimus, priver tė vėl prisiminti savo pirmąją meilę - mate matiką. Didžiausias įkvėpėjas visą laiką buvo disertacijos darbo vadovas prof. habil. dr. E Ivanauskas“,-prisimenadarbo pra džią A Pikturna. Aktyvus A. Pikturnos dalyvavimas įvai riose konferencijose, seminaruose, pasita rimuose buvo susiję su jo tiesioginiu dar bu, todėl ne tik netrukdė rašyti darbo, bet ir padėjo tobulėti. Komiteto pirmininkas teigia, kad A. Pikturnos užimamos pareigos neturėjo įtakos jo darbo vertinimui. „A. Pikturnos
Prorektorius A. Piktumą teigia jaučiąs didelį dvasinįpasitenkinimą atliktu darbu ir norėtų tęsti pradėtus tyrinėjimus. V Naujiko nuotr.
darbas buvo svarstomos ne vieną kartą, pa reikšta ne viena kritinė pastaba neatsižvel- 4 giant į jo užimamas pareigas. Disertantas A. Pikturna nuolat tobulino darbą. Jo di sertacinis darbas tenkino visus reikalavi mus“, - teigia prof. F. Ivanauskas. Prorektorius Aleksas Pikturna nelinkęs sureikšminti šio svarbaus įvykio. Jis mano, kad apginta disertacija jo gyvenime ir dar be nieko nepakeis, nors, anot A. Pikturnos, „antpečiai gal kai kam ir daro įtaką“. Pir miausia jis jaučia didelį dvasinį pasitenki nimą ir norėtų toliau tęsti pradėtus tyrinė jimus. Tam prorektorius Aleksas Pikturna turi pakankamai idėjų ir sumanymų.
LSS inform.
Mokslas
N
__________________ J
Tarptautinio projekto tąsa Teisės fakultete Ateita iš p. 4 studentų, tai buvo gana kebli sąlyga, nes tei sės studijos sritis, plėtojama šimtmečiais, tu rinti tradicijas, todėl ir „revoliucinių“ pakei timų čia praktiškai neįmanoma tikėtis. Pro jekto apimtis turėjo būti ne daugiau kaip 15 puslapių, tačiau tik viena komanda įvykdė šį reikalavimą, visos kitos pateikė gerokai di desnės apimties projektus. Beveik visi mūsų konferencijos dalyviai - rengtų projektų autoriai, - pristatydami sa vo projektus, nurodė esamos programos trū kumus ir jos įgyvendinimo problemas bei paaiškino, kaip galima būtų juos pašalinti. Taip pat buvo pristatyti ir pasiūlyti teisės stu dijų modeliai, pranešėjai atsakė į auditorijos ir kitų komandų pateiktus klausimus. Dau giausia klausimų kilo dėl programos daly kų, jų išdėstymo semestrų atžvilgiu ir būsi mos programos įgyvendinimo problemų. Kiekvienas dėstytojų vertinimo komite to narys pateikė savo nuomonę dėl projektų. Išryškėjo bendra tendencija - pastebėta, kad nė vienas iš projektų negalėtų būti įgyven dintas kaip visuma, nes iš esmės visi jie turi didesnių ar mažesnių trūkumų. Tačiau ak
centuojama buvo tai, jog visi yra naudingi ir atskiros jų idėjos ir siūlymai gali būti ir net turėtų būti įgyvendinti dabartinėje ir naujoje teisės studijų programoje. Studentų vertinimo komisija pateikė ben drą vertinimą, kurį pristatė šios komisijos vadovė, Europos studentų teisininkų asocia cijos Tarptautinės valdybos viceprezidentė akademinei veiklai Ieva Žebrytė. Ji pažymė jo, kad studentų vertinimo komisijos nuo monė sutapo su dėstytojų nuomone - buvo paminėtos tokios pačios stipriosios ir sil pnosios studijų programų pusės. Taip pat buvo pateiktos atskiros nuomonės apie kiekvieną iš studentų vertinimo komiteto narių. Komitetui priklausė Saulė Dagilytė (Lietuvos jaunimo tarybos valdybos narė), Julija Stoškutė (Europos studentų teisinin kų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės prezidentė), Giedrė Osinaitė (buvusi Euro pos studentų teisininkų asociacijos Vilniaus skyriaus prezidentė) ir Justina Atkočiūtė. Apdovanojimai buvo įteikti geriausiai įvertintų projektų autoriams. Atskiri prizai buvo teikiami dėstytojų ir studentų vertini mo komitetų „lyderiams“. Iš viso buvo 4 no minacijos (2 vietos dėstytojų „favoritams“ ir 2-studentų). Dėstytojų komisijos vertinimu, nugalė tojais tapo IV kurso tarptautinės teisės spe cializacijos studentės Astos Eigėlytės, Kris tinos Šafranovič ir Neringos Matonytės ko
manda. Antroje vietoje liko vienintelė mišri komanda: asist. dr. R. Bakševičienė, II kurso studentai Manfredas Limantas, Pave las Dobrynskis bei III kurso studentai Evaldas Klimas ir Donatas Mykolaitis. Šiai ko mandai pirmąją vietą skyrė ir studentų vertinimo komi sija. Antrąją vietą laimėjo ko mandą, kuriai priklausė IV kurso studentai Eglė Bakštytė, Julija Varnaitė, Rokas Bu kauskas ir II kurso studentas Agnius Pilipavičius. V Naujiko nuotr.
Ekonomikos studentai ne tik pramogauja, bet ir sprendžia mokslines problemas Doc. Jonas MARTINAVIČIUS, EF prodekanas Jeigu Merkurijaus dienos renginiai pa rodė, kad atgimsta primiršta ekonomistų dienos tradicija, ir jaunatviškas išradin gumas, energija, pokštai bei juokai liejosi per kraštus, tai balandžio 10 dieną įvyku si eilinė metinė EF studentų mokslinė konferencija liudija, kad būsimų ekono mikos specialistų interesų ratas platus, nagrinėjamos temos aktualios ir šiuolai kiškos, paaiškėjo tolesnių tyrimų kryptys ir perspektyvos. Šiek tiek Ekonomikos fakulteto stu dentų mokslinės konferencijos statistikos: veikė dvylika sekcijų, perskaityti šimtas dvidešimt septyni pranešimai, konferen cijos darbe, nors tą dieną vyko paskaitos, aktyviai dalyvavo per tris šimtus studen tų, darbas atskirose sekcijose prasidėjo ba landžio 10 dienos rytą ir baigėsi jau sute mus, padarytų pranešimų medžiaga išleis ta daugiau kaip 350 puslapių apimties te zėmis. Pagirtinas pirmakursių entuziazmas, -jie, kad nesutrikdytų paskaitų tvarkos, savopranešimus pradėjo pirmieji. Pirma kursių pasirinkta nagrinėjimo tema - ko rupcija ir jos apraiškų tyrimas - neabejo tinai įdomi ir aktuali, o kai šios ekonomi kos „ligos“ simptomams ir gydymui ski riamas išskirtinis dėmesys nuo pirmų stu dijų dienų, galima tikėtis ir gerų rezulta tų. Pirmakursių pranešimai savo lako
niškumu, minčių dėstymo nuoseklumu, išvadomis nenusileido brandesniems vy resnių kursų studentų pranešimams. Antrieji savo sekcijos darbą pradėjo statistikos, treti - ekonominės informati kos sekcijos pranešėjai, ilgiausiai darba
vosi buhalterinės apskaitos ir audito sek cija, jai nenusileido pranešimų gausa pa sižymėjusi visuomenės ūkio ir finansų ir kredito sekcija. Jau iš paminėtų sekcijų pavadinimų
matyti, kad pranešimuose buvo apžvelgia mos ir nagrinėjamos labai įvairios pro blemos, pradedant informacinių sistemų projektavimo ir taikymo klausimais, fi nansinių, komercijos, draudimo, vadybos ir 1.1, aktualijomis, baigiant studentų lan komumo ir pažangumo priežasčių tyrimu. Geriausių pranešimų laukė apdovano jimai - pranešėjai gavo diplomus ir atmi nimo dovanėles su EF simbolika. Tai, aiš ku, nedidelis nelengvo mokslinio darbo įvertinimas, tačiau jis žymi pirmus pasie kimus, primins pirmus rimto specialisto darbo žingsnius. Pastebėtina, kad studentų mokslinei veiklai reikia skirti daugiau dėmesio, ypač tolesnio pasiektų rezultatų propagavimo prasme, nes daugelio pranešimų temas ir rezultatus verta pristatyti ir už EF ribų. Tuos klausimus numatoma nagrinėti EF katedrose ir taryboje, siekiant studentų mokslinei veiklai teikti daugiau dėmesio ir reikšmės, plečiant mokslinių fakulteto studentų darbų geografiją.
C! AITAS KHF
’1579' \
%
VU Kauno humanitarinio fakulteto puslapis
& \"
U
7
Universitas Vilnensis & KHF
2003 m. balandis
VU KHF SA - viena šauniausių Kauno jaunimo organizacijų
Tarptautinė jaunųjų mokslininkų konferencija KHF
Kovo 27 d. pramogų laivą „Medusa" ir vėl sudrebino didžiulis renginys, palikęs neišdildomą įspūdį ne tik jo organizatoriams - Jaunųjų liberalų par tijai, - bet ir visiems dalyviams. Šio renginio tikslas buvo suburti visas di džiąsias Kauno jaunimo organizacijas, supažindinti su jų veikla bei išrinkti šauniausią.
Balandžio 4-5 d. VU Kauno humanitariniame fakultete vyko trečioji tarptautinė magistrantų ir doktorantų konferencija „Visuomenė ir var tojimas: ekonominiai-vadybiniai ir socialiniai-kultūriniai aspektai". Joana LOPUŠINSKAITĖ
Greta ŠERĖNAITĖ Renginyje dalyvavo organizacijos ISIC, „Daineta“, jaunimo organizacija „Plienas“, jū rų skautai, RAFES, VDU SA, KTU SA, Kau no kolegija, Moksleivių techninės kūrybos centras, ir, žinoma, mes - VU KHF SA, bei daug kitų. Jau 19 vai. „Medusoje“ buvo pilna jaunųjų aktyvistų, kurių akyse degė džiaugs mo kibirkštėlė bei viltis nugalėti. Visos organizacijos (o jų buvo net 18 ) turėjo po 5 žmonių komandą ir 5 žmonių palaikymo grupę. Komandos turėjo parodyti 3 min. prisistatymą, po kurio dar reikėjo at likti vieną užduotį, norint pakliūti į didįjį fi nalą. Užduotys buvo skirtingos, taigi jų atli kimas priklausė nuo komandos originalumo. Kol komisija skaičiavo rezultatus, jaunimas linksminosi grojant šauniai muzikai. Kaip vi sada, literatūriniai bei aktoriniai sugebėjimai mūsų nenuvylė, ir mes, VU KHF SA, dar su trimis komandomis - ISIC, Moksleivių tech ninės kūrybos centru bei Kauno kolegija patekome į finalą. Finale komandų laukė pas kutinė, ypač sunki užduotis, kurios atlikimą vertino nebe liberalų komisija, o visas „Me dusoje“ buvęs jaunimas. Finalininkai, ištrau kę savo priešininkų komandos pavadinimą ir gavę 10 min. pasiruošti, turėjo tą komandą pavaizduoti. Išrinkti šauniausią komandą pa/----------------\
Naujos knygos
KHF SA - vieni šauniausių!
dėjo gerbėjai, kurių šūksniai buvo matuojami decibelais. Daugiausiajų-net l,10-„pelnė“ studentų organizacija ISIC, nedaug nuo jų at siliko ir VU KHF SA, surinkusi 1,09 decibe lų ir užėmusi antrąją vietą, treti liko mokslei viai, o ne ką prasčiau pasirodžiusi Kauno ko legija užėmė ketvirtąją vietą. Apdovanojimas už metų idėją - projektą „Studentas vaikams“ - atiteko VU KHF SA. Visos laimėjusios komandos gavo po didžiulį rėmėjų dovanotą tortą bei stalo žaidimą „Kris Kros“. Šiame renginyje ne tik buvo išrinkta šau niausia komanda, čia buvo parodyta, kad tik viena kitai padėdamos bei palaikydamos viena kitą jaunimo organizacijos gali dar ilgai gyvuo ti, veikti ir niekada nepasiduoti. Juk svarbiau sia yra ne laimėti, svarbiausia - dalyvauti!!!
-----------------------------------------------------------
Gera esė su skandalo prieskoniais Kovo 19 d. VU Kauno humanitariniame fakultete Rašytojų sąjungos leidykla tradiciškai supažindino su savo naujienomis. dalyvavo VU KHF dekanas S. Girdzijaus kas, lietuvių filologijos katedros vedėjas A. Krasnovas, dėstytojai, studentai. Šįkart vyriausiasis leidyklos direkto Pokalbio tema „Esė-romanas“ pasirink rius V. Girdzijauskas pristatė dviejų Lie ta neatsitiktinai. Pasak V Girdzijausko, „esė nepagrįstai yra nuvertinta“. Šią literatūros rūšį tuvos skaitytojams gerai žinomų rašytojų, publicistų, eseistų A. Juozaičio ir G. Be reabilitavo ir A. Krasnovas, išskirdamas itin resnevičiaus naujausias knygas. Tai daug reikšmingą esė požymį - kalbančiojo (auto diskusijų keliantis A. Juozaičio romanas riaus) asmenybę. A. Juozaičio romaną „Laikraštis/l“ ir G. Beresnevičiaus eseis „I^aikraštis/1 “ A. Krasnovas apibūdino kaip tinis romanas „Vilkų saulutė“. Susitikime eseistinį romaną, kuriame atskleista laikraš čio ir spausdinamos eseistikos sintezė. A Krasnovas pasiūlė susirin kusiems paskaityti G. Beres nevičiaus knygos „Vilkų sau lutė“ skyrių, kuriame autorius pateikia patarimus pradedan tiesiems rašyti. „Tai puiki eseis tinė knyga“, - teigė A Krasnovas. Pasak G. Beresnevičiaus, „rei kalingi intelektualinio skandalo prieskoniai tam, kad parašytum gerą esė. O aplinkui šiandien Lietuvoje vien skandalai“. Rašytojai A. Juozaitis ir G. Beresnevičius skaitytojams Belieka laukti naujų, gerų dalijo autograjus. J. Lopušinskaitės nuotr. esė-romanų.
Audronė LAPINIENĖ
Renginyje dalyvavo ne tik Tarptautinės jaunųjų mokslininkų grupės (ĮGYS -International Group of Young Scientists; http://www.vukhf.lt/igys), padėjusios su rengti šią konferenciją, atstovai, bet ir kvies tiniai svečiai iš Europos Komiteto prie LR Vyriausybės, Lietuvos vartotojų asociacijos, Estijos, Latvijos, Vengrijos, Čekijos, Len kijos, Ukrainos, Danijos, Ruandos ir kt. Tarptautinė konferencija, kurioje visi pra nešimai buvo skaitomi anglų kalba, buvo su skirstytas į tris sektorius: ekonominį bei va dybinį, socialinį-kultūrinį ir etinį-edukacinį. Tokią temų diferenciaciją lėmė VU KHF Sociokultūrinių tyrimų institute, įkurtame praėjusiais metais, atliekami minėtų sričių tyrimai. Renginio dalyviai daugiausia dėme sio skyrė ekonomikos augimui, besikeičian čioms rinkodaros sąlygoms, visuomenės plėt ros veiksniams, marketingo įtakai vartotojų elgsenai, įmonių darbuotojų vadovavimo eti kos klausimams, taip pat buvo aptariami Lie tuvos stojimo j Europos Sąjungą aspektai, analizuotos šalių kandidačių socialinės bei kultūrinės problemos. Konferencijoje pranešimus skaitė ne tik svečiai iš užsienio ir kitų Lietuvos miestų universitetų, renginys sudomino ir versli ninkus bei kai kurias stambias šalies įmo nes ir įstaigas. Renginyje dalyvavo „Hansabanko“ (vieno iš pagrindinių konferenci jos rėmėjų) atstovai, pristatę savo paslaugų paketą, „KRAFT Kraft Foods“. „Nemateko“ ir kitų įmonių atstovai. Rėmėjų (Jono Grundos, keramikos meistro iš Palangos) įsteigtais prizais buvo apdovanoti geriau sius pranešimus perskaitę konferencijos da lyviai: Talino technikos universiteto dok torantė Hele Hammer (temos pavadini mas: „Investicijų sprendimo procesas: at vejų analizė šešiose Estijos įmonėse“), VU KHF doktorantė Raminta Pučėtaitė (pra nešimas: „Dalyvavimo etika: valdytojų pro
blemos kai kuriose Lietuvos įmonėse“) ir VU KHF magistrante Audronė Kadytė (pranešimo tema: „Kultūrinių skirtumų įtaka reklamai tarptautinėje rinkoje“). Pa pildomais prizais apdovanotos KTU dok torantė Deimantė Mitkuvienė ir VGTU doktorantė Vida Vaitkūnaitė. Ypač reikšmingas yra Tarptautinės jau nųjų mokslininkų grupės atliktas tyrimas, kuriuo remiantis nuo šių metų rugsėjo 1 d. KHF bus atnaujinta Marketingo ir preky bos vadybos magistrantūros programa. Šio tyrimo eigą bei rezultatus konferencijoje pristatė dvi ĮGYS atstovės, vadybos ir ver slo administravimo absolventės Justė Gre' gorauskaitė ir Giedrė Maciūtė. Projekte da lyvavo Lietuvos įmonės „Mažeikių Nafta“, „Lietuvos Telekomas“, „VP Markct“ ir kt., minėtas studijas baigę magistrantai, dabar tiniai magistrantai bei bakalaurai, pasirin kę marketingo studijų blokus. „Net 90 proc. apklaustų įmonių atstovų teigė, kad ši spe cialybė yra paklausi ir naudinga pačiam verslui“, - teigė G. Maciūtė. Konferencijos programos komitetas, pripažindamas, kad antrosios bei trečiosios pakopos studentai yra suinteresuoti publi kuoti savo darbus, nusprendė geriausius konferencijoje skaitytus pranešimus iš spausdinti tarptautiniame mokslo darbų leidinyje „Transformations in business&economics“ (http://www.transformations.khf.vu.lt), II t. Nr. 2 (4), 2003. Kiti darbai birželio mėn. bus įrašyti į kompak tinę plokštelę. Taip pat pasirodė ir atskiras leidinys su pagrindinėmis dalyvių pristaty tų darbų tezėmis. Savaitgalį KHF vykęs renginys suteikė galimybę arčiau susipažinti su kitų Lietu vos bei užsienio šalių aukštųjų mokyklų moksline patirtimi, įgyti naujų, ypač aktulių sričių žinių bei bendravimo patirties. „Norime, kad ši tarptautinė konferencija taptų kasmetine ir tikimės, kad puikūs at siliepimai ateityje paskatins dar aktyvesnį dalyvavimą“, - sakė D. Grundey.
(Iš kairės) Talino technikos universiteto doktorantė Hele Hammer, VUKHF magistrante Audronė Kadytė ir doktorantė Raminta Pučėtaitė su apdovanojimais
Puslapį parengė Joana LOPUŠINSKAITĖ
8
Universitas Vilnensis & MIF
2003 m. balandis
Visiems, mėgstantiems skaičiuoti
WWW.MIFSA.LT
Katino dienos Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto puslapis
‘Balandžio 26-gegužės 2 d. - vėl visi į MIDI! Legendos byloja, jog Katinas yra labai protingas gyvūnas, be to, dar ir gudrus, sumanus bei apdaims. Todėl ir mūsų šv. Micius, supratęs, jog šalti ir darganoti orai nėra pats palankiausias laikas nepakartojamai ir nepamirštamai šventei, tarė: „MIDI nebus tol, kol saulė nešvies skaisčiai ir nesidžiaugs kartu su visais”. Todėl mes, MIDI organizatoriai, klausydami Jo valios ir nonį, nukeliame MIDT2003 į balandžio pabaigą (04 26-05 02), kai saulė jau TIKRAI švies skaisčiai ir džiaugsis kartu su mumis. Atsiprašome visų nekantraujančių, kad šventės dar teks truputį palaukti, nes laukti tikrai verta. O www.midi.lt aplankykite jau dabar! Jei kyla klausimų - rašykit: info(a)midi.lt.
MIF studentai domėjosi darbo perspektyvomis Guoda SKUODYTĖ, Indrė ŽLIOBAITĖ
Balandžio 9 dieną Matemati kos ir informatikos fakultete (MIF) įvyko vienas iš rimtųjų MIF studentų šventės MIDI 2003 renginių - seminaras „Darbo per spektyvos studentams“. Renginio tikslas - suteikti studentams juos dominančios informacijos, susiju sios su darbu Lietuvos ar užsienio įmonėse bei perspektyvomis, Lie tuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare. Seminaras skirtas ne tik studentams, ieškantiems darbo jau studijuojant, bet ir jaunesnei auditorijai, suteikiant jai galimy bę efektyviau planuoti savo studi jas. Juk ne visi žino, kaip ir kur ieškoti darbo, kokios ateities per spektyvos, karjeros galimybės, ku riose srityse reikėtų gilinti žinias dar studijuojant ir kaip ruoštis, no rint baigus studijas sėkmingai kon kuruoti darbo rinkoje. Tad semi naras „Darbo perspektyvos stu dentams“ - tai tik mažas žingsne lis studento - busimojo įmonės darbuotojo - kelyje. Į renginį gausiai susirinkę MIF studentai buvo supažindinti su konkrečiomis galimybėmis įsidar binti „Lietuvos telekome“, „Sin tagmos“ atstovas papasakojo ne tik apie pačią firmą, bet ir apie tai, kaip ir kada reikėtų pradėti pla nuoti savo ateitį ar kokio tipo įmo nę pasirinkti būsimajai karjerai, Visorių informacinių technologi jų parko direktorius pristatė par ką ir galimybes dirbti prie šio pro jekto, o Studijų kokybės vertini mo centro atstovas D. Tamošiūnas bei VU Tarptautinių ryšių sky riaus vedėjas A. Lipinaitis savo pranešimus siejo su Europa bei Lietuvos stojimu į ES. Renginio dieną fakultete sto vėjo stendas su studentams aktua lia bei įdomia informacija - sta
tistiniais duomenimis apie vidu tinį darbuotojų užmokestį pagal specialybę, informacija apie stu dentams svarbius pasikeitimus, Lietuvai įstojus į ES, bei specia liai prieš seminarą vykdytos MIF studentų apklausos rezultatais. Šia apklausa buvo siekiama iš siaiškinti, kokie klausimai, susiję su darbo perspektyvomis Lietuvo je, domina studentus. Iš viso an ketas užpildė 391 MIF studentas. Iš apklaustųjų daugiau nei 15 proc. yra dirbantys studentai. Įdo mu, jog 75 proc. respondentų no rėtų pradėti dirbti dar studijų me tais. Labiausiai studentus domina atlyginimai, taip pat realios gali mybės dirbti ES valstybėse bei kaip tos galimybės pasikeis Lie tuvai įstojus į ES. Studentams ma žiausiai rūpi studijų pratęsimo ir mokslinės karjeros galimybės. Tai labiau domina tik ketvirtakursius. Įdomu, jog pirmakursių, no rinčių siekti mokslinės karjeros, yra dvigubai daugiau nei antra kursių. Vėlesniuose nei antrame kur se besimokantiems studentams at lyginimai, sprendžiant iš apklau sos rezultatų, jau nebeaktualūs, juos labiau domina karjeros gali mybės, praktikos ir kvalifikacijos kėlimo perspektyvos. 68 proc. magistrantų tiksliai žino, kokį darbą nori dirbti, tuo tarpu antrakursiai dėl darbo abe joja labiausiai iš visų studentų (neapsisprendusiųjų net 61 proc.). Daugiausiai pagal savo specia lybę dirba trečiakursiai, tačiau jie ir daugiausiai savarankiškai mo kosi dirbdami, nes MIF įgytų ži nių darbe nepakanka. Įvykęs seminaras „Darbo per spektyvos studentams“ buvo ne tik puiki proga studentams daugiau sužinoti apie darbo Lietuvos ar už sienio įmonėse perspektyvas, bet ir pasidalinti savo nuomone bei patirtimi.
Roko operoje narpliosime kriminalą ir dainuosime apie geometriją Gegužės 2 d. mes, Vilniaus universitete studijuojantys matematikai, atliksime jums roko operą „Byla Nr. 4", kurioje apdainuosime ne tik mokslų išvargintų studentų gyvenimą, bet ir išnarpliosime painų kriminalą.
Agnė MIKALAUSKAITĖ Roko operoje, kuri bus parody ta jau dešimtą kartą vykstančiose Ma tematikų ir informatikų dienose (MIDI), planuoja dalyvauti apie 50 pačių kūrybingiausių, drąsiausių ir ki tų pačių-pačiausių studentų. Ankstesnės roko operos „Rau donkepuraitė“, „Juodas Katinas Supermatematikas“ ir „Felikso Kati nai“ susilaukė didelio pasisekimo ir davė impulsą tolesniems kūrybiniams mūsų, studentų entuziastų, projek tams. Mačiusieji aukščiau paminėtas ro ko operas gali paklausti: o kas gi gero bus šiemet? Ir kodėl apskritai verta ateiti? Atsakymas labai paprastas pamatysite, ko dar nematę, nes šioje roko operoje bus daugiau dalyvių, daugiau vaidybos, daugiau dekoraci jų... ir pagaliau daugiau intrigos. Projektas ne veltui pavadintas „Byla Nr. 4“, - čia atskleisime tikrą ją tiesą, kas pavogė mūsų mylimo Matematikos ir informatikos fakul teto (MIF) dekano turtą - dekanomobilį. Roko operoje taip pat išvy site kitus realius asmenis: Sekreto rę, Amžiną Studentą ir netgi misti nį mūsų fakulteto giobėją Šventąjį Micių, visa savo paslaptinga esybe spinduliuojantį matematinį sąmo
jingumą bei išmintį. Taip pat, neat skleisdami visko iki galo, dar galime paminėti ir tai, jog projekte dalyvaus ir keli'žinomi Matematikos ir infor matikos fakulteto dėstytojai, kurie kaskart nepraleidžia progos suda lyvauti viename ar kitame renginyje kartu su mumis. „Byla Nr. 4“ bus nemokamai pa demonstruota vaikams iš dešimties Vilniaus vaikų globos namų bei rea linių klasių abiturientams, - stengia mės skatinti atjautą ir pilietiškumą jaunuomenėje. Tačiau kulminacija vis dėlto bus roko opera, atlikta gegužės 2 d. Vil niaus profsąjungų rūmuose per va karinę MIDI 2003 dalį. Šiais metais
muzikos festivalyje bei roko operoje planuojama sulaukti virš 2000 žiūro vų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvi jos, Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos bei Skandinavijos šalių. Taigi, pritardami projekto vado vui Arūnui Matačiui, galime pasaky ti, jog šis projektas yra viena iš uni kaliausių galimybių parodyti, kad mes mokame ne tik skaičiuoti ar in tegruoti, bet ir groti, šokti bei dai nuoti - ne ką prasčiau nei profesio nalūs muzikantai. Netikit? Ateikit, ir pamatysit pa tys. Išsamesnės informacijos apie MIDI galima rasti adresu www,midi.lt.
Paklydėlei latvei kelią namo padėjo rasti „mifieciai •
Ieva GUDMONAITĖ, Indrė ŽLIOBAITĖ Ankstų pavasario rytą Matema tikos ir informatikos fakulteto Stu dentų atstovybės (MIF SA) duris nedrąsiai pravėrė nepažįstama mergina ir angliškai paklausė, ar ne galėtume jai padėti. Oho! Užsienie tė, prašant; pagalbos, - retas sve čias mūsų atstovybėje, įdomu. Latvė, vardu Egita, į Vilnių at važiavo autobusu ir nebeturi dau giau pinigų, tačiau čia gyvena jos draugė lietuvė, apie kurią sužino jome tik tiek, kad ji vardu Rūta, studijuoja ekonomiką Vilniaus universitete ir priklauso AISEC organizacijai. Tiesa, paklydėlė dar turėjo Rūtos mobiliojo telefono numerį, tačiau kai pabandėme tai merginai paskambinti, išgirdome pranešimą, kad įjungtas balso paš
■v •
• 66
tas. Ką gi, griebėmės kitos išeities - nuėjome į Vilniaus universiteto Studentų atstovybę (VU SA). De ja, čia susidūrėme su kita kliūti mi: buvo ankstyvas rytas, maždaug 8.30 vai., taigi atstovybėje dar nie ko nebuvo. Grįžome atgal į MIF SA; čia Egita savo eletroninio pašto dėžutėje surado draugės pavardę. Paskambinome į AISEC ir pasiteiravome, galbūt jie turi mū sų taip ieškomos Rūtos telefono numerį. Valio!!! Numerį gavome, tačiau visiškai kitą, negu turėjo lat vė. Pagaliau susisiekėme su Rūta ir susitarėme susitikti prie VU Centrinių rūmų po valandos. Spė jome išsiaiškinti, kad Egita daly vavo seminare Olandijoje. Iš ten ji autobusu važiavo į Varšuvą, tačiau Varšuvoje pavėlavo į kitą autobu są, vykstantį į Rygą, taigi nuspren dė atvažiuoti į Vilnių. Visus jos
Egita draugę surado MIF SA pagalba daiktus „Eurolines“ kasose gera noriškai priglaudė kasininkės. Sužinojome, kad Egita - orga nizacijos „Adgee“, rengiančios se minarus, konferencijas, vasaros stu dijas, festivalius, tarptautinius pro jektus, prezidentė. Mums taip pat buvo įdomu, kodėl latvė kreipėsi būtent į mus. Pasirodo, kai Vil niaus autobusų stotyje nepažįstamo studento paklausė, kaip rasti Eko nomikos fakultetą ar kokią nors kitą studentišką organizaciją, išgirdo nurodymą, kaip nueiti iki MIF. At rodo, visi keliai veda čia...
Puslapį parengė Indrė ŽLIOBAITĖ
9
Universitas Vilnensis & VU SA
2003 m. balandis
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis
Aplankykite
www.vusa.lt Sausio 23 dieną Senato komisijoje buvo patvirtinti nauji Stipendijų skyrimo nuostatai. Šie nuostatai iš esmės pakeičia buvusią tvarką. Plačiau apie tai skaitykite kito „ U. V." numerio „ VU SA puslapyje". Susipažinti su nutarimu galite www.vusa.lt ir www.vu.lt.
Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 26 87 144, 26 87 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt „VU SA puslapį“ parengė Agnė GILYTĖ, ei. p. info@vusa.lt
Stipendijos: grįžtame į socializmą? Permainos visada gerai, jei jos teisingos ir visiems priimtinos. Tačiau ar naujoji sti pendijų skyrimo tvarka - gera permaina, sunku vienareikšmiškai atsakyti. Anksčiau galėjai būti tikras, kad turėdamas aukštesnį nei 8,5 balų vidurkį gausi stipendiją, o da bar reikės kovoti dėl vietos konkursinėje eilėje...
Diana OLŠEVSKAJA, Rūta UDRAITĖ Kadangi VU SA pasiūlė keis ti stipendijų skyrimo nuostatus, nusprendėme išsiaiškinti pagrin dinius motyvus, paskatinusius priimti naują tvarką. Pateikiame VU S A viceprezidento A. Šalčio argumentus UŽ: „Anksčiau buvo taip: gauna ma tam tikra pinigų suma, kuri išdalijama fakultetams propor cingai dieninių valstybės finan suojamų studentų skaičiui. Tuo met fakultetas suskaičiuoja, koks yra bendras visų studentų vidur kis, nusprendžia, kiek yra stipen dijų, ir nustato vidurkį, nuo ku rio studentai gauna stipendijas. Sakykime, fakultete yra 5 specia lybės, ir vienos specialybės, tar kim, Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės studentų, pa žymiai daugiau skiriasi, jų dife renciacija didesnė - nuo 6-10, o žurnalistikoje - nuo 8-10. Tai reiškia, kad žurnalistai pagal se ną tvarką gautų daugiau stipen dijų. O dabar nustatoma, kiek yra stipendijų bei programų, ir sti pendijos išdalijamos pagal vals tybės finansuojamų studentų skaičių. 1/3 iš visų gaunančių stu dentų gauna 250 Lt (padidintą stipendiją), likę 2/3 - paprastą (125 Lt). 10 proc. studentų gali gauti socialines stipendijas. Pas tarosios skirstomos ne fakulte tams, bet pagal padavusių prašy mus studentų skaičių. Šį semest rą gavo visi, pateikę prašymus ir negaunatys stipendijų už moky mosi rezultatus (aut. past.). Akademinių stipendijų pa daugėjo pradėjus įgyvendinti naują tvarką, nes anksčiau 1 proc. lėšų tekdavo VU SA ir Rekto riaus fondui, 5 proc. - dekanatui, kuris metų gale išmokėdavo 100
proc. paskatinimus visiems fa kulteto studentams, bet tai reš kia, kad kažkas negavo stipendi jų... Dabar tokių dalykų nėra ir nebus. Stipendijų fondas, gavęs daugiau nei 10 milijonų Lt, ku riuos skiria Vilniaus universite to (VU) stipendijoms, dalijamas į 2 dalis: socialines ir akademi nes stipendijas.“
• Kas pagal naują tvarką atsa kingas už pinigų skirstymą (anksčiau buvo atsakingifakul tetai)? Dabar fakultetai skaičiuoja rezultatus, Skaičiavimo centras juos generuoja, sudaro studentų eilę ir stipendijų skaičius nusta tomas programų pagalba: yra su kurta programa, pagal kurią su skaičiuojama, kiek žmonių iš fa kulteto turi gauti stipendijas. • Kokius galite paminėti senos sistemos trūkumus? Kodėl buvo būtina ją keisti? Pagal ankstesniąją sistemą kai kurie fakultetai buvo nustatę per žemą kartelę stipendijai gauti, per daug studentų gaudavo stipendi jas, todėl fakultetai įsiskolinda vo stipendijų fondui. Jie nepaden-
ginėjo savo skolų, jas reikėjo lik viduoti iš stipendijoms skirtų lė šų. Jei kuris nors fakultetas su taupydavo, jo buvo prašoma ati duoti pinigus kitam fakultetui. • Skundai: ar jie pagrįsti? Kaip juos vertinate? Dabartinėje pokyčių stadijo je nusiskundimų gauname, nes, kaip ir kiekviename procese, prie naujos tvarkos priprantama sun kiai. Atsirado ir tam tikrų ving rybių, pvz., gavome skundą: stu dento vidurkis 9,2, o stipendijos jis negauna. Iš dalies situacija yra absurdiška, bet ne dėl paties stu dento kaltės, - kalta sena vertini mo sistema, kurią taip pat reikia keisti. Pasirodo, 9,2 vidurkis nie ko nelemia, reikia atsižvelgti į studento vietą eilėje, o jeigu jis yra 15-20 vietoje? Tai reiškia, kad, palyginus su visa grupe, jo rezultatai nėra jau tokie geri. Dar kartą noriu pabrėžti tai, kad nau ja sistema atsižvelgia į studento vietą sąraše, o ne į jo pažymį. Juk absurdiškai skamba faktas, kad visos grupės pažymiai yra 9-10. Dėl to turi būti įvestas norminis vertinimas, tai reiškia, kad prie kiekvieno mūsų balo reiktų pri-
rašyti atitinkamą procentą, kiek stiprus balas. Jeigu, tarkim, gau si 9, bet konkursinėje eilėje būsi tik 40-tas, balas bus išreikštas tam tikru procentu ir tavo pažy mys bus tarp 5-6. Iš tikrųjų tai yra tų fakultetų bei dėstytojų, kurie rašo gerus vertinimus, problema. Tai nėra studentų problema, čia tiesiog blogos vertinimo sistemos pada rinys.
Bet tai tik viena medalio pu sė. Ką apie naująją stipendijų skyrimo sistemą mano studen tai? Leonas (anglų fil., III kur sas): „Negera sistema. Man ne patinka, kad skaičiuoja ir pra eitos sesijos rezultatus. Jei ga vai 10 iš egzamino, tai ir turė tum gauti padidintą stipendiją.“ (Filologijos fakultete anksčiau buvo atsižvelgiama tik tos sesi jos rezultatus - aut. past.)
• Kokius galite išskirti naujos sis temos privalumus? Pirma, naujoje sistemoje yra lygybė. Antra, vienas stipendijų fondas. Trečia, skaidrus funkcio navimas. Ketvrita, pasikeitė pa didintų stipendijų dydžiai. Penk ta, visi fakultetai turi lygias tei ses. Šešta, stabili tvdrka. Sistema
Lina (prancūzų fil., III kur sas): „Negaliu objektyviai kal bėti - aš gaunu 250 Lt ir tuo esu patenkinta. Bet jei kalbėčiau ki tų studentų vardu, tai truputį ne sąžininga, nes kai kam ir tie 41 Lt svarbu, tiek nors duonai pakaktų.“
yra socialistinė, dabar tu kauniesi dėl vietos, ne dėl pažymio. Anksčiau, būdavo, turi 9-10 ir ži nai, kad gausi stipendiją, nesvar bu, kad esi tik 40-as eilėje. Tie siog kažkam lengva ranka rašo mi dešimtukai, o kažkam aštuo netai, net ir tame pačiame fakul tete. Tai nėra sąžininga.
• O kaip su 41 Lt pašalpomis? Manau, kad tie 41 Lt negelbė jo. Jeigu studento socialinė padė tis sunki, jis gali rašyti prašymą ir gauti socialinę stipendiją, to anks čiau nebuvo. Jas anksčiau gauda vo studentai iš daugiavaikių šei mų ir našlaičiai. Dabar prašymus gali rašyti visi socialiai remtini studentai ir studentų šeimos. (Jei šeimos pajamos neviršija 125 Lt vienam asmeniui - aut. past.) • Ojeigu stipendijųfonde lieka pi nigų, skirtų socialinėms arba akademinėms stipendijoms? Jos perkeliamos į kitą semest rą. Jeigu už mokymosi rezulta tus lieka stipendijų, pinigai per keliami į socialinių stipendijų fondą.
Agilė (stomatologija): „Nau ja stipendijų mokėjimo tvarka manęs tikrai netenkina. Sti pendijos mokamos ne už tai, kad tu gerai mokaisi, o pagal tai, ar patenki į kažkokį nusta tytą procentą, ar ne. Mano pas kutinės sesijos vidurkis 10,00, paskutinių dviejų - 9,9; eilėje pagal vidurkius esu trečia, o pa didintą 250 Lt stipendiją gauna pirmieji du, taigi tai neatrodo labai logiška - mokausi puikiai ir gaunu vietoj buvusių 165 Lt tik 125 Lt.” Vilma (gydomoji medicina): „Man labiau patinka naujoji tvarka. Jei mano žinios teisin gos, anksčiau vidurkį skaičiuo davo pagal visą kursą (visas spe cialybes), todėl tie, kurių kur sai yra sunkesni, nukentėdavo, nes jų vidurkis būdavo mažes nis. O dabar konkursas vyksta tik vienos specialybės kurse, to dėl visi turi vienodas galimybes gauti stipendiją.“
Lina (gydomoji medicina): „Manau, kad geriau yra skai čiuoti pagal vidurkius, o ne im ti trečdalį geriausiai besimo kančių. Tačiau, kita vertus, to kiu atveju nukenčia specialybės, kuriose mažai žmonių. Todėl manau, kad geriausia būtų kiek vienai specialybei skaičiuoti at skirai: vieniems pagal vidurkį, kitiems pagal 30 proc. geriau siai besimokančių.“ Rasa (gydomoji medicina): „Man labiausiai patiktų, kad ge riausiai besimokantys gautų sti pendijas, ir kuo pažymiai dides ni, tuo didesnė stipendija, o li kę gautų pašalpas.“
Piešė Povilas Gavorka
Ką gi, jums spręsti, ar naujoji stipendijų skyrimo sistema - tei singa ir gera permaina...
10
2003 m. balandis
Universitas Vilnensis & VU SA
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis
Studentų savivalda - studentams „Studentų atstovybė atstovauja tik studentų ma žumai - čia jokia atstovybė", „Kokią jūs turite morali nę teisę atstovauti studentams, jei esate nepažangūs?",
„Jūs nedemokratiški", „Jūs netaktiški", „Mokykitės ir
nesikiškit", „Susirinko ten durneliai"...
Marius ZABIELSKAS, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas
Tai tik kelios frazės, išgirstos iš aukštųjų mokyklų administra cijos, dėstytojų lūpų per šiuos mano prezidentavimo Vilniaus universiteto Studentų atstovy bėje (VU SA) metus. Panašių frazių pasigirsta kur kas dažniau, svarstant būtent akademiniam jaunimui aktua liausius klausimus. Žinoma, kartais tokių dalykų tenka iš girsti ir iš studentų. Čia, ma
tyt, kaltas arba pats akademi nis jaunimas, nesidomintis aukštosios mokyklos ir savo studentų savivaldos veikla, ar ba tai atstovybių problema. O ji slypi čia: iki šiol nėra „galin gos“ sistemos, kuri užtikrintų tai, kad informacija pasiektų kiekvieną studentą. Vis dėlto šiandien, artėjant VU SA ataskaitinei-rinkiminei konferencijai, norėtųsi akcen tuoti keletą minėtų reiškinių priežasčių. Jos, mano manymu, labai paprastos - tai žmonių abe
jingumas, nežinojimas (arba ne noras žinoti), nekompetencija ar konservatyvumas. Lietuvos Respublikos (LR) Aukštojo mokslo įstatyme aiškiai parašyta: „Aukštosios mokyklos studentų interesams atstovauja studentų atstovybė“. Akivaizdu, kad neturėtų kilti klausimų, kas, kam ir kodėl atstovauja. Šia įsta
tymo norma VU Studentų at stovybei, kaip ir bet kuriai kitai aukštosios mokyklos studentų sa vivaldai, yra suteikta teisė daly vauti rengiant bei priimant mo kyklos sprendimus, nutarimus ar kitus teisės aktus. Dažnai atstovavimo sąvoka yra painiojama su naryste. Na rystė Studentų atstovybėje, kaip to reikalauja ir Lietuvos visuo meninių organizacijų įstatymas, buvo ir yra laisvanoriška. Tačiau tai, ar studentas yra savivaldos organizacijos narys, ar ne, jokiu būdu negali būti siejama su at stovavimo funkcija. Pastaruoju metu viena aktu aliausių ir bene daugiausiai dis kusijų sukėlusi problema yra nau jasis VU Studijų nuostatų pro jektas. Šis dokumentas turbūt yra tas kertinis akmuo, kuriuo va-
dovaujantis vyks visas studijų procesas, kuriuo bus grindžiami visi kiti Universiteto gyvenimą reguliuojantys teisės aktai. Vilniaus universiteto Stu dentų atstovybė jau nuo pat pradžių dalyvauja rengiant šį projektą. Esame paruošę ir pa teikę projekto rengimo darbo grupei, Universitete veikian tiems komitetams, VU Senato komisijai savo siūlymus ir pa stabas. Paradoksalu tai, kad per visą projekto rengimo, svarsty mo laikotarpį nebuvo atsižvelg ta nė į vieną iš esmingiausių VU SA siūlymų. Ar tai reiškia, kad studentų nuomonė ir po zicija jiems svarbiais klausimais yra visiškai nesvarbi? Ar tai nė ra studentų savivaldos ignora vimas? Atrodytų, kad tokioje situacijoje belieka bandyti tar tis tik su kitomis suinteresuo tomis institucijomis. Tačiau kur tokiu atveju dingsta vieninga, kryptinga Universiteto veiklos politika? Ir ar nekeistai po to
nuskamba Universiteto preten zija į aukštosios mokyklos au tonomiją, kurią taip pat garan tuoja Aukštojo mokslo įstaty mas? Deja, įstatymas šiuo at veju autonomiją apibūdina kaip apimančią akademinę,
administracinę, ūkio ir finan sų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu bei akade mine laisve. Tai kas tuomet yra ta akademinės bendruomenės savivalda, apie kurią tiek daug buvo kalbėta dar prieš keletą metų, ir kaip ji realiai įgyven dinama Lietuvos aukštosiose mokyklose? Akivaizdu, kad šiandien Lietuvos aukštosiose mokyklo se dar nėra tokios vieningos studentų ir administracijų veik los, kokią norėtųsi matyti. Ma nau, čia nemažas priekaištas būtų ir pačioms studentų savi valdoms, jų narių, vadovų nekompetencijai, nepakankamai patirčiai, tradicijų nebuvimui. Žinoma, būčiau neteisus kate
goriškai pateikdamas panašius kaltinimus - daugelis tokių sa vivaldų yra pakankamai jaunos ir tiesiog neturėjusios ar netu rinčios galimybių tą kompeten ciją įgyti. Tačiau vis dėlto - kie no tai problema? Atsakymas vienareikšmiškas - pačių stu dentų. Ką šiandien galima kal bėti apie tai, kad tokioje nedi delėje šalyje turime dvi nacio nalines studentų organizacijas, kurios nemažą savo patirties, kompetencijos dalį perneša ir į savivaldas. Taip pat yra keli Lietuvos studento pažymėjimo projekto vykdytojai, dėl to eg zistuoja ne vieno pavyzdžio studentų pažymėjimai, dažnai nuomonės skiriasi, tai lemia nevisavertišką pozicijų atstovavi mą ir 1.1. Tokiu būdu skaido mi žmogiškieji, ūkiniai, finan siniai ištekliai, politikos nesu derinamumai toli gražu nieko gero nežada. Tai ne Švedijos ar
Suomijos pavyzdžiai, kur jau daugiau kaip pusantro šimto metų gyvuojančioms studentiš koms organizacijoms jau senai nerūpi išgyvenimo, organizaci jos išlaikymo, žmogiškųjų ištek lių kūrimo problemos. Turbūt neturėčiau teisės spręsti apie kitas Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų sa vivaldas, tačiau kalbant apie Vilniaus universiteto Studen tų atstovybę galima tik konsta tuoti, kad per pastaruosius metus pasiekta tikrai daug. Pagaliau įpusėtas aiškios struk tūros ir veiklos, kompetenci jos, atskaitomybės sistemos įgyvendinimas. Šiandien gali
ma teigti, kad struktūrinė or ganizacijos reforma (arba tos reformos realizavimas) jau duoda savų vaisių, kurie ma tomi iš vis stiprėjančių fakultetinių padalinių, komitetų, veikiančių atskirose veiklos sri tyse, aktyvumo bei efektyvu mo. Visa tai pateisina pastan gas formuoti aiškią VU SA strategiją, apibrėžti esminius tikslus, uždavinius. Žinoma, dirbti, tobulinti atskiras orga nizacijos sritis reikia ir toliau. Daug kas yra keistina, daug ką reikėtų daryti kitaip. Tiek pa čios galimybės, tiek pats žmo nių potencialas tam jau yra. Norisi tikėti, kad Vilniaus universiteto Studentų atstovy bė ir toliau išlaikys didžiausią pajėgumo potencialą, taps dar artimesne studentams, o atsto vavimo kokybė įgys ne tik kom petencijos, profesionalumo pagrindą, bet ir taps neatsieja ma Universiteto valdymo dali mi.
Nedaug trūko iki sutartinio baleto Keliaujame į Rygą! Kovo 15-16 dienomis vyko dar viena mentorių programos, vyk domos VU Studentų atstovybės (VU SA), surengta kelionė. Šį kartą užsienio studen tams buvo suteikta galimybė aplankyti kitą Baltijos šalių sostinę - Rygą.
VU SA Tarptautinis komitetas Pažinti Rygą padėjo latviai
Džiugi žinia: jau po kelių va landų buvo aišku, kad mūsų lau kia saulėtas ir šiltas savaitgalis. Rygą pasiekėme apie 11 valandą ir, palikę daiktus Rygos centre esančiame bendrabutyje, išėjome pasivaikščioti. Senamiestis nuste
bino savo grožiu bei tvarkinga ap linka. Latvijos sostinę pažinti pa dėjo Latvijos universiteto Ekono mikos fakulteto studentės, kurios visą dieną praleido su mumis. Pa
žintį su miestu pradėjome nuo se
no pilies bokšto, kuriame dabar įsikūręs Karo muziejus, nuėjome iki Dauguvos, aplankydami visas bažnyčias pakeliui. Nustebino, kad Išganytojo bažnyčioje (The Saviour’sChurchjšv. Mišios vyks
ta anglų kalba.
Ir ten nemažai bažnyčių... Aplankėme pagrindinę Ry gos bažnyčią, vadinamąją Rigas Doms, tada pakilome į Šv. Petro
bažnyčios apžvalgos aikštelę ir buvome sužavėti įspūdingos Ry gos panoramos su spalvingu se namiesčiu, didžiuliais tiltais ir te levizijos bokštu, kuris primena žymųjį Eifelį.
Po pietų milžiniškame tri aukščiame „Lido“ mūsų gidės pasiūlė apžiūrėti vadinamuosius jugendo stiliaus namus. Vaikš čiojome gatvėmis ir stebėjomės namų spalvingumu bei dekora cijų gausa. Buvo labai įdomu matyti, kaip net perkrautas sti lius gali atrodyti tvarkingai. Labai netikėta buvo galimybė stebėti Šv. Mišias pravoslavų bažnyčioje. Dieną baigėme vie tinėje „Zeppelin“ kavinėje, o paskui klube „Pulkvedis“ ( www.pulkvedis.lv).
Užšalusi jūra Sekmadienio popietę nuvy kome į Jūrmalą. Ir žinote, ką
PZ7 SA mentoriai Rygoje
išvydome? Užšalusią jūrą! Ten praleidome vienas links miausių ir įsimintiniausių valan dėlių: čiužinėjome, lakstėme ir fotografavomės kaip vaikai. Mažai trūko, kad visi sutartinai pradėtume šokti baletą. La bai nesinorėjo išvažiuoti, bet nutarėme, kad geriau dar ke
lias valandas pabūti Rygoje. Taigi grįžę išsibarstėme po sena miestį - kas lankyti draugų, siųsti atvirlaiškių, tyrinėti vie tinės turgavietės ar tiesiog pie tauti. Važiuodami namo, moja vome ir sakėme „iki“ Rygos til tams, bokštui ir plačiajai Dau guvai.
Ir Tu gali dalyvauti VU SA mentorių programoje! Registracija ei. p.: inter@vusa.lt
11
Universitas Vilnensis & VU SA
2003 m. balandis
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis
Kaip formuojasi filosofiškas požiūris Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas. Savotiška rimtis ir giliamintiškumas, at rodo, tyko už kiekvieno kampo. O iš už jo netikėtai išniręs jaunasis filosofas fakulteto svečiams neretai sukelia nuolankią pagarbą. Kas žino, kokios idėjos ar didžios teorijos bręsta šių studentų galvose... Gal kada nors jų pavardės bus minimos tarp „pačių pačiausių". Kas žino... Idėjos Jau dabar matyti, kad filosofi jos studentų užmojai nėra maži. Mat balandžio 29-30 dienomis aktyviausiųjų grupelė rengiasi filo sofų dienoms. Tačiau šį kartą jos neapsiribos jau visuose Vilniaus universiteto fakultetuose prigiju siais programų šablonais. Filoso fų dienoms yra sumanyta surengti ne bet kokią, o tarptautinę konfe renciją. Į šį renginį pakviesti apie dvidešimt penki užsienio studen tai, kurie net dvi dienas dirbs gru pėse, diskutuos tema „Karas ir jo etinė prasmė“. Šia konferencija bus ne tik prasmingai paminėtos filo sofų dienos, bet ir garsinamas fa kulteto vardas, tęsiama graži ben dradarbiavimo su užsienio studen tais tradicija. Tačiau ne vien moksliniais už mojais gyvi studentai. Todėl norint kuo patraukliau reprezentuoti sve čiams Filosofijos fakultetą, kas ne tingi, imsis puošti aplinką. Taip pat planuojama surengti fotografijos pa rodą, o rūsiuose - mini kino sean sus. Ir visa tai - autoriniai filosofi jos studentų darbai, sukurti fakulte tui ir apie jį.
Aišku, numatoma ir linksmoji dalis: viktorinos, rinkimai, linksmy bės ir visa kita. Kaip matyti, filosofai labai rim tai nusiteikę ne tik linksmintis, bet ir padirbėti. Norint suderinti tokios įvai rialypės programos siekius, reikia tu rėti ne tik kalnus energijos, bet ir pasitikėjimo. O jis, kaip žinoma iš psi chologijos, įgyjamas jį nuolat pastip rinant Tad vyresniųjų pagalba bei už tarimas tikrai nesukliudytų. Tabula rasa „Jokių priekaištų!“, „Visada išklausys ir padės“, „Einu ten be baimės” - vos ne skanduoja man Filosofijos fakulteto studentai, kai paklausiu apie dabartinį jų vado vą, dekaną dr. K. Dubniką. Ir čia tirada pasipila pavyzdžiai, kaip vienas ėjęs rinktis laisvųjų dalykų, kitas - spręsti iškilusių problemų dėl studijų ir kaip visi buvo malo niai sutikti bei taip pat pagarbiai išlydėti. Kartu sužinau apie buvu sią dekanę B. Pociūtę, kuri buvo griežta, bet teisinga, todėl auklėjo studentus tiksliai pagal studijų nuostatus. Aišku, toks teorinis nuoseklumas studentams ne visa
da praktiškai išeidavo į naudą, ta čiau įstatymas lieka įstatymu, ir nieko čia nepadarysi... Susidaro įspūdis, kad ne tik griežtos rankos, bet ir supratingo bei dėmesingo vadovavimo Filosofijos fakultete niekada nereikėjo ir nerei kės ieškoti su žiburiu. Todėl su tokiu nusiteikimu ir op timizmo kupina energija, atrodo, planuosi, organizuosi, garsinsi... Te visi žino, kad filosofai sugeba ne tik linksmintis, bet ir palaikyti ryšius su užsienio kolegomis, bendrai dirb ti, rūpintis savo fakulteto įvaizdžiu ir jį pateisinti. Empirinis patyrimas Su tokiomis viltimis ir kultūri ne filosofijos dienų programa ir bu vo kreiptasi minėtuoju adresu. Ži noma, laukta ne tik psichologinio pastiprinimo, bet ir tam tikros finan sinės, organizacinės paramos. Juk studento rankose tėra tik idėjos, ke tinimai, pasiūlymai, kurie vyresnių jų dėka gali virsti realybe. Tuo la biau, kad ji iš tiesų yra verta ne tik dėmesio, bet ir realizavimo. O kad renginys neprarastų savo lygio ir pa teisintų lūkesčius, tarptautinei kon
Visa tiesa apie apeliacijas Kadangi žiemos sesija jau seniai pasibaigusi, o pavasario sesija palengva artėja, pats metas pakalbėti apie tai, kas, nepaisant didelio nepasitenkinimo, aistrų, asmeninių am bicijų, tarp studentų nėra labai populiaru - egzaminų (įskaitų) apeliacijos, Apeliacinės komisijos...Kas tai? Kokios studento teisės? Kuo motyvuoti rašant apeliaciją? Kodėl daž niausiai jos net nesvarstomos arba nepatenkinamos? Taip pat pateiksime studentų nuo monių, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidento Mariaus Zabielsko bei vi ceprezidento socialiniams akademiniams reikalams Artūro Šalčio patarimų, komenta rų ir kt. Agnė ZALANSKAITĖ Šiandien dauguma studentų skundžiasi neobjektyviais, jų ma nymu, egzaminų (įskaitų) įverti nimais, egzaminų vykdymo tvar ka, tačiau retas išdrįsta kovoti už save, ieškoti teisybės, kreiptis į Apeliacinę komisiją. Apeliacinės komisijos veikia visuose Vilniaus universiteto fa kultetuose, tačiau VU SA vicepre zidento Artūro Šalčio nuomone, vienuose jos „popierinės“, t. y., eg zistuoja tik teoriškai, kituose - re aliai dirba. Šiuo metu vienintelis VU Teisės fakultetas (TF) turi ga na gerus, lanksčius Apeliacinės komisijos darbo ir apeliacijų svarstymo nuostatus. Kituose fa kultetuose šios komisijos veikia pagal savo susikurtą tvarką, tačiau ateityje norėtųsi suvienodinti jų darbą visuose fakultetuose. Apeliacinę komisiją sudaro 35 žmonės, tarp kurių turi būti ma
žiausiai vienas studentas. Vienas iš pagrindinių motyvų, kodėl stu dentai neteikia apeliacijų, yra dės tytojų baimė bei nenoras užsi traukti nemalonės. Jei atsitiktų taip, kad po apeliacijos teikimo datos pastebėsite dėstytojo neob jektyvumą, žinokite, kad Jūsų tei ses gina Vilniaus universiteto Stu dentų atstovybė. Reikėtų žinoti, kad ši komisi ja nagrinėja ne tik dieninio, bet ir neakivaizdinio skyriaus studentų apeliacijas. Tiek vienos, tiek ki tos turėtų būti pateiktos ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo ati tinkamo egzamino (įskaitos) re zultatų paskelbimo datos. Pasak VU SA prezidento Mariaus Za bielsko, kuris taip pat yra VU Tei sės fakulteto Apeliacinės komisi jos narys, šiuo metu gana populia rios yra grupinės apeliacijos. Jos dažniausiai pateikiamos dėl egza mino (įskaitos) tvarkos pažeidi mų, tačiau kartais pasitaiko ir to kių drąsuolių, kurie nusprendžia teikti grupinę apeliaciją dėl egza
mino įvertinimo. VU SA prezi dento teigimu, yra tikimybė, kad tokio tipo apeliacija bus patenkin ta, tačiau dažnai būna taip, kad da lies apeliantų skundai yra pagrįs ti, o likusieji tiesiog bando laimę. Tokiu atveju sprendimas priklau so nuo Apeliacinės komisijos pir mininko, tačiau nereikėtų pamirš ti, kad dėl kelių tokių nesusipra tėlių apeliacija gali būti iš viso at mesta. Ar jums tai naudinga? Išnagrinėjusi apeliaciją komi sija gali: • ją atmesti ir egzamino (įskai tos) įvertinimą palikti nepa keistą, • rekomenduoti atitinkamai ka tedrai sudaryti komisiją pakar totinam studento egzaminavi mui, • esant ekspertų komisijos pasiū lymui, pakeisti egzamino ar įskaitos įvertinimą nebloginant apelianto padėties. Artūro Šalčio teigimu, pagrin dinės atsisakymo nagrinėti apelia
susirinkę savo ankštame kambarė lyje, ir vėl įninka aptarinėti renginius.
ferencijai buvo viltasi gauti vieną iš erdviausių fakulteto auditorijų, taip pat finansinės paramos svečių pri ėmimui (juk svečiai vis dėlto...) ir „palaiminimą“ likusiai programos daliai. Kaip ir buvo tikėtasi, tam tikro pritarimo organizatoriai susilaukė. Buvo pažadėta sveikinimo kalba sve čiams bei atspausdinti konferenci jai reikalingą medžiagą, kuria pa tiems rūpintis nebereikės. Kad ir kaip būtų keista, iš deka nato organizatoriai neišėjo pernelyg smagiai nusiteikę. Viena buvo aišku - sveikinimo kalba ir pluoštas at spausdintų skelbimų situacijos neiš gelbės. Nes nei finansinės, nei jokios kitos pagalbos aktyvistai nesulaukė. O padaryta jau buvo daug. Ne mažiau tikėtasi ir iš fakulteto val džios. Pasirodo, ne kiekvienas bel dimas ir ne kiekvienas prašymas yra išgirstamas. „Bet nejaugi viską taip ir pabaig si“, - gūžčioja pečiais organizatoriai,
Vietoj epilogo Aplinkybės grūdina. Matyt, kau piantis patyrimui, ne tik išmoksta ma atprasti nuo tam tikrų materia lių ar komfortabilių dalykų, bet ir išsiugdomas gana pažangus filoso finis požiūris į gyvenimą. Kitaip ta riant, juk nieko nėra gyvenime, ko nebuvo patyrimuose... Galbūt tokia gyvenimo filosofi ja ir išgelbės grėsmingai artėjančias filosofų dienas, tarptautinę konfe renciją ir visą fakulteto įvaizdį. Aiš ku, dar prireiks du kartus didesnės organizacinės iniciatyvos, pasitikė jimo ir ryžto ieškant rėmėjų bei kitų savanorių pagalbininkų. Viliamasi, jog geradarių tikrai atsiras. O kas belieka... Iš tiesų, gal kada nors čia užaugs patyrusių ir didžių filosofų karta, kurių pavardės bus tarp „pačių pačiausių“...
cinius skundus priežastys yra dvi: nemotyvuotas skundas arba kai pateiktas skundas neatitinka jokių reikalavimų. VU SA viceprezidentas pata ria prieš rašant apeliaciją realiai įvertinti savo galimybes, kadangi kartais studentų savimeilė ir pa sitikėjimas savimi būna beribiai. Taip pat reiktų motyvuoti savo sprendimą, kadangi sakinio „Aš nepatenkintas egzamino (įskai tos) įvertinimu“, kuris dažniau siai pasitaiko teikiamuose skun duose, negalima vadinti motyvu. Apeliacijoje turi būti aiškiai iš dėstyti pagrįsti teiginiai, kodėl jūs nepatenkintas įvertinimu ar eg zamino tvarka. Jei kyla neaišku mų, pasikonsultuok su VU SA arba fakultetinių atstovybių (FSA) atstovais. Dažnai apeliaciniai skundai būna ir nepatenkinami. Pagrindi nės to priežastys yra nepakanka mai svarūs motyvai, nepakanka mas studento dėmesys egzamina vusio ir vertinusio dėstytojo pasta boms pačiame rašto darbe, taip pat studento nesidomėjimas studijų tvarkos taisyklėmis, numatančio mis jo teises studijų procese. Artūras Šaltis komentavo stu dentų nuomones, kurios, reikia pastebėti, gana panašios, kartais visiškai nepagrįstos. Vieni teigia, kad apeliacijų neteikia todėl, kad nenori pyktis su dėstytoju, nes tai gali paveikti tolesnes studijas, kiti skundžiasi informacijos stoka, tre ti baiminasi, kad po apeliacijos svarstymo gali sumažėti pažymys. Dauguma įsivaizduoja, kad krei
pimasis į Apeliacinę komisiją to lygus kryžiaus keliams... Studentai, kurie bijo, kad gali sumažėti įvertinimas, turėtų įsi dėmėti, jog Apeliacinė komisija neturi jokios teisės bloginti ape lianto padėties. Ji gali arba paten kinti skundą (pakelti įvertinimą arba pakeisti tvarką), arba jo ne patenkinti, t. y. palikti įvertinimą tokį, koks jis buvo prieš pateikiant apeliaciją. Tie, kurie skundžiasi informa cijos trūkumu, turėtų žinoti, kad gali kreiptis į fakultetines studen tų atstovybes (FSA), kurios visa da pasiruošusios padėti. Pasak Chemikų studentų klubo „LP“ prezidento Tado Zuzevičiaus, ku ris yra Chemijos fakulteto (ChF) Apeliacinės komisijos narys, nuo rugsėjo 1 d. iki šiandien šiame fa kultete nebuvo pateikta nė viena apeliacija. Tokia pati situacija yra Gamtos mokslų (GMF) bei Isto rijos (IF) fakultetuose. Studentų manymu, daugiausia apeliacijų turėtų teikti studijuojantys huma nitarinius mokslus: „Ten galima improvizuoti... o tiksliuosiuose moksluose - jei teisingai nepara šei formulės, vadinasi, jos iš viso neparašysi“. Filosofijos fakulteto (FilosF) trečiojo kurso studentė teigia: „Humanitarų tokia prigim tis. Jie ne dėl pažymio, o dėl pa ties proceso apeliuoja“. Gal tai ir teisinga nuomonė, bet... senos tie sos galioja tiek „tiksliukams“, tiek „humanitarams“ - kas neri zikuoja, tas negeria šampano... Jei turi minčių, klausimų, pa stebėjimų, rašyk ei. p.: soc&vusa.lt
Universitas Vilnensis & VU SA
12
2003 m. balandis
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis Studentų šventės
J
Merkurijaus diena: nuo rimtų diskusijų apie ES iki nešvankių linksmybių su „Orbitos“ komanda VU Ekonomikos fakulteto (EF) studentai savo fakulteto šventę - Merkurijaus dieną šventė balandžio 8-ąją. Ją surengė Ekonomikos fakulteto studentų atstovybė (EF SA). Pavargusius „gaivino" žavios masažuotojos
Akvilė NAIKUTĖ Fakulteto studentų atstovybės žmonės nuo ankstyvo ryto bėgio jo ruošdamiesi sutikti garbingus svečius - prof. K. D. Prunskienę ir Seimo narį J. Čekuolį. Šie Lie
tuvos visuomenės veikėjai bu vo pakviesti skaityti pranešimų šventės proga surengtoje konfe rencijoje „Lietuva Europos Są jungoje“. Konferenciją pradėjo Ekonomikos fakulteto dekanė doc. dr. B. Galinienė, kuri džiau
gėsi aktyvia EF SA veikla bei pra mogų centru „Efropoliu“ virtusiais fakulteto koridoriais. Po fakulteto vadovės kalbos prof. K. D. Pruns kienė skaitė pranešimą apie Igna linos AE uždarymo pasekmes ir derybas dėl jėgainės sustabdymo. Viešnia sulaukė daug studentų klausimų, o tai rodo, kad jaunimas nėra abejingas Lietuvai svarbiais klausimais. Po pertraukos apie lais vą asmenų judėjimą ES papasako jo seimo narys J. Čekuolis. Šis pra
nešimas taip pat sulaukė didelio studentų susidomėjimo.
Pasibaigus konferencijai jaunie ji ekonomistai ir vadybininkai pa gerbė savo vyresniuosius kolegas dėstytojus. Pirmą kartą fakultete bu vo surengti Šauniausio dėstytojo rin kimai. Kovo 20-21 d. įvyko I šių rin kimų turas, o per Merkurijaus dieną daugiausia balsų surinkę dėstytojai varžėsi finale. Norinčių pareikšti sa vo nuomonę, kas yra verti šauniau sio, linksmiausio, griežčiausio ir ki tokio ,,-iausio“ vardo, susirinko sau sakimša didelė auditorija. Studen tai garsiais plojimais palydėjo visus pristatomus kandidatus ir jų pasa kojamas šmaikščias istorijas. Po trumpų pretendentų kalbų studen tai balsavo. Operatyviai suskaičia vus balsus šauniausiu ir linksmiau siu dėstytoju tapo doc. dr. B. Pladis. Įdomiausiai dėstančiu ir patrauk liausiu studentai pripažino doc. dr. R. Skyrių, griežčiausiu doc. dr. V. Kindurį, naudingiausiu asist. J. Rasimavičių, o akyliausiu doc. dr. P. Katauskį. Patraukliausia dėstytoja studentams pasirodė doc. dr. G. Kasnauskienė. Nugalė tojams įteiktos statulėlės, diplomai Generaliniai rėmėjai:
Žavieji ekonomistai
Dinas Zauras vėl ėjo atsiprašyti filologių Balandžio 5 d. Vilniaus gatvėmis vėl žygiavo Dinas Zauras su linksma studentų fizikų ir jiems prijaučiančių palyda.
Rasa GALKYTĖ „FIDI-35“, „Fizikų diena“, „Di nozauras“ - dabar jau vargu ar atsi rastų tokių, kurie nebūtų girdėję bent vieno iš šių žodžių. Kas savo aldmis, kas per televiziją matė studentų fizi kų žygį į VU Filologijos fakultetą (FilF). Balandžio 5-osios renginiai buvo fizikų su meile ir atsidavimu ruoštos bei visaip garsintos jubilieji nės FIDI-35 (Fizikų dienos) kulmi nacija. Nuo pat ryto automobilių sto vėjimo aikštelė prie Vilniaus univer
siteto rūmų Saulėtekio alėjoje, aplin kinės pievelės ir šaligatviai pavirto fizi kų šalimi - Fizlendu. Nepabūgę itin permainingo oro (mat vieną akimirką švietė pavasarinė saulutė, o kitą galė jai pamanyti, jog už kelių savaičių su lauksime Šv. Kalėdų, o ne Šv. Velykų) ir atėję į Fizlendą, galėjo dūkti su stu dentiškomis grupėmis, išbandyti jėgas sumo imtynėse, „akmenstūmyje“, „plaktuko“ rungtyje, žaisdami kėgliais „Niutono obuolio“ atrakcione, boksuodamiesi, šaudydami „FIDI Robinhudo“-rungtyje ir kitur. O tie, kurių širdys nelabai linko į tokias aktyvias linksmybes, taip pat neliūdėjo - jie ga
bei firmos BIC atstovų įsteigtos do vanos, antrosios vietos laimėtojams - antrojo laipsnio diplomai. Ne mažiau sportinių aistrų virė ir už auditorijos durų - Jungiamuo siuose rūmuose (JR) nuo pat ryto vyko kėglių, šaškių, smigio (dari) ir kitos varžybos, kuriose galima bu vo laimėti rėmėjų prizų. Anot orgT
nizatorių, didžiausio dėmesio sulau kė žaidimas „Lietimo manija“. Pa vargusius rungčių dalyvius ir praei vius atsipalaiduoti kvietė masažo sa lonas su žaviomis masažuotojomis ir masažuotojais. Organizatoriai pa sirūpino ne tik linksmybėmis, bet ir išalkusiais: visi norintys už Mer kurijaus dienos pinigus galėjo nusi pirkti arbatos ir sausainių. Visas fakultete vykusias links mybes palankiai įvertino ir fakulte to administracija. EF prodekanas doc. dr. J. Martinavičius sveikino organizatorių entuziazmą ir tikėjo si, kad tokia šventė taps tradicine. Iš fakulteto linksmybės persikė lė į Vokiečių gatvę, kurioje, nors ir ekstremaliomis oro sąlygomis, vy
Pagrindiniai rėmėjai:
Studentiški rėmėjai:
ko estafetės, ruletės žaidimas ir ki tos linksmybės. Programą vainikavo vakarinė dalis, kuri vyko didžiausiame Vil niaus naktiniame klube „Karolina“. Renginio svečius labiausiai viliojo galimybė būti tarp 200 laimingųjų, kuriuos organizatoriai nemokamai vaišino alumi. Vakaro „vinimi“ ta po „Orbitos“ komanda, kuri ne tik linksmino lankytojus, bet ir dalijo vertingus rėmėjų prizus konkursų nugalėtojams. Susirinkusiųjų aistras kaitino ir striptizo šokėjai. Merkurijaus dienos organizato riai dėkingi renginio mecenatui naktiniam klubui „Ministerija“, taip pat rėmėjams: AB „Kalnapilis“, „Verslo tinklui“, kino teatrui „CocaCola Plaza Vingis“, UAB „Garsų pa saulis“, vairavimo mokyklai „Gineida“, BIC atstovams, www.bungee.lt, soliariumų centrui „Solisun“, įmo nei „Vertikalus horizontas“, grožio salonui „Simona“, UAB „Olympic Casino Group Baltija“, Lietuvos AIDS centrui, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetui (VU EF) ir VU Studentų atstovybei (VU SA).
Partneriai:
Space
lėjo pasistiprinti „Fizikų virtuvėlėje“, pasėdėti „FIDI Olečkoje“ (taip vadi nosi fizikų kavinukė) ar šiaip sukrims ti karaimų kibiną. Be viso to atvykusiems fizikams, filologėms ir jų drau gams buvo siūloma įvairiausios FIDI35 atributikos: grėsmingai atrodančių „FIDI cvekų“ su išgraviruotu užrašu „FIDI-35“ (tačiau, kaip tikino patys fizikai, tai universalūs „cvekai“, kuriuos galima panaudoti savigynai, įkalti į du rų staktą ir ant jų pasikabinti drabu žius ar panaudoti bet kur kitur, kur tik sugalvoji), pirmosios FIDI pinigų „fidų“, poezijos rinkinių apie fiziką, raktų pakabukų ir visokių kitokių maž možių. Besidomintys fizikos istorija galėjo pasižiūrėti scenelių iš keturių šios mokslo šakos raidos etapų - Prie šistorinių laikų, Viduramžių epochos, Švietimo amžiaus ir įsivaizduojamos ateities. O po visą Fizlendą linksmai bė giojo geltonais marškinėliais pasida binusios ir tokiais pat geltonais balio nais nešinos „Labas“ mergaitės (nors, tiesą sakant, tai buvo „Labas“ berniu kai...) Žodžiu, Fizlende kiekvienas ga lėjo rasti ką nors įdomaus. Visko nė nesuminėsi... Praėjus kelioms minutėms po to, kai laikrodžiai išmušė vidurdienį, prasidėjo oficialusis FIDI-35 atida rymas - susirinkusiuosius pasveiki no pirmosios FIDI pirmininkas V. Mačiulis, FIDI-35 pirmininkas Saulius Kalašnikovas, fizikų vadina mas Saulele, bei Vilniaus universite to Fizikos fakulteto dekanas prof. G. Dikčius. Tuo metu filologės nekantriai lau kė pas jas atvyksiančio Dino Zauro ir fizikų. Pagaliau apie pusę keturių pa sigirdo orkestro garsai, sumirgėjo šo-
Dinas Zauras atkeliavo pas filologes kėjų sijonėliai ir iš už kampo išniro visa iškilmingoji eisena. Veiksmas iš Fizlendo persikėlė į Filologijos fakul tetą. Čia visus dar kartą pasveikino fizikų dekanas prof. G. Dikčius ir FIDI-35 pirmininkas S. Kalašnikovas. Po iškilmingų kalbų prasidėjo filolo gių pasirodymas. Kadangi šiųmetinės Fizikų dienos tema buvo fizikos evo liucija, tad filologės nusprendė ne nukrypti nuo temos ir parodė spek taklį apie fizikų ir filologių santykių raidą (nuo fiziko Adomo ir filologės Ievos draugystės Rojuje iki jų apsigy venimo Žemėje vėl drauge po kelerių metų gyvenimo atskirai Rojuje ir Pragare). Filologių pasirodymu bai gėsi FIDI-35 dieninė dalis. Tačiau tik dieninė. Vakare būrys studentų susirinko VRM kultūros rūmuose. Čia juos
linksmino latvių grupė „Hobos“, de biutuojanti grupė „Skliautai“ ir kiti muzikantai, tačiau daugiausiai ovaci jų susilaukė vakaro žvaigždė - Andrius Mamontovas. Studentai jokiu būdu nenorėjo jo paleisti ir, koncertui apsibaigus, taip plojo ir švilpė, kad mu zikantas buvo priverstas sugrįžti į sce ną ir sugroti dar kelias dainas. Tačiau A. Mamontovui nulipus nuo scenos, linksmybės nesibaigė. Nors žmonių šiek tiek sumažėjo, ištikimiausi dar nesiskirstė. Kas bendravo prie stalų, kas šoko šokių aikštelėje, o FIDI vetera nai turėjo atskirą VIP kambarį, į kurį nebuvo įleidžiami jokie „pašaliniai“. Balandžio 6 dieną, antrą valandą ryte FIDI-35 baigėsi. Fizikai dar kartą atšventė savo dieną, filologių buvo dar kartą atsiprašyta, o visi kiti studentai ir miestiečiai turėjo dar vieną puikią šventę.
2003 m. balandis
13
Universitas Vilnensis & VU SA
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis
Problemos Medicinos fakultete Laisvieji dalykai - tai disciplinos, skirtos studijuojan čių žmonių akiračiui praplėsti, suteikti bendrojo išsilavi nimo žinių, supažindinti su kitais, ne su specialybe susi jusiais mokslais ar tiesiog leidžiančios labiau ir įvairiau pažinti savąją. Deja, kaip ir visur, su šiais dalykais sieja si daug daugiau problemų, nei sako pats dalyko pavadi nimas. Andrius KAVOLIŪNAS, VU MF Studentų atstovybės narys Medicinos fakultete (MF) šie da lykai atrodo per daug jau „laisvi“ ir „neprižiūrėti“.Vilniaus universiteto (VU) Studijų nuostatuose skelbiama, jog jie turėtų būti pasirenkami kone prieš 3 mėnesius iki kito (naujo) se mestro pradžios. Medicinos studen tai išvysta jų sąrašą tik įpusėjus antra jam semestro mėnesiui (spalio vidu ryje ar kovo pradžioje). Taigi darosi gana sudėtinga suderinti norą išmok ti kalbėti kokia nors egzotiška kalba ir tuo pat metu mokytis tokio esminio dalyko kaip pirmoji pagalba (ji nėra privaloma!). Studentas priverstas iš pradžių sulaukti sąrašo su likusiais lais vaisiais kreditais, po tojų laisvųjų daly kų sąrašo. Ir štai nebelieka galimybės studijuoti kitur. Kita vertus, tai, kas yra siūloma pasirinkti pačiame fakultete, studentų irgi nedžiugina, nes tėra ke letas dalykų, skirtų plačiam klausytojų ratui (Sveika mityba, Studijos ir svei kata). O kiti dalykai, užuot supažindi nę su tuo, kas apskritai daugeliui spe cialybių MF, išskyrus pačią mediciną, nedėstoma, yra ne akiratį plečiantys, o greičiau siaurinantys, pvz., „Dvylika pirštės žarnos transplantacijos galimy-
bės“. Gerai, jei dalyką renkasi šeštakursis medikas, kurį tai domina, o ką veikti antrakursiui slaugos specialybės studentui? Jam gal būtų įdomiau suži noti, kas ta transplantologija. Paklausėme kelių studentų nuo monės apie laisvuosius dalykus. Ką galėtumėtepasakyti apie laisvuo sius dalykus MF? „Jų nėra.“ (Kotryna, II k.) „Trūksta informacijos, kad galė čiau ką nors pasakyti.“ (Denisas, I k.) „Teko girdėti, kad kituose fakul tetuose yra kažkas panašaus.“ (Min daugas, III k.) „Žinau tik šį tą apie medicininius dalykus.“ (Marija, III k.) Ar patinka siūlomi laisvieji dalykai ir kiekjų yra? „Pora patinka, dabar juos ir pasi rinkau, o ką daryti kitais metais?..“ (Denisas, I k.) „Turėtų būti ir daugiau, ir įdomes nių.“ (Ilona ir Violeta, II k.) „Menka pasiūla, dauguma jų skirti medicinos specialybei, o ką kitiems da ryti?“ (Mindaugas, III k.) (be medici nos, MFyra dar5 specialybės - (aut past)) „Turėtų būti įvairesnių, visapusiš kesnių.“ (Edgaras, II k.). O kaip dėl rinkimosi/paskelbimo tvarkos? „Specialiai taip padaro, kad tik ki tur studentai nesirinktų.“ (Kotryna, II k.)
„Labai tinka.“ (Eglė, II k.) „Norėčiau, kad viskas būtų daro ma anksčiau“ (Denisas, I k.) „Nepatinka, kad taip vėluoja, be to, ir sąrašą su kreditų skaičiumi galė tų anksčiau paskelbti.“ (Marija, III k.) „Šiaip tai man „no problem“, bet, aišku, geriau, kai anksčiau, nes tada į semestro galą jau ir įskaitą norėtųsi turėti, kad nereikėtų per sesiją gal vos sukti.“ (Mindaugas, III k.) „Man nėra skirtumo, dauguma jų nuobodūs, todėl renkuosi tuos, kur mažiau vargo.“ (Edgaras, II k.) „Pas mus viskas visada vėluoja...“ (Justina, II k.) „Nebandžiau rinktis kituose fa kultetuose. Esant tokiai tvarkai to pa daryti neįmanoma.“ (Aušra, II k.) „Manau, geriausias variantas bū tų, jei pasakytų, kiek per visus studijų metus reikia surinkti laisvųjų kredi tų, o tada jau pats studentas galėtų galvoti, kaip, kada ir kur tą padaryti, juk tai laisvas dalykas.“ (Andrius, II k.) Kiek tokių dalykų turėtų būti studijų programoje? „Norėčiau, kad būtų kitokie. Kad nebūtų taip, kad vieną semestrą rei kia keturių kreditų, o kitąkart nė vie no.” (Marija, III k.) „Jei būtų jų daugiau siūloma, tai galėtų būti ir programoje numatyta daugiau.“ (Ilona, II k.) „Gal būtų geriau, jei programo se jie būtų numatyti ankstesniuose kursuose, o vyresniuose mažiau. Ankstesniuose kursuose turi daugiau laiko, bet vyresniuose jie gal pagelbė tų pasirinkus specialybę.“ (Mindau gas, III k.) „Geriau, kad jų išvis nebūtų, o būtų tik privalomi, tuomet bent jau viskas gerai būtų organizuota, o da bar tik studentui daugiau problemų.“ (Jurgita, II k.) Sakykime, viskas susitvarko ir or ganizuojama taip, kaip ir turi būti. Gal tada dėl rimtesnio požiūrio ir įskaita bū tų rimtesnė? „Jei viskas būtų kaip reikiant, ta da ir iš anksto viską susiplanuoti bū tų įmanoma, ir paskaitas lankyti, ir
„Pampersai“, „Kamasutra“ ir arbatinukas... Nors balandžio 10-osios oras tikrai nebuvo vertas vadintis pavasarišku, klube BRAVO tą vakarą buvo pavasariškai linksma - ant scenos siautė jau, matyt, kiekvienam VU studentui pažįstami „Skydersai", minia šaukė „Pakartoti!!", o prie staliukų šnekučiavosi ir studentai, ir dėstytojai.
Aušra GALKYTĖ Štai taip prasidėjo Vilniaus uni
versiteto Medicinos fakulteto stu dentų atstovybės (VU MF SA) vienerių metų gimtadienis. Tą ketvir tadienį, šeštą valandą vakare, stu dentai, iš kurių apie pusę, žinoma, buvo medikai, po visų paskaitų, pratybų ir kitokių darbų susirinko į BRAVO. Kuklaus gimtadienio proga MF SA pasveikinti atvyko ir filologai, ir filosofai, ir matemati kai, ir komunikacininkai, ir istori
kai, ir, žinoma, centinės VU Studen tų atstovybės (VU SA) atstovai. Nuoširdžiai visiems dėkojame! O nuotaikos tvyrojo tikrai ne blogos. Štai kaip apie šį vakarą pa sakojo pirmakursis medicinos stu dentas Jonas: „Tik įeini pro duris -bum! „Labas“ čia, „sveikas“ ten... Įsisuki į šokio ritmą ir jautiesi, taip... ae... ae... ae... užstrigau... Lyg didžiulė vakarėlio siela įtrau kia į visuotinį fakulteto džiaugs mą!“ Ir kokių tik konkursų čia ne vyko!.. Ir žalią kiaušinį už kelnių ridenti teko - štai vienos iš dalyvių
įspūdžiai: „Kiaušinis buvo tikrai šaltas. Turbūt iš šaldytuvo paimtas. Jis trumpam atšaldė nuo karšto medikų „tūso“. Nes „tūsas“ tikrai karštas!” (Ernesta, 19 metų). Rei kėjo ir išgelbėti draugo skaudan čią galvą tualetiniu popieriumi tvarstant, ir iš buteliuko per čiulp tuką „Mix“ gerti. Visas linksmybes vedė anekdo tų karalius ir „karalienė“ Bronius ir Edgaras. Bronių pričiupau nuvar gusį, jau po visko valgantį „šmotą“ gimtadienio torto: „Kadangi susi rinko daugybė draugų, pažįstamų ir šiaip labai fainų žmonių, tai man ir mano kolegai Edgarėliui tereikėjo šypsotis ir būti savimi. O visa kita mes radome jų akyse... Tikiuosi, kad tai ne paskutinis kartas. O visų svar biausia, kad šį vakarą sutikau ne mažai savo būsimų pacientų, kurių lauksiu išsižiojęs“. Ką gi, išsižioję ar neišsižioję, ta čiau pacientų lauks ne tik Bronius, bet ir visi kiti medikai. O dabar, kol dar mokomės, tai ir švenčiame, jei galime - kas iki vidurnakčio, kas iki paryčių... Kadangi vis dėlto tai buvo gim tadienio vakarėlis, tai ir įvairiausių dovanų nuo kitų atstovybių VU MF SA gavo: atsižvelgiant į jos amžių -
Piešė Povilas Gavorka
jos įdomios pasidarytų, ir ta įskaita jau būtų nebebaisi.“ (Marija, III k.) „Juk tai vis tiek būtų laisvasis daly kas ir laisvojo dalyko įskaita“ (Aušra, II k.) „Laisvasis dalykas yra laisvasis.“ (Justina, II k.) „Geriau jau palaida bala, nes ir taip užtenka kuo rūpintis.“ (Eglė, II k) Taigi kaip viskas turėtų būti? Kaip įsivaizduojate normalų (idealų) laisvąjį dalyką? „Norėčiau platesnio pasirinkimo. Ko gera, tada rinkčiausi gitaros kur sus.“ (Denisas, I k.) „Gerai būtų, kad ir kitų fakultetų dalykų sąrašai būtų paskelbti. Neblo gai būtų išmokti suomių kalbą.“ (Ma rija, III k.) „Norėčiau, kad būtų daugiau hu manitarinių ar kultūros disciplinų (kalbų, menų). Tokie dalykai turėtų būti pateikiami kaip žinios, kurios iš karto gali būti pritaikomos praktiko je.“ (Mindaugas, III k.) „Norėčiau, kad tokie dalykai ne būtų šiaip pasisėdėjimas auditorijo je, turi būti įdomu. Girdėjau, yra to kių dalykų, kur rodomi filmai, o pas mus galėtų bent jau kraujospūdį ma tuoti išmokyti, ar reiks laukti ketvirto kurso?“ (Andrius, II k.).
Matome, kad studentai neturi pa kankamos informacijos, jiems stinga žinių apie laisvųjų kreditų pasirinki
„pampersų“; „Kamasutrą“, kad fi ziologiją studijuoti smagiau būtų; „Lioliko ir Boliko nuotykius“ me dicininei literatūrai paįvairinti ir prieš miegą pasiskaityti. Na, o cen trinė VU SA pradžiugino itin prak tiška dovana - elektriniu virduliu ir šiukšlių maišais. Linksmai šventė tą vakarą VU studentai ir kitas Vilniaus jaunimas. Žinoma, nebūtų buvę taip linksma,
jei ne vakaro rėmėjai: Medicinos fa kulteto dekanatas, Valstybinis jau nimo teatras, „Lilly“, žurnalas „Svei katos formulė“, „Margarita“, „Berlin-Chemie Menarini Group“, UAB „Biok“, kino teatras „Lietuva“, Lie tuvos AIDS centras, „Adisas“, „Kli mą production“. Nuoširdžiai jiems dėkojame!
mą ne mūsų fakultete, jie nėra paten kinti ir šiuo metu siūlomais kreditais. Kodėl pas mus tiek daug problemų dėl laisvųjų dalykų, pabandėme pasiaiš kinti su MF prodekanu akademiniams reikalams doc. R. STUKUMI: „Paprastai Universiteto dėstyto jas turi 300 vai. per semestrą darbo krūvį, o mūsų fakulteto dėstytojas 500 vai. Žinoma, darbo daugiau, o už laisvuosius kreditus nėra mokama; dėstytojai nėra suinteresuoti organi zuoti laisvuosius dalykus. Jų paskel bimo tvarka vėluoja dėl tų pačių prie žasčių: pirmiausia, dėstytojas turi su žinoti savo darbo grafiką (ne tik dar bo su studentais, juk daugelis dirba klinikose), o tik tada žiūrėti, ar turės laisvo laiko. Šiaip yra fakultetų, kur visai nėra siūloma jokių laisvųjų kre ditų, todėl pas mus dar palyginti labai gerai, nes yra dalykų, dėstomų ir An takalnyje, ir Santariškėse, ir Žalgirio klinikose, ir pačiame fakultete. Kiek vienas gali rinktis, kaip jam patogiau, o jei nepatinka, tegul ieškosi kitur. Be to, yra organizuojami anglų, rusų kal bų kursai šių kalbų nemokantiems, taigi studentai galėtų labiau įvertinti tai, kas yra.
Iš tiesų - jei pinigų trūksta, iš nie kur jų nepaimsi, k kaltų nėra. Tikėki mės, kad ateityje ši problema, nepai sant LAISVO požiūrio į ją, bus iš spręsta.
Na, o pabaigai paties VU SA prezidento Mariaus Zabielsko spe cialus palinkėjimas jubiliatei VU MF SA: „Linkiu, reiškia, pranokti LiMSĄ, auklėti dėstytojus, kelti kandidatą į VU SA prezidentus, stoti į Europos Sąjungą ir sulaukti lai mingo šimtmečio!“ Ačiū ačiū, tikimės, linkėjimai iš sipildys.
14
2003 m. balandis
Universitas Vilnensis & VU SA
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės puslapis
Susipažinkite su fakultetų Studentų atstovybėmis Vyrai gėrė, vyrai gers, Chemikai gerai gyvens!!! Vilniaus universiteto Chemi jos fakulteto studentų atstovybės (VU ChF SA) pareigas šiuo me tu atlieka studentų chemikų klu bas „LP“. Pavadinimas iš tiesų mįslingas - vieniems jis asocijuo jasi su muzikos mylėtojų asocia cija, kitiems - su Tarybinės Ar mijos šlovintojų draugija (neofi cialus pavadinimas „CSK LP“), bet iš tiesų čia renkasi veiklus, ak tyvus, visuomeniškas jaunimas, kuris atstovauja Chemijos fakul teto studentams Universiteto bendruomenėje, organizuoja fa kulteto šventes, t. y. pirmakursių krikštynas, Naujųjų metų karna valą, Chemikų dienas, kuria, to bulinasi irt. t. „LP“ susikūrė 2000-ųjų rug sėjį. Šiandien tai jaunas, ambicin
gas kolektyvas, kuris su Tadu Zuzevičiumi priešaky siekia dar naus darbo, gerų Chemijos fakul teto studentų bei dėstytojų santy kių ir pasitikėjimo. Iš tiesų nereikia pamiršti, kad studentai - ta visuomenės dalis, kuri tikrai žino, ką reiškia links mybės, socialiniai vakarai ir kt. Chemikų klubas - ne išimtis, čia veikia pogrindinė organizacija „Chaoss“, kuri garsėja kaip sinchrofazitronblasterių (ginklų) oficiali gamintoja Chemijos fa kultete, čia egzistuoja negimusių kompaktų kapinės, tik čia veikia nuosava stiklo taros supirktuvė, čia surinkta 1000 cigarečių pa kelių kolekcija ir būtent mūsų klube gimė didžiausia Mendele jevo periodinė cheminių elemen tų sistema (lentelė), kuri įtrauk ta į Lietuvos rekordų knygą. Taigi, Chemikų studentų klu bo „LP“ durys atviros ir Jums. Užsukite ir nepasigailėsite. Rašykite mums ei. p.: chfsa@vusa.lt
Reikia pinigų, reikia pinigų, pinigų YRA - EF SA Mes, tų pinigų atstovai, jau gy vuojame metus. Per tuos metus į apyvartą paleidome tokias šven tes kaip Merkurijaus diena, fuksų krikštynos. Sulaukėme tikrai netikėtai didelės paklausos. Ki tais metais ne tik žadame padi dinti jų pasiūlą, bet ir gerinti mū sų teikiamų paslaugų ir prekių kokybę. Tikimės, kad kitais metais ne tik mažės infliacija, bendras BVP augimas viršys šių metų augimą, bet ir mūsų pinigų politika turės vis didesnę įtaką ne tik VU SA, bet ir apskritai visam VU.
Pačių EF SA atstovų vertė svyruoja nuo dviejų iki dviejų šimtų litų. Kol kas vyksta vertin giausio penkiašimtinio Vinco Kudirkos paieškos. Bet kai per metus nuo 1 lito išaugome iki 200 Lt, tai jau yra pagirtina. Pagal Solovo ekonominį mo delį visą ekonomiką valdo nema toma ranka, taigi ir mus, Ekono mikos fakulteto studentų atsto vus. Rašykite mums ei. p.: efsa@vusa.lt Tel. 23 66 279
Kad ir kaip būtų blogai, fizikų atstovybė gyvuos ilgai! FF SA įkurta senokai -1999 metų pavasarį, tačiau itin di džiais darbais pasigirti negalime. Savaime suprantama, yra projek tų, kuriais didžiuotis verta, pvz., FF studentų dalyvavimas tarp tautinėse fizikos konferencijose (Kroatijoje, Airijoje). Svarbiausias mūsų darbas kiekvieną pavasarį - FIDI (Fi zikų dienos). Mūsų FF SA na riai - tikri fizikai: neišsimiego ję, susivėlę, užtat visada kupini idėjų. Deja, gan dažnai pritrūks ta entuziazmo ir noro šioms idė joms įgyvendinti... Vis dėlto mes esame ir būsi me optimistais ir tikėsime savo šūkiu. Rašykite mums ei. p.: ffsa@vusa.lt tel.: 23 66 288 www.ffsa.vusa.lt
Draugo ištiesta ranka Ir studentiška jėga Visa tai - FilF SA! FilF SA įsteigta 2002 metų lapkričio 28 d. ir yra vienas jau niausių centrinės VU SA (Vil niaus universiteto Studentų at stovybės) fakultetinių padalinių. Tačiau, nors ir jauna, ji jau sten giasi keisti fakulteto studentų gy venimą įvairiausiais renginiais bei projektais. Vienas svarbiau sių ir visuotinių FilF SA uždavi nių - plataus veiklos spektro il galaikė programa prieš „vištų sindromą“. Jau buvo padarytos kelios priešnuodžių prieš šią li gą injekcijos (spalį vyko fuksų krikštynos, vasarį - renginukas Valentino dienos proga „Bučkis 2003“...). Paskutinė injekcija at likta balandžio 5 d., kai vyko FIDI. Filologės ir filologai prie Centrinių VU rūmų tądien pa rodė spektakliuką apie fizikų ir filologių santykių raidą. Tad, at rodo, sveikstam, sveikstam....
KF SA — mes dirbam jums ir su jumis!!!! Šis kredo - pagrindinis Ko
munikacijos fakulteto Studentų
Jei tabletės nepagydo, tai padės tau atstovybė, Jei užgriuvo problema, ją išspręs MF SA!
atstovybės (KFS SA) veiklos
Šalia paslaptingų baltų salių
Žinoma, FilF SA rūpinasi ne
principas, kuriuo jau beveik me
tik studentų laisvalaikiu. Ne ką mažiau svarbūs ir akademiniai bei socialiniai reikalai. Šiuo metu vyk
tus yra vadovaujamasi atstovau
ir laboratorijų, kuriose atliekami žmogaus kūno tyrinėjimai, siur biamas studentų kraujas ir žai džiama su varlėmis, už vienerių iš daugelio baltų durų yra įsikū rusi baltiesiems piliečiams atsto vaujanti taryba, kuri iki pabali mo rūpinasi studijų kokybės klausimais, studentų laisvalaikių ir padeda visiems MF nariams. Pastaruoju metu ji skalbia, ba lina ir lygina chalatus savo viene rių metų gimtadieniui. Rašykite mums ei. p.: vumfsa@mail.lt tel.: 23 30 918 Baltųjų chalatų draugija, arba VU MF SA
domas studijų kokybės tyrimas, be to, visi, turintys problemų, pasiū lymų ir idėjų, yra visada laukiami. Juk kuo daugiau, tuo smagiau! Rašykite mums ei. p.: filfsa@vusa.lt
jant KF studentams bei ginant jų
interesus. Per 30 linksmų, išra dingų, darbščių ir iniciatyvių
„komfako“ žmogeliukų susibū rė į vieną darnią komandą ir sie
kia, kad KF studentų gyvenimas Universitete būtų kuo geresnis bei linksmesnis. Šio tikslo vedi
ni jie fakulteto bendruomenei
Taip nėra. Taip negali būti, tačiau taip turi būti ir taip yra. Taip yra ir kitaip negali būti.
rengia seminarus, suorganizavo vakarėlį KF studentams „Feel the Heat“, ruošiasi artėjančiai
Komunikacijos fakulteto šventei „Informacijos dienos ‘03“ bei
daugeliui kitų projektų.
Balandžio 17 d. Filosofų stu dentų atstovybei (FilosF SA) su ėjo vieneri metukai! Per tą laiką mes padarėme daug gerų darbų: fuksų krikšty nos - tikras išbandymas fuksams. Jie turėjo įrodyti, kad yra verti tapti VU FilosF bendruomenės nariais; FilosF SA mokymai, ku riuose buvo tobulinami darbo įgūdžiai ir kuriami tolimesnės veiklos planai. Knygų mugė, mu zikinis vakaras, daugybė semina rų, susitikimų su garsiais žmonė mis, rašytojais. Jei tau rūpi tavo ateitis, turi idėjų, nori padėti kitiems - ateik pas mus! Rašykite mums ei. p.: filosfsa@vusa.lt Mus rasite VU Centriniuose rūmuose, 117 aud.
Jei TU mokaisi Komunika cijos fakultete, esi kūrybingas,
iniciatyvus, turi fantastiškų idė jų, o svarbiausia, noro jas įgy vendinti - DĖKIS PRIE
MŪSŲ!!! Rašyk mums
ei. p.: kfsa@vusa.lt tel.: 23 66 285
Mes arčiau, nei Jūs įsivaizduojate, mes labiau, nei Jūs norite!!!
Vieną nuostabų 2001-ųjų pa vasarį įsikūrė GMF SA. Čia susi
rinko patys linksmiausi, kūrybin giausi, išradingiausi ir patys pačiausi žmogeliukai, mylintys gam tą, bebrus ir visą pasaulį. Dabar at stovybėje dirba patys nuostabiau si gamtininkai iš visos Lietuvos ir netgi iš Kauno. Ateik, prisijunk prie mūsų ir tapsi tikru trilobitų sambūrio na riu. Gamtininkai visada išsiskiria iš kitų. Mus atpažinsi iš tolo: bur nos aparatas siurbiamasis-geriamasis, nuo geologijos, hidrologi jos, biologijos, ekologijos ir kitų rimtų mokslų pamėlę paakiai, plyštantis skrandis, krentantys plaučiai, atsisakantys veikti inks tai... O jei rimtai, tai čia visada su rasi bendraminčių, gerą nuotaiką ir krūvą puikių idėjų, visada būsi išklausytas ir sulauksi įvairiapusės pagalbos. Rašykite mums ei. p.: gmf@vusa.lt tel. 23 91 633
Mums jau treji, išaugome sauskelnes, esam smalsūs ir kūrybin gi. Giname visų MIF studentų teises bei interesus, rūpinamės studentų gerove. Organizuojame šaunius ir nepakartojamus rengi nius. Nuolat generuojame genia lias idėjas ir paverčiame jas rea lybe. Rašykite mums ei. p.: mifsa@mifsa.lt tel.: 23 36 027
VU KHF SA - ne šiaip sau kokia studentų organizacija, o antroji Jaunimo organizacija Kaune. Taip nusprendė jaunieji liberalai. O jeigu jau jie taip nu
Atsibodo į viską žiūrėti rinitai!
Myliu tėtį, myliu mamą, o labiausiai MIF dekaną
sprendė, tai mes visokeriopai tvirtinam tą Mieląjį Titulą. Mes pagyvenę (gimėme 1991 05 06), bet kolektyvas jaunas, pil
nas naujų narių ir idėjų. Dirba čia žmogeliukai ryškiai ir efek tyviai. Mūsų projektų rezultatai - akcija „Studentas - vaikams“, gavęs metų idėjos titulą, „Dėsty tojas studento kailyje“ bei kiti pastebimi renginiai studentams (ir ne tik).
„Palėpinukas“ - VU KHF neperiodinis laikraštis, nors ir iš palėpės, bet skelbiasi garsiai. Vi
suomet informuoja ir informuos studentus apie gėrybes ir blogy bes, buvusias, esamas ir būsimas. Kur keli stos, daugiau pada rys, tai todėl mūsų durys Jums visuomet atrakintos, ausys įdė
miai ištemptos visoms idėjoms, pasiūlymams, kritikai, klausi mams ir problemoms. Mes arti ir mes labai, todėl mes galim ir darom daug.
Rašykite mums ei. p.: sa@aula.vukhf.lt tel.: (8 - 37) 42 25 22, 20 26 27 www.vukhf.lt/SA
Kuo paprastesnė mintis, tuo ji bus sudėtingiau pasakyta Šaunioje teisininkų respubli
koje, įsikūrusioje viename iš se niausių Vilniaus universiteto Teisės fakultete (VU TF), gyvuo ja viena jauniausių studentų tei sininkų atstovybių - Teisės fakul-* teto studentų atstovybė (TF SA). Šią garbingą ir nelengvą misiją padeda atlikti aukščiausias valdy mo organas - TF S A valdyba, ku riai priklauso A. Pilipavičius, G. Petkevičiūtė, E. Sadauskas, M. Limantas, V. Vaitiekutė ir J. Vėželis. Šie linksmi ir energin
gi studentai, turėdami pačių ge riausių norų ir idėjų, stengiasi bei siekia tinkamai ginti būsimų tei sininkų teises ir interesus. O ka dangi jų darbas neapsiriboja vien tik kova už studentų teises ir in teresus, tai su didžiausiu malo numu jie padeda visiems naujie siems studentams teisininkams susipažinti su be galo linksmu ir audringu studentišku gyvenimu. Skaniausi linkėjimai visiems studentams, besimėgaujantiems karčiomis (saldžiomis) mokslo šaknimis. Visi keliai veda... pas teisininkus! Rašykite mums ei. p.: vu-tf-sa@yahoogroups.com
15
Universitas Vilnensis & KF
2003 m. balandis
PRISTATO
Aplankykite: www.kf.vu.lt/kfsa; www.kf.vu.lt Mus rasite Saulėtekio al.2-JR7, Mums raitykite: kfsa@vusa.lt. kfsa@kf.vu.lt Mums skambinkite: 236-62-85
VILNIAUS UNIVERSITETO KOMUNIKACIJOS FAKULTETO PUSLAPIS
Susipažinkite - KF SA Vakarėlis „Feel the Heat“, atsto vavimas Komunikacijos fakultetui informacinių technologijų parodo je „Infobalt ‘02“, atstovavimas Eu ropos Komisijos delegacijos Lietu voje informacijos centrui „Baltijos knygų mugėje“, KF SA internetinis puslapis (www.kf.vu.lt/kfsa), pasau linės AIDS dienos akcija-minėjimas... Ir tai tik keletas projektų, ku riuos per beveik vienerius gyvavimo metus įgyvendino vėlei atgimusi Ko munikacijos fakulteto Studentų at stovybė. Žinoma, gal kol kas ir sunku teig
ti, kad KF SA reikalinga ne tik joje dirbantiems aktyviems „komfako“ žmogeliukams, bet ir visai KF ben druomenei, tačiau... Studentai, dės tytojai bei dekanatas jau žino, kas yra KF SA žino, ką ji veikia, ir jai jau
dėkoja už nuveiktus darbus bei pa siektus apčiuopiamus rezultatus - tai faktai, kalbantys patys už save... O pradžia buvo tokia, kokia daž niausiai ir būna: keli žmogeliukai suprato, kad ir KF turi būti Studen tų atstovybė, atstovaujanti savo stu dentams ir ginanti jų teises, taip pat neleidžianti jiems mirti iš nuobodu lio ir organizuojanti turiningą lais valaikį. Galima pasidžiaugti, kad šią iniciatyvą, kilusią šių metų rugsėjį, palaikė ir KF dekanatas, ir centrinė VU SA be kurių pagalbos ir para mos tikrai būtų labai sunku pasiekti užsibrėžtus tikslus, kurių tikrai be galo daug... Šiuo metu KF SA vienija per 30
veiklių KF studentų, kurių gretos at eityje turėtų tik tankėti. Nes ir dar bų, kurie dar nepadaryti ir laukia sa-
Studentai susitiko su fakulteto valdžia Balandžio 9 d. įvyko KF SA susitikimas su šiais metais iš rinktu Komunikacijos fakulteto
dekanu Domu Kaunu, prodekane Marija Stonkiene ir Irena Buračaite. Kadangi tai pirmas ofi-
KF SA bendftidarbįaus su dekanatu
Linksmybės iki paskutinio kraujo lašo FEEL the HEAT - tokiu šūkiu VU Komunikacijos fakulteto Stu dentų atstovybė kovo 28-ąją kvietė Vilniaus akademinį jaunimą pašėlti Aktorių namuose rengtame vakarėlyje. Karšta ir linksma naktis artėjo... Iki renginio oficialiosios pradžios likus dar pusvalandžiui jaunimas jau būriavosi prie buvusios Sąjūdžio būs tinės, kur tą vakarą vyko, kaip vėliau
paaiškėjo, tikrai šauniausias vakarėlis mieste. Vos įėjus į Aktorių namus svečius pasitiko didžiulis užrašas - „FEEL the HEAT‘, tarsi įparei gojantis linksmintis iki paskutinio prakai to lašelio. Artėjant prie pagrindinės linksmybių vietos - šo kių aikštelės - aplin ka vis labiau kaitino susirinkusiuosius, o Aktorių namai buvo neatpažįstami: sienas puošė galybė aitriųjų pipirų imitacijų, ra
vo eilės, yra tikrai nemažai: tai ir artėjančios Europos dienos, kurių renginius organizuosime kartu su Europos Komisijos delegacijos Lie tuvoje Informacijos centru, ir vasa rą vyksianti fuksų stovykla, ir rude nį atgimsianti ir visą VU sudrebin sianti Komunikacijos fakulteto šven tė „Informacijos dienos ‘03“. Džiu gu ir tai, kad KF Studentų atstovybė organizuos bendrą projektą su VU SA-Tarptautinę savaitę. Tai dar vie nas pasitikėjimo ir pagarbos žen klas vienai jauniausių atstovybių. Žinoma, tik ateitis parodys, ar
KF SA ir toliau taip sėkmingai dar buosis, tačiau čia dirbantys žmoge liukai tikrai pasistengs pateisinti tiek KF studentų, tiek dekanato, tiek VU SA lūkesčius. Telieka palinkėti min čių, norų, iniciatyvos, pasitikėjimo savimi ir sėkmės! KF SA - mes dirbame jums ir su jumis!!!
cialus Studentų atstovybes susi tikimas su valdžia (prieš tai bu vome susitikę tik su seniūnais), papasakojome apie mūsų struk tūrą, veiklą, ateities viziją. Nors kai kam ir buvo kilę abejonių, ar pavyks rasti bendrą kalbą, šis su sitikimas pranoko visus lūkes čius: svečiai pažadėjo pasirūpin ti atstovybes patalpų renovacija, suteikti pagalbą mums rūpimais klausimais, o mes savo ruožtu stengsimės kuo glaudžiau bendra darbiauti su dekanatu spren džiant studentams aktualius rei kalus, kartu ieškosime išeičių stu dijų kokybės gerinimo klausi mais. Tikimės, kad abi pusės vyk dys savo pažadus, o tokie turinin gi susitikimai bus naudingi tiek studentų atstovybei, tiek studen tams, tiek Komunikacijos fakul teto valdžiai. miai stoviniuoti neleido raudonas ap švietimas. Viskas rėkė karščiu... Visi apsilankę tikrai galėtų pa tvirtinti, kad Vilniaus studentija tik rai moka linksmintis, nepaisydami to, iš kokios aukštosios mokyklos yra šokių partneris. Vakarėlyje apsilan kė daugelio Vilniaus universiteto fa kultetų atstovai, taip pat studentai iš Vilniaus Gedimino technikos univer siteto, Lietuvos teisės tniversiteto (LTU), Vilniaus dailės akademijos (VDA) bei kitų aukštųjų mokyklų, kurių visų, matyt, suminėti neįma noma. Beje, „FEEL the HEAT“ sa vo karščiu į vakarėlį priviliojo ne tik gausų paprastų studentų būrį, bet ir jų lyderius - kartu su visais linksmi nosi Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Mindaugas Reinikis. Muzika, kurią nesunkiai buvo ga lima girdėti jau ties Pilies gatve, nelei do susirinkusiems pamiršti, ko jie čia visi susirinko: Dr. Pepe iš „Gravity“ klubo, Rcdman, 3paff bei kiti didžėjai tikrai parodė, kad pavasaris jau at ėjo, o linksmybės - būtinas jo atribu
Niujorko mero konferencija VU studentams Kovo 19d.. VU KF Žinių vadybos institutas kartu su „Pen kiais kontinentais" ir „Linkage Ine." (http://www.Hnkageinc.com) Žinių vadybos instituto studentams sudarė išskirtinę galimybę dalyvauti buvusio Niujorko mero Rudolpho Giulianio vaizdo konferencijos internetinėįe transliacijoje.
Rūta KUZMINSKAITĖ, VU KF Informacijos ir komunikacijos mokslų studentų organizacijos narė Rudolpho Giulianio prezenta cijos „Leading in Difficult Times“ („Lyderiavimas sudėtingu metu“) internetinė transliacija įvyko „Pen kių kontinentų“ interneto kavinė je „Despina“. Konferencijoje, be akademinės bendruomenės narių ir verslo įmonių atstovų, dalyvavo ir gau siai susirinkusi pagrindinė šio ren ginio tikslinė grupė - studentai. Tarp jų buvo įvairių studentiškų or ganizacijų atstovų -„AIESEC Lie tuva“ (Ekonomikos studentų orga nizacija), EF SA (Ekonomikos fa kulteto Studentų atstovybė), KF SA (Komunikacijos fakulteto Studentų atstovybė) bei neseniai susibūrusios IMSO (Informacijos ir komunikacijos mokslų studen tų organizacija) atstovai. Nors dėl techninių nesklandu mų renginio laikas keitėsi kelis kartus, 18 vai. Lietuvos laiku vaiz do konferencija prasidėjo. Lanky tojams buvo trumpai pristatyta „Linkage Ine.“ veikla bei apžvelg tas būsimos konferencijos turinys. Pirmoji valanda buvo skirta R. Gulianio paskaitai. Pranešėjo pasirinktas žinių ir savitos patirties perteikimo būdas labiau panašėjo į pokalbį. Pasirin tas! Vakarėlyje taip pat grojo netikėti svečiai - „klinik“ komanda. Buvo pasirūpinta ir visais tais, ku rie pailso nuo įtempto šokio ritmo bei pragariško triukšmo - už raudo nos širmos paslėptas „Chillout room“ buvo jų paslaugoms. Galybė žvakių bei rami aplinka leido pailsėti ir vėliau vėl įsilieti į besilinksminan čių būrį. Kai kurių asmenų noras patekti į KF SA vakarėlį buvo toks didelis, kad netgi atsirado keturi drąsuoliai, tie siai į šokių aikštelę įlipę pro langą. Tai, kad langas buvo antrame aukšte, jau nuoliams nepasirodė didelė kliūtis. Apsaugos darbuotojai beveik iškart juos kultūringai palydėjo laukan, ta čiau šis akibrokštas - akivaizdus pa gyrimas vakarėlio organizatoriams, Komunikacijos fakulteto Studentų atstovybei. Aktorių namų šeimininkas prasi tarė, kad „FEEL the HEAT‘ buvo vie nas geriausių kada nors čia vykusių va karėlių.
kęs parastą ir lengvai suprantamą kalbą stilių ir iliustruodamas prak tiniais pavyzdžiais iš ilgametės darbo praktikos įvairiose institu cijose, R. Giulianis esmines įvai raus lygio vadybos sąvokas patei kė naujame kontekste. Po trumpos pertraukėles kon ferencijos dalyviams iš viso pasau lio buvo sudaryta galimybė įvai riais komunikacijos kanalais (ei. paštu, faksu, telefonu) užduoti klausimus R. Giulianiui. Paskaita, kalbintų žiūrovų ma nymu, buvo itin vertinga tiek ži nių, tiek jų pateikimo ir vertinimo aspektu. Konferencija buvo svarbus ir unikalus reiškinys. Apibendrinant galima būtų pacituoti VU KF Žinių vadybos instituto direkto riaus ir pagrindinio šio renginio organizatoriaus prof. R. Gudaus ko žodžius, ištartus konferencijai pasibaigus: „Renginio tikslas-pa tobulinti vadybos įgūdžius neap siribojant geografine vieta ir lai ku. Tai pirmoji Lietuvoje itin aukš to lygio tiesioginė vaizdo konfe rencijos transliacija, vykusi vienu metu šimtuose pasaulio taškų, bei pirmoji iš būsimos „Linkage Ine.“ 2003 metų sezono paskaitų seri
jos“. Tuo tarpu mes, studentai, vi liamės, jog turėsime galimybę ne tik stebėti, bet ir aktyviai dalyvau ti kitose „Linkage Ine.“ vaizdo konferencijose.
Sveikiname studentus, išvyk stančius studijuoti į užsienį 2003/ 2004 m. m. rudens semestrą pagal Socrates/Erasmus programą. Tumpytę Ireną (VIV B3). Jakubelskaitę Reginą (VIV B2). Jačiauską Tadą (VIV B2). Daugirdaitę Giedrę (IB 3). Kriščiūnaitę Ievą (TK 1M). Pranckcvičių Tadą (ISV 1M). Gudauskaitę Saulę (TK 1M). Valentinavičių Saulių (IB 2).
KF SA skelbia KONKURSĄ!!!!! Rudenį organizuojamoms KF „Informacijos dienoms" (ID '03) reikia logotipo, simbolio ir šūkio.
Geriausių idėjų autorių laukia įspūdingi prizai!!! Pasiūlymus siųskite iki 2003 05 25 ei. paštu: KFSA@VUSA.lt Nesnausk - dalyvauk ir geriausią prizą gauk!
Puslapį parengė Diana OLŠEVSKAJA ir Rūta UDRAITĖ
Universitas Vilnensis & KC
16
2003 m. balandis
‘Kultmos centro poslapis Gegužės 6-11 dienomis prasideda IV Tarptautinis universitetų teatrų forumas, skirtas Vilniaus miesto 680-osioms metinėms
„Vilnius - tautų kultūrų kryžkelė“ UNIVERSITETŲ TEATRŲ FORUMAS 4 VILNIUS - TAUTŲ KULTŪRŲ KRYŽKELĖ Gegužės 6 d. 14.30 Teatralizuota eisena Vilniaus senamiesčio gatvėmis 17.00 FORUMO ATIDARYMAS Vilniaus lenkų, rusų, žydų jaunimo teatrinių grupių kūrybos vakaras
Gegužės 9 d
15.00 Maskvos atvirasis studentų teatras
A. Puškinas AKMENINIS SVEČIAS VU Teatro salėje 18.00 Vilniaus universiteto teatras MINIMUM
AŠ - ROMEO, AŠ DŽIULJETA Pagal Šekspyrą Universiteto g. 5 (Tikforumo dalyviams)
Vilniaus universiteto teatro salėje, Universiteto g. 3 19.00 Keistuolių teatras
Muzikinis reviu TAISYKLĖ NR. 1, arba SAPNUOTI VILNIŲ DRAUDŽIAMA Maironio g. 3
Gegužės 7 d.
14.30 Vilniaus universiteto teatras MINIMUM
AŠ - ROMEO, AŠ DŽIULJETA Pagal Šekspyrą Universiteto g. 5 (Tikforumo dalyviams) 16.00 Teatras PSTRĄGGRUPĖ’80, Lodzė, Lenkija
KOLIAŽAS VU teatro salėje 18.00 Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatras studija PALĖPĖ
R. Bredberis KOSTIUMAS (Trakų g. 1) (Tikforumo dalyviams) 19.30
Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto teatro studija IMPROVISUS
VISKAS ARBA NIEKO APIE JĄ VU teatro salėje
Gegužės 8 d.
14.00 Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatras studija PALĖPĖ
J. Kokto ORFĖJAS (Trakų g. 1) (Tikforumo dalyviams) 16.00
Klaipėdos universiteto teatras DRAMOS KLASĖ
V. Duoba 30 LITŲ. MIRTOS ISTORIJA VU teatro salėje 18.00 Vilniaus lenkų teatro studija
K. I. Galčinskis VILNIAUS GATVĖSE Lenkų kultūros namai, Naugarduko g. 76 19.30 Vilniaus universiteto kiemo teatras
E. Olbis SMĖLIADĖŽĖ VU teatro salėje
19.30
Kauno technologijos universiteto teatras
K. Goldonis MIRANDOLINA VU Teatro salėje Gegužės 10 d. Kūrybinė akcija TA UTŲKUL TURŲPĖDSAKAIS
12.30 Vilniaus universiteto teatras MINIMUM Vilniaus Gedimino technikos universiteto choras GABIJA
B. Sruoga GIESMĖ APIE GEDIMINĄ Gedimino kalne, prie Pilies bokšto (Esant blogam orui VU teatro salėje) 14.30 Vytauto Didžiojo universiteto Retorių teatras
KONSTANTINO BALMONTO POEZIJOS POPIETĖ A.Puškino muziejus, Markučiai (Esant blogam orui VU teatro salėje) 16.00 Vilniaus pedagoginio universiteto teatras
Dalyvauja Š. Aleichemo mokyklos moksleiviai J. Sobolis GETAS Fragmentai Teatras Lėlė, Arklių g. 5 18.00 Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatras PALĖPĖ
Dalyvauja Vilniaus lenkų teatras studija ADOMAS MICKEVIČIUS IR VILNIUS Bazilijonų vienuolynas, Aušros vartų g. 7a 19.00 Teatrinė improvizacija ir diskusija
DAUGIATAUTIS JAUNIMAS: SANTARVĖ IR OLERANCIJA VU teatro salėje 20.00 Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje dramos klubas
P. Knagas NEGYVOS ŽIURKĖS VU teatro salėje 21.00 FORUMO UŽDARYMAS
VU teatro salėje
Pristatome ankstesniuose Vilniaus universiteto rengtuose teatrų forumuose nedalyvavusias jaunimo teatrų grupes (forumo garbės svečias (KEISTUOLIU TEATRAS KEISTUOLIŲ TEATRAS profesionalus privatus teatras, vaidinantis vaikams ir ne tik jiems. Teatrą 1989 metais įkūrė Lietuvos muzikos akademijos di plomantai aktoriai Keistuoliai: Ilona Balsytė, Aidas Giniotis ir Sigutis Jačėnas. 1999 metais už spektaklius vaikams „Keistuolių teatrui“ įteiktas metų apdovano jimas - „Kristoforas“. 2001 me tais „Keistuolių teatras“ tapo ASSITEJ (Tarptautinės teatrų vaikams ir jaunimui organizaci jos) nariu. „Keistuolių teatras“ pastatė 30 spektaklių (17 jų - repertuariniai), sukūrė 5 videofil mus vaikams ir 3 suaugusiems, išleido 10 garsajuosčių bei 3 CD.
Kasmet „Keistuoliai“ parodo 150-200 vaidini mų, aplanko apie 40 Lie tuvos miestų ir miestelių, yra viešėję Lenkijoje, Austrijoje, Danijoje, JAV Kanadoje, Vokietijoje, Rusijoje, Estijoje. Teatro kūrybinė gru pė, ieškodama naujų bendravimo su žiūrovais formų, nebijo laužyti kla sikinių muzikos, literatūros, teat ro ir kino žanrų rėmų. Aktoriai patys kuria dainas, rašo origina lius scenarijus su subtilaus humo ro ir autoironijos gaidele. Veng damas visko, kas nuobodu ir ba nalu, „Keistuolių teatras“ stengia si nutiesti žiūrovui spalvingą ke lią iš nuostabios vaikystės į keistą suaugusiųjų pasaulį.
Forumo dalyviams „Keistuo lių teatras“ parodys muzikinį re viu „Taisyklė Nr. 1, arba Sapnuo ti Vilnių draudžiama“ pagal Volkerio Ludwigo ir Birgerio Heymanno muzikinį reviu „Linija 1“. Režisierius - Aidas Giniotis. Scenografe ir kostiumų dailinin kė - Ramunė Skrebūnaitė.
rą, o nuo 1984 m. teatro fojė buvo atidaryta galerija, kurioje pristato mos Lodzės Menų akademijos profesorių bei absolventų darbų parodos. 1984, 1985 ir 1989 m. teatras PSTRĄG-GRUPĖ ’80 organiza vo Alternatyvių teatrų festivalį FETA, kuris buvo svarbus alterna tyvaus teatro renginys po Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo. Kurdama PSTRĄG-GRU PĖ ’80 sąmoningai kalba apie kie mų ir gatvių subkultūros poetiką. Naudojami tokie elementai kaip šiurkštumas ir paprastumas, api bendrinantys šią kultūrą.
Paskutinieji neverbaliniai-lyriniai spektakliai yra vizualinio teat ro ir judesio teatro sintezė. Spektaklis „Koliažas“ yra kuria mas naudojantis neverbalinėmis iš raiškos priemonėmis bei scenine dvasinio ir intelektinio nerimo vizi ja, kurią patiria žmogus, priverstas nuolat lyginti savo lūkesčius su gy venimo realybe. Spektaklis pirmą kartą parody tas festivalyje „Carrefour de l’Europe“ Nante (Prancūzijoje). Vėliau jis rodytas Italijoje, Belgijoje, Vo kietijoje ir Prancūzijoje (gastrolė se, kai keturi skirtingi spektakliai buvo rodomi Lozero provincijoje Cevennes kalnuose).
JAV Didžiojoje Britanijoje, Suomi joje, Čekijoje, Prancūzijoje, Vokie tijoje. Spektaklis-kabarė „Mėlyno sios ČeKa naktys“ turėjo didelį pa
sisekimą Edinburgo festivalyje „Fringe“. 1990 metais teatras buvo pristatytas Rusijos valstybinei pre mijai. Kasmet Maskvos studentams teatras rengia tradicinį studentų po kylį „Tatjanos diena“ balandžio 25 d. ir Maskvos aukštųjų mokyklų absolventų balių „Jaunieji liūtai“ birželio 27 d. Teatre vaidina įvairių fakultetų studentai. Jau daugiau nei 20 metų trupei vadovauja profesorius Jevge nijus Slavutinas, kuris yra ir Tarp tautinio slavų universiteto Aktori nio fakulteto kurso meno vadovas. Šiame forume bus parodyta A. Puškino pjesė „Akmeninis sve čias“. Klasikinis tekstas čia puikiai dera su modernia džiazo muzika ir šokiu.
TEATRAS (PSTRĄG-gfRUIPt '80 Lodzė, Lenfįja Teatras įkurtas 1954 m. kaip studentų satyros teatras. Nuo 1980 m. spalio mėn. iki šiol tebegyvuojanti nauja trupė kūrė savo tapatybę. Pradžią da vė 1981 m. įvykęs START festi valis. Nuo pat įsikūrimo teatras sie kė išplėsti teatro skvarbos ribas, ro dydama spektaklius po atviru dan gum (Bieszczady kalnuose), gatvė se (dešimtyse Lenkijos miestų). Nuo 1986 m. trupė nuolat dalyvauja gatvės teatro renginiuose bei akci jose. Be to, teatras rodė savo spek taklius psichiatrinėse ligoninėse ir kalėjimuose. 1993 m. teatras buvo pakvies tas vaidinti kurčnebylių centre Nante, Prancūzijoje. Grupė organizuoja ir semina rus, kūrybines dirbtuves, paskai tas apie šiuolaikinį Lenkijos teat (MASKVOS ATVIRASIS STUDEd^Tų TEATRAS
(Rusija Teatras veikia Maskvos valsty biniame universitete. 1756 metais čia buvo parodytas pirmasis studen tiškas spektaklis. Šiandien šiame teatre kartus su mokomosiomis ir muzikinėmis grupėmis yra apie 100 narių. Dauguma spektaklių pastatyti pagal šiuolaikinius rusų autorių kū rinius. Apie dramaturgus N. Sadur, T Tolstają, E. Jerofejevą, V Korkiją žiūrovai pirmą kartą išgirdo Mask vos universiteto teatro dėka. Pastaraisiais metais teatras da lyvavo tarptautiniuose festivaliuose
17
Universitas Vilnensis & KC
2003 m. balandis
STOJ&tOLMO EKONOMIKOS MOKJKEOS
KyęojE
lupamos ketleas
ĄUSU VAIKU IKJAUKIMO TEATRAS „ŽALIASIS Ž ĮTINTAS'
Latvija
Klubas gyvuoja dvejus metus. Per tą laiką surengė keletą pasirodymų (vienas jų atliktas viešai Rygos jaunimo teatre). Internacionalinį kolektyvą sudaro jauni žmonės, kurie, nors intensyviai studijuoja, dar sugeba atrasti laiko savo artistiškajai pusei. Geriausia, ką mes turime, - tai ne profesionalumas, bet papras čiausias entuziazmas. Paulas Knagas nėra garsus autorius. Jo pjesę „Negy vos žiurkės“ radome atsitiktinai, kai kažkada dairėmės po dramos serverį (www.eserver.org). Pjesėje išjuokia mas šiuolaikinio perdėto modernizmo netikrumas, apsimestinumas, kai visiška nesąmonė kartais yra rodo ma be jokios gilesnės minties. Galima sakyti, tai paro dija, besišaipanti iš populiarių būdų išreikšti „aukštą sias materijas“. Vaidinimo pabaigoje įvykus totalinei katastrofai, herojus paprasčiausiai atsisako priimti ir suprasti tikrąją situacija, pasilikdamas savo paties įsi vaizduotame optimistiniame pasaulyje (aliuzija į Deni Didro romaną „Žakas fatalistas ir jo šeimininkas“).
Vilnius
Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo teatras ŽALIASIS ŽIBINTAS susikūrė 1992 m. rusų vidurinėje mokykloje. Teatro dalyviai - ne tik rusų, bet ir kitų tautybių moksleiviai ir
studentai, kurie domisi rusų kalba ir kultūra. Teatro repertuare - pasa kos, rusų klasikos kūriniai, šiuolaikinė dramaturgija. Teatras aktyviai dalyvauja Vilniaus miesto teatrinėje veikloje, vaidi na įvairiuose Lietuvos miestuose, garbingai pristato Lietuvos rusų kul tūrą užsienyje. 1999 m. dalyvavo tarptautiniame vaikų ir jaunimo festivalyje „Baltic-Satelid“ Lenkijoje ir tapo šio festivalio laureatu. 2000 m. gastrolia vo Rusijoje (Kaliningrade, Svetlogorske, Zelinigorske). 2002 m. teat ras ŽALIASIS ŽIBINTAS pažymėjo savo dešimtmetį.
Teatro įkūrėja ir vadovė - Zoja Radzivilova.
ŠOLOMO ALEICHEMO ŽJDU MO
VILNIAUS LENKU
KYKLOS TEATRO (JRjllPĖ
TEATRAS STUDIJA
Vilnius Kartu su atgimusia nepriklausoma Lietuva atgi mė ir Lietuvos žydai. 1989 m. spalio 2 d. atkurta žydų mokykla, pavadinta garsaus žydų rašytojo Šolomo Aleichemo vardu. Pirmojoje klasėje tebuvo tik 16 mokinių, o dabar mokykloje mokosi 225 mokslei viai. Be įprastų dalykų Šolomo Aleichemo mokyklos mokiniai mokosi hebrajų kalbos, žydų tautos istori jos ir tradicijų. Savo gabumus moksleiviai gali tobulinti M. Percovo dailės studijoje ir ansamblyje „Simcha“ („Džiaugs mas“). Kūrybingiausi mokyklos moksleiviai paruošė literaturinę-muzikinę kompoziciją „Getas“. Kompozi cija buvo rodyta Vilniaus menininkų rūmuose, Vilniaus 60-ojoje vid. m-kloje, Utenos A. Šapokos ir Plun gės „Saulės“ gimnazijose. Vadovės - Jurgita Palikevičiūtė ir Jovita Štikelienė.
VILNIAUS LENKŲ TEATRO STUDIJĄ 1961 m. įkūrė Jani na Stružanovska. Šiuo metu trupei vadovauja režisierė Lilija Kiejzik,
kuri yra pastačiusi 20 spektaklių pagal lenkų ir lietuvių autorių kūri nius, tarp kurių A. Mickevičiaus „Vėlinės“, Č. Milošo „Labirintas“, S. Mrožeko „Serenada“, K. Sajos „Poliglotas“. Teatro nariai - studentai, mokytojai, darbininkai. Teatras organi zuoja daug proginių švenčių Lenkų kultūros namuose, kuriuose yra įsikūręs. Surengė du Vilniaus lenkų teatrinius susitikimus. Dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Lenkijoje (Belsko-Bialoje, Krokuvoje, Bialistoke, Zakopanėje, Bydgoščiuje, Varšuvoje, Žešuve) bei Lietu
voje (Vilniuje, Trakuose, Kaune). Šiame forume VILNIAUS LENKŲ TEATRO STUDIJA paro
dys K. J. Galčinskio kūrybos inspiruotą spektaklį „Vilniaus gat vėse“.
______ Iš arčiau______ J-----------------------------------------------------------------------------
Rasa Gelgotienė: „Muzika mano darbas, mano duona, didžiausios svajonės išsipildymas“ Andrė JAKUTYTĖ, Žurnalistikos instituto I k. studentė - Panevėžyje įrašėte VU akade minio choro kompaktinę plokštelę. Kur galima ją įsigyti? - Kad choras būtų kviečiamas ir važiuotų į tarptautinius festiva lius, mums visą laiką reikia turėti naujų įrašų. Jie siunčiami dauge liui festivalių organizatorių. Įrašyti naują programą yra brangu - 400500 kompaktinių plokštelių kai nuoja apie 7-10 tūkst. litų. Niekas to nefinansuoja, įrašinėjame iš choro pinigų. Mūsų kompaktinės plokštelės nėra pigios: išleidus jas mažu tiražu, kyla kaina. Didžiąją dalį išperkame patys, padovanoja me, šiek tiek parduodame per fes tivalius užsienyje, ketvirtadalį nau dojame reklamai. - Kuo ypatinga naujausia Aka deminio choro kompaktinė plokšte lė? - Joje įrašyta W. A. Mozarto „Vesperae solennes de confessore“.Tai labai sunkus kūrinys. Lie tuvoje jis neatliekamas, mes jį dai navome pirmieji. Manau, tai pui kiai įrodo aukštą choro lygį. - Kokios, Jūsų nuomone, choro funkcijos Universitete? - Aš nežinau tokio universite to, kuris neturėtų choro. Daugu ma jų turi net ne vieną. Choras yra pigiausia estetinio lavinimo for ma. Tai ne orkestras, kuriam būti ni instrumentai, ar teatras, kuriam reikalingos dekoracijos. Mums
Rasa Gelgotienė- Vilniaus uni versiteto akademinio choro ir mer ginų choro „ Virgo“ vadovė. Su ja kalbėjomės apie choro vaidmenį Universitete, ką tik įrašytą VU Akademinio choro kompaktinę plokštelę bei muzikos reikšmę gy venime.
reikia tik natų ir patalpos repeti cijoms. Viso pasaulio universitetai vi sų pirma pabrėžia mokomąją cho ro funkciją, choras yra privalomo ji arba laisvai pasirenkamoji dis ciplina. Norėčiau, kad taip būtų ir pas mus, nes studentai chore gau na kultūrinių žinių, išmoksta lais viau elgtis scenoje, dirbti grupėse, o kelionės į užsienį padeda pažin ti kitas kultūras. Tačiau kol kas mūsų Universitetas mato tik re prezentacinę choro funkciją, kuri
iš tiesų toli gražu ne pati svarbiau sia. Chore dainuoja ir seniai Uni versitetą baigę žmonės, kurie turi daug patirties ir yra naudingi cho rui. Tačiau didelis ir norinčiųjų čia patekti antplūdis, todėl visi tikrai nebetelpa. - Esate profesionali muzikė. Kodėl dirbate su jaunais, ne muzi ką studijuojančiais žmonėmis, o ne profesionalais? - Taip jau susiklostė gyveni mas. Buvau pakviesta dirbti su merginų choru „Virgo“, o Akade miniame chore pasikeitus vado vams, dabar dirbu su abiem. Dir bant su profesionalais ir papras tais studentais skiriasi nebent dar bo specifika. Apskritai man nėra svarbu, su kuo dirbti. Tai papras čiausiai darbas pagal specialybę. Be to, daugelis dainuojančių stu dentų yra baigę muzikos mokyk las, juos visus vienija meilė muzi kai. - Ar Jūsų nevilioja darbas už sienyje? - Buvau gavusi tikrai gerą fi nansine prasme vieno Portugali jos universiteto pasiūlymą 2-3 metams, bet grįžusi atgal neberasčiau chorų tokių, kokius sukūriau. Choro kūrimas - ilgas ir kruopš tus darbas. - Kas yra muzika Jūsų gyveni me? - Muzikuoju daugybę metų. Muzika man - darbas, tikslas, pra gyvenimo šaltinis. Mes, muzikan tai, esam fanatikai, išprotėję dėl savo darbo.
Su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Nuotr. iš asm. albumo
Iš šalies žiūrint, nieko įdo maus muzikanto gyvenime nėra: mane 20 metų galima sutikti pu sė šešių einant į tą pačią 92 audi toriją. Aš nežinau, kas yra atosto gos, savaitgaliai. Po pėdos operacijos man bu vo liepta savaitę gulėti, koją ap tvarstė specialiais tvarsčiais, ta čiau jau kitą dieną pasiskolinau 42 dydžio batus ir dirigavau sce noje. Termometro namuose ne turiu, bet analgino - visada. - Taigi muzikanto darbas rei kalauja didelio pasiaukojimo... - Yra nustatyta, kad simfoni nio orkestro smuikininko būse na po repeticijos yra kaip šachti ninko po darbo dienos. Aš po re peticijos jaučiuosi lyg po suomiš kos pirties. Net ir norėdama ne galėčiau užmigti anksčiau vidur nakčio. Niekas manęs neklausia, kaip jaučiuosi, ką reiškia trankytis po Europą autobusu... Pagimdžiau tris vaikus ir nė karto neturėjau dekretinių atos togų. Sugebėdavau pagimdyti
penktadienį, o pirmadienį jau bū ti repeticijoje. - Kokių savybių reikia choro vadovui? - Svarbiausia, be abejo, mu zikiniai gabumai ir profesinis pasirengimas. Idealu, jei vado vas turi organizacinių gebėjimų. Aš jų trūkumu skųstis negaliu: moku tvarkyti savo laiką. Be abejo, reikia mokėti bendrauti su žmonėmis. Nemanau, kad ga liu tuo pasigirti, nes esu drovi, tačiau visada atsiras savybių, ku rios tai kompensuos. Manyčiau, kad vienas didžiausių mano pri valumų - sugebėjimas „gimdy ti“ idėjas. -Ar muzika yra vienintelis me nas, kuriuo užsiimate? -Taip, tačiau mėgstu litera tūrą, daug skaitau, anksčiau rašy davau eilėraščius. Dailė man taip pat patinka, tačiau šiose srityse esu tik mėgėja. Muzikoje esu ge ra profesionalė. Muzika - mano darbas, mano duona, taip pat di džiausios mano svajonės - dirbti su choru - išsipildymas.
18
Universitas Vilnensis & SSC
2003 m. balandis
mens fervida in corpore lacestoso
SPORTAS „UNIVERSITAS VILNENSIS“ PRIEDAS
RENGIA VU SVEIKATOS IR SPORTO ( EM ILAS
Pavasarį pasitikime grakštūs ir liekni Pavasaris - plačiai atverkime langus ir įkvėpkime gai vaus oro, skirkime sau šiek tiek daugiau laiko ir dėmesio. Pavasarį kaip niekad norisi suspindėti, pasirodyti, o svarbiausia - kristi kam nors į akį. Jūsų grožis labai pri klauso nuo to, kaip jūs stovite ir judate. Negalite atrodyti patraukliai, jei pečiai nuleisti, pilvas atsikišęs, o stuburas panašus į klaustuką. Taisyklinga laikysena - pečiai tiesūs, truputį atlošti at gal, nugara tiesi, krūtinės ir pilvo raumenys šiek tiek įtemp ti, galva kiek pakelta, žvilgsnis tiesus. Tad kvėpuokime, judėkime, stiprėkime. Pratimus siūlo VU sportinės aerobikos trenerė Teresė GRITĖNIENĖ.
2003 m. balandis Nr.4
Pratimas Nr. 3. „Irklinė valtis“ vidiniams šlaunų raumenims Tai pratimas, skirtas vidinėms šlaunų dalims stiprinti. Atsisėskite ant grindų. Kiek galima pla čiai ištieskite kojas j šonus - turėtų išeiti plati atvira raidė „V“. Kulnus pri spauskite prie grindų, už lenkite pėdas j viršų ir pasukite į šonus, kad dar labiau įsitemptų vi dinės šlaunų pusės. Padėkite ran kas ant grindų už nugaros - rem kitės ištiestomis rankomis. Atliki te kvėpavimo pratimą. Kai palenk site galvą ir įtrauksite pilvą, sulai kykite kvėpavimą. Pakelkite ran kas iš už nugaros ir lenkdamiesi
per liemenį padėkite jas priešais sa ve ant grindų. Pirštus laikydami ant kilimo, „eikite“ jais toliau, vis dau giau lenkitės pirmyn (žr. pratimą 3b). Būkite tokioje pozoje ir skai čiuokite iki 8-12. Atsipalaiduoki te, kvėpuokite, padėkite rankas vėl sau už nugaros ir pradėkite iš nau jo. Kartokite šį pratimą 3 kartus.
BODY FLEX Pasirinkus „Body-flex“ pratimus svarbiausia išmokti kvėpavimo technikos eta pus. 1. Iškvėpimas - kietai suspaudus lūpas lėtai iškvėpti visą orą iš plaučių pro bumą. 2. Įkvėpimas - greitai ir kuo daugiau įkvėpti pro nosį. 3. Iškvėpimas - iš diafragmos su jėga iškvėpti visą orą pro burną (lyg sakytume „pach“). 4. Pilvas įtrauktas ir pakeltas - tokioje padėtyje reikia būti 8-12 sekundžių. Siame etape atliekami visi raumenų tempimo pratimai. 5. „Body flex“ įkvėpimas ir atsipalaidavimas. Įkvėpti pro nosį atpalaiduojant pilvo raumenis. Geriausia mankštintis ryte, tuščiu skrandžiu. Prieš mankštą reikia bent 3 vai. būti nevalgius. Iš pradžių pratimus daryti 10-15 min. vėliau 25-30 min., galima tęsti iki 60 min., bet ne daugiau.
Pratimas Nr. 4. „Taupyklė“ Sėdmenims ir užpakalinei šlaunų da liai. Atsiklaupkite, pasiremkite ant alkū nių. Žvilgsnis nukreiptas į priekį. Per bur
ną lėtai iškvėpkite, pro nosį įkvėpkite, ta da smarkiai iškvėpkite tardami „pach“, sulaikykite kvėpavimą ir įtraukę pilvą kuo aukščiau pakelkite ištiestą koją (pirš tai nukreipti žemyn). Kartu spauskite sėdmenis (pajuskite tempimą) (žr. pav. 4a). Suskaičia vę iki 8 atsipalaiduokite ir nuleiskite koją. Kartokite po 3 kartus kiekvienai kojai.
Pratimas Nr. 5. „Burė“
Priekinei šlaunies daliai. At
Pratimas Nr. 1. Kaklo ir smakro tempimas Atsistokite į pradinę stovėse ną - rankos praskėstos, virš ke lių, sėdmenys atkišti, lyg norėtu mėte sėstis (žr. pav. la). Atlikite kvėpavimo pratimą, sulaikykite kvėpavimą, įtraukite pilvą ir tempkite kaklą ir smakrą, atsisto kite tiesiai, rankas atmeskite už nugaros, tarsi rengtumėtės šokti į vandenį, ir tempkite smakrą lu bų link. Jūsų pėdos turi būti plokščios ir remtis į žemę (žr. pav. lb). Pratimą kartokite 5 kar tus, sulaikydami kvėpavimą ir skaičiuodami iki 8-12 kiekvie ną kartą.
sigulkite ant šono, vieną koją iš tieskite, kitą sulenkite ir suimki te už čiurnos ranka. Įtraukę pilvą atsargiai traukite sulenktą koją
atgal (žr. pav. 5a), suskaičiuokite iki 8 ir atsipalaiduokite. Karto kite po 3 kartus kiekvienai kojai.
Pratimas Nr. 6. „Seiko“ Klubams ir šlaunims. Atsi
klaupkite, rankomis remkitės į grindis. Vieną koją ištieskite į šo ną. Įtraukę pilvą kelkite tiesią ko ją 45 laipsnių kampu (žr. pav. 6a), palaikykite, o paskui įkvėpkite ir atsipalaiduokite. Kartokite po 3 kartus kiekvienai kojai.
Pratimas Nr. 2. „Katė“-pilvo sričiai, klubams „Katė“ yra vienas naudingiau sių pratimų, nes duoda didžiausią rezultatą. Jis stiprina visą pilvo sritį ir klubus. Šis pratimas taip pat labai efektyvus nugarai. Dau gumai žmonių skauda nugarą to dėl, kad jų pilvo raumenys yra sil pni ir nugara atlieka tą darbą, ku rį turėtų dirbti pilvo raumenys. Kai sustipriname pilvo raumenis, nugara nebe taip įsitempia. Atsistokite ant kelių ir atsi remkite rankomis į grindis. Jūsų delnai turi priglusti prie grindų, ištieskite rankas, nugara plokščia. Pakelkite galvą ir žiūrėkite tiesiai
Pratimas Nr. 7. „Riestainis“
prieš save. Atlikite kvėpavimo pratimą, sulai kykite kvėpavimą, įtraukite pilvą, palenkite gal vą ir tuo pat metu tempkite nugarą aukštyn, rieskite ją kiek galima daugiau. Tempkite nu garą lyg įpykusi katė. Laikykite ją išriestą, kol suskaičiuosite iki 8-12 (žr. pav. 2b). Kvėpuo kite ir atpalaiduokite nugarą. Pakartokite šį pratimą 3 kartus.
Liemeniui ir išorinei šlaunų daliai. Sė dėdami ant grindų sukryžiuokite kojas. Abi sėdmenų pusės turi būti ant grindų. Viena ranka remkitės už nugaros, kita pri laikykite sulenktos kojos kelį (žr. pav. 7a). Ketvirtame kvėpavimo etape įtraukite pil vą, pasisukite, stengdamiesi pasižiūrėti už nugaros, o kita ranka traukite koją artyn savęs. Po 8-10 sekundžių atsipalaiduoki te. Kartokite po 3 kartus abiem kojoms.
Susidomėję galite kreiptis į VU sportinės aerobikos trenerę Teresę Gritėnienę tel. 8 68718091
Lengvaatlečių startai aukštųjų mokyklų žiemos čempionate 2003 metų aukštųjų mokyklų žiemos lengvosios atle tikos čempionatas vyko kovo 8 dieną saulėtoje Klaipė doje. Varžybos vyko vieną dieną, todėl buvo gana sudė tinga į jas nuvykti. Tolima kelionė, nuovargis atsiliepė ir sportiniams rezultatams.
Dr. Jūratė ARMONIENĖ, SSC docentė Vilniaus universiteto koman dai atstovavo 31 lengvaatletis. 25 lengvaatlečiai buvo startavo už ko mandą, 6 varžybose dalyvavo in dividualiai. Čempionate dalyvavo dvylika aukštųjų mokyklų komandų. Ko mandinėje įskaitoje VU lengvaat lečiai užėmė garbingą 4 vietą, su rinkę 20018 taškų ir netikėtai tik 51 tašku atsilikę nuo Klaipėdos universiteto komandos, surinku sios 20069 taškus. VPU koman da buvo antra, o nugalėtoja tapo LKKA komanda. Komandinius rezultatus pateikiame žemiau. Mūsų užduotis buvo stengtis kovoti su Šiaulių universiteto ko
19
Universitas Vilnensis & SSC
2003 m. balandis
manda, kuri jau penkerius metus užima trečiąją vietą. Šiaulių uni
versitete yra kūno kultūros spe cialybė, čia rengiami kūno kultū ros mokytojai bei treneriai. ŠU nugalėjome, tačiau daug kam ne tikėtų „staigmenėlių“ bei siurpri zų pateikė ilgus metus buvę var žybų autsaideriai KU lengvaatle čiai. Ar tikrai KU lengvaatlečių komanda tokia stipri, parodys SELL studentų varžybos, kurios gegužės mėnesį įvyks Kaune. Džiaugiamės ir didžiuojamės sportininkais, užėmusiais prizi nes vietas. 400 m rungtyje tarp merginų II vietą iškovojo Komunikacijos fakulteto žurnalistikos specialy bės I kurso studentė Vlada Musvydaitė (59,88 s) bei Medicinos fakulteto II kurso studentas Vita
lijus Varyginas (52,05 s), MIF stu dentas Aleksejus Pozniakovas bu vo antras 1500 m rungtyje.Tai ga na aukšti rezultatai. Antrąją vietą rutulio stūmimo rungtyje iškovojo Medicinos fakul teto I kurso studentė Viktorija Potapova, nustūmusi įrankį 12 m 84 cm. Trečiąją vietą iškovojo to paties fakulteto studentė pirma kursė Eva Černiavska, iššokusi į
auktį 1 m 55 cm. Bronzos medalius 4x200 m estafetiniame bėgime iškovojo mūsų sprinteriai Mantvydas Var nas (MIF), Andrejus Levšunovas (MIF), Evaldas Kavaliauskas (FsF), Martynas Jočys (KHF). Džiugina ir kiti geri rezultatai. Gerai pasirodė net trys Fizikos fa kulteto lengvaatlečiai: Tomas Dirvonskis (I k.) iškovojo 6 vietą šuo lio į tolį rungtyje, nušokęs 6 m 41 cm bei 60 m nubėgęs per 7,55 s, Vytautas Lapinskas (I k.) peršoko kartelę, pakeltą į 1 m 90 cm aukštį, Valdas Jakubavičius peršoko 1 m 80 cm kartelę. Aukštųjų mokyklų lengvosios atletikos varžybose kiekvienas sportininkas galėjo dalyvauti dvie jose rungtyse bei estafetėje. Taškai už kiekvieną rungtį buvo skaičiuo jami pagal daugiakovės lentelę, to dėl labai nesunku nustatyti kiek vieno sportininko indėlį (bendrą komandos taškų kraitį.
Vlada Musvydaitė ir Viktorija Dūdėnaitė
Sveikiname aukštųjų mokyklų žiemos lengvosios atletikos varžybų prizininkus bei visus komandos narius, linkime gerų sportinių rezulta tų SELL žaidynėse Kaune. Vilniaus universiteto komandai daugiausiai taškų pelnė: Merginos: Viktorija Dūdėnaitė, Komunikacijos fakulteto žurnalistikos spe cialybės I k. studentė -1825 taškai, Vlada Musvydaitė, Komunikacijos fakulteto žurnalistikos spe cialybės I k. studentė -1789 taškai, Aistė Ulozaitė, Ekonomikos fakulteto studentė -1528 taškai. Vaikinai: Martynas Jočys, Kauno humanitarinio fakulteto I k.studentas 1662 taškai, Andrejus Levšunovas, Matematikos ir informatikos fakulteto I k. studentas -1586 taškai, Tomas Dirvonskis, Fizikos fakulteto I k. studentas -1522 taškai.
Krepšinio varžybų taurės atiteko matematikėms ir ekonomistams Kovo 25 d. VU Sveikatos ir sporto centro salėje vyko 2003 m. Rektoriaus taurės tarpfakultetinių krepšinio var žybų finalai. Juose varžėsi Komunikacijos bei Matemati kos ir informatikos fakultetų merginų ir Medicinos bei Ekonomikos fakultetų vaikinų komandos. Gintaras ŠERKŠNAS, SSC lektorius Spalio 17 d. prasidėjusiose varžybose dalyvavo 10 fakultetų merginų ir 12 fakultetų vaikinų komandų. Norint patekti į fina lus, komandoms teko sužaisti daug sunkių varžybų. Šiek tiek lengviau tai sekėsi padaryti MIF merginų ir Ekonomikos vaikinų komandoms. Pirmose finalinėse varžybose į aikštelę išbėgo KF ir MIF mer ginų komandos. Pristačius ko mandų sportininkes, varžybų da lyves pasveikino Ekonomikos fa kulteto dekanė doc. B. Galinie nė. Nuo pat pirmųjų minučių sa vo pranašumą pradėjo demonst ruoti MIF krepšininkės. Visas varžybas jos tvirtai laikė vadžias savo rankose, nuolat didindamos skirtumą savo naudai, ir pelnytai nugalėjo rezultatu 92:63. Nuga lėtojoms 30 taškų pelnė E. Stapulionytė, pralaimėjusioms 32 taškus-J. Vilkauskaitė. Pasibaigus varžyboms į aikš telę buvo pakviesti 10 geriausių 2002 m. Universiteto sportinin
kų. Jau tampa tradicija geriausius VU sportininkus pagerbti bei ap dovanoti tarpfakultetinių Rekto riaus taurės finalinių varžybų die ną. Dešimtuką sveikino Sveika tos ir sporto centro direktorius prof. habil. dr. J. Jankauskas. Taip pat buvo įteiktos atminimo dovanėlės nemažam būriui Uni versiteto sportininkų: Kristinai Baužaitei, Ekono mikos fakulteto II kurso studen tei, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų sambo pirmenybėse iš kovojusiai I vietą; Universiteto šachmatų rink tinės nariams R. Basčiui (MIF IV kursas), M. Limontui (MIF II kursas), K. Burteinui (KF IV kursas), Š. Lapinskaitei (TSPMI II kursas) bei K. Apanavičiutei (FsF IV kursas), iškovojusiems I vietą Lietuvos aukštųjų mokyklų šachmatų komandinėse varžybo se ketvirtus metus iš eilės. M. Rindzevičiui, šių metų Lietuvos slidinėjimo čempiona to sprinto 1,5 km ir 10 km rung čių vicečempionui, Lietuvos stu dentų slidinėjimo čempionato sprinto 1,5 km ir 10 km nugalė tojui.
MIF krepšininkės pranašumą demonstravo nuo pirmųjų varžybų minučių. V Naujiko nuotr.
Visai VU slidinėjimo rinkti nei, dalyvavusiai Lietuvos suau gusiųjų ir Lietuvos studentų sli dinėjimo čempionatuose. Antrajame finale susitiko Ekonomikos bei Medicinos fa kultetų vaikinų komandos. Jau varžybų pradžioje į priekį išsiver žė Ekonomikos fakulteto koman da, kuriai pirmuosius 9 taškus iš eilės pelnė Tomas Budreika. Ant rajame kėlinyje rezultatas taip ryškiai nedidėjo, ir prieš didžiąją pertrauką švieslentė rodė 44:31 Ekonomikos fakulteto naudai. Kad ir kaip stengėsi medikai trečiajame bei ketvirtajame kėli niuose, niekaip negalėjo priartėti prie priešininkų, skirtumas po tru putį didėjo jų nenaudai. Varžybos baigėsi įtikinama Ekonomikos fakulteto krepšininkų pergale re zultatu 93:65.30 taškų nugalėto jams pelnė Tomas Budreika, pra laimėjusiems 18 taškų - Mindau gas Rimgaila. Organizatorių dėka rungtynės buvo labai šventiškos. Žiūrovams ir sportininkams nuobodžiauti neleido choreografinės grupės „Oktava“ šokėjos, Filosofijos fa
400 m bėgimo rungties prizininkas Vitalijus Varyginas
kulteto aerobikos grupė, TSPMI aerobikos komanda, VU sporti nės aerobikos rinktinės šešetu kas, grojo VU pučiamųjų orkest ras. Didžiųjų pertraukų metu vy ko baudų ir tritaškių metimo konkursai, kuriose dalyvavo žiū rovai. Baudų metimo konkursą laimėjo Agnė Kupivaitė, finale pataikiusi 10 kartų iš tiek pat ban dymų. Tritaškių konkurse nuga lėjo Arūnas Katinas, Ekonomi kos fakulteto III kurso studentas. Konkursų nugalėtojai apdovanoti prizais, įsteigtais Lietuvos krep šinio federacijos (LKF). Šventės pabaigoje komandos prizininkės išsirikiavo apdovanojimui ir var žybų uždarymo ceremonijai. Krepšininkėms bei krepšinin kams buvo įteikti medaliai, di plomai ir Sveikatos ir sporto cen tro atminimo dovanėlės. Merginų finalinių varžybų naudingiausia žaidėja pripažinta Jurgita Vilkauskaitė, atstovavusi Komunikacijos fakulteto koman dai, vaikinų finale naudingiausiai žaidė lomas Budreika iš Ekono mikos fakulteto komandos, jiems atiteko LKF prizai.
Geriausiais savo komandose pripažinti Mindaugas Rimgaila iš Medicinos fakulteto ir Evaldas Stankevičius - Fizikos fakulteto komandos žaidėjas, jiems įteik tos UAB „Vaidora“ dovanos. Merginų komandoms prizinin kėms įteikti tortai. Varžybų uždarymo žodį taręs Sveikatos ir sporto centro direk torius prof. habil. dr. J. Jankaus kas padėkojo visiems prisidėjusiems organizuojant šj renginį, ypač rėmėjams, įsteigusiems pri zus - LKF prezidentui A. Paviloniui, UAB „Vaidora“ direkto riui D. Dikčiui.
Tarpfakultetinių stalo teniso varžybų Rektoriaus taurei laimėti 2003 metais prizininkai - Matematikos ir informatikos fa kultetas II vieta - Ekonomikos fa kultetas III vieta - Komunikacijos fakultetas IV vieta - Filosofijos fakul tetas V vieta -TSPMI VI vieta - Gamtos mokslų fakultetas VII vieta - Medicinos fakul tetas VIII vieta -Teisės fakultetas IXvieta - Fizikos fakul tetas X vieta - Chemijos fakul tetas XI vieta - Filologijos fa kultetas XII vieta - Istorijos fakul tetas
I vieta
■r
20
Universitas Vilnensis
2003 m. balandis •••••••••••••••••••••••••••••e
Moksleiviai jau veržiasi į VU
Ei, studentai, ir ne tik! Balandžio 28 - gegužės 1 dienomis Vilnių drebins smagiausias gamtininkų renginys GADI. Kviečiame dalyvauti!
Balandžio 15-17 dienomis Vilniaus universitete vyko atvirųjų durų dienos.
Ona MACKONYTĖ Kaip ir kasmet, susipažinti su siūlomomis studijų programomis ir Universitetu iš arčiau susirin ko ne tik Vilniaus, bet ir kitų Lie tuvos mokyklų abiturientai. Busimieji studentai sakė, jog jie labiausiai nerimauja dėl būsi mų egzaminų, nes tikisi įstoti bū tent į VU. Tokį savo pasirinkimą moksleiviai motyvuoja tuo, jog VU Lietuvoje garsėja kaip seniau sias ir prestižiškiausias.
t™
gi 1
Pasak vienos į Chemijos fa kulteto atvirųjų durų dienas at vykusios dvyliktokės, „VU diplo mas Lietuvoje yra labiausiai ver tinamas darbdavių. Nors ten stu dijuojantys mano draugai pasako jo, jog savo studijų kokybe jį jau gerokai pralenkė kiti Lietuvos universitetai, mane vis tiek la biausiai vilioja seniausias univer sitetas, ir į jį įstoti šiuo metu yra mano tikslas“. Labiausiai į atvirųjų durų die nas atvykę abiturientai apgailes tavo, jog provincijų ir mažesnių j/
r <<
"X
Per atvirųjų durų dienas sales ir auditorijas užplūdo besidomintys studijomis VU
PRANEŠAME, PRANEŠAME, PRANEŠAME!
I
I
I
Mieli studentai ir dėstytojai! Balandžio 23-gegužės 7 dienomis vyks anoniminės apklausos „Kaip I , ------------- ,------------------------ rJ ---------------- ,------j.„j------- “ jautiesi, studente?“ ir „ „Kaip jaučiatės, dėstytojau? i Apklausas organizuoja Medicinos fakulteto Visuomenės J sveikatos specialybės IV kurso studentės, vadovaujamos Švedijos ■ lektorių. Apklausos pagrindinis tikslas - sužinoti Jūsų, studentai ir ■ dėstytojai, problemas ir netolimoje ateityje bandyti jas spręsti kartu. Jeigu Jus sutrukdysime (per paskaitas, pratybas ar kitus i užsiėmimus), nepykite ir aktyviai dalyvaukite apklausose. Apklausų tvarkaraštis: 1. Ekonomikos fakultetas - balandžio 23 dieną, 12val. ■ ■ 2. Medicinos fakultetas - balandžio 24 dieną, 12 vai. ■ ■ 3. Fizikos fakultetas - balandžio 25 dieną, 12 vai. ■ 4. Filologijos fakultetas - balandžio 28 dieną, 12 vai. 5. Gamtos mokslų fakultetas - balandžio 29 dieną, 12 vai. 6. Komunikacijos fakultetas - balandžio 30 dieną, 12 vai. 7. Matematikos ir informatikos fakultetas - gegužės 2 dieną, 12 vai. ■ i 8. Chemijos fakultetas - gegužės 5 dieną, 12 vai. 9. Filosofijos fakultete - gegužės 6 dieną, 12 vai. I 10. Kauno humanitariniame - gegužės 7 dieną, 12 vai.
■
■ ■
■
■ ■
miestelių mokyklos gauna nepa kankamai informacijos apie Uni versitetą. Tiesiog yra sunku atvykti ir ką nors daugiau sužinoti. Moks leiviai taip pat teigė, kad juos gąs dina būsimas dokumentų priėmi mo bumas, mat šiemet ketinama dokumentų priėmimą iš Saulėte kio perkelti į Centrinius VU rū mus. Tam jau yra paruošta vieta. „Iš esmės skirtumo nėra, ar dokumentai bus priimami Saulė tekyje, ar Centriniuose rūmuose. Baisiausia, kad toks priėmimas vykdomas pirmą kartą, o tokiais atvejais būna daug nesusipratimų ir nesklandumų“, - nerimavo in formatiką norintis studijuoti moksleivis. Bent kol kas entuziastų, norin čių savo ateities studijas susieti su VU, netrūksta. Tačiau nereiktų pa miršti, jog ir kiti universitetai pra deda kovą dėl kiekvieno studento. V Naujiko nuotr.
CINIVLK5ITLTO bLNDRLIOMLNĖ.5 „ACIK5INL5 MINTYS“
i
1 , 1 ■ •
■ ■ ■
■ ■ i
• Sėkmės. Likite sveiki. Iki susitikimo! 1 i Organizatoriai J (informacija teikiama: kuodyte@centras.lt arba tel. 8 671 169 48) 1 — —
Busimųjų studentų vilionės studentišku maistu - keptomis bulvytėmis
„Nesu įsikirtusi į dar vieną jū sų programą.“ (Akademinių reikalų prorekto rė doc. B. Pociūtė susitikime su FF kolektyvu) s
Kalba Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto dėstytojai Doc. Žygintas Pečiulis: „Žmogus skaito knygą, net jei tai ir keiksmažodžių knyga. O kaip baisu, kai žiūri televizorių su visokiom „S“, „T“, „N-14.“ (apie TVfa^
LRT Naujienų tarnybos direk torius Audrius Braukyta: (per paskaitas žurnalistams) „Toks „prikolnas“ vaizdas, kai Tečer nugriūna.“ „Klausiausi Danijos radijo re portažo apie Danijos verpėjas ir jų sąnarių skausmus. Klausiausi 50 minučių ir taip patiko, nors kal bos ir nesupratau.“
••••••••••••••••••••••••••••••••••a
— ■■■■■■■■■J
Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 55 kab. Tel. 268 70 89. Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt
Tiražas 4000 egz. 5 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidykla. Spausdino AB „Spauda“. Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė
Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.
GaDi atidarymas pradedamas jau tradicija tapu* • • siu vėliavos pakėlimu M.K. Čiurlionio studentų mies* * • telyje, skambant GaDi himnui. Po dekano prof. ha- * • bil. dr. Jono Naujalio kalbos vyks įvairūs renginiai, • • konferencijos, atrakcijos bei konkursai. Šventė už- • • daroma įspūdinga eisena Vilniaus miesto gatvėmis • • ir pašėlusiu vakaru naktiniame klube. * • GaDi šventės metu bus rengiamas Krepšinio tur- * • nyrąs, kuriame dalyvauja studentai, dėstytojai, įvai- • • rių organizacijų, tokių kaip „Aplinkos informacijos * • centras“, „Lietuvos Gamtos fondas“, VPU GMF SA ir • • kt. darbuotojai. * • Atsižvelgiant į akademinio jaunimo norą vaidinti, • • dainuoti, mėgdžioti, kurti ir improvizuoti, GaDi šven- • • tės organizatoriai šiemet pasiūlys naują miuziklą. • • Šis miuziklas galėtų tapti dar viena gražia, o kartu • ’ ir įspūdinga mūsų fakulteto tradicija. , • Matydami savo miestą skęstantį buitinėse atlie- * • koše, nutarėme bent kiek sutvarkyti mus supančią • “ aplinką. Siekdami to, mes sutvarkysime dalį Vingio * • parko. Mums padėti bus kviečiami ne tik studentai • • iš Gamtos mokslų fakulteto, bet ir miesto gyvento- * • jai. • • • • Skatindami studentų aktyvumą ir originalumą, su- • • teikdami galimybę išreikšti savo mintis ne tik vaidi- * • nant, dainuojant, fotografuojant ir 1.1., kuriamas • J Madų šou. Šis renginys sudarytas iš dviejų dalių, šou J • metu bus demonstruojami studentų sukurti mode- * • liai, o po visų kūrinių prezentacijos bus išrinktas ir • • apdovanotas dizainerio vardą pelnęs autorius. * • Vis daugiau žmonių atranda kiną iš naujo, prisi- • • mindami senesnius gerus filmus ir žinodami, jog stu- * • dentai retai kada gali sau leisti atsipalaiduoti nuo • • mokslų bei patuštinti savo kišenes ir nueiti i kiną, • • organizuojama Kino naktis. Jos metu lauks ne tik * • daugybė gerais pripažintų filmų iš viso pasaulio,'bet • a ir šokiams parengta vieta su šiuolaikine muzika . • tiems, kurie norės šiek tiek pakeisti aplinką. Taigi * • visų lauks nuostabi naktis, kuria bus galima mėgau- • • tis iki ankstaus ryto. * • Dauguma renginių nemokami, todėl tikimės dide- • • lio žmonių susidomėjimo. . • • • Organizatoriai •
Nemokamas kontaktinių lęšių parinkimas Akinių parinkimais
TOEFL KURSAI
http://eac.osf.lt tel. (5) 2687165
Didelės NUOLAIDOS (nuo 10 iki 50 proc.) Studentams nuolat nuolaidos Kontaktiniai lęšiai su ultravioletiniu bloku24tfl4- 120 Lt
6 vnt. (Johnson&Johnson) j40T,t - 200 Lt Prekiaujame spalvotais lęšiais
■ Garsių pasaulio firmų kontaktiniai lęšiai. ■ ALCON gamybos priemonės jų priežiūrai. ■ Gydytojo oftalmologo konsultacija. I |AR
pipARn“
UAB „HbAHU
Vilnius, Antakalnio g. 59, 154 kabinetas> tel (8_22) 34 61 37
SIŪLO DARBĄ STUDENTAMS UAB „Slista“gali įdarbinti studentus pardavimų vadybininkais maisto produktų didmeninėje prekyboje ne visai darbo dienai. Atlyginimas - pagal išdirbį. Kreiptis: Kalvarijų g. 204 C, Vilnius (prie Kuro aparatūros gamyklos), tel. 261 23 64, mobil. 8 698 455 83