Universitas Vilnensis, 2005 m. lapkričio mėn. Nr. 8 (1664) by Vilniaus universitetas

h inc itur ad astra

ųniversitas

vilnensis 2005 m. lapkričio mėn.

N r. 8 (1664)

fIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d. Šiame numeryje: Ivšrų durų diena

Vi - lapkričio 26-oji! įkaitykite p. 2 bujos bibliotekos

atybos ir senos inovacija - vieni iš rmaeilių VU ^davinių kaitykite p. 3

įonferencijos

i ^AS

http://www.vilnensis.vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Artėjant žiemai studentų kišenės papilnės Senato komisija planuoja 2005 m. rudens semestre iš ne panaudotų socialinių stipendijų fondo lėšų skirti po 250 Lt vienkartines išmokas. Jas galės gauti valstybės finansuo jami ir iš dalies finansuojami studentai, kurie neturi akade minių skolų ir negauna stipendijos už mokymosi rezultatus arba socialinės stipendijos. VU Studijų direkcijos Studentų rei kalų skyriaus padėjėja Rasa Matonienė aiškina: „Pagal VU Stipendijų skyrimo nuostatus neišnaudotas so cialinių stipendijų fondas gali būti naudojamas kitoms studentų socia linėms išmokoms. Šiais metais so

cialinių stipendijų fondas buvo 2,7 mln. litų, iki šiol stipendijų paskirta už 1,3 mln. litų. Likusius pinigus bū tina panaudoti iki 2005 metų pabai gos, todėl bus mokamos vienkarti

nės išmokos lapkričio pabaigoje, jei pinigų liks - dar ir gruodžio mėne sį“. Iš 1000 prašymų, kuriuos 20042005 mokslo metų pavasario se mestre pateikė į socialines stipen dijas pretenduojantys studentai, beveik 700 buvo patenkinta. Prašy mų šiais metais buvo apie 1500. Bu vo patenkinta 1286 prašymų. R. Matonienė įžvelgia studentų aktyvumo trūkumą, taip pat nelanksčios socia

linių stipendijų skyrimo tvarkos pro blemą. Stipendijos skiriamos tik so cialiai remtiniems studentams, kurie atitinka stipendijų nuostatuose numa tytus reikalavimus: turi minimalias pa jamas arba yra neįgalūs; netekę vie no iš tėvų; daugiavaikių šeimų nariai; taip pat studentai, turintys vaikų. „Yra studentų, kurių socialinė pa dėtis tikrai yra bloga, tačiau jie į mus nesikreipė. Ir nors reikalavimai ski riant stipendijas griežti, visada gali ma išbandyti laimę“, - skatina R. Matonienė. Kitąmet Studijų direkcija ketina keisti stipendijų skyrimo nuo status, padidinti galimybę gauti vien kartinę pašalpą, sušvelninti apriboji mus. „U. V.“ inform.

VU teatro spektaklis

„Hercules“ pradeda renginių ciklą „Vilniaus šventiniai“ Lapkričio 17 dieną „Siemens“ arenoje VU teatras vaidins spektaklį „Hercules“.-Tai „Vilniaus Į šventimų“ renginių ciklą ; pradedantis muzikinis performansas. R. Tuccio komedija „Hercules“ pirmasis Lietuvoje pastatytas spektaklis, kuris šiemet švenčia 435-erių metų sukaktį. Plačiau apie lapkričio 17-19 dienomis vyksiančius renginius skaitykite p. 14.

skaitykite p. 6

niversitetas: šaltas

cechas ir

mokslo

šventovė? Skaitykite 19

Universiteto darbuotojai dirbs pagal

naują tvarką Kitais metais bus parengtas ir patvirtintas Universite to darbo tvarkos reglamentas. Šis dokumentas bus didžiausias savo apimtimi ir antrasis pagal svarbą po Statuto. Jame bus numatyta visa Universiteto darbo tvarka. Plačiau skaitykite p. 2

izos universitete

t tentams dėstoma letuvių kalba Skaitykite p. 11

as namelyje gyvena? kaitykite p. 15

Profesorius Vytautas Daujotis: „Mūsų universitetų išugdyti studentai

Daugiau studentų galės mokytis užsienyje Europos Parlamento nutarimu bus padidintos SOCRATES/ERASMUS programos studentų mobilumo sti pendijos, tačiau Vilniaus universiteto studentai vis dėlto neturėtų planuoti, jog gaus daugiau pinigų vykdami dalinėms studijoms į užsienį pagal šią programą. Tiesą sakant, bus dar geriau - daugiau studentų turės gali mybę išvykti.

bus Vakarams genetinė medžiaga“

Aukštojo mokslo sistema šiandien išgyvena krizę. Tai liudija akademinės bendruomenės reiškia mas nepasitenkinimas, protų nutekėjimas į užsienį studijuoti, dirbti ir gyventi. Galiausiai nepa sitenkinimas aukštojo mokslo sistema privertė išeiti j gatves tūkstančius studentų. Kas iš tikrųjų yra negerai šiandienos universitetuose? Plačiau skaitykite p. 6

Europos Parlamentas lapkričio pradžioje pritarė integruotai progra mai švietimui skatinti, kurios vieno je iš dalių - ERASMUS programoje - numatoma 2007-2013 metais skir ti didesnes stipendijas į užsienį stu dijuoti vykstantiems studentams. Europos Komisija Parlamentui pa siūlė padidinti standartinę vidutinę ERASMUS stipendiją, kuri dabar su daro 150 eurų per mėnesį, 2007 m. iki 200 eurų, o 2013 m. - iki 250 eurų. Nuo 1993 m. standartinės 150 eurų stipendijos reali vertė suma žėjo 25 proc., o tai ypač kliudo ne pasiturintiems studentams dalyvau ti mainų programoje. Vilniaus universiteto Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus vyr. spe cialistė Skirmantė Savickaitė pabrė

žė, kad Vilniaus universiteto stu dentams mobilumo stipendijos yra skiriamos pagal Naciona linio ERASMUS komiteto patvir tintus stipendijų dydžius: „Sti pendijos mūsų studentams ir taip yra žymiai didesnės, nei numato Europos Komisija. Štai vykstantys į Didžiąją Britaniją, Airiją, Skandinavijos šalis gau na 450 eurų per mėnesį, 400 eurų per mėnesį skiriama keti nantiems mokytis Belgijoje, Vo kietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Olandijoje, na, o 350 eurų gauna važiuojantys į naujų ES narių-šalių universite tus".

Nukelta j p. 13

2005 lapkritis

w kronika----------------------------------------------Kroatijos premjeras susižavėjo VU bibliotekoje saugomais žemėlapiais Lapkričio 4 dieną Vilniaus uni versitete lankėsi Kroatijos Res publikos ministras pirmininkas Ivas Sanaderas. Filologinį išsila vinimą turintis politikas susitiko su rektoriumi akademiku Benediktu Juodka, domėjosi aukštojo moks lo padėtimi Lietuvoje ir Universi tete. Apsilankęs VU bibliotekos R Smuglevičiaus salėje I. Sana deras padovanojo bibliotekai ver tingų Kroatijos enciklopedijų, bendravo su Vilniaus universite te kroatų kalbą studijuojančiais studentais. Labiausiai premjerą sužavėjo autentiški XVI amžiaus Kroatijos žemėlapiai. Anot VU bibliotekos direktorės Birutės But-

Išrinktas rektorių konferencijos prezidentas Spalio 27 d. Vytauto Didžiojo universitete įvyko Lietuvos univer sitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdis, kuriame antrai kadencijai prezidentu išrinktas VDU rektorius prof. Vytautas Ka minskas, pavaduotoju - ŠU rekto

VU bibliotekoje Kroatijos Respublikos ministras pirmininkas I. Sanaderas (centre) susitiko su studentais. V. Naujiko nuotr. kevičienės, prieš kiekvieną svar besnių asmenų vizitą biblioteka pasirūpina jiems pademonstruoti ką nors įdomaus iš svečių šalies. Panašiai, kaip ir Kroatijos prem jeras I. Sanaderas, žemėlapiais buvo susižavėjusi ir pirmoji JAV ponia Laura Bush, kuri svečiuo

LR Prezidentų vardinės stipen dijos - VU studentams Lietuvos Respublikos Prezi dentų vardinės stipendijos šiems studijų metams paskirtos ketu riems aukštųjų mokyklų studen tams, net du iš jų - Vilniaus uni versiteto studentai. Tai Andrius Degulis, medicinos studijų ketvirtakursis, apdovanotas Kazio Gri niaus stipendija, ir Justinas Dementavičius, lyginamosios politikos magistrantūros II k. stu dentas, kuriam skirta Antano Smetonos stipendija. Stipendijos įsteigtos 1995 m., siekiant įamžinti Lietuvos Res publikos Prezidentų atminimą, įsteigta po dvi Lietuvos Respubli

kos Prezidentų vardines stipendi jas šioms studijų sritims: diploma tijos, politinių mokslų ir teisės Antano Smetonos, žemės ūkio Aleksandro Stulginskio, medici nos - Kazio Griniaus. Lietuvos Respublikos Prezidentų vardinės stipendijos skiriamos talentin giems, ypač pasižymėjusiems studentams, jos turėtų paskatinti akademinį jaunimą labai gerai mokytis, taip pat plėsti mokslinę kūrybinę veiklą. Į stipendijas gali pretenduoti bakalauro ir magistro studijų stu dentai, jas kasmet skiria švietimo ir mokslo ministras.

damasi VU pamatė dar niekur ne demonstruotus pirmuosius Ame rikos žemėlapius. „Mes turime kuo didžiuotis, ką parodyti ir kuo nu stebinti svečius“, - sakė bibliote kos direktorė B. Butkevičienė. „U. V.“ inform.

rius prof. Vincas Laurutis. Buvo ap tarti akademinei visuomenei labai svarbūs doktorantūros klausimai, rektoriai tarėsi, kaip tobulinti dok torantūros studijas, atsižvelgė j ryškėjančias Europoje tendenci jas. Konferencijoje įkurtas Viešų jų ryšių komitetas, kuris, kaip ir kiti LURK komitetai (Mokslo, Stu

Atvirų durų diena Vilniaus universitete — lapkričio ^^-oji! Lapkričio 26 dieną (šeštadienį) laukiame

dijų, Administracinių ir ekonomi nių klausimų, Informacinių tech nologijų, Tarptautinių ryšių, Tei sės klausimų) padės įgyvendinti pagrindinius LURK tikslus. Rek torių konferencija siekia skatinti Lietuvos mokslo, studijų, kultūros ir ūkio raidą, aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, tarptautinius ryšius, bendradarbiavimą su vals tybės institucijomis. „U. V.“ inform.

Laukiame Jūsų Saulėtekio aL 9, VU Jungiamuosiuose rūmuose, nuo 10.00 iki 14.00 vai.

10.30 vai. „Kaip tapti Vilniaus universiteto studentu“ (JR1 auditorija)

atvykstant visų besidominčiųjų studijomis

Vilniaus universitete. Galėsite sužinoti apie visas Jums rūpimas ir naujas studijų programas,

11.30 vai. „Lazerių mokslas ir technoiogiįos Lietuvoje“

(JR1 auditorija)

priėmimo sąlygas, mokymosi galimybes, studijų

12.15 vai. „Universitetas ir politikos mokslai"

Renginyje dalyvaus visų fakultetų dėstytojai ir

(JR1 auditorija)

studentai, pasirengę atsakyti j moksleivių ir jų tėvelių klausimus, galėsite pasiklausyti žymių

13.00 vai. „Kaip tapti Vilniaus universiteto studentu“

(kartojama rytinė paskaita! JR1 auditorija)

Vilniaus universiteto mokslininkų paskaitų.

V.NJV/,.

Sąrašas fakultetų, kurie lauks abiturientų per atvirų durų dienas pavasarį, skelbiamas http://www.vu.lt

i k k k aktualijos

Universiteto darbuotojai dirbs pagal naują tvarką Kitais metais bus parengtas ir patvirtintas Universiteto darbo tvarkos reglamentas. Šis dokumentas bus didžiau sias savo apimtimi ir antrasis pagal svarbq po Statuto. Jame bus numatyta visa Universiteto darbo tvarka. Nau ją dokumentą komentuoja Teisės ir bendrųjų reikalų direktorius Marius ZABIELSKAS.

atminti, kad šiuo metu mes Uni versitete turime daug įvairių nu statytų tvarkų, kurias parengė skir tingi darbuotojai, yra atskiri dokumentai. Rengiant darbo reg

lamentą, manau, daugelį šių do kumentų turėsime peržiūrėti, pa

Ona MACKONYTĖ Kodėl Vilniaus universitetui reikalingas toks dokumen tas? Toks dokumentas ne tik reika

lingas - jis būtinas. Tai teisės ak tas, kuris turėtų reglamentuoti vi sų Universiteto darbuotojų darbą: pradedant nuo Universiteto struk tūros, pavaldumo schemų, bai

giant kvalifikacijos kėlimu, ates

tobulinti ir kodifikuoti.

VU - specifinė akademinė bendruomenė. Ar doku

Kas sudaro darbo grupę ir

mente bus atsižvelgta j šią specifiką, nustatytos parei gybinės instrukcijos atkirai kiekvienam darbuotojui? Be jokios abejonės. Tik taip ir ne kitaip. Todėl ir sakau, kad pa rengti šį dokumentą labai sunku

ir ilgai trunka, nes būtina anali zuoti Universiteto daugialypiškumą, įvairiapusiškumą ir kitokią

tacijomis, profsąjungomis ir tarnybinių telefonų naudojimu. Beje, j šį dokumentą yra daug nuorodų iš kitų, aukštesnę teisi nę galią turinčių dokumentų, pa vyzdžiui, Darbo kodekso. Kol to kio dokumento Universitete

specifiką. Kalbant apie pareigy bes reikia pabrėžti, jog pareigy bės aprašymas taikomas ne žmo gui, o pareigybei. Tai reiktų atsiminti. Darbo tvarkos taisyklė se konkrečių pareigybių regla

aptartas ir komandiruočių klausi mas. Jei turite omenyje vykimo į komandiruotes „lankstumą“, tuo

neturime, daugelis mūsų darbą turinčių reglamentuoti teisės nor mų paprasčiausiai neegzistuoja.

mentavimas bus aptartas tiek, kiek to nenumato patys pareigy bių aprašymai. Be abejonės, bus

met galiu pasakyti tik tiek, kad lankstesnė ji netaps, o bus tokia, kokia turi ir gali būti. Vėlgi reiktų

kada bus parengtas nauja sis dokumentas? Darbo grupė sudaryta šių me tų rugsėjo 29 dienos rektoriaus įsakymu. Ją sudaro grupės va dovas M. Zabielskas, A. Bartašiūnas, dr. T. Davulis, R. Kunčinienė, A. Lipinaitis, L. Striganavičius, J. Gražys. Pagal įsakymą sude rintas su Universitete veikiančio mis profsąjungomis ir bendruo mene dokumento projektas svarstyti Universiteto Senatui turi būti pateiktas iki 2006 metų kovo 31 dienos.

Be abejo. Tai privalėsime pada ryti. Žinoma, galėčiau suabejoti pa

čios bendruomenės aktyvumu svarstant ir aptariant dokumentą.

Tačiau bet kuriuo atveju mūsų už duotis bus pasistengti, kad pareng

tas dokumento projektas būtų sau

giai prieinamas bendruomenės nariams, na, o ar patys nariai gilin

sis į dokumentą ir sugebės tinka

mai pateikti galimus prieštaravi mus ir pastabas, tikrai nežinau.

Kur, kada Ir kaip Universi

teto bendruomenės nariai galės susipažinti su doku mento projektu ir patelkti savo siūlymų? Apie tai būtinai viešai infor

muosime bendruomenę tuomet,

kai projektas atsiras. Iki to laiko dar laukia sunkus darbas. Kai tu

rėsime projekto variantą, kurį ga lėsime pateikti svarstyti, manau, jo platinimui ir sklaidai panaudo

Ar dokumentas bus viešai

sime visas turimas priemones: in

svarstomas

ternetą, elektroninį paštą, galbūt

akademinėje

bendruomenėje?

netgi išleisime specialų rankraštį.

universitas

2005 lapkritis

vilnensis

t g t a projektai-------------------------------------------------------------------------------------------

44 VU projektai dalyvauja konkursuose ES struktūrinių fondų paramai gauti I prioriteto „Socialinės ir ekono minės infrastruktūros plėtra“ 5 prie monės „Darbo rinkos, švietimo, pro fesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildanti Eu ropos socialinio fondo remiamas priemones)“ kvietimo tikslas - skirti paramą projektams, kurių dėka sie kiama užtikrinti kokybiškas ir veiks mingas mokslo ir studijų sistemos institucijų žmogiškųjų išteklių plėt ros sąlygas sukuriant, atnaujinant ir išlaikant tinkamą bei kokybišką in frastruktūrą, aprūpinant institucijas modernia mokomąja ir tyrimų bazi ne bei informacijos technologijų įran ga. Kvietimo projektams remti numa tytos lėšos sudaro 62,6 mln. Lt. Lietuvos institucijos pagal šį kvietimą pateikė 87 paraiškas. Lie

tuvos universitetai pateikė 45 pa raiškas. Vilniaus universitetas pa teikė 14 paraiškų. Visiems 87 pro jektams finansuoti yra prašoma 401,1 mln. Lt. Vilniaus universite to parengtiems projektams prašoma 73,9 mln. Lt. II prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 3 priemonės „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė in tegracija” tikslas - padėti mažinti socialinę atskirti ir vykdyti jos pre venciją, skatinti lygias galimybes darbo rinkoje. Įvykusio kvietimo projektams remti numatytos lėšos sudaro 35 mln. Lt. Lietuvos institucijos pagal šį kvie timą pateikė 55 paraiškas. Lietu vos universitetai pateikė 3 paraiš kas. Vilniaus universitetas pateikė vieną paraišką. Visiems 55 pro

Rugsėjo-spalio mėnesiais baigėsi paraiškų pateikimo terminai pagal Lietuvos 20042006 m. Bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemonių, kuriomis ES Struktūrinių fondų ir nacionalinėmis lėšomis remiama švietimo ir mokslo, įskaitant ir aukštąjį mokslą, veikla. Dabar laukiama rezultatų. jektams finansuoti yra prašoma 48,7 mln. Lt. Vilniaus universiteto parengtam projektui prašoma 0,54 mln. Lt. II prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 4 priemonės „Mokymosi vi są gyvenimą sąlygų plėtojimas" tikslas - švietimo, profesinio moky mo, mokslo ir studijų sektoriaus plėt ra ir tinkamų sąlygų mokymuisi vi są gyvenimą sukūrimas. įvykusio kvietimo projektams remti numaty tos lėšos sudarai05,8 mln. Lt. Lietuvos institucijos pagal šį kvietimą pateikė 179 paraiškas.

Lietuvos universitetai pateikė 29 paraiškas. Vilniaus universitetas pateikė 7 paraiškas. Visiems 179 projektams finansuoti prašoma 166,6 mln. Lt. Vilniaus universi teto parengtiems projektams yra prašoma 11,5 mln. Lt. II prioriteto „Žmogiškųįų ištek lių plėtra“ 5 priemonės „Žmogiš

kųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų sri tyje“ tikslas - kokybiškai ir kie kybiškai padidinti žmogiškuo sius išteklius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje.

Naujos bibliotekos statybos ir senos reno vacija - vieni iš pirmaeilių VU uždavinių Erika FUKS, KomF Žurnalistikos instituto I k. studentė

Apie naujq biblioteka prabilta prieš 20 metų Mintis statyti naują VU biblio teką gimė ne šiandien. VU rekto rius akad. Benediktas Juodka pa sakojo, jog jau prieš 20 metų buvo apie tai kalbama, tačiau tuomet paruoštas techninis projektas pa seno. Be to, naujos bibliotekos statybų kaina siekė 80 mln. Lt. Ti kėtis tokių pinigų - nerealu. Prieš keletą metų tapo aišku, kad kny gų saugykla greitai bus perpildy ta, ir vėl iškilo naujos Universiteto bibliotekos Saulėtekyje statybos problema. Bibliotekos direktorė Birutė Butkevičienė patvirtina, jog dabartinėje bibliotekoje kaip oro trūksta atvirų fondų. Senose pa talpose juos įrengti sudėtinga, nes jos nėra tam pritaikytos. „Ne pamirškime fakto, jog bibliotekos istorija prasidėjo 1570 metais, o vietos saugykloms teko ieškoti XX amžiuje. Buvo pastatytos dvi sau gyklos, sutalpinusios 2,2 milijono leidinių, tačiau šiandien jos jau perpildytos. Tik pastačius naują biblioteką problema būtų išspręs ta“, - įsitikinusi direktorė.

VU biblioteka gyvybiškai svarbi ir studentams, ir mokslininkams, nes jos fonduose su kaupta daugybė įvairios literatūros. Dabartinėje Universiteto bibliotekoje nebesutelpa keli milijonai spaudinių. Aišku viena - Universitetui būtina nauja biblioteka. Šio objekto statyba ir senosios bibliotekos renovacija - du atskiri ir vieni iš pirmaeilių VU uždavinių, kuriems išspręsti reikia... pinigų. Universiteto ir bibliotekos vadovai turi aiškią naujosios bibliotekos viziją - ji turės tarnauti skaitytojui 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. 2006 metais tikimasi gauti trūkstamas lėšas techniniam bibliotekos projektui parengti, 2007 metais pradėti naujosios bibliotekos statybą Saulėtekyje.

Bibliotekos finansavi mas - valstybės uždavi nys VU 2003 metais kreipėsi į Švie timo ir mokslo ministeriją, kad naujos Universiteto bibliotekos statyba būtų įtraukta į Valstybės investicijų programą. Kaip teigė akad. B. Juodka, pagal Aukštojo mokslo ir kitus įstatymus VU netu ri teisės imti kredito iš privačių rė mėjų ar bankų. Tad Vyriausybės skirtas finansavimas valstybinės reikšmės bibliotekos statybai yra vienintelis. 2004 metais VU gavo 800 tūkst. Lt, o 2005 metais - 400 tūkst. litų techniniam bibliotekos projektui paruošti. Galutinai jį užbaigti dar trūksta 208 tūkst. litų. „Tikimės juos gauti 2006 metais ir pabaigti naujos bibliotekos techninį pro jektą. Jeigu Vyriausybė skirtų fi nansinius resursus, realiai staty

Naujosios VU bibliotekos Saulėtekyje maketas (architektas R. Palekas)

bas būtų galima pradėti 2007 me tais. Projekto kaina - apie 46 mln. Lt“, - teigė rektorius. Taigi statybų kaina sumažėjo perpus. Kodėl? „Informacinių technologijų pro gresas sudarė galimybes daug ką saugoti elektroninėse laikmenose, iš kitos pusės - 80 mln. Lt suma objektui yra nereali. Vyriausybė negali skirti tiek pinigų bibliotekos statybai. O, anot premjero Algir do Brazausko, statybas pradė jus, reikia baigti per 3-4 metus. Tikėtis gauti po 20-25 mln. Lt per metus - nerealu“, - teigė akad. B. Juodka. Nors VU biblioteka į Vyriausy binę bibliotekų politiką dar nėra įtraukta, direktorė B. Butkevičienė nepraranda vilties. „VU biblioteka yra valstybinės reikšmės, tad turė tų turėti tokį statusą ir finansavi mą“, - įsitikinusi direktorė. Pirmieji žingsniai jau žengti. LR Seimo Švie

buvo svarstomas bibliotekos klau simas. VU pasiūlyta pakeisti Sta tutą ir įrašyti, kad Universiteto bib lioteka turi būti finansuojama atskira eilute iš valstybės biudže to, kaip Lietuvoje daroma su kito mis valstybinės reikšmės biblio tekomis (pvz., Lietuvos technikos biblioteka, Lietuvos medicinos biblioteka, Lietuvos aklųjų biblio teka). Dabar VU biblioteka yra finan suojama iš Universitetui skirtų pi nigų.

timo, kultūros ir mokslo komitete

Nukelta į p. 15

Naujosios bibliotekos darbo planai Biblioteką ketinama statyti tuš čioje Saulėtekio erdvėje. Naujoji VU biblioteka bus pirmasis objek tas, įtraukas į „Saulėtekio slėnio“, dar vadinamo ir Mokslo bei ver-

įvykusio kvietimo projektams remti numatytos lėšos sudaro 80 mln. Lt. Lietuvos institucijos pateikė 99 paraiškas. Lietuvos universitetai pateikė 58 paraiškas. Vilniaus uni versitetas pateikė 22 paraiškas. Vi siems 99 projektams finansuoti prašoma suma sudaro 114,4 mln. Lt. Vilniaus universiteto pareng tiems projektams yra prašoma 33,5 mln. Lt. Strateginės plėtros skyriaus inform.

Kartografijos centro veikla įvertinta apdovanojimu Justina BLAŠKEVIČ Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Kartografijos centras vykdė projektą „Kartogra fų profesinio rengimo kokybės Lietuvoje gerinimas orientuojan tis į technologines inovacijas ir eurointegraciją“ dar 2003-2004 metais. Šis mobilumo projektas

neseniai užėmė II vietą Europos Sąjungos Leonardo da Vinci pro gramos mainų projektų kokybės konkurse. Pagrindinis VU Kartografijos centro projekto tikslas buvo pakel ti Lietuvos kartografijos kokybės lygį. Dalyvaujantys projekte kar tografai turėjo galimybę semtis ži nių užsienio mokslo įstaigose. Vi si projekto dalyviai po vizitų skaitė pranešimus savo institucijose, o pedagogai - ir paskaitas aukšto siose mokyklose. Mokslininkai parsivežė novatoriškų idėjų, ku rias bando įgyvendinti Lietuvoje. Vykdant projektą užmegzti glau dūs ryšiai su verslo institucijomis Lietuvoje, suvienytos visos Lietu vos kartografinės institucijos. Tai yra pagrindinės priežastys, kodėl šis projektas buvo įvertintas kaip vienas kokybiškiausių Leonardo programos projektų. Kartografijos centras ne vien padeda tobulintis mokslininkams. Spalio mėnesį Kartografijos cen tre vyko jau trečiasis tarptautinis seminaras „Kartografija ir kartosemiotika“, kurį organizuoja Tarp tautinės kartografų asociacijos Teorinės kartografijos komisija. Šiais metais savo dalyvavimu

renginį pagerbė TKA prezidentas prc' Milanas Konecny, atvyko 10 svečių iš 7 Eure os valstybių. Va sarą centras organizavo vaikų žemėlapių konkursą Lietuvoje, iš 800 gautų darbų atrinkti 5, kurie dalyvavo tarptautiniame konkur se Ispanijoje, čia prizą 13-15 me tu kategorijoje laimėjo Gintarė Kvietkutė, jos ir kitus darbelius ga lite pamatyti http://www kc.gf.vu.lt/ Events/00-05.htm puslapio apa čioje.

2005 lapkritis

r wprojektai

Asmens įvertinimas pirmas žingsnis jam padėti

^BPD EUROPOS SĄJUNGA Europoj tocu&tiu fondas

2004 m. Filosofijos fakulteto Specialiosios psichologijos laboratorija laimėjo ES struktūrinių fondų projektą „Neįgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, specialiųjų poreikių, profesinių gebėjimų) įvertinimo metodikų ir jų taikymo rekomendacijų parengimas“. Projektas vykdomas siekiant įgyvendinti 2004-2006 metų Bendrojo programavimo dokumento 2.3 priemonę „Socia linės atskirties prevencija ir socialinė integracija“. Šio projekto vykdytojai (Albinas Bagdonas (vadovas), Dovilė Butkienė, Sigita Girdzijauskienė, Vida Jakutienė, Feliksas Laugalys, Vidman tas Dauderys, Danielius Leilionas, Ieva Salialionytė, talkinant projektą administruojančiam personalui (finansinius reikalus tvarko Žana Markauskienė, teisinius - Jolanta Nekrošienė) numato parengti, adaptuoti ir standartizuoti 4 metodikas, skirtas neįgaliųjų asmenų darbingu mui, specialiesiems poreikiams bei profesiniams gebėjimams nustatyti. Pirmiausia bus adaptuotos ir standartizuotos dar dvi D. Wechslerio metodikos: WAIS (Suau gusių asmenų intelekto skalės 16-89 metų asmenims) ir WASI (Wechslerio abreviatūrinė ska lė 6-89 m. asmenims). Labora torija turi sudariusi sutartį su JAV Psichologijos korporacija ir dėl VVPPSI (VVechslerio intelek to skalė ikimokyklinukams) me todikos standartizavimo. Tačiau jos standartizavimas bus remia mas iš laboratorijos nuosavų lė šų. Tokiu būdu galima tikėtis, kad po 2-3 metų turėsime licencijuotus, patikimus ir validžius testus visų amžiaus tarpsnių as menų protiniams gebėjimams įvertinti. Protinių gebėjimų įver tinimai reikalingi nustatant ne įgalumą, darbingumą ir tinka mumą tam tikroms profesijoms (testai įvertina ne tik bendrąjį in telekto koeficientą - vadinamąjį IQ, bet galima nustatyti mažiau siai 12 sričių specifinius gebė jimus), nukreipiant ugdymo for mai, atrenkantį kariuomenę, nu statant globą ir pan. „Nacionalinėje neįgaliųjų so cialinės integracijos 2003-2012 programoje“ numatytas „Tarp tautinės funkcionavimo klasifika cijos“ (TFK) diegimas. Jos pa grindu rengiamą asmens įvairia

pusio įvertinimo metodiką mes pavadinome AFES - „Asmens funkcionavimo efektyvumo ska le“. Žinoma, jog TFK klasifikuoja

asmens funkcijas ir anatominius darinius (pvz., jutimo funkcijas ir organus, psichikos funkcijas ir smegenų struktūras), veiklas ir dalyvumą (pvz., mokymąsi, dar bines veiklas, laisvalaikį) ir aplin kos veiksnius (pvz., kompensaci nę techniką, paramos specialis tus, paramos įstaigas). Kiekviena veikla, funkcija ar aplinkos veiks nys gali būti įvertinti tik glaudžiai bendradarbiaujant specialistui su įvertinamuoju asmeniu. Kuriama metodika neturi objektyvių mata vimo priemonių: bus remiamasi subjektyviais specialisto ir jo kliento sprendimais. Tačiau pa saulio praktikoje tokių metodikų labai gausu. Tik išsamiai apklau siant klientą galima nustatyti tik ruosius jo poreikius, spręsti apie jo gebėjimus veikti, sužinoti gy venimo aplinkybes. Juk neįgalu mas yra sveikatos, asmenybės savybių ir aplinkos veiksnių są veikos išdava. Asmens įtraukimas į savo gebėjimų ir galimybių ver tinimą yra nauja, medicininiam modeliui priešinga samprata. Bus patikrintas AFES metodikos pati kimumas ir minėtas validumas. Galimas dalykas bus sukurti keli

AFES variantai (psichinėmis ir so matinėmis chroniškomis ligomis sergantiems asmenims, jutimo, fi zinius ir mišrius sutrikimus turin tiems asmenims). AFES turėtų ap rėpti ypatingai platų žmogaus funkcijų, veiklų ir gyvenimo ap linkybių diapazoną. Ketvirtoji projekto remiama me todika - „Lietuviškasis profesinių interesų klausimynas“ (LPIK). Čia vėlgi svarbiausias vaidmuo nusta tant interesus tenka pačiam įver tinamam asmeniui. Tai kokybinio pobūdžio metodika, kuri aprėps praktiškai visas profesinės veiklos sritis. Žmogaus profesinių intere sų žinojimas, ypač jų sugretinimas su intelektiniais ir kitokiais gebė jimais, padės darbingumo eksper tams, profesinės reabilitacijos specialistams įtraukti asmenį į adekvačią darbinę veiklą. Bus pa tikrintas LPIK validumas (ar tikrai pateikiami klausimai žmonėms yra aiškūs, ar jie nustato tikruosius profesinius interesus) ir patikimu mas. Projekte numatyta ne tik pareng ti, adaptuoti, standartizuoti minė tus keturis testus, bet ir apmokyti pirmuosius specialistus, kaip jais naudotis, išbandyti su atskiromis neįgaliųjų grupėmis. Projekto vykdytojai viliasi, kad gauta parama ir jų pačių įdėtas

Jaunimui su negalia - lygios galimybės studijuoti

Vienas iš seniausių mokslo centrų Filosofijos fakultete — Specia liosios psichologijos laboratorija. Per 31-erius gyvavimo metus ji pasižymėjo ne tik mokslinių tyrimų bei sukurtų mokslo produktų gausa, bet ir jų tematine įvairove: fosfeno neurofiziologinių mecha nizmų, sutrikusio regėjimo asmenų psichologinių ypatumų (juti mo, suvokimo, atminties, mąstymo, asmenybės, socialinių nuosta tų), neįgaliųjų socialinio funkcionavimo efektyvumo, darbo psi chologijos, skaitybos ir skaitymo psichologijos, socialinių paslaugų poreikio, vaikų intelekto bei kiti tyrimai. Remiantis atliktais tyri mais parašyta daug straipsnių, parengtos ir išleistos mokymo prie monės, monografijos, adaptuotos ir standartizuotos metodikos. La boratorija produktyvi ir leidybos darbais — čia jau išleista 18 socia linių mokslų srities knygų.

triūsas prisidės diegiant naująjį „Neįgaliųjų socialinės integraci jos įstatymą“ j gyvenimą, demo kratizuojant asmens įvertinimo sistemą ir tvarką, padės pačiam neįgaliam asmeniui aktyviau da lyvauti priimant sprendimus apie kūno ir sielos problemas. ES struktūrinių fondų teikiama finansinė parama aukštosioms mokykloms yra naudinga įgyven dinant, plėtojant mokslinius tyri mus, gerinant studijų kokybę, to bulinant bei plečiant kitas moks lines veiklas. Tačiau daugelis tu rinčiųjų patirties rengiant paraiš kas ir vėliau vykdant pačius pro jektus, galėtų patvirtinti, kad la

bai daug laiko reikia skirti įvai rioms administracinėms veik loms, skirtoms įgyvendinti fondo biurokratinius reikalavimus. Filo sofijos fakultetas, tiek tvarkyda mas turimo projekto reikalus, tiek teikdamas naujas paraiškas, ku rių šiais metais buvo išties nema žai, gauna vertingą VU Strategi nės plėtros skyriaus paramą, už kurią yra dėkingi tiek vadovui Al gimantui Lipinaičiui, tiek visiems kitiems skyriaus darbuotojams: Žanai Markauskienei, Neringai Kizienei, Aurelijai Čepienei ir Al

tą UNESCO remia tik iš dalies, nes pagal organizacijos reikalavimus ir šalis, kurioje vykdomas projek

niais resursais, moderniomis infor macinėmis technologijomis. Spe ciali įranga leis plėsti teikiamas pa slaugas jaunimui su tokia negalia.

tas, privalo teikti finansinę paramą. Biblioteka kreipėsi ir gavo papildo mą finansavimą iš Lietuvos aklųjų

ir silpnaregių sąjungos, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo cen

Vilniaus universiteto biblioteka pagal UNESCO inicijuotą programą „Informacija ir komunikacija“ parengė projek tą „Jaunimui su negalia - lygias galimybes integruojan tis į žinių visuomenę (ODISĖJAS)“ (ODYSSEUS - Option for Disabled Youth to Study and be Supplied with Eąual User-friendly Service).

nį seminarą diskusiją „Jaunimo,

bo „Liūtai", LR Finansų ministeri

turinčio negalią, informaciniai ir

Skaičiavimo centre įrengta kom piuterizuota darbo vieta studentams

jos, AB „Lietuvos geležinkeliai“, da

komunikaciniai poreikiai: lygios

lį lėšų skiria ir VU

galimybės studijuoti“. Renginyje patirtimi dalijosi svečiai iš Švedi

su regėjimo nega lia. Vienai institu

skaityklų vedėja,

bibliotekos paslaugos žmonėms

šomis pakeisti mo kymosi aplinką yra

Dalia JUODIENĖ,

su negalia suteiks galimybę nau

sunkus uždavinys.

dotis šiuolaikinėmis technologi

Dauguma Lietuvos universite įgyvendinus šį projektą VU bib

liotekoje bus įkurtas žmonių su negalia kompetencijos centras.

Tai pirmasis ir vienintelis centras Lietuvos bibliotekose, turintis rei kalingą šiuolaikinę techninę ir

programinę įrangą, pritaikytą

tų dėl lėšų stokos neturi galimy bės aktyviai remti mokslo prieina mumo jaunimui su negalia plėt rą. VU rekonstruotų Tarptautinių santykių ir politikos mokslų insti tuto, Filosofijos fakulteto bei šiuo metu rekonstruojamuose Istorijos fakulteto patalpose fizinė aplinka

Lapkričio 11 d. VU Senato salė je biblioteka organizavo tarptauti

tro, Vilniaus Vytauto Didžiojo klu

VU bibliotekos Centrinių

jomis kasdieniame gyvenime.

*****

pritaikoma žmonėms su negalia.

žmonėms su specialiaisiais po reikiais. Naujos specialiosios VU

VU bibliotekos Centrinių skaityklų vyriaus, bibliotekininkė

Parengė Vida JAKUTIENĖ

Saulėtekio alėjoje esančiame VU

cijai be specialios

Daiva MULVINAITĖ,

gimantui Pauliukėnui.

pagalbos savo lė

biblioteka. Pro

Naujos specialiosios VU bibliotekos paslau gos žmonėms su negalia suteiks galimybę naudo tis šiuolaikinėmis tech nologijomis kasdienia me gyvenime.

jektui įgyvendinti rėmėjai paauko jo beveik 100

tūkst. Lt. Visam projektui skiria

jos įgarsintų ir brailio knygų bib liotekos, Lenkijos tarnybos neįga liems asmenims prie Varšuvos universiteto bei žinomi Lietuvos šios srities specialistai. Tarptauti

ma suma apie 190 400 Lt.

niu seminaru diskusija aktyviai domėjosi ne tik Lietuvos akade

Biblioteka sie kia įsigyti kom

minės bendruomenės atstovai,

nalinio UNESCO

vykdomojo komite

piuterinės tech

Lietuvos nacio

to nutarimu VU bibliotekos projek

nikos, specialiuosius poreikius ati

tas buvo pateiktas pirmuoju nume riu (kiekviena šalis galėjo pateikti 12 projektų, išdėstytų prioritetine tvarka nuo 1 iki 12). Lietuvos Res

tinkančios programinės įrangos,

publikoje VU biblioteka gavo di džiausią UNESCO skiriamą finan sinę paramą - 63 300 Lt. Šį projek

baldų bei suremontuoti patalpas.

bet ir kolegos iš Latvijos Rygos universiteto. Tema yra nauja ir la bai aktuali integruojant jaunimą su negalia į žinių visuomenę, sutei kiant lygias galimybes studijuoti,

Projekto tikslas yra įkurti kompe tencijos centrą bibliotekoje, suteik

tenkinant jų informacinius ir komu

ti galimybę skaitytojams su regėji

mo bei smulkiosios motorikos sutri

bibliotekų patirtis šioje srityje ne vienoda, todėl derėtų išnaudoti

kimais naudotis turimais informaci

galimybes keistis informacija.

nikacinius poreikius. Įvairių šalių

universitas

2005 lapkritis

vilnensis

wbendradarbiavimas----------------------------------------------------------------------------

Kauno „Santaros" gimnazistai trumpam tapo VU „studentais"

Mokslininkai skaitė paskaitą politikams iš kaimyninės šalies

Spalio 26 dieną Kauno „San taros" gimnazijos abiturientams vyko netradicinės pamokos: jų mokytojais tądien buvo Vilniaus universiteto dėstytojai. „Santara“ -VU partnerė, nes būtent ši gim nazija yra viena iš dešimties Lie tuvos gimnazijų, pasirašiusių bendradarbiavimo sutartį su Vil niaus universitetu, j VU kasmet įstoja nemažai „Santaros“ moks leivių. Šiais metais jų buvo dvide šimt aštuoni, pusė iš jų pasirinko studijas Vilniaus universiteto Kau no humanitariniame fakultete. Renginio metu abiturientai tu rėjo galimybę bent trumpam pa sijusti studentais, nes dalyvavo specialiai jiems surengtose pamokose-akademinėse paskaito se. Pirmoji pamoka vyko gimnazi jos aktų salėje, kur VU Studijų di rekcijos vyresnioji specialistė Jur gita Alonderytė supažindino moksleivius su priėmimo į Vil niaus universitetą sąlygomis, konkursinio balo skaičiavimu, po puliariausiomis specialybėmis. Kauno humanitarinio fakulteto at stovė ryšiams su visuomene Ele na Grinkienė papasakojo apie VU Kauno humanitarinio fakulteto siūlomas studijų programas, šio fakulteto savitumą. Ne vienas „Santaros“ moksleivis džiugiai nu stebo sužinojęs, kad VU turi fa kultetą ir Kaune. Kitos pamokos vyko klasėse, kur moksleiviai klausėsi VU dės-

Vilniaus universiteto Tarptauti nį žinių ekonomikos ir žinių vady bos centre lapkričio 9 d. vyko ne įprasta paskaita. Jungtinių Tautų atstovų Lietuvoje prašymu moks lininkai politikams iš kaimyninės šalies atskleidė informacinės vi suomenės plėtros aspektus mū sų šalyje. Į TZEVC atvyko 5 Baltarusijos parlamento nariai, kuriems R. Gu dauskas, KTU Ekonomikos ir vady bos fakulteto prodekanas R. Gatautis ir VGTU Statybos fakulteto statybos ekonomikos ir nekilno jamojo turto vadybos katedros vedėjas A. Kaklauskas pristatė Lietuvos akademinės bendruo menės indėlį į informacinės vi suomenės plėtrą. „Malonu, kad Jungtinių Tautų atstovai mūsų centrą laiko inova cijų ir proveržio sala tarp akade minių institucijų žinių ekonomikos kontekste. Senais laikais Vilniaus universitetas buvo geriausias šia me regione ir tekdavo konkuruoti su kitais. Dabar mes nebekonkuruojame, o dirbame su geriau

TF dekanas V. Nekrošius ir FF dekanas J. Banys šiltai bendravo su „Santaros“ gimnazistais tytojų paskaitų. Teisės fakulteto dekanas profesorius Vytautas Ne krošius papasakojo apie „Konsti tucinius teisinės valstybės pa grindus ir teisėsaugos sistemą“. Jo paskaitos klausėsi būsimieji teisininkai, žurnalistai, politikai. Fizikos fakulteto dekanas profe sorius Jūras Banys potencia liems fizikams skaitė paskaitą te ma „Moderniųjų technologijų medžiagos". Komunikacijos fa kulteto prodekanas docentas Ar vydas Pacevičius naujajai infor matikų kartai kalbėjo apie „Mokyklos istoriją virtualioje erd vėje". Ekonomikos fakulteto pro dekanas docentas Jonas Marti navičius paskaitoje „Ekonomikos pagrindai“ išdėstė pamatines te

zes apie ekonomikos mokslą. Kauno humanitarinio fakulteto dekanas docentas Stasys Girdzi jauskas supažindino būsimuosius ekonomistus su „Naująja ekonomikos teorija“. Gamtos mokslų fakulteto dekanas profe sorius Kęstutis Kilkus kalbino su sidomėjusiuosius studijomis Gamtos mokslų fakultete. Susitikimas su VU atstovais bu vo įdomus ir naudingas: gimna zistai išgirdo daug atsakymų į juos dominančius klausimus ne tik apie patį mokslą ir mokymąsi Vil niaus universitete, bet ir apie tai, kaip tapti seniausio Lietuvos uni versiteto studentu. Parengė Jurgita KEDEPYTĖ

wtrumpai{ polikliniką - ir gydytis, ir ieškoti paguodos Pasikeitusi aplinka, kitoks gyvenimo būdas ir dėl to sušlubavusi sveikata - šitokios staigmenos dažniausiai laukia j Vilnių studijuoti susirinkusių jaunuolių. Centro poliklinikos direktoriaus pavaduoto ja Audronė Račkauskienė teigė, jog pagal statistinius duomenis 18-25 metų jaunimui dažniausiai yra diagnozuojamos nervų, kvėpavimo takų bei odos ligos. Anot medikų, atvykus studijuoti, kinta jaunų žmonių higienos įpročiai.

Projekte „Maisto alergija Europoje“ dalyvaus ir lietuviai Dalyvauti ketverių metų projekte „Maisto alergija Europoje" pakviesti Vilniaus universiteto moksli ninkai aiškinsis, dėl ko vis daugiau naujagimių alergiški maisto produktams, nustatinės, kaip alergi nius susirgimus veikia pakitę maitinimosi įpročiai. „Integruotas ES 6-osios Bendrosios programos projektas - labai įvairiapusis. Tyrimuose dalyvaus ne tik įvairių šalių mokslininkai, bet ir maisto produk tų gamintojai, ekonomistai", - sakė projektui vadovaujanti Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos komisijos pirmininkė Rūta Dubakienė.

Praktikantus apdraus valstybė Vyriausybė pritarė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesi nių ligų socialinio draudimo įstatymo papildymo ir įstatymo projektui. Juo numatoma nuo 2006 metų sausio 1 dienos valstybės lėšomis apdrausti visus profesinių mokyklų moksleivius, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentus jų profesinės veikos praktikos įstaigoje ar įmonėje metu.

siais“, - džiaugėsi centro direkto rius R. Gudauskas, pristatydamas savo kolegas iš VGTU ir KTU uni versitetų. Susitikimo metu svečiai domė josi Lietuvos aukštojo mokslo sis tema, nuotolinėmis studijomis, ES finansavimo šaltiniais, mokslo ir verslo bendradarbiavimu. Buvo pateiktas pasiūlymas intensyviai bendradarbiauti su geriausiais Baltarusijos universitetais nuoto linio mokymo, žinių ekonomikos ir inovacijų srityse. Baltarusijos at stovai pristatė savo planus steigti aukštųjų technologijų parką savo šalyje. Baltarusijos Respublikos par lamento atstovų delegacijos dar bo vizitas yra viena bendro Jung tinių Tautų vystymo programos Lietuvoje bei Užsienio reikalų mi nisterijos projekto, kuriuo siekia ma stiprinti Lietuvos gebėjimus ko ordinuoti bei vykdyti plėtros ir pagalbos politiką bei supažindinti visuomenę su politikos tikslais bei poreikiais, sudėtinių dalių. „U. V." inform.

VU atstovai susitiko su Šiaulių gimnazistais Jūratė KARALIŪNIENĖ, Studijų direktoriaus pava duotoja Spalio 19 d. grupė Vilniaus uni versiteto fakultetu^ atstovų aplan kė savo partnerį Šiauliuose - Ju liaus Janonio gimnaziją. Atvykusius pasitiko gimnazijos di rektorius Rimas Budraitis, aktų sa lėje laukė keli šimtai baigiamųjų klasių gimnazistų ir mokytojai. Nuoširdų pokalbį su moksleiviais pirmasis pradėjo Teisės fakulteto dekanas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius. Jis ir inicijavo šį vizi tą, savo entuziazmu užkrėtęs ki tus kolegas kuo greičiau susitikti su Teisės fakulteto kuruojamos gimnazijos mokiniais. Puikiais oratoriais pasirodė esą ir kiti sve čiai - įdomiai apie studijas pa sakojo TSPMI direktoriaus pa vaduotoja doc. Aušra Rauličkytė, Komunikacijos fakulteto docentė Jurgita Rudžionienė, Fizikos fa kulteto prodekanas prof. Jurgis

Storasta, Gamtos mokslų fakulte to prodekanas doc. Antanas Bra zauskas, MIF informatikos studijų programos antrakursė Milana Marfinaitė. Universiteto pristatymą žaismingai baigė Ekonomikos fa kulteto prodekanas doc. Jonas Martinavičius, sakydamas, kad geriausiai buvo išreklamuotas bū tent jo atstovaujamas fakultetas, nes ekrane per visą pokalbį pui kavosi EF ženklas ir studijų pro gramų sąrašas. Susitikimo pabaigoje vienas abiturientas uždavė labai aktualų ir diskusijas provokuojantį klausi mą-paprašė palyginti studijas VU su studijomis Vakarų universitetuo se. Gražiai į šį klausimą atsakė doc. Aušra Rauličkytė - kad ir kaip viliotų užsienio universitetai savo studijų kokybe, geriausi mūsų jau nuoliai turi būti patriotai ir supras ti, kad jie reikalingi Lietuvai. Nors visą dieną kelyje tvyrojo tirštas rūkas, kelionėje visi jautė si saugūs - mikroautobusą vaira vo pats Teisės fakulteto dekanas.

Lietuvių kalba pristatyta Londone Londone lapkričio 4 d. prasidėjusioje tradicinėje kalbų mugėje, be keliasdešimties kitų pasaulio šnekų, pristatoma ir lietuvių kalba. Kaip sakė parodos lankytojams lietuvių kalbą pristatanti VU Litua nistinių studijų katedros vedėja doc. Meilutė Ramonienė, mūsų šalies stendas sulaukia gausybės lankytojų dėmesio.

IT specialistai graibstomi net universitetų auditorijose VU Matematikos ir informatikos fakulteto specialybes kasmet renkasi per 700 studentų. Pasak do cento Algimanto Juozapavičiaus, MIF informacinių technologijų prodekano, nors, atrodytų, šios spe cialybės studentų būrys gausus, darbdaviai juos išgraibsto dar auditorijose. Kad studijos labiau sietų si su verslo realybe, šiemet fakultete keičiama praktikos tvarka. Ji organizuojama panašiai kaip Vakarų Europos universitetuose.

Seimo Pirmininkas įsteigė premiją studentams Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas patvirtino premijos „Už geriausią metų magistro baigiamąjį darbą parlamentarizmo tematika“ nuostatus. Numatyta, kad pirmos vietos laimėtojui bus skiriama 1000 litų, antros - 750 litų, o trečios - 500 litų dydžio premija. Šios premijos skiriamos iš Seimo

Pirmininko reprezentacinio fondo.

Pagal šalies spaudos apžvalgą parengė Justina BLAŠKEVIČ

TSPMI direktoriaus pavaduotoja doc. A. Rauličkytė ragino gimnazistus rinktis studijas Lietuvoje

universitas

2005 lapkritis

vilnensis

s n no konferencijos_______________________________________________

Koks yra skandinavistikos studijų tikslas ir ateitis? Lapkričio 3-5 d. Vilniaus universitete vyko tarptauti nė konferencija „Skandina vistikos studijos ne Skandi navijoje“. Renginio iniciato riai - Vilniaus universiteto docentė Erika Sausverde ir Berlyno Humboldtų universi teto profesorius Jurijus Kuzmenko. Konferencija organizavo VU Skandinavis tikos katedra padedant Skandinavistikos studijų užsienyje bendradarbiavi mo komitetui. Į Vilnių suvažiavę skandinavistai iš viso pasaulio svarstė klausima: koks yra Šiaurės šalių kalbų, literatūrų ir kultūros studijų tikslas?

Lektorius Martinas BRUNSGAARDAS (Vertė Birutė SPRAUNIENĖ)

Nepaisant

konferencijos

„skandinaviško“ pobūdžio, pa

grindinis dėmesys joje vos neati teko Italijos miestui Bolonijai. „Bolonijos procesu“ vadinamas mokslinių laipsnių (bakalauro,

magistro ir daktaro) standartiza

damo universiteto pareiškė, kad

lio šalyse esančius skandinavis

neturėtų nei vieno studento, jei jo studijų programoje būtų 22 pri valomos akademinės valandos per savaitę. Lieto kolega iš Aust rijos, profesorius Švėnas Flako nas Rosselas, jam pritarė ir pa pasakojo apie savo patirtį dirbant

tikos židinius už mokslinius tyri

su studentais iš Rytų Europos

Vienos universitete: „Pagal Rytų Europos modelį mokęsi studen

tai labai gerai išmoksta studijuo jamą kalbą, tačiau, kita vertus, jų

akademinio rašymo gebėjimai menki. Jie neretai nesugeba pa rašyti paprasčiausio esė, kritiškai mąstyti, savarankiškai spręsti mokslinę problemą“.

Diskusija apie įvairių modelių privalumus ir trūkumus neišven

giamai krypo prie svarbaus klau

Skandinavistai iš viso pasaulio svarstė klausimą: koks yra Šiaurės šalių kalbų, literatūrų ir kultūros studijų tikslas? V. Naujiko nuotr. ma konferencijos dalyvių šiaip

simo: ką veiks studentai, baigę studijas universitete? Žinoma, kai

mus tose srityse, kuriose pačių skandinavų susidomėjimas yra vi

sai užgesęs. „Geriausi danų kal bos istorijos ir senosios skandi navų literatūros specialistai yra ne Danijoje“, teigė Galbergas Ja kobsenas ir pridūrė, akivaizdžiai adresuodamas savo pastabą Ry tų bei Vidurio Europos universi tetams: „Tačiau, manyčiau, pats laikas atnaujinti studijų progra mas, mažiau dėmesio skiriant se najai gotų ir islandų kalbai, o dau giau - kultūrai ir komunikacijai“. Anot profesoriaus van der Lie to, tokios skandinavistikos studi jos, kokias mes pažinojome iki šiol, išnyks. „Ateities studentai

patys formuos savo studijas, lais vai rinkdamiesi įvairius kursus ne tik savo pačių, bet ir užsienio uni

kurie taps mokytojais ar vertėjais

versitetuose“, -teigė van der Lie

raštu bei žodžiu. Tačiau daugu

tas, minėdamas vykdomas olan

ma konferencijos dalyvių pabrė

dų švietimo sistemos reformas,

vadinamųjų „regioninių“ studijų dalis. Šis modelis be tradicinių

žė tą faktą, kad didžioji dalis ab

kuriomis siekiama skatinti tokį

lėtų būti tas „šiaudas", už kurio

disciplinų, tokių kaip kalbotyra ir

solventų galiausiai susiranda

mobilumą Bolonijos proceso

galėtų griebtis skandinavų ir kitų

literatūrologija, taip pat apima įvai

darbą, kuris nėra tiesiogiai susi jęs su studijuotomis disciplino

kontekste. Van der Lieto pareiškimas su

kėlė audringas diskusijas, kurios tęsė skirtingų universitetinių tra dicijų atstovų kritišką pasikeitimą

jau žiūrėjo labai skeptiškai - ga

mažų kalbų filologinės studijos.

rias visuomenės mokslo šakas: is

Studijų programų reforma paska

toriją, sociologiją, politikos moks lus, teisę ir pan. Vakarų Europos

mis. Kitaip tariant, ne švedų kal

modelyje studentai, išmokę vie

manymas atveria studentams du ris į ateities darbo rinką, o grei

patirtimi, vykusį per visą konferen

„Skandinavistikos studijų tinklą“

ną ar kelias šiaurės šalių kalbas, gali toliau specializuotis vienoje

čiau jų bendrieji humanitariniai

ciją. Taip Vilnius, kaip jau ne kar

(„Kompetenznetvverk Skandina-

iš pasirinktų sričių: kalbotyroje, li-

gebėjimai: savarankiškas anali

tą yra buvę politikos srityje, tapo

teratūrologijoje ar kultūrologijoje.

tinis mąstymas, tarpkultūrinė ko

erdve pokalbiui, nutiesusiam til

Rytų Europos modelyje pagrindi

tą per Atlantą, sujungusiam rytus

nis dėmesys skiriamas tradici nėms filologinėms disciplinoms, tokioms kaip kalbotyra ir kalbos

munikacija ir pan. Kyla klausimas, kokią įtaką tai turi (ar turėtų turėti ateityje) skan

sitetas ir bus ta vieta, kur skandi navistikos studijoms pavyks su

bei literatūros istorija.

tuose, esančiuose ne Skandina vijoje. Danų profesorius Henrikas

derinti geriausius skirtingų tradi

Galbergas Jakobsenas, Skandi

tų suteikti studentams daugiau

tino Freiburgo, Strasbūro, Baze lio ir Tiubingeno universitetų skandinavistikos katedras įkurti

vistik“) ir bendromis jėgomis

rengti kursus, taip geriau išnau dojant negausius atskirų kated

rų resursus. Besiklausant, kaip skandina vistikos studijos organizuojamos

bos sintaksės ar islandų sagų iš

dinavistikos studijoms universite

ir vakarus. Galbūt Vilniaus univer

cijų bruožus? Pirmas žingsnis bū

vimas, kurio tikslas - didinti Eu ropos universitetų studentų mo

įvairiose pasaulio šalyse, išryš kėjo trys pagrindiniai studijų mo

Svečius iš Vakarų Europos ša lių labai nustebino didelis priva

bilumą. Freiburgo universiteto at

deliai: amerikietiškasis, Vakarų

lomų užsiėmimų skaičius „rytie

stovo Thomo Mohnike’s nuomo ne, šis procesas - j kurį daugu-

Europos ir Rytų Europos. Ameri

tiškame“ modelyje. Profesorius

navistikos studijų užsienyje ben dradarbiavimo komiteteto pirmi

galimybių rinktis, nes norėdami išugdyti atsakingą žmogų, turime

koje skandinavistikos studijos yra

Henkas van der Lietas iš Amster

ninkas, pagyrė įvairiose pasau

suteikti jam atsakomybę.

Konferencijoje „Kalbos ir žmonės" viešėjo pasaulinio garso kalbininkai Taip vadinosi pirmoji

farptautinė taikomosios kalbotyros konferencija,

kuriq spalio 20-22 d.

surengė Filologijos fakulte to Lituanistinių studijų

katedra ir Užsienio kalbų institutas. Organizuoti šį

renginį nuoširdžiai padėjo Britų taryba ir Valstybinė

lietuvių kalbos komisija.

Doc. Loreta VILKIENĖ, Lituanistinių studijų katedra Į konferenciją pasikalbėti rūpi mais klausimais susirinko nemažas būrys žmonių: pranešimus skaitė 50 tyrėjų iš Lietuvos (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos), Latvijos, Estijos, Didžio sios Britanijos, Rusijos, JAV. Antra tiek susirinko paklausyti, kokiais klausimais domisi taikomosios kal botyros specialistai. Plenarinių posėdžių pranešėjai

Davidas Crystalas ir Davidas Gradalas - pasaulinio garso profeso riai iš Didžiosios Britanijos - tarsi vėjo šuoras įsiveržė į klausytojų sąmonę, privertė susimąstyti apie tai, kam sukdamiesi rutinos rate paprastai neskiriame dėmesio: kiek svarbi kiekviena pasaulio kal ba, koks kalbų likimas, ką galima padaryti, kad kalbos išliktų ir pan. „Kalba - pasaulio vizija, o pasau lis - tai vizijų mozaika. Praradęs vieną mozaikos dalį, nebesuprasi pasaulio visumos", - sakė Davi das Crystalas. Buvo gražu matyti, kaip tokie profesoriaus pamąsty mai sujaudino jaunųjų klausytojų - studentų - mintį. O Davido Gradalo statistiniai duomenys apie Eu ropos kalbų ateitį privertė krūpte lėti ne vieną: po 50 metų net italų kalbai gresia žingsnis nykimo link. Ką tuomet galime galvoti mes, lie tuviai? Tačiau abu kalbėtojai opti mistiškai žvelgė į ateitį: kalba gy vuos, jei to norės bendruomenė, jei valstybė kalba rūpinsis. O per vakarienę, kurios metu koncerta vo VU folkloro ansamblis „Ratilio“,

svečiai juokavo, kad lietuvių kalbai negresia išnykimas, jei jauni žmo nės su malonumu dainuoja iš pro tėvių paveldėtas dainas, išsaugo dami jas ateičiai. Tarp plenarinių posėdžių darbas vyko trijose sekcijose: Sociolingvistikos ir kalbų politikos, Lingvodidaktikos ir kalbų testavimo, Dis kurso analizės ir vertimo. Prane šėjai sulaukė įdomių klausimų, užsimezgusios diskusijos rodė, kad taikomosios kalbotyros problemos svarbios ir įdomios, o jų sprendi mai reikalingi tiek mokslui, tiek vi suomenei. Buvo parengta ir šešio lika stendinių pranešimų, kurių dauguma informavo apie dabar Lietuvoje vykdomus tarptautinius kalbų mokymo ir propagavimo projektus. Konferencijai pasibaigus, VU Mažojoje auloje įvyko Lietuvos taikomosios kalbotyros asociaci jos steigiamasis susirinkimas, ku rio metu buvo suburta iniciatyvi nė grupė šios asociacijos nuosta tams parengti, tolesniems pla nams kurti bei įgyvendinti.

Profesoriai D. Crystalas ir D. Gradalas ragino susimąstyti apie tai, kiek svarbi kiekvieno pasaulio kalba, koks kalbų likimas, ką daryti, kad kalbos išliktų. V. Naujiko nuotr.

universitas

2005 lapkritis

vilnensis

i k ^konferencijos

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas: praeitis ar dabarties aktualija? Prof. habil. dr. Eugenija ULČINAITĖ Spalio 20 d. Filologijos fakul tete įvyko net trys reikšmingos konferencijos: taikomosios kal botyros, rusistikos ir lituanistikos. Pastaroji vadinosi „Raštijos ir li teratūros santykis: LDK patirtis". Joje Lietuvos, Baltarusijos, Ukrai nos, Čekijos mokslininkai bandė

aptarti reikšmingiausius LDK XII— XVIII amžiaus tekstus, jų žanrines ypatybes, lotynų, lenkų, rusenu, lietuvių kalbų santykius, jų pasi rinkimo motyvaciją, kalbinės bei stilistinės raiškos skirtumus dvi kalbiuose, lotynų ir lenkų kalba rašytuose tekstuose. Naujų įžval gų pateikė ir gyvas diskusijas su

kėlė dr. Loretos Jakonytės (Lie tuvių literatūros ir tautosakos ins titutas) pranešimas „Senosios raštijos ir šiuolaikinės literatūros teorijos dialogas“, doc. dr. Da riaus Kuolio (LLTI) - „Istorinis LDK pasakojimas: raštija, litera tūra, mitologija“, Žannos Nekra-

ševič-Korotkajos (Minsko valsty binis universitetas) - „cbyHKųna 3KCnO-3MUMM B aHTMHHblX 3niz|-

HeCKHX nO3MaX M B JiaTMH0fl3blHH0M

nosTMHecKOM anoce BenuKoro KHH>KecTBa JlMTOBCKoro“, doc. dr. Sigito Narbuto (LLTI) „Latinitas LDK raštijos raidoje", mgs. Iljos Lemeškino (Prahos Karolio uni versitetas) „1262 chronografas ir senoji Lietuvos raštija“, prof. ha bil. dr. Sergejaus Temčino (Vil niaus universitetas) „Judėjų indė lis į LDK slavų raštiją“ ir kt.

Konferenciją organizavo Lie tuvių literatūros ir tautosakos ins titutas, Senosios literatūros sky rius ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės fi lologijos katedra. Konferencijos medžiaga bus išspausdinta lei dinyje „Senoji Lietuvos literatū ra", 20 tome. Tai svarus indėlis į LDK literatūros bei raštijos tyri nėjimus, koreguojantis ligšioli nes literatūros istorijos ir teorijos sampratas, skatinantis naujas šaltinių paieškas bei jų interpre tacijas. Konferenciją parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fon das, Lietuvos Respublikos kultū ros ir sporto rėmimo fondas. Abiems jiems organizatoriai nuo širdžiai dėkoja.

LDK rašytinis paveldas aktualus ir šiandien. V. Naujiko nuotr.

Europos nanotechnologai susitiko Vilniuje Prof. Jonas GRIGAS Albertas Einšteinas daktaro di sertacijoje apskaičiavo, kad cuk raus molekulės yra maždaug nanometro (milijardinės metro dalies) dydžio. Nanotechnologija yra taipogi sena. Prieš 30 tūkst. metų žmonės iš nanodalelių da rė dažus ir piešė uolose paveiks lus. Dabar per metus pagamina ma ir sunaudojama apie 5 mln. tonų nanodalelių. Nanomokslas ir nanotechnologijos tapo šio am žiaus lyderiais. O pradžią davė JAV prezidento B. Clintono inicia tyva 2000 metais įkurtas Nacio nalinis nanotechnologijos institu tas ir jam paskirtas keleto šimtų milijonų dolerių finansavimas. Da bar nanomokslas ir nanotechno logijos klesti Europoje ir Azijoje, įsikūrė apie 40 nanotechnologi

jos tyrimo centrų. Nanotechnologijoms skiriama milijardai dolerių ir eurų per metus. Manoma, kad iš nanodalelių sukurtos medžiagos pasižymės ypatingomis elektrinė mis, mechaninėmis, optinėmis ir cheminėmis savybėmis. Pavyz džiui, įterpę nemagnetinį nanosluoksnį tarp dviejų magnetinių sluoksnių, gauname puikų gigan tiškos magnetovaržos jutiklį garsui ir vaizdui įrašyti ir skaityti. Kuriami nanovarikliai, nanorobotai ir dau gelis kitų tokio dydžio įrenginių. Europos Sąjunga šiais metais sukūrė programą COST 539 (COST - European Cooperation in the field of Scientific and Technical Research - Europos bendra darbiavimas mokslo ir technikos srityje), skirtą inovaciniais meto dais sukurti iš nanodalelių elektrokeramiką ir plonas plėveles, iš

tirti jų fizines bei chemines savy bes ir sukurti naujus ateities nanoelektronikos, optoelektronikos ir mechaninius įrenginius. Elektrokeramika yra elektrinė keramika, kuri pasižymi feroelektrinėmis, pjezoelektrinėmis ir piroelektrinėmis savybėmis. Į šią programą įsi traukė šios Europos šalys - Angli ja, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Ispanija, Italija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Serbija ir Juodkalnija, Slovėnija, Slovakija, Šveicarija, Vengrija, Vokietija, taip

pat Izraelis, Brazilija ir Japonija. Kiekviena valstybė paskyrė po du atstovus, kurie kuruos šios srities tyrimus savo šalies universitetuo se. Lietuvos atstovai yra Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto deka nas prof. Jūras Banys ir šio fakul teto prof. Jonas Grigas.

Europos šalių nanotechnologai Vilniaus universitete. V. Naujiko nuotr. Spalio 14-16 d. Vilniaus uni versitetas organizavo pirmąją COST 539 programos atstovų konferenciją, kurioje išklausyta 10 pranešimų apie feroelektrinių medžiagų nanodalelių sintezės inovacinius cheminius, fizikocheminius ir mechaninius meto dus ir galimybes sukurti labai ho mogenišką elektrokeramiką. Jau

sukurtos įvairių medžiagų nanovamzdeliai, nanovielos, nanocilindrai, nanoplokštelės, nanoprizmės ir nanojuostelės. Kita COST 539 konferencija, skirta sukurtoms medžiagoms charakterizuoti, sekančiais me tais įvyks Toledo mieste (Ispani ja) kartu su eiline Europos šalių elektrokeramikos konferencija.

Tekstai ir kontekstai: transformacijų sklaida VU KHF Lietuvių filologijos ir Germanų filologijos katedrų kas metinė tarptautinė konferencija „Tekstai ir kontekstai“ sukviečia gausų būrį mokslininkų iš įvairių pasaulio šalių. Šiais metais joje

dalyvavo 90 atstovų iš įvairių už sienio šalių - Rusijos, Baltarusi jos, Latvijos, Lenkijos, JAV, Ispa nijos, Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos ir iš Lietu vos universitetų. Šių metų konferencijos tema

„Tekstai ir kontekstai: transforma cijų sklaida“ atspindėjo renginio tikslus - aptarti teksto prasmės formavimosi ir skleidimosi, trans formacijos procesą sinchroniniu, diachroniniu bei panchroniniu aspektu, mikrokonteksto ir makrokonteksto įtaką grožinio ir kitų tipų teksto refleksijai, tirti prasmės formavimosi tekstinę raišką, transformacijų hermeneutiką. Teksto ir konteksto sąveika tiria ma interdisciplininiu požiūriu, to dėl dalyvauti konferencijoje bu vo kviečiami įvairių mokslų

Tarptautinė konferencija VU Kauno humanitariniame fakultete Spalio 13-14 dienomis VU Kauno humanitariniame fakul tete vyko VU KHF Lietuvių filologijos ir Germanų filologijos katedrų kasmet organizuojama mokslinė tarptautinė konferencija „Tekstai ir kontekstai: transformacijų sklai da“, skirta teksto ir konteksto sąveikos tyrimui interdis ciplininiu požiūriu. atstovai: literatūrologai, lingvistai, kultūrologai, edukologai, istorikai, filosofai, sociologai, psichologai. Spalio 13 dieną vykusiame plenariniame posėdyje dalyvius sveikino konferencijos moksli nio komiteto nariai - VU KHF Lie tuvių filologijos katedros vedė jas docentas Aleksandras Krasnovas, Germanų filologijos katedros vedėja docentė Vytautė Pasvenskienė ir docentė Jadvy ga Krūminienė, Minsko lingvisti kos universiteto Užsienio literatū ros katedros profesorius Jurijus Stulovas, Italijos La Sapienza uni versiteto Psichologijos fakulteto

profesorius Renatas Corsetis. Kon ferencijos atidaryme kalbėjo VU KHF dekanas docentas Stasys Gir dzijauskas, kuris palinkėjo daly viams turiningo darbo, įdomių dis kusijų bei naujų idėjų. Po iškilmingo konferencijos ati darymo prasidėjo darbas trijose teminėse sekcijose: Lingvistiniai ir ekstralingvistiniai teksto para metrai: teorija, praktika, vertimai, Literatūrinio diskurso polikontekstai, Filosofija, kultūra, menas: transformacijų sklaida. Čia buvo

skaitomi pranešimai anglų, vokie čių, rusų kalbomis, vyko įdomios diskusijos.

Doc. J. Krūminienė: „Konferenci jos pranešimų pagrindu parengtą recenzuojamą mokslinių straipsnių rinkinį „Tekstai ir kontekstai: trans formacijų sklaida“ planuojama iš leisti 2006-aisiais metais“

Pranešimų problematika įvairi: nuo metodologinių teksto suprati mo aspektų (hermeneutikos, se miotikos, fenomenologijos, anali tinės filosofijos, psicholingvistikos ir kt.), teksto prasmės recepcinės estetikos požiūriu, teksto suprati mo strategijų istorinės kaitos, pras mės transformacijos lingvistiniu aspektu iki informacijos amžiaus technologijų ir teksto sąveikos, is torinio konteksto vaidmens teksto suvokimo strategijoje. į konferenciją KHF atvyko gar sus britų aktorius Šamas Dastoras, kuris konferencijos dalyviams ir VU KHF studentams atliko Williamo Shakespeare’o sonetų pa grindu sukurtą programą anglų kalba „Shakespeare’o meilės". Vakarinėje dalyje konferencijos svečius linksmino VU KHF tauti nių šokių ansamblis „Uosinta“. Parengė Jurgita KEDERYTĖ

universitas

2005 lapkritis

vilnensis

fakultetuose, centruose_________ ______________________________

„Sorainen Law Offices" dovana Teisės fakultetui Viena didžiausių Baltijos šalyse advokatų kontora „Sorainen Law Offices“ Vilniaus universiteto Teisės fakultetui padovanojo keletu išties vertingų kny gų. Jas advokatai įteikė penktadienį per susitikimų su fakulteto dekanu prof. habil. dr. Vytautu Nekrošiu mi, prodekanu doc. dr. Tomu Davuliu bei bibliote kos vedėja Jolita Sudavičiene. Viena dovanotų knygų - advo katų kontoros parengta „Handbook of Baltic Business Law“. Tai Baltijos šalių verslo ir komercinės teisės apžvalga. Antroji - „Employment and Benefits in the European Union“ - skirta daugiau darbo teisės specialistams ir parengta pagal ilgametę vienos iš lyderiaujančių užsienio teisinių firmų „Clifford Chance“ - patirtį. Kadan gi abi knygos parašytos anglų kal ba, jos bus naudingos ne tik kiek-

Knygos anglų kalba bus naudingos ir dėstytojms, ir busimiesiems teisininkams vienam būsimajam Lietuvos teisi ninkui ar juos rengiantiems dės tytojams, bet ir vis gausiau j fakul tetą atvykstantiems ERASMUS programos studentams. Advokatų kontora „Sorainen Law Offices“ - viena didžiausių teisines paslaugas teikiančių kon torų Baltijos šalyse - planuoja ir

ateityje remti fakultetą knygomis, konsultacijomis bei paskaitomis. Siekiama, kad bendradarbiavi mas, prasidėjęs nuo pažinties su Darbo teisės katedra, išaugtų iki fakulteto lygmens, o pati kontora turėtų galimybę aktyviau įsitraukti į fakulteto veiklą ir tapti jo sociali niu partneriu.

TSPMI atidaryta viešosios diplomatijos auditorija Spalio 12 dienq VU Tarptau tinių santykių ir politikos mokslų institute atidaryta Viešosios diplomatijos auditorija. Tai pirmoji tokios paskirties auditorija Lietu voje. Jos atidaryme daly vavo ponia Kristina Bra zauskienė, maestro Virgili jus Noreika, Lietuvos am basadorius Estijoje Antanas Vinkus, ilgametis Lietuvos ambasadorius Ispanijoje bei Venesueloje Vytautas Dambrava ir kiti garbingi svečiai.

Aušra KARKLYTĖ Atidarant auditoriją V. Dambravos fondo pirmoji premija už atsi davimą Lietuvai ir profesionalumą viešosios diplomatijos srityje įteik ta Lietuvos ambasadoriui Estijoje Antanui Vinkui. Dr. A. Vinkus pa brėžė, kad „vieša pagarba džiugi na kiekvieną žmogų, o gimtojoje šalyje toks įvertinimas — laimė“. Fondo steigėjas, diplomuotas visuomenės veikėjas, teisininkas Vytautas Dambrava, kalbėdamas apie viešąją diplomatiją sakė: „Vie

TSPMI studentė Milda Mockutė džiaugėsi įvertinimu ir suteikta galimybe pamatyti diplomatinį darbą ambasadoje šoji diplomatija nėra vien tik public relations (ryšiai su visuomene), bet jos uždavinių kūrimas ir ilga laikių diplomatinių santykių palai kymas“. V. Dambrava apgailesta vo, kad Lietuva kol kas yra atsili kusi valstybė viešųjų diplomatinių santykių srityje, nes ministerija ne turinti viešosios diplomatijos pro gramos, nors, pasak fondo steigė jo, yra žmonių, kurie nemažai nu veikę diplomatiniame bendravime su kitų šalių diplomatais.

V. Dambravos fondas, nutaręs paskatinti domėjimąsi viešąja di plomatija, įteikė paskatinamąją premiją TSPMI IV kurso studentei Mildai Mockutei ir pažadėjo su teikti galimybę atlikti stažuotę Lietuvos ambasadoje užsienyje. Milda Mockutė, rašanti diplominį darbą „NATO plėtra Pietų Kauka ze“, sakė nesitikėjusi tokio įverti nimo ir džiaugėsi suteikta galimy be pamatyti diplomatinį darbą ambasadoje.

Gerbiami TEISININKAI IR TEISĖS STUDIJŲ STUDENTAI, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugija ir Vilniaus universiteto Teisės fakultetas organi zuoja seminarų-diskusijų ciklą „Teisės aktualijos“. Pirmasis seminaras-diskusija tema:

„Bandomasis teisminės mediacijos projektas: priešistorė ir perspektyvos" 2005 m. gruodžio 1 d. (ketvirtadienį) nuo 17. 30 vai. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto 310 auditorijoje Pranešėjas: Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėjas, Teismų tarybos sudarytos darbo grupės bandomojo teisminės mediacijos projekto įgyvendinimo koordinavimui ir rezultatų vertinimui vadovas Rimantas Simaitis. Maloniai kviečiame šiuose seminaruose dalyvauti jau pabaigusius studijas teisininkus bei teisės studi jų studentus! Su Teismų tarybos patvirtintais bandomojo teisminės mediacijos projekto aprašymu ir Teisminės mediacijos taisyklėmis galima susipažinti tinklalapyje http://www.teismai.lt/savivalda/nutarimai/20050520-348.doc,

Konstitucijos diena - šventė visiems Spalio 25 d. visoje Lietuvoje paminėta Konstitucijos diena. VU Teisės fakulteto studentai pirmų kartų Konstitucijos Taure „Už indėlį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos taikymo plėtrų“ apdovanojo vilnietę Marijų Simonovų, kuri Konstituciniame Teisme laimėjo bylų prieš valstybę dėl kompensacijų už valstybės išperkamų nekilnojamųjį turtų dydžio. Ši pensinio amžiaus moteris įvertinta už tai, kad, net ir neturėdama specialių žinių, apgynė savo teises, rem damasi Konstitucijoje įtvirtintomis normomis. Visus surinkusiuosius su 13-uoju Konstitucijos gimtadieniu sveikino šventės globėjas - Seimo Pirminin kas Artūras Paulauskas, VU rekto rius akad. Benediktas Juodka, Kon stitucinio Teismo pirmininkas Egidi jus Kūris, Teisės fakulteto Studentų atstovybės nariai. Apdovanoję M. Simonovą, būsimieji teisininkai aktyviai įsitraukė į konferencijos „Tiesioginis kreipima sis į Konstitucinį Teismą: galimybės ir perspektyvos“ diskusijas. Susirin kusiesiems pranešimus skaitė LR Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. Egidijus Kūris, LR Konstituci nio Teismo teisėjas doc. dr. Armanas Abramavičius, prof. habil. dr. Egidijus Šileikis ir prof. habil. dr. Al

fonsas Vaišvila. Konferencija „Tiesioginis kreipi masis į LR Konstitucinį teismą: gali mybės ir perspektyvos" - Konstitu cijos dienai (KoDi ’05) skirtų šventi nių renginių dalis. Tą dieną vilnie čiams ir miesto svečiams pagrindi nėse miesto gatvėse praeiviams bu vo dalijamos Konstitucijos, teatras „Minimum“ kvietė į komediją „Arklys Senate“, o vakare bardų trio suren gė savo koncertą. Prieš šį baigia mąjį renginį buvo apdovanoti orien tacinio žaidimo ir dėstytojų rinkimų „Teisininkų kūjis 2005“ nugalėtojai. Orientaciniame žaidime sėkmin giausiai pasirodė Ekonomikos fakul teto Studentų atstovybės komanda. Dėstytojų rinkimai turėjo net 10 no minacijų: 1. „Metų širdimi“ pripažintas prodekanas dieninėms studijoms

Vilnietė Marija Simonovą, laimėjusi bylą prieš valstybę, apdovanota Konstitucijos taure

doc. dr. J. Galginaitis. 2. „Misterio punktualumo“ vardą už pasirodymą paskaitose 8:00 vai. ir nė minutės vėliau pelnė doc. dr. J. Prapiestis. 3. „Metų grėsmės“ titulas atiteko doc. dr. A. Normantui. 4. „Metų pasiūlymo“ nusipelnė dekano prof. habil. dr. V. Nek rošiaus romėnų civilinės tei sės įskaitoje nuskambėjęs klau simas „Trečias lapelis iš viršaus ar iš apačios?“. 5. Mėgstamiausia „Metų frazė“ prof. E. Šileikio „logiškai - sis

temiškai...“. 6. „Metų anekdotą“ papasakojo doc. dr. Z. Namavičius: „Sap nuoju, kad sėdžiu teismo posė dyje, atsibundu - „akurat“!“. 7. „Metų piešinį“ „nutapė" doc. dr. H. Šinkūnas: „Organizmas su įeiga ir išeiga“ (vien pavadini mas ką reiškia!). 8. „Metų netektis“ ištiko LR Kon stitucinį Teismą, praradus doc. dr. A. Normantą. 9. „Metų „kreditoriumi“ (nuo žo džio „kreditas“) už geležinę lo giką įskaitų atžvilgiu nominuo ta doc. dr. N. Lomanienė. 10. Garbingiausias titulas - „Kūjų kūjis" - geriausiam dėstytojui, kurį reikia ypatingai gerbti ir my lėti, įteiktas doc. dr. A. Abro mavičiui už gerą humoro do

zę. KoDi '05 - jau antrus metus Vil niaus universiteto teisininkų organi zuojama šventė. Vienas pagrindinių projekto tikslų - visuomenei prista tyti LR Konstituciją, pagrindinį šalies įstatymą, atkreipti dėmesį į vis išky lančias jos taikymo problemas bei paskatinti visus Konstitucijos dieną švęsti aktyviai ir linksmai.

VU Teisės fakultetą baigę praktikai dalijasi patirtimi Spalio 12 d. Vilniaus universiteto Teisės fakultete prasidėjo ALUMNI paskaitų ciklas studentams. Tai bendras fakulteto, „ELSA Vilnius“ (Europos teisės studentų asociacija) ir ALUMNI projektas. Šis ciklas - tai gražios, ne pirmus metus trunkančios ALUMNI ir studentų teisininkų draugystės išraiška. Tokias paskaitas planuoja ma organizuoti kartą per mėnesį. Lapkričio 22 d. 12 vai. Teisės fakulteto 302 auditori joje paskaitą - „Teisminio administravimo praktiniai ypatumai“ skaitys Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ALUMNI - tai daugiau nei tris dešimt Vilniaus universiteto Teisės fakulteto auklėtinių jungianti drau gija. Fakulteto dekanas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius džiaugiasi, kad daugelis įvairių kartų teisininkų, šiuo metu dirbančių praktinį dar bą, nuolat domisi savąja Alma Mater ir visada su dideliu noru grįžta į šią aukštąją mokyklą. TF inform.

universitas

2005 lapkritis

vilnensis

ittat bendradarbiavimas_____________________________________________

Pizos universitete studentams dėstoma lietuvių kalba Pizos universitete nuo 20042005 mokslo metų II se mestro LR Švietimo ir moks lo ministerijos, VU ir Pizos universiteto Baltų filologijos katedros dėka dėstomas lietuvių kalbos ir kultūros kursas. Šiuo metu baltisti kos ir lietuvių kalbos Pizoje mokosi apie dešimt stu dentų. Jie domisi baltų filologija, lyginamąja kalbotyra, lietuvių kalba, literatūra, kultūra, istorija, filosofija, vertimu iš lietuvių į italų kalbą.

Rasa KLIOŠTORAITYTĖ, VU doktorantė ir italų kalbos dėstytoja, Pizos universiteto lietuvių kalbos lektorė

Pizos Universitete (Italija) lietuvių kalbos mokosi apie dešimt studentų, vadovaujami prof. P. U. Dinio. Paskaitą šių metų gegužę jiems skaitė ir prof. B. Stundžia. colo linguistico" Florencijoje.

Studentai, Pizos universitete stu dijuojantys lietuvių kalbą, ir toliau

Lietuvoje, dalyvavo F. Zambleros daktaro disertacijos, kuriai vado vavo prof. P. U. Dinis, gynime.

norėtų tęsti pradėtas studijas.

F. Zambleros daktaro diserta

Dėstomi dalykai yra svarbus įna šas į baltistikos ir lituanistikos stu

cijos „Daugiakalbystė ir poliglosija dabartinėje Pietryčių Lietu voje" gynime dalyvavo ilgametis

veikia Baltų filologijos katedra.

dijų plėtrą. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija,

Jai vadovauja profesorius Plėt

bendradarbiaudama su Vilniaus

ras U. Dinis. Jis žinomas ne tik

universiteto baltistais, koordinuo

partamento profesorius R. Lazzeronis (komisijos pirmininkas),

kaip baltistas, lyginamosios kal

jančiais projektą „Lituanistika pa

botyros specialistas, bet ir kaip

saulio universitetuose", Pizos uni

lietuvių literatūros vertėjas. Nuo

versiteto Baltų filologijos katedrai padovanojo lietuviškų knygų, va

Pizos universiteto Kalbotyros

departamente nuo 1998 metų

1995 m. leidžia žurnalą Res Bal-

dovėlių, žodynų, garso ir vaizdo

Pizos universiteto Kalbotyros de

prof. P. U. Dinis ir prof. B. Stun džia (nariai). Savo darbe F. Zamblera vadovaujasi V. Čekmono metodologija, remiasi A. Girde nio ir kitų darbais. Mokslinio dar

ticae, išeinantį vieną kartą per metus; jame spausdinami

įrašų. Lietuviškos knygos domina

bo vadovas P. U. Dinis nurodė,

straipsniai įvairiais baltistikos

studentus, yra didžiulė pagalba

kad disertacijoje aptariami lietu

klausimais. Pizos universiteto

dėstytojams, padeda skleisti ži

vių, „paprastosios kalbos", len

Baltų filologijos katedra sėkmin

kų, karaimų ir jidiš kalbų ryšiai.

gai bendradarbiauja su Vilniaus

nias apie lietuvių kalbą, Lietuvos istoriją, kultūrą. Panašios dova

universitetu, Vilniaus pedagogi

nos, talkinant LR Užsienio reikalų

parašė per mokslinę stažuotę

niu universitetu, Italų kultūros

ministerijai ir Lietuvos institutui,

Lietuvoje. Moksliniame darbe pa

institutu Vilniuje, taip pat su ki

pasiekė ir dar 22 pasaulio litua

teikta daug pavyzdžių, paties

tais pasaulio baltistikos centrais

nistikos (baltistikos) centrus. Šių metų gegužės pradžioje Pi

doktoranto surinktų faktų, plati

bei Florencijoje nuo II pasauli

nio karo pabaigos veikiančiu

zoje viešėjo Vilniaus universiteto

rodė, jog F. Zamblera iškėlė įdo

„Circolo linguistico“, kurį įkūrė

Filologijos fakulteto dekanas, Bal

mią hipotezę, kad lietuvių jidiš

žymus italų kalbininkas G. De-

tistikos ir bendrosios kalbotyros

kalba susiformavo veikiama dvi

votas, domėjęsis ir baltų kal

katedros vedėjas prof. B. Stun

gubo substrato - lietuvių ir žydų bei lietuvių ir rytų slavų kalbų.

Doktorantas didžiąją darbo dalį

bibliografija. Darbo vadovas nu

bomis bei kultūra. Jau keliolika

džia. Jis skaitė paskaitų apie lie

metų baltistai ir kalbininkai iš

tuvių kalbos žodžių darybą ir nau

Prof. B. Stundžia pasidžiaugė

Lietuvos ir viso pasaulio, kaip an

jausias lietuvių kalbos kirčiavimo

darbo aktualumu, pabrėžė, jog

tai B. Stundžia, G. Blažienė,

sistemos raidos tendencijas. Su

doktorantas išsamiai išstudijavo

Subačius,

sitiko su baltų filologiją ir lietuvių

mokslinę medžiagą ir yra pajė

W. Smoczynskis, W. Lehfeldtas,

kalbą studijuojančiais studentais,

gus toliau tęsti mokslo tiriamąją

W. R. Schmalstiegas, skaito pa

kalbėjosi apie galimybes studijuoti

veiklą.

Ambrazas,

skaitas Pizos universitete ir „Cir

Florencijoje „Circolo linguisti co" prof. B. Stundžia skaitė pa skaitą anglų kalba apie bendri

nės lietuvių kalbos kirčiavimo

sistemos raidą. Verta paminėti, kad šiuo metu

du profesoriaus P. U. Dinio stu dentai mokosi VU Filologijos fa

kulteto Lituanistinių studijų ka tedroje, rašo baigiamuosius

mokslinius darbus apie lietuvių

kalbą (Diegas Ardoinas tyrinėja

Sirvydo raštus, Silvia Piccini do misi lietuvių kalbos dviskaita), o keletas VU Filologijos fakulteto

studentų studijuoja Pizos univer

Keletas studentų, besimokančių baltistikos ir lietuvių kalbos, sutiko pasidalyti savo patirtimi apie studijas, apie tai, kodėl pasirinko lietu vių kalbos ir baltistikos kursus.

Adrianas Cerris „Jau antrus metus studijuoju Pizos universiteto Literatūros fa kultete. Pasirinkau lingvistikos specializaciją, norėdamas pagi linti filologines ir lingvistines ži nias. Man labai patinka italų ir užsienio literatūra, taip pat ir muzika. Moku tik anglų kalbą. Studijavau taip pat ir lotynų kal bą. Lankau sanskrito paskaitas ir indologijos kursą. Baltų filologi jos ir lietuvių kalbos paskaitas pasirinkau iš smalsumo ir netu riu jokio pasiruošimo bei pagrin dų. Man patiktų studijuoti šalių, kurios dažnai neteisingai nustu miamos į marginalijas bendrame Europos kontekste, istoriją, kal bas, kultūrą. Norėčiau ne tik iš mokti kalbėti lietuviškai, bet ir susipažinti su šios šalies tauta, kultūra.“ Manuelis Ghilarduccis „Studijuoju trečiame kurse Užsienio kalbų ir literatūros fa kultete. Mokausi rusų, vokiečių ir danų kalbų. Užsienio kalbą studijuoju tam, kad galėčiau pa žinti kultūrą, literatūrą. Tai man svarbiausia. Taip pat domiuosi muzika bei filosofija. Pasirinkau literatūrinę studijų kryptį. Mo kausi lietuvių kalbos, nes ji ma ne jau seniai domina ir traukia, bet anksčiau nebuvo tokios pro gos. Todėl dabar džiaugiuosi, kad yra tokia galimybė. Lietuvių kal bos studijos man patinka, nes ga liu susipažinti su viena iš Balti jos šalių, kurios seniai bendrauja su slavų tautomis - mat jau tre jus metus studijuoju slavų kultū rą, istoriją, literatūrą, filologiją. Lietuvių tauta patyrė sovietinę priespaudą, bet vis dėl to jūsų ša lies kultūra yra labai turtinga. Taigi norėčiau kuo daugiau suži noti apie kultūrą. Kursas nėra tęs tinis, todėl manau, kad nebūtų teisinga didžiausią dėmesį skirti kalbai, nereikėtų palikti nuoša lyje ir kultūros. Norėčiau susipa žinti su lietuvių literatūra, ypač sovietinio periodo, kad galėčiau ją palyginti su kitų šalių literatū ros, muzikos istorija. Kalbų daž niausiai mokiausi gramatiniu metodu, išmokdavau taisykles ir laikui bėgant pritaikydavau jas skaitydamas bei rašydamas. Vie nas, be dėstytojo pagalbos, kele tą mėnesių mokiausi suomių kal bos, o kai buvau Suomijoje, su pratau, kad kažko pasiekiau. No rėčiau susipažinti su lietuvių kal bos pagrindais, kad paskui galė čiau studijuoti, galbūt ir savaran kiškai. Norėčiau aplankyti Lie tuvą ir čia pasimokyti.“

Mircas Sacchinis „Studijuoju užsienio kalbas Užsienio kalbų ir literatūros fa kultete. Trejus metus studijavau rusų ir anglų kalbas. Jau metus studijuoju vokiečių kalbą. Dėl as meninio susidomėjimo taip pat

mokausi lietuvių ir bulgarų kal bų. Domiuosi lietuvių kalba ir Lietuvos istorija, nes ateityje no rėčiau dirbti baltistikos srityje, praleisti vienerius studijų metus Lietuvoje. Lietuvių kalbos mokė jimas ir Lietuvos istorijos studi jos man padėtų įgyvendinti šiuos planus. Taip pat domiuosi lygi namąją kalbotyra, taigi lietuvių kalbos žinios padėtų ir šioms stu dijoms.“

Antonijus Demontis „Mokausi Literatūros fakulte te pagal senąją studijų programą. Studijuoju istoriją. Jau išlaikiau visus egzaminus ir rašau baigia mąjį darbą. Studijavau anglų, prancūzų, japonų, arabų, hebrajų kalbas. Lietuvių kalbos mokausi dėl praktinių sumetimų. Baltų fi lologijos kursą lankau todėl, kad norėčiau surinkti kreditų Rytų kalbų ir kultūrų specializacijos studijoms Pizos universitete, ku rias ketinu tęsti baigęs jau pradė tus mokslus.“ Stefanas Agrestis „Studijuoju filosofiją. Esu penktakursis. Užsienio kalbos yra didžiulė mano aistra... Kartu su filosofija. Trejus metus mokyk loje mokiausi prancūzų kalbos, bet beveik viską pamiršau. An glų kalbos mokiausi nuo mažens, po to aštuonerius metus mokyk loje. Priešpaskutinėje mokyklos klasėje pradėjau domėtis Rytų Europa, istoriniais, kultūriniais, kalbotyros dalykais. Norėjau iš mokti rusų kalbą. Todėl savaran kiškai mokiausi rusų kalbos gra matikos pagrindų. Metus rusų kalbos mokiausi kalbų kursuose Empolyje, kur gyvenu. Trečiai siais studijų metais dešimt mėne sių studijavau Berlyne pagal ERASMUS programą. Pramo kau ne tik vokiečių kalbos, bet ir supratau, kad iš tiesų yra... egzis tuoja „Europa be sienų“. Tais me tais buvau Vilniuje, taip ir kilo noras toliau tęsti studijas. Per skaičiau P. U. Dinio knygą „Bal tijos žiedas“. Domėdamasis Len kijos istorija priartėjau ir prie Lietuvos. Supratau, kiek daug ši šalis iškentėjo, kad buvo išstum ta iš istorijos. Todėl noriu kalbos pagalba priartėti prie šios šalies kultūros. Lietuvių kalba, mano manymu, yra nuostabi, jau nemi nint ir kitų dalykų...“ Claudijus Carpinis „Esu baigęs universitetą, studi javau ir rašiau baigiamąjį darbą iš viduramžių istorijos. Jau kelerius metus domiuosi baltų šalių, ypač Lietuvos, viduramžių istorija. De ja, žinių apie šią šalį Italijos isto riografijoje nėra daug. O ir knygų nedaug. Dabar esu doktorantas. To dėl didžiausias mano tikslas ir po reikis - susipažinti su lietuvių kal bos pagrindais, kad galėčiau skai tyti raštus lietuvių kalba...“

sitete. Dvišalis universitetų bendra

darbiavimas atveria daug naujų galimybių tiek mokslinėje, tiek

VU Garbės daktaras prof. P. U. Dinis - žymus baltistas ir lietuvių literatūros vertėjas

kultūrinėje veikloje.

Džiugu, kad lietuvių kalbos mokosi studentai, turintys konkrečių tiks lų, aiškią motyvaciją... ir didelį norą... 2005-2006 mokslo metais Pi zos universitete ir toliau dėstoma lietuvių kalba. Yra ir keletas naujų studentų. Dabar lauksime jų laiškų ir atsiliepimų.

•A

universitas

ttparodos

Vincas Mincevičius: su Lietuva širdyje Prof. Bonifacas STUNDŽIA Per parodos atidarymą žodį tarė kardinolas Audrys J. Bačkis, Italų kultūros instituto direktorė Alessan dra Bertini, URM darbuotojas Ri mantas Morkvėnas, Nijolė Sadūnaitė ir kiti. Pasidalyta prisiminimais apie nepaprastą žmogų, kurio šilu mą ir dėmesį teko pajusti ir šio straipsnelio autoriui, aktualizuojan čiam žodžius, parašytus 1992 m. rudenį (plg. Naujasis židinys, 1992 m., Nr. 10, p. 64-66). Mincevičius gimė 1915 m. spa lio 31 d. Laubano miestelyje Breslavo (dab. Vroclavas) apskrityje lietuvių šeimoje. Mokėsi Marijam polės Rygiškių Jono gimnazijoje, išleidusioje į gyvenimą ir busi muosius humanitarus, tos pačios kartos žmones, Algirdą Julių Grei mą (1917-1992) ir Joną Kabeiką (1914-1986). 1934 m. atvyksta į Italiją, mokosi saleziečių įstaigo se. Tarptautinių socialinių mokslų universitete Romoje gauna žurna listikos pagrindus, o 1946 m. įstoja į Popiežiškąjį Grigaliaus universi tetą. į kunigus Mincevičius įšventi namas 1949 m., už poros metų jam suteikiamas teologijos licenciato laipsnis, 1963 m. - monsinjoro titu las. Jis buvo ilgametis PLB Italijos krašto valdybos pirmininkas, atsto vavo VLIK’ui ir Lietuvių krikščionių demokratų sąjungai Italijoje. Atsidūręs Romoje Mincevičius nirte paniro į lietuvių visuomeninį darbą, kuris ir anksčiau jam nebu vo svetimas. Jį labai rėmė bičiuliai italai, tapę įtakingais valdininkais. Visa parama panaudota Tėvynės labui. Italijos spaudoje pasirodo Mincevičiaus straipsnių, studijų apie Lietuvą ir jos okupaciją, apie Katalikų Bažnyčios persekiojimus. Žurnaluose spausdinami grožinės literatūros vertimai - Jono Biliūno, Bernardo Brazdžionio, Kristijono Donelaičio, Antano Vaičiulaičio ir kitų kūrybos ištraukos. Ištisai išvers ta Šatrijos Raganos „Sename dva re", Antano Maceinos „Socialinis teisingumas“, arkivyskupo Jurgio Matulaičio „Dienoraštis“. Mincevi čiaus kaip žurnalisto ir vertėjo veik loje labai svarbūs du leidiniai, tei kę pasauliui objektyvią informaciją apie Lietuvą. Tai daugiau kaip 30 metų leistas informacinis mėnesi nis biuletenis „ELTA-Press“ ir „Lie tuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ vertimai į italų kalbą. Monsinjoro visuomeninė lietu viška veikla buvo plačiašakė. Jis yra surengęs keletą lietuvių meno parodų Italijos miestuose, skaitęs daugybę paskaitų apie Lietuvą, at stovavęs lietuviams tarptautiniuo se kongresuose. Romoje rengė Va sario 16-osios, trėmimų minėjimus, kuriuose dalyvaudavo aukštų dva sininkų, diplomatų ir šiaip įtakingų asmenų. Ypač daug jų susirinko į šv. Kazimiero (1984) ir Lietuvos krikšto (1987) jubiliejines iškilmes, Jurgio Matulaičio beatifikacijos ce remoniją. Vartai iškilmėms skirtus leidinukus ir stebiesi, kiek širdies įdėta, kaip vykusiai parinktos ilius tracijos. Šitai galėjo padaryti tik žmogus, nepaprastai mylintis savo Tėvynę ir Bažnyčią. Tėvynę monsinjoras garsino ne tik straipsniais, vertimais, paskaito mis, bet ir simboliais, kultūros žen klais, paliktais įvairiuose svečios žemės kampeliuose. Nuvykę į Am žinąjį miestą neturėtume aplenkti „Vilią Lituania“ (Piazza Asti, 25). Čia

Mincevičius ilgą laiką gyveno ir dir

2005 lapkritis

vilnensis

Narimantas Karvelis

Spalio 24 d. VU biblioteka drauge su Italų kultūros insti tutu pakvietė į parodą „Turinas-Roma-Aosta. Su Lietu va širdyje...“, skirtą monsinjoro Vinco Mincevičiaus (1915-1992) 90-mečiui.

Parodos VU bibliotekoje atidarymo akimirka

Svečius sveikino Italų kultūros instituto direktorė Alessandra Bertini

bo, sukaupė vertingą lituanistinę biblioteką, senųjų su Lietuva susi jusių žemėlapių kolekciją (kaupta tikintis kada nors padovanoti gim tajam kraštui). Tie žemėlapiai bu vo monsinjoro „silpnybė“ ir pasidi džiavimas. Keletas puošė „Vilią Lituania“ koridorių ir nedidelį jo bu tuką, kur svetingai sutiktas ne vie nas tėvynainis. Čia dažnai lanky davosi ir italai, besidomintys mūsų kalba, kultūra. Kiekvienam Mince vičius ištiesdavo tėvišką ranką, pa remdavo-dalykiškai, moraliai, ma terialiai. Svečius monsinjoras kviesdavosi ir į savo vasarvietę Aostos slėnyje. Šią vietą mėgo la biau nei Romą, čia puoselėjo lietu višką darželį. Ne visi žinome, kad Romoje yra aikštė, vardu Lituania, kad Vatika no širdyje - Šv. Petro bazilikoje įrengta Lietuvių koplyčia. Pastaro sios gilumoje išvysime Aušros Var tų Dievo Motiną, o sienų freskose dailininko Vytauto K. Jonyno pa vaizduotą dramatišką mūsų valsty bės ir tautos istoriją. Vargu ar šias brangias vietas turėtume, jeigu ne Mincevičiaus rūpinimasis. Mincevičius daugiau nei 25 me tus buvo įtakingo Vatikano kardino lo Antonio Samorė asmeninis sek retorius. Šis kardinolas, 20 amžiaus

4 dešimtmetyje dirbęs popiežiaus nunciatūroje Kaune, visam laikui li ko nuoširdus Lietuvos ir lietuvių bi čiulis. Kardinolo Samorė gimtinę Bardi - nedidelį miestelį netoli nuo Parmos - galėtume pavadinti ita liškąja Lietuva. Pati gražiausia miestelio gatvė - Via Lituania, jau nimo centro rūmuose yra salė Sala

memona —

Lituania, ištapyta lietuviškais mo tyvais, papuošta lietuviškomis stal tiesėmis ir Aušros Vartų Marijos pa veikslu. Lietuvišką Bardi tematiką tarsi vainikuoja Kryžius su Rūpin tojėliu - Vokietijos lietuvių dovana. Ir visa tai - Mincevičiaus sumanyta ir įgyvendinta. Kunigas, visuomenės veikėjas, žurnalistas, vertėjas - ši enciklope dinė eilutė rodo plačiašakę Mince vičiaus veiklą, o kaip apibūdinti jį kaip žmogų? Nepaprastai darbštus, tvirtos dvasios, kuklus, aplinkinius žavėjęs subtiliu humoro jausmu, pagarba ir atida pašnekovui. Kal bėdavo dalykiškai ir tiesiai, supran tama, ne visiems įtikdamas. Didžiąją gyvenimo dalį Mince vičiui buvo lemta praleisti toli nuo Lietuvos, tačiau tik fizine, o ne dva sine prasme. Tas gyvenimas - tarsi kokia užsitęsusi išvyka - monsin joras nepriėmė jokios kitos valsty bės pilietybės, visą laiką naudojo si vien Lietuvos Respublikos pasu. „Con la Lituania nei cuore.../ Su Lietuva širdyje..- prasmingas pa rodos moto, įrėminantis visą sąmo ningą Vinco Mincevičiaus gyveni mą. Parodos, kuri tarsi skelbia tapusią kūnu monsinjoro svajonę: ilgai kaupta žemėlapių kolekcija, kitos kultūros vertybės atkeliavo į Tėvynę. Simboliška, kad paroda įtraukta į V Pasaulinės italų kalbos savaitės renginių programą, kad ją globojo Italų kultūros institutas įstaiga tos šalies, kuri Mincevičiui davė pastogę, duonos, išsimoksli nimą ir kurios žmones jis nuošir džiai mylėjo. R. Malaiškos nuotr.

Po sunkios ligos 2005 m. lapkričio 3 d., eidamas 77-uosius metus, mirė Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Bendrosios chemijos katedros darbuotojas, chemijos mokslų daktaras, docentas Narimantas KARVELIS. Narimantas Vladas Karvelis (g. 1928 08 10 Kaune) 1948 m. baigė Vilniaus 1-ąją berniukų gimnaziją, 1953 m. - Chemijos fakultetą, buvo paliktas BChK vyr. laborantu, tačiau tų pačių metų rudenį pasiųstas į tikslinę aspi rantūrą Maskvos M. Lomonoso vo universiteto Bendrosios che mijos katedroje. Grįžęs į fakultetą, 1956 m. paskirtas Bendrosios chemijos ir chemi nės technologijos katedros asistentu, nuo 1960 m. - vyr. dėstytojas, nuo 1967 m. - do centas, 1993 m. išėjo į pensiją. 1961 m. N. Karvelis apgynė kandidato disertaciją „Cinko fosfido termocheminių savybių tyrimas“ (vadovas - prof. K. Chomiakovas), su bendra autoriais paskelbė apie 30 mokslinių publikacijų. Ne che mijos specialybių studentams skaitė fizikinės ir koloidų che mijos paskaitas, vienas ir su bendraautoriais parašė penkis mokomuosius ir metodinius lei dinius.

Chemijos fakulteto kolekty vas liūdi kartu su doc. N. Kar velio šeima ir prisimena jį kaip nepaprastai draugišką ir komu nikabilų, darbštų ir iniciatyvų vi suomenininką bei pedagogą, gerą krepšininką ir aistringą futbolo aistruolį bei entuzias tingą sportinio darbo organi zatorių.

Daugiau studentų galės mokytis užsienyje Atkelta iš p. 1 Vyriausioji specialistė aiškina, jog taip yra todėl, LR Vyriausybė nutarimu kasmet iš nacionalinio biudžeto Lietuvos universitetams ir kolegijoms ERASMUS progra mai įgyvendinti skiria lėšų, kurių didžioji dalis tenka studentų mo bilumo stipendijoms, todėl mūsų studentai gauna stipendiją, su darytą iš dviejų finansinių šalti nių - Europos Komisijos ir LR valstybės biudžeto lėšų. Deja, pavienis studentas nuolatinio sti pendijoms skiriamų pinigų didė jimo nejaučia. Iš tikrųjų racionalaus studentų mobilumo planavimo (pinigai Universitetams ir kolegijoms skirs tomi atsižvelgiant į šiuos mobilu mo veiklos rodiklius: studentų mo bilumo pasiekimų, mobilumo dvikryptiškumo, geografinio pasi skirstymo) dėka pinigų, skiriamų Vilniaus universiteto ERASMUS programos studentų mobilumo stipendijoms, daugėja, todėl Vil niaus universitetas turi galimybę išleisti daugiau studentų dali nėms studijoms į užsienio univer sitetus pagal šią programą. „Europos Parlamento sprendi mas padidinti stipendijas yra ak tualus tų šalių studentams, kurio se šiai programai neskiriama

papildomų (pvz., nacionalinio biudžeto) lėšų. Pavyzdžiui Latvi jos ir Estijos aukštosios mokyklos studentų mobilumo stipendijoms papildomų lėšų iš nacionalinio biudžeto negauna. Neseniai Vil niaus universitete pasilankiusi ko legė iš Ernsto Moritzo Arndto uni versiteto (Vokietija) minėjo, jog mūsų studentai atvažiuoja „turtin giausi“, visi kiti gauna daugiau sia 250 eurų per mėnesį“, džiaugiasi S. Savickaitė. Vilniaus universitetas 20042005 m. m. dalinėms studijoms pagal SOCRATES/ERASMUS pro gramą į ES universitetus išleido 254 studentus, 2005-2006'm. m. rudens semestrui į užsienį išvyko 200 studentų, 2005-2006 m. m. pavasario semestrui planuojama išleisti 180 studentų. TRSir„U. V.“inform.

univereitas

2005 lapkritis

vilnensis

i kkkk iš Vilniaus universiteto istorijos

Švento Jono valdose Jonas BULOTA Tęsinys. Pradžia „U.V.“ Nr. 7 (1663) Atrodo, kad norinčių būti palai dotais ar palaidoti savo artimuo sius tokioje žymioje vietoje, kaip Šv. Jono požemiai, nebaidė jo

kios legendos ir jokie apribojimai. 1617 m. jėzuitų cirkuliare rašo ma: „Tituluotų ir su pasižymėjimo ženklais ponų palaidojimai mū sų bažnyčiose neturi kristi j akis, bet jei kas nors to labai trokštų, tegul kreipiasi į ordino generolą, o jisai spręs, ar galima tai leisti, ir kuriam laikui. Bet nedraudžiama pastatyti mirusiam antkapį, atmi nimo lentą keletui dienų ar mė nesių“. Taigi laidojimai bažnyčių požemiuose pradėti riboti tiek vie tos, tiek ir laiko atžvilgiu. Supran tama, visa tai nelietė tų, kurie mir dami užrašydavo bažnyčiai didelį palikimą ar prisidėdavo prie jos puošybos, plėtimo (pavyzdžiui, Vaitiekus Radvila, fundavęs di džiojo altoriaus statybą ir vargo nus). J. Kraševskis minėjo net dvylika paminklinių lentų Šv. Jo

no bažnyčios požemiuose ir baž nyčioje. Daugelio iš jų šiandien nelikę nė pėdsako, išskyrus spal votas marmuro ir granito nuotru pas, surastas kasinėjant bažny čią rekonstrukcijos metu.

Palaikų likimas Vargu ar įmanoma net apytiks liai pasakyti, kiek numirėlių per ke lis amžius priglaudė Šv. Jono baž nyčios požemiai. Lengviau atsa kyti į klausimą, koks buvo palaikų likimas. Legenda apie pasmerk tuosius brolius kartu buvo ir savo tiška pranašystė. Bažnyčia ir jos požemiai kartu su visu Vilniaus se namiesčiu daugelį kartų kentėjo nuo gaisrų, karų, plėšimo. Itin daž nai šią šventovę siaubė liepsnos. Degė ji kelis sykius XVI a., degė 1610,1611 metais. Sudegusi ir ap griauta, nusiaubta 1655 metais per karą su Maskva, vėliau baž nyčia buvo atstatyta ir atnaujinta; pajudinus grindų dangą, pašalin ta daug senų palaidojimų, įreng tos naujos kriptos, išplėstas pože mis po vargonais. Požemiuose nuolat buvo laidojami ne tik jėzui tai, bet ir didikai, žymūs miestelė nai bei jų šeimų nariai. Šių laidota gal net daugiau, nes jėzuitai 1604-1609 m. pasistatė dar vie ną - Šv. Kazimiero - bažnyčią su didžiuliais požemiais savo ordino broliams laidoti. Itin skaudžiai Šv. Jono bažny

čia nukentėjo per 1737 m. gais rą. Tuomet net įgriuvo lubų skliau tai. Atstatymas ir rekonstrukcija užtruko iki 1749 m., bažnyčia įgi jo daug baroko stiliaus bruožų. Iš požemių buvo pašalintos dauge lio senų palaidojimų liekanos. At sirado naujų laidojimo kriptų. 1768 m. šiaurinėje bažnyčios pu sėje Trakų vaivada T. Oginskis re konstravo ir išplėtė Dievo kūno koplyčią, po ja įrengė savo gimi nės mauzoliejų. Didžiausi pakeitimai bažny čios viduje ir jos išorėje padaryti XIX a. pradžioje vykusios re konstrukcijos metu (iki 1828 m.). Neliko trylikos iš dvidešimt trijų al

torių,- nuimti lipdiniai, uždažytos freskos, panaikinta sienose ir lu bose buvusi marmuro imitacija. Tuometinė Vilniaus imperatoriš kojo universiteto vadovybė re monto išlaidoms padengti parda vė daug paveikslų, skulptūrų, bal dų, bažnytinių apeigų drabužių, papuošalų. Pietinis fasadas, išori nės sienos įgijo dabartinį vaizdą. Tada buvo pastatyti ir vartai, jun gę bažnyčią su varpine. Šio remonto metu iš pagrindų buvo išvalyti visi Šv. Jono bažny čios požemiai, mirusiųjų palaikai surinkti į vieną didelį rūsį (po cho ru) ir užmūryti. Liko kriptos sie nose ir koplyčiose, šeimų mau zoliejai, dalis paminklinių lentų. Kai XIX a. caro valdžia uždraudė statyti Vilniaus aikštėse ir parkuo se paminklus ne rusų tautybės žmonėms, Šv. Jono bažnyčioje buvo statomi paminklai, įmūrija mos jubiliejinės lentos pažymint garsius vyrus, susijusius su Uni versitetu. Istorikas P. Rabikauskas, rem damasis Vatikano archyvais, pa rengė įdomų dokumentą. Tai są rašas žymių jėzuitų, buvusių Vil niaus universiteto rektorių, profe sorių, mokslininkų ir administra torių, palaidotų Šv. Jono bažny

čios požemiuose. Pirmuoju mini mas filosofijos profesorius kroa tas T. Zdelaricas, dirbęs Vilniuje nuo kolegijos įkūrimo pradžios, miręs 1572 m. Bažnyčios rūsiuo se ir kriptose buvo palaidoti Uni versiteto rektorių anglo Adomo Broko (1605), prūso Fridricho Barčo (1609), italo Mykolo Šal pos (1618), prūso Filypo Frizijaus (1638), žemaičio Mykolo Ginkevičiaus (1663), mozūrų Baltaza ro Rogalskio (1677) ir Mykolo Mazoveckio (1684), lietuvių Jokūbo Hladovickio (1704) ir Kristupo Garšvos (1721), prūso Tobijo Arento (1724), gudo Martyno Bžozovskio (1759) palaikai. Verti dėmesio ir atminimo ir kiti čia ka daise palaidoti įžymūs lietuviai jė zuitai: Žemaitkiemio ir Vilniaus pamokslininkas Jokūbas Lavinskis (Laviškis) (1588), kaunietis pamokslininkas Laurynas Manikevičius (1606), pamokslininkas, kalbininkas, pirmųjų lietuviškų knygų Vilniuje autorius, Univer siteto profesorius Konstantinas Sirvydas (1631), alumnato vedė jas Kristupas Timinskis (1641), pamokslininkas, kalbininkas, alumnato vedėjas ir Profesorių namų viršininkas Jonas Jaknavičius (1668), vicerektorius, re torikos profesorius Zigmantas Liauksminas (1670), profeso rius, alumnato vedėjas Jeroni mas Burba (1705), pamokslinin kas, alumnato vedėjas Gabrielis Šimkevičius (1709), matemati

kas, architektas, Vilniaus astro nomijos observatorijos įkūrėjas Tomas Žebrauskas (1758). Šian dien bažnyčios požemiuose šių nusipelniusių Lietuvai ordino brolių palaidojimų nėra išlikę nė pėdsakų. Vos dviejų iš anksčiau minėtų - K. Sirvydo ir Z. Liauks mino - atminimas įamžintas pa minklinėmis lentomis per Vil niaus universiteto jubiliejines iš kilmes (1979) Didžiojo kiemo galerijoje.

Naujos legendos, nauji išbandymai Šiek tiek susipažinus su Šv. Jo

no bažnyčios ir jos požemių isto rija, berods kiekvienam turėtų būti aišku, kad nei jėzuitų ordinas, nei Vilniaus universitetas negalėjo susikrauti didelių turtų, juo labiau iš laidojimų požemiuose. Remon tai, rekonstrukcijos po gaisrų ir ki tų nelaimių surydavo daugybę lė-. šų. Tačiau mieste atkakliai sklido legendos apie didžiulius turtus, kažkieno paslėptus vienuolynų ir bažnyčių požemiuose. Publikos smalsumą kurstė ir spauda. Laik raštis „Bielorussskaja žizn" 1914 m. pradžioje išspausdino pasa kojimą apie keisto svetimšalio ap silankymą Vilniuje. Vieną 1854 m. vasaros rytmetį prie Šv. Jono bažnyčios praeiviai rado išprotėjusį zakristijoną, žai dusį keliomis senovinėmis auk sinėmis monetomis. Iš vakaro jis buvęs visiškai sveikas, o dabar neįstengė protingai kalbėti ir pa aiškinti, iš kur tie pinigai. Įvykiu susidomėjo policija ir išsi aiškino, kad išvakarėse pas zak ristijoną buvo užėjęs kažkoks ne pažįstamasis, atrodo, užsienietis, ir kažkur šeimininką išsivežė. Pa aiškėjo ir tai, kad nepažįstamasis buvo apsigyvenęs „Italijos“ viešbu tyje, bet išvakarėse iš anksto susi mokėjęs ir anksti rytą staiga išvy kęs. Po kurio laiko zakristijonas prieš mirtį trumpam atgavo protą ir papasakojo policijai viską, ką ži nojo. Už didelį atlyginimą jis suti kęs palydėti tą svetimšalį naktį į Šv.

Jono bažnyčią. Viduje nepažįsta masis užrišo jam akis ir ilgai ve džiojo, kažką nustūmė ir atidarė slaptas duris į požemius. Ten zakristijonas padėjo svetimšaliui atidaryti slėptuvę, iš kurios pabiro auksiniai pinigai ir brangenybės. Apsvaigęs nuo tokio lobio, zakristi jonas bandė pulti įsibrovėlį, tačiau šis jį paguldė vienu smūgiu. Po to vėl užrišo zakristijonui akis ir priver tė nutempti iki vežimo labai sunkų lagaminą. Lipdamas į karietą, ne pažįstamasis įspaudė jam į kišenę saują monetų ir davė iš butelio kaž ko pauostyti. Toliau zakristijonas nieko neatsiminė. Vėliau policija ra dusi ir tą vežėją. Pavaišintas pra šiusio nuvežti į Trakus svetimšalio degtine pakelės smuklėje, jis atsi budęs nerado nei arklio, nei važio, nei keleivio su lagaminu. Policija atidžiai apžiūrėjo bažnyčios pože mius, pakeles į Trakus ir už Trakų, bet nieko nesurado. Netrukus pra sidėjęs 1863 m. sukilimas šį keistą įvykį ilgam ištrynė iš žmonių atmin ties. Baigdamas pasakoti šią detek tyvinę istoriją, laikraštis, remda masis kažkieno vykdytais tyrinė jimais, tvirtino, kad „po Šv. Jono

bažnyčia esąs tikras labirintas požemių ir koridorių, einančių į visas puses; kai kurie iš jų dargi siekia namus, stovinčius kitoje Šv. Jono ir Pilies gatvių pusėje“. Ši hipotezė paremta naujesne isto rija: 1886 m. Universiteto kieme priešais bažnyčią įgriuvo žemė ir atsivėrė įėjimas į nežinomą rūsį. Čia tuo metu buvusios Vilniaus 1osios gimnazijos mokiniai suspė-

J. Czechowicz. Šv. Jono bažnyčios vidus (1873-1881) jo apžiūrėti požeminį skliautuotą koridorių, jo gale buvusias seno viškas duris, užrakintas surūdiju siomis spynomis ir apkaltas ge ležimi. Už šį „žygį“ mokiniai buvo nubausti karceriu, o įgriuva tą pa čią dieną užmūryta ir užkasta. Rekonstrukciniai požemių tyri nėjimai XIX a. pabaigos-XX a. pradžios spaudoje minimų nepa tikrintų faktų apie Šv. Jono baž

kusi be langų, vitražų, kiauru sto gu bažnyčia merdėjo. Mokslų akademijos, vėliau Vilniaus uni versiteto pastangos gelbėti šį ar chitektūros paminklą, ketinant čia įrengti etnografijos ar mokslo mu ziejų, ilgai liko bevaisės. „Tiesos“ leidykla, laikiusi čia popierių, nė piršto nepajudino bažnyčiai ap saugoti. Tiktai 1963 m. Ministrų Taryba išleido potvarkį dėl Šv. Jo

nyčios ir senųjų Universiteto pa statų požemių, rūsių tęsinius į gretimus namus ir net gatves ne patvirtino, bet ir neatmetė. Kasi nėta ir tirta buvo tik bažnyčios vi duje, o ne už jos ribų. Bet gana legendų. Dar visai neseniai šioje bažnyčioje ir jos požemiuose dė josi dalykai, kurie pranoko visas ankstesnes ir sugalvotas istorijas.

no bažnyčios perdavimo Vilniaus universitetui, bet popieriaus san dėlį kažkas suspėjo paversti bal dų sandėliu. Kartais bažnyčios durys būdavo paliekamos atla pos. Vaikai tąsė likusias vargonų dalis, vagišiai ir kolekcininkai dar išlikusius meno kūrinius, bal dus, lipdinius. Požemiuose ir lai dojimo kriptose vaizdas buvo vertas Dantės plunksnos: sulau žyti ir išplėšti karstai, išbarstytos įkapės ir mirusiųjų kaulai. Net kai kurios didžiulės, sunkios akmens plokštės, dengusios įėjimus į šei mų mauzoliejus, buvo išjudintos. Kada ir kas sukurs apie tai legen dą, šiurpesnę už visas girdėtas?! Po parengiamųjų tyrinėjimų 1964-1979 m. bažnyčia buvo restauruota ir bandoma pritaikyti Mokslo minties muziejui. Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus iškilmių metu senoji šventovė at vėrė duris. Šiandien Šv. Jono bažnyčioje vėl gaudžia vargonai. Čia vyksta pa

Paskutinis smūgis ir bažnyčios atgimimas Praūžęs Antrasis pasaulinis ka ras pagailėjo Vilniaus bažnyčių, nors kautynės mieste, bombarda vimai, gaisrai nušlavė 3355 gy venamuosius pastatus, 2832 na mus, apgriovė, pelenų ir griuvė sių krūvom virto daug architektū ros paminklų. Tačiau su paskutiniais šūviais mieste bažnyčioms karas nesi baigė. Nespėjus kaip reikiant su taisyti kulkų ir bombų skeveldrų apgadintų Vilniaus šventovių, so vietinė valdžia pradėjo bažny čias vieną po kitos uždarinėti, versti pramonės gaminių ir mais to sandėliais, dirbtuvėmis. Šv. Jo no bažnyčia viena pirmųjų Vil niaus miesto vykdomojo komite to 1948.07.21 nutarimu buvo na cionalizuota ir uždaryta, jos in ventorius, liturginiai indai, meno kūriniai, baldai išgrobstyti arba sunaikinti. Tik trupiniai šio turto atiteko muziejams ir kitoms, dar neuždarytoms, bažnyčioms. Ne vardinsiu visų Šv. Jono bažny

čios naikinimo ir bažnytinio me no vertybių grobstymo faktų. Tai kruopščiai atliko Vilniaus kultūros metraštininkas V. Drėma (žr. jo monografiją „Vilniaus Šv. Jono bažnyčia", V., 1997. R 240-258). Paversta popieriaus sandėliu, li

maldos, bažnytinės ir pasaulietinės muzikos koncertai, iškilmingi Uni versiteto senato aktai. Šv. Stanislo

vo Kostkos koplyčioje (kuri atskirais laikotarpiais vadinosi Švč. Merge

lės Marijos paguodos, Vidutiniosios kongregacijos, Šv. Mergelės Mari jos vizitacijos, studentų ir kt.) šarvojami mirę Universiteto profesoriai, docentai ir dėstytojai. Tačiau nie kas nebelaidojamas požemiuose. Po restauravimo šie legendiniai po žemiai visai ištuštėjo. Surinkti mi rusiųjų palaikų likučiai išgabenti ir palaidoti kitur. Gaila, kad tų pasi keitimų metu nežinia kur dingo ir mano su istoriku R. Šalūga 1959 m.

šiuose požemiuose matyti keisti įren giniai, kažkokie rykai, panašūs į baldų, teatro dekoracijų nuolaužas. Gal tai buvo jėzuitų laikų Universi teto teatro atributikos likučiai?!

2005 lapkritis

eeenkultūra

Lapkričio 17 d. „Siemens" arenoje VU teatras vaidins spektaklį „Herkules" Vilniaus universiteto teatras švęsti tarptautinės studentų dienos (lapkričio 17d.) kviečia j spektak lio „Herkules“ premjerą „Sie mens“ arenoje, - šiemet Vilniaus universiteto teatras, kadaise pa statęs šią komediją, mini 435-erių metų sukaktį. Tai „Vilniaus šventi mų“ renginių ciklą pradedantis muzikinis performansas. „Herkules" yra pirmasis Lietu voje pastatytas spektaklis, italo R. Tuccio komedija. „Spektaklis pirmą kartą suvaidintas 1570 me tų spalio 18d., per Jėzuitų kolegi jos mokslo metų atidarymą. O mes į spektaklį kviečiame Studentų dieną. Simboliška, kad pastatymui pasitelktos jungtinės pajėgos mums padeda ir Lietuvos muzi kos akademijos bei Vilniaus ko legijos studentai. Svarbu pažymė

ti, kad tai ne profesionalų teatras, o studentų vaidyba studentams“, - sako VU Kiemo teatro režisie rius Andrius Pulkauninkas. Spek taklio scenarijaus autorius sako, kad originalus libretas nėra išli kęs, tačiau atkuriant siužetą nau dotasi jėzuitų raštų moksliniais ty rimais. „Hercules“ - drama apie žmo gų, turintį pasirinkti gyvenimo ke lią. Dabar tai originali interpreta cija, vaidybos, šiuolaikinio šokio, vaizdo ir šviesos šventė. VU teat ro spektaklis pradeda renginių ciklą „Vilniaus šventimai“, kuris atgaivina ir tęsia Vilniaus miesto švenčių Gratulatio Vilnae (Vil niaus sveikinimai) tradiciją. Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės klestėjimo laikais, kai Vilniaus miestas ir tuo metu vienintelis ša

lyje Universitetas organizuodavo iškilmes ir renginius. Tuomet ar kivyskupo ir burmistro sukviesti miestelėnai rinkdavosi miesto aikštėse, žiūrėdavo Universiteto teatro vaidinimus, klausydavosi didikų rūmų orkestrų, patys daly vaudavo procesijose ir eitynėse. Tai buvo šventė, kurioje visi jau tėsi bendruomenės nariais, kartu išgyvendavo dvasios pakilimą ir pasididžiavimą savo miestu. Per „Šventimus“ dar vyks cho rinės muzikos koncertas Šv. Jonų

2005 m. lapkričio 18 d. 18.30 VESTE1&S in HononmSS. Cordis lesu (Get. Vakarinė Gturginė valanda Švenčiausiosios 'Jėzaus Širdies gar6ei) Vieta: Šv.Jonų daznyčia 19:00 VI1-ojo Lietuvos austųjų mokyklų studentų chorų festivaGo AMDA4&HO K&NVEIVAS Vytautas Milkjnis rCreatoralme siderum“ Vieta: Šv.Jonų 6ažnyčia 21:00 Ugnies tr fviesos Šventė 'Vieta: Vilniaus universiteto ‘Didysis tjemas

ŠEŠTADIENIS 2005 m. lapkričio 19 d 11:00 ŠV. MIŠIOS ui Vilniaus miestą ir miestiečius Aukgja tėvaijėzuitai

bažnyčioje ir ugnies bei šviesos reginys - bus įspūdingai nušvies ta Šv. Jonų bažnyčios varpinė. Vil

12:00 DIS&UTATIO (Get. disputas) Tema: ,rKjss yra tikroji Lietuvos savastis?’ <Pmf. AčGumblauskgs versus ^nf. M.Šaulauskgs Vieta: Vilniaus universiteto Mažoji auta (Universiteto g. 3, Vilnius)

niaus universitete vyks diskusijos ir debatai, „Musica Collegii“ kon certas, bus laikomos Šv. Mišios.

15:00 iWTlO (P9ip UR&E MEA (Get. Oracija mano miestui) Tema: .Mes čia buvome, esame, irGkjime... ’ •Vieta: Vilniaus universiteto Teatro salė (Universiteto g 3, Vilnius) 17:00 KpncenasHMVSICA CUELEęir (Get. 'KpGgijosmuzikg)

Vilniaus šventimai išjudins mies tą lapkričio 17-19 dienomis.

Intelektualaus kino mėgėjai kviečiami į kino vakarus Kristina URBAITYTĖ „Kviečiame visus žmones, ku rie ne tik nori pažiūrėti filmą, bet ir sužinoti apie kiną daugiau“, - sakė vienas iš kino vakarų rengėjų Li nas Jusionis. Vieną savaitę šie va karai vyksta Filosofijos fakulteto pa talpose trečiadieniais (18.30 vai.), kitą - Matematikos ir informatikos fakultete antradieniais (19.00 vai.). Norintiems apsilankyti reikėtų sek ti skelbimus, kuriuose matysite lai ką, vietą, filmo pavadinimą. Filmai pradėti rodyti rugsėjo pabaigoje ir planuojama, kad šis projektas tę sis ilgai - kol leis galimybės.

Kino rodymo vieta nepastovi, nes studentų atstovybėms buvo pateikti du kino vakarų projektai, kurie vė liau buvo suderinti. Vieno projekto vadovas Linas Jusionis sakė, kad kino vakarai - sena jo idėja, nes rengęs juos ir mokykloje. Antrąjį projektą pateikė Richardas Dilius, Viltautė Žemelytė, Aleksas Gilaitis, Linas Ledas, Agnė Petrauskaitė. Antrojo projekto idėja kilo pama čius visas technologijų galimybes Vilniaus universitete ir sumanius tu riningai praleisti dalį laisvalaikio. Projektoriai, kompiuteriai - tech nika, kuri leidžia žiūrėti kokybiškus filmus auditorijose. Pirmasis ir antrasis projektai turi atskiras programas. Filosofijos fa

kultete rodomi filmai yra suskirstyti temomis. Šiuo metu rodomi pran cūzų naujosios bangos filmai (Fransois Truffaut „Les 400 coups“, Jean-Luc Godard „VVeekend“), vėliau bus rodomi italų naujosios bangos filmai. Kiekvieno seanso pradžioje yra pateikiama informacija apie fil mą, jo autorių, sukūrimo aplinkybes. Matematikos ir informatikos fakul tete rodomi filmai nėra suskirstyti į temas. Jie, pasak rengėjų, taip pat yra netradiciniai, pvz., Stanley Kubrick „The clockvvork orange“. Organizatoriai kviečia visus, ku rie nori pamatyti intelektualų neko mercinį kiną, tačiau ateityje bus ne atmetami ir populiarūs komerciniai filmai.

Bardai, bardakai ir barakai tus miestelius ir kraštus skelbėjai. Vėliau atsirado daugybė bardų at mainų visoje Europoje (menestreliai, Bardai, bardakai ir barakai. Trys trubadūrai, truverai, meisterzingeriai) žodžiai. Iš pirmo žvilgsnio galbūt vi ir ne tik joje. Yra žinių, jog savotiški siškai nesusiję, negalintys turėti jo bardai gyvendavo ir Azijos kraštuo kių ryšių, išskyrus panašų skambe se. Šiomis dienomis bardais vadina sį. Bet... Jau šio mėnesio pabaigoje mi tiek dainuojamosios poezijos atli į Jūsų visų širdis pasibels pirmasis kėjai, tiek liaudies dainas savaip Vilniaus universiteto bardų festiva atliekantys dainininkai, tiek žmonės, lis. Galbūt ro kuriantys papras mantiškai, galbūt tas, bet be galo šiek tiek melan mielas dainas. choliškai, o gal Kuriose pasako VU bardų festivalis būt su vaikišku ja apie save, apie vyks lapkričio 23-25 žaismingumu. savo pasaulį ir dienomis antruosiuose Anksčiausiai jausmus. Matematikos ir infor istoriniuose šal Bardas, ret tiniuose minimi matikos fakulteto karčiais pagrobardai buvo ke rūmuose (buvusiame jantis truputėlį liaujantys seno Filosofijos fakultete) bardakiškas dai vės keltų atlikė nas ir gyvenantis jai. Muzikantai, barake. Niekada poetai, aktoriai nesate tokio suti ir... mokytojai. kę? Drįstame tam nepritarti... Jei ne Keliaudami jie savo lūpomis pertikite, kad tokie žmonės gyvena ir ku nešdavo iš vienos gyvenvietės į ki ria šalia mūsų. Jei netikite net tuo, tą dainas, legendas ir papročius. kaip labai gali būti susiję žodžiai. Jei Daugumoje nedidelių miestelių turite bent truputį laisvo laiko besi būtent klajojantys bardai buvo vie baigiančio rudens vakarais - ateikininteliai naujienų bei žinių apie ki

Martynas Pečiulis, MIF

te bent į vieną iš tijų nemokamų Vil niaus universiteto bardų festivalio koncertų. Jie vyks jau lapkričio 2325 dienomis antruosiuose Ma tematikos ir informatikos fakul teto rūmuose (buvusiame Filosofijos fakultete). Koncertuo se dalyvaus Vilniaus universiteto stu dentai ir absolventai, kuriantys ir at liekantys savo dainas, taip pat žymiausi Lietuvos bardai: Kostas Smoriginas, Andrius Kaniava, Sau lius Mykolaitis, Aidas Giniotis, Gedi minas Storpirštis, Olegas Ditkovskis ir Saulius Bareikis. Festivalyje daly vaus ir Veronika Povilionienė bei Lo reta Sungailienė - liaudies dainų at likėjos.

„Sielų upė" Kaune priminė išėjusiuosius Indrė DIRSYTĖ Siekiant išsaugoti gražias, iš pa gonybės atėjusias tradicijas, vis skaudžiau susiduriama su popkultūros antplūdžiu iš Vakarų. Masiniai linksmi renginiai bei šventės vis la biau populiarėja ir taip tarsi užgo žia kultūrinio paveldo vertybes, glū dinčias tautos istorijoje. Kad būtų galima išsaugoti šį paveldą, būtina senąsias lietuvių tradicijas priartinti prie šiandieninės visuomenės, pa teikiant jas ne taip konservatyviai. Projektas „Sielų upė“ ir yra vie nas iš mėginimų atkreipti jaunimo bei Kauno miesto bendruomenės dėmesį. Tai žvakučių „upė“ Vėlinių išvakarėse senamiesčio gatvėje, pagerbiant mirusiuosius, kurių ka pai pamiršti, nerasti, apleisti ar ne žinomi. Tai priminimas, gyva kultū rinio palikimo pamoka jaunimui bei

miesto bendruomenei apie gražias Vėlinių tradicijas bei papročius gre ta iš Vakarų atėjusio helouvyno. Siekiama pažadinti susidomėjimą lietuvių kultūra bei Vėlinių tradici jomis, pateikiant jas patrauklia ma sinio nemokamo renginio forma. Taigi tylų bei ramų lapkričio 1osios vakarą VU KHF Studentų at stovybės studentai išdėliojo žvaku čių „upę“ Vilniaus gatvėje nuo Rotušės aikštės iki pat požeminės perėjos. Buvo išdėliota daugiau nei pusantro tūkstančio žvakučių, ku rių šviesa bei šiluma gėrėjosi ne tik VU KHF bendruomenė, bet ir pra eiviai. Praeiviai žavėjosi studentų aktyvumu ir pastangomis pagerbti mirusiuosius, sukuriant tokią įspū dingą, gražią bei ramią atmosferą. Už visa tai turime padėkoti VU KHF SA studentams, akademinei ben druomenei bei A. Jakelio firmai.

universitas

2005 lapkritis

vilnensis

f * > ^Saulėtekis—--------------------------------------------------------------------------------------

Kas namelyje gyvena? Tomas MARCINKEVIČIUS

Viskas pagal įstatus „Vilniaus universiteto bendrabu čiuose yra apgyvendinami Vilniaus universiteto dieninio skyriaus studen tai, doktorantai, rezidentai, kurie nė ra Vilniaus miesto gyventojai, studijų Vilniaus universitete laikotarpiui, Vil niaus universiteto svečiai ir darbuo tojai, o taip pat kiti asmenys, kurie pagal Viešosios įstaigos „Vilniaus universiteto būstas" įstatus gali būti apgyvendinti Vilniaus universiteto bendrabučiuose“, - rašoma Všį „VU būstas“ tinklalapyje www.bustas.vu.lt. Iškart kyla klausimas - o kas gi tie „kiti asmenys“, kuriems įstatai leidžia gyventi bendrabučiuose? „VU būsto“ įstatų nesitikėkite rasti internete. Vienintelė vieta, kur juos rasite - šios įmonės administracija, įsikūrusi Saulėtekio ai. 6. Nesitikė kite ir gauti ar nusikopijuoti įstatus juos galima pasiskaityti tik vietoje. Paklaustas, kam toks konfiden cialumas, Všį „VU būstas“ direkto rius Nerijus Cicilionis atsakė, kad „jokios įmonės įstatai nėra viešai skelbiami“. įstatuose parašyta, jog „VU būs to“ vienas iš pagrindinių tikslų yra „organizuoti įstojusių į Vilniaus uni versitetą klausytojų, dėstytojų, kitų darbuotojų ir svečių apgyvendinimą bendrabučiuose“, tačiau nurodyta, kad 10 proc. bendrabučių patalpų galima išnuomoti „kitiems asme nims“. N. Cicilionis patikslino, kad tie „kiti asmenys“ iš tikrųjų yra „bet kas“. Tokie nuomininkai už gyvenamąsias patalpas moka 20 proc. daugiau nei VU studentai. Anot direktoriaus, jie čia reikalingi todėl, kad, net ir kylant elektros, vandens, šildymo ir kitų ko munalinių paslaugų kainoms, stu dentas už bendrabutį moka tiek pat, tad iš šių nuomininkų sumokėtų mo kesčių yra kompensuojamas susida ręs skirtumas.

Vilniaus universiteto bendrabučiuose gyvena ne tik stu dentai ir tarakonai. Čia galite sutikti ir nekalbų niekur nesi mokantį jaunuolį ar pamatyti statybininką - tokį, kokį ma ma pagimdė. Viešoji įstaiga „Vilniaus universiteto būstas“ savo kuruojamuose bendrabučiuose gali apgyvendinti - ir apgyvendina - statybininkus ar tiesiog neturinčius kur pri siglausti asmenis, nors kartais vietų neužtenka patiems VU studentams, dėl kurių šie bendrabučiai buvo pastatyti. Tiesa, kitos išeities „VU būstas“ ir Vilniaus universiteto Stu dentų atstovybė teigia nematančios.

„Pašaliniai" Panoręs likti nežinomas jaunuo lis iš Sauiėtekio ai. 6 esančio ben drabučio, Vilniaus statybos ir dizai no kolegijoje besimokantis kelių inžinerijos, teigė, kad VU bendrabu tyje gyvena, nes „VSDK bendrabu čiai yra perpildyti“. Anot jo, apsigy venti buvo visai paprasta. „Parašiau prašymą N. Cicilioniui, po savaitės jis man paskambino ir pakvietė at eiti susitarti dėl sąlygų. Jokio kyšio neprašė, tik pabrėžė, kad mokėti man teks brangiau nei VU studen tams -138 litus per mėnesį (VU stu dentai už tokį patį kambarį moka 115 litų-aut. past.)". Kitas Saulėtekio ai. 6 sutiktas gy ventojas, kuris niekur nesimoko, bendrauti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad už tokį pokalbį gali būti iš mestas iš bendrabučio.

Likusi „už borto" Vietos bendrabutyje pageidavu si, bet negavusi Žurnalistikos insti tuto pirmakursė Asta tokia tvarka yra nepatenkinta. „Jei bendrabučiai skirti VU studentams, tai tegu juose ir gyvena studentai, nes nuomoti bu tą studentui yra per brangu“, - sako studentė. Mergina norėjo gyventi bendra butyje, nes nenorėjo glaustis pas gi mines, o nuomotis buto neišgalėjo. Dabar turi gyventi pas vyresnę se serį, bet po poros mėnesių vėl keti na rašyti prašymą bendrabučiui

gauti. Bendrabučio Asta mano ne gavusi dėl to, kad jos studijos VU yra iš dalies valstybės finansuoja mos, be to, ji nesanti iš socialiai rem tinos šeimos. Jai padėti galėjęs vie nintelis faktas - kad ji gyvenanti toli nuo Vilniaus esančioje Ignalinoje.

Vienintelis sprendimas statyti naujq bendra butį? Jonas Jakubonis, Vilniaus univer siteto Studentų atstovybės viceprezi dentas socialiniams reikalams, teigia, kad tokia tvarka yra neišvengiama. „Manau, kad „VU būstas“ elgiasi tei singai, nes pinigai, gaunami iš tų 10 proc. kambarių, yra skiriami bendra bučių išlaikymui ir remontui. Gyve nantys „Niujorke“ gali tuo įsitikinti pa tys. Šią vasarą kartu su N. Cicilioniu aplankiau šiuos studentų bendrabu čius ir pastebėjau ryškius pasikeiti mus į gerąją pusę. Tikiu, kad ateityje jų bus dar daugiau. Akivaizdu, kur dedami pinigai - keičiamos durys, jau pakeisti langai, remontuojami ko ridoriai, tualetai, dušai, virtuvės“, -tei gia viceprezidentas. Be to, anot J. Jakubonio, apie 20 proc. studentų, gavusių bendrabu tį, tiesiog neatvažiuoja ten gyventi, tad laisvų vietų norintiems atsiran da jau rugsėjo pradžioje. Studentų atstovas taip pat teigia, kad studen tai nori daug, tačiau ne visada turi idėjų, kaip situaciją pakeisti į gerąją pusę. „VU SA nesulaukė jokių skun-

V. Naujiko nuotr. dų dėl to, kad bendrabučiuose gy vena VU nestudijuojantys asmenys. Be abejo, studentai nori daug - kad visiems užtektų vietos, kad mokėti reiktų mažai, o gyvenimo sąlygos būtų geros. Tačiau mes pirmiausia laukiame pasiūlymų, kaip tai pada ryti, o ne pageidavimų. Sulaukę to kių pasiūlymų, juos visada išsako me per visuotinius susirinkimus.“ J. Jakubonis mato vienintelę iš eitį: „Mano manymu, išspręsti pro blemą galėtum nebent pastatęs naują bendrabutį“. Pašnekovas įsi tikinęs, kad išmesti iš bendrabučių nesimokančius VU asmenis būtų lengva, bet tai tikrai neišspręstų pro blemos.

Statybininkai ir studentės Iš pašalinių asmenų VU bendra bučiuose daugiausia gyvena staty bininkai. „Niujorke“ (taip vadinami bendrabučiai Saulėtekio alėjos pra džioje) kiekviename studentų gyve namame aukšte yra po specialų kambarį, skirtą statybininkams. Ši gy ventojų grupė ypatinga dar ir tuo, kad būtent dėl statybininkų elgesio „VU būstas“ administracija gauna daugiausia skundų. Ypač iš studen čių. Matyt, ne veltui Saulėtekio ai. 6 prie liftų kabo skelbimas, statybinin kams primenantis, kad neštis į ben drabutį alkoholinius gėrimus yra griežtai draudžiama, o girtaujantys susilauks griežtų sankcijų.

Statybininkai bendrabučiuose „ba zuojasi“, anot N. Cicilionio, nuo pat vie šosios įstaigos įkūrimo, tai yra nuo 2003 metų. Pasak jo, nusiskundimų statybininkais būna, tačiau retai - kar tą per mėnesį ar ketvirtį, o nusikaltę sta tybininkai iš karto iškeldinami. Filologijos fakultete studijuojanti ir Saulėtekio ai. 4 gyvenanti pirma kursė Kristina teigia, kad statybinin kai jai netrukdo: „Rytais, kai einu praustis, jie mėgsta paleisti draugiš ką repliką ir patys yra gana draugiš ki. Tiesa, berods aną savaitę jie bu vo atsivedę moterų ir šventė iki išnaktų, tačiau man tai netrukdė juk mes, studentai, garsiai linksmin tis irgi mėgstame“. Nebe pirmus metus Saulėtekio ai. 6 esančiame bendrabutyje gy venanti Komunikacijos fakulteto stu dentė Rasita pažymėjo, kad ne visi statybininkai vienodi. Paklausta, ar jai šie gyventojai netrukdo, mergina atsakė: „Kai kada, kai kurie. Žiūrint, kokių „užveža“. Būna šlykščių, ku rie lenda, kabinėjasi prie studenčių, bet būna ir „geriečių“ - linksmų, draugiškų ir taktiškų“. Rasita gali pa pasakoti ir porą kurioziškų istorijų, kurių pagrindiniai veikėjai - statybi ninkai: „Buvusi kambarioke buvo netgi susimušusi su vienu - ėjo į du šą, o tas ėmė kabinėtis, tai ir gavo per veidą. Aš pati visai neseniai pa tyriau kitą akibrokštą - laukiau prie dušo, ir staiga iš jo išėjo visiškai nuo gas statybininkas ir nušlepsėjo sa vo kambario link“.

Naujos bibliotekos statybos ir senos renovacija vieni iš pirmaeilių VU uždavinių Atkelta iš p. 3 slo centru, projektą. „Bibliotekos pastatas būtų pirmasis jame ir ga lėtų tapti informaciniu „Saulėte kio slėnio“ centru“, - viliasi bib liotekos direktorė. Saulėtekyje toliau būtų kuria mas elektroninis katalogas. VU biblioteka buvo pirmoji aukšto sios mokyklos biblioteka, kuri jau 1993 m. pradėjo rengti elektroni nį katalogą. Taip elgtis suskubta sąmoningai, nes Vilniaus univer siteto biblioteka turi didžiausią spaudinių fondą. „įvesti 5 mln. spaudinių yra didelis ir sunkus darbas, reikalaujantis žinių ir pa tirties, užsienio kalbų mokėjimo. Šiandien elektroniniame kataloge

yra 660 tūkst. leidinių, o priorite tas šiuo metu yra lietuviškos lite ratūros elektroninio katalogo kū rimas. Pastebėjome tendenciją: knygos, kurios atsiranda elektro niniame kataloge, pasidaro labai populiarios, nes dažnas studen

tas nebenori ieškoti literatūros korteliniame kataloge ir todėl ne pastebi daugybės jam įdomių ir reikalingų knygų. Dabar kiekvie na grąžinama knyga, kurios iki tol nebuvo elektroniniame kataloge, ją grąžinus įvedama. Žinoma, tam reikia daugiau žinių ir laiko nei kortelei sudaryti, todėl viso bibliotekos fondo įvedimas į elek troninį katalogą truks ilgus de šimtmečius. Be to, biblioteka turi sugebėti atlikti svarbiausią savo funkciją - aptarnauti vartotojus:

jie bibliotekoje per metus apsi lanko 840 tūkstančių kartų. Taip pat ketinama įrengti 5 mln. spau dinių talpos saugyklą. „Dabar bibliotekos fondas yra 5,3 mln. spaudinių, sukauptų per 435 me tus, todėl tikėtina, jog pastačius naują biblioteką galėsime gy venti dar tiek pat. Be to, knygų egzempliorių skaičius yra maži namas (išskyrus fakultetų biblio tekas, kurios perka vadovėlius studentams)“, - dalijasi rūpes čiais B. Butkevičienė.

Senoji biblioteka taip pat laukta reformos Naujosios bibliotekos statyba ir senosios bibliotekos rekonstruk cija - du atskiri projektai. Jau yra sukurtos senosios ir naujosios bib liotekos koncepcijos. Senoji bib lioteka lieka humanitarinio profi lio, ji tarnaus kaimynystėje įsikūrusiems Istorijos, Filologijos ir Filosofijos fakultetams, o naujoji taptų tiksliųjų mokslo krypčių - fi zikos, chemijos, gamtos, matema tikos - biblioteka. Visa nauja lite ratūra bus tvarkoma Saulėtekyje, ten bus kuriamas elektroninis ka talogas. Senoji biblioteka atliks ap tarnavimo funkciją, o informacinę funkciją vykdys abi bibliotekos. Taip pat nuspręsta neprašyti nau jų etatų, o abiems bibliotekoms paskirstyti jau esančius 175 dar buotojus. „Mes suvokiame, kaip reikėtų organizuoti darbą turint du pastatus, ir sugebėsime tą pada ryti“, - teigė bibliotekos direkto rė. Planuojama tęsti renovaciją senojoje VU bibliotekoje. Didelė

dalis Universiteto skaityklų jau yra atnaujintos, pvz., Studentų skaitykla, Interneto skaityklos. Anot bibliotekos direktorės, rei kėtų pasirinkti dalinę renovaciją Profesorių skaityklai (reikia pa keisti girgždančias grindis) bei restauruoti ten esančias freskas, tačiau restauracija yra žymiai brangesnė ir užtrunka ilgiau. Re novuoti būtina Lituanistikos skai tyklą, jos fondus ir vadinamąjį „lituanistikos koridorių“. „Atnau jinus visą lituanistikos fligelį, ke liausime žemyn: į spaudinių tvar kymo skyrius, Tarnybinį katalogą, Komplektavimo skyrių. Bibliote kos patalpos, esančios Šv. Jonų

gatvėje, bus renovuotos, taip bus pagerintos darbuotojų darbo są lygos (baldai, apšvietimas)“, dalijosi planais direktorė. VU rektorius akad. B. Juodka teigė, jog Vyriausybė rūpinasi vi so VU renovacija, ir pateikė ke letą pavyzdžių: 2003 m. renovuo tose patalpose įsikūrė TSPMI, o pernai renovuotame pastate įsi kūrė Filosofijos fakultetas. Pas tarojo projekto kaina - daugiau

nei 12 mln. Lt. 6,3 mln. Lt pavyko gauti 2004 metams. Pernai į Vals tybės kapitalo investicijos pro gramą buvo įtrauktas ir viso Vil niaus universiteto Centrinių rūmų architektūrinio ansamblio reno vacijos projektas. 2005 m. tam skirta 2,75 mln. Lt. Tai leido pra dėtu Istorijos fakulteto renovaci ją. Šiais metais pavyko pasiekti,

kad senosios universiteto biblio tekos, esančios Centriniuose rū muose, rekonstrukcija būtų įtraukta į Lietuvos tūkstantmečio programą. Šio projekto kaina 11.6 mln. Lt. 2006 metais planuo jama tam skirti 6 mln., o likusius 5.6 mln. Lt - 2007 metais. Europos struktūriniams fondams yra parengtas IKS (Informacija, kompetencija, sėkmė) projektas, kurį įgyvendinus bus įsisavintos ne naudojamos patalpos (palėpės) senojoje bibliotekoje. „Tikimės jį laimėti, nes projektas atitinka ži nių visuomenės poreikius. Didelė žinių visuomenės dalis - studen tai ir mokslininkai - susitelkusi kaip tik čia“, - teigia bibliotekos direk torė B. Butkevičienė.

universitas

2005 lapkritis

vilnensis

a kt

mes - studentai

Lietuviai įveikė daugiau nei tūkstantį komandų iš viso pasaulio VU Matematikos ir intormatikos fakulteto trečio kurso informatikos studentas Liudas Čereškevičius ir antrakursis Vygantas Butkus, studijuojantis ekonometrijq, eilinį kartų įrodė, kad lietuviai gabūs ekonomikai. „Hewlett-Packard“ vadybos ir ekonomikos modelia vimo pratybų (VEMP) varžybose jie užėmė garbingų antrųjų vietų, aplenkdami daugiau nei tūkstantį komandų iš viso pasaulio. Ekonomikos simuliacijų žaidime, vykdomame

internetu, jų komanda sugebėjo prasimušti į finalinį etapų Meksikoje, kuriame tik per plaukų nusileido varžovams iš Ukrainos. Lietuviai jau ne pirmus metus iš eilės patenka į VEMP finalus, o šiemet tai padarę Vilniaus universiteto studentai ypač džiaugėsi neprailgusia kelione į tolimų šalį bei parsivežtais*prizais.

MIF studentai Liudas Čereškevičius ir Vygintas Butkus atkakliai siekė užsibrėžto tikslo - prasiverži} į VEMP aukštumas. Nuotr. iš asm. albumo.

Mindaugas AUGUSTIS,

dų finalą pasiekė vienintelė

kadangi abu yra dvidešimties me

dar šiek tiek laiko ir sėkmės, bet

„Shell20“, kuri gana nesunkiai

tų amžiaus.

svarbiausia, kad buvo įgyvendintas

KomF Žurnalistikos inst.

įveikė visus varžovus savo pogru

I k. studentas

Žaidimas svarbiau už laurus

piuose.

Komandos pavadini mas atnešė sėkmę

pagrindinis tikslas. Lietuviams finale

Meksikoje į lietuvius žiūrėjo pagarbiai

į akis krito pastebimas buvusios So

vietų Sąjungos respublikų ekono mistų pranašumas prieš kolegas iš

Pagrindiniai VEMP rėmėjai „Hew-

Vakarų. Net tradiciškai stiprių JAV

lett-Packard“ visiškai apmokėjo fi

vieną iš dviejų komandų sudarė

Vilniaus kavinėje sutikę papa

Šiųmetiniai pasaulio vicečem

nalininkų kelionę į Meksiką ir turi

Amerikos rusai. Būtent su Rytų eu

sakoti apie savo pergales bei ke

pionai dar sėdėdami mokyklos

ningą savaitę joje. Kitoje pasaulio

ropiečiais Liudas ir Vygantas Mek

lią į jas trečiakursis informatikas Liudas Čereškevičius ir antro

suole mėgino prasimušti į VEMP

pusėje lietuvių laukė nauji iššūkiai:

sikoje daugiausiai ir bendravo bei

aukštumas. Nors Vygantui ir pavy

išvarginęs aštuonių valandų laiko

užmezgė potencialiai naudingų

kurso ekonometrijos studentas

ko kartą tapti geriausiu Lietuvoje,

skirtumas bei sudėtingesnė VEMP

kontaktų.

Vygantas Butkus nesureikšmina

bet tikroji sėkmė juos aplankė tik

versija - Globė. Nepaisant Lietuvos

šio svarbaus pasiekimo (visame

tada, kai jie susipažino VEMP va

statuso kaip mažos ir ne pačios įta

pasaulyje populiariose varžy

saros stovykloje ir nusprendė kar

kingiausios šalies, Liudas ir Vygan

bose jie nusileido tik Ukrainos

tas tikina, jog vos atvykę pajuto, kad

Lietuviams savaitė Meksikoje tik

duetui). Svarbiau už laurus jiems

tu siekti tikslo. VU studijuojantys vil nietis Vygantas ir Liudas iš Šven

į lietuvius žiūrima pagarbiai, jie lai

rai neprailgo. Organizatoriai pasiū

pats žaidimas, kurio taisykles

čionių dabar sako, kad tik sudėjus

komi vienais iš geriausių ekonomi

lė tokią daugybę ekskursijų po visą

„Shell20“ komandos atstovai iš

jų abiejų požiūrius bei žinias išėjo

kos specialistų. Užsibrėžtas tikslas

šalį, kad dieną prieš finalą VU stu

aiškino jau pačioje pokalbio pra

reikalingas lydinys, kuris leido taip

patekti į pirmąjį trejetuką bei favori

dentai net paprašė niekur nebeva

džioje. Internetinėse varžybose

lengvai šuoliuoti per VEMP etapus. Žaidėjai puikiai papildo vienas ki

tų statusas šiek tiek slėgė jaunųjų

žiuoti, nes norėjo pailsėti. Svečiai

žaidėjai rungiasi sukurdami sa

ekonomistų pečius - jie pripažįsta,

buvo išsamiai supažindinti su tur

vo įsivaizduojamas gamybos

tą, tad komandoje nėra ir ryškaus

kad finalo dieną jautė nemenką psi

tinga Meksikos kultūra bei istorija.

bendroves, kurios valdomos sie

lyderio. Paklausus, ką reiškia ne

chologinę įtampą. Tačiau puikiai ją

Pailsėti po visą dieną trukusių ke

Lauktuvių - tekila

įveikė. Nuo ryto iki pavakarės vy

lionių žaidėjai galėjo viešbutyje

„Shell20“, draugai juokiasi: iš tik

kusiame paskutiniajame turnyre lie

sostinės Meksiko centre, kuris, Liu

cijomis j produkciją, reklamą ar

rųjų komanda turėjo vadintis „Ro-

tuviai iš pat pradžių išsiveržė į lyde

do žodžiais, „nežinia kelių žvaigž

kokybės kėlimą, nustatant gami

ofless“ - tai yra jų pseudonimų in

rių gretas ir nuolat konkuravo su

dučių, bet savo džiakuzi turėjom“.

nių kainą ir kt. Pagal VEMP daly

ternete junginys. Tačiau organiza

pirmaujančiais ukrainiečiais. Iki

Atvykėliai iš Lietuvos skundėsi tik

tuo, tai, kad meksikietės merginos

vių tarptautinėje rinkoje „uždirb

toriams dėl didelio krūvio nepavy

paskutinių minučių vijęsi savo pa

tas“ pajamas sudaromi žaidėjų

kus laiku užregistruoti visų norin

grindinius varžovus Vygantas ir Liu

gerokai nusileidžia lietuvaitėms, bet

reitingai. Daugiau nei tūkstantis

čių, 20 komandų vėliau eilės tvar

das, deja, taip ir nesugebėjo užkopti

organizatoriai čia niekuo negalėjo

komandų taip buvo atrinktos per

ka buvo suteikti bendriniai pavadi

ant aukščiausiojo laiptelio. Tačiau

padėti. Paklausus, ką parsivežė iš

tris etapus, po kurių liko 8 geriau

nimai „Shell“. Lietuviai liko pasku

jie per daug neapgailestauja dėl to

egzotiškos šalies, Vygantas atsako:

sios, patekusios j VEMP finalą.

tiniai - dvidešimti, tačiau paskui įro

nedidelio taškų skirtumo, kainavu

Baigiamasis turnyras kasmet ke

dė, kad pagal savo sugebėjimus

sio čempionų titulą, tikindami, kad

„Keturis butelis tekilos“, bet Liudas čia pat jį pataiso: „Šešis iš tikrųjų“.

liauja po įvairias šalis, o šį kartą

yra pačiame viršuje. Be to, Liudas

pralaimėti puikiai žaidusiems kon

jis apsistojo egzotiškojoje Mek

ir Vygantas juokauja, kad toks pa

kurentams buvo tikrai ne gėda. Jų

sikoje. Iš 34 Lietuvos koman

vadinimas jiems tik laimės atnešęs,

manymu, iki pirmos vietos pritrūko

užvertas - kartą ten patekusieji pra randa galimybę tai pakartoti ateityje.

Tačiau pasiekę savo pasaulyje, jie

bandys pasirodyti ir Europoje. Nepai sant to, kad europinis VEMP yra ma žiau prestižinis, Vygantas ir Liudas

nepraranda noro jame dalyvauti, nes

pomėgiams. Liudas sako dainuojan tis ir grojantis gitara, o ir į paskaitas

kartais užeinantis. Nors kyla klausi

mas, ar daug siejasi jo specialybė informatika su VEMR Liudas atsako,

kad svarbiausia yra tai, ką nešiojiesi

galvoje. Tuo tarpu Vygantas prisipa žįsta stodamas į Universitetą niekaip negalėjęs pasirinkti tarp ekonomi

kos, informatikos ar matematikos, to dėl priėmęs kompromisinį sprendi

mą - ekonometriją. Pagrindinis šių studijų privalumas, anot Vyganto, ga

limybė ateityje laisvai pasirinkti, kur toliau gilintis.

Laimėjimas papuoš CV ir atvers naujas galimybes Studentai Vygantas ir Liudas kol kas nedirba, tačiau galimybių ma

to daug. Jie tiki, kad užimta antra

VEMP įaugęs į kraujų Pašnekovus susimąstyti priver

čia klausimas, kur slypi puikių lie

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako. Platinant šio leidinio informaciją nuoroda j „Universitas Vilnensis“ būtina.

Tuo tarpu patiems Vygantui ir Liu dui kelias į pasaulinio VEMP finalą

lieka ne tik studijoms, bet ir kitiems

įprastas jų dueto pavadinimas

tuvių rezultatų šaknys (net du kar tus Lietuvos atstovai yra ir laimėję

konkursą). Vygantas ir Liudas spė lioja, kad galbūt „kaltas“ didelis VEMP populiarumas šalyje. Pavyz

VU Lyčių studijų centras Didlaukio g. 47-203, LT-08303 Vilnius

nedvejodami atsako: „Aišku“.

šis žaidimas jau įaugęs jiems į krau

kiant gauti kuo daugiau pelno. Tą

Pasikeitė VU Lyčių studijų centro adresas

tų jaunimui žaisti VEMR laureatai

ją. Nors VEMP ir atima daug laiko, jo

galima atlikti operuojant investi

Musų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab. Tel. 268 70 89. Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidykla. Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė

Todėl paklausti, ar rekomenduo

džiui, čempionų ukrainiečių gim

tinėje retas moksleivis ar studen

tas yra apskritai girdėjęs apie šį

vieta pasaulinėje VEMP olimpiado je gražiai įsikomponuos į CV bei pri dės „svorio" būsimo darbdavio

akyse. Kaip pavyzdį jie atskleidžia jau tą pačią dieną po straipsnio apie jų pasiekimus viename laik

raštyje sulaukę pasiūlymo dirbti. Paklausus ar VEMP rėmėja „Hew-

lett-Packard“ nerodė susidomėjimo

perspektyviais ekonomistais, šie at

sako, kad nėra girdėję atvejų, jog užsirekomendavę VEMP patektų

Tel.: + 370 5 266 8028, +370 5 266 8029.

žaidimą. VU studentai taip pat iš

tiesiai į vieną didžiausių naujųjų

skiria ir nuostabą keliantį lietuvių

technologijų firmų pasaulyje, ar

Elektroninio pašto adresas liko tas pats: lsc@cr.vu.ll.

gabumą ekonomikos mokslams.

bent jie viešai neskelbiami.

Lyčių studijų centro svetainės adresas www.moterys.lt

Skaudaus praradimo valandą, dalindamiesi širdgėla dėl mylimo Tėvelio mirties, nuoširdžiai užjaučiame Vilniaus uni versiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotoją Virginiją Bagdonavičienę Bendradarbiai