Visu šalių proletarai, vienykitės!
8 r,č\RVBll JIS scuoencas --j 1969 m.
■
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
V. Palenskis: — ... Diplominiame darbe nagrinėjama tema — aktua li.. . GUuti rezultatai įdomūs tiek praktiniu, tiek teoriniu požiūriu... Siūlau įvertinti „labai gerai"... Antanas: — Su recenzento pastabom beveik sutinku... Dėkoju. Jis eina iš auditorijos, pri bėgę draugai sveikina, įteikia gėles. — Gerai, Antanai, labai ge rai! — Susikirtau truputį... — Nieko... '— Svarbiausia, kad žino jau. .. — Nieko, nieko... Mažiau ketverto tikrai nebus! Kalbamės su Antanu: — Literatūros beveik netu rėjau. Apie laidumą, tiesa, jos kiek nori, o kitiems diplomi nio klausimams „pešiau" iš savęs, nes ką norėjau įrodyti, dar niekas nenagrinėjo. Tą dieną dar du Fizikos fa kulteto diplomantai apgynė diplominius, o vakare visi žinojo, kad Antano darbas įvertintas penketu, J. Lipšteino ir L. Kostenkos — ket vertais.
PATS SUN
KIAUSIAS
1$ SUN KIAUSIŲ Bibliotekininkai - diplo mantai Alė IVASKAITĖ ir Leonas JONUŠAS pirmąjį valstybinį egzaminą iš laikė penketais.
AKO, šiais metais me dikų diplomantų nervai stipriausi. O gal ir mo kėsi jie geriau? Nereikėjo bi joti egzaminatorių papildo mų klausimų, kurie, deja, dažnam diplomantui, ginant diplominį darbą arba laikant valstybinj egzaminą, tiesiog peilis po kaklu. Būtent taip ir buvo fizikei D. Boreikaitei. Jos diplominį darbą Teorinės fizikos katedra, o taip pat ir recenzentas buvo įvertinę ketvertui. Deja, D. Boreikaitė nesugebėjo jo apginti. Mer ginai teks sekančiais metais ginti jį.
S
Fizikos fakulteto didžioji auditorija. Neįprastai ramu čia buvo praėjusį pirmadie ni- Ant lentos surašytos for mulės. .. Pasirodo valstybinė komisi ja, ir jos pirmininkas fizikos ir matematikos mokslų kandi datas V. Karpus skelbia: — Diplominį darbą „Laidu mas ir krūvio nešėjų perne šimo reiškiniai plonuose chromo sluoksniuose" kvie
komunisto rūpesčiai
čiamas ginti Antanas Skodžius. ... Vėliau Antanas pasa kojo, kad jis jaudinosi. Tie sa, visai visai mažai... — Aš buvau įsitikinęs, kad apginsiu savo diplominį. i — Žodžiu, žinojot, apie ką rašėte, žinojot ir kaip ginti, kur buvo galima suklysti ? — Tiesiog kitaip būti ne galėjo. Pats darbo procesas, rašant diplominį, buvo man malonus... Grįžkim atgal į auditoriją. Antanas baigė aiškinti savo darbą. Komisija truputį paty lėjo, o paskiau pasipylė klau simai. Vienas po kito klausia fa kulteto dekanas doc. V. Ky bartas, profesorius P. Braz džiūnas, komisijos pirminin kas A. Karpus. Antanas atsakinėja ramiai, neskubėdamas. V. Kybartas: — Pasakykit Ampero dės nį. Antanas pradeda kalbėti ir šiek tiek sumišęs kedena plaukus.
Mergaitės rankoje virpėjo telegrama: „Sveikinu išlaikius egzami ną. Mama”. — Neverk, būta ko, — ra mino kažkas. — Kitąmet išlai kysi. Vis vien diplomas be V. Kybartas: veik tavo... Koks skirtumas - Užrašyk, užrašyk. — metais anksčiau ar vė Antanas rašo, braukia. Ro liau. .. dos, nežino, kaip užrašyti. — Neatsimenu, susimaišiau, Irena Tumavičiūtė labai — pasako pagaliau. jaudinosi. Paprastai eilinis V. Kybartas: — Tai kas gi tas atstumas? mokslinio komunizmo egzami nas suklupdydavo ne vieną. 'Antanas: O čia valstybinis! Tiesa, eg — Atstumas... zaminas egzaminui lygus. Bet — Tarp ko? vienas žodis „valstybinis" jau Antanas tyli. Salėje širmu- kėlė siaubą. lys. Jaudinasi Antano drau Po kelių dienų Irenos atsa gai. .. kymą valstybinių egzaminų Komisijos pirmininkas A. komisija įvertino penketui. O Karpus: jų germanistų grupėje buvo — Parašykit Omo dėsnį už tik penki. darai grandinei. Parašo... Paprastai galvojama: neiš — Čia uždarai daliai. O vi laikė žmogus egzamino — ar sai grandinei kaip? ba visai nesimokė, arba, peiAntanas: žvelgęs užrašus, pasikliovė — Čia prisirašys tik „r". savo lengva atmintimi. Bet Vėl vienas po kito byra taip mes galim, rodos, pasa klausimai. Bet Antanas jau kyti tik apie tą studentą, ku susivaldė, vėl ramiai ir užtik riam prieš akis dar ne viena rintai atsakinėja į klausimus. sesija, pagaliau, pasimokius Pagaliau komisijos pirmi galima dar ir stipendiją gau ninkas dėkoja ir kviečia dip ti. O vis dėl to suklumpama lominio darbo vadovą aspi valstybiniuose egzaminuose, rantą V. Palenskį.
Reiklumas sau
Mokymas ir studentijos auklėjimas — neatskiriami. Fai dvi vieningo proceso da•vs. Partinė organizacija per ataskaitinį laikotarpį nuosek liai orientavo kolektyvą šio Proceso tobulinimui ir geri nimui. Tam tikslui prie parhnio biuro buvo sudarytos komisijos: akademinio, ideo loginio darbo, komisija dar bui bendrabutyje. Kai kurie
mokymo klausimai buvo svarstomi kartu su moksline taryba (mokymo planų tobu linimas, gamybinės prakti kos). Partinė įtaka ir vadovavi mas mokymo-auklėjimo pro cesui reiškėsi per komisijas prie partinio biuro. Akademinio darbo komisi ja (pirmininkas C. Kudaba) pagrindiniu savo uždaviniu
ir studentams
laikė visomis priemonėmis gerinti mokymo procesą, stu dentų pažangumą. Atskirais atvejais komisija domėjosi, kaip kontroliuojamas paskai tų lankomumas, ruošiamasi egzaminams, kaip mokosi nepažangūs studentai (skoli ninkai). Buvo taip pat svars tyti sesijos rezultatai. Akademinė komisija šiais metais principingiau spren
dė studentų pažangumo klau simus. Iki šiol nepažangių studentų (juos pilnai galima vadinti skolininkais tingi niais) po eilinės sesijos vis dar priskaičiuojama iki 15— 20-ties. Antai po šių metų žiemos sesijos buvo 20 su vir šum skolininkų. Didelę dalį jų sudarė studentai, kurie neišlaiko po vieną—kitą eg zaminą ir negauna įskaitų
BIRŽELIS
KOMITETŲ
ginant diplominius darbus. Ir nors po to anuliuojami visi valstybiniai egzaminai, išlai kyti patenkinamai, neleidžia ma perlaikyti jų... ir vis dėl to suklumpama. Kodėl? — Nervai neišlaiko, .— kalbėjo dauguma diploman tų. Pasakoja LTSR Sveikatos apsaugos ministro pirmasis pavaduotojas, Medicinos fa kulteto valstybinių egzaminų komisijos pirmininkas M. Zaikauskas: — Medicinos fakultete kol kas dvejetų nėra. Ir net tie, kuriems parašėme patenkina mą pažymį, žino dalyką tvir tam trejetui. Visi diplomantai teoriškai gerai paruošti. Štai keletas studentų, išlaikiusių penketais egzaminus: M. Mikelerytė (chirurgijos sk.), A. Gaidelis (sanitarinis sk.) ir daugelis kitų. Labai gerą įspūdį paliko V. Ūžaias. Atei tyje šis vyrukas, matyt, bus neblogas gydytojas. Jo žinios labai gilios. Kiek silpnesnis, rodos, prak tinis paruošimas. Pasitaikė net toks studentas, kuris nežinojo, kaip daryti dirbtinį kvėpavimą. Nesijaučia gilios žinios ir susirgimų perspėji mo dalykuose net gerų stu dentų tarpe. O juk svarbiau sia kovoje, sakysim, su tuber kulioze, įspėti šitą ligą. Čia fakulteto dėstytojams, matyt, dar reikėtų geriau padirbėti. Bet, aplamai, studentai pa ruošti gana gerai. Pagaliau ir žinių įvertinimai (trejetų juk visai mažai) kalba patys už save — penketai ir ketver tai. — Koks pats sunkiausias egzaminas? — paklausėm bib liotekininkų specialybės dip lomantus. — Visi, nes jie valstvbiniai, — atsakė. O savo pirmą jį — TSKP istorijos — egzami ną jie išlaikė neblogai. Yra, tiesa, ir trejetų, bet dvejeto nebuvo. Gera pradžia — pusė dar bo, sakoma. Kai kurių fakul tetų diplomantai jau ne tik kad įpusėjo, bet ir baigė vals tybinius egzaminus, nedaug liko ir *’i, kurie gina diplo minius darbus. Ir norisi, kad visi, kurie dar nesuklupo, praeidami paskutinį mokymo si etapą, šio mėnesio pabaigo je gavę diplomus, tik geru žodžiu prisimintų savo A!ma Mater, dėstytojus. Alf. BUCKUS
periodiškai per eilę semestrų. Tai studentas Virkus (inžine rinės geologijos III k.), Moskvina (biologijos II k.), Vinickaitė (biologijos III k.) ir kt. Nepažangių studentų at žvilgiu akademinė komisija šįmet ėmėsi labai griežtų priemonių. Dėl nepažangumo neteko teisės toliau studijuo ti 8 fakulteto studentai (Lipšicas, pašalintas iš II geologi jos kurso, Bobko, biologijos II k., Gedminas, biologijos II k., Barnatavičiūtė, biofizikos IV k., Mockevičiūtė, geogra
LAIKRAŠTIS
Nuo penktadienio... O Ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai pirminė se partinėse universiteto organizacijose eina j pa baigą. Nauji partiniai biurai išrinkti fakultetuo se. Filologijos fak. parti niu sekretoriumi išrinktas doc. A. Piročkinas, Teisės — doc. K. Lapinskas, Fizi kos — doc. A. Smilga, Matematikos — vyr. dėst. V. Padervinskas. Ekonomi kos — e. doc. p. J. Dvilevičius ir Gamtos — e. doc. p. V. Matulevičienė. Mūsų inf.
O Pirmadienį Kolonų salėje įvykusiame LTSR Kraštotyros draugijos kal bos sekcijos susirinkime buvo nagrinėjama daili ninkų kalba. R. GURGUS O Birželio 2 d. sukako 80 metų, kai gimė Myko las Kaveckis, lietuvių mokslininkas, geologas mineralogas, mūsų uni versiteto profesorius (mi rė 1968 m.). Neseniai Mokslinės bibliotekos rankraščių skyrius gavo dalį jo rankraščių paliki mo. V. DARGUŽIS l
O Baigėsi respublikos kultūros darbuotojų I su važiavimas. Jame delega tais dalyvavo mūsų rek torius prof. dr. J. Kubi lius, prorektorius doc. B. Sudavičius, Estetinio lavi nimo katedros vedėjas P. Sližys, ansamblio vadovas A. Balčiūnas. A. GRĖBLIŪNAITĖ
O Praėjusį penktadienį grupė germanistų susitiko su turistais iš Vokietijos Federatyvinės respublikos. Hamburgiečiai papasakojo apie save, domėjosi mūsų studentų gyvenimu. O Fizikos, fak. saviveik lininkai — kaimo kapela ir instrumentinis ansamblis kartu su dėstytojais, „Žini jos" draugijos nariais, vie šėjo Mažeikių rajone. Kol ūkiečiams paskaitas skaitė prof. K. Daukšas, doc. H. Jonaitis ir kt. A. VERBA
...iki penktadienio fijos IV k. Manome, kad tei sę studijuoti gali turėti tik pažangūs studentai. Kartu su tuo iškyla labai atsakingas katedrų visų dėstytojų, o ypač komunistų vaidmuo mo kymo procese. Dėstytojai nei minutei neturi pamiršti savo pagrindinės pareigos — tobulai ruoštis paskaitoms, kruopščiai ir preciziškai mo kyti studentus laboratoriniuo se darbuose, praktikose. Stu dentai neturi pajusti dėstyto jo abejingumo, nereiklumo, (Nukelta i 2 psl.)
1 P*
MINTYS METŲ GALE
Vienos organizacijos darbai Bėga paskutinės semestro dienos. Studentai, ką išmoko, iškloja prie egzaminų stalo, pažeisti Nesinori ir mums šios gražios tradicijos. Taigi, pažiūrėkim, ką gero nuveikė universiteto LDAALR organizacija šiemet, kaip sekėsi vykdyti 1969 metų darbo planą? Mes stengėmės, kad kuo daugiau jaunimo dalyvautų techniškose sporto šakose, įgytų automobilių, motociklų, sklandytuvų valdymo, plau kymo su akvalangais, radijo specialistų įgūdžius. Toks bu vo vienas iš mūsų uždavinių. Per šj pusmetį organizacija suteikė galimybę įsigyti au tomobilio arba motociklo vairuotojo teises penkiasde šimčiai studentų, daugiau kaip dešimt studentų užsiimi nėjo sklandymo ir parašiutiz mo sportu.
Mūsų komanda rajoninėse „Lapių medžioklės" varžybo se užėmė pirmą vietą. Pasi žymėjo šių varžybų dalyviai studentai O. Barskaitė, P. Mi kulskis, dėstytojas G. Misiū nas. Prizines vietas miesto ir rajoninėse varžybose iškovo jo ir mūsų šauliai. Puikiai šaudė G. Paškevičius, R. Kurklietis, A. Dermeikis, A. Gusare, D. Janulevičiūtė. Kaip ir kasmet, taip ir šie met organizavome žygius ka rinės šlovės vietomis. Mūsų turistų grupės žygiavo po Uralą, ten, kur kovėsi šau nioji Čiapajevo divizija, ėjo Lietuviškosios divizijos ke liais, blokados Leningrado ledo trasomis. Daug studen tų aplankė kovinės šlovės muziejų. Universiteto ir fa kultetų LDAALR organizaci jos suruošė susitikimus su kariais, iškilmingus vakarus
Tarybinės Armijos ir Perga lės dienoms paminėti. Šie renginiai sutraukė daug mū sų jaunimo. Nėra ko ir sakyti, visa tai pareikalavo iš aktyvistų ne mažai pastangų ir organizaci nių sugebėjimų. Studentai Paškevičius, Dermeikis, dės tytojai Ragauskas, Beliakovas, Misiūnas, Rupakovas, Boiko — tai pavardės tų, ku rie aktyviai dalyvauja jau nimo karinio-patriotinio auk lėjimo darbe. Vis dėlto ne visos galimy bės įtraukti universiteto stu dentus į svarbius patriotinio auklėjimo renginius išsemtos. Kur visų trūkumų priežas tis? Organizacijos, fakultetų komitetai — pirmiausia Che mijos, Ekonomikos, Matema tikos — neskiria tam reikia mo dėmesio. Daugelio komi tetų pirmininkai neorganizuo-
ja ir nepraveda net tų rengi nių, kurie jiems rekomenduo ti pagal bendrą planą, savų planų neturi. Blogai renka mas nario mokestis, platinami automotoloterijos bilietai. O juk šios loterijos lėšos panau dojamos masiniam gynybi niam darbui. Reikia pasakyti, kad šiemet fakultetų LDAALR organiza cijoms silpnai padėjo kom jaunimo organizacijos, nesi rūpino ir kai kurie dekanatai. Karinis-patriotinis jaunimo auklėjimas — tai vienas iš svarbiausių uždavinių, ku riuos turi spręsti ir dėstytojai, ir komjaunimo bei kitos vi suomeninės organizacijos. Tai labai svarbu mūsų universite tui, ruošiančiam liaudies ūkio kadrus, busimuosius jaunimo vadovus. Mums reikia pasiekti, kad kiekvienas fakultetas, kiekviena katedra taptų tikrais mūsų jaunimo karinio-patriotinio auklėjimo organizatoriais. B. BLAŽYS Universiteto LDAALR komiteto pirmininkas
Reiklumas sau..* (Atkelta iš 1
psl.)
liberalizmo. Reiklumas sau ir studentams — viena iš pa žangumo kėlimo prielaidų, Tur būt, ne bę pagrindo komjaunimo susirinkime vie na II kurso biologė pareiškė, kad per ilga biologijos I kur so mokomoji praktiką. Esą ją galima beveik pusiau su trumpinti, nes praktika ne pakankamai turininga. Vertinant mokymo darbą, reikia pastebėti, kad kated ros nepakankamai reiklios studentams. Atskiri dėstyto jai dar vis nekreipia dėme sio j lankomumą, į studentų savarankišką darbą, studentų žinias vertina per aukštais pažymiais. Tiesa, šiais metais liberalizmas gerokai nustum tas į šalį. Praktikos, kursiniai darbai vertinti kur kas reik liau. Ypač tai pasakytina apie geologines katedras. ASKUTINIAIS metais Kaip praėjusiais metais, sparčiai didėja Ekono taip ir šįmet mažai tobulina mikos fakulteto dėstyto mas ir puoselėjamas studen tų darbas pagal individualius jų ir studentų kolektyvas. darbo planus. Iki šiol fakulte Gyvenimas kelia reikalavimus te tesimoko vos 7 studentai aukštos kvalifikacijos spe pagal individualius planus. cialistų ruošime. Tuo pačiu uždaviniai ir fa Nors ši mokymo sistema dar — nauji daug turi neaiškumų (beje, kulteto partinei organizaci ir universiteto mastu apie ją jai. Akademinio darbo komisi Kaip sekėsi spręsti šiuos ja per ataskaitinį laikotarpį mažai bekalbama ir dar ma žai daroma), tačiau, kaip ro uždavinius, kokios problemos paruošė akademinių grupių do mūsų menkas patyrimas, iškyla politiniame studentų konkurso nuostatų projektą. studentai, dirbantys pagal in auklėjime, mokymo procese, Projekte nustatytais vertinimo dividualų planą, pasižymi fakulteto komunistai aptarė balais katedros vadovavosi kur kas platesne erudicija, neseniai įvykusiame ataskaiti apskaičiuodamos absolventų žymiai geriau žino literatū niame susirinkime. pažangumą paskirstymo j dar — Mūsų fakultete nemažai bą eilei nustatyti. rą, tobuliau jvaldo tyrimo dirbama tobulinant mokymo metodus. Akademinio darbo komisiDar vis pasitaiko trūkumų procesą, dėstymo metodiką ir jos nariai dalyvavo ruošiant organizuojant ir pravedant studentų žinių tikrinimo kont medžiagą partiniams susirinmokomąsias ir gamybines rolę, — kalbėjo susirinkime kimams, kaip, pavyzdžiui, praktikas. sekretorius J. Dvilevičius. — žiemos egzaminų sesijos re Trumpai aptarus mokymo Tačiau reikia pasakyti, kad zultatų apsvarstymui. Tos me procesą, būtina pažymėti, kad studentų pažangumas kelia džiagos pagrindu buvo pa šiame darbe dar nepakanka labai rimtą susirūpinimą. Žie teiktos rekomendacijos deka mai efektyvi katedrų veikla, mos egzaminų sesijos rezul natui ir katedroms. Visa tai Pvz., studentų lankomumą ka- tatai parodė, kad nemažos yra reikalinga ir sudarė tam tedros dažnai kontroliąvo ga studentų dalies dalykinės ži tikrą paramą dekanatui ir ka na formaliai, rėtai kalbėda- nios yra gana paviršutiniškos. tedroms. vosi su nedrausmingais stu Antai 29 proc. dieninio sky Tačiau akademinio darbo dentais. Katedrose dar ne riaus studentų praėjusios se komisija skyrė nepakankamai visada principingai svarstomi sijos metu gavo dvejetus. dėmesio betarpiškai mokymo Labai rimta padėtis pažan proceso tobulinimo kontrolei. studentų pažangumo klausi mai. Ateityje partinis biuras gumo atžvilgiu susidarė Va Per šį ataskaitinį laikotarpį, turės pareikalauti didesnio kariniame fakultete. Žiemos kaip ir ankstesniais metais, į komunistų vaidmens katedro sesijoje gavo akademinius veiklos akiratį nepateko Va se. Akademinei komisijai, įsiskolinimus 72 proc. vakari karinis fakultetas. partinei organizacijai atei nio skyriaus pirmakursių, 80 Neseniai fakulteto moksli nančiais metais reikės imtis proc. antrakursių, 73 proc. nį tiriamąjį darbą svarstė uni dar efektyvesnių priemonių trečiakursių ir 78 proc. ket- versiteto partinio komiteto studentų pažangumui kelti, virtakursių. mokslinio darbo komisija. Ji siekti geresnio lankomumo, Pateikti duomenys rodo, pareiškė rimtų priekaištų dėl tobulinti ir modernizuoti kad fakulteto studentų pažan susilpnėjusios SMD veiklos teorinių kursų dėstymą, la- gumas negali nejaudinti ko Ekonomikos fakultete, Partiboratorinių darbų pravedimo munistų, viso kolektyvo. niam biurui, visiems komumetodiką. Partinio vadovavimo ir par nistams ateinančiais metais tinės kontrolės forma mokymo reikės parodyti daugiau stro Prof. S. JANKAUSKAS procese yra fakultetinė aka pumo šioje srityje. GF dekanas deminio darbo komisija. — Būtina kiekvienu atveju
PAMILĘ DAINĄ Graži tradicija įsigalėju si mūsų nusipelniusiame akademiniame chore. Kiekvieną pavasarį, bai giantis mokslo metams, Aktų salėje studentija ir miesto visuomenė klauso si jo koncerto-ataskaitos už mokslo metus. Čia kar tu ir choristų-diplomantų atsisveikinimas su kolek tyvu. O šiais metais aka deminiame chore diplo mantų gausu, net dvide šimt du, beveik iš visų fa kultetų: Mechanikos ir matematikos — N. Utkaitė, A. Meškuotis; Gamtos — K. Švedas, Irena ir Marytė Jankauskaitės, P. Brazdžiūtė, A. Ilekytė, fi lologės M. Beriozova, L. Kijičenko ir visa eilė ki tų. Praėjusį šeštadienį jie, kaip studentai, paskutinį kartą koncertavo... Tie, kas nepatingėjo ateiti į Aktų salę pasi klausyti mūsų akademinio choro atliekamų dainų, nesigailėjo. Koncertas buvo aukšto meninio ly gio. Pirmą kartą choras pakluso naujajam diri gentui E. Maziliauskui: buvo atliktos A. Tulikovo „Daina apie Leniną", lie tuvių liaudies dainos „Au gau aš pas tėvelį" (harm. J. Tallat-Kelpšos), P. Čai kovskio „Lakštingala" ir kitos. Na, o kai dirigavo
choro vadovas respublikos nusipelnęs artistas P. Sli žys, teko kartoti beveik visas dainas. Ypač klausytojams pati ko Č. Sasnausko „Kur bė ga Šešupė" ir „Užmigo že mė", Fr. Hendelio choras iš operos „Rinaldo", P. Sližio „Gegelė" ir kiti kū riniai. Po koncerto įvyko atsi sveikinimo vakaras su diplomantais. Vakare da lyvavo ir mūsų rektorius prof. dr. J. Kubilius. Jis padėkojo chorui už puikų koncertą, už dainos populiarinimą studentų tarpe, palinkėjo diplomantams sėkmės gyvenime, niekada nesiskirti su daina. Diplomantai buvo apdo vanoti LTSR Liaudies me no rūmų Garbės raštais, choro valdybos kukliomis prisiminimo dovanėlėmis. Diplomantų vardu kalbėjo geografas K. Švedas. Jis padėkojo dirigentui už triūsą skiepijant dainai meilę, kuri išliks mūsų širdyse visą gyvenimą. Kas dirbs Vilniuje, nežada atsisveikinti choru. Choro valdybos vardu kalbėjo jos pirmininkas A. Budrys, veteranas Imbrasas ir kt. K. TURONIS choristas-diplomantas
Skaityklos, valgyklos ir auditorijos pil nos studentų su studijų knygelėmis: tūks tantinė universiteto armija vėl išėjo į mū šį. Prasidėjo egzaminu sesija! Linkime sugrįžti su iškeltom vėlia vom — tegyvuoja penketai! EF prekių mokslo spec. trečiakursiai ir doc. J. Repšys — patenkinti. Egzaminas išlaikytas gerai. M. KURAIČIO nuotrauka
PARTINĖSE ORGANIZACIJOSE — ATASKAITINIAI
Gyvenimas kelia reikalavimus studentų mokslinį darbą sieti su mokymo procesu. Studen tai rašo kokį nors darbą nau dodami įmonių duomenis. To dėl reikėtų juos skirti į prak tiką ten, kur jie galėtų toliau savo darbą rašyti. Pavyzdžiui, studentas rašo mokslinį darbą iš komunalinio ūkio sistemos. Tačiau jis į šios sistemos įmones praktikai nesiunčiamas, girdi, nėra bazės, — pa stebėjo susirinkime doc. J. Ragalevičius. Platus ir sudėtingas parti nės organizacijos veiklos ba ras yra studentų politinis auklėjimas. Juo betarpiškai rūpinasi partinis biuras ir jo ideologinio darbo komisija. Per ataskaitinį laikotarpį ko misija kontroliavo komjauni mo organizacijos darbo pla nus, daug padirbėjo, sudarant studentų komunistinio auklė jimo penkerių metų progra mą, tikrino teorinio seminaro eigą, stengėsi kontroliuoti akademinių grupių vadovų darbą ir kt. Tik gal kiek daugiau dėmesio buvo ski riama politinio auklėjimo or ganizacinei pusei ir nepakankamai — problemų spren dimui. 1— Mes daug rūpinamės specialisto formavimu. Ir pasiekėme gražių rezultatų. Ta čiau šiek tiek nuošalyje liko ideologinis auklėjimas pla tesne prasme — žmogaus pa-
ruošimas, — pastebi doc. J. Miškinis. — Maža dėmesio kreipiame vakarinio ir neaki vaizdinio skyrių studentų ide ologiniam ir kultūriniam auk lėjimui. Šitie skyriai kom plektuojami iš labai jaunų žmonių. Jie praktiškai nie kuo nesiskiria nuo dieninio skyriaus studentų. Kita prob lema šiame fakulteto skyriuje — pažangumas. Reikėtų kad katedrose nuosekliai būtų svarstoma užsiėmimų vakariniame ir neakivaizdiniame skyriuose metodika. Katedros per mažai kontroliuoja dėstytojus. — Kartu su mokymo pro cesu studentijos politiniame auklėjime taip pat svarbią vietą užima reikiamai orga nizuota užauditorinė studentų veikla, kuri apima visuome ninių organizacijų politinio, kultūrinio ir estetinio pobū džio renginius, studentų vi suomeninę veiklą akademi nėje grupėje, fakultete ir universitete, — pažymėjo sa vo pranešime J. Dvilevičius. — Partinis biuras studentų užauditorinio auklėjimo pro cese vadovavosi principu, kad kartu su fakultetiniais rengi niais būtina labiau praktikuo ti grupinio politinio auklėji mo metodą. Tokio auklėjimo objektu yra komjaunimo ak tyvas. Apie trūkumus studentų
auklėjime diskusijose kalbėjo fakulteto komunistai. Vyr. dėst. L. Butkevičius: Į— Grupių vadovai dažnai paskiriami ne savo noru. Taip jie padaro daugiau žalos, negu naudos. Kol dėstytojai nesupras, kad jie ne tarnauto jai, o pedagogai, tol ideologi nio darbo problemos sunkiai spręsis. Nepaskaitinis pokal bis duoda labai didelę nau dą. O kiek tokių dėstytojų, kurie pasikalba su studentais? Norint auklėti studentus, pir miausia reikia auklėti save. Doc. S. Uosis: — Dažnai apie auklėjimą kalbame abstrakčiai. Turėtu me praktikuoti sociologinius tyrimus, kad žinotume tikrąją padėtį. Prof. A. Žilėnas: — Man atrodo, kad mums reikėtų žymiai labiau susirūpinti studentų kontingento komplektavimo reikalais. Da bartiniu metu fakultete padi dėjo konkursas, bet vis dėlto studentų kontingentas susi formuoja ne pergeriausias. Praėjęs ataskaitinis laiko tarpis ir ateinantis sutampa su tuo laiku, kai tarybinė liaudis ruošiasi iškilmingai paminėti V. Lenino 100-asias gimimo metines. Nėra abejo nės, kad Ekonomikos fakulte to komunistai nepagailės pa stangų ir energijos, kad tinka mai paminėtų šį svarbų mūsų gyvenimo įvykį, kad jie stengsis gerinti mokslinio pe dagoginio personalo ir studen tų politinį auklėjimą, nuolat domėsis studentų visuomeni ne veikla, suteiks jai reikiamą politinį kryptingumą. A. JUODUPIS
N
..
3 psl.
tarybinis studentas
OCENTĄ ADOLFĄ SPRINDI studentai pažįsta ne tik kaip Lietuvių literatūros katedros dėstytoją, bet ir kaip rašyto ją, apsakymo meistrą. Kas neskaitė jo „Trylikos zuikių" ar rinkinio apie pamario žvejų gyvenimą „Ateina šeštadienis“. Ne viename žurnale ar laikraštyje atran dame vis naujus A. Sprin džio apsakymus nūdiene te matika, literatūros mokslo ir kritikos straipsnius. Mėgsta studentai padiskutuoti su dėstytoju įvairiais klausimais. Paprašėme ir mes docentą pasidalyti mintimis apie savo kūrybinius sumanymus ir kai kurias aktualias proble mas. Ar Jūs, būdamas studentu, jau rašėte? Jeigu taip, ar 11-
D
SIAME PUSLAPYJE • V. LENINO GIMI MO ĮOO-OSIOMS MĖ TINĖMS. • „SEKANTIEMS ME TAMS UŽPLANUO TAS APSAKYMŲ RIN KINYS".
• LITUANISTĖS O. BALIUKONYTĖS NAU JI EILĖRAŠČIAI. • PIRMĄKART MU SŲ LAIKRAŠTYJE.
PAREIGA IR PLUNKSNA kote ištikimas tam pačiam žanrui? — Taip, rašiau apsakymė lius ir bandžiau kažką eilė mis. Galvojau apie rašytojo darbą, turėjau dideles sva jones. Deja, gyvenimas išblaivė sapnus, nukreipė visai kita linkme mano pastangas. Ilgiems metams teko padėti literato plunksną. Nors ta plunksna gerokai aprūdijo, tačiau, kaip matote, dar šiaip taip rašo: likau ištikimas tam pačiam žanrui. Kaip derinasi tarpusavyje Jūsų mokslinė-pedagoginė veikla ir kūryba? — Blogai! Kaip toje Kry lovo pasakėčioje... Vienas dalykas traukia vienon pu sėn, kitas — kiton. Nepersi-
U2 RAŠYTOJO DARBO STALO
O
plėši! Tai ir balansuoju tarp dviejų polių. Nors vis ar čiau traukia mokslinis-pedagoginis darbas. Pareiga... Nieko nepadarysi. Kaip Jums atrodo, kodėl daug lituanistų, turinčių kū rybinių sugebėjimų, nebai gia universiteto? — Dėl savo „literatūrinės“ ambicijos. Dar neapsiplunksnavę pasijunta rašytojais. O tuščia statinė garsiai skamba! Nesimoko, nelaiko egzaminų, net ima teisinti savo poel gius — universitete moko nereikalingų dalykų (tarsi
universitete turėtų mokyti rašyti!). Girdi, lotynų kalba — kalnas asilui, istorinė gra matika — kalbos žiurkė ir pan. Tas „kalnas" ir išverčia iš studentiškų klumpių. Kokie jūsų kūrybiniai pla nai? — Planai planiniai. Pirmiau sia turiu baigti monografiją apie P. Višinskį. Tas darbas guli ant pečių akmenimi, o juda nedideliu žingsniu. La bai rūpi ta monografija, tai mano pats įdomiausias dar bas. Be to, negaliu užmiršti ir apsakymų. Vis parašau. Tik su žvejais ir zuikiais at sisveikinau. Dabar tevašnoja akyse miestas, jo žmonės, na, ir studentiškas jaunimas. Se kantiems metams užplanuotas
apsakymų rinkinys! Ką norėtumėte pasakyti lituanistams — pradedantiems rašytojams ir poetams? — Mokytis dirbti: kantriai ir atkakliai. Neišpuikti. Be laiko nieko nėra, tas pat ir literatūroje. Ir dar: neįsi vaizduoti, kad, parašęs įma nomą eilėraštį, apsakymą, jau tapai rašytoju — jau ma rios ligi kelių. Į mūsų universiteto litera tus žiūriu optimistiškai, ati džiai seku jų kūrybą. Tik ne patinka, kad nebeliko savoje kūryboje svarstymų, diskusi jų. .. Tačiau džiaugiuos vilti mi, kad iš mūsų literatų išeis ne vienas rašytojas, poetas. Šaunios universiteto tradicijos — (čia ir rašytojų kaltė!) ne bus pažeistos. Kalbėjosi II k. žurnalistė G. MILKEVIČIŪTĖ
• UNIVERSIT E T O TEATRE — PREMJE RA. j
NAUJI VARDAI
A. JASULAITIS MF III kursas
Leninas, literatūra ir dabartis
Žemė — 't
R> tas skaidrus — pasinersiu į džiugų varpo džiaugsmą, (M[ėdžiais, žole apaugsiu
Lietuva...
ONUTĖS BALIUKONYTĖS mūsų skaitytojams pristatyti gal ir nereikėtų. Jos eilėraš čiai jau ne kartą buvo spaus dinami „T. studente", litera tų almanachuose, o ir respub likiniuose žurnaluose O. Baliukonytės vardas ne naujie na. Be to, universitete šiemet jos eilėraščiai buvo pripažin ti geriausiais. Vis tik, patei ■ano baltosios pilys! Kkit kuoruos laužai. kiant mūsų skaitytojams pluoštelį naujesnių O. Baliu■pririnks gintarų devyni Žilvinai... konytės eilėraščių, norisi pa ■ariu žolės raudonos. Aš sakyti apie juos keletą žo einu, aš einu---------- džių. ■ lio rytmečio žaros Svarbiausia Onutės eilėraš ■dėdės sunkumu čių poetinė sąvoka — žemė. Žemė, perveriama skaudaus šauksmo ir gero laukimo... „balandžio saulės, paukščių, žolės". Gal tai gimtoji Dzū ■ PASKUTINĖ šiais metais kija su jos švelniai glamonė ■ emjei'a pakvietė cjėstyto■s, studentus, miesto visuo jančiu „vėikai". Trapi ta že menę į universiteto teatrą. mė ir dažnai bevardė, bet ir ■iTIS’o diplomantė R. Polia- neištartas jos vardas — Lie ■evičiūtė studentų scenoje ■ įstatė V. Balašovo 2-jų da tuva. Prisimenant ankstesnius lu romantinę dramą „Le■enda apie Paganinį“ — apie Onutės eilėraščius, matyti, ■'elnio apsėstąjį“ genialųjį kad jų žemė vis dosniau at ■nuiklninką. Nikoią Paganinį gelmėm tarsi ■ ridina III k. lituanistas J. siveria savo ■allnauskas. Veiksmas vyks- „užmirštom giesmėm" ir „mė ■ Italijoje, vienoje Toskani- lynom liepsnom". Jos truputį ■s provincijoje 1803 metais. ■ M. KURAIČIO nuotraukoje: stebuklingos, tos gelmės, bet ■ vas Vinčencas Kafareli (akt. iš jų spinduliuoja tikra poe ■ Liktoravičius, MMF I k. tinė jėga. zo didžiulį skausmą.) i patikėsiu, nori? — Įliais bereikšmiais žodžiais, bvo naktim apsvaigęs gsiu liepsnojančiais toliais.
■tudentas) ir Marčela (akt. I. ■ukoševičiūfė, EF III k. stu dentė).
Ir gyvena toj eilėraščių žemėj žmogus, kenčiąs ir ieš kąs, laukiąs ir besidžiaugiąs, „kad didžiulės upės sklidinos vandens", o svarbiausia, kad su žolėm Ir besparniais paukščiais auga jis pats — žmogus. Gero, niekad nesibaigian čio augimo, Onute! V. D.
Seniai kažkada Sapnavau, kad miriau, kad nuskendau, Kad grįžta karalius Iš mūšio be žirgo, be kardo. O moterys nieko Nežino. Kepa pyragą Ir atkasa vyną iš žemės, Ir pripila ragą.
Dainuoja vaikai Žemė degė. Ją sniegu gesino. Ir gėles vainikui skina. Kad grįžta karalius be žirgo, Kaip toli mes buvom, kaip be kardo — toli... Nežino, nežino... Virto vandeniu raudonas vynas, Atsivėrė žaizdos akmeny. Eikit, vaikai, į namus.
Veidrodžių salės, Bijosit, Devynios oranžinės saulės, Juokiasi moterys, Kai sutems, kai saulė nusileis, Supa ant rankų vaikus. Kruvinas rankas žole nušluostysiu, Ką tu parneši man, Kai būsiu maža, kai lauksiu? Pasilenkus ties tyliais keliais, Lentynose šaukštai Sunkios ir brangios geležies.
i
Eikit, vaikai, į namus. Jau skrenda Juodos paukštės prie juodų versmių. Miršta žmonės. Jie mane atranda Po žeme. Tarp užmirštų giesmių.
Valgykit, vaikai, — Užaugsit protingi ir gražūs. Greitai pasveiksit, Sirgę per naktį sapnais. Veidrodžių salės. Devynios oranžinės saulės. Tiktai devynios, O mūsų — devyni šimtai...
Išgalvok man vardą — kad skambus ir geras, Kad protingas būtų. Išgalvok mane. Aš sakysiu — melas. Aš kalbėsiu — melas, O vis tiek tikėsiu — kaip gera žinia.
Ir žolėj su paukščiais, su besparniais paukščiais, Vasarą gyvensiu —- ligi pat rudens. Bus rytoj man linksma, kad gera, kad augu, Kad didžiulės upės sklidinos vandens. Ir ne tuoj, ne tuoj dar — pirmo sniego dieną, Vėl reikės sugrįžti, kur naktim baisu. Ir sapnuosis žalias, vos nupjautas šienas, Ir ilgai tylėsi, bėgsi nuo visų...
Šiandieninė mokslinė-tech- tis tik idėjiškumu, išskiriami ninė inteligentija labai savo- tarybiniai rašytojai. (Taip ir tiškai žiūri į literatūrą. Štai vidurinėse, ir aukštosiose „Komsomolskaja pravda' mokyklose atpratinama nuo puslapiuose buvo ginčijama- klasikos). Antrieji nei si, ar reikalingas menas, da- gia Lenino vaidmenį suvobartiniame technikos amžiuje, kiant literatūrą. Iš vienos Redakcija gavo šimtus laiškų, pusės, Leninas vaizduojamas tvirtinančių, kad menas pra- kaip žmogus — partietiškai rado savo buvusią reikšmę, šališkas, vadinasi, neobjektykad jis negali varžytis su vus literatūros reiškinių vermokslu gyvenimo pažinime, tinime. Iš kitos pusės, tvirtikad galima lengvai apsieiti narna, kad Leninas specialiai be jo. Vienas inžinierius ra- meno klausimais nesidomėjo, šė: „Kaip aš galiu žavėtis juos paliesdavęs tik tarp kitBachu ar Bloku? Ką jie gero ko. Vadinasi, šios atsitiktinės padarė žmonijai“. „Padorus pastabos apie literatūrą negafizikas dvidešimt kartų nau- ii pretenduoti į kokią nors dingesnis už bet kokį poetą“, estetinių pažiūrų sistemą. .— tvirtina kitas. Atsirado ir Tai aiškintina paviršutinišmeno „gynėjų", kurie sakė, ku Lenino palikimo žinojimu, kad literatūra, muzika, dailė Lenino raštai, jo atsiliepi— tik poilsis, pramoga. Dar mai apie literatūrą yra teorikiti įsitikinę, kad literatūra nis pagrindas mūsų iškeltiems — tai jausmų sfera, ir tiktai klausimams suprasti. mokslas — proto karalystė. Pirmiausia — fizikai ir lyIr pagaliau atlaidi sentencija rikai. Atsakymo ieškosime apie lyriką ir fiziką: „Ir kos- Lenino pažinimo teorijoje, mose reikalinga alyvos šake- Aplinkinis pasaulis pažįstalė". mas įvairiomis formomis: ir Viena gimdo kitą. Atlaidus filosofijoje, ir moksle, ir liplekšnojimas literatūrai per teratūroje. Meno šaltinis — petį, supaprastinimas, sumen- tikrovė, ir literatūros kūriniai kinimas jos reikšmės istori- vertingi tiek, kaip jie teisinjoje ir pažinime, pagimdo at- gai atspindi gyvenimą. Menas rankinį estetinį požiūrį į Ii- — gyvybiškai būtina grandis teratūrą. žmogiškajame pažinime, jis Ryšium su naujo masinio pašauktas savo priemonėmis skaitytojo, gana apsišvietusio, padėti keisti gyvenimą. Toatsiradimu mūsų dienų poezi- dėl jis tapo savarankiška ir ja vis labiau priklauso nuo svarbia veiklos sritimi ir, estrados, nuo aplodismentų, besivystant kultūrai, įgyja vis Kai kas bando Cernyševskj, didesnę reikšmę. Mokslas, Saltykovą-Ščedriną, ’ Maja- kaip visuma, duoda mums kovskį, Gorkį apšaukti ten- žinių apie gamtą, žmogų ir dencingais ir palikti tik tuos io visuomeninius santykius, rašytojus, kurie ilgai buvo Bet jeigu kuri nors mokslo užmiršti ir kuriais pradeda šaka apima tik dalį tikrovės domėtis literatūros mokslas. 'r žmogaus praktikos, tai Atsiranda lyg kokia nema- meno apimtis begalinė. Mė toma mintis, kuri sudaro tam no ir literatūros sfera —- vitikrą pavojų. Visockio kuri- sa visuomeninė istorija, žmoniai, miesčioniškas Okudža- Raus veikla, visa idėjų, sievos romantizmas įvairiais bū- kimų, jausmų, * pergyvenimų dais plinta jaunimo tarpe ir įvairovė. Pažintinė meno neigiamai veikia jo literatu- reikšmė vra ta, kad jis parinį skonį. rodo žmogų jo daugybėje ryŽinoma, šios užkulisinės šių su visuomene, su aplinkimintys nepajėgs tapti visuo- niu pasauliu. Mokslo ir memenės nuomone, nesunaikins no turinys — tikrovė. Skirpraeities literatūros, netruk- tingos tiktai jos atspindėjimo dys augti naujai, bet vis tik formos: mene gyvenimas per tos tendencijos sunkina jau- teikiamas vaizdais, moksle — nosios kartos auklėjimą. išprotavimais. Bet ir šio skirApmaudu, kad ši atranki- tumo Leninas^ nelaikė absonė estetika tampa snobizmu, liūčių. Literatūrinio mąstymo nenoru suprasti literatūros elementai budingi kiekviesavitumą, neginčyjamą jos nam žmogui. Suvokiant tikidėjiškumą, atsiranda grožio rovę dalyvauja fantazija, be dėl grožio troškimas, knygos i°s neįmanomi nei palyginitampa papuošalu. mai, nei epitetai, kuriais Atsakymą į klausimą: „Kas turtinga bet kuri kalba. Apie kaltas?" ne taip lengva rasti, žmogaus fantaziją Leninas Šiandienos humanitarinių rašė: „Veltui galvoja, kad ji mokslų atstovai lenininės es- reikalinga tik poetui, ir matetikos atžvilgiu dažnai užima tematikoje be jos neišsiverdvi skirtingas ir neteisingas s'- • • Fantazija yra didžiausios pozicijas. Pirmoji — tai vul- vertės savybė". garus sociologizmas: literatuLeninui buvo svetimas rą bandoma aiškinti remian- siauras utilitariškas požiūris _ ______ ______ į meno reiškinius. Menininko misiją, jo kūrybos laisvę jis Pranešimas skaitytas moks- suprato kur kas plačiau, vilinio komunizmo seminare. (Nukelta 1 4 psl.)
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiir
Leninas, literatūra ir dabartis (Atkelta iš 3 psl.)
sais šios sąvokos atspalviais, iškaitant visas žmonių dvasi nio bendravimo rūšis. Leninp idėja apie harmo ningai išsivysčiusią asmenybę aiškiai paneigia menininko kūrybos apribojimą tik jaus mų pasauliu, tik grožiu, kas atveda į abstrakciją, idealiz mą, menininko ir netgi ištisų mokyklų (simbolistai, Kūpri nąs, Andrejevas) krizę. Ir vėl klausimas apie meni ninko laisvę ir partiškumą. Partiškumo principas, kaip menininko pasaulėžiūros, jo gyvenimo pozicijos, jo, kaip asmenybės, vienybė, kartais aiškinamas vienpusiškai, sub jektyviai: menininkas supran
tamas kaip pasyvus jo parti jos idėjų išreiškėjas. Pamirš tamas aktyvus menininko da lyvavimas liaudies gyvenime, gilus jo žinojimas ir apmąsty mas. Marksistinė pasaulėžiūra atskleidžia objektyvius visuo menės dėsnius, ir šiuo atve ju partiškumas ir objektyvu mas yra sinonimai. įvairiau sios rūšies nukrypimai nuo tiesos — lakavimas iš vienos pusės ir šmeižimas, juodini mas iš kitos — tai partiškumo principo pažeidimas, nes me nas netenka gyvenimiško pa grindo, revoliucinės jėgos (Taip ir gimsta baikščios Vi sockio ir Okudžavos pašaipė lės). Ir esmė čia ne deklara cijoje.
Atidžiai studijuodami Le nino kūrybos laisvės, partiš kumo principus, mes supra sim klaidingu teiginį, esą, jie riboją menininko laisvę, skur diną meną. Partiškumas nega li varžyti kūrybinės individua lybės, nes jis ir yra natūralus menininko, suvokusio savo visuomeninės ekonominės formacijos idėjas ir pasaulė žiūrą, požiūris į gyvenimą. Tai išvaduoja nuo literatūri nio anarchizmo ir karjeriz mo. Literatūrinis karjerizmas — savos rūšies žaidimas su pub lika, mada (tos pačios Visoc kio ir Okudžavos dainelės) — tolimas nuo tikro meno. Le ninas aiškiai atskyrė novato riškumą nuo pseudonaujovių, literatūrinius ieškojimus nuo laiko mados. Lenino žodžiais tariant, jeigu novatoriškumas ir šiuolaikiškumas eina tikro vės priešaky, tai mada bejė giškai seka jai iš paskos. Literatas gyvena tam tikro
MARGAS STUDENTŲ PASAULIS UŽSIENYJE
vo pasiųstiems mokytis asme disertaciją (mūsų stojančiųjų nims. Vidutiniškai ir mažiau į aspirantūrą autoreferato ly uždirbančių tėvų vaikams yra gio). Už jį daugelyje univer • ANGLIJA būtina gauti stipendiją, nes sitetų suteikiamas meistro Yra dvi studentų grupės: mokestis už mokslą siekia iki (master) laipsnis. Baigę šią studentai be jokio mokslinio 250 svarų (500 rub. — Red.) aspirantūrą (kokios mūsuose laipsnio (undergraduate stu- per metus. Tiek pat gali kai nėra), eina dirbti į gamyklą dents) ir studentai, turį moks nuoti ir butas bei transportas. arba dar trejus metus mokosi linius vardus (postgraduate Išlaidos maistui ir knygoms filosofijos daktaro laipsniui. students). Pastarąjį mes ver irgi artimos minėtai sumai. Paruošta iš P. Pūkelio čiame (ne visai tiksliai) aspi Kai kuriuose universitetuose straipsnio „10 mėnesių rantu. „Untergraduate" stu studento gali pareikalauti mo Didžiojoje Britanijoje", dentų mokymas trunka trejus kėti už laboratorijų medžiagas išspausdinto KPI laikrašty metus (išskyrus mediciną ir ir aparatūrą. Kaip taisyklė, je „Už tarybinį mokslą". architektūrą). Sėkmingai bai studentas turi apmokėti mo gusiems šį kursą suteikiamas komųjų praktikų išlaidas, t. y. bakalauro mokslinis laipsnis, už prietaisus, medžiagas ir • Prancūzijos licėjai — kuris priskiriamas prie že pan. „Postgraduate" studentų mesniųjų laipsnių grupės. As mokymasis inžinieriumi tęsia vidurinės mokyklos, duodan muo, tapęs technikos baka si vienerius metus, trejus — čios teisę stoti j aukštąją lauru. dar nelaikomas inžinie moksliniam vardui gauti. Vie- mokyklą, priima tik apie riumi. Specialistas bus inži nerių metų aspirantūra yra penktadalį jaunuolių ir mer nieriumi, kai gaus teisę vadin skirta specialistų su bakalau ginų (14—17 m. m.), norin specializavimui čių į juos įstoti. tis savo specialybės inžinie ro laipsniu specialybėje. rių asociacijos vicenariu. Tam siauresnėje Mokslo metai padalinti J tris • Socialistinės vokiečių reikia išlaikyti kvalifikaci nius egzaminus, pristatyti ir periodus — termus. Du — po studentų sąjungos (VFR) pir apginti darbo metu atliktus 11 savaičių ir trečias — 9. Per mininkas pareiškė, jog ši są du pirmuosius termus klauso junga turi tikslą „sutrukdyti darbus. paskaitų, vyksta moko kapitalistinės sistemos porei Didžiausia problema stojan masi čiam į Anglijos universitetus mieji užsiėmimai laboratori kiams reikalingų specializuo yra gauti stipendiją. Jas ski jose ir auditorijose. Trečia tų idiotų serijinę gamybą". i ria vietinė valdžia (rajono ta me terme laiko egzaminus • JAV 92 proc. jaunuolių ryba). Siek tiek stipendijų raštu (kaip ir kiti studentai), skiria ir federalinė valdžia. daro projektą, be to, studen neturi galimybių įstoti j aukš Stipendijas moka ir firmos sa tai turi parašyti vadinamąją tąją mokyklą.
je istorinėje aplinkoje, kuri veikia j j. Absoliučios nepri klausomybės idėja neverta ir grašio. Visuomenė, valstybė, dvasiniai principai arba mada visada veikia menininką tam tikra kryptimi. Leninas eilėje darbų iš sprendė ir klausimą apie vi suomenines idėjas ir literatū rą. Kai kas mano, kad kūry bos esmė — tai politinių įsiti kinimų įvilkimas į gražius rū bus. Tai nieko bendro neturi su literatūros idėjiškumu, tai greičiau — schematizmas. Idėja — tai ne tik proto, bet ir žmogiškosios širdies, jausmų ir valios vaisius. Idė jinės autorių pozicijos atsi skleidžia gyvenimiškoje jo herojų patirtyje, Lenino nuo mone, sąmoninga menininko idėjinė pozicija pasireiškia pačiame kūrybos kryptingu me ir meninių vaizdų esmėje, o ne didaktinių pamokymų gausybėje. Anksčiau mes minėjome
pradės mokytis Sąjungos aukštosiose mokyklose.
LIETUVOJE
KVIEČIA
TURISTĘ!
O Pernai Kauno politech nikos institutą baigė 52 spe cialybių 1891 inžinierius. Ir šiais metais daugiau kaip tūkstantis specialistų su šios aukštosios mokyklos diplo mais ateis dirbti į įvairias liaudies ūkio sritis. O KPI sporto-sveikatingumo stovykloje prie Kauno marių pastatytas 100 vietų klubas-valgykla, penki suo miško tipo namukai po 16 vietų. Šiais metais čia bus atidarytas studentų alaus ba ras, o vakarais poilsiauto jams koncertuos instituto est radiniai kolektyvai: „Aitva rai*4, „Meteorai44. Šioje stovykloje jau pabu vojo kolegos iš Vietnamo De mokratinės Respublikos, Gru zijos, Baltarusijos, Maskvos ir Odesos.
I
O KPI Automatikos fakul tete stipendijas skirsto elekt roninė skaičiavimo mašina. Duomenys jai pateikiami to kie: materialinė padėtis, eg zaminų sesijos rezultatai (pa starųjų „svoris44 — 40 proc. iš bendro balų skaičiais) ir visuomeninis darbas (20 proc.). O 1963 metais KPI buvo užregistruoti 7 atradimai, o pagal pernykščių metų ouomenis — 57.
O žejnės ūkio akademija ruošia aštuonių specialybių žemės ūkio specialistus. Be to, čia veikia Visuomeninių profesijų fakultetas. Jame yra žurnalistų-korespondentų, fotokorespondentų, dailininkų-visuomenininkų sky riai. šiame fakultete galima mokytis vadovauti vokali O Voronežo Lenino kom jaunimo universiteto Biologi* niams ansambliams, liaudies jos-dirvožemio fakultete dir šokių kolektyvams, režisuoti ba buities-stipendijų komisi dramą ar masinius rengimus. ja, sudaryta iš profsąjungos O Šią vasarą Kauno poli ir komjaunimo organizacijų institutas organi 6 atstovų. Komisija skirsto technikos vietas bendrabutyje, stipen zuoja 20 respublikoje, 3 už tarptautinę dijas, rūpinasi studentų ma sienyje Ir vieną darbo ir poilsio stovyklą terialine padėtimi. Elektrėnuose. O Šiais metais Rygos Po Gegužės pradžioje ke litechnikos institute viešėjo žemės turistinės delegacijos iš VFR, letą dienų Lietuvos Suomijos, Anglijos, Lenkijos ūkio akademijos choras „Dai na44 viešėjo Lenkijoje ir VDR, Čekoslovakijos ir Brazilijos. Berlyne. O Tomsko politechnikos institute vienas egzaminas vyko kiek neįprastai. Visiems studentams buvo įteikti vokai su devyniomis kortelėmis. Jose klausimai su atsakymų variantais, iš kurių reikia atrinkti vieną teisingą ir už rašyti į kontrolinę kortelę. Ir viskas. Tiesa, jei studentas pageidauja, dėstytojas gali egzaminuoti jį papildomai. Studentams ir dėstytojams toks egzaminavimo būdas pa tinka: egzaminas baigiasi ne palyginamai greičiau.
SĄJUNGOJE
Abstrakcionistinė skulptūra prie Masačiuseto (JAV) technologinio Instituto. K. SINKEVIČIAUS nuotr.
klaidingą nuomonę apie Le nino samprotavimų apie lite ratūrą nekonkretumą, atsitik tinumą. Lenino meno ir kultūros teorija nuolat ir sistemingai vystoma jo raštuose kartu su filosofiniais, ekonominiais ir politiniais darbais. Naujosios kultūros problemas Leninas sprendė kartu su uždaviniu pažadinti liaudies mases są moningai istorinei veiklai. Jis numatė platų Rusijos pertvarkymo planą, kuriame jaučiamas nuoseklus naujos kultūros ir literatūros forma vimo uždavinių ryšys su re voliuciniu, ekonominiu visuo menės reorganizavimu. Ir naujos literatūros sąvoką Le ninas siejo su komunizmo įtvirtinimu, su naujo žmogaus auklėjimu, harmoninga asme nybe. Taigi, klausimas dėl Lenino estetinių pažiūrų gilu mo ir sistemingumo atpuola. A. LYSOVAS IV k. rusistas
KLUBAS
Privačiuose pokalbi ir kurso susirinkimu varginančiuose posėdžiai se ir konferencijose tą i I dį drąsiai meta publik. I oratoriai: „Aš skaitą, kad..." Štai atsistoja tūlas žniol gėnas ir, pakėlęs akis į dangų, rėžia: „Aš skai r. kad reikia įsteigti dar ie| ną klubą". Pasižiūri kalbantįjį dar kartą — <i| tik neapsirikau, gal tikrai iš „lapuko" ska ! Ne, nieko jis neskaito. J ii neskaito ir kalbininkuj straipsnių, jis nesirūp n, ir savo kalba... Ne kartą Ir ne vienaI proga jau buvo taisomas tas netikęs vertinys „Ai ' skaitau..O jis tebe skamba ir gana. Tai gal ii mums neverta kišti savol trigrašį? Ir taip „jasnas reikalas", anot vieno stu dento?
O Į mūsų mieląją tėviškę atkeliavo vasara. Kol kas, supančioti egzaminų sesi jos, mes negalime pilnai džiaugtis įos malonumais, tačiau jau laikas pagalvo ti apie būsimas atostogas. Šiais metais, kaip ir praėjusiais, universiteto turistai keliaus gražiau siomis Lietuvos vietomis, kops į padavimais apipin tus piliakalnius, plaukios žydraisiais ežerais ir upė mis, giliau pažins gimtąjį kraštą, jo dvasines ir kul tūrines vertybes. Tie, kurie pamėgo snie guotas viršukalnes, šniokš čiančias kalnų upes, ku riuos vilioja tolimi kraš tai, ruošia žygius j Karpa tus, Tian-Sanį, Vidurinę, Aziją, Kamčiatką ir kitus šalies rajonus. Visus, kurie nori links mai praleisti vasarą, kvie čiame š. m. birželio 10 d. 20 vai. ateiti į universiteto Turistų klubą. Čia Jūs galėsite pasirinkti norimą maršrutą, susirasite ke lionės draugų, konsultuos ir patars UTK valdybos nariai. UTK kraštotyros sekto rius siūlo rugpiūčio 3—10 d. d. dalyvauti kraštotyri ninkų ekspedicijoje Ker navėje. Ekspedicijos daly viai vaikščios po kaimus, links tautosakinę ir etno grafinę medžiagą, domėsis liaudies menu, o vakarais linksminsis prie laužo. Norintieji dalyvauti užsi rašo birželio 10 d. 20 vai. (antradienį) Turistų klube.
Dar kartą apie tą pati, l.l y. apie sesijos užkulisi<is.l Štai laiko egzaminus vie-l no fakulteto trečiakursiu. I Dreba už durų, sulipę anll palangių (I) skaičiuoja knygų puslapius. Be sociologų pagalbos sunku pasakyti, kodėl bū simo egzamino baimė ver čia kartis taip aukštai Kol kas galima tik vienai pasakyti (t. y. pagrąs>ti pirštu): „NegražuI"
STUDENTŲ DOMESIUI!
Padavusieji pareiškimus gauti gydomąjį kelialapį prašomi užeiti į Studentų profkomitetą iki birželio 15 d. kasdien 15—17 vai.
REIKALINGI
Vilniaus miesto milici jos valdyba kviečia studen tus vasarą padirbėti Vil niaus mieste, palaikant viešąją tvarką. Atlyginimas 95 rub. per mėnesį. Norinčius dirbti prašo me kreiptis į VVU kom jaunimo komitetą. ---------------------------------- -
MMF IV kurso 4 grupės studentei Domutei MARČIUKAITYTEI Jeiqu užuojautos žo džiai galės palengvinti Ta vo skausmą, tragiškai mirus mylimam broliu kui, priimk Juos. MMF visuomeninės organizacijos, dekanatas ir IV kurso studentai
01 2000 tūkstančių studen tų iš liaudies demokratinių šalių baigia mokymąsi mūsų šalies universitetuose ir insti tutuose. Lenkija, Vokietijos Demo kratinė Respublika, Bulgarija ir kitos šalys jau laukia kva lifikuotų specialistų. O šių metų rugsėjo 1-ją 4000 tūkstančiai jaunuolių iš liaudies demokratinių šalių
Laikraštis (steigtas 1950 m. • Redakcijos adresas: Vilnius, MTP-3, Universiteto g. 3, te lefonas 2-58-84 * Spaudė LKP CK laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
O
Vida, liūdime kartu su Tavimi, mirus mylimam tėveliui. ChF V kurso studentai I
Išeina penktadieniais | Kaina 2 kp.
Užs. Nr. 2440 LV 11507
REDAKTORIUS A. KUSTA