Universitas Vilnensis, 2003 m. gegužė Nr. 5 (1641)

ri d

hinc itur ad astra <

VjNIVfy -1579$

a 5 ųniversitas

Gegužė

vilnensis

|o I

2003 m.

A

Platinamas nemokamai http://www. vilnensis. vudt^

VILNIAUS UNIVERSITETO LAIKRAŠTIS Nr. 5 (1641)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos kreipimasis į Lietuvos akademinę bendruomenę Lietuvos universitetų rektorių konferencija artėjant referendumui dėl stojimo į Europos Sąjungą kreipiasi j Jus, aktyvius savo valstybės piliečius, norėdama priminti tiek Jums, gerbiamieji, tiek visiems Lietuvos žmonėms šiandienos Lietuvos mokslo ir studijų pasiekimus Europos kontekste, ruošiantis iki 2010 metų užimti deramą vietą busimojoje bendroje Europos studijų erdvėje.

Lietuvos universitetai yra aktyvūs Bolonijos proceso dalyviai kartu su visais Europos universitetais kuriamoje bendroje Europos studijų erdvėje. Mūsų šalies aukštajame moksle sukurta tripakopė studijų struktūra, veikia studijų kreditų sistema, vyksta intensyvus keitimasis studentais ir dėstytojais, dalyvaujama tarptautinėse programose. Visi Lietuvos universitetai turi partnerius įvairiose Euro­ pos šalyse. Rektorių konferencija ir penki universitetai yra aktyvūs Europos universitetų asociacijos nariai.

Galima džiaugtis, kad Lietuvos universitetai Bolonijos proceso keliu yra nuėję toliau negu kai kurių Europos valstybių universi­ tetai. Mes galime pasakyti, kad defacto jau esame Europos Sąjungoje, todėl neabejodami tai patvirtinsime ateidami 2003 m. gegužės 10-11 dienomis į referendumą ir balsuodami už tai, kad ir de jure būtume Europos Sąjungoje.

Mes kviečiame kiekvieną mūsų bendruomenės narį - tiek profesorių, tiek studentą - ateiti į referendumą ne tik su savo šeimomis, bet ir su draugais bei kaimynais.

Neabejojame, kad būsime solidarūs su tais, kurie siekia greitesnio įsijungimo į Europos tautų bendriją.

Lietuvos universitetų rektoriai: Lietuvos muzikos akademija Kauno technologijos universitetas Lietuvos veterinarijos akademija Vilniaus universitetas Vytauto Didžiojo universitetas Lietuvos žemės ūkio universitetas Šiaulių universitetas Lietuvos kūno kultūros akademija

P 10 Senoji VU observatorija pažymi 250-ąsias metines

Gerbiami Lietuvos akademinės bendruomenės nariai,

Juozas Antanavičius Ramutis Bansevičius Vidmantas Bižokas Benediktas Juodka Vytautas Kaminskas Albinas Kusta Vincas Laurutis Albertas Skurvydas

NUMERYJE SKAITYKITE:

Antanas Pakerys Alvydas Pumputis Arvydas Šaltenis Algis Vaičeliūnas Romualdas Ginevičius

Remigijus Zaliūnas Vladas Žulkus

Busimieji politikai jau rengiami naujame instituto pastate Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (TSPM1) balandžio pabaigoje oficialiai atvėrė naujųjų savo rūmų duris.

Vilniaus pedagoginis universitetas Lietuvos teisės universitetas Vilniaus dailės akademija Lietuvos karo akademija Vilniaus Gedimino technikos universitetas Kauno medicinos universitetas Klaipėdos universitetas

p. 11 Anglijos brašky­ nuose studentų uždirbti pinigai permirkę prakaitu ir skaus­ mu

Pirmoji vaizdo konferencija apie studijas ir priėmimą į Vilniaus universitetą Visagino politechnikos mokyklos Technologinės gimnazijos prašymu Vilniaus nuotolinių studijų centras (VNSC) balandžio 23 d. organizavo vaizdo konferenciją, kurioje VU prorektorė doc. B. Pociūtė ir fakultetų prodekanai pristatė studijų galimybes bei priėmimo į bakalauro studijas tvarką.

VU Priėmimo sektoriaus vedėjas doc. A. Pažėra, MIFprodekanas doc. A. Apynis ir akademinių reikalų prorektorė doc. B. M. Pociūtė bendravo su Visagino gimnazistais

Skaitykite p. 2

Skaitykite p. 2

2

Universitas Vilnensis

VU leista dalyvauti ERASMUS programoje iki 2007 metų Anksčiau Universitetas turėdavo pasirašyti kontraktą, kad galėtų vykdyti studentų mainus. Dabar Vilniaus universitetui Europos Komisija įteikė chartiją, pagal kurią Universitetas dar ketverius metus be jokių rūpes­ čių keisis studentais.

Europos Sąjungos SOCRATES/ERASMUS programa remia ir skatina Europos universitetų bendra­ darbiavimą įvairiose akademinio gyvenimo srityse. Svarbus vaidmuo programoje tenka studentų mainams ir studijoms kitų šalių universitetuose.

„U.V.“ inform.

Busimieji politikai jau rengiami naujame instituto pastate Atkelta iš p. 1

yra svarbiau­ sia aukštojo Pasak instituto direktoriaus mokslo įstai­ prof. dr. Raimundo Lopatos, dėl ga Lietuvoje, puikios savo geografinės padėties rengianti naujoji instituto buveinė dabar at­ politikos vers plačias galimybes tiek dėsty­ mokslų ir tojams, tiek studentams. tarptautinių Tačiau patys studentai, nors ir santykių spe­ būdami patenkinti naujomis mo­ cialistus bei derniomis auditorijomis, truputį ap­ atliekanti po­ gailestavo dėl kai kurių iškilusių ne­ litikos moks­ patogumų. Tie, kurie vairuoja, su­ lų tyrimus. sidūrė su problema, kur pastatyti Kaip sakė automobilį, nes Vilniaus centre šių Iškilmėse dalyvavo kadenciją baigęs Prezidentas Valdas prof. dr. R Lo­ sunkumų kyla visiems. Antras ne­ pata, daugelis Adamkus ir Ministras Pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas patogumas - nėra studentams skir­ TSPMI bai­ tos valgyklos, kur jie galėtų nebran­ gusių studentų sėkmingai darbuo­ čiai - Ministras Pirmininkas Al­ giai ir sočiai papietauti. jasi įvairiose šalies ministerijose, girdas Mykolas Brazauskas, ka­ kitose valdžios institucijose. Ne denciją baigęs Prezidentas Valdas *** vieno absolvento karjeros vingiai Adamkus, Konstitucinio Teismo Truputis istorijos. Tarptautinių pirmininkas ir buvęs TSPMI di­ nuveda ir į Lietuvos diplomati­ santykių institutas buvo įkurtas ne rektorius Egidijus Kūris, Seimo nes atstovybes užsienyje. Vienuo­ taip seniai -1992 metų pradžio­ bei Vyriausybės nariai, Lietuvoje liktus gyvavimo metus skaičiuo­ reziduojančių užsienio šalių am­ je. Tų pat metų pabaigoje jis pava­ jančioje politologų kalvėje dabar basadoriai. dintas Tarptautinių santykių ir po­ 405 studentai mokosi bakalauro, Anot A. Brazausko, per savo litikos mokslų institutu.

139 - magistro programose, 19 veiklos dešimtmetį institutas nu­ 1995 metų birželį įteikti diplo­ doktorantūroje. Visos TSPMI veikė didelį darbą, ugdydamas pro­ mai pirmiesiems tarptautinių san­ studijų programos atitinka Euro­ fesionalius politikus bei diploma­ tykių programos absolventams, o poje analogiškoms studijoms ke­ tus, kurie sėkmingai dirba šaliai dar po dvejų metų 23 studentai ga­ liamus reikalavimus. svarbų darbą.

Premjeras linkėjo, vo pirmuosius politikos mokslų Iškilmingoje atidarymo cere­ kad naujieji rūmai taptų gimtaisiais bakalauro diplomus. monijoje šiltų sveikinimo žodžių Lietuvos diplomatų namais.

Tarptautinių santykių ir poli­ politikos specialistų mokyklai Moderniai restauruotame ke­ tikos mokslų institutas šiandien negailėjo gausiai susirinkę sve­ turių aukštų pastate paskaitas ir seminarus studentai lanko ketu­ riose šiuolaikiškose amfiteatro stiliaus auditorijose, dviejose se­ minarams pritaikytose auditorijo­ se, kalbų mokymo kabinetuose, kompiuterių klasėje. Be to, nauja­ jame pastate įrengta vaizdo kon­ ferencijų studija, 150 ir 25 vietų konferencijų salės, biblioteka, skaitykla, dėstytojų bei administ­ racijos kabinetai.

Rekonstruojant pastatą bei ku­ riant naująjį interjerą buvo atsi­ žvelgta ir į kelių šimtmečių senu­ mo pastato istoriją - visuose aukš­ tuose palikti autentiški raudono mūro fragmentai, kiemo fligelio patalpose atnaujintos freskos, Autentiški raudono muro fragmentai šiuolaikinėje skaitykloje skliautuoti rūsiai.

Liftai ir tualetai yra pritaikyti ir žmonėms su negalia. Dauguma instituto patalpų aprūpintos šiuo­ laikiškiausia vaizdo ir garso tech­ nika, konferencijų salėse įrengta stacionari sinchroninio vertimo aparatūra. Beje, neseniai ją išban­ dė balandžio pradžioje Vilniuje viešėjusi Prancūzijos Europos rei­ kalų ministrė Noelė Lenua (NoelleLenoir). Institute viešnia skaitė paskaitą.

Studentai patenkinti naujai­ siais rūmais. Jie vylėsi, kad čia bus ne tik patogiau mokytis, bet ir ben­ drauti.

Parengė Ona MACKONYTĖ Busimieji politologai turi puikias sąlygas studijuoti

V Naujiko nuotr.

2003 m. gegužė

Pirmoji vaizdo konferencija apie studijas ir priėmimą į Vilniaus universitetą Atkelta iš p. 1

Doc. Povilas ABARIUS, Vilniaus nuotolinių studijų centro direktorius Visagino nuotolinio mokymosi klasėje dalyvavo ne tik Technologi­ nės gimnazijos, bet ir kitų Visagino vidurinių mokyklų abiturientai.

Teletilto metu VNSC vaizdo konferencijų studijoje, be VU atstovų, dalyvavo Vilniaus Ozo vidurinės mokyklos moksleiviai. Vaizdo kon­ ferencija buvo transliuojama ir internetu (dėl patirties stokos dalis moksleivių ja pasinaudoti negalėjo, nes nebuvo įsidiegę laisvai prieina­ mos vaizdo konferencijų programinės įrangos).

Daugiausia klausimų busimieji studentai pateikė Matematikos ir informatikos, Ekonomikos ir Komunikacijos fakultetų prodekanams doc. A. Apyniui, doc. J. Martinavičiui, dr. M. Stonkienei bei Priėmi­ mo į VU sektoriaus vedėjui doc. A. Pažėrai. Apie modernius elektro­ ninio mokymosi metodus, naudojamus Universitete, papasakojo VNSC direktorius doc. P. Abarius. Diskusiją apibendrino prorektorė doc. B. Pociūtė. Vaizdo konferencijos moderatorė iš Visagino, mokyk­ los direktoriaus pavaduotoja L. Ratkevičienė Visagino moksleivių vardu padėkojo konferencijos dalyviams už sudarytą puikią progą pasikalbė­ ti su VU atstovais.

Naujas nuotolinis bendravimo būdas sėkmingai papildė atvirų du­ rų dienas ir ateityje tobulinant prieigą leis pabendrauti su visos šalies moksleiviais, taupant kelionių lėšas.

Komunikacijos fakultete įsteigta Knygos kolegija Mūsų metas darosi vis negailestingesnis ir kelia vis griežtesnius reikalavimus aukštosioms mokykloms. Vie­ nas tokių, ir bene pagrindinis, - kad jų rengiami specia­ listai kuo geriau tenkintų rinkos poreikius. To siekiama įvairiais būdais, tačiau, ko gera, vienas efektyviausių nuolatiniai kontaktai su profesine aplinka.

Doc. Remigijus MISIŪNAS Šiems ryšiams didelį dėmesį ski­ ria ir Komunikacijos fakulteto Kny­ gotyros ir dokumentotyros institu­ tas, ypač nuo to meto, kai institutas (tuomet dar Knygotyros katedra) pradėjo rengti knygos rinkos specia­ listus. Mokymo programos buvo rengiamos konsultuojantis su pro­ fesine aplinka (didžiųjų leidyklų ir knygų prekybos institucijų direkto­ riais, Lietuvos leidėjų ir Lietuvos knygų prekybininkų asociacijų va­ dovais).

Pirmasis bendrų pastangų re­ zultatas - vienerių metų speciali­ zuotų knygų leidybos ir prekybos studijų programa. Pirmieji jos ab­ solventai baigė studijas 2000 m. Sy­ kiu jie tapo ir paskutiniais, nes pro­ grama ne visai atitiko tiek fakulte­ to turėtą specialistų rengimo vizi­ ją, tiek profesinės aplinkos porei­ kius. Toliau tobulinant mokymo programas antruoju bendrų pastan­ gų rezultatu tapo pusantrų metų lei­ dybos magistro studijų programa.

Ji sulaukė nemažo susidomėjimo ne tik tarp Komunikacijos, bet tarp kitų fakultetų ir kitų aukštųjų mo­ kyklų bakalaurų. Tarp 2001 m. rug­ sėjį pradėjusių studijas buvo ir Ko­ munikacijos, ir Filosofijos, ir Filo­ logijos, ir Dailės akademijos, ir Mu­ zikos akademijos bei kitų mokyk­ lų bakalaurų. Kad ši programa la­ biau atitinka rinkos poreikius, liu­ dijo ir tai, kad nemažai studijuo­ jančių rado darbą leidybos ir kny­ gų prekybos institucijose dar besi­ mokydami.

Tačiau knygos rinka - viena iš tų sričių, kurias ypač veikia ir visuo­ meniniai, ir technologiniai poky­ čiai. lai verčia nuolat tobulinti kny­

gos rinkos specialistų mokymo pro­ gramą ir galvoti apie jų rengimo sis­ temos plėtrą, o tam reikia dar glau­ desnių ryšių su profesine aplinka.

Atsižvelgdama į tai Knygotyros ir dokumentotyros institutas įkūrė Knygos kolegiją, į kurią buvo pa­ kviesti ALF Leidybos programos koordinatorė V. Aleksiejūnaitė, LLA prezidentas, leidyklos „Alma littera“ direktorius A. Andriejauskas, Lietuvos mokslinės ir mokomo­ sios literatūros leidėjų ir platintojų asociacijos prezidentas, „Vagos“ lei­ dyklos direktorius dr. A. Mickevi­ čius, Lietuvos knygų prekybininkų asociacijos prezidentas A. Mažri­ mas, Lietuvos spaustuvininkų aso­ ciacijos prezidentas G. Citukas, UAB „Petro ofsetas“ generalinis di­ rektorius P. Kalibatas, UAB „Baltų lankų leidyba“ direktorius dr. S. Žu­ kas, VĮ Seimo leidykla „Valstybės žinios“ direktorius M. Daulenskis.

Kovo 27 d. įvyko steigiamasis Knygos kolegijos posėdis, kuriame buvo patvirtinti jos nuostatai. Juose numatyta, kad kolegijos tikslas konsultuoti ir teikti paramą rengiant knygų leidybos ir platinimo profe­ sionalus, kurie galėtų tenkinti Lie­ tuvos knygų rinkos poreikius ir to­ bulinti esamą knygininkystės siste­ mą, spartinti jos technologijų mo­ dernizavimą, integraciją į Europos knygų rinką ir jos informacijos tin­ klą bei erdvę. Nuostatuose numaty­ ta bendradarbiauti tobulinant kny­ gų rinkos specialistų rengimo ir pro­ fesinio tobulinimo programas, vyk­ dant rinkos tyrimus. Artimiausias kolegijos uždavinys - tobulinti kny­ gų rinkos specialistų rengimo Ko­ munikacijos fakultete programas at­ sižvelgiant į patirtį, sukauptą reali­ zuojant magistro studijų programą.

3

Universitas Vilnensis

2003 m. gegužė

Užsienio kalbų skaityklos atgimimas Internetas dar, ačiū Dievui, ne visiškai užvaldė mūsų protus, todėl studijos sunkiai įsivaizduojamos be bibliotekos ar skaityklos. O filologas, dar net nežinodamas kelio į tualetą, užsimerkęs nuves jus į skaityklą. Taigi Filologijos fakulteto Užsienio kalbų skai­

tyklos remontas niekaip negalėjo praslysti pro studentų akis.

Ramunė MOTIEJŪNAITĖ, vokiečių filologijos IV k. studentė

Gerbiami studentai, mielas jaunime, siekiant atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir tei­ sinės valstybės, atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Joje skelbiama, kad svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendume. Todėl kiekvieno iš mūsų balsas artėjančiame re­ ferendume yra svarbus ir nulems ne tik mūsų, bet ir Valstybės ateitį. Atlikdami savo, kaip Lietuvos Respublikos piliečių, pa­ reigą, prisidėkime prie pilietinės visuomenės kūrimosi savo ša­ lyje, nes būtent mes - akademinės bendruomenės nariai galime užtikrinti demokratiškos, stabilios ir atviros valstybės ateitį.

Mes, nacionalinių studentų organizacijų atstovai,

Pradžiai šiek tiek istorijos.

1968 m., padalijus Istorijos ir fi­ lologijos fakultetą į du atskirus fa­ kultetus, prireikė įrengti atskirą biblioteką su skaitykla užsienio kalbų specialistams. Tokia ir bu­ vo įkurta 7-ojo dešimtmečio ant­ roje pusėje. Skaityklos salę papuo­ šė dailininko Š. Šimulyno freska,

•

atsižvelgdami į šiandien vykstančio Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą proceso svarbą,

•

suprasdami, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje yra efektyvus būdas Lietuvos studentams siekti platesnių aukš­ tojo išsilavinimo, įsidarbinimo, mobilumo galimybių,

•

akcentuodami Lietuvos pasirengimą narystei Europos Są­ jungoje,

•

žinodami, kad Lietuvos akademinė bendruomenė remia Lietuvos pastangas tapti Europos Sąjungos nare,

kurioje vaizduojamas pirmosios lietuviškos knygos autorius M. Mažvydas stilizuotame Ragai­ nės miestelio fone. Ant šoninės sienos dailininkas G. Pranskūnas nutapė padidintus šio rašto pamin­ klo ir kitų senųjų lietuviškų kny­ gų titulinius lapus. Universiteto 400 metų jubiliejaus proga Vil­ niaus dailės kombinatas pagami­ no naujus baldus. Visai gali būti, kad jie sulauks ir kitoAlma mater jubiliejaus. Į skaityklą studentai retai už­ suka ilgesniam laikui, dažniausiai tik pasinaudoti žodynais, enciklo­ pedijomis, pasiruošti paskaitai, o pastaruoju metu, prasidėjus „švie­ čiamajai epochai“, kai beveik kiek­ vienai paskaitai studentai turi pa­ sidaryti kalnus kopijų, - ir pasinau­ doti kopijavimo aparatu. Tikriau­ siai todėl skaityklos kėdės paga­ mintos be atlošų, o šildymo sezo­ nu čia būna ir gana vėsu. Bibliote­

•

raginame Lietuvos studentus bei jaunimą aktyviai da­ lyvauti š. m. gegužės 10-11 dienomis vyksiančiame refe­ rendume dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Są­ jungoje ir išreikšti savo pilietinę valią.

Skaitykla dabar jaukesnė ir malonesnė

ka prieš remontą atrodė tikrai apgalėtinai, tačiau dabar joje lankytis kur kas maloniau, studentams ne­ reikia eiti į Centrinę biblioteką, no­ rint sužinoti, ar ten yra reikalinga knyga, jie gali čia pat pasinaudoti tam skirtu kompiuteriu. Taip pat lengviau prieiti prie žodynų, žiny­ nų, nereikia dėl to trukdyti biblio­ tekos darbuotojų, kurios per per­ traukas vos spėja suktis. Irena Žei-

mantaitė, dirbanti užsienio kalbų skaitykloje nuo 1991 metų, bei 17 metų čia besidarbuojanti Virgini­ ja Sliesoriūnienė yra labai mėgia­ mos studentų. Jos gana griežtos, bet teisingos. Visada malonu su jomis paplepėti, pajuokauti, užsimiršti po kokios nors „siaubingos“ paskai­ tos. Tikriausiai nesuklysiu pasa­ kiusi, jog labiausiai su biblioteki­ ninkėmis draugauja visų kursų ger-

Po remonto skaitykloje pastatyti nauji patogūs baldai

Prašymai stoti j VU priimami dviejose vietose Informacijos stojantiesiems, skelbtos „Universitas Vilnensis“ Nr. 4 p. 20, patikslinimas Stojančiųjų patogumui doku­ mentai priimami ne tik Saulėteky­ je, bet ir Centriniuose universiteto rūmuose.

Kaip teigė Studijų skyriaus ve­ dėja Jūratė Karaliūnienė, taip da­ roma todėl, kad tiesiog nepatogu iš kitur atvažiavusius žmones siųsti iš centro į Saulėtekį. Kol bus priima­ mi prašymai, veiks Centriniuose

rūmuose esantis punktas. O doku­ mentai registruojami bus jau Sau­ lėtekyje. Tačiau paduoti prašymą, pasikonsultuoti, pasiaiškinti sto­ jantieji galės ir Saulėtekyje, ir Cen­ triniuose rūmuose.

VU Studijų skyriaus Priėmimo sektorius su atsakinguoju sekreto­ riumi bei darbuotojais ir toliau dirbs Saulėtekio alėjoje.

manistai. Tai tiesiog neišvengiama studijuojant vokiečių filologiją. Gal todėl ir sunkiu bibliotekai metu, t. y. prieš ir po remonto, kai reikė­ jo pernešti tuzinus knygų, daugiau­ siai padėjo „vokietukai“. Pusę me­ tų Irena ir Virginija sėdėjo ant su­ rištų ir sukrautų knygų, bet skai­ tyklos darbas nė dienai nebuvo nu­ trauktas. Milžiniškų pastangų rei­ kėjo ir tvarkant skaityklos fondą, kur pasenusioms ir nenaudoja­ moms knygoms nurašyti į pagalbą buvo pasitelkti dėstytojai.

Na, o finansinė parama, su­ prantama, pati svarbiausia. Di­ džiausias indėlis - Užsienio kal­ bų instituto, prie jo prisidėjo Isto­ rijos, Teisės, Komunikacijos, Fi­ losofijos, Ekonomikos fakultetai bei Tarptautinių santykių ir poli­ tikos mokslų institutas. Pasinau­ dodamos proga skaityklos darbuo­ tojos dėkoja Filologijos fakulteto dekanui prof. B. Stundžiai bei prodekanui L. Laužikui, kurie nuoširdžiai rūpinosi remontu, taip pat visiems dėstytojams ir stu­ dentams už geranorišką pagalbą.

Ką gi, džiaugiamės kartu su skaityklos darbuotojomis, linkime joms, sau ir būsimiems studen­ tams geros atmosferos, vaisingo darbo ir puikių perspektyvų, nes agentūra „viena bobutė sakė“ pra­ nešė, jog ką tik suremontuota skai­ tykla gali būti „suženyta“, tarkim, su Slavų kalbų skaitykla, moty­ vuojant patalpų stoka. Labai tiki­ mės, kad to niekada nebus.

K Naujiko nuotr.

„Papildomas prašymų priėmi­ mo punktas buvo įrengtas Centri­ niuose rūmuose tam, kad žmonės, atvykę iš įvairių Lietuvos vietų ir ži­ nantys, kad VU yra miesto centre, nebūtų verčiami važinėti po miestą ir klaidžioti po Saulėtekį. Nutarė­ me, kad VU Centriniuose rūmuose patogiau priimti prašymus ir kon­ sultuoti stojančiuosius“, - aiškino J. Karaliūnienė.

Visi kiti nežymūs pakeitimai ir prašymų priėmimo laikas yra nuro­ dyti Priėmimo taisyklėse.

Informacija apie dokumentų priėmimą skelbiama internete http://www.vu.lt

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Mindaugas Reinikis Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Nerijus Šėža

Ar būsime europiečiais?

Samdomi darbuotojai ar savarankiškai dirbantys asme­ nys, pensininkai, bedarbiai - galima sakyti, visi dabar domisi perspektyvomis Europos Sąjungoje. Balandžio 11d. „ELSA Vilnius" organizuotoje nacionalinėje konferencijoje „Lietu­ vos stojimo į Europos Sąjungą derybų rezultatai" ir studen­ tai galėjo susipažinti su integracijos pasekmėmis bei klausti,

kodėl vis dėlto verta rinktis ateitį Europoje.

Asta STANIŠAUSKAITĖ, „ELSA Vilnius“ atstovė viešiesiems ryšiams

Konferencijos programa Apie Lietuvą Europoje pasako­ jo Europos komiteto prie LR Vy­ riausybės generalinio direktoriaus pavaduotojas KManiokas, Europos teisės departamento prie LR Vy­ riausybės generalinis direktorius VVadapalas. Su integracijos pasek­ mėmis bei problemomis supažin­ dino Europos komiteto prie LR "Vy­ riausybės Integracijos strategijos departamento direktorius D. Žėruo­ lis, Europos komiteto prie LR "Vy­ riausybės Vidaus rinkos departa­ mento direktorius S.Kolyta.

Studentusypač sudomino lais­ vo asmenų ir kapitalo judėjimo per­ spektyvos, su kuriomis pažindino Socialinės ir darbo apsaugos minis­ terijos valstybės sekretorius R.Kairelis ir VU Teisės fakulteto Tarp­ tautinės ir ES katedros asistentas D.Kriaučiūnas. Švietimo ir moks­ lo viceministras R.Vaitkus atsklei­ dė švietimo bei mokslo ir studijų politikos prioritetus integracijos į ES kontekste.

Studentai - už Europą „Noriu, kad nebūtų jokių kliū­ čių mokytis ne tik Lietuvos, bet ir Anglijos ar Prancūzijos universite­ tuose”, - tai turbūt dažniausias stu-

Pranešimą konferencijoje skaitė habil. dr. prof. V. Vadapalas

dentų atsakymas į klausimą,,Kodėl nori į ES?“ Net 22 studentai iš 25 kalbintų pasisakė už stojimą į ES.

Kokia bus nauda?

Konferencijoje jaunimas suži­ nojo, kad Lietuvai įstojus į ES at­ sivers galimybė laisvai keliauti ir įsikurti ES šalių teritorijoje bei lais­ vai įsidarbinti lygiomis sąlygomis su kitais ES piliečiais. Be to, kai kuriose ES šalyse narėse pagerės studijų sąlygos, nes Lietuvai tapus ES nare nebereikės mokėti studi­ jų mokesčio.

Dar vienas įdomus faktas - įsto­ jus į ES lietuvių kalba bus paskelbta oficialia ES kalba, t. y. ji turės tokį pat statusą kaip vokiečių, prancūzų ar anglų kalbos. Kiekvienas lietuvis į Europos šalių institucijas galės kreiptis lietuviškai.

4

r

L

Universitas Vilnensis Fakultetuose

3

2003 m. gegužė

/‘-X

___________ i® Į$ Kauno humanitariniame fakultete____________ \ Atvirų durų dienos KHF: Pasirašyta nuo studijų programų iki makaronų su padažu bendradarbiavimo Balandžio 15 d. VU KHF vykusi atvirų durų diena sulaukė abiturientų ne tik iš Kau­ no, bet ir iš daugelio kitų Lietuvos miestų. Jie susipažino su fakulteto siūlomomis studijų programomis, priėmimo į VU tvarka bei taisyklėmis ir studijų užsienyje galimybėmis.

sutartis su KTU Balandžio 17 dieną bu­ vo pasirašyta Vilniaus uni­ versiteto ir Kauno techno­

Joana LOPUŠINSKAITĖ

Susirinkę dvyliktokai buvo supažindinti ne tik su tradicinė­ mis studijų programomis, kurios ne vienerius metus yra dėstomos mūsų fakultete, bet ir su visiškai nauja specialybe - lietuvių filo­ logija ir reklama. Taip pat prista­ tytos pragmatiškos specialybės: kultūros vadyba, anglų ir rusų kalbos, garantuojančios būsimų VU Kauno humanitarinio fakul­ teto absolventų profesinį lanks­ tumą, sugebėjimą priimti teoriš­ kai bei praktiškai pagrįstus sprendimus.

Busimieji studentai teigė, kad jų pasirinkimą stoti į VU Kauno humanitarinį fakultetą lėmė pui­ kūs atsiliepimai apie šią mokslo įstaigą ir galimybė studijuoti ypač paklausias specialybes. Viena abi­ turientė, atvykusi sužinoti kuo daugiau apie lietuvių filologijos ir reklamos programą, teigė: „Šiuo metu nė viena Lietuvos aukštoji mokykla nerengia reklamos spe­ cialistų. Reklama yra tekstinė kū­ ryba, lietuvių literatūros nagrinė­ jamas ugdo kūrybingumą, o lietu­ vių kalbos studijos padės taisyk­ lingai sukurti reklaminį tekstą“.

Abiturientams taip pat buvo suteikiama išsamios informaci­

jos apie gali­ mybes pasi­ rinktas studi­ jas tęsti užsie­ nio šalių uni­ versitetuose (Čekijoje, Norvegijoje, Danijoje, Vo­ kietijoje ir kt.), su kuriais bendradar­ biauja VU Kauno huma­ Studentų atstovybė dvyliktokus vaišino nitarinis fa­ makaronais su padažu kultetas. Priėmimo komi­ sijos darbuo­ tojos būsimus studentus su­ pažindino su priėmimo į VU tvarka bei taisyklėmis. O KFH studen­ tų atstovybė, norėdama pa­ rodyti, kad fa­ kultete ne tik studijuojama, bet ir studen­ Kultūros vadybos studijomis domisi nemažai abiturientų taujama, visus susirinkusiuosius vaišino studentišku maistu - jų mūsų fakultete ras sau tinkan­ makaronais su padažu. čią studijų programą bei sėkmin­ Nors ir kitos aukštosios mo­ gai ją pabaigę sieks mokslinės ar­ kyklos ryžtingai kovoja dėl stu­ ba praktinės karjeros tiek Lietu­ dentų, mes tikimės, kad dauguma voje, tiek kitose šalyse.

ĮgraiSKI Komunikacijos fakultete_____

Statistika Remdamiesi šimto responden­ tų atsakymais, galime teigti, jog Universitete rūko apie 56 proc. stu­ dentų. Taigi, nors tarp minios rū­ korių nepastebime be cigaretės ran­ koje stoviniuojančių žmogeliukų, dar nereiškia, kad jų iš viso nėra.

Gaila, bet tik 10 proc. į anketos klausimus atsakiusių vaikinų rūpi nerūkančių kolegų sveikata ir ge­ rovė. Tuo tarpu merginos situaciją suvokia geriau - net 41 proc. jų

Ilgalaikis universitetų bendra­ darbiavimas prasidėjo 1964 m., Kauno politechnikos instituto ba­ zėje atidarius Vilniaus universi­ teto Kauno bendramokslinį fakul­ tetą, kuris vėliau buvo pavadintas Kauno humanitariniu fakultetu.

Visą šį laikotarpį abu universite­ tai vykdė dėstytojų ir studentų mainų programas, teikė kultūri­ nes paslaugas, keitėsi sporto ba­ zėmis.

Atsižvelgdami į šalių porei­ kius bei vadovaudamiesi abi­ pusiu suinteresuotumu, Vilniaus universiteto rektorius akad. B. Juodka ir Kauno techno­ logijos universiteto rektorius prof. R. Bansevičiaus susitarė ir toliau bendradarbiauti rengiant perspektyvius, puikiai išsilavinu­ sius informatikos, ekonomikos, so­ cialinių bei humanitarinių moks­ lų specialistus.

Be aktyvaus studijų proceso to­ bulinimo, sutartyje numatyta drau­ ge rengti bei leisti bendrus vadovė­ lius, monografijas ir kitus moksli­ nius leidinius, dalyvauti įvairiuose seminaruose, tarptautinėse konfe­ rencijose, plėtoti bendrą mokslo materialinę bazę, naudotis biblio­ tekomis bei įvairia įranga ir kt.

Atsižvelgiant į abiejų univer­ sitetų poreikius, bendradarbiavi­ mas studijų, kultūros, buities sri­ tyse laikui bėgant gali būti regla­ mentuojamas papildomais susita­ rimais.

kad tokio pobūdžio „priemonės“ nėra itin veiksmingos... Ir šian­ dien galime rasti visur besimėtan­ čių nuorūkų, nors situacija nebė­ ra tokia beviltiška, kokia buvo mokslo metų pradžioje. Tačiau, kaip ir anksčiau, norint pereiti Jungiamųjų rūmų koridorių, rei­ kia prasiirti pro nemažą cigare­ čių bei smilkstančių šiukšlių (dažniausiai - tuščių cigarečių pa­ kelių ir plastikinių kavos puode­ lių) dūmų debesį.

Baigiasi paskaita. Studentai išeina iš auditorijų, vieni dar net neuždarę durų prisidega cigaretę, kiti spėja ženg­ ti pora žingsnių Jungiamųjų rūmų link. Tokį vaizdelį gali­ me išvysti kasdien. Gal todėl mūsų jau nebestebina neiš­ nykstantis dūmų kvapas koridoriuose bei visur rūkstan­ čios nuorūkos. Todėl kyla klausimas: rūkymas Universi­ tete - problema ar savaime suprantamas dalykas? To ir pasiteiravome savo kolegų, VU Komunikacijos fakultete rūkančių ar šiaip slankiojančių studentų.

mano, jog masinis rūkymas Univer­ siteto patalpose yra neatsakingas el­ gesys. Liūdna, bet dar kartą pasi­ tvirtino nuomonė, jog mesti rūkyti yra gana sunku, nes tvirtos valios žmonių kategorijai priklauso tik 8 proc. kolegų. Įdomus faktas: šioje srityje vaikinai gerokai lenkia dai­ liosios lyties atstoves. Tačiau vis dėlto 6 proc. studentų rūkymas Universiteto patalpose atrodo pa­ sibjaurėtinas dalykas, na, o 44 proc. apklaustųjų tai visiškai ne­ trukdo. Net 21 proc. respondentų cigaretės yra neatsiejama studen­ tiško gyvenimo dalis. Tačiau dau­

dradarbiavimo sutartis.

Balandžio 17 d. vyko oficialus fakulteto deka­ no doc. S. Girdzijausko, Verslo ekonomikos ir va­ dybos katedros vedėjo doc. dr. V. Tamaševičiaus ir kitų darbuotojų susitikimas su Kauno miesto ir apskrities ver­ slo darbdavių konfedera­ cijos atstovais. Įstojus į ES atsiras galimybė gauti finansinę paramą, tačiau norint ją tikslingai panaudoti reikia ruošti projektus, kuriuos įgyvendinti galės tik geri specia­ listai. Tam reikalinga ir institu­ cija.^ Šiuo metu VU KHF ypač ge­ rų rezultatų yra pasiekę huma­ nitarinių ir socialinių mokslų darbuotojai. Plėtojant jau sukur­ tą potencialą galima tinkamai pasinaudoti finansine parama iš ES struktūrinių fondų. Jau pra­ dėta rengti minėtų fondų panau­ dojimo strategija - Bendrasis programavimo dokumentas (BPD). Įmonėms, norinčioms gauti finansinę paramą iš ES, reikės ne tik pildyti paraiškas, bet ir rengti verslo planus.

Atsižvelgiant į tikslus bei gali­ mybes, bus įsteigta viešoji įstaiga Vilniaus universiteto Kauno huma­ nitarinio fakulteto bei Kauno miesto ir apskrities verslo darbda­ vių konfederacijos regioninių pro­ jektų valdymo centras, kuris padės sutelkti akademinės bendruome­ nės jėgas, siekiant efektyviai integ­ ruotis į ES bei įsisavinanti finansi­ nę paramą iš ES struktūrinių fon­ dų.

Parengė Joana LOPUŠINSKAITĖ

Studentai Saulėtekyje greitai turės modernų rūkomąjį

Vilma JAZUKEVIČIŪTĖ

logijos universiteto ben­

VU KHF steigiamas projektų valdymo centras

Iniciatyvos guma studentų pritarė, jog reikė­ tų įrengti specialias rūkymo pa­ talpas. Iš tiesų - argi tai nebūtų idealus sprendimas, kuris paten­ kintų visų studentų interesus?

Realybė Idėjų gali būti daug, deja, re­ alybė tik viena. Kaip jau turbūt pastebėjote, rūkančius studentus įvairiausi plakatais bei įsakymai nukreipia į Universiteto rūsius, kurie šiuo metu atstoja rūkomą­ jį. Turbūt nieko nestebina ir tai,

Komunikacijos fakulteto Studentų atstovybė (KFSA) spręsti problemą ėmėsi jau 2002 metų rudenį, į pagalbą pasitelk­ dama kitų fakultetų atstovus.

Siekdama pakeisti susidariusią situaciją, ji nepasitenkino vien žaismingais plakatais, agituojan­ čiais nebūti kiaulėmis ar žąsinais ir rūkyti tik tam skirtose vietose, bet ir savo idėjomis bei pasiūly­ mais paskatino Universiteto bei fakultetų vadovybę gražias min­ tis paversti dar gražesne (tikėki­ mės) realybe.

Perspektyvos Net ir pesimistai gali pamaty­ ti tunelio gale mažą žiburėlį. Vi­ sai neseniai mus pasiekė žinia, jog Universitetas iš savo biudžeto ski­ ria dalį sumos, reikalingos rūko­ majam rūsyje įrengti. Likusias iš­ laidas teks padengti Saulėtekyje įsikūrusiems fakultetams, o tai nei anksčiau, nei, tikimės, dabar ne­ kelia didelių problemų.

Reziumė Po ilgų ieškojimų, nesutarimų ir ginčų pagaliau rastas kompro­ misas visada pradžiugina abi pu­ ses. Taigi, kad ir kas jūs būtumė­ te: studentas ar dėstytojas, rūkan­ tis ar nerūkantis, Saulėtekio rū­ muose studijuojantis ar tik kar­ tais apsilankantis pašalietis, ma­ nau, jau greitai galėsite kartu su mumis kvėptelėti grynesnio oro koridoriuose ar sutraukti cigare­ tę tam skirtose ir tvarkomose pa­ talpose.

Jungiamųjų rūmų rūsyje spar­ čiai vyksta remontas. Taigi jau la­ bai greitai turėsime modernų rū­ komąjį.

5

Universitas Vilnensis

2003 m. gegužė

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

Kas ten, VU Filologijos fakulteto 117 auditorijoje?

Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (FilF) neseniai ant sienų pakabintos nuorodos „117 aud. Filologijos fakulteto SA būstinė". Tikriausiai ne vienam kyla klausimas, kodėl tik įpusėjus mokslo metams jas pamatėme? Pasirodo, ilgai nebuvo tam skirtų patalpų.

Jau prieš trejus metus iškilo FilF SA patalpų problema. Atsto­ vybėje dirbantys studentai tiesiog neturėjo kur rinktis, todėl ilgą lai­ ką glaudėsi VU Studentų atstovy­ bėje, esančioje Centriniu rūmų Ob­ servatorijos kiemelyje.

Oficialiai ši FSA įsteigta 2002 mJapkričio 28 d. Tądien įvy­ ko steigiamoji-rinkiminė konferen­ cija, kurioje buvo išrinkta FilF SA pirmininkė ir valdyba. Naujosios at­ stovybės „galva“ - antrakursė an­ gliste Elena Valainytė. Valdyba pa­ tvirtino nuostatus, kuriuose api­ brėžtos valdybos funkcijos, nuro­ doma, kada turi vykti ataskaitinėrinkiminė konferencija (valdyba ir pirmininkas renkami praėjus me­ tams nuo kadencijos pradžios) ir kiti SA veiklą reglamentuojantys dalykai.

FilF SA šiuo metu dirba 11 žmonių, visi yra šios FSA valdybos nariai. „Aktyvių studentų mūsų fa­ kultete nėra daug, tačiau tikimės, kad bėgant laikui jų daugės“, - guo­ dėsi filologės ir pridūrė, jog visi no­ rintieji padėti yra laukiami. Šiuo metu filologės atlieka ap­ klausas dėl studijų kokybės. Ba­

SVEIKINAME VI&US VISUS GEGUŽĖS MĖNESĮ GIMUSIUS VUSIEČIUS!!!

landžio 5-ąją vykusiai Fizikų die­ nai FIDI-35 parengė spektaklį.

Anot legendos, kasmet Dinas Zauras iš Saulėtekio atkeliauja į Filo­ logijos fakultetą atsiprašyti Gra­ žiosios filologės. Beje, įsteigus FilF SA tapo lengviau bendrauti su fi­ zikais.

Vasarą filologės su filosofais bei VU SA organizavo vasaros stovyk­ lą pirmakursiams. Taigi filologijos studentai (daugumajų-merginos) ne vien organizuoja laisvalaikį, sprendžia socialinius klausimus, platina informaciją. Jie bendrauja ir su kitais fakultetais. Tikimės naujų gražių projektų.

Beje, svarbu nepamiršti, kad FilF SA nariai surengė pirmakur­ sių krikštynas naktiniame klube „Naktida“. Jos iš tiesų buvo vertos dėmesio (aut. past.). Daug atrak­ cionų, dovanų ir netikėtas siurpri­ zas - striptizas. Valentino dienos šventėje, pirmąkart organizuotoje šiemet, dalyvavo ir filologų drau­ gai filosofai. Apie tai skaitykite tin­ klapyje www.vusa.lt. Ateityje SA nariai planuoja organizuoti filolo­ gų (o gal greičiau - filologių) die­ nas.

Viktorija Vaitiekutė 05 06(TFSA) Andrius Šilinskas 05 06 (FF SA)

Simonas Kareiva 05 07 (MIF SA)

Renata Kananavičiūtė 05 08 (ChF SA)

(VU SA) ataskaitinė-rinkiminė konferencija šiemet vyks

gegužės 9 dieną. Bus pateikta 2002/2003 metų VU SA Filologų atstovybės valdybos žodis: FilF pirmasis žingsnis jau ženg­ tas: turime savo SA, o dabar lieka prisidėti prie šios veiklos ir kitiems.

Kviečiame visus norinčius į mūsų komandą. Čia galėsi realizuoti savo idėjas, rūpintis savo ir kitų studentų gerove, padėti organizuoti laisvalai­ kį. Būtent čia gali išsakyti savo idė­ jas, bandyti jas įgyvendinti. Veiki­ me drauge!

Kviečiame užsukti į 117 aud. ar­ ba rašyti ei. p.: filfsa@vusa.lt

Edita TURBAITĖ

Ką VU SA žada pirmakursiams?

Rugsėjis pamažu artėja. VU SA komanda jau galvoja apie nau­ jus mokslo metus: pirmakursiams prieš pat mokslo metus orga­ nizuoja fuksų stovyklas bei toliau tęsia kuratorių programą.

Fuksų stovyklos Prieš pat mokslo metų pradžią kiekvienas į Universitetą įstojęs pir­ makursis turi galimybę dalyvauti VU SA organizuojamoje fuksų stovyk­ loje. Stovyklos tikslas - padėti naujai iškeptam studentui dar prieš moks­ lo metų pradžią suprasti, kas jo laukia studijų metais, kokias jis turės pareigas, teises, kokios galimybės jam bus suteiktos Universitete.

Svarbiausia - norintiems dalyvauti stovykloje nėra jokių apriboji­ mų, nedaroma jokia atranka. Tiesiog įstojęs į Vilniaus universitetą turi užsiregistruoti VU SA. Apsilankyk www.vusa.lt ir sužinosi daugiau...

Justinas Milašauskas 0512 (MIFSA) Gytis Burauskas 05 13 (KF SA) Ineta Krisiūnaitė 0515 (MIFSA)

Arūnė Luizaitė 05 20 (MIFSA) Linas Senkus 05 23 (MF SA)

G uodą Skuodytė 05 28 (MIFSA) Darius Velička 05 29 (TSPMI)

Sigita Simonaitytė 05 29 (FilosF SA) Martynas Babilas 05 30 (KF SA) VU SAinform.

Gegužės 9 dieną Vilniaus universiteto Studentų atstovybės ataskaitinė rinkiminė konferencija

Kasmetė Vilniaus universiteto Studentų atstovybės

Rasa Vileikytė 05 10 (KHF SA)

Virginijus Tamkutonis 05 20 (KHF SA)

www.vusa.lt

Kandidatė į VU SA prezidento postą sieks pozityviausių rezultatų

Triskart

VALIO, VALIO, VALIO!

Aplankykite

Kuratorių programa Kuratorius - antrojo ar vyresnio kurso studentas, kuruojantis pirma­ kursius. Jis supažindina fuksus su Universiteto tvarka, konsultuoja vi­ sais rūpimais su studijomis ir stu­ dentavimu susijusiais klausimais.

Tai yra tas žmogus, kuris fuksui pa­ deda tapti Universiteto bendruome­ nės nariu, surasti savo vietą joje, kuratorius bet kuriuo momentu pasiry­ žęs atsakyti į bet kokį klausimą, pagelbėti bet kokioje situacijoje.

Kiekvienais metais VU SA kuratoriams organizuoja mokymus, ku­ rių tikslas - padėti studentams savanoriams sužinoti ir suprasti, kokie turi būti tikri kuratoriai. Jiems pateikiama informacija, kuri ateityje tu­ rėtų būti perduota pirmakursiams. Daugiau informacijos-www.vusa.lt.

VU SA inform.

prezidento Mariaus Zabielsko ataskaita, vyks naujo pre­

zidento ir Revizijos komisijos rinkimai. Pristatome kan­ didatę į VU SA prezidento postą Jekateriną BORTKEVIČ.

Esu Jekaterina Bortkevič, Vilniaus universiteto Teisės fakul­ teto V kurso studentė. Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) veikloje dalyvauju nuo 2000 metų. Visa tą laiką buvau at­ sakinga už tarptautinius organiza­ cijos reikalus. Nuo 2002 gegužės mėnesio ėjau VU SA viceprezidentės, atsakingos už tarptautinius reikalus, pareigas. Trejus metus dirbdama Vilniaus universiteto Studentų atstovybėje sukaupiau nemažai visuomeninės ir politi­ nės jaunimo veiklos patirties bei gerai susipažinau su organizacijos darbo metodais bei veiklos prin­ cipais. Taigi turiu supratimą apie Vilniaus universiteto Studentų at­ stovybės, didžiausios studentų or­ ganizacijos, specifiką, uždavinius bei veiklos problemas.

Kandidatuoju į VU SA prezi­ dentus norėdama tęsti pradėtus darbus dar labiau stiprinant or­ ganizacijos vidinį administravi­ mą bei plėtojant jos veiklą, atsi­ žvelgdama į šiais metais įgytą pa­ tirtį bei iškilusias problemas.

Manau, nepriklausomai nuo rei­ kalingų pakeitimų ir tolesnės plė­ tros, vienas iš svarbiausių užda­ vinių šiuo metu yra užtikrinti or­ ganizacijos stabilumą. Kita ver­ tus, VU SA ir šiais metais turėtų tęsti jau pradėtus darbus: toliau išnaudoti savo potencialą didi­ nant įtaką vidinėse Vilniaus uni­ versiteto struktūrose bei tarp stu­ dentų, įtraukiant vis daugiau aka­ deminio jaunimo į kasdienę or­

ganizacijos veiklą; tobulinti in­ formacijos apie organizaciją sklaidą Lietuvoje ir užsienyje; to­ liau plėsti tarptautinį bendradar­ biavimą, pasinaudojant užsienio partnerių patirtimi bei tokiu bū­ du tobulinant VU SA narių įgū­ džius. Mano nuomone, organi­ zacijos vidaus veikloje ypatingą dėmesį reikėtų kreipti į projek­ tų vadybą bei organizacijos pro­ jektus, taip išnaudojant įvairių fondų bei institucijų nevyriausy­ binių organizacijų sektoriui su­ teikiamas lėšas. VU SA admi­ nistracija ir toliau turėtų suda­ ryti sąlygas plėsti fakultetinių studentų atstovybių veiklą, mo­ kymuose kelti žmonių, dirban­ čių fakultetinėse studentų atsto­ vybėse (FSA), kvalifikaciją bei kompetenciją.

Tūriu vilties, kad bendras darbas ir aiškus organizacijos prioritetų strategavimas leis pa­ siekti pačių pozityviausių ir op­ timaliausių rezultatų.

poOgmia Boulingas, biliardas, sporto varžybų transliacijos dideliame ekrane

Sausio 13-osios g. 2 Tel. 278 5717

Boulingas, biliardas, kompleksiniai pietūs, pokylių salė, sauna

Verkių g. 29 Tel. 272 14 31

KAINOS „™ TIRPSTA,..,. TAIKOSI PRIE JŪSŲ!

Takelio nuomos kaina (Litai už valandą)

Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio moksleiviams ir studentams visą dieną taikoma 20 % nuolaida! (iki 18.00 vai. 24 Lt, po 18.00 vai. 32 Lt)

RINKITĖS KAINĄ PATYS!

www.kegliai.lt

6

Universitas Vilnensis

2003 m. gegužė

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija 7 ; \ Šventės -----------------------------------------------\_________ __________ > /

Alchemija forever Balandžio 22-25 dienomis įvyko XXXVIII Chemikų dienos. Tai viena seniausių fakultetinių švenčių Lietuvoje, pirmą kartą surengta 1965 me­ tais. Tuomet tai buvo renginys, skirtas tik Chemijos fakulteto bendruo­ menei, tačiau bėgant metams ši šventė tapo turnyrų, vakarėlių marato­ nu, kuriame dalyvauti nori vis daugiau studentų, dėstytojų, abiturientų ir šiaip žmonių, neabejingų linksmybėms.

Agnė ZALANSKAITĖ Išgerta 500 litrų alaus Šiais metais Chemikų dienos pasižy­ mėjo ne tik sustiprinta apsauga (budėjo 16 VRM pareigūnų), bet ir didesniu dalyvių skaičiumi. Buvo išgerta apie 500 litrų alaus, susprogdinta apie 10 kg fejerverkų, pasiektas proginio plakato dydžio rekor­ das (54 kv. m). v

Šachmatais geriau žaidžia dėstytojai Specialiai Chemikų dienoms buvo or­ ganizuoti krepšinio, pokerio, pulo, kveiko,

preferanso, šachmatų turnyrai, kuriuose da­ lyvavo Chemijos fakulteto studentai ir dės­ tytojai bei svečiai. Deja, ir šį kartą studen­ tai negalėjo pasigirti aukštais pasiekimais, nes po atkaklios, principingos kovos krep­ šinio bei šachmatų turnyrus laimėjo dėsty­ tojai. Bet... visi liko patenkinti, kadangi ir dalyviai, ir nugalėtojai buvo vaišinami alu­ mi, gavo rėmėjų dovanų.

Alchemija forever Balandžio 25 dieną įvyko finalinis Che­ mikų dienų renginys. Didžiausioje Chemi­ jos fakultete Kazio Daukšo auditorijoje vy­ ko dėstytojų spaudos konferencija, kurioje klausimus galėjo pateikti visi norintieji.

Reikėtų pastebėti, kad dėstytojai iš pradžių šiek tiek išsisukinėjo, bandė į klausimą at­ sakyti klausimu, tačiau renginio vedėjas, populiariausias radijo stoties A2 didžėjus Liudas Zakarevičius sugebėjo išklausti net pačių asmeniškiausių dalykų, pvz., „Kada pirmą kartą pasibučiavote ar įsimylėjote“, „Ką pagalvojote apie moterį, kuri dabar yra Jūsų žmona, pirmą kartąją pamatęs“ ir 1.1.

Toje pačioje auditorijoje buvo įteikiami pri­ zai už metų frazę, auksines rankas, buvo apdovanoti Misteris Fruktas, Misteris Lie­ žuvis, klastingiausią šypseną turintis dėsty­ tojas, seksualiausias dėstytojas, žaviausia fa­ kulteto moteris, žaviausias studentas, ža­ viausia studentė ir 1.1. Buvo demonstruoja­ mi senų CSK „LP“ sukurtų filmų reklami­ niai klipai ir parodytas naujasis (paskuti­ nis iš trilogijos „Alchemija“) filmas „Al­ chemija Forever“, susilaukęs audringų ova­ cijų, skambių pagyrimų, neblogų įvertini­ mų.

Chemijos fakultetas - geriausias Lankomiausia šventės dalyvių pasi­ linksminimų vieta buvo garsusis „Metro­ polis“, kuriame studentiškomis kainomis buvo parduodamas alus, vynas, užkan­

džiai, ir... degtinė „iš po stalo“. Čia galė­ jai sutikti ir apgirtusi studentą, ir dėstyto­ ją, tačiau šventinė nuotaika vienijo visus.

Galėjai išgirsti kalbų apie jau prabėgusias ar dar tik artėjančias studijas, apie gyveni­ miškas problemas ir kt. Abiturientai klau­ sinėjo studentų apie Chemijos fakultetą, apie mokslą čia ir perspektyvas, tačiau ob­ jektyvaus vertinimo nesulaukė, nes atsa­ kymas buvo vienas: „Chemijos fakultetas geriausias“.

Chemikai švenčia ilgai... Šventė baigėsi apie antrą valandą nak­ ties, tačiau tik svečiams. Chemijos fakulte­ to studentai išsiskirstė į laboratorijas ir tę­ sė linksmybes. Apie septintą valandą ryto buvo galima sutikti jau „pavargusį“ dėsty­ toją ar namo skubantį studentą. Šventės organizatoriai džiaugiasi sulau­ kę svečių iš Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA), Rygos universiteto Chemijos fakulteto (Latvija). Pasilinksmin­ ti buvo atvykę Kauno technologijos univer­ siteto Chemijos fakulteto studentai.

Šventė pavyko Pasak renginio organizatoriaus, Chemi­ kų studentų klubo „LP“ prezidento Tado Zuzevičiaus, iš tiesų pavyko viskas. „Che­ mijos fakulteto koridoriai buvo persmelk­ ti linksmybių, šėlsmo nuotaikomis ir... apy­ nio kvapu, o ko dar studentams reikia?“ sakė prezidentas.

Chemikai dėkoja rėmėjams Norėtume padėkoti šventės rėmėjams: „Achemai“ už finansinę paramą, Vidaus reikalų ministerijai už apsaugą, „Kalnapi­ liui“ už alų, „Blikui“ už fejerverką, „Biok“ už prizus, „Ciklonui“ už plakatus, ir... svar­ biausia - šventės dalyviams už tai, kad jie buvo...

Filosofijos fakulteto dienų akimirkos FilosF SA komanda Vieną saulėtą pavasario rytą filosofai ir ne tik jie susirinko atšvęsti savo fakulteto dienų. Šventės atidaryme dalyvavo pirmasis atkurtojo Filosofijos

fakulteto dekanas Justinas Karosas ir dabartinis 1. e. dekano pareigas dr. Kęstutis Dubnikas. Studentai parodė savo sukurtų filmų.

Prasidėjo tarptautinė konferencija tema „Karas ir jo etinė prasmė“. Į ją atvyko svečiai iš Slovėnijos, Lenkijos, Vokietijos, Ukrainos. Įvadinį pranešimą skaitė dėst. E. Račius, diskusijas vedė dėst. J. Kašalynienė ir N. Maskoliūnienė. Visiems jiems labai ačiū!!!

Po svečio kalbos kilo daugybė klausimų

Šokiruojančias šukuosenas tiesiog šalia šokių

aikštelės norėjo pasidaryti daugelis, aukodami net savo ilgus plaukus

Šventės rėmėjai:

McDonald’s

Balandžio 30 d. rytą mus aplankė JAV ambasados vadovo pavaduotojas p. Williamas F. Davnie

EUHOPOS AUTOBUSŲ LINIJŲ TINKLAS

Vakaro svečiai - „MONTONRobot dance show“

7

Universitas Vilnensis

2003 m. gegužė

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija Portretas X.______

J

Mįslė: trijų šimtų žmonių auditorijoje mikrofono jam dažniausiai neprireikia. Kas? Su VU SA viceprezidentu, Socialinio komiteto pirmininku Artūru ŠALČIU susitiko­

Trumpas dosjė:

me jo darbo vietoje. Nors ir apsivertęs darbais, studentų skundais, prašymais bei pagei­

Vardas: Artūras

davimais, jis sugebėjo rasti laiko atsakyti į mano klausimus.

Pavardė: Šaltis

Jonas JAKUBONIS Artūrai, kaip trumpai prisistatytum tavęs nepažįstančiam žmogui?

Na ką, tiesiog Senelis Šaltis.

Kaip manai, kokią nuomonę, pirmą įspūdį susidaro žmogus, kuriam prisistatyti nesuspėji?

Dažniausiai pasirodau aro­ gantiškas bei piktas.

Salti, ką tu studijuoji?

Istoriją. (Pamąstęs nu­ sprendžia pavaryti VU infor­ macinę knygelę ir pasitikslin­ ti...) Bijau pameluoti, nes pas­ kui gali kliūti. (Dar kiek pa­ varto knygutę...) Taip, studi­ juoju Naujųjų amžių istoriją.

O ar matai savo gyvenimeper­ spektyvų dirbti pagal specialybę?

Istorija - mokslų motina, be to, labai plati specialybė, todėl labai norint galima būti beveik bet kuo: istoriku, žur­ nalistu ir dar daugelio kitų specialybių atstovu.

Ką geriau atsiminsi baigęs Universitetą - studijas ar stu­ dentavimą?

Ir viena, ir kita - negalė­ čiau šių dviejų dalykų atskirti.

Studentavimas man labiausiai asocijuojasi su VU SA, todėl jį atsiminsiu ypač gerai, tačiau studijos irgi davė gana daug.

Egzaminą įmanoma išlaikyti ir per 5 minutes...

Gal gali papasakoti du pa­ čius linksmiausius įvykius, nu­ tikusius studijuojant Universite­ te: vieną iš studijų, kitą iš stu­ dentavimo?

Labai jau aš ilgai tame Uni­ versitete, tad ir tų nutikimų tikrai nemažai... Jei kalbėsime apie studijas, tai man labai įstrigo, kai, laikydamas LDK is­ torijos iki Liublino unijos eg­ zaminą, per 5 minutes gavau dešimtuką. Nedažnai toks ma­ lonumas pasitaiko... O dėl stu­ dentavimo... Mąstant globa­ liau, labiausiai patiko vasaros pabaigoje vykusios fuksų sto­ vyklos: gera buvo matyti nau­ jai iškeptus studentus, bandan­ čius susipažinti su Universite­ tu, VU SA, taip pat su savo busimaisiais kolegomis stu­ dentais. Tikrai buvo labai

linksma. Labai įstrigo nutiki­ mas dar iš pirmo kurso: buvau tik įstojęs į Universitetą, tad tuomet dar ganėtinai dažnai savaitgaliais grįždavau namo į kaimą. Ankstyvą pirmadienio rytą (apie 4 valandą) buvusio klasioko tėvas mus susodino į krovininį mikroautobusą ir ve­ žė į Vilnių. Sėdėjome tarp ga­ benamų baldų ir svaiginomės „Žemaitiškąja“... Paskaitose

buvo gana linksma ir šilta.

Turbūt sutiksi, kad esi gana už­ siėmęs žmogus. Ką tu veiki lais­ valaikiu? Žinoma, jei tokį turi.

Na, aš gi irgi žmogus - su­ randu kartais to laisvo laiko.

O kai jo surandu, mėgaujuosi gana žmogiškais ir tradiciškais malonumais: mėgstu nueiti į kiną, pačiužinėti ant ledo, žvejoju. Kaip ir kiekvienas žmogus, turiu draugų, su ku­ riais mėgstu praleisti laiką, pasėdėti „kabake“.

Ko gera, žinai, kad VU Isto­ rijos fakulteto studentai tituluo­ jami kaip labiausiai alų ir ki­ tus „vaisvandenius“ mėgstantys.

Ar laikai save visaverčiu IF stu­ dentu?

Atvirai pasakius, jei būtų surengtos panašaus pobūdžio varžybos, paskutinis tikrai ne­ likčiau, nors nesu užkietėjęs profesionalas.

O koks tavo santykis su ant­ rąja Lietuvos religija - krepši­ niu?

Taip, jis man irgi religija.

Pamenu sezoną, kai „Žalgi­

ris“ laimėjo Eurolygos taurę.

Su kambariokais bendrabuty­ je stebėjome finalo rungty­ nes. Galiu pasakyti tik tiek, kad pasibaigus rungtynėms kambaryje puikavosi sulaužy­ ta metalinė lova... Emocijos tą vakarą liejosi per kraštus.

Be kokių trijų dalykų nega­ lėtum gyventi?

Pirmiausiai-veikla! Bejos tikrai numirčiau iš nuobodu­ lio. Negalėčiau sėdėti ramiai sunėręs rankas ir stebėti, kaip gyvenimas eina pro šalį. An­ tra - draugai, trečia... (ilgai galvoja, kažką sau šnibžda) Mobiliakas!!! Jau bėjo tai tik­ ra negalėčiau. Mane nesunku atpažinti - nuolat kalbantis apdaužytu mobiliuoju telefo­ nu.

Universitete valdžia priklauso studentams Ką Tau davė VU? VU man davė VU SA, o tai, manau, yra daugiausia, ką ga­ lėjo duoti. Būdamas VU SA jau penktus metus tuo įsitikinau. Čia aš galėjau save išbandyti, re­

alizuoti idėjas, atrasti save ir su­ vokti savo planus bei norus. VU SA yra ta vieta, kurioje puikiai galima jau studijuojant prakti­ koje pritaikyti Universitete įgy­ tas teorines žinias.

Ko daugiau turi Universite­ te - draugų ar priešų?

Cituoju VU administraci­ ją: „Universitete valdžia pri­ klauso studentams“, tad prie­ šų lyg ir nėra. Tačiau ginda­ mas studentų teises dažnai nesu labai palankiai priima­ mas, bet tai tik pareigos, to­ dėl neimu to labai giliai į šir­ dį. Priešų Universitete tikrai ne per daugiausia, o va kole­ gų ir draugų tikrai nemažai.

O ką atsakytum žmogui, kuris sako, kad VU SA susirinkęs VU elitas, ir ten patekti neįmanoma?

Mano nuomonė yra labai paprasta: elitas yra tie studen­ tai, kurie aktyvūs, kurie nori ir bando save realizuoti, o ga­ limybių tai padaryti yra tikrai labai daug. Ar visi 250 veiklių VU studentų yra elitas? Jei nenori savęs matyti tarp jų tai jau žmogaus problema. O dėl pasakymo, kad į VU SA patekti neįmanoma, primenu savo atvejį: į Vilnių atvažia­ vau iš Žemaitijos kaimo, bu­

vau vienas, be pažįstamų ir „blatu“. Tereikia turėti idėjų ir norų jas įgyvendinti.

Dažnai problemas žino atmintinai Ar vėluoti - Tavo įprotis, ar tiesiog esi užsiėmęs?

Neturiu tokio įpročio (nors daug kam gali taip pa­ sirodyti). Jei susiplanuoju dar­ bus, niekada „nepavedu“ žmonių, su kuriais tariausi.

Bet... Dirbu visuomeninėje organizacijoje, tad darbų be­ galės, bandau visus darbus dirbti iš karto, tai taip ir išei­ na, kad kažko nespėji, kažkur vėluoji, kažkas nepatenkintas.

Esi atsakingas už socialinius studentų reikalus. Turbūt nesi-

Gimimo data: 1980 06 11 Vieta: Šilalės r., Kvėdarna

skundi „studentų dėmesio“ trū­ kumu, juolab per sesiją. Ar ne­ sinori kartais viską mesti?

Kartais problemos būna labai kurioziškos, bet per tiek metų jos tapo standartinėmis, o jų sprendimus žinau atmin­ tinai, tad nebūna labai sunku jas spręsti. Man smagu maty­ ti, kaip bėgant metams keičiasi santykiai tarp studentų ir dės­ tytojų, atsiranda tarpusavio supratimas, bendravimas.

Kad netaptum stabdžiu Artūrai, dabar tu VU SA vi­ ceprezidentas. Artėja ataskai­ tinė-rinkiminė konferencija. Ar negalvoji apie galimybę tapti prezidentu?

Jau nebegalvoju. Ketvirtus metus esu viceprezidentas. Šie­ met baigiu bakalauro studijas, tad manau, kad jau per vėlu galvoti apie postus. Mano ma­ nymu, norint atlikti užsibrėžtus darbus, nereikia gražiai skam­ bančių pareigų. Man kelis kar­ tus buvo siūlyta tapti VU SA prezidentu, tačiau atsisakiau tos galimybės. Galbūt mane ir būtų išrinkę, tačiau jausdamas pagarbą vyresniesiems, savo mokytojams, užleidau vietą jiems. Be to, turiu darbą, tad reikia atsidėti ir jam. Dabar VU SA prezidentu bandyčiau tap­ ti nebent dėl įrašo CV tačiau tikrai nesu garbėtroška.

Tai galjau galvoji palikti VU SA ir ieškoti laimės kitur?

Tai paaiškės gegužę, bet ga­ liu tvirtai pasakyti, kad jei ir liksiu, tai kiti metai tikrai bus paskutiniai. Norisi pabaigti pradėtus darbus, pasiekti už­ sibrėžtus tikslus. Didžioji da­ lis norų jau įgyvendinta, ir tuo aš labai patenkintas. VU SA tapo stipria, solidžia organiza­ cija, užsitarnavo studentų ir kitų savivaldų pagarbą. VU SA subrendo - džiaugiuosi tuo.

Tačiau negalima per ilgai už­ sisėdėti vienoje vietoje, nes lai­ kui bėgant tampi stabdžiu, o ne idėjų generatoriumi. Atei­ na nauji žmonės, reikia leisti jiems veikti.

Kokie tavo mėgstamiausi po­ sakiai? Tave pažįstantys paste­ bėjo tavo žodyno spalvingumą...

Iškart pasakysiu - jei jau keikiuosi, tai tikrai nelietuviš­ kai, tad šių žodžių neminėsiu.

O posakiai laikas nuo laiko keičiasi, nes negalima stovėti vietoje, reikia atsinaujinti. Pa­ menu, vienu metu labai daž­ nai sakydavau „Apsikaskit la­ pais“, o dabar tokio kultinio posakio lyg ir neturiu.

Salti, daug kas norėtų tavęs pa­ klausti - kodėl taip garsiai kalbi?

Pasakysiu taip - nekalbu gar­ siai, kai to nereikia. Bet kai no­ riu, kad mane girdėtų, balso ne­ pagailiu. Pavyzdžiui, trijų šimtų žmonių auditorijoje man mik­ rofono dažniausiai nereikia.

Kaip gi tu atėjai į VU SA ir kaip ji tavo akyse keitėsi?

Dar būdamas moksleivis įsi­ traukiau į Lietuvos moksleivių sąjungos veiklą, buvau rajono

moksleivių pirmininkas. O pra­ dėjęs studijas supratau, kad be veiklos nelabai galiu gyventi: norėjosi kažką veikti, pamaty­ ti, atrasti save. Pirmus pusan­ trų metų stebėjau VU SA, mo­ kiausi iš tuometinių vadų ir su­ pratau, kad jei pats nieko ne­ darysiu, tai niekas kitas už ma­ ne to nepadarys. Kai prieš 5 metus atėjau į VU SA, ji buvo visiškai kitokia, nei yra dabar: tuo metu tai tebuvo dešimtiesdvidešimties aktyvistų klanas, o dabar tai - 250 žmogeliukų ko­ manda. Mane tai džiugina.

Paskutinis klausimas: kokią matai VU SA ateitį?

Vienareikšmiškai šviesią.

Kaip jau sakiau, VU SA nebėra penki žmonės, tai stipri ir veikli organizacija. Žiūrint istoriko žvilgsniu, visais laikais studen­ tai, jaunimas judėjo, veikė, ir to tikrai niekas nesustabdys. Ma­ nau, kad VU SA kuo toliau, tuo labiau stiprės, nors nuo nuo­ puolių nė vienas neapsaugotas. Žmonių, norinčių ir galinčių veikti, tikrai yra, o ateitis pri­ klauso nuo jų pačių. Tai, kas da­ bar vyksta - puiku, tad tikiuosi, kad taip bus ir ateityje.

8

Universitas Vilnensis

2003 m. gegužė

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

Pasižvalgymas po Skandinavijos studentų savivaldas Antroji dalis Vasario 15-28 dienomis Vilniaus universiteto Studentų atstovybės nariai (VU SA prezidentas Marius Zabielskas, VU SA viceprezidentas socialiniams-akademiniams rei­ kalams Artūras Šaltis, VU SA viceprezidentė tarptautiniams reikalams Jekaterina Bortkevič ir tarptautinio komiteto narė Gintarė Petkevičiūtė) išvyko į kelionę po Skandina­ vijos šalis semtis patyrimo. Kelionės metu buvo aplankyti keli didžiausi Skandinavijos šalių universitetai: Lundo universitetas (Švedija), Upsalos universitetas (Švedija), Hel­

sinkio technologijos universitetas (Suomija), Turku universitetas (Suomija), Helsinkio ekonomikos ir verslo mokykla (Suomija). Pagrindinis vizito tikslas - pasidalinti patirti­ mi su šių universitetų Studentų organizacijomis ir išsiaiškinti jų pagrindinius veiklos principus bei būdus.

Jekaterina BORTKEVIČ Vizito į Lundą metu mes su­ sitikome su Lundo vicemeru, at­ sakingu už jaunimo politiką. Šiuo metu savivaldybė planuoja įkurti specialią grupę, nagrinėsiančią aktualius klausimus, kurioje bus 50 proc. studentų. Tai institucija, panaši į Vilniaus jaunimo reika­ lų tarybą.

Upsalos studentų sąjungos veikla truputį skiriasi nuo jau ap­ rašytojo modelio. Upsalos univer­ siteto studentų sąjunga yra centra­ lizuota. Organizacijai vadovauja prezidentas ir valdyba. Tačiau stu­ dentų sąjungos vadovybė šiuo me­ tu aktyviai galvoja apie decentra­ lizaciją, fakultetuose būtų įsteigti padaliniai. Dabar kiekviename fa­ kultete yra 2-3 žmonės, spren­ džiantys aktualias studentijai pro­ blemas bei ginantys studentų in­ teresus bendraujant su fakultetų administracija.

Sportas Sportas

(

Organizacijos struktūra labai primena VU SA struktūrą: akty­ viai veikia įvairūs komitetai, yra leidžiamas specialus laikraštis, fa­ kultetuose vykdoma mentorių programa. Vienintelis ir galbūt es­ minis skirtumas - nevykdomi pro­ jektai. Studentų sąjunga dažniau­ siai neprašo įvairių fondų pagal­ bos ir neužsiima specialia veikla tiek vietiniu, tiek tarptautiniu lyg­ meniu. Šis faktas ir buvo vienas iš karščiausių diskusijų objektų. Ka­ dangi, kaip jau minėjau, 90 proc. biudžeto sudaro narystės mokes­ tis, tai organizacijai nebūtina kreiptis į fondą dėl finansavimo atskiriems projektams. Visos kas­ dieninės veiklos pagrindas - paja­ mos, gautos iš narystės mokesčio.

Apie tarptautinių ryšių skyrių Kartu su mumis į šitą kelionę vyko Vilniaus universiteto Tarp­ tautinių ryšių ir programų sky­ riaus darbuotoja Rita Vienažin-

dienė, atsakingą už užsienio stu­ dentus, studijuojančius VU. Taigi susitikimai su kiekvieno univer­ siteto tarptautinių ryšių skyriaus darbuotojais tapo tradicija.

Kalbėdama apie Švediją, no­ rėčiau pabrėžti, kad situacija šios šalies universitetuose yra panaši į mūsų. Tiek Lundo, tiek Upsalos universitetai turi daugiau atva­ žiuojančių studentų nei išvažiuo­ jančių. Kaip pabrėžė abiejų uni­ versitetų administracijos atstovai, pagrindinė to priežastis - užsie­ nio kalbos žinios. Dažniausiai mainų programos nesiūlo studijų anglų kalba, štai kodėl Švedijos studentai nelabai domisi mainų programomis bei galimybėmis iš­ važiuoti. Kita priežastis - norėda­ mas išvažiuoti studijuoti į užsienį studentas turi imti paskolą, nes lė­ šų, skirtų universiteto, dažniausiai neužtenka. Tačiau nustebino tai, kad tarptautinių ryšių skyriai, ypač Lundo universiteto, aktyviai veika siekiant suteikti studentams

būtiniausią informaciją apie stu­ dijas užsienyje: kartą per semest­ rą yra organizuojami specialūs in­ formaciniai seminarai, kurių me­ tu norintys išvažiuoti studentai ga­ li gauti įvairios informacijos apie universiteto siūlomas programas.

Pavasarį yra organizuojami spe­ cialūs seminarai ERASMUS stu­ dentams, siekiant supažindinti juos su dokumentų tvarkymo pro­ cesu, institucijomis, kuriose jie studijuos, bei kita naudinga infor­ macija.

Reziumuodama norėčiau pa­ brėžti, kad šie susitikimai tikrai buvo naudingi tiek tarptautinių ry­ šių skyrių darbuotojams, tiek mums.

Suomija Atsisveikinę su kolegomis iš Švedijos pajudėjome Suomijos link. Ten mūsų laukė pažintis su Helsinkio universitetu, Helsinkio technologijos universitetu, Turku universitetu bei Helsinkio ekono­ mikos ir verslo mokykla.

Kadangi jau pasakojau apie pagrindinius skandinaviškojo stu­ dentų judėjimo principus, tai tie­

siog norėčiau priminti, kad Suo­ mijos ir Švedijos studentų savival­ dos skiriasi nedaug. Vizitai aukš­ tosiose mokyklose tiesiog patvir­ tino bendrą taisyklę, kad savival­ dos „gyvena“ ir veikia naudoda­ mos lėšas, kurias sumoka patys stu­ dentai, t. y. iš narystės mokesčio.

Ateities planai Ši kelionė buvo labai svarbi VU SA siekiant atnaujinti senus ryšius bei bendradarbiavimą su partneriais Skandinavijos šalyse.

Buvo surinkta daug informacijos apie studijų sistemą Skandinavi­ joje. Susitikimuose buvo aptartos tolimesnės perspektyvos bei kon­ kretūs projektai.

VU SA pakvietė organizacijų atstovus dalyvauti kiekvienais me­ tais organizuojamoje VU SA tarp­ tautinėje savaitėje. Taip pat buvo aptarti organizacijos narių moko­ mieji vizitai į šalių savivaldas bei lyderių vasaros stovyklos galimy­ bės.

Tikimės, kad ši kelionė tapo naujo nuolatinio bendradarbiavi­ mo pradžia ir bus naudinga visų organizacijų nariams.

)--------------------------------------------------------------------------------

v

Žygeivių sąskrydyje - pėsčiųjų ralis, negailestingas futbolas, šlapias kliūčių ruožas ir „Klubovizija 2003“ Paskutinį balandžio savaitgalį prie Meros upės vyko keturiasdešimt trečiasis Vil­ niaus universiteto Žygeivių klubo sąskrydis. Tai ne tik linksmas visų kartų žygeivių ir jų draugų susibūrimas, bet ir įskaitinės tarpfakultetinio Rektorius taurės čempionato var­ žybos. Jose dalyvavo 6 komandos (FF, GMF, KF, MF, MIF, TF).

ka“. Išlipo jie visi ir iškrito prieš saulutę. Jautė, kad reikia pailsėti

spręsk, kas pirmiau atsirado - viš­ ta, gaidys ar kiaušinis? Nuo pasi­

Kaip vakare buvo dainuojama

pieš startą. Pėsčiųjų ralio trasoje reikėjo surasti 14 punktų. Ir ne

rinkto atsakymo priklauso, kurio kontrolinio punkto toliau ieško­

„Klubovizijos 2003“ konkurse, „atvažiavo traukinys su turistų šai-

šiaip sau surasti, o dar ir papildo­ mas užduotis atlikti. Štai, nu­

ti. Pažymėti 3 punktai, o padėtas tik vienas. Ir, žinoma, ten, kur ka­ dagiai tankiausi. Pagal visas VUŽK tradicijas bent vienas

Laura JORUDA1TĖ

punktas turi būti pelkėje. Iš 20 startavusių komandų 5 trasą įvei­ kė be baudų per nurodytą kontro­ linį laiką. Taigi pirmos dienos va­ karą - penki lyderiai.

Vakare prie didžiojo laužo bu­ vo atidarytas keturiasdešimt tre­ čiasis VUŽK sąskrydis. Praėjusių

metų nugalėtojai matematikai pa­ kėlė vėliavą, uždegė aukurą. Kiek vėliau visi susirinko į „Klubovi­ zijos“ konkursą. Neviena gerai ži-

noma daina „prisidengė“ žygeivišku tekstu ir bandė nukonkuruoti kitas.

Sekmadienio rytą prasidėjo

vandens, „švytuoklė“. Įsikimbi į virvę, įsibėgi ir skrendi virš upės stengdamasis pasiekti kitą kran­ tą. Ne visiems tai pavyko. Ir nuo

žygeivių futbolo „Tumbi-Jumbi“ turnyras. Deja, iš 20 komandų „gyvos“ liko tik 10. Kitas palaužė nakties linksmybės ar mokslai už­ spaudė, todėl jie išvažiavo namo j Vilnių. „lūmbi-Jumbi“ turnyre nugalėtojais tapo teisininkų ko­ manda „Saša“. Jie sužaidė ketve­ riąs varžybas be pralaimėjimo. Ta­

buomų daug kas krito. Ir kodėl jie taip maudytis norėjo? Bet visi stengėsi kuo greičiau pasiekti fi­ nišą. Ir jokių lygiųjų nebuvo. To­ dėl kliūčių ruožo rezultatai lėmė ir bendrus žygeivių sąskrydžio varžybų rezultatus. Nugalėtojais

čiau merginas kiekvienoms varžy­ boms teko keisti, nes vaikinai joms kojas apspardė negailėdami.

Kol vyko futbolo turnyras,

fakulteto komandos. Tarpfakultetinėje įskaitoje trečia vieta ati­ teko MF komandai „Reanimaci­ ja“”. Nugalėtojai buvo apdovanoti

buvo parengtas kliūčių ruožas.

Pora buomų iš vieno upės kranto į kitą, dviejų virvių perkėla virš

VU Sporto ir sveikatos centro di­ plomais ir medaliais bei Rekto­ riaus taurės marškinėliais.

tapo MIF komanda „Ę nosinė“, antrą ir trečią vietas užėmė GMF

9

Universitas Vilnensis

2003 m. gegužė

Z

Kronika

Studijų užsienyje informacijos centras informuoja N_____

Studijų užsienyje informacijos centras tęsia straipsnių seriją apie aukštojo moks­ lo sistemas, stojimo reikalavimus, studijų kainas ir stipendijų galimybes angliškai kalbančiose šalyse (ankstesniuose „Universitas Vilnensis" numeriuose rašėme apie studijas Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, kituose numeriuose skaitykite apie studi­ jas JAV ir Kanadoje).

Apie studijas Australijoje Rasa ANTANAVIČIŪTĖ

Aukštasis mokslas Aukštojo mokslo institucijas (39 universitetai) Australijoje ko­ ordinuoja Australijos vyriausybė.

Tačiau tai savarankiškos instituci­ jos, kurios pačios nustato stojimo reikalavimus, studijų programas ir atsiskaitymo tvarką. Todėl itin ati­ džiai reikia išsinagrinėti pasirink­ tos mokyklos nuostatas.

Svarbu!

Mokslo metai Australijoje pra­ sideda vasario pabaigoje ir baigiasi gruodžio pradžioje.

Bakalauro (undergraduate) studijos dažniausiai trunka 3-4 metus.

Magistro (postgraduate) studi­ jos -1-2 metus.

Doktorantūros (doctoral) studi­ jos - paprastai 3 metus.

Stojimo tvarka Kaip ir visų užsienio šalių atve­ ju, patartina pradėti rūpintis stoji­ mo dalykais prieš metus iki numa­ tomų studijų pradžios.

1. Susirasti tinkamą aukštąją mokyklą ir programą: pasižiūrėti dominančių universitetų interneto svetaines (jų adresus rasite www.studyinaustralia.gov.au arba www.thegoodguides.com.au); parsisiųsdinti universitetų katalogus.

2. Jei stojate į bakalauro studi­ jas, sužinoti, ar jums reikalingi pa­ ruošiamieji kursai (foundation studies'). Studijos juose trunka 1 metus arba trumpiau, nesunku įstoti, su­ teikia progą pagerinti anglų kalbos žinias, prisiderinti prie Australijos universitetų stojimo reikalavimų.

Kai kurie universitetai reikalauja jas pabaigti, tačiau dažnai tokiu būdu metais sutrumpėja pagrindinės stu­ dijos. Tokių kursų kaina (kartu su pragyvenimu) 9.000-14.000 Aust­ ralijos dolerių per metus.

3. Kuo anksčiau susižinoti, kada yra paskutinė dokumentų tei­ kimo diena (deadlinej, kokie pasi­ rinkto universiteto stojimo reika­ lavimai, mokesčiai, kt.

4. Nusiųsti stojimo paketą į pasirinktą universitetą iki nurody­ tos dienos (paprastai lapkričiogruodžio mėnesį). Šį paketą pa­ prastai sudaro: a) užpildyta stojimo anketa (paprastai speciali anketa paruošia­ ma studentams iš užsienio (international students), ją galima atsi­ spausdinti iš pasirinktos mokyklos interneto svetainės); b) stojimo mokestis (paprastai iki 60 Australijos dolerių); c) stojantiems į bakalauro programas - mokyklos išrašai (paskutinių 2 metų) ir oficialus jų vertimas arba atestato kopija; stojantiems į magistro programas - bakalauro studijų diplomo bei išrašų (transcript ofacademic records) kopijos ir oficialus jų ver­ timas; stojantiems į doktorantū­ rą - magistro studijų diplomo bei išrašų (transcript ofacademic records) kopijos ir oficialus jų ver­ timas; d) stojantiems į bakalauro pro­ gramas (nebūtina, bet patartina) SAT egzamino rezultatas; stojan­ tiems į pobakalaurines programas (ne visuomet, bet dažnai reikalau­ jama) - GRE arba GMAT egza­ mino rezultatas; e) IELTS arba TOEFL rezul­ tatas (IELTS administruoja Britų taryba www.britishcouncil.lt/education/ielts.htm; TOEFL, SAT, GRE, GMAT administruoja Stu­ dijų užsienyje informacijos centras, http://eac.osf.lt); f) finansiniai dokumentai, pa­ tvirtinantys, kad galėsite susimokėti už mokslą ir pragyvenimą, arba kad gaunate stipendiją.

Kainos Studijų kainą, skaičiuojamą vieneriems akademiniams metams (9 mėnesiai), sudaro mokestis už mokslą (tuitionfees) ir pragyveni­ mo išlaidos (livingexpenses).

2000/2001 bakalauro laipsnio siekiantys užsienio studentai už mokslą vidutiniškai mokėjo 10.000-13.500 Australijos dolerių permetus.

Magistro arba daktaro laipsnio siekiantys užsienio studentai mo­

kėjo 11.000-18.500 Australijos do­ lerių per metus.

2000/2001 užsienio studentai už pragyvenimą vidutiniškai mo­ kėjo 320 Australijos dolerių per sa­ vaitę.

J

Filologijos fakultete atidaryta prof. Jono Balkevičiaus auditorija Balandžio 30 dieną buvusio Fi­ lologijos fakulteto dekano prof. Jo­ no Balkevičiaus 80-mečio proga ati­ daryta šio iškilaus Universiteto pe­ dagogo ir administratoriaus vardu pavadinta auditorija, iškilmingai ati­ dengtas prof. J. Balkevičiaus barel­ jefas. Čia nuolat vyksta fakulteto Ta­ rybos posėdžiai, paskaitos, kiti ren­ giniai.

J. Balkevičiaus šeima prie atidengto bareljefo

Stipendijos • Ribotą stipendijų kiekį stu­ dentams iš užsienio, paprastai pobakalaurinių programų, administ­ ruoja Australijos aukštosios mo­ kyklos (žr. pasirinktos mokyklos interneto svetainę, prašykite ei. paštu atsiųsti daugiau informaci­ jos). Dažniausiai tai dalinės stipen­ dijos.

• Naudokitės intemetine sti­ pendijų paieškos duomenų baze www.studyinaustralia.gov.au/Sia/en/ CourseSearch/ScholarshipSearch.htm.

• Magistratūros ir doktoran­ tūros finansavimo šaltiniai - daly­ vavimas tyrimo projektuose, tiria­ masis arba mokomasis asistento darbas (research/teachingassistantshipj, daugiau informacijos apie pastarąją galimybę - pasirinkto universiteto interneto svetainėje.

• Lietuvoje stipendijų studi­ joms Australijoje nėra.

Darbas Bakalauro programų studen­ tams leidžiama dirbti universitete (on campus) ne daugiau nei 20 va­ landų per savaitę arba pilną darbo dieną per atostogas. Šio uždarbio jokiu būdu neužtenka mokslams apmokėti. Magistrantai ir dokto­ rantai bei jų šeimos nariai gali gau­ ti darbo valandų skaičiaus neribojančias vizas.

Daugiau informacijos www.studyinaustralia.gov.au ir www.thegoodguides.com.au - informacija apie švietimo sistemą, aukštojo mokslo institucijas, stoji­ mo tvarką etc. www.studyinaustralia.gov.au/ Sia/en/CourscSearch/ScholarshipSearch.htm - Australijos sti­ pendijų duomenų bazė. www.britishcouncil.lt/education/ielts.htm - IELTS testas, Bri­ tų taryba. http://eac.osf.lt - TOEFL. SAT, GRE, GMAT testai, Studijų užsie­ nyje informacijos centras.

Vilniuje - IV tarptautinis universitetų teatrų forumas Gegužės 6-11 dienomis Vilniaus universitete vyksta ketvirtasis tarp­ tautinis universite­ tų teatrų forumas „Vilnius - tautų kultūrų kryžkelė“, skirtas svarbiausių Vilniaus veidą for­ mavusių kultūrų lietuvių, lenkų, ru­ sų ir žydų - daugia­ taučiam paveldui. Pagrindinis forumo akcentas - teatrinė akcija „Tautų kul­ tūrų pėdsakais“.

Forumo rengėjai siekė įtvirtinti sostinės, kaip tautų ir kultūrų santar­ vės fenomeno, įvaizdį, skatinti daugiataučio Vilniaus jaunimą domėtis mies­ to istorija bei kultūrinėmis tradicijomis.

Plačiau apie šiuos įvykius skaitykite kitame „Universitas Vilnensis“ numeryje.

Busimieji medikai linksminosi su naktiniais marškinėliais Estijoje, mažame kurortiniame miestelyje Pernu, vy­ kusioje pasaulinėje medicinos studentų asociacijų gene­ ralinėje asamblėjoje susitiko daugiau kaip 450 busimųjų medikų iš 60 pasaulio šalių.

Marija SAKALAUSKAITĖ, VU MF studentė Iš Lietuvos į konferenciją atvažia­ vo trys LiMSA (Lietuvos medicinos studentų asociacijos) studentai.

LiMSA vienija apie 100 Vilniaus ir Kauno studentų, ir jau vienuoliktus metus yra pilnateisė Tarptautinės me­ dicinos studentų asociacijų federaci­ jos narė, galinti dalyvauti visuose pro­ jektuose bei turinti balso teisę.

Naujokai sutrinka Pirmą kartą dalyvaujantys konfe­ rencijoje naujokai jaučiasi sutrikę dėl didelio būrio studentų, daugybės po­ sėdžių, apmokymų. Todėl studentai pasiskirsto į mažesnes darbo grupes, kuriose diskutuoja aktualiomis temo­ mis, pateikia savo idėjas bei pasiūly­ mus. Karščiausi ginčai vyksta dėl or­ ganizacijos įstatų pakeitimo bei nau­ jų narių priėmimo į federaciją.

Generalinė asamblėja rengiama du kartus per metus Susirinkę studentai papasakoja apie nuveiktus darbus bei aptaria ben­ drus projektų įgyvendinimo planus. Šiuo metu Europoje vykdoma per 20

tarptautinių projektų. Dauguma jų skirti visuomenės sveikatai gerinti, AIDS ir lytiškai plintančių ligų pre­ vencijai, pabėgėlių ir taikos palaiky­ mui bei Afrikos šalių paramai. Stu­ dentai, kurie dirba mokslinį darbą, turi gerą progą susipažinti su kitų šalių rengiamomis konferencijomis, gali­ mybę laimėti stipendijas ar apdova­ nojimus.

Aktualiausia tema - profesinių mainų kontraktai Pagrindinis konferencijos tikslas pasikeitimas profesinių mainų kon­ traktais. Jų dėka kasmet per 6600 me­ dicinos studentų stažuojasi geriausio­ se užsienio šalių universitetinėse ligo­ ninėse. Tai vienas didžiausių tarptau­ tinių studentiškų mainų projektų, ku­ riame dalyvauja ir LiMSA. Šiais me­ tais net 63 mūsų studentai galės atlikti vieno mėnesio klinikinę praktiką įvai­ riose Europos šalyse, tiek pat studen­ tų laukiama atvykstant ir į Lietuvą.

Baltijos šalių bendradarbiavimas Baltijos draugystės klubo (Balde Friendsliip Club) susitikimai rudenį jau tampa tradicija. Šiam klubui priklauso Lietuva, Latvija, Estija, Rusija, Suomi­ ja. Konferencijoje LiMSA pakvietė įsi­ traukti į klubo veiklą Švediją bei Lenki­ ją ir atvykti šių šalių atstovus į Vilniuje organizuojamą susitikimą. Pagrindine spalio mėnesio susirinkimo tema pa­ sirinkta bioetika. Vyks paskaitos bei dis­ kusijos dirbtinio gyvybės nutraukimo, klonavimo, eksperimentinės medici­ nos, gydytojo etikos klausimais.

Socialinė programa Vienos dienos ekskursija po Tali­ ną bei turas po Baltijos šalis sulaukė didelio studentų dėmesio. Tačiau po­ puliariausi ir linksmiausi buvo temi­ niai vakarėliai. Be jų nepraėjo nė vie­ na naktis: Lotinų Amerikos vakarė­ lis, Libaniečių naktis, pižamų vakaras, kuriame studentai linksminosi apsi­ rengę tik naktiniais marškinėliais ar­ ba pižamomis... Įspūdingiausias na­ cionalinių valgių bei gėrimų vakarėlis vainikavo ir užbaigė konferenciją.

10

r

L

Universitas Vilnensis Sukaktys

2003 m. gegužė

J

Senoji VU observatorija pažymi 250-ąsias metines „1753 m. vasario 28 d. labai didelis juodas erelis, skrisdamas per miestą, ne kur kitur, o

kaip tik ant statomos observatorijos sienų nutūpė ir ilsėjosi", - taip rašė profesorius Tomas Žebrauskas laiške mecenatui kunigaikščiui M. K. Radvilai. Tai pirmoji data, paminėta ilgo­

je ir sudėtingoje Vilniaus astronomijos observatorijos istorijoje. Šiemet sukanka 250 metų, kai buvo pastatyta ši mokslo šventovė. Iš dabar veikiančiųjų Europoje vilniškę įkūrimo data

lenkia tik Paryžiaus, Grinvičo, Berlyno ir Sankt Peterburgo observatorijos.

lė, virš jos įrengtas prietaisų paviljo­ nusileido garsiajam anglų Grinvičui. nas, du bokšteliai ir atvira stebėjimų Dešimtį prietaisų jis iškart priskyrė is­ terasa. Projektavo pats T Žebrauskas, torinių kategorijai, o naujus užsaki­ apylinkių. Priestato frizą papuošė tarp nų. Tai tikrai reti mokslo ir technikos jis, beje, laikomas vienu iš vilnietiškojo nėdavo geriausiose to meto Europos Žodiako ženklų įkomponuoti žvaigž­ istorijos paminklai. O M. Gusevas pa­ baroko architektūros kūrėjų. 1753 me­ dirbtuvėse. Taip Vilniuje atsirado žy­ Senoji astronomijos observatori­ dynų Skydo ir Jautuko simboliai, taip rašė pirmąją observatorijos istoriją, tais mūro darbai buvo baigti, uždeng­ maus anglų mechaniko Dž. Ramzdeja - Vilniaus universiteto pasididžia­ pavadinti Lietuvos valdovų - Jono So­ tuo pažymėdamas jos šimto metų ju­ tas ir stogas. no didysis vimas ir puošmena. Jos įkūrimo epo­ bieskio ir Stanislovo Poniatovskio gar­ biliejų.

Nelaukdamas, sieninis 8 pė­ cha labai įdomi, nes būtent tada bei. Jautuką 1773 m. įvardijo pats ob­ Įrengiant fotometrą, 1866 m. kol observato­ dų kvadran­ mokslas ėmė darytis svariu visuome­ Astronomija ir kosmografija servatorijos direktorius; M. Počobu­ pradėtas perdirbinėti ir antrasis rija bus galuti­ tas, pasažinis nės raidos veiksniu. Naujausi astro­ T Žebrausko statydintas bokštelis. Ta­ to autoriteto dėka žvaigždynas buvo Vilniaus universitete buvo dėsto­ nai įrengta, 6 pėdų in­ nomijos laimėjimai, paskatinti helio­ įtrauktas į žinomiausius žvaigždėla­ čiau jame pagal seną astronomų tra­ mos kaip gamtos filosofijos dalis profesorius strumentas centrinės teorijos triumfo, išlaisvino pius.

Ir išbrauktas iš žvaigždėlapių taip diciją palikta vietos laikrodžiui. Dar nuo pat jo įkūrimo ir dar anks ­ T Žebrauskas ir montuotė protą iš scholastikos varžtų. Obser­ pat mūsų tėvynainio - klaipėdiškio daugiau: direktorius E Smyslovas pa­ čiau, jėzuitų kolegijoje, įsteigtoje pradėjo stebė­ kito anglų vatorijos įkūrimas Vilniaus universi­ E V Argelanderio - pastangomis, kai sirūpino, kad vilniečiai turėtų iš tiesų jimus. Pirmasis 1570 m. meistro tete sutapo su galutiniu gamtos moks­ buvo nutarta sumažinti žvaigždynų tikslų laiką. Senasis mechanizmas bu­ jo darbas-Vil­ Dž. Dolonlų atsiskyrimu nuo filosofijos bei eks­ skaičių iki 88. vo parduotas j metalo laužą, laikrodi­ niaus geografi­ do telesko­ perimentinio gamtos tyrimo metodo J. Sniadeckiui tapus observatori­ niai varpai - Sv. Dvasios cerkvės bro­ nės platumos pui. Dar ob­ diegimo pradžia. jos direktoriumi, vėl teko rūpintis įran­ lijai. O į bokštelį įmontuotas elektri­ matavimas, at­ servatorija Astronomija ir kosmografija Vil­ gos atnaujinimu. Geriausias iš tuo lai­ nis Ričio firmos Edinburge mecha­ liktas gana paprastai - labai kruopš­ yra turėjusi Ramzdeno keturis ma­ niaus universitete buvo dėstomos kotarpiu įsigytų prietaisų - vertikalu­ nizmas, sujungtas su astronominiu čiai vizuojant Šiaurinę. Įdomu, kad nuo žesnius 1,5-2 pėdų kvadrantus, okkaip gamtos filosofijos dalis nuo pat Dž. Šeltono laikrodžiu. Naktį didelį sis G. Reichenbacho ir G. Ertelio ra­ šio matavimo savo darbą pradėdavo tantą, ekvatorialą, kampų dalijimo jo įkūrimo ir dar anksčiau, jėzuitų ko­ tas geodeziniams matavimams.

Juo stiklinį ciferblatą apšviesdavo 12 dujų beveik kiekvienas po T Žebrausko dir­ mašiną, du teodolitus. Puikus auksa­ legijoje, įsteigtoje 1570 m. Ypač buvo pasinaudojo garsioji K. Tenerio eks­ ragelių šviesa. O lygiai dvyliktą dienos bęs observatorijos direktorius. O bu­ rankio meistro darbų rinkinys! Dovertinamas praktinis astronomijos as­ pedicija, atlikusi Baltijos šalių trian­ nuo Pilies kalno nuaidėdavo patran­ vo jų devyni: Tomas Žebrauskas (1714 — londo ir sūnaus firma išgarsėjo pa­ pektas, - jos žinios būtinos kalendo­ guliaciją. Šį observatorijos veiklos kos šūvis, - kareiviams buvo duotas 1758), Jokūbas Nakcijonavičius (1725saulyje, pirmoji pradėjusi gaminti su­ riui sudaryti, bažnytinėms šventėms tarpsnį primena S. Plioslio refraktosenas teleskopas laikrodžio rodyk­ 1777), Martynas Odlianickis-Počobudėtinius achromatinius lęšius. Pary­ apskaičiuoti, Saulės laikrodžiams rius, pagamintas Vienoje. lėms sekti. tas (1728-1810), Janas Sniadeckis žiaus meistrų darbams atstovauja ka­ konstruoti, atliekant kartografinius M. Počobuto ir J. Sniadeckio lai­ Tačiau XIX a. viduryje prasideda (1756-1830), Petras Slavinskis (1795— rališkojo laikrodininko K. Pasemano darbus geografinei platumai nustaty­ kais observatorijos darbo kryptis bu­ ir observatorijos turtų draskymas. Dar 1881), Mykolas Hlušnevičius (1797stalinis teleskopas (J. Masalskio do ­ ti. Gabiausi profesoriaus O. Kriūgevo astrometrinė - mažųjų planetų, 1843 m. akademikas V Struvė, didelis 1862), Jegoras Fusas (1806-1854), Je­ vana) ir Kanive’o 10 pėdų sekstantas. rio mokiniai išspausdino pirmuosius okultacijų ir užtemimų stebėjimai, ge­ senosios knygos mėgėjas, pats atrin­ goras Sableris (1810-1865), Piotras Moderniems astronominio turinio leidinius; iš jų ografinių koko 500 vertingiausių istoriniu požiūriu Smyslovas (1827- 1891). Dažno jų prietaisams ankstyviausia -1639 m. A. Dyblinskio ordinačių tomų Pulkovo observatorijos bibliote­ veikla žymėjo naują svarbų observato­ M. Počobu­ knyga „Astronomijos šimtinė“. Ta­ matavimai. kai. 1852 m. į Pulkovą išvežtas Ramz­ Direktoriaujant M. Počobutui rijos raidos ir darbų etapą. tas pastatydi­ čiau 1655 m. Vilniaus okupacija ir ki­ Rezultatai bū­ deno ekvatorialas, vienas iš Dolondo observatorija savo įranga, sakoma, Pirmasis observatorijos prietaisas no naująją tos nelaimingo karo su Maskva pa­ davo skelbia­ teleskopų su heliometru, keletas smul­ - anglų darbo reflektorius, įdomus observatoriją nenusileido garsiajam anglų Grin­ sekmės ilgam sustabdė gražiai plėto­ mi žymių Eu­ kesnių prietaisų. Po 1876 m. žiemą iš­ medine altazimutine montuote. Ant - priestatą vi­ tus mokslo darbus. Naujam pakilimui vičui. Dešimtį prietaisų jis iškart ropos astro­ tikusio gaisro, sunaikinusio pagrindi­ jo vamzdžio, aptraukto oda, įspaus ­ diniame kie ­ susikaupta tik XVIII a. viduryje. priskyrė istorinių kategorijai, o nau­ nomijos cen­ nius stebėjimų prietaisus, Vilniaus ob­ Kai 1752 m. Tomas Žebrauskas tas kunigaikščio M. Radvilos dedika­ melyje, anks­ jus užsakinėdavo geriausiose to trų leidžia­ servatoriją nutarta apskritai uždaryti, cinis įrašas.

Labai įdomų mokslo is­ čiau vadinta­ grįžo iš Prahos po stažuotės pas žy­ muose darbų likusieji teleskopai 1882 m. pradžioje meto Europos dirbtuvėse. torijos požiūriu teleskopą 1761 m. ob­ me Vaistinės mųjį profesorių J. Steplingą ir univer­ rinkiniuose. buvo paskirstyti Rusijos mokslų aka­ servatorija gavo iš profesorių Ž.

Flevardu. Jis bu­ siteto vadovybei išsakė savo ketinimus Po represinio demijai, Pulkovo observatorijai, Var­ rė ir Ž. Rosinjolio, Prancūzijos emig­ vo užbaigtas kurti observatoriją, prieštaravimų ne­ Vilniaus uni­ šuvos ir Sankt Peterburgo universite­ rantų. Paryžiaus mechanikas Kanive, 1788 m., vadovaujant architektui buvo. Rektorius J. Juraga padėjo iš­ versiteto uždarymo 1832 metais ob­ tams. Tik patys seniausieji prietaisai ir dirbęs pas Ž. Lalandą, buvo prideri­ M. Knakfusui. Per visus tris aukštus rinkti vietą ir surasti mecenatų. Pagrin­ keturi poriniai Žemės bei dangaus servatorija toliau tęsė savo veiklą, pa­ nęs prietaisui siūlinį mikrometrą. De­ iki pat pamatų priestate stūkso dide­ dine fundatore tapo garsios Lietuvos versta Vyriausiosios Pulkovo obser­ gaubliai, pagaminti 1622 m. ir 1750 m., ja, šio unikalaus mokslo istorijos pa­ lių smiltainio blokų siena, prie kurios didikų šeimos atstovė Elžbieta Oginsvatorijos filialu. Direktoriaujant R Slapalikti Vilniaus senienų muziejui. Mies­ minklo neliko nė pėdsakų. pritvirtintas nejudamai didysis kvad­ kaitė-Puzinienė. Observatoriją nutar­ vinskiui buvo įsigytas puikus G. Merto tarybai atiteko bokšto laikrodis su jį Direktoriaujant M. Počobutui ob ­ rantas.

Blokus teko atsigabenti van ­ ta statyti virš senosios kolegijos pasta­ reguliuojančiu astronominiu Dž. Šel­ co teleskopas-refraktorius su laikro­ servatorija savo įranga, sakoma, ne­ dens keliu net iš Vokietijos, Bremeno to. Ją sudarė reprezentacinė Baltoji sa­ diniu mechanizmu. Naujo prietaiso tono laikrodžiu. Pastarasis šiuo metu įrangai teko perstatyti vieną iš seno­ saugomas Lietuvos nacionaliniame sios observatorijos bokštelių, nuarmuziejuje. Į Pulkovo muziejų vėliau pa­ džius du jo tarpsnius ir uždengus ku­ teko didesnioji dalis paskirstytųjų prie­ polu. Mokslo poreikių labui teko pa­ taisų. Tačiau II pasaulinio karo metu aukoti architektūrinę damą. muziejaus pastatas atsidūrė priešaki­ XIX a. antroje pusėje Vilniaus ob­ nėse Leningrado gynybos linijose ir bu­ servatorijoje vo visiškai su­ dirbusiems griautas. Dau­ mokslinin­ guma Varšu­ XIX a. antroje pusėje Vilniaus kams J. Sablevos universite­ observatorijoje dirbusiems moksli­ riui, M. Gusete buvusių prie­ ninkams J. Sableriui, M. Gusevui, vui, P. Smyslotaisų tarpuka­ P. Smyslovui pavyko suformuoti vui pavyko su­ riu laimingai astrofizinių tyrimų užuomazgas, formuoti astsugrįžo į Vil­ vėl išgarsinusias observatoriją. rofizinių tyri­ nių. Deja, čia mų užuomaz­ jais ilgą laiką gas, vėl išgar­ buvo menkai sinusias observatoriją. Vilniuje pirmą­ rūpinamasi. Iš daugiau kaip penkias­ kart pasaulyje nuo 1868 m. pradėta dešimties kitados observatorijoje su­ sisteminga Saulės dėmių dinamikos kauptų teleskopų dabar VU moksli­ fotografinė tarnyba. Iš kitų novato­ nės bibliotekos Baltojoje salėje ir ob­ riškų darbų minėtini Saulės paviršiaus servatorijos priestate eksponuojama spektriniai tyrimai, žvaigždžių fototik apie tuziną. metrija. Keletą metų observatorija lei­ Savo 250-metį Vilniaus universi­ do pirmąjį Rusijos imperijoje tikslių­ teto astronomijos observatorija su­ jų mokslų žurnalą „Vestnik matematinka vėl apvainikuota dailiuoju baro­ tičeskich nauk“. Darbui naujomis kiniu bokšteliu su keturiomis armiliakryptimis įsigyta ir moderni aparatū­ rinėmis sferomis ir vėtrunge, kurioje ra. 1864 m. į Vilnių atgabentas antra­ auksu spindi mėnulis ir dvi žvaigždės. sis pasaulyje fotoheliografas, 1868 m.

Tikimasi, kad netrukus bus restau­ - vienas iš keturių F. Šverdo fotometruoti ir istoriniai prietaisai, kurių rin­ rų, 1870 m. - G. Merco spektroskokiniu mūsų mokslo istorija tikrai gali VU bibliotekos Baltojoje salėje šiandien galima iš arčiau susipažinti su senaisiais observatorijos eksponatais pas. Pastarieji du išliko iki mūsų die­ didžiuotis.

Dr. Libertas KLIMKA

Mes - studentai

11

Universitas Vilnensis

2003 m. gegužė

-----------------------------------------------------------------------------

Anglijos braškynuose studentų uždirbti pinigai permirkę prakaitu ir skausmu Visos nesėkmės ir vargai prasideda vos nusileidus Anglijos oro uoste - nesmagi pasų kontrolė, nespėjame į autobusą, kuris turėjo mus nugabenti į už 200 km nuo Londono esančią Oakchurch fermą, neapsakomas išgąstis traukinių stotyje. Gera pradžia - pusė darbo, o ką daryti, jei ji bloga ?

Apie tolesnius įvykius net nesinorėjo galvoti. Vasara, padovanojusi gausybę naujų pažinčių, įspū­ dingų išvykų, linksmų vakaronių, su kaupu nepagailėjo ir „nepaneliškų" darbų, buvo sunki, vargi­ nanti ir be galo keikiama...

Jurgita ANDRIEJAUSKAITĖ, Žurnalistikos instituto II k. studentė

Pirmosios nesėkmės Londonas, Getviko oro uos­ tas - pasų kontrolė itin nemalo­ ni, nors rankose laikome dar Lie­ tuvoje gautas darbo korteles.

Muitinės darbuotojai atsargūs, puikiai žino, jog dalis lietuvių net nepasiekia fermų, lieka darbuo­ tis išsvajotame Londone. Ne vie­ nam buvo pagrasinta: „Mes paskambinsim ir patikrinsim, ar at­ vykote į fermą!“ Atvykę j Londono Viktorijos autobusų stotį buvome „malo­ niai“ nudžiuginti - autobusas iš­ vyksta už 5 min, o bilietus gali­ me įsigyti tik atstovėję kilomet­ rinę eilę. Esame be galo pamalo­ ninti, nes kitas autobusas tik ry­ toj popiet. Smagumėlis! Dejuoti nėra kada, jei nenori nakvoti vie­ noje iš stočių. Privalome dar šį­ vakar pasiekti už 200 km esantį miestelį Herefordą. Išsižioję le­ kiame į traukinių stotį (lagami­ nų svoris daugiau nei 20 kg, tad puikiai sekasi skubėti!). Čia su­ žinome, jog sėkmingai nukaksi­ me 200 km sumokėję po 34 sva­ rus (180 litų) už bilietą (nepa­

mirškime, kad bilietas greituoju traukiniu Klaipėda-Vilnius te­ kainuoja 38 litus!). Nedrąsiai iš­ lemenu - 4 bilietus, - kasininkas dingsta ir su kažkuo pasitaręs džiugiai praneša - už keturis bi­ lietus mokėsite pusę kainos!

Gyvenimas „spintose" Per dvi valandas pasiekiame vasaros zoną. Stotyje mus pasitin­ ka pats fermos šeimininkas, ste­ bėtinai jaunas (apie 30 metų) ir simpatingas. Greitai atsiduriame fermoje. Nors ir tamsu, vaizdas kraupus ir gąsdinantis. Aplinkui gyvenamuosius namukus vien purvas, už tvoros baubia jaučiai, kažkur girdisi avys.

Karavanuose (namukuose ant ratų) sąlygos tikrai geros - visuo­ se kambariuose kilimai, minkš­ tos lovos, spintutės. Virtuvė ne­ didukė, bet joje - visi buitiniai reikmenys, dujinė viryklė. Kiek­ viename karavane yra dušas bei tualetas.

Dar prieš atvykdami buvome informuoti, jog gyvensime šešie­ se, tačiau teko stogu dalintis sep­ tyniese. Reikėtų dar pridurti, jog namelyje keturi kambariai, trys iš jų labai mažučiai, vienas ben­ dras valgomasis, kurį taip pat te­ ko paversti miegamuoju. Dvi aukštaūgės lietuvaitės net nega­

lėjo sutilpti spintos dydžio kam­ baryje. Iš tiesų visai nejuokinga, kai tenka miegoti sulenkus kojas, o vietos tiek, kad gali susirgti klaustrofobija. Kambarys, kuria­ me gyvenome dviese, buvo vos 5 kv. metrų, beje, numatytas net ne dviem, o trims.

Ne kartą supratome, jog skųs­ tis neturime kuo, nes kitose fer­ mose dirbantys studentai stovė­ davo milžiniškose eilėse prie vie­ no bendro dušo ar tualeto, esan­ čių tiesiog lauke, teko pasistum­ dyti ir bendroje virtuvėje.

Darbininkai iš Rytų Į Oakchurch fermą susirinko daugiau nei 80 studentų iš Lietu­ vos, Lenkijos, Baltarusijos, Uk­ rainos, Bulgarijos. Fermoje išdy­ go tikras karavanų miestelis, jų čia apie penkiolika. (Visai neto­ liese esančioje braškių fermoje plušo 800 studentų!) Per tris va­ saros mėnesius čia užsimezgė ir meilės romanų. Tačiau porelės nesitikėjo, jog santykiai taps rim­ tesni išvykus iš Anglijos, džiau­ gėsi dabartine minute, nežvelgda­ mi į ateitį. O be reikalo, nes iš­ vykstant buvo daug skaudžių aša­ rų...

Darbas braškynuose Jei ragavote tokio darbo ne sode pas bobutę - nepavydžiu, jei ruošiatės tokiu būdu užsidirbti pinigėlių - nepatariu. Darbas braškių fermose vergiškai sunkus ir skaudus. Birželio mėnesį An­ glijoje buvo be galo žvarbios nak­ tys, išsimiegoti naujoje aplinkoje ne visada pavykdavo, tekdavo keltis 4 vai. ryto, nes darbas pra­ sideda 5 vai.! Rodos, juokas skin­ ti braškes - nuskynei, įmetei į dė­ žę ir už tai gauni pinigėlių. Ne taip paprasta... Nuskintas braš­ kes dėjome į specialias, fermos ženklu pažymėtas dėžes. Uogas iškart teko rūšiuoti. Pirmos rū­ šies - labai gražios, dailios for­ mos, visiškai prisirpusios braš­ kės, antros - ne tokios išvaiz­ džios. Priskynus keturias pirmos ir vieną dėžę antros klasės braš­ kių (šių būdavo nedaug), dėžes reikėdavo nešti pasverti. Tai bu­ vo pats „moteriškiausias“ darbo braškynuose momentas - tampy­ ti 12 kg sveriančias dėžes (viena dėžė - apie 3 kg). Per vasarą už­ siauginome tikrai tvirtus raumenukus.

Ir toks darbelis visą vasarą po 10-12 vai. per parą, o kartais net dar daugiau, 6 dienas per sa­ vaitę. Neišgirdome jokių pažemi­ nimų, pravardžiavimų, pasišaipy­ mų, tačiau darbo pobūdis vertė pasijusti antrarūšiu žmogumi.

Vergystės ženklai Braškės tiekia­ mos į prekybos centrus, tad jos tu­ ri būti ne tik rūpes­ tingai užaugintos ir išvaizdžios, bet ir reikiamai nuskin­ tos. Maždaug mė­ nesį mus griežtai kontroliavo vadi­ namieji „supervaizeriai” (iš anglų k.

- prižiūrėtojai).

Menko išsilavini­ mo anglai vaidin­ davo tikrus bosus ir elgdavosi savo nuožiūra. Iš kiek­ vieno dirbančiojo reikalaujama nu­ skinti nuo krūme­ Už 100 jardų - braškių ferma bei firminė parduotuvė lių ne tik gražias, tinkamas pardavi­ mui uogeles, bet ir visas mažas, (320-380 Lt), ne tokie greiti supuvusias, neišvaizdžias. Pasta­ po 30-50 (160-270 Lt). Toks rąsias turi mesti ant žemės. Ži­ uždarbis šiek tiek „malšina“ ir

noma, už sugaištą laiką ir pastan­ gas niekas nemoka. Pinigėliais įvertinamos tik gerosios braškės.

Braškes privalu nuskinti ne „pli­ kas”, o su koteliu. Ne kartą ir ne du per darbo dieną prižiūrėtojai vaikšto ir sklaido braškių krūme­ lius, jei randa bent uogelę, siun­ čia atgal. Privalai sugrįžti atgal ir nuskinti paliktą vieną, gal dvi ne­ pastebėtas braškes.

Apie „ekologiškas" braškes Sužinojusi, kaip Anglijoje au­ ginamos braškės ir kiti žemės ūkio produktai, prisiekiau nieka­ da gyvenime nepirkti iš užsienio atvežtų gražučių braškių bei kitų importuojamų vaisių ir daržovių.

Skindami braškes pirmąjį mėne­ sį nemažai jų prisiragaudavome, - rodos, saldžios, skanios ir dar kokios gražios. Tačiau kai pama­ tėme, kaip tas braškes purškia chemikalais... buvo kraupu. Ne­ galėjome patikėti - traktorius va­ žiuoja lauku ir purškia kiekvieną lysvę. Ir taip kasdien. Pradžioje mes dar stebėjomės, kodėl, nuskynus visą lauką, po poros die­ nų jame vėl būdavo tiek daug braškių. Chemiją purškiantis traktorius „padėjo“ viską supras­ ti. Supratome ir tai, kodėl anglai gali nusipirkti šviežių braškių net lapkričio mėnesį - tai vis dėl „ekologiško“ auginimo.

Dideli pinigai, dar didesni skausmai Visą vasarą daugiau nei 80 studentų dirbo tokį „įvairų“ dar­ bą. Greta braškių rinkimo teko pirmą kartą gyvenime pjaustyti braškių ūsus, ravėti lysves. Vaiki­ nukams teko statyti tunelius. Taip anglai pavadino baltas ilgas pala­ pines, kurios saugo braškes nuo lietaus. Tuneliai išsaugo derlių, nes lietus darganotoje Anglijoje pila neprognozuotai, jis supūdy­ tų didžiąją dalį uogų.

Uždirbti fermoje tikrai įma­ noma, ir visai nemažai. Jei esi ne tinginys, sugebi mikliai dirb­ ti rankomis, čia tikras rojus.

Spartuoliai, kuriuos studentai praminė kombainais, per dieną „priskindavo“ po 60-70 svarų

didelius skausmus. Rytą būda­ vo sunku išlipti iš lovos, nugara lyg akmuo ir, rodos, lūš perpus.

Kelių raiščiai šitaip gėlė, jog ko­ ne per ašaras būdavo įmanoma atsitūpti ar priklaupti. Vaistai nepadėjo. Nuo dėžių tampymo įsiskaudėjo sėdmenų raumenys, teko šlubčioti net porą savaičių.

Skausmų patyrė kiekvienas. Net tie studentai, kurie įpratę dirbti žemės ūkio darbus, jų neišven­ gė. Juk 12 vai. per dieną priklau­ pus, pritūpus, atsisėdus tekdavo praleisti lysvėje. Jei nori uždirb­ ti, turi skubėti, jei nori skubėti, turi kęsti nugaros skausmą užburtas ratas.

Nedideliame miestuke Lietuvos vėliava!

Vienintelis laisvadienis buvo tikras išganymas. Šią dieną pra­

leisdavome Herefordo miestely­ je. Nedidukas miestelis visus pri­ bloškė jaukumu, švara, žmonių nuoširdumu ir šypsenomis. Vie­ šojoje bibliotekoje studentams, dirbantiems fermose, galima ne­ mokamai naudotis internetu. Pa­ sivaikščiojimai, apsipirkimai laisvadienio atrakcijos. Net kele­ tą kartų fermeris suruošė studen­ tams vakarones prie laužo, vaiši­ no kepsniais, salotomis, saldumy­ nais.

Liepą studentai išdrįso pasa­ kyti fermeriui, jog atvažiavo ne tik dirbti, bet ir pakeliauti. „Ne­ norime grįžę pasakoti, jog matė­ me braškes“, - piktinosi dauge­ lis. Po tokių pareiškimų išnuo­ motu autobusu turėjome galimy­ bę aplankyti vieną nuostabiausių atrakcionų parkų Anglijoje. Kiti laisvi šeštadieniai pralėkė Velso sostinėje Kardife, studentų išsva­ jotame Oksforde. Turėjome gali­ mybę pamatyti vandenyną. Di­ džiausią nuostabą ir šypsnį sukė­ lė Aberystviko miestelio pakran­ tėje tarp daugybės kitų plevenan­ ti Lietuvos vėliava. Didžiausias džiaugsmas - ekskursija po Lon­ doną - laukė prieš pat skrydį į išsiilgtą Lietuvėlę.

Nuotr. iš asm. albumo

Universitas Vilnensis

12

2003 m. gegužė

MIF studentai ir dėstytojai tikri scenos vilkai Matematika ir informatika - skamba labai rimtai ir net, sakyčiau, sausokai. Būtent tokius - rimtus, įnikusius į formules ir kompiuterius - daugelis įsivaizduoja MIF studen­

tus. Kas turėjo progos apsilankyti ir pažvelgti, kaip informatikai ir matematikai atsi­ skleidė per LIK, daugiau taip nebemanys. Cituojant salės replikas, galima būtų tiksliai

pasakyti: „Na, chebra ir varo../'

tiškais veiksmais. Tik pasirodžiusi scenoje „4 grupė“ visiems (o gal tiks­ liau-visoms) pasiūlė... sekso. Lau­ kusieji ir laukusios nusivylė, nes ga­ VU Teatro salėje susirinko ma­ vo paspoksoti tik į striptizo elemen­ tematikai, informatikai bei jiems tus. Bet užtai kiek emocijų... Ką reiš­ prijaučiantys ar šiaip linksmų plau­ kė vien dviejų vaikinukų paaukoti čių ir plačių šypsenų žmonės. Kaip plaukai - jie specialiai išsiskuto pli­ tikrame LIK, pasirodymus vertino kes, kurias kartas nuo karto de­ labai autoritetinga komisija, kurią monstruodavo iš po lapinių rusiš­ sudarė penki nariai: ko stiliaus kepurių.

Jekaterina Skripničenko Pasirodo, užduotys komandoms (MIFSA MIDI renginių komite­ didesnių sunkumų nesukėlė, bent jau to pirmininkė), taip buvo galima spręsti iš jų laisvo Aurelija Petrauskaitė (naujai improvizavimo ir elgesio - tikri sce­ išrinkta MIF sekretorė, dar vadi­ nos vilkai tie MIF studentai! nama „sesele“), Po tradicinės LIK dalies prisis­ Marius Zacharovas (naujai tatymo, kur dalyviai tarsi apšilo išrinktas MIF dekanas, dar žino­ prieš svarbesnes rungtis, pateikė mas Zacharo vardu), komandos priešininkams po kelis Doc. Ričardas Kudžma (tik­ klausimėlius. ras MIF eksdekanas), „Ką tikras studentas turi pasi­ Domicėlė (kurios pavardės imti su savimi eidamas grybauti į niekas nežino, tikra MIF dekano Nemenčinę? “ Felikso Ivanausko sekretorė). Šie žmonės, pasitelkę savo jus­ Pasirodo, ne tiek jau ir daug „Studijų knygelę, jei kartais dėsty­ les ir salės reakciją, vertino ir lė­ toją grybaujantį sutiktų“, „Alaus ir mė komandų likimą. grybų, kad nebūtų gėda tuščiomis Nieko stebėtina, kad prisirin­ grįžus“, „ Zakusono“, „zapivono“ ko žioplių pilna salė. Ką ten pil­ ir mergų...“ na, kiti visai netilpo, tik iš pašalės O ar daug kas galėtų atsakyti j seilę varvino. Ant scenos būriavo­ klausimą, kuo informatikas skiria­ si trys komandos, po septynis si nuo paprastų mirtingųjų? MIF žmones kiekvienoje: fuksų studentai žino: informatikas „nu­ „U2B4“, „Amžinieji studentai“ ir lauš“ kodą, jis į merginas žiūri pro „4 grupė“. Pastaroji, beje, išsisky­ monitoriaus ekraną, be to, protinrė savo ekstravagancija bei dras­ guoliai gali atsakyti į klausimą, kuriamejau yra atsakymas. Štai toks painus tas infor­ matikų gyvenimas.

Po komandų pasi­ keitimo klausimėliais pasirodė dėstytojai. Čia, kalbant studentiš­ kai, „buvo geras“. „Kombikormas“ taip pasivadinusi dėsty­ tojų grupė pateikė, kaip patys prisipažino, dvi­ dešimties metų senu­ mo „bajerius“. Ir ką?

Suveikė. Dar ir kaip su­ veikė. Kostiumuoti, so­ lidūs, su... baltais sport­ bačiais. Jau ko verta pantomimos scena, ku­ rios veiksmas vyko tu­ alete! Su visomis emo­ cijomis, kankinių vei­ dais ir nusivylimo ku­ Fuksai stebino atributais ir įspūdingomisformomis

Ona MACKONYTĖ

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 55 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 3 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“.

Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

pinomis širdimis, kai po ranka po­ pieriaus nėra, tik laikraščio skiautė.

O ir tos kaimynas prašo... Na, o kur dar atgijusi „dėstytuvų“ rankose gi­ tara...

Balsingi, lankstūs, judrūs ir šmaikštūs. Ne į auditorijas studen­ tams integralų dėstyti, o tik į sceną, nes profesionalios vaidybos ir su­ siklausymo bet koks aktorius galė­ tų pasimokyti. loliaukomandos rašė dekano die­ noraštį. Pasirodo, MIF dekanas labai lengvai sukalbamas žmogus. Prasisko­ linusiam ir nesimokančiam studentui jis užduoda tik kelis klausimus: „Tai ką, prisidirbai? Brauksime mes tave iš sąrašų? Ar viskas aišku? Dar klausi­ mų turi? Ne? Laisvas“.

Po viso šito ir išeina studentas iš kabineto nosį nukabinęs. Kam proto užtenka, tas pasiklausia: „O dar sykį pabandyti galima?“ Žino­ ma, galima. Ir niekas tavęs neišmes. Čia pasufleravimas tiems, kurie su panašiomis bėdomis susiduria.

Pasirodo, dekanas ne tik labai geros ir atlaidžios širdies, bet... ir dienoraščiu savo uošvei užvožti mėgsta. MIF studentai geriau žino, ką jis ten iš tikro veikia...

Komisija net negaišo laiko tar­ tis, kas ko vertas. Buvo matyti, kad juokauti MIF moka ir mėgsta. Bet rezultatai yra rezultatai.,„Amžinieji studentai“ su kapitonu Viliumi Zig­ mantu laimėjo pirmąją vietą ir buvo be proto laimingi. „U2B4“ teko an­ tra, o „4 grupė“ liko trečioje vietoje.

Labiausiai džiaugėsi fuksų ko­ manda, užėmusi antrąją vietą (dar niekada MIDI LIK istorijoje nebu­ vo, kad fuksai užimtų pirmąją vie­ tą). Komandos ir kartu viso rengi­ nio entuziastė Agnė Mikalauskaitė (ji buvo vienintelė LIK dalyvavusi mergina) už parodytą iniciatyvą ruošiant renginį gavo neįtikėtiną prizą - puikų mobilųjį telefoną.

Kiti irgi buvo apiberti valgomais, geriamais ir kitokiais prizais. „Am­ žinieji studentai“, laimėje pirmąją vietą, net apsilaistė šampanu. Pur­ slų teko ir arti scenos sėdėjusiems.

Cituojant LIK dalyvių mintį „Aš šiandien medis, aš ošiu...“, negalima nepaklausti - o kaip tu oši, jei visą šampaną drabužiai sugėrė?

Juokai, ašaros pro juoką, „bajeriai“ ir šampanas liejosi laisvai.

Dabar visiems aišku, ko vertas juokaujantis MIF studentas.

Dėstytojų „Kombikormas“ irgi nepėsčias - dėl studentų jie buvo pasiryžę viskam, netgi pastovėti ant galvų

Lietuvos akademinės visuomenės dėmesiui 2003 m. birželio 22-liepos 5 d.

Tarptautinė Klaipėdos vasaros mokykla 2003: Akademinis rašymas (Klaipėda Intemational SummerSchool2003:Academic VVriting)

Programa skirta Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų magistrantams, doktorantams, mokslininkams ir anglų kalbos dėstytojams.

Kursai vyks anglų kalba. Dėstytojai - akademinio rašymo specialistai iš JAV ir Europos universitetų. Visi atrinkti dalyviai gauna stipendiją.

Paraiškų teikimo terminas - 2003 m. gegužės 20 d.

Daugiau informacijos teirautis Studijų užsienyje informacijos centre http://eac.osf.lt arba tel. 8-5-2687165

Matematikai bandė sužavėti publikų ne tik sumoju...

Padainuosiu jums, studentai, ne tik apie jaunules...

Kviečiame VU Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedra kviečia asmenis, norinčius studijuoti vertimo studijų magistrantūros ir specialiųjų profesinių studijų programas, į atvirų durų dieną, kuri įvyks šių metų gegužės 24 dieną 12 vai.

Adresas: Vilnius, Universiteto g. 5 Filologijos fakultetas Vertimo studijų katedra Telefonas: 268 72 45 EI. paštas: vsk@flf.vu.lt