Universitas Vilnensis, 2003 m. gegužės 26 d. Nr. 6 (1642) by Vilniaus universitetas

hinc itur ad astra

■^1 £

pi ųniversitas

k vilnensis

Gegužės 26 d. Platinamas nemokamai \http:l/www. vilnensis. vndt^

VILNIAUS UNIVERSITETO LAIKRAŠTIS Nr. 6(1642)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

NUMERYJE SKAITYKITE: p-

ES reikės Išleista pirmoji Vokietijos teisės centro profesionalių vertėjų Doc. dr. Vytautas VAIŠNORAS, klausytojų laida VU Vertimo studijų katedros vedėjas

Senato komisija uždraudė studentų šventėse rengti pažymių pirkimo aukcionus

Po to, kai Lietuvos gyventojai referendume dėl Lietuvos sto jimo į Europos Sąjungą nusprendė prisijungti prie dabartinių penkiolikos ES valstybių narių, nebeliko abejonių, kad ir lietu vių kalba 2004 m. taps viena iš 20 oficialių ES kalbų. Tai nėra netikėta žinia, kadangi teisiniai dabartinės ES daugiakalbišku mo pagrindai buvo suformuluoti dar 1958 m., kai pasirašius Ro mos steigimo sutartis Europos Bendrijų Ministrų Taryba priėmė savo pirmąjį reglamentą apie oficialias kalbas.

Ką daro Universitetas, kad neįgalieji jame jaustųsi geriau?

Sertifikatus gavę programos dalyviai bei šventės svečiai

Lietuvos žmonės pasirinko kelią į Europą. Refe rendumo rezultatai parodė mūsų sąmoningumą ir apsisprendimą ateitį sieti su europietiškomis tradi cijomis, kultūra ir pažanga. Narystė Europoje - ran ka pasiekiama. Įstojimas į Europos Sąjungą Lietu vai reikš daug naujovių, kurioms reikia ruoštis ir būti pasirengus. Vokietijos teisės centras (toliau VTC) jau nuo 2001 m. padeda teisininkams gilintis į Europos Sąjungos teisę ir ruošia juos šiam naujam Lietuvos visuomenės etapui.

Gerai praleistas laikas - didelė dovana vaikams

įneša ARBOČIENĖ VTC buvo įsteigtas pasirašius bendradarbiavimo protokolą tarp trijų partnerių - Vilniaus universiteto Teisės fakulteto, Johanno Wolfgango Goethe’s universiteto Teisės fakulteto (Frank furtas prie Maino, Vokietijos Federacinė Respublika) ir Vokie tijos tarptautinio teisinio bendradarbiavimo fondo. Sis centras yra pelno nesiekiantis, mokslo ir mokymo reikalams veikiantis Vilniaus universiteto Teisės fakulteto padalinys.

Dėl lietuvės studentės Egipte susimušė 17 arabų

Nukelta į p. 2

Matematikai Rektoriaus taurės iš rankų nepaleidžia jau trečius metus

Nukelta j p. 2

Išrinkta nauja VU SA prezidentė

Vilniaus universiteto

vu Dainų ir šokių ansam blyjetrys vienos šeimos kartos

Studentų atstovybei nuo šiol vadovaus Jekaterina Bortkevič. Naujoji prezidentė iš

rinkta gegužės 9 d. vykusio je ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje.

Apie tai skaitykite kitame laikraščio

„Ųniversitas Vilnensis" numeryje.

Gegužės 8 d. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje buvo pagerbti studentai sportininkai - 20022003 metų tarpfakultetinių olimpinių vilčių varžybų Rektoriaus taurei laimėti nugalėtojai ir prizininkai. Šiemet vienuolikos sporto šakų varžybose startavo per 1200 studentų. Pirmoji komandinė vieta (beje, trečius metus iš eilės) atiteko Matematikos ir informatikos fakulteto studentams. Plačiau apie tai - p. 13

Universitas Vilnensis

2003 m. gegutės 26 d.

(------------------------

J VU viešėjo Portugalijos prezidentas

Svečiai

\.___________ ._______

Gegužės 16 dieną Vilniaus universitete lankėsi į Lietuvą vals tybinio vizito atvykęs Portugali jos Respublikos prezidentas Žor-

žas Sampajas (Jorge Sampaio) su žmona Marija Žosė Rita (Maria Jose Ritta). Svečiai susitiko su VU rekto riumi akad. Benediktu Juodka, pasirašė Garbės svečių knygoje. Ekskursijoje po Vilniaus univer sitetą svečiai aplankė ir apžiūrėjo Šv. Jonų bažnyčią, Didįjį kiemą

Portugalijos prezidentas tortas Sampajas pasirašė svečių Garbės knygoje. Naujiko nuotr.

Praėjusio šimtmečio 6-ojo de šimtmečio pabaigoje Europos Ben drijoms priklausė 6 valstybės - Belgi ja, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuk semburgas ir Olandija. Oficialiomis Bendrijų kalbomis buvo paskelbtos 4 kalbos: nyderlandų, prancūzų, vokie čių, italų. Po kiekvieno Europos Ben drijų plėtros etapo oficialių kalbų skai čius nuolat didėja Šiandien 15 valsty

bių vienijančioje Europos Sąjungoje kalbama ir rašoma jau 11 oficialių kal bų, o kitais metaisjų skaičius išaugs iki 20. Galėtume paldausti, kam reika linga tokia kalbų gausybė? Ar negalė tume ES apsiriboti tik keliomis labiau siai paplitusiomis kalbomis? Atsaky mas labai paprastas: Europos Sąjun goje yra ir bus leidžiami įstatymo galią turintys teisės aktai, kuriuos vykdyti privalo valstybės narės. Ar būtų gali ma tikėtis, kad valstybių narių pilie čiai vykdys įstatymus, negalėdami su jais susipažinti savo gimtąja kalba ir nesuprasdami jų turinio? Tuo labiau kad Europos Sąjunga deklaruoja labai aiškų tikslą: kurti „piliečių Sąjungą“, kurioje prieš įstatymą visi yra lygūs. Danijos ūkininkas, Vokietijos versli ninkas, Prancūzijos vyno gamintojas ar bet kurios kitos šalies gyventojas tu ri turėti vienodas galimybes ginti savo teisėtus interesus ne tik nacionalinia me lygmenyje, bet ir kreiptis į Euro pos Sąjungos institucijas savo gimtąja kalba. Juolab kad mūsų minėtas pir minis daugiakalbiškumo principas nuolat buvo pabrėžiamas vėlesniuose teisės aktuose, o 1999 m. įtrauktas ir į Amsterdamo sutartį. Joje kalbama ir apie tai, kad kiekvienas ES pilietis turi teisę susipažinti su ES Parlamento, Ta rybos ir Komisijos dokumentais. Tai gi akivaizdu, kad pagrindiniai šių ins titucijų dokumentai turi būti išversti į oficialias kalbas. Savaime suprantama, kad daugiakalbiškumo principas su teikia galimybę Europos Sąjungos Parlamento deputatams, Komisijos ir Komitetų darbe dalyvaujantiems vals tybių narių atstovams posėdžiuose kal bėti savo gimtąja kalta. Grįždami prie lietuvių kalbos kaip būsimos oficia

universitetas dalyvauja projekte „Kokybės kultūra“, įgyvendina mame pagal Europos universite tų asociacijos prižiūrimą progra mą ir koordinuojamame Vilniaus universiteto.

„U. V.“ inform.

rės tenkintis pažodiniu atsitiktinio ver darbų apimtys, kurias turės įveiktijau tėjo (dažnai neprofesionalo) išversto naujos kartos vertėjai, kadangi daugu teksto nuskaitymu. Ne paslaptis, kad ma dabartinių profesionalių vertėjų su nemažai politikų (tarp jų ir Lietuvos) sies savo profesinę veiklą su Briusely jau seniai yra susiigę tam tikra epide je, Strasbūre, Liuksemburge įsikūru mijos fonna, kuri ES koridoriuose yra siomis vertimo tarnybomis ir agentū vadinama visiems žinomu BSE var romis. Sunku prognozuoti, ar užteks lios ES kalbos statuso pamėginkime du, tačiau iššifruojama kiek kitaip: Lietuvoje profesionalių vertėjų raštu, pasamprotauti apie tai, kaip Lietuva „Bad Spoken English“... ar sugebės lietuvių kalbos terminoloruošiasi šiam iššūkiui. Juk kitais me Būtent apie lietuvių kalbos gali gai ir normintojai nukreipti beveik ne tais Briuselyje ar Strasbūre prašnekę mybes išsiplėtusioje Europos Sąjun valdoma tapusią naujų terminų laviną savo gimtąją lietuvių kalba, kurioje dar goje, vertėjams keliamus kokybės visiems mums priimtina linkme, ka visai neseniai didžiąją žodyno dalį su reikalavimus, įsidarbinimo ir ben dangi politinėje padangėje neryškėja darė žemės ūkio srities leksika, dar ne dradarbiavimo sąlygas kalbėjo VU kokios nors platesnės kalbų politikos būtinai būsime suprasti. Arjau esame Vertimo studijų katedroje pastaro kontūrai, politikos, kuri užtikrintų vi išsivertę visus iki šiol Europos Ben siomis dienomis viešėję Europos savertį lietu drijose iš Sąjungos struktūrų vertimo tarnybų vių kalbos leistus tei Lietuvoje vis dar gaji nuomonė, kad be atstovai. Jie susitiko su Filologijos kaip oficia sės aktus, veik kiekvienas, šiek tiek pramokęs už fakulteto užsienio kalbų dėstytojais lios ES kal europėsienio kalbos, gali dirbti vertėju. Tačiau ir studentais, vertimo biurų atstovais bos funkcio jančios susipažinus su Europos Sąjungos verti ir laisvai samdomais vertėjais. Eu navimą ar lietuvių mo tarnybų kokybės reikalavimais tam ropos Komisijos Konferencijų ver benttendytų kalbos pa akivaizdu, kad tik nedaugelis užsie tėjų tarnybos (SCIC) atstovai prista reguliuoti politinia nio kalbas mokančių asmenų gali pre tė studentams savo tarnybą, dalyva užsienio kal me žargo tenduoti į profesionalaus vertėjo vardą. vo apvalaus stalo diskusijoje, į kurią bų mokymą nevadinaatvyko Švietimo ir mokslo ministe irvertėjų ren mus „tei rijos sekretorius doc. S. Vengris, Stu gimą. Lietuvoje vis dar gaji nuomonė, sine įgytimi“? Iš 80 tūkst. privalomų dijų kokybės vertinimo centro di kad beveik kiekvienas, šiek tiek pra išversti puslapių šiandien išversta tik rektorius dr. E. Stumbrys, Filologi mokęs užsienio kalbos, gali dirbti ver šiek tiek daugiau negu pusė. Jau su jos fakulteto dekanas prof. B. Stun tėju Tačiau susipažinus su Europos Są kurti tūkstančiai naujų (kartais gana džia, Dokumentacijos, informacijos jungos vertimo tarnybų kokybės rei prieštaringų) euroteiminų, kuriuos ar ir vertimų centro direktorius kalavimais tampa akivaizdu, kad tik timiausiu metu vyriausybės lygiu rei A. Ažubalis. Diskusijos metu buvo nedaugelis užsienio kalbas mokančių kės įteisinti Viešoji įstaiga,,Dokumen pabrėžta, kad politikai, ministerijos asmenų gali pretenduotiįprofesionatacijos, informacijos ir vertimų cen atstovai, universitetų vadovybės tu laus vertėjo vaidą. Nuo 1996metų Eu tras“, vertimų biurai, laisvai samdomi rėtų imtis bendrų veiksmų formuo ropos Komisijos Konferencijų vertėjų vertėjai pluša išsijuosę, kadangi liko jant lietuvių tarnyba mažiau nei metai, o darbų galo nesi kalbos ir už (SCIC) Lie Vilniaus universiteto Vertimo stu mato. Atrodo, ir čia teks susidurti su sienio kalbų tuvoje kas problema, kurią kiekvienas studentas dijų katedra šiuo metu vienintelė mokymo ge met vykdo patiria egzaminų sesijos metu - pri Lietuvoje rengia profesionalius ver rinimo irver vertėjų žo tėjus. Šios katedros absolventų di trūks vienos nakties. Tikšiuo atveju ta tėjų rengimo džiu atrankąnaktis gali pavirsti ištisais metais... Ta plomą ES institucijų tarnybos pri politiką. Sve egzaminą, čiau EB teisyno vertimas į lietuvių kal pažįsta kaip aukštą kvalifikaciją čiai taip pat kuriame jau bą tėra tik mažas didžiulio pakulų kuo patvirtinantį dokumentą, kuris su lankėsi KTU, dalyvavo keli do, kurį turės suverpti Lietuva, pluoš teikia galimybę laikyti anksčiau VDU ir Klai šimtai kandi telis. Vertėjų, verčiančių teisės doku minėtus atrankos egzaminus. datų. Šiuo pėdos univer mentus, reikės ne tik Lietuvoje, bet ir siteto huma metu šį kvali pačiose ES struktūrose, nes Lietuvos nitariniuose fakultetuose, kur susi fikacinį baijerąyra išlaikę tik35 vertė įstatymai. Vyriausybės nutarimai pra domėjimas vertėjo specialybe buvo jai. Norint, kad Lietuvos delegatai ES nešimai ir ataskaitos taip pat turės būti didžiulis. Parlamento sesijose, Komisijos ir Ko verčiami į pagrindines ES kalbas. O Vilniaus universiteto Vertimo mitetų posėdžiuose galėtų vartoti lie kiek lietuvių kalbą mokančių vertėjų studijų katedra šiuo metu vienin tuvių kalbą, būtina turėti bent 80 to reikės darbui ES struktūrų vertimo tar telė Lietuvoje rengia profesiona kių akredituotų konferencijų vertėjų. nybose? Negalutiniais duomenimis, lius vertėjus. Šios katedros absol Galbūt nebusjokios tragedijos,jei Lie artimiausiu metu apie200vertėjų, mo ventų diplomą ES institucijų tar tuvos atstovai per tą laiką, kol šis skai kančių lietuvių ir užsienio kalbas, bus nybos pripažįsta kaip aukštą kva čius bus pasiektas, stengsis išsiversti sa pakviesti dirbti etatiniais ES tarnybų lifikaciją patvirtinantį dokumen vo užsienio kalbos žiniomis. Tačiau darbuotojais arta sudarys vertimo dar tą, kuris suteikia galimybę laikyti tuo atvejujie niekaip negalės sublizgė bų atlikimo sutartis kaip laisvai sam anksčiau minėtus atrankos egza ti savo gimtosios kalbos retorika, įtiki domi vertėjai. Neturėtume pamiršti minus. namai pateikti savo argumentų ir tu kad ir pačioje Lietuvoje didės vertimo

ES reikės profesionalių vertėjų Atkelta iš p. 1

ir Bibliotekos Smuglevičiaus sa lę. Ta proga čia buvo eksponuoja mi senieji Portugalijos žemėlapiai ir Vilniaus jėzuitų akademijos profesoriaus portugalo Emanue lio Vegos (1548-1623) veikalas, išleistas Vilniaus akademijos spaustuvėje. Mažojoje auloje sve čiai klausėsi Portugalijos muzi kantų koncerto.

Vilniaus universitetas ir Por tugalijos aukštosios mokyklos bendradarbiauja SOCRATES/ ERASMUS programoje. Pagal šią programą VU yra pasirašęs ben dradarbiavimo sutartis su Koimbros universitetu, Bežos ir Tomaro politechnikos institutais. Su Koimbros universitetu VU ben dradarbiauja Utrechto tinklo pro gramoje. Visų šių sutarčių veik los sritys - studentų ir dėstytojų mainai. Taip pat VU su Portuga lijos aukštosiomis mokyklomis dalyvauja Europos Sąjungos pro gramų projektuose. Štai Porto

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis leis įgyvendinti VU Karjeros centro planus Gegužės 14 d. Vil niaus universiteto rekto rius akad. Benediktas Juodka ir AB „Hansabankas" valdybos pirminin kas Arūnas Vytautas Siks tą, siekdami glaudesnių akademinio ir verslo ben druomenės ryšių, pasira šė sutartį dėl VU Karje ros centro steigimo. Sutartį pasirašiusios šalys su sitarė dėl galimybių dalyvauti vie nos iš šalių rengiamose diskusi jose, kuriose nagrinėjami studen tų ir absolventų integravimosi į darbinę aplinką klausimai; drau ge organizuoti diskusijas apie bendrus akademinės ir darbdavių bendruomenės interesus, keistis vizitais, dalyvauti šalių moksli niuose, profesiniuose seminaruo se, tobulinti studijų programas, vykdyti kitokią sutarties sąlygas atitinkančią veiklą. Šį rudenį duris atversiantis Kaijeros centras numato vykdyti abipusiai naudingą Universiteto bendruomenės ir darbdavių ben dravimo politiką: ugdyti studen tų gebėjimą pasirinkti, plajiuoti ir įgyvendinti karjeros planus, mokėjimą prisitaikyti prie kin tančios darbo aplinkos; studijų metu sudaryti sąlygas įgyti prak tinių žinių, kurių reikalauja šiuo laikinė darbo rinka; teikti paslau gas kompanijoms, įstaigoms ir organizacijoms personalo vady bos ir kvalifikuoto jaunimo kar jeros klausimais, sudaryti sąlygas įvairioms praktikoms, pasikeiti

mams inovacijomis, rengti semi narus, darbdavių ir akademinės visuomenės diskusijas studijų proceso klausimais.

„U.V.“ inform.

Senato komisija uždraudė studentų šventėse rengti pažymių pirkimo aukcionus Gegužės 8 dieną Senato komi sijoje visuotiniu Senato narių pri tarimu nutarta uždrausti Vilniaus universitete pažymių pirkimo aukcionus. Senato komisijos narių nuo mone, VU fakultetų profesinių švenčių metu vykdomi pažymių aukcionai, kurių metu studentai už pinigus perka pažymius, dis kredituoja Universiteto vardą ir negali būti toleruojami. „Tokie renginiai net turi nusikaltimo po žymių. Todėl ypač nemalonu, kai jie rengiami ir teisininkų kalvėje - VU Teisės fakultete“, - sakė vie nas Senato narių, primindamas,

Nukelta į p. 3

Išleista pirmoji Vokietijos teisės centro klausytojų laida Atkelta iš p. 1

VTC steigėjai siekė skatinti aka demines mokslo ir mokymo studi jas, inicijuoti ir vykdyti nacionali nius bei tarptautinius mokslinius ty rimus Vokietijos ir Europos Sąjun gos teisės srityse, organizuoti stu dentų ir mokslininkų stažuočių pro gramas, rengti konferencijas, semi narus, dalyvauti visuomenės teisi nio švietimo programose, bendra darbiauti su kitomis Lietuvos bei

užsienio institucijomis. Per pirmuo sius dvejus savo veiklos metus VTC daugiausia dėmesio skyrė tarptau tinio pobūdžio Vokietijos ir Euro pos Sąjungos teisės paskaitų progra mai 2001/2003 metams. Ši progra ma suteikė dalyviams Vokietijos ir Europos Sąjungos teisines žinias privačiosios, komercinės, viešosios, procesinės teisės ir kitose srityse. Programos metu buvo sureng ta 20 intensyvių kursų atskirų Vo kietijos ir Europos Sąjungos teisės

Vokietijos

Senato komisija uždraudė studentų šventėse

rengti pažymių pirkimo aukcionus Atkelta iš p. 1 kad šį klausimą porą kartų yra kė lęs anksčiau. Tačiau problema bū davo nutylima arba motyvuojama tradicijomis bei renginio humo ristine forma. „Gal ir juokais, bet studentų už pažymius mokami pi nigai yra visiškai nejuokingi, o už juos rašomi pažymiai taip pat rim ti“, - teigė profesorius ir siūlė pri imti konkretų Senato komisijos nutarimą, t. y. uždrausti Vilniaus universitete pažymių aukcionus, o tuos, kurie draudimo nepaisys bausti. Posėdyje pasisakė fakultetams atstovaujantys Senato nariai. Nuomonių būta įvairių: Ekono mikos fakultete apsvarsčius pa žymių pirkimo klausimą, ne įžvelgta didelio nusikaltimo. Šios tradicijos yra labai senos,

vertinamos nerimtai, nes studen tų niekas neverčia dalyvauti auk cione ir mokėti pinigus už įsigy jamą pažymį. Pasak Teisės fakulteto atsto vės, Vilniaus universitetas nėra institucija, kurios veikla baigiasi žinių suteikimu. Tai institucija, kuri auklėja ir visapusiškai ugdo inteligentiją. Pasak vienos docen tės, šie aukcionai rengiami per teisininkų dieną ir visos surink tos lėšos skiriamos labdarai. Teigdama, kad aukciono metu parduodami tik balai, bet ne pa žymiai, sakė, jog negalima rengia mų aukcionų laikyti nusikalsta ma veikla. Tuo tarpu Filologijos fakulte to profesorės nuomone, tokio po

Universitas Vilnensis

2003 m. gegužės 26 d.

būdžio aukcionai negali būti lai komi auklėjimo priemone. Stu dento sąmonėje ugdoma mintis, jog iš tikrųjų pažymius galima pirkti, ir tai, profesorės nuomo ne, vienas blogiausių tokių auk cionų padarinių. „Aukcionuose pardavinėkite profesoriaus švarką ar batus“, - siūlė profesorė. Nors aukciono metu surinkti pinigai skiriami labdarai, šis tikslas ne pateisina priemonių. Senato narių nuomone, gali at sitikti ir taip, kad studentas, nusi pirkęs už tam tikrą sumą balus, pasigerins pažymį ir tokiu būdu pretenduos į valstybės finansuo jamą vietą. Tokie dalykai nėra to leruotini. Pasisakydami Senato nariai prisiminė savo viešnages užsienio universitetuose, kur taip pat ren giami aukcionai, tačiau ten par davinėjami įvairūs studentų kūry bos darbai ir kiti daiktai. Panašus aukcionas vyko ir VU Žurnalisti kos institute, jam Senato nariai yra atidavę savo asmeninių daiktų. „Aukcionai nelygu aukcionams, nors tikslai ir labai kilnūs“, - kal bėjo vienas Senato narių. Susirinkime buvo išsakyta nuomonė, jog taip elgdamiesi tei sininkai parodo savo teisinį neišprusimą. „Tai nėra nekalti žaidi mai. Norintieji patekti į magistrantūrą turi dalyvauti konkurse, kurį laimi turintys aukščiausius balus“, - sakė Senato nariai. Stu dentas, prisipirkęs balų, gali lai mėti konkursą ir tokiu būdu pa tekti į magistrantūrą, nors jo ži nios bus vidutinės.

šakų temomis. Paskaitos buvo skai tomos bei praktiniai užsiėmimai vyko vokiečių kalba. Juos vedė J. W. Goethe’s universiteto dėstyto jai bei praktikai - Vokietijos advo katūros, notariato, teisėjų korpuso atstovai. Programa vyko 3-4 die nas per savaitę kiekvieną mėnesį, dažniausiai nuo ketvirtadienio iki šeštadienio. Programos dalyviai buvo aprūpinami metodine me džiaga ir vadovėliais, reikalingais darbui per paskaitas bei praktinius užsiėmimus. Penki pažangiausi programos dalyviai turėjo galimy bę po pirmųjų studijų metų vasarą įgyti praktinių žinių Vokietijos ad vokatų kontorose, bankuose. Šią va

sarą penki programos dalyviai vėl vyks atlikti praktikos į Vokietiją, da lis programos dalyvių galėjo tobu linti praktinius įgūdžius Lietuvoje. Pirmasis Vokietijos ir Europos Sąjungos teisės paskaitų programos ciklas baigėsi. Gegužės 9 d. Vil niaus universiteto Teisės fakulteto patalpose vyko iškilmingas rengi nys - po dviejų metų intensyvaus darbo ištvermingiausiems ir ga biausiems VTC programos daly viams, teigiamais pažymiais išlai kiusiems daugiau nei 70 proc. lai kytų egzaminų, buvo įteikti sertifi katai. Pirmuosius sertifikatus ga vo 16 programos dalyvių. Tai vy resniųjų kursų studentai teisinin kai ir vertėjai, advokatų padėjėjai, įmonių teisininkai. Būtina pažy mėti, kad didžioji dalis programos dalyvių būtent dėl studijų VTC dė

ka gavo puikias darbo vietas. Tai pirmoji VTC programos dalyvių laida, gavusi teorinių Vokietijos ir Europos Sąjungos teisės žinių. Į sertifikatų įteikimo šventę at vyko Vokietijos ambasadorius dr. A. von Rom, Šveicarijos Gene

ralinis konsulas Bruno Kasparas, Mokslo ir šveitimo ministerijos sekretorius doc. S. Vengris, Tarp tautinio bendradarbiavimo fondo atstovė S. Stadler, Frankfurto prie Maino universiteto Teisės fakulte to dekanas dr. I. Ebsenas, kiti dės tytojai ir garbingi svečiai. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto deka nas Vytautas Nekrošius savo svei kinimo kalboje pabrėžė, kad svar biausia - ne tik teorinės žinios, o reali galimybė užmegzti kontaktus ir gauti puikias darbo vietas įmo nėse, turinčiose ryšių su Vokietija. Išmanydami Lietuvos teisę, puikiai kalbėdami vokiškai ir gerai orien tuodamiesi Vokietijos ir Europos Sąjungos teisėje programos daly viai turi daugelį privalumų, kad bū tų vertinami kaip geri specialistai. 2003 m. rudenį VTC ruošiasi tęsti programą. Norintys gilinti Vo kietijos ir Europos Sąjungos teisės žinias gali jau dabar registruotis in ternete www.vtc.tf.vu.lt. Rugsėjį bus surengta programos dalyvių at ranka, kurios metu bus tikrinamos vokiečių kalbos ir tiesės pagrindų žinios. Ir vėl linkėsime sėkmės Vo kietijos ir Europos Sąjungos teisės programos dalyviams. ' Dariaus Sauliūno nuotr.

VILNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLOS n a uj o s

knygos

Gintaras Beresnevičius IMPERIJOS DARYMAS. LIETUVIŠKOS IDEOLOGIJOS METMENYS Pristatysime ją paties autoriaus įžan

giniais žodžiais: „Aš buvau euroskepti kas ir iš dalies juo tebeliekų. Ši knygelė tai euroskeptiko analizė. Man nepatin

ka daugel iš to, kas darosi ES, nepatinka nei unitarizmas, nei imigrantai, nei nuvalstybinimo tendencijos, nei beveidė

užsienio politika, nei savimonės stoka. Tačiau jeigu jau aišku, kad nėra alterna

tyvos, reikia pasistengti, kad ta alterna tyva mus ne nugramzdintų į drumzli

ną dugną, o iškeltų į paviršių, tarp drei

fuojančių stambiųjų banginių.“

( Studentų mokslinėse konferencijosej

Kaip žurnalistai Kudirkai bylą iškėlė Toji byla - tai VU Žurnalistikos instituto mokslinės konferencijos „Nauji skaitymai" dalis. Renginys buvo skirtas aptarti kultūrinės spaudos tendencijas, istorinį patyrimą, pateikti šiuolaikišką požiūrį į asmenybes, in formacijos ir politikos idėjas.

Ona MACKONYTĖ „Naujų skaitymų“ konferencija - tai naujas požiūris į tradicijas ir gyvybingą paveldą, turintį didžiulę įtaką šiandienos žiniasklaidai. Ren ginys, organizuotas Kudirkos Nau miestyje, buvo skirtas susimąstyti ir pasvarstyti, kokią įtaką turėjo ir te beturi senieji šaltiniai ir jų autoriai. Juk esame įpratę nuolat kur nors skubėti, gautą informaciją „praryti“ tiesiogine šio žodžio prasme. Ir re tas kuris, o ypač kolega žurnalistas, turi laiko ar noro pažvelgti atgal ir paanalizuoti, kaip praeitis veikia da bartį. Ar kam nors buvo kilusi min tis, jog šešioliktame amžiuje lietu viai buvo susidūrę su tokiomis pa čiomis rašto problemomis, kaip ir šiandienos žmonės? Tiesa, jie ne turėjo mobiliųjų telefonų, bet, tar kim, Mažvydas, lygiai kaip ir mes, suko galvą, kaip suderinti šnekamą ją ir rašytinę kalbą. Juk ketintą iš leisti knygą turės skaityti ir supras ti žmonės, o abėcėlės kaip ir nėra... Apie tai, kaip mes dabar sukame galvas rašydami trumpąsias SMS ži nutes, kalbėjo dr. Eglė Patiejūnienė iš Vilniaus pedagoginio univer siteto: „Nuo Mažvydo iki...“ Iki mūsų dienų, taip galima užbaigti pradėtą mintį. Mobiliojo telefono

klaviatūra nėra pritaikyta lietuviš kai abėcėlei, taigi iškyla problema, ar rašyti „šveplą“ tekstą, ar ieškoti simbolių, atstosiančių lietuviškas raides. Dabar vyksta niekieno ne reguliuojamas ir nesuvaldomas procesas, kuomet žmonės rašo taip, kaip gali, nors ir labai kvailai ar juokingai kartais tos žinutės at rodo. O ką daryti, kai išeities nėra? Kalbant apie tas pačias tautie čių problemas, negalima nepasi džiaugti ir nepasigirti, jog kai kurie mūsų tautos atstovai Lietuvą užsienyje išgarsino. „Suvalkiečiai Amerikos lietuvių spaudos pradi ninkai“ - tokiu pranešimu dr. Re migijus Misiūnas iš Vilniaus uni versiteto paglostė suvalkiečių savi meilę. Daugiau nei prieš pusantro šim to metų prasidėjusi masinė mūsų protėvių emigracijos į Ameriką ban ga turėjo Lietuvai didžiulę įtaką. Ir visai ne dėl to, kad daugelis tautie čių ten anglių kasti išlėkė. Kol vieni kasė ar kaip kitaip lobo, kiti Lietu vos vardą už jūros garsino. Gal čia suvalkietiškas charakteris, nors daug kam jis asocijuojasi su perdėtu tau pumu, tačiau nepaneigiamas faktas, kad apie aštuoniasdešimt procentų žmonių, skleidusių apie Lietuvą ži nias, leidusių knygas bei periodiką,

Nukelta į p. 13

N. Statkus, E. Motieka, Č. Laurinavičius GEOPOLITINIAI KODAI. TYRIMO METODOLOGIJA Knygos autoriai įsitikinę, kad geo politika kaip tyrimo metodologija pade da geriau suprasti tarptautinę politinę sis temą ir gali būti pritaikoma tarptautinės politikos praktikoje. Geopolitikos žinios

vertingos tiriant ir globalią politikos rai dą, ir įvairių valstybių politiką. Knygoje analizuojami teoriniai ir me todologiniai geopolitikos principai, vals tybių geopolitinių veiksmų reguliavimas.

Audinga Peluritytė LIETUVIŲ LYRIKOS TRADICIJA Šioje studijoje analizuojamos pasau lėvaizdžio dominantės Maironio, Puti no, Salomėjos Nėries, Aisčio ir Radausko kūryboje. Teoriniu orientyru pasirinkta Jurijaus Lotmano kultūros semiotika, pa sitelkiama aiškinantis teksto struktūrinimo ir modeliavimo galimybes. Paisant svarbiausių Lotmano teorijos atgumentų ir jų diktuojamos logikos, leidžiamasi į savaip rizikingą nuotykį: sukonstruoja ma pasaulėvaizdžio modelio versija, ku rią išskleidžia ir patikrina lietuvių lyrikos tekstai.

Universitas Vilnensis

Tema

2003 m. gegužės 26 d.

D Neįgalieji kviečiami skam

Ką daro Universitetas, kad neįgalieji jame jaustųsi geriau?

binti, rašyti, klausti, pa

reikšti savo pageidavimus,

nusiskundimus. Jie galės

kalbėti apie viską: moky mosi sunkumus, dėstytojų

Toliau tiriame balandžio mėnesį „ Universitas Vilnensis" iškeltą neįgaliųjų VU stu dentų problemą. Dabar teisę pasisakyti suteikiame Universiteto atstovams. Kas gi iš tiesų yra daroma, kad būtų palengvinta čia studijuojančių žmonių su negalia padėtis?

požiūrį, bendrabučius ir

kitus rūpimus dalykus.

Kreipkitės į Rasą Mato

nienę tel. 2687065, ei. p. rasa.matoniene@cr.vu.lt

ką jie galėtų ir norėtų pasiūlyti, ir tada bandysime užmegzti kontaktą su Invalidų draugija ir kitomis nevalstybinė Anot Studijų mis organizacijomis”, skyriaus vedėjos - teigė Studijų skyriaus Jūratės Karaliū vedėja. nienės, po straips Anot J. Karaliūnie nio Universiteto nės, daug kas skundžia laikraštyje rektora si, kad neturime lėšų tas įpareigojo Studi sutvarkyti ir pritaikyti jų skyrių domėtis aplinką neįgaliesiems. neįgaliųjų problema „Tačiau aš manau, kad ir galimybe skirti pirmiausia reikia pra jiems daugiau dė dėti nuo požiūrio. Kartais papras mesio. „Mes paskyrėme atsakin tas žmogiškas požiūris gali duoti gą žmogų - Rasą Matonienę. Ji daugiau nei kažkokie ypatingi pa surinks medžiagą apie esamą pa kilimo takeliai. Europoje egzis dėtį. Taip pat mes skelbiame, jog tuoja tolerancija. Tikiuosi, ilgai tai yra kontaktinis asmuo, į kurį niui ir mes tapsime tolerantiškes gali kreiptis neįgalieji. Jie galės ni. Problemas mes turime išspręsti išdėstyti savo problemas, su ku organizuotai ir kaip ri o m i s reikiant, o ne tik susiduria Sudaryta galimybė gauti kalbėdami ar rody Universi ne socialinę pašalpą, kaip dami savo gerą šir tete. Ne dį. Požiūrį mes turi kažkokiai ribinei visuo įgalumas me keisti. Jis, deja, gali būti menės grupei, bet būtent pakeičiamas sun labai įvai įvertinti studentų darbą. kiausiai. Lauksime rus - nuo skambučių, laiškų ir nedidelio žiūrėsime, kas čia yra taisytina ir susirgimo iki visiško aklumo. kuo mes galime padėti.“ Kai kuriems neįgaliesiems nerei

Ona MACKONYTĖ

kia ypatingų sąlygų Universitete, kitiems tikrai būtina padėti. Mes mėginsime bent jau išklausyti vi sų problemų ir teikti pagalbą“, žadėjo Studijų skyriaus vedėja. Taigi neįgalieji kviečiami skambinti, rašyti, klausti, pareikš ti savo pageidavimus, nusiskun dimus. Jie galės kalbėti apie vis ką: mokymosi sunkumus, dėsty tojų požiūrį, bendrabučius ir ki tus rūpimus dalykus. Kreipkitės į Rasą Matonienę tel. 2687065, ei. p. rasa.matoniene@cr.vu.lt Ši studijų skyriaus darbuoto ja rinks informaciją ir ieškos, kaip padėti neįgaliesiems. „Rasa bus tarpininkė tarp neįgaliųjų ir Universiteto, kontaktinis asmuo, padedantis neįgaliesiems adap tuotis Universitete“, - pasakojo J. Karaliūnienė. Iki šiol neįgalieji būdavo re gistruojami studentų duomenų bazėje ir į sąrašus įtraukiami pri ėmimo metu. Anksčiau nurody davo net neįgalumo pobūdį, da bar jis nėra fiksuojamas. „Bus gal vojama, kaip tą duomenų bazę reikėtų papildyti ir atnaujinti, nes neįgalumo pobūdis yra labai svar bus. Pagal jį mes turėsime paskirs tyti ir būsimą pagalbą. Planuoja me susipažinti su neįgaliaisiais, ką jie studijuoja, kokie jų porei kiai, koks jų neįgalumas. Išsiaiš kinti, kokių lengvatų yra mūsų Universitete. Žinoma, kad kaž

kur kažkokios paslaugos lyg ir teikiamos, bet, reikia pripažinti, kad ne organizuotai per admi nistraciją. Pamėginsime surinkti fakultetų duomenis, sužinosime,

VUSA vicepre zidentas Artūras Šaltis teigė, jog šiuo metu neįgalių jų problema domi si keletas atstovybės narių, kurie yra pa rengę projektą. Juo siekiama gerinti at stovavimą neįgalie siems, aktyviau do mėtis jų problemo mis bei bandyti jas spręsti. Ką ke tinama padaryti? Šiuo metu jau

surinkti duomenys ir atliekami paruošiamieji darbai. „Tikimasi surinkti išsamią informaciją apie problemas, su kuriomis susidu ria tokie studentai, toliau ieškoti kelių, kaip jas spręsti. Jau dabar aišku, kad problemos bus speci finės ir ne iš karto išsprendžia mos, todėl teks nemažai pasidar buoti“, - sakė A. Šaltis. Jokių nusiskundimų iš pačių neįgaliųjų atstovybė nėra gavusi. Vis dėlto, pasak VUSA vicepre zidento, esama situacija jam žino ma ir netgi plika akim matoma.

Milda Girdzi jauskaitė, Tarp tautinių ryšių sky riaus vyr. referen tė, kuruojanti Miunsterio „Baltikum“ fondo stipen dijas ir premijas, teigė, jog šio fondo, kurio įkūrėja Miunsterio univer siteto rektorė prof.

Maria Wasna, tikslas - remti ga biausius Baltijos šalių studentus ir teikti ne įgaliesiems studen tams ilgalaikes stipen dijas. Šis fondas teikia

mūsų studentams premijas už geriausius baigiamuosius darbus bei stipendijas neįga liesiems ir našlai čiams. Stipendijos įsteigtos 2000 m., iki šiol jas gavo dvylika neįgaliųjų. Šiuo metu šias stipendijas gauna

šeši neįgalieji Universiteto stu dentai. Stipendijos dydis - 100 eurų per mėnesį. Fondas siekia sudaryti neįga liesiems sąlygas mokytis, kol jie yra VU studentai. Jei tik fondas turės lėšų, neįgalieji stipendijas gaus iki savo studijų pabaigos. Neįgaliuosius studentus, ku riems bus paskiriami šie pinigai, „Baltikum“ fondas atrenka pats. Tačiau idėja yra tokia: remti žmogų ne už negalią, o už jo aka deminius pasiekimus. Žinoma,

atsižvelgiama ir į neįgalumo laipsnį, bet tai nėra pagrindinis kriterijus. Svarbiausia tai, kaip studentas su geba integruotis į visa vertį akademinį gyve nimą. Norima, kad toks studentas kovotų, kažko siektų. Tačiau reikia pripažinti, kad dažnai šie žmonės yra vieni iš geriausių stu dentų kurse. Todėl po kiekvienos sesijos yra peržiūrimi jų rezulta tai, šiek tiek palyginami. Neįga liesiems studentams tai visai pa tinka, nes jie jaučia motyvaciją, už ką gauna stipendiją. Sudaryta ga limybė gauti ne socialinę pašal pą, kaip kažkokiai ribinei visuo menės grupei, bet būtent įvertin ti studentų darbą. Fondui svarbu ne vienkartinė parama, bet ilga laikė pagalba. Kaip pasakojo „Baltikum“ fondo reikalus Universitete ku ruojanti Milda Girdzijauskaitė, neįgaliesiems ši stipendija yra iš mokama kartą per tris mėnesius. Negalią turinčiam studentui to kia stipendija yra nemaža para ma. Jie pasakoja, tuos pinigus taupo kompiu terinei įrangai ar kny goms. „Jei kuris nors ne įgalus studentas galvo ja, jog iš tiesų yra ver tas tos stipendijos, gali kreiptis į mane. Paben drausime, pasišnekėsi me ir matysime, ką ga lima padaryti“, - sakė M. Girdzijauskaitė.

VU bibliotekos gali pasiekti biblioteką, bet kas direktorė Birutė nors tai gali padaryti už jį. Butkevičienė prisi minė atvejį, kai į bibAdministracijos reikalų pro lioteką ateidavo rektorius dr. Aleksas Pikturna dviejų studentų mo teigė, jog Skaičiavimo centras yra tina, kuri savo vai įrengtas taip, kad galima būtų įva kams norėjo padėti žiuoti į jį su vežimėliais. Neįga baigti Universitetą. lieji gali dirbti Ji už savo vai kompiuterių sa kus imdavo į lėje. Dėl tų, ku namus knygas. rie turi regėji „Ir aš pasakiau - mes pada mo sutrikimų, rysime viską, kad jie nepa justų, jog negali ateiti į bib yra paskelbtas lioteką. Visam bibliotekos konkursas spe personalui buvo nurodyta, cialiai progra kad neįgalus studentas turi minei įrangai gauti visas knygas“, - pasa pirkti. kojo direktorė. Šiuo metu Dabar mažai kas pasikei yra įrengti spe tė. „Ne paslaptis, kad biblio cialūs įvažiavimai j kompiuterių teka nėra pritaikyta sėdintiems in sales ir Testavimo centrą; sukur valido vežimėliuose. Jei į paskai tas iš vienos auditorijos į kitą stu ta bendra elektroninio pašto dė dentus gali nunešti draugai, tai bib žutė silpnaregių draugijai lailiotekoje yra paprasčiau. Neįgalia ša@laisa.vu.It: yra silpnaregių jam galima atnešti knygą. Jei yra draugijos svetainė internete draugas, kuris gali paimti ir atneš www.laisa.vu.lt. ti knygą neįgaliajam, mes jam duo „Daugiau nėra kuo pasigirti. sime visas reikalingas knygas. Tą Visur sąlygos yra tragiškos. Fa darėme ir darome“, - teigė B. But kultetai turėtų patys spręsti, ką kevičienė. Anot di reikia daryti. Vi rektorės, bib sur, kur daromas Problemas mes turime lioteka neži remontas,neįga no, kiek VU išspręsti organizuotai ir liųjų problemos yra neįgalių kaip reikiant, o ne tik po truputį spren jų. „Tegu atei kalbėdami ar rodydami džiamos“, - sakė na jo kolega ir dr. A. Pikturna. savo gerą širdį. pasako: „Tu Šiuo metu Se riu draugą, kuris negali jūsų pasiekti”. Pada rysiu viską, kad toks žmogus jam reikiamą literatūrą gautų“, - ža dėjo B. Butkevičienė. Neįgalų žmogų knyga turi pa siekti. O biblioteka atiduos pas kutinį egzempliorių. „Jūs, sveikie ji, negausite, o jis gaus. Jokių pro blemų gauti knygą į namus neįga liam studentui nekils. Tegu tik tas žmogus pasako, ko jam reikia, ir mes viską padarysime už jį“, užtikrino bibliotekos direktorė. Retesnių egzempliorių ar periodi kos bus daromos kopijos. „Pakeisti senąją Universiteto struktūrą, išgriauti sienas ir pada ryti pakilimą į biblioteką nėra ga limybių. Žinoma, pasaulyje uni

versitetai yra pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, bet tai buvo padaryta savo laiku. Tikiuosi, kad dabar ir pas mus kas nors pajudės. Biblio teka yra ir bus pasirengusi padėti neįgaliam studentui“, - patikino B. Butkevičienė. Bibliotekos abonemento dar buotojos taip pat teigė, kad yra ke letas studentų tėvų, kurie turi per sonalinius bilietus ir gauna kny gas į namus. Ne visada neįgalusis

namiestyje yra tvarkomas ir pri taikomas studentų su negalia reik

mėms Filosofijos fakultetas. Administracijos reikalų pro

rektorius teigė: „Padėtis Uni

versitete yra labai sudėtinga,

problemų kyla ne tik neįgalie siems. Gal su struktūriniais ES

fondais gausime pinigų, mus pa sieks specialios programos. Se nieji rūmai negali būti pritaiky ti neįgaliesiems. Čia viskas tu

rėtų būti remontuojama. Centri

nių rūmų pastatai yra architek tūros paminklai, čia niekas ne leis įrengti liftų. O kitur galima

kai kurias problemas išspręsti

daug paprasčiau, be ypatingų in vesticijų. Pavyzdžiui, nerengti

paskaitų viršutiniuose aukštuo se, jei grupėje yra judėjimo ne

galią turinčių studentų.“ Neįgaliųjų padėtis bendrabu

čiuose yra tokia: jie turi teisę rink tis, kur gyventi. Neįgaliam studen

tui leidžiama pasirinkti patoges

nę vietą. Be to, mokesčio už ben drabutį tokie studentai nemoka.

Akademinių rei

nėra. Iš esamos padėties

kalų prorektorė doc.

sukamasi mėginimų ir

Birutė Marytė Po

klaidų būdu. Duodame

ciūtė teigė, kad uni

vieną užduotį - nepa

versitetuose nebe

vyksta, ruošiama kita,

šnekama, kas iš tik

trečia“, - pasakojo Aka

rųjų turi spręsti ne

deminių reikalų pro

įgaliųjų problemas.

rektorė. Jei būtų institucija,

„Tai ne tik aplinkos

kuri paruoštų informa

sutvarkymas, kuris brangiai kainuoja. Tik nauji pa

ciją tokiems studentams - būtų

statai rekonstruojami ir pritaiko

puiku. Tačiau viskas priklauso

mi neįgaliesiems. Visur kitur pa

nuo finansavimo. „Ką mes rea

talpos nepritaikomos. Ir tai nie

liai galime padaryti - peržiūrėti

kam ne paslaptis. Toliau - įvai

visas studijų programas ir gauti

riausios laboratorijos, darbo vie

fakultetų įvertinimus, į kokią spe

tų pritaikymas. Tačiau nesu gir

cialybę su kokia negalia galima stoti.

dėjusi, kad būtų kalba ma apie ideologijos re alizavimą, lygias teises

priimant į visas pro gramas. Būtų gerai tu

Forma

Jokių problemų gauti

knygą į namus neįgaliam studentui nekils. Tegu tik

liai visi studen tai yra

rėti konsultavimo ins

tas žmogus pasako, ko

lygūs.

tituciją, kuri galėtų pa

jam reikia, ir mes viską

Klausi

sakyti, kokių specialy

padarysime už jį.

mas tik

tas, kaip

bių neįmanoma studi

esamą

juoti turint vienokią ar kitokią negalią. Tarkime, alergi

programą išdėstyti ir pritaikyti

ja sergantis žmogus negalės stu

tiems, kurie negali mokytis kaip

dijuoti chemijos, mat tektų dirb

visi. Ką patarti fakultetams, tu

ti su įvairiomis medžiagomis.

rintiems tokių studentų? Užduo

Mes neturime net surašę, kas ko

tys ir grafikai individualiai turė

kių programų negali studijuoti“,

tų būti pateikiami iš anksto. Nuo

- pasakojo Akademinių reikalų

stata, kad žmogus vieno ar kito

prorektorė.

negali, nėra pozityvi“, - teigė

Yra daugybė programų, ku

doc. B. M Pociūtė.

rios tiesiog nėra pritaikytos stu

Neturėdami darbo su neįga

dijuoti neįgaliesiems. Dėl to dės

liaisiais patirties dėstytojai daž

tytojai turi daugiau ar mažiau tai

niausiai jaučiasi bejėgiai. Atsi

kytis prie negalią turinčių studen

randa savotiškas bendravimo

tų. Jau stojant į Universitetą žmo

barjeras, bijoma neįgalų studen

nėms su negalia reikėtų pasi

tą užgauti.

klausti Priėmimo komisijoje, ar

Jei būtų gauta lėšų, tiesiog bū

toji programa pritaikyta studijuo

tinai reikėtų skaityti pedagogi

ti, ar nebus per sudėtinga moky

niam personalui paskaitas, kaip

tis.

dirbti su negalią turinčiais žmo

„Esama padėtis yra tokia:

nėmis.

2003 m. balandžio 26 d. Vilniaus universiteto biblioteka neteko ilga metės darbuotojos Reginos Magdelenos Jakštienės. Regina Magdelena Jakštienė (Pranckevičiūtė) gimė 1943 11 09 tarnautojų šeimoje Matiešonių kai me Birštono apylinkėje Prienų rajo ne. Mokėsi Matiešonių pradinėje mokykloje, 1954-1961 metais mo kėsi ir baigė Balbieriškio vidurinę mokyklą. 1961 metais Regina įstojo j Vilniaus pedagoginio instituto pran cūzų kalbos specialybės pirmąjį kur są. 1966 metais baigė institutą įgijusi prancūzų kalbos mokytojos ir mokyklos-intemato auklėtojos specialy bę. Pagal paskyrimą dirbo gimtaja me Prienų rajone Užuguosčio vidu rinėje mokykloje prancūzų kalbos mokytoja. 1966 metais Regina ište kėjo už Leono Jakšto, persikėlė gy venti į Vilnių ir iki 1971 metų rug pjūčio dirbo Vilniaus m. lopšelyjedarželyje Nr. 56 auklėtoja. 1971 me tų rugsėjo l-oji - pirmoji diena Vil niaus universiteto bibliotekoje. Iš

Gegužės 19 dieną netekome ilgamečio Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros docento Petro Mikučionio. P. Mikučionis gimė 1936 m. Ukmergės r. Siesikų apylinkės Plytničios kaime. Gavęs atestatą buvo priimtas į Vilniaus univer sitetą, kurį baigė 1962 m. ir gavo ekonomisto, politinės ekonomi jos dėstytojo diplomą. 1973 m. apgynus disertaciją, P. Mikučioniui suteiktas mokslų kandidato

knygų brailio raštu nėra, dėstyto

Iš Akademinių reikalų pro rektorės lūpų nuskambėjo pasiū

dėti klausos sutrikimą turintiems

lymas turintiems negalią: kad

žmonėms, neturime. Net nėra są

jie nebūtų Universitete pavie

lygų jų pasikviesti. Egzistuoja

niui. Ir kad nemestų Universi

truputį pade da neįgalie siems, - va

ri i n a m o j i

džiaugsmus - gimė ir augo dvi pui kios dukros Vilma ir Eglė, čia Regi na ištylėjo savo gyvenimo skausmus - ankstyvą vyro Leono mirtį, vienas po kito išeinančius AnapilinTėvus... Anūkė Austėja širdį vėl pripildė nau ja meile ir rūpesčiais. Dirbdama bibliotekoje Regina Jakštienė sumaniai ir energingai or ganizavo periodikos užsakymus, tvarkė periodikos katalogą, per dvi dešimt metų gyveno Vilniaus uni versiteto fakultetų bibliotekų, išsi sklaidžiusių po įvairias Vilniaus miesto vietas, rūpesčiais - ir litera-

Jei būtų institucija, kuri paruoštų informaciją to kiems studentams - būtų puiku. Tačiau viskas priklau so nuo finansavimo.

kompensaci

kaltinimų. „Reikia pa

Kauno humanitariniame fakultete

jais, ir su ad

Taip vadinosi gegužės 8-9 d. VU Kauno humanitari niame fakultete vykusi šeštoji tarptautinė mokslinė kon

ministracija.

ferencija, kurią organizavo Užsienio kalbų katedra ir

Visiems

Sociokultūrinių tyrimų institutas.

nė technika, kuri VU dar nepa

mums reikia mokytis bendrau

siekiama. Turime tik kelis pritai

ti, o tai nieko nekainuoja. Ar

kytus kompiuterius. Praktiškai

grupių seniūnai kreipėsi į ad

apibendrindami turime pripažin

ministraciją, kad būtų pritaikyti ar

ti - nėra nieko, išskyrus mūsų ge

pakoreguoti tvarkaraščiai? Nerei

rus ketinimus“, - esamą padėtį

kia laukti, kol į tave pasižiūrės, pa matys. Šiandien žmonės gyvena la

apibūdino doc. B. M. Pociūtė.

Žmogus kalbos erdvėje

sišnekėti ir

su dėstyto

Ji teigė, kad žmogaus kom

bai dinamiškai, daugeliu atveju

pensacinės galimybės yra didžiu

reikia tiesiog ateiti ir pasisakyti.

lės. Negalią turintys studentai

Ir žmonės niekada neatstums.

praktiškai mokomi individualiai.

Nepadeda - tegu antrą, trečią kar

Būdavo ir sesijos pratęsiamos ar

tą ateina. Visose institucijose yra

Joana LOPUŠINSKA1TĖ Trumpa istorija Pirmosiose konferencijose daugiausia dėmesio buvo skiria ma teksto diskurso analizei, vė liau renginyje buvo nagrinėjamos kalbos funkcijos, sintagmatikos bei paradigmatikos problemos. Atsižvelgdami į naujausias filolo gijos mokslo tendencijas, nuo 2001 metų organizatoriai pakei tė konferencijos pavadinimą, tikė damiesi sudominti įvairių akade minių interesų (humanitarinių, socialinių ir kt.) mokslininkus.

atidedamos. Kiekvienas atvejis

taip - tavęs neišgirs, kol penkis

sprendžiamas individualiai. Rei

kartus nepakartosi. Mano kabine

kia suprasti - dėstytojas dirba su

to durys visada atviros“, - patiki

normalių studentų grupe, kuriai

yra paruošta medžiaga, bet nėra

no doc. B. M Pociūtė. Neįgaliųjų problemoms Uni

pritaikyta neįgaliesiems. „Juk nė

versitete spręsti reikia dviejų da

Konferencijos programa

ra personalo, kuris būtų tarpinin

lykų - didelio noro ir dar dides

kas tarp neįgalaus studento ir dės

nių pinigų.

Jau tradicine tapusi filologų konferencija šiais metais sulaukė dalyvių ne tik iš Lietuvos aukštų

tytojo. Profesionalios komandos

V Naujiko nuotr.

tūros komplektavimas, ir skaityklų remontai, ir naujų technologijų die gimas, ir beribė bendradarbių globa gulė ant jos pečių. Ji buvo nepakei čiama bibliotekos visuomeniniame gyvenime, pilna naujų sumanymų ir idėjų. Nuo 1979 metų ilgus metus Ji buvo bibliotekos darbuotojų profbiuro pirmininkė, visada jautriai, nuoširdžiai ir tiesiog motiniškai bei greitai reaguodavo į bendradarbių problemas ir rūpesčius. Visada linksma, visada pasiruošusi kiekvie nam padėti ne tik geru žodžiu ar pa tarimu, kasdien surandama, prieina ma, Regina tiesiog buvo reikalinga visiems, reikalinga kasdien... Jos ver žlumas, optimizmas, aktyvumas pa liks neišdildomą žymę visų bendra darbių ir Ją pažinojusiųjų atmintyje. Bendmdarbiųvardu Nijolė Sulgienė

laipsnis, o 1979 m. - docento mokslinis vardas. Mūsų kolega dirbo pedagogi nį darbą įvairiuose VU fakultetuo se, vadovavo studentų moksli niams darbams, daug rašė Lietu vos ūkiui aktualiais klausimais. Ramus, atidus, besišypsantis ir ne pavargstantis, visada pasiruošęs suteikti pagalbą, mėgiamas stu dentų ir kolegų - tokį mes prisi minsime Petrą ir visada jausime, kad jo nėra šalia. Teorinės ekonomikos katedra

tetui vien tik

naujausios technologi

pradžių Regina dirbo Knygų tvarky mo skyriaus Periodikos sektoriaus vyriausiąja bibliotekininke, 1974— 1981 metais sektoriaus vedėja, 1981— 2003 metais - Fakultetų bibliotekų skyriaus vedėja. Dėstė prancūzų kal bą Vilniaus 6-ojoje vidurinėje mokyk loje. 2003-ieji Reginai buvo trisdešimt antri darbo bibliotekoje metai. Bib lioteka buvo tarsi antrieji Jos namai. Čia dirbdama Ji pasitiko savo

Petras Mikučionis

jų arba vertėjų, kurie galėtų pa

jos, kurios

Universitas Vilncnsis

2003 m. gegužės 26 d.

jų mokyklų - iš Vytauto Didžiojo, Vilniaus pedagoginio, Šiaulių, Kauno medicinos universitetų, bet ir profesorių bei docentų iš Latvijos, Valstybinio Maskvos universiteto (Rusija), Gdansko instituto (Lenkija) ir iš kitų šalių. Renginyje pranešimai buvo skaitomi lietuvių, rusų, anglų ir vo kiečių kalbomis. Pagal tematiką konferencija suskirstyta į sistemi nių lingvistinių tyrinėjimų, kalbų dėstymo metodikos, semantinės pasaulėvaizdžio analizės, fonetinių tyrinėjimų teorijos ir praktikos, li teratūrinio diskurso analizės, ben drųjų didaktikos problemų sekci jas. Kiekvienoje iš jų buvo disku tuojama svarbiais minėtų sričių klausimais, aptariamas pristatytų temų aktualumas, jų novatorišku mas. Šiemet pasikeitė ir reikalavi-

mai paraiškoms - nebe 4-6 pusla piai teksto, o mokslinis straipsnis. Geriausi konferencijoje skaityti pranešimai bus publikuojami VU Kauno humanitarinio fakulteto Sociokultūrinių tyrimų instituto leidžiamame tarptautiniame regio niniame filologijos mokslo leidi nyje „Respectus philologicus“.

„Žinių mainai" Pagrindinis šio renginio tiks las - lietuvių filologijos mokslo propagavimas kaimyninėse vals tybėse. Tai taip pat puiki galimy bė iš arčiau susipažinti su tų šalių moksline patirtimi bei atlieka mais tyrimais, nes kiekvienais me tais atvykę profesoriai bei docen tai veda seminarus magistrantams ir doktorantams. Šį kartą paskai tų ciklą („Nepriklausomi priebal siai ir neapibrėžta fonema“) stu dentams skaitė Valstybinio Sankt Peterburgo universiteto (Rusija) Profesorius J. Kleineris. Džiugu, kad per savo egzistavi mo laikotarpį tarptautinės konfe rencijos tematika ne tik neišsisėmė, bet ir atsirado naujų krypčių, sekci jų, o svarbiausia, kad kiekvienais metais atvyksta vis daugiau žymių mokslininkų, norinčių pristatyti sa vo darbus bei pasidalinti žiniomis.

Universitas Vilnensis

2003 m. gegužės 26 d.

Atmintis j

Ir šiandien ilgamečio Filologijos fakulteto dekano prof. Jono Balkevičiaus dvasia kartu su mumis Skirta prof. J.Balkevičiaus 80-osioms gimimo metinėms

Prof. Aldona PAULAUSKIENĖ FilF, lietuvių kalbos katedra 1961 m. įstojau į Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ka tedros aspirantūrą. Katedros dės tytojai tie patys, kaip ir studijų metais. Tik vienas naujas-Jonas Balkevičius. Netrukus pajutau jo išskirtinumą. Pirmiausia - kolegiškumas, atjauta kitam, inteli gencija, nepriekaištingos manie ros. Ir tas kolegiškumas netrukus virto draugyste, o dar vėliau - la bai artima bičiulyste.

Tais laikais „bėgome krosą“ į mokslo aukštumas. Katedroje beveik vieni vyrai. Iš išorės labai gražu, bet viduje didelė konkuren cija. Ne kartą, ypač moteriai (ir dar pakankamai jaunai), tekdavo su klupti ir susižeisti. J. Balkevičius visada sugebėdavo paguosti, nura minti: „Nesijaudink, man J. Bal čikonis trejetą iš specialybės pa rašė, o aš vis tiek atlaikiau, apgy niau disertaciją“. Tas paguodos žo dis buvo be galo brangus. 1967 m. J. Balkevičius - akty viausias Kalbos sekcijos prie Kny gotyros draugijos steigėjas. Prasi

DekanasJ. Balkevičius buvo laukiamas studentiškų švenčių svečias

dėjo įvairūs renginiai, skirti kal bos kultūrai puoselėti. Televizi jos laida „Mūsų kalba“ dar labiau mudu suartino. Jis mane kvietėsi j laidą. Iš tiesų jis surengdavo mudviejų spektakliuką. Mano pa rašytą tekstą pritaikydavo scenai, o repetuoti kviesdavosi į manus, į Pševalskio (dabar Vivulskio) gatvę, nes tai visai netoli nuo Ra dijo ir televizijos komiteto. Ir vai dinome turbūt neblogai, nes kar tą diktorius Kybartas pasakė: „Kai išmes iš Universiteto, pasi kviesime į televiziją“. Manau, kad Lietuvių kalbos sekcijos įsteigi mas ir tolesnė mūsų veikla buvo pirmas žingsnis į Sąjūdį. 1979 m. Vilniaus universite to jubiliejus. Iškilmių scenarijuje J. Balkevičiaus vaidmuo buvo be galo svarbus. Jis atėjo į Universi tetą mokyti ir auklėti, skleisti švie sos. Tikėjo, kad būtent iš Univer siteto šviesa turi sklisti po visą Lietuvą. Ir patį Universitetą, pa sitelkdamas rektorių ir kitus pa dėjėjus, išpuošė kaip bažnyčią. Įkūrė akademinį chorą „Virgo“, kurį ilgai vadinome J. Balkevi čiaus choru. O ką ir bekalbėti apie universitetams būdingų tradicijų atkūrimą! Jos pokario metais bu vo visiškai dingusios. Tačiau grįžkime prie asmeni nių kontaktų. Susibičiuliavus jau

pradedama domėtis ne tik kaip se kasi bičiuliui, bet ir pasidomima jo šeimos nariais, apsilankoma na muose, pasišnekučiuojama prie kavos puodelio. J. Balkevičiui la bai patiko mūsų sūnus Mantas, ypač kada jis dar studijavo Dailės institute (dabar akademija) skulp tūrą. Su Dailės instituto profeso riais J. Balkevičius taip pat bičiu liavosi, ypač su skulptoriumi Kon stantinu Bagdonu. Išsiklausinėdavo ir apie Manto studijas. Stebėjo si jo atsparumu menininkų bohe miškam gyvenimui. Ir dažnai klausdavo, kaip mums pavykę iš auklėti tokį gerą sūnų. Žinoma, girdint tokį klausimą, kiekvienai motinai būtų labai gera. Ir maty damas, kad sūnui neblogai sekasi studijuoti, jis ėmė rūpintis, kad jo diplominis darbas būtų ne tik ma ketas, bet ir atliktas iš medžiagos. Universitete dar buvo tuščių vietų skulptūroms -- prie Didžiajame kieme esančių durų, kur viršuje užrašyta „Alma Mater Vilnensis“, žiojėjo dvi tuščios nišos, apačioje buvo lentos, skelbiančios lietuvių ir rusų kalbomis, kad tai yra Vil niaus valstybinis Vinco Kapsuko vardo darbo raudonosios vėliavos universitetas. Taigi pritariant Dai lės instituto profesoriams ir Vil niaus universiteto rektoriui Jonui Kubiliui, buvo leista Mantui Pau lauskui ir Alfredui Pajuodžiui pa statyti ir ginti ten savo diplominius darbus - dekoratyvines skulptūras. Per gynimą Jonas Balkevičius pasakė įspūdingą kalbą ir buvo la bai laimingas, kad pavyko nuplėš ti tas lentas ir sieną nudažyti ge rais dažais. Daug nekalbėčiau apie tai, jeigu ir šiandien Jono Balkevi čiaus dvasia nebūtų kartu su mumis.

Docento Broniaus Svecevičiaus biblioteka džiaugsis Užsienio kalbų instituto anglistai Šią gegužę, jos 20-ąją pavasarišką dieną, būtume šventę doc. Broniaus Svecevi

čiaus 80-ąjį gimtadienį. Deja, jau greitai bus dveji metai, kai netekome (2001 11 29) vieno iš seniausių Lietuvoje anglistų, plačiai žinomo daugelio žodynų ir mokymo prie monių autoriaus.

Aldona RAMOŠKIENĖ, VU ŪKI FBMM Anglų kalbos katedros dėstytoja

Doc. Bronius Svecevičius pe dagogo ir kalbininko kelią pradė jo 1941 m., kai baigęs Lazdijų gim naziją ketvertą metų mokytojavo Leipalingio ir Lazdijų rajonų pra dinėse ir vidurinėse mokyklose. 1945 m. įstojo į Vilniaus valstybi nį pedagoginį institutą studijuoti anglistikos. Jį baigė 1949 m. ir bu vo paliktas dirbti Anglų kalbos ka tedroje. Jau turintis pedagoginio darbo patirtį jaunas dėstytojas va dovavo studentų pedagoginei prak tikai ir dėstė anglų kalbos moky mo metodikos kursą. Tačiau pa grindinis mokomasis dalykas bu

vo anglų kalbos fonetika. Dėstė kū rybingai ir įdomiai, mokėjo ben drauti su studentais, tad pelnė jų pasitikėjimą ir meilę. Mokslinį darbą B. Svecevičius dirbo fonetikos ir kalbų mokymo srityse. Pedagoginiame institute jo įkurta eksperimentinė fonetikos laboratorija daug prisidėjo prie fo netikų rengimo ir jų kvalifikaci jos kėlimo. Šio darbo patirtis vė

liau pravertė dirbant kitų aukštų jų mokyklų laboratorijose (19671971 m. Kauno politechnikos ins titute ir 1971-1986 m. Vilniaus universitete). 1964 m. B. Svecevičius Vil niaus universitete apgynė diserta ciją „Dabartinės lietuvių literatū rinės kalbos paprastieji balsiai (monoftongai)“. 1980 m. jam bu vo suteiktas docento vardas.

Broniaus Svecevičiaus moks linių ir kitokių darbų, atspindin čių įvairiapusę jo veiklą per 60 metų, sąrašas ilgas: žodynai, po kalbių knygelės, moksliniai straipsniai, konferencijų praneši mai, redagavimas ir recenzavimas, populiarinamieji rašiniai laikraščiuose ir žurnaluose ir kt. Ypač minėtini straipsniai, ku riuose kalbininkas gretina letuvių ir anglų kalbų balsius bei abiejų kalbų prozodiją. Nuo 1976 m. doc. B. Svecevi čius dirbo VU GTM fakultetų an glų kalbos katedroje docentu ir dėstė praktinį anglų kalbos kursą Matematikos fakultete. Doc. B. Svecevičius daug lai ko ir triūso įdėjo darbuodamasis dvikalbės leksikografijos baruo se. Daugiausia rengė įvairios pa

skirties ir dydžio lietuvių-anglų bei anglų-lietuvių kalbų žodynus. Dar 1956 m. leidykla pasiūlė B. Svecevičiui ir B. Piesarskui parengti lie tuvių-anglų kalbų žodyną. Jis bu vo išleistas 1960 m. (apie 27 000 žodžių). 1979 m. pasirodė kur kas didesnis lietuvių-anglų kalbų žo dynas (apie 50 000 žodžių); jo ant ras taisytas leidimas buvo išleistas 1991 m. 1994 m. išėjo anglų-lie tuvių ir lietuvių-anglų kalbų žody nas (30 000 ir 30 000 žodžių); šio pakartoti net 4 leidimai. 1995 m. Londone pasirodė bendras (su doc. B. Piesarsku) „Lithuanian Dictionary“. Visi čia išvardyti žo dynai, išskyrus pastarąjį, skirti žmonėms, kurių gimtoji kalba yra lietuvių; 1997 m. leidykla „Žody

nas“ išleido lietuvių-anglų kalbų žodyną (apie 60 000 žodžių), skir

Filologijos fakulteto dekanasprof. B. Stundžia prie prof. J. Balkevičiaus atminimo lentos Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad ir neseniai atidarytoje Jono Balkevi čiaus auditorijoje yra Manto dar bo skulptūrinis dekanų dekano ba reljefas. Ir daug kas man jį giria. Mąstau: „Tikriausiai pavyko, nes kam gi žmonės kalbėtų pagyrimo žodžius? Jeigu nepatiktų, tai iš mandagumo santūriai patylėtų“. Dar mes nesiskiriame su Jonu Balkevičiumi. Iš atminties ir iš mūsų su sūnumi biografijų jis nie kada neišnyks, bet dar Manto ran kų darbo laukia ir J. Balkevičiaus kapas kalnelyje. Daugiau negu nuostabus likimo sutvarkymas: pirmiausia Jono Balkevičiaus draugystė ir rūpinimasis jaunuoju menininku, o paskui kaip padėka jam to menininko rankomis pa statyti materialūs atminimo žen klai. Tačiau po menininko rankų akmenyje ar bronzoje apsigyvena ir siela. Dėkinga esu likimui už šią bičiulystę, už tai, kad iš arti ga lėjau pamatyti, jog žmogus žmo gui ne tik „lupus ėst“.

tą ne tik lietuviams, bet ir asme nims, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji. Be jų, B. Svecevičius yra parengęs trumpų ar kišeninių an glų kalbos žodynėlių, dalyvavo rengiant terminų žodynus, pavyz džiui, „Matematikos terminų žo dyną“, „Lietuvių-anglų-lietuvių biznio, biržos terminų žodyną-žL nyną“. Velionio sūnus Gintaras Sve cevičius, VU Ekologijos institu to Hidrobiontų ekologijos ir fi ziologijos laboratorijos vyr. mokslinis bendradarbis, gamtos mokslų daktaras (ichtiologas), padovanojo dviejų Lietuvos an glistų veteranų doc. B. Svecevi čiaus ir doc. A. Svecevičienės vi so pedagoginio bei filologinio darbo metais sukauptą literatūrą -visą biblioteką - Vilniaus uni versiteto FBMM Anglų kalbos katedrai, kurioje velionis pasta ruosius dvidešimt penkerius me tus dirbo. Katedros vardu dėkojame ve lionio šeimai už parodytą pasiti kėjimą bei dosnumą, o mes, nau dodamiesi žodynais (daugiau kaip 100 vienetų) ir kita moksli ne bei mokomąja medžiaga, pri siminsime doc. B. Svecevičiaus darbštumą, optimizmą, neišsen kamą humoro jausmą bei drau giškumą. Toks jis išliks mūsų at mintyje.

Universitas Vilnensis

2003 m. gegužės 26 d.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informuoja

Aplankykite

www.vusa.lt Studente, nepamiršk prasitęsti LSP

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis __________________ Tel. 2687 144, 2687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt

VU SA misija - atstovauti studentams Vilniaus universiteto Studentų atstovybė jau turi naują prezidentę bei Revizijos komi siją. Gegužės 9 d. vykusioje ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje 2002/2003 m. Stu dentų atstovybei vadovavęs Marius Zabielskas pateikė savo metinę ataskaitą apie VU SA veiklos sritis: socialinę, akademinę, tarptautinę, laisvalaikio bei informacinę.

Darbas VU SA parlamente Pristatydamas VU SA parlamento veik lą M. Zabielskas minėjo, jog šiuo metu jį su daro 27 studentų atstovai. Į VU SA parla mentą savo atstovų nėra išsirinkę tik Istori jos fakulteto studentai. Studentų atstovų skai čius lyginant su 2002 m. birželio-spalio mė nesiais išaugo, parlamentą papildė 8 nariai. Tokią statistiką daugiausia lėmė bendra VU SA politika plėsti ir skatinti fakultetinių stu dentų atstovybių (toliau - FSA) veiklą. Per visą parlamento darbo laikotarpį buvo ap svarstyti ir patvirtinti VU EF SA, VU FilF SA, VU FilosF SA, VU KF SA, VU MIF SA, VU TF SA, VU TSPMI SA nuostatai. Buvo svarstyti VU socialinių stipendijų skirs tymo nuostatai, ne kartą aptariama VU SA pozicija studentų nacionalinėse organizaci jose, VU SA vidaus problemos ir aktualijos.

VU SA taryba, kurią sudaro 14 atstovų (nėra tik Istorijos fakulteto atstovo), aptari nėjo kasdienes VU SA, VU aktualijas, po sėdžiuose buvo sprendžiami ir svarstomi svarbiausi, operatyvaus reagavimo reikalau jantys klausimai. Nuolat buvo aptarinėjamos VU rektorato naujienos bei naujienos iš fa kultetinių atstovybių. Daugiausia diskusijų susilaukė posėdžiai, kuriuose buvo spren džiami stipendijų skirstymo, socialinių sti pendijų ir vienkartinių socialinių stipendijų skirstymo, studijų nuostatai. Šiais metais bu

įdėk savo LSP j bankomatą, surink PIN kodą, ir LSP jau pratęstas. b) jei sąskaitoje yra 15 Lt - tereikia įdėti LSP į bankomatą, įvesti PIN kodą (geriau nesuklysti, nes „suvalgys“ kortelę), ir... VISKAS. LSP PRATĘSTAS. STUDENTAI SU ATSISKAITYMO LAPELIAIS TURI ATEITI Į VU SA TIK GRĄŽINĘ SAVO LSP Į BANKĄ „SNORAS“. Jei kilo klausimų - rašyk ei. paštu: sec@vusa.lt

susijusi su komitetų, atskirų sričių, projek tų, programų koordinavimu, išsamiau M. Zabielskas pristatė jų veiklą atskirose ata skaitos dalyse (plačiau apie tai VU SA in terneto svetainėje www.vusa.lt).

Agnė GILYTĖ

VU SA taryboje - daugiausia diskusijų dėl stipendijų

Tavo LSP (Lietuvos Lietuvos studento pažymėjimas jįb, l.ithuMlM utMkM kfeaUty rard/Cam d Mkntlie d midumi studento pažymėjimas) galioja iki mokslo metų pabaigos, t. y. iki liepos 30 d., tad nepamirškjo prasitęsti. Tai padaryti labai paprasta: a) pasiimk 15 Lt (gali pasiskolinti iš draugų arba prašyti tėvų), nukulniuok į banko „Snoras“ filialą bet kurioje Lietuvos dalyje ar Taupomąjį skyrių ir sumokėk 15 Lt pratęsimo įmoką. Tai padaręs

Bendradarbiavimas Šiais metais VU SA tęsė bendradarbia

vimą su VšĮ „Nacionalinė jaunimo ir stu dentų agentūra“ (NYSA) dėl Lietuvos stu dento pažymėjimo (LSP) išdavimo Vilniaus universiteto studentams. Už šį projektą gau tos lėšos sudarė nemažą VU SA biudžeto dalį. Bendradarbiaujant su NYSA taip pat vykdytas ir TELE2 akcijos studentams pro jektas. Kaip ir anksčiau, pagal VU SA ir Lie tuvos jaunimo ir studentų kelionių biuro su tartį buvo platinti tarptautiniai studento pa žymėjimai. Reikia paminėti, kad ši sritis kurį laiką buvo apleista, tačiau ateityje šią veiklą manoma tęsti. Šiemet VU SA buvo pasirašiusi dar ke ki/ SA prezidentas Marius Zabielskas atsiskaitė už 2002 metus

vo apsvarstyti ir patvirtinti VU SA mentorių programos nuostatai. Tarybos nariai šiais metais tris kartus tarybai pristatė ir atsiskai tė už savo veiklą fakultetinėse atstovybėse.

VU SA valdyba Valdybą sudaro keturi nariai, turintys sa vo veiklos sritis: viceprezidentas sociali niams ir akademiniams klausimams, vice prezidentas tarptautiniams reikalams, vie šųjų ryšių atstovas, administratorius. Kadangi valdybos narių darbas ir veikla daugiausia

letą naudingų metinių bendradarbiavimo su tarčių su juridiniais asmenimis UAB „Vil niaus Akropolis“, UAB „Europica“, VšĮ „Jaunimo ir studentų kultūrinių mainų cen tras“, LR Vidaus reikalų ministerija, Vil niaus miesto savivaldybės Kultūros, švieti mo ir sporto departamento Kultūros ir me no skyriaus Kultūros informacijos centru, UAB „Poilsis ir mes“, European Student Services Limited, VšĮ „Pasaulio lietuvių kul tūros, mokslo ir švietimo centras“ bei dau geliu kitų.

Fakultetinės studentų atstovybės -prioritetinė sritis Viena prioritetinių šių metų VU SA veiklos krypčių - fakultetinių studentų at stovybių kūrimas ir veiklos skatinimas. Pabrėžtina tai, kad per šiuos metus iš Vilniaus universiteto gautos patalpos GMF, MF, EF, KF, FilF, TVM studentų atstovy bėms, dar labiau praplėstos MIF studentų atstovybės patalpos. M. Zabielskas tikisi, kad greit bus išspręstas ir TF bei TSPMI atsto vybių patalpų klausimas. Rūpinamasi fakul tetinių atstovybių infrastruktūra, geresnėmis jų darbo sąlygomis ir galimybėmis (išsames nė informacija pateikta interneto svetainėje www.vusa.lt).

Atstovavimas

Konferencijos darbo akimirka

Kaip ir ankščiau, VU SA dalyvauja Lie tuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS), Lietuvos studentų sąjungos (LSS) bei Vil niaus jaunimo organizacijų sąjungos „Ap skritas stalas“ (VJOS AS) veikloje ir valdy

IT/ SA infarm.

me. VU SA turi po vieną vietą LSS ir LSAS tarybose, vieną vietą LSAS prezidiume, tu rėjo vieną vietą VJOS AS valdyboje. 2002 m. liepą vykusioje VJOS AS vasaros asamblė{’oje VU SA viceprezidentas Artūras Šaltis

nivo išrinktas Vilniaus jaunimo reikalų ta rybos (ViJRT) nariu. Buvęs VU SA prezidentas teigė, jog Lie tuvos studentų nacionalinėse organizacijo se VU SA vaidina vieną svarbiausių vaid menų. Ir tai ne tik dėl to, kad ji atstovauja didžiausiam studentų skaičiui, bet ir dėl to, kad dažniausiai būtent VU SA narių idėjos, mintys bei pozicijos būna svariausios. Tai lemia pačių VU SA narių patirtis ir kompe tencija. VU SA ir toliau sieks aktyviai dalyvauti ir stiprinti savo pozicijas šiose organizacijo se, jų valdymo struktūrose.

VU SA santykiai su VU vadovybe ir administracija Atstovavimo studentams srityje pats svar biausias dalykas yra VU SA santykiai su VU vadovybe ir administracija. Didžiausi pasie kimai - aštuonios VU SA atstovų vietos VU Senate, trys vietos Senato komisijoje, viena vieta VU Taryboje, viena - VU rektorate. Taip pat VU SA atstovai dirba Senato for muojamose komisijose ir komitetuose, VU fakultetų formuojamose fakultetų tarybose. Šiandien jau daugelis fakultetų dekanų pri pažįsta studentų dalyvavimo panašiose struk tūrose būtinybę. Juo labiau kad daugelį šių atstovavimo principų (studentų įtraukimą į struktūras) reglamentuoja ne tik LR Aukš tojo mokslo įstatymas, VU Statutas, bet ir VU Senato darbo reglamentas, VU rekto riaus rinkimų taisyklės. Vis daugiau studen tai dalyvauja fakultetų apeliacinėse bei ates tacinėse komisijose. VU SA išleistų infor macinių lankstinukų dėka studentai vis ak tyviau pradeda naudotis savo teisėmis ir jas ginti. Šiuo metu VU SA vis intensyviau gina studentų interesus. Tai parodė ir Šenato ne

patvirtintas sprendimas sumažinti socialiai remtinų studentų finansavimą, VU studijų nuostatų svarstymas ir pan. VU SA aktyviai dalyvauja ir nacionali nės reikšmės renginiuose, diskusijose dėl aukštojo mokslo, studentų įsidarbinimo ir kitų socialinių problemų sprendimo. Kalbant apie atstovavimą studentams Vil niaus universitete, M. Zabielskas pabrėžė, jog tai yra pagrindinė organizacijos misija. Prie monių ją įgyvendinti kūrimas atsispindi be išimties visose VU SA veiklos srityse. V Naujiko nuotr.

Ųniversitas Vilnensis

2003 m. gegužės 26 d.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija v

Mums rašo

Studijuoti - prabanga? Gyvybiškai svarbių prekių kainos Sau lėtekyje: Kopijavimas - 0,15 Lt; Spausdinimas - 0,3 Lt; Vanduo su citrina - 0,3 Lt. Gal suskaičiuoti, kokia suma išeina per mėnesį? O kur dar maistas bei visi kitos „gyvenimo“ Saulėtekyje išlaidos... 125 Lt stipendijos tikrai neužtenka. Stu dijuoju jau trečius metus, tačiau niekaip nesuprantu, kodėl verslo subjektai pel nosi iš studentų? Na gerai, jei jau mūsų dėka „daro biznį“, tai kodėl netaiko kon

kurencinės kovos principų? Kodėl visuo se Saulėtekio rūmuose veikiančiuose ko pijavimo „taškuose“ tokia pati kaina? Ži

noma, galima mikliai nubėgti iki šalia „barakų“ esančio kopijavimo kioskelio, kur kopija kainuoja 0,08 Lt, tačiau visai grupei gavus medžiagą iš dėstytojo tik 5 minutėms, šį variantą gali pasirinkti tik tikri spartuoliai vikruoliai. Neretai dėl pi nigų stygiaus kopijas vietoje pasidaro tik keli studentai, o ir šiuos iškart „nureketuoja“ kolegos bendrakursiai, kurie kopi jas nešasi nemokamai atsišviesti pas tėtį,

Dalyvauti referendume ragino ir VU SA fotoklubas VU SA fotoklubas irgi įsiliejo į studentų, raginančių pasirinkti Lietuvos ateitį Europoje, gretas. Balandžio 26-gegužės 8 dienomis spalvotų ir juodai baltų foto grafijų ekspozicijos su balsuoti kviečiančiais šūkiais („Nežiūrėk pro pirštus - tavo balsas svarbus!"; „ES - platesnė erdvė saviraiškai"...) traukė Vilniaus gyventojų dėmesį įvairiose gausiai lankomose miesto vietose (prekybos ir pramogų centre „Akropolis", Katedros aikštėje, parkuose ir skveruose). Čia vyko ir kitos LiJOT (Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos) organizuotos ir remiamos akcijos, kurio se buvo raginama nelikti abejingais i dalyvauti referendume dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje.

Lina GRINCEV1ČIŪTĖ, VU SAfotoklubo prezidentė

„Akropolis“. Ja prasidėjo LiJOT remti re ferendumui skirti renginiai. Fotografijos pa keitė „Akropolio“ eksterjerą beveik dviem savaitėms. Žiūrovai neretai žavėjosi išradin

Projekto idėja kilo kovo mėnesį, suži nojus apie galimybę dalyvauti kampanijo je, skatinančioje Lietuvos gyventojus nelikti abejingais tokiu svarbiu klausimu. Idėjos įgyvendinimą parėmė EUDEL (Europos Komisijos delegacija Lietuvoje) - buvo su rengta paroda tema „Ką manau apie eurointegraciją“, kuri leido jauniesiems fo tografams pareikšti savo požiūrį į Lietu vos narystę Europos Sąjungoje ir siekė pa skatinti jaunuosius menininkus ir žiūrovus susimastyti apie savo poziciją ir ateiti ją išsakyti referendume. „Paroda - vizuali priemonė, kurios reiš kiamas idėjas nesunkiai supranta ir jaunas, ir senas“, - teigė parodos koordinatorius Artūras Olšauskas. Pirmoji paroda buvo atidaryta balan džio 26 d. prekybos ir pramogų centre

gais nuotraukų pavadinimais, tiksliai ir iš radingai atspindinčiais autorių požiūrį į Lietuvos ateitį. Antrą projekto dalį sudarė kilnojama ekspozicija - 28 fotografijos apkeliavo visą Vilnių, pradedant Katedros aikšte ir bai giant jaunimo mėgstamu parkeliu prie Pran cūzijos ambasados. Paroda stebino ir eks ponavimo būdu - nuotraukos plevėsavo tarp Arkikatedros kolonų, prie medžių ka mienų ar tiesiog ant virvių, ištemptų tarp žibintų. Šis projektas - pirmoji VU SA fotoklu-

bo paroda viešojoje erdvėje, tačiau tikrai ne paskutinis. Jis atnešė naujų idėjų bei nau dingos organizacinės patirties naujajai fotoklubo komandai (tai pirmasis naujosios klubo valdybos projektas), kuri pasiryžusi sėkmingai tęsti aktyvią klubo veiklą.

mamą, brolį, sesę, draugą darbe. Dabar net baisu pagalvoti apie artėjančią sesiją: konspektų dauginimas, kursinio (25 la pai!) spausdinimas ir įrišimas (2,5 Lt) bei begalės kitų išlaidų... Ką gi, palikime Saulėtekio verslo ir mokslo centrą ramybėje ir pabandykime su skaičiuoti, kokias realias nuolaidas gauna „turtingieji“ Lietuvos studentai? Transportas - 50-80 proc. nuolaida; Muziejai, parodos - iki 50 proc. nuolai da; Laisvalaikio leidimo vietos (kavinės, sporto klubai ir kt.) - 10-20 proc. nuolai da (kuria didžioji dauguma studentų nesi naudoja...). Didelis AČIŪ susisiekimo bendro

studentams. Deja, bet kitose srityse rea lios pagalbos studentams niekas neteikia. Galbūt kelios pavienės įmonės ir pade da studentams, bet tik iš marketingo pa skatų. II kursas - studentai ieško darbo bei pradeda nebelankyti paskaitų, nes gyven ti tai reikia. Daugelis tikrai neišgali būti tiesiog studentu ir atsidėti mokslams, rei kia stiprios materialinės paramos iš ša lies (tėvai arba darbas). Net jei nemoki už mokslą, esi vilnietis ir gauni stipendi ją, 125 Lt mėnesiui tikrai neužtenka (ga liu drąsiai teigti remdamasi savo patirti mi). Gaila, kad iš mūsų, sunkiai išgyve nančių studentų, pelnosi net Universite to patalpose veikiančios įmonės.

vėms už vienintelę tikrai didelę pagalbą

Rūta UDRAITĖ (KFSA)

GADI 2003 metraštis Laura LEVINSKAITĖ Balandžio 28-oji - atidarymas 12 vai. M. K.Čiurlionio gatvėje prie medikų bendrabučių iškilmingai pakelta GaDi vėliava ir sugiedotas GaDi himnas. Šia proga renginio organizatorius ir dalyvius pasvei

kino Gamtos mokslų fakulteto (GMF) dekanas prof. J. R. Naujalis.

Antroji diena: mados ir muzika 16 vai. GMF fojė prie stumbro iškamšos vyko madų šou. Buvo pristatytos 3 kolekcijos: D. Levinaitės (molek. biologijos II k.) „Gamta“, J. Mar kevičiūtės ir A. Cibulskaitės (J. Basanavičiaus mokykla) „Išdaiga“ ir konkurso laimėtojos L. Matukonytės (VDA) kolekcija „SSSR“. Vakarop pir mą kartą GMF istorijoje buvo parodytas miuzik las „Coliukė“.

Balandžio 30 diena: varlių lenktynės GMF vidiniame kiemelyje surengtas aukcionas-mugė. Čia buvo galima įsigyti 0,5 kg sveriantį trintuką už 20 et, „mobilųjį“ arbatinu ką be laido, „mobiliaką“, kuriuo galima apsiginti nuo užpuolikų, dekano barzdaskutę ir netgi gyvą varlę, su kuria buvo galima daly vauti lenktynėse. Smagu buvo žiūrėti į var lių savininkus, kurie šokinėjo, rėkė, stengė si labiau už pačias varles, kurioms lenkty nės, aišku, buvo „dzin“. Taip pat vyko talentų šou, kuriame stu ' Ak .y >* ■ tKF 2B .. dentai grojo gitaromis ir dainavo savo kūry bos dainas. Po aukciono M. K. Čiurlionio

sveikatingumo centre suorganizuotos stu dentų krepšinio varžybos.

Visuotinei darbo dienai švaros akcija Vingio parke vyko akcija „Švari gamta“,

kurios pagrindinė idėja - „Surink šiukšlių kuo daugiau, surūšiuok jas kuo greičiau“. Varžybose dalyvavo Gamtos mokslų (GMF) ir Ekonomikos (EF) fakultetų stu dentai, Aplinkos informacijos centro (AIC) ir Studentų biologų mokslinės draugijos (SBMD) atstovai. Visi dalyviai buvo apdovanoti Aplinkos ministerijos įsteigtais prizais bei ministro A. Kundroto padėkos raštais. Taigi, kad šiukšles rūšiuoti reikia, žino ne tik biologai. 14 vai. nuo Seimo rūmų prasidėjo gamtininkų eisena su visureigių automobilių kolo na priešakyje. Po to 18 vai. prie GMF studentų bendrabučių vyko vakarėlis, grojo studentų grupės „Skyders“ ir „Spindox“. Po koncerto kino centre „Coca Cola Plaza Forum Cinemas“ vyko filmų naktis ir diskoteka. Renginio organizatoriai dėkoja rėmėjams: Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijai, Aplinkosaugos informacijos centrui, laikraščio „Ųniversitas Vilnensis“ re dakcijai, Lietuvos ir Švedijos uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos konsultacinė grupė“, „Coca Cola Plaza Forum Cinemas“, „Bigstar“ ir VU Studentų atstovybei (VU SA).

A. Čekanausko nuotr.

Universitas Vilnensis

2003 m. gegužės 26 d.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

Ar išmanome vusalogiją? Vusalogija - tai mokslas apie Vilniaus universiteto Studentų atstovybę, pagrindinių jos tikslų bei uždavinių žinojimas ir gebėjimas šiomis žiniomis pasinaudoti.

Agnė DOVIDONYTĖ

Trumpai... Kiekvienam studentui privalu žinoti bent pagrindinius vusalogijos principus, nes priklausydamas VU studentijai, studentas kartu yra SA narys. Juo labiau kad šios ži nios ne šiaip ant pečių nešiojamos, bet laiku ir sėkmingai pritaikytos duoda gana palankių rezultatų. To dėl ištikus bėdai, užplūdus liūde siui ar kokiai nenuoramai idėjai kiekvienas pažangus studentas ži no, kaip elgtis, kur kreiptis. Taigi vusalogija - ne šiaip sau mokslas. Jokiuose sąrašuose jo ne surasi ir kaip laisvojo dalyko, deja, nepasirinksi. Bet bėjo - kaip faksui Universiteto labirintuose... Tad, kaip byloja lietuvių liaudies išmin tis, lenk jauną medį savomis ranko mis, nes niekas kitas nepalenks. Artėjant didžiajam mokslo se zonui - sesijai, - straipsnio auto rei parūpo, kaip sekasi studen tams gilinti vusalogija žinias, jas taikyti studentiškame gyvenime ir kasdienėje veikloje.

Testas... 1. Kas yra VU SA? Giedrė, III k.: „Tai toks daly kas, atsitikęs Vilniaus universite te susibūrus veikliems studentams į atstovybę“. Marius, Ik.: „VU SA - tai to kie žmonės, atstovaujantys stu dentui“. Inga, II k.: „VU SA yra stu dentiška organizacija, dirbanti tie siogiai akademiniam jaunimui“. Paulius, IV k.: „VU SA daro gera...“

2. Kada kreiptumeis į VU SA ? Jurga, Ilk.: „Kada ko nors la bai labai nesuprasčiau“. Povilas, III k: „Kreipčiausi, jei pamesčiau piniginę su savo LSP“. Inga, II k.: „Kai turėčiau ne žmoniškų nusiskundimų ir per mažai informacijos atsikirsti“. Aušra, IVk: „Jei kiltų proble mų: neobjektyvus vertinimas, pa žeistos teisės ir kt. Kiek žinau, yra padėję...“ 3. Iš kur sužinai VU SA nau jienas? Giedrė, III k.: „Skaitau „Uni versitas Vilnensis“, jei pavyksta laiku gauti, skelbimus“. Marius, Ik: „Sužinojau iš pir minių šaltinių - tokio spec. vado vo studentams“. Inga, Ilk.: „Vienas kitas skel bimas, brošiūrėlės, laikraštis...“ Paulius, IVk: „Skelbimų len toje“. 4. Ar užsiima VU SA „ neproblemine“ veikla ? Kokia ? Aušra, IVk: „Leidžia laikraš tį, rengia, finansuoja įvairius kon certus, organizuoja renginius“. Marius, Ik: „Organizuoja stu dento laisvalaikį, va“. 5. Kurji yra ? Kasjoje dirba ? Jurga, Ilk: „Viename iš Filo logijos fakulteto kiemelių. Ten te tos kažkokios dirba...“ Marius, I k: „Nenoriu nusi šnekėti“. Giedrė, III k: „Reikia važiuo ti į Centrinius rūmus, tiksliau - į filologyną. Ten praėjus paradinę arką pasukti į dešinę, bus laiptai užlipti, iš to kiemelio vėl sukti į dešinę - rasi mažesnį kiemelį, o jame - VU SA. Žodžiu, visada į dešinę... Ir ten dirba studentai“.

J Gerai praleistas laikas - didelė dovana vaikams

6. Kaip įvertintum savo vusalogijos žinias? Giedrė, III k: „Stipendiją gau čiau“. Marius, Ik.: „VU SA... ko? Ai! Man dar galima nemokėti, aš tik pirmakursiauju“. Inga, II k.: „Devyniems su dvejais geležinkeliais“. Paulius, IVk: „Aš kuklus, bet „įsk.“ gaučiau“.

Teisingi atsakymai... 1. VU SA - Vilniaus univer siteto studentų atstovybė, įsteigta 1989 metais tam, kad atstovautų ir gintų tavo teises ir interesus. 2. Kreiptis į VU SA vertėtų tada, kai pažeistos tavo teisės, trūksta informacijos įvairiausiais su studijomis susijusiais klausi mais, iškilo problemų dėl LSP, bendrabučio ar studijų tvarkos. Ir visais kitais atvejais, kai, atrodo, dingo šviesa tunelio gale... 3. Apie save ir šviežiausias naujienas VU SA praneša leisda ma informacinius lankstinukus, rengdama informaciją laikraštyje „Universitas Vilnensis“, rengda ma pranešimus žiniasklaidai, kas met atnaujindama „Studentiško gyvenimo vadovą“ bei neseniai at siradusią ir labai patogią naršyti interneto svetainę www.vusa.lt. 4. „Neprobleminc“ VU SA veikla rūpinasi laisvalaikio komi tetas (freetime@vusa.lt). Jų rū pestis yra tavo ir kartu viso Vil niaus universiteto studentų lais valaikio planavimas. Jų dėka or ganizuojama Rugsėjo 1-osios šventė, Valentino diena, Kalėdų karnavalas ir kt. Dar reikėtų ne pamiršti ir studentiškų GADI,

r\ V> š

, Piešė Povilas Gavorka

FIDI, IFDI, MIDI ir kitokių šven čių. Taip pat veikia VU SA fotoklubas, Vilniaus universiteto tei sės klinikos, kuratorių programa bei vykdomi kiti projektai. 5. Kas galėtų tokia veikla užsi imti? Ogi studentai, tokie pat kaip tu ir aš. Tik jiems už vusalogijos ži nias maža būtų net vienuolikos... Tad nevertėtų pamiršti, jog jie įsi kūrę Universiteto g. 3, Observato rijos kiemelyje. Juk niekada negali žinoti, kokia bėda tave privers išty rinėti Universiteto labirintus...

6-ojo klausimo reziumė... Savikritika - teisingo požiūrio rodiklis. Visi apklaustiejį nepabū go prisipažinti, kad studijuodami savąją specialybę, šiek tiek primir šo studentiško gyvenimo globėją - vusalogiją. Bet čia galioja viena smagi taisyklė: studentas viską ži no, lik yra truputį primiršęs. „Kai kylą problemų, studentas mus kaipmat prisimena“, - teigia buvęs VU SA prezidentas M. Zabielskas, tuo pačiu apgailestauda mas, kad tada padėti studentui daž nai būna per vėlu. Matyti, jog studentai puikiai žino esminį VU SA veiklos prin cipą „Daryti gera“, „atstovauti stu dentui“ ir 1.1. Bet atminties spra gų atsiranda paklausus apie „neprobleminę“ VU SA veiklą, or ganizacijos sudėtį bei koordinates.

Ar tai informacijos/reklamos trū kumo padarinys, ar vėl tik laiki nas primiršimas? Buvęs VU SA prezidentas M. Zabielskas šį atvejį komentuo ja savaip. Jo manymu, studento ini ciatyva, noras veikti niekada ne liks aplinkybių šešėlyje, jei jis bus pakankamai stiprus. Juo labiau kad informacija pateikiama ir pla tinama pačiomis įvairiausiomis priemonėmis: nuo bukletų iki puslapio internete. Beje, privalu mas: vos prisijungus prie interne to Universiteto kompiuterių cen tre nereikia vargintis - www.vusa.lt jau ekrane! Belieka imti ir naudotis. Taigi, kaip išmanome vusalo giją, didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų pačių. Turintieji studentiš ko gyvenimo klausimų ar nenu maldomos veiklos iniciatyvos be vargo atras kad ir painiausiuose Universiteto labirintuose įsikūru sią Studentų atstovybę. O gyve nantys „ramų“ gyvenimą, su VU SA aktualijomis susipažins iš fa kultetuose platinamų informaci jos priemonių. Bet vertėtų nepamiršti, jog VU SA nariais esame mes patys. Tad nuo to, kaip išmanome vusa logiją, priklauso, kaip išmanome studentiško gyvenimo normaty vus. Tai svarbi kiekvieno studen to priedermė ir būdas gyventi. Taigi - į mokslus!

Projektas

VU SA projektą „Studentas - vaikams" vykdo jau ne vienerius metus, jo tikslas - padėti beglobiams vaikams patikėti gyvenimo teikiamu džiaugsmu, adaptuotis šia me pasaulyje, pasijusti mylimiems, gerbiamiems, verti namiems. Projekte aktyviai dalyvauja Vilniaus universi teto Kauno humanitarinio fakulteto studentai ir keli VU SA entuziastai.

Agnė ZALANSKAITĖ Artėjant vienai gražiausių pava sario švenčių - Šv. Velykoms, kai

atgyja gamta, ilgėja vakarai ir saulė vis dažniau pasirodo iš už niūraus debesų sluoksnio, kelios Vilniaus universiteto studentės sugalvojo pa pildyti projekto „Studentas - vai kams“ renginių sąrašą. Su Vilniaus universiteto Studentų atstovybės ir „TV pagalbos“ (TV3) parama jos

surengė šventę Visų Šventųjų para

pijos Laikinųjų vaikų globos namų auklėtiniams. Pasak vienos iš akcijos organi zatorių Irinos Jefremovos, ši idėja kilo tik įstojus į Vilniaus universite tą. „Gavome po „Studentiško gyve nimo vadovą“, permečiau akimis ir prie VU SA organizuojamų projek tų pastebėjau būtent „Studentas vaikams“. Iš karto supratau, kad ka da nors imsiuosi šios veiklos“, - pa sakojo Irina.

Ilgai laukti nereikėjo... Ren ginys įvyko kovo 19 dieną, penk tadienį, likus dviem dienoms iki didžiųjų švenčių. Visą dieną stu dentės praleido su vaikais. „Iš tie sų tai nepakartojama. Buvo gera matyti tikrą vaikišką kuklumą, ku ris šiais laikais retai sutinkamas, buvo gera matyti besišypsančius, gyvenimu besidžiaugiančius vei dus“, - dalijosi įspūdžiais viena iš studenčių. Organizatorės prisimena, kad iš pradžių buvo tikrai sunku, teko ma tyti nepatiklias, baimės ir nepasiti kėjimo kupinas vaikų akis, kadangi prieš metus iš komercinės televizi jos atvykę žurnalistai atskleidė ne pačias gražiausias našlaičių gyveni mo puses. Tačiau... meilinos džiau giasi, kad vis dėlto joms pavyko ras ti bendrą kalbą. Vaikai vaidino, šo ko, dainavo, o svarbiausias šventės akcentas buvo velykinės staltiesės marginimas. Simboliška, bet... vi sa staltiesė švytėjo vaikiškų rankų atspaudais, bylodama apie dar vie ną vaikų prisilietimą prie visaver čio gyvenimo. Didžiausia atrakcija vaikams buvo TV3 laidos „TV pagalba“

žvaigždžių - Agnės ir Ge dimino - pasirodymas šio je įstaigoje. Irinos Jefremo vos nuomone, tokiame am žiuje (būtent pauglystėje) labai svarbu pabendrauti su žymiais žmonėmis, būti pripažintu. Ne paslaptis, kad ir mes vaikystėje svajo jome „papulti į kadrą“, o ką jau kalbėti apie realią pro

gąTV3 žvaigždės bendra vo, fotografavosi su vai kais, dalijosi įspūdžiais ir nufilmavo vieną iš savo lai dų. Visų Šventųjų parapi jos Laikinųjų vaikų globos namų direktorė Jolanta Lozdienė organizatorius pavadino Dievo dovana, vildamasi, jog ateityje už megzti santykiai nenu trūks. Reikia didžiuotis, kad šį kartą renginiui suorganizuoti užteko jaunatviško entuziazmo ir VU SA paramos, nes daugiau norinčių pa remti nebuvo. Studentės teigė: „Mes neparėmėme vaikų finansiš kai, neatvežėme saldainių, žaislų,

dovanų... mes tiesiog gerai pralei dome laiką“. Organizatorės ypač dėkoja Vilniaus universiteto Stu dentų atstovybės viceprezidentui Artūrui Šalčiui. Norintys prisidėti prie šio pro jekto rašykite ei. paštu: soc&vusa.lt

Universitas Vilnensis

2003 m. gegužės 26 d.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

Dėl lietuvės studentės Egipte susimušė 17 arabų TV4 projekto „20 dolerių šou" dalyvės, 20 metų Vilniaus universiteto Istorijos fakul teto studentės bei VU Studentų atstovybės (VU SA) laisvalaikio komiteto narės Silvijos Rindzevičiūtės nuotykiai Egipte, pasak jos pačios, būtų idealiausias scenarijus televizi nėms muilo operoms. Savaitė paslaptingame Egipte buvo ne tik nenuspėjamų užduo čių, atsitiktinių uždarbių metas, bet ir pramogos, intrigos, meilės daugiakampiai... Apie tai kalbamės su pačia „20 dolerių šou" heroje Silva.

Agnė DOV1DONYTĖ Sakyk, kas tave pastūmėjo to kiam nutrūktgalviškam žingsniui bandyti tapti projekto „20 dolerių šou “ dalyve ir atsidurti nežinomoje šalyje tik su 20 dolerių kišenėje? Aš iš prigimties avantiūristė. Susikrauti kuprinę ir autostopu pa keliauti po Europą - man pats ge riausias poilsis. O panašūs projek tai taip pat ne naujiena. Praėjusiais metais dalyvavau „Robinzonų“ at rankoje ir papuoliau net į penkias dešimtuką. Tačiau toliau nepra ėjau... Apie „20 dolerių šou“ pasakė draugė. Ji labai entuziastingai agi tavo, jog negalime nepabandyti. Tad aš visiškai nieko neįtardama ir juo labiau nesitikėdama sutikau. Abi užpildėme anketas ir tiek. Po to tik žiūrim: pirmą etapą praei nam, antrą - irgi, trečią - jau tik aš viena, o ketvirtame atvažiuoja pas mane žmonės su kameromis suži noti, važiuoju aš ar ne. „Važiuoju“, -sakau. Ar mokslai ir kitokia „žemiškes nė“ veikla nenukenčia dėl tokių iš pa žiūros ekstremalių iššūkių gyveni mui? Anaiptol. Kažkaip keistai vis kas mano gyvenime susiklosto: at sitinka tai, ko labiausiai nesitikiu. „20 dolerių šou“ tai įrodė. Mano planuose - ne vien pana šūs akibrokštai, bet ir kur kas prak tiškesnė veikla. Pastaruoju metu bandau savo jėgas radijo stotyje „Ml“. Gal pavyks įsidarbinti.

Moksle taip pat lydi neįtikėtina sėkmė. Dalyvauju Socrates/Erasmus programoje, tad turbūt studi juosiu Prancūzijoje. Kaip rodo patirtis, manieji iš šūkiai gyvenimui pakreipia viską labai gera linkme. Mano sėkmės formulė - nesitikėti... Turbūt su tokiomis nuostatomis ir atrankoje į„20 dolerių šou“ klojo si kaip sviestu patepta. Arjos daly viams buvo keliami dideli reikalavi mai?

Iš tiesų atranka buvo sunki. Jo je dalyvavo 1000 norinčiųjų, bet tik šešetas tapo šio projekto dalyviais. Vyko keturi etapai. Pirmajame pil dėme anketas bei dalyvavome trumpame pokalbyje, antrame te ko ištverti provokacijas prieš ka merą, trečiame tikrino psichologi nę „būklę“ (400 psichologinių klausimų bei triukų) ir galų gale paskutiniame etape prieš kameras oficialiai teko paskelbti, kad sava noriškai sutinki/nesutinki važiuo ti nežinia kur. Kaip minėjau, pergalinga sėk mė atrankoje man buvo labai neti kėta naujiena, juo labiau kad daly vavau tik dėl įdomumo.

Kelionė į šalį inkognito Kaip prasidėjojūsų šešeto kelio nė? Nejaugi krovėtės lagaminus taip ir nežinodami, kur sujais atsidursi te? Žinojome tik tiek, kad tempe

ratūros atžvilgiu turime tikėtis nuo 15 iki 30°C šilumos ir aerouoste

Jodinėti ant kupranugario - pramoga ir būtinybė

būti 4 valandą ryto. Visiškai nenu tuokėme, kada ir kur skrisime. Įvairiausių nuojautų buvo. Vie na iš jų - Egiptas. Taip dieną prieš kelionę nusprendėme su kitu ko mandos nariu Kęstu, kuris buvo ir mano senas pažįstamas, nors apie jo dalyvavimą projekte perskaičiau tik spaudoje. Abu labai džiaugė mės, kad taip susitikome ir kad mū sų spėlionės pasitvirtino. Kokie įspūdžiai užplūdo nusilei dus į visiškai kitokios kultūros šalį? Jukjums reikėjo ne tik pramogauti, bet ir paklusti kūrybinės grupės ko mandoms. Nusileidome tikrai į visiškai kitokią nei Lietuva šalį. Deja, tuo metu ten dar buvo „žiema“ (40°C šilumos), bet man oras buvo kaip tik, nes ne taip sekino kaip Lietu vos karščiai. Mūsų žmonių komanda buvo nuvežta į Hurgadą - turistinį mies tą prie Raudonosios jūros, o kitas trejetas - į Kairą. Šiuo atveju mums ir pasisekė, ir nepasisekė. Aišku, Kairas žavus savo piramidėmis, mastu ir 1.1., bet jis itin suvaržytas tradicinių pažiūrų: aprangos, elge sio ir kitų arabiškų subtilybių. Hurgade tokių nepatogumų beveik nepajutome. Dažnai elgesio laisvė net padė davo atlikti užduotis, kurioms rei kėjo ne tik drąsos, bet ir apsukru mo, komunikabilumo. Beje, nuo lat iš paskos sekiojanti kamera taip pat darydavo stebuklus. Kiekvie nas Hurgado verslininkas taip troško reklamos, kad buvo besu tinkąs padaryti viską, ko iš jo pra šoma. Tad pasinaudojus jų gerano riškumu bei pasitelkus šiek tiek moteriško žavesio, bet kuri užduo tis tapo įveikiama. Kokios buvo pagrindinės trijų dienų gyvenimo taisyklės be tų, ku rias diktavo arabų kultūra ? Kiekvienos dienos rytą mes gaudavome tam tikras užduotis, kurias per dieną turėdavome įvyk dyti. Kita žaidimo sąlyga reikala

vo susirasti nakvy nę iki 22 valandos. Svarbiausia, kad ji būtų po stogu. Ki tos dienos rytą vėl susitikdavome su visa komanda ir vėl gaudavome būsimos dienos planą. Na, ir visas tris dienas turėjome išsiversti su 20 do lerių. Maža to, vos atvažiavusi pasiža dėjau, kad sutaupy siu 19 iš 20. Savo pažadą ne tik įvyk džiau, bet ir užsi dirbau „viršaus“. Žaidimo nuga

lėtojas buvo pa skelbiamas trečio sios varžybų die nos vakarą. Į pusfi nalį galimybę pa tekti turėjo tik vie nas iš trijų. Kaip mums sekėsi, galė site patys pamatyti per TV4 kanalą.

Nenori likti senmerge važiuok į Egiptą Na, o „atidirbusi“ tas tris die nas, kaip praleidai likusias? Tur būt atsiėmei su kaupu... Darbas darbui nelygu. Man tos dienos prilygo aktyviam poilsiui, nuotaikingam laisvalaikiui - geres nio nesugalvosi. Juk reikėjo ne as lą plūkti, bet pasitelkus išmonę, kū rybiškumą bei gerą nuotaiką sėk mingai pragyventi. Tuo labiau kad visa komanda buvo labai draugiš ka, nesijautė jokios konkurencijos, nekilo jokių intrigų. Laisvas dienas paskyriau links mybėms. Nors, reikia pripažinti, kad su lietuvišku mentalitetu ara bų šalyje toli nenueisi.... Kadangi kiekvieną mūsų judesį kontrolia vo šalies saugumas, negalėjai elgtis neatsakingai tos kultūros atžvilgiu, nes nuo to priklausė ne tik tavo pa čios, bet ir visos filmavimo koman dos, šou likimas. Tačiau negalėjau likti abejinga vietiniams klubams, ryškioms par duotuvėms. Pro jas buvo ypač sun ku praeiti. Tiesiogine prasme. Iš visų pusių pasigirsdavo raginimai, prašymai užsukti, pabandyti, para gauti... Buvo beveik neįmanoma at sispirti ir tuo labiau išsisukti. O jei jau užeini, tai pasiruošk ilgai už trukti. Arbata, komercinė agitaci ja, netgi prekių išbandymas - vis-

Silvijai, kaip irjos draugams, taip pat teko bučiuoti kupranugarį

Silvijos komanda Hurgade (Egiptas)

kas skirta kliento įtikinimui, kad prekė yra būtent ta, kurios jis ieš ko. Iš pradžių toks lipšnumas, lais vas, nesuvaržytas bendravimas su žavėjo, bet neilgai trukus ėmė ge rokai įgrįsti. Moteriškas žavesys, šviesūs plau kai padėjo įveikti ne vieną kliūtį, bet tapo ir ne vieno konjlikto priežasti mi. Ar tikrai tavo nuotykiai Egipte verti muilo operų ? Tikrai taip. Intrigų, konfliktų buvo ne vienas. Tačiau tikroji jų priežastis, mano manymu, yra pa čių arabų charakteris. Moteris - tik pretekstas, o to jiems ir tereikia. Tad verta gerai pagalvoti prieš su tinkant pašokti klube su vienu iš jų, nes kitaip jis gali „nusavinti“ ta ve visam vakarui. Be to, arabai labai impulsyvūs ir karštakošiai. Tik kas - ir jau, žiū rėk, bėga „aiškintis santykių“. Taip atsitiko ir tą kartą, kai naktiniame klube dėl manęs susimušė 17 ara bų. Pati šio incidento net nepaste bėjau, matyt, laiku spėjau išeiti. Bet kolegos pasakojo, kad įsikarščia vusius gerbėjus teko raminti sau gumiečiams. Kalbos apie šias peš tynes sklido net mieste... Per tas dienas su kaupu „atsikandau“ vaikinų dėmesio. Tai tik ras rojus vienišoms merginoms, tad jei nenori likti senmerge-va žiuok į Egiptą. Ar nesigaili dėl tokios savo gyve nimo avantiūros, virtusios realiu „20 dolerių šou “? Jokiu būdu! Nuostabiai pralei dau laiką: pramogavau, pamačiau Egiptą, susipažinau su vietine kul tūra, ir visa tai nemokamai. Kada dar gali pasitaikyti tokia puiki pro ga pabuvoti svečioje šalyje? Aš ne tik panardžiau penkių žvaigždučių viešbučio baseine, jodinėjau ant kupranugario ir „egiptietiškai“ apsipirkau, bet ir susiradau naujų draugų. Galiu pasigirti, kad dabar jų turiu ne tik Lietuvoje, bet ir Egip te. O jie jau nekantraudami lau kia, kada vėl juos aplankysiu.. Kas žino, gal ir visai greitai. Kodėl gi vasarą „nenutranzavus“ į Egiptą?.. Nuotr. išasm. albumo

Universitas Vilnensis

2003 m. gegužės 26 d.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

Įspūdžiai

Kita stotelė Dzūkija Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) lais valaikio komitetas surengė linksmą, atpalaiduojančią ke lionę nuo darbų bei mokslų pavargusiems aktyviems VU SA nariams. Saulėtą gegužės 3 d. rytą aštuoniolikos pui kiai nusiteikusių narių komanda patraukė į Dzūkiją!

Į Zervynasbulvių sodinti?

prie savo mielojo autobuso. Ir stai ga pamatėme, jog jam reikia rimtos pagalbos - ratai buvo įklimpę smė lyje. Teko prašyti padėti gretimoje sodyboje gyvenusios močiutės. Kol vaikinai po autobuso ratais dėjo len tas, merginos bendravo su mūsų gel bėtoja. Aštuoniasdešimtmetė ponia Julija buvo gana komunikabili ir vis kalbino merginas padėti jai sodinti bulves. „Vaikinai, liepkit merginom eiti autobuso stumti!“ - ragino mo čiutė, akimirksniu nustačiusi, kurios jų pakankamai „diktos“, kurios - ne. Po keliolikos minučių autobusas jau sėkmingai stovėjo ant tvirtos žemės ir „vusiečiai“ patraukė toliau.

Pirmiausia autobusas sustojo Zervynų kaime. Skaisčiai šviečiant pavasarinei (ką jau ten pavasarinei, buvo šilta kaip vasarą!) saulutei, „vusiečiai“ patraukė apžiūrėti gražaus senovinės architektūros kaimelio. Atvykusiems iš miesto labiausiai no rėjosi kur nors į gamtą, prie upės... Tad ir patraukėme prie Ūlos. Nors iš pradžių pasukome šiek tiek ne į tą pusę, bet, laimė, vietinių gyventojų buvome nukreipti reikiama linkme. Pasivaikščioję po kaimą, pamirkę rankas šaltiniuotoje Ūloje, grįžome

Kita stotelė buvo Marcinkonys. Tai jau visas bažnytkaimis, kuriame yra net žalia šiukšlių dėžė, tokia pat, kokias galima pamatyti Vilniuje, au tobusų stotelėse. Pasivaikščioję po Marcinkonių bažnyčios šventorių ir greta esančias kapinaites, nuspren dėme, jog jei jau esame Marcinko nyse, reikia pamatyti ir žymiąją pu šį, naudojamą drevinei bitininkys tei. Bet kur ją rasti, kai aplink pušy nas ir tų pušų, švelniai tariant, ne

Rasa GALKYTĖ Praūžus Matematikų ir informa tikų dienų MIDI 2003 uždarymo šventei, išaušo saulėtas šeštadienio rytas. Prie VU Centrinių rūmų ėmė rinktis VU SA nariai. Kas po vieną, kas po du, kas išsimiegoję, kas nela bai, bet visi nusiteikę kuo puikiau siai. Jie susėdo į „Melodiją“ (taip švelniai vadinamas VU autobusas), ant kurio šono švietė Lietuvos for mos trispalvė, ir patraukė žiūrėti Dzūkijos grožybių.

Marcinkonys: surask pušį pušyne!

taipjau mažai? Laimė, sutikti žmo nės mums nurodė, kur eiti: „Patvo riu patvoriu ir prieisite“. Kiek paė jus minėtuoju patvoriu, mes pamąs tėme ir padarėme logišką išvadą eidami visąlaik patvoriu, apeisime kapines ratu ir grįšime ten, iš kur išėję. Taigi nusprendėme pasukti kiek dešiniau, per pušyną, pagrindi nio kelio link. Pasirodė, jog toks sprendimas buvo teisingas, nes ne trukus tikrai suradome tą vieninte lę, ypatingąją pušį.

Pietus Nemuno ir Merkio santakoje Jau visai įdienojus VU SA ko manda pasiekė Merkinę. Padidinę Merkinės parduotuvės ledų apyvar tą, nužygiavome prie piliakalnio. Užlipę antjo (o buvo ne taipjau sun ku, kaip iš pradžių atrodė...) ir pasi grožėję nepakartojamais Merkio ir Nemuno santakos vaizdais, nu sprendėme, jog laikas pietauti. Tad nusileidome nuo piliakalnio ir ėmė me mažinti savo maisto atsargas. Taip draugiškai beužkandžiaujant at vyko svečias - vietinis šunelis. Pa vaišinus jį kaulais, mums kilo min tis, jog būtų visai neblogai kreiptis į savo naująjį draugą vardu. Pasvars tę, koks galėtų būti tikrasis jo vardas ir aptarę kelias galimybes (tokias kaip Sargis ar tiesiog Šuo), iškilmin

gai pakrikštijome jį Džimiu. Links mai papietavę patraukėme toliau.

Liškiavos vaiduoklis Iš Merkinės nuvykome į Liškia vą. Mūsų dėmesį pirmiausia patrau kė Liškiavos bažnyčia, kuri, mūsų didžiam nustebimui, vidury dienos buvo užrakinta. Tačiau gražiai pa prašius, mus įleido ne tik į bažny čią, bet ir į bažnyčios požemius, ku riuose ilsisi jos statytojų palaikai (ant kai kurių matėsi net drabužių lieka nos) bei sudėtos įvairios relikvijos. Sakoma, jog ruošiantis bažnyčią res tauruoti, architektams pasirodžiusi vienuolio šmėkla. Dėl to šie pama nę, jog vienuolis nenorįs, kad baž nyčia būtų perstatoma. Išėję iš baž nyčios, užlipome į Liškiavos pilia kalnį. Pamojavę pro šalį garlaiviu plaukusiems turistams ir nusifotog rafavę nuostabios gamtos fone, nuė jome toliau.

giros skonį. De ja, apžiūrėjus pu sę ekspozicijos taip įsilijo, jog mums norom ne norom teko ieš koti pastogės. Ta čiau nėra to blo go, kas neišeitų į gera, todėl mes, nusipirkę „tary binės“ giros, pa traukėme į pavė sinę. Čia dar su

valgėme lašinių su duona, svogū nais ir raugintais agurkais. Tačiau vis stiprėjantis lietus nežadėjo nieko gero, tad persikėlėme į ta me pačiame par ke įsikūrusią kavinę. Kad neat rodytų pernelyg nemandagu, užsi sakėme arbatos. Prieš akis iškilo di delė stiklinė „tarybinės“ arbatos... Vis dėlto šįkart teko nusivilti - vie toj įsivaizduotos didelės stiklinės mums atnešė mažutį puodelį, o pati arbata buvo juoda lyg kava. Jos sko nį galėjo pagerinti tik didelis šaukš tas cukraus, tačiau ir jį iš cukrinės turėjome iškrapštyti pasitelkę savo išradingumą. Kiek pasėdėję nu sprendėme, jog lietus taip paprastai nepraeis, todėl kas bebūtų reikia ei ti apžiūrėti likusią ekspozicijos da lį. Štai čia iškilo dar viena problema - didelis skėčių stygius. Turėjome vieną gerą lietsargį ir vieną tokį, ku rį reikėjo truputėlį pataisyti, o mūsų

VU SA skelbia konkursą

„Ei, studente, spėk ir laimėk!!!“ Siųskite savo originalius

atsakymus, poemas, eilėraščius ir visa kita, ką tik

sugalvojate, ei. paštu

Grūto parkas: du skėčiai penkiolikai žmonių

info@vusa.lt.

Išradingiausiųjų laukia

Paskutinė mūsų kelionės stote lė buvo Grūto parkas. Buvo smagu vėl prisiminti vaikystę, mineralinio vandens aparatus („gazirovkes“) ir

YPATINGAS TELE2 PASIŪLYMAS STUDENTAMS!!! ■ Nėra vienkartinio SIM kortelės registracijos mokesčio ■ Užtenka rekomendacijos

mėnesio pokalbiams ir kitoms paslaugoms, kurių suma viršija mini malų mokestį už prakalbėtą laiką. Akcija vyksta iki gegužės 31d. Dėl rekomendacijos kreipkis į VU SA darbo dienomis nuo 9 vai. iki 16 vai. Informacija: sec@vusa.lt P77 SA inform.

prizas siurprizas! Sėkmės!!!

Naujienos trumpai

VU SA valdyboje liko vienas vyras VU SA ataskaitinėje-rinkiminė-

je konferencijoje, vykusioje gegužės Ją gali atsiimti atėjęs į Vilniaus universiteto Studentų atstovybę (VU SA), Universiteto g. 3 (Observatorijos kiemelis), tel. 26 87 144,26 87145. Su šia rekomendacija bet kurioje TELE2 atstovybė je galėsi tapti JOKER paslaugos vartotoju išskirtinėmis sąlygomis. Nauji JOKER vartotojai už 1 Lt gaus net 100 Lt nemokamų pokalbių ir telefoną. Šią sumą galėsite išnaudoti birželio ir liepos

buvo penkiolika... Tuomet kažkam šovė išganinga mintis - reikią eiti po du, o likusieji tuo tarpu laukia kavinėje. Taip ir padarėme. Tačiau tuomet beveik nustojo lyti, todėl ir laukusieji išsiruošė apžiūrėti liku sių statulų ir gyvūnų. Pabendravę su lama, vištom, gulbėm, fazanais ir labai draugiška šernų šeimynėle, grįžome į autobusą. Taigi truputį sušlapę, truputį su šalę ir truputį pavargę parvažiavo me į Vilnių. Ir nusprendėme, jog šiaip ar taip, važiuoti buvo verta. Pa matėme bent dalelę Lietuvos ir par sivežėme malonių įspūdžių. Kokia kita stotelė? Nuotr. išasm. albumo

9 d., prezidente išrinkta Jekaterina Bortkevič. Organizacijos valdyboje

liko tik vienas vyras - vicepreziden tas Artūras Šaltis.

Ir šiemet gali poilsiauti pajūryje ar gamtoje!!! Visiems VU studentams Univer sitetas suteikia galimybę poilsiauti Palangos, Pervalkos poilsio namuo se bei Puvočių (Vhrėnos r.), Molėtų, Žydiškių (Trakų r.) poilsio bazėse.

Studentams skirta kiekvienoje pa mainoje po: 3 vietas - mūriniame pastate Pa langoje (Birutės ai. 37a); 41 vieta-mediniame pastate Pa langoje (Birutės ai. 35, Birutės ai. 35a.); 5 vietos-mediniame pastate Per valkoje. Kelialapį gali gauti atėjęs į Vil niaus universiteto Studentų atsto vybę (VU SA), Universiteto g. 3, Ob servatorijos kiemelis, darbo dieno mis nuo 9 vai. iki 16 vai. Daugiau informacijos mūsų tin klapyje www.vusa.lt arba ei. p.: sec@vusa.lt

Už bendrabutį mokėti reikės Remiantis VU Studijų nuosta tais visi VU studentai, turintys dau giau nei 3 mėn. įsiskolinimą už ben drabutį, bus šalinami ne tik iš jo,

bet ir iš Universiteto.

„Profilakui" - STOP Laikinai sustabdytas reko

mendacijų į Studentų sveikatingu mo centrą (profilaktoriumą) išda vimas. VUSA inform.

Informaciją pateikė VU SA atstovė viešiesiems ryšiams Agnė GILYTĖ

Universitas Vilnensis

mif WWW.MIFSA.LT

Matematikos ir informatikos fakultete

Nauja MIDI tradicija svečiai iš užsienio Šiemet suklestėjo pernai sukurta tradicija į Matematikų ir informatikų dienas (MIDI) pasikviesti jaunuolių iš užsienio, stu dijuojančių tiksliuosius mokslus. Vilniečiai matematikai ir in formatikai taip pat turėjo galimybę pasidairyti po kaimynines šalis bei dalyvauti užsienio kolegų studentiškose šventėse. Lie tuviai iš kelionių grįžo sužavėti, kupini įspūdžių bei prisimini mų, o MIDI svečiai Vilnių paliko su ašaromis akyse, sakė, kad jiems viešnagė labai patiko ir mielai čia grįžtų vėl ir vėl.

Gabrielė MOCKUTĖ Iš gavusių kvietimus Gudijos, Ukrainos, Rusijos ir Latvijos atsto vų neatvyko tik rusai. Ilgiausią at stumą iki Vilniaus teko įveikti Da nijoje studijuojančiam ispanui. MIDI kviestiniai svečiai buvo malo niai sutikti ir apgyvendinti Saulėte kio bendrabučiuose. Ilgiausiai (net šešias dienas) Vilniuje viešėjo uk rainiečiai, trumpiausiai - latviai. Vil niečiai studentai spėjo per tą trum pą laiką svečiams parodyti Vilniaus Senamiesčio pastatus, architektūri

2003 m. gegužės 26 d.

nius paminklus. Labiausiai viešnagės dalyvius sužavėjo Gedimino pilis, Ka tedros požemiai, KGB muziejus. Uk rainiečiai aplankė Trakų pilj. Keli sve čiai iš Latvijos buvo netgi paklydę Se namiestyje, jie Matematikos ir infor matikos fakulteto bandė ieškoti kaž kur prie Aušros Vartų. Svečiams iš užsienio taip patiko Vilnius ir čia stu dijuojantys matematikai bei informa tikai, jog atsisveikinimas truko gana ilgai, o kai kuriems studentams skruostais riedėjo ašaros. MIF studentai dar prieš MIDI viešėjo pas Rygos, Minsko ir Sankt Peterburgo studentus. Pirmiausia

du drąsiausi MIF studentai - Marius ir Andrius - pasiryžo apsilankyti latvių matematikų dienose Rygoje. Vėliau „mifiečiai“ keliavo į Minską ir į Sankt Peterburgą. Ir minskiečiai, ir Sankt Pe terburgo studentai mūsiškius sutiko šiltai, negailėjo laiko supažindinti vil niečius su savo miestu, šalies kultūra. Dar dabar MIF studentai ilgesingai prisimena Ermitažą, Kunstkamerą, o ypač sužavėti liko Sankt Peterburgo Se namiesčiu. Gaila, kad neilgų viešnagių metu lietuviai nespėjo pamatyti visko, ką norėjo. Na, bet visa tai bus galima padaryti kitąmet, o gal net šią vasarą! Paprašyti palyginti studentų gyve nimo sąlygas Vilniuje ir kaimyninėse šalyse, visi MIF studentai, pabuvoję Minske ir Sankt Peterburge, vienbal siai sutiko, kad bendrabučiai, kuriuo se jie svečiavosi, yra daug tinkamesni gyventi nei mūsiškiai. Ypač Sankt Pe terburge. Ten ir kainos studentiškos (10 JAV dolerių per mėnesį), o koky bė pranoksta lietuviškųjų: sandarūs langai, tvarkingos, neapgriuvusios vir tuvės ir dušai. Pasaka, o ne studen tiškas gyvenimas! Žinoma, viešnagių kulminacija bu vo studentiškos šventės. Pasak daly vių, matyti renginiai kažkuo panašūs į lietuviškus, tačiau ne tokių didelių už mojų kaip MIDI. Minskiečiai, kaip ir mes, rengia eiseną, Sankt Peterbur-

MIDI eisenoje dalyvavo ir svečiai iš užsienio go studentai - Linksmųjų ir iš radingųjų klubą (LIK). Visose lankytose šalyse labai populia rus pažymių ir įskaitų aukcio nas. Be abejo, visų švenčių kul minacija yra baigiamasis koncer tas, per kurį groja studentiškos grupės, šokama, dainuojama, linksminamasi kaip tik įmano ma. MIF studentai užmezgė draugiškus santykius su juos šil tai priėmusiais bei į svečius at

vykusiais užsieniečiais. Visi dalyva vę šioje trumpoje studentiškų mai nų programoje planuoja šią vasa rą susitikti Lietuvoje. Vilniečiai ma tematikai užsidegę supažindinti draugus iš užsienio ne tik su Vil niumi, bet ir su visa Lietuva, jos gamta, pajūriu. Kas žino, gal po kelerių metų organizuosime nebe MIDI, o Tarptautines matematikų ir informatikų dienas? Donato Šepečio nuotr.

Vaikų namų auklėtiniai dėkojo už parodytą roko operą Šiemet, siekiant atkreipti akademinio jaunimo dėmesį į socialines problemas, MIDI programą papil dė dar vienas renginys - balandžio 23 dieną roko opera „Byla Nr. 4" buvo parodyta dviejų Vilniaus vaikų globos namų auklėtiniams. Visiems žiūrovams ji labai patiko. Vaikai sakė net nesitikėję, kad studentai, studijuojantys matematiką, informatiką bei statistiką, gali sukurti tokį kūrinį. Po renginio susitikus su vaikučiais, pirmiausia mūsų paklausė: „Kada vėl mums galėsite parodyti roko operą?"

Jurgita RAMANAUSKAITĖ, projekto organizatorė Mažoji Ilona iš karto po rengi nio norėjo padėkoti visiems daly viams ir organizatoriams, kurie su rengė tokį nuostabų koncertą. Mer gaitei labai patiko merginos juodais drabužiais, jų dainos, o ypač Kristi na. Ilonai pritarė Ania: „Ačiū už to

kį gražų koncertą. Man labai patiko, kaip merginos dainavo ir šoko. Aš ste bėjausi, kad tokie suaugę vaikai suge bėjo taip gražiai dainuoti ir groti. Man viskas taip patiko, kad net trūksta žo džių. Didžiuojuosi jumis, nes dar to kio koncerto nebuvau mačiusi“. Miša po renginio prasitarė, kad jam taip pat labai patiko merginos juo dais drabužiais, dainos, muzika ir mu zikantai. Patiko aplinka, aparatūra, šviesa, salė ir linksmi studentai. An drius sakė, kad buvo linksma, gražios

dainos, o ypač patiko merginos juodais drabužiais, Micius ir paveikslas. „Trūks ta žodžių apsakyti, kaip man viskas pati ko“, - sakė vaikas. Tikrai nuoširdūs Reginos žodžiai:,Aš iš visos širdies noriu jums padėkoti už tokį gražų, įdomų koncertą. Man labai patiko, kaip jūs dainavote, grojote. Mano manymu, jūs labai talentingi. Jeigu būtų proga, su mielu noru dar kartą norėčiau pamatyti, netgi sudalyvauti. Ačiū“. Mažoji Milda taip pat labai žavė josi tuo, ką tądien pamatė: „Šis kon-

Vaikų namų auklėtiniai įdėmiai klausėsi certas man labai patiko. Galvo jau, kad bus prastesnis, bet vis kas buvo tiesiog puiku. Koncer tas buvo toks linksmas, geras ir suteikė mums daug džiaugsmo. Stebėjausi, kad studentai suge ba ne tik mokytis, laikyti egza minus, bet ir surengti tokį kon certą“.

Tai tik keletas vaikučių atsilie pimų apie roko operą, parodytą specialiai jiems. Džiugu, kad tokiu būdu sugebėjome suteikti vaikų na mų globotiniams daug gražių aki mirkų ir džiaugsmo. Nuoširdus „ačiū“ iš vaiko lūpų - geriausias renginio įvertinimas. Tikimės pa našius projektus fengti ir ateityje.

Kauno humanitariniame fakultete Išrinkta nauja KHF Studentų atstovybes prezidentė

Pramogų laivas „Medusa", dar nespėjęs atsigauti po Įaunųjų liberalų surengtų šau niausios Kauno organizacijos rinkimų, gegužės 8 d. vėl sulaukė didelio būrio studentų bei kitų svečių, nepasididžiavusių atvykti ir kartu linksmai švęsti VU KHF SA dvyliktąjį gimtadienį. Turbūt^ nesumeluosiu sakydama, kad nusivilti ir nuobodžiauti neteko nie kam, nes vakaras, kurį susirinkusiesiems dovanojo mūsų fakulteto Studentų atstovybė (SA), buvo pilnas Įvairiausių pramogų, prizų siurprizų, geros muzikos bei vaišių.

Greta ŠERĖNAITĖ Atmosfera kaito - pramogos tęsėsi

2003 metų balandžio 30 dieną vyko antrasis VU Kauno humani tarinio fakulteto Studentų atsto vybės (VU KHF SA) neeilinis vi suotinis susirinkimas, kuriame VU KHF SA prezidento pareigoms buvo išrinkta verslo ir administra vimo vadybos studijų pirmakursė Rasa VILEIKYTĖ, vienos iš fa kulteto grupių seniūnė, anksčiau ėjusi fakulteto tarybos narės pa reigas bei buvusi atsakinga už ry šius su visuomene.

Rokenrolas ir linksmybės dvyliktojo KHF SA gimtadienio proga

Iš pradžių scenoje savo aktorinius gebėjimus parodė atstovybės nariai, atlikę nedidelį muzikinį improvizacinį pasirodymą, kurio dėka jie vos neta po viena šauniausių jaunimo organi zacijų kovo 27 d. vykusiuose rinkimuo se. Tačiau garbinga antrąja vieta taip pat nesiskundėme. Daugiausia emo cijų sukėlęs Jurgitos, buvusios SA pre zidentės, bei Vytauto, SA nario, su šoktas rokenrolas tikrai buvo įspūdin gas, ne veltui kainavęs tiek varginan čių repeticijų. Toliau jaunimo laukė dvi muzikos grupės, sugebėjusios įkaitin ti ne tik aktyviuosius studentus, bet pri-

vertusios siūbuoti net ir patį laivą. Pir moji į sceną įžengė grupė VORS, po ku rios audringo pasirodymo reikėjo šiek tiek atsipūsti prie alaus bokalo, antrieji „Skyders“, atvykę pas mus net iš Vilniaus. Šaunuolis Tomas ir kiti grupės nariai, nepriekaištingas bendravimas su publi ka, „užvedanti“ muzika bei sukurta ide ali atmosfera - tai „Skyders“. Tikimės, kad tai ne paskutinis jų vizitas pas mus, kad jie mus dar aplankys ir ne tik per gimtadienius.

Sveikinimai XII „tortadienio" proga Varžydamiesi dėl vertingų prizų va karo dalyviai savo jėgas galėjo išbandyti boulingo turnyre bei kitose rungtyse ir laimėti kvietimus į piceriją, nemokamą sporto klubo „Santaka“ abonementą ar tiesiog pasmaguriauti laimėto vyno. Tą

vakarą mums, VU KHF SA, buvo džiugu matyti tiek svečių, išgirsti jų sveikinimus bei linkėjimus bei namo grįžti su nedidelėmis dova nėlėmis. Nepamiršo mūsų ir į gimtadienį atvyko pirmasis VU KHF SA prezidentas Tomas Pal šis, taip pat buvusi prezidentė Renata, šaunieji žmogeliukai iš KVK, Jaunųjų liberalų organiza cijos, KTU SA bei LSS. Visiems jiems nuoširdžiai dėkojame už sveikinimus, linkėjimus bei dova nas bei pažadame gintis nuo kir vių „dėstytuvų“ (turbūt net nerei kia sakyti, kokią dovanėlę gavo me, na ką - atstovybės sieneles ramstys dar vienas kirvukas). Va-

karo pabaigoje visų šventės dalyvių laukė didžiulis tortas ir fejerverkai. Na ir smaližiai, pasirodo, tie mūsų stu dentai - tortas „ištirpo“ taip pat grei tai kaip gimtadienio žvakutės... Nepaisant to, kad mūsų šaunioji atstovybė paseno dar vieneriais me teliais, jos narių aktyvumas, noras dirbti bei atsidavimas SA auga su kiek viena diena. Belieka tikėtis, kad tas noras neišblės, o po šio vakaro tik dar labiau sustiprės, nes tik būdami vie ningi, mes ir toliau gyvuosim bei tęsim pradėtą veiklą.

Parengė Joana LOPUŠINSKAITĖ

Sportas

Universitas Vilnensis

2003 m. gegužės 26 d. N

KVIEČIAME

Matematikai Rektoriaus taurės iš rankų nepaleidžia jau trečius metus

SPORTUOTI

VIVA GYM

SVEIKATINGUMO IR SPORTO CENTRE! Jeigu Jūs norite: • pagerinti savo išvaizdą, • numesti antsvorį, • sustiprėti, • pagerinti laikyseną, • susirasti draugų,

VTVA GYM sveikatingumo centras - Jūsų paslaugoms!

Fitness salėje (160 kv. m.) įrengti moderniausi „Panatta“ jėgos treniruokliai iš Italijos bei aerobiniai „Star Trac“ treniruokliai (bė gimo takeliai, dviračiai, „steperiai“) iš Amerikos. Visi treniruok liai yra puikios kokybės, patogūs ir nepriekaištingo dizaino. Nemokamos paslaugos: • infraraudonųjų spindulių pirtys vyrų bei moterų drabužinėse, • pirma įvadinė treniruotė, • mitybos konsultacija.

Papildomos paslaugos: soliariumas, kūno dizaino progra ma (pati populiariausia!!!), mitybos programa, treniruočių progra ma, maisto papildų baras. Jūsų įmonės darbuotojams ir šeimos nariams siūlome ypač pa lankias kainas, kurios galioja iki birželio 1 dienos: Kaina (už 1 mėnesį) 7-17 vai. 90 Lt 2 kartai per savaitę 120 Lt 3 kartai per savaitę 7-17 vai. 120 Lt 2 kartai per savaitę 7-22 vai. 7-12val./20-22val. 150 Lt 3 kartai per savaitę 7-22 vai. 180 Lt Neribotas Tikimės sulaukti Jūsų skambučių, apsilankymų, pasiūlymų bei pageidavimų. Mielai suteiksime papildomą informaciją telefonu. Norinčius prašome registruotis VU Socialinės rūpybos tarny boje (CR, 53 kb.) tel. 2 687 013.

Apsilankymų kiekis

MIF studentai su prodekanu doc. E. Gaigalu ir kuratoriumi lėkt. R. Cijūnėliu džiaugiasi apdovanojimais. V Naujiko nuotr.

Doc. Remigijus NAUŽEMYS Atkelta iš 1 p.

Renginyje dalyvavo nemažai garbių svečių: Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas, generalinis sekretorius Vytautas Zubernis, Olimpinio švietimo programų direktorius Petras Statutą, Švieti

mo ir mokslo ministerijos sekre torius doc. Saulius Vengris, Lie tuvos Ministro Pirmininko pata rėja Ilona Derkintienė, Kūno kul tūros ir sporto departamento Stra teginio planavimo skyriaus vedė ja Milda Laurutėnaitė, olimpinių žaidynių prizininkai ir čempio nai, daugelis kitų garbių svečių. Šventiniame vakare VU Svei katos ir sporto centro direktorius prof. habil. dr. Jonas Jankauskas atskleidė šio renginio kilmę, es mę bei prasmę. Priminęs, kad stu dentų fiziniu lavinimu buvo do mimasi nuo pat Universiteto įstei gimo, prof. J. Jankauskas pasi džiaugė, kad humanistinės seno vės graikų idėjos, aukštinančios kūno grožį ir grakštumą, ugdan čios protą bei dvasią ir skatinan čios siekti tobulumo, buvo ir išli

ko gyvos mūsų Universitete iki šių dienų. Ši šventė tapo tradicine ir kasmet vis įsimintinesne, populia resne, masiškesne, auga ir atskirų sportininkų meistriškumas. Šio tradicinio metų renginio

organizatorė, rėmėja ir globėja bu vo Ekonomikos fakulteto dekanė doc. Birutė Galinienė. Prof. J. Jankauskas pakvietė kitais mokslo metais tarpfakultetinių olimpinių vilčių estafetę perimti Filologijos fakulteto dekanui prof. Bonifacui Stundžiai. Rektorius akad. B. Juodka, kreipdamasis į susirinkusiuosius, studentams palinkėjo ne tik gerai mokytis, bet ir sportuojant nepa miršti, kad jie yra didžiausio ir prestižiškiausio Lietuvos univer siteto studentai, todėl visada pri valo nuosekliai didinti savo spor tinį meistriškumą ir jokiu būdu ne pasiduoti kitų aukštųjų mokyklų studentams, garsinti savo Alma Mater vardą. Rektorius mano, kad ne tik moksle, bet ir sporte mūsų studentai turi būti pirmieji. Šiemet vienuolikos sporto ša

kų varžybose startavo per 1200 studentų. Visų rungčių varžybos buvo išties iškilmingos - su gra žiai parengtomis programomis, o

visi nugalėtojai ir sportininkai ap dovanoti diplomais bei rėmėjų dovanomis. Visus akademinius metus dvy likos fakultetų studentai entuzias tingai galynėjosi bėgimo, plauki mo takeliuose, krepšinio, futbolo aikštelėse, miklino rankas bei ko jas prie žaliųjų stalų, kilnojo svarsčius bei šoko ritminius šo kius, keliavo, lenkė rankas, žo džiu, rungtyniavo net vienuoliko je sporto rungčių. Suskaičiavus rezultatus paaiš kėjo, kad pirmoji komandinė vie ta (beje, trečius metus iš eilės) ati teko Matematikos ir informatikos fakulteto studentams (dekanas prof. F. Ivanauskas, kuratorius lėkt. R. Cijūnėlis). Antrąją vietą iškovojo Medicinos fakultetas (dekanė prof. Z. Kučinskienė, ku ratorius lėkt. R. Kaminskas). Tre čioji vieta atiteko Gamtos moks lų fakultetui (dekanas prof. J. Naujalis, kuratorė lektorė Dž. Liepinaitienė). Iškilmingoje dalyvių apdova nojimo ceremonijoje VU rekto rius kiekvienam nugalėtojui nuo širdžiai linkėjo ir toliau siekti ge rų rezultatų sporte bei moksle, rū pintis sveikata bei sveikai gyventi.

f Studentų startai aukštųjų mokyklų čempionatuose^

Antrus metus iš eilės Lietuvos aukštųjų mokyklų sunkiosios atletikos varžybų nugalėtojų taurė - VU sportininkų rankose

Rimantas CIJŪNĖLIS, komandos treneris Kaune vykusiame Lietuvos aukštųjų mokyklų sunkumų kilno jimo čempionate balandžio mėne sį dalyvavo 9 komandos, iš kurių ypač išsiskyrė VKA, ŠU ir smar kiai tobulėjanti Klaipėdos univer siteto komandos, juk jų gretose mo kosi pasaulio jaunimo čempionas V. Remeza. VU garbę gynė:

R. Aleksejevas, ChF, III k., A. Rat kevičius, EF, III k., M. Zilnys, IF, III k., G. Strazdas, MIF, II k., M. Smilkevičius, GMF, II k., S. Kravalis, MF, II k., M. Mikalkėnas, FF, IV k., P. Navickas, TVM, I k., P. Blaževičius, MIF, III k., M. Diržys, MIF, I k.. Savo svorio kategorijoje I vietą iškovojo chemikas R. Aleksejevas. Puikiai startavo lengvo svorio ka tegorijoje M. Zilnys ir G. Strazdas. M. Zilnys pagaliau tapo čempionu,

o G. Strazdas pirmą kartą tokiose varžybose iškovojo II vietą. S. Krovalis užėmė III vietą. Sauliui reikia padėkoti, kad stu dijuodamas Medicinos fakultete, jis randa laiko treniruotėms ir iš kelia sunkius kilogramus, taip rei kalingus komandai. Pergalingą tašką padėjo mūsų sunkiasvoriai M. Mikalkėnas ir P. Navickas. Jų rezultatai nėra aukšti - M. Mikal kėnas dėl komandos garbės var žybose kovėsi su traumuotu peties sąnariu, - tačiau jo rezultatas lei do užimti I vietą. Na, o komandos naujokas P. Navickas liko antras. P. Blaževičius ir M. Dilžys starta vo kukliau, bet jiems dar viskas priešakyje.

Laikas

VIVA GYM SVEIKATINGUMO IR SPORTO CENTRAS Kalinausko g. 2 B (šalia Centro poliklinikos). Tel.: 2 31 31 66, mobil.: 8686 55509, 8686 15554 Darbo laikas: I-V 7-22 vai., VI-VII 9-17 vai.

Kaip žurnalistai Kudirkai bylą iškėlė Atkelta iš p. 3 buvo būtent tie patys taupūs ir šykš tūs suvalkiečiai. Telieka žemai nu leisti galvą ir padėkoti už triūsą. Šiandienos žiniasklaida yra kal

tinama ir puolama, kad ypač pasta ruoju laiku mėgaujasi ir pelnosi iš žiaurybių, smurtinių vaizdų aprašy mų bei nelaimių. Tačiau reikalas tas, kad ne tik šiais laikais žmonėms „kraujo reikia“. Dr. Jolanta Zabarskaitė iš Lietu vių kalbos instituto kalbėjo apie „Kal bos dalykus spaudos saulėtekyje“. Ar kuris nors kolega žurnalistas gali pa sigirti žinąs apie leidinį „Tilžės ke leivis“? Vargu. Nes, kaip sakoma, „tai buvo seniai ir jau netiesa“. O toks leidinys buvo. Senokai, maždaug prieš gerus šimtą metų leistas. Ne paisant savo solidumo - rašė jis apie politiką, ekonomiką, kultūros daly kus, - leisdavo skaitytojams ir kriminalinėmis naujienomis pasigar džiuoti. Žinoma, nebuvo jos tokios pikantiškos ir išsamios kaip nūdie nos spaudoje, bet buvo. Ir nėra kaip paneigti kriminalų ir žiaurybių žiniasklaidoje Ištakų. Taigi šiandienos spauda gal ir elgiasi neetiškai, bet tu rėkime omenyje garsią patarlę „Obuolys nuo obels netoli terieda“... Tačiau grįžkime nuo visų spau dos problemų prie garsiosios dak taro Vinco Kudirkos bylos. Netikra buvo toji byla, bet su tikrais liudyto jais, advokatu ir pačiu „Tautiškos giesmės“ autoriumi. Studentai žurnalistai, vadovau jami dr. Andriaus Vaišnio, insceni zavo, kokių apie mūsuose tautos dai

niumi vadinamą Kudirką prieštarin gų nuomonių esama. Čia galima imti ir paklausti: „Ar

jūs žinote, kad...“ Kudirka, nors ir daktaru vadinamas, tokio pašauki mo neturėjo. Tik prieš kolegas ir draugus medicininių knygų ir žur nalų kolekcija puikavosi. Ar žinote, kad sklandė gandai, jog jo tarnaitė laukėsijo paties kūdikio, o lenkų gra faitė ranką prieš save pakėlė, nes jos tėvai neleido su mylimuoju Kudir ka likimo susieti... Tačiau byloje Kudirkai buvo mesti daug rimtesni kaltinimai, nors irgi su meile susiję - tautiškumas. Meilė Lietuvai ir požiūris į ją. Kuo iš tiesų laikė save Vincas Kudirka, kuris rašė:, Aš garbę tų inteligentų, kurie garbę turi, nepažeidžiau, o pa žeisti garbę tų, kurie jos neturi, ne galėjau. Tikrai, iš pradžių kiekvie nas inteligentas pasirodo turįs gar bę, bet paskiau daugumas užmetė jas ant pantos, kur ji surūko, sudul kėjo, kurją tankiai atlanko kregždės ir žvirbliai. Juk aš ir pats dar visai neseniai nuėmiau savo garbę nuo pantos“. Bet išteisintas buvo Kudirka. Ir ne kalbomis, o darbais, kurie iškal bingesni už tūkstančius žodžių. Ar šiandienos mūsų inteligen tai gali apie save taip pasakyti? Ar dažnas bent teiksis sugaišti truputį savo neįkainojamo laiko, kad atsi gręžtų atgal ir prisimintų savo išta kas? Kas jis ir iš kur kilo? Ar mes tik lekiame lekiame ir džiaugiamės, kad pavyko nepaspringus praryti eilinę gausios infor macijos porciją...

Universitas Vilnensis

2003 m. gegužės 26 d.

Kultūra______ I-------------------------------------------------------------------------------

Festivalyje „Alma Mater Musicalis“ pirmą kartą dalyvavo VU Kamerinės muzikos ansamblis Jau dešimt metų Lietuvos muzikų rėmimo fondas, bendradarbiaudamas su Vilniaus aukštųjų mo kyklų rektoriais, VU Šv. Jonų bažnyčioje rengia festivalį „Alma Mater Musicalis". Renginys, kurį globoja VU rektorius, pirmiausia yra skirtas akademinei visuomenei - studentams, dėstytojams, pro fesoriams, tačiau yra subūręs ir visų muzikos mėgėjų ratą. Festivalio istorijoje - žymiausių Lietuvos muzikos kolektyvų ir atlikėjų vardai.

Ona A. ČEPA1TYTĖ Šių metų „Alma Mater Musi

calis“ ypatingas tuo, kad jame pir mą kartą buvo pakviesti dalyvauti, galima sakyti, festivalio šeiminin kai - Vilniaus universiteto Kame rinės muzikos ansamblis. Kitąmet 25 metų jubiliejų švęsiančiam stu dentų kolektyvui šis festivalis, pa sak vadovo Pauliaus B. Koncės, bu vo „etapinis“. Šiam išties atsakin gam koncertui ansamblis paruošė ne mažiau rimtą programą, skirtą Baroko epochos genijaus J. S. Ba cho kūrybai. Koncertas dviem kla

vesinams ir styginiams c-moll, ke turios arijos iš kantatų („Nurimęs Eolas“, Nr. i29 bei „Medžiok lės“), Arija ir Gavotas iš Siuitos Nr. 3 D-dur bei Branderburgo koncertas Nr. 4 G-dur - tokia iš ties sudėtinga programa nepada rytų gėdos nė vienam profesiona liam kolektyvui. Reikia pripažin ti, kad daug kas ansambliui linkė jo sėkmės siekiant tikslo. Prieš koncertą ansamblis mi nėtą programą pristatė Anykš čiuose. Sausakimšoje Anykščių koplyčioje susirinkę klausytojai šiltai sutiko muzikuojančius stu dentus, o kolektyvas buvo paten

Aktoriai puoselėja Vilniaus tautų kultūrų paveldą Gegužės 6-10 d. Vilniaus universitete vyko IV tarptau tinis universitetų teatrų forumas „Vilnius - tautų kultūrų kryžkelė", skirtas Vilniaus miesto 680-osioms metinėms.

Rimantas VENCKUS Forumu siekėme atkreipti vi suomenės, ypač jaunimo dėmesį į daugiataučio Vilniaus miesto kultūrinio paveldo reikšmę šian dien, prisidėti prie šio paveldo puoselėjimo, prie daugiataučio jaunimo problemų sprendimo, prie santarvės ir tolerancijos dva sios stiprinimo.

Visi planuoti renginiai įvyko ir sukėlė nemažą žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimą. Ypa tingai svarbūs ir prasmingi buvo šie renginiai: teatralizuota įvairių tautybių teatro grupių eisena Vil niaus gatvėmis, kultūrinė akcija „Tautų kultūrų pėdsakais“, disku sija „Daugiatautis jaunimas - san tarvė ir tolerancija“, Vilniaus miesto lietuvių, rusų, žydų, len kų jaunimo teatro vakarai.

kintas sėkmingai, muzikantų termi nais tariant, „apgrota“ programa. Koplyčios svečių knygoje ansam blis pasirašė jau antrą kartą - stu dentai čia koncertavo 1993 metais. Šioje smagioje išvykoje į Anykščius

kolektyvą globojo VU Kultūros centro administratorė Milda Dailidienė. Lygiai po savaitės, kovo 3 die ną, gausiai Šv. Jonų bažnyčioje su

sirinkusiai publikai ansamblis pa demonstravo festivalio bei pačios mūsų Alma Mater vardą pateisi nantį atlikimo lygį. Skambėjusią muziką puikiai papildė įžanginis Vilniaus dailės akademijos rektoForume dalyvavo devyni Lie tuvos universitetų teatrai, Vil niaus rusų, lenkų, žydų teatro tru pės, svečiai iš Maskvos (Rusija), Lodzės (Lenkija) universitetų, Stokholmo ekonomikos mokyk los Rygoje. Šį projektą parengė ir įgyvendi

no Vilniaus universiteto teatro „Minimum“ vadovas Rimantas Venckus, padedant Vilniaus uni versiteto Kultūros centrui, ir Vil niaus Gedimino technikos univer siteto teatro „Palėpė“ vadovas Ole gas Kesminas. Aktyviai forumo renginiuose dalyvavo abu Vilniaus universite to teatrų kolektyvai. Kiemo teatras parodė E. Olbio pjesę „Smėliadėžė“ ir buvo apdovanotas prizu už lietuvišką humorą amerikietiškame absurde. Dovilei Kovalskytei pa skirtas diplomas už Bobulės vaid menį, Tadui Jančiauskui - už Tė tušio vaidmenį. Teatras „Minimum“ šia proga parengė dvi premjeras. Gedimi no kalne, dalyvaujant VGTU chorui „Gabija“, buvo suvaidinta Balio Sruogos „Giesmė apie Ge diminą“, o teatro patalpose - im provizacija „Aš - Romeo, aš Džuljeta“ pagal V. Šekspyrą. Pas

riaus prof. A. Šaltenio žodis bei muzikologo doc. A. Tauragio iš mintingi komentarai. Reikia pa sidžiaugti puikiomis ansamblio solistėmis vokalistėmis, papuošusiomis programą: tai Lietuvos muzikos akademijos magistrantės Ieva Matulionytė ir Raminta Vaicekauskaitė (doc. R. Maciūtės klasė). Taip pat kolektyvui talki no ir Lietuvos muzikos akademi jos docentas valtornistas Mindau gas Gecevičius bei jo studentas Tomas Bidva.

Kolektyvo darbą bei profesio nalumą įvertino ir klausytojai, ir festivalio organizatoriai. Šio kon

certo sėkmė tapo tolesnio bendra darbiavimo su Lietuvos muzikų rėmimo fondu pradžia. Jau birže lio mėnesį kolektyvas dalyvaus fondo rengiamame M. K. Čiurlio niui skirtame festivalyje Druski ninkuose. Studentai intensyviai ruošia naują programą - birželio 28 dieną laukia net du koncertai. Taigi iki susitikimo Druskinin kuose!

Į Europą - su VU Dainų ir šokių ansambliu Jei gegužės 1 dieną „Akropolyje" matėte trispalve nešiną ir „Opa opa į Europą" skanduojantį studentų būrelį, žinokite,

jog masinę išankstinio balsavimo akciją rengė VU Dainų ir

šokių ansamblio nariai. Paties referendumo metu teko keliau ti - gegužės 9 dieną koncertavome Vienoje. Lietuvos ambasa

da Austrijoje pakvietė dalyvauti Europos dienos renginyje, skir

tame supažindinti su kiekvienos iš 10 šalių, būsimųjų ES na rių, kultūra.

tarąjį spektaklį ekspertų komisi ja įvertino prizu už savitą klasi kos interpretaciją, o Dianai Vai čiūtei įteiktas diplomas už Džuljetos vaidmenį.

Viename gražiausių Vienos parkų Šionbrune vykusioje šven

„Virgo“choristės Turine, miesto aikštėje

tėje dalyvavo diplomatai, poli tikai, visuomenės veikėjai, net gi pats ES plėtros komisaras G. Verheugenas. Ambasados parengė informacinius stendus, buvo paruošta nacionalinių pa tiekalų. Kiekviena šalis pasirin ko atlikėjus - nuo popmuzikantų iki pučiamųjų orkestro. Na cionalinės muzikos ir šokių at likėjų buvo tik pora kolektyvų. Ansamblio vadovo Vido Aleksandravičiaus užduotis aiš ki: programą atlikti taip, kad di džiulėje parko oranžerijoje vy kusio banketo svečiai, vos išgir dę pirmuosius lietuviškos mu

Chorą „Virgo“ Italijoje lydėjo sėkmė Gegužės pradžioje VU merginų choras „Virgo“, vadovaujamas Ra sos Gelgotienės, dalyvavo Tarptautiniame chorų festivalyje Savigliano mieste, esančiame prie Turino, Italijoje, taip pat surengė koncertą Ve necijoje. „Virgo“ koncertai turėjo didžiulį pasisekimą, organizatoriai pakvietė ir kitais metais dalyvauti Savigliano festivalyje. Be to, gavome dar du pasiūlymus atvykti koncertuoti į gretimą regioną Italijoje miestą Bra, taip pat į chorų festivalį Sankt Peterburge (šio festivalio organizatorė klausėsi mūsų koncertų Savigliane). Kelionės metu „Vir go“ aplankė Veneciją, Turiną ir Genują, o pakeliui apžiūrėjom Kroku vą ir gražų Čekijos miestelį Mikulovą.

VU Kamerinės muzikos ansamblis prilygsta profesionalams

Europos dienos svečius Vienoje jaunatviška energija žavėjo VU šokėjai

zikos akordus, suklustų, ateitų prie scenos ir susidomėję nebeat sitrauktų. Pavyko. Paskutinį šo kį teko pakartoti, o po pasirody mo keletą minučių fotografavo mės su svečiais. Lietuvos amba sadorius Austrijoje Jonas Rudalevičius patenkintas spaudė ran kas, o mus globojusi ambasados kanceliarijos vadovė Lina Kaiser džiaugėsi: „Puikiai atstovavote Lietuvai, išsiskyrėte iš kitų jau natviška energija“. Be to, nuo šventinių vaišių stalų tądien greičiausiai dingo lietuviškas „Euro“ alus. Taigi Eu ropos dieną Vienoje Lietuva triumfavo. Su Universiteto an samblio pagalba.

VU Dainų ir šokių ansamblyje - trys vienos šeimos kartos Daugybė studentų kartų daugiau nei 5 dešimtmečius

po paskaitų skubėjo ir skuba į Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio repeticijas. Ne vieną jų į kolektyvą at sivedė vyresnieji broliai ar seserys, priviliojo tėvų - buvu sių ansambliokų - pasakotos istorijos. Esama tikrų ansam blio dinastijų! Štai bene įspūdingiausia: viena iš dabartinių ansamblio šokių vadovių - Indrė Įakubėnaitė - yra visai neseniai ansamblį palikusios šokių vadovės Tamaros Kalibataitės anūkė. Indrės mama, VU bibliotekoje dirbanti Gra

žina Cijūnėlytė, taip pat buvo ansamblio šokėja.

Ansamblyje - trys kartos

pedagogikos kursą Vilniaus kon servatorijoje - kad galėtų būti ne tik šokėja, bet ir profesionali va dovė.

Namai su ansamblio dvasia Vadovės Tamaros namuose ant sienos puikuojasi dviejų tau tiniais drabužiais pasidabinusių merginų nuotraukos - jos pačios ir dukters Gražinos. Anūkės In

drės nuotraukos dar trūksta, bet būtinai atsiras. Čia daugybė studentų svei

kinimų, atvirukų. Išlikę ir kita dos rašyti ansamblio vaikinų at siprašymai - nebežinia, už ko kias nuodėmes, bet tokie nuo-

Tamara Kalibataitė ansamblio šokėjams vadovavo trisdešimt ketverius metus

širdūs! Sekcijoje - didžiulė lėlių su įvairiausių šalių tautiniais dra bužiais kolekcija. Atsivežtos ir pačios vadovės, ir kitų, dažniau siai auklėtinių, dovanotos. Gar bės ir pagyrimo raštų - dar dau giau, - įteiktų ne tik kaip šokė jai, bet ir puikiai lengvaatletei. Ir didžiausia galybė nuotraukų. Jose galima atpažinti daug tada dar studentų, šiandien jau garsių Lietuvos žmonių. „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis bu vęs kuklus vaikinas. Vadovė pri simena, kaip jis su dabartine žmona Ramune Kazachijos kal nuose rinko edelveisus. Yra ypač linksma viena an samblio vyrukų nuotrauka. Ją ap suki-priklijuota kita: tie patys vai kinai sustoję nugaromis, o vienas dar ir atkišęs špygą. Greta šypsosi Egidijus Bičkauskas ir Juozas Oleka. „Smagus berniokas“, - apie dabartinį sveikatos apsaugos mi nistrą sako Tamara. E. Bičkauskas jos prisiminimuose - ramus, rim tas studentas.

Indrė sako, kad lai* mingiausia jaučiasi visai ne po koncertų aidint plo jimams, bet per eilines re peticijas. Pati šokių nesta to, bet smagius pasirody mus per ansamblio šven »

Apie šokius net virtuvėje „Tiesiog negalėjau neateiti į ansamblį, už

augusi tokioje aplinko je“, -šypsosi Indrė. Nuo pat vaikystės ji klausėsi kalbų apie šokį, ansam blį. Eidavo pasivaikš čioti - mama su močiu te apie ansamblį šneka, o Indrė tupinėja apie medelius, vis „pataisy dama“ - kaip močiutė per repeticijas šokėjų laikyseną. Vasaros atos togos - mergaitė dūkdavo Dainų švenčių re peticijose. Štai kad ir

tokia detalė: jaunoji va dovė Indrė atsimena, kaip močiutė statė ir da bar ansamblyje šokamą „Opstainą“ - net ruoš dama valgį virtuvėje va

Giedrė ČIUŽAITĖ, Žurnalistikos instituto 1! k. studentė

„Trys kartos ansamblyje graži tradicija“, - sakau vadovei Tamarai. „Gražus atsitiktinu mas“, -juokdamasi pataiso va dovė. Tituluotą choreografę Ta marą Kalibataitę ansamblyje vi si vadina tiesiog vardu, tačiau ta ria jį su didžiule meile ir pagar ba. Dvidešimt vienerius metus ji buvo „Lietuvos“ ansamblio šo kėja. Kalbama, kad kitados žiū rovai į „Lietuvos“ koncertus rinkdavęsi vien į ją šokančią pa žiūrėti. Netikėtą pasiūlymą va dovauti Universiteto ansambliui T. Kalibataitė priėmė 1968 m. ir dirbo iki 2002 m. Duktė Graži na į ansamblį atėjo studijuoda ma anglų kalbą. Dabartinė vado vė Indrė - dar mokydamasi mo kykloje. Ji turi matematikos ma gistro laipsnį, be to, baigė šokio

Ųniversitas Vilnensis

2003 m. gegužės 26 d.

dovė Tamara apie jį gal vojo, vis liepdavo Indrės mamai apsisukti, pažiūrėti, ar gražus, ar patogus judesys. Indrė pastebi: „Nė viename iš Tamaros šokių nė ra pasikartojančio judesio. Man jie labai patiko jau tada, kai buvau tik žiūrovė. O pradėjusi šokti su pratau, kokie jie ypatingi“. Apie močiutę Indrė kalba su susižavėjimu: „Per repeticijas ste bėdavausi, kaip Tamara pasikei čia - atsigauna, tarsi nusimeta kelias dešimtis metų, būdama septyniasdešimties ji judesius at likdavo su tokia gracija, kad jau nos šokėjos gali tik pavydėti“. Beje, kai Indrė apie Tamarą kal ba kaip apie vadovę, vadina ją var du, kai šneka ima suktis apie na mus - sako „omą“. Toks šeimos, kilusios iš Klaipėdos krašto, pa protys.

Praverčia močiutės patirtis Derinant choreografijos ir matematikos mokslus Indrei prireikė daug energijos. Daug

padėjo močiutė - ir vakarienė visada paruoš ta, ir knyga apie šokį rei kiamame pus lapyje atvers ta. Dabar daž nai iš močiu tės tenka gau ti ne tik pata rimų, bet ir pylos - tai an samblio vyru-

tes - dažnai. Ji svarsto: „Tamaros iškelta kartelė man nepasiekiama. Ji moka šokiui įkvėpti gyvy bę! Kartą mums vienas kito choreografo šokis ne patiko, o vadovė išbarė mus, kad nesistengiame, ėmė aiškinti, kokia nuo taika turime gyventi, ką ju desiai reiškia - ir viskas ėmė atrodyti kitaip“.

Ansamblis-jėgų šaltinis Indrė dirba „NRD Baltic“ techninio aptarna Indrė Jakubėnaitė - trečiosios kartos atstovė VU vimo grupėje, prižiūri Dainų ir šokių ansamblyje techninę ir programinę įrangą. Po darbo du tris kartus per savaitę, o prieš koncer kai per daug lėbauja po repetici tus ir dažniau reikia repetuoti su jų, tai ilgai ruoštą karnavalą įver ansambliu. „Per darbo dieną pa tina: linksmas, bet be idėjos - tik vargstu, bet vos pradedu lipti laip dabar madingas „šou“. „Jums

trūksta tautinės dvasios, jei kaž ką darote - reikia įprasminti“, sako vadovė. Tuo metu nuleidi akis - juk šiuose žodžiuose yra tiesos. O paskui norisi pasi tempti ir pateisinti vadovės lū kesčius. „Net rūkyti prie Tama ros šokėjai nedrįsta“, - močiu tės autoriteto pavyzdį duoda In drė. Kitados buvę ansamblio šo kėjai, dabar jau rimti medikai, politikai, verslininkai kasmet lapkritį renkasi į ansamblio su

sitikimus. Indrė neslepia, kad jai norint tapti vadove prireikė ne tik moks lų, bet ir drąsos. Juk šokėjai - ben draamžiai arba vos keleriais me tais jaunesni bičiuliai. „Tačiau an samblio vadovas Vidas Aleksan dravičius padrąsino: jei viską da rysiu gerai, stengsiuosi, mane gerbs ir bendraamžiai“, - prisime

na ji. Ansamblyje Indrė - ir drau gė, ir vadovė. Energijos užtenka abiem pareigoms.

tais į repeticijos salę ir pamatau bent vieną ansamblioką - tuoj vėl pasijuntu pilna jėgų,-juokiasi ji, - ansamblis visiems lyg oazė. Tai ir yra tikras studentavimas, tai, ką iš studijų laikų atsimeni labiausiai. Gražu, kad žmonės yra iš skirtin gų sričių, o visus vienija ansam blis.“ „Jaunimas, kuris ateina į an samblį - tikras jaunimo elitas. To dėl turi stengtis rodyti visiems pa vyzdį“, - giriantį, bet ir įpareigo jantį žodį taria Tamara. Tiesą sakant, vadovė apskritai nenorėjo, kad apie ją būtų rašo ma. Sakė, yra daug svarbesnių žmonių, ir net žadėjo supykti. So vietmečiu leistame mūsų Univer siteto laikraštyje „Tarybinis stu dentas“ yra puikus vieno studen to šokėjo rašinys apie vadovę Ta

marą. Pabaigoje rašoma: „Kai šių

eilučių autorius paprašė nuotrau kos laikraščiui, turėjo Vadovės iš klausyti pamokslą (...) deramą ir netrumpą, nes ji nesanti tiek nusipelniusi, kad apie ją laikraščiuose rašinėtų. Po šio straipsnio pasirody mo susilauksiu nediduko vadovės pabarimo - lygiai taip pat šniokšteli gaivus pavasario lietutis, po ku rio dar skaisčiau spįsteli saulutė“. Kažin, kaip šį kartą bus su saulute, bet istori ja lyg ir kartojasi: rašan tieji į Universiteto laik raštį susiduria su pana šiais keblumais, o naujos VU ansamblio kartos to liau repetuoja, rengia kon certus, keliauja. Paskuti nė detalė: jaunesnysis In drės broliukas niekaip ne

gali pamiršti įspūdžių iš vienos ansamblio vasaros stovyklos. Tad ansamblio dinastija, ko gero, dar tę sis!

Dabartinės ansamblio vadovės Indrės mama Gražina Cijunėlytė taip pat buvo šokėja

Indrė su močiute^ mama ir broliuku

Nuotr. iš asm. albumo

Universitas Vilnensis

LeŽuDi 2003: dėstytojai atlaikė egzamino įtampą Artūras PUČĖTA, Žurnalistikos instituto I k. studentas

Karščiausios naujienos iš praeities ir bandelė už tris kapeikas Praplėšę akis gegužės 16osios rytą, vieno sostinės Sena miesčio viešbučio svečiai grei čiausiai suabejojo savo regos or ganais. O galbūt patikėjo dar vie na gamtos anomalija - į juos pri

glaudusi Vilnių, o gal net ir visą Lietuvą atkeliavo poliarinė nak tis! Žurnalistai jau seniai garsėja kaip žmonės, sugebantys valdyti gamtos reiškinius. Visuomenei jie gali dovanoti saulę nustelbian čią informacijos ir žinių šviesą, arba palikti žmones nežinioje lyg aklus kačiukus. Šįkart savo paranormalias ga

lias pademonstravo ne profesio nalūs žurnalistai, bet studentai pirmakursiai, kurie savo vis la biau tvirtėjančiomis jėgomis pe čiais Žurnalistikos instituto kie

melyje (Maironio g. 7) surengė Lietuvos žurnalistų dienos šven tę - LeŽuDi, kurios proga pasta tė didžiulę palapinę, užtemdžiu sią viešbučio langus. Nuo lietų ža dančio dangaus išdaigų prideng ta scena ir garbingiausių žiūrovų ložė su nekantrumu laukė daly vių. O jų nebuvo daug. Gal išsi gąsta lietaus, o gal pabūgta verian čio „LeŽuDi“ reklaminio plaka

to žvilgsnio?.. Bet, kaip sakė Žur nalistų sąjungos pirmininkas Rimgaudas Eilunavičius, svar biausia ne kiekybė, o kokybė. Ir tikrai - bent jau iš dalyvių nuotaikų buvo galima suprasti, kad renginys pavyko. Prie atlapo tų vartų svečius pasitiko dvi mer ginos su glėbiais specialiai Žur

nalistų dienai išleisto laikraščio numerių. Kiemelyje buvo galima išvysti kriminalistikos žurnalis tus, apžiūrinčius šiurpios žmog žudystės pėdsakus, sportinio azar to apimtus komentatorius, rim tus kultūros apžvalgininkus ir vis ką „taip, kaip reikia, tiek, kiek reikia“ parengiančius sovietme čio komunistinės spaudos paka likus. Žinių troškulio ir alkio ka muojami žiūrovai laikraščių kios ke galėjo nusipirkti „karščiausių

naujienų“ iš praeities: „Kom jaunimo tiesą“, „Vakarines nau jienas“ ar „Tarybinę moterį“.

2003 m. gegužės 26 d.

DIPLOMŲ ĮTEIKIMAS- 2003 METŲ PAGRINDINIŲ, VIENTISŲJŲ, MAGISTRANTŪPOS IP SPECIALIŲJŲ PROFESINIŲ STUDIJŲ ABSOLVENTAMS

Tokias naujienas lengviau su virškinti padėjo bandelė už tris kapeikas.

Egzaminas žurnalistikos vilkams Bet tai dar toli gražu ne vis kas. Suūžė garso kolonėlės. Sce noje pasirodė renginio vedėjai, ir spektaklis prasidėjo. Į dienos ir kamerų prožektorių šviesą

buvo išvilktas žurnalistą bandęs užverbuoti specialusis agentas. Po to visus lyg kometa apskrie jo žinia, jog specialiai pas žur nalistus atvyksta pats JAV va dovas Dž. Bušas! Todėl buvo greitai nuspręsta pagausinti žur nalistų gretas ir į žurnalistikos studijas priimti keletą naujų žmonių. Iš pirmakursių sudary ta kompetentinga komisija pa kvietė savo sugebėjimus pade monstruoti buvusį karo žurna listą ir Vilniaus merą Artūrą Zuoką, Žurnalistikos instituto

PADALINYS, studijų pakopa CHEMIJOS EKONOMIKOS magistrams

bakalaurams

direktorę Audronę Nugaraitę,

dėstytoją Andrių Vaišnį, žiniasklaidos technologijų specia listę Genovaitę Burneikienę ir žurnalistikos veteraną Valdą Bartasevičių. Visi kaip susitarę teigė, kad žurnalistika - jų sva jonių profesija. Komisija nebu vo lengvatikė - egzaminuoja mieji turėjo įrodyti savo pasi rengimą. Jie šoko, dainavo, skai tė poeziją, sekė pasakas ir sten gėsi išvengti komisijos klausi mų „bombų“. Neįtikėtina, ta čiau visi pretendentai pripažin ti tinkamais.

Kepta žurnalistų antis... Kol laimės kūdikiai džiau gėsi įstoję, susirinkusieji išgir do dar vieną džiugią naujieną: jie taps vestuvių liudininkais! Ir ne bet kokių vestuvių, o Gelto nosios ir Rimtosios spaudos. Svečiai dar labiau apsidžiaugė, kai buvo pranešta apie vestuvi ninkų laukiančias vaišes - tikrą keptą antį. Žaviai tarp dalyvių su pa dėklais nardančios padavėjos, antienos kvapas ir gera nuotai ka nejučia iš atminties ištrynė ne vieną renginyje paleistą bu taforinę „antį“. O JAV prezi

dentas taip ir neatvyko...

Musų adresas: Universiteto g. 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 55 kab. Tel. 268 70 89. Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL321. Maketavo VU leidykla. Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-2056 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

FILOSOFIJOS bakalaurams magistrams FILOLOGIJOS magistrams ir spec. profesinių studijų absolventams bakalaurams FIZIKOS GAMTOS bakalaurams magistrams ir spec. profesinių studijų absolventams ISTORIJOS KAUNO HUMANITARINIS bakalaurams

magistrams KOMUNIKACIJOS bakalaurams, magistrams bakalaurams magistrams MATEMATIKOS ir INFORMATIKOS magistrams bakalaurams MEDICINOS TEISĖS TARPTAUTINU SANTY KIŲ IR POLITIKOS MOKS LŲ INSTITUTAS RELIGIJOS IR STUDIJŲ TYRIMO CENTRAS magistrams APLINKOS STUDIJŲ CENTRAS magistrams TARPTAUTINIO VERSLO MOKYKLA bakalaurams magistrams spec. profesinių studijų absolventams

Studijų programos

data 06 23

visos

Diplomų įteikimo laikas vieta 15.00 Šv. Jonų bažnyčia

06 18

14.00

Šv. Jonų bažnyčia

06 18

16.00

Šv. Jonų bažnyčia

ekonomika, vadybos informacinės sistemos, neakivaizdinės vadyba ir verslo administravimas

06 25

14.00

Šv. Jonų bažnyčia

06 25

16.00

Šv. Jonų bažnyčia

visos visos

06 27 06 27

16.00 15.00

Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia

visos

06 19

10.00

Šv. Jonų bažnyčia

visos visos

06 24 06 24

10.00 17.00

Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia

visos visos

06 24 06 24

11.00 13.00

Didžioji aula Didžioji aula

visos

06 25

10.00

Šv. Jonų bažnyčia

filologinės ir verslo informatika ekonominės visos

06 26 06 26 06 26

11.00 15.00 13.00

Kauno liuteronų Šv. Trejybės bažnyčia

žurnalistika visos, išskyrus žurnalistiką visos, išskyrus žurnalistiką

06 23 06 20 06 20

12.00 10.00 12.00

Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia

visos visos visos teisės visos

06 13 06 27 06 26 06 27 06 24

11.00 10.00 10.00 12.00 14.00

Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia y Sv. Jonų bažnyčia Sv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia

visos (vakarinės) apskaita ir auditas (dieninės) visos (dieninės) (neakivaizdinės)

* religijos studijos

06 23

10.00

Šv. Jonų bažnyčia

visos

06 24

13.00

Didžioji aula

visos visos visos

06 20 06 28 06 26

14.00 12.00 15.00

Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia

LINIVE.R5ITE.TO BE.NDRLIOME.NE5 x „AUK5INĖ5 MINTYS“ Kalba Komunikacijosfakulteto Žurnalistikos instituto dėstytojai: „Kai žiūri TV - esi debiliukas. Taip sako dinozaurai iš Gutenbergo eros.“ (apie tai, kad TVkvailina žmones) jfp „Tos jūsų „broškės“ megztu kuose gali spinduliuoti kaip ke lios galaktikos.“ (apie moterų papuošalus studijos prožektorių šviesoje)

$'■ „Mūsų protėviams gresia pa vojus - sprogo Ignalinos AE.“ (per paskaitą apie įtaigių žinių pradžią)

Kalba Komunikacijosfakulteto dėstytojai: „Traktorius - tractor, vairuoti traktorių - to tractor.“

„Kad čia visus decibelintumėm!“ „Matai, kad žmogus kosti, bet tai nereiškia, kad jis persišaldė, gal jis paspringo...“ „Vadybos mokytis yra beviltiš ka.“

Kalba Matematikos ir informa tikosfakulteto dėstytojai: Išsprendęs uždavinį dėstytojas sako: „O dabar - kaip iš tikrųjų šis uždavinys sprendžiamas...“ „Laimingo atsitiktinumo dė ka čia yra „x“.“ „Su riba galiu palįst po eilutės ženklu...“