EINA NUO 1950 M.
BIRŽELIO 11 D. KETVIRTADIENIS
Nr. 20 (489)
VILNIAUS VALSTYBIN’O V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA TO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
KAINA 2 KAP.
PAGRINDIME TEMA
GINA DIPLOMINIUS DARBUS
Beveik kiekvieną dieną universitete ginami diplominiai darbai. Istorijos fr filologijos fa kulteto V kurso studentai tik rai pasiruošė tapti gerais spe cialistais. Gerai diplominius darbus apgynė A. Rybelis, C. Kalenda ir kiti. O neakivaiz dininko žurnalisto V. Juodakio
diplominis darbas „Fotomedžioklė“ taip pat buvo įvertin tas labai gerai. Įdomu pažy mėti, kad V. Juodakis ruošia si savo diplom’nį darbą išleis ti atskira knyga. Tai bus ge ra dovana gamtos ir fotogra fijos mėgėjams.
Universiteto centrinių rūmų koridoriais praeina vienas ki tas studentas, kažkur tyliai užsiveria durys ir vėl viskas nutyla, tik sargas užsigalvo jęs traukia cigaretę ir barški na raktus. Bet ne! Žiūrėk prie lango šnabždasi dvi merginos. — Žinai, aš nieko nemokė jau ir gavau keturis. — Nejaugi? — Tikrai. O kada tu lalkyši paskutinį egzaminą. — Vakar išlaikiau. , — Na kiek gavai? Kiek? nekantrauja draugė. - Penkis. - Gerai tau — dabar gali važiuoti į namus, o man dar du egzaminai. — Nieko, išlaikysi. Kažkoks vyriškis praėjo pro šalį ir merginos nutilo. Kas jos? Ekonomistės? Filologės? Pagaliau, nesvarbu! Tokių pokalbių gali išgirsti kiekvie name fakultete, kiekviename žingsnyje. O štai pažiūrėkite į nuo trauką kairėje. Paskutinį kar tą perverčia užrašus III kur so žurnalistai-neakivaizdininkai. Jiems dabartinės lietuvių kalbos egzaminas nebuvo leng vas. „Besimokantiems stacio nare kur kas lengviau“, sako jie. „O mums viską reikia pat'ems išmokti, patiems susi rasti literatūrą. . .“ Karštos dabar dienos, ne tik studentams, bet ir metodistei St. Jasinevičienei (nuotrauka viduryje). Kiek daug žmonių
Dabar pažiūrėkite į nuo trauką dešinėje. Toks vaizdas — studentai skuba Į konsulta ciją — dažnas istorijos ir filo logijos fakultete. Visaip nu teikia studentus konsultacijos. O antro kurso lituanistai su baime laukė dėst. A. Girdenio egzamino (dialektologijos), tuo labiau, kad dėstytojas konsul tacijos metu lituanistus tikrai privertė susimąstyti, kaip rei kės išlaikyti šį egzaminą. Šiaip ar taip, bet kai pir mą lituanistų grupė išlaikė dialektologijos egzaminą, re zultatai tikrai nebuvo perdaug džiuginantys. Vidutiniškai II kurso lituanistai išlaikė ir TSKP egzaminą. Neblogais pažymiais dialektinio materia lizmo egzaminą (dėst. E. Meš kauskas) išlaikė III kurso lituanistai. Iš šio egzamino III kurso lituanistai negavo vieno dvejeto. Dar daug gąlima skaičiuoti ir rašyti, kaip išlaikė egzami nus istorijos ir filologijos fa kulteto studentai. Bet pasižiū rėkime, kaip sesiją baigė IV kurso gamtos fakulteto geėgrafijos specialybės studentai. Sis kursas taip pat sesiją bai gė, palyginti, gana sėkmingai tik nuolatinė skolininkė V. Po litikaitė vienintelė gavo vieną įsiskolinimą (dialektinio mate rializmo). . . Ne visiems linksmas ir gra žus šis pavasaris. Vieni pra dės atostogauti be rūpesčių, o
B. BERŽAITIS
LENINGRADE
MUMS SEKASI GERAI!
Gerai sesijai pasiruošė me dicinos fakulteto trečio kurso studentai. Nors egzaminų, palyginti nemažai (iš viso penki), bet ra ėdi k ai pavasario sesiją štur muoja sėkmingai. Geriausiai egzaminus laiko J. Bunevičiūtė — I grupė, D. Grinkevičiūtė — I grupė, P.
Šileikis — VIII grupė (taip kitko, P. Šileikis taip pat dar mokosi ir chemijos fakulteto II kurse), N. Griganavičiūtė — II grupė. Reikia tikėtis, kad šie drau gai pavasario sesiją užbaigs vien penketais.
D. STASELIS
VYKSTA KONFERENCIJA Šio mėnesio 8 d. (pirmadie nį) mūsų universitete prasidė jo antroji Kontinentinio aple dėjimo pakrašt mų darinių ty rimų tarpžinybinė konferencija. Konferencijoje pranešimus skaitys mūsų universiteto mokslininkai: V. CHOMSKIS, D. GALVIDYTE, C. KUDA-
BA, A. BASALYKAS ir P. VAITIEKŪNAS. Dalyvauja daug mokslinin kų iš Lietuvos Mokslų Akade mijos ir Vilniaus Geologijos instituto, taip pat daug sve čių iš kitų respublikų ir mies tų. Konferencija vyks visą savaitę.
praeina kiekvieną dieną pro |ą. Pasitaiko įvairiausių: vie ni supranta iš pusės žodžio, o '■'■tiems reikia keletą minučių aiškinti, kaip surasti literatū rą. Bet visi studentai-neakivaizdininkal apie St. Jaslnevičienę atsiliepia tik geru žo R. GRINCEVICIUS džiu.
KELIOS DIENOS
kitiems dar ir vasarą reikės prisiminti knygą. Na, bet visiems, linkime sėkmingai užbaigti sesiją, o tiems, kurie jau ją užbaigė — gerai pailsėti.. J. DILIS J. JURGELIŪNAS
Dvylika universiteto an sambliečių ir tris liaudies me nininkus Leningradas sutiko tikrai nesvetingai — lietus pylė kaip iš kibiro. — Net mano velniai nusiminę — pajuokavo liaudies me nininkas A. Puškorius, atve žęs į Leningradą pilną čemo daną išdrožinėtų velnių. Tačiau mus labai šiltai su tiko TSRS Tautų etnografinis muziejus, kur mes atvykome koncertuoti. Ekspozicijos sa lėje jautėmės kaip namie — čia ir gintaro dirbiniai, ir me džio darbai, ir švelnių spalvų lietuviškos juostos. Mūsų at vežta vingri birbynės melodija ir lietuviška daina bylojo, kad mes norime parodyti leningra diečiams viską, ką per ilgus šimtmečius sukūrė mūsų tau ta. . . . Gražuolės „Volgos" skrieja keliu, einančiu meri dianu, į garsiąją Pulkovo ob servatoriją. Salia — Puškino miestelis, buvęs „Carskoje Sielo“. Čia ilsisi lietuvių pro letarinis poetas J. Janonis, Kalvelėje pilkas akmeninis antkapis su poeto bereljefu, lietuviškos žemės saują. „Ne verkit pas kapą narsiųjų drau gų. . .“ Nuralluoja birbynė piemenėlio godą, tulpių žie-
duose sublizga pavasarinio ry to rasos lašeliai. O gerkle ky la aštrus kamuoliukas... Pa imk, poete, iš mūsų dalelę Lietuvos. Sekančią dieną nuvykome į legendarinę „Aurorą". Mes koncertavome laivo Įgulai, su sitikome su revoliucijos daly viu, — buvusiu Auroros komi saru A. Nevolinu. Jis gyvena Kijeve, o į. Leningradą atvyko rašyti knygos apie Spalio die nas ir „Aurorą“. Revoliucijos veteranas, dabar atsargos pul kininkas, su malonumu prisi mena buvusį „Auroros“ kūri ką, dabar gyvenantį Ukmergė je. pensininką A. Godliauską. Mes paliekame Leningradą su viltimi, kad vėl čia grįši me, kad vėl nulenksime gal vas Janonio kapui. — Vo Plungė tokiun trobaliu nė, kap če, — sako liaudies meistras A. Puško rius, atsisveikindamas su Le ningradu. Lietuvių liaudies meno dienos Leningrade tę siasi, parodą kasdien aplanko šimtai leningradiečių. O atsiliepimų knygoje pa lieka įrašai: „puiku, nuosta bu, nepakartojama.“ St. KASAUSKAS
lllllinlHlMilHillillIllilHiiiillHlnlilBlIlIlllHlllllllnlilIHIlIlIlnlIlIraM
Dėmesio!
M. SUKACKO pieš.
STUDENTUS, KURIE MĖGSTA GAMTĄ, KELIONES V KURSO ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FAKULTETO STUDENTAS A. PATECKAS (UNIVERSITETO G-VE, BENDRABUTIS Nr. 6, TELEF. 2-23-57) KVIEČIA Į TU RISTINĮ ŽYGĮ DVIRAČIAIS PER SIAURĖS IR RYTŲ LIETUVOS RAJONUS. TURISTINIS ŽYGIS PRASIDĖS PO EGZAMINŲ.
BUK SVEIKA STUDENTIŠKA VASARA! Stovyklų nuostatai I. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 1957 m. Žilėnuose pirmą kartą suplevėsavo universiteto studentų darbo vasaros sto vyklos vėliava. Tai buvo mūsų organizacijos naujų darbininų tradicijų pradžia, kuri metai iš metų vystėsi ir stiprėjo. Tauragės ir Kėdainių, Varėnos ir Šiaulių pasiuntiniai, kilo pa baigtuvių vainikai, skambėjo studentiškos dainos, užsimegz davo nuoširdi ir dalykiška draugystė su kolūkinio kaimo SĮ PUSLAPĮ SKIRIAME TIEMS, KURIE DIRBS DAR žemdirbiais. Atkakliame, sun BO IR POILSIO STOVYK kiame ir romantiškame darbe LOSE. kilo ne tik nauji pastatai, bet
Nurodymai pamainos komsorgui NURODYMAI PAMAINOS KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS SEKRETORIUI TUDENTŲ darbo ir poilsio stovyklos laikinosios kom jaunimo organizacijos sekretorius renkamas pamainos susirinkime, rekomenduojant fakulteto biurui. Jis kar tu su pamainos viršininku atsakingas už pamainos komjau nimo darbą, stovyklos gyvenimą, organizuotumą ir drausmę stovykloje, statybos aikštelėje ir visur kitur. Jis taip pat at sakingas už ryšius ir bendradarbiavimą su kolūkio komjau nimo organizacija. 1. STOVYKLOS VIDAUS TVARKA 1. Pamainos susirinkime išrenkamas biuras iš 2—3 as menų. Biuro nariai pareigomis pasiskirsto taip: sekretorius — atsakingas už politinį-masinį darbą, sportinis sektorius, kultmaslnis sektorius. 2. Reguliariai pravesti komjaunimo organizacijos susirin kimus. 3. Siekiant kuo didesnio organizuojamų priemonių efek tyvumo, rekomenduojama kiekvienai pamainai visą politmaslnį-kultūrinį darbą organizuoti viena kuria nors konkrečia kryptimi. 4. Organizuoti paskaitas stovyklautojams ir kolūkiečiams Vasario plenumo nutarimų įgyvendinimo, ateistiniais, že mės ūkio ir technikos pasiekimų, etikos, moralės ,ir kitais klausimais. 1 5. Organizuoti diskusijas, politinformacljas, ypač atsi žvelgiant į kolūkiečių pageidavimus. 6. Vesti agitacinį darbą nekomjaunuolių tarpe, padėti jiems pasiruošti ir priimti į VLKJS stovyklautojų susirin kime. 7. Leisti stovyklos sienlaikraštį, kovos lapelius, rašyti stovyklos dienoraštį. 8. Skirti ypatingą dėmesį šefuojamų paauglių auklėjimui. II. RYŠIAI SU KOLŪKIO JAUNIMU 1. Kartu su kolūkio komjaunimo organizacijos sekreto riumi patvirtinti pamainos darbo planą, atsižvelgiant į kol ūkio komjaunuolių pasiūlymus. 2. Pravesti komjaunimo susirinkimus kartu su kolūkio Jaunimu. 3. Pasidalinti su kolūkio komjaunimo organizacija visuo meninio darbo patyrimu, teikti paramą organizaciniais klau simais. 4. Padėti kolūkio komjaunimo organizacijai paruošti jau nimą stoti į VLKJS eiles. 5. Organizuoti kartu su kolūkio komjaunimo organizaci ja susitikimus su buvusiais partizanais, pilietinio ir Didžio jo Tėvynės karo dalyviais, revoliucionieriais, darbo pirmū nais. 6. Padėti kolūkio komjaunimo organizacijai ateistinės propagandos klausimais: 7. Organizuoti bendras komjaunuoliškas talkas prižiūrint ir nuimant derlių bei kituose darbuose. 8. Padėti kolūkio jaunimui organizuoti Liaudies draugo vės, „komjaunimo prožektoriaus" būrius, aktyviai dalyvau ti kovoje su tvarkos pažeidėjais, degtindariais. III. SPORTINIS DARBAS 1. Užtikrinti stovyklautojų dalyvavimą rytinėje mankš toje. 2. Organizuoti komandas ir pravesti įvairių sporto šakų varžybas su kolūkio Jaunimu. 3. Organizuoti reprezentacines studentų-kolūkiečlų rink tines susitikimams su kitų kolūkių ar stovyklų rinktinėmis. 4. Padėti sukurti kolūkio sporto kolektyvą, organizuoti Jaunimo treniruotes. Padėti įrengti sportinių žaidimų aikš teles. IV. KULTMASINIS DARBAS 1. Organizuoti stovykloje saviveiklą. Organizuoti bend rus koncertus su kolūkiečiais, sudarant bendras kolūkiečiųstudentų menines brigadas, ruošti bendrus poilsio vakarus. 2. Skatinti kūrybines stovyklautojų jėgas, kuriant kolek tyvinę dainą, kupletus ir kt. Organizuoti fotovitrlnas įvai ria stovyklos gyvenimo tematika, propaguoti stovyklą rajo ninėje ar respublikinėje spaudoje, per radiją ar televiziją.
S
Daug studentų išvyksta 1 darbo ir poilsio stovyklas
ir augo mūsų žmonės, kom-masiniam darbui, jaunimo aktyvistai. Ir neveltui 3. Kėdainių rajone visų sto dabar komunistinio darbo sto vyklų darbui vadovauja prie vyklas mes vadiname komjau Kėdainių rajono komjaunimo nimo darbo poezija. kaimiškojo komiteto sudaro Komunistinio darbo vasa- mas VVU darbo ir poilsio sto ros stovyklos ruošiamos tam, vyklų štabas. kad universiteto studentai dalį 4. Pamainos komjaunimo savo laisvalaikio, savo energi organizacija naudojasi teisė jos ir jaunatviško ryžto paskir mis, nurodytomis VLKJS įsta tų visaliaudinių uždavinių įgy tuose. vendinimui, prisidėtų prie kol ūkinės santvarkos stiprinimo, III. STOVYKLŲ ugdytų meilę darbui, turininDARBOTVARKE gai praleistų vasaros atostoPamainos keičiasi kas gas. Bet svarbu ne tik darbas, savaitės: I pamaina — birželio 21 — Mūsų stovyklų tikslas nešti į kolūkinį kaimą Partijos žodį, liepos 5 d. II pamaina — liepos 5 — rodyti komunistinio darbo pa vyzdį, aktyviai padėti kaimo liepos 19 d. III pamaina — liepos 19 d. komjaunimo organizacijoms. Mūsų komunistinių darbo sto — rugpiūčio 2 d. IV pamaina — rugpiūčio 2 vyklų pagrindinis šūkis yra toks: „Mums rūpi viskas, mes — rugpiūčio 16 d. Pamainos vidaus gyvenimo atsakingi už viską!“ Komjaunimo konferencijos dienotvarkę pagal vietines są nutarimu į vasaros darbo ir lygas tvirtina pamainos kom poilsio stovyklas vyksta kiek jaunimo susirinkimas. Susirinkime, dalyvaujant vienas komjaunuolis. kolūkio komjaunimo organiza cijos sekretoriui, patvirtinamas II. STOVYKLŲ pamainos darbo planas. ORGANIZAVIMAS IR VADOVAVIMAS IV. STOVYKLŲ ATASKAITOS 1. Darbo stovyklas organi 1. Baigiantis pamainai, pa zuoja VVU komjaunimo komi teto darbo ir poilsio stovyklų mainos viršininkas ir komjauštabas kartu su fakultetų kom nimo biuras parašo smulkią ataskaitą apie atliktą darbą, jaunimo organizacijomis. patvirtinta kolūkio 2. Pamainoms vadovauja Ataskaita, valdybos, pristatoma Į fakulkomjaunimo komiteto patvir teto komjaunimo biurą. tinti pamainų viršininkai. Jie 2. Kiekviena pamaina veda atsakingi už gamybinį organi dienoraštį, kuriame turi pilnai zacinį stovyklos darbą ir tvar atsispindėti pamainos gamybi Pastoliai. . . ką. > nis ir politinis-masinis darTaip pat bas. kiekvienoje pamainoje sudaro V. STOVYKLŲ ma laikina komjaunimo orga VERTINIMAS nizacija. Pamainos susirinki VVU komjaunimo komitetas me, rekomenduojant fakulteto biurui, išrenkamas laikinas skelbia konkursą, kurio tikslas pamainos sekretorius ir biuras, išaiškinti geriausias darbo ir Partija pareiškė: „Dabartinė kuris vadovauja politiniam poilsio stovyklos pamainas. tarybinių žmonių karta gyvens
KONKURSAS'
i
Mūsų uždaviniai vasarai L KOMUNISTINES DARBO VASAROS STOVYKLOS Studentai šią vasarą dirbs ir ilsėsis: Kėdainių rajone: „Aluonos “ kolūkis — veršidė — FMF 1. .................... .. 2. „Ąžuolo“ kolūkis — Mech. dirbtuvės — MF o. 3. „Pernaravos“ kolūkis — mech. dirbtuvės — FMF-Ch 4. „Taujėnų“ kolūkis — kiaulidė — TF 5. „Pauliukų“ kolūkis — mech. dirbtuvės — EF 6. „Liaudies“ kolūkis — lauko darbai — FMF 7. „Rytų Aušros“ kolūkis — lauko darbai — IFF—GF 8. J. Žemaitės v. kolūkis — lauko darbai — EF—GF Tauragės rajone: 9. „Lenino keliu“ kolūkis — mokykla — IFF 10. Zydiškių sporto-sveikatingumo stovykla II. PASKAITINIS DARBAS 1. Paruošti paskaitų ciklą apie komunizmo statytojo mo ralinį■ kodeksą — atsakingi fakultetų ideologiniai sektoriai. 2. ‘Atrinkti .................................... --- x,.._ ,(panaudo------paskaitų ciklą ateistine tematika jant studentų kursinius darbus) — ats. Ateistų taryba.
III. PAMAINŲ KOMJAUNIMO ORGANIZACIJŲ DARBAS 1. Komjaunimo organizacijos įpareigojamos užmegzti ryšius su kolūkio komjaunimo organizacija, rengiant bendras priemones. 2. Palaikyti ryšius su vietos mokyklos moksleiviais, įtraukti juos į stovyklos gyvenimą, organizuoti konsultaci nius punktus stojimui į universitetą. 3. Ruošti laidas apie pamainos darbą, per rajono radijo mazgą. 4. Rinkti: a) ateistinę medžiagą, b) medžiagą apie buržuazinių nacionalistų piktada rybes, c) pasakojimus ir kitą medžiagą apie revoliucinę dar bo žmonių kovą, — Atsakingi pamainų sekretoriai. IV. KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS PRIEMONES PRIIMANT NAUJĄ KONTINGENTĄ Į UNIVERSITETĄ 1. Iki birželio 20 d. visų fakultetų biuruose apsvarstyti darbo su stojančiaisials į universitetą klausimus. 2. Stojamųjų egzaminų metu fakultetų komjaunimo biu ruose organizuoti komjaunimo aktyvo pokalbius su stojančialslals. 3. Fizikos ir matematikos fakulteto komjaunimo biurui organizuoti per radiją ar televiziją laidą apie fakultetą. V. KITOS KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS PRIEMONĖS 1. Į darbo ir poilsio stovyklas paimti 20 šefuojamų pa auglių. 2. Organizuoti turistinius žygius Kaukazo ir Krymo marš rutais — ats. Turistų klubas. 3. Pionierių vadovais J pionierių stovyklas pasiųsti 150 studentų. 4. Zoninės aukštųjų mokyklų spartakiados varžybos — Sporto klubas. 5. Estradinio orkestro gastrolės — Kultūros klubas. 6. Draugystės vakarai su Leninigrado ir Kazanės studen tų chorais Dotnuvoje — liepos mėn.
komunizmo sąlygomis*4. Ir mums, jaunimui, nėra didesnio džiaugs mo, didesnės laimės, kaip savo konkrečiu darbu prisidėti prie komunistinės visuomenės sukū rimo. Jau aštuntą kartą respublikos kolūkiuose suplasdės universite to studentų darbo ir poilsio sto vyklų vėliavos. Tai komunistinio auklėjimo mokykla, naujo daigai. Stovyklos Juos puoselėja ir stu dentų, ir kolūkiečių tarpe.
VVU komjaunimo komitetas skelbia 1964 m. konkursą ge riausiai darbo ir poilsio stovyk lų pamainai išaiškinti. Konkurso tikslas — pakelti darbo stovyk lų vaidmenį auklėjant studenti ją, skatinti stovyklautojus vi suomeniniam darbui, žadinti jų iniciatyvą, naujų darbo formų ieškojimą.
Premijuojamos TRYS GERIAU
loginiai, komunistinės bei etikos klausimai.
5. Organizuoti reidus kolūkio komjaunuoliais ūkiškumą, tinginius ir tus, naminės degtinės jus.
moralės
kartu su prieš nesismulianęjarninto-
6. Palaikyti ryšius su rajono komjaunimo kaimiškuoju komi tetu, aktyviai dalyvauti rajono masto priemonėse. 7. šefuoti kolūkio saviveikli ninkus, sportininkus, „prožektorininkus“, draugovininkus.
8. Leisti sienlaikraščius, žaibo lapelius stovykloje ir kolūkyje. 9. Ruošti stendus apie pamai nos gyvenimą.
komjaunuoliškas 10. Vystyti tradicijas, Iškilmingai atžymėti pamainos atidarymą, vėliavos pakėlimą, komjaunuoliško stažo komjaupenkmetį, dešimtmetį, nuolių gimimo dienas ir pan. Kurti kolektyvines pamainų dai nas.
ŠIAI
DIRBUSIOS PAMAINOS. KONKURSO „GERIAUSIA KOMUNISTINIO DARBO VASAROS PAMAINA“ REIKALAVIMAI
Pamaina, dalyvaujanti konkur se, vadovaujasi stovyklų nuosta tais. Savo pagrindiniu uždaviniu laiko — gerai organizuoti gamy bini darbą, laiku Įvykdyti pa mainos užduotį bei sutarties su kolūkiu reikalavimus, vykdyti bei plėsti politmasin[-kultūrin[ darbą kolūkiečių tarpe tiek kol ūkio, tiek rajono mastu. Reikia ypač atkreipti dėmesj [ TSKP CK vasario Plenumo me džiagos propagavimą bei komu nizmo statytojo moralinio ko dekso reikalavimų taikymą dar be ir gyvenime. Pamaina, dalyvaujanti konkur se, artimai bendrauja su kolūkio komjaunimo organizacija ir vi sas priemones praveda tik kartu su kaimo jaunimu. Pagalba kol
12. Rinkti ateistinę medžiagą, o taip^pat medžiagą apie buržuazinių nacionalistų piktadarybes pokario metais. 13. Tinkamai sutvarkyti vyklos aplinką.
sto
14. Aktyviai [traukti [ pamai nos organizuojamas priemones šefuojamuosius paauglius. Pamainos atliktas darbas sta tybose, lauko darbuose [vertina mas pinigais. Apskaičiavimus tvirtina kolūkio valdyba.
VVU komjaunimo komiteto Pereinamoji taurė fakultetui, ge riausiai organizavusiam komu nistinio darbo vasarą, įteikiama, suvedus visų pamainų, kurias
dalyvavo konkurse,
rezultatus.
organizacijai
Fakultetui, tris metus iš eilės ge
pagrindinė politmasinio dar
riausiai organizavusiam vasaros
ūkio komjaunimo —
11. Atkreipti dėmesį į internacionalines priemones, ypač pamainose, kuriose dirbs broliš» kųjų respublikų studentai.
bo kryptis.
Pamainai rekomenduojama or ganizuoti tokias priemones: 1. Skaityti paskaitas (tiek kol ūky, tiek rajono mastu). 2. [steigti konsultacinius punk tus stojimui [ universitetą.
3. Rengti tematinius vakarus. 4. Ruošti bendrus pamainos ir kolūkiečių susirinkimus, kuriuo se būtų svarstomi aktualūs ,deo-
darbo ir
poilsio stovyklas, Per-
einamoji taurė paliekama visatn laikui.
A
Mūsų laikraštyje šiais mokslo metais buvo išspausdinta nemaža kūrybos eilėraščių ir apsakymų. Skaitytojų tarpe jie sukėlė daug svarstymų bei ginčų, kartais lietusių jau nebe vien literatūros klausimus. Todėl „Tarybinio studento“ re dakcija kartu su Lietuvių literatūros katedros kūrybiniu bū reliu nutarė suaktyvinti savos kūrybos viešą aptarimą, nuo monių pasikeitimą, diskusinius pasisakymus, kurie padėtų ir skaitytojams, ir pradedantiesiems suprasti literatūros esmę, jos paskirtį, specifiką, ryšius su gyvenimu, vertinimo kri terijus ir pan. Tikime, kad literatūrinis „Tarybinio studen to“ puslapis taps įdomesnis ir turiningesnis.
APIE SAVIRAIŠKĄ V. Marcinkevičius savo eilė raščiuose („Tarybinis studen tas“ Nr. 12) teisingai suvokia viena iš pagrindinių poetinio darbo uždavinių — O reikia save išreikšti 4- Kituose, eilėrašty ar darbe, Kad gyvenimas būtų kaip laiškas Mylimam žmogui. . . Bet Vidas kol kas dar nepa jėgia savęs išreikšti, sukasi J. Juškaičio orbitoje. Savas Vido poetinis santykis su tikrove dar labai neryškus. Norėtųsi, kad poetinė deklaracija nelik tų tik konstatavimu. Saviraiška — taip. Bet di delės, taurios asmenybės savų
minčių ir jausmų saviraiška. Gerai, kad jaunas autorius neslmėgauja vienatve, apie ku rią daug rašo. Tačiau jam rei kia pabėgti nuo jos ir tuo pa čiu — nuo Juškalčio (1), kurio kūrybinis poveikis labai stip rus poetinėse Vido eilėraščių situacijose. Tik savo poetinio santykio su platesne tikrove ieškojimas, aktyvus ir gilus poetinis inte resas viskuo, kas gyva, patei sins saviraišką. Vidas gerai jaučia formą. Tai rodo jo poetinio jausmo natūralumą, grožį. S. GEDA
Eksperimentai ar poezija? E vien filologai, bet ir kitų specialybių studen tai susidomėjo III kurso lituanisto Sigito Gedos eilėraš čiais, atspausdintais šių metų „Tarybiniame studente". O A. Andriuškevičiaus recenzija „Apie S. Gedos eilėraščius“ („Tarybinis studentas“, 1964, balandžio 23 d.) nuskambėjo kaip pagiriamasis žodis poetui. Iš tikrųjų, S. Gedos eilėraš čiai atrodo originalūs, nauji, neįprasti mūsų skaitytojui. Juos perskaitę daugelis krai po galvas ir klausinėja vienas kitą: „O ką tu manai apie S. Gedos eilėraščius? Ar tai poe zija?“ Siame straipsnyje pamėgin sime truputį paanalizuoti S. Gedos eilėraščius ir pareikši me savo nuomonę. Sigitas Geda, be abejo, ga bus poetas, drąsiai ieškantis naujos, originalios formos, sa vito poetinio pasaulio vaizda vimo būdo, naujo stiliaus. Tai ryškiai rodo jo eilėraščių cik las (o gal geriau būtų vadinti asoclatyvine poema?), „Pė dos“. S. Geda užsimojo filosofiš kai pažvelgti į gyvenimo dia lektiką. Poetas stengiasi dra matiškai suvokti pasaulio pra džią, dabartį ir ateitį vienybė-
N
FOTONOVELE
je. Bet toks užmojis, kaip ma tyti, dar perdaug sunkus jau nam poetui. S. Geda nori be galo plačias, „kosmines", abst rakčias filosofines problemas susieti su konkrečiomis nūdie nos problemomis — atominio karo pavojaus, kosminio užka riavimo ir kt. problemomis. Norėdamas įvykdyti savo poe tinį sumanymą ir išspręsti ke liamas problemas, poetas pasi renka atskirus gyvenimo reiš kinius ir juos stengiasi meniš kai Įprasminti. Autoriaus nesėkmės jau prasideda nuo atskirų gyveni mo sričių parinkimo. Visiškai neapgalvotai jis pasirenka ne esmines, o atsitiktines gyveni mo vystymosi įspaustas „pė das“, pirmykštę, antikarinę, studentišką, kaimišką, poetinę, kareivišką, kosmonautų „pė dą“. . . Žinoma, tokias „pėdas" sunku susieti dialektiškai į vieningą visumą. Čia bejėgis ir asociatyvinis mąstymas: per daug jau skirtingos gyvenimo sritys, per daug nepanašūs reiš kiniai. Pastangos filosofiškai suvokti pasaulio pradžią, da bartį ir ateitį vienybėje pasi rodo esą bergždžios. Pasaulis suskyla į atskiras dalis, atski ras sritis, ir tada poetui belie ka tik stabtelėti prie atskiro pasaulio reiškinio. Akimirks niu, skubotai žvilgtelėjęs Į jį, poetas mėgina atskleisti jo es mę. Ar tai pavyksta autoriui? Imkime pavyzdį iš „Pirmykš tės“ pėdos: Kailinių kaimas, Kailinių kaimas, Vilkanastrlal, Vilkanastriai Beržinių kaimas, Beržinių kctiiricis Vilkinykai, Vilkinykai! Jau atėjo, Jau atėjfo, Tas šviesukas, tas didysis. Vilkų saulė, Vilkų saulė, Beržų naktys. Beržų naktys! Į tas pievas, Į žaliąsias, Bėkim, tapkime ir šokim Ant tų pievų ant žaliųjų Penkios karvės, trys veršiukai. Į tas pievas, į žaliąsias! Tarsi skubėdamas poetas tik konstatuoja pastebėtus reiški nius, pavadindamas juos sun kiai savo suvokiamomis meta foromis („Vilkų saulė“, „ber žų naktys“) arba suteikdamas
žodžiams pirmapradę reikšmę („Kailinių kaimas“, „Vilka nastriai“, „Vilkinykai“). Į poe to akiratį patenka ir visiškai nereikšmingos, atsitiktinės de talės („penkios karvės, trys veršiukai“). Autorius, be abe jo, viliasi, kad visa tai siejasi asociatyvinlais ryšiais ir skai tytojas pagaus kažkokią mintį. Deja. . . Asociatyviškai mąstyti auto riui nepavyksta ir „Antikari nėj“ pėdoj. Pvz.: Atbėgo naktį Karvės su dujokaukėm. Nuo vandenyno Iki vandenyno Raudoni rėkdami ropojo Dideli vėžiai. Storulių trys šimtai be kelnių! O cha- cha- cha, O cha- cha- cha. Iškepkime bailiausi! Šioje Ištraukoje mums sunku asociatyviškai susieti kons tatuotus vaizdus. Visiškai ne teisūs A. Andriuškevičius, sakydamas, jog čia slypi dra matizmo, Įtampos, košmarinių regėjimų paslaptis, o įvaiz džiai „karvės su dujokaukėm“, „raudoni vėžiai“ — tai civili zacijos ir laukiniškumo miši nys, rodąs galimo karo pobū dį. Toks butų pateisintas karo su vokimas, jeigu tie košmariški vaizdai būtų įprasminti ir sie tųsi su karo dramatizmo ir barbariškumo atskleidimu. Taigi, asociatyviškai apmąs tyti atskiras gyvenimo sritis, „pėdas“, atskirus reiškinius poetui taip pat nepavyksta. Tiesa, „Studentiškoji“ ir „Kai miškoji“ pėdos, kiek geriau pavykę. Jaučiasi, kad autorius jas yra giliau išstudijavęs ir moka pagauti esmę, bendra bučio gyvenimo nuotaikas ir kaimui būdingą liaudišką pei zažą bei gyvenimo paprastu mą. S. Geda, ieškodamas tinka miausios formos asociatyviniam mąstymui, griebiasi for malistinių eksperimentų, kurie ir apsprendžia jo eilėraščių ta riamą „originalumą“. Iš tikrų jų, neįprasti palyginimai, Įvaizdžiai, posakiai („dievai kaip kralikai“, „karvės su du jokaukėm“, „langų kišenėmis kvatoja išpampę kambarėlių, dėžės“, „triukšmaujančius žo-
džius nurenginėjau“ ir kt.) iš pirmo žvilgsnio atrodo esą nauji, negirdėti, originalūs. Tokie formalistiniai ekspe rimentai ir chaotiškas pasaulio suvokimas S. Gedą suartina su futuristais ir ekspresionistais, kurie jau seniai konstravo pa našius žodžių junginius. Poetas kartais pamėgdžioja futuristų manierą, nes ji pade da jam sukurti originalią po zą. Ne visada vykusiai poetas kuria aliteracijas, sąskambius. Be abejo, ir šioje srityje S. Geda nėra originalus. Gal būt, jį yra paveikę jauno rusų poe to A. Voznesenskio eilėraščiai? Tačiau vargu ar sustiprina vaizdą tokie sąskambiai: Kur buvo kalnai, Ten liko kloniai, Kur buvo kloniai — Kalnai kaip klounai. Tiesa, yra ir pavykusių ali teracijų. Pvz.: „O žalios žuvys žaliam dugne“. . . Kartais S. Geda visiškai pa mina poezijos principus po ko jomis. Jis mano, kad eilėraš čiai bus tuo įtaigesni ir stip riau skambės, kuo daugiau juose bus natūralistinių detalių ir vulgarių posakių. Nemalonu sutikti, poezijoje tokių atvejų, kada derinami taurūs ir vulga rūs dalykai. Pvz.: „Moljerus valgo — naktimis“, „dainų lo vys“ ir kt. O autorius, atrodo, tuo mėgaujasi. Apžvelgus S. Gedos eilėraš čius, galima pasakyti, kad autorius dar nesurado savitos formos, savito stiliaus. Kol kas jo eilėraščių forma labai ek lektiška. Kartais tiesiogine prasme norisi suprasti poeto nusakytą literatūrinį credo: Per naktį pailsėsiu, o rytoj Vėl sėsim juoko žirnius. Reikėtų autoriui rimčiau pa galvoti apie tolimesnius ieško jimus. O kol kas mes tik svei kiname S. Gedą už drąsumą eksperimentavime, bet kartu negailestingai tenka kritikuoti nevykusius eksperimentus. Pripažindami neabejotinus S. Gedos poetinius gabumus, ti kime, jog kada nors sveikinsi me tikrai originalų, savitą Si gitą Gedą ir įvertinsime tai, kas iš tikrųjų jo atrasta. A. RYBELIS V kurso lituanistas
i
Paskaičius sieninę spaudą
Tyli obeliskų kuopa. Tyli granite Iškaltų pavardžių rikiuotė. Tyli neužtaisytos patran kos. — O kam šita rankena? — Ja vamzdį pakelia, nuleidžia. Va, taip suka, suka, suka. . . Čia tik užrūdiję, nesi suka. — O kam šita skylė? — Pro ją žiūri Į ką šauti. Pamato, kad atvažiuoja tankas, nutaiko ir b-o-o-o-m! . . . Matei kine? B-o-o-o-m Ir dega. . . Sf-
— Gal geriau einam futbolo žaisti, And riau. . . — Palauk dar vieną sykĮ iššausiu ir eisim. B-o-o-o m! . . Nepataikiau.. . — Gal man granatą mesti, Andriau? — Neee... Geriau einame futbolo žaisti... Tylą saugo obeliskų kuopa. Tylą saugo granite Iškaltų pavardžių rikiuotė. Tyla sau go užtaisytos patrankos!
R. RAKAUSKAS
Daug studentų lankėsi pa rodoje. Įvairiai buvo verti nama sieninė spauda, kuriai reikia padaryti nemaža prie kaištų. Dėmesį iš karto patraukia istorijos ir filologijos fakulte to sienlaikraštis „Už tarybinį mokslą". Nežiūrint į tai, kad leidinys „kilometrinis“, tačiau jame galima rasti aktualių ■ straipsnių iš fakulteto gyveni mo. Literatūrinis skyrelis vi sada dvelkia šviežumu, turtin gas. patrauklus. Vienintelis priekaištas, kurį reikėtų pa daryti „Už tarybinį mokslą“ leidėjams, — tai kovingumo stoka. Kad ir kaip Įvairūs be būtų straipsniai,' tačiau pasi gendama tokių, kurie atvirai ir visapusiškai analizuotų fa kulteto gyvenimo silpnąsias puses, ypač mokymosi trūku mus. Labai maloniai nuteikia sa vo specifika ir vientisumu chemijos fakulteto sienlaikraš tis „Tarybinis chemikas“. Sienlaikraštis „ištikimas“ savo fakulteto studentams. Jame daug straipsnių, aprašančių studentų darbus laboratorijo se, propaguojami naujausi chemijos -mokslo pasiekimai. Patraukli, originali iliustraci ja, ypač foto nuotraukos, be kurių neapsieina nė vienas straipsnis. Sienlaikraščio trū kumas — ne visada suvokia ma iliustracijų prasmė, dažnai jos neturi jokios paskirties, neneša jokio idėjinio-meninio krūvio. Pasitaiko neapgalvotumo ir nesaikingumo jumoro skyriuje. Iš kitų fakultetų sienlaik raščių galima paminėti „Ta rybinį ekonomistą“, gana pla čiai atspindintį savojo fakul teto gyvenimą.
O, pavyzdžiui, gamtininkai dė naujovę, iš kurios reikėtų ir medikai („Tarybinis gamti pasimokyti visų bendrabučių ninkas“, „Tarybinis medikas“), taryboms. Bendrabučio stu kad ir pateikia nemaža straips dentų gyvenimas pasakojamas nių savo sienlaikraščiuose, bet foto nuotraukomis. jie perdėm negyvi, ištęsti, Foto vitrina „Stuokynės ži dažnai bereikalingai didaktiš burėlis“ — tiek ir ankstesnis, ki. Be to, pastarųjų fakultetų tiek ir pastarasis numeris — sieninės spaudos leidėjai pa pasakoja apie studentų kultūmiršo, kad daug vertės nusto rinį-masinį darbą bendrabuty ja sienlaikraštis, jei jame skai je, fakultete, apie užsiėmimus tytojas pasigenda skoningo ir būreliuose. Nuotraukos komturiningo meninio apipavidali pozocijos ir ekspozicijos at nimo. žvilgiu — atliktos meniškai. sienlaikraštis O fizikos ir matematikos Literatūrinis fakultetas taip nusigyveno, „Mūsų šeimyna“ neskoningai kad net neturėjo ko pristatyti apipavidalintas, tačiau jo skil apžiūrai iš išleistų sienlaikraš tyse pasakojama, kuo gyvena bendrabučio žmonės. čių. Šeštas bendrabutis turi dar Parodoje buvo eksponuoja mi ir satyriniai fakultetų lei vieną sienlaikraštį. Tai foto diniai. Tačiau dauguma jų stendas „Žaibas“. Trečio bendrabučio taryba dar gana blankūs, karikatūros nevykusios, ypač daug kur (Čiurlionio 27) leidžia satyri pliekiamos negerovės, nenu nį sienlaikraštį „Susipažinki me“ (paskutinis numeris vadi rodant jų adresatų. nosi „Alio!“). Redkolegija ne Kovingumu ir aštrumu dau pagaili satyros ir jumoro, bet giausia pasižymi chemikų jos išleidžiami numeriai turė „Indikatorius“. tų būti kovingesni. Trečio Šešto bendrabučio taryba bendrabučio tarybos satyrinis (bendrabučio tarybos pirmi- sienlaikraštis — pripažintas ninkas A. Varanavičius) įve- vienas iš geriausių. ★★★ SIENLAIKRAŠČIŲ ĮVERTINIMO
Fakultetų sienlaikraščių tarpe: I vietos — neskirti, II vietą skirti IFF sienlaikraš čiui „Už tarybinį mokslą“ ir ChF sienlaikraščiui „Tarybinis chemikas“, III vieta — EF sienlaikraščiui „Tarybinis ekonomistas“. Iš satyrinių fakultetų sienlaik raščių geriausiu prioažinti ChF sieninį laikraštį „Indikatorius*. Bendrabučių sienlaikraščių tarpe: I vieta — bendrabučio Nr. 6 tarybai už sienlaikraštį „Mūsų šeimyna“, už foto vitriną „Stuo kynės žiburėlis“ ir foto laikraštį „žaibas“, II vieta — bendrabučio Nr. 3
KOMISIJOS NUTARIMAS
tarybai už sienlaikrašti („Susiapžinkime“ (paskutinis numeris va dinasi „Alio!“), III vieta — bendrabučio Nr. 5 tarybai už satyrinį sienlaikrašti „Spyglys“. . Geru žodžiu galima paminėti Tauro bendrabučio satv/ ni sien laikrašti „Tauro ražas", bendra bučio Nr. 2 satyrinį sienlaikrašti „Mūsų šeima“. Pirmas—trečias vietas užemusieji sienlaikraščiai aodovanctjami švietimo aukštųjų mokyklų ir mokslo Įstaigų darbuotojų Garbės raštais, o redaktoriai — nemokamais keliala >iais i res publikos poilsio namus bei ver tingomis dovanomis.
I PAGALBĄ STUDIJUOJAN TIEMS FILOSOFIJĄ zistencializmo sparnas vadina mas prancūzų katalikiškuoju egzistencializmu, jo žymiausias atstovas — Gabrielis Marse lis (g. 1889). Egzistencializ AIP filosofinė srovė eg mų negalima pažinti protu ir mui paplisti turėjo reikšmės zistencializmas susifor šitaip žmogus yra apleistas, rusų emigranto N. A. Berdiamavo 20 a. antrame de paliktas pats sau beprasmiš Jevo (1874—1948) ir dar kai šimtmetyje, nors egzistencializ kame ir negalimame pažinti kurių autorių filosofinė kūry mo šalininkai teigia, esą, fi pasaulyje. Žmogus tokiame ba. Egzistencializmo idėjoms losofija visą laiką turėjusi eg- pasaulyje yra nusivylęs ir ku paplisti buržuaziniame pasau zistenciallnį pobūdį, kai kurie pinas tokiam gyvenimui nea lyje padėijo tai, kad žymiausi jų savo pirmtakais laiko De pykantos. Išeitį iš tokios padė jo atstovai, tokie kaip Sart kartą, Hegelį, Feuerbachą ir ties Kjerkegoras mato fantas ras, Kamiu, Marselis egzisten dargi. . . Marksą. Tačiau šios tiškame religiniame tikėjime, cializmo idėjas išreiškė savo geneologinės pretenzijos netu esą tik jame slypi žmogaus romanuose ir pjesėse. išsigelbėjimas. ri rimto pagrindo. gzistencializmo fi Egzistencializmas turi kelis Kiti egzistencializmo filo losofijai būdingi ne savo atsiradimo filosofinius sofijos šaltiniai yra Šopenhau terminai, išslreįššaltinius. Egzistencializmui erio ir Ničės pesimistinė filo kimų įprasti sąmo davė pradžią danų filosofas sofija ir valiuntarizmas, vadi ningas sudėtingumas, sukompSlorenas Kjerkegoras (1813— namoji „gyvenimo filosofija“, likavimas. problemų Pats pavadi 1855), kurio filosofinis paliki taip pat dar Huserlio fenome „egzistencializmas" ki mas savo laiku buvo žinomas nologija, kurioje buvo skel nimas iš lotyniškojo žodžio existik skandinavų šalyse, o vėliau biamas idealistinis sąmonės ir lęs tentia ir. žinoma, pirmiausia visai pamirštas. Šiuolaikiniai pažinimo supratimas. dėl to, kad žmogaus egzista egzistencialistai ištraukė KjerViena aštriausių šiuolaiki čia yra kertinė sąvoka. kegoro palikimą iš užmarš nės buržuazinės ideologijos vimas Egzistencialistai atsisakė na ties ir paskelbė jį pirmuoju problemų buvę ir yra sukūri grinėti tikrovės, mas tokios etikos teorijos, ku- gamtos išorinės savo mokytoju. filosofines Kjerkegoras nemėgo de ri nurodytų žmogui jo vietą problemas,mokslų esą, tai neturi mokratinių idėjų, nemėgo dabartinėje buržuazinėje vi jei žmogus nepažins liaudies. Nagrinėdamas žmo suomenėje. Šiuolaikinės religi prasmės, paties vidaus, savo dva nių moralinio smukimo prie nės etikos teorijos turi vis ma savo sinio pasaulio. Į klausimą, ko žastis, jis priėjo išvados, kad žiau pasisekimo, neopozityviz- kia yra būties prasmė, tegali žmonės degraduoja morališkai mo filosofijos atstovai pareiš ma atsakyti išeities tašku pa ir praranda savo žmogiškąją kė, kad mokslinė etikos teorija ėmus patį žmogų, egzista esmę dėl tos priežasties, jog iš viso negalima, pragmatistai vimą. Esą, žmogausJo esmė ir jiems trūksta vidinio dvasinio etikos problemas suvedė į uti yra jo egzistavimas, jis yra pažinimo, savęs įsąmoninimo. litarinės, siauro prakticizmo savęs paties atskleidimas. Tad Egzistencializmo Jo nuomone, žmonės nugrimz problemas. čia krinta į akis metodolo dę išoriniame pasaulyje, kas filosofija metė iššūkį neopozi- jau ginė klaida, dieninio gyvenimo rūpesčiuo tyvlzmui ir pragmatizmui, pa kai Jieegzistencialistų savo teorijos pagrindu se, nežino tikrosios žmogaus reiškusi, kad žmogų galima iš ima ne socialinę — gamtinę vertės ir tikrosios gyvenimo mokyti išsaugoti savo vertę visuomenės būtį, bet atskiro prasmės, jie per daug seka , šiuolaikinėmis gyvenimo sąly žmogaus subjektyviškai su tuo, kas faktiškai neturi reikš gomis. prastą egzistavimą, būtent, sa mės tikrajam žmogiškajam Egzistencializmo filosofija vęs įsąmoninimą. Nors egzis vertingumui, ir šitaip tarpusa — ne vienalytė, yra visokių tavimą Jie laiko ne tik savęs egzistencialistų. Pagrindinės vio valduose praranda patys įsąmonininmu, tačiau objekty save. Kjerkegoras sprendė, srovės — tai vokiečių egzis vių momentų vaidmenį neleis kaip žmogus gali susigrąžinti tencializmas, kurio žymiausi prarastąjį „Aš“, šia prasme atstovai — Martynas Halde- tinai sumažina, ignoruoja. Sąvokos „Egzistavimas“ tu siūlydamas filosofjai tirti ne geris (g. 1889), Karlas Jas išorinį pasaulį, bet patį žmo persas (g. 1883) ir prancūzų rinys išryškėja i'š jo požymių. Prancūzų Egzistencialistai čia pateikia gų, jo egzistavimą. Egzistavi egzistencializmas. mu Kjerkegoras suprato ne egzistencializme skiriama kai jų nemaža: laisvė, mirtis, bai realią socialinę ir biologinę rysis ir dešinysis sparnas. mė, vienišumas, apleistumas, žmogaus būtį, egzistavimu jis Kairįjį sparną (ateistus, kaip susvetimėjimas, kaltė, nusivy laikė subjektyvius religlnius- Jie dar vadinami) atstovauja limas, atsakomybė, rūpestis ir moralinius asmenybės pergy Zanas-Polis Sartras (g. 1905) 'kt. Egzistencialistai teisingai venimus, kuriuos asmenybė ga — vienas žymiausių Vakarų linti pažinti, ir šį pažinimą pasaulio filosofų ir rašytojų, įžiūri, kad jų visuomenėje, t.y. visuomenėje, Kjerkegoras laiko vidine žmo taip pat Albertas Kamiu (1913 kapitalistinėje gaus esme. Bet tų pergyveni 1960). Dešinysis prancūzų eg tarp žmogaus ir jį supančios
EGZISTENCIALIZMAS K
E
tikrovės atsivėrė praraja. G. Marselis rašo, kad tikrovė in divido atžvilgiu yra susveti mėjusi, virtusi individui sveti ma, priešinga jėga. Iš to kyla dualizmas, prieštaravimai tarp atskirų žmonių, prieštaravimai paties žmogaus viduje. Iš ap leistumo, iš susvetimėjimo išplaukia ir tragizmas. Kai žmogus nesupranta savo padė ties beprasmybės, tai čia dar nėra tragizmo. Tragizmas atsi randa tada, kai žmogus įsisą monina,- kad jo būtis bepras miška. A. Kamiu, nagrinėda mas Sizifo mitą, rašo: „Sis mitas tiek tragiškas, kiek jo herojus įsisąmonina savo pa dėlį. Kokia būtų bandymo prasmė, jei Sizifas visą laiką Jpūtų tikėjęsis eiti pirmyn? Darbininkui šiandien tenka vi są savo gyvenimą diena iš dienos atlikti vieną ir tą patį darbą, Jo likimas tiek pat be prasmis, kiek ir Sizifo likimas. Bet jis tampa tragišku tais retais momentais, kai jis įsisą monina savo padėtį. Sizifas, šis dievų proletaras, bejėgis ir kartu maištingas, žino visą savo pasmerktumo mastą, jis galvoja apie tai, leisdamasis nuo kalno. Aiškiame savo pa dėties supratime ir glūdi kankynė, šitas pats aiškumas ir vainikuoja jo pergalę. Nes nėra tokios likimo pajuokos, kurios nebūtų galima nugalėti panieka“. Nors egzistencialistai tei singai įžiūri žmogaus susveti mėjimą kapitalistinėje visuo menėje, nagrinėdami šią prob lemą, jie daro kelias stambias klaidas. Visų pirma, Jie daro neleistinus apibendrinimus: žmogaus susvetimėjimą kapi talistinėje visuomenėje jie nori išplėsti visai žmonijai, esą, žmogus pačiu savo egzis tavimu pasmerktas susvetimė jimui bet kurioje visuomeni nėje santvarkoje. Kadangi eg zistencialistų išeities taškas yra atskiro žmogaus egzistavi mas, tai susvetimėjimą jie vaizduoja taip: esą, individas Ištirpsta masėje, jį praryja visuomenė, valstybė, individas netenka savojo „Aš“. Šitaip susvetimėjimą tarp klasių, kapitalistinėje visuomenėje
egzistencialistai pakeičia indi vido ir tikrovės susvetimėji mu. Jie nekelia klausimo, kaip visai visuomenei išeiti iš susvetimėjimo, rūpinasi tik atskiro žmogaus likimu, ma nydami kad jų siūlomomis priemonėmis individas gali iš sivaduoti iš susvetimėjimo, iš apleistumo. Tai giliai klaidin gas teiginys. Marksistiniu po žiūriu, pirmiausia iš susveti mėjimo turi išsivaduoti ta vi suomenė, kurioje individas gy vena: klasinio, nacionalinio ir pan. antagonizmo panaikini mas sudaro realų pagrindą ir susvetimėjimui tarp individo ir tikrovės likviduoti. Priemonės, kurias siūlo eg zistencialistai individui iš vaduoti iš susvetimėjimo ir ap leistumo — įvairios, įvairiai Jos ir traktuojamos. A. Kamiu savo egzistencialinės pažiūros išeities tašku laiko absurdo idėją: „Iš žmogaus proto ir neprotingo pasaulio tylėjimo susidūrimo gimsta absurdas“. Išsivaduoti iš absurdiško žmo gaus gyvenimo, iš viso pasau lio absurdo numato dvi prie mones: savižudybę ir maištą. Maištas čia — tai ne revoliu cija. Visai priešingai sociali nių revoliucijų prasmei, A. Kamiu teigia, kad revoliucija nepakeičianti žmogaus savy bių, kad ji nukreipta tik į daiktus. Maištas čia — tėra asmenybės filosofinis protes tas prieš absurdišką, neįmano mą pažinti pasaulį. Katalikiš kasis egzisiancializmas (G. Marselis) siūlo panašiai kaip ir Kjerkegoras: žmogus, tapda mas tikinčiuoju ir bėgdamas nuo tikrovės į religiją, išsiva duoja iš pasaulio beprasmybėis. Ko žmogus visuomet ieško, siekia? — klausia Z.-P. Sart ras ir atsako: jis ieško pats savęs, savosios būties laisvės. Laisvė — pagrindinis egzista vimo požymis, įgydamas lais vę, žmogūs išsivaduoja iš ap leistumo. Laisvė egzistencia listams — tai paties savęs
pasirinkimas, apsisprendimas būti pačiu savimi, laisvę jie supranta kaip ir apskritai vi sas idealizmas: dvasios, idealo pergalė prieš materiją, prieš daiktus. Z.-P. Sartrui daiktiš kumas yra būties „smukimo sutankėjlmas“, esą, daiktišku mas užkariauja subjektą, įčiulpia jį, priverčia jį kristi į „mineralų miegą“. Laisvė — visų pirma, išsivadavimas iš to įčlulpimo, iš daiktiškumo, įsi tvirtinant kaip ne daiktas neigiant visa, kas anksčiau žmogų varžė, neigiant praeitį, kuri „nusėdo“ daiktiškume ir kurią reikia sunaikinti. Jei šiuos Sartro samprota vimus aiškinsime tuo požiū riu, jog' žmogus neturi būti daiktų vergas, kad tik mies čionis vergauja daiktams, o ne Juos valdo, tai tokia išvp^r da būtų per siaura. Z.-P. Sart ras čia nori pasakyti daug daugiau, Jis nori pabrėžti, kaip ir kiti idealistai, dvasios pirmenybę materijos, daiktų pasaulio atžvilgiu. Skirtingai nuo kitų egzis tencialistų, Z.-P. Sartro pa žiūrose į laisvę yra ir pažan gių momentų, susijusių su dialektika. Laisvę jis nagrinė ja kaip nerimastį, kaip nuo latinį būdą atitrūkti nuo to. kas egzistuoja, daiktiškumo neigimą susieja su kopimu į ateitį, maištaujant, sukylant. Egzistencialistų skelbiama laisvė — tai vidinė dvasinė žmogaus laisvė. Esą, reikia ne pramoninių ir socialinių revo liucijų, bet vidinės žmogaus prigimties revoliucijos. Tegul žmogus ir užvaldys išorinę aplinką, bet jei jis bus vidi niai dvasiškai nelaisvas, bus netekęs savęs, tai ir toji už valdyta aplinka neturi jam prasmės. Todėl pirmiausia, esą, reikia kovoti už savo vi dinę laisvę, įtvirtinti savo as menybę, saugoti, kad Jos ne praradus. (Pabaiga sekančiame nr.) R. PLEČKAITIS Filosofijos mokslų kandidatas
■■■■■■■■■■■■■■■■■H■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■.
Tai pamiršti negalima!
Jau dvidešimtas pavąsarls žvėris!“ — šaukė Hitleris, Ir kai nuostabaus grožio ir gyvy ėjo per pasaulį tas „Jaunimas“, bės kupinos gamtos neregi palikdamas juodus griuvėsius, akys tų, kurie turėjo teisę kraujo ir degėsių pėdsakus. gyventi ir džiaugtis, dirbti, Knygoje „Hitlerininkų pik svajoti ir kurti, tų, kurių gy tadarybės Pabaltijyje“ nuro venimas buvo užgniaužtas ug doma, kad Lietuvoje buvo su nies liepsnomis. griauta 80 tūkst. pastatų, jų „Mes esame viešpačių rasė tarpe 2 tūkst. pramoninių pa ir turime valdyti žiauriai. Mes statų, 56 elektrinės ir pasto niekada nepamirštame, kad tės, 72 ligoninės ir ambulato pats paskutinis darbininkas rijos, 30 teatrų ir kt. kultūri vokietis biologiniu ir rasiniu nių pastatų, 712 mokyklų pa požiūriu yra tūkstančius kartų statų, 15 mokslo įstaigų pasta vertingesnis už patį rinktinį tų ir kt. J. Jurginis savo kny vietinių gyventojų atstovą“ — goje „Šiurpus Lietuvos istori aidėjo Čekoslovakijos, Lenki jos puslapis“ pasakoja apie jos, Rusijos, Lietuvos laukais. hitlerininkų padarytus nuosto „Mes išugdysime rūstų, žiau lius Lietuvos kultūrai ir moks rų Jaunimą. Aš noriu, kad jis lui. Nurodoma, kad iš mūsų prisimintų jaunus laukiniusuniversiteto buvo išnešta 13
brangių paveikslų, iš fizikoschemijos dirbtuvių — staklės ir elektros varikliai ir kt., su naikinta Dotnuvos Žemės ūkio akademija. Bet brangiausias tautos tur tas yra žmogus. Lietuva ne teko daug eilinių ir įžymių žmonių, kaip skulptoriaus V. Grybo, poeto Vyt. Montvilos ir kt. Lietuvoje buvo žudomi ir kitų tautų piliečiai. Yra nu statyta, kad čia buvo nužudy ta apie 700 tūkst. tarybinių piliečių bei karo belaisvių. M. Eglinis knygoje „Mirties for tuose“ pasakoja apie žiaurias žmonių ir karo belaisvių nai kinimo stovyklas — Kauno fortus. Ketvirtasis fortas buvo inteligentų naikinmo stovykla. Čia buvo pasmerkti mirčiai gydytojai, inžinieriai, advoka tai. Iš ten nebegrįžo gyventi Lietuvos operos ir baleto te atro koncertmeisteris smuiki ninkas Robertas Stenderis, ta pytojas A. Kaplanas. Šeštasis fortas pražudė 35 tūkst. karo belaisvių, o devintasis — 70 tūkst. įvairių tautų atstovų. Apie hitlerininkų piktadarybes kitose Lietuvos vietovėse pasa koja knygos: „Mirties pėdsa kai prie Nevėžio“, „Kraują sugėrė Dzūkijos smėlis" ir kt. Fašistų žiaurumui nebuvo ribų. Už tai, kad Rūdninkų giria slėpė narsius nenugali mus partizanus, už tai, kad Jie jautė savo pralaimėjimą, fa šistai 1944 m. birželio 3 d. liepsnose paskandino Dzūkijos kaimą Pirčiupį, su 119 nekal tų, tylių ir darbščių žmonių. „Amžiais čia žmonės skurdo, amžiais ponų jungą nešė, am žiais buvo išnaudojami ir tam soje laikomi, bet arti girių, miškų ir pačiuose šiluose gy vendami, su Jais suaugę, jų paukščių giesmių prisiklausę, ir patys kaip paukščiai savo
buitį ir vargus apdainuodavo, dainose ramybę ir paguodą su rasdavo“ (Kn. V. Uždavinys „Pirčiupio tragedija“). Bet liepsna nutildė jų dainas. Ji negailestinga buvo net val kams ir seneliams. Tik vėjas jųjų raudą, skausmo ir siaubo raudą, nešė toli, toli, kad pas kutinį jų skundą ir kančias išgirstų visas pasaulis ir ne pamirštų. V. Uždavinio knygelės „Pir čiupio tragedija“ gale patal pintos žuvusiųjų artimųjų rau dos, kupinos skausmo ir mu sų liaudžiai būdingo švelnu mo, rodo, kokia didelė žaizda paliko gyvųjų širdyse, „Ir karely buvau, ir mirtį mačiau, žmonellai griuvo. kalp girių medeliai nuo švino kul kelių, nuo parakėlio, bet tik nemačiau tokio balsumėlio, to kios mirties, tai kokia mirė mano motulė". (Stasys Jalmokas) ...... mielasai sūneli, vai tu ketinai būti atramėle ma no senatvėje, tai tu žadėjai tapti užvadėliu tėvo ir motu lės,bet ir neliko tavo stuomenėlio, tai ir supleškėjai kaip sausas medelis, tai kaip paga lėlis“. (Elžb. Verbaltienė). Bet neįstengė fašistai sunai kinti tautų, neišsipildė jų sie kiai viešpatauti pasaulyje. Jė ga, kuri paremta mirtimi, pati pasmerkta mirti. O Pirčiupyje šiandieną sto vi Motina, kupina skausmo ir keršto. Ji — atminimas tų. kurie žuvo nekaltai ir įspėji mas tiems, kurie dar ir šian dien ruošiasi žudyti. Ir Ji ne nugalima, nes tai yra Jėga, kuri kovoja už gyvybę. V. ADAMONYTE Nuotraukoje: S. Krasausko iliustracija J. Marcinkevičiaus poemai „Kraujas ir pelenai“.
Medžiaga: sidabras ir rau-
dona emalė.
Medžiaga: oksiduotas sidab ras, pilkos spalvos. K. KATKAUS pieš.
O kokia jūsų, draugai, nuomonė, apie šiuos universlieto ženkliukų projektus? Rašykit mums į redakciją.
KALBOS SKYRELIS
„Tamprus ryšiai“ Laikraščiuose, pranešimuo se ir savo kasdieninėje kalboje neretai vartojame žodžių jun ginį „tamprūs ryšiai“. Pvz.. „Tarp šių dviejų kolektyvų už simezgė tamprūs ryšiai“. „Jis palaikė tamprius ryšius su pla čioslomls darbininkų masė mis". „Pasitarime buvo nutar ta užmegzti tamprius ryšius su mokinių tėvais". „Jos savitą kultūrą, tamprius prekybinius ryšius su kitomis civilizuoto mis senovės tautomis aprašė savo veikaluose antikiniai is torikai".
Šiuose sakiniuose netaisyk llngai pavartotas žodis „tamp rus“. „Tamprus — tai reiškia — atsparus, stangrus, elas tingas. Pvz: „Tamprbs lankas „Tamprus diržas“, „tamp ria'“ ką nors suveržti“. Taigi, negalima sieti būdvardžio „tamprus" su daiktavardžiu „ryšiai“. Ryšiai negali būti nei stangrūs, nei elastingi. „Tamp rus“ šiuo atveju būtina keisti būdvardžiu glaudus, — „glau dūs ryšiai“. N. KACIUŠYTE II k. lituanistė
Ig ISTORIKŲ LEKSIKONO 1. Tai Šių dienų problema nume ris vienas. , , 2. Netrukus Lodžas bus nuimtas. 3. Ten pastatyta vyriausybė su Prancūzijos pagalba. 4. Kongo problema save užbatgė. 5. Reikia politiškai apdoroti neg rus. 3. Atidaryti platų priėjimą vi siems žmonėms. 7 Esant dideliam suinteresuotu mui iš užsienio, šis klausimas
8.
buvo greitai užbaigtas. Pasireiškė ideologiją apie Al" rlko-s nepriklausomybę.
REDAKCINE KOLEGIJĄ
Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė. LV 087577 Užs. Nr. 355'1