Salių
proletarai, vienykitesi
cam/sos scupencas visų
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 20 (1045) 1978 m. birželio 16 (l.
EINA NUO 1*50 METŲ
KAINA 2 KAP.
SIAME į NUMERYJE: UNIVERSITETO LITERATŲ KŪRYBA
KAIP ĮSIGYTI ANTRĄJĄ PROFESIJĄ KAI STINGA DAR VIENOS NAKTIES KONGO ĮSPŪDŽIAI -
SPORTAS
VLKJS XVIII SUVAŽIAVIMO NUTARIMUS — Į GYVENIMĄ
DAUGIAU INICIATYVOS’ Šiuo metu mes visi gyve name VLKJS XVIII suvažiavi mo nutarimų svarstymo at mosfera. VLKJS XVIII suvažia vimo medžiaga buvo išsa miai apsvarstyta Filologijos fakulteto komjaunimo grupių susirinkimuose. Buvo išgirsta kritinių pastabų falkultefo biu ro atžvilgiu. Tai pirmakursių '.lyvo mokymo trūkumai, n-a visada detaliai paruošta VPP valandėlių tematika, dėl ku rios nukenčia šių valandėlių ruošimas. Mūsų manymu, šios problemos opios ir aktualios visų fakultetų biurams. Mes — filologai, tačiau vis dar ne galime girtis labai gera sie nine spauda. Todėl kovoti už jos politini idėjinj kryptingu mą, turiningumą ir aktualumą — viena iš pagrindinių fakul teto biuro užduočių. VLKJS XVIII suvažiavimo medžiagos svarstymo meru buvo siūloma griežčiau kovo ti su studentais, be pateisina mos priežasties praleidinėjančiais paskaitas, pavyzdžiui — mėnesiui nutraukti stipendijos mokėjimą. Reiktų dar daž niau svarstyti atsiliekančius moksle studentus per moky mo auklėjimo komisijos po sėdžius. Ypač daug buvo kalba ma apie filologų tradicines specialybių dienas. Šiais me tais mes džiaugėmės gerai organizuotomis Lituanistų ir Anglistų dienomis. Visą sa vo vakarą lituanistai paskyrė Universiteto jubiliejui, savo kūryboje atspindėdami VU istoriją, deklamavo Universi tetą baigusių poetų eiles. Anglistų vakarą lydėjo nesi baigiančios ovacijos. Daug pagyrimo žodžių nusipelnė rusistai, organizavę šiais me tais savo pirmąją Rusistų dieną. Tačiau vis dar stinga studentų inciatyvos ir kūry binės energijos ruošiant me diumą, diplomantų palydas. Jau šiuo metu fakulteto biu ro nariai suka galvas kaip dar įdomiau kitais mokslo me tais organizuoti Socialistinio lenktyniavimo nugalėtojų bei Pirmūnų vakarus. VLKJS CK Pirmasis sekreto rius B. Pastuchovas suvažia vime pabrėžė, kad vienas iš svarbiausių tarybinio jaunimo uždavinių — masinis mark sizmo leninizmo sttrdijavimas Daug fakultete kalbama spie visuomeninių mokslų studijavimo pažangumo kėli mą. Įtraukti studentus j ak tyvų dalyvavimą visuomeni nių mokslų konkursuose, pa dėti jiems jsigyti tvirtą moks linę pasaulėžiūrą — mūsų komjaunimo organizacijos pa reiga. Tik energingu visų komjaunuolių darbu, aktyvia visuomenine veikla mes įgy vendinsime VLKJS XVIII su važiavimo nutarimus.
Docentas R. Uždavinys Ekonominės kibei netikos specialybės pirmakursės N. Barlanūnaitės matematikos žinias įvertino gerai.
Egzaminus laiko žinovai
Docentas Stasys Uosis į studentės Reginos Puodžiunaitės studijų knygelę rašo ketvertą.
SOCIALISTINIS LENKTYNIAVIMAS
Mūsų Universitetas jau daugelis metų dalyvauja so cialistiniame lenktyniavime. Už 1977 metų rezultatus aukštųjų mokyklų sąjungi niame socialistiniame lenk tyniavime Universitetas apdo vanotas TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos ir Švietimo, aukš tųjų mokyklų ir mokslo įstai gų darbuotojų profsąjungos CK Garbės - -raštu. Malonu, kad mūsų darbas susilaukė tokio aukšto įvertinimo. Bet jis reikalauja pateisinimo ir skatina siekti dar didesnių laimėjimų. Šių metų socia listinis lenktyniavimas neat skiriamas nuo mūsų Univer siteto 400 metų jubiliejaus. Todėl sutikdami šią šventę mes turime labiau organizuo tis, kad visi įsipareigojimai būtų įvykdyti ir viršyti. Šito reikalauja ir TSKP CK, S. LAPINSKAS VPSCT ir VLKJS CK Kreipi Fil. F komjaunimo masis į darbo žmones ir vi biuro sekretorius suomenines organizacijas.
Kad studentui prieš egza miną amžinai pritrūksta die nos, kad egzaminams ruošia masi, Sukišus kojas į šaltą vandenį, o galvą apsirišus šlapiu rankšluočiu, kad per paskutinę naktį sugebama iš mokti vos ne graikų kalbą — tai ir tiesa, ir netiesa. Tik niekas nesiims tvirtinti, jog sesijos metas nėra sunkus, neįtemptas. Ir neatsakingas. Šiaip ar taip — tai tarpinis finišas sukiame kelyje iki diplomo... ...Tą dieną EKFF ketvirto kurso Finansų specialybės, studentai laikė pinigų cirku liacijos ir kredito egzaminą. Kai baigiamas ketvirtas kur sas, kai ši sesija — aštuntoji, kai išlaikyta ne viena dešim tis egzaminų — atrodytų,
Irena Kizelytė. Aiškiau ir būti negali. Trečias šios sesi jos penketas. jog vaikinų ir merginų rim tis ir susikaupimas prieš eg zaminą vos ne apsimestinis. Tačiau nėra lengvų egzami nų. Gal todėl toks tikras džiaugsmas, kai vienas po ki to ėjo kurso draugai iš audi torijos ir į tą tokį įprastą „Na. kaip?" atsakydavo džiu giu „penki... keturi". V. KASPERAVIČIUS V. KASPERAVIČIAUS ir L. SKIRPSTO nuotr.
ESAME ĮSIPAREIGOJĘ-TURIM PADARYTI Jausdami didelę atsakomy bę už šių metų socialistinio lenktyniavimo rezultatus, fa kultetai ir katedros sustipri no organizacinį ir auklėja mąjį darbą. Daugiau dėmesio skiria šių klausimų kontrolei. Šiuo metu beveik visose ka tedrose vyksta pusmečio so cialistinio lenktyniavimo re zultatų aptarimas, aiškinama si, kas nuveikta, ką ir kaip dar reikia padaryti. Kokių gi socialistinio lenktyniavimo rezultatų Universitetas pasie kė per šį pusmetį? Džiugu pažymėti, kad jau čiamas pagyvėjimas mokslinio tyrimo sektoriaus darbe (vir šininkas A. Trapulionis). Tą rodo šie skaičiai: 1978 me tais įsipareigota įvykdyti ūkiskaitinių darbų už 2,65 mln rublių, o šiandieną jau turime sudarę sutarčių už 3,27 mln rublių. Numatomas gauti ir didesnis ekonominis efektas. Bus daugiau paraiš kų autorinėms teisėms gauti.
Buvome įsipareigoję — 20, o jau dabar esame pateikę 11, iš kurių 7 įvertintos teigia mai. Be to, pateikti 27 ra cionalizaciniai pasiūlymai. Esame įsipareigoję „plėsti ir gilinti mokslinius tyrimus, susijusius su svarbiausiomis mokslo ir technikos pažangos kryptimis, stiprinti mokslo ryšius su praktika“. Dirbda mas šia kryptimi, Universite tas yra sudaręs 10 papildomų kūrybinio bendradarbiavimo sutarčių. Iš jų pažymėtinos sutartys su Vilniaus plastma sinių dirbinių gamykla, Mins ko '„Tranzistoriaus" gamykla, Termoizoliacijos institutu. Daug gerų žodžių nusipel nė mūsų SMD veikla. Šiais metais jos konferencijose perskaityta 1080 mokslinių pranešimų (planuota 1000), respublikinei apžiūrai pateik ta 170 studentų mokslinių darbų, (planuota 150), sąjun giniam konkursui — 42 stu dentų moksliniai darbai (pla
nuota 40). 1977 metų veik la sąjunginėje apžiūroje įver tinta vienu medaliu, ketu riais diplomais, dviem pagy rimo raštais. Tikimės, kad šiais metais apdovanojimai bus dar svaresni. Bet kai kurių mūsų įsipa reigojimų vykdymas kelia susirūpinimą. Antai, esame užplanavę, kad ne . mažiau kaip 20% viso pedagoginio personalo pakeltų kvalifikaci ją. Gerai šis darbas vykdo mas Medicinos ir Istorijos fa kultetuose. Tačiau PEF, PF, ChF, GF, Fil.F ir kt. per šį pusmetį planą įvykdė mažiau negu 50%. Ar per rudens semestrą jie pajėgs įgyven dinti, kas įsipareigota? Kiek geriau negu pernai dirba leidybinis skyrius. Per šių metų penkis mėnesius iš leistos penkios mokymo prie monės, kurių apimtis 20 spaudos lankų ir 77 pavadi nimų metodiniai nurodymai, programos, laboratoriniai dar
bai (212 sp. 1.). Leidybinis darbas gerokai priklauso nuo mūsų fakultetų ir katedrų darbo. Yra atvejų, kai me džiaga laiku nepateikiama ar ba perkeliama ateinantiems metams. Fakultetų profbiurų gamybiniai sektoriai reiškia pretenzijų ir leidybiniam sky riui: pateikiami leidiniai per nelyg ilgai užsiguli skyriuje, išleidžiami nekokybiškai, sun kiai įskaitomi. Iki naujųjų metų dar yra laiko, bet neatidėkime dar bų, kaip studentas — pasku tinei nakčiai. Universiteto vietos komite tas kviečia visus darbuoto jus, padalinius, visuomenines organizacijas dar aktyviau vykdyti ikijubiliejinių metų Universiteto socialistinio lenk tyniavimo įsipareigojimus. A. NAGELE, R. ROZAUSKAS Vietos komitelo komisijos nariai
Vingrūs keliai j antrąją specialybę Baigiasi mokslo metai visuomeninių profesijų fakultete. Dar ne visas darbas susumuotas, bet Jau dabar galima pa sakyti: šie mokslo metai VPFbuvo vaisingi, absolventų pa lydos gražios, 70 sporto entuziastų, 47 jauni lektoriai, 43 gamtos apsaugos, 11 fotokorespondentų gegužės mėnesi gavo baigimo pažymėjimus. Antroji profesija įrašoma Penkerių metų VPF darbo į baigiančio Universitetą praktika ir visa kita leidžia charakteristiką, jis su ja vyks prognozuoti: jubiliejiniais į paskyrimo vietą. Kai jau mūsų Alma Mater metais nas specialistas turi dvi pro VPF duos naujus ūgius, pa fesijas, jam plačiai atsiveria gausės jo klausytojų armija. durys į gyvenimą, jis leng Pirmasis penkmetis — jėgų viau adaptuojasi naujoj dar išmėginimas. J naujus moks bovietėj, tvirčiau jaučiasi ir lo metus VPF žengia su ne susilaukia pelnytos pagarbos abejotinais laimėjimais. Vis naujame kolektyve. Praktika labiau didėja reikšmė studen rodo, kad plataus akiračio tijos kultūriniame ir visuo specialistų maloniai laukia meniniame gyvenime, auga kiekviena įstaiga, mokykla, absolventų įnašas į mūsų įmonė, nes jie j naują kolek respublikos kultūros lobyną. tyvą atneša ne tik savo da Šiandien tik nežinantys gali lykines žinias, bet ir pratur- abejoti: universitetinio tai ’tina bei pagyvina savo dar lygio instancija, ar laikino bovietės kolektyvo gyvenimą pobūdžio „eksperimentas". visuomenine kultūra. VPF — svarbus mūsų am VPF priklauso prie skaitin- žiaus aukštosios mokyklos giausių ir vis gausėjančių fa reiškinys, vertas ir reikalin kultetų Universitete. Kai gas vis didėjančio dėmesio ir 1979 metais mūsų Universite-' ■ paramos, kurios jis laukia tas iškilmingai švęs savo pirmiausia iš komjaunimo, 400 metų jubiliejų, jauniau dekanatų, katedrų. sias jo fakultetas sumuos Kiekvieno naujo plataus savo pirmąjį penkmetį. sumanymo likimą nemažai Fakultetas pradėjo savo apsprendžia kadrai, jų entu skrydį 1975 m. sausio mėne ziazmas ir žinių, patyrimo sį nuo keturių skyrių su 275 bagažas. Per penkmetį VPF studentais. 1976/77 mokslo subūrė didelį įvairių mokslo metais jis jau turėjo 9 sky šakų ir daugelio specialybių rius ir 1060 ' studentų. žinovų būrį. Tai savo daly 1977/78 m. m. — 10 skyrių ko entuziastai, kurie noriai ir 1154 studentus. talkininkauja naujame fakul Šiandien VPF išaugo į pla tete. Tam gausiam VU VPF tų visuomeninių profesijų įsi įvairių specialybių profesūros gijimo „kombinatą". Keičiasi būriui priklauso LTSR Aukš ir fakulteto struktūra. Dabar tojo ir specialiojo vidurinio ji tokia: mokslo ministras prof. H. Za
VISUOMENINIU
KRAŠTO
ISTORIJA
<KOMJAUNH MO OfcGANI kZATORlAI )
FAKULTETAS
PROFESIJŲ
VVU LEKTORIAI
ROTOKORCSPONRENTAI y
TYRA
ME Nū
SPORTAS
SAVIVUKl
uauoies
ORAM 0S KOltKTYYM YAJOVAI
VADOVAI
SANTOS APSAUGA
PROFE SIJOS
SAVIVEIKŲ INS-TKUMIKn OAKVSTAU VAtOVAI
bulis, profesoriai J. Markulis, C. Kudaba, J. Žėruolis, K. Navickas, VU prorektorius mokslo reikalams doc. J. Gri gonis, Filologijos fakulteto dekanas doc. J. Pikčilingis, LTSR nusipelnęs gamtos ap saugos veikėjas V. Bergas, zoologas doc. A. Mačionis, LTSR Melioracijos ir vandens ūkio ministerijos valdybos viršininkas R. Darškus, Gamtos apsaugos komi teto pirmininkas K. Giniūnas, VISI prof. dr. K. Šešelgis, Dailės instituto doc. A. Tau ras ir kt. Per penkerius metus VPF paruošė daugiau kaip 300 lektorių, apie 700 meno, spor to, turizmo, kraštotyros, gam tos apsaugos specialistų, foto korespondentų, VU istorijos ir ekskursijų vadovų. Daugu ma jų sėkmingai dirba antro sios profesijos srityje dauge lyje mūsų miestų ir rajonų. VPF seniai peraugo „mė gėjišką" stadiją. Savo darbe fakultetas vadovaujasi TSRS Aukštųjų mokyklų ministeri jos paruoštomis programo mis, tapo valstybinės svarbos savanoriška kultūros ir ko munistinio auklėjimo instan cija. Tai rodo faktai ir skai čiai. Mūsų Universiteto VPF tu ri 10 skyrių. Jo darbas tvar komas visuomeniniais pagrin dais. Vyriausias dekanato or ganas yra taryba, kuriai pri klauso skyrių vedėjai ir kom petentingi Universiteto dar buotojai: profesoriai A. Ba ranauskienė (prodekanė) ir V. Germanas (meno profesijų skyriaus vedėjas), docentas
KULTŪROS KLUBAS
ANGLU K
VERTfcJMItJFORM
SAVIVEIKŲ LIAUDIES
Jokiu
KOLEKTYVU VADOVAI
SAVIVMKL. CHORU IA VOKAUMlU ANSAMBLIU VADOVAI
»
V. Skuodis (gamtos apsaugos), V. Juodakis (fotokorespon dentų), filologijos kandidatai L. Jurgienė (jaunųjų lekto rių), vyr. dėstytojai V. Ma čiekus (kraštotyros), A. Švelnys (VU istorijos), A. Paliukaitis (turizmo), S. Strazdas (sporto), Br. švecevičius (ang lų kalbos vertėj ų-informatorių). Tarybai priklauso kom jaunimo organizatorių sky riaus vedėjas A. Kučinskas, energingas komjaunuolis, Tei sės fakulteto studentas. 1978/79 mokslo metais VPF Taryba bus papildyta kom jaunimo ir dėstytojų bei stu dentų profsąjungų atstovais. VPF — ypatingas fakulte tas: jame nėra stojamųjų egzaminų, Valstybinės diplo mų gynimo komisijos, jis re miasi savanoriškumo princi pu. Tuo pat metu jo skyriai dirba pagal patvirtintas, kruopščiai paruoštas progra mas. Studentai privalo iš klausyti programoj numatytą teorinį kursą ir atlikti priva lomą praktiką. Disciplina, uolumas, entuziazmas — tai sėkmingo antrosios specialy bės mokymosi sąlygos ir pa žymėjimo apie VPF baigimą gavimo iškilmingame baigia majame akte garantija. Praktika rodo, kad studen tui įsigyti dvi specialybes vi siškai įmanoma. Sunkumų, ži noma, pasitaiko. Viską įvei kia organizuotumas, ryžtas ir drausmė. Šiais mokslo metais paste bėta, kad dalis klausytojų, pažeidinėjo drausmę, ne visų fakultetų komjaunimo biurai ir dekanatai domėjosi fakul teto studentų mokymusi VPF. Blogai, kad iš 6 mate matikos studentų, užsirašiu sių j VU istorijos skyrių, nė vienas nelankė pirmąjį 1977/78 m. m. pusmetį VPF paskaitų, o Istorijos ir Me dicinos fakultetams šiame skyriuje atstovavo tik po vieną studentą. Rimtos fa kultetų komjaunimo ir deka natų pagalbos laukia Jaunųjų lektorių mokykla. VPF — ne plaukiojimo ba seinas ir ne pramoginių vaikštynių takas. Mokymosi bei studijų disciplinos pažei dinėjimai — tai liga, kurią teks gydyti kitais mokslo metais. VU Komjaunimo ko mitetas čia žada rimtą pagal bą VPF tarybai. Visuomeninių profesijų fa kultetui iškyla rimti uždavi niai. Jie nubrėžti 1978 metų balandžio 2 d. TSKP CK nu tarime „Dėl priemonių savi
veiklinei meno kūrybai toliau ugdyti." Tas nutarimas skirtas visoms aukštųjų mokyklų grandims. „Pripažinti, — skaitome minėtame nutarime, — kad būtina pagerinti aukštųjų mokyklų visuomeninių profe sijų fakultetų darbą. Siekti, kad šių fakultetų absolven tai būtų visapusiškai išstudi javę marksistinės-lenininės etikos ir estetikos pagrindus, galėtų būti sumanūs gyven tojų meno, kūrybos, politinio, masinio kultūrinio ir kūno kultūros bei sporto darbo or ganizatoriai. Aktyviai įtrauk ti į visuomeninių profesijų fakultetų darbą literatūros, kultūros ir sporto veikėjus". TSKP CK nutarime siūloma atkreipti ypatingą dėmesį į „meno saviveiklos kolektyvų darbo turinio gerinimą, į tai, kad stiprėtų jų ryšiai su darbo kolektyvų veikla, kad būtų plačiai panaudojamas saviveiklinis menas žmonių idėjinio, darbinio ir dorovi nio auklėjimo srityje, likvi duojant praeities atgyvenas jų sąmonėje". Sėkmingas Lenino partijos iškeltų uždavinių sprendi mas VPF darbe priklausys pirmiausia nuo VPF vadovų, jo Tarybos, skyrių vedėjų šio fakulteto dėstytojų ir ak tyvo energijos, sumanumo, entuziazmo. Bet vien tik VPF aktyvas šio vežimo nepa temps. Kiekvienas rimtas dar bas reikalauja organizuotumo ir viso kolektyvo susitelki mo. Reikalinga rimta kasdie ninė ir dalykiška komjauni mo, masiškiausios ir įtakin giausios studentijos organiza cijos, dėstytojų ir studentų profsąjungų, fakultetų ir ka tedrų vadovų pagalba. Ne žodžiais, ne reveransais iš tribūnos, o veiksminga daly kine pagalba. Ir ne tik rug sėjo mėnesį VPF studentų verbavimo „vajaus" metu, o ir vėliau per mokslo metus. Priešingu atveju atsiranda VPF darbo tokių spragų, ku rių nenurašysi iš bendro VPF fakultetų visuomeninių orga nizacijų ir dekanatų balanso. Motyvavimas „mes ir taip perkrauti" niekam nepuošia laurų vainiko. Šios pastabos ir suminėti atskiri trūkumai nesumenkina didelės dekanatų ir komjau nimo paramos VPF, jo atski rų sektorių darbui. Norisi tik, kad atskiri trūkumai nemen kintų bendro tikrai reikšmin go VPF, dekanatų ir komjau nimo darbo.
Šefuojame moksleivius
Matematikos fakultetas še tuoj a 25-ąją PTM. Šį darbu dirba II kurso matematiko', specialybės antroji ir ketvir toji bei III kurso matemati kos specialybės ketvirtoji grupės. Šefavimo darbą organlzuo ja fakulteto komjaunimo biu ro šefavimo sektoriaus akly vas. JĮ sudaro šefuojančiųjų grupių komjaunimo organl zacijos sekretoriai. 1977 me tų pabaigoje įvyko pirmasis pokalbis su PTM direktoriaus pavaduotoja E. Miškevlčlene ir šefuojamųjų grupių meisl rais. Buvo apsvarstyti įvai rūs klausimai, sudarytas bendras šefavimo planas. Kai tą per mėnesį vyksta šefavi mo sektoriaus aktyvo moky mas. Turime ir nemažai“ sunku mų. Labai opi problema — laikas. Mums, studentams, pa skaitos ir pratybos užsitęsia iki pat vakaro. Moksleiviai Jau būna laisvi nuo ketvir tos valandos. Surengėme keletą įdomiu pokalbių — apie mūsų sc nąją Alma Mater, savo fa kultetą. Moksleiviams labai patiko pokalbis „Mano ho bi". Buvo pateikti Įdomus klausimai, Į kuriuos studen tai maloniai atsakė. Vyk politinės valandėlės tem „Tarybinių tautų draugyste gimusi Didžiajame Tėvynės kare", „Mūsų komjaunimas — darni internacionalinė šei ma". Meistrams surengėm' temines paskaitas auklėjimu, estetinio lavinimo klausi mais. Kartu su 25-osios PTM auklėtiniais lankome kino filmus, spektaklius, juos ap tariame. Tokie disputai moks leivių labai mėgstami. Ge riausius moksleivius kviečia me į fakulteto šventes. Matematikų šefavimo sek torius stengiasi, kad šefavi mas taptų efektyvia ir nau dingą auklėjimo forma. V. GRIGALI0NAS Matematikos fakulteto Doc. P. UŽKALNIS, komjaunimo biuro Visuomeninių profesijų sekretoriaus pavaduotojas fakulteto dekanas
LTSR
Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiume Už nuopelnus komunis tiškai auklėjant studentus ir aktyvią visuomeninę veiklą Vilniaus Darbo rau donosios vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto TSKP istorijos katedros docentei, istorijos mokslų kandidatei Janinai Bernatavičienei suteiktas Lietu vos TSR nusipelniusios dėstytojos garbės vardas.
egzaminai...
Egzaminai,
Doc. A. Vengrys tikrino, kaip EKFF pirmakursiai moka politinę ekonomiją. A. Ur bonavičiūtė jam atsakinėjo gerai (nuotr. viršuje). Egzaminų sesija ir teslninkams. Trečiakursis A. Padolskls laiko civilinio proceso teisės egzaminą. Netrukus prof. A. Žėruolis jam para šys ketvertą (nuotr. apačioje) V. KASPERAVIČIAUS ir L. SKIRPSTO nuotr.
f I
ROMUALDA PUKALSKAITĖ
leidžia literatų būrelis
VALDAS KUKULAS
VAIDOTAS DAUNYS PASAULIS
V. Klybtii
Rytais tu atplauki ir suošl prie lango... Pasauli, aš sakau, tai tavo rytas, Iš kur aš vėl su tavimi keliausiu Ir Į kur) negrįšiu niekada.
Protas prieš širdį vėlei sukilo, Nemigo naktys — vėl baudžiava... Ak, mūs vyzdžiai, mūsų matymu gilūs, Jau sklidini, jau apsunko galva...
Pasauli aš sakau, štai mano žingsniai Paskui mane iš balto ryto eina... Sustojęs Laikas tako Juostoj tyli,— Ką tu, Pasauli, Laikui palikai?..
Buvo žadėta — argi tesėta?.. Ėjom išėjom, o tėvui — vėžys... Tėvas, apleidęs žemėje vietą, Tik atminimais sieloj pražys...
Užsikeli mane J aukštą dangų... Pasauli, aš sakau, ugnies zenite, Kokioj erdvėj tavų ribų ieškoti, Jeigu alsuojant vienas kitame------
Sielą apsėjo, gimus vos... Žydi Didelis laukas kaip patirtis... Amžinas mūsų prieše pavyde, Ko tau prireiko, ko tau — Išties.. . Sekmas praeivis skiepijo vaikui vis, kad žydėjimu dengtų rūdis... Tai, kas prigijo, bus mūsų laikas, Tesinčių metas. Kita — trukdys. « « * Jau mūsų nepalaužia artimo mirtis, Padegėlių dalia, i Kada šalia, Kada arti Į koją žengia patirtis,
Kuriai tik kartą teskaudu bėdas užkliūti... ir vis rečiau rauda Tave išduoda liūdint... O vis dėlto — kodėl tada Lig ašarų susopsta, Kai valosi savas bėdas Tavim — tarytum šluoste...
Pasauli, aš sakau, štai mano žvilgsnis, Su tavimi savęs ieškot išėjęs... Į kokj vakarą, Į kokj gilų rytą Iškilsime, iškilsime, Iškilsime---------Tapyba — tai poezija, kurią mato, bet negirdi, o poe zija — tai tapyba, kurią girdi, bet nemato. Leonardas da Vinčls \
Mylėkite knygą — j j palengvins jūsų gyvenimą, drau giškai padės susigaudyti margoj ir audringoj minčių, Jausmų, įvykių painiavoj, ji pamokys jus gerbti žmogų ir save... M. Gorkis ■
LIUDVIKAS GADEIKIS
O pamok, o pamok... Buvęs žvirblių piemuo Jau nemoka, užmiršo ganyti... J Tik vėlioj tylumoj, kai pakyla namo, I Susivokia save pasivyti...
Ir pavijęs save ties pačia vienatve J Piemenavimui atmenąs kelia... ■ Tu mane parsivesk, tu mane parsivesk, I Sugrąžink man lietuvišką dalią... Sugrąžink, kai baisu — aš esu iš tiesų Pragyvenęs Ir badą, ir marą, Sugrąžink, kai alsiu prakalbėtu balsu Aš kalbu, tarsi matęs vien gero...
* * * Dabar Įsiklausyk, dabar gerumas Gilesnę ašarą ištraukia nei ryte Girdėtas klyksmas ar sodelio krūmuos Mergaitė, meilė tavo, sumušta...
I r aš, sakau, vestuvėse kiaulysčių 1 Esu pridaręs... Ir, deja, tiesa... Bet kas norės atmint ją vakarykščią, Kai tiek naujų — kalboj ir akyse... Ir būkim tikros moterys, ir būkim vyrai, Ieškodami dalios nesurastos... Matyt, nemaža nokautų patyriau, Jei nebeatmenu nei vieno. Pripratau...
Ir kuo daugiau tų smūgių, šito nuodo, Kuriuo apsvaigusi širdis visa, Gerumas širdj tuo giliau užduoda, Ir tuo dažniau verkiu. . . Ir tai — šviesa...
skrybėlės APSAKYMAS Adomas eina ir nemiršta. Jau seniai eina — ir i. nenu__ miršta. Jis ir nenori mirti. Kiek dievas davė, tiek gy vensiu. Ir dabar linguoja per lygumą, ji didelė, tik gerai įsižiūrėjus matyti, kad dobilai vienur nedaug kyla j viršų, kitur tiek pat leidžiasi že myn; tik akįs nuo saulės pri sidengus matyti, kad kraštas yra, kad iš visų pusių miš kai. O gal ir ne, gal tai rū kas iš toli mėlynas. Juk ir giedrą dieną atrodo, kad de besys eina. Jei nežinotų, kad kurlink traukia, eglytikraį nedrįstų tvirtinti, jis ir kariamas pasakytų, ten ne debesys, nes yra
eglynas, o viduryje tos me dės gyvena Juozapas — vie nas pats, su klevais apie langus. Va, pas tą Juozapą ir skuba. Ne tai, kad labai sku ba, suspės iki pavakarės, ir namie dabar gali nerasti. Bet nuobodu kiaurą dieną pėdinti per tokį karštį, gal va suktis pradeda. O dobi luose pilna kamanių, dar įkąs kuri, tik primink. Gerai, kad sandalus apsiavė. O ke purė be reikalo, tik galva šunta, reikėjo skrybėlę užsi vožti. Bet šiaudinė pasibai gė. .. Be kepurės irgi nega lima, perkais pakaušis, ir ga tavas, visam amžiui durnas 1^1- Reikės Juozapo papra šyti, jis juk nebenešioja. Taip ir eina Adomas, nei skuba, nei ne — tiesiai į eglyną, kurio dar nesimato, tik mėlynas rūkas. Atsisuka atgal, ten vėl nieko nebėra, ne visai nieko, o rūkas: anas pilkas, ne mėlynas. O gal taip atrodo, nes žino, kad ten beržynas, ne grynas, ir alksnių yra, ir epušių, ir du ąžuolai pas trobą. Ten Ado mas gyvena. Jei norėtų, ir dūmus rūkstant pamatytų, taip gerai žino. Bet kam to reikia. Tik gandrai galėtų gyventi. Kiek vargo, įkėlė ratų tekinį į ąžuolą, paskui iš virbų nupynė, o tie ne gyvena, ir viskas. Sako, gandrai miško nemėgsta. Bet koks čia miškas, nė norėda mas nepaklysi. Juk galėtų gyventi. Adomas apsisuka ir vėl ei na — tiesiai per lygų lauką, nuo beržyno iki eglyno. Mi na nesidairydamas, ir ką daugiau matysi. Vėl rūkas, o gal ir ne, kas žino. Nė jis nebegali užtikrinti. Tai ko ir žvalgytis, visur tie patys vieversiai ir kamanės su savo birbimu. Ir Juozapas su savo bitėmis, ir jis, Adomas, su savo vaikais. Ir kiek iš to rūpesčių! Vienam šio reikia, kitam to. Ir turi vargti žmo gus, kad ir pinigo užtektų, ir paėsti būtų ko. Juozapui kas — save aptaiso, ir ponas. Va sarą apie bites kuičiasi, žie mą klumpes skaptuoja. Ka žin, ką dabar žiemom bevei kia, juk klumpes mažai kas beperka. Sakėsi velnius drožinėjąs. Kad ir be moters blogai,
Kam reikalingi žodžiai, jeigu mes — vlstiek nebyliai Ir tikra liktai kalba, kuri glūdi giliai mūmyse lyg prakeiktas negimstantls vaisius ar nematomi mūsų sparnai, kurie kelia į viršų, kai niekas jau pakylėti negali ir juodžiausią širdį riša su saule, bet kai prireikia kalbėti, mus žodžiai Išduoda Tai kuogl Išsirėki, išsakyt tą vienintelę savo teisybę, tą jėgą, iš kurios tu ir vėlei po skausmo išaugi gyvent, jeigu žodį nuvalkiojom. Sutepėm. Patys. Ir patys ėmėm juo netikėt — niekas, žodi, tu, niekas. Tačiau — šventas niekas, kurio mums labiausiai reikėjo Dabar nešvarus man po kojom guli — nei pakelti, nei peržengt. O žodi, — aš sutvėriau tave ir pati nužudžiau. Neatleisk. (Jeigu mirę galėtų kerštaut ar atleisti...) Tik meilė — Ji viena išsakyta nebuvo, ir tau ją atidaviau švarią. Dabar aš jau nieko daugiau neturiu... « « « Raudonas klevo lapas ir Jurginas kad nebijotum didelio rudens. Taip užmirštieji nuo vienatvės ginas — deja, tik žodžiais... Žvilga ant vandens šunų pasiilgtas tingus mėnulis, (brisk į ežerų, suplėšyk, sudaužyk savim patenkintą jo saldų veidą — gal palengvės. O gal tiktai gaiži pražys gėlė — lyg šypsena — ant lūpų. — Tu per jauna, naivi, nesupranti, — nuo sienų šaiposi kreivi dievukai kuproto meistro rankų išdrožti. Žinojimas skaudus ir — neapsaugo Raudonos šviesos. Pragaištingai skubam tėvams keisti. Per grubūs. Suslgėdę švelnumo — tarsi išeiginio rūbė
išeinam per slenksčius ieškot žaltvykslių, nors perspėja pavargę — nebešviečia. Nereikia mūsų kaltinti nei guosti, Jei vietoj rankos akmenį paliečiam.
Atsimuši Į aštriabriaunę tiesą. Jauti — pasaulio kontūrai ryškėja. Ir taip kasdien skausmingai vyrlškėslm Ne šilumoj, o iš namų išėję.
nė su kuo žodžiu susikeisti, nebent su šuniu. Dabar man gerai. Vaikus išleidau, nebedirbsiu tiek. Ir pati nebepyksta, kai pas Juo zapą einu. Ir burnelę išlenk ti galiu — nebebamba su grįžus. Gal ir dabar Juoza pas bus išviręs, išmesim po lašelį, tada ir šneka leng viau slysta; o seniai bebu vau, atsirokuosim iki valiai. Bet ne, negerai tokiam karš ty gerti, kas kita žiemą, taip sušildo, ir darbas geriau eina. Adomas lamdo kojom žaliūs raudonus dobilus, o mintis sukasi čia pat virš galvos, sprūsta toliau, ir mąsto jis, kad nereikėtų žmogui taip plėšytis, geriau pjautum sau dobilus, taip pradedi nuo beržyno ir tempi iki eglyno, suki ir suki dalgį, nė prakaito nenubrauki, jis suras varvena per žandus, paskui žemyn, už apykaklės, ir marškiniai per mirkę, seniai būtum nusivil kęs, bet negerai pabūk ilgiau saulėje — naktį ropom turė si miegoti; taip tris kailius per vasarą gali nusmaukti. Ir nenusivelki, tik pjauni ir pjauni. Nuleidi iki Juozapo drūžę, ten vandens atsigeri iš šulinio, iš pat dugno, pas kui sėdies, parūkai, gal pa šneki. Bet ne, geriau žiūri į klevo viršūnę, ten gandras klegena, galėtų ir namie toks būti; bet kam reikia, kam ir namų reikia, kam ir visko reikia, tik keliesi, pasiimi dalgį ir vėl pjauni. Ta drūžė jau atžėlusi, todėl apsisuki, stojiesi į vidurį ir iš naujo ją pjauni. Geriau būtų, kad vieną pradalgę galėtum: sau varai vis tolyn, pro miškus ir pro Juozapą, . ir taip be galo. Bet kad neišeina, tai ir iki jo gana būtų. Sau ne-* skubėdamas ir vis tą pačią — parpjauni, o ji vėl atžėlusi. Ir taio metų metus, visą am žių. Žmonės miršta ir gimsta, o tu pjauni; jie verkia, juo kiasi, o tu vis pjauni. Kaip tas kurmis — varai savo ur vą, o jis vėl užgriūva. Kas iš to, kad lakstai kaip patra kęs, rankų per darbus nepraskirdamas. Čia to nusitve ria, nebaigęs meta; puola ki tur ir padirbti negali, tempia, plėšosi be galvos. O numirš-
ta paskui, niekas nė geru žodžiu nepamini. Kaip ir nebuvę žmogaus. Kam to reikia. Dabar man gerai, dabar pailsėsiu. Kad ir šiandien brendi per žydinčius dobilus, ilgai brendi, bet kas tau, iki vakaro gali taip kėblinti, niekas nepaskubins; ir kama nes matai brunzgiančias, ir vieversiai virva, ir dangus virš galvos, su saule šilta, ir dar aukščiau... O kas dar aukščiau? Adomas pasikišo kepurę po pažasčia, užvertė galvą ir norėjo dangų matyti. O viešpatie! ten nieko nebuvo, visai nieko: nei debesies, nei paukščio, nei mėlynumo. Iš sižiojo, patrynė akis, bet ne atsirado nei debesys, nei paukščiai, nei mėlynumas. Ir saulė, ir baltos žvaigždės — viskas dingo, ir dar aukščiau nieko nebuvo. Bet ne, jis jautė, kad kažkas liko, ne tik liko, — jo buvo perdaug, dangų ir žemę jis apglėbė ir erdvę tarp jų užpildė. Tik Adomas jo nesuprato, nė Juozapas nebūtų supratęs, — nes tai buvo NIEKAS, tam sus, mumyse esantis NIEKAS, ir nebuvo ko suprasti. Jis tik galėjo murmėti: viešpatie, ar aš išprotėjau! Ar aš išpro tėjau, jei nieko danguje ne bėra, ir dangaus nebėra, ir tas nebuvimas yra VISKAS. Tada lenkė galvą žemyn, ir dobilų nerado, ir eglyno rūko nematė, ir jų vietoje buvo NIEKAS. Viešpatie, ar aš išprotėjau! Gręžėsi atgal, ir beržyną norėjo regėti, bet neregėjo; ir gandrą norėjo išgirsti, bet negirdėjo. Tada dar žemiau sviro.. . Ne, vieš patie, aš neišprotėjau. Juk mano šešėlis liko. Mano še šėlis tebėra! O jei tas juodas, tai ir viskas yra. Ir dangus, ir Juozapo eglynas turi būti. Ne, viešpatie, aš ne beprotis. Ir Adomas užsismaukia ke purę ant pakaušio, toliau lanksto žiedus ir lapus ir ka manes baido, o priekyje- jau ne rūkas, jau tikrai eglynas, ten Juozapą suras, ilgai šnekėsis, bites apžiūrės ir šuli nį, o paskui pasakys: duok, Juozapai, tu nebenešioji; sa kau, skrybėlės reikia, šiaudi nės,
I
Jau šešeri metai Tarybų Lietuva ir Kongas palaiko glaudžius draugystės ryšius. 1972 metais šioje tolimoje Afrikos šalyje viešėjo oficiali mūsų respublikos delegaci ja, 1973-siais Lietuvą aplankė Kongo Darbo partijos dele gacija, 1976 metais vyko Tarybų Sąjungos ir Kongo jau nimo savaitė. Pernai tarp mūsų ir Brazavilio universitetų pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Šių metų gegužės 21—31 dienomis Kongo Liaudies_gešpublikoje įvyko TSRS kultūros dienos. Aišku, neatsitikti nai jose mūsų šaliai atstovavo Tarybų Lietuva. Oficialioje mūsų respublikos kultūros delegacijoje, aplankiusioje Kongą, buvo ir Universiteto prancūzų kalbos katedros ve dėjas docentas Algimantas Skūpas. Mes susitikome su docentu ir kalbėjomės apie viešnagę Į Afrikos žemyną.
nimą. Mums Konge nuolat kalbėjo: „Mes su jumis", „Mes jūsų niekada nepamir šime", prašė ir toliau juos visapusiškai remti antiimperialisfinėje kovoje. Paroda, koncertai, susitiki mai sukėlė didelj šalies vi suomenės dėmesį. Ne kartą apie mus kalbėjo per Braza vilio televiziją, radiją, rašė laikraščiai. Kongo darbo žmonės labai domisi mūsų šalimi, nori ją geriau pažinti, siekia plėsti abipusį bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, jų etnografiniai
aukštąją mokyklą, jos didelę ir jdomią istoriją, mūsų šian dieną ir ateitį. 1 iškilmes, skirtas Universi teto 400-ųjų metų jubiliejui turėtų atvykti ir Brazavilio universiteto atstovai.
Krenta j akis tai, kad mies gui. Imperialistai vis rezga tuose sutiksi beveik vien tik pinkles prieš kaimyninę An jaunimą. Gidas sakė, kad jau golą, palaiko maištininkus jos nuoliai, kaip ir visame pasau Kabindos provincijoje, kur lyje, traukia j miestus, ieško prie Kongo. Bet mes visur ten darbo. Seniai lieka kai sutikome žmones, kurie tvir me. tai pasiryžę žengti pasirinki Papasakojote apie keletą Kaip kongiečiai apsirengę? keliu, padaryti iš svajone; susitikimų mums draugiškos Bent jau miestuose nepasaky realų dalyką. šalies žemėje. Be abejo, pa si, kad jie, o ypač vyrai, la Paskutinis klausimas, ger našių susitikimų buvo dau bai skirtųsi nuo europiečių, jų biamas docente: kokią, Jūsu giau. Pažinote šalį, parsivežė madų. nuomonę, reikšmę turėjo įvy te įspūdžių... Šeimos Konge didelės Aš vis prisimenu susitikimą, įprasta, kad inteligentų šeimo kusios kultūros dienos mūsų šalių tarpusavio ryšiams, pa kuris įvyko keturiolika kilo je dešimt, keturiolika vaikų. čiam Kongui! metrų nuo Lubomo. Ten yra Tas ,kas nepripažįsta katalikų DOC. A. SKUPAS PASAKOJA APIE VIEŠNAGĘ KONGE internatinė mokykla, kurioje tikėjimo, gali turėti kelias Tarybų Sąjungos kultūros žmonas. Didelė šalyje tradi dienos, mūsų vizitas dar kar — Į Kongą išvyko oficiali cijų jėga. Štai vienas pavyz tą parodė ir sutvirtino abie: delegacija .vadovaujama vals dys: jei vyras suvedžioja ne šalių draugystę. Aptartos to tybinio leidyklų, poligrafijos tekėjusią merginą ir šiai lesnio bendradarbiavimo fc ir knygų prekybos reikalų ko gimsta kūdikis, vaiką turi au mos, perspektyvos,- ypač ko miteto prie LTSR Ministrų T<»Tarybų Lietu ginti tėvas, jei jis neveda mer tūros srityje. rybos pirmininko J. Nekroginos. įstatymai to nereikalau voje bus išleistas albumas apie šiauš, aštuoni artistai iš „Tri- certas pavyktų. Kongiečiai ga ansambliai (tokių Konge daug,, mokosi vaikai iš Angolos. Tai ja, bet tradicijos. . . Kongo liaudies meno srove mito " ansamblio ir grupė tu- lėjo išgirsti po keletą lietuviš visi jie saviti, įdomūs) norė• našlaičiai, kurių tėvai žuvo Palyginti gerai susipažino poto-poto (ant juodo popie ristų, — pradėjo doc. A. Skū kų, rusiškų estradinių dainų. tų dalyvauti mūsų dainų šven■ dėl savo šalies laisvės, gin me su Kongo virtuve. Vaiši riaus spalvotos figūros — lyg pas. Lietuviai dainavo prancūziš tėse; jie nori pasirašyti susi dami ją nuo užsienio inter- no mus antilopės, gazelės tapyba, lyg skulptūra.,..). Kul angliškai. Milžiniškas giminiavimo sutartis su kaii ventų ir vidaus kontrrevoliu- mėsa. Ragavome bananų duo tūros ministres Tati-Lut?r Brazavilyje, Kongo sostinė kai, mūsų respublikos: cionierių. Mokykla įkurta nos. Kongiečiai mėgsta sve įteikė mūsų delegacijos va je, mus priėmė šalies kultū ovacijas sukeldavo dvi dai kuriais nos dainuojamos didelių Kon miestais. > 4 Kongo teritorijoje. Tai para čius vaišinti, palys išgerti pal dovui poetui J. Nekrošiui t ros ministras Tafi-Lufaras (be Vienas iš dviejų respublikų ma r Angolai, kaimyninei šaliai, mių vyno. Viename kaimelyje ką išėjusią Kongo poezii je, jis poetas .dėsto Brazavi go genčių lingala ir monomdradarbiavimo pavyzdžių irgi » pasirinkusiai socialistinio mums moterys ir vaikai su antalogiją. greit Lietuvos sk-: lio universitete prancūzų lite kutuba kalbomis. Tos dainos bendradarbiavimo ratūrą). Sostinėje, kituose ap — šiuolaikinės, ritmas ir me — sutartis tarp mūsų ir Bra- i vystymosi kelią. 245 vaikai iš ruošė gerus pietus pagal se- •tytojai galės paskaityti Kongo į A.ngollos čia mokosi, laisvalai- novinius receptus. Žiūrim, poetų posmų. Aš susipažin lankytuose miestuose —• Lu lodija jų tradiciniai, kalbama zavilio universitetų... Taip, pernai Vilniuje lan ,fiu. cdirba: jie turi savo siu atneša smauglį. Sukapojo jj į su rašytoju Pjeru Biniaku" : bomo ir PuenJ-Nuare mes tu jose apie revoliuciją, kovą rėjome susitikimų su Konge dėl laisvės, ilgametį šalies kėsi Brazavilio universiteto vyklą, stalių dirbtuves, patys gabalus, išdarinėjo, pradėjo ■Jis padovanojo m-n sero Darbo partijos vadovais, mus prezidentą, reakcionierių nu rektorius Comombė. Buvo pa verda valgyti, patys kepa, kepti. Pasirodo, smauglys — Iknygą „Bedarbis iš Brazas priėmė aplankytų miestų me- žudytą pernai M. Nguabj. Sa sirašyta sutartis apie dviejų Mokykloje jvyko solidarumo didelis vietinių gyventojų de- Ilio" ir prašė ją išversti j Ii lė šaukdavo, plodavo, visi mokslo įstaigų bendradarbia- mitingais, kuris pasibaigė likatesas. rai. Tiesa, mes to ituvių kalbą. Jau perskaiči i pritardavo. Dainas tekdavo1 vimą. TSRS kultūros dienomis Ar negalėtumėte keletą to- kartoti po tris keturis kartus. Brazavilio universiteto rekto Angolos Liaudies Respub- smauglio taip ir neparagavo- ttą knygą, žadu imtis jos ver i džių tarti apie kultūros dienų Mat tos dainos, atliktos lie rius Comombė priėmė tarybi likos himnu: ji giedojo ir pa me — jis dar nebuvo iške- timo. Svarbu tai, l;?d tūkstanč: tys mažiausieji — šešiame pęs, o mums jau reikėjo va programą! tuvių, labai paplitusios Kon nę delegaciją. Jam aš perda čiai, ir suaugusieji — jų mo žiuoti. žmonių, niekada nieko negir; Brazavilyje buvo atidaryta ge. Koncertai kongiečiems la viau prof. dr. J. Kubiliaus Važiuodami plentu, a'kreiA dėję apie mūsų kraštą, mūsų fotcparoda apie mūsų respub bai patiko. Ne visi norintys linkėjimus. Rektorius Comom kytojai. Susirinkusieji skanda Universitetą, dab;/ vo: „Me; nugalėsime!", „Tė pėme dėmesį į tai, kad de-(senąjį likos pramonę, mokslą, kul patekdavo j juos, būriai žmo bė pabrėžė, kad sutarties su vynė arba mirtis-!". Mus su ginamos savanos. Mes beveik bent šiek tiek apie tai žinctūrą. įdomu, kad parodos ati nių supdavo lauke sales. Vilniaus universitetu punktai jaudino jų ryžtas, drąsa, išti nematėme žvėrių, kuriais gar kuiltūrcs dienis Be to, daryme dalyvavo visų užsie galioja ir kad jie žada jų vi nio šalių ambasadų, esančių Žiūrovus žavėjo ne tik dai siškai laikytis. Aptarėme kon kimybė tėvų pradėtai kovai. sėja Afrika. Konge yra na reikšmingos tuo, kad jos po Atminimui nusifotografavome cionalinių parkų, bet jie toli, rcrdė, kaip socialistinėje Kongo sostinėje .atstovai. nos. Šimtus metų baltieji ko krečius tarpusavio bendradar su Angolos pionieriais. išsprendžian lonizatoriai prancūzai draudė ir mums nebuvo kada j juos suomenėje Apie Tarybų Lietuvą konjftems, afrikiečiams, kalbėti biavimo klausimus. Brazavilio Tarp kitko Kongo nacionalinis klausimas: Ta;/Mums skirtas buvo vietinių užsukti. giečiams taip pat pasakojo universitetas kitais mokslo gyventojų genčių festivalis džiunglėse yra pigmėjų. Mes bų Lietuva didelėje tarybiniu dokumentiniai filmai. Per pir gimtąja kalba, o štai atvažia metais laukia atvykstančių iš Lubomo. Apie jj norėčiau pa su jais nebuvome susitikę. tautų šeimoje ne tik išlaikė mas tris dienas Brazavilyje vo baltieji, kurie nesigėdi jų, mūsų Universiteto vieno po pasakoti plačiau. Pavakaryje Konge dirba daug tarybi savo kalbą, kultūrą, frad lietuviai surengė du koncer afrikiečių, kalbų, gerbia jas, litinės ekonomijos ar moksli suėjo, suvažiavo žmonės ne nių specialistų. Labai malonu jas, bet viskas dar labiau su tus, vieną iš jų — tarybinia net jomis dainas dainuoja. nio komunizmo ir dviejų rusų tik iš pačio miesto, bet ir iš buvo išgirsti tolimoje Afrikos klestėjo Tarybų valdžios ma Po koncerto per Brazavilio me kultūros centre prie kalbos dėstytojų. Pas mus tu aplinkinių kaimų. Čia buvo šalyje šnekant lietuviškai: su tais. Tai aktualu Konge: čia TSRS ambasados: tąkart ten televiziją žmonės skambino mums j viešbuti, valdžios at rėtų atvykti pora kongięčių. jaunų ir senų. Tas festivalis — tikome ten du mūsų tautie yra 52 skirtingos gentys, ne buvo vakaras, skirtas Afrikos Vienas iš jų mokys prancūzų tikra stichija: vienur viena čius. visos jos sutaria, ne visos, išsivadavimo dienai, po jo stovams ir klausė: kur ir ka Plaukiojome Kongo upe viena su kita susikalba. (Ver labai tiko mūsų programa. da būtų galima dar kartą pa kalbos ir skaitys paskaitas etnografinė grupė, kitur — apie prancūziškai rašančių af antra, dar toliau — trečia. . . maudėmės Atlanto vandeny tybinė kalba ten — prancū Mūsiškiai koncertavo per matyti ir išgirsti Lietuvos pa siuntinių programą, susitikti rikiečių literatūrą. Kitas dės Visos gentys koncertuoja vie ne, nors Konge dabar žiema, zų.) Tarybų Lietuva — puikus Kongo televiziją, nors tai ne tys lingala kalbą. Tai viena iš nu metu. Kokia garsų maiša niekas nesimaudo. Kongie pavyzdys Kongo vadovams, buvo numatyta. Zairo sostinę su jais. paplitusių bantu tis! Viskas paskendę dulkių čiams šalta — 25 laipsniai ši tautoms, tai įrodymas, kad so-1 Lietuvių koncertai turėjo Afrikoje Kinšasą tik upė skiria nuo Taip pat iš debesyje, vos gali ką nors lumos, toks pat šiltas ir van cializmas panaikina nacionali Brazavilio, tad atlikėjų iš didelį pasisekimą. O kaip iš grupės kalbų. j mūsų' Universite- įžiūrėti, žmogus prie žmo duo, o mums — net karšta. . . nę nesantaiką. Lietuvos pasirodymą galėjo viso buvo sutikti TSRS kultū Brazavilio tą turėtų atvykti pora aspi- gaus. . . Tad mes nuo vienos Šiek tiek sužinojome apie Aš Kongo respublikoje buros dienų dalyviai! matyti ir zairiečiai. Man atrodo, kad visuomet rantų. genties prie kitos. Matėme vau pirmą kartą. Aišku, de- tolimąjį Kongą iš savo eg- i Be oficialios delegacijos Ar teko bendrauti su Bra-■ kaip šoka motinos, prisirišu- šimt dienų per maža, kad zotika ir paslaptimis viliojan susitikimų, didelę kultūros įdomiausi kontaktai su žmo dienų programos dalį sudarė nėmis. Jų metu geriau pažįsti zavilio universiteto studen- sios kūdikius prie nugaros. būtų galima gerai pažinti ne čio Afrikos žemyno. Ta šalis mums tapo artimesnė. Mano Iš pat mažens muzika, rit- žinomą kraštą. Bet mes kompozitoriaus M. Tamošiūno svečią šalį, pamatai, ką jos tais! supratimu, tai gerai. Juk mū Deja, su studentais susitikęs- mas, šokis. . . Kelios gentys matėme daug, Konge vokalinės-instrumentinės gru gyventojai iš tikro galvoja. sų ryšiai su Kongu plėsis i' pės iš „Trimito" orkestro Mes priėmimų metu plačiai nebuvau. Jiems dabar sesija, atliko ritualinius šokius su daug draugų. Reikia pasakyti, kad mūsų ateityje, stiprės draugystė :r koncertai. Ką Kongo muzikos bendravome su jaunimo są- tad jie (turbūt taip, kaip ir kaukėmis, su drabužiais 'š mylėtojams parodė Lietuvos jungos, moterų organizacijų mūsų) labai užsiėmę. Aš pla medžio, kokius vilkėdavo po kelionės po šalį, koncertai, tarp mūsų Alma Mater ir atstovais, buvome keliose navau >|perskaityti studentams rą šimtmečių atgal. Matėme įdomūs susitikimai vyko sun- Brazavilio universiteto, gal artistai! žmonių kiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, teks vėl kam susitikti su jų | Kongiečiams koncertavome mokyklose, lankėmės keliuose paskaitą apie mūsų Alma dabartinius Kongo Mafer, jos istoriją, artėjantį šokius. Prisipažinsiu, kad ir Lubomo mus lydėjo kareiviai studentais čia ar ten nuva septynis kartus. Sujaudino su kaimuose, įmonėse. Bet mūsų progra- mes, svečiai, neišlaikę įsijun nes šiame rajone ypač įtemp žiuoti. Todėl reikia kuo dau Pažymėtina, kad visur mus, jubiliejų, sitikimas, o po jo koncertas žmones, Kongo ma buvo taip suspausta, o gėme j tą šventinį sūkurį, ta padėtis. Mat reakcijos jė giau vieniems apie kitus iiPuent-Nuaro darbininkų kvar tarybinius žmonės sutikdavo labai nuo studentai — užsiėmę, kad su- mokėmės šokių, taikėmės prie gos šalyje dar stiprios, daug noti, kad geriau vieni kitus tale. Koncertas vyko prastokoje širdžiai .visur jautėme didelę sifikti su jais nepavyko. Ta- ritmo, šokome kartu su kon- tokių, kurie nepritaria pasi suprastume. Ačiū už įdomų pokalbi kino salėje, labai bloga simpatiją Tarybų šaliai. Kon čiau oficialių priėmimų metu, giečiais, tai juos stebino, ža- rinktai krypčiai į socializmą. Čia pat Zairas, parsidavęs jos akustika. Nors mūsų or giečiai dėkojo mums už TSRS, per susitikimus — visada, ka vėjo. Kalbėjosi Apskritai, man patiko kon- Vakarams, .Gabonas, nesim kestrantai buvo pavargę, bet Kubos, kitų socialistinių šalių da tik turėjau progą, aš kal Mindaugas MILIEŠKA jie atidavė viską, kad k.on- paramį, kuriant naują gyve- bėjau kongiečiams apie mūsų giečiai. Gražūs jie žmonės patizuojąs dabartiniam Kon- ■
Daug neužmirštamų akimirkų
dalyvaus studentai iš užsienio darymo ir nugalėtojų apdo PAŠALINTI ir Tarybų Sąjungos universi vanojimo džiaugsimės Uni versiteto kaimo kapelos prog tetų. Pirmieji sportines varžy rama. NEPAŽANGŪS Tikimės, kad mūsų regatoje bas, skirtas garbingam mūsų tarp sirgalių, o galbūt ir re universiteto jubiliejui pažy mėti, pradeda akademinio gatos trąšoje matysime aukšto TARPTAUTINE REGATA STUDENTAI irklavimo atstovai. - Šių metų sportinio meistriškumo irk Pažymint universiteto 400 birželio 30 d. Trakuose ,,Di- luotojus (TSRS ir užsienio metų jubiliejų Universiteto namo" irklavimo bazėje įvyks šalių nacionalinių komandų Mat.F I k. stud. J. Penfizinio auklėjimo katedra ir tarptautinė studentų akademi dalyvius), kurie kitą dieną, sporto klubas „Mokslas" ren nio irklavimo regata. Šioje t. y. liepos 1 .d., dalyvaus kauskaitė, gia daugelį tarptautinių var regatoje pareiškė norą daly tarptautinėje „Gintarinių irk GF I k. stud. Z. Šumižybų. vauti Gre’rfsvaldo, Prahos, lų" akademinio irklavimo Studentų žiemos atostogų Krokuvos, Tartu ir Vilniaus regatoje. naitė, metu bus ruošiamos tarptau universitetų bei Vilniaus ir Kviečiame Universiteto EKFF I k. stud. K. Pet tinės krepšinio,, rankinio ir Šiaulių pedagoginių institutų, profesorius, dėstytojus, dar tinklinio varžybos, kuriose ti ' Inžinerinio statybos ruškevičius ir L. Surova, buotojus ir mūsų Universiteto insti kimės matyti studentus iš tuto akademinio irklavimo studentus aktyviai dalyvauti II k. stud. R. Railaitė, III Prahos, Krokuvos, Greifsval- atstovai. gražioje vietovėje įvyksian k. I. Klimavičiūtė. do bei Tarybų Sąjungos uni čioje sporto šventėje. Iškilmingas regatos atida versitetų. Tad iki pasimatymo birže Už elgesį nesuderinamą Kitų mokslo metų gegužės rymas įvyks šių metų birže lio 30 d. 17 vai. Trakuose lio 30 d. 17 vai. Trakų ,Dimėnesį bus suruošta didelė su tarybinio studento var „Dinamo" irklavimo bazėje. sporto šventė centriniame namo" irklavimo bazėje. E. PAŠKEVIČIUS du (dėstytojo parašo su Pertraukų metu gros Uni „Žalgirio" stadione, kurioje Sporto klubo „Mokslas" klastojimas) Mat. F I k. rungtyniaus lengvosios atlie- versiteto dūdų orkestras, o valdybos pirmininkas stud. H. Lakotko. tikos mėgėjai. Čia taip pat po regatos iškilmingo už-
REDAKCIJOS ADRESAS 232000 — MTP-3
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 27927, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
I
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
TURISTŲ DjĖMESIUI
Universiteto turistų klubas vasaros atostogų metu organizuoja tokias keliones: 1. Po vakarų Lietuvą (pėsčiomis) nuo birželio 27 d.; 2 Po Veisiejų ežerus (baidarėmis) — liepos pirmoji pusė; 3. Po Kaukazą (pėsčiomis) — liepos antroji — rugpjū čio pirmoji pusė. 4. Po Tianšanį — liepos antroji pusė; 5. Po Fanų kalnus (Vidu-. rinė Azija) — rugpjūčio mėn. 6. Po Kamčiatką (IV kategorija) — liepos antroji — rugpjūčio pirmoji pusė; 7. Po Siaurės Uralą (plaus tais) — rugpjūčio mėn. 8. Po Kareliją (dviračiais) (III kategorija) — liepos ant roji pusė; 9. Po Lietuvą (dviračiais)
I
— liepos pirmoji pusė; Norintieji užsirašyti arba gauti smulkesnę informa' ji renkasi birželio 22 d. 20 vaiį Universiteto turistų klubą (Saulėtekio 31, 10 bendrab'J j tis, I aukštas) UTK valdyba Nuoširdžiai užjaučia me Lietuviu kalbos kated ros dėstytoją M. RAMO NIENĘ dėl staiqios tėve lio mirties. Buvę bendrakursi.’
Lietuviu kalbos ir Bal tu filoloqiios katedrų dar buotoiai nuoširdžiai užjaučia dėstytoja Meilute RAMONIENĘ dėl jos tėve lio mirties. Skausmo valanda nete kus brangaus tėvelio nuoširdžiai užiaučiame kurso anųliste Konstanci ją DEGUTYTĘ. Kurso draugu
Užs. Nr. 1805 LV 10603 Tiražas 4000
REDAKTOKf | A. NUGARAITĖ