Universitas Vilnensis, 2003 m. birželis Nr. 7 (1643)

55■ £ I

hinc itur ad astra z

į universitas

• 1579

S

vilnensis

% ^ir

2003 m.

\

Birželis Nemokamai http:llwww. vilnensis. vu.lt

\>

Vilniaus universiteto laikraštis Nr. 7 (1643)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

NUMERYJE SKAITYKITE: p.

4

Universiteto auklėtiniai atsisveikina su Alma Mater Solidūs ir pasitempę, apsupti tėvų, draugų ir pažįstamų, su laimės šypsenomis veiduose ir gėlėmis rankose - visiškai nepanašūs į dar visai neseniai mokslų iškankintus studentus. Tokie atrodė pirmieji Šv. Jonų bažnyčioje diplomus gaunantys MIF magistrantai.

Ona MACKONYTĖ

Studijų nuostatus koreguoja gyvenimas

p.

7___

Ar VU egzistuoja diskriminacija dėl studento tautybės?

P. 12 Alternatyvusis jaunimas Universitete negadina jo įvaizdžio

P. 15 VU sportininkų laimėjimai XIX tarptautinėse SELL žaidynėse

„Ši diena - tik akimirka ilgoje mūsų Uni­ versiteto istorijoje. Daugelį kartų po šiais skliautais aidėjo sveikinimų ir linkėjimų žo­ džiai. Daug kas pasikeitė, bet jausmai liko tie patys. Metai, prabėgę tarp Alma Mater sienų, tarsi atsisveikina ir tolsta nuo jūsų, Tai ypatinga diena jums ir jūsų artimiesiems. Ši šventė - tik stabtelėjimas gyvenimo kely­ je. Mes tikimės, kad įgyta patirtis ir pasiti­ kėjimas pravers jums ateityje sėkmingai pri­ sitaikant ir pritampant gyvenime: kad jūs išneštumėt ir paskleistumėt gyvąją Universi­ teto dvasią. Neprarastumėt jausmo, kad virš gyvenimo banalybės yra didžiųjų vertybių sfera. Nepaliautumėt tikėti, kad aukštesni tikslai sutelkia, kilnina ir įkvepia, kad nėra beviltiškų situacijų ir neišsprendžiamų pro­ blemų. Linkiu nepamiršti, kad ir išėję iš Uni­ versiteto liekate mūsų Alma Mater vaikais“, - linkėjo MIF dekanas prof. Feliksas Iva­ nauskas pirmiesiems šiais metais diplomus gavusiems magistrantams.

Iškilmingai Šv. Jonų bažnyčioje skam­ bantis „Gaudeamus“diplomantams ir jų ar­ timiesiems išspaudė ne vieną džiaugsmo ašarą. „Visada tokiais momentais tvyro šio­ kia tokia nežinia. Tuštoka truputėlį, nerimas kankina“, - prisipažino jau diplomuota ma­ gistrė Jurgita.

MIF magistras Mindaugas Pranckevičius nebuvo toks sentimentalus. Per ceremoniją

Universitete kuriamos naujos tradicijos Birželio 27-ąją 16 vai. visi kviečiami į mokslo metų baigimo šventę Universiteto Mažojoje auloje Ona MACKONYTĖ Diplomai bus teikiami pagal vieningą scenarijų VU Senato Akademinių apeigų laikinoji darbo grupė, kurianti įvairias Universiteto švenčių tradicijas, nutarė, jog šiemet mokslo metų baigimo šventė ir diplomų įteikimas vyks truputį kitaip.

Kaip teigė šios darbo grupės pirmininko pa­ vaduotoja, Studijų skyriaus vedėja Jūratė Ka­ raliūnienė, visi diplomai absolventams bus įtei­ kiami fakultetų organizuojamose ceremonijo­ se. Spaudoje ir internete yra paskelbtas diplo­ mų įteikimo grafikas. „Dekanams pasiūlyta lai­ kytis vieningos ceremonijos tvarkos, žinoma, paliekant galimybę improvizuoti savo nuožiū­ ra. Mat fakultetai yra labai skirtingi, ir jų suvie­ nodinti neįmanoma“, - teigė J. Karaliūnienė.

Geriausiems studentams - cum įaudė ir magna cum įaudė diplomai Šiemet pirmą kartą Senato komisija pa­ tvirtino naujus kriterijus, kaip diferencijuoti

diplomus, pažymint geriausius studentus.

Naujuose studijų nuostatuose numatyti trijų laipsnių diplomai.

Be paprastųjų baigimo diplomų, bus iš­ duodami diplomai cum įaudė (su pagyrimu), kuriuos gaus ne daugiau kaip penki procen­ tai geriausių (aukščiausią svertinį vidurkį tu­ rinčių) kiekvienos pagrindinių (bakalauro), vientisųjų, magistrantūros studijų programos absolventų, baigusių Universitetą po 2003 m. birželio 1 d., jeigu jų baigiamasis darbas ar (ir) baigiamieji egzaminai įvertinti pažymiais „dešimt (puikiai)“ ir absolventai neturi ga­ liojančių nuobaudų. Jei kelių absolventų svertiniai vidurkiai yra vienodi, geresniu laikomas tas absolventas, kurio privalomųjų dalykų svertinis vidurkis yra aukštesnis. Šiuos reika­ lavimus atitinkančių absolventų sąrašas gau­ namas iš duomenų bazės. Diplomai išduoda­ mi rektoriaus įsakymu, dekano teikimu.

Diplomai magna cum įaudė bus išduoda­ mi magistro ir vientisųjų studijų absolven­ tams, baigusiems Universitetą po 2003 m. bir­ želio 1 d., jeigu jų studijų rezultatai atitinka Nukelta į p. 4

Matematikos ir informatikos fakulteto magistrų rankose - Vilniaus universiteto baigimo diplomai V Naujiko nuotr.

jis kalbėjo: „Per studijų metus tapome stip­ resni savo viduje, tvirtesni žiniomis ir bran­ desni idėjomis. Ačiū dėstytojams už tą įtaką, kurią jie kaip asmenybės mums padarė. Uni­ versitetas bus mūsų garbė“. Šiais metais pirmą kartą absolventai kartu su diplomais gauna ir lankstinukus - kvieti­ mus tapti Universiteto alumnų klubo nariais. Šiemet VU numato įteikti diplomus be­ veik penkiems tūkstančiams studentų. Tai kone pusantro tūkstančio daugiau nei pra­ ėjusiais metais.

Paskutiniai diplomai bus įteikti Tarptau­ tinio verslo mokyklos magistrams birželio 28 dieną. „VU stengėsi suteikti jums laisvą mintį, kuri budins jūsų protą ir iki paskutinės gyve­ nimo minutės leis jaustis Universiteto auk­ lėtiniais. Nuoširdžiai linkiu pasiekti aukštu­ mų profesinėje karjeroje, pasiekti tą lygį, kad pasakytumėte, jog radote savo vietą ir esate laimingi“, - šviesiai žvelgdama į ateitį sakė akademinių reikalų prorektorė doc. Birutė Marytė Pociūtė.

Kainos už gyvenimą bendrabutyje dar nepatvirtintos Vyriausybė perdavė viešajai įstaigai „Vilniaus universiteto būstas“ penkeriems metams pagal panaudos sutartį VU šiuo metu pasitikėjimo teise valdomus bendrabučius ir juose esantį trumpalaikį materialųjį turtą. Tai padaryta atsižvelgus į VU Senato sprendimus bei Švietimo ir mokslo ministerijos teikimą.

Redakcija gavo nemažai laiškų, kuriuose studentai nerimauja dėl savo ateities ir gyveni­ mo sąlygų VU bendrabučiuose, įsteigus viešąją įstaigą „Vilniaus universiteto būstas“. Stu­ dentai baiminasi, kad įsigaliojus naujajai tvarkai padidės mokesčiai už bendrabučius, lais­ vose vietose bus apgyvendinami pašaliniai žmonės. Nerimaujama, ar studentai gaus vietas bendrabučiuose, ar netikėtai neatsidurs gatvėje.

Situaciją komentuoja VU administracijos reikalų prorektorius dr. Aleksas PIKTURNA.

Viešoji įstaiga „Vilniaus universiteto būs­ tas“ įsteigta 2002 m. gruodžio 17 dieną VU Senato sprendimu. Šios įstaigos steigėjai Vilniaus universitetas ir VU Studentų atsto­ vybė. 2002 m. gruodžio 31 d. ši įstaiga buvo įregistruota Vilniaus m. savivaldybės Teisės departamento Registro tarnyboje. Vilniaus universiteto Senato komisijos 2003 m. sausio 23 d. sprendimu nutarta panaikinti universi­ teto Bendrabučių ir butų tarnybos ūkinį kom­ pleksą, perduodant jo funkcijas viešajai įstai­ gai „Vilniaus universiteto būstas“.

Kodėl reikėjo steigti viešąją įstaigą? Pa­ grindiniai argumentai yra šie: • pajamos, gaunamos iš bendrabučių veik­ los (išskyrus šeimyninius bendrabučius), ski­ riamos išlaidoms dengti ir nepriskiriamos spe­

cialiosioms lėšoms, t. y. apskaitomos biudže­ tinių lėšų sąskaitoje. Kyla problemų dėl ben­ drabučių ūkio ir finansų valdymo. Atsiran­ dančius nuostolius esame priversti dengti iš Universiteto biudžeto, nors bendrabučių veikla iš biudžeto nefinansuojama; • viešųjų įstaigų valdymo ir finansų tvar­ kymo sistema gerokai lankstesnė, todėl tiki­ mės pagerinti bendrabučių administravimą, racionaliau naudoti lėšas, pagerinti tvarką bendrabučiuose; • pasinaudojome daugelio Europos vals­ tybių patirtimi: Vokietijoje, Švedijoje, Suomi­ joje, Danijoje ir kitur sukurtos viešosios įstai­ gos, turinčios juridinio asmens teises, kurių Nukelta j p. 4

Universitas Vilnensis

2

C

2003 m. birželis

Konferencijos

VU dalyvavo Europos universitetų asociacijos konferencijoje Gegužės 27-31 dienomis Austrijoje, Graco mieste vyko Europos universitetų asociacijos (EUA-European UniversityAssocialion) kon­ ferencija.

Ona MACKONYTĖ EUA konferencija vyksta kas dveji metai. Konferencijoje bu­ vo diskutuojama aktualiais aukš­ tosioms mokykloms klausimais ir ruošiama medžiaga Europos švietimo ministrams, kurie taip pat reguliariai renkasi spręsti aukštojo mokslo problemų.

Konferencijos dalyviai aptarė penkias pagrindines temas: Eu­ ropos aukštasis mokslas pasau­ lio globalizacijos kontekste, aukštojo mokslo ir mokslinių ty­ rimų tarpusavio ryšiai, Europos universitetų kokybės problemos, aukštųjų mokyklų vadybos pro­ blemos, kelias nuo Bolonijos, Prahos, Berlyno: Europos aukš­ tojo mokslo bendros erdvės kū­ rimas. Šioje konferencijoje dalyvavęs Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka teigė: „Kiekvienai temai buvo skirta darbo grupė. Dalyvavau grupė­ je, kuri ruošė švietimo minist­ rams medžiagą apie mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo ryšį.

Visų penkių darbo grupių koor­ dinatoriai paskutinę dieną vyku­ siame plenariniame posėdyje konvento dalyviams pateikė po­ stulatus, ką Europos universite­ tai siūlo aptarti švietimo minist­ rams rudenį Berlyne vyksiančia­ me suvažiavime. O problemų tik­ rai daug. Ne tik mums, bet ir vi­ siems Europos universitetams yra svarbi aukštojo mokslo koky­ bės, studijų programų problema, sąlygos, kuriomis realizuojamos

studijų programos. Labai svar­ bus aukštųjų mokyklų veiklos vertinimas, nes yra įkurta speciali Europos universitetų asociacijos grupė, atsakinga už aukštųjų mo­ kyklų vertinimą bei darbus. VU nusprendė pateikti paraišką, kad būtų atliktas visos VU veiklos tarptautinis įvertinimas - ne at­ skirų studijų programų, kaip yra dabar, bet visos aukštosios mo­ kyklos veiklos patikrinimas. Ma­ nau, kad man, kaip naujajam rek­ toriui, svarbu žinoti, ką mes da­ rome ne taip. Ir kad būtų galima padaryti taip, jog galėtume saky­ ti, kad VU yra nė kiek ne bloges­ nis už geriausius Europos univer­ sitetus. Daugelis universitetų Europoje nori tokio lygio įverti­ nimo. Tačiau kada tarptautiniai ekspertai nutars mus tikrinti ir ar iš viso būsime atrinkti, pasakyti sunku. Aš tikiu, kad tai bus pa­ daryta“.

Konferencijoje taip pat aptar­ ti Europos universitetų moksli­ nių laipsnių ir jų reikalavimų klausimai, bendra Europos magistrantūros programa. Disku­ tuota apie diplomų pripažinimą Europoje, didesnes studentų mobilumo galimybes, ypač turint omenyje bendrą Europos studi­ jų erdvę. Diskutuota ir apie stu­ dijų programas, kurias sudarant turi būti išklausomos ne tik į stu­ dentų, bet ir į busimųjų darbda­ vių nuomonės.

Europos universitetų asocia­ cija vienija daugiau nei 600 Eu­ ropos aukštųjų mokyklų. Lietu­ voje jai priklauso šeši universite­ tai.

Klaipėdoje surengtoje konferencijoje susitiko studentai chemikai Gegužės 21 dieną Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete vyko studentų mokslinė konferencija „Chemija ir cheminė technologija“. Ją organizavo Vilniaus universiteto Chemijosfakultetas, Kauno tech­ nologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas ir Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulte­ tas. Organizacinį komitetą sudarė: prof. habil. dr. V labukas, (pirmininkas) KU; prof habil. dr. S. Tumkevičius, VU; prof. habil. dr. R. Abraitis, KTU; doc. dr. V. Getautis, KTU; doc. dr. A. Adziulis, KU; doc. dr. M. Lapinskienė, KU; doc. dr. A. Žukauskienė, KU.

Arturas ŠALGA, ChF IV kurso studentas VU Chemijos fakultetas stu­ dentų mokslines konferencijas pradėjo rengti 1998 m. Iš pra­ džių jose dalyvaudavo tik Che­ mijos fakulteto studentai. Tačiau 2000 m. su KTU Cheminės tech­ nologijos fakulteto studentų konferencijų organizatoriais bu­ vo sutarta rengti šias konferen­ cijas kartu, kviečiant dalyvauti ne tik šių dviejų universitetų, bet ir kitų aukštųjų mokyklų studen­ tus. Iškart labai aktyvus pasiro­ dė Klaipėdos universitetas. Pvz., 2001 m. konferencijoje, vykusio­ je VU Chemijos fakultete, jau dalyvavo šeši Klaipėdos univer­ siteto studentai. 2002 m. Kaune vykusioje konferencijoje buvo nutarta pralėsti konferencijos dalyvių geografiją. Tad šiais me­ tais pagrindinis krūvis teko Klai­ pėdos universitetui. Į Klaipėdą atvyko arti penkiasdešimties da­ lyvių, tai liudija šios konferenci­ jos populiarumą ir reikalingumą.

Tiesa, šiemet dėl atsitiktinumo ji galėjo vykti ir be Vilniaus univer­ siteto Chemijos fakulteto stu­ dentų, nes konferencijos išvaka­ rėse sugedo mus turėjęs vežti au­ tobusas. Tik prof. S. Tumkevičiaus bei Chemijos fakulteto bio­ chemijos specializacijos studen­ tės L. Mištinaitės dėka (jie nepa­ gailėjo savo transporto priemo­ nių, lėšų ir laiko) visi studentai pasiekė Klaipėdą.

Konferenciją atidaręs Klaipė­ dos universiteto Jūrų technikos fakulteto dekanas prof. V. Zabukas papasakojo ilgą studentų mokslinės konferencijos „Che­

mija ir cheminė technologija“ is­ toriją, išdėstė Klaipėdos univer­ siteto esamą ir būsimą strategi­ ją, tikslus, struktūrą, pateikė in­ formacijos apie studentų skaičių, specializacijų gausą. Dekanas dėkojo visiems susirinkusiems už jų norą, ryžtą, atkaklumą ir pa­ linkėjo visiems sėkmės bei pro­ fesionalumo skaitant savo pra­ nešimus.

Studentai buvo suskirstyti į at­ skiras konferencijos sekcijas: 1) analizinės, fizikinės ir aplinkos chemijos; 2) organinės chemijos, biochemijos ir bioinžinerijos (gausiausia sekcija); 3) polime­ rų chemijos, naftos chemijos ir technologijos; 4) neorganinės medžiagos ir technologijos. Dar­ bas sekcijose vyko labai intensy­ viai. Studentai galėjo pade­ monstruoti savo žinias, įgūdžius ir sugebėjimus. Jie uždavinėjo pranešėjams įvairius klausimus, diskutavo rodydami savo nemen­ kus sugebėjimus ir erudiciją.

Džiugu, jog apdovanojant lau­ reatus dominavo Vilniaus uni­ versiteto Chemijos fakulteto stu­ dentų pavardės. Tai I kurso stu­ dentas V. Mostovojus ir II kurso magistrantas A. Finkelšteinas (I ir II vietos Analizinės, fizikinės ir aplinkos chemijos sekcijoje), III kurso studentės R. Palskytė ir L. Mištinaitė (II ir III vietos Organinės chemijos, biochemi­ jos ir bioinžinerijos sekcijoje) bei II kurso studentas L. Vilčiauskas (II vieta Neorganinių medžiagų ir technologijų sekcijoje). Tai dar kartą įrodo, kad Vilniaus uni­ versitetas šioje srityje dar gero­ kai lenkia kitas Lietuvos aukštą­ sias mokyklas, nors šis atotrūkis nebėra toks didelis kaip ankš­ čiau.

Pasibaigus konferencijos ofi­ cialiajai daliai, visi dalyviai sugu­ žėjo į autobusą ir nudardėjo Klaipėdos uosto link pasiplaukioti laivu po Kuršių marias. Tai buvo puiki pramoga, kadangi ir oras kaip tyčia buvo nuostabus.

Bangų mūša į laivo korpusą go­ žė ekskursijos vadovės balsą, ta­ čiau uosto ir Kuršių Nerijos vaiz­ dai buvo nepakartojami. Emoci­ jos liejosi per kraštus, drausmi­ no tik laivo kapitono perspėjimai nesigrūsti į vieną laivo pusę.

Po ekskursijos atsisveikinę su konferencijos dalyviais leidomės namo. Jau buvo šešios valandos vakaro ir laukė dar 330 km iki Vilniaus, tačiau labai neliūdėjome ir visiškai nesibaiminome protestuojančių žemdirbių, už­ blokavusių automagistralę. Pro­ fesionalaus ir efektyvaus polici­ jos darbo dėka jau 10 valandą va­ karo buvome namuose.

Tokie renginiai kaip studentų mokslinė konferencija „Chemi­ ja ir cheminė technologija“ visų pirma labai naudingi joje daly­ vaujantiems studentams. Juose galima pagilinti ir parodyti savo žinias, susipažinti su kitų aukš­ tųjų mokyklų studentais, paben­ drauti su dėstytojais, pagaliau įgyti taip reikalingos ir naudin­ gos patirties žengiant tolesniu mokslininko ar technologo keliu.

Todėl norisi padėkoti konferen­ cijos organizatoriams už suteik­ tą galimybę dalyvauti tokiame renginyje. Tikimės, kad šiame tradiciniame renginyje kuris ki­ tąmet vyks Vilniuje, dalyvaus dar daugiau studentų.

Konferenciją rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fon­ das, AB „Klaipėdos jūrų krovi­ nių kompanija“ (KLASCO).

Tarptautinėje konferencijoje - pranešimas apie Vilniaus universiteto paveldą Gegužės 23-25 dieną Poznanės ekonomikos universitete vyko III tarptautinė konferencija „Ryšiai su visuomene priemonė pertvarkyti ir vystyti Rytų ir Centrinės Europos aukštąjį mokslą“. Ją surengė Poznanės ekonomikos universi­ teto Ekonominės žurnalistikos ir ryšių su visuomene katedra, bendradarbiaudama su UNESCO-CEPES.

Konferencijos tikslas buvo suburti profesionalus ir aka­ deminės visuomenės atstovus, dirbančius-Centrinės ir Ry­ tų Europos perinamojo laikotarpio ekonomikos šalyse aukštojo mokslo ir ryšių su visuomene srityse. Praneši­ muose buvo nagrinėjama aukštojo mokslo reformų sklai­ da visuomenėje, didėjanti konkurencija ir bendradarbia­ vimas tarp valstybinių ir privačių aukštųjų mokyklų, kin­ tantis aukštųjų mokyklų įvaizdis, naujas reiškinys - lėšų rinkimas etc. Pranešėjai iš Vengrijos, Čekijos, Estijos, Bul­ garijos, Rusijos aptarė įvairias aukštojo mokslo raidos pereinamuoju laikotarpiu problemas, ryšių su visuome­ ne studijų programos atsiradimo ir plėtojimosi kiekvie­ noje šalyje ypatumus, praktinio darbo specifiką. Nema­ ža dėmesio buvo skirta privataus ir valstybinio aukštojo mokslo sektoriaus problemoms Lenkijoje, kur per pas­ taruosius 10 metų studentų skaičius išaugo net keturis kartus.

Vilniaus universiteto Informacijos ir ryšių su visuo­

mene skyriaus vedėja Nijolė Bulotaitė konferencijoje skaitė pranešimą „Universiteto paveldas - svarbi įvaiz­ džio formavimo priemonė“. Pranešime aptartas Europos universitetų paveldas ir jo reikšmė formuojant tiek nau­ jai susikūrusių, tiek senųjų universitetų įvaizdį, Europos universitetų paveldą puoselėjančių aukštųjų mokyklų pri­ valumai, paveldo įtaka renkantis aukštąją mokyklą bei universitetams konkuruojant Europos ir pasaulinėje rin­ koje.

Visi konferencijoje skaityti pranešimai atspindėjo Centrinės ir Rytų Europos šalių aukštojo mokslo perei­ namuoju laikotarpiu ypatumus ir unikalią spartaus per­ ėjimo prie rinkos ekonomikos patirtį. Šio proceso sėk­ mę didele dalimi lemia visuomenės socialinis sąmo­ ningumas ir informuotumas, kuriam pasiekti reikia sėk­ mingos ryšių su visuomene strategijos.

„U. V.“ inform.

Konferencijos dalyviai prie Poznanės ekonomikos universiteto

3

Universitas Vilnensis

2003 m. birželis /-------------

k____

Kronika

J

Rusų filologijos katedrai - 200 Rusų filologijos katedra šven­ čia jau 200-ąj j jubiliejų. Paminėti šią garbingą sukaktį Vilniaus universiteto Teatro salėje susirin­ ko dėstytojai, buvę ir dabartiniai rusų kalbos ir literatūros specia­ lybės studentai.

Sveikinimo žodį taręs Rusų filologijos katedros vedėjas doc. Evgenijus Kostinas pasi­ džiaugė, kad vieni katedros stu­ dentai tapo dėstytojais, kiti - ži­ nomais mokslininkais, žurnalis­ tais, rašytojais.

VU rektorius akademikas Be­ nediktas Juodka įteikė katedros personalui padėkos raštus už il­ gametį pedagoginį ir mokslinį darbą.

Buvęs Universiteto rektorius Rolandas Pavilionis išreiškė vil­ tį, kad galbūt ateityje bus sukur­ tas lietuvių ir rusų kultūros cen­ tras.

Rusų kalbos ir literatūros ka­ tedra susilaukė sveikinimų ir iš Rusijos kultūros ministro, kole­ gų filologų iš Tartu, Rygos.

Rusų kalbos ir literatūros ka­ tedra yra vadinama rusiškos dva­ sios Meka Lietuvoje.

Nuo antrosios praėjusio am­ žiaus pusės iki šių dienų joje yra parengta per 3 tūkst. diplomuo­ tų specialistų.

„U. V.“ inform.

V. Naujiko nuotr.

VILNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLA Leidžiame

• vadovėlius • monografijas • mokomąsias knygas

• metodinius nurodymus • kitus leidinius Iškilminga minėjimo akimirka. Filologijos fakulteto dekanas prof.

B. Stundžia ir Rusų filologijos katedros vedėjas doc. E. Kostinas.

Įteiktos Miunsterio „Baltikum“ fondo premijos

Juodai balta skaitmeninė spauda Geros kainos

Maloniai laukiame Jūsų Birželio 14 d. VU Senato salėje Miunsterio „Baltikum“fondo pirmininkė, VU Garbės daktarė, prof. habil. dr. Marija Vasna įteikė šio fondo

premijas Universiteto magistrantams bei doktorantams.

naujose patalpose

Universiteto g. 1, Vilnius Tel. 268 72 60

rys LR Seimo ŠMK pirmininkas

moteris yra Vokietijoje ir taip my­ li Lietuvą“, - sakė akademikas R. Pavilionis.

Profesorė Marija Vasna prisi­ pažino, kad jau pirmą kartą lan­ kantis Lietuvoje jai atsivėrė širdis., „Jaučiausi tokia artima Lietuvai.

Mano pirmas susitikimas su Uni­ versitetu buvo lygiai prieš 10 me­ tų. Aš čia jau vienuoliktą kartą.

Atvykstu, nes tai - mano univer­ sitetas“, - prisipažino profesorė.

Ji teigė atvykstanti čia tam, kad išreikštų jauniems žmonėms savo pripažinimą ir paskatintų toliau aktyviai dirbti bei siekti savo tiks­ lo. Kartu profesorė M. Vasna ap­ gailestavo, kad tuos pasiekimus reikėtų pripažinti labiau, nei lei­ džia galimybės. „Žinau, kad tokie

prof. R. Pavilionis, kuris prisidė­ jo prie sėkmingo Miunsterio ir Vilniaus universitetų bendradar­ biavimo. Buvęs VU rektorius R. Pavilionis išdavė, jog profeso­ rė M. Vasna jaučia tokį prielan­ kumą Lietuvai dėl to, jog yra ki­ lusi iš Tilžės ir turi lietuviško kraujo. „Dievo dovana, kad tokia

apdovanojimai skatina ir ragina dirbti toliau. O ši premija turi įro­ dyti, kad Miunsteris ir VU drau­ gauja. Tokios draugystės negalima nusipirkti ar reikalauti, bet ją ga­ lima pasiūlyti. Labai džiaugsiuo­ si, jei ir toliau eisime draugystės kebu“, - teigė „Baltikum“ fondo pirmininkė M. Vasna.

Ona MACKONYTĖ „Baltikum“ fondas - Vilniaus universiteto Garbės daktarės, profesorės Marijos Vasnos inicia­ tyvumo ir didžiausios simpatijos nepriklausomas valstybes pradė­ jusioms kurti Baltijos šalims re­ zultatas. Jis įkurtas 1993 metais, siekiant remti gabiausius Baltijos šalių studentus ir jaunuosius mokslininkus. Fondo narių ir draugų įnašai bei aukos leidžia kasmet Miunsterio premijomis apdovanoti gabiausius Vilniaus, Rygos ir Tartu universitetų stu­ dentus už geriausius magistro ir daktaro darbus. Šiais metais fon­ das žymi savo veiklos dešimtme­ tį. Per šį laikotarpį Miunsterio premijomis jau apdovanoti 67 Vilniaus universiteto studentai. Šiais metais Miunsterio premi­ jos laureatais tapo šeši magistran­ tai: Skaistė Zabarauskaitė (FilF), Kasparas Janušauskas (KomF), Asta Tumaitė (FilosF), Vilma Va­ siliauskaitė (IF), Liudas Zdana-

Miunsterio premijų laureatai su „Baltikum“ fondo pirmininke prof. ha­ bil. dr. Marija Vasna, VU akademinių reikalų prorektore doc. B. Pociūte ir šio fondo garbės nariu LR Seimo ŠMKpirmininku prof. R. Pavilioniu.

V Naujiko nuotr.

vičius (TSPMI) ir Eglė Alosevičienė (Kauno HF). Taip pat pre­ mijomis už mokslinius darbus ap­ dovanoti ir penki doktorantai: Brigita Speičytė (FilF), Audronė Rimkutė (FilosF), Andrius Drobnys, Jelena Karpenko ir Vi­ da Baliulytė (MF).

Premijų įteikimo ceremonijo­ je dalyvavo ir šio fondo garbės na­

EI. paštas: leidykla@leidykla.vu.lt

Nauji leidiniai Vadovėliai:

• V. Juodkazis „Regioninės hidrogeologijos pagrindai“ Mokomosios knygos:

• Readings in Clinical Psychology (parengė S. Kontrimienė)

• D. Šatkovskienė „Teorinė mechanika“

• A. Dervinytė, S. Lesinskienė,

D. Minialgienė

„Vaizdo įrašų taikymas vaikų psichiatrijoje ir psichoterapijoje“

• I. Melnikova „Intertekstualumas.

Teorija ir praktika“

Informacijos ir ryšių su visuomene darbuotojai dalijosi patirtimi Klaipėdos universitete Lietuvos aukštųjų mokyklų in­ formacijos ir ryšių su visuomene darbuotojų asociacija (LAMIDA) Klaipėdos universitete surengė metinį seminarą. Asociacija įkur­ ta 1999 metais Vilniaus universi­ teto iniciatyva. Asociacijos nariai renkasi kartą per metus vienoje iš Lietuvos aukštųjų mokyklų pasi­ dalyti patirtimi, pasimokyti, susi­ pažinti su kviečiančiojo universi­ teto Informacijos ir ryšių su visuo­ mene skyriaus darbu. Šįmet birželio 6 dieną Klaipė­ dos universitete vykusio semina­ ro tema buvo „Universitetų vidi­ nė komunikacija“. Šios srities darbuotojai pasidalijo patirtimi įvairiausiais jiems rūpimais klau­ simais. Aiškintasi ir diskutuota, kokia šios srities darbo strategi­ ja, kaip universitetų darbuotojai sužino apie svarbiausius pasikei-

^Apie mus rase/

• L. E. Katkuvienė „Writing Matters.

A book for students and

Aukštas Vilniaus universiteto (Lietuva) apdovanojimas prof. dr. Ernstui Ribbatui

teachers in universities

and schools“

• „Senosios graikų kalbos pratybos“ (sudarė N. Juchnevičienė)

Informacijos ir ryšių su visuomene darbuotojai domėjosi universitetų vidine komunikacija

timus, naujienas, ar visi darbuo­ tojai ir studentai jaučiasi tikrais universiteto bendruomenės na­ riais.

Seminaro dalyviai pasidalijo įspūdžiais iš Europos universite­

tų ryšių su visuomene darbuoto­ jų asociacijos metinės konferen­ cijos Barselonoje bei seminaro Rygoje.

„U. V.“ inform.

Miunsteris. Jau dešimtį metų prof. dr. Ernstas Ribbatas iš Miunsterio universiteto Vokiečių filologijos instituto skatina ir ku­ ruoja šios įstaigos bei Vilniaus universiteto partnerystę.

Jo atsidavimas vokiečių ir lie­ tuvių mokslininkų ryšiams bei mokslo nuopelnai tyrinėjant nau­ jąją vokiečių literatūrą neseniai įvertinti Vilniuje suteikiant Gar­ bės daktaro vardą.

Puoselėjant partnerystę nuo 1992 metų į Miunsterį atvyko daug Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų bei studentų. KiekvieNukelta į p. 4

• „Mimiro šaltinis. Senųjų islandų tekstų antologija“ (parengė R. Ruseckienė) Kiti leidiniai:

• Zenonas Mačionis.

Bibliografijos rodyklė Mokslo periodiniai žurnalai:

• Actą Paedagogica Vilnensis 10/2003

• Ekonomika 61/2003

• Teisė 46/2003

4

Universitas Vilnensis

2003 m. birželis

Aukšto lygio sertifikatas su... klaidomis

e

VOKIETIJOS TEISĖS CENTRAS Zrxnti»< .<‘s ssarr

Gegužės 9 dieną Vilniaus universiteto Teisės fakultete vyko iškilmingas renginys - po dvejų metų intensyvaus darbo ištvermingiausiems ir gabiau­ siems Vokietijos teisės centro klausytojams buvo įteikti sertifikatai. Tačiau jie... su klaidomis.

„Universitas Vilnensis“ Nr. 6 ra­ šėme apie pirmąją Vokietijos teisės centro (VTC) klausytojų laidą. Vo­ kietijos ir Europos Sąjungos teisės paskaitų programa truko dvejus me­ tus. Buvo surengta 20 intensyvių kursų. Paskaitos ir užsiėmimai vy­ ko vokiečių kalba. VTC programo­ je dalyviams, teigiamais pažymiais išlaikiusiems egzaminus, buvo įteik­ ti sertifikatai. Juos gavo 16 progra­ mos dalyvių - vyresniųjų kursų tei­ sininkų ir vertėjų, advokatų padė­ jėjų, įmonių teisininkų. Išmanyda­ mi Lietuvos teisę, puikiai kalbėda­ mi vokiškai ir gerai orientuodamie­ si Vokietijos ir Europos Sąjungos teisėje programos dalyviai turi dau­ gelį privalumų ir gali būti vertinami kaip geri specialistai. Tačiau vien ži­ nių nepakanka. Reikia ir tas žinias įrodančio dokumento, o įteikti ser­ tifikatai, deja, yra... su klaidomis.

Kas iš tiesų buvo atsakingas už sertifikatus? „Tai buvau aš, - teigė advokato padėjėja įneša Arbočienė, lankiusi paskaitas Vokietijos teisės

centre. -Taip galėjo atsitikti per sku­ bėjimą ir nepasirengimą, nes tai bu­ vo pirmoji klausytojų laida. Balan­ džio mėnesį turėjome net tris kur­ sus, kone kiekvieną savaitę, taigi pas­ kutiniu metu aš, galima sakyti, vie­ na ir dirbau su dėstytojais. Be pasi­ ruošimo paskaitoms ir organizacinių buitinių dalykų, reikėjo rūpintis ir uždarymo švente bei sertifikatais.

Tuo ir tegaliu pasiteisinti - kad iš tie­ sų buvo daug darbo. Sertifikatų teks­ tą davėme vokiečių kalbos specialis­ tams pasižiūrėti, bet akivaizdžiai žioplai klaidos liko nepastebėtos.

Bet jos tikrai bus ištaisytos. Arti­ miausiu metu bus įteikti nauji serti­ fikatai, kai tik juos pasirašys Johanno Wolfgango Goethe’s universite­ to Teisės fakulteto dekanas.“ Viena iš gavusiųjų sertifikatus su klaidomis - Vertimų katedros I k. magistrante Kristina Rodenbeck tei­ gė, kad dokumentas atrodo gana gražiai ir solidžiai. „Kai tik mums įteikė tuos sertifikatus, net neatkrei­ pėme dėmesio, kas juose parašyta.

Universitete kuriamos naujos tradicijos Atkelta iš p. 1

diplomo cum įaudė akademinius reikalavimus ir absolventai yra pa­ sižymėję brandžia bei originalia moksline veikla. Išvadą apie moks­ linės veiklos brandumą ir origina­ lumą Senato komisijai teikia fakul­ teto taryba.

VU absolventai kviečiami tapti Alumnų klubo nariais Drauge su baigimo diplomais ab­ solventai gaus ir lankstinuką, kvie­ čiantį tapti Alumnų klubo nariais.

Nutarta pradėti alumnų judėjimą nuo šių metų laidos. Visi diploman­ tai kviečiami registruotis duomenų bazėje ir tapti pirmaisiais Vilniaus universiteto Alumnų klubo nariais.

Universitetui yra svarbu, kaip toliau klostysis absolventų gyvenimas, kar­ jera, įdomu ir naudinga žinoti, ką jiems davė studijos, kur jie įsidarbi­ no ar mokosi toliau. Kol kas yra at­ liekami tik pavieniai tyrimai, kaip pasisekė įsidarbinti baigusiems Uni­ versitetą studentams. Ateityje bus

siekiama, kad patys baigusieji pra­ neštų apie save, savo darbą, karjerą. „Alma Mater, kaip motina, kuriai rū­ pi, kur jos vaikai išėjo, jungs ir burs draugėn visus absolventus. Galbūt kai kurie jų dar grįš į Universitetą“, - tikisi J. Karaliūnienė. Taigi šių me­ tų absolventų laida kviečiama tapti pirmaisiais Vilniaus universiteto Alumnų klubo nariais.

Nuleista Universiteto vėliava simbolizuos mokslo metų pabaigą Mokslo metų baigimo šventėje padėkos raštais bus apdovanoti šiais metais sporto, meno, kultūros ir ki­ tose srityse Universiteto vardą gar­ sinę studentai. Rektorius pagyrimo raštus įteiks pasižymėjusiems moks­ linėje veikloje studentams.

Apie 17 valandą iškilmingai bus nuleista Universiteto vėliava. Taip simboliškai bus baigti 2002-2003 mokslo metai.

Tokia mokslo metų baigimo šven­ tė organizuojama pirmą kartą. Tai bus nauja Universiteto tradicija.

Kainos už gyvenimą bendrabutyje dar nepatvirtintos Atkelta iš p. 1

steigėjai yra universitetai, studen­ tų atstovybės, savivaldybės. Šios įstaigos administruoja universitetų studentų bendrabučių veiklą, orga­ nizuoja studentų maitinimą ir tei­ kia kitas paslaugas.

Pagal ruošiamą Vilniaus univer­ siteto strateginį plėtros planą vie­ šąją įstaigą „Vilniaus universiteto būstas“ numatoma įtraukti į Sau­ lėtekio slėnio projektą.

Vilniaus universitetas, kaip stei­ gėjas ir turto pagal panaudą per­ davėjas, toliau įsipareigoja vykdyti bendrabučių kapitalinį remontą.

Jau paruoštas Saulėtekio šešiolikos aukštų bendrabučių energijos tau­ pymo projektas, langų keitimui 2003 m. numatoma skirti 1,031 mln. Lt, dar 211 tūkst. Lt numaty­ ta skirti šiais metais Čiurlionio ben­ drabučių komplekso šilumos maz­ gų renovacijai.

Numatyta, kad VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ paruoš ir pa­ teiks LR Vyriausybei svarstyti ir

tvirtinti atskirą programą dėl ben­ drabučių renovavimo. Einamąjį re­ montą atliks viešoji įstaiga už gy­ venimo bendrabutyje mokesčio lė­ šas (numatytos kaupiamosios lė­ šos).

2004-2006 metais Vilniaus uni­ versiteto patalpų renovavimo pro­ jekte bendrabučių remontui numa­ toma skirti 2 610 tūkst. Lt (iš viso Universitetui - 5 556 tūkst. Lt). Šiandien už vieną vietą bendra­ butyje per mėnesį VU studentai moka vidutiniškai 93,80 Lt. Tai žy­ miai mažesnė kaina, negu VGTU (apie 128 Lt), KTU (115 Lt) ar LVA (117 Lt). Kad įstaiga dirbtų nenuostolingai, kaina turėtų didė­ ti iki 20 procentų. Pagal įstaigos įstatus kainą nustato steigėjai. VU Studentų atstovybė yra vienas iš steigėjų, todėl studentai tiesiogiai dalyvaus nustatant kainas už gyve­ nimą bendrabutyje.

Papildomos lėšos, gautos padi­ dinus įkainius, bus skiriamos ben­ drabučių vidaus remontui.

2"Sertifiliat

Sertifikatas Patvirtiname. fyd hiermit ivird6estdtigt, dass

2001 - 2003 m. dalyvavo Vofytijos teisės centro programoje „Vobįetijos ir'Europoi^ajungos teisė“

fn JaHren 2001 - 2003 bei ZentrumfSrtlėutsclies -Rfdit Programm,<Deutsches untŽenropdiscfa (RgcHt“^tigenommen fiat.

3’ytautas Ni^n^

’kZhmiu' ‘Onf '■De£^n

Vifnūzs

Vyko iškilminga ceremonija, nela­ bai buvo kada skaitinėti. Bet vėliau labai nusivylėme. Pradėjome tarpu­ savyje kalbėtis ir komentuoti. Visi buvome vieningos nuomonės, kad šitokio dokumento negalima pa­ teikti rimtam darbdaviui, juolab vo­ kiečiui. Atrodytų labai nesolidžiai.“ Kristina teigė iš karto pamaniu­ si, jog sertifikatą ruošė patys lietu­ viai. Ko gero, net nebuvo konsul­ tuotasi su vertėjais. Kad tai ne vo­ kiečių darbas, abejonių nekilo. Ta­ čiau pačia programa mergina nenu­ sivylė. Buvo gauta daug vertingos informacijos apie Europos Sąjun­ gos ir Vokietijos teisinę sistemą. „Priklausomai nuo to, koks bus to­

..... Ingwar'E.6un 1'ranltfuru/'Maino Vntcmiulo Teisėsfaiplteto dekanai <Dti,ąn dėr Jum/aljuitdt Univmitdt ■franifurt am Mem

lesnis mano profesinis kelias, serti­ fikatas duos labai daug. Jei norėsiu tęsti vertėjos karjerą, darbdaviui ser­ tifikatas būtų tikrai svarus mano pa­ pildomų žinių įrodymas. Vertėjui tai ypač svarbu, nes daugelis darbdavių pageidauja, kad vertėjas turėtų spe­ cifinių žinių iš kokios nors konkre­ čios srities, o nebūtų vien tik vertė­ jas - visų galų meistras. Toks sertifi­ katas yra akivaizdus įrodymas, kad įgijau teisinių žinių ir galiu dirbti ver­ tėja teisės srityje“, - sakė Kristina.

Vertimo studijų katedros vedėjas doc. dr. Vytautas Vaišnoras pasako­ jo, kad į VTC programą jo vadovau­ jamos katedros studentams nebuvo paprasta pakliūti. „Į mus žiūrėjo gan

skeptiškai - manyta, kad filologai nesupras to, kas bus dėstoma. Buvo manoma, kad filologams visai nebū­ tini nei sertifikatai, nei apskritai ši programa. Teisininkams tai gali at­ verti duris į platesnius vandenis, o kam reikalingos teisės specialybės žinios vertėjams?“ Anot doc. dr. V. Vaišnoro, dabar vyksta vertėjų konkursai, atrankos į Euro­ pos parlamentą, į Europos teisingu­ mo teismą, kur reikalinga teisinė pa­ tirtis, teisės studijų diplomas. VTC studentai turi svarius sertifikatus.

VU Vertimo katedros vedėjas tei­ gė, kad Universitete susiduriama su panašia dokumentų klaidų problema - diplomų, atestatų ir pažymių prie­ dų vertimu į užsienio kalbą. „Norin­ tys studijuoti užsienyje studentai turi išversti savo diplomą ir kitus doku­ mentus. Dažnai jie ateina pas mus ir prašo tuos vertimus patvirtinti. Bet to daryti Vertimo studijų katedra ne­ privalo. Problema yra ta, kad Lietu­ voje nėra jokio įstatymo, kuris regla­ mentuotų, kas gali tvirtinti vertimus.

Vertimą tvirtina notaras, bet jis ne­ atsako už vertimo kokybę.“ Teisės fakulteto dekanas doc. Vy­ tautas Nekrošius „U.V.“ patikino, kad jau paruošti nauji sertifikatai ir greitai šio VTC kurso klausytojai gaus naujus sertifikatus be klaidų.

Dekanas sakė, jog nematąs čia jo­ kios tragedijos, anot doc. V. Nek­ rošiaus, „neklysta tas, kas nedirba“.

Studijų nuostatus koreguoja gyvenimas Birželio 12 dieną Senato komisijos posėdyje patvirtinti nauji W Studijų nuostatai. Jie įsigalios naujų mokslo metų pradžioje, t. y. rugsėjo pirmą dieną.

Ona MACKONYTĖ Studijų skyriaus vedėja Jūratė Karaliūnienė pasakojo, jog įsigalio­ jus naujajam Vilniaus universiteto Statutui ir kelis kartus pataisius Aukštojo mokslo įstatymą, nuo 2000 m. galiojusius Studijų nuostatus rei­ kėjo šiek tiek pakoreguoti.. Nuosta­ tų rengimo grupė nesiekė kurti nau­ jų nuostatų. Buvo būtina suderinti esamą dokumentą su dabar galiojan­ čiais teisiniais aktais. Taigi didelių naujovių Nuostatuose nėra, dau­ giausia tai - redakciniai pakeitimai.

Nuostatų struktūra liko tokia pati, tik kai kurie dalykai traktuojami kiek kitaip. Pavyzdžiui, anksčiau Egzami­ nų apeliacinės komisijos dirbo pa­ gal fakultetų tarybų patvirtintus nuo­ status, naujuose Nuostatuose numa­ tyta, jog apeliacinės komisijos dirbs pagal Senato patvirtintus visiems fa­ kultetams bendrus nuostatus.

Studijų skyriaus vedėja minėjo pagrindinę naujųjų Nuostatų nau­ jovę, labiausiai dominančią studen­ tus. Tai - egzaminų ir įskaitų per­ laikymas. Pagal naująją tvarką da­ lyką perlaikyti galima vieną kartą.

Anksčiau tai daryti buvo galima du kartus. Anksčiau studentai galėjo skolą likviduoti per mėnesį nuo naujojo semestro pradžios, o dabar - per dvi savaites. „Naujas semest­ ras yra naujų darbų ir užduočių pra­ džia, o laikyti senas skolas tikrai ga­ na sudėtinga, todėl nukenčia studi-

• Pagal naująją tvarką dalyką per­ laikyti galima vieną kartą. Anks­ čiau tai daryti buvo galima du kar­ tus. Anksčiau studentai galėjo skolą likviduoti per mėnesį nuo naujojo semestro pradžios, o da­ bar - per dvi savaites.

• Dabar akademinės atostogos bus suteikiamos tik dėl ligos ar dėl nėštumo ir tik pateikus gydytojo pažymą.

• Dekanas, esant svarbiai priežas­ čiai, gali sustabdyti studento stu­ dijas. Studentas nepraranda savo vietos Universitete, tiesiog studijos yra kuriam laikui sustabdomos.

jos“, - mano J. Karaliūnienė. Nors nuostatai įsigalioja nuo kitų mokslo metų, t. y. rugsėjo 1 d., šios, pavasa­ rio egzaminų sesijos, skolas studen­ tai galės likviduoti senųjų nuostatų numatyta tvarka ir tik po žiemos eg­ zaminų sesijos, kai visi studentai bus susipažinę su naujaisiais nuostatais, jiems galios nauja skolų likvidavimo tvarka.

Naujuose Nuostatuose kitaip aiškinamos ir kai kurios sąvokos.

Klausytojai dabar apibrėžiami kaip asmenys, įrašyti į Universiteto klau­ sytojų registrą ir studijuojantys atski­ rus universitete dėstomus dalykus, o studentai - kaip asmenys, įrašyti į Universiteto studentų registrą ir stu­ dijuojantys pagal nuosekliųjų studi­ jų programas.

Pasak J. Karaliūnienės, anksčiau ne visai tiksli buvo akademinių atos­ togų sąvoka. Jas studentai galėdavo pasiimti dėl ligos, nėštumo ar kitų svarbių priežasčių. Tos kitos priežas­ tys studentui gali atrodyti svarbios, o dekanui - ne. Dabar akademinės atostogos bus suteikiamos tik dėl li­ gos ar dėl nėštumo ir tik pateikus gydytojo pažymą.

Ir dar viena studentams svarbi naujovė: dekanas, esant svarbiai priežasčiai, gali sustabdyti studento studijas. Studentas nepraranda sa­ vo vietos Universitete, tiesiog stu­ dijos yra kuriam laikui sustabdomos.

Tokios naujovės prireikė dėl šio me­ to realijų: kai kurie studentai yra siunčiami į užsienį, bet ne studijuo­ ti, o atlikti kokios nors praktinės veiklos, suteikiančios reikalingų ži­ nių ir įgūdžių. Tokia studento veikla užsienyje nėra konkreti studijų prog­ ramos dalis, kurią galima įskaityti.

Tokiu atveju studijos yra sustabdo­ mos, bet ne ilgiau nei vieneriems metams.

Jei studentas norės kurį laiką ne­ studijuoti, bet neturės rimtos priežas­ ties, jis galės savo noru nutraukti stu­ dijų sutartį ir bus išbrauktas iš stu­ dentų sąrašų. Žinoma, tokiu atveju grįžti tęsti mokslų bus sudėtingiau.

Komentuodama pagrindinius Studijų nuostatų pakeitimus Studi­ jų skyriaus vedėja patikino, jog gy­ venimo pokyčiai verčia imtis naujo­ vių ir tik vėliau pamatysime, ar jos pasiteisina.

Aukštas VU apdovanojimas prof. dr. Ernstui Ribbatui Atkelta iš p. 3

nais metais germanistikos profeso­ riais iš Miunsterio viešėdavo su pa­ skaitomis Vilniuje. Prof. Ribbatas pirmiausia siekė „išjudinti vokiečių kalbos tyrimus ir mokslą iš beveik visiškos izoliacijos būsenos sovie­ tinės okupacijos metais“. Asmeni­ nė pagalba, patarimai mokslo klau­ simais ir studentų globa per dau­ giau nei dešimtį metų lėmė žymius

pasikeitimus ne tik Vilniuje, - tuo pačiu gerokai praplėtė ir Miunste­ rio germanistų akiratį.

Prof. Ribbatas ir jį lydėjęs Miuns­ terio universiteto Filosofijos fakul­ teto dekanas prof. dr. Tomas Tomasekas buvo pagerbti Lietuvos sosti­ nėje Vilniuje, barokinėje Šv. Jonų bažnyčioje vykusiose iškilmėse už il­ gus metus puoselėtus įvairiapusius Miunsterio ir Vilniaus partnerystės

ryšius. Jie išreiškė viltį, jog ir atei­ tyje kontaktai bus vaisingi abiem pusėms. Europos integracijos var­ dan per iškilmes Garbės daktarų vardai taip pat suteikti rusų kalbi­ ninkui, lenkų teisininkui bei norve­ gų paleontologui. „Mūnstersche Zeitung“, 9. April 2003

Vertė Indrė KLIMKAITĖ

Sukaktys

5

Universitas Vilncnsis

2003 m. birželis

------------------------------------------------------------------------------

Irena Ragelienė - studijų proceso VU permainų liudininkė ir dalyvė Irena Ragelienė, ilgus metus dirbusi VU Studijų skyriaus vedėja, o dabar pavaduotoja, birželio 13 dieną šventė garbingą jubiliejų. Studijų skyriuje Irena dirbo beveik keturiasdešimt penkerius metus, išjų trisdešimt devynerius vedėja; toks stažas šiame skyriuje didžiausias. Irenai Ragelienei teko garbė dirbti su keturiais Vilniaus universiteto rektoriais, septyniais akademinių reikalų prorektoriais ir dviejų laikotarpių sankirtoje.

Liana BINKAUSKIENĖ Jauniausia Studijų skyriaus vedėja Irena Ragelienė VU Studijų skyriaus vedėja pradėjo dirbti bū­ dama dvidešimt penkerių. Prieš tai metus dirbo inspektore, aukštesnes pareigas jai pasiūlė rektorius prof. J. Kubilius. „Buvo baisoka.

Juk reikėjo bendrauti su profeso­ riais, docentais, dėstytojais“, - sa­ vo pirmuosius darbo metus prisi­ mena Irena. Dabartinis Studijų sky­ rius tuomet vadinosi Mokymo sky­ riumi. Jame darbavosi keturi žmo­ nės: vedėja, sekretorė, inspektorė ir praktikos vedėjas.

Skyrius turėjo begalę darbų nuo stojančiųjų priėmimo iki diplo­ mų išdavimo bei jaunų specialistų paskyrimo į darbo vietas. Irena pri­ simena, kaip per vieną dieną tek­ davo išduoti diplomus visiems Uni­ versiteto absolventams. Tiesa, tuo­ met ir studentų būdavo gerokai mažiau nei dabar (Irenai pradėjus dirbti studentų buvo 3 tūkst., vėliau -10 tūkst.). Iškilmės trukdavo nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro. „Sukraudavome j rektoriaus auto­ mobilį diplomus, rektorius sėsda­ vo prie vairo ir važiuodavome į Čiurlionio gatvės aktų salę. Pati tampydavau didelius diplomų pa­ ketus“, - prisimena Irena.

Kita jos vadovaujamo skyriaus užduotis - paskirstyti jaunus specia­

C

listus į darbo vietas. Atlikdama šį darbą Irenai ne tik gavo patirties, bet ir užmezgė gerus ryšius su gamybi­ ninkais, su daugeliu dar ir šiandien bendrauja. Neatsiejama studijų dalis buvo praktika. Studentai jas atlikda­ vo įvairiose gamyklose, filologai mokyklose. Studijų skyrius taip pat griežtai skaičiuodavo dėstytojų krūvį ir kontroliuodavo tvarkaraščius. Jei dėstytojui tekdavo didesnis nei 25 valandų krūvis per savaitę, prorek­ torius nepasirašydavo tvarkaraščio.

Irena vardija ir kitus Studijų skyriaus darbus: analizuoti sesijos rezultatus, rengti stipendijų, studijų, rezidentų ir gydytojų tobulinimosi nuostatus. Šiandien mums sunku įsivaiz­ duoti, kaip reikėjo dirbti tuomet, kai nebuvo nei elektroninio pašto, nei interneto. „Viskas būdavo pra­ nešama raštu arba telefonu, kartą per savaitę susirinkdavo dekanai ir aptardavo net smulkiausius klausi­ mus“, - paaiškina Irena.

Atgimimo laikotarpio verpetuose 1991 m. Mokymo skyrius buvo sujungtas su Neakivaizdiniu skyriu­ mi, atsirado du nauji darbuotojai.

Prasidėjus Atgimimui reikėjo viską pertvarkyti, įvesti naujas sąvokas.

Studijų pertvarka prasidėjo 1993 metais. Kuriamos bakalauro ir magistrantūros studijų programos, su­ darinėjami studijų komitetai.

1993 m. buvo patvirtinti LR Vyriau­ sybės kvalifikacinio aukštojo išsila­ vinimo nuostatai, kuriuose apibrėž­

ta, kas yra bakalauras, kiek metų rei­ kia mokytis, kiek kreditų surinkti.

Sudaryta VU tarybos Akademinė komisija, kuriai iki šių metų vado­ vavo prof. Liudvikas Kimtys. Ši ko­ misija padėjo pagrindus studijų pro­ gramoms ir visai sistemai. Nauja stu­ dijų sistema pradėjo veikti 1993 m. rugsėjo 1 d. Į Universitetą priimama vis daugiau studentų. Atsirado stu­ dijų programų aprašai, pradėti reng­ ti specialūs kursai anglų kalba. Šiandien Irena, paklausta, koks laikotarpis jai reikšmingesnis ir įsimintinesnis, nė negalvodama atsa­ ko - dabartinis. „Anksčiau viską diktuodavo Aukštojo mokslo minis­ terija, mes buvome tik vykdytojai, o dabar viską kuriame patys. Turi­ me daugiau laisvės. Darbo netrūko ir tais laikais, ir dabar jo per akis, bet šiandien yra vietos kūrybai“, teigia Irena.

Viename darbe - keturiasdešimt penkerius metus Per keturiasdešimt penkerius metus Irena nesusigundė pasiūly­ mais pakeisti darbą. „Pripratau ir likau. Labai gerai sutardavau su de­ kanais, katedrų vedėjais, visu per­ sonalu“, - teigia ji.

Užimdama tokias pareigas Ire­ na yra gavusi ne vieną pasiūlymą „suveikti“ diplomą už atlygį, jau ne­ kalbant apie kyšius. „Galimybių bu­ vo, bet jeigu būčiau pasinaudojusi, jau seniai nedirbčiau čia... Univer­ sitete turi dirbti sąžiningi žmonės ir

J Svečiuose - VU Garbės daktaras Vaclovas Dargužas

Irenai Ragelienei Universitetas tapo antraisiais namais V. Naujiko nuotr.

tokiais dalykais neužsiimti“, - įsi­ tikinusi Irena.

Rugsėjo pirmoji tarsi gyvybės eliksyras Didžiausias džiaugsmas Irenai Rugsėjo pirmąją matyti studentų veidus. Tai tarsi eliksyras, sugrąži­ nantis jėgas, gyvybingumą, jaunys­ tę ir neleidžiantis pasenti. Taip pat labai gražu ir gera, o kartu ir liūdna matyti išeinančius absolventus. Dar­ bas su jaunimu - viena iš Irenos jau­

natviškumo priežasčių. Tačiau rūpin­ tis savimi taip pat reikia. Dar visai neseniai krosiuką Irena iškeitė į šal­ tą dušą, nes bėgioti jau tingisi. O va­ sara be Palangos Irenai - ne vasara.

Po darbo ji dažnai važiuoja į sodą ar­ ba aplanko parodas, koncertus. Už­ augintos dvi dukros, medikė ir ar­ chitektė, nuostabūs trys anūkai ir anūkė suteikia Irenai džiaugsmo.

Tiek metų dirbus Universitete jis tampa antraisiais namais, o jo ko­ lektyvas - tarsi antrąja šeima.

Svečiai

TSPMI lankėsi kardinolas Audrys Juozas Bačkis

Gegužės 24-birželio 8 dienomis Lietuvoje viešėjo Šveicarijoje gyvenantis Vilniaus universiteto Garbės daktaras, Šveicarijos lietuvių bendruomenės garbės pirmininkas dr. Vaclovas Dargužas (Andrcas Hofer) su žmona Ruth.

Kiekvieną kartą atvykęs į Lietuvą dr. V. Dargužas pirmiausia aplanko Vilniaus universitetą.

Nijolė ŠULGIENĖ, VUB Rankraščių skyriaus vedėja Viešnagės pradžioje dr. V. Dargužą ir p. Ruth priėmė Universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka ir Universiteto bibliotekos direkto­ rė Birutė Butkevičienė. Dr. V. Dar­ gužas prisiminė, kaip lygiai prieš 20 metų tuometinio rektoriaus prof. J. Kubiliaus kabinete pasirašė ilgus gyvenimo metus kaupto kar­ tografijos rinkinio dovanojimo Vil­ niaus universitetui aktą. Baiminan­ tis, kad ši unikali žemėlapių kolek­ cija nepatektų į kitą kurią nors SSSR saugyklą, akte buvo įrašyta, kad dr. V. Dargužo kolekcija ar jos dalis bei atskiri vienetai negali būti nie­ kur perkelti, privalo likti Vilniaus universitete. Kolekcijos dovanotojas tada pageidavo, kad jo pavardė ne­ būtų viešai skelbiama tol, kol Lietu­ va nebus laisva. 1990 metų birželio 20 d. VU rektorius ir Senatas, iš­ reikšdami Universiteto profesorių ir studentų valią, suteikė dr. V. Dargužui VU globėjo vardą. 1991 metais

dr. V. Dargužui pirmajam jau nepri­ klausomoje Lietuvoje atšventintoje Šv. Jonų bažnyčioje iškilmingai su­ teiktas Vilniaus universiteto Garbės daktaro vardas. Kasmet viešėdamas Lietuvoje dr. V. Dargužas džiaugia­ si, kad bičiulių dr. A. Geručio, prof. kun. J. Juraičio, S. Damskio ir Universiteto bibliotekos direkto­ riaus J. Tomau paskatintas bei šei­ mai pritariant, padovanojo žemėla­ pius Vilniaus universitetui. Jo su­ kaupta Lietuvos ir kaimyninių šalių XVI-XX a. žemėlapių kolekcija saugoma Vilniaus universiteto bib­ liotekos Retų spaudinių skyriuje. Čia ji tarnauja mokslui ir studijoms, ja naudojamasi ir apie ją rašoma. 1992 metais buvo išleistas kolekcijos ka­ talogas, sudarytas P. Račiaus; apie ją rašė prof. Č. Kudaba, prof. S. Vaitie­ kūnas, Vilniaus universiteto biblio­ tekos Retų knygų skyriaus vedėja A. Braziūnienė irkt Žemėlapiai jau ne kartą buvo eksponuoti parodo­ se. Didelio visuomenės susidomėji­ mo sulaukė 1991 metų liepos-spalio mėnesiais Vilniaus Dailės muzieju­ je vykusi paroda „Senieji kartogra­ fijos rinkiniai“. Dalis žemėlapių bu-

Vaclovas Dargužas.

V Naujiko nuotr.

vo eksponuoti tarptautinėje parodo­ je Ispanijoje, keletas jų kopijų - pa­ rodoje „Senoji Lietuvos knyga. XVXVIII a.“ Paryžiuje, Berlyne, Tartu.

Apie dr. V. Dargužo žemėlapių ko­ lekciją pateikiama žinių internete ir kompaktiniame diske „Vilniaus uni­ versiteto bibliotekos istoriniai rinki­ niai“ (1998). 1999 metais „Vagos“ leidykla išleido 32 žemėlapių faksi­ milių aplanką. Kopijos iš šio rinki­ nio puošia Lietuvos Respublikos Prezidentūros interjerą. Šios viešnagės metu dr. V. Dar­ gužas su p. Ruth aplankė Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikiančią parodą „Lietuva žemėlapiuose“.

Juos džiugina, kad tarp tikrųjų su­ dėtingos Lietuvos istorijos liudinin­ kų yra ir keletas jo dovanotos ko­ lekcijos žemėlapių.

Dr. V. Dargužas perdavė Univer­ siteto bibliotekai savo bibliotekos knygų ir papildė rankraštyne suda­ rytą asmens fondą naujais doku­ mentais bei ikonografine medžiaga.

TSPMI viešėjęs kardinolas Audrys Juozas Bačkis padovanojo dalį savo tėvo knygų kolekcijos V Naujiko nuotr.

Vytis JURKONIS, TSPMI Projektų ir ryšių su visuomene skyrius Birželio 12 dieną Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institu­ te viešėjo kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Pagrindinis vizito tikslas padovanoti dalį Lietuvos diploma­ to dr. Stasio Antano Bačkio, kardi­ nolo tėvo, knygų kolekcijos. Dau­ guma anglų, lietuvių ir prancūzų kalbomis parašytų knygų yra apie Lietuvos istoriją, nagrinėja Lietu­

vos okupacijos, lietuvių tautos ge­ nocido klausimus.

Susitikimo metu TSPMI direkto­ rius prof. Raimundas Lopata paro­ dė Kardinolui naujas patalpas, pa­ pasakojo apie instituto darbą. Kar­ dinolas A. J. Bačkis domėjosi, kaip vyksta studijos, ką veikia studentai, baigę TSPMI, su kokiomis proble­ momis susiduria institutas.

Prisiminta 2003 metų kovo 3 d.

VU vykusi konferencija „Lietuva ir Šventasis Sostas: praeitis, dabartis, ateitis“, kuri galėtų tapti tolimesnio bendradarbiavimo pavyzdžiu.

6

Universitas Vilnensis

VU Botanikos sodas džiugino žiedų ir spalvų grožiu VU Botanikos sodasjau kelintus metus bemaž pačiu gražiausiu metų laiku - birželio pradžioje - atveria savo vartus ir kviečia visus norinčiuosius apsilankyti.

Gintarėlė JURKEVIČIENĖ, Botanikos sodo Dendrologijos skyriaus vyr. sistematike Žinoma, čia, Kairėnų senoje dvarvietėje įsikūrusiame sode, ne­ pamatysite šimtamečių egzotų, at­ keliavusių iš kitų kraštų. Jie jauni, vyriausiems tik 20-30 metų. Bet senojo parko medžiai kompensuo­ ja egzotiškųjų amžių - kai kurioms liepoms 200 ir daugiau metų. Už­ tai kokia rūšių, veislių ir kultivarų įvairove čia galima pasigėrėti!

Taigi gamtos bičiuliai saulėtą šeštadienio rytą pradėjo rinktis į šį nuostabų gamtos kampelį, mū­ sų vadinamą brangakmeniu žalio­ joje Vilniaus karūnoje. Trys infor­ maciniai centrai lankytojams da­ lijo šventės, skirtos Tarptautinės biologinės įvairovės dienai, pro­ gramas, aiškino, kokiais takais tie­ siau ir greičiau pasiekti kolekcijų plotus, kur paklausyti liaudies dai­ nų, atliekamų ansamblių „Nalšia“, „Vilnelė“, „Rasoda“ ar Karinių oro pajėgų pučiamųjų instrumen­ tų orkestro, Vaikų ir jaunimo cen­ tro „Spalvų orkestro“, Vaikų glo­ bos namų „Gilė“ atlikėjų. Šventę pradėjo Botanikos sodo direktorius dr. A. Skridaila. Daly­ vavo garbūs svečiai: Aplinkos mi­ nistras A. Kundrotas, VU prorek­ torius prof. J. Lazutka, Aplinkos departamento direktorius L. Bud­ rys, VU Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. J. R. Naujalis, buvę Botanikos sodo direktoriai J. Mel­ dus ir E. Navys.

Akis paganyti Gėlininkystės (didelės daugiamečių žolinių au­ galų kolekcijos: bijūnų, astilbių, vilkdalgių, lelijų, viendienių, ast­ rų, tulpių, melsvių ir kt. bei vien­ mečių) ir Dendrologijos (lianų, spygliuočių, parko rožių, gražiai žydinčių lapuočių, alyvų, Europos kalnų dendrofloros, erikinių ir kt. kolekcijos) skyriuose bei naujame dar rengiamame Rododendryne galėjo ir senas, ir jaunas. Ypač vi­ si žavėjosi gausiai žydinčiais rodo­ dendrais ir azalijomis - palyginti nauja kultūra mūsų krašte. Turint omenyje jų rūšių ir kultivarų gau­ są, galima teigti, kad tai unikali ko­ lekcija. Žiedų spalvų grožis ir aro­ matas buvo tikra dovana lankyto­ jams.

Botanikos sodo senojo parko landšaftą ir jaukius bei išraiškin­ gus kampelius įvertino jaunieji menininkai (kuratorė Inga Raubaitė): sodo kolektyvą ir svečius

Pavargę sodo lankytojai galėjo pasivažinėti karieta ar brikele

Meninės instaliacijos, puošusios parką, atliktos įvairia technika Silvos Žilinskaitės nuotr.

sužavėjo meninės instaliacijos, at­ liktos įvairia technika. Rododendryno slėnyje matėme Rasos Vai­ čiulytės „Žemės dalinimą“, trys Donato Šimukonio ir Evelinos Jagelavičiūtės „Stručiai“ rodė kelią į kitus skyrius. Prie kiyžkelės drėg­ noje pievoje „išdygo“ Zitos Jurge­ levičiūtės „Giybai“, o priešingoje pusėje saulės atokaitoje įsikūrė dar ir „Katė“. Evelinos Jagelavičiūtės „Musės“ aukštoje tuopoje buvo tarsi kitos salės pirmas kūri­ nys. Jį pakeitė Vilniaus dailės aka­ demijos studentų S. Stankevičiū­ tės, G. Čiapytės, V. Kelmonytės, E. Brazdelytės, K Kalinauskaitės ir A. Juravičienės „Augalai“. Ant beržo kamieno kelių metrų aukš­ tyje išdykavo Lauros Garbštienės „Zuikiai“. Ši galerija baigėsi auto­ rių grupės kūriniu „Mėlyna“. Šlai­ telyje prie tvenkinio gėrėjomės Jurgitos Jasinskaitės kompozicija „Pabusk“. Be abejo, ne mažiau ke­ rėjo ir Motinos gamtos sukurti pa­ veikslai: medžių lajų, žiedų, įvairų lapų formos, peizažai. Gal užfik­ suotos nuotraukose jie liks prisi­ minimui.

Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro darbuotojai atkeliavo su sa­

vo augintiniais: ežiukais, triušiu­ kais, voveryte, nutrija ir kitais ma­ žaisiais gyvūnėliais. Jauniausieji so­ do svečiai su jais mielai bendravo.

Vilniaus miškų urėdija didžio­ joje pavėsinėje pasakojo apie sa­ vo veiklą, rodė filmuką, aiškino apie miško svarbą, apie tai, kaip reikėtų miške elgtis.

Pavargusias kojas buvo galima pailsinti sėdus į karietą ar brikelę.

Vaikai entuziastingai jodinėjo po­ niu, kuriam talkino Robertas Rauba, kelias valandas vedžiojęs ra­ mųjį arkliuką ir taip teikęs džiaugsmo mažiesiems.

Ištroškusieji ir išalkusieji taip pat rado tai, ko reikėjo.

Gera nuotaika, besišypsantys veidai, saulėtas dangus, pramogos ir ramybė, itin grynas oras, augalų gausa, konsultacijos - visa tai ir nu­ teikė šventiškai VU Botanikos so­ de Kairėnuose.

Botanikos sodo specialistai ir paprasti darbininkai, girdėdami teigiamus atsiliepimus apie Bota­ nikos sodo veiklą ir kolekcijas, jau­ tėsi pagerbti ir įvertinti. Tikimės, kad ir ateityje galėsime naudingai dirbti Tėvynei, jos žmonėms ir mokslui.

2003 m. birželis

In memoriam \___________ _ _____________ /

Profesorė Elena Červinskienė Prof. Elena Červinskienė, bai­ gusi aspirantūrą Maskvos M. Lo­ monosovo universitete, 1957 m. vasarį pradėjo dirbti VU Rusų li­ teratūros katedroje, 1959 m. apgy­ nė daktaro disertaciją „Levo Tols­ tojaus dramaturgijos savitumas“ (moksl. vadovas-prof. N. Gudzijus), 1967 m. jai suteiktas docen­ tės vardas. Habilitacijos darbą „Kūrinio vientisumas ir rašytojo kūrybos sistemingumas: F. Dosto­ jevskis, L. Tolstojus, A Čechovas“ apgynė 1980 m., profesorės vardas suteiktas 1982 m.

Prof. E. Červinskienė paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių dar­ bų grožinės interpretacijos klausi­ mais, keletą monografijų: „A. Če­ chovas“ (Vilnius, 1965), „F. Dos­ tojevskis“ (Vilnius, 1971), „Levo Tolstojaus meno pasaulyje“ (Vil­ nius, 1978), „no 3aK0Hy JlbBa Tojictcto“ (BnbHioc, 1992); jai va­ dovaujant daktaro disertacijas sėk­ mingai apgynė net kelios literatū­ rologų kartos. Daugelį metų prof. E. Červinskienė buvo „Lite­ ratūros“ žurnalo redaktorių kole­ gijos narė, „Pasaulinės literatūros bibliotekos“ redakcinės tarybos narė, nepailsdama populiarino ru­ sų literatūrą Lietuvoje - skaitė pa­

skaitas mokytojams „Žinijos“ draugijoje.

Prof. E. Červinskienė daugelį metų vadovavo VU Rusų literatū­ ros katedrai, buvo gerbiama ir my­ lima kolegų ir studentų, ypatingo susidomėjimo sulaukdavo jos kur­ sai, skirti didžiųjų rusų literatūros klasikų kūrinių analizei.

Prof. E. Červinskienė buvo viena iškiliausių Vilniaus universiteto mokslininkių, jos autoritetas ne­ ginčijamas.

Prof. E. Červinskienei teko pa­ tirti ir tragišką Lietuvos likimą: 1941 m. ji buvo ištremta į Altajaus kraštą; šį savo gyvenimo tarpsnį aprašė beletrizuotų prisiminimų knygoje „Silpnųjų jėga“ (Vilnius, 1995), vėliau išleistoje ir rusų kal­ ba Maskvoje. Tai istorinės vertės dokumentas, liudijantis žmogaus dvasios galią.

Nuoširdžiai gedime profesorės Elenos Červinskienės, nuostabaus žmogaus, puikios literatūrologės ir dėstytojos. Pasigesime jos ypatin­ gos šilumos, nepaprasto nuoširdu­ mo, gebėjimo džiaugtis kiekviena būties akimirka.

Filologijos fakultetas Rusų filologijos katedra

Romualdas Kazimieras Broniukaitis Man atrodo, kad pavasaris ar pati vasaros pradžia yra nera­ maus, veržlaus būdo žmonių me­ tas. Ir ne vien todėl, kad mūsų dėstytojas ir kolega Romualdas Broniukaitis Dievo ar motinos gamtos įnoriu dvi svarbiausias sa­ vo gyvenimo datas paženklino gražiausio meto mėnesiais: atėjo gegužį, išėjo birželį. Jis buvo to­ kio nenustygstančio ir permainų nebijančio būdo visą savo mažai tausotą gyvenimą. Gimė Kaune ir turėjo kauniečių charakterio sa­ vybių. Čia tapo žinomu moksli­ ninku, tačiau prie gimtojo miesto neprisirišo. Daug tikėjosi iš Vil­ niaus, ir jame rado dirvą puoselė­ jamoms inovacijoms. Lyg nujaus­ damas žinių epochos ateitį, vaisin­ gai dirbo informacijos ir mokslų bei akademinių studijų srityje, ug­ dė jaunuosius mokslininkus. Jis j neramų mokslo pasaulį palydėjo keliolika, o gal ir pora dešimčių subrandintų daktarų. Profesorius nebuvo iškalbus studentų audito­ rijoje, nes mintis sistemingai ir aiškiai išdėstydavo vadovėliuose.

Jų parašė daug. Gerai jausdavosi tarp kolegų dėstytojų. Galėjo pa­ šmaikštauti, papasakoti anekdo­ tų ir pažerti įsimintinų posakių.

Vieną jų prisimenu žodis žodin: „Niekas žmogui taip nekenkia,

kaip jo paties liežuvis“. Pats šios taisyklės šventai laikėsi. Kolegoms buvo draugiškas, blogo žodžio ir jausmo užantyje neslėpė ir nesinešiojo, pirmasis atleisdavo už pada­ rytą nuoskaudą. Galbūt kai kas šio tauraus bruožo nepastebėjo ir ne­ įvertino. Mūsų atmintyje Profeso­ rius išliks visad optimistiškos nuo­ taikos, impozantiškos kompleksi­ jos, guvaus judesio. Nuolat įsitrau­ kęs į įvairius darbus ir rūpesčius, ryžtingų sprendimų, kurie mums, jaunesniems, kartais atrodė net skuboti. Laikas parodė, kad būtent tokių žmonių ir reikėjo atgimstan­ čiai Lietuvai.

Komunikacijos fakulteto vardu - dekanas prof.

Domas KAUNAS

„IBM Lietuva“ ir „Omnitel“ rengia studentų darbų konkursą Informacinių technologijų bendrovė „IBMLietuva “, padedama Lietuvos kompiuterininkų sąjungos (LIKS), rengia Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų baigiamųjų darbų konkur­ są. Su specialia nominacija prie konkurso rengėjų šiemet prisidėjo ir telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“.

Konkurse dalyvauja visi norin­ tys studentai, kurie rengia baka­ lauro ar magistro darbus naudo­ damiesi IBM programine įranga.

Toks konkursas organizuojamas jau penktą kartą. Geriausių darbų autoriai bus apdovanoti IBM „NetVista“ kompiuteriais.

Šiemet į konkursą užsiregistra­ vo Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Kauno technologijos universiteto bei Šiaulių universiteto studentai.

Jų darbai ruošiami su IBM „WebSphere Application Server“, „Lotus Domino Applivation Ser­

ver“ ir „DB2 Universal Database“ programine įranga. „Pagal „Scholar“ programą yra suteikiama galimybė mokymo įstaigoms nemokamai naudotis IBM programine įranga mokymo tikslais. Šis konkursas - padrąsini­ mas studentams išbandyti IBM

produktus, naudotis mūsų įranga ir tapti puikiais specialistais“, - tei­ gė „IBM Lietuva“ generalinis di­ rektorius Rimantas Vaitkus.

Bendrovė „Omnitel“ įsteigė specialią nominaciją geriausiam studento darbui, skirtam IBM „WebSphere Application Server“

platformai. Šią platformą „Omni­ tel“ naudoja savo interneto vartuo­ se www.omni.lt. Geriausio darbo autoriui bei darbo vadovui teleko­ munikacijų bendrovė padovanos mobiliuosius telefonus su GPRS ir MMS galimybėmis bei EXTRA pakuotę su 400 Lt pokalbiams.

7

Universitas Vilnensis

2003 m. birželis

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

Aplankykite

&

www.vusa.lt Studente,

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis __________________ Tel. 2687 144, 2687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt

Ar VU egzistuoja diskriminacija dėl studento tautybės?

Jau nuo seniausių laikų Vilnius garsėjo kaip miestas, kuriame draugiškai gyvena daugelio tautybių ir tikėji­ mų žmonis. Pagarbos ir tolerancijos kitataučiams miestas - taip viduramžiais titulavo Lietuvos sostinę. Tai ir dar daugelis istorinių, socialinių veiksnių lėmė, kad Vilniuje iki šiol gyvena nemažai lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių, žydų ir kitų tautybių žmonių. Nemažaijų šiandienjau moka valstybinę kalbą, studijuoja aukštosio­ se mokyklose, tarpjų ir Vilniaus universitete. Kai kurie išjų kasdien praeina pro Prezidentūrą ir skuba į Filolo­ gijos fakultetą, kur bent vienas dėstytojas nors kartą tikrai paminės, kad Vilnius - tolerancijos kitataučiams pavyzdys. Ar tikrai? Ar šiandien drąsiai galime ištarti: „ Vilniuje, ypač Filologijosfakultete, niekada negirdėjau apie diskriminaciją dėl studento tautybės“? To paklausėme pačių filologų. Štai kas paaiškėjo.

Božena PETIKONIS, FilF III NL kursas Pasirodo, dauguma mūsų stu­ dentų tik viena ausim yra girdėję apie diskriminavimo atvejus, bet patys niekada nesijautė pažeminti ar įžeisti pastabų dėl jų tautybės.

Tai džiugina, nes parodo, kad, ačiū Dievui, daugumai FilF dės­ tytojų nėra svarbu, kokia kalba kalbi su tėveliais, kokių tradicijų laikaisi, kokiu vardu vadini savo Dievą. Pagaliau kasdieniniame gyvenime atsisakome skirstymo „lietuvis - nelietuvis“, Universi­ tete nebekalbama apie mentali­ tetų, kultūrų skirtumą kaip skai­ dantį elementą. Dabar skirtumai pradeda jungti, vienyti žmones, bet ar visada?

Kad ir kaip gražiai viskas at­ rodytų, yra keletas istorijų, ku­ rios temdo šį optimizmą. Nes štai, pasirodo, dar esama dėsty­ tojų, kurie gal netyčia, o gal ir są­ moningai verčia nelietuvį stu­ dentą pasijusti nesmagiai, nes jis - ne lietuvis. Ar tai diskrimina­ cija, spręskite patys: „ Visuotinės literatūros dėstyto­ ja jau pirmą dieną pasakė, kad ne­ norėtų savo grupėje matyti tų, ku­ rie baigė ne lietuvių mokyklas, nes ji itin susinervina, kaipamato dar­ be daug klaidų. Ar turėjome su­ prasti, kad netgi studijuodami lie­ tuvių kalbą padarome tiek rašybos klaidų, kad neįmanoma mūsų darbų net skaityti?“

III kursas, lenkė „Pasijutau diskriminuojama per stojamuosius. 1999 metais sto­ jau į anglų filologiją. Komisijos nariai mandagiai su manimi kal­ bėjosi, bet, sužinoję mano pavar­ dę, dar kartą patikrino darbą ir „rado“ dar 8 klaidas... “

IV kursas, rusė

„Kai rašėme kontrolinius iš an­ tikinės literatūros, mūsų, nelietu­ vių, grupei buvo mažinami pažy­ miai už gramatines klaidaš. Gal tai būtų ir teisinga, bet kodėl pa­

naši sistema negaliojo kitoms gru­ pėms?“

III kursas, rusė „Per visuotinės literatūros įskai­ tas gaudavome kitus klausimus nei baigę lietuviškas mokyklas studen­ tai. Nesuprantu, kuo mes skiria­ mės, jei klausome topaties kurso?“

III kursas, rusė „Pasirinkome laisvąjį ekonomi­ kos dalyką. Po įskaitospasiguodė-

me dėstytojai, kad buvo sunku skaityti ekonomikos vadovėlius, nes daug įvairių lietuviškų termi­ nų, kai kurie sunkiai suprantami.

Dėstytoja atsakė, kadji čia niekuo dėta, dėl visko kalti mūsų tėvai, ku­ rie leido mus į lenkišką mokyklą.

Buvo pikta ir skaudu. “

IV kursas, lenkė Štai tokie yra faktai, tokios ki­ tataučių mintys ir jausmai. Gal­ būt tai tik keli reti, specialiai „iš­ kapstyti“ netolerancijos pavyz­ džiai, bet jie egzistuoja. Dūmų be ugnies nebūna. Belieka tik tikė­ tis, kad tai praeities šmėklos, nes apie diskriminaciją dėl tautybės nieko netarė jaunesnioji karta pirmakursiai ir antrakursiai. „Fuksiukai“ juokavo, kad „kol kas“ nieko apie skirstymą į lietu­ vius ir nelietuvius negirdėjo, o antrame kurse studijuojantys sa­ kė savo kailiu nepatyrę, bet iš kitų yra kažką girdėję, tačiau šiame straipsnyje paskalų neskleisime...

Nedaug apie diskriminaciją dėl tautybės galėjo pasakyti ne tik jauniausieji studentai, bet ir dės­ tytojai. Jiems buvo užduoti du klausimai:,,Ar, Jūsų manymu, Fi­ lologijos fakultete egzistuoja dis­ kriminacija dėl tautybės?“, „Kaip

Tavo LSP (Lietuvos Stu­ dento pažymėjimas) galioja iki mokslo metų pabaigos, t. y. iki liepos 30 d., tad nepamiršk jo prasitęsti.

Tai padaryti labai paprasta: a) pasiimk 15 Lt (gali pasi­ skolinti iš draugų arba prašyti tėvų), nukulniuok į banko „Snoras“ filialą bet kurioje Lietuvos dalyje ar Taupomąjį skyrių ir sumokėk 15 Lt pratę­ simo įmoką. Tai padaręs įdėti savo LSP į bankomatą, surink PIN kodą, ir LSP pratęstas. b) jei sąskaitoje yra 15 Lt tereikia įdėti LSP į bankoma­ tą, įvesti PIN kodą (geriau ne­ suklysti, nes „suvalgys“ korte­ lę), ir... VISKAS. LSP PRA­ TĘSTAS.

STUDENTAI SU ATSISKAI­ TYMO LAPELIAIS TURI ATEITI Į VU SA TIK GRĄŽINĘ SAVO LSP Į BANKĄ „SNORAS“.

P. S. Nesvarbu, ar jūsų LSP buvo aktyvuota banko mokėji­ mo kortelė.

Jei kilo klausimų - rašyk ei. paštu: sec@vusa.lt

VU SA inform.

vertintumėte savo kolegą, jeigu pamatytumėte, kad jis žodžiais ar veiksmais įžeidžia kitatautį?“. Štai kokius atsakymus išgirdome:

Dėst. E. Zaikauskas, Lietuvių kalbos katedra: „Nemanau, kad galima kalbėti apie diskriminaci­ ją. Galbūt kai kurios programos „diskriminuoja“, nes jos iš tikrų­ jų kitakalbiams yra sudaromos lengvesnės. Aš labai palankiai žiūriu į tai, kad mūsų fakultete studijuoja įvairių tautybių žmo­ nių. Visada sakiau, kad mūsų fa­ kultetas yra atviras visokio pro­ to, tautybės, intelekto žmonėms, t. y. labai tolerantiškas. Galbūt ga­ li būti diskriminacija per tarties pratybas, bet juk su kitataučiais šiek tiek kitaip dirbi, labiau verti­ ni kitus dalykus. Tai ir vėl mato­ me, kad kitataučiai turi daugiau nuolaidų. Tautybė tikrai ne krite­ rijus, turėjau studentų lietuvių, kurie viename sakinyje darė pen­ kias klaidas. Dėstytojas juk irgi žmogus, kartais gali leptelėti ne­ galvodamas. O žodis ne žvirblis išlėkė ir nesugrįš. Kai kurie kar­ tais tiesiog iš musės dramblį pa­ daro. Nuo seno tautybės šaiposi vienos iš kitų, bet negalima pagal šį kriterijų vertinti konkretaus žmogaus. Kalbų fakulteto speci­ fika lemia, kad tolerancija ugdo­ ma natūraliai.“

Dėst. J. Pribušauskaitė, Litu­ anistinių studijų katedra: „La­ bai seniai nebematau skirtumų tarp įvairių tautybių žmonių. Stu­ dentus skirstau tik į gerus ir pra­ stus, tikrus ir netikrus. Mūsų ka­ tedroje tikrai nėra diskriminaci­ jos. Kolegos niekada nesako, kad, pavyzdžiui, blogai padarė koks rusas ar lenkas, bet blogai padarė tas ir tas. Apie visą fakul­ tetą bijau sakyt, nes galbūt esu nutolusi nuo kitų katedrų gyve­ nimo. Tiesa, esu testavusi rusis-

Kalbų mugėje Filologijos fakulteto studentai atstovavo įvairioms kultūroms V Naujiko nuotr.

tus irpolonistus, buvo klausiama nuomonės apie dėstytojus, ir ničnieko apie diskriminaciją ne­ girdėjau. Įžeisti žmogų dėl tau­ tybės gali tik labai siaurų pažiū­ rų žmonės. Vidinė kultūra yra daugiau negu laipsniai, žinios.

Bet manau, kad tokių dalykų gali pasitaikyti tiesiog dėl to, kad žmonės yra mažai matę (tai ypač būdinga vyresniajai kartai). Kar­ tais dėstytojas, sakydamas „ne­ lietuviai“, turi omenyje studen­ tus, baigusius ne lietuvių mokyk­ las. Tai savotiškas terminas, trumpinys. Toje grupėje gali bū­ ti ir lietuvių. Apskritai labai sun­ ku dabar pasakyti, kas kokios tautybės, o kas yra „grynas“.“

Dėst. A. Petrauskaitė, Skan­ dinavų katedra: „Ne, niekada

nepastebėjau diskriminacijos.

Mūsų katedroje galbūt situacija yra kiek kitokia, nes nesvarbu, kokia yra studento tautybė, jie vi­ si rašo darbus skandinavų kalbo­ mis. Mes visus studentus labai mylime, jie visi yra mums vieno­ di.“ Spręsdami iš atsakymų, gali­ me drąsiai reziumuoti, kad Filo­ logijos fakultete atėjo laikas, kai ir studentai, ir dėstytojai suvokia, kad Vilniaus ir jo universiteto aura tuo ir yra išskirtinė, kad jo­ je susipynė daugelio kultūrų gai­ dos, susivienijo skirtingiausių po­ žiūrių atgarsiai. Būkime toleran­ cijos pavyzdžiu, kartais prisimin­ kime katino Leopoldo iš rusiško animacinio filmo žodžius: „Vai­ kai, gyvenkim draugiškai!“

Universitas Vilnensis

8

2003 m. birželis

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

Kas? Kur? Kada? Kaip?

Visa tiesa apie VU SA iš administracijos lūpų...

Artėja dar vienų mokslo metų pabaiga... Baigėsi ir VU SA prezidento Mariaus Zabielsko kadencija. Begalė darbų nuveikta, nesuskaičiuojamai daug laiko praleista sprendžiant studentams kilusias problemas. Klaidų taip pat neišvengta, bet dabar lyg nekorektiška skųstis, prikaišioti ar kažko mokyti išėjusius. Tačiau Studentų atstovybė - neatsiejama Univer­ siteto dalis. Tad tikrai įdomu sužinoti, ką apie VU SA irjos praėjusių metų veiklą mano ne patys studentai, o Universiteto administracija. Į klausimus atsakė Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka, akademinių reikalų prorektorė doc. B. Pociūtė ir Studijų skyriaus vedėja J. Karaliūnienė - administ­ racijos darbuotojai, su kuriais studentų atstovai kasdien susiduria dažniausiai, su kuriais diskutuojama svarbiausiais klausimais ir sprendžiamos opiausios Vilniaus universiteto studentijos problemos.

Jonas JAKUBONIS Kokius svarbiausius Studentų at­ stovybės nuveiktus darbus Jūs paste­ bėjote per pastaruosius metus, kai VU SA vadovavo Marius Zabielskas?

Rektorius akad. B. Juodka: Visų jų tikrai nežinau, bet žinau viena - Vilniaus universiteto Stu­ dentų atstovybė yra viena stipriausių studentiškų or­ ganizacijų, ir tai man labai malo­ nu. Praėjusios kadencijos VU SA vadovai puikiai tęsė pradėtą veik­ lą, ir, drąsiai galiu teigti, jie man bu­ vo puikūs pagalbininkai. Labai ak­ tyviai dalyvauja ir rektorate, ir Se­ nato komisijoje, daugeliu atveju aš juos palaikau.

Dar vienas puikus dalykas: ankš­ čiau buvusią silpną tarptautinę sri­ tį J. Bortkevič sugebėjo sutvarkyti, dabar ji yra viena iš pavyzdinių VU SA veiklos sričių. Trumpai tariant - senoji VU SA vadovybė buvo la­ bai aktyvi ir aš juos už tai labai ger­ biu ir vertinu.

Akademinių reikalų prorekto­ rė doc. B. Pociūtė: Pastebėjau, jog pagaliau pradėta darbuotis su atski­ rų fakultetų studentais, o ne vien postuluoti bendrą įstatyme apra­ šytą nuostatą, kad jie atstovauja studentams.

Studijų sky­ riaus vedėja J. Karaliūnienė: Tie metai labai greitai prabėgo.

Buvo tikrai malo­ nu bendradar­ biauti su Studentų atstovybe, su­ laukti kvalifikuotos pagalbos. VU SA dalyvąvo daugelyje projektų, pagrindiniai jų-stipendijų nuosta­ tai, labai jaudinę pačius studentus, socialinių stipendijų skirstymo reg­ lamentas ir kt.

Kaip Jums sekėsi kartu dirbti stu­ dentų labui? Ar bendradarbiavote pakankamai konstruktyviai? Ar dažnai kyla konfliktų tarp studentų ir administracijos?

Akad. B. Juodka: Dažniausiai mūsų interesai ir nuomonės sutapdavo, ir aš studen­ tus labai dažnai palaikau. Geriau­ sias pavyzdys - neseniai sugebėjo­ me įtikinti Senato komisiją, kad studijų programų komitetuose turi būti ir studentų atstovas, nors prieštaraujančių buvo labai nemažai.

Doc. B. Pociūtė: Bendradarbiavimas buvo gana normalus - čia juk ne kilmingų pa­ nelių pensionas.

J. Karaliūnienė: Kilo konfliktų dėl naujųjų Stu­ dijų nuostatų. Administracija yra vienos nuomonės, studentai - ki­ tos. Vieni studentų argumentai tik­ rai suprantami ir pateisinami, kiti -visiškai neargumentuoti, tad ne­ matome reikalo į juos atsižvelgti.

Nežinau, ar studentams ir admi­ nistracijai reikia kovoti, tačiau pri­ valo išlikti abipusė pagarba.

Kaip VU SA keičiasi organizaci­ jos brandos, kompetencijos atžvilgiu?

Akad. B. Juodka: Žinoma, keičiasi. Labiausiai tai pastebima kalbant apie studentų aktyvumą fakultetuose. Prieš po­ rą metų gal tik pusė fakultetų tu­ rėjo fakultetines studentų atstovy­ bes, o dabar jos veikia kone visuo­ se fakultetuose.

Doc. B. Pociūtė: Manau, kad keičiasi į gerąją pu­ sę: sustiprėjo tiek administravimo, tiek brandžios jaunimo politikos klausimais. Mane labai žavi užsie­ nio šalių studentų lyderiai - jie la­ bai išsilavinę daugelyje sričių: ne tik profesinėje srityje, bet ir politiko­ je, administravime, o ypač bendrau­ dami. Čia neužtenka atstovauti, reikia mokėti bendrauti su įvairaus lygio atstovais. Tačiau niekas gi ne­ gimė mokėdamas! VU SA turi mo­ kytis - nemokėti nėra yda. Tai anaiptol ne priekaištas - jų būtų ta­ da, jei VU SA nieko neveiktų.

J. Karaliūnienė: Į permainas žiūru labai palan­ kiai. Anksčiau galvojau, kad stu­ dentai be reikalo tyli ir nereikalauja to, kas jiems teisėtai priklauso (kalbu apie studijų kokybę ir pa­ našius dalykus). O dabar stebiuo­ si jų branda, kompetencija, ir dar vienu dalyku - kada jie spėja dar ir studijuoti?

Ar tinkamai VU SA atlieka savo pagrindinęfunkciją - atstovauti stu­ dentams, gintijų teises bei interesus?

Akad. B. Juodka: Puikiai! Kai kam rektorate la­ bai nepatinka, kad studentai akty­ viai kovoja. Tačiau man tai tikrai labai patinka ir manau, kad būtent tai jie daro puikiai.

Doc. B. Pociūtė: To reikėtų klausti pačių studen­ tų. Bet manau, kad jų atstovai sten­ giasi. Kitas klausimas, ar atstova­ vimas yra kokybiškas, ar atstovau­ jama visiems studentams. Man no­ rėtųsi, kad daugiau būtų atsižvel­ giama į tai, ką galvoja masės, nes daugumai kol kas nei šilta, nei šal­ ta, kokius klausimus studentų atsto­ vai kelia Senato komisijoje, Sena­ te ir kitose instancijose.

J. Karaliūnienė: Manau, administracijai su stu­ dentais nekyla didelių problemų,

nes jie gana aktyvūs. Tačiau kad ir kokie studentai būtų - jie yra stu­ dentai, ir pagrindinis jų tikslas studijuoti. Dabartiniai studentai labai dažnai pamiršta, kad jie yra studentai, o profesorius yra profe­ sorius.

Ar VU SA pozicija ganėtinai sva­ ri bendroje VU valdymo struktūroje?

Akad. B. Juodka: Manau, tikrai taip. Ne veltui dabar tai reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas ir Vilniaus uni­ versiteto Statutas. Ten pasakyta: studentų interesus gina Studentų atstovybė.

Doc. B. Pociūtė: Manau, kiek nuo jų priklauso, tiek pozicija yra tvirta. Kai kurio­ se srityse, kuriose trūksta kompe­ tencijos, VU SA ir negali užimti tinkamos pozicijos. Galiu pasaky­ ti, kad VU SA nuomonė dar nėra studentų nuomonė.

J. Karaliūnienė: Manau, kad pakankamai, nes dažniausiai studentai įvelia Sena­ to komisiją į nesibaigiančias dis­ kusijas. Ir studentai yra tikrai drą­ sūs-jų balsas girdisi tiek rektora­ te, tiek Senato komisijoje, tiek Se­ nate.

Kokia atstovybės veikla per pas­ taruosius metus Jus labiausiai nu­ liūdino ar nuvylė?

Akad. B.Juodka: Turiu prisipažinti, kad nežinau daugelio VU SA veiklos barų. Sa­ vo silpnąsias puses, matyt, jie žino patys. Kaip ir minėjau, anksčiau silpnoji vieta buvo studentų atsto­ vavimas atskiruose fakultetuose, tiksliau jo nebuvimas, tačiau da­ bar tai pasikeitė į gerąją pusę.

Doc. B. Pociūtė: Norėtųsi kiek globalesnio žvilgsnio į problemas. Manau, kad VU studentai gali pakankamai kvalifikuotai reikšti savo nuomo­ nę globalesniais klausimais.

J. Karaliūnienė: Negaliu pasakyti, kad kažkas la­ bai nuliūdino ar nuvylė. Studen­ tams esu labai dėkinga už tai, kad jie be jokio atlygio atstovavo Vil­ niaus universitetui parodose Mokslas 2003, Studijos 2003.

Džiugu, kad VU SAyra tikri savo Universiteto patriotai. Nuliūdino galbūt tik tai, kad studentai buvo pradėję apklausą, kurios kol kas nepabaigė. Tačiau tai savaime su­ prantama ir tikrai nesmerktina.

Studentai turi nepamiršti, kad jie yra studentai, ir diskusijų tonas turi išlikti labai pagarbus. Tai nėra priekaištas, bet norėčiau, kad stu­ dentai prisimintų savo vietą Uni­ versitete.

Balandžio 15 d. „ Universitas Vil­ nensis“ buvo išspausdintas M. Za­ bielsko straipsnis apie nelengvą stu­ dentų savivaldų padėtį Aukštosiose mokyklose. Jame galima buvo rasti Universiteto administracijos atstovų teiginių, jog „studentai turi tik mo­ kytis“ ir pan. Kaip reagavote į šį straipsnį?

Akad. B. Juodka: Aš galvoju kitaip. Rektorate yra žmonių, kurie mano, kad kai ku­ rie dalykai yra ne studentų nosiai ir kompetencijai. Aš manau, kad studentų nuomonę išgirsti yra bū­ tina. Nesakau, kad visus jų pagei­ davimus reikia besąlygiškai pildy­ ti, tačiau reikia įsiklausyti ir suge­ bėti kritiškai įvertinti. Nejsiklausyti būtų tiesiog klaidinga, nes man, rektoriui, studentų nuomo­ nė tikrai yra labai naudinga. Pasa­ kymai „ne jūsų daržas“ yra tikrai nelabai teisingi.

Doc. B. Pociūtė: Reagavau normaliai. Žmogus pasakė, ką jis galvoja. Gal po sa­ vaitės kitaip parašys. O tai, kad pa­ dėtis nėra tenkinanti, visi puikia matome. Manau, būtų visai neblo­ gai, kad dažniau pasirodytų tokių straipsnių, keliančių problemas.

Galbūt jie galėtų būti net kelian­ tys daugiau diskusijų ir skirtingų reakcijų.

J. Karaliūnienė: Turiu prisipažinti, kad to straipsnio neskaičiau. Šiaip laik­ raštį „Universitas Vilnensis“ vi­ suomet perskaitau.

Kaip trumpai galėtumėte apibū­ dinti buvusį VU SA prezidentą Ma­ rių Zabielską ir VU SA vicepreziden­ tą Artūrą Šaltį? Kokios tai asmeny­ bės?

Akad. B. Juodka: Marių Zabielską pažįstu dar nuo jo studijų. Jis biologas - dės­ čiau jam biochemiją. Marius labai šaltakraujiškas, ramus, kitaip ta­ riant, „žmogus su šlipsu“. Artūras Šaltis - jo priešingybė. Jis tikras kovotojas. Nebijo atsistoti ir gar­ siai pasakyti savo nuomonę, nors ji ir priešinga visų kitų nuomonei.

Manau, šios jųdviejų savybės lėmė, kad jie sudarė labai puikų tan­ demą.

Doc. B. Pociūtė: Marius - santūrus, labai daug ką laiko savyje, o ponas Šaltis - la­ bai audringai į viską reaguojantis.

Galbūt ateityje reikėtų šią savybę kiek nugludinti. O šiaip - tai labai skirtingi žmonės, abu lyderiai, o tai pagirtina ir sveikintina. Jie - pui­ ki mokykla kitiems.

J. Karaliūnienė: Visiems imponuoja Mariaus santūrumas. Jis rimtas, kompeten­ tingas, solidus studentas. Visa ad­

ministracija tikrai buvo patenkin­ ta jo darbu. Artūras - visiškai ki­ toks. Jis kartais tikrai erzina fakul­ tetų administratorius, tačiau bū­ tent dėl to apie jį kalbama, visi jį žino. Man asmeniškai jis kažkuo labai artimas - matyt, dėl to, kad studijuoja istoriją, o aš pati baigiau Istorijos fakultetą. Būtent dėl to aš jį labai suprantu.

Kaip manote, ar naujoji VU SA prezidentė Jekaterina Bortkevič su­ gebės tinkamai eiti savo pareigas ir tęsti pradėtus darbus? Kaip Jums seksis kartu dirbti?

Akad. B. Juodka: Manau, kad tai puikus VU stu­ dentų pasirinkimas. Katerina jau gana seniai dirba VU SA yra se­ nosios komandos dalis, tad puikiai susipažinusi su VU SA veikla ir, manau, bus puiki pamaina. Mes puikiai su ja sutariame ir tikrai esu labai optimistiškai nusiteikęs.

Doc. B. Pociūtė: Pagyvensim - pamatysim. Ji ne naujokė. Į prezidento postą at­ ėjo patyręs žmogus - tai gerai, ta­ čiau blogai, kad Jekaterina buvo vienintelė kandidatė. Ateityje rei­ kėtų to vengti. O dėl darbo kartu - manau, kad viskas bus gerai. Ti­ kiuosi, kad naujoji prezidentė nė­ ra iš emocionalių būtybių, kelian­ čių isterijas. Aš savęs nelaikau stu­ dentų prieše - čia juk ne karo lau­ kas. Man nepatiktų, jei VU SA galvotų, kad čia reikia kariauti.

Manau, kad čia reikia ieškoti sprendimų. Universitetas - tai du subjektai: vieni kažko moko, nes jie daugiau žino, o kiti - mokosi.

Nereikia pamiršti tos dalelytės „si“. O jei jūs nesimokysite - nie­ ko nebus.

J. Karaliūnienė: Per mažai pažįstu Kateriną, kad galėčiau kažką pasakyti. Būtent dėl to sėdėdama VU SA rinkimi­ nėje ataskaitinėje konferencijoje ir galvojau: kokia gi Katerina bus VU SA prezidentė? Bet jeigu stu­ dentai ja pasitikėjo ir išrinko, reiš­ kia, gana gerai ją pažįsta.

Ko palinkėtumėte Studentų atsto­ vybei kitais metais?

Akad. B. Juodka: Sėkmės - tęsiant pradėtus dar­ bus, atstovaujant studentams ir gi­ nant jų teises.

Doc. B. Pociūtė: Būti aktyvesniems ir nepraras­ ti humoro jausmo.

J. Karaliūnienė: To, ko jie patys sau linki. Taip pat sėkmingai atstovauti studen­ tams, bet ne kovoti, o konstrukty­ viai spręsti problemas, patarti, pa­ dėti.

9

Universitas Vilnensis

2003 m. birželis

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija Iš arčiau

\______________________ ______________________ /

Trys pirmosios VU SA prezidentės savaitės Vilniaus universiteto studentai turi naują vadę: gegužės 9 dieną vy­ kusioje Vilniaus universiteto Studentų atstovybės rinkiminėje-ataskaitinėje konferencijoje VU SA prezidente išrinkta Jekaterina Bortkevič.

VU Teisės fakulteto penktakursė pakeitė taip pat teisininką, II kurso studentą Marių Zabielską. Pakalbinau Kateriną praėjus trims pirmoms jos prezidentavimo savaitėms.

- Kaip jautiesi, tapusi didžiausios ir įtakingiausios stu­ dentų savivaldos prezidente?

- Na, kadangi prezidentauju dar labai trumpai, kažko labai ypatingo nepajutau. Jaučiu di­ džiulę atsakomybę, ir tai nėra džiaugsmas - veikiau suvokimas, kad laukia daug darbų, ir noras juos kokybiškai atlikti. Manau, kad tai labai natūralu, mat VU SA veikloje dalyvauju jau trejus metus, tad esu puikiai susipažinu­ si su organizacijos veiklos speci­ fika bei ypatumais.

- Ar kandidatuodama jautei tiesioginių savo rinkėjų ir ats­ tovaujamųjų pasitikėjimą, pa­ ramą?

- Tikrai buvo sunku, nes nuo kovo nebuvau Lietuvoje, grįžau prieš pat konferenciją. Sutinku, kad per mažai bendravau tiek su fakultetinėmis atstovybėmis, tiek tiesiogiai su studentais. Manau, kad dėl mano kandidatūros buvo ir bus įvairių nuomonių, tačiau di­ džioji dauguma pareiškė pasitikė­ jimą manimi, o tai ir yra didžiulė moralinė parama ir paskata.

- Kokias VU SA veiklos sritis laikai prioritetinėmis? Prieš tap­ dama prezidente vadovavai Tarp­ tautinių reikalų komitetui.

- Niekada neišskirdavau pri­ oritetinių sričių - jos visos ir vi­ suomet man buvo labai svarbios.

Viena be kitos jps tiesiog būtų ne­ visavertės. Ir visada labai norėjau, kad VU SA dirbantys žmonės (ir ne tik jie) tai suprastų. Pvz., dir­ bant socialinėje srityje labai nau­ dinga užsienio šalių patirtis bei si­ tuacijos analizė. Trumpai tariant - visos veiklos sritys yra priorite­ tinės, nes negali egzistuoti viena be kitos. Tačiau nereikia pamirš­ ti paties pagrindinio VU SA veik­ los principo, tiksliau, misijos - at­ stovauti studentams visuose lyg­ menyse, ginti jų teises!

- Kokių tikslų sieksi savo ka­ dencijos laikotarpiu? Ką tikiesi pasiekti per metus?

- Kaip minėjau savo rinkimi­ nėje programoje, svarbiausia yra išlaikyti ir užtikrinti organizacijos veiklos stabilumą, tęsti pradėtus darbus. Praėję metai Studentų at­ stovybei buvo tikrai labai geri ir vaisingi. Kadangi pagal visus gy­ venimo dėsnius būna pakilimų, po to nuosmukių, minimalus tiks­ las kitiems metams - išlaikyti or­ ganizacijos stabilumą ir dabarti­ nę padėtį. Svarbu išlaikyti savo dabartinę įtaką, žmogiškuosius iš­ teklius, reikia tęsti pradėtus pro­ jektus, o taip pat nenutraukti dia­ logo su Universiteto administra­ cija. Dar yra dar du dalykai, ku­ riuos reikia plėsti - baigti kurti sa­ vo vidinę struktūrą, kuri tikrai per paskutinius metus sustiprėjo, taip pat nuolat kelti organizacijos na­ rių kvalifikaciją bei didinti kom­ petenciją.

- Šiemet nemažai Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų savo savivaldų prezidentėmis išrinko merginas. Ar manai, kad jos (o tuo pačiu ir tu) gali tinkamai at­ likti savo pareigas ir dalyvauti jaunimo politikoje?

- Vienareikšmiai atsakau - ge­ bėjimas vadovauti tikrai nepri­ klauso nuo lyties! Tai priklauso nuo kiekvieno asmens savybių, gebėjimo organizuoti darbą, va­ dovauti. Žinau tikrai nemažai moterų, kurios tai sugeba tiesiog puikiai - tikiu, kad ir man tai la­ bai gerai seksis.

Kalbino Jonas JAKUBONIS

Ir šiemet gali poilsiauti pajūryje ar gamtoje!!!

Visiems VU studentams Universitetas su­ teikia galimybę poilsiauti Palangos, Pervalkos po­ ilsio namuose bei Puvočių (Varėnos r.), Molėtų, Žydiškių (Trakų r.) poilsio bazėse.

Studentams kiekvienoje pamainoje skirta po: 3 vietas - mūriniame pastate Palangoje (Birutės ai. 37a); 41 vieta - mediniame pastate Palangoje (Birutės ai. 35, Birutės ai.

35a); 5 vietas - mediniame pastate Pervalkoje.

Kelialapį gali gauti atėjęs į Vilniaus universiteto Studentų atsto­ vybę (VU SA), Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis, darbo die­ nomis nuo 9 vai. iki 16 vai.

Daugiau informacijos - mūsų tinklapyje www.vusa.lt arba ei. p.: \^sec@vusa.lt._________________ "_____ _______________ J

Student pingvinai Likus kelioms savaitėms iki kelionės negalėjome nustygti vietoje ir susitikę aptarinėdavome būsimą kelionę, dalydavomės savo žiniomis apie Ukrai­ nos sostinę. Labiausiai mus su­ intrigavo vieno iš draugų nuo­ monė, jog Kijevas gražesnis už Prahą. Pabuvojusiam šiame pasakiškame mieste toks kom­ plimentas tikrai vertas dėmesio!

Taigi nekantriai laukėme išvy­ kimo dienos. Mentorių progra­ mos dalyviai į Kijevą vyko šių metų gegužės 15-18 dienomis.

Kijevo priemiesčiai ne daug kuo skyrėsi nuo Vilniaus. Pana­ šūs namai, augalai, tik gatvės pla­ tesnės ir gerokai daugiau žalu­ mos: žydintys kaštonai ir alyvos.

Mūsų laukė staigmena - karštis.

Juokavome, kad atrodysim kaip pingvinai, atvykę iš tolimosios šiaurės. Tikrąjį Kijevą pamatėme privažiavę Dneprą. Prieš mus at­ sivėrė didžiulė upė su paplūdi­ miais ir gausybe tiltų bei milžiniš­ ka tėvynės motinos skulptūra, ku­ ri pakeltomis rankomis tarsi svei­ kino mus atvykusius į jos valdas.

Autobusų stotyje mus pasitiko Ukrainos nacionalinio universite­ to studentų grupė, pasiruošusi nuvežti į bendrabutį ir parodyti miestą. Dauguma jų viešėjo Vil­ niuje gegužės pradžioje vykusio­ je Matematikos ir informatikos fakulteto Studentų atstovybės or­ ganizuotoje MIDI. Susipažinome su savo būsima gide Zina ir nuė­ jome apžiūrėti bendrabučio stu­ dentų miestelyje KPI. Du kamba­ riai, kur apsistojome mes, pane­ lės, ne daug kuo skyrėsi nuo mū­ sų bendrabučių: lovos, spinta, sta­ las ir kelios kėdės. Įsivaizduokite didžiulį studentų miestelį, kuria­ me tilptų daugiau nei 10 Saulė­ tekių ir kuriame gyvena per 10 tūkstančių studentų!.. Vietinės parduotuvės, barai, klubai, pasi-

Kijevo panorama

Mentorių programos dalyvius Kijevas pasitiko svetingai ir nepagailėjo šilumos

sėdėjimai parke su gitaromis, dai­ nomis ir, žinoma, alumi...

Dienos skriete skriejo. Aplan­ kėme pačias gražiausias Kijevo vietas: senąsias Sofijos ir Michailovo bažnyčias, Kijevo Lavros (lie­ tuviškai - vienuolyno) bažnyčias bei žymiuosius urvus su mumijo­ mis. Prieš eidami į urvus nusipir­ kome po tradicinę plonytę medu­ mi kvepiančią žvakutę, jomis pasišvietėme siauruose praėjimuose.

Mus labai nustebino ukrainiečių pamaldumas: jie šmirinėjo praėji­ muose kaip dvasios, nešinos žibu­ rėliu, ir bučiavo kiekvienos mumi­ jos kapą, prašydami paramos ir pa­ galbos. Taip pat pabuvojome ir ukrainietiškose Rumšiškėse!

Taip sutapo, kad atvažiavome per pačią Europos dienos šven­ tę. Visą dieną pagrindinėje mies­ to gatvėje prie namelių, skirtų at­ skiroms ES šalims, fontanų bei nemokamų kavos aparatų būria-

vosi minios žmonių, norinčių pa­ sidžiaugti pirmą kartą rengiama tokia švente bei pamatyti vietines ir užsienio grupes vakariniame koncerte. Užsienio studentai be galo džiaugėsi galimybe dalyvau­ ti tokiame renginyje ir susipažin­ ti su vietiniu jaunimu. Daugumai kilo klausimas, kodėl Ukraina švenčia tokią dieną - juk į Euro­ pos Sąjungą jie nestoja. Studen­ tai sakė, jog jie norėtų, kad jų ša­ lis taptų ES nare, tik kad jų kol kas niekas nekviečia.

Palydėti mūsų susirinko visi pa­ žįstami studentai. Kvietė atvažiuo­ ti dar kartą, keitėsi adresais. Daili ukrainietė gavo didžiulę krūvą do­ vanų nuo vieno iš kelionės daly­ vių. Riedėjo ašaros... Dar kartą važiavome per didžiuosius tiltus, tik šįkart - atgal. Nuščiuvusiame autobuse skambėjo tik įvairiom kalbom tariami atsisveikinimai su gražiuoju miestu.

Kuratoriai - pirmakursių angelai sargai Kuratorius - antro arba vyresnio kurso studen­ tas savanoris, pasiryžęs paaukoti dalį savo laiko tam, kad jo padedami pirmakursiai patirtų kuo mažiau nesklandumų pirmaisiais studijų metais.

Visus metus jis kuruoja savo fakulteto pirmakur­ sius, atsako į rūpimus klausimus ir padeda spręsti kilusiais problemas.

Pagrindinis Kuratorių progra­ mos tikslas - pagelbėti studijas pradėjusiam pirmakursiui prisi­ taikyti jam naujoje Universiteto aplinkoje, susipažinti su jo struk­ tūra, valdymu bei tradicijomis.

Taip pat siekiama, kad naujai iš­ keptas studentas kuo greičiau pa­ sijaustų Universiteto akademinės bendruomenės dalimi, žinotų, kur ir kokiais atvejais turėtų kreiptis ir kur tikėtis pagalbos.

Norintiems tapti kuratoriais, Vilniaus universiteto Studentų

atstovybė kiekvieną vasarą ren­ gia mokymus. Juose dalyvauja maždaug po 5 savanorius iš kiek­ vieno VU fakulteto. Mokymų metu busimieji kuratoriai supa­ žindinami su studijų VU sistema, Universiteto valdymu, studentų savivalda bei daugeliu kitų svar­ bių su studijomis bei studentiš­ ku gyvenimu susijusių klausimų.

Norintiems tapti kuratoriais netaikomi jokie apribojimai. Te­ reikia būti pakankamai pareigin­ gu ir labai norėti pagelbėti savo

gimtojo fakulteto pirmakursiams susipažinti su Universitetu ir vis­ kuo, kas jame laukia. Visi susi­ domėję galimybe tapti kurato­ riais turi tiesiog kreiptis į savo fa­ kulteto Studentų atstovybę, kur kiekvienam bus suteikta išsami informacija.

Norintieji dalyvauti kurato­ rių programoje, rašykite ei. p. soc(a)vusa.lt arba ieškokite infor­ macijos internete: www.vusa.lt.

VU SA inform.

Universitas Vilnensis

10

2003 m. birželis

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

VU SA Tyrimų biuras pristato...

Arturas Šaltis

Jekaterina Bortkevič

Gintarė Petkevičiūtė

Elvinas Jakimovas

Vytautė Kašėtaitė

Agnė Gilytė

Po gegužės 9 d. įvykusios VU SA rinkiminės-ataskaitinės konferencijos Studentų atstovybėje įvyko keletas pokyčių. Prireikus išsamiau pasiaiškinti pasikeitimų priežastis ir padari­ nius, neseniai VU SA Tyrimų biuras atliko mokslinį tyrimą, kuriame buvo nagrinėjama naujosios VU SA komandos sudėtis. Tyrime dalyvavo šeši respondentai, VU SA komandos nariai, kuriems buvo pateikti 8 klausimai. Tai, ką pavyko išsiaiškinti, pateikiame maloniajam skaitytojui.

Rasa GALKYTĖ Jekaterina Bortkevič - VU SA prezidentė Gintarė Petkevičiūtė - VU SA viceprezidentė tarptautiniams reikalams Arturas Šaltis - VU SA vice­ prezidentas socialiniams-akademiniams reikalams Agnė Gylytė - VU SA atsto­ vė viešiesiems ryšiams Vytautė Kašėtaitė - VU SA administratorė Elvinas Jakimovas - VU SA Laisvalaikio komiteto pirminin­ kas

Amžius...

Atlikus išsamius tyrimus, pa­ aiškėjo, jog dauguma VU SA ko­ mandos - antrakursiai! Vicepre­ zidente Gintarė studijuoja Teisės fakultete, atstovė viešiesiems ry­ šiams Agnė - lietuvių filologijos antrakursė, administratorė Vy­ tautė - antrakursė istorikė, Lais­ valaikio komiteto pirmininkas Elvinas studijuoja rusų filologi­ ją taip pat antrame kurse. Tik prezidentė Jekaterina, kaip ir de­ ra, jau penktakursė teisininkė, o viceprezidentas Artūras -ketvirtakursis istorikas. Taigi faktai įro­ do, jog VU SA komanda - jau­ na, entuziastinga ir perspektyvi.

Karjera... Į šį klausimą respondentai at­ sakė įvairiai. Agnė savo karjerą

VU SA pradėjo rašydama straipsnius „Universitas Vilnen­ sis“ pirmame kurse, Elvinas nuo to, ką veikia ir dabar, tai yra laisvalaikio organizavimo, Gin­ tarė - nuo VU SA organizuotos Tarptautinės savaitės ’02, o Vy­ tautė -klijuodama „Tele2“ skra­ jutes. Visi jie šiuo metu savo jė­ gas suvienijo VU SA labui ir dir­ ba kartu.

Mėgstamiausia spalva...

Kadangi spalvos puikiai at­ skleidžia asmenybę, VU SA ko­ mandos buvo pasiteirauta apie mėgstamiausias spalvas. Štai kas paaiškėjo atlikus psichologinę analizę: Jekaterina Bortkevič- žalia ar­

ba juoda.

Pasak psichologų, žalia spal­ va reiškia galią, atkaklumą, pu­ siausvyrą ir stabilumą. Ar ne pui­ kios savybės? Žalia taip siejama

su Venera, meilės ir derlingumo deive. Tad galime tikėtis produk­ tyvių metų. Vis dėlto, nereikia pamiršti, jog kartais žalia spalva gali reikšti pyktį ir pavydą.

Gintarė Petkevičiūtė - rau­ dona.

Raudona yra pirma spalva, kurią suvokia vaikai. Sąlytis su šia spalva greitina širdies plaki­ mą ir skatina adrenalino gamy­ bą. Be to, raudona - meilės, aist­ ros, jausmingumo, valdžios ir drąsos spalva. Tad žmonės, mėgstantys šią spalvą, yra jaus­

Ypatingas TELE2 pasiūlymas studentams!!!

• Nėra vienkartinio SIM kortelės registracijos mokesčio • Užtenka rekomendacijos

mingi, aistringi ir siekiantys val­ džios. Šalia jų ir kiti jaučiasi ener­

gingi ir gyvybingi. Todėl peršasi mintis, jog VU SA Tarptautinis komitetas šiais metais nemažai nuveiks...

Artūras Šaltis - tamsiai pilka.

Pagal spalvų reikšmių teoriją, pilka spalva skatina kantrybę, tuomet, kai, rodos, iš nuobodu­ lio numirtum. Taigi galime būti tikri, jog Artūras tvirtai ir kan­ triai visur ir visada kovos už stu­ dentų teises.

Agnė Gylytė - šiuo metu - ro­ žinė.

Nors rožinė spalva labai švel­ ni ir romantiška, ji simbolizuoja trumpalaikius nusivylimus ir liū­ desį. Ką gi, nieko keista - vis dėl­ to sesija - sunkus metas...

Vytautė Kašėtaitė - įvairiausios

spalvos, pavyzdžiui, dangaus

mėlio.

Mėlyna - karališka spalva, be­ galybės simbolis. Kinams mėly­ na reiškė nemirtingumą. Tai ra­ mybės, kontempliacijos ir dina­ miškumo spalva. Taigi galime da­ ryti išvadą, jog Vytautė bus pui­ ki administratorė - karališkai ori ir išliekanti rami sudėtingose si­ tuacijose.

Elvinas Jakimovas - geltona.

Psichologai teigia, jog žmo­ nės, mėgstantys geltoną spalvą, yra geri lyderiai, nes metodiškai mąsto ir lengvai priima sprendi­ mus. Tačiau prieš nuspręsdami, jie apsvarsto visas galimybes. To­

kie žmonės puikiai žaidžia šach­ matais, yra užsispyrę ir siekian­ tys savo tikslų. Tai žmonės, mėgs­ tantys visur ir visada atrodyti ge­ rai, o būdami pervargę, sugeba nuslėpti emocijas, nes laiko jas silpnumo ženklu. Taigi panašu, jog VU SA Laisvalaikio komite­ tas turi lyderį iš prigimties!

Aplinkinių atsiliepimai...

Apklausos duomenys rodo, jog VU SA komandos narių as­ menybėse daugiausia turi teigia­ mų savybių: štai Gintarė daž­ niausiai apibūdinama kaip visa­ da besišypsanti, komunikabili, darbšti, nebijanti iššūkių, sie­ kianti tikslo; būdingiausi Agnės bruožai - linksmumas, darbštu­ mas, nuoširdumas, kartais išsi­ blaškymas, garbanoti plaukai...© Administratorę Vytautę aplinki­ niai laiko linksma, miela, nuošir­ džia, išradinga, o Elvinas save apibūdina kaip karštakošį, bet gerą draugą, linksmuolį, nuošir­ dų ir mėgstantį skaniai pavalgyti žmogų.

Pirma mintis iš ryto...

Apie žmogų galima daug pa­ sakyti sprendžiant iš to, kokia mintis rytą pirmoji jam šauna į galvą. Tad šis metodas buvo taip pat pasirinktas tiriant VU SA ko­ mandos narius. Atsakymai buvo tokie: prezidentė Jekaterina daž­ niausiai pagalvoja: „O Dieve, vė­ luoju į darbą!“, viceprezidentas

Artūras - „Puiki diena!“ (užkie­ tėjęs optimistas ©), viceprezi­ dentė Gintarė rytais paprastai ti­ kisi, jog tądien bus linksma, VU SA atstovei viešiesiems ryšiams Agnei rytą pirmiausia kyla klau­ simas: „Ar galima dar pamiego­ ti?“, administratorė Vytautė pir­ miausia susidomi, kiek valandų, o Laisvalaikio komiteto pirmi­ ninko Elvino pirmosios mintys iš ryto sukasi apie jo merginą Ag­ nę (kurią jis, pasak jo paties, be­ protiškai myli...©). Taigi duome­ nys patvirtina, jog VU SA ko­ manda yra pareiginga ir linksma.

Nuo pat ryto.

„Viso gero" vusietiškai...

Apklausoje dalyvavusių res­ pondentų buvo paprašyta atsi­ sveikinti taip, kaip jie tai daž­ niausiai daro. Rezultatai tokie: jei tektų atsisveikinti su kuriuo nors VU SA komandos nariu, jūs greičiausiai išgirstumėte štai ką: Jekaterina: „Iki iki!“ Artūras ypatingo atsisveikini­ mo neturi.

Gintarė, Vytautė ir Elvinas:

„Iki!“ Agnė: „Laimingai!“ arba „Iki!“ Tokie tad šio mokslinio tyri­ mo rezultatai, atskleidžiantys dabartinės VU SA svajonių ko­ mandos istoriją ir šiandieną.

Spėlioti apie ateitį Tyrimų biuras nesiima.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė jau išduoda tarptautinius studento pažymėjimus ISIC visiems dieninio skyriaus studentams!!!

Jei nori įsigyti ISIC, turi:

Ją gali atsiimti atėjęs į Vilniaus universiteto Studentų atstovy­ bę (VU SA), Universiteto g. 3 (Observatorijos kiemelis), tel. 26 87144,26 87145. Su šia rekomendacija bet kurioje TELE2 atsto­ vybėje galėsi tapti JOKER paslaugos vartotoju išskirtinėmis sąly­ gomis.

Dėl rekomendacijos kreipkis į VU SA darbo dienomis nuo 9 vai. iki 16 vai.

L Ateiti į VU SA (Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis).

2. Atsinešti savo nuotrauką.

3. Atsinešti galiojantį LSP. 4. Turėti 20 Lt. ISIC Tau bus padarytas per kelias minutes. Kartu gausi ir nuolaii. Daugiau informacijos internete: www.vusa.lt

STUDENTAS Lietuvos universite tas Petraitis Jonas <■». (r .• ŪNB 0»06,'1978 '■ f ««im» > t»2COO- 12,2001

__ H

J.

Informacija teikiama: sec@vusa.lt

Informaciją pateikė VU SA atstovė viešiesiems ryšiams Agnė GILYTĖ

( Kultūra )—

Švediško buto šokio projektas „Butoh Brezee project“ Gegužės 1-24 dienomis „Su En Buto dance company“ studijoje buvo surengtos tarptautinės kūrybinės dirbtuvės ir pasirodymas Fylkingeno (Stokholmas) alternatyviųjų menų festivalyje, skirtame YokoAshikavvaL

Andrius PULKAUNINKAS Su En yra trečios kartos buto šo­ kio šokėja, kuri mokėsi pas Yoko Ashikavva Japonijoje ir dabar yra įkūrusi savo mokyklą Švedijoje. Bū­ tent ši kompanija ir yra vis labiau europėjančio (pasaulėjančio) buto pavyzdys, nes dar prieš dešimtį me­ tų buto buvo vien japoniškas šokio būdas. Kuriantis vis naujoms mo­ kykloms Europoje ir Amerikoje, šis šokis įgauna vis platesnį pasaulinį kontekstą postmodernioje visuo­ menėje. Sakyti, kad tai yra švediška mokykla, irgi nėra labai tikslu, nes dabartinis buto menas neturi kon­ krečių nacionalinių bruožų, tai la­ biau viso pasaulio kultūrų mišinys.

Jau nuo buto pradininko Tatsumi Hijikatos laikų šis šokis intensy­ viai evoliucionavo įvairiomis kryp­ timis. Ankoku Buto (tamsos buto) skilo į skirtingų mokytojų sistemas, kurias jungia bendras buto pavadi­ nimas. Pvz., Masaki Iwana sistema vadinasi „Baltasis buto“. Lietuvoje daugiau žinoma Šen Kai Juku mo­ kykla, kuri yra artima Hijikatos sis­ temai, o Su En mokykla tęsia pa­ grindinės Hijikatos atlikėjos Ashikawos tradicijas. Taigi šios sistemos yra giminingos, nes abi interpretuo­ ja ne japoniškus autorius ir pjeses.

Man, kaip Masaki Iwana mokiniui, šios kūrybinės dirbtuvės buvo ypač naudingos, nes europiečiams sun­ ku suvokti japonišką išraiškos bū­ dą, juolab kad pagal japonišką mo­ kymo būdą pastabos neduodamos. Šiuo aspektu Su En yra labiau sueuropietinta sistema, mokanti kon­ krečių pozicijų, veido išraiškos bei trenažo principų. Patirtis, gauta Masaki Ivvanos kūrybinėse dirbtu­ vėse, buvo gerokai konkretesnė ir labiau apčiuopiama.

Idėjine prasme toks mokymo būdas yra beprasmis, nes visa, kas panašu j buto, jau nėra buto, ir svar­ biausia čia yra ne pozos ar trenažo stilius, o išgyvenimas, kuris yra ne­ apčiuopiamas. Tačiau europiečiui itin sunku suvokti nuotaikos ir kū­ no ryšį, vertinti emociją kaip ver­ tybę, be konkretaus simbolio reikš­ mės, arba išmokti lėtai būti sceno­ je, nedaryti efektingų šuolių ar iš­ raiškingų mostų.

Būtent paradoksalumas ir yra šios sistemos ašis, tai vienu metu žavi ir gąsdina sustabarėjusį euro­ piečio protą. Asimetriškose kūno formose žiūrovas įžvelgia simbolius ir formas, kurių pats atlikėjas nė neįtaria esant. Galbūt būtent šis mistinis neapibrėžtumas ir traukia išsisėmusią europinę mintį.

Hijikatos, kuris buvo toli gražu ne lyrinė asmenybė, darbai labai po­ etiški ir gerokai mistifikuoti. Vertin­ tojai kalba apie energiją ir abstrak­ tų poveikį pasąmonei, bet tai yra tas pats, kas žavėtis hieroglifus užrašiu­ sio kaligrafo meistriškumu ar kirčio ekspresija, skaitant restorano val­ giaraštį. Net dabartinė japonų kar­ ta jau yra praradusi dalį tos patir­ ties, kuri Japonijoje buvo kaupta šimtmečiais. Reikia ypatingų pa­ stangų ir daug treniruočių, kad bū­ tų įmanoma bent prisiliesti prie to skaidraus senosios japonų kartos gyvenimo būdo, o europiečiui tam reikia dar daugiau pastangų.

11

Universitas Vilnensis

2003 m. birželis

Kauno humanitariniame fakultete Nuo aktualių pokalbių iki išminties perliukų studentus bei jų vykdomus projek­ tus.

Gegužės 23 d. VU KHF kultū­ ros vadybos pirmakursiai kartu su Filosofijos ir politologijos katedros dėstytojais surengė vakaronę, kurią pavadino gegužine.

Joana LOPUŠINSKAITĖ Renginio tikslas - artimiau susipažinti su dėstytojais Ši idėja kilo atlikus as. R. Freitakienės surengtą apklausą. Vienoje anketos skiltyje dauguma kultūros vadybininkų teigė, kad norėtų arti­ miau susipažinti su dėstytojais, pa­ rengusiais šią programą, gauti išsa­ mesnės informacijos apie kitų se­ mestrų pasirenkamąsias disciplinas, sužinoti studijuojamo dalyko per­ spektyvas bei išklausyti pačių dėsty­ tojų pageidavimų, nuomonės apie

įvertintas dėstytojų kūrybingumas Filosofijos ir politologijos ka­ tedros vedėjai doc. J. Černevičiūtei pristačius visus į gegužinę atvy­ kusius dėstytojus, studentai pradė­ jo savo parengtą programą. Buvo išrinkti penki dėstytojai, kuriems paskirtos šmaikščios užduotys: „Kolektyvinių sodų mėnulyje au­ diovizualinės perspektyvos“, „Kul­ tūrinių dimensijų panaudojimas pilstuko gamyboje“, „Optimalaus kelio į vyro širdį specifika“, „Kul­ tūringo skolų išmušinėjimo istori­ niai faktai“ bei „Laisvo oro direk­ toriaus socialinis statusas“.

Doc. J. Černevičiūtė teigė: „Už­ duotys kūrybine prasme labai sun­ kios. Stengėmės jas kuo geriau at­

likti, o kai kurie dėstytojai tikrai „sublizgėjo“. Visiems rašiusie­ siems iškilmingai buvo įteikti di­ plomai su pagyrimais“.

Išminties perlai Žaismingumo vakaronei sutei­ kė ir pristatytas vienos kultūros va­ dybos pirmakursės atliktas „tiriamasis-sekamasis“ darbas. Jame su­ rinkti šmaikštūs, įdomūs, neįpras­ ti žodžiai bei teiginiai, per paskai­ tas išsprūdę dėstytojams iš lūpų.

Ne visos frazės be konteksto buvo suvokiamos, tačiau reikėtų pami­ nėti keletą, kurias drąsiai galima vadinti išminties perlais, pvz.: „Vai­ kas nebūna švarus ir laimingas vie­ nu metu“, „Jūsų labai daug, o aš labai vieniša“, tarakonų šūkis „Gy­ venkime greitai, mirkime jauni!“.

Pasirodo, dėstytojai sugeba ne tik puikiai išdėstyti savo dalyką, bet ir

išmokyti studentus tokių „naujada­ rų“ kaip „zababonai“ ar „dzin-bu­ distas“.

Nors jau seniai yra susiformavęs tam tikras rimto dėstytojo stereoti­ pas, šis tyrimas parodė, kad ir jie yra paprasti žmonės, turintys sveiką hu­ moro jausmą.

Ateities perspektyvos Linksmai ir prasmingai pralei­ dę vakarą kultūros vadybininkai tikisi, kad šis vakaronė taps tradi­ cine.

Vakaronės metu ant torto degė viena žvakutė, nes sukako vieneri kultūros vadybos programos metai, bet per šį trumpą laikotarpį tiek stu­ dentai, tiek dėstytojai siekdami pa­ tobulinti savo studijų programą dir­ bo labai daug. Gegužinė - vienas iš daugelio renginių, pagyvinusių aka­ deminį gyvenimą.

Kultūros vadyba - kas tai?

Lygiai prieš metus VU KIIF buvo parengta nauja bakalauro studijų programa - kultūros vadyba. Į pirmą kursą įstojusiems studentams nemažai klausimų kėlė pasirinktos specialybės tikslas, uždaviniai bei perspektyvos. Dabarjau galima konkrečiau apie tai kalbėti, nes per metus dėstytojai, sudarę programą, nuolat ją tobulino, atsižvelgdami tiek į pačių pirmakursių pageidavimus, tiek į bendrąją šalies kultūrinę situaciją.

Studijų programos paskirtis

Kultūros vadybos studijų progra­ ma sukurta siekiant parengti Lietu­ vai specialistų, sugebančių kokybiš­ kai bei profesionaliai vystyti pramo­ gų verslą. Programa suteikia galimy­ bių kūrybiškoms, komunikabilioms ir organizuotoms asmenybėms prak­ tiškai realizuoti save tam tikrose sri­ tyse. Tai integruotos kultūros ir va­ dybos dalykų studijos, kurių pagrin­ dinis akcentas - sugebėjimas įgytas žinias pritaikyti bendroje praktinė­ je kultūros vadybos sferoje.

Lietuvos darbo biržos Darbo pa­ siūlos ir paklausos skyriaus vyriau­ siasis specialistas A. Stabinis teigia, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios baigusiems aukštąsias mokyklas ab­ solventams sunku rasti darbą - ne­ paklausi profesija. O darbdavių nuo­ mone, įsidarbinant itin svarbi patir­ tis. Taip pat reikėtų pabrėžti, jog at­ likti tyrimai rodo, kad paklausiau­ sių specialybių dešimtuke aukščiau­ sią vietą užima vadyba ir kai kurios jos sritys.

Atsižvelgdami į įvairiausių tokio pobūdžio tyrimų rezultatus Filoso­ fijos ir politologijos katedros dėsty­ tojai, parengę kultūros vadybos pro-

Busimosios kultūros vadybininkės rengiasi egzaminų sesijai

gramą, ypač daug dėmesio skiria pirmakursių praktikai. Net ir dabar nemažai studentų dirba įvairiose kultūros sferose: vieni ieško rėmė­ jų teatrams bei kuria jiems rekla­ mą, kiti atlieka praktiką pas prof. M. A. Pavilionienę, organi­

zuoja Dainų šventę, diskutuoja ak­ tualiausiais kultūros sričių klausi­ mais „Dainos klube“.

į akademinę bendruomenę. Tokiu būdu studentai gauna socialinės pa­ tirties, kurią vėliau labai tikslingai galės taikyti organizuodami neko­ mercinius kultūros renginius.

Paklausti, ar studijuojant ne­ trūksta literatūros, pirmakursiai at­ sakė, kad kultūra yra nuolat kintan­ ti realija, todėl literatūros jai nerei­ kia, o vadybos pagrindams medžia­ gos užtenka. Studentams atskirus kultūros industrijos dalykus nuolat pateikia tų sričių praktikai: Šiaulių miesto Dailės galerijos direktorius skaito audiovizualinės kultūros kur­ są. Kitais metais planuojama pasi­ kviesti ne vieną žinomą kultūros veikėją.

Filosofijos ir politologijos kated­ ra organizuoja konferenciją „Kul­ tūra ir vartojimas“, kuri vyks rude­ nį. Tai vienas pirmųjų bandymų ap­ imti įvairius teorinius vartojimo analizės modelius: kultūrologinį, fi­ losofinį, humanitarinį-literatūrinį, sociologinį bei marketingo. Šis ren­ ginys tėra tik įžanga į tęstinį tarp­ disciplininių konferencijų ciklą.

Vykdomi projektai Kultūros vadybininkai bando in­ tegruoti nevyriausybines institucijas

Parengė Joana LOPUŠINSKAITĖ

Matematikos ir informatikos fakultete MIF reikėtų medicinos kabineto Vieną pavasario rytą atidariusi fakulteto duris išvydau neįprastą vaizdelį: studentai nešiojosi baltus lapelius ir visur ieškojo tušinukų. Netrukus paaiškėjo, jog Matematikos ir informatikosfakulteto studentų atstovybė (MIF SA), norėdama sužinoti, ar reikalingas fakultete medicinos kabinetas, tądien vykdė MIF studentų apklausą.

Projekto koordinatorė, MIF SA Socialinio-akademinio komiteto va­ dovė Jekaterina Skripničenko, pra­ sitarė, jog vienas iš apklausos tikslų buvo sužinoti, ar studentai sugebėtų suteikti pirmąją pagalbą. Apklausa taip pat siekta išsiaiškinti, kaip daž­ nai fakultete studentai pasijunta blo­ gai ir neturi vaistų, ar tokiu atveju stu­ dentai kreiptųsi pagalbos j medicinos seselę. Įdomu, ką gi mano MIF studen­ tai apie galimybę turėti fakultete me­ dicinos kabinetą? Apklausos rezul­ tatai visiems buvo šiek tiek netikėti.

Paaiškėjo, kad dauguma studen­ tų abejoja arba neturi nuomonės, ar reikia medicinos kabineto. Tik ketvirtakursiai minėjo, kad fakultete būtinai reikia medicinos seselės.

Dauguma studentų pažymėjo, jog pasitaiko, kad esant fakultete pa­ sijunta blogai ir neturi vaistų skaus­ mui numalšinti. Ketvirtakursiams taip nutinka gana dažnai. Pasirodo, antrakursiai mažiausiai kenčia nuo skausmo, arba (galime daryti ir to­ kią išvadą) turi vaistų. Į klausimą, ar kreiptumėtės pa­ galbos į medicinos seselę, jei pasi­

justumėte blogai, „būtinai“ atsakė daugiausiai ketvirtakursiai, „galbūt“ - trečiakursiai ir pirmakursiai, o nei­ giamą atsakymą pažymėjo daugiau­ siai antrakursiai.

Daugiausiai pirmakursių moka suteikti pirmąją pagalbą, o antrakur­ sių-priešingai. Galbūt pirmakursiai dar nepamiršo pirmosios pagalbos teorijos, nes neseniai laikė vairavi­ mo egzaminą.

Paaiškėjo, kad didelė dalis (apie 80 proc.) studentų nesugebėtų su­ teikti pirmosios pagalbos žmogui nelaimės atveju. Vien to užtenka,

kad suprastumėme, jog fakultete būtinai reikalinga medicinos sese­ lė. Principas „kaip moku, taip ir gy­ dausi“ čia netinka, o ir pats studen­ tas sau pirmosios pagalbos nesu­ teiks.

Parengė Indrė ŽLIOBAITĖ, MIF SA

12

Universitas Vilnensis Mes - studentai

2003 m. birželis

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

\_ _____________________/

Alternatyvusis jaunimas Universitete negadina jo įvaizdžio Akimirkai pamirškite platininių albumų autorius Eminemą ir Shakirą, klasikinio stiliaus džinsus iš specialios parduotuvės, studentiško gyvenimo klišes bei šablonus ir apsižvalgykite aplinkui. Na, ir ką matote, kokius veidus pastebite? Turbūt sutiksite, kad akademinėje bendruome­ nėje vadinamųjų pankų, metalistų, reperių, gotų, breikerių ir kitų alternatyviosios jaunimo dalies atstovų nėra labai daug.

Tačiau jie egzistuoja ir yra gana aktyvūs.

Marijus ŠIRV1NSKAS, Žurnalistikos instituto I k. studentas Gyvenimas pagal juodaodžių taisykles Lenkų filologiją studijuojantis antrakursis Gytis Dubauskas 1998 metais susidomėjo vakarietišku R’n’B (ritmenbliuzo) muzikos sti­ liumi. Žymiausi ir vaikino mėgs­ tamiausi šios krypties atlikėjai yra R. Kelty, Usher, Dru Hill.

Susižavėjimas šių dainininkų kūryba lėmė Gyčio saviraiškos bū­ dą, ideologiją ir net požiūrį į gy­ venimą. Studentas pripažįsta esąs „baltas“ amerikietiškosios juoda­ odžių kultūros atspindys mūsų Universitete. Jausmingos R. Kel­ ty dainos „I Believe I Can Fty“ („Aš tikiu, jog galiu skristi“) įkvėp­ tas, Gytis sunkesniais gyvenimo at­ vejais vadovaujasi savo muzikine praktika, kurią įgijo sugerdamas mėgstamų dainininkų skleidžiamą išmintį.

Kitas išskirtinis studento bruo­ žas - užsienyje perkama arba spe­ cialiai pas siuvėjus užsakoma jo apranga. Gytis nešioja plačias smunkančias kelnes, pūkinę striu­ kę ir net patalpose nenusimauna kepurės. Filologas nesistengia sa­ vo išvaizda išsiskirti iš aplinkinių, tačiau senyvo amžiaus žmonės dažnai jį pastebi, susidomi ir klau­ sia, kodėl jo kelnių galai asfaltu velkasi.

Studentas teigia, kad Lietuvo­ je R’n’B judėjimas yra labai nedi­ delis, čia mažai vienminčių, orga­ nizacijų.

Gitaros ir ilgi plaukai

Istorijos fakulteto pirmakursis Saulius Rimas, paklaustas apie sa­ vo stilių, pradeda vardinti mėgs­ tamus, mažai kam girdėtus pogrin­ dinio metalo atlikėjus: „Cannibal Corpse“, „Six Feet Under“. Sau­ lius - metalistas, populiarios užda­ rų vakarėlių sunkiosios muzikos grupės „Ossastorium“ narys. Kai kurie studentai, girdėję grojant „Ossastorium“, teigia, kad jų mu­ zika yra aukšto lygio, jaučiama, kad ilgai repetuota, kiti gi sako, jog grupės nariai - tik pasipūtę triukš­ madariai.

Busimasis istorikas prisimena, kad jau trylikos metų pradėjo jaus­ tis „neformalu“, - iš pradžių do­ mėjosi tuo metu populiariausiais paauglių stiliais: hiphopu, reivu, kol pajuto, jog metalo muzika yra tikrasis jo pašaukimas. „Metalas yra tai, kuo aš gyvenu“, - teigia Saulius, kalbėdamas apie savo gy­ venimo būdo ir muzikos ryšį.

Paklaustas, kaip į ilgaplaukio pašnekovo išvaizdą reaguoja ap­ linkiniai, vaikinas šiek tiek pašai­ piai nusišypso ir pripažįsta supran­ tąs, jog jo drabužiai yra iššaukian­ tys. „Žmogus, pasirinkęs tokį gy­ venimo būdą, jau savaime tampa konfliktų su visuomene objektu.

Mano gyvenimas - lyg ir pasiprie­ šinimas“, - pasakoja studentas.

Sauliaus manymu, pagrindinis metalisto aprangos akcentas yra odinė striukė. Drabužius jis perka

VU dainų ir šokių ansamblis sužavėjo austrus VU gavo LR ambasadoriaus Austrijoje Jono Rudalevičiaus ir Austrijos Ministrės patarėjos Va­ lentinos Zeitler padėką, kurioje iš­ reiškiamas susižavėjimas puikiu VU dainų ir šokių ansamblio (vad.

V.Aleksandravičius) pasirodymu Vienoje.

Lietuvos ambasada Austrijoje drauge su devyniomis narystei ES pakviestų šalių ambasadomis bei Sąjungos atstovybe 2003 m. gegu­ žės 9 d. Vienoje dalyvavo ES plėt­ ros šventėje. Europos dienos pro­ ga LR ambasada Austrijoje prista­ tė savo kraštą, kultūrą, patiekalus. „Vieniečiai buvo sužavėti Jūsų ko­ lektyvo pasirodymu. Europos Są­ jungos atstovybės Vienoje leidiny­ je „EU direkt“, vertinant meno ko­ lektyvų pasirodymus, pabrėžiama, jog VU dainų ir šokių ansamblis išsiskyrė iš kitų savo žavumu ir vir­ tuoziškumu. Būtent tai geriausiai pristato mūsų šalį, parodo jos me­ no bei liaudies tradicijų savitumą, glaudų ryšį su dvasinėmis pasau­ lio ir Europos vertybėmis“, - ra­ šoma padėkoje. Taip pat ięreikęta viltis, kad ir ateityje toks bendra­ darbiavimas bus sėkmingas ir pa­ dės austrams pajusti mūsų šalies ir jos tautos žavesį.

„U. V.“ inform.

Gyčio Dubausko apranga kliūva dažniausiai senyvo amžiaus žmonėms

dėvėtų drabužių parduotuvėse, turguje, nes kitur ne tik brangu, bet ir apskritai metalistui nėra ten ko nosies kišti.

Tuo tarpu antrus metus Univer­ sitete fiziką studijuojantis ir roko muziką mėgstantis ilgaplaukis Eduardas Jaruševičius jau kelerius metus rengiasi tik juodos spalvos drabužiais. „Net ir eidamas į ves­ tuves, pobūvius rengiuosi visiškai juodu kostiumu ir juodais marški­ niais“, - tvirtina pašnekovas.

Progresyviojo ritmo mėgėjų ratas - siauras Dovilas Kazlauskas, Matemati­ kos ir informatikos fakulteto pir­ mojo kurso informatikos specialy­ bės studentas, retai girdi savo tik­ rąjį vardą, kuriuo į jį kreipiasi ne­ bent tėvai ir dėstytojai. Draugams jis yra Redmanas („raudonas žmo­ gus“ - raudonas šviesoforo signa­ las pėsčiųjų perėjoje). Vaikinas ne­ slepia, kad šį pseudonimą „nuko­ pijavo“ nuo žymaus JAV reperio, kuris dabar ypač išgarsėjo atlikęs dainą su Christina Aguilera.

Redmano muzikinė karjera jei taip galima ją vadinti, nes jis groja tik savo malonumui - prasi­ dėjo jau senokai, gyvenant Šiau­ liuose. Vaikinas su trimis draugais buvo įkūręs hiphopo grupę „Microphone Brothers“. Kai būrelis iš­ iro, jis pasinėrė į kitus muzikos sti­ lius -Drum’n’BassbeiJungle. Ga­ na greit ši kryptis tapo neatsieja­ ma nuo Redmano gyvenimo. Vai­ kinas pradėjo repetuoti, dažnai pa­ sirodydavo Šiaulių klubuose, o miesto didžėjų varžybose buvo ne­ nugalimas.

Dabar Redmanas priklauso Lietuvos „dramenbeisininkus“ vienijančiai organizacijai, šios krypties pionierei šalyje - „Astra­ liniams maumams“. Prieš pus­ antrų metų studentas įsigijo svarbiausią profesionalaus diskžokėjo įrangą -1600 litų kainavusius vinilinių plokštelių grotuvus (tuo turu tables). Dažniausiai drau­

Ilgaplaukis istorikas Saulius Rimas „neformalu“ pradėjo jaustis būdamas trylikos metų

gai, sužinoję apie Dovilo hobį, nu­ moja ranka ir rėžia: „Ai, šūdą gro­ ji“.

Simonas Meižis, filosofijos pir­ makursis, taip pat domisi progre­ syviąja klubine muzika: Drum’n’ Bass, Jungle, Acid Jazz bei Down Beat. Jo, kaip ir kitų pašnekovų, muzikinis skonis susiformavo pa­ mažu, nuo septintos klasės. „Aš savo stiliaus niekada nepa­ miršiu“, - tvirtina pašnekovas, bet pripažįsta, kad aplinkinių požiūris į jį verčia pasvarstyti apie alterna­ tyvos, „susitupėjimo“ galimybę.

Kol kas jis aktyviai mokosi DJ me­ no, kuria muziką kompiuteriu ir vasarą planuoja surengti pirmąjį savo koncertą.

Simono muzikinį skonį, išvaiz­ dą formuoja Vakarų jaunimo kul­ tūros pavyzdys. Visi studento dra­ bužiai yra perkami ir vežami iš JAV.

Aplinkinių požiūris gana kritiškas Žurnalistikos instituto pirma­ kursio Artūro Pučėtos prisimini­ mai apie susidūrimą su metalistų gyvenimo būdo apraiškomis ne itin malonūs. Į Vilnių studijuoti atvykusiam A. Pučėtai buvo skirtas kambarys šeštajame studentų bendrabutyje, Saulėtekyje. Ant kambario durų fuksą pasitiko ankstesnių gyvento­ jų, istorijos specialybės magistran­ tų, iš bendrabučio išmestų dėl ne­ mokumo, paliktas užrašas „Liū­ nas“ ir citata iš Dantės „Pragaro“. Šie žodžiai puikiai atspindėjo kam­ bario vaizdą. „Netvarka buvo siau­ binga, baldai sulaužyti, viską klo­ jo dulkių ir šiukšlių sluoksnis, ant radiatoriaus džiūvo ne pirmų me­ tų svogūnų galvos“, - pirmąjį įspū­ dį iš savo „namų“ atsimena pirma­ kursis.

A. Pučėta su kambariokais įsta­ tė naujas duris, pakeitė sienų ap­ mušalus, išmetė krūvas nežinia iš kur sutemptų senų batų, iškopė šiukšles.

Vaikinas buvusius kambario gy­ ventojus matė. Jis teigia, kad jie buvo ilgaplaukiai, vilkėjo odinėmis striukėmis, buvo apsiavę aukštus juodus batus, žodžiu, atrodė kaip tipiški metalistai.

A. Pučėtos manymu, šie vaiki­ nai studijavo istoriją norėdami pa­ tenkinti savo metalistiško gyveni­ mo būdo poreikius, hobį. „Jie rin­ ko medžiagą apie Leniną, Staliną, Hitlerį“, - teigia pašnekovas.

Ant sienos buvo priklijuota iš­ trauka iš „Lietuvos ryto“, kurioje rašoma, kad naujosios kartos isto­ rikai save išreiškia per išvaizdą.

Kambario kaimynai pasakoja, kad metalistai vakarais klausyda­ vosi sunkios, trankios muzikos, koridoriuje gerdavo kažkokį dena­ tūratą ir dainuodavo Lietuvos himną.

Tuo tarpu Filosofijos fakulteto valgyklos administratorė Stasė Stoškienė atskiria pirmakursius nuo vyresniųjų studentų būtent pa­ gal aprangą. Pašnekovės nuomo­ ne, akį rėžiantis studento stilius — nesubrendimo požymis, tačiau šis jaunimas elgiasi taip pat kultūrin­ gai kaip ir dauguma studentų.

Diagnozė: normalus Universitetas Jeigu lygintume Lietuvos teisės universiteto, Lietuvos dailės aka­ demijos ir Vilniaus universiteto studentų išvaizdą, pastebėtume tam tikrų dėsningumų. Štai LTU nerasime nei vieno studento, kuris išsiskirtų savo ap­ ranga ir požiūriu į gyvenimą: ten visi tokie tvarkingi, nors imk ir kaip pleistrą ant žaizdos dėk. Į VDU susirenka meniškos sielos žmonės, todėl ten kaip niekur ki­ tur daug savitų individualistų, „al­ ternatyvių“ studentų. VU iš pirmo žvilgsnio - pusiausvyros ir įvairo­ vės centras. Tiesa, su pop kultūra konfrontuojančių merginų čia ge­ rokai mažiau nei vaikinų.

V Naujiko nuotr.

(Studentai užsienyje)—

Studentų kojos ilgėja Groningeno universi­ tetui (Olandija) teko iš naujo įrengti auditori­ jas. Naujieji stalai ir suolai bus didesni, pa­ likta daugiau vietos ko­ joms. Mat jaunosios kar­ tos studentai auga vis aukštesni. Jie nuolat skundžiasi stuburo skausmais. Pertvarky­ mai universitetui kai­ navo apie 5,5 mln. Lt.

Studentai pervargsta

Vokietijos aukštųjų mokyklų studentai dažnai nėra pakankamai subrendę ir negali vykdyti tokių reikalavimų, kurie jiems keliami, teigia sociologai. Į universitetus patenka daug žmonių, kurie nėra pasirengę rimtai studijuoti. Šį fak­ tą kritikavo busimasis rektorių konferencijos prezidentas Klausas Landfriedas. Jis reikalauja, kad būtų sukurta nauja “pastangų kul­ tūra”, verčianti busimuosius stu­ dentus susiimti.

Nusirašinėtojus - į kalėjimą Norint tapti mokslų daktaru, tenka nemažai paplušėti. Italijoje tie, kurie per egzaminus nusiraši­ nėja, vietoj savęs atsakinėti siun­ čia kitą žmogų arba grupinį darbą pateikia kaip savą, sodinami į ka­ lėjimą. Neseniai aukščiausiasis Romos teismas nusprendė, kad medicinos studentas iš Veronos pateikė grupinį darbą kaip savą ir dėl to turi atlikti bausmę kalėjime.

Universitas Vilnensis

2003 m. birželis

13

( Studentų praktikos )---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

TSPMI studentai praktiką atliko Prancūzijoje 2002 m. spalio-gruodžio mėnesiais šeši Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto IV kurso studentai turėjo galimybę atlikti dalį privalomosios praktikos, įtrauktos į politikos mokslų studijų programą, Prancūzijoje - Monpeljė (Montpellier) mieste. Šį projektą rėmė Europos Sąjungos Leonardo da Vinci fondas, o partnere

pasirinkta privati organizacija „ Case Dėpart“, kuri ieškojo praktikos vietų bei rūpinosi studentų gyvenimo sąlygomis šiame prie Viduržemiojūros esančiame Pietų Prancūzijos mieste.

Pateikiame studentų įspūdžius apie praktiką Prancūzijoje.

Prancūziškosios profsąjungos Giedrė Trinkūnaitė. „Praktiką atlikau CGT (Confėdėration Gėnėrale du Travail) Montpellier - didžiausiame savivaldybės profesinių sąjungų susivienijime Prancūzijoje. Pirmomis dieno­ mis teko gilintis j organizacijos struktūrą, ryšius su kitomis orga­ nizacijomis, veiklą, tikslus, patir­ tį, istoriją, pavaldumą ir pan.

Kalnai dokumentų ir vietiniai darbuotojai, kalbantys svetima kalba, iš pradžių baugino, tačiau pastarųjų paslaugumo ir gerano­ riškumo dėka po savaitės supra­ tau organizacijos ir darbo speci­ fiką, radau savo vietą CGT. Profesinės sąjungos man bu­ vo visiškai nauja sritis, nes Lie­ tuvoje nesidomėjau jų reikalais.

Pasirodo, be reikalo - profesinės sąjungos - labai senos, tarpusa­ vio ryšiais susijusios ir galingos organizacijos. Per praktiką ren­ giau spaudos apžvalgas, doku­ mentų santrumpas, padėjau or­ ganizuoti demonstracijas bei ki­ tus renginius, kurių CGT orga­ nizuoja be galo daug. Taip pat tu­ rėjau puikią progą pasirinkti me­ džiagos apie lietuviškas profesi­ nes sąjungas ir palyginti jas su prancūziškosiomis. Pasirodo, šioje srityje esame pažengę - mū­ sų profesinės sąjungos didelės ir gerai organizuotos, siekia būti tų pačių organizacijų narės kaip ir prancūziškos. Per 9 praktikos savaites įgijau darbo patirties, tu­ rėjau galimybę patobulinti savo prancūzų kalbos žinias bei susi­ pažinti su nuostabia šalimi.“

asociacijai pradėjo vadovauti Muriel Goroneskoul. Šiuo me­

tu Europos namams vadovauja Jeanas Claude’as Gegot, Paul Valery universiteto profesorius.

Kertinis šio informacinio centro uždavinys - informacijos apie Europą sklaida visuomenė­ je bei siekis suburti piliečius (šiuo atveju labiausiai Languedoc Roussillon provincijos) to­ limesniam Europos integracijos procesui. Asociacija siekia kon­ struktyvaus visų Europos reika­ lais besidominčių pusių bendra­ darbiavimo ir padeda vietinio, regioninio ar valstybinio lygio institucijoms užmegzti ryšius.

Laura turėjo galimybę giliau susipažinti su Europos namų veiklos specifika, darbo organi­ zavimu; naudinga buvo pasinau­ doti didele dokumentų baze bei dalyvauti seminaruose ir susirin­ kimuose. Europos namai savo veikloje pasitelkia įvairias prie­ mones: rengia pažintinius vizi­ tus, turi dokumentų bazę, kuria radijo laidas, leidžia specialų in­ formacinį žurnalą, rengia inter­ neto puslapį, renginius ir paro­ das, bendradarbiauja su Euro­ pos idėją palaikančiomis ir eu­ ropinį identitetą skatinančiomis vietinėmis bei tarptautinėmis organizacijomis. Studentė džiaugėsi pagilinusi žinias apie ES funkcionavimą bei tam tik­ rų programų specifiką, įgijusi praktinių įgūdžių darbo organi­ zavimo srityje bei pamačiusi, ko­ kiomis priemonėmis yra pasie­ kiami tikslai, kaip informuojama visuomenė.

Europos namai skleidžia informaciją apie Europos integraciją

Nesklandumai vartotojų teisių apsaugos organizacijoje

Laura Druskinytė stažavosi Europos namuose, kurie buvo įkurti 1983 m. politinio austrų pabėgėlio Willy Kleino iniciaty­ va, padedant tuometiniam Mon­ peljė merui Georgesui Freche.

1989 m iniciatyvą perėmė Georgesas Sutra de Germa, o 1995 m

Viialija Norvilaiiė. „Aš turėjau atlikti praktiką vienoje vartotojų teisių apsaugos organizacijoje.

Taigi ten teko aiškinti, kas aš to­ kia esu, ko noriu, ir pareikšti no­ rą susitikti su organizacijos vado­ vu (kiek suprantu, tą turėjo pa­ daryti praktiką organizavusi

„Case Depart“), bet man buvo pa­ aiškinta, jog susitikimas buvo nu­ matytas rytą, o aš atėjau po pietų (kaip buvo nurodžiusi nelemtoji „Case Dėpart“). Taip laukdama susitikimo aš vaikščiojau kelias dienas. Pagaliau susitikimas įvyko.

Ir ką gi? Direktorius pareiškė, kad, deja, manęs negali priimti, nes mano kalbos lygis nėra pakan­ kamas (mat jis buvo numatęs man darbelį - sėdėti prie telefono ir at­ sakinėti į įvairius besiskundžian­ čių vartotojų skambučius).

Na, mano prancūzų kalbos ly­ gis nėra toks prastas, tačiau, ži­ noma, tokio darbo netroškau, juo labiau kad jis visiškai nesusijęs su mano specialybe. Išties apsi­ džiaugiau, kai šios organizacijos vadovas įteikė segtuvą su mano dokumentais ir palinkėjo sėkmės ieškant naujos praktikos vietos.

Tada grįžau į „Case Depart“. Ir ką gi? Praktikos vieta man buvo surasta per 15 min. - tikras rekor­ das. Šį kartą darbas buvo numa­

tytas profsąjungoje. Profsąjungų rūmuose susitikau su CFDT ge­ neraliniu sekretoriumi Francisu Maffre, savo praktikos vadovu.

Jis papasakojo apie tai, kas yra profsąjunga, ir trumpą jos istori­ ją. Nebuvo baisiai įdomu, tačiau vis dėl to naudinga. Man paskyrė atskirą kabinetą, į kurį nuolat už­ sukdavo profsąjungų nariai. Tai­ gi turėjau puikią galimybę tobu­ linti savo prancūzų kalbos įgū­ džius ir visiems aiškinti, kokiu ak­ centu kalbu, o po to dėstyti Lie­ tuvos politinę situaciją (aišku, visi klausdavo, kokios Lietuvoje par­ tijos yra valdžioje, ar daug yra profsąjungų ir 1.1. Beje, daugelis žinojo, kas yra Lietuva, ir sveiki­ no dėl būsimos narystės ES).

Profsąjungos teisininkas pasako­ jo apie teisinę darbo sistemą, lei­ do dalyvauti konsultacijose. Be to, generalinis CFDT sekretorius Francis Maffre, mano praktikos vadovas, supažindino su išskirti­ niu Prancūzijos teisės sistemos fe­ nomenu Prud'hommes ir leido stebėti kelias sesijas. Tuo metu vy­ ko rinkimai į Prud'hommes. Taip pat dalyvavau profsąjungos susi­ tikimuose ne tik departamente, bet ir regione, susipažinau su žu­ vininkystės ir jūreivystės profsą­ jungų vadovais, kurie papasako­ jo apie būdus, kaip stengiamasi pagerinti šios sferos darbuotojų padėtį.“ Socialinės paslaugos Lietuvoje ir Prancūzijoje

Studentiški pietūs Prancūzijoje

Lina Laurynaitė. „Pagal pro­ jektą „Tarptautinių santykių spe­ cialistų formavimas“ atlikau dalį praktikos LR Užsienio reikalų ministerijoje, Politikos analizės ir planavimo skyriuje, o kitą dalį Monpeljė, asociacijoje NOUAS.

v

1

Ni I/ >H ■

WK

i

J

TSPMI ketvirta kuršiai turėjo puikią galimybę susipažinti su įvairiomis Prancūzijos organizacijomis irįstaigomis

Ji siekia įtraukti imigrantus ir moteris į pilietinės visuomenės struktūrą, aktyvų funkcionavimą bei veiklą visuomenėje apskritai, teikia pagalbą vaikams, mokslei­ viams, rūpinasi jų užimtumu ir veikla. Man teko stebėti ir anali­ zuoti organizacijos veiklą, daly­ vauti vykdant jos projektus. Be to, teko susipažinti su Europos Sąjungos programos EQUAL nuostatais, nes remdamasi jais turėjau įvertinti organizacijos veiklą. Deja, šis sumanymas taip ir liko neįgyvendintas dėl aso­ ciacijoje tuo metu vykusių pertvarkų.

Dalyvavimas projekte buvo naudingas keletu aspektų: tai ga­ limybė patobulinti prancūzų kal­ bos žinias; susipažinti su Prancū­ zijos pilietinės visuomenės veik­ la bei socialinių paslaugų teiki­ mu asociacijų pagalba (savo praktikos ataskaitą rašiau lygin­ dama socialinių paslaugų veikla užsiimančias organizacijas Lie­ tuvoje ir Prancūzijoje); proga su­ sipažinti su Monpeljė veiklos strateginiu planu 2000-2006 me­ tais bei palyginti jį su Vilniaus miesto strateginės veiklos planu 2002-2011; ir, nors tai skamba elementariai ir nuvalkiotai, ta­ čiau tai buvo galimybė susipažin­ ti su Prancūzija iš vidaus, tiksliau, su Prancūzijos regiono Langedoc-RoussilIon gyvenimo ypaty­ bėmis. Turėjau progos šiek tiek pakeliauti po regioną.“

Projektas apie moterų iniciatyvos skatinimą turizmo paslaugų rinkoje Andrius Grikienis ir Martynas Lukoševičius praktiką atliko pri­

vačioje asociacijoje - Regioninės iniciatyvos ir vystymosi institute (IRID - Institut Regionai Initiative et Dėveloppement). Ši įstaiga kuria ir vykdo projektus ES pro­ gramoms. Šiuo metu IRID dir­ ba su ES EQUAL programa, ku­ ria siekiama mažinti įvairiapusę diskriminaciją darbo rinkoje.

Prieš metus pradėtas įgyvendin­

ti projektas, skirtas skatini mo­ terų iniciatyvą turizmo paslaugų rinkoje.

Studentai pasakoja: „Iš pra­ džių mes gavome užduotį per sa­ vaitę susipažinti su EQUAL pro­ grama (jos tikslais, įgyvendinimo priemonėmis, ypatybėmis etc.) bei su dabar vykdomu IRID pro­ jektu dėl moterų iniciatyvos ska­ tinimo turizmo rinkoje (gavome daug literatūros, taip pat naudo­ jomės internetu). Vėliau skirta konkretesnė užduotis - mums patiems parašyti projektą pagal EQUAL programą.

Galėjome pasirinkti savo pro­ jekto temą gana laisvai, bet bu­ vo reikalaujama kreipti dėmesį į lygias moterų galimybes. Tad ra­ šėme projektą apie moterų ini­ ciatyvos skatinimą pabrėždami įgytos patirties dirbant užsieny­ je perdavimą kitoms suintere­ suotosioms (tokia buvo pagrin­ dinė projekto idėja).

Mūsų atliktą praktiką vertino pagrindinių IRID partnerių - ju­ ridinių konsultantų įstaigos (CF 2) atstovas Christianas Froelsas, mūsų praktikos vadovas.

Mūsų prancūzų kalbos žinios ne­ buvo puikios (o viską turėjome atlikti ir atlikome ja), praktikos laikas - per trumpas, bet stengė­ mės ir atlikome savo darbą kiek galėdami geriau, tad mūsų prak­ tika buvo įvertinta gerai.“ (spūdžiai Visiems studentams gerą įspūdį paliko gyvenimo sąlygos bei kultūrinė programa: išvykos į Nlmes bei Marselį, taip pat ki­ no festivalis Monpeljė ir įvairūs prancūzų kultūrai būdingi daly­ kai. Tačiau nekokį įspūdį paliko praktikos vietos ieškojimas bei „Case Dėpart“ darbas. Įgytomis žiniomis bei patirtimi studentai pasidalino su bendramoksliais, surengs viešąją paskaitą Tarptau­ tinių santykių ir politikos moks­ lų institute.

Nuotr. iš asmeninio albumo

14

r

Universitas Vilnensis

2003 m. birželis

A

Sportas

J

VU sportininkų laimėjimai XIX tarptautinėse SELL žaidynėse Iš XIX tarptautinių SELL (Suomija, Estija, Lietuva, Latvija) studentų žaidynių, vykusių Kaune, puikiai nusiteikę grįžo Vilniaus universiteto studentai. Net 23 jų pasipuošė įvairių spalvų medaliais.

Vilniaus universitetui SELL žaidynėse atstovavo per 100 stu­ dentų: lengvaatlečių, plaukikų, orientacinio sporto, sportinės ae­ robikos, dziudo ir lauko teniso mė­ gėjų bei krepšininkų. Įvairiose sporto arenose rungtyniavo net 9 šalių atstovai. Bėjau minėtų šalių, į varžybas atvyko Lenkijos, Vokie­ tijos, Prancūzijos, Rusijos ir Švei­ carijos sportininkai.

Studentų žaidynės buvo skirtos pažymėti Lietuvos Karaliaus Min­ daugo karūnavimo 750-osioms metinėms. Renginys sutapo ir su SELL studentų sporto žaidynių bei Tarptautinio studentų sporto sąjū­ džio 80-ies metų jubiliejais.

Žaidynių istorija 1923 m. balandžio 11d. Tartu (Estija) Suomijos, Estijos, Latvi­ jos ir Lietuvos studentų sąjungos sudarė bendradarbiavimo progra­ mą. Vienoje šios programos daly­ je buvo numatyta reguliariai rengti studentų sporto varžybas. Vėliau šios žaidynės buvo pavadintos SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos pavadinimų santrumpa) studentų sporto žaidynėmis.

Paskutinės prieškario SELL studentų sporto žaidynės sureng­ tos 1940 metų kovo 2-3 d. Otepėje (Estija). Žaidynes ilgesniam nei 50 metų laikotarpiui nutraukė Bal­ tijos šalių okupacija.

1997 m. balandžio 21 d. Suomi­ jos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos stu­ dentų sporto asociacijų vadovai Tartu pasirašė SELL žaidynių atkū­ rimo deklaraciją. 1999 m. XVI SELL studentų žaidynės vyko Lie­ tuvoje, Kaune. XVII SELL studen­ tų žaidynės surengtos 2000 m. Lat­ vijoje. XVIII SELL žaidynės įvyko 2002 m. Estijoje, jose dalyvavo stu­ dentai net iš 15 pasaulio šalių.

VU sportinės aerobikos rinktinė įveikė LKKA rinktinę Šiose žaidynėse aukso medalius iškovojo VU sportinės aerobikos šešeto rungties atstovės. Sportinės aerobikos šešetas (Vitalija Elenskytė (FilF), Gabija Bingelytė (FilosF), Aurelija Švėgždaitė (TSPMI), Julija Rybakovą (MF), Olga Pozlevič (FilF), Giedrė Norviliūtė (TF)), vadovaujamos trene­ rės Teresės Gritėnienės, aplenkė stiprias Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA), Kauno me­ dicinos universiteto (KMU), Vil­ niaus pedagoginio universiteto (VPU) ir kitas komandas.

Svarbu paminėti, kad visi LKKA sportinės aerobikos ko­ mandos sportininkai yra Lietuvos rinktinės nariai, atstovaujantys Lietuvai įvairiose Europos bei pa­ saulio varžybose.

Dar stipresnė konkurencija bu­ vo moterų vieneto varžybose. Nu­ galėtoja tapo Vera Trušina (17,3 balų) iš Rusijos. Mūsiškė Giedrė Norviliūtė, surinkusi 13,95 balo, užėmė penktą vietą.

Orientacininkų laurai Orientacininkus pirmą dieną pasitikęs žvarbus ir šaltas oras ne­ atšaldė jausmų ir sportinio jaudu­ lio. Puikiai 2 km sprinto rungtyje

pasirodžiusi VU studentė Asta Eigelytė buvo diskvalifikuota. Spor­ tininkė sakė, kad per paskutinius trejus metus pirmą ir lemtingą kar­ tą nesutikrino žemėlapyje pažymė­ to kontrolinio punkto numerio su vietovėje esančiu. O tikrasis buvo už 15 metrų. Iš 35 startavusių toks pat likimas ištiko dar 9 sportinin­ kes. O nugalėjo latvė Aija Sbraistina. Mūsiškė Laura Manelytė, at­ silikusi nuo nugalėtojos 32 sek., buvo ketvirta, o Kristina Masevičiūtė, aukštesnes vietas užleidusi estei ir suomei, liko septinta.

Vaikinų sprinto rungtyje didelių netikėtumų nebuvo. Nugalėjo Si­ monas Krėpšta iš Vilniaus dailės akademijos. Tačiau kova buvo la­ bai atkakli. Tris pirmuosius sporti­ ninkus teskyrė 3 sekundės. Geriau­ siai iš mūsiškių pasirodęs Darius Sadeckas, pralaimėjęs 23 sek., te­ buvo devintas. Iš 47 dalyvių kiti trys mūsų sportininkai tebuvo protoko­ lo viduryje.

Klasikinėje trasoje visos mūsų merginos buvo dešimtuke, o ge­ riausiai pasirodžiusi Asta Eigelytė užėmė ketvirtą vietą. Pasitem­ pė ir vaikinai - penktas buvo Da­ rius Sadeckas, septintas - Vytau­ tas Grašys, dvyliktas - Justinas Liubinskas, keturioliktas - An­ drius Šimėnas. Puikiai kovoję vai­ kinai pasipuošėbronzos medaliais, nors paskutinio etapo viduryje V. Grašys pasivijo lyderius. Šis spurtas jam kainavo daug jėgų.

Ypač daug adrenalino pasiga­ mino per merginų estafečių varžy­ bas. Iš startavusių 9 komandų ly­ derėmis tapo Estijos ir Latvijos studentės. Mūsiškės vijosi iki pas­ kutinio etapo, paskutinio kontro­ linio punkto. Netekusi jėgų Asta Eigelytė finišo juostelę pasiekė pir­ moji. Merginos pasipuošė aukso medaliais ir tuo pačiu užtikrino, kad Vilniaus universiteto koman­ da būtų pripažinta geriausia šių varžybų komanda. Jai buvo įteik­ ta ir praeityje žinomo orientacinin­ ko, trenerio R. Šileikos atminimo taurė. Taurę įteikė jo sūnus.

Dziudo sportininkams šeši medaliai Pakiliai nusiteikę grįžo į namus ir dziudo sporto atstovai, vadovaujami trenerio doc. Remigijaus Naužemio. Merginų ir vyrų ko­

mandos (14 studentų) iškovojo net 6 įvairios spalvos SELL žaidynių medalius. Merginų grupėje svorio kategorijoje virš 78 kg II vietą iš­ kovojo praėjusių metų Lietuvos studentų dziudo bei sambo pirme­ nybių čempionė, įvairių prestižinių turnyrų bei varžybų nugalėtoja ir prizininkė Kristina Baužaitė. Švorio kategorijoje iki 70 kg II vietą užėmė talentinga imtynininke Re­ nata Tekoriūtė (ChF). Trečioji vie­ ta svorio kategorijoje iki 48 kg ati­ teko perspektyviai jaunai imtynininkei Martai Šilobrit (MF).

Vyrų grupėje trečiąsias vietas iškovojo šie Universiteto stipruo­ liai: virš 100 kg - Lietuvos dziudo jaunimo vicečempionas Olegas Detiukevičius (MF), iki 73 kg - ta­ lentingas jaunasis imtynininkas Marius Maceikenis (EF), iki 81 kg - Andrius Antanaitis (EF).

Krepšininkų kovos Pirmi pradėjo, o paskutiniai bai­ gė šias žaidynes krepšininkai. Kovai juos parengė treneriai lektoriai Ri­ mantas Kaminskas ir Gintaras Šerkšnas.Vyrų varžybose į kovą sto­ jo 17 komandų, suskirstytų į ketu­ rias grupes. A grupėj e mūsiškių var­ žovais buvo Šiaulių universiteto, Kauno technologijos universiteto, Latvijos žemės ūkio universiteto ir Tamperės technikos universiteto ko­ mandos. Pralaimėję tik šių varžybų nugalėtojams - Šiaulių universiteto krepšininkams - savo grupėje mū­ siškiai buvo antri. Tačiau vėlesnėse varžybose jiems taip gerai nesisekė, ir varžybas jie baigė aštunti. Antrą vietą užėmė VPU krepšininkai.

Merginų krepšinio varžybas pradėjo 10 komandų, suskirstytų į tris grupes. C grupėje mūsiškių varžovėmis buvo Kauno technolo­ gijos universiteto ir Latvijos žemės ūkio universiteto studentės. Vil­ nietės, įveikusios pastarąsias, sa­ vo grupėje užėmė antrą vietą. Jos ketvirtfinalyje laimėjo prieš Tartų universiteto komandą ir pusfina­ lyje susitiko su šių varžybų antros vietos laimėtoja - Lietuvos kūno kultūros akademijos komanda.

Mūsiškės varžovėms rimčiau pa­ sipriešinti be savo trenerio lekto­ riaus Vyganto Čiulados (kuris dėl objektyvių priežasčių šiame rengi­ nyje negalėjo dalyvauti) nesugebė­ jo ir žaidynėse užėmė ketvirtą vie-

Vilniaus universiteto orientacininkų komanda pripažinta geriausia varžybų komanda, o merginos pasipuošė aukso medaliais

VU sportinės aerobikos šešeto rungties atstovės (trenerė Teresė Gritėnienė) su aukso medaliais

tą. Nugalėtoja tapo VPU mergi­ nų komanda. Trečią vietą užėmė Latvijos universiteto krepšininkės.

Netikėti plaukikų medaliai Netikėta, bet pelnytai iškovota buvo III Vilniaus universiteto plaukikų vieta vyrų estafetės var­ žybose. Juos aplenkė tik LKKA ir Talino pedagoginio universiteto sportininkai. Puikiai kovojo ir kiti trenerės lektorės Aleksandros Bliumkinienės plaukikai, tačiau jų laurai buvo kuklesni.

Sidabro medaliai VU lengvaatletei Be medalių negrįžo ir gausiau­ sia lengvaatlečių rinktinė, vado­ vaujama trenerės doc. Jūratės Armonienės. Pasiekti geresnių rezul­ tatų jiems, labiau negu orientaci­ ninkams, trukdė šaltas ir žvarbus vėjas su lietumi. Du sidabro me­ dalius iškovojo Viktorija Potapo-

va - rutulio stūmimo ir disko me­ timo rungtyse. Neblogai pasirodė bėgikai Vitalijus Varyginas, Alek­ sejus Pozniakovas, Viktorija Dūdėnaitė ir kt.

Tenisas mūsų Universitete gy­ vuoja šios sporto šakos entuziastų dėka, todėl ir jų pasiekti rezulta­ tai buvo kuklūs.

Birželio 9 dieną Švietimo, mokslo ir kultūros ministras A.Monkevičius už gerą studentų parengimą XIX SELL žaidynėse Padėkos raštu apdovanojo sporti­ nės aerobikos trenerę Teresę Gritėnienę, pagyrimo raštais - spor­ tinės aerobikos šešetą ir orientaci­ nio sporto merginų trejetą. Kitos, XX SELL žaidynės vyks 2004 me­ tais Suomijoje, Tamperėje.

Parengė doc. Č. KANDRATAVIČIUS, doc. R. NAUŽEMYS ir V. ELENSKYTĖ (FilF)

Dziudo varžybų prizininkai: (iš kairės) Renata Tekoriūtė, Marius Maceikenis, Kristina Baužaitė ir Andrius Antanaitis

15

Universitas Vilnensis

2003 m. birželis

Geriausių 2002 m. VU sportininkų dešimtukas

Krepšininkas Aivaras Kiaušas svajoja apie NBA Turbūt nedaug kam žinoma, kad NEBL ir LKL čempionas Aiva­ ras KIAUŠAS - mūsų Universiteto Ekonomikosfakulteto magistran­

tas.

Dešimtuko antroje vietoje - slidininkas, Ekonomikos fakulteto I magistratūros kurso studentas Marius RINDZEVIČIUS. Pirmą kartą VU mokosi sportininkas, pasiekęs didelių sportinių rezultatų. Anykštėnas Marius į VU atvyko baigęs bakalauro studijas Lietuvos kūno kultūros akademijoje.

kalno viršūnės apsižvalgau ir viskas.

Tiek ir tematai: trasa, valgis, miegas.

Viktorija DŪDĖNAITĖ

Milda TARCIJONAITĖ, Žurnalistikos instituto II k. studentė „Visi vaikystėje noribūti krep­ šininkai. Aš - ne išimtis. Patiko stebėti, kaip žaidžia Š. Marčiu­ lionis, A. Karnišovas”,-pasako­ ja Aivaras. Į pirmąją treniruotę dar antroje klasėje nuvedė tėtis.

Nuo tada visas vaikino gyveni­ mas susijęs su šia sporto šaka.

Nors, pasak Aivaro, būna dienų, kai labai nesiseka ir norisi viską mesti, tačiau tokios nuotaikos praeina ir vėl norisi žaisti. „Krep­ šinis man labai patinka“, - sako 22 metų krepšininkas. Šiuo me­ tu A. Kiaušas antrus metus at­ stovauja Vilniaus „Lietuvos ry­ tui“. Šį sezoną klubas LKL rung­

tynėms Aivarą paskolino „Saka­ lams“, todėl krepšininkui tenka pusę savaitės treniruotis su „Lie­ tuvos rytu“, o kitą pusę - su „Sakalais“. Anot Aivaro, tokia įtempta dienotvarkė turi įtakos ir studijoms. „Mokslai kenčia. Ir gan stipriai. Į paskaitas nevaikš­ tau. Per sesiją daugiau pasimo­ kau. Kartais skolą įsitaisau, tada perlaikyti reikia“, - atvirai pasa­ kojo Aivaras. Kai kurie dėstyto­ jai sportininką pažįsta ir truputį nuolaidžiauja - leidžia persikel­ ti egzaminą ar kontrolinį. Tačiau tai būna retai, nes, pasak Aiva­ ro, Universitete dirba mokslo žmonės, kurie sportu mažai do­ misi. „Ar nevertėjo pasirinkti su sportu susijusios specialybės?“ paklausiau. Aivaras nusijuokė. „Juokauji? Juk visą gyvenimą krepšinio nežaisiu.“ Norėdamas užsitikrinti ateitį ir turėti tikrą specialybę, jis įstojo studijuoti ekonomiką. Nors mokykloje A. Kiaušas nebuvo pirmūnas, paskutinėje klasėje labai pasi­ stengė ir sėkmingai įstojo į Uni­ versitetą.

C

Pokalbis apie tris „S“ slidininko gyvenime - sniegą, slides ir studijas

Kronika

Lietuvoje iš sporto duonos ne­ valgysi. Slidinėjimas nėra populiari sporto šaka. Net į stovyklas ar var­ žybas dažniausiai tenka važiuoti už savo lėšas. Vien geros slidės kainuo­ ja apie 900 litų, o kur dar lazdos, batai, tepalai slidėms... Viskas kai­ nuoja. Pavyzdžiui, vykstant į Suomi­ ją dvylikai dienų gavome po 50 litų maistpinigių, o duonos kepalas ten kainuoja apie 14 litų. Lietuvių ko­ manda atrodė įspūdingiausiai, nes kiekvienas vyko su dviem kelioni­ niais krepšiais. Viename maistas, kitame - drabužiai.

Kada pradėjai slidinėti?

Aivaras Kiaušas

Krepšinį jis planuoja žaisti mažiausiai iki 30 metų. Realiai vertindamas savo galimybes A. Kiaušas norėtų žaisti Europo­ je. „Ten, kur šilta. Ispanijoje ar­ ba Italijoje“, - galvoja vaikinas.

NBA lieka svajone. Tačiau, kaip sako Aivaras, reikia turėti svajo­ nę ir eiti jos link. Krepšininko ne­ gąsdina ir darbas „nuo aštuonių iki penkių“, apsivilkus kostiumą ir pasirišus kaklaraištį.

Sportininkas neturi daug lais­ vo laiko, bet kai randa laisvesnę minutę, mėgsta klausytis muzi­ kos, naršyti po internetą ar eiti su draugais į kiną. „O ar jaučia krepšininkai di­ desnį merginų dėmesį?“ - pasi­ domėjau. „Gal šiek tiek. Juk tai aukšti, gražūs vyrai... Ypač tie, kurie žaidžia „Lietuvos ryte“, nes tai gana žinoma komanda. Būna, kad mergaitės parašo kokį laiš­ kelį, ar sužinojusios telefono nu­ merį pradeda rašinėti žinutes“, - pasakoja Aivaras. Tačiau pats tuo, kad yra krepšininkas, nesi­ naudoja.

Aivaras pateko į geriausių 2002 metų Universiteto sporti­ ninkų dešimtuką.

J

Lina Laurinavičiūtė - Lietuvos KYOKUSHIN karatė aukštųjų mokyklų studentų čempionė Sveikiname Gamtos fakulte­ to II kurso studentę Liną Laurinavičiūtę, Lietuvos KYOKUS­ HIN karatė aukštųjų mokyklų studentų (KUMITE-KATA) čempionate svorio kategorijoje virš 60 kg iškovojusią pirmąją vietą. Ji apdovanota aukso me­ daliu bei gražia nugalėtojos tau­ re. Ši gabi studentė ne tik sėk­ mingai kovoja respublikiniuose karatė čempionatuose, bet ir yra mūsų Universiteto studentų ran­ kų lenkimo čempionė (merginų grupėje).

Ar šieji savo ateitį su slidinėjimu?

2002 metų žiemos sezono metu sportininkas yra laimėjęs Gedimi­ no maratoną (50 km), Lietuvos taurės II etapo 1,5 km klasikiniu stiliumi distanciją. 10 km laisvuoju stiliumi distancijoje buvo antras.

Laimingi startai buvo ir užsienyje.

Sėkmingai startavęs Bezruko me­ moriale (Slovakija) 10 km klasiki­ niu stiliumi, jis iškovojo teisę daly­ vauti 2006 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Turine (Italija), o Bieg Piastovv maratone 50 km klasikiniu stiliumi užėmė aukštą 18 vietą.

Lina Laurinavičiūtė

Dešimtoje klasėje. Tai gana vė­ lai, todėl trūksta slidinėjimo tech­ nikos. Tai viena iš sunkiausių spor­ to šakų. Joje svarbus ne tik geras fizinis pasiruošimas, bet ir taisyk­ lingi judesiai bei taktika.

Prieš tapdamas slidininku spor­ tavai?

Taip. Mokykloje užsiiminėjau beveik visomis sporto šakomis.

Penkerius metus lankiau sportinius šokius ir krepšinį, vėliau - imtynių treniruotes. f Vilniaus universitetą įstojai bai­ gęs Lietuvos kūno kultūros akademi­ joje turizmo ir sporto vadybos baka­ lauro studijas. Ar gali palyginti šiuos du universitetus?

Labai sunku lyginti. Kaune bu­ vo gerai, čia taip pat. Gal šiek tiek labiau patiko LKKA, nes ten kitaip bendraujama su dėstytojais. Jie su­ pratingesni, todėl lengviau spręsti problemas, susitarti dėl atsiskaity­ mų. Pavyzdžiui, galima būdavo iš anksto sužinoti, kokius darbus rei­ kės atlikti. Žinant lengviau planuo­ ti laiką. Čia dėstytojai griežtesni, sako, kad apie atsiskaitymą praneš tuomet, kai ateis laikas. Vilniaus universitete daugiau biurokratijos.

Ar intensyvios treniruotės netruk­ do studijuoti?

Kai nori, viską galima suderin­ ti. Lietuvos slidinėjimo federacija nelabai norėjo, kad studijuočiau Vilniaus universitete. Krūvis tikrai didelis. Aš net nežinau, kur gyve­ nu. Vilnius-Kaunas-AnykščiaiIgnalina. Taip ir važinėju iš miesto į miestą. Šiandien atvažiavau i Vil­ nių atiduoti magistrinį darbą ir vėl išvažiuoju į Anykščius. Po to į Len­ kiją - ten vyks tradicinis 50 km ma­ ratonas klasikiniu stiliumi.

Marius Rindzevičius V Naujiko nuotr Kodėl pasirinkai studijas Vil­ niaus universitete?

Kai baigiau LKKA, reikėjo nu­ spręsti, ar toliau studijuoti, ar eiti dirbti. Norėjau dar sportuoti, to­ dėl nusprendžiau tęsti studijas. VU - garsus universitetas, be to, norė­ jau studijuoti Vilniuje.

Nenusivylei?

Stojant žadėjo, kad bus sudary­ tos sąlygos sportuoti - paskaitas galėsiu lankyti pagal laisvą grafi­ ką, tačiau tai gana sudėtinga. Dės­ tytojai turi savas taisykles, ir tenka jų laikytis.

Kaip sekasi tai daryti?

Kaip ir visiems studentams. At­ sirenku paskaitas, kurias galima praleisti, o į kurias geriau jau eiti, kad nekiltų problemų.

Studentiškos linksmybės...

Visko būna... (šypsosi) Šiemet slidinėjimo federacija visiems da­ vė pasirašyti sutartis, kad laikysi­ mės režimo - jokių didelių links­ mybių. Skambiai buvo pasakyta, tačiau kiekvienas elgiasi taip, kaip nori. Bet dažniausiai nebūna no­ ro. Ypač stovykloje, kai per dieną reikia nučiuožti po 60 km. Tada ne linksmybės galvoj.

Tikriausiai teko nemažai keliauti?

Sezono pradžioje tradiciškai va­ žiuojame į Suomiją „ant pirmo sniego“.

Teko pabuvoti Estijoje, Latvijo­ je, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje...

Tačiau mažai ką pamatydavau. Nuo

Lietuvoje žiemos ne tokios jau il­ gos. Kas būna, jei numatytą varžybų dieną nėra sniego?

Nieko. Paskambina treneris ir pasako, kad varžybų nebus.

Gal ypač įsiminei kokias nors var­ žybas?

Šią žiemą su grupe sportininkų mėgėjų važiavome į žiemos triatloną Čekijoje. Vykome už savo lėšas, be federacijos pagalbos, tačiau bu­ vome gausiausia delegacija - 11 sportininkų. Varžybose reikėjo 7 km bėgti, 12 km važiuoti dviračiu ir 10 km čiuožti slidėmis. Viskas vyko ant sniego. Iškovojome dvi prizines vietas. Aš savo amžiaus grupėje bu­ vau trečias, o kitas komandos narys tarp veteranų buvo antras. Viskas būtų buvę gerai, jei ne grįžtant įvy­ kusi avarija. Lenkijoje autokatastrofoje žuvo vienas iš žiemos triatlono dalyvių Ostrauskas ir jo žmona.

Ką slidininkai veikia vasarą, kai nėra sniego?

Tada tobuliname techniką, bėgio­ jame, važinėjame riedučiais. Vasarą taip pat reikia daug treniruotis.

Ar jau teko varžybose atstovauti Vilniaus universitetui?

Taip. Vasario 22 dieną Ignalinoje vyko Lietuvos studentų čempiona­ tas. Aš tapau nugalėtoju, o VU ko­ manda, kurią pralenkė tik Vilniaus pedagoginis universitetas, liko antra.

Seniai VU komanda buvo užėmusi tokią aukštą vietą.

Išeidamas iš bendrabučio kamba­ rio, kuriame kalbėjomės, Marius pa­ stebėjo gitarą. Prasitarė, kad ir jis, kai turi laiko, mokosi groti. Prisimi­ nusi savo bevaises pastangas išmok­ ti groti, pasidomėjau, ar užtenka kantrybės: „Kantrybės užtenka, tik laiko trūksta“, - nusišypsojo Marius.

Kaip mūsų futbolininkai paskolino aprangą airiams Lėkt. Rimantas TURSKIS, VU futbolo komandos treneris Vilniaus universiteto futbolo rinktinė sužaidė tarptautines fut­ bolo rungtynes su Airijos Dubli­ no Šv. Trejybės universiteto fut­ bolo komanda. Permainingai vy­ kusias varžybas rezultatu 2:0 (0:0) laimėjo VU futbolininkai.

Airių komanda žaidžia Dubli­ no miesto pirmenybėse ir pernai yra laimėję Dublino mėgėjų tau­ rę. Svečiai liko patenkinti VU fut­ bolo aikšte, šiltu priėmimu ir nu­ stebo, kad mūsų futbolo rinktinė

VUfutbolo rinktinė su Airijos Dublino universiteto futbolo komanda

nežaidžia jokioje Lietuvos fut­ bolo pirmenybių lygoje. Airijos futbolininkai pakvietė mūsų fut­ bolininkus atvykti į Dubliną su atsakomuoju vizitu. Beje, svečiai

atvyko su nuotykiais: iš Prahos oro uosto jie negavo savo baga­ žo, tad svečius gelbėjo mūsų Universiteto rinktinė - paskoli­ no svečiams sportinę aprangą.

16

Universitas Vilnensis

Kviečiame stoti į VU magistranturą ir specialiąsias profesines studijas

A •1.579 •

Nuo 2002 m. Vilniaus universitete egzistuoja centralizuoto pri­ ėmimo į antrosios pakopos (magistrantūros ir specialiąsias profe­ sines) studijas sistema, suteikianti stojantiesiems galimybę vienu metu pretenduoti į skirtingų fakultetų (padalinių) siūlomas studi­ jų programas, jeigu atitinka keliamus reikalavimus. Išsamiai 2003 m. priėmimo į Vilniaus universiteto antrosios pakopos studijas tvarka pateikta interneto puslapyje http://www.studiios.cr.vu.lt/priemimas/ 2003/Magistrantura/index.htm. kur galite susipažinti su siūloma 2003/04 m. m. studijų programų įvairove, konkursinio balo forma­ vimo ypatumais, reikalingais dokumentais, priėmimo vykdymo pro­ cedūromis, studijų kaina. Be to, fakultetų (padalinių) kontaktiniai asmenys padės Jums susigaudyti įvairiuose priėmimo taisyklių niu­ ansuose, paaiškins nesuprantamus dalykus.

Norintieji dalyvauti konkurse birželio 23-liepos 4 dienomis rei­ kalingus dokumentus pateikia priėmimo į VU antrosios pakopos studijas Techninio aptarnavimo tarnybai (108-1 aud., Skaičiavi­ mo centras, Saulėtekio ai. 9, Vilnius). Darbo laikas (darbo dienomis): 8.30-17.00 vai.

2003 m. birželis

VILNIAUS UNIVERSITETO TARPTAUTINIO VERSLO MOKYKLA Kviečiame studijuoti Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos pagrindinėse, magistrantūros ir specialiose profesinėse studijose 2003 metais

PAGRINDINĖS STUDIJOS

MAGISTRANTU RA

TARPTAUTINIS VERSLAS

TARPTAUTINĖ PREKYBA

Priimama į bakalauro tarptautinio verslo dieninią ir vakarinią studiją 4 mėty

Studiją trukmė magistrantūroje 2 metoi.

programą.

Studiją programos: tarptautinė prekyba, tarptautinis verslas ir teisė.

Stojantieji pateikia priėmimo komisijai šiuos dokumentus:

Prašymai ir dokumentai priimami nuo 2003 m. liepos 1 d. iki rugsėjo 1 d.

1) prašymą dalyvauti konkurse rektoriaus vardu; Pogrindinis programos tikslas:

2) brandos atestatą ir jo priedo nuorašus;

■ padėti verslo organizacijoms apsirūpinti aukštos profesinės kompetencijos

3) šauktinio liudijimą;

vadovais;

4) 3 fotonuotraukas (3x4).

• formuoti tarptautinio bendradarbiavimo įgūdžius;

Stojamąją egzaminą nėra.

• susieti studijas su aktualiais praktinės veiklas poreikiais;

Dokumentui priimami nuo 2003 m. liepos 1 d. iki liepos 22 d.

• pasirengti sodalinią mokslą doktorantūras studijoms.

Stojamosios įmokos dydis - 75 Lt. Pogrindinis programos tikslas - ruošti kvalifikuotus vadybininkus, sugebančius

Karjeros galimybės Baigusieji šią studiją programą gali:

dirbti Lietuvos ir tarptautinėse verslo organizocijose.

* dirbti torptautinią organizaciją padaliniuose verslo administravimo srityje;

Jh^UNIVLR5ITE.T0 BE.NDRCIOME.NĖ.5 >„AUK51NL5 MINTYS“

Karjeros galimybės

* dirbti nadonalinią organizaciją tarptautiniuose padaliniuose;

Baigusieji šią programą gali:

* organizuoti reklamines ir rėmimo kompanijas;

• dirbti Lietuvos ir tarptautinio verslo įmoniąadministrodjoseskyriąvadovais;

* stoti j sodalinią mokslą doktorantūrą.

• organizuoti savarankišką verslą irvadovauli jam;

TARPTAUTINIS VERSLAS IR TEISĖ

• tęsti studijas vadybos ir ekonominės srities magistrantūroje.

Pagrindinis programos tikslas:

SPECIALIOSIOS PROFESINĖS STUDIJOS

* suteikti studentams žinias apie tarptautinio verslo aplinkas; * išmokyti studentus suvokti, analizuoti ir sprąsti specifines šiuolaikinio verslo

TARPTAUTINIS VERSLAS

vykdymo problemas;

Iš Universiteto administratorių lupų:

Studijos skirtos turintiems aukšto mokslo išsilavinimą ir norintiems įsigyti vady­ bininko kvalifikaciją. Studiją trukmė 2 metai. Prašymai ir dokumentai priimami

„Saulėtekio fakultetai man primena kiaulidę. Tas tvyrantis patalpose rū­ kalų kvapas, su kuriuo nežinau kaip kovoti.“ „Reiškia, kiekvienas dundukas studijuos Universitete. Norėtųsi, kad ne mūsų...“

nuo2003 m. liepos 1 d. iki rugsėjo 1 d.

* paruošti specialistus, sugebančius sprąsti specifines verslo teisės problemas

tarptautiniame versle.

Karjeros galimybės

Karjeros galimybės

Baigusieji šią studiją programą gali:

Baigusieji šią studiją programą gali:

• dirbti vadybininkais valstybiniame sektoriuje, privačiame versle tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautinėse rinkose;

Kalba Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto dėstytojai:)/^

* suteikti studentams žinias apie ES verslo teisės teoriją ir problematiką;

• dirbti aukščiausios grandies vadybininkais privačiame ar tarptautiniame

versle, ypač bendradarbiaujant su Europos Sąjunga;

• tęsti studijas sodalinią mokslą magistrantūroje.

• kurti savo verslą ar bendras įmones su užsienio kapitalu;

Gerai, kolegos, aš dar tiek daug turiu jums pasakyti, bet pratęsime ki­ toje laidoje.“

• dirbti valstybės tarnautojais visose valdymo grandyse, ypač srityse, susijusiose su integradja į ES;

(perpaskaitą Žurnalistikos institute)

• dirbti konsultantais vietinėse ir tarptautinėse kompanijose tarptautinio verslo

ir teisės srityse;

„Baisu ir pagalvoti, kas būtų, jei įlėktų j „Maximą“ koks pinokis su ka­ nistro buteliu...“

• dirbti tarptautinėse organizodjose; • dirbti mokslo ir mokymo įstaigose; • tęsti studijas doktorantūroje.

„Lietuvių nuotaika priklauso nuo to, kaip jiems spaudžia/nespaudžia apa­ tinis trikotažas.“

PARENGIAMASIS SEMESTRAS MAGISTRANTŪROS STUDIJOMS

„Lietuvoje nuolat būna iš užsienio atvykusių įvairių teroristų pinokių.“

Parengiamasis semestras yra skirtas vidurinės ir oukštesnės valdymo grandies

Kalba Komunikacijos fakulteto dėstytojai:

vadybininkams, baigusiems neekonominės krypties pogrindines studijas.

lai vieno semestro trukmės studijos. Sėkmingai baigus

„Studentas: - Palaukit, nespėjami Dėstytojas: - Pensijoj palauksiu.“

šį semestrą, išduodamos tarptautinio verslo sertifikatas, suteikiantis teisę stoti j magistrantūros studijas VU TVM.

Informadjo teikiama Tarptautinio verslo mokykloje darbo dienomis 9-16 vai.

Vilnius, Tarptautinio verslo mokykla, Saulėtekio ai. 9, II rūmai, 814,815,817 kab.

Tel.: (8-5)2366193, (8-5) 2366194, (8-5)2366195

Kalba Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojai:

„Man viskas gerai, aš tik užsižiopsojau.“ ^Dzin tas 100, palyginus su begalybe...“ Kalba Filosofijosfakulteto dėstytojai:

„Kai išmoksti gerai kalbos, galima ženytis.“ Kalba Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai:

„Žmonės nesusitarę trumpina kelią ir eina ne šaligatviu, o per žolę. Ga­ liausiai žolė neatlaiko šių racionalių pasirinkimų.“ Kalba Gamtos mokslų fakulteto dėstytojai:

„Taip jau yra: jei sąlygos leidžia, tai kam dirbti?“ „Medžiotojų kultūrose toks reiškinys kaip suvalkietiškas taupumas yra smerkiamas“. „Na, argi gali vienas žmogus kokį mamutą „užversti“ su pagaliu?..“ „Savanose ypač daug stambių žolėdžių, kurių dauguma tinka maistui.

Netinka gal tik liūtai.“ „O mūsiškius „elektrikus“ reikėtų kartu su karosais įsodint į puodą van­ dens, įmerkti du laidus ir palaikyt, kol iš ausų dūmai parūks.“

Užrašė atidžiai paskaitų klausę studentai

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 55 kab.

Tel. 268 7089.

Mobil. tel. 8-687-49018.

EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-2056 Vilnius.

Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redak­ cijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

C

Naujos knygos

J

Erlend Loe. „Naivus. Super.“ Vaga, 2003 Tai vieno žymiausių dabartinės kartos norvegų rašytojo modemus romanas, ku­ riame sprendžiama asmenybės dilema su­ dėtingame ir komplikuotame nūdienos pasaulyje. Šiame kūrinyje tvirtai legali­ zuojama paprastumo filosofija. Egzisten­

cinė jauno žmogaus problema vaizduo­ jama pasitelkiant lengvą ironijos formą ir humorą, atsisakant sudėtingų formu­ luočių ir varginančių prasmės paieškų.

Knygos herojus, patyręs dvasinę krizę, nu­ braukia praeitį, atsisakydamas įprastų da­ lykų, ir viską pradeda iš naujo - nuo pri­ mityvių daiktų ir sąvokų iki universalių laiko ir erdvės sampratų.

„U. V.“ redakcija atsisveikina iki rudens Baigėsi dar vieneri studijų Universitete metai. Vieni džiaugiasi artėjančia sesijos pabaiga, kiti - duris į ateitį at­ versiančiais diplomais. Artė­ ja dar viena kiekvieno lietu­ vio taip laukiama šventė - Jo­ ninės. Nors studentai labai ak­ tyviai prisidėjo prie pilietinės akcijos „Laisvę Joninėms“, balsavo internete ir toliau bal­ suoja, siųsdami SMS žinutes, regis, šiemet dar tos laisvės nebus. Tačiau bus kitąmet.

Bus ir dar daug ko - prasmin­ gų darbų, kūrybos ir bendra­ vimo džiaugsmo, šaunių Uni­ versiteto renginių bei švenčių, susitikimų ir kelionių... Apie visa tai Jums rašysime. „Universitas Vilnensis“ at­ sisveikina su Jumis, mielieji skaitytojai, iki kitų mokslo me­ tų ir taip pat linksmai eina švęsti Rasos šventės bei ieškoti laimingojo paparčio žiedo...

Dėkojame, kad buvote kartu.

Turiningos ir šiltos vasaros, neblėstančių įspūdžių! Iki susitikimo rugsėjo pradžioje!

Redakcija