VISŲ SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
r.iM’VBIDIS scuDencas
ŠIAME NUMERYJE: BENDRADARBIAUJA TARTU IR VILNIAUS UNIVERSITETAI
SMD BŪRELIUOSE
JAUNŲJŲ LITERATŲ KŪRYBA
Vilniaus darbo
raudonosios vėliavos ordino v. kapsuko universiteto REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO
1950 METŲ
1979 m. birželio 15 d.
Nr. 20(1085)
KAINA 2 KAP.
LINKSMOJI AUDITORIJA
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETUI SUKANKA
400 METŲ
UŽSIENYJE APIE MUS .„ATGIMIMAS PO 400 METŲ"
Lietuvos sostinėje įvyko Rygos ir Vilniaus aukštų jų mokyklų partinių orga nizacijų sekretorių semi naras. Svečiai iš Rygos susipažino su Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų partinių organizacijų veik la, dėstymo aukštosiose mokyklose procesu, su mūsų miesto įžymybėmis. Jie buvo Dailės, Pedago giniame institutuose, Kon servatorijoje, VISI, domė josi jaunų kadrų auklėji mu ir rengimu mūsų res publikoje, aukštųjų mo kyklų visuomeninio dar bo problemomis ir kitais klausimais. Svečiai taip pat aplan kė ir mūsų Universitetą. Čia įvyko nuoširdus susi tikimas su mūsų Alma Mater partinio komiteto sekretoriumi doc. K. Poš kumi. Delegacijos nariai
apžiūrėjo restauruojamą universitetą, komjaunimo šlovės muziejų, pabuvojo naujajame studentų miestelyje. Nuotraukose: susitiki-
mas universiteto partiniame komitete; svečiai apžiūri restauruojamą universitetą.
L. SKIRPSTO nuotr.
Tokiu pavadinimu Vo kietijos Vieningosios so cialistų partijos Erfurto apygardos komiteto orga nas „Das folk“ neseniai išspausdino pasakojimą apie mūsų aukštąją mo kyklą. Laikraščio žurna listas Peteris Kro, ne vie ną kartą buvęs mūsų res publikoje, rašo: „Vilniaus universitetas įkurtas... 1579 metais kaip akade mija, 400-aisiais egzistavi mo metais restauruoja mas. .." Autorius pažymi, kad Universitete „galima rasti įvairiausių architek tūros stilių". Jis žavisi buvusia Jono bažnyčia (dabar pažangiosios min ties muziejus), pasakoja apie joje restauruotas freskas, apie „šokinėjan čius pro stiklo mozaikas saulės spindulius". „At gimsta ir pagrindinis fa sadas, — rašo „Das folk". — Iki rudens, kai Univer sitetas pakvies visus sve
čius J jubiliejaus iškil mes, turi būti atlikta di džioji dalis restauracinių darbų". Nurodęs mūsų aukšto sios mokyklos restauraci jos mastą ir svarbą, Pete ris Kro teigia, kad taip ir „turi būti daroma su vie nu iš vertingiausiųjų Lie tuvos architektūros pa minklų". Pasakojimą iliustruoja šešios autoriaus nuotrau kos, kuriose paskendusio pastoliuose didžiojo kie mo fragmentas; talkinan tys restauratoriams stu dentai; puikioji Smugle vičiaus salė ir kita. * * * Mūsų respublikoje, vi soje Tarybų Sąjungoje plačiai pažymimas šalies seniausios aukštosios mo kyklos jubiliejus. Malonu, kad jis nelieka be atgar sio ir užsienyje. Apie mū sų Alma Mater rašo ne tik užsienio spauda. Kaip žinia, Vilniaus universite to 400-ąsias įkūrimo me tines ruošiasi švęsti
JUNESKO. „Universiteto žurnalistas" praneša, kad Sorbonos universitete (Prancūzija) besistažuojantis VU dėstytojas L. Tapinas surengė didelį mūsų Alma Mater minėji mą, už tai jis buvo apdo vanotas pramogine kelio ne. Ne taip seniai apie mū sų aukštosios mokyklos jubiliejų, ta proga rugsė jyje įvyksiančias iškilmes rašė JAV pažangiųjų lie tuvių laikraštis „Laisvė". Be to mūsų leidyklos iš leidžia daug leidinių už sienio kalbomis apie Vil niaus universitetą, kurie platinami kitose šalyse. Apie nueitą TSRS seniau sios aukštosios mokyklos kelią Jos šiandieną pa sakoja ir penkioliktasis Lietuvos draugystės ir kultūrinių ryšių su užsie nio šalimis draugijos lei dinio „Lietuva šiandien ‘ numeris, išeinantis kelio mis kalbomis.
M. MILIESKA
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiciiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii!iiiiiiiuniiiiititiiuiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiui)iiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii!iiuiiiiiiiiiiiiiiiiuuiiuniiiiiHiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiic
EGZAMINAI Baigėsi įskaitų savaitė. Atėjo didysis darbymetis — egzaminų sesija. Tą šaltoką birželio 9 dienos rytą prie lituanistikos centro būriavosi grupele studentų. Jau vien pa žvelgęs į jų susirūpinu sius veidus, galėjai pa justi artėjančio egzamino nerimą. Taip, beje, ir bu vo. Filologijos fakultėto lietuvių kalbos ir litera tūros specialybės I kurso
Pirmasis pavasario sesijoje pirmos akademinės gru pės studentai laikė litera tūros mokslo įvado egza miną. Pirmąjį pavasario sesijoje. — Kaip nuotaika, Vla dai? — kalbinu vieną se ną pažįstamą. — Nieko... — nekal bus šiandieną. Bandau ap eiti iš kitos pusės. — Talismano nepamir šai? — klausiu. Vladas šelmiškai mirk teli ir parodo kišenėje pa slėptą. Tai jau mano draugo paslaptis. Na, ką gi, sėkmės tau, Vladai! Tuo metu auditorijoje vyravo tyla ir susikaupi mas. Dėstytojai V. Pake rienė ir P. Skirmantas kantriai laukia, kol stu dentai pasiruoš. Kas gi pirmas? Prie stalelio pri tina V. Baltušytė. Mergi
nai sunku paslėpti jaudi nimąsi. Egzaminas yra eg zaminas. Prieš jį net sen jorai sudreba, o k^ jau kalbėti apie fuksus. Už auditorijos durų nerimau dami laukia draugai. Jie kaip barometras reaguoja į kiekvieną durų virstelė jimą. Ilgai netyla šurmu lys, o klausimų kruša, at rodo, niekada nesibaigs. Jausmai jausmais, bet truputį žvilgtelėkime ir į statistiką. Tą dieną litera tūros mokslo įvado egza miną laikė 22 studentai. Pažymių vidurkis keturi. Tokie rezultatai džiugina dėstytojus ar ne? — Grupė laikė šį egza miną vidutiniškai, — vė liau pasakė dėstytoja V. Pakerienė. — Gerai atsa kinėjo A. Astrauskaitė, F. Bružaitė, J. Dilys. Bet
buvo ir silpnai pasiruošu sių šitam egzaminui. Egzaminas baigėsi... Iš tuštėjo auditorija. Ką tik kalbėję apie silabinę to ninę eilėdarą, realizmo ypatumus, pirmakursiai
V. Brajos nuotraukoje, literatūros mokslo įvado egzaminą laiko Daiva Budvytytė. Dėstytojai V. Pakerienė ir P. Skirman tas jos žinias įvertino ket V. LINGYS vertu.
jau gyvena latvių kalbos rebusais. Prieš akis dar keturi egzaminai. Tad sėkmės jums, pir makursiai!
sų respublikos pasieki mus. Tartu vykusioje XI mokslinėje konferencijoje Pabaltijo mokslo ir tech nikos istorijos klausimais galima buvo išgirsti įdo mių pranešimų apie Tar tu universiteto vaidmenį,
ALMA MATER
400 nETŲ
pokalbiai. Visur jautėme šventiškų nuotaikų, nes čia susitiko geri seni pa žįstami. Malonius prisiminimus paliko jūsų nusipelniusio dainų ir šokių ansamblio koncertas. Sis pasirodv-
Vaisingas bendradarbiavimas Prieš kelias savaites baigėsi didžiausios Lietu ves aukštosios mokyklos dienos Tartu universite te, tačiau įspūdžių ilgam užteks. Mes ir anksčiau labai domėjomės Vilniaus uni versitetu, jo darbuotojų pasiekimais įvairiose mokslo srityse. Daugelis mūsų dėstytojų lankėsi jūsų aukštojoje mokyklo je, susipažino su mokymo proceso organizavimu, ki tais klausimais. Tartu universiteto rek toriaus prof. A. Koopo ir prorektoriaus prof. Ch. Litso straipsnius, liečian čius aukštosios mokyklos problemas sutiksi jūsų universiteto leidiniuose. Jeigu perversime mūsų rinkinius, rasime nemažai rašinių, nagrinėjančių jū-
formuojantis Lietuvos in teligentijai XIX a. — XX a. pradžioje, apie studen tus medikus — revoliuci nio judėjimo Lietuvoje dalyvius ir daugelį kitų. Tai dar kartų parodo tuos glaudžius saitus, kurie vienija mūsų kolektyvus. Todėl labai džiugu, kad draugystės ir bendradar biavimo sutartis -atvers dar didesnes galimybes dviejų universitetų bend ravimui plėsti. Mažytė paroda, sureng ta apie Vilniaus universi tetų mokslo dienų metu ir filmas, pasakojantis se niausios šalyje aukštosios mokyklos istorijų, jos šiandieną, papildė mūsų žinias. Džiugu, kad susitikimų įvairiuose fakultetuose metu visur vyko įdomūs
mas mums suteikė ne tik didelį estetinį pasitenkini mų. Čia užsimezgė tvirta draugystė, kuri dar ne kartą nuves mūsų studen tus — vaikinus ir mergi nas J Lietuvą. Labai apsi džiaugėme, kai Vilniaus universiteto ansamblio meno vadovas V. Alek sandravičius pakvietė mū sų universiteto ansamblie čius apsilankyti Vilniuje ir pakoncertuoti senojo je Alma Mater. Tai dide lė garbė pasirodyti jūsų universitete tokiu atsakin gu metu. Tartu universiteto ko lektyvas labai domisi jūsų patirtimi, organizuojant jubiliejines iškilmes, nes po kelerių metų ir ši Esti jos aukštoji mokykla švęs savo 350 metų jubi liejų.
Mūsų universiteto at stovai lankėsi Liaudies ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje, kur buvo pa teikta įdomi ekspozicija apie Vilniaus universitetą. Paroda puikiai atspindėjo nueitą mokyklos kelią, šiandienos problemas, mokslo laimėjimus. Apie tai vaizdžiai kalba Ir gar bingi apdovanojimai, su teikti jūsų universitetui už svarius pasiekimus mokslinėje, pedagoginėje ir visuomeninėje veiklo je. Vilniaus ir Tartu uni versitetų draugystės ir bendradarbiavimo sutar ties šeštame punkte sako ma, kad darbo planuose bus numatyti konkretūs renginiai, dalinsis savo patirtimi dėstytojai, bend radarbiaus studentai. Ma nau, visiems bus įdomu sužinoti apie naujienas ir pasiekimus vienoje ar ki toje aukštojoje mokyklo je. Tad, linkiu visiems vaisingo bendradarbiavi mo. MILVI REINFELDT Tartu universiteto istorijos komisijos mokslinė sekretorė
Laureatų vardai — VU studentams rfttlllll IIUIIIUIIi
LTSR Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo ministerija paskelbė 1978 —79 m. m. respublikinio studentų geriausių gam tos, technikos ir humani tarinių mokslų darbų konkurso rezultatus. Jie yra gana džiugūs mums, Universiteto studentams ir dėstytojams. Iš 153 darbų, kuriuos konkurso Universiteto sekcijos iš siuntė į respublikinį turą, apdovanoti 52. Daug lai mėjome medalių — 18 (pagrindiniai varžovai KPI — 14). Medaliais ap dovanoti šie darbų auto riai: matematikai M. Radavlčius (mokslinis vado vas prof. B. Grigelionis) ir A. Raginis (vad. doc. A. Matuzevičius), fizikai I. Braveris, R. Rozga (vad. vyr. dėst. V. Ivaška), G. Račiukailis, A. Michallovas (vad. asist. R. Baltramiej finas, vyr. m. b. V. Gavriušinas), chemikas R. Giedraitis (vad. doc. G. Bajoras, asp. T. Ali šauskienė), gamtininkai J. Šimėnas (vad. doc. P.
tuviškas terminas nepil nai atspindi angliškai į business, management game) išsivystė iš karinių žaidimų ir tarybinių 1930 metų „avarinių žaidimų. Imitaciniai žaidimai atsirado 1950 metų pabaigaje. Organizacinių uždavinių sudėtingumas, būtinumas greitai supažindinti su daugeliu įvairių ūkinių situacijų ir patikrinti šių specialistų orientavimąsi jose, sugebėjimą priimti sprendimus. Visa tai ir nulėmė susidomėjimą, kuris paskutiniaisiais dešimtmečiais skiriamas imitaciniams žaidimams. Kas gi tie imitaciniai žaidimai? Imitaciniais žaidimais
Vaitekūnas, doc. S. Zeiba), Z. Vaitkus (vad. prof. F. Dundulienė), S. Žilins kaitė, P. Stakėnas (vad. prof. A. Jasaitis, e. doc. p. L. Grinius), A. Markuckas (vad. doc. B. Juodka, vyr. m. b. M. Sniečkutė), ekonomistės S. Bulatova (doc. M. Krejerls), V. Vai tiekūnaitė - Cibutavičlenė (vad. doc. K. D. Pruns kienė), teisininkas A. Ku činskas (vad. doc. V. Pavilonis), filologės A. Birmantaitė (vad. prof. D. Sauka), R. Žukaitė (vad. prof. V. Urbutls), biblio tekininkė D. Gabrėnaitė (vad. doc. A. Miežinienė), psichologas R. Ambraze vičius (vad. doc. J. Lapė), medikai R. Normantas, R. Ražukas (vad. doc. V. Sirvydis), D. Stankutė ir B. Poviiaityiė (mokslinis vadovas doc. V. Basys). Konkurso dalyviams ir ypač nugalėtojams linki me kuo sėkmingiau baig ti egzaminų sesiją! VU SMD Taryba
A. Šakalio pieš.
IMITACINIAI ŽAIDIMAI gaiima laikyti „prietaisus“, kurių uždavinys atkurti tam tikirą aibę ūki. nįų situacijų. Kiekvienas imitacinis žaidimas konstruktyviniu požiūriu susideda iš kelių daJių: j_ žaidimo dalyviai, kū rįe y,ra Įam tįkrų ekonomįnįų interesų nešėjai, atstovaują sprendimo priėmimo blokams. 2 žaidimo taisyklės, ribojančios dalyvių intereSd pasireiškimą, aprašančios tai( ką priimta vadįntj realaus objekto modėlių 3. Informacinis masyvas, atspindintis resursų modeliuojamoje ūkinėje
sistemoje judėjimą ir ekonominių interesų pasireiškimą. Jeigu pakeistume infoimacinį masyvą realiais resursais, tai vietoje imitacinio žaidimo gautume natūralų eksperimentą, kuris prarastų daugeli imitacinio žaidimo teigiamų savybių. Imitacinių žaidimų pagalba galima sukurti daug situacijų labai artimų toms, kurios pasitaiko realioje ūkinėje veikloje, Tokios situacijos žaidimų metu gali būti kuriamos daugelį kartų. Visa tai padeda dalyviams labai greitai sukaupti realių
situacijų valdymo patirti, Imitaciniai žaidimai yra patrauklūs, intensyvinant studentų mokymo procesą. Jie iš dalyvių reikalauja kompleksiško žinių pobūdžio. Dalyvaudamas imitaciniame žaidime studentas mokosi įvertinti ūkinę situaciją, priimti vieną ar kitą sprendimą ir įsitikinti priimamų sprendimų efektyvumu, TSRS imitaciniai žaidimai studentų mokymo procese gana plačiai taikomi: Leningrado finansiniame - ekonominiame institute, Maskvos ir Ne vosibirsko universitetuose Nukelta į 4 psl.
Minimalios pastangosgeriausi rezultatai to“ sienų (pvz., konferen cijų metu, ar net per ra Be knygų, literatūros, diją bei televiziją). To svarbus studento informa kiose paskaitose gali būti cijų šaltinis — tai dėsty nemaža reikalingos spe tojų paskaitos. Jų svarba cialybinės ar kitokios in ne kartą aiškinta. Paskai formacijos; patartina kon tų užrašai būtinai turi pa spektuoti tokias paskaitas, tekti į tokią biblotekėle. nurodant autorių, datą, Mokslo istorijoje žinomi vietą, ir tokias paskaitą atvejai, kada tokie užra santraukas grupuoti, kam šai jų autoriams pravers periodikos iškarpas. Čia paminėti svarbiausi davo net po keliolikos ir daugiau metų. Tuo labiau, studento asmenines infor kad dėstytojai paprastai macinės sistemos arba, pateikia savo skaitomų kaip kartais vadinama disciplinų svarbiausiąją „informacinės monosisteliteratūrą. Tad paskaitų mos“, elementai. Žinoma, užrašai su literatūros są priklausomai nuo indivi rašais būtinai turi patekti dualių poreikių ir galimy į studentų asmenines bib bių, ji gali būti papildo liotekėles. Patartina dės ma ir kitais elementais tytojų nurodomą literatū (it. y. kitais informacijos rą perrašyti į specialias nešėjais, pvz., magnetofo bibliografines korteles pa niniais įrašais, diagramo gal spaudinių aprašo rei mis, nuotraukomis ir t. t.). kalavimus ir vesti tokių Apie tokią individualinę bibliografinių kortelių sis monosistemą sakoma, kad temingą kartotekėlę (sis ji turi būti atvira — temingą — ta,i reiškia iš tai reiškia, nuolat papil dėstant atitinkamoje dė doma naujais duomeni žutėje korteles dalykine mis, dinamiška arba ir autorių pavardžių alfa nuolat tobulinama pri betine tvarka); tokiose klausomai nuo besivystan bibliografinėse kortelėse čių įgūdžių, ir a d a p t ygali būti nuorodos, kur v i — nuolat pritaikoma tokią knygą rasti — pvz„ naujoms gyvenimo sąly bibliotekų indeksai, ar, goms, studijų poreikiams jeigu, tai nuosava knyga bei darbinei veiklai. Įpratus studijų metu — kurioje lentynėlėje ji padėta. vesti tokią asmeninės in Svarbus studijuojančio formacijos monosistemą, informacijos šaltinis — ji labai pravers ir baigus periodinė spauda (žurna studijas, ypač tiems, ku lai, laikraščiai), ypač spe riems teks dirbti rimtes cialybinė periodika. Pe nį organizacinį darbą, riodinėje spaudoje, ir atsakingesnėse pareigose. Be to, baigus studijas pirmiausia specialybinėje bei mokslinėje, nušvie po nekurio laiko prasidės čiami naujausi tyrimai, žinių senėjimo procesas. pateikiami paskutiniai Moksle atsiras naujų duo duomenys, iškeliami narni menų, naujų teorijų. Kaip aktualūs teoriniai klausi priešveiksmis žinių senė mai. Žinoma, komplektuo jimo procesui mūsų šaly ti periodikos mes papras je ir kitur suorganizuota tai negalime, ji komplek plati kvalifikacijos kėlimo tuojama bibliotekose ir sistema visų lygių specia ten visada galima rasti listams. Tam tikslui ku kiekvieną bet kada publi riami specialūs institutai, kuotą medžiagą (straipsnį, kuriuose periodiškai, kas statistinius duomenis ir keli metai, tobulinasi, su t. t.). Užtat radus spau sipažįsta su naujais teori doje reikalingą straipsnį jos ir praktikos pasieki (pvz., kurį galima panau mais, visų profesijų baigę doti kursiniam darbui, aukštąsias mokyklas spe seminaro pranešimui, bū cialistai (medikai, ekono simam diplominiam dar mistai, inžinieriai, taip bui ar kitam tikslui, kuris pat ir aukštųjų mokyklų dar gali būti nežinomas), dėstytojai). Studijų metu studentas, patartina tokiam straips niui ar medžiagai surašyti net ir sudaręs savo asme bibliografinę kortelę .r ninę informacinę monosiįdėti ją į savo sistemingą stemėlę, įsijungia į kitas kartoteką, kad prireikus atviras viešojo pobūdžio galėtumėt vėl surasti tuos informacines sistemas. Pir miausia tai jo fakuliteto duomenis. Be to, žurnalai ir kiti ar aukštosios mokyklos specialybiniai periodiniai bibliotekos, kuriose gal leidiniai paprastai kiek daugiausia jis tikisi rasti vienų metų paskutiniame studijoms reikalingų va numeryje spausdina visą dovėlių, konspektų bei ki metų turinį, kur nurodomi tokios literatūros. Be to straipsniai, jų autoriai ir neretai tenka naudotis ir leidinio numeriai, kur jie miesto viešosiomis bib atspausdinti. Tad naudin liotekomis, kur gali būti giausia pradėti paieškas papildoma literatūra ir nuo tokio visų metų tu ypač periodikos komplek rinio; kas gali, patartina tai. Stambesnių miestų ir komplektuoti tokius pe respublikinės bibliotekos riodinių leidinių „turi per tarpbibliotekinių ryšių nius" — prireikus lengva sistemą (tarpbibliotekinius susisiekia bus surasti bet kurių me abonementus) su visomis šalies ir net tų medžiagą. bibliotekom’S, Galima patarti dar iš užsienio kirpti reikalingus straips tad dažniausiai galima kiekviena nius iš periodinių leidi pasinaudoti kuri yra kitų nių (tik, žinoma, iš savų) knyga, ir saugoti tokias iškar miestų bibliotekose. Baigęs studijas specia pas sugrupavus pagal te listas, jei tik jis nenori matiką. Studentai neretai klauso protiniai sustingti, jei rūNukelta į 4 psl, paskaitų ir „už imi,versite-
Pradžia Nr. 19.
MŪZŲ PAVILIOTI •&£••••••••••••••• Mes jau skelbėme respublikinio jaunųjų literatų kon kurso, skirto Universiteto 400 metų jubiliejui, laureatus. Šiandieną norime supažindinti skaitytojus su antrųjų pre mijų laimėtojų E. Vaičiaus ir V. Kukulo, Irečiųjų — L. Vitkausko, G. Radvilos ir R. Clupailos kūrinių ištrau komis.
GINTARAS RADVILA VU Fll.F II k.
VIDURAMŽIŲ METAMORFOZES
I Palinki šitą knygą Į rankas ir vėjui pranašauk: — ateik ir pūsk i šituos mirusius, juos a'galvinkl stebuklingam miraže {pasaulio priežastis juda kita linkme nei paslaptis). Antai kaip gręžias krantas su banga, ach šitas miestas šilas miestas su savo meteorologija, šviesa — užgriūna ir jau sąmonė juo pavergta. Štai bokštai svlrdaml į šiaurės dangų pakrypusio peizažo viršuje sulaiko žvaigždę, jos nejaukią spalvą, kurios šviesa galiausia gęsta lietuje — Paskutinė vakarienė, ten dabar dangaus ranka, debesys širdim skaisčia...
’ . ,'
'
— Greit pavidalu kitu būsim čia, nors nebėra jau tų, kas mus buvusius regėjo. per visą naktį nakvoja aitvaras šalia, aš jo iizde guliu Ir miegu, ir pabundu atrodo, lyg mane kažin kas saugoja ir veda užburtu ratu. Pasaulis tarsi stiklo kalnas atspindi atvaizdus visokius, ir vaizdiniai tie greit pavergia, trukdydami surasti žaidimo taisykles, ta upė, j kurią tik vieną kartų įbristi leista mano profilį dar kartą atspindi gelmėje, Ir jau aiškiau matau kokiu budu ir kokiam kelyje dalijasi šviesa, kur tamsos ribos slypi.
U
O senis varnas vos pabudęs, (mano kaimynas kitame miesto gale), vaikus, kurie išklydę dienos Ieško, prišaukti bando, bet nėra
kas seniui šiandien valgį ruoštų, — vaikams jo dievas, |am vaikai lyg sapnas užmarštin dar nenuėjęs. Jie viens nuo kito kaip šešėliai bėga nuo savo brolių nutolsta nejučiom ir neišlieka, ir nepažįs'a juos užpuolusio žvėries, kiekvieno patalas tamsoje klotas naktis ir žiurkės išvagia jų kaulus; ar tuos, kuriuos tamsoj nuleist galėsi net jeigu tavo laikas ne žmogaus?
VALDEMARAS KUKULAS VU IF II k. ŠVENTINE
UNIVERSITETUI
KALBA
1. LIETUVIŠKAI PAMOKSLĄ PASAKYTI...
1 O klek kartoj os, vienąkart praūžęs, Didysis Vilniaus gaisras, klek kartoj os Bažnyčios varpo Iškalbingas dūžis, Jau šitieksyk suskilęs Ir nurimęs... Kelintas buvo šis prisikėlimas, Kad vėl atrodytų akims artojo Šventovė ant aukščiausio žemės kalno —■ Štai šitie mūrai, kur žmogus ateina Menams ir mokslui pasimelst ir pelno Gimtosios savo žemės atleidimų Už nusikalstamą atitolimą Nuo jos... Gaisrų, karų ir bado kaina Tas žodis garsiai skelbiamas į tautą. Tas aukštas žodis... Rodos, eit ir eiti Į jį —- visais keliais, kuriais keliauta Ratuotų ir basų, tautiečių ir kaimynų, Kurie jį, nepasiekiamą, pamynė Ar lig minties aukštumo pakylėjo... O taip, nuo aukštumos toli matyti, Gerai pajust visi būtieji vėjai. Aš vėl stebiuos — to žodžio aukštis, gylisl O kažkada kažkas tik tyliai vylės Lietuviškai pamokslą pasakyti...
Pailsę nuo sukimosi begarsio Širdies ir proto trūkusiam rate. R. CIUPAILA VU MaF V Ii.
II.
MELPOMENE
MAITINANTI MOTINA VILNIAUS UNIVERSITETO 400 METŲ JUBILIEJUI
Aistros lyg kaukės Gaminamos spėriai: Kančia, išdavystė, Tikėjimas, kraujas. Istorija paskui Ropoti vos spėja, Klijuodama ženklus: Tas senas, tas naujas. Maitinanti Motina, Daug iškentėjai. Per amžius bežengiant, Kojos sutino. Ir varstė tave Kelių šimtmečių vėjai, Ir korė tave, Ir kankino. Sukepusiom lūpom, Sukepusiom lūpom Tu laiminai savo Pabudusius sūnus. Bet laikas žiaurus. Ir sūnūs suklupo, Ir tavosios sienos Vis elžėja, griūna... Vien saugo Maitinanti Motina vilt) Sulaukti kitokių laikų Ir kitokius vaikus išauginti. IX. TERPSICHORE 1919 m. kovo 13 d. buvo patvirtintas dekretas Darbo Universiteto Vilniuje atidarymo"
„Dėl
III
Apkurtinti, be atminties, be balso, Grėsmingos baimės, triukšmo užgulti, Pailsę nuo sukimosi begarsio Širdies ir proto trūkusiam rate.
Mes lyg seni, sudužę instrumentai, Gyvi per amžius aidinčia gaida, Paskutine, duslia tarsi ramentai Širdies ir proto trūkusiam rate. Mes mokomės kalbos, pamiršę tarmę, Kurios — kaip vakar, taip rytoj — reikės, Kai kalbinsim alyvas arba karves, O jos nemoka norminės tarties. Mes mokomės kalbos, palikę tarmę Užmestose vaikystės dienose, Kur liūdesys, džiaugsmai iš sielos darniai Pro lūpas veržiasi šven’a dvasia.
O kai mūs sielos proto neapšviečia, Jos ginklą, mirtį sukuria, tada Net meilei neslepia spyglių erškėčiai, Ir žmonės eina pieva lyg skalda
Apkurtinti, be atminties, be balso, Grėsmingos baimės, triukšmo užgulti,
Vėliavų šuoras, Vėliavų šuoras, Liepsną raudoną — | mūsų širdis. Pirmyn, komunaral, Vilnių vaduoklm, Pasaulį vaduoklm Iš tų, kas negirdi Epochos žengimo. Vėliavų šuoras. Šilkas raudonas. Šok, Alsedora. Purpuras, kraujas. Išmokysim sūnus Atskirti pasauly, Kas dora, nedora. Pro Mažvydo knygą, Pro kulką krūtinėj. Iš darbo mokyklų, Iš vargo gadynės Išbrislm, ateisim Rausvom palaidinėm. Maitinanti Motina Glaus prie krūtinės. Istorijos girnos Sukas jau, mala. Tad šok, Alsedora, „Internacionalą". L. VITKAUSKAS VVPI II k.
E. VAIČIUS VVPI IV k. Jis nubunda ir laukia, ne pramerkęs akių ir, ūmai iš girdęs šalimais tylų alsavimą, pasigręžia ton pusėn. — Nu, kur eisiva, vaikiuk? Į sodną ar prie vandens? Moja kiton pusėn, link ru gių lauko, aha, pas pjovė jus. .. — Nevaikyk manęs po tuos laukus, vaike... Eiki va, kur vėsiau... Trinktelėjo kamaros duri mis — ak, tu, gyvatėle, su pyko, atsitūpė po langu, dau žo basom kojom į pasuolį ir žiūri vieškelin. .. .Pavakariop įsuko veži mas j senąją sodybą. Prilai kydamas smukčiojančias kel nes, Juzis vikriai nušoko nuo pasostės ir kaip pablūdęs pa sileido sodo link. — Juzi, rytoj tokiu laiku, — pasakė tam išalkusiam pusberniui, įspraudė delnan smulkų pinigą, tas nusišiepė Patenkintas, suplasnojo ran komis ir, atgręžęs arklius, nu rūko tuščiu vėstančiu vieške liu. Tada jis ir išgirdo žmo nių balsus, neskubiai ir liūd nai sakomus žodžius, pasivi jo tie žodžiai jį ir tamsioj priemenėj, įsmuko trobon, atsitūpė kampe ir įsitvėrė rankomis į stalą: niekur ne beisiu, niekur jau tą ir kar tojo, kai tarpdury pasirodė šviesiaplaukis susivėlęs vai-
Keturios novelės apie Daukantą kiukas, vytur-vytur galvikė į šalis, išpūtė akis nustebęs ir pasislėpė už įėjusio kam barin vyriškio. Jis užsimer kė ir, tik pajutęs ranką ant peties, pakėlė aukštyn akis. — Tavo kambarys laisvas, Simanai, — pasakė vyriškis drobiniais marškiniais, — žiemą apynius džiovinam... Ir dabar, pabudęs iš ilgo sapno, jaučia burnoj, šnervė se ir drabužių klostėse tą aitrų apynių kvapą. Laukia, nuleidęs šviesią galvikę, tereikia ranką iš tiest ir ateina klusnus, įsi kimba rankon ir tempia vieš kelin. Netempk, vaike, manęs į tą vieškelį. Ar nori eiti? Kad galėčiau bent palydėti iš einant. Ateis tavieji, susitik sit triukšmingoj gatvėj prie katedros, kirskit rankon kaip broliai.. . Ar klausaisi ma nęs, a? Kad tik neišsibarstytumėte kur pakelės smuklė se. Venk tų, kur daug šne ka, vilios visokiais pažadais kaip kalėdiniais saldainiais. Ar girdi .vaike? Nesiklausai tu manęs... Sliūkina abu smėlingu lau ko keliu, mato: pareina kaž kas nuo kirtimų, nepažint iš po didelės kepurės. — Silvestras? Susiėmęs papilvę, murkdo ir murkdo kažką Silvestras
III
NOVELE * * •
užantin. — Parėjai, Simanai? Ar suvisam? — Keliausiva toliau, į gi rias. .. Kas tau Silvestrai? Ką tu. turi ten? Žaltys l Kyštelėjo rainą galvikę iš užančio, suvirpėjo vaikiukas, prisispaudė prie Daukanto. — Kur neši, Silvestrai? — Negerai kažkas, krinka namai. Ir jau kelintą kartą nešuosi... — Ar tu nieko negirdi? — O ką? — Kažkaip keistai gaudžia oras, lyg ir skambina kaž kur. .. — Kad nieko... Aha! Matai, kas taip gau džia?! Durniai! Jau įsivarė su kirviais girios vidurin. Ko dėl jie girią kerta, tėve? Plasnoja rankomis, daužo sau per šonus dėdė Simanas, lyg norėtų pasivers! j paukštį, įlėks aukščiausian medin j pasakys gražų ir piktą pa mokslą kaip kunigėlis Lenki mų bažnyčioj... Viešpatie, kaip skina miškus, kaip ski na. .. Einam iš čia, vaike, geriau nematyk, nematyk... Paknopstom, tolyn tuo pačiu keliuku, supluko abu, grabą-
liojasi Daukantas po kišenes, iškrito nosinė, vaikiukas capt ir pakėlė — ir ūmai nutirpo Daukantas: kaip keistai tas vaikas žiūri į raudonom dė mėm išmargintą skepetą. Ko tu, vaike, ko? Va, matai, ko kia gėlelė, matai — erškėtro žė? Bet tik spokso baugiai į akis dėdei. Prišokęs užvožė vaikiukui skrybėlę, vaduoda masis nuo tų išgąstingų akių, ir pasileido vaikas tolyn per geltoną rugių lauką, pjovėjų link. Atkėblino Daukantas prie tvenkinio ir atsisėdo po tuo pa; visą dieną ir temačiau vaiko veidą, o dabar likau vienas, reikėjo nuvest prie upės, ten yra aukštas lieptas, grįždami su tėvu iš girios žiūrėdavo į vandenį, tėvas merkdavo kojas ir sakydavo: lengva taip, rodos, vėl ei tum ir eitum... Laikas pa likt šituos namus — ir suvisam... Ne! niekur geriau jis nevažiuos iš čia, pasipra šys medininku, pavasarį išeis į arimą ir kai užsimos pilna sauja! Kur tas vaikas pra puolė? Trobos durys iki galo atidarytos, va ir Juzis ant slenksčio stripiniuoja, bota gu daužo bato aulą; už nu garos jam rugių laukas bo luoja ir melsva giria. įsi ropštė Daukantas į vežimą,
pasistojęs ant pasostės, gal ir pamatytų grįžtant pjovėjus. Bet ką pasakyti jiems? Juk nėra nieko baisiau, kaip at sisveikint ir žinot, jog niekad jau negrįši. Miestų aikštėse išgirdę nepaliaujantį ošimą girių ir jūros, lekiame čio nai, bet ir vėl atsigręžę žiū rime ton pusėn, kur mūsų bonios, ir išvažiuojam, ir nė ra nieko baisiau, kaip... ;— Varyk, Juzi, — šūkteli vaikėzui ant pasostės, o pats galvoja: pamiršau kažką per tą skubėjimą. Lyg šuniukštis viaukteli botagas, stipriai trukteli vežimas, išdarda vieškelin. Vežimas tolsta lengvai, smelkia per apsiaustą. Nie kis, iki nakties pasieks nuo šalų bažnytkaimį, ten ir pa ilsės po ilgos kelionės. Per laukus kažkas bėga vieške lio link, negreitai ir vos įžiū rimas, arčiau, arčiau — bet vežimas nyra į tamsią gi rią. Ir stovi vieškely vaikiu kas, didelis ir toks rimtas po dėdės skrybėle, kelionėn gal susiruošęs, o gal klausyda masis, kaip liūdnai skambina Papilės varpai: Dau-kan-tai — dau-kan-tai — daug-kantai — daug-kam-tai. Daug kam tai! Ar eisi, vaikiuk?
JŪSŲ EKSELENCIJAMOLINUKAS
(Apmąstymai: 400 universi tetui). 3.
— o tamsiabriaunlai grindinio paveikslai, metlankial, kadi vienodai skamba priesaikos ir himnai — rožinis ėriuko gestas Daukšos prakalboj — — aš šitaip suprantu spalvas tėvynės ir tave------J. Mato molinukas dangų ir klausia: kodėl žydras virš mūsų, vanagiškas virš NATO, o virš Egipto — sulinkęs------žiūri Į dangų Ir mato — —
MINIMALIOS PASTANGOS — GERIAUSI REZULTATAI
IMITACINIAI ŽAIDIMAI Atkelta iš 2 psl. ir kitur. Lietuvos aukšto siose mokyklose iki šiol imitaciniai žaidimai nebu vo naudojami. Nuo 1978 m. Ekonomi nės kibernetikos SMD bū relio susirinkimuose gana reguliariai vyksta tiriamieji-mokomieji ir moko mieji imitaciniai žaidimai. 1978 m. pavasario semest ro metu buvo realizuoti tokie žaidimai kaip „Pla navimas nuo pasiekto ly gio", „Pasitiktinis planas", iš dalies „Socialistinis lenktyniavimas". Šių žai dimų realizacijai vadova vo ekonominės kiberneti kos specialybės diploman tas A. Strolia. Šis žaidi mas buvo sukurtas Lenin grado f.inansiniame-ekonominiame institute ir pa vadintas IMPULS-u. Žai dimo tikslas supažindinti studentus su TSRS liau dies ūkio planavimo, val dymo ir funkcionavimo ypatybėmis, atlikti daug planavimo, ūkinės anali zės, ekonominių skaičiavi mo darbų. Norėdamas sėkmingai žaisti, studen tas privalo gerai orien tuotis tokiose disciplino se, kaip socializmo poli tinė ekonomija, tarpšakiSDAALR FAKULTETŲ nis balansas, buhalterinė apskaita, TSRS finansai ir kreditas. Žaidimas fak tiškai apima visą liaudies ūki. Žaidimo kompleksą su Garbingai Universiteto daro 9 įmonės, kurioms atstovauja jų direktoriai, 400 metų sukakčiai savo mūsų 3 ministerijos, atstovauja laimėjimus skiria mos ministrų ir jų pava Alma Mater visuomeninės duotojų, bankas su ban organizacijos. Neatsilieka ko vedėju ir dviem pava ir Savanoriškos draugijos duotojais, arbitražas, ku armijai, aviacijai ir laivyrio funkcijas atlieka 2—3 nui remti nariai. Mūsų studentai. Tokiu būdu, Teisės fakulteto SDAALR vienu metu žaidime daly organizacija vienija 530 vauja 14—20 studentų. narių (83% fakulteto stuNuo šių metų ipavasario dentų ir darbuotojų). Išsemestro žaidimas pradėti rinkus 1978 m. naują farealizuoti ekonominės ki kulteto komitetą, veikla bernetikos SMD būrelyje. žymiai pagerėjo. Darbas Studentai noriai daly organizuojamas pagal suvauja imitaciniuose žai darytus planus rudens .r dimuose, parodo daug pavasario semestrams. Šių iniciatyvos ir susidomėji mokslo metų pavasario semestrui buvo numatyta mo. Reikėtų pagalvoti ir daug renginių, skirtų ne apie -tai, kaip imitacinius tik fakulteto studentų kažaidimus įjungti į moky riniam patriotiniam aukmo procesą, padaryti juos integruoto mokymo proceso dalimi. Ekonominės kiberneti Didysis varpas gaudė kos katedroje kai kas šia be perstojo, lyg pranešda kryptimi jau yra daroma. mas tą skaudžią nelai Matyt, imitaciniai žaidi mę. .. mai bus plačiau taikomi Pergamento lape, pri ne tik ekonominių spe smeigtame prie skersinio cialybių studentų mokymo menės rąsto, kažkas kali procese. grafiškai išvedžiojo aš E. VAIGAUSKAS tuoneto pavardes. Ekonominės kibernetikos Pasmerktieji stovėjo ty SMD būrelio mokslinis lūs, nuleidę rankas ir iš vadovas didžiai laukė savo lem-
V \.r -
T. ZALESKIS VU Kauno vakarinio fakulteto docentas
K. Driskiaus nuotr.
KOMITETUOSE
SUVIENIJUS JĖGAS
DAILININKAS ŠYPSOSI
_
Atkelta iš 2 psl. pi specialybės pažanga :r asmeninio vystymosi po reikiai, dar intensyviau turės įsijungti i viešąsias ar, kaip jas kartais vadi na, visuomenines informa cines sistemas. Šiuo atve ju jis ne tik kad gali naudotis plačiu visų bib liotekų tinklu, bet ir spe cialių institutų (pvz., Lie tuvos mokslinės techninės informacijos ir techni nės ekonominės analizes mokslinio tyrimo institu tas — LIMTI, arba Visa sąjunginis mokslinės ir techninės informacijos institutas — VIMTI) in formacinėmis paslaugo mis, kurios dažniausiai teikiamos specializuotų periodinių leidinių forma atitinkamoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei valdymo ir administ racijos organams.
Įėjimui, bet ir Universiteto jubiliejui. Dabar jau galime ir pasidžiaugti, nes visos priemonės įvykdytos. Pagal tradiciją, minėdarni Tarybinės armijos ir kairinio jūrų laivyno dieną, surengėme susitikimą su karinės katedros dėstytoju B. Butarinu. Pagerbėme fakulteto darbuotojus — Didžiojo tėvynės karo dalyvius, Akademinėse grupėse įvyko susirinkimai, skirti šiai šventei. Taip pat ta proga buvo išleisti sie.nlaikraščiai ir stendai. Fakulteto darbuotojų komanda šaudymo iš pistolėto varžybose, skirtose Tarybinės armijos dienai, užėmė antrą viety. Mūsų
fakulteto šauliai yra vieni geniausių Universitete. Šaudymo iš pistoleto var žybose, skirtose Alma Ma ter jubiliejui, mūsų stu dentų komanda iškovojo I vietą, o jos narys V. Balkus nugalėjo asmeni nėje įskaitoje. Buvo pažymėta Pergalės diena, surinktas nario mokestis, išplatinti loteri jos bilietai. Organizuo jant įvairius renginius, daug padirbėjo fakulteto SDAALR komiteto nariai A. Kojala, V. Balkus. Fa kulteto organizacijai dide lę paramą teikia fakulte to partinio biuro sekreto rius doc. A. Vileita, prodekanas doc. Z. Namavičius. Greta laimėjimų reikia pakalbėti ir apie pasitai kančius nesklandumus. Tai visų pirma pasyvus kai kurių studentų požiū ris i organizaciją. Pavyz džiui, II kurso pirma ir
antra grupės neįstengia išplatinti SDAALR loteri jos bilietų. Šių akademi nių grupių SDAALR ak tyvui, komjaunimo biurų sekretoriams ir proforgams reikia kuo greičiau padaryti atitinkamas išva das. Dar daug problemų turim išspręsti: suaktyvin ti SDAALR fakulteto ko miteto veiklą, organizuo ti karinių-techninių sporto šakų būrelius. Tikimės, kad suvienijus SDAALR, partinės ir profsąjungos organizacijų jėgas, šie nesklandumai bus pašalin ti ir fakulteto organizacija dar sėkmingiau spręs karinio-patriotinio studentų bei darbuotojų auklėjimo uždavinius, taip pat dera mai pasitiks garbingą Universiteto 400 metų ju biliejų.
A. ANDRIUŠKEVIČIUS TF SDAALR komiteto pirmininkas
JUOZAS VINCIŪNAS Juozas Vinciūnas gimė 1929 m. Švenčionėlių raj., Poguliankos kaime, valstie čio šeimoje. Baigęs Švenčio nių vidurinę mokyklą, mo kėsi Vilniaus V. Kapsuko universitete, chemijos fakul tete. Baigęs aspirantūrą prie Universiteto filosofijos ka tedros, jis ilgus metus pa skyrė pedagoginiam darbui, jaunų specialistų auklėjimui. J. Vinciūnas buvo didelės erudicijos žmogus, suprantąs pasaulį kaip problemą. Jis stengėsi kūrybiškai, naujai perteikti savo mintis jauni mui, skiepyti jam marksistinę-lenininę pasaulėžiūrą. 1971 m. jis apgynė diser taciją „Kūrybinis pažinimo pobūdis ir jo visuomeninės istorinės prielaidos“. Paskel bė daug straipsnių aktualiais pažinimo teorijos klausi mais. Taip pat mes jį paži nome kaip tapytoją, darbuo se įkūnijusį savąją pasaulio sampratą J. Vinciūno mirtis didelis praradimas filosofijai, vi siems ja besidomintiems žmonėms ir kolegoms.
Filosofijos katedra
A T P I L D A S ties. Ten toliau sunkiai atsiverdavo ąžuolinės du rys ir šiurkštus balsas pa kviesdavo į vidų, kur ir posėdžiavo šios menes šeimininkai, sprendžian tys tolesnį nelaimės už pultų žmonių likimą. Širdis ėmė daužytis
Lauryno Šepečio krūtinė je, kai šalia kitų išvardin tų jis pastebėjo ir savo pavardę... Bėgti, atgailauti? Min tys lėkė viena po kitos. Gal užrūstinau ką nois netyčia? O durys girgždėdamos atsiverdavo ir prarydavo 'po vien? „nelaimingąjį Jau... Nieko nematančiomis iš baimės akimis, siaubo iš kreiptu veidu vaikinas paskutinį kartą apžvelgė menę. Pilki veidai. Jokios užuojautos ir gailesčio. Drebančiomis rankomis Laurynas palietė šaltą du rų rankeną, sukando dan tis ir atidarė. Prieblandoje sunku bu vo įžiūrėti puslankiu su sėdusius tarybos narius. Ir staiga tarybos pirmi A. BUNIK1O pieš. ninkas abejingai žvelgda
DĖMESIO! Busimųjų filosofijos kursų klausytojai, pada vę pareiškimus, kviečiami j pasitarimą-instruktažą. Pasitarimas - instrukta žas vyks 1979 m. birželio 23 d. 15 vai. Rektorato posėdžių salėje (13 audi torija). mas mažomis rudomis Filosofijos katedra akimis pro akinių viršų tarė: — Už sistemingą virtu Medicinos ir gydytojų vės nevalym? bendrabu tobulinimosi fakultetų ad ministracija ir visuome čio tarybos vardu... ninės organizacijos nuo Paskutiniųjų žodžių širdžiai užjaučia fotolaborantę Mildą POŠKUTĘ Laurynas jau nebeišgirdo. dėl tėvelio mirties. Susverdėjęs jo kūnas žnektelėjo ant grindų. — Išneškit tą fuksą, — Fizikos fakulteto III kažkas riktelėjo. — To kurso I grupės studentai kioje jaunystėje jau ner ir kuratorius nuoširdžiai užjaučia STANKEVIČIŪTĘ vai pašliję.
232000 — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 617920, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. Laikraštis išeina penktadieniais. «Tapu6nHuc CTyAeHTac» («CoBeTCKnn cryAeHT»). Opran napTKOMa. peKTopaTa, KOMHTeTa AAKCM, MecTKOMa h npotįntOMa op AeHa TpyAOBoro KpacHoro 3naMeHM BiiAEHtoccKoro ymiBeparreTa hm. BnHųaca Kancynaca Aht. CCP. Ha ahtobckom H3MKe.
PLAGIS JATAS
Užs. Nr. 1588
Ramintą ties.
LV 10478
Tiražas 4757
dėl
tėvo
mir
RHMCHN* A. NUGABAm