Universitas Vilnensis, 2003 m. spalis Nr. 9 (1645)

hinc itur ad astra

/

2003 m.

\

/l \ universitas ii \ 7i 1 ti ei c —* ^Ss^5

Spalio mėn.

&

Platinamas nemokamai

[oi

http:llwww. vilnensis.vu.lly

VILNIAUS UNIVERSITETO LAIKRAŠTIS Nr. 9 (1645)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

Studentams paskirtos Carol Martin Gruodis fondo stipendijos

NUMERYJE SKAITYKITE: p-2 Vilniaus universitetui ir Klaipėdos pramoninin­ kams - pavėjui

Rugsėjo 11d. pirmojo „Omnitel" prezidento Viktoro Gedimino Gruodžio žmonos Carol Martin Gruodis atmini­ mo švietimo fondas skyrė 26,5 tūkst. dolerių (79,5 tūkst. litų) valstybinių Lie­ tuvos aukštųjų mokyklų dieninių studi­ jų studentų stipendijoms.

„Saulėtekio slėnis“ priklausys tarptautiniam žinių ekonomikos branduolių tinklui p.

Plačiau apie tai skaitykite p. 2

6 Ar užsienio studentams VU gyventi gera?

VU Karjeros centro, Karjeros mugės ir „Saulėtekio slėnio“ projektai skatina mokslo, studijų ir verslo partnerystę

Onutė MACKONYTĖ Vilniaus universitetas kiekvieną se­ mestrą sulaukia studentų iš užsienio.

Norintys praplėsti akiratį, susipažinti su Lietuva, įgyti naujų draugų, patirties bei žinių užsieniečiai dažnai lieka nepa­ tenkinti tuo, ką randa Universitete.

Dažnai jų studijas apkartina netinkamos gyvenimo sąlygos ar mokymosi programa. Tačiau ar visada tokių stu­ dentų nusiskundimai ir pretenzijos yra pagrįsti?

P. 7-9 VU SA informacija

p

14

Kodėl Gamtos fakulteto studentai nepatenkinti dekanato darbu?

P 15 „Rektoriaus taurės“ varžybas pradėjo bėgikai

Apie Karjeros centrą skaitykite p. 6

Studentų pasyvumas liga ar tendencija?

Dažnai apibūdindami kokį nors sprendimą ar veiklos kryptį pasakome, jog tai „neturi prasmės". Nors Vilniaus universitete dar nė nespėjau „apšilti", jau susi­ dūriau su... studentų pasyvumu. Iš daugelio studentų, dėstytojų ir pažįstamų teko girdėti, jog į universitetuose (ne tik VU) organizuojamus renginius, nors jų apstu, susirenka nedaug studentijos. Jei ir ateina - nuobodžiauja, žiovauja, skuba parū­ kyti ar tiesiog... pabėga.

Toma JONUŠKAITĖ, Žurnalistikos instituto I k. studentė Didžiausia kritikos dozė teko renginių organizatoriams „Renginių yra ne per mažai, jų - per daug. Kad renginys pasisektų, neužtenka vien geros idėjos, reikia kur kas daugiau: pa­

tirties ieškant rėmėjų, įvairiausių aktų ir įsta­ tymų išmanymo, organizacinių gebėjimų“, - mano VU SA ir Filologijos fakulteto SA darbuotojas Mantas Marcinkevičius. Pasak kalbintų studentų, renginio sėkmę lemia ne tik organizatorių sumanumas, bet ir gebėji­ mas sudominti originalių idėjų ištroškusią studentiją. Buvo reiškiama priekaištų ir dėl nepalankaus studentams renginių laiko ar nepatogios vietos.

Plačiau apie tai skaitykite p. 4-5 „Kaltinti studentus, bet kokią kitą pub­ liką ar auditoriją, kad jie neina į renginius ir yra pasyvūs, nėra teisinga. Kompanija, ne­ galinti parduoti produkto, nesako, kad dėl to kaltas pirkėjas, kuriam ta prekė nėra įdo­ mi“, - kritikos renginių organizatoriams ne­ gaili ir Vilniaus universiteto Studentų at­ stovybės Laisvalaikio komiteto pirmininkas Elvinas Jakimovas.

Daugumos kalbintųjų nuomone, rengi­ nių nelanko „išlepę“, nežinantys ko iš tik­ rųjų nori studentai. Į renginius ateina tie, kurių draugai pasirodys scenoje, tie, kurie vienaip ar kitaip įsipareigoję organizato­ riams. „Kodėl studentai pasyvūs? Atsaky­ mas labai paprastas: įdomu tik ten, kur ne­ mokamai dalijamas alus, kur galima nevar­ žomam šokti ant stalų ar verstis per galvą.

Kai renginio metu tenka žiūrėti į sceną, ne­ svarbu, kad joje rodomi įdomūs pasirodymai ar pasakojami anekdotai, - studentų nėra...

Nebent renginys vyksta per paskaitas ir susi-

Nukelta į p. 10

2

Universitas Vilnensis

2003 m. spalis

Z--------------------------------------

Aktualijos

J

Studentams paskirtos Carol Martin Gruodis fondo stipendijos Rugsėjo 11d. pirmojo „Omnitel" prezidento Viktoro Gedimino Gruodžio žmonos Ca­ rol Martin Gruodis atminimo švietimo fondas skyrė 26,5 tūkst. dolerių (79,5 tūkst. litų) valstybinių Lietuvos aukštųjų mokyklų dieninių studijų studentų stipendijoms.

Paraiškas šioms stipendijoms šiemet pateikė 64 studentai beveik iš visų Lietuvos aukštųjų mokyk­ lų. Skirstant stipendijas buvo atsi­ žvelgta j studentų pažangumą bei socialinę padėtį. Pateikiant pa­ raiškas pažymių vidurkis negalė­ jo būti žemesnis kaip 8,5 balo.

Iš šiais metais fondo stipendi­ jas gavusių studentų penkiolika mokosi vien tik dešimtukais. Že­ miausias gavusiojo stipendiją pa­ žymių vidurkis - 9,2. Stipendinin­ kai nepraranda teisės gauti valsty­ bės ar kitokias stipendijas. Stipen­ dijos dydis yra 100 JAV dolerių per mėnesį pagrindinių studijų studentams ir 125 JAV doleriaimagistrantūros studijų studen­

tams, ji skiriama vienam akade­ minių metų semestrui, jos mokė­ jimas gali būti pratęstas kitiems semestrams. Šios stipendijos skirtos septy­ niems Vilniaus universiteto stu­ dentams: Juliui Janušoniui (FF teorinės fizikos ir astronomijos magistran­ tūros II k. studentui), Ramūnui Auguliui (FF biofizikos magist­ rantūros II k. studentui), Mariui Gedminui (MIF kompiuterinio modeliavimo magistrantūros II k. studentui), Rasai Ivanauskaitei (MIF kompiuterinio modeliavi­ mo magistrantūros II k. studen­ tei), Adomui Birštonui (MIF in­ formatikos magistrantūros II k.

„Saulėtekio slėnis“ priklausys tarptautiniam žinių ekonomikos branduolių tinklui Pirmąjį Lietuvoje žinių ekonomikos branduolį kurianti VšĮ „Sau­ lėtekio slėnis" tapo Tarptautinio konkurencingumo instituto (The Competitiveness institute), vienijančio daugiau kaip 300 narių iš 40 pasaulio valstybių, nariu. Prie pasaulinio žinių ekonomikos bran­ duolių bei kitų inovacijų srityse dirbančių institucijų tinklo „Saulė­ tekio slėnis" prisijungė Geteborge (Švedijoje) vykusioje 6-oįoįe pasaulinėje konferencijoje „Inovacijos ir nauji iššūkiai". „Daugelyje pasaulio šalių vei­ kiančių žinių ekonomikos bran­ duolių bei šios srities ekspertų pa­ tirtis bus nepaprastai svarbi ku­ riant žinių ekonomikos branduo­ lį Saulėtekio alėjoje. Džiaugiamės tapę tarptautinio tinklo nariu ir ti­ kimės ilgalaikio bei konstrukty­ vaus bendradarbiavimo su žy­ miausiais šios srities praktikais ir teoretikais“, - sakė viešosios įstai­ gos „Saulėtekio slėnis“ direkto­ rius Andrius Bagdonas. „Saulėtekio slėnio“ projektą dar šių metų pavasarį Geteborgo konferenciją organizuojantis Tarp­ tautinis konkurencingumo insti­ tutas atrinko kaip įdomiausią ži­ nių ekonomikos iniciatyvą Lietu­ voje. Praktinių seminarų metu „Saulėtekio slėnis“ buvo pristaty­ tas kartu su kitais 30 pasaulyje jau veikiančių ar dar tik besikurian­ čių žinių ekonomikos branduolių projektų. Lietuvos projekto prista­ tyme savo patirtimi apie galimas plėtros strategijas, inovacijų ska­ tinimą bei finansavimą dalijosi ži­ nomi mokslo ir verslo pasaulio at­ stovai iš Harvardo verslo mokyk­ los, Pasaulio banko bei privačių konsultacinių ir finansų kompa­ nijų.

Vienas iš pagrindinių šieme­ tinės konferencijos akcentų - ES šalių kandidačių laukiantys iššū­ kiai bei galimybės joms tapus vi­ sateisėmis bendrijos narėmis.

„Lietuvai tapus ES nare, žinių eko­ nomikos branduoliai bus ypač naudingi verslo bendrovėms, ku­ rios jau nuo kitų metų konkuruos vieningoje vidaus rinkoje. Įvairių pasaulio valstybių patirtis parodė, kad būtent žinių ekonomikos branduoliuose pasiekiama di­ džiausia verslo plėtra, našumo au­ gimas bei naujovių kūrimas, didi­ nantis visos šalies tarptautinį kon­ kurencingumą bei eksporto gali­ mybes“, - teigė A. Bagdonas. Šiais metais surengtoje tarp­ tautinėje konferencijoje iš viso da­ lyvavo daugiau nei 200 ekspertų iš 50 pasaulio šalių. Pagrindinis konferencijos organizatoriaus Tarptautinio konkurencingumo instituto - bei jo narių tikslas skatinti žinių ekonomikos bran­ duolių plėtros iniciatyvas, dalijan­ tis naujausiais teoriniais pasieki­ mais inovacijų srityje bei prakti­ ne ekspertų pagalba. „Saulėtekio slėnio“ (angį. „Sunrise Valley“) projektą 2002 m. pradžioje inicijavo aso­ ciacija Žinių ekonomikos foru­

mas. 2003 m. gegužės 27 d. pro­ jektui įgyvendinti buvo įkurta vie­ šoji įstaiga „Saulėtekio slėnis“, ku­ rio steigėjais tapo Vilniaus univer­ sitetas, Vilniaus Gedimino tech­ nikos universitetas, AB „Alna“, UAB „Bitė GSM“ bei UAB „Ekspla“.

VšĮ „Saulėtekio slėnis“ inform.

studentui), ir Evelinai Gaidamauskaitei (MIF informatikos ba­ kalauro IV k. studentei). Šiems studentams skirta po 387,50 Lt, Evelinai Gaidamauskaitei 310 Lt. Carol Martin Gruodis (Kerol Martin Gruodis) atminimo švieti­ mo fondą įsteigė jos vyras, vienas iš telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ įkūrėjų ir pirmasis jos prezidentas Viktoras Gediminas Gruodis. Kasmet j šį fondą jis per­ veda apie 100 tūkst. dolerių (300 tūkst. litų). 2002/2003 mokslo me­ tais fondas suteikė stipendijas 45 aukštųjų mokyklų studentams.

Parengė Liana BINKAUSKIENĖ

Siekiama studentų mobilumo laisvės Europoje Rugsėjo 18-19 dienomis Berlyne vyko Europos šalių švietimo ir mokslo ministrų susitikimas.

Ministrai pasirašė bendrą Euro­ pos šalių komunikatą „Dėl Euro­ pos aukštojo mokslo erdvės realiza­ vimo“, kuriuo dar kartą įsipareigo­ jo iki 2010 m. sukurti bendrą Euro­ pos aukštojo mokslo erdvę, kurioje akademinės visuomenės nariai, taip pat ir studentai, galės žymiai leng­ viau judėti, mokytis, studijuoti, rinkti kreditus, kuriuos pripažins visų Eu­ ropos šalių, dalyvaujančių įgyvendi­ nant Bolonijos procesą, aukštojo mokslo institucijos.

Komunikate ypatingai didelis dėmesys skiriamas kuo platesniam studentų įtraukimui į visus proce­ sus visuose lygiuose, susijusiuose su Bolonijos proceso įgyvendinimu.

Tai leis dar aiškiau ir tvirčiau reika­ lauti galimybių visaverčiai dalyvau­ ti priimant svarbius sprendimus tiek valstybės lygmeniu, tiek aukštosio­ se mokyklose, tiek fakultetuose.

Didžiajai daugumai studentų komunikate išdėstytos nuostatos,

kurios turės būti įgyvendintos kiek­ vienoje iš dokumentą pasirašiusių šalių, padės žymiai lengviau įgyven­ dinti savo studijų mobilumo siekius, pripažinti studentų turimus kredi­ tus, siekti, kad finansinė aplinka bū­ tų kuo palankesnė studentų mobi­ lumui. Įgyvendinus visus komunikate keliamus uždavinius atsiras daugiau galimybių studijuoti, atlikti tyrimus visoje Europoje, nesibaiminant aka­ deminių, socialinių ar finansinių baijerų.

Berlyno komunikatą galite paskaityti: http://www.esib.org/news/ BerlinCommunique.pdf Su Bolonijos deklaracija gali­ te susipažinti: http://www.bologna-berlin2003,de/pdf/bologna_declaration.pdf

Parengta pagal LSS inforrn.

Vilniaus universitetui ir Klaipėdos pramonininkams - pavėjui Neringa RADŽIUVIENĖ Siekiama mokslo, studijų ir verslo dialogo Spalio 8 d. Vilniaus univer­ sitetą aplankė Klaipėdos pramo­ ninkų asociacijos atstovai. Kaip sakė VU rektorius Benediktas Juodka, ši viešnagė pratęsia prieš metus VU vizitu į Klaipėdą pra­ sidėjusį bendradarbiavimą. Rek­ torius džiaugėsi, jog net trylika Klaipėdos įmonių prisidėjo prie lapkritį duris atversiančio VU Karjeros centro steigimo, skirda­ mos jam finansinę ir materialinę paramą. Pasak rektoriaus, tai, kad VU mokslininkų darbai pripa­ žįstami visame pasaulyje, leidžia teigti, jog čia vykdomi aukštos kokybės moksliniai darbai. Esant kokybiškam mokslui, natūraliai vyksta kompetentingos studijos, po kurių į verslo pasaulį ateina gerai parengti specialistai, prisi­ dedantys prie verslo klestėjimo.

Verslininkai turėtų būti ypač su­ interesuoti bendradarbiauti to­ bulinant studijų ir mokslo siste­ mą. „Mes nesame tobuli, todėl siekiame mokslo, studijų ir ver­ slo dialogo. Norime girdėti Jū­ sų, praktikų, vertinimus, kad ga­ lėtume tobulėti, siekti abipusio susitarimo ir efektyvios veiklos“, - sakė rektorius. Jam pritarė Klaipėdos pramoninkų asociaci­ jos prezidentas Valdas Trinkū­ nas: „Po priverstinio centralizuo­ to valdymo buvome ištroškę lais­ vės ir galvojome, kad viską gali­ me daryti vieni. Deja, taip nėra“.

gėsi, kad lapkričio 28-29 d. vyk­ siančios pirmosios Karjeros mu­ gės dalyvių sąrašuose jau per pen­ kiasdešimt įmonių. Deja, vyrauja Vilniaus apskrities verslo, pra­ monės ir informacinių technolo­ gijų bendrovės. Direktorės teigi­ mu, kitoms apskritims trūksta dalyvavimo tokiuose renginiuo­ se patirties. Tačiau neretai koją pakiša ir informacijos sklaidos problemos įmonių viduje.

Karjeros centras žada mugės dalyviams siūlyti platų paslaugų spektrą. Užsiregistravę mugės dalyviai galės naudotis studentų duomenų baze, pateks į speciali­ zuotus reklaminius leidinius, ga­ lės pristatyti savo įmonę per 20 tūkst. VU studentų auditorijai. „Manau, kad Saulėtekio alėjoje įsikursiančio VU Karjeros cen­ tro adresą turėtų žinoti visų įmo­ nių personalo vadovai“, - sakė p.

Trinkūnas.

rinį laivo maketą, vildamasis, jog tai simbolizuos Klaipėdos pra­ moninkų navigaciją ne tik jūro­ je, bet ir vidiniuose šalies van­ denyse. VU rektorius juokavo, kad nuo šiol teks sėdėti vienoje valtyje, o burės tam ir skirtos, kad jas pakreiptum tinkama lin­ kme. Klaipėdos jūrininkams at­ stovavęs Jūrų krovinių kompa­ nijos BĖGA generalinis direk­ torius ir valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis teigė, kad jūrininkystės verslui reikalingi ir ekonomistai, informatikai, teisi­ ninkai bei kitų sričių specialis­ tai, kuriuos rengia Vilniaus uni­ versitetas. Todėl Klaipėdos ver­ slininkai išties suinteresuoti bendradarbiauti su VU ir tikisi sulaukti atsakomojo VU vizito Klaipėdoje.

Svečiams buvo surengta eks­ kursija po Vilniaus universite­ tą, Šv. Jonų bažnyčią, padovano­

Karjeros mugės dalyviams trūksta patirties

Vilnių ir Klaipėdą sieja bendri tikslai

VU Karjeros centro direkto­ rė dr. Jolanta Vaičiūnaitė džiau-

Ponas Valdas Trinkūnas Uni­ versiteto rektoriui įteikė suveny­

tas Vilniaus universiteto studen­ tų atstovybės fotoklubo išleis­ tas Universiteto nuotraukų albu­ mėlis.

Svečius sužavėjo Vilniaus universiteto architektūra

Z-------

X

Mokslas

3

Universitas Vilnensis

2003 m. spalis

X

J

Tarptautinė astronomų konferencija „Žvaigždžių fotometrija: praeitis, dabartis ir ateitis“

VILNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLA Leidžiame

2003 m. rugsėjo 17-19 d. Vilniaus universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Žvaigždžių fotometrija:

praeitis, dabartis ir ateitis", skirta Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos įsteigimo 250-osioms metinėms pažymėti. Prasidedant konferencijai bibliotekos Baltojoje salėje buvo atidaryta senosios Vilniaus universiteto Astro­ nomijos observatorijos instrumentų ir senų astronominių leidinių bei rankraščių paroda.

* vadovėlius • monografijas

• mokomąsias knygas • metodinius nurodymus

Doc. Jokūbas SŪDŽIUS, Astronomijos observatorijos vedėjas Konferencijos tematiką lėmė bent dvi priežastys. Viena iš jų - ta, kad Vilniaus observatorijoje dar 1868 metais buvo pradėti žvaigž­ džių fotometriniai matavimai. Tuo­ met šie matavimai buvo atliekami vizualiai su Schvverdo fotometru, kurio išlikusioji dalis yra eksponuo­ jama Vilniaus universiteto mokslo muziejuje. Antroji priežastis - ta, kad dauguma šiuolaikinių Lietuvos astronomų darbų siejasi su žvaigž­ džių fotometrija. Dvidešimtojo am­ žiaus viduryje išsivystė šiuolaikinė žvaigždžių fotometrija. Žvaigždžių ar galaktikų skleidžiamą šviesą im­ ta matuoti itin tiksliais ir sudėtin­ gais elektroniniais įtaisais. Žvaigž­

džių fotometriniai matavimai pra­ dėti plačiai taikyti žvaigždžių ir tarp­ žvaigždinės medžiagos fizinėms sa­ vybėms bei Galaktikos sandarai ty­ rinėti. Šioje srityje jau keturiasde­ šimt metų darbuojasi ir Lietuvos astronomai. Tobulindami žvaigž­ džių fotometrijos metodus ir juos taikydami Galaktikos sandaros ty-

• kitus leidinius Juodai balta

skaitmeninė spauda Geros kainos Maloniai laukiame Jūsų

naujose patalpose Universiteto g. 1, Vilnius Tel. 268 72 60

Konferencijoje dalyvavo astronomai is daugelio šalių

rimams Lietuvos astronomai įgijo tarptautinį pripažinimą.

Konferencijoje dalyvavo apie 50 dalyvių; daugiau kaip pusė iš jų buvo svečiai iš 12 užsienio šalių.

Buvo perskaityti pranešimai apie Vilniaus universiteto Astronomi­ jos observatorijos istoriją, žvaigž­ džių fotometrijos raidą ir jos per­ spektyvas. Buvo nagrinėjamos pro­ blemos, susijusios su žvaigždžių fo­ tometrijos taikymu Galaktikos

VU bibliotekoje surengtoje parodoje Astronomijos observatorijos istorija 2003-ieji yra jubilijieniai Vilniaus universiteto Astrono­ mijos observatorijos įkūrimo metai. Šia proga rugsėjo 17 d.

Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje, buvusiose senojo Universiteto Observatorijos patalpose, atidaryta paro­ da „Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijai - 250“.

Snieguolė MISIŪNIENĖ Parodą atidarė VU Astrono­ mijos observatorijos vedėjas doc. Jokūbas Sūdžius; kalbėjo VU rektorius akad. Benediktas Juodka. Parodos atidaryme daly­ vavo prorektorius prof. Juozas Vidmantis Vaitkus, Lietuvos MA prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas, VUB direktorė Birutė Butkevičienė, bibliotekos skaity­ tojai, darbuotojai, astronomai, da­ lyvavę tarptautinėje konferencijo­ je „Žvaigždžių fotometrija: pra­ eitis, dabartis ir ateitis“ (Stellar photometry: past, present and future\ surengtos rugsėjo 17-19 d.

Observatorijos jubiliejaus proga.

Astronomijos observatorija buvo įkurta ir pradėjo veikti 1753 metais. Vienas iš faktorių, nulė­ musių Observatorijos įkūrimą, buvo poreikis studentus praktiš­ kai supažindinti su astronomi­ niais stebėjimais ir sutapo su ga­ lutiniu gamtos mokslų atsiskyri­ mu nuo filosofijos bei eksperi­ mentinio gamtos tyrimo metodo diegimo pradžia.

Parodoje eksponuojamas An­ driaus Milevskio rankraštis Elementale mathematicarum disciplinarum. Elementale astronomicum (1629-1630) - seniausias iš XVII a. matematikos ir astrono­ mijos darbų rankraščių ir pirmas iš žinomų, kuriame yra M. Ko­ perniko pasaulio sistemos brėži­

Konferencijos mokslinio organizacinio komiteto narys, Europos kosmoso agentūros GAJA projektofotometrinės darbo grupės vadovas, Kopenhagos universiteto prof. Ericas Hoegas apžiūri senuosius teleskopus

nuojama paleisti į orbitą aplink Že­

struktūros, tarpžvaigždinės me­ džiagos pasiskirstymo ir kintamų­ jų bei dvinarių žvaigždžių tyrimui.

Konferencijoje aptarta dalyva­ vimo tarptautiniame projekte „Vi­ sos Žemės teleskopas“ patirtis ir re­ zultatai. Dalyviai buvo supažindin­ ti su Europos kosmoso agentūros projekto GAJA eiga. Jie taip pat aptarė su šiuo projektu susijusius žvaigždžių fotometrijos klausimus.

Pagal šį projektą apie 2010 m. pla-

mę kosminį teleskopą, kuris atliks itin tikslius žvaigždžių padėčių ir jų skleidžiamos šviesos matavimus, kurių pagrindu bus sudarytas nau­ jas trimatis Galaktikos modelis. Šio projekto fotometrinės dalies techninio parengimo darbuose jau keletą metų dalyvauja ir Vilniaus universiteto bei kitų Lietuvos moks­ linių institutų astronomai.

nys. Taip pat eksponuojami stu­ dentų Jono Rudaminos Dusetiškio Illustriora theoremata etproblemata mathematica ex...

(1633) ir Alberto Dyblinskio Centuria astronomica (1639)— veikalai, kurie buvo parašyti va­ dovaujant astronomijos dėstyto­ jui prof. Osvaldui Kriugeriui. Tai pirmieji spausdinti astronomi­ niai veikalai Vilniaus universi­ tete.

Vilniaus astronomijos observa­ torijos įkūrimas išjudino astrono­ mijos mokslo plėtotę universitete - astronomija įsitvirtino kaip dės­ tomas dalykas. Dėstė ją ir matema­ tikos profesorius, Observatorijos įkūrėjas ir pirmasis direktorius T Žebrauskas. Jis sudarė astrono­ mijos egzaminų programas. Išsa­ mią 1754 m. programą Specimen scientiae mathematicae ex... gali­ ma pamatyti parodoje.

Keletas stendų skirti Martynui Odlianickiui-Počobutui, kuris nuo 1764 m. keturis dešimtme­ čius (1764-1807) vadovavo Ast­ ronomijos observatorijai, devy­ niolika metų (1780-1799) buvo Vilniaus universiteto rektorius.

Tai buvo pasaulinio garso moks­ lininkas astronomas - Londono karališkosios mokslo draugijos narys (1770) ir Paryžiaus mokslų akademijos narys korespondentas

(1778). Buvo pažįstamas su žy­ miu prancūzų astronomu Žozefu Žeromu Fransua de Lalandu. Jų susirašinėjimas tęsėsi daugelį me­ tų. Parodoje galima pamatyti šiuos laiškus (saugomi VUB Rankraščių skyriaus fonduose), M. Počobuto autografą, jo moks­ linį veikalą Apie Egipto zodiako Denderoje (Tintyris) senumą (1803) lenkų ir prancūzų kalbo­ mis ir kt.

Apie Vilniaus observatoriją, jos istoriją, instrumentus, stebėji­ mus daug rašo L. Klimka ir S. Ma­ tulaitytė, kurių darbų (taip pat ir rengiama spaudai S. Matulaitytės knyga apie Observatoriją, kuri bus išleista 2004 m.) yra ir parodos stenduose.

Parodą pagyvino S. Jaruševi­ čiaus XIX a. II pusės akvarelė, dailininkių D. Mažeikytės, G. Gučaitės, J. Plikionytės pa­ veikslai, vaizduojantys Observa­ toriją.

Konferencijos dalyviai pado­ vanojo bibliotekai knygų: dr. Cristianas Sterkenas iš Vrije universi­ teto Briuselyje - penkias jo suda­ rytas astronomijos mokslo kny­ gas; astronomas iš Latvijos A. Alksnis atvežė keturis žurnalo Zvaigžnota debess įvairių metų numerius, kuriuose yra aprašyta Vilniaus observatorija.

V Naujiko nuotr.

EI. paštas: leidykla@leidykla.vu.lt

Vilniaus universiteto 2003 metais skelbtų leidybos ir spaudos konkursų REZUL TA TAI I. Laikraščio „Universitas Vilnen­ sis“ parengiamieji spaudai darbai 1.

2.

3.

4.

„Vilniaus universiteto leidykla“ AB „Spauda“ UAB „Savas takas“ Firma „Inspe“

II. Periodinių mokslo leidinių leidybos konkursas 1. „Vilniaus universiteto leidykla“ 2. UAB „Petro ofsetas“ 3. UAB „Standartų spaustuvė“

III. Vadovėlių, mokymo priemo­ nių ir kitų leidinių leidybos ir spaudos konkursas 1. „Vilniaus universiteto leidykla“

2. UAB „Pozicija“ 3. UAB „Mokslo aidai“ 4. UAB „Standartų spaustuvė“

5. AB „Spindulys“ 6. UAB „Petro ofsetas“ 7. UAB „Sapnų sala“

Nauji leidiniai Mokomosios knygos

• R. Želvys.

„Švietimo organizacijų vadyba“

• A. Astrauskas, B. Galinienė. „Vietos savivalda Lietuvoje:

teoriniai ir istorinia aspektai“

Kiti leidiniai

• „Geologija Vilniaus universitete“ (tarptautinės konferencijos

medžiaga)

4

Universitas Vilnensis

2003 m. spalis

Ar užsienio studentams VU gyventi gera?

Vilniaus universitetas kiekvieną semestrą sulaukia studentų iš užsie­ nio. Norintys praplėsti akiratį, susipažinti su Lietuva, įgyti naujų drau­ gų, patirties bei žinių užsieniečiai dažnai lieka nepatenkinti tuo, ką ran­ da Universitete. Dažnai jų studijas apkartina netinkamos gyvenimo są­ lygos ar mokymosi programa. Tačiau ar visada tokių studentų nusiskun­ dimai ir pretenzijos yra pagrįsti? „ U. V.“ nusprendė pasidomėti kaip se­ kasi studentams, atvykusiems studijuoti į VU iš užsienio.

„Užsieniečiams pateikiama to­ kia informacija apie Vilnių ir Uni­ versitetą: kursų knygelė, studen­ Studijos ir laisvalaikis tų gidas, lankstinukas apie VU, „Vilnius tavo kišenėje“. Taip pat Šių mokslo metų rudens se­ gauna VU suvenyrų“, - sakė Rita mestrui dalinėms studijoms Uni­ Vienažindienė. versitete atvyko apie 40 studentų Antrą savaitę prasideda studi­ iš užsienio. Daugiausia jų yra iš jos, paskaitos dažniausiai vyksta Vokietijos, Ispanijos, Italijos, ke­ anglų kalba. Užsieniečiai, kurie letas iš Suomijos ir JAV. Pavasarį pasirenka studijas Filologijos fa­ laukiama studentų net iš Austra­ kulteto lituanistinėse arba Rusų lijos. kalbos katedrose, studijuoja lietu­ Savo pasirinkimą studijuoti vių ar rusų kalbomis. Šiame fakul­ VU užsieniečiai aiškina tuo, kad tete paskaitas užsieniečiai renka­ nori pažinti mažai žinomą kraštą, si dažniausiai. Tačiau ir čia kyla patirti gyvenimą Rytų Europoje. problemų.

Kai kuriuos vi­ „Dažnai gau­ lioja kur nors Iš pradžių visi užsienie­ name nusi­ nugirsta ar per­ čiai patiria šoką dėl studijų Keturaukštis „Kamčiatkos“ bendrabutis - viena geriausių VU studentų gyvenamųjų patalpų skundimų dėl skaityta infor­ arba gyvenimo sąlygų, o vė­ dėstymo meto­ macija apie liau viskas išsisprendžia. dų, kursų apra­ turtingą Lietu­ Kai pasibaigus programai šų ir turinio ne­ vos ar Vilniaus tenka išvykti, kai kurie stu­ atitikimo. Pa­ universiteto dentai, pamiršę visas nege ­ vyzdžiui, vie­ praeitį. roves, nori dar pasilikti. nam airiui ne­ Tačiau daž­ patiko literatū ­ nai būna taip, ros studijos. kad atvykusieji Jam užkliuvo, kad reikia perskai­ neranda to, ko tikėjosi, arba jų įsi­ tyti tiek daug knygų. Vaikinas bu­ vaizduojamas Vilnius ir Vilniaus vo išsigandęs, kad reikės labai universitetas yra šiek tiek kito­ daug skaityti. Airijoje, anot jo, li­ kie... teratūra nagrinėjama kitaip ir stu­ Kad būtų lengviau sužinoti, ko dentai tokia galybe literatūros nė­ nori, tikisi ir kokiomis akimis ma­ ra apkraunami “, - pasakojo Tarp­ to senąją Alma Mater užsienie­ tautinių programų ir ryšių sky­ čiai, jiems yra pateikiamos anke­ riaus referentė. Taip pat užsienio tos, kurias studentai, nors ir nela­ studentams kliūva tai, jog kartais bai noriai, bet pildo. nevyksta paskaitos. Įdomu, kad Informacijos apie VU jie daž­ ERASMUS programos studentai niausiai randa savo universitetuo­ beveik nesiskundžia, nes jiems se. Beje, kai kurie nėra visiškai pa­ svarbiausia yra gauti gerą įverti­ tenkinti savo šalies universitetuo­ nimą, o kiti nori žinių, yra nepa­ se pateikiamais duomenimis. tenkinti, kai dėstytojai neatvyks­ Daugeliui trūksta išsamesnės in­ ta į paskaitas. Kartais studentai formacijos apie Lietuvą ir Vilnių. lieka nepatenkinti, nes pasitaiko, Tačiau tai kompensuoja Univer­ kad jie nesupranta kai kurių dės­ siteto rengiama orientacinė sa­ tytojų anglų kalbos. Dar vienas vaitė, skirta susipažinti su Vilniu­ galvos skausmas, kurį įvardijo Ri­ mi, jo apylinkėmis ir Universite­ ta Vienažindienė - tvarkaraščiai. tu. Renginį organizuoja Tarptau­ Kadangi nėra sistemos ir fakulte­ tinių programų ir ryšių skyrius tų tradicijos kalbėtis tarpusavyje, kartu su Vilniaus universiteto stu­ Nesandarius ir be rankenų langus sumanus studentai bando uždaryti kitokiais būdais kiekvienam studentui tenka tvar­ dentų atstovybe (VU SA). Beje, karaštį derinti su dėstytojais (šį pastaroji turi specialią mentorių darbą atlieka Tarptautinių progra­ programą, pagal kurią padedama Gyvenimas bendrabutyje džiausią problema - nesandarūs drebučio sąlygomis. Skunde, kurį mų ir ryšių skyrius). Tai be galo atvykusiems iš užsienio studen­ langai, dėl kurių šalta miegoti. Be pasirašė 24 studentai, buvo nuro­ Užsieniečiai įsikūrę keturių sudėtinga, o nepatenkintųjų vis tams lengviau apsiprasti naujoje to, ankstyvą rudenį dar nešildo­ dyta, kad bendrabutyje prasti lan­ aukštų bendrabutyje Nr. 39 tiek lieka. aplinkoje. ma. Kai kurie vokiečiai niekaip gai, dėl to yra šalta, dulkių siur­ „Kamčiatkoje“. Iš pažiūros tai „Iš pradžių visi užsieniečiai pa­ Tarptautinių programų ir ryšių negalėjo suprasti, kaip tokiu metų bliai neveikia, savaitei buvo din­ tvarkingiausios ir tiria šoką skyriaus referentė Rita Vienažinlaiku galima gyventi be šildymo. gęs šiltas vanduo, prasti dušai, gražiausios stu­ dėl studijų dienė pasakojo, jog anksčiau pa­ „Langas neužsidaro, pro skyles bendrabučio darbuotojai kalba Buvo labai sunku pažinti lie ­ dentams siūlo­ arba gyveni­ žintinė savaitė buvo nemenkas iš­ pučia, šalta. Viename lange net rusiškai arba lietuviškai, taigi su­ tuvius, nes galėjome bendrau ­ mos gyvena­ mo sąlygų, o bandymas studentams. Vykdavo rankenos nėra, reikia žirkles vie­ sišnekėti yra sunku. „Skundas ne­ mosios patalpos. vėliau viskas ti tik su kitais užsieniečiais, at­ ekskursijos po Vilnių bei Trakus, toje jos kišti, kad kaip nors langas buvo pagrįstas, - susidariusią si­ vykusiais čia studijuoti.

Bet ir čia tenka iš­ išsispren ­ paskaitos apie Universitetą ir jo užsidarytų“, - aiškino iš Vokieti­ tuaciją komentavo VU SA vice­ girsti nusiskun­ džia. Kai paistoriją - užsienio studentai pa­ prezidentas Artūras Šaltis. - Du­ jos atvykęs Nilsas Mūlleris. Vaiki­ dimų. sibaigus vargdavo ir vėliau reikšdavo savo nas nebuvo linkęs labai skųstis ir šai patys geriausi ir visi suremon­ Už dvivietį kambarį užsienietis programai tenka išvykti, kai kurie nepasitenkinimą. Dabar daroma priekaištauti, bet nepatenkintas tuoti. Santechnikai vaikšto kiek­ studentas moka 200, o už vienvietį studentai, pamiršę visas negero­ truputį kitaip. Tegu jie mažiau pa­ rodė į apgadintas lubas virš prau­ vieną dieną ir visas problemas iš­ - 300 litų. Lyginant su lietuviais ves, nori dar pasilikti“, - aiškino matys, bet nepervargs ir turės lai­ syklos kambaryje. sprendžia. O jei užsieniečiai pa­ studentais - kaina nemaža, bet ir Tarptautinių programų ir ryšių ko pabendrauti tarpusavyje ar sa­ Rugsėjo pabaigoje grupelė už­ tys nutraukia kokią dušo žarnelę gyvenimo sąlygos skiriasi. skyriaus referentė Rita Vienažin­ varankiškai susipažinti su juos do­ sieniečių parašė skundą, kuriame ir po to skundžiasi - jų reikalas.

Anot vienų užsieniečių, di­ dienė. minančiais dalykais. išdėstė savo nepasitenkinimą benSantechnikas nebudės prie kiek-

Onutė MACKONYTĖ

5

Universitas Vilnensis

2003 m. spalis

Studentai užsienyjej------

Latvijos akademinis jaunimas kovoja su Vyriausybe

OUONft - CWL£3> • -

-

mifkg

ąį

R.UIAI BVI-VĖ-*

SG&IS. - -SFR, ęsv

iuk***V3»^

A GANDI K -

S,kanv ~~

- Cif^U,)FrvS • OR,ĄD i y VALOX^.»U

Taip atrodo bendrabučio virtuvės sienos

Užrašai keliomis kalbomis ant virtuvės sienų padeda mokytis kalbų

vieno dušo. Nesuprantu, kam jiems reikalingas dulkių siurblys, jei jų kambarius tvarko valytoja?

Lyginant su visais VU bendrabu­ čiais, šie yra patys geriausi. Mūsų studentai užsienyje kartais gyve­ na dar blogiau. Negalime dėl 50 žmonių investuoti visas Universi­ teto lėšas ir skriausti likusius tūks­ tančius studentų. Yra tokios sąly­ gos, kokios yra, kad ir kaip tai už­ sieniečiams nepatiktų“, - aiškino Artūras Šaltis.

Tačiau visai tikėtina, kad jau šią žiemą užsieniečių bendrabučiuo­ se bus įstatyti nauji langai ir stu­ dentams neteks kęsti skersvėjo.

Lietuvoje studijavę užsieniečiai turi nemažai pastabų Deja, net ir nedaugelis Lietuvo­ je studijavusių užsienio studentų turi nemažai pastabų ir konkrečių pasiūlymų, ką reikėtų padaryti, kad atvykę studentai jaustųsi ge­ riau. Tiesa, kai kurios problemos, pvz., sunkumai gaunant vizas ir bendravimas su Migracijos tarny­ ba, nėra paprastai išsprendžiamos, bet daug ką norint galima pakeis­ ti. Čia pateikiamos 2002/2003 me­ tais studijavusių užsieniečių Katherinos Bertranų Michaelos Dittrich, Corinos Hein, Julios Keil ir Micha­ elos Ngindu mintys ir pasiūlymai.

UNIVERSITETAS. Buvo nuostabu studijuoti tokiame fan­ tastiškame pastate, turinčiame to­ kią istorinę svarbą. Tačiau progra­ mos organizavimas kartais išmuš­ davo iš vėžių - reikėjo stiprių ner­ vų. Visi gavome skirtingus infor­ macinius leidinius. Kai kurie ga­

Latvijos studentų sąjunga or­ ganizavo studentų protesto akci­ ją prieš Vyriausybę, siekdama iš­ kovoti kuo geresnes socialines ga­ rantijas Latvijos studentams. Šiuo metu kaimyninės šalies akademinio jaunimo sąlygos gero­ kai prastesnės nei Lietuvos stu­ dentijos: beveik trys ketvirtadaliai Latvijos studentų moka gana di­ delius (lyginant su vidutiniu Lat­ vijos atlyginimu) mokesčius už stu­ dijas; visi valstybės finansuojamo­ se vietose besimokantys studentai gauna tik apie 40 litų stipendiją; studentai neturi sveikatos draudi­ mo ir už kiekvieną vizitą pas me­ dikus turi mokėti 20 litų mokesti; akademiniam jaunimui netaiko­ mos miesto transporto lengvatos.

Latvijos studentų sąjunga rei­ kalauja Vyriausybės suteikti stu­ dentams valstybės finansuojamą sveikatos draudimą, lengvatų va­ žiuojant miesto ir tarpmiestiniu transportu, padidinti stipendijas.

Latvijos akademinį jaunimą protesto akcijoje palaikė naciona­ linės studentų sąjungos iš Lietu­ vos, Estijos, Čekijos.

Studentui, pavogusiam kortežo mašiną, gresia ' septyneri metai kalėjimo Netvarkingi laidai bendrabučio koridoriuje nesukelia saugumo jausmo

vo tik kursų knygelę, kiti - tik „Vil­ nius tavo kišenėje“, treti - tik „Gi­ dą užsienio studentams“. Buvo ir tokių, kurie iš viso nieko negavo.

Tai, kad nežinojome, kada prasidės kursai ir kur jie vyks, kėle netikrumo jausmą. Mes nesa­ me įpratę patys numatyti paskai­ tų dienas ir laiką, o kadangi neži­ nojome, kad iš mūsų to tikimasi, mus valdė kiti. Kai kurioms pa­ skaitoms studentai lietuviai buvo gavę literatūros sąrašą prieš pra­ sidedant semest­ rui, o kai kurie iš mūsų tik atvykę sužinojo, kad tam ar kitam dalykui reikia būti per­ skaičius apie 10 knygų. Tikimės, kad studentai lie­ tuviai ateityje su­ sidomės ir lankys paskaitas anglų kalba. Mums la­ bai trūksta kon­ takto su jais. Bu­ vo labai sunku pa­ žinti lietuvius, nes galėjome ben­ drauti tik su kitais užsieniečiais, at­ vykusiais čia stu­ dijuoti.

STUDENTŲ ATSTOVYBĖ.

Labai gaila, bet Studentų atstovy­ be mes nusivylė­ me. Vienintelis gerai atliktas dar­ bas buvo studentų pažymėjimo išda­ Užsieniečiai mielai renkasi lietuviškus produktus vimas. Juos gavę

Nilsą Mullerį iš pradžių šokiravo patamsėjusios kambario lubos

labai laukėme tolesnių kontaktų su šiais žmonėmis. Tiesą sakant, daugiau taip ir nematėme nė vie­ no šios organizacijos atstovo - ne­ bent atsitiktinai.

MIGRACIJOS TARNYBA.

macijos, bet ji nebereikalinga atvykus čia. Daug vargome, kol gavome pažymas iš bankų ir draudimo agentūrų. Jei būtume žinoję, ko reikės, būtume atsi­ vežę.

Kodėl negali­ Šios studen­ ma gauti vizos tų pastabos nė­ Buvo nuostabu studijuoti Lietuvos am­ ra vien prie ­ tokiame fantastiškame pasta­ basadoje mūsų kaištai grei ­ te, turinčiame tokią istorinę pačių šalyse? čiau tai gera­ svarbą. Tačiau programos or­ Bent jau būtų noriški pasiūly­ ganizavimas kartais išmušda­ galima įteikti mai. Užsienio vo iš vėžių - reikėjo stiprių prašymą. Kai studentai pa­ nervų. kurie mūsų tu­ lieka Lietuvą rėjo laukti taip kupini geriau­ ilgai, kad jų turistinė 90 dienų vi­ sių prisiminimų apie čia praleistą za pasibaigė ir reikėjo gerokai pa­ laiką ir sako, kad įgyta patirtis be kovoti, kad nebūtų išsiųsti iš ša­ galo vertinga. lies. Mūsų pasiūlymas: Universi­ tetas parengia paraiškos formas, V Naujiko nuotr. visi kartu jas ----- ------------------užpildo, kad nepriveltų klaidų, Uni­ versitetas su­ renka visas formas bei ^itasJgrązinįmasĮeO^^rM reikalingus [a u k'š č i ausi ai gražina maĮsurnaį priedus ir pri­ aii^Stefefeg^iEEEisnnĖB eeSM tjjd&ugteiflaį stato Mig­ Įtfūkstamuitlokumentulpaieškal racijos tarny­ bai.

Septyneri metai laisvės atėmi­ mo gresia studentui, pavogusiam Baltarusijoje viešėjusio Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko Ge­ nadijaus Selezniovo kortežo ma­ šiną. Incidentas įvyko per G. Se­ lezniovo susitikimą su Mogiliovo valstybinio universiteto studentais ir dėstytojais. Šio universiteto ant­ rojo kurso studentas pasinaudojo tuo, kad vairuotojas trumpam pa­ sišalino, ir pavogė iš aikštelės Mo­ giliovo srities Vykdomojo komite­ to valstybinės automobilių inspek­ cijos skyriaus viršininko mašiną BMW - svarbiausią Valstybės Dū­ mos spikerio palydos automobilį.

Milicijos darbuotojai pavijo jauną­ jį piktadarį. Jiems teko paleisti ug­ nį į mašinos ratus. Laimė, aukų pa­ vyko išvengti.

Parengta pagal www.studentas.lt ir www.delfi.lt

Profesionalus mokesčių grąžinimas PINIGAI TIESIAI | JŪSŲ SĄSKAITĄ IR JOKIO PAPILDOMO MOKESČIO!

Kontaktai:

SVARBU. Siųskite „Guide for foreign students“ vi­ siems besi­ ruošiantiems atvykti į Lie­ tuvą studen­ tams. Ten yra daug vertin­ gos infor-

[•07 30 d.

Vilnius: Vivulskio g. 7-204 Klaipėda; Kurpių g. 1

Panevėžys: Daukanto g. 12, 201 A Mob. +370-676 39283

Šiauliai Višinskio g-11 Mob.: +370-676 39284

Tel: +370-37 320 391 Mob.: +370-650 41124

RT Tax jau 3 metai Lietuvoje! Patikėkite savo vargus mums!

lnfp(f$rttax,ęQm nyWtrtta)ŲCQm

6

Universitas Vilnensis

r

3 VU Karjeros centro, Karjeros mugės ir „Saulėtekio slėnio“ projektai skatina mokslo, studijų ir verslo partnerystę

L

2003 m. spalis

Projektai

Lapkričio 28-29 dienomis pirmą kartą Lietuvoje vyksiančioje Vilniaus universiteto Karjeros mugėje darbdaviai prisistatys šios aukštosios mokyklos studentams ir mėgins juos sudominti darbo rinkos pasiūlymais. Šiame renginyje užsiregistravo apie penkias­

dešimt žinomų šalies bendrovių ir valstybės įstaigų.

Karjeros mugės pradžioje bus atidarytas apie milijoną litų kainuo­ siantis Vilniaus universiteto Sau­ lėtekio akademiniame miestelyje baigiamas kurti Karjeros centras, kurio pagrindinis tikslas - skatinti gabiausius studentus siekti karje­ ros Lietuvoje, o nevykti dirbti į už­ sienį. Karjeros centras teiks įvai­ rias akademines, konsultacines, in­ formacines ir organizacines paslau­ gas studentams ir absolventams, kompanijoms bei organizacijoms.

Karjeros mugės dienomis vyks tarptautinis simpoziumas „Univer­ siteto ir darbo rinkos dialogas: su­ sitarimo dėl absolventų kompeten­ cijų ir įgūdžių link“. Tai bus puiki proga susitikti ir diskutuoti pramo­ nės ir verslo atstovams, gabiau­ siems Universiteto studentams ir absolventams bei dėstytojams.

Karjeros centras yra dalis Vil­ niuje kuriamo pirmojo šalyje žinių ekonomikos branduolio „Saulėte­ kio slėnis“. Šį projektą praėjusių me­ tų pradžioje inicijavo asociacija Ži­ nių ekonomikos forumas, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus univer­ sitetas ir Vilniaus Gedimino tech­ nikos universitetas. Jį įgyvendina šiemet gegužę įkurta viešoji įstaiga „Saulėtekio slėnis“, kurio steigėjais tapo minėti Vilniaus universitetai,

bendrovės, Alna“, „Bitė GSM“ bei slininkais ir darbdaviais. Aukštes­ „Ekspla“. Vilniaus miesto savival­ nio lygio mokslas lems geresnės ko­ dybė siekia aktyviau naudotis Sau­ kybės studijas, o verslas laimės su­ lėtekio slėnio projekte dalyvaujan­ laukęs geriau parengtų mūsų auklė­ čių universitetų intelektualiniu po­ tinių. Mūsų tikslas - efektyvi part­ tencialu ir aukštųjų technologijų ver­ nerystė, grįsta abipuse nauda. Minėti slo įmonių patirtimi plėtojant ir die­ projektai dar tik pradedami, o jau giant naujausias informacines bei dabar turime solidžius ir patikimus komunikacijos technologijas, kurios partnerius, tokius kaip telekomuni­ reikalingos kuriant miesto valdymą kacijų bendrovės „Bitė GSM“ ir bei elektronines paslaugas gyvento„Omnitel“, informacinių technolo­ jams. Tikimasi gijų kompanija aktyvaus savival­ , Alna“. Su jomis dybės bei „Saulė­ ne tik bendradar­ Aukštesnio lygio mokslas tekio slėnio“ da­ biaujame studijų lems geresnės kokybės stu­ lyvių (ypač VU srityje, bet ir vyk­ dijas, o verslas laimės su­ bei VGTU) ben­ dome bendrus laukęs geriau parengtų mū­ dradarbiavimo mokslinius pro­ sų auklėtinių. rengiant e-miesto jektus, tarp jų ir (elektroninio tarptautinius. miesto) viziją. Į šį Mūsų strateginis darbą numatoma įtraukti universi­ partneris - Vilniaus miesto savival­ tetų studentus, specialistus, moksli­ dybė, kurios aktyvus dalyvavimas ninkus bei žinomus verslo pasaulio bendruose projektuose yra ypač svar­ ekspertus. bus Vilniaus universitetui“.

VU rektorius akademikas Be­ „Labai svarbus mokslo ir ver­ nediktas Juodka teigia: „Kurdami slo ryšys, o Lietuvoje jis dar silpnas.

Kaijeros centrą, kartu su partneriais „Saulėtekio slėnis“ gali pagerinti ir rėmėjais organizuodami Karjeros padėtį, todėl mūsų bendrovė nuta­ mugę, įgyvendindami „Saulėtekio rė prisidėti prie šio projekto“, - pa­ slėnio“ idėją siekiame, kad Vilniaus žymėjo .AB „Alna“ generalinis di­ universitetas kaip mokslo ir studijų rektorius Tomas Milaknis. institucija glaudžiau bendradarbiau­ „Vilniaus miesto vizija - dina­ tų su socialiniais partneriais - ver­ miška, kūrybinga ir atvira informa­

Užsienyje paprastai tokios kar­ cinė visuomenė. Tikiu, kad for­ jeros mugės vyksta du kartus per muojamas „Saulėtekio slėnio“ ži­ metus - rudenį ir pavasarį. Vilniaus nių ekonomikos branduolys suar­ universitetas ateityje planuoja kar­ tins mokslą ir verslą, o besikurian­ jeros muges organizuoti kasmet tis Vilniaus universiteto Karjeros spalio mėnesį - jose absolventai centras paskatins studentus kuo prisistatytų darbdaviams. O pava­ anksčiau įsitraukti į moderniomis sariais ketinama rengti realaus lai­ technologijomis pagrįstą verslą. ko režimu muges internete, kad Sostinėje veikiančios pagrindinės studentai galėtų laikinai įsidarbin­ šalies aukštosios mokyklos, moks­ ti per vasaros atostogas, rasti vietų linio tyrimo institu­ praktikai. tai, aukštos kvalifi­ Jau baigėsi Formuojamas „Saulėte kacijos darbuotojai Karjeros mugė­ kio slėnio" žinių je dalyvausian­ - tai išskirtinė Vil­ ekonomikos branduolys čių bendrovių ir niaus savybė, dide­ suartins mokslą ir įstaigų registra­ lis potencialas, ku­ verslą, o besikuriantis vimosi pirmasis rį panaudoję žinių etapas.

Mugėje Vilniaus universiteto ekonomikos plėtrai dalyvauti ketina Karjeros centras galėsime varžytis su Utenos apskri­ paskatins studentus kuo pažangiais pasaulio ties viršininko anksčiau įsitraukti į miestais“, - sakė administracija, moderniomis technolo ­ Vilniaus meras Ar­ Europos paten­ gijomis pagrįstą verslą. tūras Zuokas. tų biuras, „Lie­ Karjeros mugė­ tuvos telekoje norinčių dalyvau­ mas“, „Omni­ ti Vilniaus universiteto studentų tel“, „Bitė GSM“, „Pieno žvaigž­ registracija prasidėjo spalio pra­ dės“, „Lietuvos avialinijos“, „Blue džioje.

Bridge“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Šiuo metu Vilniaus universi­ „Alna“, prekybos grupė „Senukai“, ,Achemos grupė“, „MG Baltre“ ir tete studijuoja apie 22 tūkst. stu­ SBA koncernai, Vilniaus bankas, dentų. Tikimės, kad daugelį jų su­ „Hansabankas“, „Siemens“, „Pricedomins galimybė rasti tinkamą waterhouseCoopers“,,,Narbutas & darbovietę“, - teigia akademikas Ko“, „Philip Morris Lietuva“ ir ki­ Benediktas Juodka. tos įmonės. Jos įrengs savo stendus, „Verslo sėkmei labai svarbu organizuos pristatymus, pateiks in­ tinkami darbuotojai. Jie yra di­ formacijos apie save renginio kata­ džiausia vertybė mūsų bendrovė­ loge. je. Aukštos kvalifikacijos specialis­ Kad kuriamas Karjeros centras tų poreikis yra nuolatinis, todėl jų taptų patogia studentų, absolventų ieškodami dalyvausime Vilniaus ir darbdavių susitikimo vieta, buvo universiteto Karjeros mugėje. Ben­ nuspręstąjį įrengti Saulėtekio aka­ dradarbiaudama su šalies univer­ deminiame miestelyje, rekonstravus sitetais „Alna“ padeda jiems tobu­ Fizikos fakulteto pastato pirmąjį linti mokymo programas, sudaro aukštą. Centre bus pagrindinės pa­ sąlygas studentams atlikti prakti­ talpos ir patalpos bibliotekai bei ką, rašyti kursinius ir magistro dar­ konsultantams, o koridorius šias pa­ talpas sujungs su nauja amfrteatrine bus“,-minėjo T Milaknis. auditorija, tinkama kompanijų pri­ VU Karjeros centro direktorė sistatymams ir konferencijoms. dr. Jolanta Vaičiūnaitė teigia, kad Karjeros centro įkūrimui bu­ tokio pobūdžio renginio Lietuvo­ vo pasirinktas netradicinis būdas: je dar nėra buvę. Kai kurių aukštų­ organizuota rėmimo akcija. Ji jų mokyklų fakultetai yra organi­ pradėta organizuoti 2002 m. rug­ zavę karjeros dienas, o Karjeros sėjo 1 d. Iki šiol bendradarbiavi­ mugė apims visą Vilniaus univer­ mo ir paramos sutartys sudarytos sitetą. beveik su 90 Alytaus krašto, Šiau­ lių krašto, Marijampolės krašto, Klaipėdos krašto, Kauno ir Vil­ niaus pramonės ir verslo kompa­ nijomis. Gautos ir iš pramonės bei verslo įmonių planuojamos gauti lėšos, paslaugos ir prekės leidžia sukurti Universiteto padalinį, ku­ ris Saulėtekio akademiniame miestelyje išsiskirs tiek moderniu dizainu, tiek ir šiuolaikinėmis in­ formacinių technologijų priemo­ nėmis. „Saulėtekio slėnio“ urbanisti­ nės raidos detalųjį planą Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto vadovams sostinės meras Artūras Zuokas įtei­ kė 2003 m. kovo 18 d. Planuoja­ mos „Saulėtekio slėnio“ teritori­ jos plotas -157 hektarai. Teritori­ jos plėtra bus organizuojama ir įgy­ vendinama pagal vieningą planą, ji bus formuojama derinant mokslo, verslo, gyvenamųjų teritorijų bei aptarnavimo centrų plėtrą.

Papildoma informacija: • apie VU karjeros mugę: http:l/liepa, vu. lt/stud/ • apie Vilniuje, Saulėtekyje, besikuriantį pirmąjį žinių ekono­ mikos branduolį „Saulėtekio slė­ nis“: www.sunrisevalley.lt

Taip atrodys Karjeros centras (architektės Daivos Gylienės projektas)

Parengta pagal Eltos ir Karjeros centro pranešimus

7

Universitas Vilnensis

2003 m. spalis

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informuoja

Aplankykite .

Z3 www.vusa.lt Europos kalbų dienose visus labiausiai domino indų kultūra Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 2687 144, 2687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt Mūsų kronika

Giedrė RAZMANTAITĖ

----------------------------------------

_____ _______ >

Krikštynos MIF’e 2003: purvinos linksmybės nuo ausros iki sutemų Gabrielė MOCKUTĖ „Ei, ar dar ilgai vadinsite mus „nu­ liais“?!“ - šis klausimas vis dažniau nu­ skamba Matematikos ir informatikos fa­ kultete.

Ką tik iškepti MIF pirmakursiai nekan­ triai laukia spalio pabaigos, kada bus pa­ krikštyti ir pagaliau atsikratys erzinančios „nulio“ pravardės. O laukti verta.

Pasitelkę lig šiol įgytą renginių organi­ zavimo patirtį MIF ŠA nariai pasistengs, kad niekas nenuobodžiautų. Krikštynų te­ ma įdomi ir mistiška - „The Miffix“ (kaž­ kas panašaus į „The Matrix“, tik daug šau­ niau). Tad nesunku atspėti, kad per šių metų

Jau trečius metus Europoje minima Kalbų diena.

Rugsėjo 25 dieną ji pažymėta ir Filologijos fakultete.

krikštynas bus daug juodos spalvos, paslap­ ties, fantastikos, o tiesa glūdės kažkur ana­ pus.

Tęsiant tradicijas krikštynos bus dviejų dalių: dieninės ir vakarinės. Pirmoji rengi­ nio dalis vyks fakulteto kiemelyje, vėliau persikels į gūdų mišką Vilniaus pakraštyje.

Antroji dalis bus rengiama viename iš gar­ sių Vilniaus naktinių klubų. Tada ir vyres­ nieji MIF studentai, ir „nebenuliukai“, t. y. „fuksiukai“, linksmai atšvęs sėkmingą krikš­ to pabaigą (kitaip ir būti negali).

Tad visų MIF studentų ir ne tik jų, laukia šaunus renginys, o besidomintieji praėjusių metų krikštynomis šauniausias jų akimirkas ras adresu internete www.mifsa.ltlkrikstynos.

Kiemeliuose nuo ankstaus ryto ki­ lo bruzdesys. Čia praeities šmėklos vi­ rė stebuklingus viralus ir išvirė ne šiaip ką, o „Dabartinės lietuvių kal­ bos žodyną“! Vėliau nežinia iš kur ka­ rininkai atsirado, skelbė karo pabaigą ir visus į Europą kvietė, sakydami, kad ten „alus, krepšinis ir taika“. Šokom ir dainavom. Dainavom ne tik lietu­ viškai ir angliškai, bet ir vokiškai, ita­ liškai, kroatiškai... Ir nežinia kada vi­ sa tai būtų pasibaigę, bet paskaitos šventas dalykas.

Kiek vėliau „profesorius“ Mamu­ tas Pelėsis pakvietė visus į archeologi­ jos muziejų (VU Skargos kieme), kur, be kitų iškasenų, buvo pastatytas ir tech­ nikos pokštas kompiuteris.

Galiausiai visi, besidomintys indų kultūra, brovėsi, stumdėsi, nagais ir dantimis skynėsi kęlią į Vedų kultū­ ros centro pasirodymą. Net nežinan­ tys, kur yra J. Balkevičiaus auditori­ ja, galėjo ją rasti pagal smilkalų kvapą.

Studentai dainavo įvairių tautų dainas D. Šepečio nuotr.

VU SA keliauja po FSA Vilniaus universiteto Studentų atstovy­ bės (VU SA) valdyba jau antrą mėnesį lan­ kosi fakultetinėse studentų atstovybėse. Jau apsilankyta Gamtos mokslų fakulteto Stu­ dentų atstovybėje (GMF SA), Kauno hu­ manitarinio fakulteto (KHF) SA, Fizikos fakulteto (FF) SA ir Medicinos fakulteto (MF) SA. Planuojama aplankyti visas VU fakultetines atstovybes. Štai kaip apie apsilankymą MF SA pa­ sakoja jos nariai: Paskutinę rugsėjo dieną VU SA valdy­ bos nariai aplankė Medicinos fakultetą, kur buvo šiltai ir su vaišėmis sutikti mažame MF SA kambarėlyje. Susitikime dalyvavo

Karininkai kvietė į Europą D. Šepečio nuotr.

MF SA pirmininkas, vicepirmininkai bei kiti aktyvūs atstovybės nariai. Buvo prista­ tyti MF SA planai šiems mokslo metams, kalbėta apie tvarką bendrabučiuose, inter­ neto įvedimo į Čiurlionio bendrabučius ga­

Čia tautiniais indų drabužiais apsi­ taisę vaikinai ir merginos liaudies dainas dainavo ir grojo pačiais keis­ čiausiais instrumentais. Jo šventeny­ bė Bhakti Čaitanya Svami, atvykęs iš tolimosios Pietų Afrikos, pasako­ ūpiuteris jo apie krišnaitų tikėjimą ir šmaikš­ Technikos pokštas atsidūrė archeologių ffiziejįijė tavo apie merginų gausą fakultete: V Naujiko nuotr. „Čia turbūt todėl, kad jos protingesnės“. Teko stebėti ir keletą indų šo­ kių, kurie labai jau panašūs į pasa­ kas, sekamas gestų kalba. Be visų šitų linksmybių, dar ir užkandžiais vaišino. Gėrėm tik patį natūraliau­ sią jogurtą, valgėm kažką panašaus į gerai mums žinomus kibinus, tik be mėsos ir kiaušinių, žinoma. Vai­ šinomės saldumynais „barfi“ bei saldžiaisiais rutuliukais, kurių re­ cepto taip ir nepavyko iškvosti.

Kaip žinoma, filologai kol kas neturi savo fakuletinių dienų, tad FilF SA tikisi, kad Europos kalbų dienos šventė taps tradicija, o gal ir Merginos trumpam tapo indėmis gera pradžia FilDi.

limybes, naują laiką atvirų durų dienoms, diskutuota ir kitais ne mažiau svarbiais klau­ simais. Po susitikimo, kuris užtruko iki vė­ laus vakaro, VU SA valdybai pageidaujant MF SA atstovai pavedžiojo savo svečius pa­ slaptingais MF koridoriais ir aprodė vieti­ nius eksponatus, kurie sukėlė didžiulį VU SA narių susidomėjimą.

VU SA ir MF SA inform.

Sveikiname MIF SA išsirinkus naują vadą!

Matematikos ir informatikos fakulteto Studentų atstovybė turi naują vadovą - Darių Skusevičių.

Linkime jam ištvermės, šviežių idėjų ir produktyvaus darbo.

VU SA ir FSA

FilF SA įkurtuvės Božena PETIKONIS, Lietuvių filologija, 4NL kursas Spalio 25 dieną Filologijos fakultete vyko šventė neregėta. Iš už jūrų marių atkeliavo svečiai - ir iš VU SA valdybos, ir iš Matema­ tikos ir informatikos fakulteto, ir iš Chemi­ jos fakulteto. Visi skubėdami sugarmėjo į 117 auditoriją - čia jų jau laukė FilF SA nariai, kurie degė noru su visais sveteliais pasidžiaug­ ti naująja būstine.

Buvo daug linksmybių: juostos kirpimas, dovanų teikimas ir gavimas, šventinis kon­ certas. Svečiai buvo dosnūs, naujakuriams atnešė buityje naudingų daiktų: laikrodį (gryno aukso), sumuštinių keptuvą, svars­ tykles (svoriui kontroliuoti po sumuštinių naikinimo). Kartu pasidžiaugę visi puolė prie vaišių stalo. Galbūt taip šventė ir būtų pasi­ baigusi, jeigu staiga nebūtų pasigirdusios fan­ faros. Pasirodo, FilF SA buvo surengta dar viena staigmena - gatvės muzikantai atliko nuostabiausią vienos dainos koncertą. Ir visi šoko ir vaišinosi.

V Naujiko nuotr.

I

GMF DEKANATO PASLAPTYS Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) tęsia ana­ litinių straipsnių seriją apie įvairių Universiteto fakultetų

dekanatų veiklą, jų privalumus ir studentų nusiskundimus.

Apie Gamtos mokslų fakulteto (GMF) dekanatą skaitykite šio numerio

p. 14

Universitas Vilnensis

8

2003 m. spalis

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija Aplankyti

verta...

Z3 www.knygumuge.lt MĮSLE:

CSK „LP“ 3 -

cheminis junginys ar graži proga?

Chemikų studentų klubas „LP" - nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija, 2000 m. įsikūrusi Chemijos fakultete. Šiandien CSK „LP"

atstovauja savo studentams universitetinėje bendruomenėje, gina jų teises, organizuoja renginius, stengiasi kokybiškai atlikti savo, kaip Chemijos fakulteto Studentų atstovybės, pareigas.

Agnė ZALANSKAITĖ Rugsėjo 26-ąją klubas „LP“ atšventė savo trečiąjį gimtadienį, kuriame dalyvavo keli Che­ mijos fakulteto dėstytojai, fakulteto administ­ racijos atstovai, VU SA valdyba, atstovai iš kitų fakultetinių Studentų atstovybių ir drau­ gai iš KTU Chemijos inžinerijos fakulteto.

Kas slepiasi po pavadinimu CSK „LP"?

Viskas prasidėjo vėlų penktadienio vakarą.

Teko ilgokai laukti, kol visi svečiai sugužėjo į didžiąją Kazio Daukšo auditoriją. Renginio ve­ dėjas Chemijos fakulteto biochemijos specia­ lybės pirmakursis Jonas Bačelis pasveikino su­ sirinkusiuosius ir nieko nelaukęs pradėjo ka­ mantinėti svečius: „Kaip jums atrodo, ko jūs čia susirinkote? Taip, taip... Nedaugelis jūsų yra girdėję apie kažkokį Chemikų studentų klubą, bet kodėl jis vadinasi CSK „LP“, turbūt nė vienas iš jūsų pa­ aiškinti nesugebės.

Taigi pradėkime iš pradžių...” Jonas vėliau prisipažino, jog malonu buvo pasijusti dėstytoju.

Po ilgų išvedžiojimų „dėstytojas“ paaiš­ kino: „Viskas prasi­ dėjo nuo CSK „LD“: C - anglis, S - siera, K - kalis, „LD“ - „lietalnaja doza“, t. y., visų šių elementų lietinė dozė. Vykstant su­ dėtingiems proce­ sams ir daugiaetapėms reakcijoms „LD“ laikui bėgant tapo „Ld“, o dar vėliau junginio raidė „d“ apsivertė ir šiandien turime CSK „LP“. Skai­ čius 3 simbolizuoja šio cheminio junginio gy­ vavimo metus. Senuosius „LP“ narius ši pa­ vadinimo šifravimo versija iš tiesų šiek tiek šokiravo, tačiau... džiugu, jog į senąją „Laboratoria Pykčerz“ atklydo nauji vėjai.

Kaktusas ar elektros lemputė?

Po sunkių paskaitų svečiai buvo pakviesti pasivaišinti prie gimtadieninio stalo. Kadangi Chemikų studentų klubas garsėja savo sukur­ tais filmais, tai būtent gimtadienio šventėje buvo parodytas naujausias, 38-osioms Chemikų dienoms skirtas filmas „Alchemija Forever“, svečiams įteikti šio filmo kompaktiniai diskai.

Chemikų studentų klubas savo svečius nu­ stebino ir naujausia savo atributika - kaktu­ sais... tačiau ne bet kokiais. Šie kaktusai pa­

gaminti iš žaliais dažais nupurkštų elektros lempučių su priklijuotais metaliniais smeigtu­ kais. „Kaktusai“ pasodinti į vazonėlius, kuriuo­ se daugelis svečių pasigedo dirvos. Kažkas ban­ dė įžvelgti gilią filosofinę prasmę, girdėjosi svai­ čiojimų, kad CSK „LP“ tokiu būdu taupė pini­ gus, o kažkas tiesiog pasiskaitę ant vazonėlio užrašytą frazę: „Geroms idėjoms reikia geros dirvos, tad savo dirvą, mielieji, išsiarkite patys“.

Konkurentai MIF SA? Tuo staigmenos dar nesibaigė. Bendradar­ biaujant su Matematikos ir informatikos fa­ kulteto Studentų atstovybe (kuri turi savo gar­ siąją roko operą), trečiojo gimtadienio proga buvo sudainuotas Chemikų studentų klubo „LP“ himnas, kuris susilaukė džiaugsmingiau­ sių ovacijų, o matematikai turbūt susimąstė: „Ar tik nesulaukėme konkurentų?“. Kai ku­ rie šventės dalyviai dar šiandien dainuoja pas­ kutiniąsias šio himno eilutes, kurios skamba maždaug taip: „O fake širdžiai brangus, / Esi univerkėj Tu vienas, / Skylėti chalatai pas mus, / Tačiau be skylių mūsų sielos“.

CSK„LP“ aktyvistai

Dovanos Kai šventės oficialioji dalis baigėsi, atėjo lai­ kas pasireikšti ir svečiams. Matematikai nesu­ laužė tradicijų ir nustebino savo p+e teorijo­ mis bei įteikė daug dovanų, gamtininkai pado­ vanojo ąsotį, pilną ne C2II5OII, o saldainių (teisingai mąsto GMF SA, nepilnamečiams al­ koholis draudžiamas, o CSK „LP“ šventė tik trejų metukų gimtadienį), KHF SA atrideno nervų kamuoliukus (nejaugi mes tokie ner­ vingi?), fizikai įteikė gertuvę, pilną „neaiškaus skysčio“, dekanato atstovai - aparatą, kurio funkcijų jums neatskleisime, KTU ChlF SA metalinę puokštę, filologės - smilkalų, ekono­ mistai - tris buteliukus gaiviklio „Ambi pur“ (matyt, matematikų tualetams kvepinti), tačiau labiausiai nustebino Vilniaus universiteto Stu­ dentų atstovybė (VU SA), kuri įteikė „Daewoo“ mikrobangų krosnelę.

Pirmasis straipsnis gyvenime, arba EF SA mokymai Rugsėjo 19-21 dienomis Puvočiuose (Varėnos r.) Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Studentų atstovybės (EF SA) organizuotoje mo­ kymų stovykloje susirinko daugiau nei 50 žmonių. Naujieji organizaci­ jos nariai sėmėsi patirties iš senbuvių, klausėsi Vilniaus universiteto Stu­ dentų atstovybės (VU SA) vadovų paskaitų, dirbo ir pramogavo.

Važiuojame dirbti Vieną dieną dar neseniai iškepti Ekono­ mikos fakulteto fuksai susirinko vienas į kitą pasižiūrėti. Ne patys sugalvojo, ne patys su­ siorganizavo - rugsėjo 19-21 dienomis Pu­ vočiuose (Varėnos r.) vyko Vilniaus univer­ siteto Ekonomikos fakulteto Studentų atstovybės organizuoti mokymai. Juose galė­ jo dalyvauti kiekvienas EF pirmakursis. Tai jau antrieji EF SA mokymai ir, pasak vadovų, iš tiesų pavykę. Vos susėdę į legendinį auto­ busą „Melodija“ (VU bendruomenei pava­ dinimas turėtų būti gerai žinomas) iš vieno griežto vadovo lūpų išgirdo: „Jums čia ne fuksų stovykla. Jūs dirbti važiuojate“.

„Kur aš papuoliau?"

Sužavėti supančios nuostabios rudenėjančios gamtos bei šiek tiek nusivylę gyvenimo sąlygomis fuksai trims dienoms įsikūrė tikrą­ ja to žodžio'prasme „ne ryšio zonoje“. Dau-

bės. Dalyviai tik vėliau suvokė, kad taip atsiti­ ko dėl milžiniško valdybos narių užimtumo.

Taupydamas laiką apie EF SA, jos paskirtį, veiklą bei ateities planus kalbėjo Juozas Karmaza. Valdybos pirmininkui baigus kalbėti, stovyklautojai buvo netrukus priversti vėl su­ grįžti į salę, nes atvyko VU SA vicepreziden­ tas Artūras Šaltis. Nuo tada stovykloje pra­ dėjo dominuoti žodis „paskaita“. „Senieji atstovybių vilkai“ dalijosi savo patirtimi.

A. Šaltis daug pasakojo apie VU SA, jos val­ dymą, studentų atstovavimą, įvairių komisijų veiklą, stulbinančias, bet realias ateities vizi­ jas. Atstovybės projektų vadovas Elvinas Jakimovas skaitė paskaitą apie projektų rašy­ mą, jų įgyvendinimui reikalingų finansinių išteklių paiešką ir derybų meną. Paskaitos nuobodu? Ne! Iš tikrųjų, kaip tiksliai apibū­ dino vienas iš stovyklos vadovų, fuksai klau­ sėsi net išsižioję.

„Saulės vaikai", „pakabuoklis" ir kitos įdomybės

Po dar vienos linksmai pra­ leistos naktelės mokymų daly­ viai neprarado savo entuziazmo.

Dar išvakarėse pasirinkę juos dominančią veiklos sritį, pasi­ skirstę į komitetus, jaunieji ak­ tyvistai puolė generuoti idėjas ir kurti projektus. Po kelių va­ landų įtempto darbo galima bu­ vo įsitikinti, kad visa tai buvo ir labai efektyvu. Informacinių technologijų komitetas prista­ tė duomenų bazių, simuliacinių ekonomikos žaidimų projektus.

Informacinis komitetas dau­ giausiai dėmesio skyrė infor­ macijos sklaidai ir organizacijos Bėgtute į paskaitą ? įvaizdžio formavimui. Socialinio-akademinio komiteto pla­ nuose - studijų kokybės tyri­ mai, intelekto koeficiento (IQ) tyrimai, atvirų durų dienos.

Laisvalaikio komitetas pažėrė originalių idėjų - nuo „tiuninguotų“ rogučių per „Sniego tu­ šą“ iki paslaptingųjų- „Saulės vaikų“ ir „pakabuoklio“ per Menų dieną. Kūrėjai buvo lai­ mingi, nes jų idėjos buvo išklau­ sytos ir paskatintos griausmin­ gomis ovacijomis.

Atgal į ryšio zoną Smagiai sukirtę po paskuti­ nę didelę lėkštę kasdieninių Dešreles kepėme iki gilios nakties... makaronų, susikrovę savo mantą, šiek tiek pavargę, bet linksmi gelis iš jų tikriausiai pagalvojo: „O Dieve, kur EF studentai išsiruošė į „ryšio zoną“ (namo). aš papuoliau?“. Tačiau jau netrukus pasiro­ Prieš išvykstant EF SA pirmininkas J. Kardė, kad nei geležinės lovos, nei ledinis šuli­ maza, sužavėtas idėjų gausa ir kokybe, palin­ nio vanduo nenuslopino džiaugsmingo šur­ kėjo, kad visi projektai ir darbai neliktų vien mulio ir trykštančio entuziazmo. Užtrukęs popieriuje, bet būtų įgyvendinti. išvykimas iš Vilniaus privertė atšaukti visus suplanuotus rimtus dalykus, ir pirmasis va­ Pirmasis blynas karas buvo praleistas stengiantis vieniems su Šį reportažą parašė šeši studentai, buvę kitais artimiau susipažinti. Ir visą tą laiką po Puvočiuose ir pasirinkę veiklą Informacinia­ Puvočių gyvenvietę sklido kepamų dešrelių me komitete. Jo vadovas maloniai nustebo, kvapas ir nuolatos didėjantis šurmulys, kuris kai jau kitą dieną pamatė visus iki vieno pasi­ nutilo tik gerokai po vidurnakčio, ir tai tik ruošusius veikti. Beveik visiems pirmakur­ įtemptomis vadovų pastangomis. siams tai yra pirmasis bandymas rašyti straips­ nį laikraščiui. Jei perskaitėte viską iki šio Senųjų vilkų diena sakinio - tai yra pats didžiausias įvertinimas Antroji mokymų diena žadėjo aktyvią die­ naujiesiems EF SA žurnalistams. notvarkę nuo pat ankstyvo ryto, tačiau teko laukti šiek tiek užtrukusios Vilniaus univer­ EF SA Informacinio komiteto siteto Studentų atstovybės (VU SA) vadovykomanda

9

Universitas Vilnensis

2003 m. spalis

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija /—

Profilis: žmogus-orkestras Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) projektų vadovas Elvinas Jakimovas - ambicingas, bet draugiškas ir paslaugus vaikinas. Draugų ir kolegų švelniai

vadinamas Elviukas - nepaprastai stipri asmenybė, spinduliuojanti beribiu pasitikėji­ mu savimi. Kitiems jis - tik dar vienas „pasikėlęs atstovybininkas". Kaip yra iš tikrųjų? mą į bet kokį klausimą, net ir nesu­ sijusį su jo veiklos sritimi. Smalsu­ mas ir išradingumas jam taip pat nėra svetimos savybės. Jeigu turi problemą, yra viena išeitis - eiti pa­ tarimo pas Elviną, kuris surauks ant­ akius, o po kelių akimirkų pasiūlys bent kelias išeitis iš situacijos. Ne­ pasitaiko, kad jis kažko nežinotų ar neišmanytų. Ir taip greičiausiai yra todėl, kad VU SA jis dirba jau tre­ jus metus, per kuriuos sukaupė mil­ žinišką patirtį ir išlavino analitinį mąstymą. Net būdamas pavargęs, vi­ są dieną nevalgęs ir gana irzlus, VU SA projektų vadovas neatstums pa­ galbos prašančio žmogaus. Ramiu tonu kantriai išklausys kiekvieno prie jo priėjusio ir pasistengs padė­ ti, jei ne tiesiogiai, tai bent geru pa­ tarimu.

Pasitikėjimas savimi yra bene svar­ biausias dalykas dirbant projektų va­ dovu. Elvinas jo tikrai nestokoja. Ne kartą yra buvę, kad visą projektą jis įvykdo vienas, be jokios pagalbos. „Vi­ sada smagu, kai turi komandą, kuri padeda atlikti darbus, bet dažnai ten­ ka viską tvarkyti vienam“. Tada Elvi­ nui tenka ir ieškoti renginio rėmėjų, ir rūpintis technine renginio puse, su­ darinėti programas, maketuoti pla­ katus, kurti reklaminius tekstus, važi­ nėti po visą miestą ir rūpintis kiekviena smulkmena. Atrodytų, vienam žmo­ gui tai neįmanoma, bet apie Elviną drąsiai galima pasakyti, kad jam nie­ ko neįmanomo nėra. Apie tokius žmones dažnai sakoma - „žmogusorkestras”. Galbūt visa tai skaitytojui skamba kaip gebelsiška propaganda,

Audrius RADZEVIČIUS Rugsėjo 1-osios koncertas, ma­ dų šou „Specialybė drabužiuose“, naujas studentų laikraštis „Studen­ tų Era“ - tai tik keletas projektų, gimusių Elvino Jakimovo galvoje.

Bent šiek tiek besidomintys akade­ minės Vilniaus universiteto ben­ druomenės gyvenimu turėtų prisi­ minti, kad šios idėjos neliko vien svajonėmis. Visos jos buvo realizuo­ tos ir susilaukė šiltų bei palankių vertinimų.

Daugelis nė neįsivaizduoja, kaip gyvena Elvinas tomis dienomis, kai ruošiamasi renginiui, o ypač pačią renginio dieną. Jis pats ne kartą yra sakęs norintiems dirbti VU SA lais­ valaikio komitete: „Renginys, kurį organizuosite, jums patiems nesu­ teiks jokio malonumo”. Šiuo atveju Elviną žavi pats kūrybinis ir organi­ zacinis procesas, kuris neabejotinai atsispindės ir gyvenimo aprašyme.

Net po renginio, pareikalavusio ab­ soliučiai visų fizinių ir dvasinių jė­ gų, VU SA projektų vadovas po po­ ros dienų vėl šmėsčioja VU SA būstinėje. Užburtas ratas praside­ da iš nSujo: idėja, projektas, orga­ nizavimas, renginys...

Nėra padėties be išeities Dvidešimtmetis Elvinas yra tikra VU SA siela, niekada neprarandan­ ti geros nuotaikos ir entuziazmo. Žmogus, kuris visada suras atsaky­

tačiau visi, bent kartą susidūrę su VU SA projektų vadovu, pripažįsta, kad tai mažų mažiausiai neeilinių suge­ bėjimų žmogus.

Įvaizdisdar ne viskas Stilinga šukuosena ir apranga, aristokratiška laikysena - tai Elvino Jakimovo išoriniai bruožai. Tačiau iš­ orė dažnai būna apgaulinga, ir be­ veik kiekvienas, susipažinęs su Elvi­ nu, vėliau pakeičia savo nuomonę apie jį. Po puošeivos įvaizdžiu slepia­ si draugiškas ir geranoriškas studen­ tas, kuris maloniai šypsodamasis ben­ drauja su kiekvienu, kuris užsuka į VU SA būstinę. Tas beribis pasitikėji­ mas bei skvarbus žvilgsnis pašneko­ vui į akis tikriausiai ir sukuria „pasikėlusio” žmogaus iliuziją, kuri išsisklaido jau po kelių bendravimo su juo minučių. Visa tai puikiai žino­ ma ne tik daugeliui Elvino pažįsta­ mų, bet ir šių eilučių autoriui.

Nuolat skubantis, lekiantis Elvi­ nas atranda laiko ir nulėkti į kokį klubą su draugais ar mylimąja, ku­ ri, regis, dėmesio stoka pernelyg ne­ siskundžia. Lieka laiko ir paskai­ toms vakarinėje verslo vadybos ir organizavimo bakalauro studijų programoje. Beje, Elvinas šiais me­ tais vėl yra fuksas, nes tik po pus­ antrų metų rusų filologijos studijų suprato, ką iš tikrųjų norės veikti gyvenime. Čia vėl nemažai pagelbė­ jo metai, praleisti VU SA, ir išsiug­ dytas pasitikėjimas savo sprendimų teisingumu.

AGNĖ ZALANSKAITĖ - nauja chemikų vadė Kam iš jūsų rugsėjo 5-oji buvo ypatin­

ga diena? Turbūt retam. Tačiau tik ne Che­ mikų studentų klubo „Laboratory Pictu­ res" nariams. Mat tądien įvyko CSK „LP" ataskaitinė rinkiminė konferencija, kurios metu buvo išrinkta nauja prezidentė - Ag­ nė ZALANSKAITĖ.

Įeinu į Chemijos fakulteto fojė.

Po akimirkos mane pasitinka bal­ tu chalatu vilkinti Agnė. Tvirtu žingsniu nužygiuojame į laborato­ riją, nes dėl didelio užimtumo (ech, tas jaunatviškas entuziazmas ir veiklos troškimas!..) pokalbiui teko pasirinkti labai jau neįprastą laiką - kaip tik tada, kai Agnė tu­ rėjo atlikti laboratorinį darbą.

Taigi įeiname į laboratoriją. O ten tik verda, tik Agnė Zalanskaitė distiliuoja!.. Nuo to kvapo ne tik galva įskausta, bet ir savotiška nuotaika apima. Kol Agnė dis­ tiliavo, uždaviau jai keletą klau­ simų.

Ta lemtinga rugsėjo 5-oji CSK „LP“ ataskaitinė rinkimi­ nė konferencijavyko įprastai. Kai (dabar jau buvęs) Chemikų stu­ dentų klubo prezidentas Tadas

Zuzevicius pateikė metinę ata­ skaitą ir padėkojo visiems savo bendražygiams, atėjo laikas kan­ didatų į naujuosius prezidentus agitacinei kampanijai. Agnė šiam atsakingam žingsniui ruošėsi ilgai ir sąmoningai, ji turėjo paruošusi kalbą, užtrukusią 20 minučių. Ne­ žinia, ar padėjo kalbos įtaigumas, ar ilgumas (pati Agnė pripažįsta, kad tai buvo taktinis manevras), bet Agnė buvo išrinkta naująja prezidente. Ją pasveikino klubo nariai ir svečiai (CSK „Laborato­ ry Pictures“ valdžios keitimosi

Elvinas įakimovas maloniai su­ tiko paskirti kelias minutes ir pa­ sisakyti apie šiame tekste ap­ rašomus jo gyvenimo aspektus.

Kas tau yra VU SA ir kokį vaidme­ nįji vaidina tavo gyvenime?

VU SA man dabar yra priorite­ tas, bet tai yra darbas, todėl aš sa­ kau, kad tai nėra mano gyvenimas, aš čia laikinai. Atlygis už juodą darbą nėra labai didelis, bet aš buvimą VU SA vertinu kaip nuostabią mokyklą, kuri man duoda labai daug prakti­ nių žinių. Jokia kita įstaiga man ne­ suteiktų tiek galimybių, neatleistų klaidų, kurias daro jauni nepatyrę žmonės, tarp jų ir aš. Na, gal pasigir­ siu, kad jau daug ką išmokau, bet taip ir yra. Todėl dabar stengiuosi atiduoti taip vadinamą skolą VU SA už tai, kad ji išmokė mane dirbti. Na, o laiko VU SA skiriu tikrai labai daug.

Laisvalaikio beveik vi­ sai neturiu ir į paskai­ tas retai kada pavyks­ ta nueiti.

Portretai

J

kad esu iš tų, kurie kartais mėgsta patingėti ar ilgiau pamiegoti. Tačiau taip būna tik tokiu atveju, jei matau, kad laukiantiems darbams tai nepa­ kenks.

Ką pasakytum žmonėms, kurie lai­ ko tave „pasikėlusiu“?

Manau, kad daugelis žmonių, ma­ tydami mane labai užsiėmusį, bijo prie manęs prieiti. Mūsų organiza­ cijoje dirba tikrai labai daug žmonių, kurių visų veidų, tuo labiau vardų, tikrai negaliu įsidėmėti, ir todėl ne visuomet jiems pasakau „labas“. Tai atrodo smulkmena, bet ji veikia žmo­ nes, ir jie apie mane susidaro tokią nuomonę. Tokiems žmogučiams ga­ liu pasakyti, kad tikrai nesu „pasikė­ lęs“ ir mielai bendrauju su visais. Są­ moningai niekada nedarau kokios nors žmonių atrankos.

Kokia yra tipiška ta­ vo diena organizuo­ jant renginį?

Netylantis telefo­ nas, popieriais ap­ verstas stalas, tuščias skrandis, laiškų pilna elektroninio pašto dėžutė, begalės susi­ tikimų, eilės žmonių, prašančių patarimo ir 1.1. Žodžiu, darbo diena trunka nuo 9 ryto iki 9 vakaro, o kartais susitikimai už­ trunka ir iki vidur­ nakčio ar dar ilgiau.

Dėl šios priežasties į kai kuriuos darbus pradėjau žiūrėti kaip į laisvalaikį. Mano ko­ legos mėgsta sakyti,

Elvino Jakimovoprojektai nelieka vien svajonėmis D. Šepečio nuotr.

stebėti atvyko atstovai iš MIF, KHF bei centrinės VU SA).

Po oficialiosios konferencijos dalies chemikai susirinko Chemi­ jos fakulteto kambarėlyje stebėti krepšinio rungtynių tarp Lietuvos ir Latvijos rinktinių. Po jų švęsti jau buvo dvi progos - naujosios prezidentės Agnės įžengimas į val­ džią bei lietuvių pergalė latvius.

Aktyvioji Agnė nekenčia vienatvės Į „Laboratory Pictures“ Agnė atėjo pernai, būdama pirmakursė, ir iš karto įsitraukė į veiklą: padė­ jo suorganizuoti Naujųjų metų šventę, Chemijos fakulteto dienas.

Ir nenustoja veikti iki šiol...

Agnė gimė 1983 m. spalio 1 d, (jei yra pageidaujančių, sveikini­ mai visada priimami). Vos išvy­

dusi naujagimę, jos mama jau ži­ nojo, jog dukros vardas bus Agnė.

Vienturtė, gimusi, augusi, gyve­ nanti ir tikriausiai mirsianti Vil­ niuje, pati prisipažįsta, jog kartais būna egoistė, o gyvenime vadovau­ jasi credo-. „Apmąstyk viską, ką sa­ kai, bet nesakyk visko, apie ką mąstai“.

Agnė tiesiog nekenčia vienat­ vės, dievina krepšinį ir aktyvų po­ ilsį. Jums labai nepasisekė, jei esa­ te gydytojas ir turite bendrauti su Agne. Medikai jos simpatijų sąra­ še užima tikrai ne pirmąją vietą.

Tačiau jei vis dėlto likimas lėmė jums tapti daktaru, dar ne viskas prarasta. Agnės palankumą galite įgyti pavaišinę ją pica, kugeliu, ar­ būzais arba nektarinais.

Sėkmes Agnei darbuose ir gy­ venime!

Klaidos taisymas 2003 m. rugsėjo mėn. „Univer­ sitas Vilnensis“ Nr. 8 (1644) VU SA puslapyje įsivėlė klaida.

Prie straipsnio ,,‘Vusietė’ su geros nuotaikos užtaisu“ publikuotos nuotraukos autorius Donatas Šepetys.

Atsiprašome.

Puslapį rengia VU SA atstovė viešiesiems ryšiams Agnė GILYTĖ

Redakcija

Universitas Vilnensis

10

2003 m. spalis

Studentų pasyvumas liga ar tendencija?

Atkelta iš p. 1 laukia dėstytojų pritarimo“, - dali­ jasi patirtimi Laura Vaičaitė, viene­ rius metus dirbusi Lietuvos teisės universiteto Studentų atstovybėje ir jau trejus metus vadovaujanti kitai studentiškai organizacijai. „Dėl nevykusių renginių nekal­ ti nei studentai, nei renginių organi­ zatoriai. Kritikuoti visuomet pa­ prasčiausia. Dažniausiai įstringa nei­ giami atsiliepimai, todėl ir atrodo, kad viskas, ką daro studentai, yra blogai. Dauguma žmonių yra varto­ tojai, o ne kūrėjai. Tie „ne kūrėjai“ ir kritikuoja, nes nė neketina padėti organizuoti ir nežino, kaip tai daro­ ma“, - įsitikinęs laikinai Ekonomi­ kos fakulteto Studentų atstovybėje informacijos komiteto pirmininko pareigas einantis Audrius Radzevi­ čius.

Renginiai - lyg muilo operos Skundžiasi ir tie, kurie tikisi stebuklų... už dyka. Pasak VU Me­ dicinos fakulteto slaugos specialy­ bės studentės Sandros Šileikaitės, dauguma studentų paprasčiausiai tingi ką nors daryti ar domėtis vien dėl to, kad nori tik skaniai paval­ gyti, nemokamai atsigerti, gauti ge­ rus pažymius ir augti kaip gražios sodo gėlelės. „Tokie studentai gy­ vena tik dėl savęs ir netobulėja kaip asmenybės, nes... nemato prasmės tai daryti“, - mano mergina.

Kiek kitokios nuomonės šiuo klausimu yra Filologijos fakulteto Studentų atstovybės atstovė viešie­ siems ryšiams Rasa Galkytė. Pasak jos, stereotipas, jog filologės - geros mergytės, apsikrovusios knygomis

ir pakvaišusios dėl literatūros, daž­ nokai pasitvirtina. „Pažįstu vieną merginą, kuri pasakė, jog be studi­ juojamo dalyko jai daugiau niekas neįdomu. Jei studentui įdomūs tik mokslai irjis visai netrokšta pažvelgti toliau ir giliau, sudominti jį kažko­ kia „socialine veikla“ beveik neįma­ noma, - sako filologė Rasa. - Kita studentų pasyvumo priežastis - jų fakulteto aplinka. Filologijos fakul­ tete daug aktyvių žmonių. Bet jei VU studentė Laima (viduryje) irjos draugai iš Prancūzijos įsitikinę, jog toks esi vienintelis savo grupėje ar renginių Vilniaus universitete pakanka net kurse, tavo aktyvumas gali būti suderintus organizatorių bei studen­ fakulteto roko operos ir kt.). Ta­ labai greitai „atmuštas“.“ čiau beveik visi patirtimi dalijęsi tijos interesus. Pasak VU SA fotoSavotišką kontrargumentą dėl studentai vieningai pritarė nuo­ klubo narės Linos Grincevičiūtės, atsidavimo mokslams pateikia El­ monei, jog daugeliui aukštojo studentai tiesiog kitaip leidžia lai­ vinas Jakimovas. Studentų atstovy­ mokslo siekiančių žmonių sunku ką, turi pamėgtus renginius ar klu­ bės Laisvalaikio komiteto pirmi­ įtikti. bus, užsiima kitokia veikla. „Beveik ninkas primena, jog studentai ne­ Renginiui reikia nesilankau studentiškuose rengi­ gali būti kaltinami dėl pasyvumo, vizitinės kortelės niuose.

Man jie neįdomūs.

Manęs mat jie ne tik studentauja, bet ir stu­ Tokios nuomonės.

Organizaci­ nebežavi studentiški dijuoja. nės patirties turintys studentai siū­ spektaklėliai, renginė­ Studentus gina lo keletą naudingų idėjų, kad ren­ liai, viktorinėlės, ku­ ir VU dainų ir šokių Studentai ne­ ginys nenueitų šuniui ant uodegos. riuose stengiamasi pa ­ ansamblio kanklių gali būti kaltinami „Organizavau ne vieną rengi­ sišaipyti iš dėstytojų ar grupės vadovė Da­ dėl pasyvumo, nį, dar daugiau jų esu mačiusi. Ar žūtbūt patvirtinti stu ­ nutė Aleksandravi­ mat jie ne tik stu­ dėl nepavykusio renginio kalti or­ dento, kaip mirkstan­ čienė. „Seniau stu­ dentauja, bet ir ganizatoriai? Kartais galbūt. Gal čios aluje būtybės su dentai aktyviai lan­ studijuoja. renginys nepaklausus, gal buvo per tuščia galva, įvaizdį. kydavo repeticijas ir mažai reklamuojamas ar rekla­ Dar nepamatęs jų jau veržte verždavosi į muojamas netinkamai. Prieš orga­ žinai, kas bus. Lyg žiū­ studentų ansamblį, nizuodami bet kokį renginį, daž­ rėtum muilo operą, nes tikėjosi išvykti į užsienį. Dabar nai atliekame apklausėles: ar toks kur kas nors nelauktas būtinai įeis studentai stengiasi susirasti darbą. renginys reikalingas, gal studentai pro duris ir išgirs tai, ko neturėjo Tai suprantama. Dauguma jų mo­ ar dėstytojai gali pasiūlyti origina­ išgirsti. Neįdomu“, - mąsto fotogra­ ka už mokslą, gyvenimą bendrabu­ lių idėjų ir panašiai“, - patirtimi fija besidominti Lina. tyje ar nuomojasi butus. Jauniems dalijasi LTU SA atstovė Laura Studentai pasigenda intelektu­ žmonėms nelengva kabintis į gy­ Vaičaitė. alių ir kultūrinių renginių.

Tiesa, venimą, dėl tojų negalima kaltinti VU SA informacinio komite­ tokių yra, ir jie lankomi (dažniau­ renginių nelankymu ar pasyvumu“, to narė Agnė Dovidonytė sako, jog siai nurodyti - VU organizuoja­ - įsitikinusi vadovė.

VU SA visuomet kviečia į galybę mas „Filologijos ruduo“, kasme­ Kalbinti studentai kaip vieną iš renginių, teminių seminarų, tereitinės Matematikos ir informatikos pasyvumo priežasčių minėjo ir ne­

Valstybė skatina protų nutekėjimą iš šalies Valdžia džiaugiasi kasmet studentų stipendijoms pridedant! po kelis milijonus litų, bet pamiršta, kad kasmet padidina pir­ makursių skaičių - tad lėšų natūraliai sumažėja. Galimybė stu­ dentui gauti paskolą ir iš jos išgyventi irgi sąlyginė, mat turi atitikti ne visada suprantamus kriterijus, o ir paskolų fondas ne toks didelis. Apie studentų rūpesčius pasakoja VU SA vicepre­ zidentas Artūras ŠAL TIS. - Ar pavyksta studentams gin­ ti savo interesus valdžios institu­ cijose?

- Vieni keikia studentams at­ stovaujančias organizacijas, kad nieko nedarome, kiti keikia, kad darome. Dalis studentų nesuvokia, kad jei nieko nedarys patys, tai biu­ rokratizmas ir nesubyrės, niekas nepajudės į priekį. Studentų socia­ linės paramos sistema bene vienin­ telė nepajuda iš mirties taško. Ma­ nau, kad padėtis pasikeis ne anks­ čiau negu po pusantrų metų. Nuo­ gąstaujama dėl protų nutekėjimo iš Lietuvos. Nėra normalios sociali­ nės paramos sistemos, tai kaip jie nenutekės? Patys tai skatiname.

- Kur padėtis yra kebliausia?

- Pagrindinės studentų socia­ linės problemos yra susijusios su finansine parama - stipendijomis ir paskolomis ar pašalpomis. Pro­ blema ta, kad kasmet stipendijų fondas sąlygiškai mažėja. Lėšų iš valstybės gauname tiek pat, bet stu­ dentų į aukštąsias mokyklas pri­ imama gerokai daugiau.

Su mumis ne visada elgiamasi sąžiningai, mėginama mūsų sąskai­ ta pažaisti. Prieš penkerius metus Lietuvos studentų sąjunga palankiai reagavo į Švietimo ir mokslo mi­ nisterijos (ŠMM) paklausimą, ar butų galima iš maždaug 120 mln. litų stipendijų fondo keletą milijo­ nų pervesti paskolas teikiančiai ins­ titucijai. Valstybės studijų ir moks­ lo fondui, teikiančiam paskolas stu­ dentams, atidavėme 8 mln. litų, kad tik fondas galėtų egzistuoti ir teik­ tų paskolas studentams. Tiesa, da­ bar tai atsigręžė prieš mus pačius. Įteisinus Aukštojo mokslo įstaty­ mo pataisas išėjo, kad visi stojan­ tieji yra valstybės finansuojami stu­ dentai. Natūraliai padaugėjo žmo­ nių, gaunančių stipendijas, o pini­ gų liko sąlygiškai tiek pat, kiek bu­ vo anksčiau. ŠMM didžiuojasi, kad

Iš esmės praradome apie 30 pro­ centų lėšų.

pernai pridėjo kelis milijonus, bet tie milijonai tiesiog nuskendo. No­ rime gerai viską apskaičiuoti ir pa­ teikti aukščiausiosioms instituci­ joms, kiek finansavimas sumažėjo.

- Ar palengvėjo studentų gyve­ nimas įgijus galimybę gauti pa­ skolą - studijų įmokoms, studi­ joms užsienyje ar gyvenimo išlai­ doms?

-Ar pačios aukštosios mokyk­ los visada sąžiningai naudoja sti­ pendijoms skirtas lėšas?

- Pasitaiko pažeidimų. Kai ku­ rių aukštųjų mokyklų administra­ cijos pageidauja iš dalies stipendijų fondo atlikti remontą. Kartais me­ tų pabaigoje susikaupia lėšų. Dalis mokyklų išmoka stipendijų prie­ dus, dalis, deja, panaudojama ne pa­ gal paskirtį.

- Ar atsižvelgia aukščiausio­ sios švietimo institucįjos į jūsų siū­ lymus dėl stipendijų?

- Kelerius metus mus, studen­ tų atstovus, ŠMM kviečia tartis dėl stipendijų tvarkos. Bet pakviečia rugsėjį, o stipendijų fondas būna ap­ svarstytas jau birželį. Jaučiamės kaip apgauti maži vaikai.

- Praėjusiais metais Valstybės studijų ir paskolų fondui valstybė skyrė papildomų lėšų, bet to maža, nes paskolų poreikis begalinis. Per­ nai paskolos buvo suskirstytos į tris rūšis: studijų įmokoms, gyvenimo išlaidoms ir studijoms užsienyje.

Pastarosioms skiriama 200 tūkst. litų. Kiek realiai studijuojančiųjų užsienyje gali į šią sumą pretenduo­ ti? Vos keli.

O dėl paskolų gyvenimo išlai­ doms... Nelygu kokiais kriterijais remdamiesi universitetai jas teikia.

Vienais metais Vilniaus pedagogi­ nis universitetas, kad visi būtų lai­ mingi, visiems norintiems padali­ jo po 1000 litų. Nemanau, kad taip patenkinami norai. Norai patenki­ nami tada, kai gauni tiek, kiek pra­ šai. Pernai pastebėjome tendenci­ ją, kad studentai, žinodami, jog jų pageidaujamą sumą sumažins, pra­ šo maksimalios sumos - arti 4000 litų. Akivaizdu, kad paskolų fon­ das yra per mažas. Juolab kad nuo šių metų paskolas gali gauti ne tik universitetų, bet ir kolegijų studen­ tai. Vadinasi, prašančiųjų daugiau.

Nesuprantami kriterijai, pagal ku­ riuos teikiamos paskolos. Vienas iš jų - lengviau gausi paskolą, jei ją esi jau gavęs anksčiau. Kuo tas žmogus yra pranašesnis?

Neoficialiuose susitikimuose su ŠMM pasigirsta siūlymų atsisa­ kyti stipendijų fondo ir visas lėšas atiduoti paskolų fondui. Remian­ tis faktais, kuriuos turime dabar, su tuo sutikti negalima.

- Iš kitų miestų, rąjonų atvykę pirmakursiai apstulbsta išvydę bendrabučius...

VU dainų ir šokių ansamblio kanklių grupės vadovė Danutė Aleksandravičienė mano, jog studentų negalima kaltinti pasyvu­ mu ir renginių nelankymu

kia ateiti ir dalyvauti. „Viskuo nu­ sivylusiam studentui trūksta tik no­ ro ir gero ūpo. Vienintelė ir rea­ liausia pasyvumo prevencijos prie­ monė, mano manymu, yra skatinti studentus reikšti savo nuomonę: kokių renginių jie pageidautų, ką reikėtų pakeisti, kad nebūtų laiko net užsidegti cigaretę“, - pareikšti nuomonę studentus ragina mergi­ na. „Visų pirma organizatoriai tu­ rėtų padaryti renginį-vizitinę kor­ telę, po kurio studentai kaskart ga­ lėtų tikėtis vis geresnio renginuko“, - pataria CSK „LP“ prezidentė Agnė Zalanskaitė.

VU SA ir Filologijos fakulteto SA darbuotojas Mantas Marcinke­ vičius siūlo studentams ne organi­ zuoti nusibodusius koncertus, o pa­ statyti spektaklį ar sukurti gerą pilnametražį filmą apie studentus. „Tereikia gen/Šcenarijaus. Esu tik­ ras, tai - ne problema“, - sako vai­ kinas.

Autorės nuotraukos - Siūlyčiau valdžios vyrams, kurie mano, kad šiemet nebereikia skirti pinigų bendrabučių remon­ tui, nors į vieną nuvažiuoti. Jie sa­ ko, kad gyveno bendrabučiuose, ži­ no. Tikiu, kad gyveno, bet dabarti­ niai studentai miega tose pačiose geležinėse lovose, prausiasi dušuo­ se, kurie neatitinka jokių sanitari­ jos normų. Žinoma, neleistinas ir pačių studentų, netausojančių ben­ drabučių turto, požiūris: po manęs nors ir tvanas.

Kiek per pastarąjį dešimtmetį pastatyta bendrabučių? Vienintelis - Lietuvos teisės universiteto. Uni­ versitetai negali patys suremontuoti bendrabučių. Juolab kad gausėjant studentų, reikia atnaujinti audito­ rijas. Nereikia puoselėti iliuzijų, kad universitetai skirs lėšų remon­ tuoti bendrabučiams, o ne audito­ rijoms. Padėtis taptų palankesnė pradėjus bendrabučius valdyti eko­ nomiškai. Tarkim, mažiau atsieitų elektroninės apsaugos sistemos nei algos 20 budėtojų.

- Kaip gausėjant studentų universitetams pavyksta išspręs­ ti auditorijų klausimą?

- Nepamatuotai didinant stu­ dentų skaičių, auditorijų ima stigti, paskaitos rengiamos šeštadieniais arba šiokiadieniais 7.30 ar 18.30 vai.

Kažkodėl į kai kuriuos mažus fa­ kultetus, į kuriuos anksčiau priim­ davo daugiausiai 60 studentų, dabar priima 120.0 didžiausioje audito­ rijoje - 80 vietų. Sėdi kaip skardinė­ je, vėdinimo sistemos nėra...

Parengta pagal „Respublikos“ inform.

X

/ X___

Parodos

11

Universitas Vilnensis

2003 m. spalis

J

VU bibliotekoje veikia paroda „Profesoriui Vytautui Dvareckui - 75“ Vytautas Dvareckas - geografas, geomorfologas, habilituotas daktaras, Vilniaus uni­ versiteto Gamtos mokslų fakulteto Bendrosios geografijos katedros, Vilniaus pedagogi­ nio universiteto Gamtos mokslų fakulteto Regioninės geografijos katedros profesorius, Tarptautinės geomorfologų asociacijos Lietuvos grupės vadovas.

Virginija BAGDONAVIČIENĖ, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotoja Vytautas Dvareckas gimė 1928 m. rugsėjo 20 d. Puvočiuose (Varėnos r.). 1935 m. pradėjo lan­ kyti Puvočių pradinę mokyklą, mo­ kėsi Marcinkonių, Merkinės mo­ kyklose, Vilniaus suaugusiųjų gim­ nazijoje. Dar mokydamasis aštunto­ je klasėje, įstojo į Vilniaus universi­ teto Teisės fakultetą laisvuoju klau­ sytoju, sėkmingai baigė tris semest­ rus. Tačiau teisininku tapti likimo nebuvo lemta. 1947 m. baigė Vil­ niaus suaugusiųjų gimnaziją, moky­ tojavo Varėnos rajono Pavarėnės, Barčų mokyklose. 1948 m. rudenį įstojo į Vilniaus universiteto Gam­ tos fakulteto geografijos specialybę.

Studijuodamas dirbo vaikų namų auklėtoju (1948-1952), statistu Operos ir baleto teatre. Dar studijų metais susidomėjo upių slėniais, jų geomorfologine sąranga. 1953 m. baigė studijas, labai gerai apgynė di­ plominį darbą „Neries upės Kmitų-Čiobiškio atkarpoje fiziniai-geografiniai tyrimai“. Dirbo Lietuvos hidrometeorologijos valdybos hidroprognozių skyriaus viršininku.

1957 m. grįžo į Vilniaus universite­

to Gamtos fakultetą, Bendrosios ge­ ografijos katedrą, ir rimtai pasinėrė į mokslinį bei pedagoginį darbą.

1957-1960 m. - VU Gamtos fakul­ teto aspirantas. 1963 m. apgynė dak­ taro disertaciją „Neries ir jos pagrin­ dinių intakų geomorfologinė raida Lietuvos ribose“. 1989 m. Maskvos universitete apgynė habilitacinį dar­ bą „Skandinavijos apledėjimo kraš­ tinių darinių zonos upių slėnių struk­ tūra ir raida“.

Nuo Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Mineralogijos ka­ tedros vyr. laboranto (1953-1956), Fizinės geografijos ir kartografijos katedros asistento (1960-1964), šios katedros vyr. dėstytojo (19641969), einančio docento pareigas (1969-1971), docento (1971— 1991) iki Bendrosios geografijos ka­ tedros profesoriaus (1991) - toks Vytauto Dvarecko kruopštaus, kū­ rybingo, vaisingo darbo kelias. Nuo 1995 m. Vytautas Dvareckas - dar ir Vilniaus pedagoginio universite­ to Gamtos mokslų fakulteto Ben­ drosios geografijos, nuo 2000 m. Regioninės geografijos katedros

.profesorius. 1998-2000 dirbo Vil­ niaus Gedimino technikos, 19992000 m. - Kauno technologijos uni­ versitetuose.

Prof. V. Dvareckas - daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių įvai­ riuose prestižiniuose mokslo leidi­ niuose autorius, aktyvus mokslinių renginių, tarptautinių konferencijų Lietuvoje, Rusijoje, Lenkijoje, Bel­ gijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Olan­ dijoje, Afrikoje dalyvis. Pagrindinės jo mokslo darbų kryptys - paleoge­ ografija ir geomorfologija (šių kryp­ čių darbų vadovas). Savo moksli­ niuose darbuose geomorfologiniu, paleogeomorfologiniu požiūriu analizavo pleistoceno vėlyvojo le­ dynmečio ir holoceno upių slėnius, jų raidą, fliuvioglacialinio, fliuvialinio reljefo raguvų, griovų, rinų, ar­ cheologijos ir dendrologijos morfo­ genezę. Nuo 1965 m. dalyvauja fizi­ nės geografijos, geomorfologijos, paleogeografijos tyrimuose pagal UNESCO programą, nuo 1994 m.

- Mokslo ir studijų fondo remiamos programos „Akmens amžius Pietų Lietuvoje“ tyrimuose. Ilgametis tarp­ tautinės mokslo koordinacinės ta­ rybos prie Maskvos Lomonosovo vardo universiteto erozinių ir vaginių problemų komiteto asocijuotas

narys. Lietuvos geomorfologų drau­ gijos pirmininkas (nuo 1996 m.). Di­ džiosios Britanijos-Lietuvos drau­ gijos valdybos narys (nuo 1996 m.).

Pirmojo „Lietuvos geografijos atla­ so“ mokslinis sekretorius. Kai ku­ rių Lietuvos tarybinės enciklopedi­ jos skyrių autorius, konsultantas, re­ daktorius, UNESCO bei kt. tarptau­ tinių ir dvišalių geografinių progra­ mų Lietuvoje vadovas, įvairių spe­ cializuotų leidinių redakcijų, kole­ gijų, mokslinių tarybų narys, dakta­ rinių disertacijų gynimo komitetų na­ rys.

Profesorius Vytautas Dvareckas skaito paleogeografijos, bendrosios gamtinės geografijos, žemynų gam­ tinės geografijos, gamtos ir civiliza­ cijos, Lietuvos rekreacijos ir turiz­ mo geografijos paskaitų kursus, pra­ veda mokomąsias praktikas, vado­ vauja kursiniams ir diplominiams darbams.

Neatsiejama profesoriaus gyve­ nimo dalis - pomėgis keliauti, pro­ fesionalia gamtininko geografo aki­ mi stebėti, fotoaparatu užfiksuoti įvairių šalių žemės paviršiaus formų įvairovę. Su turistinėmis grupėmis aplankytas Kaukazas, Vokietija, Len­ kija, Suomija, Čekoslovakija, Veng­

rija, Egiptas, Japonija.

Už aktyvią visuomeninę ir pe­ dagoginę veiklą V Dvareckas ne kar­ tą apdovanotas Lietuvos švietimo ministerijos, Lietuvos pedagogų draugijos respublikinės tarybos, Ge­ ografų draugijos garbės raštais.

Už darbą rengiant Lietuvos kom­ pleksinį atlasą Vytautui Dvareckui (kartu su kitais) buvo paskirta Lie­ tuvos valstybinė premija (1983).

Profesoriaus mokslinė ir visuome­ ninė veikla įvertinta ir tarptautiniu lygiu - jis įrašytas į Tarptautinio žy­ mių vadovų sąrašo septintąjį leidi­ mą, apdovanotas Amerikos ir

Profesorius V. Dvareckas

Kembridžo biografijų institutų tarp­ tautiniais diplomais, sidabro meda­ liu, aukso žvaigžde (1996-1998), nevieną kartą šių institutų jis buvo renkamas metų žmogumi.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas pro­ fesoriaus Vytauto Dvarecko archy­ vas (F 278), kuriame yra lig šiol nu­ veikti darbai (straipsniai, pranešimai moksliniuose renginiuose, diserta­ cijų vadovo, oponento atsiliepimai, recenzijų rankraščiai), moksliniams darbams rinkta medžiaga, pedago­ ginio darbo rankraščiai (lauko prak­ tikų užrašų sąsiuviniai, mokymo pro­ gramų projektai, egzaminų klausi­ mai, geriausi studentų referatai, kur­ siniai darbai), pomėgiai (įspūdžiai, atvirukai, nuotraukos iš turistinių ke­ lionių), korespondencija, apdovano­ jimai, asmens dokumentai, fotogra­ fijos. Jubiliejinė paroda ir parengta iš šio fondo medžiagos, nuoširdžiai talkinant pačiam profesoriui. Kvie­ čiame apsilankyti!

Paroda veiks iki gruodžio 1 dienos. Kviečiame apsilankyti!

Lietuvos dailės muziejuje unikalios lituanistinės vertybės Rugsėjo 17 d.-lapkričio 30 d. Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) veikia paroda „Imago Lithuaniae. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiai ir doku­ mentai iš Tomaszo Niewodniczanskio rinkinių" (Vokietija). Šią parodą surengė Vilniaus universi­ teto biblioteka ir Lietuvos dailės muziejus. Parodos globėjas - Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas.

Kolekcijos savininkas dr. Tomaszas Nievvodniczariskis 1933 m. gimė Vilniuje. Jo tėvas - Vilniaus universiteto profesorius. T. Nievvodniezanskis studijavo Krokuvos Jo­ gailos universitete, dirbo Lenkijos Atominių tyrimų institute. 1970 m. emigravo į Vakarus, toliau dirbo ato­ mo fizikos tyrimų srityje Heidelber­ ge ir Darmštate, buvo vienas žymiau­ sių Vokietijos atomo fizikos specia­ listų, paskelbė keletą pasaulinį pri­ pažinimą pelniusių mokslinių pub­ likacijų.

Parodoje eksponuojama per du šimtus unikalių lituanistinių verty­ bių - XIV-XIX a. autentiškų per­ gamentų, papuoštų valdovų ir didi­ kų antspaudais, ankstyvosios kores­ pondencijos pavyzdžių, retų senųjų žemėlapių, portretinių atvaizdų bei kitos vertingos ikonografinės me­ džiagos. Tai vertingiausia tokio po­ būdžio privati kolekcija.

Rankraštinė parodos medžiaga yra absoliučiai unikali, nes tai vie­ netinės vertybės. Net ir spaudos bū­ du padauginti parodos eksponatai

(žemėlapiai, grafika ir kt.) taip pat yra itin reti, daugelio jų neturi nė viena Lietuvos biblioteka, archyvas ar privati kolekcija. Specialiai Vil­ niaus parodai dar atrinkta 60 doku­ mentų iš T. Nievvodniczanskio per­ gamentu, autografų ir Radvilų ko­ lekcijų. Šie dokumentai, chronolo­ giškai išdėstyti minėtų kolekcijų pa­ grindu, sudaro tris atskirus parodos skyrius: „Collectio pergamenarum”, „Collectio autographorum” ir „Archivum Radivilium”.

Parodos lankytojai galės pama­ tyti autentišką karalienės šv. Jadvy­ gos Anžujietės antspaudą vaško dubenėlyje, raudonais siūlais prika­ bintą prie jos išduotos privilegijos, ir palyginti jį, tarkime, su impozan­ tiškai atrodančiu karaliaus Kazi­ miero Didžiojo ar Jogailos, Kazi­ miero Jogailaičio, Aleksandro bei kitų mūsų valdovų (Žygimanto Se­ nojo, Žygimanto Augusto, Henri­ ko Valua, Stepono Batoro, Zigman­ to Vazos, Vladislovo Vazos, Augus­ to II) antspaudais. LDK didžiuoju ir LDK mažuoju antspaudais su 'Vo­

timi taip pat patvirtinti didžiuma parodoje eksponuojamų popierinių dokumentų.

Didžiausią parodos skyrių „Historia Lithuaniae illustrata” sudaro paties parodos autoriaus teminiu principu sukomponuoti LDK ku­ nigaikščių ir Lenkijos valdovų, ki­ tų istorinių asmenų dokumentai ir greta - tų asmenų portretai, raižyti garsių Europos graverių (pavyz­ džiui, P. P. Rubenso piešti Vazų di­ nastijos valdovų) bei to meto že­ mėlapių originalai. Savotiška Lie­ tuvos istorijos įžanga yra T. Niewodniczariskio paskutiniu metu įsi­ gyti Vilniaus vaizdų raižiniai ir 1812 m. Prancūzijos karo ministe­ rijos biuletenis apie žygį į Maskvą, kuriame skaitome: „Lenkijos vals­ tiečiai nepaprastai pavydi laimės Didžiosios kunigaikštystės valstie­ čiams, kurie buvo išlaisvinti, nes, kaip žinoma, laisvę lietuviai laiko didžiausia vertybe”. Taigi, žiūrovas galės išvysti iliustruotą Lietuvos is­ toriją originaluose (dokumentuo­ se, graviūrose, žemėlapiuose).

Parodą spaudos konferencijojepristatė (iš kairės): Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, kolekcijos savininkas dr. Tomaszas Niewodniczanskis, Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė Birutė Butkevičienė, parodos katalogo sudarytoja Alma Braziūnienė

Senosios kartografijos mėgė­ jų parodoje laukia tikra dvasinė atgaiva - pristatomi Lietuvos kartografijos raidą atspindintys žemėlapiai - nuo pirmojo spe­ cialiai Lietuvai skirto 1595 m.

G. Merkatoriaus žemėlapio iki LDK teritorijos, prijungtos prie Rusijos per pirmąjį Abiejų Tau­ tų Respublikos padalijimą.

Stengtasi parodyti vieno ir to pa­ ties žemėlapio kaitą, jo perdir­ binius ir variantus. Tai itin svar­ bu, nes senieji Lietuvos žemėla­ piai, kaip Lietuvos spaudos pa­ veldo dalis, iki šiol nėra deramai tyrinėti, o tuo labiau - išsamiai suinventorinti.

Taigi paroda įdomi istori­ kams, meno istorikams ir įvairių sričių ir pomėgių žiūrovams.

Kartuji, kaip rašo parodos kata­ logo įžangoje Vilniaus universi­ teto rektorius akad. B. Juodka, „savaime pažindina ir su aistrin­ ga plačiašake jos autoriaus T Nievvodniezanskio veikla - pirmiau­ sia kaip su puikiu, sektinu mece­ natystės, kryptingo ir nuoseklaus kolekcionavimo, o kartu - ir kaip su geranoriško, užtat vaisingo tarptautinio kultūrinio bendra­ darbiavimo pavyzdžiu“.

Parengta pagal V. Dolinsldo ir A. Braziūnienės tekstus

12 /

Universitas Vilnensis

Atmintis

In memoriam

J

Pagerbtas Chemijos fakulteto docento Zenono Mačionio atminimas Prieš metus, eidamas 69-uosius, staiga mirė Chemijos fa­ kulteto docentas Zenonas Mačionis. 2003 m. rugsėjo 12 d. iš­ kilmingas Chemijos fakulteto Tarybos posėdis buvo skirtas Ze­ nono Mačionio gimimo 70-osioms metinėms.

Docentas buvo vienas iš poli­ merų chemijos dėstytojų, kuris Po­ limerų katedroje besispecializuojantiems studentams skaitė dau­ giausia įvairių kursų. Vadovavo studentų kursiniams, 78 diplo­ mantų baigiamiesiems darbams (1965-1994), gamybinėms bei pažintinėms praktikoms Lietuvo­ je ir užjos ribų (Lenkijoje, Kro­ kuvos universitete, Vokietijoje, Greifsvaldo universitete, Vengri­ joje, Debreceno universitete). Jo vadovaujami studentai buvo ne kartą premijuoti SMD konferen­ cijose bei respublikinėse studen­ tų mokslinių darbų apžiūrose.

Z. Mačionis buvo Vilniaus uni­ versiteto ir Kauno politechnikos instituto disertantų oponentas, mokomųjų priemonių, knygų, straipsnių ir vertimų recenzentas.

Jis dažnai skaitė paskaitas viduri­ nių mokyklų bei technikumų che­ mijos mokytojams Vilniaus mo­ kytojų tobulinimosi institute, „Ži­ nijos“ draugijoje, vykdavo į rajo­ nus kviesti abiturientų studijuoti chemiją Vilniaus universitete, da­ lyvaudavo rajoninėse ir respubli­

2003 m. spalis

kinėse moksleivių chemijos olim­ piadose.

Z. Mačionis vienas arba kartu su bendraautoriais parašė daug mokomųjų priemonių, monogra­ fijų, parengė bibliografinių rodyk­ lių. Jis taip pat yra ir kelių knygų autorius: „Profesorius Vincas Če­ pinskis“, „Gerardas Bajoras“, „Profesorius Kazys Daukšas“, „Vilniaus universiteto Chemijos fakultetas: 1784-1944-1999“, pagal juostininkiečių rašinius ir pasakojimus sudarė knygą „Juos­ tininkai: kaimas ir žmonės“.

Z. Mačionis buvo populiaraus „Chemijos terminų aiškinamojo žodyno“ atsakingasis redaktorius ir vienas iš autorių. Mokslo, moks­ lo populiarinimo žurnaluose ir ki­ toje periodinėje spaudoje yra iš­ spausdinta Z. Mačionio straipsnių apie senojo Vilniaus universiteto chemikus ir jų mokslo darbus, žy­ mius Lietuvos chemikus ir kole­ gas. Docentas pradėjo rinkti me­ džiagą stambiai monografijai „Lietuvos chemijos ir biochemi­ jos istorija“. Deja, šio darbo jau ne­ bespėjo atlikti.

Doc. Zenonas Mačionis V Naujiko nuotr.

Z. Mačionis buvo labai parei­ gingas ir reiklus sau, kolegoms ir studentams. Jis buvo atkaklus ko­ votojas prieš visuomenės ydas ir blogybes, aštriai pasisakydavo su­ sirinkimuose ir pasitarimuose, ra­ šė kritinius straipsnius į periodi­ nę spaudą (kai kurie kritiniai straipsniai yra pasirašyti Zenono Žėruolio slapyvardžiu). Kita ver­ tus, jis buvo nenuilstantis kultū­ ros propaguotojas, stengėsi skie­ pyti meilę gimtajai kalbai, krašto kultūrai, istorijai, literatūrai, teat­ rui. Jis buvo labai smalsus, pats domėjosi ir skatino kitus domėtis mokslu, naujovėmis, siekė, kad in­ formacija pasiektų kuo daugiau žmonių.

Z. Mačionis, autorius, kon­ sultantas ir recenzentas, aktyviai bendradarbiavo leidžiant Lietu­ viškąją tarybinę bei Technikos enciklopedijas, Visuotinę lietu-

vių enciklopediją, daug dirbo kuriant ir norminant chemijos terminus, diskutavo spaudoje, dalyvavo Lietuvos standartizaci­ jos departamento terminijos grupės darbe, buvo Lietuvos mokslų akademijos leidžiamo žurnalo „Chemija“ redkolegijos narys.

Z. Mačionis katedroje tyrinė­ jo monomerų anijoninę polime­ rizaciją, inden-kumaronines der­ vas, jų cheminį modifikavimą bei modifikatų taikymą praktikoje, rašė mokslinius straipsnius ir skaitė pranešimus konferencijo­ se. Kartu su bendradarbiais dir­ bo katijoninių jonogeninių mo­ nomerų polimerizacijos ir kopolimerizacijos, polimerų taikymo pramonėje srityse. Z. Mačionis buvo Polimerų katedroje atlieka­ mų ūkiskaitinių darbų mokslinis vadovas, yra 6 išradimų autorius.

Už mokslo pasiekimus 1979 m. apdovanotas VLŪPP bronzos medaliu.

Z. Mačionio iniciatyva 1979 m. Chemijos fakultete bu­ vo įkurtas muziejus, atsirado gra­ žūs vitražai, auditorijose - peri­ odinės cheminių elementų lente­ lės, tvarkingos skelbimų lentos, vardinė prof. K. Daukšo audito­ rija. Docentas buvo fakulteto ir katedros metraštininkas, puikus konferencijų ir kitų renginių ini­ ciatorius ir organizatorius.

2000 m. doc. Z. Mačionis įkūrė Senjorų klubą.

Z. Mačionis su žmona Živile užaugino dvi dukras - Dalią ir Jur­ gą - ir sūnų Vaidotą.

Chemijosfakulteto kolektyvas

Studijos______ I

IEŠKOK IR RASI: kasmetinis forumas norintiems studijuoti užsienyje studentams ir mokslininkams Dauguma jaunų žmonių dar besimokydami mokykloje svajoja apie studijas užsienio

aukštosiose mokyklose. Tapę studentais jie gali įgyvendinti savo svajones dalyvaudami įvairiose studijų bei stažuočių konkursuose.

Inga ČIUBERKYTĖ Rugsėjo 19 d. Tarptautinėje aukštojoje vadybos mokykloje (ISM) įvykęs forumas „Studijos ir mokslo tyrimai užsienyje 2003: Lietuvoje administruoja­ mos stipendijų programos“ lei­ do visiems besidomintiems stu­ dentams, doktorantams, moks­ lininkams susipažinti su studi­

jas finansuojančiomis programo­

Šiame forume su galimybė­

mis iš arčiau, skatino nebijoti

mis dalyvauti konkursuose bei laimėti stipendijas supažindino Mokslo ir studijų departamento tarptautinių programų skyrius, Amerikos centras, Britų Taryba, Prancūzų kultūros centras, Italų informacijos ir kultūros centras, Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD), Šiaurės Mi­

įgyvendinti savo svajonę. Tai jau trečias toks renginys. Forumą

kasmet vis kitoje aukštojoje mo­ kykloje organizuoja Studijų už­ sienyje informacijos centras.

Renginys yra atviras visiems be­

sidomintiems studijų ar moksli­ nio darbo užsienyje finansavimo

galimybėmis.

Galimybė sužinoti apie studijas užsienyje studentų nelieka nepastebėta

nistrų Tarybos informacijos biu­ ras, Atviros visuomenės institu­ tas, Vidurio Europos universite­ tas bei kitos organizacijos.

Pristatytos programos ap­ rėpė nuo bakalauro iki doktoran­ tūros studijų Europos Sąjungos valstybėse, Didžiojoje Britanijo­ je, Jungtinėse Amerikos Valstijo­ se. Studijų bei stažuočių trukmė įvairi - nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, o specialybių spektras išties labai platus - dominančią programą gali rasti visų specialy­ bių studentai bei mokslininkai.

Ypatingai buvo domimasi testų bei egzaminų, būtinų norint

studijuoti užsienyje, organizavi­ mu. Dalyviai galėjo gauti išsamią informaciją apie šių testų speci­ fiką, sužinoti jų laikymo datas bei kainas. Studijų užsienyje infor­ macijos centro vadovė Žaneta Sa­ vickienė pabrėžė, kad studijoms užsienio aukštosiose mokyklose reikia ruoštis itin atsakingai ir jau prieš metus iki planuojamo išvy­ kimo ieškoti dominančių univer­ sitetų, kuo ankščiau užmegzti su jais kontaktus, išsiaiškinti pri­ ėmimo sąlygas, išlaikyti būtinus egzaminus. Būtinas ilgalaikis sa­ vo veiksmų planavimas, išsa­ mios žinios apie aukštąją mokyk­ lą, studijų programą, stipendijų teikėją.

Forume buvo pasakojama ir apie studijų kokybės vertinimo ypa­ tumus, paramų fondų paieškos stra­ tegijas, diplomų, įgytų užsienyje, pripažinimą. Forumo dalyviai su­ sipažino su pagrindiniais informa­ cijos apie studijas užsienyje šalti­ niais, svarbiausiais reikalavimais, terminais, pagrindiniais žingsniais, planuojant studijas užsienio aukštojoje mokykloje. Šis forumas dar kartą paska­

tino studentus, doktorantus, mokslininkai dalyvauti Lietuvo­ je organizuojamuose studijų už­ sienyje konkursuose, atkakliai ieškoti finansinės paramos ir ti­ kėti, kad atkakliai siekiant savo­ jo tikslo svajonę galima paversti realybe.

Profesorius Bronius Sudavičius 1923-2003

Vilniaus universiteto akademinė bendruome­ nė atsisveikina su švie­ saus atminimo profeso­ riumi Broniumi Sudavičiumi, ilgus metus aktyviai dirbusiu senosios Alma Mater labui.

Bronius Sudavičius gi­ mė 1923 m. kovo 30 d.

Telšių apskrityje, valstie­ čių šeimoje. Baigęs gim­ naziją, keletą metų mo­ kytojavo Telšių pradinėje mokykloje. 1945 m. įsto­ jo į tuometinio Vilniaus valstybinio universiteto Medicinos fakultetą. Stu­ dijas čia baigė su pagyri­ mu ir 1950 m. pradėjo dirbti asistentu šiame fa­ kultete. Jau studijuoda­ mas aktyviai dalyvavo vi­ suomeninėje Universite­ to ir Vilniaus miesto veik­ loje. Nevengiantis imtis atsakomybės, organiza­ cinės naštos, tačiau ran­ dantis laiko ir profesi­ niam tobulėjimui, 1964 m. B. Sudavičius apgynė kandidato diser­ taciją ir jam buvo suteik­ tas docento vardas. Ak­ tyviai dalyvavo Universi­ teto administracijos dar­ buose - pradžioje ėjo ka­ tedros vedėjo, vėliau prorektorius pareigas, tačiau neatitrūko ir nuo pedagoginės bei moksli­ nės veiklos: aktyviai rašė publicistinius, mokslinius straipsnius, dalyvavo konferencijose, vienas ir su kolegomis leido kny­ gas. 1981 m. jam suteik­ tas profesoriaus vardas.

Profesorius Bronius Sudavičius liks Universi­ teto istorijoje kaip puikus pedagogas, nepakeičia­ mas administratorius ir šaunus kolega.

Vilniaus universiteto administracija

13

Universitas Vilnensis

2003 m. spalis

Kauno humanitariniame fakultete L

r

n

Naujos knygos

Renginiai

L

Lietuvių literatūroje netradicinės moterys Kasmetiniame Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos naujienų pristatyme šįkart viešėjo moterys. Tai prozininkės Nijolė Raižy­ tė su savo trečiuoju romanu „Moterys ir sraigės" ir Laura Sinti­ ja Černiauskaitė su knyga „Liucė čiuožia", kurią sudaro du pro­ zos ir trys dramos kūriniai.

Audronė LAPIENIENĖ Nedidelis romanas su prancūzišku kvapu N. Raižytė neslepia, kad jos knygoje jaučiama prancūzų roma­ no tradicijos įtaka. „Aš jau labai seniai domiuosi prancūzų literatū­ ra, taip pat ne kartą turėjau galimy­ bę lankytis Prancūzijoje, todėl ma­ no romane ir juntamas prancūziš­ ko gyvenimo atspindys“, - pasako­ jo autorė. Galbūt dėl to romane

„Moterys ir sraigės“ kolegos rašy­ tojai pastebi labiau prancūzišką, o ne lietuvišką stilių.

Pasak V. Girdzijausko, roma­ nas „Moterys ir sraigės“ į prancū­ ziškąjį panašus ir savo nedidele ap­ imtimi. Todėl „pastaroji knyga tu­ rėtų ypač sudominti moteris tiek savo pavadinimu, tiek ir turiniu“, sakė Lietuvių filologijos katedros vedėjas A Krasnovas.

Moterys apie moteris

Ir N. Raižytė, ir Laura Sintija Černiauskaitė savo romanuose kalba apie vy­ ro ir moters santykius. „Man, kaip ir kiekvienai sveikai mote­ riai, pasiutu­ siai įdomūs vyro ir moters santykiai“, teigia Laura Sintija. „Ta­ čiau moters pasaulis atro­ do visuomet įdomesnis, Joanos Lopušinskaitės nuotr. (iš kairės): rašytoja Laura turtingesnis, Sintija Černiauskaitė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos paslaptinges­ redaktorius V Girdzijauskas, rašytoja Nijolė Raižytė ir VU nis nei vyrų, KHF Lietuvių filologijos katedros vedėjas doc. A. Krasnovas todėl romano

herojės - trys moterys. Dvi iš jų iš­ siveržia iš aplinkybių gniaužtų, o trečioji - kaip ta sraigė, kuri su­ traiškoma praeivio kulnu“,- kal­ bėjo romano „Moterys ir sraigės“ autorė N. Raižytė. Rašytoja prisi­ pažino, kad jai labai sunku buvo vienai iš trijų romano herojų su­ teikti tragišką likimą ir leisti jai žūti autokatastrofoje. Tačiau abi auto­ rės vieningai prisipažino - „kuo­ met jau būna sugalvotas siužetas, ne tu herojui kuri aplinkybes, bet jis tave įsuka į savo gyvenimą ir ne­ ša neša, o tu turi spėti viską užra­ šyti“.

Pirmoje vietoje skaitytojas „Jei yra lengvumo pojūtis ra­ šant, tuomet jis yra ir skaitant. La­ bai nesinori kankinti skaitytojų“, - sakė N. Raižytė. „Moterys ir srai­ gės“, pasak V. Girdzijausko „nėra pretenzingas kūrinys, nerasi čia ir postmodernistinių tiradų, romane vyrauja moters išsilaisvinimo iš griežtų gniaužtų tendencija“. „Jaučiu didžiulę laimę, kai ži­ nau, kad mano kūryba yra kam nors įdomi ir reikalinga, o tai geriausia atsiveria teatre, kai matai, kad ak­ toriai vaidina tavo sugalvotus per­ sonažus“, - sakė Laura Sintija. Au­ torė skaudžiai išgyvena, kai mato, kad aktoriams itin sunku susido­ roti sujos pjesių personažais. Taip ji tarsi suvokianti, kad nėra dar ge­ ra dramaturge.

Tačiau blogų dramaturgų pje­ sių niekas nestato, o Jaunimo teat­ ras spalio mėnesį pakvies žiūrovus pasižiūrėti Lauros Sintijos Čer­ niauskaitės pjesės „Liucė čiuožia“.

O neįdomių romanų tęsinio skaitytojui taip pat nereikia, tačiau ne vienas, skaitęs N. Raižytės ro­ maną „Moterys ir sraigės“, pasva­ joja apie romano tęsinį.

Nugriaudėjo „Nulių šou“ Kaip ir kiekvienais metais, Vilniaus universiteto Kauno hu­ manitarinio fakulteto Studentų atstovybė (VU KHF SA) surengė gilias studentiškas tradicijas turintį bei tebepuoselėjantį renginį „Nulių šou".

Agnė JANUŠEVIČIŪTĖ Į sceną - su prekybos centro vežimėliais Šiemet pirmakursiams, no­ rintiems įgyti pilnavertį fukso ti­

tulą, teko įveikti keturis itin sun­ kius etapus. Pirmiausia kiekvie­ no kurso ar grupės 5 žmonių ko­ manda turėjo pristatyti savo gru­ pę bei specialybę. Vieni bandė sa­ vo balseliais sužavėti klykiančią minią, kiti sinchroniškai kilojo kojas ir rankas, pavadinę tai šo­ kiu, atsirado ir tokių, kurie pade­ monstravo „vaikų gaminimo“ bei vežiojimo prekybos centrų veži­ mėliuose instruktažą.

Antroji kliūtis, siekiant „nu­ lio“ vardo, buvo ilgų ir saldžių makaronų valgymas. Čia iškart

buvo matyti vaikinų skrandžio bei skruostų talpumas. Išradingai {vykdžiusios šią užduotį grupės demonstravo savo aktorinius su­ gebėjimus žaisdami šaradas bei vaizduodami įvairiausius maisto produktus. Čia išryškėjo ir ko­

mandų silpnosios vietos: nė vie­

na iš jų negalėjo atspėti kapitono parodyto skanėsto.

Finalinė rungtis, be kurios ne­ vyksta nevienas „nulių šou“ - il­ giausia surištų drabužių virvė: ko­ manda turėjo nupinti kuo ilges­ nę virvę iš drabužių, kuriais bu­ vo apsirengę. O tada ir prasidėjo vaizdeliai... Per penkias minutes beveik visos komandos stovėjo pusnuogės ant scenos, švelniai laikydamos savo meno kūrinius rankose.

Prizai-siurprizai „Visiškais vakaro nuliais“ ta­ po KV 3 komanda (šifruojama: Kultūros vadybininkai, 2003 me­ tų „tiražas“), kurie gavo savo ap­ skritąjį nulį - juodą iš rankų į ran­ kąs keliaujančią „Nulių šou“ „taurę“ - nuostabiąją padangą.

Nepamirštos buvo ir kitos ko­ mandos, originaliai pasirodžiu­ sios scenoje bei gavusios nomi­ nacijas už „Vaikų gaminimo in­ struktažą“, „Vyniotinį viliotinį“ ir pan.

Na ką gi, pirmas žingsnis krikštynų link jau žengtas.

Teisės fakultete Teisininkai kviečiami į olimpiadą Po vasaros atostogų sugrįžusį akademinį jaunimą vėl pasitinka tos pačios studentus vienijančios organizacijos, kurios pristato savo programas. Šįsyk Europos studentų teisininkų asociacija (ELSA) organizuoja vieną svarbiau­ sių savo renginių - Studentų teisės olimpiadą (STOP).

Studentai domėsis praktiniu teisininkų darbu „TeDar" (Teisininkai Darbe) yra renginys, organizuojamas Euro­ pos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės Vil­

niaus skyriaus (ELSA Vilnius), jame teisininkai pasakoja studentams

apie savo praktinį darbą.

Asta STANIŠAUSKAITĖ Kas gi ta ELSA? Europos studentų teisininkų asociacija (The European Law Students’ Association, toliau - ELSA) yra didžiausia teisės studen­ tų organizacija ir jaunųjų teisininkų organi­ zacija pasaulyje, įkurta 1981 m. Tai nepri­ klausoma, nepolitinė, ne pelno siekianti, stu­ dentų valdoma visuomeninė organizacija, kurios vizija - teisingas pasaulis, kuriame ger­ biamas žmogaus orumas ir kultūrinis savi­ tumas. Studentų teisės olimpiada yra viena šios organizacijos programų. Lietuvoje yra trys ELSA padaliniai: ELSA Vilnius, ELSA LTU ir ELSA VDU.

STOP'o esmė Studentų teisės olimpiada (STOP) - tai renginys, skirtas visiems Lietuvos aukštųjų universitetinių ir aukštųjų neuniversitetinių

teisės mokyklų studentams. Pagal pasiektus rezultatus yra skaičiuojami dalyvių, taip pat ir teisės mokyklų, kurioms jie atstovauja, rei­ tingai. Beje, siekiant užtikrinti projekto sėk­ mę bei kokybę įvairiais organizaciniais, taip pat ir užduočių sudarymo klausimais, kon­ sultuojamasi su kompetentingais asmenimis - aukštųjų teisės mokyklų dėstytojais, teisė­ jais, advokatais, prokurorais ir kitais prakti­ kuojančias teisininkais.

Šių metų olimpiada Šių metų olimpiados tema - darbo teisė.

Pirmasis, atrankinis turas vyks 2003 spalio 23 d. Vilniaus universiteto Teisės fakultete ir Lietuvos teisės universitete. Pagal šiame ture pasiektus rezultatus į antrą turą patenka 20 geriausiai pasirodžiusių dalyvių. Antrasis, finalinis turas vyks 2003 lapkričio 8-9 dieno­ mis, poilsio namuose viename iš kurortinių miestelių. Finalinio turo prizininkai bus ap­ dovanoti rėmėjų įsteigtais vertingais prizais.

„TeDar“ Lietuvoje rengiamas jau tre­ čius metus. Seminarai ir diskusijos su­

laukia didelio studentų bei teisininkų dė­ mesio. Aktyvus studentų dalyvavimas ro­ do, kad studentai domisi teisininko kar­ jeros perspektyvomis, stengiasi tobulėti.

„TeDar“ yra veiksminga teisinio švieti­ mo tobulinimo priemonė, papildanti ir paįvairinanti per paskaitas ir seminarus gautas teorines žinias. Šiais metais „TeDar“ organizuojamas

spalio 20-23 dieną (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio) Vilniaus universiteto Tei­ sės fakulteto patalpose. Renginyje bus bandoma aptarti teisininkui būtinų sa­ vybių svarbą praktinėje veikloje.

Planuojama, kad į susitikimus atvyks per 20 teisės specialistų: advokatai, notarai ir valstybės tarnautojai, teisininkai diploma­ tai, apylinkės, apygardos, Lietuvos Aukščiau­ siojo ir Konstitucinio teismų teisėjai. Tur­ būt teisės studentams, o gal ir ne tik jiems,

yra gerai žinomos R. Valentinavičiaus, G. Sabaliausko, A. Meškos, J. Prapiesčio, V Miliaus, R. Juodkos, O. Adomavičienės, G. Jasaičio, D. Žalimo pavardės. Tikimasi

pakviesti ir teisės mokslų ragavusį garsų te­ levizijos laidų autorių A. Valinską.

Teisės bei kitų specialybių studentai yra maloniai kviečiami aktyviai dalyvauti šia­ me renginyje, užduoti teisininkams klau­ simų bei praplėsti savo akiratį.

Jei turite klausimų, kreipkitės: ei. p. elsa.vilnius@one.lt mobil. tel. 8 618 66836.

Universitas Vilnensis

14

2003 m. spalis

Gamtos mokslų fakultete Kodėl Gamtos fakulteto studentai nepatenkinti dekanato darbu?

Kai kurie GMF studentai nenori eiti į dekanatą, nes bijo būti apšaukti sekretorių, iškyla daug nesusipratimų dėl laisvųjų dalykų pasirinkimo.

Dabartinė situacija Vieni Gamtos fakulteto studentai skun­ džiasi, kad vėluoja pažymos, sekretorės ne­ suteikia reikalingos informacijos, nes pa­ čios nieko nežino; kiti teigia, kad dekanate gauna visą jiems reikalingą informaciją ir niekuo nesiskundžia.

Pasirinkti laisvuosius dalykus taip pat keblu. Kaip studentui sužinoti, reikės jam kitą semestrą laisvojo dalyko ar ne? Kiek iš viso jų reikės pasirinkti? 2003 m. patvir­ tintuose naujausiuose studijų nuostatuose parašyta: „Rudens semestro privalomųjų dalykų tvarkaraštį ir numatomų pasirenka­ mųjų dalykų tvarkaraščio projektą sudaro ir paskelbia dekanatai iki balandžio 15 d.“ Ką reiškia „paskelbia“? Tie tvarkaraščiai turėtų kabėti skelbimų lentoje jau pavasa­ rį. Gamtos fakultete to nėra. Prodekanas sakė, kad to padaryti nėra galimybės, nes nėra laisvų skelbimų lentų.

Kaltos abi pusės Trūksta ir pačių studentų susidomėji­ mo. Seniūnai turėtų domėtis būsimų kursų programomis ir pranešti savo draugams apie laisvuosius dalykus. Kai kuriuos jų rei­ kėjo pasirinkti jau pavasarį. Prodekanas mano, kad laisvuosius dalykus studentai tu­

rėtų pasirinkti tik Gamtos mokslų fakulte­ te, nes tai naudingiau studijų kokybei. Ta­ čiau kai kurie studentai šiuos dalykus nori pasirinkti ir kituose fakultetuose. Sekreto­ rė sakė, kad tokia painiava yra todėl, kad GMF fakultete daug studijų programų.

Skelbimus apie pasirinkimą ji kabina, tik juos nuplėšo patys studentai. Buvo paka­ bintas skelbimas ir apie naujus studijų nuo­ status, tačiau po pokalbio su sekretore ant­ rame fakulteto aukštėjo nepavyko rasti. Pir­ mame aukšte skelbimas apie pasikeitusius studijų nuostatus kabėjo.

Išeitis yra - reikia iniciatyvos Vienas studentas pasiūlė problemos sprendimą: fakultete reikėtų pakabinti pa­ pildomų skelbimų lentų, pvz., vietoj foto­ grafijų iš dėstytojų gyvenimo, kurios kabo jau ne pirmus metus.

Pirmakursiai susitikimuose su dekana­ to atstovais turėtų būti geriau informuoja­ mi apie studijų nuostatus. Juos galima rasti VU intemetiniame puslapyje ir būtina per­ skaityti, kad ateityje būtų išvengta panašių problemų. Sekretorės sakė, kad jos turi vi­ są informaciją apie ateinančių semestrų stu­ dijų programas. Studentams reikia tik pa­ sidomėti.

Paukščių palydos 9. akojoje Vokėje Spalio 4 dieną prie Baltosios Vokės žuvininkystės ūkio UAB „Juodasis Gandras" tvenkinių vyko „Birdlife international" atstovės Lietuvoje LOD (Lietuvos ornitologų draugijos) suorganizuota kasmetinė tarptautinė paukščių palydų šventė. Šventėje da­ lyvavo apie 20 VU GMF studentų. Savo apsilankymu mus pagerbė ir garbės svečias, entuziastingas ornitologas, Didžiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje. „Ginkluoti“ visokių dydžių ir pajėgumo binokliais, teleskopais bei kitokia optika ne­ kantravome išvysti tai, ką jau mačiusieji api­ būdino kaip „paukščių rojų“. Ūkio direkto­ rius nurodė maršrutą, ir mes, šios vėlyviausios paukščiams skirtos rudens šventės daly­ viai, vedami LOD darbuotojų, žinomų orni­ tologų Petro Kurlavičiaus ir Gintaro Riau­ bos, patraukėme tvenkinių link. „Paukščių ro­ jus“ savo vardą pateisino. Sparnuočių išties buvo gausu, visus labai sužavėjo Lietuvoje neperintys, tačiau nuolat apsilankantys baltieji garniai, erelis žuvininkas, o ypač natūrali Čai­ kovskio „Gulbių ežero“ ekranizacija.

Susirinkę prie kaitriai liepsnojančio lauŽiūko sumavome stebėjimų duomenis bei pa-

skelbėme rezultatus. Užfiksavome 52 paukš­ čių rūšis. Daugiausiai stebėjome didžiųjų an­ čių, kurių suskaičiavome beveik tūkstantį. Ant­ rieji pagal gausumą buvo laukiai, trečiąja vie­ ta jau beveik galėjo mėgautis kormoranai, ku­ rių aptikome du šimtus, tačiau besiruošiant tai paskelbti virš galvų pralėkė didelis alksninukų būrys, kurie vargšus kormoranus „nu­ stūmė“ nuo garbės pakylos.

Kadangi buvo tikrai nešilta, visus pra­ džiugino geraširdžio žuvininkystės ūkio direktoriaus pasiūlytas didžiulis ką tik iš­ virtos žuvienės katilas. Srėbdami garuo­ jančią žuvienę aptarėme matytus sparnuo­ čius, stebėjimų niuansus, dalijomės patirtimi.

Kiekvienų metų pirmąją spalio savaitę visoje Europoje vyksta tarp­ tautinės paukščių apsaugos organi­ zacijos asociacijos „Birdlife intemational“ organizuojamos rudeninės paukščių palydos. Tai visuomeninis renginys, kurio metu paukščių ma­ sinių susikaupimų vietose ornitolo­ gų padedami sparnuočių mylėtojai stebi paukščius. Didelį šių švenčių populiarumą mūsų šalyje rodo tai, jog Lietuva pagal užfiksuotų spar­ nuočių skaičių per palydas užima Paukščių stebėjimo entuziastai vaišinosi žuviene vieną pirmųjų vietų Europoje.

Parengė Laura LEVINSKAITĖ

Komunikacijos fakultete „Informacijos dienoms 2003“ Lietuvos verslo lyderių dėmesys Spalio 13-17 dienomis Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Studentų atstovybė ir renginio partneris „Takas" Vilniaus universiteto bendruomenę kvies į Komunikacijos fakulteto šventę „Informacijos dienos 2003".

Jonas JAKUBONIS Pagrindinė šventės tema - „Ko­ munikacija versle“ -jungs daugybę linksmų ir rimtų renginių, susilauk­ siančių daugybės studentų, versli­ ninkų ir žiniasklaidos atstovų dė­ mesio. „Tikiu, kad tai bus geriau­ sias metų studentiškas renginys“, drąsiai teigia projekto koordinato­ rius Jonas Survila.

Pagrindinis dėmesys bus skiria­ mas mokomajai daliai. Seminarus studentams ves Lietuvoje pirmau­ jančių verslo kompanijų atstovai, noriai sutikę pasidalyti savo žinio­ mis ir patirtimi: AB „Lietuvos telekomas“ interneto paslaugų sekto­ riaus direktorius Vladas Sapranavičius, UAB „Omnitel“ CRM pro­ jekto vadovas Tomas Rytel, AB „Hansabankas“ elektroninės banki­ ninkystės tarnybos vadovas Antanas Danys, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Rūta Vai­ nienė. „Džiugu, kad žymūs žmonės, at­ stovaujantys vienoms iš geriausių

Lietuvos kompanijų, sutiko sudaly­ vauti mūsų renginyje, lai liudija ren­ ginio prestižą“,-džiaugėsi J. Survi­ la.

KF SA visus studentus kviečia dalyvauti konkurse „Geriausias pa­ siūlymas verslui“. Didžiosios Lietu­ vos kompanijos (AB „Lietuvos telekomas“, dienraštis „Verslo ži­ nios“, UAB „Penki kontinentai“) siūlo sukurti nedidelį projektą vie­ na iš pateiktų temų. Tai bus puikus išbandymas ir galimybė sužinoti, ar Vilniaus universiteto studentai pa­ sižymi kūrybingumu, ar turi verslu­ mo gyslelę. Šis konkursas - puikus verslo sektoriaus ir akademinio jau­ nimo bendradarbiavimo pavyzdys.

Studentams tai galimybė pasirodyti ir pademonstruoti savo žinias Lie­ tuvos verslo lyderiams, galbūt net gauti darbo pasiūlymų, verslinin­ kams - novatoriškos idėjos, padė­ siančios plėtoti ir sėkmingai tęsti sa­ vo kompanijų veiklą.

Viena iš labiausiai intriguojan­ čių ir laukiamų renginio dalių - dis­ kusija „Mūšis“ - vyks spalio 16 die­

ną, ketvirtadienį, 13.00 vai. VU Te­ atro salėje (Universiteto g. 3).

Ne vienas mokslo ištroškęs studentas dažnai skundžiasi, jog jo netenkina studijų kokybė, dažnas verslininkas nepatenkintas Lietu­ voje rengiamais specialistais ar jų stygiumi, o švietimo sistemos at­ stovai kuo toliau, juo labiau skun­ džiasi plėšikiška valstybės politi­ ka aukštojo mokslo atžvilgiu. KF SA pakvietė visų šių trijų šalių at­ stovus į diskusiją, kurios tema „Ar universitetas ruošia reikalin­ gus ir kompetentingus specialis­ tus?“. Diskusiją moderuos Rūta Grinevičiūtė, o diskusijos dalyviai - žinomi Lietuvoje žmonės: ver­ slininkas Lietuvos verslo darbda­ vių konfederacijos prezidentas Viktoras Uspaskichas, akademi­ nės bendruomenės atstovai Vil­ niaus universiteto akademinių rei­ kalų prorektorė doc. Birutė Pociū­ tė, Lietuvos rektorių konferenci­ jos prezidentas Juozas Antanavi­ čius, nepriklausomi ekspertai Vi­ suomenės nuomonės ir rinkos ty­ rimų centro „Vilmorus“ direkto­ rius dr. Vladas Gaidys, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresny­ sis ekspertas, projektų vadovas

Visi norintys dalyvauti „Informacijos Dienos 2003" renginiuose ir konkursuose informacijos ieškokite ID'03 puslapyje http://id03.takas.lt.

Remigijus Šimašius, studentai: Lietuvos studentų sąjungos prezi­ dentas Mindaugas Reinikis, Vil­ niaus universiteto Studentų atsto­ vybės vice prezidentas Artūras Šal­ tis, buvęs Lietuvos moksleivių są­ jungos prezidentas Jonas Gavelis Tai turėtų būti „Informacijos dienų 2003“ „vinis“. Beje, diskusi­ jos rezultatai, dalyvių išsakyti pa­ siūlymai ir nuomonės bus surašy­ tos į vientisą dokumentą ir laiško

Dėmesio,

forma išsiųstos Lietuvos švietimo sistemą reguliuojančioms institu­ cijoms.

Renginio partneris - „Takas“, renginio globėjas - „Lietuvos ver­ slo darbdavių konfederacija“, in­ formaciniai rėmėjai - dienraštis „Verslo žinios“, „Laisvalaikis“, „Super FM“, renginio draugas VUSA. Daugiau informacijos apie ren­ ginius - http://id03.takas.lt

konkursas

„Geriausias pasiūlymas verslui“ Nepražiopsok savo šanso! Tu turi puikią progą sužibėti prieš didžiąsias Lietuvos kompanijas, gauti puikių darbo pasiūlymų. Tiesiog privalai dalyvauti per „Informacijos dienas 2003“ vyksiančiame konkurse „Geriausias pasiūlymas verslui“. Nugalėtojų laukia vertingi prizai. Tai gali būti svaiginančios karjeros pradžia!

Norinčius dalyvauti prašome kreiptis: kfsa@vusa.lt Saulėtekio al.9, JR 7, Vilnius, Telefonas 2366285

Dėl informacijos kreipkitės: Saulėtekio ai. 9, JR 7, Vilnius Telefonas 2366285

/

Kultūra x________ _______

J

„Virgo“ merginas sužavėjo rusiškas nuoširdumas Rugsėjo 26-spalio 2 dienomis Rusijos miestuose Mask­ voje ir Voroneže tvyrojo lietuviškos kultūros dvasia. Žmo­

nes į sales traukė programos „Langas į Lietuvą" rengi­ niai. Kartu su kitais profesionaliais artistais į Rusiją buvo

pakviestos ir „Virgo" merginos.

Laura LEVINSKAITĖ

Menas padeda bendrauti Ne pirmus metus kultūros ata­ šė Rusijoje dirbantis programos iniciatorius Juozas Budraitis džiau­ gėsi tokiu renginio pasisekimu. Jis sakė, kad stengtasi pakviesti ne pa­ čius populiariausus, bet profesio­ nalius atlikėjus. Kartu su „Virgo“ į gastroles vyko Panevėžio kameri­ nis orkestras, M. K. Čiurlionio me­ nų mokyklos smuikininkų ansam­ blis, M. K. Čiurlionio kvartetas su trimis solistais: gitaristu, akordeo­ nistu ir pianistu bei Dainiaus Pau­ lausko džiazo sekstetas. Vyko ir ki­ tokio pobūdžio renginiai: lietuvių meno parodos, Voronežo kino te­ atre „Spartakas“ buvo parodytas režisieriaus V. Žalakevičiaus filmas

SPortas

15

Universitas Vilnensis

2003 m. spalis

„Niekas nenorėjo mirti“. Maskvo­ je atidengtas M. K. Čiurlionio bius­ tas. Choro vadovė Rasa Gelgotienė džiaugėsi, kad ekonominiai ryšiai sutampa su kultūriniais. Per gastroles Voroneže vyko vietos ver­ slininkų susitikimai su Lietuvos verslininkais.

Solo partijas dainavusios choris­ tės Natalija Dutkevič, Julija Snieško, Aušra Norkūnienė ir Julija Karaliūnaitė sakė, kad Rusijos žmonės pri­ ima labai šiltai, joms dainuoti buvo labai malonu. Aušra Norkūnienė sa­ kė, kad kelionės metu kaip tik suka­ ko dešimt metų, kai ji dainuoja šia­ me chore.

Rasa Gelgotienė džiaugėsi, kad merginos turėjo galimybę aplankyti Rusiją. Dabar išvažiuoti į Rytus koncertuoti yra sunkiau negu į Va­ karų Europą, kur vyksta daug tarp­ tautinių festivalių. Prieš 10-15 me­ tų kultūriniai ryšiai su Rusija buvo daug stipresni, dabar to nėra, sakė vadovė.

Laiko užteko viskam Merginos ne tik dainavo. Laiko liko ir muziejams, teatrams, zoolo­

gijos bei botanikos sodams, pasi­ vaikščiojimui po Kremlių. Solistes žavėjo milžiniški pastatai, gatvės su šešiomis eismo juostomis, raiti mi­ licininkai ir vis dar jaučiama sovie­ tinės kultūros dvasia. Merginos tris dienas praleido Voroneže, kuris yra apie 800 km nuo Maskvos. Atvy­ kusius traukiniu artistus pasitiko miesto meras ir dvi žavios rusaitės tautiniais drabužiais, su duona ir druska. Išvykstant iš Voronežo lė­ lių teatre choristės turėjo galimy­ bę pamatyti N. Gogolio spektaklį „Sinel“. Kelionės pabaigoje Lietu­ vos ambasadoje buvo surengtas priėmimas, į kurį buvo pakviestos ir merginos. Ambasadorius Ri­ mantas Šidlauskas juokavo, kad to­ kie priėmimai rengiami kas vaka­ rą. Priėmimo metu merginos svečiams surengė mini koncertėlį, kurio metu atliko rusiškas, ispa­ niškas ir lietuviškas dainas.

Rusai priėmė šiltai „Virgo“ kartu su orkestru, so­ liste Hasmik Grigorian ir dar ketu­ riomis choristėmis atliko italų kom­ pozitoriaus G. B. Pergolesi kūrinį „Stabat mater“. Orkestro vadovas Vidmantas Kapučinskas džiaugėsi, kad Rusijoje koncertuoja pirmą kar­ tą ir užsiminė, kad jo kolektyvas pa­ kviestas todėl, kad jau senokai ben­ drauja su „Virgo“ choru. Su merginomis teko koncertuoti Švei­ carijoje, Sardinijos saloje (Italija), Vengrijoje, Slovakijoje, Ispanijoje.

Tikrus rusiškus blynus daugelis merginų ragavo pirmą kartą. Autorės nuotr.

Naujos knygos X_______ '______ '_______ >

„PSICHOANALIZĖS TERMINŲ ŽODYNĖLIS"

Rugsėjo pabaigoje „Vagos“ lei­ dykla išleido ir VU Medicinos fa­ kultete spacialistams pristatė „Psi­ choanalizės terminų žodynėlį“ (au­ toriai - psichologas Thomas Auchteris ir psichiatrė Laura Viviana Strauss). Šis psichoanalizės terminų žody­ nėlis skiriamas visiems, kurie domisi psichoanalize, taip pat ir tiems, ku­ rie lavindami mokymosi ar profesi­ jos įgūdžius galėtų susidaryti ben­ drą psichoanalizės vaizdą. Knygoje psichoanalizė suvokiama kaip teori­ jos ir gydymo mokslo sąranga, ku­ rią XX amžiaus pirmoje pusėje su­ kūrė Sigmundas Freudas. Šią min­ tį pristatymo metu išplėtojo bei konkrečiais pavyzdžiais iliustravo psichoanalitikas, gydytojas R. Milašiūnas, beje, akcentavęs žodynėlio svarbą ir būtinybę praktiniame dar­ be. Docentas dr. E. Laurinaitis pa­ brėžė psichoanalizės sklaidą ir įta­ ką XX amžiaus dvasinei raidai. Dau­ gybė psichoanalizės metmenų bei sąvokų, dažnai visai nejučia, perėjo į bendrinę kalbą, atsirado humani­ tarinių, socialinių mokslų apyvarto­ je, savaip veikia literatūros, vaizduo­ jamojo meno raišką ir suvokimo ga­ limybes.

J------------------------- --------

„Rektoriaus taurės“ varžybas pradėjo bėgikai Rugsėjo 24 d. Vilniaus universiteto sporto stadione pra­ sidėjo studentų tarpfakultetinių olimpinių vilčių Rekto­ riaus taurei laimėti varžybų maratonas. Pirmosios vyko

kroso rungtynės, į kurias šiemet susirinko apie 160 spor­ tininkų.

Vlada MUSVYDAITĖ Studentų sporto komiteto vizija Penkerius metus iš eilės varžy­ bas organizuoja Sveikatos ir spor­ to centro darbuotojai, kiekvienais metais talkina vis kitas Vilniaus uni­ versiteto fakultetas. Pernai„organizacijos duonos“ paragavo Ekono­ mikos, o šiemet - Filologijos fakultetas.

Studentai parodė iniciatyvą or­ ganizuojant varžybas bei renkant sportininkus. Likus savaitei iki kro­ so Sveikatos ir sporto centre susi­ rinko būrys skirtingų VU fakultetų studentų apsvarstyti varžybų tvar­

karaščio. Buvo pasiūlyta įkurti Stu­ dentų sporto komitetą, tam pritarė Sveikatos ir sporto centro direkto­ rius prof. habil. dr. J. Jankauskas.

Studentai nelaukė, kol bus forma­ liai įteisintas komitetas ir aktyviai ėmėsi organizuoti kroso varžybas.

Studentų eisenoje trūko tik istorikų Varžybose dalyvavo beveik visų fa­ kultetų komandos. Komandos sudė­ tyje turėjo būti 6 merginos bei 6 vaiki­ nai. Krose taip pat galėjo dalyvauti visi VU dieninio skyriaus studentai.

Atidarant varžybas sportininkus pasveikino Sveikatos ir sporto centro direktorius prof. habil. dr.

J. Jankauskas bei Filologijos fakul­ teto dekanas prof. habil. dr. B.Stundžia. „Džiau­ giuosi, kad studentai sugeba mokytis ir spor­ tuoti“, - sakė Fi­ lologijos fakulteto dekanas, kuris taip pat akcenta­ vo, jog varžybose svarbiausia daly­ vauti, o ne laimėti.

Atidarymo ceremoniją paį­ vairino studentų eisena. Visų fa­ kultetų sporti­ ninkai nešė po

Varžybų prizininkai džiaugiasi pergalėmis su FilF dekanu prof. B. Stundžia bei SSC direktoriumi prof. habil. dr. J. Jankausku

lentelę su pavadinimu. Nebuvo tik Istorijos fakulteto komandos, o lentelę už istorikus pasisiūlė nešti VU altruistu pasivadinęs antrakur­ sis fizikas. „Nešiau lentelę su meile, nes suprantu, kad istorikai yra labai užsiėmę žmonės“, - juokavo S. P.

Varžybų pradžioje - lietus Šiemet daugelis stebėjosi krose dalyvaujančių merginų gausa. Apie šimtas sportininkių buvo suskirstytos į penkis startus ir turėjo įveikti 800 metrų distanciją. Varžybų pradžioje prasidėjęs lietus nesutrukdė sporti­ ninkams siekti aukštų rezultatų.

Greičiausiai 800 metrų trasą įvei­ kė pirmakursė FilosF studentė Kris­ tina Osipova, kuri distanciją nubėgo per 2,10 min. Ši mergina yra lengvo­ sios atletikos Lietuvos jaunimo bei suaugusių rinktinės narė bei 2008 metų Olimpiados kandidatė. Antroji vieta atiteko Lietuvos lengvosios at­ letikos jaunimo bei suaugusiųjų 1500 metrų čempionei MF studentei Al­ nai Valatkevičiūtei, nubėgusiai šią distanciją per 2,12 min. Trečioji liko Žurnalistikos institute studijuojanti antrakursė bei 2002/2003 metų VU kroso čempionė Vlada Musvydaitė, kuri šią distanciją įveikė per 2,16 min.

Tarp vaikinų 1600 metrų greičiau­ siai įveikė Lietuvos lengvosios atle­ tikos rinktinės narys bei daugkarti­

nis VU kroso čempionas Matema­ tikos ir informatikos antrakursis Aleksejus Pozniakovas, kuris šią distanciją įveikė per 4,08 min. Ant­ rasis liko Medicinos fakulteto stu­ dentas Vitalijus Varyginas, kuris taip pat priklauso Lietuvos lengvo­ sios atletikos rinktinei. Perspekty­ vus bėgikas šią distanciją įveikė per 4,14 min. Trečioji vieta atiteko Lie­ tuvos lengvosios atletikos rinktinės nariui, Matematikos ir informatikos antrakursiui Miroslavui Dunecui, atbėgusiam per 4,20 min.

Nugalėtojai apdovanoti Fakultetas nugalėtojas nustato­ mas pagal mažesnę taškų sumą,

Vaikinai turėjo įveikti 1600 metrų trasą

gautą sudėjus varžybose užimtas vie­ tas (I vieta - 1 tšk., II vieta - 3 tšk., III - 4 tšk., ir 1.1., XII vieta -13 tšk.). Šiemet mažiausiai taškų susirinko bei šį krosą laimėjo Medicinos fa­ kultetas, surinkęs 111 taškų. Antra­ sis liko Matematikos ir informatikos fakultetas, gavęs 248 taškus, o trečia vieta tenkinosi Fizikos fakultetas, su­ rinkęs 313 taškų. Pernai nugalėto­ jais pripažintas Komunikacijos fakul­ tetas nusirito į penktąją vietą.

Prizininkai buvo apdovanoti origina­ liais moliniais medaliais, diplomais bei asmeninėmis dovanėlėmis.

Autorės nuotr.

GERIAUSIŲ BĖGIKŲ DEŠIMTUKAS 800 m. merginos 1. Osipova Kristina, FsF 2. Valatkevičiūtė Alina, MF 3. Musvydaitė Vlada, KF 4. Dūdėnaitė Viktorija, KF 5. Leskauskaitė Dovilė, MIF 6. Tauginaitė Karolina, GMF 7. Vanagaitė Indrė, MIF 8. Kozič Olga, MIF 9. Blumcnzon Olga, FIF 10. Martišiūtė Lauryną, FsF

1600 m. vaikinai 2.10,0 2.12,0 2.16,0 2.17,0 2.24,0 2.25,0 2.27,0 2.29,0 2.34,0 2.35,0

1. Pozniakovas Aleksejus, MIF 2. Varyginas Vitalijus, MF 3. Dunccas Miroslavas, MIF 4. Žiūkas Marius, MIF 5. Ramonas Andrius, MF 6. Šimėnas Andrius, MIF 7. Gaspariūnas Mindaugas, FF 8. Preibys Andrius, MIF 9. Tuzikas Vaidotas, EF 10. Mielkaitis Edgaras, MIF

4.08,0 4.14,0 4.20,0 4.24,0 4.37,0 4.37,5 4.42,0 4.43,0 4.47,0 4.49,0

Universitas Vilnensis

16

Dar kartą apie alų Atėjęs į auditoriją skaityti paskaitos, filosofas profesorius padėjo ant stalo trilitrinį stiklainį ir pridėjo į jį didelių ak­ menų, o po to paklausė studentų, ar stiklainis yra pilnas. Šie patvirtino.

Tuomet profesorius išsiėmė iš krepšio indą, pilną smulkių akmenėlių,

C

ir supylė juos į stiklainį. Akmenukai greitai užpildė tarpus tarp di­ džiųjų akmenų. Profesorius pareiškė, kad stiklainis yra pilnas, ir pa­ klausė studentų nuomonės. Studen­ tai juokdamiesi jam pritarė. Tačiau profesorius išsitraukė iš kišenės maišelį smėlio ir supylė jį į stiklainį.

Smėlio kruopelės subiro į pačius ma­ žiausius plyšelius tarp akmenų ir vi­ siškai užpildė stiklainį. „Štai, - tarė profesorius, - pripažinkite, kad šis stiklainis - tarsi jūsų gyvenimas. Di­ dieji akmenys simbolizuoja pačius svarbiausius gyvenimo dalykus: šei­ mą, vaikus, mylimą žmogų, sveika­ tą. Net jei visa kita dingtų, jie vis tiek suteiktų jūsų gyvenimui prasmę.

Smulkūs akmenėliai yra taip pat

2003 m. spalis reikšmingi, bet jau mažiau svarbūs dalykai: tai jūsų darbas, automobi­ lis, butas, studijos. Smėlis simboli­ zuoja visai nesvarbius dalykus, ir jei­ gu jus iš pat pradžių į stiklainį pilsi­ te smėlį, jame neliks vietos nei di­ deliems akmenims, nei smulkiems akmenėliams. Tad skirkite daugiau dėmesio svarbiems dalykams. Ras­ kite laiko savo vaikams, mylimam žmogui, rūpinkitės sveikata.“

Po paskaitos prie profesoriaus stalo priėjo studentas ir į akmenų bei smėlio pilną stiklainį (nors pats pro­ fesorius pripažino, kad į stiklainį daugiau niekas netelpa) supylė bu­ telį alaus. Alus sutekėjo į paskuti­ nius laisvus tarpelius, ir dabar stik­ lainis tikrai buvo pilnut pilnutėlis.

Istorijos moralas: kad ir kas už­ pildo tavo gyvenimą, laiko išgerti alaus visada atsiras!

Savaitgalis

Botanikos sode - žemės meno paroda „Dvaro objektai“ „Dvaro objektai“ - švietėjiško pobūdžio projektas. Juo siekiama kuo plačiau pristatyti visuomenei tur­ tingą Kairėnų dvaro paveldą, VU Botanikos sodą. Pasitelkus prieštaringas menines idėjas ir išraiškos prie­ mones dvarų kultūros pavidalai įkūnijami šiuolaikinės dailės kalba. Parodoje dalyvauja 20jaunųjų meni­ ninkų. Paroda vyks iki lapkričio 1 d.

(Iš parodai skirto lankstuko)

Gintarėlė JURKEVIČIENĖ, VU Botanikos sodo Dendrologijos skyriaus vyr. sistematike Spalio 4 d. VU Botanikos so­ do senajame parke (Kairėnų g.

43) nuo ankstyvo ryto tai šen, tai ten bėginėjo trepinėjo jauni žmonės: reikia sudėti paskuti­ nius štrichus, nes tuo tuoj bus ati­ daryta žemės meno paroda „Dvaro objektai“. Apie 12 vai., rūkui išsisklaidžius ir pasirodžius neryškiai spalio saulei, į pramo­ gų pievą ėmė rinktis „dvariškiai“ - senoviniais drabužiais vilkin­ čios damos ir kavalieriai. Tai jau­ nieji menininkai renkasi j impro­ vizuotą parodos atidarymą.

Keliuku atjoja raitelis, už jo ka­ rieta atvyksta VU prorektorius J. V. Vaitkus. Gamtos ir meno mylėtojai, menininkų draugai ir šeimų nariai būriuojasi prie pa­ vėsinės. Suskamba originalus „varpas“ ir VU Botanikos sodo direktorius dr. A. Skridaila svei­ kina susirinkusiuosius, džiaugia­ si Botanikos sodo ir jaunųjų me­ nininkų vaisingu bendradarbia­ vimu, linki parodai sėkmės, o lankytojams - malonių akimirkų.

Po jo visus sveikina garbus sve­ čias - prorektorius J. V. Vaitkus.

Parodos organizatorė Inga Raubaitė, šventės proga pasirėdžiu­ sį lyg ori dama, svečius pakvie­ čia kartu pasivaikščioti ir susipa­ žinti su kūriniais. Idėją prisiminti užmarštin nuėjusius Kairėnų

dvaro statinius iškėlė meninin­ kė Rasa Noreikaitė-Miliūnienė.

Ilga procesija traukė nuo vieno kūrinio prie kito, kaskart atras­ dama kažką netikėta. Apie tai bylojo žibančios žiūrovų akys, šypsenos, aistringi komentarai.

Taip apžiūrėjome Lauros Milevičiūtės „Lizdus“, Rasos Vaičiu­ lytės „Dvaro žirgą“, grupės au­ torių (Rima Kanonovaitė, Jonė Nakevičiūtė, Justė Pumputytė, Violeta Masevič, vadovė Riva Forman) „Sostą“, Jono Petuchovo „Relikviją”, Jurgos Radžiū­ naitės „Lapą” ir dar šešiolika kū­ rinių. Kaip minėjo patys auto­ riai, Botanikos sodo senasis par­ kas jiems - atradimas. Ne visi iki šiol žinoję apie sodo gyvavimą menininkai patyrė čia didelį ma­ lonumą ir kurdami, ir vaikščio­ dami parko takeliais. Jie buvo sužavėti landšafto įvairove, o tuo pačiu ir galimybe improvizuoti.

Mums, eiliniams žiūrovams, ypač didelį įspūdį padarė kūri­ nių eksponavimo vietos. Štai Gedinminos Šalkauskaitės kompo­ zicija „Pasivaikščiojimas“ plyti ant naujos vejos. Žiūrėti į ją ge­ riausia nuo pramogų pievos krašto, iš aukštai. Rasos Noreikaitės-Miliūnienės „Senosios dvarvietės žymėjimas“ padarytas netoli dvaro baseinėlio liekanų, Donato Šimukonio ir Jurgitos Buivydaitės „Laivelis“ tyliai ry­ mo nedidelio ir ramaus tvenkinuko vidury, regis, medituoja laukdamas savo šeimininko. Jau iš toli dėmesį patraukia riešut­ medžio medelis, ant kurio šake­

Parodos autoriai pasijautė tikrais dvariškiais

Šiaudinis R. Vaičiulytės „Dvaro žirgas“ traukė lankytojų dėmesį

iš toli, Lino Žiliaus „3+1“ atran­ dame senojoje liepų alėjoje; Linos Šaduikytės „Nesugalvotas pavadinimas” skatina sugalvoti jį. Štai iškilminga procesija ir apėjo parodą, bet skirstytis ne­ skuba. Prie arbatos puodelio dar rūpi pasikalbėti su kūrinių auto­ riais, norisi jiems pasakyti, kaip įdomu buvo stebėti juos visą sa­ vaitę. Savo ruožtu šventės orga­ nizatoriai dėkojo Botanikos so­ do administracijai už paramą, už galimybę pasinaudoti gamtine

medžiaga, kurią pritaikė kūrybo­ je. Beje, žinant, kad toji gamtinė medžiaga yra trumpaamžė, dar kartą stebiesi, su kokiu entuziaz­ mu ir meile ji buvo panaudota: juk kūriniais džiaugsimės tik mė­ nesį. Tačiau šiemet užsimezgusi jaunųjų menininkų ir gamtinin­ kų draugystė, tikimės, ir kitąmet pražys nuostabiausiomis spalvo­ mis ir formomis bei pakvies ne­ ramias ir ieškančias sielas pažiū­ rėti į pasaulį tyromis akimis.

S. Žilinskaitės nuotr.

Parduoda

Nuoširdžiai užjaučiame Finansų direkcijos darbuotoją

Parduodu veidrodinį fotoaparatą CANON Prima Mini II (pakuo­ tė, instrukcija, garantinis lapas).

Kaina 250 Lt (parduotuvėje 420 Lt.).

Lionginą IiARŠUKOVĄ dėl Tėvelio mirties.

Bendradarbiai

lių virpa, sukasi ratu pririštos kartono juostelės su užrašytomis sentencijomis - tai Mariaus Za­ vadskio kūrinys „Klasifikuotas“.

Mums, sodiškiams, jis itin patin­ ka, nes tos judančios juostelės la­ bai primena kinų ar japonų fil­ muose matytą vaizdą, o riešut­ medis atkeliavęs būtent iš Toli­ mųjų Rytų. Ir iš kur autorius tai pajuto? Žygiuodami toliau aptin­ kame Žilvino Dobilo „Malonu­ mas, menas, sveikata“ - iš prata­ kos nubėgantis vanduo tarsi pri­ stabdomas: atsitrenkia į juodai nudažytos taburetės viršų ir ištyš­ ka sidabriniais purslais j šalis. O toliau, žiūrove, galvok pats.

Tvenkinio saloje aptinkame Jur­ gitos Jasinskaitės „Taurę”, o ša­ lia su smuiku stovi Indrė Stakvilevičiūtė. Smuikas prabyla „Po­ lonezo“ melodija, kuri nuvilnyja ne tik parko oru, medžiais, bet ir per mūsų širdis. Praeities alsavi­ mas šalia... Centinėje parko da­ lyje buvo galima apžiūrėti Elenos Aleksejevos „Fontaną”, pastaty­ tą buvusio kadaise tikro fontano vietoje; prie Neringos Kūlokaitės „Atostogų“ prisiminti šviesias savo atostogas; o prie Evelinos Jagelavičiūtės „Lobio“ pabandyti įsivaizduoti, kokie lobiai iš tikrų­ jų slypi šiame parke. Simo Dūdos „Trikampis žiedas“ - tikras išmo­ nės ir kantrybės rezultato pavyz­ dys. Išraizgytas tarp medžių vora­ tinklis ne tik su išorinėmis sieno­ mis, bet ir su vidiniais rezginiais verčia ne juokais nusistebėti: ir kaip čia nupinta? Jolitos Skėrytės „Lengvos pramogos“ matyti

k

Tel.: +370 652 22010.

Musiį adresas: Universiteto g. 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 55 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018.

EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-2056 Vilnius.

Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redak­ cijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

INTERNATIONAL CENTRE 0F TRAINING J

- programos vietą susiranda pats dalyvis. Kaina 595 $ programos vietą suranda sponsorius CHI. Kaina 750 $ - programos trukmė 4 mėn.

- Stažuotę dalyvis susiranda pats.

Trukmė 3-18 mėn.

Kaina 2900-4700 Lt - Mokamą stažuotę dalyviui suranda organizatorius CHI.