Visų šalių proletarai, vienykitės!
■ cam/Bims scuoencas
VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO
Dėl priemonių
sustiprinti kovai
prieš girtavimą ir alkoholizmą
TSKP CENTRO KOMITETE Priimtame nutarime šiuo klausimu TSKP Centro Komi tetas įpareigojo sąjunginių respublikų Kompartijų Centro Komitetus, partijos kraštų, sričių, miestų, rajonų komite tus ir pirmines partines orga nizacijas imtis ryžtingos ir at kaklios kovos prieš girtavimą ir alkoholizmą, parengti kon krečias priemones, kurios pa-
SPARTAKIADA - VISO UNIVERSITETO RENGINYS Neseniai pasibaigė sportilio darbo fakultetuose apžiūa — XXIV universiteto ipartakiada ir fižkultūrinio iarbo konkursas. Paskelbti lugalėtojai (žiūr. „Tarybinį įtudentą", Nr. 17). Sia proga dirstelėkime tru>utį atgal, prisiminkime kai furiuos įvykius , nebaigtas narplioti problemas. I Spartakiada yra pats dijžiausias sporto klubo rengilys. Šios sportinės šventės rogramą sudaro 13 sporto tikę. Ištisus mokslo metus Bkultetų komandos rungtyliauja tai vienos, tai -kitos purto šakos varžybose. BeFeik po mėnesį tęsėsi krepšįlo, tinklinio, rankinio komanų „ginčai", kuriuose dalyvai' 10—11 merginų ir tiek pat lyrų komandų. Mūsų sporto lazėse nelengva surengti ir kų sporto šakų varžybas. Toki spartakiada kartu yra geas ir organizacinės veiklos isi ikrjnimas. Kaip kiekvienas didesnis tenginys, taip ir spartakiada išdeda spręsti auklėjimo ir litus uždavinius, jeigu ji ’yksta tvarkingai, šventiškai, iškiliai. Sporto klubas, dėstypjai, teisėjai nemažai padirėjo, kad spartakiada eitų klandžiai. Visos varžybos yko pagal iš anksto skelbiabus tvarkaraščius, dalyvius Įasitiko sveikinimo plakatai, 'sržybų lentelės, nugalėtoams buvo įteikiami diplomai, Porto klubo ženkliukai. Į toįau nuo Universiteto rengiatas varžybas (slidinėjimo, rientacijos sporto) dalyvius uveždavo Universiteto autolusai. Ir vis dėlto spartakiaos negalime laikyti gerai paykusia. Kodėl? Universiteto sporto klubas, [anuodamas spartakiadą, tiįisi, kad daugumos sporto ša1’1 varžybose dalyvaus visų ritėtų komandos. Rūpinasi įtinkama savo baze, nuoPl|oja iš kitų organizacijų ir 't O štai vien tik tinklinio laržybose nedalyvavo dviejų “kultetų vyrų komandos ir leturių fakultetų moterų kopandos. Panašios buvo krepšinio varžybos (iš’rauktas iš varžybų komanas, laikome nedalyvavusiolis). Lengvosios atletikos, roso varžybose taip pat trū0 kelių fakultetų atstovų,
KOMJAUNIMO IR
PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1972 m. birželio 16 d.
Nr. 20 (802)
llllllHlllllllllllllllllllllllllllllllllllffi
REKTORATO, PARTIJOS,
„tuščių vietų" buvo ir kitose varžybose. Pavyzdžiui, gamtininkai nedalyvavo net 12 sporto šakų varžybose (vyrus ir moteris paėmus kartu). Kas patikės, kad filologės negalėjo suburti 5—8 merginų į tinklinio, stalo teniso komandas. Paprasčiausias apsileidimas ir abejingumas, daugiau nieko nepridursi. Visa tai, be abejo, menkina mūsų varžybų vertę. Liaudies patarlė sako: „Ką pradėjai, tą ir baik". Bet pra dėtas varžytas daug kam nepasisekė garbingai užbaigti, Teisėjams teko ne vieną „be žaid." parašyti. Šiomis aplinkybėmis varžybų lentelėje pa sirodęs nulis yra ne tik skriauda fakultetui (kai kuriose varžybose už tai komanda iš tolimesnių varžybų apskritai pašalinama), bet ir savotiš kas antausis varžovui, teisė jams, žiūrovams, rengėjams, nes dažniausiai į varžybas ne atvykstama nieko neperspėjus. Už šiuos „šposus" tęsti krepšinio varžybų neteko teisės Filologijos fakulteto merginų ir vyrų komandos, gamtininkės, prekybininkai, „Dezertyrų" buvo tinklinio ir kitose varžybose. Ar padarėme iš to išvadas, ar suprato fakultetą apgavusieji draugai savo poelgio menkumą? Gal „pažadėsi — patiešysi" ir toliau liks jų elgesio norma, o fakulteto interesai, tegul sporto, „ne mūsų reikalas". Kiekvienos spartakiados varžybos yra tam tikras spor tinės veiklos fakultetuose patikrinimas. Kas gi nenori tokia proga j „sceną" išeiti atitinkamai pasipuošęs, susitvarkęs. Sakoma, kad su tvarkinga apranga ir žaisti geriau sekasi. Be to, koks malonumas, kai į tave raukydamiesi žiūri draugai, lyg kamuolį sukioja teisėjai, ieškodami ant nu garos nuo prakaito išblukusio numerio pėdsakų. Pagaliau ir žiūrovai geidžia žinoti, kad, sakykime, balti — tai chemikai, o salotiniai — medikai (tik šie fakultetai krepšinio varžybose turėjo „firminę" aprangą. Neaišku kol kas, kas turi pasirūpinti, kad spartakiados dalyviai turėtu tokią aprangą, kokios reikalauja varžybų taisyklės, sporto eti(Nukelta Į 2 psl.)
dės plačiai išvystyti masinį politinį ir kultūrinį auklėja mąjį darbą kolektyvuose ir gyventojų tarpe pagal gyve namąją vietą. Nutarime numatyta sustip rinti priešalkoholinę propa gandą, padidinti visuomeninio ir administracinio poveikio asmenims, piktnaudžiaujan tiems alkoholiu, efektyvumą, geriau organizuoti kultūringą darbo žmonių laisvalaikį.
DRAUGYSTĖS MERIDIANAI
Glaudūs ryšiai sieja mūsų Universitetą su Vokietijos Demokratinės respublikos Graifsvaldo E. M. Amdto universitetu. Abiejų aukštųjų mokyklų dėstytojai keičiasi patyrimu, studentų praktikantų grupėmis, visuomeninės organizacijos dalijasi patyri
Sesija
Lietuvos moterų suvažiavimas 800 delegačių vakar susirinko i jo atidarymą Profsąjun gų rūmuose. Suvažiavimo darbe dalyvauja respublikos partijos ir vyriausybės vadovai, daug svečių, kurių tarpe — tarybinių moterų komiteto pirmininkė Tarybų Sąjun gos Didvyrė V. Nikolajeva-Tereškova. Vakar garbinga viešnia apsilankė Universitete.
Viešėjo Graifsvaldo universiteto rektorius mu komunistinio jaunimo auklėjimo srityje. Praeitą savaitę Vilniuje vie šėjo Graifsvaldo universiteto rektorius prof. dr. V. Imigas ir dr. J. Mai. Svečiai apžiū rėjo Vilnių, Universitetą, lan kėsi Kaune, Trakuose, Drus kininkuose.
Buvo konstatuota, kad abi pusės, tiek mūsų, tiek Graifs valdo aukštųjų mokyklų va dovai labai patenkinti anks čiau pasirašyta bendradarbia vimo sutartimi ir jos vykdy mu. Mūsų inf.
LINKIME DĖSTYTOJAMS GEROS NUOTAIKOS, STUDENTAMS — IŠTRAUKTI NORIMĄ BILIETĄ! NENUSIMINKITE, KAS NEGAVO PENKETO, KETVERTAS — IRGI PAŽYMYS!
DEMOKRATINĖJE
VOKIETIJOJE, ČEKOSLOVAKIJOJE
IR LENKIJOJE viešėjo Universiteto kom jaunimo delegacijos, ta rėsi su Socialistinio Jauni mo Sąjungų Graifsvaldo, Prahos ir Krokuvos uni versitetų organizacijomis dėl tolimesnio bendradar biavimo, aplankė kai ku riuos šių šalių miestus. VVU komjaunimo ko miteto sekretorius S. Imbrasas, Prekybos fakulteto komjaunimo biuro sekre torius E. Mirza ir interklubietė III k. germanistė R. Vaitiekūnaitė buvo iš vykę j Graifsvaldą. Ten pasirašyta sutartis dėl tarptautinės darbo ir poil sio stovyklos šią vasarą, tartasi dėl mokslinės kon ferencijos, skirtos TSRS 50-mečiui, rengimo Graifsvalde. Lenkijoje pabuvojo VVU komjaunimo komite to sekretoriaus pavaduoto jas J. Bagdonas, SMD ta rybos pirminiiiko pava duotoja R. Stuokaitė ir PF III k. studentas A. Gra bauskas. Sj sekmadienį iš Čekoslovakijos grįžta VVU komjaunimo komi teto sekretoriaus pavaduo tojas J. Galinaitis ir SMD tarybos pirmininkas A. Adomaitis. Abi šios dele gacijos taip pat pasirašė sutartis dėl tarptautinių darbo ir poilsio stovykų 1972 m. vasarą. Šiemet trys Universiteto studentų būriai dalyvaus Gaifsvaldo, Prahos ir Kro kuvos universitetų stu dentų stovyklose, o mūsų tarptautinė stovykla Drus kininkuose susilauks vo kiečių, čekų ir lenkų stu dentų atstovų. Mūsų inU
Kiekviename fakultete da bar pats darbų įkarštis — pra sidėjo sesija. Neaplenkė ji ir Istorijos fakulteto. Tiesa, IV kurso žurnalistams sesijos rū pesčiai jau praeityje — visi sėkmingai ją išlaikė ir dabar laikraščių redakcijose bei Valstybiniame televizijos ir radijo komitete atlieka prak tiką. Pirmadienj pirmąjį pavasa rio sesijos egzaminą laikė pirmakursiai istorikai. J. MAŽEIKIO nuotraukose: I k. istorikai laiko Lietuvos istorijos egzaminą. Atsakinėja kurso seniūnė Irena Deveikytė. Dėstytojas M. Jučas jos žinias įvertino ketvertu.
■IIM
DIENOS • ĮGYVENDINAME TSKP XXIV SUVAŽIAVIMO NUTARIMUS ||l||||||||ffl^|||||||||||||l||
PAGERINTI DARBĄ VISOSE SRITYSE, SUAKTYVINTI VIDINĮ PARTINĮ GYVENIMĄ, TOBULINTI VADOVAVI MO METODUS. KOMUNISTAI PRIVALO BŪTI VISŲ DAR BŲ AVANGARDE, AKTYVIAI DALYVAUTI VISUOMENINEJE VEIKLOJE, SĄŽININGAI ATLIKTI ĮPAREIGOJI MUS, GILIAU STUDIJUOTI MARKSISTINĘ-LENININĘ TEORIJĄ, BŪTI PAVYZDŽIU BUITYJE. TOKIA MIN TIS BUVO PATVIRTINTA ATASKAITINIUOSE-RINKIMINIUOSE PARTINIŲ ORGANIZACIJŲ SUSIRINKIMUOSE. JUOSE KOMUNISTAI APTARĖ SAVO VIENERIŲ METU DARBĄ, ĮGYVENDINANT TSKP XXIV SUVAŽIAVIMO NUTARIMUS.
Šiandien pasakojame
apie dviejų partinių or-
GANIZCIJŲ — GAMTOS BEI TEISES FAKULTETŲ — VEIKLĄ STUDENTŲ MOKYMO IR AUKLĖJIMO SRITY JE. STRAIPSNIAI PARUOSTI PAGAL ATASKAITINIUS BIOLOG. M. KAND. R. ŽILIUKO IR DOC. S. VANSEVICIAUS PRANEŠIMUS.
NAUJI PARTINIŲ ORGANIZACIJŲ SEKRETORIAI Matematikos ir mechanikos fakultetas — fiz. mat. m. kand. V. PADERVINSKAS Fizikos fakultetas — fiz. mat. m. kand. Z. KUPLIAUS IOS Chemijos fakultetas — chemijos m. kand. V. SKUČAS Medicinos fakultetas — doc. M, SAKALINSKAS Gamtos fakultetas — biologijos m. kand. R. ŽILIUKAS Filologijos fakultetas — filologijos m. kand. R. SIDERAVICIUS Istorijos fakultetas — doc. J. BASIULIS Teisės fakultetas — teisės m. kand. P. RASIMAVlClUS Pramonės ekonomikos fakultetas — doc. J. TAMULEVI ČIUS Prekybos fakultetas — doc. A. BUCEVlClOTE Finansų ir apskaitos fakultetas — doc. A. VITKCNAS Mokslinė biblioteka — mokslinis sekretorius S. PUPEIKIS Administracija — biologijos m. kand. R. ŠIMKŪNAS Fizinio auklėjimo katedra —- vyr. dėst. E. PASKEVlClUS Karinė katedra — vyr. dėst. A. SAPOŽNIKOVAS
gia į teisinių žinių propagavi mą. Atostogų metu jie per skaitė 80 paskaitų teisine te matika, vasaros metu skaitys paskaitas kaimo jaunimui. Komjaunuoliai įsigijo abone mentų dalyvauti Politinio švietimo namuose įdomių su sitikimų klube. Viena iš ideologinio povei kio priemonių yra fakulteto sienlaikraštis. Gerą įspūdį da ro fotostendai. Tačiau vaizdi nė agitacija dar nėra reikia mo lygio, todėl, ruošiantis TSRS jubiliejui, reikia rimtai susirūpinti. Ideologinėje srityje padary ta nemaža. Priemonės buvo reikiamai apgalvotos ir turė jo neabejotiną naudą. Ateity je reikėtų daugiau domėtis jų efektyvumu. Per ataskaitinius metus Tei sės fakulteto partinis biuras, fakulteto taryba, dekanatas ir katedros rūpinosi mokymo proceso tolesniu tobulinimu. Dalies studentų nepakanka mo pažangumo priežastys yra blogas paskaitų lankymas ir nepakankamas ruošimasis se minarams, pratyboms ir ko liokviumams. Fakulteto kom jaunimo biuras aktyviai kovo jo už akademinę drausmę ir studentų savarankiško darbo suintensyvinimą. Tą patį da
rė ir katedros savo priskirtuo se kursuose. Jos domėjusį studentų mokymusi ir draus me, posėdžiuose svarstė sko lininkus, nagrinėjo nepažai gurno priežastis. Komjaunimu biuras praleidusiems be prie žasties daugiau kaip po 8 va. landas skyrė bausmes. Daug pastangų drausmei sustiprinti padėjo dekanatas. Fakultete yra iškabintas pa. skaitų lankymo grafikas, kur sų komjaunimo biurai prane ša tėvams apie blogai besi mokančius ir nelankant us paskaitų studentus. Akademinės drausmės pažeidimai lai komi VLKJS Įstatų pažeidi mais. Egzaminų sesijos pasieki mai yra aptariami akademi niuose vakaruose ir kursų komjaunimo susirinkimuose. Tačiau akademiniuose vaka ruose skolininkai ir paskaitų praleidinėtojai nedalyvauja, todėl ateityje reikia priversti ateiti kaip tik juos. Fakulteto tarybai, partiniam biurui ir katedroms reikia olibu ieškoti mokymo proceso tobulinimo būdų, domc is, kaip organizuojamas moky no procesas kituose teisės fakul tetuose, stiprinti studentų sa varankiško darbo kontrolę, sudaryti atitinkamus planus ir sunormuoti studentų savaran kišką darbą. Paskaitų lanky mu ir savarankišku darbu tu ri domėtis kiekvienas dėstyto jas bent savo dėstomo dalyko apimtyje.
mokymo planų racionalizavimas, paskaitų mokslinio-mei dinio lygio kontrolė. Vieningas dekanato, kated rų ir visuomeninių organiza cijų reiklumas, griežta kontio)ė sudarė įtempto darbo, ne pakantumo blogai besimokan tiems atmosferą. Ne kartą su sirinkimuose, nagrinėjant aka deminius klausimus, buvo kalbama, kad „nuolatinių sko lininkų" atžvilgiu reikėtų tai kyti griežtesnes priemones. Šiais metais pereita nuo žo džių prie veiksmų. Gegužės 11 dieną akademi nės-metodinės komisijos po sėdyje apsvarstyli žinių patik rinimo pavasario semestre 3-se katedrose (0—1—2 siste ma) rezultatai ir apibendrin ta koliokviumų pravedimo patirtis. Pripažinta, kad siste ma 0—1—2 yra efektyvi tik rinimo priemonė, nutarta ja taikyti I—IV kursuose. Pagal pažangumą mūsų Jkultetas užėmė II vietą Uni versitete. Pažymėtina, kad ge resni žiemos sesijos rezulia-' tai pasiekti fakulteto dekano komunisto R. Tarvydo ir pro-! dekanės komunistės I. Sarkinienės didelio kruopštaus dar-: bo dėka. Mokymo ir auklėjimo klau simai turi vienodai rūpėti vi sam fakulteto mokymo perso nalui ir ypač komunistams kurių vaidmuo šiame darbe turi būti lemiamas. Dėstytojas privalo tobulai ruoštis pa skaitoms ir pratybomkruopščiai ir reikliai mokyt: studentus auditorijoje ir m komųjų gamybinių praktikų metu.
Prastoki popieriai Prekyltf’ fakultete, laukia „aukšč.a1 stovinčių organizacijų" para mos Istorijos, Chemijos fakul tetų visuomenininkai. Spartakiada yra Universite to renginys, todėl prie jo* vykdymo turi aktyviau prisi dėti visos organizacijos. Atei nančiais metais ji bus jubilie jinė — 25-toji. V. MATULAITE
Darbų avangarde Teisės fakulteto partinis biuras, organizuodamas politi nį auklėjamąjį darbą fakulte te, vadovavosi TSKP XXIV suvažiavimo nutarimais, TSKP CK nutarimu dėl pasiruošimo TSRS įkūrimo 50-mečiui ir LKP XVI suvažiavimo bei LKP CK nutarimais dėl stu dentų auklėjimo Universitete ir dėl teisinio darbo žmonių auklėjimo. Partinis biuras ir jo ideologinis sektorius rūpi nosi, kad politinis ir interna cionalinis bei patriotinis stu dentų auklėjimas būtų kated rų ir visų dėstytojų darbo centre. TSRS 50-mečiui pažy mėti priimtame priemonių plane numatytos konkrečios priemonės studentų interna cionaliniam auklėjimui. Parti niuose susirinkimuose ap tarti tokie labai svarbūs stu dentų politinio auklėjimo klausimai, kaip internacionali nis ir patriotinis auklėjimas, studentų laisvalaikio praleidi mas, kurso komjaunimo orga nizacijos darbas, kursų kura torių darbo efektyvumas. Bu vo priimti konkretūs planai ir jie vykdomi. Antitarybinė propaganda deda pastangas paskleisti jau nimo tarpe nacionalizmo elementus, svetimus papro čius ir pažiūras. Mūsų uždavi
nys pasiekti, kad visi studen tai sugebėtų teisingai, iš kla sinių pozici jų vertinti sudėtin gus politinius ir kitus gyveni mo reiškinius. Partinis biuras nuolat do mėjosi komjaunimo organiza cijos veikla ir jos atliekamu ideologiniu darbu. Komjauni mo organizacija, vadovauja ma partinės organizacijos, daug dėmesio skyrė komjau nuolių politiniam švietimui, jų paruošimui ir įtraukimui į aktyvią visuomeninę veiklą. Fakultete veikia komjaunimo aktyvo mokykla „Jaunimas ir idėjų kova". Jos paskirtis ug dyti politinį sąmoningumą, skiepyti nepakantumą buržua zinei ideologijai. Mokykla padeda savo klausytojams teisingai vertinti politinius reiškinius ir įvykius, moksliš kai ginti socializmo ir partijos politikos principus. Fakulteto studentai gana aktyviai dalyvauja visuome niniame darbe. Iš 368 besimo kančių studentų 325 turį nuo latinius įpareigojimus. Daugu ma vyrų yra liaudies draugo vininkai, I ir II kursai šefuo ja Lenino rajono VRS vaikų kambarį, aukštesniųjų kursų studentai talkininkauja prie vykdomojo komiteto esančiai stebėjimo komisijai. Studentai vis labiau įsijun
IENERI metai. Ką Gam renginiuose, bei padedama tos fakulteto partinė or jiems ruoštis. ganizacija nuveikė per Tačiau šiame darbe išryš ataskaitinį laikotarpį, kaip kėjo kai kurie trūkumai, neiš įvykdė ir įgyvendino TSKP naudotos galimybės. Būtina XXIV suvažiavimo nutarimus, atkreipti dėmesį į renginių socialistinius įsipareigoj imus, kokybę, nagrinėjamų ideolo vystant gamtos mokslus ir ginių temų ryšį su visuomeni įdiegiant mokslo pasiekimus niu gyvenimu. liaudies ūkyje? Peržvelkime Mūsų organizacijos komu kelis būdingesnius darbo ba nistams ypač reikia sustiprinti to komjaunimo biuras dar ne sugeba pilnai išnaudoti esa rus. darbą su kursų vadovais, rei Pagrindinis visuomeninių kalauti iš jų efektyvesnio po- mų galimybių, organizuojant organizacijų, katedrų dėmesys litinio-ideologinio darbo ir studentų mokymąsi ir politinį sutelktas į akademines gru sistemingai kontroliuoti jų ideologinį aūklėjimą. Nepa pes. Tik ten vyksta kūrybin darbą. Tai būtų betarpiškas žangumas — tai nusižengimas įstatams, o gas studentų mokymo-auklėji- komunisto darbas katedrose.' organizacijos mo procesas. Fakultete yra 22 Partinė organizacija kartu su komjaunimo biuras nebaudžia akademinės grupės, kurioms dekanatu didelį dėmesį skyrė tinginių! Ir pirmūnai turėtų tapti aktyviais katedrų bei vadovauja prityrę kuratoriai, studentų mOkymo-politinio puikūs pedagogai ir moksli darbo organizavimui katedro dekanato pagalbininkais, pa ninkai P. Bluzmanas, V. Dva se. Taigi, katedros nariai — dėti atsiliekantiems studen reckas, R. Margolytė, M. Dob profesoriai, docentai, dėstyto tams. Biuras nepakankamai kevičius ir kt. Dauguma kura jai, yra nenuilstantieji stu principingai žiūri į gruporgų torių kryptingai ir kūrybiškai dentų mokytojai. Tai aukštos ir pačių biuro narių drausmę. nukreipė akademinių grupių kvalifikacijos specialistai, ku Be to, per gruporgus nepalai darbą, sustiprino jų aktyvą, rie turi sukūrę savo mokyk komas glaudus ryšys su ku kuriuo dažnai remiasi fakulte las, o studentai — jų moki ratoriais bei su partinio biu to visuomeninės organizacijos. niai. Partinė organizacija rū ro atitinkamomis komisijomis. Gerinant komjaunimo orga Akademinėse grupėse 1971/72 pinasi, kad studentai perimtų m. m. įvyko daug įdomių ir iš savųjų mokytojų, kaip pa nizacijos darbą, ieškant nau jų formų, keliant komjaunuo turiningų renginių. brėžė L. Brežnevas, idėjinius Pirmiausia, fakulteto parti įsitikinimus, jų pažiūrą į dar lių aktyvumą daug prisidėjo nis biuras kryptingai organi bą, jų mokslinę erudiciją, dar komunistai M. Dobkevičius, R. Tarvydas, I. Sarkinienė, V. zavo visose akademinėse gru bo metodiką. Suchodkaja, J. Stašaitis. Dar pėse TSKP XXIV ir LKP XVI. Partinės organizacijos darbo bas pradėjo vykti ne kampasuvažiavimo medžiagos studi efektyvumas priklauso nuo to, nijiniu būdu, o kasdien, siste javimą. Daug darbo ir energijos kaip studentų mokymo ir mingai. įdėjo atsakinga už grupių va ypač politinio auklėjimo sri Reikšmingas indėlis į politinjdovų darbą V. Suchookaja. Ji tyje jai padeda kitos visuo idėjinį studentų auklėjimą bu dirba nebe pirmi metai su meninės organizacijos, visų vo XXIV studentų mokslinė TSRS grupių vadovais ir turi patyri pirma komjaunimo organiza konferencija, skirta mą. Jos pastangomis buvo cija. Jos darbas yra reikšmin 50-mečiui. Joje buvo perskai pravesti trys grupių vadovų gas ir atsakingas. Fakulteto tyti 143 pranešimai. Plenari pasitarimai, nurodytos darbo partinis biuras nuolat rūpinasi niame posėdyje aptarti naujo organizacijos jo penkmečio uždaviniai. Kon kryptys ir kontroliuojamas komjaunimo ferencijos darbe dalyvavo darbas, jiems teikiamos kon veikla. sultacijos, lankomasi grupių Reikia pažymėti, kad fakulte svečių iš daugelio šalies aukš
tųjų mokyklų. Konferencija — viena iš geriausių priemo nių internacionaliniam auklėji mui bei specialybės žinių pa gilinimui. Politinis švietimas fakultete turi geras tradicijas dar nuo to laiko, kai seminarams va dovavo M. Bordonaitė. Fa kultete veikia marksistinės-le nininės filosofijos ir gamtos mokslų teorinis seminaras, ku riems sėkmingai vadovauja prof. V. Chomskis, o semina ro seniūnė yra G. Ramanaus kienė. Jie įdėjo daug pastan gų, kad seminarai būtų įdo mūs. Šie metai studentijos gyve nime neeiliniai. Įvykusiame visasąjunginiame studentų sąskrydyje, drg. L. Brežnevo kalboje buvo sukonkretinti partijos keliami busimųjų spe cialistų profesinio ruošimo, jų komunistinio auklėjimo užda viniai. Gerai studijuoti —■ tai vals tybinė užduotis. Šios užduo ties sėkmingam vykdymui ir buvo skirtas Gamtos fakulteto akademinės-metodinės komi sijos (vadovė biuro narė V. Matulevičienė) pagrindinis dėmesys. 1970/71 m. m. pavasario sesijos rezultatai mažai tedžiugino: tik 20 studentų iš laikė egzaminus vien gerais
pažymiais, o kas ketvirtas studentas po sesijos liko su skola (iš viso 108 skolininkai.) Todėl nuo šių mokslo metų pirmųjų dienų dekanatas dėjo daug pastangų, nukreipė ka tedrų ir dėstytojų veiklą taip, kad būtų įmanoma pasiekti esminį persilaužimą pažangu me. Spalio mėn. fakulteto par tiniame susirinkime buvo ap svarstyta „Dekanato, katedrų ir visuomeninių organizacijų akademinės komisijos veikla, kovojant už studentų pažan gumą“. Buvo išanalizuotos ne pažangumo priežastys, išaiš kinti realūs rezervai kelti pa žangumą, ir priimtas nutari mas. S. m. vasario mėn. aka deminė komisija atsiskaitė partiniam biurui. Konstatuota, kad visi nutarimo punktai vykdomi ir įvykdyti. Vienas svarbesniųjų stu dentų pažangumo kėlimo fak torių yra skaitomų paskaitų, laboratorinių darbų, praktinių užsiėmimų bei seminarų mokslinis ir metodinis lygis. Siekiant pakelti užsiėmimų ly gį, fakulteto partinio biuro akademinė komisija buvo per tvarkyta į akademinę-metodinę komisiją. Į jos sudėtį įėjo prof. S. Jankauskas, prof. J. Dagys, prof. A. Basalykas, doc. A*. Rančelis. Tokia iš plėsta komisija pajėgi spręsti visų mūsų fakulteto specialy bių ir specializacijų mokymo proceso metodologinius klau simus. Akademinės-metodinės grupės kompetencijai buvo priskirti akademiniai klausi mai, koliokviumų pravedimo ir jų efektyvumo aptarimo bei patirties apibendrinimo klau simai, spec. kursų aptarimai,
mininko pečių. Laimė, jeigu šie pečiai tvirti. Tokie, kaip E. Cerškaus (Teisės f.), V. Mi siūno (Medicinos f.), J. Eltermano (Matematikos ir mecha nikos f ), A. Purausko (Finan sų ir apskaitos f.), H. Dvilevičiaus (Pramonės ek. f.). Jau nesniems, mažiau patyrimo tu rintiems pirmininkams šis di delis visuomeninis darbas yra nepakeliamas. Dažnai jie pa klysta nesibaigiančiame reika lų sraute ir, nesulaukdami pa ramos, „užgęsta".
Mūsų akimis, patenkinamai judama tik tuose fakultetuose, kuriuose šie klausimai rūpi komjaunimo biurams, deka nams. Spartakiada jokiu būdu ne vieno pirmininko reikalas, tai visų fakulteto organizaci jų, viso Universiteto reikalas. Ir pirmiausia — fakulteto komjaunimo biuro. Dėl šios priežasties nenorėtume kan džiu žodžiu paminėti vien tik Filologijos ir Gamtos fakulte tų sporto kolektyvų pirminin kus. Žinoma, jiems reikėjo,
daug reikėjo pasitempti. Ta čiau, regis, nesuklysime pasa kę, kad ne motais spartakia dos eiga buvo šių fakultetų komjaunimo bei profsąjungos biurams, gyvo reikalo pasido mėti varžybų taškais nerado ir dekanatai. Ypač akis bado sporto padėtis garsiame kadais Gamtos fakultete. Argi dera gamtininkams priešpas kutinė vieta? Šio fakulteto komjaunimo biuras iš esmės turi pakeisti savo poziciją.
V
Partinės organizacijos veiklos efektyvumas
SPARTAKIADA - VISO UNIVERSITETO RENGINYS (Atkelta iš i psl.) ka Profsąjunga? dekanatas? kas iš tikrųjų? Juk dalis studentų, ypač merginų, tik dėl to nenori rodytis aikštelėje. Ar pajėgios fakultetų spor-
to kolektyvų tarybos savarankiškai spręsti šiuos ir aibę kitų klausimų? Atsakysime trumpai — tik iš dalies. Daugelyje fakultetų sportinio darbo našta suverčiama ant pir
BIRŽEUO 4 8-0JI MEDICINOS DARBUOTOJO DIENA
Masu ryžtas
sijos aidai pakvietė medikus iš laboratorijų, klinikų prie egzaminų stalo ir atsiskaityti už prabėgusius dar irius įtempto darbo metus. lie vieną antrakursių medikų egzaminą pasakoja J. T1KIO fotoreportažas.
TVIRTOS Žl NIOSTAVO DRAUGAS Pirmadienio ryte antrakur siai medikai susirinko į fizio logijos egzaminą. Paskaitas medikams skaitė J. Jurša. Dėstytojas, galima sakyti, pa žįsta kiekvieną studentą. Mokslo metų bėgyje už pra eitą kursą buvo atsiskaitoma etapais. Atsakinėja T. Amankevičiūtė. Mergina visus metus stropiai lankė paskaitas, daug dirbo, todėl ir rezultatai geri. Dėstytojas nedvejodamas rašo jai penketą. O štai į egzaminą ateina J. Palepšaitis. Vyrukas, kaip sa ko dėstytojas, truputį pritin gėjo. Silpnokai atsiskaitydavo už praeitą kursą, bet egzami nui ruošėsi daug. Ir ne veltui — gavo ketvertą. „Ech, kad anksčiau būčiau. pasispau dęs. ..", — galvoja Jonas (nuotrauka viršuje kairėje).
Taip buvo
galima rašyti
Grupės seniūnė Virginija Kontrauskaitė daug dirbo, bet egzamino metu parodė tik vidutiniškas žinias. „Gal persimokė, gal nesusistemino ži nių, ar laiko pritrūko?" — net nustebo dėstytojas J. Jurša (nuotrauka viršuje, dešinėje). Dalis antrakursių fiziologi jos egzaminą laikė pas prof. D. Mikalauskaitę (nuotrauka kairėje). Rezultatai ir čia ne itin džiuginantys: šeši ket vertai, du trejetai. O. Berno taitei ir J. Katulytei profeso rė parašė dvejetus. Busimųjų pediatrų grupė negavo nė vieno penketo. Baigėsi dar vienas egzami nas. Tur būt, jis, kaip ir kiti, buvo nelengvas. Prieš akis ki ti egzaminai — vieni sunkes ni, kiti lengvesni, bet visi vienodai svarbūs. Sėkmės, medikai!
Medikai savo dieną pažymi įvairiai. Tikri gydytojai su tinka ją budėdami prie ligonio lovos, o studentai atkakliai ruošdamiesi egzaminams. Fakultete nebūna didelių švenčių, tik peržiūrima, kas nuveikta per metus, išleidžiamas šventinis „Tarybinio me diko" numeris, kurį perskaitę, egzaminams besiruošiantie ji truputėlį nukrypsta j nesenus prisiminimus. O prisiminti yra ką. Sumanyta daug naujų komjaunuoliško darbo formų, pravesti įvairiausi konkursai. Universitetinėje spartakiado je mūsų sportininkai užėmė pirmąją vietą, meno saviveik lininkai žengia pirmose gretose. Medikų bendrabutis — pir mas Universitete ir trečias respublikoje. Puikiai darbuojasi studentų profsąjunginė organizacija, Raudonojo kryžiaus draugija, SDAALR. SMD draugija įdiegia vis naujas studen tų mokslinio brandinimo formas. Dabar kruopščiai ruošia masi Pabaltijo ir Baltarusijos SMD konferencijai, kuri įvyks pas mus, Vilniuje. Visos studentiškos veiklos formos yra apjungiamos kom jaunimo organizacijos, kuri suteikia politinį-ideologinj kryptingumą, yra atsakinga už kiekvieno studento brendi mą mūsų fakultete. Visa komjaunimo organizacijos veik la per metus buvo nukreipta studentų internacionaliniam auklėjimui, pasiruošimui gražiai sutikti TSRS 50-metį. Mediko dieną busimieji gydytojai sutinka ne tuščiomis rankomis, o nešini laimėjimų glėbiu. Jie kupini ryžto skin ti naujas pergales moksle, siekti dar daugiau žinių.
H. RAMONAS MF komjaunimo biuro sekretorius
NAUJAS NUMERIS? SUSTOKIM Malonu užsukti į Medicinos fakultetą: skoningai apipa vidalinti stendai, gėlės, vaizdinės priemonės, nepriekaištin gi medikų sienlaikraščiai taip ir traukia akį. Geras ir reikalingas medikų stendas „Medikai — Lietu vos revoliucinio ir partizaninio judėjimo dalyviai". Naują „Tarybinio mediko" numerį visuomet apspinta studentai. Tai rodo, jog studentų tarpe jis kelia susidomė jimą, kad spausdinamos medžiagos reikalingos, aktualios. Iš tiesų — sienlaikraštyje daug fotonuotraukų, pasakoji mų apie studentų gyvenimą, laisvalaikį, jiems iškylančias problemas. Nemažai vietos medikų sienlaikraštis skiria fa kulteto SMD veiklai. Salia „Tarybinio mediko" leidžiamas jo literatūrinis prie das „Aistis". Paskutiniame jo numeryje spausdinami stu dentų medikų Salomėjos Tamulionytės ir Algimanto Jasu laičio eilėraščiai. M. JUOZAITIS
„Duokite, prašau, knygutę!“
dešimt metų ir tik aš ETIKRAS prieš tuntoje klasėje. — Sėskitės, — sako jis. — Kaip ir visi studentai, aš Pradedantiesiems, matyt, didelę įtaką bus padaręs S. du kartus per metus (žiemą Knygutę pasiėmėt? NORAS lėraščiuose Man lyg per galvą būtų Jeseninas. Todėl ir R. S. ei ir vasarą) pasitikrinu savo ži trenkę su šluota. „Žuvau, — pilna rudeninių nias pas dėstytojus.
Itas kuris Filologijos ar I jos ' fakultetų studentas I o eilėraščių. Niekas nelus bandyti savo kūrybiI gas medikams ir gamtiI ens, fizikams ir matemaI Žodžiu, „kai sumirga I šimtas gegužis", visi mes I Jme poetais (gaila, kad I - isi talentingais). Vieni. I itame savo galimybes ir I nspektais slepiame priI js lapus, o kiti negalime I nti, kol neišvysime savo l’os laikraščių skiltyse. I ūme pakalbėti apie tas I kurios nepuoš „T. stuI >" puslapių. I -Įleidžia man autoriai, I ;ų kūrybą tegalėjau suI yti j naiviąją, primityI poeziją apie kugelį ir l isias eiles. I ‘guma eilėraščių silpni. I'mgesnių ir originalesI meninių priemonių ir su I ui nerasi. Dalis poetų neI žodžio, sunkiai rimuojaI utės, pritrūksta ritmo. I ‘raščių tematika nėra tai pasimatymo Bgsmas, pavasaris, meilė ■ ‘P ne keista, mirtis. . . l-;|n, ar galėtume pavadinl-zija ,kad ir kokią optistrofą: pL toliuos matyti artojai. I dirba prie plieno žirgų, į mingi vaikučiai kvatoja I sukas su vėju kartu.
vėjų, žydrų mergaitės akių, baltų sodų ir vartelių. Mes buvom abu nelaimingi: Mama — kad nenoriu klausyt, Man ievų baltųjų vis . stigo — Ištrūkstu ir jau nematyt. Štai to paties poeto eilėraš čio „Aš" pradžia: „Esu nepragydęs poetas, pražydęs su ie vom kartu. .." Nevyriška. Merginos žymiai „sudėtin giau" rašo. Pažiūrėkite, koks žodžių kratinys: Ir taip kasdien: Tik tu ir aš... Paskui vėl saulė, balos, nuotraukos ir knygos Taip viskas aišku, viskas taip puiku, Bet lieka dar kažkas ir nesuprantamo. „Nepragydusių" tarpe yra keletas visai neblogų poetų. Gal su laiku jiems praeis pe simistinės nuotaikos, ir jie pa matys daugiau, negu liūdnus didelio miesto žmones, bežiū rinčius į juodą patiltę. Kai esame tokie jauni, kam prašy ti vėtrų palaidoti pelenuos? Kas patikės šiuo noru? Negaliu kategoriškai teigti, kad iš šių rašančių nebus nė vieno poeto. Juk daug kas Universitete prisimena. kaip pats prof. J. Lebedys išpeikė studento A. Baltakio eilėraš čius. . . A. ŽILINSKAITE
Istorija, kurią aš papasako siu, atsitiko matematikos eg zamino metu. Kursą aš mokė jau nelabai gerai, netgi, ga lima sakyti, silpnokai. Trum piau, kurso visai nemokėjau. Įeinu, imu bilietą, sėduosi. Į bilietą nežiūriu. Vis vien nežinau. Ką daryti? Trauktis? Tai ne mano charakteriui. Kišu ranką į užantį ir išsi traukiu knygą. Prabėga pus valandis, ir prieš mane guli atsakymai į bilieto klausimus. Atsakinėti pakylu drąsus. Žvaliu žingsniu ateinu prie egzaminatoriaus stalo, tiesiai ir atvirai žiūriu dėstytojui į akis.
galvoju, —: ir kaip jis paste bėjo? Koks neatsargumas .. “ — Duokite knygutę, — pa kartoja dėstytojas. „Būk vyras", — sakau sau. — Matyt, tau dar kartą teks laikyti šią įdomią discipliną". Vėl lendu į užantį, traukiu vadovėlį ir dedu ant stalo. Dėstytojo veidas iš nuostabos ištįsta. —- Ką jūs man duodate? — Knygutę. — Aš gi studijų knygutės prašau! . . .Atsisveikinu. Palieku be sišypsantį dėstytoją. O mano sieloje šilta nuo minties, kad aš pralinksminau gerą žmo gų-
■
£3
a'
3a <24u M !W
Vis dar bendrabučiuose kai kurie studentai sesijos metu trukdo savo draugams ruoštis egzaminams: triukšmauja, rengia „aplaistymus" ir pan. Matyt, labai jau tolerantiški yra komendantai ir bendrabučių tarybos...
M
X
Lankytojas, ruošdamasis iš eiti iš retorano, kreipėsi į praeinančią pro šalį padavė ją: — Dar lyja? — Nežinau, — nepatenkin ta atsakė ta, — jūsų staliu ką aptarnauju ne aš, o štai ta blondinė.
Stiuardesė siūlo lėktuvo keleiviui — šventikui taure lę konjako. — O kokiame aukštyje mes skrendame? — klausia šven tikas. — Astuoni tūkstančiai metrų. — Tada aš geriau atsisaky siu. Perdaug arti mūsų šefas.
Nijolė dar vidurinės mo kyklos suole pamėgo mate matiką, sėkmingai dalyvavo jaunųjų matematikų olimpia dose. Panevėžio vidurinę mo kyklą ji baigė aukso medaliu. Institute mergina taip pat mokėsi tik gerai ir labai ge rai, buvo aktyvi visuomeni ninke. Ir štai Nijolė baigia institutą. Jos diplomas kele riopai prasmingas. Jis kalba apie vis didėjantį inžinierių ruošimą Tarybų Lietuvoje (verta prisiminti, kad buržua zinėje Lietuvoje buvo paruoš ti tik 306 inžinieriai). Diplo minio darbo tema susijusi su technikos pažanga, automati-
zuotu pramonės valdymu, ku ris pastaraisias metas vis pla čiau įdiegiamas tiek senosio se, tiek naujosiose respubli kos pramonės šakose. Ta proga prisimenamas ir instituto nueitas kelias. Pir moji KPI absolventė buvo Al dona Pakrasnevičiūtė. Ji gynė diplomą prieš 21 metus. Da bar dirba „Kauno audinių" fabriko cheminėje laboratori joje. Beje, kai pirmoji diplo mantė baigė institutą, N. Že maitytei buvo tik dveji me tai. A. KADŽIULIS („Tiesa“)
neša, kad FAF II k. studentei N. šalkauskaitei už nebudėjimą bendrabutyje, FF studen tams P. Mažeikiu! (IV k.) V. Steponkevičiui, A. Budriui (II k.) už triukšmavimą nak ties metu, PF II k. studentei
O. Būtėnaitei už pašalinio as mens laikymą bendrabutyje nakties metu pareikšti stu dentų profsąjungos komiteto papeikimai. Minėti studentai palikti gyventi bendrabutyje sąlyginai.
KITOSE AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE
20.000-ASIS
DIPLOMAS Kauno Politechnikos institu to Automatikos fakulteto sa lėje posėdžiavo šios aukšto sios mokyklos valstybinė ko misija. Diplominių darbų gy nimas šj kartą jubiliejinis. Pramoninės elektronikos spe-
cialybės studentė Nijolė Žemaitytė — dvidešimttūkstantoji instituto absolventė. Jos diplominis darbas gali būti panaudotas, konstruojant elektronines skaičiavimo ma šinas ir automatus.
BENDRABUTIS — TAI PAT DARBO VIETA Praėjusiame „T. S.“ nume ryje rašėme apie netinkamą kai kurių mūsų studentų el gesį bendrabutyje. Studentų profsąjungos komitetas pra-
V. VAITKUNSKAS Po sunkios ligos šių metų birželio 5 dieną mirė Vilių V. Kapsuko universiteto Buhalterinės apskaitos kate« vyr. dėstytojas Vytautas VAITKUNSKAS. Velionis gimė 1924 m. rugpjūčio 8 dieną Daugų r ne, Lačionių kaime, valstiečių šeimoje. 1947 metais gęs CSV buhalterinius kursus. Jis dirbo Lietkopsąjun, revizoriumi, kartu studijavo Maskvos Visasąjungini neakivaizdiniame finansiniame institute. 1955 metais įsigijo buhalterio-ekonomisto specialybę. 1955 — 1958 tais V. Vaitkunskas dirbo Vilniaus buhalterinės apsig žemės ūkio technikumo dėstytoju. 1958 metais V. kunskas pradėjo dirbti universiteto Ekonomikos fakui vyr. dėstytoju. Vytauto Vaitkunsko asmenyje kolegos neteko nut daus bendradarbio ir draugo. Visi pažinojo Jo teisu gerą ir ištikimą širdį. Jis buvo autoritetingas ir pr nc gas dėstytojas, mylėjęs pedagoginį darbą ir savąų cialybę. Apie dėstytoją V. Vaitkunską su didele paga ir atsidavimu prisimena studentai, kuriems jis pask kūrybingiausius ir produktyviausius savo gyvenimo tus. V. Vaitkunskas yra bendraautorius aukštosios mot los vadovėlio „Buhalterinė apskaita kolūkiuose ir tar niuose ūkiuose", autorius ciklo paskaitų, išleistų atsic mis brošiūromis. Visi tie darbai palengvino studentų kymąsi, padėjo tvirčiau įsisavinti buhalterinės apska specifiką. V. Vaitkunskas paliko jau parengtą savo disertac rankraštį, daug gražių sumanymų ir vilčių, kurias nuti kė skaudi mums visiems, negailestinga ir taip ne laiku ėjusi mirtis....
Bendra tart
UNESKO XVI Genera Kiek per tą laiką išspausdinta jų yra daug .daugiau. Todėl me-ekonominiame ir kultūri kadą. Šiais metais sukanka linėje Asamblėjoje knygų! Toje pačioje Azijoje, ir visai suprantamas viso pa niame vystymesi". Nutarta 425 metai nuo Mažvydo ka PASALINTI KAI TSRS delegacija pasiū kur buvo atrastas popierius ir saulio teikiamas dėmesys suruošti visasąjunginę ir res tekizmo pasirodymo. Nutarta lė 1972 metus paskelbti (Tarp atspausdinta pirmoji pasauly TKM. Bus leidžiamos knygos publikines knygų muges, iš įrengti paminklinę lentą ne NEPAŽANGUS tautiniais knygos metais je knyga, labai trūksta knygų. ir pašto ženklai, plakatai ir at. leisti specialius plakatus ir tik Mažvydui, bet ir pirmo (TKM). 125 valstybės, Silpnai ekonomiškai išsivys virukai. Belgijoje, Indijoje, pašto ženklą. Maskvoje vyks sios Vilniaus lietuviškos kny Teisės fak. I k stud. \. | JUNESKO narės, parėmė šį čiusios šalys yra priverstos Italijoje ir VFR vyks taiptau- knygų festivaliai, skirti TKM gos autoriui M. Daukšai. Bir lidė; pasiūlymą ir numatė plačią pirkti knygas užsienyje, nes tinės knygų mugės. JUNESKO ir TSRS įkūrimo penkiasde želio 10 dieną Vingio parke Finansų ir apskaitos tai knygų leidybos, bibliotekų ir poligrafinė bazė jose dar la rūmuose Paryžiuje bus ati šimtmečiui. Į daugelį pasaulio įvyko Knygos šventė. Nuo skaitymo įgūdžių ugdymo bai silpna ir nepajėgia pa darytos dvi parodos: „100 šalių bus nusiųstos tarybinių birželio mėnesio 1 d. iki k. stud. A. Vitkus, III Į... į programą. tenkinti augančių poreikių. knygų, padariusių didžiausią knygų parodos: TSRS daly 10 d. Vilniaus miesto biblio D. Ciuladaitė Dar 1971 metų pavasarį bu Nors ir steigiamos šiose šaly poveikį žmonijos vystymui vaus 24 tarptautinėse knygų tekose vyko atvirų durų die Filologijos fak. pirmai vo sudarytas TKM organiza se bibliotekos, bet nacionali si", bei „Knygų leidyba ir mugėse: Sofijoje, Leipcige, nos. (Universiteto Mokslinėje šiai: B. Rudaitytė, E. Gūdy cinis komitetas, kuris derins nių kadrų trūkumas neleidžia bibliotekų vystymas". Vienoje Varšuvoje, Belgrade, Nicoje, bibliotekoje atvirų durų die tarptautinių organizacijų ir pilnai aptarnauti knyga gy- įvyks tarptautinis seminaras Kaire, Delyje ir t. t. na miesto dirbantiesiems vy tė, D. Budreikaltė atskirų pasaulio šalių TKM Pramonės ekonomikos I ko birželio 3 d., o Universite pravedimo organizacinių ko. to studentams ir darbuoto III k. stud. E. Chulina, U mitetų darbą. Tarybų Sąjun jams — rugsėjo mėnesį). stud. V. Balsys goje organizacinio konllteto Universiteto Mokslinės bib pirmininke paskirta TSRS lioteka, pažymėdama TKM, Kultūros ministrė J. Furceva, numatė eilę renginių. Nors respublikiniam organizaci biblioteka neturi reikiamų pa niam komitetui vadovauja talpų, tačiau visose skaityk LTSR Kultūros ministro pa lose bus ruošiamos parodos. vaduotojas V. Jakelaitis. Bel Lelevelio salėje kovo mėnesį gų grafikas M. Olifas sukūrė vyko SNO, JUNESKO ir Pa TKM emblemą: atverstos kny. saulinės sveikatos apsaugos, gos puslapiuose pavaizduotos kurių depozitaru vienintelė STUDENTŲ susikabinusių žmonių figūros tarybiniame Pabaltijyje yra simbolizuoja draugystę ir PROFKOMITETAS GAV Mokslinė biblioteka, leidinių tarptautinį bendradarbiavimą. paroda, susilaukusi plataus vi SANATORINIŲ kelfalap Nuo 1971 metų rugpjūčio suomenės susidomėjimo. Ti mėnesio JUNESKO pradėjo kimės, kad tokio pat susido i Druskininkus — nuo 23. leisti biuletenį „1972 — Tarp mėjimo susilauks ir kita pa 5. VII, 17. VII, 31. VII, tautiniai knygos metai" ang roda, kurioje bus eksponuo VIII, 30. VIII, 3. IX, 5. D lų, prancūzų, ispanų ir rusų jama JAV lietuvių padovano į Birštoną — nuo 13. VII, kalbomis, kurį gauna ir Uni ta Mokslinės bibliotekos 400 VII, 8. VIII, 3. IX, 21. IX, versiteto. Mokslinė biblioteka, metų jubiliejaus proga knygų i Palangą — nuo 5. VIII, kaip JUNESKO depozitaras. kolekcija. (Parodą numatyta i Likėnus — nuo 17. IX Jame bus spausdinami straips atidaryti birželio mėnesį). Ru i Jūrmalą — nuo 19. VII niai apie autorius, leidėjus, denį numatome surengti kny i Aluštą — nuo 29. VII, dailininkus, knygų platintojus gos šrifto Įiąrodą buv. Jono i Jesentuki — nuo 4. VIII ir skaitytojus, informacijos bažnyčioje. Mokslinės biblio Kelialapių kaina 115— apie renginius, skirtus TKM, tekos bibliografijos skyrius rublių. Studentų profsąjun įvairiose pasaulio šalyse. turi geriausiai respublikoje nariams reikia mokėti Straipsniai, skirti TKM, pasi sukomplektuotus bibliografi 30% kelialapio kainos. rodys visuose JUNESKO lei nius — informacinius fondus. TARPTAUTINIAI KNYGOS, diniuose, visų pirma, biulete Žymesni leidiniai bus ekspo POILSINIŲ kelialapių nyje bibliotekoms („Biuleten nuoti Lelevelio salėje spalio BIBLIOTEKŲ IR SKAITYMO ĮGŪDŽIŲ JUNESKO dlia bibliotek"), o mėnesį. Rugsėjo—spalio mė į „Anykščių šilelį" (moti taip pat ir plačiai žinomam nesį rengiamasi pravesti ir vaiko) — nuo 31. VII, UGDYMO METAI žurnale „Kurjer Junesko" skaitytojų konferenciją Moks — nuo 22 (1972 metų pirmasis numeris linės bibliotekos darbo klau įB. Lampėdžius VIII, yra ištisai skirtas TKM, jame simais. Didelį dėmesį bibliote į Palangą — nuo 1. VII, yra ir doc. L. Vladimirovo ka skirs bibliografinių žinių 17. VII, 6. VIII, 13. Nuotraukose: pora plakatų iš Centri. straipsnis „Knyga elektroni propagandai. Be jau kiek VII, 18. IX, niuose rūmuose veikiančios VDI stu kos ir televizijos amžiuje"). vienais metais skaitomų infor į Jūrmalą — nuo 1. VII, dentų parodos. JUNESKO taip pat išleis lei matikos, bibliotekininkystės ir VII, dinių apie knygų platinimą bibliografijos pagrindų kurso pasaulyje, knygos vaidmenį numatoma organizuoti paro dabartiniame žmonijos vysty das apie darbą su knyga ir TURISTINIŲ kelialap ii: mosi etape. kt. Uralą — nuo 5. VII Po Vis dažniau spaudoje mir Norėtųsi užbaigti šį straips ga žodžiai „Knygų Himala ventojus; kadrus silpnai išsi knygų mainų klausimais, Bu Nemažai renginių, skirtų nį žodžiais iš Knygų Nuosta po Gruziją ir Azerbaidi nuo 27. VII, 10. VII. jai", „informacijos srautas", vysčiusiomis šalims ruošia dapešte — 38 Tarptautinės TKM, numatyta surengti ir tų, priimtų TKM orga „informacijos sprogimas"... užsienio universitetai ir mo bibliotekinių asociacijų fede Lietuvoje. Vyks net trys kon nizacinio komiteto 1971 metų VIII, TSRS, JAV, VFR, Anglijoje, kyklos, tačiau grįžę jie nega racijos sesija, skirta skaitymo ferencijos: „Knyga elektroni spalio mėn. Briuselyje, — po Tianšanį — nuo 15. VII. kos ir televizijos amžiuje", „knygos, kaip ir kitos pana Prancūzijoje ir Ispanijoje iš li tinkamai atlikti savo užda problemoms nagrinėti ir kt. Kelialapių kaina 32Daug renginių, skirtų TKM, bibliotekų fondų komplektavi šios priemonės, turi užimti rublių. Studentų profsąjun leidžiama pusė visos pasauli vinių, nes nepažįsta savo nės knygų produkcijos, nors krašto skaitytojų. numatyta Tarybų Sąjungoje. mo klausimais ir vaikų skai vietą, atitinkančią jų gyvy nariai moka tik 30% keli: šiose šalyse gyvena tik vienas Ką žmogus bedarytų, visų Paryžiuje bus suorganizuota tymo klausimais. Rajonuose biškai svarbų vaidmenį, kokį pio kainos. penktadalis žemės gyventojų. pirma jam reikia išsiaiškinti, paroda „Knygų leidimas ir ir miestuose vyks susitikimai jos vaidina asmenybės vysty. Apie 800 milijonų suaugusių kas ir kaip prieš jį sprendė tą bibliotekos TSRS", ruošiamas su iliustratoriais, rašytojais, mesi, socialiniame ir ekono simpoziumas kritikais, mokslininkais ir bib miniame progrese, kovoje už žemės gyventojų yra beraš klausimą. Ne mažiau svarbu tarptautinis Nuoširdžiai užjaučia^ čiai. Taigi kalbant apie infor yra mokėti skaityti, kad skai „Knyga taikos, humanizmo ir liotekų darbuotojais. Numaty tarptautinį supratimą ir tai Medicinos fakulteto P diatrijos specialybės IV macijos „sprogimą", reikia tymas netaptų tik laiko pra progreso tarnyboje" bei tarp ta pravesti bibliografinių ži ką". II grupės studentę Danį kalbėti ir apie „badą". O juk leidimo priemone, bet ir at tautinis silpnai ekonomiškai nių propagandos mėnesį. Ne V. GUDAITIS tę ZURAUSKAITp, dėl l< nuo pirmos mus pasiekusios neštų tą naudą, kurios skaity išsivysčiusių šalių biblioteki seniai respublikoje praėjo mylimos mamytės mirtie VVU Mokslinės bibliotekos ninkams skirtas seminaras latvių literatūros dekada, ar spaustuvininko Van Cze kny tojas ieško skaityme. Grupės draug metodinio kabineto gos (868 m. e. m.) iki mūsų Mes išvardinome tik keletą „Viešosios bibliotekos: jų timiausiu laiku numatyta su dienų praėjo daug amžių. susijusių su knyga problemų. veikla ir vaidmuo socialinia- rengti baltarusių knygos de vedėjas
J
■P
p ■'
Bite SI
ne ir ' M MJ s<¥. M ■ KiG K’G.
laikraštis eina
NUO 1950 METŲ KAINA 2 kap.
REDAKCIJOS ADRESAS:
KNYGA IR ŽMOGUS
232600 Vilnius, MTP-3 Universiteto gatvė Nr. 3 „Tary LKP CK leidyklos spaustuvė binis studentas“. Telefonai 2-58-84, spaustuvėje (ketvirta Užs. Nr. 2681 L V 04718 dieniais) 2-98-15.
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA