Universitas Vilnensis, 2012 m. rugsėjo mėn. Nr. 5 (1714)

ISSN 1822-1513

hinc itur ad. astra

universitas

•1579- %

/■M A £ JL ė I —U >

& «

vilnensis w ^tas

2012 m. rugsėjis

Nr. 5 (1714)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

http://naujienos.vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI Vilniaus universitetas kyla geriausių pasaulio universitetų reitinge Vilniaus universitetas naujai pa­

skelbtame 2012 m. pasaulio universi

tetų reitinge „QS World University Rankings“ iš 551-600 pakilo į

501-550 vietų.

Vienas geriausių Vilniaus uni­ versiteto rodiklių šių metų reitinge palankus studentų ir dėstytojų san­

Petras Skarga - pirmasis Vilniaus universiteto rektorius

VU rektorius prof. Benediktas Juodka: „Senatas turės paskirti laikinąjį rektorių“

Šiais metais minime Petro Skargos 400-ųsias mirties metines. Tai

Po mėnesio baigsis antroji Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Be­

buvo neeilinė asmenybė XVI a. Lietuvos ir Lenkijos politikoje, litera­

nedikto Juodkos kadencija. Rektoriui „U. V.“ redakcija pateikė visą

tūroje, Vilniaus universiteto istorijoje. P. Skarga garsėjo kaip ugningas

universiteto bendruomenę dominančių klausimų apie naujojo VU

pamokslininkas, polemistas, teologas.

statuto rengimo darbus, rektoriaus rinkimus ir prasidėjusių naujų studijų ir mokslo metų aktualijas.

Skaitykite p. 2

tykis. Aukštosios mokyklos vietų QS reitinge taip pat lemia akademikų ir darbdavių apklausos rezultatai,

aukštosios mokyklos mokslininkų

citavimo lygis, dėstytojų ir studentų, atvykusių j universitetų iš užsienio,

skaičius.

Skaitykite p. 2

ffdJ M

11»'

'

„lnitium semestri“ šventės akimirka VU Didžiajame kieme.

Mariaus V. nuotr.

Plačiau skaitykite p. 12

universitas

2

2012 m. rugsėjis

vilnensis

f f f aktualijos______________________________________________

VU rektorius prof. Benediktas Juodka: „Senatas turės paskirti laikinąjį rektorių"

Vilniaus universiteto statutą remdamiesi jau pakoreguotu įstatymu. Birželio mėnesį įvyko

pirmas parengto statuto projekto aptarimas.

Buvo gauta nemažai pastabų - ypač iš Teisės

fakulteto profesorių. Dabar, rugsėjo mėnesį,

būtinai kviesime Senato posėdį, kad statuto projektas, pataisytas pagal pateiktas pastabas,

Po mėnesio baigsis antroji Vilniaus universiteto rekto­ riaus prof. Benedikto Juodkos (V. Naujiko nuotr.) kadencija.

Rektoriui pateikėme visą uni­ versiteto bendruomenę domi­ nančių klausimų apie naujojo VU statuto rengimo darbus, rektoriaus rinkimus ir prasidė­ jusių naujų studijų ir mokslo metų aktualijas. B. Juodka su­ tiko pasidalyti su „Universitas Vilnensis“ skaitytojais ir savo ateities planais.

būtų tvirtinamas, o po to perduotas svarstyti

Seime. Pagal pakoreguotą Mokslo ir studijų įstatymą universitetai, kurie dar nėra pasitvirtinę

naujų savo statutų, turi juos parengti ir vėliau­ siai iki šių metų gruodžio 1 d. išsirinkti tarybą.

Laiko turime jau nedaug. Labai norėčiau, kad

iki mano kadencijos pabaigos naujas statutas būtų atiduotas Seimui, kad mūsų sąžinė būtų rami. Tai yra labai svarbus darbas.

Kada vyks naujojo Vilniaus universiteto

rektoriaus rinkimai?

Spalio 11 d. baigiasi mano antroji ir paskutinė kadencija. Kaip ir minėjau, kol kas neturime naujo statuto, pagal kurį rinktume tarybą, kuri

rinktų rektorių. Aišku, kad Vilniaus universitetui kurį laiką vadovaus laikinasis rektorius. Pagal dabar galiojantį statutą laikinuoju rektoriumi Senatas gali paskirti vieną iš prorektorių. Iš

esmės tokia pat situacija buvo 2000 m., kai

buvo priimtas Aukštojo mokslo įstatymas ir irgi koreguojami universitetų statutai.Tada Senatas

Viktoras DENISENKO

paskyrė mane, kaip mokslo reikalų prorektorių, Prasidėjo nauji studijų metai. Su kokiomis

eiti laikinojo rektoriaus pareigas.

Yra kai kurių VU fakultetų siūlymų rengti rek­

mintimis juos pasitikote?

Pirmiausia pasidžiaugiau, kad vėl priėmėme daug naujų, gerų studentų - netgi maždaug

toriaus rinkimus šį rudenį, nelaukiant naujojo universiteto statuto. Šiandien galiojantis Vil­

dviem šimtais studentų daugiau negu praė­

niaus universiteto statutas turi įstatymo galią.

jusiais metais. Vadinamųjų studento krepšelių

Pagal jį rektorių renka Senatas, o ne taryba.

KolČš kelias bus pasirinktas - spręs Senatas.

surinkome beveik tiek pat, tačiau kiek daugiau

priėmėme studentų, kurie patys moka už savo

Dar vienas svarbus įvykis - spalio pradžioje

motyvuoti, geri studentai. Yra studijų programų,

Neseniai pasirašėme sutartį dėl Fizinių ir technologijos mokslų centro statybos. Šis

sukanka metai, kai mirė legendinis Vilniaus

kur geriausių įstojusių studentų balas siekė

centras taps integruoto mokslo, studijų ir

universiteto rektorius Jonas Kubilius. Senatas

28, kai maksimalus paprasto abituriento balas

verslo slėnio, kuriamo Saulėtekyje, dalimi.

pritarė, kad J. Kubiliui būtų atidengta memo­

gali būti 20,8. Tai reiškia, kad tarp įstojusiųjų

Pradėti Gyvybės mokslų centro, kuris įsikurs

rialinė lenta Didžiajame kieme. Senatas taip

yra studentų, kurie gali pasigirti laimėjimais

tame pačiame slėnyje, techninio projekto ren­

pat pasiūlė, kad būtų pagerbti dar du buvę

studijas. Mes matome, kad pas mus ateina labai

Mano manymu, nėra gerai, kada kai kurie uni­ versiteto statuto straipsniai prieštarauja Mokslo

ir studijų įstatymui. Manau, kad rektorius turėtų

būti renkamas jau pagal naujo statuto nuosta­ tas, kai statutas bus patvirtintas Seime.

Kokie Jūsų planai pasibaigus rektoriaus

kadencijai?

pasaulio ar Europos olimpiadose. Kitaip sakant,

gimo darbai, juos vykdo viešo konkurso būdu

rektoriai - Juozas Bulavas ir Rolandas Pavilionis.

Planai - ir toliau profesoriauti Vilniaus

tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės

atrinkta architektų grupė. Parengę techninį

VU Didžiajame kieme atsiras ir jiems skirtos

universitete. Aš iki šiol du kartus per savaitę -

atminimo lentos.

trečiadieniais ir ketvirtadieniais - skaitau pas­

nefinansuojamas vietas pritraukėme labai gerus

projektą, skelbsime konkursą Gyvybės mokslų

studentus. Šiais metais sklandžiau vyko ir priėmimas

centro statybai.

Vyksta ir daug kitų darbų. Atsinaujina ne tik

kaitas. Man tai patinka. Anoniminės studentų

Laukia dar viena graži šventė - Mokslo komu­

centrinių rūmų fakultetai - rekonstrukciniai

apklausos duomenys rodo, kad studentai

į magistrantūros studijas, o į trečiosios pako­

nikacijos ir informacijos centro atidarymas Sau-

darbai atliekami ir Saulėtekyje, Kauno huma­ nitariniame fakultete. M. K. Čiurlionio gatvėje

vertina mano paskaitas gana gerai. Tačiau tai

pos - doktorantūros - studijas priėmėme net

lėtekyje.Tai mūsų naujas bibliotekos pastatas. Jis

16 asmenų daugiau negu 2011 m. Kitaip sakant,

jau yra pastatytas. Dabar vyksta įrangos pirkimo

vyksta buvusio vivariumo renovacijos darbai -

Yra ir kitas kelias. Niekam ne paslaptis, kad

naujų studentų priėmimas 2012-2013 m. m.

konkursai. Manau, kad oficialus iškilmingas

įrengtos Medicinos ir Gamtos mokslų fakultetų

esu vienos iš partijų sąraše rinkimuose į Seimą.

yra geras. Tai džiugina, ypač turint galvoje, kad

Mokslo komunikacijos ir informacijos centro

auditorijos, mokslinės laboratorijos.

Jie vyks spalio 14 d. Jeigu ta partija laimėtų tam

visiems Lietuvos universitetams šiais metais

atidarymas galėtų įvykti lapkričio pradžioje.

Kada planuojama pateikti Seimui naują

Vilniaus universiteto statuto projektą?

tik vienas iš kelių.

tikrą procentą balsų, tai yra teorinė galimybė,

buvo skirta tūkstančiu studentų krepšelių

Kitas svarbus dalykas - vyksta Filologijos

mažiau negu pernai. Reikia atsižvelgti ir į šalies

fakulteto ir Užsienio kalbų instituto remonto

Darbai prie naujoVilniaus universiteto statuto

kad aš galėčiau patekti į Seimą. Jei būčiau išrinktas į parlamentą, norėčiau dirbti Švieti­

demografines problemas. Todėl mūsų stabilūs

darbai. Anksčiau buvo renovuotas Filosofijos fa­

vyksta. Po to, kai KonstitucinisTeismas pripažino,

mo, kultūros ir mokslo komitete, nes šią sritį

priėmimo skaičiai yra geras Vilniaus universiteto

kultetas, paskui - Istorijos fakultetas. Filologijos

kad kai kurie Mokslo ir studijų įstatymo, priimto

išmanau geriausiai.

veiklos rodiklis.

fakulteto pastatų remontas užbaigs šį fakultetų,

2009 m., straipsniai prieštarauja Konstitucijai,

esančių centriniuose Vilniaus universiteto rū­

Seimas 2012 m. gegužės mėnesį priėmė atitin­

muose, renovacijos ciklą.

kamas įstatymo pataisas. Mes rengiame naują

Kokie svarbiausi įvykiai ir darbai laukia

Vilniaus universiteto artimiausiu metu?

Vilniaus universitetą sertifikuos kultūros paveldo kokybės valdymo organizacija Vilniaus universitetas (VU) - pirmasis Baltijos

boliu, pritvirtintu prie VU centrinių rūmų fasado.

šalyse kultūros paveldo objektas, kuris bus

Po vertinimo HERITY pripažinimo sertifikatas

vertinamas pagal pasaulinę kultūros objektų

suteikiamas trejiems metams.

valdymo kokybės vertinimo sistemą HERITY (fie-

HERITY sertifikatas teikia informaciją, leidžian­

ritage (liet.„paveldas") ir quality (liet, „kokybė")).

Patentuota sertifikavimo sistema leis užtikrinti

čią žmonėms spręsti, ar verta aplankyti kultūros paveldo objektą, taip pat skatina kultūros pavel- j

aktyvesnį VU ansamblio lankymą ir atkreipti

do objektų savininkus ir valdytojus labiau vertinti

dėmesį į jo kultūrinį reikšmingumą.

ir geriau prižiūrėti savo valdomą objektą.

Vilniaus universitetas naujai paskelbtame 2012 m. pasaulio universitetų reitinge „QS

VU Kokybės vadybos centro direktorės

501 -550 vietą. Toje pačioje reitingo grupėje yra

teigimu, galima tikėtis, kad ateityje Vilniaus

ir kaimyninis Tartu universitetas.

Pasak VU Kokybės vadybos centro direktorės

publikacijų skaičius kiekvienais metais tolygiai

me aukštųjų mokyklų reitinge yra labai rimtas ir

auga. Be to, smarkiai išaugo ir bendras taškų,

svarus pripažinimas.„Į QS bazę patenka tik apie

surinktų reitinge, skaičius.

2 tūkst. pasaulio universitetų, iš jų reitinguoja-

2008 m. Vilniaus universitetas tapo pirmuoju

ma 700 geriausių universitetų. Tikrai ne gėda

Lietuvos universitetu, kuris buvo įtrauktas į„QS

pasakyti, kad esame tarp 550 geriausių pasaulio

World University Rankings" pasaulio aukštųjų

tinė nevyriausybinė kultūros paveldo kokybės

VU atitinka pasaulio standartus.

VU bus sertifikuojamas pagal keturis HERITY

valdymo organizacija. HERITY, rengdama ir diegdama istorinių ir kultūros paveldo objektų

Vienas geriausių Vilniaus universiteto rodiklių

kriterijus: manomą vertę, pajėgumą išsaugoti,

vertinimo standartus, aktyviai bendradarbiauja su UNESCO. Šiuo sertifikatu Italijoje pažymėti

šių metų reitinge - palankus studentų ir dės­

lankomiausi objektai - Panteonas ir Koliziejus.

IRVS inform.

universitetas ir toliau gerins savo pozicijas

tarptautiniame QS reitinge, nes VU mokslininkų

dr. Ingos Milišiūnaitės, dalyvavimas tarptautinia­

Kondrato, HERITY sertifikavimas leis įvertinti, ar

Kultūros objekto valdymo kokybės įvertinimas

lininkų citavimo lygis, dėstytojų ir studentų,

atvykusių į universitetą iš užsienio, skaičius.

World University Rankings" iš 551-600 pakilo į

HERITY - Italijoje įsikūrusi vienintelė tarptau­

bus išreikštas taikinį primenančiu HERITY sim­

Ačiū už pokalbį.

VU kyla geriausių pasaulio universitetų reitinge

Anot VU muziejaus direktoriaus dr. Ramūno

perduodamą informaciją ir teikiamas paslaugas.

Tad yra dvi teorinės mano ateities galimybės,

kurios abi man yra priimtinos.

universitetų", - pažymi I. Milišiūnaitė.

tytojų santykis. Aukštosios mokyklos vietą QS

reitinge taip pat lemia akademikų ir darbdavių

apklausos rezultatai, aukštosios mokyklos moks­

mokyklų reitingavimo sąrašą ir iki šiol yra vie­

nintelė Lietuvos aukštoji mokykla 550 geriausių pasaulio universitetų sąraše.

„QS VVorld University Rankings" laikomas vienu iš autoritetingiausių reitingų.

IRVS inform.

2012 m. rugsėjis

universitas

3

vilnensis

_________________________________ kronika ta f VU PASIRAŠĖ PIRMĄ SUSITARIMĄSU INDONEZI­ JOS UNIVERSITETU Rugsėjo 12 d. Vilniaus universitetas, atsto­ vaujamas rektoriaus prof. Benedikto Juodkos, pasirašė sutartį (tarpusavio supratimo me­ morandumą) su Indonezijos Nusa Cendana universitetu. Tai pirmas tokio pobūdžio susita­ rimas tarp VU ir šios Azijos regiono valstybės aukštosios mokyklos.

Susitarime sakoma, kad abi sutartį pasirašiu­ sios šalys pripažįsta tarptautinio bendradarbia­ vimo studijų ir mokslo srityje svarbą. Susitarimas atveria kelią akademiniams mainams tarp Vil­ niaus universiteto ir Nusa Cendano universiteto.

Susitarime taip pat numatomas bendradarbia­ vimas sveikatos mokslų srityje.

EAIR FORUME BUVO ĮVERTINTAS VU ATSTOVŲ STENDINIS PRANEŠIMAS Vilniaus universiteto administracijos reikalų prorektorius dr. Aleksas Pikturna, tarptautinių

reikalų prorektorius dr. Rimantas Vaitkus, Ma­ tematikos ir informatikos fakulteto prodekanas prof. Remigijus Leipus ir fakulteto Kompiuterijos katedros vedėjas prof. Feliksas Ivanauskas gavo 2012 m. Europos aukštojo mokslo asociacijos (EAIR) apdovanojimą už geriausią stendinį pra­ nešimą „Finansinis universiteto valdymas, kaip veiklos rezultatų gerinimo priemonė".

Apdovanojimų įteikimo ceremonija vyko rugsėjo 8 d., 34-ojo EAIR forumo Stavangeryje (Norvegija) baigiamojo plenarinio posėdžio metu. VU kolektyvui buvo įteiktas sertifikatas ir metinė žurnalo iš Routledge aukštojo mokslo žurnalų sąrašo prenumerata.

VU PRADEDA NACIONALI­ NIO FIZINIŲ IR TECHNO­ LOGIJOS MOKSLŲ CEN­ TRO PROJEKTAVIMO IR STATYBOS DARBUS Vilniaus universitetas (VU) ir įmonių konsor­ ciumas, sudarytas iš UAB„Hidrostatyba" ir UAB „Fima", pasirašė projektavimo ir rangos sutartį, pagal kurią Saulėtekio slėnyje pradedami

Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro (NFTMC) projektavimo ir statybos darbai.

Mažiau nei per trejus metus bus pastatytas 4 aukštų, beveik 25 tūkst. kv. metrų pastatų kom­ pleksas, kuriame bus sutelktas geriausias šalies mokslo ir studijų sistemos potencialas fizinių, chemijos ir technologijos mokslų srityje. NFTMC projektavimas ir statyba finansuojama Europos Sąjungos projekto „Nacionalinio fizinių ir tech­ nologijos mokslų centro sukūrimas" ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Šio projekto statybinės da­ lies vertė - beveik 130 mln. litų. NFTMC projekto, turinčio didelės apimties projekto (Majorproject) statusą, tikslas yra modernios technologinės inf­ rastruktūros sukūrimas ir Lietuvos mokslininkų aprūpinimas šiuolaikine tyrimo aparatūra.

NFTMC suteiks geriausias mokslinių tyrimų sąlygas mokslininkams, dirbantiems VU Fizikos ir Chemijos fakultetuose, VU Taikomųjų mokslų institute (TMI), Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC), taip pat VGTU Elektronikos, Fundamentinių mokslų ir Statybos fakultetuose.

Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų cen­ tro projektas yra pagrindinis projektas, kuriant integruotą mokslo, studijų ir verslo„Saulėtekio" slėnį.

Naujovės studijų procese Naujaisiais mokslo metais įsigalioja nemažai naujų do­ kumentų ir esamų dokumentų pakeitimų. Siūlome susipažin­ ti su pagrindinėmis naujovė­ mis studijų procese.

Senato komisijos 2012 m. gegužės 24 d. nu­ tarimu patvirtinti Įmokų už studijas Vilniaus universitete mokėjimo, grąžinimo ir išieško­ jimo tvarkos pakeitimai.

Pagrindinės įtvirtintos naujovės: 1. Studijų įmoką mokant dalimis, pirmoji studijų įmokos dalis turi būti ne mažesnė nei 30 procentų mokėjimo sumos ir sumo­ kama nevėliau kaip iki einamojo semestro pirmojo studijų mėnesio paskutinės die­ nos.

2. Studijų įmoką atidėti, sumažinti, mokėti dalimis gali studentai ir klausytojai,j 3. Nutraukus studijų sutartį iki semestro pra­ džios grąžinama 100 procentų sumokėtos studijų kainos už semestrą (dalykų (modu­ lių) kainą), kuriame studentas / klausytojas nestudijavo.

4. Studijų įmoką sumažinti galima aktyviai sportuojantiems ir universitetui atstovau­ jantiems studentams bei aktyviai univer­ siteto mokslinėje veikloje dalyvaujantiems studentams.

5. Tvarka papildyta dalimi, skirta doktoran­ tūros studijų įmokų mokėjimui.

Senato komisijos 2012 m. gegužės 31 d. po­ sėdyje buvo patvirtinta Vilniaus universiteto pažangumo eilės sudarymo ir taikymo tvarka. Šioje tvarkoje yra atnaujinti ir sujungti keli aktu­ alūs dokumentai, susiję su studento svertinio studijų rezultatų vidurkio ir pažangumo eilės sudarymo seka, perkėlimu į valstybės finansuo­ jamas vietas, valstybės finansavimo netekimu, už studijas sumokėtos kainos kompensavimu.

Pagrindinės įtvirtintos naujovės: 1. Laisvas valstybės finansuojamas vietas gali užimti ir kitos studijų formos, kitos studijų programos tos pačios studijų krypties valstybės nefinansuojamoje vie­ toje studijuojantys studentai. Šiuo atveju studijų programoje, kurioje atsirado laisva valstybės finansuojama vieta, neturi būti studentų, galinčių užimti laisvą valstybės finansuojamą vietą.

2. Apie valstybės finansuojamų studentų, įstojusių nuo 2012 m., valstybės finansa­ vimo netekimą yra sprendžiama lyginant vienerių studijų metų svertinių rezultatų vidurkius su atitinkamos studijų progra­ mos ir formos to paties kurso vienerių metų kurso studijų rezultatų vidurkiu.

3. Studentui, priimtam j universitetą nuo 2012 m., už studijas sumokėta kaina gali būti kompensuojama už kiekvienus stu­

dijų metus, kai buvo netektas valstybės finansavimas, sumokėta studijų kaina ar jos dalis.

Senato komisijos 2012 m. birželio 21 d. po­ sėdyje buvo patvirtintas Studijų programų reglamentas, patvirtinti Studijų nuostatų, Vilniaus universiteto gretutinių studijų or­ ganizavimo tvarkos, Vilniaus universiteto studijų atnaujinimo tvarkos pakeitimai.

Pagrindinės įtvirtintos naujovės: 1. VU studijų programų reglamentas buvo atnaujintas remiantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu.

2. Patvirtintuose Studijų nuostatuose nusta­ tyti pakeitimai, susiję su studijų sustabdy­ mu ir studentų (klausytojų) šalinimu: • Studentui (klausytojui), dėl svarbių priežasčių laikinai negalinčiam tęsti studijų, akademinio kamieninio pa­ dalinio vadovas gali leisti sustabdyti studijas ne ilgiau kaip vieneriems metams.

• Studentas (klausytojas) gali būti ša­ linamas, jei per vienerius metus jam skirti du papeikimai (anksčiau buvo numatyti trys griežti papeikimai).

3. Gretutinių studijų organizavimo tvarkoje: • Nustatyta, iki kada turi būti įtvirtintas susitarimas tarp studento ir universiteto.

• Nustatyta, kad nepatekęs j pasirinktą gretutinių studijų programą studentas

•myii n i vers ity

KVIEČIAME STUDENTUS

IR VISUS AKADEMINĖS BENDRUOMENĖS NARIUS

DALYTIS SAVO MINTIMIS IR DISKUTUOTI APIE AUKŠTĄJį MOKSLĄ, UNIVERSITETO

GYVENIMĄ, AKTUALIJAS www.e-myuniversity.eu/vu Dalyvaukite,

išsakykite savo nuomonę!

studijos KK K turi teisę registruotis į kitą gretuti­ nių studijų programą šią programą kuruojančio akademinio kamieninio padalinio nustatyta tvarka.

• Nustatyta, kad studentas, nutraukęs gretutinių studijų sutartį, privalo likviduoti gretutinių studijų akade­ mines skolas, o trūkstamus modulius (kai bendra jo studijų apimtis siektų 240 kreditų) pasirinkti iš pagrindinės studijų krypties, kitų krypčių ar ben­ drųjų universitetinių studijų modulių neįgyjant dvigubo bakalauro laipsnio.

4. Studijų atnaujinimo tvarkoje: • Nustatyta, kad atnaujinti studijas pir­ mojoje, antrojoje studijų pakopose, vientisųjų studijų programose gali būti leidžiama tik asmeniui, kuris yra visiškai įvykdęs universiteto pirmosios, antrosios studijų pakopų ar vientisųjų studijų programos pirmojo semestro studijų planą ir neturi finansinių įsipa­ reigojimų universitetui.

• Nustatyta, kad asmuo, norintis atnau­ jinti studijas, turi turėti ne daugiau kaip 15 kreditų dalykų/modulių skirtumus.

Visus šiuos dokumentus galite rasti Vilniaus universiteto internetinėje svetainėje, skiltyje Studijos -> Studentams -> Studijas reglamen­ tuojantys dokumentai.

Studijų direkcijos inform.

Vilniaus universitetas nepraranda populiarumo Studijos yra viena iš svarbiau­ sių universiteto veiklos sričių, todėl kiekvienais metais daug dėmesio skiriama stojantie­ siems ir priėmimo į aukštą­ sias mokyklas rezultatams.

Vilniaus universitetas pelnytai gali didžiuotis savo populiaru­ mu tarp stojančiųjų, jį drąsiai galima vadinti pačia patrau­ kliausia Lietuvos aukštąja mokykla. Apie tai pirmiausia byloja ir priėmimo rezultatai.

Išlaikytas optimalus skaičius studentų Vilniaus universiteto Studijų direkcijos va­ dovės Jekaterinos Bortkevič teigimu, Vilniaus universitetas išlaikė gerą studentų priėmimo

dinamiką. „Džiaugiamės šių metų priėmimo rezultatais, priėmėme daugiau studentų nei pernai, tačiau išlaikėme optimalų jų skaičių efektyviam studijų vykdymui", - pažymėjo J. Bortkevič. VU Studijų direkcijos duomenimis, iki šių metų rugpjūčio 31 d. į pirmosios pakopos studijas Vilniaus universitete buvo priimti 3867 studentai (iš jų 2721 į valstybės finansuojamas vietas). Geri buvo ir priėmimo į antrosios pako­ pos studijas rezultatai. į magistrantūros studijas šiais metais priimta 1717 studentų (iš jų 1070 į valstybės finansuojamas vietas).

Pernelyg nesikeičia ir populiariausių Vilniaus universiteto studijų programų sąrašas. Studijų direkcijos duomenimis, daugiausia stojančiųjų pagal pageidavimų skaičių šiemet rinkosi medi­ ciną, teisę, ekonomiką (Vilniuje), politikos moks­ lus, vadybą ir verslo administravimą (Vilniuje), psichologiją. Pagal studijų programas, kurias stojantieji dažniausiai nurodydavo pirmu pa­ geidavimu, didžiausias paprastasis konkursas* buvo į skandinavistiką (danų, norvegų, švedų kalbas), odontologiją, Azijos studijas (sinologiją), kineziterapiją, Azijos studijas (japonologiją).

Pagal didžiausią paprastąjį konkursą tarp stojančiųjų į magistrantūrą šiais metais popu­ liariausios studijų programos buvo tarptautinio verslo vadyba, rinkodara ir integruota komu­ nikacija, kokybės vadyba, personalo vadyba, ekonominė politika.

Priėmimo sėkmę lėmė ir tai, kad Vilniaus uni­ versitetas šiemet pasiūlė stojantiesiems nemažai naujų studijų programų. Bakalauro laipsnio siekiantieji pirmą kartą galėjo rinktis šias studijų programas: socialinė politika, audiovizualinis vertimas, kultūros informacija ir komunikacija, kūrybos komunikacija, vertimas. Stojantiems į magistrantūrą buvo pasiūlytos naujos verslo procesų valdymo, skandinavistikos, skandinavistikos ir Europos studijų, meno vadybos, ana­ litinės žurnalistikos, politikos ir medijų, viešosios politikos analizės, baudžiamosios justicijos, viešosios teisės studijų programos.

dijų sutartis galėjo sudaryti ir elektroniniu būdu. „Studentų patogumui Vilniaus universitetas nuolat gerina studijų ir administracijos pro­ cesų vykdymo kokybę. Šiais metais priėmimo procese panaudojome technologinius spren­ dimus ir pritaikėme elektroninės bankinin­ kystės paslaugą“, - teigia Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektorius doc. dr. Juozas Galginaitis.

Studijų sutarčių sudarymas tapo paprastes­

nis, nes procesas buvo perkeltas į elektroninę erdvę - pakviestieji studijuoti sutartis galėjo sudaryti jiems patogiausiu būdu: atvykę į universitetą ar tiesiog namuose, naudoda­ miesi elektroninės bankininkystės paslauga.

Turimais duomenimis, galimybe sudaryti su­ tartį su Vilniaus universitetu elektroniniu būdu pasinaudojo apie 40 proc. priimtų studentų.

Stojančiųjų patogumui - elektroninė su­ tartis

„U. V." inform.

Stojantieji į pirmosios pakopos ir vientisąsias bei antrosios pakopos studijas šiais metais stu­

* Paprastasis konkursas - tai pageidavimų skaičiaus ir kvotos santykis.

universitas

4

2012 m. rugsėjis

vilnensis

fff_______ _____ ___________________________________________________________

Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus: kad studentams fakultetas būtų kaip namai, kuriuose gera būti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanu tapo prof. Algirdas Utkus - gydytojas genetikas, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro direktorius, VU Medicinos fakulteto Žmogaus ir

į naujausius mokslo laimėjimus -

reikalingos korekcijos atliekamos nuolatos", - sako prof. A. Utkus.

Žinoma, yra dalykų, kuriuos fakul­

teto vadovai norėtų gerinti ir studijų procese. Tai studentų praktiniai įgū­ džiai ikidiplominėse studijose; tam

medicininės genetikos katedros vedėjas.

Jis pakeitė dešimt metų fakultetui vadovavusią prof. Zitą Aušrelę Kučinskienę.

padėtų ir atgaivinta vasaros praktika,

kuri kadaise buvo fakultete ir, dekano manymu, labai praversdavo studen­ tams įgyjant praktinių gebėjimų. Inte­

Prof. A. Utkus aštuonerius me­

tus dirbo VU Medicinos fakulteto

gruotos internatūros optimizavimas

yra ir kitų uždavinių bei iššūkių, ku­

taip pat turėtų teigiamą įtaką prak­

riuos reikia įveikti.

podiplominių studijų prodekanu.

Nuo šių metų prasideda naujas

tiniams įgūdžiams. Žadama siekti,

Tobulinosi JAV, Prancūzijos, Rusijos

studijų programų vertinimo etapas.

kad glaudesnis būtų ikidiplominių ir

universitetuose, universitetų ligoni­

Odontologijos studijų programa

podiplominių studijų ryšys. Neketina­

nėse. Mokslinės ir klinikinės veiklos

bus pirmoji, kurią vertins išoriniai

ma pamiršti ir teorinės studijų dalies,

interesai apima sindromologijos,

ekspertai. Vėliau pamečiui bus ver­

kuri taip pat yra būtina busimiesiems

biologinės asimetrijos, lūpos ir/ar

tinamos ir visos kitos programos -

medikams. Bus stengiamasi padėti

gomurio nesuaugimų klinikinės ir

medicinos, visuomenės sveikatos,

dėstytojams kelti pedagoginę kvali­

segregacinės analizės sritis.

podiplominių studijų (o jų yra net

Naujasis MF dekanas prof. A. Utkus svarbiausiu fakulteto uždaviniu

59). Taigi laukia rimtas darbas. Bet

laiko kokybiškas studijas. Vykinto Komiko nuotr.

„Fakultete svarbiausi uždaviniai, nepriklausomai nuo to, kas yra

manau, kad problemų neturėsime,

dekanas, manau, išlieka tie patys -

nes mūsų fakulteto dėstytojai yra

Dekanas mano, kad tai bus įdomi

fikaciją - tam tikslui bus ieškoma lėšų

iš įvairių šaltinių, rengiami projektai, kviečiami kolegos iš užsienio.

pokyčius įvairiose gyvenimo srityse ir

„Medicinos fakultetas yra vienas

kokybiškos studijos, suteikiančios

puikūs savo srities žinovai, kvalifikuo­

koreguoti tuos dalykus, kurie yra bū­

didžiausių fakultetų Vilniaus uni­

puikų universitetinį išsilavinimą

ti pedagogai, programos tinkamai

Naujasis MF dekanas žada tęsti

tini tiek mokymo, tiek mokslo veiklo­

versitete ir mes sieksime išlaikyti šio

studentams, siekis užtikrinti, kad

parengtos ir vykdomos. O tai, kad

darbus, kurie vykdyti anksčiau, vado­

je. Mūsų fakultete studijos vykdomos

fakulteto svarbą ir reikšmę. Jis bus

mūsų absolventų teorinės žinios ir

studijų programos yra puikios, gali

vaujant dekanei profesorei Z. A. Ku-

pagal klasikinę dėstymo metodiką,

modernus, šiuolaikiškas, įsikūręs

praktiniai gebėjimai būtų aukščiau­

patvirtinti ir norinčiųjų studijuoti

činskienei.Toliau bus įgyvendinamas

pradžioje anatomija, embriologija,

dvejuose rūmuose, bet kartu neuž­

mirštantis savo garbingos praeities,

patirtis ir fakulteto dėstytojams.

sio lygio ir padėtų konkuruojant dar­

mūsų fakultete skaičius", - tokias

fakulteto II rūmų projektas, planuo­

fiziologija, biochemija, genetika, o

bo rinkoje. Kitas ne mažiau svarbus

savo veiklos gaires numato naujasis

jamos naujos studijų programos

paskui laipsniškai pereinama prie

kad studentai, nesvarbu, kokios jie

uždavinys - tai mokslo plėtojimas

fakulteto vadovas.

(turėtų atsirasti farmacijos studijų

klinikinių disciplinų. Tokiu principu

būtų studijų programos ar studijų

fakultete, nes kokybiškos studijos

Tam tikras iššūkis Medicinos fa­

programa). Ar reikia ką nors tobulin-

Medicinos fakultete dėstoma nuo

pakopos, galėtų pasakyti: „Tai mano

gali būti užtikrinamos tik tuomet, kai

kultetui - tai šiemet pirmą kartą į

ti?„Man atrodo, kad žodis„tobulinti"

1804 m. (fakultetas įkurtas 1781 m.

namai ir man juose gera", - teigia

fakultete yra vykdomi mokslo darbai. Šie uždaviniai fundamentalūs, tačiau

medicinos studijas anglų kalba pri­

nėra visiškai tinkamas, tiesiog reikia

lapkričio 24 d.), bet tai nereiškia,

fakulteto vadovas.

imti studentai iš užsienio valstybių.

gyventi atsižvelgiant į šiandienos

kad nuo to laiko nebuvo atsižvelgta

Parengė Liana Binkauskienė

Užsienio kalbų instituto direktorės doc. dr. Romos Kriaučiūnienės planuose - daugiakalbystės plėtra universitete 2012 m. gegužės 17 d. Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto taryba išrinko naują direktorę - docentę, socialinių (edukologijos) mokslų daktarę Romą Kriaučiūnienę.

kalbų.Todėl Užsienio kalbų institutas

ateityje stengsis ieškoti galimybių, kaip įgyvendinti daugiakalbystės

idėjas universitete - tai mus įparei­ goja ir Europos Sąjungos, ir Lietuvos

švietimo dokumentai."

Prieš šias pareigas dr. R. Kriaučiū­

įgyvendinant šiais metais patvirtintą

Taigi pagrindiniu Užsienio kalbų

nienė dirbo Vilniaus universiteto

naują Vilniaus universiteto Užsienio

instituto uždaviniu ir toliau išlieka

FBMM Anglų kalbos katedros vedėja,

kalbų mokymo(si) koncepciją. Da­

užtikrinti kokybišką užsienio kalbų

dėstė šiuolaikinės anglų kalbos (mor­

lykinė anglų kalba 2011-2012 m. m.

mokymą universiteto ir instituto vyk­

fologijos), tarpkultūrinės komunikaci­

rudens semestre buvo dėstoma 5729

domų studijų programų studentams,

jos, verslo etikos ir socialinės atsako­

studentams, o pavasario - 4473,

sudarant visiems vienodas sąlygas

mybės kursus, dalykinę anglų kalbą,

šiek tiek mažiau, nes kai kuriuose

plėtoti ne tik dalykines (lingvistines),

vadovavo kursiniams, bakalauro ir

fakultetuose šios kalbos mokomasi 3

bet ir bendrąsias kompetencijas bei

magistro darbams. Mokslinių inte­

semestrus. Galima pasidžiaugti, kad

vertybines nuostatas, laiduojančias

resų sritys: užsienio kalbų didaktika;

daugelio studijų programų komitetai

kūrybingos, kritiškos ir atsakingos

užsienio kalbų mokytojų rengimas;

įvairiuose fakultetuose noriai ben­

asmenybės ugdymą.

asmenybės ugdymas užsienio kalbų

dradarbiauja, pataria ir derina dės­

Šiuo metu Užsienio kalbų institute

mokymo(si) procese; būsimų užsienio

tomos dalykinės anglų kalbos turinį

vykdomas infrastruktūros plėtros

kalbų mokytojų dorinių nuostatų ug­

su mūsų užsienio kalbų dėstytojais.

projektas, bus modernizuotos audi­

dymas; tarpkultūrinė komunikacija,

Tai mums padeda geriau suderinti

torijos, įsteigtos dvi kalbų mokymo

verslo etika ir socialinė atsakomybė.

dėstomos dalykinės anglų kalbos

laboratorijos, sumontuota nauja

Šiomis temomis publikuota daugiau

studijų siekinius su studijų programų

kalbų mokymuisi ir mokymui skirta

nei 15 mokslinių straipsnių įvai­

bendraisiais siekiniais", - pasakoja

aparatūra.„Tikimės, kad tokia moky­

riuose Lietuvos ir užsienio (Latvijos,

Užsienio kalbų instituto direktorė

mosi aplinka bus daug patrauklesnė

Rusijos, Turkijos, Slovakijos, Čekijos)

dr. R. Kriaučiūnienė.

ir patogesnė ne tik mūsų universiteto

moksliniuose leidiniuose, skaityti

Direktorė tvirtina, kad antrosios už­

pranešimai įvairiose tarptautinėse

sienio kalbos dėstymo klausimas taip

mokslinėse konferencijose Lietuvoje

ir lieka neišspręstas:„Kai kurių VU stu­

ir užsienio šalyse (Vokietijoje, Austri­

dijų programų studentai, neturėdami

užsienio kalbos kaip laisvojo dalyko

rusų, italų, portugalų ir kt.). Nuola­

joje, Latvijoje, Rusijoje, Turkijoje).

„laisvųjų" kreditų, praranda galimybę

pasirinkimas suteikė mūsų univer­

tos jautėme didelį studentų norą

kalbėdama apie instituto ateitį sako

„Svarbiausias Užsienio kalbų insti­

pasirinkti užsienio kalbą kaip laisvąjį

siteto studentams puikią galimybę

gilinti studentų pasirinktos antrosios

direktorė.

tuto uždavinys - ir toliau siekti aukš­

dalyką, o gretutinių studijų galimy­

studijuoti daugiau nei vieną užsienio

užsienio kalbos žinias, matėme didė­

tos užsienio kalbų dėstymo kokybės

bės taip pat yra ribotos. Antrosios

kalbą (prancūzų, vokiečių, ispanų,

jantį studentų poreikį mokytis naujų

ŪKI direktorė doc. dr. R. Kriaučiūnienė sieks, kad butų išspręstas antro­

studentams, kad ji suteiks galimybę

sios užsienio kalbos dėstymo klausimas. Nuotr. iš asm. alb.

pritraukti daugiau studentų, norinčių

studijuoti užsienio kalbas, iš kitų

Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų", -

Parengė Liana Binkauskienė

-d J

2012 m. rugsėjis

universitas

vilnensis

5

Amžius studijoms - ne kliūtis Viktoras DENISENKO

Amžius nėra kliūtis stu­ dijuoti dominančią dis­ cipliną. Apie tai byloja Karlo Heinzo Gmehlingo, pagal studentų mai­ nų programą atvykusio dalinių magistrantūros studijų į Vilniaus uni­ versitetą iš Vokietijos, pavyzdys. Nors 47 metų K. H. Gmehlingas yra dvigubai vyresnis už savo bendrakursius ir Vokietijoje, ir Lietuvoje, jis universiteto audito­ rijose jaučiasi komfor­ tiškai ir nemano, kad amžiaus skirtumas šiuo atveju yra svarbu.

K. H. Gmehlingas pagal savo ankstes­ nį išsilavinimąyra mokytojas.Ši profesi­ ja lėmė pirmą jo pažintį su Lietuva.,,Aš ilgą laiką dirbau mokytoju Vokietijoje, o paskui, dalyvaudamas mokytojų mainų programoje, ketverius metus - nuo 2006 iki 2010-ųjų - dirbau mokykloje Lietuvoje, Rokiškyje. Man labai patiko.

Pradėjau ten mokytis lietuvių kalbos", prisimena K. H. Gmehlingas. Būtent gyvendamas ir dirbdamas Rokiškyje jis pamilo Lietuvą, jos kultūrą.

Grįžęs į Vokietiją, K. H. Gmehlingas pradėjo ieškoti galimybių pritaikyti savo žinias, įgytas Lietuvoje.Tai paska­ tino jį įstoti į Baltijos regiono studijų magistrantūrą Greifsvaldo universitete, o dalyvavimas akademinių mainų programoje šiemet atvedė jį į Vilniaus universitetą.

K. H. Gmehlingas pripažįsta, kad da­ bartinis jo studentiškas gyvenimas ski­ riasi nuo to studentiško gyvenimo, kurį jis gyveno pirmųjų studijų metais. „Aš bendrauju su savo dabartiniais bendra­ kursiais, tačiau jau nebeičiau gyventi į bendrabutį. Manau, kad dabar man ten nepatiktų. Ir čia, ir studijuodamas Vokietijoje nuomojausi butą. Vakarais man jau norisi tylos ir ramybės", - sako jis ir priduria, kad vietoje studentiškų vakarėlių šiandien renkasi koncertus, parodas ir kitus kultūrinius renginius.

Pašnekovas džiaugėsi, kad Vilnius gali pasiūlyti nemažai kultūrinių pramogų.

Nors K. H. Gmehlingas atvyko į Vil­ niaus universitetą neseniai, ši aukštoji mokykla jau padarė jam didelį įspūdį. „Man patinka Vilniaus universitetas. Žavi jo turtinga istorija. Labai patinka senieji universiteto rūmai" - pasakojo K. H. Gmehlingas. Juokdamasis jis pri­ sipažino, kad pati didžiausia problema, su kuria jam teko čia susidurti - sun­ kumai orientuojantis Vilniaus univer-

K. H. Ghmehlingui, atvykusiam iš Vokietijos studijuoti baltistiką, didelį

įspūdį padarė VU istorija. V. Denisenko nuotr.

studijos a f* siteto centrinių rūmų koridoriuose ir kiemeliuose: „Kai tenka ieškoti kokios nors auditorijos ar salės - jaučiuosi lyg būčiau patekęs į labirintą.“ Truputį neįprasta K. H. Gmehlingui buvo tai, kad užsiėmimai Vilniaus universitete vyksta didelėse studentų grupėse. „Greifsvaldo universitete mes dirbome mažesnėse grupėse. Audi­ torijose mūsų būdavo penki-septyni studentai. Čia grupės daug didesnės.

Mes lankome paskaitas kartu su kitais užsieniečiais, taip pat ir studentais lie­ tuviais",- pasakojo K. H. Gmehlingas. Jis pažymėjo dėstytojų draugiškumą ir ge­ ranoriškumą dirbant su studentais.„Man atrodo, kad jie žiūri į studentus kaip į savo vaikus", - sakė K. H. Gmehlingas.

Pasak pašnekovo, jam jau teko kon­ sultuotis dėl magistro darbo rašymo Fi­ lologijos fakulteto Baltistikos katedroje. „Man buvo leista rašyti magistro darbą vokiečių kalba. Labai dėl to džiaugiuosi, nes, nors kalbu lietuviškai, rašyti darbą šia kalba man dar būtų sunku", - sakė K. H. Gmehlingas.

Paklaustas apie ateities planus pašnekovas tik nusišypsojo.„Nežinau, kaip bus. Kol kas neturiu kokių nors konkrečių planų. Gali būti, kad bandy­ siu tęsti studijas doktorantūroje arba po studijų ieškosiu naujo įdomaus darbo. Tiesą sakant, nelabai norėčiau grįžti į mokyklą. Mokytojo darbas man jau nusibodo. Visai norėčiau dirbti mokslinį darbą - Lietuvoje arba Vokietijoje, arba dar kur nors kitur", sakė K. H. Gmehlingas.

Po metų Komunikacijos dirbs su moderniausia įranga Viktoras DENISENKO Vilniaus universitetas vykdo ne­ mažai projektų, kurie leidžia palaikyti aukštą studijų ir mokslo lygį, suteikti universiteto studentams ir moksli­ ninkams galimybę dirbti su pačia moderniausia įranga. Vienas tokių -

Vilniaus universiteto filologinių, socia­ linių ir komunikacijos mokslų studijų infrastruktūros ir bazinės įrangos atnaujinimo projektas, finansuojamas

iš ES struktūrinių fondų ir Lietuvos vyriausybės lėšų. Bendra projekto apimtis - beveik 15 mln. litų.Tarp šio projekto dalyvių yra ir VU Komunika­ cijos fakultetas (KF).

VU KF prodekanas dr. Rimvydas Laužikas džiaugiasi fakulteto gali­ mybe dalyvauti projekte. Pasak jo, iš 15 mln. litų beveik trečdalis atitenka būtent KF įrangai įsigyti (šiandien

tai yra vienas iš didžiausių fakultete vykdomų projektų).„Numatoma, kad

įgyvendinus projektą mūsų studentai technologiniu požiūriu gaus tą patį,

ką gauna bet kurio gero Europos universiteto studentai. Bus sukurtas tvirtas technologinis pagrindas mūsų vykdomoms studijoms", - kalbėjo

„Šiandien Komunikacijos fakultetas turi tris padalinius, kurių darbo sritis yra tiesiogiai susijusi su kūryba. Be Žurnalistikos instituto, tai Kūrybinių medijų institutas ir Medijų tyrimų la­

boratorija. Išsiplėtęs ir kūrybinių pro­

trimatis skeneris, skirtas muziejinio paveldo objektams skenuoti. Be to, ruošiamės įsigyti prietaisą, kuris yra svarbus tiek studijų procesui, tiek moksliniams tyrimams - tai doku­ mentinio paveldo tyrimui skirtas

įrenginys, kuris leidžia atskleisti visa

R. Laužikas.

Pasak prodekano, VU KF Žurna­

gramų laukas. Nuo šių metų startavo ir labai didelio populiarumo susilaukė

listikos institute planuojama įrengti

kūrybos komunikacijos programa", -

tai, kas su dokumentu buvo daryta nuo jo sukūrimo iki dabar", - sako

modernias mokomąsias radijo ir televizijos studijas, Komunikacijos fakulteto patalpose Saulėtekyje Paveldo skaitmeninimo laboratoriją.

pasakojo R. Laužikas.

Projekto įgyvendinimas, prode­

R. Laužikas. Anot VU KF prodekano, Lietuvoje yra tik vienas tokio pobū­

kano manymu, leis kalbėti apie

džio aparatas - Teismo ekspertizės institute. Su juo analizuojami falsifi­

Vykdant projektą bus įrengta ir mo­ komoji leidykla. Dalį lėšų ketinama skirti mokomojo leidinio„Universiteto žurnalistas" redakcijos patalpoms

įrengti. „Technologiniu požiūriu apimsim visas fakulteto studijų progra­ mas, ypač tas, kurios yra susijusios su kūrybiniais dalykais", - pažymėjo

technologinį proveržį Komunikacijos fakulteto studijų srityje.„Kalbant tiek

apie radijo studiją, tiek apie televizi­

jos studiją- kurį laiką mūsų fakultetas

turės moderniausią įrangą Lietuvoje, kuri pralenks net komercinių televizi­ jų ar radijo stočių techninės įrangos lygį", - tvirtina R. Laužikas. Pasak jo, šiuo požiūriu išskirtinė bus ir Paveldo

prodekanas. Pasak R. Laužiko, orien­ tavimasis į kūrybiškumą yra viena iš

skaitmeninimo laboratorija.„Mes su­ rinksime vienoje vietoje aukščiausio

prioritetinių fakulteto studijų krypčių.

lygio įrangą. Pavyzdžiui, bus įsigytas

kuoti dokumentai.

Techninės infrastruktūros atnau­ jinimas turėtų padidinti studijų pa­ trauklumą VU Komunikacijos fa­

kultete. „Daug kas bando vykdyti komunikacijų krypties studijas, bet ta technologinė įranga, kurią įsigysim, kartu su mūsų moksliniu įdirbiu leis

mums tapti vienintele ir labai stipria institucija Lietuvoje, kuri būtų pajėgi suteikti visas galimybes studijuoti

pagal šios krypties programas",-tikisi

R. Laužikas.

To laiko, kai studentai jau galės dirbti su nauja įranga, greičiausiai neteks laukti labai ilgai.„Mes tikimės, kad jau nuo kitų studijų metų pradžios studentai įžengs į naujas mokomą­ sias studijas ir laboratorijas", - sako R. Laužikas. Šiuo metu vyksta patalpų

įrengimo darbai.

Prodekano teigimu, atnaujinta techninė fakulteto infrastruktūra leis reaguoti ne tik į studijų ir mokslo iššūkius. „Universitetas turi atitikti darbo rinkos poreikius. Kitaip sakant, universitetas turėtų būti per žingsnį j priekį nuo rinkos poreikių. Studen­ tas turi būti ruošiamas darbo rinkai, tačiau nereikia pamiršti, kad nuo jo studijų pradžios iki pabaigos praeina ketveri metai. Per tą laikotarpį darbo rinka gali smarkiai keistis, tad mes turime žiūrėti gerokai į priekį", - sako R. Laužikas. Su nauja, studijoms skirta įranga tai daryti bus paprasčiau.

Naujame teisės mokymų centre - geriausi specialistai Vilniuje pradėjo veiklą Vilniaus universiteto Teisės fakulteto moky­

mų centras. Jame suburtos didelės

geriausių įvairių teisės sričių žino­ vų - lektorių pajėgos. Centras pla­

nuoja reguliariai rengti seminarus, mokymus, konferencijas įvairiais

aktualiais teisės klausimais, mokymų dalyvius supažindinti su naujausiais teisės aktų pakeitimais.

„Mūsų fakulteto dėstytojai ir iki

iš mokymų gaus didžiausią naudą,

šiol surengdavo nemažai mokymų

ras atsakymus į visus jiems kylančius

teisės temomis skirtingose mokymų

klausimus, išmoks savo tiesioginia­

organizavimo įmonėse. Nusprendė­

me darbe taikyti naujausius teisės

me juos suburti į VU Teisės fakulteto

aktus", - sako Vilniaus universiteto

mokymų centrą ir pasiūlyti teisės sri­

tyje dirbantiems ar teisės klausimais besidomintiems žmonėms aukščiau­ sios klasės specialistų mokymus.

Tikiu, kad mūsų seminarų dalyviai

Teisės fakulteto dekanas doc. dr.

Tomas Davulis.

Rugsėjo 19 d. vyks seminaras „Naujausi Darbo kodekso ir indi­ vidualių darbo ginčų nagrinėjimo

tvarkos pakeitimai", kuriame doc. dr. T. Davulis ir doc. dr. Daiva Pe-

trylaitė aptars teisės praktikams reikšmingiausius 201 1-2012 m.

Darbo kodekso pakeitimus termi­

mokėjimo srityse. Taip pat bus na­ grinėjama nuo 2013 m. sausio 1 d.

įsigaliojanti naujoji individualiųjų darbo ginčų nagrinėjimo tvarka: įmonių darbo ginčų komisijas pakei­

nuotų sutarčių, darbo per laikino

čiančių komisijų prie VDI sudarymo

įdarbinimo įmones, nelegalaus

tvarka ir kompetencija, darbo ginčo

darbo sąvokos ir priėmimo j darbą tvarkos, lengvatų vaikų turintiems

darbuotojams ir išeitinės išmokos

nagrinėjimo ir sprendimo tvarka bei

ypatumai.

TF inform.

universitas

6

2012 m. rugsėjis

vilnensis

f f f istorija_________________________________________________

Petras Skarga - pirmasis Vilniaus universiteto rektorius Šiais metais minime Petro Skargos 400-ąsias mirties metines.

Tai buvo neeilinė asmenybė XVI a. Lietuvos ir Lenkijos politikoje, literatūroje,

Vilniaus universiteto istorijoje.

P. Skarga gimė 1536 m.

vasarį Grujeco miestelyje Lenkijoje, mozūrų krašte.

1552-1555 m. studijavo

Krokuvos akademijoje.

Jis garsėjo kaip ugningas

Po studijų dirbo Krokuvos

pamokslininkas, polemistas, teologas.

kaštelionu, Lvovo katedros kanauninku. 1569 m.

Prof. Eugenija ULČINAITĖ

laitėliui, leidinys. Čia 1579 m.

Romoje įstojo į jėzuitų

buvo išspausdintas ir vienas

ordiną (Societas Jesu).

populiariausių P. Skargos

1571 m. grįžo į Lenkiją, dirbo

Kalbant apie P. Skargą kaip apie

veikalų „Šventųjų gyveni­

Vilniaus universiteto rektorių, krinta

mai" (Zyvvoty švviętychj, dar

pamokslininku Pultuske

į akis datų, kada jis ėjo tas pareigas,

autoriui esant gyvam išleis­

(1571-1572) ir Vilniuje (1573-1574). 1574 m. buvo

įvairovė. Dažniausiai sutampa pirmo­

tas 7 kartus. 1610 m. šiuos

ji data: rektoriaus pareigas ėmė eiti

„Šventųjų gyvenimus" pa­

1579 m. rugpjūčio 1 d.' Labiausiai

pildė ir Lietuvos globėjo šv.

skiriasi antroji. Šiuolaikinė jėzuitų

Kazimiero biografija.

enciklopedija P. Skargos rektoria-

P. Skarga buvo aktyvusTri-

vimo pabaiga laiko 1584 metus1 2,

dento bažnyčios susirinkimų,

tačiau istorikas P. Rabikauskas argu­

mentuotai nurodo 1582 m. birželį3, ta data pateikta ir 1979 m. Vilniaus universiteto istorijoje. Tačiau lento­

je, kuri tais metais buvo pritvirtinta

prie Šv. Jonų bažnyčios, kažkodėl įrašyti 1581 metai. Tikėkimės, kad

naujausioji Vilniaus universiteto istorija galutinai įtvirtins 1582 m.

datą.

Kitas neabejotinai mums svarbus

klausimas: ką P. Skarga nuveikė kaip universiteto rektorius, ką padarė

universiteto labui? Į tą klausimą taip pat nėra lengva atsakyti, nes nėra išlikusio kokio nors jo veiklos

dienoraščio ar atliktų darbų sąrašo.

P. Rabikauskas, remdamasis jėzuitų archyvų medžiaga, rašo, kad„Skargai

esant rektoriumi, Šv. Jono bažnyčioje

pastatytas vienas šoninis altorius

paskirtas Vilniaus jėzuitų kolegijos vicerektoriumi, o 1579-1582 m. tapo

pirmuoju Vilniaus universiteto

nutarimų vykdytojas, vienin­

gos krikščionių bažnyčios

rektoriumi. Karaliaus Stepono

gynėjas, daug prisidėjęs prie

Batoro remiamas įsteigė

katalikų ir stačiatikių unijos

jėzuitų kolegijas Polocke,

sudarymo 1596 m. Didžiulio atgarsio buvo sulaukęs jo

Rygoje, Dorpate (Tartu). Nuo

veikalas „Apie Dievo Bažny­

1588 m. dirbo Lenkijos

čios vienybę" (Ojednošci Kos­

karaliaus ir Lietuvos didžiojo

čioja Božego, Vilnae, 1577).

kunigaikščio Zigmanto

Gindamas Katalikų Bažny­ čios vertybes ir teologines

Vazos rūmų pamokslininku.

nuostatas, P. Skarga aštriai

Mirė 1612 m. rugsėjo 27 d.,

polemizavo su žymiausiu

palaidotas Krokuvoje.

evangelikų reformatų vei­

Petro Skargos portretas. Nežinomas XVII a. tapytojas. 1612. Lietuvos dailės muziejus. Vilniaus universitetas dailėje (iliustracija Nr. 66), Vilnius. 1086

kėju Lietuvoje Andriumi

Volanu.

Vilniaus universiteto isto­

rijos autorius, lenkų mokslininkas Ludvvikas Piechnikas rašo: „Skarga

įgaliotinis. 1584 m. birželio 26 d. jis

į katalikų tikėjimą ne vieną didikų

prašau, kad Jūs, Gerbiamas Tėve,

nebuvo „mokslo žmogus" (czlovvie-

tapo Krokuvos jėzuitų namų prie

šeimos narį (ypač minėtini kalvinisto

pasirūpintumėte šia kolegija."7

kiem szkolnym). Įsidėmėtina, kad

Šv. Barboros bažnyčios rektoriumi.

Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnūs

P. Skarga nelabai džiaugėsi ir

Albertas, Stanislovas ir Jurgis - būsi-

paskirtas Krokuvos jėzuitų namų

daugybėje laiškų, rektoriavimo

Yra išlikę 142 P. Skargos laiškai. Jie

metu rašytų ordino generolui, visai

publikuoti 1912 m., minint 300-ąsias

masis kardinolas), mokėjo užmegzti

superioru. Jis ne kartą rašė ordino

buvus labai graži, nupirkta iš belgų

nekalbama apie akademijos reikalus.

jo mirties metines. Laiškai pateikia

draugiškus ryšius su Katalikų Bažny­

generolui, kad būtų atleistas iš tų

eretikų. Tuo metu Akademijai buvo

Skarga išsamiai aiškina apie katali­

įdomios medžiagos apie P. Skargos

čios hierarchais, valdovais ir sena­

pareigų, nes norįs atsidėti pamokslų

kybės padėtį Lenkijoje, apie kovą su

veiklą, požiūrį į situaciją Lietuvoje, at­

toriais. Jis aktyviai palaikė karaliaus

sakymui ir kitiems Jėzaus draugijai

kitatikiais, apie karalių Steponą Bato­

spindi jo dvasinę ir fizinę savijautą.

Stepono Batoro politinę ir karinę

reikalingiems darbams. 1586 m. rug­

ir įgyta nauja varinė krikštykla, kuri

galutinai įgytos Žemaitkiemio valdos ir iš karaliaus mainais už Širvintas

gauti Trakeliai."4

Jėzuitų vienuolijos archyviniai

rą, apie savo „Šventųjų gyvenimus",

Į Vilnių P. Skarga atvyko 1573 m.

veiklą, o šiam mirus ir 1588 m. Len­

pjūtį jis iš tų pareigų buvo atleistas,

apie naujas jėzuitų kolegijas Polocke

vasario 16 d. ir netrukus parašė laišką

kijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju

o jo pamokslų rinkinys pirmą kartą

šaltiniai, P. Skargos laiškai, jo veikalų

ir Rygoje, tačiau apie akademijos

provinciolui Laurynui Madžijui (Mag-

kunigaikščiu išrinkus Zigmantą

buvo išspausdintas 1595 m. Anot

ir veiklos analizė akivaizdžiai rodo,

reikalus užsimena tik prabėgom."5

gio). Jame skundėsi baisia tikybine

Vazą, atvirai reiškusį savo simpatijas

autoriaus, tai esąs jo 33 metų darbo

kad Vilniaus universiteto rekto­

Anot L. Piechniko, P. Skarga buvo

padėtimi Lietuvoje, dėl kurios jam

jėzuitams, iš karto tapo jo pamoks­

rezultatas. Jau tuo metu jis ėmė

riaus pareigos nebuvo svarbiausias

pernelyg užsiangažavęs spręsti

„iš gailesčio plyš­

P. Skargos rūpestis. Tuo laikotarpiu

visos Lenkijos politines problemas,

ta širdis", kunigų

jis reiškėsi kaip aktyvus kontrrefor­

kad būtų galėjęs deramai gilintis į

stoka, eretikų gau­

macijos veikėjas, publicistas ir pole­

akademijos reikalus.

lininku.

prašytis atleidžiamas ir iš karaliaus

y j P. Skarga buvo ne­

Akivaizdu, kad Vil­

pamokslininko pareigų, nes esą„no-

niaus universiteto

rįs pasiruošti mirčiai". Deja, tai galėjo

sa. „Neieškokime

eilinio talento ir užmojo

rektoriaus pareigos

padaryti tik 1611 m. pabaigoje, o

asmenybė, suvaidi­

P. Skargai neteikė

1612 m. rugsėjo T7 d. mirė, sulaukęs

džiaugsmo, jis tie­

76 metų amžiaus.

mistas, pamokslininkas, hagiografas.

Būdamas Vilniaus universiteto

Indijų Rytuose ir

P. Skargos veikalas„Už švenčiausiąją

rektorius, P. Skarga daug laiko pra­

Vakaruose, Lietu­

eucharistiją prieš Cvinglio ereziją“

leisdavo už Lietuvos ribų. 1580 m.

va yra tikra Indija

(Pro Sacratissima Eucharistia con-

birželio-rugpjūčio mėnesiais jis

ir Šiaurės kraštas"

tra haeresim Zvinglianam, Vilnae,

buvo išvykęs į Polocką organizuoti

1576) buvo pirmasis Universiteto

nusi svarbų vaidmenį

siog neturėjo joms

Vilniaus universiteto

Taigi apibendrinant galima pa­

laiko. Taigi neste­

sakyti, kad P. Skarga buvo neeilinio

(Non requiramus

ir Lietuvos Katalikų

bina, kad 1581 m.

ten jėzuitų kolegijos, o ją įsteigus,

Indias Orientis et

Bažnyčios istorijoje,

lapkričio 13 d. laiške

spaustuvės, tuomet dar juridiškai

1581 m. buvo paskiras jos kurato­

Occidentis, ėst vera

priklausiusios Mikalojui Radvilai Naš­

riumi, nors nuolatos ten nerezidavo.

India Lituania et

1582 m. kovo pradžioje kartu su Ste­

Septentrio), - rašė

LDK kultūros ir politikos

prašosi atleidžiamas

ponu Batoru jis išvyko į Livoniją. Įstei­

jis.6 P. Skarga ne

procesuose.

iš rektoriaus par­

gus Rygoje jėzuitų namus, P. Skarga

kartą prašė ordino

buvo paskirtas jų viršininku ir išbuvo

vyresniųjų, kad at­

1 Ludwik Piechnik, Początki Akademii

VVileriskiej 1570-1599, Rzym: Apud

„Institutum Historicum Societatis Jesu",

1984, p. 66.

dalyvavusi svarbiuose

generolui Klaudijui

Akvavivai P. Skarga

eigų, praėjus vos dvejiems metams

2 Encyklopedia vviedzy o jezuitach na

Rygoje nuo 1582 m. balandžio iki

siųstų daugiau kunigų, galinčių dirbti

nuo paskyrimo. Laiške rašoma:„Šios

ziemiach Polski i Litwy 1564-1995,

1583 m. kovo. Nuo 1583 m. kovo iki

sielovados darbą.

vizitacijos metu paaiškėjo, kad aš esu

opracovval Ludwik Grzebien SJ, Krakovv:

1584 m. gegužės jis buvo Polocko,

P. Skarga turėjo neabejotinų di­

mažai tinkamas vadovauti, guosti,

Wydawnictwo WAM, 1996, p. 619.

Rygos ir Tartu jėzuitų kolegijų su­

plomatinių sugebėjimų, jis patraukė

išlaikyti Viešpaties Dvasioje brolius,

3 Paulius Rabikauskas, Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai, Vilnius: Aidai, 2002, p. 157.

4 Ten pat, p. 159.

dėl mano užsiėmimų, kurių šiuo sun­

perintendentas, tai yra provinciolo

5 L. Piechnik, min. veik., p. 67.

6 Jan Syganski, Listy ks. Piotrą Skargiz lat 1566-1610, Krakovv, 1912, p. 55.

talento ir užmojo asmenybė, suvaidi­ nusi svarbų vaidmenį Vilniaus univer­

siteto ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijoje, dalyvavusi svarbiuose LDK

kultūros ir politikos procesuose.

P. Skargos laidotuvių pamokslą sa­ kęs dominikonas Fabijonas Birkovs-

kis tvirtino: „Negreitai dar Lenkija

pamatys tokį pamokslininką, kuris dėl nepaprastos jam duotos iškalbos

savo rankose laikė žmonių širdis ir

kreipė jas ten, kur norėjo."

kiu kolegijai metu tikrai nestokoju.

Maldauju ir karštai bei nuolankiai

7 Ten pat, p. 165.

2012 m. rugsėjis

universitas

7

vilnensis

_________________________________________ mes - studentai k k Ambasadorių diena į universitetą sukvietė studentus užsieniečius

Vilniaus universitete studijuoja 19 studentų iš Kazachstano, didžioji jų dalis studijuoja pagal dvišales sutartis į ' .

Rugsėjo 7 d. į Vilniaus universiteto centrinius rūmusTarptautinių progra­ mų ir ryšių skyriaus kvietimu sugužė­ jo studentai užsieniečiai. Jie rinkosi į jau tradicinį Vilniaus universiteto renginį - Ambasadorių dieną.Tai pui­ ki kasmetinė galimybė Lietuvoje rezi­ duojantiems ambasadoriams susitikti su Vilniaus universiteto studentais, atvykusiais iš jų atstovaujamų šalių, pabendrauti su jais, susipažinti su studentų įspūdžiais apie studijas VU. Susitikimo dalyvius, ambasadorius ir studentus. Teatro salėje sveikino mokslo reikalų prorektorius prof. habil.dr. Jūras Banys. Jis pasidžiaugė, kad studentų, atvykstančių į Vilniaus universitetą iš užsienio, skaičius nuolat auga. J. Banys pažymėjo, kad VU yra viena iš seniausių aukštųjų mokyklų Rytų Europoje.

Mokslo reikalų prorektorius išreiškė viltį, kad studentai, atvykę į VU iš kitų šalių, vėliau atsimins laiką, praleistą Vilniaus universitete, kaip geriausią savo gyvenimo atkarpą.

Ambasadorių dienos programą sudarė trumpi valstybių, iš kurių atvyko studentai, pristatymai. Savo

Studentė iš Japonijos pristato savo šalį šalis, pasitelkę naująsias technologijas ir vaizduotę, pristatė Kazachstano, Turkijos, Japonijos, Serbijos, Graikijos, Vokietijos, Ukrainos, Pietų Korėjos, Rusijos, Vengrijos, Juodkalnijos, Italijos, Prancūzijos, Baltarusijos, Olandijos, Austrijos, Rumunijos, Latvijos, Azerbai­ džano ir Portugalijos atstovai. Po šalių pristatymo studentai pietavo ir ben­ dravo su savo valstybių ambasadoriais. „U. V." inform.

Ievos Vitėnaitės (TPRS) nuotr.

Klasikų stovykla Kražiuose: mokomės perskaityti klasikinius tekstus Klasikų asociacija drauge su Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros cent­ ru liepos 9—15 d. surengė gabiausių Vilniaus universiteto socialinių ir humanitarinių mokslų studentų stovyklą Kražiuose.

Raminta VAŽGĖLAITĖ Visą savaitę paskaitas skaitė gausus būrys Vilniaus universiteto lektorių: prof. Eugenija Ulčinaitė, dr. Naglis Kardelis, doc. dr. Nijolė Juchnevičienė, dr. Audronė Kučinskienė, asist. Dalia Andziulytė, magistrante Raminta Važgėlaitė, bakalauro pakopos stu­ dentas Gytis Matuliūkštis, taip pat kviestiniai lektoriai dr. Vytas Ališauskas ir dr. Mantas Adomėnas.

Anot Klasikų asociacijos pirmi­ ninkės, VU Filologijos fakulteto prodekanės doc. dr. N. Juchnevičienės, klasikų stovykla - ilgai lauktas ir svarbus įvykis visai klasikines ver­ tybes vertinančiai ir puoselėjančiai bendruomenei, taip pat galimybė stiprinti Kražių kaip senojo kultūrinio centro ryšius su Vilniaus universiteto Filologijos fakultetu. Panašiai mano ir Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro direktorė Lina Mikalajūnaitė: „Kražiai gali didžiuotis turtinga istorija, giliomis sąsajomis su Vilniaus univer­ sitetu, tačiau šiandien ypač svarbu iš naujo atrasti XVII amžiuje vyravusią miestelio dvasią." Studentus buvo siekiama supažindinti su įvairiomis teksto skaitymo strategijomis, padėti įsigilinti ir iš naujo atrasti įvairių anti­ kos autorių, tarp jų ir mažiau žinomų, tekstus, išmokti juos interpretuoti ir lyginti su šiuolaikinės kultūros tekstais.

Klasikinių studijų dvasią atgaivin­ ti padėjo VU Klasikinės filologijos katedros dėstytojai ir universiteto studentai, susirinkę iš įvairių padali­ nių: Filologijos, Filosofijos fakultetų, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, netgi Fizikos fakul­ teto. Stovyklos paskaitų ciklą pradėjo

Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras, buvusi Kražių kolegija

Filmo apie Kražių kūrimo akimirkos

moderni buvusio ambasadoriaus prie Šventojo Sosto dr. V. Ališausko paskai-

ta-videokonferencija skype'u tiesiogiai iš Romos. Ambasadorius kalbėjo apie klasikinio teksto skaitymą, kėlė klausimą, kaip mes skaitome tekstus, kur slypi klasikinio teksto aktualu­ mas, taip pat aptarė kanono svarbos klausimą, svarstomą jau nuo antikos laikų. Kertine studijų programos ašimi tapusius Platono „Valstybės" skaity­ mus moderavo dr. M. Adomėnas. Per savaitę stovyklos dalyviai perskaitė ir analizavo šį vieną svarbiausių Vakarų filosofijos tekstų. Tuo tarpu lektorius doc. dr. N. Kardelis skatino į Platono tekstus žvelgti analitiniu žvilgsniu: paskaitose jis atskleidė filosofinių Platono tekstų literatūriškumą, sąlytį su drama, įtampos taškus tarp Platono dialogų ir mokslo, jų pačių„moksliškumą", taip pat aptarė hipotetinį, elen-

cho, majeutikos metodus, filosofinio mito ir analogijos vaidmenį dialektika audžiamuose dialogų tekstuose.

Prof. E. Ulčinaitė Kražiuose pristatė du poetus: antikos autorių Ovidijų ir jo „Herojides", vieną mįslingiausių poeto kūrinių - fiktyvius mitinių herojų mei­ lės laiškus, kuriamus kaip tradicinio mito perinterpretuotė, pasižyminčius puikia literatūrine forma ir intensyvia dramine sąranga, bei XVII a. lotyniškai rašiusį LDK poetą Motiejų Kazimierą Sarbievijų, ilgametį Vilniaus akademi­ jos ir Kražių jėzuitų kolegijos dėstytoją, Europoje pramintą„sarmatų Horaciju­ mi". M. K. Sarbievijaus poetikoje daug dėmesio skiriama žanro problemai, epitetui, ryškėja malonios, maloniai kilnios poezijos siekis ir dėmesys kie­ kvienam žodžiui; apie šiuos poetikos ypatumus ir buvo kalbėta viename profesorės pranešimų.

Pristatyti menkai Lietuvoje žino­ mą ~VI a. pr. Kr. graikų poetąTeognidą ėmėsi asistentė Dalia Andziulytė. Ji kvietė drauge skaityti ir aptarti grai­ kišką tekstą, panagrinėti archajinės poezijos specifiką ir tekstologines problemas. Tuo tarpu Klasikinės filo­ logijos katedros vedėja dr. Audronė Kučinskienė ragino atidžiau įsiskaityti į romėnų oratoriaus Cicerono kalbas ir atrasti, kokiais būdais kuriamas dialogiškumo įspūdis jose: lektorė išskyrė įvairias dialogų kalbose rūšis (subjekciją, pasyvųjį tariamąjį, ak­ tyvųjį tariamąjį, draminį, naratyvinį dialogus), aptarė jų sąveiką tekste ir kuriamą prasminę įtampą viso teksto atžvilgiu. Asociacijos pirmininkė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė savo paskai­ toje supažindino su istoriografijos ištakomis, graikų istorinio mąstymo specifika, istoriografijos vieta tiek graikų kultūroje, tiek vėlesniais laikais.

Magistrante Raminta Važgėlaitė nagrinėjo tekstų, savo sąrangoje sle­ piančių vienokią ar kitokią antikos kul­ tūros perinterpretuotę, specifiką ir jų perskaitymo galimybę. Bakalaurantas

Gytis Matuliūkštis pristatė Aristofano komediją„Paukščiai".

Akademinę stovyklos programą praturtino ekskursijos į Šiluvos Švč.

Mergelės Marijos Gimimo baziliką ir koplyčią, Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčią ir buvusį Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblį, taip pat į Palendrių Šv. Benedikto vienuolyną, kur mišparų metu buvo klausomasi grigališkojo choralo gie­ dojimo. Vakarais organizuotos kino filmų peržiūros. Aplankytas ir Kražių kraštotyros muziejus, miestelio Švč.

Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėji­ mo bažnyčia, dalyvauta bendruome­ nės šventėje ant Medžiokalnio kalvos, o sekmadienį, paskutinę stovyklos dieną, dalis studentų nusifilmavo filme apie Kražius, tuo tarsi dar kartą sutvir­ tindami Kražių ir universiteto sąsajas.

Organizatoriai tikisi, kad Klasikų stovykla Kražiuose taps gražia tradicija ir kasmet sutrauks talentingiausius studentus ir geriausius universiteto dėstytojus prie Lietuvos ir Europos lotyniškosios kultūros ištakų.

Agnės Zalanskaitės ir Ramintos Važgėlaitės nuotr.

universitas

8

2012 m. rugsėjis

vilnensis

f f • projektai_______________________________________________

Rezultatyvūs pirmieji tarptautinio projekto Grupių santykių seminaras įgyvendinimo metai Filosofijos fakultete Baigėsi pirmieji 7 FP projekto „Proekologinis darbo vietos restruktūrizavimas“ (PRORES) įgyvendinimo metai (2011-2015). Projektas paremtas žinių per­ davimo (transferof knowledge) principu, nagrinėjant restruktū­ rizavimo temą trimis ekonominio, ekologinio ir socialinio vystymo­ si - kryptimis.

Rugpjūčio 22-26 d. Filosofijos fakultete šurmulia­ vo grupių santykių seminaro dalyviai. Jau trečius metus iš eilės šį seminarą kartu su Tavistoko žmogiškųjų santykių institutu organizavo Filosofi­ jos fakulteto Socialinio darbo katedra.

Jolita BUZAITYTĖKAŠALYNIENĖ,

VU FSF Socialinio darbo katedros vedėja

Prof. dr. Virginija JURĖNIENĖ,

KHF Filosofijos ir kultūros studijų katedra Šį tikslą Įgyvendina partneriai uni­ versitetai Lenkijoje (projekto koordi­ natorius), Ukrainoje (dvi institucijos) ir Lietuvoje (VU KHF). Projekte dalyvau­ ja trijų valstybių mokslo institucijos: Ščecino universitetas (Lenkija), Vil­

niaus universitetas, Ukrainos mokslų akademijos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių ryšių institutas bei Kijevo nacionalinis maisto technolo­ gijų universitetas. Aktyviai į projektą įsitraukė VU KHF Verslo ekonomikos ir vadybos bei Filosofijos ir kultūros studijų katedrų mokslininkai. Šiuo

metu yra rengiama krašto ataskaita („Restructuring and Ecology: current situation - Restruktūrizacija ir ekolo­ gija: būklės analizė"), kuri bus išleista 2012 m. spalio mėnesį.

Projekto koordinatoriai Lietuvoje šiuos metus vertina kaip sėkmingus, nes išsikelti uždaviniai visiškai įgy­ vendinti. VU KHF mokslininkės prof. dr. Dainora Grundey, prof. dr. Virginija

Projekto koordinatorė prof. dr. V. Jurėnienė (kairėje) ir doc. dr. Raminta Pučėtaitė (dešinėje) su kolege iš Kijevo prof. O. Slozko. Lauryno Žilinsko nuotr.

Jurėnienė ir doc. dr. Raminta Pučėtaitė stažavosi Ukrainos mokslų akademijos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių ryšių institute Kijeve.Ten pat stažavosi VU KHF doktorantė Ingrida Greisienė, o jaunesnieji mokslininkai Antanas Diedonis ir Gabrielė Vilutytė tobulino­ si Nacionaliniame maisto technologijų universitete Kijeve.

Kauno humanitariniame fakultete stažavosi prof. Olena Slezko, dr. Volodymyras Gurkovskis iš Ukrainos MA Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių ryšių instituto, prof. habil. dr. Iryna Fedulova, prof. habil. dr.Tetiana Mostenska iš Nacionalinio maisto techno­ logijų universiteto Kijeve. Profesorių

skaitomomis paskaitomis susidomėjo ne tik kolegos, bet ir studentai. Na­ cionalinio maisto technologijų uni­ versiteto mokslo reikalų prorektorė, prof. habil. dr. T. Mostenska susitiko su VU mokslo reikalų prorektoriumi prof. habil. dr. Jūrų Baniu ir aptarė bendradarbiavimo galimybes.

Projekto dalyviai rengia knygas: „Sustainable Development“ („Darnu­ sis vystymasis") ir„Population: reality and perspectives" („Gyventojai: rea­ lybė ir perspektyvos").

Visus projekte dalyvaujančius džiugina bendravimas ir bendradar­ biavimas siekiant efektyvių projekto rezultatų.

Šių metų seminaro temą - „Neapi­ brėžtumo valdymas organizacijose ir bendruomenėse: vaidmenys ir rizikos" - pasiūlė praėjusių metų seminaro dalyviai. Organizacijos sėkmė daugiausia priklauso ne nuo techninių darbuotojų kompetencijų, o nuo žmogiškųjų santykių organiza­ cijos viduje, nuo darbuotojų socialinių kompetencijų, emocinio raštingumo, sąmoningų ir nesąmoningų motyva­ cijų bei lūkesčių. Strategijos, pokyčių planai gali sužlugti dėl žmogiškųjų santykių organizacijos viduje, dėl vidinio darbuotojų pasipriešinimo, kylančio iš esminių jausmų ir emocijų.

Grupių santykių seminarai leidžia pa­ žvelgti į šiuos jausmus ir lavinti minė­ tas kompetencijas, taip pat gebėjimą konstruktyviai ir produktyviai dirbti neapibrėžtose situacijose, priimti sprendimus ir veikti tokiose situacijo­ se, kai nėra aišku, kas ir kodėl vyksta, kai negalime kontroliuoti įvykių eigos.

Grupių santykių seminaras„Neapibrėžtumo valdymas organizacijose ir bendruomenėse" Vilniaus universi­ tete buvo paremtas Lesterio grupių santykių darbinės konferencijos mo­ deliu. Seminaro vadovų konsultantų ir dalyvių pastangomis buvo kuriama laikina organizacija su savita dinami­ ka, ritualais, darbo organizavimo bū­ dais ir mokymosi iš patirties metodais.

Seminaro dalyviai turėjo galimybę pa­ tirti darbo ypatumus didelėje grupėje, mažose grupėse, vėliau institucinia­ me renginyje tyrinėti tarpgrupinius santykius ir santykius su laikinosios organizacijos vadovybe, kiekvienos dienos pabaigoje savo patirtį aptarti refleksijos ir taikymo grupėse. Šiais metais grupių santykių semi­ naras pritraukė 43 dalyvius iš penkių šalių: Lietuvos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Turkijos ir JAV. Jo dalyviai buvo įvairaus amžiaus, skirtingų pro­ fesinių grupių ir veiklos sričių, verslo, valstybinio sektoriaus, nevyriausybi­ nių organizacijų ir aukštųjų mokyklų atstovai. Seminarui vadovavo ir jame konsultavo aštuoni grupių santykių konsultantai iš Lietuvos, Didžiosios Britanijos ir Norvegijos.

Filosofinio teksto vertimo seminare ieškota geriausių vertimo variantų ir sėkmingiausių lietuviškų terminų Rugpjūčio 24-26 d. kaimo turizmo sodyboje „Akmendvaris“ (Trakų r.) vyko jau trečiasis vasa­ ros filosofinio teksto vertimo seminaras, organi­ zuotas VU bei VDU jaunųjų filosofijos ir filologijos mokslininkų ir doktorantų.

Tarptautinėje EUROPLAT konferencijoje dalytasi patirtimi EUROPLAT-tarp­ tautinis projektas, kurio pagrindinis tikslas - stiprinti psi­ chologijos mokymą ir mokymąsi Euro­ poje dalijantis gerąja skirtingų šalių patirtimi.

Lietuvos psichologų sąjunga 2010 m. tapo asocijuotąja šio projekto nare.

Birželio 28-30 d. Vilniaus univer­ sitete vyko tarptautinė šio projekto konferencija, į sostinę sukvietusi ge­ rokai per šimtą įvairių, ne tik Europos, šalių universitetų atstovus. Dalyviai turėjo galimybę klausytis pranešimų apie studentų vertinimą, psichologi­ jos mokymo inovacijas, grupinį darbą ir kt., dalyvauti net keliose stendinių pranešimų sesijose. Universiteto Teatro salėje pranešimus skaitė prof.

Dieteris Ferringas (Liuksemburgas),

Ramintos Važgėlaitės nuotr.

Šiemet pirmąsyk versta iš dviejų

Konferencijoje psichologai iš įvairių šalių dalijosi patirtimi prof. Neilas Lutsky (JAV) bei prof.

Michaelas Eysenckas (Anglija). Konfe­ rencijos organizacinį komitetą sudarė prof. Danutė Gailienė (VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra), doc. Evaldas Kazlauskas (Lietuvos psichologų sąjunga), dr. Neringa Grigutytė (VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra), Vida Jakutie­

nė (VU Filosofijos fakultetas), Annie Trapp, Anna Lewandowska, Niekas Brennanas (Anglija). Konferencijos organizatoriams padėjo Lietuvos psichologijos studentų asociacijos savanoriai.

LPS inform.

Danieliaus Leilionio nuotr.

kalbų: pirmą kartą suburtoje antikos teksto grupėje iš senovės graikų kalbos išversti Epikūro „Svarbiausių minčių" ir jas papildančių „Vatikano posakių" fragmentai, o antroji, iš anglų kalbos vertųsi, grupė ėmėsi ištraukų iš utilitarizmo klasiko Jeremy Benthamo veikalo „Moralės ir įstaty­ mų leidybos principų įvadas".

Pirmąją seminaro dieną dalyviai išklausė paskaitų apie Epikūro ir J. Benthamo filosofines pažiūras. Su Epikūro filosofine sistema supažindi­ no ir vertimo klausimais konsultavo doc. dr. Vytautas Ališauskas (VU FilF).

J. Benthamo pažiūras pristatė doc. dr.

Nijolė Radavičienė (VU FsF).

Antrąją dieną abi dalyvių grupės dirbo su verstomis tekstų ištrauko­

mis, diskutavo apie tekstų vertimo sunkumus, ieškojo geriausių vertimo

variantų ir sėkmingiausių lietuviškų terminų.

Trečioji seminaro diena buvo skirta vertimų rezultatų apibendrinimui,

galutinių vertimo variantų aptarimui, Epikūro ir J. Benthamo tekstų ir ter­

minų vartosenos juose palyginimui,

diskusijai dėl terminų reikšmių ir atspalvių.

2012 m. rugsėjis

universitas

9

vilnensis

_________________________________________ mes - studentai f f e Geriausias studijų startas - fuksų stovykloje!

VU Studentų atstovybės prezidentas sveikina pirmakursius naujų mokslo metų proga

Lina SKARBALIŪTĖ, VU KHF kultūros vadybos III k. studentė

Draugai studentai,

Sveikinu Jus tapus universiteto aka­ deminės bendruomenės dalimi. Ne bet kokia, o pačia gausiausia dalimi. Tai yra didelė garbė, kuri suteikia daug teisių ir dar daugiau pareigų. Jūs patys esate atsakingi už savo gerovę! Universitete taisyklės paprastos - jei nenorėsite nieko išmokti, Jums tai puikiai pavyks. Čia turite patys domėtis, klausti, stengtis.

Studentai, Jūsų rankose yra universi­ teto ateitis. Šiose rankose yra Lietuvos ateitis. Skamba pernelyg pompastiškai?

Patikėkite manimi, kiekvieną akimirką Jūs perrašote istoriją, kiekvieną akimirką Jūs kuriate ateitį!

Atminkite, kurti savo ir valstybės ateitį nėra GALIMYBĖ, tai yra PRIVALOMYBĖ, kuri tenka kiekvienam brandžiam asmeniui.

Tad būkite veiklūs ir drąsūs, kurkite ir neleiskite kurti už Jus, prisiimkite dalį atsakomybės naštos ir išdrįskite žygiuoti pirmose gretose, rizikuokite ir klyskite, o iškart po to taisykitės tam, kad suprastumėte, ko norite iš gyvenimo.

Vieningai už studentų, vieningai už savo ateitį!

Ankstų rugpjūčio 17 d. rytą VU Kauno humanitarinio fakulteto Lie­ pų kiemelis aidėjo nuo jaunų balsų.

Studentai ruošėsi smagiai kelionei į fakulteto Studentų atstovybės orga­ nizuojamą stovyklą pirmakursiams susipažinti su būsimais dėstytojais ir grupės draugais, pajusti studentiško gyvenimo ypatumus, sužinoti apie Vilniaus universitetą ir jo fakultetą Kaune. „Rojaus kampelyje" (Prienų r. Naravų k.) SA nariai sukūrė draugišką ir darbingą atmosferą, jau pirmojo susitikimo metu visus atvykusius įtraukdami į linksmus susipažinimo žaidimus. Po jų KHF SA veteranė Gintarė Lazdinytė ir socialinio-akademinio komiteto koordinatorė Loreta Šalinskaitė pristatė pagrindinę

informaciją apie fakultetą ir studijas.

Savo apsilankymu visus pradžiugino

fakulteto dėstytojai. Jie palin­ ko visokeriopos sėkmės įsto­ jusiems į Kauno humanitarinį fakultetą.

Vakare pirmakursiai išra­ dingai atliko kūrybiškumo užduotis. Už suvaidintas stu­ dentiško gyvenimo situacijas geriausieji buvo apdovanoti stovyklos rėmėjų dovanomis. „Šiemet fakultetas praturtėjo galybe kūrybiškų žmonių!" - Susipažinimo žaidimas. Justo Vaičiulio nuotr. džiaugėsi vienas iš stovyklos organizatorių. Pirmoji stovyklos diena baigėsi orientacinėmis varžybomis. humanitarinio fakulteto studentų at­ Antrąją dieną stovyklautojai tris stovybė. Paskui pirmakursiai išbandė valandas skyrė komandiniams žaidi­ savo jėgas penkiose skirtingose spor­ mams, kurių metu vadovaujami KHF to šakose, šiltai bendravo su būsimais SA veterano Algirdo Kviklio mokėsi grupiokais ir savo kuratoriais, linksmai suvokti, kad tik vieninga komanda leido laiką šokių aikštelėje.„Visi tokie gali pasiekti pačių geriausių rezultatų. fainil Kaip laukiu rugsėjo!" - džiaugėsi Susitikime su Vilniaus universiteto būsima kultūros vadybininkė.

SA prezidentu Arminu Varanausku Atsisveikinome džiaugdamiesi pirmakursiai daugiau sužinojo apie vieni kitų darbais, pasidaliję geromis studentų atstovimą ir VU SA darbą, emocijomis. Tos greitai prabėgusios o iš Luko Jakšto išgirdo, ką veikia ir dienos buvo nepamirštamas laikas ir kuo užsiima jo vadovaujama Kauno organizatoriams, ir pirmakursiams.

Ką studentų atstovams reiškia studijų kokybė?

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės nariai patys sau metė iššūkį ir pasiryžo atsakyti į vieną sunkiausių aukštojo mokslo klausimų - kas yra studijų kokybė ir kaip ją užtikrinti? Diskutuodami grupėse studentų atstovai svarstė skirtingus apibrėžimus, tačiau visi pabrėžė teisėtų studentų lūkesčių tenkinimą, t. y. kokybiškos studijos turi užtikrinti, kad studentas gautų tai, ko tikėjosi, ir nenusiviltų savo studijomis.

studentų ir dėstytojų motyvaciją.

Didesnė motyvacija, studentų atsto­

vų manymu, padėtų išspręsti tokias

problemas kaip akademinės etikos pažeidimai, studentų nenoras mo­

kytis savarankiškai ar nepakankama dėstytojų kvalifikacija, dėl kurių, be abejo, prastėja studijų kokybė.

Diskusijų metu studentai ne­

gailėjo kritikos aukštojo mokslo masiškumui ir vienu balsu teigė,

kad tiek studijuojančiųjų, tiek juos viliojančių studijų programų turėtų mažėti - šiems tikslams pasiekti buvo

siūloma organizuoti stojamuosius egzaminus į Vilniaus universitetą, o

studijų programas vertinti dažniau, nei tai šiuo metu atlieka Studijų ko­ kybės vertinimo centras (SKVC). Šiuo

VU SA nariai aptarė nemažai studi­

ar studijų programos nuoseklumas,

jų kokybės sudedamųjų dalių, tokių

tačiau didžioji dalis diskusijos dalyvių

kaip materialinė bazė, akademinio

vienu svarbiausių veiksnių, galin­

metu SKVC programas akredituoja

mobilumo galimybių užtikrinimas

čių užtikrinti studijų kokybę, laikė

trejiems arba šešeriems metams ir pakartotinį vertinimą organizuoja tik

pasibaigus šiam terminui.

Apie studijų kokybę diskutavę VU SA nariai taip pat atkreipė dėmesį į Studijų

programų komiteto (SPK) vaidmenį

studijų kokybės užtikrinimo procese.

Jų nuomone, efektyvus SPK veikimas

padėtų užtikrinti tinkamą vidinę studijų programų kontrolę: jeigu SPK

nariai inicijuotų nuoseklius progra­ mos tobulinimus jos vykdymo metu, matydami kaitą, aktyvesni taptų tiek

dėstytojai, tiek studentai. Diskusijos dalyviai taip pat atkreipė dėmesį, kad problemą spręsti padėtų ir SPK veiklos viešinimas, kad studijų programos pa­

keitimai ir jų priežastys būtų žinomos akademinei bendruomenei irtaip ska­ tintų dialogą tarp programos rengėjų

ir jos„naudotojų" - studentų. „Ne veltui sakoma, kad diskusijose

gimsta tiesa. Siekiame, kad mūsų na­ riai galėtų kompetentingai atstovau­

ti studentams, dėl to trečiąją VU SA vasaros mokymų dieną paskyrėme

studijų kokybei ir jos užtikrinimui.

Neabejoju, kad diskusijų metu pada­

rytos išvados patarnaus siekiant, kad studijų kokybė universitete tik gerė­

tų", - VU SA vasaros mokymų metu

vykusias diskusijas studijų kokybės klausimais teigiamai vertino VU SA

ekspertė studijų kokybės klausimais Kotryna Peilakauskaitė.

VU SA inform.

«

universitas

10

2012 m. rugsėjis

vilnensis

f f f kultūra________________________________________________

„Ratilio" pradeda dar vienus naujus mokslo metus!

Neįkainojamas pasimatymas Šių metų birželio pabaigoje Vilniaus universite­ to dainų ir šokių ansamblis, daug ir atsakingai repetavęs, pakėlė sparnus ir išvyko į svajonių šalį Ameriką. Ne... tikrai ne užsidirbti ir ne laimės ieškoti, greičiau ją pačią kitiems dovanoti, susi­ pažinti su lietuvybe už Atlanto, patirti anksčiau nejaustų ir neregėtų dalykų.

Antanas TOLIUŠIS, Indrė ALABURDIENĖ

„Ratilio“ Aukštaitijoje Pavasarinis dūkis gerai įsukęs pernešė ir per vasarėlę. Gyvi dar vaizdai iš Jorės Palangoje, iš festivalio gražiojoje Kulautuvoje, iš didžiųjų 40-ųjų„Skamba

skamba kanklių" ir mūsų antros kelionės po Lietuvą - šįkart po Aukštaitiją. Apie tai plunksnos jau parašė mūsų voratinkliniame metraštyje - www.ratilio.lt - ir jūsų visų dėmesio laukia (imkiet metraštį ir skaitykiet). O jei tu dar ne pas mus,

bet „tradicija" - žodis tau nesvetimas, kojas miklinti neatsisakai ir dainą kartais

trukteli - įsisuk į mūsų ratą! :........................................................................................***

............ *........... *........... ’ :••• —, ••••

..

............. ;

„Ratilio" dainas traukia, ratu ir kitaip sukasi pirmadieniais ir trečiadieniais i nuo 18 vai. Didžiojoje auloje, M. K. Čiurlionio g. 21 (įėjimas pro Medicinos :

fakultetą). Lauksim!

Vilniaus universiteto liaudiškos muzikos ansamblis„Jaunimėlis" kviečia naujus narius, norinčius groti, šokti ir dainuoti.

Priėmimas vyks rugsėjo 18,20,25,27 d. 18 vai. tarp Teisės ir Ekonomikos fakultetų, Jungiamųjų rūmų rūsyje (Saulėtekio ai. 9).

Ansamblio vadovas - Bronislovas Glovickis.

Tel. pasiteirauti 8-608 20927.

Ši kelionė buvo istorinė daugeliu atžvilgiu, todėl visiems dalyviams labai svarbi. Kaip ansamblis ketinome pirmą kartą dalyvauti Bostone vyks­ tančioje XIV lietuvių tautinių šokių šventėje „Su saulele kėliau...". Pirmąjį rytą eidami Bostono centrinėmis ga­ tvėmis jautėmės lyg Lietuvoje, aplin­ kui tik lietuviškai kalbantys, vilkintys įvairiaspalviais marškinėliais, iš kurių jų pavadinimų ar piešinėlių - galima atpažinti, iš kurio miesto atvyko ir ko­ kiam kolektyvui iš penkiasdešimties dalyvaujančiųjų šventėje priklauso ši grupelė jaunuolių. Jau tada stebėjais ir galvojai, kokie turtingi tie lietuviai, kad gali leisti„Sheraton" lygio viešbutį paskelbti šventės oficialiu viešbučiu, jo didžiausiose konferencijų salėse rengti šventės renginius bei repeti­ cijas, dviem dienom išsinuomuoti tokias miesto erdves kaip „Agganis" sporto arena (kaip mūsų Utenos pramogų arena), repetuoti ir vėliau koncerto metu ją pilnai užpildyti žiūrovais ir visą aikštę dalyviais. Apie 5 tūkstančius lietuvių iš viso pasaulio už savo pinigus suvažiuoja į šią šventę

bent akimirką pabūti kartu, aidint lie­ tuvių liaudies muzikai, dainai ir šokiui.

Net šalia arenos stovinti sportininko bronzinė skulptūra buvo apjuosta tautine juosta ir papuošta šiaudine skrybėle.

Buvo įdomu stebėti, kaip toli nuo Lietuvos gyvenantis jaunimas noriai dalyvauja tokiame renginyje. Tėvelių diegiamą meilę istorijai labai palaiko ir stiprina kolektyvų šokių mokytojai.

Už vandenyno pamatėme, kaip gra­ žiai pagerbiami jie atskiru Mokytojų vakaru. Renginio metu prisimenama šokių šventės istorija, dėkojama buvu­ sių švenčių rengėjams, kiekvieno ko­ lektyvo mokytojai yra apdovanojami dabartinės šventės meno vadovų. Juk mokytojai svetur dirba tik lietuvybės idėjos vedami, be jokio atlygio.

Pagarba praeičiai žymėjo ir ansam­ blio pirmąjį koncertą Bostone. Birželio 28-osios vakarą Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis savo koncer­ tu „Eisva mudu abudu" Šiaurės rytų universiteto„Blackman" salėje pradė­ jo XIV lietuvių tautinių šokių šventę.

Koncerto pradžioje buvo pristatyta salėje tarp žiūrovų sėdinti ansamblio įkūrėja Genovaitė Dumčiūtė-Breichmanienė, prieš 72 metus subūrusi uni­

versiteto studenčių šokių grupę, kuri išaugo į dešimtis muzikantų, šokėjų ir dainininkų vienijantį ansamblį.

Daugelis kolektyvų važiuoja į to­ limesnį ar artimesnį užsienį koncer­ tuoti, dalyvauti festivaliuose, laimėti konkursų. Ši mūsų kelionė, be sėkmin­ go koncerto ir gražaus dalyvavimo šventėje, turėjo ir kitą tikslą. Mes jautėmės lyg „pateptieji" turėdami neįkainojamą galimybę susitikti su ansamblio pradininke, nenuilstančia lietuvybės puoselėtoja svetur, ansam­ blio vadove G. Dumčiūte-Breichmaniene. Po koncerto 31-ajame aukšte, nedideliame viešbučio kambaryje, visi 45 ansamblio nariai kas sutūpę, kas susėdę, visi kartu susiglaudę dalyvavome istoriniame susitikime, kuriame ne tik susitiko kartos, bet praeitis surado dabartį ir padrąsino ateitį. Keliautojas žavisi akimirka, o fotografuoja tam, kad galėtų sau­ goti ir puoselėti prisiminimus, taip ir ansamblis virpėdamas išgyveno ir įamžino šį neįkainojamą pasimatymą ateities kartoms. Ši kelionė nebūtų įvykusi, jei ne

mūsų rėmėjai. Esame dėkingi draudi­ mo bendrovei UAB DK„PZU Lietuva", AB„TEO LT", Organizaciniam XIV lietu­ vių tautinių šokių šventės komitetui.

....... ................................

Prasidėjus ansamblio sezonui, į : laukiame naujų ansamblio narių antradieniais ir ketvirtadieniais 18.30 vai. Vilniaus universiteto i Kultūros centre (M. K. Čiurlionio

: į i i

g. 21, įėjimas per Medicinos fakultetą). Kviečiame prisijungti prie i neabejingų muzikai, dainai, šokiui ir tautiniam menui!

Naująjį koncertinį sezoną aradės gastrolėmis .iuksemburge Trys VU kolektyvai - chorai „Pro musica" ir„Gaudeamus", vadovaujami Rasos Gelgotienės, ir pučiamųjų orkestras „Oktava", vadovaujamas Albino Kučinsko, šį koncertinį sezoną pradės gastrolėmis Liuksemburge, kur rugsėjo 24 d. 20 vai. koncertuos Šv. Alfonso bažnyčioje. Kolektyvai atliks šiuolaikinio

austrų kompozitoriaus Shane'o Woodbone'o„Rorau mišias", pasaulio ir lietuvių autorių kūrinius. Koncerte taip pat dalyvaus Liuksemburgo universiteto choras

(vadovė Julia Pruy). „Rorau mišios" buvo sukurtos minint kompozitoriaus Josepho Haydno jau­ niausio brolio Johanno Michaelio Haydno, mirusio 1806 m., 200 metų mirties sukaktį. Jos parašytos 2006 m. ir pirmą kartą skambėjo Rorau, Haydno gimtinėje, atliekamos„Muskverein Rohrau" orkestro ir Bruko bažnyčios choro.

Johannas Michaelis Haydnas (1737-1806) vadinamas Zalcburgo Haydnu, nes po įvairių tarnybų 1763 m. gavo koncertmeisterio ir kompozitoriaus vietą

Ansamblio įkūrėja Genovaite Dumčiūtė-Breichmanienė (centre) su ansamblio nariais. Nuotr. iš ansamblio alb.

Zalcburgo princo dvare, o 1777 m. tapo Zalcburgo katedros vargonininku.

1963 m. gimęs Pietų Afrikos kilmės austrų kompozitorius Shane'as VVoodborne'as mokėsi fortepijono ir violončelės specialybių, todėl daug kūrinių

lllsveikiname_____

yra parašęs būtent šiems instrumentams solo ir kameriniams ansambliams.

Kolektyvai Liuksemburge lankysis Lietuvos garbės konsulato šioje šalyje kvietimu.

VU KHF bendruomenė sveikina buvusį

ilgametį darbuotoją doc. dr. Vytautą Šiaudytį gražaus jubiliejaus proga

ir linki kūrybinės sėkmės.

Doc. dr. Vytautas Šiaudytis gimė 1947 m. spalio 3 d. Kaune.

Baigęs KPI (dabar KTU) Inžinierinės ekonomikos fakultetą nuo 1970 m. dirbo tuometinio VU Kauno vakarinio fakulteto Finansų ir apskaitos katedros dėstytoju. 1975 m. įstojo į LMA Ekonomikos ins­ tituto stacionarinę aspirantūrą, apgynė mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją, kurį laiką dirbo vyr. moksliniu bendradarbiu.

Nuo 1983 m. ėjo docento pareigas KPI IE fakulteto Darbo ekonomi­ kos katedroje. 1987 m. grįžo į savo pirmąją darbovietę - VU Kauno

Choras „Pro musica“. Roberto Vaitekūno nuotr.

vakarinio fakulteto Politinės ekonomijos (vėliau Verslo) katedrą ir su pertraukomis VU KHF dirbo iki 2010 m. Po 40 metų mokslinės ir pedagoginės veiklos išėjęs į užtarnautą poilsį docentas visus savo gebėjimus skiria pamėgtai veiklai - kuria poeziją ir rašo biografi­ nes knygas: 2006-2012 m. parašė ir išleido 14 knygų, tarp jų apie prof. J. Matulionį, Ministrą Pirmininką dr. B. Lubį, krepšinio trenerį V. Garastą, knygą „Lietuvos šviesuoliai" (2011) ir kt.

2012 m. rugsėjis

universitas

vilnensis

________________________________________________ sportas kki Pirmosios Europos studentų Laukiame norinčių sportuoti studentų ir darbuotojų sporto žaidynės vyko Ispanijoje

Korbodoje vykusiose sporto žaidynėse dalyvavo trys VU komandos

Šias metais Europos studentų asociacija pradėjo naują tradiciją: surengė pirmąsias Europos studen­ tų sporto žaidynes. Kordoboje (Ispanija) liepos 10-23 d. vykusi šventė sujungė dešimt komandinių sporto šakų: badmintoną, futbolą, krepšinį, rankinį, regbį, salės futbolą, stalo tenisą, tinklinį, paplūdimio tinklinį, tenisą. Varžybose dalyvavo apie 3000 daly­ vių iš 32 šalių, 147 universitetų. Lietuvos studentų sporto asociacija pasirūpino, kad šiose žaidynėse galėtų startuoti ir stipriausios Lietuvos universitetų komandos (15 komandų iš 7 universitetų).

Vilniaus universitetui atstovavo trys komandos: futbolo (treneris Rimantas Turskis), paplūdimio tinklinio (treneris Algirdas Bučinskas) ir stalo teniso (trenerė Džiuljeta Liepinaitienė). Žaidėjus pasitiko jiems labai neįprastos oro sąlygos: 40 laipsnių karštis ir saulės svilinamos žaidimų aikštelės.Todėl sportininkams, be varžybų streso, teko ir papildo­ mas aklimatizacijos krūvis.

VU futbolo rinktinei tai buvo pirmas tokio lygio tarptautinis turnyras. Komanda burtų būdu pateko į stipriausią pogrupį su Portugalijos, Prancūzijos ir Kipro komandomis. Pirmos varžybos su Porto universiteto (Portugalija) komanda baigėsi Vilniaus universiteto rinktinės pergale 2:0. Įvarčius įmušė Saulius Vaiginas ir Paulius Sakalis (EF). Pačios įdo­ miausios varžybos vyko su Prancūzijos rinktine, pagrindinis varžybų laikas baigėsi rezultatu 1:1 (S. Vaiginas), o 11 metrų baudinius tiksliau įmušusi mūsų komanda laimėjo 3:2. Lemiamos varžybos su Kipro komanda pralaimėtos rezultatu 2:0 ir mūsų universiteto futbolininkai į aštuntuką nepateko, o galutinėje komandų rikiuotėje užėmė 11 vietą.

Paplūdimio tinklininkai taip pat žaidė didelia­ me karštyje, ant įkaitusio smėlio - tokios sąlygos

mūsiškiams buvo gerokai mažiau įprastos nei varžovams iš Pietų Europos. Paulius Maciulevičius (FsF) ir Rokas Kondrotas (FF) po atkaklių kovų užėmė 13-16 vietą iš 30 dalyvavusių komandų.

Paskutinė žaidynių kovas pradėjo šių metų Lietuvos suaugusiųjų čempionė - stalo teniso komanda, startavusi ne pačios stipriausios sudė­ ties. Beje, rinktinės žaidėjos žaidė uždarose, tačiau nekondicionuojamose patalpose, kur aukščiausia temperatūra siekė +46 laipsnių. Merginos pateko į labai stiprų pogrupį, kuriame dominavo Rusijos stalo tenisininkės, jos ir tapo čempionėmis visose varžybose. Komandinėse varžybose žaidėjos liko vienuoliktos.Tačiau individualiai moterų dvejeto rungtyje startavusioms Auksei Gecevičiūtei ir Aistei Macaitei (TF) pavyko nugalėti Vokietijos ir Portugalijos priešininkes ir pralaimėjusios Rusijos atstovėms jos užėmė aukštą 5-8 vietą. Asmeni­ nėse varžybose geriausiai sekėsi A. Macaitei, ji dėl patekimo į aštuoniukę pralaimėjo Rusijos atstovei, tapusiai vicečempione.

Turėjome progos būti aktyviais sirgaliais ir kitų mūsų šalies komandų rungtynėse - smagu, kad su medaliais grįžo trys Lietuvos universitetų komandos - auksą parsivežė VDU krepšininkai, sidabrą - LKKA rankininkės, bronzą - LKKA krepšininkės.

Studentai turėjo progos pamatyti vieną gra­ žiausių ir seniausių Europos miestų, dalyvauti įspūdingame varžybų atidaryme ir uždaryme, išbandyti savo galimybių ribas visiškai neįprasto­ mis sąlygomis. Po dvejų metų antrosios Europos universitetų sporto žaidynės vyks Roterdame (Olandija) - labai tikimės, kad, remdamiesi įgyta patirtimi, jose dalyvausime dar sėkmingiau.

SSC inform.

Tarptautinio olimpinio komiteto apdovanojimas VU SSC darbuotojui

Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro vyriausiajam specialistui, profesoriui, habil. dr. Jonui Petrui Jankauskui Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas dr. A. Poviliūnas Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento dr. J. Rogge (beje, ir Vilniaus universiteto garbės daktaro) pavedimu įteikė metinį garbingą prizą „Sportas ir darni plėtra“ SSC inform.

2012-2013-iuosius mokslo metus pradedame pasiruošę norinčių sportuoti studentų ir kitų universiteto bendruomenės narių antplūdžiui.

Tad laukiame visų, besirūpinančių savo sveikata!

Studentai, jus kviečiame rinktis bendrosios kūno kultūros pratybas (yra grupė ir silpnesnės sveikatos studentams), sporto šakų užsiėmimus (lengvoji atletika, krepšinis, sunkumų kilnojimas, sveikatingumo aerobika, pilatesas, stalo tenisas, dziudo, sambo, futbolas, tinklinis) ar savaran­ kiškas treniruotes (treniruoklių salės merginoms ir vai­ kinams, futbolo aikštelė, teniso kortai, bėgimo ta­ kai, salės futbolui, krepšiniui, tinkli­ niui ir kitokiems užsiėmimams, sta­ lo teniso erdvė).

Rugsėjo pabai­ goje kroso varžybomis pradėsime kasmetinių tarpfakultetinių Rektoriaus taurės varžybų sezo­ ną. Tad norinčiųjų išbandyti savo jėgas bėgimo takelyje laukiame rugsėjo 26 d. stadione. O po šių varžybų ištisus mokslo metus galėsite star­ tuoti moterų ir vyrų krepšinio, futbolo, plaukimo,

rankos lenkimo, aerobikos, svarsčių kilnojimo, stalo teniso, lengvosios atletikos, keliautojų sporto varžybose.

Labai laukiame ir studijuojančių didelio meis­ triškumo sportininkų, norinčių toliau sportuoti ir ginti universiteto garbę Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionatuose ir kitose įvairaus lygio varžybose.

Nuo rudens planuojame tęsti ir pavasarį pra­ dėtus sporto užsiėmimus universiteto darbuo­ tojams, pasiūlyti naujų užsiėmimų, kviesti lankytis sporto salėse, da­ lyvauti kitose SSC siūlomose sporto iniciatyvose.

Taigi visus besi­ dominčius sportu ir besirūpinančius savo sveikata kvie­ čiame apsilankyti atnaujintame tinklalapyje www.ssc.vu.lt, atrasti patinkančios veiklos. Ir sekite mūsų tinklaraštyje www.sveikatairsportas.blogas.lt pateikiamą in­ formaciją įvairiais sporto ir sveikatos klausimais.

Iki susitikimo!

SSC administracija

Universiteto lengvaatlečių rezul­ tatai Olimpiadoje Rugpjūtį pasibaigusiose Londono olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo trys Vilniaus uni­ versiteto lengvaatlečiai: Airinė Palšytė (Komunikacijos f. studentė) dalyvavo šuolio j aukštį rungtyje. Geriausias iki šiol Airinės pasiektas rezultatas - 1,96 m, tačiau Olimpiadoje po kvalifikacinių varžybų patekusi į finalą ji neįveikė 1,93 m kartelės ir liko 11 vietoje.

Brigita Virbalytė-Dimšienė (Komunikaci­ jos f. studentė) - 20 km sportinio ėjimo atstovė.

Žaidynėse finišavo 26-a, atstumą įveikusi per

pusantros valandos (1:31:58).

Marius Žiūkas (Ekonomikos f. absolventas) šaliai atstovavo taip pat 20 km sportinio ėjimo

rungtyje ir iškovojo 40 vietą (1:24:45).

Sveikiname sportininkus su pasiektais rezul­ tatais ir linkime sėkmingų startų tolimesnėse sezono varžybose.

SSC inform.

in memoriam

Nesulaukusi 45-erių, 2012 m. rugpjūčio 16-ąją Kaune mirė Vil­ niaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto mokslininkė ir dėstytoja profesorė dr. (HP) Dai­ nora Grundey.

Iš Šiaulių krašto kilusi pedagogė, socialinių mokslų daktarė, profesorė D. Grundey visą gyvenimą paskyrė moksliniam ir akademi­ niam darbui Vilniaus universitete. 19751986 m. mokėsi Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje. Nuo 1986 m. iki savo gyvenimo pabaigos su trumpomis pertraukomis buvo Vilniaus universiteto bendruomenės narė: 1986-1991 m. jame studijavo anglų kalbos filo­ logiją ir įgijo germanų filologijos bakalauro ir magistro laipsnius, 1996-2000 m. studijavo doktorantūroje ir apgynė socialinių mokslų daktaro laipsnį, 2004 m. jai suteiktas docento vardas, vėliau - profesoriaus. Įgijusi keturis aukštojo mokslo diplomus, vieną iš jų - Roberto Gordono universitete Škotijoje (Jungtinėje Karalystėje), prof. dr. D. Grundey parašė ir išleido keletą knygų bei vadovėlių verslo klausimais, vadovavo doktorantams, organizavo tarptautines konferencijas, aktyviai dalyvavo moksliniuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje.

Profesorė dėstė VU Kauno humanitariniame fakultete, ISM Vadybos ir ekonomikos uni­ versitete Kaune, VDA Kauno dailės fakultete, dirbo kviestine profesore Čekijoje, Danijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Ji įkūrė tarptautinį mokslo leidinį „Transformations in Business & Economics“ kuris pirmasis iš socialinių mokslų leidinių nuo 2005 m. buvo įtrauktas į Thomson Scientific (WOS) duomenų bazę.

Ji dirbo vyriausiąja redaktore, redaktoriaus pavaduotoja arba redkolegijos nare 14 tarptau­ tinių ir 3 nacionaliniuose mokslo leidiniuose, dalyvavo nacionalinėje ekspertų komisijoje, formavusioje Lietuvos kaip šalies prekės ženklą (2008). Šviesus Dainoros Grundey - iniciatyvios ir veiklios asmenybės, energingos ir nuotaikingos kolegės - atminimas ilgam išliks jos bendradarbių ir studentų atmintyje.

VU Kauno humanitarinio fakulteto bendruomenės nariai

universitas

12

2012 m. rugsėjis

vilnensis

f 11 paskutinis puslapis______________________________________

„Initium semestri" - spalvinga studijų metų pradžios šventė

Įspūdingas Medicinos fakulteto studentų šokis Gangnam stiliumi prie LR Seimo. V. Naujiko

TSPMI studentai - visada pasitempę. V. Naujiko nuotr.

nuotr.

Iškilmingas Universiteto vėliavos pakėlimas Bibliotekos kieme, spalvinga ir triukšminga Vilniaus universiteto studentų eisena ir „Initium semestri" šventė VU Didžiajame kiemetradiciniai studijų metų pradžios renginiai seniausioje Lietuvos aukštojoje mokykloje.

Studijų metų pradžia šiemet buvo švenčiama rugsėjo 3 d., o ne rugsėjo 1-ąją, kaip įprasta.

Vilniaus universiteto studentų eisena sujudi­

no sostinės gyvenimą. Skanduodami įvairius šūkius, apsiginklavę savo fakultetą ir studijas atpindinčia atributika studentai okupavo visą sostinės Gedimino prospektą - nuo Seimo rūmų iki pat Vilniaus universiteto centrinių rūmų. Ypač naujųjų studijų metų pradžia džiaugėsi beveik 4 tūkst. pirmakursių, kuriems ši šventė simbolizuoja naujų įspūdžių ir iššūkių pradžią.

„Initium semestri" šventėje Vilniaus universi­ teto rektorius prof. dr. Benediktas Juodka kreipė­ si į visą universiteto bendruomenę ir pasveikino ją su studijų metų pradžia.

Ypatingas rektoriaus dėmesys buvo skirtas pirmakursiams, kurie žengia savo pirmus žings­ nius universitete, Jiems rektorius dėkojo, kad pasirinko studijas seniausioje, didžiausioje ir ge­ riausioje Lietuvos aukštojoje mokykloje. „Deja, praktika rodo, kad net apie 20 proc. įstojusiųjų nepasiekia studijų finišo - dažniausiai dėl tų banalių tiesų nesupratimo. Taigi studijuokite, o ne studentaukite", - linkėjo B. Juodka. Rektorius pabrėžė, kad Vilniaus universitetas šiandien su­ teikia visiems savo studentams puikias studijų galimybes.„Čia - senojoje mūsų Alma Mater prasideda pats įdomiausias ir prasmingiausias

jūsų gyvenimo tarpsnis. Mūsų tikslas - jums padėti tapti išsilavinusiais, kūrybingais, mąstan­ čiais ir inovatyviais žmonėmis. Tokie vadinami inteligentais", - pažymėjo B. Juodka.

Su studijų metų pradžia Vilniaus universiteto akademinę bendruomenę šiais metais sveikino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Stepona­ vičius ir Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Abu jie yra VU absolventai.

Iškilmingą studijų metų pradžios ceremoniją vainikavo tradicinė studentų priesaika. „Initium semestri" iškilmėse koncertavo VU pučiamųjų orkestras „Oktava", jo choreografinė merginų grupė ir VU dainų ir šokių ansamblis.

Plačiau skaitykite naujienos.vu.lt.

„U. V." inform.

Šį kartą didelis Matematikos ir informatikos fakulteto studentų katinas netilpo į Didįjį kiemą.

Išradingos gamtininkų dekoracijos atspindėjo atktualijas. L. Binkauskienės nuotr.

V. Naujiko nuotr.

Redakcijos adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius,

VU centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 2687089, mobil. tel. 8-687 49018, ei. p. vilnensis@vu.lt Tiražas 4000 egz. 3 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla.

Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė, Gedimino pr. 12A,

LT-01103 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė

Vyresn. redaktorė įima Dunderienė Vyresn. korespondentas Viktoras Denisenko

Sostinės gatves ir VU Didįjį kiemą nuspalvino margaspalvė studentų minia ir jų pačių kurtos dekoracijos. V. Naujiko nuotr.