hinc itur ad astra
Rugsėjis
vilnensis
^AS
\
2003 m. «
universitas
/■E ? EHJs ■
.■y
<
Nemokamai http:llwww. vilnensis. vu.lt
V_________ 7
Vilniaus universiteto laikraštis Nr. 8 (1644)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
NUMERYJE SKAITYKITE:
Vivat academia! Vivant professores!
„WITFORVilnius 2003“ žingsnis in formacinės visuomenės link
p. 5____ VU turės unikalų japonišką sodą
p
6 Priėmimas į VU: proble mos, nesusi pratimai ir naujovės
P. 7-9 VUSA puslapiai
„Ir vėl Rugsėjo pirmoji...“, - atsidustame kiekvienas. Vienas su jauduliuku ir virptelėjimu širdyje, nes iš tikrųjų ši diena pirma Universitete, kitas su gilia nostalgija, nes Rugsėjo pirmoji gali būti paskutinė akademinė šventė gyvenime. O trečiam tai - eilinis kalendorinis rudens ženklas. Nors kiekvieną sykį turintis kažką savita, kažką tokio, kas bent truputį sudrumsčia vidinę ramybę pranešdamas: „Ei, jau nauji mokslo metai. Nauji... Ar tu tai jau supratai?..“ v. . .
Kepuraitės sugrįžo Šį rudenį studentai galės pasipuošti stu dentiškomis kepu raitėmis. Daugelis jų, ypač pirmakursiai, jau išbandė naująjį gal vos apdangalą per Rugsėjo pirmosios iš kilmes. Naujoji studentiška kepuraitė - tamsiai vyšninės spalvos, ją puošia geltona juoste lė ir siuvinėtas užrašas Universitas Vilnensis 1579. Naująsias kepuraites studentai išbandė Rugsėjo pirmąją Kaip teigė Vilniaus V. Naujiko nuotr. universiteto Informa cijos ir ryšių su visuo kario Lietuvos studentai, gimnazistai. mene skyriaus vedėja Nijolė Bulotaitė, Studentiškos kepuraitės ir dabar populia studentai labai entuziastingai palaikė ke rios Švedijoje. Šiandieniniai studentai ma puraičių idėją. Tikimasi, kad šios kepu no, kad galės kepuraitę dėvėti ne tik per raitės įtiks ir absolventams, ne kartą jau studentiškas šventes, bet ir eidami į pa bandžiusiems diskutuoti apie galimybę iš skaitas. skirtinai pasipuošti per diplomų teikimo Studentiškų kepuraičių bus galima įsi iškilmes. gyti Vilniaus universiteto Studentų atsto Daugelis absolventų, seniau baigusių vybėje. Universitetą, prisimena studentiškas ke puraites, kurios anksčiau buvo itin popu „U. V.“ inform. liarios. Panašias kepuraites dėvėjo tarpu
Plačiau apie tai - p. 2-3
2
Universitas Vilnensis
2003 m. rugsėjis
Vivat academia! Vivant professores! Vėl artėjantis prie jubiliejinio amžiaus, šiemet 424-uosius mokslo metus pradėjęs Vilniaus universitetas visus savo bendruo menės narius pakvietė į Rugsėjo pirmosios iškibnes.
Liana BINKAUSKIENĖ, Onutė MACKONYTĖ „Mokslo metai sukasi ratu“, teigė susirinkusiesiems Universi teto rektorius akademikas Bene diktas Juodka. Viskas praeina, bet vėl grįžta. Rektorius linkėjo akademinei bendruomenei nepa miršti, kad VU - visų mūsų na mai. Kiekvienas čia gali rasti tai, ko ieško. „Jūs kankinsitės, ieško dami tikslaus žodžio. Čia jūsų laukia žinios ir mokėjimas jas tai kyti“, - akcentavo studijų svarbą Komunikacijos fakulteto deka nas prof. Domas Kaunas, teigda mas, kad pažinimo srityse daug įtampos ir karštų taškų. Akade minė bendruomenė pradėjo dar vieną etapą. Pedagoginis- perso nalas jį supranta vienaip, studen tai žvelgia iš savo „kampo“. „Mokslo ir studijų pasaulis atvi ras ir paslaptingas. Te išsipildo jū sų svajonės“, - palinkėjo KF de kanas, šiais mokslo metais pakė lęs Universiteto vėliavą. Ji prie senosios Alma Mater plevėsuos visus metus. Po iškilmingos ceremonijos Bibliotekos kieme renginys tęsėsi M. K Sarbievijaus kiemelyje. Ten smalsuolius priviliojo muzikuo jantis Universiteto studentas Stano, geriau žinomas kaip „delfinas“. Pagal pageidavimus jis linksmino savo kolegas. O po Stano pasirodymo galima bu vo pasiklausyti sodraus mote riško germanistės Jekaterinos balso. Besiklausant muzikos akį trau kė prie FilF Vertimų katedros ant virvutės iškabinti marškinėliai, spalvingi sijonėliai ir... apatinis tri kotažas. Tai dekoracijos, kurios praskaidrino krikštijamų filologų fuksų nuotaiką. O linksmumo jiems netrūko. Nors ir nedrąsūs, tačiau laimingi, su šypsena nuo au sies ligi ausies, skanduodami „ei ki čiaki“, keliavo jie su virvamobiliu rieškučiomis didžiai gerbiamo ir mylimo filologų ąžuolo laistyti. O po to su spalvingais popieriniais skritulėliais „FLF FUX“ ant kak lų klūpojo ir net nemėgino krikš tatėviams prieštarauti. Tuo tarpu vyresniųjų kursų studentai dėl ko kito nerimavo. Būsimi mokslai ramybės neduo da. Patalpos, kur iškabinti tvar karaščiai, buvo pilnos studentų. Kiekvienam rūpi, kas ir kada bus nauja. Juk nesinori nieko praleis ti. Bent jau naujiems mokslo me tams prasidėjus. Visų fakultetų pirmakursiai Rugsėjo pirmąją gavo be galo svarbius dokumentus: buvo įteik tos studijų knygelės ir studentų
Pirmakursiai gauna savo dokumentus - studijų knygeles ir studento pažymėjimus
Šiemet Universiteto vėliavą patikėta iškelti Komunikacijos fakulteto dekanui
Filologai fuksai neišvengė krikšto
Smagu žygiuoti sostinės gatvėmis
pažymėjimai. Pastarieji suteikia gausybę nuolaidų ir įrodo, jog esi tikras studentas su savo teisėmis ir pareigomis. „Svetima viskas. Kažkaip ne sitiki, kad jau esame studentės, atrodo, kad dar tik atvažiavome apsidairyti. Nieko nejaučiame, dar neapsipratome. Bet džiaugia mės ir didžiuojamės, kad esame VU. Ruošėmės ir svajojome čia įstoti“, - prisipažino pirmo kur so prancūzų filologijos studentės Agnė, Gražina ir Neringa. Klai džiojo mokslo metų pradžios šventėje ir daugiau nedrąsių vei delių. Kažko ieškančių, truputį sutrikusių ir laukiančių. Pernai tradicinė eisena dėl sos tinėje vykusių remonto darbų ne įvyko, tad šiemet VU akademinė bendruomenė į eiseną rinkosi la bai entuziastingai. Išsirikiavę bib liotekos, administracijos darbuo tojai, fakultetų dėstytojai bei stu
dentai patraukė centrine Vil niaus gatve Universiteto link. Universiteto vėliava buvo patikė ta nešti MIF pirmakursiui - pro gramų sistemas pasiryžusiamstudijuoti Mariui Mačerniui. Eise na buvo išties spalvinga ir studen tiška. Daugelis pirmakursių jau spėjo pasipuošti studentiškomis kepuraitėmis, kiti - marškinėliais ar jų pasirinktą profesiją atspin dinčia apranga. Štai medikai ne patingėjo panešioti Vilniaus gat vėmis „numirusio“ nuo mokslų studento, o Kauno humanitarinis fakultetas atsivežė žymiąją savo pelėdą - fakulteto simbolį. Linksma, skanduojanti įvai riausius šūkius, mojuojanti gatvė se stovintiems praeiviams eisena trumpam stabtelėjo prie Vilniaus savivaldybės. Nuo čia kartu su VU akademine bendruomene iki Universiteto žygiavo ir Vilniaus meras Artūras Zuokas. Jam, VU
Vilniaus meras A. Zuokas puikiai jautėsi su studentiška kepuraite
Kauno humanitarinis fakultetas pristatė studijų programas
3
Universitas Vilnensis
2003 m. rugsėjis
T—LIVI LNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLA Leidžiame • vadovėlius
• monografijas • mokomąsias knygas
• metodinius nurodymus • kitus leidinius Iškilmės Didžiajame kieme
Kalba rektorius akad. B. Juodka
Juodai balta
skaitmenine spauda Geros kainos
Maloniai laukiame Jūsų naujose patalpose Universiteto g. 1, Vilnius
Tel. 268 72 60 EI. paštas:
leidykla@leidykla.vu.lt UniversitetoTaryba ir Senatas VU aplankė daug garbių svečių
Nauji leidiniai Mokomosios knygos • V. Kardelis. „Rytų aukštaičių šnektų slavizmų fonologijos bruožai“ • D. Kastanauskaitė. „Bibliografinis dokumentų aprašas“ • G. Šurkienė, R. Stukas. Šoka VU dainų ir šokių ansamblis
Busimieji medikai nešė „nugydytą“ ligonį
auklėtiniui, rektorius įteikė stu dentišką kepuraitę, kurią meras mielai dėvėjo per visas iškilmes. A. Zuokas sakė, kad eisenoje jau čiasi puikiai, jam tai primena stu dentavimo metus. Ponas meras neatsisakytų dar pastudentauti, baigęs šį darbą gal ir stosiąs mo kytis. Ką studijuotų, A. Zuokas dar nežino. „Tiek daug norisi, kad dar nenusprendžiau“, - sakė linksmai nusiteikęs meras. Visiems sugužėjus į Didįjį VU kiemą prasidėjo oficiali akademi nių metų pradžios šventė. Iškilmėse dalyvavo LR Minist ras Pirmininkas A. M. Brazaus kas, Seimo ir Vyriausybės nariai, Konstitucinio teismo ir Aukš čiausiojo teismo teisėjai, ministe rijų ir žinybų vadovai, Vilniaus meras A. Zuokas, diplomatai ir kiti garbingi svečiai. Atvykus rek toriui, lydimam Tarybos ir Sena to pirmininkų, varpo dūžiai pa skelbė 2003-2004 akademinių metų pradžią. Susirinkusiuosius pasveikino VU rektorius akad. B. Juodka. Jis pasidžiaugė gražiu jaunimo būriu, pasirinkusiu studijas mū
sų Alma Mater. Apžvelgęs pa grindines Universiteto veiklos
„Įvairaus amžiaus vaikų mityba ir jos vertinimas“
• V. Pukevičiūtė. „Lesebuch fūr Philologen“ Kiti leidiniai
• Žurnalas „Lietuvos chirurgija“.
2003 m. I tomas. 2 numeris (Chirurgijos mokslo ir praktikos žurnalas, leidžiamas keturis kartus per metus) • Geriausių rašto darbų almanachas. 2002—2003 m. (TSPMI studentų mokslinės draugijos leidinys) Valio! Vėl studijos...
gaires, rektorius kreipėsi į stu dentus: „Jūs turite jaustis lygia verčiais daugiamilijoninės Euro pos universitetų studentų ben druomenės, lemsiančios žinių Europos ateitį, nariais. Mūsų tikslas - padėti Jums tokiais tapti“. Akademinę bendruomenę sveikino Vilniaus universiteto
Studentų atstovybės prezidentė Jekaterina Bortkevič. Iškilmėms spalvingumo sutei kė pučiamųjų instrumentų or kestras „Oktava“ ir smagios šo kėjų kompozicijos, liaudies mu zikos kapela „Jaunimėlis“, VU dainų ir šokių ansamblis, daina vo akademinis mišrus ir merginų choras „Virgo“, grojo Kamerinės
muzikos ansamblis, eiles skaitė teatro „Minimum“ aktoriai. Vakare prie Baltojo tilto VU Studentų atstovybė surengė stu dentams fiestą - smagų pasilinks minimą, kuriame buvo prizų ir siurprizų, grojo populiarios jau nimo grupės.
V. Naujiko nuotraukos
Mokslo periodiniai žurnalai • Baltistica XXXVII (1) 2002 • Literatūra 2002 44(2)
• Politologija 2003/2 • Psichologija 2003/27 • Teisė 47/2003
4
Universitas Vilnensis
2003 m. rugsėjis
Universitetas gyvena artėjančio jubiliejaus nuotaikomis Kokie žada būti mūsų akade minei bendruomenei naujieji mokslo metai? Šie mokslo metai iš dalies su
siję su Universiteto 425 metų jubiliejumi. Taigi pavasario se mestrą visų laukia dideli darbai. Premjeras A. M. Brazauskas yra sudaręs specialią komisiją, kuri yra paruošusi jubiliejaus programą ir sąmatą. Kitais me tais planuojame išleisti keletą jubiliejinių leidinių. Tačiau pir miausia, jeigu mums būtų skir ta pinigų, norėtume užbaigti Fi losofijos fakulteto renovaciją tam trūksta apie 7-8 mln. Lt. Galime pasidžiaugti iki galo su tvarkytu TSPMI pastatu įrengtos auditorijos, bibliote kos, aprūpinta kompiuterine technika ir t. t. Kitas svarbus darbas - užbaigti Matematikos ir informatikos fakulteto patal pų rekonstrukciją. Kadangi dar bo rinkai labai reikia informa tikų, į šią specialybę priimame gerokai daugiau studentų, jie jau nebetelpa auditorijose. Li zingo būdu įsigytą naują korpu są teks rekonstruoti. Dar šį ru denį laukia reikšmingas įvykis Karjeros centro atidarymas (FF I aukšte - red. past.). Pasirašy tos sutartys daugiau kaip su 70 įvairių privačių firmų - moder naus ir šiuolaikiško Karjeros centro rėmėjų. Turėtume padė-
Universiteto rektorių akad. Benediktą JUODKĄ kalbina „U. V.“ redaktorė Liana BINKAUSK1ENĖ
suartėtų mokslas, studijos ir verslas. Kaip Universitetas rengiasi in tegruotis į bendrą Europos moks lo ir studijų erdvę? Kokie poky čiai numatomi studijose? Norėdamas išsiaiškinti, kaip atrodo Vilniaus universiteto
Studijų kokybė yra silp niausia visų Lietuvos aukš tųjų mokyklų grandis. koti ir Vyriausybei, šiam projektui iš Valstybės rezervo skyrusiai 100 tūkst. Lt. Lapkričio mėnesį or ganizuojama Karjeros mugė ir dviejų dienų tarptautinis semi naras. Šiais metais kartu su savival dybe ir keliomis privačiomis fir momis įkurta VšĮ „Saulėtekio slėnis“. Šis ir Biomedicinos cen tro Santariškėse projektai gavo finansavimą iš „Phare“ lėšų po 200 tūkst. eurų. Laukia di džiulis darbas - įkurtą įstaigą „Saulėtekio slėnis“ paversti „kūnu“ - reikia pritraukti inves tuotojus. Visi šie nauji projektai ren giami siekiant vieno tikslo - kad
studijos, mokslas ir valdymas tarptautinėje mokslo erdvėje, kreipiausi į Europos universi tetų asociaciją, prašydamas atlikti įvairiapusę Vilniaus universiteto tarptautinę eks pertizę. Konkurencija tokio pobūdžio ekspertizei didelė. Džiugu, kad Europos univer sitetų asociacija teigiamai at siliepė į mano kreipimąsi mūsų Universitetą vertins tarp tautiniai ekspertai. Jų išvados bus patariamojo pobūdžio. Po ekspertizės paaiškės, kokios mūsų Universiteto stipriosios ir silpnosios pusės, ką mes turi me keisti bendros Europos
mokslo ir studijų erdvės kon tekste. Jau turime per 200 studijų programų, per 115 - antrosios pakopos. Tai daug. Nereiškia, kad turime atsisakyti naujų pro gramų, bet eilės darbo biržoje rodo, kad ir mums reikia pasi žiūrėti, ar nerengiame specialis tų, kurių darbo rinkoje jau per daug. Kurdami naujas studijų programas mes turime labai ati džiai įsiklausyti į mūsų sociali nių partnerių ir darbdavių rei kalavimus. Tokios diskusijos jau pradėtos. Jų dėka gali būti su kurta gera studijų programa, tenkinanti ir darbdavius, ir mus. Kitais metais visi fakultetai privalės revizuoti savo studijų programas. Kai kurių teks gal ir atsisakyti, kitų - peržiūrėti ko kybę, dėstytojų, kurie dalyvauja jas įgyvendinant, potencialą. Bū tent studijų kokybė yra silpniau sia visų Lietuvos aukštųjų mo kyklų grandis. Turime sustoti didinę studen tų skaičių. Pagal studentų skai čių, tenkantį vienam tūkstančiui gyventojų, Lietuva užima vieną pirmųjų vietų Europoje. Todėl perėjimas nuo kiekybės prie ko kybės yra pagrindinis Universi teto uždavinys.
Neramu, kad Lietuvoje aukš tasis mokslas pamažu nuvertėja. Prisisteigė daug aukštųjų mo kyklų, tarp jų nemažai ir priva čių. Greitai aukštosiose mokyk lose trūks abiturientų. Iš 32 259 abiturientų, padavusių pareiški mus bendrajam penkiolikos uni versitetų priėmimui, net du treč daliai paminėjo vieną ar kitą VU studijų programą, o viena trečio ji VU nurodė pirmu prioritetu. Kai abiturientų bus mažiau nei aukštosios mokyklos galės pri imti, tada ir pasirodys, kas yra kas. Todėl aš visą laiką akcentuo ju - kreipkime dėmesį į studijų kokybę. „Chaltūros“ aukštojoje mokykloje ruošiant specialistą neturi būti.
Ką džiugaus galite pasakyti mokslo darbuotojams, dėstyto jams? Nuo rugsėjo 1 d. didiname at lyginimus dėstytojams ir moks lo darbuotojams, kuriems algos nekito apie septynerius metus. Aukštųjų mokyklų dėstytojų at lyginimams didinti Vyriausybė skyrė 16 mln. Lt. Iš jų 5,3 mln. skirti VU. Asistentams, lekto riams, kurie neturi mokslinio laipsnio, atlyginimai bus padi dinti apie 30 proc. Kitiems - apie 20-25 proc. Likusieji pinigai bus panaudoti geriausiems moksli ninkams skatinti.
Ugdykime tautinį orumą „WITFOR-Vilnius 2003“ žingsnis informacinės visuomenės link Rugpjūčio 27-29 dienomis Vilniaus kongresų rūmuose vykęs pasaulio informacijos technologijų forumas „WITFOR-Vilnius 2003“, kurio vienas iš partnerių buvo ir Vilniaus universitetas, sulaukė ne tik valdžios, verslo įmonių atstovų, bet ir akademinės bendruomenės susidomėjimo.
Neringa RADŽ1UVIENĖ 676 dalyviai iš 72 pasaulio valstybių diskutavo, kaip suma žinti informacinį atotrūkį tarp in formacinėmis technologijomis (IT) bei komunikacijomis besi naudojančių ir jų neįvaldžiusių žmonių, kokiomis priemonėmis skatinti pastaruosius tapti infor macinės visuomenės dalimi. Fo rumas baigėsi „Vilniaus deklara cijos“ pasirašymu, kurioje numa tyti pagrindiniai tikslai, leisian tys numatyti IT ir informacinės visuomenės plėtros prioritetus, nurodytos priemonės, padėsian čios įgyvendinti šiuos tikslus. Forumo dalyviai dirbo aštuoniose skirtingų temų darbo gru pėse, o per pertraukas galėjo pa sižvalgyti po greta veikiančią pa rodą, kurioje savo informacinius stendus buvo įsirengę forumo rė mėjai, partneriai bei kitos verslo įmonės ir viešosios asociacijos. Čia buvo ir Vilniaus universite to stendas, kur greta reprezen-
Informacinis VU stendas WITFOR parodoje
tacinės informacijos buvo galima išsamiau susipažinti su Tarptau tiniu žinių ekonomikos ir žinių vadybos centru, Karjeros centru, sužinoti apie Saulėtekio slėnio projektą. Tarp forumo dalyvių,
savaime suprantama, populia riausi buvo kompaktiniai diskai su reprezentaciniu filmuku apie VU. Tačiau nemažiau dėmesio sulaukė ir Saulėtekio slėnio bei Karjeros centro projektai. Itin
VU prof. R. Gudauskas WITFOR organizacinio komiteto pirmininkas
domėtasi parodos tematiką ati tinkančiomis studijų programo mis, užmegzta naujų tarptautinių ryšių su kitų šalių akademinėmis institucijomis. Rimo Gedgaudo ir „WITFOR-Vilnius 2003“ nuotr.
Lietuvai švenčiant Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų šalies Prezidentas Rolandas Paksas pakvietė Vilniaus universi tetą prisidėti prie Tautinio oru mo ugdymo programos. Naujo ji programa rengiama tam, kad būtų numatytos socialinės, kul tūrinės ir pilietinės permainos visuomenėje, padėsiančios pri imti XXI amžiaus iššūkius. Pa grindinis programos tikslas ugdyti Lietuvos žmonių pasidi džiavimą savo šalimi, pristatyti šalies piliečiams ir pasauliui Lietuvą kaip modernią ir kartu saugančią tradicines bendražmogiškas vertybes valstybę, skatinti pilietiškumą ir patriotiz mą. Anot Prezidento, tautinis orumas - tai suvokimas to reikš mės, kurią žmogui suteikia jo priklausomybė savo šaliai, tau tai ir valstybei. „Kviečiu Jūsų vadovaujamą instituciją dalyvauti rengiant Tautinio orumo ugdymo pro gramą. Vertingos gali būti pa čios įvairiausios idėjos, nuo monės ir pasiūlymai. Nuošir džiai tikiu, kad kartu pasieksi me visiems mums reikalingų permainų“, - ragino Vilniaus Universiteto rektorių Preziden tas Rolandas Paksas.
„U. V.“ inform.
5
Universitas Vilnensis
2003 m. rugsėjis
VU turės unikalų japonišką sodą Pavasarį VU Botankos sode apsilankę Japonijos specialistai paža dėjo parengtijaponiško sodo projektą ir padėtijį įgyvendinti. Mokslo metams prasidėjus pažadus imta pildyti.
Ona MACKONYTĖ Maždaug po metų VU galės didžiuotis unikaliu japonišku meditacinio stiliaus sodu. Dvide šimt tūkstančių litų kainuojantį projektą prieš pat mokslo metus būsimo japoniško sodo vietoje įteikė Tarptautinės bonsų asocia cijos prezidentas, kraštovaizdžio dizaineris Hadžime Vatanabe {Hajime Watanabe') ir japoniškus sodus įrenginėjančios kompani jos „U- JIN“ prezidentas Hiroši Cunoda (Hiroshi Tsunoda'). VU Botanikos sodas įrengti autentišką japonišką sodą plana vo nuo 1998 metų. Keletą metų buvo atliekami parengiamieji darbai. Tarpininkaujant Japonijos reikalų patikėtiniui Lietuvoje, H. Vatanabe ir H. Cunoda po ap silankymo sode pavasarį sutiko parengti japoniško sodo projektą. Pasaulyje yra daug įvairių sti lių ir epochų japonišku stiliumi įrengtų sodų. Rengiamam VU so dui Kairėnuose labiausiai tinka meditacinis stilius, tą patvirtino ir projektą rengę Japonijos specia
Naujose pareigose
listai. Gamta ir parinkta vieta bei vietiniai augalai labai tinkami, ta čiau japonai atkreipė dėmesį, kad augalų reikės dar daugiau ir iš raiškingesnių: įdomių, susisuku sių. Tačiau žaluma nėra pagrin dinis elementas. Pirmoje vietoje, pasak Japonijos specialistų, yra reljefas, antroje - akmenys, tre čioje - vanduo, taip pat labai svarbu architektūra ir papuoši mas. Kaip teigė Botanikos sodo direktorius Audrius Skridaila, šis sodas turėtų būti unikalus relje fu, mat parinktoje sodui kurti vie toje yra didelis aukščių skirtu mas. „Bus įrengtas kaskadinis krioklys su didžiuliais akmenimis, tvenkinys su sala, terasos, pavė sinė, takeliai pasivaikščiojimui, bus daug formuotų augalų. Jau dabar jų Botanikos sodo specia listai augina daugiau nei 200 rū šių“, - dalijosi būsimo sodo vizi ja direktorius A Skridaila. Dabar dar atliekami parengiamieji dar bai. Stačiame šlaite iškirsti men kaverčiai krūmokšniai, iš akme nų kuriamos terasos. Prie įėjimo į sodą, šalia medinių vartų, lan kytojus pasitiks pušis, kurios ša-
Japonų sukurtas sodo projektas stebino neįprastumu ir... brangumu V Naujiko nuotr.
kos yra specialiai formuojamos. Viena šaka imituos pasisveikinti ištiestą ranką. Japonai itin džiaugėsi, jog ne toliese yra natūralaus vandens šaltinis - iš senojo parko tvenki nio vamzdžiais teka upelis. Anot jų, vanduo yra vertybė. Kaip ir reljefas. Retai kuris botanikos sodas turi tokį išraiškingą relje fą. Japonai sako, kad toks deri nys yra Dievo dovana.
Japonišką sodą gali rengti tik japonai, kadangi jis kuriamas pa gal specifinę japonų filosofiją. Jie ne tik žino, kaip sukurti vieną ar kitą kompoziciją, bet tiesiog jau čia. Botanikos sodo darbuotojus labai nustebino toks Japonijos specialistų entuziazmas. Pasta rieji nori griebtis lietuviams ne įprastų darbų - pagal specialią technologiją senas giliai įleidu sias šaknis pušis perkelti į kitas
vietas. Visoje sodo teritorijoje bei iš aplinkinių ūkininkų laukų renkami ir vežami akmenys. Jų sodui reikės apie 500 tonų. Tikimasi, kad šiaurinėje Bo tanikos sodo dalyje įsikūręs ir pu sę hektaro ploto užimantis japo niškas sodas po metų bus baig tas. „Norime, kad jis būtų auten tiškas, originalus, atspindintis ja ponišką dvasią“, - sakė A. Skri daila.
-----------------------------
LMA prezidentu tapo Zenonas Rokus Rudzikas
Rugsėjo 9 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko Akademijos pre zidento rinkimai. Lietuvos MA pre zidentu išrinktas Zenonas Rokus Rudzikas - MA tikrasis narys, habi lituotas daktaras, profesorius, dvie jų Lietuvos mokslo premijų, Kdllen premijos (Švedija) laureatas. Akademikas yra daugiau nei 270 mokslinių publikacijų teorinės fizi
Nuo liepos 1 dienos Fizikos fakul teto dekano pareigas eina prof. habil. dr. Jūras BANYS.
kos ir jos taikymų srityje, tarp jų 5 monografijų autorius arba bendra autoris. Z. R. Rudzikas - mokslo ir studijų ekspertas prie LR Vyriausy bės (1993-1996), Lietuvos mokslo tarybos narys (1996-2000), Europos Sąjungos Mokslo direktorato eks pertas (nuo 1994), Lietuvos fizikų draugijos (FD) prezidentas (nuo 1995), Lietuvos-Didžiosios Britani jos draugijos pirmininkas, Europos FD Vykdomojo komiteto narys, Tarptautinės astronomų sąjungos, Pasaulio mokslininkų federacijos, Europos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir kitų šalių FD narys, VPU Tarybos pirmininkas, VU Senato na rys. Administracinės pareigos: MA Fizikos instituto direktoriaus pava duotojas (1977-1988), direktorius (1988-1990). Nuo 1990 valstybinio (nuo 2002 VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorius.
Nuo birželio 16 dienos Vilniaus universiteto Teisės ir bendrųjų reika lų direkcijos direktoriaus pareigas pradėjo eiti buvęs Vilniaus universi teto Studentų atstovybės prezidentas Marius ZABIELSKAS. Artūras ŠALTIS, VUSA vicepre zidentas socialiniams ir akademi niams reikalams, nuo rugsėjo 1 d. pa skirtas VšĮ „VU būstas“ penkiaaukš čių bendrabučių komplekso (Saulė tekio ai.) administratoriumi.
VADOVĖLIAI IR KNYGOS STUDENTAMS KNYGYNAS „AKADEMINĖ KNYGA" Universiteto g. 4, Vilnius TEL.: 2 661 680, 2 619 711 Darbo laikas d.d. 9.30-19 vai., šeštadieniais 12-17 vai.
6
C
Universitas Vilnensis
2003 m. rugsėjis
v ’ ___ _______ / Žvilgsnis
Ona MACKONYTĖ Nesusipratimas dėl raidės Dalis šių metų abiturientų, aukš tosiose mokyklose ketinusių studi juoti neakivaizdžiai ar vakariniame skyriuje, tapo itin nemalonaus nesu sipratimo aukomis. Daugelis buvo šokiruoti, kai pamatė, jog studijuoti priimti mažiau balų surinkę jų kon kurentai, o geriau besimokantys jau nuoliai, jų žodžiais tariant, „liko už borto“. Paaiškėjo, kad studijuoti bu vo priimti tie, kurie, pildydami pra šymą, nurodė studijų finansavimo pobūdį. Kai kurie stojantieji buvo suklaidinti neaiškių konsultantų kalbų arba klydo patys, nes ne iki galo išsiaiškino reikalavimus pil dant dokumentus. Finansavimo po būdį nurodyti buvo būtina. O to ne padariusieji neturėtų kaltinti kitų dėl savo neapdairumo. Kaip aiškino VU akademinių reikalų prorektorė doc. Birutė Marytė Pociūtė, naujoji pri ėmimo sistema tarnauja individui. „Tačiau jaunimas tingi iki galo skai tyti taisykles. Klaidos atsiranda dėl žioplumo. Matyt, abiturientai yra pripratę prie instrukcijų, kurias kaž kas nuolat turi teikti. O jei klausosi, kas ką kur ne taip pasakė - tai jau jo neraštingumo problema“, - per pri ėmimą kilusią sumaištį komentavo prorektorė. Dar vienas nesusipratimas, ki lęs dėl nežinojimo - kai kurių sto jančiųjų pasipiktinimas, kad priim tųjų sąrašuose buvo pavardės tų, ku rių balai mažesni. Pasirodo, jog tie įstojusieji su mažesniais balais ir į mokamas vietas - jau turintys aukš tesnį nei vidurinį išsilavinimą žmo nės, norintys tęsti studijas toliau. Jiems reikalavimai ir sąlygos stojant yra kitokios nei ką tik baigusiems vidurines mokyklas. Dar viena problema yra ta, kad liepos mėnesį Vyriausybė tvirtina skaičius, kiek studentų galės priimti aukštoji mo kykla. „Pagal įstatymo pataisas to kie skaičiai turi būti skelbiami iki kovo 1 dienos. Todėl galima tik pre liminariai nurodyti, kiek į vieną ar kitą specialybę bus pakviesta studi juoti. Visa painiava ir kyla dėl to, kad laiku nėra patvirtinami skaičiai, kiek studentų aukštoji mokykla gali priimti“, - vieną iš painiavos prie žasčių komentavo Studijų skyriaus vedėja Jūratė Karaliūnienė.
Užsienio lietuviai ir lietuviai iš užsienio Vyriausybė liepos pradžioje sky rė 164 vietas tėvynainių iš užsienio studijoms Lietuvos aukštosiose mo kyklose. Pasibaigus bendrajam pri ėmimui, per kurį neįmanoma įstoti konkuruojant su valstybinius egza minus laikiusiais šalies abiturientais, užsienio lietuviai patyrė šoką: apie keturiasdešimt užsienio lietuvių iš Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos ne pateko į aukštąsias mokyklas, nors jų atestatuose - tik aukščiausi įver tinimai. Kaip aiškino VU Priėmi mo komisijos atsakingasis sekreto rius ir Bendrojo priėmimo valdybos pirmininkas A. Pažėra, pagrindinė užsienio lietuvių bėda ta, kad kai ku rie jų tik dedasi tokiais. Neretas su mano vidurinį išsilavinimą įgyti už sienyje, o po to stoti į Lietuvos aukš tąsias mokyklas. Deja, daugelis ne pakankamai gerai išsiaiškina, ar už sienyje esanti mokykla atitinka vi durinei mokyklai keliamus reikala vimus. Baigę tokias vidurines neaiš-
Priėmimas į VU: problemos, nesusipratimai ir naujovės Šiemet pirmą kartą buvo vykdomas bendrasis priėmimas į visas aukštąsias universi tetines mokyklas. Stojantiesiems tai turėjo gerokai palengvinti dalią, nes pildydami vie
ną prašymą jie dalyvavo priėmime į visus universitetus. Tačiau ir šiemet per priėmimą neišvengta problemų, nesusipratimų, pykčio protrūkių, būta ir džiaugsmo akimirkų.
aukštojoje mokykloje iš dvidešim ties studijų programų nurodo, regis, tarpusavyje nederančias specialybes. Nėra ko stebėtis. Pusė stojančiųjų taip rašo todėl, kad tik įstotų į aukš tąją mokyklą. Žinoma, negalima pa neigti ir to, kad yra ypač gabių žmo nių, kurie gali studijuoti ir humani tarinius, ir tiksliuosius mokslus, to dėl prašyme jie nurodė įvairiausias studijų programas. „Kokia rinka bus Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, dar niekas neži no, tokia analizė nėra atliekama“, sakė A Pažėra. Stojantieji turėtų mąstyti apie ateitį, bandyti nuspėti, ko reikės tada, kai jie baigs studijas.
Žvilgsnis į ateitį
kios reputacijos įstaigas jaunuoliai laiko save užsienio lietuviais, nors tokie nėra. Su tokiais, žinoma, kyla sunkumų, kai reikia derinti įverti nimus, nes egzaminų sistema kiek vienoje šalyje kitokia. Tiesa, nors Latvijoje ir Lenkijojeyravalstybiniai egzaminai, jų sistemos šiek tiek ski riasi nuo Lietuvos. Baltarusijoje vals tybinių egzaminų nėra. Šioje šalyje mokyklas baigusių lietuvių egzami nų balai prilyginami mokyklinių eg zaminų rezultatams. Tad ir konku rencija stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas tampa nelygi. Bet, anot A. Pažėros, „kad problema būtų iš spręsta, reikia sugalvoti naują būdą, kaip užsienyje laikytų egzaminų re zultatus suderinti su Lietuvos siste ma“. Kol kas Studijų kokybės verti nimo centras atlieka vadinamąjį įver tinimų konvertavimą - ne Lietuvo je įgyto atestato rezultatus pakeičia pagal Lietuvos sistemą. Ne Lietuvo je mokyklas baigusiems lietuviams tenka išlaikyti ir lietuvių kalbos įskaitą, per kurią patikrinama, ar su gebės studentas paskaitų klausytis lietuviškai. VU užsienio lietuvių priėmė tiek, kiek ir buvo numatyta vietų. Su tokiais stojančiaisiais didesnių pro blemų nekilo.
Skatinama mažinti studentų skaičių Liepos pradžioje Ministrų kabi netas priėmė nutarimą, pagal kurį universitetams leidžiama į valstybės finansuojamas vietas priimti iki 5 procentų daugiau arba mažiau stu dentų, nei nustatyta vietų. Tačiau dėl to valstybės skiriamų lėšų dydis ne sikeis. Aukštosios mokyklos turės galimybę nebesaugoti studentų, ku rie vos išlaikydavo egzaminus, pra
leisdavo paskaitas, o juos reikėdavo laikyti vien tam, kad nemažėtų pi nigų. Nauja nuostata sudarys sąly gas aukštosiose mokyklose pamažu mažinti studentų skaičių. Šiemet į Lietuvos aukštąsias mokyklas įsto jo apie 80 procentų arba maždaug 50 tūkstančių baigusiųjų vidurines mokyklas abiturientų. Nors oficialiai priimti daugiau studentų nei numatyta leista tik šie met, bet Universitetas ir anksčiau kviesdavo studijuoti truputį daugiau žmonių, nei nurodyta studijų pro gramoje. Priežastis labai paprasta: visada dalis studentų „nubyra“. 50 procentų universitetinių pir mosios pakopos ir vientisųjų dieni nės formos studijų studentų mokslą finansuos valstybė. Likusiųjų stu dentų studijas valstybė finansuos tik iš dalies - studentai mokės 500 litų studijų įmoką už semestrą. Į vakari nes, neakivaizdines studijas yra pri imta ir studentų, mokančių visą stu dijų įmoką.
Padirbti atestatai Prokuratūra tikrins, kaip mano ma, padirbtus atestatus. Priimant dokumentus kai kuriais atvejais pa aiškėjo, kad abiturientų atestate esan tys pažymiai neatitinka Egzaminų centro pažymių. Kiekvienais metais pasitaiko norinčių „prasisukti“ su padirbtais atestatais. Tačiau šiemet nutarta imti ir ištirti, kaip yra iš tie sų. Iš visų aukštųjų mokyklų į VU nusiųsta ir tyrimo laukia per 50 ta riamai padirbtų atestatų. A Pažėra parodė kelių tokių atestatų kopijas, kur akivaizdžiai matyti, kaip pen ketas yra ištaisytas į šešetą, skiriasi įrašyto pažymio šriftas ar matyti, kaip skutimosi peiliuku pažymys yra nuskustas ir įrašytas kitas balas.
Kaip sakė A. Pažėra, „būna vis ko, kai aptinkame tokius klastoji mus. Paprašome atnešti tvarkingus dokumentus. Kai kurie išsigandę susitvarko, o kiti nenorėdami pro blemų dingsta ir daugiau nebesiro do“.
Vis dar populiariausias VU Šiemet, kaip ir ankstesniais me tais, daugiausia prašymų studijuoti susilaukė Vilniaus universitetas. Aukštosios mokyklos populiarumą rodo tai, kiek stojančiųjų pageidau ja jame studijuoti ir kiek studijų pro gramų nurodo stojantieji Iš daugiau nei 32 tūkstančių norinčiųjų studi juoti aukštuosius mokslus Vilniaus universitetą pirmu numeriu nuro dė per 10 tūkstančių žmonių. O iš viso savo prašymuose net per 20 tūkstančių abiturientų nurodė no rintys studijuoti VU. Šiais mokslo metais Universitetas (be Tarptauti nio verslo mokyklos) pradėti moks lo metus pakvietė daugiau nei šešis su puse tūkstančio studentų.
Madingos tos pačios specialybes VU tarp populiariausių - teisės, ekonomikos, politikos mokslai, žur nalistika. Taip pat nemažai dėme sio susilaukė ir vadyba, verslo ad ministravimas, socialinis darbas, psichologija, sociologija, populia rios ir užsienio kalbų studijos. Jau nimas supranta, kad mokėti užsie nio kalbą, ypač Lietuvai tampant ES nare, yra be galo svarbu. Tuo tarpu kelerius metus po Nepriklausomy bės atgavimo buvę populiarūs reli gijos mokslai šiuo metu susilaukia nedaug dėmesio. Pasak A Pažėros, neretai pretenduojantys studijuoti
Šiais mokslo metais įsigaliojo nauji Studijų nuostatai. „Studentai turėtų pasidomėti ir perskaityti nuo pradžios iki pabaigos naujus Studi jų nuostatus. Seniūnai ir grupių va dovai turi teisę reikalauti iš dekanų paaiškinti nuostatus, jei ko nors ne supranta. Fakultetai yra atsakingi už savo studentų informavimą. Tačiau ir patys studentai turėtų domėtis ir būti atsakingi už save“, - sakė pro rektorė B. M. Pociūtė. Naujuosius studijų nuostatus, kurie reglamen tuos studijas, galima rasti internete. VU administracija yra gavusi nau jas studijų nuostatų knygeles. Ketinama rengti naujų studijų programų reglamentą, tada bus ban doma programas koreguoti. Taip pat yra pasiūlytas naujas magistrantūros nuostatų projektas. „Dar ketinama per šiuos mokslo metus kiek įma noma patobulinti duomenų bazę, kad studentai rastų kuo daugiau rei kalingos informacijos internete lie tuvių ir anglų kalbomis“, - pasako jo J. Karaliūnienė. Paklausta, ko norėtų palinkėti studijuojančiam jaunimui, Akade minių reikalų prorektorė šypsoda masi sakė, jog reikia vadovautis prin cipu „Ne, mane moko, bet aš mo kausi“. „Yra studijų programa, ku rią reikia išmokti. Ir nuolat galvoti, kas gali laukti, jei elgsies vienaip ar kitaip. Ir nepamiršti, kad esi jaunas, kad dabar yra pats geriausias, pats įdomiausias ir linksmiausias metas. Jūs neturite kiurksoti prie knygų nuo ryto iki vakaro. Turėtumėte ieš koti kontaktų, būti aktyvūs, nepa miršti, kad yra užslėptoji studijų pro grama, tie vaidmenys, kurių nėra ties mukiškai mokoma. Svarbu ir ben dras išsilavinimas, o net tik tas, kurį nurodo studijų programa. Tai vie nintelis kartas, kada gali savo asme ninį smalsumą patenkinti valstybės sąskaita“,-sakė B. Pociūtė. Panašios nuomonės yra ir Stu dijų skyriaus vedėja J. Karaliūninė. Anot jos, „studentą patraukia dėsty tojo asmenybė, tik ji užtikrina studi jų kokybę. Studentui rūpi bendrau ti, o sudomintas tikrai lankys užsiė mimus ir turės paskatą mokytis. Stu dentai yra laimingi patekę į VU, nes tai reiškia, kad jie yra geriausi. Lin kiu, kad jie patys stengtųsi kuo dau giau paimti, o nelauktų, kad viskas būtų pateikta ant lėkštutės. Stebina tai, kad pasitaiko tokių studentų, ku rie studijuoja kelias specialybes ar net keliuose universitetuose vienu metu. Tokie žmonės yra įsitikinę, kad jiems mokytis vieną studijų pro gramą yra per lengva. Iš tiesųjie mo kosi tik tą minimumą, kurį pasiūlo pasirinktoji programa, bet iš esmės neįsigilina į specialybę taip, kaip tu rėtų, nesugeba smulkiai ir detaliai suvokti savo studijų programos.“
7
Universitas Vilnensis
2003 m. rugsėjis
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informuoja
Aplankykite
www.vusa.lt Vilniaus universiteto Studentų atstovybė jau suteikia tarptauti nius studento pažymėjimus ISIC vi siems dieninio skyriaus studen tams!!!
Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 2687 144, 2687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt
MttUiy C*ttf
STUDENTAS Lteiuvus ursiverMietas
Petrai Jonaj» 03*06.' 1978
tį
oii?000 • 12.20C1 Jei nori įsigyti ISIC, turi: 1. Ateiti į VU SA (Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis). 2. Atsinešti savo nuotrauką. 3. Atsinešti galiojantį LSP. 4. Turėti 20 Lt. ISIC bus padarytas per kelias minutes. Kartu gausi ir nuolaidų katalogą. Daugiau informacijos internete adresu: www.vusa.lt , VU SA inform.
Ypatingas TELE2 pasiūlymas studentams!!!
Vėl gali gauti socialinę stipendiją
• Nėra vienkartinio SIM kortelės registracijos mokesčio • Užtenka rekomendacijos
Socialinės stipendijos skirstomos pagal Vilniaus universiteto stipendijų skyrimo nuosta tus, patvirtintais Senato komisijos 2003 metų sausio 23 dienos posėdyje (protokolo Nr. 1).
Rekomendaciją gali gauti atėjęs j Vilniaus universiteto Studentų atstovybę. Universiteto g. 3 (Observatorijos kiemelis), tel. 26 87 144, 26 87 145. Su šia rekomendacija bet kurioje TELE2 atstovybėje galėsi tapti JOKER paslaugos vartotoju išskirtinėmis sąlygomis. Nauji JOKER vartotojai už 1 Lt gaus nemokamų pokal bių net už 100 Lt ir telefoną. Dėl rekomendacijos kreipkis į VU SA darbo dienomis nuo 9 vai. iki 16 vai. Informacija: sec@vusa.lt
Kam skirti socialines stipendi jas, atsižvelgiant į nuostatų 18 str. nu rodytus prioritetus ir studentų pa teiktus dokumentus, sprendžia rek toriaus sudaryta komisija. Studentas, pretenduojantis gauti socialinę stipendiją, prašymą rekto riaus vardu bei kitus reikalingus do kumentus pateikia Vilniaus univer siteto Studentų atstovybei (VU SA) arba jos padaliniui fakultete iki šių metų rugsėjo mėnesio 25 dienos im tinai. Prašyme reikia nurodyti anketi nius duomenis (prašančiojo vardą, pavardę, studijų knygelės numerį, fa kultetą, studijų pakopą, kursą) bei priežastį, dėl kurios studentas preten
duoja gauti socialinę stipendiją. Prie prašymo būtina pridėti privalomus dokumentus: pažymą apie šeimos su dėtį; pažymas apie šeimos narių gau namas pajamas (darbo užmokestį, pensiją, stipendiją ir kitas išmokas per mėnesį; pažymas apie darbingų šei mos narių negaunamas pajamas (re gistracijos vietos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus pažymą apie valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjimą, vals tybinės teritorinės darbo biržos pažy mą ir kt.); papildomus dokumentus, įrodančius, kad studentas yra socia liai remtinas (invalidumo pažymėjimo kopiją, tėvų mirties liudijimo kopiją, vaikų gimimo liudijimo kopijas ir kt).
Prašymus rektoriaus vardu dėl vienkartinės pašalpos, moka mos nelaimės, ligos ar kitais ypa tingais atvejais, akivaizdžiai pa bloginančiais studento socialinę padėtį, studentas teikia Studijų skyriui. Kreiptis dėl vienkartinės socialinės pašalpos studentas ga li ne daugiau kaip kartą per se mestrą. Vienkartinių pašalpų skyrimo klausimas nagrinėjamas komisijos posėdyje, kviečiamame kiekvieno mėnesio pirmąją savai tę, išskyrus vasaros atostogų mė nesius. Daugiau informacijos: www.vusa.lt VU SA inform.
VU SA inform.
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės FOTOKLUBAS pristato 2003 m. išleistas fotoalbumas „Vilniaus universiteto kieme liais" - 2001-2002 m. m. vykusio fotografijos projekto bai giamasis leidinys.
______ Anonsas_____ 1------------------------------
Spalio 7-9 dienomis -
ir vėl GerDi ! Įsisukus pirmiesiems rudenio vėjams Filologijos fakulteto kiemeliuose - kaaaršta... Čia ir vėl galvą kelia šiek tiek primirštos Germanistų dienos - GerDi! Žinia, nėra lengva išjudinti jau nuosius filologus, nuo seno garsė jančius ypatingu stropumu ir nebe turinčius laiko linksmybėms. Tačiau nėra taip jau blogai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio: dar ir čia yra užkie tėjusių optimistų. Jų dėka GerDi vyks ir šias metais, spalio 7-9 dienomis! Šventė prasidės spalio 7-ąją vo kiškų giesmių vakaru. Antrąją GerDi dieną VU Filolo gijos fakultetą aplankys Vilniaus miesto moksleiviai, kurių mokyklose vokiečių kalba sustiprinta. Čia jie klau sysis paskaitos apie vokiškai kalban čių šalių istoriją ir kultūrą bei moky sis vokiečių kalbos fonetikos. Į sve čius bus pakviesti ir VPU studentai, kurie kartu su moksleiviais galės su sipažinti su VU Centriniais rūmais.
^Fakultetų atstovybėse
Vėliau, kaip ir pernai, visi GerDi da lyviai ir svečiai kviečiami į geriausių vokiečių režisierių meninių filmų peržiūrą originalo kalba. Na, o trečioji šventės diena žada būti pati studentiškiausia! Ji prasi dės mugės atidarymu, kurioje vyks dėstytojų daiktų aukcionas, bus gali ma įsigyti paskaitų užrašų, GerDi va liutos ir pan. Po mugės visus pakvies jau tradicija tampančios germanistų varžytuvės „Judink galvą ir sėdynę!“, kuriose savo žinias ir jėgas su ger manistais bei svečiais iš Vokietijos ga lės išbandyti visi norintieji. Nugalė tojai, žinoma, neliks nuskriausti - jų laukia malonios staigmenos! Trečiosios dienos popietę prasi dės linksmiausia antrakursiams ir svarbiausia pirmakursiams GerDi da
lis - GERMANISTŲ KRIKŠTY NOS! Vėliau nuotaikinga fuksų ir „krištytojų“ eisena patrauks Gedimi no kalno link, kur bus duodama iškil minga germanisto priesaika. Baigiamasis GerDi akcentas bus išties įspūdingas. Kol kas pasakysi me tik tiek, jog visų laukia GerDi no minacijos bei studentiškų (ir ne tik!) grupių koncertas. Kur vyks šios links mybės - kol kas neišduosime. Todėl artėjant šventei informacijos ieško kite internete adresu www.vusa.lt. VU stenduose bei ei. paštu: aiste.dagyte@flf.vu.lt. Beje, aktyvūs studen tai šiuo adresu gali siūlyti savo pa galbą. Tai gera proga įgyti organiza cinio darbo žinių bei praktikos. Iki susitikimo!
Organizatoriai
Šiame albu me sudėti iki sielos gelmių pažįstami Vil niaus universi teto kiemelių, koridorių ir at skirų fragmen tų vaizdai. Nors jie eili niam praeiviui atrodo įprasti kasdieniame gyvenime, VU SA Fotoklubas atskleidė kitą VU pusę, kurios nepastebime, nors ji yra čia pat: už padūmavusio lango, atvirų vartų šešėlio, koridorių šviesų žais me ar rudeninių lapų pilnoje balo je... Tai tas pats VU, kuris mena A. Mickevičių ir S. Daukantą, kur mokslo ir bohemos dvasia ugdė di džius vyrus, o gilios tradicijos, ug domos dorybės ir jaunatviškas maksimalizmas subrandindavo gausų kultūros veikėjų būrį. Šiame fotoalbume sudėtos ne tik VU kiemelių, freskų ir palėpių nuotraukos, jose girdimas žingsnių aidas, jaučiamas žiemos ryto šaltis, saulės lopinėlio ant grindinio šilu ma, vėjo gūsis, gaivinantis Šv. Jonų
bažnyčios var pinę, girdi mos girgž dančios medi nės palėpės grindys ir tuš čių koridorių tyla, uodžia mas freskų ir senų knygų kvapas ir lie taus gaiva. Manome, kad šis nuotraukų al bumas gali būti nuostabi dovana ne tik besidomintiems Lietuva užsie niečiams, bet ir artimiesiems ar draugams įvairių švenčių progomis, nes tai, kas atsiveria kiekviename al bumo puslapyje, leidžia iš naujo at rasti įstabų senojo Vilniaus univer siteto grožį ir jaukumą. Fotografijų albumą „Vilniaus universiteto kiemeliais” galite įsi gyti VU SA būstinėje (Universite to g. 3, Observatorijos kiemelis) ar ba Universiteto knygyne „Littera“. Informacija teikiama tel.: (8 5) 26 87 144 ir (8 5) 26 87 145 bei ei. p. adresu: vusa@cr.vu.lt
VU SA inform.
J
Matematikos ir informatikos fakulteto Studentų atstovybėje • Dar viena Rugsėjo pirmoji, o su ja ir dar 720 naujų veidų Vilniaus universiteto Mate matikos ir informatikos fakul teto patalpose. Kadangi moks lo metai jiems dar tik prasidė jo, visi pareigingai lanko pa
skaitas, taigi visi, atėję į fakul tetą iš ryto, pasijunta tarsi sep tintame troleibuse piko valan domis. Pirmo kurso studen tams dauguma savaitės dienų prasideda 7.30 vai., tai yra ga na anksti. Geroji žinia - vy
resnių kursų studentai nuo to nelabai nukentės, nes jiems pa skaitos prasideda vėliau. • Artimiausi MIF numatomi ren giniai: MIF SA gimtadienis ir krikštynos. Preliminari data spalio 28 d. Ruoškitės!
Filologijos fakulteto Studentų atstovybėje Ar žinote, kokia diena yra rugsėjo 26-oji? Tarptautinė kalbų die na! Todėl Filologijos fakultete (kaip ir turi būti...) FilF Studentų atstovybė rengia daug visokių linksmybių - vyks vaidinimai, akcijosatrakcijos, arbatos gėrimo ceremonija pagal japonų tradicijas ir kito kie smagūs dalykėliai. Tad rugsėjo 25 dieną (ketvirtadienį) nepraeik pro šalį! Nepraleisk progos pasilinksminti ir kartu paminėti Kalbų dienos. FilF SA ir jų draugai laukia tavęs!
Universitas Vilnensis
8
2003 m. rugsėjis
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija /---------------
Iš arčiau
\__________
J
„Vusietė“ su geros nuotaikos užtaisu Susipažinkite - Agnė GILYTE, VU SA Informacinio komiteto pirminin kė bei atstovė viešiesiems ryšiams. Nenustygstanti vietoje ir visada besi šypsanti. Tarp savo draugų ir kolegų Agnė garsėja kaip nuotaikinga orga nizatorė, kuriai negali likti abejingas. Šis pokalbis buvo puiki proga tuo
įsitikinti.
Agnė DOV1DONYTĖ Agne, kokios aplinkybės tave pastūmėjo at eiti į VU SA ir užsiimti informacine veikla ? Mano didžiausia svajonė buvo studijuoti žurnalistiką. Deja, ne visiems norams, juo la biau svajonėms lemta išsipildyti. Neįstojusi į žurnalistiką pasirinkau lietuvių filologijos stu dijas, nes maniau, kad taip per daug nenutol siu nuo mane dominančios veiklos. Tačiau kalbos mokslas ir informacinė visuomenė tu ri nedaug ką bendra. Todėl buvau priversta ieškotis nišos, kur galėčiau save realizuoti. Lai mė, radau VU SA. Na, ir kaip pradėjai kopti karjeros laiptais? Anokia čia karjera! Kiekvienam aktyviam studentui, nestokojančiam idėjų ir noro save realizuoti, čia vietos visada atsiras. Reikia tik pradėti ir niekada nenuleisti rankų. Aš pati pradėjau rašyti j laikraštį „Universitas Vilnen sis“, po to padariau trumputę pertrauką ir vėl sugrįžau su naujais užmojais. Pirmasis ir gana rimtas išbandymas buvo naujas „Studentiško gyvenimo vadovo“ leidimas, kurio sėkmė pa stūmėjo ir toliau produktyviai darbuotis in formacijos valdymo sferoje.
Pirmais metais VU SA mokaisi, antrais-duodi O iš kur tiekpasitikėjimo savojėgomis? Gal jau priešpradėdama dirbti VU SA turėjai susi krovusi nemenką žinių bagažą? Esu baigusi žurnalistikos kursus, tačiau tai tik dalis to bagažo, kurį turiu šiandien. At ėjusi į VU SA neturėjau jokio supratimo, kas tie ryšiai su visuomene. Kelias valandas sėdė davau prie kompiuterio, kol įdėdavau nuo trauką į interneto puslapį. Žodžiu, spragų spra gelių oi kokių buvo. Bet mano užsispyrimas, pasirodo, yra kur kas didesnis nei tos sprage lės. Tad nosies nenukabinau. Svilėsių kvapas naujokams ne naujiena. Sa kyk, ar susilaukei pagalbos arpalaikymo iš ša lies?
Be abejo. Daug padėjo Artūras Šaltis (VU SA viceprezidentas, Socialinio komiteto pir mininkas - aut. past), nukreipdamas mane tin kama linkme. Už tai jam esu labai dėkinga. Beje, dažnai tenka mokytis ir vieniems iš kitų, nes Informacinio komiteto veikla labai siejasi su kitų komitetų veikla. Mums tenka ne tik skleisti informaciją, ją valdyti ir formuoti orga nizacijos įvaizdį, bet ir rūpintis dalimi rekla mos. Pavyzdžiui, numatomam renginiui rekla minį „drabužį“ siuvame mes, nors patį renginį organizuoja Laisvalaikio komitetas. O kur dar įvairios skrajutės, plakatai, parodos, leidiniai ir kita! Dažnai prireikia ne tik kolegų, bet ir rim tų organizacijų, įmonių pagalbos. Gal galėtum paminėti patį rimčiausią ir patį linksmiausią savo įnašą į VUSA veiklą? Gerai yra kartą pasakęs A. Šaltis: „Pir mais metais VU SA mokaisi, antrais - duo di“. Rimtasis įnašas būtų antrais bendradar biavimo metais mano pačios „nuo nulio“ su tvarkytas ir nuolat redaguojamas bei atnauji namas VU SA intemetinis puslapis. Kaip sa koma, prašom nepasididžiuoti ir apsilankyti (www.vusa.lt). O linksmiausią nuotykį patyrė „vusiečiai“ Artūras Šaltis ir Jakaterina Bortkevič (dabar tinė VU SA prezidentė). Belaukdami jų grįž tant iš Skandinavijos, kurjie viešėjo darbo rei kalais, nusprendėme atstovybėje suruošti su tiktuves. Sukarpėme nuotraukas ir sukompo navome šaržuotųjų kelionės istoriją. Abu li ko patenkinti tokiu mūsų „menu“. Juk geros nuotaikos dozė dar niekam nepakenkė.
Klaidų nedaro Minėjai, kad studijuojamas dalykas - lietu viųfilologija - ne itin artimas tavo veiklai. Tai gal „vusalogijos“ žinios kartais pasitarnauja studijoms? Yra paplitusi nuomonė, jog tiems, kurie dirba VU SA, yra lengviau studijuoti, nes ne va dėstytojai į tai atsižvelgia. Kad ir kaip būtų gaila, taip nėra. Kas mane pažįsta, žino, jog jei Agnės Gilytės nėra paskaitoje, ieškok jos VU
Kočoko Oso, ARBA FFF STOVYKLA Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) jau trečius metus rengia pirmakursių stovyklas. Šiemet įvyko 9 stovyklos, į kurias susirinko per 500 fuksiukų. Papasakosime apie vieną iš jų: vieni ją vadino „Rojaus stovykla", kiti nerimavo, kaip reikės suvaldyti šešiasdešimt pirmakursių, tretiems tai buvo eili nis fuksų stovyklų maratono etapas... Rugpjūčio 16-18 d. prie Sarių ežero įvyko fizikų, filologų ir filosofų fuksų stovykla.
Rasa GALKYTĖ
I diena: troleibusas į stovyklą, „Gaudeamus" ir dvejos vestuvės Tą šeštadienį VU autobusiukas (visų nu mylėta „Melodija“) vos nelūžo pusiau, kol nu vežė šešiasdešimt pirmakursių ir dar šešioli ka jų vadovų į stovyklą. „Štai taip jūs kiekvie
ną iytą troleibusu važiuosite į universitetą. Pratinkitės“, - pamokomu balsu pirmakur siams aiškino vienas vadovas (tiesą sakant, nors laisvos vietos atžvilgiu padėtis autobu siuke buvo net blogesnė nei paprastai trolei busuose, važiuoti buvo daug linksmiau). Atvykus į Sarių salą, kuri visam rugpjū čio mėnesiui galėtų teisėtai būti pervadinta Fuksų sala, FFF stovyklos fuksai buvo išri kiuoti priešais jau išvykti susiruošusius pir makursius gamtininkus, kurie sudainavo
SA. O kadangi filologijayra greičiau ne studijuojamas dalykas, o gyvenimo būdas, tai per sesiją aš gyventi daž nai nebesuspėju. Tačiau di delis privalumas yra tai, jog studijuodama lietuvių kal bą aš beveik nebedarau ra šybos klaidų. Kas sakė, jog studijos nesusijusios su ma no veikla? (juokiasi) Na, o ateities planai? Galjau žinai, kurlink suksi? Svajonių yra, noro irgi, bet visų pirma reikia baigti bakalauro studijas. Tada magistrantūra. Vėl bandysiu likimą - gal pavyks studijuo ti trokštamą dalyką. Svajoju ir apie darbą. Bet ne apie to kį, kuriame reikėtų sėdėti nuo 8 iki 17 valandos irvos užrakinus duris viską pa miršti. Kategoriškai ne! Tai ne man. Prisipažinsiu, esu karjeristė, todėl negalėčiau po darbo ramiai žiūrėti tele vizorių arvartyti spaudą. No riu daug žinoti, būti visur, kažką daryti, organizuoti ir tuo gyventi. Jeijau prakalbome apie darbą, tai štai tau maža užduotis: kokiais trimis žodžiais nusaky tum savo būdą? Trimis žodžiais?! Vadinasi, aš to darbo grei čiausiai negaučiau. Tik trimis žodžiais... (įtemp taigalvoja) Pasitelksiu savo kolegų pagalbą, jei galima. Mat neseniai VU SA pildėme tokią anketą apie tarpusavio santykius. Labiausiai įsi minė komplimentai, kad esu darbšti, linksma ir... garbanota. Suprask kaip nori.
VU SA - komanda Jau įsitikinau, jog „vusiečiai“yra šiek tiek kitokio sukirpimo studentai, nei tie, kurie sąži ningai studijuoja ir laisvalaikį leidžia skaityk loje. Tad iš ko būtų galima atpažintijūsiškį ? Labai smagus dalykas, kurį galite išgirsti tik VU SA, yra nusišnekėjimas. Tik nesupras kite neteisingai, tai nėra mūsų bruožas, o tie siog nuovargio ženklas (kaip ir persiskaičius knygų). Pavyzdžiui, frazę „gando sklaidai“ iš pyškinęs kolega dar kurį laiką nesupranta, ko dėl čia dabar iš jo juokiamasi... Kita naujovė - VU SA mandagumo tai syklės. Visų pirma jomis vadovaudavausi tik aš, bet vėliau tuo „užsikrėtė“ ir kolegos. Vos tik užklydęs studentas praveria duris, tuoj pat
naują Tele-Bim-Bam „Televizoriaus“ versiją apie mineralinio vandens svarbą, jo gerąsias savybes ir šviesesnio rytojaus pažadus bei už kabino makaronų karolius perimantiems Fuksų salos valdymą. Po tokių džiaugsmin gų sutiktuvių FFF fuksų ir jų vadovų laukė liūdnoka žinia - didžiajame pastate, kuria me yra salė, tą savaitgalį vyko vestuvės, tad septyniasdešimt šešių studentų būriui teko ieškotis naujos vietos. Laimė, VU Studentų atstovybės viceprezidentė Gintarė jau žino jo, ką tokiu atveju daryti (mat salės neturėjo ne tik filologai, fizikai ir filosofai) - fuksai buvo suskirstyti fakultetais ir, pasipuošę sto vyklos marškinėliais, kartu su savo vadovais iškeliavo į „bazinius namelius“. Ten prasi dėjo sudėtingiausia dalis - susipažinimo žai dimas ir vardų mokymasis. „Agnė - agrono me, Fredas - filologas, Justė - o, Dieve, jaz minas...“ - atkakliai kartojo filologai, kol vi si geriau ar blogiau išmoko vieni kitų var dus. Fizikų ir filosofų situacija visai susikom plikavo, mat jie nusprendė susijungti į vieną grupę, todėl jiems teko mokytis keturiasde šimt devynių žmonių vardus!..
Agnė - linksma ir energinga. V Naujiko nuotr.
pasigirsta: „Kuo galiu padėti“, o išlydint sa koma ne koks nors „viso gero“, bet „laimin gai“ arba „sėkmės“. Manau, tai nuteikia kur kas optimistiškiau, ar ne? Na, ir paskutinis skiriamasis bruožas rankos paspaudimas. Ne kartą ir pati esu ko ne „išsiprašiusi“ paspausti ranką susipažįstant. Keistai pažiūrėjo, nors VU SA taip priimta. Ką darysi, įpratimas - antras prigimimas. O pabaigai - trumpas tavo gyvenimo reziumė: kuo labiausiai didžiuojiesi? Didžiuojuosi, kad į VU įstojau septynio likos, o nuo 18 metų dirbu ir stengiuosi būti finansiškai nepriklausoma. Didžiuojuos ir tuo, jog neįstojusi į žurnalistiką nenuleidau rankų ir nepasidaviau, o VU SA buvau pastebėta ir įvertinta. Savo pastangomis atnaujinau bei nuolat prižiūriu VU SA intemetinį puslapį ir kiekvienais metais vis linksmiau pavyksta at naujinti „Studentiško gyvenimo vadovą“. Dir bu su nuostabiais žmonėmis, gerais draugais ir darbščiais kolegomis. Tad visada stengiuosi būti kuo geriausios nuotaikos, nes tai yra sėk mingo darbo, smagaus bendravimo garantas. Nors, kaip ir visiems, būna tokių dienų lyg tyčia... Bet juk gera nuotaika nieko nesverta, taigi ar sunku ją nešiotis?
Vakare visi susirinko pirtyje. Prasidėjo tradicinis grupių prisistatymas. Fizikai stai ga pavirto romėnų vyrų choru, filologės „Queen“ „We will rockyou“ ritmu dainavo apie savo dalią, kai namelyje gyvena „vie nos bobos“, psichologės bandė priversti mąstytojus filosofus šypsotis, o vadovai, kaip ir dera jau patyrusiems studentams, sugie dojo „Gaudeamus“ (tiesa, kiek „sumoder nintą“ versiją). Po pirtelės busimieji studentai ir jų va dovai susipažinimą tęsė toliau. Prie ežero vyko vienintelio dar vienai dienai pasilikusio gamtininko ir filosofės vestuvės, kurio se lietuviškų vestuvių tradicijos buvo šiek tiek papildytos, mat per tiltą buvo nešama ne tik nuotaka, bet ir pamergės. Trio tarpu viename iš namelių vyko gyvo garso kon certas, kuriame kas norėjo, dar ir šoko. Po tokių linksmybių kitą rytą ne vienas darė penkiasdešimt pritūpimų ar dvidešimt pen kis atsispaudimus už vėlavimą...
Nukelta j psl. 9
Universitas Vilnensis
2003 m. rugsėjis
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija
Fuksų vyresnieji draugai kuratoriai Pirmakursių kuravimo programa Vilniaus universitete brendo jau seniai. Tačiau re
aliai ši veikla suaktyvėjo per pastaruosius porą metų Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) dėka.
Agilė VA1TIKAITYTĖ, Marija MORDOVINA, VUMFSA
Fuksų stovyklos Kiekvienas j Universitetą įsto jęs pirmakursis prieš pat mokslo metus turi galimybę dalyvauti VU SA organizuojamoje fuksų stovyk loje. Jos tikslas - padėti studentui suprasti, kas jo laukia studijuojant, kokias jis turės pareigas, teises, ko kios galimybės jo laukia Universi tete. Norintys dalyvauti stovykloje turi registruotis VU SA
Kas yra kuratorius ir kokios jo pareigos Kuratorius - antrojo ar vyres niojo kurso studentas - yra geras fuksų draugas, patarėjas ir užtarė jas. Jis supažindina fuksus su Uni versiteto tvarka, konsultuoja visais rūpimais su studijomis ir studenta vimu susijusiais klausimais. Jis vi sada pasiryžęs atsakyti į visus pir makursių klausimus ir pagelbėti įvairiose situacijose. Kuratorius skaito paskaitas rūpimomis kik sams temomis, parodo fakultetą, in formuoja apie studijų programas, galimybes pereiti į kitas specialy bes, supažindina su LSP privalu mais, paaiškina stipendijų skyrimo tvarką, papasakoja visas paslaptis apie dėstytojus ir dekanatą, supa žindina su Studentų atstovybės veik la ir, žinoma, padeda organizuoti tradicines „cementovkes“ ir kitus studentiškus vakarėlius.
Kaip tapti kuratoriumi Svarbiausia, pats studentas turi labai norėti tapti kuratoriumi, pa dėti jaunesniems kolegoms. Jis tu rėtų kreiptis į savo fakulteto studen tų atstovybę. VU SA kiekvieną va sarą organizuoja kuratorių moky mus. Ten savanoris ir sužino apie pageidaujamas kuratoriaus savybes, pareigas, funkcijas ir kt.
„Mokytojau, ar galima išeiti?" Vyresniųjų kursų studentui ga li pasirodyti juokinga, kaip galima nežinoti, kas yra rektorius, deka natas, koliokviumas, „cementovkė“. Tai lyg ir savaime suprantami dalykai. Bet ką tik palikusiam mo kyklėlę pirmakursiui taip neatro do. Čia praverčia kuratoriaus pa galba, nes jis pats kažkada buvo fak sas, visa tai išgyveno ir dabar nuo širdžiai perduoda tas žinias, kurių jam galbūt trūko įstojus į aukštąją mokyklą. Juk neretai iš fuksų lūpų dar galima išgirsti: „Mokytojau, ar galima išeiti...”, arba „Kokia dabar pamoka?“.
Ramiau, kai turi vyresnį draugą „Buvo gana baisu pirmą die ną, nes nieko nepažinojau, neįsi vaizdavau, kur eiti, ką daryti. Iš pradžių viešpatavo sąmyšis ir ne žinomybė. Tačiau po kuratoriaus paskaitos ir pokalbio su juo viskas susitvarkė. Jis viską nuosekliai, ra miai papasakojo, padrąsino, padė
jo mums susipažinti. Nuramino tai, kad dabar visus metus turėsi me vyresnį draugą ir patarėją”, pasidalijo savo nuomone pirma kursė medikė Indrė. Fuksė Rūta jautėsi drąsiau: „Man buvo daug lengviau negu kitiems grupiokams. Šią vasarą buvau faksų sto vykloje ir ten gavau daug svarbios informacijos apie Universitetą, to dėl nesijaučiu tokia „žalia“. Be to, žinojau, kad VU SA mums paren gė kuratorius. Kitais metais pati noriu būti kuratore“.
9
Tūkstančiai autografų ant studijų sutarčių Akademinių reikalų prorek torė doc. Birutė Marytė Pociūtė prasidėjus naujiems mokslo me tams suraitys daugiau nei septy nis tūkstančius parašų. Ant sta lų prorektorės kabinete - krū vos studijų sutarčių. „Ko nespė siu pasirašyti čia - nešiuosi na mo“, - su šypsena žvelgdama į kalnus popierių sakė B. M. Po ciūtė. Pasirašant studijų sutartis akademinių reikalų prorektorės ranka itin svarbi. Skirtumas tik tas, kad šiam autografui gauti stu dentams nereikia stumdytis mi nioje ir prašyti išsvajoto parašiu ko kaip per savo dievaičių kon certus.
„U. V“ inform.
Prorektorės darbo stalas nuklotas studijų sutartimis V Naujiko nuotr.
Jau kviečia „cementuotis" , Mano nuomone, kuratorių programayra labai naudinga ir perspek tyvi tiek mums, tiek pirmakursiams. Vis dėlto naujas kolektyvas, nauja aplinka... Jau pirmą dieną netyla te lefonas... Žinau, kad čia turbūt vėl faksai pasiklydo ir šaukiasi pagalbos. Gera, kai jautiesi reikalingas.“ „Galiu pasakyti, kad fuksiukams mes, kuratoriai, labai reikalingi! Ne galiu ramiai vaikščioti po fakultetą vis kas nors pačiumpa už rankos, klausia, kur kokia auditorija, koks dėstytojas jiems dėstys ir 1.1. Mums labai padėjo fuksų stovykla. Ir patys kuratoriai daugiau tų pirmakursių pažįsta- daug lengviau dirbti!“ „Jie labai daug klausinėja apie dėstomus dalykus, dėstytojus ir 1.1. Be to, kai kurie jau prašo konspek tų... O kuratoriai jiems tikrai labai patinka, nes jaumus kviečia drauge „cementuotis“!“ - dalijosi įspūdžiais kuratoriai.
2003™ lapkričio 28r?f) dienomis Vilniaus universiteto Saulėtekio akademiniame miestelyje įvyks pirmoji
Mieli studentai, Maloniai kviečiame Jus dalyvauti pirmojoje Vilniaus
universiteto Karjeros mugėje, kuri vyks lapkričio 2829 dienomis Vilniaus universiteto Saulėtekio aka
deminiame miestelyje.
Kočoko Oso, ARBAFFF
Karjeros mugė - tai studentų ir garsiausių Lietuvos bei tarptautinių kompanijų atstovų susitikimo vieta. Šiame ren
STOVYKLA
sužinoti įsidarbinimo, praktikos ir projektinių-tiriamųjų dar
ginyje Jūs, mieli studentai, galėsite prisistatyti darbdaviams, bų atlikimo galimybes mugėje dalyvaujančiose įmonėse.
Atkelta iš 8 psl.
Karjeros mugės įmonių dalyvių sąrašą galite rasti Karjeros
II diena: „Ieškok Manto" Antrosios dienos popietę, suži noję apie VU SA ir savo fakultetines Studentų atstovybes, visi susirin ko krepšinio aikštelėje, ir prasidėjo komandiniai žaidimai. Nebyliai ve džiojo akluosius, komandos bandė pereiti krokodilų pilną šokolado upę ir visaip kitaip linksminosi. Po vakarienės (beje, visoje stovykloje sklido gandai apie filologių kulina rinius sugebėjimus) faksai susirin ko paskutinio vakaro „smagumynams“ - orientaciniam žaidimui. Vargais negalais suskaičiavus vienos iš keturių komandų narius, pirma kursiai išsilakstė po mišką vykdyti užduočių (pavyzdžiui, ieškoti kaž kur šmėsčiojančio vadovo Manto...). Nugalėtojų laukė vien kruopomis, makaronais ir bulvėmis mintantiems labai naudingas prizas - mai šelis obuolių. Paguodos prizai taip pat parodė vadovų originalumą antros ir trečios vietų laimėtojai ga vo po pakelį makaronų.
mugės interneto svetainėje http://muge.vu.lt (žr. „Dalyvių
sąrašas“).
Renginyje dalyvaujančios įmonės turės stendus, rengs prezentacijas, skelbs savo informaciją specialiai šiam ren
giniui išleidžiamame kataloge „Karjeros mugė 2003“. Maloniai kviečiame Jus registruotis į pirmąją Vilniaus uni Žaidėme krepšinį ir...
... stovėjome ant rankų
versiteto duomenų bazę, prie kurios galės jungtis Karjeros mu gėje dalyvaujančios įmonės.
III diena: visi fuksai „ant bangos" Trečiosios dienos rytą visi nužy giavo mankštintis. Pasportavę, pa pusryčiavę, aptarę stovyklos įspū džius ir sutvarkę namelius, FFF sto vyklos dalyviai susirinko laukti at vykstančios naujos pirmakursių pa mainos - Komunikacijos fakulteto studentų. Pagaliau horizonte paro dė linksmoji „Melodija“. Išsilaipi nę komunikacininkai, kaip prieš tris dienas ir patys filologai, filosofai bei fizikai, buvo deramai sutikti - jiems buvo sudainuota daina „Kočoko Oso“ („Kačiuko ūsai“) bei įgyven
dintas projektas „Fuksas ant ban gos“. Namo visi grįžo gal kiek pa vargę, bet laimingi. Na, bentjau dau guma... ♦ ♦♦
„Aš manau, kad ten bus pen kiasdešimt panelių ir du susivėlę vai kinukai...” - likus trims savaitėms iki stovyklos taip ją piešė vienos bū simos pirmakursės filologės vaiz duotė. Na, tiesa, merginų buvo dau giau, bet vaikinai atvyko tikrai ne du ir ne visi tokie jau susivėlę... O visų stovyklautojų ne itin geru žo džiu iki šiol minėtus makaronus val gėme tikvieną kartą!
Registruotis galite pradėti jau šiandien interneto adresu httpj/liepa. vu. lt/stud/ Sekite tolesnę informaciją apie pirmąją Vilniaus uni
versiteto Karjeros mugę 2003 ir informuokite savo drau
gus! Sėkmės registruojantis! Smulkesnės
informacijos kreiptis:
VU Karjeros centras,
tel.:(8 5)236 62 98; mobil. +370 682 44918,
ei. p.: info@karjera.vu.lt
VU SA informaciją parengė Agnė GILYTĖ
Universitas Vilnensis
10
2003 m. rugsėjis
Bendrabučiuose
vietų dar yra Šį rudenį Vilniaus universiteto bendrabučiuose gyventi
pageidavo 1300 studentų. Apgyvendinta 800 studentų, VU bendrabučiuose būtų galima apgyvendinti dar 100
žmonių. Kreiptis dėl bendrabučių studentai gali bet ku riuo metu, nes, pasak bendrabučius administruojančios
viešosios įstaigos „ Vilniaus universiteto būstas" direkto riaus Nerijaus CICILIONIO, „visi juda - vieni atvyksta,
kiti išvyksta". Mat paskelbus apgyvendintų bendrabu čiuose studentų sąrašus neatvyko apie 30 proc. studen Bendrabučiuose Saulėtekyje numatoma pakeisti langus. V. Naujiko nuotr.
Skirstant vietas bendrabučiuo se pirmenybė buvo teikiama naš laičiams, neturintiems vieno iš tė vų, socialiai remtiniems, įstoju siems į valstybės finansuojamas vie tas studentams. N. Cicilionis dar kartą pažymėjo, kad šiuo metu ben
drabučiuose dar yra laisvų vietų. Iš viso VU bendrabučiuose yra apie 4500 vietų. N. Cicilionis teigė, jog mokes tis už bendrabutį bus toks, kokį 2003 m. rugpjūčio 28 d. patvirti no Senato komisija. Taigi studen tas, vienas gyvenantis vienvienčiame kambaryje, už bendrabutį mo kės 125 litus. Tiek pat bendrabu tis kainuos studentams, gyvenan tiems dviviečiame kambaryje. Stu dentas, norintis dviviečiame kam baryje gyventi vienas, turės mokė
ti 250 litų. Trys studentai, gyvenan tys triviečiame kambaryje, už ben drabutį mokės po 115 Lt, tuo tar pu trijų vietų kambaryje gyvenan tys du studentai mokės po 160 Lt. Mokestį už bendrabutį sudaro mo kestis už gyvenamosios patalpos nuomą bei mokesčiai už komuna lines paslaugas. Studentų šeimos, gyvenančios bendrabutyje, už vieno kvadratinio metro nuomą mokės po 4,50 Lt, o už komunalines paslaugas - pagal komunalinių paslaugų skaitiklių parodymus. VU studijuojantys už sienio studentai mokės 300 Lt už vienvietį ir 400 Lt (be PVM) už dvivietį kambarį. N. Cicilionis patikino, kad VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ ad ministracija nekels mokesčio už gy
venimą bendrabutyje - tokią teisę turi tik įstaigos steigėjai - VU ir VU Studentų atstovybė. Šios kai nos liks tokios pačios visus akade minius metus. Pasitikdama gyventojus naujoji bendrabučių administracija pasirū pino kosmetiniu bendrabučių re montu - lopė stogus, pakeitė elek tros lizdus. Pernai šešiolikos aukštų ben drabučių gyventojus vargino daž nai dingstanti elektra. „Dabar pa didintas galingumas, beliko pro jektus suderinti su atitinkamomis įstaigomis ir padaryti reikiamus darbus. Ši problema jau neturėtų kankinti studentų“, - patikino N. Cicilionis. Anot jo, dabar ben drabučiuose pirmiausia reikia re montuoti dušus.
tų, pageidavusių gauti vietą bendrabutyje. Šešiolikos aukštų bendrabu čiuose Saulėtekio ai. apgyvendinti Istorijos, Komunikacijos, Ekono mikos, Matematikos ir informati kos bei Filologijos fakultetų stu dentai. Penkiaaukščiuose bendra bučiuose (Saulėtekio ai.) įsikūrė Fizikos, Teisės, Ekonomikos fakul tetų studentai, doktorantai, reziden tai bei studentų šeimos. M. K Čiur lionio gatvėje esančiuose trijuose bendrabučiuose gyvens Gamtos mokslų ir Medicinos fakultetų stu dentai. Baltupiuose, Didlaukio gat vėje, esančiame dvylikos aukštų bendrabutyje įsikurs Tarptautinių santykių ir politikos mokslų bei Fi losofijos fakulteto studentai. Buvusiose Studentų sveikatin gumo centro patalpose (Olandų g. 51) apgyvendinti TSPMI, Istorijos
fakulteto ir Tarptautinio verslo mo kyklos pirmakursiai - iš viso 120 žmonių. Kol kas Olandų g. bendra butį administruos Vilniaus univer sitetas, t. y. bendrabutis neperduo tas viešajai įstaigai. Mokesčiai šia me bendrabutyje tokie pat, kaip ir kituose bendrabučiuose. Administracijos reikalų prorek torius dr. A Pikturna pažymėjo, kad jau baigėsi viešas konkursas dėl lan gų keitimo šešiolikos aukštų ben drabučiuose. Mažiausią kainą pasiū lė ir konkurso nugalėtoja paskelbta UAB „Megrame“ - ji atliks darbų už 850 tūkst. Lt. Turėtų trūkti dar apie 180 tūkst. Lt, dėl kuriųbus skel biamas papildomas langų keitimo konkursas. Pagal sutarties projektą langai turėtų būti pakeisti iki 2003 m. gruodžio 1 d. „U. V“inform.
VU teisininkai įsteigė alumnų draugiją Akademinių metų pabaigoje per trisdešimt VU Teisės
fakulteto auklėtinių, baigusių teisės studijas senojoje Al ma Mater, įsteigė Alumnų (auklėtinių) draugiją.
Jolanta VARAPNICKAITĖMAŽYL1ENĖ
Fakulteto dekanas doc. dr. Vytautas Nekrošius džiaugėsi, jog teisininkai vieni iš pirmųjų paro dė iniciatyvą steigti buvusių fa kulteto auklėtinių - alumnų draugiją. Dekanas sakė, kad dau gelis įvairių kartų teisininkų, bai gusių studijas Vilniaus universi tete ir šiuo metu dirbančių prak tinį darbą, nuolat domisi savąja Alma Mater ir visada su dideliu
noru grįžta į savo aukštąją mo kyklą. Dekano manymu, labai svarbus yra grįžtamasis aukšto sios mokyklos ir jos auklėtinių ry šys. Tad nenuostabu, jog K. Jab lonskio auditorijoje tarp susirin kusių Alumnų draugijos steigėjų buvo ir Teisingumo ministerijos atstovų, Lietuvos Aukščiausiojo teismo bei Apeliacinio teismo teisėjų, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros dar buotojų, Lietuvos advokatų tary bos narių, Lietuvos Respublikos Notarų rūmų atstovų, kitų insti tucijų atstovų.
Alumnų draugijos steigėjų susirinkimo akimirka
Teisės fakulteto auklėtiniai pasiryžę aktyviai dalyvauti Alumnų draugijos veikloje
Alumnų draugijos steigėjų su sirinkimas patvirtino steigiamos draugijos įstatus, išrinko draugi jos tarybą ir valdybą. Draugijos tarybos pirmininku išrinktas Lie tuvos apeliacinio teismo pirmi ninkas Vytas Milius. Jis sakė, jog vienas pagrindinių veiklos tikslų bus palaikyti tvirtus Teisės fakul teto absolventų tarpusavio ryšius ir jų ryšius su Alma Mater. Pasak V. Miliaus, entuziastų gausa ro do, kad baigusiems Vilniaus uni versiteto Teisės fakultetą yra svar bi fakulteto raida ir ateitis. Džiu gu, jog alumnai supranta, kad fa kultetas jiems davė daug, jog jie jaučiasi esą morališkai skolingi savo Alma Mater ir pasiryžę šią skolą atiduoti. Draugijos veiklos
tikslas taip pat yra kurti palan kias sąlygas studentams teisinin kams deramai pasirengti darbui pagal profesiją ir veiksmingai tai kyti įgytas žinias bei įgūdžius. Alumnai ketina prisidėti prie VU Teisės fakulteto veiklos tobulini mo ir plėtros, taip pat padėti už tikrinti aukštą teisės studijų Tei sės fakultete lygį. Draugijos valdybos pirminin kas Rimantas Simaitis vienu svar biausių draugijos uždavinių šiame veiklos etape įvardijo Teisės fakul teto absolventų duomenų bazės sukūrimą, taip pat aktualių fakul teto ir alumnų bendruomenės bei atskirų jos grupių naujienų kaupi mą ir sklaidą. R. Simaitis sakė, kad draugijos veiklą turėtų pagy
vinti Teisės fakulteto alumnų dis kusijų ir bendravimo forumų kū rimas, organizuojami įvairių kar tų alumnų susibūrimai, intelekti nė pagalba bei renginiai studen tams. Nors Alumnų draugijos stei gėjai dar nespėjo įregistruoti nau jos visuomeninės organizacijos, fakulteto dekanate netyla skam bučiai iš įvairių Lietuvos kampe lių, - Teisės fakulteto absolventai nori kuo greičiau įsijungti į savo Alma Mater auklėtinių klubą. Naujausią informaciją apie Alum nų draugijos veiklą steigėjai numa to skelbti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto svetainėje inter nete adresu http:ZAvww.tf.vu.lt. E Naujiko nuotr.
11
Universitas Vilnensis
2003 m. rugsėjis
Kauno humanitariniame fakultete Kviečiame dalyvauti akademiniuose renginiuose Sveiki sugrįžę po vasaros atos togų! Rugsėjo pirmosios vėjelis atvė rė naujų mokslo metų duris, pro ku rias įžengė gausybė pirmakursių. Norėtųsi visiems jiems palinkėti sėkmės ieškant savojo kelio, o svar biausia - kuo intensyviau pasinerti į akademinio gyvenimo sūkurį. Tiek pirmakursiai, tiek visi kiti fakulteto studentai kviečiami daly vauti įvairių mokslo krypčių tarp tautinėse bei respublikinėse konfe rencijose, taip pat seminaruose, ku rių maratonas prasideda jau rugsė jo 26 dieną (plačiau apie renginius skaitykite: www.vukhf.lt/ NAUJIENOS). Nepraleiskite pro gos iš arčiau susipažinti ne tik su VU Kauno humanitarinio fakulte to bei kitų Lietuvos miestų aukštų jų mokyklų dėstytojų atliekamais ty rimais, bet ir su žymių mokslinin-
kų, atvykstančių iš užsienio šalių, dar bais. Be to, juk tai puiki galimybė pri statant savo referatus, kursinius bei kitus rašto darbus padiskutuoti bei savo žiniomis pasidalinti su platesne auditorija. Gabiausi fakulteto studentai bei absolventai šiemet turi galimybę da lyvauti pirmojoje Vilniaus universite to Karjeros mugėje, vyksiančioje lap kričio 28-29 dienomis (interneto ad resas: www.muge.vu.lf). Nežiopsokite, registruokitės ir dalyvaukite, nes renginyje išgirsite jums naudingos in formacijos apie įsidarbinimo galimy bes bei pasirinktos profesinės veiklos perspektyvas, apie kurias papasakos tokių įmonių, kaip „Lietuvos telekomas“, „SBA koncernas“, „Hansa LTB“, „Bitė GSM“, „Comliet“, „Pie no žvaigždės“ ir kt. darbuotojai.
Duris atvėrė nauja auditorija Vasarą Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto informatikų korpuse vyko staty bos darbai. Net neabejojome, kad rengiama dar viena kompiu
KHF informaciją parengė Joana LOPUSINSKAITĖ
terių klasė, tačiau pastate atsida rė nauja moderni auditorija, pa žymėta aštuntuoju numeriu. Tai pirmoji fakulteto audito rija, įsikūrusi palėpėje. Joje pa
skaitos skaitomos 38 studen tams, o visa teorinė medžiaga perkeliama iš kompiuterio ir iliustruojama projektoriuje „MultiMedia“.
Nau™e, įdėmioje auditorijoje paskaitų galės klausytis 38 studentai
Komunikacijos fakultete „Informacijos dienos 2003“ artėja...
Dėmesio! Konkursas! „Geriausias pasiūlymas verslui“ Nepražiopsok savo šanso! Tu turi puikią progą sužibėti prieš didžiąsias Lietuvos kompanijas, gauti puikių darbo pasiūlymų.
Tiesiog privalai dalyvauti per „Informacijos dienas 2003“ vyksiančiame konkurse „Geriausiaspasiūlymas verslui“. Nugalėtojų laukia vertingi prizai. Tai gali būti svaiginančios karjeros pradžia!
<__________ ____________ J
Sugalvokite šūkį Komunikacijos fakultetas skelbia „Informacijos die nų 2003“ šūkio konkursą. Savo pasiūlymus siųskite adresu: kfsa@vusa.lt. Nugalėtojų laukia vertingi pri zai. Konkursas vyksta nuo rugsėjo 15 iki spalio 13 dienos. Laukiame Jūsų pasiūlymų!
Dėl informacijos kreipkitės
larsara
Saulėtekio ai. 9, JR 7, Vilnius, Telefonas 2366285
Iš dažno KF studentų lūpų neretai galima išgirsti: „Kodėl „komfakas“ neturi savo dienų?“ Po kelerių metų pertraukos atgimusi ir aktyviai pradėjusi veikti Komunikacijosfakulteto Studentų atstovybė ruošiasi nudžiugin ti visus fakulteto studentus ir sudrebinti visą VU. O kaip? Šių metų spdlio 13-17 dienomis KF SA sukvies visus į „Informacijos dienas 2003“. dūnų valgymas, alaus gėrimas, dės tytojo nešimas...) byloja apie ar tėjančias tikras linksmybes! Ži noma, nugalėtojų laukia šaunūs prizai.
Jonas JAKUBONIS, KF Studentų atstovybės narys „Informacijos dienoms 2003“ tikrai tiktų šūkis „To dar nebuvo!“. Renginys, truksiantis visą savaitę, susilauks Komunikacijos fakulte to studentų ir dėstytojų dėmesio ir tikrai sudomins visą VU akade minę bendruomenę. Tai nebus tra dicinė didelė studentų šventė. Ži noma, duonos ir žaidimų bus į va lias, tačiau...
Mokomoji-akademinė „Informacijos dienų 2003“ dalis Renginio tema-komunikacija versle. Visų norinčiųjų ir besido minčiųjų lauks daugybė seminarų ir paskaitų šia tema. Ši studentų kompetencijos kėlimo dalis tikrai nebus tradicinė: seminarus ves ir paskaitas skaitys Lietuvoje pir maujančių verslo kompanijų atsto vai ir vadovai. Studentai turės pui kią galimybę su jais susitikti, pa bendrauti, diskutuoti, tuo pačiu sužinoti ir išmokti kažką nauja bei naudinga. Komunikacijos fakulteto stu dentų laukia dar viena staigmena. Viena iš „ID ‘03“ dalių - „Sėkmės istorijos“ - tikrai sudomins ne vie ną: Komunikacijos fakulteto ab solventai pasakos savo sėkmės is torijas, pasidalys patirtimi apie sėkmingą kopimą karjeros laiptais, duos naudingų patarimų dabarti niams KF studentams.
Konkursai, varžybos, akcijos-atrakcijos, šou... Dar oficialiai neprasidėjus „In formacijos dienoms 2003“, rugsė jo viduryje, KF SA skelbia konkur są „Geriausias pasiūlymas ver-
Mūšis
Diskusiją apie studijų kokybę moderuos Rūta Grinevičiūtė
slui“. Konkurse dalyvaujančios di džiosios Lietuvos kompanijos stu dentams pasiūlys sukurti nedide lius projektus pateiktomis temo mis. Konkurso komisija, kurią sudarys verslininkai, pateikę už duotis, vertins visus projektus, galimybes juos įgyvendinti ir bai giantis „ID ‘03“ paskelbs nugalė tojus, kurių lauks tikrai įspūdingi prizai. Konkurse dalyvauti gali vi si norintys Vilniaus universiteto studentai. Žinoma, didelę programos da lį sudaro įvairios linksmybės ir at rakcijos studentams. Studentų lau kia stalo teniso, biliardo varžybos, karaokės konkursas, daug gyvos muzikos koncertėlių. Taip pat bus surengtas legendinio kompiuteri nio žaidimo „Worms“ turnyras. Vi sos šios linksmybės vyks Saulėte kyje, tad prie švenčiančių Komu nikacijos fakulteto studentų drą siai galės (ir TIKRAI bus kviečia mi) prisidėti ir ekonomistai, ir tei sininkai, ir fizikai. Dar vienas intriguojantis rengi nys- studentiško sporto šventė. Iš anksto užsiregistravusios koman dos, kurias sudarys 4 studentai ir 1 dėstytojas, dalyvaus tikrai netra dicinėse ir linksmose rungtyse. Vi sų subtilybių atskleisti negalime, tačiau rungčių pavadinimai (kol
„Ar Universitetas rengia reika lingus ir kompetentingus specialis tus?“ Tokia diskusijos „Mūšis“ te ma. Renginyje dalyvaus studentų, verslo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovai. Komuni kacijos fakulteto Studentų atsto vybei kilo mintis pasikviesti žmo nes, kurie galėtų atvirai ir drąsiai pasakyti, kas universitetuose šian dien yra ne taip ir ką reikėtų keis ti. Diskusijos moderatorė - garsi žurnalistė ir TV laidų vedėja Rū ta Grinevičiūtė. Planuojama visų trijų diskusijos šalių mintis, išdės tytas laiške, išsiųsti už švietimą atsakingoms valstybinėms institu cijoms.
Žiaurus, bet saldus... fuksų krikštas!!! Šiemet KF pirmakursiai vėl su silauks ypatingo vyresniųjų kolegų dėmesio. Telieka pirmakursiams palinkėti sėkmės, o jų krikštatė viams - išradingumo ir sveiko (na, gal kiek ir juodo) humoro...
Vinis... „ID ‘03“ dalyvių ir svečių taip pat laukia puikus šou, tikrai išsi skirsiantis iš visų iki šiol vykusių. Baigiamojo vakarėlio tema „Koza nostra“ žada tikrai įspūdingą šventę: persikelsime į XX amžiaus pradžią, kai Jungtinėse Ameri kos Valstijose klestėjo italų mafi ja, kai vyrai dėvėjo tik juodus bliz gančius kostiumus, o žavios damos baruose šokdavo aistringąjį kan kaną...
2003 m. rugsėjis
Universitas Vilnensis
12
Gamtos mokslų fakultete Ekspedicija „Rūdninkai“ Šią vasarą VU GMF studentai dalyvavo ekspedicijoje, kurios tikslas - supažindinti panašių interesų turinčius gamtininkus vienus su kitais, pasigėrėti nuostabiu Rūdninkų girios grožiu, pažinti vietinės gamtos ypatumus, pasi dalyti sukaupta patirtimi. Išvyka į Rūdninkų girią buvo planuojama jau seniai, o prasidėjo liepos vidutyje. Žygio išvakarėse buvo intensyviai ruošiamasi - rengiama dienotvarkė, girios planas, kraunama manta.
Audrius ALIUKONIS
Kai kurie GMF pirmakursiai Rugsėjo pirmąją sutiko be baimės. Mat jie dalyvavo juksų stovykloje ir daug sužinojo.
Ketvirtadienis. „Okupacija". Ketvirtadienį prasidėjo tai, ką Rūdninkų kaimelio gyventojai tu rėjo pavadinti kažkuo panašiu į okupaciją. Ekspedicijos dalyviai, kurių, kaip vėliau pasirodė, susi rinko daugiau negu trisdešimt, vi somis įmanomomis priemonėmis vyko į stovyklavietę. Si buvo įreng ta buvusio karinio poligono pa kraštyje, keli kilometrai nuo Rūd ninkų kaimo ir trejetas kilometrų nuo mažyčio Šulinio ežeriuko. Miške it grybai po lietaus dygo vi sokiausių spalvų ir dydžių palapi nės. Pagrindinė, pasiskolinta iš ka reivių ir vėliau tapusi lyg ir štabu, buvo sulig nedideliu namu, tarsi ir chaki spalvos (laikas ir įvairios iš kentėtos stichijos spalvos tiksliai neleido nusakyti), puikiai saugojo nuo saulės ir vėjo, tačiau gana abe jingai žiūrėjo į savo gyventojų ap saugą nuo lietaus. Atvykus ir įsikūrus buvo nutar ta susipažinti su netoliese tyvuliuo jančiu Šulinio ežeriuku. Kelias iki jo daugiau kaip tris kilometrus driekėsi per viržiais apaugusius, smėlėtus karinio poligono tyrus. Visi, nekantraudami kuo greičiau atsivėsinti, patraukė prie Šulinio. Šis vandens telkinys visiškai patei sina savo pavadinimą - mažas, pel kėtas ir visai neturintis to, kas va dinama paplūdimiu, taigi ne itin tinka maudytis. Tačiau dauguma žygio dalyvių entuziastingai puolė į vandenį. Grįžus po maudynių buvo pa sigesta šį vakarą virėjais paskirtų Vytauto ir Andriaus. Mat jie, ne norėdami pasmerkti stovyklos ba do kančioms, nutarė sugrįžti anks čiau ir paruošti valgį, kad sugrįž tančius pasitiktų garuojanti vaka rienė. Sumanymas buvo gražus, kilnus ir pagirtinas, tačiau tolesni įvykiai parodė, jog abu jau minėti geografai pervertino savo orienta cinius sugebėjimus. Kitaip sakant, jie paklydo. Gan gausiai palijo. Po bergž džių mano ir Mindaugo pastangų surasti paklydėlius savo žodį tarė mobiliojo ryšio priemonės. Pasiro do, paklaidžioję po tyrus abu ne laimėliai vėl sugrįžo prie ežero, nuo kurio jau nebedrįso niekur ei ti. Juos, kiaurai permerktus lie taus, nuvargusius, tačiau linksmus, parsigabeno Mindaugas. Po vieno iš keleto Andrių (jų buvo keturi) paskaitos apie vilkus, entomologo Švitros naktinių dru gelių gaudymo (pastarasis dėl ne palankių sąlygų truko neilgai) ir vakarienės, jau temstant, prasidė jo kultūrinė programa, trukusi iki gilios nakties. Liepsnojo laužas, skambėjo dainos, vyko šokiai.
Pradžių pradžia Petruškose Tadas JAKOČIŪNAS, GMF II k. studentas Pirmoji diena
Paskaitos po sunkaus žygio patogiausia buvo klausytis gulint
metodus. Buvo aptikta keletas re tų, į LRK įrašytų augalų rūšių. Ap tikome ir vilkų pėdsakų. Dieną buvo išklausyta dar ke letas paskaitų - įsimintiniausia bu vo apie mazgus. Gerą valandą visi mazgiojo, raišiojo, pynė, kol sun kus mazgų rišimo menas buvo bent iš dalies įvaldytas. Laisvalai kiu, po ne itin populiarių šachma tų ir šaškių turnyrų, susidomėta badmintonu. Entuziazmas buvo didelis, norinčiųjų pažaisti daug, tad buvo surengtas turnyras. Da lyvavo šešiolika žmonių, varžybos vyko labai emocingai ir truko iki kitos dienos popietės. Kas netingėjo, vakarop išklau sė teorinę ir praktinę alpinizmo pa skaitą. Kadangi niekur aplink ne buvo nė mažiausios uolos, kalnus puikiai atstojo šalia poligono augu si pušis. Šis užsiėmimas taip pat vi siems labai patiko, tik norint pagal visas alpinizmo taisykles įlipti į pu šį, teko ilgai laukti, mat buvo daug norinčių. Nekantresnieji sėkmingai ropštėsi savo jėgomis. Vakare vėl daugelis patraukė prie ežero. Entomologiniai tyrimai vyko kur kas sklandžiau, mat pasi taikė palankesnės meteorologinės sąlygos. Be beveik šimto drugių rū šių ir dar dieną visus sužavėjusių kelių ūsuočių, buvo sugautas po stovyklą bėgiojantis retas vabalų at stovas - didysis puikiažygis.
Šeštadienis. Och, tos Rūdninkų pelkės! Trečiąją dieną, šeštadienį, buvo suorganizuotas žygis į pelkes. Sto vykloje teko palikti sužeistą Dalią (patempti kelio raiščiai - badmin tono kovų rezultatas) bei keletą vi rėjų. Pakeliui aplankėme poručiko Arbūzovo paminklą, skirtą 1863 metais vykusiam mūšiui tarp caro ir sukilėlių kariuomenių at minti. Ilgokai klampoję per pelkes vienoje kirtavietėje įstrigome -
avietyną merginos aptiko. Kas tin gėjo valgyti avietes, patraukė link Antrojo pasaulinio karo partizanų žeminių. Kai aviečių mėgėjos pasi ganė, pasukome namo. Sugrįžome purvini ir pavargę, bet tai nesutruk dė užbaigti turnyro. Nepaisant ge ografo Andriaus begalinio noro ir pastangų nugalėti, galutinę perga lę iškovojo peliautojas Rimvydas, kiek netikėtai finale įveikęs favori te laikytą Godą. Susižeidusi Dalia buvo nuga benta į Vilnių. Toliau vyko paskai tos ir keliavome prie ežero, kaž kas vis dar laipiojo po pušis, o die ną vainikavo pasakojimas apie se novės lietuvių dievus (kuris vi siems labai patiko) bei diskusijos apie panašaus pobūdžio žygių per spektyvas.
Sekmadienis. Nors nenoriu, bet namo... Sekmadienį įdienojus teko ruoštis namo. Organizatoriai visus, bent kažkuo nulėmusius šios eks pedicijos sėkmę, dosniai apdalijo plakatais, atvirukais ir riestainių rinkėmis. Neliko nuskriausti ir badmintono turnyro prizininkai. Geriausio lektoriaus vardas atite ko senovės Lietuvos dievų žinovui. Jo, kaip ir bebaimio vilkų gynėjo Andriaus, stojusio ginti šio kilnaus žvėries nuo nesuskaičiuojamų kraugerių medžiotojų ordų, pasa kojimai buvo bene entuziastin giausi ir emocionaliausi. Vakare visi pasiekė Vilnių, kur buvo surengtas galutinis (neoficia lus) ekspedicijos uždarymas.
Už materialinę paramą dėkoja me mūsų rėmėjams: Aplinkos infor macijos centrui, leidyklai „Lututė“, Lietuvos karo akademijai ir visiems kitiems, vienaip ar kitaip prisidėjusiems prie šios ekspedicijos. M. Survilos nuotr.
Stovykla prasidėjo po pusantros valandos trukusios kelionės auto busiuku (su šešiomis pavaromis). Išsilaipinę Petruškose išlydėjome mentorius ir įsikūrėme. Po to dau giau nei valandą žaidėme susipa žinimo žaidimą (kiekvienas turi pasakyti savo vardą ir kitą žodį, ku rio pirmoji raidė sutaptų su vardo pirmąja raide, bei pakartoti prieš tai prisistačiusių žmonių vardus). O tada jau prasidėjo paskaitos, ypač varginusios kai kuriuos fuksus. Prieš vakariene sužaidę futbo lą arba krepšinį (kurio meistrišku mas prilygo Europos čempiona tui), visi draugiškai išsimaudėme. Kai kas (žinoma, ne savo noru) net su drabužiais ir mobi liuoju telefonu. Nete kę visų jėgų laukėme makaronų. Pasistipri nę pradėjome visų lauktą socialinį vaka rą su įvairiais žaidi mais ir linksmybėmis.
daugiau žino: fuksai ar vadovai. Ta čiau net tris valandas dainavus, spy gavus, giedojus, baubus nugalėto jai nepaaiškėjo. Praradę balsus ir jėgas išsiskirstėme miegelio, tačiau dar ilgai galvoje skambėjo dainos.
Smagu susipažinti su būsimais grupiokais Trečiąją dieną, deja, niekas ne besugebėjo pakelti išvargusių gal velių nuo pagalvėlių, todėl, visų džiaugsmui, mankštos nebuvo. Pa valgę pirmakursiai rašė atsiliepi mus apie stovyklą. Vadovai nepa miršo ir šauniausių, sportiškiausių, išradingiausių, labiausiai pasižymė jusių įvairiuose kituose srityse fuksų: jie buvo apdovanoti vertingais prizais - saldainiais - ir diplomais. Pradėjome ruoštis atsisveikinti ir sutikti kitų fakultetų fuksus. Čia ir vėl be galo išradingi ir originalūs pasirodė GMF pirmakursiai. Jie su
Sunkus rytas Antrosios dienos rytas atrodė labai sun kus... Vos atsikėlus vi sų laukė mankšta ir maudymosi procedū ra. Nepajėgusieji atsi kelti buvo išmaudyti dar sapnuojantys de šimtą sapną. Pailsėję ir pasisotinę vėl klausė mės paskaitų. Jas skai tė A. Šaltis bei visų mėgiamas dėstytojas prof. P. Musteikis. Po paskaitų žaidėme patį nuostabiau sia žaidimą - „patobulintą mirksiuką“ (reikėjo „nužudyti“ kuo dau giau savo draugų pačiu jausmin giausiu būdu - bučiniu). Papramo gavus vėl teko susirinkti į paskaitas apie specialybes, kurios sukėlė tik rą klausimų laviną. Vakaras prasi dėjo kaitinantis pirtyje ant ežero kranto. Pasišildę ir pavalgę links minomės jau prie liepsnojančio lau žo. Dainuojant įvairias gražias dai neles kilo idėja pasivaržyti, kas jų
Ženklas „Mums čia labai patiko“
kūrė aukščiausio lygio meninius kū rinius iš studentų kasdieninės duo nos - makaronų - ir jais apdova nojo atvykusius kolegas. Žinoma, buvo padainuotas iškilmingas gam tininkų stovyklos himnas. „Liūdna, kad jau reikia išvykti, bet džiugu, kad čia susipažinome ir susidrau gavome su būsimais grupiokais, su siradome naujų draugų. Niekada nepamiršime šios stovyklos“, - kar tojo stovyklautojai.
Andriaus Petrašiūno nuotr.
Penktadienis. Laisvalaikis ir paskaitos. Kitos dienos rytą po pusryčių vyko praktinėmis priemonėmis praturtintas paskaitos apie vilkus tęsinys, o Botanikos instituto dok torantas Sigitas pasakojo apie re tuosius augalus bei jų apskaitos
Tai ne Rūdninkų kaimelio okupacija - surengtas mokomasis augalų monitoringas
Ieškome purvo
Parengė Laura LEVINSKAITĖ
Universitas Vilnensis
2003 m. rugsėjis
13 ____________________ \ _______ Įdomu------------,
Kultūra
___ ’_____ >
„The Cinematic Orchestra“ programa
VU vardas garsėja visoje Europoje: vasarą merginų choras „Virgo“ vėl viešėjo Ispanijoje
„Man With A Movie Camera“ -
Kiekviena kelionė - patirtis. Ypač naujokėms. Šį kartą kelionė buvo rimta ir atsakinga.
„Virgo" dalyvavo tarptautiniame konkurse Toreviejoje, Ispanijoje.
Laura LEVINSKA1TĖ
kijoje), Burgą (Prancūzijoje), Alikantę, Mursiją, Kartaginą (Ispani joje), Pilzeną (Čekijoje).
Kad ir kokia svarbi ir atsa kinga būtų kelionė, ji visuomet kupina įvairių nuotykių ir įspū džių. Jų netrūko ir šioje kelionė je. Merginos aplankė nemažai miestų. Kadangi parą važiavęs autobusas privalo stovėti aštuonias valandas, tuo metu galėjo me aplankyti įvairius miestus ir miestelius: Zieloną Gurą (Len
Pakeliui choristės sustojo Pran cūzijoje, Liono mieste, kur jas kon certuoti pakvietė choras „Renesan sas“. Šis choras yra lankęsis ir Lie tuvoje, kur surengė koncertą Šv. Jonų bažnyčioje. Dainavo ir kele tą dainų lietuviškai. Torevieja - nedidelis kurorti nis miestelis prie Viduržemio jū ros. Jame vykęs tarptautinis haba-
nerų ir polifonijos konkursas - jau XLIX-asis. Jis truko nuo liepos 19 iki 27 dienos. Kiekvienais metais konkurse dalyvauja chorai iš Ispani jos, Meksikos, Vokietijos, Ukrainos, Lietuvos (kartu su „Virgo“ dalyvavo ir VPU choras „Avė vita“, vadovau jamas Kastyčio Baryso). „Intensyviai rengėmės konkur sui: įsigilinome į teksto tarimą, daug dėmesio skyrėme artistiškumui. Ke letas koncertų parodė, kad choro su dėtis labai gera, ir jis buvo puikiai pasiruošęs konkursui“, - sakė choro vadovė Rasa Gelgotienė. Solistei Julijai Karaliūnaitei įsi minė vakarai prie Viduržiemio jū ros ir šilti žmonės, kurie iškart pa stebi, kad tu šiaurietė, ir nuoširdžiai bendrauja. Ne vienerius metus su choru va žinėjantys vairuotojai Vytas ir Pra nas taip pat buvo patenkinti kelione, nes, kol merginos repetuodavo, jie nuostabiai leisdavo laiką prie jūros, palmių pavėsyje. „Virgo“ repertuaras buvo turtin gas: merginos atliko W. A. Mozarto, A. Vivaldi, G. Bizet, B. Kutavičiaus, G. Caccini kūrinius. O lietuvių au torių J. Tamulionio „Jūra“ ir O. Nar-
Vadovė Rasa Gelgotienė buvo patenkinta: choras gerai pasirengė konkursui
butaitės „Vasara“ sužavėdavo visus. Anot choro vadovės, bėgant metams klasikinės muzikos po puliarumas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, nemažėja. Žmonės, kurie nėra abejingi muzikai, anksčiau ar vėliau do misi klasikine muzika. Lietu voje dainuoti į chorus norėtų ateiti vis daugiau studentų, bet dauguma negali sau to leisti, nes dirba, kad susimokėtų už mokslą. Palmės, agavos, opuncijos (augančios taip gausiai kaip pas mus kiaulpienės ar kitos pik tžolės), karštas oras, išdegintas, bet įdomus Ispanijos peizažas - tikra egzotika, bet kaip miela akiai žalia miškų ir mėlyna dangaus spalva sugrįžus į Lie tuvą! Linos Grinytės nuotr.
„ Virgo “ atlieka ispaniškas habaneras
Dainų ir šokių ansamblio vasara G. Verheugeno aplodis mentai ansambliui
studentais, šauniai šokančiais, gro jančiais liaudiškais instrumentais ir dainuojančiais.
Austrijos sostinėje Vienoje vy kusiame dešimties valstybių kan didačių į ES prisistatyme Lietuvai atstovavo ir Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis. Tarp Len kijos, Maltos, Čekijos, Vengrijos, Slovėnijos, Slovakijos, Latvijos, Es tijos ir Kipro kolektyvų VU dainų ir šokių ansamblis buvo gausiau sias. ES komisaras ponas G. Verheugenas džiaugėsi puikiu ansam blio pasirodymu, jaunais ir gražiais
SARS grėsmė sutrukdė išvykti į Pietų Korėją
naujas būdas klausytis muzikos
Vasarą ansambliečiams teko ne mažai paplušėti - per gana trumpą laiką išmokti nelengvą Pasaulio lie tuvių dainų ir šokių šventės Ansam Dainų ir šokių ansamblis po įtemptos vasaros pasitiko rugsėjį. V Naujiko nuotr. blių vakaro repertuarą. Studentai šioje šventėje pasirodė puikiai ir tuo * tautinį folkloro festivalį Pietų Ko Vasaros stovykla labai džiugino savo vadovus. rėjoje. Dėl SARS ligos epidemi Lietuvos kaime Po šios šventės būta ir nusivy jos Azijos šalyse šiuos planus te Vasaros stovyklą ansambliečiai limų - nepasisekė išvykti į tarpko atidėti. surengė šalia Molėtų, ant Virintų ežero kranto, esančiuose VU poil sio namuose. Laisvalaikiu tarp re Ptakauskaitė, Aistė. Ieškau darbo! peticijų studentai irstėsi vandens Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003. dviračiais, žvejojo, maudėsi, aplan dentiškų teatrų festivalio „Ieškome Aistė Ptakauskaitė gimė 1979 m. kė vietines kaimo įžymybes. Visus autoriaus. Ieškome herojaus“ pro Kaune. Vilniaus universitete įgijo an gramą. Pjesei , Abipus durų “ 2002 m. pribloškė iš pirmo žvilgsnio neiš glų filologijos specialybę, studijuoda Lemberto literatūriniame konkurse vaizdus piliakalnis, Juoduoju kal ma stažavosi Anglijos, Vokietijos ir buvo paskirta prizinė vieta. Airijos universitetuose. Dabar Vil nu vadinamas - viena piliakalnio „Ieškau darbo!“ - pirmoji Ais niaus universitete studijuoja litera pusė labai aukšta ir stati. Visi su tės Ptakauskaitės knyga. Laikydamasi tūros teoriją ir koordinuoja realistinės krypties jauna autorė sa gailesčiu paliko šį nuostabų Lietu A J. Greimo semiotinių studijų ir ty vitai pasakoja paprastas dabarties is rimų centro veiklą. Pirmieji jos vos kampelį - artėjo mokslo metų torijas, kuriose nestinga absurdo, straipsniai pasirodė 1998 m. „Kau pradžia. Naujuosius mokslo ir stu nykumos, o dažnai ir tragikomiškų no dienoje“. Vėliau kelios novelės situacijų. Sakinys lengvas, žodis dijų metus ansambliečiai pradėjo buvo išspausdintos „Nemune“, vie šmaikštus, situacijos atpažįstamos, dalyvaudami studentų eisenoje nas apsakymas įtrauktas į 2001 m. esama ir grotesko elementų. Šiais Lietuvos aukštųjų mokyklų studen Vilniaus gatvėmis. metais Lietuvos kultūros ministeri tų kūrybos almanachą „Ligoninės Doc. Vidas jos skelbtame Pirmosios knygos kon priimamasis“. 2001-aisiais VU Kie ALEKSANDRAVIČIUS, kurse Aistės Ptakauskaitės novelių mo teatre Aistė pastatė savo pačios ir apsakymų rinkiniui paskirta pir VU dainų ir šokių ansamblio parašytą pjesę „Atsargiai - liftas!“, moji vieta. kuri buvo įtraukta į tarptautinio stu meno vadovas
Grupė iš Didžiosios Britani jos „The Cinematic Orchestra“
rugsėjo 21 d. Vilniaus kongresų rūmuose pristatys muzikinį pro jektą - „Man With A Movie Ca mera“, gimtinėje kritikų vertina mą kaip vieną novatoriškiausių ir nuostabiausių kūrinių. Muzikinis projektas atsirado 1999 metų pabaigoje, Portugali jos tarptautinio kino festivalio organizatoriams paprašius gru pės sukurti eksperimentinį garso takelį kino klasikai - nebyliajam sovietiniam Dzigos Vertovo fil mui. Festivaliui parengtas pro jektas „Man With A Movie Ca mera“ grupei buvo puiki proga paskleisti novatoriškas muziki nes idėjas bei įgyti pasaulinį pri pažinimą. Gyvo garso koncertas, atliktas Portugalijos Porto teat re, sulaukė neįtikėtinos sėkmės. Po jo grupė buvo kviečiama kon certuoti įvairiuose kino ir muzi kos festivaliuose (Turkijoje, Ško tijoje ir kt.). „Man With A Movie Camera“ žavi savo neįprasta muzikos ir vaizdo sinteze, kuri atskleidžia di dingos Rusijos 1929 metų dvasią. Šeštojo septintojo dešimtmečių džiazas ir šiuolaikinė šokių mu zika sukuria nepakartojamą skam besį. Pasak grupės lyderio J. Swinscoe, „The Cinematic Or chestra“ nori kurti tikrą ilgaamžę muziką, kurioje atsispindėtų bran dumas bei emocionalumas. Bilietus į rugsėjo 21 d. vyk siantį renginį galima įsigyti Vil niaus kongresų rūmų kasose arba rezervuoti interneto svetainėje www.kinai.lt Daugiau informacijos:
Aurelija Geduškaitė BDG filmai +370 5 2611303 +370 6 8579024 aurelija@bdg.lt www.kinai.lt www.bdg.lt
14
Universitas Vilnensis
2003 m. rugsėjis
r
I^T INTERNATIONAL CENTRE OF TRAINING "WORK & TRAVEL USA" •programos vietą susiranda pats dalyvis. Kaina 595S •programos vietą suranda sponsorius CI U. Kaina 750$
•programos trukmė 4 mėn.
•stažuotę dalyvis susiranda pats Trukmė 3-18 mėn. Kaina 2900-4700 Lt. •mokamą stažuotę dalyviui suranda organizatorius CIU Trukmė 12-18 mėti. Kaina 8000-10900 Lt.
JAV, ANGLIJOS IR AIRIJOS MOKESČIŲ GRĄŽINIMAS A.Vivulskio 7-204, Vilnius LT-20O6 TeL: 8-5 2652524. TeLTaksas: 8-5 2652927, Tinklapio adresas www\ict4l info(& jctJl; jav@ictU ?.
RINKTINIŲ TRENIRUOČIŲ
Gegužės 17-18 dienomis Vil niuje, LKA sporto salėje, įvyko Lie tuvos jaunimo jėgos trikovės čem pionatas. Varžybose dalyvavo 53 sportininkai, 11 komandų. Pasiek ti 6 Lietuvos jaunimo rekordai. Pirmą kartą čempionate daly vavo Vilniaus universiteto stip ruoliai. Startas buvo sėkmingas. Tarp stipriausių Lietuvos koman dų iškovota III vieta. Chemijos fakulteto III kurso studentas R. Aleksejevas ir Medicinos fa
kulteto II kurso studentas T Ma tulas tapo čempionais. Be minėtų studentų, su ko manda startavo EF III kurso studentas Arnas Ratkevičius, iškovojęs II vietą. O reikalin gus komandai įskaitinius taškus pelnė KF III kurso studentai T. Druzdys, IF III kurso studen tas S. Striuogaitis ir FF pirma kursis M. Šileika. Sveikatos ir sporto centro informacija
J
Mielieji pirmakursiai!
S TAŽUOTĖS JAV
VU studentai R. Aleksejevas ir T. Matulas - Lietuvos jaunimo jėgos trikovės čempionai
A
Sportas
TVARKARAŠTIS bygeivifl sportas Ketvirtadienis 17.30-19.00 (Saulėtekio ai. 26)
Treneris R. Kniukšta, tel. 86852142 Lengvoji atletika Pirmadienis 17.30-19.30 (Ėiurlioniog. 27/21) Trečiadienis 18.00-20.00 (Ėiurlioniog. 27/21) Ketvirtadienis 17.30-19.30 (Ėiurlioniog. 27/21)
Trenere doc. J. Armonienė, tel. 865028226
Stalo tenisas Pirmadienis 18.00-19.30 (Ėiurlioniog. 27/21)
Trenere DĮ>. Liepinaitiene, tel. 861606367 Plaukimas Pirmadienis 18.00-19.30 (Ėiurlioniog. 27/21)
Trenere A. Bliumkiniene, tel. 861527266
Vyro krepdinis Pirmadienis, antradienis, trečiadienis
19.00-22.30 (Saulėtekio ai. 2) Treneris R. Kaminskas, tel. 868233051
MoterO krepdinis Antradieniais, trečiadieniais
17.30-19.00 (Saulėtekio ai. 2) Penktadieniais 17.00-18.30 (Saulėtekio ai. 2) Treneris V Ėiulada, tel. 861290905
Futbolą?
Su ypatinga šiluma sveikinu jus, tapusius naujaisiais mūsų ben drijos nariais ir įsiliejusius j įvai riapusį Universiteto gyvenimą. Linkiu, kad būtumėte verti gar bingo mūsų Alma Mater vardo ir ne tik siektumėte žinių, įgytumėte aukštos kvalifikacijos specia listo diplomą, bet ir gautumėte sveikos gyvensenos žinių ir įgū džių, taptumėte aktyvūs, rūpintu mėtės savo kūno kultūra, Univer siteto sporto prestižu. Universitete visais laikais buvo siekiama, kad sportas tarnautų žmogaus harmoningam vystymui si, žadintų ir jungtų į darnią visu mą kūno, valios ir dvasios savybes, kad kūno kultūra ir sportas taptų populiaria ir neatskiriama mūsų tautos kultūros dalimi, skatintų kurti teisingą ir sveiką visuomenę. Studentai kūno kultūros ir sporto renginiuose stiprina savo sveikatą, fizinį parengtumą, ruo šiasi profesinei veiklai ir garsina mūsų Universiteto bei Lietuvos vardą. Universiteto sporto elitas yra pasiekęs įspūdingų pergalių Europos, pasaulio čempionatuo se, universiadose. Vien tik olim pinėse žaidynėse 16 studentų sėk mingai atstovavo mūsų kraštui, penki iš jų grįžo su aukščiausiais apdovanojimais. Džiugina tai, kad į Universi tetą ateina vis labiau išprusę jau ni žmonės, dauguma žino, ko gy venime nori. Ir dirbdamas su jais matau, koks svarbus ir reikalin gas yra mūsų darbas - tiek taisant padarytas klaidas, tiek padedant jaunimui kurti asmeninės kūno kultūros ir sveikos gyvensenos modelį, kuris padėtų siekti gyve nime užsibrėžtų tikslų. Esu tikras, kad kūno kultūra ir sportas, kaip socialinis sąjūdis, užims svarbią vietą bendroje žmonijos vertybių sistemoje ir vi sų mūsų gyvenimuose. Sveikatos ir sporto centro ko lektyvas pasirengęs naujiems dar bams, susijusiems su studentų sveikatos stiprinimu, sveikos gy vensenos įgūdžių ugdymo strate gija, tolimesne sporto plėtote. Mes už darnią asmens fizinės, dvasinės ir socialinės sveikatos raidą, už sveikos gyvensenos įgū džių formavimą, už gebėjimą de rinti mokymąsi su fiziniu aktyvu mu, už kūno kultūros ir sporto
propagandą, siekiant puikių spor to rezultatų ir deramai atstovauti Universitetui šalies ir tarptauti niuose renginiuose. Siekiant populiarinti kūno kul tūrą ir sportą Vilniaus universite te tradiciškai rengiamos Tarpfakultetinės olimpinių vilčių varžybos Rektoriaus taurei laimė ti. Kiekvienais metais renkamas geriausių Universiteto sportinin kų dešimtukas. Tikimės aktyvaus jūsų dalyvavimo minėtose varžy bose ir kituose renginiuose. Tūo tarpu vien reglamentuotų kūno kultūros pratybų, kurias jūs turėsite vieną semestrą, neužten ka įvykdyti higieninei judėjimo normai, kuri mums visiems būti na. Todėl mes nuolat ieškome efektyvesnių kūno kultūros for mų ir priemonių, galinčių padi dinti studentų fizinį aktyvumą, skatinančių fizinę saviugdą, fiziš kai aktyvią gyvenseną. Akcentuo jame sveikos gyvensenos moky mą, fizinės saviugdos įpročių, savarankiškos kūno kultūros po reikio ugdymą. Deja, savarankiškų kūno kultū ros pratybų forma - fizinės saviug dos pagrindas, vienas pagrindinių ugdymo tikslų Universitete, - dėl daugelio priežasčių dabar dar nevisikai realizuojamas. Ir, man regis, šiandien mums kartu reikia suformuoti teigiamą sa vo ir visuomenės nuomonę kūno kultūros ir sporto, sveikos gyvense nos klausimais. Išugdyti kiekvieno žmogaus asmeninę atsakomybę už savo sveikatą, rūpestį ja. Kad akty viai gyventume, būtina suprasti ir at skleisti vertybes, kurių siekiant yra prasmė skirti laiko kūno kultūrai ir sportui, grūdinimuisi. Sėkmės jums, mielieji, spren džiant šias svarbias problemas. Prof habil. dr. Jonas JANKAUSKAS, Sveikatos ir sporto centro direktorius
Pirmadienis, antradienis, trečiadienis, Rotmiras Aleksejevas - daugkartinis jėgos trikovės Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionas
ketvirtadienis, penktadienis
18.00-19.30; (Saulėtekio ai. 26) Treneris R. Turskis, tel. 869845483
Svarsčių kilnotojai skina laurus
Sportine aerobika
Pirmadienis, ketvirtadienis 18.00-19.30 (Saulėtekio ai. 2) Trenere T. Griteniene, tel. 869845483
Sunkumo kilnojimas
Rimantas CIJŪNĖUS, SSC lektorius-treneris 750-ųjų karaliaus Mindaugo karūnavimo metinių proga sureng toje sporto šventėje neliko nuoša lyje svarsčių kilnotojai. Tarp stip riausių Lietuvos svarsčių kilnotojų varžėsi ir Vilniaus uni versiteto sportininkai. Universite
tui atstovavo studentai R. Alek sejevas (ChF), kuris iškovojo čempiono vardą, A. Mačiulis (GMF) ir A. Tamošiūnas (MF) - pastarieji sportininkai iš kovojo garbingus trečios vietos apdovanojimus. Veteranų grupėje VU atsto vavo SSC docentas, didelis spor to entuziastas R. Naužemys, var žybose laimėjęs sidabro medalį.
VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTŲ TARPFAKULTETINIŲ VARŽYBŲ REKTORIAUS TAUREI LAIMĖTI
2003/2004 MOKSLO METŲ TVARKARAŠTIS KROSAS - rugsėjo mėn. 24 d. tel.: 865028226 KREPŠINIS - spalio mėn. 13 d.- balandžio mėn.
tel.: 868233051 PLAUKIMAS - lapkričio mėn. 20 d.
tel.: 861527266
Antradienis, trečiadienis,
FUTBOLAS - lapkričio 20 d. - gruodžio mėn.
ketvirtadienis, penktadienis 18.00-19.30 (Ėiurlionio g. 27/21)
SVARSČIŲ KILNOJIMAS IR RANKŲ
Treneris R. Cijunėlis, tel. 868078587 Dziudo Pirmadienis, trečiadienis, penktadienis 18.00-20.00 (Ėiurlioniog. 27/21)
Treneris doc. dr. R. Nau'emys,
tel. 2322842
tel.: 869845483 LENKIMAS - gruodžio mėn. 09 d.
tel.: 868078587, 868078587 STALO TENISAS - kovo mėn. 23 d. tel.: 861606367 AEROBIKA - balandžio mėn. 08 d. tel.: 868718091 ŽYGEIVIŲ SĄSKRYDIS - balandžio mėn. 24 d.
tel.: 868542142 LENGVOJI ATLETIKA - balandžio mėn. 24 d.
tel.: 865028226
Sveikatos ir sporto centras
15
Universitas Vilnensis
2003 m. rugsėjis
r
Ar savo
rogėse sėdi?
Na štai, jau apsipratote su moks liukais, įsėdote j žinių vežimą. Tai kaip jaučiatės, „nuliukai“? Tyli te? Suprantu - vis dar esate šoko būsenos. Nieko, dar pora mėnesiukų, ir viskas bus gerai. Tik ne klausykite dėstytojų, kurie gąsdi na neįveikiamais koliokviumais ar egzaminais! Viskas įmano ma!!! Kaip sakoma, prieš krikš tynas būtų pats metas įsitikinti, ar teisingai pasirinkote aukštąją mokyklą. Taigi turime jums testuką, pabandykite.
L
ANEKDOTAI Trys blondinės laiko matematikos egzaminą. Dėstytojas prašo išmatuoti stulpo ilgį. Blondinės ir taip, ir anaip bando matuoti, bet nepavyksta. Pagaliau prie jų prieina žmogelis, paguldo stulpą ir išmatuoja jo ilgį. O blondinės ir žvengia: - Durnelis, mums gi reikia išmatuoti ne plotj, o ilgj... ***********************
visus keturis studentus skirtingose auditorijose ir pateikė užduotis: 1 klausimas iš chemijos -10 procentų balo, kitas klausimas - „Kurią padangą nuleido?“ - 90 procentų... ** *********************
Klausimas: Kada studentas panašus į šunį? Atsakymas: Per egzaminą, kai akys protingos, o pasakyti nieko negali.
********************** „Užbaliavojo" keturi studentai ir nespėjo į chemijos egzaminą. Ateina kitą dieną pas dėstytoją ir prašo: - Ponas dėstytojau, gal galima egzaminą kitą dieną laikyti. Suprantate, taip išėjo, važiavom mes į Vilnių, pakeliui padangą nuleido, atsarginės neturėjom, tai kol suradom, kas galėtų paskolinti... Dėstytojas sutiko. Kitą rytą susodino
Studentas ateina į egzaminą, o dėstytojas jo klausia: - Ar tu žinai, kas yra egzaminas? - Taip, tai dviejų protingų žmonių pokalbis apie dalyką, - atsako studentas. - O jei vienas iš jų kvailys? - pasiteiravo dėstytojas. - Tuomet kitas negaus stipendijos.
* * ** ******************* Vyksta egzaminas, j auditoriją įvirsta girtas studentas: - Dėstytojau, ar truputį išgėrus galima laikyti egzaminą? - Na, galima, ką jau padarysi. Studentas apsisuka ir rėkia pro duris: - Ei, vyrai, įneškite Petrą!
****** **************** Ateina į anglų kalbos paskaitą du studentai, o dėstytojas ir sako: - Sidaun plis! - Ką jis pasakė? - klausia vienas studentas kito. - Sėsk, daune, - atsako tas. * * * * ** *****************
Kodėl studentų vaikai gimsta žili? Todėl, kad pirmus tris mėnesius vaikutis galvoja - gimdys mamytė mane ar ne?
■
Kitus tris mėnesius.vaikutis galvoja ves tėtis mamą ar ne? O paskutinius tris mėnesius vaikutis galvoja - kaip mes visi trys iš tėčio stipendijos išgyvensim?
***********************
- Prašau man atnešti stiklinę vandens ir riekelę duonos, - sako studentas kavinėje. - Šiandien šventė, pasilinksminkite! sako padavėjas. Studentas: - Gerai, jei linksmintis, tai linksmintis! Duokite kibirą vandens ir kepalą duonos...
********************** Sėdi du fizikai prie alaus bokalų. Pro šalį praeina įspūdinga moteris. Vienas kitam sako: - Tu matei, kokia vykusi molekulių sandara?!
1. Ar dažnai žiūrėdamas į kny gą matai špygą?
• Taip (10) • Ne (5)
2. t1 r dažnai verčiau pasirenki sočius pietus valgykloje negu bandelę, kurią praryji biblio tekoje?
• Taip (10) • Ne (5)
3. Ar dažnai pramiegi paskai tas?
• Taip (5) • Ne (10) 4. Ar dažnai atsisakai studen tiškų vakarėlių dėl mokslų?
• Taip (10) • Ne (5) 5. Ar mokslai trukdo tavo as meniniam gyvenimui?
• Taip (5) • Ne (10) 6. Ar manai, kad įstojai į tą uni versitetą ?
• Taip (10) • Ne (5)
Atsakymai Jeigu surinkai nuo 65 balų:
Padarei didžiausią klaidą, kad įstojai į universitetą, nes dar esi per jaunas čia studijuoti. Priežastys: nelankei darže lio, per anksti atėjai į pirmą kla sę, turėjai per mažai žaislų. Patarimai: geriau eik dirb ti su vaikais, taip atrasi save ir su prasi, kas yra kas gyvenime. Jeigu surinkai iki 40 balų:
Pataikei ten, kur reikia, moks las - tavo gyvenimas, o įvairūs va karėliai - vaikų žaidimai. Priežastys: per vėlai atėjai į pirmą klasę, namie turi per daug mokslinės literatūros, galima smegenų patologija - labai gilūs didžiųjų pusrutulių vingiai. Patarimai: kartais reikia iškišti nosį už universiteto sienų. Jeigu surinkai 41-64 balus:
Kai žinai, kad rytoj reikia atsi skaityti, mokaisi pernakt, o šiaip tau labiau patinka visokie vakarėliai. Priežastys: turi itališko kraujo, nesugebi nulaikyti kojų vienoje vietoje, karminė priežas tis - praeitame gyvenime buvai didžėjus. Patarimai: pasistenk išlai kyti pusiausvyrą tarp mokslų ir linksminimosi, nes, kaip žinai, kas per daug, tas nesveika!
Vilniaus banko grupė steigia pensijų fondus. Visus, norinčius papildomai užsidirbti, išbandyti savo sugebėjimus naujoje veikloje, daugiau sužinoti apie finansų pasaulį, kviečiame platinti informacijų apie Vilniaus banko pensijų fondus.
Perduokite šį pasiūlymą bičiuliams, bendramoksliams, pažįstamiems - suteikite ir jiems galimybę pagerinti savo finansinę padėtį bei praturtinti laisvalaikį įdomia ir naudinga veikla.
Jus užregistruosime Vilniaus banko Personalo departamente telefonu (8-5) 268 24 52 arba ei. paštu hr@vb.lt. Maloniai prašome kreiptis darbo dienomis nuo 10.00 iki 12.00 ir nuo 14.00 iki 16.00 valandos. Taip pat galite registruotis Nacionalinėje studentų agentūroje tel. (8 - 5) 268 53 30 arba ei. paštu vilnius@lsp.lt
Jus dominančiais klausimais kreipkitės i projekto vadovę Giedrę Laurinavičienę telefonais: (8-5) 268 15 84, (8-687) 90 660, ei. paštu giedre.laurinaviciene@vb.lt.
X
Po paskaitų...
16
Universitas Vilnensis
2003 m. rugsėjis
Nacionaliniai filologų linksmybių ypatumai
Universiteto optika Studente, tavo optika! Su studento pažymėjimu -15% nuolaida! REGĖJIMO NUSTATYMAS importine aparatūra; KONTAKTINIŲ LĘŠIŲ PARINKIMAS; GYDYTOJO KONSULTACIJA TIK 10 Lt. AKINIŲ RĖMELIAMS, brangesniems kaip 250 Lt, PLASTIKINIAI LĘŠIAI su antirefleksine danga - NEMOKAMAI. SAULĖS AKINIAMS - 30% NUOLAIDA.
• Kontaktiniams lęšiams!
1. Focus Night&Day - nešioti 30 dienų ir naktų, tirpalas priežiūrai 360 ml NEMOKAMAI 2. FreshLook- spalvotiems, tirpalas priežiūrai, 60 ml NEMOKAMAI
• NORI PAKEISTI AKIŲ SPALVĄ? PARYŠKINTI SAVĄSIAS?
Laukiame: Antakalnio g. 35, Vilnius, Didžioji g. 20, Vilnius, Universiteto g. 2, Vilnius,
tel. (8-5) 212 41 44 tel. (8-5) 262 70 70 tel. (8-5) 234 56 70
UNlVeKSITSTAS TAU Jiplonoa,,.,
AIESECMI po-To^ys, k.cuip jį po_ruxvcJo+i *. Mus gali rasti Saulėtakio ai. 9*9, VU Ekonomikos fakulteto patalpose . Tel./'faksas: +370 5 2366286
FORUMAS *
Jei dar nežinote, kad Filologijos fakulteto Studentų atstovybės būsti nė po remonto vėl atvėrė duris, būtinai užsukite! Ypač dabar, kai rugsė jo 8 d. kavos kampelis buvo papuoštas dviem autoriniais skiautinių darbais. O jų atsiradimo istorija - pati netikėčiausią...
FORUMAS *
FORUMAS
STUDIJOS IR MOKSLO TYRIMAI UŽSIENYJE: STIPENDIJŲ PROGRAMOS 2003 m. rugsėjo 19 d., 12-18 vai.
Ponios Astžos puodkėlės dabarpuošia FilF SA būstinę
Buvo paprasta diena. Visi SA nariai sėdėjo savo būstinėje, pro langą beviltiškai bandė prasi skverbti saulutės spinduliai, o už to lango šypsojosi ir savo prekes praeiviams kaip visada siūlė ponia Astra. Filologų galvose jau seniai kirbėjo mintis įvykdyti su ja ben drą projektą, mat dvi FilF SA na rės su ponia Astra spėjo susipažinti dar vasarą, valydamos savo būsi mų patalpų langus.Tik niekas ne žinojo, kad diena tai minčiai tapti re alybe j au atėj o.. . Taigi netikėtai FilF SA būstinės duris pravėrė vienos iš filologių draugas. Jo žvilgsnis iš karto užkliu vo už visai nepageidaujamą nakti nių užuolaidų funkciją atliekančių ponios Astros skiautinių. „Pavokim vieną!“ - staiga tarė jis ir, pravėręs langą, jau ruošėsi nugvelbti vieną rankų darbo puodkėlę. „Nevokit!“ - suriko puodkėlių pardavėja, pa stebėjusi ne visai dorus filologių draugo kėslus, tad teko suktis iš pa dėties ir paaiškinti situaciją. „Jūs tu
rėtumėte mums mokėti nuomą“, išrėžė filologai.,Aš jau moku, vals tybei“, - nenusileido ponia Astra. „Bet jūsų skiautiniai uždengia mums langą, mes visai nematome saulės šviesos...“ - psichologinio spaudimo griebėsi FilF SA nariai. „Galėtumėte mums padovanoti vieną savo prekę...“ „Bet čia virtu vei skirta“, - atsikalbinėjo parda vėja. „Tai nieko baisaus, mes čia tu rime kavos kampelį!“ - tai buvo paskutinis faktas, galutinai pelnęs filologams ponios Astros palanku mą. Po to ji maloniai pakvietė juos ateiti ir išsirinkti keletą puodkėlių. Truputį nustebusios filologės nieko nelaukdamos nužygiavo, išsirinko ir dabar džiaugiasi dviem puikiomis puodkėlėmis. Jei kam nors kilo klausimų, kaip gauti du autorinius rankų dar bo meno kūrinius nemokamai konsultuokitės su FilF SA!
Visada pasiruošusi padėti FilF SA V Naujiko nuotr.
Tarptautinė aukštoji vadybos mokykla (ISM), Trakų g. 9/1, Vilnius
PRANEŠĖJAI: Amerikos centras, Britų Taryba, Prancūzų kultūros centras, Italų infor macijos ir kultūros centras, Japonijos informacijos ir kultūros centras, Mokslo ir studijų departamento Tarptautinių programų skyrius, Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD), Konrado Adenauerio fondas, Goethe’s institutas, Lenkų institutas, Studijų koky bės vertinimo centras, Europos Sąjungos programų paramos fondai, Tarptautinė mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra, Studijų užsienyje informacijos centras, ECTS ko ordinatorius Lietuvai.
KVIEČIAME: Studentus, dėstytojus, mokslininkus, tarptautinių ryšių skyrių darbuoto
Centrai EuropeanUniversity
*' ’ * “
Budapest
E U
Centrai European University (CEU) is an intemationally recognized, US degree granting institution of graduate education in the sočiai sciences and humanities. CEU has an absolute charter from the Board of Regents of the University of the Statė of New York (US) for and on behalf of the New York Statė Education Department; the official language of instruction is English. CEU DEPARTMENTS AND DECREES OFFERED
jus, informacijos centrų ir studentų organizacijų atstovus.
RENGĖJAS: Studijų užsienyje informacijos centras (http://eac.osf.lt; eac@cr.vu.lt)
Nuoširdžius užuojautos ir paguodos žodžius tariame bendradarbei Romai IGNATAVIČIENEI
Dėl mylimo Tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame bendradarbę Dalią LIUIMAITĘ.
irjos šeimai netekus sūnaus Vilmanto. Vilniaus universiteto biblioteka
Musų adresas: Universiteto g. 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 55 kab. Tel. 268 7089. Mobil. tel. 8-687-49018. EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidykla. Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-2056 Vilnius. Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė
Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redak cijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.
Economics (MA, PhD) Environmental Sciences and Policy (MS, PhD) Gender Studies (MA, PhD) History (MA, PhD) International Relations and European Studies (MA) Legal Studies (LLM, MA, SJD)
Bendradarbiai Mathematics and its Applications (PhD)
Dėl mylimos Mamytės mirties nuoširdžiai užjaučiame bendradarbę Mildą ARLAUSKIENĘ. Bendradarbiai
Padėka Vyras ir vaikai nuoširdžiai dė koja VU administracijos darbuo tojams, palydėjusiems į paskuti nę kelionę ilgametę Personalo direkcijos darbuotoją Gidonę ANTANAITIENĘ bei parėmusiems šeimą sunkią valandą.
Medieval Studies (MA, PhD) Nationalism Studies (MA) Philosophy (PhD) Political Science (MA, PhD) Sociology and Sočiai Anthropology (MA, PhD) CEU Graduate School of Business (MBA, IMM, MS) Master of Public Policy
2004/2005 application deadline: January 5,2004 Financial Aid: Full and partial financial aid is awarded on an academicmerit basis. While students from all over the world are eligible to apply, continued priority is given to students from Centrai and Eastem Europe, the former Soviet Union and countries experiencing emerging democracies. Formore information, please contact the Admissions Office or visit the Prospective Students section at www.ceu.hu Admissions Office: Nador utca 9,1051 Budapest, Hungary Tel: (36-1) 327-3009, 327-3210, 327-3272, 327-3208. Fax: (36-1) 3273211 E-mail: admissions@ceu.hu Website: www.ceu.hu Non-Discrimination Policy: CEU does not discriminate on the basis of including. būt not limited to - race, color, national or ethnic origin, religion. gender or sexual orientation in adininistering its educational policies, admissions policies, scholarship and loan progrants, and athletic and other school-administered programs.