uanvBinis scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
973 m. birželio 15 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
J1RŽELIO 17 DIENĄ — RINKIMAI Į TARYBŲ LIETUVOS DIETINES DARBO ŽMONIŲ DEPUTATŲ TARYBAS
ĮSI į RINKIMUS!
Nr. 20 (840)
NUOTRAUKOJE dešinėje: Juozo Balionio — Teisės fa kulteto III kurso studento — nuotaika gera: sėkmingai išlaikyta egzaminų sesija, dabar jis atlieka praktiką Lenino rajono prokuratūro je. Ir dar — vaikinas iš keltas kandidatu į Lenino rajono Darbo žmonių depu tatų tarybos deputatus. Praėj usią savaitę Kolonų salėje rinkėjai — Universi teto darbuotojai — susitiko su kandidatais Į deputatus: par tijos Lenino rajono komite to sekretore G- Radzevičie ne, LTSR Rašytojų Sąjungos valdybos pirmininko pava duotoju A. Maldoniu, skai čiavimo mašinų gamyklos frezuotoju V. Lapinu, stu dentų valgyklos Inžiniere — technologe A. Svelnikalte, LTSR Mokslų akademijos vi suomenės mokslų informaci jos sektoriaus vadovu J. Aniču. Susitikimą surengė partijos Universiteto komi tetas ir rinkiminės apylinkės Nr. 2 agitpunktas, įsikūręs WU centriniuose rūmuose. NUOTRAUKOJE (iš kaiTės): partijos WU komite to sekretoriaus pavaduoto Ra jas M. Suminąs, drg. dzevičienė ir drg. J. Aničas.
daugelį metų buvo įM' nuosekliai tobulinama p socialistinė demo[ratija ir stiprinamas visa[audinis Tarybų pobūdis, rartijos kursas — plėsti Parbo žmonių deputatų tafybų socialinę bazę ir stippnti jų saitus su plačiosiopis liaudies masėmis — iš kaukia iš pačios Tarybų raidžios esmės. I TSRS Konstitucijos antra me straipsnyje pabrėžta, kad fSRS politinį pagrindą suda lo Darbo žmonių deputatų prybos, išaugusios ir sutvirPjusios nuvertus dvarininN ir kapitalistų valdžią ir škovojus proletariato diktaF4 Toks pat yra ir Lietu vos TSR Konstitucijos antro Paipsnio turinys. Tarybų raidžia, kaip skelbia Konstiucija, yra valdžia, išaugusi r sutvirtėjusi kovoje prieš ocialinę nelygybę ir išnauloiimą. Visaliaudinės valstysąlygomis Tarybų val dos demokratiniai bruožai “r labiau išryškėjo. Pagrindinis Tarybų, kaip osaliaudinės valdžios, bruoas yra nuolat didėjantis lyventojų įtraukimas į valsybės ir visuomenės reikalų 'irkymą. Visų grandžių Taloų deputatais dabar dirba du milijonai 200 austančių tarybinių piliečių: utinių Tarybų deputatais * metais birželio 13 die4 buvo išrinkta 2.165 037 ®onės, sąjunginių ir auto'Ominiu respublikų Aukš'susiu jų Tarybų deputatais ' 8 873 žmonės. Paskaičiuo__ ? kad po i936 metų TSRS ^ustitucijos išleidimo Tary’ deputatais buvo renkama u?'au kaip 20 milijonų FT'aER
mūsų šalies piliečių. Dar gausesnis yra tarybinis akty vas, kuris nuolatos ir betar piškai dalyvauja Tarybų ir jų aparato darbe. TSKP XXIV suvažiavime buvo pa sakyta, kad kartu su depu tatais pasiaukojamai dirba armija savanorių pagalbinin kų — 25 milijonai aktyvis tų prie Tarybų. Reikia pa žymėti, kad išimtinai masiš kas ir visaliaudinis yra Ta rybų rinkimų procesas. Ta po tradicija, jog rinkimuo se dalyvauja absoliuti rin kėjų dauguma, o pats rinki mų organizavimas yra vi suomenės atstovų rankose. 1971 metais tik rinkiminėse komisijose dirbo 9.057.074 kolektyvų darbo žmonių skirti žmonės. Minėti skaičiai tik iš dalies duoda gyventojų daly vavimo Tarybų veikloje vaizdą. Nereikia pamiršti, kad praktiškai prie visų Ta rybų vykdomojo-tvarkomojo aparato organų dirba vi suomeninės komisijos, in spekcijos, tarybos ir rėmimo grupės, o darbo žmonių ko lektyvuose Tarybų veiklą remia visuomeninės organi zacijos ir visuomenės savaveiksmiškumo organai, kaip laisvanoriškos liaudies draugovės viešajai tvarkai ginti, visuomeninės kontrolės komisijos, namų ir gatvių ko mitetai, moterų tarybos ir t. t. Tuo būdu liaudis, su sivienijusi apie Tarybas, kaip mokė V. Leninas, sprendžia pagrindinius so cializmo ir komunizmo sta tybos reikalus. K;tas svarbus bruožas — Tarybų pilnavaldiškumas, augantis tarybinių atstovau
jamųjų valstybinės valdžios organų vaidmuo, sprendžiant visus valstybės ir visuome nės reikalus. TSKP XXIV su važiavimo Direktyvose buvo iškeltas reikalavimas, kad Tarybos turi dar geriau vyk dyti savo funkcijas, daryti veiksmingą įtaką ekonomi kos ir kultūros vystymui, liaudies gerovės kėlimui, atkakliai rūpintis socialinio ir buitinio gyventojų aptama-
su jų vykdymu ir to vykdy mo organizavimu. Reguliarus deputatų atsi skaitymas rinkėjams, vvkdomųjų-tvarkomųjų Tarybų or ganų atsiskaitymas Tary boms, daugelio vietinių val dymo organų atsiskaitymas gyventojams yra svarbus Tarybų bruožas, iškeliantis neatsiejamą Tarybų ryšį su liaudimi. Įstatymiškai tą ry šį įtvirtina Tarybinė Konsti
savo rinkėjais 88,97 procen to deputatų. Vykdomieji ko mitetai atsiskaitė Taryboms ir gyventojams, o vietinių Tarybų vykdomųjų komite tų valdybų ir skyrių vado vai rengė ataskaitas darbo žmonėms. Gyventojai perio diškai buvo informuojami apie praktinę Tarybų ir joms pavaldaus vykdomojo apara to bei organizaciių veiklą. Tarybinės Konstitucijos ir
Socialistinės valstybės pamatas IR
PLAČIAUSIAS JOS DEMOKRATIŠKUMO ĮKŪNIJIMAS MŪSŲ ŠALYJE YRA LIAUDIES VALDŽIOS ORGANAI — DARBO ŽMONIŲ DEPUTATŲ TARYBOS
vimo, viešosios tvarkos ap saugos klausimais. Vykdant šią Komunistų partijos di rektyvą, buvo išleisti TSRS ir sąjunginių respublikų įstatymai, kurie sureguliavo rajonų, miestų, miestų rajo nų Tarybų teisinę padėtį, iš plėtė jų teises ypač butų ūkio, gamybos valdymo ir kontrolės srityse. Svarbus žingsnis, stiprinant Tarybų, kaip atstovaujamųjų valsty binės valdžios organų, padė tį, buvo TSRS įstatymo „Dėl Darbo žmonių deputatų sta tuto TSR Sąjungoje" išleidi mas. Minėtieji ir eilė kitų įstatymų ir normatyvinių ak tų sudarė palankias sąlygas Taryboms ir jų deputatams nukreipti ir kontroliuoti vi sas esmines valstybės apara to grandis, dar glaudžiau su jungti teisės normų leidimą
tucija ir naujieji vietinių Tarybų įstatymai, TSRS įsta tymas dėl Deputatų statuto. Išklausydami deputatų ata skaitas, rinkėjai svarsto ir vertina tiek deputato veiklą, tiek ir Tarybos darbą. Įstaty mas nustatė, kad tokių ata skaitų metu rinkėjai ne tik gali spręsti klausimą dėl pasiūlymo atšaukti nepateisi nusį rinkėjų pasitikėjimo de putatą, bet ir pateikti priesa kus atitinkamai Tarybai. Lietuvos TSR tarybinės statybos praktika rodo, kad sistemingas atskaitingumas rinkėjams ir vykdomojotvarkomojo aparato — Tary boms yra sėkmingai įgyvendinamas. Štai 1972 metais rinkėjams atsiskaitė 99 procentai respublikos vietinių Tarybų deputatų. Po du ir daugiau, kartų susitiko su
įstatymų įtvirtintų tarybinių piliečių teisiu ir laisvių bei teisėtų interesų gynimas rau dona gija eina per visas Ta rybų veiklos sritis. „Tarybų valdžios metais, — sakė TSKP CK Generalinis sekre torius L. Brežnevas praneši me „Apie Tarybų Socialisti nių Respublikų Sąjungos 50-metį" — neišmatuojamai praturtėjo dvasinis liaudies gyvenimas, Dakilo jos kultū rinis lygis, padidėjo jos po litinis sąmoningumas". Savo ruožtu, tai stiprino tarybinių žmonių nepakantumą įvai rioms negerovėms, plėtė jų materialinius ir dvasinius po reikius. Minėtieji Tarybų įstatymai reikalauja, kad tiek Tarybos, kaip valdžios organai, tiek ir deputatai, ka'p kolegialių valdžios or ganų nariai, visokeriopai
stiprintų socialistinį teisėtu mą, visa savo veikla gintų teisėtus piliečių interesus. Tarybiniams deputatams spe cialiai suteikta teisė reika lauti iš pareigūnų, įmonių ir įstaigų administracijos paša linti teisėtumo pažeidimus. Socialistinio teisėtumo stip rinimas Tarybų darbe, kova su biurokratizmu ir neati džia pažiūra į darbo žmonių poreikius, Tarybų darbo vie šumo užtikrinimas tarnauja nenutrūkstamiems ryšiams tarp socialistinių valdžios organų ir liaudies masių to liau plėsti. Komunistų parti ja nuolat atkreipia į šią ap linkybę mūsų dėmesį. TSKP CK nutarimuose Tarybų dar bo klausimais buvo pabrėž ta, kad partinės organizaci jos visada privalo turėti galvoje, jog pagal Tarybų darbo lygį gyventojai gana dažnai sprendžia apie visą Tarybų valstybės politiką, apie jos demokratiškumą, jog vi sa, kas susiję su Tarybomis, Tarybų valdžia, buvo ir yra visos partijos rūpestis. Tarybų ryšių su liaudimi stiprinimas, liaudies interesų ir poreikių gynimas Tarybų veikloje — tokia yra Tary bų sistemos tolesnio demo kratizavimo kryptis. Pasiruo šimas ateinantiems vietinių Tarybų rinkimams vyksta są lygomis, kada aukščiau iš dėstyti visaliaudinio pobū džio Tarybų bruožai atsi skleidžia rinkiminės kampa nijos renginiuose. Kartu ši kampanija padeda iškelti ir šalinti trūkumus ir apsileidi mą atskirų Tarybų organų ar tarybinių deputatų darbe. Doc. A. BURKAUSKAS
Nauji partinių organizacijų sekretoriai Universiteto pirminėse partinėse organizaci jose baigėsi ataskaitiniai — rinkiminiai susirin kimai. Supažindiname su naujai išrinktais parti nių biurų sekretoriais: Matematikos ir mechanikos fakultetas — G. Misevičius, Fizikos fakultetas — V. Sugurovas, Chemijos fakultetas — L. Naruškevičlus, Gamtos fakultetas — R. Žlliukas, Medicinos fakultetas — M. Sakalinskas, Istorijos fakultetas — J. Basiulis, Filologijos fakultetas — R. Slderavlčius, Finansų Ir apskaitos fakultetas — A. Vltkūnas, Prekybos fakultetas — E. Bucevičiūtė, Pramonės ekonomikos fakultetas — T. Chomentauskas, Teisės fakultetas — P. Raslmavlčius, Karinė katedra — K. Jakimčlukas, Fizinio auklėjimo katedra — E. Paškevičius, Mokslinė biblioteka — B. Kuzminskienė, Administracija — R. Šimkūnas.
Sesija
YLIOJE Gamtos fa kulteto skaitykloje kasdien atsiranda vis daugiau ir daugiau vietų. Studentai vienas po kito palieka auditorijas, eg zaminų stalus, išsiskiria su jais visai vasarai. Prasideda trečiasis semestras — prakti ka. Šiuo metu kai kurios akademinės grupės jau triū sia laukuose: II geologų kursas dega karštoje Krymo saulėje, III kursas išsibars tė po įvairius šalies kampe lius — padeda geologams ieškoti aukso, vario, cinko rūdų, žvalgo gėlo vandens telkinius, III geografų kur sas prisiglaudė tolimame Že maitijos kampelyje — Var niuose. Sunku ir suminėti visas vietas. Kiti prakaituoja skaityklo se, atkakliai įveikia vieną po kito pavasario egzaminų sesijos barjerus. I kurso geologai, I ir II kursų geo grafai bei biologai „finišuos" birželio 15 dieną. Pasidomė kime, kaip jie atsispyrė pa-
T
Paskutiniai barjerai
laisvų
vasario pagundoms, kiek laiko skyrė vadovėlių, konspektų studijavimui. Pats geriausias kriterijus šiuo atve-
N. Gulbytė, V. Šileikis ir D. Vildžiūnas, III k. geologas I. Norvaiša, III k. biolagai R. Alaburdaitė ir R.
SESIJA — VIENAS GERIAUSIOS AKADEMINES GRUPES KONKURSO ETAPŲ
ju — egzaminų sesijos re zultatai. Iki birželio 11 dienos bu vo išlaikę egzaminus vien labai gerais ir gerais pažy miais 126 studentai. Įsiskoli nimus turėjo 51 (tikimės, kad iki sesijos pabaigos jų sumažės). Penketais išlaikė Lenino stipendininkės IV k. biologės A. Mockutė ir J. Bražėnaitė, III k. geografai
Kliminskas, I k. biologas J. Naujalis, I k. geologė I. Calitė ir kiti. Minėti studentai yra aktyvūs ir visuomeninia me gyvenime. Si sesija ne iš lengvųjų — reta akademinė grupė tu rėjo laikyti po 2—3 egzami nus, daugumos daliai teko 4—5. Aišku, tiek daug eg zaminų dėl to, kad atsiskai tyti reikėjo už metinius kur-
sus. Tai turėjo įtakos sesijoj rezultatams. Tačiau kai kurios akade minės grupės įveikė tuos reikalavimus, kurie buvo paskelbti geriausios akade minės grupės konkurso nU0_ Štatuose. Štai kad ir toks pagrindinis rodiklis, kaip pa žangumo vidurkis. III geolo. gų kurso lietuvių grupė laike penkis egzaminus, o grupės vidurkis — 4,22 balo (0/32 balo viršija leistiną minana lų). III kurso geografai lai kė keturis egzaminus, jų vi durkis — 4,21. Kitų grupių rezultatai paaiškės tik po sesijos. Remiantis prelimina riniais duomenimis galima sakyti, kad geriausios gru pės konkurse iš pirmųjų ir antrųjų kursų galės dalyvau ti biologai. A. BRAZAUSKAS Gamtos fak ritėto komjaunimo organizacijos sekretorius
Auloje buvo demonstruojami programuoto mokymo meto dai ir priemonės. A. Stonio nuotraukose: kairėje — Chemijos fakulte to Bendrosios chemijos ka tedros vyr. dėstytojas A. Bunikis, skaitęs paskaitą te ma „Slankioj amosios liniuo tės metodas programuotoje žinių kontrolėje" ir Gamtos fakulteto Geografijos ir kar tografijos katedros docen tas L. Krasauskas aptaria pa skaitų išvadas. Dešinėje — kriminalistikos laboratorijos vedėjas A. Va liulis pasakoja apie progra muoto mokymo mašiną „Ogoniok—I".
PEDAGOGIKA IR TECHNIKOS PAŽANGA
Pirmas — aukštosios algebros — egzaminas aukštojoje mokykloje. Egzaminuoja vyr. dėst. A. Matuliauskas, atsa kinėja pirmo kurso trečios grupės matematikas, busima sis pedagogas V. Andrikaltls (nuotrauka apačioje). Iki penketo trūksta, ketvertas. Pasak dėstytojo, grupė kol kas laiko gana gerai: egzaminavimo tik pradžia, o S. Geniušis ir D. Jurgaitis atsakinėjo labai geriems pažymiams. Penketą gavo ir F. Lukšys. Kai rytojaus dieną paskambinome Į dekanatą ir paklau sėme, kaip grupė baigė laikyti egzaminą, sužinojome, kad vis dėlto 6 studentai neišlaikė egzamino. Čia tai jau negerai... A. STANEVIČIAUS nuotr.
Dabar mokslas ir technika vystosi taip greit, kad vis sunkiau apibendrinti moksli nę informaciją. Tai didina reikalavimus tiek pedagogui, tiek besimokančiajam: peda gogui reikia turėti itin daug žinių ir sugebėti meistriškai perteikti šitas žinias, o besi mokančiajam — įsisavinti jas per, palyginti, trumpą laiko tarpą. Mokymo procesas iki šių laikų yra pati konservaty viausia žmogaus veiklos sri tis (pagrindinės mokymo priemonės tebėra lenta ir kreida). Tačiau mūsų lai kų technikos pažanga verčia pedagogus nebesitenkinti se nais, tradiciniais metodais. Kilo mintis sujungti pedago giką su kibernetika. Moky mo metodikos naujos kryp ties pats pavadinimas — pro gramuotas mokymas — taip pat skolintas iš kibernetikos mokslo. Kibernetika — (graik. kibernetike — valdymo menas) .mokslas apie bendruosius techninių įrengimų, gyvų or ganizmų ir žmonių visuome nės valdymosi dėsnius". Pro gramuoto mokymo tikslas ir gi yra valdyti pažinimo pro cesą. Sis valdymas progra muoto mokymo metodikoje grindžiamas tokiais pagrindi niais principais: 1) Mokymui būtinas grei tai ir nuolat veikiantis grįž tamasis ryšys. Kibernetinę tiesioginio ir grįžtamojo ryšių pedagoginiame procese schemą galima atvaizduoti taip: —Į rn><oo<as CO
z o o
00 u
Pi
to to
to >-
s to
>• et MOKINYS
( STUDENTAS)
8
O) >•
■p
Tradicinėje mokymo sis atitinkamomis technikinėmis elektroninę skaičiavimo maši temoje pernelyg silpnas priemonėmis. Pirmosios indi ną (ESM) pedagogikoje. Kol grįžtamasis ryšys tarp peda vidualaus mokymo formos kas šioje srityje yra nemaža gogo ir mokinio (studento) susidarė senovės Graikijoje. sunkumų. Sėkmingiausiai, at t.y. per silpna kontrolė. Gru Sokrato metodas: mokyto rodo, darbas su ESM vyksta pinio mokymo sistemoje tra jas — mokinys, t. y. darbas kompleksiniu būdu, pavyz dicinėmis mokymo sąlygomis su vienu mokiniu. Švietimui džiui :viso rajono mokyklos prie rajono grįžtamasis ryšys fiziškai nė vystantis, individualų moky prijungiamos ra įmanomas: klasėje (audi mą pakeitė grupinis, kuriame centre esančios ESM; pamoku torijoje) pedagogas vienas, o individualus mokymas beveik tvarkaraštis unifikuotas; mo klasė (auditorija) yra papras neįmanomas. Sį tradicinės mo kytojas, norintis savo pamo tai gausi (25—30—40, net kymo sistemos trūkumą gana koje pasinaudoti ESM progra 100 žmonių). Dėl silpnos gerai šalina programuotas mo muota medžiaga (matematikos kontrolės pedagogas nepajė kymas, pasitelkiantis mokymo uždavinys, kalbos pratimai ir gia laiku išryškinti blogai įsi mašinas (automatizuotoje kla pan.), paspaudžia atitinkamą savintų klausimų, skirti dau sėje valdymo pultas signali mygtuką ir tuo būdu prisijun giau dėmesio atsiliekantiems. zuoja dėstytojui apie kiekvie gia prie ESM, kuri dirba pro Paprastai pamoka (paskaita) no mokinio darbą) ar kitas gramuotu metodu. skiriama vidutiniam moki programuotas priemones. Tačiau šviesiausios perspek 4) Programuoto mokymo tyvos, atrodo, laukia adaptuoniui (studentui), o silpnesni, nesuvokę ar neįsisavinę me metodika leidžia pedagogui tinių mokomųjų mašinų. Mo džiagos, ima atsilikti; pajė sutaupyti daug laiko, ypač kymas su adaptuotinėmis ma gesniems todėl mokomoji tikrinant kiekvieno mokinio šinomis primena repetitoriaus medžiaga atrodo per lengva (studento) darbą. Viena kont pokalbį su mokiniu (arba So ir todėl nebeįdomi. Dėl silp roliuojanti mašina leidžia pa krato metodą). Jeigu uždavi nos kontrolės mokiniai (stu tikrinti per kolokviumą 25 nys mokiniui (studentui) atro dentai) nėra tikri, ar jie tei studentų grupę per 40—50 do per sunkus, mašina duoda singai ir pakankamai suprato min. (paprastu būdu čia gaiš jam lengvesnį uždavinį Jeigu dėstomąją medžiagą. Progra tama — 2—3 vai.) Su dviem mokinys (studentas) be klaidu I muotame mokyme veikia nuo tokiomis mašinos tikrinimo atlieka visus duotojo ciklo latinis grįžtamasis ryšys, pa laikas sutrumpėja iki 20—25 uždavinius, mašina tolesniam* gerinantis kontrolę ir tuojau min., o, tikrinant grupę su au cikle duos jam sunkesnius už pat patikrinantis medžiagos tomatizuotu individualiu pul davinius. Jeigu ir šie pas110'I įsisavinimo laipsnį bei koky tu, — iki 10—15 min. dė jam per lengvi, mašinai Nurodyti progamuoto mo duos dar sunkesnių. Susidaro bę. Grįžtamasis ryšys užtik rina abišalį pasikeitimą in kymo principai paprastai yra teigiamas psichologinis efek formacija (tarp pedagogo ir įgyvendinami mašinomis, bet tais, savotiškos lenktynės "I jis galimas, net labiausiai pa kuo sėkmingiau ir oreičiaui mokinio). 2) Mokymo procese būtina plitęs, ir be mašinų. pasiekti baigmę. Jam realizuoti nereikia ir savikontrolė — objekty Dar didesnis efektas kai| vaus savo žinių vertinimo brangių specialių įrengimų. forma (nedalyvaujant dėsty Juos atstoja įvairios algorit- adaptuotinės mašinos gali kai I tojui). Savikontrolės objekty mizuotos schemos, perforaci- bėti (su įmontuotomis atitm-l vumą bei efektyvumą užtik nės kortelės ir perforacinės karnomis magnetofono ju°f I tomis). Šitokios mašinos mu I rina programuotos mašinos, plokštelės. Programuotų mašinų yra sų šalies laboratorijose - I mokomosios priemonės, va dovėliai. Programuoti uždavi įvairių: pradedant nesudėtin konstruojamos ir bandomu5- I niai įgalina besimokantįjį pa gomis, atsiliepiančiomis į už Programuotas mokymas - I tį pasitikrinti, teisingai ar duoties sprendimą signalais įvairiausiomis techninėm“| neteisingai juos atliko. „taip" arba „ne", baigiant la priemonėmis turės užimti P* I 3) Mokymosi rezultatai bai sudėtingomis elektroninė dagoginiame darbe daug priklauso nuo indivi- mis skaičiavimo mašinomis. vietą, nes pedagogika neg I dualaus darbo, IndividualizaPastaruoju laiku ne tik mū atsilikti nuo technikos PaZi" | cijos principas, esant dabar- sų šalyje, bet ir užsienyje, vis tinėms mokymo sąlygoms daugiau dėmesio skiriama gos. Doc. V. STAŠAITI**1 gali būti įgyvendintas tik problemai, kaip panaudot!
S E SIJA
Bulgarijos susitikimai
S
<:
į
i ;w:
g*.::
*
nį
.
5SSk
i-
<
i;-'
J I
•«-
LAUKIMO MINUTĖS ISTORIJOS FAKULTETE
Visuomenės mokslų darbų konkursas ■
...................... —
—............
-■
I.
I
—....
tl
Pirmakursių pranešimai įdomūs
)l i i.a Į
.0
4 )-
1-
ir 141
,a ■o [•
i!
5* j' U
Šių mokslo metų pradžio nuomone, geriausiu pripažin originalus Gedvilaitės ~ je respublikos Aukštojo ir tas specialiojo vidurinio mokslo darbas „LTSR Rašytojų Sąministerijos kolegija kartu junoos komjaunimo organi su LLKJS CK biuru paskel zacijos veikla 1950—1955 bė nutarimą dėl dalyvavimo m.". Krasauskaitė savo refe V Visasąjunginiame studentų rate sugebėjo atrinkti svar darbų konkurse visuomenės biausius faktus, neapeidama rajoninių organizacijų mokslų, VLKJS ir tarptauti ir nio jaunimo judėjimo istori veiklos. Daugelis prisipažino, jos klausimais. Konkursas kad iš Skomantaitės darbo skirtas V. Lenino vardo su jie pirmą kartą sužinojo teikimo komjaunimui 50-ties apie „Auroros", „Scientios", Žydų kalbai ir literatūrai metų jubiliejui. Kartu su mokslo metais remti draugijų veiklą. Gerai paruošti pranešimai baigėsi Universitete vienas šio konkurso etapas, Pirma- praplėtė ir užsienio kalbas studijuojančių akiratį. Ger kuršiai irgi ruošė pranešiį mėlius, kuriuos skaitė fakul manistas Lapinskas supažin tetų pirmų kursų visuome dino su VDR Laisvojo Vo Jaunimo sąjungos nės mokslų konferencijose. kiečių Tokia pirmų kursų konfe įkūrimo ir jos veiklos per (1946—1966) rencija vyko gegužės mėne dvidešimtmetį sį ir Filologijos fakultete, istorija. Jis sugebėjo LVJ veiklą pateikti lituanistai skaitė praneši- sąjungos Pus Lietuvos LKJS istorijos bendrame VDR politinio gy klausimais: apie Lietuvos venimo fone. komjaunimo organizacijos Prancūzų kalbos specialy reikią fašistinės diktatūros bės studentas Bikulčius savo ketais (Krasauskaitė), apie pranešime nagrinėjo Prancū Lietuvos komjaunimo spaudą zijos pažangaus jaunimo ir buržuazijos metais (Juodai- studentijos kovą už taiką ir lyte). apie Kauno universite demokratiją nuo 1970 metų to komjaunuolių ir pažangių iki šių dienų. brganizacijų veiklą (SkomanAnalistas Maliukevičius W) ir kitus. Daugumos apžvelgė visa tai, kas jau
I ~ Eugenija, vakarų ra'gždė... __ išgirdo jis pbtilios dainos žodžius, ______ kuU sklido nuo Panerio. ^Plomantai po valstybinio Nžta", 1 1 pagalvojo fuksas ir ~?so į ausis nykščius iki Fr° slankstelio. Po to paL ® akis nuo konspektų, paį laikrodį. „Šešta valakr " r^t0' Kokia trumpa r1115'. — šmėkštelėjo smeF''i'3e paskutinė mintis, ir L. prie stalo, įmerL kojas į kaimvnių chemiI? skolintą virtuvės puo-
15
e*
Ji
*
L.1*3®5 sėdėjo Hamleto pot* h' būti ar nebūti! Salia unksojo didelis kalnas L1'^ Prieš nosį — penki puiriai. Penki dėstytojai
dina Anglijos pažangiąją studentiją šiomis dienomis, parodė, kad ji rūpinasi ne tik aukštosios mokyklos problemomis, kovoja už mo kymo sąlygų pagerinimą, bet nėra abejinga ir politiniam bei ekonominiam gyvenimui. Maliukevičiaus pateikti fak tai daugeliu atvejų auditori jai buvo nauji, nes jis juos surinko iš Anglijos komu nistų partijos laikraščio „Moming Star" (taip kaip Bikulčius rėmėsi Pran cūzijos kompartijos organu „Jumanitė"). Visus ypatingai sudomino anglisto Rastausko praneši mas. Jo tema „Politiniai mo tyvai JAV jaunimo ir stu dentų teatre". Darbą jis pa rašė gana didelį ir įdomų. Tačiau dėl laiko stokos kon ferencijoje perskaitė tik jo dalį — apie JAV studentijos „partizaninį teatrą", kaip vieną iš gana efektyvios ir naujos kovos formų prieš agresyvią JAV politiką. Filologų pranešimai buvo rekomenduoti tolimesniam studentų darbų konkurso tu rui. A. DARGUŽIS
jam pasakė: „Sis mokslas yra visų mokslų mokslas." Susitiko istorikų gluosnis — Aš ne alpinistas, — filologų berželį ir klausia: pagalvojo fuksas ir nuėjo į — Girdėjau, pirmūnų ta aludę. ryba prie tavęs būriuojasi. — Pernai buvo toks gan das, — palingavo galvą ber kam tu kasdien lan- želis. — O kaip sekasi kai šito dėstytojo paskaitas „Merginų seklyčiai?" ir sėdi pirmame suole, jis — Taip pat šnypštas... dar įžanginėje paskaitoje pa Gera pradžia — tik pusė sakė, kad vyrai taps virši darbo, kaimyne. . . ninkais, o merginos — dip V. TIRLIRLAITIS lomuotomis namų šeiminin kėmis." — Aš ir noriu tapti jo na mų šeimininke — atsakė penktakursė. Iki skirstymo buvo likę kelios dienos.
Senu Universiteto kiemu ėjo dvi diplomantės. — Laba diena, — žaviai nusišypsojo viena mergina praeinančiam pro šalį dėsty tojui. — Kam su juo sveikintis, — nustebo draugė — jei jo egzaminas išlaikytas jau ant rame kurse. — Rektoriaus įsakymus reikia skaityti. Jis gi paskir tas į valstybinę komisiją. — I?
— Jūs visiškai teisus, pro fesoriau, kad aš nieko neiš manau apie tikimybių teonją, užtat aš, kaip ir Albertas Einšteinas, laisvalaikio va landėlėm griežiu smuiku.
Jau buvo gerokai su temę, kai mūsų TU-104 ratai palietė Burgaso tarptautinio aerodromo nusileidimo tako plokš tes. Bulgarija! . . .Instrumentai ir laga minai, pagaliau šiaip taip sutalpinti, mes patys už siėmę patogias vietas au tobusuose. Ateina gidai, kurie mus lydės visos ke lionės metu. (Kaip vė liau, kelionės pabaigoje, pasakys orkestro vyrai, jų grupės gidė Vanė Dimova buvo simpatiškiau sia ir gražiausia). Paju dam. Vykstame į Tarp tautinį G. Dimitrovo jau nimo centrą Primorską, kur gyvensime — visų džiaugsmui — net savai tęPRIMORSKAS „Tarptautinis jaunimo centras prie Juodosios jūros įkurtas 1959 m. Tais metais tebuvo tik palapinės keturiems šim tams vietų. Dabar vienu metu čia gali ilsėtis Der 3000 žmonių". (Iš atmin tinės). .. .Ryškiais saulės spin-
dūliais pasitiko mus pir masis rytas bulgarų že mėje. Papusryčiavę, be atskirų raginimų ir įsaky mų visi didžiuliu būriu užgriuvome paplūdimį. Sakytum, niekas ir nebu vo girdėjęs vadovų per spėjimų per daug nesikaitinti saulėje, Gal todėl jau po pietų ansamblio vyrai taip įtartinai žvilgčiojo merginų pusėn — jos ar ne jos? („Mūsiškės lyg šviesesnės buvo...) Tačiau, ir pakeitusios odos spalvą, merginos neprarado savo moteriško apsukrumo. Pavakariais, stebint gau siam „sirgalių" būriui, merginų ansambliečių fut bolo komanda sutriuški no visas varžoves ir spindinčiais iš laimės veidais pasiėmė aukso medalius! Taip ir ilsėjomės: rytą — repeticijos, paplūdi mys, po pietų sportinės varžybos, konkursai, su temus — šokių paviljone poilsio vakarai. Greta merginų iškovoto „auk so" atsirado vaikinų bron zos medaliai tinklinio var žybose. Ir pramoginių šo kių konkurse šokėjų „rinktinė" neužleido aukš čiausių garbės pakylos laiptelių. Ypač visiems įsiminė du paskutiniai vakarai Primorske. Pirmasis — ansamblio koncertas sto vyklos gyventojams. Nuo pat ryto vasaros teatro scenoje skambėjo lietu viškos melodijos. Vietos radijas net keturiomis kalbomis paskelbė apie
būsimą pasirodymą visai gyvenvietei. Be to, kon certas sutapo su tarptau tinių orientacininkų var žybų, kuriose dalyvavo sportininkai iš BLR, Ju goslavijos, Anglijos, VDR, atidarymu. Dar ge rokai prieš koncerto pra džią žiūrovų būriai pra dėjo traukti vasaros teat ro link. Nereikia nė aiš kinti, kaip jaudinomės, matydami šią įvairiatau tę minią. Bet nuskambėjo pirmieji taktai, ir jaudinimosi lyg nebūta, O kada choras uždainavo šiai kelionei išmoktą bulgarų liaudies dainą „Raudonas vynas", neišlaikė net pa tys abejingiausi žiūrovai. Padėkos šūksniai, aplodis mentai, viskas susiliejo j vieną visumą, kai, užgesus šviesai, ansamblio kapelos vyrai nepasimetė ir grojo toliau. „Fakelų" šviesoje baigė me koncertą ir net ne persirengę įsijungėme į margą minią. Dainuoda mi ėjome iki pat viešbu čio. Ansamblio veteranai paskui kalbėjo, kad tai — pirmas toks puikus
koncertas. O jie žino, ką kalba... Ir, pagaliau, paskutinis vakaras prie jūros. Dieną paplūdimy visus apskrie jo žinia — esame kvie čiami į repeticiją. Stebė jome tik eilinę liaudies šokių ansamblio iš Slivnicos repeticiją, bet išėjo me tarsi po nuostabaus koncerto. Iš tiesų, tai pui kus kolektyvas, koncerta vęs Prancūzijoje, Italijo je. .. Nepriekaištingas at likimas, temperamentas be galo sužavėjo. O va kare žvakių šviesoje, me džių pavėsyje mes vėl susitikome su savo nau jaisiais draugais. Visi dar kartą įsitikinome, kad tikrai draugystei nėra jo kių barjerų. Ilgai skam bėjo lietuvių ir bulgarų
damos, t ratą visus Kvie tė šokis. Nors tai nebuvo oficialus susitikimas, bet jis peraugo į tikrą drau gystės manifestaciją. At ėjo laikas skirtis, o nie kam nesinorėjo — taip greitai prabėgo tos kelios valandos...
SLIVENAS Tolesnis mūsų maršru to punktas -r- stambus Bulgarijos pramonės cent ras — Slivenas. Čia mes gyvenome tik vieną die ną, bet ir tokiai trumpai akimirkai* mums atvėrė duris didžiulis 285 vie tų viešbutis „Sliven“. Čia sužinome džiugią naujie ną — mus kviečia į sve čius vienos stambiausių Europoje V. Lenino vaakuminių prietaisų ga myklos kolektyvas. Pasi ėmę birbynes ir skudu čius, išvykstame. Prie ga myklos vartų pasi tinka darbininkai, vadovybė, jaunimas, Kiekvienas at gauname prominčiai spektėlį apie Sliveną ir gamyklos ženklelį. Nustebę ir susidomėję klausėsi šeimininkai an samblio. ,.Kokia keista muzika", -1- kalbėjo dau gelis. „Paprasta ir tokia nuoširdi, tokia jaudinan ti. .." Kai kas net lietu vių liaudies instrumentus matė pirmą kartą. Kitą rytą — vėl kelionėn. Atminty liko kalnų papėdėje prigludęs Slivenas. Mūsų laukė Plovdivas. (Bus daugiau) A. JANCEVlClUS R. SAVICKO nuotraukoše: Plovdivo senamiestis (viršuje dešinėje); Primorske; pakeliui j Plovdivą (apačioje).
PATARIMAI FOTOMĖGĖJUI
EKRANO PRIEMONIŲ APŽIŪRA 1973 m. lapkričio mėnesį LTSR aukštojo ir spec. vidu rinio mokslo ministerija or ganizuoja respublikos aukš tųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų saviveiklinių kino filmų, kino fragmentų, dia filmų, diapozityvų serijų bei nuotraukų komplektų apžiū rą-konkursą. Jo tikslas — pakelti ekra no priemonių mokslinį turi nį ir idėjinį — meninį lygį, sukurti ir tobulinti mokyklų pagamintų ir gaunamų iš fil motekų ekrano priemonių naudojimo metodiką, įtraukti į šį darbą daugiau profeso rių ir kvalifikuotų dėstytojų, pademonstruoti mokyklų ki no ir fotomėgėjų pasiekimus. DALYVAVIMO
SABATIJERO EFEKTAS
:Taip populiariai vaidinama pseudosoliarizacija. Jau se niai pastebėta, kad negatyvinė . medžiaga, apšviesta ir ištryškinta, nevienodai jautri šviesai... Šviesa išryškėjusių dętalių jau neveikia taip, kaip neapšviestų. Taigi, pasi naudodami ta savybe, galime sulaukti įdomių rezultatų: gaunami ryškiai apibrėžti kontūrai ir išnyksta smulkūs pianai. Sis būdas tinka fotografuotiems peizažams, miesto panoramai, architektūrai ir t. t. Su kai kuriais pakeiti mais jį galima taikyti ir portreto fotografijoje (žr. kitanie numeryje). Sabatijero efekto technologija nėra sudė tinga .tačiau fotomėgėjas dažnai nebaigęs meta darbą. Teorint padaryti gerą nuotrauką, reikia laiko ,o svarbiau sia — noro ir kantrybės. j Pirmiausia reikia įsitikinti, ar kadras įdomus, ar verta prie jo dirbti. „Išrinktasis" negatyvas emulsine puse priglaudžiamas prie juostos MZ-3 emulsinės pusės (rau donoje šviesoje) ir prispaudžiamas stiklu. Po to apšvie čiamas didintuvo šviesa. (Apšvietimo laikas — bandymų kęliu). Po apšvietimo juosta MZ-3 ryškinama pozityvinia me ryškale prie raudonos šviesos. Kai juosta baigia ryš kėti .neišimdami jos iš vonelės, apšviečiame 1 sekundę 6t>Wlempute 2—3 cm atstumu. (25W — 2 sek.) Po apšvie timo vėl ryškiname. Pozityvas virsta negatyvu. Priklau somai nuo to, kiek kartų pakartosime šį procesą (iš gau to negatyvo Vėl negatyvas), keisis ir negatyvas. Kuo daugiau tai kartosime, tuo labiau nyks nežymios detalės, kj>l galų gale liks tik kontūrai. 'Įdomu, kai sujungiami Sabatijero ir difuzinis (žr. „TS” Nįr. 19) efektai. Čia fptamėgėjui puiki dirva eksperimentams. I Viršutinė nuotrauka eksponuota tris kartus ir pirmas negatyvas sudėtas su trečiu negatyvu. ,Apatinė eksponuota du kartus. R. SAVICKAS
i į
SĄLYGOS
apžiūraiRespublikinei konkursui aukštųjų mokyklų saviveiklinės kino studijos, kino ir fotobūreliai, kated rų kolektyvai, profesoriai, dėstytojai, studentai gali pa teikti savo darbus, sukurtus dvejų metų bėgyje nuo pra eitos apžiūros. Visų rūšių darbai pateikia mi su katedrų recenzijomis ir rekomendacijomis. Pagei daujama, kad kartu būtų pa
I stud. stud. Trei-
1 Finansų ir apskaitos fįk. IV k. stud. J. Kaz lauskas, Filologijos fak. I k. stud. G. Petrukaltytė, II k. stud. M. Dvllevičius, Iii k. stud. N. Benediktavjčlūtė. LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
STUDENTŲ PROFSĄJUN GOS KOMITETE YRA POILSINIŲ KELIALAPIŲ į 1. Lampėdžius (prie Nemuno) nuo VII. 2, VII. 17, VIII. 1, VIII. 16, VIII. 31. 2. Anykščių šilelį (prie 'ventosios) nuo VII. 7, VII. 15, Vn. 27, VIII. 9, VIII. 20, X. 6, IX. 9, IX. 14, IX. 18. 3.. Palangą nuo VI. 18, VI. 27, VII. 2, VII. 6, vn. to, VII. 13, VII. 16, VII. ■'7, VIII. 1, vm. n, vm. 4, IX. 14, IX. 20, IX. 23, IX. ! 28, IX. 30.
KAINA 2 KAP.
ŽANRO
REIKALAVIMAI
Diafilmų, diapozityvų seri jos bei nuotraukų komplek tai skirti mokomųjų discipli nų atskirų temų iliustravi apžvalginiam atskirų mui, skyrių kartojimui, savarankiškom moksleivių bei studentų darbui, supažindinimui su specialybe. Saviveikliniai kino filmai. Mokomieji kino filmai, ku riuose vaizduojami gamtos reiškiniai, betarpiškai nega limi stebėti reiškiniai, mikroprocesai, gamybiniai, labai greit ir lėtai vykstantys pro cesai, sudėtingi sunkiai at liekami arba blogai matomi didelėje auditorijoje bandy mai, filmai, supažindinantys su tolimų kraštų geografija, papročiais, kultūra ir pan. Mokslo - populiarinimo ki no filmai, vaizduojantieji mokyklų mokslinius pasieki mus, jų ryšius su gamyba, propaguojantieji naujausius technikos laimėjimus, profesiografiniai filmai. Kronikiniai - dokumenti-
niai kino filmai, nušviečiantieji mokyklų mokymo ir auklėjimo darbą, mokslinin kų laimėjimus. Kino apybraižos, pasako jančios apie mokyklų gyve nimą, studentų ir dėstytojų darbą, mokslą bei poilsį, skirtos vidurinių mokyklų mokinių ir visuomenės supa žindinimui su specialistų ruošimu ir atskiromis specia lybėmis bei profesijomis. Turistiniai, sportiniai ir vaizdiniai kino filmai, parodantieji fizinio lavinimo pa mokas, treniruotes, vaizduo jantieji mokyklos sporto renginius. Meniniai kino filmai mo kyklų gyvenimo problemo mis. TECHNINĖS
SĄLYGOS
Kino filmai spalvoti ir ne spalvoti, nebylūs ir garsi niai, su optiniu ir magneti niu garso taku, atlikti 8 mm, 16 mm, 35 mm juostoje. Spalvoti ir nespalvoti diafilmai bei diapozityvų seri jos, atlikti ne-atyvinėje ar ba pozityvinėje juostoje, su paruoštais tekstais arba įra šais magnetinėje juostoje, Kadro dydis 24X36 mm arba 19X24 mm.
Efektyviausias virškina mųjų organų susirgimų gy dymas — dietinis maitinima sis. Lietuvos TSR Ministrų Ta ryba 1967 m. gruodžio 30 d. priėmė nutarimą dėl dietinio maitinimo pagerinimo. Nuo to laiko studentų valgyklose yra dietiniai stalai, Vilniaus miesto dietinėje valgykloje studentams paskirtas atskiras stalas, kur greitai aptarnau jama. Studentai gali įsigyti dietinio maitinimosi talonų. Tačiau trūkumų studentų ir apskritai dietinio maitini mo organizavime dar yra. Medicinos fakulteto SMD na rės V kurso studentės D. Žvirblytė, R. Burneckytė, D. Užlytė (mokslinis vadovas doc. A. Bitė) užsibrėžė įver tinti WU studentų, sergan čių virškinamojo trakto su sirgimais, dietinio maitinimo si būklę. Tuo tikslu buvo apklausta 40 studentų, kurie maitinasi dietinėje valgykloje, išnagri nėtos jų ambulatorinio krei pimosi kortelės. Pusė jų sir go virškinamojo trakto susir gimais. Jiems (7 vyrams ir merginų) Aukštųjų mo-
4. Prie Naručio ežero nuo vn. 9, VII. 23. 5. Jūrmalą nuo VIL 28, VIII. 9, VIII. 22. TURISTINIŲ KELIALAPIŲ: 1. Kolos pusiasalyje nuo VIII. 1. 2. Po Kaukazą nuo VII. 8, VII. 14. Vakarų Ukrainą 3. Po (Lvovas, Svltezio ežeras) VH. 12. Poilsinių kelialapių kaina 30—45 rub., turistinių — 70 —90 rub. Studentų profsą-
REDAKCIJOS ADRESAS:
kyklų poliklinika buvo reko mendavusi dietinį maitini mąsi. Šių studentų apklausos duomenys parodė štai ką. Gydytojo nurodytos dietos pastoviai laikosi tik 7 stu dentai, 8 — tik tada, kada gauna Studentų profsąjungos komiteto nemokamą keliala pį dietiniam maitinimuisi. 6 studentai visiškai nesilaikė nurodytos dietos. 13 studen tų valgė tris kartus per die ną, 2 studentai — du kar tus, ir 4 — keturis kartus. Tik vienas studentas iš dvi dešimties visada valgė tuo pačiu laiku, kiti nurodė, jog tai neįmanoma, nes nepasto vus paskaitų tvarkaraštis. Visiškai pastoviai besimai tinančių dietinėje valgykloje studentų nebuvo. Beveik vi si (17) studentų nurodo, jog pavalgę dietinio maisto, jau čiasi geriau ,sumažja skaus mai ir kiti nemalonūs juti mai, pakyla darbingumas. Ap skritai, sveikatos būklė po maitinimosi dietinėje valgyk loje vieną du mėnesius pa gerėjo pusei tirtų studentų. Nors daugumai studentų valgyklos maistas dietinės yra skanus, sotus, įvairus,
2 32000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Užs. Nr. 2592
Pagrindiniai vertinimo kri tetrijai — turinio ir temos konkretumas ir užbaigtumas žanro parinkimo tinkamu mas, metodinių reikalavimų išpildymas, operatoriaus dar bas, meninis lygis ir tectm nė kokybė. Darbai, laimėję i, | ii, m vietas, pažymimi diplomais Autoriai apdovanojami mi nisterijos Pagyrimo raštais sudaromos galimybės išvykti už respublikos ribų susipa žinti su kino ir fotomeno pa siekimais. Mokykloms, pri stačiusioms geriausius kino filmus, diafilmus, diapozity vų serijas bei nuotraukų komplektus, skiriami prizai. Universitete sudaryta ko misija (pirm. V. Juodakis Žurnalistikos katedros vyr dėstytojas), kuri atrinks dar bus apžiūrai-konkursui. De kanai turi informuoti dėsty tojus ir studentus kino bei fotomėgėjus apie apžiūrą — konkursą ir padėti komisijai jos darbe. Komisija numatė surengti spalio 10 d. Universiteto ekrano priemonių apžiūrą.
NARIAI APIE
STUDENTŲ SVEIKATĄ
bet bendras kaloringumas ne pakankamas, trūksta balty mų, angliavandenių, per ma žai vitamino C. Pagrindinė studento pilvo maitintoja — studentų val gykla. „Tauro“, „Juventus" ir Universiteto centrinių rū mų valgyklos aptarnauja apie 3800 studentų per die ną. Visose valgyklose pietų metu didelės eilės, kartais tenka laukti net valandą. Sa nitarinė — higieninė būklė nepatenkinama — ne visose yra praustuvai rankoms, tin kamos rūbinės. Nepakanka virtuvės reikmenų, ypač elektrinių katilų, ruošimo sta lų, šaldymo spintų — tai sun kina patiekalų asortimento didinimą. Studentai skundžia si, kad nešvariai plaunami indai, prasta švara valgymo salėse. Studentų valgykloje „Ju ventus" gaminami dietiniai patiekalai dvidešimčiai porci jų, bet valgančiųjų šį mais tą pastoviai — neatsiranda. Iš stebėjimų galima daryti išvadą, kad studentų dietinis maitinimas neduoda žymaus bendros sveikatos būklės pa-
jungos nariams poilsiniai — —170 rub. Studentų profsą 7,2 rub; turistiniai — 30% jungos nariams reikia mokėtl tlk 30% kelialapio verkelialapio vertės. tės. Parelškimus, tarplnlnkaSTUDENTŲ PROFSĄJUN vus fakulteto profblurul, prlGOS KOMITETE YRA SA ima Studentų profkomitetas. NATORINIŲ KELIALAPIŲ į 1. Likėnus nuo VII. 14, VIII. 6, IX. 2. Universiteto ramuviečlal 2. Birštoną nuo VII. 5, kraštotyros VIL 13, VIII. 5, VM, 17, IX. kompleksinę ekspediciją šiais metais or4, IX. 15. rajone, Telšių 3. Palangą nuo VI. 24, ganizuoja Luokės apylinkėje. Ekspedi VIL 13. 4. Druskininkus nuo VI. cija dirbs rugplūčio 6—20 20, vil 5, vn. 8, vn. 9, d. d. Ekspedicijos dalyviai VIL 13, VII. 30, VIL 31, gyvens Luokės (o ne Biržu VIII. 1, VIII. 12, VIII. 26, IX. vėnų, kaip kad buvo anks 1, IX. 5, IX. 6, IX 30. čiau pranešta) vidurinės mo 5. Kislovodską nuo VII. 30. kyklos patalpose. Į ekspedi (Gruzijoje) ciją išvykstame rugpjūčio 6. Chaltubą 6 d. 10 vai. iš aikštelės nuo VII. 7. Jaltą nuo vn. 6. prie Centrinių rūmų. 7. Kelialapių kaina nuo 100 Ramuvos valdyba
REZULTATŲ APIBENDRINIMAS
SMD
DIETINIS MAITINIMASIS
PASALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI
i Medicinos lak. siįud. J. Sons, V k. I. Ziupsnytė, Gamtos fak. I k. J. Marcinonis ir V. niytė,
teikiama kino filmų anota cijos ir diafilmų, diapozityvų serijų bei nuotraukų komplektų naudojimo meto diniai nurodymai.
gerėjimo. Tyrinėtojų nuomo ne, priežastys, kurios daro neefektingu dietinį maitinimą studentams, yra šios: sergan tys studentai nemokamą die tinį maitinimą gauna tik vie nam dviem mėnesiams per metus (reikėtų skirti ilges niam laikui). Pagal paskyrą dietinėje valgykloje studentai gali valgyti tik du kar tus per dieną (reikėtų tris kartus). Dietinės valgyklos davinys nėra pakankamai ka loringas, todėl 15% ten be simaitinančių studentų valgo papildomai toli gražu ne dietinius patiekalus. Be to, studentai neturi sąlygų mai tintis tuo pačiu laiku. Na muose negali tinkamai mai tintis dėl dietinių produktų trūkumo ir menko asortimento. Reikalinga įsteigti studentams daugiau valgyk lų. Kad patys studentai žinotų ir laikytųsi pagrindinių mity bos normų, reikalingos ta te ma mokamai surengtos pa skaitos bei kitokie užsiėmi mai — studijų metai tenegadina skrandžiol Parengė A. STONYS
Jei nori nuotaikingai b įdomiai pailsėti, liepos arba rugplūčio mėnesiais kvie" čiame į poilsio stovyklą ŽTDlSKESE. Kelialapio kaina 30 r')Studentų profsąjungos na’ riams — 9 rb. Kviečiam® sporto, kūrybinius kolekt)' vus, studentus. Studentų profkomit®HS Reiškiame gilią autą dėstytojai Mei l»' LINKEVIČIŪTEI - JAS f MEI dėl jos dukreles Mirties.
Statistikos katedros darbuotojai
LV 11762
REDAKTORII* AI GIS KUSTA